Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 10 (1241) • 2012 m. kovo 23 d.

Išbarstyta LietuvaŠią vasarą keli tūkstančiai talentingų pasaulio lietuvių jaunimo atstovų atvyks į Lietuvą ir dalysis mintimis, kaip kurti modernią valstybę. Jie nori ir turi ką pasakyti Lietuvai, tačiau klausia: ar valstybė ir jos žmonės yra pasirengę priimti jų idėjas bei vakarietišką patirtį?

Violeta Bagdanavičiūtė

A.Vidugirytė ir kiti

užsienyje karjeros

siekiantys lietuviai

turi ką pasiūlyti.

Nuotr. iš asmeninio albumo,

„15min“ montažas

6–7 psl.

Visuomenė

Išeiti oriai iškėlus galvą

12-13 psl.

Sportas

Dotacijų skerspjūvis„15min“ į valstybinį sporto federacijų fi nansavimą pažvelgė kitu kampu. Pabandėme paskaičiuoti, kiek valstybės lėšų tenka vienam kiekvienos sporto šakos atstovui. Skaičiai – neįtikėtini.

18-19 psl.

2 | Politika

Ar Permainų koalicija ištemps iki Seimo rinkimų?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Praėjusio pirmadienio rytą viskas buvo aišku: Permainų koalicijai – amen. Mirtį konstatavo premjeras, koalicijos partneriai ir visi kiti, kurie

ką nors išmano apie politiką. Bet tik ne prezidentė. Pirmadienį po pietų ji sukvietė koalicijos partnerius, leido vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui

atsistatydinti, o mirtinai susipykusiems konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui ir liberalcentristų vadovui Algiui Čaplikui liepė dirbti kartu iki kadencijos pabaigos, kol eiliniai Seimo rinkimai jų neišskirs.

15min.lt apklausa

Taip, užmirš nuoskaudas

ir darniai dirbs (694) 10 proc.

Ne, netrukus vėl susipyks, iki rinkimų

dirbs mažumos Vyriausybė

(1467) 21 proc.

Taip, bet nieko svarbaus nedirbs,

tik riesis (3893) 55 proc.

Ne, Vyriausybė subyrės, vasarą bus

priešlaikiniai Seimo rinkimai

(965) 14 proc.Apklausoje dalyvavo 7020 žmonių

Konservatoriai niekada nepralaimiPrezidentė D.Grybauskaitė lyg ir parodė, kas valdo Lietuvą. Valdo ji. Galėjo atleisti R.Palaitį dar prieš gerą savaitę. Bet leido tai padaryti tik tada, kai val-džios trikinkė jau buvo iširusi. Susipjovusiems kon-servatoriams ir liberalcentristams ji pranešė savo sprendimą: R.Palaitis atsistatydins, bet FNTT va-dovai V.Gailius ir V.Giržadas negrįš.

Įspūdis buvo toks stiprus, kad niekas nenusistebė-jo net juokinga kultūros ministro mimikrija, kuria, nugvelbdamas dar vieną postą, vikriai pasinaudojo partnerių peštynes abejingai stebėjęs Liberalų sąjū-dis. Čia Lietuva, čia ne dėl garbės, dėl postų vyrai miršta. Svarbiausia, vieną akimirką visi patikėjo – subyrėjusi koalicija tęs darbą.

Klausantis prezidentės iš tiesų galėjo atrodyti, kad būtent ji laimėjo viską, ko norėjo: „FNTT pareigūnų grąžinimas į darbą gali vykti tik teisinėmis, o ne poli-tinėmis priemonėmis. FNTT sistemos pertvarka yra pribrendusi, ką aš asmeniškai siūliau 2010 m. pra-džioje.“ D.Grybauskaitė nepraleido progos pabrėžti, kad A.Kubilius buvo neteisus: „Norėčiau pasakyti, kad ministro R.Palaičio neatleidau todėl, jog jis lai-kėsi visų įstatymų atleisdamas FNTT pareigūnus.“

Taigi prakišo ir galvas už FNTT vadus guldę kon-servatoriai, ir R.Palaičio galvą priversti nuritinti li-beralcentristai? Iniciatyva priklauso prezidentei. Gyvenkite, vaikai, draugiškai.

Su bet kuria šalies partija taip ir būtų atsitikę. Ta-čiau Tėvynės sąjunga yra partija, kuri nepralaimi. Kaip ir bolševikai. Pergalė arba mirtis. Jei reikės, sunaikins pusę valstybės institucijų, Lietuvą supju-dys ir vėjais paleis, bet pralaimėjimo nepripažins.

R.Palaitis traukiasi? Puiku, liberalcentristai turi įvykdyti ir kitus tris konservatorių ultimatumus. Taip iškart po prezidentės verdikto pareiškė vis karingesnė I.Degutienė. Su prezidente sutarta, kad V.Gailius ir V.Giržadas gali grįžti tik per teismus? Tai ne konservatorių partija sutarė, tai tik A.Kubilius leido į save nusišluostyti kojas, dar karingiau ati-tarė kita konservatorių amazonė.

Ir pasileido to, kuris lygus V.Landsbergiui, komik-so personažai per institucijas. Uostyti, ar kas nekve-pia R.Palaičiu. K.Jucevičius? Vadinasi, tai jis doku-mentus šūsnimis vogė. Didvyriai FNTT gali būti tik du. Ir tik tie, kurie popierius neša konservatoriams.

Konservatorių revoliucija tęsiasi. Kol vieni, kaip A.Kubilius, dar valdo, kiti kviečia į mitingus už tei-singumą, taigi prieš valdžią. Nelogiška? O logiška ši-taip trijulei susipjovus dar pusmetį bendrai valstybę valdyti? Jei pasitaikė proga iš jefreitoriaus peršokti į generolo kelnes, nėra kada paisyti logikos. Reikia įro-dyti, kad prezidentė neteisi, ir vargas tam A.Kubiliui, kuris pasirodys per minkštas revoliucijai. Vertybių užantyje neslepiantis I.Degutienės ar kurios kitos konservatorės vyras išvadins gaidžiu, ir po politikos.

Kur dėsis premjeras. Revoliucija neša jį ant bangos keteros. O kartu su juo – ir visą Permainų koaliciją. Kurioje vienintelė regima permaina tėra bandymas valdyti kiaurą valdžios valtį, murkdantis vandeny per puskilometrį nuo jos ir dar taikantis irklo nuo-lauža užvožti kitam komandos nariui per galvą.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Ir vargas tam A.Kubiliui, kuris pasirodys per minkštas revoliucijai.

Savaitės stebuklas

Koalicijos prisikėlimas„F & L“ production

s

10 proc.

21 proc.

55 proc.

14 proc.

15min • 2012 m. kovo 23 d. Politika | 3

Noriu į SantariškesŠios savaitės pradžioje man labai norėjosi apsilan-kyti Santariškių klinikose. Ne, jokių problemų dėl sveikatos neturiu, sveiki ir visi mano artimieji. Ir Seimo narys V.Babilius man nei draugas, nei gimi-nė, tad lankyti jo aš taip pat neketinau.

Bet apsilankyti Santariškėse vis tiek norėčiau. Ir tikriausiai norėčiau susitikti su profesore Ža-neta Petrulioniene, docente Birute Petrauskiene arba habilituotu medicinos daktaru, profesoriumi Audriumi Aidiečiu.

Jūs tikriausiai nežinote, kas jie tokie, bet tai ne-nuostabu, nes ir aš nė vieno jų asmeniškai nepa-žįstu. Žinau tik tiek, kad Ž.Petrulionienė vadovau-ja Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriui, B.Petrauskienė – II Kardiologijos skyriui, o A.Aidietis yra viso centro, kuriam priklauso abu skyriai, vadovas.

Susitikęs juos, pirmiausia norėčiau sužinoti, ar tiesa, kad V.Babilius, kuris pirmadienį, būdamas neaiškios būklės, pabėgo iš eismo įvykio vietos, gulėjo viename iš Kardiologijos skyrių. Ir jei atsa-kymas būtų teigiamas, norėčiau pažiūrėti į akis tiek to Kardiologijos skyriaus vadovei, tiek habilituo-tam medicinos daktarui, profesoriui A.Aidiečiui.

Po to norėčiau jų abiejų paklausti, ar jie paten-kinti Seimo sprendimais sveikatos apsaugos srityje, fi nansavimu, sveikatos apsaugos ministru. Taip pat paklausčiau, ar jie žino, kad prie viso to daugiau ar mažiau yra prisidėjęs ir V.Babilius.

Nepaisant to, koks būtų atsakymas, šių garbingų širdies ligų specialistų dar paklausčiau, ar jie žino, kad už automobilį, kuriuo pirmadienio naktį va-žiavo V.Babilius, sumoka jie patys iš savo kišenės. Jei žino, tai man būtų smalsu, kaip jie jaučiasi, ži-nodami, kad iš tos pačios kišenės tikriausiai bus apmokėtas ir V.Babiliaus automobilio remontas.

Žinoma, tuo atveju, jei nepaaiškės, kad V.Babilius tą naktį buvo neblaivus. Bet tikriausiai nepaaiš-kės, nes kai streikuoja širdis, sąžiningai pareigą atliekantys medikai juk nesiūlo pūsti į vamzdelį.

Tiesa, profesinis smalsumas tikriausiai nugalėtų ir išdrįsčiau paklausti, ar V.Babiliui, kai jis, ištiktas rimtos negalios, atvyko į Santariškių klinikas, buvo daromi kraujo tyrimai ir ar būtų galima sužinoti, ką jie rodo. Bet, žinodamas jog profesoriai ir docen-tai yra sąžiningi gydytojai, atsakymo nesitikėčiau, nes tokią informaciją atskleisti draudžia įstatymai.

Neabejodamas, kad profesorė arba docentė, nekalbant jau apie habilituotą mokslų daktarą, savo pareigas atlieka sąžiningai, vis tiek užduo-čiau jiems dar vieną klausimą: ar jie būtų norėję sėdėti tame automobilyje, į kurį pirmadienio naktį rėžėsi V.Babiliaus vairuojamas visureigis. Jei su-žinočiau, kad nelabai, tai pasmalsaučiau, gal jie būtų norėję, kad tame automobilyje būtų sėdėję jų vyrai, žmonos ar tėvai.

Man taip pat būtų įdomu sužinoti, kaip gar-būs medikai jaustųsi, jei toje sankryžoje, kurioje V.Babiliaus vairuojamas automobilis taranavo jam kelyje pasimaišiusią transporto priemonę, pastaro-sios nebūtų buvę, o per perėją tuo metu iš kavinės ar vakarėlio namo būtų ėję jų vaikai.

Klausydamasis atsakymo vėl bandyčiau žiūrėti profesoriams ir docentams į akis. Kažkodėl ma-nau, kad jose būtų galima pamatyti atsakymus. O juk tiek nedaug reikia, kad kalbėtų ne tik akys. Tik krislelio drąsos ir šiek tiek sąžinės.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Ar jie būtų norėję sėdėti tame automobilyje, į kurį rėžėsi V.Babiliaus vairuojamas visureigis?

„15min” – pirmasis nemoka-mas laikraštis Lietuvoje, kurio tiražą kas ketvirtį audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

TIRAŽAS – 88 000. ISSN 1822-2749.

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

nuolatinių skaitytojų per dieną

„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

280 000

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Krizę, kurioje kelias savaites murkdė-si valdantieji, konservatoriai ir libe-ralai ketino užbaigti išmetę už borto liberalcentristus. Tačiau pirmadienį pas valstybės vadovę buvo sutarta, kad koalicija negriūva, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis traukia-si, o buvusius Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus Vita-lijų Gailių ir Vytautą Giržadą į pareigas gali grąžinti ne už juos mūru stojantys konservatoriai, o tik teismas.

Ar pas prezidentę paskelbtos paliau-bos truks ilgai?

Apdalijo antausiais Paaukoti R.Palaitį turėjusių liberalcen-tristų laukė dar vienas partnerių smū-gis: Liberalų sąjūdis antradienį paskel-bė, kad liberalcentristams atstovavęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas ats-tovauja jau liberalams.

„Vardan bendro darbo ir sutarimo jiems reikėtų su tuo susitaikyti“, – kal-bėdamas su „15min“ liberalcentristams tėškė antausį Liberalų sąjūdžio tarybos narys Algis Kašėta.

Tačiau didesnį įsiūtį Algio Čapliko va-dovaujamiems liberalcentristams turė-jo sukelti premjero ir kitų konservato-rių vadovų šnekos, kad partija vis dar sieks „atkurti teisingumą“ V.Gailiaus ir V.Giržado atžvilgiu. Tai prieštarauja prezidentūroje pasiektam susitarimui.

Konservatoriams antrina Seimo An-tikorupcijos komisija, ieškanti konkur-są FNTT direktoriaus pareigoms užimti laimėjusio ir institucijai laikinai vado-vauti paskirto Kęstučio Jucevičiaus nuodėmių. Komisijos atstovai pareiš-kė, kad vadovaudamas FNTT Specia-liųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriui šis pareigūnas galėjo pradanginti apie šimtą slaptų doku-mentų. K.Jucevičius viską neigė, esą jis tais metais, kai, kaip įtariama, dingo do-kumentai, dirbo ne Vilniuje, o Utenoje.

Nepaisydamas konservatorių spau-dimo ir Antikorupcijos komisijos įtari-mų R.Palaitis kevirtadienį K.Jucevičių paskyrė FNTT vadovu.

Konfrontacija tik stiprės „Koalicija nefunkcionuoja. Dabar tu-rime formalią taiką, bet realų karą, – „15min“ sakė politologas Lauras Bieli-nis. – Kitą savaitę pamatysime daugiau nesutarimų, konfrontacija tarp konser-vatorių ir liberalcentristų stiprės“. Po-litologas pabrėžė, kad anksčiau svars-tytas mažumos Vyriausybės scenarijus gali išsipildyti.

Kalbėdamas apie priežastis, privedu-sias valdančiuosius iki atvirų pjautynių, L.Bielinis sutiko, kad konservatorių meilė V.Gailiui ir V.Giržadui tebelie-ka didžiąja šios istorijos paslaptimi.

„Matyt, šie du valdininkai savotiškai buvo susieti su konservatoriais. Tačiau kokiu būdu, koks tas ryšys, galėtų pa-sakyti nebent tyrėjai“, – teigė jis.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Gir-nius „15min“ taip pat sakė, kad konfl ik-to dėl FNTT vadovų priežastis galima tik numanyti.

Anot jo, galbūt konservatoriai te-bejaučia nuoskaudą, kad 2006-aisiais jiems nepavyko į tarnybą sugrąžinti panašiai atleistų Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų Vy-tauto Damulio ir Kastyčio Braziulio. K.Girnius spėja, kad užvirti šią košę TS-LKD paskatino ir naudos siekimas, nes tokio žingsnio laukė jų elektora-tas, be to, atsirado galimybė pritrauk-ti rinkėjus, kurie paprastai nebalsuoja už konservatorius. Politologas pridūrė,

kad ir politinę krizę stebintys užsienio diplomatai negali atsistebėti, kad Lie-tuvoje toks šurmulys kilo dėl dviejų, kaip jie vadina, biurokratų atleidimo.

Sugriovė rimtesni dalykaiAnkstesnių Seimo kadencijų valdančią-sias koalicijas taip pat draskė nesutari-mai, kai kurios jų neatlaikė. Tryliktoji Algirdo Brazausko Vyriausybė pratem-pė tik kiek daugiau kaip pusantrų metų. Daugiausia bangų kėlė tuomet dar po-litikos naujokai „darbiečiai“.

Koalicija ėmė aižėti iš ūkio ministro posto turėjus atsistatydinti savo verslo protegavimu įtartam „darbiečių“ lyde-riui Viktorui Uspaskichui, vėliau „dar-biečių“ rankomis Seimo pirmininko posto neteko Naujosios sąjungos pir-mininkas Artūras Paulauskas.

Prezidentas Valdas Adamkus nuolat pliekė V.Uspaskichą ir jo partijos narius, kol galiausiai pareiškė, kad nepasitiki dviem šios partijos deleguotais minist-rais. Atsakydama į tai Darbo partija iš Vyriausybės atšaukė penkis savo mi-nistrus ir taip ją sugriovė.

Griūties neišvengė ir Rolando Pak-so vadovauta vienuoliktoji Vyriausy-bė, pratempusi vos aštuonis mėnesius. Premjeras 2001 metų birželį atsistatydi-no dėl nesutarimų su koalicijos partne-riais socialliberalais, kurie atšaukė savo deleguotus šešis ministrus.

Tuomet teigta, kad didžiausią pleiš-tą tarp koalicijos partnerių įvarė pradė-tas „Lietuvos energijos“ pertvarkymas ir „Lietuvos dujų“ privatizavimas, esą privatizuojant „Lietuvos dujas“ susi-kirto didžiųjų partijų fi nansinių rėmė-jų interesai.

Ne taika, o karas Nors valdančiosios koalicijos lyderiai prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete pirmadienį paskelbė taiką ir paspaudė vieni kitiems rankas, viešumoje barasi taip, lyg tos taikos nė nebūtų.

Užsienio diplomatai negali atsistebėti, kad Lietuvoje toks šurmulys kilo dėl dviejų, kaip jie vadina, biurokratų atleidimo.

Prezidentės

sutaikyti (iš

kairės) A.Kubilius,

R.Palaitis ir

A.Čaplikas atrodė

kaip žemę pardavę.

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Grįžusi iš JAV ambicinga 35 metų mote-ris pirmiausia išmėgino ministro patarėjos darbą Ūkio ministerijoje. Nepraėjo nė pus-metis ir ji paskirta ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generaline direktore.

Investuotojai mūsų nepastebi- Ar stojus prie „Investuok Lietuvoje“ vai-

ro keisis įstaigos veiklos kryptys ir strategi-ja? O gal tereikia tęsti darbus? – pokalbį su M.Dargužaite pradėjo „15min“.

– Sieksime optimizuoti užsienio investi-cijų pritraukimo į Lietuvą procesų grandi-nę, skirti didesnį dėmesį prioritetinėms sri-tims. Visos suinteresuotos institucijos turi dirbti aiškiai pasidalijusios atsakomybes bei kompetencijas, išsigryninusios prioritetus ir siekdamos to paties tikslo – pritraukti už-sienio investicijų į Lietuvą. Inicijuosime glaudesnį bendradarbiavimą su užsienyje gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais. Sie-kiame tapti pagrindine koordinuojančia ir kontroliuojančia šios grandinės institucija.

Praėjusiais metais per „Investuok Lietu-voje“ buvo pritraukta 800 mln. Lt investici-jų. Mano tikslas – šiemet pasiekti dar geres-nių rezultatų. Tikiu, kad mano patirtis tam padės: esu sukaupusi gana nemažą dar-bo su tarptauti-nėmis kom-panijomis

patirtį, žinau vakarietiško verslo mentali-tetą, išmanau rinkodaros subtilybes. Trum-piau tariant, žinau, kas svarbiausia save parduodant.

– Praėjusį mėnesį daug keliavote. Įdomu, ar yra kokių nors apčiuopiamesnių rezultatų?

– Kalbant tiesiai šviesiai, susitikimus su JAV verslininkais reikėjo pradėti nuo to, kas ta Lietuva ir kur ji yra. Tai nieko keista – tie-siog esame labai maži. Investuotojai mūsų nepastebi ir net neįtraukia į šalių, poten-cialių investicijoms, sąrašą. Mūsų tikslas –patekti į tą sąrašą, o jau po to pasiūlyti to-kias sąlygas, kurių nesinorėtų atsisakyti.

Europoje Lietuva vis dažniau minima tarp valstybių, kurioms pavyko sėkmingai susidoroti su ekonomikos nuosmukio pa-sekmėmis. Tai ypač akivaizdu tokių šalių kaip Graikija fone.

Nors ekonomistai bei analitikai beveik vienu balsu kalba apie pasaulinės ekono-mikos, vadinasi, ir investicijų, augimo lė-tėjimą, užsienio bendrovės į Lietuvą ryžosi žengti būtent sunkmečio laikotarpiu: čia jos perkėlė savo IT centrus (SEB, „Barclays“, „Computer Sciences Corporation“), klientų aptarnavimo padalinius („Western Union“).

Abipusė nauda– Lietuvos verslo aplinka, mokesčių siste-

ma ir įstatyminė bazė – ne be priekaištų. Kas potencialiems investuotojams

nusveria šiuos trūkumus?– Yra daug aspektų, suda-

rančių vadinamąjį investi-cijų klimatą šalyje: mokes-

čiai, verslą reguliuojanti teisinė bazė, darbo įsta-tymai, valstybės para-ma verslui. Šįmet ir per kelerius pastaruosius metus Lietuvą pasirin-ko daug gerai žinomų

tarptautinių bendrovių, dirbančių ir gamy-bos, ir paslaugų sektoriuose. Šviežiausia naujiena – IKEA atėjimas. Tai rodo, kad mūsų šalyje užsienio verslininkai randa tinkamą aplinką. Vyriausybės pareiga – tą aplinką gerinti.

Užsienio verslas pas mus ateina taupymo sumetimais. Tačiau tai – abipusė nauda: lietuvaičiams moka kuklesnius, bet gero-kai didesnius nei vidutinius atlyginimus; pigiau samdo vietinius aukštos kvalifi ka-cijos tiekėjus; perka IT specialistų, techno-logų, inžinierių sprendimus.

Štai „Barclays“ prieš žengdamas į Lietu-vą planavo vienokius darbuotojų skaičius (200–300), tačiau įvertinus aukštą mūsiškių kvalifi kaciją planus pakeitė – plėtra suinten-syvėjo, darbuotojų gretos smarkiai išsiplėtė (dabar – 800), į centrą Vilniuje perkeliamos sudėtingesnės operacijos.

Pro investuotojų akis neprasprūsta verslo sričių specialistų kvalifi kacija, darbštumas, atsakingas požiūris į darbą, lojalumas, kū-rybiškas mąstymas ir pan. Amerikietis, no-rėdamas pakeliauti, sakys „reikės išmokti kalbą...“, o lietuvis galvos: „O! Išmoksiu naują kalbą!“

Užsienio kompanijos Lietuvoje kuriasi ne dėl palyginti mažos ir todėl nepatrauklios vidaus rinkos, o dėl patogumo iš Lietuvos aptarnauti savo klientus Skandinavijoje, kitose Europos šalyse, NVS rinkose, dėl palyginti geros infrastruktūros, dėl gabių ir įperkamų specialistų.

– Emigracijos mastai tiesiog kosminiai, tad ar tikrai vis dar galime pasiūlyti pigios ir kvalifi kuotos darbo jėgos?

– Šalies rinka perkaitimo ribos tikrai dar nėra pasiekusi. Kasmet Lietuvoje mokslus baigia apie 40 tūkst. studentų. Šalyje nedar-bo lygis kol kas dviženklis – siekia 15 proc.

Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad pana-šaus dydžio miestuose kaip mūsų sostinė veikia dešimtys tokio dydžio centrų kaip Vilniuje įsikūręs „Barclays“. Pavyzdžiui, Krokuvoje, Vroclave Lenkijoje ar Bratisla-voje Slovakijoje. Ten rinka visiškai paten-kina kompanijų darbo jėgos poreikius. Be to, investuotojai yra linkę apmokyti savo darbuotojus, lietuviai greitai perima nau-jus įgūdžius, tobulėja.

Mūsų paskaičiavimais, vien Lietuvoje jau veikiantys investuotojai per artimiau-sius dvejus metus turi poreikį įdarbinti apie 1 tūkstantį žmonių, mokančių skandina-vų kalbas. Spėjama, kad poreikį jaučia ir daugiau įmonių, taigi šis skaičius, tikėtina, yra dar didesnis. Paklausą turi inžinieriai, buhalterinės apskaitos, fi nansų ir kitų sri-čių specialistai, galintys bendrauti viena iš skandinavų kalbų. Kalbame ir su naujais potencialiais investuotojais, kurie norėtų steigti paslaugų centrus, daugiausia dir-bančius su Skandinavijos šalimis. Jie galė-tų įdarbinti net apie 4 tūkstančius žmonių, kalbančių danų, švedų, norvegų ir suomių kalbomis.

Žvelgiant į 2020-ųjų perspektyvą, Lietu-voje veikiančiuose užsienio kapitalo pas-laugų centruose galėtų būti įdarbinti dar 20–25 tūkstančiai specialistų. Tai – gerai apmokamos, aukštos kvalifi kacijos įgūdžių reikalaujančios darbo vietos.

– Ar jau galima kaip nors išmatuoti „Bar-clays“, „Western Union“ ir kitų investuotojų atėjimo į Lietuvą naudą?

– Nėra nė vieno susitikimo su užsienio verslininkais, kuriame nekalbėtume apie „Barclays“.

Štai „Ryanair“ Kaune formuoja naują lėk-tuvų techninės priežiūros centrą, jis turi po-tencialo plėstis ir išaugti į regioninį centrą.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje in-vesticinius projektus įgyvendino per 400 užsienio bendrovių. Jos sukūrė beveik 50 tūkstančių darbo vietų. Tai sudaro 7,1 proc. Lietuvos privačiame sektoriuje visą darbo dieną dirbančių žmonių.

Pasaulinės tiesioginių užsienio inves-ticijų (TUI) projektų stebėsenos sistemos fDiMarkets.com duomenimis, per 2011 me-tais paskelbtus TUI projektus užsienio bend-rovės numato investuoti apie 1,17 mlrd. Lt.Šios investicijos Lietuvos ekonomiką turė-tų pasiekti iki 2013 metų pabaigos, turint omenyje tai, kad TUI projektų įgyvendi-nimas užtrunka nuo pusės iki trejų metų.

Šie kapitalo srautai nukreipiami į mūsų pramonės technologinio parko atnaujinimą, investuojama į šalies gyventojų perkvalifi -kavimą pagal realią darbo rinkos paklausą ir pan. Visa tai leidžia užtikrinti šalies kon-kurencingumą ir aukštesnį žmonių pragy-venimo lygį. Galbūt tai padės suvaldyti to-lesnį protų nutekėjimą į užsienį?

Lietuvos privalumai– Kiek kartų mažesnį atlyginimą gauna-

me už tą patį darbą toje pačioje bendrovė-je, bet ne Lietuvoje, o užsienyje atliekančius specialistus?

– Lietuvių atlyginimai yra vieni iš konku-rencingiausių Europoje. Per pastaruosius

M.Dargužaitė investuotojams

bando įrodyti, kad Lietuva – ne

viena iš daugelio, o vienintelė.

I.Gelūno nuotr.

4 | Savaitės interviu

„Investuok Lietuvoje“ vadovė M.Dargužaitė:

„Žinau, kas svarbiausia Po 17-os metų užsienyje – nauja karjera Lietuvoje. Buvusi vieno garsiausių JAV investicijų bankų „Goldman Sachs“ viceprezidentė Milda Dargužaitė dabar medžioja investuotojus į Lietuvos ekonomiką.

M.Dargužaitė Ūkio ministerijoje kuravo valstybės valdomų įmonių

efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir fi nansų inžinerijos sritis,

taip pat patarinėjo ekonomikos ir fi nansų klausimais.

M.Dargužaitė yra įgijusi Midilburio koledže (JAV, Vermontas) ma-

tematikos ir ekonomikos bakalauro laipsnį, o Prinstono universi-

tete (JAV, Naujasis Džersis) – optimalios veiklos tyrimų ir fi nansų

inžinerijos magistro laipsnį.

Nuo 2004 m., iki pradėdama eiti ūkio ministro patarėjos pareigas,

M.Dargužaitė JAV banke „Goldman Sachs“ (Niujorkas) buvo atsa-

kinga už ekonomikos ir rinkų analizę bei prognozavimą, įvairaus

turto ilgalaikės grąžos ir rizikos įvertinimą, investicinių port-

felių rizikos valdymą ir praktikos plėtojimą. Taip pat buvo šio

banko investicijų, rizikos valdymo, naujų investicinių produk-

tų kūrimo ir fi lantropinės iniciatyvos komitetų narė.

M.Dargužaitė turi analitinės darbo patirties inves-

ticiniame banke „Donaldson, Lufk in & Jenret-

te“ (kuris buvo nupirktas banko „Credit

Suisse First Boston“) (JAV, Niujorkas).

Kopė karjeros laiptais JAV

Užsienio verslas pas mus ateina taupymo sumetimais. Tačiau tai – abipusė nauda: lietuvaičiams moka kuklesnius, bet gerokai didesnius nei vidutinius atlyginimus.

15min • 2012 m. kovo 23 d. Savaitės interviu | 5

save parduodant“

trejus metus statistinis algos prieš mokes-čius vidurkis šalyje svyravo apie 2 tūkst. Lt. Tai bene perpus žemesnis atlygis negu Vakarų Europoje ar JAV. Lietuvoje inves-tuojančių užsienio bendrovių specialistams mokami atlyginimai yra bent du kartus di-desni už statistinį algos vidurkį šalyje.

IT padalinio vadovo paslaugos Jungtinė-je Karalystėje kainuoja maždaug 1,5 karto brangiau nei Lietuvoje. Programuotojų ar programinės įrangos inžinierių uždarbis Lietuvoje perpus mažesnis nei Jungtinė-je Karalystėje. Tačiau pragyvenimo lygis irgi skiriasi!

– Užsienio investicijos bene ryškiausiai pastebimos didmiesčiuose. Ar galima jomis pasidžiaugti ir šalies periferijoje?

– Pernai paskelbti septyni gamybos pro-jektai („Danspin“, „Homegroup“, „Pelly Intressenter“, „Bartholet Maschinenbau“ ir kt.), įgyvendinami ne Vilniuje. Keturi pro-jektai – iš paslaugų sektoriaus. Didžiau-sias investicijas į gamybą planuoja Dani-jos „Danspin“ (41,4 mln. Lt), Raseiniuose atidarysianti verpalų gamyklą. Numatomų sukurti darbo vietų požiūriu labai džiugina Jungtinės Karalystės bendrovės „Home-group“ planai Klaipėdoje plėsti baldų gamy-bos įmonę. Joje darbo gaus dar 350 žmonių.

Paslaugų sektoriuje investicijų dydžiu išsiskiria Jungtinės Karalystės įmonė „Call Credit“, Kaune steigiamam paslaugų cent-rui skirsianti 60,7 mln. Lt.

Planuojamų investicijų dydžiu soli-džiausias 2011 m. investuotojas – Islandijos

bendrovė „Felit“, kuri pagal frančizės su-tartį Vilniuje atidarys pirmąjį Baltijos ša-lyse IKEA prekybos centrą. Šio projekto vertė – 261 mln. Lt, numatoma sukurti 200 darbo vietų.

– Aprėpti visko, ypač nuožmios konkuren-cijos sąlygomis, neįmanoma. Vadinasi, rei-kia išsirinkti kelias prioritetines sritis, į ku-rias realu pritraukti investicijų. Kokios jos?

– Siekiame pritraukti investicijų į aukš-tesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis, ypač jungtinių paslaugų centrų steigimą ir plėtrą.

Tai galėtų būti fi nansų apskaitos, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų ir duomenų kaupimo bei apdorojimo centrai, personalo paieškos ir valdymo įmonės, lo-gistikos paslaugos.

Tarp gamybos projektų išskirčiau medi-cinos prietaisų gamybą, pramoninę inžine-riją, maisto pramonę.

Kalbant apie konkrečias investicijas, žvilgsnis iškart krypsta į Skandinaviją. Skandinavai į mus žiūri kaip į vietinę rin-ką, turime tai išnaudoti.

Domintų Vokietija, nes iš jos sulaukiame palyginti mažai investicijų. Tačiau pirmiau-sia reikia įvertinti, ar turime jai ką pasiūlyti, kai šalia Lenkija.

Visiems vis garsiau kalbant apie Azijos šalis, mums irgi verta pamąstyti, ar galė-tume atsivilioti kinus.

– Kaip sekasi konkuruoti dėl dėmesio? – Kova – įnirtinga, nes grumtis tenka ne

tik su Latvija, Estija ar Lenkija, bet visomis Rytų Europos šalimis.

Ypač aktyviai investuotojus žvejoja Ru-munija ir Bulgarija. Iš esmės visos šalys labai panašios, todėl, pabrėždami savo privalu-mus, turime įrodyti, kad esame ne vieno-di, bet geresni.

Pradėkime nuo to, kad esame didžiausi iš trijų Baltijos šalių. Pirmaujame pasau-lyje pagal interneto spartą, skverbtį ir mo-biliųjų technologijų naudojimą. Dauguma dirbančių žmonių kalba mažiausiai dviem užsienio kalbomis.

Užsienio verslininkams labiausiai imponuoja

tai, kad Lietuvą pasirinko „Barclays“. BFL nuotr.

2011 m. „Investuok Lietuvoje“ pritrau-

kė 25 užsienio bendroves, investuosian-

čias apie 800 mln. Lt. Tai 30 proc. daugiau

negu 2010 m. Įmonės, pernai apsispren-

dusios pradėti Lietuvoje veiklą, planuo-

ja sukurti beveik 2400 naujų darbo vietų.

2010 m. buvo sukurta kiek daugiau negu

2200 naujų darbo vietų.

Lietuvoje pernai daugiausia kapitalo per

TUI projektus numatė investuoti Pietų

Korėjos, Norvegijos, Kinijos, JAV ir Rusijos

bendrovės.

2012-aisiais tikimasi naujų investicinių

projektų iš didžiausių šalies investicijų

partnerių Švedijoje, Vokietija, Nyderlan-

duose, JAV, kitų Šiaurės šalių – Norvegijos,

Danijos ir Suomijos.

Projektų sumažėjo

Užsk. Nr. 304431

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Galimos konservatorių pretenzijų pasekmėsNors atrodo, kad prezidentė, sukvietusi valdan-čiųjų atstovus, privertė konservatorius ir libe-ralcentristus paskelbti bent formalų susitarimą, taikos valdžios aljanse nebus. Nesantaikos prie-žastys yra kelios. Visų pirma, prezidentė sugebė-jo iš A.Kubiliaus išreikalauti, kad jis pasitenkins R.Palaičio atsistatydinimu, o dviejų FNTT valdinin-kų grįžimo į darbą klausimą turi išspręsti teismas.

Tai reiškia, kad konservatoriai nesugebėjo atsta-tyti padėties FNTT sistemoje, kuri, matyt, buvo jiems palanki. Bet konservatorių aktyvas iškart pa-rodė, kad jie nepritaria prezidentūroje pasiektam susitarimui. Seimo pirmininkės pareiškimai, kitų konservatorių kalbos rodo, kad partija pasiektą susitarimą vertina kaip pralaimėjimą. Prieš rinki-mus konservatoriams ir jų įvaizdžiui tai nėra gerai.

Tačiau situacijos pokyčių dinamika tokia greita, kad įvaizdžio blogėjimą ima skatinti ne tik tai, kad A.Kubilus, anot kalbų partijoje, leido nusišluosty-ti į save kojas, bet, regis, jis praranda realaus ly-derio pozicijas.

Kas šioje partijoje diktuoja politinius veiksmus ir kieno valioje yra nepaklusti nei A.Kubiliui (nu-rodinėti jam, ką reikia daryti, o ko negalima), nei prezidentei? Akivaizdu, kad Tėvynės sąjungoje bręsta naujo lyderio iškilimas. Sprendžiant iš par-tijos prezidiume priimamų sprendimų, tai turėtų būti daug radikalesnis bei mažiau linkęs į demok-ratiją asmuo.

Tokia konservatorių elgsena skatina dalies visuo-menės agresyvumą. Vadinasi, pavasario-vasaros sezonas turėtų pasižymėti ne tiek politiniais de-batais, kiek dešiniųjų išpuoliais prieš visus, kurie galvoja kitaip nei jie.

Tai nesuteiks Seimui stabilumo, atves į dar di-desnes konfrontacijas tiek Seime, tiek visuomenė-je. Tai naudinga valdantiesiems, nes agresyviame fone bus galima lengviau slėpti nepadarytų darbų gėdą. Konfrontacija leidžia mobilizuoti pasyvesnę rinkėjų dalį, kuri nesiryžta palaikyti nei dešinių-jų, nei kairiųjų. Pakankamai didelei daliai pilie-čių reikalingas ne politinės situacijos supratimas, ne programos ar ideologinės nuostatos, bet stipri emocinė situacijos išraiška. Konservatoriai gali ti-kėtis tokių rinkėjų dėmesio.

Tačiau politiniame lauke veikia ir kitos partijos. Konservatorių sąjungininkai – jei taip galima juos dar vadinti – liberalcentristai ir Liberalų sąjūdis yra pasirinkę skirtingas elgsenos taktikas. Libera-lų sąjūdis bando išlaviruoti sudėtingoje situacijoje ir demonstruoja taikytojo vaidmenį, o Liberalų ir centro sąjunga gina principines pozicijas ir teisės prioritetus. Čia A.Čaplikas įgyja naują, brandaus ir demokratiško politiko įvaizdį.

Opozicijos partijos sugebėjo išlikti už konfl ikto ribų, bet jų dalinis įsikišimas į konfl iktą leido kon-servatoriams pajusti, kad ir socialdemokratai, ir „tvarkiečiai“ randa valios siūlyti naują koaliciją, o tai iš dalies tramdo konservatorius, nes baisiau už prarastus FNTT vadus jiems gali būti tik valdžios praradimas prieš pat rinkimus.

Koks prezidentės vaidmuo? D.Grybauskaitė pa-rodė, kad, be valdininkiškos elgsenos, ji ima nau-doti ir politinio manevro galimybes.

Komentarasas

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Tėvynės sąjungoje bręsta naujo lyderio iškilimas. Tai turėtų būti daug radikalesnis ir mažiau linkęs į demokratiją asmuo.

6 | Emigracija

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

Šią vasarą keli tūkstančiai pasaulio lietuvių jaunimo atstovų atvyks į Lietuvą ir čia surengtame forume dalysis mintimis ir idėjomis, kaip kurti modernią valstybę.Jie nori ir turi ką pasakyti Lietuvai, ta-čiau klausia: ar pati valstybė ir jos žmo-nės yra pasirengę priimti jų idėjas bei vakarietišką patirtį, ar ir šis susitikimas liks tik gražiu kelių dienų renginiu, po kurio visi pasklis po pasaulį kas sau?

Liepą į Pasaulio lietuvių jaunimo su-sitikimą planuoja atvykti apie 3 tūks-tančius dalyvių iš 27 pasaulio šalių. Daugelis iš jų gimė ar mokslus pradėjo eiti ne Lietuvoje. Toks dalyvių skaičius –puikus šį renginį organizuojančios Pa-saulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pastangų įvertinimas, nes, pavyzdžiui, atvykusieji į Pasaulio lietuvių ekonomi-kos forumą (PLEF), vykusį 2009 metų liepą, buvo skaičiuojami tik šimtais.

Lietuvos interesas labai aiškus – pri-traukti išsilavinusius, turinčius vertin-gos patirties pažangius žmones. Tačiau kodėl Lietuvos gerovė turėtų rūpėti jauniems žmonėms, gimusiems jau ne Lietuvoje ar iš čia išvykusiems dar vai-kystėje? Arba – kodėl pasaulio pilie-čiams turėtų rūpėti strateginiai mūsų valstybės reikalai?

Lietuva jų negąsdinaPLJS atliko Sizifo darbą, kviesdama jaunimą „bent trumpam grįžti į Lie-tuvą“: rašė laiškus, skambino, bend-ravo su lietuvių jaunimo sąjungomis, kurios veikia 30 šalių. Šio ren-ginio ambasadoriai dalyvių sąrašą pildo iki šiol, skleis-dami žinią apie „Pasaulio lietuvių jaunimo susitiki-mą 2012“. Vienas iš jų –Ray‘us Bartkus, žinomas dailininkas ir vienas popu-liariausių JAV iliustruoto-jų, sako, kad išeivijos jau-nimas geranoriškai žiūri į Lietuvą, todėl svarbu, kiek pati Lietuva yra pasirengusi jam atsiverti: „Aš kalbėjausi su 17–25 metų žmonėmis, kurie mokosi ar yra ką tik baigę įvairius pasaulio garsius uni-versitetus ar mokyklas. Pačiam buvo įdomu, koks yra šių žmonių požiūris į tėvų žemę, ar jie norėtų važiuoti gy-venti į Lietuvą. Visi jie yra gimę Ame-rikoje, lietuviškose šeimose, arba Lie-tuvoje, bet į pirmą klasę pradėję eiti Amerikoje. Nors apklaustųjų skaičius nebuvo didelis, bet galiu daryti kai ku-riuos apibendrinimus.“

R.Bartkus pats daugiau nei 20 metų gyvena Niujorke. Jo manymu, vaikas, pradėjęs ir baigęs mokyklą Amerikoje, kultūriniu požiūriu yra amerikietis, ne-svarbu, kokioje šeimoje jis būtų gimęs.

PLJS ambasadorius, tuos pačius klau-simus pateikęs jaunuoliams, kurie pra-dėjo eiti į mokyklą dar Lietuvoje ir tik paauglystėje persikėlė gyventi į Ame-riką, sulaukė kiek kitokių atsakymų.

Tai, pasak R.Bartkaus, rodo, kad jų patirtis, įgyta Lietuvoje, formuoja kitus mąstymo stereotipus, be to, jie, kaip ir jis pats, vis dar balansuoja tarp Lietuvos

ir Amerikos: „Manau, kad Lietuvai būtų labai naudinga patirtis jaunuolių, kurie gimė ir užaugo amerikiečiais. Jų pasau-lėžiūra skiriasi nuo lietuviškos mąsty-senos, todėl atvertų Lietuvai naujas pasirinkimo galimybes.“

Paklaustas, kas šiems jauniems žmo-nėms yra Lietuva, R.Bartkus atsako, kad paprašė parašyti penkis žodžius, kurie, jų nuomone, geriausiai apibū-dintų Lietuvą, ir taip bandė sudėlioti gal ir šiurkštoką, tačiau sąžiningą Lie-tuvos įsivaizdavimo portretą.

„Tik vienas iš kalbintųjų šio atsaky-mo grafą paliko iškalbingai tuščią. Kiti rašė: tėvynė, žalia, maža, unikali, išdi-di, graži, turtinga savo istorija, intriguo-janti, nepakankamai įvertinta, rami, už-strigusi laike, pasipūtusi (arogantiška), patriotiška, susiskaldžiusi, tamsi, daug negatyvumo, beviltiška, turinti gali-mybių, gyvybinga, daug gamtos, per daug gerianti, restauruojama, mylinti krepšinį, laisva, užsispyrusi, turtinga savo kultūra, besivystanti ir, žinoma, –smagi“, – kalba R.Bartkus.

Jis nurodo, kad paskutinis apibūdi-nimas yra labai amerikietiškas – „fun“.

Taigi, spektras yra gana platus ir įvai-riaspalvis, liudijantis apie jaunų žmo-nių susidarytą pakankamai trimatį Lie-tuvos įvaizdį.

„Taip pat klausiau, ar jie sutiktų kele-riems metams atvykti į Lietuvą padir-bėti verslo ar akademinėje sferoje arba kurti savo projektus. Net 80 proc. ap-klaustųjų atsakė, kad jie palankiai verti-na galimybę Lietuvoje siekti profesinių tikslų. Kiti nevažiuotų, nes Lietuvoje nėra galimybių pritaikyti jų specialy-bių. Tik vienas atsakė aiškiai „ne“, –vardija R.Bartkus.

Amerikos pavyzdysPLJS ambasadoriaus manymu, šie re-zultatai liudija apie išeivijos jaunimo geranorišką požiūrį į Lietuvą ir jeigu valstybės vairininkų norai pritraukti išeivijos jaunimą nėra tik vienadienė politinė akcija, tokie atsakymai turėtų nuteikti optimistiškai.

Štai R.Bartkaus apklaustas išeivijos studentas Dovas Bukauskas rašo: „To-bulinkite valdžios aparatą taip, kad Vy-riausybės pareigūnai būtų įpareigo-ti darbą atlikti teisingai ir efektyviai. Kalbos jau virsta realybe, bet vis dar ne taip greitai, kaip norėtųsi.“

R.Bartkus viliasi, kad susitikimo dalyviai pareikalaus iš poli-

tikų sprendimų, kurie galė-tų padėti skatinti išeivijos jaunimą atvykti į Lietuvą ir savo žiniomis bei patir-

timi daryti įtaką jos atei-ties raidai.

Ar kai R.Bartkus kviečia jaunus žmones atvykti į Lietuvą kalbė-

tis apie mūsų valstybės ir tautos reikalus, ieško-

ti tam tikrų sprendimų, šie nepaklausia – o kodėl mums tai turė-tų rūpėti?

„Sutinku, šie jauni žmonės Lietuvai nėra skolingi. Jie yra gimę, užaugę ir iš-simokslinę Amerikoje. Tai šalis, kurioje mokslas universitetuose yra mokamas ir tai yra didelė jų pačių ir jų tėvų in-vesticija, dažnai paremta paskola, ku-rią reikės grąžinti. Ši aplinkybė taip pat lemia pasirinkimą. Pripažinkime, jiems sunku tikėtis kažkokios apčiuopiamos fi nansinės naudos iš darbo Lietuvo-je. Be to, gabiausius studentus, kurie baigia geriausius universitetus, vilioja ir garsiausios Amerikos ir viso pasau-lio kompanijos. Lietuvai, kurios rinka

Bandymas surinkti išbarstytą Lietuvą

K.Pikūnas:

„Manau, kad nėra blogai klausti – o kas man iš to? Svarbiau yra suvokti ir suprasti, kaip pridėtinę vertę sau ir Lietuvai galime kurti kartu.“

15min • 2012 m. kovo 23 d. Emigracija | 7

tokia maža, su jomis dirbti yra sunku“, – aiški-na pašnekovas.

Vis dėlto, anot jo, visada galima su-rasti abipusiai naudingas bendradarbiavi-mo sąlygas: „Kalbėtis reikėtų pradėti su paaugliais, o gal ir dar su jaunesniais. Čia, Niujorke, esu sutikęs daug jaunimo iš Lie-tuvos. Jie atvažiuoja į JAV dirbti įvairių va-saros sezoninių darbų. Tai yra JAV valsty-bės departamento fi nansuojama programa, kuri leidžia vaikams iš viso pasaulio susi-pažinti su Amerika, bendraamžiais, ir kar-tu padėti verslams, kuriems vasarą reikia daugiau darbo rankų. Apie panašias Lietu-vos iniciatyvas neteko girdėti. Užmezgus ryšius su paaugliais, vėliau – per univer-sitetus ar verslo kompanijas – bendradar-biavimą galima gilinti organizuojant idėjų inkubatorius, dalijantis reikiama teisine ir verslo informacija. Taip būtų sukurta kū-rybinga, atvira ir tolerantiška terpė, kuri trauktų jaunus pasaulio talentus ir nebū-tinai tik lietuvių kilmės.“

Svarbiausia – atsivertiBeveik visi R.Bartkaus kalbinti pašneko-vai vienbalsiai kartojo žodį „internship“, kuris lietuviškai reiškia „stažuotę“ arba „praktiką“.

Jis pateikia ištrauką iš studento Simono Glinskio atsakymo: „Lietuviai nesupranta, kokia yra iš tikrųjų stažuočių esmė. Lietu-vos Vyriausybė turėtų padėti įvairioms pra-monės šakoms, subsidijuodama kai kurias stažuočių programas. Tai būtų naudinga ir studentui, ir darbdaviui. Aš manau, kad stažuočių programos, pagal kurias lietu-viai iš JAV galėtų dirbti ir tuo pačiu metu tyrinėti Lietuvą, leistų susipažinti ne tik su protėvių žeme, bet suteiktų ir prakti-nės patirties vis didėjančioje globalizaci-nėje visuomenėje.“

Amerikos mokyklose ir universitetuose yra beveik privaloma važiuoti į kitas šalis dirbti ir mokytis. R.Bartkaus sūnus, dar mokydamasis gimnazijoje, vieną vasarą važiavo į Prancūziją, kitą – į Angliją dirb-ti archeologiniuose kasinėjimuose. Kai jis studijavo Harvardo universitete, visas va-saras praleido Indijoje, Meksikoje ir Argen-tinoje, dirbdamas mikrofi nansų srityje.

Visi kalbinti jaunuoliai, anot R.Bartkaus, yra tikrai pasididžiavimo verti šviesuliai ir

jų indėlis Lietuvai būtų be galo vertingas. PLJS ambasado-rius sako, kad pastaraisiais metais su-tinka daug šviesių jaunų žmonių, kurie iš Lietuvos į JAV atvyksta kurti savo ateities.

„Priežastys, kurios gena jaunimą iš Lie-tuvos, yra labai panašios į priežastis, dėl kurių išeivijos jaunimas negrįžta. Lietuva sugebės pritraukti jaunimą tik tuomet, jei pati atsivers pasauliui, arba, kaip rašo vie-na iš mano kalbintų studenčių Gabija Blau-džiūnas, bus užmegzti ryšiai. Tam būtina tolerantiška kultūrinė ir verslo aplinka, lanksti politika ir skaidrūs jos vykdymo mechanizmai. Nė vienas jaunuolis, su ku-riuo bendravau, nereikalavo kažkokių iš-skirtinių sąlygų ar naudos, nes kiekvienas iš jų gali susikurti norimą gerovę bet ku-rioje pasaulio šalyje“, – vardija R.Bartkus.

Ekonomikos bakalaurė Austėja Vidugi-rytė R.Bartkui irgi parašė savo patarimus

Lietuvos val-džiai: „Sudary-

kite palankesnes sąlygas žmonėms,

kurie nemoka kalbos, pradėti verslą, nes dabar

tik tie, kurie moka anglų kal-bą, gali funkcionuoti lietuviš-

koje aplinkoje. Kartu su univer-sitetais iš viso pasaulio sukurkite

daugiau programų, skatinančių stu-dentus studijuoti ar dirbti užsienyje.

Renkite įvairius kultūrinius renginius, kurie atskleistų ne tik istorinius Lietuvos aspektus. Kurkite naujus, inovatyvius vers-lus, kurie pritrauktų jaunus žmones, sutei-kite jiems daugiau galimybių.“

Žmonių yra, trūksta galimybiųLietuva, pasak JAV gimusio ir užaugusio, o dabar Vilniuje gyvenančio Europos huma-nitarinio universiteto plėtros ir tarptauti-nių santykių prorektoriaus Dariaus Udrio, neklestės, jei joje nebus daugiau galimybių gabiems ir kūrybiškiems žmonėms dirbti prasmingą darbą.

Būtina tai prisiminti, kai svarstomi to-kie verslui ir visuomeninei veiklai svar-būs klausimai, kaip mokesčių politi-ka, švietimas, verslo ir visuomeniniųorganizacijų plėtra, darbininko-darbdavio santykiai, sveikatos sistema, ir kita.

Kiekvienu atveju, pasak D.Udrio, tu-rėtumėme savęs paklausti, ar būdas,

kuriuo šie klausimai sprendžiami, daro Lietuvą patrauklesnę ir skatina galimy-

bes kūrybiškiems ir gabiems žmonėms. Ar veikiau jas mažina, kad ir dėl kitų gerų tikslų, kuriuos vargu ar pasieksime, jei

prarasime kūrybiškiausius žmones.„Norėdami pritraukti žmones, turime

skatinti ir sustiprinti jų teigiamas emo-cijas. Nemanau, kad kai kas nors ką nors

galvoja apie „Lietuvą“, tai daro abstrakčiai. Sąmoningi žmonės galvoja, kaip geriausiai jie galėtų panaudoti savo gabumus ir kur jie gali jaustis deramai vertinami. Ne visiems lemta tai daryti Lietuvoje“, – kalba D.Udrys.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pre-zidentas Kęstas Pikūnas svarsto, kad apie ateitį mąstantis jaunas žmogus visada ren-kasi aplinką, kurioje galėtų save maksima-liai išnaudoti ir gauti didžiausią grąžą. Gal-būt tai yra jaunatviškas maksimalizmas ir noras patirti naujus įspūdžius, siekti kar-jeros, pamatyti pasaulį ir įgauti patirties: „Manau, kad nėra blogai klausti – o kas man iš to? Svarbiau yra suvokti ir supras-ti, kaip pridėtinę vertę sau ir Lietuvai ga-lime kurti kartu.“

Visi nori, kad Lietuva, pasak jo, būtų sėkminga ir klestinti, bet ar jaunas žmogus gali joje kažką lemti ir pakeisti? Daugelis tuo abejoja, nes jeigu kalbame apie siste-mos „praskiedimą“ jaunais, pasaulio ma-čiusiais ir didelį bagažą patirties turinčiais protais, neretai susiduriame su posovieti-niu mentalitetu ir biurokratija, kuri nelei-džia daryti greitų pokyčių.

„Lietuva yra mūsų genuose ir ji visada bus tėvynė ir brangi šalis. Dėl to nėra ko ginčytis, nes kiekvienam ji yra skirtinga, bet vienodai svarbi“, – neabejoja K.Pikūnas.

Be to, laisvė ir galimybė judėti dabar jau-nimui suteikia galimybes į Lietuvą grįžti pakankamai dažnai.

Dėl to jie išlaiko gana artimą ryšį ir san-tykį su Lietuva, čia gyvenančiais draugais ir šeima. Emocinis ryšys su gimtine išliks visada. Sudėtingiau yra tik tada, pasak K.Pikūno, kai kalbame apie požiūrį, nes dauguma išvykusiųjų studijuoja, turi dar-bus ir siekia karjeros bei įvykius Lietuvoje stebi iš šalies.

„Turbūt būtų naivu tikėtis, kad jaunas žmogus sėdėtų vakare ir galvotų – ką aš dabar galiu duoti Lietuvai? Nesakau, kad taip nebūna, bet tai turi ateiti natūraliai, neforsuojant ir savu laiku. Visa tai paspar-tinti įmanoma tik parodant galimybes ir dirbant kartu“, – dėstė K.Pikūnas.

Signalas – naujoji kartaPatirtis rodo, kad prisidėti prie Lietuvos gerovės gali daugelis, tik galbūt ne visada mato ar stengiasi pamatyti, kaip ir kodėl tai turėtų daryti.

„Išvykusiųjų prisiminimai mieli, tačiau daugeliui jų skaudu, kad savoje šalyje jie nemato sau vietos. Tame skausme yra ir pykčio, kodėl jų šalis jiems atrodo tokia nesvetinga“, – K.Pikūnui pritaria ir buvęs Los Andželo lietuvių bendruomenės pir-mininkas D.Udrys. Lazda dažnai perlen-kiama, kai ieškoma atsakymo į šį klausi-mą ir sakoma, kad Lietuvoje nėra nieko gero, jokių prošvaisčių, kad padėtis kada nors pagerės.

„Aišku, kad turime daug neišspręstų prob-lemų. Kita vertus, naujoji karta ir ypač tie jos žmonės, kurie žino, kad gali būti kitaip, taip lengvai nebesitaikys su esama padėtimiir nelygybe persmelktais žmonių tarpusa-vio santykiais“, – įsitikinęs politikos moks-lų daktaras D.Udrys.

Užsienio lietuviams svarbus signalas, kad Lietuva keičiasi, yra žinia, kad ateina nauja karta su aukštesniais standartais ir didesniais lūkesčiais. Tik ar užteks čia li-kusiųjų pažangiai mąstančių žmonių, kad įvyktų sėkmingas persilaužimas?

Po pasaulį išsibarsčiusį jaunimą į Lietuvą

kviečiantis R.Bartkus įsitikinęs, kad jo

patirtis būtų itin naudinga mūsų šaliai.

Nuotr. iš asmeninio albumo

D.Udrys teigia, kad Lietuvos šansas –

suteikti galimybes gabiems ir kūrybiškiems

žmonėms dirbti prasmingą darbą.

Nuotr. iš asmeninio albumo

15min • 2012 m. kovo 23 d.8 | Emigracija

N-tasis planas kovai su jaunimo nedarbuMaždaug prieš porą mėnesių Briuseliui pabaksno-jus pirštu į jaunimo nedarbo problemą, pastaroji staiga tapo bene kertiniu socialinės politikos prio-ritetu. Iš pirmo žvilgsnio, paradoksalu, kad Euro-pos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais Lietuvoje labiausiai susirūpin-ta jaunimu. Kita vertus, nėra ko stebėtis. Briuselis parodė, prezidentė pagrūmojo ir Vyriausybė puolė gesinti dar vieno gaisro.

Šios savaitės pradžioje sulaukėme valdininkų sujudimo „kulminacijos“ – Vyriausybės sudaryta darbo grupė paskelbė planą, kaip nuo nedarbo rykš-tės vaduos maždaug kas trečią jos plakamą (darbo jėgai priskiriamą) jaunuolį. Kur turi būti kreipiamas svarbiausias dėmesys, valdžios protai nurodė pui-kiai. Tačiau pasirinktos priemonės ir joms suteikta svarba kelia abejonių.

Didžioji dalis porai metų numatytų 100 mln. Lt bus skirta jaunimo verslumui skatinti. Tikslas – kil-nus, bet jauniems bedarbiams tai menka paguoda. Nejau tikimasi, kad maždaug du trečdaliai jokio profesinio pasirengimo neturinčių jaunų bedar-bių puls imti mikrokreditų ir steigti verslų? Vargu ar daug entuziazmo šioje srityje sulauksime ir iš li-kusio trečdalio darbo neturinčių jaunuolių, kurių išsilavinimas neatitinka rinkos poreikių.

Kur kas aktualesnės jauniems bedarbiams val-džios numatytos priemonės išmokti tinkamo amato ir persikvalifi kuoti. Viena jų – tęsiamas projektas „Būk aktyvus darbo rinkoje“, kurio metu jaunimas gali įgyti praktinių įgūdžių tiesiog darbo vietoje. Gaila, kad šiam projektui suteiktas antraeilis vaid-muo bent jau fi nansavimo požiūriu, juolab kad ke-turiems penktadaliams ankstesnių dalyvių jau pa-vyko įsidarbinti. Be darbdavių įsijungimo profesinis bedarbių mokymas apskritai yra mažai naudingas.

Po keletą milijonų valdininkai savo plane numatė skirti ir visuomenės pasiūlymams, bet tai nėra di-delės sumos. Be to, šiemet sulaukta labai nedaug pasiūlymų, palyginti su pernai vykusia panašia viešąja akcija. Taigi garsiai kalbėti apie tai, kad visuomenė yra aktyviai įtraukiama į problemos sprendimą, švelniai tariant, ankstoka.

Apibendrinant galima teigti, kad pirmadienį Vy-riausybės svarstytas kovos su nedarbu planas papildė ir taip gausų jaunimo užimtumo skatinimo projektų, programų bei priemonių skaičių. Jam numatytos lė-šos iš Europos Sąjungos fondų tikriausiai ir vėl liks iki galo nepanaudotos. Dar kartą išgirdome, kad su-siklosčiusios liūdnos padėties šaknys slypi švietimo sistemos spragose, kepant rinkos poreikių neatitin-kančius specialistus. Dėl to akivaizdu, kad jaunimo nedarbo lengvai ir greitai įveikti nepavyks.

Vis dėlto apmaudu, kad nuolat minimas pagrin-dinis nedarbo problemos priešnuodis – darbo vietų kūrimas – ir šį kartą nesulaukė veiksmingų panau-dojimo būdų. Popieriuje liko įrašytos vos keletas mokestinių ir įdarbinimo lengvatų, kurios geriausiu atveju turės trumpalaikį teigiamą poveikį. Esminiai sprendimai, kaip palengvinti nelankstų darbo san-tykių reguliavimą ar netolygų darbo jėgos apmo-kestinimą, ir vėl kažkur išgaravo.

Ką gi, tikėkimės, kad kitas planas bus geresnis ir atsiras ne vien dėl Briuselio raginimų. Bet gali tek-ti laukti ir ilgai – tol, kol subręsime iki iniciatyvios pilietiškos visuomenės.

Komentaras

Algė Budrytėredakcija@15min.lt

Nejau tikimasi, kad maždaug du trečdaliai jokio profesinio pasirengimo neturinčių jaunų bedarbių puls steigti verslų?

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Kas kelerius metus kraustytis vis į kitą šalį Povilui įprasta. Baltarusija, Lietu-va, Izraelis, Argentina – kur tik neteko gyventi. Povilo tėtis – diplomatas, to-dėl ten, kur jis paskiriamas, važiuoja visa šeima.

Pokyčiai – kas ketverius metusKai dar buvo mažas, Povilas su tėvais persikraustė gyventi į Baltarusiją. Iš tų laikų jis mažai ką pamena: keistuolį kaimyną, močiutės virtą sriubą. Vėliau visa šeima grįžo gyventi į Vilnių. Ten gimė Povilo sesuo Adelė.

Kai berniukui buvo aštuoneri, jis su šeima ketveriems metams atsikraustė į Izraelį. Povilas puikiai pamena die-ną, kai išlipo iš lėktuvo. Buvo sunku kvėpuoti – karštis kiaurai skrodė kūną.

Būdamas septintokas, Povilas kartu su tėvais ir seserimi grįžo gyventi į Lie-tuvą. Jam teko pakartoti šeštos klasės kursą – buvo primiršęs lietuvių kalbą. Gyvenimas tekėjo įprasta vaga, kol po ketverių metų Povilui su šeima teko apsigyventi Buenos Airėse. Vėl viskas vertėsi aukštyn kojomis.

„Uch! Tas pokytis buvo labai sunkus, jis kaip tik įvyko vidury paauglystės, dingo visi draugai, – prisimena vaiki-nas. – Tačiau dabar galiu pasakyti: kaip gerai, kad turėjau tokią galimybę. Daug išmokau, nebe taip sunku atsisveikinti su žmonėmis.“ Povilui prireikė keturių mėnesių, kad apsiprastų Argentinoje. Išskyrus mokyklą, čia niekas nekalbėjo angliškai. Reikėjo išmokti ispanų kalbą.

Vietiniams trūksta drausmėsApie Argentiną Povilas atsiliepia dvejo-pai: „Atrodo, kad čia visai kitas pasau-lis. Žmonės kitaip mąsto. Lietuviai už-sisklendę, o argentiniečiai atviri. Tiesa, nelabai etiški. Jų elgesys kartais nepa-dorus. Tarkime, paaugliai – labai išdy-kę. Jiems trūksta europietiškos draus-mės, nežino gerų manierų, pavyzdžiui, kad duris suaugusiajam reikia atidaryti

ar užleisti vietą pagyvenusiam žmogui. Kita vertus, argentiniečiai labai drau-giški. Aš tikrai to pasiilgsiu. Manau, įgi-jau tą mentalitetą džiaugtis gyvenimu. Žmonės daug neturi, čia yra daug lūš-nynų – vyžų vadinamųjų, bet, kas mane stebina, visi labai laimingi. Problema tik, kad kai kurių motyvacija maža. Ar-gentiniečiai mąsto taip: man gerai, tu-riu, ko reikia. Ir viskas.“

Dabar, paskutiniais mokslo metais, Povilas pomėgiams – kelionėms, va-karėliams, muzikos kolekcionavimui ar krepšiniui – laiko beveik neturi, nes ruošiasi abitūros egzaminams. Jis mo-kosi pagal tarptautinio bakalaureato programą, kuri pripažįstama daugelyje pasaulio universitetų. Tai tarsi įvadas į universiteto disciplinas.

„Programa vertingesnė nei ameri-kiečių diplomas, – argumentuoja Povi-las. – Pavyzdžiui, jei nori Amerikoje stoti į koledžą, turėdamas tarptautinio ba-kalaureato diplomą gali pirmus metus praleisti – iškart patenki į antrą kursą.“

Planuose – studijos VilniujeVasarą bus treji metai, kai Povilas die-nas leidžia Argentinoje. Būtent tada jis vėl pakels sparnus – šįkart ilgam – ir parskris į Lietuvą. Perspektyvus, pro-tingas, mokantis užsienio kalbų, tu-rintis gyvenimiškos patirties vaikinas būtų sutiktas išskėstomis rankomis bet kuriame universitete, tačiau Povilas ketina studijuoti ekonomiką Vilniuje.

„Laikas grįžti. Per ekonomikos pamo-kas išmokau vieną terminą, kuris pri-vertė susimąstyti: brain drain (anglų k. –

protų nutekėjimas). Šis terminas var-tojamas apibūdinti padėčiai, kai daug žmonių bėga iš šalies ir inteligentijos pajėgos persikelia kitur, ir tada šalies produktyvumas sumažėja. Ir aš šitaip keliauju visą savo gyvenimą. Pagaliau šansas likti.“

Jį sudomino viena ekonomikos sri-tis – rinkodara: „Yra tokia teorija apie vartotojus: kaip žmonės reaguoja į rek-lamas, kas juos skatina pirkti. Galima sakyti, tai prekybos psichologija.“

Stebisi, kad jaunimas bėga Studijas Lietuvoje Povilas, kaip pats sako, rinksis dėl užsispyrimo ir patrio-tiškumo. „Pasiilgau. Lietuvoje jaučiuosi savo vietoje. Kad ir kur būdavau, jaus-davausi pasimetęs. Esu prisirišęs prie tėvynės. Manau, kad lietuviai pakan-kamai pažengę, kad gerai mus išmoky-tų universitetuose. Man net keista, kad visi bėga. Pasidomėjau, paklausinėjau draugų, ko jie į kitas šalis važiuoja stu-dijuoti. Susidariau įspūdį, kad jiems tiesiog trūksta kelionių, jie nori pama-tyti pasaulio.“

Povilas nebenori blaškytis: „Vieta, kur mokysiesi, priklauso nuo to, kur nori gyventi. Lietuvoje noriu ne tik stu-dijuoti, bet ir gyventi. Mano vieta ten, kur savo vaikystę praleidau, dalį paaug-lystės. Beliko įsitvirtinti.“

Patriotas iki kaulų smegenų„Ar žinai tokį posakį: gerai ten, kur mūsų nėra?“ – klausiu Povilo. „Dar vienas geras yra: kai esi namie, nori išvykti, o kai esi išvykęs, nori grįžti“, –nesutrinka abiturientas.

Povilas save laiko patriotu. „Mane labai įkvepia Lietuvos gamta, kultūra. Lietuvoje visi savi. Jauti, kad žmonės tave supranta. Reklamuoju Lietuvą vi-siems draugams, pasakoju įvairiausias istorijas. Daugelis sako: būtinai aplan-kysiu. O kai buvo krepšinio čempiona-tas Lietuvoje, nešiojau raištį ant rankos su Lietuvos vėliava. Man negėda, kad esu lietuvis. Istorijos pamokose dažnai miniu Lietuvos vardą. Rengiau mokyk-loje projektą apie partizanų kovas. Mo-kytojas net skaitė dalį rašinio visai kla-sei, – didžiuodamasis sako dvyliktokas ir susimąstęs priduria: – Emigruojantis jaunimas nėra blogas, svarbu, kad siek-tų laimės ir svajonių.“

Klajoklis Povilas:

„Mano vieta Lietuvoje“

Po pasaulį pasiblaškęs

Povilas suprato, kad

labiausiai jį įkvepia

Lietuva.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Laikas grįžti. Aš šitaip keliauju visą savo gyvenimą. Pagaliau šansas likti.

„Su Kovo 11-ąja!“ – iškilmingai taria sodrus balsas iš Buenos Airių. Devyniolikmetis Povilas šiemet ten baigs dvyliktą klasę. Ir, nors galėtų studijuoti bet kuriame pasaulio universitete, ketina grįžti į Lietuvą.

15min • 2012 m. kovo 23 d. Verslas | 9

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

700 tonų menkių, paskaičiavus pagal vidu-tinę šios žuvies supirkimo kainą, sudarytų apie 2,8 mln. Lt. „Kas yra žuvis žvejams? Tai pinigai žuvies pavidalu“, – žodžių į vatą nevyniojo Žuvininkystės tarnybos prie Že-mės ūkio ministerijos direktoriaus pava-duotojas Vaclovas Petkus.

Žvejybos verslo tinklas gana platus: skai-čiuojama, kad viename atviroje Baltijoje žvejojančiame laive dirba 5–6 žmonės, vie-na darbo vieta jūroje sukuria dar apie 5–6 darbo vietas krante.

Vėjas įkalino uostePraėjusiais Lietuvos žvejai išgaudė apie 81 proc. jiems paskirtos menkės kvotos, stri-melių – 98 proc., šprotų – 99 proc.

Ankstesniais metais iki komercinės žve-jybos draudimo sezono – iki liepos – žve-jai jau būdavo pagavę 72–75 proc. jiems paskirtos kvotos. Pernai tuo metu buvo išgaudę tik pusę.

V.Petkus pasakoja, kad praėjusiais me-tais žvejai skubėjo gaudyti šprotų bei stri-melių, o menkes planavo išgaudyti rudenį. Tačiau gamta žiauriai pasijuokė iš žvejų pla-nų: audringas ruduo ir žiema laivus tiesiog įkalino uoste. Lapkritį buvo tik 11 žvejybai tinkamų dienų, gruodį – vos 3.

Pamatę, kad Lietuvai skirta kvota nebus išgaudyta, valdininkai paprašė Europos Komisijos malonės – leisti 2012-aisiais pa-gauti daugiau.

„Iš Briuselio sulaukėme palankaus at-sakymo – 10 proc. praėjusių metų kvotos perkėlė į šiuos metus“, – gerą žinią prane-šė V.Petkus. Šiais metais Lietuvos komer-cinės žvejybos įmonės galės pagauti 4696 t menkės.

„Kvota nėra konstanta. Europos moks-lininkai kiekvieną rudenį numato žuvų biomasę ir rekomenduoja ES, kiek ko bus galima pagauti. Šiemet perpus sumažin-tos strimelių ir šprotų kvotos. Šios rūšys saugomos, kol atsistatys jų populiacija.

Kai vėl padaugės strimelių ir šprotų, bus mažinama menkių kvota. Visos trys rūšys yra plėšrūnai ir minta viena kita, tad pa-stebėjus, kad kurios vienos mažėja, turi-me palaukti, kol populiacija atsistatys“, –paaiškino V.Petkus.

Kvota šalims paskaičiuojama pagal vals-tybei priklausančios jūros dalį. Lietuvai priklauso apie 3,8 proc. Baltijos jūros plo-to, paskirta kvota sudaro 4 proc. visos lei-džiamos pagauti žuvies dalies.

Lietuvos žvejams suteikiamos ir kvotos lašišoms. Šiais metais leidžiama pagau-ti 1899 vienetus lašišų. Tačiau šia žuvimi lietuviai nesigundo. Pernai buvo pagauta tik 2,4 proc. leidžiamo kiekio.

Žvejai tikina, kad lietuviams gaudyti šios žuvies tiesiog neapsimoka, nes norvegų lašišos parduodamos daug pigiau nei kai-nuotų lietuviškos.

Lyg seni „žiguliai“ Šiuo metu atviroje Baltijoje žvejoja 13 įmo-nių su 35 laivais. Dar prieš kelerius metus komercine žvejyba užsiėmė 65 laivai. Dalis

laivų savininkų pasinaudojo ES siūloma galimybe išeiti iš verslo ir gauti paramą. Senieji laivai buvo atiduoti į metalo laužą ir supjaustyti.

Žvejai pasakojo, kad parama labiausiai susigundė itin susenusių laivų savininkai. Buvo kompanijų, kurios už savo lūženas gavo apie 1,5–2 mln. Lt. Dauguma žvejų iš šių pinigų prakuto, vaikams nupirko butų ir į jūrą daugiau nebegrįžo. Pramoninės žve-jybos Baltijoje bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys rėžia iš peties: Lietuvos ko-mercinės žvejybos laivynas atrodo kur kas skurdžiau net už kaimynų latvių.

„Padėtį palyginčiau su lenktynėmis ma-gistralėje. Mes važiuojame senaisiais „ži-guliais“, o visi kiti naujais automobiliais lekia pro šalį ir net neatsigręžia. Žemės ūkyje būtų taip pat, jei mūsų žemdirbiai vėl turėtų dirbti žemę senuoju „Belarus“. Skirtingai nuo žemdirbystės, žvejybos sek-torius neremiamas ir neskatinamas įsigyti naują techniką“, – apgailestavo G.Gylys.

Bendrovė „Spika“ turi du žvejybinius lai-vus. Vienam netrukus sueis 40, kitam – 26 metai. „Šiuos laivus rusai statė 25 metams. Taigi ir mūsų jauniklis, kaip jūs pavadino-te, beviltiškai susenęs“, – teigė G.Gylys.

Ką reiškia beviltiškai susenęs? Ogi kai švedai ar danai apynaujais laivais net ir vėjuotą dieną traukia menkes, klaipėdie-čiai nedrįsta net pro uosto vartus išplaukti.

Vidutinis Lietuvos žvejybinių laivų am-žius – maždaug 40 metų.

Naujas laivas – tik miražas„Spika“ praėjusiais metais išgaudė visą jai skirtą kvotą ir pasinaudojo suteikta galimy-bę gaudyti dar daugiau. „Išgaudėme apie 120 proc. mums suteiktos kvotos. Pajamos augo, tačiau ir išlaidų turėjome žymiai dau-giau. Vien degalų kainų augimas smogė, o kur dar senų laivų remontas. Todėl mūsų darbas primena tarsi pilstymą iš vieno ki-biro į kitą“, – reziumavo G.Gylys.

Klaipėdos žvejybos bendrovių vadovai, paklausti apie galimybę įsigyti naują laivą, tik karčiai juokėsi: padaryti tai be valsty-bės pagalbos – tarsi misija neįmanoma.

Paskaičiuota, kad vidutinis naujas lai-vas kainuotų apie 7–10 mln. Lt. Tokio lai-vo įpirkti be paskolos nesugebėtų nė vie-na žvejybos bendrovė. „Paėmus kreditą trisdešimčiai metų tektų juodai arti vien tam, kad bankui sumokėtum paskolą ir

palūkanas. Po trisdešimties metų turėtum savo laivą, tačiau jau susenusį“, – apgai-lestavo verslininkas.

Žuvininkystės tarnybos atstovas V.Pet-kus pritaria žvejams: atnaujinti laivyną be paramos – neįmanoma. „Kreipėmės į ES dėl galimybės gauti paramą laivams įsigy-ti, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Ma-nau, kad reikia ieškoti būdų, kaip žvejams padėti, galbūt per kažkokias mokestines lengvatas, galbūt reikėtų teikti lengvati-nius kreditus“, – teigė V.Petkus.

Gegužę Lietuvoje lankysis ES jūrų rei-kalų ir žuvininkystės komisarė Maria Da-manaki. Žvejai ketina dar kartą atkreipti jos dėmesį į šią problemą ir tikisi, kad pa-vyks įkalbėti komisarę ieškoti būdų, kaip prisidėti prie Lietuvos žvejybos laivyno atnaujinimo. Iš Lietuvos valdžios paramos žvejai nelaukia.

„Latvijos ir Estijos sostinės – uostamies-čiai. Ten valdininkai pro langus mato uos-tus. Mūsiškiai nutolę per 300 kilometrų ir dažnai strimelės nuo menkės neskiria“, – apgailestavo jie.

Lietuvos žvejybos laivynas:

Kryptis – į dugną

Danai bei švedai naujais laivais per

metus žvejoja beveik 11 mėnesių,

o lietuviai pasenusiais laivais –

vos 120 dienų.

BFL nuotr.

35 Toks yra Lietuvos žvejybos laivynas.

Skaičius

seni laivai

V.Petkus:

„Kas yra žuvis žvejams? Tai pinigai žuvies pavidalu.“

Lietuvos žvejams pernai nepavyko išgaudyti visos Europos Sąjungos (ES) nurodytos menkių kvotos – beveik 700 tonų žuvies taip ir nepateko į tinklus. Lietuvių žvejų laivai tokie sukiužę, kad jie nebesitiki jokių prošvaisčių.

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Tokios istorijos laikui bėgant apauga šyp-seną keliančiomis detalėmis, kol galiausiai virsta anekdotais, pareigūnų pasakojamais ne tik kolegoms, bet ir šeimos nariams.

Aš vagis. Štai mano pasasElektrėnų savivaldybės gyventojai iki šiol puikiai prisimena 2010 metais kaimuose ir vienkiemiuose siautėjusį nusikaltėlį. Jis pirmiausia lyg viesulas niokodavo po ranka pasitaikiusį turtą. Po to, kiek numalšinęs emocijas ir atitokęs, griebdavo, ką užma-tydavo. Jo taikiniu tapdavo įvairūs namų apyvokos daiktai – nuo drabužių, žvakių, žvejybos priemonių, žurnalų ar maisto pro-duktų iki benzininio pjūklo.

Elektrėnų policijos komisariato Krimi-nalinės policijos skyriaus pareigūnai ne-truko nustatyti neapdairų įtariamąjį, mat 1965 metais gimęs vyriškis, įsilaužęs į vie-ną gyvenamąjį namą, vien grobiu nepasi-tenkino. Jis užsigeidė gražiai pasipuošti, todėl persirengė šeimininko rūbais. Savo

drabužius ilgapirštis atsainiai numetė nu-sikaltimo vietoje. „Ne tik juos, bet ir savo asmens tapatybės kortelę jų kišenėje“, – pareigūnų sučiupto vagies istoriją pertei-kė Elektrėnų policijos komisariato Organi-zacinės grupės vyresnioji specialistė Erika Čaikovskaja.

Ne ką labiau pasisekė ir Ukmergėje so-dybą apšvarinusiam „numizmatui“. Po va-gystės šeimininkai pasigedo ne tik kelių daiktų, bet ir senų monetų. Į įvykio vie-tą atskubėję pareigūnai aptiko daug nu-sikaltėlio paliktų pėdsakų ir svarbios in-formacijos apie jį patį. Pasirodo, vagišius kurį laiką glaudėsi sodyboje, tačiau miegoti šeimininkų pataluose kuklinosi – nakčiai lįsdavo į nuosavą miegmaišį. Jame akyli pareigūnai rado gydytojo išrašytą vaistų receptą su vardu, pavarde ir gimimo data.

„Panašus atvejis užfi ksuotas ir kitoje by-loje. Tuomet po stalu rasta įtariamojo striu-kė, kurioje buvo lapas su informacija apie tai, kad asmuo išleidžiamas iš įkalinimo įstaigos, jo nuotrauka“, – šypsojosi Ukmer-gės rajono policijos komisariato Organiza-cinio poskyrio specialistė Asta Krogertienė.

Daiktai išdavikaiIlgus metus Čikaga prie Nevėžio vadintame Panevėžyje vagi-šiai irgi praranda budrumą. Ir nutik tu man taip, kad plėšdamas svetimą butą, jame pamestum raktus nuo savojo!

„Likimo ironija“, –apibendrino Pane-vėžio apskrities vy-riausiojo policijos komisariato atsto-vė spaudai Regina Bučinskienė.

Prieš kelerius metus Panevėžy-je, Tulpių gatvėje, buvo apvogtas bu-tas. Atvykusi ope-ratyvinė grupė atli-ko visus procesinius veiksmus. Vienas kri-minalistas ant grindų rado raktą. Apvogto buto šeimininkai užtikrino, kad radinys – ne jų. Pareigūnas rak-tą pasiėmė.

Po kelių dienų kriminalistai su-laikė grupę asmenų, įtariamų vagys-te iš kito buto. Raktą radęs pareigūnas sumojo, kad būtent ta grupė galėjo ap-švarinti ir butą Tulpių gatvėje. Bet kaip įrodyti? „Tada ir prisiminė rastą rak-tą. Pareigūnai, žinoję apie vieno iš su-laikytųjų nuomojamą butą, nusprendė atlikti eksperimentą. Nuojauta neapga-vo: raktas atvėrė įtariamojo nuomojamo buto duris... Maža to, bute pareigūnai aptiko ir iš kitų butų pavogtų daiktų“, –prisiminė R.Bučinskienė.

Dėl panašaus žioplumo nesėkme bai-gėsi ir vieno uteniškio vagiliavimas. „Il-gapirštis, prasukęs automobilio spynelę, įsibrovė į transporto priemonės vidų ir iš-sinešė automagnetolą. Vagis buvo greitai nustatytas, kadangi, beplėšdamas grotu-vą, automobilyje pametė savo mobilųjį telefoną, kainuojantį kur kas brangiau už magnetolą“, – pasakojo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vyresnioji specia-listė Laura Palevičienė.

Įkliuvo per gerą širdįNusikaltėlis – nebūtinai blogas žmogus. Būna, net jo širdis suminkštėja, o smege-nys... suskystėja. Būtent taip nutiko dviem jaunuoliams, panorusiems pasitarnauti Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams.

Prieš metus Panevėžyje, Respublikos gatvėje, buvo apiplėštas vyriškis. Pareigū-nams pavyko sulaikyti vieną įtariamąjį, ta-čiau nukentėjusysis tvirtino, kad nusikaltė-liai buvo trys. Kaip įprasta tokiais atvejais, tyrėja privalėjo surengti atpažinimo pro-cedūrą. Jai reikia vadinamųjų „maneke-nų“, todėl kriminalistai išvažiavo į miestą ieškoti panašaus amžiaus kaip įtariamasis jaunuolių, kurie sutiktų tais „manekenais“ pabūti. Surado tris, mielai sutikusius padėti teisingumui. Jaunuoliai atvyko į komisa-riatą ir nuolankiai susėdo šalia įtariamojo. „Nukentėjęs vyras atpažino jau sulaikytą įtariamąjį ir nurodė, kad tarp „manekenų“ yra dar du plėšime dalyvavę jaunuoliai. Taip areštinėje atsidūrė dar du įtariamieji, kurie sutiko pabūti „manekenais“, bet net nepagalvojo, kad gali būti ta pati plėšimo byla“, – jaunųjų nusikaltėlių trumparegiš-kumu stebėjosi R.Bučinskienė.

Vizitas su įkalčiaisVis dėlto neapdairumo virtuozų titulas be konkurencijos atitenka uteniškiams. Kriminalinės policijos pareigūnai negalė-jo patikėti savo akimis, išvydę, kad pagal šaukimą, įtariant pavogus mašiną, jaunuo-lis į komisariato kiemą atvyko tuo pačiu nukniauktu automobiliu ir pastatė jį neį-galiojo vietoje tiesiai po policijos langais.

„Utenos policijos darbe pasitaikė ir dar vienas panašus kuriozas: pareigūnai tyrė bylą dėl plėšimo, kai iš užpultojo buvo atimta striukė ir batai. Įtariamas plėšimu asmuo atvyko į policiją su striuke, atitin-kančia pavogtosios požymius. Netrukus jaunas vyras prisipažino, kad striukė ir ba-tai išties yra tie patys. Per apklausą į pa-talpą įėjo kitas tyrėjas, tuomet paaiškėjo, kad apklausiamasis turėjo ir daugiau vogtų daiktų. Tyrėjui pasiteiravus, iš kur jis gavo mobilųjį telefoną (nes jis pagal kitoje byloje aprašytus požymius panašus į pavogtąjį),

10 | Visuomenė

Vagys nelaimėliai: likimas Kaskart imdamiesi nešvarių darbelių ilgapirščiai rizikuoja būti sučiupti, tačiau kiekvienas šventai tiki, kad kam jau kam, o jam tikrai pasiseks išnešti sveiką kailį. Tačiau kone kiekvienas policininkas yra pagavęs tokių nusikaltėlių, kuriuos sunku ištrinti iš atminties.

A.Krogertienė:

„Po stalu rasta įtariamojo striukė, kurioje buvo lapas su informacija apie tai, kad asmuo išleidžiamas iš įkalinimo įstaigos, jo nuotrauka.“

15min • 2012 m. kovo 23 d.

jaunuolis neneigė, kad į policiją atkelia-vo ir su svetimu mobiliuoju telefonu“, –

pasakojo L.Palevičienė.

Į degalinę – vogta mašinaPraėjusių metų gruodį buvo demaskuotas ir sulaikytas vasarą automobilį „Mazda 323“ pavogęs šiaulietis.

Pričiupti nusikaltėlį Šiaulių apskrities vy-riausiojo policijos komisariato Autotrans-porto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnams padėjo viešumas. Po lapkričio 26 d. parodytos televizijos laidos, kurioje buvo prašoma atsiliepti visus, atpažinu-sius vienos Šiaulių degalinės vaizdo ka-merų užfi ksuotą įtariamąjį, kriminalistai sulaukė daug naudingos informacijos. Ji padėjo nustatyti įtariamojo tapatybę. Tai –25 metų R.A. Gruodžio 3-iąją vaikinas jau sėdėjo policijoje ir rašė prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo.

Tačiau šios istorijos gijos iš pradžių su-painiojo net ir visko mačiusius pareigūnus.

„Pavogtojo automobilio „Mazda 323“ sa-vininkas nerakinamoje darbo persirengimo spintelėje paliko ne tik savo drabužius, bet ir automobilio, pastatyto šalia darbovietės, raktelius bei signalizacijos pultelį. Vakare vaikinas automobilio neberado, nors rak-teliai spintelėje tebegulėjo toje pat vieto-je, kur juos ir paliko“, – pasakojimą pradė-jo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė.

Automobilis surastas kitos dienos ryte. Eidami į darbą nukentėjusiojo kolegos jį pastebėjo netoli tos vietos, iš kur buvo pa-vogtas. „Mazda 323“ stovėjo tvarkingai už-rakinta, tik magnetolos viduje nebebuvo.

„Policijos pareigūnai, tirdami šį nusi-kaltimą, tikrino įvairias versijas. Jiems net buvo kilę įtarimų, kad nukentėjusysis bus paprasčiausiai užmiršęs, kur paliko savo automobilį. Tačiau vienos degalinės vaiz-do kamerų užfi ksuoti vaizdai šią pareigū-nų prielaidą paneigė. Kriminalistai pamatė, kaip į kolonėlę vaikinas stumte įstumia pa-vogtąjį automobilį ir pilasi degalus“, – tęsė G.Smagriūnienė.

Tas vaikinas tikrai nebuvo automobilio savininkas. Tai kas gi jis?

„Pasirodo, R.A. buvo nukentėjusiojo kolega. Jis atkreipė dėmesį, kaip bendra-darbis palieka automobilio raktelius nera-kinamoje spintelėje, ir neatsilaikė pagun-dai per pietų pertrauką juos pasisavinti. Deja, užsivedęs automobilį, netoli su juo nuvažiavo, nes baigėsi degalai. Jis buvo priverstas užsukti į degalinę ir įsipilti de-galų. Tačiau po to automobilis kažkodėl ėmė sunkiai važiuoti, strigti, todėl R.A. nutarė juo atsikratyti. Išsiėmė magnetolą, užrakino dureles ir, grįžęs į darbą, rakte-lius padėjo ten, iš kur paėmė“, – istoriją baigė pašnekovė.

Beje, šeimininkas atgavo ne tik automo-bilį, bet ir magnetolą. Ją pareigūnai aptiko viename iš miesto lombardų.

iš jų juokiasiVyras su sugyventine mėgino iš Utenos

rajono ūkininkui priklausančios pievos

išsivesti aviną.

Kadangi abu vagišiai buvo neblaivūs,

moteriai procesas pasirodė migdantis ir

ji užsnūdo. Vyriškis, negalėdamas pa-

likti laukuose bendrininkės ir nenorė-

damas atsisakyti avino, surado karutį,

į kurį įkėlė aviną, ant jo užkrovė mie-

gančią savo draugę ir taip šlitiniavo

kaimo keliuku. Vietiniams gyvento-

jams pagailo nelaimėlio, todėl jie apie

jo vargus pranešė policijai.

Kaip senis su boba aviną grobė

G.Smagriūnienė

prisiminė painią, bet

linksmai pasibaigusią

vagystės istoriją.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Publikos ovacijos penktadienį paskutinį kartą skambės garsiajam Eimunto Nekrošiaus spektakliui „Otelas“. Nepaisant žiūrovų ir kritikų apgailestavimų, jis atsisveikina su žiūrovais.

Koks yra spektaklio galiojimo laikas ir kas dėl jo nusprendžia? Kaip priimti teisingą sprendimą, kada spektaklis turi palikti sce-ną, kad nenuviltų nei žiūrovų, nei kūrėjų, nei įnoringo teatro meno?

Parodytas vos 12 kartų 26 valandos – per tiek laiko buvo išpirkti visi bilietai į paskutinį E.Nekrošiaus „Ote-lą“, laikomą vienu ryškiausių tiek paties re-žisieriaus, tiek šiuolaikinio Lietuvos teat-ro kūrinių.

Viešojoje erdvėje liejasi nespėjusių pa-matyti šį spektaklį žiūrovų apmaudas, dalijamasi tvirtomis nuomonėmis, kad

spektaklis dar galėjo būti rodomas. Teat-ro gerbėjų ir kritikų reakcija suprantama –per dvylika spektaklio gyvavimo metų Lie-tuvoje „Otelas“ buvo parodytas vos dvy-lika kartų (paskutinį kartą prieš šešerius metus).

„Turiu tam tikrą nuojautą, kada baigiasi vaidinimas. Esu įsitikinęs, kad mums ne-reikia kartoti „Mchato“ (Maskvos Dailės Akademinio teatro – aut. past.) klaidų, kai šimtametės močiutės vaidina mergaites. Manau, kad jau „išvaidinau“ save šiame spektaklyje, be to, jaučiu fi zinės energijos stoką ir amžių, – mintimis dalijosi aktorius Vladas Bagdonas, ne kartą prisipažinęs, kad Otelas – svarbiausias vaidmuo jo gyveni-me. – Seniai kalbėjome apie būdus, kaip išeiti oriai pakėlus galvą – šis sprendimas padarytas prieš dvejus metus. Tai, kad visi bilietai buvo išpirkti taip greitai, manęs vi-sai nestebina, nes spektaklis Lietuvoje ro-domas po ilgos pertraukos.“

Tenka pataikauti publikai Neslėpdamas nuoskaudos, kad „Otelą“ dėl „netvarkingos vadybos“ Lietuvos žiūrovai turėjo tiek nedaug galimybių pamatyti, V.Bagdonas tikino, kad apskritai spektaklio gyvavimo laiką lemia skirtingi veiksniai.

„Sensta artistai, kinta stiliai, keičiasi žiū-rovų poreikiai. Mes labai smarkiai gręžia-mės į Vakarus: jei spektaklis „neina“, di-rekcija tuoj kelia antakius ir galvoja, kad šis rimtas vaidinimas neturi šansų toliau gyventi, – pastebėjo aktorius, pabrėžęs, kad nevalstybinių teatrų repertuarą smar-kiai veikia ir fi nansinės aplinkybės. – Mūsų tautos labai nedaug – rimtais spektakliais patenkinti žiūrovus yra sudėtinga. Todėl dažnai net ir geri režisieriai, atsižvelgę į žiūrovų skonį ir pripratimą prie televizinio pateikimo, pataikauja publikai. Tokie rimti spektakliai kaip „Otelas“ tampa išbandy-mu tiek statytojams, tiek aktoriams, kurie juose vaidina.“

Atsisveikina ir „Vaidinant auką“Režisierius Oskaras Koršunovas sutiko, kad atsisveikinti su spektakliu dažnai paskati-na per didelė jo kaina.

„Spektakliai kaip „Otelas“, kuriuose vai-dina daug aktorių, kurie turi sudėtingą sce-nografi ją ir apšvietimą, be valstybės do-tacijų Lietuvoje neatsiperka. Pavyzdžiui, „Romeo ir Džiuljeta“ ar „Meistras ir Mar-garita“, net jei susirenka pilna salė, yra beveik nuostolingi. Todėl tiek man, tiek E.Nekrošiui Lietuvoje neapsimoka tokių spektaklių statyti. Čia jų rodymas yra sa-votiška labdara – tai darome tik tam, kad būtume ir turėtumėme savo publiką“, – aiškino režisierius, kurio OKT teatras, kaip ir E.Nekrošiaus „Meno fortas“, išgyvena iš gastrolių užsienyje. OKT teatras balandžio 13 d. žiūrovams taip pat paskutinį kartą parodys septintus gyvavimo metus skai-čiuojantį spektaklį „Vaidinant auką“, po kurio visi norintys aukcione galės įsigyti šio spektaklio rekvizitų.

„Aukos“ man labai gaila – jis buvo pir-mas žingsnis į „Hamletą“. Tačiau kartais tenka spektaklį nuimti dėl meninių prie-žasčių. Jame vaidina iš labai skirtingų teat-rų surinkti aktoriai, kurių laiko galimybes labai sunku suderinti. O kai spektaklio ne-pavyksta dažnai rodyti, kenčia jo kokybė, –teigė režisierius, pridurdamas, kad septy-neri metai spektakliui Lietuvoje – normalus laikas. – Užsienyje spektakliai dažnai rodo-mi metus ar dvejus. Pavyzdžiui, Paryžiaus „Comédie française“ teatre spektaklis ro-domas tik vieną sezoną. Mano pastatyto spektaklio „Užsispyrėlės sutramdymas“ gyvavimas buvo pratęstas antram sezonui tik dėl didelio jo populiarumo.“

Tyliai išnykusi „Žaldokynė“ Būtent žiūrovų susidomėjimas lemia, kad kai kurie spektakliai gyvuoja ilgiau, nei

tikėtasi juos statant. Pavyzdžiui, OKT teat-ro spektakliai-veteranai „Shoping and fuc-king“ bei „Vasarvidžio nakties sapnas“ skai-čiuoja jau tryliktus metus.

„Tokie spektakliai kaip „Vasarvidžio nak-ties sapnas“ yra fenomenalūs, nes ir po trylikos metų sugeba surinkti pilnas sales. Aš jį pastačiau su tuometiniais studentais, o dabar jie jau toli gražu nebe studentai. Kartais stebiuosi, kaip aktoriai dar sugeba pakartoti tuos triukus ir akrobatiką, reika-laujančią fi zinio pasirengimo“, – šypsojosi O.Koršunovas.

Tačiau garbingiausio amžiaus, viršijan-čio 60 metų, be konkurencijos Lietuvos teatro scenoje sulaukė Boriso Dauguvie-čio komedija „Žaldokynė“, režisuota Ka-zimieros Kymantaitės.

Tiesa, „Žaldokynė“, pasikeitus Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) val-džiai, savo gyvavimą repertuare jau irgi baigė.

„Spektaklis yra gyvas meno kūri-nys. Suprantu, kad yra kitų nuomonių, kad gali būti spektakliai-paminklai ar

Išeiti oriai

iškėlus galvą

12 | Visuomenė

V.Bagdonas:

„Nereikia kartoti „Mchato“ klaidų, kai šimtametės močiutės vaidina mergaites. Manau, kad jau „išvaidinau“ save šiame spektaklyje, be to, jaučiu fi zinės energijos stoką ir amžių.“

O.Koršunovas:

„Romeo ir Džiuljeta“ ar „Meistras ir Margarita“, net jei susirenka pilna salė, yra beveik nuostolingi. Todėl tiek man, tiek E.Nekrošiui Lietuvoje neapsimoka tokių spektaklių statyti.“

Vaidas Jauniškis, teatro kritikas

„Ne paslaptis, kad dažnai, ypač valstybiniuo-

se teatruose, režisieriai pastato spektaklius

ir juos palieka, o neprižiūrimi jie gali nusiva-

žiuoti ne į tą pusę. Tada mes, kaip žiūrovai,

net po pusmečio galime gauti „subproduk-

tą“. Todėl reikia žiūrėti ne tik į spektaklio lan-

komumą, bet ir į kokybę, nes žiūrovai visa-

da eis į komedijas, lygiai taip pat, kaip visada

žiūrės pigius serialus per televiziją.

Prisiminkime prieš keletą metų kilusią aštrią

diskusiją dėl Lietuvos nacionalinio operos ir

baleto teatro operos „Traviata“ pašalinimo iš

26 valandos – per tiek laiko buvo išpirkti visi bilietai

į paskutinį E.Nekrošiaus „Otelą“, kuriame vaidina

Eglė Špokaitė, Rolandas Kazlas, V.Bagdonas.

Teatro „Meno Fortas“ archyvo nuotr.

„Čia ir dabar“ menas

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Kovo 27 d., antradienį, minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai. Juos šįkart pretenduoja gauti:

• Režisieriai Oskaras Koršunovas

(už spektaklius „Miranda“ ir

„Išvarymas“), Jonas Vaitkus

(„Visuomenės priešas“) ir Vidas

Bareikis („Mr. Fluxus, arba

Šarlatanai“).

• Dramos aktorių vyrų kategorijoje

nominuoti Povilas Budrys, Dainius

Gavenonis, Ainis Storpirštis

ir Rimantas Teresas, dramos

aktorių moterų kategorijoje – Eglė

Gabrėnaitė, Airida Gintautaitė, Inesa

Paliulytė ir Eglė Mikulionytė.

• Pretendentais į geriausio

antraplanio vaidmens atlikėjo

vyro apdovanojimą įvardyti

Darius Meškauskas, Leonardas

Pobedonoscevas, Marius Repšys

ir Albinas Kėleris. Už geriausią

antraplanį moters vaidmenį

apdovanojimą pretenduoja gauti

Rasa Samuolytė, Monika Vaičiulytė

ir Elzė Gudavičiūtė.

• Scenografų kategorijoje varžosi

Marius-Alexandru Dumitrescu,

Marijus Jacovskis, Dainius

Liškevičius, Gintaras Makarevičius ir

Jūratė Paulėkaitė.

• Geriausiais kostiumų dizaineriais

pretenduoja tapti Agnė

Kuzmickaitė, Jolanta Rimkutė ir

Juozas Statkevičius.

• Į Auksinius scenos kryžius

pretenduoja ir operos solistės

Gitana Pečkytė, Sigutė Stonytė,

Asmik Grigorian bei operos solistai

Laimonas Pautienius, Arūnas

Malikėnas, Vaidas Vyšniauskas ir

Mindaugas Zimkus.

• Kompozitorių kategorijoje

nominuoti Antanas Jasenka ir

Saulius Prūsaitis.

• Geriausiu jaunuoju menininku

šiemet gali būti pripažinti

choreografai ir šokėjai Airida

Gudaitė bei Laurynas Žakevičius,

kompozitorius Gediminas Gelgotas,

operos solistas Tadas Girininkas ir

aktorius Ainis Storpirštis.

• Metų teatro reiškiniais nominuoti

teatro judėjimas „No theatre“ ir

Vidas Bareikis – už naujas teatro

formas, „trupė p.s.“ ir Valentinas

Masalskis – už nuoseklią teatro pe-

dagogiką bei Mantas Markevičius –

už naujojo cirko žanro puoselėjimą.

• Nacionalinės dramaturgijos

pastatymo kategorijoje nominuoti

spektakliai „Išvarymas“, „Mr. Fluxus,

arba Šarlatanai“ ir „Lietaus žemė“.

Teatro apdovanojimai

spektakliai-antkapiai, tačiau jeigu spek-taklis nebegyvas, jį toliau eksploatuoti nėra prasminga, – savo požiūrį dėstė LNDT meno vadovas Audronius Liuga. – Žiūrovai, kurie pasiilgsta tokio teatro, mūsų repertuare gali rasti vienuolikos metų senumo spektaklį „Paskendusi vasara“ apie išnykusį Lietu-vos kaimą, kuris sugrąžina susitikimą su tokiu teatru ir tokia literatūra. Šiuo požiū-riu, nors tai ir nėra iškilus meno kūrinys, jis turi savo vietą ir auditoriją.“

A.Liuga prisipažino, kad pradėjęs dirbti teatro meno vadovu, spektaklio gyvavimo laiką sprendžia atsargiau.

„Dirbdamas teatre, matau daug aplinky-bių, kodėl vienas ar kitas spektaklis, kurį kritikai jau norėtų nurašyti, dar yra reper-tuare. Pavyzdžiui, jei spektaklis dar turi šiek tiek vertės ir gyvybės, verta jį išlai-kyti, kad jame vaidinantys aktoriai turė-tų darbą, profesine prasme nedegraduotų ir išlaikytų profesinį lygį, – aiškino LNDT meno vadovas. – Tai sudėtingi klausimai, kurie sprendžiami individualiai kiekvienu atskiru atveju.“

repertuaro Naujųjų metų sutikimo vaka-

rą. Tada žiūrovai piktinosi, kaip jie pasitiks

Naujuosius metus be „Traviatos“, o Gintau-

tas Kėvišas aiškino, kad teatras turi statyti

kažką nauja, nes tas spektaklis yra mora-

liai pasenęs ir nusidėvėjęs nuo kostiumų

iki režisūros. Šis klausimas buvo išspręs-

tas vardan teatro kokybės – kai toks vidinis

cenzorius sudirba, yra puiku. Spektaklio

galiojimo laikas nustatomas pagal tai, kiek

žmonių jį pamatė ir kiek galėtų bei norė-

tų pamatyti, tačiau taip pat egzistuoja ir

spektaklio moralinis amžius, kiek jis gali

būti rodomas.

Matematiškai atsakyti į klausimą, koks tu-

rėtų būti spektaklio galiojimo laikas, neįma-

noma, todėl belieka atsigręžti į teatro kla-

sikus. Visi didieji Europos teatro kūrėjai yra

apibrėžę paties teatro, suvokiant jį kaip tru-

pę ar vienminčių ansamblį, gyvavimo truk-

mę. Anot jų, teatras gali egzistuoti penke-

rius ar septynerius metus – niekas nedavė

daugiau. Net matydami iš naujo atgaivintus

spektaklius, pastebime, kad jie atrodo ki-

taip, nes pasikeitė aplinka – ji lygiai taip pat

kuria spektaklio kontekstą ir jį keičia. Teat-

ras yra kuriamas šiam laikui, tai yra „čia ir

dabar“ menas, reakcija į šiuos laikus.“

15min • 2012 m. kovo 23 d.14 | Pasaulis

Lina Balsytėl.balsyte@15min.lt

Iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų liko septyni mėnesiai, tačiau politikos apžvalgininkai jau dabar įsitikinę, kad didelės intrigos šiais metais nebus. Aiškėjantis respublikonų kandidatas į prezidentus turi nedaug šansų atimti postą iš demokrato Baracko Obamos.

Tačiau dėl to mažai kas džiaugiasi, nes ir B.Obama vertinamas tik kaip geriausias variantas iš blogiausių.

Gąsdina savo radikalumuDėl galimybės lapkričio 6-ąją įvyksiančiuose prezidento rinkimuose varžytis su Demok-ratų partijos kandidatu 51-erių B.Obama šiuo metu kaunasi keturi respublikonų kan-didatai. Tačiau jų radikalumas ir tarpusavio rietenos ne tik nuvylė didžiąją dalį respub-likonų elektorato, bet ir, apžvalgininkų nuo-mone, plačiau atvėrė duris į pergalę dabar-tiniam valstybės vadovui.

Buvęs trečiasis pagal rangą respublikonas Senate, 53 metų Rickas Santorumas – kon-servatyvių krikščioniškų pažiūrų politikas, griežtas kontraceptikų, abortų ir gėjų san-tuokų priešininkas. Amerikoje jis sukėlė didžiulį pasipiktinimą, pareikšdamas, kad jo vertybių sistemoje tos pačios lyties as-menų santuoka yra prakeikimas, panašiai kaip poligamija. Nuo R.Santorumo kliuvo ir B.Obamai – respublikono įsitikinimu, da-bartinio JAV prezidento administracija yra pernelyg sekuliari.

Kitas respublikonų kandidatas, 68-erių Newtas Gingrichas, prieš beveik du dešimt-mečius atgaivinęs Respublikonų partiją, sugrąžinęs jai daugumą Kongrese, o pats

tapęs Kongreso vadovu, stebina ne visai racionaliais svaičiojimais.

Antai N.Gingrichas pareiškė, kad jam einant antrąją JAV prezidento kadenciją, 2020-aisiais, Mėnulis taptų 51-ąja JAV vals-tija, kolonizuota 13-os tūkst. amerikiečių naujakurių; turistai medaus mėnesius leis-tų orbitoje aplink Žemę, o kosmose pasta-tyti pramonės objektai nesvarumo būse-noje gamintų žmonėms įvairius daiktus. N.Gingrichas taip pat žada amerikiečiams raketą, nuskraidinsiančią juos į Marsą.

Šias, nuo realybės atitrūkusias, idėjas ga-lima nuleisti negirdomis, bet pamiršti, kad tuo metu, kai dėl neištikimybės iš prezi-dento posto bandė išstumti tuometį šalies prezidentą Billą Clintoną, šiuo metu trečią kartą vedęs politikas pats apgaudinėjo savo žmoną, sudėtingiau. Be to, N.Gingrichas nemažai pinigų uždirbo kaip lobistas, todėl net tarp savo partijos narių nėra laikomas visiškai švariu politiku.

Libertaro ir pacifi sto 76-erių Rono Paulo pasiūlymai ne mažiau intriguojantys. Tarp jo politinėje programoje įrašytų pasiūlymų –išstojimas iš Jungtinių Tautų Organizaci-jos, JAV Federalinio rezervo panaikinimas ir naujos valiutos įvedimas. „N.Gingrichas tapo tikru keistuoliu, nors prieš kurį laiką buvo Respublikonų partijos lyderis ir Kon-greso vadovas. R.Santorumas yra radikalas, jis orientuojasi į radikaliausius respubliko-nų rėmėjų sluoksnius. Jis tikrai neturi jokios galimybės laimėti, – „15min“ sakė politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarp-tautinių santykių ir politikos mokslų (TSP-MI) dėstytojas Kęstutis Girnius. – R.Paulas yra silpniausias respublikonų kandidatas.“

Taikosi prie rinkėjųŠiame konkurentų kontekste 64-erių bu-vęs Masačusetso valstijos gubernatorius

Mittas Romney atrodo patraukliausiai. Po pastarųjų svarbių pergalių keliose valstijose jau neabejojama, kad jis taps respublikonų atstovu, mesiančiu iššūkį 44-ajam JAV pre-zidentui B.Obamai.

M.Romney – Harvardo universiteto ab-solventas, itin sėkmingas verslininkas, milijonus susikrovęs iš privataus kapi-talo investicinių fondų. Manoma, kad jo

turtas siekia 250–300 mln. JAV dolerių.Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į besikeičian-čią M.Romney poziciją įvairiais klausimais. „M.Romney savo politiniame kelyje labai blaškėsi, – „15min“ sakė žurnalistas, Vil-niaus universiteto Žurnalistikos instituto (ŽI) lektorius Romas Sakadolskis. – Jis lai-komas vidurio kelio respublikonu, todėl norint pritapti prie sukonservatyvėjusių ir religinę retoriką vis dažniau naudojančių partijos narių, jam reikėjo gerokai pasistū-mėti į politinio spektro dešinę.“

R.Sakadolskio teigimu, pastaraisiais me-tais M.Romney retorika akivaizdžiai kei-tėsi. „Bet žmonės tai mato, todėl jis laiko-mas pažeidžiamu. Visą savo gyvenimą jis ėjo ne tuo keliu, kuriuo eina dabar“, – sakė

JAV ilgai gyvenęs ir dirbęs žurnalistas. Kaip pavyzdį R.Sakadolskis pateikė M.Romney Masačusetse įgyvendintą sveikatos drau-dimo reformą, kurią vėliau prezidentas B.Obama pritaikė visai šaliai. „Kai respu-blikonai stengėsi užkirsti kelią B.Obamos sveikatos draudimo reformai, M.Romney ėmė išsižadėti dalykų, kuriuos rėmė bū-damas gubernatorius. Tai buvo pirmasis ženklas, kad jis labai derinasi prie rinkėjų nuotaikų“, – pastebėjo lektorius.

„Yra daug žmonių, griežiančių dantį ant M.Romney ir netikinčių jo dešinumu, ma-nančių, kad jis yra užsislėpęs centristas. Būdamas Masačusetso valstijos guberna-torius jis elgėsi gan nuosaikiai, sugebėjo sutaikyti respublikonus ir demokratus, kad būtų įgyvendintos tam tikros reformos. Da-bar jis bando atrodyti karingas“, – dėmesį į politiko pokyčius atkreipė R.Sakadolskis.

Drabstosi purvaisTikėtasi, kad pirminė Respublikonų par-tijos rinkimų kampanija baigsis vasarį, ta-čiau, nepaisant M.Romney laimėjimų, kiti trys kandidatai pasitraukti iš rinkimų kol kas neketina. K.Girniaus įsitikinimu, kuo ši rinkimų kam-panija ilgiau tęsis, tuo blogiau respubliko-nams, mat vietoj to, kad deklaruotų savo dorybes ar kalbėtų apie tai, kaip JAV išbris-ti iš ekonomikos krizės, partijos kandidatai drabstosi purvais.

„Jie tiesiog pjaunasi tarpusavyje, – tei-gė politikos apžvalgininkas. – Ypač savo oponentus puola M.Romney, sakydamas, kad jie yra nevykę ir nepatyrę. Vienas kito puolimų yra labai daug.“

Užsipuolęs N.Gingrichą, kaip po lobis-tų padu esantį politiką, M.Romney ne-trukus sulaukė atsako – reklamos, kurio-je žmonės pasakojo, kaip jie gerai gyveno,

JAV prezidento rinkimai: geriausias iš blogiausių

M.Romney

(nuotraukoje – su

žmona Ann) laikomas

respublikonų favoritu.

AFP nuotr.

K.Girnius:

„Jie tiesiog pjaunasi tarpusavyje. Ypač savo oponentus puola M.Romney, sakydamas, kad jie yra nevykę ir nepatyrę.“

N.Gingrichas

stebina

kosminiais

pažadais.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. kovo 23 d. Pasaulis | 15

kol M.Romney neįsigijo įmonės, kurioje jie dirbo, jų neatleido ir neprivertė gyven-ti skurde.

„M.Romney pabrėžia esąs verslininkas ir žinąs, kaip reikia sutvarkyti šalies ūkį, o jo oponentai šaukia, kad jis yra oportunistas, kuriuo negalima pasitikėti, – sakė K.Girnius. –R.Santorumas taip pat akcentuoja, kad res-publikonai nacionalinius prezidento rin-kimus laimėdavo tik tada, kai jiems atsto-vaudavo griežti konservatoriai, kaip antai Ronaldas Reaganas ar George‘as W.Bushas. Kai respublikonai išsirinkdavo nuosaikesnį kandidatą, kuris bandydavo kreiptis ir į ne-priklausomus rinkėjus, jie pralaimėdavo.“

Lemiamą žodį tars ekonomikaAplinkybės antros kadencijos siekiančiam B.Obamai nėra itin palankios. Kaip rodo „The New York Times/CBS News“ atliktos apklausos duomenys, 56 proc. amerikiečių nepritaria tam, kaip šalies prezidentas tvar-kosi su ekonomika, o 62 proc. teigia, kad jis nepadarė pažangos ekonomikos srityje.

Valdant B.Obamai nedarbas JAV pasiekė 30 metų senumo aukštumas ir vis dar išlie-ka 8,5 proc., o biudžeto defi citas perkopė 1 trilijono JAV dolerių ribą, pagerindamas visų laikų rekordą.

Prezidentui sunkiai sekėsi susitarti su nedidelę persvarą Kongrese turinčiais res-publikonais, todėl žlugo jo pastangos gai-vinti šalies ekonomiką. Be to, B.Obama ne-ištesėjo vieno iš svarbiausių savo rinkimų

pažadų – neuždarė Guantanamo kalėjimo.„B.Obama taip pat yra silpnas kandidatas į prezidentus. Jo retorika daug skambes-nė nei veiksmai, – savo nuomonę dėstė R.Sakadolskis. – Apžvalgininkai, stebėję jo administracijos veiklą, teigia, kad per savo kadenciją B.Obama praleido labai daug progų. Žinoma, yra ir argumentas, kad nie-kas kitas nebūtų sugebėjęs nuveikti dau-giau, turint omenyje, kokioje krizėje buvo Amerika.“

Vis dėlto, įvertinus respublikonų kan-didatus, B.Obamos galimybės laimėti pre-zidento rinkimus vertinamos pozityviai. Tačiau politikos apžvalgininkai taip pat pa-žymi, kad galutinį žodį tars Jungtinių Vals-tijų ekonomika. „Jei šalies ekonomika gerės ir jei Izraelis nesmogs Iranui, B.Obama tu-rės daugiau galimybių laimėti. Jei prastės –mažiau“, – įsitikinęs K.Girnius.

Savo rinkimų kampanijoje dabartinis galingiausios pasaulio valstybės lyderis akcentuos kelis svarbiausius pasiekimus: išgelbėtą šalies ekonomiką ir Amerikos automobilių pramonę bei po dešimties metų slapstymosi surastą bei sunaikintą ieškomiausią pasaulyje teroristą Osamą bin Ladeną.

Ne mažiau svarbiais savo pasiekimais B.Obama laiko JAV kariuomenės išvedi-mą iš Irako, sumažintus smulkaus verslo mokesčius, reformas sveikatos apsaugos ir studijų paskolų srityse.

• Prieš JAV prezidento rinkimus šalyje vyksta pirminiai prezidento rinkimai. Per šiuos

rinkimus Respublikonų ir Demokratų partijų kandidatai atskirose valstijose kovoja

su kitais savo partijos iškeltais kandidatais dėl galimybės būti nominuotam partijos

favoritu per nacionalinį partijos suvažiavimą.

• Pirminiai prezidento rinkimai JAV vyksta dvejopai: vienose valstijose partijos

rinkikus (delegatus) renka partijos narių susirinkimas („caucus“ sistema), kitose

už juos balsuoja visi gyventojai, reikšdami nuomonę visuotiniuose rinkimuose

(„primaries“).

• Išrinktieji delegatai partijų konvencijose sprendžia dėl galutinio partijos

nominuojamo kandidato.

• JAV prezidentą renka 538 Rinkikų kolegijos nariai. Kiekviena valstija turi savo

Kolegiją, kurią sudaro skirtingas narių skaičius. Kolegiją sudaro po du kiekvienos

valstijos senatorius, o likusius jos narius, kurių skaičius priklauso nuo valstijos

dydžio, renka JAV piliečiai, tame pačiame balsavimo biuletenyje pažymėdami savo

pasirinkto kandidato į prezidento postą pavardę.

• Nors teisiškai Kolegijos nariai neprivalo atsižvelgti į rinkėjų daugumos nuomonę,

faktiškai visada dėl vienokių ar kitokių priežasčių kolegijos nariai priversti balsuoti

už visuomenės pasirinktą kandidatą.

• Kandidatas laimi prezidento rinkimus surinkęs ne mažiau nei 270 balsų. Jei nė

vienas kandidatas tokio balsų skaičiaus nesurenka, Atstovų rūmai išrenka tris

daugiausiai balsų surinkusius kandidatus. Balsuojant antrą kartą visos valstijos turi

tik po vieną balsą. Balsuojama tol, kol vienas iš kandidatų surenka daugumą balsų.

• Rinkimų kolegijose vadovaujamasi „laimėtojas pasiima viską“ principu. Tai yra, jei

kurioje nors valstijoje už vieną iš kandidatų balsavo 50,1 proc., jis laimi visų valstijos

rinkikų balsus, o kandidatas, surinkęs 49,9 proc., negauna nė vieno balso. Dėl šios

sistemos Baltųjų rūmų šeimininku kartais tampa kandidatas, užsitikrinęs rinkikų, o

ne rinkėjų balsų daugumą.

Sudėtinga rinkimų sistema

R.Santorumas gąsdina

religiniu įkarščiu.

AFP nuotr.

Michelle Obama skaldo amerikiečius. Vieniems pirmoji dama simbolizuoja eleganciją ir žavesį, kitiems ji – tik pikta juodaodė, verčianti aukštyn kojomis Baltuosius rūmus ir eikvojanti mokesčių mokėtojų pinigus.Tokias mintis kursto neseniai išleista žur-nalistės Jodi Kantor knyga „The Obamas“ („Obamos“). Neautorizuotoje pirmosios šei-mos biografi joje autorė kuria Michelle Oba-mos kaip savimi pasitikinčios, nevengiančios užkulisinių žaidimų, intrigų ir konfl iktų as-menybės portretą.

Įkalinta Baltuosiuose rūmuosePasak J.Kantor, M.Obama nėra tipiška pirmo-ji JAV dama, kuri visada pritaria vyro nuo-monei, lydi jį diplomatinėse ceremonijose ir dalyvauja labdaringoje veikloje. Michelle savarankiška, ji gali parodyti liūtės nagus. Ji sugeba net konfl iktuoti su Vakarų fl igeliu – Baltųjų rūmų dalimi, kurią užima prezidento administracija. Vieša paslaptis – preziden-tienės kivirčas su jau buvusiu administra-cijos vadovu Rahmu Emanueliu, nors pati Michelle tvirtina, kad stengiasi būti kuo ato-kiau nuo aktualiosios politikos.

„Galėčiau ant vienos rankos pirštų suskai-čiuoti, kiek kartų esu buvusi Vakarų fl igely-je“, – ginasi pirmoji JAV dama. Tačiau tik ne-daugelis ja tiki. Juolab po to, kai sausio 9-ąją netikėtai atsistatydino Billas Daley – dar vie-nas JAV prezidento administracijos vadovas.

Michelle tiesiog nemalonu gyventi Bal-tuosiuose rūmuose, kur ji jaučiasi beveik kaip kalinė. „Ji daro labai didelę įtaką vy-rui, bet tai vyksta daugiau privačioje sferoje. Stengiasi priminti jam misiją, kuri patikėta užimant prezidento postą“, – rašo knygos autorė.

Michelle paramos prezidentui labai reikės artimiausiais mėnesiais. Kad laimėtų teisę į antrąją kadenciją, Barackas Obama norės priminti lūkesčius, kuriuos buvo pažadinęs amerikiečiams praėjusios rinkimų kampa-nijos metu. Michelle būtų labai svarbus tos kampanijos ramstis.

Knyga „Obamos“, kuri prezidentienės pa-veikslą šiek tiek pritemdo, buvo ne pati ma-loniausia naujametė dovanėlė prezidento šeimai.

Greičiau veikėja negu žmona Kritikai primena, kad pirmosios damos aplinka dažnai užsimena apie revanšą už afroamerikiečių rasinės diskriminacijos metus, o ji pati esanti daugiau kovotoja dėl lygių teisių nei JAV prezidento žmona.„Tokią etiketę kai kurie žmonės norėjo man priklijuoti nuo tos dienos, kai Barackas pa-skelbė kandidatuosiantis. Visada atsiras to-kių, kurie negalės manęs pakęsti“, – ramiai atsakė M.Obama interviu CBS televizijai.

Ji daro savo. Vis dar aktyviai veda kam-paniją „Judėkime!“, kovojančią su vaikų ir jaunimo nutukimu, propaguoja sveikus mi-tybos ir fi zinės kultūros įpročius. Ji dar rašo knygą apie sodininkystę (garsųjį savo sodą Baltuosiuose rūmuose įkūrė jau pirmai-siais metais), kuri pasirodys gegužės 1-ąją.

Prezidentienė vis dar pritraukia milžiniš-ką žiniasklaidos dėmesį ir – skirtingai nuo vyro – visiškai nepraranda populiarumo.

Kai sausio viduryje ji atėjo į „Twitter“ tinklą, per kelias valandas turėjo daugiau kaip 88 tūkst. šalininkų. Dabar jų gerokai daugiau nei pusė milijono.

Valdo ponia Michelle?

Kas čia valdo? Michelle Obama dažnai padeda

vyrui priimti sprendimus.

Baltieji rūmai

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Viktorija Navickaitė v.navickaite@15min.lt

Vienam tai – nelaimė, o kitam – verslo planas. Nors prekyba organais yra nelegali, daliai lietuvių tai nė motais – ligonių vargus jie pasiryžę paversti uždarbiu.

„Parduodu inkstą už sutartą kainą“, – rašo skelbimą portale skelbiu.lt įdėjęs kaunietis. Už inkstą jis prašo 20 tūkst. Lt, bet priduria, kad dėl kainos galima ir pasiderėti.

„Skubiai parduodu inkstą!!! Laukiu tik rimtų pasiūlymų“, – rašo kitas tinklalapio vartotojas. Jis taip pat iš Kauno ir yra pasi-ryžęs tartis dėl sumos. „Parduodu inkstą, kaina derinama“, – skelbia asmuo, pasiva-dinęs „Inkstu“. Šis pardavėjas su potencia-liais klientais pasiryžęs bendrauti tik elek-troniniu paštu.

Kiek konkretesni skelbimų portalo skelbikas.lt vartotojai. Šie prekeiviai apie savo įkainius ir situaciją kalba glaustai ir aiškiai. „Parduodu inkstą. Šeimoje yra fi -nansinių bėdų, todėl noriu parduoti inks-tą. Esu sveika, nerūkanti ir negerianti 19-os

metų mergina. Kreiptis tik su rimtais pa-siūlymais“, – rašo vilnietė. Mergina už or-ganą tikisi 200 tūkst. Lt. „Sveikas sportiš-kas vaikinas skubiai parduotų inkstą, 70 Lt“, – tikėkimės, jog šio skelbimo autorius tik pokštauja.

Įsigyti sunkiau nei atrodo„Laba diena… Aš čia dėl inksto… Radau jūsų skelbimą internete ir norėjau paklaus-ti, ar dar parduodat?“ – telefonu pasiteira-vau vieno pardavėjų.

„A, che che… Reikia inksto, ane? O tai kiek siūlot? – atsako pasiryžęs derėtis bal-sas. – 20 tūkst. Lt? Na, gal ir gerai. Matot,

man ryt į darbą, poryt irgi, tai nebent pir-madienį susitikt galim…“

Tolimesnio pokalbio metu mudu – pir-kėjas ir pardavėjas – mėginome kalbėtis it medikai. Aptarėme kraujo grupes, dono-ro ir recipiento duomenis, operacijų rei-kalus. Padėjusi telefono ragelį dar ilgai sėdėjau be žado – šitas žmogus atiduotų savo inkstą pernelyg nesigilindamas nei kam, nei kodėl.

Susisiekti su kitais prekeiviais sekėsi kur kas sunkiau. Aštuoni skelbimuose netei-singai nurodyti telefono numeriai, trys ne-atsakyti skambučiai, o vienas žmogus tie-siog pasiuto: „Tu ką? Ko čia skambinėji?“

Inkstą čia pirkt nori! To dar betrūko.“ Aki-vaizdu, kad žmogus tapo kažkieno piktų pokštų auka.

Tiesa, pavyko susisiekti ir su mergina, kuri savo nuomonę inkstų pardavimo klau-simais jau spėjo pakeisti. „Aha, įdėjau tą skelbimą, bet, žinokit, nebeparduodu jau. Tiesiog situacija pasikeitė“, – švelniai kal-bėjo ji.

Už skelbimus nebaudžiaKaip teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, nors prekyba organais yra laikoma nelegalia, nubaus-ti skelbimus įdėjusių interneto vartotojų nėra pagrindo: „Vien tik skelbimas apie norą pasipelnyti iš nuosavų organų nėra nusikalstama veika, todėl tokių skelbimų autoriams ir nėra galimybių taikyti kokių nors sankcijų.“

Anot jo, šiuo metu Seime yra svarstoma galimybė papildyti Baudžiamąjį kodeksą straipsniu „Prekyba žmogaus organais, au-diniais, ląstelėmis arba embrionu“, kuris kriminalizuotų tokias veikas, kaip siūlymą pirkti ir parduoti žmogaus organus, ląsteles ar pan. Šiuo metu Lietuvos Baudžiamaja-me kodekse yra kriminalizuota tik preky-ba žmonėmis siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą, audinį arba ląstelių.

16 | Sveikata

Parduodu inkstą, kaina sutartinė

Šis straipsnis yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto

Žurnalistikos instituto 2 kurso studentų pirmojo „Infojazz“ projekto

„Donorystė: iššūkiai, viltys, išgyvenimai“ dalis.

Visą projektą galite rasti www.universitetozurnalistas.lt

Vitalijus Sokolovas, chirurgas

„Taip, jūs galite nusipirkti inkstą, tačiau

tai nereiškia, kad galėsite jį transplan-

tuoti. Organų persodinimo operacijose

dalyvauja apie 20 žmonių. Mūsų šalis

yra pakankamai maža ir specialistų, ge-

bančių transplantuoti organą, yra ne-

daug, todėl suburti visus į vieną opera-

ciją bei tikėtis, kad niekas to nesužinos,

atrodo nerealu. Be to, norint persodinti

organą, reikia atlikti galybę tyrimų. Pa-

vyzdžiui, pirkdami automobilį jūs galite

pasakyti prekeiviui, kokius pageidavi-

mus jis turi atitikti. O organo duome-

nų jums niekas nepasakys – tam reikia

specialių tyrimų, kurių slapčia taip pat

neatliktumėte. Pats tokių įvykių nese-

ku, tačiau man teko girdėti, kad Afriko-

je prekyba organais klesti. Juk ne veltui

prieš įvairias konferencijas medikus pa-

sitinka protestai prieš nelegalias trans-

plantacijas. Žinau, kad dalyje atsilikusių

šalių net specialiai auginami žmonės,

kurių likimas aiškus – jie gyvena tam,

kad atiduotų savo organus.“

Asta Kubilienė, Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė

„Reglamentuotas kiekvienas donorys-

tės ir transplantacijos žingsnis. Yra mi-

nistro įsakymai, yra transplantacijos

įstatymai, kritinių būklių įstatymas ir kt.

Kiekvienas organas taip pat turi savo

aprašus, iš kurių matyti, kada jį galima

transplantuoti – jis turi atitikti daugybę

kriterijų.

Žmogus negali būti parduodamas ir jo

įkainoti jokiais būdais negalima. Jeigu

mes leidžiame parduoti savo organus,

iškreipiame visą donorystės ir trans-

plantacijos sistemą. Duomenų apie

prekybos atvejus mes neturime, tačiau

puikiai žinome apie tam tikros visuome-

nės dalies neišprusimą. Tam tikri žmo-

nės ateina į mūsų biurą ir siūlo parduo-

ti savo organus – jie pasižymi specifi ne

išvaizda, atitinkamu intelektu. Tokiais

atvejais bandome jiems paaiškinti apie

teisminę bazę ir kitus dalykus jiems su-

prantama kalba. Prieš dešimtmetį tokių

atvejų pasitaikydavo gerokai daugiau –

biure kasdien apsilankydavo net keli po-

tencialūs prekiautojai, tačiau šiandien

jie pasirodo gerokai rečiau.“

„Tai neįmanoma“

Specifi niai pardavėjai

15min • 2012 m. kovo 23 d.

„Tai neįmanomaaa““

Gydytojai tikina:

inkstą gal ir įmanoma

nusipirkti, tačiau

jo transplantuoti

nepavyks.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. kovo 23 d.18 | Sportas

Julius Bliūdžiusj.bliudzius@15min.lt

„Krepšinis vėl susižėrė viską“. Tokią frazę nuolat kartoja įvairių sporto šakų atstovai, kai kalba pakrypsta apie sporto fi nansavimą iš valstybės biudžeto. Tiesa, šiemet aistrų mažiau. Nes Lietuvos krepšinio federacija, pernai gerai užsidirbusi iš mūsų šalyje vy-kusio Europos vyrų krepšinio čempiona-to, šiemet atsisakė valstybės dotacijos. Bet vargu, ar tai pakeis nuomonę, jog krepši-nis Lietuvoje fi nansiškai skriaudžia kitas sporto šakas.

Paprastai Krepšinio federacijai atitenka 2–3 mln. Lt, o tai yra maždaug ketvirtada-lis visų sporto federacijoms skiriamų lėšų. Tačiau apeliuojant į krepšinio pinigus daž-nai nutylima, kad krepšinį Lietuvoje prakti-kuoja gerokai daugiau žmonių nei bet kurią kitą sporto šaką.

Formulė, pagal kurią skaičiavome, kiek valstybės lėšų tenka vienam kiekvienos sporto šakos atstovui, paprasta: federaci-jai skirtas lėšas (pastarųjų trejų metų vidur-kį) padalijome iš tą sporto šaką klubuose ir sporto mokymo įstaigose praktikuojančių žmonių skaičiaus. Šiuos duomenis patei-kė Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD). Įtraukėme tik tas federacijas, ku-rios valstybės fi nansavimą gavo bent dve-jus metus per pastaruosius trejus.

Šimtai tūkstančių – saujelei Rezultatai rėžiantys akį. Iš visų sporto šakų išsiskiria viena – šiuolaikinė penkiakovė. Vienam greitojo čiuožimo atstovui tenka 470 Lt, ir pagal šį rodiklį greitasis čiuožimas rikiuojasi antroje vietoje, o vienam pen-kiakovininkui tenka net 11 kartų daugiau –5300 Lt.

Sporto šaką, kuri tapo vienu Lietuvos pasi-didžiavimo simboliu, praktikuoja vos šimtas žmonių (2010 metų duomenimis – 102). Pa-gal masiškumą penkiakovė nusileidžia net-gi, pavyzdžiui, virvės traukimui, aikido ar alpinizmui. Nepaisant to, šiuolaikinės pen-kiakovės plėtotei šiemet skirta 642 tūkst. Lt.Didesnę sumą gavo tik lengvaatlečiai.

Paradoksaliai šiame kontekste atrodo Do-natos Rimšaitės atvejis. Būtent šiuolaiki-nės penkiakovės atstovė prieš metus sukėlė skandalą, kai dėl prastų fi nansinių sąlygų atsisakė atstovauti Lietuvai ir pasirinko tur-tingesnę Rusiją.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federa-cijos (LŠPF) generalinis sekretorius Viačes-lavas Kalininas pripažįsta, kad penkiakovė yra brangi sporto šaka, bet pabrėžia spor-to šakos kompleksiškumą. Didinti masiš-kumą, pasak V.Kalinino, neįmanoma, nes stinga bazių.

„Padalinkite tą sumą iš penkių, juk pen-kiakovę sudaro penkios rungtys. Kiek-vienai jų reikia atskiros sporto bazės. Tai mūsų sporto šaką padaro brangią, nes rei-kia ir baseino, ir žirgyno, ir šaudymo bei

fechtavimosi salės. Masiškumą būtų galima didinti, jei bazių būtų daugiau. Ypač trūks-ta baseinų. Vos telpame į bazes, kurias turi-me“, – kalbėjo V.Kalininas.

Gavo daugiausia, bet per mažaiPagal tai, kiek valstybės lėšų tenka vienam sportuojančiam, krepšinis, tėra tik 17-oje vietoje (maždaug 142 Lt). Antrąją religiją

Lietuva daugiausia investuoja ne į krepšinį

Dotacijų „15min“ į valstybinį sporto federacijų fi nansavimą pažvelgė kitu kampu. Sporto šakų fi nansavimas dažniausiai matuojamas lyginant bendras sumas, kurios atseikėjamos federacijoms. Pabandėme apskaičiuoti, kiek valstybės lėšų tenka vienam kiekvienos sporto šakos atstovui. Skaičiai – sensacingi.

V. Sporto šaka Suma* (Lt.)

1. Šiuolaikinė penkiakovė 5317,02. Greitasis čiuožimas 469,63. Biatlonas 402,34. Buriavimas 400,45. Sambo 378,7

6. Dviračių sportas 366,07. Kurašas 342,58. Beisbolas 271,99. Žolės riedulys 213,410. Irklavimas 213,411. Šaudymas 210,812. Kalnų slidinėjimas 207,414. Ledo ritulys 177,215. Kikboksas 175,716. Slidinėjimas 169,117. Krepšinis 142,418. Imtynės 141,319. Fechtavimas 135,020. Dailusis čiuožimas 130,4

* Biudžeto lėšos, tenkančios vienam sportuojančiam.

Dosniausiai remiamos sporto šakos

V. Sporto šaka Suma* (Lt.)

1. Tenisas 10,42. Futbolas 21,8

3. Tinklinis 24,14. Keliautojų sportas 27,55. Tailando boksas 29,26. Dziudo 32,77. Šachmatai 35,58. Kultūrizmas 36,59. Kiokušin karatė 39,610. Lietuviškas ritinis 40,0

* Biudžeto lėšos, tenkančios vienam sportuojančiam.

Kukliausiai remiamos sporto šakos

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Prieš svarbiausią kovą – likimo smūgisAsta Žukaitėa.zukaite@15min.lt

Deividui Stagniūnui rengtis svarbiausiam šio sezono startui sunkiau nei bet kada. Ant plauko kybo Deivido mamos gyvybė.

Praėjusį savaitgalį Deividas praleido Čikagoje (JAV) pas sunkiai sergančią mamą, bet grįžo į De-troitą ir paskutinėse treniruotėse su Isabella To-bias šlifavo šokių žingsnelius. Į kitą savaitę Nicoje (Prancūzija) vyksiantį pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatą Lietuvai atstovaujanti pora turėtų iš-vykti po kelių dienų. Ar Lietuvai atstovaujanti pora galės startuoti planetos pirmenybėse, priklausys nuo Dievo valios. Pasaulio čempionatas bus pa-skutinės šio sezono varžybos, po kurių Deividas viliasi kuo daugiau laiko praleisti su jam artimiau-siu ir brangiausiu žmogumi.

Nuotaikos mūsų poros stovykloje niūrios, bet D.Stagniūnas nepasiduoda nevilčiai. Taip pat sun-ku jam buvo ir prieš Europos čempionatą.

„Deividui labai sunku. Nesulaukiau iš jo žinių, todėl paskambinau treneriams į Ameriką. Jie nu-ramino, kad Deividas grįžo į Detroitą ir iš visų jėgų kibo į treniruotes. Jo mamos būklė labai sunki, to-dėl meldžiamės už ją, už mūsų Deividą ir tikimės, kad startuoti Nicoje mūsų pora galės“, – „15min“ sakė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Li-lija Vanagienė.

D.Stagniūno mama sunkiai serga nuo lapkričio. Tuomet grįždamas iš Rusijoje vykusių „Grand Prix“ varžybų geriausias Lietuvos čiuožėjas gavo žinutę, kuri jo šeimos gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Jo mamą ištiko insultas. „Deividas parodė didžiulę valią ir ištvermę ir, nepaisant to, kad labai daug lai-ko praleido pas mamą, sugebėjo puikiai pasiruošti Europos čempionatui“, – pasakojo L.Vanagienė.

Senojo žemyno pirmenybėse Lietuvos ledo čiuo-žėjai užėmė 9-ąją vietą ir, pailsėję vos keletą dienų, vėl kibo į darbus Detroito ledo arenoje. Iki pasaulio čempionato buvo likę vos du mėnesiai, tačiau jų maksimaliai išnaudoti nepavyko. Isabella patyrė nesunkią traumą ir negalėjo čiuožti tris savaites, Deividas taip pat jaudinosi dėl mamą ištikusios nelaimės. Vis dėlto treneriai mano, kad pasaulio čempionate mūsų pora galėtų puikiai pasirodyti.

„Treneris labai patenkintas pasiruošimu ir šią savaitę čiuožėjai jau atlieka po du pračiuožimus iš eilės. Šįkart prognozuoti Deivido ir Isabellos pa-sirodymo pasaulio čempionate nenorėčiau. Labai laukiame šio čempionato, bet laukiame su baime. Džiaugsimės bet kokiu rezultatu“, – nieko nedrįso prognozuoti L.Vanagienė.

Pasaulio čempionatas vyks kovo 26 – balandžio 1 dienomis.

Dailusis čiuožimasSportas | 19

D.Stagniūnas

ir I.Tobias

nepasiduoda

nevilčiai ir

rengiasi kovoti.

AFP nuotr.

skerspjūvis

lenkia ne tik svariais pasiekimais ga-linčios pasigirti olimpinės sporto ša-kos – buriavimas, dviračių sportas, ir-klavimas, baidarių ir kanojų irklavimas ar minėta šiuolaikinė penkiakovė, bet ir beisbolas, slidinėjimas, kalnų slidi-nėjimas ar mažai kam žinomas kura-šas (nacionalinės uzbekų imtynės su diržais, – red. past.).

Lengvosios atletikos federacija šiemet gavo didžiausią biudžetinio pyrago dalį –812 tūkst. Lt. Tai 120 tūkst. Lt daugiau nei pernai. Vis dėlto pagal tai, kiek lėšų tenka vienam sportuojančiam, lengvoji atletika atsiduria net už dvidešimtuko ribų – 114 Lt vienam žmogui. Lengvą-ją atletiką sporto mokymo įstaigose ir klubuose praktikuoja daugiau nei 6000 žmonių, tai yra ketvirta pagal masišku-mą sporto šaka Lietuvoje.

„Mūsų federacija viena didžiausių, mes turime daugiausia olimpiečių. Tad visai normalu, kad daugiausia lėšų ga-vome mes. Kita vertus, mūsų poreikiai yra dar didesni. Juk reikia galvoti ne tik apie olimpines žaidynes, bet ir apie jau-nimo rengimą. Žaidynės ateis ir praeis, o investuoti į jaunimą reikia nuolat“, – teigė Lietuvos lengvosios atletikos fe-deracijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Futbolas ir tenisas – skriaudžiamiPagal duomenis, kuriuos pateikia KKSD, futbolas ir tenisas patenka į masiškiausių sporto šakų trejetuką, nepralenkiamas

tik krepšinis. Tačiau tai ir labiausiai vals-tybės skriaudžiamos sporto šakos – vie-nam tenisininkui iš biudžeto tenka vos 10, o žaidžiančiam futbolą – vos 21 Lt per metus. Teniso pasiekimus valdininkams apskritai sunku įsprausti į formulę, pa-gal kurią skirstomos valstybės lėšos, mat Ričardo Berankio ar Lauryno Grigelio pasirodymai ATP turnyruose netraktuo-jami kaip atstovavimas Lietuvai. Tiesa, kai kurios ankstesnės vyriausybės teni-sui yra skyrusios išskirtines dotacijas.

„10 litų? Tai trys teniso kamuoliukai, –reagavo Teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas. – Tenisas išties iškren-ta iš to pinigų skaičiavimo mechaniz-mo, kuriame labiausiai vertinami Eu-ropos, pasaulio čempionatų medaliai.

Tenise tokių čempionatų nėra. Tačiau ar patekimas į pasaulio jaunių reitingo 80-tuką, kuriame dabar yra Lukas Mu-gevičius, yra mažesnis pasiekimas nei pasaulio jaunių čempionato medalis, pavyzdžiui, lengvojoje atletikoje? Ne-manau“, – teigė R.Grušas.

„Nenoriu vertinti šiuolaikinės penkia-kovės ar kitų sporto šakų fi nansavimo. Jų pasiekimai puikūs, tačiau tuo ir mes galime pasigirti. R.Berankio patekimas į ATP reitingo šimtuką – pasiekimas, ko-kio šimtą metų neturėjome. Niekas to nevertina. Norėtųsi daug ką išsakyti, bet neturime tikslo tai daryti. Nes ne-atrodo, kad kas nors keistųsi. Tiesiog stengiamės gyventi su tuo, ką gauna-me“, – pridūrė R.Grušas.

Paradoksas: šiuolaikinei

penkiakovei Lietuvoje

skiriama daugiausia pinigų,

bet D.Rimšaitei to neužteko,

todėl ji pasirinko Rusiją.

AFP nuotr.

Algirdas Raslanas, buvęs KKSD generalinis direktorius:

„Dabartinė lėšų skirstymo sistema –

atgyvenusi. Keičiasi gyvenimas,

pasaulinės tendencijos, ir turime

prie to prisitaikyti. Norint pasiek-

ti dar aukštesnių rezultatų, reikia

dar labiau sugriežtinti kriterijus,

kad geriausius rezultatus demonst-

ruojantys sportininkai būtų visiškai

aprūpinti.

Sportininkų rengimo pradžia vyksta

per kubus ir sporto mokyklas. Gal-

būt turėtume daugiau lėšų nukreip-

ti į savivaldybes, o federacijoms pa-

likti tik pačią viršūnėlę. Rezultatas ir

jo siekimas turi būti pagrindinis kri-

terijus, skirstant lėšas federacijoms.

Masiškumas, susijęs su sveika-

tingumu ir fi ziniu aktyvumu, turi

būti fi nansuojamas pagal atskiras

programas. Suplakti viską į viena

yra netikslinga. Galbūt tik 25 proc.

iš lankančių sporto mokyklas sie-

kia aukšto meistriškumo. Kiti tai

daro dėl sveikatingumo ar užimtu-

mo. Taigi jau sporto mokyklose turi

būti atskirtos grupės, orientuotos į

meistriškumą.

Taip, pateisinu šiuolaikinei penkia-

kovei skiriamas lėšas, nes šiuo atve-

ju kalbame apie aukštų rezultatų

siekimą. Visame pasaulyje taip yra

ir visos valstybės tam teikia dėme-

sį. Tad ir Lietuva turi koncentruotis į

tas sporto šakas, kuriose galime pa-

siekti rezultatų“.

Rezultatai svarbiau nei masiškumas?

V. Sporto šaka Sportuoja*

1. Krepšinis 224472. Futbolas 139473. Tenisas 120164. Lengvoji atletika 63235. Plaukimas 56376. Tinklinis 51657. Gimnastika 51618. Rankinis 44349. Dziudo 403410. Aerobika 3802

* Sportuojančių klubuose ir sporto mokymo įstaigose skaičius 2010 metais.

Masiškiausios sporto šakos Lietuvoje

15min • 2012 m. kovo 23 d.20 | Kultūra

Miško broliai ir priešai

Siužetas ir kontekstas Sintetinio ir visiškai sterilaus gyvenimo idealas –miestelis iš plastiko, kuriame gyvena Tedas su mama ir močiute. Jo gyvenimas spalvingas ir ne-rūpestingas, kaip fi lme „Trumeno šou“.

Tačiau ir čia meilė sumaišo visas kortas. Kai dai-li mergaitė Odrė užsimena norinti pamatyti gyvą medį, Tedas pasišauna jį nors iš po žemių iškas-ti. Bet tokiame mieste net visagalis T.Cruise‘as to nesugebėtų. Todėl Tedas už miesto sienų su-siranda keistą atsiskyrėlį, tūnantį bokšte, ir iš jo vargais negalais ištraukia nepaprastą istoriją apie fantastiškai spalvingus medžius bei jų neįtikėtiną žūtį. Berniukas dar nenujaučia, kad šis nuotykis gali pakeisti ekologinės krizės nuniokotą pasaulį.

Išvados Filmo pavadinimas tarsi liudija, kad pagrindinis herojus turi būti kažkoks Loraksas. Jis yra, bet šiek tiek šešėlyje. Tai apelsino spalvos ir beveik tokios pat formos padaras su ištaigingais ūsais – mitinis miško saugotojas. Atrodo rūstus, tačiau jo bene vienintelis ginklas – liežuvis. O su šiuo padargu ne tik šiuolaikinių, bet ir pasakose gyvenančių eko-loginių iškrypėlių nesustabdysi. Todėl Loraksas liūdnai stebi, kaip miško ir jo gyventojų gyveni-mas rieda į pakalnę.

Tačiau jis (kartu su meškiukų govėda) pagyvi-na šį itin spalvingą, komiškai dramatišką ir pa-mokantį fi lmą apie gamtos privalumus ir apie tai, kad net vienas žmogus gali daug ką pakeisti (arba sugadinti). Moralas, kaip matote, įprastas, tačiau prasmingas ir įtaigus. „Bjauriojo aš“ autoriai šį-kart sukūrė kiek rimtesnę ir niūresnę istoriją, ku-rią verta pamatyti ir mažiems, ir dideliems. Jeigu kai kur bus baisoka, tai tik jūsų pačių labui. „Liūd-na gyventi kapitalizme be stabdžių“, – kino kalba mums byloja autoriai.

Filmas puikiai įgarsintas lietuvių kalba (ypač Tedo motina!) ir apskritai skanus kaip koks zefy-ras. Paragaukite.

Komentarasas

Rolandas Maskoliūnas r.maskoliunas@15min.lt

„Loraksas“ („Dr. Seuss’ the Lorax“)

JAV, 2012 m., 90 min.

Rež. Chrisas Renaud ir Kyle’as Balda.

Įgarsino: Sigutis Jačėnas,

Darius Meškauskas,

Dainius Jankauskas.

Įvertinimas

Operos solistė A.Grigorian:

„Po šio vaidmens man

Karina Ziminaitėk.ziminaite@15min.lt

Kūrybinius eksperimentus mėgstan-ti „bohemiečių“ trupė ruošiasi mūsų šalyje dar nestatytos Giacomo Pucci-nio operos „Manon Lesko“ premjerai. Pasak režisierės Dalios Ibelhauptaitės, šis kūrinys statomas specialiai solistei A.Grigorian.

Repeticijoms į Vilnių grįžusi atlikė-ja tik šią savaitę pirmąsyk žvilgtelėjo į kostiumų dailininko Juozo Statkevi-čiaus jai siuvamus sceninius drabužius ir sutiko „15min“ papasakoti apie fata-lišką savąją Manon.

– Kuriam laikui grįžote į Lietuvą, ką čia spėsite nuveikti?

– Grįžau pirmadienio vakarą, o penk-tadienį vėl išskrendu į Vokietiją, Ham-burgą. Šeštadienį ten atliksiu Lizos par-tiją Piotro Čaikovskio operoje „Pikų dama“. Publikai ji buvo pristatyta kovo 8-ąją, premjera pavyko, recenzi-jos buvo puikios. O jau sekmadienį vėl parskrisiu į Lietuvą ir būsiu čia iki pat „Manon Lesko“ premjeros.

– Lietuvoje jums prigijo fatališkos mo-ters įvaizdis. O kaip jus vertina Vokieti-joje, ar klijuojamos etiketės?

– Ten didelė šalis. Per didelė, kad jie galėtų kiekvienam solistui priklijuoti tam tikrą etiketę. Lietuvoje iš manęs padaryta žvaigždė, dėl to tos etiketės ir limpa, matyt, yra ant ko.

– Kai nuolat keliaujate, galbūt ir jūsų namai tapo „kilnojami“?

– Ne, mano namai buvo Vilniuje ir bus. Ir, matyt, dar ilgai, nes čia auga mano sūnus. Pastaruoju metu esu nuo-lat išvykusi, bet mano namai ten, kur mano šeima.

– G.Puccini operą „Manon Lesko“ kūrė pagal prancūzų rašytojo Abbe Prevosto 1731-ųjų romaną. Paskaičius jį atrodo, kad tai – tragiška kurtizanės meilės is-torija. Kaip šį pasakojimą interpretuo-jate jūs?

– Tai toli gražu nėra kurtizanės meilės istorija. „Manon Lesko“, panašiai kaip ir operai „Traviata“ pagrindą davęs ro-manas „Dama su kamelijomis“, mano nuomone, pasakoja visiškai kitą istori-ją. Be abejo, galima priartinti ar surasti bendrumų, bet aš nemanau, kad Ma-non buvo kurtizanė. Iš tikrųjų ryškios meilės istorijos čia nėra, ji yra labai sa-votiška. „Damoje su kamelijomis“ yra moteris, pardavinėjanti savo kūną ir labai įsimylėjusi, o čia kitaip. Ši opera labiau primena „Oneginą“, kurioje pa-rodoma, kad būna tokių žmonių, kaip

Eugenijus Oneginas, kurie junginėja tam tikrus žmonių „mygtukus“, tačiau visa tos operos istorija sukasi apie Ta-tjaną. Šiuo atveju Manon yra tipažas, kaip ir Oneginas, bet pati istorija yra De Grijė (jo vaidmenį atliks šįsyk Kristiano Benedikto vardu prisistatantis žinomas operos solistas Vaidas Vyšniauskas, – aut. past.) meilės istorija. Manon yra bepro-tiškai fatališka moteris pati to neįsivaiz-duodama. Ji nieko nedaro tyčia, ji tokia yra. Ir savo kūnu ji prekiauja kitaip – ji neturi tikslo to daryti dėl meilės, nors jai taip ir atrodo. Galbūt taip parodo-mas žmogaus vartotojiškas pradas... Ji iš tų, kurie gyvena pagal moto: „Ma-tau, noriu, imu.“

– Panašu, kad jūs Manon Lesko ne-smerkiate, su ja sutinkate?

– Aš negaliu smerkti savo personažo, nes kitaip jo negalėsiu įkūnyti. Ypač Manon, kuri yra žmogus, galintis save pateisinti bet kokioje situacijoje. Jei ją šiandien pasmerksiu, rytoj į sceną ne-išeisiu. Turiu ją prisijaukinti ir atrasti.

– Tam, kad prisijaukintumėte perso-nažą, veikiausiai reikia atrasti su juo ir asmeninių panašumų. Kuo Asmik Gri-gorian ir Manon Lesko panašios?

– Kol kas dar neturėjau nė vienos ro-lės, kurioje neatrasčiau panašumų su savimi.

Privalau rasti sutapimų, nes kitaip neįsijausiu į personažą. Be abejo, šį-kart bus daug asmeninių dalykų, ku-riuos sąmoningai norėsiu atskleisti ir pasakyti žiūrovui, bus dalykų, kurie išlįs netyčia.

Net jei Manon Lesko parduoda savo meilę už pinigus, žaidžia ją mylinčio vyro jausmais, šią heroję vaidinanti 30-metė operos solistė Asmik Grigorian nenori tokios moters smerkti. Priešingu atveju neliptų į sceną.

Dainuoti Manon partiją man gal ir ankstoka. Šį vaidmenį siūlė Grace, Austrijoje, bet truputėlį išsigandau, pamaniau, kad geriau pasibandyti ramiai, namie.

Fatališkoji A.Grigorian

„Bohemiečių“ operoje

kuria beprotiškai

fatališkos moters

Manon Lesko vaidmenį.

P.Gasiūno nuotr.

„Manon Lesko“ repeticijos

vyksta Vilniaus Sapiegos

ligoninės patalpose.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. kovo 23 d. Kultūra | 21

Greitas fi losofi jos maistasPastaraisiais metais knygų, kuriose mokslą, fi loso-fi ją, psichologiją bandoma pateikti plačiajai masei labiau suprantamu būdu, netrūksta. Juk mintis to-kia patraukli – perskaitai populiariai parašytą knygą ir galvoji perpratęs pagrindines fi losofi jos idėjas.

Britų fi losofo Roberto Rowlando Smitho knyga „Prie vairo su Platonu“ – dar viena iš tokios seri-jos knygų. Patraukliai, su humoru parašyta, šuo-liuojanti per įvairiausias fi losofi nes koncepcijas. Atrodytų, duodanti po truputį apie viską. Tačiau ar to trupučio užtenka – esminis klausimas, ky-lantis skaitant tokias knygas.

Nemažai intelektualų mėgsta pašiepti šias kny-gas, sakydami, kad kūrinys, kuriame bandoma po-puliariai paaiškinti fi losofi ją, iš esmės yra trupinių rankiojimas nuo stalo – pasakojama lyg ir lengvai, lyg ir apie viską, tačiau neprisiliečiant prie idėjų esmės. Žmogui sukuriama iliuzija, kad perskaitęs knygą jis smarkiai praplėtė akiratį, tačiau iš tiesų tai neprilygsta nė įžangai.

Tačiau kiti atremia, kad šiais laikais būtent to-kios knygos padeda plėsti akiratį ir užpildyti žinių spragas. Paprastai išdėstyti sudėtingus dalykus – tai menas, įkandamas ne kiekvienam.

R.R.Smithas – jau pažįstamas lietuvių skaityto-jams. Jo knygoje „Pusryčiai su Sokratu: kasdienio gyvenimo fi losofi ja“ apžvelgiama viena žmogaus diena, ieškant joje fi losofi nių poteksčių. Panašiai ir naujoje knygoje „Prie vairo su Platonu: gyvenimo kelio ženklai“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Tyto alba“. Tik šįsyk apžvelgiamas žmogaus gyve-

nimas nuo gimimo iki mirties, stengiantis pa-aiškinti, kokią prasmę galima įžvelgti kiekvie-name gyvenimo etape, ką apie tai manė žymūs fi losofai, psichologai, rašytojai.

Autorius pasirenka, jo manymu, svarbiau-sius gyvenimo etapus, išgyvenimus arba tai, kas simbolizuoja perė-jimą iš vieno periodo į kitą – gimimas, išmoki-mas važiuoti dviračiu, ėjimas į mokyklą, įsi-

mylėjimas, nekaltybės praradimas, darbas, san-tuoka, vaikų gimimas, vidutinio amžiaus krizė, skyrybos, išėjimas į pensiją, orus pasitraukimas iš gyvenimo. Daugybę šių etapų žmonės pereina net nesusimąstydami.

Autorius bando fi losofi ją įvilkti į kasdienybės rūbą – juk net ir išmokimas važiuoti dviračiu gali būti suvokiamas pagal įvairiausius požiūrius, o psichologiškai paaiškinantis ir svarbų asmeny-bės tapsmą.

Sigmundas Freudas, Marcelis Proustas, Walte-ris Benjaminas, Karlas Marxas, Martinas Heideg-geris – tai tik keli iš daugybės žymių mąstytojų, kurių idėjomis remiamasi, aiškinant gyvenimo etapų prasmes.

Taip pat autorius nevengia ir šiuolaikinių simbo-lių – pavyzdžiui, Madonnos „Like a Virgin“ daina imama kaip simbolis nagrinėjant nekaltybės pra-radimo prasmę šiuolaikinėje visuomenėje.

Tai knyga, kuri greičiausiai neatvers gilių išmin-ties klodų. Sunkiai tikėtina, kad įgysite ir rimtes-nį supratimą apie įvairias fi losofi nes koncepcijas. Tačiau ji gali padėti suvokti kasdienybės fi losofi ją, pamėginti ieškoti prasmės tame gyvenimo etape, kuriame dabar esate. O jeigu ši knyga įkvėps jus ir giliau pasidomėti kai kurių čia cituojamų autorių kūriniais, manau, „Prie vairo su Platonu“ tikslas bus pasiektas.

Nauja knyga

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

vėl klijuos etiketes“

Neabejoju, kad po spektaklio gausiu naujų etikečių, nes kiekvienas supras savaip ir mane suvoks skirtingai.

– Šio spektaklio tema – pinigų ir meilės ryšys. Ar jums šie dalykai turi ką nors bendro?

– Ne, pinigai su meile man niekuo-met neturėjo nieko bendro. Taip, pini-gai šiame pasaulyje yra reikalingi, taip pat, kaip reikalinga yra meilė. Bet kad vienas be kito negalėtų egzistuoti, aš taip nemanau. Manon personažas at-skleidžia tai, kad pinigai gali suteikti momentinį džiaugsmą, kai nusiperki niekutį. Ir jos meilė tokia keista, nes jai greičiau reikia momentinio nei nuola-tinio džiaugsmo. Ji siūlė save vyrams ne todėl, kad ji trokštų blizgučių, tai jos natūrali būsena. Nemanau, kad ji bijojo būti neturtinga, juk gyveno su De Grijė. Esmė – ne pinigai. Jai nuo-bodu. O pinigai, kaip ir vyrai aplinkui, akimirkai suteikia džiaugsmo.

– D.Ibelhauptaitė pabrėžė, kad tai – opera, skirta būtent jums. Ar dėl to jau-čiate didesnę atsakomybę? Ar solistui gauti asmeninį spektaklį prilygsta lai-mėjimui loterijoje?

– Tikrai ne. Taip, iki šiol spektakliai buvo skiriami kitiems, bet aš kiekvie-ną savo vaidmenį kūriau su atsidavi-mu, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo mano „asmeninis“, ar ne. Bet dainuo-ti Manon partiją man gal ir ankstoka. Man šį vaidmenį siūlė Grace, Austrijo-je, bet truputėlį išsigandau, pamaniau, kad geriau pasibandyti ramiai, namie. Taip, tai labai sudėtinga partija.

– Garsioji Violeta Urmanavičiūtė-Ur-mana po dešimties metų soprano karje-ros neseniai pranešė grįžtanti į mecoso-prano partiją. Ar jaučiate, kad bėgant metams keičiasi ir jūsų balsas?

– Be abejo, balsas darosi pilnesnis. Dabar man, būnant 30-ies, reikia į Ma-non vaidmenį įdėti daug fi zinių jėgų ir

pastangų. Man tai kainuoja žymiai dau-giau nei vyresnei solistei. Su amžiumi solisto balsas stiprėja, jis yra patvares-nis, visas kūnas turi įdirbį, paruoštas raumenynas.

– Neseniai viešai prabilote apie jūsų santykius su aktoriumi Mykolu Vildžiū-nu. Ar kartais su juo pasitariate profe-siniais klausimais?

– Nenoriu atvirauti šia tema. Taip, mes esame kartu.

– O ar pati esate pagalvojusi apie ak-torės karjerą, ar norėtumėte dirbti kino pasaulyje?

– Kartą jau fi lmavausi kine. Norėčiau ir ateityje. Pirmas bandymas, kai vai-dinau Dalios Gasiūnaitės fi lme „Narci-zas“, kuris turėtų būti parodytas publi-kai artimoje ateityje.

Man teko pagrindinis moters vaid-muo. Filmavausi prieš porą metų, tada dar visko nesupratau, darbo specifi -ka buvo visiškai nauja, kitokia. Tačiau dabar, kai prisimenu, galvoju, kad tai buvo išties nuostabus darbas.

– Kadaise esate minėjusi, kad vis pri-trūksta laiko pabūti su sūnumi Nojumi. Kas juo rūpinasi, kai esate išvykusi? Jam tik 9-eri, o jis jau buvo pasirodęs spek-taklio „Oneginas“ scenoje. Ar Nojus do-misi teatru?

– Mano sūnus auga su savo krikšta-mote, jis su ja nuo pat pradžių, jinai jį augina.

Aišku, jam, kaip daugumai vaikų, įdomi scena ir įdomu ant jos užlipus maivytis. Ateitis parodys, kaip bus.

Aistringa „Bohemiečių“ opera

„Manon Lesko“ Vilniaus kon-

gresų rūmuose bus rodoma

balandžio 3–7 d. Manon Les-

ko partiją pasikeisdamos atliks

solistės A.Grigorian ir Sandra

Janušaitė.

Šiam naujam pastatymui

J.Statkevičius kuria apie 80 kos-

tiumų. Atlikėjai pasirodys kartu

su Lietuvos valstybiniu simfo-

niniu orkestru.

Kada ir kur

15min • 2012 m. kovo 23 d.22 | Religija

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Kas sekundę pasaulyje išleidžiama viena Biblija. Tai – skaitomiausia knyga, dažniausiai atsiverčiama, ieškant paguodos ar pametus gyvenimo prasmę. Biblijos leidyba lietuvių kalba rūpinasi Lietuvos Biblijos draugija (LBD). Šiemet ji mini veiklos dvidešimtmetį.

„Ta proga šeštadienį Vilniaus universiteto Auloje 11–13 val. vyks jubiliejui skirta kon-ferencija, o Šv. Jonų bažnyčioje 15 val. – ekumeninės padėkos pamaldos. Bendrai maldai susirinks Bažnyčių-steigėjų dvasi-ninkai ir nariai, giedos keli chorai. Malo-niai kviečiame“, – ragino LBD prezidentas, Kryžių kalno vienuolyno vyresniojo (gvar-dijono) pareigas einantis kunigas Ramūnas Mizgiris OFM.

– Lietuvos Biblijos draugija (LBD) švenčia 20-metį. Ką reiškia ši sukaktis Bažnyčiai ir tikintiesiems?

– LBD neegzistavo iki Antrojo pasaulinio karo, nebuvo ir gerų lietuviškų Biblijos ver-timų iš originalo – hebrajų, aramėjų ir grai-kų – kalbų. Todėl draugijos įsteigimas 1992 metais buvo išties šis tas naujo Lietuvos krikščionių gyvenime.

Kita vertus, skirtingų Lietuvos bažnyčių tikintieji, įsteigdami LBD, nesukūrė kažko visiškai naujo ir negirdėto krikščioniška-jame pasaulyje. Pirmąją Biblijos draugiją įkūrė britai dar 1804 metais. Mes tik įsijun-gėme į didžiulę Jungtinių Biblijos draugijų šeimą, kurią šiuo metu sudaro 145 Biblijos draugijos visame pasaulyje.

Prieš 20 metų niekam nekilo klausimas, ar tokia draugija Lietuvoje reikalinga. Rasti Šventąjį Raštą lietuvių kalba buvo sudėtin-ga ne tik Sovietų Sąjungos laikas, bet ir pir-maisiais Atgimimo metais. Pamenu, kokia džiugi diena buvo, kai 1986 metais kaimy-nystėje gyvenanti liuteronų šeima pasko-lino man paskaityti Naująjį Testamentą. Todėl 1992 metais aštuonios krikščionių Bažnyčios – Baptistų, Liuteronų, Reforma-tų, Sekmininkų, Romos Katalikų, Sentikių,

Septintosios Dienos Adventistų ir Stačiati-kių – sujungė savo jėgas ir įsteigė LBD, kad Dievo žodis taptų pasiekiamas kiekvienam lietuviškai skaitančiam žmogui.

– Per visą Biblijos draugijos veiklos laiką Lietuvoje išleista apie 60–65 tūkst. Šventojo Rašto knygų, o atskirai Naujojo Testamento –dar kelis kartus daugiau. Knygos įvairaus formato, šrifto, įrišimo. Kas šiandien yra Bib-lijos skaitytojas? Ko jis ieško šioje knygoje?

– Sunku pasakyti, kaip pasiskirstė šie Šventojo Rašto egzempliorių tūkstančiai pagal žmonių amžių. Skirtingi amžių tarps-niai, gyvenimo įvykiai kelia skirtingus klau-simus. Biblija yra tokia knyga, kurią, kad ir kiek kartų skaitytum, kiekvieną kartą vis kažką naujo išgirsti, atrandi savo gyveni-mo takui šviesos (plg. Ps 119, 105).

– Žmogui „nušvitimai“ dažniausiai nutin-ka po tam tikrų gyvenimo sukrėtimų, ligų, netekčių. Kodėl būtent tada Biblijoje ieško-me paguodos?

– Todėl, kad žmogus dažniausiai tik tada suvokia savo egzistencijos ribotumą ir su-simąsto. Gręžtis į Viešpatį ir skaityti Bibliją

tolygu skęstančiam griebtis šiaudo? Galbūt. Tačiau Dievo keliai nežinomi: kas pasaulio akimis žiūrint gali atrodyti šiaudu – raidžių kombinacija, sudaranti iš pirmo žvilgsnio paprasčiausius žodžius, – tas Dievo Dvasiai tampa galimybe per tuos žodžius įžengti į tikėjimui atvertą žmogaus širdį.

– Pirmasis Bibliją į lietuvių kalbą išvertė (1579–1590) Jonas Bretkūnas. Kiek nuo to laiko pasikeitė Biblijos vertimas? Kaip ma-tuojamas Biblijos vertimas, koks jis turi būti?

– Nuo to laiko pasikeitė ne tik Biblijos vertimas, bet ir mūsų gimtoji kalba. Be to, dabartinė LBD Biblija versta tiesiogiai iš ori-ginalo kalbų: Senąjį Testamentą vertė prel. prof. Antanas Rubšys, Naująjį Testamentą –kun. Česlovas Kavaliauskas.

Verčiama atsižvelgiant į du pagrindinius dalykus – ištikimybę originaliam tekstui ir aiškumą dabar skaitančiam žmogui. Šią pusiausvyrą nėra lengva išlaikyti, nes ver-čiama iš tekstų, kurie buvo užrašyti prieš du ar net tris tūkstančius metų.

Lietuvos Biblijos draugija 1999 metais išleido pirmąją Biblijos laidą, likdama iš-tikima originaliam tekstui. Žinoma, iškart tobulai išleisti tokią knygą be klaidų, sa-kyčiau, nežymių, neįmanoma. Todėl kas kelerius metus išleidžiame to paties 1999 metų leidinio pataisytą leidimą. Tačiau, kaip minėjau, esmė nebesikeičia. Todėl iš-ties dabar turime geriausią Biblijos variantą lietuvių kalba.

– Šventąjį Raštą esate dovanoję bibliote-koms, vaikų ir senelių globos namuose gy-venantiesiems, vėžiu segantiems vaikams, moterų centrams, kalėjimams – ar tokiose vietose skaityti Bibliją populiaru?

– Keletą metų Pravieniškių kalėjime teko lankyti nuteistuosius iki gyvos galvos. Pir-moji nuostaba, kurią patyriau, kad tie vyrai, belangėje prasėdėję jau 13 ar 16 metų, buvo šviesaus veido. Aš jų klausiau, kas palaiko tą viltį ir vidinę šviesą? Jie sakė, kad tikėjimas: „Kasdien meldžiamės ir skaitome Bibliją.“

Bendraudamas su jais regėjau jų vidinę laisvę, kurios dažnai neturi laisvėje gyve-nantys žmonės. Kaliniams Biblija ir reiš-kia laisvę.

– „Biblija – jėga“, „Žaisk ir pažink Bibliją“, „Biblijos nuotykis“ – šie draugijos projektų pavadinimai skamba patraukliai. Vadina-si, Biblija irgi gali būti nuotykis, žaidimas?

– Biblija sudaryta iš įvairių literatūrinių žanrų, pilna gyvybės, nuotykių, dramų, at-radimų ir netekčių. Kiekvieną jos puslapį galima perteikti iliustracijomis, kurti vai-dybines scenas, rengti įvairiomis temomis konkursus, viktorinas. Biblija yra gyveni-mas – joje randame visko. Svarbu mokė-ti perteikti jaunimui Bibliją – Dievo laišką žmogui – suprantamu būdu, gyvybingai.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie namuose turi Bibliją, tačiau nėra jos atsivertę, many-dami, kad ją skaityti labai sudėtinga?

– Išties kai kurie Senojo Testamento pus-lapiai pradedančiajam gali būti suklupimo akmeniu – sunkūs, gal net atgrasūs. Neiš-sigąskite, jei pradžioje ko nors nesuprasi-te – skaitykite toliau. Galima ir ne nuo pra-džių, pavyzdžiui, pirmiau Naująjį, o po to Senąjį Testamentą ar nuo bet kurio pusla-pio. Kiekviena Biblijos knyga yra susieta su savimi, bet taip pat ir atskira knyga, naujas pasakojimas.

R.Mizgiris:

„ Biblija nėra tik viena iš daugelio gerų knygų; tai – knygų knyga.“

Biblija vadinama

Dievo laišku

žmogui.

E.Ovčarenko nuotr.

Krikščionių bažnyčias vienijančios draugijos sukaktis

Geriausią Bibliją jau turime

• Knyga leidžiama didžiausiu tiražu. Per

dieną Biblijos tiražą sudaro 32 876

knygos. Vien XX a. išleistų Biblijų kiekis

skaičiuojamas dešimtimis milijardų.

• Biblija išversta į daugiau kaip 2036

pasaulio kalbas ir tarmes.

• Biblija stebina kiekvieną skaitytoją

savo literatūrinių žanrų įvairovę, tai:

istorinė kronika (Karalių knygos),

lyrika ir poezija (Giesmių giesmė,

Psalmynas), patarlės (Saliamono

ir Ekl.), biografi jos (Evangelija),

dienoraščiai (Dienynai, Apaštalų

apreiškimai), alegorija (Atvirumo

pranašystės, Pranašų knyga),

įstatymai (Levito, Skaičių) ir kt.

• Bibliją sudarančios knygos buvo

rašomos nuo XV a. pr. Kr. iki I a. po Kr.,

tai yra 1600 metų.

• Bibliją rašė daugiau nei 40 autorių,

kurie gyveno skirtingais laikotarpiais,

turėjo skirtingą išsilavinimą ir skirtingą

socialinę padėtį, buvo įvairių tautybių

ir skirtingų kultūrinių tradicijų.

• Pirmoji spaudos išradėjo Gutenbergo

1450 m. išspausdinta knyga buvo

lotyniškoji „Biblia Vulgata“.

Apie Bibliją skaičių kalba

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Bulvėse yra biologiškai vertingų baltymų, E, C ir B grupės vitaminų, vitamino K, PP, karotino – provitamino A (ypač gelsvose bulvėse), celiuliozės, mineralinių medžia-gų. Taip pat energijos teikiančių anglia-vandenių (100 g bulvių turi apie 90 kcal.), širdžiai naudingo ir skysčių perteklių iš organizmo šalinančio kalio, nervų siste-mą stiprinančio magnio, taip pat geležies, vario, fosforo.

Daug šių mineralų ir vitaminų galima išsaugoti, tik virtuvėje reikia laikytis kelių taisyklių.

1 Visos naudingosios bulvėse esančios medžiagos yra susi-kaupusios po luobele. Taigi kuo storiau ją lupsite, tuo jų mažiau liks. Galima bulves virti neskus-tas. Bet prieš virdami bulves la-

bai gerai nušveiskite šepetėliu po tekančiu vandeniu, o jeigu su neišvaizdžia odele bul-vių valgyti nemėgstate, prieš valgydami ją labai plonai nulupkite – išsaugosite gumbo paviršiuje esančias maistingąsias medžia-gas. Išvirtos bulvės su lupenomis lengviau nusilups, jei jas perpilsite šaltu vandeniu. Kad bulvės išsaugotų kuo daugiau minera-lų, virdami meskite jas tik į verdantį van-denį, o nuovirą galite panaudoti sriuboms ar košėms virti.

2 Bulves su luobele kepkite orkaitėje. JAV biochemikai nustatė, kad ruošiant bulves tokiu būdu išlieka daugiau-sia aminorūgščių, mat ver-dant bulves dalis maistingųjų

medžiagų patenka į vandenį. Bulvės bus gardesnės, jei prieš kepdami jas supjaus-tysite ir pagardinsite smulkintų česnakų, rozmarinų ir kmynų mišiniu, apšlakstysite alyvuogių aliejumi.

3 Virtas su luobele sveikas bul-ves vos patraiškykite, pagar-dinkite prieskoniais, iškep-kite orkaitėje ir tiekite su tepamuoju ar brandintu sū-riu, žolelėmis paskanintu jo-

gurtu, varške, kiaušiniais – su šiais produk-tais organizmas geriau pasisavins bulvėse esančius baltymus.

4 Bulves valgykite su kur kas didesniu kiekiu daržovių. Bulvėse esantys angliavan-deniai lengvai pasisavina-mi, todėl greitai padidina cukraus kiekį kraujyje, o to

išvengsite bulves valgydami su šviežiomis daržovėmis.

5 Bulves stenkitės valgyti šiltas ir šviežias. Po dienos jos jau nebus tokios vertingos. Kuo il-giau bulvės stovi, tuo mažiau jose lieka naudingųjų medžia-gų. Be to, atvėsusiuose bulvių

patiekaluose esantį krakmolą organizmui sunkiau virškinti.

6 Bulves skuskite tik prieš jas vartojant ir nuskustų ilgai nelaikysite vandenyje. Su-pjaustytos bulvės, veikia-mos šviesos ir oro, praranda 2–3 kartus daugiau vitami-

nų ir mineralinių medžiagų. Luobelę skus-kite nerūdijančiojo plieno peiliu, o bulves košei grūskite mediniu grūstuvu.

7 Virkite bulves garuose – dau-giausia maistingųjų medžia-gų išlieka būtent tokiu būdu termiškai apdorotose bulvė-se. Netinkamai vandenyje verdamos bulvės praranda

iki 50 proc. vitamino C ir iki 30 proc. visų naudingų mineralinių druskų.

8 Karštis mažina vitaminų kie-kį bulvėse. Ypač jam „jaut-rūs“ vitaminai C, B1, B2 ir PP. Virkite bulves pagal šias taisykles: geriausia nedi-deliame puodelyje, bulves

meskite tik į verdantį vandenį ir tada tem-peratūrą iš karto sumažinkite. Bulvių ne-pervirkite – užteks ir apie 10–12 min.

15min • 2012 m. kovo 23 d. Virtuvė | 23

Puslapį pristatosavaitraštis moterims

Bulvės – vienos mėgstamiausių lietuvių virtuvėje. Ir aišku, kodėl – jų patiekalai sotūs ir nebrangūs. Bet ar sveiki, priklauso nuo to, kaip paruošti. Tinkamai apdorojus bulves galima išsaugoti daug naudingųjų medžiagų.

Kad bulvės kuo ilgiau išsaugotų maistines

ir skonines savybes, laikykite jas vėsioje,

tamsioje ir sausoje vietoje. Tinkamiausia

temperatūra – 2–3 ºC laipsniai šilumos ir

85–90 proc. oro drėgmės. Labai svarbu,

kad bulvės nesušaltų – sušalusios būna

savito skonio ir praranda maistingąsias

medžiagas.

Verta žinoti ir tai, kad bulvių negalima

laikyti šviesioje patalpoje, nes jos paža-

liuoja. Tokiose ir sudygusiose bulvėse

yra nuodingos medžiagos solanino, kuris

slopina nervų sistemą, neigiamai veikia

eritrocitus.

Geriausia bulves laikykite tamsiame dro-

biniame maiše arba orui laidžiose ant spe-

cialių paaukštinimų sudėtose dėžėse, ku-

rios nesiliečia su drėgnomis sienomis. Kad

nedrėktų, bulves uždenkite tuščiomis dė-

žėmis, maišais. Sudrėkusius juos būtinai

keiskite. Tačiau atminkite, kad ir kaip jas

laikytumėte, kuo ilgiau bulvės stovi, tuo

daugiau naudingųjų medžiagų praranda.

Kaip laikyti

123rf.com nuotr.

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiai lankytojus pasitinka atnaujinta ekspozicija. Daugiausia dėmesio joje skirta archeologiniams šios šventovės radiniams, karališkųjų asmenų palaidojimams ir ypač Vytautui Didžiajam.

Tai viena didžiųjų Katedros paslapčių. Nors neabejojama, kad Vytautas buvo palaidotas šventovės požemiuose, jo palaikai dar ne-rasti. Savas paslaptis slepia ir sienos. Juk ir Katedros lobynas buvo aptiktas būtent jose. Tačiau jokie tyrinėjimai Arkikatedro-je šiuo metu nebevykdomi.

Plytos ir plytelėsPirmą kartą Katedros požemiai lankyto-jams buvo atverti 1991 m. po beveik visą XX a. trukusių archeologinių, geologinių, architektūros ir dailės tyrimų bei pamatų tvirtinimo darbų.

Dabar ekspozicija Katedros požemiuose atnaujinta: galima apžiūrėti tai, kas buvo rasta juos kasinėjant – keramiką (plytų, čerpių, grindų plytelių, smulkių interjero detalių), taip pat sudaužytų antkapių, epi-tafi nių plokščių fragmentų, daiktų iš kapų. Tačiau brangiausių eksponatų čia nerasite –kabo tik jų nuotraukos.

Kaip keitėsi Arkikatedra geriausiai ilius-truoja statybiniai elementai – skirtingų lai-kotarpių plytos, plytos su tinklo ir freskų, kuriomis buvo dekoruotos sienos, fragmen-tais, grindų plytelės, parodoma, kokiais or-namentais jos buvo dėliojamos.

Matosi, kad šiomis plytelėmis prieš ke-lis amžius vaikščiojo žmonės – jos gerokai numindžiotos.

Karališkasis mauzoliejusKasinėti Arkikatedros požemius pradėta tarpukariu. 1930 m. nutarta Katedrą re-montuoti, nes skilinėjo sienos. Bėdas dar paaštrino didysis 1931-ųjų pavasario potvy-nis – sienos dar labiau suskilinėjo. Tuomet ir buvo įsteigtas Vilniaus bazilikos gelbė-jimo komitetas, vadovaujamas Juliuszo Kloso. Išsamių archeologinių kasinėjimų nebuvo, vis dėlto kai kurie atradimai tapo tikra sensacija.

Vienas svarbiausių radinių – karališkie-ji palaidojimai. 1931 m. rugpjūčio 26 d. po Šv.Kazimiero koplyčios altoriumi buvo ras-tos urnos su Lietuvos didžiojo kunigaikš-čio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos širdimi ir vidaus organais. Tų pačių metų rugsėjo 21-ąją slaptoje kriptoje buvo aptikti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei abiejų Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – Elž-bietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilai-tės – palaikai.

„Radus šiuos palaidojimus nuspręsta įrengti karališkąjį mauzoliejų, tačiau dar-bai 1932 m. atidėti, kol bus parengtas visas Arkikatedros pamatų tvirtinimo projektas. Mauzoliejus turėjo būti po Šv.Kazimiero koplyčia, tam specialiai iškastas rūsys, pa-daryti specialūs įtvirtinimai, neleidžiantys skverbtis vandeniui. Apie 1939 m. mau-zoliejus buvo baigtas ir jame suguldyti valdovų karstai“, – pasakojo Lietuvos na-cionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Mauzoliejuje ant nedidelių paaukštini-mų pastatyti trys karstai su Aleksandro, abiejų Žygimanto Augusto žmonų palai-kais bei urna su Vladislovo Vazos širdimi ir vidaus organais.

Tačiau šiame mauzoliejuje kai ko trūksta. Valdovai būdavo laidojami su laidojimo ka-rūnomis, papuošalais, kitomis brangiomis įkapėmis, Aleksandrui Jogailaičiui į karstą įdėtas ir kalavijas. Tačiau karališkųjų in-signijų likimą gaubia paslaptis. Kur dingo Barboros Radvilaitės įkapės – sidabrinė pa-auksuota karūna, sidabrinis skeptras, aukso

obuolys su kryžiumi, auksinė grandinė ir trys auksiniai žiedai – iki šiol nežinoma. Taip pat neaiškus ir daugumos kitų šioje kriptoje rastų karališkųjų įkapių likimas. Išliko tik Aleksandro kalavijas.

Pati didžiausia mįslėRasti karališkieji palaidojimai užminė ir dar didesnių mįslių. Pati didžiausia – kur palaidotas Vytautas Didysis. Istoriniai šal-tiniai patvirtina, kad Lietuvos didysis ku-nigaikštis Vytautas yra pirmasis Vilniaus katedroje palaidotas Lietuvos valdovas.

Trakuose 1430 m. spalio 27 d. miręs vie-nas Vilniaus arkikatedros fundatorių Vytau-tas, tikėtina, buvo palaidotas po Šventojo Kryžiaus altoriumi, vėlesniuose šaltiniuose neretai vadintu vytautiniu. Jo kapo vietą žymėjo vėliava, tačiau ji sudegė per 1530 m. Katedros gaisrą.

Karalienės Bonos Sforcos rūpesčiu Kated-roje 1535 m. buvo pastatytas iš marmuro

iškaltas Vytauto antkapinis paminklas. Ma-noma, kad per XVII a. vykusius karus Vy-tauto palaikai galėjo būti paslėpti pačioje Katedroje, o antkapis sunaikintas. 1930 m. minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, norėta Katedroje pastatyti pamink-linį antkapį ir perkelti kunigaikščio palai-kus į naują sarkofagą.

Tačiau palaikai nebuvo surasti. Jų buvi-mo vietą yra identifi kavęs prof. Vytautas Urbanavičius.

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė pasakojo, kad atnau-jintoje ekspozicijoje Katedros požemiuo-se Vytautui skirtas ypatingas dėmesys. Čia demonstruojamas 1930 m. Čekijoje paga-mintas plieninis sarkofagas, informacinia-me stende matyti Vytauto portretas, val-dovo antspaudas ir 1440 m. miniatiūra, vaizduojanti Vytauto Didžiojo laidotuves.

Tetrūksta vieno – atsakymo, kur yra jo palaikai.

Mokslininkai įsitikinę, kad Katedros vietos

istorija siekia du tūkstančius metų, tad

kultūrinis sluoksnis kaupėsi ir augo – jis

siekia 4–6 m. Pirmasis mūrinis pastatas

šioje vietoje stovėjo jau XIV a., tačiau išli-

kę mūro fragmentai per menki, kad būtų

galima nustatyti jo paskirtį. Lietuvai apsi-

krikštijus, 1387 m. čia pastatyta bažnyčia,

apie kurią 1388-aisiais popiežius Urbonas

VI rašė, kad ji iškilusi nugriautos pagonių

šventyklos vietoje.

Pirmąjį Arkikatedros pastatą XV a. pra-

džioje nuniokojo gaisras, po kurio atstaty-

ta gotikinė trinavė bazilika, jos interjeras

puoštas sienų tapyba. Dėl dažnų gaisrų,

karų ir nepatvaraus po pamatais esančio

grunto, Katedra buvo ne kartą perstatinė-

jama. Šiandieninis pastatas yra klasicis-

tinio stiliaus (architektas Laurynas Guce-

vičius), tačiau jo mūruose slypi gotikos,

renesanso, baroko pėdsakų.

Dviejų tūkstantmečių istorija

Katedros paslaptys

24 | Vilnius 15min • 2012 m. kovo 23 d.

Ekskursiją po pagrindinės

Lietuvos šventovės požemius

galima užsisakyti Bažnytinio

paveldo muziejuje.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. kovo 23 d. Vilnius | 25

Skelbimai

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Dviratininkai nusivylę – atnaujintų ar naujų takų jie šį pavasarį Vilniuje nesulauks. Sostinės biudžetas skurdus, o ir politikų prioritetai kiti. Dviratininkams draugiško miesto vizijos tėra tik popierinės.Valdininkai skaičiuoja, kad Vilniuje yra dau-giau nei 80 km dviračių takų. Daugelis jų pažymėti ant šaligatvių, gatvių. Tačiau dvi-račių entuziastams tokie skaičiavimai kelia ironišką šypseną.

Vos šeši kilometrai „Tik planuose viskas gražu, o pinigų nebus. Nei naujiems takams, nei senųjų remontui. Situacija Vilniuje yra beviltiška“, – nusivy-limo neslėpė Lietuvos dviratininkų bend-rijos tarybos narys, pernai Vilniaus mero patarėju tapęs Eduardas Kriščiūnas.

Būtent jis suskaičiavo, kad tokių takų, kuriais dviračiais gali važinėtis ir vaikai, sostinėje tėra apie 6 km, kadangi pagal Ke-lių eismo taisykles važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Nebent vaikai yra išklausę ati-tinkamą kursą ir turi mokymo įstaigos iš-duotą pažymėjimą, tuomet važinėti gali ir nuo 12 metų.

E.Kriščiūnas įsitikinęs, kad norint šiek tiek atnaujinti, pagerinti dviračių takų tink-lą sostinėje nereikėtų milijonų. Tam užtektų ir 200 tūkst. Lt, kurie buvo numatyti, tačiau tvirtinant miesto biudžetą atiteko kažkam kitam. Už tokią sumą būtų galima nutiesti apie 2 km naujų dviračių takų.

„Visų metų dar nenubraukiame. Kadan-gi pinigų iš tikrųjų reikia labai nedaug, gal jų bus rasta peržiūrint biudžetą“, – vylėsi E.Kriščiūnas.

Varguolių transportas? E.Kriščiūnas vardijo, kad reikėtų sujungti jau nutiestus takus, jog jie nevestų į niekur, nutiesti naujus nuo T.Narbuto g. iki Biru-tės g., sujungti Pilaitę su Laisvės prospek-tu. Tačiau sostinės politikai nemano, kad dviračių infrastruktūra – prioritetas, nors, E.Kriščiūno teigimu, tarybos nariai dvira-čiais noriai važinėja.

„Bet ne vien tarybos nariai sprendžia, kam skirti pinigus. Daugiausia sprendžia savivaldybės administracijos darbuotojai, o kadangi jie tikrai nevažinėja dviračiais ir dar gana paniekinamai žiūri į dviratininkus, nes „dviračiais važinėja tik varguoliai“, tai natūralu, kad tuo visiškai nesirūpinama“, –piktinosi E.Kriščiūnas.

Užmiestyje – patogiauKiek geresnė situacija tolstant nuo mies-to centro. Verkių regioniniame parke nuo Santariškių žiedo iki Žaliųjų ežerų nuties-tas 5 km dviračių takas, važinėti galima ir miško takais – iš viso dviračių trasa šiame parke tęsiasi apie 14 km.

Kitoje miesto pusėje esantis Pavilnių re-gioninis parkas dėl kalvoto reljefo nėra taip pritaikytas dviratininkams. Vis dėlto abiejų parkų direkcijos vadovė Vida Petiukonienė

pastebi, kad dviratininkai pamėgo ir Pa-vilnių parke esančius pėsčiųjų takus, net pastebimi šalia laiptų į aukštus skardžius išmindžioti takeliai, kuriais laiptais lip-dami dviratininkai vedasi savo dviračius.

„Labai norime sujungti dviračių taką, kuriuo vilniečiai atvažiuoja palei Nerį iš miesto centro iki Trinapolio vienuolyno, su Verkių regioninio parko taku. Tačiau dviratininkams sunku važiuoti nuo Trina-polio vienuolyno iki Verkių rūmų“, – teigė V.Petiukonienė.

Tik laikini sprendimaiDalis Verkių gatvės kasmet šiltuoju sezo-nu miesto valdžios sprendimu paverčiama dviračių taku, leidžiant tik vienpusį auto-mobilių eismą. Tačiau tai, V.Petiukonienės manymu, tėra laikinas sprendimas.

Geriausia būtų turėti atskirą taką ir dvi-račiu be jokių trukdžių nuvažiuoti iš mies-to centro iki pat Žaliųjų ežerų.

Kelerius metus bandyta dviratininkus nukreipti nuo Trinapolio vienuolyno Ver-kių rūmų link Kryžiaus kelio takais. Tačiau Kryžiaus kelias įtrauktas į piligriminių objektų sąrašą, žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, todėl nerei-kėtų į vieną suplakti pėsčiųjų ir dvirati-ninkų, įsitikinusi V.Petiukonienė.

Verkių ir Pavilnių regioninių parkų di-rektorė neslėpė, kad takus tenka nuolat prižiūrėti ir tvarkyti.

Takų dangą niokoja liūtys, informaci-nius ženklus, užtvarus – vandalai. Tiesa, parko darbuotojai tvirtina kovą su pasta-raisiais laimintys, niokojimų kasmet vis mažiau.

Dviračių takai: jokių prošvaisčiųPanevėžys neretai rodomas pavyzdžiu

visiems didiesiems Lietuvos miestams,

kaip reikia planuoti ir įrengti dviračių ta-

kus. Šiame mieste kartu su užmiesčio

takais yra apie 130 km dviračių trasų,

kurios sujungtos į tinklą ir pažymėtais

takais galima nuvažiuoti iš vieno mies-

to rajono į kitą. Infrastruktūros kūrimą

šiame mieste paskatino dviračių entu-

ziastai, kurie pirmiausia ėmėsi šio darbo

patys – organizavo talkas, savo ranko-

mis tvarkė takus. Tai privertė susiimti ir

miesto valdžią. Rūpintis dviračių takais

pradėta prieš 16 metų.

Pavyzdys – PanevėžysValdininkai giriasi, kad

Vilniuje yra daugiau nei

80 km dviračių takų. Bet

daugelis jų pažymėti ant

šaligatvių, gatvių.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. kovo 23 d.26 | Renginiai Vilniuje

Kovo 23 d., penktadienis

17 val. – Nacionalinė dailės galerija Paskutinė programos „Japonijos menininkų portretų“ peržiūra – fi lmas „Prisiminimai apie pradžią – Hiroshi Sugimoto“, kuris šiais metais nominuotas „Emmy“ apdovanojimui.

17 val. – Rašytojų klubas Portugalų ir lietuvių poezijos vakaras pristatant dvikalbę eilėraščių rinktinę „Poezijos signalai/Sinais de poesia“. Įėjimas – laisvas.

19 val. – Kongresų rūmai Simfoninis koncertas „Pavasario serenada“, kuriame gros Kasparas Uinskas, Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos svečias iš Latvijos Atvaras Lakstigala. Bilietai – 22–42 Lt.

19 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Koncertas „Mozartas ir Salieri: tiesa ar

mitas?“ Koncertuos talentingas jaunasis solistas Rokas Valuntonis (fortepijonas) ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.Bilietai – 22–52 Lt.

20 val. – klubas „New York“ Grupės „Liūdni slibinai“ koncertas. Bilietai – 18–28 Lt.

Kovo 24 d., šeštadienis

12 val. – Kongresų rūmai Koncertas vaikams „Kelionė po kino pasaulį“. Gros Lietuvos kariuomenės orkestras. Bilietai – 12–27 Lt.

16 val. – Šventaragio slėnis (nuo Taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės) Pavasario lygiadieniui skirtas renginys: 16–17 val. eitynės nuo Dailės akademijos iki Šventaragio slėnio, 19 val. Žemės budinimas (giesmės, dainos, ugnies šokiai), 19.45 val. eitynės link Stalo kalno, 20 val. ant

Stalo kalno bus įkurta Pavasario Ugnis.

16 val. – Bažnytinio paveldo muziejusKoncertas „Prancūziškas eskizas“. Prancūzų kompozitorių sakralinius kūrinius atliks senosios muzikos ansamblis „Aff ectus“ ir kamerinis choras „Aidija“.Bilietai – 25–35 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas, skirtas Mstislavo Rostropovičiaus (1927–2007) atminimui. Bilietai – 20, 30, 50 Lt.

Kovo 25 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė fi lharmonija Koncertuos Veronika Povilionienė, saksofonistas Petras Vyšniauskas ir Čiurlionio kvartetas. Programoje – lietuvių liaudies dainos, pasakos ir džiazo improvizacijos.Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

13 val. – Prezidentūros kiemelis Atviras renginys „Velykų belaukiant...“ Artėjančių Velykų nuotaiką kurs rašytojai, tautodailininkai ir muzikantai. Renginys nemokamas, tačiau iki penktadienio vakaro reikia registruotis telefonu 8 5 266 4073 arba el. paštu ekskursijos@prezidentas.lt.

13 val. – klubas „New York“Muzikinis ekspresas „Mes – pasaulis“. Bilietai – 10 Lt.

16 val. – Taikomosios dailės muziejusKoncertuos Čiurlionio kvartetas ir Gabrielius Alekna (fortepijonas). Skambės prancūzų ir austrų romantikų muzika.Bilietai – 20 Lt.

Kovo 29 d., ketvirtadienis

18.30 val. – Vilniaus Rotušė Muzikos vakaras „Eiliuotos muzikinės parodijos“ su kameriniu orkestru „Mezzo“. Vaikystės eiles skaitys Viktoras Gerulaitis. Bilietai – 20 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Koncertų ciklas „Pasaulinės žvaigždės Lietuvoje“. Koncertuos Frederico Chopino vardo pianistų konkurso laureatas Ingolfas Wunderis (fortepijonas). Bilietai – 33–203 Lt.

21 val. – klubas „Tamsta“ Koncertuos atlikėja Migloko su grupe. Bilietai – 15 Lt.

„Aldija“ Kovo 24 d.

Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Argentum“ (Latako g. 2) kovo 26 d., pir-madienį, 19 val., atidaroma neįprasta paroda, pavadinta „Kovok su kvapu“. Kvepalų naudojimas – daugeliui įprastas ritualas, tačiau kas šiais laikais nau-doja ir dėvi kvapų juvelyriką?

Truputis istorijos. Europos kultūrinė-olfaktorinė sąmonė, atėjusi iš Rytų kraštų, susifor-

mavo viduramžiais. Stiprus išsikvėpinimas, rūbų ir galvos apdangalų aromatingi įsiuvai,

sukuriantys aplink save stipraus kvapo erdvę, saugodavo nuo plintančio maro, įvairių

ligų ir nešvaros sukeltos smarvės. Turtingi ir aukšto luomo žmonės nešiodavosi su savi-

mi mažus kvapnius rutulėlius, padarytus iš ambros, muskuso ar kitų brangių aromatinių

medžiagų, kurie buvo vadinami pomanderiais. Ir nors pačioje pradžioje žodis „pomande-

ris“ reiškė rutulio formos kvapiąją pastą, nuo XIV a. pomanderiu pradėta vadinti specia-

lius juvelyrinis dirbinius, kurie buvo pagaminti iš sidabro ar aukso. Vienus pomanderius

buvo galima atidaryti ir tiesiog uosti aromatą vaduojantis iš nemalonių kvapų, kitų po-

manderių atidarinėti nereikėdavo, nes kvapas sklisdavo pro ažūrines jų sieneles.

Pamažu pomanderis tapo vienu iš pagrindinių to meto aksesuarų. Skyrėsi tik pačių po-

manderių formos.

Šis papuošalas buvo dažnai vaizduojamas XVI–XVII a. tapytuose didikų portretuose ir

akcentuojamas kaip priklausymo kilmingam luomui įrodymas.Tačiau XVII a. pabaigoje

apie pomanderį pradėta mąstyti kaip apie nerimtą ir lengvabūdišką objektą, kuriam la-

biau tinkama aromatingo ūko ir viliojimo meno metafora. Kvapų juvelyrika išliko, tik po-

manderio formos visą laiką kito.

Šiandien kvapų juvelyrika vėl nedrąsiai skinasi kelią, todėl parodoje bus galima pamaty-

ti ne tik senosios aromatinės juvelyrikos pavyzdžių, bet ir šiuolaikinių jos interpretacijų,

susietų su konceptualia fl oristika. Paroda veiks iki kovo 31 d.

Kvapų juvelyrika

XVIII a. pomanderiai –

specialūs papuošalai,

kuriuose būdavo

slepiamas kvapas.

I.Gelūno nuotr.

Veronika Povilionienė Kovo 25 d. „Velykų belaukiant...“ Kovo 25 d.

15min • 2012 m. kovo 23 d.

„Stiklainio“ byla kruta Prieš teismą stos su vadinamojo Kauno „stiklainio“

atsiradimu susiję paveldosaugininkai. Jiems pareikš-

ti kaltinimai, kad padidino valstybės saugomo Kauno

Naujamiesčio pastato aukštį, pakeitė jo architektūri-

nę išraišką. Šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn

patraukta Kultūros paveldo departamento Kauno te-

ritorinio padalinio vyriausioji specialistė Rymantė Gu-

dienė ir tuometinė padalinio vedėja Irena Vaškelienė.

Teisiamas taip pat bus padalinio vyriausiasis specia-

listas (inspektorius) Liutauras Tarbūnas.

Krauju apsirūpins patysPo 15 metų pertraukos Kauno klinikose duris atvėrė

modernus Kraujo centras. Jis įsikūrė 400 kv. m ploto

Paslaugų korpuso priestato patalpose (Eivenių g. 2),

kuriose anksčiau buvo sandėliai, maitinimo patalpos.

„Remontą atlikome savo jėgomis, aparatūra kainavo

per 2 mln. Lt. Ilgiausiai užtruko visų reikalingų do-

kumentų tvarkymas. Centrą įrengėme per pusantrų

metų“, – pasakojo Kauno klinikų generalinis direkto-

rius Juozas Pundzius (nuotr.). Jis ir tapo pirmuoju do-

noru, neatlygintinai šiame centre davusiu kraujo.

24 | KaunasA.Koroliovo/BFL nuotr. E.Ovčarenko nuotr.

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Kaunietis kaltinamas neapykantos žydams kurstymu, kitų tautybių žmonių diskrimi-navimu. Savo kaltės vyras nepripažįsta. Tikina turintis teisę „į nežydiškus įsitiki-nimus“, kuriuos susiformavo nuo 1991 m., kai buvo atleistas iš darbo, studijuodamas Bibliją, Katalikų bažnyčios katekizmą ir vadovaudamasis logika. Žydų bendruo-menės atstovai abejoja sveiku vyro protu ir siūlo jam psichologo pagalbą.

Parašė 10 tūkst. komentarųProkurorai J.Griniui pareiškė kaltinimus pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2-ąją dalį (Kurstymas prieš bet kokios tau-tos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmo-nių grupę). Už tai jam gresia bauda, lais-vės apribojimas, areštas arba įkalinimas iki dvejų metų.

Teismui apie neapykanta kitos tautybės žmonėms persunktus, nuosekliai rašomus komentarus pranešė žinomas pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinoku-ras. Techninį išsilavinimą turintis vedęs vyras nuo 2010 m. rugsėjo iki 2011 m. ba-landžio populiariuose naujienų portaluo-se paliko daugybę antisemitinių komenta-rų. J.Grinius tikina jų iš viso parašęs apie 10 tūkst.

„Bandys mane teisti dėl įsitikinimų, ku-rių pagrindas – Biblijos žodžiai žydams: „Jūsų tėvas – velnias“, – teismo išvaka-rėse dar spėjo parašyti J.Grinius. Savo

žodžių jis neatsižadėjo ir teisme, kuria-me ginasi pats, nesinaudodamas advo-kato paslaugomis.

„Įkvėpė“ BiblijaPrisipažindamas, kad visus prokurorės per-skaitytus komentarus parašė jis, vyras savo kaltės neįžvelgė. Esą jam metami kaltina-mai – neteisingi, nes yra teisiamas dėl nuo-monės, o ne dėl įsitikinimų. „Tai – skirtingi dalykai. Aš pasinaudojau Konstitucijos su-teikta teise ir pareiškiau savo įsitikinimus, kurie nepatinka žydams. Turiu į tai teisę“, –tvirtino J.Grinius.

Jis paprašė iškviesti liudininkais visus, kurie prisidėjo prie jo bylos – ikiteisminio tyrimo medžiagą rinkusius pareigūnus, tris ekspertus, rengusius išvadas. Teismas pa-tenkino prašymą iškviesti ir apklausti eks-pertus. Kitas posėdis vyks balandžio 27 d.

Reikia psichologo, o ne teismoTeismo posėdyje dalyvavęs Kauno religinės žydų bendruomenės vadovas Mauša Bai-rakas apgailestavo, kad Lietuvoje yra ne-mažai žmonių, kurie net po kraupia žinia apie nužudytus žydų vaikus Prancūzijoje sugeba rašyti antisemitinius, pritariančius žudynėms komentarus.

„Tokie žmonės yra ir moraliai, ir psicholo-giškai pažeisti to gyvenimo, kurį dabar gy-vename. Manau, kad ne vienas toks žmogus yra Lietuvoje. O šitas žmogus (J.Grinius –red. past.), manau, yra ligonis. Jam reikėtų psichologo, o ne teismo.“

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Kaip pagaliau išjudinti daugiabučių namų renovaciją? „Reikia išeiti iš kabinetų. Važiuoti pas žmogų ir jam aiškinti“, – genialiai paprastą receptą surado naujasis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius Valentinas Petkūnas.

Renovacijos būtinybe neabejojantis V.Petkūnas įsitikinęs, kad butų savinin-kus turėtų vilioti siūloma valstybės para-ma, kuri, kaip ir anksčiau, viską susumavus vėl siekia iki 50 proc. namo atnaujinimui reikalingų lėšų.

Galima ir užsidirbti Be to, žmogus, pavyzdžiui, bendrijos pirmi-ninkas, apsiėmęs vadovauti šiam daug ner-vų, laiko ir pastangų reikalaujančiam pro-cesui, gali gauti motyvuojantį atlyginimą –35 ct už namo 1 kv.m, t.y. į rankas už dau-giabutį jam turėtų tekti apie 1,5 tūkst. Lt.

„Ši suma mokama iš valstybės biudžeto. O jei profesionalu tapęs žmogus vadovauja dviejų ar trijų namų renovacijai? Jis gaus tikrai gerą atlyginimą“, – optimistiškai nu-siteikęs BUPA direktorius. Jo įsitikinimu, jei aukščiau išvardyti argumentai pasiektų žmonių protus, renovacijos procesas paga-liau pajudėtų iš mirties taško.

„15min“ primena, kad per septynerius metus vykdomą daugiabučių renovavi-mo programą visoje šalyje modernizuoti tik apie puspenkto šimto namų. Kaune yra apie 5 tūkst. daugiabučių. Dauguma jų –seni, tačiau kol kas renovuota tik kelios dešimtys namų.

Už šildymą – perpus mažiauAplinkos ministerijos ir BUPA atstovai šią savaitę apžiūrėjo vieną sėkmingiausių reno-vacijos pavyzdžių Kaune – A.Ramanausko-Vanago gatvėje esantį daugiabutis.

Namo bendrijos pirmininkas Zenonas Ra-manauskas pasakojo, kad renovacija buvo pradėta 2008 m. ir užtruko kelerius metus. Jos metu atnaujintas visas 1977 m. statytas namas – įrengtas naujas liftas, apšiltintos sienos, pakeisti vamzdžiai, nebeliko vadi-namųjų šalčio koridorių. Gyventojai šildy-mui dabar išleidžia apie 50 proc. mažiau.

Buvo skaičiuota, kad renovacijai pri-reiks 2,5 mln. Lt, tačiau gyventojai įsi-gudrino išsisukti su 1,8 mln. Lt. Kaip tai

pavyko? Aktyvus bendrijos pirmininkas Z.Ramanauskas aiškino, kad buvo skelbti net septyni konkursai įvairiems darbams atlikti: „Sukaupiau tris storus tomus do-kumentų, todėl lėšos ir buvo sutaupytos.“ Daugumą pinigų gyventojai sumokėjo pa-tys, tik baigiant darbus teko iš banko pasi-skolinti 50 tūkst. Lt.

Silpnosios vietos Tačiau renovacija turi ir silpnųjų vietų. Net jei pasiseks ir namas bus kokybiškai atnau-jintas, išlaidos būstui išlaikyti gali nesuma-žėti – už atliktus darbus teks mokėti bankui, nebent turite nemažų santaupų. Todėl po-litikų ir valdininkų naudojamas „geležinis“ argumentas, kad modernizuotame bute „gyveni ir taupai“, nes už šildymą moki apie 50 proc. mažiau, gyventojų neveikia.

Jų taip pat neveikia ir kiti argumentai – daugiabutį būtina renovuoti dėl saugumo,

Neapykanta žydams atvedė į teismo suolą

Daugiabučių renovacijos fi asko

Kur pakastas „Holokaustas – viešpats bausmė žydams“, „Žydų – šėtoniškų padarų – sunaikinimo galimybė neatšaukiama“. Daugybę tokių antisemitinių komentarų internete prirašęs 62 metų Jonas Grinius sulaukė atpildo – ketvirtadienį sėdo į teisiamųjų suolą.

Net tapęs teisiamuoju, J.Grinius ir toliau

rašo antisemitinius komentarus internete.

E.Ovčarenko nuotr.

„Geležinis“ argumentas, kad modernizuotame bute „gyveni ir taupai“, nes už šildymą moki apie 50 proc. mažiau, gyventojų neveikia.

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Prasiskolino savivaldybeiNebaigtą statyti „Respublikos“ viešbutį valdanti ir

po juo esantį 0,85 ha ploto žemės sklypą nuomojan-

ti bendrovė „Kauno arka“ prasiskolino Kauno savival-

dybei. Nuo 2010 m. bendrovė nesumokėjo beveik 30

tūkst. Lt žemės nuomos mokesčio. Dėl šios skolos,

susikaupusių delspinigių ir bendrovės turto arešto

savivaldybė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teis-

mą. Apie skolą miesto valdžia „Kauno arkai“ priminė

du kartus – praėjusių metų gruodį ir šių metų sausį,

tačiau pinigai taip ir nebuvo sumokėti.

Kaunas | 25

Skelbimai

T.Lukšio/BFL nuotr.

šuo?

kad nenugriūtų kokia siena ar gabalas sto-go, dėl gražesnio estetinio vaizdo, dėl būs-to vertės padidėjimo.

Siūloma valstybės parama, kuri gali siekti iki 50 proc. visų darbų vertės, atrodo per-nelyg apaugusi biurokratizmu, per kurio labirintus paprastam mirtingajam sunku prasibrauti. Be to, net ir užsitikrinus pa-ramą, neaišku kada ji atkeliautų.

Abejonės dėl darbų kokybės Prieš savanoriškai įklimpdami į daugiabu-čių renovacijos liūną, gyventojai neretai susimąsto ir apie tai, ar jų namas bus koky-biškai suremontuotas. Dažniausiai būna, kad aktyviausi bendrijų pirmininkai –

tai daug laisvo turintys, tačiau statybų neišmanantys pensininkai. Viso renova-cijos proceso namo gyventojai jiems ne-linkę patikėti.

Be to, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, ne kiekvienas daugiabutis priklauso bend-rijai. O jei nėra bendrijos, pradėti namo at-naujinimą yra dar sudėtingiau.

V.Petkūnas tikisi, kad darbų kokybę pri-žiūrėti efektyviai padės pernai agentūroje įkurto Kokybės kontrolės skyriaus specia-listai. Jie ne tik konsultuoja, bet ir tikri-na atliekamų darbų kokybę. Tačiau svar-biausias klausimas, iš kur gauti patikimą ir profesionalų darbų prižiūrėtoją, lieka neatsakytas.

Valstybė teikia pagalbą gyventojams

ruošiant techninę atnaujinimo projektų

dokumentaciją, organizuojant jų įgy-

vendinimą. Gyventojams kompensuo-

jama iki 100 proc. išlaidų, patirtų ren-

giant būtinus dokumentus, jei pagal

įgyvendintas priemones pasiekiama ne

mažesnė kaip D pastato energinio nau-

dingumo klasė. Nepasiturintiems gy-

ventojams bus padengtos visos projek-

to įgyvendinimo išlaidos.

Šiuo metu valstybė skiria 15 proc. at-

naujinimo projekto vertės siekiančią

fi nansinę paramą, jei bus pasiektas 20

proc. energinis sutaupymas. Jei sutau-

pymai bus ne mažiau kaip 40 proc., tuo-

met kompensuojama 30 proc. atliktų

rangos darbų.

Parama būstą atnaujinti nutarusiems

gyventojams teikiama ir sudarant gali-

mybę gauti lengvatinę paskolą daugia-

bučio atnaujinimui (modernizavimui).

Ilgalaikės paskolos daugiabučiams at-

naujinti bus išduodamos su ne didesnė-

mis kaip 3 proc. fi ksuotomis metinėmis

palūkanomis.

Asmenims, kurie turi teisę į kompen-

saciją už šildymą ir karštą vandenį, bus

100 proc. apmokama ir paskola, reika-

linga būstui atnaujinti, ir palūkanos.

Valstybės parama

Atnaujintame name mokesčiai

už šildymą apie 50 proc. mažesni

negu nerenovuotame.

E.Ovčarenko nuotr.

Z.Ramanauskas džiaugiasi

renovuotu namu, tačiau

neslepia – buvo nelengva.

15min • 2012 m. kovo 23 d.

Kovo 23 d., penktadienis

18 val. – Kauno valstybinė fi lharmonijaTrečiajame koncertų ciklo „Diriguoja jaunieji“ koncerte Kauno simfoninis orkestras paklus Modesto Barkausko batutai. Koncerto solistas – pianistas Motiejus Bazaras. Bilietai – 10–20 Lt.

21 val. – klubas „Punto pizza“Grupės „Arbata“ koncertas.Bilietai – 10 Lt.

22 val. – klubas „Džem‘Pub“Roko dueto „The Perfect Pill“ (ex „IR“) debiutas Kaune. Muzikantai atliks naują programą, kurioje be roko bus įvairių muzikos žanrų elementų.

22 val. – loftas „Gargaras“„KTU Karjeros dienų 2012“ vakarinė dalis „KD&VD“.Bilietai – 22–30 Lt.

Kovo 24 d., šeštadienis

19 val. – Kauno valstybinė fi lharmonijaManto ir Kauno bigbendo projektas „Frank Sinatra show“. Šį kartą drauge su Mantu F.Sinatros dainas atliks trimitininkas Valerijus Ramoška, saksofonininkas Rimantas Brazaitis. Bilietai – 50–80 Lt.

21 val. – baras „Underground Pub“Grupių „Awakening Sun“ ir „Memorial Faces“ koncertas.Bilietai – 6 Lt.

Kovo 27 d., antradienis

16 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“40-asis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa 2012“, skirtas Kazio Binkio teatro 75-mečiui. Nuo 16 val. – keturios pantomimos žanro miniatiūros „Kartą kieme“: „Gimimas“, „Meilė turguje“, „Kartą kieme“, „Aklieji“. Nuo 18 val. – „Smagiosios miniatiūros“.

18 val. – Kauno fotografi jos galerijaVytauto Pletkaus fotografi jų paroda „Skaudėjimai“. Ekspoziciją sudaro kūriniai iš dviejų autoriaus fotografi jų ciklų: „Teritorijos“ ir „Neperspektyvūs projektai“.

Kovo 28 d., trečiadienis

13 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“40-asis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa 2012“. Nuo 13 val. – spektaklis vaikams „Pasiklydęs drakonas arba sumaištis stebuklingame miške“. Nuo 18 val. – Dž.Patriko lyrinė komedija „Keistuolė misis Sevidž“ (premjera).

Kovo 29 d., ketvirtadienis

12 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“40-asis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa 2012“. Nuo 12 val. – pasakėlė–žaidimas mažiesiems „Pirštinė“. Nuo 18 val. – spektaklis pagal K.Binkio pjesę „Atžalynas“.

19 val. – „Teatro klubas“ (Kauno architektų namai)Improvizacinio džiazo grupės „Sheep Got Waxed“ koncertas. Kolektyvo nariai – LMTA džiazo katedros auklėtiniai: saksofonininkas Simonas Šipavičius (simon sheep), būgnininkas Adas Gecevičius (ed getz) ir gitaristas Paulius Vaškas (paul wax). Bilietai – 20–25 Lt.

Kovo 30 d., penktadienis

14 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“40-asis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa 2012“. Nuo 14 val. – vienos dalies spektaklis „Marcelijos gyvenimas ir meilė“. Nuo 18 val. – juodojo humoro komedija „Antiarhatai“.

17.30 val. – „Žalgirio“ arenaVelykinį koncertą surengs Klaipėdos

sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“. Renginyje dalyvaus žymūs Lietuvos dainininkai Stasys Povilaitis, Merūnas Vitulskis, Povilas Meškėla, Evelina Anusauskaitė ir Kauno miesto simfoninis orkestras. Bilietai – 51–113 Lt.

19 val. – viešbutis „Daugirdas“ Lietuvos–Danijos–Prancūzijos grupės „Megaphone“ koncertas. Kolektyvas suburtas saksofonininko Liudo Mockūno ir būgnais grojančio dano Stefano Pasborgo iniciatyva. Jiems talkina du prancūzai – gitaristas Marcas Ducretas ir klavišininkas Paulas Brousseau.

22 val. – klubas „Džem‘Pub“Grupės „Skyders“ koncertas.

Kovo 31 d., šeštadienis

13 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“40-asis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa 2012“. Nuo 13 val. – E.De Filipo komedija „Itališkos vedybos“. Nuo

17 val. – muzikinis spektaklis pagal Ž.Anujo pjesę „Orkestras“.

19 val. – Laisvalaikio namai „Nautilus“Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ akustinis koncertas.Bilietai – 40 Lt.

20 val. – loftas „Gargaras“Gospelo choro „Sounds in G“ solistės Girmantės Vaitkutės koncertas „Meeting with Adele“.Bilietai – 18 Lt.

Balandžio 1 d., sekmadienis

18 val. – „Žalgirio“ arenaLietuvos komiko vakaras. Dalyvauja Raimondas Šilanskas, Raimondas Bingelis, Artūras Orlauskas, Vitalijus Cololo, Juozas Zavaliauskas, Vaidas Pračkaila – Apolonija Zizirskienė, Violeta Mičiulienė, humoro grupės „Alergija“ ir „Ambrozija“, parodijų teatras, Kauno muzikinio ir Kauno lėlių teatro artistai, Kauno Burgundiškasis choras.Bilietai – 25–57 Lt.

26 | Renginiai Kaune

„The Perfect Pill“ Kovo 23 d. Modestas Barkauskas Kovo 23 d. Vytauto Pletkaus paroda Kovo 27 d. „Sheep Got Waxed“ Kovo 29 d.

ŠEIMA KOMERCINIAI PUSLAPIAI / 2012

Ar iš tiesų nuo lopšio pradedami papildomai lavinti vaikai užaugs gabesni? Kaip pastebėti ta-lentą ir jį išvystyti? Ir kaip netraumuoti vaiko dėl suaugiusiųjų užgaidų?

PAMOKĖLĖS – GALIMYBĖ PASIŽMONĖTISu mama ir mažuoju broliuku po parką vaikš-

tinėjanti greitai ketverių sulauksianti Guostė pa-kelia nuo žemės šakelę ir akimirksniu virsta burtininke. Mostelėjus lazdele ir sukalbėjus tik mažiesiems burtininkams įkandamą burtažodį vienas suoliukas virsta laivu, antras – banga, trečias – smėliu.... Štai ir „paplūdimys“.

Be to, kad turi lakią vaizduotę, Guostė - ir muzikalus vaikas. Jos mama Ramunė Balevičiū-tė pasakoja, kad muzikos užsiėmimus su mer-gaite pradėjo lankyti, kai šiai buvo keturi mėne-siai.

„Muzikos svarba nė kiek neabejoju, bet dabar sunku pasakyti, ar mergaitei naudos davė pamo-kėlės, ar Guostė tiesiog gabi muzikai. Tiesą pa-sakius, į tuos užsiėmimus ėjau ir tam, kad neuž-sisėdėčiau namuose, – pasakoja jauna mama. Moteris pripažįsta, kad įvairios moky-klėlės – ir mados reikalas: „Jei viena mama pa-

sako, kad veda vaiką ir ten, ir ten, o tu niekur, kaipgi atsiliksi.“

Dabar Guostė lanko privatų darželį, kuriame sustiprintas meninis ugdymas, ir šokius. R.Bale-vičiūtės tvirtinimu, ne dėl noro iš vaiko padaryti šokėją – daugiausia dėl laikysenos ir pėdučių ko-rekcijos. Žinoma, svarbūs ir kiti dalykai: disci-plinos mokymasis, skonio formavimas, kūrybiš-kumo skatinimas. Darželio ir kartą per savaitę vykstančių šokių pamokėlių, jos manymu, Guos-tei kol kas visai pakanka.

„Pažįstu tėvų, kurie savo ikimokyklinukus po darželio dar veda į kelis papildomus užsiėmimus. Man atrodo, tokiems mažiems vaikams per daug veiklos, juk jie pavargsta“, – svarsto R.Balevičiū-tė. Ateityje Guostė greičiausiai lankys pianino pamokas, tačiau kadangi ji jau moka pareikšti savo nuomonę, tėvai žada į ją atsižvelgti.

SVARBIAUSIA – MAMA IR APLINKA Kaunietė keturių vaikų – studento, abiturien-

tės, 3,5 metukų ir nė 2 mėnesių neturinčio mažy-lio – mama, VšĮ „Pradžių pradžia“ direktorė Rasa Siudikienė kategoriška: „Mamos perspaudžia su papildomu vaikų ugdymu. Jos išgirsta dabar po-

puliarią nuomonę, kad vaikus reikia lavinti nuo gimimo ir išsigąsta: oi, maniškiam jau keturi mė-nesiai, reikia skubėti“, – esamą situaciją piešia R.Siudikienė.

Vienuolika metų žindymo konsultacijas tei-kianti moteris ir jos kolegės dažnai sulaukia su-nerimusių mamų skambučių. Esą kūdikis nera-mus, naktį dažnai prabunda, žinda 10–12 kartų. „Pirmiausia paklausiame, ar vaikas nepradėjo lankyti mokyklėlės ar baseino. 80 procentų atve-jų klausimas būna tikslus. Vaikas patiria neri-mą“, – konstatuoja ji. Tokioms mamoms R.Siu-dikienė su papildomu ugdymu pataria palaukti bent iki vaikui sueis metukai. Ji įsitikinusi, kad kūdikiui pirmiausia reikia šilumos, girdėti savo mamą, o ne angliškas daineles, vėliau – ištyrinėti namų aplinką...

Moters nuomone, geriausia vaikus vesti į gamtą, kur realus gyvenimas, o neapkrauti elek-troniniais žaislais: „Tegul jie renka kaštonus, gi-les, namuose krausto samčius, puodus, patys kažką konstruoja. Štai ir dabar Justas (3,5 m.) iš kėdžių susikonstravo mašiną. Gal kažkam atro-do, kad čia labai skurdi vaikystė, bet pažiūrėkite, koks vaikas laimingas savo kūrybos procese... Juk dabar tame elektroniniame pasaulyje nieko daryti nereikia, vaikai persisotinę viskuo.“

Pati rinkodaros srityje patirties turinti R.Siudi-kienė sako, kad mamos – itin patrauklus seg-mentas ne visada sąžiningiems pardavėjams: „Jos gauna išmokas, sėdi namuose, o reklama per vaikus labai veikia, ypač, jei dar pagąsdina-ma, kad vaiką vėlai pradėjus lavinti papildomai, jau bus per vėlu. Įvairių kursų kainos gana ne-mažos, siūloma net išsimokėtinai abonementą nusipirkti“, – stebisi R.Siudikienė.

PERTEMPIMAS ŽALOJA SVEIKATĄ R.Siudikienės mintį apie kūrybingą aplinką

tęsia psichoterapeutė Genovaitė Petronienė: „Kuo bus turtingesnė mažo vaiko aplinka, tuo daugiau šansų užaugti gabiam. Mažam vaikui svarbiau daug erdvės, svarbu pačiam daug ką at-rasti, o ne ugdyti gabumus, kurie ankstyvame

amžiuje dar labai menki. Mokyk nemokęs vaiką piešti, kol jo rankos koordinatė bloga ir smege-nyse nesusiformavę tam tikri neuronai, jis nieko ypatingo nenupieš. Tai tiesiog smagus užsiėmi-mas, o ugdyti reikia vėliau. Juk vaiko neišmoky-si kalbėti anksčiau, kol jis biologiškai tam nepri-brendo“, – aiškina specialistė. Ji įsitikinusi, kad talentingų vaikų sugebėjimus ne vėlu pradėti ugdyti ir ketvirtoje ar net paskutinėse klasėse. Žinoma, išskyrus kai kurias sritis. „O vaikystę vaikui reikia praleisti ramiai žaidžiant“, – sako G.Petronienė.

Kad negalima nusakyti konkretaus amžiaus, kada vaiką reiktų pradėti lavinti papildomai, pri-taria ir darželių tinklo „Vaikystės sodas“ direk-torė dr. Austėja Landsbergienė: „Manau, viskas priklauso nuo vaiko ir jo veiklų. Jeigu vaikas lanko darželį, kuriame puiki ar bent jau gera ug-dymo programa, nemanau, kad jam dar verta lankyti papildomus būrelius. Tačiau jei vaikas auga namuose su aukle, manau, nuo 2,5 metų jau galima pradėti šiek tiek lavinti papildomai. Žinoma, ir tada labai daug kas priklauso nuo to, kokia auklė. Jeigu su aukle vaikas keliauja į mu-ziejus, užimtumas didelis, tai tikrai užtektų tie-siog spontaniškų susitikimų su kitais vaikais.“

Daugybė veiklos, didelis užimtumas gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti vaikui. Ir ne tik jam. G.Petronienė pastebi, kad mamos, ypač turinčios kelis vaikus, taip nori viską suspėti, tiek daug duoti, kad bėgiodamos pervargsta pačios. Jų nuotaikos persiduoda ir vaikams. „Ikimokykli-nio amžiaus vaikų nereikia perkrauti, nes pavar-gę jie išgyvena stresą, stresas kerta per imunitetą ir mažylis pradeda sirguliuoti“, – pritaria A.Landsbergienė.

KAIP NENUŽUDYTI TALENTO?Šiek tiek ūgtelėjusius vaikus auginantys tėvai

dažnai svarsto, kaip teisingiau pasielgti: laukti, kol vaiko gabumai atsiskleis, jis pats pareikš norą kažką veikti ar nuspręsti už jį? Ir kaip nesu-klysti?

„Jei kas nors žinotų, kaip nesuklysti ir paste-bėti talentą, manau, mažų mažiausiai jau būtų gavęs Nobelio premiją. Reikia tiesiog stebėti vaiką, kalbėti su juo, pažinti jį“, – šypsosi A.Landsbergienė. Jos nuomone, laukti, kol vai-ko ryškiausi gabumai atsiskleis ir jis pats dėl

GENIJUS bet kokia kaina?Visi gero savo vaikui linkintys tėvai norėtų užauginti antrąjį Einsteiną, Mozartą ar Picasso. Tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija genijaus paieškomis užsiimti vos vaikui gimus specialistų vadinama mažų mažiausiai keista.

Psichoterapeutė G.PETRONIENĖ

80 proc. darželinio amžiaus vaikų

yra kūrybiški, bet jei jiems

taikomos per griežtos taisyklės, jie

auklėjami kolektyviškai,

kūrybiškumas slopinamas. Tiesa,

vėliau itin kūrybingų žmonių

sumažėja iki 20 proc.

Edukologė A.LANDSBERGIENĖ

Turime gražią lietuvišką patarlę:

lašas po lašo ir akmenį pratašo.

Tai reiškia, kad tas, kuris dirba, yra

apdovanojamas. Taip pat tikriausiai

esate girdėję pasakymą, kad

genialumas yra 1proc. talento ir

99 proc. darbo. Net neabejoju, kad

tai šventa tiesa. Gabus vaikas ir liks

tik gabiu vaiku, jei nieko nedarys su

tuo potencialu.

2012 / KOMERCINIAI PUSLAPIAI

veiklos apsispręs, neverta: „Juk tam mes ir esa-me šalia, kad pastebėtumėme, kam vaikas imlus, ką jis geba atlikti greitai, su vėjeliu! Tą pamatę pedagogai turėtų skatinti vaiko motyvaciją, pa-sitikėjimą savimi. Dabar gi dažnai yra atvirkš-čiai – tas, kuris netveria savo kailyje, yra it aša-ka, įstrigusi gerklėje: labiau erzina, nei džiugina.“

Tačiau dažnai čia slypi pavojus nepastebėti esamų gabumų, o įsivaizduoti juos esant, matyti tai, ką tėvai nori matyti.

„Reikia nesistengti per vaiką įgyvendinti savo svajonių, o leisti jam gyventi savo gyvenimą. Ži-noma, jei matyčiau, kad mano vaikas genialus muzikas, nežinau, ar leisčiau jam nelankyti pia-nino pamokų“, – prisipažįsta A.Landsbergienė.

GENIJAI PER PRIEVARTĄ Tarkime, jūsų vaikas gabus ir muzikai, ir ma-

tematikai, ir šachmatams, tačiau visko neaprėpsi. Kaip elgtis: leisti pačiam viską išmėginti ar pri-mesti savo nuomonę?

A.Landsbergienė sako, kad šiuo atveju for-muojasi dvi stovyklos: vieni už tai, kad pastebė-jus vaiko gabumus juos reikia kreipti ta linkme, kiti mano, kad vaikas turi pasirinkti savarankiš-kai. „Be abejo, pastarieji geriau jaučiasi emociš-kai. Tačiau yra tikrai nemažai pirmosios grupės vaikų, kurie suaugę pasako, kad labai džiaugiasi, jog tėvai juos prispaudė, ir jie baigė, pavyzdžiui, muzikos mokyklą. Šiuo atveju, sakyčiau, viskas

priklauso nuo šeimos ugdymo(si) fi losofi jos“, –savo požiūrį dėsto moteris.

Keturi Landsbergių vaikai gali patys nuspręs-ti, kokius būrelius nori lankyti. Tačiau yra ir ke-letas sąlygų: viena jų – vaikas turi lankyti bent vieną sporto būrelį.

„Šiais laikais vaikai juda gan mažai, tad verta bent keletą kartų per savaitę papildomai pajudėti. Mūsų vaikai pasirinko baseiną. Patenkinti ir mes, ir vaikai.“

Antroji A.Landsbergienės šeimos taisyklė: būrelis turi būti pasirenkamas bent metams, kad vaikai įsitikintų, ar veikla tinkama. Tačiau taisy-klės, anot moters, nėra akmenyje iškaltos: „Buvo keletas kartų, kai vaikas pradėjo lankyti būrelį, nusivylė ir prašė nutraukti. Sėdome ir

kalbėjome. Kadangi vaiko argumentai buvo pa-grįsti ir nuoširdūs, sutarėme, kad gali mesti.“

Blogiausia – žūtbūtinis tėvų noras iš vaiko ta-lentą išspausti per prievartą. „Turi būti asmeny-bės motyvacija. Tai reiškia, kad vaikas turi norėti savo talentą atskleisti. Jei nėra motyvacijos, vai-kas gali būti gabiausias, bet nieko nebus“, – aiš-kina G.Petronienė. Specialistė susiduria su atve-jais, kai tėvai „terorizuoja“ savo vaikus tol, kol šie nuo pernelyg griežto muštravimo išsenka, suserga depresija ar anoreksija. Tikriausiai kiek-vienas sutiks, kad tokia talento ugdymo kaina pernelyg didelė. Be to, kaip pastebi psichotera-peutė, norint, kad vaikas būtų kūrybinga asme-nybė, reikia įdomiai gyventi patiems.

ŠEIMA

Daugelis tėvų svarsto, kaip geriau

elgtis: laukti, kol atsiskleis

atžalos talentai ir ji pareikš, ką nori

veikti, ar nuspręsti už vaiką.

BFL nuotr.

Rasa Pangonytė

15min • 2012 m. kovo 23 d.38 | Skelbimai

Tarptautinė įmonė UAB „IDW metalas ir mediena“, užsiimanti parduotuvių prekybinės įrangos gamyba, sėkmingai plečia savo veiklą ir į savo komandą kviečia aukštos kvalifikacijos konstruktorių:

METALO KONSTRUKTORIUS, projektuoti parduotuvių baldus iš metalo;

MEDIENOS KONSTRUKTORIUS, projektuoti parduotuvių baldus iš medžio.

Reikalavimai kandidatui (-tei):Aukštasis techninis išsilavinimas; Mokėjimas dirbti projektavimo programomis (AutoCad, Autodesk Inventor); Patirtis gaminių iš metalo ir medienos gamybos įmonėse; Darbui reikalingos savybės: sąžiningumas, atsakingumas, gebėjimas dirbti savarankiškai ir komandoje.

CV siųsti el. paštu: deividas@metawood.idw.lt Telefono Nr. 8-620-92996

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Ateities vizijas IBM skelbia dar nuo 1980-ųjų.Anksčiau prognozės aprėpdavo dešimt-metį, tačiau technologijų vystymosi tem-pas spartėja, tad pasikeitė ir vizijų skelbi-mo strategija.

Nuo 2006-ųjų kiekvienų metų pabaigo-je IBM skelbia ataskaitą, pavadintą „Next 5 in 5“. Joje – penkios su technologijų pa-žanga susijusios prognozės, kurios turėtų išsipildyti per artimiausius penkerius me-tus. Dauguma jų yra abstrakčios, tačiau remiasi tuo, kas turi tvirtus pamatus ir yra aktyviai tyrinėjama.

Deja, prisimenant tai, ką IBM prognozavo 2006 ir 2007 m. pabaigoje (kitaip sakant, kas turėjo išsipildyti pernai ir šiemet), ten-ka nusivilti – įgyvendinta tik dalis žadėtų inovacijų. O ir tos nėra plačiai naudojamos.

Trimatis internetas Pasaulį apėmusi 3D manija vizionieriams pakišo mintį: internetas turėtų dar labiau supanašėti su tikrove, o dabartinė „plokš-čia“ tekstų ir vaizdų erdvė virs trimate teri-torija, kurios naršymas bus tarsi pasivaikš-čiojimas po prekybos centrą. IBM tikėjosi, kad 3D bus aktyviai naudojamas ne tik

žaidimams, bet ir, pavyzdžiui, virtualiuo-se knygynuose.

Žaidimai šioje srityje, žinoma, gerokai pasistūmėjo į priekį. Tačiau visa kita taip ir liko moksline fantastika.

Kas žino, gal kada nors tai taps realybe, ir galėsime „Facebook“ draugams spausti ranką, o po „eBay“ klaidžiosime lyg kokia-me „Akropolyje“?

Mintis skaitantys telefonaiLabiausiai intriguojanti 2006-ųjų ateities vizija buvo mintis skaitantys mobilieji te-lefonai. Jei šią viziją interpretuosime pažo-džiui, tenka pripažinti, kad tokios techno-logijos dar nėra išrastos. Ar bent neišvydo dienos šviesos ir slepiasi kokios nors labo-ratorijos užkampyje.

Dabar IBM atstovai teisinasi viziją tik skambiai pavadinę – iš tiesų žadėta, kad „telefonai žinos, kada jūs keliaujate namo ar užtrukote susitikime“.

Dabartinės sistemos, naudodamos GPS ar mobiliojo ryšio pastočių signalus (jei žmo-gus yra pastate) gali pakankamai tiksliai nustatyti jo buvimo vietą. O išmaniuosius telefonus galima nustatyti taip, kad pasi-keitus buvimo vietai (tarkime, pajudėjus iš darbo link namų) jie pakeistų skambė-jimo garsą. Arba tam tikrais atvejais (pa-vyzdžiui, užsibuvus darbe ar užvažiavus

į parduotuvę) išsiųstų žinutę, tarkime, antrajai pusei.

Sutapimas ar ne, bet praėjusių metų pa-baigoje paskelbtose IBM prognozėse vėl žadama, kad po penkerių metų turėsime mintis skaitančius kompiuterius ir išma-niuosius telefonus.

Tik šįkart jau patikslinama, kad įrengi-niai galės skaityti smegenų elektrinį akty-vumą, taigi paskambinti galėsime vien apie tai pagalvoję, o kompiuteriai supras ko-mandas iš tam tikrų smegenų sričių veik-los suaktyvėjimų. Et, dar penkeri metai laukimo...

Nuotolinė sveikatos patikra Sveikatos apsaugai visuomet buvo ir bus skiriama itin daug dėmesio – su šia sriti-mi susijusios prognozės nuolat minimos IBM vizijose. Ne išimtis ir 2006-ieji: tuomet skelbta, kad po penkerių metų sveikatos apsauga taps prieinama visame pasaulyje, gydytojai galės ne tik apžiūrėti, bet ir gy-dyti pacientus nuotoliniu būdu.

Iš tiesų dabar visa tai jau yra įmanoma: specialūs davikliai gali stebėti žmogaus fi zinę būklę ir perduoti informaciją net ki-tame pasaulio gale esantiems medikams, o žmonių nuotoliniu būdu valdomi robotai jau atliko ne vieną operaciją.

Tačiau IBM taip pat prognozavo, kad žmonėms namuose bus atliekami virtua-lūs sveikatos patikrinimai. Deja, eiliniams mirtingiesiems tai dar toli gražu netapo kasdienybe.

Gyvas vertimasKo gero, nerastume futuristo, kuris nebūtų prognozavęs ateityje atsirasiant gyvo kalbos vertimo įrenginiams ar programoms. Prieš penkerius metus tą žadėjo ir IBM. Deja, iki šiol sukurti tik iš dalies patikimi kompiute-riniai teksto vertėjai, o gyvą kalbą galintys versti įrenginiai vis dar tobulinimo fazėje.

Tiesa, pastaraisiais metais postūmių šio-je srityje būta. Antai „Microsoft“ neseniai pademonstravo jos tyrimų padalinyje ku-riamą programą, kuri ne tik paverčia kalbą tekstu, jį išverčia, bet ir įgarsina imituoda-ma šnekančiojo balsą. Programa jau valdo 26 kalbas, taigi visai realu, kad artimiausiais metais jau turėsime kažką apčiuopiamo.

NanotechnologijosMolekulių ar net atomų dydžio technologi-jos padės spręsti aplinkosaugos problemas, prognozavo IBM. Ir neprašovė.

Antai pernai IBM ir Stanfordo universi-teto mokslininkai sukūrė chemines formu-les, kurios palengvintų plastikinių butelių perdirbimą pakartotiniam panaudojimui. Kasmet pasaulyje išmetama per 13 mlrd. plastikinių butelių, taigi ši inovacija itin svarbi aplinkosaugos požiūriu.

Tai – tik vienas pavyzdys iš daugelio. Į nanotechnologijų tyrimus investuojami milžiniški pinigai, jos skverbiasi ir į kitas sritis – sveikatos apsaugą, elektroniką ir kt. Nenuostabu, kad šioje srityje yra apčiuo-piamų rezultatų.

IT kodas | 3915min • 2012 m. kovo 23 d.

Prognozės pildosi vėžlio greičiu TeTeTeTeTeTechchchhchnononolololololoogigigigiggijojojojojos s ss papappaststararararuoouojju metetu uvyvyvyvyststststomoomomo ososoos ssepepe tytytyt nmnmmyliaaisis žžiningsgsniais.s.NeNeNeNNeNepapapapaisisanant t toto, , kkorpppororo acaca ijijosos IIBMBMMviviviziziziononieieeririr ų ų prprogognonozėzės s pipildldldososi i nene ttaiaip p grgrgreieieitatatai,i,i kkkkaiiaip p p titikėkėk tatasisi. KaKaii kuku iriososos jjų ųkekekekekekkk lililil a a aa nunuuuososostatatabąbąbąą,,, o o ooo kakartrtaiais s –– irrir ššššypyppy sesenąną. .

Sutapimas ar ne, bet praėjusių metų pabaigoje paskelbtose IBM prognozėse vėl žadama, kad po penkerių metų turėsime mintis skaitančius kompiuterius.

2007 m. pabaigoje IBM prognozavo, kad po penkmečio (taigi, iki šių metų pabaigos) sulauksime tokios techno-loginės pažangos:

• Bus paprasta išlikti draugišku gamtai

ir tuo pačiu metu taupyti pinigus,

pavyzdžiui, elektrą ir šildymą bus

galima užprogramuoti pagal poreikius;

aktyviau naudosime vėjo, saulės ir kitus

atsinaujinančius energijos šaltinius.

• Kardinaliai keisis vairavimo įgūdžiai:

automobilių avarijų bus galima išvengti,

kadangi mašinose įdiegtos sistemos

„jaus“ kitas mašinas ar kliūtis kelyje;

taip pat jos įspės apie spūstį kelyje bei

nukreips į mažiau užkimštas gatves.

• Jūsų mobilusis telefonas atstos

piniginę, bilietus, durų raktą, banką,

padės apsipirkti, susigaudyti svečioje

šalyje ir dar daugiau.

• Gydytojai galės kur kas tiksliau

nustatyti ligas ir jas gydyti, remdamiesi

šimtų tūkstančių kitų pacientų

patirtimi.

• Žinosime, ką valgome – pirkdami maistą

vien jį nuskenavę galėsime viską apie

jį sužinoti, pavyzdžiui, kur obuolys

buvo užaugintas, kada nuskintas, kaip

atgabentas į prekybos vietą ir kiek laiko

išgulėjo lentynoje.

Pažadai šiems metams

Tiksliai nuspėti, kur

link vystysis

technologijos –

sunki užduotis.

123rf nuotr.

..

pp

IBM vizionieriai dažnai prašauna pro šalį

15min • 2012 m. kovo 23 d.40 | Gazas.lt

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

Tomas Digaitist.digaitis@15min.lt

Latvijoje jauniems ralio talentams atsivėrė neregėtos galimybės. „OKarte Autosporta Akademija“ jauniesiems lenktynininkams suteikė šansą galynėtis su pasaulio geriausiais ir negalvoti apie svajones žlugdantį pinigų stygių.

Ralyje, kaip ir kitose sporto šakose, svar-biausia – stipri mokykla. Išmokti vairuoti greitą automobilį galima, tačiau meistriš-kai jį valdyti ir pasiekti olimpą įmanoma tik padėjus stiprius pamatus. Latvijos ra-lio pasaulis jau turi naują pamatų meistrą –„OKarte Autosporta Akademija“.

Šansas pasiekti ralio olimpąŠi jaunų lenktynininkų kalvė buvo įkurta 2011-aisiais. Tai įmonės „Baltic Motorsport Promotion“ vienas projektų, kurio pagrin-diniu rėmėju tapo Latvijos mobiliojo ryšio operatorius LMT.

Į atvirą pirmą atrankos turnyrą paraiškas pateikė 52 jauni lenktynininkai. Jas peržiū-rėjo ralio lenktynininkas Ivarsas Caune, LMT kompanijos generalinis direktorius Juris Binde, Latvijos automobilių sporto federacijos prezidentas Janis Naglis ir nau-josios automobilių sporto akademijos di-rektorius Dainarsas Dambergsas.

Komisija išrinko 10 kandidatų keliau-ti į fi nalą. Jie turėjo įveikti dvi specialias vairavimo užduotis, psichologinių ir in-telekto testų.

Taip buvo atrinkti trys ekipažai, kuriems akademija suteikė visiškai naujus „Fiesta R2“ automobilius ir įsipareigojo padengti visus varžybų kaštus.

Pirmąjį „OKarte Autosporta Akademija“ sezoną visą fi nansavimą gavo visi trys eki-pažai. Po pirmojo sezono greičiausias iš jų ir kitiems metams vėl gaus visą išlaikymą ir kelialapį į „Fiesta Shootout“ turnyrą Di-džiojoje Britanijoje, kur turės šansą prasi-mušti į „WRC Academy“ turnyrą.

Antram greičiausiam ekipažui akademi-ja pasiūlys pratęsti kontraktą, bet šį kar-tą lenktynininkui reikės surinkti 15 tūkst. eurų. Trečiajam lenktynininkui „OKarte

Autosporta Akademija“ teks palikti. Jo vie-tą užims naujas lenktynininkas.

Toks modelis nėra naujas. Jis plačiai nau-dojamas ir Europoje, ir visame pasaulyje. Lietuvoje kol kas nieko panašaus neturime. Pasak vieno iš „OKarte Autosporta Akade-mija“ vadovų Martinso Dzenitiso, Lietu-vos rinka juos domina, tačiau norint įkur-ti akademiją lietuviams, reikia Lietuvos automobilių sporto federacijos pagalbos. Taip pat – rimto rėmėjo. Kol kas nėra nei vieno, nei kito.

Latviški patobulinimai„OKarte Autosporta Akademija“ suteikė šansą savo lenktyninį automobilį išban-dyti ir Gazas.lt žurnalistui. Netoli Rygos pietinio apvažiavimo įrengtoje lenktynių trasoje manęs ir keleto kolegų žurnalistų iš Latvijos laukė du blizgantys „Fiesta R2“ automobiliai. Abu jie pagaminti Latvijoje.

Tiesa, gal derėtų sakyti surinkti Latvijo-je, nes jų gamybos procesas prasideda nuo standartinio „Fiesta“ automobilio, o gamy-bos receptas itin paprastas: išmetami ne-reikalingi agregatai, garso izoliacija, visos sėdynės, komforto įranga ir t.t. Tuomet su-dedami „R2 kit“ rinkinio agregatai, kuriuos gamina „Ford“ ralio partneriai „M Sport“.

Pagrindinės detalės, paverčiančios šei-myninį hečbeką ralio automobiliu – saugos lankai, sportinės sėdynės, sportinė pakaba su reguliuojamais amortizatoriais, sportinė sankaba ir sekvencinė pavarų dėžė. „Sadev“ pagamintas penkių pavarų agregatas pava-ras „įmuša“ greičiau nei bet koks profesio-nalus pavarų perjunginėtojas.

Pirma pažintis su automobiliu – dvipras-miška. Automobilis neriaumoja kaip 9-ojo dešimtmečio „B“ grupės ralio monstrai, jis nėra ir toks impozantiškas, kaip kiti ralio au-tomobiliai. „Ford Fiesta R2“ – kuklus dviem priekiniais ratais varomas ralio automobilis.

Palyginti su WRC specifi kacijos automobi-liu, atrodo, yra visai kitų tėvų vaikas.

Profesionalo pamokosPirmam važiavimui įsitaisau šturmano kė-dėje. Šalia manęs – šio ralio automobilio šei-mininkas Marcis Ķenavsas. Jis, nugalėjęs konkurentus atrankoje, visą šį sezoną šiuo automobiliu varžysis Latvijos ralio čempio-nate. Beje, M.Kenavsas „Halls Winter ral-ly“ Utenoje buvo greičiausias savo klasėje.

Negalėjau patikėti, kad kukliu 1,6 litro atmosferiniu varikliu ginkluotas ralio au-tomobilis su Marciu prie vairo trasoje gali išdarinėti tokius dalykus! Jis taip kabinasi už po ratais esančios buzos, jog posūkiuo-se reikia įtempti visus kaklo raumenis, kad galva su sunkiu „Stilo“ šalmu neatsidurtų kažkur piloto matymo lauke.

Kaip įveikiami posūkiai, kaip automobilio galas vizgina uodegą ir „kiša“ nosį į posūkio vidų, viena istorija. Kita, dar įsimintinesnė,

kaip veikia automobilio pakaba. Duobių po ratais nejusti, jų, rodos, nėra. Puikiai suge-riami kelio nelygumai lenktynių režimu reiškia visai ne komfortą, o didesnį suki-bimą su danga. Taip pat – ir didesnį greitį. Ypač posūkiuose, kur reikia atsispirti, ne-paslysti ir neišskristi velniop.

Nemokša prie vairoPo trijų ratų trasoje per šalmuose sumon-tuotas racijas pilotui pranešu liūdną žinią: „Aš tokių dalykų daryti nesugebu!“. Apsi-keičiame. Štai, kur buvęs kur nebuvęs, aš jau apsukau vieną iš trijų savo ratų. Mintys, kad kažko nemoku, dingo. Kiekviename posūkyje spaudžiu kiek galiu, kontroliuoju slydimą, ieškau geriausių trajektorijų. Au-tomobilį jaučiu ir pirštų galiukais vaire, ir užpakaliu sėdynėje. Tai – puikiai suderin-tas ralio bolidas, kuriuo gali pasitikėti. Jis lengvai paklūsta vairuotojui ir dovanoja tonas džiaugsmo!

Latvių ralio akademija

Mano įspūdžius patvirtina ir į bandymus drauge vykęs

ralio lenktynininkas Rokas Kvaraciejus (nuotr.). Jis

karjerą ralyje pradėjo dviem ratais varomu „Renault

Clio“ automobiliu, o dabar įsitaisė prie galingesnio

visais ratais varomo „Lancer Evo X“. Rokas, sukdamas

trasoje ratus „Fiesta R2“ automobiliu, negailėjo jam

komplimentų.

„Jis vikrus, linksmas, bet tvirtas ir lengvai

prognozuojamas. Puikiai suderinta pakaba,

pakankamai galingas variklis. Kadangi 1,6 litro variklio

maksimali galia pasiekiama tik gerokai įsukus variklį,

pavaras tenka junginėti dažnai, bet sekvencine dėže

tai daryti yra vienas džiaugsmas“, – po pasivažinėjimo

mažuoju „Fiesta R2“ pasakojo ir pasaulio ralio

čempionate jėgas išbandęs lenktynininkas.

Džiaugsmo gaminimo mašina

Pirma pažintis su automobiliu – dviprasmiška. Jis neriaumoja kaip monstrai ir nėra toks impozantiškas kaip kiti ralio automobiliai.

Mažasis „Fiesta R2“

atrodo kuklus, tačiau

trasoje virsta tikru

monstru.

Organizatorių nuotr.

15min • 2012 m. kovo 23 d.42 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Ladoga. Aparatūra. Lakatas. Varinis. Gabaritas. Maketu. Odavara. Akas.

Las. Seras. Bakas. Žil. Kam. Paros. Sek. Siena. Katinas. Na. Juosta. Inana.

Karklas. Ėriukai. Atai. Netaktais. Rasi. Premisa. Usa.

Lagosas. Kur. Akademija. Dabar. Euras. Otava. Nokti. Garas. Asla. Asir. Taip.

Tabakas. Kava. Ara. Ne. Pasakoti. Em. Ar. Kasinėti. Rimas. Naras. Danas.

Panika. Tik. Saut. Ūselis. Kau. Talentais. Batus. Ka. Isa.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: BERŽAI

Avinai gali būti įvelti į konfl iktinę situa-ciją. Elkitės kilniai ir pripažinkite savo kal-tę. Jei jau su kuo nors susikivirčijote, pats laikas susitaikyti ir atleisti.

Jaučiai artimiausiomis dienomis gana sėkmingai derins savo tarnybines parei-gas ir pašalinius reikalus, galinčius duoti neblogų pajamų. Suvokite savo norus.

Dvyniai kitą savaitę turės progą daug nuveikti verslo srityje. Svarbiausia sąly-ga – laiku ir be dvejonių priimti atsakingą sprendimą ir žengti pirmą žingsnį.

Vėžiai artimiausiu metu sėkmingai reali-zuos save fi nansų ir verslo srityse. Palan-kiai susiklosčius aplinkybėms, jūs suak-tyvinsite dalykinius santykius.

Liūtams pavyks užmegzti naudingus kontaktus, kurie ateityje virs tvirtais da-lykiniais ryšiais. Tai jums užtikrins kon-krečią pagalbą tvarkant reikalus.

Mergelės kitą savaitę turės galimybę užmegzti naudingų pažinčių ir kontak-tų, kurie bus ilgalaikiai ir vėliau sudarys sąlygas kopti karjeros laiptais.

Svarstyklių laukia palankios permainos darbe, tikriausiai pasieksite naują pers-pektyvesnį profesinį lygį. Visur kur ga-lite tikėtis kolegų ir aplinkinių paramos.

Skorpionai kitą savaitę galės išmėginti jėgas naujoje srityje. Jeigu imsitės neži-nomo darbo, tai problemų nebus. Svar-biausia – neišsigąskite visko, kas nauja.

Šauliai sėkmingai tvarkys visus reikalus. Galėsite be ypatingų pastangų realizuoti visus sumanymus. Profesionalumas ir organizaciniai sugebėjimai tikrai pravers.

Ožiaragiai turės tvardytis, kad išvengtų galimų konfl iktinių situacijų. Kita savai-tė jums suteiks neįkainojamos patirties ir išminties, kuri pravers ir meilės fronte.

Vandeniams netrukus svarių rezultatų duos idėjos, kurias jie puoselėjo pastaruo-ju metu. Galimos netikėtos, bet teigiamos kasdienio gyvenimo permainos.

Žuvys pajus būtinybę kelti savo išsila-vinimo lygį. Artimiausiu metu pasidarys aktualūs mokymosi klausimai, bus svarbu efektyviai panaudoti turimą informaciją.

Horoskopai Kryžiažodis

15min • 2012 m. kovo 23 d. Laisvalaikis | 43

Vyriška ištikimybė: vedęs jau trečią kartą, o meilužė – ta pati.

Ėjau namo vėlai vakare. Pamačiau, kad priešais einanti mergina paspartino žingsnį. Pradėjau greičiau eiti ir aš. Tada ji pasileido bėgti. Aš – taip pat. Čia ji kad pradės rėkti! Na, aš irgi – iš visų plaučių. Net nespėjau atsisukti pažiūrėti, nuo ko bėgam.

Vyras klausia žmonos:– Klausyk, jei aš išeičiau į balkoną, va taip, kaip dabar stoviu - nuogas, - ką pasakytų kaimynai?– Kad aš ištekėjau už tavęs tik dėl pinigų.

– Jūsų šuo kažkaip nedraugiškai žiūri į mane, – sako svečias. - Nieko tokio. Jis visada taip žiūri į tą, kuris valgo iš jo lėkštės.

Keleivis klausia laivo kapitono:– Sakykite, kapitone, ar tokie dideli laivai, kaip jūsiškis, dažnai skęsta?– Ne, tik vieną kartą.

– Tobulų moterų yra kiekviename kampe, – tarė Dievas ir suformavo žemę kaip kamuolį.

Anekdotai sudoku

6 9 7 4

8 2 4 3 7

2 1 9

1 5 4 3

3 4 9 7

5 7 2 6

4 7 1

7 9 8 6 2

1 3 7 5

7 1 8 5

2 5 1

3 9 7

6 5 9

3 9

7 6 8

2 8 3

1 7 4

6 4 5 2

8 2 7

6

5 4 2 8

3 4 1

8 6

8 7 2

4 6 3 5

1

3 6 5

Lengvas

Vidutinis

Sunkus

03-24 d.

-2 /9 -1 /10 1 / 6 -1 / 9

03-25 d.

0 / 9 1 / 11 2 / 7 -1 / 9

03-24 d.

-2 / 8 -2 / 8 -1 / 10 -1 / 10

03-25 d.

-1 / 8 -1 / 8 1 / 11 1 / 11

Šiandien Interaktyvus orų žemėlapis:

www.15min/orai w

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

11

12

12

10

11

10

6

VėjasŠiaurės vakarų

4-8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

Klaipėda

Ši li i

Pane ėž s

Utena

Vilnius

Alytus

12K

Lietuvoje Penktadienį – mažai debesuota, sušils iki 11–13 laipsnių, tik pajūryje

bus kiek vėsiau – apie 7 laipsnius šilumos. Naktį į šeštadienį daug kur

dar šals iki 3 laipsnių, šeštadienio dieną bus 7–11 laipsnių šilumos,

kritulių nenumatoma. Sekmadienį gali palyti, šils iki 6–10 laipsnių.

Orai