Savaitratis 15min ISSN 1822-2749 Nr. 39 (1270) 2012 m. spalio 12 d.

VerslasNe taip baisu, kaip atrodDaug triukmo ir pyki, o naudos maai. Taip galima apibdinti kov su milijardiniu eliu. Dl ios kovos dengt turgaviei prekeiviai buvo priversti sigyti kasos aparatus. Kiek milijon laimjo valdia?

1415 psl.

Kultra I pasiutimo ir lidesioDailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichaviius jau beveik baig antrj fotoalbumo Laisvs paenklinti tom. Treiojo, sako, nerengs estafet perduos jaunesniems, dar nepraradusiems idealizmo.

3233 psl.

R.Valeikio pieinys

Rinkim manija

2012-j Lietuva visikai kitokia nei 1920-j.

Tokios pat liko tik politik grumtyns.

2, 4, 69 psl.

Dovil Jablonskait

15min 2012 m. spalio 12 d.2 | Politika

Tomas BalekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VeerskisPardavim vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelenceviiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.ltSaltoniki g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidjas: UAB 15 minui, Saltoniki g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

U kuri partij balsuosite per Seimo rinkimus?U Darbo partij (9419) 17 proc.

U partij Drsos kelias (7864) 14 proc.

U Lietuvos lenk rinkim akcij (1441) 3 proc.

U Lietuvos Respublikos liberal sjd (5929) 11 proc.

U Lietuvos socialdemokrat partij (6694) 12 proc.

U Tvyns sjung-Lietuvos krikionis demokratus (10045) 18 proc.

U partij Tvarka ir teisingumas (2560) 5 proc.

U kit partij (10388) 19 proc.

Apklausoje dalyvavo 54381 mogus

Rinkim lidesysLeidiasi A.Kubiliaus trikinks saul. Lietuva e-t kart per 20 met bandys laim. Seimo rinkim loterijoje. Kurios laimingais bilietais tiki tik nepa-kaltinami pedofi l mkl mediotojai. Nepraeis ir pusmetis rypaus ir vieai spjaudysis, kad apgavo.

Kas pasikeit per ketverius metus?Darbo ir pinig tapo maiau. Kaip ir rinkj. Tauta

dar labiau susimet kupr. Paseno. Ne ketveriais daugiau met. Visus ketverius metus daugiau mir nei gim. Vl. Nauj lyderi partijos neikl n vie-no. Nusibod senieji paseno dar ketveriais metais.

Proto tapo maiau. Mokyklinis pratimas: kai-rje lapo pusje priklijuokite ketvirio amiaus senumo R.Ozolo, B.Genzelio ir D.Kuolio nuotrau-kas, uraykite vir j dat 1988-ieji, o apaioje odius i tuomet i vyr sakyt kalb. Deinje dabartiniai atvaizdai, 2012-j data ir citatos i i met rinkim kalb. Kuri pus laimt prot m?

Vertybi politikoje tapo maiau. Teisingiau pa-sakius, vertybi neliko. anro klasika: susikib u rankui senas brazauskininkas su ariu landsber-gininku lenk autonomijos alinink drsij ke-liu Seim vedasi.

Tapome valstybe be parlamentins daugumos. is Seimas patvirtino 2006-aisiais ikelt hipotez, kad Lietuv galima valdyti ir be daugumos. Jei klaustu-mte A.Kubiliaus, kiek nari priklauso jo koalicijai, jis atsakyt: Neinau. Gal 63, o gal ir maiau. Ne-lygu, k svarsto. Dl kiekvieno statymo kita Seimo dauguma. Bet jei k nors udrausti, atimti, neleisti, tai konstitucin dauguma garantuota.

Per ketverius metus tapo aiku, kad n viena par-tija ne tik nebesiekia, bet ir nebenori laimti Seimo rinkim. Kam tas vargas? Svarbiausia tapo perok-ti 5 proc. barjer ir patekti portfeli dalyb turg, kur trys gali reikti daugiau nei 30 ar 45.

Bet ko nors juk tapo daugiau? Valstybs skola tapo triskart didesn. Kadencijos

pradioje 17 milijard, pabaigoje 48 mlrd. Lt. Kas uderjo, tai uderjo.

Populist tapo daugiau. Per ketverius metus po-pulistais tapo net tie, kurie dar neseniai populistus vieai smerkdavo. Kaip ir puskvaili tarp kandi-dat Seim. Virj, kirpj ir oferi, sitikinusi, kad kiekvienas beratis ir begalvis gali valdyti vals-tyb, buvo tiek, kad penkioms tokioms valstybms kaip Lietuva utekt. Kaip ir partij, kuri viename gale kablys arba Broliai, o kitame visikos aks.

U k balsuoti? Dsauja protingesni elementai. Ir sako jie, kad viskas pasikeis gera, kai tik visuomen subrs. Kai rinkjai eis balsuoti, perskait vis par-tij programas. Ech, moksliniai. mons vis tiek balsuoja irdimi, bda tik, kad irdyje tuia tik-jimo ir pasitikjimo savo artimu nr.

Bet vis tiek pasakykit, u kuri partij balsuoti? Nes nr u k!

Mielieji, balsuoti reikia u t, u kuri balsavote 1992, 1996, 2000, 2004 ir 2008 metais. Labai gerai nebus, bet iek tiek geriau garantuotai. Nemano-ma? Kaskart iekodavote kit gelbtoj?

tai todl ir neturite u k balsuoti. Nes kartu su politiniu vandeniu kakada ipylte ir politin k-dik. Gal dar ne vlu pradti?

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Nauj lyderi partijos neikl. Nusibod senieji paseno dar ketveriais metais.

80000 egz. 15min tira audituoja UAB Ernst & Young Baltic.

sekmadien paaiks, kurios partijos pateks Seim ir k tauta pataria

Vyriausybei statyti nauj Visagino atomin elektrin ar nestatyti.

i savait surengme apklaus, kurioje skaitytoj klausme, u k jie atiduos savo bals. Skaitytojai galjo rinktis i

septyni partij, kurios pagal sociologinius tyrimus turt perengti 5 proc. barjer, arba nurodyti, kad balsuos u

kuri nors kit, atskirai nevardyt, i 18 rinkimuose dalyvaujani partij. Per tris dienas apklausoje

balsavo rekordikai daug daugiau nei 50 tkst. respondent.

Savaits vykis

Rinkimai

17PROC.

14PROC.

17

uta s

s au-

19PROC.

5PROC.

18PROC.

12PROC.

11PROC.

3PROC.

Politin reklama. Bus apmokta i Lietuvos socialdemokrat partijos rinkim sskaitos. Usk. Nr. 304790

15min 2012 m. spalio 12 d.4 | Politika

Prie daugiau kaip 90 met Lietuvoje renkant pirmuosius atstovus Seim, nei reklamini fi lmuk, nei viej ryi konsultant nebuvo. Taiau jau tuomet kandidatai mokjo oponent su emmis sumaiyti, o savo juodus darbelius grabylystmis uglaistyti.

Dovil Jablonskaitd.jablonskaite@15min.lt

Nuo rinkim Steigiamj Seim prabgo 92 metai, taiau sklaidant to meto spaud matyti, kad rinkim agitacija buvo kar-ta kaip geleis, o visuomens problemos

menkai skyrsi nuo dabarties. Konkuruo-damos tarpusavyje Krikioni demokrat (KD) partija ir Lietuvos valstiei sjunga atriai kritikavo viena kit, pasitelkdamos ne tik retorik, bet ir anuometes juodsias technologijas. Tarpukario Lietuvos spau-da i esms buvo partin, todl rinkim

batalijos vir ne tik valsiuose usilipus ant bakos, bet ypa laikrai pusla-piuose Krikioni demokrat partijos leistame Tvyns sarge ir Valstiei s-jungos Lietuvos kininke.

Savaitratis 15min patyrinjo 1920, 1922 ir 1926 met rinkim Seim kampa-nij realijas. Vartant pageltusius beveik imto met senumo spaudos puslapius, kartais sukirbdavo mintis ar tikrai tai ne iandienos laikratis?

Pragaras ir verdanti smala1920 met sausio 12-j prezidento aktu paskyrus rinkim dat balandio 14 ir 15 dienas, alyje prasidjo rinkim kampanija.

Dl viet Steigiamajame Seime varsi visos politins lietuvi partijos, iskyrus pogrindyje veikusi ir rinkimus boikota-vusi Komunist partij, taip pat tautini

maum organizacijos bei susivienijimai, kitos politinio, ideologinio ar net atsitik-tinio pobdio grups i viso 31 kandi-dato sraas.

nirtingiausia kova vyko tarp krikdem ir valstiei. Neatidliodami n vienos die-nos spieskims vienintel darbo moni organizacij Valstiei sjung. Antraip mus valdys klerikai ir j sbrai, ragina-ma vasario 8 dienos Lietuvos kininko numeryje. Kitame leidinyje pridedama: Atskyrus banyi nuo valstybs nuken-ts kunig kieniai ir sumas j taka vi-suomens gyvenime.

I kito straipsnio, sursto po vasario 15 dien vykusio Valstiei sjungos suvaia-vimo, aikja, kad kunigai irgi nesnaudia: Beveik visur Lietuvos valstiei sjungos kuopoms tenka laikyti frontas keturias puses. Pirmiausia kunigai kuone visur be imimo yra paskelb sjungai kar. Kai kurie atstovai su aaromis akyse pasakojo, koki nevari priemoni kunigai griebia-si ligi grasinimo ipaintin nepriimti, kad tik galt sutrukdyti savarankik valstie-i organizacijos veikl.

Redakcij pasiekia skaitytoj laikai, ku-riuose pasakojama, kaip kunigai Dievo od partijos reikalams naudoja ir banyi turgumi pavert, net ipainties paslaptis inaudojama.

Dj vu: amius kitas, kova ta pati

Nukelta 6 psl. >>>

Kai kurie atstovai su aaromis akyse pasakojo, koki nevari priemoni kunigai griebiasi ligi grasinimo ipaintin nepriimti.

Usk. Nr. 306471

15min 2012 m. spalio 12 d.6 | Politika

Daugelyje viet kunigai per Velyki-n ipaint klausinja, ar nepriklauso prie Valstiei sjungos ar socialistini liaudinink demokrat, visaip gsdi-na ir atkalbinja, o kai kur net iriimo nenori duoti. Girdi, visi socialistai po mirties bsi pragare ir gersi verdani smal.

Valstiei sjunga mones ragina bti budrius ir nesitraukti KD partijos ai-dim skaldyk ir valdyk: Kunigai su savo padjjais pristeig paskutiniu lai-ku visoki pinkli: Krikioni demo-krat partij, emdirbi sjung, ki-nink sjung, Darbo federacij, paskui tuzin visoki Pavasario, v. Juo-zapo, v. Kazimiero, v. Zitos ir daugyb dar kitais vardais. Kam jie vi-lioja mus? O tam, kad mus padalint ir kvailint.

Tuo metu krikionys demokratai T-vyns sarge guodiasi, kad mokykla ir mokytojai visai pasidav kairiesiems.

Daug kas mokykl pradjo skaity-ti tvirkinimo staiga. Kairij pakraip mokytojai ima uoliai dirbti ir savo tiks-lui pasiekti imasi per drsi priemoni. Jie, tie mokytojai, tesudarydami vos i-rim visuomens dal, pain a ir b, jau turi teis vesti savo keliu tikinij tv vaik, statydami j ant slidaus bedievybs kelio? retorikai klausiama laikraio vedamajame.

Glauds ryiai su Katalik banyia, kunig pamokslai i sakykl nerinkti be-dievi, cicilik (socialist) padjo LKD partijai laimti rinkimus Steigiamj Sei-m: kartu su jai ideologikai artimomis organizacijomis Lietuvos kinink s-junga ir Lietuvos darbo federacija gauta beveik 53 proc. viet.

antr viet ikop Lietuvos socialist liaudinink demokrat ir Lietuvos vals-tiei sjungos (1922 m. pabaigoje abi par-tijos susijung Lietuvos valstiei liaudi-nink sjung, red. past.) blokas, gavs ketvirtadal rinkj bals.

Neik su ponu biiuliauti1922 met rugpjio 7-j paskelbus rinki-m paprastj (I) Seim dat spalio 1011 d., alyje vl uvir rinkim kova. kart ji buvo labiau apgalvota, pasverta ir argu-mentuota, nes rmsi ne tik emocijomis, bet ir realiai nuveikt ar taip ir negyven-dint darb, valdant jaun al, vertinimu. Kitaip tariant, tauta jau patyr, su kuo turi reikal imu atpildo valanda.

Mes buvom susirpin valstybs dar-bu, o ms prieininkai vien savo parti-jos reikalais. Mes jau ne kart rame, kad paanga ir emdirbiai tai vienintel dvari-nink viltis igelbti dvarus. Dl to, besi-artinant naujiems rinkimams, reikia bti atsargiam, reikia irti, kad dvarininkai negalt eiti Seim ms peiais ir pas-kui udti visam kratui panius.

inoma, eidami mones jie moks kal-bti plonu lieuvliu, ypa moks peikti Seim, valdi, nurodys, kad tas negerai, o tas blogai ir t.t. Gal gale kalt suvers krikionims demokratams. Bet kiekvienas i ms, einant rinkimus, turi prisiminti, kaip laput gaidel iviliojo i medio neva pasivaitinti. Atsiminkiet ms seneli pamokinim: Neik su velniu rieutauti, neik su ponu biiuliauti, mokoma val-danij leidiamame Tvyns sarge.

Skaitytojui aikinama, kad socialistai valdi atjo ne statyti, o griauti.

Su dorais, imintingais, savo protu gy-venaniais monmis galima bt dirbti, bet su tokiais kaipo krikioni demokra-t atstovai, kurie gyvena tik protu, kuris

ateina i jzuit ir Kauno juodj kunig centro, tai negalimas rimtas darbas, savo laikratyje atauna opozicija ir ragina ne-tikti kalbomis, kad Seimo darbai blogi ir suvlinti vien dl socialist liaudinink ir valstiei sjungos kalts.

Rpi tik kienius prikimtiKai kuri partij agitatoriai, kaip vis so-cialist, valstiei sjungos ir emdirbi, agituojant vartoja negirdtai lyktaus melo. ia pagalb gali ateiti tik t partij nuveikti darbai. Rinkti socialdemokrat, socialist liaudinink, valstiei sjungos ir emdirbi su paanga (Tautos paanga, red. past.) negalima, nes jie eina prie Lie-tuvos ir moni reikalus, akis rinkjams bando atverti Krikionys demokratai.

Valstiei sjunga Lietuvos kininke silo valdaniuosius vertinti ne pagal ne-kas, o pagal rezultatus: Krikionys demok-ratai, valdydami al per pustrei met stm mus didelius vargus, tvarkos ne-ved, bet tik krikioni demokrat vadai pralobo, sitaisydami bankus ir kitokias pirktybines bendroves, prisipirkdami e-ms ir t.t. Jie roj emje priads, kad tik naujj nuolatin Seim patekt. Taiau jie daugumoj bdami mogaus gyvenimo nepalengvino, jiems rpi vien savo kie-nius, j ulai. Buvo pasireng vis Lietu-v imugeliuoti, kad savo kienius mili-jonais prikimti.

Likus mnesiui iki rinkim opozicijos atstovai taut prao pasirpinti, kad nau-jame Seime bt maiau davatk, vargo-ninink ir zakristijon.

Draugij krimo vajus1922 met rinkimams nenumaldomai art-jant, partijos visomis jgomis ieko bd pelnyti simpatij ir prisivilioti elektorat.

Suvok, kad patarls Be Dievo nei i kiemo taiga isikvp, krikdemai itrau-k nauj kort kreipimusi visuomen paskelb apie draugijos Viltis krim: Ms katalikikoji visuomen negali i-rti abejingai, kaip jaunuomen traukia-ma ton srovn, kaip veriama tarnauti sve-timiems dievams, liberalizmo, atizmo,

socializmo pavidale. Tuo tikslu iauliuose kuriasi draugija mediaginiai remti besimo-kaniam neturtingam ir doram jaunimui.

Suprask, nori isimokslinti inai, u k balsuoti.

Oponentai irgi nesnaud: rugpjio 17 dien kr Lietuvos moter sjung, ku-rios valdyb jo Felicija Bortkeviien, anot krikdem, didiausio tikybos prie-ininko ir grioviko Lietuvos kininko redaktor.

LKD partija i sjung pavadino kilpa moteriai ant kaklo. Visi bedieviai ir socia-listai iri moter kaip vyro aisl, pasi-linksminimo rank. mogaus vertybs mo-terims jie pripainti nenori. Kur jie valdi turi rankose, ten moterims teisi lygybs neduoda. Krikioni demokrat partijos dka moteris tapo pilnateise piliete. Socia-listai pamat, kad nepavyks laikyti mote-r savo vergovje, suman joms unerti

Steigiamasis Seimas irinktas 1920 m. balandio 1415 d. I 112 irinkt Steigiamojo Seimo nari, 59 priklaus krikioni demokrat blokui, 29 Lietuvos socialist liaudi-nink demokrat partos ir Valstiei sjungos blokui, 12 Lietuvos social-demokrat partai. Likusius mandatus pasidalo tautini maum (yd, lenk, vokiei) atstovai Seime. Tarp Seimo nari buvo 6 Nepriklausomybs akto signatarai, 2 Seimo nariai Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius buvo irinkti Lietuvos Respub-likos prezidentais.

I Seimasirinktas 1922 m. spalio 1011 d. Seimo buvo 90 nari. N viena politin grup absoliuios daugumos neturjo. Po rin-kim valstieiai liaudininkai buvo gav 20, krikioni demokrat blokas 38, socialdemokratai 10, Darbinink kuopa 5 vietas. Dar 5 vietas turjo tau-tini maum (yd ir lenk) atstovai. Tai buvo vienintelis Seimas, kuriame veik komunistai (5). 1922 m. gruodio 21d. Respublikos Prezidentu irinktas Aleksandras Stulginskis.

II Seimas irinktas 1923 m. gegus 1213 d. Sei-mo nari buvo 79. II Seime krikionys demokratai ir kinink sjunga turjo po 14, Darbo federacija 12, valstieiai liaudininkai 16, socialdemokratai 8 vietas. Tautini maum atstovai buvo gav dar 14 viet: ydai 7, lenkai 4, vokieiai 2, rusai 1. Krikioni demokrat blokas (krikionys de-mokratai, kinink sjunga ir Darbo federacija) II Seime sudar absoliui daugum. Respublikos Prezidentu irinktas Aleksandras Stulginskis.

III Seimasperrinktas 1926 m. gegus 8, 9 ir 10 d. Seimo nari buvo 92.III Seime n viena partija neturjo absoliuios daugumos. Valstieiai liaudininkai turjo 22, socialdemok-ratai 15, krikionys demokratai 14, kinink sjunga 11, Darbo federacija 5, tautininkai 3, kinink partija 2 vietas. Dar 9 atstovus turjo tautins maumos.Respublikos Prezidentu birelio 7 d. posdyje irinktas Kazys Grinius.

Rinkimai 1920-1926 m.

Tiek valdanij, tiek opozicijos laikraiuose atsirado partij politik paiepiani karikatr, gsdinim socializmo baubu.

Deinieji ir kairieji savo

leidiniuose plieksi karikatromis.

>>> Atkelta i 4 psl.

15min 2012 m. spalio 12 d. Politika | 7

Tiesiog noriu priminti, jog spalio 14 d., sekmadie-n, bus svarbi diena valstybs ir ms gyvenime, kuomet patys tursime pasirinkti savo valstybs gyvenimo krypt. Kvieiu Jus balsuoti, nes sek-madien sprsis Lietuvai du labai svarbs dalykai.

PIRMA. Seime metai i met sdi tie patys mo-ns, kurie kuria taisykles, ir mums tenka j laikytis. Ar ne laikas, Jums, kaip Seimo nari darbdaviams, paimti ir kai kuriuos j tiesiog atleisti i darbo u neveiksnum, u Lietuvai alingus sprendimus, u neskmingas reformas, gal gale u mogikumo ir atsakomybs prie savo darbdav tai yra Jus stok? Gal lai eina jie pagyventi pagal tas taisykles, kurias patys sukr? Padaryti tai labai paprasta tiesiog isakykite savo nuomon balsuodami.

Nes jei nebalsuosite, Seime taip ir netursite Jums dirbani politik. O sjungos TAIP silomas pa-jam didinimas ir galimyb Lietuvoje turti 1000 eur vidutin atlyg jau 2016 m. liks tik graia sva-jone. Jei nebalsuosite, tai dar ketveriems metams prarasite galimyb gyventi maiau mokdami u ilum, studijuoti palankesnmis slygomis, spor-tuoti, kokybikiau ugdyti savo vaikus, oriai mgau-tis senatve, laisvai kurti, dirbti ir daugiau udirbti. Gal gale, dar vienai kadencijai parasite galimyb gyventi laimingesni moni valstybje.

ANTRA. Sekmadien ne tik rinksime Seim - vyks referendumas, kuriame bus negrinamai pareik-tas tautos balsas dl VAE statyb.

Js nuomon ia itin svarbi, nes jei jos neisaky-site, tiesiog nebyliai pritarsite Lietuvai nenaudin-gos VAE statybai, o Lietuva neturs kito istorinio anso pasirinkti kit, pigesn ir gerokai efektyvesn energetins nepriklausomybs keli. Nebalsuoda-mi pritarsite brangiai energetinei aferai, vietoj ku-rios galt bti gyvendinti gerokai pigesni ir ia, Lietuvoje, kuriami energetiniai projektai, suteikian-tys galimyb net 80 proc. importuojam brangi duj pakeisti atsinaujinaniais energijos altiniais. Arba, pagaliau, galt bti efektyviai gyvendinta bsto atnaujinimo programa utikrinanti enkliai maesn ilumos energijos suvartojim ir maesn t pai rusik duj poreik.

is referendumas bus svarbus itisoms ms pa-likuoni kartoms. ia jau Js kiekvienas tursite apsisprsti, ar valdios adama energetin ne-priklausomyb netaps itis ateities kart pri-klausomybe nuo skol, bank, nuolatins rizikos nuo Algimanto ekuolio taip liaupsinamos sa-vos atomins elektrins?

Todl praau: ateikite balsuoti, nes blogus politi-kus irenka geri mons tiesiog neateidami rin-kimus. Juk savo ateit renkams patys.

Nuoirdiai Js

Artras Zuokas Sjungos TAIP vadovas

Artras ZuokasSeimo narys, Sjungos TAIP pirmininkas

is referendumas bus svarbus itisoms ms palikuoni kartoms.

busms

ms.

os

Nr. 18Nr. 18

Praau, tiesiog ateikite balsuoti

Rinkim agitacija bus apmokta i politins organizacijos Sjunga TAIP rinkim sskaitos. Usk. Nr. 306109

socialistin kilp, btent sudaryti ci-cijalisi moter draugij, kad per j galt savo tiksl siekti, o ypa rinki-mais daugiau bals i nesusipratusi moter prisigaudyti.

Mainais tai savait iki rinkim Lie-tuvos kininke primenama, kad ki-nink sjunga tai tie patys krikionys demokratai. Tik jiems nusibankrutijus visai, jie sugalvojo kinink sjung ir tuo nauju savo padaru jie nori sau su-vejoti balsus kinink ir maaemi.

Nepadjo net poezijaJau visai muant rinkim varpams, Tvyns sargas sudliojo takus: Jei glausies prie emdirbi ir paan-gos,/ Nepajusi kaip jie tave paabos!/ alin cicilikai, nereikia mums j,/ J vliavos rausvos sulietos krauju./ Jei emdirb rinksi, gailsies tikrai:/ yds kaip ydj tad pon dvarai./ O paanga, broli, nuo j netoli,/ Nors iandien ji rodos gana tau meili./ U blok krikioni balsuosim visi/ Lais-vosios tvyns pilieiai laisvi!

Taiau kart nepadjo net poezija. Nepaisant aktyvios Katalik banyios paramos, valdaniajai Krikioni de-mokrat partijai nepavyko usitikrinti Seime absoliuios daugumos. Surinkusi per 41 proc. bals, KD partija gavo 38 vietas Seime, tai yra truput maiau kaip pus. Kairiosios partijos Lietuvos valstiei liaudinink sjunga ir Lietu-vos socialdemokrat partija isaugo-jo turtas pozicijas. Didiausi nes-km patyr tautins maumos, kuri partijos nesteng susijungti ir dalyva-vo rinkimuose pagal atskirus sraus. I Seimo staigmena Komunist par-tijos, dalyvavusios rinkimuose Darbi-nink kuopos vardu, 5 atstov frakcija.

Dl nesutarim 1923 met kovo 12-j prezidentas paleido tik 4 mne-sius dirbus I Seim ir paskyr gegus 1213 d. rinkimus nauj II Seim.

Mobilizavusi visas savo jgas ir re-miama Katalik banyios, valdanioji Krikioni demokrat partija laimjo kelias papildomas vietas ir usitikrino, kad ir menk, absoliui daugum par-lamente. Tai leido II Seimui, vienin-teliam i vis, dirbti vis trej met kadencij.

Naudojosi krizeValstybs ido pinig eikvojimas kata-likikoms organizacijoms bei staigoms

remti, opozicijos pradta dienos vie-s kelti kai kuri aukt pareign ko-rupcija kompromitavo nuo 1920 met pavasario al valdiusius krikionis demokratus.

Be to, tikintiesiems nepatiko kunig politikavimas, j aktyvus dalyvavimas KD partijos veikloje, rinkim rietenose. Valdaniosios partijos autoritetui pa-kenk ir nuo 1924 met pradj reiktis ekonomins krizs poymiai.

Todl gauti daugum parlamente ir po 1926 met rinkim buvo sunki uduotis. Taiau iam tikslui krikde-mai, opozicijos spaudoje imti vadinti kademais, pasitelk visas manomas priemones.

Rinkim agitacijos retorika ir tonas smarkiai pasikeit: tiek valdanij, tiek opozicijos laikraiuose atsirado partij politik paiepiani karikat-r, gsdinim socializmo baubu.

Meluoja kadem agitatoriai, kad valstieiai liaudininkai nori panaikinti libus, kriktus ir kitokias tikybines apeigas. Meluoja kademai, kad vals-tieiai liaudininkai yra socialistai, skelbiama Lietuvos kininke.

rinkim peripetijas sivl valdan-tieji Tvyns sarge opozicijos darb vadina pragaitingu: Ms opozicija, ypa liaudininkai, su savo laikraiais Lietuvos kininku ir Lietuvos i-niomis, ir Smetona, ir Voldemaras su Lietuviu i kailio neriasi ir kauja, kad Lietuvoje ess didiausias ekono-mikas krizis, kad krikionys demo-kratai rengiasi paskelbti diktatr ir t.t.

Tie ipsti neva faktai apie kriz, tie negras prasimanymai dl diktat-ros ir visokios kitokios neteisingos i-nios yra perduodamos usienio spau-dai, kuri tuo bdu ms opozicijos yra klaidinama. Liaudininkams ir smeto-nininkams reikt turt bent kiek proto suprasti, kad tos neteisingos i-nios kenkia ms reikalams usienyje.

Opozicija, nordama laimti rinkimus, umirta valstybs reikalus, juodin-dama valdanias partijas, tai tuo pa-iu ji juodina ir niekina pai valsty-b ir taut.

Valstieiai liaudininkai nepraleidia progos priminti apie valstybs gaut paskol: Bene prie mnes visa ka-dem spauda paleido linksm ini, kad usienio paskola jau gauta. Tuo gy-rsi viename mitinge net fi n. ministeris Karvelis. Bet po linksmo paskelbino prasidjo ne maiau linksmas tyl-jimas. iandien i to fakto, kad ms ofi ciozai nieko ariau nemini apie sly-gas, galima manyti, kad slygos mums sunkios, kad jomis girtis nra ko.

Vis kritik valdantieji vadina tiesiog melu. Valstieiai liaudininkai visus tris metus nieko nedirb ir tik trukd darb dirbantiems, panoro pasivejo-ti ir sau bent kiek bals. Atkimo savo meit bak ir papyl monms visas ten surinktas srutas ir prasima-nymus, pletkus. Pradjo vainti po kaimus pasamdyti u kakieno pinigus agitatoriai ir dergti valdi, katalikus ir Banyi.

Geriausi norai gali nueiti niekais1926 met rinkimai tapo esminiu po-skiu Lietuvos parlamentarizmo isto-rijoje. III Seimo rinkimus krikdemai pralaimjo. Pastebimai sumajo u juos balsavusij, o dar labiau viet Seime. Pirm kart rinkimus Lietuvoje laimjo kairieji.

Neturdama Seime absoliuios dau-gumos, Lietuvos valstiei liaudinink sjungos ir Lietuvos socialdemokrat partijos koalicija usitikrino tautini maum atstov param ir tai leido jai sudaryti Vyriausyb.

Krikdemams tai buvo smgis emiau juostos. Jau po rinkim, gegus 21 dien, Tvyns sargo vedamajame apgailestaujama: Valstybingumo at-vilgiu Seimo rinkim ivados yra neti-k. Kad sudaryt pozicij, liaudininkai turs susitarti su socialdemokratais ir dar kai kuriomis maumomis. Prakti-ka parod, kad kitose valstybse ir pas mus panas susitarimai ir nusileidi-mai partijoms kainuoja gana brangiai. Tokiuose atsitikimuose vienas ar du atstovai gali kiekvien minut pasa-kyti savo veto ir esant nesutarimui su opozicija geriausi norai gali nueiti niekais.

Bet adinys tai sapne radinys, padt liaudies imintimi apibendrina Tvyns sargas.

Rinkim Steigiamj Seim dien ederne (Latvija). Balsuoja Lietuvos kariuomens

3-iojo pstinink pulko kariai.

Nuotr. i Lietuvos centrinio valstybs archyvo fond

15min 2012 m. spalio 12 d.8 | Savaits interviu

Istorikas Algimantas Kasparaviius lidnai konstatuoja po i Seimo rinkim toliau blakysims be tikslo, taip ir nesukurdami savosios idjos fi x. Tuo metu tarpukario Lietuvos politikai j turjo ir puoseljo, nepaisant to, kas atsidurdavo valdioje.

Dovil Jablonskaitd.jablonskaite@15min.lt

Skaitant 19201926 met spaud ir joje apraom rinkim politin agitacij, susi-daro spdis, kad nuo t laik menkai kas pasikeit: ir tada, ir dabar dl valdios li-pama per galvas.

Ir 19201926 parlamentins demok-ratijos metais, ir 19902012 metais alies vyriausybs dar labai daug klaid: tiek Pirmosios, tiek Antrosios respublikos lai-kotarpiu formuojantis valstybei vadina-masis Lietuvos politinis elitas valdi

ateina visikai nepasirengs, neturintis gdi valdyti.

Didiul blogyb abiem atvejais, kad tas politinis elitas nesugeba efektyviai ir naudingai pritaikyti demokratini insti-tut instrument. Kitaip tariant, ir vienu, ir kitu atveju stokojame politikos profe-sional su kiekvienais rinkimais gau-name vis nauj valdi, kuri nori visk i esms pakeisti.

Trksta nacionalini valstybs interes suvokimo. Prisiminkime, pirmaisiais Pir-mosios parlamentins respublikos metais Lietuva praranda Vilni. Steigiamasis Sei-mas irenkamas 1920 met gegu, o t pai met ruden dl populistins poli-tikos ir staigaus santyki sugadinimo su pietine kaimyne, mes de facto, o irint pagal tarptautin teis ir de jure, praran-dame apie tredal valstybs teritorijos su sostine Vilniumi. Tai skaudiausia Pirmo-sios respublikos parlamentins demok-ratijos pamoka, kuri dert prisiminti ir iandien.

Ar prisimename? Deja, ne. Per 22 Antrosios respublikos

metus netekome apie 25 proc. savo gyven-toj. Skaiiuojant pagal demografi nius, mogikuosius, intelektualinius iteklius, tai beveik tiek pat, kiek praradome 1920 metais, kai Lenkija okupavo ir aneksavo Vilni. Pirmu atveju moni netekome dl vienoki aplinkybi, dabar dl kitoki. Bet rezultatas tas pats ms tautos eli-tas dingsta. kart savo noru emigruo-ja. Vadinasi, per tuos 22 parlamentins

demokratijos metus taip ir nesukrme savo svajoni valstybs. Tai pati skau-diausia i dien problema.

Bet gal tai net ne politik profesiona-lumo, o mogik savybi problema? Gal trksta ne valstybs reikal imanymo, bet morals su kokia nuostata eini valdi?

Kalbant apie moral ir vertybes, per tuos beveik 100 met nuo rinkim Stei-giamj Seim situacija iek tiek pasikei-t tik ne teigiam pus. Tvirtai laikausi nuomons, kad Pirmosios respublikos vi-suomen, kuri susikr i carins impe-rijos griuvsi, savo morale buvo kur kas pranaesn. Netrko anuomet ir pinig eikvojimo savo interesams, ir korupcijos, taiau jos mastai buvo nepalyginti maes-ni. Be to, dl korupcijos buvo nuteistas ne vienas auktas valstybs pareignas, net premjerai ir ministrai netekdavo post. Tuo metu Antrojoje respublikoje situacija iuo klausimu daug lidnesn.

monms trksta tikjimo ir vilties... Pirmoji respublika turjo labai aik

tautins valstybs model. Nuo I Seimo rinkim juo tapo tautins valstybs ir vals-tybs teritorijos programos realizavimas Vilniaus susigrinimas. Kad valstyb bt tautin, lietuvika ir su savo teritorija tai du pagrindiniai strateginiai

Istorikas Algimantas Kasparaviius: 49 met A.Kasparaviius yra humanita-rini moksl daktaras, Lietuvos istori-jos instituto vyresnysis mokslo darbuo-tojas. Humanitarini moksl daktaro laipsn tema 1926 met Lietuvos ir so-viet Sjungos nepuolimo sutartis jis apgyn 1995 m.

Pagrindin mokslini interes kryptis XX a. Lietuvos politins raidos istorija: vidaus ir iorinis (tarptautinis) aspektai; tarptautiniai santykiai; diplomatijos is-torija; parlamentarizmo ir autoritarizmo problemos; pilietins visuomens for-mavimosi aspektai.

A.Kasparaviiaus dosj

Usk. Nr. 306563

Savo nuomon galite isakyti portale 15min.lt

15min 2012 m. spalio 12 d. Savaits interviu | 9

punktai. i svajon buvo ku-riama net ir 1940 metais, kai mus okupavo sovietai. Gal ne i karto, bet ypa po antrosios okupacijos, tauta pradjo jaus-ti, kad ta svajon yra sugriauta ir dl jos verta kovoti. Tai tapo pagrindu 19441953 met par-tizaniniam judjimui.

O dabar matome reform po reformos, ar pasiirtu-

me vietim, socialin politi-k, ems k ar vidaus reikalus

n vienoje srityje nra stabilumo. Niekas neino, kas dar bus refor-muojama atjus naujam ministrui. Tokio jovalo, kok turime dabar, tar-

pukariu tikrai nebuvo. Nuo 1926 met valstyb gyja aik tauti-

n, tam tikrais aspektais net

nacionalistin, bet jokiu bdu ne ksenofo-bin ar rasistin, stubur, kur cementuoja iki pat 1940 met.

Cementuoja nelengvai, bando jungti tau-tines maumas. Taiau su Lietuvos lenkais tarpukariu toki problem, kokias turime iandien, nebuvo. O tos, kurios atsirado, buvo sprendiamos racionaliau, efekty-viau ir lanksiau. Su ydais visada turjo-me dentelmenik sjung: gausi yd

bendruomen rm Lietuvos valstyb, taip pat ir autoritarin Anta-

no Smetonos reim. I to galima sprsti, kad tar-

pukario Lietuvos vi-suomen tiek lie-

tuviai, tiek tautins maumos turjo ideal Lietuvos valstybs mo-del ir siek j realizuoti.

Atkrus nepriklausomyb mes irgi tu-rjome tiksl tapti Europos Sjungos (ES) ir NATO nariais.

Stojimas ES ir NATO viso labo trum-palaikiai udaviniai, nors pas mus mano-ma, kad tai panacja nuo vis lig. Toks trumparegikas sivaizdavimas ir tai, kad greitai tapome i organizacij nariais, ms politinei ir pilietinei kultrai daug privalum nedav. stojome ir iandien blakoms be tikslo.

Jei mans paklaustumte, koks Lietuvos valstybs modelis dabar, kokia jos morali-n, politin idja fi x, negaliau pasakyti.

Kaip grsms, tariamos ir realios, perse-kiojo mus 19921999 metais, taip su jomis kankinams ir po 2004 met, nors jau pri-klausome ir ES, ir NATO.

Vadinasi, tai ms politins kultros, morals, tautinio identiteto, o ne iori-ns problemos. Tai lietuvio, kaip pilieio, problemos, taiau mes j nesprendiame ir turbt net nesuvokiame, kad jos egzis-tuoja. monms valstybje, kuriai nuo ryto iki vakaro kas nors grasina, kuri vis lai-k kakuo nepatenkinta ir siekia globali tiksl, negera gyventi.

Bijau, kad ie Seimo rinkimai kakoki nauj vj tikrai neatne. Seimas bus pa-kankamai margas, susiskalds, fragmen-tuotas ir politikai, ir ideologikai, ir pa-gal savo interesus.

Blakoms be tiksloTokio jovalo, kok turime dabar, tarpukariu tikrai nebuvo.

A.Kasparaviius negalt pasakyti, kokia dabar Lietuvos valstybs idja.

I.Gelno nuotr.

Rinkim agitacija bus apmokta i politins organizacijos Sjunga TAIP rinkim sskaitos.

Usk. Nr. 306111

ildymas

A.Zuokas:

2016-aisiais iluma bus pigesn bent etadaliuPer deimt met Vilniaus ilumos tinklus buvo investuota dau-giau nei pus milijardo lit, o ilumos nuostoliai tinkluose suma-jo beveik perpus. Jeigu pavyks gyvendinti iuo metu usibrtus tikslus, 2016 m. iluma sostinje bus pigesn etadaliu. Tokiomis valgomis metinje konferencijoje Nepriklausoma energetika stipri ekonomika dalijosi Vilniaus meras Artras Zuokas.Lina Judzeikait

iuo metu vos deimtadalis Vilniui reikalin-gos ilumos pagaminama deginant biokur. Pagal dar 2008 m. sostins tarybos patvir-tint plan is skaiius turt iaugti iki 70 proc., o dujos sudaryt ne daugiau kaip 30 proc. bendro kiekio.

Ne kart keltas klausimas, kodl didieji Lie-tuvos miestai nepereina prie biokuro. Ener-getikos specialistai yra atsak, kad tai pir-miausia Valstybs politikos nebuvimas, nes btent didiesiems miestams nebuvo skiriama ES parama norint pereiti prie biokuro. I pra-di maksimali skiriama suma galjo bti 18 mln. Lt, dabar tik 6 mln. Lt. Bendra paramos suma yra 150 mln. Lt, pus jau idalyta, dl kitos puss l sprendimai kol kas nepriimti. O, pavyzdiui, vandentiekio ir nuotek tinkl sistemos tvarkymui buvo skirta 1,5 mlrd. Lt, konferencijoje kalbjo A.Zuokas.

Nuostoliai sumajo perpusMeras pastebjo, kad kalbant apie Vilniaus ilumos k, kuris yra inuomotas prancz koncernui Dalkia, nevengiama spekuliacij, taip klaidinama visuomen. Taiau skaiiai byloja k kita: ilumos nuostoliai tinkluose per daugiau nei deimtmet sumajo beveik perpus 2000 m. buvo 22,68 proc., o dabar priartta prie skandinaviko standarto ir 2012 m. ilumos nuostoliai sudar kiek dau-giau nei 12 proc.

Restruktrizavus Lietuvos energij savi-valdybs ilumos kius perm su didelmis skolomis. Vilniui mon atiteko su 64 mln. Lt siskolinimais. Iki 2002 met norint sumo-kti u mazut, miesto meras kartu su ilu-mos tinkl vadovu turjo lakstyti ir iekoti, kur pasiskolinti pinig, primin A.Zuokas.

Nebuvo ir investuojama tinkl pertvark ar atnaujinim, o inuomojus Vilniaus ilumos

k pritraukta 560 mln. Lt investicij, nuo 23 iki 3 sumajo avarij skaiius per metus.

Konsultavo ekspertaiAnot A.Zuoko, prie skelbiant ilumos kio nuomos konkurs konsultuotasi su eksper-tais, kurie sil dvi ieitis tinklo moderniza-cijai skolintis i Pasaulio banko arba skelbti koncesijos konkurs.

Tuo metu mes turjome galimyb skolintis i Pasaulio banko, bet paskol turjo garan-tuoti savivaldyb, praktikai virydami savo skolinimosi limitus, nes reikjo skolintis 5070 mln. eur. K tai bt reik miestui? N vienas kitas visuomeninis, socialinis inves-ticinis projektas Vilniaus mieste bt nema-nomas, btume inaudoj skolinimosi limitus daugeliui met priek, tvirtino A.Zuokas.

Taip pat, mero teigimu, ilumos kaina nuo pirmj met bt buvusi 15 ct/kWh. Pasi-rinkus koncesij ilumos kaina i karto ma-jo iki 7 proc. Koncesijos sutartis buvo pasi-rayta 2002 metais ir ji galioja iki 2017 met.

Inuomodama ilumos k Vilniaus savival-dyb savo rankose ilaik mons nuosavyb, taip pat usitikrino operatoriaus kontrol,

nors dalis i pareig keiiantis ilumos kio statymui perjo Valstybinei kain ir energe-tikos kontrols komisijai (VKEKK). A.Zuoko tvirtinimu, jeigu Vilniaus savivaldyb vis dar turt savo rankose daugiau svert, i-lumos kaina sostinje galt bti maesn koncesininko pelno sskaita.

alia sutartyje numatyt investicij, Vilniaus miesto savivaldyb i ilumos kio nuomi-ninko per 15 met gaus 234 mln. Lt vairi mokesi nekilnojamojo turto, ems, taip pat tinkl nuomos, kuris mokamas savival-dybs monei Vilniaus ilumos tinklai. Taip pat papildomai kasmet sumokama 2,5 mln. Lt specialaus mokesio Vilniaus biudet.

Nori vienod galimybiA.Zuokui kelia abejoni, ar ta sistema, kuria remiantis iuo metu kalbama apie nepriklau-som ilumos gamintoj atjim rink, tik-rai pads sumainti ildymo sskaitas. Vil-niaus savivaldyb yra idavusi slygas rengti projektus eiems nepriklausomiems ilumos tiekjams, veikia tik vienas AB Grigiks. J gaminamos ilumos savikaina, anot sos-tins mero, vos 0,1 ct/kWh skiriasi nuo Vil-niaus energijos gaminamos ilumos kainos.

Tai ir yra atsakymas, kodl nepriklausomi gamintojai neteikia ilumos tinkl nra ypatingos naudos. Priminsiu, kad AB Gri-giks biokuro katilui gavo 55 proc. ES pa-ramos. Tik pritaik tokius paius kriterijus savivaldybi valdomam ar inuomotam i-lumos kiui gaunant param galtume ly-ginti, kas efektyviau veikia rinkoje, aiki-no A.Zuokas, dar kart pabrdamas, kad Vilniaus energija toki param preten-duoti negaljo.

Vilniaus meras sitikins, kad sumainti nat gyventojams brangiai mokant u tie-kiam ilum bt galima didinant j pa-jamas, renovuojant gyvenamuosius namus ir efektyviau valdant ilumos k. A.Zuokas neprietaraut ir galimai ilumos kio nacionalizacijai.

k mielai atiduot valstybeiJeigu bus Vyriausybs arba Seimo sprendi-mas perduoti ilumos kius Valstybei, mie-lai tai padarysime. Imkite, tvarkykits, bent

inosime, kas u k atsako. Galbt tuomet nebeliks to, kad Valstyb savo valdomomis monmis rpinasi, jas propaguoja, o savi-valdybi bendrovs lieka su visomis proble-momis. iandien Vilniaus miesto savivaldyb net ir nordama negali konansuoti naujo biokuro katilo statyb, nes neturi nansini galimybi, - teig A.Zuokas.

Vis dlto ilumos kainos majim A.Zuokas ada. Jau kitmet, rekonstravus Vilniaus i-lumin elektrin (VE-2) ir pasibaigus kom-pensacijos, taip vadinamojo Imbraso mo-kesio, kuris iuo metu siekia 2,09 ct/kWh, mokjimo laikui, kaina sumas nuo 28,51 ct/kWh (be PVM) iki 25,42 ct/kWh (be PVM).

2016 metais ilumos energijos kaina turt bti maesn etadaliu palyginti su iuo rudeniu. Iki tada Vilnius privalo vykdyti aplinkosauginius reikalavimus, vadinasi, bus rekonstruota tiek VE-2, tiek VE-3. Taip pat jau veiks riuot buitini atliek de-ginimo jgain. Visa tai lems, kad u vien kilovatvaland ilumos energijos sostinje moksime 21,42 ct.

remi

paskompensacijos, vadinamojo Imbrasomokesio, mokjimo laikui, kaina sumas ik

25,42 ct/kWh

konstravusinsibaigus

so jimo laikui,iki

Jau kitmet, Vilniaus ilumelektrin ir pkompensacij

dinamojo mokesio, mkaina sum

25

BFL nuotr.

BFL nuotr.

Usk. Nr. 306626

15min 2012 m. spalio 12 d. Pasaulis | 11

Lauryna Virelinait l.vireliunaite@15min.lt

Panaikinti Europos Sjungos (ES) sankcijas savo bendrovms siekiantis Aliaksandro Lukaenkos pinigine pramintas verslo magnatas Vladimiras Peftijevas po truput parduoda u Baltarusijos rib pakrutti negalint versl. Arba nori, kad taip atrodyt.

Vieno pagrindini A.Lukaenkos reimo finansuotoj V.Peftijevo verslas bd pateko prajusiais metais ES Tarybai nu-sprendus taikyti sankcijas jam ir su juo siejamoms monms: ginkl prekyba usi-imaniai kompanijai Beltechexport, mo-nei BT Telecommunications bei Baltaru-sijoje monopolininko teismis veikianiai loterij organizatorei Sport Pari.

Jos negali atlikti finansini operaci-j ES, aldytos bendrovi los, o pats V.Peftijevas negali atvykti ES valstybes. Sankcij prie A.Lukaenk ir jo aplinkos mones ES msi po valdios represij prie opozicij.

Verslininkas suprato, kad, jeigu liks kom-panij savininkas, sankcij ivengti nepa-vyks, todl msi veiksm, kad is verslas nebebt siejamas su jo pavarde.

Bendrov jau sportininko Neseniai paaikjo, kad turtingiausiu Bal-tarusijos mogumi laikomas verslininkas pardav loterij bendrov Sport Pari.

Garsiausias Baltarusijos tenisininkas Mak-simas Mirnyj paskelb, kad jo kurta spor-to mokykla Myrnij sport nusipirko vis bendrovs Sport Pari akcij paket, o jis tapo kompanijos direktori tarybos pirmi-ninku.

M.Mirnyj 15min tikino investavs dl kilnaus tikslo: bendrov fi nansuos jo ir tvo

kurt sporto mokykl, kurioje nuo ma dien bus ugdomi gabs tenisininkai.

Paklaustas apie iai bendrovei taikomas ES sankcijas, garsus sportininkas teig i-nantis tik tiek, kad jos yra, taiau nesantis sigilins teisinius aspektus.

Gavs tok pasilym paskyriau savo advokatams isamiai isiaikinti tiek Sport Pari, tiek jos akcininks BT Telecommu-nications bei jos savininko veikl. pa-galb pasitelkme tarptautinius autorite-tus audito kompanij KPMG, teisinink bendrov Varul, inom teiss ekspert profesori Rudolf Dolzer. Po dokument patikrinimo jie pateik ivad, kad bendro-v veikia pagal vietos ir tarptautin teis, todl ramia irdimi ryausi sudaryti san-dor, sak tenisininkas.

Jis pridr, jog viliasi, kad ES greitai pri-ims sprendim ataukti Sport Pari taiko-mas sankcijas. Nebt jokio pagrindo man toliau dirbti kompanijoje, kuriai taikomos

sankcijos. Man labai norisi tikti, kad ateis laikas, kai tarptautins, ES struktros igirs ir pamatys tai, kad a investavau turda-mas visikai skaidrius ketinimus, aiki-no sportininkas.

Pardav pats sau? Sport Pari ne pirma ES sankcij u-spausta V.Peftijevo bendrov, turinti nau-j savinink.

Vasar buvo praneta, kad V.Peftijevas pardav ginkl prekybos kompanij Bel-techexport valdant koncern Beltex Hol-ding.

Naujuoju jo savininku tapo Rusijos vers-lininkas Dmitrijus Gurinoviius, apie kur niekas anksiau nebuvo girdjs. urnalis-tai isiaikino, kad jis yra buvs V.Peftijevo patarjas mobiliojo ryio kompanijoje Vel-com, o Baltarusijos opozicijos atstovai pareik, kad D.Gurinoviius yra neseniai studijas baigs jaunuolis ir Baltarusijos

nacionalinio banko valdybos pirmininks snnas.

i ini praneusi usienio iniasklai-da pasiaip, kad bendrov V.Peftijevas, regis, pardav sau.

Tikslas ivengti sankcijUginyti ES taikomas sankcijas savo bend-rovms V.Peftijevas mgina pasitelks Lietuvos advokatus. Skundus dl sankci-j nagrinja Europos Teisingumo Teismas Liuksemburge.

Baltarusi turtuoliui atstovaujanios Lie-tuvos advokat kontoros LAWIN advoka-tas Andrius Smaliukas 15min sak, kad iekinys teismui buvo teiktas prajusij met ruden.

Advokato teigimu, V.Peftijevas yra per-leids dal savo verslo ir apie tai informa-vs ES institucijas.

Bendrovi status Europos Teisingumo Teismas turs vertinti atsivelgiant tai, kad j V.Peftijevas daugiau nekontroliuoja. To-dl teisikai inyksta pagrindai j buvimui sankcij srae, jau vien dl to, kad nebra kontrols, pabr A.Smaliukas.

Lietuvos advokatai atstovauja V.Pefti-jevui ir trims monms neseniai parduo-toms Beltechexport ir Sport-Pari bei bendrovei BT Telecommunications.

Kaip bendrovi savinink pasikeitim sureaguos ES, kol kas neaiku.

Beje, V.Peftijevas teisiasi ne tik su ES, bet ir su Lietuvos usienio reikal ministerija (URM). Rugpjio pabaigoje Vilniaus apy-gardos administracinis teismas patenkino verslininko bei trij moni skund prie URM ir Finansini nusikaltim tyrimo tar-nyb ir pareigojo i naujo nagrinti versli-ninko praym leisti atsiskaityti su Lietu-vos advokatais.

ES teismui skund dl sankcij taikymo pateikusi teisinink kontora LAWIN u su-teiktas paslaugas ira PVM sskaitas-fak-tras, verslininkas perved milijon eur advokat kontoros sskait, kur jie buvo u-aldyti. V.Peftijevas teismo pra panaikinti URM sprendim, leidus aldyti jo las.

gin galutinai isprs Vyriausiasis ad-ministracinis teismas.

Turtingiausias baltarusis gelbsti suvaryt versl

Politin reklama bus apmokta i LiCS kandidato Naujamiesio apygardoje V.Boguio politins kampanijos sskaitos.

Usk

. Nr.

3066

11

M.Mirnyj, su tautiete Vikorija Azarenka taps Londono olimpini aidyni empionu, msi rizikingos misijos.

AFP nuotr.

15min 2012 m. spalio 12 d.12 | Lietuva

Kepen persodinimas: js u ar prie?K atsakytumt tok gydytoj klausim? Trks-ta informacijos? Nebijokite, jus apvies. Galite gy-venti ir be transplantacijos, bet, tiktina, nelabai ilgai, be to, nekomfortikai, kasdien jausdamas li-gos pasekmes. Arba galite operuotis jei pavyks, gyvenimas bus kokybikesnis ir, tiktina, ilgesnis. Bet yra operacijos rizika ir vlesn organo atmeti-mo rizika, iliekanti vis gyvenim.

Dar neapsisprendte? Tai js klausinkite, tai yra dvi u ir prie gydytoj grups, jums at-sakins visus klausimus. Bet, suprantate, nieko nra tikro, o gyvenimas yra rizika. Tai kaip, pilieti ligoni, js u ar prie savo kepen transplantacij? Turite iki sekmadienio apsisprsti.

Maiau linkusiems metaforas galiu ir supa-prastintai ekonomikai ivartyti: js artimiau-sius 100 met u elektr nortumt mokti 100 Lt ar 200 Lt per mnes? Jei pigiau, tai atsiranda nepamatuojama atomins nelaims ir projekto ekonomins neskms rizika, o jei brangiau tai (irgi nepamatuojama) alies nepriklausomybs ri-zika. Kaip manote, inote, k darote balsuodamas taip arba ne?

Trksta informacijos? Kaip ir kepen persodi-nimo atveju, jums jos jau pateik tonas ir dar pa-teiks, kiek tik norit. Tiesa, ji nebus labai nuosekli ir patikima inote, toks gyvenimas: projektas ilgas ir sudtingas, neinomj daug, rizika vi-sada ilieka. Kart gyvenime ir lazda iauna (jei atomin, tai dukart ernobylyje ir Fukuimoje).

Atrodyt, kiekvienam sveiko proto pilieiui ai-ku, kad motyvuot atsakym tokio lygio klausi-mus neturime. Neturtume kolektyvikai sprsti, ar naudosims energija, isiskiriania i skylani atom branduoli. Tai sritis, kurioje net deimt-galvis VP grups slibinas nusilau vien galv ir sunkiai susirgo gripu. O politikai i srit pasirinko aisti demokratijai. Milijard verts atominis pro-jekiukas, kur investicijos reikmingos net alies biudetui, o pasekms bus jauiamos imtmeius, tarnauja kaip politins rizikos draudimas (jeigu k, liaudis taip nusprend!) ir kaip dar vienas rin-kim kovos rankis!

Referendumo klausimas toks neadekvatus, kad net su energetika nesusijusios ymybs sivl jo sprendim. K man, gero Lietuvai linkiniam, bet energetikos neimananiam pilieiui daryti, jei daug kuo man pavyzdiu esantis Andrius Mamon-tovas agituoja prie, o ikalba ir intelektu avintis Algimantas ekuolis u? Balsuoti dl atomins klausimo tai tas pats, kaip statyti ruletje: mo-mentinis emocinis sprendimas, kurio pasekmi nekontroliuoji.

Mes tam ir renkame valdi, kad ji kvalifi kuo-iau u virj, suvirintoj ar teisj daryt sud-tingus sprendimus alies labui. Mes patikime jai alies resursus ir mokame mokesius jai ilaikyti. Mes keniame j automobili korteus mieste ir korupcinius skandalus kabinetuose. Kantrybs mes turime, bet atomins energetikos imanymo tikrai ne. Skirtingai nuo populiarios, bet klaidingos nuomons, net Leninas neman, kad kiekviena virja gali valdyti valstyb. Nereikjo iai liaudies profesijos ikonai palikti sprsti ir strategini ato-mins energetikos klausim. Per vlu. Bet js vis dar galite pasirinkti palikti t sprendim valdiai.

Komentaras

Daumantas Mikuionisredakcija@15min.lt

Referendumo klausimas toks neadekvatus, kad net su energetika nesusijusios ymybs sivl jo sprendim.

mona gyvena Lietuvoje, seniai regtas vyras Baltarusijoje. Aplankyti vienam kit ar susiskambinti per brangu, skyryboms irgi reikia pinig. Todl Leokadijai Gordiewicz namuose dviej valstybi pasienyje draugij palaiko tik unelis Barakas.

Egl Digryte.digryte@15min.lt

Panaiai teka ne vieno ms alies pi-lieio, kur likimas kurdino paiame alies pakratyje, gyvenimas.

Su teta tik susikaujaPrie gerus por deimtmei Lietuva ir Baltarusija priklaus Soviet Sjun-gai. Formaliai kaimynes skyr tik linija emlapyje. Dabar sien ymi tvora savotikas naujos geleins udangos, kuri ikilo lugus komunizmui, simbo-lis. Lietuva tapo NATO, Europos Sjun-gos (ES) ir engeno zonos nare, Baltaru-sijoje sigaljo autokratinis Aliaksandro Lukaenkos reimas.

Metalin tvora su atrios vielos raiz-giniu padalijo ne tik dvi alis, bet ir kai-m, kurio lietuvikoji dalis, garsjanti restauruota XVI a. pilimi ir kelet kart surengtu muzikos festivaliu Be2get-her, vadinama Norvilikmis, o bal-tarusikoji Piackunai. mons buvo atskirti nuo giminaii, kaimyn, ba-nyios ir kapini.

Mano teta gyvena anapus sienos. Galime pasikalbti per tvor. Nei bal-tarusiai, nei lietuviai nedraudia. Tik reikia kaimyno pagalbos, kad sutartu-me, kada kalbsims, pasakoja Sta-nislawas Alencenowiczius, kurio nam

paskutin Lietuvos teritorijoje ir vals-tybs sien skiria tik bulvi laukas. Kaip tik jame vyras darbavosi, kai sveius usuko savaitraio 15min urnalistai.

Nors dvi kaimo dalis skiria vos ke-liolika ingsni, anapus tvoros lyg kitas pasaulis. iaurs vakarus nuo S.Alencenowicziaus lauko tarp medi baltuoja Norviliki pilis, ryt pusje

apleisti namai ikart u dvigubos tvoros.

Lietuvoje gims vyras seniau danai sulaukdavo artimj i Baltarusijos ar pats ten lankydavosi. Dabar, norint aplankyti ksnio atstumu gyvenani tet, jam reikia keliauti 40 km iki alinink, kur Baltarusi kultros centre galima

gauti viz, o tuomet iki sienos kirti-mo punkto. Mat kelias, sukantis pro S.Alencenowicziaus sodyb, atsiremia urakintus vartus.

Greta Lietuvos pusje stoviniame aliame metaliniame konteineryje n gyvos dvasios. Anapus tvoros joki baltarusi pareign. Bet geriau ne-apsigauti per tvor nei mtyti daik-tus, nei lipti negalima. Vos mums pa-sirodius palei tvor ltai privaiavo tamsalis autobusiukas be skiriamj enkl, kelet minui pastovjo ir ly-giai taip pat tyliai dingo.

Kitame lygiai taip pat padalytame kai-me greta alinink Sakalinje, kurios baltarusikoji dalis vadinama Kulkiki, vaizdas panaus. Lietuvoje vairiomis spalvomis nudayti gyvenami namai, glynai dailiai sutvarkytuose kiemuo-se, apsodinti darai ir nuo vaisi ltan-ios obelys. Ikart u sienos apleistos sodybos. Tik ia prie kito alio kontei-

nerio radome visureig ir greta vaiktinjant pasieniet.

Sak, kad tenka bud-ti, nes kitaip pradeda

skrieti cigarets.Beengiani tvo-

ros link nufotogra-fuoti Baltarusijos mane sustabdo pa-sienieio ksnis:

Tik ten nelipkite! Atokusi igirstu pa-

aikinim poros met-r ems ruoas palei

pat tvor paliktas paei-djams registruoti: ant i-

aktos ems gerai matyti pdos. Tiesa, dabar ta em ulusi ole,

Net per tvor moterys nebendrauja: Ne, ne, kam man paeidinti statymus?

Siena su Baltarusija:

perskelti kaimai ir gyvenimai

Buv kaimynai atsidr u neperengiamos sienos.

E.Digryts nuotr.

15min 2012 m. spalio 12 d. Lietuva | 13

o pasitraukus keliasdeimt metr on galima prieiti ir prie pat tvoros.

Kankinasi, o ne gyvenaNorvilikse, tik kiek toliau nuo sienos gyvenani L.Gordiewicz tvora atskyr nuo vyro ir dviej se-ser. Viena i j gyvena tame paiame kaime Piackunuo-se, vos u puskilometrio. Ten sikrusi ir klass draug, taiau biiuliautis su ja nebeieina. Net per tvor moterys nebendrauja: Ne, ne, kam man paeidinti statymus?

Moteris susituok dar soviet-meiu. I pradi gyveno Lie-tuvoje, bet vyras gavo darb pas kaimynus, vliau ir nepriklausomos Baltarusijos pas, todl liko u sienos, Amenoje. Aplankyti artimj pane-kov nevaiuoja vien kelionei iki al-inink ir metinei vizai reikia daugiau nei 600 Lt. Moteris tiek neturi.

Paklausta, kada pastarj kart mat vyr, L.Gordiewicz ima mintyse skai-iuoti prie kelet met, bet tiksliai nebepamena.

Skiriausi, bet irgi brangu, nusi-kvatoja ji. Ir niekur nevaiuosiu savo tvyns neiduosiu, esu pripratusi gy-venti ia. Gyvena su kiemsargiu Ba-raku. Anksiau savo keturkojus buvo pavadinusi ne maiau skambiai: er-nomyrdinas, Landsbergis.

Daugel klausim ji sutinka juoku, bet atsakydama sunkiai slepia nuoskaud ar dl padalyto gyvenimo (Taip ir gy-vename kankinams, o ne gyvename. Kaip zoologijos sode, nukerta ji), ar dl prastos fi nansins padties.

L.Gordiewicz ne pensinink, bet negauna ir paalp, mat turi nemaai ems, todl socialiai neremtina. Vie-nintels jos pajamos 1000 Lt per metus ES imok, kuriuos atiduoda kitiems emei apdirbti reikia samdyti ir trakto-ri, ir kombain, pirkti kur. Igyventi padeda brolis.

Besikalbant Norviliki pilies link nudarda autobusiukas. L.Gordiewicz teigimu, savaitgaliais lankytoj srau-tas nenutrksta. Mainos kokios ge-ros! O sako, kad prastai gyvename. I kur tokios? I Baltarusijos, moteris neabejoja, kad automobiliai perkami u pinigus, udirbamus i pigesni ci-garei ir degal.

Legenda apie J.Stalino pypkia prasideda Europa, didiuojasi u geros valandos kelio nuo Vilniaus esani Dieveniki, Baltarusij si-terpusiame Lietuvos plotelyje esanio miestelio, senin eslava Marcinkevi. Ir baigiasi, nes aplink metalin tvora,

perskyrusi valstybes ir eimas. mons negali aplankyti vieni kit. Galimybi yra, bet daug kainuoja ir sudtinga.

is teritorijos ikyulys Dieveni-ki kilpa Baltarusij driekiasi beveik 30 km ir apima 207 kv. km. Ssmaukoje apendiksas tra vos 3 km ploio.

1939-aisiais, Kremliuje braiant Lie-tuvai grinto Vilniaus krato sienas, ant emlapio guljusi Stalino pypk, kurios niekas neidrss pajudinti, tad ir apibr valstybs sienos linija. To-ki legend su ypsena mgsta pasakoti vietos gyventojai.

Tikroji istorija ne tokia intriguojan-ti. Per maiau nei imtmet siena em-lapyje buvo stumdoma bent penket kart. Senesni vietos gyventojai juo-kauja, kad, niekur nesikraustydami, sugebjo pagyventi trijose alyse: Len-kijoje, SSRS ir Lietuvoje ar Baltarusijoje,

priklausomai nuo to, kurioje kaimo pu-sje stovi namas.

Vilniaus kratas kone vis tarpukar priklaus Lenkijai, 1939 met rugsj j okupavo Raudonoji armija, bet siena buvo nustatyta tik 1940-j lapkrit, kai Lietuva jau priklaus SSRS.

Anksiau Lietuvos ir SSRS siena jo ties alininkliais, taigi daug lietuvik emi (alininkai, Dieveniks, Ger-viai) atsidr sovietins Baltarusijos sudtyje. io margos etnins sudties krato lietuviai rytingai pareikalavo grinti juos atgal. Tai padaryta Lietu-vos stojimo SSRS proga Baltarusi-ja savanorikai pasil kone 3 tkst. kv. km teritorij su 80 tkst. gyventoj.

Per vokiei okupacij (19421944 m.) prie Lietuvos buvo priskirtos kai kurios dabartins Baltarusijos ems Benekainys, Amena, Syriai.

Po karo sovietins Lietuva ir Balta-rusija vl stumdsi. Tokiu bdu 1956 metais atsirado lietuvikas anklavas, apsuptas Baltarusijos emi, kariniuo-se emlapiuose ymtas kaip Pagiriai (Pogiry).

Valstybs siena Dieveniki kilpos perimetru driekiasi 110 km. ems plot i trij pusi supa Baltarusija, nors madaug 80 proc. i beveik tkstanio io miestelio gyventoj sudaro lenkai. XIX amiaus pabaigoje trys i keturi gyventoj buvo ydai, Antrojo pasau-linio karo metais tredalis save laik lenkais, penktadalis baltarusiais. 1989 met gyventoj suraymo duomenimis, lenk buvo kiek daugiau nei 60 proc.

Paryius pasiekiamas lengviau Abiem alims atgavus nepriklausomy-b, buvusi vidin siena tapo valstybi riba, bet galimybs be didesni apriboji-m aplankyti kaimynus iliko. Baltaru-siai galdavo ateiti Lietuv pasimelsti banyioje, aplankyti kapines, kur pa-laidoti artimiausi giminaiiai.

Taiau Lietuvai stojus ES siena su Baltarusija, besidriekianti 677 km, tapo iorine bloko, o vliau ir engeno zo-nos siena, todl imta grieiau saugoti nuo kontrabandos ir nelegalios imigra-cijos. Penkis eurus kainavusios vizos pabrango iki 60 eur.

Nordami patekti Lietuv, prie pat sienos gyvenantys baltarusiai turi nu-keliauti daugiau nei 100 kilometr iki artimiausio Lietuvos konsulato Gardi-ne, atstovti eilje, vl atvaiuoti pa-siimti vizos, kirsti sien specialiame punkte ir grti tas paias Norvilikes. Kitaip tariant, aplankyti vos u keli imt metr gyvenanius giminaiius sudtingiau nei savaitgaliui nulkti iki Paryiaus ar Londono.

.Marcinkevi:

Iki Vilniaus 70 km, o Amena, Lyda alia, bet negalime tiesiog imti ir nuvaiuoti.

Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybs prie dvejus metus pasira sutart dl be-vizio reimo pasienio gyventojams. Seimas j ratifi kavo pernai birel, pava-

sar Minskui buvo perduota nota, kad ms alis yra pasirengusi vykdyti susitarim. Kol kas laukiama analogikos notos i Baltarusijos, kurios pre-zidentas A.Lukaenka dokument jau yra patvirtins savo parau. Gavus not, po mnesio nauja tvarka prads veikti.

Bevizis reimas galios asmenims, gyvenantiems abiejose alyse ne toliau kaip per 50 km nuo sienos. Jiems tereiks gauti 20 eur kainuojant daugkar-

tin leidim nuvykti kaimynins valstybs atitinkam teritorij.

i zon eina Vilnius ir Gardinas. Lietuvoje per 50 km nuo sienos gyvena apie 800 tkst. moni, o Baltarusijoje apie 600 tkst. Asmenys su spe-cialiais vietinio eismo per sien leidimais gals bti ribotoje kitos valsty-

bs pasienio teritorijoje iki 90 dien per pusmet.

engeno erdvs, kuriai priklauso Lietuva, taisykls leidia pasirayti tokius su-sitarimus su kaimyninmis valstybmis. Baltarusija analogikas sutartis turi su Lenkija ir Latvija.

Pasienio gyventojams bevizis reimas

sienos ra

-

uN

vizio rsa

s

Bk iNet

:

-as

kaitin

cb

Net kai

S.Alencenowiczius su Baltarusijoje gyvenania teta kalbasi per sien ymini tvor.

Rinkim agitacijainau, kad jums sunku. Bet nebkite kvaili ir ne-klausykite t, kurie jums silo balsuoti irdimi arba pataria, kuri partija yra geriausia. Patarti sau galite tik js patys ir balsuoti reikia ne irdimi ar kuria nors kita kno dalimi, o interesais. Na, bent jau jei esate sveiko proto mogus.

Pabandysiu paaikinti. Tarkim, esate mokytoja. O js sutuoktinis, pavyzdiui, urnalistas. Esate normali eima, turite du snus, lankanius gim-nazij ir jau galvojanius apie studijas, bei pag-randuk dukr, kuriai, tarkim, k tik sujo dveji. Gyvenate daugiabuiame name, tarkim, Pilaitje.

Vyro tvai jau ikeliav anapilin, bet js mama, nors ir pensinink, dar pilna jg ir noro jums pa-dti, kai papraote. Gyvena tvo statytame name, tarkim, Utenoje, alia namo 20 ar ems, kurios didij dal uima veja.

Pradkim nuo paprasiausi dalyk: ar js, kaip mokytoja, patenkinta savo darbo slygomis ir at-lyginimu? Nortumte didesni klasi ir daugiau pamok ar prieingai maesni klasi ir maiau krvio? O kaip buvo prie ketverius metus? Prie atuonerius? O prie dvylika, jei pamenate? Ge-riau ar blogiau?

Snus mokosi gerai? Gal kuris nors nori studi-juoti medicin arba architektr, bet nra tikras, ar pakaks bal? Gal buvote sudar draudimo su-tart ir problemos sumokti u studijas, jei kartais t bal pritrkt, nebus?

Dukr reiks pradti vesti darel? alia esant (jei yra) patekote lengvai ar laukiate eilje? O gal nu-sprendte vesti privat darel? Aukl samdysite?

O kaip vyrui sekasi? Patenkintas, kad jo alg sodrino? Gali sirgti ir eiti atostog? Vis dar vai-kosi naujien? O gal jau derasi su kokia viej ryi agentra, nes naujienos vis pigiau perka-mos. Bet gal vyras pats kaltas vis nenori apie Bunks krtis ar A.Ramanausko okio ingsnelius rayti?

O ir js pati gal be reikalo toje mokykloje sdi-te? Gal reikjo privaia praktika usiimti. Su vers-lo liudijimu.

Buvote sudar sutart su privaiais pensij fon-dais? Ar inote, kiek ten sukaupta l? O mamai pensijos pakanka ar kas mnes pervedate po por imt ir 50 dedate rankin, kai atvaiuoja ileisti js savaitgaliui Druskininkus?

Kaupsite pensijai privaiuose fonduose savano-rikai, skirdami papildomai 23 proc. nuo algos? Prie t kone 35 proc., kuriuos mokate. Bet tada dar 2 ar 3 proc. prids ir valstyb. Gal apsisprsti bt lengviau, jei Sodros sistemoje pasitikrintumte, kokia yra js prognozuojama pensija? Ar esate tai kada nors dariusi?

Kaip jums progresiniai mokesiai? Jei nuo 3500 lit ant popieriaus? O jei nuo 5000? O jei kartu u kiekvien js vaik neapmokestinamas paja-m dydis bus padidintas 200 lit?

K manote apie nekilnojamojo turto mokest? Tikriausiai reikt, nes js juk daugiabutyje gy-venate? O mamai padsite j sumokti. Juk mal-k tai nuperkate, nepaisant, kad vis brangsta. Bet patys juk u ildym mokate pigiau, nes PVM lengvata galioja.

Per daug klausim? Per sunku? O kas sak, kad valdyti valstyb yra lengva? Bet js juk norite? Tad ir valdykite vadovaudamasi ne irdimi ar koki vi-saini puskvaii rksminga agitacija. Valdykite vadovaudamiesi savo interesais.

Komentaras

Artras Raas redakcija@15min.lt

Per daug klausim? Per sunku? O kas sak, kad valdyti valstyb yra lengva?

15min 2012 m. spalio 12 d.14 | Verslas

arnas Bulotas.bulota@15min.lt

Daug triukmo ir pyki, o naudos maai. Taip galima apibdinti kov su milijardiniu eliu. Dl ios kovos dengt turgaviei prekeiviai buvo priversti sigyti kasos aparatus. Kiek milijon laimjo valdia?

Nuo 2011 met gegus 1-osios elektroni-nius kasos aparatus (EKA) privaljo sigyti visi maisto produktais ne lauko slygomis (kioskuose, automobilinse parduotuv-se, vagonliuose, kilnojamuose nameliuo-se) prekiaujantys smulkieji verslininkai. Nuo i met gegus 1-osios tokia pati tvarka sigaliojo ir ne maisto produkt pardavjams.

2011 metais 4,6 tkst. asmen registra-vo beveik 5 tkst. EKA, o iemet iki spa-lio 1 dienos 6,5 tkst. asmen 6,8 tkst. kasos aparat. Ypa didelis uolis Vilniu-je kasos aparat iemet registruota net 117,3 proc. daugiau nei pernai. Tai sietina

su didiausia alyje Garin turgaviete, kurioje daugumai ne maisto produktais prekiaujani moni iki iol kasos apa-rat nereikjo.

Ianalizavus 2010 ir 2011 met 3 tkst. gyventoj, kurie vertsi individualia pre-kybos ne tik maisto produktais veikla, pa-jam deklaracij duomenis, nustatyta, kad u 2011 metus jie deklaravo 25 mln. Lt pajam daugiau nei u 2010 metus (atitinkamai 154 mln. Lt ir 129 mln. Lt, red. past.), kasos aparat naud api-bendrino Valstybins mokesi inspek-cijos (VMI) virininko pavaduotojas Ar-tras Klerauskas.

i met sausrugpjt VMI stebjo at-sitiktine tvarka atrinkt apie 600 prekeivi pardavim apimtis, ir nustat, kad, palyginti su tuo paiu 2011 met lai-kotarpiu, j pardavimai padidjo tredaliu.

Rezultatas lyg ir turt diuginti, nes valdia bent jau ne vjais ileido beveik 3 mln. Lt, skirt kompensuoti kasos aparat sigijim, bet skaiiai yra daug maesni u tuos, kuriuos Vyriausyb r gindama savo

sprendim turgaus prekeivius pri-versti sigyti kasos aparatus. Tuomet valdios atstovai tikino, kad turgavietse dingsta imtai milijon neapskaityt lit.

Prekiautojai nebesugroLietuvos smulkij verslinin-k ir prekybinink asocia-cija (LSVPA) kasos aparat

vedim dengtose turgavie-tse atvirai vadina valdios fi asko ir iki iol nepripain-ta klaida. Asociacijos teigi-mu, labiausiai i io spren-

dimo laimjo kasos aparat pardavjai.Turgaviei vadovai nuosaikes-

ni. Anot j, nuogstavimai, kad pre-keiviams bus sunku imokti naudoti

kasos aparatus, nepasitvirtino, taiau sigaliojusi tvarka praretino smulkij

verslinink gretas turgavietse, nemaai j msi kitokios veiklos ar net ivyko lai-ms iekoti usien.

Iki 2011 met gegus 1-osios, kai siga-liojo reikalavimas naudoti kasos aparatus dengtose turgavietse maistu prekiaujan-tiems monms, pas mus visos prekybos vietos buvo uimtos.

Po tos dienos apie tredalis i madaug 180 prekybos vietos liko tuios. Tos vietos

Turgaus elis: ne toks baisus, 2012 m.1 2011 m. Pokytis (proc.)

Vilniaus apskritis 2006 923 117,3Kauno apskritis 1520 1341 13,3Klaipdos apskritis 732 796 -8I viso:2 6777 4955 36,7

PAAIKINIMAI: 1 2012 m. sausiorugsjo mnesiais2 2011 m. EKA registravo 4568, o 2012 m. sausrugsj 6531 asmuo.

Vilniuje luojami kasos aparatai

15min 2012 m. spalio 12 d. Verslas | 15

Usk. Nr. 306572

neuimtos iki iol. Kovai su eliu tai niekuo nepadjo, nes ne ten jo iekoti rei-kia, apmaudo neslp Kaune sikru-sios Dainavos turgaviets valdytojas Me-rnas Medonas.

Vyriausybs atstovai pikt kritik atsi-kerta, kad toks ingsnis, siekiant skaidrin-ti versl ir atitikti Europos Sjungos reika-lavimus, buvo neivengiamas. Pasak j, nra ko tiktis rezultat po met ar dvej. Tikroji nauda ateis daug vliau.

Pirkj vis maiauTuo tarpu patys prekeiviai jau prato prie kasos aparat ir j nei keikia, nei labai gi-ria. Kai kurie imoko ne tik spaudyti apa-rat mygtukus, bet ir ipeti naudos net i sugrietintos apskaitos kartais ekius

pirkjams imua, o kartais ne, odiu, viskas kaip ir anksiau.

aliakalnio turgavietje Kaune deng-tame paviljone msa prekiaujanti Stas iaudvytien nustebina: su kasos apara-tu netgi geriau.

Galvojome, kad bus sudtinga dokumen-tacija, taiau dabar dar paprasiau apskait vesti. Vis tik nei kasos aparatai, nei kiti reika-lavimai turgaus nepavers prekybos centru. Mums patiems ir pasiruoti prekybai ms reikia, ir susitvarkyti, ir prekiauti, bendrauti su klientais. Turgus lieka turgumi, kasos aparat vedimo nesureikmina nuo 1995 met turguje prekiaujanti S.iaudvytien.

Kasos aparat vedimui kari odi negailjs Kauno Stoties turgaus admi-nistracijos direktorius Viktoras Rasalas jau velgia ir teigiam pokyi: Tai buvo sa-votika atranka. Silpnesni verslininkai pa-sitrauk ar usim kita veikla, o liko tik sugebantys gerai dirbti darb.

Skirtinguose turguose dirbantys pre-keiviai pabria, kad didiausia problema turgaus prekeiviams ne kasos aparatai, o nuolat majantis ir maiau pinig tu-rintis pirkj srautas. Vis maiau usuka ir jaunimo: Gal jie ivaiav usien, o gal jiems turguje smirda, todl jie eina prekybos centrus?

Deimt met Stoties turguje drabuiais, apatiniu trikotau prekiaujanti ir penkis

prekybos takus valdanti Dalina Misinien turi nemaai itikim klient, tad veriasi neblogai, bet irgi dejuoja, kad pirkj gretos tirpsta. Prekes veu i Garin, usidedu labai nedidel antkain, kad paprasti mo-ns galt pirkti, savo verslo skms recept atskleid D.Misinien.

Ji, kaip ir kiti savaitraio 15min kal-binti dengt turgaviei prekeiviai, tikino

imuanti ekius ir silanti juos pirkjams, bet maai kas juos ima, o dar reiau patys paprao.

Taiau kai kurie smulkieji verslininkai puse lp prasitar: Jei pradsi visus e-kius irkinti, tai nieko neudirbsi. To-kie yra statymai. Jei ateina inspektorius ir klausia, ar turime kasos aparatus pa-rodome ir ramu.

kaip atrodMsa prekiaujaniai S.iaudvytienei su kasos aparatu lengviau vykdyti apskait.

A.Koroliovo nuotr.

Turgaus prekeivi pajamos:

2010 m.

129 mln. Lt2011 m.

154 mln. Lt* vertinant apie 3 tkst. gyventoj, deklaravusi individualios veiklos pagal verslo liudijim pajamas.

Pajamos auga*

15min 2012 m. spalio 12 d.16 | Visuomen

Egl Digryte.digryte@15min.lt

Penkiakamps vaigds, Olego Gazmanovo dainos ir restorane aptarnaujanti pionier nebtinai reikia pagarb sovietmeiui, sitikinusi rus mokslinink Galina Zvereva.

Anot jos, tie, kuri netenkina dabartinis gy-venimas, ities ieko paguodos praeityje, tik daniausiai ne i nostalgijos.

Sovietiniai enklai tik poktas?Lietuvoje verda debatai dl sovietini ko-medij, Russkoje radio populiarumo ar tarybini dereli. Yra manani, kad Maskva, naudodamasi nostalgija soviet-meiui, taip stiprina tak artimajame u-sienyje. Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto dstytoja G.Zvereva silo ne-skubti kapstyti taip giliai: Visai jauniems monms sovietiniais enklais papuota biuterija ir kita yra prikolas, smagus enklas kias ar glamras.

Rusijos komunistams sovietin praeitis reikia k kita. Utat dizaineriai sovietin

simbolik naudoja drabuiams bei papuo-alams kurti. Nemaus pinigus klojantys pirkjai daniausiai nemato ideologins prasms, susietos su totalitariniu reimu.

Pakeliui Vilni oro uosto parduotuvje radau brangius markinlius su didiuliu SSRS herbu ir roin dirbtinio kailio kepu-r su raudona vaigde. Pagalvojau: nusi-pirksiu, apsirengsiu ir ieisiu skaityti pra-neimo juk prikolas. Susimsiau: ar visi supras, kad poktauju?

Kai kam tai gali bti svarbu tie, kurie gyvena ne visai dabartyje, stokoja paguo-dos. Toks perjimas prie sovietizmo i es-ms yra ideologinis nepriimama dabar-tin politika. Bet nebtina mgti sovietin ideologij, kad joje iekotum paguodos. Daugelis net nesuvokia, kad tame mato nemanomo galimyb: jei negaliu nuva-iuoti Naujj Zelandij, bent mintimis kakur dingsiu.

Vilniaus universiteto Tarptautini santy-ki ir politikos moksl bei Vidurio Europos studij centro surengtoje konferencijoje vienia skait praneim apie sovietins praeities diskurs Rusijos medijoje, kaip kolektyvins identifi kacijos priemon.

Rusijos valstybs krimas pastaruosius du deimtmeius neatsiejamas nuo nacio-nalins kolektyvins tapatybs formavimo. Kalbama apie daugiataut Rusijos liaud, taut konglomerat, vairialyp nacij, bet

regionuose vir ima kitokios tapatybs. Tai patvirtino 2010 met suraymas, kai buvo galima prisistatyti, kaip auna galv: ems ar pasaulio pilieiais, Visatos gyventojais,

mulatais, kaukazieiais, kazokais, sibirie-iais, chocholais, taip pat ir sovietais.

Tyrjai vairiai aikina sovietins praei-ties egzistavim: pripratimu, kolektyvine nostalgija, istorine trauma, tikslingomis valstybs pastangomis manipuliuoti vi-suomene. monms iekant naujos tapa-tybs, sovietikumas atlieka kompensuo-jani funkcij, bet jis turi maai bendro su praeitimi.

Net laikrai pavadinimai liko seniKonferencijoje mokslinink vardijo iki iol vieumoje, valdios ir mokslo staigose, iniasklaidoje, madoje ir maisto pramon-je matomus sovietins praeities enklus: paminklus soviet veikjams, suvenyrus, nepakeistus pavadinimus.

Jie preks enklais ar menu tampa i pro-io, ekonominiais sumetimais. Tokiu bdu sukuriama hibridin tapatyb, apimanti ir i laik, ir praeities realijas.

Sankt Peterburgui buvo grintas sena-sis pavadinimas, bet sritis liko Leningra-do, Karaliauius tebevadinamas Kalinin-gradu. Maskvoje yra Lenino prospektas. Rusijoje vis dar leidiami laikraiai - , , . G.Zvereva si-tikinusi, kad ie pavadinimai ilaikyti kaip didel vert turintys preks enklai, o ne i pagarbos SSRS.

Sovietin nostalgija

G.Zvereva:

Nebtina mgti sovietin ideologij, kad joje iekotum paguodos. Daugelis net nesuvokia, kad tame mato nemanomo galimyb.

15min 2012 m. spalio 12 d. Visuomen | 17

Itin populiaru sovietmet gaivinti res-toranuose, ukandinse ir viebuiuose. Maskvoje veikia istoriniu save vadinan-tis viebutis . Specialiai su-kurtame tinklalapyje galima rasti toki restoranValgykla Nr. 57, Tarnybinis jimas, Spec. bufetas Nr. 7, Kauka-zo belaisv. Pranejos parodytoje nuo-traukoje ufi ksuota padavja ruda mokyk-line uniforma su kaspinais kasose.

is stilius mgstamas ne vien rus. Netoli Kijevo buvo atidarytas didiulis restoranas Partizan, kurio interjeras, indai ir pada-vj apranga priderinti prie pavadinimo.

Prie Druskinink veikianio Grto parko, kur i visos Lietuvos suvetos soviet veikj skulptros, kavinje maistas pa-tiekiamas metalinse lktse, skambant sovietmeio muzikai. Ne vien Rusijoje po-puliars anais laikais dvelkiantys maisto produkt pavadinimai tarybins de-rels parduodamos ir Lietuvoje.

Sovietmeio rekonstrukcijaVieumoje palaikoma Rusijos, kaip SSRS, bet kartu ir tkstantmets alies istorijos tsjos, samprata. Laikratis neslepia skaitytojams suteikiantis

teis tkstantmet istorij ir soviet ci-vilizacijos vertybes. Laikratis siekia j mintyse ir irdyse suauginti du esminius ms istorijos odius, kaip jie suaugo ms gyvenime: Soviet Rusija.

Panai pareikim galima rasti toki judjim, kaip 1994-aisiais kurto U So-viet Sjung, tinklalapiuose ir istorijos vadovliuose (juose valstybs klausimas

siejamas su masiniu herojikos naciona-lins istorijos nepertraukiamos, rami-

nanios, neskaudinanios poreikiu). Prie valdaniosios partijos Vieningo-ji Rusija buvo kurtas Nacionalinis iuolaikins ideologijos vystymo ins-titutas, kuris formuoja alies idjin-

politin erdv.Nuo 2004 met Rusijoje trans-

liuojamas TV kanalas Nostalgija, kuris prisistato kaip kanalas apie

t laik ir tiems, kurie turi, k pri-siminti. Pirmas kanalas transliuoja inomo urnalisto Leonido Parfi ono-vo laid Kokie ms metai, kurioje rekonstruojamas sovietmetis.

Tam skirta nemaai asmenini tinklalapi, kuriuose publikuojami paveikslai, nuotraukos, fi lmai, ani-

macija, informacija apie sovietinius aktorius, dainos. Rengini organiza-

toriai net silo atitinkamus scenarijus, pavyzdiui, per Mokytoj dien pavirs-

ti pionieriais, patalpas dekoruoti sovie-tine simbolika, o YouTube pilna ra,

kuriuose i dien vaizdus keiia praeitis.Diskursas apie sovietin praeit atsklei-

dia socialin neutikrintum, nepasiten-kinim dabartimi, nor pabgti virtual pasaul, kur medija kuria i tikr ir mito-logini sovietins praeities uki.

Pasak G.Zverevos, tokioje atmosferoje visuomen skirstoma mus, kurie at-meta prieik dabart, o irdyje lieka so-vietiniais monmis, ir juos, kurie visk atm, o dabar tunka.

Anot jos, nesibaigiantis gyvenimas praeityje ukerta kelius visuomenei modernizuoti.

Sovietiniai simboliai apima daug k nostalgij, atmint, jiems teikiame istorin ir politin reikm. iuolaikinms skait-meninms industrijoms svarbu kurti skir-tingas tikroves, kurios kovot tarpusavyje. Atmintis nuolat reprodukuojama, tuo nau-dojasi vairios kompanijos, parduodamos savo produktus tiems, kurie jauia nostal-gij. Kiti gamina grsmes es kokie bai-ss buvo laikai, o tam rodyti prikuria en-kl. Jie reikmingi ir tiems, kurie aidia

kompiuterinius aidimus ar iri kino fi lmus. ios veiklos daugina buvu-sius enklus, ne tik saugo tuos, ku-rie ilik.

Nepiktnaudiauiau odiu nostal-gija. moni, kurie geba susikaupti ir savyje atkurti buvusius vaizdus bei juos igyventi, nra daug. Grei-iau tai yra populiarumas, patrau-klumas, gimstantis ne i atminties, o tik dabar sukuriamas. Vartotojams pateikiami ne sovietmeio vaizdai ir produktai, kurie darosi vis brangesni ir sunkiau prieinami, o i naujo paga-minami dalykai. Dabar kuriama SSRS ir buvusioji i esms skiriasi, nes galima pagaminti toki SSRS, kokia bus pa-traukli rinkai.

Naujoji SSRS

dr. Gintautas Maeikis, Kauno Vytauto Didiojo universiteto profesorius

aisdami praeit mons ne

tik atgaivina sovietin praeit,

bet ir kuria naujas jos formas.

K.Vanago/BFL nuotr.

15min 2012 m. spalio 12 d.18 | Istorija

Naujam alui virti Vilkmergs aludariai supirko 152 kg viei apyni i visos Lietuvosiemet alies alaus rink sugrusi XVIII a. aludarysts tradicijas atgaivinusi Vilkmer-gs alaus darykla ketina pristatyti nauj al, verdam naudojant lietuvikus apynius. Rug-sj alaus darykla supirko 152 kg vieio der-liaus apyni, kuriuos pasil alies kinin-kai ar apyni kerus auginantys gyventojai. Naujasis alus rink pasiekti turt spalio pa-baigoje.

Diugu, jog ms skelbimus atsiliep apy-ni augintojai i vis alies kampeli. Bdami maa alaus darykla, galime kart metuose i-virti nedidel progin alaus partij i viei lietuvik apyni to dl ribotos pasilos ne-galt padaryti didieji gamintojai. Tikims, jog tai paskatins kininkus auginti daugiau apyni, - sak Vilkmergs alaus vadovas Ramnas Bla-

zarnas, kuris pats aplank skirtingose Lietuvos dalyse gyvenanius kininkus ir supirko i j apynius.

Nor parduoti savo uaugintus apynius pa-reik apyni augintojai i Auktaitijos, emai-tijos ir Dzkijos. Daugiausiai supirkta auktai-tik viei apyni. Lietuvos apyni augintoj asociacijos prezidento Kstuio Obeleviiaus teigimu, iniciatyva supirkinti lietuvik apyni derli yra sveikintina.

Tikiuosi, jog galimyb parduoti apynius paskatins daugiau lietuvi auginti kultri-nes i augal veisles. Dabartinei paklausai patenkinti utekt, kad deimt kinink augint bent po 10 ar apyni, - sak eksper-tas. Pasak jo, Kaune esantis VDU botanikos sodas, kuriame jis dirba, Vilkmergs aluda-

riams pasil ukrainietikos veisls apyni, pasiymini iskirtiniu aromatu ir turini daugiau karij mediag.

Vilkmergs alaus vadovas apynius su-pirkinjo rugsjo pradioje, kol augalai buvo k tik nuskinti, o juose esantys aliejai ir kitos aromatins mediagos rykiausios. is alus, kaip ir kiti Vilkmergs daryklos als, verda-mas ir brandinamas pagal XVIII a. tradicijas: rauginamas naudojant auktutins fermenta-cijos mieles, brandinamas rsiuose horizon-taliose talpyklose, ir svarbiausia, nepasteri-zuojamas. iuo metu uvirtas alus laikomas daryklos rsiuose, kur alus bus brandinamas 28 dienas, o vliau supilstomas storo tam-saus stiklo butelius, apsauganius nuo neigia-mo sauls viesos poveikio.

Vilkmergs alaus vadovas R.Blazarnas diaugsi Auktaitijos, emaitijos ir Dzkijos

kinink iaugintais apyniais.

Karo istorijos entuziastai gali ne tik knygas apie kar skaityti. Laiko ir mogaus naikinam Kauno VII fort u daugiau nei 2 mln. Lt i valstybs nusipirkusi vieoji mon Karo paveldo centras vienija karo istorijos entuziastus, kurie usibr Kauno lankytin viet emlap grinti ne tik , bet ir kitus apleistus fortus.

Austja Masiokait redakcija@15min.lt

Istorijos mgj avantiraKai suinojome, kad valstybei tas objek-tas tapo nereikalingas, pagalvojome, kad kito tokio anso gyvenime nebus, tad, nors buvo pats krizs kartis, 2009-j kov tapome VII forto eimininkais, pradi prisimena Karo paveldo centro direkto-rius Vladimiras Orlovas. Jau anksiau su Kauno miesto savivaldybe bendradarbiav

forto savininkai pinigus kaup ne VII for-tui sigyti. Jie planavo fi nansikai prisidti prie VI forto sutvarkymo ir karo technikos muziejaus jame rengimo.

Valdininkai mano, jog kalbjimas apie problem jau yra problemos sprendimas. Ir jeigu tu kalbi, tai visai nebtina nieko daryti susirinkome, susirpinome, pa-rodme vienas kitam t savo susirpinim ir nubgome rpintis kitu objektu, iro-nikai apie miesto valdios poir kalba V.Orlovas.

Kad istorijos entuziastas yra teisus, ga-lima sitikinti atvykus prie VI forto jis te-bestovi apleistas.

Tuo tarpu VII fortas, kur Karo paveldo centras nusipirko u VI forto rekonstruk-cijai kauptus pinigus, pamau graja ir atgauna savo veid.

Kol forto nesigijome, mums atrod, kad ia uteks tik iek tiek paluoti, ivalyti, nuienauti, ir taps grau. Net negalvojome apie tai, kiek ia pinig teks investuoti, prisimena V.Orlovas.

Buvo taps iuklynuKauno tvirtovs VII forto istorija permai-ninga. Rusijos imperijos, soviet ir naci armijas maiusiame forte dar buvo saugo-mas Nepriklausomos Lietuvos archyvas,

rengti sandliai. ia buvo suaudyti ir keli tkstaniai Kauno yd.

I Sovietins armijos fort po Nepriklau-somybs atgavimo perm kariuomens savanoriai ia nuolat aldavo dl nepake-liamos drgms. Neturjo jie ir l, rei-kaling nors kiek sutvarkyti XIX amiaus pastat. Trko ir pajg ksmingai terito-rijai nuienauti ir saugoti tiek nuo smalsi nuotyki iekotoj, tiek nuo metalo vagi ir kit forte priedangos iekodavusi nele-gal, tiek nuo vietini gyventoj, sirengu-si ant jo laito lysves darovms auginti.

Kai Valstybs turto fondas 2009-aisiais nusprend fort parduoti, is telkojo van-dens, dumblo ir iukli baloje. Atrod, kad fortas tyliai nyks tol, kol galiausiai sudls imtamets jo plytos.

Dabar pirm kart per vis XIX amiuje prasidjusi VII forto istorij jo vartai pla-iai atverti miestelnams.

Fort igelbjo istorijos myltojai

18831889 m. pastatytas Kauno tvirtovs VII fortas buvo paskutinis Rusijos imperijos mrinis fortas.

A.Koroliovo nuotr.

Nukelta 20 psl. >>>

Usk

. Nr.

3066

21

15min 2012 m. spalio 12 d.

Pavojingas palikimasNusipirks 1889 me-tais statyt fort, Karo paveldo centras sigijo ir nemalon Soviet armijos pali-kim. Btent raudonarmieiai for-to teritorijoje pastat kelet negrabi balt plyt statini, kurie bjauroja isto-rin paveld.

Pradjus juos griauti paaikjo, kad t nuo savs ateities kartoms paliko ir ka-reiviai: sienose naujieji forto eimininkai aptiko juodai dienai paslpt ovini.

V.Orlovo teigimu, panai lauktuvi tvarkydami fort jie randa tiek, kad, pa-skambins policij dl dar vieno pavojingo radinio, kitoje laido pusje igirsta apmau-d: Ir vl tas septintas fortas.

Soviet armija sugadino ir drenao siste-m ir dar taip, kad forte tapo nepakelia-mai drgna, o gynybiniame griovyje m kauptis vanduo.

Kai soviet kareiviai um fort, jie drenao sistem vertino kaip archajik nesmon ir, jausdamiesi protingesniais u visus, pam ir upyl gruntu visus ulinius, iasfaltavo teritorij. Atjo ru-duo ir aiktels vietoje atsirado grai bala, pamau virstanti kdra, kurioje galima veisti karosus. Prajo du mnesiai ka-reivinse drgm pakilo iki 7080 procen-t, ir jokie bdai su ja kovoti neduodavo rezultat, pasakoja V.Orlovas.

Vis asfalt, kur taip uoliai forte paklojo Raudonoji armija, naujieji savininkai nu-lupo, atidengdami istorin forto grindin.

Taip buvo atrastas ir upiltas drenao ulinys, kuris po dau-gybs purvino darbo vl pradjo veikti.

Gintaro kambario rasti nesitikiDal pastat apsms vanduo per tiek met tapo savotika forto vizitine kortele, audri-nania kauniei vaizduot. Bta splio-ni, kokius lobius galt slpti paaliavusio vandens apsemtos forto erdvs.

Vienas drsiausi kad btent ia yra Antrojo pasaulinio karo metais dings Gin-taro kambarys.

V.Orlovas tokias spliones vertina skep-tikai: jo nuomone, vanduo slepia tik ne-betinkamus naudoti daiktus, kuriais atsi-krat kaunieiai.

Forto savininkas planuoja i forto teritori-jos ileisti vanden. Tai svarbu norint apsau-goti nuo irimo plytas. Atkasus dal griovio, vanduo itekt pagrindin drenao ulin, kuris jau dabar skmingai alina drgm i forto. Su juo sujungtu keraminiu vamzdiu,

esaniu 6 me-tr gylyje ir dl to nepaeistu per tiek met, vanduo itekt Ner.

Kad is planas virst realybe, rei-kia mamoio 400 tkst. Lt, kuri karo istorijos entuziastai neturi.

Skaudiai persipynusi istorijaVII fortas tai Lietuva miniatiroje: bet kuriame alies take bdami deinje tu-rsime kultros paveld, kairje iuk-lyn, kakur alia dar bus kapaviet, susi-jusi su baisiais ms istorijos momentais,

kuri Lietuvoje tikrai buvo daug, svarsto

V.Orlovas. tai ir VII forte rasta

kapaviet, kurioje guli 4 tkstani Holokausto

auk palaikai. K daryti su viena didiausi Kauno apy-

linki masini kapaviei, karo istorijos entuziastai neino ir ne-

turi l jai sutvarkyti.Dirbdami su monmis, nuo

kuri sprendim is tas priklauso, pastebjome, kad daniausiai j gal-

vose kultros paveldas net neegzis-tuoja, jie nemsto tokiomis kategorijo-

mis. Todl mums ne tiek svarbu pat fort sutvarkyti, kiek sutelkti aplink j visuo-men, tad muziej kuriame tarsi ateities kartoms, svarst forto savininkas.

Kauno miesto savivaldyb param VII forto savininkams ireikia tik padkos ratais.

Darbo VII forte uteks ne vieneriems me-tams, tai suris imtus tkstani, o gal ir mi-lijonus lit. Taiau klausim, ar VII fortui pasisek, kad kakas juo panoro rpintis, V.Orlovas atsako netiktai: Pasisek ne fortui pasisek mums patiems.

20 | Istorija

>>> Atkelta i 18 psl. Restauruotuose kareivini kazematuose rengta karybos istorijos bei karo technikos ekspozicija.

mmimimimimimimimmmmmimmimimimimimimimmimimimmimimimimimimmimmimimimiimmimimmmimimmmmiimimimimmiiimiimimmmmmiimimimimmimmimimiimimimimimmmimmmimmmmmmimimmimmmimmmmimimmmmmmmmmiimmmmimmmmmimmimmmmmmmmimmmmmmmmmmmimimimmmmmiimmmmmmimiiimmmmmmmmmiiiimimmmmmmmiiiiimmmmmmmmmmmmmmmimmimimmmmmmmmmmimmmmimmmmimmiiimimimmmmm nnnnn n nnn nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn nnnnn nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn n nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn nnnnnnnnnnnnn nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn 20202222020202020202022202022202020200022022022022202022202202202020002000222222020220222022202000202202202020202202202020200002222020220220020000002220222220202200202000222022220000200202222202000202020222222202022202000020022222222022020200002022222220022222200022020202220000020222220220020002222222220002202222222002222222222002220222220000222222200022020222220202022222222222220002222222022220000002222222200020222222200000222222022220222222000000020202222222222220200000020222222222222220002222222220000222222200000222222202222000000000000000

A.Orlovas svarsto, kad darbo forte uteks dar ne vieneriems metams.

2012 m. spalio 12 d. | DU RATAI201201201202200 2 m2 m2 2 2 . s. s. s. palpalpalpappap io io o 12 12 121212 122222222 d.d. dd.d.d.d. DDUDUDUDUDUDDDDD RRRRRRATATAAAAATATA AIAIAAIA

TTTTiiiinnnkkkkaaaa vvvviiiissssiiiieeemmmmmmmssss TTrTrTrTrTTTTTT enennnnnennnnnnnnerererererererereerreeerereererrererriiisisisisisisiiiiiiiii sisisisisisisisisssisisisisssisisssisisisississssississsssisssisititititititittitikikikikikikikikikiiinnnnnnnnnnnnssss,s,s,s,s,s,ss,s kkkkkkkkkkkkaadadadaddadadadadadadadd ddddddddddvivivivivviviviviviviiviiv rararararaarararaaattttttttttt,, , ,, , kakakakakakaaaaaaaaaaipipippippppppp sssssssspopopopopopoopopopopoooortrtrtrtrrtrttrtrttrr aavavavavavavaavimimimimimimimmmmmmo o ooooooo oooo oo o prpprprprprprprppp ieieieieieieieieieemmmmomomomomomommmm nnnnnnnnnnnn, ,,, ,,,,,gggagagagagagaggagagag lilililililililill rrrrrrrrrrrrriininininninnnniiniininininininnktkktktktktktktktktktisisisisisissisisissii vvvvvvvvisisisisissisisissii.i.i.i.ii JJJJJJJJoo o ooo oo nununununuunnnnuuomomomomomommommomomommonononononnonononone,e,e,e,eeeeee,ee,e aaaaaaaaaaanknknknknnknknnnnnnnn ststststststeseseessesssnnninininni,,, , , viviviviviviiviviviivienenenenennne osososososososososososososososos ppppppppppppppppaaavavavavavvavavavvvavavavva ararararararaararararosososososssssossoossssossss,,, ,,,, dvdvdvdvdvdvdvdvddddvdvviririririririririrrrrrraaaaaaaaaaiaiaiaiaiaiaiaiaaiiai i i i i i iii i rerererererrererererereeikikikikikiiikalalalalalalaalaaa auauauauauauuaaa dadadadadadadadaadavovvvovovovovoovovovo ddddddddauaauauauauauauua gigigigigigigig auaauauauuuaa ppppppppppasasasasasasaasa tatatataaaaaaangngngngnggg,,,,,, ooooooooo iuiuiuiuiuuuololololololoollolololololaiaiaiaiaiaiaiaiaiaaaa kikikikikikikikkkikikikkikikiiiikkiininininniniininininnniiiiinnn aiaiaiaiaiiiaiaiaiaiiii,,,, , ,, ,,sususususususususuuu kkkkkkkkkkkkkeleeleleeleleeee ioioiioooioioomimimimimimmmimmm sssssssss ararrrarar kkkkkkkelelelellelllllioioioioooooolilililiiiiillil kakakakakaka ppppppppppavavavvvavvaa araararararaaaa ,,,, jjjjjjuouuouoos s sss sususuuuuuuuuuuurererererregugugugugugugugugugugugggggggg lilililililiilililililiavavavavavavaavaaaa uususususususussususuuususuussuuusuussuususuu iiiiiiiiiiiiiirrrr r rrrr rr rr papapapapapapappappapapapapapapppp ------sisisisisisisiisss ririririiiiriiiiriiirinknknknknknnknn usususususs tttttininininni kakakakakakkk mmmmmmmmmm kkkkkkkkkkkrrrrrrrrrr vvvvvvv,,,,,,,,,, tititititttttt nknknknkkkknkaa a aa viviviiv sisisisiememememss.s.ss BBBBBBBBBBBBBBBBBBBB gagagagagagagag ntntntntntntnntt dddddddddddddddddararararararararrarrarar gggggggggggggalalalalalalallalallliiii i i i iikokokokokokokokokokokookok jjjjjjjjjjjjjjj aaaaaaaaaantntntntntntntntntntntntnnnnntnn aaaaaaaakmkmkmkmmkmmenenennukukukukukko o ooooo papapapapap krkrkrkrkkrkrkreieieieeieieieieiieieieieeeee ptptptptptpti,i,i,i,i,i, iuiuiuiuii rnrnrnrn iiiii ssisisisiinanananannn ririiririirintnntntntnti,i,i,ii,i,iiiiiiii oooooooooooo iaiaiaiaiaiaiaiaiaiiaaaa.............. ..... .NaNaNaNaNaNaNNaNaNN ,,,,,, nanananananna,,, , , , nenenenenennn bebebebebebebebb nntntntntntt nnnnnetetetetetettee yyyyyyyiaiaiaiaiaiaiiaiiaii nnnnnnnukukukukukukukukriririririisisisssisi,,,, ssakakakakkoooo G.G.GG.GG VoVoVoVolulululungngngnggggeveveveveevevevevvvvvevvvevve iiiiiiiiiiiiiuiuiuiuiuuus.s.s.s.ssssssss. SvSvSvSvSvSvSvSvSSSvvSvS arararararararrrrrrararrrrrrrarrbbbbibibbbbbibbbbbbbibbbbbbbb auauauauauaauuaauusisisisisisia,aa,a,a, ppppppasasasasassssssiririririiri ininininnii ktkktktkttktii iiii sasasaaauuuuuuuuu titittitit nknknknknkkkkkamamammamammm krkrkrk vvv... TTTamamammmmmmmmmmm ttttttttttttttttrerrrerererererrrerrrerrrerrerenenenenenenennnnnnn ririririris ss s spapapapapapapapaappappppppppppapppppppp tatataaatataaaaatariririririririiiir aa a aaaa aaa sssssssigigigigigigigytytytytyty i i pupuuupupupuuulslsllslslslslslsllsomomomomomomomomoooo eteteteteete rrrrrrrrrrr jjjjjisisiisisiss nnnnnneleleleelelleieieieis s ssssssss s sssssss pepepepepepepepepppeppppppppppppppppeeepppp rsrsrsrsrsisisisistteteteeengngngngggggggggggtitititittt ...

KoKoKoKoKooKoKokkkkkkkkk kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkonononononononononoonoooo krkrkrkrkrkreeeiaiaiaiaiaiaaaiii i iiii dvdvdvdvdvdvdvdvdvdddd iririririririrrriiratatatatattatttttata pipipippipppppppp rkrkrkkkkktititititiiiii,,, ataataatsisisisis vvvvvvelelelelgigigigigg ananananaa tttttt gggggg,,,, ssssssvovovovovovo---rrrrrrrrr iiiiiiir r rr popopopopoopopopopooopp rererererr ikikikikikikikkkkkiuiiiiiuiuiuiuiuus,s,s,s,,,, gggggggggggggrerereereiiiiiiaiaaiaiaaususuusususuu iaiaiaiaiaiaiaiaaaaaaaaaiii i iiiii iii papapapapappadddddssssss papapapapapasssisisiiririririnknknknknkktitititititii ppppppaararardududududuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuotototooooooo uvuvuvuvuvvssss kokokokokokokokokookonsnsnsnsnsssssnssssuuuuuuululuuuuuu tatatatataaantntnnntntnntn asasaaasasaaassasasaasaaasaasasaaaas... RRaRaRaRaaRRRRaatttttttttt dddddddddydydydydydydydyy isisisissisisiss ddddddddidididdiddddelelelelelsss rrrrreieiieiie kkkkkkk mmmmmmmm sss s s neneneneenetutututututut rrrrrrs,s,s,s, ooooo tatatataiiii rrrrrrmomomomommooooooooooooooooooooooo aaaaaaukukukukukukukukuukttttttttt isisisissis yyyyyyrararraaaar vvvvvvvvieieieieeenanananan ss s ss svsvsvsvsvvararaa bebebebesnsnssnsnniiii mmmmmmatatatatatavavavavavavimimimimimim....

AAAAAAAAAAAAAAA nknknnknknknknknknknknknn ssssssssiaiaiaiaiaiaiaiaaaiaiiiiiaiiiii u u u uuuuuuuuu bububububububububuububuuvovovovovvovovooovovovovovvvvvvvvvvvvv vvvvvvvvvvvvvvvvvvvvisiisisisisisisiiiiiiisiskakakakakakakakakaakakaaaaaaaasssssss sss s ss s s s ss aiaaiaiaiaiaaaaaiaiaaaaaaiaaaaiiikkkkkkkkkkkkkkku:u:u:u:u:u:uuuuuuu jjjjjjjjeieieieieieieieieieieieieieieiiieiieiiiguguguguguuuuuuuuuuuuuuuuuuguuuu sssssssstotototototototototoot vvivivivivivivvviiiiv ntntntntttntntnnnn aaaaaaaaapppppppppppp eeereeeeeeerererererereeeeeeeeeeeeeeeeeeee guguggguguguguuguguuuuuusss ssssssrrrrrrrrrrr mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm kkkkkkkkkkkkkkkkkkkiriririririrrriririririririiiirrrkkkkkkkkkkkkkkkkk ninininiininiesesesesesesesesessessesesees nnnnnnnnnnnnnnesesesesesesessesesesssssppapapapappapapapappapapappapappppapapppaaapapppppppppppp ududuududdududdddudududududuuddduududduddududddudududuuduu iiiiiiiiiiiiia,a,a,a,a,aa,aaa,aaa,aaaa rrrrrrrrrrrmmmmmmmmmmm