VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2005 m. rugsëjo 27 d.Nr. 15 (1297)

STUDENTØ VASAROS PRAKTIKA

Marius Mickaitis

Lietuvos mokslo taryba kartu su Ðvietimo ir mokslo ministerijos Mokslo irstudijø departamentu pradëjo “Studentø mokslinës praktikos“ ávadiná projek-tà. Projekto tikslas yra skatinti akademiná jaunimà domëtis moksliniais tyrinë-jimais, atskleisti mokslininko profesijos bei karjeros perspektyvas, sudarytigalimybæ ávairiø regionø bei aukðtøjø mokyklø studentams susipaþinti su ge-riausiose Lietuvos mokslininkø grupëse, kolektyvuose ir centruose vykdomaistyrimais.

Architektûros fakulteto Pastatø konstrukcijø katedra, vadovaujama prof. V. J. Staus-kio, buvo viena ið institucijø, konkurso bûdu atrinktø praktikai organizuoti. Bû-

simam praktikantui nuostatuose keliami aukðti reikalavimai. Ið visø besikreipusiøjøá katedrà atrinkta geriausius studijø rezultatus rodþiusi VPU studentë Aistë Muliuo-lytë. Pagal nuostatus praktikantas negali bûti ið priimanèios institucijos.

Praktika tæsiasi visà rugpjûèio mënesá, studentë susipaþino su Pastatø konstruk-cijø katedros vykdomais tyrimais, iðbandë ir ðiuolaikiðkà garso izoliacijos skaièiavi-mo programinæ árangà. Praktikantë aktyviai domëjosi ðiuo metu itin aktualiomistriukðmo gyvenamuosiuose pastatuose problemomis, jø sprendimo bûdais, teigda-ma, kad naujai ágytos þinios ne tik praplëtë akiratá, taèiau jos jai pravers ir gyveni-me. Tuo tarpu praktikos vadovas, ðiø eiluèiø autorius, dþiaugiasi ágijæs naujos pe-dagoginio darbo patirties.

MËLYNA SPALVA GALERIJOJE

Edita Juèiûtë

Universiteto bibliotekos „Galerijoje A“ atidaryta garsios akvarelistës, peda-gogës Lietuvos dailininkø sàjungos narës Ramûnës Lebedytës dailës kûriniøparoda „Gelmiø muzika“.

Ramûnë Lebedytë – deðimties tarptautiniø akvarelës plenerø dalyvë, 25 perso-naliniø parodø autorë, kurios darbus yra ásigijusios Lietuvos ir Latvijos kultû-

ros ministerijos, Norilsko, Cesio muziejai bei galerijos, privatûs kolekcionieriai iðAmerikos, Vokietijos ir Izraelio. Parodose dalyvauja nuo 1973 m., savàsias akvare-les yra eksponavusi visuose pasaulio þemynuose.

„Galerijoje A“ eksponuojami 18 darbø, árëminanèiø keliø deðimtmeèiø autorësieðkojimus, estetinius kitimus bei dvasines nuostatas. Dominuojanti spalva – dan-gaus ir jûros mëlynumas, ávairiaspalviø augalø siluetà, uþliejanti, raminanti gelmiøspalva. Þvelgiant á autorës kûrybos chronologijà, akvareliø mëlynumas vis intensy-vëja, ágauna gilios ramybës, meditacijos prasmæ. R. Lebedytës darbai, kaip teigiameno kritikai, labai ávairiaprasmiai, kiekvienas stebëtojas gali pajusti vis kitoká áspû-dá, patirti vis kitokias emocijas.

Mëlynàsias Ramûnës Lebedytës akvareles mûsø universiteto bendruomenë ga-lës matyti iki spalio 7 dienos.

MOKSLINË ELEKTRONINËBIBLIOTEKA

Algirdas Aušra

VÁ “Baltijos visuomeninis informaciniø technologijø ir ðvietimo centras“

direktorius

Nesuklysime sakydami, kad kiekvienas, akademinei visuomenei priklausan-tis asmuo, yra apsilankæs bibliotekoje. Biblioteka tai vieta, kurioje galime rastivisà reikiamà informacijà dominanèia tema.

Vieðoji ástaiga “Baltijos visuomeninis informaciniø technologijø ir ðvietimo cen-tras“ pristato unikalø Lietuvoje projektà “Mokslinë elektroninë biblioteka

eLIBRARY.LT“. Tai mokslinës informacijos portalas, kuriuo siekiama kurti palankiàinformacinæ aplinkà ðalies mokslo ir ðvietimo srityse, kur vienoje vietoje sukauptimoksliniai staipsniai, konferencijø praneðimai, publikacijos. Visa tai leis operatyviaiskaitytojams rasti reikiamà informacijà. Taip pat bibliotekoje galima rasti moksliniusdarbus publikavusiø mokslo ástaigø bei akademinës bendruomenës nuorodas á el.paðtà ar tinklalapá.

Mokslinëje elektroninëje bibliotekoje eLIBRARY.LT, priklausanèioje tarptautiniameletroniniø bibliotekø tinklui, sukaupta labai daug leidiniø, ávairiø moksliniø þurnaløbei straipsniø ið viso pasaulio, konferencijø praneðimø medþiagos. Leidiniø temati-ka ávairi ir apima energetikos, medicinos, humanitariniø, socialiniø, gamtos moksløsritis. Mokslinës bibliotekos elektroniniai resursai nuolat papildomi naujais darbais,tad kiekvienas èia ras sau naudingos informacijos. Mokslu besidominti akademinëvisuomenë reikiamà medþiagà galës rasti ne tik vaikðèiodami po ávairias miestobibliotekas, bet ir sëdëdami namie prie kompiuterio.

Vieðoji ástaiga siûlo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinei moks-linei bendruomenei prisijungti prie projekto ir Mokslinëje elektroninëje bibliotekojeeLibrary.lt talpinti monografijø, moksliniø straipsniø, konferencijø praneðimø me-dþagos bei knygø elektronines versijas.

Birutë Tamulaitienë

Tarptautiniø studijø centro direktorë

Rugsëjo 2 d. Tarptautinis studijø

centras sulaukë ðimtojo praðymo

studijuoti Vilniaus Gedimino techni-

kos universitete.

Ðiais metais TSC buvo pateikta 117praðymø priimti studijuoti. Atsiþvel-

gus á stojanèiøjø mokymosi pasiekimusbei pateiktus dokumentus, pakvietëme

ŠIMTASIS PRETENDENTAS

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Direktorë Birutë Tamulaitienë kalbasi su studentais uþsienieèiais

studijoms 53 uþsienio pilieèius. Studi-

jas VGTU rinkosi Turkijos, Bangladeðo,

Vietnamo, Kinijos, Pakistano, Peru, Ni-

gerijos pilieèiai. 20 studentø priimta á

Mechanikos studijø programos pirmàjá

kursà, 18 á Verslo vadybos, 7 á Elektro-

nikos fakultetà. Architektûrà rengiasi

studijuoti 5 studentai, o Statybà – 2.

Nemaþai studentø pradës studijas

parengiamuose kursuose. Aukðtesniuo-

se kursuose ðiais metais studijuos 24

studentai. Tikimës, kad priimtieji á pir-

mà kursà visi sëkmingai áveiks migra-

cijos, vizø, kelionës sunkumus ir at-

vyks.

Grupës, kuriose studijos vyksta an-

glø kalba, tikrai tampa tarptautinëmis.

Atsiranda galimybë skirtingø tautø þmo-

nëms kartu daryti laboratorinius dar-

bus, rengti bendrà kursiná projektà, ar-

ba tiesiog kartu auditorijoje klausytis

dëstomo dalyko. Arba tiesiog bûti, pa-

þinti kitoká, kitos kultûros ir tradicijø stu-

dentà, kuris taip pat siekia iðsilavinimo.

LINKSMYBËS TÆSËSI IKI SUTEMØ

Julius Norkevièius

Nuo pat ankstaus ryto atgijo Skrebio pakrantë. Ypaè kai pradëjo

rinktis bendruomenës ðventës dalyviai, kurie stengësi kiek galint

iðradingiau, graþiau ákurti savo fakulteto ar kito padalinio stovykla-

vietæ.

Dar nepabaigus visø ásikûrimo darbø, prasidëjo futbolo, krepðinio,tinklinio dviejø amþiaus grupëse finalai. Kas juose varþysis, iðaið-

kinta anksèiau universiteto sporto salëje. Èia tris dienas vyko ánirtingos,kupinos emocijø ir nusivylimo varþybos.

Po pietø pertraukos iðkilmingai pakelta bendruomenës ðventës vëlia-va ir prasidëjo linksmybës, kurios numatytos programoje. Per ilgai uþsi-tæsusià popietæ uþteko ir juoko, ir klegesio, ir draugiðkø patarimø, ir …Visko papasakoti neámanoma, kai ðventë tæsësi iki vëlumos. Ir baigësinugalëtojø ir dalyviø apdovanojimu bei nuotaikinga vakarone prie lauþo.Èia visus susirinkusius linksmo mûsø universiteto akademinë roko gru-pë „Skyders“.

Iðsamiau apie ðventæ skaitysite kitame „Inþinerijos“ numeryje. Ðventës dalyvius sveikina rektorius prof. RomualdasGinevièius

Fakultetø komandø dalyviai iðsirikiavo iðkilmingai ðventës pradþiai

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

2 Inþinerija, 2005 m. rugsëjo 27 d.

REKTORATE(2005 09 12)

Posëdis prasidëjo rektoriaus,

prorektoriø, dekanø, Rektorato na-

riø informacija.

Rektoratas apsvarstë vardiniø sti-pendijø skyrimà; Rektorato posëdþiøplanà 2005–2006 m. m. rudens se-mestrui; Gedimino dienø renginiøplanà; kai kuriuos bendruosius klau-simus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamai nutarimus.

� Donecko nacionalinis technikos uni-versitetas Sevastopolyje organizavokonferencijà „XXI amþiaus maðinøgamyba ir technosfera“, kurioje pra-neðimus skaitë rektorius prof. Romu-aldas Ginevièius, prof. Henrikas Si-vilevièius ir doc. Valentinas Po-dvezko. Praneðimai sulaukë geroávertinimo.

� Ðiais mokslo metais Rektorato po-sëdþiai vyksta kas antrà pirmadiená.

� Praëjusià savaitæ ávyko paskutinisuniversiteto Atestacinës komisijosposëdis pagal senas taisykles.

� Universiteto Mokslinës veiklos orga-nizavimo komisijoje pradëjo dirbtitrys nauji mokslo prodekanai. TaiRasa Vaiðkûnaitë, Darius Bazaras irArnoldas Ðneideris.

� Iki spalio 30 d. Lietuvos mokslo irstudijø fondas priima praðymus pa-ramai mokslininkø grupiø projek-tams, projektams pagal tarptautinessutartis ir mokslo kûriniams.

� Tarptautiniø programø agentûros sa-lëje ávyko informacinë diena „Mobi-lumo galimybës: Marie Curie sche-mos.“

� Mokslø akademijos salëje vyko kon-ferencija „Senojo Vilniaus vanden-tiekio paveldas ir jo istorinë reikðmë“,kurioje aktyviai dalyvavo ir mûsø uni-versiteto mokslininkai.

� Ðveicarijos konfederacijos vyriausy-bë siûlo stipendijas Lietuvos moks-lo ir studijø institucijø antrosios ir tre-èiosios studijø pakopos studentø stu-dijoms, mokslinëms staþuotëms.

� Steigiama Europos mokslo tarybataps Europos gamtos, humanitariniøbei socialiniø mokslø srities moksli-niø tyrimø finansuotoja.

� „Habilitacijos keliai ir klystkeliai“. Taippavadintame raðinyje, kurá iðspaus-dino „Mokslo Lietuva“ (2005 09 08,Nr. 15), iðsakytos pastabos dël 58habilitacijos procedûrø, tarp jø aptar-tos ir dvi mûsø universiteto iðduotoshabilitacijos paþymos statybos irtransporto inþinerijos mokslø kryptiesmokslininkams.

� Budapeðte (Vengrija) ávyko 4-asis Eu-ropos akustikos kongresas, kuriamedu praneðimus skaitë Pastatø kon-strukcijø katedros vedëjas prof. Vy-tautas Stauskis.

� Fundamentiniø mokslø fakulteto de-kanas doc. Algirdas Èiuèelis daly-vavo radijo diskusijoje „Ðvietimo re-forma ir mokymosi rezultatai“ ir ko-mentavo ankstyvo diferencijavimoátakà studijoms.

� Matematinës statistikos katedros ve-dëjas prof. Leonas Saulis laimëjoMokslininkø rûmø organizuotà teni-so konkursà.

� Vieno Þemaitijos kaimo miðke univer-siteto fotografas Aleksas Jaunius perpusantros valandos surinko daugiaukaip keturis ðimtus baravykø.

Pasaulá kurianèio dangaus svajonës – mes.

Þinojimo versmë – protingi þmonës, mes.

Visatos skritulys – kaip inkrustuotas þiedas,

Brangiausias jo akmuo be abejonës – Jûs. O. Chajamas

Didþiai gerbiamas Jubiliate, profesoriau Rimantai BUIVYDAI! Kiekvieno þmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o prasmingais ir didþiais darbais. Jûsø kûrybinë ir

pedagoginë veikla, profesionalumas, tolerancija bei nuoðirdumas vertinamas kolegø ir yra pavyzdys studen-tams. Sveikiname Jus garbingo ðeðiasdeðimtmeèio proga ir linkime stiprios sveikatos, dþiugios nuotaikos, ilgøgyvenimo metø. Tegul ði graþi ðventë ákvepia Jus naujiems darbams ir sumanymams, te visada pildosi Jûsøsiekiai ir troðkimai. Telydi Jus sëkmë tolimesnëje kûrybinëje ir mokslinëje veikloje.

Architektûros fakulteto kolektyvas

� PAGRINDINËS STUDIJOS

I laipsnio (3,0 MGL)L.D.K. Gedimino1. Jelenai Škamat MEF, SI-22. Dovilei Puplinskaitei, VVF, ÁV-3/23. Ryèiui Muðauskui, STF, S-4/6

II laipsnio (2,5 MGL)L. S. Gucevièiaus1. Matui Cirtautui ARF, A-2/2

K. Antanavièiaus1. Ievai Bartkutei, VVF, VV-3/12. Tadui Steckiui, VVF, ÁV-4/33. Vaivai Braþionytei, VVF, VPV-24. Aleksej Sokolèuk, VVF, VVu-35. Dovilei Skrickaitei, VVF, VVu-46. Agnei Matuliauskaitei, STF, NTV-27. Ingai Malinauskaitei, TIF, TE-28. Tomui Stankevièiui, VVF, ÁV-3/19. Rûtai Dainauskaitei, VVF, VV-3/110. Lenai Golubovskajai, VVF, VVu-411. Eglei Þaliauskienei, VVF, VV-3/412. Vaidui Verikui, STF, NTV-4/213. Nadeþdai Chitrenko, VVF, VVu-314. Tatjanai Sargsjan, VVF, ÁV-3/1

V. A. Graièiûno1. Raimondai Banytei TIF, TL-32. Dovilei Siaurusevièiûtei, TIF, TE-3

3. Aistei Skuminaitei, STF, NTV-24. Dovilei Songailaitei, TIF, TL-35. Marinai Manþos, VVF, VV-3/46 Donaldai Miškinytei, TIF, TV-4/2

D. Maciulevièiaus1. Dariui Maþeikai, FMF, BI-22. Ingridai Maþonavièiûtei, FMF, IG-2

K. Semenavièiaus1. Julijai Eþerskytei, ELF, ET-4/12. Vytautui Arminui, ELF, ET-4/13. Tadui Kriðtolaièiui, ELF, EI-4/1

S. Kairio1. Evelinai Trutnevytei APF, T-2/12. Vaidotui Purvënui, STF, GS-2P. Vileišio1. Alai Sokolovai, APF, AP-4/12. Alfredui Vybernaièiui, STF, GS-3

S. Dirmanto1. Editai Janèienei, APF, GK-3

A. Gustaièio1. Pauliui Šimanauskui, STF, GS-3

V. Kulakausko1. Pauliui Kudriavcevui, VVF, FV-2

VARDINËMIS STIPENDIJOMIS PASKATINTI

Keliø katedros antro kurso magist-rantui Viktorui Vorobjovui nei ðeima,nei darbas Automobiliø keliø mokslolaboratorijoje netrukdo puikiai moky-tis. Vaikino studijø rezultatai ne pirmàkartà ávertinti vardine stipendija. Ðiømokslo metø rudens semestrui jampaskirta Petro Vileišiaus stipendija.

Viktoras Vorobjovas (deðinëje) atidþiai klausosavo Keliø katedros vedëjo prof. AlfredoLaurinavièiaus patarimø

Ð. m. spalio mën. 17 d. (pirmadiená) 16.00 val. Mechanikos rûmø (J. Basa-navièiaus g. 28) 159 a. Transporto technologiniø árenginiø katedros prof. habil.dr. Henrikas SIVILEVIÈIUS vieðame Transporto inþinerijos fakulteto Tarybosposëdyje skaitys paskaità „Asfaltbetonio maiðytuvø technologinio tikslumodidinimo bûdai“.

TIF Tarybos pirmininkas

VGTU Termoizoliacijos institutasskelbia vieðà konkursà ðioms pareigoms uþimti:

Kaitrai atspariø betonø laboratorijoje – 1 vyresniojo mokslo darbuotojo.

Pretendentai pateikia: praðymà, mokslo laipsná ir pedagoginá mokslo vardàliudijanèiø dokumentø atspaudus, gyvenimo ir mokslinës veiklos CV, moksli-niø darbø, paraðytø per pastaruosius 5 metus, sàraðà.Dokumentai priimami 10 darbo dienø po skelbimo iðspausdinimo adresu:

Linkmenø g. 28, LT-08217 Vilnius, el. paðtu termo@aiva.lt.

Informacija teikiama telefonais 2750001; 2731075Instituto direktorius Antanas Laukaitis

PRASIDËJO GEDIMINO DIENOSVakar studentai nustebino visus, skubanèius á darbà, á paskaitas. Kiek-

vienà áeinantá jie sutiko su ðypsena ir pasveikino. Taip prasidëjo Gedimi-no dienos.

Þemiau supaþindiname su ðio tradicinio renginio dienotvarke ir kvie-èiame visus aktyviai dalyvauti visuose renginiuose.

Ðurmuliuoja linksmai nusiteikæ studentai

Verslo vadybos fakulteto Gvmv-4 grupës II kurso magistrantës Jurgitos Pili-tasukytës dingusá studento paþymëjimà Nr. 20041217 laikyti negaliojanèiu.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Kompiute-riø inþinerijos katedros docentà Al-girdà GRAÞULEVIÈIØ dël staigiossesers mirties.

Elektronikos fakulteto bendruomenë

Kompiuteriø inþinerijos katedrosdarbuotojai

� MAGISTRANTÛROS STUDIJOS

I laipsnio (3,0 MGL)L.D.K. Gedimino1. Gediminui Montvilui, ELF, TEVm-42. Ingridai Pliopaitei, APF, ARSm-4

II laipsnio (2,5 MGL)L. S. Gucevièiaus1. Tomai Baèiulytei ARF, SAm-4

K. Antanavièiaus1. Vitai Labrencaitei, STF, NTVm-42. Justei Plakytei, STF, NTVm-43. Viktorijai Šileikaitei, STF, NTVm-44. Astai Širvytei, VVF, VPPm-45. Laurai Janèauskaitei, VVF, TVm-4

V. A. Graièiûno1. Povilui Matuliauskui, STF, NTVm-4

D. Maciulevièiaus1. Saulei Ališauskaitei, FMF, BIm-4

K. Semenavièiaus1. Daliui Matuzevièiui, ELF, EKSm-42. Tomui Ustinovièiui, ELF, AUSm-43. Dovilei Guogaitei, STF, SEVm-4

S. Kerbedþio1. Tomai Dûminytei, STF, SEVm-42. Ramûnui Tolvaiðai, APF, Km-4

P. Vileišio1. Pauliui Kairiûkðèiui, APF, ISm-42. Viktorui Vorobjovui, APF, Km-4

S. Grinkevièiaus1. Mariui Gutauskui, TIF, ATm-42. Agnei Kepalaitei, TIF, ATm-4

S. Kairio1. Jurgitai Morkûnienei, APF, ASm-4

V. Kulakausko1. Egidijui Pilybui, VVF, MAm-4

Alekso Jauniaus nuotr.

ANTRADIENIS 09 2710:00 – 10:30 Akcija prie Gedimino paminklo Katedros aikðtëje13:45 – 14:30 Protø mûðis (4x4) tarp studentø ir dëstytojø. Intelektualios

varþybos su juokingais klausimais19:00 Tautiniø ðokiø ansamblio „Vingis“ koncertas Architektø rûmø

Aktø salëje

TREÈIADIENIS 09 2813:45 – 14:30 „VGTU stilistai“. Konkursas, kurio metu tarpusavyje rungsis ko-

mandos, sudarytos ið 3 asmenø. Komandas sudarys kirpëjas,visaþistas ir „klientas“. Komanda gaus juokingas uþduotis, pa-gal kurias turës „pagraþinti“ klientà

15:00 – 16:30 Gaisrinës saugos specialybës studentø varþybos prie Saulëte-kio rûmø

19:00 VGTU miðraus choro „Gabija“ koncertas Architektø rûmø Aktøsalëje

KETVIRTADIENIS 09 2913:45 – 14:30 Milþiniðko gimtadienio torto dalinimas studentams. Uþsakytø

sveikinimø skaitymas ir kûriniø grojimas21:00 – 04:00 Vakarëlis klube „Zebro“ su grupe (pasirinktinai pagal paskelb-

tà apklausà). Konkursø „Plaukuoèiausios kojos“, „Trumpiausiassijonas“, „Ðauniausias VGTU dëstytojas“, „Ðauniausias VGTUstudentas“ nugalëtojø apdovanojimas. Renginá ves þinomas Lie-tuvos humoristas

VISOMIS RENGINIO DIENOMIS VYKS:

VGTU bibliotekoje:

9:00 – 21:00 Leidyklos „Technika“ 2005 m. leidiniø parodaRamunës Lebedytës akvareliø paroda „Gelmiø muzika“ Galeri-joje A.Atnaujintos bibliotekos penkmetis – foto paroda

Saulëtekio rûmuose:

8:00 – 17:00 Naujausiø „Technikos“ leidyklos leidiniø paroda (prie Senatoposëdþiø salës)

10:00 – 16:00 Ðauniausio dëstytojo ir studento rinkimai10:00 – 16:00 Horoskopai, sentencijos, patarlës, anekdotai (galimybë tai ið-

klausyti per ausines prie fojë stovinèiø kompiuteriø)10:00 – 16:00 Viengungiø paðtas10:00 – 16:00 Juoko stendas10:00 – 16:00 Svajoniø ðalis13:45 – 14:30 VGTU istorijos pamokëlës

Sporto varþybos:

Rugsëjo 27 d.16:30 krosas prie VGTU sporto salës16:30 krepðinio 3 x 3 finalai VGTU sporto salëje

Rugsëjo 28 d.17:30 paplûdimio tinklinis prie VGTU sporto salës.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS skelbia konkursà

Informaciniø sistemø katedroje lektoriaus pareigoms uþimti (1 vieta 0,25 etato).Vandentvarkos katedroje mokslo darbuotojo pareigoms u•imti (1 vieta).Dokumentai priimami nuo 2005-09-23 iki 2005-10-06 Personalo direkcijoje,

Saulëtekio al. 11 (Saualëtekio rûmai, centrinis korpusas, 501 kab.), tel. 2745009.

Alekso Jauniaus nuotr.

Inþinerija, 2005 m. rugsëjo 27 d. 3

Julius Norkevièius

Universiteto padaliniø sàraðe Ap-linkos inþinerijos fakultetas áraðytaspirmasis. Tokià tvarkà siûlo abëcëlë.Taèiau á pirmumo teisæ suteikia ir ðia-me fakultete studijuojanèiøjø skai-èius. Ðiemet á Aplinkos inþinerijos fa-kulteto valstybës finansuojamos irmokamas dienines ávairias studijøprogramas pakviesti 465 abiturien-tas. Pagal ðá rodiklá fakultetas univer-sitete yra vienas ið pirmaujanèiø.

PAÞINTIS

Kaip galima apibûdinti ðio fakultetodieniniø studijø pirmakursius? Ið

Priëmimo komisijos parengtos ataskai-tos suþinome, kad Aplinkos inþinerijosfakulteto siûlomas studijø programaspraðyme paminëjo 5312 stojanèiøjø. Iðjø tvirtai apsisprendusiø buvo 256. Tarpðeðiø pageidavimø blaðkësi 2311 abi-turientø. Tad á vienà vietà (atitinkamai)taikësi 0,66 ir 13,8 kandidatai.

Á kai kurias studijø programas kon-kursai buvo gerokai didesni, o kitur netartimi vidurkiui. Raðydami praðymà, 108abiturientai buvo tvirtai apsisprendæ,kad nori studijuoti aplinkos inþinerijà.795 stojantieji ðià studijø programà pa-minëjo tarp pirmøjø ðeðiø pageidavimø.Apskritai, aplinkos inþinerija paminëta1834 praðymuose. Tad konkursas á ðiàspecialybæ buvo 1,01 ir 17,14. Konkur-sà á civilinës inþinerijos studijø progra-mà nusako ðie skaièiai: 89; 882; 1815.Ið èia 0,59 ir 12,1; geodezijos – 43; 406;1075 ir 0,66; 16,54; termoinþinerijos –16; 228; 618 ir 0,25 ir 9,51.

Priimtø á Aplinkos inþinerijos fakulte-to pirmà kursà konkursinis balø vidur-kis – 16,44. Uþ šio skaièiaus slepiasiðtai kas. 33 stojantieji tapo pirmakur-siais, kuriø konkursinis balas – 12,1-14;153 – 14,1-16; 200 – 16,1 – 18; 73 -18,1 – 20. Penkiø ástojusiøjø konkursi-nis balas virðijo 20. Pirmame kurse stu-dijas pradëjo 12 abiturientø, baigusiøjaunøjø fizikø „Fotono“, 7 – jaunøjø ma-tematikø mokyklas. Penki turi nuopel-nø sporte.

Ðiemet pirmame kurse studijuoja 263(56,7 proc.) vaikinai ir 202 (43,3 proc.)merginos ir yra vienas ið moteriðkiau-siø. Ið jø 438 (94,4 proc.) – lietuviai.Jø draugais yra ir 1,1 proc. rusø, 4,3proc. lenkø ir 0,2 proc. kitø tautybiøstudentai. 386 studentai pageidavo to-liau gilinti anglø, 58 – vokieèiø ir 20prancûzø kalbos þinias.

Pirmøjø dienø áspûdþiai

SUPRATO, KAD STUDIJUOTI ÁDOMU, BET...Toks pirmo kurso statistinis veidas.

Fakulteto vadovai su paminëtais skai-èiais, ko gero, susipaþino dar prieðmokslo metø pradþià. O studentai arjau susipaþino su kurso draugais, suuniversitetu?

Mantas Paulauskas: Su universite-to patalpomis dar normaliai nesusi-paþinau – vis dar pasiklystu.

Simona Krolytë: Savo fakultete ne-bepasiklystu. Dþiaugiuosi savo pasirin-kimu, nes teko jau dalyvauti VGTU bû-reliuose. Manau, èia mano vieta.

Erika Tilinina: Dar neþinau, kur yrakai kurie kabinetai.

Sandra Rimovaitë: Sunkoka susi-gaudyti patalpø labirintuose. Bet audi-torijas, kabinetus, kur vyksta paskaitos,susirandu.

Algirdas Monkevièius: Kebliausia,kaip ir visiems, buvo rasti laboratorinákorpusà.

Povilas Liutkevièius: Nustebinotvarka. Ji – ideali.

Vanda Motiejûnaitë: Beveik susipa-þinau su universiteto patalpomis, betstengiuos ateiti kuo anksèiau, nes dartenka klaidþioti ilgais koridoriais. Ir áseptintà aukðtà esu neretai priverstapakilti… Á pirmàsias paskaitas stengiuo-si nevëluoti, nes èia ne mokyklos ne-didelës klasës, o auditorijos, kuriosesëdi ne vienas ðimtas studentø. Svar-bu rast vietà.

Monika Reinikytë: Man labai patin-ka erdvios patalpos. Pagaliau laisvairandu auditorijas.

Ieva Dièmontaitë: Susipaþinau be-veik su visa grupe. Ji labai ðauni irdraugiðka. Tai labai svarbu, nes gru-pëje turi bûti darna. Be abejo, draugøatsirado daug ir, manyèiau, gerø.

Vaida Motiejûnaitë: Naujieji kursodraugai ne tokie, kokius turëjau mokyk-loje. Kai kuriems trûksta nuoðirdumo irdraugiðkumo. Gal todël, kad èia sosti-në: daugelis jauèiasi pranaðesni, vie-nas uþ kità protingesni. Bet prie viskopriprantama, nes prasidëjo naujas gy-venimas.

Elena Jakobonytë: Spëjau perskai-tyti ir trumpà VGTU istorijà.

Eva Viðnevskaja: Praëjo ne vienadiena kol susipaþinau su universitetopatalpomis. Grupiokai pasirodë labaidraugiðki ir mandagûs. Dþiaugiuosi,kad mokausi bûtent èia. Deja, supra-tau, kad toli graþu ne viskà iðmokauvidurinëje mokykloje.

Kai kas sakë, kad susipaþinti su uni-versitetu, studijø tvarka padëjo „Fuksøstovykla“, ávadinës paskaitos. Taèiau nevienas neslepia, kad randa reikiamà au-ditorijà, kabinetà, bet dar kitam nesu-geba paaiškinti.

ÁSPÛDIS

Atsakymai rodo, kad pirmakursiaipaþintine prasme jau beveik savi.

Ar tokiais padarë ir pirmosios paskai-tos? Kokius áspûdþius naujieji studen-tai patyrë susitikæ su dëstytojais? Galjau iðkilo kokiø nors nenumatytø sun-kumø?

– Kai kas ið dëstytojø skundësi, kadsunkoka skaityti paskaità, kai studentøgerokai daugiau, negu jø gali talpintiauditorija. O taip kol kas ramu. Pirma-kursiø bëdos, problemos pradës aiðkëti,kai artës pirmoji egzaminø sesija, – sa-kë Aplinkos inþinerijos fakulteto prode-kanas doc. Kæstutis Èiuprinskas.

Bet ir dabar pirmakursiø stovyklojenëra ramumo. Juos jau daug kas jau-dina, kelia abejones. Ir pirmosios pa-skaitos paliko labai nevienodus áspû-dþius. Ðtai Julijai Tatol labiausiai pati-

ko matematikos, Elenai Hurzakajevai –chemijos paskaitos, o Irinà Kaèinskajàbe paminëtø dalykø paskaitø dar ne-blogà áspûdá paliko fizika ir ypaè sudo-mino teorinë mechanika.Taèiau JolitosDûdaitës ðie dalykai labai neiðgàsdino,bet pasirodë nepaprastai sudëtingi.

Dþiugiø balsø maþoka. Daugiau ne-rimo, o gal net ir pasimetimo.

Ieva Sapkaitë: Pirmos dvi dienossukëlë ðokà, nes tikrai to nesitikëjau,nieko nesupratau… Bet jau po truputápripratau, pradedu gaudytis.

Evaldas Masovas: Kai kurios pa-skaitos paliko blogà áspûdá, nes per-daug studentø ir bendrose paskaitoseblogai girdisi. Kai kurie dëstytojai gàs-dina, kad neiðlaikysim egzaminø.

Erika Tilinina: Pirmosios paskaitosbuvo labai sunkios, nes dëstymo me-todika labai skiriasi nuo vidurinës mo-kyklos.

Tadas Èiþauskas: Paskaitos patiko.Tik teorinë mechanika ir kompiuterinëgrafika atrodo baisokai.

Raminta Mackevièiûtë: Dëstytojaigalëtø garsiau kalbëti.

Svajûnas Vegys: Pirmosios paskai-tos pasirodë sunkios, taèiau mokytisámanoma.

Marius Radušis: Reikia dirbti, šiaipnieko labai ypatingai naujo.

Vitalija Taurosaitë: Labai sunku poatostogø vël pradëti mokytis. Kai ku-riuos dalykus teks gerai pakartoti.

Saulius Banaitis: Per vasarà nema-þai þiniø iðgaravo, bet jau „ásivaþiuoju“.Tempas neáprastas, bet tikiuosi áprast.

Alina Masiuliavec: Neáprastai sun-ku tiek laiko – pusantros valandos –iðsëdëti paskaitoje.

Ignas Lazauskas: Pradþioje labainuobodu buvo, dabar tai jau ne.

Justë Sakalauskaitë: Paskaitos su-dëtingos, daug naujø dalykø.

Kazakevièiûtë: Pirmosiose paskaito-se maþokai aiðkinimo. Bet pasiteiravus,dëstytojai atsako.

Gytis Kijauskas: Pirmosios paskai-tos atrodë lengvos, bet kuo toliau, tuosunkiau.

Rûta Navickaitë: Pasirodë labai sun-ku. Per dienà penkios paskaitos – per-daug. Daugelá dalykø primirðau, betdëstytojai stengiasi priminti.

Rokas Vilniškis: Mokytis tikrai sun-ku.

Algirdas Monkevièius: Þiauru! La-bai sunku. Reiks nemaþai pastangø,kad neiðkrisèiau po pirmos sesijos.

Karolis Mackus: Þinojau, kad leng-va nebus.

Gediminas Kimutis: Galvojau, kadbus baisiau.

Giedrius Domarkas: Ðokas iðtikopamaèius, kiek reiks mokytis.

Dovilë Kamarauskaitë: Pirmosiospaskaitos nuteikë sunkiam darbui, betlabai neiðgàsdino.

Karolis Sankauskas: Patiko, taèiaupastebëjau, kad nëra laiko tinginiauti,o reikia mokytis ir mokytis. Reikës il-giau sëdëti prie knygø.

Lina Kuþmarskytë: Kai kurie dësty-tojai labai gàsdino, kad bus sunku, kadpo pusmeèio grupëje liks tik pusæ stu-dentø…. Bet, manau, kad viskas busgerai.

Povilas Þukauskas: Kaþin?! Visi þa-da tik iðmest. Giriasi kiek iðmetë pra-eitais metais.

M. Kiekðë: Toks jausmas, kad aðnieko nemoku. Paskaitos paliko tokááspûdá, kad po pirmojo semestro ma-ne iðmes ið VGTU.

Aurelija Aponaitë: Gal ir taip. Visidëstytojai sakë, kad pusës mûsø greitneliks. Bet kai kurie dëstytojai buvo la-

bai ðaunûs ir mus padràsino.Rûta Blagnytë: Dëstytojai draugið-

ki, nuoðirdþiai atsako á visus klausimus.Tad nebaisu klausti. Atmosfera univer-sitete daug geresnë nei mokykloje.

Judita Laurinonytë: Mane labai nu-stebino, kad tarp dëstytojø ir studentønëra artimo ryðio. Mano mokykloje mo-kiniai su mokytojais bendravo kaip sudraugais.

Aurimas Stankevièius: Sunku busmokytis, kai dëstytojui studentas – nie-kas.

Inga Ivanovaitë: Pirmosios paskai-tos truputá gàsdino. Taèiau kuo toliau,tuo labiau ásivaþiuoju ir, manau, kadbus ádomu, nors kai kurie dalykai atro-do sunkûs.

Romanas Grigorjevas: Taip, vieno-se paskaitose patiko, kitose ne. Priklau-so nuo dëstytojø. Vieni kalba aiðkiai irsuprantamai, kiti sudëtingai ir murmasau po nosimi…

Valerij Jaseviè: Supratau, kad univer-sitete ne tas pats, kas mokykloje. Gal to-dël ir pasirodë truputukà baisoka.

Tai tik pirmøjø paskaitø áspûdþiø pa-diktuotos mintys. Jos labai skirtingos,bet ádomios ir nuoðirdþios. Ne vienaspasakæs baisoka, iðgàsdino, sunku,bandë ieðkoti ir prieþasèiø, kodël taipatrodë pirmosiomis studijø dienomis.

ÞVILGSNIS

Profesorius Antanas Èesnys, iðgir-dæs, kodël noriu kalbinti pirmakur-

sius, patarë nesiteirauti, ar pirmosiospaskaitos neiðryðkino, kad jie nepakan-kamai studijoms pasiruoðë vidurinëjemokykloje, gimnazijoje. Bet að ðito ne-paklausiau ir ne vienas atsakë teigia-mai, sakë supratæs, kad reikëjo dau-giau padirbëti mokykloje. Ir ðtai á kà jieatkreipë dëmesá.

Erika Baikðtytë: Pirmosios paskai-tos ðiek tiek iðgàsdino. Visgi sunku pri-prasti prie naujos sistemos, naujø vei-dø ir viso kito. Mokslo sàlygos lyg irnieko. Tik labai nepatiko, kad didelismoksliniø knygø, vadovëliø stygius, obiblioteka yra maloniausia ástaiga ið vi-so VGTU.

Vytautas Podolianka: Kà norëjau, tàið vidurinës mokyklos mokymo progra-mø pasiëmiau. Tik fizikos paskaitos la-biausiai iðgàsdino, nes nuo deðimtosklasës ðio dalyko nesimokiau. Nema-niau, kad kada nors fizikos prireiks. Odëstytojai galvoja, kad mes ið mokyk-los fizikos kurso viskà mokam…

Sandra Starkutë: Ne viskà, deja, vi-durinëje iðmokau. Bet, manau, kad pa-sivysiu.

Povilas Liutkevièius: Gimnazijojeágytos þinios man tikrai padës suprastiper paskaitas dëstomus naujus daly-kus, kurie per pirmàsias paskaitas at-

rodë pakankamai sudëtingi.Jolita Serneckaitë: Þiniø trûkumas,

likusiø daug neuþpildytø spragø mokyk-loje pasunkina mokymàsi paskaitose.

Violeta Paliuðkeviè: Truputá per ma-þai tø þiniø ið vidurinës. Geras moky-tojas buvo tas, kuris daug reikalavo.

Aurimas Mankevièius: Po pirmø pa-skaitø pajutau, kad vidurinëje mokyk-loje ágytose þiniose liko daug spragø.

Jonas Taminskas: Baigdamas mo-kyklà nelaikiau chemijos egzamino irdabar pajutau, kad ðio dalyko þiniøman ðiek tiek trûksta.

Rimvydas Breskis: Nepakankamaiviskà iðmokau, trûksta þiniø ir ágûdþiø.

Vidmantas Èepurna: Tai kà mokiau-si, tà ir iðmokau. Lygis gimnazijoje bu-vo geras.

Eglë Mockutë: Vidurinëje ne viskàiðmokau. Kai kuriuos dalykus mokiausB lygiu, todël dabar kai ko neþinau.

Anton Prochorenko: Trûksta chemi-jos þiniø, nes baigiau jà mokytis de-ðimtoje klasëje.

Anastasija Christoforova: Taip,trûksta þiniø. Ypaè fizikos ir braiþybos.

Laima Kielaitë: Jau pirmose paskai-tose paaiðkëjo, kad ið mokyklos atsi-neðiau per maþai þiniø, todël, manau,kad teks daug dirbti.

Vadimas Suðko: Manau, kad vidu-rinëje iðmokau viskà, kas man buvodëstoma. Taèiau universitete kai kuriødalykø negaliu taip greitai, kaip mokyk-loje, ásisavinti.

Mantas Paulauskas: Manau ið gim-nazijos pasiëmiau tiek, kiek galëjau pa-gal savo galimybes.

Toma Bagdanavièiûtë: Mokyklojenesimokiau fizikos, o èia ji labai sunki.

Povilas Þukauskas: Jau spëjau pa-justi, kad trûksta þiniø per fizikos paskai-tas. Lankau iðlyginamàsias, kur viskà aið-kina paprastai. Ir susidaro tarpas tarp ið-lyginamøjø ir paprastøjø paskaitø.

Arvydas Rauba: Pradëjæs studijuotisupratau, kad nesu pakankamai iðmo-kæs fizikos.

Tadas Rodzikas: Per iðlyginamàsiaspaskaitas pradedama aiðkinti gana su-dëtingus dalykus.

Ðarûnë Kukytë: Supratau, kad vidu-rinëje mokykloje mokytojai daugiaukreipë dëmesio á tai, kad mums bûtøgeriau, nes þinojo, kad aukðtojoje taipniekas „neþais“. Gal „pasiëmiau“ netiek, kiek „davë“ mokytojai. Dabar su-prantu, kad jie dirbo tik mûsø labui.

Ásitikinæs, kad studentai viskà iðsakë.Ir nebereikalingi nei komentarai, neiapibendrintieji þodþiai. Þinoma, jei ati-dþiai, apmàstant bus perskaitytos pir-makursiø mintys. Man belieka palinkëtijiems didelës sëkmës, padëkoti uþ at-virumà, nuoðirdumà ir atsipraðyti, jei galkurio nors pavardæ ar vardà nevisai tei-singai perskaièiau.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Rugsëjo pirmosios ðventëje Aplinkos inþinerijosfakulteto vëliavà saugoti patikëta KæstuèiuiKaþukauskui

Pirmakursiai fizikos paskaitoje

4 Inþinerija, 2005 m. rugsëjo 27 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

korespondentë Edita Juèiûtë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

BËGIKAI PAGERBË„BALTIJOSKELIO“ METINES

Tadas ÐerëpkaAplinkos inþinerijos fakulteto antrojo

kurso studentas

Esu panevëþietis ir negaliu pasi-girti, kad èia besimokydamas akty-viau sportavau. Bëgioti pradëjau tikatvykæs á Vilniø ir ástojæs á Gedimi-no technikos universitetà.

Ðia sporto ðaka sugundë kaimynasR. Burneika, ilgametis bëgimo më-

gëjø klubo „Inþinerija“ narys. Sutikauiðbandyti ir man patiko. Uþ tai esu dë-kingas bëgimo mëgëjø klubo „Inþineri-ja“ prezidentui, Matematinio modeliavi-mo katedros docentui Stasiui Èirbai, ki-tiems klubo nariams, kurie mielai pri-ëmë á kolektyvà.

Dalyvaudamas varþybose ágijau pa-tirties ir buvau pakviestas dalyvauti„Baltijos kelio“ bëgime. Nedvejodamassutikau, nes man didþiulë garbë atsto-vauti Lietuvai, pamatyti kà per nepri-klausomybës metus padarë Baltijos ða-liø þmonës.

„Baltijos kelio“ estafetiniame bëgimokomandoje dalyvavau kartu su Mate-matinio modeliavimo katedros docen-tu Stasiu Èirba. Ðis bëgimas, kurá or-ganizavo Lietuvos bëgimo mëgëjø aso-ciacija, buvo skirtas Juodojo kaspinodienai ir Baltijos ðaliø vienybës ir soli-darumo gyvajame Baltijos kelyje 16-osioms metinëms paminëti. Marðrutasdriekësi Via Baltica keliu nuo Vilniausper Rygà iki Talino.

Á komandà ásiliejau lengvai, nes ma-ne mielai priëmë. Visi dalyviai pasipuo-ðë graþia, vienoda apranga. Estafetinisbëgimas prasidëjo ankstyvà penktadie-nio rytà Arkikatedros aikðtëje. Á keliàmus palydëjo Arkikatedros klebonas Ri-èardas Doveika ir Kûno kultûros ir spor-to departamento generalinis direktoriusprof. Algirdas Raslanas.

Du lengvaatleèiai bëgo 10 km. Buvoið viso 9 poros, kurie pasikeisdami iráveikë trasà. Pasiekus Panevëþio ribà,bëgikus pasitiko ir 5 km lydëjo 45 Ra-guvos vidurinës mokyklos moksleiviai.Vakare pasiekëme Panevëþio Laisvësaikðtæ, kur mus pasitiko ir gero kelio

Prof. Algimantas Poðka

KPI Vilniaus filiale buvo graþi tra-dicija. Rugsëjo 1-jà absolventai kas-met rinkdavosi IV rûmø (dabar Auð-ros vartø 7A) kiemelyje ir dalinda-vosi áspûdþiais apie praëjusius me-tus. Vëliau susitikimai retëjo, oElektronikos fakultetas iðsikëlë á pa-talpas Naugarduko gatvëje.

Á ðias patalpas ir pasikvieèiau savogrupës draugus paminëti KPI VF bai-

gimo 40-metá. Paèiam vyriausiam, An-tanui Simonaièiui, ðiemet sukako 80metø. Jauniausiems dabar artëja 65-eri.Antanas paskutinëmis karo dienomisbuvo mobilizuotas. Tarnavo ilgai: net 7metus valë Maskvos, Sankt-Peterburgo(Leningrado) griuvësius, tarnavo ir prieJuodosios jûros. Todël ir á aukðtàjà mo-

kyklà ástojo pavëluotai. Visi mokëmësvakariniame fakultete. Grupës kurato-rius registravo kur ir kokiose pareigo-se dirbame. A. Simonaitis paraðë, kaddirba Ryðiø ministro padëjëju. Kurato-rius, galvodamas apie ministro pava-duotojo pareigas, supyko, barë A. Si-monaitá, kaip blankø gadintojà. VëliauA. Simonaitis buvo profsàjungos pirmi-ninku, dëstë politechnikume. Dabar jau

seniai pensininkas.Du ið grupës pasirinko mokslininko

kelià. Vitas Margaitis ilgà laikà dirboSKB prie Eltos gamyklos, kuris vëliauágijo mokslinio tyrimo instituto statu-sà. Apgynë daktaro disertacijà. Antra-sis – tai ðiø eiluèiø autorius.

Lionginas Dambrauskas – talentin-gas inþinierius, yra vadovavæs naujøelektros skaitikliø kûrimui Vilniaus skai-tikliø gamykloje. Jau bûdamas pensi-ninku, gavo du lietuviðkus patentus:rotoriniam vidaus degimo varikliui irsniego rogëms su sraigtine pavara. Neveltui mums visiems buvo suteikta in-þinieriaus elektriko (kaip vëliau), oelektromechaniko kvalifikacija.

Aldona Banevièienë yra ákûrusi sa-vo firmà, Antanas Survila ilgus metusbuvo Vilniaus mechanizacijos valdy-bos vyriausiuoju energetiku.

Dvi grupës draugës diplomus ágijometais vëliau, bet panoro susitikti susavo „tikràja“ grupe. Elenos Mejerie-nës sûnus baigë VISI. Ji ilgà laikà dir-bo AB „Lietuvos energija“. Vidai Gal-vanauskienei kartu su mumis baigtimokslus sutrukdë sûnelis, kuris dabarprofesoriauja JAV. Vëliau gimusi duk-ra – Lietuvos kariuomenës medicinoskapitonë.

Pramonës árenginiø elektros pavarøir automatizavimo specialybës antrojilaida pati maþiausia (baigëme tik 16).Trijø jau nebëra. Pagerbëme juos ty-los minute. O vëliau visi pasakojo apiesave, prisiminëme ir dëstytojus.

Agnë Galintë

Ðiandien Kirdeikiø praktikø poilsiobazë nebeteko ankstesnio populia-rumo. Net uþkietëjusius þvejus ne-betraukia uþ keliasdeðimt metrø ty-vuliuojantis romantiðkasis Pakasas.

Taèiau nepasakysi, kad vasarà,ankstyvà pavasará ar rudená èia ne-

silankytø universiteto darbuotojai, stu-

PO 40-TIES METØ

VISI PASAKOJO APIE SAVE

Susitikimo dalyviai (ið kairës): Vitas Margaitis, Antanas Rimkus, Ignas Breskys, Antanas Simonaitis, Aleksandras Bruðkys, Lionginas Dambrauskas,Albinas Tarnauskas, Marija Kreivienë, Algimantas Juozas Poðka, Elena Mejerienë, Algirdas Survila, Aldona Maciulevièienë, Vida Galvanauskienë

palinkëjo mero patarëjas sporto klau-simais Vidmantas Urbonas. NakvojomePasvalyje, kurá pasiekëme apie 22 va-landà.

Ryte iðbëgome toliau ir pasiekëmeSaloèius. Èia buvome maloniai ir ðir-dingai priimti. Vëliau kirtome Lietuvossienà ir atsidûrëme Latvijoje, kur, kaipir Estijoje, jokio didesnio dëmesio ne-sulaukëme. Galbût ne visiems rûpi, kàþmonës padarë prieð 15 metø iðkovo-dami laisvæ? O gal jie buvo per maþaiinformuoti apie ðá renginá? Tiesa , Lat-vijoje prie mûsø prisidëjo 2 bëgikai.

Pasiekæ Rygà, padëjome gëliø priepaminklo ðauliams. Vakare pasiekëmeSalcgrivà, miestelá, kuriame nakvojome.

Sekmadiená laukë paskutiniai kilomet-rai ir finiðas Estijoje. Apie 18 valandàbaigëme bëgimà Taline, Parlamento rû-mø kieme. Finiðavus buvome apdova-noti diplomais ir medaliais. Juos áteikëLietuvos bëgimo mëgëjø asociacijosprezidentas R. Bernotas. Nors pavargæ,taèiau patenkinti, kad pasiekëme tiks-là, gráþome á Lietuvà. Gal vël susitiksi-me bëgimo trasoje ir kitais metais. Ti-kimasi, kad ðis bëgimas taps tradiciniu.

Atstovaudamas klubui „Inþinerija“,áveikiau ir Vilniaus tarptautinio marato-no trasà. Aiðku, aukðtø vietø uþimti ne-teko. Taèiau iðbandþiau save ir norssunkiai, bet pasiekiau finiðà.

Apdovanoti Baltijos kelio bëgikai Tadas Ðerëpkair doc. Stasys Èirba

Kur bepaþvelgsi vis ádomesni muziejaus eksponatai, pasakojantys ilgà, sudëtingà aviliø istorijos kelià

DU PATENTAIVaiva Laukaitienë

Išradimai – neatskiriama Aplinkos

apsaugos katedros kasdienos dar-

bo dalis. Ne vienu iðradimo patentu

didþiuojasi Dainius Paliulis, Rasa

Vaiðkûnaitë, Auðra Zigmontienë ir ki-

ti. Bene daugiausiai (nuo 1996 m.

net aðtuonis) jø pelnë katedros ve-

dëjas prof. Pranas Baltënas.

Ðiomis dienomis katedrà pasiekëdar dviejø iðradimø patentai. Tai

uþ biosorbentà, kurio autoriai PranasBaltrënas ir Vaidotas Vaiðis. Iðradimopatentu ávertintas Prano Baltrëno, Sau-liaus Vasarevièiaus, Egidijaus Petraièio„Kompleksinis dviejø sluoksniø van-dens valymo árenginys“.

YRA KUR AKIS PAGANYTI...dentø grupës mokomajai praktikai at-likti.

Þodþiu, Kirdeikiai sulaukia sveèiø. Ta-èiau retas, atsisveikinæs su baze, prisi-mena, kad nuo èia vos ne ranka pa-siekiami Stripeikiai, kur ásikûræs vienin-telis ðalyje Bitininkystës muziejus. O uþ-sukti á já verta: lankytojai daug ádomausiðgirs apie bites, bitininkus, avilius. Irakis turës kur paganyti, ir midaus para-gauti galës...

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

GELEÞINKELIØ TRANSPORTO VASAROS MOKYKLAMokykloje dalyvavo 30 geleþinkeliø

transporto doktorantø ið devyniø Rytøir Vidurio Europos valstybiø: Ukrainos,Èekijos, Slovakijos, Lenkijos, Rusijos,Bulgarijos, Lietuvos, Latvijos bei Itali-jos. Jiems paskaitas skaitë 17 geleþin-keliø transporto ekspertø ið 10-ies Eu-ropos valstybiø. Kai kurie doktorantaiskaitë praneðimus, trumpai pristatyda-mi savo atliekamus tyrimus.

Uþsiëmimai vyko ryte ir popiet. Pir-moje dalyje buvo klausomasi ekspertøir doktorantø praneðimø. Antroje daly-je buvo klausomasi „Geleþinkeliø sis-temø tribologija ir patikimumas“ ciklopaskaitø. Seminare daug dëmesio skir-ta geleþinkeliø eismo saugumui, ried-menø patikimumui bei modeliavimui,

Jurgita Kinderytë

Ustronës miestelyje (Lenkija) vy-ko 2-oji Europos geleþinkeliø trans-porto vasaros mokykla. Jà organi-zavo Europos ugdymo centrasTRANSMEC prie Silezijos technikosuniversiteto.

Vasaros mokykloje aktyviai dalyva-vo Transporto inþinerijos fakulteto

doktorantai Viaèeslav Petrenko, Vid-mantas Jurðënas ið Geleþinkeliø trans-porto katedros ir ðiø eiluèiø autorë. Ge-leþinkeliø transporto katedros docentasGintautas Bureika anglø kalba skaitëpaskaità „Riedmenø stabdþiø bandymømetodika Europos geleþinkeliø trans-porto sàveikai uþtikrinti“.

eksploatavimo optimizavimui.Mûsiðkiai bendraudami su doktoran-

tais ið Lenkijos ir kitø Europos valsty-biø, susipaþino su jø atliekamais moks-lo darbais. Mokykla baigësi iðkilmingubaigimo diplomø áteikimu.

VGTU atstovai vasaros mokykloje ið kairës:dokt. V. Petrenko, V. Jurðënas, J. Kinderytë irdoc. G. Bureika