lietuva 7p. ekonomika 9p. pasaulis 10p.

Po­li­ti­kų­gin­čus­­dėl­ban­ko­­„Sno­ras“­­narp­lios­­ša­lies­­tei­sė­sau­ga.

Svei­ka­tin­gu­mo­­cent­rai­džiū­gau­ja­­su­lau­kę­nuo­­žie­mos­į­ši­lu­mą­­bė­gan­čių­­lan­ky­to­jų.

Mūšis­prieš­­Vengrijos­reformas­­vyksta­ir­Budapešto­­gatvėse,­ir­Briuselio­­valdžios­­koridoriuose.

„Ne ži no ji mas at ve dė į pa ži ni mą“, –

Dienos citata

Pažinę STT rūstybės skonį

Ar bu čia vo Kau no tarybos po li ti kas H.Dak ta ro žie dą?„Ne aš vie nas kie tas bu vau, vi sas sky rius toks bu vo“, – dar bą po li ci jo je pri si me­na Dar bo par ti jos ir Kau no ta ry bos na­rys Ar tū ras Te pe lys. Vi sai ne se niai ma fi­jos kles tė ji mo lai­kus jam te ko pri­si min ti liu di jant Klai pė do je, Hen ri ko Dak ta ro by lo je.

­sa­ko­pir­mo­sios­kny­gos­apie­­lie­tu­viš­ką­ją­egip­to­lo­gi­ją­au­to­rė­Kau­no­­

mu­zie­ji­nin­kė­A.Snit­ku­vie­nė.

miestas 2p.

smūgis jaunystės kultui spoRtas 14p.

Sausio 21, 2012Nr. 17 (19576)Kaunodiena.lt2,50 Lt

Šeštadienio

30p.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva antrankius pajunta vis daugiau Kauno miesto ir rajono politikų bei valstybės tarnautojų rankų. Blogąja prasme pasižymė­jusiųjų sąraše – nuo garsiojo auk­sinio tualeto statytojų iki įtakingų valdžios žmonių.

Skandalingiausiųjų dešimtuko vir­šūnėje – Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, aukščiausias pareigas užimantis miesto politikas, pate­kęs į STT nemalonę. Dauguma as­menų iš šio sąrašo jiems keltus įta­rimus kategoriškai neigė, sakė tapę politinių žaidimų aukomis. Daugu­ma jų iki šiol laukia teismo verdikto, vienintelis Enrikas Daktaras, teistas už su politika nesusijusius nusikal­timus, ragavo ir kalinio duonos.

Dia na kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Fra zė ta po spar nuo taKlai pė dos teis me nag ri nė ja mo­je H.Dak ta ro ir ki tų jo gau jos na­rių by lo je nu skam bė ju si bu vu sio Organizuotų nusikaltimų – 6­ojo sky riaus ko mi sa ro A.Te pe lio fra zė apie ra mius lai kus Kau ne ži niask­lai do je tuoj su skam bo straips nių ant raš tė mis.

„Kau nas bu vo ra mus mies tas, kai tuo me tu Vil nius ir Klai pė da šau dė­si ir sprog di no si“, – teis me pa reiš kė bu vęs pa rei gū nas. Ra miais Kau nui me tais A.Te pe lys pa va di­no 1992­uo sius. 4 To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

vin gis: ­� bu­vęs­įta­kin­gas­pa­rei­gū­nas,­da­bar­–­Dar­bo­par­ti­jos­ir­Kau­no­ta­ry­bos­na­rys­A.Te­pe­lys­liu­di­jo­H.Dak­ta­ro­by­lo­je.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas39 0,63 63

ŠeŠtadienis, sausio 21, 2012

Bu vęs Kau no me ras Vy tau tas Šus­taus kas prieš de vy ne rius me tus įve dė Hen ri ko Dak ta ro sū nų pro Kau no mies to sa vi val dy bės ta ry bos sa lės du ris, ta čiau jau na sis E.Dak­ta ras Kau no po li ti kos van de ny­se brai dė neil gai – bu vo su lai ky tas pir mo jo ta ry bos po sė džio iš va ka­rė se. To už te ko pri vi le gi joms įgy ti.

Lais vės atė mi mo baus mę jis at li ko va di na mo jo je pa rei gū nų ko lo ni jo je, kaip sa vi val dy bės ta ry bos na rys.

Už nar ko ti kų kont ra ban dą ir ne tik rų pi ni gų pla ti ni mą še še­riems me tams ne lais vės nu baus­tas E.Dak ta ras į lais vę išė jo at li kęs pu sę baus mės. Dau giau E.Dak ta ras po li ti ka ža dė jo neuž siim ti.

Skan da lin gas Kau no de šim tu kasSpe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) dal gis pjau na vis aukš čiau. Kau no mies te ir ra jo ne ant ran kius spė jo pa si ma tuo ti ir svar bius po stus uži man tys tar nau to jai, ir įta kin gi po li ti kai. Tai gi – pa gal po stų ir as me ni nę įta ką STT su do mi nęs po li ti kų ir val di nin kų de šim tu kas.

Įta kin gas kon ser va to rius bu vo su­lai ky tas kar tu su V.Viz ba ru. Jis at li ko tar pi nin ko vaid me nį tarp V.Viz ba ro ir jam ky šį per da vu sių vers li nin kių.

Su lai ky mo me tu A.A.Ba lu tis bu­vo sa vi val dy bės ta ry bos na rys, bet yra ėjęs ir me ro pa va duo to jo pa rei­gas, vi są lai ką ypač rū pi no si di de­

lių sta ty bų klau si mais. A.A.Ba lu tis iš si su ko su ga na men ka baus me. Jis nu baus tas vie nų me tų lais vės atė­mi mo baus me, ją ati de dant me­tams. Bu vęs kon ser va to rius teis mo ma lo nės su lau kė, nes bu vo vie nin­te lis tei sė sau gai vis ką iš klo jęs kal­ti na ma sis.

Tai – kol kas di džiau sią svo rį Kau­ne tu rin ti fi gū ra, ku riai ka da nors iš drį so pa gra sin ti STT. So cial de­mok ra tui vi ce me rui K.Kriš čiū nui pa reikš ti įta ri mai pikt nau džia vi­mu tar ny ba, jis su lai ky tas mė ne­siui. Kar tu su juo STT su lai kė dar ke lis žmo nes.

„Kau no ko mu na li nio ir bu­tų ūkio“ va do vas To mas Pil vi nis ir K.Kriš čiū no vi suo me ni nė pa dė jė ja pa leis ti į lais vę po pa si ža dė ji mo nie­kur neiš vyk ti, o sa vi val dy bės įstai­gos „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš­te lės“ va do vą Al gi man tą Pui do ką teis mas lei do su lai ky ti mė ne siui.

Kęs tu tis Kriš čiū nas

Vir gi ni jus Viz ba ras

Be veik prieš ket ve rius me tus su lai­ky tas tuo me tis Li be ra lų ir cent ro są jun gos na rys, Kau no ap skri ties vir ši nin ko pa va duo to jas V.Viz ba­ras kal tin tas ky šio ėmi mu, pikt­nau džia vi mu tar ny bi ne pa dė ti mi ir do ku men tų klas to ji mu.

Kau no mies to apy gar dos teis­mas praė ju sią va sa rą nu spren dė, kad pa kan ka įro dy mų, jog V.Viz­ba ras paė mė 100 tūkst. li tų ky šį iš vers li nin kių Bi ru tės Jab lons kie nės

bei Lai mos Ba ra naus kie nės ir val­di nin ką pa siun tė į ka lė ji mą ket ve­riems me tams.

V.Viz ba ras spren di mą ap skun dė. Šiuo me tu by la nag ri nė ja ma Lie tu­vos ape lia ci nia me teis me. V.Viz­ba ras tei gė, kad is to ri ja po li ti zuo­ta, ne va su kur ta vie na me iš by los epi zo dų už fik suo tam tuo me čiam Sei mo pir mi nin kui Vik to rui Mun­tia nui su komp ro mi tuo ti. Pats V.Mun tia nas bu vo iš tei sin tas.

Ro mal das Ra ba čius

Bu vęs So cial de mok ra tų par ti jos na rys R.Ra ba čius kal ti na mas pri si­dė jęs švais tant pi ni gus va di na mo jo auk si nio tua le to sta ty bai. Tua le tas pa sta ty tas ir už pa slau gas su ran­go vais at si skai ty ta, kai R.Ra ba čius bu vo sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos di rek to riaus pa va duo to ju. Kau­no apy gar dos teis me by la at vers ta

už per nai, ta čiau iki šiol neiš nag ri­nė ta. Ne tik R.Ra ba čius, bet ir ki ti kal ti na mie ji tei gia, kad tik rie ji kal­ti nin kai te be sė di val džio je.

Pats R.Ra ba čius pir miau sia baks no ja į bu vu sį sa vo vir ši nin ką, vyks tant tua le to sta ty bai sa vi val­dy bės ad mi nist ra ci jos di rek to riaus pa rei gas ėju sį Vy gan tą Gu dė ną.

Ed mun das Ba la se vi čius

Praė ju sių me tų ko vą su lai ky tas ir tik lie pą į lais vę iš leis tas bu vęs Kau no mies to sa vi val dy bės Švie­ti mo ir kul tū ros de par ta men to di­rek to rius E.Ba la se vi čius įta ria mas ne kar tą paė męs ky šį.

Is to ri ja nu si pel nė neei li nio dė­me sio, nes kon ser va to rius E.Ba­la se vi čius ku ra vo sri tį, rei ka lau­jan čią ypa tin go dy džio fi nan si nių iš tek lių. Kas met švie ti mo reik­mėms sa vi val dy bė išeik vo ja maž­

daug pu sę sa vo biu dže to. Iš leis tas į lais vę E.Ba la se vi čius įsi dar bi­no pe da go gu. Bu vo pa skli dę gan­dų, kad bu vu siam kon ser va to riui pa vyks leng vai iš si suk ti, ta čiau Kau no apy gar dos pro ku ra tū ra pa ti ki no, kad by la grei tai pa sieks teis mą.

Kar tu su E.Ba la se vi čiu mi pa rei­gū nai su lai kė jo pa val di nius: Ni jo lę Sta sę Gry bė nie nę, Va len tą Ra žans­ką ir Pet rą Ast rai tį.

Adol fas An ta nas Ba lu tis

Vid man tas Spruo gis

Prieš sep ty ne rius me tus su lai ky tas tuo me tis Kau no ra jo no sa vi val dy­bės ta ry bos na rys ir me ro pa ta rė jas, Ro lan do Pa kso par ti jos bend ra žy­gis, bu vo nu teis tas dėl ky ši nin ka­vi mo. V.Spruo gis su lai ky tas kar­tu su bu vu siu sa vi val dy bės Ke lių ir trans por to sky riaus ve dė ju Ro­ber tu Ra moš ka. Abu vy rai pri pa­žin ti pikt nau džia vę tar ny bi ne pa­dė ti mi ir ėmę ky šius. Jie skun dė si

Lie tu vos Aukš čiau sia jam Teis mui, ta čiau šis skun dą at me tė.

Už gro tų Kau no ra jo no vei kė jams at si sės ti ne te ko, ta čiau abu bu vo nu teis ti lais vės atė mi mo baus mė­mis, jas ati de dant me tams. Part­ne riams už draus ta ke le rius me­tus dirb ti vals ty bės tar ny bo je. V.Spruo gis yra ėjęs Kau no ra jo­no sa vi val dy bės me ro pa va duo to­jo pa rei gas.

Al gi man tas Pui do kas

Bu vęs Kau no mies to sa vi val dy bės ta ry bos na rys pa sta rai siais me­tais ne bu vo puo lęs į jo kios par ti jos glė bį. Tai grei čiau siai jam ir lei do „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lių“ va do vo kė dė je iš lik ti taip il gai.

A.Pui do kas bu vo už kliu vęs ne vie nai val džiai, ta čiau dip lo ma ti nių ga bu mų ne sto ko jan tis ža liask ver­

nių va das su ge bė da vo vi siems įtik­ti. Pas ta ruo ju me tu jo va do vau ja ma įmo nė bu vo ta pu si be dar bių kon­ser va to rių prie globs čiu.

Praė ju sią ka den ci ją A.Pui do ko pa va duo to ju dir bo Ge di mi nas Bud­ni kas, šią – V.Gu dė nas. Šią sa vai tę A.Pui do kas, kaip ir K.Kriš čiū nas, su lai ky tas mė ne siui.

Bro nis lo vas Ku čins kas

Jo nas Ža liš ke vi čius

En ri kas Dak ta ras

Tai – vie nin te lis auk si nio tua le to by lo je ant kal ti na mų jų suo lo ša­lia val di nin kų at si sė dęs sa vi val dy­bės po li ti kas. Ta ry bos na rys B.Ku­čins kas pa dė jo pa ra šą ant ga lu ti nio dar bų per da vi mo ak to.

Po li ti kas ban do neig ti pa ra šo reikš mę. Ta čiau įta ria ma, kad šio je

is to ri jo je jis ga lė jo su vai din ti ne tik pa ra šo au to riaus vaid me nį. B.Ku­čins ką ir taip pat tei sia mą tua le tą sta čiu sios bend ro vės „TK spren­di mai“ di rek to rių ga my bai Egi di jų Rač kaus ką vie ni jo pri klau so my bė tai pa čiai Al gir do Pa lec kio va do­vau ja mai par ti jai.

Kon ser va to rius J.Ža liš ke vi čius, ke­le rius me tus Kau no sa vi val dy bė je dir bęs Mies to ūkio de par ta men­to di rek to riu mi, la biau pa gar sė jo ato sto go mis ir ne dar bin gu mo pa­žy mo mis nei dar bais, ta čiau spė jo įsi vel ti ir į auk si nio tua le to is to ri­ją. J.Ža liš ke vi čiaus vaid muo neat­

ro do iš skir ti nis, ta čiau jis va do va vo de par ta men tui, ku ris ir tu rė jo ku­ruo ti skan da lin gą sta ty bą.

Iš vi so dėl auk si nio tua le to ant tei sia mų jų suo lo sė do sep ty ni bu­vę ar ba esa mi tar nau to jai, vie nas po li ti kas ir trys tua le tą sta čiu sios bend ro vės dar buo to jai.

Parengė Ta das Šir vins kas

Evaldo Butkevičiaus, Evaldo Makarsko, Artūro Morozovo, Tomo Raginos, Tomo Urbelionio (BFL), nuotr.

3

Miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

ŠeŠtadienis, sausio 21, 2012

Ve re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Vy tau to Di džio jo uni ver si te to (VDU) So cia li nių moks lų fa kul te­tas nau jus moks lo me tus 2013­ai­siais tu rė tų pra dė ti nau ja me fi lia­le Jo na vos gat vė je. Šiuo me tu ku­ria mas sta ti nių an samb lio bū si­mas vei das.

Ras tas spren di mas – ant sta tasJo na vos ir P.Kal po ko gat vių san­kir to je, bu vu sio se Kau no sta ty bi­nin kų ren gi mo cent ro pa tal po se, šei mi nin kau ja VDU. Čia nu ma to­ma per kel ti So cia li nių moks lų fa­kul te tą.

Nau jo se pa tal po se nu ma to ma įreng ti au di to ri jas, bib lio te ką, 200 vie tų kon fe ren ci jų sa lę, val gyk lą ir ki tas rei ka lin gas erd ves.

Da lis ne nau do ja mo sta ti nių komp lek so sta ty ta 1938 m., ta­

čiau 1981 m. vy ko re konst ruk ci­ja, kiek pa ki to se nų jų sta ti nių ar­chi tek tū ra, at si ra do pa pil do mų prie sta tų. Vis dėl to esa mų plo tų ne pa kan ka, to dėl nau jie ji šei mi­nin kai nu spren dė ant vie no iš so­viet me čiu sta ty tų prie sta tų pa sta­ty ti ant sta tą.

Pro jek to au to rius ar chi tek­tas Vai nius Ša loms kas pa siū lė du spren di mo va rian tus: ant sta tas plokš čiu sto gu pri si gre ti na prie se no jo na mo, ku rio sto gas šlai ti­nis. Ant ra ja me va rian te siū lo ma po vien ti su šlai ti niu sto gu pa kiš ti ir nau ją jį ant sta tą.

De rins se na ir nau jaMi nė to komp lek so pa sta tai nė ra įtrauk ti į kul tū ros ver ty bių re gist rą, bet pa vel do spe cia lis tai re ko men­da vo ge ra no riš kai iš sau go ti sme to­ni nės ar chi tek tū ros de ta les, pa vyz­džiui, kar ni zus, lan gų an gas ir ki ta.

Vis dėl to nau jai ku ria mas ar chi­tek tū ri nis da ri nys dėl vien ti su mo sto kos su kė lė abe jo nių mies to ur­ba nis tams, to dėl jie pa siū lė au to­riams pa si tar ti su Kau no ar chi­tek tū ros ir ur ba nis ti kos eks per tų ta ry ba (KAUET).

Dau gu ma pro fe sio na lų, am žiu­mi ir pa tir ti mi len kian tys jau ną pro jek to au to rių V.Ša loms ką, pa­ta rė jam ieš ko ti ele gan tiš kes nių iš raiš kos prie mo nių. Tie sa, bend­ros nuo mo nės, ko kį sto gą ręs ti virš ant sta to – plokš čią ar šlai ti­nį, ne bu vo.

Eks per tai pa ta rė iš lai ky ti tiek sme to ni nę, tiek so vie ti nę ar chi­tek tū rą, o nau jo ji pa sta to da lis, įsi ter pu si tarp jų, tu rė tų bū ti šiuo­lai ki nis kū ri nys.

Re ko men duo ta ne dar ky ti išo rėsKAUET na riai pa brė žė, kad šiuo­lai ki nė ar chi tek tū ra – tai ne bū ti­

nai vien stik las, plokš čias sto gas. Be to, tai ne bū ti nai tu ri bū ti kont­ras tin gas ak cen tas se nes nėms pa­sta tų komp lek so da lims. Nau jo­ji pa sta to da lis nuo se no sios ga li skir tis ir ne daug.

Ne ma žai klau si mų ky la ir dėl to, kad se nuo sius pa sta tus ke ti­na ma šil tin ti. Ant fa sa dų už dė jus ne ma žą šil ti na mo sios me džia gos sluoks nį, kai ku rie ar chi tek tū ri­niai ele men tai, pa vyz džiui, kar­ni zai, pa si slėps. Eks per tai re ko­men da vo, kad iš išo rės ap šil ti nus sie nas, de ko ra ty vios de ta lės bū­tų pa ko re guo tos ir at ro dy tų taip, kaip iki ap šil ti ni mo.

VDU pro jek tų va do vo Ša rū no Berk ma no tei gi mu, sta ty bos dar­bus ti ki ma si pra dė ti šie met va sa­rą ir baig ti per me tus. Ob jek to re­konst ruk ci jai ir sta ty bai iš ES fon dų ir Lie tu vos vals ty bės biu dže to nu­ma to ma skir ti apie 6 mln. li tų.

Ants ta tas: �� fa�kul�te�tui�neuž�ten�ka�esa�mų�pa�tal�pų,�to�dėl�ant�dvie�jų�aukš�tų�so�vie�ti�nio�prie�sta�to�nu�spręs�ta�pa�sta�ty�ti�dar�du�aukš�tus,�ta�čiau�ar�chi­tek�tū�ri�nė�iš�raiš�ka�eks�per�tams�su�kė�lė�abe�jo�nių.� ��������������������������������������������������������������������������������������������������Bend�ro�vės�„In�ži�ne�ri�nė�min�tis“�kom�piu�te�ri�nis�vaiz�das

VDU stu den tams ren gia ma nau ja bu vei nė

Skan da lin gas Kau no de šim tu kas

Evaldo�Butkevičiaus,�Evaldo�Makarsko,�Artūro�Morozovo,�Tomo�Raginos,�Tomo�Urbelionio�(BFL)��nuotr.

4

miestasšeštadienis, sausio 21, 2012

To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

„Kau ne tuo me tu bu vo ty lu. Triukš ma vo Klai pė­

do je ir Vil niu je. Mes pa sa kė me žu­li kams: jei no ri te, šau dy ki tės tar­pu sa vy je kur nors miš kuo se, bet kad ne nu ken tė tų ci vi liai žmo nės“, – po zi ci jos ne kei tė A.Te pe lys.

„Kau ne mes pa ban dė me su val­dy ti ma fi ją, nes iš nai kin ti ją ga li ma tik iš šau dant“, – įžval go mis pa si­da li jo A.Te pe lys.

Ma si nio ban di tiz mo me tai„Bu vo kal bų, kad Te pe lys ap dė jęs mo kes čiais pu sę Kau no“, – ne slė­pė eks ko mi sa ras, pri si mi nus di­džio sios pri va ti za ci jos lai kus, kai ža liaš var kiai vers li nin kai su pir ki­nė jo dar vi sai ne se niai kles tė ju sias ga myk las ir įmo nes.

„Mes da rė me vis ką, kad juos (nu si­kals ta mų gru puo čių na rius – red. pa st.) val dy tu me ir su val dy tu me, o ėmė ir pa­ra šė apie ma ne, kad vos ne ma fi jai va­do va vau“, – tei gė A.Te pe lys.

Kau ne, pa sak A.Te pe lio, ra mūs me tai iš ties ne bu vo to kie jau ap­snū dę. 1991 m. nu si kals ta mu mas Kau ne bu vo ge ro kai išau gęs. Kū rė si įvai raus ly gio ban di tų gru puo tės.

Ma si nis ban di tiz mas Vi daus rei­ka lų mi nis te ri jos va do vy bei kė lė ne ri mą, o 6­oji val dy ba, su kur ta ko vai su or ga ni zuo tu nu si kals ta­mu mu, aki vaiz džiai ne su val dė au­gan čio nu si kals ta mu mo ne tik Kau­ne, bet ir vi so je Lie tu vo je.

Už mi nuo tas Lu ro au to mo bi lisYpa tin gą, anuo met dar šeš to­kais va din tą, po li ci jos 6­ąjį sky rių A.Te pe lys pa li ko ne be skan da lo. Dėl įta ri mų są sa jo mis su nu si kals­ta mo mis gru puo tė mis jo tar ny ba var gu ar ga lė jo tęs tis.

Ta čiau ir šiems kal ti ni mams da­bar ti nis po li ti kas tu ri pa si tei si ni­mą. A.Te pe lio lū po se – Ho li vu do tri le rio sce na ri jų pri me nan tis pa­sa ko ji mas apie ma fi jos nu pirk tus aukš tus pa rei gū nus ir ne nu per ka­mus „šeš to kus“.

„Bu čia vai H.Dak ta rui žie dą“Kai tar dy to jas at ver tė Dak ta rų gru­puo tės by lą, A.Te pe lys pa ma tė ten pri seg tą jo nuo trau ką. Pa rei gū nas pa si ju to re mia mas prie sie nos.

„Mes tu ri me in for ma ci jos, kad kai ta ve prii mi nė jo, tu bu čia vai H.Dak­ta rui žie dą“, – to kius tar dy to jo žo­džius ci tuo ja Kau no mies to ta ry bos na rys, bu vęs kri mi na lis tas.

„Pa siū liau ne žiū rė ti se ria lų apie ma fi ją, išei ti į tur gų su bo bu tėm pa si šne kė ti, pa si rink ti tos in for­

Ar bu čia vo Kau no tarybos po li ti kas H.Dak ta ro žie dą?

ma ci jos, – juo kė si da bar ti nis po­li ti kas. – Aš bu vau kaip įstri gęs gerk lė je kau las. Vaikš čio jo di de li pi ni gai, ku riuos gau da vo di de li pa­rei gū nai, o mes čia spau dė me tuos, ku rie tuos pi ni gus da rė.“

„Rei kė jo kaž kaip at si kra ty ti ma­ni mi. Kai pa ra šiau pa reiš ki mą išei ti iš dar bo, sa vai tę gė rė iš džiaugs mo, bet ne žu li kai, o pa rei gū nai. Tik po sa vai tės at si pei kė ję pa skam bi no, kad at neš čiau gink lą ati duo ti“, – pa sa ko jo A.Te pe lys.

Ki to kia pa gal baItin su dė tin gi lai kai, pa sa ko jo A.Te pe lys, bu vo pir mai siais ne­prik lau so my bės me tais. Žmo nės bi jo jo ma fi jos, re ke to. Pap ras čiau bu vo mo kė ti. Bet ber niu kais va­din tų ma fi jos pa siun ti nių ape ti tas bu vo be ri bis.

Ma fi jos smau gia mi vers li nin­kai kar tais ne be su si gau dy da vo, nei kam, nei kiek mo ka, kiek iš vi­so rei kia mo kė ti, ar ap skri tai eg­zis tuo ja konk re čios su mos. Pa si­ti kė ji mas po li ci ja bu vo smu kęs iki že miau sio ly gio.

„Atei na vers li nin kas ir ver kia, kad jį re ke tuo ja, bet pa reiš ki mą po li ci jai ra šy ti bi jo. Ką man rei kė jo sa ky ti? Eik lauk, jei ne ra šai pa reiš­ki mo? Aš da ry da vau ki taip: su ži­

no da vau, ko kia gru puo tė re ke tuo­ja, su si ras da vau tos „šei mos“ gal vą ir paaiš kin da vau, kad jei dar kar tą at va žiuos pas tą žmo gų, nu suk siu gal vą“, – pa sa ko jo A.Te pe lys.

O kaip dėl kal bų, kad už gy nė­jo pa slau gas tek da vo at si skai ty­ti su juo?

A.Te pe lys paaiš ki no: „Bū da vo ir to kių vers li nin kų, ku rie im da vo pi­ni gus iš sa vų už ta ria mą ma no tar­pi nin ka vi mą.“

„Aš jau ne dir bau sis te mo je, kai tu­rė jau ap sau gos fir mą. At va žia vo vie­nas pa žįs ta mas ir pa klau sė, kiek jam mo kė ti už „sto gą“. Jis bu vo įsi ti ki­nęs, kad ta da, kai at mu šiau re ke tuo­to jus, jis nuo lat mo kė jo ne va man“, – sa vo ver si ją dės tė A.Te pe lys.

Su si gu lė ję pri si mi ni maiPo kal bio pra džio je po li ti kas juo­ka vo, kad tai – jau se ni lai kai ir jis ne ka žin ką beat si me na. Ta čiau įsi­siū ba vus po kal biui ėmė lįs ti, re gis, smulk me nos, aiš kiai ro dan čios, kaip gi liai bu vu sio pa rei gū no at­min ty je įsi rė žę tar ny bos tei sė sau­gos sis te mo je lai kai. A.Te pe lys ėmė net kal bė ti tų lai kų žar go nu.

„Su si de rin da vo jie (nu si kals ta mos gru puo tės – red. pa st.) per pro ku­ra tū rą, teis mus. Pa me nu, pu sę me tų dir bo me su Ra mū no Kuz mi no­Ra­

maš kės gau ja. Paė mė me juos. Pa gal jau priim tą įsta ty mą dėl nu si kals ta­mo su si vie ni ji mo ga lė jo vi si gau ti po 10–13 me tų. Vė liau te ko bend rau ti su pa čiu R.Kuz mi nu, jis pa pa sa ko jo, kad su si mo kė jo pro ku ro rams, ku rie pri tai kė pa pras tą straips nį ir ga vo tik 3 me tus. Ra maš kė sa kė, kad 60 tūkst. do le rių su mo kė jo“, – kal bė­jo eks ko mi sa ras.

Pri va ti za ci jos pi ko lai kais, A.Te­pe lio skai čia vi mu, ob jek tą, ku ris bu vo ver tas mi li jo no, ma fi ja pirk­da vo už 60–70 tūkst. At sis kai ty mo va liu ta anuo met bu vo do le ris.

Nu siun tė pas He ny tęA.Te pe lys tu ri sa vo nuo mo nę apie vers li nin ko Si gi to Čia po, nu šau to prie na mų, kles tė ji mo is to ri ją.

„Anks čiau žu li kai vers li nin kus tik re ke ta vo. Pas kui pa ma tė, kad jie ga li pa dė ti už dirb ti, to dėl žu­li kai pra dė jo ne šti sa vo pi ni gus

vers li nin kams. Išė jo, kad tie vers­li nin kai dir bo kar tu su žu li kais“, – kal bė jo A.Te pe lys.

„Kai S.Čia pas pra dė jo bend­ra dar biau ti su Pši dze (And riu mi Jan ke vi čiu mi, va din tu vie nu Kau­no ma fi jos įkū rė jų ir lai ky tu vie­nu pro tin giau sių or ga ni zuo tų nu­si kal tė lių ap lin ko je – red. pa st), H.Dak ta ras dar Ru si jo je sė dė jo. S.Čia pas su Pši dze bu vo pir mie ji, ku rie ėmė su ktis kar tu“, – pri si­mi nė A.Te pe lys.

„KGB mo kyk lą bai gęs S.Čia pas bu vo ne dur nas, – tei gė bu vęs pa­rei gū nas. – Jis pri si trau kė dak ta rus prie sa vęs. Vers li nin kas bu vo paė męs dau ge lio ga myk lų dist ri bu ci ją. Daug pi ni gų nu ne šė. Pa skui pri si kvie tė bu vu sių pa rei gū nų. Taip ša lia S.Čia­po at si ra do Ju ri jus Mi levs kis. Juo kin­ga, už ką pa so di no H.Dak ta rą.“

„Atė jo Mi levs kis pas ma ne ir pa­si guo dė, kad ma ši ną pa vo gė. Nep­ra si dė jau. Pa siū liau pa čiam su­si siek ti su He ny te, pa sa kiau, kad ži nau apie jų san ty kius“, – pa sa­ko jo A.Te pe lys.

Už pa slau gą – šil ta vie te lėA.Te pe lys iš dės tė ga li mą su si ta ri­mo sche mą: J.Mi levs kiui bu vo pa­siū ly ta pa dė ti pa so din ti už gro tų Dak ta rą, o už tai jam pa ža dė jo Or­

1

O, Te pe lys bend ra­vo su žu li kais! Bet juk tai bu vo ma no dar bas.

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Iš pa rei gų trau kia si pa gar sė ju si Kul­tū ros pa vel do de par ta men to (KPD) Kau no te ri to ri nio pa da li nio va do­vė Ire na Vaš ke lie nė. De par ta men­tas ži nią ofi cia liai pa tvir ti no, bet pa­tiks li no, kad I.Vaš ke lie nė šiuo me tu tu ri ne dar bin gu mo la pe lį.

Spė ja ma, kad priim ti spren di mą il­ga me tę KPD Kau no pa da li nio va­do vę grei čiau siai pa stū mė jo va di­na mo jo stik lai nio Lais vės alė jo je

is to ri ja. KPD ga vo I.Vaš ke lie nės pa­reiš ki mą at leis ti iš pa rei gų.

„I.Vaš ke lie nė at si sta ty di na sa vo no ru. Sau sio pa bai go je jai su kan ka 61 me tai, tad ji pra šo si iš lei džia ma į pen si ją. Be to, jai yra pa blo gė ju si svei ka ta ir iš duo tas ne dar bin gu mo la pe lis. Į dar bą di rek to rė grįš sau­sio 23 d., per duos vi sus dar bus ir tai bus jos pa sku ti nė dar bo die na“, – tei gė KPD at sto vė spau dai Jo lan­ta Miš ki ny tė.

Šiuo me tu Kau no te ri to ri niam pa da li niui va do vau ja I.Vaš ke lie nės pa va duo to ja Eve li na Ka ra le vi čie nė.

Su pa čia di rek to re re dak ci jai su si­siek ti ne pa vy ko – jos te le fo nas bu­vo iš jung tas.

Dėl sa vo veik los I.Vaš ke lie nė draus mi nių nuo bau dų bu vo ga vu­si dar 2007 m.

Ki lus skan da lui dėl stik li nio ant­sta to Lais vės alė jo je, KPD di rek to­rės Dia nos Var nai tės įsa ky mu bu vo su stab dy ti KPD Kau no te ri to ri nio pa da li nio va do vės įga lio ji mai, o de par ta men tas ėmė tik rin ti vi sus pa sta rai siais me tais Kau ne su de­rin tus ir ren gia mus de rin ti de ta­liuo sius pla nus.

I.Vaš ke lie nė išei na į pen si ją

Kie tas: ­� A.Te­pe­lys­ti­ki­na­ne­bi­jo­jęs­ma­fi­jos,­nors­yra­su­lau­kęs­gra­si­ni­mų­nu­žu­dy­ti.

5

miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

šeštadienis, sausio 21, 2012

Arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Miš ko že mę pa den gus snie go sluoks niui, lau ki niams žvė rims at si ran da nau ja grės mė – bra ko­nie rių, va di na mų kil pi nin kais, ža ban gos. Apie miš kuo se pa spęs­tus kil pi nin kų spąs tus ins pek to­riams daž niau siai pra ne ša me­džio to jai.

Gre sia krau pi mir tisAp lin kos mi nis te ri jos Kau no re­gio no ap lin kos ap sau gos de par ta­men to gy vo sios gam tos ap sau gos ins pek ci jos ve dė jas Alvydas Glins­kis „Kau no die nai“ sa kė, kad šiais me tais pra ne ši mų apie kil pi nin kų spąs tus kol kas neuž fik suo ta.

„Pas ni gus kil pi nin kai pui kiai ma to, kur vaikš to žvė rys, ir tam tik ro se tų ta kų vie to se pa spen­džia kil pas. Daž niau siai iš vie los pa da ry tos kil pos įtai so mos gy vū­nų gal vos aukš ty je. Į pink les pa­te kę gy vū nai tie siog už si smau gia. Jie nu gaiš ta la bai kan kin da mie si. Kar tais to kius ne lai mė lius ap tin­ka me. Tai tik rai sle gian tis vaiz­das“, – sa kė pa ty ręs gam to sau­gi nin kas A.Glins kis.

Nu ro dė kil pi nin ko ad re sąApie ne vie ną kil pi nin ką gam to­sau gi nin kams yra pra ne šęs Ka­čer gi nė je gy ve nan tis vi suo me ni­nin kas Ge di mi nas Kont ri mas.

„Ins pek to riams ne kar tą esu nu ro dęs ir vie no kil pi nin ko pa­var dę, ad re są. Tas žmo gus Ka­čer gi nė je ne blo gai ži no mas. Kil­

pų Ka čer gi nės ši le ieš ko jau ir praė ju sį tre čia die nį. Šį kart nie ko įtar ti na neap ti kau“, – pa sa ko­jo G.Kont ri mas, ku rio na muo se yra ne vie na ši le ap tik ta ir išar­dy ta kil pa.

Konk re tūs kil pi nin kai Kau no ra jo ne ži no mi ir A.Glins kiui.

„Daž niau siai pra ne ši mų apie kil pi nin kus gau na me iš Eže rė lio, Za pyš kio ir Ka čer gi nės. Za pyš kio apy lin kė se kil pas daž nai pa spen­džia mums ži no mas aso cia lus ir psi chi kos svei ka tos pro ble mų tu­rin tis as muo. Esa me jam sky rę ne vie ną bau dą, ta čiau jis ne tu ri jo­kio tur to, to dėl kont ro liuo ti to­kį as me nį la bai sun ku“, – kal bė jo Gy vo sios gam tos ap sau gos ins­pek ci jos va do vas.

Ren ka si šlai tusIns pek to rius sa kė, kad kil pi nin­kai ypač mėgs ta Za pyš ky je ir Ka­čer gi nė je ne to li Ne mu no esan čias vie to ves su šlai tais.

„Čia ma žiau vaikš to žmo nės ir daž niau už klys ta gy vū nai, to dėl bra ko nie riams šlai tai yra pa to gi vie ta“, – pa ste bė jo A.Glins kis.

Kil pas spen džian tiems bra ko­nie riams ga li bū ti ski ria mos bau­dos iki 4 tūkst. li tų, ta čiau, anot A.Glins kio, išieš ko ti bau das yra be veik neį ma no ma, nes kil pas sta tan tys as me nys daž niau siai yra ko ne be tur čiai.

Į kil pas pa kliū na el niai, stir nos ir usū ri niai šu nys. Pas ta rie ji gau­do mi dėl kai liu kų.

Praė ju siais me tais kil po se už­si smau gu sių gy vū nų bu vo ras ta prie Vil ki jos ir La pių se niū ni jo je.

Eg ze ku ci ja: �� į�kil�pas�pa�te�kę�gy�vū�nai�nu�gaiš�ta�la�bai�kan�kin�da�mie�si.�Kau�no�re�gio�no�ap�lin�kos�ap�sau�gos�de�par�ta�men�to�ar�chy�vo�nuo�tr.

Gam to sau gi nin kai jau dai ro si kil pų

Pas ni gus kil pi nin­kai pui kiai ma to, kur vaikš to žvė rys, ir tam tik ro se tų ta­kų vie to se pa spen­džia kil pas.

Al vy das Glins kis:

– to kia mak si ma li bau da ga li bū ti

skir ta bra ko nie riui.

4 tūkst. litų

To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Ar bu čia vo Kau no tarybos po li ti kas H.Dak ta ro žie dą?

ga ni zuo tų nu si kal ti mų ty ri mų tar­ny bos (ONTT) va do pa rei gas.

„Pa tys pa pra šė He ny tės su ras­ti ma ši ną, už tai su mo kė jo jam 7 tūks tan čius, ir įkli ja vo Dak ta rui 7 me tus“, – aiš ki no A.Te pe lys.

„Aš taip ne sielg da vau, – pa ti ki­no jis. – Čia jau ne šva rūs žai di mai. Pas kui J.Mi levs kis ta po ONTT va du, nors jis dir bo kar tu su žu li kais.“

Le gen di niai „šeš to kai“Bu vęs ope ra ty vi nin kas juo kia si, esą „šeš to kais“ Kau ne dir bo pu sė po­li ci jos. Tiks liau, pri si sta ty da vo tuo var du. Pa si sa ky ti, kad esi „šeš to­kas“, bu vo pres ti žo rei ka las.

A.Te pe lio pa sa ko ji mu, anuo met vaikš čio ję di de li pi ni gai kė lė daug pa gun dų. Po li ci nin kų al gos bu vo ma žos, o ge rai gy ven ti no rė jo vi si.

„Siū lė ir mums. Te rei kė jo pa sa­ky ti, ku rio ne kil no ja mo jo tur to ob­jek to no ri me“, – ne slė pė prieš ta­rin gai ver ti na mas bu vęs pa rei gū nas. A.Te pe lys tvir ti na, kad pa ts He ny tė jam kal bė jęs apie tai, kad nuo lat ei­na po li ci nin kai ir siū lo pirk ti in for­ma ci jos už 200–300 do le rių.

Pa sak A.Te pe lio, pri si den gę ypa­tin go jo sky riaus var du kai ku rie pa­rei gū nai ge ro kai pra lo bo. „Tas po­li ci nin kas, ku ris pri si den gęs mū sų sky riu mi įsi gi jo tur to, žu li kams aiš­

ki no, kad čia „šeš to kai“ no ri to tur­to, bet jiems nė ra kaip pa tiems pra­šy ti. Ži nau, kad iš mū sų nė vie nas jo kio ob jek to neį si gi jo. Ži nau, kas įsi gi jo, bet te gul gy ve na“, – nu­skam bė jo skar dus juo kas.

Ma fi jos kro ni ki nin kasBu vęs ko mi sa ras aiš ki na, kad Kau­no ma fi ja pra si dė jo nuo Vi li jam­po lės ir Ža lia kal nio gru puo čių. Pir muo sius pi ni gus jos spau dė iš spi ri to. Po tru pu tį tų gru pių ėmė ras tis dau giau. Im ta va din tis šei­mo mis.

A.Te pe lys skai čiuo ja, kad jo dar­bo po li ci jo je me tais, gru puo tė se bu vo apie 3 tūkst. as me nų.

„Jūs pa gal vo ki te koks mas tas, jei vien tik au to mo bi lių va gys tė mis už­sii mi nė jo 60 gru puo čių! – kal bė jo jis. – Bu vo gru puo tės, ku rios vog da­vo tik „Au di“ ar ba „VW Golf“. Bu­vo toks kie tas va gis Za la gai tis, ku ris bet ko kią ma ši ną ga lė jo nu va ry ti. Jį su lai kė Ame ri ko je. Apie 1,5 mi li jo no ma ši nų bu vo pa vo gęs.“

„Dak ta rai, Ale kas Pas tuš ko vas – Ža lia kal nio tė ve lis, bro liai Smai liai, ka ra lia vę Šan čiuo se, Al gir das Že­mai tis­Ku kas...“ – į pri si mi ni mus lei do si eks ko mi sa ras.

Vis gi pa gar biau siai A.Te pe lys at­si lie pė apie H.Dak ta rą. Esą žo džio žmo gus. Tu rė jo au to ri te tą. A.Te­pe lio duo me ni mis, He ny tė net ir tarp tau ti nės ma fi jos ly giu tu rė­jo var dą.

Į po li ci ją atė jo tur tin gasEks ko mi sa ro kal bo je nuo lat skam­bė jo fra zės apie di de lius pi ni gus, pa pir ki nė ji mus, par si da vi mus. Kaip vi siš ką prie šin gy bę A.Te pe­lys pa tei kė jau nus 6­ojo sky riaus mak si ma lis tus, ne su gun do mus ko vo to jus už žmo gų, už po li ci nin­ko pa rei gą ap sau go ti ir ap gin ti.

„Aš tu rė jau pi ni gų. Bu vau iš vers lo atė jęs. Va ži nė jau tais lai kais pra ban giu au to mo bi liu – aš tun to mo de lio ži gu liu „La da“ tam sin tais lan gais“, – klo jo A.Te pe lys.

To kiais au to mo bi liais anuo met va ži nė jo daž niau siai nu si kal tė­lių pa sau lio at sto vai. O A.Te pe lio vers las so viet me čiu bu vo va di na­mas spe ku lia ci ja.

„Nuo 18 me tų va ži nė jau į Ru si­ją. Už dirb da vau iki 2000 rub lių per mė ne sį. Bū da mas de vy nio li kos aš jau nu si pir kau ma ši ną. „Šeš tu kas“ ta da bu vo pa ti ge riau sia ma ši na. Au gau be tė vo, to dėl man rei kė jo pa čiam su ktis“, – pa sa ko jo A.Te­pe lys.

„Už sii mi nė jau kai liais, – paaiš­ki no jis. – Gi mi nės priė mė į sa vo vers lą. Nu si pirk da vo me au di nių kai liu kų, iš dirb da vo me ir par duo­da vo me. Kai lį ta da gau da vai už 60 rub lių. Par duo da vau už 150. Ra di­jo ga myk lo je dirb da mas te kin to ju už dirb da vau 160 rublių per mė ne­sį. Du sy kius su kai liais nu va žia vęs į Ru si ją už dirb da vau tiek, kiek dar­bi nin kas už dir ba per me tus.“

„To dėl, kai atė jau į po li ci ją, aš tu rė jau pi ni gų, bu vau įsi gi jęs bu­tų, – pa sa ko jo A.Te pe lys. – Vis ko tu rė jau. Dir bau sa vo ma lo nu mui. Pi ni gus lai kiau „Se kun dės“ ban ke ir gau da vau po 3 tūkst. do le rių per mė ne sį. Bū da vo, kad po li ci jos vai­ruo to jams pri mo kė da vau prie al gos iš sa vo pi ni gų.“

Anks čiau ga lė jo dau giauŠiuo me tu Dar bo par ti jos na rys A.Te pe lys, Kau no mies to ta ry bo je va do vau jan tis So cia li nių, svei ka tos ir šei mos rei ka lų ko mi te tui, kar je rą po li ci jo je pra dė jo vai ruo to ju.

Po li ti kas ti ki no, kad vir ši nin kas pa ste bė jo jo ga bu mus ir lie pė ra šy­ti pra šy mą priim ti į sky rių, o vė liau ir mo ky tis.

Bu vęs ope ra ty vi nin kas sa kė, kad į po li ti ką jis atė jo pa ra gin tas pro fe­so riaus Do na to Va si liaus ko.

Kau no ta ry bos po sė džiuo se A.Te pe lys ne pa si žy mi di de liu ak­ty vu mu. „Ne ži nau, ko čia rei kia. Gal rei kia nau jų jė gų, nes rei kia po ky čių“, – apie sa vo da bar ti nę veik lą ir ša lies ge ro vę svars tė eks­ko mi sa ras.

„Dirb da mas ta da aš dau giau ga­lė jau pa dė ti žmo nėms ne gu da bar. Nors no rint dirb ti su nu si kals ta­mo mis gru puo tė mis rei kia tech­ni kos, lai ko. Mū sų sky riu je ta da vi sa tech ni ka bu vo dve ji ant ran­kiai ir ma ši nos, ku rias žu li kai pui­kiai pa ži no jo“, – net ir kal bi na mas apie po li ti nę veik lą į praei tį grįž da­vo A.Te pe lys.

„Kai kas sa ko: o, Te pe lys bend ra­vo su žu li kais! Na, bend ra vau. Bet juk tai bu vo ma no dar bas, – in si­nua ci jas at rė mė da bar ti nis po li ti­kas. – Kaip chi rur gas ga li išo pe­ruo ti li go nį jo ne ma tęs, kaip ga li po li ci nin kas dirb ti dar bą, jei jis ne­ma tęs gy vo žu li ko?“

„Su žu li kais bu vo pa pras čiau, – ta rė A.Te pe lys. – Po li ti ko je vi­si gra žiai kal ba, vi si su kos tiu mais. Vi si per te le vi zi ją sa ko, kad dir­ba dėl Lie tu vos. O pa skui, žiū rė­kit, tei sė sau ga at sklei džia, kaip jie dir ba dėl tos Lie tu vos.“

Rei kė jo kaž kaip at­si kra ty­ti ma ni mi. Kai pa ra­šiau pa reiš­ki mą išei ti iš dar bo, sa­vai tę gė rė iš džiaugs mo.

I.Vaš ke lie nė išei na į pen si jąSkan da lin gai iš gar sė ju sio 90­uo­

ju nu me riu pa žy mė to pa sta to Lais­vės alė jo je li ki mas vis dar nars to mas pro ku ra tū ro je, o pa sta te įsi kū ręs vieš bu tis sėk min gai vyk do veik lą.

Šal ti niai tei gė, kad KPD Kau no te ri to ri nia me pa da li ny je jau se­no kai bu vo ži no ma apie I.Vaš ke­lie nės pa si trau ki mą į pen si ją, ta­čiau tai ne su ma ži no čia tvy ran čios įtam pos.

Šiuo me tu pa da li niui lai ki nai va­do vau jan ti E.Ka ra le vi čie nė, kaip tei gia ma, yra vie na rea liau sių kan­di da čių pa keis ti I.Vaš ke lie nę.

Prie kaiš tai: �� vie�no�mis�di�džiau�sių�I.Vaš�ke�lie�nės�nuo�dė�mių�Kau�nui�va�di­na�mas�„Tul�pės“�ir�ki�tų�Lais�vės�alė�jos�is�to�ri�nių�ka�vi�nių�su�nai�ki�ni�mas.

6

SavaitėŠeŠtadienis, sausio 21, 2012

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 800.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Specialiųjų tarnybų pareigū-nams sulaikius miesto vi-cemerą ir savivaldybei pa-valdžios įstaigos direktorių,

„Vieningo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis viešai prabilo apie tai, kad susidaro įspūdis, jog įmonių va-dovai tarnauja politikams, o ne mies-tiečiams.

– Pusmetį dirbote Kauno valdan-čiojoje koalicijoje. Spėjote susi-pažinti su savivaldybei pavaldžių įmonių darbu?– Pernai balandį „Vieningam Kau-nui“ patekus į tarybą, buvome nau-jokai, taikėmės prie esamos tvarkos. Viena iš tokių tvarkų – savivaldybei pavaldžių įmonių dalybos tarp poli-tinių jėgų. Mums kaip nepartiniams verslo atstovams tai atrodė labai keis-tai, nes privačiose struktūrose įmonės valdomos samdant gerus specialis-tus, centralizuojant valdymą, maži-nant išlaidas, siekiant įvairių rodi-klių, kad gerėtų tų įmonių veikla.

– Bet ir jums buvo priskirtos įmonės, už kurias turėjote būti atsakingi?– Pirmomis dienomis nieko pakeisti negalėjome. Mums buvo paskirta ku-ruoti bendrovę „Kauno švara“. Mū-sų deleguoti nariai stengėsi, kad įmo-nė dirbtų ir tvarkytųsi taip efektyviai, kaip dirba privačios. Kita įmonė, ku-rią turėjo prižiūrėti „Vieningas Kau-nas“, turėjo būti viešoji įstaiga „Au-tomobilių stovėjimo aikštelės“, kuriai vadovavo Algimantas Puidokas. Bu-vome girdėję daug negerų dalykų apie tai, kas šioje įmonėje vyksta – pinigų mokėjimas už įdarbinimą, mokėjimai į kišenę žaliaskverniams, išpūsti eta-tai, per daug vadovaujančių pareigy-bių. Palyginome kelių įmonių ataskai-tas ir apstulbome – 1 lito surinkimas gatvėje kainuoja 50 centų, nors mū-sų atstovai matė, kad administra-vimo išlaidoms pakaktų ir 20 cen-tų. Sklandė ir neoficialios kalbos, kad šios įstaigos vadovas turėjo mokėti duoklę suinteresuotiesiems, kaip kaž-kada nusikalstamo pasaulio atstovai rinkdavo iš prekybininkų kioskuose. To įrodyti mes negalėjome.

– Ar ką nors darėte, kad būtų ki-taip?– Pusę metų niekaip negalėjome pa-keisti valdybos narių, patvirtinti naujos valdybos ir prieiti prie infor-macijos. Niekaip negalėjome gau-ti realių įrankių, kad galėtume dary-ti tvarką. Mūsų noras įvesti tvarką šioje įstaigoje kai kam labai nepati-ko. Manau, kad tuomet mes padarė-me klaidą, pradėję viešai kalbėti apie šias problemas, nes iš karto pajutome

V.Matijošaitis: areštai tik parodė, kas vyksta Kaune

tarybos narių, kurie dabar jau sulai-kyti teisėsaugos, didžiulį nepasiten-kinimą.

– Iš ko sprendžiate? Negi bu-vo imtasi kokių nors veiksmų prieš jus?– Kad esame svetimi tarp savų, ne-patogūs kai kuriems koalicijos par-tneriams, supratome pernai gegužės 26-ąją. Tuomet prieš tarybos posėdį prie savivaldybės pastatęs savo au-tomobilį, sumokėjau už stovėjimą nuo 8 ryto iki 12 valandos. Praėjus 12 mi-nučių, kai baigėsi apmokėjimo lai-kas, prie automobilio stiklo jau bu-vo prilipintas oranžinis lapelis ir i to padarytas didelis šou. Tikėtina, kad visa tai suorganizuota suinteresuo-tų asmenų nurodymu. Taigi gavome pirmąjį „krikštą“ būdami valdžio-je ir supratome, kad ne visus planus, kuriuos nori įgyvendinti, iškarto ga-li viešinti.

– Pasklido kalbos, kad už tai kerštaudami „Automobilių sto-vėjimo aikštelėms“, užsakėte au-ditą. Kaip buvo iš tiesų?

– Matydami, kad ne viskas šioje įs-taigoje gerai, norėjome, kad „Auto-mobilių stovėjimo aikštelių“ direkto-rius A.Puidokas turėtų pasirinkimą: dirbtų, kaip turi dirbti, arba pasi-trauktų. Todėl ir inicijavome auditą, kurį kai kurie traktavo kaip baudėjų šokdinimą. Taip situacija nušviesta ir per kai kurias žiniasklaidos priemo-nes. Dabar galiu pasakyti, kad audito išvados buvo paviršutiniškos ir į pa-teiktus klausimus apie tikrą situaci-ją įstaigoje neatsakė.

– Ar iš to galima daryti kokias nors išvadas?– Nepuolame kaltinti vien A.Puidoko, kol nėra teisėsaugos išvadų, nes gali būti, kad jis tiesiog vykdė politikų nu-rodymus. Blogiausia, kad analogiška situacija gali būti visose savivaldybei pavaldžiose įmonėse. Tokiose apgailė-tinose situacijose išryškėja, kad įmo-nių vadovai skiriami pagal lojalumą, o ne kompetenciją. Tokie vadovai paskui rūpinasi valdžioje esančiųjų partiniais reikalais. Mūsų nuomone, įmonės tu-ri būti valdomos taip, kad tarnautų miestiečiams, o ne partijoms.

Ydinga: �� pasak� V.Matijošaičio,� didžiausia� blogybė� –� kad� savivaldybės�įmonės�tarnauja�politikams.�� � Artūro�Morozovo�nuotr.

Gal lai kas sa vi val dy bė­je steig ti sa vą da bok­lę? Nuo lat iš jos kas nors iš ve da mas su

ant ran kiais, ten ka ve žio ti, sau go­ti tuos itin nu ste bu sius as me nis, nuo ve žio ji mo jiems svei ka ta su­trin ka, pro tas su si su ka, o čia bū tų: pa ga vai už ran kos – ir ve di į ko kį san dė liu ką, kur dar ke li pri si dir­bę sė di. Ga lė tų ten ko le giš kai pa­bend rau ti, pa verk ti viens ki tam ant pe ties, pa si pa sa ko ti, kur už­ka sė ne dek la ruo tas pa ja mas. Ir

ap skri tai tas tei sė tas pa ja mas vir­ši jan tis tur tas iš į da bok lę pa kliu­vu sių jų ga lė tų bū ti kon fis kuo ja­mas, pa pil dant mies to biu dže tą ir ski riant, tar kim, kul tū rai. Es tai pir mie ji pra dė jo kul tū rai skir ti al­ko ho lio ir azar ti nių lo ši mų ak ci­zą ir bu vo tei sūs. Kyš pi ni giai ga­lė tų su kur ti ga lin gą fon dą ir duo­ti nau dos vi suo me nei. O vie ta to­kiai da bok lei siū lo si pa ti: per ga­be ni į sa vi val dy bės kie mą ne vei­kian tį auk si nį tua le tą ir – pra šom į vi dų, po nai ky ši nin kai.Čia, ži no ma, fan ta zi jos, o ant ran­kiai – rea ly bė. Rea ly bė ir tai, kad ky šiams pi ni gų yra, o kul tū rai – ne. Nie kaip neaiš ku, kiek iš tie sų jų tu rė si me šie met. Bu vęs vi ce­me ras tei gia, jog 60 pro c. ma žiau, o da bar ti nis me ras – kad tiek, kiek ir tu rė jo me. Sun ku pa ti kė ti ir tuo, ir tuo. Biu dže tą val dan tie ji svars­to už si ra ki nę, tad vis ko ten ga li nu tik ti. Ži no ma, nuo ko gi tuos pi­ni gus dau giau nu kirp si, jei ne nuo

da ly kų, iš ku rių – jo kio ot ka to. Bet kuo ma žiau ot ka to, tuo ma žiau ir ant ran kių, tad gal pa sau go ki te rie­šus, mie li iš rink tie ji. Ge riau nau­do ki te juos laik ro džiams ne šio ti.Na, kul tū ros erd vės ple čia si ir ne fi nan suo ja mos ar fi nan suo ja­mos iš ki tų šal ti nių. Ge ra ži nia yra VDU teat ras, dar la biau hu ma ni­ta ri zuo sian tis šią moks lo įstai gą. Ge ra ži nia yra ir „Flu xus mi nis te­ri jos“ per si kė li mas į Kau ną, ir jos ža da mas tūks tan tis ren gi nių per pu sant rų me tų. Bet nei vie na, nei ki ta ne reiš kia, kad į jų erd ves ne­pa ten kan čius kul tū ros reiš ki nius ar žmo nes ver ta pa lik ti „mie go ti su ko ji nė mis“.„Flu xus mi nis te ri jai“ su teik ta­me pa sta te en tu zias tai jau šluo­ja si me nė mis tu rin čius virs ti ce­chus, o trau ki ny je „Vilnius–Kau­nas“ vie nas va go nas pri klau sys su pro jek tu su si ju siems me ni nin­kams ar į jų ren gi nius vyks tan­čiai pub li kai. Gai vi idė ja, tie sio­giai fliuk si nė. Nors trau ki ny je jau yra reng ti ir li te ra tū ros skai ty mai, ir pa si dai na vi mai, čia tu rė tų bū­ti įdo miau, nes vyk tų nuo lat. Tas va go nas ir gi bū tų kul tū ros da lis, bent jau tu rė tų po ten ci jos ja tap ti. „Flu xus“ pen kias de šimt me tį šie­met no ri ma mi nė ti Niu jor ke, To ki­ju je, Lon do ne, Pa ry žiu je ir Kau ne. Įdo mu, ar mies to kul tū ros stra te­gai tam ruo šia si. Jei taip – tai kaip? Pui ki pro ga pri trauk ti į Jur gio Ma­čiū no gim tą jį mies tą pul kus kul­tū ros tu ris tų iš vi so pa sau lio. Ar ge riau nu mo ti ran ka, nes „vis kuo pa si rū pins Zuo kas“?Bai giant ke li sa ki niai (ar vei kiau klau si mai) apie sun kiai su vo kia­mus da ly kus, vyks tan čius Gar­lia vo je. Ar tei si nės vals ty bės pa­grin das – teis mai – ten pai so ne tik mo ti nos, bet ir vai ko tei sių? Ar vai kas Lie tu vo je ap skri tai jas tu­ri? Ar jis ga li iš reikš ti nuo mo nę, į ku rią teis mai įsi klau sy tų? Ar vai­ko nuo mo nės bu vo klaus ta? Jei vai kas tik rai no ri gy ven ti su mo­ti na, ko dėl tam no rui įgy ven din­ti rei kia po li ci jos ir prie var tos? Jei vai kas vis dėl to ne no ri gy ven ti su mo ti na, nes tu ri tam prie žas čių, ar ir jis pri va lo „vyk dy ti teis mo spren di mą“? Ar vai kas pas mo ti­ną ir gi gy ven tų sau go mas po li ci­jos, kad ne pa bėg tų, tuo pa žeis da­mas teis mo spren di mą? Ir – ar vai­kas šiuo at ve ju nu si kal tė lis, kad jo li ki mą tu ri lem ti teis mas?

Poetas Kęstutis Navakas

Kitoks žvilgsnis

Val džiai – ant ran kiai, mies tie čiams – ko ji nės

Kuo ma žiau ot ka to, tuo ma žiau ir ant ran kių, tad gal pa sau go ki te rie­šus, mie li iš rink tie ji. Ge riau nau do ki te juos laik ro džiams ne šio ti.

7

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Metė įta ri musKai ket vir ta dienį Sei mas at si sakė su da ry ti lai kinąją ko mi siją „Sno­ro“ bank ro to ap lin kybėms iš tir­ti ir opo zi ci jos po li ti kai pro tes tuo­da mi dėl to išė jo iš po sėdžių salės, opo zi cinės So cial de mok ratų par ti­jos ly de ris Al gir das But ke vi čius už­si minė, kad ne va yra faktų, jog val­dan čia jai koa li ci jai pri klau san čių po li tikų ar ti mie ji „Sno re“ lai ky tais indė liais pa dengė ten pat turė tas pa sko las. Esą tai bu vo pa da ry ta jau po to, kai ban kas per nai lapk ri čio 16 d. bu vo na cio na li zuo tas ir nu traukė sa vo veiklą, bu vo su stab dy tos vi sos jo at lie ka mos ope ra ci jos.

A.But ke vi čius kalbė jo ne konk re­čiai, ne pa minė jo nė vie nos įta ria­mo jo po li ti ko pa vardės, ta čiau už si­minė apie bend ro vių pa va di ni mus, ku rios galė jo at lik ti to kius ne teisė­tus veiks mus.

Tarp to kių įmo nių pa minė ta ir „No vo ter sa“, ku rios ak cijų tu ri Sei mo pir mi ninkės, vie nos iš val­dan čio sios Tėvynės sąjun gos ly de­rių Ire nos De gu tienės sūnus Ge di­mi nas De gu tis.

A.But ke vi čius lei do su pras ti, kad ši įmonė po to, kai jau bu vo iš kel­ta „Sno ro“ bank ro to by la, turė tu indė liu, di des niu kaip 600 tūkst. litų, pa dengė sa vo ta me pa čia me ban ke turėtą pa skolą. Tai būtų ne­teisė tas veiks mas, ku ris ga li su kel ti baud žiamąją at sa ko mybę.

Ta čiau nei so cial de mok ratų ly­de ris, nei ki ti opo zi ci jos at sto vai ne pa teikė galbūt ne teisė to veiks­mo įvyk dymą įro dan čio do ku­men to. A.But ke vi čius tvir ti no juos turįs, ta čiau per duo siąs iš tir­ti teisė sau gai.

„Jo kių įskai tymų ne bu vo“Iš girdęs opo zi ci jos pa skelb tus įta­ri mus, Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas Vi tas Va si liaus kas iš­sik vietė „Sno ro“ lai kinąjį ad mi nist­ra to rių Neilą Coo perį ir pa rei ka la vo jo pa siaiš kin ti, ar tik rai bu vo at lie­ka mi ko kie nors ne teisė ti veiks mai.

Po su si ti ki mo V.Va si liaus kas žur­na lis tams tvir ti no gavęs N.Coo pe­rio pa tvir ti nimą, kad jo kių pa skolų ir indė lių įskai tymų ne bu vo.

N.Coo pe ris, konk re čiai pa klaus­tas apie bend rovės „No vo ter sa“ per ve di mus, sakė ne galįs kalbė ti apie ban ko klien tus: „Ši bend rovė grei čiau siai yra ban ko klientė, o aš ne ga liu kalbė ti apie at ski ras sąskai­tas, nes tai yra ban ko pa slap tis.“

Ta čiau bank ro to ad mi nist ra to­rius pri pa ži no, kad iki bank ro to pa skel bi mo die nos bu vo ne ma žai

di de lių per ve dimų, jie iki šiol ti ria­mi, ta čiau po to, kai bu vo pa skelb ta bank ro to by la, ne bu vo įvyk dy ta jo­kių ne le ga lių per ve dimų.

Ad mi nist ra to riaus tei gi mu, da­bar ban ke nuo lat per ve da ma iš sąskaitų į sąskai tas, taip pat at lie­ka mos įvai rios ko rek ci jos.

V.Va si liaus kas teigė, kad ju ri di nis as muo ne galė jo pa deng ti pa sko los turė tu di des niu indė liu.

„Tik rai ne galė jo, nes įsta ty mas tai draud žia. Reikėtų la bai aiš kiai at skir ti įskai ty mo pro cedū ras ir bu hal te ri jos su tvar kymą. Ma ne pa ti ki no ir aš vi­siš kai ti kiu, kad jo kių įskai tymų ne­bu vo ir jų ne galė jo būti, nes kol kas tech niš kai ruo šia ma si, kaip tai įgy­ven din ti“, – kalbėjo jis.

Šiuo me tu apie pusę šim to tūkstan čių „Sno ro“ klientų, turė ju­sių ja me ir pa sko las, ir indė lius, dar lau kia ban ko bank ro to ad mi nist ra to­riaus spren di mo dėl pa skolų ir indė­lių pa den gi mo, nors indė liai jiems ne grąži na mi ir yra re zer vuo ti.

Kreipė si į pro ku ratūrąSei mo pir mi ninkė va kar pra nešė, kad kreipė si į Ge ne ra linę pro ku­ratūrą su pra šy mu iš tir ti A.But­ke vi čiaus „vie šai pa skelbtą in for­ma ciją, kad jau iškė lus „Sno ro“ bank ro to bylą „kai ku rie as me­nys sa vo turėtą indėlį, di desnį kaip 350 tūkst. litų, tai yra dau­giau kaip 600 tūkst. litų, pa dengė pa skolą“, ir kad tai su si ję su vie­nu iš val dan čio sios dau gu mos at­stovų gi mi nai čių“.

I.De gu tienė taip pat pa prašė ge­ne ra li nio pro ku ro ro iš tir ti, „kodėl A.But ke vi čius apie galbūt pa da­rytą rimtą nu si kal timą iš kart ne­pra nešė teisė sau gos įstai goms ir ar jo veiks muo se nėra Baud žia mo­jo ko dek so 237 straips ny je (nu si­kal ti mo ar nu si kal timą pa da riu sio as mens slėpi mas) nu ma ty to nu si­kal ti mo po žy mių“.

Par la men to va dovė pra si ma ny­mu pa va di no A.But ke vi čiaus pa­skleistą in for ma ciją. Ji tvir ti no, kad toks so cial de mok ratų ly de rio pa reiš ki mas yra po li ti nis šan ta žas ir viešųjų ry šių ak ci ja prie š rin ki­mus, sie kiant rinkėjų pa lan ku mo.

Be to, Sei mo pir mi ninkė ti ki no,

kad so cial de mok ratų va do vas ar jo par ti jos na riai ga li būti su si ję su šiuo me tu Lon do ne tei sia mais bu­vu siais ban ko „Sno ras“ ak ci nin kais Rai mon du Ba ra naus ku ir Vla di mi ru An to no vu.

Ti ki no ne da riu si įta kos„Nei aš, nei ma no sūnus ne darė me jo kios įta kos lai ki na jam ad mi nist­ra to riui, kad būtų pa da ry tos ko kios nors ne tei siš kos, ne įsta ty miš kos ope ra ci jos. Šian dien sūnaus įmo­nė, ku rio je jis yra tik vie nas iš ak ci­ninkų, bet kaž kodėl nu ty li ma, kad ki tas ak ci nin kas, be je, yra so cial­de mok ratų par ti jos na rys, išp la­ti no pa reiš kimą, kad yra pa da ry ta ža la dėl to, jog įvy ko bank ro tas ir jie pra ra do pi ni gus. Ir dar – pa da­ry ta ža la įmo nei, nes kon ku ren tai pui kiai rea guo ja į šitą po li tinį šan­tažą“, – aiš ki no I.De gu tienė.

Pa sak jos, prem je ro, kon ser va­to rių pir mi nin ko And riaus Ku bi­liaus rei tin gai la bai ne di de li, o ji, kaip pir mo ji par ti jos pir mi nin ko pa va duo to ja, tu ri „aukš tus rei tin­gus ir yra nuo la tinė so cial de mok­ratų par ti jos ly de rio A.But ke vi­čiaus kon ku rentė rei tin guo se, todėl ją rei kia nu kenks min ti, švel­niai ta riant, kad ji dingtų iš po li­tinės sis te mos ar ba po li ti nio gy ve­ni mo Lie tu vo je“.

Pa si kalbė jo su sūnu miI.De gu tienė ti ki no, kad ket vir ta­die nio va karą kalbė jo si su sūnu mi Ge di mi nu apie A.But ke vi čiaus pa­skleistą in for ma ciją, nors pa brėžė pa pras tai „ne len dan ti į sūnaus rei ka lus“. „Tai, kas bu vo aiš ki na­ma, kad iš jo ei na mo sios sąskai tos bu vo pa deng ti kre di to pi ni gai, yra ab so liu tus me las“, – sakė ji. „Nė vie nas cen tas, kaip ar gu men tuo ja A.But ke vi čius, ne bu vo per ves tas iš

ei na mo sios sąskai tos pa sko lai pa­deng ti“, – už tik rin tai pri dūrė Sei­mo pir mi ninkė.

I.De gu tienė pa sa ko jo, kad sūnus jai prie kaiš ta vo, jog ši jam ne pa sakė, kad ban kas „Sno ras“ bank ru tuos. „Sūnus, kai bank ru ta vo „Sno ras“, ma ne keikė pa sku ti niais žod žiais, kad ban kas bank ru tuo ja. Aš pa sa­kiau, kad to ne ži no jau. Tai gi tai dar kartą pa ro do, jog tie so vie ti nio ran­go po li ti kai kurie įsi vaiz duo ja, kad taip, kaip so vie ti niais me tais, po li­tikų vai kai klestė jo ir bu jo jo, klys­ta“, – pik ti no si Sei mo va dovė.

Svars to, ar kreip tis į teismąI.De gu tienės sūnus taip pat pa­neigė opo zi ci jos įta ri mus ir pa­reiškė svarstąs ga li mybę kreip tis į teismą dėl šmeiž to. „At vi rai pa­

reiš kiu, kad mūsų įmonės „No vo­ter sa“ ei na mo jo je sąskai to je „Sno­ro“ ban ke, jį na cio na li zuo jant, bu vo 343 tūkst. litų. Iki šios die nos šio je sąskai to je tebė ra 343 tūkst. litų. Ši su ma su įmonės pa sko la ta me pa­čia me „Sno re“ ne pa deng ta, tai taip pat pa tvir ti no ban ko ad mi nist ra to­rius“, – pa tvir ti no G.De gu tis.

„No vo ter sos“ sąskai to je „Sno­ro“ ban ke jo na cio na li za vi mo die­ną bu vu si su ma ne vir ši jo draud­žia mo jo indė lio su mos, todėl bend rovė sie kia, kad ši su ma, kaip ir vi siems draud žia muo sius indė­lius turė ju siems klien tams, bū­tų per ves ta į įmonės nau jai ati da­rytą sąskaitą SEB ban ke. „Pra šymą jau esa me pa teikę, ta čiau draud­žiamųjų pi nigų dar ne ga vo me“, – sakė G.De gu tis.

Teisė sau ga bus pri vers ta įsi kiš ti į val dan­čiųjų ir opo zi ci jos ki virčą dėl ko mer ci nio ban ko „Sno ras“ bank ro to. Pro ku ro rai tu­rės pa tvir tin ti ar ba pa neig ti opo zi ci­jos įta ri mus, kad val dan čiųjų po li tikų gi­minės su gebė jo at lik ti ne teisė tas fi nan si­nes ope ra ci jas „Sno re“, kai šis jau bu vo na­cio na li zuo tas.

Po li tikų mūšiai dėl „Sno ro“ ne rims ta

Nė vie nas cen tas, kaip ar gu men tuo ja A.But­ke vi čius, ne bu vo per­ves tas iš ei na mo sios sąskai tos pa sko lai pa deng ti.

Ire na De gu tienė:

Gin čas: �� I.De�gu�tienė�ir�jos�sūnus�nei�gia�so�cial�de�mok�ratų�lyderio�A.Butkevičiaus�(nuotr.�dešinėje)�mes�tus�kal­ti�ni�mus.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

ŠeŠtADIeNIS, SAuSIo 21, 2012

8

lietuva

As ta Dy ko vienėa.dykoviene@diena.lt

Švedų ra di jas me la vo?Iš Šve di jos į Lie tuvą tre čia die­nio va karą pla na vu sių grįžti lie­tu vių vieš nagė prie š jų va lią už­sitęsė dar pa rą.

„Lai vai – su dėtin gi me cha­niz mai, todėl jie tik ri na mi la bai griež tai. Tik ri na ir vi daus, ir išo­rės au di tas. Karls ham no uos te per pa tikrą at ras ta ke le tas nea ti tik čių, dėl ku rių lai vas galė jo būti su lai­ky tas uos te. Lie tu vos ži niask lai­do je pa si rodė in for ma ci ja, kad Šve di jos ra di jas pra nešė, jog ras ti 25 nea ti ti ki mai, ir vi si la bai svar­būs. Tai ne tie sa. Bu vo tik 15 nea ti­ti kimų, iš jų tik 3, dėl ku rių ga li ma su lai ky ti laivą. Tik ri nant lai vus, kar tais jų at ran da ma“, – paaiš­ki no bend rovės „DFDS Sea ways“ at sto vas Vai das Klum bys.

Pa sak lai vy bos bend rovės at sto­vo, ke lei viai ir kro vi ni niai au to mo­bi liai jau kitą dieną per kel ti į keltą „Lis co Op ti ma“ ir grįžo į Klai­ pėdą.

„Mes du nea ti ti ki mus jau su­tvarkė me. O dėl tų štor mi nių trapų, na, juk ne nu meg si me tų kopė čių taip grei tai ir ne pri ri ši me siū lais. Dėl to lai vas ir neišp laukė iš uos to“, – tvir ti no V.Klum bys.

Užk liu vo trum pos kopė čiosBend rovės at sto vai ti ki no, kad penk ta die nio va karą „Li ver pool Sea ways“ su ke lei viais ir kro­vi niais pa gal gra fiką išp lauks į Klaipėdą.

Sau gios lai vy bos ad mi nist ra­ci jos va do vas Eval das Za cha re vi­čius teigė, jog pa starąjį kartą kel­

tas tik rin tas prie š tris mėne sius.„Lai vas grįš į Klaipėdą ir mes jį

čia vėl tik rin si me. Nuo 2008 m. dėl kel to tech ninės būklės pa­stabų ne bu vo, nei kai jis plau kio­jo su Ang li jos vėlia va, nei kai ja me iš kel ta Lie tu vos vėlia va ir jis ėmė plau kio ti li ni ja Klaipėda–Karls­hamnas. Ta čiau per pa starąjį pa­tik ri nimą prie š tris mėne sius už­fik sa vo me 17 pa stabų“, – ti ki no E.Za cha re vi čius.

Ke lei vi niai lai vai tik ri na mi kas pusę metų. Šįkart šve dams pa­si rodė, kad va di na mo sios štor­minės kopė čios per trum pos.

„Nei su degė, nei nu sken do“„Pa gal tarp tau ti nius rei ka la vi mus tos kopė čios tu ri būti rei kia mo il­gio, ta čiau ko kio, ne pa ra šy ta. Kai lai vas ne pas viręs, nuo tvir ti ni­mo vie tos tra pas tu ri pa siek ti van denį, o jei lai vas pa kryps ta 15 laips nių ant vie no šo no, trūksta 4 metrų kopė čių“, – švedų rei ka la­vi mus at skleidė E.Za cha re vi čius.

Spėja ma, kad keltų pa tik ri ni­mai su stip rin ti po Ita li jos krui­zi nio lai vo ava ri jos. Pa sak sau­gios lai vy bos ins pek to rių, per nai Šve di jo je dėl pa na šių prie žas čių bu vo su lai ky tas vie nas Lie tu vos lai vas. Šve di jo je dėl lai vo pa tik­ros užt rukę vai ruo to jai ti ki no di­delės bėdos ne pa tyrę, esą nie kas ne su degė, ne nus ken do, vi si lai­min gai grįžo na mo.

„Li ver pool Sea ways“ pa sta­ty tas prie š 15 metų, prie š dve jus me tus jis pa keitė su de gusį „Lis­co Glo ria“, lai ve yra 320 vietų ke­lei viams, kel tas ga li pluk dy ti dau­giau nei 23 tūkst. li ni ji nių metrų kro vi nių.

Žur na lis tas, sce na ris tas Jo nas Ba­nys penk ta dienį Sei me su reng to­je kon fe ren ci jo je, skir to je nau jai vi­suo me ni nio trans liuo to jo stra te gi jai ap tar ti, Lie tu vos ra di jo ir te le vi zi jos (LRT) ta rybą kri ti ka vo dėl ne kom­pe ten ci jos, o laidų kūrėjus – dėl tin­gi nystės, taip pat ne kom pe ten ci jos.

LRT ge ne ra li nis di rek to rius Aud­rius Siau ru se vi čius tei gia, kad LRT taip leng vai ne pri tai ko mi ko mer ci­nių trans liuo tojų stan dar tai.

J.Ba nys, pa ts prie š kurį laiką dir­bęs LRT pro gramų di rek to riu mi, aiš ki no, kad na cio na li nis trans­liuo to jas būti nai tu ri siek ti aukštų rei tingų. „Ką mes išug dy si me, jei gu ne pa sie kia me tų žiū rovų, ku riuos ug dy ti no ri me? Jei gu iš esmės už mi li jo nus mo kes čių mokė tojų pi­nigų vei kian tys te le vi zi jos siųs tu­vai tie siog šil do orą? Todėl, kal bant apie vi suo me ni nio trans liuo to jo at­lie kamą mi siją, visų pir ma pri va lu kalbė ti ir apie būti nybę pri trauk ti ma sinę au di to riją ir šį rei ka la vimą pir miau sia kel ti edu ka ci nių kultū ri­nių vi suo me ni nių laidų kūrėjams“, – kalbė jo J.Ba nys, LRT pro gramų di rek to riu mi dirbęs nuo 2008 m. ge gužės iki 2009 m. gruod žio.

„Ži no ma, ge ro kai sun kiau pri­trauk ti au di to riją ko ky biš ku tu ri­niu ne gu ro dant ko kios nors „kri­vic kis tinės dur na lis ti kos“ per lus. Bet už tai mums žmonės ir mo­

ka pi ni gus. Už tai vi suo me ni nis trans liuo to jas ir gau na pa pil domą vi suo me ninį fi nan sa vimą, kad šį už da vinį įgy ven dintų. Ir iš tikrų­jų pro ble ma ne pi ni gai ir ne jų kie­kis – pro ble ma yra kles tin ti tin gi­nystė, bu ku mas, ne no ras to bulė ti ir ele men ta riau sias ne mok šiš ku­mas, ku rie ke ro ja ne tik ne baud žia­mi, bet ir ska ti na mi“, – dėstė jis.

J.Ba nys taip pat sakė, kad LRT val dan čių ir kont ro liuo jan čių ins­ti tu cijų for ma vi mas yra ne tikęs.

„Kol iš LRT ta ry bos na rių ne­bus rei ka lau ja ma jų dar bui būti nos pro fe sinės pa tir ties, tol LRT ta ry ba iš esmės funk cio nuos kaip ki še ni­nis de le guo jan čių or ga ni za cijų bei LRT ad mi nist ra ci jos or ga nas, pa­skendęs smul kiuo se ne reikš min­guo se gin čuo se. Tai ins ti tu ci ja, ku­

rios po sėdy je klai dos lai dos anon se ap ta ri mas trun ka dvi va lan das, o biud že to pa tvir ti ni mas ir didė jan ti skolų naš ta ap ta rinė ja ma gal 15 mi­nu čių“, – iš tribū nos aiš ki no jis.

A.Siau ru se vi čius po J.Ba nio pra­ne ši mo BNS sakė, kad kai ku rios LRT pro ble mos yra nu lem tos „is­to rinės naš tos“, ir pa brėžė, kad čia pa keis ti kai ku riuos da ly kus uži ma dau giau lai ko nei su kur ti nau jus.

„LRT trūku mas ir pra na šu mas tuo pa čiu me tu yra tas, kad tai or ga ni za­ci ja, vei kian ti nuo 1926 m., ir iš es­mės nėra nuo to lai ko nu trau ku si sa­vo veik los. Iš to ky la ir pro blemų – tai tra di ci ja, tam tik ri įpro čiai, su si for­mavę per il gus me tus. Kar tais leng­viau kur ti naują įstaigą ne gu tvar ky­ti seną <...>. Iš tiesų tai, kad yra tam tik ras ba las tas, truk do pro gra mai skir ti dau giau lėšų, nes daug su val go toks da ly kas kaip pa statų iš lai ky mas. Bet čia tu ri me pri si min ti – pa sta tas yra mūsų kultū ros pa vel do ob jek tas. Tu ne pa neig si ši tos is to rinės naš tos“, – BNS sakė A.Siau ru se vi čius.

LRT va do vas taip pat pa brėžė, kad na cio na li nio trans liuo to jo dar buo­to jai nėra taip pa pras tai at leid žia mi kaip ko mer cinė se te le vi zi jo je.

„Pas mus dar buo to jai yra so cia­liai ap sau go ti, dėl to mes ir ki to kie, pas mus ne ga li ma at leis ti žmo gaus vien dėl to, kad jis ne pa tin ka Jo nui ar Pet rui“, – teigė jis.

BNS inf.

LRT – bu vu sio dar buo to jo kri ti ka

Tik rins: �� į�Klaipė�dą�su�grįžusį�keltą�„Li�ver�pool�Sea�ways“�vėl�nar�šys�ins�pek�to�riai.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Tre čia dienį Šve di jo je su lai ky tas Da ni­jos bend ro vei „DFDS Sea ways“ pri klau­san tis kel tas „Li ver pool Sea ways“ penk­ta die nio pa va karę turė jo išp lauk ti at gal į Klaipėdą. Laivą su laikė švedų lai vy bos ins pek to riai, kai pa tik rinę at ra do 15 pa­žei dimų.

Kel te rado 15 pažeidimų

Raudondvario pl. 131 DIRBAME I–VII 800–2000

INFORMACINIS TEL. +370 37 21 47 77

Nuolaidos nesumuojamos (išskyrus AČIŪ kortelę). Prekių kiekis ribotas.

Tik KAUNE!

-40%dAžymo ir mEchANiNiAms

dArbo įrANKiAmsAkcija galioja iki sausio 29 d.

-40%KilimAms ir KilimėliAms*

*Nuolaida netaikoma kiliminėms dangoms ir takams.Akcija galioja iki sausio 29 d.

-40%voNios bAldAmsAkcija galioja iki sausio 29 d.

-30%

-40%vAzoNAms ir dAigyKloms

Akcija galioja iki sausio 29 d.

visoms rogėms, čiUožyNėms, slidėms

Akcija galioja iki sausio 31 d.

-30%visoms AUTo

prEKėmsAkcija galioja iki sausio 31 d.

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Ži no ma, ge ro kai sun kiau pri trauk­ti au di to riją ko ky­biš ku tu ri niu ne gu ro dant ko kios nors „kri vic kis tinės dur­na lis ti kos“ per lus.

Jo nas Ba nys:

ŠeŠtADIeNIS, SAuSIo 21, 2012

9

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,70 4,60 2,39

„Va­koil“ 4,68 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 99,13 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 110,92 dol. už 1 brl.

šeštadienis, sausio 21, 2012

Lie­tu­vos­ga­min­to­jų­kai­nų­šuo­lis­šiais­me­tais­bu­vo­di­džiau­sias­iš­vi­sų­Bal­ti­jos­ša­lių.­Na­cio­na­li­nių­sta­tis­ti­kos­ži­ny­bų­duo­me­ni­mis,­per­praė­ju­sius­me­tus­Lie­tu­vos­ga­min­to­jai­kai­nas­kils­te­lė­jo­8,5­pro­c.­Kai­my­nė­se­Lat­vi­jo­je­ir­Es­ti­jo­je­kai­nos­šok­te­lė­jo­ati­tin­ka­mai­6,3­ir­3­pro­c.­Gruo­dį,­pa­ly­gin­ti­su­lapk­ri­čiu,­kai­nų­in­dek­sas­Lie­tu­vo­je­smuk­te­lė­jo­0,7­pro­c.­Lat­vi­jo­je­jis­nu­kri­to­0,1­pro­c.,­o­Es­ti­jo­je­ne­pa­ki­to.

52,3mln. tonųkro vi nių per nai ve žė „Lie tu vos ge le žin ke liai“.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn –0,18 % –0,23 % –0,19 %

LieTuVOjekainOsaugOLabiausiai

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2095 –0,2982­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1440 –0,0434­%jaV­do­le­ris 1 2,6864 –0,4152­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6577 –0,0639­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9291 –0,0689­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,9428 –0,1923­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4941 +0,0223­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5220 –0,3659­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8565 +0,1122­%

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Sug rį žo į vė žesNors įpras tai gy ven to jai lin kę tau­py ti at si sa ky da mi bran gių svei ka­tin gu mo pa slau gų ir su si grie bia tik su si rgę, dau gu ma jas tei kian­čių bend ro vių ti ki na, kad blo giau­si lai kai jau praė jo.

Kau no spor to ir svei ka tin gu­mo cent re „Ąžuo ly nas“ įsi kū ru sio spor to klu bo ad mi nist ra to rė­ka si­nin kė Jur ga Ste po na vi čie nė ne slė­pė, kad pir mai siais kri zės me tais bu vo jun ta mas lan ky to jų su ma­žė ji mas. Ta čiau il gai niui dau gu ma lan ky to jų esą su grį žo.

„Ne sug rį žo gal būt 20 pro c. lan­ky to jų – jie pa si rin ko pi ges nius spor to klu bus ar ba ap skri tai jų at­si sa kė. O su grį žę tie siog pa skai­čia vo sa vo biu dže tą ir su pra to, kad jiems svar bi kas die nė mankš­ta ir svei kas gy ve ni mo bū das, to­dėl gal būt iš brau kė ko kias nors ki tas iš lai das“, – svars tė J.Ste po­na vi čie nė.

Ji pri pa ži no, kad spor to klu bas yra ga na bran gus ma lo nu mas, to­dėl jį leis ti sau ga li ne kiek vie nas gy ven to jas.

Anot pa šne ko vės, sunk me čiu net pa si tu rin tys klien tai tau pė ir ieš­ko jo al ter na ty vų, kaip sa vo svei­ka ta pa si rū pin ti pi giau: „Kai ku rie klien tai pra dė jo bė gio ti gry na me ore, bet blo gu oru ar žie mą toks spor tas vis vien nu trūks ta. Ki­ti ban dė pe rei ti prie mankš tos na­muo se, ta čiau juo se nė ra mo ty va­ci jos – vis dėl to eg zis tuo ja ban dos jaus mas.

J.Ste po na vi čie nė sa kė pa ste­bė ju si, kad dir žus su si ver žė ir iš spor to klu bų ne pa bė gę klien tai. Pa vyz džiui, jie ma žiau sma gu ria­vo spor to klu be par duo da mais bal­ty mi niais ar ki to kiais šo ko la dais, ener gi niais gė ri mais ir pan. „Šie­met pir ki mas jau įpras tas, kaip ir prieš kri zę“, – sa kė ji.

Vers las ne sta bi lusPa sak J.Ste po na vi čie nės, ge rė jan­čią si tua ci ją ro do tai, kad į spor to klu bus lan ky to jai už plū do iš kart po Nau jų jų me tų. Per nai žmo nės spor tuo ti klu buo se pra dė jo tik pra­dė jus pa va sa rė ti.

Svei ka tin gu mo cent ro Kau ne „Her mis“ va dy bi nin kas Pau lius Jo na vi čius taip pat pa tvir ti no, kad lan ky to jai sa vo svei ka tos prie žiū­rai ski ria vis dau giau dė me sio, ta­čiau ak ty vu mas dar yra chao tiš kas ir ne nu sis to vė jęs.

P.Jo na vi čius nea be jo jo, kad žmo nių rū pi ni mui si svei ka ta fi­nan si nės ga li my bės tu ri la bai di­de lę įta ką.

Jo ma ny mu, vi suo me nė je dar nė ra po žiū rio, kad svei kai gy ven ti yra bū ti na, to dėl tau pan tys gy ven­to jai pir miau sia at si sa ko svei ka tin­gu mo pa slau gų.

„Tik riau siai dar nė ra su si for­ma vę žmo nių įpro čiai ir su vo ki­mas, kad spor tas – tai svei ka ta. Jei jie sun kiai gy ve na, pi ni gus ver čiau ski ria kam nors ki tam. Vis dėl to si­tua ci ja, ma nau, pa si keis. Juk, pa ly­gin ti su ki to mis ša li mis, Lie tu vo­je su si do mė ji mas svei ka ta dar la bai ma žas, o atei ty je tu rė tų tik di dė ti“, – svars tė jis.

Le pi na si ma sa žaisPas te bi ma, kad leis da mi pi ni gus Vil niaus gro žio ir svei ka tos pro­ce dū roms gy ven to jai ta po ap dai­res ni.

Svei ka tin gu mo ir so lia riu mų cent ro „Tro pi kų sau lė“ stu di jos va do vė Ri ta Vaiš no rie nė sa kė pa­ste bė ju si su ma žė ju sį su si do mė­ji mą so lia riu mais, ta čiau di des­nį klien tų dė me sį svei ka tin gu mo pro ce dū roms.

„So lia riu muo se klien tai lan ko­si re čiau ir sai kin giau. Ten den ci jas sie čiau su tuo, kad dau gu ma so­lia riu mo lan ky to jų yra jau ni mas, o jis da bar iš si laks tęs iš ša lies. Be to, klien tai su pran ta, kad so lia riu mas nė ra svei ka pro ce dū ra, nors sai kin­gas jo lan ky mas ne kenks min gas“, – sa kė ji.

Svei ka ta rū pi na si dar ne su sir gęPa ga liau žie mos su lau kę gy ven to jai nuo šal tu ko sle pia si šil tuo se svei ka tin gu­mo cent ruo se. O šių pa slau gų tei kė jai džiau gia si, kad svei ka tin gu mo pa slau go­mis žmo nės vėl le pi na si.

Klai pė dos SPA cent ro „Sot hys“ va do vės Lai mos Le lie nės ma ny mu, pa di dė ju sį rū pes tį dėl sa vo svei ka­tos ir po rei kį pa si le pin ti svei ka tin­gu mo pro ce dū ro mis le mia di de lis gy ve ni mo tem pas ir ne tin ka mas gy ve ni mo bū das: „Žmo nės daug lai ko pra lei džia prie kom piu te rio, sė di ne tai syk lin gai, taip pat jau čia di de lę įtam pą. To dėl daž nai krei­pia si dėl pe čių, kak lo ma sa žo.“

Jos tei gi mu, bū tent ma sa žai yra pa ti pa klau siau sia pro ce dū ra iš vi­sų svei ka tin gu mo cent ro siū lo mų pa slau gų. Šį ma lo nu mą, kaip sa­kė pa šne ko vė, klien tai ren ka si at­si žvelg da mi į sa vo fi nan si nes ga li­my bes, nors ga lu ti nė kai na daž nai bū na pa na ši. „Ma sa žų kai nos svy­ruo ja nuo 40 iki 190 li tų. Maž daug

pu sė lan ky to jų pri klau so ka te go­ri jai, ku rie ren ka si pi ges nį ma sa­žą, ta čiau tuo met lei džia sau už si­sa ky ti vi są ma sa žo kur są. Ki ta pu sė ren ka si vie ną, ta čiau pra ban ges nę pro ce dū rą“, – pa sa ko jo L.Le lie nė.

Poil siau ja eko no miš kaiKaip sa kė Drus ki nin kų „Drau gys­tės“ sa na to ri jos va dy bi nin kė Ni jo­lė Bu jo kaus kie nė, lan ky to jai orien­tuo ja si į poil sį, to dėl daž niau siai ren ka si at pa lai duo ja mą sias pro­ce dū ras. Esą sa na to ri jo je ypač po­pu lia rus tur kiš kos pir ties komp­lek sas, taip pat sa vai tės stre so po vei kio ma ži ni mo pro gra ma.

Paš ne ko vė pa ti ki no, kad Drus ki­nin kai iš lie ka po pu lia ria vie ta pa­si rū pin ti sa vo svei ka ta, to dėl lan­

ky to jų iš vi sos ša lies tik dau gė ja. „Žmo nės su pran ta, kad ge riau­sia in ves ti ci ja yra į svei ka tą. Tur­būt vi si pa da rė iš va das, kad ge riau iš anks to, pro fi lak tiš kai pa si rū pin­ti svei ka ta nei su si rgus. Ta po po­pu lia rios ne vien SPA, bet ir gy­do mo sios pa slau gos, pa vyz džiui, sa na to ri nis gy dy mas, gy dy to jo kon sul ta ci ja“, – pa sa ko jo N.Bu jo­kaus kie nė.

Jos tei gi mu, lie tu viai neiš lai dau­ja, ak ty viai se ka ak ci jas ir ieš ko op­ti ma lių bū tų poil siau ti.

„Žmo nės do mi si ak ci jo mis ir iš­kart į jas rea guo ja, pa pras tai ren ka­si eko no mi škus va rian tus. Svei ka­tos pa slau gų kai nos žmo nėms vis dar svar bios“, – sa kė N.Bu jo kaus­kie nė.

Drus ki nin kai iš lie ka po pu lia ria vie ta pa­si rū pin ti sa vo svei­ka ta, to dėl lan ky to­jų iš vi sos ša lies tik dau gė ja.

Poil sis: ­� didelį­gy­ve­ni­mo­tem­pą­gy­ven­to­jai­sten­gia­si­pa­mirš­ti­rink­da­mie­si­po­pu­lia­rias­ma­sa­žų­pro­ce­dū­ras.­­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

pasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulisSo cia lis tų nuo smu kisDi džiau sia de ši nio ji Veng ri jos „Fi­desz“ par ti ja 2010 m. per par la­men to rin ki mus su si žė rė net 52,7 pro c. veng rų bal sų.

Triuš ki nan ti per sva ra prieš bet ko kią opo zi ci nę par ti ją su tei kė ga­li my bę „Fi desz“ už si tik rin ti di de­lę įta ką par la men te, tai gi, rei ka lui esant, pa keis ti net ša lies kons ti­tu ci ją.

Prieš dve jus me tus kaip svar­biau sią vy riau sy bės tiks lą nau ja sis ša lies prem je ras ir „Fi desz“ par ti­jos ved lys Vik to ras Orbá nas įvar­di jo fi nan si nės kri zės su val dy mą iš lai kant Veng ri jos fi nan si nę ne­prik lau so my bę nuo tarp tau ti nių kre di to rių, to kių kaip Tarp tau ti nis va liu tos fon das (TVF) ar ES.

Iki „Fi desz“ Veng ri ją val dę so­cia lis tai pa li ko ša lį gi lio je fi nan si­nė je duo bė je. Di džiau sios so cia­lis tų MSZP par ti jos po zi ci jos ša ly je braš kė jo nuo 2006 m. Bū tent tais me tais vie na veng rų ra di jo sto tis pa skel bė ano ni miš ką gar so įra šą, ku ria me tuo me tis prem je ras Fe­ren cas Gyurcsá ny už da ra me po sė­dy je pri si pa ži no, jog dve jus me tus in for ma ci ją apie tik rą ją vals ty bės pa dė tį slė pė nuo vi suo me nės.

Po skan da lo pa ra gin tas pa si­trauk ti iš po sto F.Gyurcsá ny, apie ku rį jau se niai sklan dė ko rup ci jos še šė lis, at si sa kė tai pa da ry ti. Ta­da sos ti nė je Bu da peš te ki lo ma si­niai pro tes tai.

Tais pat me tais so cia lis tai Veng­ri jo je triuš ki na ma per sva ra pra­lai mė jo sa vi val dos rin ki mus, bet F.Gyurcsá ny iš sau go jo po stą iki pat 2009 m., nes par la men tas iš reiš kė pa si ti kė ji mą vy riau sy be.

2009 m. ko vą F.Gyurcsá ny pa­si trau kė iš po sto, o tuo me tis ša lies pre zi den tas Lszló Sólyo mas ini­ci ja vo pir ma lai kius rin ki mus, ku­riuos triuš ki na mai lai mė jo kon ser­va to riai, pa skel bę, kad ša lies lau kia griež tos ne tik fi nan si nės, bet ir po li ti nės re for mos.

Ėmė si re for mų2010 m. Veng ri jos par la men tas, jau do mi nuo ja mas „Fi desz“, pa tvir­tin to ži niask lai dos įsta ty mą, pa gal ku rį nu sta ty ta, kad ži niask lai dos prie mo nes ša ly je pri žiū rės spe cia­li prie žiū ros ta ry ba, tu rin ti įgy ven­din ti vy riau sy bės su pla nuo tas šio sek to riaus re for mas.

Kri ti kai su sku bo pa reikš ti, kad ta ry bos na riai, rink ti par la men­te, yra „Fi desz“ lo ja lūs as me nys, to dėl ši ins ti tu ci ja yra ne kas ki ta, o tik ra cen zū ros or ga ni za ci ja. Di­džiu lį opo zi ci jos vei kė jų ne pa si­ten ki ni mą su kė lė praė ju sių me tų gruo džio vi du ry je ta ry bos priim­tas spren di mas nuo šių me tų ko vo iš ra di jo sto ties „Klub ra dio“ atim­ti trans lia vi mo daž nius.

Opo zi ci niu va di na mo ra di jo at­sto vai pik ti no si to kiu spren di mu ir va di no jį po li ti niu su si do ro ji mu, nors pa ža dė jo, kad tęs sa vo veik lą.

„Dar buo to jai nu si tei kę des pe­ra tiš kai, ta čiau pa si ruo šę ko vo ti“, – sa kė vie nas re dak to rių And ra­sas Pi ko.

Ko mer ci nės ra di jo sto ties įkū­rė jas ir va do vas A.Ara to tei gė, kad „Klub ra dio“ fak tiš kai bu vo „nu­kirs din tas“, kai iš jo bu vo atim­ti aš tuo ni iš vie nuo li kos daž nių, įskai tant tą, ku riuo trans liuo ja ma sos ti nė je Bu da peš te.

Pa sak jo, nors ra di jas iš sau gos tris daž nius, jis vei kiau siai pra­ras di džią ją da lį klau sy to jų ir ga­li bū ti pri vers tas vi siš kai nu trauk­ti veik lą.

Iš si gan do ban ko su var žy moKi tas konf ik tas ki lo dėl fi nan si nės Veng ri jos vy riau sy bės po li ti kos.

Praė ju sių me tų pra džio je Briu­se lis per spė jo Bu da peš tą, kad ša lis tu ri lai ky tis nu ma ty tų eko no mi kos sta bi li za vi mo pla nų, ta čiau Veng­ri ja ke lis kar tus at šo vė, jog ša lies fi nan si nė pa dė tis – Veng ri jos na­cio na li nis rei ka las.

Eu ro pos Ko mi si ją (EK) taip pat už rūs ti no pri va taus 13 mlrd. do le­rių ver tės pen si jų drau di mo fon do na cio na li za ci ja ir dras tiš kas biu­dže ti nių įstai gų dar buo to jų al gų kar py mas.

Tie sa, ypač Briu se liui neį ti­ko ban dy mas po li tiš kai ap ri bo ti cent ri nio ša lies ban ko veik lą. Ta­čiau, nors pliūp te lė jo kri ti kos iš EK va do vy bės, praė ju sių me tų pa bai­go je Veng ri jos par la men tas di de le bal sų per sva ra pa tvir tin to Cent­ri nio ban ko įsta ty mą, ku riuo re­mdamasi vy riau sy bė įga vo stip rius sver tus re gu liuo ti ša lies cent ri nio ban ko veik lą.

Veng ri jos cent ri nio ban ko va­do vas Andrá sas Si mo ras ta da ar­gu men ta vo, kad re for ma bū ti na no rint iš sau go ti ša lies eko no mi­nę ge ro vę. Be to, jis ti ki no, kad to kie veiks mai leis Veng ri jai su­si grą žin ti fi nan si nę ne prik lau­so my bę, ku ri bu vo pra ras ta per fi nan sų kri zę ga vus pa ra mą iš TVF.

Tie sa, šią sa vai tę A.Si mo ras pa tvir ti no ti kįs, kad prem je ras V.Orbá nas už tik rins, jog jo va do­vau ja ma ins ti tu ci ja iš lai kys ne prik­lau so my bę.

„Vy ko ak ty vios vy riau sy bės ir ES dis ku si jos, o kai ku rie vy riau sy bės žmo nės, tarp jų prem je ras, skel­bė, kad Veng ri jos vy riau sy bė gerbs cent ri nio ban ko ne prik lau so my­bę, – aiš ki no A.Si mo ras. – Tai gi man ne lie ka nie ko ki ta, tik ti kė ti tuo, ką sa ko prem je ras.“

Tie sa, kri ti kų, ypač Briu se lio, veng rų vy riau sy bės pa ža dai pa­keis ti kai ku rias ban ko įsta ty mo nuo sta tas neį ti ki no.

Jie to liau kri ti ka vo veng rus, esą nau ja sis įsta ty mas iš es mės kei čia cent ri nio ban ko val dy mo struk tū­rą ir pa lū ka nų nor mą nu sta tan čio ko mi te to veik lą, o tai komp li kuo ja ša lies ga li my bes de rė tis dėl fi nan­si nės pa gal bos.

Ta čiau į šias pa sta bas V.Orbá­nas at sa kė itin griež tai: „Jei gu TVF no ri su teik ti mums pa sko lų – la bai ge rai, mes bū si me dau giau nei pa­ten kin ti. Ta čiau baig ti kaip Grai ki­jai, kai vo kie čiai sa ko, jog ne su teiks pa sko lų, jei gu grai kai ne vyk dys jų rei ka la vi mų, – to Veng ri jai ne lin­kiu. Mes ne no ri me pi ni gų iš Vo kie­ti jos, iš ES.“

Prie kaiš tai kons ti tu ci jaiVis dėl to dau giau sia prie kaiš tų V.Orbá nas iš gir do dėl pa tvir tin tos nau jo sios ša lies kons ti tu ci jos.

Pag rin di nio ša lies įsta ty mo pro­jek tas bu vo baig tas ruoš ti praė ju­sių me tų ba lan dį, o įsi ga lio jo nuo šių me tų pra džios. Įs ta ty mas be komp li ka ci jų bu vo pa tvir tin tas ša­lies par la men te, o vė liau iš kil min­gai at švęs tas Bu da peš to ope ro je.

Kons ti tu ci ja Briu se ly je su kė lė tik rą is te ri jos pro trū kį. EK pa reiš kė, kad nau juo ju pa grin di niu įsta ty mu bus per ne lyg su var žy tos Kons ti tu­ci nio teis mo ga lios, iš ki lo grės mė ži niask lai dos pliu ra liz mui ir bai­gė si teis mų ne prik lau so my bė.

Be to, pa sak EK ir kons ti tu ci­jos prie ši nin kų, bu vo su da ry tos prie lai dos ap ri bo ti cent ri nio ban­ko ne prik lau so my bę, pa lan kes nės są ly gos atei ty je rin ki mus lai mė­ti par ti jai „Fi desz“ ir tę sia ma mo­kes čių po li ti ka, ku ri iš es mės su riš ran kas bū si moms vy riau sy bėms.

Ne ga na to, kri ti kams už kliu vo tai, kad ka den ci jos to kiuo se po s­ tuo se kaip ge ne ra li nio pro ku ro­ro, Kons ti tu ci nio teis mo tei sė jų ir vals ty bės au di to va do vo, truks nuo de vy ne rių iki dvy li kos me tų. Tai, pa sak jų, reiš kia, kad šie pa rei gū­nai, ku rių dau ge lis yra pa skir ti „Fi­desz“, ga li lik ti sa vo po stuo se net ir vy riau sy bei pa si kei tus.

Ga liau siai kai ku riems kri ti kams ne pa ti ko net nau jo je kons ti tu ci jo je įtvir tin tos krikš čio niš kos nor mos, nors jas itin gy rė Veng ri jos ka ta li­kų baž ny čia.

Veng ri jos kons ti tu ci ja, pra si­de dan ti Die vo var do pa mi nė ji mu, nu ro do, kad žmo gaus gy vy bė tu ri

Nuo mo nės: �� da�lis�veng�rų�ma�no,�kad�ša�liai�ap�skri�tai�ne�rei�kia�ES,�da�lis�ma�no,�kad�ša�lies�prem�je�ras�V.Orbá�nas�–�dik�ta�to�rius.�Šis�kol�kas�ne�ke�ti�na�pa�si�duo�ti�nie�kie�no�spau�di�mui.��„Scan�pix“�nuo�tr.

Veng rai sie kia pa keis ti žai di mo tai syk les?Kas tei sus? Veng ri jos vy riau sy bė, o gal ES va do vai, įsi ti ki nę, kad veng rai pa su ko dik ta tū ros ke liu? Ro dos, Briu se lio ir Bu da peš to gin čas tik dar sy kį įro do, kad sa vo sa va ran kiš ku mo kai ku rios ES vals ty bės na rės taip leng vai ne lai dos.

Jei gu TVF no ri su­teik ti mums pa sko­lų – la bai ge rai, mes bū si me dau giau nei pa ten kin ti.

10

Did vy riai, ku rie tik dir bo sa vo dar bą.12p.

pasaulis

Pran­cū­zi­ja­va­kar­su­stab­dė­vi­sus­mo­ky­mus­ir­bend­ras­ope­ra­ci­jas­su­Af­ga­nis­ta­no­ka­riais,­kai­vie­nas­iš­jų­nu­šo­vė­ke­tu­ris­pran­cū­zų­ka­rius.­Be­to,­Pran­cū­zi­jos­pre­zi­den­tas­Ni­co­las­Sar­ko­zy­pa­reiš­kė­svars­tan­tis­ga­li­my­bę­iš­ves­ti­sa­vo­ša­lies­ka­rius­iš­Af­ga­nis­ta­no­anks­čiau,­nei­pla­nuo­ta.

Iš­da­vI­kIš­ka­žmog­žu­dys­tė

JAV­pa­rei­gū­nai­už­da­rė­vie­ną­di­džiau­sių­pa­sau­ly­je­da­li­ji­mo­si­fai­lais­po­rta­lų­Me­gaup­load.com­ir­sep­ty­niems­as­me­nims­iš­kė­lė­kal­ti­ni­mus­dėl­pi­ra­ta­vi­mo.­Kom­piu­te­rių­įsi­lau­žė­liai­ker­šy­da­mi­ata­ka­vo­Fe­de­ra­li­nio­ty­ri­mų­biu­ro,­Tei­sin­gu­mo­de­par­ta­men­to­ir­ki­tų­val­džios­įstai­gų­sve­tai­nes.

Bos­fo­ro­są­siau­ry­je­Stam­bu­le­va­kar­su­si­dū­rė­du­kro­vi­ni­niai­lai­vai­„Kayan­I“­ir­„Ad­ria­­b­lue“.­Pir­mo­jo­kor­pu­se­at­si­vė­rė­sky­lė,­lai­vas­pra­dė­jo­svir­ti.­Tur­ki­jos­gel­bė­ji­mo­lai­vai­ir­na­rai­ban­dė­iš­lai­ky­ti­jį­van­dens­pa­vir­šiu­je.­Pra­ne­ša­ma,­kad­su­si­dū­ri­mas­įvy­ko­dėl­stip­raus­vė­jo.

Prog­ra­mI­šIaI­ker­šI­ja

su­sI­dū­rė­­laI­vaI

šeštadienis, sausio 21, 2012

Kaip ver tin ti ES va do vų ir Veng ri­jos vy riau sy bės gin čą, dien raš tis pa si tei ra vo Sei mo na rio Egi di jaus Va rei kio (nuotr.).

– Kas – veng rai ar ES va do vai – tei sūs šia me gin če?– Na, kel ti klau si mo, kas tei sus, – neį ma no ma. Veng rai ro do, kad jie ke ti na pa suk ti prie tra di ci nių ver­ty bių – tau tiš ku mo, šei mos ir tai yra na tū ra lus pro ce sas. Bu vo lai­ko tar pis, kai ES slin ko prie pra g­ma ti nių ma te ria lis ti nių ver ty bių. Tai gi vi siš kai ne pa lai kau nuo mo­nės, kad jei gu ko kios nors Eu ro pos ša lies, ar tai bū tų Veng ri ja ar, tar­ki me, Lie tu va, nuo sta tos nea ti tin­ka to, kas šiuo me tu yra do mi nuo­jan ti po zi ci ja ES, tai sa vai me yra blo gai.

Ži nant veng rų tau tos is to ri ją ir jų men ta li te tą, ga li ma sa ky ti, kad veng rai el gia si la bai veng riš kai. Su tin ku, kad gal būt nau ją ją kons­ti tu ci ją bu vo ga li ma priim ti ki taip, pa vyz džiui, ren giant re fe ren du mą ar ba pa sie kus vi sų po li ti nių par­ti jų kon sen su są. Vis gi ne ma nau, kad kaž kas Veng ri jo je yra blo gai.

– Bet ver ty bės – ne vie nin te lis as pek tas, ku ris neį ti ko Briu­se liui. Veng ri ja pa reiš kė, kad sieks ir fi nan si nės ne prik­lau so my bės. Kaip su de rin ti na cio na li nius Veng ri jos sie­kius su tuo, kad šiuo me tu ES lyg ir ei na fi nan si nio fe­de ra liz mo ke liu?– Na, na cio na li­nės ver ty bės yra la­bai svar bi ES da­lis. Veng rų kul tū ra ir kal ba yra uni­ka lios, ta čiau tai juk ne truk­do jiems bū ti ES da li mi. Tai­gi, fi nan si nė ne­prik lau so my bė tik rai ne reiš kia, kad veng rai at­si sa ko vis­ko, kas yra ES. Mes la bai daž­nai vie šo jo je erd vė je vis ką su pap ras ti­na me. Sa­ko ma, kad jei ne su tin­

ki su tam tik rais Briu se lio spren­di mais, tai jau tu kam

nors nu si žen gei.Ma nau, kad tai,

kas įvy ko Veng ri jo­je, yra ženk las, kad Eu ro pos įvai ro vė yra

kur kas di des nė, nei kam nors gal būt

at ro do. Tie sa, Veng ri ja yra

s p e c i f i n i s at ve jis. Ta ša lis kaž­ka da bu­vo la bai d i d e l ė , v ė l i a u p r a r a ­

do vi sa tai, to dėl da bar v y k s t a n ­

tys pro ce sai šio je ša ly je, kaip sa kiau, yra na tū ra­

lus reiš ki nys. Tai gi ir rei kia tai priim ti kaip

na tū ra lų reiš ki nį, o ne smerk ti.

– Ta čiau juk bū tent Briu se lis la biau siai ir smer kia veng rus dėl re for mų?– Ne bū ti nai vis kas, ką sa ko Eu­ro pos Ko mi si ja (EK), yra tei sin­ga. Mes ir gi ne vi sa da su tin ka me su ja. Juk dau ge liui lie tu vių ne pa­tin ka, kad bu vo už da ry ta Ig na li­nos ato mi nė elekt ri nė. EK yra ne Die vas aukš čiau sias. EK re mia­si tuo, kas šian dien vy rau ja Eu ro­po je. Jei gu dau gu ma Eu ro pos tei­si nin kų pa reiš kia, kad šei ma yra to kia ir to kia, o veng rai pa sa ko, kad to kia, tai yra na tū ra lus pro­ce sas.

Ki taip sa kant, ne rei kia va do­vau tis prin ci pu juo da­bal ta. Vis­kas yra na tū ra lūs reiš ki niai. Juk pa klaus ki te če kų, slo va kų, jiems ir gi tos ver ty bės, ku rios dek la ruo­tos veng rų, yra priim ti nos.

Na tū ra lu, kad mes il gi mės šei­mos, krikš čio ny bės, o juk bu vo lai ko tar pis, kai ma nė me, jog tai at gy ve na ir pan. Ma nau, kad ne­tu ri me ka riau ti su veng rais, rei­kia juos su pras ti, ta da vis kas bus ge rai. Smer kti yra blo gas žings­nis.

Kal bi no Va len ti nas Ber žiū nas

E.Va rei kis: neskubėkime smerkti

Veng rai sie kia pa keis ti žai di mo tai syk les?„Mū sų tiks las – duo ti pa ten ki­

na mus ir iš sa mius at sa ky mus į iš­ki lu sius klau si mus, taip pat – kaip ga li ma grei čiau iš spręs ti gin či ja­mus klau si mus, ge riau sia, kad pa­vyk tų iš veng ti pa žei di mų nag ri nė­ji mo teis me, – sa ko ma vy riau sy bės

pa reiš ki me. – Veng ri jos vy riau sy­bė cent ri nio ban ko, teis mų ir spau­dos ne prik lau so my bę lai ko to kia pat pri va lo ma ir svar bia, kaip ir EK. To dėl nė ra jo kių ne su ta ri mų su ES ins ti tu ci jo mis dėl es mi nių prin ci­pų svar bos, bend rų Eu ro pos ver ty­bių ir pa sie ki mų. Bus at lik ta iš sa mi EK ar gu men tų ana li zė.“

Kri ti kos ne gai lė joTa čiau pir ma sis ban dy mas ge ruo­ju kal bė tis su ES va do vais V.Orbá­nui ne bu vo sėk min gas.

Per Eu ro pos Par la men te vy ku­sius aud rin gus de ba tus, ku rių, be­je, pa pra šė Veng ri jos vy riau sy bės

va do vas, V.Orbá nas nei gė kal ti ni­mus dėl jo esą au to ri ta ri nio val dy­mo.

Be to, jis pri dū rė, kad gi na krikš­čio niš ką sias bei šei mos ver ty bes ir per 18 mė ne sių Veng ri ją ati trau kė nuo pra ra jos ma žin da mas vals ty­bės sko las, per tvar ky da mas mo­kes čius ir svei ka tos ap sau gos sis­te mą, taip pat už tik rin da mas ne pil na me čių ap sau gą. Ta čiau po­li ti ko pra ne ši mas su lau kė kri ti kos ban gos.

V.Orbá nas kai ku rių eu ro par­la men ta rų net bu vo pa ly gin tas su bu vu siu Ku bos ly de riu Fi de liu Cast ro ir Ve ne sue los pre zi den tu Hu go Cháve zu.

„Mes sa ko me, kad jūs ren ka tės ei ti Cháve zo, Cast ro ir vi sų pa sau­lio to ta li ta ri nių bei au to ri ta ri nių re­ži mų ke liu“, – rė žė Europos Parla­mento Ža lių jų frak ci jos pir mi nin kas Da nie lis Coh nas­Ben di tas.

EK va do vas J.M.Bar ro so po de­ba tų pa reiš kė, kad ne nu si leis, o fi­nan si nė pa ra ma Veng ri jai liks ky­bo ti ant plau ko, kol Bu da peš tas pa ten kins ES rei ka la vi mus.

„Veng ri ja de rė sis, ta čiau jei ne­bus pa siek tas joks spren di mas, te­gul vis kas ke liau ja į teis mą“, – sa­kė Veng ri jos vy riau sy bės at sto vas Andrá sas Giró­Szászas.

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

bū ti gi na ma nuo pat pra dė ji mo, ir dek la ruo ja, kad Veng ri ja gi na šei­mos ins ti tu ci ją, o šei ma yra vy ro ir mo ters gy ve ni mo są jun ga.

Įsi jun gė Briu se lisPraė ju sių me tų pa bai go je Veng ri­jo je įvy ko ke li di de li pro tes tai prieš nau ją ją kons ti tu ci ją ir vy riau sy bės po li ti ką. Ak ci jas or ga ni za vo opo­zi ci nės so cia lis tų, kai rio ji ža lių jų par ti ja ir De mok ra tų koa li ci ja.

Pro tes tuo to jai ne šė pla ka tus su už ra šais „Ga na!“, „Or ba no dik­ta tū ra“, „Or ba nis ta nas“, taip pat skan da vo šū kius prieš vy riau sy­bės va do vą.

Tūks tan čiams veng rų išė jus į gat ves te ko ati dė ti de ry bas su ES ir TVF dėl maž daug 20 mlrd. eu rų pa sko los, ku ri pa dė tų sta bi li zuo ti pa šli ju sią ša lies eko no mi ką.

Briu se lis su Eu ro pos cent ri niu ban ku bei TVF dar sy kį pa tvir ti­no nuo gąs tau jan tys, kad re for mos per žengs ri bą, stip ri nant po li ti­nę įta ką cent ri niam ban kui. Abie­jų ins ti tu ci jų pa rei gū nai dar praei tą mė ne sį pa si trau kė iš pre li mi na rių de ry bų dėl šio klau si mo.

Šią sa vai tę „Fi desz“ ir Briu se lio ko va įga vo nau ją pa grei tį.

ES at sto vai, gra si nan tys veng­rams net su spen duo ti bal so tei­sę Eu ro pos Va do vų Ta ry bo je, per­spė jo, kad veng rų val džia per žen gė Ru bi ko ną. EK va do vas José Ma­nue lis Bar ro so šią sa vai tę pa skel bė ke ti nąs im tis ir tei si nių prie mo nių prieš ša lį, jei Bu da peš tas per mė­ne sį neat šauks Briu se liui neį ti ku­sių re for mų. Spau džia mas į kam pą Veng ri jos prem je ras pa reiš kė, kad de rė sis, nors pri dū rė ga lįs ap gin ti re for mas.

Tam tiks lui V.Orbá nas pir ma ap si lan kė Eu ro pos Par la men te, o sau sio 24 d. re for mas pri sta tys J.M.Bar ro so.

„Esa me at vi ri ir pa si ruo šę de rė­tis dėl vi sų pro ble mų, ku rias iš ke lia EK, rem da mie si rim tais ar gu men­tais“, – vo kie čių dien raš čiui „Bild“ šią sa vai tę sa kė V.Orbá nas.

Vy riau sy bės ofi cia lia me pa reiš­ki me ir gi bu vo pa brėž ta, kad Veng­ri ja teis mo no ri iš veng ti, to dėl vi si at sa ky mai bus pa teik ti.

20mlrd. eurų

paskola, kurios siekia Vengrija,

pakibo ant plauko.

Kai ku riems kri ti­kams ne pa ti ko net nau jo je kons ti tu ci­jo je įtvir tin tos krikš­čio niš kos nor mos.

Taikinys: ­� spau­džia­mas­ į­kam­pą­Veng­ri­jos­prem­je­ras­V.Orbá­nas­pa­reiš­kė,­kad­de­rė­sis,­nors­pri­dū­rė­ga­lįs­ap­gin­ti­re­for­mas.

11

pasaulis

„Mis AMe ri kA 2012“ „Mis AMe ri kA 2012“

Jung­ti­nė­se­Vals­ti­jo­se­iš­rink­ta­nau­jo­ji­Mis­Ame­ri­ka.­Kon­kur­so­fi­na­lą,­ku­ris­vy­ko­praė­ju­sį­šeš­ta­die­nį­Las­Ve­ga­se,­lai­mė­jo­gra­žuo­lė­iš­Vis­kon­si­no­vals­ti­jos­23­me­tų­Lau­ra­Kaep­pe­ler.­Nu­ga­lė­to­ja­ga­vo­gro­žio­ka­ra­lie­nės­ka­rū­ną­ir­50­tūkst.­do­le­rių­stu­di­joms­bet­ku­ria­me­ša­lies­uni­ver­si­te­te.­Kon­kur­se­da­ly­va­vo­vi­sų­vals­ti­jų­at­sto­vės.

šeštadienis, sausio 21, 2012

„Ga lė jo me iš gel bė ti vi sus“Mi nė tus žo džius ka tast ro fą pa ty­ru sio lai vo „Cos ta Con cor dia“ ka­pi to nui Fran ces co Schet ti no mo­bi liuo ju te le fo nu iš ta rė pa kran tės ap sau gos ka pi to nas Gre go rio De Fal co. In ter ne te jam da bar pi la­si liaup sės: „Tu tik ras vy ras!“, „Svei ki ni mai už pro fe sio na lu mą!“, „Ačiū Die vui, kiek vie nam Schet ti­no yra sa vo De Fal co“.

G.De Fal co po ne lai mės ne mie­go jo tris pa ras ir vi są die ną pra lei do pro ku ra tū ro je duo da mas pa ro dy­mus. Kai jam pa skam bi no Ita li jos laik raš čio „La Stam pa“ žur na lis­tas, jis at ro dė pa var gęs ir ne la bai nu džiu gęs.

„Aš ne su did vy ris, ne žais ki te su ma ni mi. Tie siog sten giau si at lik ti sa vo pa rei gas, kaip ir tu rė jau da ry ti. Mes ga lė jo me iš gel bė ti vi sus iš lai vo „Con cor dia“, – sa kė ka pi to nas.

Ne kal baus did vy rio žmo na Ro­sa ria pa pa sa ko jo, kad jos 46 me­tų vy ras ki lęs iš Nea po lio, o Mi la­ne bai gė tei sės mo kyk lą. Li vor ne jie gy ve na jau pen ke tą me tų.

„Tei sė tu mas yra jo DNR da lis, jis vi sa da iš žmo nių ti ki si są ži nin­

gu mo, iš ti ki my bės ir tei sy bės. Štai ko dėl da bar esa me taip šo ki ruo ti. Tai ne tu rė jo ši taip baig tis“, – kal­bė jo ka pi to no žmo na.

Juo du tu ri dvi duk ras, o lais va­lai kiu G.De Fal co mėgs ta va ži nė­ti mo to cik lu.

At si da vęs sa vo pro fe si jai„Dar bą jis mėgs ta dar la biau. Iš tik­rų jų. Jis vi suo met yra čia, – laik­raš čiui „La Stam pa“ pa sa ko jo G.De Fal co va do vas, Li vor no uos to vir ši­nin kas Fran ces co Pao lil lo. – Jį la bai my li ko le gos, jie vi suo met pa si ren­gę pa dė ti.“

F.Pao lil lo pa pa sa ko jo dau giau apie nak tį į praė ju sį šeš ta die nį, kai krui zi nis lai vas „Cos ta Con cor dia“

su dau giau nei 4 tūkst. ke lei vių at­si tren kė į po van de ni nę olą ir pra­dė jo skęs ti virs da mas ant šo no.

„Šeš ta die nio nak tį val dy mo cent re bu vo me pen kie se. Tai bu vo ge riau sia ko man da, apie ku rią ga liu pa sva jo ti. Bet to ne pa ka ko, – pa sa­ko jo F.Pao lil lo. – Iš bal so bu vo aiš­ku, kad lai vo „Con cor dia“ ka pi to­nas nė ra at vi ras. Bet tai ne pir mas at ve jis, kai į bė dą pa kliu vęs ka pi­to nas ban do su švel nin ti si tua ci jos su dė tin gu mą.“

Pa vyz dys vi sai ita li jaiIta li jos ži niask lai da ra šo, kad lai vo „Cos ta Con cor dia“ ka tast ro fa pa­ro dė dvi Ita li jos pu ses. Vie no je pu­sė je yra ka pi to nas, ku ris lai ku ne­siė mė rei kia mų prie mo nių ir vie nas pir mų jų pa spru ko iš lai vo, pa mir­šęs sa vo, kaip vy ro ir lai vo ka pi to­no, pa rei gas. Ki to je pu sė je yra jo tė vy nai nis, ku ris iš kar to su pra to tra ge di jos mas tą ir ban dė pri vers ti bai lį vyk dy ti sa vo pa rei gas.

Kai ku rie ap žval gi nin kai lai­vo „Cos ta Con cor dia“ ka pi to­ną F.Schet ti no ly gi na su bu vu siu prem je ru Sil vio Ber lus co ni, ku­

Did vy riai, ku rie tik dir bo sa vo dar bą„Grįžk į lai vą, po vel nių!“ – šią fra zę ita lai pa mė go rašy­tis ant marš ki nė lių, reikš da mi pa nie ką lai vo „Cos ta Con­cor dia“ ka pi to nui. Bet dau ge lis, apim ti vi suo ti nio pyk čio prie puo lio, pa mir šo šios is to ri jos did vy rius.

ris ir gi del sė priim ti gy vy biš kai svar bius spren di mus, kai jo ša­lis plau kė ant „uo los“ pa va di ni­mu „eu ro zo nos sko lų kri zė“. Tą pa čią die ną, kai „Cos ta Con cor­

dia“ už plau kė ant uo los, rei tin­gų agen tū ra „Stan dard & Poor’s“ dar kar tą su ma ži no Ita li jos sko­li ni mo si rei tin gą iki laip te­lio, že mes nio ne gu Slo va ki jos ir

At li ko sa vo ir ki tų pa rei gą

ro ber to Bo sio tu ri ka pi to no pa dė jė jo laips nį, bet dir ba ki ta me lai ve. Krui zi­niu lai vu „Cos ta Con cor dia“ jis plau kė na mo po jū ro je pra leis to pus me čio ir vil kė jo ci vi lio dra bu žius. Jis pe rė­mė va do va vi mą lai vui ir koor­di na vo eva kua ci ją po to, kai pa bė go F.Schet ti no. R.Bo sio lai ne rį „Cos ta Con cor dia“ pa­li ko vie nas pa sku ti nių.57 me tų lai vo eko no mas Man ri co Giam ped ro ni pa dė jo įlai pin ti į gel bė ji­mo val tis šim tus ke lei­vių ir ieš ko jo žmo nių de niuo se, kol nu kri to, su si lau žė ko ją ir li ko įka lin tas lai ve. Po 36 va lan dų koš ma ro jis bu vo iš gel bė tas.50­me tis lai vo va ly to­jų vir ši nin kas Tomá­sas Al ber to Cos til la Men do za, ki lęs iš Pe­

ru, įkri to į van de nį ban dy da mas pa dė­ti gru pei ke lei vių įlip ti į gel bė ji mo val tį. Jis mi rė nuo hi po ter mi jos.21 me tų ren gi nių vai kams ve dė jas Mi­

che le Ghia ni su ko le go mis pa dė jo su ras ti 23 vai kų,

ku rie links mi­no si de šim ta­

me aukš te, tė vus.

38 me tų

veng ras, lai vo mu zi kan tas sándo ras Fehé ras, pa dė jo ke liems vai kams už­si vilk ti gel bė ji mo lie me nes, pa skui grį­žo į sa vo ka ju tę pa siim ti smui ko. Na rai jo kū ną ra do lai vo vi du je.Il gap lau kis būg ni nin kas Giu sep pe Gi­ro la mo už lei do vie tą gel bė ji mo val ty­je ki tiems. Da bar jis yra din gu sių be ži­nios są ra še.Liu di nin kai pa sa ko ja apie vo kie tę ke­lei vę Gab rie le Gru be, ku ri rei ka la vo, kad jos vie tą gel bė ji mo val ty je užim tų žmo gus in va li do ve ži mė lyje.Kol vi si spru ko iš lai vo „Cos ta Con cor­dia“, Džiljo sa los me ro pa va duo to jas Ma rio Pel leg ri ni laip tais už li po į lai­vą ir pri si jun gė prie gel bė ji mo ope ra­ci jos. Jis še šias va lan das pa dė jo eva­kuo ti ke lei vius kar tu su lai vo eko no­mu, gy dy to ju ir jau nu jū rei viu. Pas ta­rie ji du, pa dė ję iš gel bė ti šim tus gy vy­bių, li ko ne pas te bė ti. „No rė čiau jiems pa dė ko ti, bet ne ži nau jų var dų“, – sa kė M.Pel leg ri ni.

Jis visada tikisi iš žmonių sąžiningu-mo, ištikimybės ir teisybės. Štai kodėl dabar esame taip šo-kiruoti.

Jau na Mol da vi jos pi lie tė, ne lai­mės va lan dą pa ste bė ta ant ava ri ją pa ty ru sio lai ne rio „Cos ta Con cor­dia“ ka pi to no til te lio, tei gia bu vu­si iš kvies ta tam, kad pa dė tų or ga­ni zuo ti ru sų tu ris tų eva kua ci ją.

25 me tų Dom ni ca Ce mor tan, taip pat tu rin ti Ru mu ni jos pi lie ty bę, ty rė jų aki ra ty je at si dū rė po to, kai įgu los na riai ir ke lei viai nu­ro dė ma tę, kad F.Schet ti no prieš pat ava ri ją va ka rie nia vo su ru siš­kai kal ban čia mo te ri mi. Po to, kai įvy ko ne lai mė, D.Ce mor tan bu vo pa ste bė ta ant ka pi to no til te lio.

„Ma čiau jį res to ra ne. Jis bu vo su švie siap lau ke mo te ri mi. Ne­at ro dė iš gė ręs. Jie tie siog val­gė“, – pa sa ko jo fi li pi nie tė kok­tei lių pa da vė ja Glad ly Bal de ra ma, tu rė da ma ome ny je F.Schet ti no.

Ki tas fi li pi nie tis įgu los na rys Ro ge ris Bar si ta sa kė, kad jis ap­

tar na vo F.Schet ti no ir šią mo te rį prie va ka rie nės sta lo.

„Ne nu ma nau, kas ji to kia, – vyras sa kė nau jie nų agen tū rai „The As so cia ted Press“ Ma ni­lo je. – Kai ku rie pa da vė jai tei gė, kad ji ru sė.“

D.Ce mor tan mo ka ru sų kal bą ir anks čiau dir bo vie no je Ita li­jos krui zi nių ke lio nių bend ro vė­je, ta čiau jos kont rak tas jau bu vo pa si bai gęs. Mol da vė ato sto ga vo su drau gais, kai įli po į pra ban gų lai ne rį li kus ke lioms va lan doms iki ne lai mės sau sio 13 d.

Duo da ma in ter viu Mol davijos ži niask lai dai D.Ce mor tan tvir­ti no va ka rie nia vu si su „ben­ d ra dar biais“ lai vo res to ra ne, kai lai ne ris už plau kė ant sek lu mos. Ji pa sa ko jo, kad bu vo iš kvies ta ant ka pi to no til te lio vers ti nu ro­dy mų ke lei viams, ypač ru sams, nes ji mo ka ke lias kal bas.

Mo te ris ant ka pi to no til te lio

Pamoka: ­� „Costa­Concordia“­katastrofa­lyginama­su­pačia­Italija,­užplaukusia­ant­„olos“­pavadinimu­„Euro­zonos­skolų­krizė“.­ ­ „Scanpix“­nuotr.

12

pasaulis

„Mis AMe ri kA 2012“ „Mis AMe ri kA 2012“

šeštadienis, sausio 21, 2012

Vie na me anek do te sa ko ma, kad mo te ris ga li pa vers ti vy rą mi li jo­nie riu mi, jei šis anks čiau bu vo mi­li jar die rius. O kaip tą tur čių su me­džio ti? An tai ki ni jo je mo te rys dėl to net lan ko spe cia lius kur sus.

Tur čių me džio to josKur sų kai na įspū din ga – 2 tūkst. eu rų. Tiek rei kia pa klo ti už ži nias, kaip su vi lio ti vy rą, tu rin tį gau sy­bę šla man čių sa vo pi ni gi nė je.

Apsk ri tai ki nams to kia su ma – įspū din ga, nes ei li nis dar bi nin­kas šio je ša ly je tiek pi ni gų, ma­tyt, už dir ba per ke lis mė ne sius. Ta čiau in ves ti ci ja sėk mės at ve ju, re gis, at si per ka.

Tad ves ti tur tin gą vy rą tam pa vie nu svar biau sių vi du ri nės kla­sės ki nių tiks lu. Dei man tai, ato s­ to gos eg zo tiš kuo se kraš tuo se, pra ban gūs rū mai... Kas to ne no­rė tų?

Mi li jo nie rių dau gė jaPa sak žur na lo „Glo bal Wealth Re­port“, šan sai su me džio ti mi li jo­nie rių au ga ne tik Ki ni jo je, bet ir pa sau ly je. Žur na las, rem da ma­sis sta tis ti ka, ra šo, kad pa sau ly­je mi li jo nie rių skai čius per praė­ju sius me tus išau go 12 pro c., iki 12,5 mln. O štai Ki ni jo je mi li jo­nie rių skai čius au ga grei čiau siai pa sau ly je.

Ki ni ja jau ta po tre čia ša li mi pa­sau ly je pa gal mi li jo nie rių skai čių. Re mian tis sta tis ti ka, čia gy ve na

apie 1 mln. mi li jo nie rių. Ta čiau iki JAV ly gio ki nams dar to lo ka. Jung ti nė se Vals ti jo se mi li jo nie rių yra net 5,2 mln.

Ki ni jo je mo kyk los, ku rio se mo­ko ma si vi lio ji mo me no, va di na­mos ža ve sio mo kyk lo mis.

Pa sak šių mo kyk lų stei gė jų, su­vi lio ti vy rą rei kia iš mok ti. Tam pa kan ka 30 va lan dų kur sų. Už 2 ar ba 2,3 tūkst. eu rų Ki ni jos mo­te rys mo ko si, kaip rei kia mai pa­tiek ti ar ba tą, pa si da ry ti tin ka mą ma kia žą, už megz ti su vy ru ro­man tiš ką ir įdo mų po kal bį. Be je, mo te rys mo ko mos ir kaip at skir­ti, ku ris vy ras iš tie sų tu ri pi ni gų, o ku ris ga li bū ti ap si šau kė lis.

„Šios pa mo kos lei džia mo te­rims at si skleis ti, kad jos pa ro dy­tų vis ką, ką tu ri ge riau sia“, – sa kė vie nos iš ža ve sio mo kyk lų įkū rė­ja Shao Tong.

Pa sak mo kyk lų sa vi nin kų, da­bar jų pa slau go mis nau do ja si per 3 tūkst. ki nių. Dau giau sia tai stu­den tės, taip pat jau nos iš si la vi ni­mą įgi ju sios mo te rys.

Vie na iš mo kyk los lan ky to jų 23 me tų Zhou Yue sa kė: „Ma no šei­ma tu ri vers lą, ta čiau bu vo at ve jų, kai mums bu vo la bai sun ku. Tai gi, jei ištekėčiau už tur tin go vy ro, ne­be rei kė tų jau din tis dėl atei ties.“

kur sus lan ko ir vy raiGe ra ži nia ta, kad mo te rims Ki­ni jo je ras ti vy rą mi li jo nie rių nė­ra taip sun ku, kaip šiems tin ka­mą par tne rę.

Be je, vy rai už 3,5 tūkst. eu rų taip pat ga li lan ky ti ža ve sio kur­sus, ku riuo se jiems su tei kia ma pro ga su si pa žin ti su po ten cia lio­mis ant ro sio mis pu sė mis.

An tai Wen We nas taip su si ra do gy ve ni mo drau gę.

„Mo te rys, ku rios atei na į kur­sus, ga li pa ge rin ti sa vo as me ni nes sa vy bes, taip pat jos tu ri dau giau ga li my bių su si ras ti to kius vy rus kaip aš“, – sa kė ne si skun džian tis pra gy ve ni mu Wen We nas.

Be je, jo ne jau di na net tai, kad dau ge lis mo te rų, ku rios lan ko kur­sus, tai da ro dėl pi ni gų, o daž niau­siai to kios san tuo kos grei tai išy ra. Pa na šūs kur sai mo te rims siū lo mi ir Vo kie ti jo je. Kaip pra ne ša „Glo­bal Wealth Re port“, Vo kie ti ja uži­ma penk tą vie tą pa gal mi li jo nie rių skai čių pa sau ly je. Čia mi li jo nie rių gy ve na apie 400 tūkst.

O Ru si jo je ža ve sio kur sai va di na­mi ma ni pu lia ci jos kur sais. Pa na šūs vi lio ji mo kur sai ren gia mi ir JAV.

„Worldc runch“ inf.

Kaip ki nės mo ko si me džio ti mi li jo nie rius

Pa siū ly mas: �� no�ri�tur�čiaus�vy�ro�–�su�si�mo�kėk�2�tūkst.�eu�rų�ir�iš�mok�si,�kaip�jį�su�vi�lio�ti.� � AFP�nuo�tr.

Šios pa mo kos lei­džia mo te rims at si­skleis ti, kad jos pa­ro dy tų vis ką, ką tu ri ge riau sia.

Did vy riai, ku rie tik dir bo sa vo dar bą

Slo vė ni jos. Da bar vy riau sy bė, steng da ma si iš ves ti ša lį iš sko­lų duo bės, pra šo ita lų to pa ties, ko iš F.Schet ti no ge ro kai griež­čiau rei ka la vo G.De Fal co: pa­

mirš ti sa va nau diš kus in te re sus ir dėl bend ro gė rio vyk dy ti sa vo pa rei gas, są ži nin gai mo kė ti mo­kes čius.

Pa ren gė Ju li ja nas Ga li šans kis

Mo te ris ant ka pi to no til te lio„Vi si mū sų bend ra dar biai skel bė

pra ne ši mus skir tin go mis kal bo mis, nes įvy ko elekt ros ge di mų. Lai­ve bu vo la bai tam su, – D.Ce mor­tan sa kė Mol davijos dien raš čiui „Ade va rul“. – Li kau ant til te lio – tam at ve jui, jei gu ka pi to nui ma nęs pri reik tų, kad pa skelb tų pra ne ši­mą. Ten bu vo dar apie 20 ka ri nin­kų, štur ma nų ir ka pi to nas.“

Ji tei si no F.Schet ti no ir įgu los na rius, kal ti na mus dėl chao tiš kos eva kua ci jos, ir tvir ti no, kad jie iš­gel bė jo tūks tan čius gy vy bių.

„Jis at li ko nuo sta bų da ly ką. Jis iš gel bė jo dau giau nei 3 tūkst. gy­vy bių“, – mo te ris sa kė Mol davijos te le vi zi jai „Jur nal“.

F.Schet ti no, ku riam šiuo me­tu skir tas na mų areš tas, ga li bū­ti pa teik ti kal ti ni mai dėl ne ty či nės žmog žu dys tės, per anks ty vo pa si­trau ki mo iš skęs tan čio lai vo ir lai vo ava ri jos, kai ka pi to nas ne ga vęs lei­

di mo nu kry po nuo nu sta ty to kur so. Dėl šios prie žas ties „Cos ta Con­cor dia“ rė žė si į po van de ni nį ri fą ir pa svi ro ant šo no prie Džiljo sa los, esan čios prie Tos ka nos kran tų.

Per šį in ci den tą žu vo ma žiau siai 11 žmo nių, 21 iki šiol ne ras tas.

BNS inf.

Liu di nin kė: �� D.Ce�mor�tan� su�do­mi�no�ty�rė�jus,�narp�lio�jan�čius�ka­pi�to�no� ir� įgu�los�veiks�mus�tą�va­ka�rą,� kai� lai�ne�ris� už�plau�kė� ant�uo�los.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

Pamoka: �� „Costa�Concordia“�katastrofa�lyginama�su�pačia�Italija,�užplaukusia�ant�„uolos“�pavadinimu�„Euro�zonos�skolų�krizė“.� � „Scanpix“�nuotr.

13

14 šeštadienis, sausio 21, 2012

sportas@diena.ltRedaktorius Romas Poderys

Daugiau sporto naujienų skaitykitekaunodiena.lt

vis ką pa sa kė. Švei ca rai Tarp tau ti nė­je ran ki nio fe de ra ci jo je tu ri daug di­des nę įta ką nei ma žy tė Lie tu va. Pa si­tai kius ga li my bei, ar bit rai ne pra lei do pro gos pa mė gin ti iš temp ti var žo vus už au sų. Rung ty nių pa bai go je bu vo daug abe jo ti nų tei sė jų spren di mų: per mū sų pa sku ti nę ata ką Ne ri jui Ata je vui sky rė abe jo ti ną pra žan gą, po to – 2 mi nu čių bau dą, nors jis to tik rai ne nu si pel nė.

– Švei ca ri jos rink ti nės var tus gy nė jū sų ko man dos drau gas Re mo Quad rel lis. Kaip se ka si jums klu be kon ku ruo ti su juo dėl pa grin di nio var ti nin ko po­zi ci jos?– Su Re mo su ta ria me ne blo gai. Jau čiu šio kį to kį jo pa vy dą, nors kon ku ren tas sten gia si to ir ne pa­ro dy ti. Šiuo me tu aš esu pa grin di­nis klu bo var ti nin kas, tre ne ris Pe­te ris Hra cho ve cas ma ni mi la biau pa si ti ki. Ži no ma, švei ca ras no rė­tų dau giau rung ty niau ti, nes yra tik rai ne blo go ly gio var ti nin kas. Tai pui kiai pa tvir ti na fak tas, kad R.Quad rel lis kvie čia mas į na cio­na li nę rink ti nę. Prieš se zo ną bu vo

daug spe ku lia ci jų šia te ma. Klu bo po li ti ka yra to kia, kad sten gia ma si dau giau rem tis vie tos ran ki nin kais. Prieš se zo ną R.Quad rel liui bu vo ža­dė ta, kad jis bus pa grin di nis var ti­nin kas, ta čiau jam ne pa vy ko ma nęs nu kon ku ruo ti.

A.Vaš ke vi čius: „Tei sė jai tem pė švei ca rus už au sų“Praė ju sią sa vai tę 38-erių Lie tu vos vy-rų ran ki nio rink ti nės var ti nin kas Arū nas Vaš ke vi čius dar kar tą įro dė, kad bran dus am žius – ne kliū tis žais ti aukš čiau siu ly­giu, o per rung ty nes su Švei ca ri jos eki pa jo at rem tas le mia mas 7 met rų bau di nys – kol kas įspū din giau sias mū sų spor to epi-zo das šiais me tais.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Lie tu vos ran ki nin kai, A.Vaš ke vi­čiaus dė ka pa sau lio čem pio na­to at ran kos Eu ro pos zo nos 5­ojo je gru pė je su žai dę ly gio sio mis 24:24 su švei ca rais, iš plė šė ke lia la pį į ki­tą var žy bų eta pą ir iš sau go jo vil tis pra si brau ti į fi na lo tur ny rą, ku ris 2013­ai siais vyks Is pa ni jo je.

Iro niš ka, bet fa vo ri te lai ky tos Švei ca ri jos ko man dos duob ka siu ta pęs A.Vaš ke vi čius yra ir šios ša­lies čem pio no Šaf hau ze no „Ka­det ten“ klu bo pa grin di nis var ti­nin kas.

– Kaip švei ca rai su ti ko Lie tu­vos did vy rį? – pa klau sė me ran­ki nin kų rink ti nės ly de rio.– Su ti ki mas bu vo tik rai įdo mus. Sug rį žęs iš Lie tu vos, at vy kau į pir mą ją tre ni ruo tę. Į dra bu ži nę įslin kau ty liai, šiek tiek net vai­din da mas, lyg nie ko ne bū tų įvy­kę. Vis dėl to toks ma no el ge sys grei tai bu vo pa ste bė tas. Ko man­dos le gio nie riai iš Len ki jos, Ser­bi jos ir Ru mu ni jos pa si ti ko svei­ki ni mo šūks niais. Kiek san tū riau rea ga vo švei ca rai (juo kia si). Jų men ta li te tas ki toks, į vis ką rea­guo ja ra miai, ta čiau vie nas Švei­ca ri jos rink ti nės žai dė jų Da vi das

Graub ne ris de monst ra ty viai nuo ma nęs nu si su ko, tar tum bū tų la­bai su py kęs. Vis dėl to po aki mir­kos švei ca ras at ly žo. Vi si esa me pro fe sio na lai ir su pran ta me, kad tai yra spor tas. Pri si mi nė me tas rung ty nes ir daug aist rų su kė lu­sį 7 m bau di nį.

– Ką pa gal vo jo te prieš le mia­mą Ma nue lio Li ni ge rio me ti­mą nuo 7 m žy mos?– To kio dra ma tiš ko epi zo do jau se­niai ne bu vau pa ty ręs. At rė męs pa­sku ti nį Iwa no Ur ši čiaus me ti mą nuo li ni jos džiau giau si, ta čiau ne­tru kus pa ma čiau, kad tei sė jai pa­sky rė ne su vo kia mą bau di nį. La bai nu si vy liau ir aš, ir vi sa mū sų ko­man da. I.Ur ši čius – ir gi Šaf hau­ze no klu bo žai dė jas. Jis tą aki mir ką lep te lė jo, kad mū siš kiai jį pa stū mė, ta čiau ar bit rų spren di mas man bu­vo ne sup ran ta mas. Praė jau pro var žo vą ak me ni niu vei du. Tuo met prie ma nęs pri bė go Ta das Stan ke­vi čius ir ne ži nau, ar džiaug da ma­sis, nes dar bu vo ne sup ra tęs, ko kį spren di mą priė mė tei sė jai, ar ra­gin da mas ma ne, su rea ga vo la bai emo cin gai. Tą aki mir ką ne no rė jau, kad man kas nors truk dy tų. Tie siog paė jau į ša lį ir ruo šiau si akis ta tai su M.Li ni ge riu. Su Die vo pa gal ba pa vy ko at rem ti bau di nį. Jau čiau,

kad var žo vas mes ka muo lį aukš ta tra jek to ri ja.

– Kaip bū tų ga li ma paaiš kin ti Če ki jos ar bit rų spren di mą?– Grį žęs na mo ke lis kart per žiū rė jau to epi zo do vaiz do įra šą. Po spren di mo vie no iš tei sė jų vei das at ro dė tar si ką tik su gau to va gies. Ta vei do iš raiš ka

Pa ti ki ma sis: �� A.Vaš�ke�vi�čius�(su�rau�do�nais�marš�ki�nė�liais)�–�sun�kiai�pra�mu�ša�ma�sie�na�vi�siems�Lie�tu�vos�vy�rų�ran�ki�nio�rink�ti�nės�var�žo�vams.Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Ga li my bės: �� A.Vaš�ke�vičiaus�nuo�mo�ne,�stip�riau�sios�su�dė�ties�ir�ge�rai�pa�si�ren�gu�si�Lie�tu�vos�rink�ti�nė�ne�pa�da�ry­tų�ša�liai�gė�dos�nei�Eu�ro�pos,�nei�pa�sau�lio�čem�pio�na�tų�fi�na�lo�tur�ny�ruo�se.� And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Jei svei ka ta lei džia ir se ka si žaisti, ko­dėl tu rė čiau sku bė ti ka bin ti sport ba čius ant vi nies?

Arūnas Vaškevičius:

sportas

15

sportasšeštadienis, sausio 21, 2012

Ang­li­jo­je­su­reng­ta­me­vie­na­me­di­džiau­sių­pa­sau­ly­je­spor­ti­nių­šo­kių­tur­ny­rų­„UK­Open­2012“­tarp­pro­fe­sio­na­lų­trium­fa­vo­JAV­at­sto­vai­Arū­nas­Bi­žo­kas­ir­Je­ka­te­ri­na­De­mi­do­va­(nuo­tr.)­–­jie­lai­mė­jo­kla­si­ki­nių­šo­kių­var­žy­bas.­Ant­ri­–­Ita­li­jos­rep­re­zen­tan­tai­Mir­ko­Goz­zo­li­ir­Edi­ta­Da­niū­tė.

Vir­šū­nė­je­–­­ir­lie­tu­Viai

Sau­sio­28­ąją­Ute­nos­re­gio­ne­vyk­sian­čios­au­to­mo­bi­lių­spor­to­var­žy­bos­„Halls­Win­ter­Ral­ly“­bus­ne­vien­Lie­tu­vos­ir­Lat­vi­jos­ra­lio­čem­pio­na­tų­eta­pas,­bet­ir­Šiau­rės­Eu­ro­pos­zo­nos­pir­me­ny­bės­ir­Bal­ti­jos­žie­mos­ra­lio­tau­rės­lenk­ty­nės.­Star­tams­ren­gia­si­80­eki­pa­žų­iš­7­ša­lių.

10­ąją­ne­sėk­mę­mo­te­rų­Eu­ro­ly­gos­krep­ši­nio­tur­ny­re­pa­ty­rė­ir­į­pa­sku­ti­nę­A­gru­pės­vie­tą­nu­kri­to­Kau­no­„VI­ČI­Ais­čių“­eki­pa.­Ji­sve­čiuo­se­70:90­pra­lai­mė­jo­bu­vu­siai­aut­sai­de­rei­–­Dė­ro­„Seat­Unis­ze“­(Veng­ri­ja)­ko­man­dai.­Pir­mo­jo­ra­to­ma­čą­Kau­ne­„VI­ČI­Ais­tės“­lai­mė­jo­71:51.

lenk­ty­niaus­aukš­tai­ti­jo­je

kau­nie­tės­–­jau­aut­sai­de­rės

A.Vaš ke vi čius: „Tei sė jai tem pė švei ca rus už au sų“

– Kaip ma no te, ar mū sų ran­ki nio rink ti nė jau su bren do ko voms Eu ro pos ar pa sau lio čem pio na to fi na li niuo se tur­ny ruo se?– Daug kas pri klau so nuo sėk­mės ir bur tų. Ne kar tą bu vo me per žings nį nuo di džių jų tur ny­rų, ta čiau mums vis tek da vo la­bai ga lin gi prie ši nin kai – Ru si jos ar Is pa ni jos ran ki nin kai. Pri lyg­ti to kiems var žo vams pra ktiš kai neį ma no ma. Aiš ku, sten gia mės iš vi sų jė gų ir vi suo met ko vo ja me iki ga lo. La bai ti ki mės, kad šie met bur tai mums bus pa lan kūs. Kiek­gi ga li ne si sek ti?

– Šiuo me tu Ser bi jo je vyks­ta Eu ro pos čem pio na to fi na lo tur ny ras. Kaip Lie tu vos rink ti­nė at ro dy tų ja me?– Sun ku pa sa ky ti. Jei su rink tu­me vi sus stip riau sius ran ki nin kus, ma nau, kad bū tu me kon ku ren cin­gi. Rei kė tų pa žy mė ti, kad šie met at ran kos ma čuo se mums ne ga lė­jo pa dė ti rie šą su si lau žęs Re mi gi­jus Če pu lis, dėl šei mi nių ap lin ky­bių neat vy ko Au re li jus Sa bo nis. Šių

žai dė jų mums la bai trū ko. Ti kiuo si, bir že lį jie pri si jungs prie rink ti nės.

– 1997 m., kai mū sų ša lies ran­ki nin kai kol kas vie nin te lį kar tą da ly va vo pa sau lio čem pio na te Ja po ni jo je, bu vo te tos ko man­dos na rys. Pa ly gin ki te tą rink­ti nę su da bar ti ne.– Tuo me tę rink ti nę su da rė be veik vien Kau no „Gra ni to“ klu be išau­gin ti ran ki nin kai. Tu rė jo me la bai aukš to meist riš ku mo žai dė jų, jie su da rė ga lin gą ko man dą. Jos da ly­va vi mas Eu ro pos ir pa sau lio čem­pio na tuo se ne bu vo at si tik ti nu mas. Šiuo me tu rink ti nė je – daug jau nų ir ne pa ty ru sių žai dė jų.

– Tre čius me tus iš ei lės esa­te ne pra len kia mas ge riau sio ša lies ran ki nin ko rin ki muo­se. Ku riam žai dė jui skir tu mė­te sa vo bal są?– Vie ną žai dė ją iš skir ti bū tų sun­ku, ta čiau tik rai tu ri me pa jė gių ir šio ti tu lo ver tų ran ki nin kų. Dau ge­lį me tų rink ti nės rams čiai yra Au­gus tas Straz das, Vai do tas Gro sas, Ne ri jus Ata je vas.

– Švei ca ri jo je esa te gi liai įlei­dęs šak nis. Kar je rą ke ti na te baig ti šio je ša ly je ar no rė tu mė­te su grįž ti į Lie tu vą?– Pro fe sio na lo kar je rą no rė čiau baig ti Švei ca ri jo je. Spor ti nin ko toks dar bas – ne ži nai, kur li ki mas nu neš, ta čiau kol kas vi sos min tys su ka si apie šią ša lį. Švei ca ri jo je esu vis kuo pa ten kin tas, gy ve ni mu čia džiau gia si ir šei ma. Sū nui ne blo­gai se ka si moks lai, ke ti na stu di juo­ti ban ki nin kys tę, o Švei ca ri jo je šio je sri ty je są ly gos dirb ti yra ge riau sios. Duk ra taip pat ei na į mo kyk lą. Kol vai kai moks lų ne baigs, tol pla nuo­ja me gy ven ti čia. Ta čiau nie ka da ne sa kau nie ka da.

– Gim tuo sius Drus ki nin kus ap­lan ko te?– Į gim ti nę su grįž tu re to kai. Daž­niau siai su drau gais ir gi mi nė mis su si tin ku tik tuo met, kai or ga ni­zuo ja mos rink ti nės sto vyk los. Tuo­met vie nai ki tai die ne lei pa vyks ta iš trūk ti.

– Esa te 38­erių. Pro fe sio na­liam spor ti nin kui tai – jau so­li dus am žius. Kiek me tų dar ke­ti na te tęs ti kar je rą?– Var ti nin kai pa pras tai rung ty­niau ja il giau nei aikš tės žai dė jai. Yra ne ma žai pa vyz džių. Štai Vo­kie ti jos bun des ly go je rung ty niau ja šve dų var ti nin kas To mas Svens so­nas, ku riam – 43­eji. Jei svei ka­ta lei džia ir se ka si žaisti, ko dėl tu­rė čiau sku bė ti ka bin ti sport ba čius ant vi nies?

Pa ti ki ma sis: ­� A.Vaš­ke­vi­čius­(su­rau­do­nais­marš­ki­nė­liais)­–­sun­kiai­pra­mu­ša­ma­sie­na­vi­siems­Lie­tu­vos­vy­rų­ran­ki­nio­rink­ti­nės­var­žo­vams.Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Kau no „Žal gi rio“ krep ši nin kai pa ro dė cha rak te rį ir su ge bė jo at­si ties ti po dvi ko vos su Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ pra džio je pa­tir to šal to du šo, ta čiau pa sku ti­nė mis ma čo aki mir ko mis for tū­na pla čiau šyp so jo si var žo vams iš Pa ža dė to sios že mės.

Ga li my bės – di des nės„Tu ri me daug ta len tin gų vai ki nų, ta čiau vien ta len to Eu ro ly gos „Top 16“ eta pe neuž ten ka. Pri va lė jo me žais ti ener gin giau ir ge riau gin tis, ypač per pir mą rung ty nių da lį. Po per trau kos tu rė jo me pro gą pa suk­ti var žy bų ei gą sau nau din ga link­me, ta čiau ja ne pa si nau do jo me, o to kio ka lib ro var žo vas kaip „Mac­

ca bi Elect ra“ klai dų ne do va no ja“, – po pra lai mė ji mo 76:84 Tel Avi­vo ko man dai kal bė jo „Žal gi rio“ vy­riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Tri­fu no vi čius. Anot jo, žal gi rie čiai neiš nau do jo vi sų sa vo ga li my bių. „Trū ko Son ny Weem so in dė lio, no­rė jo si ge res nio Ta do Kli ma vi čiaus pa si ro dy mo“, – tei gė stra te gas.

Ne pai sy da mas ne sėk mės, tre­ne ris at krei pė dė me sį ir į op ti mis­ti nius žai di mo as pek tus.

„Vie nas da ly kas man pa ti ko. Net ir at si lik da mi dvi ženk liu skir tu mu, mes ne pa lū žo me. Su ge bė jo me su­si telk ti, at si ties ti, su grą žin ti int­ri gą. Ga lė jo me iš si gel bė ti, ta čiau pri trū ko sėk mės. Jei to kį pat no rą de monst ruo si me per vi sas li ku sias „Top 16“ rung ty nes, bū siu tik rai pa ten kin tas“, – sa kė A.Tri fu no vi čius.

Ne sėk mė neuž go žė vil tin go op ti miz mo

Vla di mi ras Ro ma no vas „Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas

Mū sų krep ši nin kai no rė­jo lai mė ti, bet per de gė ir pra lai mė jo. Var žo vams vis kas se kė si ge riau,

ypač per pir mą rung ty nių da lį, kai jie at si plė šė nuo mū siš kių. La bai ne si se kė Son ny Weem sui, ku ris žai dė lyg sir gu­liuo da mas. Nors mū sų ko man da pa ro­dė cha rak te rį ir su ma ži no at si li ki mą nuo var žo vų, bet jų ne pa vi jo. Da bar rei kės steng tis lai mė ti jų aikš tė je.

Komentaras

Ly de riai: ­� „Žal­gi­rio“­ ir­ „Mac­ca­bi­Elect­ra“­ rung­ty­nės­su­rin­ko­dau­giau­siai­žiū­ro­vų­per­pir­mą­jį­Eu­ro­ly­gos­„Top­16“­eta­po­tu­rą­–­14­050.­ ­ get­tyi­ma­ges.com­nuo­tr.

16

16

sportasšeštadienis, sausio 21, 2012

Sta tis ti ka

E gru pė. Pi rė jo „Olym pia cos“–Maskvos CSKA 78:86 (21:22, 23:18, 14:22, 20:24), 6 500 žiū ro vų. Stam­bu lo „Ga la ta sa ray“–Stambulo „Ana do lu Efes“ 62:68 (19:29, 15:16, 18:15, 10:8), 9 600 žiū ro vų.

F gru pė. Sie nos „Mon te pas chi“–Bilbao „Gesc rap BB“ 81:67 (14:18, 18:14, 24:17, 25:18), 4 153 žiū ro vai. Mad ri do „Real“–Malagos „Uni ca­ja“ 81:80 (15:20, 22:19, 25:19, 19:22), 10 900 žiū ro vų.

G gru pė. Ka za nės „Uniks“–Stambu­lo „Fe ner bah ce Ul ker“ 76:71 (15:18, 9:23, 29:15, 23:15), 5 000 žiū ro vų. Atė­nų „Pa nat hi nai kos“–Milano „EA7 Em po rio Ar ma ni“ 78:57 (24:10, 19:13, 15:10, 20:24), 5 200 žiū ro vų.

H gru pė. Kau no „Žal gi ris“–Tel Avi­vo „Mac ca bi Elect ra“ 76:84 (16:23, 21:25, 24:16, 15:20), 14 050 žiū ro vų. M.Ra ko vi čius 15, M.Po po vi čius 14 (5 re zul ta ty vūs per da vi mai), M.Kal­nie tis (5 re zul ta ty vūs per da vi mai) ir D.Col lin sas po 10/D.Mal le tas 15, L.Eliya hu 14 (5 at ko vo ti ka muo liai), K.Lang for das 12 (5 at ko vo ti ka muo­liai, 7 re zul ta ty vūs per da vi mai).

„Bar ce lo na Re gal“–Kantu „Ben­net“ 65:60 (15:18, 13:12, 21:19, 16:11). 4 829 žiū ro vai. Ch.Eid so nas 15, E.Lor be kas 13, M.Huer tas 11/V.Mi­co vas ir G.Ba si le po 13.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. CSKA 1 0 86:782. „Ana do lu Efes“ 1 0 68:623. „Ga la ta sa ray“ 0 1 62:684. „Olym pia cos“ 0 1 78:86

E gru pėKomanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Mon te pas chi“ 1 0 81:672. „Real“ 1 0 81:803. „Uni ca ja“ 0 1 80:814. „Gesc rap BB“ 0 1 67:81

F gru pėKomanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Mac ca bi Elect ra“ 1 0 84:762. „Bar ce lo na Re gal“ 1 0 65:603. „Ben net“ 0 1 60:654. „Žal gi ris“ 0 1 76:84

H gru pėKomanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Pa nat hi nai kos“ 1 0 78:572. „Unics“ 1 0 76:713. „Fe ner bah çe Ül ker“ 0 1 71:764. „Em po rio Ar ma ni“ 0 1 57:78

G gru pė

S.Weem so fak to riusNau din giau sias „Žal­

gi rio“ žai dė jas šį se zo ną Eu ro ly go je S.Weem sas per dvi ko vą su „Mac­ca bi Elect ra“ šau dė tuš čiais šo vi­niais – iš aš tuo nių jo me ti mų tiks­lą pa sie kė vos vie nas. Suk ly dęs net 6 kar tus ir su rin kęs 2 taš kus puo­lė jas rung ty nes bai gė su nei gia mu nau din gu mo koe fi cien tu.

„La bai džiau giuo si, kad ne tik jį su stab dė me, ta čiau vi siš kai eli­mi na vo me iš kau nie čių žai di mo. Son ny pir ma ja me Eu ro ly gos eta pe žai dė nuo sta biai ir yra vie nas ge­riau sių sa vo po zi ci jos krep ši nin kų Eu ro po je. Daug dė me sio sky rė me gy ny bai prieš jį ir už duo tį įvyk­dė me“, – džiau gė si rak tą į per ga­lę su ra dęs Tel Avi vo ko man dos vai­ri nin kas Da vi das Blat tas.

A.Tri fu no vi čius pri pa ži no, kad pra lai mė ji mą „Mac ca bi Elect­rai“ iš da lies lė mė ir ne sėk min gas S.Weem so žai di mas. „Tai mums bus ge ra pa mo ka. Aki vaiz du, kad nuo šiol Son ny vi si var žo vai skirs ypa tin gą dė me sį ir prie to mes tu ri­

Ne sėk mė neuž go žė vil tin go op ti miz mome pri pras ti“, – pa žy mė jo ser bas.

Pats S.Weem sas po rung ty nių ne bu vo kal bus. „Man tai bu vo juo­da die na. Dvi ko vos pra džio je pa da­riau ke lias klai das, jos iš mu šė ma ne iš vė žių. Pra ra dau pa si ti kė ji mą sa­vo jė go mis. Pri va lau pa da ry ti iš va­das“, – tvir ti no ame ri kie tis.

Ita li jo je bus ne leng vaKi tą sa vai tę „Žal gi rio“ lau kia mū­šis sve čiuo se su Kan tu „Ben net“ eki pa. Pir ma sis „Top 16“ tu ras pa­ro dė, kad Ita li jo je bus ne leng va.

Kan tu eki pa vos ne pa tei kė sen sa­ci jos Bar se lo no je. Žais da mi su vie­na Eu ro ly gos fa vo ri čių „Bar ce lo na Re gal“, Ita li jos čem pio nai sėk min­gai prie ši no si dau giau nei tris kė li­nius, ta čiau le mia ma me ket vir ty je stab te lė jo, o tuo pa si nau do ję ka ta­lo nai ati trū ko ir lai mė jo 65:60.

„Prieš ma čą bu vo min čių, kad ga­li me pra lai mė ti ge ro kai skau džiau. Vis dėl to vy rai su si tel kė, di džią ją da lį rung ty nių žai dė me la bai ge rai, ir tai ma ne džiu gi na“, – tei gė „Ben­net“ stra te gas And rea Trin chie ri.

15

Blykstelėjo: �� iš�Lietuvos�krepšinio�legionierių�per�pirmąjį�„Top�16“�tu-rą�rezultatyviausiai�žaidė�R.Šiškauskas�(su�kamuoliu)�ir�M.Gecevičius�(dešinėje)�–�jie�pelnė�atitinkamai�12�ir�14�taškų.�� AFP�nuotr.�

17

nau jo kus...“ – pa sa ko ji mą pra dė jo Klai pė do je slau gy to jos spe cia ly bę įgi ju si No me da.

Vė ly vą 1985-ųjų gruo džio 31-osios va ka rą į Kli ni kas bu-vo at vež tas ap de gęs ket ve rių me-tų vai kas, ku riam rei kė jo sku bios chi rur go pa gal bos. Ją teik ti bu vo pa kvies tas bu dė jęs jau nas gy dy to-jas K.Ada mo nis.

„Vai ką pa gul dė me ant ra tu kų ir iš ve žė me rea ni muoti, – su ap de-gu siu ma žy liu į se ną, ta čiau pa ti-ki mą vo kiš ką lif tą nu sku bė jo 24 me tų gy dy to jas Kęs tu tis ir tuo-met 19-me tė slau gy to ja No me-da. – Ber niu ką per da vę rea ni ma-ci jos sky riaus me di kams grį žo me į lif tą. Jis nu si lei do vie ną aukš-tą ir stai ga, už ge sus švie sai, už-stri go.“

Tuo me tu laik ro džio ro dyk lės ro-dė 23.48 val. Lem tin gą lai ką ir tai, kad bu vo nak tis iš ant ra die nio į tre čia die nį, įsi mi nė vėliau su tuok-ti niais ta pu si po ra.

Pir ma sis bu či nys – lif e„Lai mė, kad lif te už stri go me ne tuo-met, kai rea ni muoti ve žė me vai ką“, – džiau gė si Kęs tu tis ir No me da.

Tą die ną jie vie nas ki tą iš vy do pir mą kar tą gy ve ni me.

Ar tė jo vi dur nak tis, sky riu je lau-kė tą nak tį dir bę ko le gos, ku rie, kaip paaiš kė jo vė liau, grei tai pa-si ge do din gu sio bu din čio gy dy to-jo – me di kai ren gė si kar tu su tik ti Nau juo sius.

Kęs tu tis ne slė pė, kad su ge dus lif tui iš pra džių abu šiek tiek su si-ner vi no. Juo lab kad se nas vo kiš kas lif tas, ku ria me pa ts ati da rai du ris, už trau ki spe cia lias gro tas, bu vo pa ti ki mas ir ne ges da vo.

Abu me di kai bergž džiai bel-dė į du ris, slau gy to ja No me da min dži ka vo pir myn at gal, Kęs-tu tis nuo lat žvilg čio jo į laik ro dį, ro dyk lėms ne nu mal do mai ar tė-jant prie 24-os va-lan dos.

šeštadienis, sausio 21, 2012

20

aukstynzemyn@diena.ltRedaktorė

Marijana Jasaitienė

aukštynžemyn

Jei dainuoja pupytės ar A.Bocelli, garsusis tenoras E.Montvidas paprašo, kad išjungtų.

18p.

Po Nau jų jų su ti ki mo už stri gu sia me lif e – ve dy bos ir trys vai kai

Už stri gus lif ui, jau nas gy dy to jas ir slau­gy to ja ja me su ti ko Nau juo sius me tus. Tai bu vo se no kai. Da bar Kau no kli ni kų pro­fe so rius Kęs tu tis Ada mo nis ir jo žmo na vers li nin kė No me da au gi na tris vai kus ir šie met švęs si dab ri nes ves tu ves.

Is to ri ja: �� nuo�tada,�kai�Nomeda�ir�Kęstutis�su�si�pa�ži�no�už�stri�gu�sia�me�lif�te,�praė�jo�25�bendro�gyvenimo�me�tai.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Kęs tu tis ne slė pė, kad jam iš kart pa ti ko dai li tam siap lau kė slau gy to ja, o vė liau pa ke rė jo ir jos žmo­giš ko sios ver ty bės.

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Ve žė vai ką rea ni muotiPen kias de šimt me čio Kęs tu čio ir pen ke riais me tais už jį jau nes nės žmo nos No me dos pa žin ties is to-ri ja ver ta Ho li vu do fil mo ar ba ru-

siš kos ro man ti nės ko me di jos sce-na ri jaus.

Su tuok ti niai šyp so si: šią lem tin-gą pa žin ties is to ri ją jie pa me na tar-si tai bū tų nu ti kę tik va kar.

„Tuo met pir mus me tus dir bau Kau no kli ni kų Nu de gi mų sky riu-je, o Nau jų jų nak tį pa sky rė bu dė ti

18

aukštyn žemyn

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@diena.lt

Tiek kri ti kų, tiek iš ran kios pub­li kos ver ti na mas lie tu vis, su kū­ręs de šim tis įsi min ti nų vaid me­nų gar siau siuo se Eu ro pos ope ros teat ruo se, re gis, tu rė tų kuo pa si­pui kuo ti, ta čiau iš li ko ste bė ti nai kuk lus, ža vin tis sa vii ro ni ja ir svei­ku hu mo ro jaus mu. Ir neuž mir šo ke lio į gim ti nę. Jau ki tą sa vai tę so­lis tas su Lie tu vos vals ty bi niu sim­fo ni niu or kest ru su rengs mi ni kon­cer ti nį tu rą mūsų šalyje.

– Ar daž nai grįž ta te į Lie tu vą? Tur būt šios vieš na gės dažniau­siai su si ju sios su dar bu?– Pir mai siais me tais, kai pra dė jau sta žuo tę Lon do no ka ra liš ko jo je ope­ro je, Lie tu vo je ap si lan ky da vau la­bai re tai, kar tais ne ga lė da vau grįž ti net Ka lė doms. Da bar jau esu lais vas me ni nin kas, ga liu pa ts pla nuo ti sa­vo dar bus, ke lio nes. Džiau giuo si dėl nau jos ope ros tru pės „Bo he mie čiai“ su si kū ri mo – jų dė ka daž nai at va­žiuo ju dai nuo ti į Vil nių. Esu su ren­gęs ke le tą re či ta lių Vil niaus fes ti va­ly je, daž nai dai nuo ju sa vo gim to jo mies to Kau no Pa žais lio fes ti va ly­je, Lie tu vos na cio na li nia me ope ros ir ba le to teat re. Tad ry šio su Lie tu­va tik rai ne sto ko ju.

– Ko la biau siai il gi tės Lie tu­vo je?– Gy ven da mas sve tur iš gry ni­ni tai, kas tau svar biau sia. Ki taip, ki to mis aki mis pa ma tai, ką pa li­kai tė vy nė je. Gal tai kiek ir ro man­ti zuo ji. Ne kal bė siu apie Gar lia vos ne są mo nes ar ko rum puo tus po li­ti kus. Man svar bes ni ki ti da ly kai – ma no šei ma, ma no drau gai. Lie tu­vos mies tai, jū ra, ko pos. Kai il ge sys ima smaug ti, sė du į lėk tu vą ir at­skren du.

– Mėgs ta te jū rą, Kur šių ne ri ją?– Su jū ra, vė ju, kel tu, ku ris pluk­do į Ne rin gą, man aso ci juo ja si ir Klai pė da. Tai ža di na sen ti men tus. Pa me nu, stu di juo da mas Vil niu­je daž nai au tos to pu va žiuo da vau į Klai pė dą, o kar tą vie na drau gė uni­ver si te to bend ra bu ty je pra dū rė man kai rią ją au sį, ku ri vė liau bai siai su­pū lia vo. Šia me kraš te aš tu riu ne­ma žai drau gų.

– Ar ry šys su gim ti ne po dau­ge lio me tų sve tur ne ta po tra­pes nis?– Sa ky čiau, jis dar su tvir tė jo. Nors ma no šle pe tės Lon do ne, o pa ts kar tais – vel niai ži no kur, ži nau vi sas Lie tu vos ak tua li jas, kul tū ros nau jie nas ir ki ta. Žo džiu, jau čiuo si neat sie ja ma da li mi, nors kasdien ir ne vaikš tau Vil niaus ar Kau no gat vė mis.

– Ko kia jū sų die not var kė?– Die na die nai ne ly gi. Vie no dų bū­na ma žai. Na, kad ir šian dien. Va­ka re – prem je ra Ams ter da mo ope­ro je, tad tau so ju jė gas. Ne tru kus pra si dės nau jos ope ros re pe ti ci jos, mo kau si teks tą. O kai pra si de da re­pe ti ci jos – neiš ven gia mai pa ny ru į

ru ti ną. Ta da pa pras tai re pe tuo­ju nuo 10 iki 18 va lan dos su vie nos va lan dos pie tų per trau ka. Ta da ro­man ti kos bū na ma žai.

Man pa tin ka skai ty ti ar ba ei­ti į ki ną. Kai tik tu riu lai ko, ne pa­lei džiu iš ran kų kny gos, tai tur būt atė jo iš šei mos. Ma no ma ma, se­suo – aist rin gos skai ty to jos, daž­nai šven čių pro ga do va no ja me vie­ni ki tiems kny gas. Dar sten giuo si re gu lia riai lan ky tis ba sei ne ar ba spor to klu be – no riu pa lai ky ti ge­rą fi zi nę for mą, tu riu pa sa ky ti, kad jau se no kai sir gau (tfu tfu tfu), o kad bū čiau at šau kęs pa si ro dy mą dėl li gos...

– O ke lio nės? Ne var gi na? – Ke lio nės yra ma no silp ny bė, ta­čiau ne tos, kai ten ka dai nuo ti, bet kai vi siš kai pa mirš tu apie dar bą. Ge riau sia – Azi jo je ar ba ten, kur nie kas ne pri me na Eu ro pos.

Ki tas ma no po mė gis – ku li na ri ja. Nie kad ne ma niau, kad pa tir siu to kį di de lį ma lo nu mą ga min da mas. Ne­su kaž koks su per ku li na ras, ta čiau šio bei to jau iš mo kau ke liau da mas ar per BBC žiū rė da mas sa vo mėgs­ta mą lai dą „Šeš ta die nio vir tu vė“.

– Kon cer tuo ja te, ke liau ja te. Ar lieka laiko as me ni niam gy ve ni­mui, ar ne si jau čia te vie ni šas?– Už vis ką gy ve ni me ten ka mo kė ti. Daug ke liau jant neiš ven gia mai nu­ken čia ma no so cia li nis, as me ni nis gy ve ni mas, san ty kiai su drau gais, ku riuos la bai bran gi nu. Ki ta ver tus, gy ve na me la bai glo ba lia me pa sau­ly je, ne tik me ni nin kai daug ke liau­ja – taip pat ir vers li nin kai, o ką jau kal bė ti apie jū rei vius!

Aš – ne išim tis. Ne si leis da mas smul kiai pa sa ko ti apie sa vo as me­ni nį gy ve ni mą, nes ne ma nau, kad jis ga li bū ti kam nors įdo mus, o ir ne­tu rė tų bū ti, pa sa ky siu tik tiek, kad štai jau de šimt me tų ne su vie ni šas.

– Ne vie na me in ter viu esa te mi nė jęs, kad vie no dai na muo se jau čia tės ir pas ma mą Kau ne, ir būs te Lon do ne, ir kal nų na me­ly je Pran cū zi jo je. Apie pa sta rą­jį Lie tu vo je sklan do le gen dos.– Kar tais pa gal vo ju, kaip įdo miai su si klos tė ma no gy ve ni mas! La bai kont ras tin gai... Lon do ne gy ve nu pa čia me mies to cent re, lof te. Ap­link daug res to ra nė lių, par duo tu­vių, vi si tik zu ja, ma ši nų spūs tys, šur mu lys. Ir vi siš ka prie šin gy bė – na muose Pran cū zi jo je.

Gal kam tai pa si ro dys di de lė pra ban ga, ta čiau ma no se nas ak­me ni nis na mas Pie tų Pran cū zi jos kal nuo se yra la bai pa pras tas. Sa­ky ki me, tai ma no ko lek ty vi nis so­das. Vi siš ka ra my bė, ma žas kai­mu kas, kur kai my nai kar tu šven čia šven tes ir pa de da vie nas ki tam nu­dirb ti dar bus. Kur kas ry tą ma no kai my nas vo kie tis prie du rų man pa lie ka pin ti nę švie žių dar žo vių, o ki ta kai my nė olan dė, dir ban ti vy­nuo gy ne, at ve ža pui kaus rau do­no jo ar ba raus vo jo vy no dė žę, kur su pran cū ze kai my ne da li juo si fi­gų (nes jos au ga ma no so de) uo gie­

šeštadienis, sausio 21, 2012

Te no ras E.Mont vi das ne ga li pa kęs ti pu py čių ir A.Bo cel liPri pa ži ni mas, pui kiai be si klos tan ti

kar je ra, svai gi na mos ke lio nės, įkve­pian čios pa žin tys. To kius sun kaus

dar bo ir kant ry bės su bran din tus vai­sius šian dien ra gau ja te no ras Ed ga­ras Mont vi das, prieš ge rą de šimt me tį šak nis įlei dęs Lon do ne, bet iš sau go jęs

įsta bų nuo šir du mą ir pa pras tu mą.

Lon do nie tis: �� sve�čios�ša�lies�sos�ti�nė�E.Mont�vi�dą�priė�mė�sve�tin�gai.� Li�na�Fis�heye,�Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.

Ga lė čiau gy­ven ti bet kur, tik ne bet kur jaus čiau si lai­min gas.

19

aukštyn žemyn

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Nau juo sius me tus ja po nai pra­de da ap si lan ky da mi šven tyk­lo je. Su lau kę sau lės pa te kė ji mo ka lig ra fiš kai už ra šo sa vo me­tų tiks lą. Už ra šy ti sa vo sva jo nę mo kė ir ja po no lo gė Ga bi ja Kau­ne lie nė.

Pra dė ti nuo nu lio„Nes ku bė ki te, kur kla jo ja min­tys“, – šyp te lė jo ne tru kus sa­vo 28­ąjį gim ta die nį mi nė sian ti ja po nų kul tū ros ir kal bos agen­tū ros „Ju ka ri“ įkū rė ja G.Kau ne­lie nė.

Nu si ra mink, iš gry nink min tis, už miršk kas die ny bę, sku bė ji mą ir tik tuo met paė męs tep tu ką pra­dėk ra šy ti. Ka lig ra fiš kai ra šy ti tu­ri pra dė ti tar si nuo nu lio.

„Ka lig ra fi ja nė ra tik dai ly raš tis. Tai – tik mums ar ti miau sias žo­dis, ga lin tis iš reikš ti šią pra smę pa gal ja po nus, – tiks li no jau apie de šimt me tų ja po no lo gi ja be si do­min ti Ga bi ja ir pa žy mė jo, kad ka­lig ra fi jo je yra aš tuo nios pa grin­di nės li ni jos. – Ka lig ra fi ja – tai min tis, pra smė, ka lig ra fo meist­riš ku mas, vi di nis pa sau lis, me­nas, o ne tik gra žus raš tas. For mai ja po nai su tei kia di de lę reikš mę.“

Tu še yra pe le nųTep tu ką ka lig ra fai lai ko sta čiai, o ne pa krei pę šo nu kaip ra šik lį.

šeštadienis, sausio 21, 2012

Te no ras E.Mont vi das ne ga li pa kęs ti pu py čių ir A.Bo cel li

E.Mont vi do do va na ger bė jams – ne be siurp ri zų

Pla nuo da mas kon cer to pro gra mą, o tai, pa brė žė E.Mont vi das, yra sun­kus dar bas, dai ni nin kas vi suo met jau čia pa rei gą su pa žin din ti klau­sy to jus su gal kiek ma žiau gir dė ta mu zi ka. Pir miau sia ta mu zi ka tu ri pa tik ti jam pa čiam, o tik pa skui te­no ras gal vo ja apie pub li ką.

„Tu riu lai mę dai nuo ti su Lie tu vos vals ty bi niu sim fo ni niu or kest ru ir maest ro Gin ta ru Rin ke vi čiu mi, ku ris vi suo met prii ma ma no pa­siū ly mus, su ku riuo ga liu įgy ven­din ti di džiau sias sa vo sva jo nes“, – pa si džiau gė E.Mont vi das.

Jis pri si pa žįs ta vi suo met no rė­jęs pa dai nuo ti R.Straus so dai nas su or kest ru, ir ši jo sva jo nė iš si pil­dys ne tru kus Lie tu vo je. Į kon cer­to pro gra mą at li kė jas įtrau kė ir ke­le tą ope rų ari jų – o kaip gi be jų, sa­ko. Be to, jam no rė jo si su pub li ka pa si da ly ti sa vo nau jau siais dar­bais. Tad kon cer te at liks Ar ba čės re či ta ty vą ir ari ją iš W.A.Mo zar to „Ido me nėjo“. Nė ra daug dai na vęs C.W.Gluc ko mu zi kos. Da bar, pa ju­to, atė jo me tas im tis šio kom po zi to­riaus kū ry bos, tad kon cer te at liks Piladeso re či ta ty vą ir ari ją iš ope­ros „Ifi ge ni ja Tau ri dė je“, taip pat ke­le tą ki tų la biau ži no mų ari jų. Kon­cer to pa bai gai, de ser tui, pa ren gė ir ma lo nų siurp ri zą.

„Bū tų ga na nuo bo du nuo lat klau­sy tis vien „O, so le mio!“ Ar ne?“ – šmaikš tau ja gar su sis klau sy to­jų my li mas te no ras E.Mont vi das, Kau ne pla nuo jan tis kon cer tuo ti sau sio 27­ąją, Vil niu je – 28 die ną.

nės re cep tais, o va ka re gurkš no da­mas vis kį gė riuo si, kaip už kal nų lei džia si sau lė, nu da žy da ma dan­gų rau do na spal va, kur tam pu ro­man ti ku iki kau lų sme ge nų!

– Ar yra pa sau ly je vie ta, ku­rio je dar ga lė tu mė te kur ti sa­vo na mus?– Na mais rei kia rū pin tis, juos puo­se lė ti, juo se bū ti. Man tik rai pa kaks to, ką tu riu. Ta čiau kiek vie ną kar tą at va žiuo da mas dirb ti į nau ją mies­tą tu riu su si kur ti lai ki nus na mus, tai svar bu. Ma nau, kad ga lė čiau gy ven ti bet kur, tik ne bet kur jaus­čiau si lai min gas.

– Re gis, jums ne ma žiau svar­bu ir tai, kaip at ro do te, koks jū­sų įvaiz dis? Prieš ku rį lai ką net bu vo te iš rink tas sti lin giau siu Lie tu vos at li kė ju.– O kam ne pa tin ka pa si puoš ti?! Pir mai siais me tais Lon do ne, kai ne la bai dar ga lė jau sau leis ti nu­si pirk ti puo de lio ka vos, vil kė jau iš Lie tu vos at si vež tus dra bu žius. Ne­ko kie tie ma no stu den tiš ki dra bu­žėl iai ta da bu vo... La bai jau Ry­tų Eu ro pa dvel kiau. Gel bė jo H&M par duo tu vės, kur kai nos la bai juo­kin gos, ta čiau ko ky bė – taip pat. Da bar, kai jau ga liu sau leis ti, pa­si ren ku ne kie ky bę, o ko ky bę.

Sa vo sti liu mi rū pi nuo si pa ts, nors tarp drau gų tu riu ne vie ną gar­sų di zai ne rį ir sti lis tą. Jų pa slau­go mis ne si nau do ju. Nors kon cer te Lie tu vo je vil kė siu Juo zo Stat ke vi­čiaus su kur tą kon cer ti nį fra ką.

Ma no gal va, kiek vie nas žmo­gus sa vo sti lių tu ri kur ti pa ts, at­si žvelg da mas į sa vo gy ve ni mo bū­dą.Na, nau jie no mis, ten den ci jo mis pa si do miu, juk bu vau net mo de lis J.Stat ke vi čiaus ma dų šou. Vis dėl­to juo kin ga, kai žmo gus tik įvaiz dį ir te tu ri. Ang lai tu ri po sa kį: fur co­at no knic kers. Lie tu viš kai tai skam­bė tų maž daug taip – kai li niai, o po jais nie ko.

– Be ko kių da ly kų, ma lo nu­mų bū tų sun ku iš si vers ti?– Be pa so ir kre di ti nės kor te lės! O jei rim čiau... Net ir auk su tvis kan­tys rū mai, gar bė yra nie kas, jei ne­si ap sup tas ta ve my lin čios šei mos ir drau gų. Tad ma no di džiau sias gy­ve ni miš kas ma lo nu mas yra mei lė, dėl ku rios esu, ku riu. Be jos aš bū­čiau nie kas! O dar man la bai pa tin­ka šo ko la di niai sū re liai.

– Kaip sa ve įsi vaiz duo ja te po 20–30 me tų?– Tuo met, ti kiuo si, bū siu sens te­lė jęs ele gan tiš kas vy ras, grei čiau­siai ne be tu rin tis daug plau kų, ta­

čiau tu rin tis pa kan ka mai pa tir ties ja pa si da ly ti su jau nes niais.

– O kaip sva jo nė s? Pro fe si nė s am bi ci jo s?– Am bi ci jos la bai rei ka lin gos, jos pri ver čia to bu lė ti. Ir sva jo nių tu riu. Pro fe si nė sva jo nė – kuo il giau bū ti įdo miam žiū ro vams, o as me ni nė la­bai pa pras ta – bū ti lai min gam.

– Koks jū sų po žiū ris į po pmu zi­ką? Gal būt jums tai yra ta bu?– Jo kiais bū dais – juk aš dar ne­su se nas bam ban tis die das. Mie lai klau sau si vi so kios mu zi kos. Ta­čiau išei siu iš kam ba rio, jei ja me gros vi so kios pu py tės ar ki tos pa­na šios blon di nės vers li nin kės. Va ši to ne ga liu pa kęs ti. Sa vęs ne pris­ki riu MTV kar tai, ta čiau at ski riu, kai mu zi kan tas ku ria mu zi ką dėl to, kad ki taip ne ga li. Jei res to ra ne lei­džia A.Bo cel li, pa pra šau, kad iš­jung tų. Ne ga liu pa kęs ti ši to bal so.

Ma no „iTu nes“ jūs ras tu mė te elekt ro ni nės mu zi kos gru pę „Lamb“ ar ba Eva Cas si dy, Da vi dą Syl via ną ir Jur gą, rit menb liu zo ir laun žo įra­šų ir, ži no ma, daug džia zo.

Šiaip daž niau siai klau sau­si Stin go, be je, su juo man net te ko da ly vau ti vie na me va ka rė ly je Lon­do ne, ar ba Wil lo Dow nin go. Mėgs tu ba ro ko epo chos mu zi ką, o jei už si­ma nau min ti mis nu ke liau ti į eg zo­tiš kus kraš tus, pa si lei džiu au ten­tiš kos ja po nų ar in dų mu zi kos.

Daž niau siai mė gau juo si ty la. Pra lei dus vi są die ną re pe ti ci jo se, pa ti kė ki te, tai ge riau sia mu zi ka.

– Ar dai nuo ja te du še?– Ne, klau sau si, kaip bė ga van duo, ir man tai skam ba kaip mu zi ka.

kaunodiena.lt/naujienos

Sie los at spin dys pa gal ja po nus – juo du ant bal to

Ra šy mo ran ka me nas

Ka lig ra fi ja (gr. kal los – gro žis + grap­ho – ra šau) – dai ly raš tis, gra žaus ir raiš kaus ra šy mo me nas. Tai puo šia teks tą, da ro jį emo cin ges nį, vaiz­din ges nį. Svar biau sias ka lig ra fi­jos ele men tas – ran ka ra šy tas ar­ba pieš tas šrif as. Ka lig ra fi nis raš­tas puo šia mas or na men tais, ini­cia lais, spal vi na mas.

Mo ky to ja: �� Ga�bi�ja�Kau�ne�ir�Vil�niu�je�mo�ko�ka�lig�ra�fi�jos�me�no.� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Patarimas: �� prieš�pradedant�kaligrafiją�reikia�„išvalyti“�mintis.

24

Net ir auk su tvis kan­tys rū mai, gar bė yra nie kas, jei ne si ap­sup tas ta ve my lin čios šei mos ir drau gų.

20

aukštyn žemyn

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Kiek vie nas – su sa vo pa sau liuNa ta li ja gi mė Kau ne. Kai iš te kė­jo už pir mo jo vy ro mu zi ko Dei vy­do Zvon kaus, gy ve no Klai pė do je. Su si tuo ku si su vers li nin ku Da nie­liu mi Bun ku mi at si kraus tė į Vil­nių. Šie mies tai – neat sie ja mi nuo jos as mens ir kar je ros.

„Vil nius – sos ti nė, čia at va žiuo ja daug žmo nių iš vi sos Lie tu vos. Vi­so kių žmo nių čia yra, to ne pa sa ky­si apie ki tus mies tus. Kiek vie na me mies te su si for muo ja sa vi ta kul tū­ra. Man ne su dė tin ga tai pajausti“, – pa sa ko jo 28­erių N.Bun kė.

Ko kį skir tu mą ji įžvel gia tarp Vil niaus ir gim to jo Kau no? Ku ris mies tas jai bran ges nis?

„Man Vil nius ar ti mes nis nei Kau­nas. Pa ly gin ti su Kau nu, Vil niu je daug lais ves ni ir įvai res ni žmo nės. Kau nie čių kul tū ra – mies čio niš­ka. Jie žmo gų ver ti na pa gal dra­bu žį, pa gal iš vaiz dą. Aiš ku, ne vi si kau nie čiai to kie, bet dau giau – to­kių. Vil niu je į ta ve nie kas ne krei pia dė me sio, čia pil na vi so kiau sių ap­ran gos sti lių. Čia kiek vie nas su sa­vo pa sau lė liu vaikš to. Tai iš tik rų jų ža vu, bet Vil niu je daug netikru­mo“, – ly gi no mies tus N.Bun kė.

Tas ne tik ru mas – tai dau gy bė

kau kių, ku rias meist riš kai kai ta lio ja vil nie čiai. Anot pa šne ko vės, jie no ri sa ve kaž kaip ypa tin gai pa teik ti.

„Tai ypač jau čia si to je ap lin ko­je, ku rio je dir bu, – pa tiks li no dai­ni nin kė. – Šou pa sau lis Vil niu je – dirb ti nis. Žmo nių san ty kiai ne tik ri, ap si mes ti niai. Štai koks aš, pa žiū­rė kit. Kiek vie nas sa ve no ri pa ro dy ti to kį, koks iš tik rų jų nė ra. To kia au ra tvy ro Vil niaus šou ren gi niuo se.“

Kau ne, anot N.Bun kės, ga li ma sa ky ti, kad šou vers lo nė ra. Na ta li ja pri si me na, kad jai gy ve nant Kau­ne į mies to at li kė jus ir mu zi kan­tus bu vo žiū ri ma skep tiš kai. Nors iš tik rų jų daug gar sių mu zi kan tų – kau nie čiai.

Klai pė da Na ta li jai pa si ro dė la bai lais vas mies tas. At si pa lai da vę žmo­nės, be jo kių kau kių, be rū pes čių. Gal jiems vė jas gal vą pra pu čia? 200 ki lo­met rų – o koks skir tu mas tarp Kau no ir Klai pė dos. Žmo nių lais vu mu uos­ta mies tis la biau pa na šus į sos ti nę.

Ko pė į Ge di mi no kal nąVil niu je N.Bun kei la biau siai pa tin­ka vaiz din gos vie tos. Jai la bai gra­žu Užu py je. Mo te ris ne ži no, ar ten no rė tų gy ven ti, bet jai pa tin ka ta spe ci fi nė Užu pio res pub li ka.

„Iš šalies žiū rint at ro do, kad ten gy ve na vie nin gi žmo nės. Su kaž­ko kiom idė jom, su po lė kiu. Yra ten

Kau ne gi mu si N.Bun kė gim to jo mies to ne my li

Įdo mu: �� vaikystę�Kau�ne�praleidusiai�N.Bun�kei�labiau�patinka�Vil�niu�s,�o�jame�la�biau�siai�–�Užu�pis.� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Tik Vil nius ar ba Klai pė da. Bu vu si ne se­niai iši ru sios mer gi nų gru pės YVA at li kė ja ir va do vė Na ta li ja Bun kė sos ti nė je, kur su vy ru Laz dy nų mik ro ra jo ne nuo mo ja si na­mą, gy ve na tik tai nuo praė ju sio rugp jū čio. Ta čiau gim ta jam Kau nui ji ne jau čia jo kio il ge sio, čia gy ve nan čius žmo nes ver ti na la bai kri tiš kai.

šeštADIeNIS, SAuSIo 21, 2012

kaunodiena.lt/naujienos

„Tą aki mir ką pa me­nu kaip da bar, – pilkš­

vai mė ly no mis aki mis šyp so si už aukš tą, 190 cm ūgio vy rą 25 cm že mes nė N.Ada mo nie nė. – Stai­ga jis čiu po ma ne, iš kė lė, pa so di­no ant ra tu kų, pa bu čia vo ir pa­svei ki no Nau jųjų proga.“

Me di kų po kštai per penk mi nu tęLif te įka lin tų jau nuo lių ne pails­ta mą bel di mą iš gir do Kli ni kų ko­ri do riu mi ėjęs gy dy to jas. Jis ne iš kar to su pra to, iš kur po pu siau­nak čio toks triukš mas. Priė jęs prie lif to ir pa ma tęs už stri gu sią jau nuo lių po rą, pra dė jo kva to tis.

Maž daug 15 mi nu čių po pu­siau nak čio, jau sau sio 1­ąją, Kęs­tu tį ir No me dą iš už stri gu sio lif to iš va da vo gy dy to jo iš kvies ti dar bi­nin kai.

Kas bū tų bu vę, jei jų nie kas ne­bū tų iš gir dęs Nau jų jų nak tį? Ar lai min gai gy ve nan tys su tuok ti niai svars tė, kuo ga lė jo baig tis nak ties sce na ri jus?

„Sky riu je bu vo ki lu si ne di de lė pa ni ka“, – nuo pi kan tiš ko klau­si mo ban dė iš si suk ti pro fe so rius K.Ada mo nis.

„Vė liau jis šmaikš ta vo, šmaikš ta­vo... Ži no te me di kų juo ke lius?“ – kva to da ma vy rą iš da vė No me da.

Ži no ir už sie nie čiaiSau sio 2 d. Kli ni kų chi rur gų penk­mi nu tei va do va vęs me di kas po ata skai tos pa si tei ra vo, ar bu vo dar ko kių ypa tin gų įvy kių?

„Vie nas mū sų gy dy to jas su se­su te Nau juo sius me tus su ti ko lif­

te“, – kaž kas pa sa kė ir pa si gir do ki ke ni mas, o ne tru kus – gar sus kva to ji mas.

Grei tai ši is to ri ja nu vil ni jo per vi sas Kau no kli ni kas.

Kaip lif te pra si dė ju si pa žin tis bai gė si mei lės is to ri ja ir ve dy bo­mis?

Kęs tu tis ne slė pė, kad jam iš kart pa ti ko dai li tam siap lau kė slau gy­to ja, o vė liau pa ke rė jo ir jos žmo­giš ko sios ver ty bės.

No me da šyp te lė jo: „Dar tą pa­čią nak tį gy dy to jas Ada mo nis į mū sų sky rių už su ko pen kis kar­tus ir tei ra vo si, ar vis kas ge rai?“

Ne no rė jo vy ro gy dy to joNuo tos nak ties Kęs tu tis su No­me da daž nai pie tau da vo Ki je vo kot le tais bei agur kų, mor kų bei sū rio sa lo to mis gar sė jan čio je Kli­ni kų ka vi nė je.

„Iš pra džių jis man at ro dė šiek tiek keis tas gy dy to jas – aukš tas, liek nas ir su ke lias de šimt cen­ti met rų il gio chi rur go ke pu re, – pri si pa ži no No me da. – Ta čiau ne tru kus jau nas gy dy to jas su ža­vė jo in te lek tu, šei my niš ku mu. Dė me sio sie kė su bti liai ir gra žiai, o Kli ni kų mu zi kos an samb lis, ku­ria me dai na vau, grei tai įgi jo nau­ją ger bė ją.“

Tie sa, jau na slau gy to ja bu vo sau pri sie ku si, kad nie ka da gy ve­ni me jos su tuok ti niu ne bus me­di kas.

„Na ži no te, tie me di kų juo ke liai. Gy dy to jai man at ro dė ne rim ti“, – to kia bu vo No me dos nuo sta ta.

Anks čiau tar si kor tų na me lis jau bu vo su by rė jęs vie nas No­me dos no ras. Klai pė dos jū ri nin­kų li go ni nė je tuo met dar še šio­lik me tė pra kti kan tė, pa ma čiu si du at vež tus ap de gu sius jū rei vius, o vie ną jų tvars čiu si, nu spren dė: ne duok Die ve dirb ti nu de gi mų sky riu je.

Ge rai be si mo kiu si ir chi rur gi ją mė gu si mo te ris ne li ko Klai pė do­je ir nu spren dė jė gas iš ban dy ti ki­ta me mies te – pra dė jo dirb ti du­ris to bu lė ji mui at vė ru sio se Kau no kli ni ko se. Li ki mo iro ni ja: ji pra dė­jo dirb ti bū tent Nu de gi mų sky­riu je.

Ko le gos il gai juo ka voPa reiš ki mus tuok tis Kęs tu tis ir No me da nu ne šė po pu sant rų me­tų drau gys tės.

Šį pa va sa rį, ba lan džio 25 die ną, jie mi nės sa vo Si dab ri nes ves tu­ves – 25­ąjį santuokos ju bi lie jų. No me dos ir Kęs tu čio di džiau sias tur tas – duk ra Gin ta rė, ku riai 24 me tai, Por tu ga li jo je be si mo kan­tis Kęs tu tis jau nes ny sis – jam 21­i, o pa gran du kui Ry tui su kaks ket ve ri.

„Žie mą“, – iš gir dęs klau si mą, ka da jo gim ta die nis, kuk liai nu­lei dęs akis įsi ter pė Ry tu kas.

O kaip vei kia pa ti ki mas vo kiš kas lif tas, ku ria me už stri go No me da ir Kęs tu tis? Nuo tos nak ties jis dau­giau jau ne vei kė: gre ta se no jo bu­vo įreng tas nau jas lif tas.

Po to įvy kio Kau no kli ni kų me­di kai dar il gai šmaikš ta vo: „Ką Nau jų jų nak tį ga lė jo veik ti gy­dy to jas ir se su tė, kad su ge do net pa ti ki miau sias vo kie čių ga my bos lif tas?“

Pag ran du kas: �� ma�ža�sis�Ry�tas�–� jauniausias�Nomedos�vaikas,� jam�greitai�sukaks�ketveri�metai.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Po Nau jų jų su ti ki mo už stri gu sia me lif e – ve dy bos ir trys vai kai

17

Stai ga jis čiu po ma­ne, iš kė lė, pa so di­no ant ra tu kų, pa bu­čia vo ir pa svei ki no Nau jųjų proga.

Var žo vai tu ri no kau­tuo ti ma ne. Ir dar ga lės už­dirb ti.

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Sep ty nio li ka me tų bar me nu dir­ban tis kau nie tis Vy tau tas Bin kis siū lo ne ti piš ką bū dą už si dirb ti: jis su mo kės tam, ku ris jį no kau­tuos bok so rin ge. Kau nie tis pa si­ry žęs bok suo tis su tri mis var žo­vais iš ei lės.

Vie na me Kau no res to ra ne bar me­nu dir ban tis 35­erių V.Bin kis šyp­so si: „Aš ne tu riu tiks lo no kau tuo ti ki tą. Var žo vai tu ri no kau tuo ti ma­ne. Ir dar ga lės už dirb ti.“

Vy tau tas pa si ren gęs sto ti į rin­gą ir še šis raun dus, trun kan čius po dvi mi nu tes, at lai ky ti tri jų skir tin gų var žo vų ata kas. Jei per pir muo sius du raun dus jo ne no­kau tuos var žo vas, ku ris ga lė tų už­dirb ti 300 li tų, ko vos ki tas ir ga lės už dirb ti 200.

Jei V.Bin kis at si lai kys ir tre čia­ja me bei ket vir ta ja me raun duose, į rin gą pa kils tre čias pil nas jė gų spor ti nin kas, ku ris steng sis no kau­tuo ti bar me ną ir lai mė ti 100 li tų.

Da bar 87 ki log ra mus sve rian tis Vy tau tas iki var žy bų, ku rios vyks spor to klu be „Dain ral fas“ va sa­rio pra džio je, ke ti na nu mes ti še­šis ki log ra mus. Jis bu vo pa si ry žęs rung tis su iki 115 ki log ra mų svo­rio var žo vais.

V.Bin kiui ne bu vo svar bu, kas jo var žo vai: iš šū kį ga lė tų mes ti ir ka­ra tė, ir ko vos be tai syk lių meist­ras. Vie nin te lis bar me no rei ka la­vi mas – kad var žy bos vyk tų tik pa gal bok so tai syk les.

„No riu po pu lia rin ti gi lias tra­di ci jas Lie tu vo je tu rin tį bok są, – ti ki no bar me nas, pri min da mas, kad le gen di nio bok si nin ko Al gir­do Šo ci ko lai kais bū da vo ne leng­

va pa tek ti į Kau no spor to ha lę. – No riu pri min ti Ame ri kos lie tu vius pa sau lio čem pio nus – J.Šar kį­Žu­kaus ką ir Juo zą Vin čą.“

Iš šū kį Vy tau tui jau me tė trys ko vo to jai: la biau siai pa ty ręs – 22­ejų spor to klu bo „Dain­ral fas“ ko vo to jas 75 kg svo rio Dau man tas Ba ri no vas, ko vo jęs pa gal MMA tai syk­

les ir „BUS HI DO He ros“ tur ny re.Lie tu vos jau nu čių ir jau nių bok­

so čem pio nui, spor to mo kyk los „Ga ja“ spor ti nin kui 70 kg svo rio Klai dui Ba raus kui – 17 me tų, dar vie nam „Dain ral fas“ ko vo to jui, 84 kg svo rio Ma tui Ste bu liaus­kui – 20 me tų. Jis taip pat ko vo­jo K1 var žy bo se pa gal MMA tai syk les.

Ar bar me nas ne bi jo var­žo vų?

„Ger biu vi sus, bet bai­mė – ne tas žo dis“, – tiks li na V.Bin kis.

Jis jau 17 me tų dir ba bar me nu, o bok sa vo si, su di de­lė mis per trau ko mis, 16 me tų.

„Ne su vi siš kai nau jo kas bok se“, – pri si pa ži no 185 cm ūgio vy ras.

Ta čiau uni ver si te tą bai­gęs bei mer gi nas ir vai ki­

nus tre ni ruo jan tis vy ras ne si bok­sa vo ir in ten sy viai ne si tre ni ra vo jau sep ty ne rius me tus.

„Bar me nu dir bu po 16 va lan dų per pa rą, tad nė ra ga li my bės“, –

pri si pa ži no V.Bin kis.Pas mal sa vus, kur sun­

kiau, – res to ra ne dirb ti bar me­

nu ar bok suo­tis, Vy tau tas n u s i j u o k ė : „ B a r m e n u

dirb ti sun kiau psi cho lo giš kai,

fi ziš kai – daug sun kiau bok so rin ge.“

21

aukštyn žemyn

Iš šū kis: �� bar�me�nas�V.Bin�kis�bok�so�rin�ge�pa�si�ry�žęs�at�si�lai�ky�ti�prieš�tris�var�žo�vus.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Bar me nas me ta iš šū kį: no kau tuo si – gau si 300 li tų

Kau nie čių kul tū ra – mies čio niš­ka. Jie žmo­gų ver ti na pa gal dra­bu žį, pa gal iš vaiz dą.

Kau ne gi mu si N.Bun kė gim to jo mies to ne my li

Įdo mu: �� vaikystę�Kau�ne�praleidusiai�N.Bun�kei�labiau�patinka�Vil�niu�s,�o�jame�la�biau�siai�–�Užu�pis.� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

la bai gra žių vie tų, ypač prie Vil­ne lės. Tie pa sta tai – se ni, įdo mūs, kaž kas pa griu vę, kaž kas at sta ty ta. Tru pu tė lį ki taip nei vi sa me Vil niu­je. Man tas vaiz das gra žus, man ten patinka“, – ža vė jo si N.Bun kė.

Jai gra žus ir Vil niaus se na mies tis, bet ten ne pra lei džia daug lai ko. Ta­čiau kai dar drau ga vo su bū si muo­ju vy ru D.Bun ku mi, daž nai va ka­rie niau da vo Se na mies čio ka vi nė se ir res to ra nuo se, o be ne daž niau siai – „Saint Germain“ res to ra ne. Iš jo priei gų at si ve ria pui kus vaiz das į Šv.Onos ir Ber nar di nų baž ny čias.

„Va, ta vie ta man la bai gra ži, – pa brė žė at li kė ja. – Jei gu va sa rą ge ras oras, sė di sau lau ke ir žiū ri į tuos bokš tus.“

Vil niu je Na ta li jai ne pa tin ka trans por to spūs tys, to dėl per pi ką sten gia si iš na mų ne kiš ti no sies. Mo te ris pa ste bė jo, kad Vil niu je vai ruo to jai tam pa kul tū rin ges ni.

Mėgs ta ap si pirk ti „Ak ro po ly je“Nors Na ta li ja ir pyks ta, kad Kau ne žmo gus ver ti na mas pa gal tai, kaip jis ap si ren gęs, ta čiau gy ven da ma Vil­niu je be ap ran gos paieš kų ji neiš si­ver čia. Juk sce na rei ka lau ja! To dėl mo te riai ten ka pa laks ty ti po gi gan tiš­ko dy džio sos ti nės „Akropolį“, į ku rį se ni vil nie čiai net no sies ne ki ša.

„O ko dėl? – ste bė jo si Na ta li­ja. – Tie di džiu liai pre ky bos cent­rai la bai rei ka lin gi. Jei gu man rei­kia ko kio nors daik to, pa vyz džiui, ba te lių kas die nai ar sce nai, su ku į pre ky bos cent rą. Ten par duo tu­vių ap stu, yra ga li my bė rink tis. Jei to ne bū tų, va ži nė tum po vi są Vil­nių, ieš ko tum kiek vie no je ne di de­lė je par duo tu vė je ir su gaiš tum vi są die ną. Pre ky bos cent ras to kiu at­ve ju – pra na šu mas. Bet sa vait ga­liais ten nei nu, nes plūs ta mi nios žmo nių – bus daug dė me sio.“

Ne gi vil nie čiai to kie įky rūs, ją at pa ži nę puo la kal bin ti, pra šo au­tog ra fų?

„Ne, – nu lei do akis Na ta li ja. – Vil niu je to vi sai nė ra.“

Tad gal sce nos žvaigž dei Vil niu je trūks ta pub li kos dė me sio?

„Oi, ne. Sten giuo si į sa ve neatk­reip ti dė me sio, ta čiau daž niau siai ma ne at pa žįs ta ne iš iš vaiz dos, o iš bal so, kai no riu ko nors pa klaus ti ar ką nors pa sa ky ti. Žmo nėms įpras ta ma ne ma ty ti su pri kli juo tom il gom blaks tie nom ir gar ba no tais plau­kais, o stai ga pa ma to pa pras tą mer­gaitę“, – at vi rai kal bė jo N.Bun kė.

Žie mą – Vil nius, va sa rą – Klai pė daVil niu je Na ta li ja pa siilgs ta gam tos, to kių vie tų, kaip Klai pė dos priei­go se, kur ga lė tų ei ti miš ku jū ros link. Jei gu ban dy tų ieš ko ti ati tik­mens tarp Klai pė dos prie mies čių gam tos ir Vil niaus, tai Vin gio par­kas ne tu ri jo kių šan sų lai mė ti.

„Man ten nejauku“, – paaiš ki­no Na ta li ja.

Pen kių mė ne sių sū nų Kris tu­pą ve ži mė liu ji ve žio ja ne Vin gio par ke, o ne to li Laz dy nų esan čia me miš ke ly je. Drau gai Na ta li ją per­spė jo, kad jau me tas vai ką už ra šy ti į dar že lį, nors pra dės jį lan ky ti kad ir po pu sant rų me tų.

„Ma tyt, rei kės apie tai pra dė ti galvoti“, – sa kė veik li ir ener gin­ga ma ma.

Daž ną jos die ną su skai čiuo ta kiek vie na mi nu tė. Kai sku ba į kon­cer tus, te le vi zi jos lai dų „Ma no vy­ras gali“ ir „Žvaigž džių duetai“ fil­ma vi mus, sū nų pri žiū ri tė vas.

Na ta li ja ma no, kad Vil nių pri si­jau kins. Juo la biau kad Vil niu je šei­ma pla nuo ja pirk ti na mą.

„Spar nus va sa rą kel siu skry džiui prie jū ros, kai ten vyks ta kon cer tai, gy ve ni mas ver da. Ten aš tu riu kur gy ven ti – tu riu na mą, tiks liau, na­mas – dar ban ko, bet mu du su Dei­vy du to na mo bend ra tur čiai. Pa si­da li jo me jį per pu sę. Tik pro tin gi žmo nės ga li gra žiai išsiskirti“, – nu si kva to jo Na ta li ja.

šeštADIeNIS, SAuSIo 21, 2012

Savaitės horoskopai.24p.

22

aukštyn žemyn

Arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

At ro dė sau gi vie taPa sau lio dė me sio cent re pa sta ro­sio mis die no mis at si dū ru sio je Tos­ka nos ar chi pe la gui pri klau san čio je sa lo je lie tu vė In ga Bui vi dai tė­Pra­ga raus kie nė pra dė jo lan ky tis dar bū da ma de šim ties.

Ma ne ke ne Mi la ne dir bu si ir aukš tuo sius moks lus šia me mies te bai gu si kau nie tė Džil jo sa lo je daž­niau siai ap si gy ve na va sa rą šei mos drau gų ita lų vi lo je.

„Šio je sa lo je be veik ne bū na tu­ris tų. Tarp poil siau to jų do mi nuo­ja ita lai, ku rių dau gu ma sa lo je tu ri sa vo vi las. Žie mą, kai vi si poil­siau to jai iš vyks ta, sa lo je, ma no ži nio mis, lie ka apie 600 gy ven to­jų. Džil jo sa la – ga na už da ras, jau­

kus ir la bai gra žus pa sau lis. Gai­la, kad to kio je pui kio je ir, at ro dė, ab so liu čiai sau gio je vie to je at si ti­ko to kia dra ma tiš ka ka tast ro fa“, – nuo šir džiai ap gai les ta vo In ga.

Lie tu viš kai už ra šy ta „Spyg liu kas“Keis ta, ta čiau ato kio je sa le lė je, ku­rią, pa sak In gos, lai vu ga li ma api­plauk ti per va lan dą, yra ir lie tu viš­kų pėd sa kų.

Agen tū rų nuo trau kas iš ka tast ro­fos vie tos ati džiai nag ri nė ję žmo­nės pa ste bė jo, kad ne to li nuo ne­lai mės vie tos plū du riuo ja lai ve lis, ant ku rio už ra šy ta „Spyg liu kas“.

„Šis lai ve lis pri klau sė lie tu vės vers li nin kės Eg lės Go ma rac sos vy rui ita lui. Lai ve lis bū tent dėl Eg lės var do ir bu vo pa va din tas „Spyg liu ku“, – paaiš ki no In ga.

Ji pa sa ko jo, kad ne di de lė je sa le­

lė je be veik vi si vie ni ki tus pa žįs ta, san ty kiai – la bai drau giš ki.

Au to mo bi lių du re lių ne ra ki naPa sak In gos, nuo sta baus gro žio, vaiz din gų įlan kų iš rai žy to je sa­lo je tvy ro ab so liu taus sau gu mo jaus mas.

„Žmo nėms čia net ne šau na į gal­vą ra kin ti au to mo bi lių“, – pa ste­bė jo lie tu vė.

Ji pa sa ko jo su drau gais ne kar tą plau kio ju si sa los apy lin kė se mo to­ri ne val ti mi. Pak laus ta, ar ne te ko ma ty ti po van de ni nių ri fų (bū tent jie per pjo vė lai vo „Cos ta Con cor­dia“ dug ną), In ga kai ką pri si mi nė.

„Ne te ko su si dur ti su jo kiais po­van de ni niais ri fais. Tie sa, kar­tą gir dė jau, kad ant ri fo bu vo už­plau ku si iš ky lau to jų iš si nuo mo ta val te lė. Lai mei, nie kas tuo met ne­

šeštadienis, sausio 21, 2012

Ke rin čio gro žio ro jaus kam pe lį iš gar si no ka tast ro faPo lai vo „Cos ta Con cor dia“ ne lai mės pa sau lio akys nu kry po į ma žy tį uo lė tos že mės lo pi nė lį Ita li jo je – Džil jo sa lą. Pa si ro do, bu vu si daug kam ne ži no ma ma ža sa la Vi dur že mio jū ro je – tik ras ro jus.

Sa va: �� kau�nie�tė�A.Bui�vi�dai�tė-Pra�ga�raus�kie�nė,�at�vy�ku�si�į�Džil�jo�sa�lą,�ap�si�gy�ve�na�šei�mos�drau�gų�vi�lo�je.� � In�gos�Bui�vi�dai�tės-Pra�ga�raus�kie�nės�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.Atradimas: �� netgi�ita�lams�mažai�ži�no�ma�sa�la�pa�si�žy�mi�su�bti�liu�gro�žiu.

Savybės: �� Džiljo�sa�la�pa�si�žy�mi�ir�pra�ban�ga,�ir�gro�žiu.

23

aukštyn žemyn šeštadienis, sausio 21, 2012

Ke rin čio gro žio ro jaus kam pe lį iš gar si no ka tast ro fanu ken tė jo, tik nu sken do lai ve lis“, – pa sa ko jo lie tu vė.

Ža vi si pa plū di miaisSa la trau kia poil siau to jus sa vo įsta­biais pa plū di miais.

„Van duo čia vi sa da žyd ras, skaid­rus ir šil tas. Bū tų la bai blo gai, jei iš ne lai mę pa ty ru sio lai vo iš si lie tų de ga lai“, – ne ri ma vo In ga.

Sa los ap lin ka kruopš čiai sau go­ma – čia be veik ne vyks ta sta ty bos. Tik ne se niai įreng tas van den tie­kis. Iki tol van de nį į sa lą ke lis kar­tus per die ną pluk dy da vo kel tai.

Pa sak In gos, neįp ras tą vie to vės uni ka lu mą iš ryš ki na ir tai, kad ne­to lie se esan čio je ki to je sa lo je yra ka lė ji mas.

„Ka lė ji mas ne vei kia, sa lo je ne­daug gy ven to jų, ta čiau kal ba ma, kad, esant rei ka lui, jis ga li bū ti ati­da ry tas per 24 va lan das“, – da li jo­si pa ste bė ji mais mo te ris.

Pi lis vir to dau gia bu čiuBe ne uni ka liau sias sa lo je esan tis sta ti nys – se no vi nė pi lis.

„Ji pa vers ta gy ve na muo ju pa­sta tu su dau gy be ne di de lių bu tu kų ir yra la bai jau ki. Ma žos, gė lė mis

iš puoš tos erd vės, siau ros gat ve lės ap lin kai su tei kia uni ka lu mo ir pa­trauk lu mo“, – pa sa ko jo In ga.

Lie tu vę ža vi sa lo je vei kian čios ma žos mais to par duo tu vės.

„Da bar to kių par duo tu vių jau ne­daug kur ra si. Čia pro duk tus rei kia ne pirk ti, bet už si sa ky ti. Jei no ri, pa vyz džiui, kep to viš čiu ko, mė sos par duo tu vė je jį už si sa kai iš ry to, o at sii mi va ka re“, – apie pre ky bos ypa tu mus pa sa ko jo Džil jo sa los gy­ve ni mą pui kiai pa žįs tan ti lie tu vė.

Lai vuo se gro jo mu zi kaIn ga pa sa ko jo ne kar tą ma čiu si prie sa los pri plau kian čius di džiu­lius tu ris tų lai vus.

„Jie at ro dy da vo šven tiš­kai, įspū din gai. Tvies kia švie sos, gro ja or kest rai, vi si skli di ni džiaugs mo“, – pa sa ko jo tai, ką ma čiu si.

Džil jo sa lą lie tu vė va­di no sa ly te ir sa kė vi sa da no rin ti ten nu va žiuo ti.

„Tie są sa kant, da bar ne ži nau, ka da ten nu vyk­siu, nes dar bo gra fi kas pa­sta ruo ju metu la bai įtemp­tas“, – kal bė jo mo te ris, šiuo me tu dau giau siai lai­ko pra lei džian ti Niu jor ke.

Pa sak jos, sa la pa si žy­mi ne tiek pra ban ga, kiek gro žiu.

„Čia vis kas ga na kuk­lu, ta čiau ža vu. Nė ra pra­ban gių vieš bu čių. Jie ne­di de li ir daž niau siai tri jų žvaigž du čių“, – at krei pė dė me sį lie tu vė.

Ne se niai In gai pa skam­bi no Džil jo sa lą ir gi pui kiai pa žįs tan tis jos bro lis.

Ap ta rę pa sku ti nių jų die nų įvy­kius, lie tu viai nea be jo jo: nie kam ne ži no ma sa le lė da bar iš gar sės vi sa me pa sau ly je.

Sa los ap­lin ka kruopš­čiai sau­go ma – čia be veik ne­vyks ta sta­ty bos. Tik ne se niai įreng tas van den tie­kis. Iki tol van de nį į sa lą ke­lis kar tus per die ną pluk dy da­vo kel tai.

Ka lė ji mas ne vei kia, sa lo je nedaug gy ven­to jų, ta čiau kal ba ma, kad, esant rei ka lui, jis ga li bū ti ati da ry­tas per 24 va lan das.

Sa va: �� kau�nie�tė�A.Bui�vi�dai�tė-Pra�ga�raus�kie�nė,�at�vy�ku�si�į�Džil�jo�sa�lą,�ap�si�gy�ve�na�šei�mos�drau�gų�vi�lo�je.� � In�gos�Bui�vi�dai�tės-Pra�ga�raus�kie�nės�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr. Malonumai: �� poil�siau�to�jai�mėgaujasi�įsta�biais�pa�plū�di�miais,�plaukiojimu�valtimis�ir�jachtomis.

Ne lai mė: �� ne�di�de�lę�Džil�jo�sa�lą�lai�vu�ga�li�ma�api�plauk�ti�per�va�lan�dą,�bet�„Cos�ta�Con�cor�dia“�čia�už�stri�go�il�gam.� AFP�nuo�tr.

24

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Pe rio do pra džio je tu rė si te daug dar bo, tad sa vait ga lio

at si pa lai da vi mui jo ga li pri trūk­ti. Jei bus įma no ma, ne pra leis­ki te pro gos pa tai sy ti pa šli ju sius san ty kius, su si tik ti su žmo nė mis, ku riems mie la jū sų drau gi ja. Ki­tą sa vai tę ga li pa si sek ti, jei ieš ko­te kon tak tų su rei ka lin gais žmo nė­mis, spren džia te bend ra dar bia vi mo klau si mus. Ti kė ti na ver tin ga in for­ma ci ja, ne blo gi moks lo ar ko lek ty­vi nio dar bo re zul ta tai. Bū si te lin kę megz ti pa žin tis, or ga ni zuo ti su si­ti ki mus su bend ra min čiais. Ga li te gau ti kvie ti mą į ren gi nį.

Pe rio do pra džio je ga li te gau ti svar bios in for ma ci jos,

ži nią iš už sie ny je esan čio pa žįs ta­mo. Re gis, pa bend rau si te su pa sau­lio in ter nau tais. Kal bos su ksis apie ke lio nes, stu di jas, po li ti ką. Tai plės jū sų aki ra tį, ska tins kel ti sau nau jus tiks lus. Tik ven ki te de ma go gi jos ir gir tis, jei no ri te nuo šir džios pa­gar bos. Nuo pir ma die nio augs jū­sų da ly ki nės am bi ci jos ir kū ry bi nės ga lios, dau gės at kak lu mo sie kiant fi nan sa vi mo, die giant re for mas. Pra var tu kal bė tis su val di nin kais, darb da viais. Be veik ne bus kliū čių su si tar ti dėl ak tua lių da ly kų.

Sa vait ga lį dva si nė jū sų bū­se na bus ne sta bi li, dėl kaž­

ko dra ma ti zuo si te. Gal būt jau si­tės ma te ria liai iš nau do ti ar ap vil ti ro man ti ne ar ki to kia pra sme. Ti­kė ti ni po kal biai su nau jais pa žįs­ta mais. Tik riau siai su jų pa gal ba su ge bė si te pro tin gai ap si spręs ti dėl atei ties pla nų. Ki tą sa vai tę ga­li te gau ti ži nią iš vals ty bi nės ins­ti tu ci jos, ap si spręs ti dėl da ly ki nio pa si rin ki mo, vyk ti į ko man di ruo­tę, kon fe ren ci ją ar eg za mi ną. Nu­ma to mas po kal bis su už sie nie čiu, rei ka lai, su si ję su tei sėt var ka, ver­ti mais, moks lu.

Sa vait ga lį pra var tu aiš kin­tis tar pas me ni nius ne su ta­

ri mus, gai vin ti ro man tiš kus jaus­mus, megz ti nau jas pa žin tis. Tai ga li bū ti mei lės ir kū ry bos die nos, jei tik pa tys to no rė si te ir sau ne­kenk si te. Nep ro vo kuo ki te ki tų pa­vy do ir pa tys ne kel ki te sce nų. Nuo pir ma die no tu rė si te drą sos, rei­ka lin gos bū ti noms per mai noms. Ga li mas pi ni gų in ves ta vi mas ar ba nau da iš in ves ti ci jų, pa ja mos per su tuok ti nį, vers lo par tne rį ar pan. Tik neuž kib ki te ant afe ris tų kab­liu ko. Ga li te gau ti pra ne ši mą iš už­sie nio ar ba fi nan sų ins ti tu ci jos.

Pe rio do pra džio je ga li kil ti no ras pa si keis ti, pa ge rin­

ti gy ve ni mo ko ky bę, iš vaiz dą. Gal pra dė si te nuo šu kuo se nos, o gal būt kal bė si tės su ar ti mai siais apie rim­tes nius at si nau ji ni mo pla nus. Sun­ku bus iš si va duo ti nuo už bu rian čių no rų, rei ka lau jan čių ne ma žų iš lai­dų. Ki tą sa vai tę ak ty viai bend rau­si te. Re gis, su ge bė si te ras ti bend­rą kal bą, ras ti komp ro mi są net su tais, ku rie jums ka te go riš kai ne pri­ta rė. La bai do mins mei lės ro man­ti ka. Gy ve ni mo ar vers lo par tne ris jums ga li iš kel ti di de lių rei ka la vi­mų. Pa sis ten ki te jį su pras ti.

Sa vait ga lį pa lan ku reikš ti sim pa ti ją, mei lę, aist rą, nes

jums bus at sa ky ta tuo pa čiu. Ge­rai jau si tės bet ko kio je drau gi jo je. Ne si ner vin ki te dėl smulk me nų, jei ruo šia tės į po bū vį ar pa si ma ty mą, nes svar biau sia yra šir dies ši lu ma ir ge ras nu si tei ki mas. La biau sau­go ki te svei ka tą ir re pu ta ci ją. Ki tos sa vai tės pra džio je stro piai dirb ki­te pa ves tus dar bus, lai ky ki tės dis­cip li nos rei ka la vi mų, nes tai bus įver tin ta. Pa ro dy ki te ini cia ty vą, jei no ri te su si tik ti su do mi nan čiu as me niu ir pa si kal bė ti dėl įsi dar­bi ni mo, drau di mo ar pan.

Sa vait ga lį ge rai jau si tės tik jau kio je ap lin ko je, ne­

triukš min go je kom pa ni jo je. Puo­se lė si te vil tį trans for muo ti sa vo gy ve ni mą, gal būt per si ke liant į ki­tą vie tą, ap lin ką, ku riant šei mą ar pan. Bū si te lin kę leis tis į bui tiš kus po kal bius, ap kal bas. Nuo pir ma­die nio bū si te kū ry bin gi, ak ty vūs. La bai rū pin si tės vai kų po rei kiais ir ug dy mu. Gal būt tu rė si te rei ka­lų, su si ju sių su pra mo gų, ren gi nių or ga ni za vi mu. Ak tua liuo se rei ka­luo se ga li pa dė ti drau gai ir ger­bė jai. Flir tas, ro man ti ka ma lo niai skaid rins jū sų kas die ny bę.

Sa vait ga lį pro duk ty viai pa­dir bė si te, jei už sii ma te ko­

mer ci ja, pre kiau ja te. Už teks va lios ir rim tai pa si mo ky ti, jei lau kia eg­za mi nas. Bet ko kie lais va lai kio už­siė mi mai teiks pa si ten ki ni mą, jei ne kels emo ci nės įtam pos ir bar­nių. Nuo pir ma die nio la biau nei į ką ki ta gi lin si tės į as me ni nius rei­ka lus, šei mos pro ble mas. Jei tvar­ko te nuo sa vy bės rei ka lus ar do­mi tės nuo ma, būs tų rin ka, vi sa sa vai tė ne leis nuo bo džiau ti. Sau­go ki tės su kčių. Nuo tre čia die nio po pie tės sek sis rea li zuo ti kū ry bi­nes am bi ci jas.

Sa vait ga lį pa dau gės op ti­miz mo, pa si ti kė ji mo sa vi­

mi ir ap lin ki niais. Daug gal vo si te apie pi ni gus, tar pu sa vio san ty kius. Ne vis kas džiu gins – re gis, ne ri mo kels nuo šir du mo ir sta bi lu mo sto­ka šei mo je ar dar be. Jei ką pirk si­te, rem ki tės rea lio mis fi nan si nė mis ga li my bė mis. Ki tą sa vai tę nu ma to­ma drau giš kų su si ti ki mų. Sėk min­gai de rė si tės, lai ky si te eg za mi nus, ne sun kiai tvar ky si te su in for ma ci­jos ap do ro ji mu ir sklai da su si ju sius rei ka lus. Ga li te ti kė tis nau jie nų iš ar ti mos ap lin kos žmo nių ar to liau iš vy ku sių drau gų.

Sa vait ga lį jaut riai rea guo si te į bet ko kį ne drau giš ką ges tą

ar pa šne ko vo pa si pū ti mą. Leng vai pa si duo si te pa vy dui ir no rui ki tiems pa ro dy ti jų vie tą. Ver čiau at si pa lai­duo ki te ir ne kri tiš kai priim ki te si­tua ci ją, at lai džiau ver tin ki te ki tus. Dėl to ir pa tys tap si te links mes­ni, ir ap lin ki niams bus sma gu. Ki­tą sa vai tę bū si te nu si tei kę ieš ko ti pa ja mų šal ti nių, ga li mų nau jų su­tar čių ar vers lo da li nin kų, rė mė jų. Tik riau siai pa vyks gau ti rei kia mos in for ma ci jos, tin ka mai pa si rek la­muo ti. Ga li te iš girs ti įdo mių nau­jie nų iš ar ti mos ap lin kos žmo nių.

Sa vait ga lį ga li at si ras ti rei­ka lų, ku rie ge riau sek sis,

jei lai ky si te lie žu vį už dan tų. Pra­var tu pa tin gi niau ti, pa me di tuo ti, pa mu zi kuo ti. Ga li te pa tir ti įdo mių iš gy ve ni mų, ku rie tur būt bus su­si ję su me nais, fan ta zi jo mis, mis­ti ka ar slap ta mei le. Re gis, pa di dės jaut ru mas veid mai nin gai mo ra lei, ne tei sin gu mui. Nuo pir ma die nio kri tiš kai įver tin si te sa vo ži nias ir su ge bė ji mus. Stai ga ga li at si ras­ti ne ti kė tų troš ki mų, nau jų idė jų. Kils no ras ak ty viau veik ti pro fe si­nė je sri ty je, vers le, siekti per mai­nų, ko nors nau jo.

Pe rio do pra džia bus ne blo ga drau gys tės ry šiams ir mei­

lei. Nu ma to mas di de lis šur mu lys. Gal būt ei si te į vi suo me ni nį ren gi­nį, su si tik si te su bend ra min čiais. Ki tą sa vai tę jums teks šiek tiek su­var žy ti sa vo po mė gius ir veiks mų lais vę, veik ti ap lin ki niais ke liais ir kon fi den cia liai, ant raip ne ga lė si te pa siek ti tiks lo. Ne pikt nau džiau ki­te svai ga lais. Gal būt teks lan ky ti ar slau gy ti li go nį, pirk ti vais tus, teik­ti ar pa siim ti lab da rą. Į pe rio do pa­bai gą dau gės pa si ti kė ji mo sa vi mi, nau jų idė jų, no ro at si nau jin ti.

Si do ni ja

šeštadienis, sausio 21, 2012

Ast ro lo gi nė pro gno zė sau sio 21–27 die nomsAVI NAS (03 21–04 20)

JAU TIS (04 21–05 20)

DVY NIAI (05 21–06 21)

VĖ ŽYS (06 22–07 22)

LIŪ TAS (07 23–08 23)

MER GE LĖ (08 24–09 23)

SVARS TYK LĖS (09 24–10 23)

SKOR PIO NAS (10 24–11 22)

ŠAU LYS (11 23–12 21)

OŽIA RA GIS (12 22–01 20)

VAN DE NIS (01 21–02 19)

ŽU VYS (02 20–03 20)

Pir ma die nio ry tą rei kė tų švęs ti su mė nu lio jau na ti­mi pra si de dan čius Juo do­jo van dens dra ko no me tus. Tai ga li ma pa da ry ti iš va­ka rė se ar ba tie siog sa vait­ga lį. Ši jau na tis ža da šio­kių to kių per mai nų dvelks­mą, ko lek ty vi nę dva sią, vi­suo me nės ir in te lek tua­lių jos na rių au gan tį ak ty­vu mą, nau jų idė jų. Ag re­sy vus spau di mas, mė gi ni­mai ką nors pa siek ti prie­var ta, bul do ze ri niais me to­dais, tu rė tų su sto ti ar bent jau su lė tė ti.

Tie sa, dar prieš tai rei­kia pa si ruoš ti tu šo, ku­

ris nuo se no ga mi na mas iš pe le nų, sa kų ir ki tų su dė ti nių da lių.

„No rė da mas gra žiai pa ra šy ti, iš pra džių sa vo sie lo je tu ri iš jaus ti, me di tuo ti tai, ką no rė si pa ra šy ti. Jei pa veiks las ne trū ki nės, pa ra šy­ti pa vyks ge rai“, – aiš ki no še še rius me tus ka lig ra fi jos be si mo kan ti ir ki tus mo kan ti Ga bi ja.

Ji su Kyu mei kan ken do mo kyk­los va do vu Ri čar du Ži lai čiu Kau­ne ir Vil niu je or ga ni zuo ja ja po niš­kų ren gi nių cik lą.

Tre jus me tus Ja po ni jos am ba sa­do je Vil niu je dir bu si ir Te kan čios sau lės ša lies kal bą mo kan ti et no­lo gė Ga bi ja ka lig ra fi jos mo kė si ir pas du ja po nų meist rus.

„De ja, tai tru ko la bai trum pai, nes šio je ša ly je te bu vau tik du mė­ne sius“, – tar si ap gai les ta vo mo­te ris.

Ja po nams svar biau sia – dar bas?Anks čiau „be pro tiš kai“, da bar „pro tin gai be pro tiš kai“ Ja po ni ja ir šios ša lies kul tū ra be si do min ti mo­te ris ne sle pė, kad juo to liau, juo la­biau ją ža vi ka lig ra fi ja.

„Iš pra džių su do mi no hie rog li­fai, ku rie yra neat sie ja ma ka lig ra­fi jos da lis. Tep tu kas, juo das tu šas, bal tas po pie rius ir kar tu mi ni ma li iš raiš ka, bet su dė tin gas me nas“, – šyp so jo si G.Kau ne lie nė ir pri pa ži­no, kad Lie tu vo je pui ki ka lig ra fi jos, ypač ta py bos su tu šu me no su mi-e meist rė yra Da lia Dok šai tė.

Pa juo ka vus, ko dėl ja po no lo gės my li ma sis – ne ja po nas, Ga bi ja nu­si juo kė.

„Su ti kau pui kų lie tu vį. Be to, ja­po nai – per ne lyg mums su dė tin­gi. Ki toks po žiū ris, ki toks men ta­li te tas. Pa vyz džiui, jiems už vis ką svar biau, net už as me ni nį gy ve ni­mą, yra dar bas“, – ži no lie tu vė.

Ar, mo kiu si pa ra šy ti me tų sva­jo nę ka lig ra fiš kai, tą pa tį jau pa da­rė ir Ga bi ja?

„Ne. Šių me tų tiks lų dar neuž ra­šiau, – nu si juo ku si pri si pa ži no ja­po no lo gė. – Be je, ja po nai tai da­ro pir mą ją Nau jų jų me tų die ną, o van duo tu šui tu ri bū ti jau nas, pa­sem tas pir mą ją me tų die ną iš šu­li nio.“

Pak laus ta, koks sim bo lis ge riau­siai api bū din tų pa čią ja po no lo gę, Ga bi ja il gai ne gal vo jo: „Van duo.“

Sie los at spin dys pa gal ja po nus – juo du ant bal to

19

Simbolis: �� taip�japonai�kaligrafiš-kai�vaizduoja�žiemą.� �

� „Shutterstock“�nuotr.

3

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, SauSIo 21, 2012 25

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,

priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 25, 26Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 25, 26Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 26, 27Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 26, 27Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 27, 28Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �27Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �27Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Atsiliepkite! � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �27Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28

Darbo Skelbimai

Siūlo darbą

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltna-miuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 488 Lt! www.extratravel.lt. Tel. +370 688 15 532.

903160

Bendrovei, siuvančiai moteriškus drabu-žius užsienio rinkai, reikalingos (-i) tik aukštos kvalifikacijos siuvėjos (-ai). Garan-tuojame 1500–2200 Lt mėnesinį darbo už-mokestį. Tel. 8 650 52 887.

894363

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pra-monėje: izoliuotojais, pastolininkais. Rei-kalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

890560

Kavinei reikalinga (-as) barmenė (-as) ir vi-rėja (-as). Reikalavimai: darbo patirtis, pa-reigingumas, sąžiningumas, be žalingų įpročių. Taip pat dirbti naktimis reikalinga (-as) pagalbinė darbuotoja (-as), neturinti žalingų įpročių. Tel. 8 689 92 743.

901553

Reikalinga bendrovė, galinti sumontuoti audio- ir videosistemą bei kompiuterizuotą darbo laiko apskaitos sistemą privačioje įs-taigoje Vilniuje. Tel. 8 610 60 004, e. paštas info@dantis.eu.

899623

Kaune prancūziška kepyklėlė ieško: KE-PĖJŲ – privalumai: darbo patirtis ke-pykloje, sąžiningumas ir darbštumas. PARDAVĖJŲ ne visai darbo dienai (dar-bo laikas nuo 11 iki 15 val., gali būti studentės). Mes siūlome gerą, laiku mokamą atlyginimą, visas socialines garantijas, draugišką aplinką. Tel. 8 615 85 436. Gyvenimo aprašymą siųs-ti info@monamikepyklele.lt.

902224

Reikalingas automobilių šaltkalvis-suvirin-tojas dirbti prie autovežių. Atlyginimas pa-gal susitarimą. Tel. 8 606 41 256.

903128

Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikala-vimai: laisvai kalbėti lenkų ir rusų kalbo-mis; darbo kompiuteriu įgūdžiai. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151.

898874

Sėkmingai dirbanti ir didinanti auto-mobilių transporto parką įmonė UAB „TransCAT Baltic“, CAT grupės narė, ieš-ko patyrusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų at-lyginimą ir motyvavimo sistemą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paš-tas evaldas.blazys@groupecat.com.

898790

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuo-tojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.

899792

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891803

Siūlome darbą darbuotojoms (-ams) mėsinė-je Kaune. Tel. 8 648 86 930, 8 603 55 453.

902483

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vai-ruotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777.

899288

Siūlome darbą šaltkalviui. Darbas Aleksote. Tel. 8 675 23 777.

899290

Siūlome darbą vilkikų vairuotojams maršru-tu Europa–Rusija. Tel. 8 652 97 230, 8 615 34 980.

900229

Statybos įmonei reikalingas POLIA-KALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATO-RIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktori-ninko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

901891

Statybos įmonei reikalingas VAIRUOTO-JAS. Reikalavimas – B, C, D kategorijos. Privalumas: hidromanipuliatorių pažy-mėjimas. Tel. 8 699 95 518.

901441

Statybos kompanija, kurios pagrindinės specializacijos sritys yra sutapdintų stogų ir fasadų įrengimas, siūlo darbą Kauno mieste ADMINISTRATOREI (-IUI). Tikimės, kad Jūs: turite bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį, darbo patirties, esate atkakli, orien-tuota į rezultatą, iniciatyvi bei savarankiška asmenybė. Mes siūlome: palankias sąlygas savirealizacijai, asmeninio augimo galimy-bes, geras darbo sąlygas. CV prašom siųsti e. paštu darius@daistatus.lt.

901956

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mū-rininkai, betonuotojai, įv. profilio techno-logai, konstruktoriai, mechanikai ir ener-getikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlygi-nimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892624

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

897285

Trikotažo įmonei reikalingos narstytojos (-ai). Darbas viena pamaina. Priimame neturin-čias darbo patirties, mokome. Kreiptis Kėdai-nių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663.

901141

UAB „Betono centras“ ieško betonvežės vai-ruotojo dirbti Kaune. Savo CV prašom siųsti adresu a.bielskis@betonocentras.lt.

901756

UAB „Corpus A“ siūlo darbą pastatų in-žinerinių sistemų techninės priežiūros specialistams: elektrikams, santechni-kams-šilumininkams, dujų sistemų ir dujas deginančių įrenginių priežiūros meistrams Kaune. Darbo pobūdis: pas-tatų elektros ūkio, šilumos, vandentie-kio-nuotekų, dujų sistemų, naudoja-mų pastatų šildymui bei karšto vandens ruošimui, techninė priežiūra, remon-tas. Reikalavimai – atestacijos kvalifi-kacijos pažymėjimai norimoms parei-goms užimti. Gyvenimo aprašymą siųsti personalas@corpusa.lt.

902253

UAB „GRAFŲ BALDAI“ plečia savo veiklą ir ieško pardavėjų-KONSULTANTŲ baldų salone. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu sale@grafu-baldai.lt. Pasiteirau-ti tel. (8 41) 374 757.

901927

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kal-bų mokyklų ieško profesionaliai mąstan-čių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Būtina gera anglų kalba, daugiau nerei-kia jokio specialaus pasirengimo. Norėda-mi sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 604 71 369.

901198

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900540

ieško darboSlaugyčiau neįgalią moterį darbo dienomis, pagal poreikį galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dai-navos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319.

900880

Vyras, turintis ilgametę vadovo patirtį fi-nansų, prekybos, vidaus audito srityse, ieš-ko darbo. Tel. 8 616 77 916.

900214

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami itin tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių bei nauja-gimių klubų sąnarių ECHOSKOPINIAI TY-RIMAI. Echoskopuoja med. mokslų dak-tarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

900872

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno di-agnostika. Pensininkams – nuolaidos. Ga-lima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

886073

Efektyvus skausmo malšinimas, gydomie-ji, vakuuminiai, limfodrenažiniai, gilumi-niai, lavos akmenų masažai, individua-lios mankštos, mankštos besilaukiančioms mamytėms, elektros stimuliacijos, ma-gneto terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www.posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paš-tas kliucinskieneaurelija@gmail.com.

900396

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus išsiplė-tus venoms, sergant hipertonija, pa-rodontoze, neuritais, ginekologinėmis (urologinėmis) ligomis. Natūralaus gy-dymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt.

892808

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

894385

Medicinos centras „Neuromeda“: echoskopi-niai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nuga-ros skausmų diagnostika ir gydymas, psichi-kos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893446

Nuo vasario 1 d. prasideda nauji 5 mėn. už-siėmimai turintiesiems įvairių nugaros pro-blemų. Nemokamų treniruočių metu jums bus parinkti individualūs mankštos prati-mai. Užsiėmimai vyks dukart per savaitę. Išankstinė registracija būtina. Pirminė kon-sultacija mokama. Tel. 8 615 19 915, e. paš-tas robertaosta@gmail.com.

899921

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuo-kliais. Taisome sugedusius. „Medicinos rei-kmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dieno-mis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

891053

MES PASIRŪPINSIME JŪSŲ SVEIKATA UŽ MAŽIAUSIĄ KAINĄ!Nuo sausio 23 iki vasario 26 dienos sanatoriniams kelialapiams taikome iki 20% nuolaidas!!!

Kaina už vieną dieną – nuo 85 litų! (Reabilitacijos palatoje.)Pateikusiesiems pensininko pažymėjimą suteikiame papildomą 10% nuo-laidą! Į kainą įskaičiuota: nakvynė, maitinimas 3 kartus per dieną ir ketu-rios procedūros (jas skiria gydytojas).AB Birštono sanatorija „Versmė” siūlo net 4 rūšių gydomojo purvo proce-dūras, unikalią kūno odos priežiūros procedūrą „Šrekas”, druskų kambarį, daugybę kitų gydomųjų procedūrų, mineralinio vandens baseiną.Padovanokite sau ir savo artimiesiems sveikatą ir šventę – sanatorijos „Versmė” dovanų kuponą savaitgaliui arba sanatoriniam kelialapiui.

Daugiau informacijos registratūroje telefonu 8 319 65 673 kasdien 9–17 val.

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento bei iš-angės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalini-mas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

890896

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

892551

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

894437

automobilininkams

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890254

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901251

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 390 378, 8 606 20 200.

901885

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901563

Automatinių skalbyklių taisymas. Garan-tija. Atvykstame į namus. Tel. 353 178, 8 682 81 722.

902599

Skalbyklių remontas, prijungimas, konsul-tacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.

891762

Skubiai ir nemokamai išvežanenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus

elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000www.kaunakiemis.lt

Nukelta į 26 p.

Are YOU experienced in latest IT technologies? Are you willing to learn more?

Like to work together with great team who are creating the future?

We are expanding team of Windows System Administrator’s implementing and supporting servers around the globe

Are YOU interested in – please send your CV to henrikas.sepetys@hp.com

2

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, SauSIo 21, 201226

PaslaugosBuitinės technikosremonto

Kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893972

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

895721

Remontuoju ir parduodu naudotus, nešio-jamuosius bei stacionarius kompiuterius. Pildau spausdintuvus. Superku. Atvykstu. Tel. 8 667 72 222. Vytauto pr. 23–106, UAB „Eitara“.

902580

statybos, remontoAtliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

892320

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

891677

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894337

Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjo-vimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Sta-tybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

892330

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

892348

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.

899308

Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (šali-nu gedimus; instaliacija, prietaisų prijungi-mas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081.

899839

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

894561

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892123

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tape-tuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Su-perku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

903322

Greitai ir nebrangiai glaistome, dažome, ta-petuojame, klojame plyteles, dedame lami-natą. Tel. 8 617 90 516.

901418

Gręžiame skyles per mūrą, betoną, akme-nį. Atliekame santechnikos, apdailos ir ki-tus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018.

900562

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900931

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

894095

Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vo-nias. Atlieku smulkius santechnikos darbus. Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150.

902179

Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažy-mas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732.

902097

Kokybiškas plytelių klijavimas. Dušo kabinų montavimas, santechnikos keitimas, vamz-džių dengimas. Gipskartonio montavimas, sienų lyginimas. Tel. 8 691 85 440, 711 659.

903188

Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskar-tonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.

902189

Kloju plyteles. Tel. 8 639 77 215.898884

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

891691

Santechnikas atlieka įvairius darbus: van-dentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.

900714

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, ka-nalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišy-tuvus. Tel. 8 604 31 597.

900233

Tvirtiname gipskartonį, šiltiname sienas iš vi-daus ir išorės putų polistirenu, akmens vata. Visas vidaus remontas, laiptinių remontas. Tel. 8 602 56 512, www.apsiltiname.lt.

895157

Vidaus įrangos

BaldžiųGaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieš-kambario, biuro ir kitus nestandartinius bal-dus. Projektuojame pagal klientų užklausi-mus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

902018

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

894981

ŠventėmsGyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.

901762

KitosBuriu paprastomis taro kortomis. Pasakau ateitį ir praeitį. Padedu išspręsti problemas. Tel. 8 646 14 671.

901432

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901512

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užval-kalus, BAUER patalynę. Paimame nemoka-mai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

898995

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kau-no rajone visą parą. UAB „Aplinkos dar-bai”. Tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895785

1 k. butą Naglio g. (9/9, 33 kv. m, laiptinė suremontuota, namo bendrija, bute reika-lingas remontas, yra balkonas, butas švie-sus ir šiltas). 47 000 Lt. Tel. 8 678 00 678.

898144

1,25 ha žemės ūkio paskirties sklypą Rokų sen., Kauno r. (galima suformuoti 2 ūkinin-ko sodybas, nekeičiant žemės paskirties). Tel. 8 612 77 929.

903252

130 kv. m kotedžą su visa apdaila dvibučia-me name Ringaudų sen., Kauno r. Kaina 340 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.

901730

15 a namų valdos sklypą Nemuno g., Vilkijo-je, Kauno r. (elektra, vandentiekis, kanaliza-cija). Kaina 45 000 Lt. Tel. 8 646 01 741.

903251

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

2 kambarių butą Senamiestyje (stiklo pake-tai, parketas, su virtuvės baldais, III a.). Kai-na sutartinė. Tel. 226 345.

901907

6 a sklypą Lapėse, prie Centrinės g. Elektra. Atlikti geologiniai tyrimai. Nebaigtas staty-ti namas (parengtas projektas, yra statybos leidimas). Tel. 8 684 52 755.

899428

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Piku-lo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

899904

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Rimučio Kartanavičiaus turto pirmąsias var-žytines. Varžytinėse parduodama: 0.0584 ha žemės ūkio (sodų) sklypas, esantis SB „Margupis“, 290 skl., Drąseikių k., Kau-no r. (pradinė pardavimo kaina 8 800 Lt); 0.0546 ha žemės ūkio (sodų) sklypas, esan-tis SB „Margupis“, 291 skl., Drąseikių k., Kau-no r. (pradinė pardavimo kaina 8000.00 Lt); sodo pastatas, bendr. pl. 32,27 kv. m, šiltnamis, užstatytas plotas 18 kv. m, kiemo statiniai, esantys SB „Margupis“, 291 skl., Drąseikių k., Kauno r. (pradinė pardavimo kaina 11 200 Lt). Dėl turto apžiūros kreip-tis į: Rimutį Kartanavičių, Ašigalio g. 37–37, Kaunas; UAB „Optona“, Pikulo g. 103A, Kaunas, tel. 8 679 13 393. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. vasario 28 d. 10 val. Pradinė turto pardavimo kaina 28000 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmo-kėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinka-mai 2 800 Lt. Parduodamo turto nuosavy-bės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuo-ti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti ants-toliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateik-ti tai patvirtinančius dokumentus.

903205

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Rolando Levinsko turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama: 4 kambarių butas (ketvirtajame aukšte, bendr. pl. 184 kv. m), esantis Laisvės al. 84–10, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Rolandą arba Daivą Levins-kus (Laisvės al. 84–10, Kaunas, tel. 8 686 64 471). Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kau-nas, 2012 m. vasario 28 d. 11 val. Pradinė turto pardavimo kaina 718 400 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depoziti-nę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 71 840 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į par-duodamą turtą, iki varžytinių privalo praneš-ti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstu-čio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

903246

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901224

DNB būstas. Padedame parduo-ti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. jolita.geguziene@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.

902071

Garažą Kuršių g., Šilainiuose (II a., saugo-ma teritorija). Kaina 15 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.

901733

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803773

Pigiai parduodu 8,4 a žemės ūkio paskirties sklypą Rokų sen. Šalia projektuojamas 6 m pločio kelias. Gera investicija ateičiai. Kaina 30 000 Lt. Tel. 545 168.

901736

Puikų 4 kambarių 75 kv. m butą Centre, Tra-kų g. (autonominis šildymas dujomis, nuos-tabus vaizdas į miestą). Tel. 8 687 03 511.

902059

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kar-tu, balkonas, naujas remontas, namas re-novuotas). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

898604

Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha – Kalo-tėje; 55 a – Bruzdeilyno k., prie kelio Palan-ga–Klaipėda; 30 a – netoli Karklės; 18 a – Klaipėdos m. Tel. 8 699 01 993.

901804

Buitinė technikaNauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821590

automobiliai ir detalės

Visą sausio mėnesį visiems šaldytuvams –

BUITEX AKCIJA!

Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt

nuolaida15%

„Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-du-jos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuo-jantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993.

901805

Parduodu III „Volkswagen Golf“, 1994 m., 2,8 l, TA – 2012 05 22. Kaina 2500 Lt. Tel. 8 671 89 392.

902085

statybinės medžiagos

Impregnuotas gegnes 600x5x20, 1 kub. m – 550 Lt; naujus plastikinius: langą-vitriną (148x134, 300 Lt) ir balkono duris (210x80, 320 Lt). Galime įstatyti. Tel. 8 614 06 146.

902140

drabužiai, avalynė

Odinių ir kailinių drabužių išparduotuvė-je „Le Mari“ dabar viskas – dar pigiau! Laisvės al. 50.

895988

Kitos prekės

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900706

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

899572

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902028

Įvairias malkas ir atraižas. Įvairi statybinė mediena, lentpjūvės paslaugos. Prekyba iš-simokėtinai. Tel. 8 611 80 030, 201 267.

890787

Malkas: uosis, beržas, ąžuolas (erdvinis me-tras – 100 Lt), drebulė, juodalksnis (85 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. Tel. 8 602 37 845.

900101

Malkos trinkelėmis. Malkos miškavežiu. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.

902356

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896986

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

903223

Parduodame stambias atraižas ir įvai-rias malkas: skaldytas, trinkomis ir dvime-triais. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

893221

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897220

Skaldytas lapuočių, spygliuočių malkas. Kai-na nuo 700 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214.

901916

UAB „Zapyškio briketai“ gamina ir parduo-da aukštos kokybės pjuvenų briketus. Tel. 8 612 53 020, 8 680 79 887.

884283

PerKaAutomobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896139

Perkame arba išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (gali būti apleista ar išnuo-mota), fermas. Perkame mišką. Domina vi-soje Lietuvoje. Tel. 8 650 55 564.

889690

Automobilių supirkimo įmonė perka auto-mobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus su-tvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899608

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894953

Nukelta į 27 p.

3

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, SauSIo 21, 2012 27

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių agentūra „aŠ KeliaUJU“

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI KIPRE GEGUŽĖS MĖNESĮ!Kodėl Kipras: 340 dienų per metus saloje šviečia saulė; unikalūs senoviniai paminklai; mozaika spalvingų paplūdimių ir uolėtų kalnų.Kelionės laikas – gegužės 16–23 d.3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-karienė.Kaina 1 asmeniui 1390 Lt.3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt

tūs, vakarienė. Kaina 1 asmeniui – 1490 Lt.4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-karienė. Kaina 1 asmeniui – 1580 Lt.4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pietūs, vakarienė. Kaina 1 asmeniui – 1750 Lt.Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai, iš Kauno oro uosto.

pramogos, šventės, laisvalaiKis

Kelionių agentūra „rM travel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

NAUJIENA! Malta ir Kipras – iš Kauno!

Malta – nuo 741 Lt (asm.)

Kipras – nuo 985 Lt (asm.)

Poilsinės kelionės:

Alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.)

Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.)

Rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.)

Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.)

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

Kelionių agentūra „Krantas travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą! Meilės šventės dienomis – vasario 10–14 kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas dviem už ypatingą kainą: kajutė be lango (apatinis denis) – 280 LtKajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt. Išsirinkite savo meilės šventės datą ir nustebinkite mylimą žmogų.Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė programa visą naktį.Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų skaičius ribotas.Daugiau informacijos www.krantas.lt

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890158

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsi-kirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio pa-slaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890919

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890611

Nuolat perkame, parduodame EUR ir kitų standartų medinius padėklus, pasiimame, atvežame savo transportu. Tel. 8 686 35 724, 8 686 35 723, e. paštas info@minbra.lt.

899752

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869134

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plo-tas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

901073

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dir-bamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883.

901080

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsi-skaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.

882458

Pirksiu Klaipėdos gamybos metalinį, išardo-mą garažą. Tel. 8 648 48 038.

900473

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau-nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

894132

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890104

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendratur-čiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

898894

perKa

Įvairūsnuomoja

Išnuomojamos komercinės paskirties patal-pos Kaune, Laisvės al. 34 (97 kv. m). Vitrini-niai langai, išėjimas į Laisvės alėją, moder-nus remontas. Kreiptis tel. 8 614 75 001.

903210

Išnuomojamos patalpos (16 kv. m) Kaune, Birželio 23-iosios gatvėje, šalia „Samsono“ parduotuvės. Tinka komercijai. Kreiptis tel. 8 614 75 001.

903213

Nuomoja kambarį su baldais Kalniečiuose, Kaune, moteriai ar studentei. Tel. 8 613 92 462.

903299

Vieno kambario bendrabučio tipo butą Kovo 11-osios g., prie prekybos centro „Savas“. Kai-na 100 Lt + mokesčiai. Tel. 8 614 12 623.

901541

Vieno kambario bendrabučio tipo butą Pe-trašiūnuose – už komunalinius mokesčius. Tel. 8 699 37 320.

902143

išsinuomojaNorėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (ilgalai-kei nuomai). Tel. 8 603 47 513.

902226

Vyresnio amžiaus vyras išsinuomotų vie-no kambario butą ar kambarį Žaliakalnyje, Centre. Blogų sąlygų nesiūlyti (be tarpinin-kų). Tel. 8 628 70 906.

902404

gabenimaiTransportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894518

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901175

Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olan-diją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją ve-žame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.

898384

KelionėsKeleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898092

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899354

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894506

vizosVizos (darome ir vairuotojams) – Rusija, Bal-tarusija, Kazachstanas, Kinija. Aviabilietai. Kelionės. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

902196

nUKelta į 28 p.

atsiliepKite!

Rytų g., Kaune, dingo automobilis BMW 525d, 2007 m., juodos spalvos. Ką nors žinan-čius skambinkite tel. 8 623 19 934. Atsilyginsiu.

901461

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892695

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teori-nių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavimo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravimą, di-zaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios pa-skirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902044

pramogos

Sausio 25 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje – ONA KO-LOBOVAITĖ ir AURELIJUS GLOBYS. Programoje „UNA PALABRA“ skambės: flamenko, latino, fado, džiazo ir populiariosios estra-dos kūriniai. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje (tel. 200 478); kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

903295

DĖMESIO! BITLAI ATGIMSTA! Grupė iš Čekijos THE BEATLES REVI-VAL. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti: Kauno halės kasoje I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

903281

sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895469

Kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius išmokti atsipalaiduo-ti, pagerinti savijautą ir rasti bendraminčių, kviečiame į prade-dančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School of central equi-librium“ www.bobhoniball.lt. Sausį Kaune užsiėmimai vyks nemokamai. Registruotis tel. 8 612 77 899.

902319

2

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, SauSIo 21, 201228

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891249

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896662

Kiti

Parengtas žemės sklypo prie pastatų (24H1p) Europos pr. 21, (92H1p) Lakūnų pl. 58, (93H1p) Lakūnų pl. 60, (31H1p) Lakū-nų pl. 62, (32H1p) Lakūnų pl. 64, (033H1p) Lakūnų pl. 66 ir žemės sklypo prie pastato (38H1p) Europos pr. 21, Kaune, detalusis planas. Planavimo tikslas – nustatyti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nau-dojimo būdą, pobūdį bei sklypo teritorijos tvarkymo privalomuosius reikalavimus, va-dovaujantis Kauno miesto savivaldybės te-ritorijos bendrojo plano sprendiniais. Plana-vimo organizatorius – AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, Kaunas, tel. (8 37) 305 622. Plano rengėjas – UAB „Archsoma“, Šv. Gertrūdos g. 8–6, Kaunas (tel. 8 687 47 417). Susipažinti su detaliuoju planu galima plano rengėjo patalpose nuo 2012 02 08 iki 2012 03 13. Vieša ekspozicija vyks plano rengėjo ir Aleksoto seniūnijos patalpose nuo 2012 02 27 iki 2012 03 13. Viešas svarstymas su visuomene vyks 2012 03 13 13 val. Aleksoto sen., Veiverių g. 132. Atsiliepimus, pageida-vimus ar pastabas teikti planavimo organi-zatoriui ar plano rengėjui iki viešo svarsty-mo pabaigos.

902290

Informuojame kad yra parengtas žemės skly-po P.Vileišio tilto kairiajam prietilčiui įrengti detalusis planas. Planavimo tikslas: žemės sklypo formavimas P.Vileišio tilto kairiajam prietilčiui įrengti, teritorijos tvarkymo ir nau-dojimo reglamentavimas, vadovaujantis Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais. Planuojamai ūkinei veiklai nėra atlieka-mas strateginis pasekmių aplinkai vertini-mas (SPAV) vadovaujantis Planų ir progra-mų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (Žin., 2004, Nr. 130-4650) 3.4 punktu: SPAV aprašas netaikomas ren-giant ir tvirtinant teritorijų planavimo doku-mentus, kurių sprendiniuose numatomas tik vienas ūkinės veiklos objektas. Planavimo organizatorius: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas, tel. (8 37) 425 452. e. paštas urbanistika@kaunas.sav.lt). Plano rengėjas: UAB „COWI Lietuva“ (K.Donelaičio g. 62, LT-44248 Kaunas, tel. (8 37) 428 486, faksas (8 37) 465 902, e. paštas kaunas@cowi.lt). Projekto vadovas Julius Zonys. Su pareng-tais detaliojo plano sprendiniais galima su-sipažinti nuo 2012 02 03 iki 2012 03 06 UAB „COWI Lietuva“ patalpose. Viešai eksponuo-jamas detalusis planas bus nuo 2012 02 20 iki 2012 03 06 Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnijos skelbimų lentoje (Šv. Ger-trūdos g. 7). Viešas susirinkimas vyks 2012 03 06 10 val. Centro seniūnijos patalpose (Šv. Gertrūdos g. 7). Dalyvavimas neprivalo-mas. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiš-kėjai parengto detaliojo plano sprendinius ar viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (L.Sapiegos g. 12, LT-44501 Kaunas). Žemės bei kito nekilnojamojo turto valdytojus ir naudotojus, kurių turtas yra pla-nuojamo objekto teritorijoje, apie savo gy-venamąją (buveinės) vietą, jei ji neatitinka deklaruotos gyvenamosios vietos, prašom raštu pranešti UAB „COWI Lietuva“.

902222

ĮvairūsPaskolos

KviečiaKviečiame tapti „Kadro TV“ studijos nariais 7–11 klasių mokinius, kurie mėgsta kurti, vaidinti, diskutuoti įvairiomis temomis, drą-siai, bet ne įžūliai dalijasi savo nuomone, yra smalsūs, užduoda daug klausimų, moka ir nori dirbti komandoje. Antradieniais ir ke-tvirtadieniais nuo 16 val. Kauno MTKC, 209 a., A.Mickevičiaus g. 2, www.kadras.lt, tel. 8 699 31 324. Facebook: studija “kadras”.

903234

Kviečiame vasario 3–5 d. į vedinę PASLAP-ČIŲ stovyklą „AŠ NORIU PAŽINTI SAVE...“ Paskaitos apie sveikatą, šeimyninius san-tykius, žmogaus mistines galias, apie tai, kaip kasdien būti laimingam; joga, kultū-rinė programa. Informacija http://www.fa-cebook.com/events/348012471880510/; anantara@info.lt; tel. 8 646 41 306.

902448

Sausio 24 d. 18 val. – mankšta nėščiosioms. Renkame naują grupę! Užsiėmimai – Kęstu-čio g. 83. Įėjimas – 10 Lt. Tel. 8 650 77 972; www.menoversme.lt.

903115

KviečiamoKytis

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa-rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo sa-vigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informa-cija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900725

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kau-no skyrius kviečia į prancūzų kalbos kur-sus pradedantiesiems ir pažengusie-siems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

896694

Informuojame, kad pradedamas reng-ti žemės sklypo (kad. Nr. 1901/0080:80) J.Basanavičiaus al. 54, Kaune, detalusis pla-nas. Planavimo tikslas – nekeičiant žemės sklypo naudojimo paskirties, nustatyti skly-po teritorijos tvarkymo režimo privalomuo-sius reikalavimus ir statybos reglamentą, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais. Planavimo or-ganizatorė – Dalia Makauskienė, Algirdo g. 62, Kaunas, tel. 8 687 78 640. Plano rengė-jas – UAB „Archsoma“, Šv. Gertrūdos g. 8–6, Kaunas, tel. 8 687 47 417. Planavimo termi-nas – 2012 m. I ketv.

902373

Sausio 29 d. 11 val. – A.Žarskaus paskaita VYRAS IR MOTERIS ŠEIMOJE, Gedimino g. 26B. Įėjimas – 20 Lt, porai – 25 Lt. Tel. 8 650 77 972; www.menoversme.lt.

903105

UAB „EUROPINĖ PARTNERYSTĖ“ PRAGMA MOKYMO CENTRAS

Kviečia į: Apskaitos programos PRAGMA kursus grupėse bei individualiai Buhalterinės apskaitos kursus Kompiuterių kursus suaugusie-siems (Word, Excel, Internetas)Rusų kalbos kursus

Registracija ir informacija tel. (8 37)206 575, 8 614 33 004, mokymai@europartner.lt, www.europartner.lt.

informuoja

KAUNO ĮVAIRIŲ TAUTŲ KULTŪRŲ CENTRAS Šv. Ger trū dos g. 58

Sau sio 21 d. 14 val. – po ezi jos kny gos ru-sų kal ba «БЕЗ МЕНЯ» pri sta ty mas. Ei-les skai tys Lė lių te at ro ak to rė Lai ma Rup šy tė Stras daus kie nė, Ga li na Mi ka laus kie nė, Ka-zi mie ras Čer niaus kas, Ju li ja Au gus taus kie-nė. Dai nuos Ri ma Ka zė nie nė, akom pa nuos Liud mi la Su cho nic ka ja. Ren gi nį ves Ga li mas Sit dy ko vas.

POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS SALĖLais vės al. 39

Sau sio 21 d. 14 val. – klu bo „Sū du va” su ei-ga. Bus pri sta to ma H.Dzi ko kny ga „Šiau rės uni ver si te tuo se”. Kon cer tas. Įė ji mas lais vas.

KAUNO APSKRITIESVIEŠOJI BIBLIOTEKA

29

kas, kur, kadašeštadienis, sausio 21, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 21 d. 12 val. Mažojoje sce­noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų.Sausio 22 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau sio 21 d. 12 val. – Ine sa Pa liu ly tė. ANDERSENO GATVĖ. Vie nos da lies spek tak­lis H.Ch.An der se no biog ra fi jos ir pa sa kų mo ty vais. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Il go ji sa lė.17 val. – In ger Ha ge rup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver nos sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius. Penk to ji sa lė.20 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. Ak vi lė Mel kū nai tė. MARKO (KAVOLIŲ KABARETAS). Dvie jų da lių spek tak lis. Rež. Gy tis Iva naus kas. Penk to ji sa lė.Sau sio 22 d. 15 val. – Ke tu ra kis. AMERIKA PIRTYJE. Tri jų da lių ko me di ja. Rež. Val das Len ce vi čius. Penk to ji sa lė.18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius.Penk to ji sa lė.Sau sio 24 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie jų da lių spek tak lis pa gal Fried ri cho von Schil­le rio „Klas tą ir mei lę”. Rež. Ar tū ras Arei ma. Penk to ji sa lė. Ga lio ja sau sio 4 d. bi lie tai.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Sau sio 25 d. 18 val. – MENS PUBLICA.Yasmi na Re za. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Vie nos da lies tra gi ko me di ja. Rež. Jo nas Vait kus. Penk to ji sa lė.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 21 d. 18 val. – Fran cas Le ha ras. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Vir gi ni ja Idze ly tė, cho­re og ra fas Da nilas Sa lim ba evas (Ru si ja).Sau sio 22 d. 12 val. – Zi ta Bru žai tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks mų ope rė lė­ba le tas vai­kams. Cho re og ra fas Ju ri jus Smo ri gi nas, di­ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, sce nog ra fė Ive ta Ci pa ry tė, kos tiu mų dai li nin kė Ana Lo rens. 18 val. – Jo ha nnas Straus sas. ŠIKŠNOSPAR­NIS. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė.Sau sio 25 d. 18 val. – Im re Kal ma nas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiks mų ope re­tė. Re ži sie rius Kęs tu tis Jakš tas, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba­vi čiū tė, cho re og ra fas Ag ris Da ni le vičius (Lat vi ja).

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Režisierius A.Rubinovas.Sausio 22 d. 11, 13 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams.Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASSau sio 25 d. 18 val. – ko me di ja RADIJO ERELIAI.

KITAS KAMPASSau sio 26 d. 18 val. – Im pro vi za ci jų te at ras KITAS KAMPAS.

KAUNO mAŽASIS TEATRASM.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt

Sausio 22 d. 12 val. – A.Dilytė. Spektaklis vaikams VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas.18 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 21, 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 22 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai.

RENGINIAI

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRASRo tu šės a. 19, Ry šių is to ri jos mu zie ju je

Sau sio 22 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ.Bi lie tai par duo da mi 1 val. prieš spek tak lį.

P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS mUZIKOSINSTRUmENTŲ mUZIEJUS

L.Za men ho fo g. 8, www.mu zi kos-in stru men tu-mu zie jus.lt

Sau sio 21 d. 12 val. – Ma to Lie tuv ni ko re či­ta lis. Pro gra mo je – Pir mas Š.Su zu ki gi ta ros są siu vi nis. Mo ky to ja Gied rė Ban kie tie nė. Da ly vau ja kla sės drau gai. 15 val. – Nor ber to Blan džio re či ta lis. Pro­gra mo je: III Š.Su zu ki gi ta ros kny ga. Mo ky­to ja Gied rė Ban kie tie nė. Da ly vau ja Aus tė ja, Ada, Ar man tė, Aris ti das, Mo ni ka, Ti tas ir kt.

ARKIVYSKUPIJOSKONFERENCIJŲ SALĖ

Pa pi lio g. 5

Sau sio 21 d. 10 val. Lie tu vos skau ti ja kvie­čia į XIII skau tų dai nų kon kur są GRAŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU, skirtą v.s. F.Ša­ka lio at mi ni mui. Įė ji mas lais vas.

KAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

21 d. 17 val.

22 d. 12 val.

KAUNO KAmERINISTEATRAS

21 d. 18 val.

KITAS KAmPASKAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

21 d. 12 val.

26 d. 18 val.

24 d. 17 val.

AmŽINąJį ATILSį

VYTAUTO dIdŽIOJO KAROmUZIEJAUS SOdELIS

Sau sio 21 ir 22 d. 16–16.30 val. – Kau no mies to ka ri lio nie riaus Ju liaus VILNONIO at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai.

A. IR J.JUŠKŲ ETNINĖSKULTŪROS mUZIEJUS

Kau no ma žo ji g. 2, Vil ki ja, Kau no r., tel. 556 400

Sau sio 22 d. 16 val. – li te ra tū ri nė­mu zi ki nė kom po zi ci ja, skir ta M.K.Čiur lio niui, PRA­BILĘS PASAULIUI SAVITA KALBA. Da ly vaus Vio le ta Ba ku tie nė ir fol klo ro an sam blis „Ku po lė” iš Kau no.

KAUNO PAmINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLImO BAŽNYČIA

Kon fe ren ci jų sa lė je

Sau sio 22 d. 12 val. – pro jek tas „Dia lo gas – Žo dis ir Spal va”. Žo džio va lan do je – ak to rius Sau lius Ba ga liū nas. Vi gin to Stan kaus ta py­bos dar bų pa ro da. Įė ji mas ne mo ka mas.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Ra das tų g. 2, sa lė

Sau sio 24 d. 17 val. – su si ti ki mas su mu zi ko lo gu, Lie tu vos mu zi kos ir te at ro aka­de mi jos dės ty to ju Vik to ru Ge ru lai čiu ir jo kny gos „Pa vė si nė je su Ri char du Wag ne riu” pri sta ty mas. Ren gi nį ves Ju li jus Gric ke­vi čius. Ren gi nio me tu bus ga li ma įsi gy ti au to riaus kny gų. Be Vik to ro Ge ru lai čio eru di ci jos ir min ties ele gan ci jos ne įsi vaiz duo ja mi dau ge lis kon cer tų, o ke lis de šimt me čius jo reng tos ir ves tos ra di jo ir te le vi zi jos lai dos for ma vo mu zi kos mė gė jų pa sau lė žiū rą. V.Ge ru lai­čio kny gos teks te ra si me do ku men ti kos, sklan džiai pa pa sa ko tų biog ra fi jų frag men­tų. Pa sa ko ji mus jun gia pla tus is to ri nis kon teks tas, kai tik ri ir įdo mūs mu zi kos pa sau lio vei kė jai – R.Wag ne ris, M.Ra ve lis, J.S.Ba chas ir ki ti – iš ny ra prieš mus iš to me to so cia li nių ir po li ti nių įvy kių ver pe tų. Įėjimas laisvas.

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREmTINIŲ SąJUNGOS SALĖ

Lais vės al. 39

Sau sio 25 d. 17 val. – kny gos „Tūks tant me­čio žie das. Vil ties ir mei lės laiš kai Lie tu vai” pri sta ty mas. Da ly vaus kny gos su da ry to jai, Kau no Kris taus Pri si kė li mo baž ny čios kleb. mons. Vy tau tas Gri ga ra vi čius, dai nuos trem ti nių cho ras „Il ge sys”. Renginys nemokamas.

KAUNO KARTŲ NAmŲPAGYVENUSIŲ ŽmONIŲdIENOS CENTRAS

Sąjun gos a. 13A

Iki va sa rio 13 d. vei kia tau to dai li nin kės Eu ge ni jos Kum paus kie nės ta py bos dar bų pa ro da ATLANTO PAKRANČIŲ ŠVYTURIAI. Pa ro dos pri sta ty mas – sau sio 25 d. 11 val.

KAUNO mENININKŲ NAmAIV.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Iki vasario 10 d. eksponuojama dailininko Gvido Latako tapybos objektų paroda „Buvimai“. Parodos atidarymas sausio 24 d. 17 val. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val; penktadienį 10–16.30 val.

Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

TEATRO KLUBASVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Sausio 21 d. 19 val. – komedija monospek­taklis KĄ GALVOJA VYRAI?

Jei dar įmanoma tave paguosti, Žinok, kad mūsų širdys gedi su tavim. Tik žmogui lemta skausmą pažaboti,Surast ramybę, susitaikyt su lemtim.

Netekus mylimos sesutėsPalmos BUTKIENĖS,nuoširdžiai užjaučiame Rimą MONTVILIENĘ ir visus artimuosius.

Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro kolektyvas

Sausio 19 d. staiga netekome mylimos mamos ir močiutės, buvusios ilgametės spaustuvės „Spindulys“ darbuotojos

Rūtos RAZUKEVIČIENĖS(1945–2012).Atsisveikinimas šarvojimo salėje, S.Žukausko g. 3. Išlydėjimas sausio

22 d. 14 val.Liūdi vyras, duktė ir sūnus su šeimomis

Skaudžią liūdesio ir netekties valandą, mirus mamytei, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narę Rasą DAUJOTIENĘ nuoširdžiai užjaučia Kauno apskrities bajorų draugija.

Skaudžią netekties valandą, mirus seseriai Jolantai, nuoširdžiai užjaučiame Vitaliją GIRČYTĘ ir jos artimuosius.

Kauno apskrities archyvo kolektyvas

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus dukrai, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus darbuotoją Ramutę GUTAUSKIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Ortopedijos technika“ kolektyvas.

Mirus mylimam sūnui, medžiotoją Joną OŽEKAUSKĄ nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ nariai.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla­tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė­mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896050

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laido­jimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabu­žių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensinin­kus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas­kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892046

30

menas ir pramogosšeštadienis, sausio 21, 2012

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Už sie nio moks li nin kės prie kaiš­tai lie tu viams ta po aks ti nu, pa­ska ti nu siu kau nie tę Al do ną Snit­ku vie nę ra šy ti mo nog ra fi ją, ku­rio je at sklei džia ma Egip to ci vi li­za ci jos įta ka Lie tu vos kul tū rai.

„No rint pa pa sa ko ti is to ri ją, kaip aš su si do mė jau Egip tu, rei kė tų pa pa sa ko ti prie šis to rę“, – apie il gus dar bo me tus vai ni ka vu sią kny gą pa sa ko ja ge riau sia 2010 m. Lie tu vos mu zie ji nin kė, Na cio na­li nio M.K.Čiur lio nio dai lės mu­zie jaus dar buo to ja, hu ma ni ta ri nių moks lų dak ta rė A.Snit ku vie nė.

„Tai bu vo se niai, 1969 m., kai sky riaus, ku ria me dir bau, ve dė­ja pub li ka vo kny gą „Se no jo Egip­to dai lė“. Ga vau do va nų šią kny­gą su au to rės įra šu: „Po lai min ga žvaigž de gi mu siai Al do nai te gul se no vės Egip tas pa de da pa žin ti tą žvaigž dę“, – kad šis įra šas bu­vo pra na šiš kas, kny gos „Lie tu va ir Se no vės Egip tas XVI a. pab.–XXI a. pr. Ke liau to jų, ko lek ci nin­kų ir moks li nin kų pėd sa kais“ au­to rė šian dien nea be jo ja.

Tie sa, anuo met ties šiuo įra šu A.Snit ku vie nė ne sus to jo: Egip tas at ro dė per to li, ži nių – per ma žai ir ap skri tai vis kas per daug su­dė tin ga. Ma ža to, mu zie ji nin kė ne tgi sau pri sie kė, kad ji tai tik rai nie ka da ne dirbs su se no vės Egip­to eks po na tais.

Net pa skir ta sky riaus ve dė ja, A.Snit ku vie nė sten gė si kaip nors iš si suk ti ir ne si gi lin ti į egip tie tiš­kus eks po na tus, dar po me tų (tai bu vo apie 1976­uo sius) dėl pa tal­

pų sto kos nu tar ta Egip to eks po zi­ci ją nuim ti, o at lais vin to se pa tal­po se bu vo įkur ti ka bi ne tai.

„Bet dar po me tų į mu zie jų atė­jo lan ky to ja, o mu zie ji nin kai pri­va lo juos ap tar nau ti. Tai bu vo egip to lo gė, dir bu si vals ty bi nia­me A.Puš ki no mu zie ju je Mask­vo je. Ji ruo šė si pub li kuo ti ka ta­lo gą apie vi sus So vie tų Są jun gos mu zie juo se esan čius Se no vės Egip to eks po na tus“, – lem tin gą po sū kį į do mė ji mą si Egip tu pri­si mi nė kau nie tė.

A.Snit ku vie nė mie lai ap ro dė tu­ri mus eks po na tus, ta čiau vieš nia iš Ru si jos vis už duo da vo vie ną ir tą pa tį klau si mą: „Iš kur?“ Ką ga­lė jo at sa ky ti Al do na? „Ne ži nau“, – vis kar to da vo ir kas kart da rė­si la bai ne jau ku, nes mu zie ju je iš Se no vės Egip to at ke lia vę daik tai ne bu vo su re gist ruo ti, bu vo ži no­ma tik vie no ki to daik to is to ri ja.

Pa ma čiu si au ten tiš ką sar ko fa gą ru sų egip to lo gė su si do mė ju si pa­žė rė dar dau giau klau si mų: iš kur at ve žė, kas ir ka da? A.Snit ku vie­nė tu rė jo tą pa tį at sa ky mą: „Ne­ži nau.“

Iš va žiuo da ma ru sų moks li nin­kė ne vy nio jo žo džių į va tą ir rė­žė: „Lie tu viš ko ji egip to lo gi ja – tai bal ta dė mė.“ Šie žo džiai A.Snit­ku vie nei bu vo ir skau dūs, ta čiau, tu rė jo pri pa žin ti, ir tei sin gi. Dė mė iš tie sų bu vo, bet ją, pa sak A.Snit­ku vie nės, bu vo ga li ma už tu šuo ti. Ži no ma, įdė jus la bai daug dar bo.

„Ne ži no ji mas at ve dė į pa ži ni­mą“, – re ziu muo ja kau nie tė, tą kart už si brė žu si su ži no ti at sa ky mus ne tik į ru sų egip to lo gės už duo tus klau si mus, bet ir dau giau.

Dar spaus tu vės da žais kve pian ti A.Snit ku vie nės kny ga „Lie tu va ir Se no vės Egip tas XVI a. pab.–XXI a. pr. Ke liau to jų, ko lek ci nin kų ir moks li nin kų pėd sa kais“ pri sod­rin ta moks li nių ži nių, jo je pa tei­kia mas vi sas Lie tu vos mu zie juo se sau go mų eks po na tų ka ta lo gas. Ir kar tu ji pa ra šy ta leng va, int ri guo­ja ma kal ba, la bai gy vai at sklei­džian čia įdo miau sius is to ri nius fak tus apie ban dy mus skai ty ti hie­rog li fų raš tą, apie mu mi jas ir amu­le tus ka ra lių ir di di kų rin ki niuo se, apie pi lig ri mys tę ir mi si jas.

Ne ži no ji mas, at ve dęs į pa ži ni mą

Ru sų moks li nin kė rė žė: „Lie tu viš ko­ji egip to lo gi ja – tai bal ta dė mė.“ Šie žo­džiai A.Snit ku vie­nei bu vo ir skau­dūs, ir tei sin gi.

Kada pirmasis lietuvis įžengė į Egip tą?Nau jau sia mu zie ji nin kės Al do nos Snit ku­vie nės kny ga „Lie tu va ir Se no vės Egip­tas XVI a. pab.–XXI a. pr. Ke liau to jų, ko­lek ci nin kų ir moks li nin kų pėd sa kais“ yra dau ge lio me tų au to rės dar bas, pa rei­ka la vęs ypač kruopš taus ir daug lai ko užė mu sio šal ti nių ir li te ra tū ros rin ki mo įvai rio se Lie tu vos bei už sie nio bib lio te ko­se ir mu zie juo se.

Ta das Rut kaus kasVDU Istorijos katedros dėstytojas, egiptologas

Mu zie ji nin ko dar bo pa vyz dysTai jau tre čio ji A.Snit ku vie nės kny ga, pri sta tan ti Lie tu vos skai­ty to jams ma žai ty ri nė tas mu zie ji­nes ver ty bes ir jų is to ri ją. 1998 m. bu vo iš leis ta kny ga „Rau dond va­ris. Gra fai Tiš ke vi čiai ir jų pa li ki­mas“, skir ta Rau dond va rio at ša­kos Tiš ke vi čių gi mi nei. 2008 m. pa si ro dė kny ga apie Bir žų Tiš­ke vi čius ir jų tu rė tus rin ki nius – „Bir žų gra fai Tiš ke vi čiai ir jų pa­li ki mas“. Abi kny gos su da ry tos iš dvie jų da lių – ka ta lo go, ku ria me ap ra šo mi ek spo na tai, pri klau sę vie nai ar ki tai gra fų šei mai, ir is­to ri nės­kul tū ro lo gi nės da lies, ku­ri skir ta šių šei mų is to ri jai.

Kny ga „Lie tu va ir Se no vės Egip­tas“ tę sia šią tra di ci ją. Vi sos šios kny gos pui kiai iliust ruo ja mu zie­ji nin ko dar bą, ku ris daž nai pla­čia jai vi suo me nei pa slap tin gas ir neaiš kus.

Ka ta lo ge vi sų pir ma at si spin di da lis mu zie jinin ko dar bo su pa čiu eks po na tu, jo įver ti ni mu ir da ta­vi mu. Ant ro ji kny gos da lis su grą­ži na eks po na tą į gy ve ni mą, pa­sa ko ja jo ir jį tu rė ju sio žmo gaus is to ri ją. Svar bu su pras ti, kad kiek­vie nas mu zie jaus eks po na tas tu ri sa vo is to ri ją ir li ki mą, daž nai su si­ju sį su vi so kraš to ir žmo nių li ki­mais. Tuo ir yra ypa tin gas bei pla­tus mu zie ji nin ko dar bo spekt ras

– nuo pa pras to eks po na to mat me­nų pa tiks li ni mo iki Lie tu vos kul tū­ros stu di jų.

Tiek anks tes nės, tiek ir pa sku­ti nė A.Snit ku vie nės kny ga pui kiai iliust ruo ja daž nai nu ver ti na mą mu zie ji nin ko dar bą ir jo tiks lus.

Pir mo ji ke lio nėEgip to ir Lie tu vos kon tak tų is to ri­ja sie kia XVI a. pa bai gą. Tuo me­tu kraš tą prie Ni lo ap lan kė Mi ka­lo jus Kris tu pas Rad vi la­Naš lai tė lis (1549–1616). Jo pi lig ri mi nės ke­lio nės tiks las bu vo Šven to ji Že­mė, taip at si dė ko jant už pa gi ji mą po sun kios li gos. Di di kas nu ta­rė ap lan ky ti ir Egip tą, labai svar bų kraš tą žy dų is to ri jai, ir ja me pra lei­do iš ti sus du mė ne sius.

Mi ka lo jus Kris tu pas Rad vi la tik riau siai bu vo pir ma sis lie tu­vis, įko pęs į Cheop so pi ra mi dę, pa ma tęs Gi zos sfink są ir lan kęs uo lo se iš kal tas ka pa vie tes. Di­di kas ra šė ke lio nės die no raš tį ir bu vo pa si ruo šęs par ga ben ti mu­mi jų ir se nie nų. De ja, dėl grįž tant ki lu sios aud ros jū ro je ir kar tu ke lia vu sio ku ni go prie ta­rų vis ką te ko iš mes ti už bor to.

Mi ka lo jui Kris­tu pui Rad vi­lai ne pa­si se kė

Bi lie tas į praei tį

Gau siai iliust ruo to je kny go je pri­sta to mi žmo nės, ku rie iš Lie tu­vos ke lia vo į Egip tą, no rė da mi pa­žin ti pa slap tin gą ją fa rao nų kul tū­rą ir įsi gy ti se nie nų, ta čiau kal ba­ma ir bend rai apie Egip to ir Lie tu­vos kon tak tus nuo XVI a. pa bai gos iki da bar.

Svar bi kny gos da lis yra ir Se no vės Egip to rin ki nių Lie tu vos mu zie­juo se ka ta lo gas. Čia pir mą kar tą Lie tu vos skai ty to jams vie no je vie­to je pri sta ty ti vi si da bar Lie tu vo je esan tys Se no vės Egip to eks po na­tai ir jų is to ri ja.

Ka ta lo gą pra tur ti na spal vo tos nuo­trau kos, lei džian čios su si pa žin ti ir su tais eks po na tais, ku rie sau go mi sau gyk lo se ir nė ra priei na mi pa­pras tiems mu zie jų lan ky to jams. Pir mą kar tą taip pat pa teik ta fak­ti nė me džia ga apie Se no vės Egip­to ap raiš kas Lie tu vos dai lė je, ar chi­tek tū ro je ir li te ra tū ro je.

par ga ben ti į Lie tu vą pir mų­jų Egip to se nie nų, ta čiau jo iš­spaus din tas ke lio nės die no raš tis ta po la bai po pu lia rus Eu ro po je ir su lau kė ne ma žai ver ti mų į įvai­rias kal bas.

Pir mie ji ka si nė ji maiMi ka lo jaus Kris tu po Rad vi los­Naš lai tė lio ke lio nės die no raš tį po ke lių am žių tik riau siai skai tė ir gra fas My ko las Tiš ke vi čius (1828–1897), ku ris 1861–1862 m. žie mą lan kė si Egip te.

Tikslai: �� nepaisant�didelio�atstumo,�tiesioginių�saitų�stygiaus,�Egiptas�Lietuvos�žmones�traukė�nuo�senų�laikų�–�ne�tik�kaip�istorinių�tyrinėjimų�objektas,�bet�ir�kaip�biblinė�vietovė,�nepažintos�kultūros�šalis.� � „Shutterstock“�nuotr.

Stebėtojas:�Jonas�Juozapas��Tiškevičius,�po�Afriką�keliavęs�su�lenkų�rašytoju�Henryku�Sienkiewicziumi.�Nuotraukoje�–�kelionė�asilais�1891�m.

31

menas ir pramogos

AvinAs (03 21–04 20). Puikus lai-kas: seksis viskas, ko imsitės, tik

pradėtus darbus užbaikite iki galo. Paty-rinėkite savo emocijas, apmąstykite gy-venimą.

JAutis (04 21–05 20). Visai netikė-tai jaunesnis ir mažiau už jus paty-

ręs žmogus gali padėti išspręsti svarbų klausimą. Sėkmingai įveiksite problemas, rasite atsakymus, susijusius su ateitimi.

DvyniAi (05 21–06 21). Esate nusivy-lęs savo karjera. Jūsų nepasitenki-

nimas gali turėti neigiamos įtakos atlie-kant būtinus darbus. Dėl aplinkinių pro-vokacijų galite prarasti savitvardą. Pasi-stenkite būti kantrus ir pasiruošęs emo-cijų protrūkiui.

vėžys (06 22–07 22). Laukia svar-bus susitikimas su seniai matytu

žmogumi. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuo-laidus – taip pasieksite daugiau nei kate-goriškumu ar pykčiu.

LiūtAs (07 23–08 23). Galite pa-kenkti sau arba aplinkiniams, jei

nesugebėsite aiškiai išdėstyti savo keti-nimų. Kas nors gali nesutikti su jūsų idė-jomis, dėl to didės jūsų nepasitenkini-mas ir kils ginčų.

MergeLė (08 24–09 23). Laikas pa-sinaudoti kūrybingumu ir vaiz-

duote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų fantazija ir gebėjimas reikšti savo mintis žavės aplinkinius.

svArstykLės (09 24–10 23). Atro-dys, kad aplinkybės klostosi ne jū-

sų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir dėmesio. Galite susipykti su vaikais, to-dėl patirsite įtampą.

skorpionAs (10 24–11 22). Sė-kminga diena. Puikiai leisite laiką

su šeima ir gerais bičiuliais. Jausite jų su-pratimą ir palaikymą. Išeikite kartu pa-pramogauti, pasivaikščiokite gamtoje, pažaiskite žaidimų.

ŠAuLys (11 23–12 21). Svajokite, duo-kite valią savo fantazijai, juk ne

taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės, nuo varginančių kasdienių rū-pesčių.

ožiArAgis (12 22–01 20). Palanki die-na apmąstyti ir kurti naujas idėjas.

Daug bendrausite su įtakingais asmenimis, galbūt aptarsite bendro verslo planus. Lau-kia trumpa, bet įkvepianti kelionė.

vAnDenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu, būsite patenkintas sa-

vo karjera ir asmeniniu gyvenimu. No-riai padėsite draugui ar mylimam žmo-gui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą, gerai išlavintą skonį.

žuvys (02 20–03 20). Galbūt su kuo nors konfliktuosite. Kantrybė

padės išvengti nesutarimų, beįsiplies-kiančių ginčų dėl pernelyg didelio emo-cijų antplūdžio.

šeštadienis, sausio 21, 2012

horoskopAi

DAtos (sAusio 21 D.)Kada pirmasis lietuvis įžengė į Egip tą?Mi ka lo­jus kris­tu pas rad vi la tik riau­siai bu vo pir ma sis lie tu vis, įko pęs į Cheop­so pi ra­mi dę, pa­ma tęs gi­zos sfink­są ir lan­kęs uo lo­se iš kal­tas ka pa­vie tes.

Bir žų at ša kos Tiš ke vi čių gi mi­nės at sto vas bu vo vie nas gar siau­sių ir di džiau sių to me to Eu ro­pos ko lek ci nin kų. Bū tent ke lio nė į Egip tą, kaip pa žy mi pa ts M.Tiš­ke vi čius sa vo ke lio nės die no raš ty­je, smar kiai pa kei tė jo gy ve ni mą ir su ža di no aist rą ar cheo lo gi jai ir se­nie noms.

Pir mi nis ke lio nės tiks las bu­vo poil sis ir me džiok lė, ta čiau dėl pa lan kiai su si klos čiu sių ap lin ky­bių at si ra do ga li my bė ka si nė ti. Tai bu vo aist ros, ku ri neap lei do gra fo iki pat mir ties, pra džia.

M.Tiš ke vi čiui pa vy ko ka si nė ti ke lių šven tyk lų te ri to ri jo se ir iš tir­ti ke lis ne pa lies tus ka pus įvai rio se Egip to vie to se. Egip te gra fas ne tik ka si nė jo, bet ir ga vo do va nų ar pir­ko įvai rių se nie nų, taip su kaup da­mas sa vo pir mą jį rin ki nį. Di džią ją

da lį jo, grį žęs į Eu ro pą, do va no­jo Luv ro mu zie jui Pa ry žiu je ir

tik ne daug iš jų bu vo do­

va no ti Se nie nų mu zie jui Vil niu je ar do va no ti gi mi nėms kaip su ve ny rai iš ke lio nės.

Da lis šių M.Tiš ke vi čiaus iš Egip­to par vež tų se nie nų iš li ko ir sau­go mi da bar ke liuo se Lie tu vos mu­zie juo se, o di džią ją jų da lį ga li ma pa ma ty ti Na cio na li nio M.K.Čiur­lio nio dai lės mu zie jaus M.Ži lins ko ga le ri jo je vei kian čio je Se no vės pa­sau lio dai lės eks po zi ci jo je.

Lie tu viš kos egip to lo gi jos linkPo prie kaiš tų, ko dėl rin ki niai iš Egip to bu vo pa do va no ti Luv ro mu zie jui, M.Tiš ke vi čius tei si no­si, kad Lie tu vo je nė ra spe cia lis­tų, ku rie ga lė tų moks liš kai ty ri­nė ti Se no vės Egip to eks po na tus. To kių spe cia lis tų Lie tu vo je at si ra­do tik maž daug 1920 m., kai į Lie­tu vą po is to ri jos stu di jų Mask vo je su grį žo Ma ri ja Ru dzins kai tė­Ar ci­ma vi čie nė (1885–1941).

Mask vo je su si do mė ju si egip to­lo gi ja ir 1910 m. pir mą kar tą ap si­lan kiu si Egip te, moks li nin kė ta po lie tu viš ko sios egip to lo gi jos pra­di nin ke. 1922 m. pra dė jo dės ty ti tuo me čia me Lie tu vos uni ver si te­te Kau ne, ra šė kny gas ir da ly va vo ke liuo se orien ta lis ti niuo se kong re­

suo se Eu ro po je.Per dar dvi ke lio nes į Egip­

tą ji su rin ko ne gau sų Se no vės Egip to rin ki nį, ku rio svar­

biau si ob jek tai – dvie jų sar­ko fa gų frag men tai, mo ters mu mi ja, vie nin te lis Lie tu­vo je pa pi ru so frag men tas

su „Mi ru sių jų kny gos“ teks tu ar vai kų mu­

mi jų kau kės – da­bar su da ro Se­

no vės pa sau lio

dai lės eks po zi ci jos pa grin dą ir ža vi M.Ži lins ko ga le ri jos lan ky­to jus.

M.Ru dzins kai tės­Ar ci ma vi čie­nės mir tis Ant ro jo pa sau li nio ka­ro pra džio je nu brau kė įdė tą dar bą ir to les nis egip to lo gi jos plė to ji ma­sis (taip pat dėl pa si kei tu sių po li­ti nių ir so cia li nių ap lin ky bių) bu­vo su stab dy tas.

Trau kė ne vien ar cheo lo gusNors svar biau sias dė me sys A.Snit­ku vie nės kny go je ski ria mas žmo­nėms, ku rie Egip te įsi gi jo se nie­nų, vė liau pra tur ti nu sių Lie tu vos mu zie jus, ar ku rie do mė jo si Se no­vės Egip tu, jo je taip pat pa sa ko­ja ma apie žmo nes, ku riuos trau kė ne mu mi jos ar pa pi ru sai, bet ir ki­ti da ly kai.

XIX a. Egip tas gar sė jo žir gų veis­lė mis, to dėl no rė da mi pa pil dy ti sa­vo žir gy nus kraš te prie Ni lo lan kė si di di kai San guš kos. Egip tas trau kė ir Vil niaus uni ver si te te dir ban čius orien ta lis tus, ku rie ga lė jo to bu lin­ti ara bų kal bos ži nias ar ty ri nė ti egip tie tiš ką mu zi ką, kaip tai da rė Ka ro lis Ber nar das Za lus kis (1834–1919).

Šis Af ri kos kraš tas trau kė žmo­nes ir svei ku, sau su kli ma tu. Kai­re prie globs tį ra do ir pa bė gė liai iš Lie tu vos, iš ku rių rei kė tų iš skir­ti dai li nin kę So fi ją Rio me rie nę (1885–1972), pa li ku sią daug dar­bų, vaiz duo jan čių Egip to ar chi­tek tū rą ir kas die ny bę. Egip tas dėl sa vo eg zo ti kos bu vo svar bus ke lio­nių tiks las nuo pat XIX a. ir toks iš­lie ka da bar.

Da lis Len ki jos ir Lie tu vos is to ri josA.Snit ku vie nės kny ga nė ra tik pa­sa ko ji mas apie mu mi jas, sar ko fa­gus ir amu le tus, ar juos įsi gi ju sius ar tu rė ju sius žmo nes, bet ir pa­sa ko ji mas apie pa čią Lie tu vą. Vi­sa tai, kas ap ra šo ma kny go je, yra svar bi Lie tu vos kul tū ros is to ri jos da lis nuo Lie tu vos Di džio sios Ku­ni gaikš tys tės iki ne prik lau so mos Lie tu vos XX a.

Žmo nių, pa li ku sių ryš kų pėd­sa ką Lie tu vos ir Egip to kon tak tų is to ri jo je, li ki mai pui kiai at spin­di ir Lie tu vos is to ri ją bei li ki mą, Se no vės Egip to eks po na tų is to­

ri jo se nuo įsi gi ji mo iki pa te ki mo į mu zie jus at si spin di pa čios Lie­tu vos vil tys, tra ge di jos ir su krė­ti mai.

Di džio jo je kny gos da ly je pa sa ko­ja ma apie bend rą Lietuvos–Lenki­jos kul tū ros is to ri ją. Kal bant apie XX a., ga li ma ma ty ti gry nai lie tu­viš ko do mė ji mo si Egip tu pra džią – tuo me tu apie Egip tą pra de da­ma ra šy ti lie tu viš kai.

Pra džia bu vo sun ki – pa čios M.Ru dzins kai tės­Ar ci ma vi čie nės pir mie ji straips niai lie tu viš ko­je spau do je bu vo iš vers ti iš ru sų ar len kų kal bų, nes ji pa ti, gi mu si ne­to li Kė dai nių, iki su grį ži mo į Lie tu­vą ne mo kė jo lie tu viš kai.

XIX a. ir anks čiau, kas ra šė ir kal bė jo apie Egip tą, tai da rė dau­giau sia len kų kal ba, ir tai kar tu mums pri me na bend rą abie jų ša­lių is to ri ją. Šios bend ros is to ri jos įver ti ni mas yra ir 2011 m. gruo­dį ati da ry ta pa ro da Ar cheo lo gi jos mu zie ju je Var šu vo je „Pa pi ru sai, mu mi jos, auk sas... My ko las Tiš­ke vi čius ir 150 me tų nuo pir mų jų len kų­lie tu vių ka si nė ji mų Egip­te“. Jo je pir mą kar tą vie no je vie to­je su rink ti eks po na tai iš Luv ro bei Len ki jos ir Lie tu vos mu zie jų, pri­klau sę gra fui M.Tiš ke vi čiui, pa sa­ko jan tys apie jo ke lio nę ir ka si nė­ji mus Egip te.

Eu ro pos su jung tiLie tu vos su Egip tu nie ka da ne sie jo ypa tin gi ry šiai, abu kraš tai to li vie­nas nuo ki to tiek geog ra fi niu, tiek kul tū ri niu po žiū riu. Til tas, ku ris su jun gė Lie tu vą su Egip tu ir kar tu su Se no vės Egip tu, yra Eu ro pa. Tai iš jos mū sų kraš tą pa sie kė pir mo ji in for ma ci ja apie Egip tą ir Se no vės Egip tą, pra de dant pi lig ri mys tės ir bai giant pro fe sio na lios egip to lo gi­jos idė jo mis.

Tai gi Se no vės Egip to ir Lie tu vos kon tak tų is to ri ja kar tu yra Lie tu vos ir Eu ro pos kon tak tų is to ri ja. Ga li skam bė ti keis tai, bet kuo mes dau­giau ži no me apie Se no vės Egip tą, kuo jis mums ar ti mes nis, tuo mes pa tys esa me eu ro pie tiš kes ni.

A.Snit ku vie nės kny ga ne tik mus priar ti na prie fa rao nų ir pi ra mi­džių kraš to, bet taip pat ir prie pa­čios Eu ro pos.

tikslai: �� nepaisant�didelio�atstumo,�tiesioginių�saitų�stygiaus,�Egiptas�Lietuvos�žmones�traukė�nuo�senų�laikų�–�ne�tik�kaip�istorinių�tyrinėjimų�objektas,�bet�ir�kaip�biblinė�vietovė,�nepažintos�kultūros�šalis.� � „Shutterstock“�nuotr.

Skarabėjas�–�vėrinio�detalė.�Naujoji�karalystė.�Kalkakmenis.

Vaiko�mumijos�kaukė.�Graikijos–Romos�laikotarpis.��

Daugiasluoksnis�lino�audinys,�klijinis�gruntas,�klijinė�tapyba,�auksavimas.

Stebėtojas:�Jonas�Juozapas��Tiškevičius,�po�Afriką�keliavęs�su�lenkų�rašytoju�Henryku�Sienkiewicziumi.�Nuotraukoje�–�kelionė�asilais�1891�m.

1905 m. gimė madų dizaineris pran-cūzas Christianas Dioras.1924 m. mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.1925 m. gimė anglų komikas Benny Hillas.1938 m. gimė kino ir teatro aktorė Rū-ta Staliliūnaitė.1941 m. gimė ispanų operos tenoras Plácido Domingo.1962 m. gimė prancūzų aktorė Marie Trintignant.1973 m. gimė Edvinas Krungolcas, penkiakovininkas, 2008 m. Pekino va-saros olimpinių žaidynių prizininkas.1975 m. gimė lietuvių aktorė Rasa Sa-muolytė.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Lip ti ant Le do – dar ne Lai kas

Pir mo sios šios žie mos ne lai mės pa ro­dė: bū ti na nuo lat kar to ti se nas tie sas apie gam to je sly pin tį pa vo jų gy vy bei. Lie tu vos hid ro me teo ro lo gi jos cent ras įspė ja, kad le das ant eže rų yra plo nas ir pa vo jin gas. Ma žes niuo se eže ruo se, ku rie už ša lo gruo dį, le das per il ga lai kį orų at ši li mą neiš tir po, ta čiau pra ra do sa vo ge rą ją sa vy bę – elas tin gu mą. Va­kar Kau no ma rios ties Dar sū niš kiu bu­vo pa deng tos vos 3 cm sto rio le du su pro per šo mis. Už sie nio si nop ti kai ma­no, kad po ne di de lio at ši li mo į mies tą žie ma dar grįš, to dėl ri zi kin gas pra mo­gas ant le do dar ga li ma ati dė ti.

KD inf., Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuo tr.

rytoj

poryt

-6 -5-3 -6

-3 0-2 -3

0 0+1 0

2

4

3

įvairenybės

Vai kų klau si mai ga li bū ti leng vi, pa vyz džiui: „Ar įkąs tų ryk lys di­no zau rui per grum ty nes?“, int­ri guo jan tys: „Ko dėl dan gus žyd­ras?“ ar ba la bai su dė tin gi: „Kiek sve ria Že mė?“

Ma žy liai ata kuo ja klau si mais sa­vo tė vus kas dien, ir per nau ją ty ri­mą bu vo išaiš kin ti 10 ma žų jų bri­

tų tė vus la biau siai bau gi nan čių klau si mų, ku rių dau gu ma su si ję su moks lu ir ma te ma ti ka.

Ty rė jai at krei pė dė me sį, kad 26 pro c. Di džio sios Bri ta ni jos tė vų ma no, jog jų vai kai la biau iš pru­sę ma te ma ti kos ir moks lo sri ty­je nei jie pa tys. Re mian tis ty ri­mu, treč da lis tė vų ak ty viai ieš ko

at sa ky mų į už duo tus klau si mus, bet dau ge lis ap klaus tų jų pri pa­žįs ta, kad su gal vo ja at sa ky mą ar­ba pe rad re suo ja klau si mą ki tam vai ko tė vui.

Ty ri me da ly va vo 2 tūkst. tė­vų, tu rin čių vai kus nuo 5 iki 16 me tų.

BNS inf.

sun kiau sių klau si mų de šim tu kas

Ko dėl Mė nu lio nie ka da ne ma ty­ �

ti die ną?

Ko dėl dan gus žyd ras? �

Ar ka da nors su si tik si me su atei­ �

viais iš ki tų pla ne tų?

Kiek sve ria Že mė? �

Kaip lėk tu vai lai ko si ore? �

Ko dėl van duo šla pias? �

Kaip da ly ti stul pe­ �

liu?

Kur paukš čiai �

ir bi tės iš skren­

da žie mą?

Iš ko su si da ro vai­ �

vo rykš tė?

Ko dėl yra skir tin gų �

lai ko zo nų?

2 Lt /min.

O1

O2

Vai kų klau si mai – iš ban dy mai tė vams

Mįslė: �� nemaža�dalis�tėvų�ir�patys�negali�paaiškinti,�kodėl�dangus�žy-dras,�o�Mėnulį�kartais�galima�pamatyti�ir�dieną.� „Shutterstock“�nuotr.

Atėnai +14Berlynas +5Brazilija +25Briuselis +10Dublinas +10Kairas +16Keiptaunas +27Kopenhaga +5

Londonas +12Madridas +14Maskva –4Minskas –4Niujorkas +3Oslas –1Paryžius +13Pekinas –4

Praha +5Ryga –2Roma +14Sidnėjus +23Talinas –1Tel Avivas +14Tokijas +7Varšuva +1

Saulė teka 8.26Saulė leidžiasi 16.33Dienos ilgumas 8.07Mėnulis (delčia) teka 6.51Mėnulis leidžiasi 14.39

21­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 345 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Šiandien: Agnietė, Augerijus, Augis, Galgintas, Garsė, Ginas, Ina, Ineza.Rytoj:Anastazas, Aušrius, Gaudentas, Skaistė, Vincentas.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–1

–3

Vilnius–4

Alytus–3

Kaunas–3

Utena–3

Panevėžys

–2ŠiauliaiTelšiai

–2

Klaipėda+1

Vėjas2–7 m/s

šiandien, sausio 21 d.Orai Savaitgalį Lietuvoje turėtų laikytis šaltukas, pasnigs. Šiandien bus nuo 3 laipsnių šalčio rytiniuose rajonuo-se iki 1 laipsnio šilumos pajūryje. Se-kmadienio naktį pasnigs nedaug, dieną daug kur numatomas sniegas, vietomis gausus, o pajūryje – šlapdri-ba. Temperatūra naktį bus 1–5 laips-niai šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šal-čio iki 1 laipsnio šilumos.

–3