Mieli skaitytojai! Po vasaros VU SA UKI „Akcento” komanda grįžo su griaunančia jėga ir yra pasiruošusi savo skaitytojus vėl džiuginti intriguojančiomis naujovėmis. Senbuvių nuomonės susimaišys kartu su naujokų mintimis, todėl nuoširdžiai tikimės, kad gausime itin puikų miksą! :) Rugsėjo mėnesio ,,Akcentas“ Jums papasakos įspūdžius iš fuksų stovyklos, VU SA UKI pirmininkė pasveikins Jus su naujais mokslo metais, o UKI talentas Gintarė atskleis scenos užkulisius. Pažadame pasidalinti tuo, ką patys žinome, ir visada laukiame įkvėpimo protrūkių iš Jūsų. Tad šį mėnesį skelbiame konkursą. Būkite originalūs, drąsūs ir nugalėkite! Malonaus skaitymo! VU SA UKI „Akcento“ vis dar vėjavaikiškai vasariška komanda Vieningai Už Studentų Ateitį. Už Kasdienybę Idealiai.

p. 2 UKI studento teisės ir

pareigos

p. 2 VU SA programos, klubai,

projektai

p. 5 Paskolos

p. 5 Kalbiname pirmakursius

p. 7 Juodai baltas

p. 9 Gintarė

p. 11 fuxų stovykla

p. 12 studento dienoraštis

p.13 English corner

1

2014 09 22

Nr. 23 Vilniaus universiteto

Studentų atstovybė

Užsienio kalbų institute www.uki.vusa.lt

UKI studento teisės ir pareigos

Mielas UKI studente, ypač pirmakursi, ar žinojai, kad kiekvienas studentas Vilniaus universitete turi savas teises ir pareigas? Jei nežinojai, skaityk ir įsimink, o jei jau kažką esi apie tai girdėjęs, dar kartą pasikartok. Studentų teisės:

įgyti studijų sutartyje nurodytos studijų programos išsilavinimą, atitinkantį šių nuostatų, Vilniaus universiteto statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų apibrėžtus apimties ir kokybės standartus;

šių nuostatų nustatyta tvarka studijuoti ir kitas studijų programas, taip pat studijų programas pagal individualius studijų planus; dalyvauti akademiniuose mainuose; nutraukti ir atnaujinti studijas; nustatyta tvarka keisti studijų kryptį, programą, formą ir tvarkaraštį;

naudotis Universitete esama studijų programai vykdyti reikalinga mokymo metodine bei moksline literatūra ir materialiaisiais bei informaciniais ištekliais; studijoms, kultūriniam gyvenimui, sveikatos apsaugai ir poilsiui skirtomis Universiteto patalpomis, bibliotekomis, moksline įranga, kultūros, sporto, poilsio įstaigomis;

naudotis akademine minties ir žodžio laisve reikšti savo mintis bei įsitikinimus visais moksliniais, visuomeniniais ir kultūriniais klausimais, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Universiteto norminiams aktams;

gauti su savo studijomis susijusią informaciją, vertinti studijų programas, studijų procesą ir dėstytojų darbą;

šiuose nuostatuose nustatyta tvarka apskųsti studijų įvertinimus ir Universiteto administracijos sprendimus atitinkamoms ginčų nagrinėjimo komisijoms ir gauti atsakymą nuostatuose numatytais terminais;

prisijungti prie studentų atstovybės ir burtis į kitas studentų organizacijas, būti renkami į jų valdymo organus; dalyvauti kitų Lietuvos Respublikos įstatymams ir Vilniaus universiteto statutui neprieštaraujančių visuomeninių, kultūrinių ir politinių organizacijų veikloje; dalyvauti Universiteto ir jo akademinių kamieninių padalinių savivaldoje. Studentų pareigos:

vykdyti pasirinktos studijų programos ir studijų sutarties reikalavimus;

laikytis šių nuostatų, Vilniaus universiteto statuto ir kitų studijas bei Universiteto vidaus gyvenimą reglamentuojančių aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų;

vykdyti Universiteto ir akademinių kamieninių padalinių administracijos sprendimus;

baigus studijas atsiskaityti su biblioteka ir kitais Universiteto padaliniais bei Studentų atstovybe; laikytis bendrųjų moralės normų ir akademinės etikos. P.S. Studente, nepamiršk vykdyti savų pareigų, nes tik tuomet galėsi sąžiningai jaustis teisėtu VU UKI studentu. :)

http://www.vusa.lt/teises-ir-pareigos 2

KAMILĖ GUMBARAGYTĖ

VU SA programos, klubai, projektai Studente, spalio „Akcentas“ tau pristato veiklas, kuriose dalyvaudamas ne tik atsipūsi nuo mokslų, bet ir stipriai prisidėsi prie VU SA gyvenimo. "Be etikečių"

Tai 2009 metais įkurta VU SA programa. Jos tikslas – skatinti toleranciją tarp Universiteto bendruomenės, kovoti su įvairių formų diskriminacijos apraiškomis

(homofobija, ksenofobija, rasizmu ir pan.), skatinti lygybę ir t.t. Siekiant užsibrėžtų tiklsų bendradarbiaujama su Tolerantiško jaunimo asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutu bei Nacionalinės socialinės integracijos institutu. Aktyviai dirba ir kovoja už žmogaus teises.Naujienas sekite programos Facebook puslapyje. Nori prisijungti? Rašyk beetikeciu@vusa.lt "Darnus universitetas" „Darnus universitetas“ – tai viena naujausių VU SA programų, kurios tikslas – didinti studentų sąmoningumą darnaus vystymosi klausimais, suteikti galimybę įsilieti į darnaus vystymosi ir aplinkosauginę veiklą bei dalintis patirtimi ir idėjomis šioje srityje.Kaip programos „Darnus universitetas“ dalis planuojami ne tik įvairūs renginiai, bet ir atsakingo vartojimo skatinimas, bendradarbiavimas su aplinkosauginėmis organizacijomis bei kt. Turi ką pasakyt? Nori prisijungti? Rašyk darnus@vusa.lt Studentai studentams VU SA programa „Studentai – studentams“ sukuria net tris skirtingas galimybes tobulėti: gilinti žinias, mokytis naujų dalykų bei pačiam mokyti kitus.Tai programa, kuri suteikia galimybę geriau ir greičiau pasiruošti sesijai, papildyti ir praplėsti jau turimų žinių bagažą arba išplaukti į dar visai nepažįstamus vandenis: pasimokyti dalykų, kurie nedėstomi jūsų studijų programoje ar fakultete.VU SA programa „Studentai – studentams“ suteikia galimybę prisijungti prie norinčių mokytis studentų grupės, kur dalyku besidomintys vyresnių kursų studentai atsakys į visus klausimus ir padės išmokti viską, ko pats norėsi. Turi klausimų? Nori išmokti? Nori mokyti? studentaistudentams@vusa.lt Kuratorių programa Kuratorių programa – 2000 metais Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje gimusi idėja, išplitusi ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose.Kuratorius – tai vyresnių kursų studentas, kuris padeda pirmakursiams apsiprasti naujoje aplinkoje, supažindina su Universiteto tradicijomis, studijų tvarka. Kuratoriai padeda išspręsti akademinius bei socialinius klausimus, suteikia visą naujam studentui reikalingą informaciją, kurios gali prireikti įstojus. Nori sužinoti daugiau? kuratoriai@vusa.lt

3

ESN Vilnius University mentorių programa Erasmus Student Network (ESN) – tai viena didžiausių tarptautinių studentų asociacijų Europoje vienijanti daugiau kaip 400 universitetų (sekcijų). ESN Vilnius University sekcija veiklą šioje

asociacijoje pradėjo 2003 metais įkurdama mentorių programą. Sekcijos nariai – Vilniaus universiteto studentai-mentoriai ir/arba ESN‘eriai. Mentoriai kuruoja atvykstančius mainų studentus visa semestrą, padeda jiems adaptuotis naujoje šalyje, supažindina su svarbiausiais studijų bei kultūriniais dalykais. ESN’eriai užsiima įvairia organizacine veikla, t.y. organizuoja kultūrinius, sportinius renginius, keliones, inicijuoja socialines akcijas bei atlieka įvairius kitus darbus, kas palengvina ir paįvairina mainų studentų gyvenimą Lietuvoje. Pagrindinis organizacijos tikslas – padėti mainų studentams prisitaikyti naujoje šalyje bei skatinti tarptautiškumą Vilniaus universitete. Daugiau informacijos apie organizaciją arba kaip tapti mentoriumi/ESN‘eriu ieškokite: http://vu.esnlithuania.org/ arba rašykite adresu: vu@esnlithuania.org. Studentiškas laikraštis - "Studentų era"

„Studentų era“ – didžiausias nemokamas laikraštis studentams Lietuvoje (20 000 vienetų tiražu platinamas 8 didžiausiuose Lietuvos miestuose bei vienoje aukštojoje mokykloje Rygoje). Laikraštyje rasite

aktualiausias naujienas iš studentiškos padangės, interviu su įdomiais šou verslo, mokslo bei visuomenės veikėjais, intriguojančias istorijas iš tolimų šalių, naudingus patarimus studijavimo bei studentavimo klausimais ir visą studentiško gyvenimo sceną bei užkulisius. „Studentų era“ visuomet laukia naujų, aktyvių, kupinų idėjų žmonių. Kartu mes išmoksim žurnalistikos subtilybių, patobulinsim bendravimo įgūdžius, visų studentiškų problemų gal ir neišspręsim, bet galėsim apie jas parašyti.Visi Jūsų komentarai, pasiūlymai ar pageidavimai yra laukiami studentuera@studentuera.lt VU radijas - "Start FM"

"Start FM"pradžia – 2005 − ieji rugsėjo 17 diena. Jį aptiksi bet kuriuo paros metu ties 94, 2 FM, Firefox‘e ir Chrome − startfm.lt, arba Saulėtekio al. 49. Vienas svarbiausių radijo siekių −

suburti lietuviškąją alternatyviąją sceną ir klausytojams pristatyti kitokį požiūrį į muziką. Todėl radijas groja instrumental, jazz, hip−hop, metal, ska, indie, dub, reaggea, punk, electronic, psychadelic, stoner, electronic, dubstep, hardcore, garage rock ir t.t. − visa tai sukūrė ir įrašė nepriklausomi atlikėjai. Turi NET 8 laidas bei kartas nuo karto klausytojus pradžiugina koncertų transliacijomis. Tačiau jame vis dar kai ko trūksta. Tavęs. Ateik su savo idėja, tikslu ar šiaip noru prisidėti ir tau ne tik bus mestas iššūkis stalo futbolo aikštelėje ir paruošta arbata, bet taip pat maloniai pasikalbėsime.

VU SA programos, klubai, projektai VU SA fotografijos ir kino klubas Tai klubas, vienijantis fotografija ir kinu besidominčią studentiją. Fotoklubas Vilniaus universitete buvo įkurtas dar 70-aisiais, tačiau jo veikla kuriam laikui buvo nutrūkusi. Iniciatyvių studentų dėka klubas atgimė ir 2004 metų kovą VU SA fotoklubas buvo reformuotas į VU SA fotografijos ir kino klubą.Klubas turi savo senesnių kasmetinių tradicijų (pvz.:,"susicementavimas" su naujais nariais), tačiau atviras ir naujesnėms, kurias įneša naujai atėję nariai, kurių priėmimas skelbiamas dažniausiai kiekvienų mokslo metų rudenį. Tarpusavio fotografavimo praktikai temas galvoja patys nariai, jas atsirenka ir fotografuoja pagal save, taip, kaip jas įsivaizduoja.Visada daugiau apie klubo veiklą ir dalyvavimą jame galima sužinoti parašius adresu: kinas@vusa.lt bei foto@vusa.lt arba http://foto.vusa.lt/ VU Debatų klubas VU Debatų klubas vienija visų fakultetų, specialybių ir kursų studentus, gebančius ir norinčius kalbėti ir ginti savo poziciją bei trokšiančius prasmingai ir turiningai praleisti laisvalaikį.Debatai - ginčas tam tikra, iš anksto numatyta tema, pagal nustatytas taisykles. Debatuojama taip vadinamu British Parliamentary (debatai kilę iš britų parlamento) formatu: keturios komandos, sudarytos iš 2 žmonių, bando įrodyti, kad jų pozicija ta tema yra teisingiausia. Debatininkai naudoja tik turimą patirtį ir asmenines žinias. Debatai vyksta anglų kalba. Jų metu išmokstama ne tik tinkamai ir logiškai argumentuoti bei kalbėti viešai, bet ir pažvelgti į prieštaringiausias politines, socialines ir kultūrines temas iš skirtingų kampų. Debatų susirinkimus veda ir juos treniruoja patyrę pasaulinio lygio debatininkai. VU Debatų klubas aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose turnyruose: Vilnius Open, Kaunas Open, Tallinn Inter-Varsity, Riga's School of Economics Inter- Varsity, Kyiv Open, SOAS IV bei prestižiškiausiuose pasaulio turnyruose European and World Universities debating championships. Turnyrai geografiškai išsidėstę nuo Rygos iki Stambulo. Be to, VU Debatų klubas nuo 2008 kasmet organizuoja Lietuvos nacionalinį universitetinį debatų turnyrą, o 2009 pavasarį surengė pirmą VU tarptautinį debatų turnyrą Vilnius Baltic Cup 2009. Taip pat VU Debatų klubas nuolatos bendradarbiauja rengiant įvairius projektus, pavyzdžiui, vykdė projektą su Jungtinių Tautų Vystymo Programa (United Nations Development Program) “Lietuva iš paramos gavėjos tapo paramos kitoms šalims tekėja“. Projekto rėmuose buvo surengti 5 viešieji debatai moksleiviams didžiausiuose Lietuvos miestuose. Jeigu domitės aktualiais politiniais ir kultūriniais įvykiais bei nebijote kalbėti prieš auditoriją, nepraleiskite ypatingos progos, kurią Jums suteikia Vilniaus Universiteto Debatų klubas. Norite sužinoti daugiau?Nedelskite ir užduokite visus rūpimus klausimus el. paštu: debate@vusa.lt

4

VU Kendo klubas Vilniaus Universiteto kendo klubas įkurtas keleto VU studentų, siekiančių populiarinti kendo discipliną, kuria susižavėjo bei iki tol aktyviai praktikavo kelerius metus. Tarptautiniuose seminaruose bei varžybose sutinkant kitų universitetų klubų atstovus kilo idėja skatinti ir Lietuvos studentų įsitraukimą į neretam iš jų nepažįstamą, iš pirmo žvilgsnio gal net kiek keistą, japoniško kovos meno pasaulį. Klubas įkurtas 2008 rudenį, pirmieji užsiėmimai pradėti vesti 2009 pavasarį.Nuo pat įkūrimo klubo nariai aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio kendo renginiuose, taip garsindami Vilniaus universiteto vardą ir populiarindami praktikuojamą japonų kovos meną.Daugiau informacijos klubo tinklapyje: www.kendo-vu.lt VU Studentų Investicinis Fondas

VU SIF – pirmasis studentų investicinis fondas Lietuvoje, kurio veikla skirta supažindinti aukštosiose mokyklose studijuojantį jaunimą su investicijų valdymo pasauliu. Jis įsikūręs Ekonomikos fakulteto

pirmame aukšte, turi ką pasiūlyti kiekvienam studentui. Norintiems ne tik dalyvauti mokymuose, bet ir savarankiškai plėsti savo žinias investicijų valdymo srityje „VU Studentų Investicinis Fondas“ jau greitai pasiūlys išsamią specializuotą Investicijų valdymo biblioteką, kurioje bus knygų investicijų valdymo tematika tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis. O patiems aktyviausiems bei labiausiai trokštantiems perprasti investavimo subtilybes „VU Studentų Investicinis Fondas“ kiekvienų mokslo metų pradžioje siūlo dalyvauti atrankoje į VU SIF Valdybą, į kurią patekę geriausiai pasirodę septyni studentai gauna profesionalius mokymus ir visus metus valdo partnerių lėšomis suformuotą tikrą investicinį portfelį. El. paštas: info@vusif.lt El. puslapis: www.vusif.lt VU Teisės klinika

Viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ - viena iš įstaigų, kuriose skatinamas glaudus mokslo ir praktikos ryšys bei vykdomas teisinis visuomenės švietimas.Vilniaus universiteto Teisės klinikoje dirba Vilniaus universiteto Teisės fakulteto

IV - V kurso studentai, kuriems vadovauja advokatas.Studentai atrenkami pagal praktinio darbo patirtį, aktyvumą visuomeniniame gyvenime bei gebėjimą bendrauti su žmonėmis.Esi gabus užsienio kalboms ir nori išbandyti save organizuojant tarptautinį studentų verslumo konkursą? Esi komunikabilus, bendraujantis ir mėgstantis naujas pažintis? Prisijunk! www.teisesklinika.lt

VU SA programos, klubai, projektai ECV Entrepreneurship Competition Vilnius (ECV) – vienintelis tarptautinis vadybos ir ekonomikos krypčių studentų verslumo konkursas Lietuvoje, kuriame studentai universitete įgytas praktinias žinias gali pritaikyti jas praktikoje dalyvaudami šiame konkurse. Organizatoriai turi puikią progą pasisemti neįkainojamos patirties bendraudami tiek su Lietuvos, tiek ir su užsienio įmonėmis bei universitetais, puikiai visuomenei žinomais žmonėmis, ir aišku – konkurso dalyviais. ECV – tai toks projektas, kurį gali organizuoti, jei ir nesi atstovybės narys. Kviečiame ,Tave, nedvejojant prisidėti prie šio projekto, kuris veikia tokiomis kryptimis, kaip: marketingas, akademinė sritis, viešųjų ryšių sritis, tarptautinė sritis. Konkurso organizavimo eigoje atisranda daug smagių mažesnių sričių kurias galėsi koordinuoti ir TU! Pasiruošk kostiumą ar suknelę ir laukiame Tavęs atvykstant į pirmuosius Entrepreneurship Competition Vilnius susirinkimus. Daugiau informacijos: www.ecvilnius.com VU Karjeros Dienos

VU KD – tai 6 metus VU SA organizuojamas projektas, kuris skatina bendradarbiavimą tarp VU studentų ir darbdavių. Tradiciškai VU KD renginiai vyksta vasario – kovo mėnesiais. Kiekvienais metais VU KD renginių ciklas stengiasi parodyti ir įteigti studentams, kad raktas į sėkmingą karjerą nėra vien puikus savo srities išmanymas. Svarbūs ir tokie veiksniai, kaip asmeninė iniciatyva, entuziazmas, pozityvumas, noras siekti kiekvieną dieną vis daugiau bei aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje.VU KD dalyvaujančios įmonės bei organizacijos renginių metu ne tik pristato save, bet ir dalijasi patirtimi, kuri padrąsina studentus žengti karjeros laiptais aukštyn, sudominusiems studentams siūlo darbo bei praktikos vietas. Kodėl privalai ten būti? ● Išmoksi rašyti CV, motyvacinį laišką;

● Pasiruoši darbo pokalbiui;

● Seminaro ciklo ir naudingų konsultacijų metu išgirsi praktinių patarimų iš žinomų Lietuvos asmenybių bei įvairių sričių profesionalų; ● Ekskursijų metu galėsi pamatyti, kaip iš tikrųjų vyksta darbas vienoje ar kitoje įmonėje; ● Turėsi galimybę įgyvendinti originaliausias savo idėjas kūrybinėse dirbtuvėse – workshop’uose; ● Dalyvaudamas protmūšyje ir orientacinėse galėsi parodyti savo sugebėjimus būsimiems savo darbdaviams; ● Mugėje surasi daug naudingų kontaktų ir pažinčių;

● Pabendrausi su įmonių vadovais neformalioje aplinkoje;

● Sužinosi, ko griebtis, jei nori pradėti savo verslą;

● Gerai ir naudingai praleisi laiką!

KAMILĖ GUMBARAGYTĖ

5

Paskolos Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymui, Vyriausybė 2009-05-07 nutarimu Nr. 480 patvirtino naują Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo aprašą (toliau – Aprašas). Pagal naujai patvirtintą paskolų išdavimo aprašą yra teikiamos valstybės paskolos ir valstybės remiamos paskolos. Valstybės paskolos yra teikiamos iš valstybės lėšų, o valstybės remiamos paskolos yra teikiamos iš kredito įstaigų lėšų. Valstybės paskolos Valstybės paskolas turi teisę gauti valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir antrosios pakopos studentai, įstoję į aukštąsias mokyklas iki 2009 m., kurie moka Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo numatytą nustatyto dydžio studijų įmoką – 4 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI), t.y. 520 Lt. Šios paskolos prašymai-anketos pateikiami rudens ir pavasario semestruose. Sutartys pasirašomos Valstybiniame studijų fonde (toliau – Fonde). Paskolos studijų įmokai mokėti yra pervedamos į aukštosios mokyklos sąskaitą. Valstybės paskola turi būti pradėta grąžinti praėjus ne daugiau kaip 2 metams nuo studijų, kurioms buvo gauta paskola, baigimo, nutraukimo ar paskolos gavėjo išbraukimo iš studentų sąrašų. Paskolų gavėjai turi pradėti mokėti palūkanas ne vėliau kaip po 2 metų nuo studijų baigimo ar nutraukimo datos. Palūkanų dydis – 5 procentai. Valstybės remiamos paskolos Teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas:

1. paskolą studijų kainai sumokėti (šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali viršyti studento už studijų metus mokamos studijų kainos ar jos dalies, ši paskola pervedama į aukštosios mokyklos sąskaitą kiekvieną semestrą); 2. paskolą gyvenimo išlaidoms (šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali viršyti teisės aktų nustatytos BSI 50 dydžių (papildomų paraiškų, teikiamų pavasario semestre – 25 BSI, ši paskola pervedama į asmeninę paskolos gavėjo sąskaitą lygiomis dalimis kas mėnesį); paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (šios paskolos suma per vienerius metus negali viršyti 60 BSI dydžių (7800 Lt), ši paskola pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis pervedama visa suma iš karto į asmeninę paskolos gavėjo sąskaitą). Paskolos gavėjo bendra pagal Aprašą gautų paskolų suma, neįskaitant palūkanų, negali būti didesnė nei 385 BSI. Valstybės remiamas paskolas galima skolintis tiek litais, tiek eurais.

Valstybės remiamos paskolos sutartyje nustatoma paskolos rūšis, suma, palūkanų tipas ir dydis (kintamų palūkanų atveju – palūkanų bazė ir maržos dydis), paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarka, kitos suteikimo ir grąžinimo sąlygos. Valstybės remiamos paskolos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo valstybės remiamos paskolos išmokėjimo datos ir skaičiuojamos nuo išmokėtos ir negrąžintos valstybės remiamos paskolos dalies. Palūkanos, skaičiuojamos studijų metu, gali būti apmokėtos iš Fondo disponuojamų lėšų. Valstybės remiama paskola pradedama grąžinti ne vėliau kaip po 12 mėnesių po studijų baigimo, nutraukimo ar išbraukimo, ir grąžinama ne vėliau kaip per 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios. Tais atvejais, kai lėšų valstybės remiamoms paskoloms teikti poreikis neviršija valstybės remiamos paskoloms teikti numatytos lėšų sumos, į studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis, sąrašą įtraukiami visi studentai, tinkamai užpildę prašymą-anketą valstybės remiamai paskolai gauti. Tais atvejais, kai lėšų poreikis valstybės remiamoms paskoloms teikti viršija numatytą lėšų sumą, studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis su kredito įstaiga, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į prašomos valstybės remiamos paskolos paskirtį, studento socialinę padėtį, studijų pakopą, studijų formą, studentų studijų dalykų įvertinimų vidurkį per semestrą (pirmąjį studijų semestrą – stojamojo balo sumą). Visų rūšių valstybės remiamos paskolos teikiamos kasmet rudens semestre. Paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis bei paskolos gyvenimo išlaidoms papildomai teikiamos ir pavasario semestre. Studentas, norintis gauti paskolą, turi registruotis fondo interneto svetainėje užpildydamas nustatytos formos prašymą-anketą. http://www.vusa.lt/paskolos

KAMILĖ GUMBARAGYTĖ

Kalbiname pirmakursius

Vasarai einant į pabaigą sostinė prisipildė naujais

veidais. Šimtai pirmakursių iš visos Lietuvos atvažiavo į

Vilnių krimsti aukštojo mokslo. Po iškilmingojo mokslo

metų atidarymo naujieji studentai suskubo mokytis, o

tuo tarpu ,,Akcentas” pakamantinėjo, kaip gi šiems

sekasi naujoji veikla. Interviu dalyvavo Jaroslav

Radikevič, Julija Deksnytė, Enrika Liorančaitė ir Aleksas

Tareilis.

6

Kalbiname pirmakursius

Kodėl pasirinkai Vilniaus Universiteto

Užsienio Kalbų Institutą?

Julija: Iš pradžių, net nesitikėjau, kad įstosiu į VU.

Šis universitetas yra istorinis paveldas, čia mokėsi žymus

žmonės ir studijuodamas toje pačioje vietoje lyg

netiesiogiai su jais susitinki.

Jaroslav: Pasir inkau būtent VU, nes tai yra, ko

gero, garsiausia Lietuvos aukštojo mokymosi įstaiga,

palaikanti savo gerą reputaciją jau ne vieną šimtmetį.

Enrika: Apie studijas VU svajojau dar nuo

pagrindinės mokyklos. Prisimenu, kai suaugusieji

juokdavosi ir kartodavo, kad per tiek metų dar daug kartų

persigalvosiu, bet štai, aš čia, nebuvo jokių abejonių, ar

norėčiau mokytis kitur. Mano pasirinkimą mokytis UKI

nulėmė galimybė studijuoti dvi užsienio kalbas, anglų bei

prancūzų, kurių įgūdžiai reikalingi daugelyje Europos

Sąjungos institucijų.

Aleksas: VU pasir inkau žinodam as, kad tai

geriausias ir prestižiškiausias universitetas Lietuvoje, o

būtent VU UKI, nes tik jame buvo dviejų kalbų studijų

pasirinkimas.

Kas nulėmė sprendimą mokytis būtent prancūzų/ispanų/rusų kalbas? Julija: Įstojau į anglų ir rusų kalbų program ą. Rusų rinkausi todėl, kad man atrodo, jog ši kalba žada nemažai perspektyvų, o dar man labai patinka rusų literatūra, patiko skaityti Dostojevskio kūrinius lietuviškai, labai norėčiau juos perskaityti ir originalo kalba. Jaroslav: Įstojau į UK I, nes žinau, kad kalbos mokslas yra mano pašaukimas, juk ir kalbėti aš pradėjau anksčiau nei vaikščioti. Prancūzų, kaip antrą užsienio kalbą, pasirinkau todėl, kad mokiausi jos mokykloje. Enrika: Apsisprendim ą studijuot prancūzų kalbą nulėmė tai, jog ši kalba, visų pirma, be galo graži, nors, sutinku, gana sudėtinga (laimė, įtikinau save, jog būtų neprotinga visur ir visada ieškoti lengviausio kelio). Prancūzų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų oficiali kalba, todėl, manau, kad šie įgūdžiai ateityje man padės. Aleksas: Antra kalba pasir inkau skam biąją ispanų, nes šios kalbos mokytis norėjau jau seniai. Mokiausi ispanų papildomai mokykloje, tačiau susirgęs neprisivijau kurso, todėl dabar mokysiuosi antrą sykį. Universitetas vs. Mokykla. Ką pasirinktum, jei galėtum likti vienoje iš jų? Kodėl? Julija: Man labiau patinka universitetas. Čia visiškai nauji dalykai, čia žmogus mokosi būti savarankiškas ir kurti individualias idėjas. Universitetas formuoja asmenybę leidžia pasireikšti kiekvieno tikrajam “aš”. Jaroslav: Universitetas VS Mokykla? Tikrai universitetas! Ko gero dėl to, koks aš buvau mokykloje ir koks aš atėjau į universitetą. Mokykloje mes visi dar bandome suvokti, kas esame. Į universitetą jau ateiname su savo nuomone, stiliumi, galintys parodyti, kas esame. Aš tikrai nenorėčiau sugrįžti į mokyklą, nes, manau, kad pagrindines jos pamokas jau išmokau.

Enrika: Mokym asis universitete ir m okykloje, be abejonės, turi daug skirtumų. Šias mokymosi įstaigas galima palyginti daugeliu aspektų. Atsakyti į klausimą, kur jaučiuosi geriau, vienareikšmiškai negaliu, nes abi įstaigos turi patrauklių savybių. Turiu pripažinti, kad universitete mokytis sudėtingiau, reikia įdėti gerokai daugiau pastangų, padirbėti savarankiškai, tačiau esame suaugę žmonės, į universitetą įstoję savo noru, todėl manęs nestebina šie pasikeitimai, nes domėjausi vieta, kurioje rengiausi mokytis. Aleksas: Skirtingai nei daugelis, m okyklą m an

palikti buvo gaila, ypač klasiokus, su kuriais sieja šilti

prisiminimai. Galiu drąsiai sakyt, kad mokykloje mokytis

buvo daug lengviau, universitete jaučiu didesnį krūvį, čia

nauja aplinka, nauji draugai, viskas kitaip, bet kur kas

įdomiau. Kur labiau patiks ir kur bus „fainiau“, kol kas

sunku spręsti, tačiau nuoširdžiai tikiuosi, kad tai bus

universitetas.

Ar dalyvavai fux’ų stovykloje?

Jei taip, kas labiausiai isiminė?

Jaroslav: Fux ’ų stovykloje nebuvau, tuo metu dirbau.

Enrika: Trys dienos praleistos fuxų stovykloje

buvo vienos iš įsimintiniausių šios vasaros akimirkų.

Dabar suprantu, kokią didelę klaidą būčiau padariusi, jei

nebūčiau išdrįsusi atvykti. Pažintis bei puikiai praleistas

laikas su būsimais bendramoksliais, galimybė

pabendrauti su vyresniais studentais, informatyvios

paskaitos apie tai, su kokiais dalykais teks susidurti

universitete... Džiaugiuosi, kad vykau į stovyklą.

Aleksas: Iš fux ‘ų stovyklos man įsiminė trys dalykai:

pirma, nuostabi kompanija, tiek kuratoriai, tiek

pirmakursiai buvo labai komunikabilūs ir tai leido gretai

apsiprasti, nors ir buvau vienintelis pirmakursis vaikinas

stovykloje. Antra, puikiai sudaryta dienotvarkė – veiklos

buvo labai daug, tiek fizinės, tiek protinės, tiek meninės.

Taip pat buvau supažindintas su pagrindine informacija

apie VU, VU SA, teko galimybė susitikti su būsimomis

dėstytojomis, UKI‘io direktore ir pavaduotoja. Ir trečia, be

galo skanus ir sotus maistas. Gaila, kad stovykla truko tik

3 dienas, dar vienos man tikrai pritrūko.

Julija: Deja, nebuvau.

Kaip įsivaizduoji idealią universiteto

bendruomenę? Koks, tavo nuomone, turėtų būti

universitetas?

Julija: Vilniaus Universitetas tur i didelę dalį to,

ką mano nuomone, turėtų turėti ideali universiteto ben-

druomenė. Tokiame universitete turėtų būti daug be-

sišypsančių veidų, dėstytojai turėtų būti betarpiški, atviri,

bendrauti su studentais.

7

Kalbiname pirmakursius

Jaroslav: Mano nuom one, universitetas - tai ne tik

mokymosi įstaiga, tai bendruomenė protingų žmonių, no-

rinčių ir galinčių veikti. Dar mokykloje bandžiau padaryti

savo mokymosi patirtį kuo įdomesne, todėl dalyvavau mo-

kyklos taryboje ir mokinių parlamente. Pradėjęs mokytis

VU, iškart užsirašiau į SA ir studentų laikraštį ,,Akcentas".

Enrika: K albėdam a apie idealią universiteto ben-

druomenę, pateiksiu populiarią, bet prasmingą frazę, jog ją

kuriame patys. Kiekvienas studentas, atsakęs į klausimą, ką

jis laiko idealia universiteto bendruomene, gali prisidėti

prie jos kūrimo darbais arba originaliomis idėjomis.

Aleksas: Mano nuom one, ideali universiteto ben-

druomenė - tai bendraujantys fakultetai, visų specialybių

studentai, kartu spendžiantys universiteto ir visuomeninius

klausimus. Su užklasine universiteto veikla dar neturėjau

progos susipažinti, nes užpuolė mokslai, bet pasidomėsiu.

Ar esi vilnietis/ė ? Jeigu ne, kaip jautiesi gyvenda-mas/a svetimame mieste? Julija: Esu iš Rokiškio, tačiau tr is m etus m okiausi Kaune, po to Vilniuje. Esminių pasikeitimų nebuvo, mėgstu Vilnių - čia miela širdžiai, jauku, man patinka žmonių šur-mulys. Jeigu žmonės skirstytume į tuos, kurie pasirenka Kauną arba Vilnių, tai bučiau iš tų, kurie pasirinktų Vilnių. Jaroslav: Esu vilnietis. Enrika: Esu iš Tauragės. Iš pradžių orientuotis Vil-niuje buvo tikrai sudėtinga, baisu, todėl jaučiausi nejaukiai. Ypač stipri panika apėmė pirmą dieną atvykus į bendra-butį, laimė, kursiokai netrukus mielai aprodė miestą, tikrai daug padėjo, į juos kreiptis galiu ir šiandien. Aleksas: Esu iš Vilniaus. Ko tikiesi iš Vilniaus Universiteto? Ką norėtum iš čia išsinešti? Kokiu žmogumi išeiti? Julija: Tikiuosi išlikti paprastu žm ogum i, nepai-sant visų įgautų žinių ar Vilniaus Universiteto diplomo. Taip pat tikiuosi atrasti artimą ryšį su kalbomis, galbūt dar labiau pamėgti tai, ką darau. Jaroslav: Tikiuosi išeiti iš čia geru savo sr ities specialistu. Be abejo, taip pat noriu praplėsti savo pažįstamų žmonių ratą, tiek draugų, tiek ir galimų kolegų aspektu. Aleksas: Iš VU UK I studijų tikiuosi ne tik išm okti ispaniškai ir patobulinti anglų kalbą, bet ir artimiau susi-pažinti su šių šalių kalbų istorijomis bei kultūra. Univer-sitetą pabaigti norėčiau su tvirtu kalbų bagažu, neapsiribo-damas vien tik ispanų ir anglų kalbomis.

AGNIEŠKA BORISEVIČ ir JAROSLAV RADIKEVIČ

Juodai baltas

Ruduo šiais metais ypatingai šaltas. Nors dar tik rugsėjis,

visur telkšo užšalusios balos, jose skęsta nukritę lapai.

Saulės jau visai nedaug, bet ir jos skleidžiama šviesa

kažkokia pilka. Kada bus nors šiek tiek šilčiau aš net

nenumanau. Jei pabandyčiau spėti, tikriausiai klysčiau. O

gal ir atspėčiau.

Mūsų žmonės visuomet visur skuba. Dažną jų galima ka-

sryt pamatyti su maišeliu rankoje, ar su popieriniu puode-

liu “kioskinės” kavos, kurioje tikros kavos gal apie

dvidešimt septynis procentus. Jie galbūt ir patys nežino,

kur lekia. Kiekvieną dieną jie dėvi pilkus kostiumus ir pil-

kus lietpalčius, nežinia, norėdami pabrėžti ar paslėpti sa-

vo gyvenimo pilkumą. Jie gyvena pagal kažkieno sukurtą

šabloną, manydami, kad suprato laimės esmę, nors iš

tikrųjų jie tik mėgsta gerą būvį, tai yra užtikrintą rytojų.

Kasryt keli bepročiai, sėdintys ant šalto, pilko grindinio

prie įėjimo į didesnes parduotuves, klykia ir šaukia, kad

neva visi yra pasiutę ir neįtikėtinai kvaili, kad reikia

ieškoti.

Ko ieškoti? Kam ieškoti? Ar suradę... "tai" mes žinosim,

kad tai suradom? Ar bent būsim patenkinti? Ar

nešvaistysim laiko? Visi teigia, kad gyvenimas yra labai

trumpas, bet faktiškai tai yra ilgiausiai visų praktikuojama

veikla.

Tamsiai pilkas, šlapias grindinys po kojomis. Garsiai

skamba grakštūs, ritmingi žingsniai. Ir aš skubu. Kaip

visi. Rytas, juodesnė už naktį kava, pilki drabužiai,

pusbalčiai popieriai, durys, žingsniai. Liūdnas ir slegiantis

viešasis transportas, žingsniai. Pastatas, kurio kabinetai

lyg kvadratinės dėžutės mažiems kačiukams, kelios

amžinybę primenančios valandos. Ir vėl viskas, tik

atvirkštine tvarka.

Ir mano vakarai būna nemažiau liūdni ir pilki. Tuščias

butas, juodas katinas. Įjungta klykianti paveikslėlių dėžė

ir prieš ją stovinti sofa. Miegamasis taip pat niekuo

nesiskiria, nebent baldais. Dvigulė lova, kurioje miegu

viena, kiek toliau nuo jos stovintis stalas su visada

netvarkingai sudėtais popieriais ir nešiojamu kompiuteriu

- dar viena, kiek mažesne klykiančia dėžute. Ant naktinio

stalelio prie lovos visuomet yra bent viena knyga. Taip pat

bespalvė. Kaip ir visas pasaulis. Prie durų, iš dešinės stovi

nedidelė, pilka spinta su, sakyčiau, net žaviais augaliniais

ornamentais, o ant vienų jos durų įtaisytas didelis

veidrodis. Tiesiai prieš spintą, ant priešingos sienos,

nemaža, kvadratinė skylė - langas. Jis įtaisytas gana

aukštai, devintame aukšte. Iškart po juo yra plati palangė,

kurią mėgstu tiek aš, tiek katinas. Lietus šią vietą padaro

dar įdomesne. Kai lyja, pro langą galima matyti

skiedžiamos pasaulio pilkumos, gal kokius... apie šimtą

atspalvių. Tik tada būna verta būti.

8

Juodai baltas Bet mūsų žmonės... nepaaiškinami. Dauguma teigia, kad

labai mėgsta lietų, bet vos tik jam prasidėjus jie pasislepia

po įvairaus pilkumo skėčiais. Kiti išvis kelioms minutėms

kažkur dingsta. Mažuma tyliai keikiasi savo protinguose

kopūstuose ir tik vienetai pakelia akis į verkiantį dangų, ir

mąsliai nusišypso. Tokių šypsenų nepamatysi jokiam kitam

mieste. Tačiau jos ypatingai, tiesiog skaudžiai retos. Keisti

mūsų žmonės. Ir net ne todėl, kad yra iš prigimties

keistoki. Ne todėl, kad jiems, matyt, patinka skubėti. Jie

keisti, nes nori, kad viskas būtų gerai, bet nėra linkę nieko

keisti. Jie tupi susispaudę savo kiaute ir baksnoja visus,

kurie lenda lauk. Gąsdina. “Kad tik visi būtų vienodi. Vie-

nodai pilki.”

Vakaras. Ketvirtadienis. Laikrodis pataria man eiti miegoti.

Aš paklūstu ir po kelių minučių jau vartausi pataluose.

Kūnas gal ir nori miego, bet galva šaukia, kad jis jo negaus.

Visą mano esybę apninka keistas svetimumo, vėjais šva-

istomo laiko jausmas. Juk kas akimirką tampu vis senesnė.

Kiekviena nauja akimirką išbraukia senąją, nepalikdama

vietos anosios vargams ir džiaugsmams.

Seniai supratau, kad turiu viską, ko reikia laimingam

žmogui, tikrai. Erdvus butas, pakenčiamas darbas, kie-

kvieną mėnesį mokamas atlyginimas, augintinis, ganėtinai

gera buitis. Bet... tai kažkodėl neteikia laimės. Nuo pirma-

dienio iki penktadienio keliauju iš vienos dėžės į kitą. Ar tai

gyvenimas? Ir kodėl turėdama visa tai aš noriu dar kažko?

To paties, manau, nori ir daugelis, to paslaptingojo

"daugiau", bet sunku būtų objektyviai vertinti, ar mes to

daugiau nusipelnėme. Galbūt tenorime pasiekti kažkokias

už lango esančias (aukštesnes) normas, atitikti menamus,

nerašytus standartus. Bet juk toli gražu ne kiekvienas yra

pajėgus. O ir kodėl turėtų būti? Juk ir taip visi tapo ro-

botais, įnikusiais į nuo elektros energijos priklausančius

prietaisus. Nejau visiems taip svarbu būti dar vie-

nodesniems, nei jie yra dabar? Keista. Žmonės - keisti pa-

darai. Iš pradžių taisykles susikuria, priima, tik vėliau jas

apžvelgia ir įvertina, nusprendžia, ką užginčyti, bet net ir

ištrynę jas jie nėra patenkinti. Kodėl? Kas ten žino. O gal...

kiekvienas turi galvoje demoną, kuris pataria, kaip jis

turėtų elgtis? Net nenumanau. Nežinau, kaip galėčiau tai

paaiškinti. O laikas vis tiek nestovi vietoje, jam negalima.

Ir šiąnakt supratau, kad aš net nenumanau, ką man daryti

su savo gyvenimu.

Po, rodos, neilgos akimirkos - rytas. Ant naktinio stalelio

stovintis žadintuvas šaižiai burzgia į kažkurią iš mano ausų.

Dar viena beprasmė, tiesiog liūdna diena. Kaip ir visos

kitos. Maloni ponia iš didžiosios dėžės praneša, kad

šiandien bus ypatingai vėjuota ir šalta. "Pirštinės... kur aš

jas įkišau?" šmėkšteli galvoje. Gūžtelėjusi pečiais grįžtu

prie savo sarkastiškai mylimos rutinos. Po maždaug

valandos palieku katinėlį vieną karaliauti namuose.

Sakrališka. Kaip senovės Egipte.

Mielai pati pavirsčiau katinėliu. Būčiau bet kuo, tik ne

savimi. Nekenčiu viską matyti juodai baltai pilką. Kartais

apie tai pagalvojus net nupurto.

O, pamiršau paminėti. Na, mūsų žmonės regi tik tris

spalvas - jau anksčiau minėtą juodą, baltą bei pilką. Visi,

rodos, patenkinti. Na, tai normalu, kai visi tai visi. Ir koks

gi skirtumas? Visi vis tiek mato tą patį. Taip.

Mūsų žmonės... Neįtikėtini. Kartais jie plačiai išsižioję

rėkia, staugia, kad nori būti išgelbėti, kad jie labai vieniši

ir kad skęsta liūdesy. O kai pabandai kurį nors iš jų

išgelbėti, tas tėškia tau į veidą, kad jam nereikia tokio

žmogaus pagalbos. Gyventi sunku. Ir gyvenimo pamokos

ateina labai pamažu. Man prireikė labai daug laiko

suprasti, kad toli gražu ne visi nori būti išgelbėti. Jie nori,

kad jų gailėtųsi, kad kiti dėl jų jaustųsi blogai ar naktimis

nemiegotų. Tiesiog reikia leisti jiems išeiti, nes amžinybę

jų ilgėtis yra tikrai labai, labai per daug. O vienatvė

daugeliu atveju dažniausiai po kiek laiko atsibosta. Tik

reikia nepamiršti.

Ne visi nori būti išgelbėti.

Ir vėl tos suknistai pilkos gatvės ir dangoraižių džiunglės.

Visur telkšančios balos. Neramiai plakanti širdis. Keista.

Virš galvos plaukia tamsūs, sunkūs debesys su daug van-

dens. O aš be skėčio. Striukė be gaubto. Tiesiog tobula.

Ateisiu į darbą lyg ką tik iš dušo. Nosies galiuką paliečia

kažkas šalto. Ir šlapio. Tarsi liūdnesnė būti jau ne-

galėčiau... Šlapulių vis daugėja, jie krinta vis tankiau. Atsi-

mušdami į žemę jie sukelia pustankį rūką, tačiau žmonių

kojų įžvelgti jau beveik negalima. Nuo plaukų ant ir taip

šlapios striukės lėtai, lašas po lašo, teka upeliai. Nuostabu.

Ir staiga man pasidaro labai tamsu. Lietus nustojo lyti.

Bet tik virš manęs. Suraukiu antakius ir šiek tiek sutrikusi

apsidairau.

Žmogėnas. Prie pat manęs. Labai arti. Su skėčiu. Įtartina.

Žmogėnas priėjo ir paslėpė mane po savo skėčiu. Visiškai

nepažįstamas. Kam? Už ką? Pasisuku į jį visu kūnu ir

pakeliu galvą aukštyn, kad galėčiau pažvelgti į jo veidą.

Ne mūsiškis. Mūsų žmonės be pagrindo nesišypso. Jie

nėra laimingi. Ir tik ne per lietų. Ir tik ne kojoms šlam-

pant. Ir jie tikrai neištiesia pagalbos rankos, nes yra

tiesiog baisiai, baisiai paniurę. Apie pagalbos skėtį nėra nė

ko kalbėti. Bet ir jis pilkas.

- Kodėl?.. – Tai pirmas žodis, kuris išsprūsta iš mano

lūpų.

Patiko? Laukite tęsinio...

KARINA GERMANOVIČ

9

UKI talentas

,,Gaila, bet per gyvenimą VISKO neišmoksi.“

Šį nuostabiai saulėtą rugsėjį ,,Akcentas“ UKI

Talento skyrelį papuoš straipsniu apie Gintarę

Juknaitę, anglų ir prancūzų kalbas

studijuojančią antrakursę. Pasidomėjome ir

sužinojome, kad dainų ir eilėraščių kūrimas

šiai panelei itin susiję. Nori sužinoti kas ir

kaip? Skaityk toliau!

Kada pradėjai dainuoti? Iš kur kilo šis

susidomėjimas?

Mama sakė, kad dainavau jau būdama 2 metukų. Iš tiesų

nežinau, kada tiksliai tai prasidėjo, nes nuo mažų dienų

lankiau muzikos mokyklą, smuiko specialybę, vėliau pati

išmokau groti gitara ir prie laužo dainuodavau bardų

dainas. Kūryba prasidėjo, kai buvau gal 12 metų – tada

sukūriau pirmąją savo dainą, nors ji tuomet atrodė tokia

apgailėtina, kad keleriems metams kūrybos atsisakiau.

Nuo mažų dienų, kokių šešerių metų, pradėjau kurti

eilėraščius ir mano nuolatinis kažko naujo ieškojimas

neleido vien jais apsiriboti. Taip kai kurie mano eilėraščiai

buvo įdainuoti.

Kiek laiko per dieną skiri repeticijoms?

Pastaruosius metus prieš koncertus parepetuoju, ruošiuosi

kelias valandas (nors kartais ir mažiau), tačiau įprastai

neturiu tam laiko ir dažnai per dieną nė karto nepaimu

gitaros į rankas. Anksčiau, mokyklos laikais, muzikuodavau

tikrai dažniau.

Ar galėtum save vadinti šios srities specialiste? Ar

vis dar yra ko mokytis ir kur tobulėti?

Mano nuomone, visada yra kur tobulėti ir ko mokytis, ir,

kad ir kaip gaila, per visą gyvenimą visko neįmanoma

išmokti. Nors tam, kad vadintum save specialistu, manau,

nereikia VISKO žinoti, kol kas tikrai tokia negalėčiau savęs

pavadinti.

Ar turi savo kurtų kūrinių?

Taip, iš tiek, kiek turiu, šiuo metu galėčiau išleisti savo

kūrybos albumą, gal net du.

Ar tavo šeimoje dar kas nors dainuoja?

Taip, visi šeimos nariai.

Ar ateityje žadi siekti muzikantės karjeros?

Dabar man tai– gretima veikla, svarbiausia vis dėlto yra

studijos, tačiau niekada neatmetu galimybės, kad ateitis

bus susieta su muzika.

10

UKI talentas Kaip dažnai koncertuoji?

Vasaromis sulaukiu nemažai pasiūlymų, net papildomų

pinigėlių įkapsi. :) Bet nuo rudens iki pavasario – metas

pasyvokas, nei pati turiu daug laiko, nei sulaukiu daug

kvietimų.

Ar tenka koncertuoti užsienyje?

Kai buvau 10 – ties, su šeima Švedijoje gan dažnai

koncertuodavome, visi lininiais rūbais apsirengę (tokie

tikri lietuviai) ir švedams tai be galo patikdavo, kasdien

kviesdavo koncertuoti. Tai buvo seniai, o dabar vienas

pažįstamas prancūzas vis laukia, kada jo rengiamuose „jam

session‘uose“ sudalyvausiu, atvykusi į Prancūziją. Bet šiaip

visos mano kūrybos dainos yra lietuviškos, todėl užsienyje

būtų sudėtingiau koncertuoti.

Ar teko laimėti prizinių vietų konkursuose? Kokie

buvo labiausiai širdį džiuginantys prizai?

Viename didžiausių mokinių dainuojamosios poezijos

festivalių „Mūsų dienos kaip šventė“ 2012 m. laimėjau

pirmąjį Akacijų žiedą, kuriuo buvau pakviesta dalyvauti

festivalyje „Akacijų alėja“. Taip pat Panevėžyje vykusiame

dainuojamosios poezijos konkurse Elenai Mezginaitei

atminti laimėjau 1-ąją vietą ir Grand Prix.

Dar 2013 m. Lietuvos Respublikos muzikos olimpiadoje

laimėjau 1-ąją vietą.

Kada nors dainavai televizijoje?

Taip, projekte „Vunderkindai.lt“, iš kurio turėjau

pasitraukti dėl projekte su manim dainavusios draugės.

Taip pat šį rudenį mane pamatysite projekte „Lietuvos

talentai“. Palaikykit ir balsuokit!

Ar moki suderinti mokslą su dainavimu,

koncertais, draugais?

Moku, tačiau tai sunku ir labiausiai nukenčia muzika.

Koks įsimintiniausias tavo koncertas?

Jų – net keli. Pasirodymas „Akacijų alėjoje“, nes ten buvo,

kalbama, apie 15 000 žmonių, taip pat Panevėžyje, kai

atlėkėm su mokytoja pavėlavusios, nepasitikrinusi garso

lipau ant scenos, tačiau 1 vieta ir Grand Prix kažkaip

atkeliavo į mano rankas.

Negaliu užmiršti ir pačio pirmojo savo autorinio koncerto,

kurį surengiau 2013 m. Šiauliuose (ten gyvenau). Drebėjau,

šalau, kaitau, kimau, visos emocijos maišėsi viena su kita,

tačiau viskas praėjo gerai.

Papasakok labiausiai atmintyje įstrigusį įvykį,

kuris nutiko bekoncertuojant.

Per paskutinį skambutį manęs paprašė padainuoti savo

dainą prieš mokytojus ir mokinius. Kadangi mano

mokykla (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija) man buvo

kažkas be galo nuostabaus, aš niekaip negalėjau sulaikyti

ašarų dėl to, kad mokyklos laikai baigiasi, ir iš mano

dainos gavosi kažkas panašaus į raudą su nosies

šniurkščiojimu ir oro gaudymo pauzėmis. Tai buvo vienas

gėdingiausių mano pasirodymų, bet po to man sakė (gal

norėjo paguosti?), kad per visą renginį nebuvo tiek

apsiverkusių ir traukiančių nosines, kaip tos dainos-

raudos metu. Dabar tai prisiminus kyla šypsena. :)

Kokia tau muzika patinka?

Lengviau būtų pasakyti, kokia nepatinka, nes klausau

labai įvairios muzikos. Galiu nueiti į klubą ir labai gerai

jaustis skambant šokių muzikai, tačiau namie prie arbatos

puodelio mėgautis lyrinėmis dainomis. Tai priklauso nuo

nuotaikos.

Girdėjome, kad esi ne tik puiki dainininkė, bet ir

modelis. Papasakok šiek tiek ir apie šią savo

veiklą.

Ne, aš tikrai ne modelis! Fotosesijos nutinka atsitiktinai

arba tiesiog kai kurie fotografai yra pažįstami ir paprašo

pasifotografuoti. Man tai yra didelis malonumas, tai kodėl

gi nesutikti, kai pasiūlo? Tačiau modeliu savęs nevadinu ir

iš to pinigų negaunu. Toji veikla yra tiesiog geras laiko

praleidimas. :)

Ką palinkėtum tik pradedantiems dainuoti?

Nugalėti baimes ir patiems mėgautis tuo, ką daro, nes,

visų pirma, muzikavimas yra dėl savęs, ne dėl kitų. Kai

pats jauti malonumą, tuomet ir kiti tai pastebi, viskas

tampa nuoširdu.

KAMILĖ GUMBARAGYTĖ

Ištraukos iš neeilinės pirmakursių stovyklos ir pirmųjų žingsnių universiteto link

Sakoma, jog pirmosios akimirkos palieka didžiausią įspūdį.

Kai sužinojau, jog įstojau į Užsienio Kalbų Institutą tapau

laimingiausiu žmogumi visame pasaulyje (bent jau Kaune -

tikrai). Žinojau, kad tai yra pats geriausias pasirinkimas.

Nedvejodama užsiregistravau į fux‘ų stovyklą. Dauguma

pirmakursių persekiojo mintis: ,,Ar verta važiuoti?“.

Vienareikšmiškai sakiau, jog taip, net nežinodama, ko tikėtis.

Juk tai nepaprasta galimybė, kuri leidžia visiems užsienio

kalbų pirmakursiams susipažinti, tapti viena, stipria

bendruomene – šeima. Buvau pasiruošusi tiek fiziniams, tiek

moraliniams išbandymams. Nors nesu didelė gerbėja

užduočių, kurios verčia judėti iš vienos vietos į kitą, tačiau

pamaniau, jog tai bus puikus iššūkis. Dieną prieš stovyklą

svarsčiau, kokie bus būsimi bendrakursiai, grupės draugai,

kolegos. Šiek tiek jaudinausi. Aš esu labai drovi, nedrąsi ir

kartais sunkiai sekasi susipažinti su naujais žmonėmis, tačiau

gavau gerą patarimą iš draugų, kurie jau yra perėję šiuos

nuotykius: ,,Pasiimk iš stovyklos kiek gali daugiau ir

pamatysi, jog visa kita bus juokai.“.

Iš Kauno traukinys turėjo pajudėti apie šeštą valandą. Žadintuvą užsistačiau ketvirtai valandai ryto ir pasakiau tėvams, jog pati nuvažiuosiu iki stoties. Tačiau taip nenutiko ir teko kelti tėtį, kad pamatytų mano džiaugsmą prieš stovyklą ir padėtų nusigauti iki traukinio. Visą kelią miegojau, bet per miegus šypsojausi. Keistas jausmas. Toks jausmas, kai esi patenkintas tuo, kas tavęs laukia. Paskubomis lėkiau iki Prezidentūros aikštės, kurioje rinkosi visi fux‘ai ir jų mieli kuratoriai. Išlindusi iš Universiteto gatvės pamačiau nemažą būrelį merginų ir vieną žavų vaikiną, kuris, matyt, jautėsi nedrąsiai, tačiau jo šypsena nedingo visą stovyklos laiką (kas nenorėtų būti tokioje merginų apsuptyje dvi dienas?). Užsidėjusi savąją fux‘ų stovyklos vizitinę kortelę pasijutau dalimi vienos stiprios komandos. Kuratoriai jau nuo pat ryto buvo užsidegę noru mus supažindinti su universitetu, bendrakursiais ir pačiu Užsienio Kalbų Institutu. Žinoma, belaukiant autobuso reikėjo šiek tiek pajudėti, kad nesušaltume, todėl vyko įvairūs žaidimai. Vėliau pasipylė klausimai. Jie tęsėsi visą kelionę iki Prienų, kur ir vyko mūsų stovykla. Klausimai buvo įvairūs ir įdomūs, bet dar įdomiau apie viską pasakojo mūsų kuratorės. Malonu buvo ir tai, jog studentės per daug nesistengė visko nuspalvinti ,,rožinėmis spalvomis“, todėl kalbėjo apie tai kas iš tiesų mūsų laukia UKI (aišku, visa tai pasitvirtino jau pirmąją savaitę). Jau kelionės metu kuratorės teigė, jog dirbti reiks daug, tačiau visa tai padės ateityje. Sužinojome nemažai apie laisvą laiką po paskaitų ir kitas studentiško gyvenimo subtilybes. Dar neišlipusi iš autobuso jau buvau įkvėpta kabintis į naują gyvenimo etapą. Susipažinome su mūsų Studentų Atstovybės pirmininke Roberta Kutulyte, kuri tapo dar viena mama (vadinu kuratores mamomis, nes tik jos taip nuostabiai moka pasirūpinti savo vaikais). Galėčiau gilintis į detales ir pasakoti, ką veikėme kiekvieną valandą, tačiau noriu palikti intrigą būsimiems fux‘ams bei tiems, kurie, deja, nesudalyvavo šioje stovykloje. Tačiau išskirsiu įsimintiniausius fragmentus. Visu pirma, ar esate matę regbį, amerikietišką futbolą arba amerikietiškas imtynes? Jeigu taip, tada siūlau įsivaizduoti visas šias tris sporto šakas kaip vieną. Šiek tiek baisu, ar ne? Tikriausiai pagalvosite, kad tokia kombinacija neįmanoma. Tačiau fux‘ų stovykloje nėra nieko neįmanomo. Dvi vėliavos, dvi komandos ir daug užsidegusių pirmakursių, kurių veiduose matai norą ir troškimą laimėti.

11

12

Laimėti ne dėl savęs, bet dėl savo komandos. Ištrauka iš veiksmo filmo ,,Capturetheflag“: nedrąsūs, bet kovingi pirmakursiai užsipuola kuratorę, kuri yra kitos komandos stiprioji grandis (nesunaikinama), pargriaunama ant žemės, nes taip lengviau ištraukti vėliavą, tačiau ji vis nepasiduoda, spardosi ir bando įrodyti savo jėgą. Atskleisiu ir filmo baigtį: žaidime ,,Capturetheflag“ visi tapo nugalėtojais, nes išmokome dirbti ir būti viena stipria komanda. Kitas svarbus fragmentas: paskaitos ir diskusijos. Aišku, visiems po sunkių fizinių išbandymų buvo nelengva išklausyti pasakojimų apie universitetą, bet, manau, jog visi kažką iš jų pasiėmė. Ypač įdomi diskusija vyko apie tai, kuo skiriasi mokykla nuo universiteto. Viena mintis, kuri iki šiol veda mane į priekį ir skatina tobulėti - tai kuratorės Arūnės, pasakyta mintis, jog ji didžiuojasi būdama Vilniaus, didžiausio ir seniausio, Universiteto studente. Dabar galiu pasakyti, jog aš taip pat didžiuojuosi būdama ne tik šio universiteto dalimi, tačiau ir pažinodama tiek šviesių, jaunų ir veržlių žmonių. Geriau suprasti, ką veiksime ir ką mokysimės universitete padėjo susitikimas su UKI administracija bei dėstytojais, kurie taip pat pabrėžė, jog laukia sunkus darbas, tačiau galimybės mūsų institute yra didelės, todėl reikia itin stengtis ir tobulėti. Į paskutinį fragmentą galėčiau įtraukti visas subtilybes, kurios, nors ir sentimentalios, bet liks mano širdyje kaip vieni iš geriausių prisiminimų: socialiniai vakarai, kurių metu netrūko pokalbių, šokių ir dainų, nepakartojamas maitinimas, kurio nesulauksite net pačiame brangiausiame Vilniaus restorane (didžiulė padėka mūsų virtuvės šefui ir jo pagalbininkėms), bendrystė, apsikeitimas pačiais

šilčiausiais komplimentais. Apibendrinant, stovykla buvo fantastiška ir nepakartojama. Ji padėjo suprasti, jog mes esame šeima, kurią jungia bendri tikslai ir norai. Grįžusi namo tvirtai pareiškiau: ,,Beprotiškai džiaugiuosi, kad galėsiu studijuoti Vilniaus Universiteto Užsienio Kalbų Institute“. Stovyklos metu kuratoriai visuomet buvo pasirengę tau padėti, atsakyti į rūpimus klausimus, laikas praleistas su jais tapo neįkainojama patirtimi prieš pirmuosius žingsnius universitete. Žmonės, su kuriais susipažinau stovykloje, yra nepaprastos asmenybės, kurie tapo ne tik kurso draugais, bet ir gerais draugais bei kolegomis. Todėl net ir Rugsėjo pirmąją žygiuojant kartu su visais Vilniaus Universiteto pirmakursiais, žengiau tvirtai ir užtikrintai, dėka pirmakursių stovyklos. Eisenoje visi parodėme savo bendrumą, kuris mus sujungė stovyklos metu.

Mūsų institutas puikavosi Anglijos, Ispanijos,

Prancūzijos vėliavomis. Ispanai (anglų ir kitos užsienio

kalbos (ispanų) programos pirmakursiai) išsiskyrė savo

įstabiu grožiu: raudonomis rožėmis, prancūzai (anglų ir

kitos užsienio kalbos (prancūzų) programos

pirmakursiai) viliojo prancūziškomis bagetėmis, anglų –

rusų kalbų pirmakursiai taip pat prisidėjo prie mūsų

instituto išskirtinumo. Tačiau visus sujungė mūsų

bendra ir kartu išskirtinė – raudona spalva. Skandavome

kiek tik galima garsiau, matėme aplinkinių žmonių

šypsenas ir palaikymą. Žengiant paskutiniuosius

žingsnius ir skanduojant ,,Alma matter“ aplankė

netikėtas jausmas, kuomet supratau, jog prasidėjo dar

vienas puikus ir nepamirštamas gyvenimo etapas

Vilniaus Universiteto Užsienio Kalbų Institute. Taigi,

mieli pirmakursiai, nepamirškite - hacitur ad astra!

Studento dienoraštis V dalis

Skaitantis studentas

Vasara - tai laikas, kuris daugeliui studentų asocijuojasi

su poilsiu nuo mokslų ir visišku atsipalaidavimu. Tačiau,

kaip bebūtų paradoksalu, kai kurie jaunuoliai ilsisi

būtent skaitydami knygas ir susitelkdami į saviugdą.

Vieni skaito knygas, nes taip liepia dėstytojai, o kiti tai

daro todėl, kad skaitymas sukelia tam tikrą malonumą,

tačiau daugiau ar mažiau per mokslo metus skaitome

visi. Besiruošdami skaityti kartais susiduriame su

problema ką skaityti, ypač jei turime pasirinkti knygą

užsienio kalba, o ta kalba knygų skaityti niekada

nebandėme. Dėl to „Studento dienoraštis“ pateikia mažą

knygų sąrašėlį. Galbūt susidomėsite ir galėsite pasirinkti

vieną iš jų kaip savo pirmąją (arba ne) knygą užsienio

kalba.

June Goulding "The light on the

window"

Žadą atimanti, realiais faktais paremta

istorija apie jauną, geraširdę merginą,

kuri iš atsidavimo savo darbui ir

žmonėms patyrė tai, kas išmuštu iš

vėžių bet kurią kitą. Veiksmas

nusikelia į praeito amžiaus Airiją, į

mažai kam žinomus netekėjusių

gimdyvių namus. Šokiruojantys faktai apie to meto

įstatymus ir nehumaniškumą. ,,Be jokios abejonės, tai

buvo pasaulis, kur vyras buvo virš visko”- šie žodžiai

geriausiai perteikia knygos mintį.

Knygą galima rasti: Adom o Mickevičiaus

biblioteka

Kalba: Anglų

Žanras: Faktais rem ta biografija

RIMGAILĖ KASPARAITĖ

13

Studento dienoraštis V dalis

Skaitantis studentas

Karen Maitland "The gallows

curse"

Karaliaus Džono valdymo laikai,

viduramžių Anglija, uždarytos visos

šventyklos, gimę vaikai lieka nekrikštyti,

žmonės miršta nuodėmėse ir pūva

grioviuose nelaidoti. Žiaurios nuobau-

dos už menkiausią įstatymo nepaisymą,

raganavimas ir visa tai susipina jaunos

merginos likime. Knyga, leidžianti iš

arčiau pažvelgti į Anglijos viduramžių

tikrovę, patirti tai, ką patyrė tuo metu gyvenę žmonės.

Knyga galima rasti: atsisiųsti iš interneto pdf

formatu

Kalba:Anglų

Žanras: Istor inis rom anas

Paulo Coelho “El manuscrito

encontrado en Accra“

Knyga žavi savo idėja, išdėstytų minčių

brandumu. Labai aiškiai pasakomos

gyvenimo tiesos. Kiek pramokus ispanų

kalbos nekyla jokių keblumų ją

skaitant. Jeigu esate skaitę Coelho

knygas prieš tai, tai ši yra gan panaši

savo stiliumi į kitas, tačiau mintys ir

pamąstymai šioje, nesenai išleistoje,

knygoje yra kiek kitokie. Netgi drįsčiau

teigti, jog čia mintys yra gilesnės ir gan

aiškiai išdėstytos, pagrįstos gyvenimiškais pavyzdžiais.

Knyga galima rasti: Adom o Mickevičiaus

biblioteka (lietuvių kalba), ispanų kalba galima atsisiųsti iš

interneto pdf formatu

Kalba: ispanų/lietuvių

Žanras: Rom anas

ENGLISH CORNER

Dear Pen Pal,

it’s been a while since I last saw you. How are you holding

up? Are you still determined to finish our no- less-than-

difficult study programme? Do you feel motivated and

creative about what you do? Do you think about your life

and can say to yourself “Yes, I’m doing what I can, in the

context of my daily life, to get out of my comfort zone as

much as possible”?

I apologise if some of the questions above may seem off-

putting and too personal. You don’t have to answer

them if you don’t want to. It is a fact that living here,

away from a situation I was not particularly happy

with (though not unhappy with), has put in a philo-

sophical, ponderous of various life-centred questions

kind of state.

Funny how that happens. Also funny how that happens

when I’m in complete isolation. It’s as if I come alive

when I am free to concentrate on myself and not to al-

ter my attitude to anyone else’s preference, just to get

by a daily conversation without incident. Huh. Again,

strangely funny.

Alright, you must be getting impatient with the “Me,

Myself and I” talk. Tell you the truth, there is quite a bit

of in the letter. Tell you another truth – it is liberating.

You probably want to know more about The Place,

don’t you? To feel the terribly romantic sensation of

reading about other, unfamiliar places, in letters. Let-

ters addressed solely to you. I understand, it’s a grand

feeling.

When I first got settled and went exploring, I got a pe-

culiar feeling of déjà vu.The kind of déjà vu get when

you are sure you must have dreamed the place you are

in, but you don’t really remember. The environment

seems familiar. It feels a bit like home, but not in the

comfort sense. It’s a bit hard to describe for a newbie

traveller. Alternatively, maybe it’ll seem very obvious

and cheesy to anyone more experienced. It’s like you’re

sure that this is where you are supposed to be, but not

only in the geographic sense. It feels as if yes, this is the

place you have to be at this particular time. You’ll be

here, it won’t always be warm and safe, but you are

welcome nonetheless. Helsinki really makes you feel

kind of safe, yet kind of intimidated – it has really tall

and old buildings, very different from anything back

home. I guess you can think of it as an old family mem-

ber, maybe a grandfather who was a war veteran, or

pilot, explorer, etc. There are obviously so many stories

that you’re itching to hear about, yet you approach

carefully, fully conscious of your lack life experience in

comparison to them. The city really feels like a big

house, a palace in itself, connected by these old, intri-

cate buildings. I don’t even mind getting lost as often as

I do. Really Pen Pal, I’m sure you must read this and

think “how cute, the amateur got her first dose of Real

Travel”. There is a lot of truth to that statement. Yet it

may be worth something if while experiencing all kinds

of hardships, adjusting to a new environment and cul-

ture and having A Lot of studying to do as well as A Lot

of habits to change, you also feel strangelymore relaxed

and calm about the future than usual. It is also very

comfortable to have found some of my creativity and

passion for art, which had unfortunately left me a few

years ago. As you may remember, I haven’t held a

drawing pencil in my hand for a year now.

AGNIEŠKA BORISEVIČ

14

Yet I haven’t been able to leave the scribbles that sort of

resemble drawings for days now. And that is definitely the

best sign that things are going well.

Coming back to the personal questions Pen Pal, I had a

few more. Where is it that you feel at home, but in the way

that I described above? What feelings of yours are a sign

that everything will be fine? Or that you have to make

some serious changes? Why is it that our memories never

include our annoying day-to-day struggles and make our

experiences seem quite different from what they really

were? More importantly, is that actually better?

Again, you really don’t have to answer these, but do think

about them. I do remember you daily, I hope you remem-

ber me as well, sometimes. I hope that when we see each

other next time we could talk more about this.

Uncharacteristically sincere,

Asta

Žurnalistai: Agnieška Borisevič, Jaroslav Radikevič, Asta Kaluževičiūtė, Roberta Kutulytė, Kamilė Gumbaragytė, Rimgailė Kasparaitė, Karina Germanovič Redaktorė: K am ilė Gum baragytė Darbus peržiūrėjo: K am ilė Gum baragytė Naujienlaiškį maketavo: Edita Šidlauskaitė

Mieli pirmakursiai! Norėčiau Jus pasveikinti žengus ypač svarbų žingsnį– įstojus į universitetą. Nuo šiol prasideda Jūsų sava-rankiškas gyvenimas. Turėsite begales galimybių tobulėti, mokytis ir siekti savo svajonių, o svarbiausia mokėti tas galimybes tinkamai išnaudoti. Tad kviečiu aktyviai dalyvauti VU UKI renginiuose: kitą savaitę vyks VU SA UKI narių prisistatymas, spalio pradžioje UKI Studentų Atstovybė organizuos filmų vakarą, o spalio viduryje krikštysime fuksus.:) Galiausiai, norėčiau palinkėti siekti užsibrėžtų tikslų ir šiuos metus išnaudoti besidžiaugiant kiekviena gyvenimo diena.

VU SA UKI pirmininkė Roberta Kutulytė

Mieli UKI Studentai,

„Akcentas“ žino, kokie Jūs visi šaunuoliai, fainuoliai ir

gudruoliai, tad kviečiame nepabijoti ir drąsiai prisidėti

prie mūsų kuriančios ir rašančios apie VISKĄ

komandos.:)

Laukiami rašantys, fotografuojantys ir kitaip meną

kuriantys žmogučiai. :)

Norime naujų idėjų bei naujų veidų, kurie padarytų

mūsų „Akcentą“ ne tik spalvingesnį, bet ir gaivesnį.

Labai Jūsų laukiantis „Akcentas“

P.S. Kreiptis facebook‘e: Kamilė Gumbaragytė arba el.

paštu thekamile@gmail.com

Rašinių konkursas – Laiškas ,,Akcentui“

„Akcentas“ labai pasiilgo UKI, juk vasara buvo toookia ilga... J Taigi sumąstėme pasiūlyti Jums, Mieli skaitytojai, KONKURSĄ! Parašyk laišką ,,Akcentui“ ir gauk prizą!

Laiškas gali būti bet kokio stiliaus – svarbiausia, Originalumas iš didžiosios raidės. J

Pirmos ir antros vietos nugalėtojų laiškai bus

publikuojami ,,Akcente“.

Prisiminkite, kad būti pirmam dar geriau, nes laimėtojas

bus apdovanotas saldžiu prizu. J

Laiškus siųsti ,,Akcento“ koordinatorei Kamilei

Gumbaragytei facebook‘o žinute arba el. paštu

thekamile@gmail.com .

P.S.: Gali dalyvauti visi: studentai, dėstytojai, VU

SA UKI nariai bei „akcentiečiai“.

Deadline‘as spalio 12 d.