viršenybės principas. tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. netiesioginis veikimas

7/17/2019 Viršenybės Principas. Tiesioginis Taikymas Ir Tiesioginis Veikimas. Netiesioginis Veikimas.

http://slidepdf.com/reader/full/virsenybes-principas-tiesioginis-taikymas-ir-tiesioginis-veikimas-netiesioginis 1/21

V TEMA. NACIONALINIŲ TEISMŲ VAIDMUO UŽTIKRINANT ES TEISĖS

ĮGYVENDINIMĄ. viršeny!" #rin$i#%". &ie"i'(ini" &%i)y*%" ir &ie"i'(ini" vei)i*%".

ne&ie"i'(ini" vei)i*%".

+ SEMINARAS , ES TEISĖS VIR-ENYĖ/ ES TEISĖS TIESIOGINIS TAIKYMAS IR

VEIKIMAS

0. Tie"i'(ini' &%i)y*' ir &ie"i'(ini' vei)i*' "1v')2 %&ri'3i*%"

Diskusinis klausimas.

Kuo skiriasi tiesioginio taikymo ir tiesioginio veikimo sąvokos?

Tie"i'(ini" &%i)y*%" 456ire$& %##7i$%i7i&y89 , teisės akto savybė, reiškianti, kad

teisės aktas turi teisines pasekmes nacionalinėje teisėje ir jo nereikia perkelti į nacionalinę

teisės sistemą.

Tie"i'(ini" vei)i*%" 456ire$& e::e$&89 , teisės normos savybė, reiškianti galėjimą

pasiremti teisės akto norma tiesiogiai teisme. eisės normos poveikis asmeniui.

!adovaujantis tokiu sąvok" atskyrimu, direktyva niekada nebus tiesioginio taikymo

teisės aktas #nes šio teisės akto prigimtis visada reikalauja perkėlimo į nacionalinę teisę$,tik jos nuostatomis tam tikrais atvejais galima pasiremti tiesiogiai #t.y. kai jos atitinka

%& praktikoje su'ormuluotus direktyv" norm" tiesioginio veikimo kriterijus$.

&utartis aiškiai nustato tik reglament" tiesioginį taikymą. (i aiškiai nustato, kad

reglamentai yra tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse. Dėl to reglamentai tampa

valstybi" nari" teisės sistemos dalimi ir nereikia, kad nacionalinės institucijos priimt"

sprendimus dėl j" inkorporavimo.

;. Tie"i'(ini' vei)i*' "17y('" #)yla *++*, Van Gend en Loos, )yla *- Reyners

v. Belgiją). S<&%r&ie" n<'"&%&2 &ie"i'(ini" &%i)y*%" ir vei)i*%" #)yla *++*

Van Gend en Loos$.

iesioginio veikimo doktriną su'ormulavo ir vėliau plėtojo %& savo praktikoje,

prisidėdamas prie %& teisinės sistemos k/rimo ir garantuodamas jos veiksmingumą.

0



am, kad asmuo nacionaliniame teisme ar kitoje valstybės institucijoje galėt"

tiesiogiai pasiremti %uropos &ąjungos teisės norma, ji turi b/ti aiški, tiksli, besąlyginė,

nereikalauti tolimesnio įgyvendinimo. 1ias sąlygas 02+3 m. su'ormulavo %uropos

&ąjungos eisingumo eismas Van Gend Loss byloje.

(os yra taikytinos nepriklausomai nuo to, kuriame %& teisės akte 4 pirminės ar

antrinės teisės, nagrinėjama teisės norma įtvirtinta #tik sąlyga 5nereikalauti tolimesnio

įgyvendinimo6 direktyv" atvejui sunkiai pritaikoma, nes direktyvos kaip teisės akto

prigimtis visada reikalauja jos inkorporavimo į nacionalinę teisę$.

7ors tiesioginio veikimo doktrina taikytina visai privalomąją galią turin8iai %& teisei,

įskaitant &utartis, antrinę teisę ir tarptautinius susitarimus, ta8iau problemiškiausi yra

direktyv" ir tarptautini" sutar8i" tiesioginio veikimo atvejai0.

iesioginio veikimo sąlygos ev'7i<$i'n%v'. (eigu iš prad9i" atrodė, kad tiesiogiaigali veikti tik ta nuostata, kuriai įgyvendinti nei %& institucijos, nei valstybės narės neturi

imtis joki" papildom" veiksm", tai vėliau % pripa9ino, kad :* str., susijęs su

įsisteigimo laisve, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui veikia tiesiogiai, nors nė viena

direktyva, kuri turėjo konkreti;uoti šią normą, neveikė tiesiogiai # Reyners, byla *-$.

<ntra, aiškumo ir tikslumo tr/kumas neb/tinai reikš, kad nuostata veikti tiesiogiai negali,

jeigu tokia elgesio taisyklė gali b/ti patikslinta ar paaiškinta teismo # !ink"!ru#$t , byla

*-+-= %e&renne, byla 3-:$.

%& teisės normos tiesioginis veikimas gali b/ti>

='ri>'n&%7<" tiesioginis veikimas 4 reiškia, kad privatus asmuo gali remtis teisės

norma prieš privat" asmenį=

Ver&i)%7<" tiesioginis veikimas reiškia, kad privatus asmuo gali remtis teisės

norma prieš valstybę. %& valstybės sąvoką aiškina pla8iai. v;., !oster byloje

@A0BBB2$ % nutarė, kad (K duj" korporacija priklauso šiai kategorijai.

Cemiantis šia byla, siekiant nustatyti ar subjektas atitinka sąvoką 5valstybė6,

reikia atlikti 'unkcinį ir kontrolės testus. irma, &unk#inis testas, apimantis

subjekto vykdomos veiklos vertinimą. &ubjektas, vykdantis viešąsias 'unkcijas ir

veikiantis valstybės vardu arba subjektas, kuriam patikėta teikti viešąsias

paslaugas, turi b/ti vertinamas kaip 5valstybė6. ia nacionaliniam teismui svarbu

0 @raig, .= de )Erca, F. '( la* te+t, #ases, and materials. GH'ord> GH'ord Iniversity ress, *J00, p. 0BJ.

*



įvertinti, kokios 'unkcijos ir paslaugos priskiriamos viešosioms. <ntras, kontrolės

testas. Kontrolė gali pasireikšti dviem 'ormomis> subjektas veikia vadovaujantis

specialiu valstybės institucijos priimtu teisės aktu= kita 'orma 4 tai valstybės

buvimas akcininke konkre8iame subjekte arba šio subjekto 'inansavimas iš

valstybės lėš" * .

am tikroms &utar8i" nuostatoms %& suteikia tiek tiesioginio vertikalaus, tiek

ori;ontalaus veikimo galią, o kitoms 4 tik tiesioginio vertikalaus veikimo galią.

Kalbant apie reglament" tiesioginį veikimą, iš principo tiesioginis taikymas ir

tiesioginis veikimas sutampa, jeigu tik reglamento nuostata aiški, tiksli, besąlyginė,

nereikalauja tolimesnio įgyvendinimo. iesioginis veikimas gali b/ti tiek vertikalus, tiek

ori;ontalus. Lšimtis iš šios taisyklės bus tuomet, jei pa8iame reglamente valstybė yra

įpareigojama imtis atitinkam" nacionalini" priemoni", tam kad atitinkamos reglamentonuostatos b/t" įgyvendintos.

Kalbant apie sprendim" tiesioginį veikimą, galimi du variantai> 0$ jei srendimas

skirtas rivatiems asmenims, tai jis visiškai tiesiogiai veikia= vadinasi, juo gali pasiremti

ne tik patys adresatai, bet ir kiti tretieji asmenys, kurie naudojasi ori;ontaliu ši"

sprendim" veikimu= *$ jei srendimas skirtas valstybėms narėms, tai jo normos pasi9ymi

tik daliniu vertikaliuoju tiesioginiu veikimu> jo sąlygos panašios į tas, kuriomis galima

tiesiogiai pasiremti direktyvos normomis3.

&varbu atsiminti, kad pareigą taikyti tiesiogiai veikian8ias %& teisės normas turi ne tik

nacionaliniai teismai, ta8iau visos nacionalinės institucijos, net ir vietinio lygmens #byla

0J3BB$.

eisingumo eismo praktika>

o !an Fend en Moos, byla *++*

Glandijos teismas kreipėsi prejudicinio sprendimo.

Nsigaliojus %%) steigimo sutar8iai, )eniliukso šalys sudarė susitarimą, kuris lėmė, jog

produktas, kurį iš !okietijos importavo !an Fend O Moos #7yderland" įmonė$, buvo

* recal, &. Directives in %@ laP. GH'ord Iniversity ress, *JJ+.3 Dollat, . %roit euro-en et droit de l(nion euro-enne. aris> Dallo;, *JJ-.

3



apmokestintas didesniu muito mokes8iu, nei kad b/t" buvęs nesant )eniliukso valstybi"

susitarimo.

Lškilo klausimas, ar !an Fend O Moos nacionaliniame teisme gali remtis %%) && 0* str.,

kuris numatė, kad valstybės narės nenustatys nauj" ir nedidins esam" muit" ir lygiaver8i"

privalom"j" mokėjim".

Ny6er7%n6%i *'&yv%v'/ )%6 0; "&r. yr% ")ir&%" &i) v%7"&y!*" n%r!*"/ &'6!7 &ie"i'(i%i

vei)&i ne(%7i.

Kad atsakyt" į šį klausimą, teismas %n%7i><'3% EE SS &i)"71 4 sukurti vidaus rinką,

kurios 'unkcionavimas tiesiogiai turi įtakos )endrijos teisės subjektams. Dėl to teismas

daro išvadą, kad %%) && nėra ta sutartis, kuria b/t" buvę siekta sukurti tik ją pasirašan8i"

valstybi" tarpusavio pareigas. en6ri3% reiš)i% n%<31 &ei"in? &v%r)1 tarptautinėje

teisėje, )endrijos naudai valstybės narės apribojo, bent tam tikrose srityse, savosuverenias teises, ir teisės subjektais yra ne tik valstybės narės, bet ir j" pilie8iai.

)endrijos teisė, nepriklausoma nuo valstybi" nari" teisės, lygiai taip kaip kad sukuria

privatiems asmenims pareigas, lygiai taip ji yra skirta suteikti jiems ir teises.

eismas %n%7i><'3% 0; "&r. &e)"&1@ šiame straipsnyje nustatytas aiškus ir besąlyginis

draudimas, kurį sudaro pareiga susilaikyti, o ne pareiga veikti. 1io straipsnio

įgyvendinimas nereikalauja jokio valstybi" nari" papildomo nacionalinio teisės akto.

ai, kad %uropos Komisija ir valstybės narės turi&ei"? #%6<'&i Tei"in(<*' Tei"*1

v%7"&y?, kuri nesilaiko &utartimi jai nustatyt" pareig", nereiškia, kad valstybės narės

pilie8iai neturi teisės remtis nacionaliniame teisme tiesiogiai veikian8ia &utarties

nuostata.

Dėl nurodyt" prie9as8i" eisingumo eismas padaro išvadą, kad 0* str. veikia tiesiogiai.

o )yla *- Reyners v. Belgiją

)elgijos teismas kreipėsi prejudicinio sprendimo.

(ean Ceyners gimė ir augo )elgijoje, ta8iau buvo Glandijos pilietis. Ngijo )elgijos teisės

daktaro išsilavinimą, ta8iau negalėjo tapti advokatu )elgijoje vien dėl to, kad nebuvo

)elgijos pilietis.



Kilo klausimas, %r EE SS B; "&r./ numatantis įssisteigimo laisvės principą, veikia

tiesiogiai.

asisakiusieji prieš šios normos tiesioginio veikimo galimybę, motyvavo, jog šis

straipsnis numato tik principą, kuriam įgyvendinti reikia imtis tiek nacionalini", tiek

)endrijos priemoni", numatyt" &utartyje, n!r% #rii*&'" rei)i%*'" 6ire)&yv'", kurios

įgyvendint" šią nuostatą.

Ceyners laikėsi nuomonės, kad jo atveju kalba eina tik apie diskriminaciją 6!7 #i7ie&y!",

tam nereikia jokio tolesnio įgyvendinimo, todėl :* str. turėt" veikti tiesiogiai= yra

#%"i%i(?" #erein%*%"i" 7%i)'&%r#i", per kurį turėjo b/ti priimtos reikiamos direktyvos,

ta8iau priimtos nebuvo, todėl šiam laikotarpiui pasibaigus, :* str. įgija tiesioginio

veikimo galią, &utartyje numatytos direktyvos buvo svarbios tik pereinamuoju

laikotarpiu.% pabrė9ė, kad ne6i")ri*%vi*%" 6!7 #i7ie&y!" sudaro vieną pamatini" )endrijos

nuostat". 7ustatydamas pereinamąjį laikotarpį, :* str. numato re;ultato pareigą, &utartyje

numatytos įgyvendinimo priemonės buvo skirtos palengvinti šio re;ultato pasiekimą, bet

tai nėra sąlyga jam pasiekti. asibaigus pereinamajam laikotarpiui, &utartyje numatytos

direktyvos įsisteigimo laisvei įgyvendinti yra perteklinės įgyvendinant nacionalinio

elgesio principą.

T%i(i/ &ei"*%" %&"%)!/ )%6 #%"i%i(<" #erein%*%3%* 7%i)'&%r#i<i/ B; "&r. vei)i%&ie"i'(i%i/ n'r" ir n!r% #rii*&'" S<&%r&y3e n<*%&y&'" rei)i%*'" 6ire)&yv'".

<ntras eisingumo eismui pateiktas klausimas buvo susijęs su tuo, kaip reikia aiškinti

:: str. numatytą išimtį iš įsisteigimo laisvės> :: str. numato, kad įsisteigimo laisvės

nuostatos netaikomos tai veiklai, kuri, kad ir tik tam tikrais atvejais, pasireiškia vald9ios

įgyvendinimu. eismas atsakė, kad advokato pro'esija negali b/ti vertinama kaip vald9ios

įgyvendinimas, kai kalbame apie tokią advokato vykdomą veiklą kaip konsultavimas ir

teisinė pagalba, ar šali" atstovavimas ir gynyba teisme, net kai ši" 'unkcij" atlikimas

pagal nacionalinę teisę yra nustatytas kaip pareiga.

. Dire)&yv2 &ie"i'(ini' vei)i*' "17y('" )yla 0B-B, Ratti= )yla 0:*B,

/ars$all = )yla @A202*, 0aola !a##ini %ori=

:



Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, re;ultato, kurį

reikia pasiekti, at9vilgiu, bet nacionalinės vald9ios institucijos pasirenka jos

įgyvendinimo 'ormą ir b/dus #&utarties dėl %uropos &ąjungos veikimo *BB str. 3 d.$.

aigi, direktyvos nėra tiesioginio taikymo aktas 4 jas, priešingai nei reglamentus,

valstybės narės per nustatytą terminą turi perkelti į nacionalinę teisę.

okie direktyvos kaip netiesioginio taikymo akto bruo9ai lėmė, kad eisingumo

eismas numatė tris papildomas sąlygas direktyvos nuostatoms tiesiogiai veikti. aigi,

)%6 %"*<' (%7!&2 &ie"i'(i%i #%"ire*&i 6ire)&yv'" n<'"&%&'*i" n%$i'n%7in!"e

in"&i&<$i3'"e/ rei)i% ši2 "17y(2 vi"<*'">

0$ direktyvos norma aiški, tiksli, besąlyginė,

*$ šios direktyvos įgyvendinimo terminas turi b/ti pasibaigęs,

3$ direktyva neperkelta arba perkelta netinkamai,$ direktyvos normos tiesioginis veikimas galimas tik santykyje su valstybe

#vadinamasis vertikalusis tiesioginis veikimas$:.

1ios sąlygos nėra alternatyvios. )ent vienos iš j" nebuvimas lemia negalėjimą

pasiremti direktyvos teisės norma tiesiogiai.

re8ioji sąlyga gali b/ti paaiškinama tuo, kad tik esant netinkamam direktyvos

perkėlimui arba jo nesant kyla poreikis remtis %& teisės norma tiesiogiai. (eigu direktyva

perkelta į nacionalinę teisę tinkamai, asmuo gali be kli/8i" remtis nacionalinės teisės

nuostata ir jos pagrindu ginti savo teises. <tkreiptinas dėmesys, kad toks rėmimasis

nacionaline teise nelaikytinas direktyvos normos tiesioginiu veikimu, kuris pasireiškia

direktyvos teisės normos tiesioginiu poveikiu asmeniui.

Kalbant apie ketvirtąją direktyvos normos tiesioginio veikimo sąlygą, dar /ars$all

byloje+ eisingumo eismas pabrė9ė, kad valstybės sąvoka turi b/ti aiškinama ple8iamai,

kaip apimanti bet kurias valstybės institucijas, netgi autonomiškas, priklausan8ias nuo

valstybės, ar jos veikt" centriniu ar vietiniu lygiu, ir ypa8 tas, kurioms valstybė delegavo

tam tikras 'unkcijas, arba kurios vykdo vald9ios įgaliojimus valstybės vardu. !alstybei

priskirtinas kiekvienas subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinės 'ormos #taigi tai gali b/ti avy;d9iui, @ase 0B-B, #riminal ro#eedings against 1ullio Ratti Q02-2R %@C 0+*2.: avy;d9iui, @ase 0:*B, /. 2. /ars$all v 3out$amton and 3out$"4est 2ams$ire 5rea 2ealt$

5ut$ority 61ea#$ing) Q02B+R %@C -*3= @ase @A202*, 0aola !a##ini %ori v Re#reb 3rl Q022R %@C LAJ33*:.+ @ase 0:*B, /. 2. /ars$all v 3out$amton and 3out$"4est 2ams$ire 5rea 2ealt$ 5ut$ority

61ea#$ing) Q02B+R %@C -*3.

+



net privatus juridinis asmuo$, jeigu jam valstybės institucijos buvo pavesta teikti,

kontroliuojant įgaliojimus suteikusiai valstybės institucijai, viešojo intereso paslaugas ir

kuriai dėl to suteikti įgaliojimai, viršijantys priva8i" santyki" subjekt" paprastai turimas

galias-.

Direktyvos nuostata (%7i vei)&i &i) ver&i)%7i%i. 7ors veikimas vertikalus, ta8iau

v%7"&y! ne(%7i re*&i" ne(yven6in&'" 6ire)&yv'" n<'"&%&'*i" #rieš #i7ie&, tik pilietis

prieš valstybę #vadinamasis tiesioginis vertikalus vienpusis veikimas$.

<rgumentai prieš ori;ontal"jį direktyv" tiesioginį veikimą>

Direktyvos yra skirtos tik valstybėms narėms ir tik pastarosios yra atsakingos u9

direktyv" įgyvendinimą.

direktyv" tiesioginio ori;ontalaus veikimo pripa9inimas ištrint" &utarties

straipsniais sąmoningai šios sutarties k/rėj" įtvirtintą skirtumą tarp direktyv" ir

reglament".

<rgumentai u9 direktyv" ori;ontal"jį tiesioginį veikimą>

direktyv" tiesioginiam veikimui yra taikomos tos pa8ios sąlygos, kaip ir pa8ios

&utarties straipsniams ir dėl to jos turi b/ti taikomos tokiu pat b/du=

eisingumo eismas savo praktikoje visada teikdavo pirmenybę konkre8ios

priemonės turiniui, o ne jos 'ormai, todėl iš esmės vieno ar kito akto priskyrimas

direktyvai nėra lemiamas veiksnys šio akto veikimo pob/d9iui= tarp valstybinio ir privataus sektori" kai kuriais atvejais galėt" atsirasti

savavališka diskriminacija.

Sv%r< %&ri'&i 6ire)&yv'" "i(%7i'3i*' ir &ie"i'(ini' vei)i*' "1v')%". Direktyva,

jeigu ji skirta visoms valstybėms narėms, visose jose įsigalioja vienu metu #direktyvoje

nurodytą dieną, o jeigu nenurodyta, dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo %uropos

&ąjungos o'icialiajame leidinyje 4 &%&! *2- str.$, ir nuo įsigaliojimo momento

pradedamas skai8iuoti direktyvoje nurodytas jos perkėlimo #įgyvendinimo$ terminas.

!alstybės narės direktyvą perkelti gali skirtingu momentu. Dire)&yv% )%i# &ei"!" %)&%"

3'" (yven6ini*' 7%i)'&%r#i< 3%< yr% (%7i'3%n&i #sukuria valstybei pareigą ją tinkamai

- @ase @A0BBB2, 5. !oster and ot$ers v Britis$ Gas l# Q022JR %@C LAJ3303= @ase @A332B, Renato

7ollino and Luisella 7$iaero v 1ele#om 8talia 35 Q*JJJR %@C LAJ++:2.

-



perkelti$, &%i%< 3%/ ne#%"i%i(<" #er)!7i*' &er*in<i/ ne(%7i*% &ie"i'(i%i #%"ire*&i

#tiesioginio veikimo negalimumas$.


o)yla 0B-B, Ratti

Ltalijos teismas kreipėsi į % prejudicinio sprendimo.

Ltalijos įmonė, atstovaujama direktoriaus p. Catti, ant savo gamini" 4 tirpikli" ir

lak", dėjo etiketes, kurios atitiko dviej" %%) direktyv" reikalavimus. 7acionalinis

įstatymas, reglamentuojantis tirpikli" ir lak" 9ymėjimą, buvo vienu metu ir grie9tesnis

#numatė pareigą visais atvejais nurodyti tam tikr" med9iag" kiekį$, ir švelnesnis

#nenumatė pareigos nurodyti vis" toksišk" komponent"$. Catti buvo iškelta baud9iamoji

byla, pa9eidus nacionalinį įstatymą, reguliuojantį lak" ir tirpikli" 9enklinimą.

eismas nurodė, kad pirma, b/t" nesuderinama su #riv%7'*< 6ire)&yv'"

#'F6i< jokiais atvejais nesuteikti galimybės asmenims pasiremti direktyvoje įtvirtinta

pareiga= antra, tokia situacija suma9int" n%<6in(1 6ire)&yv'" #'vei)/ 3'"

vei)"*in(<*1.

eismas pa9ymi, kad tiesiogiai veikian8iai direktyvos nuostatai prieštaraujanti

nacionalinė norma turėt" b/ti ne&%i)'*%.okias išvadas teismas padarė, vertindamas direktyvos, kurios perkėlimo laikas jau

buvo pasibaigęs, nuostatas.

Kitos direktyvos (yven6ini*' &er*in%" dar nebuvo pasibaigęs, todėl teismas

nusprendė, kad jos normos tiesiogiai veikti negali. eismas nurodė> kadangi direktyva

numato pareigas tik valstybėms narėms, privatus asmuo negali remtis &ei"!&2 7F)e"i2

principu, kol nepasibaigęs direktyvos perkėlimo laikas.

o )yla 0:*B, /ars$all

(ungtinės Karalystės teismas kreipėsi prejudicinio sprendimo.

onia Sarsall padavė į teismą savo darbdavį dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Darbo sutartis buvo nutraukta vien tuo pagrindu, kad ponia Sarsall sulaukė pensinio

B



am9iaus, t.y. am9iaus, nuo kada priklauso valstybės skiriama pensija. Kadangi moterims

pensija pradedama mokėti anks8iau nei vyrams, Sarsall teigė, kad tokiu b/du ji buvo

diskriminuota dėl lyties.

eismas vertino, ar veikia tiesiogiai 6ire)&yv'" HJ;H dėl vienodo po9i/rio į vyrus

ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, pro'esinio mokymo, pareig" paaukštinimo ir

darbo sąlyg" at9vilgiu B "&r. 0 6., kuri numatė>

!ienodo po9i/rio principo taikymas darbo sąlyg", įskaitant nuostatas,

reglamentuojan8ias atleidimą iš darbo, at9vilgiu reiškia, kad vyrams ir moterims

garantuojamos vienodos sąlygos be jokios diskriminacijos dėl lyties.

eismas primena savo jurisprudenciją> kad neperkeltos ar netinkamai perkeltos

direktyvos nuostata galėt" veikti tiesiogiai, ji turi b/ti pagal savo turinį besąlyginė ir

pakankamai aiški. a8iau kadangi remtis tokia nuostata galima tik prieš valstybę, teismas

toliau sprend9ia, ar Sarsall darbdavį galima vertinti kaip valstybę.

eismas išaiškina, kad n!r% ši<' %&vi7(i< "v%r</ %r v%7"&y! vei)i% )%i# vieš'3i

v%76i'" in"&i&<$i3%/ %r )%i# 6%r6%vy" 4 bet kuriuo atveju direktyvos norma bus galima

remtis nacionaliniam teisme.

eismas sprend9ia, kad pacituota direktyvos nuostata draud9ia bet kokią

diskriminaciją dėl lyties, ir tai daro nedviprasmiškais terminais, todėl ši nuostata

vertintina kaip #%)%n)%*%i %iš)i, kad asmuo ja galėt" remtis teisme. &varstydamas, ar

nuostata yra ir e"17y(in!, teismas vertina kitas direktyvos normas, kuriose numatytos

išimtys, taip pat direktyvos : str. * d.>

*. 1iuo tikslu valstybės narės imasi priemoni", b/tin" u9tikrinti, kad>

a$ b/t" panaikinti įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo po9i/rio

principui=

b$ b/t" arba galėt" b/ti paskelbtos negaliojan8iomis arba b/t" pakeistos nuostatos,

prieštaraujan8ios vienodo po9i/rio principui, kurios yra įtrauktos į kolektyvines sutartis,

individualias darbo sutartis, įmoni" vidaus taisykles arba taisykles, reglamentuojan8ias

savarankišką verslą ir pro'esijas=

c$ b/t" per9i/rėti įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo po9i/rio

principui, jeigu r/pinimasis apsauga, dėl kurio jie buvo priimti, nebėra pagrįstas= ir, kai

2



tokios nuostatos yra įtrauktos į kolektyvines sutartis, darbuotojai ir administracija b/t"

paraginti pakeisti atitinkamas nuostatas.

eismo vertinimu, direktyvos išlygos yra daugiau patikslinimai, ta8iau ne paties

nediskriminavimo principo išimtys, todėl anali;uojama nuostata yra ir besąlyginė.

Dėl nurodyt" prie9as8i" daroma išvada, kad minėta direktyvos nuostata galima

remtis prieš valstybės instituciją, veikian8ią kaip darbdavys, kad neb/t" taikomos

nacionalinės direktyvai prieštaraujan8ios normos.

o )yla @A202*, 0aola !a##ini %ori

Ltalijos teismas paprašė priimti prejudicinį sprendimą dėl direktyvos,

reglamentuojan8ios prekybą ne prekybai skirtose vietose. anelė aola Taccini Dori

atsisakė ne prekybai skirtoje vietoje sudaryto sandorio, ta8iau buvo paduota į teismą dėl

sutarties nevykdymo. Direktyva numatė tokią atsisakymo teisę, ta8iau Ltalijoje ši

direktyva tuo metu dar nebuvo perkelta.

odėl iškilo du pagrindiniai klausimai> %r 6ire)&yv'" n<'"&%&'"/ "<"i3<"i'" "<

%&"i"%)y*' &ei"e/ yr% #%)%n)%*%i %iš)i'" ir e"17y(in!"/ ' %n&r%/ %r #riv%&<" %"*<'

(%7i 3'*i" re*&i" #rieš )i&1 #riv%&2 %"*en/ ' ne #rieš v%7"&y?.

eismas į #ir*1 )7%<"i*1 %&"%)' &ei(i%*%i/ ' %n&r1 , nei(i%*%i. !artotojasnegali remtis direktyvos nuostata gin8e su prekiautoju, kadangi )endrija tiesiogiai

privatiems subjektams pareigas gali sukurti tik reglamentu, o ne direktyva. a8iau

&ei"*%" #ri*en% ir )i&<" F6<" v%r&'&'3<i ši'3e "i&<%$i3'3e (in&i "%v' &ei"e">

nacionalinis teismas privalo aiškinti nacionalinės teisės normas direktyvos šviesoje

#netiesioginio veikimo doktrina$, dėl direktyvos neperkėlimo 9alos patyręs asmuo gali

reikalauti jos atlyginimo iš direktyvos neperkėlusios ar netinkamai perkėlusios

nacionalinės valstybės. eismas primena Trankovic byloje išdėstytas valstybės

atsakomybės sąlygas.

0J



Lšskirtinos bylos> /angol d B, 9:#:kdeve#i2 , kuriose %& argumentacija iškelia

diskusijai klausimą, ar vis dėlto galimas tiesioginis ori;ontalus direktyv" veikimas tam

tikrose, su 9mogaus teisi" apsauga susijusiose situacijose?

9:#:kdeve#i byloje0J eisingumo eismas iš esmės suteikė direktyvos normai

tiesioginio veikimo galią per %& bendrąjį teisės principą 4 nediskriminavimą dėl am9iaus.

1ioje byloje eisingumo eismas nagrinėjo !okietijos teismo pateiktą prašymą

priimti prejudicinį sprendimą dėl nediskriminavimo dėl am9iaus principo ir *JJJ m.

lapkri8io *- d. arybos direktyvos *JJJ-B%), nustatan8ios vienodo po9i/rio u9imtumo

ir pro'esinėje srityje bendruosius pagrindus, išaiškinimo byloje, kurioje gin8as kilo tarp

dviej" priva8i" subjekt" 4 KUcUkdeveci ir jos darbdavio &PedeH FmbV O @o 6toliau ;

3ede+) dėl netinkamo įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino pritaikymo.

agal !okietijos nacionalinę teisę įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas priklausė nuo darbo santyki" su darbdaviu trukmės #kuo ilgesni darbo santykiai, tuo

ilgesnis ir įspėjimo terminas$, ta8iau į darbo santyki" trukmę neįskaitant laiko, kurį buvo

dirbama iki darbuotojui sueinant *: metams. Leškovė pagrindinėje byloje 4 KUcUkdeveci,

įsidarbinusi pas atsakovą b/dama 0B met", teigė, kad jos įspėjimo apie atleidimą iš darbo

terminas turėjo b/ti paskai8iuotas nuo vis" 0J met", kuriuos ji dirbo &PedeH, o ne nuo 3

met", kuriuos ji išdirbo &PedeH sulaukusi *: met".

)ylą nagrinėjantis nacionalinis teismas inter alia klausė, ar tuo atveju, jeigu b/t"

nustatytas nacionalinės teisės prieštaravimas )endrijos teisei #šiandien 4 %uropos

&ąjungos teisei$, jis turėt" atsisakyti taikyti nacionalinę teisę byloje tarp priva8i" asmen",

ar vis dėlto turėt" atsi9velgti į teisės subjekt" teisėtus l/kes8ius ir nacionalinio teisės akto

netaikyti, tik eisingumo eismui priėmus sprendimą dėl gin8ijamos ar iš esmės į ją

panašios nacionalinės teisės nuostatos.

eisingumo eismas, atsakydamas į šį prejudicinį klausimą, priminė /ars$all

byloje su'ormuluotą taisyklę 4 #%i% direktyva negalima įpareigoti asmens ir dėl to ja iš

esmės negalima remtis prieš asmenį. a8iau pareiga pasiekti direktyvoje numatytą

re;ultatą priskirtina visoms valstybės institucijoms, įskaitant ir teismus j" kompetencijos

ribose. odėl nacionalinis teismas privalo, taikydamas nacionalinę teisę, ją aiškinti kiek

B *JJ: m. lapkri8io ** d. % &prendimas /angold , @A0J, Cink. p. LA22B0.2 )yla @A:::J-, 3eda 9:#:kdeve#i rieš 3ede+ Gmb2 7o. 9G Q*J0JR %< LAJJ3+:.0J )yla @A:::J-, 3eda 9:#:kdeve#i rieš 3ede+ Gmb2 7o. 9G Q*J0JR %< LAJJ3+:.

00



įmanoma labiau direktyvos tikslą atitinkan8iu b/du #netiesioginio veikimo doktrina$.

Kadangi nacionalinio teismo teigimu, šiuo atveju toks aiškinimas negalimas dėl aiškios ir

tikslios nacionalinės normos buvimo, eisingumo eismas toliau akcentuoja, kad

direktyva *JJJ-B tik detali;uoja bendrąjį nediskriminavimo dėl am9iaus principą, o ne jį

įtvirtina.

<tsi9velgdamas į šias aplinkybes, eisingumo eismas atsako, jog nacionalinis

teismas turi pareigą netaikyti nacionalinės normos, jeigu ji> 09 prieštarauja bendrajam

nediskriminavimo dėl am9iaus principui, ;9 patenka į &ąjungos teisės taikymo sritį, ir 9

&ąjungos teise siekiamą tikslą atitinkantis nacionalinės nuostatos išaiškinimas

neįmanomas00.

eisingumo eismas pripa9ino, kad nediskriminavimo dėl am9iaus principas, kaip

jis yra konkreti;uotas direktyvoje *JJJ-B, turi b/ti interpretuojamas kaip draud9iantisnagrinėjamą !okietijos teisinį reguliavimą. Direktyvos perkėlimo laikas !okietijai baigėsi

*JJ+ m. gruod9io * d. 7uo šios dienos nagrinėjamas atvejis patenka į &ąjungos teisės

taikymo sritį. odėl, nesant galimybės nacionalinę normą aiškinti taip, kad ji atitikt"

nediskriminavimo dėl am9iaus principu siekiamus tikslus, nacionalinis teismas privalo

jos netaikyti, nepriklausomai nuo to, ar eisingumo eismas dėl to yra ar ne priėmęs

sprendimą.

!ertinant %& argumentaciją /angold ir 9:#:kdeve#i bylose, galima

išskirti šiuos pagrindinius probleminius aspektus> 0. 7ediskriminavimo dėl am9iaus

principas yra %& bendrasis teisės principas, galintis sukelti teisines pasekmes

ori;ontaliame santykyje= *. 7ėra svarbu, kad nėra pasibaigęs direktyvos, kurioje

sukonkretinamas %& bendrasis teisės principas, įgyvendinimo terminas # /angold byla$.

3. 7acionalinis teismas privalo netaikyti %& teisei prieštaraujan8ios nacionalinės teisės

akto nuostatos= . eisinio tikrumo principo pa9eid9iamumas #iki /angold bylos nebuvo

9inoma, kad nediskriminavimo dėl am9iaus principas yra %& bendrasis teisės principas$.

. Ne&ie"i'(ini" 6ire)&yv2 vei)i*%" 4Von Colson 6')&rin%$

00 eers, &. &upremacy, eWuality and uman rigts> comment on Kucukdeveci #@A:::J-$. 'uroean La

Revie. *J0J, 3:#+$> B::.

0*



7etiesioginio veikimo doktrina įpareigoja bylą nagrinėjantį nacionalinį teismą ar

bet kurią kitą valstybės instituciją nacionalinę teisę aiškinti kuo labiau direktyva siekiamą

tikslą ir jos turinį atitinkan8iu b/du #vadinamoji suderinto aiškinimo pareiga$.

agrindinis netiesioginio ir tiesioginio veikimo doktrin" skirtumas yra teisės norma,

kuri sukelia asmeniui teisinius padarinius> netiesioginio veikimo atveju asmeniui teises ir

pareigas sukuria nacionalinė teisė #išaiškinta atsi9velgus į %& teisę$, o ne tiesiogiai %&

teisė, kaip b/t", jei %& teisės norma galėt" veikti tiesiogiai0*.

Kadangi netiesioginio veikimo atveju teisines pasekmes sukuria ne tiesiogiai

direktyvos norma, ta8iau nacionalinis teisės aktas, netiesiogiai veikti direktyvos norma

gali ir esant gin8ui tarp priva8i" subjekt" #ori;ontalusis santykis$. okiu atveju nėra

pa9eid9iama eisingumo eismo /ars$all byloje su'ormuluota taisyklė, kad viena pati

direktyva priva8iam asmeniui negali sukurti pareig", ir todėl direktyvos nuostata negali b/ti pasiremiama prieš privat" asmenį, nes šiuo atveju asmuo remt"si ne tiesiogiai

direktyvos norma, o nacionalinės teisės nuostata. Xinoma, praktinės pasekmės da9nu

atveju bus tos pa8ios 4 tiek jeigu b/t" tiesiogiai pritaikyta direktyvos norma, tiek

pritaikius nacionalinę normą, bet jos turiniui suteikus direktyvos nuostatas atitinkan8ią

prasmę #gin8ą laimės direktyvos tiesioginio ar netiesioginio veikimo reikalaujanti šalis$03.

1i dar kitaip vadinama suderinto aiškinimo pareiga taikoma visoms nacionalinės

teisės nuostatoms 4 ir priimtoms iki direktyvos, su kuria jos susijusios, ir po jos0.

!adovaujantis eisingumo eismo nurodytose bylose pateiktais išaiškinimais,

nacionalinis teismas privalo ieškoti bet kurios nacionalinės teisės normos #net jei ji nėra

skirta įgyvendinti direktyvai$, kuri įgalint" bylą nagrinėjantį teismą priimti direktyva

siekiamą tikslą atitinkantį sprendimą.

!is dėlto nacionalinio teismo pareigą aiškinant ir taikant atitinkamas vidaus teisės

normas atsi9velgti į direktyvos turinį riboja bendrieji teisės principai, ypa8 teisinio

0* Dollat, . %roit euro-en et droit de l(nion euro-enne. aris> Dallo;, *JJ-, p. *:3= Cideau, (. %roit institutionnel de l(nion euro-enne. aris> MFD(, *J0J, p. 0J0+= @raig, .= de )Erca, F. '( la* te+t,

#ases, and materials. GH'ord> GH'ord Iniversity ress, *J00, p. *JJ4*J-.03 Dougan, S. Yen Porlds collideZ @ompeting visions o' te relationsip betPeen direct e''ect andsupremacy. 7ommon /arket La Revie. *JJ-, > 2:042:3.0 @ase @A0J+B2, /arleasing 35 v La 7omer#ial 8nterna#ional de 5limenta#ion 35 Q022JR %@C LAJ03:,

ara B= sujungtos bylos @A32-J0 iki @AJ3J0, Bern$ard 0&ei&&er 67"<=>?@A), 4il$elm Roit$ 67"<=?@A),

5lbert 3:C 67"<==?@A), /i#$ael 4inter 67"D@@?@A), 9laus Eestvogel 67"D@A?@A), Rosit$a Feller 67"D@?@A) ir /att$ias %Hbele 67"D@<?@A) rieš %euts#$es Rotes 9reuI, 9reisverband 4alds$ut eV Q*JJR%< LAJBB3:, ara 00:.

03



saugumo ir negaliojimo atgal principai, ir ji negali pagrįsti nacionalinės teisės aiškinimo

#ontra legemAJ.

&varbu pabrė9ti, kad teismas pareigą taikyti tiek tiesioginio, tiek netiesioginio

veikimo doktrinas turi tik pasibaigus direktyvos perkėlimo terminui. iesa, netiesioginio

veikimo atveju eisingumo eismas 'ormuluoja šios taisyklės išimtis #9r. 5deneler bylą$.

Lšsamiau apie netiesioginį veikimą skaityti> <istė &amuilytėASamontovė 5%uropos

&ąjungos teisės įgyvendinimas valstybės narės teisme> netiesioginio direktyv" veikimo

doktrinos taikymo ribos6 #ttps>PPP3.mruni.euojssocietalAstudiesarticlevieP++J$.

a. )yla 0B3, Von 7olson ir 9aman v. Land Eordr$ein"4est&alen,

1ioje byloje kalba ėjo apie lygaus elgesio su vyrais ir moterimis direktyvą,direktyva buvo perkelta tinkamai, ta8iau vertinta, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintos

sankcijos nėra e'ektyvios. eismas nurodė, kad nacionalinė teisė, kiek tik įmanoma, turi

b/ti interpretuojama atsi9velgiant į )endrijos teisės reikalavimus.

!okietijos nacionalinis teismas kreipėsi prejudicinio sprendimo dėl direktyvos

-+*J- dėl vienodo po9i/rio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, pro'esinio

mokymo, pareig" paaukštinimo ir darbo sąlyg" at9vilgiu.

!on @olson ir Kaman pretendavo b/ti įdarbintos socialinėmis darbuotojomis

įkalinimo įstaigoje. Darbą gavo du vyrai. !on @olson ir Kaman kreipėsi į nacionalinį

teismą, prašydamos darbo vietas paskirti joms. Fin8as tarp !on !olson ir Kaman iš

vienos pusės, ir !okietijos 9emės, iš kitos pusės. 7acionalinis teismas nustatė, kad

pareiškėjos į darbą buvo nepriimtos b/tent dėl j" lyties, atsi9velgiant į problemas ir

ri;ikas, susijusias su darbu įkalinimo įstaigoje.

!okietijos teismo vertinimu, nacionalinė teisė nesuteikia pareiškėjoms nieko

daugiau kaip tik galimybę atgauti kelionės į darbo pokalbius kainos kompensavimą, ir j"

reikalavimas suteikti joms darbo vietas negalėt" b/ti patenkintas.

!okietijos teismo pateikti prejudiciniai klausimai iš esmės skirti gauti atsakymus, ar

minėta direktyva įpareigoja valstybes imtis priemoni" nustatant tam tikras konkre8ias

0: @ase BJB+, #riminal ro#eedings against 9oling$uis Eijmegen BV Q02B-R %@C 32+2, ara 03= byla @A*0*J, 9onstantinos 5deneler ir kiti rieš 'llinikos Krganismos Galaktos 6'LKG) Q*JJ+R %< LAJ+J:-,

ara 00J= byla @A0J:J3, baudiamoji byla rieš /aria 0uino Q*JJ:R %< LAJ:*B:, ara ir -.

0

https://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/660

https://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/660



sankcijas u9 nediskriminavimo pa9eidimą, ir, antra, ar asmenys gali tiesiogiai remtis šia

direktyva.

eismas nurodo, kad nors direktyvos "&r. #%rei('3% <&i)rin&i/ )%6 %"*<'

vei)"*in(%i (%7!&2 %#(in&i "%v' #%ei"&%" &ei"e"/ &%i%< nen<"&%&'/ )%i# )'n)rei%i

v%7"&y!" n%r!" &%i &<r!&2 #%6%ry&i. odėl teismas daro išvadą, kad direktyva nenustato

pareigos valstybėms nustatyti, jog diskriminacijos atveju darbdavys privalėt" įdarbinti

nukentėjusį nuo diskriminacijos asmenį.

eismas nurodo, kad n! vien% 6ire)&yv'" n<'"&%&%/ )ie) &%i "<"i3? "< "%n)$i3'*i"

< 6i")ri*in%vi*' %&ve3<"/ ne(%7!&2 F&i ver&in%*% )%i# e"17y(iš)% ir #%)%n)%*%i

&i)"7i, kad ja b/t" galima tiesiogiai remtis teisme.

T%i%< n%$i'n%7ini" &ei"*%" #riv%7' n%$i'n%7in? &ei"? %iš)in&i/ )ie) 3%* "<&ei)&%

ver&ini*' 7%i"v!/ &%i#/ )%6 &')" in&er#re&%vi*%" )<' 7%i%< %&i&i)&2 en6ri3'" &ei"? .

b. )yla @A0J+B2, /arleasing .

1itoj byloje situacija buvo kiek kitokia nei Von 7olson byloje, nes 8ia direktyva

nebuvo perkelta. eismas nurodė, kad nesvarbu, ar nacionalinė priemonė buvo priimta iki

direktyvos, ar po jos, ją privalu interpretuoti atsi9velgiant į direktyvos tekstą, tikslus, kad

b/t" pasiektas direktyvoje numatytas re;ultatas.

Lspanija kreipėsi prejudicinio sprendimo dėl vienos iš įmoni" teisės direktyv"

aiškinimo.

Sarleasing buvo viena įmonė, ir 3i #r%š! #ri#%in&i )i&'" *'n!" "&ei(i*1

nie)ini<. <tsakovas nacionalinėje byloje atsikirto, kad direktyvoje išvardytas baigtinis

sąrašas t" atvej", kai įmonės steigimas gali b/ti laikomas niekiniu, Sarleasing nurodytos

aplinkybės nė į vieną iš t" atvej" nepatenkan8ios. Lspanija direktyvos dar nebuvo

perkėlusi, nors jau turėjo b/ti tai padariusi.

eismas atsakė Lspanijos teismui, kad jis savo nacionalinę teisę, ne#ri)7%<"'*%i

n<' &'/ )%6% 3i #rii*&%, turi interpretuoti taip, kad draud9iama įmonės steigimą

pripa9inti niekiniu dėl kit" nei direktyvoje numatyt" prie9as8i".

c. )yla BJB+ , 9olin$uis Eijmegen

0:



Glandijos teismas kreipėsi išaiškinimo į % dėl direktyvos, kuri numatė, kokioms

sąlygoms esant vanduo gali b/ti vadinamas nat/raliu mineraliniu vandeniu.

Kolpinuis 7ijmegen buvo įmonė, patraukta baud9iamojon atsakomybėn, nes savo

vandenį buvo pavadinusi nat/raliu mineraliniu, nors, nacionalini" institucij" nuomone,

taip pavadinti neturėjo teisės. 7usikalstami veiksmai atlikti tuo metu, kai direktyva jau

turėjo b/ti perkelta, ta8iau realiai perkelta dar nebuvo.

eismas, pasiremdamas savo praktika, nurodė, kad direktyvos nuostata gali remtis

teisme privatus asmuo prieš valstybę, bet 3')i%i" F6%i" ne v%7"&y! #rieš #riv%&2

%"*en.

eismas taip pat pasiremdamas savo praktika išaiškino, kad viena pati direktyva

#nesant nacionalinio įstatymo$ ne(%7i "<)e7&i %r #%"<n)in&i %<6i%*'"i'"

%&"%)'*y!" tiems, kas veikia tą direktyvą pa9eisdami.eismas išaiškino, kad situacija nesikeist" tuo atveju, jei direktyvos perkėlimo

laikas nėra pasibaigęs.

d. )yla @A 332*, 4agner /iret

Lspanijos teismas kreipėsi išaiškinimo dėl direktyvos, skirtos vienodinti valstybi"

nuostatas, u9tikrinant darbuotoj" teisi" apsaugą darbdavio nemokumo atveju.

Yagner Siret buvo vadovaujan8io personalo vienas darbuotoj", jo darbdavys tapo

nemokus, ta8iau iš garantinio 'ondo su darbo u9mokes8iu susijusios jam priklausan8ios

nesumokėtos sumos Siretui nebuvo išmokėtos, motyvuojant tuo, kad pagal nacionalinę

teisę vadovaujantis personalas toki" išmok" iš garantinio 'ondo neturi teisės gauti.

eismas nustatė, kad %(ner Mire& ne(%7!3' &ie"i'(i%i re*&i" 6ire)&yv'"

n<'"&%&'*i"/ ne" 3'" nevei)! &ie"i'(i%i/ &%i%< n%$i'n%7ini" &ei"*%" &<ri #%rei(1

n%$i'n%7in? &ei"? %iš)in&i 6ire)&yv'" švie"'3e, o jei net taip aiškinant Siret vis tiek

nesuteikiama teisė gauti neišmokėt" darbo u9mokes8io sum", tai tada lieka dar galimybė

reikalauti 9alos atlyginimo iš valstybės.

e. )yla @A*0*J, 9onstantinos 5delener

0+



)endra nacionalini" teism" pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitikt"

direktyvą, atsiranda tik pasibaigus direktyvos perkėlimo terminui.

a8iau eisingumo eismas jau yra nusprendęs, kad per direktyvos perkėlimui

nustatytą terminą valstybės narės, kurioms ji skirta, privalo susilaikyti nuo priėmimo

teisės akt", kurie gali rimtai trukdyti pasiekti šioje direktyvoje nurodytą re;ultatą. 1iuo

po9i/riu nesvarbu, ar nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata, priimta atitinkamai

direktyvai įsigaliojus, siekiama perkelti direktyvą, ar ne. A[ Yallonie, Sangold, <C<M

bylos.

Lš to išplaukia, kad nuo direktyvos įsigaliojimo datos valstybi" nari" teismai kuo

labiau privalo susilaikyti nuo tokio nacionalinės teisės aiškinimo, kuris, pasibaigus

terminui direktyvai perkelti, galėt" rimtai sutrukdyti įgyvendinti šia direktyva siekiamą

tikslą.

B. ESTT 3<ri"#r<6en$i3'" %n%7i>! 6!7 viršeny!" #rin$i#'.

Kad )endrijos teisės normos b/t" visiškai įgyvendinta, ji turi atitikti du

reikalavimus. irma, joje nustatytos teisės privalo b/ti tokios, kad jomis galima b/ti

remtis nacionaliniame teisme, turin8iame jas ginti #kitaip tariant, šį reikalavimą atitinka

tiesioginio veikimo principas apie kurį bus kalbėta vėliau$. a8iau teismas taip pat turėt"

suteikti )endrijos teisės normai pirmenybę tuo atveju, jei b/t" jos ir nacionalinės normos

koli;ija. ai yra 9inoma kaip )endrijos teisės viršenybės, arba pirmenybės, principas #kai

kurie autoriai dar vadina 5)endrijos teisės prioritetu6$. Kaip ir tiesioginio veikimo

sąvoka, )endrijos teisės viršenybė nėra konkre8iai reglamentuota &utartyje. eisybe, ji

visada buvo numanoma pagal &utarties sistemą ir tikslus, bet šį 'aktą turėjo nustatyti,

patvirtinti ir plėtoti %& praktika.0+

%& teisės viršenybės principas, kaip jis buvo išplėtotas eisingumo eismo

jurisprudencijoje, reiškia, jog kilus prieštaravimui, bet kuri %& teisės norma turi viršenybę

bet kurios nacionalinės teisės normos at9vilgiu.0- %& viršenybės principas taikomas tiek

pirminei, tiek antrinei %uropos &ąjungos teisei. %& viršenybės principas taikomas

nepriklausomai nuo to, kuris #nacionalinis ar %&$ teisės aktas priimtas vėliau.

0+ Yalter @airns. %uropos &ąjungos teisės įvadas. !ilnius> %ugrimas, 0222. . 03+0- Menaerts, K.= @ortaut, . G' birds and edges> te role o' primacy in invoking norms o' %I laP.

'uroean La Revie. *JJ+, 30> *B2.

0-



%& teisei prieštaraujanti nacionalinė norma, nors 'ormaliai jos galiojimas ir nėra

panaikinamas, yra netaikoma, arba kitaip 4 5atidedama į šalį6. odėl ES viršeny!"

#rin$i#%" reiš)i% &%i)y*'/ ' ne (%7i'3i*' viršeny?.

Misabonos sutarties naujovė> deklaracija, kad pripa9įstama %& praktika dėl

viršenybės principo> 5remiantis nusistovėjusia %uropos &ąjungos eisingumo eismo

praktika &utartys ir teisės aktai, kuriuos priima &ąjunga remdamasi &utartimis, turi

viršenybę prieš valstybi" nari" teisės aktus šioje teisminėje praktikoje nustatytomis

sąlygomis.6

*JJ m. liepos 03 d. Mietuvos Cespublikos &eimas priėmė Konstitucinį aktą dėl

Mietuvos Cespublikos narystės %uropos &ąjungoje, kurio * dalyje įtvirtintos normos,

apibrė9ian8ios %& ir Mietuvos Cespublikos teisės sistem" sąveiką> 5%uropos &ąjungos

teisės normos yra sudedamoji Mietuvos Cespublikos teisinės sistemos dalis. (eigu tai kylaiš sutar8i", kuriomis grind9iama %uropos &ąjunga, %uropos &ąjungos teisės normos

taikomos tiesiogiai, o teisės norm" koli;ijos atveju jos turi viršenybę Mietuvos

Cespublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams6.0B

<ktualus Konstitucinio teismo nutarimas, *J0 m. sausio * d.> 9r. dalį dėl

Konstitucijos patais" #ar gali b/ti daromos Konstitucijos pataisos, kurios prieštarauja

narystės %uropos &ąjungoje įsipareigojimams?$.

aklausymui 4 doc. dr. Lrmanto (arukai8io pranešimas kon'erencijoje

57acionalinis savitumas kaip integracijos proceso ir %uropos &ąjungos teisės taikymo

riba6> ttp>PPP.youtube.comPatc?v\I7!L+!&T]S.

la8iau apie %& teisės viršenybės principą skaityti> avelas Cavluševi8ius

5%uropos &ąjungos teisės viršenybės įgyvendinimas> teisės doktrina ir praktika6

#straipsnis angl" kalba$ #ttps>PPP3.mruni.euojsjurisprudencearticleviePB$.


!an Fend en Moos byla

Taktinės aplinkybės>

0B Mietuvos Cespublikos Konstitucinis aktas dėl Mietuvos Cespublikos narystės %uropos &ąjungoje.!alstybės 9inios, *JJ, 7r. 000A0*3.

0B

http://www.youtube.com/watch?v=UNVI6VSTFQM


https://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/84





)eneliukso valstybi" susitarimu pakei8iama kai kurioms prekėms taikom"

išorini" tari'" klasi'ikacija

Nmonė !an Fend en Moos u9 emulsijos įve9imą turi mokėti nebe 3 proc, o

B proc. mokestį.

%) *: #eH 0* str.$ valstybes nares įpareigojo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos

nebekelti sen" ir neįvedinėti nauj" muito mokes8i" ir jiems lygiaver8io poveikio

privalom"j" mokėjim"

K7%<"i*%" 4 kokia sutartis turi b/ti taikoma kilus koli;ijai tarp %) sutarties ir vėliau

valstybi" nari" sudarytos sutarties? #šiuo atveju 4 trišalės )eneliukso valstybi" sutarties$.

<r privatus asmuo gali remtis %) teise prieš valstybę.

Tei"*' "#ren6i*%"@

&kirtingai nei kitos tarptautinės sutartys, %) sutartis suk/rė savarankišką teisės

sistemą, kuri įsigaliojusi tapo valstybi" nari" nacionalinės teisės sudėtine dalimi, ir j"

teismai privalo šią teisę taikyti.

!alstybės narės, neribotam laikotarpiui įsteigdamos )endriją, ir jos institucijoms

suteikusios galias veikti, tam tikrose srityse apribojo savo suverenias teises, ir tokiu b/du

suk/rė teisės sistemą, privalomą tiek joms pa8ioms, tiek ir j" pilie8iams.

02+ met" @osta%nel byla>Leškinio pagrindas> prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl to, koks teisės aktas

turi b/ti taikomas kilus koli;ijai tarp nacionalinio įstatymo ir %) antrinio teisės akto.


ieškinys prieš p.C'"&% dėl neapmokėtos sąskaitos u9 elektrą.

C'"&%> ENEL nacionali;avimas prieštaravo %) teisei, todėl jis neturi

pareigos mokėti u9 elektrą.

<rgumentas> pagal le+ osterior derogat riori principą nacionalinis teismas vis

tiek turi taikyti vėlesnį įstatymą nei %) teisės aktas, t.y. Ltalijos teisės aktą.

%&> 67uostat", kurios kyla iš )endrijos, o papras8iau 4 iš &utarties sąlyg" ir

dvasios integravimas į kiekvienos valstybės narės teisinę sistemą, nebeleid9ia šioms

valstybėms suteikti pirmenybę teisinės sistemos, kurią jos prisiėmė abipusiškumo

pagrindu, vienašaliai ir vėlesnei priemonei. odėl tokia priemonė turi b/ti suderinama su

02



ta teisine sistema. )endrijos teisė negali veikti skirtingai atskirose valstybėse dėl vėliau

priimam" nacionalini" įstatym" vykdymo, nekeliant pavojaus &utarties tiksl"

įgyvendinimui^_.

Lnternationale Vandelgeselsca't byla

Fin8as dėl u9stato likimo, kr pgl %& reglamentą turėjo b/ti kon'iskuotas, jei prekės

neb/t" eksportuotos per eksporto leidime nustatytus terminus.

okia sankcija pa9eid9ia !okietijos Konstitucijoje įtvirtintas ekonominės laisvės ir

proporcingumo principus., t.y. bylos teisinė problema 4 kaip spręsti koli;ijos tarp %)

antrinio teisės akto ir valstybės narės Konstitucijos problemą?


A areiškėja gavo eksporto licenciją avi9oms.

A agal arybos reglamentą 0*J+- tokią licenciją buvo galima gauti sumokėjus

u9statą, ir u9statas b/t" prarandamas, jei prekės nebuvo eksportuojamos per

nustatytą terminą.

A Micencija neteko galios 02+- m. gruod9io 30 d.

A Fin8as dėl tokios u9stato sistemos teisėtumo.

A agrindas 4 !okietijos Konstitucijoje įtvirtinti proporcingumo principas, teisė į

verslą ir nuosavybę.%& sprendimas>

(ei institucij" priimam" teisės akt" teisėtumas b/t" vertinamas dėl j" atitikimo

nacionalinėms teisės normoms ar sąvokoms, tai turėt" neigiamą poveikį %) teisės

vientisumui ir e'ektyvumui. oki" teisės akt" teisėtumą galima vertinti tik )endrijos

teisės šviesoje. Lš ties", 3utartimi sukurta savarankiška teisės sistema, ir vien dėl jos

rigimties šios teisės sistemos nuostatM negali keisti na#ionalinės teisės normos, kad ir

kai jos bNtM su&ormuluotos. (ei tai b/t" galima, tai teikt" pagrindo kvestionuoti pa8ią %)

teisės sistemą. )endrijos teisės akto teisėtumui arba jo veikimui valstybėje neturi įtakos

argumentavimas, kad šis aktas lie8ia tos valstybės konstitucijoje įtvirtintas pagrindines

teises arba nacionalinės konstitucinės sandaros pagrindus_ Q...R

. ES/ n%$i'n%7in!" ir &%r#&%<&in!" &ei"in!" "i"&e*'" #%n%š<*%i ir ")ir&<*%i

*J



%& konstatavo, kad %& teisė yra atskira teisės sistema, besiskirianti tiek nuo

valstybi" nari" nacionalinės teisės, tiek ir nuo tarptautinės viešosios teisės.02

ro'. %. (araši/nas> 5%uropos &ąjungos, nors ir atsiradusios pagal tarptautinius

susitarimus, organi;acijos ir veiklos vertinimas pagal įprastinės tarptautinės organi;acijos

kriterij" visumą yra aiškiai per siauras ir nepakankamas. Kita vertus, nėra pagrindo jos

laikyti valstybiniu dariniu. ripa9inus, kad %& per9engia įprastinės tarptautinės

organi;acijos ir valstybinio darinio ribas, tinkamiausia ją įvardyti kaip regiono

integra#ijos organiIa#iją.6 #9r.

ttps>PPP3.mruni.euojsjurisprudencearticlevieP0+B3$.

Klausimas diskusijai> kiek %uropos &ąjunga atitinka tradiciškai išskiriamus tris

valstybės po9ymius> teritorija, valstybinė vald9ia ir tauta #pilie8iai$.

02!an Fend en Moos #@A*++*$



viršenybės principas. tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. netiesioginis veikimas

Documents