Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 7 (1238) • 2012 m. kovo 2 d.

Politika

Pelėkautai partijų pinigams

Pasikeitusi partijų fi nansavimo tvarka jau kelia sumaištį: nežinodamos, reikia ar nereikia skelbti viešuosius konkursus, kai kurios partijos šiemet bijo nusipirkti net rašiklių.

4 psl.

Atgarsiai

Sūnus demaskuoja tėvą

„15min“ prieš savaitę publikuotas straipsnis apie verslininko, viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ vadovo Edmondo Babensko veiklą sulaukė netikėto tęsinio. Redakcija gavo E.Babensko sūnaus Pauliaus laišką. Tokį, kokio nutylėti neįmanoma.

8 psl.

Sveikata

Abejonės dėl prostatos testo Moksliniai tyrimai atskleidė, kad daugelis vyrų nuo prostatos vėžio gydomi visai be reikalo. Per pasaulį nuvilnijo diskusijų audra, ar tik prostatos specifi nio antigeno testas nėra daugiau žalingas, nei naudingas?

36 psl.

„Achemos“ karalienėL.Lubienė po vyro mirties taip energingai paėmė vadžias, kad „Achemos grupės“ koncerne visi greitai suprato – atėjo šeimininkė.

6–7 psl.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Ką daryti vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui?

2 | Politika

A.Sekmoko makaronai lengvatikių ausimsPraėjusi šv. Valentino diena bus aukso raidėmis įrašyta į Lietuvos istoriją. Ne todėl, kad valstybės vadai kaip tik šv. Valentino dieną ėmė kaip žąsys kūdroje turkštis lipniose FNNT muilo operos putose, o ankstesnių ir būsimų serialų herojus A.Sekmokas atsidūrė šešėlyje.

Visai nepelnytai. Kaip tik per šv. Valentiną – visų įsimylėjėlių dieną, kai meilę savo artimui pamiršęs ministras R.Palaitis lupo generolo V.Gailiaus skalpą, meilę spinduliuojantis ministras A.Sekmokas prane-šė Lietuvai gerąją naujieną. Kad Visagino atominės elektros kilovatvalandės savikaina bus tik 7 centai.

Įsidėmėkite šį skaičių. Maždaug tiek kainavo pa-gaminti kilovatvalandę senoje geroje rusiškoje V.Ševaldino, kuris taip ir neišmoko lietuviškai, ato-minėje elektrinėje. Neverkit pas kapą! Lydekai palie-pus, A.Sekmokui panorėjus, japoniškais hieroglifais išpieštas aukso amžius grįžta į Lietuvą.

Tai išgirdęs vienas iš trijų mūsų žaliųjų, lyg iš alkū-nės į paširdžius nuo krepšinio aso gavęs jaunių cent-ras, ilgai neatgavo kvapo. Kai atgavo, išspaudė, kad ministras bus supainiojęs euro centus su lito. Žalieji

dirba Rusijai, ramiai dešine atominės pažangos prie-šams atgal vožė A.Sekmokas.

Bet profesorius J.Vilemas, turbūt rimčiausias ato-minės energetikos specialistas Lietuvoje, kartojo tą patį: „Tokia maža savikaina įmanoma tik tuo atveju, jei atominę elektrinę mums kas nors padovanotų kartu su visu jai reikalingu kuru.“

Nors Japonija uždarinėja savo reaktorius, „Hitachi“, regis, nežadėjo A.Kubiliui Kalėdų proga per jakudzų pasiuntinius įteikti dovanėlės už 18 mlrd. litų. Tad kaip ministras galėtų nuginčyti profesorių?

Labai paprastai. Konservatoriškai. A.Sekmokui gana paskelbti, jog profesorius J.Vilemas dirba socialdemok-ratams. O socialdemokratai, kaip žinoma, tai LDDP. O LDDP tai persidažę komunistai. Ir J.Vilemui amen.

Tokie ekonominiai argumentai konservatoriams jau dvidešimt metų padeda jei ne suriesti į ožio ragą oponentus, tai bent išlaikyti pamaldžią lapausių mi-nią, kuri garantuoja mandatą jau penktame Seime iš eilės, ir neatrodo, kad kitaip bus ir šeštame.

Ir vis dėlto stop. Trečiadienį centrinio banko valdyto-jo pavaduotojas R.Kuodis pasakė: „7–10 centų savikai-na Visagino atominėje elektrinėje yra nesusipratimas“. Tas pats R.Kuodis, kuris 2008 metais kūrė A.Kubiliaus veiksmų planą. Tas pats, kurį D.Grybauskaitė pakėlė į centrinio banko vado pavaduotojus. Apšaukti R.Kuodį komunistu ar šiaip iš neturėjimo ką veikti dirbančiu Maskvai? Tai per stipru net ir A.Sekmokui.

Kad būtų aišku net energetikos ministrui, R.Kuodis patikslino, jog 7–10 centų už kilovatvalandę galėtume tikėtis nebent 2040-aisiais: „Didžiąją dalį elektros sa-vikainos sudarys kapitalo sąnaudos. Kaina bus arčiau 30 centų. 7–10 centų elektra galėtų kainuoti tik 2040 metais, nes elektrinę statysime 10 metų, o po to 20 metų reikės mokėti kapitalo sąnaudas.“

Shut-up for all Eternity, misteri A.Sekmokai? Nė vel-nio. Greičiau jau po kiek opiumas liaudžiai. Kol šalyje netrūksta į šventąją konservatorių trejybę įtikėjusių lapausių, A.Sekmoko spagečiai rinkoje turės paklausą.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Lydekai paliepus, A.Sekmokui panorėjus, aukso amžius grįžta į Lietuvą.

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Tiražas – 88 000. ISSN 1822-2749.

Savaitės žmogus

Atpirkimo ožys ministras R.Palaitis

„F & L“ production

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą iš pareigų atleidęs vidaus reikalų ministras Raimundas

Palaitis pateko tarp prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus girnų. Prezidentė ministrą užstojo, esą jis „nei prie ko“, bet vakar Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė, kad R.Palaitis yra „prie visko“,

todėl prarado pasitikėjimą ir turi būti atleistas.

15min.lt apklausa

Grąžinti atleistus FNTT vadovus

V.Gailių ir V.Giržadą į pareigas ir jų

atsiprašyti (1514) 12 proc.

Grąžinti atleistus FNTT vadovus

V.Gailių ir V.Giržadą į pareigas ir

atsistatydinti (5191) 42 proc.

Negrąžinti V.Gailiaus ir V.Giržado

į pareigas ir pareikšti nepasitikėjimą

premjeru A.Kubiliumi (2701) 22 proc.

Nekreipti į premjerą A.Kubilių

dėmesio (2897) 24 proc. Apklausoje dalyvavo 12303 žmonės

15miinnn ••• 2020202020201212121211 mm. kovo 2 d.

A kl j d l 12303 ž ė

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Energijos tvermės dėsnis kišenėmsV.Adamkus savo knygoje „Paskutinė kadencija. Pre-zidento dienoraščiai“ prisimena 2005-ųjų balandžio 7-ąją: „Pasikviečiau Aukščiausiojo Teismo pirmi-ninką Vytautą Greičių ir Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską. Pastarojo paprašiau pa-aiškinti sprendimo nesankcionuoti klausymosi mo-tyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Po pusvalandžio aiškinimosi išgirdau, kad teismas leis klausytis šnipų pokalbių.“

Toje pačioje knygoje V.Adamkus prisimena ir po trejų metų – 2008-ųjų rugsėjo 16 dieną – įvykusį su-sitikimą, kuriame dalyvavo tuometis Valstybės sau-gumo departamento vadovas P.Malakauskas, gene-ralinis prokuroras A.Valantinas ir užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas.

„Priėjome išvadą, kad jei nėra aiškių įrodymų, pa-tvirtinančių Izraelio piliečio Y.Arado atsakomybę už sovietinių partizanų nusikaltimus Lietuvos gyven-tojams, Generalinė prokuratūra turi nutraukti jam iškeltą bylą. Tai leis normalizuoti santykius su Izrae-liu“, – susitikimo turinį atpasakoja buvęs prezidentas.

Knygoje jis nemini, tačiau prabėgus trims dienoms po šio susitikimo Generalinė prokuratūra ikiteismi-nį tyrimą dėl galimo Y.Arado dalyvavimo Lietuvos civilių gyventojų ir partizanų žudynėse nutraukė, motyvuodama, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų.

Štai taip: išsikvieti teisėją, pusvalandį pakalbi ir jis Lietuvos valstybės vardu priima reikiamą sprendimą. Arba – sėdi keturiese, išnagrinėji ikiteisminio tyrimo medžiagą ir nusprendi, ką – vėlgi Lietuvos Respub-likos vardu – turi daryti Generalinė prokuratūra.

Paprasta ir aišku. Ir svarbiausia, kad niekas nesikeičia.

2011 metų gruodžio 30 dieną Generalinė prokura-tūra rašte Seimo nariui S.Stomai paaiškina, jog ji „ne-toleruoja, kad dalykinių pasitarimų turinys ar atskiri jo fragmentai tretiesiems asmenims taptų žinomi pa-žeidžiant nustatytą tvarką“, tačiau kartu nurodo, jog dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2011 metų lapkričio 15 dieną paskelbtą informaciją apie planuojamus teisė-saugos veiksmus prieš banką „Snoras“ „vertinti kaip informaciją, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pa-grindo.“ Čia pat mielai paaiškinama, jog „duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta.“

Ir, kad niekam neliktų jokių abejonių, dar pride-dama, kad „Seimo nario rašte nurodytos aplinkybės (tai yra, informacijos apie būsimus veiksmus prieš „Snorą“ paskelbimas „Lietuvos ryte“) neturi nusi-kalstamų veikų požymių.“

Tačiau 2012-ųjų vasario 20 dieną prezidentė D.Grybauskaitė netikėtai užsimena, kad „ikiteismi-nis galės būti ir bus pradėtas tuomet, kai bus verti-nama baudžiamoji atsakomybė“.

Trijų dienų laukti nereikėjo. Mažiau nei po trijų valandų Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi „ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie planuo-jamus pareigūnų veiksmus, tiriant banko „Snoras“ veiklą, neteisėto atskleidimo“, paaiškindama, kad bus tiriamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Kaip gi taip? Tarnybos paslaptis neatskleista, nusi-kalstamos veikos požymių nėra, prasižengusių vals-tybės tarnautojų – taip pat, o piktnaudžiavimas tar-nyba atsirado.

Tikriausiai viską lemia energijos tvermės dėsnis: kišenėms keičiantis, kišeninių prokurorų skaičius lieka toks pat.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Kišenėms keičiantis,kišeninių prokurorųskaičius lieka toks pat.

4 | Politika

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Pasikeitusi partijų fi nansavimo tvarka jau kelia sumaištį. Politikai baiminasi, kad Viešųjų pirkimų įstatymas sužlugdys rinkimų į Seimą kampanijas.

Nuo šių metų sausio įsigaliojus naujajam Politinių partijų ir politinių kampanijų fi nansavimo bei fi nansavimo kontrolės įstatymui, kuris uždraudė juridiniams asmenims remti partijas, tapo aišku, kad politikams teks vadovautis Viešųjų pir-kimų įstatymu.

Iš valstybės biudžeto asignavimų iš-laikomos partijos bet kurias prekes arba paslaugas – nuo rašiklių iki partijų sąs-krydžių organizavimo – gali pirkti tik konkurso būdu.

Politikams tokia tvarka labai nepati-ko. Liberalų ir centro sąjungos vadovas, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas įregistravo pataisas, kuriomis siūloma partijoms padaryti išimtį, tačiau tam pasipriešino Specialiųjų tyrimų tarny-ba. Galutinį sprendimą dėl šių pataisų Seimo nariai priims kovą susirinkę į pa-vasario sesiją.

Nenori problemųSocialdemokratai neseniai kreipėsi į Vy-riausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši paaiškintų, kaip partijos turėtų pirkti prekes ir paslaugas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas „15min“ tvirtino, kad politinė jėga ku-riam laikui sustabdė visus pirkimus. „Kokia tvarka mums vadovautis, kol kas žinome tik iš gandų. Kol šis klausi-mas neišspręstas, nenorime prisidary-ti problemų. Kaupiame pinigus, nieko neperkame“, – sakė socialdemokratas. Negi tokia didelė partija išsiverčia be pirkinių? „Visada yra poreikis šį ar tą nusipirkti. Tačiau šią problemą kažkaip išsprendžiame“, – išsisuko nuo atsaky-mo socialdemokratas.

A.Sysas mano, kad prievolė partijoms gyventi pagal Viešųjų pirkimų įstaty-mą gali privesti prie kurioziškų situa-cijų. „Norint, kad viešųjų ryšių kam-panija būtų sėkminga, reikia dirbti su žmonėmis, kurie bent jau nėra priešiš-kai nusiteikę partijos pažiūroms. Jeigu konkurso keliu reiktų rinktis priešiškai

nusiteikusią bendrovę, viešųjų ryšių kampanija nieko gero neduotų“, – sam-protavo politikas.

Bijo konkurentų atakų Nuo šių metų pradžios jokių prekių ar paslaugų neperka ir Liberalų sąjūdis. Partijos atsakingasis sekretorius Rai-mondas Imbrasas baiminasi, kad per partijoms itin įtemptą metą – rinkimų laikotarpį, viešųjų konkursų skelbimas gerokai apsunkintų politikų gyvenimą.

„Norint suorganizuoti kad ir patį pa-prasčiausią pirkimą, daug laiko atima są-lygų parengimas, skelbimo platinimas, pasiūlymų laukimas. Tuo metu prieš rinkimus viskas turi būti daroma labai greitai. Nėra kada laukti, kol bendrovės ims teikti pasiūlymus, pavyzdžiui, rek-laminei medžiagai, kai ji jau šiandien reikalinga“, – kalbėjo R.Imbrasas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio-nių demokratų (TS-LKD) partijos vyk-domojo sekretoriaus Raimundo Aleknos manymu, partijoms nepadarius išimties,

per viešuosius pirkimus gali imti kenkti politiniai konkurentai.

Darbo partijos vicepirmininkė Virgi-nija Baltraitienė „15min“ sakė, kad šiuo metu niekas nedraudžia partijoms pa-čioms nuspręsti, iš ko pirkti prekes ir paslaugas.

„Už viską mokėjome iš partijos pinigų, gautų už nario mokestį. Tie pinigai – ne valstybės dotacija, todėl viešųjų pirki-mų skelbti nereikia“, – sakė ji.

V.Baltraitienė pritaria politikams, kurie griežtai pasisako prieš prievolę partijoms vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. „Kol skundai dėl pirkimų bus nagrinėjami teismuose, baigsis rinki-mai“, – mano ji.

Galioja tik dotacijomsViešųjų pirkimų įstatymas numato, kad prekes ar paslaugas viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi pirkti per viešuo-sius pirkimus, jei jo veikla yra daugiau kaip 50 proc. fi nansuojama iš valsty-bės biudžeto.

Atėmus galimybę verslininkams remti partijas, didžiąją dalį jų biudžetų suda-rys valstybės iždo lėšos. Tačiau valsty-bės dotacija partijoms kol kas dar nėra padalyta.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) va-dovas Žydrūnas Plytnikas „15min“ sakė, kad jeigu partijos iždo didžiąją dalį su-daro ne valstybės biudžeto pinigai, jos neprivalo organizuoti viešųjų pirkimų. „Kol partijos negavo valstybės dotacijų, gali būti ramios“, – pridūrė jis.

Pelėkautai partijų

pinigams

Darbo partija, kaip ir kitos

politinės jėgos, nenori

gyventi pagal Viešųjų

pirkimų įstatymą.

BFL nuotr.

A.Sysas:

„Jeigu konkurso keliu reiktų rinktis priešiškai nusiteikusią bendrovę, viešųjų ryšių kampanija nieko gero neduotų.“

Politikams pradėjus aiškinti, kad Viešų-

jų pirkimų įstatymas sujauks gyvenimą

partijoms, sukruto ir kultūros organi-

zacijos, kurioms šis įstatymas gadina

kraują jau ne vienerius metus.

Lietuvos nacionalinės fi lharmonijos ge-

neralinė direktorė Rūta Prusevičienė

(nuotr.) „15min“ pasakojo, kad, vado-

vaujantis įstatymu, prieš kiekvieną

renginį jai reikia sudaryti formalius atli-

kėjų pirkimo sąrašus, pildyti šūsnis do-

kumentų, kuriuose nurodoma, kad vie-

nas ar kitas atlikėjas geriausiai atlieka,

pavyzdžiui, smuiko ar trombono parti-

jas. „Taip pažeidžiama atlikėjo ar kūrė-

jo unikali vertė. Nors dabar jau galime

pirkti iš vieno šaltinio, tačiau tai panašu

į paprasčiausio daikto pirkimą“, –

piktinosi ji.

Anot R.Prusevičienės, anksčiau buvo

dar blogiau – tekdavo skelbti konkur-

są ir iš kelių atlikėjų rinktis pigiausią.

Tačiau vėliau tvarką susiprotėta pa-

keisti. Filharmonijos vadovė prisiminė,

kad tais laikais jai ne kartą teko aiškin-

tis, kodėl perkamos konkretaus atlikė-

jo paslaugos, o ne renkamasi iš kelių

variantų.

Geriausias atlikėjas – pigiausias

BF

L n

uo

tr.

15min • 2012 m. kovo 2 d. Savaitės interviu | 5

„Kodėl žmonės geria? Kodėl ieško meilės nuotykių? Kodėl narkotikus vartoja? Visi nori, kad gyvenimas būtų ryškus. Aš bandau kitais būdais – per meną – tą gyvenimą paryškinti“, – šypsodamasi sako psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė, išleidusi jau ketvirtą savo knygą. Šįkart – romaną „Neįvykusi terapija“.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Apie iš pacientų ir pažįstamų žmonių bruožų ir jų problemų sudėliotą pagrin-dinę romano heroję Jutą ir siekį per kūry-bą atskleisti sudėtingą žmonių pasaulį su G.Bončkute-Petroniene kalbasi savaitraš-tis „15min“.

– Kas psichoterapeutę paskatino rašyti knygas? Juk ne pinigai?

– Oi, tikrai ne. Blogiausia, kad rašytojų profesija suryja daug laiko, o aš pacientus turiu gydyti, taigi lieka tik vakarai. Aš, kaip žmogus, esu aktyvi, neišsisakau, todėl man reikia raštu bent jau tai padaryti (juokiasi). O kaip psichologė prisiklausau labai įdomių ir vertingų dalykų. Norisi perteikti, bet taip, kad tai nebūtų pacientų išdavimas. Meni-nis būdas labai tinkamas: perkuri, detales panaudoji. Antras tikslas – švietėjiškas. Aš labai noriu pagerinti visuomenę.

– Švietėjiškas ar idealistiškas?– Ir tas, ir tas. Man rūpi atskleisti sudė-

tingus dalykus: kas santykiuose būna sudė-tinga, kaip žmonės keičiasi, kokiais keistais būdais išsprendžia problemas. Noriu, kad neskubėtume vienas kito pasmerkti. Per grožinę literatūrą labai lengva praryti psi-chologines žinias, o ne sausą psichologiją skaityti. Daugiau mano knygų yra psicho-loginių, o grožinė – tik viena. Bet ji svarbi, nes gali įtaigiau, stipriau, per didesnį jaus-mą žmogų pasiekti.

– Skaitote gydymosi kūryba seminarus. Ar rašymas gali būti psichologinių proble-mų sprendimo būdas?

– Visiškai teisingai. Tai yra vienas iš meno terapijos būdų. Tik skirtingi tikslai. Jei rašai tam, kad išsigydytum, – nesieki meninio tobulumo. Apskritai neturi apie tai galvoti. Turi kuo autentiškiau išgriebti tą tiesą. Pa-sijunti savimi, užrašai: štai čia aš! Nes daug žmonių apskritai nesupranta, ką galvoja, ko nori, kad gyventų vertingą gyvenimą. Tokie susipainioję jie yra.

Kitas svarbus dalykas – gali iškrauti neigia-mas emocijas nepiktybišku būdu. Tarkime, kankina apmaudas, negali atleisti kažkam. Gali parašyti apie tą apmaudą, ir, žiūrėk, jis kažkoks lengvesnis. Rašymas – kanalizaci-ja tų neigiamų emocijų arba jų suradimas, susipažinimas. Kai rašai, net negalvoji, kad čia tavo viduje buvo. Susipažįsti, pabūni, ap-mąstai, kas svarbu, kas ne, ir išleidi.

– Išdėstymas ant popieriaus yra susidūri-mas akis į akį...

– Su savimi. Ir savęs susidėliojimas. Čia labai galinga terapija.

– Kalbant apie terapiją, ar pagrindinė jūsų romano „Neįvykusi terapija“ herojė Juta yra šiuolaikinės moters prototipas? Ar jos bėdos –noras pakeisti pasaulį, depresija, nemokėji-mas išlaikyti ilgalaikių santykių – atskleidžia dabartines problemas?

– Iš principo – taip. Tai pakankamai šiuo-laikinė herojė: stipri ir, kita vertus, vieniša.

Sunku jai su savo jausmais. Vienintelis da-lykas – Juta nėra tokia pragmatiška kaip dauguma šiuolaikinių moterų. Ji per daug idealistiška: dar viena koja stovi sovietme-tyje, nes tėvai jai grūdo į galvą tą idealizmą.

– Herojė ieško atsakymo: kaip gyventi ir jaustis laiminga. Ar yra atsakymas į tokį klausimą?

– Herojė rado pakankamai gerą atsakymą, bet nežinau, ar realiame gyvenime tas atsa-kymas žmogui taip ilgai veiktų. Kai žmogus ilgai būna vienas, su savimi, savo mintimis, ir į jo galvą negrūdama informacija, nevyks-ta naujų dalykų, jis patiria tarsi meditacinę būseną, tam tikrą išsivalymą. Ir tame išsi-valyme žmogus pajunta gyvybę: aš esu gy-vas, ir man gerai. Čia yra sprendimas ir jis universalus daugeliui. Jeigu kas palaikytų žmones kokias dešimt dienų pačius su sa-vimi, jie tikrai rastų kažkokį sprendimą. Ta-čiau tai priklauso nuo asmenybių. Kažkam problemų sprendimas yra šeima. Kažkam – darbų realizacija.

– O koks herojės sprendimas?– Susitaikymas su savo vienatve ir savęs

pamatymas.

– Ir vis dėlto knyga vadinasi „Neįvykusi terapija“.

– Terapija suvokiama, kad vienas žmogus gydo kitą. O čia Jutai taip niekas ir nepa-dėjo: joks terapeutas, joks vyras – niekas. Ji pati sau padėjo. Keisčiausia, kad tokiu būdu, jog iš principo nieko neišsprendė, paprasčiausiai pailsėjo, su savimi pabu-vo. Gal jeigu būtų padariusi „stop“ anks-tesniuose knygos skyriuose, jau tada būtų įvykęs nušvitimas. Gal jos visai nereikėjo gydyti.

– Knygos pavadinimas rodo užkoduotą ne-sėkmę: neįvykusi terapija. Skaitytojas tarsi nujaučia pabaigą – kad kažkam nepasiseks.

– Na taip... Buvo galvota, kad negerai kur-ti negatyvų pavadinimą. Žodį „terapija“ griežtai reikėjo panaudoti, nes viskas su-kasi apie problemų sprendimą. Taigi pa-vadinimas yra paradoksinis: žmogus per-skaito: terapija neįvyko. O kas tada įvyko? Intriga. Kita vertus, pavadinimas atspindi bendrą tendenciją: nereikia nei tų žmonių gydyti, nei jiems gydytis.

– Čia kalba rašytoja – ne psichoterapeutė? – Psichoterapeutas irgi daug dirba, kad

žmogus save priimtų. Čia kaip tik labiau psichologė kalba nei rašytoja (šypsosi).

– Knygos pateikimo forma – dienoraštis. O mes vis dar linkę sutapatinti rašytoją su herojumi. Kiek romane galima rasti jūsų ir kiek – jūsų pacientų?

– Yra šiek tiek mano išgyvenimų. Pavyz-džiui, panaudojau autentišką kalnų medžia-gą. Būtų nelogiška ją išgalvoti. Knygoje yra junginys to, ką aš patyriau ir ką sužinojau iš pacientų. Pavyzdžiui, pažįstu gyvenime žmogų, kuris nėra toks įdomus, kad būtų herojumi. Priklijuoji jam kokį nors pacientų bruožą, kažką padidini, sumažini, pataisai, ir še tau – herojus! Į realų žmogų pažiūrėjus jau gerokai nepanašus.

– Tai ne pirma jūsų knyga. Smalsu, ar pa-cientai nebijo jums išsipasakoti, kad vėliau tai neatsidurtų kokioje nors knygoje?

– Nežinau, gal tie žmonės, kurie bijo, pas mane ir neateina? Bet dėl viso pikto aš pati iškeliu tą temą pirmo susitikimo metu ir pakabinau savo tinklalapyje prierašą: „Jo-kia paciento medžiaga nebus naudojama niekam be jo paties sutikimo.“ Jeigu rašau straipsnius apie išgijimo istorijas, paduodu pacientui paskaityti, kas parašyta. Jeigu jis sutinka – viskas gerai. Galbūt ateityje pa-prašysiu, kad pasirašytų, o kol kas tik žo-džiu susitariame. Nes, na, baisu, įtampa, kam to reikia?

– Tikriausiai turite medžiagos dar kelioms knygoms?

– Medžiagos turiu, nes nepaprastai įdo-mius dalykus girdžiu kiekvieną dieną. Ti-krai norisi, kad žmonės išgirstų, kaip kiti keistai gyvena.

Manau, kad gal ir negali aukšto lygio li-teratūros rašyti dažnai, bet mokslo popu-liarinimu gali užsiimti nuo ryto iki vaka-ro – kiek turi jėgų. Tik galbūt taip greitai tų knygų rašyti ir nesinori – gali perdegti.

– Aktoriai, vaidindami personažą, labai įsijaučia į jo vaidmenį, susitapatina su juo. Ar jūs, kaip rašytoja, pasinėrėte į Jutos pasaulį?

– Taip, labai, ypač paskutiniuose kny-gos skyriuose. Man buvo keista dėl roma-no pabaigos.

Galvojau, kaip aš išspręsčiau problemas, jei man taip atsitiktų, kad kiek bekuriu san-tykių, tiek jais nusiviliu ir gyvenimo vi-duryje pasijuntu visiškai niekam nereika-linga, nevertinanti pati savęs ir nieko gero nebesitikinti.

– Ar nesunku po to iš personažo išlįsti? Padedate tašką, baigiate knygą, ir viskas?

– Ta knyga man buvo labai miela gal porą mėnesių, aš vis atsiversdavau ją, pasigėrė-davau, o dabar atsiverčiu ir galvoju: čia ką –aš parašiau? Labai nutolau.

– Taigi esate patenkinta savo kūriniu?– Kad ir kaip būtų keista, esu patenkinta.

Norėjau, kad jis būtų toks įdomus, nelako-niškas. Jaučiu, kad tą ir norėjau pasakyti.

– Leistis į jausminius išgyvenimus – pati įdomiausia jūsų gyvenimo dalis. Kodėl?

– Aš manau, kad visiems tai patinka, tik niekas to taip atvirai nesako. Kodėl žmonės geria? Kodėl ieško meilės nuotykių? Kodėl narkotikus vartoja? Visi nori, kad gyvenimas būtų ryškus. Aš bandau kitais būdais – per meną – tą gyvenimą paryškinti.

Romaniste tapusi psichoterapeutė G.Bončkutė-Petronienė:

„Kaip keistai mes gyvename“

„Norisi, kad

žmonės išgirstų,

kaip kiti keistai

gyvena“, –

intriguoja

G.Bončkutė-

Petronienė.

Daug žmonių apskritai nesupranta, ką galvoja, ko nori, kad gyventų vertingą gyvenimą. Tokie susipainioję jie yra.

Asmeninio archyvo nuotr.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Lyda Lubienė taip energingai paėmė vadžias, kad koncerne visi greit suprato – atėjo šeimininkė

Karalius mirė, – 6 | Verslas

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

Nedelsiant imtis esminių pertvarkų ir pra-dėti įgyvendinti „naują „Achemos grupės“ strategiją“, Lydai Lubienei, Bronislovo Lu-bio našlei, kliudo tai, kad šio verslo įkūrėjas ir pagrindinis variklis išėjo anapilin, kai jau buvo patvirtinti grupės įmonių 2012 metų biudžetai ir investiciniai projektai.

Be to, kaip tiksliai pasiskirstys B.Lubio turėtas 62 proc. akcijų paketas, taip pat pa-aiškėjo tik praėjusios savaitės pabaigoje. Advokatai svarsto, kad aplinkybė, jog pusė šių akcijų atiteko žmonai, o likusios lygio-mis dalimis – dukroms, leidžia manyti, kad vienas turtingiausių šalies verslininkų ne-buvo palikęs testamento, todėl akcijos buvo padalytos taip, kaip tokiu atveju numato Lietuvos įstatymai.

Nori viską žinotiL.Lubienė, valdydama savo ir savo dukros akcijas, tapo pagrindine „Achemos grupės“ akcininke. Kai kuriose koncerno įmonėse ji apsilankė dar prieš Naujuosius. Ten dir-bantiems žmonėms darė įspūdį tai, kad pri-sistatydama ir kviesdama toliau dirbti kar-tu, ji kalbėjo taip užtikrintai, jog visiems iš karto tapo aišku, kad prieš save mato nau-jąją šeimininkę.

L.Lubienės užsakymu koncerno įmonė-se dabar atliekamas fi nansinis auditas. Tai gali reikšti, kad naujoji savininkė nori tiks-liai sužinoti, ką paveldėjo, arba tokių duo-menų gali pageidauti nauji vadovai, ku-riuos ji samdys.

Iškart po B.Lubio mirties koncerno vai-ras atiduotas į viceprezidento Arūno Lau-rinaičio rankas. Tačiau jis taip ir liko tik viceprezidentu, nes pagrindinė koncerno akcininkė praėjusią savaitę pranešė, jog naują „Achemos grupės“ strategiją bendro-mis jėgomis įgyvendins grupės prezidentas

ir jo paskirta komanda“. Ar A.Laurinaičiui yra galimybių užimti prezidento postą, kol kas neaišku. Vieni šaltiniai koncerno vidu-je tvirtina, kad jis jau dabar ranka rankon dirba su L.Lubiene, kiti – kad į šį postą pre-tenduoja kiti asmenys.

L.Lubienė savo pranešime informavo, kad „koncerno valdyba bus sudaryta iš ne-priklausomų patyrusių Lietuvos ir užsienio verslo profesionalų“.

A.Laurinaitis yra smulkusis „Achemos grupės“ akcininkas bei valdybos narys. Be jo, „Achemos grupės“ valdyboje dar yra „Achemos“ trąšų gamyklos vadovas Jonas Sirvydis, „Achemos grupės“ teisės reikalų direktorius Romualdas Žadeika ir smulku-sis koncerno akcininkas Rimantas Rėklaitis.

Tik po šių senbuvių ir L.Lubienės po-kalbių paaiškės, kokia bus valdybos su-dėtis, nes jau dabar pagrindinė koncerno

akcininkė kviečia „visus „Achemos gru-pės“ akcininkus paremti vieningos nepri-klausomos valdybos sudarymą“.

Kai versle tokios derybos nepavyksta, tai valdybos posėdžiai dažniausiai vyksta advokatų kontorose.

„Achemos grupės“ akcininkų susirinki-mas vyks balandžio mėnesį.

Įlies šviežio kraujoPraėjusią savaitę „Achemos gru-pė“ pakvietė žurnalistus į tradi-cinį savo metų rezultatų pri-statymą. Sutapimas ar ne, bet tos pačios dienos rytą pasirodė ir L.Lubienės pa-reiškimas, išspausdintas koncernui priklausančia-me dienraštyje „Lietuvos žinios“.

Tai buvo staigmena. Ne tik žurnalistams – ir „Achemos grupės“ dar-buotojams. Vieni apie šį pareiškimą sužinojo iš vakaro, o kiti – tik penk-tadienio rytą, kai jau pa-sirodė laikraštis. Tai, kad L.Lubienė savo pareiški-mą išplatino spaudoje, dar kartą priminė, kad nuo šiol pagrindinis akcininkas ir koncerno vadovas nėra tas pats asmuo, kaip kad buvo a.a. B.Lubio laikais.

L.Lubienė informavo, kad naujoji valdyba „suformu-luos naują „Achemos gru-pės“ strategiją“. Žinia įdomi tuo, kad koncernui vadovau-jantis A.Laurinaitis iškart po B.Lubio mirties buvo nurodęs, kad „Achemos grupė“ yra baigusi sudaryti savo verslo strategiją iki 2020–2022 metų.

Iki šiol sudarant strategijas, kaip ir valdyboje, dalyvavo tik „Ache-mos grupės“ įmonių vadovai ir profesionalai.

Koncerno neparduosPagrindinė minimo L.Lubienės pa-reiškimo žinia lakoniška: „Mes neketiname kviesti išorinių investuotojų. Tebūnie aišku –„Achemos grupė“ nebus parduodama.“

Investuotojai svarsto, kad tokį našlės pa-sisakymą galėjo išprovokuoti tai, kad po vyro mirties ji galėjo patirti didžiulį spau-dimą dėl kai kurių įmonių pardavimo. „Gal-būt kai kas net iš artimųjų tikėjosi, kad ji gali sutikti kažką parduoti ir svarbiausia – nebrangiai. Todėl jai turbūt pabodo nuolat užduodamas klausimas ir ji paskelbė viešą pranešimą“, – komentuoja koncernui arti-mi šaltiniai.

Kiti šaltiniai taip pat patvirtina, kad po B.Lubio mirties buvo užvirusios karščiau-sios diskusijos, kuriose entuziastingai buvo svarstoma, kas ir kaip bus parduodama. Ta-čiau nuo konkrečių žygių daugelį potencia-lių pirkėjų sulaikė tai, kad iki šiol „jie neži-nojo, su kuo turėtų kalbėtis“.

Kita vertus, L.Lubienės pranešimo tekstą nagrinėję investuotojai atkreipia dėmesį į tai, kad naujoji savininkė užtikrino, jog pati „Achemos grupė“ nebus parduodama“, bet apie tai, kad nebus parduodamos jos įmo-nės – nepasakė.

Kol kas „Achemos

grupei“ vadovauja

viceprezidentas

A.Laurinaitis, bet ar jis

taps prezidentu, –

neaišku.

J.Kalinsko nuotr.

Koncerno „Achemos grupė“ didžiosios pertvarkos, susijusios su pagrindinių akcininkų kaita, prasidės 2013 metais, o pirmieji jų daigai turėtų būti pasėti jau šį pavasarį – po „KLASco“ ir „Achemos grupės“ akcininkų susirinkimų.

Koncernas „Achemos grupė“ valdo 50

įmonių, kurių veiklos susijusios su ga-

myba, krova ir logistika, prekyba, apgy-

vendinimu ir sveikatinimu, žiniasklaida,

remontu, fi nansiniu tarpininkavimu. Iš

50 pelningai dirbo 31 įmonė (AB „Ache-

ma“, AB „KLASco“, UAB „Renerga“, UAB

„Agrochema“, UAB „Krovinių terminalas“

ir kitos). Nuostolingą veiklą vykdė 19

įmonių (UAB „Baltijos TV“, UAB „Ache-

mos mokymo centras“, UAB „Projektų

centras“, „Agrochema Latvija“, UAB „Me-

toil“ ir kitos).

2011 metais iš nuostolingų pelningo-

mis tapo 11 įmonių. Tai – UAB „Inkontas“,

UAB „Tango reklama“, UAB „Iremas“,

UAB „Muzikos topai“, UAB „Radiocent-

ras“, UAB „Agrochema“ ir kitos.

Daugiau kaip pusė įmonių – pelningos

L.Lubienė aiškiai

leidžia suprasti,

kad tai, kaip

buvo tvarkomasi

„Achemos

grupėje“ B.Lubio

laikais, – jau

praeitis.

„15min“ archyvo

nuotr.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

tegyvuoja karalienė

Verslas | 7

„Achemos grupės“

stuburu turėtų išlikti

„Achemos“ trąšų

gamykla.

K.Vanago/BFL nuotr.

pradžioje, kai tapo aišku, jog baigiasi eko-nominio klestėjimo laikai. Būtent tuo metu B.Lubys pajuto, kad iš pažiūros gausiame aruode yra plyšių. Nusižengusieji patirdavo „diplomatišką“ pyktį, o realių bausmių su-laukdavo tik tie, kurie, prezidento nuomone, „peržengdavo ribas“. Ir priešingai, B.Lubys niekada nepamiršdavo atsilyginti tiems, ku-rie pelningai įdarbindavo koncerno pinigus.

Naujus koncerno darbuotojus stebindavo tai, kad viskas, ką gali daryti, o ko – negali, būdavo aiškiai apibrėžta tvarkose. Pavyz-džiui, koncernas turi savą automobilių pir-kimo tvarką, kurioje numatyta maksimali jų įsigijimo kaina pagal pareigybes. Be to, įmo-nių vadovai šį klausimą turėjo derinti tiesio-giai su prezidentu, o dabar – su A.Laurinaičiu.

„Achemos grupė“ turi sprindžio storio knygą, kuri reglamentuoja vidaus veiklos procesus. Ši tvarka turi užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą. Pavyzdžiui, tvarkoje, su-sijusioje su piniginių srautų valdymu, nu-matyta, kas kokias ir kada teikia ataskaitas, kas ir kokius priima sprendimus ir tvirtina mokėjimus. Koncerno darbuotojų teigimu, šios galiojančios vidaus tvarkos ir taisyklės užtikrino, kad iš gyvenimo pasitraukus pre-zidentui, kurio pečius nuolat slėgė didžioji dalis verslo problemų, koncerne nekilo su-maištis ir veikla vyko palyginti ramiai.

Kai kurie šaltiniai atkreipia dėmesį, kad dar B.Lubiui esant gyvam koncerne vyko rimta diskusija ir jam bandyta daryti spaudi-mą, kad būtų parduota nuostolingai dirban-ti žiniasklaidos grupė. B.Lubys net derėjosi su koncernu „MG Baltic“ dėl „Baltijos TV“ pardavimo. „Tuo metu nesusitarėme dėl kai-nos, o dabar ji mums neįdomi“, – reaguoja koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Rai-mondas Kurlianskis.

„Baltijos TV“ išliko nuostolinga ir pernai, todėl neatmetama galimybė, kad ir naujie-ji akcininkai gali aktyviau ieškoti televizi-jai pirkėjų.

Rinkoje svarstoma, kad tikriausiai niekas nebus parduodama artimiausią pusmetį, o vėliau potencialių pirkėjų gali sulaukti ir ki-tos koncerno bendrovės, pavyzdžiui, pernai pelningai dirbęs saldainių fabrikas „Naujoji Rūta“ ar agroverslo bendrovė „Agrochema“.

Įdomiausios – didžiausios„Achemos grupės“ pelningiausių įmonių trejetuką sudaro „Achema“, „KLASco“ ir „Renerga“. Pastaroji bendrovė, užsiimanti elektros energijos gamyba iš atsinaujinan-čių energijos šaltinių, patraukli tiems in-vestuotojams, kuriuos tenkina 8–12 proc. nuosavo kapitalo metinė grąža.

„Kitaip tariant, tai fi ksuotos grąžos vers-las, nes elektros iš vėjo pagaminama tiek, kiek pagaminama, ir dar turi mokėti bankui paskolas, kurios leidžia versle dalyvauti su mažesne dalimi nuosavo kapitalo“, – taip analitikai aiškina subtilybes verslo, kurio grąža prilyginama investicijai į obligacijas.

„Achema“ ir „KLASco“ vadinamos B.Lubio verslo imperijos karūnos perlais. Pats B.Lubys ilgą laiką favorite laikė tik „Achemą“, tačiau kalbama, kad per sunk-metį „KLASco“ pasiekti rezultatai jo nuo-monę pakeitė ir abi šios įmonės jam tapo vienodai svarbios.

Būtent jos po B.Lubio mirties sulaukė di-džiausio Lietuvos ir užsienio investuotojų dėmesio. „Achema“ užima 15 vietą kasmet investicijų banko „GILD Corporate Finance“ skelbiamame vertingiausių įmonių šimtu-ke. Nurodoma, kad 2011 metų sausio 1-ąją bendrovės vertė buvo 809 mln. Lt. Klaipė-dos jūrų krovinių kompanija tame pačiame sąraše užima 33 vietą (vertė – 339 mln. Lt).

„GILD“ partneris Šarūnas Skyrius, vertin-damas potencialių investuotojų pajėgumus,

sako, kad „jei fi nansų rinkose nebūtų ypatin-gų sukrėtimų, tai ir Lietuvos investuotojams būtų įmanoma suorganizuoti šių bendrovių išpirkimo fi nansavimą“.

Kiti pašnekovai svarsto, kad „KLASco“ yra labiau įdomi Lietuvos investuotojams, o „Achema“ dėl savo priklausomybės nuo rusiškų dujų – Rytų kompanijoms, turin-čioms ryšių su dujų tiekėjais.

„KLASco“ yra pagrindinė tradicinio pre-kybos uosto dalis, be to, šis uostas, skirtin-

gai nei Rygos ir Kaliningrado, neužšąla žie-mą. Tai – Klaipėdos bendrovės privalumai. „Achemai“ pliusų pridėjo tai, kad su „Gaz-prom“ ji turi ilgalaikę sutartį, o su „Gazprom Export“ sutarė dėl mažesnės dujų kainos. Potencialiems investuotojams patrauklu ir tai, kad ši bendrovė turi savo produkcijos platintojų Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.

Valdė tiesiogiaiKoncerne ir „Achema“, ir „KLASco“ išsisky-rė dar ir tuo, kad abi jos turėjo po vykdomąjį direktorių, kuris buvo atsakingas už pinigų srautų valdymą.

Juo iki mirties buvo pats B.Lubys. Da-bar „Achemoje“ šias pareigas atlieka Jonas

Sirvydis, o „KLASco“ – A.Laurinaitis. Vyk-domasis direktorius šiose bendrovėse pasi-rašinėja kiekvieną pavedimą.

Itin skrupulinga pinigų srautų priežiūra didžiosiose „Achemos grupės“ bendrovėse prasidėjo 2008 metų pabaigoje – 2009 metų

Velionis B.Lubys paskutiniaisiais gyvenimo metais ypač daug dėmsio skyrė vis daugiau svorio koncerne įgyjančioje „KLASco“.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Gal ir ne tokie blogi tie lenkai?Silezijos mieste Belsko-Bialoje vyksta lenkų, gyve-nančių užsienyje, žiemos sporto šakų spartakiada. Joje gausiai ir labai sėkmingai dalyvauja Lietuvos len-kai, pirmą žaidynių dieną pelnę net 6 aukso medalius.

Kai pažįstamas dailininkas, neslepiantis savo ra-dikalumo tautiniais klausimais, atsitiktinai per „Po-lonia“ kanalą pamatė Lietuvos trispalves, kuriomis mojavo žaidynėse dalyvaujantys Lietuvos lenkai, jis netikėtai prasitarė: „Gal ir ne tokie blogi tie mūsų lenkai, gal reikėtų jiems leisti rašyti pavardes savo kalba, juk pagaliau tai europinė norma, o Vilniaus senamiestyje pilna angliškų pavadinimų, kurių dau-gelis pagyvenusių lietuvių, nesimokę anglų kalbos, net negali perskaityti.“

Žinoma, kad reikėtų, nes Lietuvos lenkai pirmiau-sia yra Lietuvos piliečiai ir jų tėvynė taip pat yra Lie-tuva, o daugumos jų gimtinė – Vilnius, Vilniaus ra-jonas ir Šalčininkai.

Prisiminiau pažįstamos klaipėdietės vokietės iš Vysbadeno mintį, kad vokiečiai pirmiausia ir labiau myli savo gimtinę, o tik paskui visą Vokietiją.

Klaipėdos kraštas savo daugiakultūriškumu kaž-kuo buvo panašus į Vilniaus kraštą. Bet po karo vo-kiečių ir protestantų lietuvių buvusiame Klaipėdos krašte apskritai neliko, o Vilniaus krašte net ir po pokarinės repatriacijos į Lenkiją lenkų liko daugiau nei jame buvo lietuvių.

Vilnius, kaip miestas, gali džiaugtis, kad jam dar iš dalies pasisekė, nes pavyko išsaugoti ne tik didžiąją senamiesčio dalį, bet ir daugiakultūriškumo liekanas. Juk Klaipėdoje naujoji karta jau pasiilgsta vokiškumo ženklų. Klaipėdos centre atsirado didžiulis alaus ba-ras „Mėmelis“, verdamas alus „Mėmelis“. Toks ties-mukiškas pataikavimas yra ir neskoningas, ir parodo nestabilią klaipėdiečių tapatybę.

Neseniai LTV pirmasis kanalas per žinias rodė Len-kijos aukštojoje mokykloje lietuvių kalbą studijuojan-čius lenkus, kurie bando kalbėti lietuviškai. Lietuvių kalbą Lenkijos universitetuose studijuoja daugiau nei šimtas lenkų. Visi tie studentai pamažu gali tapti Lietuvos draugais. Įdomu, kiek lietuvių dabar studi-juoja lenkų kalbą?

Pozityvi, nešališka informacija gali teigiamai pa-veikti visuomenės nuomonę. To pozityvumo ne-trūksta tiek Lietuvoje lenkų atžvilgiu, tiek Lenkijoje –lietuvių atžvilgiu. Tereikia jį pastebėti ir parodyti.

O štai kas nutinka, kai informacija slepiama. Tik tuomet, kai lenkų nacionalistai Punske ištepliojo lie-tuviškus miestelių užrašus Lenkijoje, mūsų žinias-klaida mus informavo, kokie blogiečiai tie lenkai. Taip mes, lietuviai, sužinome, kad ten, šalia lenkiš-kų, yra ir lietuviški pavadinimai. Nebūtų užteplioję, dauguma lietuvių nebūtų to ir žinoję.

Neteko matyti mūsų spaudoje ir informacijos ir apie tai, kad Lenkijos centrinė valdžia ne tik atsipra-šė lietuvių bendruomenės, bet ir savo lėšomis paža-dėjo tuos sutepliotus užrašus pakeisti.

Lietuvos Seime net nėra tarpparlamentinių ryšių grupės su Lenkija, nors yra beveik su visomis Euro-pos šalimis, net su Meksika ar Čečėnija. O juk Seimo nariai galėtų savęs bent paklausti, ar daug vietos lenkų pavyko patraukti į Lietuvos pusę, neleidžiant jiems rašyti lenkiškai savo pavardžių ir vietovių pa-vadinimų? Bijau, kad nelabai daug.

Komentarasras

Vytautas Plečkaitisredakcija@15min.lt

Lietuvių kalbą Lenkijos universitetuose studijuoja daugiau kaip šimtas lenkų. Įdomu, kiek lietuvių dabar studijuoja lenkų kalbą?

8 | Atgarsiai

„15min“ prieš savaitę publikuotas straipsnis apie visuomenei nematomą verslininko, viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ vadovo Edmondo Babensko veiklą sulaukė netikėto tęsinio. Redakcija gavo E.Babensko sūnaus Pauliaus laišką. Tokį, kokio nutylėti neįmanoma.

„Kad ir kaip blogai jaučiuosi dėstyda-mas privačias šeimos gyvenimo deta-les, šis laiškas man atrodo vienintelis būdas, dar galintis padėti sumažinti tėvo ryšius teismuose ir tikėtis nešališ-kos skyrybų proceso baigties. Tai kartu ir perspėjimas su E.Babensku susiju-siems asmenims ir verslo partneriams apie šio žmogaus, mano – jo sūnaus – nuomone, kenksmingus verslo ir mo-ralės principus“, – tokį atvirą laišką at-siuntė Paulius Babenskas, sužinojęs, kad buvę jo tėvo pavaldiniai prabilo ne tik apie netesėtus E.Babensko pa-žadus, skolas, bet ir esą nešvariais bū-dais iš viešosios įstaigos į nuosavą verslą plukdomus pinigus.

Turtuolio šeima skurdo„Gyvenimas su tėčiu nebuvo lengvas. Jutau nuolatinį spaudimą elgtis taip, kad jam įtikčiau. Turėjau skirti ne tai, kas gerai ar blogai, tačiau tai, kas nau-dinga. Ir naudinga ne kam kitam, o jam. <...> Kadangi tėtis savo egoizmą labai slėpė, joks jo pažįstamas turbūt nesu-prato, jog iš tikro mūsų šeima visą laiką skurdo. Tokia prasta mūsų padėtis pa-sirodė tesanti gudri jo strategija veikti mamą skirtis, pasirašant jo paruoštą po-vedybinę turto dalybų sutartį. Sutartį, kuria jis norėjo pasisavinti mūsų šeimai teisėtai priklausantį butą, esantį Gedi-mino pr., kuriame šiuo metu yra įkeldin-ta „nebe jo“ fi rma „Lithill ID“ bei „Drą-sinkime ateitį“, mums paliekant žymiai mažesnės vertės jo paties apleistą butą S.Konarskio gatvėje. Skaudu buvo su-vokti, kad mano tėvui pinigai rūpi kur kas labiau negu mano ar sesers gerovė.

Su juo savo noru nustojau bendrau-ti prieš porą metų, kai su seserimi, pa-drąsinti artimiausių draugų ir pradėję suprasti, kad tėčio kalbos ir elgesys tėra būdas mus visus gąsdinti, nusprendė-me raginti mamą veikti, nebepaisant nuolat besikartojančių grasinimų būti paliktiems „po tiltu“. Taigi, pasitelkęs

ilgai kauptą ryžtą, aš nusprendžiau ne-besitaikstyti su tokiu tėčio elgesiu ir pa-sakyti jam, kaip neteisingai ir nesuvo-kiamai jis elgiasi su savo paties vaikais. Man buvo labai skaudu, kai į mano ra-šytą laišką jis net neatsakė.<...>“

Šokiruojančios pamokosApie įpročiu tapusią neištikimybę su tėčiu kalbėjau ir anksčiau, tačiau tokie „tėvo ir sūnaus“ pokalbiai virsdavo ma-nęs, tikro neišmanėlio, pamokymu, jog „vyrai turi bendrauti su apie 20 metų amžiaus merginomis dėl biologinių pas-katų“. Kartą jis išdidžiai paskelbė: „iš-dulkinau pusę Vilniaus“.

Tik dabar suprantu, koks nepagarbus, nešiuolaikiškas ir necivilizuotas mano tėvo požiūris į moteris. Edmondas jas kolekcionuoja kaip pašto ženklus. O jau-nesnes renkasi ne tik dėl geros „rinkos kainos“, bet ir dėl mažos jų patirties. Taip sukuriamas patikimų žmonių ra-tas, kurie tik gerokai vėliau sužino, kad patys Edmondu pasitikėti negali. Tačiau dažniausiai jau būna per vėlu – mano tėvas puikiai žino, kaip užtildyti žmo-nes. Jis juos įvilioja į savo avantiūras taip, kad, norėdami pasipriešinti, turi smogti ir sau patiems. Naudodamasis savo autoritetu jis ne tik „draugiškai“ dalijasi kai kuriomis nešvariomis verslo paslaptimis, bet ir įtraukia darbuotojus bei artimuosius į savo veiklą.

Verslumo sinonimasSusidūręs su rimtesniais prieštaravi-mais, Edmondas nevengia atvirų grasi-nimų, prie kurių jau pratusi visa šeima.

Vis dar pamenu, kaip jis prieš keletą metų „perspėjo“ mamą, kuri pirmą kar-tą reikalavo skyrybų. Tokios frazės kaip „sutrupinsiu į miltus“ ir „liksi po tiltu“ kartojosi vis dažniau. Tačiau mes ir taip gyvenom lyg po tiltu. Todėl tapo aki-vaizdu, jog būtent skyrybos buvo vie-nintelė išeitis. Teismo metu paprašiau geriausią draugą išeiti iš salės, nes ne-norėjau, kad jis girdėtų, kaip aš apibūdi-nu savo namus, į kuriuos jau kurį laiką gėdijausi atsivesti draugų. Kai skyry-bos prasidėjo, net nustebau, kiek faktų, melagysčių ir blefų paaiškėjo. Nenuos-tabu, kad taip skurdome visą tą laiką – tėtis jau seniai turėjo atskirą gyvenimą ir pajamas. <...>

Gerai mano tėtį pažįstantys asmenys žino, jog vagystė mano tėvui yra ne tik įprastas gyvenimo būdas, bet ir verslu-mo sinonimas. Slėpdamas fi nansus nuo savo paties šeimos, jis taip pat elgdavosi su savo klientais bei verslo partneriais. <...> Jis ne tik didžiuodavosi tokiu „iš-manumu“, bet ir mane, dar naivų pa-auglį, „mokydavo“ tokio „verslumo“ <...>. Pavyzdžiui, kaip „nukarpyti įsi-pareigojimų galus“, dirbtinai sukeliant „Lithill“ bankrotą ir be didesnių prara-dimų perkelti verslą į kitą įmonę, labai panašiu pavadinimu. Po kelerių metų taip ir nutiko, o tas panašus pavadini-mas – „Lithill ID“.

Projektas – tik priedanga?Tačiau mano tėvas ne tik mulkina savo šeimą, laviruoja įstatymų spragomis ar užsiima mokesčių vengimu. Labai svar-bu pabrėžti, kodėl ir kokiomis aplinky-bėmis Edmondas ėmėsi vadovauti pro-jektui „Drąsinkime ateitį“. Tikrasis šios kilnios idėjos autorius yra Tomas Juška.

Ja pasinaudoti tėtis sumanė tik pa-galvojęs apie Europos Sąjungos skiria-mas lėšas, kurių didelė dalis labai grei-tai nuplaukė į jo fi rmelę. Todėl drįstu teigti, kad mano tėvui nerūpėjo nei šio projekto tikslas, nei kiti jame dalyvau-jantieji. Dar mažiau jam rūpėjo vaikai, kurie dėl šio žmogaus ambicijų neteko galimybės laimėti jiems priklausančius prizus. Taip pat man nuoširdžiai gaila jo darbuotojų, taip ilgai kentėjusių beveik vien pažadais apmokamą sunkų darbą. Pripažinsiu, vienas „Drąsinkime ateitį“ prizų atiteko mano seseriai. Turbūt vie-nintelis brangus daiktas, kurį jis jai yra dovanojęs. Bet ne pirkęs. Niekada ne-pamiršiu, kaip mano gero draugo buvo paprašyta pasirašyti sutartį, jog jis pri-ėmė dovanų gautą „Apple“ kompiuterį už neva aktyvų dalyvavimą projekte. To kompiuterio nei jis, nei kuris kitas vaikas, be abejo, negavo. <...>

Šiuo laišku aš nieko nešmeižiu ir ne-smerkiu. Prisiimu visišką atsakomybę už savo žodžius ir citatas ir tenoriu pa-sakyti, kad vis dar tikiu žmogaus gali-mybe keistis. <...> Tėti, šiuo laišku aš kreipiuosi į tave jau paskutinį kartą – prašau, pasielk teisingai.“

E.Babensko sūnus:

„Saugokitės mano tėvo“

Nusprendžiau nebesitaikstyti su tokiu tėčio elgesiu ir pasakyti jam, kaip neteisingai ir nesuvokiamai jis elgiasi su savo vaikais.

Paulius saugo prieš

dešimt metų darytą

nuotrauką su tėvu, bet

nenori jo matyti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Straipsnį apie

E.Babenską rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/s198627

15min • 2012 m. kovo 2 d. Vizionieriai | 9

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Justinas Janulevičius tyrinėja mechaninius reiškinius ir, atrodo, išrado naują ir greitą būdą kelio kokybės būklei ištirti. Jaunojo mokslininko idėja jau sulaukė pripažinimo – antradienį jis apdovanotas vardine asociacijos „Infobalt“ stipendija.

Dvylika metų mokykloje vilnietis J.Janu-levičius buvo užkietėjęs humanitaras. Ma-tematiką, sudarydamas abitūros egzaminų sąrašą, pasirinko paskutinę akimirką „ant durniaus“. Egzaminą išlaikė gana neprastai, o, kai reikėjo spręsti, ką studijuoti, nutarė nelaužyti šeimos tradicijų ir nėrė į statybos inžineriją – kelių specialybę.

„Kai teko rinktis, pagalvojau – hm, gal keliai? – prisiminė J.Janulevičius. – Mano senelis, tėvas ir dėdė yra baigę kelius – štai jums ir dinastija!“

Tiesa, tai, kuo šiandien gyvena 26 metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistras, vadinama jau ne kelių, bet me-chanikos inžinerija. Kitaip tariant, jis ty-rinėja nebe kelius ar jų konstrukcijas, bet mechaninius reiškinius.

„Projektuojant kelio dangos konstrukci-ją galima numatyti teorinį dangos stipru-mą, tačiau dėl įvairių veiksnių tikrasis kelio dangos konstrukcijos stiprumas gali neati-tikti projektinio. Dėl to neįmanoma tiksliai prognozuoti kelio dangos konstrukcijos bū-klės jos naudojimo laikotarpiu. Norint žino-ti tikrąją konstrukcijos būklę, reikia atlikti tyrimus ir nustatyti faktines konstrukcijos charakteristikas“, – aiškino J.Janulevičius. Būtent prie to jis dirba pastaruosius dve-jus metus.

Išmatuotų greičiauKeliai pasižymi gana bjauria savybe – jie sparčiai dyla. Nuo kaitrios saulės ir sun-kiasvorių automobilių danga deformuojasi. Asfaltas jautriai reaguoja į temperatūrų ir oro sąlygų pokyčius: tą savo kailiu patiria į duobių spąstus per atlydį neretai įkliūvan-tys vairuotojai.

„Duobė – tai viso labo ženklas, kad vir-šutinio kelio sluoksnio būklė prasta, tačiau

tai dar nereiškia, kad kelias yra blogas. Ir priešingai: gali būti, kad kelias prastas, nors jame nėra nė vienos duobutės“, – samprota-vo J.Janulevičius, kelerius metus atkakliai ieškojęs efektyvios priemonės kelio būklės kokybei nustatyti. Atrodo, kad rado, nors tai dar ne faktas, o prielaida.

Metodų, kaip įvertinti kelio būklę, yra daug: statiniai, dinaminiai, ardomieji, ne-ardomieji. Jie gana tikslūs, tačiau suryja laiko. Dinaminiais būdais išmatuoti kelio būklę viename taške jo neardant trunka apie 1 minutę.

J.Janulevičius mano, kad jo išradimas ma-tavimo trukmę viename taške gerokai su-trumpintų. Teoriškai – net iki pusės minutės.

„Nenoriu plačiai pasakoti, nes egzistuoja tokia procedūra kaip patentavimas, – šypte-lėjo jaunasis mokslininkas. – Be to, kol kas tai – tik prielaida, kuriai pagrįsti reikia spe-cialaus įrenginio. Jo prototipo neturiu, nes jam sukonstruoti reikia investicijų.“

Tačiau J.Janulevičiaus idėja pripažinti šalies mokslininkai patikėjo ir be prototipo. Iš 14-os pretendentų būtent jis antradienį buvo įvertintas vardine 10 tūkst. Lt stipen-dija, įsteigta Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“. Laimėta stipendija jaunajam mokslininkui atvers galimybę sudalyvauti tarptautinėje konferencijoje ir pristatyti savo darbą.

Liko be mokytojoJ.Janulevičius neabejoja, kad jo prielaidos pasitvirtins: remiantis moksline informa-cija, laukiamas rezultatas tikriausiai bus pasiektas.

Bėda ta, kad vaikinas neteko pagrindi-nio savo mokslinių tyrinėjimų ramsčio, iš kurio sėmėsi ir žinių, ir patirties: vasario 14-ąją anapilin išėjo 73 metų profesorius Vytautas Giniotis.

„Vieną dieną gražiai išsiskirstėme, kitą –nebeatėjo. Likau vienas“, – nusiminimo ne-slėpė J.Janulevičius ir atvirai prisipažino, kad be šviesaus atminimo V.Giniočio būtų niekas. „Pas jį atėjau su idėja, tačiau būtent profesorius paaiškino, kaip ją moksliškai pa-grįsti. Darbams tęsti turėsiu rasti gerą vado-vą, kuris padėtų“, – sakė vaikinas.

Kol kas internetas – nepamainomas pagalbininkas, ieškant informacijos ar

bendraminčių. Šis šaltinis suveikė jau ne kartą. Pavyzdžiui, užmezgus ryšį su danų bendrove „Dynatest“ Justinui pavyko gau-ti išbandyti jos mokslinę programinės įran-gos versiją. „Tai davė daug naudos, nes ši įmonė viena pirmųjų pradėjo taikyti dina-minius metodus keliuose ir yra toli pažen-gusi. Išanalizavau, kaip veikia danų įranga, padariau tam tikras išvadas“, – džiaugėsi J.Janulevičius.

Laikas – pinigai Tarkime, J.Janulevičius sukurs prietaisą, kuriuo naudojantis kelio būklės kokybės tyrimai taps spartesni. Ir vis dėlto – ką reiš-kia ta pusė minutės?

„Bet juk laikas yra viskas! Siūlau darbo na-šumą. Įsivaizduokite: jūsų valdoma įmonė gauna užsakymą išmatuoti tūkstantį kelio taškų: ar jums yra skirtumas darbą atlikti per 1 tūkstantį ar perpus trumpiau – per 500 minučių? Tai reikštų, kad užduočiai įgyven-dinti reiktų mažiau darbuotojų, o užsakovas rezultatų sulauktų kur kas anksčiau“, – pa-lygino J.Janulevičius.

Lietuvą raizgantis kelių tinklas siekia 21,2 tūkst. km, todėl duomenų surinkimas už-trunka. Ypač, jei tiriant kelio būklę naudo-jamasi ardomaisiais metodais.

„Kartais kelkraštyje galite pastebėti oran-žinį autobusiuką: žinokite, vyksta kelio pa-tikros darbai. Jei kelyje išvysite 15 cm skers-mens apskritimus – lyg kažkas išpjauta ir vėl įpilta asfalto – žinokite, kad toje vietoje paimti bandiniai. Išpjautas mėginys labo-ratorijoje veikiamas skirtingomis tempe-ratūromis, apkrovomis, smūgiais, stebint, kada jis deformuosis, sutrupės ar pan. Šis metodas suteikia daug išsamios informa-cijos, tačiau trunka ilgiausiai“, – pasakojo J.Janulevičius.

Asfaltas irgi skatina svajoti

J.Janulevičiaus idėja pripažinti šalies mokslininkai patikėjo ir be prototipo.

Magistraliniai Lietuvos keliai iš esmės ati-

tinka visus kokybės standartus. Tačiau

J.Janulevičius nustebino gana netikėtu po-

žiūriu. Girdi, netolimoje ateityje mums teks

vytis iki šiol aukštos klasės keliais girtis

tikrai negalėjusius lenkus.

„Lenkija tiesiog nežmoniškus pinigus in-

vestuoja į kelius. Šiandien iš Varšuvos į

Vokietiją skrietumėte 130 km/h greičiu.

Kelias prižiūrėtas, išvalytas – ir visa tai au-

tomobiliui kainuoja tik 36 zlotus (30 Lt)!

Lenkai nežada sustoti, žiūrėk, mums dar

reikės vytis, – prognozavo J.Janulevičius

ir papasakojo aktualumą galintį prarasti

profesinį anekdotą: Žvejas pagavo auksi-

nę žuvelę. Ši maldauja paleidžiama ir žada

išpildyti žvejo norą. Tas ir sako: „Kadangi

Lenkijoje keliai tiesiog katastrofi ški, nu-

tiesk tiltą virš Lenkijos nuo Vilniaus iki Ber-

lyno.“ Žuvelė net aiktelėjo: „Neįmanoma!

Sakyk kitą norą.“ Tada žvejas užsisvajojo

ir paprašė, kad žmona visą gyvenimą būtų

ištikima. Žuvelė pagalvojo ir tarė: „O jums

tą tiltą su apšvietimu?“.

Teks vytis lenkus?

Jaunųjų mokslininkų stipendijos laureatui J.Janulevičiui ranką spaudė Lietuvos mokslų

akademijos prezidentas Valdemaras Razumas. Viduryje – Lietuvos mokslų akademijos

Matematikos, fi zikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas.

Asmeninio archyvo nuotr.BFL nuotr.

Jauna, graži moteris, laiptinėje susidūrusi su nepažįstamuoju ir pajutusi ant veido deginantį skausmą, nė neįtarė, kad jos gyvenimas pavirs nesibaigiančiu košmaru.Gegužės 19-osios vakarą, apie 20 val., 28 metų Eglė V. skubėjo namo. Pravėru-si vieno Kauno Šiaurės prospekto dau-giabučių laiptinės duris moteris pamatė nepažįstamą vyrą. Šis netikėtai trenkė jai į veidą ir kažką kliūstelėjo. Veidą tar-si palietė įkaitinta geležis. Eglė pabandė užsidengti rankomis, bet ir jas apėmė skausmas, išplitęs į kaklą, krūtinę, pil-vą. Siaubo ištikta Eglė dar nežinojo, kad užpuolikas ją apliejo sieros rūgštimi.

Kas galėjo ryžtis tokiam siaubingam nusikaltimui? Prokurorai įsitikinę, kad Eglę V. visam gyvenimui įsakė sužalo-ti iš keršto ir pavydo paklaikęs buvęs

mylimasis 33 metų Paulius Kairys. Šį antradienį Kauno apygardos teis-

me prasidėjo P.Kairio ir nusikaltimo vykdytojo, 25 metų Povilo Butėno, teis-mas. Jiems gresia iki 12 metų kalėjimo.

Eglė V. yra pateikusi milijono litų ver-tės civilinį ieškinį neturtinei žalai atly-ginti. Kauno teritorinei ligonių kasai reikės sumokėti ir beveik 10 tūkst. Lt už nukentėjusiosios gydymą.

Nukentėjusiosios prašymu pirmasis teismo posėdis buvo uždaras. Eglė V. nenorėjo viešinti savo asmeninio gyve-nimo detalių. Bet po posėdžio ji pasi-ryžo atsiverti ir žurnalistams perdavė teismo dalyviams skirtą raštą, kuria-me išdėstė savo tragiškai pasibaigusios draugystės su P.Kairiu istoriją. Ką išgy-vena veidą praradusi jauna moteris?

„Jie nesupranta, ką kalba“„Man šiurpu išgirdus, kad kai kurie vai-kinai savo merginoms dar sako – jei ką nors padarysi, apipilsiu rūgštimi. Jie nesupranta, ką kalba“, – priežastį ne-tylėti įvardijo Eglė V.

Savo rašte teismui ji atvirai pasako-ja apie draugystės su P.Kairiu pradžią ir raidą, nutrūkusį ir vėl atsinaujinusį bendravimą, nespėtą įgyvendinti planą

pabėgti į Norvegiją, kančias ligoninė-je, kai teko ištverti nesibaigiantį bai-sų skausmą ir net 21 narkozę, ir baugi-nančią ateitį.

Eglė V. su P.Kairiu susipažino 2007-ai-siais. Po keturių mėnesių draugystės ji pastebėjo neprognozuojamą pavydaus vyro charakterį – nuolat kildavo bar-niai, jis draudė merginai bendrauti su draugėmis ir draugais, ką nors daryti be jo žinios.

„Po vieno apsipykimo pasakė, kad, jeigu būčiau jį palikus, būtų atkeršijęs. Sakė, kad planavo „pakišti“ man narko-tinių medžiagų ir „priduoti“ pareigū-nams, tam, kad pasėdėčiau kalėjime. Aš viską blaiviai apgalvojau ir nutrau-kiau santykius. Vėliau sužinojau, kad su viena iš savo draugių jis susilaukė kūdikio, tad žinau, kodėl tą laiką manęs neterorizavo“, – teigia Eglė V.

Nespėjo pabėgti į NorvegijąVis tik, 2010-aisiais buvę širdies draugai vėl pradėjo bendrauti, nors, kaip teigia Eglė, jai susitikimai nebuvo malonūs, bet ji nenorėjusi vyro pažeminti, įskau-dinti. „Net nepajutau, kaip įsivėliau į bendravimą. Jis pradėjo reikalauti su-sitikti reguliariai. Jeigu negalėjau skirti

10 | Visuomenė 15min • 2012 m. kovo 2 d.

„Eurovizija“: žiūrim, ką turim Iškilmingas garso takelis trimituoja: paskutinis nacio-nalinės „Eurovizijos“ atrankos pusfi nalis prasideda. Į sceną vienas po kito iš pogrindžio ritasi reklamos iš-troškę muzikantai ir dainininkai. Nebėra pilvelyčių, ščiogolevaičių ir riaubiškyčių. Iš žinomų veidų beveik nieko nėra – prarado viltį, atsibodo. Užtat šmėžuoja pusė „Kelias į žvaigždes“ dalyvių.

Yra čia visokio „andergraundo“. „Kas jus traukia į „Euroviziją“? – kikendamas klausia laidos vedėjas, muzikologas D.Užkuraitis, su trenksmu pasirodžius kostiumuotiems, ne pirmos jaunystės rokeriams. „Traukia „draivas“, traukia noras būti scenoje, ati-duoti dalį savęs“, – kaip niekur nieko atsako vienas rokerių, tarsi popdainų konkursas būtų vienintelė scena, kur galėtum save atiduoti.

Susėdusi kompetentinga penkių asmenų komisija bando neįžeisdama pateikti argumentų, kodėl kai kurios dainos netinka „Eurovizijai“. Nors tai aišku ne tik komisijai ar žiūrovui, bet ir patiems dalyviams.

Kompozitorius R.Tautkus žarsto patarimus, kaip pa-taisyti aranžuotę: tą išryškinkite, tą prisukite, to išvis nereikia. Dainų tekstų autorius, muzikantas A.Vėberis atlaidžiai šypsosi Amerikos lietuvei: „Vokalo klaidelių per mėnesį ar du tikrai neištaisysi.“

„Simona, tu labai gerai prižiūri savo fi gūrą“, – vertin-damas kitos dalyvės dainą sako muzikantas L.Šarkinas, prieš tai keliskart aiškinęs, kad kiekviename pasiro-dyme bando rasti teigiamų dalykų. Panelei iš nuosta-bos, o gal iš džiaugsmo, akių obuoliai ant kaktos iššoka.

G.Jaunius feisbuke dūsauja: „Ne kažką pirmieji #eu-rovizija pusfi nalio pasirodymai...“ Dūsauja ir žiūrovas, nes suvokia, kad kažką siųsti į Azerbaidžaną vis dėlto reikės ir apie tai bus diskutuojama kelis mėnesius. „Ne kažką“ rodo ir komisijos balai: penki, šeši, sep-tyni, penki, šeši.

Tik sulaukus paskutinio paskutinės atrankos – D.Montvydo – pasirodymo ir prisiminus dar porą nu-sirita akmuo nuo širdies – šį tą turime. G.Jauniui feis-buke irgi palengvėja: „Tas raištis... tai ką aš žinau. Bet šiaip tai jį į „Euroviziją“ reik siųst, pasiutusiai daug energijos, ima sceną viskuo.“

Ir kai, rodos, pirmąkart tikrai žinai, kas laimės, ir tau dėl to net nebaisu, atsiranda koks nors „didelis „Eurovizijos“ gerbėjas“ iš užsienio, kuris taip domi-si mažos Lietuvos dalyviais, kad ima ir įkiša pagalį į ratus. Ne pirmą kartą. Ir vėl plakasi internautai, pro-diuseriai pečiais gūžčioja, kompozitoriai kaltinimus atmeta, o atlikėjai atsitveria tylos siena.

Laikas iki nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos fi nalo nenumaldomai tiksi. Kai skaitote šias eilutes, galbūt kaip tik sprendžiamas Lietuvos muzikinės padangės likimas Europos kontekste: kažkieno nuopuolio, o gal svaigios karjeros pradžia. Pasakos dažniausiai bai-giasi laimingai: antipodas būna nugalimas, o herojus išsilaisvina arba randa tai, ko ilgai ieškojo. Kuo baigsis ši muzikinė pasaka, priklauso ne tik nuo skundikų Kei-sy ar užsieniečių kompozitorių, kuriančių lietuviams dainas, labai panašias į n kitų, bet ir nuo komisijos.

„Blogo sprendimo komisija nepriims“, – žada dainininkė R.Čivilytė. Tautos rankos šiais metais surištos. Lieka pasikliauti kelių žmonių nuojauta ir muzikiniu skoniu. Šįkart bent jau niekas neatkirs: ką išrinkote, tą ir turite.

Komentaras

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Tik sulaukus paskutinio paskutinės atrankos – D.Montvydo – pasirodymo ir prisiminus dar porą nusirita akmuo nuo širdies – šį tą turime.

Pakirto insultasMedikai visą šią savaitę kovoja dėl

sekmadienio vakarą insultą patyru-

sios ekspremjerės Kazimiros Pruns-

kienės gyvybės. Per 69-ąjį gim-

tadienį susirgusi politikė gydoma

Respublikinės Vilniaus universite-

tinės ligoninės reanimacijoje. Jai at-

likta vadinamoji „paskutinės vilties“

galvos operacija. Medikai vakar teigė

pastebėję teigiamų pokyčių.

Gyva, bet tarsi

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Eglės V. veidą ir dalį

kūno ištisą parą dengia

silikoniniai tvarsčiai,

kurie neleidžia

randams tempti odos.

E.Ovčarenko nuotr.

jam laiko, mane persekiojo, niekaip nega-lėjau suprasti, kaip jis mane visur randa“, – pasakoja Eglė V. Vėliau paaiškėjo, kad ji buvo sekama. P.Kairys jos automobilyje buvo slapta įmontavęs sekimo įrangą.

„Gegužę grįžusi namo po darbo, pama-čiau P.Kairį, stovintį mano laiptinėje, jis įrėmė man ginklą ir pasakė, kad, jeigu ne-būsiu su juo ir toliau jį ignoruosiu, jis man ką nors padarys“, – atsimena visam gyve-nimui sužalota mergina. Po šio epizodo ji nutarė pabėgti iš Lietuvos. Planavo išvykti rugsėjo 1-ąją pas draugę į Norvegiją, kuri ją turėjo apgyvendinti ir surasti darbą.

„Nežinau, ar jis sužinojo apie mano pla-nus išvažiuoti į Norvegiją, ar keršto veda-mas sukūrė tokį baisų mane žudantį planą. Mano nuomone, jis taip pasielgė norėdamas atkeršyti, norėjo mane nužudyti ir laikėsi principo „Jei ne man, tai niekam“, – svars-to Eglė V.

Nepakeliamas skausmas„Man padaryti trečiojo laipsnio cheminiai nudegimai, nudeginti 22 procentai kūno.

Buvo atliktos skirtingos operacijos, iš viso man suteikta 21 narkozė. Gydymo metu jaučiau nepakeliamą skausmą, naktimis ne-miegodavau dėl skausmo ir kraujavimo. Ke-turis mėnesius negalėjau vaikščioti. Dabar pažeistose vietose nuolatos jaučiu skausmą ir odos tempimą, netgi nejudant, negaliu visiškai išsižioti, judinti galvos bei rankų.

Nudegusias kūno vietas turiu klijuoti si-likono tvarsčiais nuo randų, nes nudegimų randai linkę „vešėti“ ir dar daugiau traukti odą. Visą parą turiu būti su šiais tvarsčiais ir juos nešioti turėsiu dar dvejus metus.

Gydymo metu buvo naudojami įvairūs vaistai, kurie paveikė mano organizmą. Daž-nai jaučiu skausmus pilve: skrandyje, inks-tuose bei kepenyse“, – apie patirtus ir dar laukiančius išgyvenimus pasakoja Eglė V.

„Esu visiškai sužlugdyta“„Kaip žmogus esu sužlugdyta visiškai.

Žmonės vengia kontakto su manimi, dėl ko jaučiuosi atrskirta nuo savo draugų, artimų-jų, bei visuomenės. Negaliu dirbti, sportuo-ti, gyvenu nuo operacijos iki operacijos.

Esu jauna, neištekėjusi moteris. Mano galva, veidas ir kūnas subjaurotas, dėl to nebeįmanoma tęsti įprasto gyvenimo, su-sirasti vyrą, susilaukti vaikų, tai mane psi-chologiškai žlugdo. Kasdien jaučiu stresą, kyla minčių apie savižudybę. Esu patyrusi 21 operaciją ir plastinės chirurgijos specia-listai nesiima prognozuoti, kiek dar opera-cijų man bus būtina atlikti.

Nežinau, kaip gyvensiu valstybei nutrau-kus nedarbingumo išmokas, jaučiu įtampą, baimę ir nerimą dėl savo ateities, nežinau, kaip susirasiu darbą. Šitas sužalojimas turės įtakos visam mano likusiam gyvenimui“, – savo laiške rašo Eglė V.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Sieros rūgštis – stipri neorganinė rūgš-

tis. Jau daug metų sieros rūgštis pagal

gamybos kiekį yra chemikalas Nr. 1. Iš jos

gaminamos kitos cheminės medžiagos.

Sieros rūgštis naudojama spalvotųjų re-

tųjų metalų, vaistų, dažų, neorganinių

rūgščių, sintetinių pluoštų gamyboje,

maisto, trąšų pramonėje, juodųjų meta-

lų ėsdinimui.

Visos rūgštys sukelia skausmingus

nudegimus, bet koncentruota sieros

rūgštis itin stipriai nudegina organinius

audinius. Todėl su ja reikia elgtis labai

atsargiai.

Sieros rūgštis

Visuomenė | 11

„Gazprom“ aikštijasi Trūksta milijardo Skalūninė panacėjaPremjeras Andrius Kubilius Euro-

pos Komisijos (EK) pirmininką Jose

Manuelį Barroso bandė įtikinti, kad

negavus reikiamos beveik 1,3 mlrd.

eurų paramos bus sunku įsivaizduoti

Ignalinos atominės elektrinės užda-

rymo strategijos iki 2029 metų įgy-

vendinimą. EK Lietuvai kol kas siūlo

skirti tik 210 mln. eurų. A.Kubilius iš

J.M.Barroso neišgirdo jokių pažadų.

Vyriausybė tikisi, kad Lietuvą nuo

energetinės priklausomybės Ru-

sijai gali išvaduoti šalies uolienose

slypinčios skalūninės dujos. Pre-

liminariai skaičiuojama, kad Lie-

tuvoje glūdi apie 100 mlrd. kub. m

skalūnų dujų, jų vertė dabartinė-

mis kainomis sudaro apie 35 mlrd.

eurų. Tiek dujų patenkintų Lietu-

vos poreikius 30–40 metų.

nužudyta

Premjeras Andrius Kubilius nedra-

matizuoja „Gazprom“ pareiškimų

apie kreipimąsi į tarptautinį arbitra-

žą dėl „Lietuvos dujų“ pertvarkos ir

tikisi, kad pastaruoju metu vykstan-

tys konstruktyvūs pokalbiai su Ru-

sijos dujų koncerno atstovais duos

gerų rezultatų. Lietuva savo poziciją

paskelbs, kai gaus ofi cialius „Gaz-

prom“ sprendimus ir argumentus.

Abu įtariamieji jau yra teisti. Pastaruoju

metu vadybininku dirbęs P.Kairys į tei-

sėsaugos akiratį pateko dėl piktnaudžia-

vimo tarnyba ir dokumentų klastojimo

skirstant Europos Sąjungos lėšas. 2007

metais jis teistas kartu su tuo metu fi -

nansų ministro pareigas ėjusio Zigman-

to Balčyčio sūnumi Donatu Balčyčiu ir

dar dviem asmenimis. Visi vyrai dirbo

Lietuvos verslo plėtojimo agentūroje.

Tik vidurinį išsilavinimą turintis, nie-

kur nedirbantis Kauno rajono gyvento-

jas P.Butėnas teistas net keturis kartus.

Prieš fotoaparatus veidą slepiančiam

vyrui pareikšti įtarimai dėl itin žiauraus

sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų

paskatų. Įtariamasis savo kaltę pripaži-

no, teismui tai – lengvinanti aplinkybė.

Jis liudija, kad P.Kairys už Eglės V. sužalo-

jimą jam sumokėjo 2 tūkst. Lt.

Sumokėjo 2 tūkst. Lt

Eglė V.:

„Man šiurpu išgirdus, kad kai kurie vaikinai savo merginoms dar sako – jei ką nors padarysi, apipilsiu rūgštimi. Jie nesupranta, ką kalba.“

Nusikaltimo

vykdytojas

P.Butėnas slepia

savo veidą.

Nukentėjusioji liudija,

kad P.Kairys ne kartą

grasino ją sužaloti.

12 | Pasaulis 15min • 2012 m. kovo 2 d.

Leonidas Rusijos premjeras Vladimiras Putinas jau šį sekmadienį bus trečią kartą išrinktas Rusijos prezidentu. Jis didžiajai Lietuvos kaimynei gali vadovauti net iki 2024-ųjų.Politologai ir sociologai neabejoja – V.Putinui nereikės net antrojo turo. „Jis laimės rinki-mus pirmajame rate, surinkęs 63–66 proc. balsų“, – sakė nepriklausomo J.Levados so-ciologijos centro vadovas Levas Gudkovas. Antrąją vietą, pagal J.Levados centro pro-gnozes, užims Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas su 15 proc. balsų, tre-čiąją – liberalų demokratų vadovas Vladimi-ras Žirinovskis su 8 proc., o milijardierius Michailas Prochorovas ir buvęs federacijos tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas gaus atitinkamai 6 ir 5 proc. balsų.

Jeigu V.Putinas pasiliks Kremliuje iki 2024-ųjų, jis nusileis tik diktatoriui Josi-fui Stalinui, Sovietų Sąjungą geležine ran-ka valdžiusiam 29 metus.

Leonidas Iljičius Brežnevas, su kuriuo jau lyginamas V.Putinas, stovėjo prie Sovietų Sąjungos vairo 18 metų iki pat savo mirties 1982 metais. V.Putinas Rusijai vadovauja nuo 1999 metų gruodžio 31-osios, kai tuo-metis šalies prezidentas Borisas Jelcinas pasakė savo garsiąją frazę: „Aš pavargau, aš išeinu“. Taigi, V.Putinas, kaip dukart buvęs prezidentas, ir dabar, kaip ministras pirmi-ninkas, vadovauja Rusijai jau 12 metų. Po sekmadienio rinkimų prezidento kadencija pailgės iki šešerių metų, tad V.Putinas, jei laimėtų ne tik šiuos, bet ir 2018-ųjų prezi-dento rinkimus, iš viso galėtų peršokti net 24 metų kartelę.

Dėl to Rusijoje Vladimiras Vladimirovičius Putinas jau dabar vadinamas „Leonidu Ilji-čiumi Putinu“. Aliuzija į iki paskutinio ato-dūsio valdžios vairo nepaleidusį L.Brežnevą gal ir banali, bet kol kas tai taikliausias Ru-sijos politikos apibūdinimas. Skirtumas tik tas, kad L.Brežnevas mėgo pats save apdo-vanoti, o V.Putinas vietoj medalių mieliau renkasi reklamą per žiniasklaidą.

Nevykęs „piaras“Laikas „prie vairo“ – ne vienintelis L.Brežnevo ir V.Putino panašumas. V.Puti-

nas, kaip ir L.Brežnevas, siekia tapti stabi-lumo garantu. Jam kol kas sekasi: Rusijos ekonomika stabilesnė nei Europos, bet šalies lyderis tampa vis didesnės pajuokos objek-tu. Kaip ir L.Brežnevas savo laiku.

Žmonės juokiasi ne tik pasakodami kan-džius anekdotus, bet ir stebėdami V.Putino elgesį. Pavyzdžiui, kai šalies ministras pir-mininkas „netyčia“ jūroje rado senovinę amforą. Arba kai kartu su D.Medvedevu va-žinėjosi kombainu. O kiek kartų V.Putinas pozuodamas sėdėjo prie tanko vairo ar nai-kintuvo kabinoje?

Rusija iki V.Putino neturėjo lyderio, ku-riam tiktų „mačo“ stilius, todėl anksčiau daugumai patiko, kai pusnuogis V.Putinas Sibire žvejojo, jodinėjo, plaukiojo ir kitaip demonstravo savo vyriškumą ir jėgą. Bet vėliau, anot apžvalgininku, lazda buvo aki-vaizdžiai perlenkta. Dabar dažniausiai prisi-menama, kaip V.Putinas važinėjo „Formu-

lės-1“ bolidu. Nuotraukas, kuriose Rusijos ministras pirmininkas „skrenda“ su geltonu „Renault“ bolidu, beje, papuoštu žlugusio banko Snoras“ reklama, apskriejo visą pa-saulį. Vėliau vienas sporto portalas detaliau išanalizavo šio šou nuotraukas ir vaizdo me-džiagą ir išsiaiškino, kad tai buvo tik spek-taklis: starte V.Putinas sėdėjo „Formulės-3“ bolide, po to važiavo „Formulės-2“ bolidu, o „Formulės-1“ bolido nebuvo nė kvapo.

Tokių į šią panašių nevykusių Rusijos ly-derio reklamavimo istorijų – pilnas interne-tas. „Jie ką, mano, kad mes visiški kvailiai“, – po dar vieno V.Putino akibrokšto triukšma-vo interneto auditorija.

V.Putino įvaizdžio kūrėjai tiek perlenkė lazdą, kad net šią savaitę atskleistas pasi-kėsinimas į jį daug kam pasirodė dar viena viešųjų ryšių antis.

Nauja žvaigždėBet dauguma Rusijos visuomenės vis dar gyvena ne internete. Tad kol kas V.Putino

Denisas Tarasenko d.tarasenko@15min.lt

Opozicija V.Putinui plati ir stipri kaip niekada. Dėl to ir šių metų prezidento rinkimų kampanija buvo neįprastai nervinga.

Fukušimos grimasaNet ir juodžiausiomis pernai įvykusios branduolinės avarijos akimirkomis Japonijos lyderiai nežinojo, kokia žala padaryta jėgainei.

Jie slapta svarstė galimybę evakuoti visą Tokiją, nors viešai ramino visuomenę ir ti-kino, kad padėtis kontroliuojama.

Dienraštis „The New York Times“ rašo, jog tai atskleidė šią savaitę paviešintas ne-priklausomas Fukušimos nelaimės tyrimas.

Japonijos atstatymo iniciatyvos fondas, nauja privati organizacija, atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad Japonija buvo priartėjusi prie gerokai didesnės branduo-linės katastrofos nei toji, kuri ištiko Fuku-šimos Daiči jėgainę.

Trisdešimties akademikų, teisininkų ir žurnalistų komanda šešis mėnesius nagri-nėjo Japonijos atsaką į avariją, kurią sukė-lė pernai kovo 11-ąją šalį supurtęs žemės drebėjimas ir cunamis, sutrikdęs jėgainės aušinimo sistemos darbą.

Pavojingai blaškėsiIšankstinėje ataskaitoje rašoma, kad

veiksmingą Japonijos atsaką kartais silpni-no tarpusavio nepasitikėjimas tarp pagrin-dinių veikėjų: tarp šalies premjero Naoto Kano ir jėgainės operatoriaus „Tokyo Elec-tric Power“ („Tepco“) būstinėje Tokijuje bei pačios jėgainės administratoriaus. Dėl konf-liktų pirmosiomis krizės dienomis tarp jų cirkuliuodavo neaiški ir kartais prieštaringa informacija, rašoma ataskaitoje.

Joje taip pat aprašomi paklaikusio jėgai-nės vadovo Masao Yoshidos skambučiai vy-riausybės pareigūnams, kuriems jis tvirti-no galintis suvaldyti situaciją, jei jam bus leista pasilikti visą personalą. Tuo pat metu jis ignoravo „Tepco“ vadovų draudimą ne-naudoti jūros vandens perkaitusiems reak-toriams aušinti. Kita vertus, kompanijos

prezidentas Masataka Shimizu taip pat skambino premjero tarnybai ir tvirtino, kad būtina kuo greičiau evakuoti visus darbuo-tojus. Toks žingsnis galėjo turėti katastrofi š-kų pasekmių, nes padėtis elektrinėje būtų tapusi nebekontroliuojama, į atmosferą būtų buvę išmesta dar daugiau radioaktyvių me-džiagų, dėl kurių būtų tekę evakuoti ir kitas šalia esančias jėgaines, kurios taip pat be personalo liktų nekontroliuojamos.

„Tik per plauką“Ataskaitoje cituojamas tuometis minist-

rų kabineto sekretorius Yukio Edano, per-spėjantis, kad tokia „demoniška grandininė reakcija“ galų gale baigtųsi būtinybe eva-kuoti gyventojus iš Tokijo, esančio už 250 kilometrų į pietus.

Ataskaitoje taip pat aprašoma N.Kano administracijos panika dėl rizikos, kad dau-giau nei 10 tūkst. panaudoto branduolinio kuro strypų, laikytų nesaugiose talpyklo-se šalia pažeistų reaktorių, gali paskleisti didelius radiacijos kiekius. Tik prabėgus penkioms dienoms po žemės drebėjimo Ja-ponijos kariniai sraigtasparniai pagaliau ga-lėjo patvirtinti, kad rizikingiausia talpykla šalia ketvirtojo reaktoriaus vis dar saugiai pripildyta vandens.

„Tik per plauką išvengėme blogiausio sce-narijaus, nors visuomenė to tuo metu ne-žinojo“, – sako fondo įkūrėjas Yoichi Funa-bashi. Pasak Y.Funabashi, vyriausybė slėpė pačius juodžiausius katastrofos vertinimus ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo savo są-jungininkių, tokių kaip JAV.

Pasak tyrėjų, jų išvados skiriasi nuo pa-čios vyriausybės atlikto katastrofos tyrimo, kuris paskelbtas gruodį. Rimčiausias neati-tikimas – lemiama branduolinės krizės aki-mirka, kai premjeras N.Kanas kovo 15-osios rytą įžygiavo į „Tepco“, išgirdęs, kad ben-drovė ketina evakuoti visus savo darbuo-tojus iš jėgainės.

Vyriausybės ataskaita palanki „Tepco“ ir tvirtina, kad N.Kanas tiesiog neteisingai suprato bendrovės teiginius, neva ji ketino evakuoti tik dalį personalo. Nepriklausomi tyrėjai apklausė daugumą dalyvavusių žmo-nių – išskyrus bendradarbiauti atsisakiusius „Tepco“ vadovus – ir sužinojo, jog bendrovė išties ketino evakuoti visą personalą.

Y.Funabashi giria N.Kaną už teisingą sprendimą neleisti „Tepco“ apleisti elek-trinės: „Premjeras N.Kanas turėjo savų mi-nusų ir padarė klaidų, bet jo įsiveržimas į „Tepco“ biurą reikalaujant nepasiduoti iš-gelbėjo Japoniją.“

Jei elektrinės

personalas būtų

evakuotas, Japoniją

galėjo ištikti daug

didesnė katastrofa.

„Reuters“ nuotr.

Vyriausybė slėpė pačius juodžiausius katastrofos vertinimus ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo savo sąjungininkių.

Kovotojas su korupcija

A.Navalny – realiausia

grėsmė dabartinei valdžiai.

„Reuters“ nuotr.

Pasaulis | 1315min • 2012 m. kovo 2 d.

Iljičius Putinasreitingai iš tikrųjų aukšti. Nors rinkimų re-zultatai žinomi jau dabar, negalima nepa-stebėti ir visiškai naujo dalyko – opozicija V.Putinui plati ir stipri kaip niekada. Dėl to ir šių metų prezidento rinkimų kampanija buvo neįprastai nervinga. Tiesa, V.Putinas ir šį kartą atsisakė dalyvauti debatuose su savo oponentais, neva nevertais su juo dis-kutuoti. Bet jis buvo itin aktyvus rengda-mas susitikimus su visuomene, dalyvau-damas palaikymo mitinguose ir spaudoje skelbdamas straipsnius visais gyvenimo klausimais.

Pasak politologų, pats didžiausias da-bartinės Rusijos valdžios galvos skaus-mas – vadinamoji nesisteminė opozicija. Pirmiausia – jaunas teisininkas Aleksejus Navalny, bendraminčių jau vadinamas būsimuoju Rusijos prezidentu.

A.Navalny išgarsėjo tuomet, kai pradėjo aštriai kovoti su korupcija. Pats populia-riausias Rusijos tinklaraštininkas paleido internete projektą „RosPil“ (nuo žodžiu Rusija ir „pjauti“ – šis žodis Rusijoje var-tojamas, kai kalbama apie pinigų vogimą ir įvairias machinacijas siekiant gauti ky-šius). Per porą mėnesių projekto popu-liarumas taip išaugo, kad visuomenė ne-sunkiai surinko kelis milijonus rublių, už kuriuos buvo pasamdyti profesionalūs teisininkai, užsimoję tirti aferas.

Dabar portale Rospil.info skelbiama, kad po teisininkų skundų buvo išgelbėta dau-giau nei 40 milijardų biudžetinių rublių (daugiau nei 3,3 mlrd. Lt). A.Navalny ko-manda tyrė tik valstybės užsakymus ir įvairius konkursus.

Korupcija išaugo kelis kartusVienas iš akivaizdžiausių korupcijos pa-vyzdžių – naftotiekio „Rytinis Sibiras – Ramusis vandenynas“ statyba. 2009 metų pabaigoje naftotiekis buvo paleis-tas. „Tai buvo grandiozinis, galima saky-ti, net nacionalinis projektas, kurį tiesio-giai kontroliavo prezidentas ir premjeras V.Putinas“, – sakė A.Navalny žiniasklai-dai, kai pavyko įrodyti, kad per naftotie-kio statybą buvo pavogta daug milijardų.

Naftotiekis kainavo daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių. Maždaug 30 proc. šios sumos buvo pavogta. Tai nustatė Rusijos audito rūmai. Iškart po audito patikros rezulta-tai buvo įslaptinti. Bet A.Navalny iš savo šaltinių gavo visas kopijas. Kai kilo skan-dalas, niekas iš valdžios taip ir nepaneigė paviešintų dokumentų.

Statybos darbus tuo metu prižiūrėjo kompanijos „Transneft“ prezidentas Se-mionas Vainštokas. „Jeigu jūs manote, kad šis ponas dabar kalėjime, tai jūs klystate“, – pridūrė A.Navalny.

S.Vainštokas vietoj bausmės iš V.Putino rankų gavo ne tik ordiną, bet ir naują objek-tą: jam buvo paskirta olimpiados objektų Sočyje statyba.

V.Putiną su korupcija sieja ne tik A.Navalny, bet ir kiti apžvalgininkai. Apie jo turtus sklan-

do legendos. Šią savaitę žurnalas „The New Times“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama,

kad V.Putino turtai gausinami Panamos, Lichtenšteino ir Didžiajai Britanijai priklausančių

Mergelių salų vadinamuosiuose ofšoruose, o milžiniškos grynųjų sumos saugomos Lon-

dono ir Ciuricho bankuose.

Leidinys tvirtina gavęs progą pastudijuoti unikalius dokumentus ir garso įrašus, kurie įro-

do V.Putino dalyvavimą milijoninėse aferose. Artimų V.Putinui verslininkų sluoksniuose

Rusijos premjeras vadinamas Michailu Ivanovičiumi. Verslininkas Sergejus Kolesnikovas

žurnalui papasakojo, jog 2001 metų pradžioje verslininkas Nikolajus Šamalovas perdavė

savo partneriams, jog jo kolega iš kooperatyvo „Ozero“ („Ežeras“), prezidentas V.Putinas,

pasiūlė jiems susitikti su „Sibneft“ savininku Romanu Abramovičiumi, kuris turi duoti pini-

gų medicinos įrangai pirkti, o 35 proc. sumos, V.Putino siūlymu, turėtų nutekėti į lengva-

tinio apmokestinimo bendrovę (ofšorą).

Į klausimą, ar visi suprato, kad tai „atkatas“, S.Kolesnikovas atsakė teigiamai.

Tų pačių metų pavasarį jis susitiko su R.Abramovičiumi, o jau liepą, per visuomeninius

fondus „Petromed“, „Obrazovanije“ ir Abramovičiaus fondą „Polius Nadeždy“ atėjo pirmie-

ji 203 mln. JAV dolerių. Iš jų 35 proc. neva nutekėjo į „Rollins International“ ir „Santal Tra-

ding“ (Panama) vadinamuosius ofšorus. Po to tokiu pat būdu įvyko sandėris su „Severs-

tal“ savininku Aleksejumi Mordašovu, kuris „paaukojo“ 14,9 mln. JAV dolerių.

Vėliau, kaip teigia „The News Times“, buvo gauta dosni auka iš „LUKoil“ koncerno, dar 14

mln. JAV dolerių pervedė prekiautojas nafta ir V.Putino artimas draugas Genadijus Tim-

čenka. Tokiu būdu vadinamuosiuose ofšoruose Michailas Ivanovičius jau turi susikaupęs

daugiau nei 400 mln. JAV dolerių.

V.Putino milijardai

Rinkimai gyvai:Kovo 4-ąją portalo 15min.lt versija rusų kalba

(www.15min.lt/ru) Rusijos

prezidento rinkimus stebės

gyvai ir skelbs pačias

karščiausias naujienas.

Anonsas

V.Putinas jau tapo

pajuokų objektu,

tačiau alternatyvos

jam vis dar nėra.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Likimas kabo ant plaukoIki Lietuvos futbolo čempionato starto liko savaitė, bet

Klaipėdos „Atlanto“ likimas toliau kabo ant plauko. Klu-

bas neranda investuotojų, kurie padengtų 300 tūkst.

Lt siekiančias skolas ir ištrauktų iš bankroto procedū-

ros. „Galimybės 50 su 50“, – tikino ilgametis klubo pre-

zidentas Vacys Lekevičius. Dėl „Atlanto“ nežinomybės

jis kaltino klubo prezidentu turėjusį tapti garsų irkluo-

toją Alvydą Duonėlą, neišpildžiusį pažadų.

Šokio bateliai – ant viniesEdita Daniūtė baigė profesionalios šokėjos karjerą.

„Noriu visiems padėkoti už nuostabų šokių pasaulį.

Tęsiu savo mėgstamą darbą ir emociškai palaikysiu

partnerius, su kuriais šokau kartu“, – teigė 32-ejų

šokėja. Nuo 2009-ųjų ji kartu su Mirko Gozzoli ats-

tovavo Italijai, o anksčiau šoko su Arūnu Bižoku. Su

abiem partneriais E.Daniūtė tapo pasaulio sportinių

šokių čempione.

14 | Sportas

Šeštadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje spindės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žvaigždės. Tradicinė LKL „Žvaigždžių diena“ uostamiestyje vyks pirmą kartą.

Lygos direktorius Linas Gilys intriguoja, jog tikimasi išskirtinio reginio. „Šis LKL sezonas kaip niekad pilnas žvaigždžių. Ryškių žaidė-jų netrūksta nei „Legionierių“, nei „Lietu-vių“ komandoje, kuri apskritai yra kone Lie-tuvos rinktinės atitikmuo“, – kalbėjo L.Gilys.

Tiesa, mače neišvysime vienos didžiausių Lietuvos krepšinio žvaigždžių Jono Mačiu-lio, kuris Kauno „Baltų“ ekipoje debiutavo jau patvirtinus „Žvaigždžių dienos“ koman-dų sudėtis. Tačiau J.Mačiulis varžysis „Snai-perio“ konkurse.

„Snaiperio“ konkursas žada būti labai įdo-mus, mat į jį surinkti išties patys geriausi tritaškių metikai“, – tikino L.Gilys.

Pasak L.Gilio, laukiama anšlaginio rengi-nio, mat likus kelioms dienoms iki šventės buvo telikę pavieniai bilietai. „Bilietai buvo žymiai sparčiau perkami nei per pastarąsias „Žvaigždžių dienas“, vykusias Šiauliuose ir Panevėžyje“, – tikino LKL direktorius.

Išskirtiniu renginio akcentu taps krepšinio akrobatų grupės iš Slovėnijos „Dunk Kings“ pasirodymas. Žiūrovus taip pat linksmins Violeta ir Vilius Tarasovai, Stepas Januš-ka bei Klaipėdos choras „Cantare“, miesto meras trimitininkas Vytautas Grubliauskas.

S.Weemsas nepanoro dalyvauti „Oro karaliaus“ konkurse.

„Lietuviai“Mantas Kalnietis, „Žalgiris“

Renaldas Seibutis, „Lietuvos rytas“

Mindaugas Kuzminskas, „Žalgiris“

Paulius Jankūnas, „Žalgiris“

Jonas Valančiūnas, „Lietuvos rytas“

Atsarginiai: Gintaras Kadžiulis („Rūdupis“), Martynas

Mažeika („Neptūnas“), Darius Pakamanis

(„Juventus“), Evaldas Baniulis („Sakalai“),

Valdas Vasylius („Šiauliai“), Mindaugas

Katelynas („Lietuvos rytas“) ir Robertas

Javtokas („Žalgiris“).

Treneris: Antanas Sireika („Šiauliai“)

„LKL snaiperio“ konkurso dalyviai (krepšininkas, klubas, tritaškių taiklumas)

Mantas Kalnietis, „Žalgiris“, 53,3 proc.

Aleksandras Rašičius, „Lietuvos rytas“, 50,0 proc.

Žygimantas Šeštokas, „Juventus“, 45,2 proc.

Tomas Rinkevičius, „Palanga“, 45,1 proc.

Edvinas Ruzgas, „Šiauliai“, 41,2 proc.

Eimantas Bendžius, „Pieno žvaigždės“, 38,1 proc.

Gediminas Orelikas, „Rūdupis“, 37,2 proc.

Karolis Babkauskas, „Lietkabelis“, 37,0 proc.

Marko Popovičius, „Žalgiris, 34,3 proc.

Marius Runkauskas, „Neptūnas“, 31,4 proc.

Arvydas Gydra, „Sakalai“, 31,0 proc.

Jonas Mačiulis, „Baltai“, 25,0 proc.

Vytenis Jasikevičius, „Kėdainiai“, 24,3 proc.

Rekordai: net šešis kartus „LKL snaiperio“ konkur-

są laimėjo „Neptūno“ atstovai. Daugiau-

sia kartų – 3 – triumfavo Arvydas Maci-

jauskas (2000, 2002 ir 2003 m.), o visų

laikų geriausią rezultatą 2007-aisiais

pasiekė Andrius Šležas, surinkęs 27 taš-

kus iš 30.

Čempionas: taikliausio lygos snaiperio

titulą gins E.Ruzgas.

Minusas – nebus ryškiausių dėji-

mų žvaigždžių: šokliojo S.Weemso ir

2005-aisiais NCAA lygos dėjimų konkur-

są laimėjusio M.Katelyno. Organizato-

riai kandidatų sąraše šiuos krepšininkus

buvo įrašę pirmaisiais numeriais, tačiau

tiek S.Weemsas, tiek M.Katelynas daly-

vauti konkurse atsisakė.

Pliusas – pakeistos taisyklės. Konkur-

sas vyks dviem etapais. Pirmajame visi

dalyviai turės galimybę pademonstruoti

po tris dėjimus. Kiekvienam dėjimui rea-

lizuoti bus skirtos 75 sekundės.

Įskaitiniais taškais, kuriuos skirs komisi-

ja, bus vertinami du sėkmingiausi dėji-

mai iš trijų.

„Oro karaliaus“ konkurso dalyviai (krepšininkas, klubas, ūgis)

Enrico Pickettas, „Palanga“, 191 cm

Cameronas Longas, „Šiauliai“, 193 cm

Leroy Noblesas, „Pieno žvaigždės“, 195 cm

Davidas McClure‘as, „Kėdainiai“, 198 cm

Vaidotas Volkus, „Juventus“, 203 cm

Adomas Drungilas, „Lietkabelis“, 203 cm

Rekordas: įspūdingu šuoliu stebinęs 190 cm ūgio

Darius Sirtautas vienintelis oro karaliu-

mi tapo triskart (1995, 1997, 1998 m.).

Čempionas: pernai juo tapo Lietuvos

edukologijos universiteto studentas Al-

girdas Palaima, šventėje dalyvavęs sve-

čio teisėmis.

Istorija: „Lietuvių“ ir „Legionierių“ („Time Team“) komandos tarpusavyje kovėsi devynis

kartus, o legionieriai iš jų laimėjo vos vieną (2005 m.). Tiesa, 2007-aisiais mačas baigėsi

lygiosiomis. Pernai Šiauliuose „Lietuviai“ laimėjo 122:114, o efektingiausiu žaidėju buvo

išrinktas Jonas Valančiūnas.

„Time Team“Marko Popovičius, „Žalgiris“

Tyrese‘as Rice‘as, „Lietuvos rytas“

Sonny Weemsas, „Žalgiris“

Lawrence‘as Robertsas, „Lietuvos rytas“

Milovanas Rakovičius, „Žalgiris“

Atsarginiai: Aleksandras Rašičius („Lietuvos rytas“),

Rashaunas Broadusas („Šiauliai“), Trevo-

nas Hughesas („Pieno žvaigždės“), Davidas

McClure‘as („Kėdainiai Triobet“), Arturas

Bruninis („Neptūnas“), Mario Delašas („Bal-

tai“) ir Dane‘as Johnsonas („Palanga“).

Treneris: Aleksandras Trifunovičius („Žalgiris“)

LKL Žvaigždžių rungtynės

„LKL snaiperis“„Oro karalius“

ngtyny ėsy

“

LKL žvaigždės žibės Klaipėdoje

J.Valančiūnas

turi galimybę

tapti ryškiausia

LKL žvaigžde.

BFL nuotr.

Vilnius | 1515min • 2012 m. kovo 2 d.

Mikroautobusai nyksta

Jau šiandien dalis maršrutiniais taksi važinėjančių vilniečių gali pakliūti į nepatogią padėtį. Sostinės gatvėmis nebekursuos 2, 4 ir 62 maršruto mikroautobusai, vežę keleivius iš Fabijoniškių, Perkūnkiemio ir Tarandės į Stotį.Idėjos keisti maršrutinių taksi maršru-tus Vilniaus savivaldybės koridoriuose sklandė jau nuo pernai vasaros. Valdi-ninkai siūlė maršrutus koreguoti, bet tai vežėjams nepatiko. Jų manymu, siūloma važinėti gatvėmis, kuriose vi-siškai nebus keleivių, aplenkiant tokias populiarias vietas kaip Konstitucijos prospektas, Kalvarijų, Pylimo gatvės.

Neatsirado nė vieno dalyvio Savivaldybė paskelbė naują konkur-są 2, 4 ir 62 maršrutams, tačiau jame niekas nedalyvavo. Tad situacija susi-klostė tokia, jog šiais maršrutais nuo penktadienio, kovo 2 d., mikroautobu-sai nebevažinės.

„Miesto savivaldybė nebepratęsė mūsų sutarčių. Buvo skelbtas konkur-sas, kuriame niekas nedalyvavo, o mūsų sutartys galiojo tik iki kovo 1 d. Bet ka-dangi trasos buvo parinktos absurdiš-kai, mes atsisakėme konkurse dalyvau-ti ir ten važinėti“, – kalbėjo bendrovės „Transrevis“, kurios mikroautobusai važinėjo šiais maršrutais, vadovas Vla-das Dapkus.

Savivaldybė siūlė, kad 2 maršruto mi-kroautobusai, išsukę iš Fabijoniškių pro „Akropolį“, toliau važiuotų ne Kalva-rijų, o Geležinio Vilko gatve pro Vingio parką V.Pietario, Žemaitės, Kauno gat-vėmis į Stotį. 62 maršruto mikroautobu-sams taip pat nebebuvo leidžiama važi-nėti Kalvarijų gatve, o už „Akropolio“

sukti į Geležinio Vilko gatvę. „Tai gat-vės, kuriose praktiškai nėra žmonių. Be to, tam, kad žmonės priprastų prie naujų maršrutų, reikia bent kelių mė-nesių. Keleiviai pyksta, tranko duri-mis, kai yra vežami kitomis gatvėmis, nei buvo įpratę“, – aiškino V.Dapkus.

Atleis pusę šimto žmonių V.Dapkaus teigimu, savivaldybės buvo prašoma dar keliems mėnesiams pra-tęsti dabartines sutartis. Bent iki lie-pos, kai mikroautobusus ketinama įtraukti į bendrą el.bilieto sistemą. Jis nesupranta, kam reikia dabar keisti maršrutus, jeigu paskui tai bus daro-ma dar kartą.

„Mums buvo atsakyta: kodėl viešasis transportas turėtų kentėti, atleidinėti savo žmones, kai privatus verslas už-dirba“, – pasakojo V.Dapkus.

Anot jo, kai kuriuos maršrutus pir-mieji išbandė būtent vežėjai mikroau-tobusais, pavyzdžiui, iš Stoties į Fabijo-niškes. Esą miesto autobusas anksčiau

važinėjo iki vadinamųjų senųjų Fabijo-niškių ir tik pastebėjus, kad mikroau-tobusai važinėja sėkmingai toliau, ten nukreipti ir autobusai.

„Trečiadienį mums buvo pasakyta – sukurkite maršrutus, kuriais norėtu-mėte važinėti. Absurdas. Jeigu nuo bir-želio nesugebėjome jų sudėlioti, tai ką padarysime per vieną naktį?“ – pikti-nosi V.Dapkus.

„Transrevis“ vadovas neslėpė, kad yra priverstas atleidinėti darbuotojus. Iš viso darbo neteks apie 50 žmonių.

Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad nuo kovo 1 d. 62, 4 ir 2 mikroautobusų marš-

rutai keičiasi, nes tyrimai parodė, jog šie mikroautobusai, kursavę Konstitucijos

prospektu, Kalvarijų gatve, Žaliuoju tiltu iki centro, per daug apkrauna minimas

gatves.

„Analogiška padėtis buvo susidariusi dėl 5, 71 ir 1 mikroautobusų – savivaldybė

sėkmingai optimizavo šiuos maršrutus. Žmonėms buvo pasiūlytos alternatyvos

ir žmonės dabar patenkinti. Šiuo atveju vežėjas atsisakė pakoreguoti maršrutus.

Savivaldybė buvo paskelbusi konkursą naujo vežėjo paslaugoms įsigyti, tačiau

nesulaukė nė vieno dalyvio“, – sakė vicemeras Romas Adomavičius.

62 mikroautobusą pakeis 52A „Pašilaičiai–Tarandė“ autobusas, nes pakore-

gavus tvarkaraštį jis važiuos dažniau. Autobusai darbo dienomis važiuos nuo

6 val. iki 22 val., o poilsio dienomis – nuo 6.30 val. iki 22 val. Piko metu autobu-

sai važiuos kas 15–20 min., ne piko metu – kas 25–30 min. Keleiviai į 5 maršruto

autobusą galės persėsti Gedvydžių stotelėje, į 33, 46, 48, 55 ir 55A autobusus

J.Juzeliūno stotelėje, o Pašilaičių žiede – į 11, 16, 19 maršrutų troleibusus bei 33,

46, 48, 55 ir 55A autobusus.

2-ojo mikroautobuso maršrutą iki Fabijoniškių iki šiol dubliavo 53 autobusas,

kursuojantis nuo Stoties ir vežantis P.Žadeikos, L.Giros, S.Stanevičiaus gatvė-

mis. Esant poreikiui, šio maršruto autobusų skaičius bus padidintas.

Vietoj 4 mikroautobuso, vykstančio iš Stoties į Perkūnkiemį pro Šeškinę, svars-

toma galimybė paleisti Viešojo transporto parko darbuotojams skirtus mikroau-

tobusus. Bilieto kaina būtų kaip ir visuomeniniame transporte.

Jaučiasi teisūs

V.Dapkus:

„Keleiviai pyksta, tranko durimis, kai yra vežami kitomis gatvėmis, nei buvo įpratę.“

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Sostinės gatvėmis

nebekursuos 2,

4 ir 62 maršruto

mikroautobusai.

I.Gelūno nuotr.

16 | Vilnius 15min • 2012 m. kovo 2 d.

Kaziukas: marga eitynių publikaKasmet įdedama daug triūso ir pastangų kuo autentiškiau atkurti prieš 400 metų sklandžiusią Kaziuko mugės kvieslių eisenos atmosferą. Šiemet teatralizuotas paradas žada būti kaip niekada margas.

Tiesa, tyliai pripažįstama, kad netrūks ir menkai ką bendra su muge ar šv. Kazimie-ru turinčių personažų. Pavyzdžiui, šešta-dienį į eitynes įsilies keletas iš Senamiesčio teatro pasiskolintų lėlių: du šikšnosparniai, du vabalai, du katinai ir didžiulis gandras.

Pastarąjį dar būtų galima pateisinti: seno-vėje tikėta, kad pavasario šilumą ant sparnų atneša paukščiai. Tačiau ką eisenoje veiks kiti padarai?

Lėlei nulūžo nosis „Ką gaunam, tą ir imam“, – ranka numojo ir nusijuokė už kultūrinę mugės programą atsakinga Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji edukacijos koordinatorė Mari-ja Liugienė.

Eitynių dalyviams parūpinti kostiumus ir mugei būtinus atributus – didelis galvos skausmas.

„Labai daug ką nuomojamės iš Senamies-čio teatro – net ir šv. Kazimiero lėlę. Dabar su butaforais tariamės, kad jai nosį nor-malesnę padarytų, nes nulūžo per kelerius metus“, – mugės išvakarėse rūpesčiais su „15min“ dalijosi M.Liugienė.

Vėliava – tikras išbandymas Šeštadienį, 11 val., Vilniaus Lukiškių aikš-tėje išsirikiuosiančios eisenos priešakyje stovės ragus pučiantys šaukliai. Būtent jie praskiria eitynėms taką. Iškart už šauklių žingsniuos šv. Kazimiero ir šv. Kristoforo vėliavų nešikai.

Šv. Kazimiero vėliavą Etninės kultūros centro užsakymu sukūrė dailininkė Nijolė Stunskaitė. „Ji labai gerai pasikausčiusi he-raldikoje. Ši vėliava pagaminta iš odos, to-dėl labai sunki. Kas vienais metais ją neša, kitąmet jau nebenori“, – purpurinės vėlia-vos paslaptį išdavė M.Liugienė.

Kaip ir dera, vėliavų įkandin žygiuos pats šv. Kazimieras. Už jo – mergaitės su popie-rinėmis lelijomis, miestelėnai ir aštuoni riteriai.

„Būdamas dar visai berniukas karalaitis Kazimieras buvo išleistas į karą su Veng-rija, todėl jo pagerbimo procesija be ka-rių neįsivaizduojama“, – atkreipė dėmesį

pokalbininkė. Už karalaičio nugaros stos iš Nacionalinio dramos teatro pasiskolintas vilkas – keturių žmonių nešama didžiulė lėlė. Tikimasi kada nors ją pakeisti miesto įkūrimą simbolizuojančia geležinio vilko skulptūra.

Paskui vilką seks mitologiniai personažai: Žemyna, Medeina ir kt. „Kartais mums pa-priekaištaujama, kad į vieną plakame katali-kiškus ir pagoniškus simbolius, bet taip jau yra – toks laikmetis, kai viskas maišosi“, – pasiteisinimą rado M.Liugienė.

Teliavelis ir „Kūlgrinda“ Net etnologai nesutaria, kaip Kaziuko mugė turėtų atrodyti, todėl griežtais scenarijaus rėmais organizatoriai savęs nevaržo.

„Aišku, kad eisenoje yra kakofonijos, bet ir senais laikais mugė kasmet būdavo vis kitokia. Pavyzdžiui, pasitaikydavo gabių iniciatyvių studentų laida, kurie labai išra-dingai sugalvodavo vaidinimų šv. Kazimiero gyvenimo motyvais. Dabar tokių neranda-me“, – guodėsi etnologė.

Amatininkai – ir tie ne visi pasistengia: tai vėliavos neturi, tai deramos aprangos pri-stinga. Nepaisant to, šeštadienį amatininkų kolonoje žygiuos vitražistai, gintaro, kar-pinių meistrai, kalviai, puodžiai, dailidės, auksakaliai, odininkai, Baltramiejaus mu-gės atstovai, medžio drožėjai ir, svarbiau-sia, vieno reikšmingiausių mugės atributų – verbų – rišėjos.

Bus ir Teliavelis – milžinas kalvis galiū-nas, nukalęs Saulę ir įmetęs ją į dangų. Jį lydės „Kūlgrinda“ – lietuvių apeiginio folk-loro kolektyvas.

Pritaps net blukaŠiųmetės Kaziuko mugės pagrindinių sve-čių – žemaičių – kolona tikrai neliks nepa-stebėta. Žemaičiai neš baublį – tuščiavidu-rį ąžuolo kamieną, nenustotą garbinti net krikščionybės laikais.

Eisenoje risnos ir žemaitukai, kuriais že-maičiai ypač didžiuojasi. Amsės skalikai.

Žemaičiai į Vilnių atsigabens net savo her-be riaumojančią mešką, tiesa, šįkart – ne gyvą, o simbolinę. Toks užmojis – ne iš pirš-to laužtas: Žemaitijoje, kaip liudija vyskupo Motiejaus Valančiaus 1847 m. ganytojiškas laiškas, meškos dalyvaudavo namų šventi-nimo apeigose.

Šaltiniai pasakoja, kad prieškariu ir Ka-ziuko mugėje sukinėdavosi pora baltųjų „lokių“, ieškodami, kas nori su jais apsika-binęs nusifotografuoti.

Eitynių gale vilksis bluka – kerotas kelmas, simbolizuojantis senųjų metų blogį, žmo-nių rūpesčius ir neišsipildžiusias svajones.

„Pagal tradiciją bluka tampoma prieš Ka-lėdas, tačiau „blukininkai“ ir pas mus įsi-prašė – na ir tegul tempia tą savo bluką!“ – nusijuokė M.Liugienė.

1604 m. gegužės 10 d. Vilniuje su iškilminga eisena buvo sutikta iš Romos atgabenta po-

piežiaus pašventinta purpurinė šv. Kazimiero vėliava. Procesijos keliai nusidriekė per visą

viduramžių miestą, nuo Katedros aikštės iki Rūdininkų vartų ir toliau, iki pat Šv. Stepono

bažnyčios.

Dalyviai į eiseną susirikiavo keturiais dideliais būriais. Pirmasis – miesto amatininkai su

savųjų bendrijų – cechų – vėliavomis, emblemomis ir ženklais. Į eisenos gretas jie stojo

griežtai pagal cecho įsikūrimo datą. Auksakaliai – pirmieji; jie karališkąją privilegiją gavo

1495 m. O iš viso amatininkų bendrijų Vilniuje tuomet buvo 32, vėliau jų skaičius išaugo

iki 60.

Po cechų rikiavosi pirkliai, tada samdomos naktinės sargybos kariai. Ir meistrai, ir kariai –

su ginklais, spindinčiais šarvais. Toliau – juodarūbiai. Tai dvasininkai, vienuolijų broliai, jų

išlaikomų mokyklų auklėtiniai, taip pat ir prie kiekvienos bažnyčios veikusių religinių bro-

lijų nariai su savo vėliavomis. Po jų ėjo didikai, lydimi savo vasalų, šlėktų, dvariškių.

Miestelėnams didelį įspūdį padarė iš arti matomos garsiųjų šeimų damos, nuolankumo

ir nusižeminimo ženklan kukliai apsirengusios, užsigobusios vualiais. Atskirą būrį suda-

rė universiteto studentai, tuomet vadinti akademikais. Po jų išsirikiavo orkestras su šv.

Kazimiero „žemiškąja ir dangiškąja palyda“ – jaunuoliai, persirengę riteriais ir angelais, su

dirbtinių lelijų ir baltų rožių žiedais rankose. Iš tų puošmenų tolydžio išsirutuliojo garsio-

sios vilnietiškos verbos. Eiseną užbaigė maldininkai, atvykę iš tolimesnių parapijų.

Tokiu vaizdingu pasakojimu Kaziuko mugės ištakų istoriją, kilusią iš šventojo karalaičio

Kazimiero pagerbimo procesijų, knygoje „Kaziuko mugė“ atkūrė etnologas Libertas Klim-

ka. Šis etnologo meistriškai nupieštas paveikslas atgims šeštadienį, kai 11–12 val. Vilnių

skros teatralizuotos karnavalinės eitynės, judėsiančios nuo Lukiškių aikštės miesto Ro-

tušės link.

Kaip buvo prieš 408 metus

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt Šv. Kazimiero lėlę eitynių

organizatoriai nuomojasi

iš Senamiesčio teatro. Tik

bėda – jai nulūžo nosis.

BFL nuotr.

Šv. Kazimiero vėliava

pagaminta iš odos, to-

dėl labai sunki. Kas vie-

nais metais ją neša, ki-

tąmet jau nebenori.

J.Kalinsko nuotr.

26 | Renginiai 15min • 2012 m. kovo 2 d.

Kovo 2 d., penktadienis

12 val. – prie Nacionalinio dramos teatro Kaziuko mugės atidarymo ceremonija. Šoka Vilniaus senosios muzikos ir šokio teatro „Puelli Vilnenses“ šokėjai (vad. G.Strikulienė).

13–18 val. – Rotušės aikštė Žemaitijos liaudies meistrų ir kulinarinio paveldo pristatymai.

17 val. – Vilniaus mokytojų namai Vakaras „Dubysai Žemaičių kalnai meilesni negu muižės raudonos“, skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms.

18 val. – Taikomosios dailės muziejusKoncertas „Passioni musicali“, kuriame skambės aistringoji italų baroko muzika. Dalyvauja: Renata Dubinskaitė (vokalas), Saulė Šerytė (vokalas), Felipe Guerra (klavesinas), Ieva Baublytė (fl eita). Bilietai – 15, 20 Lt.

19 val. – Šv. Kotrynos bažnyčiaŠv. Kristoforo kamerinio orkestro ir dirigentės Giedrės Šlekytės koncertas „Pirmieji pavasario garsai“. Bilietai – 22–52 Lt.

19 val. – Vilniaus kongresų rūmai Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir pianistas Aleksandras Palei suteiks galimybę išgirsti visus P.Čaikovskio koncertus fortepijonui. Koncerte diriguos maestro Gintaras Rinkevičius. A.Palei koncertas bus surengtas ir kovo 3 d., šeštadienį, 18 val. Bilietai – 22–72 Lt.

21.30 val. – muzikos klubas „Tamsta“ Skambės Whitney Houston dainos, kurias atliks viena gabiausių Vilniaus kolegijos Menų fakulteto absolvenčių Girmantė Vaitkutė.Bilietai – 15 Lt.

Kovo 3 d., šeštadienis

11–12 val. – Gedimino prospektas Teatralizuotos karnavalinės Kaziuko mugės eitynės.

12 val. – Rotušės aikštė Žemaičių dienų atidarymas, Žemaitijos liaudies meistrų ir mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai, vizualinė projekcija LED vaizdo ekrane „Žemaitijos panorama“.

12 val. – Bažnytinio paveldo muziejusUžsiėmimas šeimoms „Vilniaus šventasis“, skirtas Lietuvos globėjo šv. Kazimiero atvaizdui pažinti. Bilietai – 14 Lt (šeimai).

17 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Žemaičių koncertas. Atlikėjai: Mažeikių choras „Draugystė“, Telšių choras „Žemaičiai“, Rietavo meno mokyklos mokytojų ansamblis, Šiaulių rajono ansamblis „Melodija“ ir kt. Įėjimas laisvas.

18 val. – Vilniaus rotušė Žemaitijos žvaigždžių koncertas „Mes iš Žemaitijos“. Dalyvauja R.Martinkutė, R.Tautkus, P.Skrabytė, S.Padvariškytė, M.Petrauskas, L.Sungailienė, R.Rapalytė, A.Kulikauskas ir kt.Įėjimas laisvas.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Koncertuos Kauno miesto simfoninis orkestras ir Italijos smuikininkas Domenico Nordio. Diriguos Modestas Pitrėnas. Bus pristatyta romantikų Roberto Šumano ir Felikso Mendelsono kūrinių programa. Bilietai – 20, 30, 40 Lt.

21.30 val. – muzikos klubas „Tamsta“ Grupės „KeyMono“ (buvę „Brassbastardz“) koncertas. Bilietai – 20 Lt.

Kovo 4 d., sekmadienis

11–16 val. – Rotušės aikštė Koncertuos Palangos, Vilniaus, Rietavo mėgėjų meno kolektyvai, vizualinė projekcija LED vaizdo ekrane „Žemaitijos panorama“, Žemaičių dienų ir Kaziuko mugės uždarymas.

13 val. – Klubas „New York“ Teatralizuota šventė tėvams ir vaikams – muzikinis ekspresas „Mes – pasaulis“. Bilietai – 10 Lt.

16 val. – Nacionalinė fi lharmonija Koncertų ciklas „Atžalynas“. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Martynu Staškumi pasirodys Lietuvoje išugdyti, o dabar aukštojo mokslo svečiose šalyse siekiantys atlikėjai: fl eitistas Vytenis Gurstis, pianistas Ugnius Pauliukonis, pianistė Simona Zajančkauskaitė ir violončelininkas Dmitrijus Berezinas. Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

Kovo 5 d., pirmadienis

18 val. – Vilniaus rotušė Poetinis, muzikinis pasakojimas apie senąjį Vilnių „Valdovų kelias“. Legendas, mitus ir kronikų faktus apie Vilnių žiūrovams primins aktoriai Andrius Bialobžeskis ir Jurgis Damaševičius, vokalistas Romas Makarevičius, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur, būgnininkų trio „Rankų garsai“, Gedimino Gelgoto vadovaujamas styginių ansamblis NI&Co. Bilietai – 20, 25 Lt.

Kovo 9 d., penktadienis

19 val. – Vilniaus kongresų rūmai Koncertuos Wilo Saldeno vadovaujamas Europos Glenno Millerio orkestras. Jo programoje – džiazo klasika, nuotaikingos improvizacijos. Bilietai – 99–199 Lt.

Europos Glenno Millerio orkestras Kovo 9 d.„Passioni musicali“ Kovo 2 d. „KeyMono“ Kovo 3 d. „Valdovų kelias“ Kovo 5 d.

Septynmyliais žingsniais į Lietuvos muziką besiveržiantis Markas Palu-benka (nuotr.) kovo 2 d., penktadienį, „Menų spaustuvėje“ pristato debiu-tinį albumą „no fun in 101“. Koncerto pradžia – 19 val.

Dar prieš metus M.Palubenka buvo žino-

mas tik alternatyvios muzikos gerbėjams.

Scenoje jis groja vienas, pasitelkęs tik gi-

tarą ir kompiuterį. Praėjusį savaitgalį vy-

kusiuose Lietuvos alternatyvios muzikos

apdovanojimuose T.Ė.T.Ė. Markas išrinktas

Metų debiuto nominacijos nugalėtoju.

O dabar jis išleidžia debiutinį savo albumą

„no fun in 101“. „Menų spaustuvėje“ bus

galima jį išgirsti, linguoti bei šokti į taktą ir

dar šiltą albumą įsigyti.

Kartu su Alina Orlova M.Palubenka yra kon-

certavęs Rusijoje. Būten čia jį pastebėjo

įrašų leidybos kompanija „Snegiri“ ir pa-

siūlė sudaryti sutartį. Dabar M.Palubenka

ruošiasi Estijos muzikos festivaliui „Tallinn

Music Week“. Jame susirenka ir klubuose

bei kavinėse koncertuoja talentingi muzi-

kos atlikėjai iš Baltijos šalių, o jų klausosi

muzikos prodiuseriai iš visos Europos.

Pristato debiutinį albumą

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

„Svarbiausia – daryti tai, kas patinka“, – tokiu gyvenimo šūkiu sėkmingai vadovaujasi Rolandas Maskoliūnas, kuriam fantastika, mokslas ir kinas yra hobis, tapęs pragyvenimo šaltiniu.

Videokauku vis dar kartais vadinamo vyro iniciatyva kovo 19–23 d. kartu su festivaliu „Kino pavasaris“ Vilniuje įvyks pirmasis nemokamas mokslinių fantastinių ir moks-lo populiarinimo fi lmų festivalis „Eureka 2012“, skirtas visiems smalsiems žmonėms.

– Mokslas, kinas, fantastika. Kuri šių sri-čių jums yra darbas, o kuri – malonus hobis?

– Visos trys sritys man yra ir darbas, ir hobis. Fantastika pradėjau domėtis anks-čiausiai – tuo metu (kaip, beje, ir dabar) fan-tastikos studijų Lietuvos universitetuose nebuvo, todėl teko pasirinkti fantastiškiau-siai skambančią sritį – biochemiją. Nuo kny-gų perėjau prie fantastinių fi lmų, o vėliau –ir prie kitų žanrų fi lmų. Taip viena sritis mano gyvenime papildė ir vis dar papildo kitą. Visiškas fengšui.

– Esate laimingas žmogus?– Tikiuosi, kad taip. Svarbiausia yra da-

ryti tai, kas tau patinka. Kai paauglystėje pradėjau domėtis fantastika, mano motina nuolat sakydavo: „Na, kam tu tuos pinigus leidi, kam tas knygas perki – juk iš to negy-vensi, duonos nevalgysi“. O pasirodo, kad iš to galima pragyventi – ir dar labai įdomiai bei smagiai. Jeigu domimasi tuo, kas pa-tinka, anksčiau ar vėliau tampama žinovu, specialistu ir užimama sava, nors ir kukli, niša gamtoje. Nereikia pernelyg klausyti, ką kiti kalba apie madingas ar nemadingas profesijas, nes kitaip gyvenimas neturės prasmės. Kam skubėti baigti nemėgstamą darbą ir važiuoti namo pas savo hobį? Ge-riau tai daryti darbe.

– Kuriai savo domėjimosi sričiai šiuo metu skiriate daugiausia laiko?

– Tos trys mano gyvenimo linijos svyruoja it bioritmai, bet šiuo metu fantastikos bus kiek daugiau, nes pradedame mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo fi lmų festivalį „Eureka“. Žinoma, daug laiko ati-ma Lietuvos televizija, kur einu programų direktoriaus pareigas, dar dirbu Lietuvos mokslų akademijoje. Nuolat skaitau moks-linę fantastiką, žiūriu fi lmus, stebiu, kaip kinta ši sritis. Matyt, toks jau mano gyve-nimo būdas.

Mokslinė fantastika nuolat evoliucio-nuoja, nes ją rašo labai protingi žmonės, neretai turintys puikų išsilavinimą. To-dėl įdomu paskaityti, kaip jie, remdamiesi

šiuolaikinėmis technologijomis ir stebė-dami visuomenės vystymosi tendencijas, įsivaizduoja ir prognozuoja ateitį, kokios jų vizijos.

Mano manymu, fantastika besidomintys žmonės gali geriau pasiruošti ateičiai, nes jie geba geriau analizuoti įvykius, įvertin-ti kontekstą, numatyti ateities scenarijus. Tai – nebloga smegenų mankšta.

– Kokiu ateities scenarijumi jūs pats lin-kęs tikėti?

– Žvelgiant į šiuolaikinį pasaulį, sunku būti optimistu, nors, nepaisant prognozių ir periodiškai skelbiamų pasaulio pabaigų, žmonija nesusinaikino. Mes vis dar gyvena-me, o gyvenimo sąlygos nuolat gerėja. Apie tai argumentuotai rašo M.Ridley knygoje „Racionalus optimistas“. Kai susiduriame su problema, mes jos tol nesprendžiame, kol galime nespręsti – todėl vis dar naudo-jame naftą, anglį, nes niekas neprivertė jų atsisakyti. Juk akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys. Spėju, kad naf-tos amžius irgi baigsis ne todėl, kad naftos pritrūks, o dėl kitų priežasčių. Dėl žmogaus smalsumo, politinių motyvų ir naujų revo-liucingų technologijų.

– Kaip prie mokslo populiarinimo visuo-menėje prisideda kinas?

– Mokslininkų ir kino kūrėjų bendradar-biavimo istorija turininga. Vienas ryškiau-sių pavyzdžių – 1969 m. Stanley Kubricko sukurtas fi lmas „2001 metų kosminė odi-sėja“. Režisierius labai kruopščiai konsulta-vosi su mokslininkais ir laimėjo abi pusės: mokslininkai tokiu būdu galėjo populiariai pateikti savo idėjas visuomenei, o kinema-tografi ninkai sukūrė itin įtikinamą kosmi-nių skrydžių viziją.

Naudotis fantastika kaip instrumentu mokslininkams yra naudinga, nes tai pa-traukli pramogos forma – juk beveik visi pelningiausi pasaulio fi lmai yra fantastiniai. Žmogaus noras svajoti, fantazuoti, nustebti, pamatyti kažką netikėto yra įgimtas – be-lieka tuo pasinaudoti.

– Mokslinių fantastinių ir mokslo populia-rinimo fi lmų festivalis „Eureka“ bus bandy-mas tokią patirtį pritaikyti Lietuvoje?

– Mūsų idėja – parodyti žiūrovams ir mokslininkams, kaip naujos, kartais kon-troversiškos mokslo idėjos arba etinės di-lemos gali būti įkūnijamos kino ekrane. Programoje bus fi lmų apie klonavimą, eu-tanaziją, asmenybės skaitmenizavimą ir

jos perkėlimą į kitą kūną, apie visuomenės reakciją mirtinos epidemijos akivaizdoje, apie progreso tamsiąją ir šviesiąją puses, kvantinės fi zikos paradoksus, apie klimato kaitą ir su tuo susijusias ekologines politi-nes problemas, pavyzdžiui, skęstantį Mal-dyvų salyną. Drįstu manyti, kad mums pa-vyko surinkti dešimt bene geriausių pernai ir užpernai sukurtų fi lmų.

O festivalio pabaigoje Lietuvos moks-lų akademijoje įvyks seminaras „Mokslas kine – tikrovė ir fi kcija“. Visi renginiai ir fi lmų peržiūros yra nemokamos – tik į jas reikia registruotis.

– Ar jūs esate aktyvus „Kino pavasario“ žiūrovas?

– Taip. Man labai patinka festivalio atmos-fera – kartais net ne tiek svarbu nueiti į fi l-mą, kiek pabendrauti su kitais kinomanais. Kodėl žmonės vaikšto į Kaziuko muges, jei ten – tie patys riestainiai ir mediniai šaukš-tai? Žmogus yra socialus, bendrauti mėgs-tantis gyvūnas, kuriam norisi pabūti kartu, pasikeisti nuomonėmis ir, aišku, užmegzti pažintis. O gal ir naują – didesnį – šaukštą nusipirkti.

– Internete apie jus rašoma: „Rolandas Maskoliūnas išmokė Chucką Norrisą užtrenk-ti ratu besisukančias duris“. Pranokstate net šį legendinį herojų?

– Ne. Chuckas Norrisas padaro visus atsi-spaudimus, o aš – kur kas mažiau. Yra sri-čių, kur jis stipresnis už mane.

Kultūra | 27

Mūsų idėja – parodyti, kaip naujos, kartais kontroversiškos mokslo idėjos arba etinės dilemos gali būti įkūnijamos kino ekrane.

R.Maskoliūnas

save vadina

laimingu žmogumi.

Retas atvejis

Lietuvoje...

„15min“ nuotr.

Pirmą kartą rengiamas mokslinės fantastikos fi lmų festivalis „Eureka“

Fantastika – proto mankšta

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Mindaugas Nastaravičiusm.nastaravicius@15min.lt

Ką tik išleista Sigito Gedos (1943–2008) eilėraščių knyga „Freskos“ vadinama pirma tokia sodria ir atvira erotine lietuvių poezija. Neneigdami profesionalios S.Gedos rankos ir kaip visada netikėtų ėjimų, poetai ir literatūros kritikai svarsto, kaip šią knygą reikia skaityti ir suvokti.

2006 m. pasirodžiusioje S.Gedos kny-goje „Miegantis Teodendronas“ yra „Eilėraštis, kurio aš nepajėgsiu parašy-ti“. Eilėraštis apie Moterį, „kuri yra visų mano sumanymų ir viso mano džiaugs-mo dalis“.

Po trejų metų išleidžiama jo mei-lės lyrikos knyga „Siuita Virginijai“: „Viena paslaptis amžinai liks išsaugota, /niekam apie tai aš nepasakosiu, / neiš-tarsiu nei žodžio, / niekas nesužinos, jog pasitaikė akimirkų, / kai mūs širdys pla-kė išvien, / niekas nesužinos, kad tavo glėby / aš užsnūdau iš meilės“.

Šios knygos rankraštį poetas leidyklai įteikė pats, tačiau knyga pasirodė jau po jo mirties. Taip pat – ir su meilės, kūniš-kumo, aistrų temą savaip tęsiančiomis „Freskomis“, kurias Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Va-lentinas Sventickas vadina „literatūros palikimu“, o knygoje pateikus mašin-raščio fragmentus su paties S.Gedos taisymais ranka – „muziejine vertybe“.

Taip buvo visada S.Gedos kūryba – gaivališkumo, sun-kiai aprėpiamos vaizduotės telkinys. Atverdamas žmogaus ir gamtos, mito ir tikrovės, istorijos ir dabarties, šio ir anapusinio pasaulio ryšį, atsiremda-mas į būties ir kalbos pirmapradišku-mą, poetas nuolat stebindavo ir skai-tytojus, ir kitus poetus. „Ką dar jis gali

parašyti? Kur dar nueiti?“ – klausda-vome savęs, paimdami į rankas naują S.Gedos knygą.

Tad ir „Freskas“ poetas, publicistas Liudvikas Jakimavičius vadina neei-liniu reiškiniu lietuvių literatūros is-torijoje. Pirmiausia dėl tematikos ir stilistikos.

„Vertindami šią knygą, kritikai tikrai sulaužys ne vieną ietį. Tai bus rimtas išbandymas ir literatūros mokytojams, kurie turės kažkaip išaiškinti šitos kny-gos vietą, ir S.Gedos, ir apskritai visos lietuvių poezijos kontekste“, – per „Freskų“ pristatymą Knygų mugėje kalbėjo L.Jakimavičius.

Jis priminė, kad S.Geda poezijoje vi-sada buvo provokatorius – griaudavo, perkurdavo, gaivališkos energijos veda-mas gebėjo vis naujai pažvelgti į kalbos galimybes. Pavyzdžiui, 1994-aisiais pa-sirodžiusi jo knyga „Babilono atstaty-mas“, L.Jakimavičiaus manymu, tiek išplėtė poetinio kalbėjimo ribas, kad po šios knygos atrodė, jog poezijoje nie-ko nebėra neįmanoma, neįvardijama.

Klajonės po leidyklas Poetas Antanas A.Jonynas pasakojo, kad „Freskų“ rankraštį S.Geda dar pats buvo įteikęs kitai leidyklai, tačiau leisti knygos ši nesiryžo.

„Po Sigito mirties rankraštis klajo-jo ir kitose leidyklose, kol, galiausiai, atklydo pas mane. Atnešiau rankraš-tį į Rašytojų sąjungos leidyklą, kuri ir ryžosi jį išleisti“, – teigė Rašytojų są-jungos pirmininkas, praėjusią vasa-rą vienoje sostinės kavinių pirmasis viešai paskaitęs eilėraščių iš „Freskų“: „Jis kalba, išvešėjęs hiacintas, ten, kur margais šviesos / šešėliais plinta kas buvo vakar, šiandien arba ryt, – tai /

tavo rankų plaštakos, mergyt, tai tavo pėdos, blauzdos / ir aukščiau... O aš nu-tilsiu, pasislink arčiau.“

Subtilu, poetiška, erotiška. Tiesa, knygoje yra ir aštresnių, vulgaresnių eilučių. Pavyzdžiui, soneto, pavadinto „Žvaigždės žiūri žemyn“ pirmoji strofa: „Jei moteriškė mėgsta ant viršaus, / Pa-dėkit jai gerai įsitaisyti, / Nenusilaušit! Nieko panašaus, / Tegul pati matuoja gylį, dydį“.

„Ir kt.“Tačiau V.Sventickas tvirtina, kad esmi-nis dalykas, nulėmęs šios knygos išlei-dimą, yra toks: tai yra poezija. „Supran-tu, kad rašymai, kalbėjimai ir galvojimai apie šią knygą gali įgyti įvairių formų,

28 | Kultūra

Kaip išlydėti į „žvaigždes“ poetą? Anądien prisiminiau vieną gyvenimišką istoriją, beje, nutikusią mano pažįstamiems: skausmingai nutraukę santykius du įsimylėjėliai po dviejų savaičių atsitik-tinai susiduria knygyne, laikydami rankose tą pačią knygą – Senekos „Apie sielos ramybę“.

Galima nutuokti, kad su mintim apie išsiskyrimą dar nespėję apsiprasti jaunuoliai tai suvokia kaip ženklą, jie čia pat puola vienas kitam į glėbį, kužda meilės žodžius. Jų gyvenimas pažymimas literatū-ros, – tarsi tampa tekstu su laiminga atomazga, kuriai įvykus, jie nebegalės būti atsieti nuo skaitymo – jau-sis privalantys nepamiršti Senekos, lankytis knygy-nuose, nuo lentynų valyti dulkes. Tikri, kone tobuli skaitytojai – visuomenės akyse.

Bet ar tikrai – skaitytojai? Ne, jokiu būdu ne. Džiūgaudami dėl jų pavykusios lemties, nevilties

kulminacijoje įbrukusios jiems į rankas po knygą, turėtume nuoširdžiai pripažinti: knyga, – apskritai knygos, – šioje istorijoje ne tokios svarbios. Jie – ne skaitytojai, bet tik mylėtojai, ieškoję knygyne savi-guodos vadovėlių, o vėliau lentynų dulkėse rankio-siantys metai iš metų smulkėjančius sentimentus. Argi kiekvieną dešrą valgantį žmogų vadiname deš-ros valgytoju?

Štai toks klausimas į galvą lindo slampinėjant po Knygų mugę, kurioje keturias dienas įžūliai teigta, neva literatūra dar reikalinga, o skaitytojų – esama. Neapleido jausmas, kad žmonės tapo naivių inte-lektualų iliuzijų ir prekybininkų (leidėjų) godumo įkaitais; genami rūstaus visokių skaitymo progra-mų ir knygų reklamos tono, jie negailestingai šlavė nuo lentynų knygas, gal net nuoširdžiai tikėdami, kad vien knygos pirkimo aktas pakylės juos prieš tuos, kurių maišeliai išeinant iš „Litexpo“ nebus to-kie sunkūs kaip jų.

Bet seniai žinoma: vienintelė perskaityta gera, paveiki knyga gali būti vertingesnė net už tūkstan-čius tomų prėskos, vidutiniškos literatūros; saky-čiau, perskaitę tuos tomų tomus šlamšto galime tapti dar bukesni, menkesni, negu tuo atveju, jei knygos mūsų gyvenimo būtų visai nesužeidusios. Tokia ir realybė: iš mugių išsinešame bestselerius su užsie-nio spinduolių parašais, „skaitytojams“ įtaikaujan-čios bibliotekos už valstybės pinigus perka Elenos di Strozzi ir Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės knygas (esą kitų autorių neskaito), teikia nemokamas inter-neto paslaugas, blogos knygos klastingai prasprūsta net į profesionalų sudarinėjamus sąrašus. Rezulta-tas: nei skaitytojų, nei, – žvelgiant iš esmės, – knygų.

Bet ar turime kitų, geresnių, būdų pasakyti žmo-gui, kad greta kitų galimybių kaip galimybė egzistuoja ir knyga? Matyt, ne, nebent pažvelgtume į šį reikalą išties kūrybiškai (ir su humoru): galbūt siela išties būtų ramesnė, jei visus valstybės literatūrai skiria-mus pinigus atiduotume ne įvairioms kontorėlėms ir kontoroms, bet už juos „prasuktume“ kurį nors eliti-nės literatūros grandą, – didį, bet plačiai visuomenei menkai žinomą poetą, – bulvarinėje žiniasklaidoje? Priverstume jį pozuoti blizgiems kalendoriams, nu-grimuotą rodytume populiariose šou laidose? Nea-bejoju, taip ir bus – kada nors ateityje, nes antraip neliks nei tikros literatūros, nei jos kūrėjų, nei skai-tytojų. Na, o kol kas užtektų, kad prieš kiekvieną „Panoramą“ būtų skaitomas eilėraštis – taip dabar, sako, yra Estijoje.

Komentaras

Andrius Jakučiūnas redakcija@15min.lt

Knygų mugėje neapleidojausmas, kad žmonės tapo naivių intelektualų iliuzijų ir prekybininkų godumo įkaitais.

Erotiška S.Gedos

A.Ališauskas:

„Čia – kaip su Rubensu. Vienas žiūri į jo paveikslą ir sako: „renesansas“. Kitas žiūri į tą patį paveikslą ir sako: „celiulitas“.

S.Geda vienbalsiai

įvardijamas vienu

didžiausių XX a.

lietuvių poetų.

„15min“ nuotr.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

tačiau pati patikimiausia forma turbūt būtų ramus ir rimtas skaitymas“, – skaitytojams siūlė literatūros kritikas.

Jis pasidalijo ir viena savo baimių, susi-jusių su tuo, kokias duris šia knyga S.Geda atidarė.

„Pro atidarytas duris literatūroje ir aps-kritai mene stengiasi įsiveržti ir ne pačios geriausios pajėgos – tie, kuriuos kritikai įvar-dija „ir kt.“ Bijau, kad dabar žmonės man pradės nešti panašius rankraščius. Jų tikrai neimsiu“, – teigė V.Sventickas.

Renesansas ar celiulitas? Knygos pristatymo metu poetas Arnas Ališauskas paskaitė kito „Freskų“ soneto pradžią: „Kai mano daiktą paimi į burną, /Imu aš inkšti, jungiasi tada / Burna ir lū-pos, nors retai taip būna, / Tačiau abi jos – didelė p... a.“

Jis kreipėsi į sausakimšą salę: „Tų mo-terų, kurioms ši poezija atrodo erotiška, prašyčiau pakelti ranką“. Nė viena ranka nepakilo.

„Arba mums reikia persitarti dėl sąvokų, arba jokios erotikos ir aš čia nematau. Čia matau tipišką S.Gedos žaidimą, kai jis eili-nį kartą netelpa savo kailyje ir provokuoja skaitytoją“, – kalbėjo A.Ališauskas, pridur-damas, kad, be abejo, erotiką visi gali su-vokti skirtingai – kažkam galbūt net ir „bijo mergos traktoristų, kad pagavę neiš... ų“ skamba erotiškai.

A.Ališauskui senstančio žmogaus eroti-ka yra tarsi netikra, „nebegraži“ – kaip ir paauglio fi losofavimas, išminties skelbimas. Tačiau kartu jis pabrėžia, jog poezijoje nėra jokių taisyklių, kas, kada ir apie ką turėtų rašyti. „Vieni poetai senatvėje linksta į gy-venimo apmąstymus, apibendrinimus, ta-čiau rašo tokio pat lygio poeziją kaip ir jau-nystėje, pavyzdžiui, Vytautas P.Bložė. Ir S.Geda iki mirties rašė puikius eilėraščius.

Tai patvirtina neerotiškoji „Freskų“ dalis. O erotiškuosius knygos eilėraščius suvo-kiu kaip literatūrinę poeto provokaciją“, – savaitraščiui „15min“ dėstė A.Ališauskas.

Jis pabrėžė, kad erotika – žaidimas pusto-niais, atspalviais, niuansais, o S.Geda „žie-bia į kaktą pasitelkdamas žemąjį žodyną“.

A.Ališauskas teigia, kad „Freskos“ yra skirtos išmanančiam skaitytojui, mokan-čiam iškoduoti šaržuotą ir karikatūrišką poe-to kalbėjimą. „Čia – kaip su Rubensu. Vie-nas žiūri į jo paveikslą ir sako: „renesansas“. Kitas žiūri į tą patį paveikslą ir sako: „celiu-litas“, – kūrybingai palygino pašnekovas.

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnasr.maskoliunas@15min.lt

Kultūra | 29

provokacija

L.Jakimavičius:

„Vertindami šią knygą, kritikai tikrai sulaužys ne vieną ietį. Tai bus rimtas išbandymas ir literatūros mokytojams, kurie turės kažkaip išaiškinti šitos knygos vietą.“

Nesėkmių salaSiužetas ir kontekstas Pamenate, kaip komedijoje „Briliantinė ran-ka“ A.Mironovo personažas dainavo apie Nesėkmių salą ir joje vargstančius čiabu-vius? Pagaliau paaiškėjo, kad jis turėjo ome-nyje Havajus, kur gyvena šeimos galva Me-tas Kingas (akt. G.Clooney). Matyt, jis irgi gimė pirmadienį.

Pavardė jam nepadeda gyventi karališ-kai. Anaiptol. Kai jo žmona po nelaimingo įvykio atsiduria komoje, vyruką užgriū-va ištisa bėdų lavina. Dukrų auklėjimas, ypač sudėtingi santykiai su paaugle dukra ir uošvio priekaištai. O dar žemės pardavimo klausimai ir pan. Negana to, Metas sužino, kad žmona jam buvo neištikima. Vyrukui pastaroji žinia itin skaudi, ir jis pradeda savo tyrimą, norėdamas išsiaiškinti mei-lužio tapatybę.

Išvados Jeigu jums blogai, jeigu jūsų niekas nemyli arba nepasisekė karjera, būtinai pasižiūrė-kite šią depresyvią dramą.

Turėtų pagerėti, pamačius Havajų gy-ventojų vargus. Vaizdas ir istorija prilygs-ta žymiesiems skandinavų autoriams (pa-vyzdžiui, Sigrid Unset romanui „Ulavas, Auduno sūnus iš Hestvikeno“), labai spal-vingai aprašiusiems sunkų viduramžių ar vėlesnių amžių vietos žmonių gyvenimą. Galima įtarti, jog netrukus turėtų pasipilti fi lmai ir apie bankrutuojančių graikų šei-mynines dramas.

Lengva pastebėti, kad rež. A.Payne’as mėgsta istorijas apie nesėkmių prispaus-tus žmones. Tarkime, apie pensininką Šmi-tą („Apie Šmitą“) arba depresijos ir meilės kančių kamuojamą vyno mėgėją dramoje „Šalikelės“.

Filmas „Paveldėtojai“, pelnęs „Oskarą“ už geriausią originalų scenarijų – tai įtaigus melodramatinis epizodas iš ne itin džiaugs-mingo Meto gyvenimo. Tarsi viena iš buiti-nio serialo dalių, kurio veiksmo dalis vyksta ligoninės palatoje. Be ryškios kulminacijos ir be akcentuotos pabaigos.

Šiek tiek erzina užkadrinis tekstas, ku-ris gan įkyriai herojaus balsu aiškina, kaip jis jaučiasi, nors geriau kine tą rodyti vaiz-dais arba perteikti dialogais. Juolab kad G.Clooney vaidina įtikinamai ir netgi spėju, kodėl. Jis ne kartą yra deklaravęs nenorįs turėti nei šeimos, nei vaikų.

Šiame fi lme akivaizdžiai matosi, kodėl. Ir tai, manau, yra natūrali aktoriaus reakcija į šeimyninio gyvenimo kasdienybę.

Čia angelai negyvenaSiužetas ir kontekstasGalvojau, kad pavadinimą „Kaukolė žaliam čemodane“ sunku pranokti. Išvydęs ekra-ne liepsnojančią kaukolę, kurios savinin-kas šlapinasi ugnies (it koks liepsnosvaidis) čiurkšle, supratau, jog pasaulis nestovi vie-toje. Aš jau nekalbu apie Velnio parvarymą namo hipererdviniais tuneliais (o gal tai ka-nalizacijos vamzdis)?

Džonis Bleizas (akt. N.Cage’as), norėda-mas išgelbėti savo tėvuką, pasirašė sandė-rį su Šėtonu ir tapo ofi cialiu nekokybiškų (t.y. nuodėmingų) sielų tiekėju į pragarą.

Nejaugi velniai pakeitė profi lį, norėda-mi pagerinti žmonijos kokybę? Nė velnio! Džonis netrukus sužinos, kad jo darbdavys nori sučiupti vieną ypatingą berniuką, ku-ris padės išjungti šviesą visame pasaulyje. Beveik tiesiogine prasme. Tačiau net Liuci-feriui, įsikūnijusiam į aktorių C.Hindsą, rei-kia pagalbininko. Štai su tuo pagalbininku Džoniui ir teks susiremti.

Išvados Šio akivaizdžiai nemaraus projekto autoriai turi specifi nį humoro jausmą. Tuo įsitikin-ti galėjo visi, matę pasiutusiai linksmus ir dinamiškus fi lmus iš ciklo „Adrenalinas“. Deja, ne kasdien būna Velykos. Verta per-spėti, kad naujausias bandymas pajuokau-ti su Tamsos baikeriu nepavyko. Velniavos ekrane daug, kaip ir liepsnų, bet apskritai viskas atrodo pernelyg mistiška ir drama-tiška (ypač vienuolyne-vyninėje), o kartais tiesiog nuobodu, kad tie keli pokštai suveik-tų ar pagerintų bendrą vaizdelį.

Kaip minėtas varpos-liepsnosvaidžio triukas.

N.Cage’as stengiasi ir varto akis, norėda-mas mums parodyti, kaip jam sunku suval-dyti viduje tūnantį demoną, bet tai menka paguoda. Šis fi lmas yra tarsi koks Frankenš-teino tvarinys, kreivai susiūtas iš kelių žan-rų, net animacinių intarpų. Ilgų Baikerio planų su liepsnojančia kaukole (tarsi po-zuotų paparacams) nepakanka, norint su-kurti įtampą. Šis kino mišinukas, ne taip kaip Molotovo kokteilis, neuždegs nei jūsų vaizduotės, nei emocijų.

„Paveldėtojai“ („The Descendants“)

JAV, 2011 m., 115 min.

Rež. Alexanderis Payne’as.

Vaidina: George’as Clooney,

Shailene Woodley,

Amara Miller.

Įvertinimas

„Tamsos baikeris: keršto demonas“ („Ghost Rider: Spirit of Vengeance“)

JAV, 2011 m., 90 min.

Rež.: Markas Neveldine,

Brianas Tayloras.

Vaidina: Nicholas Cage’as,

Ciaranas Hindsas,

Idrisas Elba.

Įvertinimas

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Šiais laikais keliauti galima labai pigiai. Ar teko girdėti apie couchsurfi ngą? Tai galimybė rasti draugų ir nakvoti už dyką bet kuriame pasaulio kampelyje. Nusiperki bilietus, atvyksti ir apsistoji pas nepažįstamus žmones. Šis keliavimo būdas populiarėja ir tarp lietuvių.

Norint nemokamai pas ką nors apsistoti, pir-miausia reikia užsiregistruoti vienoje iš in-terneto svetainių. Užtenka į „Google“ paieš-kos sistemą įvesti raktažodį „couchsurfi ng“ (iš anglų kalbos: couch – sofa, guolis, surfi ng –naršymas) ir tokią rasite. Populiariausia – „Couchsurfi ng.org“ svetainė, save prista-tanti kaip didžiausią pasaulyje keliautojų bendruomenę.

Naudojasi 5 tūkst. tautiečių Afrika, Antarktida, Europa, Amerika, Okea-nija, Azija, Vidurinieji Rytai – visur galima rasti žmonių, siūlančių nemokamą guolį.

„Couchsurfi ng.org“ yra užsiregistravę 828 tūkst. narių. Iš jų – daugiau nei 5 tūkst. gy-venančių Lietuvoje: 2632 vilniečiai, beveik 1 tūkst. kauniečių, nemažai alytiškių, klai-pėdiečių, marijampoliečių, panevėžiečių, šiauliečių. Įdomus faktas, kad latvių ir estų čia užsiregistravę pusantro karto mažiau nei lietuvių.

Tai – daugiausia jauni, į trečią dešimtį įko-pę, žmonės, dar neturintys šeimų, mėgs-tantys keliauti ir bendrauti. Vieni čia ieško nemokamos nakvynės, kiti noriai priima

žmones pas save, treti ieško užsieniečių draugų, kurie norėtų savo mieste susitik-ti ir išgerti puodelį kavos, aprodyti miestą.

Vis dėlto pirmųjų – ieškančių nemokamos nakvynės – daugiausia.

Anketa: kuo išsamiau, tuo geriau Registruojantis reikia užpildyti anketą. Joje –daug punktų: amžius, lytis, išsilavinimas, profesija, pomėgiai, keliavimo patirtis, pasa-kojimas apie save. Visos informacijos pateik-ti nebūtina, tačiau kuo išsamiau parašai, tuo lengviau kitiems nariams susidaryti įspūdį.

Žmonės, apsistoję vieni pas kitus ar kartu keliavę, gali parašyti viešai matomus teigia-mus arba neigiamus atsiliepimus.

Priimantieji nakvoti paprastai publikuo-ja ne tik savo, bet ir savo namų nuotrau-kas, parašo, kiek žmonių vienu metu galėtų priimti, kokias sąlygas siūlo. Nuo čiužinio ar sulankstomos lovos kampe iki atskiro kambario apartamentuose su visais pato-gumais – „Couchsurfi ng.org“ nariai gali pa-siūlyti visko.

Vaikinas atidavė buto raktusVaiva Ružaitė, „Eurodesk Lietuva“ progra-mos redaktorė, apie couchsurfi ngą sužinojo

iš draugų, mėgstančių pigiai ir įdomiai ke-liauti, norinčių ne tik pamatyti lankytinus objektus, bet ir pažinti kultūrą, pabendrau-ti su vietiniais, aplankyti turistams nežino-mas vietas.

Vaiva minėtoje svetainėje užsiregistra-vo, kai su dviem draugėmis autostopu ke-liavo į Kroatiją.

„Jeigu būčiau keliavusi viena, gal nebū-čiau drįsusi išbandyti couchsurfi ngo, tačiau su kompanija tai buvo labai smagi patir-

tis“, – tikino Vaiva. Nemokamai merginos apsistojo Vienoje ir Rijekoje. Jos ten pra-leido po dvi dienas.

„Vaikinas iš Vienos mums netgi patikėjo savo nuomojamo buto raktus, nes pats tu-rėjo išvykti į festivalį kitame mieste. O pa-nelė iš Rijekos puikiai integravo į savo drau-gų kompaniją, ir jų dėka miestą pamatėme visai kitomis akimis. Ji gyveno šiek tiek už Rijekos, todėl teko susipažinti su jos vaira-vimo ypatumais. Pasiekėme ir paplūdimį,

30 | Gyvenimas

Nemokamos nakvynės

A.Kavaliauskaitė:

„Būna, žmogus internete prisistato, kad skaito knygas, jam patinka menas. Nuvažiuoji pas jį, randi kažkokį „forsą“ su baltais kedais, kuris tave vedžioja po kebabines.“

Vokietis Benjaminas Orenas (nuotr.),

gyvenantis ir studijuojantis Brėmene,

„Couchsurfi ng.org“ svetainėje užsiregistra-

vo prieš pusantrų metų ir jau po mėnesio

sėkmingai apsistojo pas nepažįstamus žmo-

nes Stokholme.

Prieš metus pats sulaukė pirmųjų svečių,

ir nuo tada juos priima nuolat. Sausį vokie-

tis gavo dešimt prašymų leisti pas jį apsi-

nakvoti. „Pusė jų – lietuvių!“ – juokėsi vyriš-

kis ir pridūrė, kad lietuviai pas jį nakvynės

prašosi dažnai. Kaip ir rusai, estai bei latviai.

B.Orenas turi gerų rekomendacijų, siūlo pa-

lankias gyvenimo sąlygas ir retai prašantie-

siems pasako „ne“.

Iš Lietuvos nuskristi į Brėmeną nebrangu,

todėl per pastaruosius metus pas Benjami-

ną apsilankė 15 vilniečių. „Jie lauktuvių atve-

ža alkoholinių gėrimų, sūrio, kumpio, salia-

mio, stengiasi būti draugiški ir net pagelbėti

buityje. Su lietuviais labai lengva bendrau-

ti, visada gerai jaučiuosi, jie atviri ir turi gerą

humoro jausmą“, – tikino vokietis, pats šį

mėnesį atvykstantis į Vilnių.

„Pastebėjau, kad Vakarų Europos keliauto-

jai rečiau ieško nemokamos nakvynės. Jie

mieliau apsistoja Brėmeno viešbučiuose

ar nakvynės namuose. O štai Rytų Europa

atviresnė tokiam keliavimo būdui. Tai susiję

su menkesniu biudžetu arba atviresne kul-

tūra. Paprastai pinigai lemia daugiau, ypač

studentams, tačiau Rytų europiečiai nebi-

jo apsistoti pas nepažįstamuosius, trokšta

užmegzti ryšius. Tai pastebėjau ir Rytų Vo-

kietijoje. Gal tai postkomunistinės kultūros

bruožas?“ – svarstė B.Orenas.

Prieš priimdamas nakvoti žmones Benjami-

nas atsižvelgia į kelis kriterijus: panašų am-

žių, pomėgius. „Dažniausiai bendri intere-

sai yra vakarėliai. Dar mane domina maisto

ruoša, įdomios istorijos“, – pasakojo vokietis

ir pridūrė, kad dar nėra turėjęs neigiamos

patirties. Taip pat ir su visų dažnai peikia-

mais lietuviais.

Per pusantrų metų nenusvilo

A.Kavaliauskaitės nemokama

nakvynė pernelyg

nesužavėjo. Ji patyrė, kad

internete žmonės prisistato

vienaip, o realybėje yra visai

kitokie.

Asmeninio archyvo nuotr.

kuris užliejamas kylančio vandens“, – įspū-džiais dalijosi V.Ružaitė.

Patikėjo žmonių gerumu Merginą žavi tai, kad niekada negali žinoti, pas kokį žmogų pakliūsi, ar jis norės daug bendrauti su tavimi, ar tik duos kambarį, lovą, čiužinį ir paprašys nelįsti į akis.

„Tai ne tik pigus būdas apsistoti, tai ir kultūra, ir šalis iš vidaus. Šalį sudaro žmo-nės, todėl pirmiausia ir reikėtų susipažin-ti su jais, o ne su populiariu muziejumi ar garsiausia kavine. Vietiniai geriausiai žino visas istorijas, legendas, peripetijas. Po ke-lionės grįžau iš naujo patikėjusi žmonių gerumu, todėl nebekyla minčių, kad kas nors galėtų pasisukti bloga linkme“, – pa-sakojo V.Ružaitė.

„Jautiesi kaip prieglaudoje“Nors giriančių couchsurfi ngą galima rasti daug, šis keliavimo būdas turi ir minusų. Tiksliau, viskas priklauso nuo požiūrio. Tai pastebėjo žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė.

„Couchsurfi ngo fi losofi ja nėra ta, kad gy-ventum nemokamai. Reikia dalytis patirti-mi. Atvažiuoji į kokį nors kraštą, turi pseu-dodraugą, kurį susiradai internetu, jis tau aprodys miestą, integruos į tos vietos kultū-rą. O daug kas, ypač lietuviai, keliauja taip tik todėl, kad tai nemokama. Pažįstu keliau-tojų, kurie daro tai ne dėl pinigų, bet tokių Lietuvoje – gal 5 proc. Tie senieji tikrieji ke-liautojai, kurie tokiu būdu susirado draugų ir

gal net susituokė, nėra patenkinti, kad deda-si tokie dalykai, – kalbėjo A.Kavaliauskaitė. –Jeigu atvykęs tikrai nori būti nuo kažko pri-klausomas, gyventi svetimuose namuose, nori su tuo žmogumi, pas kurį atvažiavai, leisti laiką, – viskas gerai. O jei nori tik ne-mokamai nakvoti, ir tau nusispjaut pas ką, tai nėra malonumo, nes jautiesi kaip prie-glaudoje. Ir tam žmogui, kuris tave priė-mė, nemalonu, nes neturi interesų, kokių turėtum turėti.“

Pasirodė panašus į iškrypėlįA.Kavaliauskaitė pirmąkart nemokamos nakvynės malonumus išbandė su draugu –apsistojo Škotijoje pas vaikiną, kurio na-muose buvo tokia netvarka, kad norėjosi skradžiai žemę prasmegti. Prieš atvykdama ji dorai nepasidomėjo, kokiomis sąlygomis teks nakvoti.

Kitąkart apsistojo pas italą, kuris mergi-nai pasirodė panašus į iškrypėlį.

„Jeigu būčiau atvykusi viena, būčiau lė-kusi su tais lagaminais į gatvę, – prisiminė A.Kavaliauskaitė. – Būna, žmogus interne-te prisistato, kad skaito knygas, jam patin-ka menas. Nuvažiuoji pas jį, randi kažkokį „forsą“ su baltais kedais, kuris tave vedžioja po visokias kebabines. Apskritai, atvažiavęs pas žmogų, svarstai, ką sakyti, ar dėkingas turi būti, ar ne. Nežinai, kaip jaustis. Nors buvo per tą laiką ir normalių nakvynių, su vienu žmogumi iki dabar bendrauju, tačiau kai susiradau darbą, mečiau šitą reikalą.“

15min • 2012 m. kovo 2 d. Gyvenimas | 31

atradimaiV.Ružaitė pas

nepažįstamus žmones

apsistojo Vienoje ir

Rijekoje. Mergina iš šių

miestų parsivežė tik

gerus įspūdžius.

Asmeninio archyvo nuotr.

15min • 2012 m. kovo 2 d.32 | IT kodas

Gediminas Gasiulis, specialiai „15min“ iš Barselonos

Ispanijos miestas Barselona šią savaitę buvo virtęs pasaulio mobiliųjų technologijų Meka – čia vyko kasmetė konferencija ir paroda „Mobile World Congress“ (MWC). Nuošalyje šįkart neliko ir Lietuva.

Pirmą kartą jungtinį trylikos mūsų šalies įmonių stendą Barselonoje pristatė VšĮ „Versli Lietuva“. Žinoma, palyginti su di-džiuliu Japonijos ar technologijų milžinų („Samsung“, „Nokia“, LG ir kt.) paviljo-nais, mūsų stendas atrodė kaip nykštukas. Tačiau, pavyzdžiui, latviai, estai bei lenkai net ir tokių neturėjo – šioms šalims atsto-vavo vos viena kita bendrovė.

Centras – „GetJar“Mūsų šalies verslininkai buvo įsikūrę spalvingame „App Planet“ (liet. aplikacijų planeta) paviljone. Ši vieta pasirinkta dėl kompanijų pobūdžio – visos jos pristatė programas, mobiliąsias aplikacijas, vers-lui ar vartotojams pritaikytus sprendimus.

Netoli Lietuvos stendo buvo įsikūrusi didelio susidomėjimo sulaukusi „Nokia“ stovykla. Taigi mūsiškiai tikrai neliko paro-dos užkampyje.

Garbingiausia vieta Lietuvos stendo cent-re buvo skirta visame pasaulyje žinomai mobiliųjų aplikacijų platformai „GetJar“, o aplinkui išsidėstė kitos bendrovės.

Lietuvos vardą parodoje garsino tokios kompanijos, kaip „Etronika“ (judesiais ir balsu valdoma interneto bankininkystė), „BCE“ (transporto priemonių telemetrija),

„Mokipay“ (mobiliųjų atsiskaitymų plat-forma), „EVP International“ (interneto at-siskaitymų sistema Mokejimai.lt). Taip pat stende savo programavimo, mobiliųjų apli-kacijų, dizaino kūrimo ir kitas paslaugas pristatė bendrovės „Telesoftas“ „Agmis“, „Metasite“, „iTo“, „Itero“, „Baltic Web Stu-dio“, „MobOn“, „Igts“.

Seka dviračiusVienas įdomesnių lietuvių pristatytų pro-jektų – nuomojamų transporto priemonių stebėjimo sistema. Kompanijos „Baltic Car Equipment“ (BCE) sukurtas produktas ir jam pritaikyta programinė įranga leidžia nuolat stebėti, kur juda išnuomotas au-tomobilis, motoroleris ar kita transporto priemonė.

Sistema jau išbandyta ir Barselonoje – ji įdiegta į didmiestyje nuomojamus elektri-nius dviračius.

„Iki šiol buvo tik trys bandomieji punktai, o per ateinančius kelis mėnesius jų padau-gės iki trisdešimties ir apims kone visą Bar-seloną. Masteliai bus milijoniniai, o mūsų sistema juos prižiūrės“, – sakė „BCE“ pro-jektų vadovas Egidijus Bartušis.

Kompanijos sukurta sistema dviračio ju-dėjimą seka naudodama GPS signalą. Speci-aliame blokelyje yra GPS modemas, GPS im-tuvas ir mobiliojo tinklo modemas, kuriuo duomenys siunčiami į aptarnavimo centrą.

Įspėja apie bėgliusDar vienas intriguojantis lietuvių projek-tas – kompanijos „Metasite“ mobiliesiems

operatoriams skirta paslauga „Churn Pre-dictor“, nuspėjanti, kurie klientai ruošiasi pabėgti pas konkurentus.

Kliento nepasitenkinimas nuspėjamas remiantis maždaug 1,5 tūkst. kriterijų ir ankstesne patirtimi – paslaugų atsisakiu-sių klientų požymiais.

„Mes imame visus duomenis iš opera-toriaus, tarkime, visus skambučius, SMS, duomenų vartojimą ir pan. Mūsų sukurti algoritmai juos apdoroja ir kuria progno-zes, kas artimiausiu metu pabėgs pas kon-kurentus“, – pasakojo „Metasite“ atstovas Egidijus Pilypas.

Programos prognozių tikslumas gali siek-ti 90 proc., tiesa, tai priklauso nuo taiko-mų kriterijų.

Kompanijos paslaugomis jau naudojasi kompanija „Tele2“, Belgijos, Švedijos opera-toriai, ateityje planuojama bendradarbiauti su Estijos, Latvijos operatoriais.

Lietuvos stende

buvo įsikūrusios

13 bendrovių.

G.Gasiulio nuotr.

Susidraugavo su rašikliu „Samsung“ pristatė planšetinį kompiuterį „Galaxy Note 10.1“, kurį

galima valdyti ne tik ekraną liečiant pirštais, bet ir specialiu elektro-

niniu rašikliu.

„Galaxy Note 10.1“ galima vadinti telefono „Galaxy Note“ ir

planšetinio kompiuterio „Galaxy Tab“ hibridu.

Naujasis planšetinis kompiuteris iš kitų labiausiai išsiskiria tuo, kad

jį galima valdyti elektroniniu rašikliu. Tuo jis netgi pranoksta savo

jaunesnįjį brolį „Galaxy Note“, kadangi jame įdiegtos patobulintos

piešimo, nuotraukų redagavimo ir rašytinio teksto atpažinimo pro-

gramos. Pavyzdžiui, tekstą atpažįstanti programa jau moka ir piešti

tikslias geometrines fi gūras, atpažįsta matematines formules. O

parašytą formulę aplikacija gali net išspręsti ir pateikti atsakymą.

Taip pat šiame planšetiniame kompiuteryje įdiegtos nuotraukų red-

agavimo ir piešimo programos „Adobe Photoshop Touch“ ir „Adobe

Ideas“. Jis naudoja naujausią „Android“ operacinės sistemos versiją

„Ice Cream Sandwich“.

Fotografi jos monstras Kompanija „Nokia“ Barselonoje pristatė išmanųjį telefoną „Nokia

808 PureView“. Išskirtinė jo savybė – vaizdo kamera, galinti fi ksuoti

net 41 mln. taškų raiškos vaizdą.

Išnaudoti tiek vaizdo kameros sensoriaus jautrių taškų pavyko deri-

nant „Carl Zeiss“ optiką ir „Nokia“ sukurtą technologiją „PureView“.

Tiesa, nufotografavus visa raiška ir priartinus kurią nors nuotraukos

dalį, vaizdas nėra ypatingai ryškus. Todėl standartiniu režimu fi ksuo-

jamos 5 arba 8 mln. taškų raiškos nuotraukos. „Nokia“ aiškina, kad jos

yra ryškesnės, kadangi vieną nuotraukos tašką atstoja septyni ar aš-

tuoni sensoriaus jutikliai.

Telefonu taip pat galima fi lmuoti aukštos raiškos (1080p) vaizdo

įrašus ir fi lmavimo metu priartinti vaizdą iki keturių kartų, išlaikant

tokią pačią rezoliuciją. Beje, ši technologija bus naudojama ir kituo-

se naujuose telefonų modeliuose, taigi ateityje dešimteriopai di-

desnis telefono vaizdo kameros sensoriaus jautrių taškų skaičius

neturėtų stebinti.

Lietuva prisistatė elitinėje technologijų parodoje Barselonoje

Kukliai, bet patraukliai Vienas įdomesnių lietuvių pristatytų projektų – nuomojamų transporto priemonių stebėjimo sistema.

15min • 2012 m. kovo 2 d. Skelbimai | 33

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Greičiausias „Ferrari“ Trečiadienį „Ferrari“ kompanija pristatė

naują „F12berlinetta“ kupė. Jos V12

variklis pasiekia 740 AG – tai galingiausias

atmosferinis dvylikos cilindrų variklis

pasaulyje. Automobilio dinamika pavydė-

tina – nuo 0 iki 100 km/h vos per 3,1 sek.

GAZAS.LT keliauja į ŽenevąGAZAS.LT komanda išvyksta į pirmadienį

prasidedančią Ženevos automobilių parodą.

Ženevoje, kuri parodos metu taps automobilių

pasaulio sostine, bus daug premjerų – nuo

naujojo „Audi A3“ iki „Aston Martin V12 Zagato“.

GAZAS.LT naujausias žinias praneš gyvai!

Ramūnas Fetingisr.fetingis@15min.lt

Vairuotojai, apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jaučiasi ramūs: jei kas nors sudaužys jų automobilius, nereikės mokėti už remontą. Tačiau ne vieną vairuotoją jau ištiko šokas, kai draudikai pareikalavo atverti pinigines.

Istorija, nutikusi vienai merginai, – banali, nes į didesnes ar mažesnes avarijas kasdien papuola dešimtys eismo dalyvių. Bet šios avarijos pasekmės – labai netikėtos.

Draudikų staigmenaLikimo ironija – į Ingos (mergina nenorėjo, kad būtų skelbiama jos pavardė, - red. past.) apynaujį automobilį įvažiavo bemanevruo-janti kolegė, sėdinti tame pačiame kabine-te. Įvykis užregistruotas, užprotokoluotas, automobiliai tvarkingi ir drausti, vairuoto-jos blaivios. Incidentas baigėsi atsiprašymo šypsenomis. Tačiau kai Inga su draudimo kompanija ėmė tvarkyti automobilio re-monto reikalus, atlaidžią šypseną labai grei-tai pakeitė grimasa.

Draudimo kompanija atsisakė apmokėti visą automobilio remonto išlaidų sąmatą, kurią pateikė servisas. Pasirodo, automo-biliui draudikai skaičiuoja nuvertėjimą. Pa-gal metodiką, daugiau kaip penkerių metų Ingos automobilis, palyginti su nauju, yra nuvertėjęs penktadaliu.

Toks pat nuvertėjimas skaičiuojamas ir keičiamoms detalėms, tik, va, bėda – nie-kas penkerių metų senumo detalėmis ne-prekiauja. Galima lakstyti po automobilių laužynus ir ieškoti naudotų detalių, bet jei-gu automobilis retesnis, jų niekur negausi-te. Taigi, dalį remonto išlaidų teks apmo-kėti pačiam.

Panelės Ingos automobilio remonto išlai-dos sudarė 8484 litus. Draudimo kompanija padengė ne visą sumą – Ingai teks sumokė-ti 19 proc. naujų detalių kainos. Tai sudaro nedidelę sumą – tik 249 litus, nes dvejas šonines dureles pavyko surasti pas naudo-tų detalių prekiautojus. Jeigu būtų pirktos naujos durelės, kaina būtų buvusi kelis-kart didesnė. Tuomet Ingos išlaidos būtų padidėjusios maždaug iki 1000 litų. Už ką? Kad ne laiku pasipainiojo kažkieno kelyje?

Į teismą niekas nenoriDraudikai turi savo argumentų: jeigu į jūsų automobilį kas nors įvažiavo, formaliai po

pataisymo jūsų turtas buvo atnaujintas ir jo vertė ne sumažėjo, o atvirkščiai, padidėjo. Sudėjote naujas detales? Draudikai tai va-dina atnaujinimu. Štai už tokį atnaujinimą jų klientai ir moka. Nesvarbu, kad avarijoje pabuvojusį automobilį parduoti įmanoma tik už gerokai mažesnę kainą nei nedaužtą.

Draudimo kompanijų atstovai teigia, kad vairuotojams nėra ko piktintis, nes jeigu nebūtų numatytas detalių nusidėvėjimas, draudimo metinė įmoka būtų lygi automo-bilio vertei. Kitaip – garantuoti nuostoliai.

Tiesa, susigrąžinti išleistus pinigus įma-noma. Galima bandyti draudimo kompa-nijos nepadengtos sąskaitos skirtumą pa-teikti eismo įvykio kaltininkui. Tačiau tokie konfl iktai dažniausiai baigiasi varginančiais teismo procesais, todėl į juos žmonės sten-giasi nesivelti.

Kas žino apie kompensaciją?Tiesa, yra dar viena galimybė atgauti pi-nigus, bet draudikai apie ją stengiasi daug nekalbėti.

Jeigu jūsų automobiliui mažiau nei 5 me-tai ir jis buvo sudaužytas ne dėl jūsų kaltės, galite kreiptis į kaltininko draudimo kom-paniją dėl automobilio vertės sumažėjimo kompensacijos.

„Eismo įvykio metu nukentėjęs vairuoto-jas į draudimo bendrovę, kurioje buvo apsi-draudęs avarijos kaltininkas, gali kreiptis ir dėl žalos, patirtos sumažėjus automobilio prekinei vertei“, – teigia UADB „Ergo Lietu-va“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Gudaitis.

„Jeigu žmogus išreiškia nuogąstavimą, kad dėl eismo įvykio, nepaisant atlikto re-monto, sumenko jo automobilio prekinė vertė, draudimo bendrovė visuomet pagal numatytą procedūrą tai įvertina ir, jeigu ji būna sumažėjusi, skiria papildomą išmo-ką“, – teigia N.Gudaitis.

„Ergo Lietuva“ atstovas tikina, kad dėl tokio tipo žalos atlyginimo kreipiasi dau-guma naujų automobilių savininkų.

Apynaujo „Porsche Cayenne“ savininkas savaitraščiui pasakojo patekęs į nedidelę avariją – gavo nestiprų smūgį į galą. Skilo galinis buferis, tačiau daugiau niekas ne-buvo pažeista.

Nukentėjusysis į draudimo kompaniją kreipėsi dėl automobilio žalos atlygini-mo. Draudikai, be to, kad apmokėjo gali-nio buferio ir jo keitimo darbus, atseikėjo dar 1100 litų, nes automobilis nuvertėjo.

34 | Gazas.lt

Į avarijas patekę

apynaujų

automobilių

vairuotojai patiria

netikėtų išlaidų.

BFL nuotr.

Draudimo šarvai – skylėti

N.Gudaitis: „Nukentėjęs vairuotojas į draudimo bendrovę, kurioje buvo apsidraudęs avarijos kaltininkas, gali kreiptis ir dėl žalos, patirtos sumažėjus automobilio prekinei vertei.“

Labiausiai nukenčia tie vairuotojai, kurie

„tiuninguoja“ ar kitaip specialiai puošia

savo automobilius. Tokie entuziastai

turėtų žinoti, kad rizikuoja gerokai daugiau

nei paprastų automobilių vairuotojai,

nes civilinės atsakomybės draudimas

nenumato jokios kompensacijos

papildomiems elementams.

Taigi, forsuotas variklis, patobulinta

pakaba ar pagražintu kėbulu senukas

„VW Golf“, kuris šeimininkui galbūt

kainavo ne vieną dešimtį tūkstančių litų,

draudiminio įvykio metu bus prilygintas

paprasčiausiam puvėkui, kurio rinkos vertė

neviršija tūkstančio litų.

Tokiu atveju, jeigu į jūsų automobilį

įvažiuos koks nors neatidus pilietis, galite

tikėtis nebent moralinės kompensacijos.

„Pagražinimų“ niekas nekompensuos

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

15min • 2012 m. kovo 2 d.36 | Sveikata

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad daugelis vyrų nuo prostatos vėžio gydomi visai be reikalo. Per pasaulį nuvilnijo diskusijų audra, ar tik prostatos specifi nio antigeno (PSA) testas nėra daugiau žalingasnei naudingas?Autoritetingos pasaulio organizacijos surė-mė ietis diskutuodamos, ar prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, ku-rių metu nustatomas PSA, vyrams iš tik-rųjų reikalingos. JAV prevencinė medici-nos draugija (U.S. Preventive Services Task Force – angl.) išreiškė radikalią nuomonę, kad PSA testas yra žalingas, todėl jo atlik-ti neverta. Į šią draugijos poziciją žaibiš-kai sureagavo Amerikos urologų asociacija (The American Urological Association – angl.), ragindama neperlenkti lazdos.

Pripažįstama, kad testo specifi škumas gana žemas: PSA gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos ade-nomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms li-goms. Tačiau nepaisant gana didelės testo paklaidos, visiškai jo atsisakyti esą nepro-tinga – nieko tobulesnio už jį dar neišrasta.

Pradėjus kelio atgal nėra Medikai ginčijasi, o ką daryti Lietuvos vy-rams, nuo 50 metų kone varu varomiems pasitikrinti prostatos būklę? Tirtis ar ne?

„Visus 50–75 metų vyrus primygtinai ska-tinti atlikti PSA testą neteisinga. Pirmiausia juos reikia perspėti apie testo privalumus ir trūkumus. Tegaliu pasakyti: vieną kartą atlikus testą tolesnės įvykių grandinės su-stabdyti beveik neįmanoma. Todėl prieš atliekant šį testą reikia gerai žinoti apie jo naudą ir slypinčius pavojus“, – pokalbį su

„15min“ pradėjo Vilniaus universiteto ligo-ninės Santariškių klinikų Urologijos cent-ro direktorius, prof. Feliksas Jankevičius.

Be reikalo sudrumsta ramybė Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006 m. PSA testą vyrams, perkopusiems penkias-dešimtmetį, kas dvejus metus rekomen-duoja atlikti šeimos gydytojas. Pasitikrinti prostatos sveikatą ragina ir žiniasklaidoje transliuojama socialinė reklama. Masiškai tirtis kviečia specialių akcijų metu per šalį keliaujantis mobilusis autobusiukas.

Nuo testo neatgraso ir jo atlikimo papras-tumas – kraujo mėginys iš venos. Procedūra greita ir neskausminga.

Tačiau jos pasekmės gali būti liūdnos – aukštyn kojom apvirsta šeimų gyvenimai, sudrumsčiama dvasinė ramybė, vyrus už-klumpa psichologinės problemos.

Moksliniai tyrimai parodė, kad visos šios emocijos dažnai visiškai bereikalingos, mat retas vyras, net testui nustačius padidėju-sį PSA, iš tikrųjų serga piktybiniu prosta-tos vėžiu.

„Mirusių dėl su prostatos vėžiu nesusi-jusių priežasčių vyresnių nei 50 metų vyrų tyrimai atskleidė, kad kas trečias iš jų turė-jo mažus prostatos vėžio židinius. Tačiau įrodyta, kad didžiuma tų navikinių židinių buvo lėtai augantys, nesimptominiai ir to-dėl nepavojingi gyvybei. Tai – kliniškai ne-reikšmingi prostatos vėžio atvejai, kurių gy-dyti nereikėtų“, – tyrimų rezultatus pristatė prof. F.Jankevičius.

Kaina – tiesiog per didelėPSA testo kritika tarptautinėje erdvėje ypač paūmėjo, paskelbus kelerius metus Europoje ir JAV trukusių tyrinėjimų išvadas. Nagrinėta, ar PSA testas mažina vyrų mirtingumą nuo prostatos vėžio. Paradoksas: amerikiečių ir

europiečių atlikti klinikiniai tyrimai pateikė kardinaliai priešingus atsakymus.

JAV studijos, vykdytos septynerius metus, rezultatai parodė, kad prostatos vėžio anks-tyvosios diagnostikos programos nemažina mirtingumo nuo šios ligos. Tačiau Amerikos urologai dar labiau sugriežtino PSA testo atli-kimo rekomendacijas ir pasiūlė vyrams pra-dėti tirtis ne nuo 50, bet nuo 40 metų.

Europos mokslininkų studija, aprėpu-si septynias labiausiai išsivysčiusias Se-nojo žemyno šalis ir trukusi net devyne-rius metus, parodė, kad PSA testas vyrų mirtingumą nuo prostatos vėžio mažina beveik 30 proc. Tačiau šioje studijoje PSA testas buvo susietas su hiperdiagnostika ir hipergydymu.

„Išsiaiškinta, kad, norint apsaugoti vieną pacientą nuo mirties nuo prostatos vėžio, 48 pacientus reikia išgydyti be reikalo – nuo kliniškai nereikšmingo vėžio. Vadinasi, kad vos 1 iš maždaug 50-ties turi agresyvią vėžio formą. Taigi gydome daugybę vyrų, kurių nereikėjo liesti. O gydymas neapsieina be įvairių komplikacijų, kartais net gana rim-tų – impotencijos ir šlapimo nelaikymo. Jų procentas palyginti mažas, tačiau ir tai per didelė kaina“, – įsitikinęs Santariškių klinikų Urologijos centro vadovas.

Būtina tartis Bet kaip žinoti, su kokiu vėžiu – piktybiniu ar kliniškai nereikšmingu – gyveni?

„Nepaisant įvairių diskusijų, PSA testas –kliniškai labai vertingas tyrimas. Tačiau, kaip ir kiekvienu instrumentu, juo reikia mokėti naudotis. Prieš jį atliekant vyrams vertėtų įvertinti savo riziką: ar jų tėvas ar broliai yra susidūrę su prostatos vėžiu, ar yra šlapinimosi sutrikimų, ar vyras jaučia kitų negalavimų, ar jis turi antsvorio ir t.t.“ –rizikos faktorius vardijo F.Jankevičius.

Svarbiausia, pasak jo, kad prieš atliekant testą vyrai tartųsi su specialistais ir gautų kuo daugiau apsispręsti galinčios padėti informacijos.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvo-sios diagnostikos programa:

Metai Pasitikrino Nustatyta liga

2006 98529 1406

2007 107079 19852008 126718 20222009 101466 18412010 76547 1290

2011 112474 1683

Statistika

„Mano žiniomis, pratęsus Europos ran-

domizuoto skryninginio tyrimo prostatos

vėžiui stebėjimą, rezultatai parodė, kad

santykis, parodantis, kiek reikia gydyti pro-

statos vėžiu sergančių pacientų, jog būtų

išgelbėta viena gyvybė, sumažėjo daugiau

kaip tris kartus – nuo 48 iki 16. Geriausi šio

santykio rezultatai pasiekti JAV, kur III–IV

stadijos tesudaro 6–8 proc. visų naujai

diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų. Iš

esmės vien dėl PSA testo Vakarų Europoje

80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatoma

ankstyvose stadijose. Todėl mes nemato-

me reikalo bauginti Lietuvos vyrų dėl PSA

tyrimų galimos žalos ir galime drąsiai teigti,

kad PSA patikrinimas gelbsti gyvybes.

Lietuvoje pasiekti tikrai geri prostatos

vėžio ankstyvos diagnostikos rezultatai.

Svarbu žinoti, kad pradinėse stadijose

diagnozuotas prostatos vėžys šiandien

yra visiškai išgydomas.“

„Nereikia bauginti“

Gediminas Žižys,

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas

Prostatos testo spąstai„Gydome daugybę

vyrų, kurių

nereikėjo liesti.

O gydymas

neapsieina be

įvairių komplikacijų,

kartais net gana

rimtų“, – įspėjo prof.

F.Jankevičius.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

1  Sūrių fondiu Toks fondiu, gaminamas iš kelių rūšių kokybiškų riebių brandintų sūrių (čederio, ementalio, žemen-talio), baltojo sauso vyno (sūrio vi-

sada turi būti dukart daugiau nei vyno) ir vyšnių likerio, yra pats populiariausias ir sočiausias.

Jį ruošiant pirmiausia reikia pašildy-ti vyną, tik tada, sumažinus karštį, galite dėti su bulvių ar kukurūzų krakmolu su-maišytą sūrį (krakmolas būtinas, kad pa-dažas neišsisluoksniuotų).

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pakanka įsigyti fondiu puodą ir jau bus galima mėgautis gurmaniškais užkandžiais. Nežinant kai kurių taisyklių, sėkmingai juos pasigaminti retai kada pavyksta.

Fondiu – savotiška filosofija, mokanti, kad svarbiausia – neskubėti, neprisikimšti skrandžio ir daugiau bendrauti nei valgyti. Gamindami fondiu tikrai nepersivalgysite, kąsneliai bus maži ir jų vis reikės laukti.

Gaminimo principas labai paprastas – pa-sirinktus produktus (pavyzdžiui, prancū-ziškos ar itališkos baltos duonos riekeles, vaisius, mėsą) reikia supjaustyti mažais gabalėliais, tada smeigti specialia šakute ir merkti į padažą, kuris kaista nedidelia-me degikliu ar žvakės liepsnele šildoma-me inde.

Tas padažas gali būti karštas lydytas sūris, kvapus sultinys ar šokoladas. Pagal tai ski-riamos kelios fondiu rūšys – sūrio, mėsos ir desertinis. Dar reikėtų žinoti, kad gaminant fondiu padažo sudėtines dalis pirmiausia reikia ištirpinti ant mažos ugnies nuolat maišant, kad neprisviltų, tada pakaitinus iki reikiamos temperatūros supilti į šildo-mą fondiu indą.

Virtuvė | 37

Gamindami fondiu tikrai

nepersivalgysite, kąsneliai

bus maži ir jų vis reikės laukti.

AFP nuotr.

Maisto fi losofi ja

Pokalbiams, o ne valgymui

Padažas gali būti karštas lydytas sūris, kvapus sultinys ar šokoladas.

Gamindami sūrio fondiu rinkitės tik džio-

vintus duonos gabalėlius. Kitaip, prisigė-

rę padažo, jie išmirks ir nukris nuo šaku-

tės. Duonos gabalėlis bus dar gardesnis,

jei prieš pamerkdami į sūrį jį kyštelėsite į

taurelę su vyšnių likeriu.

Sūrio fondiu gana riebus, todėl, kad ne-

sutriktų virškinimas, jį reikėtų tiekti su

karšta juodąja arbata arba sausu vynu –

kuo stipresnis sūrio skonis, tuo rūgštes-

nį vyną reikėtų rinktis.

Jeigu desertiniam fondiu rinksitės uo-

gas, pavyzdžiui, braškes ar avietes, jų

smulkinti nereikia. Gabalėliais pjaustomi

tik dideli vaisiai: bananai, papajos, man-

gai ir pan. Prie šokolado fondiu dažniau-

siai tiekiamas putojantis vynas.

Duona – tik džiovinta Smulkinti nereikia

Fondiu principas – kolektyvinis valgymas.

Taigi bendrame puode šeimininkauti kaip

savo lėkštėje nereikėtų. Todėl sūrio mirka-

le apvoliotą duonos gabalėlį nuo šakutės

stenkitės nuimti labai atsargiai, neliesdami

lūpomis – juk šakutę vėl merksite į bend-

rą puodą. Jeigu taip nepavyksta, duonos

gabalėlį dėkite į lėkštę, nuimkite jį kita pa-

prasta šakute ir tik tada valgykite.

Traukdami šakutę su skrebučiu ar mėsos

gabalėliu iš mirkalo, stenkitės padažą ge-

rai nukratyti taip, kad visi lašiukai sukris-

tų į puodo vidų, o ne ant kraštų. Priešingu

atveju nuvarvėję riebalai pradės rūkti ir pa-

sklis nemalonus kvapas.

Paprastai fondiu komplektas sudarytas iš

kelių dalių: geležinio, molinio ar metalinio

indo padažui gaminti, kaitinimo šaltinio,

kuriuo gali būti ir paprasčiausia žvakutė, ir

speciali spiralė, specialaus stovelio (ant jo

statomas fondiu indas, po kuriuo saugiai

galima dėti kaitinimo šaltinį) ir ilgų patogių

dvidančių šakučių, dažniausiai skirtingų

spalvų galais, kad valgytojai galėtų atskir-

ti savąją.

Gero elgesio taisyklės

Renkamės indus

Puslapį pristatosavaitraštis moterims

2 Mėsos fondiuJis dar vadinamas burgundišku, mat atsirado prieš kelis šimtme-čius būtent Burgundijoje. Mėsos fondiu šiek tiek primena rytietiš-

kus mėsos patiekalus, nes nedideli ir būti-nai sausi mėsos gabalėliai kol apskrunda verdami karštame aliejuje arba sultinyje, o jau tada mirkomi į atskiruose indeliuose patiektus įvairius padažus: sojų, pomido-rų, majonezo, garstyčių ir kt. Jeigu mėsos nevalgote, galite į sultinį merkti ir jūrų gė-rybes ar daržoves.

3 Desertinis fondiu Nors šis fondiu labai „jaunas“ – pradėtas naudoti apie 1960-uo-sius – jis ne mažiau populiarus nei sūrių ar mėsos fondiu. Deser-

tinis fondiu gaminamas iš kąsnelio dydžio gabalėliais pjaustytų vaisių, pyrago, biskvi-to, uogų, kurie mirkomi į karštą padažą, paruoštą iš šokolado, grietinėlės, sviesto ir įvairių priedų (cukatų, riešutų, vanilės, šlakelio brendžio, aitriųjų paprikų). Pro-porcijas ir padažo ingredientus galite keisti pagal savo skonį.

Sultinio padažas bus pikantiškesnis,

jei pagardinsite jį bazilikais, muskatais,

kmynais.

Mėsa bus skaniausia, jei pjaustysite ją

plonomis juostelėmis.

Kad tai pavyktų, jautienos fi lė pirmiausia

trumpam užšaldykite ir tik tada aštriu

peiliu plonai supjaustykite, bet nebars-

tykite prieskoniais – žolelės nuo karščio

gali sudegti ir apkarsti.

Plonos juostelės

15min • 2012 m. kovo 2 d.38 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Angarija. Ipoteka. Ordos. Neonas. Keis. Kotas. Ist. Atis. Tolas. Skua. It.

Rykai. Žiuri. Kykas. Siela. Privatus. Talka. Anat. Ramė. Be. Baskai. Aiva.

Tam. Star. „Karmen“. Solt. Orinokas. Augmuo.

Noktiurnas. Greit. Sto. Adis. Vakar. Iros. Kanari. IS. Rytai. Tykut. Ko.

Bankokas. Ak. Eolas. Ara. Otai. Rims. Inas. Tave. Pas. Samana. Cos. Žilė.

Siek. SG. Edikula. Tom. Sura. Balu. Baltai. Femto.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: TRANSPLANTACIJA

Avinai turi veikti tik išmėgintais metodais ir imtis tik tų darbų, kuriuos gerai išma-no. Artimiausiu metu atsiras puiki proga palypėti karjeros laiptais.

Jaučiai neturėtų priimti jokių sprendi-mų, prieš tai visko gerai neapgalvoję. Jūsų laukia daugybė įdomių pasiūlymų, susi-jusių su darbu ir komercine veikla.

Dvyniai kitą savaitę turės galimybę sėk-mingai išspręsti materialines problemas. Poilsio dienomis tvarkykite buitinius rei-kalus – dabar jums tai irgi svarbu.

Vėžiai ras naują pajamų šaltinį, plėsda-mi savo veiklą. Savaitė bus palanki vers-lo plėtrai. Daugiau dėmesio skirkite sau, pasistenkite įveikti senus kompleksus.

Liūtams pagaliau pavyks atsikratyti ge-rokai įkyrėjusios rutinos ir imtis kūrybos. Mokėjimas kontroliuoti situaciją padės pagerinti materialinę padėtį.

Mergelės kitą savaitę turėtų tvarkyti kasdienius reikalus ir nekurti naujų di-dingų planų. Būkite atidūs ir dėmesingi artimiems žmonėms.

Svarstyklėms suteikiama galimybė įgy-vendinti visus jų sumanymus – būsite ku-pini jėgų ir energijos. Be to, kita savaitė tinkama bet kokiai darbinei veiklai.

Skorpionai sėkmingai bendraus su vers-lo partneriais. Galite gauti papildomų pa-jamų, jeigu laiku priimsite sprendimus. Kita savaitė tinkama mokslui.

Šauliai kitą savaitę vėl atsidurs įvykių centre, ir visų aplinkinių dėmesys bus su-telktas būtent į jus. Vėl pasijusite reikalin-gi, jūsų patirtis bus deramai pritaikyta.

Ožiaragiai pasieks pavydėtinų rezultatų, jeigu mokės analizuoti situaciją ir priims reikiamus sprendimus. Būkite pasiruošę atlikti svarbius vadovybės įpareigojimus.

Vandeniams kitą savaitę visas proble-mas padės išspręsti jų pasitikėjimas savo jėgomis. Kelyje gali atsirasti netikėtų kliū-čių, bet jos neatsilaikys prieš jūsų ryžtą.

Žuvys artimiausiomis dienomis gali tikė-tis įplaukų iš šaltinių, nesusijusių su pag-rindine profesine veikla. Neprisiimkite jo-kių įsipareigojimų, taip pat neskolinkite .

Horoskopai Kryžiažodis

15min • 2012 m. kovo 2 d.

03-03 d.

-3 / -1 -2 / 0 0 / 2 -2 / 0

03-04 d.

-8 / -2 -5 / 0 -3 / 1 -5 / 0

Laisvalaikis | 39

Sporto naujienos: blogai pažymėta trasa, tapo biatlonininkų susišaudymo su pasieniečiais priežastimi.

– Ar Ieva buvo ištikima Adomui? – Tiksliai nežinoma, bet

mokslininkai tvirtina, kad žmogus kilęs iš beždžionės.

Kalbasi dvi kaimynės:– Vyrui gimtadienio proga

padovanojau prabangų blizgių rinkinį.

– Šaunuolė! Juk pastaruosius dešimtį metų jis kiekvieną savaitgalį vis važiuoja žvejoti.

– Taip, bet jis tik pavartė jas rankose ir klausia: „O kas čia?“

Kinijoje nėra sąvokos „buvo neištikimas“.

Ten sakoma „supainiojo“.

Psichiatras klausia paciento:– Ir dėl ko jums prasidėjo depresija?– Mano buvusi žmona susipažino

su mano dabartine žmona. Iš pradžių jos susibarė, o paskui susitaikiusios sumušė mano būsimą žmoną.

– Ir taip atrodydama tu buvai vakarėlyje?

– Taip, mama.– Gerai, apsirenk ir eik miegoti.

Anekdotai sudoku

7 2 6 4 5

3 1

9 4 6 1

1 6 7 2

9 3 1 5 4 8

5 3 8 7

2 6 9 7

4 1

8 3 9 5 2

5 7

4 9 7 5

4 1 2

1 4 2 3

2 6

8 5 9 6

7 4 5

5 7 3 8

6 9

5 6 3

7 6

3 5 7

2 9 7 4

1 2

7 9 1 6

8 2 5

8 4

2 6 8

Lengvas

Vidutinis

Sunkus

Šiandien

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

3

3

3

3

3

3

3

VėjasŠiaurės vakarų

5-20 m/s

03-03 d.

-2 / -1 -2 / -1 -2 / 0 -2 / 0

03-04 d.

-6 / -1 -6 / -1 -5 / 0 -5 / 0

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

Lietuvoje Penktadienį sustiprės šiaurės vakarų vėjas, jo gūsiai sieks 15–20 m/s.

Bus apie 3 laipsnius šilumos. Šeštadienį kritulių nenumatoma, vėjas

vis dar išliks stiprus. Dieną temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio

iki 3 šilumos, sekmadienį bus nuo 2 šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

15min • 2012 m. kovo 2 d.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Iš Klaipėdos uosto į tolimąjį Pietų Korėjos Yeosu miestą po kelių dienų pajudės jūriniai konteineriai. Juose – pirmieji Lietuvos paviljono pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ eksponatai.

„Žmona šiai skulptūrai paaukojo savo gin-tarinius karolius. O aš jai štai kokį žiedą sukūriau“, – juokėsi klaipėdietis meninin-kas Vytautas Karčiauskas, kurio 2,35 metro aukščio interaktyvi skulptūra „Gintarinis O“ pirmadienį išplukdoma į Yeosu.

Šanchajuje buvo populiarus V.Karčiauskas, galima sakyti, jau yra pasau-linių „Expo“ parodų senbuvis. Prieš dvejus metus jo kompozicija „Noriu būti“, įkvėpta Leonardo da Vinci paveikslo „Vitruvijaus žmogus“, buvo pristatoma Lietuvos pavil-jone „Expo 2010“ Šanchajuje.

Tąkart šią skulptūrą pamatė ir „pasima-tavo“ 2,54 mln. žmonių. „Nuostabus jaus-mas, kai prie tavo kūrinio rikiuojasi eilė“, –prisiminė menininkas. Todėl vėl pasiryžo prisidėti prie Lietuvos paviljono kūrimo.

Penki mėnesiai darbo Pagrindinis šių metų parodos „Expo“ pas-tatas Pietų Korėjoje pavadintas „Didysis O“. Tad neatsitiktinai ir V.Karčiauskas savo skulptūrai suteikė „Gintarinio O“ vardą.

„Gintarinis O“ pagamintas iš emale pa-dengto plieno bei Lietuvos pajūryje surink-to gintaro. Jo panaudota net 4 kg. Ažūri-nė kompozicija parodoje švies iš vidaus. Į skulptūroje paliktas ertmes bus galima mesti popieriaus lapelius su užrašytais no-rais, kad šie vėliau išsipildytų.

Skulptūra buvo kuriama beveik penkis mėnesius. „Atrodo, ką čia – viskas papras-ta, bet darbo įdėta labai daug, – atsiduso V.Karčiauskas, „Gintariniam O“ ieškojęs tik Lietuvoje surinkto gintaro.

– Jau įgudau atskirti jį nuo atvežtojo iš Ka-liningrado. Gintaras – ypatinga medžiaga. Jei jį paliesi – visada spinduliuos šilumą.“

Mistiška žiedo istorija Šiam kūriniui menininką įkvėpė prieš try-lika metų Klaipėdos senamiestyje rastas senovinis žiedas.

Unikalus papuošalas, kadaise galėjęs priklausyti kokiam nors didikui, aptik-tas V.Karčiauskui priklausančios galerijos „Pėda“ rūsyje.

„Tuomet aš jį, kaip ir dar kelis radinius, susidėjau į kibirą. Tik po kiek laiko nuva-lęs atkreipiau dėmesį, kad tai labai įdomus žiedas. Žiedo vidus – gintarinis, o išorė me-talinė. Išmargintas jis raštais, primenan-čiais žaltį. O šis pagonybės laikais buvo iš-minties ir valdžios simbolis“, – pasakojo menininkas.

Išvydęs šį žiedą vienas Vokietijos kolek-cininkas už jį V.Karčiauskui pasiūlė solidų atlygį. Tačiau menininkas nesutiko – pa-puošalą nusprendė verčiau patikėti ban-ko seifui.

„Vėliau pasikalbėjau su archeologais ir jie patikino, kad šis žiedas galėjo būti sukur-tas XII a. Ilgai sukau galvą, kaip tuo metu buvo galima pagaminti tokį papuošalą“, –

stebėjosi menininkas. Plieninis žiedas, iš-keliausiantis į Pietų Korėją, už prototipą didesnis beveik vienuolika kartų. Spalį skulptūrą norima parsigabenti ir ekspo-nuoti Klaipėdoje.

40 | Reportažas

Pirmasis išplaukia „Gintarinis O“

Šiam kūriniui menininką įkvėpė prieš trylika metų Klaipėdos senamiestyje rastas senovinis žiedas.

• Lietuvos paviljone apsilankę žmonės

turėtų pasijusti tarsi gintaro viduje.

Idėjos autoriai – Martynas ir Mečislovas

Valevičiai.

• Į Pietų Korėją iškeliaus ir keli unikalūs

Palangos gintaro muziejaus eksponatai –

pajūryje rasti gintarai su įspūdingais

inkliuzais. Bus eksponuojama ir didžiulė

gintarinių papuošalų kolekcija, specialiai

šiai parodai sukurtas menininko Tado

Gutausko medžio pano.

• Lietuvos paviljono logotipu pasirinktas

Kotrynos Žilinskienės sukurtas gintaro

amuleto iš Juodkrantės lobio ir archajiško

bangelių rašto piešinys.

Lietuvai dalyvavimas „Expo“ parodoje

kainuos apie 4,2 mln. Lt. Palyginimui:

paviljonams Kinijoje ir Japonijoje buvo

išleista po maždaug 10 mln. Lt.

Bet klausimų, ar verta dalyvauti tokiose

parodose, nekyla. „Negirdėjau, kad kas

klaustų, ar reikia dalyvauti Olimpinėse

žaidynėse. Ten dalyvautume nepaisant

to, ar bus medalių. Kai kas klausia, ar reikia

dalyvauti „Expo“, aš klausiu, ar Lietuvai

tuomet verta būti valstybe?“ – kalbėjo

Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje

„Expo 2012“ generalinis komisaras

Romas Jankauskas.

Gintaro viduje

Lyg olimpiada

Į šią skulptūrą

V.Karčiauskas

sudėjo 4 kg

Lietuvoje surinkto

gintaro. Panaudojo

net žmonos

gintarinius karolius.

A.Venskaus nuotr.

Pasaulinė paroda „Expo 2012“

Pietų Korėjoje vyks nuo gegužės 12 d.

iki rugpjūčio 12 d.

Pietų Korėja

BFL nuotr.