vilniaus universiteto kauno humanitarinio …2151000/2151000.pdf · 1.1 elektros energijos rinka ir...
TRANSCRIPT
-
VILNIAUS UNIVERSITETO
KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO
VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
Verslo administravimo studij programa
Kodas 62603S107
INDR IKNELYT
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
ELEKTROS RINKOS ATVRIMO LIETUVOJE TAKA ELEKTROS
KAINOMS
2010 Kaunas
-
2
VILNIAUS UNIVERSITETO
KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO
VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
INDR IKNELYT
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
ELEKTROS RINKOS ATVRIMO LIETUVOJE TAKA ELEKTROS
KAINOMS
Darbo vadovas Magistrantas
(paraas) (paraas)
Prof. D.treimikien teikimo data
Registracijos Nr.
2010 Kaunas
-
3
TURINYS
SANTRUMP SRAAS ........................................................................................................................... 4
PAVEIKSL SRAAS ............................................................................................................................. 5
LENTELI SRAAS ................................................................................................................................ 6
VADAS ......................................................................................................................................................... 7
1. ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS ATVRIMO TEORINIS PAGRINDIMAS ......................... 10
1.1 Elektros energijos rinka ir rink modeliai .......................................................................................... 10
1.1.1 Elektros energijos rink modeliai ............................................................................................... 12
1.1.2 Elektros energijos rinkos liberalizavimas ................................................................................... 15
1.2 Reguliavimas elektros energijos rinkoje ............................................................................................ 22
1.3 Elektros energijos kainodara .............................................................................................................. 27
1.4. Elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis ............... 30
2. ELEKTROS ENERGIJOS SEKTORIAUS RINKOS ATVRIMO SITUACIJOS ANALIZ
ES IR LIETUVOJE ................................................................................................................................... 32
2.1 ES politika elektros energijos liberalizavimo srityje ......................................................................... 32
2.1.1 Pagrindini elektros energijos liberalizavimo ingsni gyvendinimas ES ................................ 33
2.1.2 Elektros direktyva ....................................................................................................................... 37
2.2 Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo gyvendinimas .............................................................. 40
2.2.1 Pagrindiniai liberalizavimo ingsniai ......................................................................................... 40
2.2.2 Elektros sektoriaus pokyiai nuo 2010 met .............................................................................. 48
2.2.3 Lietuvos elektros rinkos atvrimo gyvendinimo SSGG analiz ................................................ 52
2.3 Europos elektros energijos sektoriaus kain lyginamoji analiz ....................................................... 55
2.3.1 Europos elektros energijos sektoriaus atvert rink kain dinamika .......................................... 55
2.3.2 Lietuvos ir Skandinavijos ali elektros energijos kain palyginamoji analiz .......................... 57
3. LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS ATVRIMO TAKOS ELEKTROS
ENERGIJOS KAINOMS VERTINIMAS ............................................................................................... 62
3.1 Tyrimo metodika ................................................................................................................................ 62
3.2 Rinkos atvrimo takos elektros kainoms vertinimas ......................................................................... 64
3.3 Tyrimo rezultatai ir j apibendrinimas ............................................................................................... 69
IVADOS IR PASILYMAI .................................................................................................................... 77
SUMMARY ................................................................................................................................................. 79
LITERATROS SRAAS...................................................................................................................... 79
PRIEDAS 1 ................................................................................................................................................. 85
PRIEDAS 2 ................................................................................................................................................. 87
-
4
SANTRUMP SRAAS
BVP bendrasis vidaus produktas
ES Europos Sjunga
HHI koncentracijos matas, Herfindahl-Hirschman indeksas
IAE Ignalinos atomin elektrin
PSO perdavimo sistemos operatorius
PVM pridtins verts mokestis
SSGG stiprybi, silpnybi, galimybi ir grsmi analiz
SSO skirstymo sistemos operatorius
TSO tiekimo sistemos operatorius
TP treiosios alies prijimo principas
UCTE elektros perdavimo koordinavimo sjunga
VIAP vieuosius interesus atitinkanios paslaugos
VKEKK Valstybin Kain ir Energetikos Kontrols Komisija
-
5
PAVEIKSL SRAAS
1 pav. Esmins elektros kaip preks savybs ............................................................................................... 11
2 pav. Galimi elektros pramons organizavimo modeliai ............................................................................ 14
3 pav. Vienintelio pirkjo modelis ............................................................................................................... 18
4 pav. Konkurencijos didmeninje prekyboje modelis ................................................................................ 18
5 pav. Konkurencijos mameninje prekyboje modelis ............................................................................... 19
6 pav. Konkurencijos mameninje prekyboje modelio pranaumai ........................................................... 20
7 pav. Reformuoto elektros rinkos sektoriaus teikiama nauda ..................................................................... 21
8 pav. Elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis ............... 31
9 pav. Europos elektros energijos rink grups ........................................................................................... 33
10 pav. Rinkos koncentracija didmeninje elektros rinkoje, 2009m. (pagal HHI) ..................................... 35
11 pav. Lietuvos elektros kis po reorganizavimo ....................................................................................... 41
12 pav. Lietuvos elektros rinkos atvrimo eiga ............................................................................................ 42
13 pav.Elektros energijos kainos sudedamosios dalys ................................................................................. 43
14 pav. Elektros energijos kainos struktra, ct/kWh (2009 m.) ................................................................... 46
15 pav. AB Lietuvos energija iskaidymas ............................................................................................... 52
16 pav. Lietuvos elektros energetikos sistema ir pltros planai ................................................................... 54
17 pav. Vidutini elektros kain pramoniniams vartotojams dinamika ....................................................... 56
18 pav. Vidutini elektros kain buitiniams vartotojams dinamika ............................................................. 57
19 pav. Vidutini elektros kain pramoniniams vartotojams dinamika ....................................................... 59
20 pav. Vidutini elektros kain buitiniams vartotojams dinamika ............................................................. 60
21 pav. Tyrimo etapai (eiga) ........................................................................................................................ 63
22 pav. Esami ir planuojami elektros perdavimo pralaidumai Lietuv, MW ............................................ 65
23 pav. ali dalyvavimas suformuotuose rinkos scenarijuose ................................................................... 69
24 pav. Baltijos ali scenarijaus galima kaina ........................................................................................ 70
25 pav. Ryt scenarijaus galima kaina ..................................................................................................... 71
26 pav. Vakar scenarijaus galima kaina ................................................................................................. 72
27 pav. Piln jungi - Rusija scenarijaus galima kaina .......................................................................... 73
28 pav. Piln jungi scenarijaus galima kaina ........................................................................................ 74
29 pav. Scenarij suformuot palankiausi kain palyginimas ................................................................... 75
-
6
LENTELI SRAAS
1 lentel_Poreikius tenkinanti preks vert .................................................................................................. 11
2 lentel_Pagrindiniai elektros energijos rinkos dalyviai ............................................................................ 12
3 lentel_Svarbiausi ingsniai elektros reformoje ....................................................................................... 16
4 lentel_Rinkos modeli charakteristikos .................................................................................................. 21
5 lentel_Pagrindiniai skatinanio ir komandinio reguliavimo skirtumai ................................................... 25
6 lentel_Tinkl atskyrimas ES, 2008 m. .................................................................................................... 34
7 lentel_Rinkos atvrimas Europos Sjungoje ........................................................................................... 35
8 lentel_Kain reguliavimas ES valstybse, 2009 ..................................................................................... 36
9 lentel_Europos Sjungos Elektros Direktyvos ........................................................................................ 40
10 lentel_VST ir RST veiklos efektyvumo rodikli dinamika ................................................................... 47
11 lentel_LR elektros rinkos pltros planai nuo 2010 met ...................................................................... 49
12 lentel_Apsirpinimo elektros energija sprendim primimo modeliavimas ......................................... 49
13 lentel_Lietuvos elektros sektoriaus atvrimo gyvendinimo SSGG analiz ......................................... 53
14 lentel_Tyrimo organizavimas ................................................................................................................ 64
15 lentel_Galutini elektros poreiki Lietuvoje prognoz, MWh .............................................................. 65
16 lentel_Pagrindinio scenarijaus poreiki augimo ribos, MWh ............................................................... 66
17 lentel_Grynosios elektros gamybos prognoz, MWh ........................................................................... 66
18 lentel_Piko galiu prognoz, MW ........................................................................................................... 67
19 lentel_Prognozuojamos vidutins elektros gamybos kainos (2010-2020 m.), /MWh ......................... 67
20 lentel_Tyrimo scenarijai ........................................................................................................................ 68
21 lentel_Baltijos ali scenarijaus kainos modeliavimas ...................................................................... 70
22 lentel_Ryt scenarijaus kainos modeliavimas ................................................................................... 71
23 lentel_Vakar scenarijaus kainos modeliavimas ............................................................................... 72
24 lentel_Piln jungi - Rusija scenarijaus kainos modeliavimas ........................................................ 73
25 lentel_Piln jungi scenarijaus kainos modeliavimas ...................................................................... 74
26 lentel_Scenarij suformuot palankiausi kain palyginimas .............................................................. 75
-
7
VADAS
Temos aktualumas: Elektros energijos gamybos ir tiekimo versle rinkos veikimo slygos yra
labai svarbios. Elektros energija i prigimties yra monopolin veikla ir kaip taisykl, elektros energijos
tiekimo kompanijos yra monopolins. Nors energetika yra pakankamai specifin aka ir turi kitiems
produktams nebding bruo, ia, kaip ir kitose ekonomins veiklos ryse, veikia tokie patys
ekonomikos dsniai. Elektros energija yra ypa svarbus produktas visai alies ekonomikai ir
visuomenei.
Elektros energijos rinkoje veikia t pai motyv vedimi mons vieni, gaminantys,
tiekiantys, perduodantys ar parduodantys elektros energij, tikisi kuo daugiau udirbti i io verslo, kiti,
vartojantys elektros energij, nori kuo pigiau jos sigyti. Rinka sudaro slygas geriausiai suderinti
abiej ali norus, nes verslininkai, nordami privilioti kuo daugiau pirkj, priversti konkuruoti su
kitais, mainti kainas ir kelti savo veiklos efektyvum, o pirkjai turi galimyb pasirinkti geriausias
slygas silanius tiekjus, taip pat taupiau vartoti elektros energij. Apibendrintai galima teigti, jog
elektros sektoriaus liberalizavimo tikslas pasitelkus konkurencij, pagerinti io sektoriaus
efektyvum.
Kaip teigia mokslininkai (H. Nagayama, (2009);V. Stojkovic, (2005); R.tilinis (2005)ir kt.),
kad egzistuot konkurencin rinka reikia: kuo daugiau rinkos dalyvi, kuo j yra daugiau, tuo rinka
panaesn tobulos konkurencijos, nes nei pardavjai, nei pirkjai neturi galios savo naudai veikti
kainas; rinkos aptarnavimo sistemos, kuri yra vieta ir priemon rinkai efektyviai veikti; neturi bti
jimo rink ir ijimo i jos klii.
Problemos ityrimo lygis: Elektros energijos rinkos atvrimo teorinius aspektus analizuoja gana
daug mokslinink (M.Armstrong, D.Sappington, (2006); V. Stojkovic (2005); P. Joskow, (2003); D.
Newbery, (1999) A.Parait, (2001) ir kt.), pateikiama vairi liberalios rinkos kain formavimo
metodik, analizuojama atskir kainodaros metodik formavimo ypatumai (S.Borenstein, (2005),
(2006); S. P. Holland; E.T. Mansur, (2006); K.Indounas, G. J. Avlonitis, (2009); B.Bosco, L.Parisio,
M.Pelagatti, F.Baldi (2006); N.Haldrup, M.Nielsen, (2006); S.Braithwait, D. Hansen, M. O'Sheasy
(2007) ir kt.) literatroje gausu atlikt liberalizavimo studij atskir region ir ali rinkose (P.
Hogselius, A. Kaijser, (2010); H.J Bontrum, R.M. Marquardt, (2008); A. Tishler; C.K. Woo, (2007); A.
Singh, (2009); S. Tozzini, (2008); J.Ishii, J.Yan, (2004); T. Jasmab M.Pollit, (2005); W.Lise,
V.Linderhof, (2004) ir kt.), taiau btent rinkos atvrimo poveikio elektros energijos kainoms analizi
pasigendama, pastebimas trkumas atlikt studij btent apie tai, kaip tam tikro regiono ar alies
-
8
elektros energetikos sektoriaus kainas paveik jos rinkos liberalizavimas, ir reali prognozi apie
sektoriaus situacija.
Darbo tikslas: vertinti elektros energijos rinkos atvrimo Lietuvoje poveik elektros energijos
kainoms Lietuvoje.
Darbo objektas: elektros energijos rinka.
Darbo udaviniai:
1) pateikti elektros energijos rinkos atvrimo teorinius aspektus;
2) atlikti elektros energijos rinkos atvrimo Europos Sjungoje analiz;
3) atlikti elektros energijos rinkos atvrimo gyvendinimo Lietuvoje analiz;
4) inagrinti prekybos elektros energija Latvij, Estij, Rusij, Skandinavij ir Europos
Sjungos alis technins-ekonomins galimybs;
5) Sumodeliuoti galim vidutin liberalizuotos Lietuvos elektros energijos rinkos kain.
Darbe keliamos hipotezs:
1) Pagrindin - Lietuvos elektros rinkos atvrimas - elektros rinkos sukrimas ir integravimas
- sumains elektros energijos kainas Lietuvoje;
2) H1 - Lietuvoje realiai liberalizuoti elektros sektori yra sunku dl struktrini, politini
trukdi bei mao rinkos dalyvi skaiiaus;
3) H2 - Elektros energetikos sektoriaus liberalizavimas Europoje, sumaino energijos kainas
galutiniams vartotojams.
Darbo struktra: darbas sudarytas i trij dali. Pirmojoje darbo dalyje atliekamas elektros
energijos rinkos atvrimo teorinis pagrindimas: atskleidiami elektros energijos rinkos ypatumai,
apvelgiami vairi autori skiriami galimi elektros energijos rinkos modeliai, pateikta energetikos
reguliavimo esm ir svarba bei analizuojamos ir apibendrinamos skirtingos kainodaros formavimo
strategijos.
Antrojoje darbo dalyje atliekama elektros energijos sektoriaus analiz: pirmiausiai aptariama ES
politika elektros energijos rinkos atvrimo srityje, analizuojamos ES ileistos Elektros direktyvos, taip
pat analizuojama Lietuvos situacija elektros energijos rinkos atvrimo gyvendinimo aspektu, atliekama
Lietuvos ir Skandinavijos ali elektros energijos kain lyginamoji analiz, taip pat pateikiama
Europos elektros energijos kain dinamika, vertinus infliacij.
Treiojoje darbo dalyje atliekamas Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo poveikio elektros
energijos kainoms tyrimas. Pirmiausiai pateikiama tyrimo metodika, tada nagrinjama prekybos
elektros energija su Latvija, Estija, Rusija, Skandinavijos alimis ir Lenkija technins-ekonomins
-
9
galimybs, kuriami galimi bei tiktini prekybos scenarijai, modeliuojama tiktina liberalizuotos
Lietuvos elektros energijos rinkos kaina.
Darbo metodai: mokslins literatros, dokument, statistini duomen analiz, situacijos analiz,
scenarij krimas ir analiz.
Darbe naudoti literatros altiniai: raant darb buvo naudojamasi lietuvi bei usienio autori
moksliniais straipsniais, matematiniais-statistiniais duomenimis, statymais ir kt. dokumentais.
Teorin darbo reikm. Darbe atliekamas elektros energijos rinkos atvrimo teorinis
pagrindimas: apibendrinami vairi autori skiriami galimi elektros energijos rinkos organizavimo
modeliai, iskiriami ir analizuojami rinkos modeliai, kurie gali veikti liberalizuotoje elektros rinkoje,
pateikiama reguliavimo svarba elektros energijos rinkoje, iskiriamos ir apibendrinamos skirtingos
kainodaros formavimo strategijos.
Praktin darbo reikm. Darbe atliekamas Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo takos
elektros energijos kainoms tyrimas, nagrinjamos prekybos elektros energija su Latvija, Estija, Rusija,
Skandinavijos alimis ir Lenkija technins-ekonomins galimybs, kuriami galimi prekybos scenarijai
ir galiausiai sumodeliuojamos tiktinos liberalizuotos Lietuvos elektros energijos rinkos vidutins
elektros kainos variacijos.
Darbo apribojimai. Atliekant tyrim, skaiiuojama tik elektros gamybos (pirkimo i tiekjo)
kaina, netraukiant tolimesnius skaiiavimus perdavimo, paskirstymo ir tiekimo.
Darbo struktros paaikinimas: darb sudaro vadas, 3 dstymo dalys ir ivados bei pasilymai.
Pagrindin darbo apimtis 83 puslapiai, 26 lentels, 29 paveikslai, 2 priedai, panaudoti 67 mokslins
literatros altiniai ir 19 informacini altini.
-
10
1. ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS ATVRIMO TEORINIS PAGRINDIMAS
Ilg laik XX amiuje isivysiusiose valstybse visa energetikos sistema buvo laikoma
natralios monopolijos sritimi. Nors tokios energetins politikos kritika buvo sutinkama visuomet,
taiau vieoji nuomon labai m keistis nuo madaug 1980 met. Pradta laikyti, kad infrastruktros
veikloje geriausiai veikia privats veikjai, veikiantys reguliuojamoje rinkoje. io pasikeitusio poirio
dka bei dl valstybini monopolij problem, susijusi vis pirma su auganiu ir irykjusiu
neefektyvumu, imtasi reform, kuri kryptis buvo energetikos rinkos liberalizavimas (arba sukrimas,
tais atvejais, kai rinka apskritai nefunkcionavo). (LEI, 2005) Reforma pasireik keturiomis kryptimis:
restruktrizacija, konkurencijos sukrimu, reguliavimu ir privatizavimu.
alies ekonomikos augimui btinas utikrintas jos aprpinimas infrastruktros paslaugomis.
Infrastruktros natralios monopolijos riboja alies ekonomikos subjekt galimyb rinktis kit
paslaug teikj. (A.ibinskien, 2009) Pasaulyje vykstantys ekonominiai ir technologiniai pokyiai
sudaro prielaidas konkurencijai elektros rinkoje atsirasti. Manoma, kad pasaulyje per ateinanius
dvideimt penkerius metus elektros energijos suvartojimas padids apie du kartus, o besivystaniose
valstybse tris kartus. Siekiant utikrint tvirt ekonomikos vystymsi, yra btina tinkamai pltoti
energetikos sektoriaus infrastruktr.
1.1 Elektros energijos rinka ir rink modeliai
Elektros energija - ypatingas produktas, kurio negalima sandliuoti, nes elektra tuo paiu metu
turi bti ir gaminama, ir suvartojama. Specifins elektros savybs daro produkt ypating, o tai lemia
ir paios elektros rinkos organizavimo specifik. Elektros energija yra nereguliarios paklausos prek.
Nereguliari paklausa gali svyruoti sezonais, savaitmis, dienomis, valandomis ir dl to bna perkrov ir
tui moment. Taip yra su elektros energijos naudojimu, transporto srautais, pirkimo valandomis.
Prek tai viskas, kas gali tenkinti poreikius, kas gali bti siloma rinkoje pirkj dmesiui,
pirkimui ir vartojimui ar naudojimui (V. Pranulis ir kt., 2000) Preks samprata apima tiek fizikai
apiuopiamus gaminius, tiek ir tuos, kurie daniausiai negali bti palieiami fizikai, t.y. turi idjos
arba paslaugos iraik, kuri daniausiai galima matyti, girdti, jausti, taiau negalima paliesti,
sandliuoti. Elektros energija prek, turinti specifini savybi: jos negalima sandliuoti;
transportavimas yra specifinis (elektros energija perduodama elektros tinklais); tai yra monopolin
prek (alies vidaus rinkoje), rinkos prek (kai ji eksportuojama); elektros energijai taikomas ribotas
-
11
marketingo veiksm kiekis (nra asmeninio pardavimo, ribota reklama, specifin transportavimo
sistema, nra sandliavimo ir t.t.).
Prie gaminant prek, visada apsvarstomas jos naudingumas, t.y. vert sukuriama mogui ar
organizacijai tenkinant poreikius turinio, formos, laiko, vietos, disponavimo prasme.
1 lentel
Poreikius tenkinanti preks vert Vert Apibdinimas
Turinio
naudingumas
Sukuriamas gaminant fizikai apiuopiamas prekes, paslaugas ar teikiant idjas. Elektros energijos
naudingumas neabejotinas be jos bt nemanomas pramons bei individuali ki egzistavimas.
Formos
naudingumas
Sukuriamas gamyboje, kai tam tikrai prekei gali bti suteikiama pirkjo skon bei individualius norus
tenkinanti forma. Elektros energijai ios savybs pritaikyti negalima, nes ji pagaminama ir parduodama
vartotojams grietai nustatyt parametr. Elektros energija turi kokybs standart. Elektros energijos
kokyb elektros tinkamumas vartoti, visuma rodikli, nusakani elektros tinkl darb. Europos
standartas EN 50160 Viej skirstomj elektros tinkl tampos charakteristikos (1994 m.) nurodo 13
toki rodikli:
1) tinklo danis, 2) tiekiamosios tampos vert, 3) staigieji tampos pokyiai, 4) stambieji tampos kryiai, 5) trumpieji tiekiamos tampos pertrkiai, 6) ilgieji tiekiamos tampos pertrkiai, 7) elektros tinklo signalizavimo tampa,
8) laikinieji pramoninio danio virtampiai tarp laidinink ir ems,
9) pereinamieji virtampiai tarp laidinink ir ems, 10) tiekiamosios tampos asimetrija, 11) harmonin tampa, 12) neharmonin tampa.
(AB Lietuvos energija, 2000)
Disponavimo
naudingumas
Reikia vartotojo galimyb ir teis turti ir vartoti ar naudoti prek ar paslaug. Kiekvienas naujas elektros
energijos vartotojas, sumokjs tam tikr prijungimo mokest ir laiku atsiskaitantis u sunaudot elektros
energij, turi teis j naudoti.
Laiko
naudingumas
Reikia galimyb turti ir naudoti prek ar paslaug vartotojo pageidaujamu laiku. Elektros energija
vartotojams tiekiama nepertraukiamai, taigi, tenkina laiko naudingumo slygas.
Vietos
naudingumas
Reikia galimyb turti ir naudoti prek ar paslaug vartotojo pageidaujamoje vietoje. Elektros energija
vartotojams tiekiama elektros perdavimo tinklais, taigi, vartotoj ios preks naudojimo zona yra ribota.
altinis: sudaryta autors
Apibendrinant elektr kaip prek, galima iskirti esminius bruous:
altinis: sukurta autors pagal F.Domanico, 2007
1 pav. Esmins elektros kaip preks savybs
ELEKTRA - PREK
Produktas - homogenikas
Kainos - heterogenins
Paklausa labai neelastinga
Vartojimas - momentinis
Gamyba Vartojimas
-
12
Vartotojams elektra yra homogenikas produktas: ji neturi jokios tam tikros ypatybs ar
kokybs, kur bt galima atskirti. Gamybos kainos yra heterogenins priklausomai nuo technologijos
ir panaudot energijos altini. Paklausa yra labai neelastinga ir nra jokio pakaitalo jam. Tai reikia,
kad kain pakeitimai turi maai takos vartojimui. Skirtingai nuo duj, elektra yra momentin prek. Jos
nemanoma pagaminti daugiau, o paklausa turi bti aprpinta skirtingose vietose reikalaujamu
momentu ir kiekiu. Pagamintos elektros kiekis kol pasiekia vartotoj (perdavimas aukta tampa ir
dalijimas ema tampa) gana ymiai pasikeiia, daug energijos prarandama dl atstumo ir dl
pasiprieinimo perdavimo tinkle.
1.1.1 Elektros energijos rink modeliai
Elektros rinka susideda i dviej dali: mamenins ir didmenins.
Mameninje elektros rinkoje dalyvauja vartotojai ir tiekjai. Vartotojai turi galimyb pasirinkti
elektros tiekj pagal elektros kain, apmokjimo slygas ir kitus kriterijus. Konkurencija vyksta tarp
tiekj.
Didmeninje elektros rinkoje dalyvauja tiekjai ir elektros gamintojai. Konkurencija vyksta tarp
gamintoj, parduodant kuo daugiau elektros energijos ir tiekj, nusiperkant elektr kuo palankesnmis
slygomis.(Lietuvos energija, 2006)
Skiriami ie pagrindiniai elektros energijos rinkos dalyviai:
2 lentel
Pagrindiniai elektros energijos rinkos dalyviai
Rinkos dalyvis Atliekama funkcija
Elektros energijos gamintojas Elektros gamintojas gamina ir pateikia elektros energij tinkl. Gamintojas valdo
elektros generavimo jgaines bei parduoda elektros energij prekybos monms
elektros biroje arba tiesiogiai vartotojams.
Tinklo operatorius (savininkas) Tinklo savininko atsakomyb yra elektros energijos perdavimas nuo gamintojo iki
vartotojo.
Elektros energijos prekybos mon
Elektros energijos prekybos mon perka elektros energij i gamintojo arba
elektros biroje (aukcione), bei parduoda vartotojui. ios mons taip pat gali
prekiauti ir savo pagaminta elektros energija. Taip pat, ios mons (pagal
susitarim su valstybiniu tinklo operatoriumi) gali bti pareigotos teikti galios
balanso paslaugas. Tai mons gali arba daryti paios, arba sigyti i kit moni.
Elektros energijos tiekjas
Elektros energijos tiekjas parduoda elektros energij rinkoje konkuruodamas su
kitais tiekjais. Elektros energijos tiekju yra laikoma kiekviena mon, parduodanti
elektros energij rinkoje. Tai gali bti tiek elektros energijos gamintojas, tiek ir
elektros energijos prekybos mon. Tiekju gali bti tiek privaios, tiek
municipalins mons. Tiekimo sutartis sudaroma asmenikai tarp tiekjo ir pirkjo.
Sutari sudtis ir trukm gali bti labai vairios.
altinis: sudaryta autors pagal: LEKA, 2003
-
13
Kiekvienas gamintojas ir tiekjas yra atsakingas u elektros energijos gamybos kiekio, btino
pirkj poreikiams patenkinti, ir kiekio, nurodyto elektros energijos pirkimopardavimo sutartyse,
vykdym. Vartotojai gali pirkti energij i visuomenini ar nepriklausom tiekj ir gamintoj, kurie
privalo turti elektros energijos tiekimo licencijas. Tiekjai energij gali pirkti aukcione ar tiesiai i
gamintoj, o balansavimo energij - ir i rinkos operatoriaus.
Kiekviena mon, kurios nuosavyb yra skirstymo tinklai, yra atsakinga u elektros energijos
tiekim vartotojams, esantiems skirstymo mons aptarnaujamoje teritorijoje. Visuomeninis elektros
energijos tiekjas turi pirkti elektros energij pagal patvirtintas prekybos elektros energija taisykles.
Visuomeniniam elektros energijos tiekjui statymu draudiama diskriminuoti vartotojus ar vartotoj
kategorijas.
Organizaciniu elektros energijos modeliu laikoma jos funkcionavimo ir valdymo struktra, kuri
apima gamyb, perdavim ir paskirstym. Elektros energija ekonominje sistemoje praktikai nesiskiria
nuo kit ekonomini preki konkurencinje rinkoje, iskyrus tai, kad energetikos sistemoje elektros
gamybos ir vartojimo koordinavimas visos sistemos mastu privalo bti momentinis. Momentinis
koordinavimas btinas tam, kad sistema dirbt patikimai ir stabiliai, taip pat taip garantuojamas tam
tikras ekonomikumo laipsnis. M.Krakauskas ir A.Baauskas (1997) teigia, jog iai koordinacijai
efektyviai vykdyti yra du baziniai modeliai vertikaliai integruota monopolija arba konkurencin
didmenin prekyba ir 3 ivestiniai. Autoriai iskiria iuos 5 organizacinius modelius:
1. Integruota nacionalin sistema kai viena kompanija tvarko vis elektros k (gamyb,
perdavim ir paskirstym), vyrauja pirmasis bazinis modelis.
2. Dalinai decentralizuota sistema kai valstybin kompanija yra vyraujanti ir valdo pagrindin
elektros energetikos dal, daniausiai ne tik gamyb, bet ir sisteminius elektros tinklus, vyrauja
pirmasis bazinis modelis.
3. Didels integruotos regionins mons jos gali bti privaios arba regionins valdios
nuosavyb, bazini modeli santykis kinta, bet danesnis pirmasis.
4. Bendrijos kai jas einanios kompanijos yra dalinai valstybs nuosavyb, bazini modeli
santykis kinta.
5. Decentralizuota sistema kai energetiniai pajgumai priklauso privaioms kompanijoms arba
yra mirios nuosavybs, vyrauja antrasis bazinis modelis.
M.Krakauskas ir A.Baauskas pateikia elektros energijos organizavimo modelius, daugiau
orientuojantis nuosavybs form t.y. privati ar valstybin nuosavyb.
E. Nyouki (2000) taip pat iskiria penkis galimus elektros pramons organizavimo modelius.
Autorius organizavimo modelius pateikia orientuojantis rinkos dalyvi skaii. Modeliai yra labai
-
14
vairs nuo modelio, kur leidiama veikti visiems rinkos dalyviams (1 modelis), iki to, kur valdomi
visi tarpiniai etapai (5 modelis).
1 modelis 2 modelis 3 modelis 4 modelis 5 modelis
altinis: E. Nyouki, 2000.
2 pav. Galimi elektros pramons organizavimo modeliai
2 paveiksle matome, jog yra vairi elektros energijos pardavimo bd: pardavimas per
tarpininkus (vienas ar keli tarpininkai), pardavimas be tarpinink (gamintojas elektros energij
parduoda tiesiai vartotojui). Yra atskiriamas elektros energijos paskirstymas tinklais (fizinis elektros
transportavimas) nuo paskirstymo rinkoje (tiekimo). Treiosios alies prijimas leidia visiems rinkos
dalyviams bti potencialiais tiekjais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra gamintojai, transportuotojai,
tinklo paskirstytojai ar pardavjai. Pardavjai turi iskirtin padt, nes jie formuoja pasil pirkdami
elektros energij didmeniniais kiekiais ir parduodami j galutiniams vartotojams.
Pirmajame modelyje vartotojas perka elektr i pardavjo, o is i tinklo paskirstytojo.
Pastarasis j perka i transportuotojo (perdavimo kompanijos), kuris yra vienintelis rinkos dalyvis,
turintis tiesiogin kontakt su gamintoju.
Penktajame modelyje nra tarpini etap tarp vartotojo ir gamintojo. Dl elektros energijos
tiekimo deramasi tiesiogiai su gamintoju. Pagal model transportuotojai ir paskirstytojai usiima tik
fiziniu elektros energijos perdavimu.
Dar yra trys tarpiniai variantai antrasis, treiasis ir ketvirtasis modeliai. Antrajame modelyje
parodyta situacija, kuri ilg laik dominavo Europos elektros pramonje: gamintojas usim ne tik
elektros energijos gamyba, bet ir transportavimu bei paskirstymu, o stambiems vartotojams elektros
energija buvo tiekiama tiesiogiai i transportuotojo tinklo.
Gamintojas Gamintojas Gamintojas Gamintojas Gamintojas
Perdavimo
kompanija
Perdavimo
kompanija
Platintojas Platintojas Platintojas
Pardavjas Pardavjas
Vartotojas Vartotojas Vartotojas Vartotojas Vartotojas
-
15
1.1.2 Elektros energijos rinkos liberalizavimas
Iki 1980-j met pabaigos, daugelyje ali energetikos sistemos laiksi tos nuostatos, kad
efektyviausias bdas tiekti elektros energij- tai turti valstybin monopolin elektros energijos mon,
kuri bt pavaldi valstybei ir gint vartotoj interesus. (LEI, 2005) Taiau, dabartin patirtis rodo, kad
galima elektros energijos mon padalinti atskiras dalis, i kuri viena dalis yra tikra monopolija ir
kita dalis, kurioje galima sukurti konkurencij ir elektros rink. i patirtis paplitusi daugelyje pasaulio
ali ir konkurencijos pagalba padeda sukurti pigesn elektros energij tarp elektrini bei moni,
usiimani elektros energijos pirkimu bei perpardavimu. (F.Castro-Rodriguez, P.L Marin, G. Siotis,
2009; R.tilinis, 2006) Elektros sektoriaus liberalizavimas vyksta visame pasaulyje: prasidjs 1990 m.
Anglijoje, 1992 m. Jungtinse Amerikos valstijose, jis iplito ne tik Europoje ir iaurs Amerikoje, bet
pasiek ir Piet Amerik, Australij, Naujj Zelandij.
Kalbant apie elektr svokos prekyba ir pardavinjimas yra visikai skirtingos.
Pardavinjimas i esms yra paprastas procesas, kuris vyksta tarp pardavjo, kuris turi tinkam kiek
tam tikro produkto, ir pirkjo, kuris nori nupirkti t produkt. Pardavjas nustato kain, kuria jis yra
pasiruos parduoti t produkt, ir pirkjas gali nupirkti ta kaina arba ne. Ar monopolijoje, ar
reguliavimo aplinkoje, taka, kuri kiekviena pus turi iame versle yra labai maa. Atvira rinka su
daugeliu produkt ir dideliu dalyvi skaiiumi yra prekyba, ia veikla vykdoma principu - "kaina +
riba".(V. Stojkovic, 2005)
iuo metu energetikos sektoriaus reformos vykdomos visame pasaulyje: savo egzistavimo
nepateisinanios monopolijos yra restruktrizuojamos. Pasaulio energetikos taryba (2000) iskiria dvi
monopolij grupes:
monopolijos, kurios negali veikti konkurencinje aplinkoje, nes tokia paprasiausiai
nemanoma (toje paioje teritorijoje turti dvi alternatyvias perdavimo mones neapsimoka
nei technologikai, nei ekonomikai);
monopolijos, kurios gali veikti i dalies arba visikai konkurenciniais pagrindais
skirstymas, tiekimas ir elektros energijos gamyba.
Elektros energijos sektoriaus reformai, autoriai (T.Jasmab, M.Pollit, 2005); iskiria 4 ingsnius
elektros energijos reformoje:
-
16
3 lentel
Svarbiausi ingsniai elektros reformoje
Restrukturizacija Gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiksm atskyrimas
Konkurencijos sukrimas Didmenin rinka ir mameninis konkuravimas
Nauj dalyvi jimas gamyb ir tiekim
Reguliavimas Nepriklausomo reguliuotojo nustatymas
Treiosios alies tinklo prieigos slyga
Skatinamasis perdavimo ir skirstymo tinkl reguliavimas
Privatizavimas Nauj privai dalyvi leidimas
Egzistuojani valstybini moni privatizavimas
altinis: T.Jasmab, M.Pollit, 2005
Restrukturizacija. Elektros sektoriaus restruktrizacijai reikalinga tinkama rinkos struktra,
kuri skatint efektyvi konkurencij. Nuo infrastruktros kaip monopolijos atskiriamos veiklos, kurios
nra paios monopolins. Energetikoje restruktrizavimas akivaizdiausias buvusi vieninga veikla
iskaidoma gamyb/gavyb (produkto pagaminimas), perdavim (jo transportavimo dideliais
atstumais iki vietos, nuo kurios bus paskirstomas vartotojams, infrastruktra), paskirstym (produkto
paskirstymo vartotojams infrastruktra), tiekim (teisinius ekonominius produkto pirkimo pardavimo
vartojimui/naudojimui santykius) (LEI,2005). Apskritai, tai apima sektoriaus pertvarkym, suskaidant
vertikaliai integruot sistem, taip mainant j horizontali koncentracij. Taigi, suskaidymo tikslas yra
atskirti potencialiai konkurencing gamyb ir nuo natralios monopolijos veiklos tiekim, perdavim ir
paskirstym (T.Jasmab; M. Pollit, 2005).
Konkurencijos sukrimas. Efektyvus gamybos ir perdavimo veiksm atskyrimas yra esminis
veiksmas efektyviam konkurencijos pasiekimui didmeninse elektros rinkose (P.Joskow, 2003;
D.Newbery, 1999), kadangi tai padeda trukdyti antikonkurencingam elgesiui ir garantuoti nealik
tinklo prieig. Restruktrizacija danai apima horizontal gamybos moni skilim arba mamenini
moni susijungim ir taip pakeiiama rinkos koncentracij teoriniu ir empiriniu lygmeniu. T.Jasmab ir
M. Pollit (2005) akcentuoja, jog tokiam situacijos pokyiui reikalingi maiausiai 5 rinkos dalyviai.
Didmenini ir mamenini elektros rink sukrimas yra btinas sektoriaus reformai. Didmeninis
rinkos modelis turi atsivelgti vairias technines, ekonomines ir institucines problemas, susijusias su
kainodara, sutartimis, planavimu, balansavimu ir tinklo perkrova, vertindamas specifines sektoriaus
slygas (Hogan, 1998). Nauj dalyvi jimas gamyb ir tiekim ir tarpusavio ryiai su kitomis
sistemomis didina konkurencij rinkoje.
Reguliavimas. Konkurencing rink prieira reikalinga, kad bt stimulas naujam jimui
rink. Reguliuotojas turi nustatyti aikias taisykles ir sumainti reguliavimo abejon (A. Alesina, ir kt.,
-
17
2003; J. Ishii, J. Yan 2004). Kur konkurencingos ir monopolins stadijos lieka integruotos,
reguliuotojas turi garantuoti, kad yra tikros ir nealikos prieigos prie perdavimo ir skirstymo tinkl
gamintojams ir tiekjams. Reguliuota treiosios alies prieiga rodo efektyviausi tinklo prieigos
slygos metod.
Privatizavimas. Viso sektoriaus nuosavybs vairovs padidjimas gali taip pat palengvinti
tiesiogin konkurencij gamyboje. Privatizavimas gali taip pat aprpinti reikmingomis pajamomis
vyriausyb ir sumainti jos bsimus sipareigojimus (D.Newbery; M.Pollitt, 1997). Taiau,
privatizavimas nra btina slyga liberalizacijai. Pagal teorij, konkurencija ir skatinamasis
reguliavimas gali bti pritaikyti vieai priklausanioms monms.
Kaip teigia V.Jankauskas (2005) elektros energijos konkurencinei rinkai btina:
daug gamintoj, siekiant sukurti konkurencij ir ivengti piktnaudiavimo rinkos galia;
gerai veikianti didmenins prekybos bira;
reguliuojamas treios alies dalyvavimas;
aikios, skaidrios taisykls, slygos, tarifai ir gin sprendimo sistema;
paprastos, aikios tiekjo pasirinkimo taisykls.
Taigi elektros rinkos liberalizavimo tikslas sudaryti slygas konkurencijai ir veiksmingai
valdyti elektros k, rinkos esm sukurti vienodas ir skaidrias konkurencijos slygas visiems elektros
gamintojams, tiekjams ir vartotojams, siekiant maksimaliai efektyviai ir pigiai tiekti elektr
vartotojams. Kaip teigia V. Stojkovic (2005), reformuoto ir ivystyto elektros sektoriaus esm
aikumas galutiniams vartotojams, tiekjams, gamintojams ir apskritai visiems rinkos dalyviams, tiksli
ir skaidri kainodaros, buhalterin apskaitos sistema.
Reformuoti elektros energijos sektori galima pagal vairius konkurencinius modelius, taiau
btina turti konkret teisin pagrind, kad rinkos dalyviai tiksliai inot savo teises ir pareigas. Tai
svarbu kiekvienam rinkos dalyviui, o ypa tiems, kurie dar tik nori engti elektros energijos rink.
Mokslinje literatroje skiriami 3 liberalizuotos elektros energijos rinkos modeliai:
1) Vienintelio pirkjo
2) Konkurencijos didmeninje prekyboje (Treiosios alies dalyvavimo modelis)
3) Konkurencijos mameninje prekyboje (Elektros energijos preki biros modelis)
Vienintelis supirkjas. Tai modelis, kai vienintelis pirkjas turintis monopolij tinkle ir tiekimo
srityje, superka elektros energij i konkuruojani gamintoj. ia laisvas prisijungimas prie tinklo yra
draudiamas. Pagrindin io modelio problema yra vienintelio supirkjo sugebjimas ilikti
nepriklausomu nuo gamintoj, siekiant ivengti konflikt. iame modelyje akcentuojamas supirkimo
-
18
agento, dispeerio ir gamintojo vaidmen atskyrimas. Toks modelis gali skmingai veikti maose
rinkose, kur dl nepakankamos konkurencijos sunku nustatyti teising kain. (A.Parait, 2001)
Galimas atvejis, kai gamintojai parduoda energij vieninteliam supirkjui pagal ilgalaikes sutartis arba
per konkurencin pul.
altinis: sudaryta autors pagal H.Nagayama, 2009.
3 pav. Vienintelio pirkjo modelis
Konkurencija didmeninje prekyboje. is modelis dar vadinamas treiosios alies dalyvavimo
modeliu. Didelius elektros energijos kiekius perkantys laisvieji vartotojai su gamintojais sudaro
tiesiogines savanorikas tarpusavio sutartis. Visuomeninis pirkjas, kuris aprpina elektros energija
likusius, neturinius laisvs pasirinkti vartotojus, informuojamas tik apie perduodam elektros
energijos kiek, bet informacija apie gamintojo ir vartotojo tarpusavyje sutart kain nepateikiama.
Vienintelis pirkjas, atsiradus treiajai aliai, vadinamas visuomeniniu, nors jo funkcijos aprpinti
elektros energija vartotojus, kurie to negali padaryti patys i esms nepasikeiia.
altinis: sudaryta autors pagal H.Nagayama, 2009.
4 pav. Konkurencijos didmeninje prekyboje modelis
Gamyba Gamyba Gamyba
Gamyba
Viena Perdavimo kompanija
Skirstymas/Tiekimas
Vartotojai
Gamyba Didmenin prekyba Gamyba Gamyba
Skirstymas/Tiekimas
Perdavimas
Vartotojai
-
19
Laisvas prijimas prie perdavimo grandies suteikia galimyb monopolinms kompanijoms bei
stambiems vartotojams pirkti energij tiesiai i nacionalini ar usienio gamintoj. Daniausiai
pasitaikantis tokio modelio pritaikymas yra atvejis, kai komunalin mon pradeda sudarinti sutartis su
klientais. Kadangi tokia mon veikia kartu ir kaip dispeeris, ir rinkos operatorius, ir perdavimo
operatorius, vyriausyb privalo grietai kontroliuoti jos veikl. Alternatyvus tokio modelio pritaikymas
bt gamybos atskyrimas nuo dispeerio, perdavimo ir rinkos operatoriaus funkcij.
Konkurencija mameninje prekyboje. is modelis suteikia atvir prijim prie energijos
perdavimo ir paskirstymo sistemos, o tai leidia patiems vartotojams pasirinkti gamintoj arba
tiesiogiai, arba per pardavj. Paskirstymo veikla yra atskiriama nuo mamenins prekybos. iuo
modeliu pasiekiamas aukiausias liberalizavimo lygmuo, prekyboje elektra atsiranda konkurencija.
Modelis dar vadinamas elektros energijos preki biros modeliu. Elektros energijos preki biros
modelis tai toks elektros energijos pirkimo ir pardavimo modelis, kai kiekvienos prekiavimo sesijos
pabaigoje elektros energijos preki biroje pagal paklaus ir pasil nustatoma kiekvienos elektros
energijos preks kaina.
altinis: sudaryta autors pagal H.Nagayama, 2009.
5 pav. Konkurencijos mameninje prekyboje modelis
Vienintelio pirkjo modelis negarantuoja visikos konkurencijos, nes konkuruoja tik gamintojai.
Kainos nustatomos remiantis tik gamintoj pasilymais, neatsivelgiant paklaus. Be to, galimybes
konkuruoti riboja centralizuoti pirkimai. Vienintelio pirkjo modelio pranaumas tai, kad jis yra
pirmas ingsnis konkurencins rinkos link. Jis ypa naudingas aliai, kuri savo elektros energetikos
sektoriuje dar tik pradeda gyvendinti rinkos principus: sudaro galimybes imokti elgtis su rinkos
laisvmis ir tam tikrais apribojimais.
Gamyba Gamyba Gamyba Didmenin prekyba
Perdavimas
Paskirstymas
Tiekimas Tiekimas Tiekimas
Vartotojai
-
20
Didmenins konkurencijos modelis suteikia daugiau laisvs vartotojams, bet ne visiems, o tik
stambiesiems. Pastarieji gali savarankikai iekotis elektros energijos pardavjo ir patys dertis dl
kainos. Vienintelis pirkjas tokiu atveju realiai koordinuoja tik elektros energijos sraut. Taiau reikia
pabrti, kad treiosios alies dalyvavimo modelis apima tik labai ma paklausos dal, nes didioji
dauguma vartotoj yra vidutiniai ir smulks. Be to, dvialiai sutarta kaina lieka vieai neinoma. Tokiu
atveju elektros energijos rinka nebus skaidri. (A.Parait, 2001)
M.Krakauskas ir A.Parait (2000) teigia, kad tiek vienintelio pirkjo, tiek didmenins
konkurencijos modelius teisingiau bt laikyti naujais monopolij reguliavimo, o ne rinkos modeliais.
Konkurencins rinkos ie modeliai negarantuoja, nes dl mao nepriklausom rinkos dalyvi skaiiaus
konkuravimo galimybs yra labiau teorins. Be to, egzistuojant vieninteliam pirkjui, kuris koordinuoja
ne tik elektros, bet ir pinig srautus, gali atsirasti nepageidautina nepriklausom dalyvi diskriminacija.
Didmenins konkurencijos modelio gyvendinimas negarantuoja ir kainodaros skaidrumo.
A.Parait (2001) iskiria iuos konkurencijos mameninje prekyboje (elektros biros) modelio
pranaumus:
altinis: sudaryta autors pagal A.Parait, 2001.
6 pav. Konkurencijos mameninje prekyboje modelio pranaumai
Atsiranda reali konkurencija, nes biroje dalyvauja daug norinij pirkti ir parduoti; kainos
elektros energijos biroje susiformuoja ir skelbiamos vieai; perdavimo operatorius neturi jokio
finansinio pagrindo ar paskatos nepraleisti kurio nors dalyvio pirktos ar parduotos elektros energijos,
taip ivengiama subjektyvios diskriminacijos ir utikrinamas saugus tiekimas; patekti rink nra joki
barjer, iskyrus gamybos ir prekiavimo licencijas; dl realios konkurencijos, pradjus taikyti elektros
energijos biros model, elektros energijos kaina galutiniams vartotojams sumaja. Kaip T. Jasmab ir
M. Pollit (2005), kainos padariniai yra vienas svarbiausias skmingos liberalizacijos indikatori.
Elektros energijos biros modelio patrauklumo rodymas gali bti vis didjantis ali, kurios
pasirenka model, skaiius.
Konkurencijos mameninje prekyboje modelio pranaumai
Reali konkurencija
Kainodaros skaidrumas
Tiekimo patikimumas ir saugumas
Rinkos barjer nebuvimas
Kainos sumajimas
-
21
Nagrint rinkos modeli charakteristikos susistemintai pateiktos 4 lentelje:
4 lentel
Rinkos modeli charakteristikos Rinkos modelio
charakteristikos
Monopolija Vienintelis
supirkjas
Konkurencija
didmeninje prekyboje
Konkurencija
mameninje prekyboje
Apibdinimas
Monopolija
visuose lygiuose
Konkurencija tarp
gamintoj; vienintelis
supirkjas
Konkurencija tarp
gamintoj ir paskirstymo
kompanij; pasirinkimo
laisv
Konkurencija tarp
gamintoj ir vartotoj;
pasirinkimo
laisv
Konkurencija
tarp gamintoj NRA YRA YRA YRA
Mameninink
pasirinkimo
teis
NRA NRA YRA YRA
Vartotoj
pasirinkimo
teis
NRA NRA NRA YRA
altinis: sudaryta autors remiantis B. Toluba, 2003
Pritaikant aptartuosius rinkos modelius siekiama toki pagrindini tiksl:
reguliuojamojo aparato takos sumainimo,
kain mainimo per padidjusi konkurencij,
siekti sukurti nediskriminacin, teising rink,
barjer, trukdani naujiems dalyviams patekti rink, paalinimo.
Iskyrus pagrindinius elektros rinkos liberalizavimo ingsnius bei rinkos formavimo modelius
bei apvelgus mokslinink straipsnius apie rinkos liberalizavimo poveik, galima iskirti naud, kuri
teikia reformuotas elektros rinkos sektorius:
altinis: sukurta autors
7 pav. Reformuoto elektros rinkos sektoriaus teikiama nauda
Pasiekus pakankam konkurencijos lyg, liberali rinka gali garantuoti optimal ekonomini
grybi paskirstym visuomenei. Liberalios elektros rinkos pagrindas vartotoj galimyb pasirinkti
elektros tiekj ir perkamos elektros kain. Prekyboje elektros energija atsiranda konkurencija, o
Reformuotas elektros rinkos sektorius
Pigesn elektros
energija
Konkurencija
visose rinkos
veiklos srityse
Efektyvus
sektoriaus
veikl vystymas
Veiklos kat
minimizavimas
Galimyb
pasirinkti
-
22
efektyvi konkurencija visada yra pranaesn u ekonomin reguliavim, veiksmingesnis tampa elektros
kio valdymas. (R.tilinis, 2006)
1.2 Reguliavimas elektros energijos rinkoje
Politikai reguliavim, kitaip dar reglamentavim, valstybin kontrol, valstybin prieir taiko
jau gana seniai. Jis daniausiai buvo naudojamas, siekiant apriboti nauj dalyvi verimsi rink,
ilaikant valstybs priklausanios mons monopolin padt. Valstybinis kain reguliavimas yra svarbi
valstybinio ekonomikos reguliavimo sistemos dalis. Kartu tai ir valstybs kontrols dl konkurencijos
princip ir socialins apsaugos sistema. Valstybinis kain reguliavimas tai vyriausybs turim teisi
ir materialini galimybi panaudojimas, siekiant stabilizuoti arba pakeisti kain lyg ir proporcijas.
Reguliavimas ilygina rinkos trkumus, t. y. priiri natralias monopolijas, kur jos egzistuoja,
pertvarko ir liberalizuoja infrastruktros ak bei skatina konkurencij ten, kur ji galima ir reikalinga.
Kaip teigia D. treimikien, R. iegis ir V. Jankauskas (2007), reguliavimu siekiama sukurti tokias
slygas, kuriomis ne tik paskatinami nauji galimi dalyviai ateiti rink, bet ir tampa galima
konkurencija arba artima konkurencijai padtis rinkoje. Tuo siekiama neleisti rinkoje dominuojaniai
privaiai ar vieajai monopolijai panaudoti rinkos galias prie galimus naujus rinkos dalyvius.
Reguliuotoju gali bti komisija ar reguliuotoj taryba arba vienas mogus, turintis atitinkam pagalbin
tarnyb.
iuo metu pagrindin tiesioginio valstybs kiimosi kainodar prieastis yra didelis
reprodukcijos proceso paeidimas. Dabartinmis aplinkybmis susidaro slygos dideliems kain
nukrypimams nuo verts ir daugybei disproporcij, kurias veikti be valstybinio sikiimo nemanoma.
Vyriausyb vykdo valstybin kain reguliavim iomis priemonmis:
nustatydama kai kuri preki ar paslaug aukiausi ar emiausi kain lyg ar dyd;
deklaruodama preki ir paslaug, traukt atskir Vyriausybs parengt sra, kainas.
(Vartotoj teisi gynimo centras, 2009)
Yra skirting reguliavimo rim, taiau pagal atliekamas funkcijas ir taikomus reguliavimo
bdus, juos galima skirstyti pagal iuos bendrus poymius:
steigiamas naujas reguliuotojas, atsakingas u ekonomin reguliavim ir vartotoj
gynim. iuo reguliuotoju gali bti nepriklausoma agentra arba ministerijai nepriklausantis
vyriausybs departamentas. Nepriklausomyb duoda daug pranaum, ypa padidina investuotoj
pasitikjim reguliavimo struktra, kuri sumaina politinio sikiimo galimyb;
-
23
statymu steigtam reguliuotojui suteikiamos reikalingos teiss, nustatomos ir jo
pareigos;
nustatomi kain reguliavimo principai;
reguliuotojui suteikiamos teiss priirti rinkos veikl; veiklos slygos daniausiai
nustatomos licencijomis, taisyklmis, o reguliuotojas priiri, kaip t slyg laikomasi. Sunkiausia
reguliuoti vertikaliai integruotas monopolijas dl nepakankamos informacijos t.y. informacijos
asimetrijos, nes dalis monopolijos veiklos informacijos slepiama nuo reguliuotojo, ir dl ribot
reguliuotojo galimybi skatinti konkurencij. (D. treimikien, R. iegis ir V. Jankauskas, 2007)
Valstybinis kain reguliavimas turi ne tik trumpalaiki, bet ir ilgalaiki tiksl:
Sustabdyti hipertrofuot infliacin kain augim dl pinig nuvertjimo;
Paalinti kain disproporcijas konkreioms prekms ir paslaugoms;
Pasiekti btinus reprodukcijos santykius;
Siekti, kad darbo umokestis nedidt proporcingai kain kilimui;
Teikti valstybs kontroliuojamai gamybai subsidijas;
Padti tarptautiniams ryiams gamybos ir main srityje;
Perskirstyti nacionalines pajamas;
Sprsti ekonomines ir socialines valstybs problemas.
Vyriausyb vykdo valstybin kain reguliavim daugelyje srii: elektros energijos,
centralizuotos ilumos, karto ir alto vandens, gamtini duj, transporto, pato, telekomunikacij,
medicinos paslaug, ems kio produkt supirkimo, darbo jgos ir pan. Valstybinio kain reguliavimo
mastas ir kryptis priklauso nuo besiklostanios rinkos situacijos, vyriausybs politikos ir konkrei
veiksni takos kainodarai. Kainas reguliuoti valstyb gali dviem bdais:
ekonominiu reguliuojant rinkoje preki paklausos ir pasilos santyk;
administraciniu tiesiogiai keiiant arba stabilizuojant kainas.
Reikmingos, reguliuojant kainas, yra mokesi bei kredito lengvatos ir tiesiogin valstybs
parama. ios priemons turi takos kainoms per gamybos katus, firmos peln, investicins veiklos
pltojim, produkcijos gamybos ir realizavimo didinim.
Administracin, arba tiesiogin, kain reguliavim atlieka specials valstybiniai organai,
remdamiesi galiojaniais statymais, vyriausybs nutarimais ir konkreiomis ekonominmis ir
socialinmis slygomis. Greta teigiam ypatybi valstybinis kain reguliavimas turi esmini trkum,
kurie per ilgesn tokio reguliavimo period gali paeisti objektyv kainodaros mechanizm ir turti
neigiam padarini alies ekonominei pltotei. Svarbiausi trkumai yra:
-
24
Administracinis kain reguliavimas apriboja konkurencij svarbiausi rinkos raidos
element. Administracins kainodaros slygomis gamintojai ir vartotojai negali laisvai manevruoti
kaina, nes j vienaip ar kitaip apibria valstybiniai organai. Gamintojas ir vartotojas negali laisvai
apsikeisti produkcija, nes reguliuojamas pagrindinis main elementas.
Administraciniu bdu reguliuojamos kainos paprastai atitrksta nuo reali rinkos
slyg, nes jas nustatant valstyb arba negali, arba nenori atsivelgti vidaus rinkoje veikianius
veiksnius, jeigu rinkos tendencijos prietarauja valstybs ekonominei arba kain politikai. Kainos,
atitrauktos nuo rinkos slyg, orientuoja gamintoj ir vartotoj nepagrst ir neefektyvi investicin
gamybin ir prekybin politik.
Administracinis kain reguliavimas vidaus rinkos kainas atitraukia nuo pasaulini. Tai
apsunkina alies dalyvavim tarptautiniame darbo pasidalijime, nes tai, kas atrodo efektyvu
vadovaujantis nacionaliniais kriterijais, gali bti nuostolinga vertinant tarptautiniais rodikliais. itai
galiausiai lemia mokslins ir technins paangos atsilikim nuo kins raidos.
Nepriklausomas reguliuotojas
Liberalizavus elektros energijos rink ir sileidus privat kapital, btinas nepriklausomas
reguliuotojas, atskiriantis vyriausyb kaip valstybini moni savinink bei valstybins politikos
formuotoj ir visikai kit institucij, priirini monopolijas bei konkurencij reguliuojamoje akoje.
Reguliuotojo nepriklausomyb tai jo nepriklausomyb nuo reguliuojamosios akos moni bei
vyriausybs. Reguliuotojo sprendimai turi bti galutiniai, j negali pakeisti akin ministerija ar
vyriausyb, reguliuotojas gali priimti sprendimus dl kain skaiiavimo metodik ir pai kain lygio,
taip pat sprsti tarp reguliuojam ali ikilusius ginus. Reguliuotojas taip pat turi bti nepriklausomas
nuo reguliuojamj moni, vengdamas vadinamojo ugrobimo, kai reguliuojamosios mons pradeda
diktuoti savo slygas. (D. treimikien, R. iegis ir V. Jankauskas, 2007). Reguliuotojas privalo turti
organizacin savarankikum t.y. atskir biudet, darbuotoj samdymo laisv, darbo umokesio
nustatym ir t.t.
Bnant valstybine, reguliavimo institucijai, sunku likti nepriklausomai nuo vyriausybs.
Vyriausyb labai lengvai gali paveikti reguliuotoj: ji gali sumainti jo biudeto las (jei reguliuotojas
finansuojamas i valstybinio biudeto skirti maesn finansavim, jei reguliuotojas finansuojamas i
reguliuojamj moni - gali pakoreguoti i mok dyd), bandyti pakeisti jai nepatinkanius
reguliuotojus. Yra vairi priemoni, kurios maina vyriausybs galimybes kitis reguliuotojo darb:
reguliuotojus paprastai skiria alies prezidentas ar parlamentas, jie skiriami ilgesniam laikui nei
-
25
vyriausyb, jie negali bti atleidiami i pareig anksiau, iskyrus tik aikiai statyme apibrtus
atvejus.
Ilieka grsm, jog reguliuojamosios mons gali ugrobti reguliuotojus, pasilydamos jiems
ger darb, kai jie baigs savo kadencij. Taip pat reguliuotojas pats gali turti interes reguliuojamoje
monje. Siekiant ivengti galimo neskaidrumo taikomi vairs apribojimai: reguliuotojas tam tikr
laik po savo kadencijos pabaigos neturi teiss dirbti reguliuojamoje monje, jis negali turti i
moni akcij ir pan.
Labai svarbu, kad reguliuotojo taikomos metodikos ir taisykls bt skaidrios ir suprantamos,
aikiai apibrianios svarbiausius investuotojui klausimus: pelno normos skaiiavimo principus,
snaud ir investicij vertinim, amortizacijos normatyv nustatym ir t. t. Metodikos turi bti
svarstomos vieai ir skelbiamos i anksto, o sprendimai pagal ias metodikas turi bti priimami
vieuose posdiuose, ie sprendimai turi bti paaikinami ir pagrindiami.
Vienas pagrindini reguliuotojo instrument, skirt investicijoms elektros tinklus skatinti, yra
paslaug kokybs rodikliai. (V. Jankauskas; M. LaBelle, 2009), Tokie rodikliai, kaip elektros tiekimo
pertrki skaiius vienam vartotojui arba elektros tiekimo nutraukimo laikas vienam vartotojui,
netiesiogiai atspindi investicijas tinkl stiprinim ir modernizavim. Rodikliai turi teisingai atspindti
reali padt: atskirai skaiiuojami miestams ir kaimams, o pertrki prieastys irgi turi bti aikiai
nustatytos: ar tai gamtos jgos, ar planiniai atjungimai, ar operatoriaus kalt.
Skatinantis reguliavimas
Skiriamos 2 reguliavimo rys: skatinantis ir komandinis reguliavimas. Komandiniam
reguliavimui reikalingos ypa didels ilaidos, pastangos ir nuolatinis atidus tikrinimas kaip laikomasi
nustatyt uduoi. Daug paprastesnis bdas reguliuoti monopolist leisti jam laisvai veikti,
nustaius jo veiklos ribas. (D. treimikien, R. iegis ir V. Jankauskas, 2007). Skatinantis reguliavimas
tai baud ir apdovanojim panaudojimas, skatinant mon siekti jos norim tiksl, leidiant jai tam
tikr veiksm laisv, siekiant i tiksl. Skatinant ir komandin reguliavim skiria (5 lentel)
5 lentel
Pagrindiniai skatinanio ir komandinio reguliavimo skirtumai
-
26
Skatinantis reguliavimas Komandinis reguliavimas
I mons puss
mons veikla skatinama apdovanojimais ir baudomis,
nebenaudojami komandinio reguliavimo nurodymai.
mons veikla nuolat tikrinama, irima kaip vykdomi
nurodymai.
mon pati pasirenka sau uduot. Reguliuotojas visada diktuoja monei jos veiklos uduotis.
mon pati gali pasirinkti, kaip ir kokiomis priemonmis
vykdyti tas uduotis.
mon negali vykdyti uduoi be reguliuotojo paaikinim
.
Reguliuotojo kiimasis mons veikl maas. Reguliuotojo kiimasis mons veikl labai didelis.
I reguliuotojo puss
Reguliuotojas atskirais atvejais vykdo tam tikr mons
komponeni kontrol.
Reguliuotojas turi dti daug pastang atskir snaud
komponentms nustatyti bei j kontrolei vykdyti.
Reguliuotojas leidia monei laisvai veikti, nustatydamas
veiklos tam tikras ribas.
Reguliuotojas turi surinkti pakankamai informacijos ir
nuolatos j papildyti bei tikrinti.
altinis: sudaryta autors
Apvelgus lentelje pateiktus pagrindinius skatinanio ir komandinio reguliavimo skirtumus,
galima teigti, jog skatinantis reguliavimas efektyvesnis ir palankesnis tiek reguliatoriui, tiek
reguliuojamai monei.
Skiriami trys daniausiai taikomi skatinanio reguliavimo bdai:
gros normos reguliavimas,
kain virutins ribos reguliavimas,
etaloninis reguliavimas (V. Jankauskas, 1997).
Gros normos reguliavimas. Taikydamas gros normos reguliavim, reguliuotojas nustato
kompanijos ilgalaikio turto apimtis ir, prie j pridjs atitinkam kapitalo gros norm, nustato kain.
Kompanija turi teis dertis dl abiej pirmj rodikli. Vienas nepageidautinas tokio bdo rezultatas
kompanija siekia dirbtinai ipsti savo ilgalaikio turto vert. Kadangi kompanijos pajamos priklauso
nuo jos ilgalaikio turto, ji siekia didinti savo kapital (daugiau rangos, pastat), o ne mainti kitas
ilaidas. i situacija vadinama Averch-Jonhsono efektu. (R.Lavado, C.Hua, 2004; Stephen Law,
2008)
Kain virutins ribos reguliavimas. Tai reguliavimo bdas, kai reguliuotojas nustato kompanijai,
kokios didiausios kainos ji neturi viryti tiekdama savo paslaugas. ios kain lubos nuolatos
pakeliamos, vertinant infliacij, technologin paang ir kitus veiksnius. Vienas svarbiausi tokio
reguliavimo faktori yra tas, kad kompanija nuolatos skatinama mainti einamsias ilaidas. Atskiriant
kompanijos pajamas nuo nustatomo kain lygio, tiekjas skatinamas sumainti savo snaudas, diegti
technines naujoves, didinti efektyvum. Kadangi kainos nustatytos ir nekinta tam tikr laik, bet koks
ilaid sumainimas leidia kompanijai padidinti peln. Taiau per ilgesn laikotarp dl technologins
paangos dl sumaint ilaid gautos papildomos pajamos padalijamos tarp kompanijos ir vartotoj.
-
27
Virutins kain ribos nustatymo princip pirmasis aikiai suformulavo S. Littlechild 1982 m. (S.C.
Littlechild, K. G. Vaidya, 1982)
Etaloniniu reguliavimu vadinamas toks reguliavimas, kai kompanijai nurodoma kita panai
kompanija, kurios veiklos rodiklius jai reikia lygiuotis. Pagal tai, kaip kompanijai tai sekasi,
reguliuotojas gali j bausti ar apdovanoti. Dl etaloninio reguliavimo, nors ir netiesiogiai, atsiranda tam
tikri konkurencijos elementai.
Vienu metu gali bti naudojami, derinami keli skatinanio reguliavimo bdai. (D. treimikien,
R. iegis ir V. Jankauskas, 2007) Pagrindinis ir daniausiai taikomas skatinanio reguliavimo bdas
yra virutins kain ribos nustatymas.
1.3 Elektros energijos kainodara
Kain nustatymo metodai bendr princip ir koncepcij derinys, naudojamas skaiiuojant
kainas. Metodo parinkimas atspindi tam tikr ekonomin filosofij taip pat ir technines elektros
energijos sistemos darbo slygas. (M.Krakauskas, 1997) Rinkos ekonomikoje taikomi vairs
kainodaros metodai. Tai lemia vairios prieastys: preks pobdis; preks naujumas; vienar ar
diferencijuota pagal kokybines savybes prek; turinti vien pirkj rink ar kelet tos rinkos sektori;
preks gyvavimo ciklas; firmos tikslas, kur ji nori gyvendinti, pasirinkdama kain; rinkos struktra,
kurioje dirba firma; vyriausybin kain politika ir pan.
Mokslinje literatroje, tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyse pateikiami ir nagrinjami
vairs preks kainos nustatymo metodai, taiau iskiriami trys pagrindiniai:
1) orientuoti katus,
2) orientuoti vartotoj,
3) orientuoti konkurentus.
M.Krakauskas (1997) ir R.P.Deksnys, K.Danileviius, V.Mikinis, R.Staniulis (2009) bei kiti
mokslininkai energetikos ekonomikoje iskiria tas paias tris kainodaros formavimo filosofijas t.y.
ilaid, rinkos ir rinkos lyderio. Ilaidomis grsta kainodara paremta energijos tiekjo ilaidomis.
Metodo trkumas yra tas, jog gamintojai paprastai nesistengia mainti savo ilaid, tai atsitinka
daniausiai tada, kai elektros energijos kainos vyriausybs patvirtinamos ilgesniam laikui. Rinkos
metodo esm sudaro ne ilaidos, o paklausos ir pasilos santykio susiformavimas. Tuo tarpu rinkos
lyderio metodas paremtas stambiausio gamintojo kaina, kuri jis diktuoja smulkesniems gamintojams,
o pastarieji prisiderina nepriklausomai nuo patirt ilaid.
-
28
Kainos elektros vartotojams konkurencinse rinkose nustatinjamos vairiai, taiau daniausiai
j dyd nulemia tiekjo patirti katai. S.Braithwait, D. Hansen ir M. O'Sheasy (2007) elektros energijos
gamybos ir tiekimo snaudas vartotojams suskirsto keturias stambias grupes:
Klient aptarnavimas, kuris vis pirma apima ryius su klientais, i paslaug ilaidos
paprastai priklauso nuo klient skaiiaus ir laiko jiems aptarnauti.
Skirstymo paslaugos, kuri ilaidos priklauso nuo klient skaiiaus, vietos, tankio,
apkrovimo piko metu tam tikroje teritorijoje dydio.
Perdavimo paslaugos, kuri ilaidos gali bti skirstomos dvi plaias kategorijas: ilaidos
susijusios su perdavimo renginiais ir gamybos ilaidos, kurios atsiranda dl perdavimo nuostoli ir
apribojim.
Gamybos paslaugos, kuri ilaidas sudaro aprpinimas elektros energija ir pagalbini
paslaug teikimas.
Pateikiama pakankamai daug energijos kain nustatymo metod, taiau apvelgus vairi
autori pateiktus kainodaros metodus vartotojams konkurencinje rinkoje, galima iskirti iuos
pagrindinius:
1. Nekintantys kainos nustatymo metodai (angl. Static pricing methods). iai grupei priskiriami
tie metodai, kuri kaina, kuri moks elektros energijos vartotojas jau i anksto yra inoma. Tokiems
metodams priskiriami:
a) Laiko, kuriuo naudojama elektra, metodas (angl. Time-of-use method, TOU). Elektros
energijos tiekjas vartotojams pateikia skirtingas kainas, nustatydamas laiko, kuriuo i kaina galioja,
ribas (intervalus). Intervalo ilgiai gali bti skirtingi, jie atspindi elektros energijos vartojimo pokyius.
Kaina nustatoma tam tikram sezonui (vasaros, iemos tarifai), savaits dienoms (savaitgalio tarifai) ar
dienos valandoms (vartojimo piko metu, ne piko). Taikant metod, elektros sigijimo kainos
svyravimo rizik prisiima tiekjas, o vartotojas sutinka mokti rizikos premij. Kadangi TUO tarifai
yra fiksuoti ir skelbiami prie kelet mnesi iki elektros vartojimo pradios, todl vartotojams jie
suteikia tik bendr informacij apie laukiamus elektros gamybos katus ir neatspindi faktini kat.
b) Kritins piko kainos nustatymas (angl. Critical peak pricing, CPP). io metodo pagrind
sudaro TUO metodas, taiau papildomai yra nustatoma aukta kaina kaip nuobauda u elektros
energijos vartojim kritiniais piko periodais. (C.Triki, A. Violi, 2007)
c) Vienodos normos kainos nustatymas (angl. Flat rate pricing). Elektros kaina nustatoma
fiksuota ir neturi tiesioginio ryio su kaina, besiformuojania tam tikru momentu didmeninje rinkoje.
Pasibaigus galioti kainai, daniausiai nustatoma ymiai auktesn, nes elektros gamybos katai
-
29
paprastai jau bna iaug dl pabrangusi itekli. Tai paprasiausias kainos vartotojui nustatymo
metodas. (V.Bobinait, R.Motiejnien, 2009)
2. Dinaminiai kainos nustatymo metodai (angl. Dynamic pricing model) savo esme atitinka
kainos nustatymo realiu laiku metod, taiau nustatant kain iuo metodu numatoma ir pastovioji
elektros kainos dalis. (C.Triki, A. Violi, 2007)
3. Realaus laiko kainos nustatymo metodai (angl. Real-time pricing methods). Vartotojui
nustatyta kaina kinta kas valand ir atspindi tiekjo katus. Realaus laiko kainos nustatymo metod
silo tiekjas, kuris siekia perleisti didmenins rinkos kainos svyravim rizik vartotojui ir taip
utikrinti sau peln. Piko metu atsiradus patikimumo ir perkrovimo problemoms, kaina, nustatyta
remiantis iuo metodu, tampa puikiu apkrov valdymo rankiu (V.Bobinait, R.Motiejnien, 2009)
Taikant iuos metodus elektros vartojimo paklausa tampa elastingesn, todl gamintojo galia
didmeninje rinkoje maja, keisdama ir jo strategin elgsen. Kaip teigia V.Bobinait ir
R.Motiejnien (2009) ie metodai, prisiddami prie elektros energijos paklausos valdymo problem
sprendimo, padeda sprsti ir visuotin energijos taupymo problem. Taip pat pastebima, kad perklus
vartotojui kain svyravimo rizik ir imokius j reaguoti kain pokyius, mainant vartojim aukt
kain momentu, tiekjas gali susidurti su nepakankamo elektros energijos kiekio realizavimo problema,
trukdania pasiekti norim pelno lyg. Norint gyvendinti iuos metodus, reikalingi paangs elektros
matavimo prietaisai.
Skiriami ie realaus laiko kainos nustatymo metodo tipai:
a) Pagrindinis valandins kainos nustatymas (angl. Basic hourly pricing). Nustaius kain iuo
metodu, vartotojai moka u elektr didmenin kain, daniausiai pakoreguot tam tikru tiekjo
antkainiu. kainos nustatymo metod tiekjas daniausiai silo stambiesiems elektros vartotojams,
suinteresuotiems maiausia sigijimo kaina, nesutinkantiems tiekjui mokti rizikos priedo ir galintiems
nesunkiai valdyti elektros vartojim.
b) Blokinis (laiptinis) ir indeksuotas kainos nustatymo metodas (angl. Block and index pricing).
(S.Braithwait, D. Hansen ir M. O'Sheasy, 2007) Nustaius kain iuo metodu, vartotojas moka u
elektr valandin, indeksuot didmenins rinkos kain ir tuo paiu metu sudaro papildom iankstin
sandor, kuriame grietai apibrtam apkrovos blokui (daniausiai vartojimui piko metu) nustatoma
fiksuota kaina. Tai finansinis sandoris skirtumui. Jungtiniu sandoriu vartotojas usitikrina, kad moks
ne daugiau nei fiksuot kain u nustatyto dydio elektros blok. Valandin kain jis moks tik u
pertekli, kuris susiformuoja tuomet, kai tam tikr valand suvartojama daugiau nei numatyta
iankstiniame sandoryje. Vartotojas bus kredituojamas, jei sumains apkrovas emiau sandoryje
nurodyto apkrovos lygio, t. y. jo sskait plauks pinig suma lygi valandins kainos ir sandoryje
-
30
nurodytos apkrovos bei faktins apkrovos skirtumo sandaugai. (V.Bobinait, R.Motiejnien, 2009)
Vienas i io metodo trkum yra tai, kad apkrovos bloko apimtis yra pakankamai didel, atitinka
didmeninje rinkoje prekiaujamus produktus, todl gali tenkinti tik stambi vartotoj poreikius. Be
abejo, pltojantis rinkoms tiekjai gali silyti smulkesnius ir labiau vartotojo poreik atitinkanius
produktus.
1.4. Elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis
Atsivelgiant ianalizuot teorin mediag ir tolesnius darbo udavinius, buvo sudarytas
elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis, grindiamas
darbe keliamomis hipotezmis. Pagal pateikt elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros
energijos kainoms vertinimo model, aikiai matomos ssajos tarp tyrimo dali.
Pirmojoje dalyje atliekamas elektros energijos rinkos atvrimo teorinis pagrindimas,
analizuojami ir apibendrinami vairi autori skiriami elektros energijos rink modeliai, pateikiama
reguliavimo svarba elektros energijos rinkoje, bei analizuojamos ir apibendrinamos skirtingos
kainodaros formavimo strategijos. Naudojamas tyrimo metodas: mokslins literatros lyginamoji
analiz.
Antrojoje dalyje atliekama elektros energijos sektoriaus analiz. Pirmiausiai aptariama ES politika
elektros energijos rinkos atvrimo srityje, analizuojamos ES ileistos Elektros direktyvos.
Analizuojama Lietuvos situacija elektros energijos rinkos atvrimo gyvendinimo aspektu. Galiausiai
atliekama Lietuvos ir Skandinavijos ali elektros energijos kain analiz, taip pat pateikiama Europos
elektros energijos kain dinamika, vertinus infliacij. ioje dalyje naudojami tyrimo metodai:
statistini duomen ir dokument analiz bei situacijos analiz ir vertinimas.
Treiojoje dalyje atliekamas Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos
kainoms tyrimas. Pirmiausiai pateikiama tyrimo metodika, tada nagrinjama prekybos elektros energija
su Latvija, Estija, Rusija, Skandinavijos alimis ir Lenkija technins-ekonomins galimybs, kuriami
galimi prekybos scenarijai, modeliuojama tiktina vidutin elektros kaina Lietuvoje.
Atlikus tyrim bus vykdytas darbo tikslas ir gautas Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo
poveikis elektros energijos kainoms. iame mechanizme bus apibendrintai pateiktos ivados i vis
atlikt tyrimo dali.
-
31
altinis: sukurta autors
8 pav. Elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis
Elektros energijos rinkos atvrimo teorinis pagrindimas
Reguliavimas
elektros energijos
rinkoje
Elektros energijos
rinka ir galimi
rinkos modeliai
Elektros energijos
kainodaros
metodai
Tyrimo metodas: mokslins literatros analiz
Elektros energijos sektoriaus rinkos atvrimo situacijos
analiz
ES politika
elektros energijos
rinkos atvrime
Lietuvos elektros
energijos rinkos
atvrimo
gyvendinimo
situacija
Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros
energijos kainoms tyrimas
Tyrimo
metodika
Galim prekybos
scenarij krimas ir
kainos modeliavimas
Tyrimo metodai: statistini duomen, dokument, situacijos analiz; situacijos vertinimas
Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo poveikio elektros energijos
kainoms vertinimas
Hip
otez 2
Pa
grin
din
hip
otez
: Lietu
vo
s elektro
s rink
os atv
rimas: elek
tros rin
ko
s suk
rim
as ir integ
ravim
as,
sum
ains elek
tros en
ergijo
s kain
as
Technini-ekonomini
prekybos galimybi ir
poreiki nustatymas
Tyrimo metodai: scenarij krimas ir analiz
Lietuvos ir
Skandinavijos
elektros energijos
kain palyginamoji
analiz, kain
dinamika Europoje
Hip
otez 1
-
32
2. ELEKTROS ENERGIJOS SEKTORIAUS RINKOS ATVRIMO
SITUACIJOS ANALIZ ES IR LIETUVOJE
ES isiklusi sau tris prioritetinius tikslus, kuri svarba atskirose alyse yra skirtinga, taip yra
todl, kad kiekviena alis turi skirtingus energetinius iteklius ir gebjimus taip pat alyse vykdoma
skirtinga energetin politika. Dl i nesutapim yra pakankamai sudtinga vykdyti regione vientis
energetin politik, todl iam sektoriui keliami bendriausi tikslai (J.Percebois, 2008; F.Dominaco,
2007):
Konkurencingos energijos iekojimas;
Apsirpinimo energija saugumas ir patikimumas (nacionalini resurs pirmenyb,
importuojam energijos altini vairov);
Kova prie globalin atilim, siekiant gyvendinti jungtin ir bendradarbiaujani
politik.
ie trys tikslai yra ikis Europai, kur ji neabejotinai stengiasi gyvendinti. 2007 m. Europos
Taryba prim program, kuria numatyta iki 2020 m. 20 % sumainti energijos intensyvum ir
padidinti atsinaujinani itekli (hidraulins, vjo, biomass, sauls) kaip pirmins energijos
naudojim iki 20%. Elektros gamyboje svarbiausi debatai yra dl optimalaus kuro "miinio", kuris
naudojamas elektros gamyboje. Anglys, naftos kuro ir gamtins dujos yra labai terianios aplink;
branduolin energija laikoma taip pat abejotinu sprendimu daugeliui ali. (D. Newbery, 2010; S.
Taylor, 2008; W.J. Nuttall, 2009) Elektros sektoriaus liberalizavimas nuosekliai vykdomas Europoje.
Skatinimas konkurencijos, privatizavimo ir energijos bendrovi nuosavybs atskyrimas yra nuolatinis
ikis Europos Komisijai.
2.1 ES politika elektros energijos liberalizavimo srityje
Europos Sjunga (ES) jau 1985 m. isikl sau tiksl - sukurti bendr Europos rink be vidaus
sien. Europos vieningos rinkos programa - bet koki fizini, teisini ir fiskalini klii paalinimas
ES - buvo pradta 1987 m. ir nukreipta valstybes nares. Taiau kas lieia elektros energijos
klausim, j pradjo svariai gyvendinti tik 1996 m., kuomet buvo ileista pirmoji Elektros Direktyva.
iuo metu ES politikos takojama elektros energijos rinka patiria dvi esmines permainas: viena j yra
liberalizacija, o kita - integracija vien bendr Europos rink. (P.Pereira da Silva ir I. Soares, 2008;
M.G. Pollit, 2009) Elektros rinkos Europos Sjungos viduje yra labai skirtingos (r. 9 pav.)
-
33
altinis: European Commission, 2008
9 pav. Europos elektros energijos rink grups
2.1.1 Pagrindini elektros energijos liberalizavimo ingsni gyvendinimas ES
Kaip jau minta teorinje darbo dalyje, elektros energetikos rinkos liberalizavimas pasireikia
keturiomis kryptimis restruktrizacija, konkurencijos sukrimu, reguliavimu ir privatizavimu.
Siekiant pateikti kuo tikslesn elektros energetikos sektoriaus liberalizavimo ES bkl, situacija
konstatuojama tomis paiomis kryptimis: restruktrizavimas, konkurencijos sukrimas, reguliavimas ir
privatizavimas ES.
Restruktrizavimas
ES ali nari elektros energetikos sektoriaus pertvarkym, suskaidant vertikaliai integruot
sistem ir taip mainant j horizontali koncentracij. Restruktrizacij ES atspindi 6 lentel, kurioje
pateiktas ES tinkl atskyrimas alyse. Kaip matyti lentelje, perdavimo kompanij skaiius alyse yra
maas (iskyrus Italij), taiau jis ir negali bti labai didelis, kadangi veikti sistemai, su dideliu
perdavimo kompanij skaiiumi, bt sudtinga. Tuo tarpu skirstymo kompanij skaiiaus augimas
didina konkurencij rinkoje. Daugiausia skirstymo kompanij i ali nari turi Vokietija (855
kompanijos),Ispanija (329 kompanijos), vedija (175 kompanijos), Norvegija (159 kompanijos), Italija
(163 kompanijos ),Pranczija (148 kompanijos).
-
34
6 lentel
Tinkl atskyrimas ES, 2008 m. ES valstybs Perdavimo
kompanij skaiius
Skirstymo
kompanij
skaiius
Austrija 3 130
Belgija 1 26
Bulgarija 1 4
Kipras; Graikija; Airija; Slovnija 1 1
ekija; Slovakija 1 3
Danija 2 101
Estija 1 40
Suomija 1 89
Pranczija 1 148
Vokietija 4 855
Vengrija 1 6
Italija 11 163
Latvija 1 10
Lietuva 1 2
Liuksemburgas 1 9
Malta Valstybin Valstybin
Nyderlandai 1 8
Norvegija 1 159
Lenkija 1 18
Portugalija 3 13
Rumunija 1 30
Ispanija 1 329
vedija 1 175
Didioji Britanija 1 18
altinis: sudaryta autors
Skirstymo lygmeniu nuo 2007 m. liepos 1 d. funkcinis atskyrimas tapo privalomas visose
valstybse narse. Taiau daugeliu atveju skirstymo sistemos operatoriai (SSO) dar ltai gyvendino
funkcin atskyrim. Be to, valstybs nars toliau plaiai taiko nukrypim nuo atskyrimo reikalavim
leidianias nuostatas skirstymo lygmeniu: pus valstybi nari leidia netaikyti atskyrimo
reikalavim, turintiems maiau nei 100 000 klient. Perdavimo lygmeniu kai kurios valstybs nars
virija dabartinius teisinio ir funkcinio atskyrimo reikalavimus. Nuosavybs atskyrim gyvendino
penkiolika elektros perdavimo sistemos operatori (PSO)
Konkurencijos krimas
ES vykdydama nuosekli elektros energetikos politik palaipsniui kuria konkurencij alyse
narse. Lentelje pateikta rinkos atvrimo eiga ES iki 2007 m. liepos 1 d. ir nuo 2007 m. liepos 1
d.(r.7 lentel) :
-
35
7 lentel
Rinkos atvrimas Europos Sjungoje
Rinkos atvrimas
iki 2007-07-01
Rinkos atvrimas
2007-07-01
Dar neatverta
Austrija;
Belgija;
ekija;
Danija;
Suomija;
Vokietija;
Airija;
Nyderlandai;
Portugalija;
Ispanija;
vedija;
Didioji Britanija
Bulgarija;
Pranczija;
Graikija;
Vengrija;
Liuksemburgas;
iaurs Airija;
Lenkija;
Rumunija;
Slovnija;
Slovakija;
Italija;
Latvija;
Lietuva
Estija;
Malta;
Kipras
altinis: sudaryta autors
Rinkos atvrimas ne btinai ikarto sukelia efektyvi konkurencij ir sumaina elektros energijos
kainas, nes konkurencing kain pasiekimas priklauso ir nuo dalyvi skaiiaus rinkoje, t.y. rinkos
koncentracijos. Nagrinjant konkurencij rinkoje, galima remtis plaiai naudojamu koncentracijos matu
- Herfindahl-Hirschman indeksu (HHI), kuris apibriamas kaip rinkos dali procentin kvadrat
suma. Monopolijos atveju HHI lygus 10 000, o idealios konkurencijos (nerealistiniu) atveju 0.
Paveiksle pateikta koncentracija rinkoje 2008 metais (r. 10 pav.):
Itin koncentruota HHI vir
5000
Labai koncentruota
HHI 1800-5000
Vidutinikai koncentruota
HHI 750-1800
Itin koncentruota HHI vir
5000
Labai koncentruota
HHI 1800-5000
Vidutinikai koncentruota
HHI 750-1800
altinis: Europos Bendrij komisijos komunikatas, 2009
10 pav. Rinkos koncentracija didmeninje elektros rinkoje, 2009m. (pagal HHI)
-
36
I pateikto paveikslo matosi, kad 2009 m. 15 valstybi nari didmeninje elektros rinkoje daugiau
negu 70% vis elektros gamybos pajgum vis dar valdo trys stambiausi elektros gamintojai. Aukt
koncentracijos lyg didmeninje elektros rinkoje patvirtina faktas, kad tik atuoniose valstybse narse
rinka yra vidutinikai koncentruota.
Reguliavimas
ES valstybse narse vis dar prastas atvir energijos rink ir reguliuojam energijos kain
sambvis: kainos reguliuojamos daugiau nei pusje ES valstybi nari. Kas lieia reguliavim,
didiausi susirpinim kelia - neigiamas reguliuojam energijos kain poveikis dl tinkamo
energetikos vidaus rinkos veikimo, nes dl jo gali bti ikreipta konkurencija (pvz., sukuriamos klitys
naujiems tiekjams patekti rink ir neskatinama keisti tiekjo ir pan.) ir perduodami neteisingi kainos
signalai (tai turi takos investicijoms ir paskatoms taupiai naudoti energij)
Kain reguliavimas pramoniniams ir buitiniams vartotojams atskirose ES valstybse pateiktas 8
lentelje:
8 lentel
Kain reguliavimas ES valstybse, 2009
ES valstybs Pramoniniai vartotojai Buitiniai vartotojai
Austrija;; Vokietija; Nyderlandai; Norvegija; vedija;
Didioji Britanija.
Nereguliuojama Nereguliuojama
Belgija; ekija; Suomija; Liuksemburgas; Slovakija;
Slovnija.
Nereguliuojama Reguliuojama
Bulgarija; Danija; Kipras; Estija; Pranczija; Graikija;
Vengrija, Airija, Italija; Latvija; Lietuva; Malta; Lenkija;
Portugalija, Rumunija; Ispanija.
Reguliuojama Reguliuojama
altinis: sudaryta autors
Privatizavimas
Elektros Direktyvos gana vangiai takoja ali elektros energetikos sektori privatizavim. Kai
kuriose ES alyse, t.y. Vokietijoje ir Belgijoje, sektorius buvo didij dalimi privatizuotas dar prie
reform. Didiausi dmes privatizavimo programoms skyr Didioji Britanija ir Portugalija. Kai
kurios alys msi dalinio privatizavimo (pavyzdiui Italija). iose alyse, privatizavimas pasireik
per nauj firm jim rink. Tuo tarpu daugelis valstybi numato tai kaip galimyb ateiiai (pvz.:
Pranczija).
Stambi valstybini bendrovi suskaidymas kelias smulkesnes, siekiant padidinti konkurencij
yra paprastesnis bdas valstybei, taiau neefektyvus. Kai kurios alys, prieinasi privatizacijai,
-
37
nenordamos atiduoti nacionalinio turto usienio investitori rankas (pav.: Nyderlandai ir Norvegija).
Norvegija rod, kad liberalizacijai nebtinai reikalinga privatizacija, kadangi auktas konkurencijos
lygis buvo pasiektas daugiausia valstybins ir vietins nuosavybs, taiau tokios situacijos sukrimas
utruko gana ilgai.
2.1.2 Elektros direktyva
Energetikos sektoriaus liberalizavimas, palyginti su kitais ES sektoriais, vlavo, taiau 1996 m.
priimta Elektros direktyva eng pagrindin ingsn bendros konkurencingos ES elektros energijos
rinkos link, taip padidinant energetikos sektoriaus efektyvum ir bendr Europos ekonomikos
konkurencingum. ES elektros sektoriaus liberalizavime svariausi vaidmen atlieka 3 viena kit
pakeiianios Direktyvos - elektros Direktyva 96/92/EB, elektros Direktyva 2003/54/EB, elektros
Direktyva 2009/72/EB.
Elektros direktyva 96/92/EB. Europos sjungos (ES) alys nars 1996 m. gruodio 19 d.,
siekdamos liberalizuoti elektros energijos sektori ir kaip pagrindin tiksl iklusios bendros ES
elektros rinkos sukrim, prim Direktyv 96/92/EB, kuri toliau vadinama Elektros direktyva. i
Direktyva nustat bendras elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo taisykles taip pat
taisykles, susijusias su elektros energetikos sektoriaus struktra, veikimu, patekimu rink, kriterijais ir
tvarka, taikoma kvietimams dalyvauti vieuose konkursuose, leidim idavimo tvarka ir sistem
eksploatavimu. (96/92/EB, 1996) taisykls, kriterijai ir tvarka turjo bti traukta kiekvienos ES alies
statym baz. Kadangi ES alys nars turi skirtingas tradicijas (vienose alyse energetikos mons
privaios, kitose valstybins, vienose alyse taikomi vienodi socialins paramos principai, kitose
kitokie ir pan.), todl Elektros direktyva leido alims daugeliu atveju pasirinkti vien i galim
alternatyv.
Pagrindinis Elektros direktyvos principas palaipsnis elektros rink atvrimas, leidiantis nuo
stambiausij iki smulkiausij vartotoj pasirinkti, i ko pirkti elektros energij. Direktyva pareigojo
valstybes nares priimti statymus ir kitus teiss aktus, kurie, sigaliot ne vliau kaip iki 1999 m.
vasario 19 d. Taigi, iki 1999 m. vasario 19 d. vartotojai, kurie suvartoja daugiau nei 40 GWh elektros
energijos per metus, turjo gauti pasirinkimo teis. Nustatyta, kad rinkos dalis eis metus bus
palaipsniui didinama. is padidjimas apskaiiuojamas mainant 40 GWh dal iki 20 GWh per metus,
po trej met nuo ios direktyvos sigaliojimo, ir iki 9 GWh elektros energijos per metus, po eeri
met nuo ios direktyvos sigaliojimo. (96/92/EB, 1996)
-
38
Liberalizavimo spartinimas reikalauja nemaai papildom priemoni, reglamentuojam
teisiniais dokumentais. Iki 2003 m. liberalizavimo proceso teisinis pagrindas buvo Europos Parlamento
ir Tarybos patvirtinta direktyva elektros rinkai 92/96/EB. Patirtis kuriant rink buvo naudinga:
sumajo kainos, pag