Sveikata

Gimdymas namuose: ką mato gydytojai?Sepsis, kūno atšalimas, sutrikęs kvėpavimas, gimdymo trauma – su tokiais sveikatos sutrikimas į medikų rankas patenka namuose gimę naujagimiai. Už teisę gimdyti namuose kovojančios moterys kalba tik apie sėkmingus atvejus. Tuo metu medikai prabyla apie skaudžias, vos tragedijomis nepasibaigusias istorijas.

10-11 psl.

Gyvenimas

Transseksualės laimės kainaUž galimybę būti moterimi, kuria jaučiasi esanti, o ne vyru, kuriuo gimė, Kristina moka didelę kainą – atsisako Lietuvos pilietybės. Ji taps Vokietijos piliete, nes gimtinėje negalėjo pasikeisti lyties ir nemokamai gauti reikiamų medikamentų. Sunku patikėti, kad išvaizda – ne gamtos dovana, o medikų darbas.

18-19 psl.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.7 (1288) • 2013 m. kovo 1 d.

Miestai

Parduotuvių sostinėŠiemet 777-ąjį gimtadienį švęsiantys Šiauliai garsėjo kaip pramonės miestas, o dabar tapo parduotuvių sostine. „15min“ miestą aprodė jo simbolis V.Puronas, daug nuveikęs, kad Šiaulių svečiai ir miestiečiai nuolat šypsotųsi.

8-9 psl.

Savaitės interviu

Popiežiaus intriga

„Dar per praėjusias Velykas buvo aišku, kad kitas Velykas sutiksime su nauju popiežiumi“, – pastebi kadenciją baigęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto, kultūros istorikas ir fi losofas V.Ališauskas. Kas bus tas kitas, pakeisiantis Benediktą XVI?

14-15 psl.

Sportas

Traumų parklupdytas

Šis sezonas – vienas sudėtingiausių krepšininkui M.Pociui. Madrido „Real“ klube jis žaidžia dar mažiau nei praėjusį sezoną, o šią žiemą jį užgriuvo traumų lavina. M.Pocius dar niekada taip nesijaudino dėl savo sveikatos.

16-17 psl.

Rinkėjai: lygūs ir lygesni

Seimo rinkimų sistema išsigimė taip, kad vienų piliečių balsai sveria kur kas daugiau nei kitų.

4–7 psl.

DoDovivilėlė Jaablonssskakakakaititititėėė

A.Ufarto/BFL nuotr.

„Reuters“ nuotr.

BFL nuotr.

15min • 2013 m. kovo 1 d.2 | Politika

Kaip vertinate Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko veiklą?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Jis ryžtingai valo šalies

fi nansų rinką nuo sukčių ir aferistų

(2788) 17 proc.

Jis sugeba uždaryti, bet nemoka

išgelbėti bėdų turinčių bankų ar

unijų (3970) 25 proc.

Dirba gerai, bet nepaiso

moralės, leisdamas pasipelnyti

savo draugams (1973) 13 proc.

Jis aklai vykdo prezidentės norus,

nepaisydamas žalos mokesčių

mokėtojams (7027) 45 proc.

Ar tikrai stresas?V.Uspaskichas ligoninėje. Iškart po to, kai teisėja jam neleido senu papratimu – ką gali daryt teisme rytoj, niekad nedaryki tuoj – vilkinti Darbo partijos bylos? Pirmoji mintis – simuliuoja! Bet jei be išanks-tinės nuostatos?

Pirmadienis buvo išties sunki diena V.Uspaskichui. Ir ne tik pirmadienis. Na, ir kas, kad sugrįžo į valdžią. Jo partijos byla vyniojama su pagreičiu. Preziden-tės įsikišimas jį ir jo aplinką atkirto nuo ministerijų valdymo. Efektingas ėjimas susijungti su pašalinto prezidento partija sulaukė prokurorų atsako – pra-šymo neleisti partijoms susijungti tol, kol nebus išnagrinėta jo partijos juodosios buhalterijos byla.

Nori nenori, bet geriausi Kėdainių kniaziaus metai jau praeityje. Vis dažniau vietoj efektų ir bravūros –keisti ir nepaaiškinami kūno judesiai.

Pastabesni televizijos žiūrovai seniai atkreipė dė-mesį į tai, kad V.Uspaskichas ekrane nuolat kraipo galvą, be perstojo, lyg sirgtų amžina sloga, šniurkš-čioja nosimi. Dar keisčiau tai, kad jo judesiai ekra-ne būna visiškai neadekvatūs ne tik situacijai, bet ir buvusiam jo įvaizdžiui – to anksčiau juk nebuvo.

Nervinis tikas? Galbūt. Bet kartais jis ima ir išnyks-ta, o tiką jei jau turi, tai amžiams. Kas tada darosi?

Apie politiką rašantys reporteriai yra pastebėję, kad, ilgiau užsitęsus kokiam posėdžiui, V.Uspaskichas darosi nervingas ir stengiasi trumpam kur nors iš-trūkti. Grįžtančio išvaizda – priešinga buvusiai.

V.Uspaskichui iš pradžių įtartas infarktas. Ta proga kalbinti kardiologai tarp jo priežasčių minėjo ne tik gyvenimo būdą, mitybą ir alkoholį, bet ir narkotikus. Nustatyta, kad kniazių paguldė ne infarktas, bet krū-tinės angina, skrandžio opa ir išvarža. Ligos kitos, bet jų priežastys – panašios. Ne tik įtampa ir stresas.

Negi Darbo partijos vadas, su malonumu valgantis „Blue Label“, pagirias nuiminėja, tarkim, kokainu? Kita vertus, ar, nors tai ir yra aukštas politikas, ap-skritai turime teisę kelti tokias versijas?

Daugybė žmonių mūsų šventeiviškoje visuome-nėje vienareikšmiškai atsakys, jog, žinoma, ne.

Nesiginčysim. Kita vertus, ar nebūtų gerai, jei V.Adamkaus nuostata reguliariai tikrintis sveikatą ir informuoti apie ją tautą, būtų tapusi pavyzdžiu kitiems politikams? Netapo. Net ir apie prezidentės sveikatą esame priversti tik spėlioti.

O jei nėra ofi cialių komunikatų apie aukštų poli-tikų sveikatą, visuomenė turi teisę aptarti visas ver-sijas ir hipotezes, net jei jos – iš fantazijų srities. Nes prastų klausimų nebūna. Būna tik prasti atsakymai.

Vis tiek nėra pagrindo kalbėti apie kokainą? Kaip čia pasakius. Britų Bendruomenių rūmuose tai se-niai ne naujiena. O mūsų Ezopas?

Kokaino pėdsakų rastume net tarpukario Lietu-vos valdžioje. 1921 m. kontržvalgybai įkliuvo paties užsienio reikalų ministro J.Purickio vadovaujama diplomatų grupė, kuri diplomatiniuose vagonuose Maskvai tiekė kokainą ir sachariną, o iš NKVD mainais gaudavo konfi skuotų baldų bei servizų. Juos parduo-davo Berlyne ir vėl pirkdavo kokaino bei sacharino.

Kam taip toli į praeitį? Jei V.Uspaskicho advoka-tas V.Sviderskis gali leisti sau teigti, jog „į Lietuvą grįžta 1926-ieji“, kodėl negalėtume kalbėti apie sa-charino ir kokaino bylą? Ir retoriškai klausti to, kas seniai bado akis?

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Prastų klausimų nebūna. Būna tik prasti atsakymai.

63000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Jau du bankus uždaręs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas visiems viešai paaiškino, ko Lietuvoje verta sąžinė.

Etikos standartasV.Vasiliauskas, sugėdintas,

kad iš bankų uždarymo leido uždirbti savo draugams

bei draugų draugams, tik vyptelėjo:

„Etika ir moralė yra ne šio pasaulio dimensijos.“

Rimo Valeikio pieš.

Moralas toks: apie sąžinę tegu galvoja tie, kurie

neturi iš ko duoti ir nemoka imti.

17PROC.

45PROC.

13PROC.

25PROC.

Apklausoje

dalyvavo

15758

žmonės

-

--

-

-

-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

--

-

Kokios reformos laukia

Daugiau nei 90 proc.

Užsk. Nr. 307886

15min • 2013 m. kovo 1 d.4 | Tyrimas

Lietuvos nelaimėBuvęs premjeras ir didžiausios opozicinės partijos vadovas A.Kubilius yra Lietuvos nelaimė.

Ir anaiptol ne todėl, kad per ketverių metų prem-jeravimo laikotarpį jis su savo partija iš esmės su-griovė socialinės apsaugos sistemą, sugadino san-tykius su Lenkija ir neapgalvotais sprendimais bei veiksmais iš esmės užkirto kelią branduolinės ener-getikos plėtrai.

A.Kubilius Lietuvos nelaimė yra todėl, kad į jį, net po pasitraukimo iš premjero posto, priešingai nei į kokį P.Gražulį ar G.Songailą, daug kas vis dar žiūri gana rimtai. Įskaitant ir tuos, kurie į Lietuvą ir A.Kubilių žiūri iš šalies, tai yra iš už Lietuvos ribų.

Todėl, pavyzdžiui, kai A.Kubilius viešai kalba apie „valstybės institucijų rankomis žlugdomą“ suskystintų dujų terminalo projektą, šios kalbos nelieka nepastebėtos ir tuojau pat gula į diplomatų „pro memorias“, analitikų užrašus ar net užsienio žiniasklaidos pranešimus. Nes A.Kubilius daugelio akyse juk yra žmogus, kuris išvedė Lietuvą iš kri-zės, baudėsi apie tai parašyti vadovėlį, kurio taip ir neparašė, ir net buvo pakviestas į Davosą, kur taip ir nenuvažiavo.

Todėl kai, pavyzdžiui, V.Uspaskichas sako 1509, beveik visi nepatikliai kraipo galvą ar net šaipo-si, o kai A.Kubilius teigia, kad du kart du yra lygu „Gazprom“ arba marsiečiams, daug kas pritariamai linkčioja galva.

Nes daug kas, pavyzdžiui, jau pamiršo, kad bran-duolinės energetikos atsinaujinimas Lietuvoje tu-rėjo prasidėti nuo „Leo LT“ projekto. Jis buvo – ką čia slėpti – atvirai korupcinis ir dėl to A.Kubiliaus premjeravimo laikotarpiu buvo galutinai užbaigtas už kelių šimtų milijonų kainą.

Tai, žinoma, gerai, bet dar geriau būtų prisimin-ti, kad be A.Kubiliaus ir jo partijos aktyvaus daly-vavimo šis projektas niekada ir nebūtų prasidė-jęs ir tie keli šimtai milijonų litų būtų neperėję iš mūsų kišenių į VP berniukų sąskaitas. Deja, perė-jo, o A.Kubilius sugebėjo įsiamžinti istorijoje kaip baisų drakoną nugalėjęs šventas Jurgis.

Lygiai tas pats vyksta ir dabar. A.Kubilius vėl už-sėdo ant balto žirgo, vėl mojuoja demagogijos ieti-mi ir bando nudurti drakoną, kuris, kaip ir „Leo LT“ atveju, išsirito iš kiaušinio, ant kurio ilgai tupėjo pats A.Kubilius su visa savo partija.

Taip, suskystintų dujų terminalo projekto įgyven-dinimas sustabdytas. Taip, tai neabejotinai naudinga „Gazprom“ ir gal dar A.Kubiliaus gerai pažįstamiems elektros iš Rusijos importuotojams. Bet, priešin-gai nei bando įteigti A.Kubilius, kalta dėl to ne da-bartinė Vyriausybė ir jos premjeras A.Butkevičius.

Suskystintų dujų terminalo projektas įšaldytas dėl to, kad valstybės valdoma „Klaipėdos naftos“ bendrovė sutartį dėl terminalo veiklą užtikrinsian-čio laivo nuomos pasirašė dar praėjusių metų kovo 2 d., o terminalui būtino dujotiekio statybos kon-kursą paskelbė kažkodėl tik liepą.

Tada, priešingai nei šiandien, A.Kubilius nesiūlė sušaukti pasitarimo ir pasiaiškinti, kodėl valstybės valdoma įmonė delsia įgyvendinti strateginį projek-tą. Nei pasitarimo, nei susirinkimo A.Kubilius nera-gino sukviesti ir tada, kai „Klaipėdos nafta“, likus dviem savaitėms iki konkurso pabaigos, nusprendė pakeisti jo sąlygas, dėl ko projektas dabar įstrigo.

Nes A.Kubiliui projektas tikriausiai iš esmės net nerūpi. Jam reikia drakono, kurį būtų galima nu-durti ir apie tai vėliau parašyti vadovėlį. Ir todėl jis yra Lietuvos nelaimė.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

A.Kubilius Lietuvos nelaimė yra todėl, kad į jį daug kas vis dar žiūri gana rimtai.

Per 20 metų dėl demografi nių pokyčių Seimo rinkimų sistema Lietuvoje išsigimė taip, kad vienų rinkimuose dalyvaujančių piliečių balsas sveria kur kas daugiau nei kitų. Kelmėje gyvenančio Jurgio balsas įtakingesnis už Vilniuje gyvenančio Petro.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Lygiai taip pat dauguma Kauno apy-gardų yra ištuštėjusios, bet jos ir toliau renka vieną Seimo narį. Vilniečio balsas šalies kontekste – netgi pats silpniau-sias, nes Vilniaus apygardos išsaugojo gyventojų skaičių.

2 mln. 988 tūkst. – tiek gyventojų Lietuvoje užfi ksuota praėjusių metų rugsėjį. Per dešimtmetį nuo 2001 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo

šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 proc. – 440,6 tūkst.

Tačiau smarkūs demografi niai svy-ravimai lemiamos įtakos Lietuvos rin-kimų sistemai neturėjo. Šalis nuo 1992 metų vis dar suskirstyta į 71 rinkimų apygardą.

1,5 karto brangesnis mandatasPrieš kiekvienus rinkimus apygardų ribos kosmetiškai peržiūrimos. Tačiau emigracijos mastai pasiekė tokias re-kordines aukštumas, kad minimalios

korekcijos, bandant užglaistyti akis ba-dantį sistemos netobulumą, problemų ne tik neišsprendžia, bet jas ir dar la-biau užaštrina.

Todėl per pastarąjį dešimtmetį rinki-mų sistema išsigimė taip, kad vienų rin-kimuose dalyvaujančių piliečių balsas lemia kur kas daugiau nei kitų. Papras-tai tariant, didžiumos mažų miestelių ar kaimų ir netgi Kauno gyventojų bal-sas yra įtakingesnis už vilniečio. Pas-tarojo balsas šalies kontekste yra netgi pats silpniausias. Pavyzdžiui, Ignali-nos-Švenčionių apygardai turėti savo atstovą Seime užtenka 29 tūkst. rinkė-jų balsų. Tuo metu sostinės Karoliniš-kių apygardoje mandatas kainuoja 1,5 karto brangiau – beveik 43 tūkst. balsų.

Išvedus vidurkį, rinkėjų skaičius kiekvienoje šalies apygardoje turėtų suktis apie 35 tūkst. Būtent tiek rinkėjų

Rinkėjai: lygūs ir lygesni

Vienoje apygardoje Seimo narį renka 43 tūkst. žmonių, o kitoje – tik 29 tūkstančiai

15min • 2013 m. kovo 1 d. Tyrimas | 5

-

-

-

-

-

-

-

-

-

--

--

-

-

-

-

-

--

užregistruota vienmandatėse Biržų-Kupiš-kio ir Zarasų-Visagino rinkimų apygardo-se, kur sekmadienį vyks pakartotini rinki-mai į Seimą, ir vienmandatėje Ukmergės rinkimų apygardoje, kur organizuojami nauji rinkimai.

Minėtose apygardose rinkėjai gali jaustis lygūs, nes jų balsas turi iš esmės vienodą vertę. Tokio santykio derėtų siekti visos šalies rinkimų apygardoms, tačiau rinkėjų lygiateisiškumas politikams menkai rūpi.

Interesų kovų laukas Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, My-kolo Romerio universiteto Teisės fakulte-to Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius dr. Juozas Žilys kons-tatavo – rinkimų geografi ja visais laikais buvo politikų kuluarinių kovų objektas. Ši tendencija ryški ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Nuožmios interesų kovos verda viso-se šalyse: politikai stengiasi paveržti tuos regionus, kurie palankiau už juos balsuo-ja. Tačiau Lietuvoje pasiekėme ribą, kai

kyla klausimas – ar šalyje tinkamai įgy-vendinama svarbiausia politinė rinkėjo teisė – balsuoti“, – svarstė teisėtyrininkas konstitucionalistas.

Dabartinės Lietuvos rinkimų sistemos ištakos siekia 1992 metus, kai pagrindiniai principai sugulė Seimo rinkimų įstatyme.

„Siekta, kad kiekvienas administracinis teritorinis vienetas turėtų bent po vieną rinkimų apygardą ir savo atstovą Seime. Todėl buvo parinktas mažiausias rajonu-kas ir pagal jame gyvenančių rinkėjų skai-čių buvo braižomos kitų rinkimų apygardų ribos“, – prisiminė J.Žilys.

Demografi nė padėtis šalyje iš esmės pasi-keitė, tačiau tai netapo svariu motyvu apy-gardų ribas priartinti prie dabarties realijų.

„Kai buvo nustatinėjamos apygardų ri-bos, kolūkiai dar klestėjo, gyvenvietės buvo pilnos žmonių. O dabar kaimo vietovėse, miesteliuose langai ištisai užkalti lentomis, tuščia. Keista, kad apygardų ribos išliko, nors gyventojų skaičius smarkiai sumažė-jo“, – stebėjosi pašnekovas. Tačiau jo visai nestebina politikų nenoras ką nors iš esmės

keisti: „Pradėjus judinti apygardų ribas, iškart bus atsimušta į kitą nepatogią temą dėl Seimo narių skaičiaus. Todėl kur kas patogiau teisintis, kad rinkėjų balso svoris vienodas, nes mandatą gavęs Seimo narys yra visos tautos, o ne tam tikros apygardos rinkėjų atstovas.“

Aktyviausi piliečiai – nuošalyjeSociologas, visuomenės nuomonės ir rin-kos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys įsitikinęs, kad svarbu siek-ti, jog rinkėjų balso vertė būtų vienoda.

„Atlikdami visuomenės nuomonės ty-rimus, įdedame labai daug pastangų, kad apklausose būtų atspindėta kuo tikslesnė gyventojų pozicija. Todėl apklausiame bū-tent tą žmogų, kuris tikimybiškai parinktas, o ne tą, kuris duris atidarė. Kartais tai kai-nuoja daug sąnaudų, tačiau tai būtina vie-nodai tikimybei ir galimybei užtikrinti“, –kalbėjo V.Gaidys, pabrėždamas, kad tokia-me svarbiame procese kaip rinkimai balso atstovavimas privalo būti garantuojamas net labiau nei rinkos tyrimuose.

Užsk. Nr. 307857

Nukelta į 6 psl. >>>

Vienose apygardose

driekiasi rinkėjų eilės,

o kitose rinkėjų jau trūksta.

A.Ufarto/BFL nuotr.

A.Ramonaitė:

„Tikėtina, kad politikai tam priešintųsi, nes status quo visada geriau už nežinią, kam tos permainos išeitų į naudą.“permainos išeieiitųtųtųtų į naudą.“

BF

L n

uo

tr.

J.Žilys:

„Pasiekėme ribą, kai kyla klausimas –ar šalyje tinkamai įgyvendinama svarbiausia politinė rinkėjo teisė –balsuoti.“

BF

L n

uo

tr.

15min • 2013 m. kovo 1 d.6 | Tyrimas

Užsk. Nr. 307858

Tai, kad periferijos gyventojai turi di-desnį balso svorį nei miestiečiai, socio-logas vadina nuogu faktu.

Kokios to pasekmės?„Silpnesnį balsą turi labiau išsilavinę,

aukštesnės kvalifi kacijos, platesnio aki-račio žmonės: ta visuomenės grupė, kuri yra aktyviausia, pažangiausia, užtikrinanti progresą, žvelgianti pirmyn, o ne nostalgiš-kai dūsaujanti dėl praeities. Kai šiai visuo-menės daliai suteikiamas mažesnis balso svoris, tai ne tik neteisinga, bet iš esmės iškreipia situaciją visuomenės poreikių požiūriu“, – neabejojo V.Gaidys.

Lenkai jaustųsi diskriminuojamiFilosofas, publicistas, politikos apžvalgi-ninkas Kęstutis Girnius atkreipė dėmesį, kad sprendimas perbraižyti rinkimų apy-gardų ribas yra sudėtingas, bet neišven-giamas – ignoruoti demografi nių pokyčių jau neįmanoma. „Politikams perlipti per savo ambicijas labai sunku. Tikrai nenu-tiks taip, kad Seimo nariai susės ir kelias dienas karštai padiskutavę susitars. Tačiau reikia priimti principinę nuostatą, kad, tar-kime, kas dešimtmetį apygardų ribos bus peržiūrėtos ir tokiu būdu piliečiams bus įtvirtinta lygiaverčio balsavimo teisė“, – kalbėjo K.Girnius.

Jo manymu, Lietuvai reikėtų artėti prie modelio, kad ne regionai, o tam tikras

gyventojų skaičius rinktų savo atstovą parlamente: tik tokiu atveju kiekvienas rinkėjas turėtų lygų įnašą, renkant Sei-mo narį.

„Interesų kovų būtų labai daug, ypač kalbant apie tautines mažumas. Len-kai tikriausiai jaustųsi diskriminuojami

ir klausimą keltų tarptautiniu lygiu. Ta-čiau piliečių interesai ir teisės turi būti aukščiau politinių rietenų“, – apibendri-no K.Girnius.

Status quo geriau už nežiniąPolitologė, Vilniaus universiteto Tarptau-tinių santykių ir politikos mokslų institu-to docentė Ainė Ramonaitė pastebėjo, kad rinkimų apygardų peržiūrėjimas – jautrus klausimas.

„Perskirstant apygardos ribas, galima reikšmingai pakeisti rinkimų rezultatus. JAV yra sąvoka džerimanderingas (gerry-mandering, – angl.), kai piktnaudžiauja-ma ribomis, sutelkiant savo rinkėjus bei išskaidant oponentus“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Ji sutiko, kad perbraižant apygardų že-mėlapį galima remtis elementariu mate-matiniu modeliavimu. Tačiau tokiu atve-ju nepavyktų išvengti dirbtinio regionų ir tradiciškai susiformavusių bendruomenių išskaidymo: „Jei sukryžminsime visiškai tarpusavyje nesusijusių bendruomenių žmones, tai kam tada tas išrinktas atstovas atstovaus? Pasirinkus atstovavimo būdą pagal teritoriją neįmanoma padaryti lygia-verčio rinkėjų balso pagal žmonių skaičių.“

Vadinasi, metas iš esmės keisti rinkimų sistemą ir pereiti prie proporcingo atsto-vavimo sistemos. Tada visa Lietuva būtų viena daugiamandatė apygarda.

„Tikėtina, kad politikai tam priešintųsi, nes status quo visada geriau už nežinią,

>>> Atkelta iš 5 psl.

Didelės apygardos

Apygarda Rinkėjų skaičius

Naujamiesčio 52602Karoliniškių 43162Vilniaus-Trakų 42925Vilniaus-Šalčininkų 42897Naujosios Vilnios 42704Gargždų 42470Lazdynų 42340Aleksoto-Vilijampolės 42275Kaišiadorių-Elektrėnų 41219

Danės 41124

Mažos apygardos

Apygarda Rinkėjų skaičius

Kalniečių 28964Ignalinos-Švenčionių 28982Akmenės-Joniškio 29161Centro 29202Kelmės 29239Prienų-Birštono 29890Žaliakalnio 29911Jurbarko 30164Šakių 30401

SkirtumaiV.Gaidys:

„Silpnesnį balsą turi labiau išsilavinę, aukštesnės kvalifi kacijos, platesnio akiračio žmonės.“

BF

L n

uo

tr.

15min • 2013 m. kovo 1 d. Tyrimas | 7

kam tos permainos išeitų į naudą“, – svarstė A.Ramonaitė.

Vis didesni nukrypimaiVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas ne-slėpė – status quo vargiai įmanomas.

Z.Vaigauskas priminė, kad, kai neiš-eina pasiekti apygardų dydžio vieno-dumo, žiūrima į įstatymą, nustatantį tam tikras rinkėjų skaičiaus žirkles.

Iš pradžių įstatymas sakė, kad apy-gardos pagal rinkėjų skaičių viena nuo kitos negali skirtis daugiau nei 5 proc. Tačiau šią aksiomą smarkiai pakorega-vo po gyventojų surašymo atskleisti niūrūs demografi niai rodikliai – įsta-tymų leidėjams teko apsispręsti, ką daryti toliau: ar iš esmės peržiūrėti visų apygardų ribas, ar leisti didesnius nukrypimus.

„Buvo įvesta formulė plius minus 20 proc. nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio apygardose. Vadinasi, kai kur santykis pasidarė 120 su 80 proc.“ – skaičiavo Z.Vaigauskas.

Nuo to laiko netekome dar beveik pusės milijono gyventojų. Todėl Lie-tuvos rinkimų sistema iš esmės nea-titinka tarptautinių organizacijų reko-mendacijų. Pagal jas apygardų ribos galėtų skirtis ne daugiau kaip 10 proc., o ypatingais atvejais, tarkime, siekiant išsaugoti regiono vientisumą, 15 proc. nuo vidurkio.

Kaune naikinti, Vilniuje sukurtiJei būtų Z.Vaigausko valia, rinkimų apygardų reforma būtų įgyvendinta jau seniai. Tačiau sprendimus turi pri-imti politikai, o jiems stinga politinės valios.

Prieš rinkimus atlikti net menkiausi apygardų ribų pastumdymai sukeldavo emocijų audras: „Ribų tikslinimas ne-apsieidavo be ginčų. Bendro kandidatų sutarimo niekada nebūdavo, kas nors likdavo nepatenkintas“, – prisimena ilgametis VRK pirmininkas.

Peržiūrint apygardas iš pagrin-dų, kosmetinių priemonių toli gražu

neužtektų. Pavyzdžiui, užsimojus su-lyginti apygardų dydį didmiesčiuose, Kaune tektų naikinti vieną apygardą, o Vilniuje vieną suformuoti papildomai.

Ką tai reikštų Kaune ištikimai rin-kėjų palaikomiems konservatoriams? Vertinant grynai matematiškai – vienu mandatu Seime mažiau.

„Be to, Darbo partija santykinai sti-presnė Kaune, o socialdemokratai – Vilniuje. Vadinasi, teoriškai vienos politinės jėgos įtaka sustiprėtų, kitos –susilpnėtų. Tačiau nežinia, ar tai turė-tų lemiamos reikšmės bendram man-datų skaičiui“, – situaciją modeliavo A.Ramonaitė.

Abejonių keliantis eksperimentasZ.Vaigausko nuomone, metas pagalvoti ir apie atskirą apygardą emigrantams: „Bent dvi Vyriausybės savo programo-je buvo numačiusios sudaryti atskirą rinkimų apygardą piliečiams, gyve-nantiems užsienyje. Tačiau projektas taip ir liko neįgyvendintas.“

A.Ramonaitė pastebėjo, kad toks eksperimentas būtų įdomus patik-rinti, ar suformavus atskirą apygar-dą padidėtų rinkėjų aktyvumas – iki šiol emigrantai balsuoja labai vangiai.

Kita vertus, sukūrus atskirą apygar-dą užsienyje gyvenantiems lietuviams, iškiltų abejonių dėl šio sprendimo tei-sėtumo: „Konstitucijoje įtvirtintas laisvo mandato principas, kuris ne-leidžia rinkėjų interesų tiesiogiai susie-ti su atstovavimu. Šiuo atveju tai būtų signalas apie atstovavimą tam tikrai siaurai rinkėjų grupei, jos interesams, kas Lietuvoje nėra aiškiai įtvirtinta.“

Laukia iniciatyvos „iš apačios“Europoje dominuoja proporcingojo atstovavimo rinkimų sistema, pagrįsta matematiškai tiksliu mandatų paskirs-tymu tarp kandidatų grupių propor-cingai jų gautų balsų skaičiui. Latvija ir Estija – ne išimtis.

Lietuvoje galioja mišri – daugumos ir proporcingojo atstovavimo – rinkimų sistema: 71 narį renkame vienmanda-tėse ir 70 – daugiamandatėse rinkimų apygardose.

„1992 metais, kuriant rinkimų siste-mą, iš pradžių buvo parengtas projek-tas, pagal kurį visi parlamentarai būtų renkami daugiamandatėje apygardoje pagal proporcingojo atstovavimo sis-temą, kaip buvo tarpukario Lietuvoje. Tačiau galiausiai buvo pasirinkta mišri sistema – kaip Vokietijoje“, – prisimi-nė Z.Vaigauskas.

„Tačiau vokiečiai pagal tam tikrą formulę išlygina rinkimų rezultatą – duoda papildomų mandatų, kad su-vienodintų rinkėjų balsų svorį, taip ištaisydami savotišką netolygumą“, –atkreipė dėmesį A.Ramonaitė.

Paskelbus sekmadienį vyksiančių rinkimų rezultatus, Z.Vaigauskas pasi-ryžęs rimtai imtis apygardų reformos.

„Tariamės su kompiuterininkais, su įmonėmis, kurios siūlo variantus. Kompiuterinė apygardų programa tu-rėtų veikti interaktyvaus žemėlapio pagrindu, kad visuomenė galėtų vi-zualiai matyti, ką reiškia vienos apy-gardos ribos perstūmimas – jis keičia bent trijų apygardų ribas“, – pasako-jo Z.Vaigauskas, pabrėždamas, kad labai svarbus aktyvus visuomenės įsitraukimas.

Girdi, žmonėms sukilus ginti savo balso, politikai neturėtų kitos išeities, kaip tik spręsti įsisenėjusią problemą.

„Kitiems Seimo rinkimams mes tik-rai pasiūlysime schemą, tačiau nereiš-kia, kad jai bus pritarta Seime“, – įspėjo Z.Vaigauskas.

Gediminas Kirkilas, Seimo narys, socialde-mokratas

„Prieš šiuos Seimo rinkimus buvo

kalbama, kad reikėtų sumažinti apy-

gardų skaičių Kaune ir padidinti Vil-

niuje. Tai pagal gyventojų skaičių

būtų logiška, bet kilo pasipriešini-

mas, nes skirtingos partijos skirtin-

guose miestuose turi skirtingas po-

zicijas. Pavyzdžiui, pokyčiai Vilniaus

rajono ribose politiškai labai jautrūs

dėl tautinių mažumų klausimo. Tai-

gi, politiniai motyvai ir valios trū-

kumas trukdo iš esmės reformuoti

apygardas, nors reikalas jau pri-

brendo. Gal trūksta ir visuomenės

iniciatyvos – jei tauta pareikalautų,

neturėtume kur dingti.“

Jurgis Razma, Seimo narys, konser-vatorius

„Kas iš to, kad VRK pirmininkas

Z.Vaigauskas teoriškai vis paplepa

apie problemą – konkretaus pasiū-

lymo jis nepateikė. Jei duotų naują

perbraižytų apygardų projektą, pra-

sidėtų reali kalba. Bent mes nepul-

tume smulkmeniškai skaičiuoti, ko-

kia iš to mums būtų partinė nauda

ar koks pralošimas.“

Politikų komentarai

Z.Vaigauskas vis

žada pradėti rinkimų

sistemos reformą,

bet niekaip nesiryžta

pradėti.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2013 m. kovo 1 d.8 | Miestai

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

777-ąjį gimtadienį šiemet minėsiančius Šiaulius galima vadinti ne tik laimingiausiu, bet ir šmaikščiausiu miestu. Retai kur pamatysi banko lankytojus pasitinkančias beždžiones ar prie ežero nugarą išrietusią didžiulę skardinę lapę. Bet kasdienybė proziškesnė: sovietme-čiu klestėjusios pramonės šakos sumen-ko, verslą smukdo emigracija ir investicijų stoka. Džiugina tik į muziejus ir prekybos centrus plūstantys latviai.

Pradėjo bulvarų madąŠiauliai sunkiai įsivaizduojami be Viliaus Purono – prieš keturis dešimtmečius čia gyventi atsikrausčiusio panevėžiečio di-zainerio, turizmo informacijos centro pro-jektų vadybininko. Tai jo dėka pėstiesiems atiduotoje Vilniaus gatvės dalyje tarp Drau-gystės prospekto ir Žemaitės gatvės „nu-tūpė“ daugelį pralinksminančios gaidžio, pelikanų, beždžionių, nykštukų, katinų ir paršiuko skulptūros.

Su V.Puronu leidžiamės į ekskursiją po bulvarą – taip šiauliečiai vadina šią 1,28 km ilgio gatvės atkarpą. Pradedame nuo vėžio, žnyplėmis apglėbusio lietuviškų cigarečių pakelį, – turbūt pirmoji socialinė reklama Lietuvoje.

Bulvaras, 1976-aisiais perkirtęs Šiaulių centrą, buvo trečiasis toks Europoje. Kau-no Laisvės alėja atsirado po metų, o Mask-vos Arbatas – 1978–1979 metais. Mintis apie

pėsčiųjų taką kilo tuomečiam vykdomojo komiteto pirmininkui Viliui Kazanavičiui. Taką suprojektavo architektė Virginija Tau-janskienė, o miesto vyriausiuoju dailinin-ku tapęs V.Puronas užsimojo jam suteikti įdomią vizualinę išraišką.

Šiaulių ramybės drumstėjasPatį V.Puroną galima vadinti mobiliu bulva-ro kūriniu. Tiek praeivių nesustoja apžiūrėti skulptūrų, kiek užkalbina jį. Vienam ramy-bės neduoda sniego ant stogo nesulaikanti tvorelė, kitam rūpi šiaip pasisveikinti. „Neį-manoma išeiti į gatvę“, – juokiasi savaitraš-čio žurnalistų gidas, žiniasklaidoje vadina-mas ne tik architektu ir dizaineriu, bet ir kultūros istoriku, Šiaulių įvaizdžio kūrėju bei ramybės drumstėju, varnų valgytoju.

Į Šiaulius jis atsikraustė po studijų ir ka-riuomenės. „Panevėžy būčiau tik Purono sūnus, mat tėvelis buvo garsus pedago-gas“, – šypteli ponas Vilius, paklaustas, ar netraukė atgal į gimtąjį miestą.

Nelengva atskirti, kada V.Purono pasako-jimas virsta pokštais ir pramanais, ypač kai kalba pasisuka apie jį patį. Vis taikosi eiti iš kairės. Nuraminus, kad nesvarbu, atkerta: „Man svarbu – taip vaikščioja džentelme-nas“, bet vėliau atvirauja, kad „moterys žino, jog esu beširdis“.

Tačiau kuo jau kuo, o meilės Šiauliams stoka V.Purono negalima apkaltinti. Prie-šingai. Ar, nemylėdamas miesto, jis vieną po kito leistų „Įdomiosios Šiaulių istorijos“ tomus? Šiuose tomuose tvirtinama, kad čia pirmą kartą pasaulyje susipyko šunys su katėmis, buvo užpatentuota aštuoniaratė važiuoklė, kuri vėliau įkvėpė sukurti mėnu-leigį, ir lankėsi pats baronas Miunhauzenas.

V.Puronas Lietuvos vardo tūkstantme-čio proga miestui padovanojo 25 m ilgio, bemaž 7 m pločio ir 7 t svorio skardinę la-pės skulptūrą, sukūrė didžiausią Lietuvos

istorijoje knygą (1,25x0,9 m, svoris – 113 kg) apie greta Šiaulių esantį Salduvės piliakalnį.

Verslą maitina eksportasMeras Justinas Sartauskas, vardyda-mas Šiaulių privalumus, pradeda ne nuo V.Purono, o nuo verslo. Miestas seniai yra transporto mazgas, lengvai pasiekiamas keliu ar geležinkeliu iš Vilniaus, Panevė-žio, Klaipėdos, Rygos, Kaliningrado, Ta-lino, Liepojos ir Minsko, pro jį driekiasi „Via Baltica“.

Daugiau nei prieš pusšimtį metų Zo-kniuose buvo pastatytas oro uostas, nau-dojamas Lietuvos kariuomenės ir NATO naikintuvų, vykdančių oro policijos funk-ciją Baltijos šalyse.

Šiauliai dar XIX amžiuje pradėjo plėstis kaip pramonės centras. Mecenatyste garsė-jusio pirklio Chaimo Frenkelio odų fabrikas

1 marškinėliai=

2495 litrai vandens*

Pramonės centras

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti po 1236 m. vykusio

Saulės mūšio. Tai tebuvo gynybinė gyvenvietė žemaičių ir

žiemgalių genčių paribyje Saulen, vėliau – Soule, Saulia, Sovli,

turėjusi atlaikyti kalavijuočių ordinų išpuolius. Ilgainiui Šiauliai,

įsikūrę prekybos kelių sankirtoje, ėmė plėstis. 1445 m. čia buvo

pastatyta medinė bažnyčia.

Spaudos draudimo metais miestas buvo tapęs

svarbiu švietimo ir draudžiamos spaudos pa-

skirstymo centru. 1904 m. čia buvo pastatytas

pirmas lietuviškas spektaklis – A.Keturakio ko-

medija „Amerika pirtyje“.

1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė,

vėliau jis buvo subombarduotas. Tarpukariu at-

statytas, bet per Antrąjį pasaulinį karą čia buvo

sugriauta du trečdaliai namų.

Šiauliai garsėja septyniais vadinamaisiais saulės objek-

tais – renesansine Šv. Petro ir Povilo katedra su saulės laikrodžiu

ant fasado, Saulės laikrodžio aikšte su skulptoriaus Stanislovo Kuz-

mos „Šauliu“, kuris dažniau vadinamas „Auksiniu berniuku“, skulp-

tūra „Aušra“, vitražu „Saulės mūšis“, skulptūra Saulės mūšiui Saldu-

vės parke, fontanu „Saulės diskai“ ir Gaidžio laikrodžio aikšte.

Šiauliuose vyksta nemažai sporto renginių, miestas tituluojamas

Lietuvos regbio sostine, turi stiprias krepšinio ir futbolo komandas.

Iš šio miesto kilęs Europos čempione tapusios Lietuvos krepšinio

rinktinės treneris Antanas Sireika, Europos čempionai Mindaugas

Žukauskas ir Donatas Slanina, taip pat Robertas Javtokas, šachma-

tininkė Viktorija Čmilytė, BMX dviračių sporto atstovė Vilma Rim-

šaitė, maratonininkė Rasa Drazdauskaitė, bėgikė Eglė Balčiūnaitė,

dviratininkas Gediminas Bagdonas.

Šiauliai

V.Puronas:

„Už Vilnių esame senesni visais 87 metais“.

„Už Vilnių esamesenesni visais 87 metais“.

Au

torė

s n

uo

tr.

Šiauliai, kaip ir kiti miestai,

sparčiai tuštėja.

Autorės nuotr.

ŠIAULIAIAI

151515151151515115151155551151151555511151511111555151515155555115555511155515515151555155555555555555mimmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm n

15min • 2013 m. kovo 1 d. Miestai | 9

buvo didžiausias ir bene moderniausias Rusijos imperijoje, o paprastas odininkas tapo vienu turtingiausių imperijos žmonių.

Tarpukariu mieste buvo pagaminama 85 proc. šalies odos, 60 proc. avalynės, 75 proc. linų pluošto, 35 proc. saldainių pramonės produkcijos. Sovietmečiu įkur-tos „Vairo“ dviračių ir variklių, staklių, tele-vizorių, „Elnio“ odos ir avalynės gamyklos, „Rūtos“ konditerijos, „Verpsto“ trikotažo ir neaustinių medžiagų fabrikai. Šiauliuose tuomet buvo sukuriama 6 proc. respublikos pramonės produkcijos, dabar – 4–5 proc.

„Miestas nėra pagrindinis BVP gaminto-jas, bet mes stiprūs įvairove, – savaitraščiui „15min“ sakė Šiaulių pramonininkų asocia-cijos prezidentas Arūnas Rupšys. – Verslai išsiskaidę, bet patikimi, nėra vienos didelės gamyklos, kuriai žlugus stipriai nukentėtų miestiečių gyvenimo lygis.“

Odos ir elektronikos sektoriai sumenko, prigeso anksčiau visoje šalyje garsėjusio automobilių turgaus veikla, bet užtat sėk-mingai dirba dviračių gamykla „Baltik vai-ras“, plėtojama plastiko, taros, neaustinių medžiagų, šildymo katilų ir elektros įrangos gamyba, apdirbamoji ir maisto pramonė.

Šiauliuose gaminami baldai Švedijos kon-cernui „Ikea“. Didelių įmonių, kurių me-tinė apyvarta siekia iki 500 mln. Lt, nėra daug, dominuoja smulkiosios ir vidutinės, bet kelios pateko į „Gazelės“ – sparčiausiai augančių įmonių – 500-uką.

Šiaulius labiausiai augina ne užsienio, o vietos investicijos. „Swedbank“ specialistų skaičiavimu, 2011-aisiais Šiaulių apskrity-je vienam gyventojui teko 4 238 Lt inves-ticijų – miestas atsiliko tik nuo Vilniaus ir Klaipėdos apskričių.

Pasak A.Rupšio, verslą išlaiko eksportas – kai kurios bendrovės į užsienį, daugiau-sia – į Vakarų šalis, išveža iki 90 proc. savo produkcijos.

Miestas kasmet tuštėjaTiek verslininkams, tiek merui galvą sopa dėl emigracijos į užsienį ir kitus šalies miestus.

„Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Dėl to stokojame investicijų. Darbo jėgos pa-klausa didelė, o specialistų trūksta, – kal-bėjo A.Rupšys. – Mes – mažiau patrauklūs, neturime tiek baseinų, kiek Vilnius. Bet visko yra, net kita sostinė netoli – Ryga (už 128 km, o Vilnius – už 210 km, Kaunas – už 142 km). Iki darbo reikia važiuoti trumpiau nei Vilniuje, nėra tokių spūsčių.“

Meras J.Sartauskas apgailestavo: „2000 metais mieste buvo apie 127 tūkst. gyven-tojų. Dabar – tik 107 tūkst. ir toliau mūsų mažėja – apie 1,5–2 tūkst. gyventojų per metus.“ Daugiausia žmonių mieste gyveno 1989 metais – bemaž 146 tūkst., o tiek, kiek dabar, Šiauliuose buvo praėjusio amžiaus

8-ajame dešimtmetyje. Mokinių skaičius per gerą dešimtmetį sumažėjo dvigubai – nuo 23 tūkst. iki 12 tūkstančių.

Šiaulius pamėgo latviaiTuristų stoka Saulės miestas nesiskundžia. Labiausiai juos traukia Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko iki pusės milijono maldi-ninkų. Kryžių kalnas, kaip ir linksmosios bulvaro skulptūros, domina net kinus. Ke-liaudami į šią pasaulinės reikšmės vietovę,

nuo miesto į šiaurę nutolusią apie 10 km, turistai neaplenkia ir Šiaulių.

Kaip „15min“ pasakojo laikinai Turizmo informacijos centro direktorės pareigas ei-nanti Giedrė Brazlauskaitė, daugelį vilioja miesto muziejai, ypač prieš metus pradėjęs veikti „Rūtos“ fabriko Šokolado muziejus ir universiteto Botanikos sodas.

XX amžiaus pradžioje pastatyta Ch.Fren- kelio vila, kur įrengtas parkas su fontanu ir restoranas, vilioja ir keliautojus, ir ves-tuvininkus. Čia galima ne tik paganyti akis į restauruotas menes, bet ir susipažinti su odininko darbu.

Anot pašnekovės, muziejai nebūtų pa-trauklūs, jei nesugalvotų edukacinių pro-gramų. Dviračių muziejuje, apžiūrėjus iš medžio ir geležies pagamintą savadarbį – pirmąjį Lietuvoje – dviratį, čekoslovakiš-ką dviratį velobolui žaisti, triratį suaugu-siesiems, karinį dviratį, sportinį dviratį su mediniais ratlankiais ir juvelyrų sukurtus dviratukus, galima sužinoti dviratininkams naudingų dalykų.

Katinų muziejuje su 4 tūkst. eksponatų, kur „direktoriauja“ rainė Filomena, vyksta skaitymai ir piešinių konkursai. Žaliūkių ma-lūne galima pažiūrėti, kaip kepama duona, o Botanikos sode – ne tik pajodinėti žirgais, bet ir pagal senas tradicijas sutikti pavasarį. Pastaroji šventė, kai verdamos įvairių žolių arbatos, itin vilioja latvius.

Latviai Šiauliams – kaip baltarusiai Vilniui. Kaimynai traukia į prekybos centrus, tre-

čiadieniais ir šeštadieniais – į turgų, o kar-tu užsuka ir į šokolado degustaciją, kitus muziejus. Pasienio miestų – Bauskės, Do-belės, net Jelgavos gyventojams Šiauliai – arčiau nei Ryga.

Šiaulius jau galima vadinti ir parduotu-vių sostine. A.Rupšys sako, kad jų miestas pagal prekybinį plotą, tenkantį vienam gy-ventojui, pirmauja šalyje.

Ar jūsų perkamas drabužis jau būna šlapias?

Tekstilės pramonėje medvilnė yra dažniausiai naudojamas natūralus pluoštas, tačiau medvilnės gamyba turi didelį poveikį vandens naudojimui ir jo kokybei. Medvilnė dažnai auginama ir apdorojama sausringuose regionuose už Europos ribų, kuriuose, esant natūraliai sausam klimatui, medvilnei auginti naudojamas upių vanduo.

Vandens pėdsaką lengva sumažinti tiesiog perkant mažiau sportinių marškinėlių arba vietoj medvilnės drabužių perkant gaminius iš dirbtinių pluoštų. Kas kartą dėvėdami drabužį gerinate jo vandens naudojimo efektyvumą, todėl drabužius prieš išmesdami stenkitės nešioti kiek įmanoma ilgiau. Kai galiausiai nuspręsite atsisakyti kurio nors drabužio, atiduokite jį į vietinį perdirbimo centrą.

Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip naudojame gamtos išteklius dabar.Rinkitės išmintingai – Jūsų sprendimai keičia pasaulį!

Būkite sprendimų dalis.Prisijunkite prie GenerationAwake.eu

*1 marškinėliams pagaminti vidutiniškai reikia 2495 litrų vandens

3224_150x130_T-SHIRT_LT.indd 2 12/02/13 16:11

Pramonės centras virto parduotuvių sostine Gigantiška V.Purono sukurta lapė teikia daug džiaugsmo vaikams.

V.Simutkino („Šiaulių naujienos“) nuotr.

Šiaulių bulvaro skulptūra –

cigarečių pakelį apglėbęs vėžys – tikriausiai pirmoji socialinė reklama

Lietuvoje. Autorės nuotr.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Rinkimų taktikosReitingai bei galimų rinkimų dalyvių pasisakymai sukuria vaizdinį, kad prezidentė D.Grybauskaitė tarsi lieka vienintelė, galinti dalyvauti ir laimėti būsimuose Prezidento rinkimuose.

Nei kairėje, nei dešinėje vis dar negirdėti atviro kal-bėjimo apie artėjančius ir strategiškai svarbius kiekvie-nai politinei jėgai rinkimus. Kol kas visi, tarsi susitarę, kalba apie eilinius darbus, galų gale apie pakartotinus rinkimus į Seimą keliose apygardose.

Bet nevertėtų apsigauti. Tinkamų kandidatų tyliai ieško kiekviena didesnė ar įtakingesnė politinė jėga. Tačiau visi tą daro skirtingai, priklausomai nuo par-tijų padėties ir svorio.

Dešiniųjų stovykloje neišvengiamai kalbama apie D.Grybauskaitės kandidatūros kėlimą ir tuo pačiu metu diskutuojama su tais, kurie, kaip ir prieš anuos rinkimus, mano, kad reikalingas savas, parti-nis kandidatas.

Dešinieji neranda atsakymo į klausimą, ar dabar-tinė prezidentė gali jiems tinkamai atstovauti tam tikrose situacijose. Išties, D.Grybauskaitė suvaidino gana efektingą vaidmenį per rinkimus į Seimą, kai nedviprasmiškai palaikė konservatorius, ir po rinki-mų, kai atkakliai priešinosi Darbo partijos galimybei būti koalicijoje, taip pat jų kandidatų teikimui į mi-nistrus. Valstybės vadovė parodė, kad gali būti nau-dinga dešiniesiems, o jos klaidos bei nusikalbėjimai nėra baisiau nei kitas, dešiniojo pusrutulio mąstytojų netoleruojamas prezidentas.

Bet dešiniųjų stovykloje didėja jaunosios kartos, kuri nenori augti D.Grybauskaitės šešėlyje, ambi-cijos. Tad diskusijų ir įvairių jų atgarsių viešumo-je apie tinkamiausią kandidatą dar bus nemažai.

Kairiųjų stovykloje socialdemokratai suvokia, kad leisti prezidento postą užimti neprognozuo-jamai fi gūrai gali būti pavojinga. Įvykių dinami-ka, valdančiosios daugumos struktūros pokyčiai bei darbų gausa gali priversti sutelkti visas įma-nomas jėgas ir net prašyti prezidento palaikymo. D.Grybauskaite socialdemokratai kažin ar gali pa-sikliauti, tad bus priversti rimtai ir atsakingai siūlyti savo kandidatą, kuris ne tik dalyvautų rinkimuose, bet ir siektų pergalės.

Dabar realiu kandidatu gali būti partijos lyderis premjeras A.Butkevičius. Tiesa, jis jau sakė, kad nesirengia kandidatuoti, bet nieko nėra amžino, naujos aplinkybės gali priversti jį tapti kandidatu. A.Butkevičius greitai prisitaiko prie kintančių aplin-kybių ir moka susikalbėti su visuomene. Manytina, kad jo kandidatūra dar bus svarstoma ir diskutuo-jama kaip pagrindinė, nors ši partija turi nemažai politikų, gebančių užimti aukščiausius postus.

Besijungiančios „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos taip pat galvoja apie savo kandidatą. Nesvarbu, ar joms pasiseks susijungti, ar ne, bet jau kalbėjimas apie jungimąsi daro šių partijų potencialų kandidatą matomą ir stiprų. Tiesa, kol kas apie kandidatus ne-kalbama viešai, nes svarbesni yra jungimosi ir Darbo partijos teismo procesai. Bet potencialiai šios parti-jos net nesusijungusios gali iškelti bendrą ir paklau-sų kandidatą.

Visa tai kol kas tik svarstymai, nes nė vienas po-tencialus kandidatas neskelbs savo noro kandidatuo-ti dabar. Kodėl? Visi bijo rizikuoti, nes per pusantrų metų, likusių iki rinkimų, politikų, svajojančių apie prezidento krėslą, įvaizdžiai gali kisti (arba juos gali-ma sugadinti) dar daug kartų.

Komentarasas

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

„Nevertėtų apsigauti. Tinkamų kandidatų tyliai ieško kiekviena didesnė ar įtakingesnė politinė jėga.“

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Visą gyvenimą su naujagimiais dirban-tis Vilniaus universiteto ligoninės San-tariškių klinikų fi lialo Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas neonatolo-gas dr. Arūnas Liubšys iš karčios patir-ties sako – gimdyti namuose nesaugu.

Už teisę gimdyti namuose kovojan-čios moterys viešai kalba tik apie sėk-mingus tokių gimdymų atvejus. Tuo metu medikai prabyla apie skaudžias, vos tragedija nepasibaigusias istorijas.

„Saugumas, pažįstama aplinka, paki-li gimdyvės emocinė būklė ir komfor-tas – tokius argumentus dėl gimdymo namuose girdžiu dažniausiai. Tačiau kur šioje grandinėje yra naujagimis? Kodėl kalbama tik apie moters ar šei-mos interesus? Argi tai ne egoizmas?“ – klausia A.Liubšys.

– Gimdymo namuose teisė įtvirtinta net labai demokratiškose ir civilizuotose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose.

– Nyderlandai yra pats populiariau-sias gimdymo namuose šalininkų pa-vyzdys, tačiau Europos kontekste ji yra daugiau išimtis, o ne taisyklė. Šian-dien olandai skaudžiai kenčia dėl tokio savo liberalumo – turi tikrai ne pačius geriausius naujagimių mirtingumo ro-diklius Europoje.

Norėčiau pateikti kitos šalies – Švei-carijos pavyzdį. Nėščioji ten gali pa-sirinkti vietą, kur ji nori gimdyti. Pa-vyzdžiui, ji apsisprendžia gimdyti

vadinamojoje kantono (administraci-nio suskirstymo vienetas – red. past.) ligoninėje, kur gali būti vos 20 gim-dymų per metus. Tačiau jei gydytojai, prižiūrintys moterį nėštumo metu, nu-stato, kad yra tam tikros rizikos, nėš-čioji automatiškai nukreipiama gimdyti į aukštesnio lygio ligoninę.

Jei ji neatsižvelgs į šią medikų reko-mendaciją ir savavališkai gimdys kan-tono ligoninėje ar namuose, o gimdy-mas bus nesėkmingas, ji negaus nė cento iš savo draudimo, o tai šeimai reiškia katastrofą.

Todėl ir mes neturėtume ignoruo-ti ne tik medicininių, bet ir teisinių, ekonominių šios temos aspektų. Man nesuvokiama, kad gimdyti namuose nusprendusi šeima šiandien už nieką neatsako.

Jei aš važiuodamas automobiliu ne-tyčia partrenksiu žmogų ir jis žus, būsiu teisiamas ir galbūt atsidursiu kalėjime. Šeima, kurios naujagimis, gimdamas namuose, mirė, nes jam laiku (ar iš viso) nebuvo suteikta medicininė pagalba, neprisiima jokios atsakomybės. Kodėl vienu atveju netyčinis nužudymas bau-džiamas, kitu – ne?

– Jūsų mintys skamba gana kategoriš-kai. Turbūt dėl to, kad esate tiesiogiai susidūręs su dramatiškomis gimdymo namuose pasekmėmis?

– Gimdymo metu gali įvykti absoliu-čiai netikėtų ir nelauktų komplikacijų tiek gimdyvei, tiek naujagimiui. Prob-lema niekada nebūna tik nėščiosios – kenčia ir vaisius.

- Tarkime, atšoko placenta, prasideda kraujavimas, kas ne taip retai pasitaiko. Naujagimis gali gimti be širdies tonų, jį reikia nedelsiant gaivinti – ir ne bet kaip, o kvalifi kuotai. Tuo pat metu pagalbą reikia suteikti ir gimdyvei, o tam reikia ne vienos, o keleto porų profesionalių ran-kų. Ką tuo metu gali pasiūlyti pribuvėja?

Nėra metų, kad savo skyriuje nesulauk-tume naujagimių, gimdytų namuose. Pernai turėjome naujagimį, kuris na-muose gimė prieš laiką: tėvai buvo nu-sprendę gimdyti namuose ir priešlaiki-nis gimdymas jų nuomonės nepakeitė.

Nesėkmingas gimdymas Gydytojas neonatologas A.Liubšys:

A.Liubšys nė karto negirdėjo, kad

gimdymo namuose pasekėjai

kalbėtų apie skaudžius nesėkmingus

atvejus. Todėl šias istorijas tenka

pasakoti medikams.

J.Kalinsko nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vil-

niaus apylinkės prokurorai vadovau-

ja ikiteisminiam tyrimui dėl kūdikių

gimdymo ne gydymo įstaigose, kai

po gimdymo namuose mirė vaikai,

gimdyvėms buvo padaryti sunkūs

sveikatos sutrikdymai.

Įtarimai pateikti keturioms Lietuvos

pilietėms.

Pasak prokurorų, įtariama, kad dvi jų,

neturėdamos licencijos verstis me-

dicinine praktika, šia veikla užsiima

Lietuvoje ir už jos ribų nuo 1992 m.

Tiriama daugiau kaip 400 tokių

veikų.

Pastebėti atvejai, kai užsieniečiai

atvyko į Lietuvą, o iš jos išvyko su gi-

musiais vaikais. Įtariama, kad kūdikių

gimimo faktas patvirtintas suklasto-

tomis pažymomis.

„Šiuo metu tiriamos šešios kūdikių

mirtys ir aštuoni gimdyvių sužaloji-

mai. Tyrimą atlieka Vilniaus rajono

policijos komisariatas“, – sakė Vil-

niaus apygardos prokuratūros Pirmo

baudžiamojo persekiojimo skyriaus

prokurorė Larisa Fedotova.

Gimdyvių ar tėvų atžvilgiu tyrimas

nėra atliekamas. Prokurorų tikini-

mu, įtarimai nėra pateikti ir režisierei

Inesai Kurklietytei – jos statusas šia-

me tyrime yra liudytoja.

Tiria šešias mirtis ir aštuonis sužalojimus

10 | Sveikata

Sepsis, kūno atšalimas, sutrikęs kvėpavimas,

gimdymo trauma – su tokiais sveikatos

sutrikimas į medikų rankas patenka

namuose gimę naujagimiai. Kai

kurių mažylių taip ir nepavyksta išgelbėti. Ar

tikrai tai ne tėvų, o Dievo valia?

Savo nuomonę galite

išsakyti 15min.lt

15min • 2013 m. kovo 1 d. Sveikata | 11

Naujagimiui nustojus kvėpuoti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį nuvežė į artimiausią rajono ligo-ninę. Medikus jis pasiekė visai sušalęs – jo kūno temperatūra nesiekė 34 laipsnių. Tėvai negalėjo žinoti, kad neišnešiotas naujagimis, jei jam nesukuriama ypatin-ga aplinka, per 10–20 minučių gali netek-ti 2–3 laipsnių kūno temperatūros. Tąkart mums pavyko išgelbėti mažąjį pacientą, tačiau sušalimas gali baigtis mirtimi.

– Kokių dar atvejų yra pasitaikę jūsų dar-bo praktikoje?

– Turėjome naujagimį, kuris, gimęs na-muose, mirė nuo kraujo užkrėtimo, vadina-mojo naujagimių sepsio. Mes juk nežinome, kokiomis sąlygomis gimdoma namuose –į kokią terpę patenka mažylis, gal jam ne-švariai nukerpama virkštelė...

Pavyzdžiui, yra tokia bakterija, vadina-masis beta streptokokas, kuris lemia žai-bišką naujagimio būklės blogėjimą ir daž-nai baigiasi mirtimi. Dalis moterų yra tos bakterijos nešiotojos, o tai sukelia pavojų ateinančiam į pasaulį kūdikiui. Gimdant namuose tokie rizikos veiksniai neįverti-nami. O ligoninėje galima užbėgti įvykiams už akių, jei prieš gimstant naujagimiui mo-teriai suleidžiama vienkartinė antibiotikų dozė. Tokia taktika riziką sumažina kelio-lika ar keliasdešimt kartų.

Kitas pavyzdys: naujagimis gimė pridu-sęs, kaip mes sakome, asfi ksijoje. Teisingai gaivinant, šansai išgyventi ir likti visiškai sveikam – milžiniški. Tačiau, jei pagalba nebus suteikta ar ji bus nevisavertė, nau-jagimis arba mirs, arba liks invalidas visą likusį gyvenimą.

– Teko girdėti, kad moterys namuose ryž-tasi gimdyti net dvynius.

– Visai neseniai susidūrėme būtent su tokiu atveju. Moteris laukėsi dvynu-kų – prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Manote ji važiavo į ligoninę? Ne! Priė-mė visiškai neatsakingą sprendimą – gimdyti namuose.

Gimus vienam dvyniui, gimdyvei prasi-dėjo komplikacijos. Buvo iškviesta greito-ji medicinos pagalba, ji nugabeno moterį į ligoninę. Gelbėjant antrą vaisių, ligoninėje buvo nuspręsta gimdymą užbaigti cezario pjūvio operacija. Nepatikėsite – šiam gydy-tojų sprendimui ėmė priešintis gimdyvės vyras. Galų gale medikams pavyko įtikinti, kad cezario pjūvis – neišvengiamas.

– Tėvai tokiais atvejais turbūt iš gėdos ne-turi kur akių dėti?

– Gal nuskambės keistai, bet šie tėvai dažnai nejaučia nei per didelės gėdos, nei išreiškia savo dėkingumo. Tiesą sakant, iš gimdančių namuose tėvų labai dažnai su-laukiama priekaištų. Jie tarsi užsiprogra-mavę ir nesugeba pakeisti savo mąstymo pagal susiklosčiusias aplinkybes.

Jų fi losofi ja tokia: gimė vaikas – jis turi

žįsti krūtį. Naujagimis vos gyvas, o jie klau-sia, kodėl maitiname per zondą, o ne gul-dome prie krūties? Mums tenka įrodinėti, kad jis vos kvėpuoja, kad taip reikia.

– Kaip ištveriate nemoralizavę?– Dauguma tų žmonių atrodo tiesiog su-

klaidinti: gimdyti namuose jie neapsispren-dė per dieną. Neretai gimdyti namuose ryžtamasi, laukiantis pirmo vaikelio. Iš kur kyla tokia mintis? Man pačiam teko daly-vauti, atsiprašau už pasakymą, viename smegenų plovimo renginyje, į kurį buvo sukviesti 16–18 metų jaunuoliai. Jiems pa-sakojama apie gimdymo grožį ir jau pra-dedama piršti mintį, kad jis atsiveria tik gimdant namuose. Medikai – siaubūnai, keliantys stresą. Tų suklaidintų žmonių nekaltinu, stengiuosi juos suprasti ir pa-keisti jų požiūrį.

– Tačiau nelaimingų atvejų pasitaiko ir ligoninėse – naujagimiai miršta ir čia.

– Deja, visko būna. Kai kada ir medikai yra bejėgiai išgelbėti mažylį, nors daro vis-ką, ką gali. Be to, pacientas turi teisę gintis, jei jis mano, kad nelaimė įvyko dėl gydy-tojų kaltės. Tam skirtas pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, for-muojama teismų praktika. O už ką atsa-kys pribuvėja?

namuose – žmogžudystė

Devynių vaikų mama Rita Kursienė pa-

sakoja, kad gimdyti namuose buvo visiš-

kai nebaisu. Gimdymo subtilybių mote-

ris išmoko beveik prieš dvidešimt metų

Panevėžyje lankydama „Motinystės mo-

kyklą“: „Baigėme specialius gimdymo kur-

sus, daug žinių įgavome bendraudamos

tarpusavyje“.

Ši mokykla turėjo didžiulės įtakos dau-

giavaikės mamos apsisprendimui gimdyti

namuose. „Pirmagimis pasaulį išvydo be

medikų pagalbos, antroji gimė greitosios

pagalbos automobilyje, trečia, ketvirta,

penkta ir šešta atžala taip pat gimė na-

muose“, – vardijo itin didelę gimdymo na-

muose patirtį turinti 42-ejų panevėžietė.

Jai esą per didelė prabanga išvažiuo-

ti į gimdymo namus, nes reikia prižiūrė-

ti kitus vaikus. Vis dėlto devintąjį kūdikį

R.Kursienė gimdė ligoninėje. Ji sako, kad

moterys turi būti atidesnės – įsiklausyti į

save. Apie komplikacijas išduoda netoly-

gūs sąrėmiai: „Nešiodama vėliausiąją at-

žalą jaučiau, kad gali būti komplikacijų ir

neklydau. Ligoninėje vyko kova už kūdikio

gyvybę, bet gimdymas buvo sėkmingas“.

Gimdyti ligoninėje – prabanga

Jaučiame visišką nepasitikėjimą savo darbu, lyg būtume priešai, o ne tie, kurie nori padėti.

A.Repšio nuotr.

15min.lt/pinigaiValstybės 100 milijonų litų

iššvaistyta, atsakingų – nėra

www.15min.lt/s311343

15min.lt/lietuvaVentos globos namų darbuotojos

pasijuto įskaudintos dėl kaltinimų

marinus badu neįgalią mergaitę ir

piktinasi Kauno medikų elgesiu

www.15min.lt/s311017

15min.lt/lietuvaKauno klinikose Viktorą

Uspaskichą globojo

bendrapartietis gydytojas

Saulius Giedraitis?

www15min.lt/s304322

15min.lt/sportasKauno „Žalgirio“ žaidėjų ir

trenerių pinigai laidojami

blogajame Ūkio banke

www.15min.lt/s310590

Ar skaitei 15min.lt?

Naujausias žinias rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt

15min • 2013 m. kovo 1 d.

„Dar per praėjusias Velykas buvo aišku, kad kitas Velykas sutiksime ne su Benediktu XVI. Jis niekada neslėpė, kad atsistatydins, kai nebeturės jėgų“, – pastebi kadenciją baigęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto, kultūros istorikas ir fi losofas Vytautas Ališauskas.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Kas taps Benedikto XVI įpėdiniu, šįkart nu-manyti sunku. Užsienio žiniasklaida links-niuoja galimų kandidatų pavardes – nuo Niujorko iki Milano arkivyskupų, tačiau nė vienas jų nėra aiškus favoritas.

„Dėl vieno dalyko esu tikras – kardinolai popiežių renka ne pagal žemynus. Jie ren-ka asmenybę. Tad niekas specialiai nerinks juodaodžio ar lotynų amerikiečio. Visa kita tėra spekuliacijos. Anuomet Josephas Ra-tzingeris turėjo didžiulių šansų būti išrink-tas popiežiumi, o dabar pasakyti, kas juo galėtų tapti, yra labai sunku“, – progno-zuoti nesiryžta V.Ališauskas.

– Prieš atsistatydinimą Benediktas XVI pakeitė jo įpėdinį rinksiančios konklavos taisykles ir leido kardinolams ją paanks-tinti. Akivaizdu – naują popiežių skubama išrinkti iki Velykų. O jei nepavyks?

– Pavyks. Tam yra užtektinai laiko. Net sunku įsivaizduoti, kokia turėtų būti gili krizė, kad kardinolai neišrinktų popiežiaus.

Žinoma, per popiežiaus rinkimus sun-kumų yra kilę. Dėl to ir atsirado konklava. Anot padavimų, kadaise žmonės nebeapsi-kentė, kad kardinolai vis nesugeba išrinkti popiežiaus: apsupo rūmus, užrakino duris ir pagrasino, jog kasdien mažins maisto davinį. Tuometei Bažnyčios viršūnei teko susiimti ir kažką daryti, kad popiežius vis dėlto būtų išrinktas.

– Ši konklava bus išskirtinė – naujas po-piežius renkamas dar esant gyvam jo pirm-takui. Be to, laiko jai pasiruošti – pakanka-mai: popiežius apie atsistatydinimą paskelbė dar vasario 11-ąją. Kodėl iki šiol neatsirado tvirto favorito?

– Kardinolai turi šiokią tokią problemą –jie per mažai pažįstami. Labai nedaug kar-dinolų, tarp jų ir mūsų Audrys Juozas Bač-kis, yra senbuviai ir popiežių rinks antrą kartą. Dauguma rinkėjų amžiaus kardinolų (iki 80 metų – red. past.) paskirti Benedik-to XVI laikais, kai kurie jų – visai neseniai ir vienas kito artimai nepažįsta.

Kita vertus, nematau, kad būtų susifor-mavusios kokios nors grupės, kurios stip-riai reikštųsi ir blokuotų viena kitą. Šito dabar nėra.

– Prisiminkime 2005-ųjų metų konkla-vą. Ar tuometis Kardinolų kolegijos deka-nas J.Ratzingeris buvo laikomas favoritu?

– Daug kas jautė jo asmenybės galią. Net Lietuvoje daug kas kalbėjo, kad šis žmogus gali tapti naujuoju popiežiumi.

J.Ratzingeris visada buvo garsus. Man regis, vienu metu jis buvo jauniausias Eu-ropos vyskupas. Jo knyga „Krikščionybės įvadas“, išėjusi 1968 metais, tapo bestsele-riu. Jį išgarsino ir pedagoginė veikla. Galų gale, jis buvo vienas artimiausių Jono Pau-liaus II bendražygių. Manau, jeigu jis būtų tapęs popiežiumi dešimčia metų jaunesnis, Bažnyčioje būtų įvykę dar daugiau įvairių poslinkių.

– Jau įprasta, kad kardinolai turi savo „Facebook“ profi lius, naudojasi „Twitter“. O jeigu naujiena apie naująjį popiežių pa-sklis greičiau, nei iš Siksto koplyčios kamino pasirodys balti dūmai?

– Ne, nepasklis, nes iš kardinolų viską atima (juokiasi). O baltą dūmą galima lai-kyti savotišku socialinių medijų pirmta-ku. Bet kaip ne kartą liudyta, ne visada pavyksta iš karto labai aiškiai suprasti, ar tas dūmas baltas, ar pajuodęs. Tada visi užgniaužia kvapą, spėlioja ir laukia, kada pradės skambėti varpai, skelbiantys apie naujojo popiežiaus išrinkimą.

Beje, popiežiumi išrinkus J.Ratzingerį, balti dūmai pasirodė, bet varpai vis ne-skambėjo. Kodėl? Nurodymą skambinti varpais turi duoti Kardinolų kolegijos de-kanas. O ką daryti, jei jis išrinktas popiežiu-mi? Visi tąsyk buvo kiek pasimetę.

– Vatikano ryšių su visuomene padėjėjas Gregas Burke‘as neseniai pareiškė, kad ži-niasklaida gali mėginti paveikti konklavą. Matote tokių mėginimų?

– Sakyčiau, kad ne tik gali mėginti, o jau mėgina. Įvairiais būdais reiškiama nuo-monė, kas konklavoje turėtų dalyvauti, kas neturėtų, kas susitepęs. Tai nereiškia, kad žiniasklaida būtinai siekia konkrečių politinių tikslų. Bet, be jokios abejonės, žiniasklaida pirmą kartą rodo tokį didelį aktyvumą. Po popiežiaus mirties kaip ir nebūdavo ką daug šnekėti. O dabar viskas visiškai kitaip. Ir žiniasklaida, sakyčiau, la-bai smaginasi. Bet visi suvokia, kad pirmą kartą Bažnyčios istorijoje turime tokį fak-tą, kad popiežius pasitraukia visiškai laisva valia. Tuo Benediktas XVI skiriasi nuo gar-siojo popiežiaus Celestino V, kuris atsista-tydino 1294-aisiais. Atsistatydinti pastara-sis buvo priverstas – pavestų funkcijų jam neleido atlikti politinės įtampos ir intrigos.

Net ir atsistatydinęs jis nebuvo iki galo laisvas. Kai kas sako – vos ne į kalėjimą įkištas. Laikai buvo kiti, politika – daug žiauresnė.

– Kaip apibūdintumėte Bendikto XVI pontifi katą?

– Puikiai atsimenu tas spėliones, ar Be-nediktas XVI išlaikys tą toną, kurį uždavė Jonas Paulius II. O įvyko visiškai kitaip. Ir nei teigiama, nei neigiama prasme. Bene-diktas XVI buvo visiškai kitoks, net lygin-ti jo su Jonu Pauliumi II kažkaip neišeina.

Benediktas XVI popiežiumi buvo paly-ginti trumpai, bet paliko labai ryškų savo

misijos pėdsaką. Jo darbai, žinoma, neiš-plėtoti, bet labai stiprūs. Ypač tai, ką jis pa-darė krikščionių vienybės klausimu. Eku-menizmas išjudintas iš aklavietės. O juk jis buvo visiškai įstrigęs paskutiniais Jono Pauliaus II popiežiavimo dešimtmečiais.

Antras dalykas – Benediktas XVI suteikė impulsą religiniam dialogui su islamo ly-deriais. Trečias – jo didžioji kelionė į Afri-ką, kuri sukėlė pasaulinę diskusiją dėl šio žemyno problemų.

– Dažnai kalbėta apie Benedikto XVI už-darumą, visišką atsiribojimą.

– Tai – neadekvatus supratimas. Jeigu žmogus nemosikuoja rankomis ir garsiai nešūkauja, tai jis jau uždaras ir atsiribojęs? Iš tiesų J.Ratzingeris buvo garsus ir popu-liarus dėstytojas.

Jo garsiosios paskaitos apie krikščionybę buvo skaitomos geriausių Vokietijos uni-versitetų studentams. Ne teologams, bet chemikams, matematikams, fi lologams.

14 | Savaitės interviu

2008 m. V.Ališauskas buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie Šventojo Sosto ir Benediktui XVI įteikė kredencialus.

• Benediktas XVI po atsistatydinimo

praėjusį ketvirtadienį 19 val. Grinvičo

(21 val. Lietuvos) laiku gavo Romos

pontifi ko emerito titulą, į jį ir toliau

galima kreiptis „Jūsų Šventenybe“,

be to, jis galės toliau vilkėti baltą

popiežiaus sutaną.

• Valandą prieš atsistatydinimą

Benediktas XVI sraigtasparniu

buvo nuskraidintas į popiežių

vasaros rezidenciją Kastel

Gandolfą netoli Romos, kur

pradėjo, kaip jis pats sakė, nuo

pasaulio paslėptą gyvenimą.

• Kitą savaitę kardinolai iš viso

pasaulio pradės susitikimus, kurių

metu spręs, kokie turėtų būti

Katalikų Bažnyčios prioritetai,

paskirs konklavos naujam popiežiui

išrinkti pradžios datą ir aptars

galimus kandidatus į pontifi kus.

• Iš viso konklavoje turi dalyvauti

115 „kardinolų rinkikų“. Konklavos

pradžioje visada būna keli

kandidatai ir balsuojama tol, kol

vienas jų surenka du trečdalius

balsų. Šis žmogus ir tampa

popiežiumi.

Nuo pasaulio paslėptas gyvenimas

V.Ališauskas: „Kardinolai popiežių

be to, jis galės toliau vilkėti baltą

popiežiaus sutaną.

pradėjo, kaip jis pats sakė, nuo

pasaulio paslėptą gyvenimą.

išrinkti pradžios datą ir aptars

galimus kandidatus į pontifi kus.

balsų. Šis žmogus ir tampa

popiežiumi.

„Apie Benediktą XVI buvo

labai daug išankstinių

kvailų nuomonių, kurios

vėliau subliūško“, –

pastebi V.Ališauskas.

I.Gelūno nuotr.

AF

P/S

can

pix

nu

otr

.

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Anot liudytojų, paskaitos vykdavo sausa-kimšose auditorijose ir visa publika būda-vo nuščiuvusi. Vatikano pareigūnai trupu-tį juokaudami sako: „Minios susirinkdavo Jono Pauliaus II pasižiūrėti, o Benedikto XVI – paklausyti.“ Paklausyti to ypatin-go kalbėjimo: tikslaus, aiškaus, ritmingo, šiek tiek atsargaus, bet kartu labai šilto ir paprasto.

Apskritai apie šį popiežių buvo labai daug išankstinių kvailų nuomonių, kurios vėliau subliūško ir buvo primirštos. Šiomis dieno-mis tos nuomonės vėl ištrauktos.

Pavyzdžiui, popiežius vadintas „Dievo rotveileriu“. Bet aš negaliu prisiminti nė vieno rimto katalikų teologo, kuris jo po-piežiavimo metu būtų nubaustas, suspen-duotas ar bent išbartas. Teologinių tyrimų laisvė buvo daug didesnė nei Jono Pau-liaus II laikais.

Dar vienas dalykas – dalis sekuliarios ži-niasklaidos ir visuomenės įsivaizduoja, kad popiežius gali kaitalioti Bažnyčios doktri-ną. Bet, tarkime, sunku įsivaizduoti, kad koks nors popiežius galėtų pritarti, jog tos pačios lyties asmenų santuoka tolygi vyro ir moters sąjungai. Šito nebus. Šiuo atžvil-giu nėra nei liberalių, nei konservatyvių popiežių – visi jie vienodai laikosi tradici-nio mokymo.

– Kai 2008 metais buvote paskirtas Lie-tuvos ambasadoriumi prie Šventojo Sos-to, įteikiant kredencialus Benediktui XVI,

su juo bendravote akis į akį. Kokie liko prisiminimai?

– Kalbėjomės maždaug 25 minutes. Nuo pat pirmos minutės tai buvo visiškai lais-vas pokalbis. Be jokios įtampos, be jokio nepasitikėjimo. Jis paprašė manęs trupu-tį papasakoti apie save, bet iš karto įspėjo kai ką jau žinantis.

Nemažai žinojo – daug daugiau, nei para-šyta mano ofi cialioje biografi joje. Kalbėjo-mės apie Lietuvą, apie jos problemas, apie Bažnyčią Lietuvoje, apie Lietuvos jaunimą, didžiulę visuomenės transformaciją, kuri įvyko per nepriklausomybės metus, apie Europos Sąjungos prasmę.

– Plačiai nuskambėjo Benedikto XVI bi-čiulio Maxo Secklerio žodžiai: „Net sunku įsivaizduoti, kokios intrigos vyksta Romoje.“ Ar ten reziduodamas pajutote tas intrigas?

– Intrigų laipsnis paprastai nustatomas pagal žmogaus jautrumą. Kas vienam at-rodo siaubingos intrigos, kitam – papras-tas politinis gyvenimas. Be abejo, šiokios tokios intrigos egzistuoja. Visur, kur yra daugiau nei dešimt žmonių, neįmanoma išvengti tam tikro susiskirstymo, konfron-tacijų ir pan. Bet apskritai tai yra romanti-zuotas požiūris į „paslaptingąjį“ Vatikaną. Iš tikrųjų, ten – nieko ypatingo.

Savaitės interviu | 15

renka ne pagal žemynus“ Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Kauno mies-to savivaldybės 2013-2015 m. strateginio veiklos plano parengimas“ (projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-22-003), kuris finansuojamas ES fondų, LR valsty-bės ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal Žmogiškųjų ištek-lių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stipri-nimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo prie-monę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“.

Įgyvendinant šį projektą, parengta "Kauno turizmo infrastruktūros plėt-ros studija", "Kauno miesto gyventojų susisiekimo poreikių tyrimas", "Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategija" ir „Kauno miesto kultū-ros sektoriaus įtakos regiono savitumui tiriamoji studija“. Remiantis šiais do-kumentais parengtas ir Kauno miesto savivaldybės 2013–2015 m. strateginis veiklos planas, kuris detalizuoja ir papildo Kauno miesto 2005–2015 m. stra-teginį planą, laikantis strateginiame plane apibrėžtų tikslų bei atsižvelgiant į aplinkos ir vidaus pokyčius. Strateginis veiklos planas bus įgyvendinamas pagal septynias programas, kuriose nustatyti tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės, asignavimai ir vykdytojai. Stra-teginio veiklos plano programos – tai esminė strateginio veiklos plano dalis, skirta Kauno miesto savivaldybės strateginiams tikslams įgyvendinti. Su stra-teginių planų rengimo procesu galite susipažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriuje ir Savivaldybės interneto svetainėje www. kaunas.lt, dalyje „Savivaldybė / Strateginis planas“.

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Asta Žukaitėa.zukaite@15min.lt

Šis sezonas – vienas sudėtingiausių Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gynėjui 26 metų Martynui Pociui. Madrido „Real“ klube jis žaidžia dar mažiau nei praėjusį sezoną, o šią žiemą jį užgriuvo traumų lavina.

Kelias, pėda, čiurna – dešiniąją krepšinin-ko koją traumos persekiojo nuo gruodžio.

Nepadėjo net vaistaiPraėjusią savaitę M.Pocius Eurolygos rung-tynėse su ALBA į aikštę išbėgo septynioms minutėms. Sekmadienį laukė Ispanijos čempionato rungtynės su Fuenlabrados klubu. Treneris Martyną įtraukė į starto penketą. Dažniausiai rungtynes ant atsar-ginių žaidėjų suolo pradedančiam krepši-ninkui tai buvo labai svarbu, todėl neri-mą dėl maudžiančios pėdos jis užgniaužė.

Prieš varžybas Martynas paprašė „Real“ mediko suleisti vaistų į dešinę pėdą. Dienos be krepšinio slėgė, todėl tik pajutęs, kad skausmai atslūgo, jis veržėsi rungtyniauti. Vienas Lietuvos rinktinės lyderių sukando dantis, kai sekmadienio rungtynėse suleisti vaistai ėmė nebeveikti.

M.Pocius suprato – iš traumos spąstų jis neišsivadavo. Tame mače sužaidė 14 mi-nučių, bet po didžiosios pertraukos ant parketo nepasirodė.

Jaudinasi dėl ateitiesTik po kelių dienų ir pakartotinių magne-tinio rezonanso tyrimų paaiškėjo tikroji nepakeliamo skausmo priežastis. Medikų verdiktas – stresinis blauzdikaulio lūžis ir mažiausiai du mėnesiai be krepšinio. Jei M.Pocius būtų toliau žaidęs, blauzdikau-lis galėjo išties lūžti, tuomet gydytis būtų tekę daug ilgiau.

„Čiurna po truputį gerėjo, pradėjau spor-tuoti su komanda. Nusprendžiau, kad galiu

žaisti. Sunku pasakyti, kas būtų jeigu būtų. Dabar bent jau žinau, kas man yra. Žinau, kiek laiko teks atsisveikinti su krepšiniu“, – interviu „15min“ pasakojo M.Pocius.

Panašią traumą praėjusią vasarą patyrė Kauno „Žalgiryje“ rungtyniaujantis Lietu-vos rinktinės vidurio puolėjas Robertas Jav-tokas. Jis pėdos skausmus pajuto turnyre Venesueloje, kur buvo dalijami olimpiniai kelialapiai. Sukandęs dantis R.Javtokas pa-dėjo Lietuvos rinktinei iškovoti olimpinį ke-lialapį, bet į Londono olimpines žaidynes jau nebenuvažiavo. Jam buvo nustatytas stresi-nis pėdos lūžis, atlikta operacija. R.Javtokas tik neseniai vėl pradėjo žaisti.

M.Pocius kojos skausmus taip pat pa-juto turnyre Venesueloje, bet ryžosi žais-ti ir olimpinėse žaidynėse. „Prieš olimpi-nes žaidynes gydytojai suleido į koją vaistų, kelias dienas pailsėjau ir skausmą pavyko sumažinti. Sezoną pradėjau būdamas vi-siškai sveikas, bet praėjo vos keli mėnesiai ir aš „sugriuvau“. Viskas susidėjo. Kelias, pėda, čiurna...“, – pasakojo krepšininkas. Jis vis dažniau pagalvoja, kad rizikuoja ne-tausodamas savo sveikatos. „Anksčiau verž-davausi į aikštelę net ir jausdamas skausmus, tačiau dabar pirmą kartą gyvenime taip jau-dinuosi dėl savo sveikatos ir ateities“, – sakė M.Pocius.

50-mečio čiurnosM.Pocius jau seniai tapo kojų traumų eks-pertu. Prieš penkerius metus jam buvo operuotos abiejų kojų čiurnos. Tuomet krepšininkas žiniasklaidai pasakojo, kad gydytojai abiem kojoms padarė tą patį – vi-siškai nukirpo raiščius ir juos sukryžiavo. Atrodė, kad daugiau problemų dėl čiurnų žaidėjas neturės.

„Labai daug bėdų neturėjau, keliskart susižeidžiau čiurną, bet visiems krep-šininkams tai yra kasdienybė ir tokios traumos labai greitai pamirštamos“, – prisiminė Martynas.

Tačiau klydo ir medikai, ir krepšininkas. Gydytojų eksperimentai dabar skaudžiu bumerangu grįžta į krepšininko gyvenimą.

„Tokios operacijos, kokios man buvo atliktos, dabar jau nebedaromos, jos net uždraustos. Tą sužinojau tik praėjusiais

16 | Sportas

Medikų eksperimentai grįžo

Sezonas/turnyras Rungtynės Taškai Atk./Per. kamuoliai

2011/2012 Ispanijos čempionatas 42/ 16 min. 4,9 1,7/ 0,32011/2012 Eurolyga 14/ 15 min. 7,4 1,6/ 0,22012/2013 Ispanijos čempionatas 15/ 15 min. 5,5 1,7/ 0,32012/2013 Eurolyga 12/ 10 min. 3,2 0,8/ 0,3

M.Pociaus statistika Madrido „Real“ klube

Po šio sezono baigiasi

M.Pociaus (dešinėje)

kontraktas su „Real“ klubu,

tad jam neramu ne tik dėl

sveikatos, bet ir dėl ateities. „Reuters“ nuotr.

15min • 2013 m. kovo 1 d.

metais, kai „Real“ gydytojai, padarę abie-jų kojų čiurnų magnetinio rezonanso tyri-mą, tiesiog išsižiojo pamatę, kas ten darosi. Juokaudami jie pasakė, kad mano čiurnos panašios į 50-ties metų vyro. Man nebuvo juokinga“, – atviravo Martynas.

Atvažiuos net jei nebus sveikasKrepšininkas stengiasi nepasiduoti blogoms mintims. „Kuomet gruodį teko vieną kitą sa-vaitę priverstinai pailsėti, per daug nesirūpi-nau, nes kūnas gavo papildomo poilsio, kurio man labai trūko po vasaros. Bet kai traumos pradėjo persekioti viena po kitos, tapo labai sunku“, – atviravo M.Pocius.

Dabar jo vėl laukia poilsis, daug skirtin-gos terapijos. „Gydytojai bandys suleisti vaistų į pėdą, čiurną, kad sveikimas būtų nors kiek greitesnis. Teks dėvėti specialų batą, bet bent jau be ramentų išsiversiu“, –

šypteli krepšininkas. Apie vasarą Lietuvos krepšinio rinktinėje, kuriai vadovaus nau-jas strategas Jonas Kazlauskas, M.Pocius dar nieko negali pasakyti: „Nežinau. Dabar dar truputį anksti apie tai galvoti, nes no-risi išsigydyti traumą ir kuo geriau užbaig-ti sezoną Madride. Jei būsiu sveikas, tikrai važiuosiu į rinktinę, nes labai pasiilgstu tos atmosferos. Jei nebūsiu sveikas, tuomet vis tiek bandysiu atvažiuoti, o tada jau reikės tartis su rinktinės gydytojais, ką daryti.“

M.Pociui reikia galvoti ne tik apie rink-tinę, bet ir apie ateitį. Po šio sezono bai-giasi jo dvejų metų sutartis su Madrido „Real“ klubu, todėl traumos užklupo la-bai ne laiku.

Krepšininkas labai norėtų likti Madride, bet drauge trokšta ir daugiau laiko pra-leisti aikštelėje, o ne ant atsarginių suole-lio. „Sąlygos Madride žaidėjams sudarytos

idealios, organizacija puiki, komanda lai-mi, niekam iš čia nesinori išvažiuoti. Ta-čiau norisi ir žaisti – kuo įmanoma daugiau, rodyti rezultatus, mėgautis krepšiniu. Bet vėlgi, viskas atsiremia į sveikatą ir fi zines galimybes. Būdamas nevisiškai sveikas niekur nežaisi, todėl dabar reikia kiek įma-noma išsigydyti traumas, o tada bus gali-ma pagalvoti apie ateitį. Kas kur ir kaip“, – svarstė Martynas.

Laiko kumščius už „Žalgirį“Kitą savaitę M.Pocius su „Real“ atvažiuos į Kauną, kur „Žalgiris“ bandys Madrido su-perklubui atsirevanšuoti už pralaimėjimą vieno taško skirtumu.

Į „Real“ iš „Žalgirio“ išvykusiam M.Pociui gaila, kad rungtynes teks stebėti nuo atsar-ginių suolelio.

„Labai apmaudu. Ypač dėl to, kad var-žybos vyks Kaune, „Žalgirio“ arenoje. La-bai norėjosi sugrįžti ir rungtyniauti prieš buvusį klubą, bet yra kaip yra ir nieko pa-keisti negaliu“, – sakė Martynas. Jis mano, kad žiūrovai Kaune „Real“ ekipai surengs tikrą pragarą, nes „Kauno sirgaliai yra tik-ras „Žalgirio“ variklis“.

Jis labai apgailestauja dėl „Žalgirį“ ištiku-sios fi nansinės krizės ir nenori net galvoti, kad ekipa galėtų subyrėti ir išnykti. „Tokio varianto net neįsivaizduoju. „Žalgiris“ turi per daug gilias tradicijas, puikius sirgalius. Nemanau, kad galima įsivaizduoti Kauną ar Lietuvą be „Žalgirio“ vardo. Tikrai tikiu ir tikiuosi, kad greitu metu šios bėdos dings ir komanda galės užbaigti sezoną taip pat galingai, kaip jį ir pradėjo“, – sakė M.Pocius.

Sportas | 17

Šviežios mėsos kepsnys, troškinys ar mal-tinukai – tai jau įprasti kasdieniai lietu-vių šeimos patiekalai vakarienei ar pie- tums, o ne vien ištaigingesnių savait-galio pietų valgis. Šiuos įpročius keičia ir prekybos tinklų siūlomas itin gausus kokybiškos šviežios mėsos asortimen-tas. Mėsos čia gali išsirinkti kiekvienas pagal kainą ir skonį – ar tai būtų keps-niui tinkantis antrekotas, ar minkštutė kiaulienos sprandinė iškylos šašlykui.

Apie tai, kokią mėsą labiausiai vertina Lietuvos gyventojai, kalbamės su MAXIMA Pirkimų departamento direktoriumi Tomu Marcinkevičiumi.

– Šiuo metu madinga kalbėti apie žalia-valgystės ar vegetarinio maitinimosi nau-dą. Ar pastebite, kad tai turėtų įtakos mė-sos pardavimui?

– Atvirkščiai, mūsų prekybos tinklo ke-lerių metų pardavimų istorija rodo, kad švie-žios mėsos parduodama daugiau, o tai reiš-kia, kad lietuviams mėsa yra būtinas kasdie-nio vartojimo produktas. Ir klientų lūkesčiai perkant mėsą per kelerius metus nepakito – labiausiai vertinama lietuviška mėsa. To-dėl net mūsų mažiausiose parduotuvėse pa-mažu įrengiami sveriamosios mėsos skyriai, kad būtų galimybė ne tik pasirinkti patikusią mėsą, bet ir čia pat paprašyti atpjauti kad ir nedidelį gabaliuką vakarienei.

– Kokia mėsa Lietuvoje yra labiausiai perkama?

– Didžiausios pardavimų dalys tenka kiaulienai ir vištienai. Apie penktadalis nuo bendro šviežios mėsos parduodamo asorti-mento tenka mūsų meistrų smulkintai mė-sai, kurią įprasta vadinti faršu. Ko gero, mės-malė užsigulėjo tik vienos kitos šeimininkės namuose, mūsų pardavimai rodo, kad mėsą namuose jau nebemalama, kur kas papras-čiau jos įsigyti jau paruoštos. Džiugu, kad vis dažniau į pirkinių krepšelius patenka ir švie-žios jautienos.

Mūsų pardavimų geografija rodo, kad daugiausia jautienos gerbėjų gyvena Ma-rijampolėje, Vilniuje, ir Klaipėdoje – šiuose

miestuose jautienos pardavimų dalis yra ge-rokai didesnė nei kituose Lietuvos miestuo-se. Iš tiesų, planuojant šviežios mėsos asorti-mentą, būtina atsižvelgti į vartojimo įpročius kiekviename šalies regione, atskirame mies-te ir net konkrečioje parduotuvėje.

– Vis dažniau pasigirsta, kad dėl ža-liavų brangimo kasdienio vartojimo pre-kės brangsta. Ar šviežios mėsos kainos per pastaruosius metus pakito?

– Žaliavos brangimo neišvengiame, švie-žios mėsos pirkimo kaina yra išaugusi, ta-čiau vartotojams ši kasdienė prekė nebran-

go, nes   savo sąskaita  kompensuojame šį brangimą. Šviežios mėsos geros kainos yra stabilios, juolab taikome dažnas akcijas po-puliariausiai mėsai ir taip klientams sutei-kiame galimybę nusipirkti mėsos dar pigiau.

– Dalis žmonių jautienos išpjovos nuo kumpio dalies, ko gero, neatskirtų, jei nebū-tų užrašo. Taip pat ne visada pirkėjas žino, kokia mėsa labiau tinkama kepsniui, o ku-ri guliašui pagaminti. Kaip prie vitrinos ne-suklysti, norint paruošti tobulą vakarienę?

– Mūsų parduotuvėse galite rasti leidinu-ką „Mėsos vadovas“ su naudingais patarimais. Patarimų taip pat apstu ir mūsų interneto sve-tainėje www.maxima.lt. Daugelyje mūsų par-duotuvių veikia mėsos cechai, jų yra ir kai ku-riose mažiausiose mūsų tinklo parduotuvėse, dažniausiai cechai nuo prekybinės salės atskir-ti tik stiklu, o čia pat dirbantys mėsininkai ge-riausiai žino, kokia mėsa yra tinkamiausia kon-krečiam patiekalui. Klientai jau žino, kad ver-ta paklausti meistrų-mėsininkų, todėl priėję prie vitrinos nesidrovi ir klausia šviežios mė-sos į prekybos salę atnešusio darbuotojo, ko-kią mėsą jis rekomenduotų. Dauguma mūsų mėsininkų yra ilgamečiai mūsų įmonės meis-trai, kurie ne tik išmano savo darbą, bet ir no-riai žiniomis dalinasi su kitais. Aš ir pats išky-lų sezono metu parduotuvėje paprašau mė-sininko parekomenduoti šašlykui tinkančios mėsos, kad jos užtektų visai draugų kompa-nijai ir gaunu ne tik mėsos, bet ir naudingų patarimų – kiek marinuoti, kiek laikyti mari-nate ir kaip skaniai išsikepti.

Pirkėjų pasirinkimas – lietuviška mėsa

Patikimas būdas, kaip nustatyti, ar mėsa iškepė – patikrinti ją nykščiu. Spustelkite nykščiu storiausią kepsnio vietą – jei mė-sa pasiduoda spaudimui, yra elastinga, va-dinasi, viduje ji dar pusžalė. Visai ar beveik iškepusi mėsa bus daug kietesnė, iš jos ne-tekės rausvas skystis. Jei kepate maltinukus, į maltą mėsą kartu su prieskoniais ir druska reikėtų įmaišyti van-

dens – taip bus skaniau ir sultingiau. Mal-tinukai taip pat bus sultingesni, jei nepagai-lėsite įmaišyti daug smulkintų svogūnų – žinoma, jei juos mėgstate. Beje, maltinukus geriausia kepti ant silpnos ugnies. Jei kepate kepsnį orkaitėje, prieš pašaunant į ją, apkepkite mėsą iš visų pusių keptuvė-je – mėsa bus sultingesnė, išlaikys daugiau maistingų medžiagų. Kuo greičiau apkepa-

ma kepsnio plutelė, tuo jis skanesnis. Kep-dami orkaitėje, jos apačioje padėkite in-dą su vandeniu, tada kepsnys nesudžius.

Kaip teisingai ir skaniai iškepti mėsą?

Maisto ekspertas –

patarimai

MAXIMA Pirkimų departamento direktorius Tomas Marcinkevičius.

Kiaulienos nugarinė su

šonkauliu

maistas

bumerangu M.Pocius:

„Anksčiau verždavausi į aikštelę net ir jausdamas skausmus, tačiau dabar pirmą kartą gyvenime taip jaudinuosi dėl savo sveikatos ir ateities.“

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Vasarį transseksualė trumpam grįžo į Lietu-vą – susitvarkyti dokumentų. Sunku patikė-ti, kad itin moteriška išvaizda – ne gamtos dovana, o medikų ir jos pačios darbas. Tik žemesnis, nei tikėtumeisi, balsas išduo-da, kad Kristina galėjo gimti ne moterimi.

Operacija po operacijosKristina prieš 33 metus gimė berniuku, bet jau paauglystėje suprato, kad pateko ne į tą kūną. Mintys apie lyties pakeitimą ap-lankydavo nuo šešiolikos, bet jas įgyven-dinti pradėjo tik prieš ketverius me-tus, persikėlusi į Vokietiją. Mūsų šalyje tokios operacijos iki šiol neįteisintos.

„Man sakė, kad reikia gy-dytis, siūlė pasitikrinti galvą. Anksčiau kiek pašaipų būda-vo... Reikia uždaryti į psichia-trinę ligoninę, ištirti ir išgy-dyti kaip triušelį. Bet tai nėra liga, žmogus tiesiog gims-ta ne savo kūne“, – aiš-kino pašnekovė.

Tai buvo viena prie-žasčių, privertusių Kristiną ieškoti lai-mės užsienyje. Apsi-gyvenusi Vokietijoje, ji pradėjo skausmingas procedūras. Viena jų – lazeriu šalinti plaukelius nuo veido. Pirmoji ope-racija atlikta tik po metų – Berlyno medikai sufor-mavo krūtinę.

Kristina atvirai pasakoja, kad vėliau koregavo žandi-kaulius, nosį ir lūpas. Gegužę turėtų būti pašalinti du šon-kauliai, padidinta krūtinė ir dar labiau pakeistas vei-das. Kol neturi naujo paso ir

negauna Vokietijos ligonių kasos paramos, jai padeda gyvenimo draugas – žinomas akių chirurgas.

Prieš operacijas Kristiną pirmiausia išty-rė psichologų komisija. Patvirtinę diagnozę ir tai, kad Kristina suvokia, ką daranti, sky-rė hormonų terapiją. „Pusės metų hormo-nų terapija privaloma – ji padeda susivok-ti, ar teisingą kelią pasirinkai. Kitaip, prieš operacijas gali pradėti savęs gailėtis, nes protas būna neparuoštas. Turi mąstyti kaip moteris. Dauguma bijo vartoti hormonus, nes prasideda depresija, nuolatinis verkš-lenimas – nesupranti, kas darosi, tarytum paauglystėje“, – pasakojo ji.

Pasas – ir moters, ir vyroVizitai pas gydytojus ir medikamentai

gerokai palengvina Kristinos pinigi-nę, mat transseksualams ne Vokieti-jos piliečiams šalis neapmoka lyties keitimo išlaidų.

Pildydama dokumen-tus Vokietijos piliečio pa-sui gauti, Kristina turėjo paaiškinti savo motyvus.

Būdama Europos Sąjungos pilietė, ji ir šiaip gali be jokių

apribojimų gyventi Vokietijoje, dirbti. Atvykėlė nurodė neįprastą

18 | Gyvenimas

Kristina:

„Lietuvoje apie kompensaciją

nėra net kalbos. Turi įrodinėti,

kad esi žmogus, o ne pajuokos objektas.”

Transseksualės laimės kaina

Už galimybę būti moterimi, kuria jaučiasi esanti, o ne vyru, kuriuo gimė, Kristina moka didelę kainą – atsisako Lietuvos pilietybės. Ji taps Vokietijos piliete, nes gimtinėje negalėjo pasikeisti lyties ir nemokamai gauti reikiamų medikamentų.

Vyru gimusi Kristina jau

beveik tapo moterimi.

Nuotr. iš asmeninio albumo.

15min • 2013 m. kovo 1 d.

priežastį – paprašė suteikti prieglobstį, mat savo šalyje negali sulaukti pagal-bos dėl lyties tapatumo sutrikimo. Turėdama vokišką pasą, ji galėtų ti-kėtis išlaidų kompensacijos iš ligo-nių kasos.

„Lietuvoje apie kompensaciją nėra net kalbos, nors visą laiką tvarkingai mokė-jau draudimą (privalomojo sveikatos drau-dimo įmoką, – red. past.). Turi įrodinėti, kad esi žmogus, o ne pajuokos objektas. Neverta vaikščioti į institucijas ir aiškin-ti“, – liejo apmaudą Kristina.

Nors jos kūnas dar ne visiškai moteriš-kas, naujame pase turėtų būti įrašyti mo-teriški vardas ir pavardė, įdėta dabartinė nuotrauka. Kitą vardą Kristina jau turi, pavardė bus palikta ta pati, tik mote-riškos formos. Tiesa, kadangi chirur-gai savo darbo dar nebaigė, tikriau-siai naujame pase bus nurodyta vyriška lytis – kokios ji gimė. Bet toks nesutapimas netruk-do vokiečiams transseksua-lui ar transseksualei suteikti naują tapatybę. Pakanka psichologams patvir-tinti, kad asmuo yra transseksualas.

Nuolatinė įtampaIšvaizdos ir nuotrau-kos pase neatitikimas buvo dar viena prie-žastis, paskatinusi ją greičiau spręsti savo problemas. Žmonės mato moterį, o pase –vyras, todėl nežino, kaip kreiptis, pradeda klausinėti.

Darbo pokalbiuose lydi keistais žvilgsniais – esą nesmerkia, bet nuolat užpila klausimais.

„Ypač sudėtinga skraidyti. Ke-liaujant atostogų nuolat reikia įrodinėti, kad esu moteris. Ne-noriu to daryti, nes taip nieka-da nebus. Transseksualai nėra moterys, visada liksime „trečioji lytis“. Bet nenoriu, kad žmonės stabdytų oro uostuose ir klau-sinėtų, nenoriu būti pajuokos objektas. Noriu gyventi, kaip

visi“, – pasakoja pašnekovė. Ypač nemalonioje situacijoje

neseniai Kristina buvo atsidūrusi Rygoje. Išėjus iš lėktuvo pasieniečiai paprašė paro-dyti pasą. Jiems iškart parūpo, kodėl prieš juos stovi moteris, nors pasas – vyro. Kristi-nos įsitikinimu, latviai neturėjo teisės taip jos kamantinėti.

Emigrantė neįsivaizduoja tolesnio savo gyvenimo Lietuvoje: „Negalėčiau čia gy-venti. Manau, Lietuva tam dar nepribrendo. Manęs klausia, kodėl atsisakau pilietybės? Renkuosi šalį, kuri mane labiau toleruoja. Jei mano šalis mane toleruotų tokią, kokia esu, paso nekeisčiau. Man geriau lygiatei-siškai gyventi Vokietijoje, o ne čia būti visą laiką diskriminuojamai.“

Transseksualumas yra lyties tapa-

tumo sutrikimas, įtvirtintas tarp-

tautinėje ligų klasifi kacijoje.

Šie asmenys yra įsitikinę, kad ly-

ties požymiai neatitinka tikrosios

jų lyties, jais šlykštisi ir sten-

giasi atsikratyti, siekia tapti

kitos lyties žmogumi ar bent

imituoja jo elgesį. Nuolatinis

susirūpinimas lytimi trikdo įsitvirtinti vi-

suomenėje, skatina pyktį, dirglumą, polinkį

į agresiją ir baimę.

Ši problema egzistavo visais laikais.

Nyderlandų mokslininkai yra nustatę, kad

transseksualus yra 1 asmuo iš 11,9 tūkst.

vyrų ir tiek pat iš 34 tūkst. moterų. Skirtin-

gais duomenimis, Lietuvoje tokių žmonių

galėtų būti 50–200.

Lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos Lietu-

voje nereglamentuoja jokie teisės aktai.

Civilinis kodeksas numato, kad valstybė

privalo įregistruoti lyties pakeitimą, ki-

taip tariant, transseksualui suteikti naują

asmens kodą ir išduoti naujus dokumen-

tus. Ši nuostata turėjo įsigalioti 2003 m.

liepą, todėl Sveikatos apsaugos minis-

terija suskubo parengti Lyties pakeitimo

įstatymą. Projektas sulaukė didžiulio pasi-

priešinimo Seime, ypač iš konservatorių, ir

iki šiol yra nepriimtas.

Europos žmogaus teisių teismas 2007 m.

pripažino, kad Lietuva pažeidė lytį pasikeis-

ti siekiančios merginos teisę į privatų gyve-

nimą ir priteisė sumokėti 5 tūkst. eurų kom-

pensaciją. Valstybė taip pat įpareigota per

tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo

priimti Lyties pakeitimo įstatymą, jei ne –

sumokėti savo pilietei 40 tūkst. eurų

(140 tūkst. litų) kompensaciją. Lietuvai

pasirodė paprasčiau atseikėti šią sumą,

nei suderinti įstatymus.

Tiesa, viena lytį Tailande pasikeitusi vilnie-

tė per teismą pasiekė, kad jai būtų išduoti

dokumentai su vardu ir pavarde, atitinkan-

čiais jos dabartinę lytį.

Įstatymas tebeguli stalčiuose

Gyvenimas | 19

• Jau aštuoneri metai Lietuvoje įgyvendinama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kasmet skiriamos lėšos pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims.

• Pagal šią programą nemokamai atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti širdies ir kraujagyslių pakitimus, laiku informuoti pacientus apie priemones, padedančias sumažinti sergamumą ūminiais susirgimais, neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

• Pacientui kreipiantis į šeimos gydytoją dėl galimybės pasitikrinti, šis įvertina rizikos veiksnius ir, jei žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Be to, jei yra didelė širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė, šeimos gydytojas pacientą siunčia į specializuotus centrus išsamiau ištirti, prireikus – jam skiriamas gydymas. Šios programos dalyviams vieną kartą per metus nemokamai nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai.

• Ištyrimo paslaugos teikiamos daugelyje didesnių Lietuvos miestų.

• 2012 metais programai įgyvendinti iš PSDF biudžeto skirta 12,6 mln. litų, programa pasinaudojo daugiau kaip 190 tūkst. gyventojų.

• Pasaulio sveikatos organizacija siūlo didžiausią dėmesį skirti būtent ligos prevencijai! Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti, kas ją skatina, ir ryžtis keisti savo gyvenseną.

Kiekvienas gali, bet ar kiekvienas naudojasi galimybe? Jei jūs žinote, kad galite nemokamai pasitikrinti, bet pats dar nesiryžtate ar atidėliojate, imkitės gerų darbų dėl savo šeimos ir artimųjų: išsitirkite, paskatinkite artimuosius pasitikrinti. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę.

ŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠIIIIIRRRRRRRRDDDDDDDDDDIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIEEEEEEEEEEEESSSSSSS IIIRRRRRRRRR KKKKKKRRRRRRRRAAAAAAUUUUUUUJJJJJJJJJJAAAAAAGGGGGGGGGGYYYYYYYYSSSSSSSLLLLLLLLIIIIIIIIŲŲŲŲŲŲŲŲŲŲŲŲ LLLLLLLLLIIIIIIIGGGGGGGGGGGGGGGGŲŲŲŲŲŲŲŲŲŲ PPPPPPPPPPPPPRRRRRRRREEEEEEEVVVVVVEEEEEEEENNNNNNNCCCCCCCCIIIIIIJJJJJJJAAAAAAAAAAA::::: AAAAAAAARRRRRR ŽŽŽŽŽIIIIIINNNNNNNNOOOOOOTTTTTTTTTTTTTTEEEEEE,,,, KKKKKKKKAAAAAAADDDDDDDDDDD............

APIE PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ (PSD)

Visa tai ir dar daugiau – www.vlk.lt rubrikoje „Žinoti sveika“ Valstybinė ligonių kasa

15min • 2013 m. kovo 1 d.20 | Skelbimai

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2013 m. kovo 1 d. LDK istorija | 21

Tomas Čelkis LDKistorija.lt

Teisingos ir tikros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienos yra tos, kurios senos. Būtent šis posakis buvo svarus LDK derybininkų argumentas, kuriuo remtasi nustatant sienas su kaimyninėmis valstybėmis XIV–XVI amžiais. „Senų“ arba buvusių „nuo seno“ sienų paieškos turėjo įtikinti kitų šalių derybinin-kus, kad tose žemėse Lietuvos didieji kuni-gaikščiai valdė anksčiau nei kiti valdovai.

Delimitaciniuose (lot. delimitatio – ribų nustatymas) procesuose svarbią vietą už-ėmė „senų žmonių“ liudijimai. Jie ir paro-dydavo, kur buvo „senosios ir tikrosios“ sienos. 1356 metais nustatant LDK ir Mazo-vijos sieną, derybininkai kartu su „senais ir patikimais žmonėmis“ jas apėjo, apžiū-rėjo ir patvirtino.

LDK ir kaimyninių šalių sienų nustaty-mas buvo sudėtingas ir ilgas procesas. Iš pradžių vykdavo valstybių derybos. Šalių pareigūnai siūlydavo iš anksto paruoštus delimitacinius projektus, kuriuose būda-vo pateikiami preliminarių sienų gairių aprašai.

Veikiausiai ankstyviausi tokie dokumen-tai, kuriuos LDK derybininkai teikė Vokie-čių ordino pareigūnams, rašyti XV amžiaus antrame dešimtmetyje. Galima manyti, kad ruošiant projektus valdovas siųsdavo įgaliotus asmenis į vietoves, kuriose turė-jo būti nustatyta siena.

Parengiamąjį darbą ruošdavo LDK kan-celiarijos darbuotojai ir asmenys, kurie gerai išmanė teisę bei turėjo derybų pa-tirties. Sienų projektai būdavo aptariami šalių korespondencijoje.

Derybos niekieno žemėjeJei derybos klostydavosi sklandžiai, būda-vo rengiami valstybių pareigūnų susitiki-mai. Būdavo sutariamas susitikimo laikas, kuris viduramžių tradicijoje atitikdavo re-liginės šventės dieną, pavyzdžiui, per Tris

karalius. Rūpindamiesi derybininkų sau-gumu, valdovai kreipdavosi vienas į kitą, prašydami savo pasiuntiniams „garantinių apsaugos raštų“, kurie jiems teikdavo di-plomatinę neliečiamybę.

Kitu atveju, jei vykdavo suvažiavimas dėl taikos derybų, šalys skelbdavo laikinas paliaubas. Siekiant saugumo, derybų vieta turėjo būti gerai matoma (laukas, vandens apsupta sala).

Dažniausiai susitikimai vykdavo pasie-nio teritorijose. Tai lėmė neutraliteto sam-prata. Neretai valstybių sienas atitikdavo „įsispraudusios“ pasienių dykros, kurios abiem šalims būdavo neutrali teritorija. Štai 1445 metais LDK ir Livonijos pasiun-tiniai susitiko pasienio dykroje, Kurcume.

Dėl valstybių teritorijas skyrusių ežerų ir upių taip pat buvo laikytasi neutralite-to. 1408 metais Vytautas ir Maskvos di-dysis kunigaikštis Dimitrijus derėjosi dėl

taikos, raiti įjoję į Ugros upę. Po derybų upė buvo pasirinkta kaip šalių sienos riba.

Suvažiavimuose derėdavosi iš anksto valdovų paskirti asmenys, jų skaičius dažniausiai būdavo vie-nodas. Pasiuntiniai pirmiausia pa-

teikdavo raštus, kurie paliudydavo jų įga-liojimus ir tapatybę.

Po to pasiuntiniai teikdavo sienų projek-tus, juose būdavo surašytos preliminarios sienų gairės (upės, kalnai, girios, paribio kaimai, malūnai ant upių), išdėstydavo argumentus.

1413 metais LDK ir Vokiečių ordino dery-bose dėl sienų ir Veliuonos pilies Vytautas teigė, kad jis valdė šias žemes dar tada, kai pilis nebuvo pastatyta. Ordino pareigūnai teigė, kad tų teritorijų gyventojai dar anks-čiau jiems mokėjo mokesčius už medžio-klę. LDK ir Livonijos ginčai dėl sienų buvo įsiplieskę XV amžiaus antroje pusėje. Vyko nuolatiniai suvažiavimai ir dažniausiai be-vaisės derybos.

Ginčai dėl žemės lopinėlio Dažniausiai derybininkų darbo imdavosi asmenys, kurie administruodavo arba patys

turėjo žemių delimituojamose teritorijose. Į komisijas patekdavo ir dvasininkai, nes jie priimdavo pareigūnų priesaikas, kuriomis būdavo patvirtinamos sutartys.

1425 metais derindami LDK ir Prūsijos sieną nuo Įsručio Kauno link, pareigūnai priėjo ežerą, į kurį tekėjo trys upės. Vytau-tas norėjo gauti teritoriją, kurios riba būtų upė, labiausiai nutolusi į Ordino žemes, ri-teriai, atvirkščiai – upę, kuri buvo labiau-siai nutolusi į Lietuvos pusę. Galiausiai sutarta, kad šalių riba bus vidurinė upė.

Per derybas dėl sienų dažnai būdavo apklausiami vietos gyventojai. Ypač daž-nai derybininkai apklausdavo gyventojus XVI amžiuje, kai prie derinamų valstybės sienų gyveno žmonės, nes buvo paranku remtis jų liudijimais.

Žemdirbiai, turėję valdų pasienyje, bai-mindavosi galimo sienos pasislinkimo ne jų naudai, todėl aktyviai įsitraukdavo į pro-cedūrą, įrodinėdavo sienos „teisingumą“.

Dažnai liudydavo „seni žmonės“. Štai 1542 metais derinant LDK ir Livonijos sie-ną, gyventojai teigė, kad „mes visi prie šitos sienos gyvename dar nuo senelių ir tėvų laikų“. Kiti teigė, kad jie gyvena vie-toje, kur buvo „Vytauto laikų sienos ir po Vytauto, kai čia buvo Radvilos sienos“.

Gyvieji sienų „ženklai“Derinant sienas, ypač ginčytinuose ruo-žuose, jos buvo ženklinamos. XVI amžiuje šalyje įsibėgėjus vidinei kolonizacijai, gy-ventojai kirsdavo pasienio dykras ir nere-tai įsibraudavo į kitos šalies teritoriją. To-kiais atvejais pareigūnai pasienio dykrose arba jų pakraščiuose tikslingai įkurdinda-vo gyventojus.

Sukurtas kolonizuotas pasienis savaime buvo riboženklis, o pažymėtos valdų ribos atitiko ir valstybių sienas. Ypač svarbiose vietose, netoli pilių ar strateginių objektų, jau Vytauto laikais sienos matuotos my-liomis arba naudojant „virvės“ matą. Vis dėlto derybininkai sienas ženklindavo tik išskirtiniais atvejais. Paprastai po derybų ir sienų apžiūrėjimo būdavo paskiriami kiti valstybių pareigūnai, kurie susitikę jas ženklindavo.

LDK ir kaimyninės valstybės pareigū-nams apvažiavus ir apžiūrėjus sienas, sienų aktai būdavo galutinai suderina-mi ir patvirtinami priesaikomis. Tai buvo neatsiejamas tarpvalstybinių sutarčių elementas.

Tikros sienos yra senos Vytautas sieną su Maskva nustatė girdydamas žirgą Ugros upėje

15min • 2013 m. kovo 1 d.22 | Laisvalaikis

Avinas. Tikslingai nukreipkite energiją į savo vidų ir viską sudėliokite į vietas. Neignoruodami šio reikalavimo dabar, ateityje išvengsite rimtesnių rūpesčių.

Jautis. Spręsdami įsisenėjusias problemas, pakvieskite į pagalbą draugus ir partnerius. Nesustokite pusiaukelėje tik patyrę pirmuosius sunkumus, ir žengsite žingsnelį į priekį.

Dvyniai. Ar žinote, kokie netobulai atlikti darbai trukdo jūsų profesinei sėkmei? Sužinosite, kai kas nors bakstels pirštu į taisytiną vietą. Sutelkite dėmesį į esmę ir džiaukitės rezultatais.

Vėžys. Sužinosite, kokias užduotis privalote atlikti, kad prieš akis atsivertų naujos perspektyvos. Stabtelėkite ir, kantriai išsprendę uždavinius, nusimeskite praeities naštą.

Liūtas. Teks priminti, ko nesate užbaigę. Privalėsite išspręsti iš praeities išnirusias šeimos problemas. Išbandymas nebus sudėtingas, jei atsakysite už savo veiksmus.

Mergelė. Nesmagu pasijusti nusibodusio fi lmo herojais? Užuot nerimavę, imkitės atsakomybės, o energiją išliekite intensyviau nei iki šiol.

Svarstyklės. Nebijote taisyti praeities klaidų ir sutelkti visas savo jėgas pareigai atlikti? Tuomet viskas bus jūsų rankose ir pastangos nenueis veltui.

Skorpionas. Kantriai iki galo užbaikite anksčiau pradėtus projektus. Tik tai užtikrins galimybę džiaugtis kūrybos vaisiais. Patarimas: įdarbinkite savo aštrų liežuvį.

Šaulys. Nustumkite į šalį asmeninius poreikius ir pasirūpinkite šeimos gerove. Ar susidorosite su mintimi, kad visa tai jau kartojate lyg anksčiau iki galo neišmoktą pamoką?

Ožiaragis. Būsite kviečiami prisiminti klaidingus praeities veiksmus. Išklausykite draugų ar bendradarbių nuomonę, bet labiau pasikliaukite asmeninėmis įžvalgomis.

Vandenis. Jaučiatės taip, lyg būtumėte nublokšti į praeitį? Nevenkite spręsti jau matytų ir girdėtų problemų. Raskite savyje vidinių galių. Ateityje už tai būsite įvertinti.

Žuvys. Susitelkimas ir nuoseklūs veiksmai atvers jums dideles perspektyvas. Sąlyga viena – pasikliaukite draugais. Jie padės į viską pažvelgti atidžiau.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Palašas. Barikada.

USA. Vasara. Kabukis.

Arasas. Aros. Gama.

Abitas. Alas. NSO.

Atas. Ekiu. Ro. MP.

Ate. Pas. Kartas.

Atlasas. Marsa.

Aitas. Uda. Ina.

Dysnai. Arina. Km. Ar.

Kadet. Balsė. Gaisas.

Autobusais.

Kavabata. Yla.

Raritetas. Visata.

Linas. Kasas. Atara.

Baras. Sai. Das.

Epas. Akas. Aaa.

Kalis. Urdu. Arau.

Diet. Labos. Manto.

Us. Šok. Rami. Bu.

Ignorantas. Susas.

Tra. La. Momas. Ksi.

Aga. Psalmės.

VAKARO PASAKA.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2013 m. kovo 1 d.

– Klausyk, kaip tu sugebėjai automobiliu įvažiuoti į valgomajį? – Įvažiavau į virtuvę ir pasukau dešinėn.

Jei vyrui blogai – jis ieško žmonos. Kai vyrui gerai – jo ieško žmona.

Ką blondinė daro su kibiru karšto vandens? Užšaldo,

nes karšto vandens gali bet kada prireikti.

Teismas. Prokuroras rėžia kalbą:– Teisiamasis įvykdė nusikaltimą – ypač drąsų, sumanų ir išradingą!Kaltinamasis:– Be reikalo taip giriate – vis tiek neprisipažinsiu.

Sūnus giriasi:– Vakar laikiau vairavimo egzaminą. – Išlaikei? – Nežinau, instruktorius kol kas be sąmonės.

Šiaurės Korėjoje ant tvorų rašoma taip: „Atsargiai! Piktas ir neskanus šuo.“

D.Mendelejevas savo žmonai ilgai įrodinėjo, kad pirmoje

lentelės vietoje turi būti vandenilis, o ne šeima ir vaikai.

Vyrui, išvykstančiam į komandiruotę, žmona duoda paskutinius nurodymus: – Prašau, neleisk pinigų tokiems dalykams, kuriuos namie gauni dykai.

Klausimas poliklinikoje: – Gydytoja, aš gyvensiu?

– O kam?

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį daugės debesų, įsismarkaus vėjas, kai kur kris šlapdriba, bus 0–5 laipsniai šilumos. Šeštadienio rytą daug kur pasnigs, dieną temperatūra bus artima nuliui. Naktį į sekmadienį gali gausiai snigti. Dieną bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 šilumos. Kitos savaitės pradžioje atšilimas dar neprognozuojamas.

03-02 d.-5 / 0 -5 / 1 -2 / 2 -7 / -1

03-03 d.-5 / -2 -4 / -1 0 / 1 -4 / -2

03-02 d.-6 / -2 -6 / -2 -5 / 1 -5 / 1

03-03 d.-5 / -3 -5 / -3 -4 / -1 -4 / -1

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

3

2

2

2

Kaunas3

Alytus3

Klaipėda3

VėjasŠiaurės vakarų

12–17 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė 3Marijampolė

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei

simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo

būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Dirgina gerklę?

Anekdotai

Orai

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Kas šiandien yra vilnietiškas Kaziukas – tradicijų puoselėjimas ar tik galimybė užsidirbti? Penktadienį prasidedančioje mugėje dalyvauja beveik pusantro šimto sertifi katus turinčių tradicinių amatininkų. Varžytis jiems tenka ne tik tarpusavyje, bet ir su galybe masinės produkcijos gamintojų.

Vietoje vorų – gervės Kalvystės amatą ne vienerius metus puo-selėjantis Juozas Šimonis tiki – jo gaminių nenukonkuruos jokia fabrikinė produkcija.

„Mano darbas yra mano. Aš pats jo nekar-toju ir net nežiūriu į kitus, – nukirto kalvis. –Žmonės labai mėgsta natūralius rankų dar-bo produktus ir jaučia tą rankų šilumą. Yra gaminių, kurių greitai prilanksto staklėmis, bet juk matosi meilė ir rankų darbas. Žmo-gus tą jaučia paėmęs į rankas daiktą, pro-tingi žmonės tai įvertina. Ir drožtą šaukštą įvertina – kur rankų darbo, o kur staklė-mis greitai pridaryta kalnai pigių dirbinių.“

Demonstruoti savo amato subtilybių J.Šimonis mugėje neketina, tačiau paaiš-kinti, papasakoti – niekada neatsisakąs.

„Naujų darbų turiu – gervių pridariau. Vorus kabinome, bet žmonės jau matė, nusibodo, tai dabar gerves sugalvojau da-ryti. Tai naujovė, mano išmislas ir mano kūryba“, – kalbėjo J.Šimonis.

Pilies ir Šventaragio gatvių sankryžoje įsi-kursianti, oda įrišamas knygas, originalias rankines, kuprines gaminanti ir parduo-danti odininkė Inga Pechovskaja taip pat tikino, kad tokių gaminių, kokius pristato ji su kolegomis, paprasčiausiai daugiau nėra.

„Mes patys gaminame, turime savo sti-lių. Jeigu darytume standartinius gaminius, tuomet būtų sunku konkuruoti. Lietuvoje yra labai daug visokių meistrų, bet odos gaminių srityje nėra konkurencijos, šių meistrų liko mažai. Tai – sudėtingas ama-tas“, – neslėpė I.Pechovskaja.

Kovos už vietą po saule Meduolių kepėja Vilma Sorakienė Kaziu-ko mugėje prekiauja nuo tų laikų, kai ji dar vykdavo tik Kalvarijų turguje. Mugės senbuvė šiemet žada vilniečius ir miesto svečius nustebinti meduoliais su palinkė-jimais: „Šiemet ant meduolių ranka rašo-me žodžius, linkėjimus, sveikinimus, ei-lėraščių posmus. Ir apie Kaziuką rašėme, apie pavasarį.“

Į mugę ji veža tradicinius meduolius, šventinį mielinį pyragą. „Juk jeigu ir pa-prasti meduoliai, tai jie būna rankų darbo. Žinoma, konkurentų atsirado labai daug,

bet nieko – kovosime už vietą po saule“, – geros nuotaikos nepraranda moteris.

Kiek kilogramų kepinių kasmet Kaziu-ko mugėje parduoda, V.Sorakienė nesu-skaičiuoja, tai, kas lieka, moteris nuveža į vaikų namus.

„Kaip tikri šventėjai“Daugiausia tradicinių produktų, kuriuos gamina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ser-tifi katus įgiję amatininkai, Kaziuko mugė-je galima rasti Gedimino prospekte – nuo Katedros iki V.Kudirkos aikštės. Čia jiems pastatytos stacionarios palapinės, už ku-rias amatininkams nereikia mokėti.

Etnologas Libertas Klimka pasidžiaugė, kad amatininkams skiriamos geriausios vietos, ypač tiems, kurie ne tik parduoda, bet ir demonstruoja amato procesą. Etnolo-gas siūlo tas vietas mugėje dar ir pažymėti vartais, kad lankytojai iš tolo juos matytų.

„Tą Kaziuko dalį galėtume sertifi kuoti, kaip tradicinę mugę, bet tik tą dalį, kuri būtų išgryninta. Kaip yra su Baltramiejaus muge – organizatoriai labai griežtai atren-ka renesanso laikų amatus, technologijas ir net meistrų drabužius. Tą galėtume dary-ti ir su Kaziuku“, – samprotavo L.Klimka.

Ne vienerius metus Vilniuje Kaziuko mu-ges organizuojantis Vytenis Urba juokau-ja, kad tautinio paveldo sertifi katą turin-tys amatininkai ateina į šventę „kaip tikri šventėjai“.

„Jiems dalyvavimas mugėje visiškai nie-ko nekainuoja. Kasmet jų sąrašas papil-domas daugiau nei šimtu įvairių amati-ninkų. Negalėčiau būti teisėjas, bet jeigu

taip sparčiai daugės gavusiųjų sertifi katus, kiti, nespėję į tą traukinį, bus nuskriaus-ti. Jiems liks Tymo kvartalas ar Gedimino prospektas prie Seimo, kur jie mažai ką parduos“, – kalbėjo V.Urba.

Išnyko klumpadirbiaiŽŪM Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Elena Petrošienė „15min“ pasakojo, kad tautinio paveldo produktų sertifi kavi-mas prasidėjo 2008 metais. Dabar jau yra 1,5 tūkst. sertifi kuotų tautinio paveldo pro-duktų bei apie 500 tradicinių amatininkų.

Apie trečdalis produktų – maisto ga-miniai. Iš ne maisto gaminių išsiskiria UNESCO pripažinti nematerialaus paveldo amatai – kalvystė ir kryždirbystė, Lietuva garsi ir savo audėjais bei puodžiais.

„Bet yra ir tokių amatų, kurių atstovų neturime. Tarkime, neturime tradicinės medžioklės puoselėtojų, klumpdirbių. Bet gal ir priežastys objektyvios, juk klumpių šiais laikais niekas nebenešioja. Tiesa, yra ir tokių įdomių paslaugų kaip kaminkrėtys-tė, barzdaskutystė“, – vardijo E.Petrošienė.

24 | Šventė

410-oji Kaziuko mugė:

Rankų darbas prieš stakles

Mugės senbuvė V.Sorakienė šiemet stebins meduoliais su palinkėjimais.

Norint gauti sertifi katą, produktas turi

atitikti kelis kriterijus. Vienas iš jų – is-

toriškumas: tautinio paveldo produk-

tui ar gaminiui turi būti ne mažiau kaip

100 metų (augalų ar gyvulių veislei –

50 metų). Taip pat jis turi būti būdin-

gas Lietuvai ar kuriam nors jos etniniam

regionui.

Taip pat svarbus kriterijus – pro-

duktas privalo būti gaminamas

iš tradicinių, vietinių žaliavų,

tradiciniu būdu ir rankomis.

Pagal tai, kiek įdedama rankų

darbo, gaminiai skirstomi

į A ir B kategorijas ir žymimi

skirtingų spalvų ženklais.

E.Petrošienė pateikė pavyzdį:

jeigu tradicinė lietuviška duona

kepama tokioje krosnyje,

kokioje ji buvo kepama ir

prieš 100 metų, tuomet šiam

gaminiui suteikiama

A kategorija. Bet duona gali

būti kepama ir elektrinėje

krosnyje, tada ji turės B kategoriją.

A ir B kategorijos

J.Šimonis tiki –

jo gaminių

nenukonkuruos

jokia fabrikinė

produkcija.

Asmeninio arch. nuotr.