Sportas

Lietuvos žvaigždes gesina NBALietuvos talentai NBA vidutiniokų klubuose – tik vargo pelės. Toks šis sezonas Toronto „Raptors“ žaidėjams L.Kleizai, J.Valančiūnui ir Hjustono „Rockets“ naujokui D.Motiejūnui. L.Kleizai trukdo skausmai ir asmeninės bėdos, J.Valančiūnas reikalingas tik užtvaroms statyti, o D.Motiejūno talentas dūla ant atsarginių suolo.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 49 (1280) • 2012 m. gruodžio 21 d.

Savaitės interviu

Ministras bus mandagesnis

Kalbėtis ir gerbti – taip santykius su kaimynais žada gerinti naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Daugiausia darbo jo laukia ieškant sutarimo su Lenkija. L.Linkevičius lenkams žada pagaliau įvykdyti ankstesnių vadovų duotus pažadus.

5 psl.

Reportažas

Rietavo turgaus fenomenas

Žemaitiški gariūnai – Rietavo turgus –per beveik dvidešimt gyvavimo metų keitėsi mažai. Tačiau krizę ir konkurenciją su prekybos centrais turgus atlaikė ir net sustiprėjo: žmonių ir paviljonų čia nuolat daugėja.

10–11 psl.

Pasaulis

Legendinis kardinolas iš Vilniaus89 metų Lenkijos Vroclavo miesto kardinolas H.Gulbinowiczius, „Solidarnosc“ kovų laikų legenda, pasitikdamas žurnalistus iš Lietuvos pasisveikina lietuviškai. Jo tarnystė Dievui prasidėjo būtent Vilniuje.

22–23 psl.

I.Gelūno nuotr.

A.Kripaitės nuotr.

18–20 psl.

„Baikime dūsauti“ Taip sako Šakių vaikų namų siela Virginijus Kelertas

Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas 41 metų V.Kelertas galėtų keikti likimą: žmona jį paliko vieną su trimis sūnumis. Bet kunigas ne dūsauja, o rūpinasi dar 34 vaikais, kurie klega jo vadovaujamuose globos namuose.

8–9 psl.Šarūnaas s Bulota

E.Ovčarenko nuotr.

L.Paulauskaitės nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.2 | Politika

Kaip vertinate Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho elgesį?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Jis elgiasi kaip bailys

ir šantažuotojas

(7526) 21 proc.

Darbo partija ir jos vadovas

kelia grėsmę valstybei

(10651) 29 proc.

V.Uspaskichas bando

išvengti politinio susidorojimo

(9526) 25 proc.

V.Uspaskichas jau įkyrėjo tiek,

kad nenoriu apie jį nė girdėti

(9750) 25 proc.

V.Uspaskicho kainaĮsivaizduokite, kad prie jūsų gatvėje priėjo „Vil-morus“, RAIT ar kitokių tyrimų klausėjas, ir, jei ne šventų, tai apsipirkimo Kalėdų proga pasidomėjo, kiek jūs kainuojate? Kiek save vertinate, ponia? Be senų kailinių ir megztos beretės, žinoma. Ir jūs, pone, tik be tos odinės striukės, kuria gąsdinate retėjančius Londono džentelmenus?

Galima kirsti lažybų iš pusės ant stalo atsidur-siančių silkių ir mišrainių, kad šis klausimas suga-dintų jums nuotaiką labiau nei suma už šildymą. Nes jūs net nežinote savo kainos. Arba taip prastai save vertinate, kad toliau nėr kur. Pigiau grybo ir net silkių be galvų.

Amžinai teisūs mūsų konservatoriai gali iš jūsų šaipytis, kad kai kurių iš jūsų kaina svyruoja tarp 20 ir 50 Lt – tiek, kiek sumokėjo per rinkimus. Maž-daug penktadalis buvo nupirkti tik už pažadą per mėnesį mokėti 1509 Lt iki mokesčių.

Tai kiek tada užsiprašyti, kad nebūtų gėda? Gal ta gera kaina būtų 20 tūkst. Lt? Tiek Darbo partijos žygūnai neva siūlė į Seimą prasmukusiam krepšinio lapinui. Tik už tai, kad neateitų balsuoti dėl keliala-pio į teismą V.Uspaskichui ir jo augintiniams. O gal tai 10 tūkst. eurų – tiek, kaip kalbama trečiųjų Seimo rūmų bufete, už tą patį siūlyta socialdemokratams?

Ech, labusai, neturite jūs fantazijos, pasakytų jums Kėdainių kniazius. Kaip reikia save vertinti ir už kiek įvertinti V.Uspaskichas antradienį parodė taip, kad net ne pavyduoliams žadą atėmė.

Vienas V.Uspaskichas vertas tiek, kiek visas mūsų biudžetas – 26,4 mlrd. Lt! Štai taip. Socialdemokra-tai balsuoja už nemokamą V.Uspaskicho kelialapį į teismą? Gerai, tada V.Uspaskicho šutvė gali nebal-suoti už valstybės biudžeto įstatymą.

Jaučiate polėkį? Tiesa, tai nėra visai vieno V.Uspaskicho kaina. Tiek V.Uspaskichas įkainavo save drauge su priedais – V.Vonžutaite ir V.Gapšiu.

Bus kaip toje pasakoje, kur valstietis parduo-da gaidį ir jautį? Kaip čia pasakius. Jei nebūtų V.Uspaskicho, nebūtų ir V.Vonžutaitės su V.Gapšiu. Tai kiek turėtume atimti iš biudžeto sumos, kad gau-tume V.Uspaskicho kainą? Maksimum 400 tūkst. Lt, neskaitant mokesčių. Bet jis juk niekada nemoka. Valstybei. O dvi pridėtinės vertės personos ir taip bus valstybės išlaikomos. Jei ne Seimas, teisingu-mo sistema jomis pasirūpins.

Taigi paskaičiuokime, kurmiai. Iš 26,4 mlrd. Lt atėmus kokį 100 tūkst. Lt, skaičiuojant su bonusais už kenksmingas darbo sąlygas, vis tiek V.Uspaskicho kaina lieka 26,4 mlrd. Lt. Ir tai net ne visa jo kaina –tiek buvo įvertinta jo, kaip eilinio Seimo nario, ra-mybė. Kad teisėjai jos netrukdytų.

Ant vienos svarstyklių lėkštės – besivaipantis V.Uspaskichas, ant kitos – visos mūsų mokyklos, ligoninės, vaikų darželiai ir kariuomenė, policija ir STT su VSD, ir visa propagandinio balso sirenų paklaidinta Mokesčių inspekcija, ir savivaldybės, ir prokuratūra, ir Seimas.

Veža? O jei veža, tai mokykitės, vaikai, veikti ne iš Jurgelio, o iš kniaziaus. Savivertės. V.Uspaskichai, meistreli, mokyk lietuvių vaikus. O jūs vaikai taip da-rykit, kaip V.Uspaskichas daro. Ir nekamuos jūsų ne-visavertiškumo kompleksas anei silpno nusidėjėlio sąžinė. Linksmų Kalėdų, iš kuklumo numirsiantieji!

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

V.Uspaskichas vertas tiek, kiek visas mūsų biudžetas.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės žmogus

Liečiamasis

Rimo Valeikio pieš.

Viktoras Uspaskichas tris mėnesius pūtė miglą visomis kryptimis, kad tik prokurorai nepasiektų jo nekaltybės.

Tačiau pasaulio pabaigos išvakarėse Seime netikėtai išsigiedrijo: nekaltas kaip kūdikis V.Uspaskichas ir jo „vaikai“ V.Vonžutaitė bei V.Gapšys buvo sugrąžinti į teisiamųjų suolą.

21PROC.

25PROC.

29PROC.

25PROC.

Apklausoje

dalyvavo

38445

žmonės

Krepšinio treneris M.Lukošius:

- --

-

-

-

-

Užsk. Nr. 307221

Užsk. Nr. 307170Užsk. Nr. 307209

Užsk. Nr. 307207

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. Savaitės interviu | 5

Gimė 1961 m. Vilniuje.

Kauno politechnikos institute įgijęs inži-

nieriaus elektriko specialybę keletą metų

dirbo komjaunime, skelbė publikacijas

spaudoje. Buvo vienas iš Lietuvos komjau-

nimo atsiskyrimo nuo sąjunginės organi-

zacijos iniciatorių. Organizavo pirmąją eks-

pediciją, siekiant ištirti galimybes parvežti

tremtinių palaikus.

1992–1996 m. buvo Seimo narys.

1993–1996 m. ir 2000–2004 m. vadovavo

Krašto apsaugos ministerijai.

1997–2000 m. ir 2005–2011 m. ėjo amba-

sadoriaus prie NATO pareigas.

Nuo praėjusių metų buvo ambasadorius

ypatingiems pavedimams Užsienio reikalų

ministerijos Transatlantinio bendradar-

biavimo ir saugumo politikos departamen-

te, visuomeniniais pagrindais konsultavo

premjerą Andrių Kubilių.

Šią liepą buvo paskirtas

ambasadoriumi Baltarusijoje,

bet gruodžio pradžioje iš šių

pareigų buvo atšauktas.

L.Linkevičiaus dosjė

Užsk. Nr. 307173

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Kalbėtis ir gerbti – taip santykius su kaimynais žada gerinti naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. L.Linkevičius interviu savaitraščiui „15min“siūlė bendraujant su Rusija netapti praei-ties įkaitais, su Baltarusija – demokratijos vertybes derinti su pragmatiniais intere-sais, o su Lenkija – būti ne viršesniems, bet mandagesniems ir įgyvendinti senus pažadus.

– Kokie bus artimiausi darbai ir ką pla-nuojate visai kadencijai?

– Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai kitais metais užgožia visus prioritetus. Į tai sukoncentruotas visas dė-mesys – ne tik mūsų ministerijos, bet ir visos valstybės. Reikės darnaus visų ins-titucijų darbo.

Man artimas konsensusas, to visada sie-kiu, todėl labai vertinu sutarimą tokiose srityse, kaip gynyba, užsienio politika, saugumas.

Užsienio politikoje turi būti mažiau re-voliucijų ir daugiau tęstinumo. Neprik-lausomybės pradžioje buvo trys priorite-tai – narystė ES, NATO ir gera kaimynystė. Pirmi du jau įgyvendinti, bet kalbant apie gerus kaimyninius santykius – matau daug rezervų. Nenoriu dramatizuoti, bet ir ne-noriu nusiraminti.

– Kuriomis kryptimis geografi ne prasme plėtosite užsienio politiką?

– Čia nėra arba – arba, reikia visko. Kai-mynai būna įvairūs, bet svarbūs visoms šalims. Su Latvija ir Lenkija esame NATO ir ES narės, turime bendrą darbotvarkę bei vertybes, nors yra tam tikrų niuansų. Ša-lia yra Baltarusija ir Rusija, pasirinkusios

skirtingą kelią, bet tai nereiškia, kad turi-me tapti išankstinės nuomonės įkaitais, paskęsti skirtumų analizėje.

Tai svarbu – negalima ignoruoti šių daly-kų, bet reikia akcentuoti pažangą, žvelgti į priekį. Tik taip galime išspręsti nesutari-mus. Galima ir priešingai elgtis – nuolat kar-toti, kas mus skiria, priminti nuoskaudas. Nemanau, kad tai yra perspektyvus kelias.

Ne tik ruošiantis pirmininkavimui ES, bet ir apskritai reikia glaudesnių darbinių, kas-dienių, o ne proginių ryšių su didžiausiais ES žaidėjais – Vokietija, Prancūzija, Jung-tine Karalyste. Tai ne iki galo išnaudota.

Esu įsitikinęs, kad sudėtinga pervertin-ti JAV vaidmenį Lietuvos valstybingumui. Svarbus ir ES dialogas su JAV – ekonominė-je srityje, NATO kontekste. Nepamirškime, kad NATO yra Europos saugumo garantas.

– Liepą tapote Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje, kurios santykiai su ES įtempti. Ką per keturis mėnesius pavyko nuveikti?

– Pavyko kai ką suprasti ir pajusti. Balta-rusiai – puikūs, paprasti, nuoširdūs žmo-nės, panašūs į mus.

Nepaisant didžiulių skirtumų – politinės situacijos vertinimo, raidos, jie yra mūsų kaimynai. Kaip ir bendraujant žmonėms, reikia gerbti pašnekovą, net jei jis yra ki-toks, nesutinka su tavo nuomone. Tik jį gerbdamas, ramiu tonu kalbėdamas gali pasakyti taip, kad tave išgirstų.

– Bet ar mes sugebame kalbėtis su visais? Prisiminkime Baltarusijos opozicijos atsto-vą Alesių Beliackį, nuteistą kalėti Lietuvai

pateikus duomenis apie jo banko sąskai-tą, kažkodėl nepageidaujamais mūsų šaly-je tapusius žaliuosius Mikalajų Ulasevičių ir Tatjaną Novikovą.

– Nuoseklumo nedaug. Galima padaryti, jei pasistengsime. Deja, užsienio politikai skiriame mažai laiko, nes yra apčiuopia-mesnių problemų – socialiniai klausimai, sveikatos apsauga, dujų ir elektros kainos, mokesčiai.

– O kokius santykius plėtosite su Rusija – pragmatiškus ar vertybinius?

– Kai sakydavau perkrova, kai kas šaipy-davosi. Turiu moralinę teisę apie tai kal-bėti, nes apie tai rašiau. 2010 m. lapkritį mano straipsnis „Reset with Russia but with reassurance“ (angl. „Perkraukite san-tykius su Rusija, bet nuraminant“) pasiro-dė „New York Times“, „Herald Tribune“. Mano mintis buvo – veiksmas, kompiute-ryje paspaudžiant perkrovimo („reset“) mygtuką, nereiškia atminties išvalymo – mygtuko „delete“ (angl. „trinti“). Priešin-gai – kai ateina nauja administracija, reikia perkrauti sistemą.

Perkrova yra šansas pamatyti, ko ne-matei, ir kažką pataisyti kosmetiškai ar stipriau.

– Santykiai su lenkais pastaraisiais metais atšalo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą žėrė kritiką Varšuvos adresu, netyla ginčai dėl lenkiškų pavardžių, vietovardžių rašybos, švietimo problemų. Kaip gerinsite santykius su šia valstybe?

– Turime elgtis europietiškai. Kai susi-tinka du žmonės – jaunesnis ir vyresnis, kuris turi pirmas pasisveikinti? Kuris man-dagesnis. Gal ir nereikia taip supaprastintai žiūrėti. Tačiau turime atlikti, ką buvę va-dovai žadėjo. Turime tai atlikti, nepažeis-dami Konstitucijos – yra tokių galimybių.

Paskaitę Tautinių mažumų teisių apsau-gos konvenciją, galime padaryti daugiau. Bet reikia bendro sutarimo ir supratimo. Esu įsitikinęs – to nedarysime skriausda-mi savo kalbą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius:

„Būkime mandagesni su kaimynais”

„Kalbant apie gerus kaimyninius santykius – matau daug rezervų.“

L.Linkevičius žada

būti mandagus

su artimiausiais

kaimynais.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.6 | Teisėsauga

Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt

Lietuvoje beveik nebeliko Nepriklausomybės pradžioje visuomenę šiurpinusių išpuolių – sprogimų, susišaudymų ir parodomųjų gaujų narių egzekucijų. Tačiau nusikalstami sindikatai neišnyko. Tiesiog pasikeitė jų veiklos pobūdis.

„Organizuotų nusikalstamų grupuočių skaičius Lietuvoje smarkiai nekinta, ta-čiau auga jų profesionalumas. Keičiasi jų veiklos metodai, nusikaltimų pobūdis, – savaitraščiui „15min“ sakė Lietuvos krimi-nalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. – Anksčiau matėme daug atviro smurto nusikaltėliams kovojant dėl įtakos sferų – buvo pasišaudymų, sprogimų. Da-bar tų dalykų mažiau.

Pakito gaujų narių intelektas, jei lygin-sime su tuo, kas buvo prieš 15 ar 20 metų, pasikeitė jų mentalitetas.“

Turto prievartavimas arba savivaldžiavi-mas šiais laikais taip pat tapo daug subtiles-ni. Žmogus įtraukiamas į kokias nors verslo schemas, jis tampa tariamai kažkam sko-lingas ir jau tada iš jo reikalaujama pinigų. Kitas variantas – turtas prievartaujamas iš nelegalia veikla užsiimančio žmogaus, nes jis apie tai nedrįs pranešti policijai.

Nusikaltimai geriau suplanuoti Lietuvos kriminalistų vadas tvirtina, kad nors visuomenei gaujų veikla šiuo metu nėra itin matoma, vis dėlto ji kelia dide-lį pavojų.

Dabartinės grupuotės išsiskiria gerais tarpusavio ryšiais, stipriu materialiniu ir techniniu aprūpinimu, konspiracija. Orga-nizuotų nusikalstamų susivienijimų daro-mi nusikaltimai būna gerai suplanuoti. Dėl to tenka pasitempti ir kriminalinei policijai.

„Žmonėms kartais sunku suprasti, kodėl policija žino apie nusikalstamus organizuo-tus susivienijimus, bet jų neatiduoda teis-mui. Bet vien žinoti neužtenka.

Norint sulaikyti tą grupę žmonių, pa-traukti juos atsakomybėn ar pritaikyti Or-ganizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, reikia surinkti daugybę įrodymų. O tam reikia ne tik netradicinių ir nevie-šų darbo metodų, bet ir vis didesnių inte-lektinių ir materialinių išteklių“, – aiškino A.Matonis.

Pastaruoju metu nemažai atvejų, kai už-kerta kelią planuojamiems nusikaltimams. A.Matonis paminėjo Vilniuje sulaikytą nu-sikalstamą grupuotę, planavusią pagrobti verslininką Anuprą Mišeikį, vadovaujantį pramogų ir poilsio centrui „Belmontas“.

Santykius aiškinasi tyliaiViena ryškiausių šių dienų organizuoto nu-sikalstamumo tendencijų – senosios kartos grupuočių pasitraukimas.

Kaip pavyzdį A.Matonis paminėjo Vilniu-je veikusią „lapinų“ gaują, kuri prekiavo narkotikais, nevengė kruvinų susirėmimų, siekė drastiškomis priemonėmis didinti savo įtaką, naudodama smurtą bandė kont-roliuoti kitas gaujas. Tiriant šios grupuotės veiklą įtarimai buvo pareikšti 93 asmenims.

Tarp senųjų sutriuškintų grupuočių A.Matonis įvardijo ir „daktarų“ gaują, ku-riai inkriminuojama dešimtys sunkių ir la-bai sunkių nusikaltimų: šaunamųjų ginklų ir sprogmenų panaudojimas, nužudymai, pasikėsinimai nužudyti, grasinimai susi-doroti, turto pagrobimai ir kt.

Kalbėdamas apie pastaruoju metu poli-cijos neutralizuotas grupuotes, Lietuvos kriminalistų vadas minėjo ir plačią kon-trabandinę veiklą išvysčiusią Marijano Ta-raškevičiaus gaują. Tiriant jos galimus nu-sikaltimus įtarimai buvo pareikšti daugiau kaip šimtui asmenų, valstybei padaryta žala skaičiuojama dešimtimis milijonų litų. A.Matonis taip pat užsiminė apie išsklai-dytas Vyšniausko ir Baranausko gaujas.

„Neutralizavus senąsias grupuotes, su-mažėjo atvejų, kai savo santykius nusikal-tėliai aiškinasi smurtu. Dabar jie konfl iktus sprendžia taip, kad paprasti žmonės ar tei-sėsauga to net nesužino. Patys nusikaltė-liai, net jei jie ir nukentėjo per kažkokį su-sirėmimą, niekur nesikreipia. Yra nemažai tyrimų, kai nei viena pusė nenori bendra-darbiauti, nei viena pusė neduoda paro-dymų“, – pasakojo A.Matonis.

Savo veiklą iškelia į užsienį„Nenustebkite, bet nusikalstamas pasaulis irgi veikia verslo principais. Nu-sikalstamos struktūros nagrinėja rinkas savo veiklai vykdyti ir viską gerai apmąs-to. Gyvename Europos Sąjungoje, mūsų sienos atviros, tad ir nusikalstamam pa-sauliui yra atsivėrusios milžiniškos rinkos tiek Vakaruose, tiek ir Rytuose.

Lietuva nėra ta šalis, kur galima išvystyti labai plačią veiklą. Visų pirma, Lietuvoje

nėra itin daug ką grobti. Kita vertus, mūsų šalyje policija dirba pakankamai neblogai, o bausmės Lietuvoje tikrai nėra pačios švel-niausios. Nusikaltėliai visa tai įvertina ir dalį savo veiklos iškelia į kitas šalis“, – dar vieną priežastį, kodėl organizuotų grupuo-čių veikla pastaruoju metu mažiau krenta į akis, įvardijo pareigūnas.

Į užsienį gali būti iškeliama dalis veiklos, o nusikaltimų organizavimas lieka Lietu-voje. Tokiais atvejais pareigūnams, net ir žinantiems apie gaujos egzistavimą, su-sieti jos veiklą į vieną visumą būna labai sudėtinga.

„Užsieniečiai atpratę nuo tokių įžūlių nu-sikaltimų, su kokiais susidurdavome mes. Kalbu apie ypač įžūlius plėšimus ar vagys-tes vidury dienos, kai išdaužus stiklą per kelias akimirkas pagrobiama didelės vertės brangiųjų metalų ar juvelyrinių dirbinių. Užsienio parduotuvėse dažnai net signa-lizacijos nebūna. O Lietuvoje tokio nusi-kaltimo, kruopščiai jam nepasiruošęs, ne-padarysi“, – tikino A.Matonis.

Svetur bausmės švelnesnės Lietuvos pareigūnų duomenys, Europolo statistika, užsienio policijos analizė rodo, kad profesionalūs nusikaltėliai iš Lietu-vos ypač kelia nerimą Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos teisėsau-gininkams. Kai kurių lietuviškų gaujų ry-šiai siekia net Venesuelą, JAV, Kanadą, Ki-niją, Tunisą.

Tarptautiniu mastu lietuviai gerai ma-tomi tiriant prekybos narkotikais bylas, jie tarpininkauja ar net organizuoja kvaišalų kontrabandą, ypač aktyviai veikia vagiant prabangius automobilius ir organizuoja jų

kontrabandą iš Vakarų Europos į Rusi-ją ar Vidurinės Azijos šalis. Ne-

spjauna mūsų nusikaltėliai ir į prekybą ginklais, neti-

krais mokėjimo instru-mentais ar netikrais pinigais.

Dar viena prie-žastis, kodėl lietu-vių gaujos nusikal-timams pastaruoju

metu renkasi užsie-nio šalis, – švelnios

bausmės.„Lietuvoje ankstesnis

teistumas laikomas sunki-nančia aplinkybe. Tuo tarpu

jeigu tas pats anksčiau Lietuvoje teistas asmuo nusikalsta užsienyje, ten jis teisia-mas kaip visiškai nepakliuvęs į teisėsaugos akiratį. Tokiu atveju jam ir bausmė skiriama švelnesnė. Užsieniečiai dažniausiai nesido-mi, ar jis jau buvo teistas mūsų šalyje. O ir bausmės atlikimo sąlygos ten geresnės“, – pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas.

Gudrūs ir atsargūsTokią naująją organizuotų nusikaltėlių kartą mato Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas A.Matonis

Tarptautiniu mastu lietuviai gerai matomi tiriant prekybos narkotikais bylas, jie aktyviai veikia vagiant prabangius automobilius.

A.Matonis:

„Nenustebkite, bet nusikalstamas pasaulis irgi veikia verslo principais.“

Kur link pasisuks organizuotų nusi-

kalstamų susivienijimų veikla, pasa-

kyti sunku, mat tai priklauso nuo daug

aplinkybių.

Pavyzdžiui, prieš kelerius metus pakan-

kamai daug lietuvių buvo tapę narko-

tikų kurjeriais. Jie iš Pietų Amerikos ga-

bendavo dideles narkotikų siuntas, kai

kurie kvaišalus veždavo net savo kūne.

Tačiau užteko keliolikos sulaikymų ir

policija pastebėjo, kad susižavėjimas šia

veikla atslūgo.

Pareigūnai prognozuoja, kad nusikaltė-

liai ir toliau savo veiklą skaidys į kelias

smulkesnes veiklas, manydami, jog ats-

kiras vienas ar kitas elementas neuž-

trauks atsakomybės.

„Kokios veikos ir toliau bus pastebi-

miausios? Tai – nusikaltimai elektroni-

nėje erdvėje. Žinoma, daugiausia ir to-

liau bus daroma nusikaltimų, susijusių

su narkotikais. Tai ir prekyba narkoti-

kais, ir narkotikų kontrabanda“, –

sakė kriminalinės policijos

vadovas.

A.Matonio manymu, neat-

sisakys lietuviai ir praban-

gių automobilių vagysčių:

„Rytuose šių automobi-

lių paklausa milžiniška.

Ten jais visi puikuojasi,

visi važinėja, nors visi

žino, kad jie vogti.“

Kurjeriai aprimo

Tiriant „lapinų“ gaujos

veiklą įtarimai buvo

pareikšti 93 asmenims.

I.Gelūno nuotr.

enįkalstamas

kontrabandą iš Vają ar Vidur

spjaunair į pr

kramp

žvt

mnio

bau„Lie

teistumanančia ap

banda ,

os

t-

n-

ų:

M.Taraškevičiaus

sulaikymas.

LKPB nuotr.

A.V

ait

ke

vič

iau

s n

uo

tr.

Jau ketvirtus metus

prieššventiniu laikotarpiu

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Jaukios ir skanios dovanos

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Už

sk

. Nr.

30

72

26

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.8 | Visuomenė

Antrąją Kalėdų dieną Kauno rotušėje vyks tra-dicinis, jau 23-iasis Kauno miesto savivaldybės organizuojamas Kalėdinis labdaros vakaras. Su-rinktos lėšos šįmet bus skirtos klausos negalią turintiems vaikams ir jaunimui bei tuberkulio-ze ir cukriniu diabetu sergantiems vaikams bei suaugusiems.

„Visus kviečiu artėjant gražiausioms metų šven-

tėms pasidalinti savo gerumu ir prisidėti prie šios kil-

nios iniciatyvos. Pasidalinkime mūsų širdyje užau-

gintais gerumo vaisiais su tais, kuriems labiausiai

reikia mūsų palaikymo ir paskatinimo, mūsų geru-

mo ir šilumos“, - ragina Kauno miesto meras And-

rius Kupčinskas.

Labdaros akcijos fondą tradiciškai papildys mies-

to mero žmonos Jurgitos Kupčinskienės globojamo

meno darbų aukciono metu surinktos lėšos. Aukci-

onui savo kūrinius padovanojo žinomi Kauno meni-

ninkai: Lina Michalauskaitė, Gintaras Česonis, Kęs-

tutis Navakas, Marijus Gvildys, Modestas Malinaus-

kas, Eugenijus Gricius, Nijolė Kalvienė, Miglė Kosins-

kaitė, Aušra Deltuvienė, Egidijus Rudinskas ir Jurgita

Rancevienė bei galerija „Jaukūs namai“.

Šiais metais geradarių paaukotos lėšos šį-met bus skirtos:

Klausos negalią turintiems vaikams ir jaunimui (VšĮ

Kauno kurčiųjų reabilitacijos centrui) - gestų kalbos

vertimo paslaugoms, teikiamoms vaizdo skambučiais;

Tuberkulioze sergantiems vaikams, besigydan-

tiems Kauno klinikinės ligoninės II Vaikų ligų skyriu-

je, kurį globoja labdaros ir paramos fondas „Saulės

smiltys" (papildomų palatų įrengimui: daugiafunkci-

nės lovos jaunuoliams, inhaliatorius, buitinė techni-

ka, įranga žaidimų kambariui);

Sergantiesiems cukriniu diabetu - LSMU Kau-

no klinikų Endokrinologijos klinikos Cukrinio diabe-

to centrui, kuriame konsultuojami, gydomi ir tiriami

sergantieji šia liga (įrangai atnaujinti ir papildyti: ul-

tragarsinės diagnostikos aparatui, diabetinės pėdos

priežiūros kabineto įrangai, profesionalaus nuolatinio

cukraus kiekio kraujyje stebėjimo prietaisui).

Vakar labdaros akcijai buvo paaukota daugiau

nei 50 tūkst. Lt. Prie kilnios iniciatyvos vakar jau

buvo prisijungę šie rėmėjai: bendrovės HELISOTA,

SG DUJOS, LYTAGRA, INFORMACIJOS SAUGUMO

AGENTŪRA, KAUNO TILTAI, GEOMETRA, MEGAPI-

LĖ, VITAFARMA, KAUNO KELIAI, G-GROUP, MEGA-

PILĖ, EKSPERTIKA, SKUBIOS SIUNTOS, ELINTA VS,

LININGAS, LABORATORINIŲ BANDYMŲ CENTRAS,

SERFAS, KAUNO SPAUDA, KAUNO PLANAS, MA-

NO BŪSTAS LT, ASIGA, KAUNO AUTOBUSAI, KAU-

NO ŠVARA, KAUNO KOMUNALINIS IR BUTŲ ŪKIS,

D.V. RAULYNAITIENĖS VAISTINĖ EKMEDINA, advo-

katų profesinė bendrija JANKAUSKAS IR PARTNE-

RIAI, IĮ PERSIAN ART bei Kalniečių, Centro ir Šančių

poliklinikos. Informaciniai Kalėdinio labdaros vaka-

ro rėmėjai - „15min" ir INIT. Nuoširdžiai dėkojame

visiems rėmėjams.

Praėjusiais metais labdaros akcijos metu iš viso

buvo paaukota 121 tūkst. Lt. Šios lėšos buvo skir-

tos onkologinėmis ir sunkiomis retomis ligomis ser-

gantiems vaikams, gydomiems Kauno klinikų Vai-

kų ligų klinikoje. Paaukotos lėšos panaudotos nau-

jo skyriaus, kuriame gydomi onkologinėmis ligomis

sergantys vaikai, palatoms įrengti. Buvo nupirkti ne-

standartiniai baldai - kūdikių apžiūros stalai, spinte-

lės prie lovų, foteliai visą parą prie savo vaikų budin-

tiems tėvams, sumontuotos kompaktiškos spintos.

Kauno miesto savivaldybė kviečia dalintis gerumu

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Šiuo metu čia glaudžiasi 34 vaikai, nors vietos yra tik 30-čiai. Šių vaikų namų siela –Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas 41 metų Virginijus Kelertas, tarnaujantis Šakių ir Sudargo parapijose.

„Lietuva taip gerai, kaip dabar, materiali-ne prasme, dar niekada negyveno. Ir nieka-da tiek daug neaimanavo. Dūsavimas tapo viena iš dominuojančių mūsų krašto savy-bių“, – pastebi kunigas.

Jo žodžiais, šiandien mums labiausiai trūksta ne materialinių, o dvasinių daly-kų – daugiau tikėjimo, meilės, vilties. „Juk geras žodis, atjauta nieko nekainuoja, bet to dažniausiai šiandien ir pasigendama“, – neabejoja Šakių vaikų globos namams va-dovaujantis dvasininkas.

Todėl savo auklėtinius jis moko matyti ne tai, ko jie neturi, o tai – ką turi ir kuo gali padėti kitiems.

Pamestinukai dalija dovanas „Turime sveikas kojas, rankas, mąstančią galvą. Su jomis galima labai daug ką nuveik-ti. Ir tai nėra kažkokie fi nansiniai dalykai“, –pabrėžia V.Kelertas.

Kasmet prieš Kalėdas Šakių vaikų glo-bos namuose gyvenantys mažamečiai ap-lanko garbaus amžiaus žmones. Parodytas dėmesys, kuklios dovanėlės praskaidri-na jų kasdienybę ir tarsi nejučia priverčia nusišypsoti.

O tai išvydę daug negandų per savo trum-pą gyvenimą jau spėję patirti, bet nepalūžę vaikai į save pažvelgia kitaip. Jie supranta galintys padėti kitiems, pajunta savo vertę, atsakomybę.

Mažieji pabėgėliai iš SirijosPokalbio su „15min“ žurnalistais dieną V.Kelertas sužinojo, kad teks priimti dar tris – nelegaliai sieną kirtusių pabėgėlių iš Sirijos – vaikus. Kol vyks tyrimas, mažie-ji klajokliai, kurių jauniausiam yra treji,

o vyriausiam – dvylika metų, turės perprasti naujų namų taisykles.

„Jiems tai – didžiulis stresas, nes yra at-skirti nuo tėvų, nesupranta mūsų kalbos, jau yra atlaikę ilgą kelionę. Belieka tik nu-manyti, iš kokios aplinkos, nuo kokio var-go ir nelaimių jie bėgo.

Mūsų vaikai, ypač – vyresni, naujai atvy-kusius priima labai rūpestingai, atsakingai, nes patys visa tai yra išgyvenę. Jie naujus gyventojus nuramina, viską aprodo. Kartais gal ir gerai, kad reikia pasispausti, priimant kitą, pamatyti, kaip jis gyvena. Taip vai-kai supranta, kad jie turi daug daugiau nei daugelis kitų, net ir iš normalių šeimų“, –svarsto iš Jurbarko kilęs dvasininkas.

Kitąmet prie globos namų ketinama pra-dėti statyti aštuonių sublokuotų pastatų kompleksą, kuriame laikinai galėtų įsikurti šeimos su vaikais.

Prie bažnyčios taip pat veikia anoni-minių alkoholikų klubas, vienijantis apie 80 žmonių, yra įkurtas Dienos užimtumo centras sutrikusio intelekto asmenims, skirti aštuoni kambariai motinai ir vaikui ar pilnametystės sulaukusiems, tačiau dar nespėjusiems į gyvenimą įsikabinti buvu-siems vaikų namų auklėtiniams.

Kūdikį iškeitė į alkoholįĮ Šakių globos namus įvairaus amžiaus vai-kus nukreipia ne tik Vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Kartais juos atveža policijos pareigūnai, kartais vaikai patys ateina iš namų, ku-riuose nuolat girtaujama, smurtaujama, nėra maisto.

Jauniausia globos namų gyventoja buvo vos septynių dienų.

Šakių vaikų namų siela liuteronų kunigas Virginijus Kelertas:

„Baikime Į 2005 metais prie

Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios

pastatytus trijų aukštų 420 kv. metrų

ploto vaikų globos namus patenka

našlaičiai, tėvų palikti ar apleisti vaikai. Per

septynerius metus juose yra gyvenę apie 240 įvairaus

amžiaus mergaičių ir berniukų.

V.Kelertas savo auklėtinius

moko matyti ne tai, ko jie

neturi, o tai – ką turi ir kuo

gali padėti kitiems.

E.Ovčarenko nuotr.

Užsk. Nr. 307198

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. Visuomenė | 9

Jauniausia globos namų gyventoja buvo vos septynių dienų. „Motina po gimdymo nesiryžo pakeisti gyvenimo būdo. Alko-holis. Po pusės metų ji apsitvarkė ir dukrą

pasiėmė. Kiek galėjome, jai padėjome. Kelis kartus buvo atvažiavusi į anonimi-nių alkoholikų klubą, kabinosi į gyveni-mą, bet vaikas vėl pas mus. Maždaug 40 metų amžiaus moteris atvažiuoja retai. Neblaivi aplankyti dukros negali, o ki-tokių dienų, matyt, mažai ir būna. Alko-holis – sunki liga, kuri žmogų įkalina“, –liūdną mažylės gyvenimo pradžios isto-riją pasakoja kunigas.

Atrodė lyg iš koncentracijos stovyklos Kartą į Šakių vaikų globos namus buvo at-vežta trejų metų mergaitė, tesvėrusi 6,2 kg. „Vaizdas – lyg iš koncentracijos sto-vyklos“, – galva palingavo V.Kelertas. Dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kitas vaikas, kurio dantys jau buvo išdy-gę, nemokėjo kramtyti maisto, nes, kaip spėjama, niekada to nebuvo daręs.

„Kiši šaukštą, jis išsižioja, kiek tik gali, bet nežino ką toliau daryti. Nežinia, kas su juo buvo daroma. Buvo kaip salota nu-mestas ir paliktas likimo valiai. Tokių metų vaikas jau turėtų stovėti, tačiau juo vi-siškai nebuvo užsiimama, todėl raume-nys buvo neišsivystę“, – dar vieną sveiku protu sunkiai suvokiamą atvejį prisime-na kunigas.

Anksti šeimą sukūręs V.Kelertas augina

tris sūnus: Dominyką (13 metų), Alek-

sandrą (17 metų) ir Julių (18 metų). Savo

atžalas kunigas prižiūri vienas, nes prieš

penkerius metus išsiskyrė su žmona.

Buvusi sutuoktinė taip pat kartais ap-

lanko sūnus.

Dvasininko tikinimu, kasdien rūpintis

savais ir svetimais vaikais – nesunku,

nes toks yra jo pašaukimas. „Tai vadinu

malonumu, o ne darbu. Nors pats augau

negausioje šeimoje – turiu vieną brolį,

mano mama Irena dirbo vaikų darže-

lio vedėja Jurbarke. Visada ja žavėjau-

si. Mama atsimindavo visų 100 vaikų

vardus“, – pasakojo Šakių vaikų globos

namų vadovas.

Jis dar nežino, kokius gyvenimo kelius

pasirinks jo atžalos. Leidžia vaikams ap-

sispręsti patiems. Galbūt kažkuris pa-

seks tėvo pėdomis.

Julius vasarą pajuto socialinio darbo

skonį, o Aleksandras svajojo tapti toli-

mųjų reisų vairuotoju.

„Pavyko susitarti, kad jis savaitę praleis-

tų kelyje. Grįžo pakeitęs nuomonę“, –

šypsojosi V.Kelertas. Jauniausias sūnus

Dominykas mokosi ir viskuo domisi, ta-

čiau apie ateitį dar negalvoja.

Vienas augina tris sūnusdūsauti“ Vaikai globos namuose

primiršta patirtas

negandas ir vargus.

Namuose tvarkosi patysGlobos namuose verda toks pat kasdienis gyvenimas, kaip ir bet kuriuose kituose namuose, kuriuose auga vaikai.

Ryte visi eina į mokyklas, o grįžę pirmiau-sia skuodžia į virtuvę. Vėliau ilsisi, ruošia pamokas, lanko meno, sporto būrelius. La-biausiai mėgstami koviniai sportai ir basei-nas. Savaitgaliais keliasi kada kas nori ir dieną susiplanuoja kaip nori. Vieną kartą per savaitę – sekmadienį, po pamaldų – visi vienu metu susėda prie stalo.

Kambarius tvarko, grindis plauna, drabu-žius į skalbyklą neša ir džiausto patys vai-kai, todėl yra savarankiškesni ir atsakinges-ni už daugelį savo bendraamžių. Žinoma, džiugias akimirkas kartais sutrikdo vaikų išdaigos. Bausmė už jas – papildomas bu-dėjimas arba draudimas kurį laiką išeiti iš namų. Tačiau labiausiai padeda pokalbiai.

„Šie vaikai yra tokie patys, kaip ir jų ben-draamžiai, gyvenantys normaliose šeimo-se. Jie turi tokias pačias galimybes, todėl daug kas priklauso tik nuo jų pačių, nuo jų norų, iniciatyvumo. Vienus vilioja mokslai. Kitus – tos pačios ydos, kurios suviliojo ir jų tėvus“, – atsidūsta V.Kelertas. Jis džiau-giasi buvusia auklėtine, Kaune studijuojan-čia teisę, tačiau liūdi, kad vienas vaikinas grimzta į gyvenimo dugną.

Šakių vaikų globos namai ne tik gauna paramą iš Vokietijos, Švedijos, JAV, vie-tinės bendruomenės, ūkininkų, tačiau ir patys dalija labdarą. Gautais drabužiais, patalyne, rankšluosčiais paremia apie 600 vargingai gyvenančių šeimų Šakių rajone.

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Sekmadienio rytas. Spaudžia 6 laipsnių šaltis. Eismą reguliuojantys vyrai pluša – prie Rietavo turgaus nusidriekusi ilga automobilių eilė.

Didžiulėje turgavietėje nuo 1997-ųjų, kai čia lankiausi paskutinį kartą, vaizdas

nedaug pasikeitęs: dalis prekeivių savo

prekes išsidėlioję ant sulankstomų stalelių, kiti

glaudžiasi celofanu dengtose palapinėse, dar kitiems prekybines patal-pas atstoja suvežti metaliniai garažai.

Žemaitiški gariūnai – Rietavo turgus – per beveik dvidešimt gyvavimo metų kei-tėsi mažai. Tačiau krizę ir konkurenciją su prekybos centrais turgus atlaikė be prob-lemų: žmonių ir paviljonų čia nuolat dau-gėja. Pati turgavietė jau vargiai išsitenka 20 hektarų.

Nuo vinies iki kombaino Suvokti sistemą čia sudėtinga – šalia vy-riškų apatinių sustatytos šakės ir kastuvai, greta prekiaujama kiniškais žaislais, o šalia jų – valikliais ir skalbikliais, net ir kvepalais. Vienoje palapinėje aplanko mintis – deja vu. Ant pakabų sukabinti ryškiaspalviai megz-tukai – lygiai tokius pačius prieš porą de-šimtmečių vilkėdavo pusė pradinukų.

Atrodo, kad laikas sustojo ir užuolaidų skyriuje. Net turgavietėje skambanti mu-zika – lyg iš praeities. Tiesa, juostines ka-setes seniai pakeitė kompaktiniai diskai. Tačiau gyvenimas verda: žmonės brenda

prisnigtais takais, klausinėja, derasi. Vyras, sumanęs pasimatuoti slides, sudaro spūs-tis. Dar vienas, iškėlęs rankas virš praeivių, neša vaikišką vežimėlį.

„Mes sakome, kad čia galima įsigyti viską – nuo vinies iki kombaino“, – didžiuojasi tik sekmadieniais veikiančio Rietavo turgaus vadovas Zigmonas Dirvonskas. Bet čia pat pasitaiso: „Turguje galima įsigyti ir nedidelį rąstinį namą ar pirtį.“

Geidžiamiausi pirkėjai – latviai Daugiau nei dešimt metų kiekvieną sekma-dienį čia vyriškais apatiniais ir kojinėmis

10 | Reportažas

Atliekų rūšiavimas – ne tik aplinkai naudinga mada, bet ir būtinybė gyvenantiems Europos Są-jungoje (ES). Lietuvoje šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad iki 2013 m. atliekų kiekis, šalina-mas į sąvartynus, turi sudaryti ne daugiau kaip pusę 2000-aisiais šalinto atliekų kiekio. Tokius reikalavi-mus kelia ES, pagal juos šalyje formuojama bioskai-džių ir buitinių atliekų tvarkymo infrastruktūra.

Už ES paramos aplinkos projektams adminis-travimą atsakingos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, 2000-2006 m. Sanglaudos fondo lėšomis Lietuvoje uždaryti 466 aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, dar 2007-2013 m. Sanglaudos fondo lėšomis numatoma uždaryti 344 šiukšlynus bei sąvartynus. Taip pat šiuo metu pasta-tyta 11 naujų ES aplinkosauginius bei visuomenės sveikatos reikalavimus atitinkančių sąvartynų, šiuo metu šalyje veikia 62 stambių gabaritų atliekų ir 21 kompostavimo aikštelė.

„Atliekų surinkimo aikštelių tinklą planuojama plėsti ir ateityje. Ne mažiau svarbu ir nuolat moty-vuoti gyventojus, kad jie šiomis aikštelėmis naudotų-si. Džiugu, kad kai kurių regionų gyventojai jau dabar ypač aktyviai naudojasi atliekų surinkimo aikštelė-mis. Pavyzdžiui, Alytuje gerokai viršijamos šių aikš-telių galimybės ir šiuo metu statoma net 15 naujų: 10 stambių gabaritų atliekoms surinkti ir 5 kompostavi-mo“, – sakė APVA Atliekų projektų skyriaus vedėjas Vytautas Vrubliauskas.

Šiuo metu Alytaus regione iš viso veikia 6 stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo ir 2 kompostavimo aikštelės, iš kurių 5 stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo ir abi kompostavimo aikštelės įrengtos naudojantis ES pa-

rama. Praėjusiais metais jose buvo priimta 2112 tonų atliekų – tai beveik trylika kartų daugiau nei 2006 m., kai buvo priimta tik 166 tonos. Daugiausiai šiose aikštelėse pastaraisiais metais buvo priimta naudotų padangų ir mišrių statybinių bei griovimo atliekų.

„Atkreipiame dėmesį, kad žmonės vis daugiau atliekų atveža į jų surinkimo aikšteles. Šiuo metu regione veikiančių surinkimo aikštelių pajėgumai vir-šijami pusantro ar net du kartus. Atsiradus naujoms aikštelėms, žmonės turės ne tik geresnes sąlygas rūšiuoti atliekas, bet tai bus ir papildoma paskata tai daryti, nes pastačius papildomas aikšteles, stam-biųjų bei kitų atliekų regiono gyventojams nereikės vežti toliau kaip 12 –15 kilometrų“, – teigė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) gamybos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Dimša.

Ir jau eksploatuojamos, ir naujai įrengiamos atliekų surinkimo aikštelės Alytaus regione yra šalia gyvenamųjų rajonų, kad žmonėms būtų patogu jas pasiekti. ARATC specialistų manymu, tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jose surenkamų atliekų kiekis yra gerokai didesnis nei kituose šalies regio-nuose.

Į stambių gabaritų aikšteles keliauja atliekos, kurių negalima mesti į konteineriusIš 15 Alytuje naujai statomų aikštelių 10 bus

skirtų stambių gabaritų atliekoms surinkti. Naujose, kaip ir jau veikiančiose aikštelėse, iš gyventojų bus priimamos buitinės stambios bei pavojingos atliekos. Jų negalima mesti į konteinerius, esančius prie gy-ventojų namų.

Į aikšteles būtina gabenti įvairias cheminių medžiagų atliekas, maitinimo elementus, aku-muliatorius, dienos šviesos lempas, tepalus ir jų filtrus, elektronikos ir buities techniką, pavojin-gomis medžiagomis apdorotą medieną, statybos, stiklo, gumos, metalo bei antriniam panaudojimui netinkamas plastmasės, stiklo, tekstilės atliekas. Atvežus ypač pavojingas (gyvsidabrio, graužikų nuodų, lengvai užsidegančių ar kitų itin toksiš-

kų medžiagų) atliekas privalu atiduoti aikštelės darbuotojui. Kitas atliekas į aikštelėse esančias talpas paskirsto patys gyventojai.

Alytaus regione vykdomi keli projektai, susi-ję su didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimu. Projek-tas „Alytaus regiono didelių gabaritų atliekų su-rinkimo aikštelių įrengimas“ vykdomas nuo 2010 m. rugpjūčio. Stambių gabaritų atliekų aikštelėms įrengti Alytuje iš viso skirta daugiau nei 5 mln. litų, iš jų apie 4,2 mln. litų sudaro ES Sanglaudos fondo parama, likusi suma – projekto vykdytojo ARATC indėlis. Iki šiol projektui įgyvendinti skirta beveik 2,2 mln. litų, didžioji dalis – iš ES para-mos. Kitas projektas „Alytaus regiono šiukšlynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ vykdomas nuo 2010 m spalio 28 d., šiam projektui skirta beveik 21,1 mln. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Viso projekto vertė – apie 28,1 mln. litų. Didžioji in-vesticijų dalis į šį projektą skirta sąvartynams ir šiukšlynams uždaryti.

Už atliekų tvarkymo sistemą Alytaus regione atsakingo ARATC specialistai neabejoja, kad pa-stačius daugiau aikštelių, jose surenkamų atlie-kų kiekis gerokai padidės, o tai leis sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį ir aplinkos užterštumą.

Senus sąvartynus keičia atliekų surinkimo aikštelės

Rietavo fenomenas

A.Kripaitės nuotr.

RIETAVAS

Žemaitijoje dar gyva tradicija į turgų keliauti kaip į bažnyčią

Užsk

. Nr.

3072

16

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. Reportažas | 11

prekiaujantis gargždiškis Arūnas pirštinių nemūvi – sako, jau seniai apsipratęs ir žino, kaip nesušalti: „Žinoma, mes galime susi-nešti visas prekes į palapinę ir prekiauti po stogu, tačiau prekyba dėl to tik smuks. Prekės turi būti matomos, sudėtos taip, kad kiekvienas praeivis jas pamatytų.“

Arūnas dirba autobuso vairuotoju. Vy-ras įsitikinęs, kad išgražinus turgavietės aplinką, pastačius paviljonus, Rietavo tur-gus prarastų savo žavesį.

„Nieko mums nereikia, gerai, kaip yra, svarbu, kad valdžia mūsų nesmaugtų, – aiš-kino gargždiškis. – Turtuoliai čia nevažiuoja,

o mūsų vidurinysis sluoksnis – labai skystas, visi baigia išsilakstyti. Geriausia prekybos diena būna tuomet, kai sulaukiame latvių. Tada tikrai pavyksta uždirbti.“

Savaitgalio vargai ir pramogos „Šiandien turgui pats geriausias oras – šal-ta, bet sausa, tad ir prekyba gera“, – kalbė-jo pirštinėmis prekiaujanti Zita Mockienė iš Šilutės rajono. Darbo dienomis ji pluša Šilutės turgavietėje, o sekmadienio rytais kartu su žentu krauna prekes į autobusiuką ir keliauja į Rietavą: „Sekasi ne-blogai – skųstis negalime, o turgus labai smarkiai išau-gęs, net kauniečiai ėmė čia važiuoti prekiauti.“

Prekybininkai vienin-gai sutarė – vien darbas Rietavo turguje svies-tu ant duonos nepadė-tų apsirūpinti. Vieni šio-kiadieniais dirba vietinėse prekyvietėse, kiti prekių pil-nais autobusiukais apvažiuoja kaimus.

„Tauragėje turiu parduotuvę, tačiau sek-madieniais dar tenka važiuoti ir į turgų. Jau treti metai taip vargstu, nežinau, ar dar ilgai patempsiu“, – prisipažino sportine apranga prekiaujanti Svetlana iš Tauragės.

Ji pastebėjo, kad daliai provincijos gy-ventojų turgus tapo savaitgalio pramo-ga: moterys ta proga išsitraukia paltus, aukštakulnius, nors drėgna ir slidu. Dalį pirkėjų prekybininkai sutinka kiekvieną sekmadienį.

Trūksta tik arklių„Rietavo turgus įkurtas patogioje vietoje – Žemaitijos centre, buvusiame aerodrome, yra galimybės plėstis. Aplink nėra didmies-čių, taigi ir prekybos centrų konkurencijos. Aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojams čia labai patogu atvažiuoti, gali ir žemės

ūkio technikos, ir rūbų, ir maisto, ir net gyvulių įsigyti“, – Rietavo

turgaus klestėjimo priežastis var-dijo Z.Dirvonskas. Anot jo, provincijoje vis dar gyva

tradicija sekmadieniais į turgų keliauti kaip į bažnyčią.

Tiesa, pastaraisiais metais turgavietėje su-menko prekyba automobiliais. Bet smarkiai išsiplėtė sendaikčių prekybos zona. Čia ga-lima įsigyti visko – suvenyrų, dėvėtų rūbų, net antikvarinių baldų.

Anot Z.Dirvonsko, prekybininkus į tur-gavietę vilioja gana mažos nuomos kainos ir tai, kad čia – apstu erdvės, galima ištiesti ilgiausius stalus: „Dauguma paviljonų – sta-tyti pačių prekybininkų. Mes patys statome vienodus, stilingesnius paviljonus. Dar ne visi kraustosi į juos, bet pamažu turgavie-tė pasikeis.“

Šviesia turgaus ateitimi neabejojantis Z.Dirvonskas pats labiausiai pasigenda tik-ros gyvulių prekyvietės: dabar čia galima įsigyti tik kačių, naminių paukščių, šunų ir paršelių. „Manau, kad turgų labai pagyvin-tų, jei būtų galima nusipirkti ir arklį, karvę ar jautį“, – įsitikinęs turgaus vadovas.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

1 Tiek yra prekybos vietų Rietavo turguje. Dažniausiai čia prekiauja 800–900 žmonių.

Skaičius

tūkst.

Turguje sekmadieniais apsilanko

apie 13–20 tūkst. žmonių.

ekasi ne-me, o au-

mė

-o-ėse ių pil-p ažiuoja

ūi

tdiA

tradickaip į baž

Šildymas

Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas:

„Renovacija būtina norint mažiau naudoti šilumos“Šilumos kainos ir sąskaitos už šilumos energiją pastaraisiais metais yra viena dažniausiai aptarinėjamų temų tarp energetikų, politikų ir pačių gyventojų. Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas įsitikinęs, kad turime ne tik nuolat galvoti, kaip sumažinti šilumos kainą, bet ir kaip tos šilumos suvartoti gerokai mažiau. To galima pasiekti renovavus daugiabučius.

– Kokia dabar yra situacija su daugiabučių namų renovacija?

– Gyvenamųjų namų renovacijos projektus svarstėme kartu su šilumos ūkio moderni-zacijos planais. Modernizacija, negaunant Europos Sąjungos fondų lėšų ar Valstybės dotacijų, šiuo metu nevykdoma, tačiau bū-tina pagaliau išjudinti renovaciją.

Šiuo metu nuolat bendraujame su atrinkto-mis daugiabučių namų savininkų bendrijo-mis, atliekami jų namų energetiniai auditai,

tariamasi, kokiomis medžiagomis bus atlie-kama renovacija, kaip randami finansavi-mo šaltiniai.

Vilniaus šilumos tinklai siekia tapti ta insti-tucija, kuri pati imsis renovuoti namus. Mes norime ne tik mažinti šilumos gamybos kaš-tus, bet ir sukurti tokį mechanizmą, kuris leistų mažinti šilumos suvartojimą.

Investicijos į namų sutvarkymą net naudin-gesnės negu į šilumos ūkio modernizavimą. Kuo daugiau namų mes sutvarkysime, tuo mažiau suvartosime šilumos ir reikės mažes-nių šilumos gamybos pajėgumų. Tada reikės mažiau dujų ir t.t. Tai susiję procesai.

– Ar turite paruošę kokį nors planą, kaip renovacija galėtų pajudėti iš mirties taško?

– Labai norime kitais metais pradėti renovuo-ti bent pirmą daugiabutį remdamiesi tuo, kad ne gyventojai turi imti paskolą, o mes už juos viską padarome. Gyventojai neturės patys eiti į bankus, ieškoti pinigų. Jiems tereikės pri-tarti daugiabučio renovacijai. Niekas nega-li gyventojų priversti renovuoti savo namą.

Savivaldybė prievartinei renovacijai pinigų neturi. Vilniaus šilumos tinklai siūlo savo

paslaugas, kad gyventojams būtų lengviau ir jie savo noru jomis pasinaudotų, patys ne-įsipareigodami bankams.

Vilniaus šilumos tinklų įsipareigojimai turėtų būti priimtini bankams, nes mes nebankru-tuosime, esame savivaldybės įmonė.

Visa tai susiję su gyventojų šilumos sąskai-tomis. Mes galime renovuoti namus ir pa-siekti tam tikrą energetinę nepriklausomybę taupydami šilumą. Dabar intensyviai dir-bame ir stengiamės žiūrėti, kokių yra gali-mybių gauti valstybės paramą. Intensyviai

dirbama, kad kuo greičiau galėtume pareng-ti tą projektą.

– Ar kalbatės tik su tais namais, kuriuose yra įsikūrusios bendrijos?

– Kalbamės su bendrijomis. Turime nemažai tokių, kurios susidomėjo, su tų 20 ar 30 bend- rijų atstovais ketiname susitikti dar šiemet. Norime, kad jos įsileistų mus į namus, kur galėtume savo matavimo įranga išmatuo-ti šilumą, drėgmę, patikslinti parametrus, kad vėliau galėtume palyginti parametrus iki renovacijos ir po jos.

nebaigų

Jiems tereikės pritarti daugiaburenovacijai. Nnegali gyventojų priversti renovuotisavo namą.

eturės ankus,ų.

abučio Niekas

ojų

Gyventojai patys eiti į ieškoti pini

ms tereiritarti da

renovacijnegali

Vilniaus šilumos tinklai siekia tapti ta institucija, kuri pati

imsis renovuoti namus.

BFL nuotr.

Senų namų – dauguma

Daugiau kaip 34 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje, t.y. apie 96 proc., pastatyti arba gavę statybos leidimus iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valsty-bės paramą pagal Daugiabučių namų at-naujinimo (modernizavimo) programą.

2005–2008 m. programoje dalyvavo 720 namų arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę.

Statistinis atnaujintas ar atnaujinamas namas yra penkiaaukštis, 51 buto, staty-tas 1974 m. mūrinis arba stambiaplokštis daugiabutis, kurio šildomas plotas siekia 2797 kv.m.

Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, bal-konų durų keitimas, stogo atnaujinimas.

Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnau-jinami Panevėžio mieste. Šios savivaldy-bės investicijų dydis pastatų atnaujinimui (modernizavimui) sudarė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių.

Gana aktyvios buvo ir Vilniaus, Klaipėdos ir Tauragės miestų savivaldybės – atitin-kamai 10 ir 8 proc. investicijų.

Apklausus atnaujintų daugiabučių gy-ventojus paaiškėjo, kad po įvykdyto dau-giabučio namo atnaujinimo (moderniza-cijos) jų turto vertė padidėjo 15–20 proc.

Net 95 proc. gyventojų pareiškė, kad pa-tartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti at-naujinimo programoje.

Šaltinis: programa „Atnaujink būstą“

Šildymas

Dabar neretai girdime skundus iš prastai renovuotų namų. Tarkim, dėl ventiliacijos nebuvimo kaupiasi drėgmė. Todėl siūlome būtinai tvarkyti ir ventiliaciją – ar per orlai-des, ar dabar esančią ventiliavimo sistemą.

Sausio mėnesį turėsime duomenis, kokiomis sąlygomis bankai galėtų teikti paskolas. Su visais bankais bendravome, visi norėtų teik-ti mums paskolas, dabar tik tereikia sulauk-ti vadinamųjų verslo planų ir nuspręsti, iš kokio banko paskolą galėtume paimti, kad gyventojai turėtų pakankamai laiko grą-žinti paskolą.

– Ar visada tinkamai suskaičiuojamos būsimosios išlaidos renovacijai ir ar netenka gyventojams nusivilti, kad namo atnaujinimas kainavo brangiau, nei jie tikėjosi?

– Investicijos kartais būna didesnės, negu manoma iš pradžių. Vien apšiltinti namą neužtenka – reikia ir ventiliacijos sistemas sutvarkyti, atlikti kitus darbus, kurie ne vi-sada būna numatyti projektiniuose dalykuo-se, tad išlaidos auga. Paprastai gyventojai nori, kad ir namo fasadai būtų sutvarko-mi, balkonai. Todėl mes ketiname atskirti

projektus – vienas apimtų šilumą taupan-čias priemones, kitas – gerinančias gyve-nimo komfortą.

Natūralu, kad po kurio laiko atsiranda ne-pasitenkinimo, nes pirmaisiais metais gy-ventojai pajunta didžiausią efektą, o vėles-niais – vis mažesnį. Vėliau jiems gali tekti mokėti tiek pat, kaip iki renovacijos, tačiau juk jų gyvenimas bus kur kas komfortiškes-nis. Jeigu dabar bute yra tik 15 laipsnių, tai mokėdami tiek pat už šilumos energiją po renovacijos gyventojai savo namuose galės džiaugtis 23 laipsnių šiluma. Tad gyvenimo sąlygos bus kitos.

– Vilniaus miesto savivaldybė prieš kelerius metus prabilo apie tai, kad reikėtų renovuoti ištisus daugiabučių namų kvartalus. Galbūt Vilniaus šilumos tinklai galėtų imtis tokio projekto?

– Šį projektą kuruoja Vilniaus miesto savi-valdybė. Tačiau nėra tokios sistemos, kad galėtume visą kvartalą per prievartą reno-vuoti. Turi būti namų bendrijų ir gyventojų sutikimas. Juk demokratijos principai tokie, kad negali kas nors ateiti ir pareikšti – šitie namai bus renovuojami.

Žinoma, projektus galima būtų daryti iš-tisiems kvartalams. Tai būtų naudinga ir mums, tai būtų išties racionalus spren-dimas. Kvartalų renovacija priimtina ir miestui, nes būtina išlaikyti estetinį vaiz-dą, kad rajonai neprarastų savo vientisu-mo. Kadangi estetinis vaizdas nėra šilu-mos taupymo priemonė, tuo turėtų rūpintis savivaldybė.

Tinkamai renovavus daugiabutį, gyventojai turi suprasti, kad kyla ir jų turto vertė. Tie-sa, tai supranta kol kas ne visi. Nereikia tikė-tis, kad staiga kils bendra euforija – visiems viskas patiks. Kaip paprastai, aktyvesni tie žmonės, kurie nepatenkinti. Nors nuomonių bus įvairių, garsiausiai savo nuomonę išsa-ko būtent nepatenkintieji.

– Praeitas šildymo sezonas buvo vadinamas rekordiniu pagal šilumos sąskaitų dydį. Kokią situaciją turime šiais metais?

– Šilumos gamybos kaštai nepasikeitė. Vis-kas priklausys, kiek tos šilumos suvartosi-me, o tai priklauso nuo oro temperatūros, vėjo ir t.t. Tie, kurių namai yra sutvarkyti, gyvens gerai, o tiems, kurių namai kiauromis

sienomis ir langais, tikėtis nedidelių sąskai-tų nėra realu.

Kol renovacijos nevyksta, tol labai priklau-so nuo oro sąlygų, kiek suvartojame šilumos. Jeigu namas kiauras, šildome aplinką, ir čia nieko nepadarysi.

Žinoma, mūsų renovacija gal palies tuos ge-ruosius pavyzdžius, kur yra bendrijos, ku-rios prižiūri savo turtą, jai naudinga juo rū-pintis, kuri norės pasinaudoti geriausiomis technologijomis. Bet blogiausia situacija yra ne ten, o tuose namuose, kur nėra bendrijų, kur daug socialinių būstų, gyvena mažiau-sias pajamas turintys žmonės, gaunantys so-cialinę paramą, pensininkai. Tai seniausi ir blogiausi namai, galbūt jų net neverta reno-vuoti, gal paprasčiau būtų nugriauti. Galbūt Vyriausybė turės spręsti, ar tokiems namams nereikėtų pritaikyti kokio nors prievartinio renovacijos mechanizmo.

Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

Pasak Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus A.Keserausko, keli sėkmingi pavyzdžiai turėtų išjudinti renovacijos procesą.

J.Kalinsko nuotr.

Dabar veikianti programa Kainų už šilumą skirtumai

Jeigu daugiabučių atnaujinimas vyktų vien tik valstybės ir gyventojų lėšomis, iš biudže-to reikėtų skirti daugiau kaip 43 mlrd. litų.

Vyriausybė parengė daugiabučių namų atnau-jinimo (modernizavimo) finansinį modelį, pa-gal kurį renovacija finansuojama iš Europos Sąjungos, valstybės biudžeto lėšų ir gyventojų. 

Valstybė padės gyventojams kompensuoda-ma dalį atnaujinimo (modernizavimo) darbų, iki 2013 m. gruodžio 31 d. butų ir kitų patal-pų savininkams kompensuodama 100 proc. atnaujinimo projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros atlikimo išlaidų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. bus kompensuojama 50 proc. išlaidų. Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė apmokės paskolos grąžinimą ir palūkanas.

Nemažiau kaip 20 proc. sumažinus daugia-bučio namo skaičiuojamąsias šiluminės ener-gijos sąnaudas, bus kompensuojama 15 proc. rangos darbų kainos.  

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiemet gyvento-jus pasiekė mažesnės sąskaitos už lapkričio mėnesį suvartotą šilu-mą nei praėjusiais metais. Mažesnius mokėjimus lėmė šiltesni orai: šiemet vidutinė lauko oro temperatūra sudarė apie 4 °C šilumos, 2011-ųjų lapkritį – apie 3 °C.

Šiemet lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh/mėn., pernai – apie 840 kWh/mėn. Tokio tipo namuose gyvena daugelis šalies gyventojų.

Sąskaitos, kurios pasiekė brangiomis gamtinėmis dujomis šildomų miestų gyventojus, už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vidutiniškai su-daro 242 litus. 2011-ųjų lapkritį šiluma vidutiniškai kainavo 252 litus.

Dujų kaina šilumos tiekėjams per metus augo 75 Lt/tne: nuo 1873 iki 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

Kauniečiams šių metų lapkritį 60 kv. m ploto buto šildymas standar-tiniame senos statybos name vidutiniškai kainavo 254 litus, pernai – apie 256 litus. Klaipėdiečiai šiemet vidutiniškai mokėjo 220 litų, per-nai – apie 230 litų.

Vilniečiai už 60 kv. m ploto buto šildymą standartiniame senos sta-tybos daugiabutyje šį lapkritį mokėjo vidutiniškai 235 litus, pernai – apie 310 litų.

Užsk. Nr. 307205

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Valdžios ketinimai didinti minimalų atlyginimą nemažą dalį šalies verslininkų baugina, bet tik ne informacinių technologijų (IT) įmones –šioje rinkoje 1,5 tūkst. Lt į rankas uždirba nebent studentai ar praktikantai.

Rasti gerą IT specialistą Lietuvoje – tik-ras iššūkis, o darbo neturi nebent visiš-ki tinginiai ar nemokšos. Tokį vaizdą piešia IT įmonių atstovai, pastaraisiais metais vis dažniau susiduriantys su darbuotojų stygiumi.

Tad nieko keisto, kad darbuotojo pa-geidaujamas atlyginimas tampa ant-raeiliu dalyku, o dažniausiai net ne įmonė ieško darbuotojo, o specialis-tas nusprendžia, kur nori dirbti.

„Dažnai, jei reikia tam tikros srities specialistų, su patirtimi ir panašiai – jų arba nėra, arba jie jau kur nors dirba“, –sako kompanijos „Telesoftas“ direkto-rius Algirdas Stonys.

Vilioja žaidimais biureMinimalus programuotojo atlygini-mas Lietuvoje jau seniai viršija vidu-tinę algą, o labiau patyrusių darbuotojų mėnesio užmokestis siekia 6–7 tūkst. Lt ar daugiau.

Nedirbančių programuotojų vis sun-kiau rasti ir universitetuose ar kolegi-jose. O ir jie žino, kiek gauna kolegos, tad atėję į darbo pokalbį prašo 1,5–2

Verta vieno centoJei pasakyčiau, kad A.Butkevičiaus Vyriausybė verta vieno cento, tos Vyriausybės gerbėjams tai tikriau-siai nuskambėtų kaip įžeidimas, o oponentai tikriau-siai iš susižavėjimo pultų ploti katučių.

Ir abi pusės būtų neteisios. Nes vienas centas kartais gali reikšti labai daug. Ypač, jei tas centas yra susijęs su jūsų (ir mano) asmenine pinigine. Taip pat – dėl to, kad už to cento gali būti pasislėpę šimtai milijonų litų bei plika akimi kartais nepas-tebimų interesų.

Kalbu apie trečiadienį Vyriausybės priimtą spren-dimą sumažinti Lietuvos elektrinei kitiems me-tams buvusios Vyriausybės nustatytą elektros energijos gamybos kvotą nuo 1,53 iki 0,9 mlrd. kilovatvalandžių.

Kainų komisijos pirmininkė D.Korsakaitė, komen-tuodama šį sprendimą, pareiškė, kad jis leis jau pa-tvirtintą elektros kainą sumažinti vienu ar net 1,5 cento už kilovatvalandę.

Prisiminkite, kiek kilovatvalandžių elektros ener-gijos suvartojate per metus, padauginkite šį skaičių iš vieno arba pusantro ir gausite pradinę šios Vy-riausybės vertę 2013 metams.

Iš pirmo žvilgsnio, viskas paprasta – nereikia in-vesticijų, nereikia referendumo. Pakanka susirinkti į posėdį ir nuspręsti.

Tai, žinoma, tik viena vieno cento pusė. Aversas, numizmatų terminais kalbant. Įdomesnis yra rever-sas – interesai, kurie slypi už naujosios ir buvusios Vyriausybės sprendimų.

Norint įžvelgti, kas yra reverse, galima paklausy-ti, kaip Vyriausybės sprendimą dėl gamybos kvotos Lietuvos elektrinei sumažinimo komentavo naujasis energetikos ministras J.Neverovičius, kuris moka anglų kalbą ir dėl kurio kompetencijos energetikos srityje niekam nekilo klausimų: „Mes atsisakome gaminti iš brangių dujų ir vietoj to perkame piges-nę elektrą rinkoje“.

Taigi J.Neverovičius sako, kad A.Kubiliaus Vyriau-sybė dėl nežinomų priežasčių buvo linkusi gaminti elektrą iš brangių dujų, kurias Lietuva perka iš „Gaz-prom“. Ir visa tai mes sužinome po ketverių metų kalbėjimo, koks blogas yra „Gazprom“ koncernas, kaip jis diskriminuoja Lietuvą, kuri dėl tos diskrimi-nacijos net kreipėsi į Stokholmo arbitražinį teismą.

Nežinau, kaip jums, bet man tai atrodo labai keis-ta – viena ranka muši, o antra – duodi, tai yra, perki dujas iš „Gazprom“ diskriminacinėmis kainomis, nors tų dujų iš esmės ir nereikia. Tiesa, svarbi de-talė čia yra tai, kad už tas mums, pasirodo, visai ne-reikalingas dujas mes vis dėlto turime susimokėti.

Dar keisčiau yra tai, kad J.Neverovičius, kuris, primenu, kalba angliškai ir kurio kompetencija ne-kelia abejonių, tvirtina, kad Lietuvos elektrinės minimali energijos gamybos kvota galėtų būti dar mažesnė, tai yra, apie 0,66 mlrd. kilovatvalandžių per metus, o tai galėtų reikšti dar papildomą apie 0,3 cento nuolaidą elektros kainai.

Atsižvelgiant ir į naujosios Vyriausybės sprendi-mus dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio surinkimo bei kvotinių elektros energijos gamintojų reguliavimo, gausime dar papildomus 0,3 cento už kilovatvalandę.

Tai kiek tada verta A.Butkevičiaus Vyriausybė, jei vartotojai už elektrą per metus sumoka apie 4 mlrd. litų? Ir kieno interesams atstovavo A.Kubiliaus Vy-riausybė, pirkusi brangias dujas, kurių, pasirodo, visai nereikia.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Kieno interesams atstovavo A.Kubiliaus Vyriausybė, pirkusi brangias dujas, kurių, pasirodo, visai nereikia.

14 | Verslas

Šventinė „Imbierinio banginuko“ mugė Birštone, gruodžio 22 ir 29 dienomis, 17 val. šiemet J. Basanavičiaus aikštėje siaučia pirmąkart. Mugės dalyviai vaišins svečius šventiniais blynais, karštu vynu, kvepiančiais banginuko sausainiais ir firminiu obuoliu sūriu. Atvykite pasmaguriauti!

Kartu su Birštono banginuku vaikus links-mins pasakų herojai. Į Birštono kiemą atkelia-vus žiemai, ruoškite savo roges i mūsų kurortą, kur jūsų laukia rankomis sušildyti dirbiniai iš medžio, keramikos, velti daikčiukai, papuošalai, kalėdinės rankų darbo dovanos, vaistažolės, spausti aliejai. Veikiantis Birštono Kalėdų se-nelio paštas laukia Jūsų žinučių ir palinkėjimų.

22d. Kalėdinė mugė prie kurorto eglės J. Basanavičiaus aikštėje. Jūsų laukia kvapnūs

blynai, gardūs obuolių sūriai, banginuko me-duoliai, karštas vynas, pasakų personažai, im-bieriniai pyragai, meduoliai, rankomis spaustas aliejus ir vaistažolės.

Birštoniečių ir kurorto svečių šį kartą lauks Kalėdų senelis su nykštuku – perduokite jam savo svajones.

29d. šventinės mugės akcentas - Sakrali-nio muziejaus kepti citrininės tešlos sausainiai ,,Banginukas“ pagal seną močiučių receptą, spanguolių uogienė su apelsinais birštonie-tiškai ir rankų darbo dovanos, sugalvoti norai naujametinei nakčiai ir gera šventinė, metų pa-baigos nuotaika.

Kaip visad, žiemą, maloniai susitikime Birštone! Kurorto Sniego kalnas jau ruošiasi slidinėtojų antpuoliui !

KVIEČIAME Į BIRŠTONĄ!

Už

sk

. Nr.

30

72

30

IT specialistai – it inkstai taukuose

Lietuvos IT specialistai

garsėja aukšta

kvalifi kacija, todėl ir

uždarbiu nesiskundžia.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Lina

---

-

--

-

-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

---

-

--

Individualus šildymo režimas padeda taupyti

Verslas | 15

tūkst. Lt mėnesio atlyginimo bei domisi kitais privalumais: lanksčiu darbo grafi -ku, galimybėmis kilti karjeros laiptais ar net pramogomis biure (pvz., stalo tenisas, stalo futbolas, „Xbox“ ir kt.).

„Atlyginimų lūkesčiai yra tikrai dides-ni palyginti su kitų sričių specialistais, tą lemia padėtis IT rinkoje. IT srities specia-listai turi daugiau galimybių rinktis, tad, be abejo, renkasi atidžiau. Bet nepagrįstų reikalavimų iš daug potencialo turinčių praktikantų netenka girdėti“, – sakė kom-panijos „Adform“ personalo vadybininkė Agnė Klasavičienė.

Tiesa, įdarbinus studentą teks pasiruošti maždaug pusmetį trunkančiam apmoky-mo procesui. Ir niekas nesuteiks garantijų, kad vėliau šis darbuotojas neperbėgs pas konkurentus.

Studentų dar trūksKompanijos „Ruptela“ vadovas Andrius Rupšys teigia, kad padėtis šioje rinkoje paaštrėjo pastaraisiais metais: „Vieša pa-slaptis yra, kad žmonių trūksta. Vienin-telis būdas atrasti patyrusių darbuotojų –persivilioti juos iš kitur, o tai turi įtakos algų didėjimui.“

Jo nuomone, tam įtakos turėjo ne tik už-sienio kompanijų, tokių, kaip „Barclays“ bankas, atėjimas į Lietuvą, bet ir sumažė-jęs moksleivių dėmesys šiai sričiai.

Lietuvos IT įmones vienijanti asociaci-ja „Infobalt“ jau keletą metų skalambija, kad IT studijas baigiančių jaunų specia-listų skaičius mažėja. Tiesa, pastaraisiais metais tendencijos ėmė keistis – daugiau jaunuolių universitetuose ėmė rinktis tech-nologijų studijas. Tačiau ir toliau mažėja IT studentų kolegijose.

A.Rupšys:

„Baigę IT studijas nedirba tik tie, kurie atsisako visų pasiūly-mų – patys nenori arba jiems tai nepatinka.“

Dauguma Lietuvos IT įmonių yra

susibūrusios į 1994 m. įkurtą asociaciją

„INFOBALT“.

Asociacija dabar vienija 130 Lietuvos

informacinių ir ryšių technologijų

įmonių bei mokslo ir studijų institucijų.

Šiose įmonėse ir organizacijose dirba

apie 10 tūkst. informacinių ir ryšių

technologijų specialistų.

Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje dirba

apie 12 tūkst. IT specialistų. 2011 m.

asociacijos narių indėlis į Lietuvos BVP

sudarė daugiau kaip 4 mlrd. litų.

Nedidelė bendruomenė

Užsk. Nr. 306555

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.18 | Sportas

Asta Žukaitė, specialiai „15min“ iš Toronto

Didžiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės NBA vidutiniokų klubuose – tik vargo pelės. Toks kol kas šis sezonas Linui Kleizai, Jonui Valančiūnui ir Donatui Motiejūnui.

Lietuvos krepšinio rinktinės treneriui Jonui Kazlauskui viešnagė Amerikoje optimizmo neįkvėpė. Anapus Atlanto nesijaučia gerai nei Jonas Valančiūnas, nei Linas Kleiza, nei juo labiau Donatas Motiejūnas.

Visi trys NBA lygoje rungtyniaujantys lietuviai turi savų rūpesčių. Ir susijusių su krepšiniu, ir ne. Psichologiškai nelengva kiekvienam – Donatas negauna žaidimo laiko NBA ir vis išsiunčiamas į antrinę lygą, Jonui sunku atsiskleisti, o Linas užsisklen-dęs savyje dėl asmeninių problemų, apie kurias jis nenori viešai kalbėti.

Rinktinės treneris J.Kazlauskas norėjo išklausyti kiekvieną žaidėją. Arba, kaip

švelniai sako pats, aplankyti savo vaikus Amerikoje. Vaikus, su kuriais nori tiesti per-galių tiltus Lietuvos krepšinio rinktinėje.

„Stengiausi suprasti, kaip jaučiasi Jonas ir Linas, bet juk negali įlįsti į žmogaus vidų. Daugiausia kalbėjomės apie žaidimą, pa-sidalijome praktiniais patarimais, bet taip pat ir padrąsinome. Šie žaidėjai labai rei-kalingi rinktinei, todėl susitikimas su jais buvo labai svarbus“, – Toronte savaitraš-čiui „15min“ sakė J.Kazlauskas.

Pažintis atidėta ateičiaiToks pats, o gal net dar svarbesnis, tu-rėjo būti susitikimas su D.Motiejūnu. Jis

neįvyko, todėl J.Kazlauskui buvo apmau-du. Iš NBA į NBDL lygą mėtomas lietuvis treneriui kelia vis daugiau nerimo. 22-ejų aukštaūgis nė karto neatstovavo Lietuvos rinktinei, bet išgirsti atsakymą į klausi-mą „kodėl“ J.Kazlauskas norėjo iš paties krepšininko.

„Nepažįstu Donato, bet noriu pažinti ir jį suprasti. Turime visiems laikams išsiaiš-kinti, koks yra jo požiūris į rinktinę“, – sakė J.Kazlauskas.

Treneris įsitikinęs, kad „Houston Roc-kets“ naujokui ne vieta antrinėje lygoje NBDL.

„Tikrai nemanau, kad NBDL lygoje Dona-tas gali patobulėti. Jei bent sugrįžęs į NBA gautų žaisti, bet, kaip matėme, po pirmo-jo karto negavo. Padėtis gana kritiška, vi-liuosi, ji pasikeis. Priešingu atveju, visiems būtų buvę kur kas geriau, jeigu šis krepši-ninkas būtų likęs Europoje. Visi matėme, kaip galingai ir stabiliai žaidė šis jaunasis Lietuvos talentas“, – savo nuomone dali-josi J.Kazlauskas.

Vienatvę praskaidrins mamaKartu su Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu Arvydu Saboniu ir direktoriumi Pauliumi Motiejūnu J.Kazlauskas pamatė,

kaip Toronte įsikūrė karjerą „Raptors“ klu-be pradėjęs J.Valančiūnas.

Vidurio puolėjas turi puikias sąlygas gy-venti ir treniruotis – jo apartamentai su-jungti su arena, tad tik kelios minutės ir jis atsiduria „Air Canada Center“ arenos sporto komplekse.

Iki šiol J.Valančiūnas gyveno vienas, bet ketvirtadienį iš Lietuvos atvyko jo mama Danutė. „Turbūt pagerės ir jo buities rei-kalai“, – šyptelėjo J.Kazlauskas.

J.Valančiūnas prisipažino, kad didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia vienas ir naujų pažinčių neieško.

„Visi reikalauja rezultato, pergalių ir gero žaidimo, bet aikštelėje ne visada pavyksta tai įgyvendinti. O laisvalaikio aš beveik ne-turiu, tad neturėjau kada užmegzti naujų pažinčių“, – pasakojo J.Valančiūnas.

A.Sabonis:

„Jonas turi vienintelę užduotį – statyti užtvaras. Žinoma, jam dar reikia dirbti, bet ir trenerių požiūris turi būti kitoks.“

Nukelta į 20 psl. >>>

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

Lietuvos žvaigždes gesina

J.Valančiūnas

kol kas dažniau

aikštę palieka

nusivylęs, nei

patenkintas.

Linos Paulauskaitės nuotr.

J.V

ko

a

J.Valančiūnas –

vienas populiariausių

„Raptors“ žaidėjų.

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.20 | Sportas

Krepšininkas „15min“ sakė, kad dabar visą savo dėmesį laisvomis valandomis skirs mamai. Kartu su ja sutiks ir didžiau-sias metų šventes – Šv.Kalėdas ir Naujuo-sius metus.

Praeities ir ateities žvaigždėsVos už kelių metrų nuo atsarginių žaidėjų suolelio dvejas „Raptors“ rungtynes stebė-jęs J.Kazlauskas iš arti matė, kokias emo-cijas išgyvena jaunoji Lietuvos krepšinio žvaigždė.

J.Valančiūno jausmus lengva nuspėti – kada jis jaučiasi patenkintas ir ramus žy-giuoja prie komandos draugų, o kuomet liūdnomis akimis ir nusivylimo perkreiptu veidu atsisėda ant suolelio.

„Psichologiškai Jonas nesijaučia gerai, nes didžiulis jo noras ir pastangos aikštėje ne visuomet duoda rezultatą. Kol kas Jonas komandoje nustumtas į šoną. Jis gauna ma-žai kamuolių ir stato daug užtvarų, bet no-rėtųsi didesnio jo indėlio į komandą. Svar-biausia, kad Jonas netaptų ir nebūtų vieno vaidmens žaidėju“, – mano J.Kazlauskas.

Panašios nuomonės yra ir garsiausias visų laikų krepšininkas A.Sabonis. „Susi-darė įspūdis, kad čia Jonas turi vienintelę užduotį – statyti užtvaras. Žinoma, jam dar

reikia dirbti, bet ir trenerių požiūris turi būti kitoks“, – kiek pyktelėjęs ištarė A.Sabonis.

Rungtynes jis stebėjo kaip paprastas žiūrovas. Ne kokioje VIP ložėje, o įsitai-sęs įprastoje kėdėje šalia tūkstančių kitų „Raptors“ aistruolių.

Toronto žurnalistus tai stebino. „Buvo labai keista matyti Arvydą Sabonį sėdintį minioje ir tokioje mažoje kėdėje“, – šypso-josi reporteris Dougas Smithas.

Po rungtynių užkulisiuose kelios dešim-tys žurnalistų laukė, kada galės pakalbinti legendinį krepšininką.

Paklaustas, ką galvoja apie J.Valančiūną, A.Sabonis su neslepiamu pasididžiavimu reiškė savo nuomonę.

„Nuostabus jausmas NBA turėti krepši-ninką iš tokios mažos šalies, kaip mūsų. Į Joną žiūrime kaip į savo krepšinio ateitį. Pažįstu jį penkerius metus ir kasmet ma-tydavau neįtikėtiną pažangą. Bet dabar jis pateko į NBA. Čia jam kur kas sunkiau, to-dėl Jonas turi dar daugiau dirbti. Tikiu juo. Jonui dar tik 20 metų ir visa jo karjera dar prieš akis“, – tikino A.Sabonis.

Prie skausmų priprato„Raptors“ sezono pradžia nebuvo tokia, kokios laukė ir tikėjosi tiek pati ekipa, tiek jos gerbėjai. Vienas pralaimėjimas po kito ardė komandos vienybę, tačiau būtent tada, kai į Torontą atvyko delegacija iš Lietuvos, papūtė pergalių vėjai.

Toronto klubas laimėjo ketverias rung-tynes iš eilės. Į ekipos stovyklą sugrįžo viltis bei šypsenos. Bent jau persirengimo kambaryje tai buvo akivaizdu.

L.Kleizos ir J.Valančiūno vietos persiren-gimo kambaryje – visai šalia viena kitos, iš dešinės pusės sėdi Jonas, iš kairės – Li-nas. Jas skiria įėjimas į dušą. Linas primi-nė savo humoro jausmą, kuomet išgirdo, ko paklausėme Jono. Iš jo spintelės kyšo vaikiška rožinės spalvos kuprinė, jos vi-duje – pliušinis Barto Simpsono žaisliukas.

„Jonui patinka mergaitės ir žaislai“, – žiūrėdamas į savo tautietį juokėsi L.Kleiza.

Netrukus jis surimtėja ir nuoširdžiai pri-sipažįsta: sezono pradžia nelengva ne tik komandai, bet ir jam pačiam.

„Mūsų darbas yra laimėti ir, patikė-kit, kai pralaimėjimų tiek daug, gyveni-mas nėra geras ir laimingas“, – neslepia L.Kleiza.

Dėl traumų ir asmeninių problemų vie-nas geriausių Lietuvos krepšininkų šį sezo-ną dar nespėjo įsivažiuoti NBA. Jis jaučia pasekmes po sunkios vasaros su Lietu-vos krepšinio rinktine – kojų ir nugaros skausmai vis kartojasi, tačiau laiko ilsėtis Kanadoje nėra.

„Žinoma, kad traumos trukdo ir žaisti, ir treniruotis. Metai bėga, aš senstu (šyp-sosi). Po sunkios vasaros buvo pora trau-mų, bet nieko negaliu padaryti. Bandau žaisti, kaip galiu. Tempas toks žvėriškas, kad neturiu laiko ilsėtis“, – teigė L.Kleiza.

Jis atskleidė, kad po virtinės nesėkmių komandoje vyravo itin prastas mikro-klimatas.

Pasak L.Kleizos, suvienyti ir sustiprinti „Raptors“ ekipos žaidėjus gali tik geresni rezultatai: „Mūsų komandą gali suartin-ti tik pergalės. Turime visada išlikti kaip vienas kumštis, bet kai tų pralaimėjimų tiek daug – to nėra. Svarbiausia neieškoti kaltų, o pirmiausia paklausti savęs, ką aš blogai darau. Kai kalti kiti, bet tik ne tu, atsiranda labai daug problemų.“

>>> Atkelta iš 18 psl.

L.Kleiza:

„Patikėkit, kai pralaimėjimų tiek daug, gyvenimas nėra geras ir laimingas.“

L.Kleiza ir

J.Valančiūnas

„Raptors“

komandoje

vaidina antraeilius

vaidmenis.

Lietuvių liaudies patarlė byloja – „šaukštas sviesto košės nepagadina“. Šiuo metu šis pieno produktas yra ne vien košių ar sumuštinių, bet ir daugelio kitų patiekalų gardinimo elementas. Dažnesnį sviesto vartojimą lemia ne tik skoninės savybės, bet ir dietologų vertinimai. Medikai teigia, kad saikingas šviežio ir natūralaus sviesto kiekis yra naudingas žmogaus organizmui.Žmonija kasmet suvartoja daugiau nei po 8 mln. tonų sviesto. „Liūto dalis“, apie 4 mln. tonų, tenka Indijai, Europos Sąjunga jo suvalgo apie 2 mln. tonų, JAV – maždaug 1 mln. tonų. Eu-ropoje sviestą labiausiai mėgsta prancūzai – per metus vienam prancūzui tenka apie 8 kg svies-to. Tuo tarpu vienas lietuvis per metus suvalgo maždaug 3 kg šio pieno produkto.

Sviestas suteikia ypatingą skonį ir kvapąKokybišką ir skanų maistą vertinančių žmonių virtuvėje sviestas yra karalius. Šio pieno produk-to galima dėti į mėsos, žuvies patiekalus, įvairius kulinarinius kepinius, troškinius bei padažus.

„Sviestas sustiprina kitų produktų skonį ir kva-pą, todėl geriausi virtuvės šefai svogūnus, česna-kus, morkas, grybus ir kitas sudėtines patiekalų dalis apkepa būtent jame. Be to, sviestas ypatin-gai dera su kiaušiniais, miltais ir cukrumi, to-dėl norint išgauti unikalų savo gaminamų pa-tiekalų skonį nesiūlyčiau jo keisti kitais produk-tais, pavyzdžiui, margarinu. Kepiniuose sviestas ypač tinka – jie tampa lengvi, trapūs ir tirpstan-tys burnoje“, – komentuoja vieno populiariau-sių ir vartotojų geriausiai vertinamų „Dvaro“ sviesto technologė Vilma Laukytė-Staniuvienė.

Pasak jos, skirtingų gamintojų sviestas skiriasi, jis nėra vienodas, kaip dažnai manoma. „Koky-biškas sviestas yra ne tik turtingesnio skonio bei malonesnio aromato, tačiau skiriasi ir jo savy-bės, kurios išryškėja ruošiant maistą. Tik iš švie-žios grietinėlės gaminamas, aukščiausios koky-bės „Dvaro“ sviestas ne tik skanus jį tepant tie-siog ant duonos, bet ir puikiai tinka tiek mėsos ar žuvies patiekalams, tiek padažams bei kuli-nariniams gardėsiams. Be to, „Dvaro“ sviestu pagardintos keptos daržovės, košės, sriubos bei troškiniai įgyja ypatingą gurmanišką prieskonį, mat šis aukščiausios kokybės sviestas puikiai at-skleidžia šviežios grietinėlės skonį ir kvapą“, – sako V. Laukytė-Staniuvienė.

Suteikia daugiau energijosSviestą organizmas pasisavina 97 proc., o jame esančias neriebiąsias medžiagas – baltymus ir an-gliavandenius – 94 proc., tad mitybos požiūriu šis pieno produktas yra labai vertingas.

„Sviestas pagerina kalcio, magnio ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K – įsisavinimą. Be to, lengvai ir greitai įsisavinami ir jame esantys pieno riebalai, kurie atlieka termoreguliacinę, apsauginę funkciją, nes įeina į visų ląs-telių membranos sudėtį ir aprūpina organizmą hor-monais. Dar viena nau-dinga sviesto savybė yra jame esan-ti choleste-rolio kie-kio krau-

jyje nedidinanti oleininė rūgštis, kuri sudaro apie 40 proc. šio pieno produkto sudėties“, – apie sviesto naudą žmogaus organizmui pasa-koja Vilniaus dietologijos centro gyd. dietolo-gė Eglė Kliukaitė.

Pasak dietologės, saikingai vartojamas natūra-lus sviestas yra naudingas maisto produktas, ku-ris papildo mūsų organizmą įvairiomis maisti-nėmis medžiagomis, todėl jam turėtų atsiras-ti vietos žmogaus maisto racione. Atsargiau jį naudoti turėtų tik širdies ir kraujagyslių ligo-mis sergantys žmonės, nes jiems rekomenduo-jama vengti visų produktų, kuriuose yra nema-žas cholesterolio kiekis.

„Sviesto paros norma sveikam žmogui yra iki 10 gramų per dieną. Pusryčiams valgomi su-muštinis ar košė, pagardinti natūraliu sviestu, suteikia daugiau energijos dienos pradžiai bei papildo organizmą lengvai įsisavinamais rieba-lais ir vitaminais. Tuo tarpu kitus riebalų gami-nius, į kuriuos dedami tam tikri priedai, orga-nizmas įsisavina sunkiau, o kilokalorijų kiekis juose dažnai yra beveik toks pat kaip ir svieste“, – sako E. Kliukaitė.

Būtinas augančiam organizmui„Natūralus sviestas yra svarbus ir būtinas pro-duktas normaliam vaiko vystymuisi. Pirmiau-sia, jame esančios naudingosios medžiagos – vi-taminai, pieno riebalai – stiprina regėjimą bei apsaugo nuo infekcinių susirgimų, nes šie rie-balai yra svarbūs biologiškai aktyvių medžia-gų  susidarymo procese. Taip pat sviestas yra naudingas protinių gebėjimų ir intelekto vys-tymuisi, nes maitina nervinio audinio ląsteles, smegenis bei palaiko odos elastingumą ir vien-tisumą“, – apie sviesto naudą vaiko organizmui pasakoja Vilniaus dietologijos centro gyd. die-tologė Eglė Kliukaitė.

Vaikams iki 7 metų per parą rekomenduojama suvartoti 5–10 gramų natūralaus svies-

to. Toks kiekis šio pieno produkto be jau ankščiau išvardintų gerųjų savy-bių gali apsaugoti augantį organizmą

nuo kvėpavimo takų alergijos, astmos. Be to, kadangi tai yra gerai įsisa-

vinamas produktas, tinka-mas sviesto kiekis perša-limo ligomis sergantiems vaikams gali padėti grei-

čiau pasveikti.

Šiuo pieno produktu galima pagardinti jau pa-gamintus patiekalus – dėti jo gaminant vai-kams košes, tepti ant tamsios, rupios duonos, o taip pat sviestas puikiai dera su įvairiomis dar-žovėmis.

Naudingi patarimai gurmanams:Nešildykite ir netirpdykite sviesto mikro-bangų krosnelėje, geriau jį palaikykite kam-bario temperatūroje ir išsukite šaukštu – tokiu būdu nepakeisite plastiškos sviesto struktūros.

Kepinkite sviestą ant mažos ugnies, tada pa-tiekalai bus gardesni ir kvapnesni.

Jeigu pyragas ar kiti kepiniai neiškilo, kitą kartą sviestą išsukite su plaktuvu (mažo in-tensyvumo programa), nes taip paruošiamas sviestas geriausiai atskleidžia savo purenamą-sias savybes. Jeigu plakant sviestą jis įšyla – padėkite kelioms akimirkos i šaldytuvą. Ir tuomet vėl plakite plaktuvu.

Jei norite, kad sviestas ilgiau išliktų šviežias ir neprisigertų pašalinių kvapų, laikykite jį šva-rioje uždaroje sviestinėje. Arba kruopščiai su-vyniokite į pakuotę, kurioje sviestą pirkote.

Sviestas – ir skanu, ir sveika

Kaip gaminti

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Vroclavo arkivyskupijoje arba Vatikane, kaip kartais visą šį gražų kvartalą, kur bažnyčia prie bažnyčios, kur tūkstantmetė katedra ir net priešais stovintis viešbutis labiau skirtas dvasininkams, nei pasauliečiams, saulėtą lapkričio vidurio rytą mus pasitinka tik prieš mėnesį 89-ojo gimtadienio sulaukęs kardinolas Henrykas Gulbinowiczius.

Virginijus Savukynas, Rimvydas ValatkaSpecialiai „15min“, Vroclavas

„Gerą dieną, kaip sekasi?“ – sveikinasi lie-tuviškai ir linksmai priduria: „Daugiau užmiršau.“

Vilniuje gimęs ir čia kunigų seminarijo-je savo kelią pradėjęs kardinolas Henrykas yra gyva ne tik Vroclavo, bet ir „Solidar-nosc“ kovų laikų legenda. Jei ne arkivys-kupo sumanumas, kažin kaip būtų sekęsi Lecho Valęsos profsąjungai pogrindyje. Iš visų pusių apsuptas skundikų ir saugumo šnipų H.Gulbinowiczius sugebėjo paslėpti ir išsaugoti 80 mln. zlotų, kuriuos judėji-mui buvo suaukoję žmonės.

Žurnalistė Katarzyna Kaczorowska, kny-gos „80 milijonų“ autorė, sako, kad ko-munistinis saugumas neįvertino H.Gul- binowicziaus.

Jo išvaizda tokia apgaulinga, kad tai la-bai neturėtų stebinti. Jei ne kardinolo dra-bužiai, kurie, tiesą sakant, labai panešioti, atrodytų, kad mus į savo svetainę maloniai kviečia kaimo klebonas. Lenkijos čekistai taip pat manė, kad su tuo geraširdžiu kuni-gėliu, atkeltu į Vroclavą vyskupauti, galės daryti, ką panorėję. O jis juos taip apvy-niojo apie pirštą, kad net dabar dar sunku tuo patikėti.

Tačiau tie, kam lemta jį pažinti, labai greit pamato, jog kardinolas yra paprastas, bet tikrai ne prastas. Laisvai įterpia į savo kalbą lietuviškų ir rusiškų sakinių, cituoja vokiškai ir prancūziškai. Padaręs ilgą kalbos pasažą, o kardinolas Henrykas yra tiesiog jų meis-tras, po kurio laiko vėl sugrįžta prie, regis, jau visam laikui pamestos pokalbio gijos.

Pokalbį su Vilniuje gimusiu kardinolu pradedame nuo garsiosios 80 mln. zlotų istorijos, apie kurią ne tik knygos rašomos, bet ir filmas jau sukurtas.

– Kaip jums pavyko paslėpti tiek pinigų ir dar išsaugoti juos? Kaip pavyko apgauti

saugumo tarnybos agentus? Nejaugi aplink jus nebuvo skundikų?

– Aplink mane sukosi gausybė saugu-mo šnipų – ir dvasininkų, ir pasauliečių. Priešais arkivyskupiją gyvenusi 65-erių moteris fotografuodavo visus, kurie tik įeidavo į rezidenciją. Prieš pat karinės padėties įvedimą 1981-ųjų gruodį, banke „Solidarnosc“ turėjo 80 mln. zlotų, kuriuos buvo surinkę žmonės. Todėl didžiausias nuopelnas buvo banko direktoriaus, ku-ris „Solidarnosc“ žmonėms tuos pinigus leido pasiimti.

Taigi bankas pinigus opozicijos žmonėms išdavė, o šie – iškart pas mane. Atvažiavo tokiu mažu automobiliu ir į prieškambarį įnešė keturis lagaminus. Su pinigais.

Jau buvo pradėję temti. Aš tuo metu buvau viršuje. Vienuolė man skambina ir sako, kad ponai atnešė paketus ir prašo

arkivyskupo. Vieną jų iš matymo pažino-jau, kito – ne. Vyrai man sako: „Pinigai.“ O visoje vyskupijoje saugumo pasiklauso-ma. Tad aš jiems kaip galima garsiau sakau: „O iš kur tokių puikių kriaušių gavote“?

Vienuoles išsiunčiu į virtuvę, liepiu „tas kriaušes“ pastatyti prie kabyklos ir kviečiu į kambarį, kur imu teirautis, ar tai yra jų pi-nigai? Jei vogti, negalėčiau jų laikyti. Vyrai rodo banko čekį. Tada sakau: „Išeikite tuoj pat, nes bobutė nufotografuos.“

– Paslėpti paslėpėte, bet Lenkijoje prasidė-jo neregėta infliacija. Ką darėte, kad „kriau-šės“ nesupūtų?

– Taip, zlotas vis labiau nuvertėjo. Žmo-gus, atsakingas už tuos pinigus, jau buvo suimtas, sėdėjo kalėjime netoli Olštyno. O aš prieš tai 11 metų dirbau Olštyne – profe-soriumi, o porą metų ir seminarijos rekto-riumi. Buvęs mano seminaristas vaikščio-davo į kalėjimą išpažinčių klausyti. Liepiau surasti tą vyrą kalėjime, kad apsakytų, ką daryti.

Zlotus buvo nuspręsta iškeisti į JAV dolerius. O tai komunistinėje

Lenkijoje ir dar karinės pa-dėties metu nebuvo taip

jau paprasta.

– Bet jums pasisekė?– Tai, kad mums pasi-

sekė, yra Dievo dovana, o ne mūsų, žmonių, nuo-

pelnas. Išsaugoti pinigai buvo naudojami ne tik po-

grindinei spaudai, bet ir ka-linčių „Solidarnosc“ aktyvistų šei-

moms remti.

– Į Vroclavą jus perkėlė iš Balstogės. O kaip atsidūrėte Balstogėje?

– Iš Vilniaus, tuoj po karo. Į pasaulį atė-jau 1923-iaisiais. Gimiau šv. Jokūbo ligo-ninėje, kuri yra (dabar jau uždaryta, – red. past.) prie Dominikonų bažnyčios. O gimi-mo liudijime įrašyta: Šukiškių palivarkas, Buivydžių parapija.

Mane krikštijo lietuvių kilmės kunigas Aleksandras Dulko, labai inteligentiškas vyras. Šventos Dvasios apšviestas paliko Sankt Peterburgo kadetų mokyklą, kurio-je mokėsi, ir pasuko į kunigystę. Buivy-džiuose klebonavo iki 1936-ųjų. Kunigo Aleksandro įpėdinis buvo aistringas lietu-vis Vincentas Miškinis, kurį labai mylėjo visi parapijiečiai.

Kunigas Vincentas mane ir pastūmėjo į kunigystę.

– O kaip pašaukimas? – Mūsų giminėje nebuvo nei vienuolių,

nei kunigų. Į Vilniaus kunigų seminariją įstojau 1944 metais, kai Vilnių jau buvo okupavę sovietai. Bolševikai gaudė jau-nuolius į armiją. Man tuomet buvo 21-eri. Taigi galėjo sugauti ir nusiųsti patrankų mėsai į Berlyną. Kunigas V.Miškinis tuo-met ir pasakė: „Būsi kunigas ar nebūsi, po to pažiūrėsim, bet bus geriau, jei semina-rijoje pasislėpsi.“

Taip rugpjūčio 15-ąją nuėjau ten, kur gi-miau, į šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kur buvo dominikonų vienuolynas. Apsiren-giau kaip harceras, trumpomis kelnėmis, – kad jauniau atrodyčiau. Pasitiko semina-rijos rektorius, ką tik ištrūkęs iš nacių la-gerio: „Popierius turi gerus, bet atėjai su

trumpomis kelnėmis.“ Teko paaiškinti, kad taip apsirengiau todėl, kad nepagautų į so-vietų armiją.

Tuo metu mūsų, seminaristų, buvo 60: 45 lenkai ir 15 lietuvių. Susidraugavau su klieriku iš Vidurio Lietuvos, kuris nemokė-jo nė žodžio lenkiškai.

– Kalbėjotės lietuviškai? – Taip. Paskaitos vykdavo lotynų kalba,

bet buvo mokoma ir lietuviškai.

– O kaip atrodė gyvenimas Vilniuje iškart po karo?

– Seminarijoje buvo šalta. Juk Vilniuje minus 30 – tai normalu, ar ne? Bet tik du kartus kūrendavo krosnis. Tad kokia ten šiluma. Gal +12 ir buvo.

Atėjo pažįstamas jaunuolis, kuris buvo išėjęs į partizanus. Iš po skverno ištraukė revolverį ir sako: „Paslėpk, o jei po mėnesio negrįšiu, išmesk į Viliją (Nerį, – red. past.).“ Grįžo po trijų dienų, pasiėmė pistoletą ir sako: „Seminarija – ne mano kelias, palie-ku.“ Šis jo apsisprendimas paveikė ir mane. Ėmiau svarstyti, kad gal ir man reikia pa-likti seminariją.

– Kodėl likote?– Lapkričio 10-oji, vakarinės pamaldos

koplyčioje, dvasinis tėvas sako: „Rytoj lapk- ričio 11-oji, Lenkijos Nepriklausomybės die-na, melsimės už Lenkijos ir Lietuvos lais-vę.“ Po šių žodžių vyresnieji seminaristai atsigulė kryžiumi. Šis gestas mane išgel- bėjo – apsisprendžiau likti seminarijoje.

Bet jau kitais metais valdžia visus semi-naristus ir profesorius suvarė į salę ir pa-sakė: „Sovietinėje Lietuvoje bus tik viena kunigų seminarija – Kaune. Iki vakaro tu-rite apleisti patalpas: kas nori, tevažiuoja į Kauną, o kas nenori – į Lenkiją. Rektorius po to tepasakė: „Tai Aušros Vartų Dievo Moti-nos stebuklas, kad mūsų neišvežė į Sibirą.“

– Kada paskutinį kartą buvote Vilniuje?– Buvo Aušros Vartų Švč. Mergelės Ma-

rijos karūnavimo jubiliejus. Išvykau po to iš Vilniaus labai pakilios nuotaikos. Žino-te, kodėl? Devintą valandą ryto pamaldos vyko lietuviškai, visi Lietuvos vyskupai da-lyvavo, o jau 11 valandą kardinolo Audrio Bačkio prašymu aš laikiau mišias lenkiškai. Tačiau visi lietuvių vyskupai liko.

Ir tai yra Vilniaus dvasia – ieškoti to, kas jungia, o ne to, kas skiria.

22 | Pasaulis

Vroclavo legenda Iš Vilniaus kilęs kardinolas Henrykas Gulbinowiczius: „Vilniaus dvasia – ieškoti to, kas jungia, o ne kas skiria“

1923 10 23 gimė Vilniuje.1944 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją.1950 m. Balstogėje įšventintas į kunigus.1955 m. teologijos daktaras.1970 m. vyskupas, valdantis Balstogę ir Vilnių.1976 m. Vroclavo arkivyskupas.1985 m. kardinolas.2004 m. arkivyskupas emeritas.

Kardinolo gyvenimas

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. Pasaulis | 23

Vilniuje buvo stačiatikių, žydų, katalikų, protestantų, ir mes visada su visais taikoje sugyvendavome.

– Ar Vroclavas panašus į Vilnių?– Taip. Mes irgi ieškome to, kas jungia, o

ne skiria. Vroclave yra Draugystės kvadra-tas. Jame stovi keturios skirtingų konfesijų ir religijų šventovės – šv. Mikalojaus bažny-čia, stačiatikių cerkvė, liuteronų bažnyčia ir sinagoga. Tai štai sinagoga buvo atiduota konservatorijai. Davė jai pinigų, bet rekto-rius juos išleido kitur. Tuomet ateina vai-vada ir klausia manęs, ką daryti, nes žydai nori susigrąžinti savo sinagogą.

Po to pas mane ateina žmonės iš turtingos „Miedź“ įmonės ir klausia, ar reikia pinigų. Aš jų ir klausiu: „O stačiatikiams davėte?“ Davėme. O protestantams? Davėme. O žy-dams? Ne? Tai duokite. O kiek jiems duo-ti? Na, be 50 tūkstančių neapsieisi. Tai jie davė sinagogai 200 tūkstančių.

Norėjo tai pavadinti tolerancijos rajonu. O aš sakau: nejau kiti Vroclavo rajonai nėra tolerantiški? Arba keturių šventovių, arba draugystės.

Iš kur visa tai man į galvą atėjo? Todėl, kad tai yra mano kraujyje, to aš išmokau Vilniuje. Kiekvienas kalba savo kalba. Tegu kalba. Svarbu, kad vienas kitą suprastume.

– O sovietų okupacijos metais ar teko lan-kytis Lietuvoje?

– 1969-aisiais – buvau pas vieną kunigą. Jo pavardės jau neprisimenu. Bet prisime-nu, kad jis turėjo seniausią Lietuvos pašto ženklą. Ir man jį rodė, bet į rankas neda-vė (juokiasi). Bjauri situacija tuomet buvo Lietuvoje – kolchozai, visur tikintieji per-sekiojami. Išspausdinau 10 tūkst. egz. ka-tekizmo. Vatikano radijo redaktorius davė

lietuvišką katekizmą, pagal jį ir atspausdi-nau. Ir per kelerius metus tai pamažu per-vežėme į Lietuvą.

– Kaip?– Slaptai. Paštu juk negalėjau į Lietuvą

pasiųsti tų katekizmų. Kai kas nors į Lietu-vą važiuodavo automobiliu, tai katekizmų įduodavome. Aš pats irgi vežiau. Traukiny-je pasidėjau ant lentynos. Pasieniečiai atė-jo, bet nekreipė dėmesio. Tikriausiai todėl, kad nenorėjo. Tai buvo Gardine.

– Ar teko girdėti apie sovietų okupacijos metu pogrindyje leidžiamą Lietuvos Kata-likų Bažnyčios kroniką?

– Nuolat ją gaudavau jau išverstą į len-kų kalbą. Nuveždavau šv. Tėvui į Romą. O kai popiežiumi tapo Jonas Paulius II, tai jis ypač domėjosi, kaip Lietuva laikosi. Vis manęs klausdavo.

Beje, kai aš čia atvažiavau, Vroclave vyk-davo pamaldos lietuviškai. Šv. Vaitiekaus bažnyčioje.

Buvo kunigas Alfonsas Jurkevičius. Da-bar jis emeritas. Taip pat yra ir Aušros Var-tų Dievo Motinos kultas. Ar žinote, kodėl pakraščių žmonės atsispyrė rusifi kacijai? Todėl, kad tikėjo.

– Ar norite pasakyti, kad tikintis žmogus yra geresnis už netikintį?

– Dievas yra su kiekvienu žmogumi nuo pat jo gimimo. Aš Vilniuje išmokau gerbti visus žmones. Niekada nedariau skirtumo tarp tikinčių ar netikinčių. Kiekvieną žmogų gerbiu, nes kiekvienas turi nemirtingą sielą ir su kiekvienu iš jų susitiksiu amžinybėje. Tad kaip į netikintį galima žiūrėti kreivai?

***Dar ilgai kalbėjomės su guviu kardinolu,

kuris kur buvęs, kur nebuvęs vis mintimis grįždavo į prieškario ir karo metų Vilnių. Į tėvų sodybą, kurioje ramiai ūkininkavo jo tėvai ir kurią komunistai nugriovė, per-kėlė į Nemenčinę ir iš jos surentė muziejų.

Kardinolas kalbėjo apie to meto papro-čius – kaip reikėjo įėjus į kambarį pasisvei-kinti su tetomis: „Kulnais sumušti ir pasa-kyti: „Sveikinu mylimą tetą, prašom leisti ranką pabučiuoti“. Ir kaip jis pirmą kartą susimovė tetų pasveikinimo ceremonialą bandydamas pritaikyti kunigui.

– Ką Kristus pirmiausia pažadėjo paimti į rojų? – linksmai mirkteli kardinolas.

Ir pats atsako: „Latrą!“ Taigi, Virgi, nepra-rask tikėjimo, šypsosi gyvenimo džiaugsmą ir meilę žmonėms išsaugojęs kardinolas. Ir, žinoma, Vilniui. Nes viskas, kas gera, anot kardinolo, yra iš Vilniaus.

„To aš išmokau Vilniuje. Kiekvienas kalba savo kalba. Tegu kalba. Svarbu, kad vienas kitą suprastume.“

Popiežius Jonas

Paulius II (dešinėje) H.Gulbinowicziaus

vis klausdavo, kaip

laikosi Lietuva.

Agencja Gazeta nuotr.

Siužetas ir kontekstas Vieną dieną mielas ir romus hobitas, var-du Bilbas Beginsas (akt. M.Freemanas), sulaukia netikėto svečio. Burtininkas Gendalfas (akt. I.McKellenas) pasiūlo jam ypatingą kelionę.

Pasiūlymas labai neviliojantis, susijęs su mirtinais pavojais, todėl Bilbas, aišku, nesutinka.

Tačiau jau vakare į jo trobelę suguža nykštukų komanda, pasiryžusi iš slibino Smogo atsiimti užgrobtą gimtąjį kalną Ereborą su daug aukso jo viduje.

Kadangi rytas už vakarą protingesnis, Bilbas visgi prisijungia prie spalvingos grupės ir pradeda neįtikėtinai sunkią ke-lionę Vienišojo kalno link. To žygio metu jis bus priverstas patikrinti savo sugebėji-mus išgyventi ir sužinos, ar lengva pritapti prie karingų nykštukų grupės.

Išvados Kažkokia nelabai gera epidemija užpuolė fantastikos kūrėjus. Pradėję rašyti istoriją arba ją ekranizuoti, jie negali laiku sustoti. Šio žanro knygos ir fi lmai dabar beveik visada gimsta ciklais. Ne mažiau kaip trilogijomis, o būna net daug ilgesnių projektų.

Pasitaiko ir pagirtinų išimčių, bet daž-niausiai sugalvotas siužetas ar istorija be reikalo praskiedžiama. Tokias knygas nuo-bodoka skaityti, o fi lmus – žiūrėti.

Gaila, kad P.Jacksonas, puikiai ekraniza-vęs „Žiedų valdovo“ trilogiją, nusprendė jos priešistorę – vieną ne itin storą knygutę apie Hobitą – ištempti net į tris dalis. Re-zultatą buvo galima numatyti. Jau pirma-sis fi lmas atrodo pernelyg ilgas – epizodai

tęsiasi kankinančiai ilgai, o tarpus užpildo iš paukščio skrydžio nufi lmuoti peizažai. Labai gražu, bet kam jų tiek daug?

Suprantama, užkietėjusiems „Hobito“ mėgėjams ir devynių valandų, praleistų kine, bus maža, bet aš šiuo atveju mėgi-nu atsidurti eilinio žiūrovo kailyje, iš kino laukiančio dinamiškos pramogos. O jos kur kas mažiau negu ilgų pokalbių.

Be abejo, kompiuteriniai vaizdo efek-tai puikūs, scenografų išmonei nėra ribų. Ekrane – trolių, goblinų, orkų ir elfų kalei-doskopas. Tačiau tokio sviesto šiai košei tiesiog per daug.

Belieka pridurti keletą žodžių apie nau-jąsias skaitmenines kameras, kuriomis fi l-muoja P.Jacksonas. Vaizdas neįtikėtinai kokybiškas, tačiau dingsta kino efektas ir atrodo, kad žiūrime videofi lmą. Panašiai kaip šiuolaikiniuose televizoriuose kino fi lmas virsta vaizdo fi lmu. Mane toks vaiz-das kiek erzina, bet gal įprasime. Taigi, jūsų laukia labai ilga kelionė, kuri baigsis tik 2014 metais.

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

„Hobitas: nelaukta kelionė“ („The Hobbit: An Unexpected Journey “)

JAV, 2012 m., 170 min.

Rež. Peteris Jacksonas.

Vaidina: Ianas McKellenas,

Martinas Freemanas,

Richardas Armitage‘as.

Įvertinimas

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Nuo sausio 4 d. romantinė drama su mokslinės fantastikos elementais Lietu-vos žiūrovus pakvies ne tik susimąstyti, bet ir patirti neįprastų fi zinių potyrių, sė-dint prieš didįjį kino ekraną.

– Jūsų fi lmo pasaulinė premjera šią vasarą įvyko Karlovy Varų kino festivalyje. Vėliau fi lmas keliavo po kitus festivalius, pelnė ap-dovanojimų ir štai pagaliau jį galės išvysti lietuviai. Ką jaučiate, artėjant nacionalinei premjerai? – savaitraštis „15min“ paklausė K.Buožytės.

– Nesvarbu, kad fi lmas daug keliavo, su-laukė pripažinimo. Kai kam jis patiko, bet kai rodau savame krašte, saviems žmo-nėms, jaučiu didžiulę atsakomybę. Kita vertus, labai smalsu ir įdomu, kaip žiūro-vai priims mano fi lmą. Jaučiu jaudulį, lyg prieš antrą premjerą.

– Prisiminkite, ką jautėte per pirmąją vie-šą savo fi lmo peržiūrą?

– Tikėjausi, kad atsisėsiu tarp žiūrovų ir žiūrėdama kartu pajusiu, kaip jie jaučiasi, kaip reaguoja. Bet man nepavyko – jaudu-lys buvo per didelis. Sėdėjome su aktoriais, operatoriumi, kurie visą fi lmą taip pat matė pirmą kartą, ir aš labai už juos jaudinausi.

Marius Jampolskis prieš premjerą juo-kavo, kad jei filmas bus nepavykęs, jis mane pasmaugs, bet, atrodo, jam filmas patiko. O Jurga Jutaitė mane nustebino, kai per paskutinę sceną pradėjo juoktis – ją užliejo per didelis emocijų antplūdis, ji aiškino, kad nesitikėjo savęs tokios pamatyti.

Premjeros visada yra neadekvačios emo-ciškai – aktoriai mato ne fi lmą, o save, jiems reikia priimti save įvairiose scenose, am-plua, žiūrėti į savo nuogus kūnus. Bet ne-girdėjau, kad aktoriai būtų nusivylę – ma-nau, jei reiktų, jie sutiktų ir dar viename mano fi lme nusifi lmuoti (juokiasi).

– Esate sakiusi, kad jums, kuriant fi lmą, labai svarbus kūrybinės grupės tarpusavio ryšys. Tikriausiai dėl to antrą kartą vaidinti savo fi lme pakvietėte M.Jampolskį?

– Marius yra geras, talentingas, labai na-tūralus aktorius – manau, tokių žmonių yra nedaug. To užtaiso, charizmos ekrane, ku-rią turi Marius, neišmoksi – tai yra dovana

aktoriui. Todėl labai džiaugiausi, kai Ma-rius sutiko vaidinti.

Su Jurga mes dirbome pirmą kartą ir ji man buvo didelis atradimas. Jurga yra labai įdomi: ji gali būti ir aristokratiška, ir visiška mergiotė. Tai – neeilinis žmogus, kurio ne-tradicinis gyvenimas persikelia ir į ekraną.

– Sukurti antraplanį vaidmenį „Auroro-je“ pasiūlėte ir režisieriui Šarūnui Bartui. Kaip sekėsi dviem režisieriams vienoje fi l-mavimo aikštelėje?

– Iš pradžių dėl to labai jaudinausi, bet Šarūnas labai pagarbiai ir profesionaliai elgėsi. Aikštelėje jis buvo aktorius, iš ku-rio labai daug išmokau, fi lmuodama tuos kelis epizodus.

Dar vienas atradimas man buvo aktorius Darius Meškauskas. Puikiai prisimenu, kaip būdama mokinė eidavau į jo spektaklius Klaipėdoje. Mane sužavėjo jo darbas šiame fi lme, jo sukurtas personažas. Apskritai visi aktoriai dirbo atsidavę, todėl labai laukiu Lietuvos žiūrovų nuomonės.

– „Aurora“ intriguoja savo nenusakomu žanru, laviruojančiu tarp melodramos ir mokslinės fantastikos. Žadate nustebinti žiūrovus Lietuvos kinui nebūdingu fi lmu?

– Žanras iš tiesų nenusakomas. Fantas-tiniams fi lmams būtini specialieji efektai, kurie automatiškai lemia didelius fi lmų biudžetus. Mes su scenarijaus bendraau-toriumi, prancūzu Bruno Samperiu, šiuo fi lmu norėjome sukurti nuotykį, neišei-dami iš biudžeto rėmų – todėl negalėjo-me sau leisti „Žvaigždžių karų“ ar „Žiedų valdovo“ (juokiasi).

Po „Kolekcionierės“ aš norėjau sukurti is-toriją apie dviejų žmonių santykį, panagri-nėti, kaip atsiranda aistra, ar ją iššaukia kū-nas, ar mūsų projekcija į kitą žmogų. Labai ilgai ieškojome būdo, kaip visas šias min-tis perteikti viena istorija ir sugalvojome, kad visa tai galėtų vykti žmogaus galvoje.

Iš kur atsiranda aistra? Kada gimsta meilė? Ar žmogaus jausmai, emocijos, elgesys yra tik cheminių reakcijų pasekmė ar kažkas daugiau? Atsakymų į šiuos klausimus ieško nauja 30 metų režisierės Kristinos Buožytės, išgarsėjusios fi lmu „Kolekcionierė“, kino juosta „Aurora“.

Mano tikslas buvo ne tik papasakoti istoriją, bet tuo pačiu metu suteikti žiūrovui fi zinių išgyvenimų.

K.Buožytei svarbu

kurti tokį kiną, kurį

pati norėtų žiūrėti

– tikisi, kad jei ją

tai domina, gal ir

kitiems bus įdomu.

I.Gelūno nuotr.

Aistringa

24 | Kultūra

Operacija „Kalno grąžinimas“. Pirmoji dalis

Kadras iš fi lmo.

Kultūra | 2515min • 2012 m. gruodžio 21 d,

Kasdien neurologijos srityje mokslinin-kai išsiaiškina vis daugiau dalykų, kaip veikia žmogaus smegenys.

Tačiau, ar žmogaus jausmai, emocijos, elgesys yra tik cheminių reakcijų pasekmė, ar kažkas daugiau? Gilinomės į šių dienų mokslinius tyrimus, inovacijas, atradimus. Taip išsirutuliojo siužetas.

Pasižiūrėjus į šių dienų visuomenę, ma-tome, kad ir technologijos labai pakeitė žmonių gyvenimą.

Internetas, mobilieji telefonai, „Skype“, „Facebook“ pakeitė bendravimą – nebū-dami šalia, sugebame turėti darbo ar net intymių santykių. Kiek yra porų, kurios bendrauja per atstumą!

Visas šias mintis supynėme į fi lmo istori-ją – manau, žiūrovas po peržiūros taip pat turės apie ką susimąstyti.

– Kaip gimė idėja nuvesti žiūrovą į min-čių pasaulį?

– Nuo vaikystės svajojau, kad būtų gera ką nors pasikviesti į savo mintis ir parody-ti savo pasaulį, todėl iš karto užsikabinau už idėjos perteikti dviejų žmonių santy-kį minčių plotmėje. Ten – viskas galima, negalioja jokie socialiniai rėmai, nereikia slėptis, nieko vaidinti.

– Ar šiam fi lmui būtinas didysis kino ekra-nas, kad žiūrovas pajustų tikrąjį efektą?

– Taip. Prieš kurdama šį fi lmą, prisižiūrėjaulabai daug 1970-ųjų kino juostų – man la-bai patiko jų atmosfera. Atrodo, fi lmas pa-sibaigia, o tu vis dar būni jame. Mane tai labai paveikė.

Todėl mano tikslas buvo ne tik papasakoti istoriją, bet tuo pačiu metu suteikti žiūro-vui fi zinių potyrių. Tam pasitelkėme mu-ziką, garsą, naudojome labai daug žemų ir aukštų dažnių, kurie veikia fi ziškai. Filme rodome labai daug vaizdų, abstrakcijų, ilgų kadrų, kad žiūrovą panardintume į hipnotiš-ką būseną. Visos šios priemonės reikalingos tam, kad žiūrovas ne tik sektų istoriją, bet ir kartu gyventų su fi lmu, jo personažais. Didelis ekranas tam būtinas.

– Ar galima palyginti jūsų fi lmus „Kolekcio-nierė“ ir „Aurora“? Kas juos jungia ir skiria?

– „Kolekcionierė“ buvo vienas labai in-tymus projektas, o „Aurora“ – kitas. Juos jungia tai, kad viskas yra paimta iš gyveni-mo, nes aš manau, kad mes galime kalbėti tik apie tai, ką suprantame, o mes supran-tame tai, ką išgyvename.

„Aurora“ yra apie aistrą, apie tai, kokią svarbą santykiuose turi žmogaus kūnas, kada gimsta meilė ir kas tai yra, kai mes pradedame matyti tikrą žmogų, nuėmę visus savo įsivaizdavimus ir projekcijas.

Man svarbu kurti tokį kiną, kurį aš pati norėčiau žiūrėti – jei mane tai domina, gal ir kitiems bus įdomu.

kelionė į minčių pasaulį

SITGES fantastinių

fi lmų festivalyje

(Ispanija) fi lmas

„Aurora“ buvo

išrinktas geriausiu

šių metų Europos

fantastiniu fi lmu.

Kadrai iš fi lmo

Užsk. Nr. 307149

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.26 | Gazas.lt

Paulius Sviklasp.sviklas@15min.lt

Atrodytų neįtikėtina už 1000 litų įsigyti daiktą, prieš keliolika metų kainavusį kelias dešimtis kartų daugiau. Tačiau automobilių skelbimų portaluose tokių egzempliorių daugiau nei duobių Kauno Taikos prospekte.

Pradėjus naršyti po skelbimus, kuriuose automobiliai kainuoja vos po kelis šim-tus litų (Autoplius.lt portale tokių yra dau-giau nei 300), pirminį džiaugsmą keičia nusivylimas.

Nors reikalavimai nedideli (galiojanti techninė apžiūra, nedaužtas ir su vairu kairėje pusėje bei, žinoma, kainuojantis iki tūkstančio litų), tenka nusivilti.

Septyniais iš dešimties atvejų skelbimo komentare minimas didelis defektas (pa-vyzdžiui, nėra keleivio durelių), dviem panašus defektas pasakomas paskam-binus telefonu, o maždaug kas dešimta tokia mašina už kelis šimtus litų jau par-duota, tik pardavėjas pamiršęs pašalinti skelbimą.

Tokių automobilių pasirinkimas nedide-lis – metalo laužynai už automobilius moka 300–500 Lt, tad už tiek pardavinėti trans-porto priemonę paprasčiausiai neverta.

Pervertus daugiau puslapių ir priėjus prie maksimalios kainos ribos, pasirinkimas atsiranda: nors dominuoja „Volkswagen Golf“ automobiliai, nemažai pasitaiko ir „Ford“ ar „Audi“.

Skelbimų geografi ją taip pat tenka ap-riboti – gyvenant Vilniuje ir norint auto-mobilį nusipirkti už 1000 Lt, Klaipėdoje esantis eksponatas už 800 netinka – ke-lionė pirmyn ir atgal padidintų šią kainą pusantro karto.

Parūdijusi realybėVienas populiariausių automobilių Lietu-voje bet kokioje kainos kategorijoje – „VW Golf“. Vieną jų, pagamintą 1987 metais, iš-sirinko ir šių eilučių autorius. Suviliojo ne tik kaina (800 Lt), bet ir retai tokių metų automobiliuose randamas privalumas – automatinė pavarų dėžė. Įdomu, kaip ji veikia su dyzeliniu 54 AG varikliu.

Kėbulas, žinoma, parūdijęs, reikėtų pa-sikeisti granatą, kelias gumas pakaboje ir vieną guolį (taip telefonu sakė pardavė-jas). Techninės apžiūros nėra, tačiau ją galima „nesunkiai praeiti“ sutvarkius tuos kelis nesklandumus. Antros kartos „Golf“

detalė kainuoja kaip dienos pietūs piceri-joje, tad nusprendžiau dėl kelių trūkumų nesijaudinti.

Tačiau realybė kiek kita – neįtikėtina, kad už 200 litų pavyktų sutvarkyti šį „Golf“. „Verta pakeitimo granata“ virto sunkiai į šoną sukančiu automobiliu, o ir kiekvie-nas judesys vairu sukelia tokį tarškesį, kad jo garsas decibelais prilygtų grandininio pjūklo keliamam triukšmui. Jeigu bandai nekreipti dėmesio į jį ir įsibėgėti, pasiveja iš automobilio galo sklindantis ir aidą salo-ne sukuriantis guolio (galbūt ir ne vieno) ūžimas. Bet čia tik pardavėjo nupasakoti garsų šaltiniai – nė neabejoju, iš tikro jų yra gerokai daugiau.

Kitas labai įdomus eksponatas – penktos kartos 1993 metų benzinu varomas „Honda Civic“ – patraukė išskirtine oranžine spal-va. Nors nudažytas jis greičiau guašu nei aerozoliniais dažais, tačiau turi techninę apžiūrą dar metams – iki 2013-ųjų lapkri-čio. Kaina – vėlgi 800 Lt. Daugiau mažiau tvarkingas automobilis, anot pardavėjo, dar ir važiuoja.

Nepavyko apžiūrėti jo gyvai, tačiau bent jau nuotraukose tai yra vienas priimtiniau-sių automobilių už tokią kainą – jeigu tech-ninė būklė išties patenkinama (kaip teigė pardavėjas, „už tokią kainą viskas gerai“), lieka susitaikyti tik su vieno iš buvusių sa-vininkų spalviniu neišsilavinimu. Jų šis „Civic“ Lietuvoje turėjo net septynis.

Misija neįmanoma

Automobilis už 1000 Lt

V.Daukšas:

„Šie automobiliai savo pagrindinę funkciją atlieka – jie važiuoja. Gali pasisekti rasti gerai išlaikytą „senuką“.

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

Ši „Audi 80“ tarsi ir

nebloga, bet rūkyti jos

salone pavojinga gyvybei.

1987 metų „VW Golf“ atrodo

patraukliai tol, kol nepradedi

juo važiuoti.

Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėseTuberkuliozė – plačiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonomi-nėmis problemomis. Paprastai tuberkulioze užsikrečiama ilgą laiką bendraujant su sergančiu žmogumi. Tuberkuliozę sukeliančios bakterijos plinta čiaudint, kosint, kalbant, juokiantis. Tuberkuliozės bakterijos gali paveikti daugelį organų, tačiau pirmiausia jos pažeidžia plaučius. Plaučių tuberkuliozė įtariama, jei kosulys vargina ilgiau nei 3 savaites, skrepliuojama ilgiau nei 3 savaites, atsikosima su kraujo priemaiša, ilgą laiką karščiuojama iki 37,5ºC, jaučiamas silpnumas, pablogėja apetitas, mažėja kūno svoris, vargina naktinis prakaitavimas. Tuberkuliozė taip pat gali pažeisti kaulus, kaulų čiulpus, sąnarius, nervų sistemą, raumenis, šlapimo takus ir limfinę sistemą. Taigi UAB „Ave vita“ klinika vykdys „Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse“ prog-ramą. Šia programa bus siekiama stiprinti Kauno miesto gyventojų fizinę sveikatą, ugdyti teigiamą po-žiūrį į sveiką gyvenseną bei ligų profilaktiką. Programa suteiks galimybę nemokamai atlikti tuberkulino mėginį, rentgenologinį tyrimą, gauti informaciją apie tuberkuliozę paskaitų bei renginio metu.

UAB „AVE VITA“ klinika Kovo 11-osios g. 22, Kaunas. Tel. (8-37) 22 55 77, www.avevitaklinika.lt

Apmokėta iš Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos „Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse“ lėšų. Užsk. Nr. 307206

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. Gazas.lt | 27

Kompiuteris ASUS – darbui, pramogai, mokslamsS-

www.1a.lt AsusAsus A55VM Ivy Bridge i5

-

Asus A55VM

-

IceCool

Asus So-nicMaster Lite

Asuswww.1a.lt

-Asus

Naujausios technologijos – tavo rankose

-

www.1a.lt -Asus A55VM Ivy

Bridge i5 -

Asus A55VM Ivy Bridge i5 -

Asus Super Hybrid Engine II-

-

--

Asus SuperBatt

-

.

--

---

-

-

Asus A55VM Ivy Bridge i5 -

„Asus --

Asuswww.1a.lt -

Asus A55VM Ivy Bridge i5www.1a.lt -

-Trust

Targus

--

Trust Quasor

Asus

-

Daugiau

info@1a.lt,

www.unolizingas.lt,

www.1a.lt.

-

www.unolizingas.lt

Lyderiai renkasi lyderius:

Tačiau keisčiausiu apžiūrėtu automobi-liu galima būtų pavadinti 1988 metų „Audi 80“. Nors jo kaina iš apžiūrėtų automobilių didžiausia (900 Lt), keistenybių skaičius taip pat didžiausias (dauguma jų telefonu nebuvo paminėtos). Tačiau pradinis įspū-dis neblogas – „Audi“ važiuoja benzinu ir dujomis, kėbulas atrodo tvarkingas, nėra jokių nevykėliško „tiuningo“ požymių – lipdukų su liepsnomis ir pan. Iš nuotraukų atrodė, kad bent jau pastarasis savininkas automobilį prižiūrėjo. Pamačius automo-bilį gyvai, nuomonė kiek pasikeitė.

Pirma įdomybė – automobilis parduo-damas be akumuliatoriaus, tad teko atsi-vežti savo. Jį prijungus, iš pardavėjo lūpų išsprūdo frazė „turbūt prastas, nes ko tais nesuka starterio“. Nusišypsojus ir pasa-kius, kad akumuliatorius kasdien naudo-jamas kitame automobilyje ir tikrai yra ge-ros būklės, pabandėme automobilį užvesti stumdami. Šįkart – sėkmingai.

Automobilis laisvais sūkiais nenori dirbti, apsukų rodyklė pulsuoja nuo 700 iki 1000 aps./min. „Persijungs ant dujų ir bus ge-rai“, – porina „bulkos“ savininkas. Ir išties –

varikliui sušilus, perjungus benzino pada-vimą į dujų, variklio apsisukimų rodyklė apsistojo ties 800 aps./min. Dujas šis 2 litrų darbinio tūrio variklis dėl specifi nio sure-guliavimo mėgsta labiau nei benziną, sako pardavėjas. Nieko čia blogo – juk benzinu vis tiek nevažiuotum? Kurgi ne.

Šitos „Audi 80“ salone galima būtų pri-klijuoti lipduką „Rūkymas žudo“ – suskys-tintų dujų kvapas salone riečia nosį. Auto-mobilio savininkas, nežinia ar žinodamas

dujų sprogumo savybes, ar, kaip teigė pats, dėl noro išsaugoti gražų „Audi“ saloną, rūkė taip pat tik išlipęs iš automobilio. Kita vertus, rūkalų dvokas yra mažiau bjaurus už supuvusio šieno smarvę, įsigėrusią šios „bulkos“ salone.

Nesaugu ir netaupuMoralas atrodo paprastas – už tūkstantį litų nusipirkti tvarkingo automobilio neįmano-ma. Galima rasti su vienokiais ar kitokiais trūkumais, tačiau kasdien tokį automobilį vairuoti laukiant, ar tik bet kurią akimirką nenulūš ratas, o gal sprogs dujų padavimo sistema, nėra malonu.

„Šie automobiliai savo pagrindinę funk-ciją atlieka – jie važiuoja. Gali pasisekti ras-ti gerai išlaikytą „senuką“, kuris dar pen-kerius metus važiuos, tačiau labai dažnai senais ir pigiais automobiliais žmonės nėra linkę rūpintis ir jais važiuoja tol, kol jie juda. Tuomet pirkėjas rizikuoja įsigyti tech-niškai netvarkingą, taigi ir pavojingą trans-porto priemonę“, – svarsto lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.ltplėtros vadovas Viktoras Daukšas.

160 tūkst. visų automobilių Lietuvoje –

senesni nei 21 metų ir mažesnės nei

1000 Lt vertės. Tai sudaro 14 proc. viso

Lietuvos automobilių parko.

Šiuo metu Autoplius.lt portale už

1000 Lt ar mažiau pardavinėjama

daugiau nei 300 automobilių.

Iš jų populiariausi – varomi benzinu

(51 proc.). 30 proc. tokių mašinų rinkos

sudaro varomos dyzelinu, 19 proc. –

turinčios ir dujų įrangą.

Senukų šalis

160Tek automobilių Lietuvoje yra senesni nei 21 metų ir mažesnės nei 1000 Lt vertės.

Skaičius

tūkst.

BILIETŲ KAINOS IR RŪŠYS

Nuo 2013 metų sausio 1 dienos keičiasi šių bilietų kainos:

Bilietų rūšis iki 2012 12 31 nuo 2013 01 01

30 minučių bilietas 2,50 Lt 2,20 Lt

60 minučių bilietas 3,50 Lt 3,20 Lt

30 minučių bilietas su 50 proc. nuolaida 1,25 Lt 1,10 Lt

60 minučių bilietas su 50 proc. nuolaida 1,75 Lt 1,60 Lt

30 minučių bilietas su 80 proc. nuolaida 0,50 Lt 0,44 Lt

60 minučių bilietas su 80 proc. nuolaida 0,70 Lt 0,64 Lt

1 dienos (24 val.) terminuotas bilietas 13,00 Lt 12,00 Lt

3 dienų (72 val.) terminuotas bilietas 23,00 Lt 21,00 Lt

10 dienų (240 val.) terminuotas bilietas 46,00 Lt 41,00 Lt

1 dienos (24 val.) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida 6,50 Lt 6,00 Lt

3 dienų (72 val.) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida 11,50 Lt 10,50 Lt

10 dienų (240 val.) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida 23,00 Lt 20,50 Lt

1 dienos (24 val.) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida 2,60 Lt 2,40 Lt

3 dienų (72 val.) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida 4,60 Lt 4,20 Lt

10 dienų (240 val.) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida 9,20 Lt 8,20 Lt

Nuo 2013 sausio 1 dienos iki 2013 kovo 31 dienos pratęsiamas

vienkartinių popierinių bilietų įsigijimas. Šiuos bilietus viešojo transporto

priemonėse bus galima panaudoti iki 2013 birželio 30 dienos.

PASITIKRINIMAS INTERNETU

Pasitikrinti iki kada galioja aktyvintas bilietas

bei bilietų ir pinigų likutį, esantį Vilniečio

kortelėje, nuo šiol galima ir internetu

www.vilniusticket.lt >> Patikrinimas

Jums reikia prisiregistruoti,

įvedant prašomus kontaktinius

duomenis ir Vilniečio

kortelės numerį.

Duomenys pateikiami ne realiu

laiku. Reikėtų atkreipti dėmesį

į duomenų atnaujinimo laiką.

GARSINIS SIGNALAS, AKTYVINANT NAUJĄ BILIETĄ

Šiuo metu diegiami patobulinimai viešojo transporto komposteriuose. Siekiant

neklaidinti keleivių, garsinis signalas pasigirs tik sėkmingai aktyvinus bilietą

arba įsigijus bilietą iš turimų e.pinigų. Tikrinant iki kada galioja anksčiau

aktyvintas bilietas bei bilietų ir pinigų likutį, komposteris garsinio signalo

neskleis. „Blogas“ garsinis signalas reikš, kad Jūsų kortelė tuščia, arba turite

nepakankamą pinigų likutį, ir Jums reikia įsigyti bilietą iš vairuotojo.

Išsami informacija apie Vilniečio kortelę

www.vilniusticket.lt, www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos

Jei turite klausimų, kreipkitės:

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo centras,

Gedimino pr. 9A, Vilnius

Telefonas (+370 5) 210 7050, el. paštas info@vilniusticket.lt

Aktuali informacija apie naudojimąsi Vilniečio kortele

VILNIUS KAUNAS

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. Skelbimai | 29

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.30 | Laisvalaikis

Avinas. Sulėtinkite tempą ir nebūkite tokie impulsyvūs, skubėdami tikslo link. Palaikymo sulauksite, bet už tai vis dažniau turėsite prisiminti nuoseklumą ir praktiškumą.

Jautis. Ar žinote, kur link einate? Pasiklydusiems niekas veltui nesiūlys pagalbos – patys privalėsite viską rasti. Liaukitės nerimavę, nes šiuo metu sąlygos jums palankios.

Dvyniai. Abejonės grius lyg kortų namelis. Tik atsisakę dalies jums svarbių dalykų, jausitės nusipelnę gauti tų dovanų, kurių prašėte rašydami laišką Kalėdų Seneliui.

Vėžys. Jūsų sielos žaizdos užgis, kai išgirsite ne save, o kitus. Neužsidarę savo kiaute ir į gyvenimą įsileidę naujų taisyklių, išvysite save kitokius.

Liūtas. Kai prieš akis tikslus darbų sąrašas, mažiau vietos lieka abejonėms. Tačiau, užuot paskendę švenčių rūpesčiuose, įsitikinkite, ar šis sąrašas iš tiesų yra jūsų.

Mergelė. Atsiskleiskite. Pelnyto įvertinimo sulauksite vadovaudamiesi tik patikimais metodais, neišsižadėdami savo principų ir saugodami unikalumą.

Svarstyklės. Iš jūsų bus reikalaujama neįmanomo, t.y. aukoti jums būtiną harmoniją dėl iškeltų naujų tikslų. Išlaikykite šį egzaminą neignoruodami jums keliamų reikalavimų.

Skorpionas. Čia, kur viskas iki skausmo pažįstama, staiga užgrius lavina naujų dalykų: pažinčių, kelionių, naujienų. Svarbu, kad nepamirštumėte veikti nuosekliai.

Šaulys. Priminkite sau, kad jūsų vertė priklauso ne nuo keliaženklės sumos jūsų sąskaitoje. Šiuo metu jūsų sėkmės garantas – gebėjimas tai suprasti ir įtikinti tuo kitus.

Ožiaragis. Nesislėpkite, nes prasideda jūsų laikas. Parodykite pasauliui savo gerąsias savybes, atvirai išsakykite savo poreikius ir būkite ištikimi savo principams.

Vandenis. Neieškokite sau vietos ten, kur jos nėra. Išlikti galima net pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. O tai jau iššūkis, kuriuos jūs, be abejonės, mėgstate.

Žuvys. Dabar svarbu ne tai, kokie esate, o kokiais galite tapti dėl kitų ir būdami su kitais. Jums tai nebus sudėtinga: prarasite ne save, o stereotipus.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Pozicija. Suk.

Pasimatai. Ogus.

Pa. Vaza. Rusija.

Epas. Pakampis.

Šalikelė. Kanais.

Ra. Isa. Bramanas.

Saratovas. Ga.

Litanija. Sritinis.

Urienos. Ukeipėlė.

Esu. Davatkos. Ūris.

Aga. Asais. Asasi.

Pavakarius. Osaka.

Trua. Zizanijai.

Imamas. Neda. Ica.

Piasina. Itris. Ajova.

Jaus. Brasas. Kais.

Ara. Ta. Iš. Atsuki.

Soja. Morkos. Gal.

Avies. „Tau“. Ilnati.

Sek. Asipūs. Pers.

Nėra. Kupala. Gilis.

Kasė. Pasėsi.

ZEBRAS

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. Laisvalaikis | 31

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra – 9–14, pajūryje –

8 laipsniai šalčio. Šeštadienį laikysis panaši oro temperatūra, vietomis gali

pasnigti. Sekmadienį bus kiek šalčiau – 11–16 laipsnių šalčio, o naktį

į pirmadienį prognozuojamas 19–24 laipsnių šaltis.

12-22 d.

-13 / -12 -15 / -13 -13 / -11 -16 / -13

12-23 d.

-16 / -14 -16 / -13 -16 / -13 -18 / -14

12-22 d.

-15 / -13 -15 / -13 -15 / -13 -15 / -13

12-23 d.

-16 / -13 -16 / -13 -16 / -13 -16 / -13

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

-12

-14

-13

-11

Kaunas

-12

Alytus

-12

Klaipėda

-8

VėjasRytų

4-8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 12

Berlynas -2

Londonas 8

Madridas 14

Maskva -17

Minskas -13

Oslas -7

Paryžius 8

Praha 0

Ryga -12

Roma 10

Stokholmas -4

Talinas -12

Varšuva -11-12Marijampolė

Interviu su senoliu:– Jums 103 metai, ir jūs rūkote?– Kitaip aš išvis niekada nenusibaigsiu.

2012-12-21? Pasaulio pabaiga? Apie ką jūs kalbat? Kas per nesąmonės! Aš jums sakau – jokios pasaulio pabaigos nebus. Ir iš viso – dinkit visi iš mano bunkerio!

Moteris sustabdo taksi:– Į gimdymo namus.Netrukus ji ramina vairuotoją:– Gal nelėkite taip greitai – aš ten dirbu.

Anekdotai

Kalėdų Senelio konferencija

ir ledinukų parkas

Moderniausiomis technologijomis sukurtas Kalėdų

Senelis šventiniu laikotarpiu apsigyvens Katedros

varpinės bokšte ir bus pasiruošęs su jumis kalbė-

tis, dainuoti, šokti ir kurti kalėdinius stebuklus.

Konferencijų laikas: 19.30, 19.45, 20, 20.15 val.

O Sirvydo skverelyje nuo gruodžio 25 d. iki sausio

7 d. įsikurs kvepiančių ledinukų parkas, kuris vilios

kvapais ir šviesos instaliacijomis.

M.Žičiaus/Žmonės.lt nuotr.

Vilnius Gruodžio 25–30 d.

1-asis maršrutas Geležinkelio tiltas–Islandijos pl.

Išvyksta iš stotelės Geležinkelio tiltas23.32 00.13 00.54 01.35 02.16 02.57 04.02 04.43 05:24

Išvyksta iš stotelėsIslandijos pl. 22.53 23.34 00.15 00.56 01.37 02.18 03.23 04.04 04:45

5-asis maršrutasPetrašiūnai–Varnių g.

Išvyksta iš stotelės Petrašiūnai23.10 23.56 00.42 01.28 02.14 03.26 04.12 04.58

Išvyksta iš stotelėsVarnių g.23.11 23.57 00.43 01.1.2929 002.41 03.27 04.13 04.5

11-asiis maršruutatatatassssIslandijoss ppl.–Kaniūkakai i

Išvyksta iš stotelėsIslandijos ppl. 22.44 23.3.2828 00.12 2 00000.0.0.0 565656656 0101010101101011.4.4.44.4.444400 00000 02.24 003.3.32322 0404.16 00055.55.5.0000000000

Išvyksta iš ststototelėsKaniniūkūkaiai 23.25 5 000.099 0000 5.533 000011.37377 002200 .21 03.0055 04.1313 004.555577 7 00005.55..41414141

1515-aasisiis s mamaaršršršr ruruuuuutatatataasss sPaPartrttizizanananų ųų ųų g.g.gg –C–C–C–CCenenennnentrtrttrttrtraasasasass

Išvykssstatata iiiš š stststs otootelelelelėsėsėsėsės PaPaartizizizizi anananannnnų ų ųųųųųųų g.g.g.g.g.g.g.ggg 22222.4.4.45 5 5 5 22222233.33.2222222222222222222 000000000 0.0000 00000.0.00 37373737373737373737377373737737737377 010101010101010101010101010101010101010 .1.1.1.1.1.11.1.1.1.1.1111.1155555555555555 000011.1..55552 020202.5.55.53 3 33 3 0000000033.3.3003 0040404.008 8 00004.4.44444.44444 454545454545454545454545454545454554545454 05050555050505050505050505050555555.2.2.2.22.2.2.2.2.222.2.2.22.22.233333 33 3 333333333

IšIššvyvyvykskskstaaa iiiiišš šš ššš sttototelėsGGGeG lelelelležižižižižižižinknnknknknknkeeelelelee ioio sstotitis s223232 1.12 2222 222222223.3.3..449494444444 00000000000000000000000000000000000.2.2.2..2.22222.2.22.22..27 7 0101.0.00004 4 01....4242424222 0202222.19 03030303033033333.22.2.2222.222.20000000000 000000000033.333.3.3.3.33.3 5757 040444444444044444.3335 55 005.5 121212212

DĖL TROLEIBUSŲ EISMO NAUJŲJŲ METŲ NAKTĮ

Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. 22 val. iki 2013 m. sausio 1 d. 6 val. važiuos: maršrutų troleibusai.

155

1 11

155 1 11

3 059

Eismo tvarkaraščiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt

Vil i

K

-12

-12

Utena

Panevėžys

Ši li i

Klaipėda

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Rimvydas PetrauskasLDKistorija.lt

Apie riterystę Lietuvoje duomenų išliko nedaug, todėl ilgą laiką buvo skeptiškai vertintas jos paplitimas tarp krašto politinio elito atstovų. Bet surinktų duomenų visuma leidžia kitaip suvokti šios viduramžių kilmingiesiems reikšmingos gyvenimo formos sklaidą Lietuvoje. Su vakarietiška riterių kultūra lietuviai ar-timiau susidūrė XIV a., kai Vokiečių ordino organizuojamų žygių metu Lietuva tapo svarbiu Europos riterių intereso objektu.

Riteriško gyvenimo formaAktyviausiai riterių kultūra Lietuvoje skli-do Vytauto valdymo metais, kai, priėmus krikščionybę, stiprėjo politiniai ir kultū-riniai ryšiai su Vakarų ir Vidurio Europos kraštais.

Vos tapęs didžiuoju kunigaikščiu, Vy-tautas pradėjo rengti kryžiaus žygius. Per penkerius gyvenimo Ordino žemėse metus Vytautas gerai perprato tokių žygių orga-nizacijos subtilybes.

Tai, kad šie žygiai buvo ne tik politinių Vytauto planų dalis, bet ir riteriško gyve-nimo forma, liudija ta proga jo dvare ap-silankydavę viduramžių Vakarų Europos karalių, didikų rūmų heroldai (šaukliai) iš Burgundijos, Italijos ar Austrijos.

Vytauto dvaras pamažu tapo riterių kul-tūros židiniu regione. Institucinį šios kul-tūros pobūdį atspindi ofi cialios heroldo pareigybės įsteigimas. Juo tapęs Niklas Luč-ka pagal to meto europinį paprotį buvo

vadinamas šalies vardu Litherland – Lietu-va. Jis turėjo rūpintis riteriško gyvenimo formų sklaida valdovo dvare.

Riterių turnyrai Vytauto aplinkoje buvo praktikuota pakė-limo (įšventinimo) į riterius ceremonija. To meto dokumentuose prie visų Vytauto lai-kų žymesnių didikų vardų galima sutikti lotynišką apibūdinimą miles strenuus, kuris reiškė riterio šventimus priėmusį asmenį.

Pagrindinis pakėlimo į riterius ceremo-nijos momentas buvo pašventinimas ir apjuosimas riterio diržu. Tik tokią cere-moniją patyręs asmuo galėjo būti laiko-mas visateisiu riteriu ir dalyvauti riterių turnyruose.

Jogailos dvare riterių turnyrai buvo rengiami kiekvienos svarbesnės šventės metu. Juose dalyvaudavo ir iš Lietuvos atvykę didikai. Pasiekiami jiems buvo ir kiti kaimyniniuose kraštuose rengiami turnyrai.

Lietuvių riteriai minimi tarp vieno di-džiausių XV a. pradžios turnyro Budoje dalyvių, kurį Romos karalius Zigmantas Liuksemburgas 1412 metais surengė valdo-vų suvažiavimo proga. Tai, kad ir Vytauto dvaras galėjo tapti tokių riterystės prakti-kų arena, rodo 1422 m. lenkų didiko Jono Glovačo Olesnickio laiškas Ordino tarny-boje buvusiam Silezijos riteriui Konradui.

Šiame laiške lenkų kilmingasis iškviečia Konradą į dvikovą ir kaip galimą jos vietą siūlo Vytauto dvarą. Dar viena svarbi šios kultūros forma – valdovų dvaruose stei-giami riterių ordinai.

Romos karalius Zigmantas į savo 1408 m.įkurtą Drakono ordiną 1429 m. priėmė Vy-tautą. Jis specialia privilegija leido didžia-jam kunigaikščiui į Drakono ordiną ver-buoti naujus narius tarp LDK kilmingųjų.

Riterystė – pavėluota, bet tikraVytauto dvaras buvo svarbiausias riterystės papročių ir gyvenimo būdo skleidėjas Lie-tuvoje. Tai lėmė Vytauto asmeninis domė-jimasis riterių kultūra ir to meto europinės bajorijos kultūrinės tendencijos.

Didžiojo kunigaikščio aplinkoje susitin-kantys svetimšaliai ir vietos kilmingieji ri-terių ritualais tvirtino savąją riterišką ta-patybę. Tokio bendravimo dėka Lietuvos diduomenė sparčiai perėmė europines kil-mingųjų normas ir pasaulėžiūrą. Tačiau po Vytauto ir jo pirmųjų įpėdinių mirties, nu-stojus funkcionuoti nuolatiniam didžiojo kunigaikščio dvarui, šios kultūros plėtotė krašte baigėsi.

Riteriškų šventimų, kuriuos anksčiau buvo galima gauti vietoje, dabar reikėjo ieš-koti užsienyje. Štai 1469 m. valdovo mar-šalas Stanislovas Sudivojaitis ir 1501 m.valdovo raštininkas Jonas Sapiega juos gavo Romoje. Vis dėlto tai, kad riterių idėja LDK gyvavo ir toliau, liudija didžiojo ku-nigaikščio Aleksandro Jogailaičio 1500 m. iniciatyva steigti riterių broliją kovai prieš maskvėnus. Tai vienintelė tokio pobūdžio iniciatyva Lenkijoje ir Lietuvoje.

Riterių kultūra Lietuvą pasiekė baigian-tis jos klestėjimo epochai. Tiesa, vėlyvai-siais viduramžiais riteriai dar rasdavo naujų užduočių ir veiklos sričių. XV am-žiuje vyko bene paskutinis šios kultūros „renesansas“.

Lietuvoje regime tik kai kurias šios kul-tūros apraiškas, tačiau viena istorija by-loja, kad kai kurie lietuvių didikai spėjo prie jos prisiliesti iš arčiau. 1475 metais Ladshute įvyko prašmatnios dinastinės vedybos tarp Bavarijos hercogo Jurgio ir Lenkijos–Lietuvos valdovo Kazimiero Jo-gailaičio dukters Jadvygos.

Tris dienas tęsėsi įprasta tokių vedybų programa – riterių turnyrai ir šokiai. Pasak

išsamaus svečių sąrašo, į Bavarijos herco-gų dvarą atvyko ir lietuvių didikas Alber-tas Manvydas (Jaunesnysis) su 50 žmonių palyda, kuri savo reprezentatyvia gausa išsiskyrė iš kitų Jadvygą atlydėjusių Len-kijos ponų.

Riteriška patirtis turbūt nulėmė, kad Manvydas tapo pagrindiniu lapkričio 16 d.įvykio – riteriškos kovos – dalyviu.

Kone visi pagrindiniai vestuvių šaltiniai aprašė „galingo lenko, vardu Manvydas“, turnyrinę dvikovą (kovą ietimis – tjostą) su Bavarijos hercogu Kristupu. Nors kovą laimėjo hercogas, kuris Manvydą išvertė iš balno, kaip pripažinimo ženklą herco-gas padovanojo Lietuvos didikui turnyro prizą ir brangų žirgą.

32 | Istorija

Riterių turnyrai Vytauto dvare

Vytauto dvaras buvo svarbiausias riterystės papročių ir gyvenimo būdo skleidėjas Lietuvoje.

Vilniaus prekybos centre „Panorama“ atidarytas naujas mažasis „Tele2“ salonas. Lankytojus jis pasitinka naujovišku dizainu ir galimybe patiems išbandyti išmaniuosius telefonus. Dabar apsilankius salone, galima pasinaudoti ir kalėdiniais „Tele2” pasiūlymais.

Modernus naujo dizaino salonas

Mažasis „Tele2” salonas yra įsikūręs klientams patogioje vietoje, šalia parduotuvės „Rimi“, ir siūlys visas „Tele2” teikiamas mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas.

Čia bus galima sužinoti apie siūlomus telefonus ir išsirinkti patinkantį, o konsultantai pristatys akcijas ir naujoves, patars dėl tinkamiausio mokėjimo plano ar kitų paslaugų.

Dar svarbiau, dalį siūlomų išmaniųjų telefonų galima asmeniškai išbandyti ir pasirinkti sau tinkamiausią. Šiuo metu išbandyti galima LG, „Samsung“ telefonų modelius.

Apsilankymas jaukiame salone esamiems ir potencialiems klientams bus ne tik smagus, bet naudingas. Ypač verta čia užsukt iki Kalėdų ir pasinaudoti šventiniais gerų kainų pasiūlymais.

Kalėdiniai pasiūlymai kiekvienam

„Tele2“ artėjančių švenčių proga paruošė staigmenas tiek mėgstantiems kalbėti, tiek rašantiems trumpąsias žinutes.

Dabar galimybė iki dvejų metų nemokamai kalbėti „Tele2“ tinkle ir siųsti 1000 nemokamų

SMS žinučių į visus Lietuvos tinklus suteikiama naujiems ir esamiems klientams, pratęsusiems ar sudariusiems sutartį metams arba dvejiems bei pasirinkusiems vieną iš siūlomų planų (taikomas mėnesio mokestis – nuo 20 Lt).

Galima rinktis planą „500 minučių”, „Plius“ arba „Skambink!”. Kartu su šiais planais vartotojams suteikiama paslauga „Nemokami pokalbiai „Tele2“ tinkle“ bei 1000 nemokamų SMS.

Norintys save pačius ar artimuosius per šventes pradžiuginti nauju išmaniuoju telefonu, nesunkiai jį išsirinks bendrovės salonuose – pasirašius 24 mėnesių sutartį, daugybė modelių dabar kainuos vos nuo vieno lito.

Kalėdiniais „Tele2“ pasiūlymais galės pasinaudoti ir visi apsilankiusieji naujajame „Tele2“ salone Vilniuje, adresu Saltoniškių g. 9, šalia „Rimi“. Salonas dirba visą savaitę, nuo 10 iki 22 valandos.

VILNIAUS „PANORAMOJE“ ATSIDARĖ MODERNUS „TELE2” SALONAS

Riterių turnyrai

ir dabar populiari

pramoga.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Užsk. Nr. 307191