Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 5 (1236) • 2012 m. vasario 17 d.

Išsvajota, mirusi ir prisikėlusi

Kūrybos grandų paslaptisTai, kas Vakarų pasaulyje priimta, Lietuvoje – neleistina. Vakaruose jau seniai skelbiama, kiek po mirties uždirba garsenybės, o Lietuvoje skaičiuoti mirusiųjų uždarbį tolygu šventvagystei.  „15min“ ryžosi pralaužti ledus ir pasidomėti, kokį fi nansinį pamatą paveldėtojams kloja pastaraisiais metais amžinybėn išėję iškiliausi mūsų šalies kūrėjai.

J.Kalinsko nuotr.

Kas mums yra Vasario 16-oji? Iš 2012-ųjų aukštumos – viskas.

Be Vasario 16-osios dvasios seniai nebūtų Lie-tuvos. Išsvajotos, kelių šimtų inteligentų, vals-tiečių išleistų į mokslus, stebuklingai pradė-tos. Iškentėtos ir pagimdytos, tūkstančių basų savanorių krauju apgintos. Sovietų užmuš-tos ir stebuklingai prisikėlusios iš numirusių. Kad mūsų pačių nepelnytai būtų barama, net niekinama.

Kartais taip piktai, kad net sunku patikėti, jog galėjo taip būti, kad savanorių kariuomenei išvadavus kaimą nuo bolševikų, aplink kari-ninką susiburdavę jauni vyrai klausdavo: „Tai, kaip čia, pons, yr, ar mes galim gauti šautuvą ir eiti mušti bolševikų.“ Jiems duoda po šau-tuvą ir jie kaip stovi išžygiuoja į karą.

Pasaulinio karo nualinta, be į Rusiją ir Vokie-tiją išvežtų fabrikų ir arklių, iškirstais miškais, be skatiko, kurio neturėjo nei žmonės, nei vals-tybė, neturinti nei daug išsilavinusių žmonių, nei karininkų, nei diplomatinių galimybių, nes lenkai ir bolševikai spaudė visais frontais likti po jais, Lietuva iš žodžio tapo kūnu.

„Tai, ko ji neįstengia padaryti ramiose pa-prastose aplinkybėse, jai yra pajėgu pasiekti tada, kai ji yra iš šalies sukiršinta ar ypatingų aplinkybių paraginta“, – praėjus 19 metų pa-rašys fi losofas S.Šalkauskis.

Reaktyvinė lietuvių tautos galia sukūrė ne tik savo kariuomenę. Savo literatūrą. Teatrą. Operą ir baletą. Universitetą. Savo miestus. Fa-brikus. Prekybą. Aviaciją. A.Gustaičio ANBO buvo geresni už sovietų ir vokiečių. Sportą ir pirmiausia krepšinį. Galiausiai pačią tau-tą. Kuri išsaugojo Vasario 16-osios dvasią per trėmimus, karą su SSRS, kaimo „kolchozini-mą“ ir miesto rusifi kaciją. Ir taip pat stebu-klingai atkūrė tai, kas, regis, buvo mirę am-žiams – valstybę.

Tad pagailėkime tų, kurie sako, kad ne apie tokią Lietuvą jie svajojo, ne už tokią Lietuvą stovėjo Baltijos kelyje. Nes jie nežino, ką sako. Kaip ir tie, kurie organizuoja primityvias ap-klausas, teiraudamiesi žmonių, ar jie gintų tėvynę, ar tokios laisvės norėjo.

Ir klausėjai, ir atsakantieji, jog ne tokios lais-vės norėjo, – tik skaudus priminimas, kad te-besitęsia nuolatinė lietuvių kova su rytietiška savo prigimtimi ir su tuo, kas tautoje likę iš ne-laisvės amžiaus. Ar Vasario 16-osios dvasia pa-dės laimėti ir šią kovą? Tik nuo mūsų priklauso. Bet jei ne Vasario 16-oji, mūsų tiesiog nebūtų.

Vasario 16-oji Vilniuje.

I.Gelūno nuotr.

12–13 psl.

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Savaitės žmogus

Žmonių valdovas V.Romanovas

Idėja, kad esat

Lietuvos žmonių valdovas, gal kiek

per drąsi, bet karūna jums

tinka!

Idėja,kad esat

Lietuvos žmonių vvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvaldovas, gal kiek

per drąsi, bet karūna jums

tinka!

2 | Politika

Puspročio svaičiojimaiVisi, kurie abejoja, ar iš darbo išvyti FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas nėra valstybės paslapties išda-vikai, arba ieško kitų jų atleidimo priežasčių, nei tos, apie kurias ofi cialiai – nė žodžio, yra „puspročiai“.

Taip leido sau pareikšti FNTT vadus šunims šėko pjauti pasiuntusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio viršininkas, LiCS vadovas A.Čaplikas. Stipriai pasakė. O kad nebūtų maža – dar pridūrė, kad visos jam ne-patinkančios šio skandalo versijos tėra „ligotų žmo-nių svaičiojimai“.

Vidaus reikalų ministras jau buvusius FNTT vado-vus „puspročiais“ vertė jau daugiau nei mėnesį. Per patikimas ausis skleidė žinias, kad jais nepasitiki, o ofi cialiai vaizdavo rimtą ir siūlė palaukti tyrimų rezultatų. Galiausiai paaiškėjo: R.Palaitis nepasiti-ki FNTT vado pavaduotoju V.Giržadu, nes jis, tiria-mas melo detektoriumi ir klausiamas, kas nutekino informaciją apie būsimą „Snoro“ uždarymą, jaudi-nosi, vadinasi, galima įtarti, kad melavo. To užte-ko, kad ministras pareikalautų V.Giržado galvos, bet V.Gailius atsisakė ją įteikti. Ministras panoro abiejų galvų, bet galvos atsisakė būti atskirtos nuo postų. Tuomet R.Palaičiui pagalbos vėzdą ištiesė VSD, su-rašęs pažymą, kurios niekas, be ministro, neprisipa-žįsta skaitęs, bet jos užteko, kad FNTT vadų tarnyba valstybei būtų baigta. Kai visa tai perskaitai, iš tiesų pagalvoji: „puspročiai“, „ligotų žmonių svaičiojimai“. Negi galima vienos svarbiausių šalies specialiųjų tar-nybų vadovus atleisti remiantis slapta pažyma, kurios turinio nežino ne tik Seimo pirmininkė, premjeras (prezidentė lyg ir žino, bet to ofi cialiai nepatvirtino), bet ir patys atleistieji?

Pasirodo, galima. Ir dar galima kitą dieną lyg niekur nieko ramiai švęsti Vasario 16-ąją, nors atleistieji pa-reigūnai viešai ir garsiai pareiškė, jog buvo patraukti dėl to, jog įsikibo į stambiausius partijų fi nansinius rėmėjus, kurie per viešuosius pirkimus žeriasi milijar-dus, o vėliau atsidėkodami vėl nelegaliai fi nansuoja savo politinius geradarius.

V.Gailiaus ir V.Giržado istorija priminė 2004-uosius, kai tuometis STT vadovas V.Junokas irgi tikriausiai išė-jo iš proto ir davė savo agentams nurodymą iškrėsti rinkimams į Seimą besirengiančių pagrindinių parti-jų būstines. Agentai bandė patikrinti, ar tiesa rašoma juodosiose „Rubicon“ buhalterijose, kad didžiulėmis grynųjų sumomis buvo maitinamos bene visos parti-jos ir įtakingiausi politikai. Tuomečiui Vilniaus merui A.Zuokui buvo taip baisu, kad net pabėgo į Varšuvą.

Dabar A.Zuokas gali ramiai miegoti. V.Gailius – jau ne FNTT vadas, o niekam neįdomus vidaus reikalų sistemos pensininkas, todėl jo žodžius, kad tyrimuo-se „dėl Lietuvoje veikiančių monopolizuotų energe-tikos ir komunalinio ūkio įmonių nustatyti stambaus sukčiavimo atvejai, gryninami pinigai ir žinome, kur jie bus greitai panaudoti“ galima laikyti „ligoto žmo-gaus svaičiojimais“.

Tiesą sakant, dabar jau visi gali ramiai miegoti – ir partijos, ir jų fi nansiniai rėmėjai, ir R.Palaitis, įrodęs A.Zuokui, kad gali dirbti, ir „Snoro“ savininkai, ku-riems nežinia kas suteikė parą laiko išpumpuoti iš Lietuvos kelis šimtus milijonų litų. Nemalonumams ir puspročiams užbėgta už akių.

Komentaras

Dabar A.Zuokas galiramiai miegoti. V.Gailius –jau ne FNTT vadas.

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Atominis vizitasMinistras pirmininkas Andrius Kubilius su delegacija

sekmadienį išvyksta į Japoniją, kur bandys įtikinti būsimosios

Visagino atominės elektrinės (VAE) statytoją „Hitachi“, kad

VAE projektas – toli pažengęs. Tokijuje numatyti susitikimai

su Japonijos Vyriausybės premjeru Yoshihiko Noda, Japonijos

energetikos ir fi nansų kompanijų atstovais. Premjero darbo

vizito Japonijoje metu ministro pirmininko pareigas laikinai eis

energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Naujos oro linijosVilniaus meras Artūras Zuokas paskelbė, kad Lietuvoje

bus steigiama nauja oro bendrovė „airLITUANICA“. Anot

mero, steigėjais taps Vilniaus vystymo kompanija,

vienas užsienio partneris, bilietų programinės įrangos

ir tinklo savininkas. Akcijų struktūra: 34 proc. –

miestui, 17 proc. – kiti Lietuvos akcininkai ir 49 proc. –

strateginiai investuotojai. Pirmas skrydis planuojamas

kitų metų pavasarį.

„F &

L“

pro

du

ctio

n

Pagrindinis Ūkio banko savininkas, Ūkio banko investicinės grupės prezidentas, mecenatas, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo ir Edinburgo futbolo klubo

„Hearts“ šeimininkas, Kauno „Žalgirio“ arenos statytojas, žiniasklaidos grupės „Diena Media News“ ideologas, poetas, pasaulio veteranų krepšinio čempionas,

boksininkas, žmogus, plaukęs šaltame Loch Neso ežere, tarnavęs pirmajame atominiame povandeniniame laive K-19, įkūrė Lietuvos žmonių partiją, kuri kovos

už kultūrą, meną, sportą ir prieš iškrypėlius, išsigimėlius bei vagis.

Raimundas Celencevičiusr.celencevicius@15min.lt

P.S. Būdamas kuklus ir stokodamas laiko bei patirties, V.Romanovas nesutiko tapti partijos pirmininku ir tapo tik jos valdybos nariu.

15min • 2012 m. vasario 17 d. Politika | 3

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus atleido dėl prarasto pasitikėjimo. Bet šie atkirto tapę mafi jos „baltomis apykaklėmis“ aukomis.R.Palaitis tikina Finansinių nusikaltimų ty-rimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą atleidęs po to, kai gavo Valstybės saugumo departa-mento (VSD) pažymą, kurioje rekomenduo-jama iš FNTT vadovų atimti teisę dirbti su slapta informacija. Ministras neatskleidžia, dėl kokių priežasčių suabejota FNTT vadovų reputacija, bet neneigia, kad jie buvo atleisti dėl informacijos apie būsimą banko „Sno-ras“ perėmimą valstybės žinion nutekėjimą.

Iš pradžių ministras buvo išreiškęs nepa-sitikėjimą tik V.Giržadu, tačiau kai V.Gailius atsisakė atleisti savo pavaduotoją, R.Palaitis nusprendė atsisakyti abiejų FNTT vadovų.

Užuominos apie voratinklįV.Gailiaus ir V.Giržado manymu, jie at-

leisti dėl to, kad FNTT pradėjo medžioti per stambias žuvis.

„Paliekame daug pradėtų darbų. Kolek-tyvas stiprus, manau, kad pratęs pradėtus tyrimus dėl Lietuvoje veikiančių monopoli-zuotų energetikos ir komunalinio ūkio įmo-nių. Šiuose tyrimuose nustatyti stambaus sukčiavimo atvejai, gryninami pinigai ir ži-nome, kur jie bus greitai panaudoti. Atlie-kami tyrimai dėl dosniausių partijų rėmė-jų. Kažkam norėtųsi, kad tarnyba tikrintų kioskus, o ne kovotų su „baltų apykaklių“ grupuotėmis. Dirbau su organizuotu nusi-kalstamumu, dirbau su grėsmingiausiomis organizuoto nusikalstamumo smurtinėmis grupuotėmis, bet nesusidūriau su tokiomis formomis. Manau, kad mano pavyzdžiu bandoma parodyti kitų statutinių įstaigų vadovams, kad nepaklusniems atrandami naujadarai“, – sakė V.Gailius.

Pasak V.Gailiaus, partijas rėmusios bend-rovės FNTT užkliuvo dėl to, jog būtent jos

pastaruoju metu laimėdavo didelių apim-čių (iš viso apie 2 mlrd. Lt) viešuosius pir-kimus. V.Gailius neatmeta prielaidos, jog dalis šių pinigų bus panaudota nelegaliai remti partijas per būsimus Seimo rinkimus.

V.Giržadas taip pat įsitikinęs, kad R.Palaitis tėra „tik mažas sraigtelis“, vyk-dantis kitų valią. V.Giržadas prasitarė, kad tarp FNTT tiriamų bendrovių yra ir glau-džiai susijusių su R.Palaičio atstovaujama Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Kaip pa-vyzdį jis paminėjo fi nansinėmis machina-cijomis įtariamą Varėnos bendrovę „Ekora-tas“, kurios vadovai dalyvavo LiCS veikloje ir ją rėmė.

Tokios baigties laukė V.Giržadas tikino, kad atleidimo iš parei-

gų laukė nuo lapkričio 14 dieną Generalinė-je prokuratūroje įvykusio slapto pasitarimo.

Jame buvo aptariamas su banku „Snoras“ susijęs ikiteisminis tyrimas. „Buvo apta-riamos konkrečios prievartos priemonės ir pan. Pasitarime dalyvavo du FNTT atstovai ir keturi prokurorai. Tame pasitarime teko išsakyti nuomonę, kuri ne visiškai sutapo su generalinio prokuroro pavaduotojo Da-riaus Raulušaičio nuomone. Jau vakare ta nuomonė buvo įvardyta kaip didelis pesi-mizmas dėl tyrimo perspektyvų, dėl atlie-kamų veiksmų galimumo ir dėl procesinių prievartos priemonių. Po to dviese su di-rektoriumi prognozavome, kad bus šitie veiksmai. Tai yra, iš aukščiausių valstybės vadovų pokalbių, atsiliepimo apie tą pasita-rimą, supratome, kad būsime kalti dėl visų nesėkmių ir nelaimių“, – sakė V.Giržadas.

Dar didesnis triukšmas kilo kitą dieną, kai apie minėtą pasitarimą anonimine publi-kacija pranešė „Lietuvos rytas“, kurio dalį akcijų valdė bankas „Snoras“. Generalinis prokuroras Darius Valys skubiai sušaukė dar vieną pasitarimą. V.Giržadas tikino prašęs prokurorų pradėti tyrimą, kas galėjo nute-kinti informaciją, tačiau atsakymo iš jų ne-sulaukė. Generalinė prokuratūra pranešė, kad praėjusių metų pabaigoje atliko patik-rinimą, bet nenustatė, kad ją būtų nuteki-nę valstybės tarnautojai, todėl ikiteisminio tyrimo nepradėjo.

V.Gailius ir V.Giržadas bylinėsis dėl atlei-dimo bei tikisi grįžti į darbą. Kol kas FNTT laikinai vadovauti R.Palaitis paskyrė Vals-tybės sienos apsaugos tarnybos vado pa-vaduotoją Antaną Montvydą.

TIRAŽAS – 88 000. ISSN 1822-2749.

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

nuolatinių skaitytojų per dieną„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

280 000

„15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

15min.lt – trimis kalbomisNaujienų portalas 15min.lt žengė dar vieną žingsnį pirmyn – nuo šiol naujienas čia galima skaityti anglų ir rusų kalbomis. Portalo 15min.lt versija anglų kalba pasiekiama adresu 15min.lt/en, o rusų – 15min.lt/ru.

„Nesitikime iš to uždirbti, bet tikime ir su-prantame, jog mūsų, žurnalistų, misija yra prisidėti prie to, kad apie Lietuvą pasaulis žinotų daugiau“, – teigė 15min.lt vyriausia-sis redaktorius Rimvydas Valatka.

Rusakalbiai skaitytojai gaus naujausią žinių srautą ne tik apie reikšmingiausius mūsų šalies bei pasaulio įvykius, jie taip pat ras ir išsamios informacijos apie tai, kaip gyvena mūsų kaimynai. 15min.lt rusiškoje versijoje netrūks ir laisvalaikio skaitinių, pramogų pasaulio naujienų.

„Didžioji dauguma Lietuvoje gyvenančių rusų, ukrainiečių ir baltarusių puikiai moka lietuvių kalbą, todėl portalo rusų kalba už-davinys yra ne tiek informuoti kitataučius Lietuvos piliečius, kiek skleisti teisingą in-formaciją apie Lietuvą Rytų erdvėje, kurioje žiniasklaidos laisvės vis dar yra labai suvar-žytos ir kur pateikiama daug tendencingų tekstų apie mūsų valstybę“, – taip portalo rusų kalba uždavinį apibrėžia R.Valatka.

Norvegijos žiniasklaidos koncernas „Schibsted“, kuriam priklauso portalas

15min.lt ir savaitraštis „15min“, Baltijos šalyse valdo net 4 portalus rusų kalba: tai populiariausias Latvijos portalas TVNET bei trys portalai Estijoje – seniausio laikraščio „Postimees“, savaitraščio „Den za dnem“ ir pramogų pasaulio naujienų „Limon“. Visi kartu per dieną jie pateikia daugiau nei 250 straipsnių bei naujienų, tad su kaimynais glaudžiai bendradarbiaujantis 15min.lt išsa-miai nušvies įvykius ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.

Angliškasis 15min.lt puslapis skirtas Lietu-voje įsikūrusiems ir šalies gyvenimą sekan-tiems svečiams. Jie ne tik bus supažindina-mi su svarbiausiomis Lietuvos aktualijomis, bet ir galės skaityti platesnio turinio straips-nius bei komentarus apie Lietuvos politiką, ekonomiką, visuomenę ir kultūrą.

„Tikimės, jog 15min.lt anglų kalba padės geriau pažinti Lietuvą ne tik čia dirbantiems diplomatams, bet ir visiems tiems šio glo-balaus pasaulio žmonėms, kurie domisi Lietuva, jos menu, literatūra ir, žinoma, krepšiniu“, – sakė R.Valatka.

Aukos ar išdavikai?

V.Gailius (dešinėje) ir

V.Giržadas mano buvę

išmesti dėl to, jog

užčiuopė korumpuotus

partijų ir verslo ryšius.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Prieš rudenį įvyksiančius Seimo rinkimus besikuriančios viena už kitą keistesnės partijos bandys pakartoti ankstesnių politikos naujokių sėkmę. Ar tai įmanoma?

Drąsiaus Kedžio sekėjai žada kovoti su neva korumpuota teisėsauga, Anapilin išėjusio prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė – atsigręžti į paprastą žmogų, o įdomiu požiūriu į istoriją garsėjantis verslininkas Vladi-miras Romanovas net nesivargina aiš-kinti, ką jo įkurta partija veiktų Seime –vietoj to jis deklamuoja eilėraščius.

Vietoje programos – eilėraščiai Apie Ūkio banko savininko V.Roma-novo planus žengti į didžiąją politiką buvo paskelbta praėjusią savaitę. Nie-kas neabejojo, kad prie Lietuvos žmo-nių partija (LŽP) pavadintos jėgos vairo stos pats verslininkas, tačiau jos pir-mininke tapo buvusi liberalcentristė, visuomenininkė ir poetė Joana Šima-nauskienė. „Žalgirio“ krepšinio klubo savininkas pasitenkino tuo, kad buvo išrinktas į valdybą.

Apie LŽP programą A.Romanovas kal-bėti nemėgsta, jis taip nė karto ir neat-sakė, kuriai krypčiai – kairės, dešinės ar centro – save priskiria politikos naujokė. Partijos atstovai tėra atskleidę, kad di-džiausias Lietuvos žmonių partijos rū-pestis – kultūra, menas ir sportas.

Politologas Lauras Bielinis „15min“ yra sakęs, kad pagrindinė LŽP gimimo priežastis – V.Romanovo noras ekspo-nuoti save. „Nemanau, kad jam pasi-seks“, – nukirto politikos ekspertas.

Partija gimė slapčia D.Kedžio sekėjai partiją „Drąsos kelias“ niekam nepranešę įkūrė prieš kelias savaites. Kovotojais su pedofi lų klanu pasiskelbę Garliavos aktyvistai vis dar tvarko būtinus formalumus, kad partija būtų ofi cialiai įregistruota.

Apžvalgininkai sako, kad vienos idė-jos politinė jėga neturi perspektyvų, ta-čiau „Drąsos kelio“ pirmininku išrinktas dvasininkas Jonas Varkala „15min“ teigė nebijantis, kad partija sunyks taip pat greitai, kaip ir atsirado: „Ar partija su-nyks, nežinau, bet tiesos troškimas, ma-nau – ne, nes be jo nebus valstybės, ne-bus jokios gerovės, bus tik dūlėjimas.“

Politologų įsitikinimu, į valdžią besi-veržiantys teisėjos Neringos Venckienės šalininkai daugų daugiausiai gali tikėtis laimėti mandatą vienmandatėje rinki-mų apygardoje Garliavoje.

5000 „feisbukinių“ draugų Politikos apžvalgininkai skeptiškai vertina ir K.Brazauskienės galimybes įžengti į didžiąją politiką.

Noru pakliūti į valdžios elitą užside-gusi „Demokratinės darbo ir vienybės partijos“ vadovė K.Brazauskienė poli-tologų prognozėmis tikėti nenori. „Pa-žiūrėsim, kai dugną dėsim“, – „15min“ sakė ji.

K.Brazauskienė neabejoja savo sėk-me rinkimuose. „Kaip nelaimėsiu? Su-sitikinėju su žmonėmis, jaučiu dide-lį palaikymą, pas mane „feisbukinių“ draugų – penki tūkstančiai, todėl nela-bai suprantu politologų, – teigė ji. – Jie norimą pateikia kaip tikrą.“

Svaigi, bet neilga sėkmėVargu, ar politikos naujokai norėtų to-kios baigties, kokia ištiko prieš praėju-sius rinkimus sužibusią Tautos prisi-kėlimo partiją. Pašaipiai „žvaigždžių“ vadinta politinė jėga, kurią su bendra-žygių kompanija įkūrė šou verslo at-stovas Arūnas Valinskas, 2008 metų Seimo rinkimuose pagal gautų man-datų skaičių buvo antroji ir į Seimą de-legavo 13 savo atstovų. Tačiau sėkme

džiaugėsi neilgai, nes vos per kelis mė-nesius pasitikėjimas TPP nukrito žaibiš-kai, o A.Valinsko gerbėjų gretos išretėjo net kelis kartus.

Baigiantis Seimo kadencijai A.Va-linskas suprato, kad turi dvi galimybes: pasirengti artėjančiam krachui arba pri-sišlieti prie kitų politikų. Pernai rugsėjį TPP įsiliejo į Liberalų ir centro sąjungą.

Apie kvailus klausimusDažnai artėjant Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai viešo-joje erdvėje pasigirsta klausimai ir samprotavimai apie tai, ar tokią įsivaizdavome nepriklausomybę prieš 20 metų. Arba – ar valstybė, kurioje šiandien gyvename, atitinka tą vaizdinį, kurį savo galvose kū-rėme Baltijos kelyje.

Dažnai atsakymas būna neigiamas ir dar su įvairiau-siais paverkšlenimais apie brangų benziną, Lietuvą baigiančius okupuoti lupikaujančius Skandinavijos bankus bei bebaigiančią supūti Europos Sąjungą, kuri kėsinasi į mūsų suverenitetą, tautiškumą, kultūrą ir netgi šeimos sampratą.

Bet esmė juk ta, kad pats klausimas, ar tokią įsi-vaizdavome nepriklausomybę ir valstybę, yra kvai-las. Ir tada – visai logiškai – tokie patys yra ir tie, ku-rie klausia, ir tie, kurie bando atsakyti.

Nepriklausomybės negalima įsivaizduoti vienaip ar kitaip. Ji negali būti gera ar bloga, demokratiška ar ne, socialiai orientuota ar liberali. Ji nelemia pie-no, mėsos, šildymo kainų, pensijos, nedarbingumo pašalpos ar minimalios algos dydžio, nuo jos nepri-klauso gyvenimo trukmė ar demografi nė situacija. Ji tiesiog yra arba jos nėra.

Todėl man atrodo, kad tie, kurie kalba apie tai, kad nepriklausomybę prieš 20 metų įsivaizdavo kitokią, net nesupranta, kas yra nepriklausomybė. Tai kiek baugina, nes labai retai būna, kad nesuprasdamas gali įvertinti. O kai negali įvertinti, tada dažniausiai nereikia. Bet bent jau aš tuo esu šventai įsitikinęs – tų nesuprantančių šiandien vis dar mažuma.

Panašiai yra ir su valstybe. Teigiantys, kad ne to-kią valstybę įsivaizdavo prieš 20 metų arba, kad ne už tokią valstybę kovojo, yra veidmainiai. Prieš 20 metų, kaip ir prieš 94 metus, nebuvo klausimo, ko-kios valstybės mes norime. Klausimas buvo kitas: ar mes norime ir toliau būti tautine mažuma kitoje valstybėje, ar esame pakankamai subrendę gyventi savojoje? Abiem atvejais atsakymas buvo teigiamas. Ir todėl šiandien Lietuva yra nepriklausoma ir vals-tybė. Nes be nepriklausomybės nebūtų ir valstybės.

Tačiau nepriklausomybė ir valstybė, nors ir viena be kitos iš esmės neegzistuojančios, vis dėlto nėra tapa-čios sąvokos. Skirtumą tarp jų aš bandyčiau apibrėž-ti pasitelkdamas žmogaus analogiją. Ką tik gimęs –jau esi žmogus ir to niekas nepakeis. Nebent mirsi dėl ligos ar smurto. Tai nepriklausomybė. Koks tapsi užaugęs, ką veiksi, kaip auklėsi vaikus – tai valstybė.

Ar šiandien mes jau pakankamai užaugę?Kai girdžiu valstybės vadovę teigiant, jog teisin-

ga yra kažką atleisti, nes reputacija kelia abejonių, man atrodo, kad kaip valstybė dar šliaužiojame po stalu. Nes tvirtai ant kojų stovinčios valstybės vado-vui turėtų rūpėti ne reputacija, o kad nusikaltimas, kainavęs valstybės piliečiams šimtus milijonų litų, būtų įvertintas pagal įstatymus, šiuo atveju – Bau-džiamąjį kodeksą.

Kita vertus, stebint tai, kaip interneto bendruome-nė reagavo į ACTA sutartį, kaip ji susivienijo ir kokį kūrybingumą parodė, atsiranda vilties, kad po stalu vietos jau ne visiems užtenka. Nes ta pati bendruo-menė po kelerių metų su tokia pat energija ir entu-ziazmu galbūt gins savo interesus mokesčių, verslo, socialinės apsaugos, švietimo ir kitose srityse.

Ir valstybė tada galbūt bus tokia, kokią ta bendruo-menė įsivaizduoja. Lygiai taip pat, kaip šiandien ji yra tokia, kokią mes ją sukūrėme.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Esmė juk ta, kad patsklausimas, ar tokiąįsivaizdavome nepriklausomybę ir valstybę, yra kvailas.

4 | Politika

Šiuo metu Juridinių asmenų registre

yra 39 partijos, dalis jų pavadinimų

yra mažai kam girdėti. Jeigu iki kovo

nykštukinės politinės jėgos Teisin-

gumo ministerijai neįrodys, kad turi

1 tūkst. narių, jos bus likviduojamos.

Dar 1990 metais įkurta, bet ma-

žai kam girdėta Lietuvos humanis-

tų partija – vis dar registre, nors jau

prieš septynerius metus deklaravo

turinti tik 300 narių. Vis dar regist-

ruotos nežinia ką veikiančios Res-

publikonų, Tautos pažangos, Smul-

kaus ir vidutinio verslo, Lietuvos

pensininkų, nuo Darbo partijos nu-

byrėjusi Pilietinės demokratijos bei

Darbo partijos dukterine vadinama

Leiboristų partijos.

Vaiduoklių sąrašas

Ekscentriškos partijos greitai numiršta

Kelias į niekur

„Yra dvi priežastys, dėl kurių kuriasi

vienkartinės partijos. Pirmoji – po-

litinę jėgą kuriančio lyderio ambici-

jos. Jis labai nori dalyvauti politikoje

ir aplink save suburia palaikančiųjų

komandą, taip atsiranda partija. Tai –

K.Brazauskienės atvejis. Kitais atve-

jais į politinę jėgą buriasi asmenys,

kurie jaučia pilietinę atsakomybę, bet

pernelyg siaurai suvokia savo funkci-

ją. Jie išmano tik konkretų klausimą,

todėl formuojasi vienos idėjos parti-

jos, tokios kaip „Drąsos kelias“. Į politi-

ką kartais įsitraukia žmonės, labai nai-

viai suvokiantys politinius procesus.

Jie mano, kad jeigu už stalo sedėdami

jie galvoja vienodai, nesunkiai gali su-

kurti partiją, kuri laimės rinkimus. Jie

tą bando, ir, deja, nieko nelaimi.“

„Naivūs naujokai“

Lauras Bielinis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas

K.Brazauskienė

įsitikinusi, kad

paskui ją patrauks

tūkstančiai rinkėjų.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Vasario 16-ąją gali neįvykti nieko. Jokio virpulio, net jokio krepštelėjimo. Tačiau norint pajusti šventės dvasią, tereikia labai nedaug.

Trečiadienio vakarą atrodė, kad skeptikai vis dėlto teisūs: Vasario 16-oji lietuviams – viso labo eilinis laisvadienis.

Triukšmo daug, o tautinių akcentų – nė kvapo. Jei bandymų ir būta, jie paskendo Šv. Valentino dienos niekučių išpardavime.

Ne klausytis, o pabūtiIr vis dėlto šventė įvyko. Vasario 16-ąją, vidurdienį, prie prezidentūros būriavosi patriotiškai nusiteikusios jaunos šeimos.

„Galėtų kolonėles ir geriau išdėlioti. At-simenu, pernai irgi nieko nesigirdėjo“, – įspūdžiais dalijosi skvere prie S.Daukanto aikštės stoviniuojantis vyriškis. Nė velnio nesigirdėjo ir šiemet, tačiau kitąmet jis turbūt ir vėl ateis. Ne prezidentės kalbos išgirsti, o su bendraminčiais pasimatyti. „Skriskit skriskit, gražios šventės! Kovo 11-ąją prie Seimo!“ – vėliavos pakėlimo cere-monijai prie prezidentūros dar nesibaigus su pažįstamais atsisveikino jauna moteris.

Atmosfera prie prezidentūros – liberali.

Vaikai zuja, klykia, turškiasi sniege. Ne-justi nei rimties, nei santūrumo, bet ore sklando patriotizmo aura – be pompasti-kos, be grimo.

„Atėjom minioje pastovėti. Sakom, nieko nematysim, negirdėsim, bet bent dvasią pa-jusim“, – sakė į renginį atvykusios seserys studentės Dovilė ir Raminta.

Suskambėjo būgnai, supokšėjo salvės. „Negaliu iš rimto dalyko padaryti nerim-to“, – trypčiodamas sniege prodiuserei skundėsi laidos „Mados reidas“ į šventę

atėjęs fi lmuoti Mantas Petruškevičius. Net jis suprato, kad tai, kas vyksta, nėra šou.

Dvi šventės: kuri svarbesnė?Kuri šventė svarbesnė – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji – tokią temą gvildeno takeliu į Gedi-mino kalną kopiantys miestiečiai: garbaus amžiaus moteris ir maždaug trisdešimtme-tis vyras.

„Man reikšmingesnė Vasario 16-oji. Šiai dienai jaučiu nostalgiją nuo sovietmečio, kai nebuvo galima švęsti“, – paaiškino moteriškė.

„O man priešingai – Kovo 11-oji. Matyt, dėl to, kad priklausau kitai kartai. Kovo 11-oji lyg ir savesnė, aktualesnė“, – prisipažino vyras.

„Bet tu man pasakyk, kaip pasveikinti žmogų su šiomis šventėmis? Visokiems ju-biliejams, valentinams, valentšvinams atvi-rukų pilna, o šioms šventėms – anei vieno!“ –ir pasipiktino, ir nusistebėjo pokalbininkė.

Prie Signatarų namų balkonėlio Pilies gatvėje žmonės rinkosi gerokai prieš dvi. Ši minia kitokia nei prie prezidentūros. Joje stovi vyrai, kurie vos išgirdę Tautiškos gies-mės akordą, dar stveriasi kepurės... Ir atmos-fera čia kitokia – romesnė, pakilesnė. Dau-giau dainų, daugiau patoso, bet daugiau ir įkvėpimo.

Vasario 16-oji čia – tai pirmiausia Vytautas Landsbergis. Kasmet iš balkonėlio sakantis tą patį, bet kitaip. „Mylėkite tėvynę Lietu-voje“, – šiemet ragino tautos patriarchas.

„Kas šis ponas?“ – pasiteiravo užsienietė angliškai, kantriai stebėjusi ceremoniją mi-nioje. Užsimezgus ilgesniam pokalbiui, pa-aiškėjo, kad ji Vilniuje – tik antras mėnuo. Atvyko iš Graikijos, iš Atėnų.

„O taip, ten dabar labai baisu. Nepritariu tai agresijai ir brutalumui. Tačiau Graikijo-je žmonės neturi darbo, negali pragyventi, pasirūpinti šeimomis – ten labai blogai“, – apgailestavo moteris.

Lietuvoje gerai lyg ir niekada nebu-vo, bet šiandien stovime petys petin, nejučia pasidžiaugiau.

Šventė | 5

Proga tapti patriotu

Mokytojai papildė neformaliojo ugdymo metodų sąrašąMokytojai ir už švietimą atsakingi savivaldybių atstovai turi ne mažiau entuziazmo mokytis negu patys mokiniai. Tą jie įrodė projekto TAPK metu organizuotuose mokymuose, kuriuose turėjo progą pagilinti žinias apie neformalųjį ugdymą, susipažinti su įvairiais bendravimo su vaikais metodais, motyvacijos priemonėmis ar vertinimo būdais.

„Mokymai buvo išties naudingi. Prisipa-žinsiu, kad sužinojau daug praktinių pavyz-džių ir pratimų, kuriuos galėsiu pritaikyti vesdama užsiėmimus vaikams. Ypač pra-vers ir psichologijos žinios, taip pat testai, pagal kuriuos galima nustatyti, kaip greitai vaikas reaguoja į tam tikras situacijas ir gali įsilieti į neformaliojo ugdymo veiklą“, - sakė Agnė Musonienė, Klaipėdos Baltijos gim-nazijos specialioji pedagogė.

Jai pritarė ir Kupiškio rajono savivaldy-bės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius.

„Man patiko mokymuose pateikti psi-chologiniai testai, taip pat pažintys ir atsi-vėrusios galimybės bendradarbiauti su ko-legomis iš kitų savivaldybių. Neabejoju, kad tai pravers ateityje“, - teigiamai mokymus įvertino V. Knizikevičius.

Tobulinosi ir savivaldybių atstovai

Palangoje vykusiuose mokymuose ir se-minaruose dalyvavo 250 mokytojų iš visos Lietuvos ir 50 savivaldybių švietimo skyrių atstovų, kurie savo rajone koordinuoja su

neformaliuoju švietimu susijusias veiklas. Jolantos Mileškienės, mokymus orga-

nizavusios įmonės Manager.LT akademi-jos vadovės teigimu, pagrindinis mokymų tikslas buvo supažindinti mokytojus su neformaliojo ugdymo metodais, kuriuos jie galėtų taikyti ugdant mokinių socialines ir asmenines kompetencijas, o švietimo administratoriams, t. y. savivaldybių atsto-vams, suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, padėsiančių geriau administruoti neformalųjį švietimą Lietuvoje.

„Siekiant, kad neformaliojo ugdymo są-voką visi suprastų vienodai, dalis mokymų tiek mokytojams, tiek savivaldybių atsto-vams buvo vienodi. Tik pastariesiems buvo viena papildoma sesija apie neformaliojo švietimo organizavimą, �inansavimą, pagal-bą teikėjams ir kokybės priežiūrą, taip pat

buvo galimybė išsiaiškinti kitus aktualius klausimus“, - pasakojo J. Mileškienė.

Savivaldybių atstovams taip pat akcen-tuota, kad neformaliojo švietimo veiklos turėtų būti organizuojamas atsižvelgiant į vaikų poreikius – mokymų dalyviams buvo pasakojama, kaip tinkamai sudaryti klau-simynus, profesionaliai atlikti vaikų porei-kius atskleidžiantį tyrimą.

Aktualiausi klausimai – apie motyvaciją

Didžiausias dėmesys mokymų metu buvo skiriamas vaikui – kaip sužinoti jo lū-kesčius, padėti jam socializuotis, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.

J. Mileškienė pasakojo, kad aktualiausi mokytojų klausimai buvo susiję su moty-vacija. „Viena iš pagrindinių motyvavimo

priemonių, kuri patiko mokytojams – žo-džio galia. Vaikai siekia priklausyti kokiai nors grupei, būti reikalingi ir suprasti. To-dėl labai svarbu, kaip mes bendraujame, kaip rūpinamės kiekvieno iš jų asmenybe. Lyg gėle, kuriai ateina savas laikas sužydė-ti“, - sakė Manager.LT akademijos vadovė.

Su vaikų motyvacija susiję klausimai ypač rūpėjo ir A. Musonienei. „Jeigu vai-kai nepatiria sėkmės akimirkų, jiems nėra motyvacijos, todėl būtina įvertinti net men-kiausias pastangas. Taip pat supratau, kad svarbu ne tik neformaliojo švietimo veiklos rezultatas, bet ir procesas, vaikams turėtų būti įdomu ir naudinga dalyvauti veikloje“, - mokymuose gautas žinias įvertino Baltijos gimnazijos specialioji pedagogė.

Mokytojų ir švietimo administratorių mokymai – viena iš projekto TAPK („Ne-formaliojo švietimo paslaugų rėmimo sis-temos sukūrimas savivaldybėse“) veiklų. Švietimo mainų paramos fondo koordinuo-jamą projektą TAPK iš dalies �inansuoja Eu-ropos socialinis fondas, dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto.

2010 m. birželio mėnesį prasidėjęs projektas TAPK tęsis iki šių metų liepos 1 dienos. Jo metu dar buvo organizuojamos vasaros poilsio stovyklos, šiuo metu vis dar vykdomos neformaliojo švietimo progra-mos ir pilietinio bei tautinio ugdymo vei-klos.

Skriskit skriskit, gražios šventės! Kovo 11-ąją prie Seimo!

Prie prezidentūros

švęsti susirinko

jaunos šeimos.

Dž.G.Barysaitės

(prezidentūra) nuotr.

Užsk. Nr. 304066

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Profesorius A.Eidintas:

O kas tas A.Smetona?

6 | Savaitės interviu

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Prieš 94 metus dabartiniuose Signatarų na-muose, sostinės Pilies gatvėje, buvo pasi-rašytas Lietuvos Nepriklausomybės Ak-tas. Čia pristatoma ir A.Eidinto knyga apie A.Smetoną. Anšlagas. Žmonėms neužtenka gausiai suneštų kėdžių, todėl sėdi ant palan-gių arba ramsto sienas. Dvi su puse valan-dos. „Prie A.Smetonos buvo geriau“, „Ne, jis tėvynės išdavikas“, – šnabždasi salėje.

Išdidus, šiek tiek rimtas, šiek tiek valiū-kiškas ir puikus oratorius – toks vakaro kal-tininkas. Po gausios literatūros ir istorijos gurmanų klausimų lavinos bei prašymų pasirašyti, profesorius A.Eidintas rado lai-ko su „15min“ pasikalbėti apie pirmąjį Lie-tuvos prezidentą, Nepriklausomybės Akto signatarą, jo artimuosius ir knygos „An-tanas Smetona ir jo aplinka“ atsiradimo aplinkybes.

– Knygą, tik gerokai plonesnę, apie A.Smetoną išleidote 1990-aisiais. Jautėtės ne viską tada pasakęs?

– Tada dar labai mažai žinojome. Knyga buvo tokia apgraibom parašyta, politinės biografi jos bruožai be pretenzijų. Ir kiek tada leido – dar buvo sovietinė cenzūra. Aš tuomet sudarinėjau A.Smetonos rinktinius raštus, tai buvo labai palanku parašyti trum-pą jo biografi ją. Tuo metu ji buvo visai nau-dinga bent jau susipažinti su A.Smetona: ką jis darė, kas buvo.

Čia yra visai kitokia knyga. Labai daug ar-chyvų ir šaltinių atsivėrė, pavyzdžiui, pa-sinaudojau užsienio diplomatų įspūdžiais apie A.Smetoną. Labai daug nuotraukų įdė-jau – kaip antrą pasakojimą. Šįkart galėjau. Tada viskas buvo labai apribota, žinot, net popieriaus nebuvo, trumpai drūtai, ir dar

buvo raginimų nepakeisti visko radikaliai. Leidykla prisibijojo, ir aš prisibijojau, todėl tai yra dvi visiškai skirtingos knygos.

– Kokia šios knygos siunčiama žinia?– Tai lietuvių politinio, kultūrinio elito,

kuris supo A.Smetoną, paieškos. Kas pa-dėjo susikurti tokiai Lietuvai, kokia ji su-sikūrė, vadinamoji A.Smetonos Lietuva –prieškarinė.

– Pasirodžius informacijai apie jūsų nau-jąjį leidinį, suvalkiečiu pasivadinęs inter-nautas parašė: „Naujo nieko nesitikiu. Tiek autorius, tiek aš, kaip skaitytojas, jau per seni keisti savo nuomones.“

– (Juokiasi) Na, aš dar nesijaučiu senas, nes su daugybe tyrinėjimų, kurie buvo iš-leisti, straipsnių, monografi jų, būna, kad labai daug kas keičiasi. Ir požiūriai. Galbūt ne taip radikaliai, bet keičiasi ir keisis! Dar čia ne viskas padaryta. Iš tikrųjų buvo labai įdomu su A.Smetonos artimųjų ratu susi-pažinti, bet galbūt buvo dar žmonių, apie kuriuos mes nežinome.

– Kas buvo tie artimi žmonės?– Vienas artimiausių – profesorius Izido-

rius Tamošaitis, A.Smetonos bendramintis ir sekėjas. Gerokai jaunesnis už jį. Ir šeimos draugas, ir sirgalius. Kitas A.Smetonos sir-galius ir padėjėjas – Juozas Tūbelis su žmo-na, Sofi jos Smetonienės seserimi. Jie buvo bendraminčiai ir draugai nuo gimnazijos laikų. Toliau – kunigai Vladas Mironas ir Juozas Tumas-Vaižgantas! Labai daug pa-dėjo A.Smetonai, jie kartu dirbo tautiniam judėjime. Kad nepamirščiau dar ko nors... (Iš švarko kišenės ištraukia lapelį, skaito.)

– Vieną asmenį pamiršote...– S.Smetonienę? Taip! (Juokiasi)

– Kokią įtaką A.Smetonai ir apskri-tai valstybės valdymui turėjo žmona Sofi -ja? Ar ją būtų galima palyginti, tarkim, su Michelle Obama?

– Aš ją palyginčiau su labai gera patarė-ja. A.Smetona, nėra abejonės, dalydavosi savo rūpesčiais, ir ji buvo patarėja, ir re-komenduodavo, ir žmones pristatydavo. Sofi ja buvo vienas iš artimiausių žmonių, kurios pagalba jam buvo svarbi. Ji vyrą vi-sokeriopai palaikė.

Dar buvo artimų žmonių. Pavyzdžiui, adjutantai: Tadas Šakmanas ir Vaclovas Šlio-geris. Abu universitetus Vakaruose baigę, raštingi žmonės. T.Šakmanas – prieškarinio žurnalo redaktorius buvęs. Dar labai artimas buvo kunigas Julius Bielskis – sekretoriato vadovas. Kurį laiką – Augustinas Voldema-ras. Ir mokytojas, bet čia daugiau jaunystės laikais, Jonas Jablonskis, nes kalba prezi-dentas labai domėjosi.

Apie kai kuriuos žmones nedaug medžia-gos tebuvo. Baronas Stasys Šilingas visą tei-sinę A.Smetonos valdymo sistemą sustatė. A.Smetona prieš mirtį labai ramiai parašė:

„Aš nepažeidinėjau Lietuvos įstatymų, aš valdžiau pagal Lietuvos esamus įstaty-mus“, kuriuos parengė teisingumo ministras S.Šilingas. Tai yra tiesa: vis tiek, kad ir au-toritarinė valstybė, konstitucija, įstatymai – kad ir pagal šitą modelį – turėjo būti sudary-ti. S.Šilingas man atsivėrė kaip A.Smetonos laikų teisinės sistemos architektas.

– Ar kartą pasakęs, kad A.Smetona val-dė ne vienas ir apskritai buvo tik simbolis 1926–1940 metų valstybės, kurioje gyve-no mūsų tėvai ir seneliai, šiuos žmones turėjote galvoje?

– Taip, be abejo. Vienas žmogus būti ne-gali. Jis tikrai tardavosi su visais. Geriausias liudijimas yra Vaclovo Šliogerio memuarai: A.Smetona lygindavo, ką jam kiti sakė, ką jam Šliogeris sakė, ką jam Bielskis sakė, ir labai vertindavo tą nuomonę. Žinoma, jį nu-ginčyti buvo nelengva, bet nuomones rinko, buvo tikrai aukšto išsilavinimo inteligentas.

A.Smetonai nebuvo nesvarbu, kas yra kal-bama, kaip yra manoma šaly. Jis gaudavo visas apžvalgas iš kariuomenės, iš saugu-mo – iš visur. Domėjosi, ką žmonės galvoja. Nors ir rašoma knygoje daug apie kitus žmo-nes, bet tai A.Smetoną daugiau atskleidžia. Kaip ir man pačiam buvo daug naujienų.

A.Eidintas neslepia

simpatijos A.Smetonai,

nors ir nepateisina

jo režimo. I.Gelūno nuotr.

„Antanas Smetona buvo tokia fi gūra, kurios galėjai nekęst, galėjai nemėgt, galėjai neigt jo politines pažiūras, bet šiaip ar taip jis išlaviravo Lietuvos Tarybą kaip jos pirmininkas per visas negeroves kaizerio Vokietijos okupuotoj Lietuvoj iki nepriklausomybės“, – konstatavo istorikas ir ambasadorius Alfonsas Eidintas, pristatydamas naujausią savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“.

„Esu tautininkas nuo 1992 metų, ir kiek yra

bendrauta su A.Smetonos šeimos nariais,

tai šeimos pozicija buvo tokia: jie perveš

palaikus tik tada, kai Lietuva bus tokia, apie

kokią A.Smetona svajojo. Ir, šeimos akimis,

Lietuva dar nėra tokia, dar labai daug to so-

vietinio paveldo, tvaiko, palikimo negero, ir

nenori, kad jų protėvis A.Smetona būtų čia

toliau spjaudomas gimtinėje tų, kurie kovo-

jo prieš jo idėjas. Tautininkų sąjunga keletą

kartų prašė, kad būtų puiki proga per tokias

šventes nešti gėles, tačiau artimieji mano,

kad Lietuva dar nėra tokia, kokia turėjo

būti: gražesnė, geresnė.“

Lietuva dar ne tokia

Ričardas Garuolis,Lietuvos tautininkų sąjungos tarybos vadovas

Žmonių sąmonėje ta prieškarinė Lietuva, A.Smetonos Lietuva, buvo kažkoks kokybės ženklas.

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Tai – Lietuva

Savaitės interviu | 7

– Ką įdomaus atradote?– Man asmeniškai buvo didžiausi du at-

radimai: Izidorius Tamošaitis ir jo darbai, tautininkų ideologijos (labai nedaug teži-nojau) ir Juozas Tumas-Vaižgantas, kaip A.Smetonos rėmėjas. Tai yra fantastika, ir toks palaikymas, sakyčiau, ilgas žavėjima-sis A.Smetona. Buvo įdomu dirbti su ta me-džiaga. Galbūt atsirastų ir daugiau, galbūt ne viską pastebėjau.

– Kaip per 22 metus nuo pirmos knygos apie A.Smetoną iki dabartinės pasikeitė skaitytojai? Esate sakęs, kad kai pasirodė pirmoji knyga, A.Smetona buvo tarsi lais-vės, valstybės simbolis. Kaip prezidentas vertinamas dabar?

– Dabar galbūt šiek tiek pasikeitė požiū-ris, nes tada dar Lietuvos nepriklausomy-bė buvo neatkurta, nepriklausoma Lietuva buvo idealas, ir A.Smetona asocijavosi su ja. Paskui žmonės, kai nepriklausomybė buvo paskelbta ir pradėta įtvirtinti, jau galėjo ly-ginti su tuo, kaip sekėsi anuo metu, kaip dabar sekasi, pirmaisiais metais. Skirtumai dideli, bet buvo ir panašumų. Abiem atve-jais buvo labai sunku ir sudėtinga.

Žmonių sąmonėje ta prieškarinė Lietuva, A.Smetonos Lietuva, buvo kažkoks kokybės ženklas. Tas pasakymas: buvo tvarka, buvo taip, buvo anaip. Arba: buvo blogai, nedideli uždarbiai. Viskas gerai, bet ta jo svarba teigė

nepriklausomybę, ir prieidavai prie to, kad tai yra nepriklausoma valstybė. Ką reiškia „prie rusų“, „prie vokiečių“, „prie A.Sme-tonos“? O kas tas A.Smetona? Lietuva.

– A.Smetona dukart bėgo iš Lietuvos. Kaip tai pateikiate knygoje ir kaip tai vertinate?

– Pirmą kartą – 1919 metais – buvo būti-nybė paimti paskolą iš Vokietijos, nes tik A.Smetona kaip Tarybos pirmininkas galėjo pasirašyti. Tai, žinoma, priešai vertino blo-gai. Bet tą paskolą jis panaudojo Lietuvos gynybai. O dėl 1940 metų mano vertinimas labai paprastas: žmogus gelbėjo savo ir savo

šeimos gyvybę. Latvijos ir Estijos preziden-tai žuvo SSRS – nebegrįžo.

– Klausantis jūsų atrodo, kad jaučiate simpatiją prezidentui?

– Kaip politikui, žmogui, visuomenės vei-kėjui – žinoma, nors į tą jo režimą žiūriu kri-tiškai ir galbūt be to buvo galima apsieiti, bet iš esmės tai taip, be abejo!

– Žmonės knygos pristatyme smalsavo, ar grįš prezidentas į Lietuvą?

– Matot, mes vis tiek, matyt, turime dar įvertinti. Kaip tik tokia diskusija užvirė: galbūt dar veikia tie nepalankūs istorijos momentai jo grįžimui, bet kažkokio pavi-dalo norėtųsi. Yra A.Smetonos gatvių, yra jo paminklų. Vienas tiktai. Kaune, prie bu-vusios prezidentūros. Žurnalistai ir dabar jam gali statyti paminklą už tokių svarbių leidinių redagavimą. Už tą jo liniją šviečia-mąją – kultūrinimo, lietuvinimo. Čia klau-simas retorinis, aš nežinau. Tauta nuspręs.

– O kaip dėl gandų apie A.Smetonos palai-kų pargabenimą į Lietuvą?

– Girdėjau neofi cialius gandus, kad buvo planai, bet nesusitarta. Šeima norėjo, kad jį palaidotų Katedros požemiuose, bet su-prantate, čia atsiranda daug niuansų: Ka-talikų bažnyčia ir jos santykiai su vadovy-be... (pasako tyliai tyliai.) Daug čia visko.

A.Eidintui didžiulį

įspūdį padarė

A.Smetonos artimųjų

ratas, formavęs

prieškarinę Lietuvą. I.Gelūno nuotr.

Skaitykite ištrauką iš A.Eidinto knygos: kokia buvo A.Smetonos žmona?

Kitame puslapyje

>>>

15min • 2012 m. vasario 17 d.8 | Istorija

Alfonsas Eidintasredakcija@15min.lt

Priešingai nei santūrus Antanas Smetona, jo žmona Sofi ja buvo kalbi, energinga, mėgstanti įdomias kompanijas, veikli ir ryžtinga.

Nors dvarininkų Chodakauskų šeima, So-fi jos tėvui Antanui Chodakauskui paėmus į žmonas pusseserę Marijoną Chodakaus-kaitę, gyvenusi Gavenonių dvare, (Šiaulių apskrityje) namuose kalbėjusi lenkiškai, o su valstiečiais – lietuviškai, tačiau nuo jaunystės ji simpatizavo lietuvių tautiniam judėjimui.

Nepaprastai gabi kalbomsVaikams mokyti Sofi jos tėvas kviesdavosi lietuvių studentus, kuriuos jam rekomen-duodavo kalbininkas Jonas Jablonskis. 1895 metų vasarą Chodakauskų namuose gyve-no ir jaunas Petrapilio universiteto studen-tas Antanas Smetona, mokęs vyriausiąjį jų vaiką Romaną lietuvių kalbos. Be Sofi jos, šeimoje augo sesuo Jadvyga (gimusi 1892-ųjų gruodžio 28 dieną), vyresnysis jų brolis Romanas ir jaunesnysis Tadas.

Sofi ja buvo nepaprastai gabi kalboms – iš vokietės auklės išmoko vokiškai, paskui kal-bos žinias sustiprino gyvendama vokiškame pensionate Mintaujoje, kur lankė ir baigė gimnaziją. Sofi jos močiutė iš motinos pusės

buvo Kuršo vokietė, tad net Sofi jos moti-na geriau kalbėjo vokiškai negu lenkiškai.

1885 metų sausio 13-ąją gimusi Sofi ja, jau-nesnė už A.Smetoną vienuolika metų, kas anais laikais buvo laikoma geru amžiaus skirtumu tarp sutuoktinių, ir susipažino su studentu A.Smetona Gavenonyse.

Jauna, graži, judri ir kalbi devyniolikmetė Sofi ja, tik ką baigusi Mintaujos gimnaziją, 1904 metais ištekėjo už jau 30-mečio Že-mės banko darbuotojo A.Smetonos ir su-tuoktiniai persikėlė gyventi į Vilnių. Sofi ja greitai įsitraukė į vietos lietuvių gyvenimą, turėdama neblogą balsą dainavo choruose ir operetėse, vaidino mėgėjų teatrų spek-takliuose, aktyviai dalyvavo šalpos darbe. Gerai mokėdama vokiškai daug padėjo lie-tuviams vokiečių okupacijos metais kaip vertėja ir tarpininkė.

Veikli ir maloniSmetonų šeima greitai tapo vienu svarbiau-sių Vilniaus lietuvybės židinių, čia rinkdavo-si ir dažnai užeidavo Antano mokslo drau-gas Juozas Tūbelis, kunigas Vladas Mironas, rašytojas Kazys Puida ir jo žmona Ona Plei-rytė-Puidienė, Liudas Gira, Mikas ir Kipras Petrauskai, dailininkas Antanas Žmuidzina-vičius, kartais Mikalojus Konstantinas Čiur-lionis, Petras Klimas. Sofi ja buvo aktyvi visos vyro politikos žinovė ir visai ne žiovaujanti iš nuobodulio (kaip neretai ir nūnai tebedaro nemaža dalis politikų žmonų, kurių galvose tik kokių naujų drapanų nusipirkti) dalyvė.

S.Smetonienė apibūdinama kaip visuo-met maloni, o susipažinusi pakviečianti į svečius. Rašytojas kunigas Mykolas Vait-kus, apsilankęs pas Smetonas Kaune, rašė: „Ponią Sofi ją radau namie. Aukšta, liekna. Pailgu apytamsiu veidu. Akys kiek mongo-liškos. Paakiai truputį patinę ir pajuodę. Iš viso veido bruožai ryškūs bei neeiliniai. Ma-tyti gera rasė. Ponia dažnai laiko uždegtą ci-garetę tarp dešinės rankos pirštų, nuo ko šie pageltę. Betgi cigaretės tarp pirštų laikytoja neretai paliečia ją ir lūpom ir giliau paragau-ja, tad lūpų kertelės apsinešusios. Ji sutiko mane labai paprastai, kone draugiškai. Ir ėmėm kalbėtis apie bėgamuosius gyveni-mo reikalus, kaip seni pažįstami. Tarp kitko: ar p. Smetona namie? Taip, – ji atsakė (...)Ir ponia parodė man, kur eiti.“

Stebino diplomatusSavo gyvybingumu, mokėjimu greitai rasti bendrą kalbą, susidraugauti, užimti

užsieniečius įdomiais pokalbiais stebino ir patyrusius JAV, Vokietijos diplomatus. JAV konsulas Kaune 1924–1926 metais Harry Carlsonas tarnybiniame pranešime taip api-būdino Sofi ją: „Ponia Smetonienė yra len-kų kilmės aukštai išsilavinusi moteris, yra žinių, kad jos šeima priklauso lenkų aukš-tuomenei. Ji ypatingai žavinti moteris ir gali būti priskirta trims svarbiausioms Lietuvos moterims šiuo laikotarpiu. Ji nepaprastai domisi savo vyro politiniu darbu, tačiau atvirai nesidomi bet kokios rūšies sociali-ne veikla, nepastebėta teikianti kokį nors specialų dėmesį švietimo ar socialinės šal-pos darbuose. Ji tikrai puiki pokalbininkė, tačiau visuomet yra kažkoks aštrumas ir iro-nija jos kalbose, kai ji šneka apie asmenis ir reiškinius. Ponia Smetonienė yra aistringa lošėja kortomis ir gerai žinoma, kad ji lošia iš gana stambių sumų.“

O štai sovietų diplomato Sobolevskio nuomonė apie S.Smetonienę: „Smetonienė

protinga, pačiame įvykių sūkuryje, viskuo gyvai domisi, puikiai informuota.“

S.Smetonienė galėdavo dėl mėgstamų bi-čiulių aukoti net pažadėtus įsipareigojimus. Štai Amerikos diplomatams organizuojant vakarienę atvykusiam iš Rygos JAV misijos vadovui Baltijos šalyse Frederickui Colema-nui, ji bemat sutiko dalyvauti, bet netrukus atsiminė, jog, kaip gaila – tą patį vakarą ją su prezidentu pakvietė SSRS pasiuntinybė (kaip išsireiškė pati Smetonienė – ją pakvie-tė „bolscheviken“).

Tačiau spalio 12-ąją S.Smetonienė atvyks-ta į amerikiečių vakarienę ir pareiškia, kad ji atsisakiusi pažadų sovietams, nes teikia pirmenybę šiai kompanijai, nors ką tik ir turėjo problemų su Užsienio reikalų minis-terija dėl to, kad ji neina su prezidentu pas sovietus. Ji pasakojo, jog dėl to pusvalandį ginčijosi su premjeru Augustinu Voldemaru. Ji išvyko namo tik pirmą valandą nakties, kaip paprastai, kai jos paimti atvyko prezi-dento adjutantas.

Retkarčiais tarnybos reikalais atvyks-tančio į Kauną F.Colemano kompaniją S.Smetonienė ypač mėgo, nes jis mielai žaisdavo su ja kortomis.

Spalio 27 dieną prezidentūroje amerikie-čių konsulas R.Heingartneris stebėjo tokią sceną – pakviesti penktos valandos arbatai svečiai sulaukė nulipančio iš antro aukšto prezidento, kuris atrodė gerai ir buvo opti-mistiškos nuotaikos. Atėjus S.Smetonienei visi gėrė kavą ir pradėjo žaisti naują žaidi-mą (a game of dice called golf ), kurio plony-bių kompaniją mokė vienas vakaro svečias. S.Smetonienė nebuvo to žaidimo mačiusi, tačiau jį perkando tuoj pat – greičiau nei visi buvę ten vyrai – ir lošė su didžiausiu įdo-mumu, kviesdama visus ateiti pažaisti tą žaidimą rytojaus dieną. „Ji yra apsigimusi lošėja“, – pastebėjo dienoraštyje konsulas R.Heingartneris.

Sofi jai vėl tapus prezidentiene, diploma-tai nustebę pastebi, kad ji dėl išaugusio savo naujo statuso nė kiek nepasikeičia – liko to-kia pati linksma, nuoširdi, atvira ir kiek pa-šaipi tiems, kurių nemėgsta. S.Smetonienė daugiausia rūkė rusiškas cigaretes. Ji skun-dėsi, kad jos vyras per daug rūko nuo to lai-ko, kai tapo prezidentu, jis turi daug rūpes-čių ir rūko dėl to, kad mažiau nervintųsi.

Šis profesoriaus A.Eidinto tekstas yra paimtas iš ką tik pasirodžiusios jo knygos „Antanas Smetona ir jo aplinka“.

Lietuvos

Respublikos

Prezidentas

Antanas Smetona

ir jo šeima:

žmona Sofi ja

Smetonienė,

sūnus Julius,

dukra Marytė

Smetonaitė-

Valušienė

ir žentas Aloyzas

Valušis. Archyvai.lt nuotr.

Rašytojas M.Vaitkus apie S.Smetonienę:

„Aukšta, liekna. Pailgu apytamsiu veidu. Akys kiek mongoliškos. Paakiai truputį patinę ir pajuodę. Iš viso veido bruožai ryškūs bei neeiliniai. Matyti gera rasė.“

Abi seserys – Sofi ja ir Jadvyga Chodakaus-

kaitės – buvo tikros Lietuvos patriotės ir

lietuvišką „honorą“ išlaikydavo.

Sofi ja buvo prezidento A.Smetonos

žmona, o Jadvyga – ilgamečio premjero

J.Tūbelio sutuoktinė. Abi jos garsėjo kaip

nepaprastai karštos lietuvybės patriotės.

Lenkijos pasiuntinys Kaune Franciszekas

Charvatas yra pasakojęs, kaip jam susitin-

kant su pirmąja šalies pora prezidentas

kalbėdavęs su juo taisyklingai lenkiškai,

bet jo žmona Sofi ja nesižemindavo iki savo

gimtosios kalbos ir šnekėdavo su lenku

prancūziškai ir veikiau silpnai.

Seserys patriotės

Profesija: prezidentienė Kodėl S.Smetonienė rūkė rusiškas cigaretes, o su lenkų ambasadoriumi nekalbėjo gimtąja kalba?

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Amžininkai yra pasakoję, kad 1917–1918 metų žiema buvo labai atšiauri, trūko mal-kų, speigas žmones rieste rietė į ožio ragą. Esą net pats Jonas Basanavičius neturėjęs kuo pakurti krosnį. Todėl Lietuvos Tarybos nariai, pasirengę skelbti Lietuvos nepriklau-somybę, rinkosi šiltesniame K.Štralio name Vilniuje, Didžiojoje g. 30, bute Nr. 2 (dabar Pilies g. 26 įsikūrusiuose Signatarų namuo-se – red. past.), Lietuvių draugijos nuken-tėjusiems dėl karo šelpti Centrinio komite-to pirmininko Antano Smetonos kabinete.

Užmiršo, kur padėjęs? Lietuvos Tarybos nariai pasirašė du Akto egzempliorius: originalą ir dublikatą. Origi-nalas buvo atiduotas saugoti J.Basanavičiui. Nuo pat pasirašymo momento Akto origi-nalas nebuvo paviešintas. Spaudoje apie jo egzistavimą pirmą kartą užsiminta tik 1933 metais. Kaip dokumentas atrodė, ko-kio dydžio buvo – nežinome.

Manoma, kad J.Basanavičius galėjo už-miršti, kur padėjo jam patikėtą Akto origina-lą, nors jo rašyti dokumentai, dienoraščiai liudija, kad gydytojas viską kruopščiai užsi-rašydavo. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje saugomos J.Basanavičiaus knygos ir rankraščiai. Jie ne kartą tikrinti, bet Aktas nerastas.

Prieš 2000-uosius vėl buvo blykstelėju-si viltis rasti dokumentą. Anuomet prabi-lo senasis bibliotekininkas Pranas Razmu-kas, miręs 2002 metais. Jis atskleidė, kad, sovietams okupavus Lietuvą, inžinieriaus Petro Vileišio 1906 metais pastatytų rūmų palėpėje paslėpė daug dokumentų. Vėl pul-ta ieškoti Akto. Rasta daug dokumentų, bet labiausiai ieškoto – ne.

Patikrinta ir visa Lietuvių mokslo drau-gijos biblioteka, saugoma instituto rūsy-je. Peržiūrėta 28 tūkstančiai knygų. Veltui.

Sienose – irgi tuščiaDar viena viltis Lietuvos literatūros ir tauto-sakos instituto pastate sostinės Antakalnio gatvėje aptikti istorinio akto originalą užge-so 2006-aisiais. Su modernia įranga pastatą apžiūrėję mokslininkai nerado, kad jo sienų ertmėse būtų kas nors paslėpta.

Pastatą išžvalgius su termovizoriumi, ku-ris mato pokyčius sienų struktūrose, pasi-rodė, kad „nieko nėra“.

Vasario 16-osios Akto buvusiuose P.Vi-leišio rūmuose ieškota iškėlus versiją, jog dabartinio instituto pastato sienose šį svar-bų dokumentą galėjo paslėpti rūmų savi-ninko brolis Akto signataras Jonas Vileišis, laikomas pagrindiniu Nepriklausomybės Akto teksto autoriumi. Paslėptų dokumen-tų ar brangenybių šiuose rūmuose buvo ap-tikta ir anksčiau.

Aktą sudorojo bitės?Trečioji Akto originalo vietos versija skam-ba mažiausiai įtikimai. Kai kurie tyrinėto-jai spėja, kad Akto originalas galėjo būti slepiamas avilyje ir ten bičių sukapotas. Tokią versiją yra pateikęs JAV leidžiamas lietuvių dienraštis „Draugas“, remdama-sis vieno karininko atsiminimais, kuris iš savo draugo kunigo sužinojęs apie Akto signataro kunigo Vlado Mirono jam patikė-tą tokią paslaptį.

Girdi, V.Mironui buvo duotas originalas, o šis jį perdavė saugoti Šv.Mikalojaus baž-nyčios Vilniuje rektoriui kunigui Vladui Ja-zukevičiui. Šis buvo bitininkas ir paslėpė dokumentą avilyje.

Dublikatas – kaip į vandenįYra manančių, kad Nepriklausomybės Akto originalas guli kuriame nors iš Maskvos ar-chyvų. Netrūksta ir tikinčių, kad dokumen-tas sudegintas arba pavogtas.

Akto dublikato likimas irgi neaiškus. Žinoma, kad Akto dublikatas Lietuvos Tarybos sekretoriate buvo saugomas iki 1918-ųjų lapkričio 25 dienos, kai jį kartu su Tarybos posėdžių protokolais pasiė-mė Petras Klimas, kuris rengė dokumen-tus publikuoti. Pas jį dublikatas išbuvo iki 1925-ųjų vasario 18 dienos, kol buvo perduotas Prezidento kanceliarijos archy-vui Kaune. Šiame archyve jis buvo sau-gomas iki lemtingosios Lietuvai 1940-ųjų birželio 15 dienos. Tolesnis Akto dublikato likimas nežinomas.

2000-aisiais jo ieškota Marijampolės rajo-ne, Balsupių kaime, knygnešio Vinco Biels-kaus sodyboje. Manoma, kad Aktu pasi-rūpino A.Smetonos kanceliarijos vadovas Pijus Bielskus, išvežęs dokumentą į savo tėviškę ir paslėpęs brolio sodyboje. Deja, Bielskų šeima buvo ištremta į Sibirą. Grįžus iš tremties sodyba rasta sudegusi.

Dar vieną Akto dingimo versiją yra iškėlęs Benjaminas Mašalaitis iš Marijampolės. Jis teigė, kad į butelį įdėtas dokumentas užkas-tas Marijampolės rajone, Gudelių miestelio kapinėse. 1993 metais šią versiją bandyta patikrinti, bet ir ji nepasitvirtino.

Anot istoriko Raimundo Klimavičiaus, yra dar viena versija – kad Akto originalas dar 1918 metais buvo išvežtas į Lietuvos ambasadą Berlyne, o po 1940-ųjų dingo.

1928 ir 1933 metais buvo pagamintos dvi Vasario 16-osios Akto dublikato faksimilės. Pirmojoje užfi ksuotas toks šio dokumento

vaizdas, koks jis buvo gaminant faksimilę. Antroji faksimilė kokybiškai skyrėsi nuo pirmosios. Ji atrodė geriau: išvalytas fo-nas, paryškintos teksto raidės ir signata-rų parašai, ištaisytos kai kurios rašybos ir spausdinimo klaidos. Parengė Dovilė Jablonskaitė

Yra manančių, kad Nepriklausomybės Akto originalas guli kuriame nors iš Maskvos archyvų.

Istorija | 9

Daug pastangų išeikvota, ieškant svarbiausio moderniosios Lietuvos valstybės dokumento – 1918 metų vasario 16-ąją dvidešimties drąsių tautos vyrų pasirašyto Nepriklausomybės Akto originalo. Ne kartą griebtasi net šiaudo, tirtos įvairiausios versijos, tačiau nė viena jų taip ir nepasitvirtino.

Lietuva neturi svarbiausio valstybės dokumento

Neįminta Nepriklausomybės Akto mįslė

Lietuva turi tik

Vasario 16-osios Akto

dublikato faksimilę. Kadras iš fi lmo

„Nepriklausomybės Aktas.

Neįminta mįslė“

Pagal vieną versijų, Aktą nežinia kur

paslėpė J.Basanavičius. Seimo archyvų nuotr.

V.Romanovas – tai LietuvaIr taip spalvingą Lietuvos politinį gyvenimą vaivo-rykštės spalvomis nutvieskė du Lietuvos šviesuliai –A.Brazausko našlė Kristina ir Ūkio banko savinin-kas V.Romanovas. Abu kuria partijas. Socialiniuo-se tinkluose sujudo širšynas. Sensacija, skandalas, dienos tema!

Politologai ir premjeras nusprendė pabrėžti būtent pastarąjį aspektą – dienos tema. Nereikia kreipti dė-mesio, abiejų partijų atsiradimas – jos lyderių am-bicijų išraiška, vienadienis dviejų lunatikų viešųjų ryšių triukas.

Gali būti, kad politologai ir premjeras teisūs. Kita vertus, faktas, kad isteblišmentas uoliai suskubo nu-rašyti naujuosius partinius gemalus, kelia nerimą. O kas, jei nerangus sliekas Seimo rinkimų dieną pokšt ir parodys devynias slibino galvas?

Tiek K.Brazauskienė, tiek V.Romanovas turi išti-kimų gerbėjų. Pasitelkus veiklius parankinius, ga-lima išpūsti burbulą. Prisimenat V.Uspaskichą? ,,Ką tas svetimšalis santechnikas, kaimietis, net lietu-vių kalbos dorai nemoka“, – šaukė jo kritikų cho-ras, mesdamas į balsadėžę balsalapius su Kėdainių kunigaikščio pavarde.

Arba R.Paksas. Rinkimų rytą nė vienas pažįstamas man nedrįso į akis pasakyti, kad balsavo už R.Paksą. Bet rezultatai parodė ką kita. Geram ,,piarui“ diri-guojant, pakalikų orkestras gali suvirpinti teisingą stygą ir V.Romanovo ,,žmonės“ ar K.Brazauskienės ,,demokratai“ (tebus atleista už kabutes) pasičiuož-dami nuskries į Seimą.

K.Brazauskienei tereikia prikelti velionio preziden-to šmėklą, iš jos padaryti pažadų iškamšą, įvynioti ją į nostalgijos paklodę ir „kolchozų“ ar tėviškos val-diško globėjo rankos trokštantys rinkėjai užtrauks… nežinau ką, bet kažkokį himną, gal senąjį, nes juk ir tuomet dirbom Lietuvai.

Kiek keblesnė V.Romanovo padėtis. Jis be jokios bėdos, pasitelkęs savo, kaip darbdavio ir investuo-tojo, įtaką galėtų suvaryti kad ir dešimt tūkstan-čių narių. Vis dėlto įtikinti likusią dalį elektorato, kad Hitleris labai mylėjo lietuvius ir dėl to drėgną, tamsią, smirdinčią ir iškrypėlių apsėstą žemę de-rėtų patikėti valdyti jam, gali būti sudėtinga. Čia, jei ką, V.Romanovo mintys, išreikštos eilėmis per nacionalinį transliuotoją.

Pasitelkus pinigus ir pažabojus ekscentrišką cha-rakterį, nieko nėra neįmanomo. Iš karto pateikiu at-sakymą tiems, kurie kliaujasi lietuvių patriotiškumu. Kas šiuo metu valdo kadaise patriotizmo bastionu lai-kytą ,,Žalgirį“? Kas į steigiamąjį susirinkimą suvarė krepšinio elitą? Būtent.

Galiausiai, juodas humoras – tautos bruožas. Pui-kiai įsivaizduoju alaus bokalą kilnojantį lietuvį, kuris pamerkęs akį šypsosi iš po ūso: ,,Nu, vis tiek duoda tas Vladzka. Ot, padeklamavo durną eilėraštį per te-levyziją, ir ką jam padarysi – nieko. Ir dar nusikeikė. Sakyk, ką nori, saviakas.“

Toks humoristas rinkimų dieną (ypač jei kas jam į delną įspaus 10 ar 20 litų) atiduos ir balsą, ir sielą, ir žmoną, ir dar negimusį vaiką į partiją užrašys. Ir tik ne-reikia moralizuoti, kad baisu, jok tokie į valdžią eina. Partiją kurti gali bet kas, kas sugebės surinkti 1 000 parašų. Tokią teisę garantuoja Konstitucija. Jų teisė steigti, mūsų – balsuoti. Tik suskaičiavus balsus pa-matysime, ar tikrai V.Romanovas ir K.Brazauskienė –tai Lietuva.

Komentaras

Monika Bončkutėredakcija@15min.lt

Faktas, kad isteblišmentas uoliai suskubo nurašyti naujuosius partinius gemalus, kelia nerimą.

Vytautas Plečkaitisredakcija@15min.lt

Europos elitas jau yra susitaikęs su tuo, jog Graikija gali būti priversta pasitraukti iš eurozonos. Tačiau niekas net juodžiausiame sapne neįsivaizduoja, kad iš jos gali pasitraukti ir stipriausias narys –Vokietija.

Taip dienraštyje „Rzeczpospolita“ rašo lenkų apžvalgininkas Andrzejus Talaga. Bet viešai apie tai nekalba joks vokie-čių politikas. Visi jie nuoširdžiai remia Europos Sąjungą (ES) ir eurą.

Neišsitenka Senajame žemyneTačiau Vokietijoje netrūksta ekspertų ir stambių pramonininkų, kurie ruošiasi ir kitokiam scenarijui. Jie įrodinėja, kad Vokietija gali klestėti ir be Europos. Apie tai liudija šių metų vokiečių pramonės statistika, skelbianti, kad Vokietijos eks-portas išaugo 11,4 proc. ir didžiausia padidėjusio eksporto dalis teko ne ES, bet Azijos šalims, daugiausia Kinijai.

Taip atsitiko todėl, kad smunkan-čios ES šalių ekonomikos tiek nusilpo ir įsiskolino, kad nėra pajėgios tokiais pat kiekiais, kaip anksčiau, importuoti vokiškas prekes.

Geros kokybės vokiečių prekės sėk-mingai užkariauja naujas rinkas už ES ribų. Iki šių metų daugiausia vokiečių prekių importavo Prancūzija, o dabar pirmą vietą jau užims Kinija. Neatsitik-tinai vokiečių kanclerė Angela Merkel vis dažniau lankosi Pekine.

Nepaisant ribotos vokiečių karinės galios, vokiečių politinis ir pramoninin-kų elitas laiko save ne vien europine ga-lybe. Vokiečiai kuria vieną moderniau-sių karinių laivynų. Buvęs populiarus VFR prezidentas Horstas Koehleris prieš dvejus metus prasitarė, kad vo-kiečių karinės pajėgos turėtų ginti vo-kiečių ekonominius interesus visame pasaulyje. Dėl šių žodžių prezidentui teko atsistatydinti. Nes tai kol kas nėra

ofi ciali šalies politika ir bet koks karinių pajėgų panaudojimas net tarptautinėse operacijose Vokietijoje sukelia nemažą nepasitenkinimą.

Europos variklisTačiau tokie dabar jau buvusio prezi-dento žodžiai gali rodyti besikeičian-tį vokiečių elito, kurio autoritetas ir vaidmuo ypač didelis visuomenėje, po-kyčius. Vokiečiams jau pabodo mokėti už kitų ES šalių išlaidavimą ir nesugebė-jimą tvarkyti savo ekonomikas. Graiki-ją ir Portugaliją ji gali dar ištempti, bet dėl Ispanijos ir Italijos Vokietija jau ti-krai nebesiaukos.

ES gali apsieiti be Graikijos, be Por-tugalijos ir net be Didžiosios Britani-jos, kuri visada į kontinentinę Europą žvelgė iš šalies ir daugiau rūpinosi savo reikalais buvusiose kolonijose nei Eu-ropos Sąjunga.

Tačiau be Vokietijos ES apsieiti negali. Ne tik todėl, kad ji dabar yra stipriau-sia ekonomiškai ir vienas pagrindinių ES variklių. Bet ir todėl, kad Vokietija, esanti žemyno centre, ko gero, geriau-siai suvokia Europos, kaip europinės civilizacijos ir kultūros, interesus.

Liūdna istorinė patirtisVokiečiams nėra jokia naujiena būti Europos federacijoje. Jie daugiau kaip pusę tūkstančio metų buvo Švento-sios Romos imperijos branduolys. Ofi -cialiai imperija susikūrė 962 metais iš

Karolingų Rytų frankų karalystės ir for-maliai gyvavo iki 1806 metų, kol ją ga-liausiai likvidavo Napoleonas. Jos ofi cia-lus pavadinimas buvo Šventoji vokiečių tautos Romos imperija (vok. – Heiliges Roemisches Reich Deutscher Nation, o lot. – Sacrum Imperium Romanum Na-tionis Germanicae).

Žodžiai „vokiečių tautos“ pavadi-nime atsirado tik XV amžiuje, kai nuo imperijos atsiskyrė Italija ir Burgundija.

Šv. Romos imperiją sudarė ne tik vo-kiškos žemės, bet ir Čekija, Austrija, Lichtenšteinas, Slovėnija, Belgija, Liuk-semburgas, dalis Nyderlandų. Kurį lai-ką jai priklausė ir Šveicarija bei šiaurės Italija, dalis rytinės Prancūzijos. Ji buvo kur kas mažesnė nei dabartinė ES (be Anglijos, Skandinavijos šalių, Balkanų valstybių, Lenkijos ir Lietuvos).

Be šio federacinio junginio, su nomi-nalia imperatoriaus valdžia Europoje daugiau kaip du šimtus metų egzista-vo ir kita federacinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika, į kurios sudėtį kartu su lietuviais ir lenkais įėjo rusinai (bū-simieji baltarusiai ir ukrainiečiai), dalis latvių bei rusų žemių. Ji taip pat pasi-žymėjo silpna centrine valdžia.

Kaip pastebėjo vokiečių istorikas Hansas Jurgenas Boemelburgas, „tiek Šv. Romos imperija, tiek Abiejų Tautų Respublika sunkiai surinkdavo fi nansų gynybai, o jų parlamentai (Reichstagas ir Seimas) pasižymėjo didele destrukci-ja ir labai nenoriai rinkdavosi į bendrus

Vokiečių pramonininkai

svarsto pasitraukimo

iš Europos Sąjungos scenarijų

Graikija virsta

griuvėsiais.

AFP nuotr.

10 | Pasaulis

posėdžius“. Tačiau, kaip pabrėžė lenkų isto-rikas Adamas Krzeminskis, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, nors senoji imperija atrodo keistai, bet ji kelia ir simpatijų. Visų pirma todėl, kad imperija nevykdė agresy-vios ekspansinės politikos. Pati imperija nieko neužpuldinėjo. Kryžiuočių ordinas, didžia dalimi vokiškas, kariavęs su Lietu-va ir Lenkija, nebuvo imperijos sudėtyje.

Tuo metu Šv. Romos imperiją puldinėjo ir prancūzų karalius Liudvikas XIV, ir švedai. Lietuvos–Lenkijos valstybę XVIII a. pabai-goje padalijo taip pat ne Šv. Romos imperi-ja, o Austrija, Prūsija ir Rusija.

Abi federacijos pasižymėjo didele reli-gine tolerancija, nors jose netrūko ir etni-nių bei religinių karų. Šv. Romos imperi-joje Trisdešimties metų karas (1618–1648 m.) buvo religinis karas, nusinešęs daugiau vokiečių gyvybių nei per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus XX amžiuje. Abiejų Tau-tų Respublikoje Ukrainos kazokų sukilimai turėjo ne tik socialinių, bet ir religinių prie-

žasčių, nes jie siekė ne tik tapti bajorais, bet ir priešinosi Bresto religinei unijai bei popiežiaus viršenybei.

Abiejose federacijose niekada nebuvo vie-nos valiutos. Per visą jos gyvavimą apyvar-toje buvo apie 500 skirtingų pinigų. Dar vie-nas bendras bruožas abiem federaciniams junginiams – jų teritorijos nuolat keitėsi ir mažėjo, o įtaka smuko. Galiausiai iš Šv. Ro-mos imperijos iškilo Vokietijos imperija, kuri stojo rungtyniauti, o vėliau ir kariauti su tau-tiniu pagrindu sukurtomis Didžiosios Brita-nijos, Prancūzijos ir Rusijos imperijomis.

Ar ES – imperija?Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas tvirtina, kad Europos Sąjunga, kaip ir visos imperijos, žlugs, nors to jis ir labai nenorėtų. Žinoma, galima ginčytis,

ar ES yra imperija? Ji tikrai nelygintina nei su Britanijos imperija, nei juo labiau su So-vietų Sąjunga. Ar tokia imperija (pats žodis „imperium“ lotynų kalba reiškia valdžią ir valstybę) kaip Europos Sąjunga turi neigia-mą reikšmę, jei į ją šalys stoja savanoriškai ir niekas kol kas nenori iš jos išstoti?

Galbūt ją galima palyginti su defensyvia Šv. Romos imperija, kuri, kaip ir ES, nerado pakankamai lėšų savo gynybai ir apsiriboja tik ekonomine ir politine galiomis. Tačiau ar atsisakydama daugiau lėšų skirti gynybos reikmėms ji nesilpnina ir savo ekonominės galios? Ar tokia skirtinga savo kultūriniu, ekonominiu ir mentaliniu požiūriu Europos Sąjunga turi ilgalaikę perspektyvą?

Tai kol kas neatsakyti klausimai.

Kas laukia Lietuvos?Nors sunku šiandien įsivaizduoti, bet eko-nomiškai silpnėjant ES valstybėms, ne tik Vokietijoje bus ieškoma alternatyvų, kurios nebūtinai gali būti palankios mažoms, eko-nomiškai silpnoms, konfl iktiškoms, nege-bančioms savęs apginti, valstybėms. Ir kur tada atsidurs Lietuva?

Viena, be sąjungininkų, neutrali Lietuva Antrojo pasaulinio karo metu liūdnai baigė savo likimą. Ne tiek mažai žmonių Lietuvoje tuomet žavėjosi sovietine valdžia ir sovie-tine tvarka. Kai kurie istorikai net nurodo apytikslius skaičius – tokių buvo net dešim-tadalis Lietuvos gyventojų.

Gerai, kad šiandien esame dar ir gyny-binėje sąjungoje NATO. Tai teikia vilties, kad iširus ES iš karto nepakliūtume į Eura-zijos sąjungą. Kita vertus, tie Lietuvos vei-kėjai, kurie dabar su įkarščiu agituoja prieš ES, švelniai tariant, nedega meile ir NATO.

Todėl visai nesinorėtų, kaip sako V.Radžvilas, kad ES iširtų, nes prasidėjęs Vakarų civilizacijos irimo procesas nesusto-tų. Lietuvą galbūt vėl maloniai norėtų pri-glausti „motina Rusija“ ir gal net formaliai leistų pavaidinti nepriklausomą valstybę su trispalve ir Vinco Kudirkos himnu.

Tokia įvykių seka, ko gero, būtų patenkin-ta ir dalis antilenkiškai nusiteikusių lietu-vių tautininkų, prisiglaudusių po Maskvos sparnu nuo tariamų Varšuvos grėsmių. Ir net dalis verslo žmonių, kuriems sėkmin-giau sekasi dirbti su Rytais, nei su Vakarais.

Kitokių alternatyvų sunku įžvelgti, nors galbūt jų ir yra. Tik jos visuomenei nežino-mos. Todėl Lietuvos interesas yra stipri Eu-ropos Sąjunga, garantuojanti mums išliki-mą, nepriklausomybę ir demokratijos plėtrą.

Pasaulis | 11

Europos varikliu vadinamos

Vokietijos kanclerei A.Merkel

jau pabodo gelbėti

prasiskolinusias ES nares.

AFP nuotr.

Pirmojoje šių metų metinėje įspėjimo mechanizmo ataskaitoje Europos Komisija nurodė 12 valstybių narių, kuriose reikėtų papildomai ištirti makroekonominę situaciją.

Išsami analizė rekomenduojama dėl šių priežasčių:

Belgija: dideli praradimai ekspor-to rinkoje, einamosios sąskaitos

balanso blogėjimas ir smunkantis kainų konkurencingumas.

Bulgarija: greitas vidinio ir išorinio disbalanso didėjimas, nors dabar šalis

patiria greitas ir žymias korekcijas. Danija: prieškrizinis nekilnojamo-jo turto bumas, pradėjęs mažėti

2007-aisiais, buvo susijęs su staigia pasko-lų rinkos plėtra ir išaugusia privačiojo sek-toriaus skola. Nors paskolų ir būsto kainos iš dalies pagerėjo, privačiojo sektoriaus skola vis dar labai didelė.

Ispanija: šalis šiuo metu patiria su-reguliavimo laikotarpį, kurį sukė-

lė užsitęsusio nekilnojamojo turto bei paskolų bumo metu susidarę išorės ir vidaus disbalansai.

Prancūzija: šalies prekybos balansas nuosekliai prastėjo, o tai atsispindi

einamosios sąskaitos balanse bei žymiuose eksporto rinkų praradimuose.

Italija: šalies konkurencingumas smarkiai susilpnėjo ir tai matyti iš

nuoseklaus eksporto rinkų praradimo. Nors privataus sektoriaus skola palyginti maža, nerimą kelia valstybės įsiskolinimas.

Kipras: šios šalies ekonomiką stab-do nuolatiniai einamosios sąskaitos

defi citai bei eksporto rinkų praradimas ir didelis privačiojo sektoriaus įsiskolinimas.

Vengrija: įsiskolinimo – ypač valsty-bės, bet taip pat ir privačiojo sekto-

riaus – lygis išlieka aukštas. Be to, šalies už-sienio skolos yra didžiausios ES.

Slovėnija: greitas vidinio disbalanso augimas ir darbo jėgos brangimas.

Padėtis daug svertinių paskolų išdavusia-me bankininkystės sektoriuje labai įtempta.

Suomija: didelės netektys eksporto rinkose. Pastarąjį dešimtmetį priva-

čiojo sektoriaus skola nuosekliai augo, ska-tinama gausėjančių būsto paskolų.

Švedija: auganti namų ūkių skola, kuri išlieka didelė net ir nepaisant

sulėtėjusio paskolų rinkos augimo. Jungtinė Karalystė: prarasta žymi eksporto rinkos dalis, didelė priva-

taus sektoriaus skola ir silpna valstybės fi -nansų padėtis.

Ataskaitoje rašoma, kad šiuo metu ge-rai tvarkosi Austrija, Čekija, Estija, Vokieti-ja, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija ir Slovakija. Išsamiau patikrinti nerekomenduojama Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Rumunijos, nes šios šalys šiuo metu naudojasi ES ir TVF sąly-ginės fi nansinės pagalbos programa, tad ir taip yra atidžiai stebimos.

Įtariamųjų daugėja

d fiES pabaiga – ir Lietuvos pabaiga

Graikiją ir Portugaliją Vokietija gali dar ištempti, bet dėl Ispanijos ir Italijos vokiečiai jau tikrai nebesiaukos.

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Savo kainos nustatymasŠį kartą noriu, tiesiai kalbant, paprotinti kūrybiškąją šalies auditoriją. Žmones, kurių dėka nesame tik ban-kų, fabrikų ir maksimų valstybė. Žmones, kurie turi tikrą Dievo dovaną, nes iš nieko sukuria kažką. Mais-tą sielai. Įkvėpimą tautai. Būtent dėl šio suteikiamo įkvėpimo man svarbi ilgalaikė kūrėjų gerovė.

Menininkai paprastai nepasižymi racionalumu, bet vieną dalyką savo pačių labui reikėtų suprasti: jei nuo jaunų dienų sutinkate dirbti už dyką, pradedate sa-vaime išsipildančią savo skurdo istoriją, kuri lydės jus visą profesinį gyvenimą. Jei jūs nevertinate savo darbo, kodėl kiti turėtų?

Mes, aišku, nekalbame apie žvaigždes. Aukščiau-sios lygos talentas neskursta nei pasauly, nei Lietu-voje. Bėda ta, kad vienai žvaigždei įsižiebti reikia 10 000 bandytojų. 10 000 jautrių neramių sielų, pa-sirinkusių nestabilų, priklausomybėmis grasinantį, žemiškom pagundom grįstą kelią. Ir kadangi statis-tika jiems negailestinga, o saldžiabalsiai prodiuseriai (šiame tekste – pačia plačiąja kūrybinių projektų ren-gimo prasme) skrudžai – tai tik nuo savęs prievarta-vimo įgūdžių priklauso, kiek meno varguolis temps prieš ištinkant vienai iš profesinių nelaimių: depresi-jai arba perdozavimui.

Kad sraigtasparnis už dyką į orą nekyla, supranta ir prodiuseriai, sumanę nufi lmuoti įspūdingą sceną, ir žiūrovai, klusniai mokantys galutinę kūrinio kainą. O štai, kad aktoriai už dyką negali vaidinti, dažnai nesupranta net patys aktoriai, nekalbant jau apie makaronus kabinančius pro-diuserius ir kūri-mo pragare ne-dalyvaujančius žiūrovus.

Gal dėl to, kad salei ir sraigtas-parniui būna sunku padaryti įspūdį tipiniu prodiuserio monologu: „čia tau proga sužibėti / išbandyti save / pa-sireklamuoti, pinigėlių nemokam / neturim / gal ateity, bet norim padaryti aukšto lygio reikalą, o tavo talentas tiesiog papuoštų šitą šou / fi lmą / parodą / ju-neim-it!“.„Gerai“, – linksi nelaimėlis neprasimušęs kūrybščikas blizgančiomis akimis. Matot, jis, kaip polėkio žmo-gus, mano, kad pasirašė tik kūl idėjai, bet aš jums ga-liu įvardyti, kam dar jis pasirašė: dešimčiai blogai or-ganizuotų ir vėluojančių (juk prodiuseriai irgi pusiau menininkai!) repeticijų, kurių kiekviena užtruks 5 val. Jis be atlygio investuos savo laiką ir įgūdžius į premjerą, kuri yra „nekomercinė“, anot prodiuserių. Drabužių / instrumentų / įrangos varguolis menininkas negaus, arba gaus tokius, kuriuos reikia gerokai papimpinti, kad jo talentas atsiskleistų. Tai jis padarys savo lėšomis ar pastangomis. Tada, po adrenalino pritvinkusios prem-jeros, anšlago ir biso ateis eilė renginio tiražavimui – ir mūsų nežvaigždė menininkas apsižiūrės, kad jau 160 valandų (t.y., mėnesio darbo normą) šiam „nekomer-ciniam“ renginiui įmerkė. Už dyką.

O ką daryti? Geras prodiuseris, kaip ir geras versli-ninkas, turėtų gebėti padidinti pajamas vietoj to, kad mažintų sąnaudas. Paimti daugiau iš kūrinio vartotojo ir daugiau duoti kūrėjams. Trumpa iliustracija: kad 20 performanso šokėjų gautų po 100 Lt už renginį, 500 žiūrovų turėtų už bilietą sumokėti ne 50, o 54 Lt. Keturi suknisti litukai už tai, kad meno demagogija pavirstų ekonomiškai motyvuojančia kūrėjų realybe. Tai tik sceninio meno ekonomijos pavyzdys, bet principas galioja visose kūrybos srityse. O įgyvendinti tai gali tik patys kūrėjai. Tai vienintelis ir gyvybiškai svarbus racionalumo grūdas, privalomas kiekvienam ilgalaike karjera suinteresuotam menininkui.Autorius rašo tinklaraštyje www.pasaulispagaldaumanta.com

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Jei nuo jaunų dienų sutinkate dirbti už dyką, pradedate savaime išsipildančią savo skurdo istoriją.

12 | Tyrimas

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Tai, kas Vakarų pasaulyje priimta, Lietuvoje –neleistina. Viešai kalbėti apie pinigus lietuviams atrodo nepadoru, o skaičiuoti mirusiųjų uždarbį tolygu šventvagystei.

Neseniai Forbes.com skelbė daugiausia po mirties uždirbančių pasaulio įžy-mybių sąrašą. „15min“ ryžosi pralauž-ti ledus Lietuvoje ir pasidomėti, kokį fi nansinį pamatą paveldėtojams kloja pastaraisiais metais amžinybėn išėję iškiliausi mūsų šalies kūrėjai.

Užmojis įžūlus, tačiau nepiktavališ-kas. Juk išleistų knygų ar kompaktinių plokštelių kiekis ir pardavimai įrodo, kad mirusiųjų populiarumas neblėsta, o kūryba nevienadienė.

Tačiau pripažinkime: anapilin iške-liavusių kūrėjų darbų paklausa neat-siejama ir nuo fi nansinės gerovės arti-miesiems. Kūrybos tiražavimas tampa verslu – ties tuo uoliai pluša leidėjai.

Sutapimas ar ne, bet minint poeto Justino Marcinkevičiaus mirties meti-nes knygynuose pasirodė „Tyto Albos“ išleista jo poezijos rinktinė „Papasakoti gyvenimą“. Netrukus prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pasirodys nauja poeto eilėraščių knyga „Ranka parašy-ta“, taip pat ruošiamasi iš naujo perleisti jo pasaką „Laukinė kriaušė“.

Praėjusių metų lapkritį, minint 50-ąsias rašytojos Jurgos Ivanauskai-tės gimimo metines, „Tyto Alba“ pri-statė naują šviesaus atminimo autorės knygą „Angelo rūbas“.

Neetiška, gal net amoralu2007-aisiais sunkiai ligai pasiglemžus J.Ivanauskaitę, jos knygos šoktelėjo į populiariausiųjų viršūnes. Anuomet skelbta, kad tiek naujesnių, tiek senes-nių kūrinių pardavimas išaugo net tris kartus. J.Ivanauskaitės kūryba skaity-tojus domina ir dabar. Autorės kūriniai verčiami į užsienio kalbas. Tačiau apie vienos garsiausių šalies rašytojų per penkerius metus po mirties uždirbtus pinigus artimieji kalbėti atsisakė.

Išklausiusi temą, J.Ivanauskaitės se-suo Radvilė Racėnaitė keletą minučių tylėjo. Po to giliai atsiduso ir manda-giai paaiškino į diskusijas apie pinigus tikrai nesileisianti ir jų neskaičiuosianti. Tai – tiesiog neetiška, gal net amoralu. Kalbėti apie kūrybą būtų visai kas kita.

Lygiai tokios pat pozicijos laikėsi ir šviesaus atminimo maestro Vytauto Kernagio sūnus Vytautas Kernagis jau-nesnysis. Prabilti apie konkrečias sumas jo nepastūmėjo net priminimas, kad dalis tėvo uždarbio skiriama kilniems tikslams, įgyvendinamiems Vytauto Kernagio fondo vardu.

„Dalis pinigų atitenka fondui, dalis – šeimai. Tačiau „neskanu“ apie tai kal-bėti – pas mus tai nepriimtina. Žinau, kad užsienyje kitokia praktika, ma-čiau straipsnių, skelbiančių įžymybių

uždarbius po mirties, tačiau jų ne-skaičiau ir neskaičiavau“, – užtikrino V.Kernagis jaunesnysis.

Siūlo ne gėdytis, bet didžiuotisEkonomistei Aušrai Maldeikienei pa-sirodė be galo įdomu, kodėl apie gar-sių žmonių vardo net po mirties

paveldėtojams nešamus dividendus Lietuvoje bijoma atvirai prabilti. Klau-simas esą vertas išsamaus sociologi-nio tyrimo.

„Tiesą sakant, žaviuosi šeimos su-gebėjimu sunkti pinigus iš V.Kernagio: jis eksploatuojamas iki visiško tota-laus „glušumo“. Ne neigiama prasme tai sakau – tiesiog kaip faktą. Tik nie-kaip nesuprantu, kodėl kalbėti apie tai „neskanu“? O imti pinigus „ska-nu“? Nieko sau!“ – nuostabos neslėpė A.Maldeikienė.

Kita vertus, pasak jos, tylėjimas gana simptomatiškas. „Toks Lietuvos men-talitetas: šioje šalyje kalbėti apie pini-gus neskoninga ir labai gėda. O visa tai baigiasi tuo, kad visi vieni iš kitų ima ir slapčia tyčiojasi. Susidaro įspūdis, kad paveldėtojai jaučiasi taip, lyg tuos pini-gus gautų neteisėtai. Tai labai keista. Aš jų vietoje manyčiau, kad uždarbis – tai tam tikras pripažinimas, rodantis, kad ir po mirties žmogus vertinamas, skaito-mas, neužmirštas. Kalbėti apie pinigus gėda tik tada, kai tu juos vagi. Šiuo atve-ju ne gėdytis, o didžiuotis reikėtų“, –įsitikinusi A.Maldeikienė.

Skaičiai – per daug „mizerni“Rašytojas, scenaristas Aidas Puklevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje paplitęs mistifi kuotas mirties kultas, todėl sieti ją ir pinigus tiesiog nepagarbu. „Pasi-darėme iš mirties stabą“, – konstatavo A.Puklevičius. Tačiau tai ne pagrindinė priežastis tylėti apie mirusiųjų uždar-bius. Problema ta, kad tikriausiai nėra apie ką kalbėti.

„Ypač apie literatūrą: tiražai tokie menki, kad, pardavus 3 tūkst. egzem-pliorių, knyga jau laikoma bestseleriu. Vadinasi, autorius nei gyvas būdamas, nei po mirties nieko ypatingo neuždirbs. Leidykla milijonų irgi nesusikraus. Tai –ne tik Lietuvos, bet visų mažų rinkų bėda, net ir skandinavų rašytojų“, – api-bendrino A.Puklevičius. Pavyzdžiui, švedų rašytojo Stiego Larssono trilogija

Tema, kuri Lietuvoje laikoma tabu

Kūrybos grandai,

„Jei autorių sukauptas materialinis

turtas būtų iš tikrųjų reikšmingas,

apie tai žinotume. Labiau norėčiau

kalbėti apie mūsų šalies įstatymuo-

se klestinčią absoliučią nepagarbą

intelektinei nuosavybei. Turiu min-

ty ne leidyklas – su autorių teisėmis

jos elgiasi gana civilizuotai, o apie

piratavimą, apie nelegalų kūrinių

panaudojimą. Pažiūrėkime, kiek

V.Kernagio muzikinės kūrybos nupi-

ratauta. „Linkomanijoje“ matyti, kad

prezidento Valdo Adamkaus knyga

nupiratauta 10 tūkst. egzempliorių

tiražu. Leidyklai tai atsieina mažiau-

siai keturių knygų leidybą.

Mano manymu, apie uždarbius ne-

kalbama, nes mes tiesiog neturime

apie ką kalbėti. Juk turime populia-

rių gyvų autorių, kurių kūryba per-

kama, skaitoma ir leidžiama, bet jie

negali sau leisti nedirbti papildomų

darbų agentūrose, redakcijose ir t.t.

Ir tikriausiai ne todėl, kad yra godūs.

Vadinasi, uždarbis ne toks didelis,

kad galėtum išgyventi.“

Didžiulė bėda – piratai

Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė,Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė

15min • 2012 m. vasario 17 d.

„Mergina su drakono tatuiruote“ turtus su-krovė tik po to, kai buvo išversta į anglų kal-bą ir tapo bestseleriu Didžiojoje Britanijoje –vienu metu jos pardavimai sudarė net 10 proc. šalies knygų rinkos. Dabar pasauly-je yra apie 28 mln. skaitytojų, nusipirkusių bent vieną trilogijos egzempliorių.

„Šiuo atveju jau galima kalbėti apie mil-žiniškus pinigus ir skaičiuoti, kiek autorius uždirbo po mirties, juolab kad dėl pinigų įsi-plieskė ginčai tarp paveldėtojų. Tuo metu Lietuvoje nelabai rastume pavardžių, po mirties uždirbusių solidžias sumas, vertas platesnio aptarimo: diskusijų objekto tiesiog nėra – per daug „mizerni“ tie skaičiai“, –svarstė A.Puklevičius.

Jo žodžius patvirtino 2002 metais anapilin iškeliavusio rašytojo Ričardo Gavelio našlė. „Šiuo klausimu nėra ką pasakyti – sumos juokingos. Ką jūs norite išgirsti: kad uždir-bau 2 ar 5 tūkst. litų?“ – ne piktai, bet gana ironiškai atsakė Nijolė Gavelienė.

Informacija su grifu slaptaiLietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinis direktorius

Jonas Liniauskas paaiškino, kad be pavel-dėtojų sutikimo skelbti autorių honorarų neįmanoma: „Iš esmės tokia informacija kaupiama, bet ji nėra viešo naudojimo. Be to, visą vaizdą galėtų nupiešti tik paveldė-tojai, nes jie valdo visus duomenis. Tarki-me, mes skaičiuojame, kiek kuri nors knyga bibliotekose skaityta per metus, bet neži-nome knygų leidimo sąlygų, honorarų už autorių teises dydžių ir t.t. Kitas dalykas, ten, kur paveldėtojų yra ne vienas, o keli, sunku atsekti visus galus.“

Atvirai kalbėti apie pinigus Lietuvoje esą nėra tradicijos. „Palaukime, kol prisijungsi-me prie Amerikos kaip atskira valstybė. Tada skelbsime, kiek Michaelas Jacksonas uždir-bo, o kiek koks nors lietuvių atlikėjas“, –pajuokavo LATGA-A vadovas.

Jo manymu, autorių, ne tik mirusių, bet ir tebekuriančių, uždarbiai nėra vieši ne tik dėl moralinių, bet ir pragmatinių sumetimų.

„Sužaidžia žmogiškasis faktorius: gal kūrėjas kaimynui skolingas tūkstantį litų, kurių kelerius metus negrąžina, o mes im-sime ir paskelbsime, kad jis uždirbo 100 tūkst. litų per metus. Kita vertus, kaip atli-kėjui, uždirbančiam tokius pinigus, ieško-ti rėmėjų savo veiklai? Kiekvienas rėmėjas pasakys, atsiprašau, pone, tiek uždirbda-mas jau gali pats organizuoti koncertus, atspausdinti afi šas ar įsigarsinti“, – fi loso-favo J.Liniauskas.

Konfi dencialios sutarčių sąlygosKalbėdamasi su savaitraščiu, leidyklos „Tyto Alba“ direktorė Lolita Varanavičienė rankose laikė ką tik iš spaustuvės atvežtą Viktorijos

Daujotytės sudarytą Just.Macinkevičiaus poezijos rinktinę „Papasakoti gyvenimą“.

„Mano supratimu, Just.Marcinkevičiaus knygos visada bus perkamos, nes, kad ir kaip bežiūrėtume, tai buvo vienas reikšmingiau-sių kūrėjų. J.Ivanauskaitė irgi tebeturi savo auditoriją. „Angelo rūbą“ leidome nediduku tiražu, nes manėme, kad tai bus daugiau su-venyrinė knygelė, tačiau ji sulaukė didžiu-lio susidomėjimo. Vadinasi, yra žmonių, kuriems įdomu, ko dar iš to kūrėjo galima tikėtis“, – svarstė L.Varanavičienė.

Ji pabrėžė, kad visuomenės įsivaizdavi-mas, jog leidykla galėtų uždirbti, pardavinė-dama ar perimdama mirusių autorių teises, nėra teisingas: „Kiekvienu atveju sudaroma nauja sutartis, ar norėtume leisti savo mi-rusį autorių, ar autorių, kurio dar nesame

Tyrimas | 13

kiek uždirbote ainiams?Netekę iškilių kūrėjų

gerbėjai su nauju įkarščiu

puolė domėtis jų kūryba. J.Kalinsko nuotr.

A.Maldeikienė:

„Kalbėti apie pinigus gėda tik tada, kai tu juos vagi. Šiuo atveju ne gėdytis, o didžiuotis reikėtų.“

Leidyklos „Baltos lankos“ rinkodaros ir par-

davimų vadovė Rūta Janukėnienė paveldė-

tojų tylos įžadus, kalbai pasisukus apie au-

torių po mirties uždirbtus pinigus, vertino

fi losofi škai.

Viena vertus – tai mentaliteto problema.

Kita vertus, gana įprasta, kad net įmonės

viduje darbuotojai nežino vieni kitų atly-

ginimų. „Kai žmogus išėjęs, kalbėti apie jo

uždarbį nepriimtina. Tačiau jokių milijonų

ten, Dieve mano, tikrai nėra!“ – garantavo

R.Janukėnienė.

Abiejų leidyklų atstovės, galų gale sukon-

kretindamos, apie kokias sumas vis dėlto

sukasi paveldėtojams išmokamų honora-

rų dydis, įvardijo kelias dešimtis tūkstančių

litų per metus.

Ar tai daugiau nei 50 tūkst. litų? „Ui, ne, to-

kia suma Lietuvoje jau yra kosmosas“, –

pareiškė L.Varanavičienė. „50 tūkst. litų

barjeras neperlipamas. Bet ir šiuo atveju

jau kalbame apie sėkmės istorijas: geriau-

sių, žinomiausių autorių kūrybą. Rinkoje

sutariama, kad procentinė dalis autoriams

gali būti nuo iki. Tose ribose visi ir suka-

si. Tačiau tokius autorius ant pirštų galima

suskaičiuoti“, – antrino R.Janukėnienė.

50 tūkstančių – jau kosmosas

• Michaelas Jacksonas 2011-aisiais,

kaip ir metais prieš tai, buvo daugiau-

sia po mirties uždirbanti įžymybė,

rodo Forbes.com sudarytas sąrašas.

50-mečio dainininko, 2009 m. miru-

sio nuo vaistų perdozavimo, vardas ir

kūryba per 2011 m. uždirbo 170 mln.

JAV dolerių. Tai reiškia, kad jis taip

pat yra antroje šiais metais daugiau-

sia uždirbusių popmuzikos atlikėjų –

gyvų ir jau mirusių – sąrašo vietoje, po

airių grupės U2.

• Daugiausia po mirties uždirbančių

įžymybių sąraše nuo popmuzikos ka-

raliaus nedaug atsilieka rokenrolo

karalius Elvis Presley, kurio vardas ir

kūryba per metus uždirbo 55 mln. JAV

dolerių.

• Holivudo aukso amžiaus gražuolė Ma-

rilyn Monroe, kuri mirė 1962-aisiais,

būdama 36 metų, su beveik 27 mln.

JAV dolerių yra trečioje vietoje.

Turtuolių sąrašas

Sąrašo, kuris sudarinėjamas tarian-tis su agentais, advokatais ir kitais ekspertais, pradžia atrodo taip:

1. M.Jacksonas

2. E.Presley

3. M.Monroe

4. Charlesas Schulzas

5-6. Johnas Lennonas

5-6. Elizabeth Taylor

7. Albertas Einsteinas

8. Theodoras Geiselis

9-12. Jimi Hendrixas

9-12. Stiegas Larssonas

9-12. Steve‘as McQueenas

9-12. Richardas Rodgersas

13-15. George‘as Harrisonas

13-15. Bettie Page

13-15. Andy Warholas

Top-15

1. 2. 3.

leidę. Sutartis su paveldėtojais tokia, kokia būtų buvusi autoriui gyvam esant. Sutarties sąlygos – derybų objektas su paveldėtojais, kurių tikrai nedetalizuosiu. Paveldėtojų su-tartys su užsienio leidyklomis mums jokių pajamų neatneša, derybose mes jokiu pavi-dalu nedalyvaujame.“

V.Kernagiui „neskanu“ kalbėti

apie tai, kiek jo šviesaus atminimo

tėvas uždirba po mirties.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. vasario 17 d.14 | Sportas

Negaus nė centoKūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF) pirmą

kartą krepšiniui neskyrė nė cento, nes iš Europos

čempionato, vykusio Lietuvoje, krepšinio federacija

užsidirbo 8 mln. litų. Iš viso 63 sporto federacijoms

šiemet skirta 9,1 mln. litų – 0,5 mln. mažiau nei

pernai, o daugiausia lėšų atiteko lengvajai atletikai

(812 tūkst.), šiuolaikinei penkiakovei (642 tūkst.) ir

aviacijos sportui (623 tūkst.).

Reikės operacijosRičardui Berankiui teks gultis ant operacinės stalo –

geriausiam Lietuvos tenisininkui nustatyta kirkšnies

išvarža. Planuojama, kad operacija vyks Filadelfi joje

(JAV), o reabilitacija po jos užtruks šešias savaites.

R.Berankis visą laiką praleis JAV, o pasveikęs ketina

prisijungti prie Lietuvos teniso rinktinės ir žaisti Daviso

taurės varžybose. 21-erių lietuvis geriausių pasaulio

tenisininkų reitinge šiuo metu užima 158 vietą.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Iš šiurpiomis legendomis apipintos Rumunijai šiais laikais priklausančios Transilvanijos kilęs futbolo treneris Csaba Laszlo 48-ąjįsavo gimtadienį vasario 13-ąją atšventė speigo sukaustytame Vilniuje. Tačiau naujojo Lietuvos rinktinės vairininko galvoje – darbas, o ne šventės.„Nemėgstu gimtadienių. Žinote, kodėl? Todėl, kad po jų kaskart tampi metais vy-resnis“, – išskirtiniame interviu „15min“ sako keturiomis – anglų, vokiečių, vengrų ir rumunų – kalbomis laisvai bendraujan-tis Cs.Laszlo ir iškart prabyla apie futbolą: „Vakarykštės rungtynės Marijampolėje (jas žaidė „Šiauliai“ ir Pakruojo „Kruoja“) buvo geriausios, kurias mačiau čia iki šiol.“

– Treneri, atvykote į Lietuvą vadovauti rinktinei. Kokie pirmieji įspūdžiai apie šalį?

– Pirmiausia, labai šalta. Visa kita man didele staigmena netapo – kaip ir jūs, esu gimęs Rytų Europoje, todėl žmonių men-talitetas man gerai pažįstamas. Žinau, kad vos prieš porą dešimtmečių atgavote nepri-klausomybę nuo sovietų. Manau, kad Ru-munijoje psichologinė ir politinė aplinka iki tol buvo panaši į jūsiškę. Dabar man krenta į akis, kad Lietuvoje daug išsilavinusių žmo-nių, kurie stengiasi, jog gyvenimas kasdien būtų vis geresnis. Išsikovojote laisvę, o tai reiškia, kad turite stiprų charakterį. Mano darbas – padaryti taip, kad panašų charak-terį aikštėje rodytų lietuviai futbolininkai.

– Kas paskatino jus jau prieš keletą metų aplankyti Lietuvą? Ilsėjotės čia ar dirbote?

– Tuo metu treniravau Edinburgo „Hearts“.Klubo savininkas gyvena Lietuvoje, jis mane neretai kviesdavosi čia, kad aptartume ko-mandos reikalus. Daug bendravome, pažįs-tu ir Vladimiro Romanovo šeimą.

– Ar jūsų šeima jau Vilniuje?– Ne. Ji atvyks kovą kelioms savaitėms per

atostogas. Bėda ta, kad vyresnei dukrai –septyniolika, artėja laikas, kai ji baigs mo-kyklą, todėl iki to laiko žmona ir abi dukros, matyt, liks Edinburge, kur dabar gyvena. Galima sakyti, kad dabartinė mano šeima –Lietuvos futbolas.

Afrikos pamokos– Nacionalinės rinktinės treneriu tapote

antrą kartą gyvenime. Iki šiol esate trenira-vęs Ugandos rinktinę.

– Dirbau ir Vengrijos rinktinės trenerio asistentu, pas legendinį vokietį Lotharą Matthaeusą. Iki šiol esu dėkingas jam už suteiktą galimybę, nors pastaruosius porą metų net telefonu nebendravome – jo gy-venimas ir nuo futbolo nutolo, ir šiaip yra pernelyg audringas. Kita vertus, mielai su-sitikčiau su Lotharu, jei jis rastų tam laiko.

– O Afrika?– Dabar džiaugiuosi, kad nepraleidau tos

gyvenimo suteiktos progos. Tuo metu Veng-rijoje dirbau labai sėkmingai – pirmą kartą per Budapešto „Ferencvaros“ istoriją iš-vedžiau komandą į UEFA turnyro grupės varžybas, buvau išrinktas geriausiu šalies treneriu. Atėjo laikas svarstyti galimybę iš-bandyti save užsienyje.

Agento tada neturėjau, bet man paskam-bino vienas ispanas ir paklausė, ar nenorė-čiau, kad jis atstovautų man. Pasisiūlė pa-siderėti dėl kelių galimų variantų Škotijos ir Šveicarijos klubuose. Sutikau.

Kai paaiškėjo, kad manimi domisi Ugan-doje, pirmoji reakcija buvo: „Ką???“. Aiš-ku, žinojau, kur yra ta šalis, bet tik tiek. Pa-skambinau žmonai, ji irgi išsigando. Bet afrikiečiai atvirai formulavo: situacija tokia,

jums galime pasiūlyti tą ir aną, norime, kad padėtis pagerėtų.

Kai atskridome į Ugandą, žmona su duk-romis pakeliui iš oro uosto į miestą net pro automobilio langą žiūrėti bijojo. Po poros metų, kai pasakiau, kad keliamės į Edin-burgą, reakcija buvo priešinga: tau reikia, tu ir važiuok, mes liekame čia.

Manau, kad iš Afrikos grįžau stipresnis. Ir turtingesnis – kalbu ne apie kišenes, o apie galvą ir širdį. Išmokau dirbti su Afrikos fut-bolininkais. Ne su tais, kurie daugelį metų žaidžia Europoje, o su vietiniais. Susipaži-nau su kultūra, kuri neįtikėtinai skiriasi nuo tos, prie kurios buvau įpratęs.

Afrikos komandos dažnai susiduria su problemomis dėl europiečių trenerių požiū-rio. Jie leidžia laiką namuose, pateikdami vis tą patį argumentą: kam man būti Afrikoje, jei dauguma rinktinės žaidėjų rungtyniauja Europos klubuose?

Nesutinku su šia pozicija – šiais laikais, kai yra televizija, vaizdo įrašai, apie žvaigž-des gali sužinoti viską. Treneris turėtų būti arti tų, kurie mažiau matomi. Būti šalyje, kurios komandą treniruoja. Tokios pozi-cijos laikiausi Ugandoje, taip ketinu elgtis ir Lietuvoje.

Vardų magija neveiks– Ar tai reiškia, kad Lietuvoje jus kiekvieną

savaitgalį matysime stadionų tribūnose per A lygos rungtynes?

– Būtinai. Nemėgstu švenčių ir poilsio dienų – man šventė yra futbolas, stadio-ne aš dirbu, bet taip pat ir ilsiuosi. Be to, man reikia matyti jaunus, pergalių alka-nus žaidėjus. Žinau apie jūsų rinktinės

pastarojo meto rezultatus ir nesu toks kvai-las, kad tikėčiau, jog daugelis dalykų pasi-keis nekeičiant žmonių.

Nesakau, kad patyrusių futbolininkų ko-mandoje nebebus. Be patirties, vien talentu, neišsiversi. Juolab kad tik talento ir nepa-kanka – įpratau sakyti, jog talento turi būti 30 procentų, kiti 70 – valia ir noras laimėti. Ir, aišku, darbas – juk net ant grindų radęs 100 litų kupiūrą be darbo jos nepasiimsi. Vis tiek reikės pasilenkti.

Tvirtai sakau, kad man nebus svarbios žai-dėjų pavardės. Jeigu jau federacija futboli-ninkui nupirko lėktuvo bilietą, jis čia atskris ne pasimatyti su savo moterimis, giminėmis ar pasimaivyti su rinktinės marškinėliais.

Žaidėjas turės kovoti už savo šalį, už savo tautą, kuri kažkada jam iškovojo galimybę vilkėti šios rinktinės aprangą. Pagaliau pri-siminkime emigracijos problemą – manau, kad mūsų pergalės ir tiems žmonėms, kurie ieško geresnių galimybių svetur, būtų sti-mulas nenusisukti nuo tėvynės.

Atvykau ne mokyti, atvykau padėti. Bet jeigu jau vėliava mano rankose, aplink turės būti žmonės, su kuriais sieksime bendrų tikslų.

– Kaip įvardytumėte tuos tikslus?– Turėtume pakovoti dėl vietos 2016 metų

Europos čempionato fi nalo turnyre. Nese-niai man skambino škotų žurnalistas ir klau-sė, kokie tikslai keliami 2014-ųjų pasaulio pirmenybių atrankai. Atsakiau: aš nieko ne-žadu. Labai norėčiau būti Brazilijoje su lie-tuvių komanda ir darysiu viską, kad taip at-sitiktų, bet nieko nežadu, nes esu realistas.

Labai geras dalykas, kurį matau Lietuvo-je, – futbolo akademija. Esu daug keliaujan-tis žmogus, bet man niekur kitur neteko matyti, kad futbolo vadovai taip rūpintųsi panašiu projektu.

Kažkada Vokietijoje dirbau Menchen-gladbacho „Borussia“ jaunimo akademi-jos treneriu – ten mano karjera ir prasi-dėjo. Todėl noriu prižiūrėti akademijoje vykstančius procesus.

Namo niekas nepradeda statyti nuo sto-go – pirmiausia klojami pamatai. Pamatai turėtų būti akademija kartu su stadionais bei futbolo aikštėmis, kurių Lietuvoje da-bar trūksta. Matau federacijos pastangas padaryti viską, kad Lietuvoje atsirastų re-prezentacinis stadionas ir futbolo bazės, bet neišsisukinėdamas tvirtinu, kad dabar situacija prasta.

Taip pat žinau, kad futbolas Lietuvoje turi stiprų varžovą – krepšinį. Nesirengiu kon-kuruoti – man rūpi mano darbas, o mano darbas yra futbolas. Bet pritraukti daugiau vaikų į savo sporto šakos treniruotes mes galime. Paaiškinsiu, kodėl. Futbolui nereikia krepšio, specifi nės dangos ar kitos įrangos – užtenka nedidelio žolės ploto ir kamuolio. Be to, prisiminkime, kaip dauguma žmonių elgiasi vaikystėje – pirmiausia kūdikis spi-ria kamuolį, o tik po to bando imti į rankas.

Naujasis futbolo rinktinės treneris nenuolaidžiaus žvaigždėms

Cs.Laszlo: „Teks dirbti“Cs.Laszlo pažadėjo:

rinktinės žaidėjai turės

dirbti, o ne maivytis su

Lietuvos marškinėliais.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

Galima sakyti, kad dabartinė mano šeima – Lietuvos futbolas.

16 | Sportas 15min • 2012 m. vasario 17 d.

Darbas: prižiūrėti talentą„Nereikia matuoti, kuris iš jų geresnis, o tiesiog džiaugtis, kad turėsime dar du lietuvaičius NBA, kurie bandys ten įsitvirtinti“, – stebėdamas dviejų talentingiausių šalies krepšininkų Donato Motiejūno ir Jono Valančiūno akistatą kalbėjo Hjustono „Rockets“ skautas Artūras Karnišovas.

Legendinis krepšininkas A.Karnišovas – re-tas, bet gerbiamas svečias gimtinėje. Ben-dražygių būryje jis stebėjo fi lmo „Kita sva-jonių komanda“ pristatymą Vilniuje, bet į Lietuvą atvyko vedinas dar vieno tiks-lo – pamatyti D.Motiejūno pasirodymą „Siemens“ arenoje.

Prie pat aikštės A.Karnišovas rungtynes stebėjo kartu su savo tėčiu – Mykolu Kar-nišovu. Susitikti su šeima Lietuvoje – reta galimybė buvusiam krepšininkui, o kartu žiūrėti rungtynes – dar ir ypatingai maloni.

„Buvo labai malonu su tėčiu stebėti Eu-ropos krepšinio čempionatą Lietuvoje, tad šios rungtynės tarsi pratęsimas tų gražių akimirkų. Į Lietuvą grįžtu retai, todėl labai vertinu kiekvieną galimybę pabūti su šei-ma“, – „15min“ teigė A.Karnišovas, malo-numą šįkart suderinęs su darbu.

Per „Asseco Prokom“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovą Hjustono „Rockets“ skautas ati-džiai stebėjo kiekvieną D.Motiejūno žingsnį.

A.Karnišovo užduotis – analizuoti bei ste-bėti vieną talentingiausių Lietuvos krepši-ninkų. Šįkart užduotis tapo dar įdomesnė, nes aikštelėje akis į akį susidūrė du šalies krepšinio talentai, kitąmet praversiantys NBA duris.

„Nors dirbu su Donatu, mane domina ir J.Valančiūno progresas. Šis NBA sezonas bus trumpesnis, todėl Europoje šie krep-šininkai turi galimybę sustiprėti. Tokio ly-gio turnyrai kaip Europos taurė ir Eurolyga padės jų patyrimui, nes padirbėti dar reikia tiek Donatui, tiek Jonui.“

Komplimentai ir pastabosD.Motiejūnas ir J.Valančiūnas prieš rungty-nes paspaudė vienas kitam rankas ir buvo šiltai sutikti gerbėjų. J.Valančiūnui susiti-kimas klostėsi sėkmingai, o D.Motiejūnas jautėsi tarsi nesavas.

Nepaisant to, iš A.Karnišovo lūpų sklido daug komplimentų būsimajam Hjustono „Rockets“ nariui.

„Nuo to laiko, kai Donatas atvyko į Len-kiją, jo statistiniai rodikliai žymiai pagerė-jo. Mes jo prašėme, kad susikoncentruo-tų į kovą dėl kamuolių ir tą padaryti jam pavyko. Reguliariajame sezone jis užėmė antrąją vietą pagal kovą dėl atšokusių ka-muolių. Kitas prašymas buvo gynyba. Do-natui gynyboje dar trūksta pastovumo, o meistriškumas ateina tik tada, kai žaidė-jas tampa stabilus. Vis dėlto, šis vaikinas eina teisinga linkme ir sėkmingai gerina savo žaidimą. Jis atidus – stengiasi įsiklau-syti į visas pastabas“, – mintimis dalijosi „Rockets“ skautas.

„Tiek Lenkijos klubas, tiek mes esame patenkinti Donato pažanga. Liko dar trys mėnesiai – per tiek laiko Donatas gali dar labiau ūgtelėti kaip krepšininkas“, – įsiti-kinęs A.Karnišovas.

– Daug kalbama, apie D.Motiejūno ir J.Valančiūno perspektyvas NBA. Spėlio-jama, kuris iš jų daugiau gali pasiekti. Ką jūs apie tai manote?, – „15min“ paklausė A.Karnišovo.

– Tai tik spėliojimai. Nereikia matuoti, kuris iš jų geresnis, o tiesiog džiaugtis, kad turėsime dar du lietuvaičius NBA, kurie bandys ten įsitvirtinti. Reikia abiem palin-kėti kuo geriausio.

– Manote, pernelyg didelis dėmesys jiems trukdo?

– Dėmesys neišvengiamas. Jei esi pa-kankamai gero lygio žaidėjas, dėmesio neišvengsi. Reikia išmokti, kaip į jį rea-guoti. Šiems dviem vaikinams dar viskas priešakyje.

– Ką galite pasakyti apie jų žaidimą šia-me sezone?

– Abu turi neblogą sezoną. Donatas šie-met tikrai nemažai pasiekė, žaidė Euroly-goje ir gavo kažko naujo. Pagerino savo žai-dimą, ir tai yra svarbiausia.

– Ar pasikeitė Europos krepšinis nuo tada, kai dar pats žaidėte?

– Tapo žymiai greitesnis ir atletiškesnis, tačiau žaidžiamas tas pats pozicinis krepši-nis, kurį žaisdavome ir mano laikais. Kaip tik apie tai vieno fi nalinio ketverto metu kalbėjomės su Šarūnu Marčiulioniu. Paste-bėjome, koks dabar greitas ir fi ziškai stiprus krepšinis, ko mūsų laikais nebuvo.

– Tai amerikiečių krepšininkų, plūstančių į Europą, įtaka?

– Ne, nebūtinai. Pasikeitė ir krepšinis Europoje. Pasikeitė požiūris. Dabar ir eu-ropiečiai krepšininkai žymiai atletiškesni. Krepšinis tobulėja.

– Jūsų prognozė – kas žais Eurolygos fi -nalo ketverte?

Įsivaizduoju, kad „Barcelona“, CSKA ir „Panathinaikos“, o kas bus ketvirta koman-da, bus labai įdomu pamatyti.

– Ar ilgai užsibūsite Lietuvoje?– Tik keletą dienų. Antradienį išvykstu į

Barseloną, kur vyks Karaliaus taurės turny-ras. Stebėsiu stipriausių aštuonių Ispanijos klubų pasirodymą, tačiau didžiausias dė-mesys kryps į „Real“ žaidėją Sergio Llullą. Mes turime teises į šį krepšininką ir atei-tyje norime jį matyti Hjustono „Rockets“ gretose. Kada jis atvyks į NBA, priklausys nuo žaidėjo ir jo pasirodymo šį sezoną. Kol kas Sergio demonstruoja solidų žaidimą „Real“ gretose.

– Karaliaus taurės turnyre žais ir lietuvis Martynas Pocius. Kokį įspūdį jums palieka šio krepšininko žaidimas?

– Martynui nelengva atstovauti tokiai ko-mandai kaip „Real“. Tai klubas, žaidžiantis vienuolikos žaidėjų rotacijos principu, to-dėl atsiskleisti šiam lietuviui lengva nebus. Kita vertus, jam dar trūksta stabilumo, bet aikštėje praleidžiant sąlyginai tiek nedaug laiko, tapti stabilesniam tampa dar sunkiau.

Asta Žukaitė a.zukaite@15min.lt

Skeleto kūrėjas liko šešėlyjeLegendinių marškinėlių su skeletu sėkmės istorijoje gėdingai liko nutylėtas marškinėlių idėjos autoriaus Grego Speirso indėlis, nors būtent jo dėka Lietuvos krepšinio rinktinė gavo lėšų nuvykti į olimpinę Barseloną.

Skeletas, dedantis liepsnojantį kamuolį į krepšį, – toks atvaizdas lydėjo Lietuvos olimpinę rinktinę 1992-aisiais Barselono-je, iš kur lietuviai parvežė namo olimpi-nę bronzą.

Šis atvaizdas suvaidino svarbų vaidme-nį ir yra ryškus šią savaitę pristatyto fi lmo apie Lietuvos krepšinio rinktinę pavadinimu „Kita Svajonių komanda“ akcentas.

Kiek mažiau žinoma šios sagos dalis – 450 tūkst. JAV dolerių auka, kurią rinkti-nei skyrė menininkas, sukūręs šį aistruolių marškinėlius papuošusį skeleto atvaizdą. Iš viršaus dedantį skeletą sukūrė ir užpa-tentavo dailininkas iš Niujorko G.Speirsas.

Jo 450 tūkst. JAV dolerių auka lietuvių rinktinei – tai visas pelnas, kurį jam atnešė prekyba marškinėliais su skeleto atvaizdu. Taip buvęs žurnalo „Grooves Magazine“ dailininkas tapo pagrindiniu 1992-ųjų olim-pinės Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėju.

Nors paremti komandą ir padėti jai atvykti

į pirmąsias olimpines žai-dynes po nepriklausomos valstybės atkūrimo norėjo ir daugiau žmonių, didžiąją kelialapio kainos dalį paden-gė G.Speirso sukurti marški-nėliai. O po olimpinių žaidy-nių prekės su skeleto atvaizdu padėjo surinkti daug lėšų to-lesniam komandos išlaiky-mui ir Lietuvos vaikų labda-ros fondams.

„1992-ųjų Lietuvos krepši-nio rinktinė man išties simbolizuoja laisvės dvasią, o jų iškovotas bronzos medalis yra ne tik sporto pergalė, bet ir pergalės prieš komunizmą simbolis. Padariau tai vardan

nepriklausomybės ir lais-vės nevaržomai siekti sva-jonės“, – sako G.Speirsas.

„Tai, kad Grego vaidmuo ir milžiniška auka du dešim-

tmečius buvo beveik niekur ne-paminėta, yra neįtikėtina, – sako marškinėlius su garsiojo skeleto atvaizdu pardavinėjančio tink-lalapio skullman.com atstovas Mike‘as Thompsonas. – Šis fak-

tas nesumenkina kitų žmo-nių aukų ir pastangų reikš-

mės. Jie visi prisidėjo prie šios įkvepiančios istorijos. Filmas tiesiog aiškiau parodo, kas išties nutiko, ir taip prisideda prie istorijos išsamumo.“

A.Karnišovas:

„Į Lietuvą grįžtu retai, todėl labai vertinu kiekvieną galimybę pabūti su šeima.“

Retai Lietuvoje būnantis

A.Karnišovas šįkart pateko

į Arvydo Sabonio glėbį.

J.Kalinsko nuotr.

Vilniaus Vingio parke gyventojai ir

miesto svečiai jau gali išbandyti nau-

jai įrengtas lygumų slidinėjimo tra-

sas, kurios pažymėtos specialiomis

informacinėmis lentelėmis, žymin-

čiomis slidinėjimo trasų distanciją –

jos ilgis net 5 kilometrai. Vakarais

ši trasa apšviesta, todėl slidininkai

galės slidinėti net ir sutemus.

„Šią idėją viešoji įstaiga „Sveikas miestas“ įgyvendino drauge su slidi-nėjimo specialistais ir profesionaliais sportininkais, „Šaulių“ savanoriai, net ir spengiant žvarbiam šalčiui, padėjo atlikti labai svarbius trasos rengimo darbus“, – sakė VŠĮ „Sveikas mies-tas“ direktorius Mantas Paulauskas.

Norintieji slidinėti taip pat gali ap-lankyti ir Rokantiškių parko Sapiegi-nės slidinėjimo trasą, kurios ilgis siekia tris kilometrus. Dar viena slidinėjimo trasa yra įrengta važiuojant link Ža-liųjų ežerų ant dviračio tako, esančio kairėje pusėje. Šios trasos artimiau-siu metu taip pat bus paženklintos

specialiomis informacinėmis lentelė-mis. Trasos veiks tol, kol tai leis slidi-nėjimui palankios oro sąlygos. Kitais metais Vilniuje planuojama įrengti dar daugiau slidinėjimo trasų.

Vilniaus gyventojai taip pat gali džiaugtis savo kieme turėdami tikrą ledo čiuožyklą. UAB „Vilniaus vande-nys“ su Vilniaus miesto savivaldybe ir penkiomis seniūnijomis vilniečiams įrengė penkias ledo čiuožyklas.

Lazdynų, Žirmūnų, Justiniškių, Fa-bijoniškių ir Naujamiesčio seniūnijos parengė ir išvalė šalia namų esančias krepšinio aikšteles, kuriose „Vilniaus vandenys“ įrengė čiuožyklas.

Keturios čiuožyklos jau užpiltos, 5-oji Lukiškių aikštėje bus išlieta arti-miausiu metu. Vienai čiuožyklai įrengti reikėjo 50-ies kubų vandens. Už čiuo-žyklų priežiūrą atsakingos seniūnijos.

Čiuožyklas rasite šiais adresais:

Žirmūnų g. 128, Taikos g. 48, S.Stanevičiaus g. 53, Žėručio g. 4, Lukiškių aikštė.

WWW.VILNIUS.LTWWW.VILNIUS.LT

VILNIAUS PULSAS2012 VASARIO 17 D., PENKTADIENIS

Vilniuje – daugiau pramogų žiemos sporto mėgėjams

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303361

Vilniaus meras Artūras Zuokas, vi-

cemeras Romas Adomavičius susi-

tiko su atsinaujinančios energijos

bendrovės „GECO“ atstovais, ku-

rie Savanorių prospekte planuo-

ja pastatyti naują, mažiausiai 20

MW, biokuro katilinę.

„Sveikiname tokius įmonės pla-nus, nes nauja biokuro katilinė leis-tų sumažinti šilumos kainą sostinės gyventojams, taip pat Vilniuje dau-giau šilumos būtų pagaminta nau-dojant biokurą, didėtų konkurenci-ja“, – sakė A.Zuokas.

Bendrovės „GECO“ atstovai skai-čiuoja, kad į Vilniaus šilumos tink-lus galėtų patiekti apie 160 Mwh per metus, tai yra apie 5 proc. viso Vilniaus šilumos poreikio. Numato-ma investicijų suma į šį projektą – apie 18 mln. Lt. Nauja biokuro ka-tilinė, gavus visus leidimus, galėtų būti pastatyta per metus.

Susitikime taip pat dalyvavo Vals-tybinės kainų ir energetikos kont-rolės komisijos atstovai, kurie arti-miausiu metu turi paruošti aiškią, reglamentuotą tvarką dėl sutarties sąlygų ir šilumos supirkimo kainos iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Statys 20 MWbiokuro katilinę

Svarbi informacija:www.vilnius.lt, www.facebook.com/vilnius.lt

Konstitucijos pr. 3, LT-09601 VilniusTel. (8 5) 211 2000. Faks. (8 5) 211 2222.Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. 211 2885.

Adresas Plotas kv. m Pradinė 1 kv. m nuomos kaina per mėnesį Lt

Trumpa patalpų charakteristika

Patalpų paskirtis pagal veiklos pobūdį

Pradinis įnašas Lt

Patalpų apžiūros laikas

Seniūnijos atstovo telefonas

Aikštelė prie Sausupio g. 19 namo

12372,35 1 Aikštelė Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai

37117 2012-02-22 9.00-9.30 val.

265 8948

Dariaus ir Girėno g. 18 27,98 40 Rūsys Medicininei arba farma-cinei komercinei veiklai

3358 2012-02-22 9.30-10.00 val.

216 4435

Dariaus ir Girėno g. 18 31,19 40 1 aukštas Medicininei arba farma-cinei komercinei veiklai

3743 2012-02-22 9.30-10.00 val.

216 4435

Geležinio Vilko g. 5 128,75 1 Rūsys Sandėliuoti 386 2012-02-22 10.30-11.00 val.

265 8948

A. Juozapavičiaus g. 10A 30,43 2 Rūsys Sandėliuoti 183 2012-02-24 10.30-11.00 val.

211 2983

K. Kalinausko g. 21/ V. Mykolaičio-Putino g. 1

41,54 5 Pastatas - koplyčia Administracinei arba ko-mercinei veiklai

623 2012-02-23 10.00-10.30 val.

211 2904, 8 686 22920

Pilies g. ties Konstantino Sirvydo skveru

29 50 Prekybos paviljonas Nr. 1

Prekybai gėlėmis 4350 2012-02-23 10.00-10.30 val.

211 2975, 8 686 24139

Statybininkų g. 18, Mo-lėtai

1390,27 1,00 Sandėlis -1368,27 kv. m, Siurblinė – 22,0 kv. m, Kiemo statiniai

Sandėliuoti 4171 2012-02-24 11.00-11.30 val.

8 618 76002

Svajonių g. 3D 352,06 12,84 2-jų aukštų pastatas Paslaugų veiklai 13561 2012-02-23 9.30-10.00 val.

211 2921

Spenglos g. 8, Varėnos r. 1206,25 1 Pastatas - sandėlis Sandėliuoti 3619 2012-02-23 10.00-10.30 val.

261 9945, 261 1720

Vilniaus g. 30, Baltoji Vokė, Šalčininkų raj.

588,87 1 Šeši vieno aukšto pas-tatai

Administracinei, ko-mercinei ir/ar paslau-gų veiklai

1767 2012-02-23 11.00-11.30 val.

8 676 00193, 8 684 36354

Žalioji a. 3 43,71 3,5 2 aukštas Administracinei veiklai 459 2012-02-23 10.00-10.30 val.

211 2952, 211 2951

Žalioji a. 3 20,48 3,5 2 aukštas Administracinei veiklai 216 2012-02-23 10.30-11.00 val.

211 2952, 211 2951

Žirmūnų g. 143 91,2 2 rūsys Komercinei ir sandėliavi-mo veiklai

548 2012-02-23 9.30-10.00 val.

211 2989

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA NUOMOJA VIEŠO KONKURSO BŪDU NEGYVENAMĄSIAS PATALPAS

Konkurso dalyviai registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3, 2 aukšte 214 kab. nuo 2012-02-20 iki 2012-02-28 9-11 val. Atsakinga – kon-kurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Tele-fonai pasiteirauti 211 2257, 211 2251, 219 7921, 211 2182, 211 2875.

Konkurso dalyviai pateikia užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašytas turto (patalpų) adresas ir nuoroda „Turto nuomos konkursui“.

Voke turi būti nurodyta:a) siūloma konkreti 1 kv.m patalpų nuomos kaina;b) konkurso dalyvis (asmens vardas ir pavar-

dė bei asmens kodas (fi ziniams asmenims), įmo-nės pavadinimas ir kodas (juridiniams asmenims), adresas, telefono numeris, banko pavadinimas ir adresas, sąskaitos numeris ir kodas);

c) veiklos, atitinkančios nuomos sąlygas, aprašymas;

d) juridinio asmens registravimo pažymėjimo ir juridinio asmens įstatų kopija, patvirtinta ants-paudu ir įgalioto atstovo parašu;

e) dalyvio įsipareigojimas pasirašyti Vilniaus miesto tarybos 2004-07-14 sprendimu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvir-tintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį;

f) dalyvio sutikimas su skelbiamomis nuomos konkurso sąlygomis.

Patalpos išnuomojamos 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą.

Prekybos paviljoną Pilies g. ties Konstantino Sirvydo skveru išsinuomojęs nuomininkas priva-lo veiklą vykdyti kasdien nuo 8 iki 22 val., žie-mos sezono metu – iki 20 val.

Konkursas įvyks 2012 m. vasario 29 d., 10 val., Konstitucijos pr. 3 (2 a., 215 kabinete).

Konkurso dalyviai pateikia banko išduotą kvi-tą, kuriame pažymėta, kad konkurso dalyvis į at-siskaitomąją sąskaitą Nr. LT10 7044 0600 0123 5116 AB SEB bankas (kodas 70440) Vilniaus mies-to savivaldybės administracijos Finansų departa-mento (įmonės kodas 188708377) sumokėjo pra-dinį įnašą, lygų paskelbtos pradinės patalpų nuo-mos 3 mėnesių kainai.

Konkurso dalyviai (išskyrus įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus) privalo su savimi turėti įga-liojimą atstovauti konkurse.

Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems kon-kursą, pradinis įnašas yra grąžinamas.

15min • 2012 m. vasario 17 d. Renginiai | 29

Vasario 17 d., penktadienis

19 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Šv. Kristoforo kamerinis orkestras švenčia 18-ąjį gimtadienį ir kviečia savo gerbėjus, globėjus, bičiulius, muzikos entuziastus į proginį koncertą, kuriame pristatys dvi naujai įrašytas kompaktines plokšteles. Jose įamžinti kolektyvo pasirodymai prestižinėse Stokholmo ir Sankt Peterburgo koncertų salėse bei kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūriniai.Bilietai – 22–52 Lt.

Vasario 18 d., šeštadienis

11 val. – Rotušės aikštė Vilniaus etninės kultūros centras rengia Užgavėnių šventę. 15.30 val. prasidės Užgavėnių persirengėlių eitynės nuo Valdovų rūmų į Rotušės aikštę. 18 val. – Morės kremacija (ubagų giesmes giedos tautiška kapelija „Sutaras“).

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam trečius metus vadovauja smuikininkas Sergejus Krylovas. Bilietai – 20, 30, 50 Lt.

19 val. – Menų spaustuvė Gyčio Ivanausko teatras pristato premjerą – šokio spektaklį „Fobijos“. Tradiciniai, kartais baugūs religinių apeigų motyvai, uždara erdvė, tamsa, kraujo spalva, aukščio baimė – šios tarpusavyje susiliejančios baimių formos yra esminė spektaklio dominantė. Bilietai – 30–40 Lt.

Vasario 19 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė fi lharmonija Nuotaikingą muzikinę pasaką apie drąsuolį Čipoliną ir jo draugus paseks Varinių pučiamųjų kvintetas „Vilniaus Brass“ bei aktoriai G.Kriaučionytė ir G.Zapalskis. Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

13 val. – Vilniaus kamerinis teatrasRežisieriaus Rolando Boravskio spektaklis pagal Kosto Kubilinsko eiles „Strakaliukas ir Makaliukas“. Bilietai – 18–23 Lt.

13 val. – klubas „New York“ Teatralizuota šventė tėvams ir vaikams – muzikinis ekspresas „Mes – pasaulis“. Bilietai – 10 Lt.

16 val. – Taikomosios dailės muziejus Su fagotininku Žilvinu Smaliu ir kontrabosininku Arnoldu Gurinavičiumi Vilniaus kvartetas kviečia pasigėrėti A.Vivaldi, L.Boccherini, F.Danzi, E.Schulhoff o ir J.Françaix muzika.Bilietai – 20 Lt.

Vasario 22 d., trečiadienis

18.30 val. – kino teatras „Pasaka“ Atgaivinami jau tradicija tapę kino vakarai su kino kritike Izolda Keidošiūte. Naujas paskaitų ciklas bus skirtas didiesiems kino provokatoriams, sukėlusiems daugiausia ginčų ir skandalų ne tik praeityje, bet ir šiandieniame kino pasaulyje. Bilietai – 27 Lt.

Užgavėnės Rotušės aikštėje Vasario 18 d. Kino vakarai su I.Keidošiūte Vasario 22 d.

15min • 2012 m. vasario 17 d.30 | Kultūra

Mažasis moterų gelbėtojasSiužetas ir kontekstas Buvo laikai, kai gydytojai beveik visas li-gas gydė vienodai. Pavyzdžiui, nuleisda-mi pacientui kraują arba paskirdami gerti radioaktyvias piliules. Šio medicinos prie-šaušrio herojumi netyčia tapo mokslo nau-jienomis bei naujausiais gydymo metodais besidomintis dr. Mortimeris Granvilis (akt. H.Dancy), deja, negalintis savo žinių pritai-kyti gydymui. Niekam tos naujienos buvo neįdomios.

Beieškodamas darbo, jis įsidarbino pas dr. Robertą Dalrimplą (akt. J.Pryce‘as). Garbu-sis gydytojas isterijos (tokia diagnozė anuo metu buvo itin paplitusi) kankinamoms mo-terims sėkmingai taikė, vaizdžiai sakant, manualinę terapiją.

Kai dr. Mortimerio ranka pavargo, jis su-galvojo mechanizuoti varginantį (gydyto-jui, bet ne pacientei) procesą. Taip gimė pirmasis vibratorius.

Išvados Ką gi, tema drąsi. Laimei, autoriai subti-liai ir su fi rminiu anglišku humoru pateikia mums šį mokslo bei technologijų istorijos fragmentą. Viena vertus, tai puiki rekla-ma mokslui ir mokslininkams. Žmogiškas smalsumas yra esminis pažangos variklis. Noras išspręsti problemą, kokia banali ji at-rodytų iš šono, kai kam gali būti gyvybiškai

svarbus. Progresas susideda iš mažų žings-nelių, ir juos kažkas turi žengti.

Kita vertus, tai miela nepretenzinga ko-medija, paskaninta ironiškais bei pikantiš-kais epizodais, atskleidžiančiais to meto gyvenimą Didžiojoje Britanijoje ir sociali-nę nelygybę.

Filmą verta pažiūrėti ne tik angliško hu-moro mėgėjams, bet ir pesimistams, tvir-tinantiems, jog Lietuvoje viskas blogai ir geriau emigruoti, nes nieko nepakeisi-me. Mortimerio ir Šarlotės istorija akivaiz-džiai demonstruoja, jog net vienas žmo-gus gali daug ką nuveikti. Kaip sakoma, mažas vibratorius didelį pasitenkinimą sukelia.

Tik negaliu ištverti nepapriekaištavęs fi l-mo platintojams, per „mandrai“ išvertusiems šios kostiuminės komedijos pavadinimą.

Sąmokslų pinklėseSiužetas ir kontekstas Kai nėra ką veikti, nors ir mokami geri pini-gai – ne pyragai. Taip jau dvylika mėnesių viename Pietų Afrikos Respublikos mieste dykaduoniauja CŽV „sraigtelis“ Metas Ves-tonas (akt. R.Reynoldsas). Jis prižiūri kons-piracines agentūros patalpas, kurių vis nie-kam neprireikia.

Tačiau ateina ta lemtinga diena, kai Me-tas sulaukia pirmojo svečio – buvusio CŽV agento Tobino Frosto (akt. D.Washingtonas), prieš kelerius metus tapusio išdaviku. Jis pats pasiduoda amerikiečiams. Netrukus paaiškėja, kodėl.

Ramus Meto gyvenimas staiga apsiver-čia aukštyn kojomis. Jam teks ne tik pasau-goti Tobiną, bet ir pamėginti išvengti mir-ties. Sprukdamas nuo daugybės įnirtingų persekiotojų, vyrukas, padedant Frostui, pradeda suvokti, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba, o draugai ir partneriai gali būti išdavikai.

Išvados Ar pasaulyje yra nepaperkamų žmonių? Yra, bet jie labai brangiai kainuoja. Tokia galė-tų būti šio šiek tiek psichologinio veiksmo trilerio reziumė.

Šis fi lmas – apie neišvengiamas paslap-tis, kurių atskleidimas demaskuotų daugelį svarbių personų. Nenuostabu, kad stengia-masi žūtbūt sunaikinti liudininkus.

Be abejo, tuo žiūrovų nenustebinsi. Ypač mačiusių efektingą, panašaus žanro

ir nuotaikos fi lmą „Sirijana“. Svarbu, kad fi lmo autoriai įtaigiai pademonstruoja, jog šiame paslapčių ir išdavysčių kupiname pa-saulyje viskas reliatyvu.

Išdavikas pasirodo esąs beveik herojumi, o aukščiausio rango pareigūnai – supuvę iki kaulų smegenų. Nejaugi iš tiesų žmones taip lengva nupirkti, o tikslas pateisina bet kokias priemones? Filmas privers jus apie tai susimąstyti.

Kino kodas

30 | Kultūra

Kino

Rolandas Maskoliūnasredakcija@15min.lt

„Mano didysis O!“ („Hysteria“)

Didžioji Britanija, 2011 m., 100 min.

Rež. Tanya Wexler.

Vaidina: Maggie Gyllenhaal,

Hughas Dancy,

Jonathanas Pryce’as.

Įvertinimas

„Nesaugus prieglobstis“ („Safe House“)

JAV, 2012 m., 115 min.

Rež. Danielis Espinoza.

Vaidina: Denzelis Washingtonas,

Ryanas Reynoldsas,

Fera Farmiga.

Įvertinimas

Eglė Černiauskaitėredakcija@15min.lt

Kadaise moteris dirbo su sunkių psichi-kos problemų turinčiais žmonėmis. Dabar rašo politinius straipsnius. Išleido tris kny-gas. Antroji iš jų, „Second Life. Gyvenimas tinkle“, neseniai pasirodė ir lietuviškai.

Prieš pradėdama ją rašyti, autorė sąži-ningai atliko sudėtingus namų darbus: še-šis mėnesius užsidarė su kompiuteriu ir bendravo su nepažįstamais žmonėmis in-terneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, pažinčių puslapiuose.

– Gimėte Bulgarijoje, mokėtės Ameriko-je, ištekėjote už lietuvio, rašote bulgariškai, bendraujate angliškai ir vokiškai. Kas jau-čiatės iš tiesų esanti?

– Iš tiesų už lietuvių buvau ištekėjusi du-kart. Beveik dešimt metų apsupta lietuvių, pradėjau galvoti ir elgtis kaip lietuvė. Bul-garai nebemato manęs savos ir vadina už-sieniete, ypač literatūros kritikai. Bulgarai visada atvirai kalba, ką jaučia. O aš, kaip dauguma lietuvių, greičiau nutylėsiu savo emocijas. Kad ir kaip būtų, lietuviai irgi niekada nevertins manęs kaip savo tėvy-nainės. Tokia šiek tiek vienatvinė pozicija.

– Kaip susipažinote su vyru? – Pirmąjį, dabar jau buvusį, savo vyrą

sutikau per psichiatrų konferenciją Sofi jo-je. Po dviejų savaičių jau sėdėjau lėktuve, skrendančiame į Vilnių. Apie Lietuvą neži-nojau beveik nieko. Akimirksniu įsimylėjau šalį ir šis jausmas kaskart stiprėjo. Su pir-muoju vyru išsiskyrėme kaip geri draugai –paprasčiausiai norėjome kitokių dalykų iš gyvenimo. Jokių bjaurių scenų. Ir šiandien didžiuojuosi savo pasirinkimu ir pirmuoju vedybų partneriu. Dabartinį savo vyrą taip pat sutikau Sofi joje, kai buvo švenčiamas Lietuvos tūkstantmetis. Tai nutiko lygiai po mėnesio, kai nusprendžiau, jog visą gy-venimą nugyvensiu kaip vieniša motina.

– Kokia kalba abu bendraujate? – Gyvename Briuselyje, bet, tikiuosi, ne-

trukus įsikursime Vilniuje. Kalbamės bul-gariškai. Klausydamas jo niekas niekada nepasakys, jog ši kalba mano vyrui – ne gimtoji. Jo net temperamentas kiek bulga-riškas. Bet iš tiesų bulgarai ir lietuviai labai skiriasi. Pirmiausia – energija. Bulgarai visą ją sudeda į pokalbį, išraišką, dalijimąsi infor-macija. Lietuviai – į veiksmus. Jie – pareigos žmonės. Jei kalbėtume apie vyrą, vedybos niekada nebuvo mano „privalu padaryti“ sąraše, niekada sąmoningai neieškojau jo, tiesiog įsimylėjau. Ir ištekėjau.

– Kodėl pasirinkote rašyti knygą apie vir-tualų bendravimą?

– 2007 m. pasidarė beveik neįmanoma su-tikti draugą ir pakviesti išgerti alaus – visi jie buvo socialiniuose tinkluose, forumuose, pažinčių svetainėse... Norėdama ir toliau išlaikyti ryšius, taip pat išėjau į virtualų pa-saulį. Nė nepastebėjau, kai prie kompiute-rio praleisdavau po 12 val. O kai pastebėjau, nusprendžiau, jog bent kas naudingo iš to turėtų pavykti. Ir ryžausi eksperimentui:

užsidariau savo kambaryje ir beveik šešis mėnesius bendravau tik virtualiame pasau-lyje, daugiausia – su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Rezultatas – knyga.

– Virtualus pasaulis buvo toks, kokį įsivaizdavote?

– Įsivaizdavau, jog virtualus pasaulis lėkštas, paviršutiniškas, netikras. Apgai-lėtinas tikro gyvenimo pakaitalas. Ir buvau priblokšta, suvokusi, kokios realios jame emocijos ir kokie tikri žmonės. Konfl iktas su kažkuo, ko jūs niekada nematėte gyvai, gali labiau įskaudinti nei pyktis su tais, ku-rie arti ir brangūs tau. Žinote kodėl? Todėl, kad tie virtualūs, bet reikšmingi, pašnekovai yra tarsi ekranas, kuriame jūs projektuoja-te visas savo fantazijas. Nepažįstamieji, su kuriais bendraujate internete, daugiau ar mažiau tai jūs pats. Todėl virtualus bendra-vimas gali turėti didelį terapinį poveikį. Kas yra geriau „tenai“? Ogi tai, kad kiekvienas gali būti savimi, – kartais tiek ir taip, kad realiame pasaulyje tai nebūtų priimtina. Tinkle nėra tikro anonimiškumo, tačiau jausmas, jog esi anonimas, suteikia dau-giau raiškos laisvės.

– Ar dar egzistuoja prieštara tarp virtua-laus ir realaus pasaulio? Mama, esanti užsie-nyje, per skaipą kalbasi su vaikais, pažintis, užsimezgusi pažinčių tinklalapyje, baigiasi vestuvėmis.

– Prieš ketverius-penkerius metus atro-dė, jog virtualus ir realus konfl iktas išties egzistuoja. Per savo eksperimentą susipa-žinau su Vakarų europiečiais, kurie nebuvo palikę virtualios teritorijos pastaruosius de-šimt metų, neturėjo laiko ir noro realiems ryšiams megzti. Dabar, regis, šie pasauliai papildo vienas kitą. Pripratome prie gali-mybių, kurias suteikia internetas, jos nebe-atrodo egzotiškos. Bendravimo priemonė nereiškia nieko, kol pats ryšys yra geras. Kartais valanda pokalbio skaipu su paaug-liu gali būti svarbesnė nei kasdienė bea-todairiška kontrolė. O ir internetas – tokia pat gera vieta sutikti partnerį, kaip darbas ar klubas.

– Nesunku buvo grįžti iš virtualaus pasau-lio? O kaip virtualūs draugai – ar jie žinojo, jog taps romano herojai?

– Niekada nebuvau iš to virtualaus pasau-lio išėjusi. Gyvenu Briuselyje dvejus metus, tačiau su niekuo taip ir nesusidraugavau. Mano geriausios draugės – moterys, kurias sutikau forumuose.

Dažniausiai dalijuosi jausmais ir mintimis su žmonėmis, kurių beveik niekada (arba niekada) nemačiau gyvai. Nesu geriausia

Įsivaizdavau, jog virtualus pasaulis lėkštas, netikras. Ir buvau priblokšta, suvokusi, kokios realios jame emocijos ir kokie tikri žmonės.

Bulgarų rašytoja įkvėpimo sėmėsi socialiniuose tinkluose

Virtualus Vizitinė kortelė. 36 metų rašytoja ir psichologė ilga pavarde Stanislava Nikolova Čiurinskienė Vinciūnė tokios neturi jau treji metai. Vietoje jos ji naudoja feisbuką, kur visada ją surasi.

15min • 2012 m. vasario 17 d. Kultūra | 31

Ką reiškė gyventi imperijos sostinėje?Italų rašytojo Alberto Angelos knyga „Viena diena Senovės Romoje“ (vertė Aurelijus Katkevičius, išlei-do leidykla „Tyto alba“) – tai kelionė laiku. Autorius nukelia mus beveik du tūkstančius metų atgal į spal-vingą, triukšmingą ir puikiai organizuotą, seksualiai laisvą, gurmanišką ir kartu žiaurią Senovės Romą.

Visų pirma, patraukia A.Angelos rašymo stilius. Skaitant susidaro įspūdis, kad stebi televizijos lai-dą. Žinoma, tai nieko nuostabaus, turint galvoje, kad A.Angela savo šalyje geriausiai žinomas kaip televi-zijos mokslo populiarinimo laidų vedėjas.

A.Angelos „viena diena“ vyksta 115 a. po Kristaus Romoje, valdant imperatoriui Trajanui. Autorius šio miesto gyvenimą pateikia gilindamasis į detales.

Kaip atrodė namai, kokio aukščio lovose miegodavo žmonės, ką jie valgydavo pusryčiams, kaip buvo ren-giamos puotos, kokios buvo šukuosenos, drabužiai (kad būtų susidaromas tikslesnis vaizdas, knygoje yra ir iliustracijų; tiesa, bent jau aš pasigedau žemėla-pių), kokie buvo barai ir netgi kokie receptai naudoti.

Veiksmas čia vyksta namuose, pirtyse, gatvėse, turguose, Koliziejuje ir forumuose – žodžiu, tai yra Senovės Romos kasdienybė „nuo – iki“. Netgi už-metant akį į tas sritis, apie kurias panašiose knygose dažniausiai nerašoma – pavyzdžiui, viešieji tualetai, kuriuose žmonės ne tik atlieka savo gamtos reikalus, bet ir tupėdami aptarinėja kasdienius reikalus ir gal-būt net rengia susitikimus. Taip pat – intymusis gy-venimas. Autorius aprašo seksualinio gyvenimo tai-sykles taip detaliai, kad skaitytojas sužino net ir tai, kokios pozos yra tinkamos, o kokios ne.

Autorius ne tik aprašo Senovės Romą, bet ir brė-žia paraleles su šiandiena, o taip pat bando palygin-ti tuomet neregėto didmiesčio gyvenimą su šių lai-kų miestais.

Pavyzdžiui, gatvių gyvenimas Senovės Romoje primena dabartinius vaizdus Indijos kvartaluose, kosmopolitiškas jausmas, žmonių knibždėlynas ir gyvenimo įvairovė lygintina su šiuolaikiniu Niujor-ku ar Londonu, o tai, kaip atrodė žmonės, kiek ten jaunimo, primena dabartines trečiojo pasaulio šalis.

Žinoma, Senovės Roma turėjo ir juodųjų pusių. Visų pirma, tai vergų pasaulis. „Būti vergu impe-rinėje Romoje yra tikrai blogiau negu galima įsivaizduo-ti“, – rašo autorius.

Kitas dalykas – žiaurumas, suge-bėjimas mirtį, kan-kinimus paversti spektakliu, kuriuo taip žavisi miesto gyventojai. Auto-rius mėgina ana-lizuoti, kodėl taip yra, ir teigia, jog ro-mėnai tebuvo da-lis pasaulio, labai besiskiriančio nuo mūsų, ir jame žmo-gaus gyvybė turė-jo kur kas mažesnę vertę nei dabar.

Tiesa, būtina pastebėti, kad „Viena diena Senovės Romoje“ nėra akademinio stiliaus knyga, ir eksper-tai tikrai rastų prie ko prikibti. Jau vien prie to, kad šioje knygoje nėra nuorodų, šaltinių sąrašo, tad tie-siog tenka pasikliauti autoriumi, nežinant, kiek tiks-lūs jo duomenys.

Tačiau šis moksliškumo sumažinimas, be abe-jo, didžiajai daliai skaitytojų bus tik privalumas, nes, akademiškumą iškeitęs į vaizdingą kalbą ir populiarų rašymo stilių, autorius išties sukūrė kvapais, vaizdais, pojūčiais alsuojantį Senovės Romos paveikslą.

Nauja knyga

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

patarėja tiems, kas norėtų nušokti nuo skaitmeninės komunikacijos kabliu-ko. Pagrindiniai mano knygos hero-jai leido man apie juos rašyti, bet mes nebebendraujame.

– Ar virtualus pasaulis iš tiesų toks pavojingas, kaip atrodo iš jūsų knygos?

– Pavojingas ne virtualus pasaulis, o žmonės, kurie jame gyvena. Taip, „ten“ ne visada saugu.

– Kaip dalijate laiką tarp rašymo, kitų darbų ir šeimos? Mokate jį planuoti?

– Esu laisvai samdoma žurnalistė. Da-bar rašau naują knygą ir auginu sūnų –namie be jokių auklių. Ir vis dar turiu daug laisvo laiko. Ačiū mano vyrui, ku-ris puikiai žino, kaip naudoti dulkių si-urblį ir kaip elgtis virtuvėje. Paprastai rašau labai greitai, vejama įkvėpimo. Bet dabar skiriu daugiau laiko tekstams šlifuoti ir rašau vis kruopščiau, taigi, brandžiau.

– Kas šiandien yra moteris rašyto-ja? Ir ko jai reikia, kad galėtų ramiai kurti? Banko sąskaitos? Automobilio? Nuosavo kambario?

– Ačiū Dievui, laikai, kai moteris tu-rėjo stipriai kautis dėl „savo kamba-rio“, baigėsi. Rašytojai šiandien pakan-ka galvos ir kompiuterio. Ir jei ji turi ką pasakyti, niekas negali jos sustabdyti.

– Kas jūsų pirmasis skaitytojas: lei-dėjas, virtualūs pažįstami, sutuoktinis? Kam galbūt norėtumėte parodyti, bet nedrįstate ar negalite – mamai, pirma-jai mokytojai, klasikui, pavyzdžiui, Le-vui Tolstojui?

– Nuskambės eretiškai, bet nesu di-delė rusų klasikos gerbėja. Kaip ir bet kokios klasikos – iki pat širdies gelmių esu šiuolaikinis žmogus.

Norėčiau parodyti naujos knygos rankraštį mėgstamiausiam autoriui, norvegų rašytojui Larsui Saabye Chris-tensenui, bet, kaip juokauju, jo nėra

feisbuke. Ir net neturiu jo vizitinės kor-telės, taigi, pirmieji skaitytojai – virtua-lūs draugai, kurie profesionaliai domi-si knygomis ar tiesiog mėgsta skaityti. Esu „įdrauginusi“ daugybę žurnalistų ir leidėjų, beje, taip susipažinau su savo leidėju... Vyras pamato tik galutinį va-riantą – išspausdintą knygą.

– Esate graži moteris. Ar jums svar-

bu turėti savo stilių? Ar domitės mada? – Ačiū. Niekas Bulgarijoje nepavadin-

tų manęs gražia. Pagal vietinius stan-dartus esu per blanki. O mada pernelyg man nerūpi.

Jei galėčiau, vilkėčiau vien džinsus, marškinėlius ir juodą švarką. Dar jau-čiu silpnybę „nematomai“ kosmetikai... O geriausiai atsipalaiduoju per jėgos ir ištvermės treniruotes.

Kadaise buvau vakarėlių žmogus, bet dabar nebepamenu, kada pastarą-jį kartą šokau visą naktį, taigi nežinau, ar tai dar suveiktų.

pusmetis

Rašytoja ir psichologė S.Nikolova

Čiurinskienė Vinciūnė su vyru

Artūru šiuo metu gyvena

Briuselyje. Knygų mugėje

moteris pristatys savo knygą

„Second Life. Gyvenimas tinkle“.

G.Vachevo nuotr.

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Skamba neįtikėtinai, bet Mergelių salose, kur ištisus metus laikosi 30 laipsnių karštis, prieš mėnesį duris atvėrė ledo skulptūrų muziejus. Jo sumanytojai ir eksponatų autoriai – grupė lietuvių kūrėjų.

„12 Lietuvos bernelių atvyko į Mergelių sa-las. Vizitas buvo vaisingas“, – reziumavo 55 metų profesionalus skulptorius Kęstutis Musteikis. Karibų jūros baseinui priklausan-čiose Mergelių salose jo vadovaujama lietu-vių komanda ledo luitus pjaustė, skaptavo, gludino, lipdė pusantro mėnesio.

Darbo rezultatas – 300 kv. m dydžio ledo skulptūrų galerija. Joje įsikūrė ir piratai, ir salos gubernatorius, ir Kalėdų Senis. Žino-ma, ne tikri, o lediniai.

Iškabos, jog tai muziejus, dar nėra, o lan-kytojai jau plūste plūsta. Ir kiekvienas už bilietą pakloja po 38 JAV dolerius (apie 99 Lt). Tik jie byra ne į Lietuvos bernelių, o į norvegų kišenę.

Apžavėjo skandinavus K.Musteikio rankose ledas meno kūriniais virsta jau daugiau nei dešimtmetį. „Žino-te, yra rimta muzika ir dainuškos. Tai kurti skulptūras iš akmens man yra muzika, o iš ledo – tik dainuškos, – palygino K.Mustei-kis. – Bet ledas skulptoriui – dėkinga me-džiaga. Nepavyko skulptūra – išstūmei lau-kan, ir tiek žinių.“

Lietuvoje Kęstučio kūrinių iš ledo – vos vienas kitas. Tarkime, ledo baras Druski-ninkų slidinėjimo arenoje. „Biednas tas ba-ras. Toks tik dėl kvapo“, – ranka numojo skulptorius.

Ir iš tiesų, jis turi su kuo palyginti, mat yra pridėjęs ranką prie kasmet iš naujo sta-tomo vieno didžiausių Švedijos turistinių objektų – Ledo viešbučio Jukasjervio kai-melyje, esančiame 200 km už poliarinio rato. K.Musteikis čia, kur jo žodžiais „žiemą galima nusišauti iš nuobodulio“, įrengė ne vieną ledo kambarį. Pavyzdžiui, tokį, ku-ris pavadintas „Likimo bučinys“ – su laiką byrančio ledo gabaliukais skaičiuojančiu laikrodžiu.

Su švedais skulptorius susipažino Japo-nijoje, Sapore vykusiame Ledo skulptūrų festivalyje. Puikiai užsirekomendavęs, kiek vėliau K.Musteikis sudomino ir norvegus.

Šie, sekdami švedų pavyzdžiu, taip pat su-manė turistus vilioti ledu. Tik ne ledo vieš-bučiu, o muziejumi. Toks iškilo už poliari-nio rato išsibarsčiusiame Lafoteno salyne, Swolverio miestelyje.

Pakišo utopinę mintį 9,5 m aukščio ir beveik 500 kv. m ploto šal-dytuve įrengtas muziejus jo savininkams – norvegų turistinei bendrovei „Magic Ice“ –atsipirko vos per dvejus metus. Net vieti-niai gyventojai stebisi – koks tas muziejus gražus. Neįtikėtina tai girdėti iš žmonių, išlepintų kasdien supančios pasakiško gro-žio gamtos.

Muziejuje ne vien tik stūkso ledo skulptū-ros, bet dar skamba muzika, žybsi šviesos. „Toks šou, – trumpai apibūdino Kęstutis. – Bet visa tai atsirado ne iš karto. Norvegai galvojo – pristatys burbuliukų, ir bus ge-rai. Neeee... Reikėjo jiems padiriguoti. Po truputį pavyko įtikinti, kad turi būti daug didesnis projektas, kažkoks pasakojimas, jog žmogui būtų įdomiau.“

O dar po penkerių metų „dirigavimo“ K.Musteikis norvegams į galvą įkalė, atro-dytų, utopinę mintį: panašų muziejų įreng-ti ten, kur visada karšta, kur žmonės apie sniegą girdėję tik iš pasakojimų.

Namas virto šaldytuvu 5 km ilgio ir 50 km pločio Šv. Tomo sala, priklausanti JAV Mergelių salų grupei. 55 tūkstančiai gyventojų, iš kurių 2 tūkstan-čiai – taksistai. 300 deimantų parduotuvių. Ir milijonas turistų per metus, atplaukian-čių kruiziniais laivais.

Norvegai nusprendė: ledo muziejui tai – pats tas. Nupirko balto tinko pastatą XVII a. statytame senamiestyje, išardė vidines sie-nas, įrengė šaldytuvą, pastatė galingus elekt-ros generatorius, nes saloje dažnai dingsta elektra – būna, net visai savaitei.

„Ir jau tada atvažiavome mes, – pasakojo lietuvių skulptorius. – Turėjome viską spė-ti įrengti iki Kalėdų, mat iki to laiko būna

didžiausias turistų antplūdis. Sukomės grei-tai, bet užsitęsė pastato įrengimo darbai. Atidarymo iškilmės įvyko sausio 10-ąją. Su kalbomis, garbingais svečiais – atvyko pats salų gubernatorius, dovanas dalijo juodao-dė Snieguolė ir Kalėdų Senis.“

Nuo Pietų iki Šiaurės K.Musteikis skaičiuoja, kad 300 kv. m plo-to muziejaus įrengimui prireikė apie 200 kubinių metrų ledo. Ne natūralaus, o dirb-tinio. „Yra tokios ledo auginimo mašinos, –paaiškino skulptorius. – Jose per tris dienas „gimsta“ du ledo luitai.“

32 | Vizionieriai

Gyvūnai, piratai, mistinės

būtybės, ledo baras,

bažnyčia – muziejus traukia

net išrankiausius turistus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tai salų grupė į rytus nuo Puerto Riko

bei Kubos.

Europiečiai į jas pirmą kartą įžengė

1493 m., kai čia išsilaipino Kristupas

Kolumbas.

Dabar salos priklauso dviem valsty-

bėms – Didžiajai Britanijai (mažiau

pasiturinti šiaurės rytinė salyno dalis)

ir JAV (pietvakarinė salyno dalis).

Pastarajai priklauso ir Šv. Tomo sala,

kur įkurtas ledo muziejus. JAV savąsias

Mergelių salas už 25 mln. JAV dolerių

nusipirko iš Danijos 1917 m.

Mergelių salos

K.Musteikis:

„Mane žavi, kad norvegai ir švedai kuria iš to, ko daugiausia turi –ledo. O mes kurkime iš molio, net smėlio. Smėlio miestas... Sakote, nesąmonė? O gal imame, ir pastatome tokį?“

K.V

an

ag

o/B

FL

nu

otr

.

Lietuvos ledo meistrai kuria

15min • 2012 m. vasario 17 d. Vizionieriai | 33

Apžiūrėti muziejaus ekspoziciją galima per pusvalandį. Lepiam turistui to – per akis. „Žiūrėk, dar slogą pasigaus, – juokėsi Kęstu-tis. – Juk muziejaus-šaldytuvo viduje palai-komas 10 laipsnių šaltis, o lauke – daugiau nei 30 karščio. Visą gyvenimą taip su šor-tais ir pravaikščiotum, jei ne šis muziejus.“

Eksperimentus mėgstantis ir turtin-gus norvegus jais sugebantis sužavėti K.Musteikis pasistengė, jog ledo muziejus nebūtų monotoniškas. Du trečdaliai ekspo-zicijos atspindi Mergelių salų gamtą ir isto-riją, likusioji dalis skirta Šiaurei.

„Viskas persmelkta mistika. Pirmas įspū-dis – eini po vandeniu. Vienoje pusėje – pi-ratų kapinės, kitoje – jūros gyvūnai. Toliau –iguanos, vėžliai, driežai. Dar yra ledo koply-čia, kurioje gali melstis, net vestuves kel-ti. Piratų baras, kur rasi romo. Senas pira-tų laivas. Po to jau rikiuojasi šiaurės elniai. O ekspozicijos pabaigoje – rogėse sėdintis Kalėdų Senis, – pasakojo Kęstutis. – Tiesa, dar reikėjo salos gubernatorių išskaptuo-ti. Na, žinote, sava korupcija – žiūri visi į jį kaip į Dievą.“

O ar daug iš ledo pavyko uždirbti? Kęstutis tik šypsosi: „Būsto nuoma nekainavo, mais-tas nekainavo, galėjau pažinti tokį pasaulio kampelį, apie kurį daugelis tik pasvajoja. Ar žmogui reikia dar daugiau? Man tai ne.“

Vizijose – smėlio miestasDabar K.Musteikis svarsto – būtų smagu ir Lietuvoje įkurti panašų muziejų.

„Tarkime, per ledą papasakoti mūsų šalies istoriją, lietuvių gyvenimą Sibire. Su švie-somis, su muzika. Pripildytą tipiškų ledo, sniego garsų. Arba įkurti Europos šalių pa-sakų ir papročių muziejų. Sutarti, kad kiek-viena valstybė tame muziejuje būtų atsa-kinga už kultūrinį savo šalies propagavimą. Galbūt pavyktų ir europinių pinigų pritrauk-ti, – svarstė skulptorius. – Bet nenorėčiau, kad tokių projektų grietinėlę nusigriebtų norvegai. Geriau lai būna koks nors Lietu-vos miestas, norintis pritraukti turistų. Bet,

žinoma, iš karto nepritrauks... Čia ir bėda.“ Idėjų daug, bet iš ko K.Musteikis tokius mu-ziejus statytų? „Iš visko, kas po ranka, – at-šauna. – Mane žavi, kad norvegai ir švedai kuria iš to, ko daugiausia turi – ledo. O mes kurkime iš molio, net smėlio. Smėlio mies-tas... Sakote, nesąmonė? O gal imame, ir pastatome tokį?“

Muziejaus atidarymo

šventė – su Kalėdų Seniu.

Nusibeldi, atrodytų, į Dievo užantį, ir vis tiek sutinki lietuvį. Taip nutiko ir Mergelių

salose besidarbavusiems lietuviams.

Ieškodami, kur išsinuomoti būstą, visiškai atsitiktinai aptiko juos dominantį skelbimą.

Didelei kompanijai pritaikytas erdvus namas, su vaizdu į jūrą, galimybe išsinuomoti

trumpam laikui ir dar romantišku vardu – Fortūna – pavadintoje salos dalyje. Iki galo

neįrengtas? Anokia čia bėda.

Namo šeimininkas lietuvius pasitiko išskėstomis rankomis. Kur gi nepasitiks, kai paties

pavardė lietuviška – Vaitkus (nuotr. sėdi centre).

„Gimęs JAV išeivių iš Lietuvos šeimoje, bet lietuviškai nekalba. Nepaisant to, vis vien

išlaikęs genetinį tautos kodą, – šeimininką apibūdino K.Musteikis. – Ir padainavome,

ir cepelinų pasigaminome. Vaitkus pasakojo prieš dešimt metų su vyresniais broliais

lankęsis Lietuvoje. Ieškojo, kur tėvai gimė, bet kur konkrečiai buvo, taip ir nepamena.“

Keistas susitikimas

„Anksčiau salose gyveno indėnai. Bet

iš jų nieko nebeliko – Karibų piratai

suvalgė, – pusiau rimtai, pusiau juokais

dėstė K.Musteikis. – Dabar vietinių

daugumą sudaro juodaodžiai, ir, kas

nustebino, žydai. Beje, Šv. Tomo saloje

yra antra pagal senumą JAV sinagoga. Ir

dar labai daug kapinių.“

Salyno gyventojai gamina romą,

augina galvijus, žvejoja, tačiau tris

ketvirtadalius pajamų gauna iš turizmo.

„Ten viskas trečdaliu brangiau

nei žemyne. Kažkoks į kumštį

susispaudžiantis batonas kainuoja

5–6 JAV dolerius. Pigūs tik degalai.

Skelbiama, kad salose yra ketvirtas

pagal gražumą pasaulio paplūdimys,

pavadintas „Magens Bay“. Mes

patikrinome. Privežta sniego baltumo

smėlio, prikaišiota palmių – jokio

natūralumo“, – pasakojo K.Musteikis.

Maitina turistai

XVII a. pastatas virto

milžinišku šaldytuvu.

Jame lietuviai plušėjo

pusantro mėnesio.

tropikuose

15min • 2012 m. vasario 17 d.34 | Sveikata

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Jeigu palygintumėte sveiko ir rūkančio žmogaus plaučius, tą pačią akimirką mestumėte cigaretes į šiukšlių dėžę. O jeigu ant Kūčių stalo kas nors padėtų standartinio dydžio žmogaus skrandį, pamatę jo tūrį apsiribotumėte trimis patiekalais.

Tuo galima įsitikinti šiandien Vilniuje, prekybos ir pramogų centre „Panorama“ atidarytoje parodoje „The Human Body Exhibition“. Pirmą kartą į Lietuvą atvež-toje parodoje – beveik 200 eksponatų, pa-rodančių, kas slepiasi po žmogaus oda. Tie-siogine to žodžio prasme.

Kūnai plastinuoti Lino Janausko, parodą pristačiusio teismo medicinos rezidento žodžiais, „The Human Body Exhibition“ yra labai kontroversiška, nes atskleidžia tai, kas ilgą laiką buvo priei-nama tik su medicina susijusiems žmo-nėms. „Paroda skirta ne tik supažindinti su žmogaus kūnu, jo anatomija, bet parodyti, kuo medicina yra tokia didinga, paslaptinga ir sudėtinga, kodėl reikia mokytis tiek daug metų“, – aiškino L.Janauskas.

Ekspozicija suskirstyta į devynias galeri-jas. Ji prasideda žmonių kaulais, jų funkci-jomis ir sandara, o baigiasi gyvybės atsira-dimu – chronologiniu vaisiaus vystymusi nuo jo užuomazgų.

Lankytojams pasakojama, kaip veikia or-ganų sistema, pristatomos įvairios patolo-gijos: kaulinė, raumenų; parodoma, kaip infarktai, insultai ar piktybiniai navikai pa-veikia organus, atskleidžiama rūkymo žala plaučiams.

Kokiu būdu išsaugomi eksponatais virtę žmonių kūnai ir iš kur jų gaunama? Kūnai plastinuojami. Juos parodai paaukojo plas-tinavimo tyrimus vykdanti Daliano Hoff eno biotechnologijos laboratorija.

Priklausomai nuo to, ką siekiama pa-rodyti, kūnas išpjaustomas, atidengiami sluoksniai. Tuomet kūnas arba organas pa-talpinamas į acetoną, iš kiekvienos ląstelės išstumiamas vanduo, kūnas arba organas dedamas į vakuuminę kamerą, įdedama silikono polimerų. Prieš tai buvęs skystis išgaruoja, nebelieka vandens. Iš pradžių kūnas būna šiek tiek judrus, jam suteikia-ma forma, ir galiausiai jis sukietėja.

Išsilaiko apie 10 metų L.Janausko teigimu, viso kūno plastinacija gali užtrukti apie metus. Organo, priklauso-mai nuo dydžio, – mėnesį ar savaitę. Papras-tai parodoje jie eksponuojami apie 10 metų.

Šios parodos ekspoziciją sudarantys kū-nai plastinuoti neseniai, todėl laikas jų dar nepaveikė. Temperatūros pokyčiai, švie-sa plastinuotiems kūnams įtakos neturi. Jie jautrūs tik mechaniniam poveikiui, pa-vyzdžiui, kratymui transportuojant, todėl gabenti reikia labai atsargiai. Nebetinka-mi edukaciniams tikslams eksponatai yra kremuojami.

Lietuvoje plastinacijos metodo su siliko-no polimerais niekas nenaudoja, tačiau uni-versitetai, ruošdami savo studentus – bū-simus įvairių specialybių medikus, kūnus

Kas slypi po mūsų oda

Nėra atgrasu – labiau norisi visa tai paliesti. Kūnai, jų dalys neturi specifi nio kvapo. Nejaukiai pasijusti galima tik pažvelgus eksponatams į akis ar lyties organus.

Tiek raumenų turi

standartinis žmogus.

V.Ovadnevo nuotr.

Į tuščiavidurius organus

prileidžiama polimero ir visi

audiniai korozine medžiaga

nuėsdinami. Lieka tik

polimeras, nebėra audinių.

15min • 2012 m. vasario 17 d. Sveikata | 35

balzamuoja. Tai panašus į plastinaciją pro-cesas. L.Janauskas atskleidė įdomų faktą: norintieji gali po mirties paaukoti savo kū-nus medicinos bazėms, todėl Kauno medi-cinos universitetas kūnų turi pakankamai.

Kinų palaikai Kūnų savininkų tapatybė išlaikoma pa-slaptyje. Nežinomas nei jų amžius, nei ly-tis – tai galima nustatyti tik pagal kaukolę, žandikaulį, dubenį. Aišku tik, kad tai kinų palaikai.

Visi kūnų savininkai pasirašė, kad po mirties nori paaukoti kūną edukaciniams tikslams. Šie žmonės mirė natūralia mir-timi. Teigiama, kad eksponatai buvo ruo-šiami laikantis ypatingos pagarbos žmo-gaus kūnui.

Klauskite, ir bus atsakyta Kiekvienas parodos eksponatas turi savo istoriją, ir jos visos įdomios. Štai S formos stuburo kaulai. Ar žinojote, kad protėviai mums paliko uodegikaulį? Nesijaudinkite: net jei netyčia nulūžtų, jo nereikėtų gipsuo-ti. Tiesiog kelias savaites būtų sunku ilgai vienoje vietoje nusėdėti.

Ar žmogaus mėsa nenuodinga? Ar žmo-gui tiktų gyvūno organai? Kaip atrodo de-šimties savaičių embrionas? Kodėl skrandis toks mažas? Ar mylime širdimi, ar smege-nimis? Tokių ir panašių dalykų galite suži-noti iš gidų, kurie atsakys net į smalsiausių lankytojų provokuojamus klausimus, o jų bežiūrint 200 eksponatų kils begalė.

Jokio specifi nio kvapo Nors panašių eksponatų nuotraukas ar vaiz-do medžiagą galėjome matyti jau prieš ke-lerius metus, nes tokių parodų pasaulyje yra ne viena, gyvas vaizdas, įspūdis ir po-jūtis – kitokie.

Nėra atgrasu – labiau norisi visa tai palies-ti. Kūnai, jų dalys neturi specifi nio kvapo.

Nejaukiai pasijusti galima tik pažvelgus eksponatams į akis ar lyties organus, taip

pat pamačius, kaip audinius ir organus pa-veikia piktybiniai navikai ar rūkymas, aplin-kos tarša. Į tai „The Human Body Exhibi-tion“ organizatoriai ir nori atkreipti dėmesį.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui,

Prancūzijoje, panašios parodos

negali būti rengiamos – Civilinis

kodeksas draudžia demonstruoti kūną

komerciniais tikslais. Tokios parodos

buvo sukėlusios nemenką rezonansą ir

Lenkijoje, JAV.

Mirusiųjų palaikų eksponavimui

prieštarauja ir Romos katalikų bažnyčia.

Lietuvoje bažnyčios nuomonę dėl

šios parodos viešai išsakė Kauno

arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis

teigė, kad bažnyčia palankiai vertina

organų donorystę, neprieštarauja, jog

organai būtų naudojami edukaciniams

tikslams, tačiau nepalankiai vertina

mirusiųjų kūnų eksponavimą parodose,

ypač kai jos – mokamos.

BIlietai kainuoja nuo 45 Lt.

Bažnyčia – prieš

S formos stuburas

ir uodegikaulis

jo apačioje.

Daugiausia

nervinių ląstelių yra

žmogaus galūnėse.

Taip atrodo daug

rūkančio žmogaus

plaučiai: negražūs,

gruoblėti, išsipūtę

ir pajuodę.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Klaikus materializmas. Darbas iki devinto prakaito. Beatodairiškas pažangos siekis, lengva ranka kertant miškus ir ardant kalnus. Grožio kultas, atsiduodant skalpeliui dar paauglystėje. Tarnystė prekės ženklams. Daugybė savižudybių. Visa tai – apie Pietų Korėją.

„Patriotiniai jausmai gyvenant svetur su-kirba kur kas dažniau nei būnant Lietuvo-je“, – Vasario 16-osios išvakarėse prisipaži-no šiuo metu Pietų Korėjoje studijuojantis Vytas Neviera.

„Korėjoje apie Lietuvą dažniausiai nie-kas nieko nežino, todėl, kam nors paro-džius susidomėjimą ir pradėjus kamanti-nėti apie mūsų istoriją, kultūrą, žmones, mintis užvaldo ilgesys. O pasakojant apie tai, kaip Lietuva kovėsi dėl nepriklausomy-bės, kad priespaudai priešintasi ne ginklu, o taikiomis intelektualinėmis priemonėmis, savaime kyla pasididžiavimo jausmas. Ypač tuomet, kai mano pasakojimas klausyto-jams palieka įspūdį ir jie prasitaria „nieko panašaus nesitikėję“. Tada supranti, kad, nors Lietuva pasaulio žemėlapyje yra viso labo menkas taškelis, esame didžių žmonių tauta. Tik gaila, kad dažniausia patys to ne-suvokiame ir neįvertiname“, – atviravo iš Biržų kilęs 21 metų lietuvis.

Yra ir keikiančių„Nuo pat vaikystės domėjausi pasauliu ir geografi ja. Rytai niekada nebuvo išimtis, netgi priešingai – vienas iš tų pasaulio re-gionų, kur žvilgsnis žemėlapyje nuslysda-vo dažniausiai. Pietų Korėją pasirinkau dėl palankiausių sąlygų ir aplinkybių: Japonija tuo metu vis dar kentėjo nuo Fukušimos avarijos padarinių, Kinija, nors visada vi-liojo, tuo metu atbaidė dėl savo agresyvios interneto cenzūros politikos, o ir šiaip to-kiai didelei šaliai, matyt, psichologiškai ne-buvau pasiruošęs. Tuo tarpu Korėja žavė-jo istorija, menu, politika, gamtovaizdžiu, todėl nusprendžiau – pabandyti verta“, – pasakojo vaikinas.

Studijos Vytui nekainuoja, tačiau išlaidų netrūksta. Korėjoje pragyvenimo lygis, kai-nos, bent jau miestuose, kur kas aukštesnės nei Lietuvoje. „Šalis priklauso turtingiausių pasaulio šalių klubu vadinamai organiza-cijai OECD, o tai jau savaime šį bei tą sako. Pragyvenimo išlaidas padengti padeda tė-vai. Be to, paėmiau valstybės fi nansuojamą paskolą dalinėms studijoms užsienyje ap-mokėti. Šiuo metu, kol universitete atos-togos, privačiai mokau kelis vaikus anglų kalbos ir taip prisiduriu“, – kalbėjo Vytas, gyvenantis ir studijuojantis Suvono mieste, 40 minučių autobusu nuo sostinės Seulo.

– Į Pietų Korėją buvai priimtas be nesusi-pratimų, vadinasi, svetimšaliai ten laukiami išskėstomis rankomis?

– Apie Lietuvą ten dažniausiai niekas nie-ko nežino arba yra girdėję nebent tai, kad buvome Sovietų Sąjungos dalis. Tačiau daž-niausiai vietiniai mane laiko amerikiečiu, nes vyrauja stereotipas, kad visi baltaodžiai

(caucasians) užsieniečiai Korėjoje yra iš JAV ar Kanados. Tiesą sakant, dažniausiai taip ir būna, nes labai daug jų čia dirba anglų kalbos mokytojais.

Užsieniečiai vertinami įvairiai – priklau-so nuo mentaliteto. Kaip ir visur: yra dalis žmonių, kurie sutinka kitataučius nuošir-džiai, yra paslaugūs, demonstruoja susido-mėjimą. Tačiau netrūksta ir tų, kurie sker-sakiuoja ir atvirai rasistiškai keikia.

– Pritapti turbūt trukdo ir kalbos barjeras?– Paradoksalu: šiandien Korėja man yra

šalis, kurią pažįstu geriau nei kurias nors kitas, nes visgi gyvenu čia daugiausia lai-ko, neskaitant Lietuvos. Tačiau ją pažįstu labai menkai, nes nekalbu korėjietiškai, o tai yra itin svarbu, mat dauguma vieti-nių nekalba angliškai. Dėl to tarp tavęs ir tikrojo krašto, jo žmonių pažinimo stoja tarsi nematoma, bet sunkiai įveikiama sie-na. Laimei, turiu keletą draugų korėjiečių, kurie laisvai kalba angliškai, ir padeda tą sieną bent pajudinti. Vienas bičiulis mane

ir kelis kitus studentus užsieniečius buvo pasikvietęs į savo namus, supažindino su šeima. Įspūdis nemenkas: šeimoje, kaip ir visuomenėje, nusistovėjusi labai aiški hie-rarchinė sistema. Tėvas be jokių diskusijų laikomas šeimos galva, motina rūpinasi buitimi: gamina valgyti ir tvarko namus. Vaikų pareiga – kuo geriau mokytis ir kuo tobuliau atlikti viską, ką bedarytų.

Todėl jaunimas mokosi be saiko. Rei-kalavimai gana aukšti: tiek mums, o ypač jiems, nes pažymių vidurkis be galo svar-bus ieškant darbo. Kartą nuėjome į biblio-teką trečią valandą nakties (buvo vidurio semestro egzaminų metas), tai visos vietos tuo metu buvo užimtos!

Svarbiausia – statusas– Vadinasi, pastangos Korėjoje vertinamos.

Kitaip tariant, atsidavimu ir darbu galima daug pasiekti?

– Darbas Korėjoje suprantamas kaip di-džiausia dorybė ir garbė, todėl žmonės dir-ba iš tikrųjų labai daug – nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Tai viso labo normali dar-bo diena, todėl iš esmės dirbama ir dar il-giau. Atostogų trukme nesidomėjau, ta-čiau po darbo kolegos masiškai traukia į barus, kavines, restoranus atsipalaiduoti vakarieniaujant ar geriant stipresnius gė-rimus. Ši kultūra čia labai akivaizdi: jei ko-legos kviečia kartu išgerti, atsisakyti mažų mažiausia nemandagu – galima smarkiai įžeisti. Ar žmonės laimingi taip gyvenda-mi, nežinau. Tačiau faktas, kad Korėja yra

šalis, kurioje įvyksta daugiausia savižudy-bių pasaulyje (taip taip, nebe Lietuvoje), kalba pats už save...

– Ir vis dėlto tai išsivysčiusi šalis su aukšta gyvenimo kokybe: ketvirta didžiausia ekono-mika Azijoje ir penkiolikta pasaulyje.

– Šalis tikrai pakankamai turtinga ir visi noriai stengiasi dėl tolesnės ekonominės gerovės. Materializmas, mano nuomone, čia ima viršų prieš viską. Būti turtingam – didžiausia laimė. Pažangai ir ekonomikos plėtrai beatodairiškai aukojama labai daug, net, mano nuomone, didžiausiu Korėjos turtu – gamta. Iškirsti didelius miškų masy-vus ar nukasti keletą kalvų čia ne problema. Viskas juk dėl pažangos! Demonstruoti savo statusą visuomenėje labai svarbu, todėl prabangių prekės ženklų prekybos mastai tiesiog milžiniški. Atrodyti nepriekaištingai būtina bet kokia kaina. Plastinės operaci-jos čia kasdienybė: jas merginos darosi vos baigusios mokyklą. Dažniausiai tai būna do-vana nuo tėvų atestato gavimo proga, nes, pasak korėjiečių, jei neatrodysi nepriekaiš-tingai, apie gerą darbą galėsi tik pasvajoti.

– Ar norint rasti vyrą, irgi reikia atitikti griežtus grožio kriterijus?

– Vyrų ir moterų santykiai, mano akimis, čia iš esmės keisti. Merginos čia jaučiasi kaip princesės, reikalauja daug dėmesio, o jei jo neparodai tiek, kiek joms atrodo tinkama, kyla ginčai ir isterijos. Todėl korėjietės mer-ginos ir neturiu.

36 | Kelionės 15min • 2012 m. vasario 17 d.

Pietų Korėja

Šalis, pamišusi dėl turto

• Pietų Korėja ofi cialiai vadinama

Korėjos Respublika. Joje penkerių

metų kadencijai renkamas

prezidentas yra vyriausybės

vadovas.

• Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias

miestas – Seulas, vienas didžiausių

metropolitinių miestų. Šalies

gyventojų skaičius – 50 mln.

• Korėjos pusiasalio istorija siekia

5000 metų ir yra viena seniausių

pasaulio civilizacijų pasaulyje. Tačiau

Pietų Korėjos istorija formaliai

prasideda tik 1948 m. rugpjūčio

15 d., kai buvo įkurta Korėjos

Respublika. Prieš tai visas Korėjos

pusiasalis buvo okupuotas Japonijos

(1910–1946 m.), tačiau po jos

pasidavimo Antrajame pasauliniame

kare 1945 m. rugpjūčio 15 d.

laimėjusios šalys perėmė valdymą

ir padalijo Korėją nuo 38 lygiagretės

atitinkamai į pietinę ir šiaurinę.

• 1945 m. rugpjūčio 24 d. sovietai

įžengė į Pchenjaną ir įsteigė savo

karinę valdžią, o po poros savaičių,

rugsėjo 8 d., amerikiečiai įkūrė

Jungtinių Valstijų karinę valdžią

Seule. Su Sovietų Sąjungos pagalba

šiaurėje įsitvirtino stalinistinis-

komunistinis vienpartinis režimas,

o pietuose – JAV palaikoma

demokratinė santvarka.

Perskelta pusiau

Atrodyti nepriekaištingai būtina bet kokia kaina. Plastinės operacijos čia kasdienybė.

2 metrų 7 centimetrų ūgio

V.Neviera Pietų Korėjoje

nelieka nepastebėtas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Subrandinti aukščiausios rūšies sūrį reikia kelerių metų, o pagaminti iš jo gardų patiekalą pakanka dešimties minučių. Artėjant savaitgaliui pasirūpinkite, kad jūsų šaldytuve būtų įvairių rūšių sūrio. Užgriuvus netikėtiems svečiams, iš jų greitai paruošite gardžių užkandžių.

Užkandžiai su sūriu

1  GORGONCOLABaltas pusiau minkštas karvės pie-no sūris su žalsvai mėlynomis pe-lėsio gijomis. Šis sūris gali būti dviejų tipų: saldus – minkštos, kreminės konsistencijos, subtilaus

kvapo, švelnesnio skonio, ir pikantiškas –daug stipresnio kvapo, aitresnio skonio, puresnės ir trapesnės konsistencijos. Rie-bumas – apie 50 proc.

Subtilaus skonio gorgoncolos sūris gar-dus ir vienas, tačiau dažniausiai tiekiamas su obuoliais, kriaušėmis ar vynuogėmis. Supjaustykite sūrį, obuolius ir kriaušes ku-beliais ir suverkite ant medinių pagaliukų. Minkštą gorgoncolą galima tepti ant duo-nos skrebučio ir papuošti vynuogės pusele arba vytinto kumpio griežinėliu.

3 BRIKarvių pieno sūris su baltojo pelėsio plutele, po kuria slypi minkštas, tąsus, švelnaus sko-nio ir puikaus aromato pilkš-vai geltonos spalvos minkš-

timas. Tikras prancūziškas bri laikomas visiškai subrendusiu ir skaniausiu tada, kai jo plutelė paruduoja. Bri paprastai tie-kiamas kambario temperatūros arba šiltas. Riebumas – 45 proc.

Bri sūris labai universalus: tinka su švie-žiomis uogomis, kriaušėmis, vynuogėmis, obuoliais ir pakepintais riešutais. Dažniau-siai tiekiamas kaip desertas su šampanu, raudonaisiais vynais, valgomas su balta duona arba trapučiais. Tinka ir karštiems užkandžiams ruošti, nes gerai lydosi.

2 FETATai baltas, trapus aitroko sko-nio sūrime konservuotas sūris iš avių, ožkų arba karvių pie-no. Iš ožkų pieno pagaminta feta yra aitri, iš avių pieno –

sodraus skonio, riebesnė, o pagaminta iš karvių pieno – švelnesnė.

Sūris tris mėnesius brandinamas sūryme ir jame laikomas, nes ištrauktas labai greitai džiūsta. Riebumas – 40–50 proc.

Feta valgoma ir viena, tačiau tinka su alyvuogėmis, rūkyta dešra ir saulėje džio-vintais pomidorais. Feta galima įdary-ti nedidelius pomidorus arba marinuotas saldžiąsias paprikas. Šis sūris dera ir su sal-džiais vaisiais.

4 MOCARELAMocarela (itališkai „mozzare“ reiškia „pjaustyti“) vadina-mi kelių porūšių švieži sū-riai, kurie gaminami sukant ir pjaustant sūrio masę. Šviežia

mocarela yra baltos spalvos, tačiau gali būti ir vos gelsvo atspalvio. Italijoje šis minkštas, drėgnas ir labai švelnaus skonio sūris daž-niausiai valgomas šviežias – tą pačią dieną, kai buvo pagamintas. Kad neišdžiūtų ir ne-sukietėtų, mocarela laikoma ir parduodama sūryme. Riebumas – 45 proc.

Mocarelą skanu valgyti vieną, pagardintą druska, šviežiai maltais pipirais ir šlakeliu alyvuogių aliejaus. Iš griežinėliais pjausty-tos mocarelos, pomidorų ir šviežių bazilikų lapelių ruošiamas gardus lengvas užkandis.

Supjaustykite kriaušes storomis skil-

telėmis, aptepkite alyvuogių aliejaus ir

medaus mišiniu, pašaukite į 200 ºC tem-

peratūros orkaitę ir kepkite 10–15 min.

Išdėliokite keptas kriaušes ant suplėšy-

tų salotų, ant viršaus uždėkite gorgon-

colos, apšlakstykite medaus, alyvuogių

aliejaus ir citrinų sulčių padažu, papuoš-

kite graikiniais riešutais.

Paskrudinkite baltos duonos riekę, ant

viršaus uždėkite kelis salotų lapelius,

riekelę sūrio ir šaukštelį bruknių uogie-

nės. Skrudintą duoną galite pakeisti tra-

piais užkandžių sausainiais.

Uždėkite ant sausainio bri riekelę ir plo-

ną kriaušės griežinėlį, apšlakstykite me-

dumi ir apibarstykite smulkintais lazdy-

nų riešutais.

Figas įpjaukite iš viršaus, į vidų įspauski-

te kelis fetos kubelius, sudėkite į alieju-

mi pašlakstytą skardą ir kepkite 180 ºC

temperatūros orkaitėje, kol ištirps sūris.

Tiekite karštas, ant viršaus užbarstykite

smulkintų graikinių riešutų.

Mocarela puikiai lydosi, todėl labai tinka

karštiems sumuštiniams kepti. Supjaus-

tykite riekelėmis prancūzišką batoną,

pašlakstykite alyvuogių aliejumi, pa-

barstykite druska ir prieskoninėmis žo-

lelėmis, ant viršaus dėkite mocarelos ir

pomidoro griežinėlį, papuoškite alyvuo-

gių puselėmis ir 5–10 min. pašaukite į

karštą orkaitę.

Receptas Receptas

Receptas Receptas

Puslapį pristatosavaitraštis moterims

REUTERS nuotr.

12

3rf

.co

m n

uo

tr.

Virtuvė | 3715min • 2012 m. vasario 17 d.

15min • 2012 m. vasario 17 d. Skelbimai | 39

15min • 2012 m. vasario 17 d.40 | Skelbimai

Gazas.lt | 4115min • 2012 m. vasario 17 d.

Klastingi servisų įkainiaiDyzelinio automobilio remonto kaina – neprognozuojama. Bent jau kai kuriuose Kauno servisuose. Už vos 20 Lt kainavusią detalės patikrą meistrai iš kliento paprašė beveik 18 kartų didesnės sumos – net 350 Lt.

49 metų Klemensui Zarankai išsiaiškinus, kiek iš tiesų kainavo sugedusio dyzelinio kuro siurblio „remontas“, serviso darbuo-tojai siūlė grąžinti pinigus ir pamiršti vie-niems kitus. Tačiau ugniagesiu-gelbėtoju dirbantis vyriškis nelinkęs nusileisti. Jis įtaria, kad tai – gudriai veikianti klientų apgaudinėjimo sistema.

„Vairuotojui pasakoma, kad sugedusią dalį reikės suremontuoti specializuotoje taisykloje. Tuomet serviso meistrai ją pa-tys parsiveš, sumontuos atgal į automobilį ir grąžins sutvarkytą transporto priemonę savininkui. Remonto darbai įvertinami de-šimtis kartų brangiau, nei iš tiesų kaina-vo“, – dėstė K.Zaranka.

Paprašė 600 litų„Važiuojant pradėjo „trūkčioti“ mano dy-zelinis 1999 m. laidos „VW Passat V6“ au-tomobilis, o galiausiai per šalčius jis už-šalo. Nusprendžiau daugiau nedelsti ir jį suremontuoti. Bet kur nenorėjau vežti, to-dėl pasirinkau patikimu atrodžiusį servi-są (įsikūrusį Draugystės g. 17, Kaune – aut. past.), kurio specializacija – būtent dyzeli-niai automobiliai“, – pasakojo K.Zaranka.

Atvykus į servisą, vienas darbuotojų pa-prašė įvaryti automobilį į vidų, kad kom-piuteriu galėtų nustatyti gedimą. Paaiškė-jo, kad gedimas yra kuro siurblio elektrinės dalies viršutinėje dalyje.

„Man pasakė, kad sugedusios dalies nu-ėmimas ir uždėjimas kainuos 250 Lt, o dar 350 Lt kainuos remontas, kurį atliks įmonė „LBM Electronic“, – pasakojo ugniagesys.

Atliko tik patikrąKai vyras atvyko atsiimti automobilio ir jį užvedė, paaiškėjo, kad gedimas nepaša-lintas. Meistras paaiškino, kad toje pačioje

detalėje, tik kitoje vietoje yra dar vienas gedimas, kurio pašalinimas „LBM Electro-nic“ kainuos dar 120 Lt, o meistro darbas – dar 150 Lt.

„Manęs paprašė 300 Lt sumokėti iš karto, kitaip, kaip aš supratau, jie nieko daugiau nedarys. Turėjau 400 Lt, juos ir padaviau, tačiau man kilo įtarimų. Pats nuvažiavau į „LBM Electronic“. Paaiškėjo, kad detalė tikrai buvo atvežta, patikrinta ir jokio ge-dimo nerasta. Patikra kainavo tik 20 Lt“, – piktinosi K.Zaranka.

Į servisą nuvykęs vyras išklojo, ką su-žinojęs. Meistras atrėžė: „Pasiimk tuos mums sumokėtus 400 Lt ir mes tau nieko neskolingi.“

Rado nuleistomis padangomisKitą rytą K.Zaranka sulaukė skambučio: „Atvyk pasiimti automobilio, jis lauke, ir vieni kitus pamirštam.“

„Toks jų principas – atvilkai nevažiuo-jantį automobilį, ir pasiimk nevažiuojantį. Nors prašiau palaikyti viduje, kad mašina nesušaltų ir galėčiau ją užvesti“, – piktino-si į servisą atvykęs K.Zaranka. Jis veržėsi pasikalbėti su serviso vadovu, tačiau buvo jėga vieno iš darbuotojų išstumtas lauk.

„Kai vėliau atvykau su draugu, kuris

turėjo nutempti mano automobilį, pama-tėme pradurtas tris jo padangas, – pasakojo K.Zaranka. – Kantrybė trūko – apie įvykį pranešiau policijos pareigūnams.“

Siūlė sutvarkyti savo sąskaitaTik tada serviso direktorius Česlovas Le-das teikėsi atkreipti dėmesį į nepaten-kintą klientą. Jis K.Zarankai pasiūlė savo sąskaita sutvarkyti pradurtas padangas.

Tik su viena sąlyga – jei klientas nebe-kels triukšmo.

Kodėl įvyko visa virtinė nesusipratimų, Č.Ledas, kaip ir jo meistrai, dorai paaiškin-ti negalėjo. Tuo tarpu K.Zaranka neatme-tė, kad padangas iš pykčio galėjo pradurti serviso darbuotojai.

Kaip ten bebūtų, ugniagesio-gelbė-tojo automobilis iki šiol taip ir stovi nesuremontuotas.

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Servisu nepatenkintas

klientas savo automobilį rado

pradurtomis padangomis.

Serviso vadovas Č.Ledas dorai

negalėjo paaiškinti, kodėl jo

darbuotojas 20 Lt kainavusią

patikrą įvertino 350 Lt.

K.Zaranką apstulbino

meistrų įžūlumas – už

remontą reikalauti 18

kartų brangiau, nei jis

iš tiesų kainavo.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. vasario 17 d.42 | Laisvalaikis

Avinų pastangos pelnys pripažinimą ir bus teigiamai įvertintos. Didelė tikimybė, kad bus apdovanoti tie, kurie užima aukš-tus postus. Tikėtina, kad didžiausią pripa-žinimą pelnys tie, kurių darbas susijęs su teatru, dramaturgija ir pramogų verslu.

Jaučiams prasideda šiek tiek šviesesnis laikotarpis, bet jis truks neilgai. Sutiki-te su tuo, kas jums bus siūloma, kadan-gi esant dabartinei situacijai kažin ar iš viso jūs galite kažko reikalauti. Džiaukitės kiekvienu pragiedruliu.

Dvyniams prasideda netikėtas didelio aktyvumo laikotarpis. Jūs galite būti pa-skirtas vadovu. Verslininkai pradės rea-lizuoti naują projektą. Ką tik užsimezgu-si pažintis virs romantiškais santykiais, mėgausitės bendravimu su mylimuoju.

Vėžiai gali išvykti į užsienį. Finansiniu požiūriu ateinanti savaitė bus labai pro-duktyvi. Bet situacija namuose toli gra-žu ne tokia, kokios norėtųsi. Sutuoktiniai arba įsimylėjėliai dvejos ir abejos. Tiesa, kita savaitė nežada nieko blogo.

Liūtai, pasirengę imtis rizikingų pro-jektų, gali gauti tam reikalingų lėšų. Bet pasistenkite veikti savarankiškai, kad gautumėte kuo daugiau pelno. Sporto ir azartinių lošimų mėgėjus lydės sėkmė. Šeimyniniai reikalai pakryps į gerąją pusę.

Mergelės gali vėl prisiminti fi nansinį sandorį, kuris buvo jau beveik užmirštas. Imkitės jo, jeigu tai nesusiję su didelėmis investicijomis. Pasirūpinkite savo sveikata –paklausykite tų, kurie jums pataria gerai pailsėti. Padėtų ir aplinkos pakeitimas.

Svarstyklės, dirbančios nevyriausybi-nėse organizacijose, padidins savo vei-klos efektyvumą. Bet jums gali būti sunku bendrauti su valstybinėmis įstaigomis ar valdininkais. Kreipkitės į įtakingą žmogų, kuris padės išspręsti iškilusius uždavinius.

Skorpionai turėtų pasistengti užbaig-ti anksčiau pradėtus darbus, už kuriuos jums bus tučtuojau sumokėta. Jūs gausite naujų pasiūlymų, jums taip pat bus žada-ma fi nansinė parama. Nepasikliaukite ki-tais, kai atliekate savo tarnybines pareigas.

Šauliams kita savaitė gali būti pelninga. Verslininkų reikalai klosis visai neblogai. Jums, ko gera, padės žmogus, dirbantis valstybinėje įstaigoje. Profsąjungų lyde-riai, aktyvistai, teisininkai ir gydytojai ypač skaudžiai reaguos į kritiką.

Ožiaragiams sandoriai, kuriuos jie su-darys kitą savaitę, duos gražaus pelno. Tie, kurie norėtų imtis verslo, susijusio su oro transportu, viešbučiais arba rekla-ma, sulauks gerų pasiūlymų. Asmeniniai kontaktai sustiprės.

Vandeniams gali iškilti su karjera su-sijusių problemų. Reikėtų apsvarstyti jas su žmogumi, kuriuo pasitikite, o ne pasi-kliauti tik savimi. Tie, kurie baigė moks-lus, gali būti pakviesti stažuotis didelėje organizacijoje.

Žuvims nerimą keliančiu ženklu turėtų tapti netikėtas jų aktyvumo sumažėji-mas. Kruopščiai planuokite savo biudže-tą, kadangi gali kilti keblumų dėl pinigų pervedimo – išmokos, kurių laukiate kitą savaitę, įstrigs dėl techninių priežasčių.

Horoskopai Kryžiažodis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Biliūnas. Umijakas. Alga. Neda. Ala. Fuga. Naira. Kai. Nasa. Gigas. Stuk. Bi.

Umaras. Muša. „Rokis“. Bosas. Ginecėjus. Ragas. Katonas. Hudas.

Akela. Gedės. La. Saris. Staras. Ryt. Sas. Viela. Ibagė.

Fabrikas. Blausi. Nakas. Ilga. Hetera. Pūga. Colis. Na. Kurėnas. Moja. Sangakus.

Si. Airis. Te. Kunigas. Gal. Meras. Hera. Midas. Ruda. Ja. Badėsi.

Smogas. Kaktusas. Ra. Alaušas. Lyg. Saikas. Katė.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: VANDENS AUGALAS

15min • 2012 m. vasario 17 d. Laisvalaikis | 43

Skambutis į vairavimo mokyklą:– Sveiki, ar pas jus galėčiau lankyti

šarvuočio ar tanko vairavimo kursus?– Jaunuoli, važinėkitės į sveikatą –

kas gi jus stabdys? Berniukas vaikų darželyje įdėmiai

žiūri į auklėtojos manikiūrą ir sako:– Tamsta auklėtoja, pas jus tokie

ilgi nagai.– Taip. Ar patinka?– Aha. Turbūt labai patogu su jais

po medžius karstytis.

– Hm, juokingas skonis.

Vaistinėje:– O yra tablečių nuo alkio?– Yra, jos vadinasi kotletai.

Gerbkite savo tėvus, nes jie baigė mokyklą tais laikais, kai dar nebuvo nei „Google“, nei „Wikipedijos“.

– Brangioji, ar tu mane myli?– Žinoma, brangusis!– O neištikimybę ar atleistum?– Žinoma, mielasis, aš mirusiam

viską atleisiu.

– Tėveli, duok pinigų. – O stebuklingas žodis? – Nėščia!

Anekdotai sudoku

1 3 2

6 9 5 4 7 3

8 9 4 5

5 7 6 2 1

8

8 4 1 9 5

4 2 1 7

3 6 5 8 9 4

7 6 3

6 5 3

8 5

3 1 9 8

5 8 9 4

1 3

2 9 5 6

6 8 7 2

4 6

8 2 6

5 7 3

4 9 5 2

9 8

6 8

8 4 7 9

9 6

6 1

2 3 9 5

1 2 3

Lengvas

Vidutinis

Sunkus

15min • 2012 m. vasario 17 d.

Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Žinia apie kimbančias stintas Palangoje pasklinda žaibiškai. „Mums tereikia išeiti į lauką – ir jau gali pajusti stintų kvapą. Visas miestas kvepia agurkais“, – šyptelėjo palangiškis žvejys Saulius Žulkus.

Šiemet stintos kimba kaip niekada gerai: šį savaitgalį vyksiančiai „Palangos stintos“ šventei besiruošiantys verslininkai tikino prikaupę pilnus aruodus. Marinuota, vy-tinta, kepta, rūkyta ar virta – stintą gardžiai paruošti tinka bet kuris būdas.

Anksčiau žvejų menkai vertinta žuvis išgyvena aukso amžių. Stintos vis labiau vertinamos, įtinka net išrankiausiems gur-manams. „Stinta išpopuliarėjo tik maždaug prieš dešimtmetį. Anksčiau žvejai gaudė tik menkes ir strimeles, su stintomis nežaidė“, –prisiminė palangiškis verslininkas, „Palan-gos stintos“ šventės sumanytojas Klaidas Pakutinskas.

Kvepia tik patelės Kas yra ta žuvelė, dėl kurios šimtai žvejų traukia ant Kuršių marių ledo ar šąla ran-kas stovėdami ant Palangos tilto? „Ji da-bar – žuvų karalienė“, – teigia patyręs žve-jys S.Žulkus.

Stintos – žuvys praeivės, migruojančios gausiais būriais. Paprastai prie Lietuvos krantų pasirodo sausį. Gausiausia jos po-puliacija susitelkia palei Juodkrantę, Per-valką, Preilą. Atšilus stintos išplaukia neršti į Nemuną, pro Skirvytę.

Jūroje ir Kuršių mariose pagaunamos didstintės, galinčios užaugti iki 15–20 cm ir sverti iki 35–50 g. Ežeruose traukiamos stintelės. Žemaitijoje stintelės pagaunamos tik Platelių ežere. Rytų Lietuvos ežeruose jos sutinkamos kur kas dažniau.

Bet pajūrio žvejai į ežerų stinteles tik nu-moja ranka: esą jos neprilygsta toms, kurias traukia iš jūros ar marių. „Argi tai stinta – jei nė nekvepia agurkais?“ – šaiposi žvejai.

S.Žulkus tikina – jūrų agurkų vardo nusi-pelno ne visos stintos. Agurkais kvepia tik patelės ir tik prieš nerštą. „Jos – kaip mo-terys. Prieš vestuves puošiasi, kvepinasi, o po vestuvių, žiūrėk, jau ir pamiršta papuo-šalus“, – juokavo S.Žulkus.

Stintos mėgstamos ir kaimynų latvių, tačiau kitose Baltijos jūros regiono šalyse ne itin vertinamos. Kodėl – palangiškiai at-sakymo nežino. „Gal išneršusios jos nebe tokios skanios?“ – svarsto žvejys.

Laimėtojas pagavo vieną žuvį Ant Kuršių mario ledo įsitaisę stintų žvejai paprastai išsyk naudoja kelias meškeres su 3–4 specialiais kabliukais. Stintoms vilio-ti naudojami žuvies gabaliukai. Sėkmin-gą dieną žvejai iš eketės ištraukia šimtus stintų. Tačiau vienam žvejui mėgėjui per

dieną leidžiama pagauti tik iki 7 kg stintų. Deja, bet kartais ant ledo praleidus visą die-ną, namo tenka eiti tuščiomis. Palangiškiai juokiasi prisiminę, kaip prieš kelerius metus „Palangos stintos“ šventės varžybas laimėjo žvejys, pagavęs... tik vieną žuvį.

Sunkus darbas Stintos nuo Palangos tilto neretai gaudomos tinkliniais samčiais, žvejų vadinamais ke-seliais. Nuleidę tinklinį graibštą į vandenį, po kelių minučių žvejai jį iškelia. Jūra ne-retai apdovanoja ne tik menkėmis, plekš-nėmis ar stintomis, bet ir akmenimis. „Tai iš tiesų sunkus darbas. Po kelių valandų tokios žvejybos, kelias dienas būna sunku ir rankas pakelti“, – apie tikrąją stintų kai-ną kalbėjo žvejai.

S.Žulkus, ne vieną dešimtmetį į jūrą plau-kęs tinklais gaudyti stintų, teigė, kad tik iš arti pamatęs, kaip žvejojama, pirkėjas gali suprasti, kodėl stintos kainuoja 14, o kar-tais dar daugiau litų už kilogramą.

Stintų tinklo „akys“ – 16–18 mm. Tinklas yra 35 m ilgio ir 3 m aukščio. „Tinklai nu-leidžiami jūros pakrante tarsi užuolaida. Mažesnės stintos praplaukia, didesnės už-stringa, pabandžiusios išplaukti įsikabina žiaunomis“, – pasakojo S.Žulkus.

Paprastai tinklai paliekami per naktį. Jei laimikis geras, į jūrą tinklų susirinkti išplau-kę žvejai grįžta vandeniu beveik semiama valtimi. „Šlapias užpakalis – vadinasi, žve-jys gerai gyvena, sausas – vadinasi, visai ne kas“, – juokėsi palangiškis.

44 | Reportažas

Našlaitės stintos aukso amžius

Palanga šį savaitgalį kviečia jau į dešimtąją

šventę „Palangos stinta“. Šventė šeštadie-

nį prasidės nuo meškeriojimo varžybų ant

Palangos tilto. 12 val. šventė bus ofi cialiai

pradėta. Žadamos įvairios rungtys: stintų

kepimo, valgymo, inkaro kėlimo čempiona-

tai ir kt.

Nidoje „Stintapūkio šventė“ prasidės penk-

tadienį. Joje žadama gausybė žiemiškų pra-

mogų: poledinės žūklės čempionatas „Prei-

los blizgė“, ledrogių varžytuvės. Neringos

svečiai bus supažindinti su unikaliu stintų

žvejybos būdu – „bumbinimu“. Tikėta, kad

„bumbinimo“ metu išdainuojami žodžiai

„Stinta pūkis“ privilioja žuvis. Ties Neringos

sporto mokykla bus atidarytas Žiemos pra-

mogų parkas.

Ir Palangoje, ir Nidoje

Nuo Palangos tilto stintos

gaudomos tinkliniais samčiais,

žvejų vadinamais keseliais.

Stinta Lietuvoje

išpopuliarėjo tik

maždaug prieš

dešimtmetį.

Anksčiau žvejai ją

menkai vertino.

A.Kripaitės nuotr.

S.Žulkus:

„Stintos – kaip moterys. Prieš vestuves puošiasi, kvepinasi, o po vestuvių, žiūrėk, jau ir pamiršta papuošalus.“

Palangos žvejai rekomenduoja paprastą

stintos ruošimo receptą. Žuvį reikia išva-

lyti, bet ikrus palikti. Šie suteikia stintai

ypatingą skonį. „Receptas labai paprastas:

žuvį reikia pasūdyti, pavolioti miltuose. Jo-

kio kiaušinių plakinio! Ir dėti į karštą aliejų.

To visai pakanka“, – tikino K.Pakutinskas.

Žvejai dar priduria – stintą skaniausia val-

gyti nuo uodegos, paliekant tik švarias

ašakėles.

Valgoma nuo uodegos