lietuva 5p. pasaulis 10p. sportas 9p.

E.Jan­kaus­kas­ma­no,­kad­po­kar­tų­kai­tos­Lie­tu­vos­rink­ti­nės­lau­kia­kri­zė,­­bet­ti­ki­si,­kad­­ji­neuž­si­tęs.

Briuselyje­­susirinkusiems­ES­vadovams­belgai­paruošė­staigmeną­–­­visuotinį­streiką.

Lai­ki­na­jai­­ko­mi­si­jai­­

„Sno­ro“­bank­ro­to­­ap­lin­ky­bėms­­

iš­tir­ti­va­do­vaus­­V.Ma­zu­ro­nis.

„Jie nie kad ne sa ko, kad jūs esa te ge ras žmo gus ir pa na­šiai. Jie sa ko: esa te nuo šir­dus žmo gus“, –

Dienos citata

22p.

Val džia iš si gan do kont ro lės

Jung­ti­nės­Ka­ra­lys­tės­­be­na­mių­vers­las­–­­

eks­kur­si­jos­­po­Lon­do­ną.

24p.

Antradienissausio 31, 2012Nr. 25 (19584)Kaunodiena.lt2 Lt

Ko mu na li nin kų mie go avarijos nesudrumstė

Va kar nuo ry to Že mai čių gat vės gy ven to jai skelbė pavojų: per gat vę srū van tis van duo virs ta le du! Nie kas ne rea ga vo. Abe jin gu mo padariniai: dau gy bė ava ri jų, nu muš tas dau­gia bu čio du jų įva das, evakuoti žmonės.

ja­po­nų­bend­ra­vi­mo­su­bti­lu­mus­­at­sklei­dė­ver­tė­jas­­

Ar­vy­das­Ali­šaus­kas.

Edvardo namuose – reanimacijos palata

sveikata 11p.

Čiuo žyk la: ­� nuo­Ža­lia­kal­nio­be­si­drie­kian­ti­Že­mai­čių­gat­vė­va­kar­ta­po­au­to­mo­bi­lių­dau­žy­mo­are­na.

Man tas la pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Val dan čio ji koa li ci ja „Var dan Kau­no“ iš si gan do kont ro lės apy nas rio. Mies to ta ry bos po sė dy je ne pat vir­ti nus Kont ro lės ko mi te to pro gra­mos, val di nin kai leng viau at si kvė­pė. Bet Vy riau sy bės at sto vė ža da kreip tis į teis mą.

Kont ro lės ko mi te to 2012 m. pro­gra ma bū tų lei du si pa tiems ta ry bos na riams kont ro liuo ti ad mi nist ra ci­jos dar bą pri va ti zuo jant ob jek tus, nuo mo jant gy ve na mą sias pa tal pas, pri trau kiant ES lė šų ir ren giant de­ta liuo sius pla nus.

Kont ro lės ko mi te tas, su kur­tas kaip pa pil do mas inst ru men tas ko rup ci jai ir biu rok ra ti jai ma žin ti, sa vi val dy bė je iki šiol bu vo be dan­tis – jo funk ci jos bū da vo for ma lios. 2

ta das Šir vins kast.sirvinskas@kaunodiena.lt

Du jos už pil dė dau gia bu tį„Vien tik aš su skai čia vau, kad jau nu­ken tė jo še ši au to mo bi liai. Nuo ry to skam bi nu į „Kau no šva rą“, sa vi val­dy bę, bet nie kas neat va žiuo ja. Bi jau ne tik dėl sa vo na mo kam po. Tuoj iš

mo kyk lų neap sau go tais ša li gat viais pra dės ei ti vai kai, o gat vė – kaip stik­las“, – po vi dur die nio „Kau no die­nai“ pa skam bi no Že mai čių gat vės gy ven to ja Jo lan ta Liu gai lie nė. Mo te­ris ir to liau rin ko įvai riau sių tar ny bų te le fo nų nu me rius, ta čiau bars ty tu­vas Že mai čių gat vė je pa­si ro dė tik po 16 val.

And­riaus­Alek­sand­ra­vi­čiaus­nuo­tr.

2

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas45 0,48 38

AntrAdienis, sAusio 31, 2012

Pa gal ne ra šy tą tai syk lę jam vi sa da va do vau ja opo zi ci jo je dir ban čios

frak ci jos at sto vas.Ko mi te to pir mi nin kui Si mo­

nui Kai riui pa ban džius priim­ti pa kei ti mus, ku rie leis tų kont­ro liuo ti val di nin kų dar bą, ne tik me ras A.Kup čin skas bet ir ko mi­te te esan tys val dan čių jų frak ci jų at sto vai šį ne pa to gų klau si mą iš mies to ta ry bos po sė džio dar bot­var kės tie siog iš brau kė.

Kont ro liuo ti ta ri fų – ne ga li ma„Man ne sup ran ta ma, ko dėl Kont ro lės ko mi te tas pa si lie ka sau funk ci ją nag ri nė ti ir teik­ti siū ly mus dėl de ta lių jų pla nų. Ma nau, kad Kont ro lės ko mi te­tas per žen gia sa vo kom pe ten ci­ją, rei kė tų jo pro gra mą ap svars­ty ti ko mi te tuo se ir ta da spręs ti. Pra šau iš brauk ti šį klau si mą iš dar bot var kės“, – sa vo ne no rą kont ro liuo ti val di nin kus pa ro dė tam pa čiam Kont ro lės ko mi te­tui pri klau san ti An ti ko rup ci jos ko mi te to pir mi nin kė Auš ra Ru­čie nė.

Į jos pa sta bą S.Kai rys at sa kė, kad pa ti A.Ru čie nė neat vy ko nė į vie ną ko mi te to po sė dį, ku riuo se bu vo svars to ma Kont ro lės ko mi­te to pro gra ma. Pa sak jo, de ta lių­jų pla nų klau si mas iš kel tas to dėl, kad ne se niai iš dvie jų sky rių su­lip dy tas Ur ba nis ti kos ir de ta lio­jo pla na vi mo sky rius at vė rė di­džiu les lan das ko rup ci jai.

Vie nas svar biau sių iš brauk tos pro gra mos punk tų – nag ri nė­ti, ar pa grįs tai nu sta to mi ta ri fai sa vi val dy bės kont ro liuo ja moms bend ro vėms.

Šiuo me tu to kios sa vi val dy­bės įmo nės, kaip „Kau no šva­ra“, nau do ja si įsta ty mo išim ti mi ir par duo da sa vo pa slau gas sa vi­val dy bei be vie šų jų pir ki mų kon­kur so. Pas lau gų ta ri fai nu sta to mi to kie, ko kių no ri pa ti įmo nė.

Ža da kreip tis į teis mąKont ro lės ko mi te tas taip pat sie kė pri žiū rė ti, kaip lai ko ma si Kau no stra te gi nio pla no, ku rio stra te gi­joms sa vi val dy bė per me tus iš lei­džia de šim tis tūks tan čių li tų.

Bu vo nu ma ty ta pa si tel kus ne­prik lau so mus au di to rius kont ro­liuo ti sa vi val dy bės lė šų pa nau do­ji mo efek ty vu mą, tiks lin gu mą ir glau džiai bend ra dar biau ti su sa­vi val dy bės kont ro lie riu mi.

Iš mies to ta ry bos po sė džio dar­bot var kės iš brau kus klau si mą dėl Kont ro lės ko mi te to pro gra mos, pa si pik ti no Vy riau sy bės at sto vė Ra sa No rei kie nė. Ji tei gė ma tan ti aki vaiz dų Kau no val dan čių jų ne­no rą stip rin ti sa vi val dy bės kont­ro lės me cha niz mą.

„Bu vau pa tei ku si rei ka la vi­mą svars ty ti ši klau si mą, ta čiau jūs praėjusį kar tą jį ati dė jo te, esą ne spė jo te. Pas kui sa vo po tvar­kiu ant rą kar tą ati dė jo te. O da­bar iš brau kė te šį klau si mą iš dar­bot var kės. Ža du kreip tis į teis mą dėl to kių jū sų veiks mų“, – į me rą A.Kup čins ką ir val dan čią ją dau­gu mą krei pė si Vy riau sy bės at sto­vė R.No rei kie nė.

Be S.Kai rio ir A.Ru čie nės, ko­mi te tui pri klau so Ar vy das Gar­ba ra vi čius, Sta sys Buš ke vi čius, Vy gan tas Gu dė nas, Va lys Vens­lo vas, An dže li ka Ba ne vi čie nė ir Vis val das Ma ti jo šai tis.

Val džia iš si gan do kont ro lės

Pra šau iš brauk ti šį klau si mą iš dar bot var kės.

Auš ra Ru čie nė:

Ža du kreip tis į teis mą dėl to kių jū sų veiks mų.

Ra sa No rei kie nė:

1

Pir mi nin kas: �� Kont�ro�lės�ko�mi�te�tui�va�do�vau�jan�tis�S.Kai�rys�no�rė�jo,�kad�ko�mi�te�to�veik�la�ne�bū�tų�tik�imi�ta�ci�ja.� ���������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Kau no P.Ma žy lio gim dy mo na­muo se pa lik tas nau ja gi mes sie­kia su si grą žin ti ne tik ma žy lių ma ma, bet ir sta ty bi nin ku dir ban­tis tė vas.

Sa vo duk re les dau giau nei prieš sa vai tę pa li ku si aly tiš kė – ne be vie ni ša. Ne se niai at si ra dęs mer­gai čių tė vas ža da pa tvir tin ti sa vo tė vys tę.

Dvy nu kių tė tis dir ba sta ty bi nin­ku, daž nai vyks ta už dar biau ti ir į

ki tus Lie tu vos mies tus. Su Kau ne gi mu sių mer gai čių ma ma jis gy ve­no iki praė ju sių me tų spa lio ir, pa­sak jau nos mo ters, iš si sky rė ne su­ta pus cha rak te riams.

Da bar, aly tiš kės tei gi mu, ji su­si tai kė su sa vo gy ve ni mo drau gu ir ti ki si kar tu au gin ti sa vo duk­ras. „Jei ne bū čiau ke ti nu si pa ti au gin ti sa vo duk te rų, ne bū čiau ir tvar kiu si vi sų do ku men tų, so cia­li nių iš mo kų“, – aiš ki no mer gai­čių ma ma.

Iki šiol dvy nu kių tė vai neap lan­kė. Ma ma sa ko, kad per ša lo ir ne­no ri už krės ti nau ja gi mių.

Aly taus mies to sa vi val dy bės Vai­ko tei sių ap sau gos sky riu je pa tvir­ti no, kad dvy nu kių li ki mas vis dar spren džia mas. Šiuo me tu mer gai­tės yra Aly taus ap skri ties su tri ku­sio vys ty mo si kū di kių na muo se.

„Kau no die na“ jau ra šė apie Kau no P.Ma žy lio gim dy mo na­muo se at si dū ru sias dvy nu kes. Li­go ni nės per so na las tvir ti no, kad neiš ne šio tos, bet svei kos nau ja gi­mės bu vo pa lik tos gy vy bės lan ge­ly je. Po kiek lai ko at si ra du si mer­gai čių mo ti na tvir ti no, kad sa vo nau ja gi mes duk ras lai ki nai pa li ko gim dy mo na mų gy dy to jai.

Maž daug tuo me tu už da­ry tas ir eis mas vie na ke lio

pu se. Iki to lai ko jau bu vo nu ken tė­ję ma žiau siai de šimt au to mo bi lių, o vie nas iš jų nudaužė dau gia bu čio na mo du jo tie kio įva dą.

„Pra dė jo verž tis du jos, vi sus žmo nes eva ka vo. Štai ir sto vi me vi si lau ke. Na muo se nė ra nei van­dens, nei šil dy mo“, – apie 16.30 val. sa kė aš tuo nių bu tų na me gy­ve nan ti J.Liu gai lie nė.

Ko mu na li nin kai – kur tiNe lai mių vir ti nės prie žas tis – van den tie kio ava ri ja Že mai čių ir Auš ros gat vių san kir to je. Tiks­lios ge di mo vie tos paieš ka už tru­ko la bai il gai, vi są tą lai ką Že mai­čių gat ve žliau gė van duo, ku ris ne tru kus vir to le du.

Už kirs ti ke lią pa vo jams tu rė­jo „Kau no van de nys“, to dėl ši bend ro vė ir at sa kys, bet apie įvy­kius ži no jo ir sa vi val dy bės tar­nau to jai, ir „Kau no šva ros“ dar­buo to jai, ir po li ci jos pa rei gū nai. Vi si pa si sten gė vis ką pra leisti pro au sis.

„Mes jo kio pra ne ši mo iš „Kau­no van de nų“ ne ga vo me, bet ten nė ra ką žiū rė ti. Ką tik ta vie ta va­žia vau. Ten vis kas ge rai“, – at­šo vė bend ro vės „Kau no šva ra“ Mies to va ly mo sky riaus vir ši nin­kas Vy tas Ban ce vi čius. Su juo kal­bė jo mės po 14 val., kai ap le dė ju­sio je gat vė je jau bu vo ap dau žy ta apie 10 au to mo bi lių.

„Tu ri te ava ri jų nuo trau kų? – nu ste bo V.Ban ce vi čius. Ir nu­spren dė: – Tai, kad yra nuo trau kų, dar ne reiš kia, kad taip ir yra.“

Spor to meist ras pra trū koV.Ban ce vi čius tvir ti no, kad į ava­ri ją le du pa deng to je gat vė je ga lė­jo pa tek ti ne bent tie, ku rie va žia­vo „ne tu rė da mi pro to“. Vie nas iš

Ko mu na li nin kų mie go avarijos nesudrumstė

to kių tu rė tų bū ti Lie tu vos au to­mo bi lių spor to fe de ra ci jos sen­jo rų ko mi te to pir mi nin kas Si gi­tas Ja nuš ka.

„Aš esu Lie tu vos au to mo bi­lių spor to meist ras, daug kar ti­nis Lie tu vos čem pio nas, lenk ty­nė se da ly vau ju iki šiol. Ly gi nant su ma no pa tir ti mi, jiems po la pais pa si slėp ti ir net ne šne kė ti. Ką tik ke tu rios ma ši nos ly gia me ke ly­je ap si su ko, su si dau žė, nu brau­

kė na mo šo ną, nes siau bin gai sli­du“, – kal bė jo S.Ja nuš ka.

„Ką tie gal vi jai, be pro čiai šne ka sa vi val dy bė je ka vu tę ger da mi? – ne rin ko žo džių spor to meist ras. – Po li ci ja gal ke tu ris kar tus skam bi­no, kad at va žiuo tų pa bars ty ti, bet nie kas neat va žia vo.“

Ke lis eis mo įvy kius įre gist ra vę ir trum pai pa mo ja vę laz de lė mis, din­go ir po li ci nin kai. Gat vės gy ven to­jai li ko to liau skai čiuo ti ava ri jų.

Ra my bė: �� „Kau�no�šva�ros“�at�sto�vas�V.Ban�ce�vi�čius�(dešinėje)�bu�vo�vi�siš�kai�pa�ten�kin�tas�gat�vės,�ku�rio�je�du�žo�kau­nie�čių�ma�ši�nos,�būk�le.�Meras�A.Kupčinskas�pažadėjo�duoti�rimtos�pylos.������������������������������������������������������������Artūro�Morozovo�nuotr.

1

Iš gar sė jo: �� P.Ma�žy�lio�gim�dy�mo�na�mų�gy�vy�bės�lan�ge�lis�ta�po�mįs�lin�gos�is�to�ri�jos�ob�jek�tu.�� � � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Dvy nu kes no ri su si grą žin ti tė vas

3

MiestasAntrAdienis, sAusio 31, 2012

Man tas La pins kas

Nuo šal čio Kau ne nu sto jo veik ti kai ku rie švie so fo rai – jie už ša lo. Vai ruo to jai ra gi na mi bū ti ati des­ni, ge di mai ša li na mi.

„Taip, tai bė da. Kaip ir bet ku­ri elekt ro tech ni ka, nuo drėg mės ir šal čio švie so fo rai nu sto ja veik ti. Ži nau, kad to kių švie so fo rų šiuo me tu at si ras ne vie nas. Nus to ję veik ti švie so fo rai ar do mi, jų de ta­lės at šil do mos ir vėl su mon tuo ja­mos. Jei rei kia – pa kei čia mos. Ra­gi nu vai ruo to jus bū ti ati des nius ir kant res nius to kio se san kry žo­se“, – sa kė Kau no sa vi val dy bės Trans por to ir eis mo or ga ni za vi mo sky riaus ve dė jo pa va duo to jas Gin­tau tas De gu tis.

Vie nas ne vei kian čių švie so fo rų – Mar ve lės gat vė je prie til to, re gu liuo­jan tis eis mo srau tus nuo Ka ra liaus Min dau go pro spek to. Pa sak G.De­gu čio, apie šį ne vei kian tį švie so fo rą in for muo tas jo sa vi nin kas – bend­ro vė kon ce si nin kė „Ka mes ta“.

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Aiš kė ja, kad šie me tai Kau nui fi­nan siš kai bus pra stes ni nei pa­sau li nės kri zės įkarš ty je pa tvir­tin tas lie sas die ti nis 2010­ųjų biu­dže tas.

„Sa vi val dy bės ta ry bos ko mi te tams svars ty ti ga lu ti nį Kau no mies to biu dže to va rian tą ati duo si me va­sa rio pra džio je. Ta da ga lė si me ir ofi cia liai pa skelb ti, iš ko šie met teks gy ven ti kau nie čiams. Neo­fi cia liai ga liu pa sa ky ti, kad juod­raš ti nis biu dže to va rian tas su Vy­riau sy bės do ta ci jo mis sieks apie 670–680 mln. li tų, ta čiau dar yra vi so kių dė lio nių“, – kal bė jo sa vi­val dy bės Fi nan sų sky riaus ve dė jas Al gi man tas Lau cius.

Sa vi val dy bės biu dže tas for muo­ja mas iš pla nuo ja mų su rink ti pa­ja mų ir vals ty bės biu dže to do ta­ci jų.

Pa ki li mo lai ko tar piu, 2009 m. pra džio je, Kau no sa vi val dy­bės biu dže tas sie kė 803 mln. li tų, smo gus kri zei 2010 m. jis su men­ko iki 680 mln. li tų, o praė ju siais me tais bu vo pa di dė jęs iki 731 mln. li tų.

Nors A.Lau cius ir mi nė jo, kad tai yra juod raš ti nis va rian tas, ta čiau ma žai ti kė ti na, kad pa tvir tin tas biu dže tas la bai skir sis nuo juod­raš ti nio va rian to. Jei juod raš ti nis va rian tas su ne di de lė mis ko rek ci­jo mis virs šva raš čiu, Kau nas su grįš į kri zės lai ko tar pio biu dže tą.

Mies to sa vi val dy bės at sto vai pa sta ruo ju me tu ven gė vie šų kal­bų biu dže to te ma, ta čiau, ko ge ro, pa skli du si in for ma ci ja apie ma ži­na mą fi nan sa vi mą kul tū ros sri čiai Kau ne – ne iš pirš to lauž ta.

Mies to me ras And rius Kup čins­kas už tik ri no, kad mies tie čiams ne pla nuo ja ma di din ti mo kes čių, ta čiau iš kur bus gau ta trūks ta mų lė šų, lie ka neaiš ku. Me ras yra už­si mi nęs, kad „bus tau po ma vi so­se sri ty se“.

Šal tis kiur do vamz džius

Sa vait ga lį pa spau dęs šal tu kas jau spė jo pra si skverb ti ga na gi liai į grun tą, to dėl pa dau gė jo ge di mų van den tie kio tink luo se. Ge di mas Auš ros ir Že mai čių gat vių san kir­to je – kol kas vie nas iš di džiau sių. Be van dens tie ki mo bu vo li kę maž­daug po ra šim tų var to to jų. Ge di mo lik vi da vi mas už tru ko iki va ka ro.

„Po va žiuo ja mą ja gat vės da li mi grun tas jau įša lęs ge ro kai dau giau nei pus met rį. Van duo ver žia si ten, kur įša las ma žes nis, to dėl sun kiau nu sta ty ti tiks lią ava ri jos vie tą. Po sa vait ga lio pa ste bi me tik ne di de­lį ge di mų pa gau sė ji mą, bet jei pro­gno zės pa si tvir tins, pro ble mų tu­rė si me ne ma žai“, – kal bė jo „Kau no van de nų“ Ava ri nės tar ny bos vir ši­nin kas Ri mas Stun žė nas.

Me teo ro lo gai vi są sa vai tę Kau ne ža da maž daug 20 laips nių že miau nu lio tem pe ra tū rą. Įša las grei tai ga­li pa siek ti met ro gy lį. Van den tie kio vamz džiai tu rė tų bū ti tie sia mi 1,8 met ro gy ly je, ta čiau to li gra žu ne vi si sa vo jė go mis juos klo ję kau nie­čiai lai kė si šių re ko men da ci jų.

Ko mu na li nin kų mie go avarijos nesudrumstė

Va žia vo dvi va lan das„At ro do, kad „Kau no van de nys“ už si žai dė su van den tie kio tink­luo se įvy ku sios ava ri jos lo ka li za­vi mu ir ne pa si do mė jo jos pa da ri­nių mas tu“, – svars tė sa vi val dy bės Mies to tvar ky mo sky riaus ve dė jas Aloy zas Pa kal niš kis.

„Ban do me aiš kin tis, kas at si­ti ko. Van duo bu vo iš jung tas po 7 val., tru pu tį vė liau įkal nė bu­vo pa bars ty ta drus kos mi ši niu, o

au to mo bi lių ava ri jos pra si dė jo po pie tų. Gal drus kos iš tirp dy tas le­das po piet pra dė jo šal ti, to dėl ir su si da rė to kios są ly gos?“ – spė­lio jo „Kau no van de nų“ Ava ri nės tar ny bos vir ši nin kas Ri mas Stun­žė nas.

Šian dien „Kau no van de nų“ ir „Kau no šva ros“ at sto vai kvie čia­mi į sa vi val dy bę ant ki li mo. Dau­giau sia klius van den tie kio spe cia­lis tams, ta čiau klau si mų tu rė tų

kil ti ir dėl „Kau no šva ros“ ope­ra ty vu mo.

„Kau no šva ra“ ne tik ne rea ga­vo į pir muo sius pa gal bos šauks­mus. Nu ro dy mas iš va žiuo ti bars­ty ti įkal nės „Kau no šva rai“ bu vo duo tas 13.47 val. Kur sunk ve ži­mis su drus ka bas tė si po rą va lan­dų, neaiš ku.

„Sunk ve ži mis iš va žia vo iš kart, bet jį pe rė mė po li ci ja ir nu krei­pė bars ty ti Sa va no rių pro spek­

to įkal nės. Vai ruo to jas su tri ko ir pa da rė ne są mo nę. To dėl taip il­gai ir už tru ko“, – sa kė V.Ban ce­vi čius.

Tik vie šie ji ry šiai?Ru de nį Kau no mies to sa vi val dy­bės ta ry ba pri ta rė tam, kad bū tų pa di din ti įkai niai už gat vių va ly­mą ir bars ty mą. Dau giau nei pu­sę žie mos snie go lau ku si „Kau­no šva ra“ šiuo me tu tu rė tų trin ti

ran kas ir triūs ti iš si juo susi, ta čiau iš sa vi val dy bės prie kaiš tų su lauks ne pir mą kar tą. Praė ju sią sa vai tę bend ro vė bar ti ga vo vie šai. Sa vi­val dy bė iš pla ti no pra ne ši mą, kad nė ra pa ten kin ta „Kau no šva ros“ dar bu.

„Tai te bu vo vie šų jų ry šių ak­ci ja“, – per ne lyg į gal vą val džios pa grū mo ji mo neė mė V.Ban ce vi­čius, ku ris pa ts pri klau so sa vi val­dy bės ta ry bos dau gu mai.

Ra my bė: �� „Kau�no�šva�ros“�at�sto�vas�V.Ban�ce�vi�čius�(dešinėje)�bu�vo�vi�siš�kai�pa�ten�kin�tas�gat�vės,�ku�rio�je�du�žo�kau­nie�čių�ma�ši�nos,�būk�le.�Meras�A.Kupčinskas�pažadėjo�duoti�rimtos�pylos.������������������������������������������������������������Artūro�Morozovo�nuotr.

Įvy kiai: �� ne�vi�si�dėl�ko�mu�na�li�nin�kų�ap�lai�du�mo�nu�ken�tė�ję�vai�ruo�to�jai�krei�pė�si�į�po�li�ci�ją,�bet�avarijų�suskaičiuota�apie�10.�Dėl�numušto�dujų�vamzdžio�(nuotr.�dešinėje)�teko�evakuoti�žmones.� And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Švie so fo rai neat lai ko šal čio

Biu dže tas – kaip gi liau sio je kri zės duo bė je

Rea ly bė: �� Fi�nan�sų�sky�riaus�ve�dė�jas�A.Lau�cius�kal�ba�apie�dė�lio�nes,�bet�op�ti�miz�mu�ne�spin�du�liuo�ja.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Neo fi cia liai ga liu pa­sa ky ti, kad juod raš­ti nis Kau no biu dže to va rian tas sieks apie 670–680 mln. li tų.

Al gi man tas Lau cius:

4

miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

antradienis, sausio 31, 2012

Arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Apie „Flu xus mi nis te ri jos“ stei gi­mo pla nus Kau ne pa skel bę Ar tū­ro Zuo ko bend ra žy giai su ma ny­mo įgy ven di ni mą pradė jo ne ti kė­tu pa reiš ki mu: iš Kau no sa vi val­dy bės pa pra šė 36 tūkst. li tų.

Į mies to me rą And rių Kup čins ką krei pė si Vil niu je, Užu pio gat vė­je, įsi kū ru si vie šo ji įstai ga „Az za­ra“. Įs tai gos di rek to rius, A.Zuo ko įkur tos par ti jos „Taip“ pir mi nin­ko pa va duo to jas Ed ga ras Sta ni­šaus kas, iš sa vi val dy bės pra šo 36 tūkst. li tų.

Už šiuos pi ni gus, kaip tei gia­ma pra šy me, bus su tvar ky tos bu vu sio je ga myk lo je „Li tua ni ca“ esan čios pa tal pos, ku rio se ga lės dirb ti me ni nin kai.

Kau no me rą A.Kup čins ką nu­ste bi no tai, kad pra šo ma lė šų tar si už ka tę mai še. Pa sak jo, svars ty ti, ar skirti pinigų bū tų leng viau pa­ma čius rea lius vie šo sios įstai gos „Az za ra“ dar bus.

„Mes, be abe jo nės, pa lai ko me „Flu xus mi nis te ri jos“ įstei gi mą, ta čiau no ri me, kad tai bū tų il ga­lai kis, kryp tin gas pro jek tas. De ja, pi ni gų pra šan tys ini cia to riai pa tal­pas ža da nuo mo ti tik me tus, o pa­

skui iš ke liau ti į Klai pė dą“, – ne­slė pė nu si vy li mo A.Kup čins kas.

Vie nas iš pro jek to „Flu xus mi nis te ri ja“ ini cia to rių yra A.Zuo kas.

Anot kai ku rių po li ti kų, A.Zuo­ko ban dy mai už megz ti me ni nį dia lo gą su Kau nu iš tie sų tu ri po­li ti nį tiks lą: su „Flu xus mi nis te ri­jos“ vė lia va įženg ti į Kau no rin­kė jų rin ką.

A.Kup čins ko tei gi mu, bū tų ge rai, jei dėl pla nų įsteig ti lai ki­ną ją „Flu xus mi nis te ri ją“ Kau ne nuomonę pareikštų pa tys mies to me ni nin kai.

Pa ra mos pra šan ti „Az za ra“ tei gia pla nuo jan ti per me tus Kau ne su reng ti 120 kon cer tų, 70 įvai raus po bū džio pa ro dų, 40 mė gė jiš kų ir pro fe sio na lių teat­ro po pie čių, 40 ne mo ka mų šo kių pa mo kų va ka rų.

No ri te Flu xus – duo kit pi ni gų

Ma nev ras: �� anot�kai�ku�rių�po�li�ti�kų,�A.Zuo�ko�ban�dy�mai�už�megz�ti�me­ni�nį�dia�lo�gą�su�Kau�nu�tu�ri�po�li�ti�nį�tiks�lą.

Par ti jos „Taip“ pir­mi nin ko pa va­duo to jas Ed ga ras Sta ni šaus kas iš sa­vi val dy bės pra šo 36 tūkst. li tų.

Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Sau lius Tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Nu my nė slenks čiusV.Lands ber gio­Žem kal nio gat vės 3­iuo ju nu me riu pa žy mė ta me na­me 54 bu tai pu sę mė ne sio gy ve na be šil to van dens. Ne kais ta ir gy­va tu kas. Na mui van duo kai ti na­mas ši lu mo kai čiu, bet jis su ge do, o at sa kin gų ir ga lin čių su tvar ky­ti įran gą gy ven to jai nie kaip ne ga­li su ras ti.

„Skam bi na me ir ei na me vi sur: į „Kau no ener gi ją“, sa vi val dy bę, pas būs to ad mi nist ra to rių „Būs to val­da“, kai ku rie net į „Kau no van de­nis“ krei pė si. In for ma vo me ir Vals­ty bi nę ener ge ti kos ins pek ci ją. Vi si mū sų kra to si ir sa ko nie kuo ne ga­lin tys pa dė ti. Va di na si, tas tur tas be šei mi nin ko?“ – ste bė jo si Rai­mun das An ta nai tis.

Ki tas gy ven to jas Al gis Rum še vi­čius pik ti no si, kad mo kes čius ten­ka mo kė ti di de lius, o iš ti kus bė dai žmo nės tam pa nie kam neį do mūs. „Bend ri jos ne tu ri me, mo ka me ad­mi nist ra to riui už na mo prie žiū rą, bet kaž ko dėl da bar iš ten ne su lau­kė me jo kių veiks mų“, – skės te lė jo ran ko mis A.Rum še vi čius.

Žmo nės tvir ti no, kad mie lai ap­mo kė tų pa teik tą są skai tą už ši lu­mo kai čio re mon tą. „Pa tys rink ti lė šas ir kvies ti spe cia lis tus var gu ar ga li me ju ri diš kai. Ne vi si bu tų gy ven to jai ir pa si ti kė tų fi zi nio as­mens ini cia ty va“, – ma no R.An ta­nai tis.

Be da pirš tu į tie kė jąDau gia bu tį ad mi nist ruo jan čios įmo nės „Būs to val da“ di rek to rius Egi di jus Pa ža raus kas tvir ti no, kad ad mi nist ra to rius nie kuo ne ga li pa­gel bė ti gy ven to jams.

„Kai bu vo pa keis tas Ši lu mos ūkio įsta ty mas, per spė jo me sa vi val­dy bę, kad ga li me su lauk ti pro ble­mų, nes nau ją tvar ką vi si trak tuo ja skir tin gai. Vis dėl to mes iš siaiš­ki no me, kad ga li me tik pri žiū rė­ti ši lu mos punk tą ir tai da ro mū­sų sam dy ta įmo nė „Ci ty Ser vi ce“. Bet kai punk te rei kia ką nors pirk ti ir keis ti, tai ga li da ry ti tik sa vi nin­kas – „Kau no ener gi ja“. Juk tur būt ne no rė tu mė te, kad jū sų au to mo bi­liui im čiau ir pa keis čiau va rik lį“, – vaiz džiai aiš ki no E.Pa ža raus kas.

Jo nuo mo ne, „Kau no ener gi ja“ ap skri tai tu rė tų bū ti suin te re suo­ta už tik rin ti ši lu mos tie ki mą klien­tams. „Ši įmo nė el gia si ne krikš­čio niš kai, kai žmo nės tiek die nų tu ri gy ven ti be šil to van dens“, – ma no di rek to rius.

Karš tos bul vės ne gau doAd mi nist ra to riaus ban dy mas per­mes ti karš tą bul vę tie kė jui pik ti no ir „Kau no ener gi jos“ at sto vą ry­

šiams su vi suo me ne Ūd rį Sta sel ką. „Ad mi nist ra to rius tik at si kal bi nė­ja, nes mū sų pa rei ga – tiek ti ši lu mą iki na mo, o už tai, kas vyks ta jo vi­du je, at sa ko bū tent ad mi nist ra to­rius“, – nu kir to jis.

Pa sak Ū.Sta sel kos, nuo lapk­ri čio 1 d. įsi ga lio ju sio se Ši lu mos ūkio įsta ty mo pa tai so se nu ro dy ta, kad ši lu mos tie kė jo at sto vai ne ga­li net įei ti į ši lu mos punk tus, nors jų nuo sa vy bė dar ga li bū ti ir ne­per duo ta na mo sa vi nin kų bend ri­jai ar ba būs to ad mi nist ra to riui.

Nei karš to van dens, nei už tai at sa kin gų

In te re sai: �� gy�ven�to�jai�R.An�ta�nai�tis�(kai�rė�je)�ir�A.Rum�še�vi�čius�įsi�ti�ki�no,�kad�ko�mu�na�li�nių�pa�slau�gų�tei�kė�jai�uo­lūs�tik�iš�ra�šant�są�skai�tas,�bet�ne�rū�pi�nan�tis�jų�bui�ti�mi.

Pa kei tus ši lu mos ūkio įsta ty mą, biu rok ra tiz mo įkai tais ta po V.Lands ber gio-Žem kal nio gat vės na mo gy ven to jai. Jie dvi sa­vai tes be vil tiš kai ieš ko, kas tu rė tų at kur ti jiems karš to van-dens tie ki mą.

Vi si mū sų kra to si ir sa ko nie kuo ne ga­lin tys pa dė ti.

Al gir das Vai tie kū nasKau no mies to sa vi val dy bės Ener ge ti kos sky riaus ve dė jas

Da bar yra pe rei na ma sis Ši­lu mos ūkio įsta ty mo įsi ga­lio ji mo lai ko tar pis, kai ši­lu mos punk tai pri klau so

tie kė jams, bet jie ten jau ne tu ri tei sės lįs ti. Tik nuo lie pos mė ne sio bus aiš­kus at sa ko my bės pa si skirs ty mas.De ja, įsta ty mas ne nu ro do, kas tuo pe rei na muo ju lai ko tar piu tu ri re­mon tuo ti ši lu mo kai čius. Būs to ad­mi nist ra to rius sa ko, kad tai ne jų įren gi nys, o tie kė jas „Kau no ener gi­ja“ gi na si, kad ten ne ga li įei ti. Vi si bi­jo pa žeis ti tei sės ak tus.Vie nin te lė išei tis – pa tiems gy ven­to jams rink ti pi ni gus ir tvar ky ti ši­lu mo kai tį , o ini cia ty vą šiuo pe rei­na muo ju lai ko tar piu tu rė tų ro dy ti ad mi nist ra to rius.

Komentaras

To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

5

lietuvaantradienis, sausio 31, 2012

Ge­riau­siu­2012-ųjų­me­ru­iš-rink­tas­pir­mą­ka­den­ci­ją­Ne-rin­gos­sa­vi­val­dy­bei­va­do­vau-jan­tis­An­ta­nas­Vin­kus.­Bal­sa-vę­už­A.Vin­kų­pa­brė­žė­pa­lai-kan­tys­jį­dėl­rū­pi­ni­mo­si­Ne-rin­gos­sa­vi­val­dy­be,­dėl­idė­jų,­kaip­ge­rin­ti­kraš­tie­čių­gy­ve­ni-mą,­dėl­Ne­rin­gos­var­do­gar­si-ni­mo,­ini­cia­ty­vu­mo.

Ge­riau­sias­­me­ras

Nuo­gais­ro­nu­ken­tė­ju­sia­m­Ty­tu­vė­nų­baž­ny­čios­ir­vie-nuo­ly­no­an­samb­liui­Vy­riau-sy­bė­iš­re­zer­vo­nu­ma­to­skir-ti­150–200­tūkst.­li­tų.­Tai­žur-na­lis­tams­pra­ne­šė­prem­je-ras­And­rius­Ku­bi­lius­po­spe-cia­laus­pa­si­ta­ri­mo,­ku­ris­su-reng­tas­sie­kiant­ap­tar­ti­dėl­gais­ro­su­si­da­riu­sią­si­tua­ci­ją.

Be­veik­pu­sė­2011­m.­iš­vy­ku-sių­Lie­tu­vos­gy­ven­to­jų­rin­ko-si­Jung­ti­nę­Ka­ra­lys­tę.­Per­nai­iš­ša­lies­emig­ra­vo­54,3­tūkst.­gy­ven­to­jų,­tai­28,8­tūkst.­ma-žiau­nei­2010­m.­Be­veik­pu­sę­(44­pro­c.)­vi­sų­emig­ran­tų­su-da­rė­20–29­me­tų­gy­ven­to­jai.­Jung­ti­nę­Ka­ra­lys­tę­rin­ko­si­47­pro­c.­lie­tu­vių.

skirs­iki­200­tūkst.­li­tų

emiG­ra­ci­jos­kryp­tys

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Iš va da – iki bir že lioUž ko mi si jos su da ry mą bal sa­vo 78, prieš bu vo 14, su si lai kė 19 Sei mo na rių. Prieš ko mi si ją pa­si sa kė ar ba bal suo da mi su si lai kė dau giau sia val dan čio sios koa li­ci jos at sto vai. Ga na ne ti kė tai, vos vie no bal so skir tu mu, ko mi si jos pir mi nin ku pa skir tas opo zi ci jos ly de ris Va len ti nas Ma zu ro nis. Jis nu run gė val dan čių jų at sto vą.

Per Sei mo neei li nę vie nos die­nos se si ją priim ta me nu ta ri me nu ma ty ta, kad į vi sus už duo tus klau si mus par la men to lai ki no­ji ty ri mo ko mi si ja tu ri at sa ky ti iki šių me tų bir že lio 1 d.

Ra gi no su si tar tiPer vi są die ną vy ku sias dis ku si­jas val dan čių jų li be ral cent ris tų at sto vas Ar tū ras Me lia nas įta rė, kad su da ry ta ko mi si ja nea be jo ti­nai po li ti kuos. „Jau pra si dė jo aki­vaiz dus po li ti ka vi mas, svars tant šį klau si mą, pra si dė jo abi pu siai gau­sūs įžei di nė ji mai“, – kal bė jo jis.

V.Ma zu ro nis pa reiš kė nea be jo­jan tis, kad ko mi si jos dar be pa si­tai kys ir po li ti nių dis ku si jų. „Taip, nea be jo ti nai yra ir po li ti nių klau­si mų šio je is to ri jo je. Bet į iš ky­lan čius po li ti nius klau si mus ga li at sa ky ti tik Sei mo lai ki no ji ko mi­si ja“, – tei gė jis.

So cial de mok ra tų at sto vas Juo­zas Ole kas ra gi no Sei mo na rius iš opo zi ci jos ir val dan čių jų gre tų su­si tar ti. „Pa ban dy ki me tai pa da ry ti dėl to, kad bū tų at sa ky ta į ak tua­lius klau si mus“, – kal bė jo jis.

Su ti ko, kad bū tų su for muo taPrem je ras And rius Ku bi lius ini­cia ty vą su da ry ti ko mi si ją va di no veiks mu prieš rin ki mus: „Vi si ma­

to me, kad šie me tai yra Sei mo rin­ki mų me tai ir opo zi ci ja tik riau siai taip elg sis vi sus šiuos me tus.“

Ta čiau prem je ras su ti ko, kad ko mi si ja ga li bū ti su for muo ta. „Bet tu ri bū ti to kia ko mi si ja, ku ri ne po li ti kuo tų, o sa vo dar bą at lik­tų ko ky biš kai“, – įspė jo Vy riau sy­bės va do vas.

Ko mi si jo je yra 12 na riųNe men ka dis ku si ja ki lo dėl to, kaip ver tin ti gru pės opo zi ci jai pri klau­san čių Sei mo na rių pa si ra šy tą krei­pi mą si į Kons ti tu ci nį Teis mą dėl per nai lapk ri čio vi du ry je itin sku­biai priim tų „Sno ro“ na cio na li za­vi mo įsta ty mų kons ti tu cin gu mo. Val dan tie ji įta rė, kad toks krei pi­ma sis ga li būti naudingas už sie­ny je be si slaps tan tiems „Sno ro“ stam biau siems ak ci nin kams bei di džiau siems kre di to riams.

Ta čiau po dis ku si jų opo zi ci ja su ti ko su tuo, kad klau si mas dėl krei pi mo si į Teis mą įver ti ni mo bū tų įra šy tas į nu ta ri mą. Val dan­čio ji koa li ci ja at si sa kė sa vo pa siū­ly mų iš brauk ti iš do ku men to ke­lis klau si mus, ku rie, val dan čių jų nuo mo ne, ga lė jo įsi kiš ti į tei sė­sau gos vei ki mo sri tį.

Pa sie kus komp ro mi są su tar ta ir dėl pa čios ko mi si jos su for ma­vi mo. Jo je – 12 na rių. Ly giai pu sė pri klau so val dan čia jai dau gu mai, ki ta pu sė – opo zi ci jai. Ko mi si jos pir mi nin ku bal sų dau gu ma pa­

„Sno rą“ nars tys ko mi si ja

Sei me va kar su da­ry ta lai ki no ji ko mi­si ja „Sno ro“ bank ro­to ap lin ky bėms iš­tir ti iki atei nan čios va sa ros nag ri nės tiek pa čios opo­zi ci jos, tiek ir val­dan čio sios koa li­ci jos su for mu luo­tus klau si mus.

Pir mi nin kas: ­� lai­ki­no­sios­ko­mi­si­jos­„Sno­ro“­bank­ro­to­ap­lin­ky­bėms­iš­tir­ti­va­do­vu­pa­skir­tas­opo­zi­ci­jos­ly-de­ris­V.Ma­zu­ro­nis.­ ­ Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

Ke tu rio li ka klau si mų

Sei mo lai ki na jai ty ri mo ko mi si jai „Sno ro“ ban ko bank ro to ap lin ky­bėms iš tir ti už duo ta 14 klau si mų. Tarp jų yra šie:

Ar ban kai tu rė jo ir tu ri tei sę pla tin­ �ti ver ty bi nius po pie rius, ku rie bu vo pa va din ti in dė lių ser ti fi ka tais ir ar ga lė jo jie bū ti neapd raus ti in dė lių drau di mu?

Ar vals ty bės ins ti tu ci jų vyk do ma �ban kų prie žiū ra bu vo ir yra tin ka ma bei veiks min ga, taip pat ar šių vals­ty bės ins ti tu ci jų va do vų ar ti mi gi mi­nai čiai tei sė tai dir bo ir ar tei sė tai gal­būt te be dir ba įmo nė se, su si ju sio se su ban kais?

Ka da Lie tu vos ban kas pra dė jo de­ �ry bas su „Sno ro“ ad mi nist ra to riu mi Si mo nu Freak ley? Kas ir ka da ini ci­ja vo su tar ties su lai ki nuo ju ad mi­nist ra to riu mi su da ry mą?

Pa gal ko kius kri te ri jus ir ko kio mis �są ly go mis ban ko lai ki na jam ad mi­nist ra to riui ir jo ko man dai, taip pat „Sno ro“ bank ro to ad mi nist ra to riui bei jo sam do miems tre tie siems as­me nims nu sta ty tas ir mo kė tas ar ba

mo ka mas at ly gi ni mas ir koks šio at­ly gi ni mo dy dis?

Ar dėl ban ko ins pek ta vi mo dar bų �anks čiau Lie tu vo je ar ki to se ša ly se bu vo stab do ma pa ties ban ko veik­la? Ar nu trau kus vi sų „Sno ro“ įsi pa­rei go ji mų vyk dy mą ne bu vo pa da­ry ta dar di des nė ža la „Sno ro“ kre di­to riams ir pa čiam ban kui?

Kaip tu ri bū ti ver ti na mas ban­ �ką au di ta vu sios au di to bend ro vės „Ernst & Young Bal tic“ dar bas ir pa­teik tos iš va dos apie ban ko fi nan si­nes ata skai tas?

Ar ne bu vo pikt nau džia vi mo at ve­ �jų, kai Sei mo na riai, Vy riau sy bės na­riai, Lie tu vos ban ko val dy bos na riai ir jų ar ti mi gi mi nai čiai, taip pat su­tuok ti niai, pa si nau do da mi tu ri ma in for ma ci ja ir tar ny bi ne pa dė ti mi iš anks to pa siė mė in dė lius iš „Sno ro“ prieš su stab dant jo veik lą?

Ar Sei mo na riai, pa si ra šę pra šy­ �mą Kons ti tu ci niam Teis mui iš tir­ti kai ku rių įsta ty mų nor mų ati tik tį Kons ti tu ci jai, ne su pai nio jo vie šų jų ir pri va čių jų in te re sų?

skir tas V.Ma zu ro nis. Jis su rin ko 59 Sei mo na rių bal sus. Už val­dan čių jų pa siū ly tą Sta sio Šed ba­ro kan di da tū rą bal sa vo 58 par la­men ta rai.

Iš va dą lai ki no ji ko mi si ja įpa rei­go ta pa teik ti Sei mui iki šių me tų bir že lio.

Sei mo pir mi nin kė nu si ša li noLai ki ną ją ko mi si ją „Sno ro“ bank­ro to ap lin ky bėms tir ti ini ci ja vo opo zi ci ja. Val dan čio ji koa li ci ja il­gai ne no rė jo, kad bū tų su da ry ta to kia ko mi si ja, bet praė ju sios sa­vai tės pa bai go je ne ti kė tai pa reiš­kė ne prieš ta rau sian ti jai.

Pas ta ro sio mis sa vai tė mis daug šur mu lio ki lo aiš ki nan tis, ko­

kie gal būt ne tei sė ti veiks mai bu­vo at lik ti „Sno ro“ ban ke iš kė lus bank ro to by lą. Opo zi ci nių so­cial de mok ra tų ly de ris Al gir das But ke vi čius pa reiš kė tu rįs do ku­men tų, patvirtinančių, kad Sei mo pir mi nin kės I.De gu tie nės sū naus Ge di mi no De gu čio va do vau ja­ma bend ro vė, jau iš kė lus bank ro­to by lą ban kui, esą pa den gė ja me esan čią pa sko lą in dė liu.

I.De gu tie nė ir G.De gu tis pa­reiš kė, kad po li ti kuo jan ti opo zi­ci ja ne tei si.

Bet va kar neei li nės se si jos pra­džio je I.De gu tie nė pa reiš kė nu si­ša li nan ti nuo bet ko kių svars ty mų Sei me dėl „Sno ro“ ko mi si jos su­da ry mo.

Vi si ma to me, kad šie me tai yra Sei mo rin­ki mų me tai ir opo zi ci­ja tik riau siai taip elg­sis vi sus šiuos me tus.

And rius Ku bi lius:

Trau kia si A.Ne ve raGe ne ra li nio pro ku ro ro Da riaus Va­lio pa va duo to jas And rius Ne ve ra va kar įtei kė at si sta ty di ni mo pa­reiš ki mą. D.Va lys tei ki mą dėl pa­va duo to jo at lei di mo per da vė Pre­zi den tei Da liai Gry baus kai tei.

„Esu tik ras dėl sa vo vie šų jų ir pri­va čių jų in te re sų skaid ru mo, šiuo klau si mu ma ne pa lai ko di de lė tei­si nin kų bend ruo me nė. Dėl tar ny­bos vals ty bei ne su su lau kęs prie­kaiš tų, ta čiau bū tų keb lu ją tęs ti ta pus ag re sy vios rin ki mų kam pa­ni jos tai ki niu. Vi liuo si, kad ma no at si sta ty di ni mas leis pro ku ra tū­rai iš veng ti są mo nin gai ir pik ta­va liš kai me ta mo še šė lio ir pa dės įsi bė gė jan čiai, tin ka ma link­me nu kreip tai pro ku ra tū ros per­tvar kai“, – sa kė at si sta ty di nan tis A.Ne ve ra.

A.Ne ve ra at si sta ty di na po to, kai Sei mo an ti ko rup ci jos ko mi si ja krei pė si į ša lies va do vę su pra šy­mu įver tin ti, ar iš ži no mo po ke rio lo šė jo, vers li nin ko An ta no Guo gos pa sko lą paė męs ge ne ra li nio pro­ku ro ro pa va duo to jas ga li to liau ei­ti pa rei gas.

Par la men ta rai A.Ne ve rą kal ti no su pai nio jus vie šuo sius ir pri va­čiuo sius in te re sus, ar gu men tuo­da mi, jog Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra spren dė su la žy bų vers lu, konk re­čiai – su A.Guo gos įmo ne, su si ju­sius klau si mus.

Ki lus skan da lui dėl pa sko los, A.Ne ve ra sau sio vi du ry je krei pė si į Pro ku ro rų eti kos ko mi si ją ir pra­šė nu sta ty ti, ar pa sko los su tar ties su da ry mas su pri va čiu as me niu ir bu vi mas vie nu iš pa sko los ga vė jų ga li bū ti ver ti na mas kaip Pro ku­ro rų eti kos ko dek so pa žei di mas, ta čiau paaiš kė jo, kad pro ku ra tū ros va do vy bės veiks mų ko mi si ja ne ga­li ver tin ti.

Sei mo an ti ko rup ci jos ko mi si­ja anks čiau spren di mą kreip tis į Pre zi den tę dėl A.Ne ve ros priė­mė, kai po sė dy je da ly va vęs ge ne­ra li nis pro ku ro ras D.Va lys pa reiš kė jo kių abe jo nių dėl sa vo pa va duo to­jo veiks mų skaid ru mo ne tu rin tis ir ne ma nan tis, kad šis ga lė jo patekti į dvip ras miš ką pa dė tį, nors pro ku­ra tū ra spren dė klau si mus dėl lo ši­mo bend ro vių.

Vy riau sio sios tar ny bi nės eti­kos ko mi si jos tink la la py je nu ro­dy ta, kad A.Ne ve ra praė ju sių me tų lie pos 13­ąją Ker na vė je nu si pir­ko skly pą su va sar na miu (san do­rio ver tė 200–250 tūkst. li tų), o po dvie jų sa vai čių, lie pos 30­ąją, paė mė pa sko lą iš lie tu vių kil mės Aust ra li jos po ke rio lo šė jo A.Guo­gos. Šio san do rio ver tė – 300–400 tūkst. li tų.

BNS inf.

6

nuomonės

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Ne se niai Lie tu vos vyk­do mo ji val džia pa skel­bė, kad šių me tų svar­biau si tiks lai – fi nan si­

nis sta bi lu mas, ener ge ti ka ir so­cia li nis tei sin gu mas.Kri ti kuo ti šių stra te gi nių tiks lų tar si ir nė ra pa grin do, ta čiau ver­tė tų at kreip ti dė me sį į prio ri te tų dė lio ji mą.Svar bu ak cen tuo ti ir tai, kad tarp mi nė tų svar biau sių tiks lų nė ra Lie tu vos eko no mi kos rai dos vi zi­jos. Ki taip sa kant, ky la klau si mas – ko kį Lie tu vos eko no mi kos vys­ty mo si sce na ri jų ma to vyk do mo­ji Lie tu vos val džia?Praė ju siais me tais duo da ma in ter­viu „Kau no die nai“ Pre zi den tė Da­lia Gry baus kai tė, pa klaus ta apie ša­lies ūkio rai dos vi zi ją, pa brė žė, kad il gai niui mū sų ša lies „ūkio pa grin­das bus pa slau gos ir ino va ci jos“.

„Tu ri me in ves tuo ti į žmo gų, moks lą. Ša lis tu ri plėtoti tas ūkio ša kas, ku rios ku ria di džiau sią pri­dė ti nę ver tę, – sa kė ša lies va do vė. – Be jo kios abe jo nės, tai ne bus di­džiu liai pra mo ni niai komp lek sai – atei ties Lie tu vos ūkio pa grin das bus ino va ty vios sri tys.“Ži no ma, iš si la vi nu siai ir kū ry­bin gai vals ty bei, ko kia yra Lie­tu va, ino va ci jos – ge ra ni ša siek­ti aukš tu mų.De ja, Lie tu vo je, skir tin gai nei kal­bant apie fi nan sų sis te mos sta bi­lu mą ir ener ge ti kos po li ti ką, pa si­gen da ma rim tos ne tik po li ti kų, vers li nin kų, bet ir aka de mi nės bend ruo me nės dis ku si jos – ko­kių žings nių jau da bar tu ri im tis vals ty bė, kad ino va ci jų ir pa slau­gų sek to rius il gai niui tap tų mū sų ša lies eko no mi kos va rik liu.Ku ria link me pa ran kiau sia plė to ti šį sek to rių? Ar pa sau li nė je erd vė­

je mū sų ša lis ga li at ras ti sa vą ją ni­šą? Ko kiais bū dais ska tin ti vers lo ir moks lo bend ra dar bia vi mą ir t. t.Vi si šie klau si mai nu si pel no nuo­dug nios ana li zės ir il ga lai kės stra­te gi jos. Ar to kia yra?Ki tas klau si mas – pra mo nė. Ne­ga li ma ig no ruo ti fak to, kad ne tik smul kios, bet ir stam bios pra­mo nės įmo nės la bai reikš min­gos kiek vie nos ša lies eko no mi­kai. Šia me kon teks te Lie tu va, ži­no ma, ne taps Eu ro pos pra mo­nės cent ru, ta čiau bent jau ke lių už sie nio stam bių pra mo nės ir aukš to tech no lo gi nio ly gio komp­lek sų pri trau ki mas į mū sų ša lį la­bai pri si dė tų stip ri nant eko no mi­kos pa grin dus.Ga liau siai, jei tarp šių pra mo nės įmo nių ir mū sų moks lo ins ti tu ci­jų megz tų si glau dus bend ra dar­bia vi mas, Lie tu vos pro tas bū tų rea li zuo tas su kau pu. Ži nios ir pa­tir tis ga lė tų pa ska tin ti ir nau jų lie­tu viš kų įmo nių at si ra di mą.Pa sau lio fi nan sų kri zė pa ro dė, kad ga mi nan čios ša lys ne sun kiai iš lai kė net ir sun kios kri zės eg za­mi ną. To dėl in ves ti ci jų paieš ka – svar bus už da vi nys. O Lie tu va tu­ri ką pa siū ly ti: pi gi dar bo jė ga, vi­suo me nės iš si la vi ni mas, geog ra­fi nė pa dė tis.Vien jau dar bo vie tų kū ri mo po­žiū riu stam bių įmo nių pri trau­ki mas bū tų reikš min gas pro ver­žis, ką jau ir kal bė ti apie sta bi lias bei pa ti ki mas il ga lai kes įplau kas į mū sų biu dže tą.Tie sa, in ves tuo to jų paieš ka ne­reiš kia, kad Lie tu va ne ga li kur ti ir rem ti lie tu viš kų pra mo nės komp­lek sų. Ta čiau be glau daus vals ty­bės ir pra mo nės sek to riaus dia lo­go tai – sun kiai įgy ven di na mas už da vi nys. Ki taip sa kant, vals ty­bė ir gi pri va lo rū pin tis sa vo eko­no mi kos va rik liu.Eko no mi kos rai dos vi zi ja – komp­lek siš kas klau si mas, su si jęs su dau gy be sfe rų – nuo vi daus iki už­sie nio po li ti kos. Tai il ga lai kis vals­ty bės plėtros pla nas. Ta čiau Lie tu­vo je nuo sek lios ūkio stra te gi jos iki šiol stin ga. Trūks ta kryp tin gos eko no mi kos rai dos stra te gi jos vi­sus pa sta ruo sius 20 me tų.Gal būt ne pa čios stra te gi jos, o rea­laus tiek po li ti nio, tiek vers lo, tiek ir aka de mi nio lyg me nų su si tel ki mo sprendžiant šį svar bų klau si mą.Tad ne nuos ta bu, kad daž nai Lie­tu vo je „lai mi“ tos „stra te gi nės idė­jos“, ku rios lei džia sku biai su si­rink ti dau giau po li ti nių taš kų tiek ša lies vi du je, tiek už sie ny je.

PVM tik rai dar di dėsEko no mi ka – ne po duk ra

Eko no mi kos rai dos vi­zi ja – komp lek siš kas klau si mas, su si jęs su dau gy be sfe rų – nuo vi daus iki už sie nio po­li ti kos.

antradienis, sausio 31, 2012

Va len ti nas Ber žiū nas

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 120.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

In for ma ci ja tiems, ku rie jau nu si­ra mi no – fak tas tas, kad mo kes­čių kė li mo lai kai dar tik rai ne si­bai gė. Praė ju sių me tų pa bai go je

svars tant 2012­ųjų eko no mi nes ša­lies per spek ty vas bu vo aiš kiai įvar­dy ta, jog rea liau sias bū das pa di din ti de fi ci ti nio biu dže to pa ja mas yra pri­dė ti nės ver tės mo kes čio (PVM) di di­ni mas.

Tai bū tų ir ma žiau siai skaus min gas spren di mas, nes jį ly dė tų ne toks jau žiau rus pre kių ir pa slau gų bran gi mas.

Vis dėlto Lie tu vą val do ne rea­lus eko no mi nis su me ti mas, o po­li ti kai, ku rie dėl sa vo kar je ros nė ra lin kę priim ti pro tin gų, bet ne po pu­lia rių spren di mų. Jei Lie tu va ne bū­tų il gus me tus ken tė ju si dėl ši to po­li ti kų komp lek so, ji bū tų ne pa ju tu si nei kri zės, nei eko no mi nio sunk me­čio. Ga li ma bū tų teig ti, kad ir gy­ven tu me ge ro kai so čiau, nei gy ve­na me šian dien.

Ta čiau tie, ku rie ma no, kad mo­kes čių di di ni mo klau si mas tik rai iš­spręs tas, ap si rin ka. Te rei kia pa lauk ti rin ki mų į nau ją jį Sei mą ru de nį, ir vėl vis kas pra si dės. Iki to lai ko gy ven si­me taip, kaip jau įpra to me, – sko lin­da mie si.

Tų pa sko lų vai sius tu rė si me raš­ky ti jau me tų pa bai go je, kai rin ki mų

ba ta li jos bus pa si bai gu sios ir dirbs nau ja Vy riau sy bė.

Ki tos išei ties, kaip di din ti mo­kes čius, pa pras čiau siai nė ra. Žmo­nės ir to liau sprun ka iš Lie tu vos, tai yra ma žė ja mo kes čių mo kė to jų, eko­no mi ka dar neat si ga vo po sunk me­čio, eu ro kri zės su val dy mo po žy mių Eu ro po je kol kas ne ma ty ti, brangs ta naf ta, ener ge ti niai re sur sai ir ža lia­vos, tad pro ble mų tik rai pa kaks dar ne vie niems me tams.

Tai gi kad ir ką ža dė tų po nai po li ti kai, mo kes čių di dė ji mas neiš ven gia mas.

Tad anks čiau ar vė liau, ta čiau tik­riau siai jau ki tos žie mos pra džio je vėl bus iš kel tas PVM di di ni mo klau­si mas.

Ir jei šį mo kes tį po li ti kai bū tų iš­drį sę di din ti bent vie nu pro cen tu dar praė ju siais me tais, 2012­ųjų pa bai­go je nebūtų po rei kio jį kel ti dviem ar net tri mis pro cen tais.

Tai gi dėl da bar ti nio Sei mo bai lu mo ar tė jan čių rin ki mų kon teks te, tau ta tu rės ken tė ti ge ro kai sun kes nę mo­kes ti nę naš tą.

Re gi man tas Alio nis

Leo­nar­do­Žeb­raus­ko­pieš.

Vis dėlto Lie tu vą val­do ne rea lus eko no­mi nis su me ti mas, o po li ti kai, ku rie dėl sa­vo kar je ros nė ra lin kę priim ti pro tin gų, bet ne po pu lia rių spren­di mų.

Lie tu vos tau ti nis olim pi nis ko mi te tas (LTOK) už drau dė Do na tai Rim šai tei at sto vau ti Ru si jai Lon do no olim pia do je.

Šis spren di mas, man re gis, su skal dė tau tie čius kaip ko kie de ba tai dėl so­vie ti nių ženk lų ant Alek so to til to.

Kai kas iš pa lai kan čių jų LTOK spren di mą sa ko, kad iš vyk da ma iš Ru si jos spor ti nin kė pir miau siai nu­si spjo vė į in ves ti ci jas, ku rias Lie tu­va jai sky rė, to dėl da bar ji ga vo tai, ko nu si pel nė. Aš ma nau, kad taip kel­ti klau si mą nė ra tei sin ga. Pir miau sia rei kia kal bė ti ne apie kerš tą – te gu ir to kį, kai jis tik tu ri mas ome ny je, bet apie jį gar siai nie kas ne kal ba. Kerš­tau ti ap skri tai nė ra gar bin ga. Ma nau,

kad vi si mes, net ne san tys LTOK funk cio nie riai, tu ri me įsi są mo nin ti, kad kal ba ma pir miau sia apie Olim pi­nę char ti ją – va di na si, įsta ty mus.

Mes, ho mo so vie ti cus, įpra to me spjau ti į įsta ty mus, kad ir ko kie jie bū tų – na cio na li niai ar sve ti mos ša lies. Man D.Rim šai tės pa vyz dys – sa vo tiš kas iš ban dy mas. Ru sai (tie pa tys ho mo so vie ti cus) spau dė pa ra­šy ti ties šiuo tei sės ak tu žvaigž du tę, ko kia mėgs ta pa puoš ti sa vo rek la mi­nes ak ci jas šiuo lai ki nis vers las. Mes ne su ti ko me. Pa ro dė me, kad esa me prin ci pin gi. Neuž sis py ru si ma ža tau ta, bet prin ci pin ga. Juk vi siems aiš ku, kad kar tą nu si lei dę tu rė tu­me pre ce den tą, į ku rį ga lė tų pirš­

tais baks no ti bet ku ris ki tas spor ti­nin kas. Bū tų at si ra dę ko kių plau ki kų ar bė gi kų, ku riems bū tų te kę įro di­nė ti, ko dėl jis blo ges nis nei pen kia­ko vi nin kė?

Pat rio ti niai jaus mai, kal bos apie tai, kad Lie tu va yra ma ža, bet ne mėgs ta, kai jai spjau na į vei dą, ypač sa vi žmo­nės, – klys čiau, jei sa ky čiau, kad pa­link siu gal va gir dė da mas, kai apie tai kal ba ma. Vis gi tie, ku rie kei kia mū­sų spor to funk cio nie rius, ku rie ne­va už kir to jau nam spor ti nin kui ke lią į olim pi nes aukš tu mas, tu rė tų pri si­min ti, kad spor te daž ną gin čą pa de da iš spręs ti tai syk lės, to dėl ir šį kart svar­biau sia – kuo ma žiau iš ly gų.

A.Va len tas

Kuo ma žiau iš ly gų

antraDIEnIS, SauSIo 31, 2012 7

ekonomika

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Verslininkų re ke tas„Pa da ly ki te mums pi ni gus, ku riuos ke ti na te skir ti bio filt rui, ir mes ne­kel si me jo kių pre ten zi jų“, – dien­raš čio ži nio mis, to kį pa reiš ki mą da nų ka pi ta lo bend ro vei „Sae rim­ner“, Lie tu vo je in ves ta vu siai 190 mln. li tų į 11 kiau lių komp lek sų, maž daug prieš pu sant rų me tų tėš­kė ke li Kal va ri jos sa vi val dy bė je gy­ve nan tys Lie tu vos pi lie čiai.

Ne su ti kus pa ten kin ti šio pra šy mo, jau dve jus me tus Lie tu vos teis muo se da nų kiau lių au gin to jai prin ci pin gai at si kir ti nė ja ieš ko vams, ta čiau to li­mes nes in ves ti ci jas į kiau lių ūkio plėt rą nu krei pia sve tur. Aso cia ci jos „In ves tors’ Fo rum“ duo me ni mis, bend ro vė „Sae rim ner“ per dve jus me tus Lie tu vo je nein ves ta vo ke lių šim tų mi li jo nų li tų.

Tei gia ma, kad in ves ti ci jos pra­dė jo sto ti tuo met, kai ki lo konf­lik tas su ke liais Kal va ri jos sa vi val­dy bės gy ven to jais, ne to li kiau lių fer mos at ga vu siais že mes ir nu­spren du siais ten plė to ti kai mo tu­riz mo vers lą.

Suin te re suo ti as me nys iš kė lė va­di na mą ją vie šo jo in te re so vė lia vą ir ja pri si deng da mi krei pė si į teis­mą. Jie sie kė Kal va ri jos sa vi val dy­bės Ju se vi čių kai me nuo 1977­ųjų vei ku sio je kiau lių fer mo je įsi kū ru sį už sie nio ka pi ta lo vers lą pri pa žin­ti ne le ga liu.

Gins sa vo in ves ti ci jasIeš ko vams per nai spa lį Ma ri jam­po lės apy lin kės teis me pa vy ko įro dy ti, kad 2005 m. vals ty bės ir sa vi val dy bės iš duo tas tar šos ir in­teg ruo tos pre ven ci jos kont ro lės (TIPK) lei di mas kaip do ku men­tas tu ri for ma lių tru ku mų. Nors for ma liai pa žei di mus pa da rė val­di nin kai, at sa ko my bė krin ta ant mi li jo nus in ves ta vu sių už sie nio in ves tuo to jų. Ma ri jam po lės ra jo­no apy lin kės teis mas nu spren dė, kad kiau lių komp lek sas tu ri bū ti už da ry tas per tris mė ne sius.

„Kai pra dė jo me dirb ti Kal va ri jo­je ir įsi gi jo me 30 me tų se nu mo fer­

mą su ga lio jan čiu TIPK lei di mu, iš­duo tu anks čiau, nei nu si pir ko me fer mą, vie šo jo in te re so ne bu vo. Ne bu vo vie šo jo in te re so ir ta da, kai TIPK lei di mas bu vo at nau jin tas ir pa ko re guo tas dar tris kar tus per pen ke rius me tus. Ta čiau 2010 m. bu vo me nu ste bin ti – at si ra do vie­ša sis in te re sas. Įs ta ty mas nu ma to, kad rei ka la vi mui dėl TIPK lei di mo pa nai ki ni mo tai ko mas 1 mė ne sio ap skun di mo ter mi nas, o mū sų at­ve ju rei ka la vi mas bu vo pa teik tas praė jus dau giau kaip 4 me tams“, – sa kė bend ro ves „Sea rim ner“ ge ne­ra li nis di rek to rius Sau lius Leo na vi­čius. „Sae rim ner“ teis me ko vo ja su dvie jų kai mo bend ruo me nių įkū rė­jais, ku rie prieš pa teik da mi ieš ki­nį teis mui ša lia komp lek so įsi gi jo tur to, o pa tys ne sle pia bend ruo­me nes įkū rę tu rė da mi tiks lą už­da ry ti komp lek są.

Ma ri jam po lės apy lin kės teis mo spren di mą bend ro vė „Sea rim ner“ ap skun dė aukš tes nės ins tan ci jos teis mui. Šį ko vą tu rė tų paaiš kė ti, ar Lie tu vo je už sie nio in ves tuo to jai yra ger bia mi, ar vis dėl to bus su­kur tas jų re ke ta vi mo pre ce den tas.

Lo šia smar vės kor taKo men tuo da mas su si da riu sią si­tua ci ją Kal va ri jos me ras Val das Alek na vi čius ne daug žo džia vo: „Gy ven to jams smir da, do ku men tai ne tvar kin gi, ne sa me tik ri, ar ne ter­šia ma gam ta.“

Jis sa kė, kad šiuos ne pa to gu mus ir ne tiks lu mus Kal va ri jos sa vi val­dy bė je įsi kū rę in ves tuo to jai pa si­ry žę pa ša lin ti, jei sa vi val dy bė pa­si ra šys rei kia mus veik los lei di mus.

In ves tuo to jai tam pa pa si pel ny mo šal ti niu

Ab sur das: �� su�kiau�lių�au�gi�ni�mo�vers�lu�ko�vo�jan�tys�as�me�nys�sie�kia�pa­si�pel�ny�ti�ma�ni�pu�liuo�da�mi�vie�šuo�ju�in�te�re�su.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Dėl in ves ti ci jų ko vo jan čio je Lie tu vo je už sie nio vers li nin­kai pri vers ti min ti teis mų slenks čius. Ne sup ran ta mi teis mų spren di mai ir be rei ka lin ga biu rok ra ti ja di di na in ves tuo to jų ri zi­ką. Dėl to Lie tu va jau pra ra do 1,5 mlrd. li tų.

„Esa me leng vai šan ta žuo ja mi“, – tei gė Kal va ri jos me ras.

Jis ne slė pė, kad sa vi val dy bė gau­na nau dos iš bend ro vės, ta čiau esą ji nė ra to kia di de lė, kad bū tų ga li­ma ne pai sy ti gy ven to jų in te re sų.

„Apy tiks liai į sa vi val dy bės biu­dže tą bend ro vė per me tus su mo ka apie 7 tūkst. li tų že mės mo kes čio ir per 30 tūkst. li tų gy ven to jų pa ja mų mo kes čio. Ši su ma yra nu li nė, pa­ly gin ti su kva pais, ku riuos ken čia gy ven to jai“, – at skleis da mas kon­fi den cia lią mo kes čių mo kė to jų in­for ma ci ją tei gė me ras V.Alek na vi­čius. Jo ma ny mu, bend ro vė sieks bet ko kia kai na iš sau go ti komp lek­są ir, me ro žo džiais ta riant, „to liau smar dins“.

Ta čiau, „Sae rim ner“ duo me­ni mis, įmo nė iš veik los Ju se vi čių kai me esan čia me kiau lių komp lek­se 2011 m. su mo kė jo dau giau ne gu 1 mln. li tų mo kes čių, ku rie tie sio­giai ir per mo kes čių per skirs ty mus iš na cio na li nio biu dže to pa te ko į Kal va ri jos sa vi val dy bę.

Pak laus tas, ko kią eko no mi nę ir so cia li nę ža lą pa tir tų sa vi val dy bė, jei gu šis kiau lių komp lek sas bū­tų už da ry tas, me ras V.Alek na vi­čius ne slė pė, kad ūki nin kams, ku­rių lau kai lais to mi sru to mis, gal būt tai bū tų pra ra di mas, bet jei gu di­des nė da lis gy ven to jų dėl to ken­čia, tai rei kia at si žvelg ti į dau gu­mos nuo mo nę.

Dien raš čio ži nio mis, ar čiau­siai komp lek so gy ve nan ti Ju se­vi čių bend ruo me nė pre ten zi jų kiau lių au gin to jams ne tu ri. Vis­gi, rea guo da ma į kai ku rių gy ven­to jų ne pa si ten ki ni mą dėl ne ma lo­nių kva pų, bend ro vė „Sae rim ner“ pa siū lė pa sta ty ti bio filt rą, ta čiau esą Ma ri jam po lės ap skri ties vir ši­nin ko ad mi nist ra ci ja at si sa kė duo­ti su ti ki mą, o Kal va ri jos sa vi val dy­bės ad mi nist ra ci ja at si sa kė iš duo ti pro jek ta vi mo są ly gų są va dą.

neįtikimas prie šiš ku mas„De ja, Lie tu vo je ap stu si tua ci jų, kai tei si ne sis te ma pikt nau džiau ja­ma. Pas ta ruo ju me tu ne tik Lat vi ja su ga di no sa vo in ves ti ci nį kli ma tą, kai bend ro vę „Pa link“ ne pag rįs tai pa skel bė ne mo kia. Lie tu vo je lei di­mų kiau lių ūkio veik lai at šau ki mą taip pat ga li ma va din ti ab sur diš­ku“, – sa kė Rū ta Sky rie nė, aso­cia ci jos „In ves tors’ Fo rum“ vyk­do mo ji di rek to rė.

Lie tu vos kiau lių au gin to jų aso­cia ci jos di rek to riaus Al gio Ba ra­vy ko tei gi mu, į kiau lių ūkius Lie­tu vo je in ves tuo jan tys už sie nio in ves tuo to jai tai da ro idea liai lai­ky da mie si tei si nių rei ka la vi mų.

R.Sky rie nės tei gi mu, teis mai Lie­tu vo je daž nai pa si tel kia mi kaip ko­vos su vers lo par tne riais ar kon ku­ren tais įran kis, pri va tie ji in te re sai mas kuo ja mi vie šai siais in te re sais, to dėl daž nai reiš kia mi ne pag rįs ti rei ka la vi mai. Jos tei gi mu, per še še­rius me tus su įvai rio mis tei si nė mis ir biu rok ra ti nė mis pro ble mo mis su si dū rę in ves tuo to jai iš Lie tu vos ati trau kė maž daug 1,5 mlrd. li tų.

Kiau lių vers las mer diAnot A.Ba ra vy ko, šį ir ki tus kiau­lių ūkius ly dė ję skan da lai su for ma­vo nei gia mą po žiū rį į kiau li nin kys­

tę Lie tu vo je. Esą su neį vei kia mais biu rok ra ti niais bar je rais su si du ria ne tik no rin tys už siim ti kiau li nin­kys te už sie nio in ves tuo to jai, bet ir vie tos ūki nin kai.

„Lie tu vo je užau gin tos kiau lės pa ten ki na tik 46 pro c. Lie tu vos vi­daus rin kos po rei kio. Li ku si da lis kiau lie nos im por tuo ja ma dau giau­sia iš Vo kie ti jos ir Len ki jos. Už sie­ny je iš lei džia mi pi ni gai ga lė tų pa­si lik ti Lie tu vo je. Ta čiau nė ra jo kių pa ska tų, sie kiant iš nau do ti esa mą po ten cia lą. Vy riau sy bei la biau rū­pi in ves ti ci jos į kos mo są nei tra di­ci nių ūkio ša kų ska ti ni mas“, – sa­kė pa šne ko vas.

Lie tu vos kiau lių au gin to jų aso­cia ci jos duo me ni mis, no rint, kad lie tu viai var to to jų tik lie tu viš ką kiau lie ną, reik tų užau gin ti dar vie­ną mi li jo ną kiau lių. Lie tu vos eko­no mi kai tai reikš tų la bai daug: 0,4 mlrd. li tų bend ro jo vi daus pro duk­to (BVP), apie 40 mln. li tų dar bo už mo kes čio, 13 mln. li tų „Sod ros“ įmo kų, 0,9 mln. li tų be dar bių pa­šal pos, 0,7 mln. li tų gy ven to jų pa­ja mų mo kes čio.

A.Ba ra vy ko nuo mo ne, kiau li­nin kys tės ir vi so že mės ūkio plėt­rai ne ma žą im pul są duo tų lei di mų iš da vi mo su pap ras ti ni mas ir eko­no mi nė pa ra ma, ne gai lint ES lė šų.

Mil da Dar gu žai tė VšĮ „In ves tuok Lie tu vo je“ ge ne ra li nė di rek to rė

Siek da mos dieg ti vie no lan­ge lio prin ci pą iš duo dant lei­di mus, rei ka lin gus vers lui ir in ves tuo to jams, ir pa grei tin­

ti pro jek tų įgy ven di ni mą, Ūkio mi­nis te ri ja, VšĮ „In ves tuok Lie tu vo je“ ir Ap lin kos mi nis te ri ja ap ta rė ap lin kos mi nist ro įsa ky mu tvir ti na mų TIPK lei di mų iš da vi mo tai syk lių pa to bu lin­tą va rian tą.

Komentaras

Siū lo ma nu sta ty ti, kad ins ti tu ci jos, teik da mos pa sta bas, pri va lo jas mo ty­vuo ti, pa grįs ti ir rem tis fak ti niais duo­me ni mis. Taip bū tų su da ry tos aiš kios są ly gos in ves tuo to jams, už tik rin tas skaid ru mas, at si ras tų ga li my bė dis­ku tuo ti ar gu men tuo tai. Kol kas to kių są ly gų nė ra.Bus siū lo ma pa ko re guo ti ap lin kos mi­nist ro įsa ky mu tvir ti na mas tai syk les taip, kad bū tų grei čiau iš duo da mi do­ku men tai (lei di mai), su ma žė tų ga li­my bė vil kin ti ir, esant ne mo ty vuo tų spren di mų, stab dy ti pro ce sus.

Šį ko vą tu rė tų paaiš­kė ti, ar Lie tu vo je už­sie nio in ves tuo to jai yra ger bia mi, ar vis dėl to bus su kur tas jų re ke ta vi mo pre ce­den tas.

8

SportaSAntrAdienis, sAusio 31, 2012

Vil­niaus­už­da­rų­pa­tal­pų­spor­ti­nio­ėji­mo­čem­pio­na­te­3­000­m­grei­čiau­siai­nu­žings­nia­vo­Bri­gi­ta­Vir­ba­ly­tė­(nuo­tr.)­–­12­min.­30,60­sek.­Tai­–­­ge­riau­sias­re­zul­ta­tas­šį­se­zo­ną­pa­sau­ly­je.­Ma­rius­Žiū­kas­lai­mė­jo­5­000­m­ėji­mą­–­19­min.­51,03­sek.­Tai­–­tre­čias­re­zul­ta­tas­pla­ne­to­je.

Įs­pū­din­gi­­re­zul­ta­tai

Penk­tą­jį­įvar­tį­Ita­li­jos­fut­bo­lo­„Se­rie­B“­čem­pio­na­te­įmu­šė­To­mas­Da­ni­le­vi­čius,­o­lie­tu­vio­at­sto­vau­ja­ma­Nea­po­lio­„Ju­ve­Sta­bia“­vie­nuo­li­kė­rung­ty­nes­na­muo­se­su­„Cro­to­ne“­ko­man­da­bai­gė­ly­gio­sio­mis­2:2­(0:1).­„Ju­ve­Sta­bia“­su­32­taš­kais­yra­de­šim­to­jo­je­vie­to­je.

7­ąją­vie­tą­VTB­Vie­nin­go­sios­krep­ši­nio­ly­gos­B­gru­pė­je­uži­man­ti­Gdy­nės­„As­se­co­Pro­kom“­eki­pa­(5­per­ga­lės,­6­pra­lai­mė­ji­mai),­tre­ni­ruo­ja­ma­To­mo­Pa­čė­so,­77:66­įvei­kė­Nym­bur­ko­ČEZ­ko­man­dą.­Nu­ga­lė­to­jams­Do­na­tas­Mo­tie­jū­nas­(nuo­tr.)­pel­nė­21­taš­ką­ir­at­ko­vo­jo­9­ka­muo­lius.

t.da­ni­le­vi­čius­Įmu­šė­Įvar­tĮ

Blyks­te­lė­jo­d.mo­tie­jū­nas

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Pra leis čem pio na tą„Len ki jo je šal ta kaip ir Lie tu vo­je, ta čiau tre ni ruo juo si už da ra me ma nie že, to dėl oro są ly gos di de­lės įta kos ne tu ri, – kal bė jo ne se­niai iš pir mo sios tre ni ruo čių sto­vyk los grį žęs V.Alek na. – Net ru kus vėl ten pat va žiuo siu. Pir mo ji sto­vyk la bu vo ga na sėk min ga. Vis kas lyg ir ne blo gai se ka si.“

Ti tu luo čiau sias Lie tu vos leng­vaat le tis pa brė žė, kad nors ki še­nė je tu ri olim pi nį A ly gio nor ma­ty vą, ra my bės ne jau čia.

„Ra miau bu vo per nai, bai gian tis me tams, o da bar jau ne ra mu, nes rei kia tre ni ruo tis. Ma nau, kad olim­pi nėms žai dy nėms bū siu pa si ren gęs ge rai, bet į Lon do ną vyk siu tik tuo at ve ju, jei gu jau siu, kad ga liu var žy­tis dėl aukš čiau sių vie tų. Ne ma tau tiks lo ten vyk ti vien dėl to, kad da­ly vau čiau“, – sa kė spor ti nin kas.

V.Alek na svars to, ar ver ta star­tuo ti bir že lį vyk sian čia me Eu ro­pos čem pio na te.

„Var žy bų krū vis, psi cho lo gi nė įtam pa ati ma daug jė gų. Ma nau, kad šį kart tik riau siai pra lei siu šį čem pio na tą. Vis vien vi sus Eu ro­pos ap do va no ji mus jau tu riu. Ži­nau, kaip tie me da liai at ro do“, – juo ka vo vil nie tis.

Dar bas ne truk doPak laus tas, ar spor tui ne truk do nau jo sios pa rei gos Vi daus rei ka­lų mi nis te ri jo je, V.Alek na at sa kė, kad šiuo me tu ato sto gau ja.

„Išė jau ne mo ka mų ato sto gų. Kol kas – trims mė ne siams. Kai pa si­ruo ši mas olim piadai in ten sy vė­ja, sun ku vis ką su de rin ti, ta čiau sten giuo si spė ti. Neap lei džiu įvy­kių. Grį žęs iš Len ki jos už su kau ir į dar bą. Dar bas, spor tas – to kiu re­ži mu teks gy ven ti iki žaidynių“, – šyp so jo si dis ko me ti kas.

V.Alek na pri pa ži no, kad pra dė jęs dirb ti mi nis te ri jo je kiek ki taip žiū­ri į spor tą. „Da bar gau nu dau giau in for ma ci jos, – sa kė at le tas. – Iki šiol la biau iš ma niau tik sa vo sri tį, o da bar ten ka do mė tis ir ki tais rei ka­lais. Yra įdo mių da ly kų. No rė čiau ir bai gęs pro fe sio na lo kar je rą ne nu­tol ti nuo spor to.“

Slo gus įspū disDa ly va vęs Lie tu vos tau ti nio olim­pi nio ko mi te to (LTOK) ge ne ra li nė­

je asamb lė jo je, ku ri spren dė pen­kia ko vi nin kės Do na tos Rim šai tės li ki mą, V.Alek na tei gė buvęs su­krės tas, kai pa ma tė, ko kį ma lo nu­mą jau tė kai ku rie asamb lė jos de­le ga tai, teis da mi spor ti nin kę.

„Ma nau, kad asamb lė jos iš­va ka rė se su kel tas ažio ta žas bu­vo vi siš kai ne rei ka lin gas. Tą pa­tį re zul ta tą bu vo ga li ma pa siek ti vi sai ki taip – be pyk čio, žmo nių su prie ši ni mo. Ži no ma, Olim pi­nė char ti ja yra vi siems vie no da, išim čių ne ga li bū ti nie kam, ta čiau vis ką bu vo ga li ma bu vo at lik ti su­bti liau, – įsi ti ki nęs V.Alek na. – Tarp tau ti nė šiuo lai ki nės pen­kia ko vės są jun ga su pran ta, kad ši spor to ša ka nė ra tarp po pu­lia riau sių pa sau ly je, to dėl bu vo suin te re suo ta, kad vi si pen kia­ko vi nin kai ga lė tų star tuo ti pa­grin di nė se se zo no var žy bo se ir lei do Do na tai at sto vau ti Ru si jai pa sau lio ir Eu ro pos čem pio na­tuo se. Leng vo jo je at le ti ko je to­kia iš ly ga neį ma no ma, nes, ta pus ki tos ša lies pi lie čiu, 2–3 me tus ne lei džia ma star tuo ti. Gal būt D.Rim šai tė bu vo ne pa kan ka mai in for muo ta, gal su klai din ta, to­dėl neį ver ti no jos lau kian čių pa­da ri nių.“

Per LTOK asamb lė jos bal sa vi­mą V.Alek na bu vo vie nas iš sep­ty nių de le ga tų, ku rie su si lai kė.

Žal gi rie čiai: ­� A.Tri­fu­no­vi­čius­ir­S.Weem­sas­–­„Ti­me­Team“­rink­ti­nė­je.­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuo­tr.

Dau giau sia bal sų Lie tu vos krep ši­nio ly gos (LKL) „Žvaigž džių die nos“ rin ki muo se su rin ko Kau no „Žal gi­rio“ puo lė jas Son ny Weem sas.

Ame ri kie tis su rin ko 11 317 bal sų ir ta po ab so liu čiu rin ki mų nu ga­lė to ju. Į po pu lia riau sių jų tre je tą pa te ko dar du žal gi rie čiai – Man­tas Kal nie tis (9 605) ir Mar ko Po­po vi čius (9 118).

Paaiš kė jo LKL „Žvaigž džių die nos“, vyk sian čios ko vo 3­ią­ją Klai pė do je, rung ty nių „Lie tu­viai“–„Ti me Team“ star to pen­ke tu kai.

„Lie tu vių“ rink ti nei at sto­vaus M.Kal nie tis („Žal gi ris“,

9 605 bal sai), Re nal das Sei bu tis („Lie tu vos ry tas“, 5 632), Min­dau gas Kuz mins kas („Žal gi ris“, 4 121), Pau lius Jan kū nas („Žal­gi ris“, 8 065) ir Jo nas Va lan čiū­nas (Vil niaus „Lie tu vos ry tas“, 6 910). Tre ne ris – An ta nas Si rei­ka („Šiau liai“, 5 734).

„Ti me Team“ ko man do je – le­gio nie riai Ty re se’as Ri ce’as („Lie­tu vos ry tas“, 6 006), M.Po po vi­čius („Žal gi ris“, 9 118), S.Weem sas („Žal gi ris“, 11 317), Ree ve sas Nel­so nas („Žal gi ris“, 5 317) ir Mi lo va­nas Ra ko vi čius („Žal gi ris“, 8 174). Tre ne ris – Alek sand ras Tri fu no­vi čius („Žal gi ris“, 9247).

KD inf.

Žalgiriečiams – aist ruo lių balsai

Ly gis: ­� V.Alek­na­vi­so­se­var­žy­bo­se­sten­gia­si­ne­nu­vil­ti­sa­vo­ger­bė­jų.­ ­ Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

V.Alek na: „Ne no riu bū ti olim pia do je tik da ly vis“Du kart olim pi nis čem pio nas dis ko me ti kas Vir gi li jus Alek na tvir­ti na, kad į Lon do no olim pi nes žai dy nes bus ver ta vyk ti tik tuo at­ve ju, jei gu pa ts jaus, kad ga li var žy tis dėl aukš čiau sių vie tų.

Dar bas, spor tas – to kiu re ži mu teks gy ven ti iki žaidynių.

Po Kau ne įvy ku sios Lie tu vos bok so fe de ra ci jos (LBF) ata skai­tų ir rin ki mų kon fe ren ci jos pa­si kei tė be veik vi sas vyk do ma sis ko mi te tas.

Nau juo ju LBF pre zi den tu iš rink­tas vil nie tis vers li nin kas Da rius Ša lu ga. Jis pa kei tė nuo 2005­ųjų fe de ra ci jai va do va vu sį kau nie­tį vers li nin ką, bu vu sį bok si nin ką Ri man tą Rut kaus ką.

Ge ne ra li nio sek re to riaus pa­rei gos taip pat te ko vil nie čiui, tarp tau ti nės ka te go ri jos tei sė jui An ta nui Arėš kai. Iki šiol LBF ge­ne ra li niu sek re to riu mi dir bo kau­nie tis, Bar se lo nos olim pia dos da­ly vis Gi tas Juš ke vi čius.

Vi cep re zi den tais iš rink ti pa­lan giš kis Sau lius Si mė, pa ne vė­žie tis Kęs tu tis Ki šo nas ir vil nie­

Bok so fe de ra ci ja tu ri nau jus va do vus

Va do vaus: ­� D.Ša­lu­ga­–­nau­ja­sis­LBF­pre­zi­den­tas.

tis Pau lius Za biels kas. Tre ne rių ta ry bai to liau va do vaus vil nie tis Sta nis la vas Mi ži gurs kis, tei sė jų ko le gi jai – pa ne vė žie tis Ana to li­jus Kriu ko vas.

KD inf.

9

SportaSAntrAdienis, sAusio 31, 2012

„Mū sų pro ble ma – be veik nė ra są­ly gų fut bo lui. Esa me, ko ge ro, vie­nin te lė ša lis Eu ro po je, ne tu rin ti šiuo lai ki nio sta dio no. Net gi Af ri­ko je pa dė tis ge res nė“, – in ter viu Ru si jos spor to dien raš čiui „Sport­Exp ress“ sa kė E.Jan kaus kas, per sa vo kar je rą at sto va vęs Eu ro pos ir JAV klu bams, o šiuo me tu dir ban­tis Mask vos „Lo ko mo tiv“ eki pos vy riau sio jo tre ne rio Jo sé Cou cei­ro pa dė jė ju.

– Lie tu vos fut bo lo rink ti nė je – Jan kaus ko, Šem be ro, Da ni le vi­čiaus kar tos sau lė ly dis. Ar yra pa mai na? – pa klau sė „Sport­Exp ress“ E.Jan kaus ko.– Ti kiuo si, kad yra. Rink ti nei tik­riau siai gre sia nuo smu kis ir pri­va lė si me jį at lai ky ti. Ki ta ver tus, ar gi ga li ma iš na cio na li nės ko man­dos rei ka lau ti ke lia la pių į pa sau lio ir Eu ro pos čem pio na tų fi na lo tur­ny rus, jei gu vai kai ne tu ri kur žais­ti fut bo lą?

– O sta dio nas Kau ne?– Anoks ten sta dio nas... Tik pa­va di ni mas. Vil niu je, ša lia se no­jo „Žal gi rio“ sta dio no, yra aikš­tė, va di na ma „Ma ra ka na“. Po ją ir aš, bū da mas vai kas, bė gio jau. Per dau giau nei dvi de šimt me tų nie­kas ne pa si kei tė! Ša ly je pa sta ty tas vos vie nas ma nie žas. Žiū riu į kai­my nus – ir skau du. Vien suo mių mies te Tur ku, kur ne se niai iš vy ko

žais ti ma no sū nus, 18 aikš čių. Ma­žu tė lė je Bel gi jo je kiek vie nas kai mas tu ri po sta dio ną. Ne jau gi Lie tu vo je nė ra lais vos že mės? Man re gis, šiuo me tu mū sų ša ly je fut bo las nie kam neį do mus.

– Ar, ta pus tre ne riu, sun ku sa­vy je nu ga lė ti fut bo lo žai dė ją?– Per sa vo gy ve ni mą su ti kau daug ir skir tin gų tre ne rių, iš kiek vie no sten giau si pe rim ti tik tai, kas ge­riau sia, bet ne iš kar to su vo kiau, ko kia šios pro fe si jos sa vy bė – su­dė tin giau sia. Žai dė jui rei kia gal­vo ti tik apie sa ve, o tre ne riui – apie vi są ko man dą. Vie nuo li ka – aikš tė­je, sep ty ni – ant at sar gi nių suo le­lio, dar še ši – tri bū no je, ir kiek vie ną iš jų pri va lai pri si min ti bei tei sin gai pa skirs ty ti prio ri te tus. Tas, ku ris šian dien – tvir tas at sar gi nis, ry toj stos prieš var žo vo smū gį ir ap gins var tus. Tad pa si rin ki mo kai na – la bai di de lė. Po il gos žai dė jo kar je­ros, kai at sa kai tik už sa ve, ne leng va pri si tai ky ti prie nau jo re ži mo.

– Ką pa gal vo jo te, kai pir mą kar tą su si ti ko te su Jo sé Mou­rin ho?– Pa ma niau: koks jau nas! Ta da, kai ta pau „FC Por to“ žai dė ju, jis jei ne klys tu, ne bu vo nė ke tu rias de­šim ties. Pa sa kė, kad ma ne ge rai pa­žįs ta ir džiau gia si ma ty da mas sa­vo ko man do je. Pa ta rė ne si krims ti dėl to, kad te ko pa lik ti „Ben fi cą“ ir

Li nas Klei za vėl bu vo vie nas re­zul ta ty viau sių To ron to „Rap­tors“ žai dė jų, o lie tu vio at sto vau­ja ma eki pa Na cio na li nės krep ši­nio aso cia ci jos (NBA) čem pio na­te iš ko vo jo sep tin tą ją per ga lę.

Dvy lik tą ją vie tą Ry tų kon fe­ren ci jo je uži man ti „Rap tors“ (7 per ga lės ir 14 pra lai mė ji mų) ko­man da sve čiuo se 94:73 (24:24, 20:15, 26:14, 24:20) su triuš ki no vie nuo lik to jo je po zi ci jo je esan­tį Nau jo jo Džer sio „Nets“ (7, 14) klu bą.

L.Klei zos in dė lis į per ga lę – 15 taš kų, 3 at ko vo ti ir 1 pe rim­

tas ka muo lys, 1 klai da bei 2 pra­žan gos. 27 taš kus nu ga lė to jams pel nė De Ma ras De Ro za nas, 17 – Jer ry das Bay les sas, 10 – Jo sé Cal de ro nas. Are nos šei mi nin kų gre to se sėk min giau siai rung ty­nia vo De ro nas Wil liam sas, su­rin kęs 24 taš kus.

Jė gas iš mė gi no Ry tų kon fe ren­ci jos fa vo ri tai – Ma ja mio „Heat“ ir Či ka gos „Bulls“ krep ši nin kai. Dvi ko vą 97:93 lai mė jo Ma ja mio ko man da.

„Heat“ ly de ris LeB ro nas Ja me­sas į ma čą at vy ko dvi ra čiu, nes dėl mies te vy ku sio ma ra to no ir už da ry tų gat vių „Ame ri can Air­

li nes“ are na au to mo bi liu bu vo sun kiai pa sie kia ma. Ne pai sant to, L.Ja me sas, per šias rung ty nes su rin kęs 35 taš kus, at li ko kol kas efek tin giau sią se zo no me ti mą – įdė jo ka muo lį į krep šį per šo kęs per „Bulls“ gy nė ją Joh ną Lu ca są. „Bulls“ gre to se re zul ta ty viau siai žai dė Der ric kas Ro se’as – jis pel­nė 34 taš kus.

Po ke lio trau mos at si ga vo Da­la so „Ma ve ricks“ ved lys Dir­kas No witz ki. Pra lei dęs ke tu­rias dvi ko vas, vo kie tis jau žai dė su San An to ni jaus „Spurs“ eki­pa ir prie per ga lės 101:100 pri si­dė jo 10 taš kų bei 13 at ko vo tų ka­

Ota­vo­je­su­reng­ta­me­Na­cio­na­li­nės­le­do­ri­tu­lio­ly­gos­(NHL)­„Žvaigž­džių­ma­če“­Zde­no­Cha­ros­ko­man­da­12:9­(3:3,­3:3,­6:3)­nu­ga­lė­jo­Da­nie­lio­Alf­reds­so­no­eki­pą.­Nau­din­giau­siu­rung­ty­nių­žai­dė­ju­pri­pa­žin­tas­slo­va­kas­Ma­ria­nas­Ga­bo­ri­kas­(nuo­tr.),­įmu­šęs­tris­įvar­čius.

Rung­ty­nia­vo­nHL­žvaigž­dės

Nau­jo­je­Te­ni­so­pro­fe­sio­na­lų­aso­cia­ci­jos­(ATP)­kla­si­fi­ka­ci­jo­je­Ri­čar­das­Be­ran­kis­su­346­taš­kais­uži­ma­154­ąją­vie­tą.­Lie­tu­vis­per­dvi­sa­vai­tes­pra­ra­do­82­įskai­ti­nius­taš­kus­ir­22­po­zi­ci­jas.­248­taš­kus­tu­rin­tis­Lau­ry­nas­Gri­ge­lis­(nuo­tr.)­iš­197­osios­vie­tos­pa­ki­lo­į­195­ąją.

De­šim­tą­ją­per­ga­lę­Ita­li­jos­fut­bo­lo­„Se­rie­A“­čem­pio­na­te­iš­ko­vo­jo­ir­į­4­ąją­vie­tą­pa­ki­lo­Ro­mos­„La­zio“­(36­taš­kai)­klu­bas­su­Ma­riu­mi­Stan­ke­vi­čiu­mi.­„La­zio“­fut­bo­li­nin­kai­sve­čiuo­se­3:0­(1:0)­nu­ga­lė­jo­12­ojo­je­po­zi­ci­jo­je­esan­čią­Ve­ro­nos­„Chie­vo“­(24­taš­kai)­eki­pą.

skiR­tin­go­se­­po­zi­ci­jo­se

„La­zio“­eki­pa­–­4-ojo­je­vie­to­je

E.Jan kaus kas: „Rink ti nei gre sia nuo smu kis“Pen kis kart ge riau sias mū sų ša lies fut bo li­nin kas, Eu ro pos fut bo lo klu bų Čem pio nų ly gos ir Eu ro pos tau rės lai mė to jas Ed ga­ras Jan kaus kas ma no, kad po kar tų kai­tos Lie tu vos rink ti nės lau kia kri zė, bet ti ki­si, kad ji neuž si tęs.

Pa tir tis: ­� E.Jan­kaus­ko­(su­ka­muo­liu)­pa­mo­kos­–­Mask­vos­„Lo­ko­mo­tiv“­fut­bo­li­nin­kams.­ fclm.ru­nuo­tr.

kad pa blo gės san ty kiai su šio klu bo sir ga liais. Esą tai – fut bo lo da lis. Iš kart at krei piau dė me sį, kad jis – la bai pa si ti kin tis sa vi mi. Tuo už si­krė tė ir žai dė jai.

– Ar jis ir anks čiau bu vo prieš­ta rin gai ver ti na ma as me ny bė?– Iš pra džių Jo sé ba ta li jos su žur­na lis tais ir ko le go mis ne pa siek da­vo aukš čiau sios įtam pos, bet vis kas kas met kei tė si. Ga li bū ti, kad ašt­rios žo džių dvi ko vos su opo nen tais,

ne tgi są mo nin gai iš pro vo kuo ja mos, yra jo tam tik ras sa vi gy nos bū das.

– Te be sau go te jo raš te lius?– Taip, kaž kur esu pa dė jęs. Prieš rung ty nes kiek vie nas žai dė jas gau­da vo spe cia lios in for ma ci jos, ku rią pa reng da vo J.Mou rin ho. Man, puo­lė jui, – apie var žo vų gy ny bos pra­našumus ir trū ku mus, var ti nin­kams – apie prie ši nin kų puo lė jus. Tais lai kais tai bu vo nau jo vė – kad tre ne ris rū pi no si ne vien vi sa ko­man da, bet ir kiek vie nu žai dė ju at­ski rai. Da bar toks me to das – įpras­tas da ly kas.

– Ko jus iš mo kė Ame ri ka?– Tai bu vo ge ra pa tir tis. Ten kiek­vie nas – už sa ve. Per dve jus me tus,

pra leis tus JAV, ne su sid rau ga vau nė su vie nu ame ri kie čiu. Ten – ki to kia gy ve ni mo fi lo so fi ja, ji man pa li ko la bai keis tų pri si mi ni mų.

– Ar per sa vo kar je rą esa te su­lau kęs pa siū ly mų už at ly gį su­žais ti su tar tas rung ty nes?– Ma nęs as me niš kai nie kas nie ka da ne pra šė par duo ti rung ty nių. Gir dė­jau kal bų, kad su si ta ri mų bū da vo. Kaž ku ris žai dė jas ne pa tai ky da vo į ka muo lį – ir pra si dė da vo: va, ši­tas par da vė. Ru si jo je to kių kal ti ni­mų pa si pil da vo vos ne po kiek vie no ma čo, tai – tar tum pa ra no ja, bet aš do le riais pri grūs tų mis ti nių la ga­mi nų nie ka da ne ma čiau.

Pa gal „Sport-Exp ress“ pa ren gė Ro mas Po de rys

Aš do le riais pri­grūs tų mis ti nių la­ga mi nų nie ka da ne ma čiau.

L.Klei za per dvikovą su „Nets“ suklydo tik kartąLy de riai

Ry tų kon fe ren ci ja: 1. Či ka gos „Bulls“ (17 per ga lių, 5 pra lai mė ji­mai), 2. Ma ja mio „Heat“ (15, 5), 3. At­lan tos „Hawks“ (15, 6).

Va ka rų kon fe ren ci ja: 1. Ok la ho­mos „Thun der“ (16, 3), 2. Den ve rio „Nug gets“ (14, 6), 3. Los An dže lo „Clip pers“ (11, 6).

Re zul ta tai

Or lan do „Ma gic“–Indianos „Pa­cers“ 85:106 (D.Ho war das 24 taškai/D.Gran ge ris 24), Bos to no „Cel tics“–Klivlando „Ca va liers“ 87:88 (R.Al le nas 22/K.Ir vin gas 23), Mi ne so tos „Tim ber wol ves“–Los An dže lo „La kers“ 101:106 (K.Lo ve’as 33/K.Bryan tas 35), Nau­jo jo Or lea no „Hor nets“–Atlantos „Hawks“ 72:94 (E.Oka fo ras 13/ J.Tea gue 24), Den ve rio „Nug gets“–Los An dže lo „Clip pers“ 105:109 (N.Hi la rio 18/Ch.Bil lup sas 32).

muo lių. „Ma ve ricks“ lai mė jo po pra tę si mo.

KD inf.

10

pasaulisantradienis, sausio 31, 2012

Ne no ri tau py tiVi suo ti nis strei kas Bel gi jo je ta po pir muo ju nuo 1993 m., kai jį or ga­ni zuo ja trys pa grin di nės pro fsą jun­gos, įtū žu sios dėl vy riau sy bės pla­nų šiais me tais su ma žin ti biu dže to iš lai das dau giau nei 12 mlrd. eu rų (41,4 mlrd. li tų). Bel gi jos ge le žin ke­lio dar buo to jai pra dė jo strei kuo ti dar sek ma die nio va ka rą. Va kar ne be kur­sa vo grei tie ji tarp tau ti niai bend ro vių „Eu ros tar“ ir „Tha lys“ trau ki niai, taip pat bu vo su stab dy ti vi si Bel gi jos tarp mies ti nių trau ki nių rei sai; ne va­ži nė jo au to bu sai, tram va jai ir met ro.

Ki lo ne pa to gu mųBriu se lio oro uos te bu vo at šauk ti ke li skry džiai, o ki ti bu vo ati dė ti.

Ša lies pie tuo se esan tis Šar le rua oro uos tas, ku ris yra svar bus pi­gių skry džių ter mi na las, bu vo vi­sai už da ry tas. Ne dir bo ir pa štas bei Ant ver pe no uos tas, ku ris yra vie­nas di džiau sių Eu ro po je.

Bel gi jos vy riau sy bei te ko lėk tu­vus, ku riais ES ly de riai skri do į 14 val. Grin vi čo (16 val. Lie tu vos) lai­ku pra si de dan tį vir šū nių su si ti ki­mą, sku biai nu kreip ti į vie ną ka ri­nį oro uos tą.

Dve jo nės dėl nau jo pa ktoES ly de riai va kar 17­ą kar tą per pa sta ruo sius dve jus me tus su­si rin ko Briu se ly je spręs ti Se ną jį že my ną ka muo jan čių eko no mi­nių pro ble mų. Pag rin di nės su­si ti ki mo te mos bu vo sko lų kri zė, di de lis ne dar bas ir lė tė jan tis eko­no mi kos au gi mas.

Kai ku rių vals ty bių na rių va­do vai kri ti ka vo ir lai ko švais ty­mu va di no Vo kie ti jos pa reng tą ES fis ka li nį pa ktą, tu rin tį su griež tin­ti Bend ri jos ša lių biu dže tų for ma­vi mo tai syk les ir pa pil dy ti silp ną bei pla čiai pa žei di nė ja mą Sta bi lu­mo ir au gi mo pa ktą.

Šios su tar ties tiks las – įves ti vo kiš ką draus mę vi so je Eu ro po je: Bend ri jos na rės tu rė tų įsi pa rei go­ti siek ti su ba lan suo ti sa vo biu dže­tus, o nu kry pu sioms nuo šių pla­nų vals ty bėms be veik au to ma tiš kai bū tų tai ko mos san kci jos.

Pak tas, ofi cia liai ži no mas kaip Su tar tis dėl sta bi lu mo, koor di na­vi mo ir val dy mo, dau ge lio lai ko­mas Vo kie ti jos kanc le rės An ge los Mer kel nu sta ty ta kai na už tai, kad Ber ly nas įneš mi li jar dus eu rų į ES fi nan si nio gel bė ji mo fon dus.

Griež ta kri ti kaTa čiau dvie jų eu ro zo nos ša lių už­sie nio rei ka lų mi nist rai jau su­kri ti ka vo nau jau sią šio pa kto pro jek tą itin ne dip lo ma tiš kais pa­reiš ki mais.

Suo mi jos dip lo ma ti jos va do­vas Erk ki Tuo mio ja pa reiš kė, kad šį su si ta ri mą lai ko „ge riau siu at­ve ju bū ti nu, o blo giau siu at ve ju – ža lin gu“.

Pa sak jo, „auk si nė tai syk lė“, rei ka lau jan ti siek ti su ba lan suo­tų biu dže tų, tė ra skir ta Vo kie ti jos vi suo me nei, pa var gu siai nuo nuo­lat da li ja mų pa šal pų pra si sko li nu­sioms ša lims, nu ra min ti.

O Liuk sem bur go už sie nio rei ka­lų mi nist ras Jea nas As sel bor nas, kal bė da ma sis su Vo kie ti jos sa vait­raš čiu „Der Spie gel“, pla nuo ja mą ES su si ta ri mą va di no tuš čiu lai ko švais ty mu.

Len ki jos prem je ras Do nal das Tus kas sa kė ne pa si ra šy sian tis šio pa kto, jei gu Var šu vai ir ki toms eu­ro neį si ve du sių ša lių vy riau sy bėms ne bus su teik ta di des nė įta ka prii­mant spren di mus spe cia liuo se eu­ro zo nos vir šū nių su si ti ki muo se.

BNS, BBC inf.

ES va do vai sulaukė ne ma lo nios staig me nosBel gi ją va kar apė mė chao sas, kai li kus ke lioms va lan doms iki ES vir šū nių su si ti ki mo Briu se ly je su si sie ki mo ir ki tų vie šų jų pa­slau gų tar ny bos pa skel bė na cio na li nį strei ką.

Pro tes tai: �� bel�gai�įtū�žo�dėl�vy�riau�sy�bės�pla�nų�šiais�me�tais�su�ma�žin�ti�biu�dže�to�iš�lai�das�dau�giau�nei�12�mlrd.�eu�rų.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

Ru�mu�ni�jos�aukš�čiau�sia�sis�teis�mas�va�kar�bai�gė�nag�ri�nė�ti�bu�vu�sio�ša�lies�prem�je­ro�Ad�ria�no�Năs�ta�se�ko�rup�ci�jos�by�lą,�ku­rią�ati�džiai�ste�bė�jo�ES,�ir�sky�rė�jam�dve­jų�me�tų�lais�vės�atė�mi�mo�baus�mę.�So­cial�de�mok�ra�tų�vy�riau�sy�bei�nuo�2000�iki�2004�m.�va�do�va�vu�siam�A.Năs�ta�se�bu�vo�pa�teik�ti�kal�ti�ni�mai�dėl�1,7�mln.�eu�rų�ne­tei�sė�to�pa�nau�do�ji�mo�vyk�dant�rin�ki�mų�kam�pa�ni�ją.�

Ava�ri�ją�pa�ty�ru�sio�Ita�li�jos�krui�zi�nio�lai�vo�„Cos�ta�Con�cor�dia“�iš�kė�li�mo�iš�van�dens�ope�ra�ci�ja�ga�li�už�truk�ti�iki�de�šim�ties�mė�ne­sių.�Pras�tos�oro�są�ly�gos�ver�čia�gel�bė�to�jus�vis�su�stab�dy�ti�žmo�nių�paieš�ką�ir�2,3�tūkst.�to�nų�de�ga�lų�pum�pa�vi�mą�iš�nu�sken�du�sio�lai�vo.�Pum�pa�vi�mo�dar�bai�pra�si�dė�jo�praė�ju­sį�penk�ta�die�nį,�bet�ki�lo�aud�ra,�ir�juos�te�ko�ati�dė�ti.�15�lai�vu�plau�ku�sių�žmo�nių�te�be�lai­ko�mi�din�gu�siais�be�ži�nios.

Nu­teis­tas­­eksp­rem­je­ras

iš­kė­li­mas­­už­truks

moterųir paaug lį nu žu džiu­sį ma nia ką Vla di mi­rą Mir go ro dą Mask­vos teis mas įka li no iki gy vos gal vos.

15

Šve di jos lo bių ieš ko to jai Bal ti­jos jū ros dug ne ap ti ko tai, ką pa­tys va di na sa vo gy ve ni mo at ra di­mu. Ta čiau nie kas kol kas ne ga li paaiš kin ti, kas tai per ra di nys.

Ieš ko da mi lai vų nuo lau žų tarp Šve di jos ir Suo mi jos, po van de­ni nių paieš kų bend ro vės „Ocean Exp lo rer“ spe cia lis tai fo tog ra fa­vo dug ną 80 m gy ly je. Kaip juo­ka vo ko man dos va do vas na ras Pe te ris Lind ber gas, jie ne ti kė tai pa ste bė jo neat pa žin tą skrai dan­tį ob jek tą.

„Dir bu šį dar bą jau be veik 20 me tų ir dug ne ma čiau ne vie­ną ob jek tą, bet to kio – dar nie­ka da, – įspū džiais da li jo si šve­das. – Plau kio jo me jau de vy nias die nas, bu vo me ge ro kai pa var gę ir jau su ko me na mų link, bet nu­spren dė me pa sku ti nį kar tą pa­leis ti so na ri nę įran gą – ir stai ga at si ra do ši tas daik tas.“

Hid ro lo ka to rius už fik sa vo 60 m dia met ro ci lind ro for mos ob jek­tą, o už 200 m – dar vie ną, dis­ko for mos.

P.Lind ber gas ir jo ko man da ma­no, jog šie ob jek tai yra per di de li, kad bū tų lai vų nuo lau žos, bet lo­giš ko paaiš ki ni mo pa tys ne tu ri.

„Gir dė jo me įvai riau sių ver si jų, pra de dant nuo Geor ge’o Lu ca so erd vė lai vio „Mil len nium Fal con“ ir bai giant var tais į ki tą pa sau lį, į pra ga rą. Bet mes ne su ži no si me tie sos, kol pa tys ten nu si lei si me“, – sa kė P.Lind ber gas.

Šve di jos jū rų mu zie jaus Ar­cheo lo gi jos sky riaus va do vas And rea sas Ols so nas sa kė, kad lo­bių ieš ko to jų pa teik tos nuo trau­kos jį suint ri ga vo, bet eks per tas abe jo jo, kad čia ga li bū ti kas nors sen sa cin ga.

Šo ni nio ma ty mo so na ras, ku­rį nau do jo lo bių ieš ko to jai, ne­lei džia nu sta ty ti, ob jek tas geo lo­gi nės ar ko kios nors ki tos kil mės. Be to, kaip tei gė A.Ols so nas, šis prie tai sas ga li per duo ti ne tiks­lų vaiz dą.

„Vis kas pri klau so nuo įvai rių ap lin ky bių. Tem pe ra tū ra, ban­ga vi mas, gy lis ir ki ti veiks niai ga li tu rė ti įta kos gau na mam vaiz dui“, – aiš ki no mu zie jaus eks per tas.

P.Lind ber gas su ti ko, kad vaiz­das nė ra ge riau sios ko ky bės, bet jis ke ti na grįž ti ir iš tir ti dug ną pa­va sa rį, kai jū ra bus ra mes nė. Tai ga na ri zi kin gas už siė mi mas ir la­bai bran gus, re tai at si per kan tis.

CNN inf.

Bal ti jos dug ne – mistinis ra di nys

Pa na šu mas: �� po�van�de�ni�nio�ob�jek�to�(nuotr.�viršuje)�for�ma�kai�kam�pri­me�na�G.Lu�ca�so�„Žvaigž�džių�ka�rų“�erd�vė�lai�vį�„Mil�len�nium�Fal�con“.�� CNN�nuo�tr.

11

sveikata@diena.ltRedaktorė Marijana Jasaitienė

sveikataVai kai la bai nori kvė puo ti, bet jiems trūks ta oroŠių vai kų na mai – tar si li go ni nė su ma­ža rea ni ma ci jos pa­la ta. Vai kai sun kiai kvė puo ja, ypač nak­tį. Ta da jiems gelbs­ti dirb ti nės plau čių ven ti lia ci jos apa­ra tas. Ki taip vai kai neaug tų. Net gi neiš­gy ven tų.

Pa de da: �� Ed�var�do�kam�ba�rys�ta�po�ma�ža�rea�ni�ma�ci�jos�pa�la�ta.�Kvė�pa�vi�mą�pa�leng�vi�nan�čios�apa�ra�tū�ros�vai�kas�ne�bi�jo�–�ži�no,�kad�su�ja�ne�trūks�oro.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Li ga la bai re taNe to li Vil niaus esan čio se Gri giš­kė se mū sų lau kia du ma ži ber­niu kai: ket ve rių me tų Mar ci nas ir še še rių su pu se Ed var das. Vai kų pa si di džia vi mas – ak va riu mas su spal vo to mis žu vy tė mis. Jie tik ir lau kia, ka da tą gro žy bę pa gir si me. Jau na šei ma – Iri na ir Pa ve las Koz­lovs kiai su vai kais ir Pa ve lo tė vais gy ve na nuo sa va me na me.

Ed var dui prieš me tus bu vo diag­no zuo ta mio pa ti ja – rau me nų silp­nu mas, ta čiau neaiš kios rū šies. To pa da ri nys – kvė pa vi mo ne pa kan­ka mu mas, ypač nak tį.

„Kai Ed var das už mie ga, jam už­de da me ant bur nos kvė pa vi mo kau kę. Apa ra tas duo da de guo nies tiek, kiek vai kui rei kia“, – paaiš ki­no I.Koz lovs ka ja.

Ma mos pa de da mas Ed var das pa­ten kin tas už si dė jo kau kę – štai kaip įdo miai jis at ro do! Ša lia ber niu­ko lo vos – ne tik dirb ti nės plau čių ven ti lia ci jos apa ra tas, bet ir keis­tas la ga mi nė lis. Ja me – ne šei mos mi li jo nai. „La ga mi nė lis“ pri jun­gia mas prie plau čių ven ti lia ci jos apa ra to tik tai ta da, kai vai ko sa vi­jau ta pa blo gė ja. Apa ra tū ros Ed var­das ne bi jo – ži no, kad su ja jam bus ge rai, ne trūks oro.

„San ta riš kių kli ni ko se gy dy to jai mums pa sa kė, kad Lie tu vo je to kia li ga ser ga me mes vie nin te liai“, – liūd nai pra ta rė vai ko tė vas P.Koz­lovs kis.

Neats pa rus vi siems vi ru samsKai Ed var das bu vo dvie jų sa vai­čių, jau ni tė vai pa ste bė jo, kad vai­ko rau me nys, ypač pe čių, silp ni, jis ne tu rė jo jė gų pa kel ti gal vos. Vai ko tė vai krei pė si į San ta riš kių neu ro­

lo gus. Maž daug nuo dve jų me tų vai kas pra dė jo sirg ti plau čių už de­gi mu. Li ga kar to jo si. Me di kai nu­sta tė, kad ber niu kui – lė ti nis de­guo nies ne pa kan ka mu mas.

Ed var das – le pus vai kas, neats­pa rus vi ru sams. Jam pa vo jin­giau sias lai kas – nuo lapk ri čio iki pa va sa rio, ta da daž nai ser ga vi ru­si nė mis per ša li mo li go mis.

„Pra si de da slo ga. Ed var das ne­tu ri jė gų iš šnypš ti, at si ko sė ti, to dėl

vis kas lei džia si že myn, bak te ri jos dau gi na si. Ta da pri si de da bron­chi tas, pa skui jis pe rei na į plau čių už de gi mą. Vai kui pra de da trūk ti de guo nies, – li gų ei gą nu pa sa ko­jo tė vas. – Jei gu lai ku to ne sus tab­dy si me, ga li bū ti blo gai.“

Pa gul dę Ed var dą mie go ti, kiek­vie ną nak tį tė vai prie jo pri jun­gia dirb ti nės plau čių ven ti lia ci jos apa ra tą. Ir būd rau ja – ste bi jo sa­vi jau tą.

„Apa ra tas pa ro do de guo nies ly­gį. Pa sie kus že miau sią ri bą duo da sig na lą. Ta da pa pil do mai pri jun­gia me de guo nį – tą „la ga mi ną“. To grie bia mės, kai Ed var das ser­ga. Da bar jam pa kan ka de guo nies tiek, kiek yra kam ba ry je“, – aiš ki­no vai ko tė vas.

Pa leng vi no vai ko gy ve ni mąUž tai, kad Ed var das tu ri vi są kvė­pa vi mo įran gą na muo se, jo tė vai

dė kin gi Kau no kli ni koms. Tu rint šią apa ra tū rą vai kas ga li gy ven­ti na muo se. Kai jos ne tu rė jo, ber­niu kas daž nai gu lė da vo San ta riš­kių kli ni ko se.

„Mums bu vo dvi išei tys: ar ba at­lik ti tra cheos to mą – vai kui įsta ty ti vamz de lį į tra chė ją ir pri jung ti prie ven ti lia ci jos apa ra to, ar ba nau do­tis dirb ti nės plau čių ven ti lia ci jos apa ra tu. Pir muo ju at ve ju vai kas vi są lai ką vaikš čio tų su tuo vamz­de liu. Ši tas apa ra tas, ku rį tu ri me, – ge res nė išei tis. Ir vai kui, ir mums“, – ti ki no P.Koz lovs kis.

Ši kvė pa vi mo apa ra tū ra Koz lovs­kių na muo se – tik ke li mė ne siai, bet vi si pa ju to, kad ji pa leng vi no ir vai ko, ir tė vų gy ve ni mą. Anks čiau, kai Ed var das su si rgda vo, va žiuo da­vo tie siai į li go ni nę – rea ni ma ci jos skyrių. Ten tė vai jam nuo mo da vo de guo nies kon cent­ra to rių.

Kai Ed var das už mie­ga, jam už de da me ant bur nos kvė pa vi mo kau kę. Apa ra tas duo­da de guo nies tiek, kiek vai kui rei kia.

12

antradienis, sausio 31, 2012

Medikai perspėja: šildytis alkoholiu pavojinga.12p.

12

sveikata

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Praė ju sį sa vait ga lį, ku ris bu vo šal­čiau sias šią žie mą, Aly tu je mi rė du smar kiai su ša lę žmo nės. Kau­ne to kių skau džių šal čio pa da ri­nių iš veng ti pa vy ko.

Kau ne sa vait ga lį grei to sios me­di ci nos pa gal bos pri rei kė trims gy ven to jams: vie nas nu ša lo ko­jų pė das, du pa ty rė bend rą kū no at ša li mą. Vie na iš nu ken tė ju sių­jų bu vo ne blai vi mo te ris.

„Šal čiams, ypač stai giems, rei­kia pa si ruoš ti. Kai lau ke spei gas, iš

na mų pa tar ti na ei ti tik esant nea ti­dė lio ti niems rei ka lams“, – per spė­jo Kau no kli ni kų Sku bios pa gal bos sky riaus va do vas Kęs tu tis Sta šai tis.

Pa si tei ra vus, kaip ne su šal ti, jei rei kia ei ti į dar bą ar par duo tu vę mais to pro duk tų, K.Sta šai tis pa­brė žė šil tos ava ly nės svar bą.

„Ava ly nė tu ri bū ti žie mi nė, sto­ru pa du. Tu riu di de lį pra šy mą – ap lan ky ti ir pa si rū pin ti vie ni šais vy res nio am žiaus žmo nė mis. Jei to kiems žmo nėms pa si da rys blo­ga, jie ne ga lės pa si rū pin ti sa vi mi“, – sa kė me di kas.

Pa sak gy dy to jo, žie mą la bai grei tai nu šą la ran kos ir ko jos.

Tai gi bū ti ni ne tik šil ti ba tai, bet ir šil tos, ge riau sia vil no nės, pirš­ti nės, ke pu rė, ša li kas. Itin rū­pes tin gai rei kia sau go ti nuo šal­čio vai kus.

Suau gu sie siems per šal čius la­bai klas tin ga var to ti al ko ho lį, nes iš gė ręs al ko ho li nių gė ri mų žmo­gus pra ran da nuo vo ką. K.Sta­šai čio tei gi mu, ne de rė tų šil dy­tis ne tik al ko ho liu, bet ir karš tu van de niu, jei jau čia me, kad ran­kos ar ko jos nu ša lo. Pir miau sia rei kia su šil ti kam ba rio tem pe ra­tū ro je, už si mau ti šil tas ko ji nes. Žie mą rei kia val gy ti šil tą mais tą, ger ti šil tą ar ba tą.

Pri­va­lo­mo­jo­svei­ka­tos­drau­di­mo­ta­ry­ba­pri­ta­rė­koch­lea­ri­nio­imp­lan­to,­BA­HA­įsrie­gia­mo­jo­kau­li­nio­imp­lan­to,­vi­du­ri­nės­au­sies­klau­sos­sis­te­mos­ir­at­sar­gi­nio­šių­me­di­ci­nos­pa­gal­bos­prie­mo­nių­pro­ce­so­riaus­įsi­gi­ji­mo­iš­lai­dų­kom­pen­sa­vi­mui­iš­Pri­va­lo­mo­jo­svei­ka­tos­drau­di­mo­fon­do­biu­dže­to.­Svei­ka­tos­ap­sau­gos­mi­nist­rui­pa­tvir­ti­nus­šį­pro­jek­tą,­iš­biu­dže­to­bū­tų­kom­pen­suo­ja­mi­dvie­jų­ti­pų­imp­lan­tai.­Pir­mo­jo­ti­po­imp­lan­to­kai­na­su­da­ry­tų­88­tūkst.­li­tų,­ant­ro­jo­ti­po­–­75,772­tūkst.­li­tus.­Šiuo­me­tu­koch­lea­ri­nio­imp­lan­to­ba­zi­nė­kai­na­su­da­ro­54,1­tūkst.­li­tų,­to­dėl­pa­cien­tams­ten­ka­pri­mo­kė­ti.

Vil­niu­je­už­re­gist­ruo­tas­su­si­rgi­mas­re­ta­li­ga­–­lis­te­rio­ze.­Tai­ūmi­bak­te­ri­nė­in­fek­ci­ja,­pa­si­reiš­kian­ti­karš­čia­vi­mu,­rau­me­nų,­są­na­rių,­pil­vo­skaus­mais,­vi­du­ria­vi­mu­ir­sep­siu.­Li­gos­su­kė­lė­jams­pa­te­kus­į­ner­vų­sis­te­mą,­su­stings­ta­spran­das,­su­trin­ka­pu­siaus­vy­ra,­ga­li­pra­si­dė­ti­trau­ku­liai.­Nėš­čio­sioms­lis­te­rio­zė­ga­li­bū­ti­per­si­lei­di­mo,­vai­siaus­mir­ties­prie­žas­tis.­Vil­niaus­vi­suo­me­nės­svei­ka­tos­cent­ro­duo­me­ni­mis,­už­si­kre­čia­ma­var­to­jus­lis­te­ri­jo­mis­už­terš­to­ne­pas­te­ri­zuo­to­pie­no,­sū­rio,­ke­pe­nų­pa­šte­to,­paukš­tie­nos,­grei­to­jo­mais­to­pro­duk­tų.­Už­sik­rės­ti­ga­li­ma­ir­nuo­ne­plau­tų­dar­žo­vių.

Už klaU sos imp lan tUs pri mo kė ti ne rei kės

pro dUk tUo se ga li ty ko ti re ta li ga

„Da bar, jei gu kas, taip pat vyks ta me į rea ni ma­

ci jos skyrių, bet jau su sa vo apa ra­tū ra. Nie kur iš na mų be jos neiš va­žiuo ja me“, – sa kė Iri na.

Ed var dui dėl ne ga lios per mė ne sį ski ria ma apie 1 000 li tų pa šal pa.

„Šis neį ga lu mo ly gis nu sta ty tas tik tai me tams, nors li ga yra ne pa­gy do ma. Vai ką nuo vi ru sų sau go­me kaip sa vo akį, nes jo or ga niz mas silp nas, grei tai per šą la. Rau me nis rei kia nuo lat sti mu liuo ti ma sa žais, svei ka tą stip ri na me sa na to ri jo je. Taip ir iš tirps ta tas tūks tan tis“, – var di jo ber niu ko mo ti na.

Maistui Ed var das nė ra iš ran kus, val go vis ką, ta čiau ape ti tu ne pa si­žy mi.

Ber niu ko tė vas P.Koz lovs kis dir­ba elekt ri ku bend ro vė je „Vil niaus van de nys“, mo ti na – siu vė ja. Vil­niu je pa gal pro fe si ją ji dir bo prieš Ed var do gi mi mą, pa skui į dar bą ne grį žo. Anot mo ters, tu rint to kį

Vai kai la bai nori kvė puo ti, bet jiems trūks ta oro

Gy ve ni mas: ­� Iri­na­ir­Pa­ve­las­Koz­lovs­kiai­su­vai­kais­gy­ve­na­Gri­giš­kė­se.­Ed­var­dui­(ant­tė­vo­ke­lių)­prieš­me­tus­bu­vo­diag­no­zuo­ta­neaiš­kios­rū­šies­mio­pa­ti­ja,­su­kė­lu­si­kvė­pa­vi­mo­ne­pa­kan­ka­mu­mą.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

11

Re cep tai: ­� tam,­kad­lau­ke­ne­su­šal­tu­mė­te,­au­ki­tės­tru­pu­tį­per­di­de­lius­ba­tus,­pa­si­tep­ki­te­vei­dą­rie­biu­kre­mu­ir­ne­sto­vė­ki­te­vie­to­je.­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Šal tis ža da stip rė ti. Kaip ap si sau go ti?Vė jas stip ri na šal tį

Kuo že mes nė oro tem pe ra tū ra, �tuo di des nį po vei kį jai da ro vė jas. Jei spau džia 30 laips nių šal tu kas, o vė jas sie kia 3 met rus per se kun­dę, ju ti mi nė tem pe ra tū ra ga li bū ti net apie 39 laips nius.

Jei tem pe ra tū ra svy ruo ja nuo 0 �iki 10 laips nių šal čio, rei kia kur kas stip res nio vė jo, kad bū tų di de lis skir tu mas tarp ob jek ty vios ir ju ti­mi nės tem pe ra tū ros.

Pa vyz džiui, jei yra 5 laips niai šal­ �čio, o vė jas – 10 met rų per se kun dę, ju si me 14 laips nių šal tį.

Jei vė jas sieks tik 4–6 met rus per �se kun dę, jau sis apie 10–12 laips nių šal čio.

Esant 15 laips nių šal čio, o vė jui �– 20 met rų per se kun dę, jau sis 20 laips nių šal tis.

Ne rei kia į mo kyk lą

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja pri­me na, kad smar kiai at ša lus orams moks lei viams ga li ne vyk ti pa mo­kos. Tem pe ra tū rai nu kri tus iki 20 laips nių šal čio, pa mo kos ga­li bū ti neor ga ni zuo ja mos vi sų ti­pų bend ro jo la vi ni mo mo kyk lų pir mo se–penk to se kla sė se. At ša­lus iki 25 laips nių, pa mo kos ne­vyks ta šeš tų–dvy lik tų kla sių mo­ki niams bei bend rą jį la vi ni mą tei­kian čių pro fe si nių mo kyk lų moks­lei viams.

Ak men li gės prie puo lio ge riau ne lauk tiJus tė Ki bu ry tė

„Į gy dy to jus krei piau si vi sai dėl ki­tų svei ka tos pro ble mų. Su ži no jau, kad ser gu tul žies pūs lės ak men li­ge. Ne jau čiau jo kių skaus mų, to dėl diag no zė šo ki ra vo. Bu vau įsi ti ki­nu si, kad ak me nys vi suo met su ke­lia skaus mą“, – pa si guo dė 49­erių Onu tė P. Va di na si, mums trūks ta ži nių apie šią li gą. Jų su tei kia chi­rur gas Alf re das Son gai la.

– Ar tul žies pūs lės ak men li gė gali nerodyti jo kių simp to mų?– Šia li ga ser ga apie 20 pro c. vi­sų suau gu sių gy ven to jų, iš jų 70–

80 pro c. ne jau čia jo kių simp to­mų. Il gai niui vis di dė ja ti ki my bė, kad at si ras skaus mų, o kar tu ir ak men li gės komp li ka ci jų. Jos iš si­vys to maž daug kas šeš tam pa cien­tui. Ak me nų daž niau siai ran da ma at lie kant pil vo or ga nų echos ko pi ją dėl ki tų prie žas čių.

– Ko kios tos komp li ka ci jos? Ar jos grės min gos?– Daž niau sia – tul žies pūs lės už­de gi mas. Jo lai ku ne gy dant, tul žies pūs lė ga li pra kiur ti, iš si vys ty ti pil­vap lė vės už de gi mas, me di kų ter­mi nu – tul ži nis pe­ri to ni tas.

Mo der nu: ­� ak­men­li­gės­ope­ra­ci­ja­nė­ra­su­dė­tin­ga,­daž­niau­siai­tul­žies­pūslė­pa­ša­li­na­ma­per­ke­lias­ma­žas­sky­lu­tes.­ Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuo­tr. 15

antradienis, sausio 31, 2012

13

sveikata

Me­di­kai­tvir­ti­na,­kad,­pa­ki­lus­kū­no­tem­pe­ra­tū­rai,­ne­rei­kia­sku­bė­ti­ger­ti­ją­ma­ži­nan­čių­vais­tų.­Vai­kams­jie­bū­ti­ni,­kai­yra­38,5­ir­dau­giau­laips­nių.­Jei­tem­pe­ra­tū­ra­ma­žes­nė,­bet­vai­kas­mie­guis­tas,­apa­tiš­kas,­ne­no­ri­ger­ti­skys­čių,­ga­li­bū­ti,­kad­gy­dy­to­jai­pa­tars­ją­ma­žin­ti.­Ne­rei­kia­vai­ko­gir­dy­ti­tem­pe­ra­tū­rą­ma­ži­nan­čiais­vais­tais,­kai­ji­sie­kia­tik­37,2–37,5­laips­nio.­To­kia­tem­pe­ra­tū­ra­–­or­ga­niz­mo­at­sa­kas­į­in­fek­ci­jos­su­kė­lė­ją­–­vi­ru­są­ar­bak­te­ri­ją.­To­kiu­at­ve­ju­li­go­niui­ga­li­pa­dė­ti­ar­ba­ta,­jos­pa­pil­do­mai­rei­kia­iš­ger­ti­iki­lit­ro­per­die­ną.­Su­ne­rim­ti­bū­ti­na,­kai,­be­tem­pe­ra­tū­ros,­kan­ki­na­ko­su­lys,­sun­ku­kvė­puo­ti.

Me­di­kai­per­spė­ja:­jei­gu­de­ši­nės­ir­kai­rės­ran­kos­krau­jos­pū­džiai­ski­ria­si,­žmo­gus­ga­li­tu­rė­ti­rim­tų­svei­ka­tos­pro­ble­mų,­skel­bia­BBC.­Jei­gu­sis­to­li­nio­krau­jos­pū­džio­skir­tu­mas­abie­jo­se­ran­ko­se­su­da­ro­bent­10­gyv­si­dab­rio­stul­pe­lio­mi­li­met­rų­(mmHg),­pa­cien­tas­ri­zi­kuo­ja­su­si­rgti­pe­ri­fe­ri­ne­krau­ja­gys­lių­li­ga.­Jei­gu­krau­jos­pū­džio­skir­tu­mas­su­da­ro­15­mm­Hg,­žmo­gus­net­70­pro­c.­la­biau­ri­zi­kuo­ja­mir­ti­nuo­šir­dies­li­gos­ir­60­pro­c.­–­nuo­ki­tų­li­gų,­kons­ta­tuo­ja­ty­ri­mo­au­to­riai.­Eks­per­tų­tei­gi­mu,­kol­kas­per­anks­ti­ver­tin­ti­nau­jau­sio­ty­ri­mo­re­zul­ta­tus.

Ka­da­gerti­vaistus­nuo­­padidėjusios­Kūno­tem­pe­ra­tū­ros?

reiKia­matuotis­abie­jų­­ran­Kų­Krau­jos­pū­dį

Ri man tas Kė va lasLie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to Vai kų li gų kli ni kos va do vas

Vie nos pa grin di nių lė ti nį kvė pa vi mo ne pa kan ka­mu mą sukeliančių ligų – ner vų ir rau me nų at ro fi­

nės li gos. Jos ge ne tiš kai pa vel di mos. Prog re suo jant šioms li goms vai kai ne­ga li kvė puo ti, nes su ny ksta kvė puo ja­mie ji rau me nys. Dėl to, kad su nyks ta ko jų rau me nys, li go niai ne ga li vaikš­čio ti. Kai su nyks ta ran kų rau me nys, jie ne ga li sa vęs ap si tar nau ti. Išsivys­čius kvė pa vi mo ne pa kan ka mu maui žmo gų ga li iš tik ti mir tis. Jau prieš še­še rius me tus to kiems vai kams pra dė­jo me įkur ti rea ni ma ci jos palatą na mų są ly go mis. Jų gy ve ni mas pra tę sia mas tai kant dirb ti nę plau čių ven ti lia ci ją – nau do jant apa ra tą. Ir tai at lie ka ma na­muo se. Vie na pir mų jų mū sų pa cien čių taip sėk min gai gy ve na sep tin ti me tai ir yra pa ra šiu si net tris kny gas. To kie vai kai – pui kiai in te lek tua liai iš si vys­tę, ne pap ras tai pro tin gi. Mi nė ta mer­gi na jau suau gu si, bet mes ją vis dar prižiūrime, nes au gi no me nuo paaug­lys tės. Anks čiau mi nė tiems vai kams ta li ga jau tiek bu vo pro gre sa vu si, kad jiems bu vo at lik ta tra cheos to ma – įves­tas vamz de lis į tra chė ją ir pri jun gia ma prie nuo la ti nės ven ti lia ci jos ir ven ti­liuo ja ma 24 va lan das per pa rą. Ed var­dui Koz lovs kui ir Nag liui iš Pa ne vė žio – pir mą kar tą Lie tu vo je pri tai kė me dirb ti nės plau čių ven ti lia ci jos apa ra­tą. Jie už si de da spe cia lią kau kę ir, kai už mie ga, pri jun gia mi prie to apa ra to ir ga li kvė puo ti. Ner vų ir rau me nų at ro­fi ja ser gan čio E.Koz lovs kio rau me nys die ną, kai vai kas žva lus, už tik ri na nor­ma lų kvė pa vi mą. Ta čiau nak tį jo kvė­pa vi mas yra ne pa kan ka mas, kau pia si ang lies dvi de gi nis, ir li go nis ap nuo di­ja mas. Tai – di džiu lė ri zi ka, kad vai ką ga li iš tik ti ko ma. Nag lis bu vo ope ruo­tas dėl gal vos sme ge nų aug lio. Po ope­ra ci jos nak tį jo kvė pa vi mas ta po ne pa­kan ka mas. Tai – vi sai ki ta kvė pa vi mo ne pa kan ka mu mo prie žas tis.

KomentarasVai kai la bai nori kvė puo ti, bet jiems trūks ta oro

silp ną vai ką tie siog neį ma no ma ei­ti į dar bą, nes sū naus ne ga li ma pa­leis ti iš akių.

Kai vi si iš sku ba į dar bus, Iri na vie na tvar ko si na muo se ir pri žiū ri vai kus. Jau na šei ma be veik nie kur nei šei na. Ar toks gy ve ni mas jiems – sun ki naš ta?

„Kas jau duo ta, tą rei kia ne šti“, – pa pras tai at sa ko Iri na.

Li go ni nė je bū tų sun kuNe rin ga iš Pa ne vė žio ne bu vo to­kia at vi ra kaip I. ir P.Koz lovs kiai. Mo te ris sa kė sau gan ti sa vo sū naus – 7­erių Nag lio pri va tu mą ir ne­ga lin ti per ne lyg per ženg ti at vi ru­mo ri bų.

„Konk re čią prie žas tį, ko dėl sū­nui iš si vys tė kvė pa vi mo ne pa kan­ka mu mas, sun ku nu sta ty ti. Tai – on ko lo gi nės li gos, jos gy dy mo spin du li ne te ra pi ja pa da ri nys. Ji iš ryš kė jo vai kui au gant, nes bu vo pa lies tos gy vy biš kai svar bios zo­nos. Nag liui bu vo ope ruo tas gal­vos sme ge nų aug lys“, – te pa sa kė mo ti na.

Su dė tin ga ope ra ci ja ber niu kui bu vo at lik ta prieš ket ve rius su pu­se me tų. Aki vaiz dūs vai ko kvė pa­vi mo su tri ki mai iš ryš kė jo be veik prieš me tus.

Dirb ti nės plau čių ven ti lia ci jos apa ra tą Nag lis tu ri be veik pus­me tį. Mo ti na pa ten kin ta – prie­

tai sas jos sū nui pa de da kvė puo ti. Bū na lai ko tar pių, kai vai kas mie­go da mas ne kvė puo ja. Di džiu lis pranašumas, kad to kia apa ra tū ra jis ga li nau do tis na muo se ir ne­rei kia, pa blo gė jus svei ka tai, va­žiuo ti į li go ni nę.

„Juk kiek vie nas žmo gus na muo­se jau čia si lais viau. Čia Nag lis ga li žais ti, skai ty ti, mo ky tis, pas jį ga li atei ti drau gų, – džiau gė si mo ti na. – Bū ti li go ni nė je ne tik vai kui, bet ir man bū tų la bai sun ku.“

Nag lis – pir mo kas, mo ko si mo­kyk lo je su svei kais vai kais.

Iš ra dė jas ver tas pa mink loVil nie tė Lau ra Vil ki nie nė, kaip ir Ed var do bei Nag lio ma mos, kiek­vie ną lais vą mi nu tę ski ria sū nui slau gy ti. Jos sep ty ne rių Ig nui – įgim ta rau me nų mio pa ti ja.

„Jo rau me nys – silp ni, jis sun­kiai vaikš to, sun kiau nei Koz lovs­kių sū nus. Ki ta ver tus, jo kvė pa vi­

mo pro ble mos – ma žes nės. Gal būt dėl to, kad mums pa vy ko iš veng­ti tų plau čių už de gi mų? – svars tė mo ti na. – Dirb ti nės plau čių ven­ti lia ci jos apa ra to mums dar ne rei­kia, bet da ro me ty ri mus. Už sie ny­je to kie vai kai nuo me tų dve jų jau gau na tuos apa ra tus.“

Jos sū nus tu ri ki tą, va di na mą­jį at si ko sė ji mo, apa ra tą. Anot mo­ti nos, šis prie tai sas pa de da vai kui tap ti vi sa ver čiu žmo gu mi.

„Ig nas leng viau įvei kia vi ru sus. Nau do da ma sis tuo apa ra tu jis at­si ko si, ga li gy ven ti be an ti bio ti kų, – džiau gė si Lau ra. – Tam žmo gui, ku ris iš ra do at si ko sė ji mo apa ra tą, ga li ma pa sta ty ti pa mink lą.“

L.Vil ki nie nės sū nui nau do tą at­si ko sė ji mo apa ra tą drau gai par ga­be no iš Jung ti nių Ame ri kos Vals ti­jų. Jis kai na vo 5 tūkst. li tų, o nau ji kai nuo ja apie 20 tūkst. li tų.

Anot pa šne ko vės, lai ky ti vai ką rea ni ma ci jo s skyriuje ir mo kė ti už lo va die nius ga li at siei ti bran giau. Na muo se vai kas iš gy ve na pa de­dant mo der niai apa ra tū rai.

„Tas apa ra tas – kaip dul kių siurb lys. Vis ką iš siur bia iš plau­čių“, – pa ly gi no mo te ris.

L.Vil ki nie nė pa lan kiai įver ti no Lie tu vos ser gan čių jų ge ne ti nė mis ner vų ir rau me nų li go mis aso cia­ci ją „Srau ni ja“ (in ter ne to ad re sas www.srau ni ja.lt). Juk la bai sun­ku su ži no ti, iš siaiš kin ti apie re tas li gas, jų gy dy mą, gau ti rei kia mos apa ra tū ros.

„Žmo nės apie tai ma žai ži no, – sa kė pa šne ko vė. – La biau ak cen­tuo ja mos daž nes nės li gos, o tos re tos – kaip naš lai tės. Net ir pa tys gy dy to jai mi ni, kad trūks ta in for­ma ci jos. Ži nai, kad yra daug gy dy­to jų neu ro lo gų, bet ku rie spe cia­li zuo ja si bū tent gy dant ner vus ir rau me nis, neaiš ku. No rė tų si ir to, ir ano pa klaus ti, bet ne ži nai, ku rio gy dy to jo klaus ti.“

Bū na lai ko tar pių, kai vai kas mie go da­mas ne kvė puo ja. Di džiu lis pranašu­mas, kad to kia apa ra tū ra jis ga li nau do tis na muo se.

Gy ve ni mas: ­� Iri­na­ir­Pa­ve­las­Koz­lovs­kiai­su­vai­kais­gy­ve­na­Gri­giš­kė­se.­Ed­var­dui­(ant­tė­vo­ke­lių)­prieš­me­tus­bu­vo­diag­no­zuo­ta­neaiš­kios­rū­šies­mio­pa­ti­ja,­su­kė­lu­si­kvė­pa­vi­mo­ne­pa­kan­ka­mu­mą.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

antradienis, sausio 31, 2012

14

sveikata

Re cep tas: �� R.Bal�se�vi�čie�nė�ti�ki�na,�kad�ge�ra�sa�vi�jau�ta�sly�pi�mais�to�de�ri�ni�me�ir�svei�ko�je�gy­ven�se�no�je.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Pasveiko pavargusi nuo gydymoLi gų iš se kin ta me di­kų pa cien tė at si sa­kė che mi nių vais­tų. Šian dien žiū rint į ener gi ja trykš tan čią sep tin tą jį de šimt­me tį įpu sė ju sią mo­te rį sun ku pa ti kė­ti, kad dau giau nei prieš 20 me tų ji vos pa vaikš čio jo.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@diena.lt

Il gas li gų są ra šasPa gal iš si la vi ni mą bio lo gė-che mi-kė Re gi na Bal se vi čie nė sa vo gy ve-ni mą skirs to į du eta pus – įpras to li go nio ir gy ve ni mą be vais tų. Pas-ta ra sis trun ka jau per 20 me tų.

Įvei ku si ne vie ną sun kią li gą mo-te ris sa vo pa tir tį iš lie jo kny go je. Už sko lin tus pi ni gus iš leis tas lei di nys su lau kė net še šių pa kar to ti nių lei-di mų.

Nors Re gi nos vai kys tės na muo-se nie ko ne trū ko, ta čiau ji bu vo li-go tas vai kas. Nuo pat ma žens ją var gi no ma žak rau jys tė, au sų li-gos. Vė liau, suau gus, pri si dė jo os teo chond ro zė, nuo la ti nis nuo-var gis, gal vos skaus mai, mig re-nos prie puo liai, iš si klai pė ran kų pirš tai. Šį li gų są ra šą Re gi na ga-lė tų pra tęs ti.

Ga liau siai gy dy to jai nu sta tė ve-ge ta ci nę dis to ni ją. Mo te ris jau-tė nuo la ti nę įtam pą, trū ko ener-gi jos, var gi no gal vos ir spran do skaus mai, dep re si nės nuo tai kos, svai go gal va. Ji ne ga lė jo nor ma liai vaikš čio ti.

Re gi na bi jo jo bū ti vie na ar va-žiuo ti vie šuo ju trans por tu. Kai kar tą ją pa gul dė į li go ni nę, mo te-ris bu vo taip nu si lpu si, kad ją ve-žio jo neį ga lio jo ve ži mė ly je.

Ne be ser ga net slo gaLi gos R.Bal se vi čie nę per se kio jo iki 45 me tų, kol pa var gu si nuo ne si-bai gian čio gy dy mo ji nu spren dė pa dė ti taš ką ir keis ti mąs ty mą.

„At si sa kiau vais tų, mais to pa-pil dų, pa kei čiau mi ty bą ir pra dė jau mankš tin tis“, – pa pras tą pa ge rė-ju sios svei ka tos pa slap tį at sklei dė mo te ris.

R.Bal se vi čie nė dau giau nei 10 me tų ne ser ga slo ga ar ki to mis li-go mis. Jos stu bu ras bei kū nas ta-po ge ro kai lanks tes ni nei prieš ke-lis de šimt me čius.

Ro dy da ma ran kas mo te ris pa de-monst ruo ja, kaip, pa kei tus mi ty-bą, iš si tie si no bu vę iš si klai pę ran-kų pirš tai. Paš ne ko vė juo ka vo, kad jau čia si ge ro kai jau nes nė, nei ro do pa se įra šy ta da ta.

Svei ka gy ven se na Re gi nai ta-po įprasta. Jos pa si klau sius su by ra nuo sta ta, kad bū ti svei kam rei ka-

lau ja mil ži niš kų pa stan gų ir sa vęs ri bo ji mo.

Pir me ny bę tei kia sul timsR.Bal se vi čie nė da bar di des nį dė-me sį ski ria pro fi lak ti kai – ry tais ge ria pa čios pa si ga min tą kiaul pie-nių trauk ti nę. Šia me gė ri me esa ma ga na daug krau ja gys les stip ri nan-čio le ci ti no.

Kiaul pie nių trauk ti nę ji vė liau pa-kei čia sa vo mėgs ta mu ber žų pum-pu rų nuo vi ru, ge ri nan čiu me džia gų apy kai tą. Bio lo gė-che mi kė pa sa-ko jo, kad tai pa de da nuo skaus mo, mal ši na už de gi mus. Vai kams ber žų pum pu rų duo da kaip ho meo pa ti nį vais tą nuo per ša li mo li gų.

Ber žų pum pu rų nuo vi ras esą pui kiai tin ka ir paaug liams, vargs-tan tiems dėl jau nat vi nių spuo gų. Su vil gy tu nuo vi re tam po nėliu siū-lo ma pa tep ti vei dą.

Re gi na daž nai iš si ver da cho les-te ro lį ma ži nan čios asiūk lių ar ba-tos. Iš sa vo val gia raš čio ji nė ra iš-brau ku si ir ka vos.

Svei kuo lė gi na si ne san ti žo li nin-kė, pa ti pa žįs ta vos ke lis vais tin ius au ga lus.

Van denį var to ja sai kin gai. Nors jo gai pa ta ria at si ger ti kas pus va-lan dį, ji van dens gurkš te lėja, kai pri si me na. Mo te ris pir me ny-bę tei kia sul tims ir dar žo vėms. Ji ren ka si to kias, iš ku rių ga lė-tų gau ti dau giau nau dos: cu ki-ni jas, mo liū gus, ko pūs tus, mor-kas ir sa lie rus.

Bal ko ne nuo anks ty vo pa va sa-rio Re gi na už siau gi na kiaul pie-nių. Tad jo mis paį vai ri na sa vo val gia raš tį.

Svarbu mokėti džiaugtisR.Bal se vi čie nės šal dy tu ve įma no-ma ras ti daug iš spaus tų ir ku be liais su šal dy tų kiaul pie nių, per tra žo lių ir kra pų sul čių. Pas ta rą sias ji ypač ver ti na. Mat kra pų sul tys pa gy vi-na de guo nies apy kai tą or ga niz me bei su tei kia ener gi jos, ge ri na re gė-ji mą, o štai pet ra žo lių sul tys stip-ri na imu ni te tą.

„Už sa vo svei ka tą la biau siai esu dė kin ga ža lios spal vos la pams“, – ti ki no pa šne ko vė.

40 me tų skai čiu si su aki niais Re-gi na prieš ke le rius me tus nu ste bi-no akių li gų gy dy to ją – jos re gė ji-mas bu vo idea lus.

Pie tus svei kuo lė pra de da nuo sa-lo tų su alie ju mi. Ne kar tą įsi ti ki no, kad jei gu jų ne su val go, jau čia si ne-kaip. Prie bet ko kių pa tie ka lų, net troš kin tų dar žo vių, ji sten gia si su-val gy ti ką nors ža lio.

„Ža lias mais tas nu rūgš ti na gy-vu li nį mais tą, ku rio daug var to-jant su si da ro pui ki ter pė pik ty bi-nėms ląs te lėms“, – pri dū rė ji.

R.Bal se vi čie nė iš sa vo val gia raš-čio iš brau kė mė są. Nors pa ban dė pa ra gau ti la ši nu kų, ta čiau or ga niz-mas pa ts at me tė. Tie sa, pa šne ko vė įspė ja, kad rei kia mo kė ti bū ti ve ge-ta ru – prie šin gu at ve ju gre sia li ga.

Per su si ti ki mus su skai ty to jais mo te ris su lau kia klau si mų, ar ne-bi jan ti bū ti ve ge ta re. Mat šie esą gy ve na trum piau. Re gi na tei gia,

Kaip iš gy dy ti pū li nius ar vo tis

Ka va ma le su mal ti pe ly ną, mil te­lius su mai šy ti su šil tu van de niu ir už tep ti ko še le skau da mą vie tą. Pra­dė jus tvink čio ti tvars tį nuim ti, pa­skui vėl už dė ti. Pe ly nai pui kiai vis­ką iš trau kia. Vo ties vie tą pa skui pa­bars ty ti sau sais pe ly nų mil te liais, ku rie už ker ta ke lią to les niam ne­šva ru mų kau pi mui si. Pe ly nų ga li­ma įsi gy ti ir vais ti nė je.

Kam tin ka pe ly nai

Pe ly nai – pui kūs an ti bio ti kai, tin ka­mi pa bars ty ti žaiz doms. Šio au ga­lo mil te liai, už pil ti šil tu van de niu, bū na veiks min gi per si val gius ar su val gius ką nors ne tin ka mo, pa­de da nuo už kie tė ju sių vi du rių ar pil vo pū ti mo. Pe ly nai va lo krau ją, var to ja mas gy dant ke pe nų ir tul­žies, per ša li mo li gas. Ši žo lė re ko­men duo ja ma tiems, ku rie bur no­je jau čia py ki ni mą ar kar tu mą. Ta­čiau šios vais ta žo lės ne ga li ma il­gai var to ti.

kad sta tis ti nių duo me nų apie tai nė ra. Bet juo kais pri du ria, kad na-tū ra laus pro duk to var to ji mo ter-mi nas trum pes nis.

„Svar biau sia kuo il giau gy ven-ti džiaugs me“, – re cep tą at sklei-džia ve ge ta rė.

Spor tuo ja prie te le vi zo riausRe gi na ry tą pra de da nuo kont ras-ti nio du šo. Spor tas, ju dė ji mas, jo ga – sa vo žva lu mo pa slap tį at sklei džia pa šne ko vė. 66 me tų mo te ris ne sle-pia, kad kas dien sa vęs ne prie var-tau ja – kar tais mankš tos ar jo gos pra ti mus pa da ro per pen kias ar 10 mi nu čių, žiū rė da ma te le vi zo rių.

Šiek tiek mo kyk lo je dar dir ban ti R.Bal se vi čie nė juo kau ja, kad prieš pa mo kas pra si de da kon sul ta ci jos – mo ki niai tei rau ja si, ką daryti, kad pagerėtų sveikata, o mer gi nos do-mi si, kaip iš sau go ti gra žią fi gū rą.

Ser gan tie siems au sų, bron chų, plau čių li go mis ir ast ma bio lo gė-che mi kė ge riau pa ta ria at si sa ky ti pie no pro duk tų. Pie no ga li ma duo-ti ne bent ma žiems vai kams.

„Pie no pro duk tai ap sun ki na glei vių pa si ša li ni mą, nuo ku rių or-ga niz mas įpras tai ap si va lo per slo-gą, at si ko sė ji mą“, – paaiš ki no ji.

R.Bal se vi čie nė taip pat pa ta-ria val gy ti kuo ma žiau per dirb tų pro duk tų, iš val gia raš čio iš brauk-ti sal du my nus, cuk rų ar ba tai var-to ti la bai ma žo mis do zė mis. Pa sak jos, cuk rus ap sun ki na kal cio į si sa-vi ni mą.

Kar tą per sa vai tę – iš kro vos die na. Re gi na ti ki na, kad ne jau-čia jo kio dis kom for to. Po ba da-vi mo bū ti na at sar giai grįž ti prie įpras to mais to. Tik ki tos die nos pa va ka rę ji su val go ko šės ar vir-tų pa tie ka lų.

Į kny gą su gul džiu si vi są sa vo pa-tir tį, kaip iš si gy dy ti sun kias li gas, Re gi na jau gal vo ja apie ant rą ją. Jo je at si spin dė tų ir ki tų žmo nių, be si-va do vaujančių jos pa ta ri mais, pa-tir tis.

R.Bal se­vi čie nė sa vo gy­ve ni mą skirs to į du eta pus – įpras to li go nio ir gy ve ni mą be vais tų. Pas ta ra­sis trun ka jau per 20 me tų.

antradienis, sausio 31, 2012

15

sveikata

Prekybos centras

ASIApaskelbė didįjį žieminių prekių

IšPARDAVIMąavalynei – nuo • 20 iki 50 %

kailiniams ir striukėms – iki • 40 %megztiniams – iki • 30 % nuolaida

Mus rasite prekybos miestelyje urMas, „Žalioje galerijoje“, 8 salėje

Ak me nė liams iš tul­žies pūs lės pa te kus į

tul žies la ta kus, li ga ga li komp li­kuo tis pū lin gu la ta kų už de gi mu ir gel ta. Šioms li goms bū din gi la bai stip rūs skaus mai, aukš ta tem pe­ra tū ra ir šaltk rė tis. Pa gels ta akių bal ty mai.

Dar vie na komp li ka ci ja – ūmi­nis ka sos už de gi mas. Jo po žy miai – la bai stip rus juo sian tis skaus­mas vir šu ti nė je pil vo da ly je, gau­sus vė mi mas. Abiem at ve jais grės mė pa cien to svei ka tai la bai di de lė. Pas ta ro sios komp li ka ci jos ar ba tul žies pūs lės vė žys tu ri di­džiau sią įta ką mirš ta mu mui nuo tul žies pūs lės ak men li gės.

– Kaip iš veng ti šių akmenligės komp li ka ci jų?– Ma no pa ta ri mas – re gu lia­riai tik rin tis svei ka tą. Iš si vys čius komp li ka ci joms, gy dy mas daug sun kes nis ir il ges nis. Rei kia ne pa­mirš ti, kad tul žies la ta kų komp li­ka ci jos gy do mos tik ap skri čių ly gio li go ni nė se. Tik li go nis, ku riam jau diag no zuo ta ak men li gė, tu ri priim­ti spren di mą, ką da ry ti: ope ruo tis ar lauk ti li gos simp to mo – skaus­mo. Pa si tar ki te su spe cia lis tais, ku riais pa si ti ki te, ir ge rai ap mąs­ty ki te vi sus „už“ ir „prieš“.

– Ar su dė tin ga ak men li gės ope ra ci ja?– Da bar daž niau siai at lie ka ma la­pa ros ko pi nė ope ra ci ja. Po jos be­veik 100 pro c. iš gy ja ma, iš si vys to

la bai ne daug komp li ka ci jų, o apie 90 pro c. at ve jų ne bū na jo kių poo­pe ra ci nių su tri ki mų. Po ope ra ci jos jau ki tą die ną pa cien tas iš lei džia­mas na mo. Silp nu mas ir ne di de lis skaus mas pa pras tai iš nyks ta po 7–10 die nų. Ypa tin gų ap ri bo ji mų po ope ra ci jos nė ra – pa cien tas ga­li dirb ti vi sus įpras tus dar bus, iš­sky rus sun kes nius fi zi nius.

– Ope ruo jant pa ša li na mi ne tik ak me nys, bet ir vi sa tul­žies pūs lė. Ar tai ne kei čia gy­ve ni mo bū do, mi ty bos?– Per tul žies pūs lės ak men li­gės ope ra ci ją ša li na ma vi sa tul­žies pūs lė, to dėl po ope ra ci jos pa cien tas tu ri ko re guo ti sa vo mi­ty bos įpro čius, jei gu to ne da rė iki tol. Bū ti na re gu lia riai mai tin tis, veng ti rie baus, ašt raus, rū ky to ir kep to mais to, bet ne vi są li ku­sį gy ve ni mą, o apie 2–4 sa vai tes, ne per si val gy ti.

Di des nė ri zi ka su si rgti mo te rims

ypač vy res nėms nei 60 me tų, �

mėgs tan čioms rie bų mais tą, �

nėš tu mo lai ko tar piu, �

stai giai nu me tu sioms svo rio, �

nu tu ku sioms, �

tu rin čioms pa vel di mu mą. �

Ak men li gės prie puo lio ge riau ne lauk ti

Kolekcija: �� tul�žies�pūs�lę�operuojantys�chirurgai�randa�tokių�akmenų.

12

Giedrius ir Evelina: reikia mažiau nervintisKaip rū pi na si svei ka ta ži no mi žmo nės? Dau giau dė me sio skir ti sau, ma žiau ner vin tis, daž niau šyp so tis, pa kan ka mai il sė tis – to kie jų re cep tai.

Ką, kiek ir kaip val go„Kas dien sten giuo si val gy ti bent jau pie tus, nes su pus ry čiais ir va­ka rie ne vis ko pa si tai ko. Ne la bai krei piu dė me sį į tai, ką de du į bur­ną, o nuo mi ty bos juk pri klau so iš ties ne ma žai“, – ži no te le vi zi jos lai dų ve dė jas Gied rius Leš ke vi čius. Jis sau pa ža dė jo su re gu liuo ti mai­ti ni mo si įpro čius, kad šie ne bū tų to kie chao tiš ki.

Žur na lis tas įsi ti ki nęs, kad ge ra sa vi jau ta, ge ra svei ka ta pir miau sia pri klau so nuo po žiū rio.

„Net jei žmo gus ne ga luo ja, pra­stai jau čia si, po zi ty vus nu si tei­ki mas jam vi sa da pa dės pa si jus­ti ge riau. Ne ga li ma sa vęs gai lė ti, verkš len ti, kad, pa vyz džiui, skau­da ar aukš ta tem pe ra tū ra, nes tuo­met skau dės dar smar kiau, tem pe­ra tū ra bus dar aukš tes nė, – tvir ti na G.Leš ke vi čius. – Bū ti na ti kė ti ir sau įteig ti, kad vi si ne ma lo nūs po­jū čiai ne tru kus praeis.“

Pak laus tas, ar daž nai ser ga, G.Leš ke vi čius ne sle pia: „Rim­to mis li go mis – la bai re tai. Pap­ras tų ne ga la vi mų, kaip gri pas, per ša li mas, slo ga, ko su lys ir pa­na šių, kar tais pa si tai ko. Svar­bu lai ku iš ger ti karš tos ar ba tos, pa si kai tin ti ko jas prieš mie gą, ir praei na.“

Apie pro fi lak ti ką ir lo ja lu mąPro fi lak tiš kai svei ka tą Gied rius tik ri na si re gu lia riai.

„Tai su si ję su ma no po mė giu – oro ba lio no pi lo ta vi mu. Už­sii mant to kia spor to ša ka, vis­kas pri va lo bū ti pa tik rin ta: re ga, klau sa, krau jos pū dis, šir dies dar­bas. Anks čiau, kol ne pi lo ta vau oro ba lio no, apie svei ka tos pro fi lak ti­ką re tai su si mąs ty da vau. O ji juk rei ka lin ga, pa de da lai ku pa ste bė ti dau ge lį li gų, su švel nin ti pa sta rų­jų ei gą“, – at krei pia dė me sį žur­na lis tas.

Kal bai pa si su kus apie vi ta mi nus ir mais to pa pil dus, G.Leš ke vi čius ne sle pia, kad į che mi ją žiū ri at sar­giai ir me di ka men tų sten gia si var­to ti kuo ma žiau.

„Mie liau ren kuo si ho meo pa ti­nius pre pa ra tus, žo le lių ar ba tas, na tū ra lius gam tos pro duk tus. Pa­vyz džiui, at ša lus orams or ga niz­mą pro fi lak tiš kai stip ri nu ežiuo lės pre pa ra tais. Ka dan gi esu ti piš kas vy ras, ne pa mirš ti juos var to ti man pa de da žmo na Gi na“, – juo kia si Gied rius.

Ge ro kai dau giau mie go tiPo pu lia ri at li kė ja Eve li na Anu saus­kai tė įsi ti ki nu si, kad mie gas yra svei ka tos pa grin das, nors ji mie go­

ti pa pras tai ei na apie 2–3 val. nak­ties, o ke lia si anks ti. Mer gi na ža da ko re guo ti poil sio re ži mą.

„Ar man pa si seks įgy ven din ti šį pa ža dą? Steng siuo si“, – šyp te lė­ja vie na ta len tin giau sių jau no sios kar tos lie tu vių at li kė jų.

E.Anu saus kai tės ma ny mu, rū­pi ni ma sis svei ka ta pra si de da nuo psi cho lo gi nės bū se nos. Svar biau­sia į vis ką rea guo ti ra miai, ap gal­vo tai ir ne si ner vin ti.

„Ką da rau, kad bū čiau svei ka? Sten giuo si ne per si val gy ti, rink tis ne ka vi nių, o svei ką na muose ga­mintą mais tą, taip pat daug vaikš­čio ti gry na me ore, pa kan ka mai il sė tis, mie go ti, daug juok tis. Ne­rū kau, be veik ne var to ju al ko ho lio, o spor to klu bą man at sto ja ju dė ji­mas sce no je per re pe ti ci jas ir pa si­ro dy mus“, – da li ja si pa tir ti mi dai­ni nin kė.

Ne nei gia moms emo ci jomsĮ klau si mą, ar daž nai ser ga, E.Anu saus kai tė at sa ko pur ty da­ma gal vą.

„La bai re tai. Gal būt dėl to, kad tin ka mai sa vi mi rū pi nuo si? – va­liū kiš kai šyp te lė ja. – Sau gau sa ve, ir ne tik dėl bal so. For mą pra ras ti daug leng viau, nei su si grą žin ti. O to kios pra ban gos kaip ma rios lai ko, de ja, ne tu riu. Esu įsi ti ki nu si, kad ele men ta ri sa vi sau ga, vi di nis nu­si tei ki mas, ža lin gų įpro čių ne tu rė­ji mas le mia ge rą ma no svei ka tą. Be to, aš į vi dų neį si lei džiu jo kių nei­gia mų emo ci jų. Sten giuo si džiaug­tis vis kuo, ką man duo da kiek vie na die na. Nors tai anaip tol ne reiš kia, kad man ne bū na sun kių pe rio dų. Esu toks pat žmo gus, kaip ir ki ti, – ir gi pa ti riu su dė tin gų aki mir kų, ta čiau jų ne su reikš mi nu, ban dau gy ven ti to liau, žvelg ti pir myn“, – tvir ti na Eve li na.

Mer gi na ne sle pia daž nai su lau­kian ti klau si mų, kaip stip ri na, sau­go sa vo bal są.

„Svar biau si da ly kai – ty la ir mie­gas. Kol kas dar ne te ko skųs tis pa­var gu siu bal su, ta čiau no rė da ma, kad ir atei ty je to da ry ti ne tek tų, mo kau si, kaip tei sin gai jį nau do­ti, lei džiu pail sė ti bal so sty goms ir au sims vi siš ko je ty lo je“, – tei­gia mer gi na.

Įtemp to dar bo pe rio dais dai ni­nin kė sa ko var to jan ti vi ta mi nų, mais to pa pil dų. Juos ren ka si kuo na tū ra les nius.

„Ca me lia“ vais ti nin kės Jū ra tės Ci jū nai tie nės tei gi mu, ge rai sa vi­jau tai įta kos tu ri ne tik tin ka mai su sty guo tas dar bo ir poil sio re ži­mas, vi sa ver tė mi ty ba, tei gia mos emo ci jos, vi ta mi nai ir mais to pa­pil dai, bet ir to kie da ly kai, kaip ap­ka bi ni mas, ge ras žo dis, pa gy ri mas, smul ki do va nė lė, pa glos ty mas, bu­či nys. To kio po bū džio svei ka tos pro fi lak ti ka ne tik nie ko ne kai nuo­ja, bet ir yra itin ne sun kiai įgy ven­di na ma bei la bai ma lo ni.

KD inf.

kaunodiena.lt/naujienos

Il gai niui vis di dė ja ti ki my bė, kad at si­ras skaus mų, o kar­tu ir ak men li gės komp li ka ci jų.

antradienis, sausio 31, 2012

Tulžies pūslė

Tai ertminis kriaušės pavidalo virškinamojo kanalo organas, ku-riame kaupiasi kepenų gaminama tulžis. Tulžies pūslės dydis yra la-bai įvairus. Ji gali būti 8–14 cm ilgio, 3–5 cm pločio. Talpa 30–60 ml. Gu-li kepenų apatiniame paviršiuje. Tulžies pūslė yra žalios spalvos. Tulžis labai svarbi virškinimo sis-temoje. Jos šarminis sekretas neu-tralizuoja rūgštų skrandžio turinį ir slopina jo veikimą. Jos rūgštys aktyvina kasos sulčių fermentą lipazę, skatina fermentą tripsiną, tirpdo riebalų rūgštis. Bene svar-biausia tulžies funkcija – suskai-dyti riebalus į mažas daleles. Be to, tulžies rūgštys skatina žarnų peristaltiką, kovoja su mikrobais, padeda vitaminams A, D, E, K re-zorbuotis žarnyne.

Sergant: �� G.Leš�ke�vi�čius�įsitikinęs,�kad�savigaila�yra�ligos�draugė�ir�dar�labiau�ją�sustiprina.� � Mindaugo�Vaičiulio�(BFL)�nuotr.

Požiūris: �� E.Anu�saus�kai�tės�ma�ny�mu,�svar�biau�sia� į� vis�ką� rea�guo�ti� ra­miai,�ap�gal�vo�tai�ir�ne�si�ner�vin�ti.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, SauSIo 31, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 17, 18Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Autoservisui reikalingi: automobilių me-chanikai, važiuoklės meistrai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 698 02 939.

903750

Barui Senamiestyje reikalinga (-as) bar-menė (-as). Baro lankytojai – vyresnio am-žiaus. Tel. 8 615 51 757 (skambinti kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val.).

906499

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

903348

Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368.

903814

Metalo apdirbimo įmonė Kaune ieško universalių ir CNC tekinimo staklių ope-ratorių. Patirtis būtina. CV siųsti e. paštu info@zers.lt.

905219

Reikalingas (-a) signalizacijos sistemų brai-žytojas (-a)-projektuotojas (-a) (darbas Au-toCAD). Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637, info@itc.lt.

906746

Reikalingi patirtį turintys „Bobcat“ krautu-vo operatorius (būtina C kategorija) ir eks-kavatorinio krautuvo operatorius. Tel. 8 620 40 446, 8 682 28 445.

904727

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Euro-pa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).

903841

Reikalingos (-i) virėja (-as) ir virtuvės dar-bininkė (-as). Darbas darbo dienomis. Tel. 8 610 74 496, (8 37) 440 424, e. paštas zita1956@gmail.com.

906699

Reikalingi: sandėlio, salės, apsaugos, salės darbuotojai, valytojos, vairuotojai, fasuoto-jai, komplektuotojai. Tel. 8 600 37 610.

906623

Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje – angaruose, sandėliuose, fa-brike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k.nebūtina. Grei-tas išvykimas! UAB „Darbo vartai” Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030.

904238

Siuvimo įmonei skubiai reikalinga (-as) priešgamybinių pavyzdžių siuvėja (-as). Atlyginimas mokamas laiku. Visos so- cialinės garantijos. Teirautis tel. 8 685 05 881 nuo 7 iki 16 val.

903726

Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 86372176.

906496

Stabiliai dirbančios įmonės „Klasikinė teks-tilė” siuvimo cechui reikalingos (-i): teksti-lės gaminių lygintojos (-ai) ir pakuotojos (-ai). Darbas Kauno mieste, viena pamai-na. Privalumas – panašaus darbo patirtis arba apmokome vietoje. Atlyginimai mo-kami laiku. Tel. (8 37) 301 062 (darbo lai-ku), 8 610 36 804 (darbo laiku ir vakare iki 21 val.).

905760

Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) są-matininkas (-ė), turintis (-i) darbo progra-ma Astera patirties. Siūlome patrauklų atly-ginimą. CV siųsti dijana191@gmail.com.

903196

Statybos įmonei Kaune reikalingi elek-trikai ir silpnų srovių sistemų montuoto-jai, turintys darbo patirties. Tel. 8 683 60 846.

903259

Statybos įmonei Kaune reikalingi statybos darbų ir projektų VADOVAI. Atlyginimas su-tartinis. Reikalavimai: aukštasis universi-tetinis išsilavinimas statybos srityje; darbo patirtis statyboje ne mažesnė kaip 5 metai; mokėjimas dirbti kompiuteriu, mokėjimas skaičiuoti sąmatas. Teirautis darbo dieno-mis 8–10 val. tel. 8 686 92 233.

905312

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Statybos įmonei Kaune reikalingi santechni-kai ir ventiliacijos sistemų montuotojai, tu-rintys darbo patirties. Tel. 8 687 84 517.

903262

Statybos įmonei reikalingas ŠALTKAL-VIS-ELEKTRIKAS remontuoti ir rinkti sta-tybinių mechanizmų elektros įrangą. Tel. 8 656 53 357.

904943

Statybos įmonei reikalingi BETONUO-TOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Skambinti tel. 8 620 84 733.

903682

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi E. kat. vairuotojai. Tel. 8 620 77 579.

904057

Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos (-i) trikotažo gaminių kokybės kontrolierės (-iai). Priimame tik turinčias darbo patir-ties. Teirautis darbo dienomis tel. 393 804, 393 893.

906222

UAB „Tebesa“ priima į darbą tekstilinių-tri-kotažinių gaminių lygintoją. Atlyginimai mokami laiku, visos socialinės garantijos. Darbas Neries kr. 16, teirautis tel. 265 821 8–16 val.

905158

UAB „Latmas“ reikalingas nekilnojamojo turto pardavimo vadybininkas. Reikalavi-mai: patirtis pardavimo srityje, anglų kal-bos mokėjimas, nuosavas automobilis. CV siųsti info@latmas.lt.

905238

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje doc. Arūnas Ščiu-pokas, gyd. NEUROLOGAS, medicinos mokslų daktaras, turintis 33 metų dar-bo patirtį, diagnozuoja ir gydo: Parkin-sono, Alzheimerio ligą, epilepsiją ir kt. traukulinius sindromus, neuropatiją, ra-dikulopatiją, panikos atakas, kardialgi-ją, nemigą, migreną, ūminius ir lėtinius nugaros skausmus ir kt. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

906777

„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutri-kimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnosti-ka. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūs-lės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

906776

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898463

Efektyvus skausmo malšinimas, gydomie-ji, vakuuminiai, limfodrenažiniai, gilumi-niai, lavos akmenų masažai, individualios mankštos, mankštos besilaukiančioms ma-mytėms, elektros stimuliacijos, magne-to terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www.posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paštas kliu-cinskieneaurelija@gmail.com.

900400

Ginekologo konsultacijos, smulkios ope-racijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gy-dymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.

871875

Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plin-tančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34, tel. 207 396.

893180

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884749

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

894388

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

892923

Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA apara-tu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagys-les, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mer-gaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; krau-jo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stubu-ro kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Regis-tracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt.

898655

Kviečiame į lieknėjimo kursus, kuriuo-se pasiekę idealų trokštamą svorį jį len-gvai išsaugosite ilgai ilgai. Metodika visiš-kai natūrali, be maisto papildų, cheminių preparatų, operacijų, kodavimų, specialių dietų-draudimų. Pradžia 2012 02 01. Tel. 8 670 97 959. www.laisvi.lt.

906276

Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882.

905248

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektros-timuliacija, kineziterapijos seansai su „Red-Cord“ sistema, teipavimas, masažai. Medi-cinos centras „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893456

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia vi-sas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas li-gonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

887302

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po insultų, infarktų, sergant diabetu, ate-roskleroze, endarteritu. Natūralaus gy-dymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt.

892804

Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydy-mas, kodavimas, psichoterapija, medika-mentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklauso-mybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.

871862

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Sku-bus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903520

Automobilių dujų įranga. Dažymas, lygi-nimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.

906202

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890262

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898284

Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.

900480

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

904214

Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.

900580

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901250

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901571

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899223

Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.

898695

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

900756

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

905316

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

906424

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remon-tas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

906103

kompiuterininkų

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

904020

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893980

Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.

902590

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

904881

Statybos, remonto

Apdailos darbai, gipskartonio montavimas (įvairios konstrukcijos), glaistymas, dažy-mas. Tel. 8 658 27 606.

906021

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuo-ju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylen-tes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

883415

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904549

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901170

Atliekame įvairius santechnikos darbus: ka-nalizacija, vandentiekis, šildymas. Keičiu WC, vonias, maišytuvus. Smulkus remon-tas. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

883423

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894345

Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjo-vimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Sta-tybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904576

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904592

Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR AP-DAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.

895347

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

898732

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892131

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parke-tą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).

906230

Dabar laiptinės remontas Jums kainuos tik 1800 Lt. Dirbame kokybiškai ir profesiona-liai, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.

906173

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898219

Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos perdavimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų rengimas. Tel. 8 600 01 611.

903619

Gaminame iš metalo laiptus, laiptinės du-ris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancūziškus balkonus. Tel. 8 675 16 865.

904844

Gaminame medines filingines duris, lan-gus, laiptus ir kitus medienos gaminius. Tel. 8 698 43 102.

906773

Glaistome, dažome, tapetuojame, montuo-jame gipskartonį, klojame laminatą, kala-me dailylentes. Tel. 8 679 25 533.

906320

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900892

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901870

Kaminų, krosnių valymas. Kaminų įdėklai. Dirbame ir savaitgaliais, suteikiame garan-tiją. Tel. 8 655 35 213.

906726

Kokybiškai dažome, glaistome, tapetuoja-me, montuojame gipskartonį. Nuperkame medžiagas. Klojame plyteles. Tel. 8 605 45 856, 8 677 68 319.

905379

Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas, kalame dailylentes, glaistome, ta-petuojame, dažome. Kiti statybos darbai. Tel. 8 656 19 114.

904185

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė. Garantija 10 metų. Tel. 22 32 00, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892278

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, SauSIo 31, 2012 17

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Tel. 8 634 81 144.

906797

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

891695

Plastikiniai langai. Balkonų įstiklini-mas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliu-zės. Išsimokėjimas iki 4 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.

898015

Plytelių klijavimas, dažymas. Tapetavimas, laminato ir kt. grindų dangos klojimas. Durų statymas. Dušų kabinų statymas. Vykstame ir į užmiestį. Tel. 8 633 73 320.

906345

Santechnikas atlieka įvairius darbus: van-dentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.

904698

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

901340

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877897

Santechnikos darbai, statome kietojo kuro ir dujinius katilus. Vandentiekio, kanaliza-cijos ir kt. santechnikos darbai. Tel. 8 605 45 856.

905416

Santechnikos darbai: vonių, kriauklių, WC keitimas, plastikinių vamzdžių montavimas. Smulkus remontas. Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 459 120, 8 603 27 090.

899698

Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

906795

Šarvuotos durys. Akcija! Pavyzdžių išpar-davimas. Žemiau savikainos. Tel. 8 604 10 950.

906279

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

897568

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899162

Stogų remontas, apdailos darbai. Preky-ba rulonine stogų danga, betono gami-niais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361.

899651

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906391

Gaminame iš pušies, uosio, ąžuolo įvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168.

896800

Gaminu ir montuoju medinius laiptus, pa-langes. Tel. 8 603 65 248.

905997

Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuoja-me. Tel. 540 412, 8 618 79 554.

906627

Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

906445

Baldžių

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

902301

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891098

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897884

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

903626

Paslaugosstatybos, remonto

Nestandartinių baldų gamyba: virtuvės, ko-modos, spintos, spintos su stumdomomis durimis, sekcijos ir kt. Atvežame, montuoja-me nemokamai. Tel. 8 676 20 685.

898363

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892894

Finansų, audito

Vyr. buhalterė tvarko smulkių ir vidutinių įmonių apskaitą. Turi nuosavą programą. Tel. 8 672 49 488.

903504

Kitos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892746

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901520

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užval-kalus, BAUER patalynę. Paimame nemoka-mai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

899001

1 k. butą Partizanų g. (5/4 a., plyt., 18 kv. m, tvarkingas, patogumai bendri, prie pat „Hy-per Maxima“, „Topo centras“, Aklųjų kombi-natas). Kaina 13999 Lt. Tel. 8 678 00 678.

906718

1 k. Partizanų g. (5/4 a., 17 kv. m, butas tvarkingas, patogumai bendri, prie pat „Hy-per Maxima“, „Topo centras“, Kalniečių poli-klinika). Kaina 14900. Tel. 8 678 00 678.

898146

1 kambario butą E.Ožeškienės g., Centre (II a. plytų name, b. pl. 35, gyv. pl. 24, virtu-vė 6 kv. m, autonominis šildymas, plas-tikiniai langai, šarvuotos durys). Kaina 100 000 Lt. Arba nuomoju. Tel. 425 506, 8 698 86 009.

906132

8.34 a namų valdos sklypą Raudondvario sen., Didvyrių k., naujame kvartale. Kaina 28000 Lt. Tel. 8 699 85 923.

905885

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901218

Domina parduodami butai, namai, sody-bos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siūly-ti įvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Mar-tynas.

903602

Mediniame name dviejų kambarių butą su garažu Taikos pr. (bendr. pl. 39 kv. m, aukštos lubos, autonominis šildy-mas, plastikiniai langai, kiemas). Kaina 78 000 Lt. Tel. 8 698 50 555.

903876

Parduoda 12 arų žemės sklypą Sargėnuose. Visos komunikacijos sklype. Be tarpininkų. Tel. 8 647 85 086.

904732

Parduodamas ekonomiškas ir tvarkingas tri-jų kambarių butas Savanorių pr., toliau nuo gatvės. Informacija tel. 8 610 61 919.

906883

Parduodamas išskirtinis ir pigus 4 kam-barių butas (95 kv. m) Kauno centre, Maironio g. Kreiptis tel. 8 682 68 375.

905929

Parduodu 2 kambarių butą Kovo 11-osios gatvėje. Tel. 8 699 84 661.

906435

Parduodu dviejų kambarių butą Kaune, Draugystės g. (bendr. pl. 45 kv. m, II a.). Arba keičiu į namą, kotedžą Kaune arba Kauno r., gali būti nebaigtos statybos. Tel. 8 600 06 078.

906030

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891280

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams įteisinti, keičiu paskirtį. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 613 83 596, 432 375. olegasmas@one.lt.

902526

UAB „Panta“ padeda parengti dokumen-tus naujiems ir rekonstruotiems pastatams įteisinti. Organizuoja pastatų ir žemės ka-dastrinius matavimus, pastatų projektavi-mo, žemės sklypų padalijimo ir sujungimo projektus. Tel. 8 600 08 555.

895549

Vieno aukšto gyvenamojo namo dalį Bal-bieriškio g. (b. pl. 50 kv. m, mūrinis, šildo-mas kietuoju kuru). 4 a sklypas. Be tarpinin-kų. Kaina 74 000 Lt. Tel. 8 687 45 815.

903635

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, bal-konas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

898607

Parduodamas 1 kambario butas Ariogalo-je (50 km nuo Kauno). Kaina 40 000 Lt. Skambinti nuo 17 val. tel. 8 625 78 980, 8 615 51 849, e. paštas ensstud@gmail.com.

903598

PARDUODAMI ŽEMĖS SKLYPAI ALYTAUS MIESTE: Pievų g. 1 – 0,9188 ha; Pievų g. 1A – 1,33 ha. Sklypai yra greta vienas kito, atskiros įvažos. Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 612 24 703.

904525

Parduodami žemės sklypai su pastatais Latvijoje, Rygos mieste:1. MASKAVAS g. 443; žemės sklypas 0,7118 ha, jame 4 aukštų administra-cinis pastatas (3957 kv. m) ir sandėlia-vimo pastatas (253 kv. m). 2. MASKA-VAS g. 451C, žemės sklypas 0,9618 ha. 3. Sklypas 0,7779 ha. Abu skypai yra gretimi. Sklypuose yra 3000 kv. m san-dėliavimo patalpos, o šalia geležinke-lio atšaka. 4. KRUSPILS g. 151A, žemės sklypas 2,72.22 ha. Sklype yra 2553 kv. m sandėliavimo patalpos su gele-žinkelio atšaka; 261 kv. m administra-cinės patalpos; 721 kv. m sandėliavi-mo patalpos; 722 kv. m sandėliavimo patalpos; sklypas ir sandėliai pritaiky-ti muitinės veiklai. 5. MASKAVAS g. 451, žemės sklypas 0,49 ha, pastatas – vieš-butis (3175 kv. m). Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 686 37 707.

904534

Skubiai ir nebrangiai parduodamas tvar-kingas 4 kambarių butas Kaišiadoryse, tar-piniame aukšte. Informacija tel. 8 610 61 919.

903805

Buitinė technika

„Buitinės technikos išparduotuvė“, Jona-vos g. 204A, Kaunas. Siūlome vokišką techniką už geriausią kainą. I–V 10–19, VI 10–16 val. Tel. 8 673 79 925.

897328

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821437

Baldai

Matykite, ką perkate! Nebrangių virtuvės baldų parduotuvė Vilniaus g. 50A (įėjimas iš Birštono g., už autob. stotelės). Dirbame 10–19 val. www.virtuvesbaldai.lt. Tel. 8 684 70 107.

904471

Maisto prekės

Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

893770

Kitos prekės

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; ber-žo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904154

Atvešime geros kokybės baltarusiškų dur-pių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893619

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų ir granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900705

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902031

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

BUAB „Arum“ parduoda ilgalaikį kilnoja-mąjį turtą (kompiuterinė technika, prieka-bos, automobilis). BUAB „Muzikos ekspreso servisas“ parduoda automobilį OPEL OME-GA (2000 m.), 392 vnt. UAB „Žemyn upe“ paprastųjų vardinių akcijų. BUAB „Vakuo-lė“ parduoda automobilį CHEVROLET, IMPA-LA (2001 m.). BUAB „Tobra ir Ko“ parduo-da nekilnojamojo turto kompleksą (žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, ūki-nis pastatas, kiemo statiniai), esantį Sau-lės g. 63, Marijampolėje, su jame esančiu turtu. BBĮ UAB „Gazagroservisas” parduo-da 16.434 vnt. ZAO „Gazagroservis“ akcijų paketą. BAB „BSA Construction“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Vište-lionių k., Trakų r. sav., ir žemės sklypų kom-pleksą (2 vnt.), esančius Ringaudų k., Kau-no r. sav. BUAB „Ravaida“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav., Saulažolių k. BUAB „Dinasas“ parduo-da žemės sklypą, esantį Biruliškių k., Kar-mėlavos sen., Kauno r. sav. BUAB „Agro-Market“ parduoda transporto priemones ir ilgalaikį kilnojamąjį turtą (kompiuterinė technika, baldai, šaldymo įranga ir kt.). Pa-pildoma informacija teikiama Jonavos g. 16A, Kaune, tel. 8 686 32 435, (8 37) 308 945, biuras@adminbiuras.lt, faks. (8 37) 308 948.

906289

BUAB „Pramogų era“ parduoda kompiuteri-nę programą Autodesk Autocad už 2226,64 Lt ir priteistą 189524,82 Lt reikalavimo tei-sę į UAB „Kietmedis” už 55720,29 Lt. Pasiū-lymai raštu renkami iki 2012 03 01 imtinai adresu Ukmergės g. 369A, Vilnius. Daugiau informacijos tel. (8 5) 206 0799.

906200

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896990

Parduodama UAB „Bleiras“ debitorinė sko-la – 2914,15 Lt iki 2012 02 05 likutine verte, nepardavus – kaina mažinama 30 proc. ir pardavinėjama iki 2012 02 10, dar neparda-vus – kaina mažinama 30 proc. nuo pasku-tinės pardavimo kainos ir pardavinėjama iki 2012 02 15, dar nepardavus – pardavinėti iki 2012 02 20 už didžiausią pasiūlytą kai-ną, nepardavus – skolą nurašyti. Tel. 8 682 13 718.

906131

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

905400

Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąs-kaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paš-tas uab.elvirta@gmail.com.

901232

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

906610

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

899208

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, ber-žo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atrai-žos maišuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.

900623

Parduodu vilnonius siūlus, 1 kg kaina 30 Lt. Perku knatus, vilną. Tel. 8 633 15 276, 8 643 58 150.

905292

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899065

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pju-venų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val., VI 9-14 val. Adre-sas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897224

Sausos įvairių rūšių lapuočių malkos (ąžuo-lo, uosio, beržo, skroblo) įvairiais kiekiais ir įpakavimais. Tel. 8 620 29 252.

896406

Skaldytas beržo, uosio, juodalksnio malkas. 6 m kaina 500 Lt. Tel. 8 696 49 350.

906283

PerKa

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896150

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

906751

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, nichromą. Birže-lio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902800

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902609

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902736

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902865

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902672

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902995

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903058

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903934

Aukštomis kainomis įmonė perka įvai-rius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

905351

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Do-kumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906034

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894960

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890166

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsi-kirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio pa-slaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890922

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890619

Nuolat perkame, parduodame EUR ir kitų standartų medinius padėklus, pasi-imame, atvežame savo transportu. Tel. 8 686 35 724, 8 686 35 723, e. paštas info@minbra.lt.

899745

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869138

Perkame degalinę arba sklypą degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108.

900307

Pirksiu 50 l dvi metalines alaus statines („Švyturio“, „Utenos“ arba „Blindos“). Tel. (8 37) 423 873, 8 659 95 972.

906729

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau-nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

894136

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892225

Nukelta į 18 p.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, SauSIo 31, 201218

VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890112

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Ža-liakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 395 097, 8 676 22 528.

Nebrangiai pirksiu namą Kaune. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 301 251, 8 676 22 262.

Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 301 102, 8 640 61 199.

905884

ĮvairūsTeismo informacija

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891272

Nuomoja

Išnuomojamos komercinės paskirties patal-pos Kaune, Laisvės al. 34 (97 kv. m, vitrini-niai langai, išėjimas į Laisvės alėją, moder-nus remontas). Kreiptis tel. 8 614 75 001.

905301

Išnuomojamos patalpos Kaune, Birželio 23-iosios gatvėje, šalia „Samsono“ parduotu-vės (16 kv. m). Tinka komercijai. Kreiptis tel. 8 614 75 001.

905304

Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.

899934

Privačioje valdoje 25 kv. m butą su atski-ra virtuve Šilalės g., visi patogumai, su bal-dais, dušas. Įėjimas atskiras. Tel. 8 627 77 775.

906090

Savanorių pr., Kalniečių mikrorajone, ko-mercines patalpas (110 kv. m, II a.). Tinka biurui, prekybai, paslaugoms. Tel. 8 699 64 366.

903766

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kau-nas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su van-deniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

901399

Vilijampolėje išnuomojamas 1 kambario butas su kai kuriais baldais. Tel. (8 37) 362 918.

906167

išsinuomoja

Norėtume išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

906703

Gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897709

Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juodžemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išra-šome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

901415

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901194

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

896117

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Infor-macija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Iki-mokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“.

Filharmonijos rėmėjai: Filharmonijos dienraštis

Vasario 3 d., penktadienį, 18 val.

V.A.Mocartas – Simfonija Nr. 39 J.Haidnas – Te Deum F.Poulenkas – Gloria

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas

KAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas)

Dirigentas OLIVIER GRANGEAN (Prancūzija)

Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt; galioja „Sidabrinis“ koncertų abonementas

Vasario 5 d., sekmadienį, 17 val.

Žiemos Rečitalis

BALTIJOS GITARŲ KVARTETASSaulius S.LipčiusSergej KrinicinChris RuebensZigmas Čepulėnas

Programoje – kompozitorių

A.Piazolos, Ch.Ruebenso, G.Garcios kūriniai

Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt

Vasario 8 d., trečiadienį, 18 val.Mažojoje salėje

Vakaras su V.A.Mocartu

KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina Beinarytė (I smuikas) Dalia Terminaitė (II smuikas) Eglė Lapinskė (altas) Saulius Bartulis (violončelė)

Dalyvauja DOVILĖ JUOZAPAITIENĖ (altas)

Bilieto kaina 10 Lt

Vasario 12 d., sekmadienį, 14 val.

Muzikinė popietė visai šeimai – Brazilijos mitai

Dalyvauja Ansamblis „GIUNTER PERCUSSION IR PAVEL GIUNTER“Pavel GiunterTomas KulikauskasSigitas Gailius Viktoras Mogilo-Zano

Bilieto kaina 10 Lt

Perka

kviečia

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, SauSIo 31, 2012 19

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių agentūra „aŠ KeliaUJU“

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI MALJORKOJE GEGUŽĖS MĖNESĮ!Kodėl siūlome aplankyti Maljorką: tai vienas ekologiškiausių Viduržemio jū-ros kurortų; platūs smėlėti paplūdimiai; skirtingas salos kraštovaizdis nuo lygu-mų iki didingų Tramuntanos viršukalnių; gera ispaniška virtuvė; įžymūs Maljorkos perlai už patrauklią kainą.Kelionės laikas – gegužės 12–19 d. 3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-karienė, kaina 1 asm. 1210 Lt.

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-tūs, vakarienė, kaina 1 asm. 1450 Lt.3* viešbutis su maitinimu: viskas įskai-čiuota, kaina 1 asm. 1590 Lt.4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-karienė, kaina 1 asm. 1500 Lt.4* viešbutis su maitinimu: viskas įskai-čiuota, kaina 1 asm. 1820 Lt.Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai, iš Kauno oro uosto.

Kelionių agentūra „Krantas travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Asmenys, deklaravusieji savo gyvenamąją vietą Kauno mieste arba, jei asmuo neturi de-klaruotos gyvenamosios vietos, tačiau gyvena Kauno mieste, turi teisę į pirminės teisinės pagalbos suteikimą.

NEMOKAMAS pirminės teisinės pagalbos paslaugas kauniečiams pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe teikia advokatės Violeta Naujokienė, Diana Degutienė ir Nijolė Reime-rienė.

J. Gruodžio g. 16-6, 8, 11 kab. Tel. (8 37) 229 268, 227 129, 228 211. Darbo laikas: I–V nuo 8 iki 16 val. Pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val.

Asmuo, besikreipiantis dėl nemokamos pirminės teisinės pagalbos, turi pateikti: Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba ES valstybės narės piliečio pasą arba šių asmenų asmens tapatybės kortelę; kitos užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES vals-tybėje). Asmens gyvenamąją vietą įrodantį dokumentą: spaudas pase arba pažyma apie dekla-ruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, jam pateikti tokio do-kumento nereikia. Pirminės teisinės pagalbos trukmė ne ilgesnė kaip 1 valanda (atskiru sprendimu gali būti pratęsta). Asmuo tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Nemokama pirminė teisinė pa-

galba neteikiama, jeigu: Pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaiz-du, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įsta-tymą atvejus. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės

pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo pra-šymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai nebuvo rasta galimybė pareiškėjui ginčą išspręsti taikiai. Daugiau infor-macijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto tinklalapiuose: www.teisinepagalba.lt; www.kaunas.lt.

Valstybės garantuojama ir iš valstybės biudžeto finansuojama pirminė teisinė pagalba asmenims, gyvenantiems Kauno mieste

Užs. 362486

pamesta

Mokinio pažymėjimą MP Nr. 1089033, reg. Nr. 126, 2010 09 02 išduotą Kauno statybininkų rengimo centro mokiniui Andriui Vaškeliui, laikyti negaliojančiu.

906444

pramogos, šventės, laisvalaiKismokymai

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teo-rinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavi-mo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravi-mą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902284

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892703

šokiai

Skelbiamas papildomas priėmimas į šokio teatro „Aura“ stu-diją. Nauji nariai priimami į 5–8 metų ir 9–12 metų vaikų gru-pes, paruošiamąją grupę (be šokio pagrindų) ir į studiją, tu-rintiesiems šiuolaikinio ir klasikinio šokio pagrindus. Daugiau informacijos tel. 202 062 ir e. p. info@aura.lt.

906478

sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895477

Kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius išmokti atsipalaiduo-ti, pagerinti savijautą ir rasti bendraminčių, kviečiame į prade-dančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School of central equi-librium“ www.bobhoniball.lt. Sausį Kaune užsiėmimai vyks nemokamai. Registruotis tel. 8 612 77 899.

902323

Kviečia

Įvairūsgabenimai

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877201

Kelionės

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898096

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899359

paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891257

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891341

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890992

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890971

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893171

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896666

Kiti

Lolitos Jaskienės firma „Lobera“ (į. k. 133854571, adresas Vytauto pr. 59–5, Kaunas) Juridinių asmenų registre per-tvarkoma į UAB „Lobera“. Su dokumen-tais galima susipažinti įmonės buveinėje, Vytauto pr. 59–5, Kaunas, darbo dienomis 10–12 val.

906506

Pranešame, kad IĮ „Uksaja“ (į. k. 301738144, registracijos adresas Europos pr. 22–1, Kaunas, registras – VĮ „Regis-trų centras“ Juridinių asmenų registras) 2012 01 04 savininko sprendimu neribo-tam laikui pertvarkoma į UAB „Uksaja“. Visus IĮ „Uksaja“ įsipareigojimus perima UAB „Uksaja“. Su pertvarkymo dokumen-tais nuo šio pranešimo paskelbimo die-nos galite susipažinti Taikos g. 15, Babtai, Kauno r. Pretenzijos priimamos tel. 8 680 12 249.

906432

Kviečia moKytis

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokie-čių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

892961

Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.

895620

Moksleivius ir studentus mokau matematikos bei fizikos. Tel. 229 589, 8 601 68 963.889229

Privačios pianino pamokos vaikams ir suaugusiesiems. Korepetitorės paslaugos – solfedžio, fortepijonas. Galiu atvykti į namus. Tel. 8 675 22 830.

896765

RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automo-biliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgū-džius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.

896418

informuoja

NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ!

Va sa rio 4 d. 12 val. „Mū sų odi sė jos” gi dų kur sų ab sol ven tės ves ne mo ka mą eks kur-si ją po Kau no se na mies tį. Ne pra leis ki te pro gos dau giau su ži no ti apie Kau no mies-to var do kil mę, pi lies sta ty bos is to ri ją, Ro-tu šės aikš tė je bu vu sias vaš ko ly dy mo kros-nis, „Per kū no” na mą ir kt. Ren ka mės prie Kau no pi lies.

In for ma ci ja M.Va lan čiaus g. 19. Tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091, www.mu suo di se ja.lt, in fo@tu rin fo.lt.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRASA.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.ltSau sio 31 d. 18 val. – rank dar bių mo ky mai jau ni mui ir su au gu sie siems „Va ka ro ji mai sek ly-čio je”: PAPUOŠALAI IŠ SUTAŽO JUOSTELIŲ (siu vi mas, siu vi nė ji mas). Ve da Dai va Vai naus-kie nė. Re gist ra ci ja tel. 8 679 36 715.Vasario 1 d. 18 val. – paskaita VASARIO MĖN. KALENDORIUS: GRABNYČIOS, ŠV. BLAŽIEJUS, ŠV. AGOTA, ŠV. VALENTINAS, LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA, VIEVERSIO ŠVENTĖ. Lektorius Aleksandras Žarskus. Kviečiame darželių-mokyklų, pradinių mokyklų, progimnazijų, pagrindinių, vidurinių mo-kyklų ir gimnazijų mokinius, jų šeimos narius, mokytojus dalyvauti kūrybiniame respubli-kiniame etnografinės kraštotyros konkurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...”, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Registracija iki vasario 20 d. Informacija tel. 8 679 36 739, www.ktkc.lt.Va sa rio 2 d. 18 val. – ta py bos mo ky mai su au gu sie siems „Prie mol ber to”: UŽGAVĖNIŲ KAU-KIŲ GAMYBA IŠ TRADICINIŲ IR NETRADICINIŲ MEDŽIAGŲ. Ve da dai li nin kas Gvi das La ta kas.

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“

UAB „Pir mas žings nis”, Rau dond va rio pl. 150 (Vi li jam po lė, 7, 11 tro lei bu su iki „Vy žuo-nos” sto te lės), kon fe ren ci jų sa lė je

Va sa rio 2 d. 16–17.30 val. – prof. Ari man-tas DUMČIUS, kar dio chi rur gas, Lie tu vos Sei-mo na rys. AR GAMTOS MOKSLŲ ATRADIMAI STIPRINA DVASINĘ PASAULĖŽIŪRĄ?

Va sa rio 9 d. 16–17.30 val. – prof. Gied rius KUPREVICIUS, kom po zi to rius. KODĖL NEREI-KIA MUZIKOS SUVOKTI PROTU?

20

kas, kur, kadaantradienis, sausio 31, 2012

teatrasKauno valstybinisdramos teatras

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau sio 31 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MAR­KIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Va sa rio 1 d. 18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za­ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Va sa rio 2 d. 18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za­ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Va sa rio 3 d. 18 val. – Auš ra Ma ri ja Sluc kai­tė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vie nos da lies dra ma pa gal Je a no Anou ilh’o „An ti go nę”. Rež. Jo nas Ju ra šas. Il go ji sa lė.Va sa rio 4 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MAR­KIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.19 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. PAUKŠČIAI. Šo kio spek tak lis. Rež. Gy tis Iva­naus kas. Il go ji sa lė.Va sa rio 5 d. 12 val. – Le wis Car roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.17 val. – To ni no Gu er ra. KETVIRTOJI KĖDĖ Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ro lan das At­ko čiū nas. Ta ver nos sa lė.18 val. – So fi Ak sa nen. APSIVALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 3 d. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiks mų ope re tė. Truk­mė 3 val. Va sa rio 5 d. 12 val. – Wolf gan gas Ama deus Mo zar tas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 2 da lių mu zi ki nė pa sa ka vai kams. Truk mė 1.45 val. 18 val. – Georges Bi ze. KARMEN. Ski ria ma Ge no vai tės GONTYTĖS 85­me čiui. Dai nuo ja Ri ta Preik šai tė, Vai das Vyš niaus kas, Vy tau­tas Juo za pai tis, Ra min ta Vai ce kaus kai tė, To mas La di ga. Truk mė 3 val. Va sa rio 8 d. 17 val. – Ri char das Ro dger sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Truk mė 2.45 val.

Kauno Kamerinis teatrasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 2 d. 18 val. – F.Rab le. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Už sta lė tik rie siems gur­ma nams. (N­18) Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 3 d. 18 val. – E.Ra dzins kis. KOBA. Mo nod ra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 4 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. KAVI­NĖ „PAS BLEZĄ”. Pa si ma ty mas po dvi de šim­ties me tų. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 5 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie jų da lių juo do ji ko me di ja. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.

Kauno valstybinis lĖliŲ teatras

Laisvės al. 87A

Vasario 4 d. 12 val. Mažojoje scenoje – GUL­BĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietu­vių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 m.Vasario 5 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež. A.Stankevičius (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę, pagal S.Maršako pasaką), nuo 5 m.

Kauno Pantomimos ir PlastiKos teatras

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU­TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu­siesiems.

„GirstuČio“ rŪmaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

IDIOTEATRASSau sio 31 d. 18 val. – spek tak lis MENAS. Re ži sie rius D.Kaz laus kas.

KITOKS TEATRASVa sa rio 4 d. 18 val. – sti lin ga ko me di­ja TIK KŪDIKIAI GIMSTA DORI. Re ži sie rius R.Žir gu lis.

DOMINO TEATRASVa sa rio 5 d. 18 val. – ko me di ja ŽIRKLĖS. Re ži sie rius M.Sla wins kis.

renGiniai

Kauno valstybinisdramos teatras

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

31 d. 18 val.

5 d. 12 val.

Kauno Kamerinisteatras

5 d. 18 val.

KitoKsteatras

„nyKŠtuKo“ lĖliŲteatras

4 d. 18 val.

5 d. 12 val.

ryŠiŲ istoriJosmuZieJus

4 d. 18 val.

Kauno PedaGoGŲKvaliFiKaCiJos Centras

Vytauto pr. 44

Sausio 31 d. 14 val. – profesorės Onos Voverienės knygos „Tautotyros etiudai” pristatymas. Dalyvaus knygos autorė. Ren­ginys nemokamas. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 324 061, 324 052.

amžinąJį atilsį

Kauno mažasis teatrasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 2 d. 19 val. – B.Srblja no vič. „Belg­ra do tri lo gi ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Ra ba šaus kas.Va sa rio 5 d. 18 val. – B.Srblja no vič. „Belg­ra do tri lo gi ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!) Rež. D.Ra ba šaus kas.Va sa rio 9 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.

vaiKŲ ir Jaunimo teatras„vilKolaKis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 5 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais). Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

a.KaČanausKo muZiKosmoKyKla

Aušros g. 32

Sausio 31 d. 17 val. kviečia visus žaliakal­niečius susirinkti į Žaliakalnio bendruome­

maironio lietuviŲliteratŪros muZieJus

Ro tu šės a. 13

Va sa rio 1 d. 15 val. Tre čio jo am žiaus uni­ver si te to Me nų fa kul te to klau sy to jams Se no sios li te ra tū ros sky riaus ve dė ja Re gi na Ma žu kė lie nė skai tys pa skai tą „Jo no Ma čiu­lio­Mai ro nio as me ny bė”.

Vasario 3 d. 17 val. – akademiko Jurgio Brėdikio knygos „LIKIMAS LEIDO...” sutik­tuvės.Dalyvauja psichologas Zenonas Streikus, istorikas Mykolas Federavičius, kūrybą skaitys gydytojas doc. Aras Puodžiukynas ir gydytoja doc. Regina Jonkaitienė.

b. ir v.sruoGŲnamai-muZieJus

B.Sruo gos g. 21

Va sa rio 1 d. 18 val. – ra šy to jo Ba lio Sruo­gos 116­ųjų gi mi mo me ti nių va ka ras. Da ly vaus li te ra tū ro lo gas Ra mu tis Kar­ma la vi čius, ak to riai An drius Žiu raus kas ir Min dau gas An ce vi čius.

vdu menŲ GaleriJa „101“ Laisvės al. 53

Vasario 1 d. 18 val. atidaroma debiutinė Artūro Morozovo fotografijų paroda „GRU­ZIJA. 08 08 08”. Joje eksponuojamos fo­tografijos, įamžinusios karinį konfliktą tarp Rusijos ir Gruzijos. Fiksuoti dviejų valstybių konfliktą A.Morozovas išvyko 2008 m. ir tai buvo pirmoji fotografo patirtis karo zonoje. Per šią kelionę autorius sukūrė keletą reportažų, pasakojančių apie konkrečius įvykius ir atskleidžiančius žmonių asme­nines istorijas, kurias tarpusavyje sieja bendras tarpvalstybinio karinio konflikto kontekstas. VDU Menų fakulteto absolventas A.Moro­zovas jau penkerius metus bendradarbiau­ja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio naujie­nų agentūromis bei spaudos leidiniais. Jo fotografijos publikuotos The Guardian, The Times, Newsweek, TheStar, Boston Tribute, ParisMatch, Dailymail, ScotichMail. Už šias fotografijas 2009 m. jis pelnė Lietuvos spaudos fotografijos metų apdovanojimą „Auksinis kadras”.

Kauno menininKŲ namaiV.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Vasario 2 d. 18 val. – kamerinės muzikos koncertas. Atlikėjai: Lionginas Čiapas (fleita), Loreta Haidari (fortepijonas), Inga Raginienė (klasikinė gitara). Programoje: J.S.Bacho, M.Blavet, J.Galles, Ph.Gaubert, O.Kiseliovo, M.Th.Paradis, D.Reis, E.Satie, D.Scarlatti kūriniai.Koncerto programoje – iškili italų, prancū­zų, vokiečių baroko, romantizmo ir XX a. kamerinė muzika, išsiskirianti muzikinės minties kilnumu, intymumu ir subtilumu, melodiniu savitumu ir išraiškingumu, kompozicijų žanrų, formų įvairove ir darna.

Erikas DAUGULIS(1951–2012)

Sausio 27 d., eidamas 60­uosius metus, mirė skulpto­rius, pedagogas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Erikas Daugulis.

Menininkas gimė 1951 m. vasario 10 d. Šiauliuose. 1970 m. baigė M.K.Čiurlionio meno mokyklą, skulptūros specia­lybę, 1976 m. – Vilniaus valstybinį institutą, Skulptūros ka­tedrą. Jau studijų metais pasižymėjo kaip gabus studentas. Jo diplominis darbas – bronzinė skulptūra „Žinia“ papuošė Kauno miestą ir tapo Laisvės alėjos simbo­liu. 1976–1979 m. buvo pedagogu Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikume. Vėliau iki 1986 m. dėstė skulptūrą, kompoziciją, piešimą tapybą privačiai. 1976–1995 m. dirbo pagal užsakymus Kauno kombinate „Dailė“. Sukūrė daug modelių etalonų, taip pat dekoratyvių skulptūrų interjerui ir eksterjerui. Jam pakluso mar­muras, medis, varis, bronza. Parodose dailininkas pradėjo dalyvauti nuo 1973 m. Visose respublikinėse, užsienio, Baltijos šalių medalių federacijos parodose, kon­gresuose eksponavo savo kūrinius. Jo darbai reprodukuoti įvairiuose leidiniuo­se, FIDEM kataloguose. Nuo 2000 m. jis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos na­riu. Savo kūryboje sėkmingai derino realistinę tradiciją, stilizaciją ir abstrakciją. Grakščios, subtilios plastikos menininko skulptūros ir jų kompozicijos alsuoja pa­kylėtu, dvasingu gyvybingumu. Yra sukūręs nemažai serijinių skulptūrų (populia­riausia iš jų – Šv. Kristoforas), dovanojamų kaip prizai ar pagarbos ženklai. Daili­ninko kūrinius yra įsigiję privatūs asmenys, Lietuvos muziejus, LR Vyriausybė, LR prezidentūra, jie dovanoti užsienio šalių vyriausybėms ir diplomatams.

E.Daugulis yra žinomas kaip monumentų, skulptūrų kūrėjas. Sėkmingai da­lyvaudavo respublikiniuose projektuose ir konkursuose, pelnydamas juose I, II, III vietas. Paskutinysis jo kūrinys – skulptūra „Skrendantis angelas“ papuošė Jur­barko miestą.

Kolegos skulptoriai prisimena jį kaip malonų, mokantį bendrauti, geraširdį žmogų. Jo daugiabriaunis talentas ir jo gyvenimo filosofija, meilė ir šviesa sklei­dėsi jo kūriniuose.

Dailininkas palaidotas sausio 30 d. Romainių kapinėse.Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius

Gyvenimas – žvaigždė. Sužibo ir užgeso...Nuoširdžiai užjaučiame profesijos mokytoją Laimutę DIRSIENĘ, mirus

mylimai Mamai.Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro bendruomenė

Eglę GRUNSKIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia UAB „Magistralė“ kolektyvas.

Telydi paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame Mindaugą GVILDĮ dėl mylimo tėvelio netekties.

UAB „Vedautos autotransportas“ kolektyvas

Netektis tokia skaudi ir nepaguodžiama. Norime tarti tylų užuojautos žodį.Liūdną netekties valandą, mirus mylimam Tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame

Iloną REINIENĘ.LSMU Kalbų ir edukacijos katedros kolektyvas

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame studijų centro vyresniąją studijų koordinatorę Iloną REINIENĘ dėl mylimo Tėvelio mirties.

LSMU Studijų centro bendradarbiai

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą VĮ Registrų centro direktorių Kęstutį SABALIAUSKĄ, mirus mylimai Mamai, nuoširdžiai užjaučia VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai.

Netektis tokia skaudi ir nepaguodžiama. Norime tarti tylų užuojautos žodį.Mirus mylimam sūnui, nuoširdžiai užjaučiame Tamarą SUDARIENĘ.

UAB „Aromatum Cosmetic“ kolektyvas

Skaudžią netekties valandą dėl mylimos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame KTU Dizaino ir technologijų fakulteto docentą Aurimą ŠVEDĄ.

Fakulteto bendruomenė

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parve­žimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poil­sio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alekso­to bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896058

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS kremato-riume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas­kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892051

„nyKŠtuKo“ lĖliŲ teatrasRo tu šės a. 19 (Ry šių is to ri jos mu zie ju je)

Vasario 5 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI.Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

Kauno miesto muZieJusM.Valančiaus g. 6

Sausio 31 d. 15 val. – Trečiojo amžiaus universiteto Istorijos fakulteto užsiėmimas tema PAMIRŠTI VARDAI. KAUNO ALAUS PRAMONĖS RAIDA XIX–XX a. Lektorė Giedrė Milerytė, VDU. Daugiau informacijos http://kaunomuziejus.lt

nės žiemos sambūrį LAKŠTINGALA ŽIEMĄ.18.30 val. – susitikimas V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros” padalinyje (Aušros g. 37). Vakarą praleisime su poetu Vladu Vaitkevičiumi, aktore Kristina Kazake­vičiūte, jaunąja pianiste Sintija Raudonyte. Pristatysime bendruomenės ir bibliotekos sukurtą skaitmeninį pasakojimą apie Ža­liakalnio funikulierių. Su seniūnu Broniumi Girdausku ir Tarybos nare Loreta Kudariene pasveikinsime Žaliakalnio E­senjorus.

21

kas, kur, kadaantradienis, sausio 31, 2012

KAUNO „VARPO“ GIMNAZIJAVar po g. 49, pa veiks lų ga le ri jo je „Spal vų gies mė”

Iki va sa rio 3 d. vei kia Kau no mies to gim­na zi jų: „Var po”, „San ta ros”, A.Sme to nos, Mai ro nio uni ver si te ti nės, KTU auk lė ti nių dai lės im pro vi za ci jų pa ro da ADVENTO MEDITACIJOS – ŠVIESOS LINK...

KINAsCINAMON

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ko rio la nas“ – iki 2 d. 11.45, 21.45 val. „Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – iki 2 d. 20.30, 22.20 val. „Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 2 d. 11.15, 13.45, 16.10, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – iki 2 d. 13, 18.30, 21.55 val.„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 2 d. 15.15, 20.45 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 2 d. 14.15, 16.45, 19.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 2 d. 12.15, 14.15, 16.15, 18.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 2 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.30, 19.40 val. „Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 2 d. 11 val.

FORUM CINEMAsKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Karo žirgas“ (premjera) – iki 2 d. 11.30, 14.30, 17.30, 20.45 val.„Ant ribos“ (premjera) – iki 2 d. 11, 13.15, 15.30, 18, 20.30 val.„Sena gera orgija“ (premjera) – iki 2 d. 16.15, 18.30, 21 val.ALFA.LT kino seansas. „Sniegynų įkaitai“ – 1 d. 19.15 val.LAISVALAIKIO kino seansas. „Geležinė ledi“ – 2 d. 18.45 val.„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – iki 2 d. 10.45, 15.45, 17.45, 20.15 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 2 d. 13, 18.15, 21.30 val.„Džekas ir Džilė“ – iki 2 d. 12.15, 17 (seansas nevyks 31 d.), 21.45 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 2 d. 10.15, 12.45, 15.15 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 2 d. 13.30 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 2 d. 14 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – iki 2 d. 14.45, 19.15 (seansas nevyks 1 d.) val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 2 d. 16 val.„Purvini žaidimai“ – iki 1 d. 18.45 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 2 d. 21.15 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Pavaduojanti mokytoja“ – 31 d. 17 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.

KINO TEATRAs „ROMUVA“Lais vės al. 54

Prancūzų kino festivalis ŽIe MoS eK rA nAISau sio 31 d. 17.20 val. – „Ra bi no ka ti nas”. 19.10 val. – „Pri si mi ni mai iš vieš na mio”. 21.20 val. – „Ka ras pa skelb tas”.Bi lie tus ga li ma įsi gy ti ki no te at ro ka so je ar ba www.bi lie tu pa sau lis.lt.

KAUNO MAŽAsIsTEATRAs

KAUNO VALsTYBINIs LĖLIŲ TEATRAs

9 d. 19 val.

5 d. 12 val.

KINO CENTRAs„FORUM CINEMAs“

31 d. 18.45 val.

KINO TEATRAs„ROMUVA“

31 d. 21.20 val.

TV PROGRAMA

Šiai gražiai, švelniai muzikai perteikti pa­dės ir išraiškingi, koncerto instrumentai – fleita, klasikinė gitara, fortepijonas, profesionalių atlikėjų rankose įgau­nantys žmogiškąją gyvybę ir galimybę jausmų kalba bendrauti su žmonėmis.

M.ŽILINsKO DAILĖs GALERIJAnepriklausomybės a. 12

Vasario 3 d. 16 val. – naujausio Nacio­nalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus leidinio­knygos ISTORIJOS ŠTRICHAI pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos straipsnių autoriai – Miglė Banytė, Indrė Adomavi­čiūtė­Grigonienė, Daina Kamarauskienė, Osvaldas Daugelis, dailėtyrininkė dr. Rasa Andriušytė­Žukienė, dailininkas, kultūrinių mainų fondo „3,14” prezidentas Gøranas Ohldieckas.Penkiuose skyriuose apžvelgiama intriguo­janti, paini muziejaus istorija nuo 1921 iki 2011 m.: pirmos drąsios svajonės sukurti europietišką modernią instituciją, pirmieji žingsniai pristatant naujai įkurto muziejaus rinkinius pasaulyje, okupacijų paliktos skaudžios žaizdos, praradimai, bandymai bet kokia kaina nesustabdyti tik įsibėgėju­sios veiklos, laviravimas sudėtingose sovie­tinės santvarkos peripetijose, bandymas neprarasti svarbiausių vertybių, muziejaus augimas, nauji iššūkiai ir didžiulės gali­mybės, atkūrus nepriklausomybę. Visa tai penki autoriai išdėsto savo straipsniuose, kurie yra gausiai iliustruoti svarbiausiomis kolekcijomis, darbais, kurie atskleidžia įdomias jų patekimo į muziejų istorijas. Gyvi tekstai, daug naujų, niekur nepubli­kuotų faktų, nematytų kūrinių, dokumen­tinių nuotraukų, knygą padaro įdomią tiek specialistui, tiek kiekvienam skaitytojui.Įėjimas nemokamas.

RYŠIŲ IsTORIJOsMUZIEJUs

rotušės a. 19

Vasario 4 d. 18 val. „Kultūrinių ryšių kie­mas” kviečia į garsaus Lietuvos akordeonis­to Genadijaus Savkovo 60 metų jubiliejinį koncertą. Į svečius atvyksta Rusijos akor­deonistas Serveris Abkerimovas, vadina­mas „auksiniu Rusijos akordeonu”. Krymo totorius S.Abkerimovas yra Rusijos akordeonistų­bajanistų konkurso laureatas. „Moskoncerto” solistas dažnai kviečiamas koncertuoti užsienyje, dalyvauja tarptauti­niuose konkursuose. Jis su dideliu pasiseki­mu jau yra grojęs ir Lietuvoje. S.Abkerimovas pats kuria, groja ne tik klasikinę, bet ir pramoginę muziką. Kaune klausytojai išgirs klasikinės, pramoginės ir totorių muzikos kūrinius. Atlikėjas laisvai kalba turkiškai, supranta ir kalba arabiškai bei kiniškai.Kartu su Rusijos artistu 60­mečio proga gros žinomas Lietuvos akordeonistas, Teatro ir muzikos akademijos docentas Genadijus Savkovas. Jis dažnai koncertuoja Kaune tiek solo, tiek su aktoriumi Rolandu Kazlu ar Tomo Leiburo retro muzikos ansambliu.Abu muzikantai nusiteikę ne tik groti, bet ir pabendrauti su publika. Koncertas vyks klubinėje aplinkoje, patogiai įsitaisius prie stalelių. Bilietus galima įsigyti Ryšių istorijos muzie­jaus kasoje kasdien, išskyrus pirmadienį ir antradienį, nuo 10 iki 17 val.

VYTAUTO DIDŽIOJO KAROMUZIEJAUs sODELIs

Va sa rio 4 ir 5 d. 16–16.30 val. – ka ri lio­nie riaus Ju liaus VILNONIO at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai. XX am žiaus mu zi ka.

Iki vasario 29 d. veikia Martyno Gaubo tapybos ir skulptūrų paroda.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7) (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta

Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus

al bu mas (len kų k.). 12.15 Duo kim ga ro (k). 14.15 Vie ša pas lap tis (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vai tė (k).

6.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.45 Kry mo mu zi kos fes ti va lis 2011.

Fes ti va lio už da ry mo kon cer tas. (Ru si ja, 2011 m.) (k).

11.40 „Ha va jai 5.0“ (N­7) (k). 12.40 „Drau gai IV“ (JAV, 1997 m.)

(N­7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Nuo ty kių f. „Mer li no mo ki nys“

(1) (JAV, Ka na da, 2006 m.). 16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Abi pus sie nos. 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N­7). 20.30 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N­7). 21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 Siau bo tri le ris „Ga lu ti nis tiks las“

(JAV, Ka na da, 2000 m.) (N­14). 0.40 „Ties ri ba“ (N­14). 1.35 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N­7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.40 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (8). 14.40 „Či pas ir Dei las skuba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Nuo dė mių de šim tu kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 „CSI kri mi na lis tai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (7).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“.

Hu mo ro lai da. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7) (k). 11.00 Sek ma die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Mek si kos va rio kan jo nas.

Ekst re ma lūs iš ban dy mai“ (N­7) (k).

13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma

(N­7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.

Pub li cis ti kos lai da. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Lie tu vė lė“. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N­14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N­14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.15–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 Te le bim­bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Bū to vės slė pi niai (k). 12.15 Pa sau lio pa no ra ma (k). 12.40 Ry to suk ti nis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai.

Juo zas Do mar kas (k). 16.00 Lai da S. 16.25 Lai ko port re tai. Gra fi kės Evos

La bu ty tės kū ry ba ir vi suo me ni nė veik la (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Ak to riaus Re gi man to Ado mai čio

75­me čiui. Le gen dos. Ak to rius Re gi man tas Ado mai tis.

19.45 Ak to riaus Re gi man to Ado mai čio 75­me čiui. Dra ma „Jaus mai“ (1968 m.).

21.10 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (2).

22.15 Mū sų mies te liai. Dot nu va (2). 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka.

„Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės“ (5). „Pen ki tūks tan čiai Pa ga no pa go dų. Mian ma ras“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių

ly ga „Ly de riai“.

9.30, 14.30 Te le par duo tu vė. 9.45 Ta vo au gin ti nis. 10.15, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“ (4). 12.15 „Ge ri vy ru kai“ (2). 13.10, 20.00 „Ma no var das Er las“. 14.00, 21.00 „Na ša Ra ša“. 15.00, 1.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 17.00 „Kob ra 11“ (5). 18.00 „Ge ri vy ru kai“ (3). 19.00, 0.15 „CSI Niu jor kas“. 21.30 Tri le ris „Pri si min ti pa vo jin ga“

(JAV, 2003 m.). 23.45 „Fu tu ra ma“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta rimai (N­7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N­7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N­7). 21.00 Veiks mo f. „7 se kun dės“ (JAV,

Švei ca ri ja, D.Bri ta ni ja, 2005 m.) (N­7).

22.55 „Ar ti na mų“ (N­7). 23.55 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30 No me da. 12.15 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja

ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.00 Ku li na ri nis rei das. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praei ties“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 Labanakt, vai ku čiai. 20.30 No me da. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N­7). 8.15, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N­7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 1.00 „Ge ne ro las“. „La kū nas

Pr cha las“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 18.55 Griūk ne gy vas! (N­7). 19.10 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo

eta po rung ty nės: Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va) – Ber ly no ALBA (Vo kie ti ja). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Vil niaus. Per pert rau ką – Ži nios.

21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas.

9.00 Ži nios (k). 9.20 Kri mi na li nė ko me di ja „Ap vog ti

va gį“ (N­7). 11.00 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“ (k). 11.30 Ro man ti nė dra ma „Tie siog kar tu“

(N­7). 13.05 Te le laik raš tis. 15.55 Fan tas ti nis f. „Ža ri jos mies tas“

(N­7). 17.30 Ais čių ke liai (k). 18.00 Ži nios. 18.20 „Ąžuo ly no“ ju bi lie ji nis kon cer tas

(k). 19.30 Po kal bių lai da „Su si ti ki mai“. 20.30 Kau nas: tei sė bū ti. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (3, 4)

(N­7). 23.15 Ži nios (k). 23.35 Tri le ris „Vie nin te lis ke lias“ (N­7).

8.00 Dra ma „Un di nė“ (Ru si ja, 2007 m.).

10.00 Tri le ris „Mes val do me nak tį“ (JAV, 2007 m.).

12.05 Veiks mo f. „Ka ro die vas“ (JAV, Pran cū zi ja, 2005 m.).

18.30 Ro man ti nė ko me di ja „Man per bran gu“ (Pran cū zi ja, 2006 m.).

20.20 Dra ma „Vė ja vai kė“ (D.Bri ta ni ja, 2008 m.).

22.25 Ko me di ja „Pers kai tyk ir su de gink“ (JAV, 2008 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“.

12.00 Mo te rų Eu ro ly ga. „VIČI­Ais tės“–„Lo tos Gdy nia“.

13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Vil niaus „Lie tu vos ry tas“–Mask vos CSKA.

15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. „Es pa nyol“–„Bar ce lo na“.

17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no „Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“.

19.15 Slam bo lo ly ga. Ekst re ma liau sias krep ši nis.

19.45 Ke lias į Lon do ną. 21.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Ta li no „Ka lev“–„As ta na“. 23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las RIP.

22

menas ir pramogosantradienis, sausio 31, 2012

Rasa Padvaiskaitė

A.Ali šaus kas ne sus kai čiuo ja, kiek iš­ver tė moks li nių pub li ka ci jų, tech ni­nių straips nių. Džiau gia si, kad ga lė jo iš vers ti gro ži nės li te ra tū ros kū ri nių: ro ma nų, ap sa ky mų, kny gų vai kams, me mua rų. Bū da mas en tu zias tas dau ge lį kū ri nių ne gal vo da mas apie ho no ra rus su si ra do pa ts.

A.Ali šaus kas – tik tre čias Lie tu­vos žmo gus, ga vęs spe cia lų Ja po­ni jos už sie nio rei ka lų mi nis te ri jos pa dė kos ap do va no ji mą už nuo pel­nus stip ri nant abie jų ša lių san ty­kius. Ja po ni jo je nie kas ne dings ta, jie vis ką ži no, nie ko ne pa mirš ta, sako jis.

– Esa te bai gęs tech ni kos moks­lus. Kas tu rė jo nu tik ti, kad tap­tu mė te ver tė­ju?– Tie są sa kant, bai gęs elekt ro­ni kos moks lus bu vau di džiu lis en tu zias tas, ža­dė jau la bai daug ge ro pa da ry ti tė­vy nei ir iš ra di mus da ryti... Po pir­mo to kio sa vo iš­ra di mo bū da mas Mask vos pa ten­tų bib lio te ko je ra­dau, kad tai jau pa­da ry ta prieš 15 me tų Ja po ni jo je. Ant ras ma no iš ra di mas ly­giai taip pat jau bu vo už re gist ruo tas. Nusp­ren džiau mo ky tis kal­bos, kad ži no čiau, kas vyks ta, o kai pra mo kau, su pra tau, kad So vie tų Są jun go je elekt ro ni ka ne si vys to vi­siš kai. Grį žęs po stu di jų iš Mask vos dar pa ban džiau dirb ti Moks li nių ty ri mų ins ti tu te, ta čiau ten pa ma­čiau, kad vyks ta ne dar bas, o tik ko­pi juo ja ma už sie ni nė apa ra tū ra. Ta­da aš elekt ro ni ką ir me čiau...

Eko no mi kos, tech ni kos ver ti mai bu vo ma no ant ras pra gy ve ni mo šal ti nis, nes ver tė jų iš ja po nų kal­bos Lie tu vo je tuo met ne bu vo. Dir bau įvai rio se sri ty se. Nuo 1970 iki 1975 m. vi sas va sa ras leis da vau Mask vo­je – kad kal bos ne pa mirš čiau, dir­bau So kol ni kų pa ro dų cent re, ver tė­ja vau įvai rioms ja po nų fir moms.

Jei gu kal bė tu me apie kul tū ri­nę pu sę, dau giau sia ver čiau jau ni­mui, vai kams. Gro ži nę li te ra tū rą po tru pu tį pra dė jau vers ti nuo 1970 m. Da lis bu vo iš spaus din ta „Ne mu­ne“, daug kas išė jo at ski ro mis kny­ge lė mis. Sa chi ko Ha ta na kos kny ga.„Lie tu va: kaip iš li ko ma ža ša lis“, iš­leis ta 1999 m., bu vo ma no pa sku ti­nis dar bas, nes įsi vė liau į ki to kią veik lą – į bend ra vi mą su ja po nais.

Pag rin di nė są ly ga ver ti mui – per duo ti skai ty to jams ja po niš ką mąs ty se ną

Įver ti ni mas: �� A.Ali�šaus�ko�ran�ko�se�–�spe�cia�lus�Ja�po�ni�jos�už�sie�nio�rei­ka�lų�mi�nist�ro�Ta�kae�ki�Mat�su�mo�to�pa�dė�kos�ap�do�va�no�ji�mas�už�nuo�pel­nus�stip�ri�nant�san�ty�kius�tarp�Lie�tu�vos�ir�Ja�po�ni�jos.

Ja po nis ti kos cent ro įkū rė jas, ver tė jas, Eu­ro pos Ja po ni jos stu di jų aso cia ci jos na rys Ar vy das Ali šaus kas dau giau kaip tris de šimt me čius sta to til tus tarp Ja po ni jos ir Lie tu vos. Jo, pir mo jo ver tė jo Lie tu vo je, pra dė ju sio vers ti kū ri nius iš ori gi na lios kal­bos, ini cia ty va Vy tau to Di džio jo uni ver si­te te 1995 m. pra dė ta dės ty ti ja po nų kal ba.

– Kur ir kaip mo kė tės ja po nų kal bos? Jūs esa te pir ma sis ver­tė jas, nuo 1969 m. ėmęs vers ti ja po nų kū ri nius tie siai iš ori gi­na lo kal bos.– Mo ky tis pra dė jau sa va ran kiš kai ir tech ni nę li te ra tū rą pra dė jau vers­ti dar prieš iš va žiuo da mas į Mask­vą, bet gro ži nės li te ra tū ros ėmiau si tik grį žęs iš Mask vos 1969 m.: ne­pa si mo kius go ži nės li te ra tū ros neį­ma no ma įkirs ti.

1967 m. la bai ge rų žmo nių dė ka aš pa kliu vau į la bai re tą ir pres ti ži­nę mo kyk lą – Mask vos vals ty bi nio uni ver si te to To li mų jų Ry tų kal bų ins ti tu to spe cia lų fa kul te tą. Dve jus me tus nie ko dau giau ne si mo kė me, tik ja po nų kal bą, kul tū rą, geog ra­fi ją. Pas kui dar pu sę me tų sta ža­

vau si Mask vo je, tu rė jau vil ties iš­va žiuo ti į „Ex­po­70“ Osa ko je, bet li ki mas lė mė, jog pa bai gęs vi­sus tuos moks­lus grį žau į Lie­tu vą, o čia bu vo vi so kiau sių pe­ri pe ti jų, rei kė­jo įvai riau sių su de ri ni mų: Cent ro Ko mi­te to ir pa na­šiai... Ir aš ne be ga lė jau i š v a ž i u o ­ti. Čia už­nu ga rio aš ne tu rė jau

– Mask vo­je į tai ne la bai kas kreip da vo

dė me sį, o čia tai bu vo svar bu.

– Mask vo je bu vo lais viau ne gu Lie tu vo je? Ar Lie tu vo je par ti­niai kler kai la bai no rė jo įtik ti Mask vai?– Mask va bu vo daug lais ves nis mies tas, ypač Mask vos vals ty bi nis uni ver si te tas. Sun ku įsi vaiz duo ti, bet ten pra ktiš kai ne si jau tė so vie tų val džios. Bu vo la bai ge ra ir ap lin ka, ir aš, kaip Pa bal ti jo at sto vas, jau­čiau di de lį pa lai ky mą. Pri si me nu, lai kiau eg za mi ną apie Ja po ni jos eks­por tą. Tik rai bu vau ne ver tas to pen­ke to, tu rė jau gau ti 3–4, bet ga vau 5. Ki tą kar tą gir dė jau, kaip dės ty to ja šnibž te lė jo ja po nei, kad iš li te ra tū­ros ra šy tų 5, nes aš iš Pa bal ti jo.

– Uni ver si te te mo kė dės ty to jai iš Ja po ni jos?– Taip, tai bu vo vie nin te lis uni ver­si te tas, ku ria me dir bo ja po nai dės­ty to jai – bend rau ta su Ko bės uni­ver si te tu.

– Esa te iš ver tęs li te ra tū ros ir suau gu sie siems, ir vai kams.

Sa kio Ko ma cu „Ryt die nos gro­bi kai“ – moks li nė fan tas ti ka, S.Ha ta na kos „Lie tu va: kaip iš­li ko ma ža ša lis“, Rie ko Na ka­ga wos, „Ne no riu kų dar že lis“ – trum pos is to ri jos vai kams, ki ti kū ri niai. Ku ris žan ras jums la­biau prie šir dies?– Tur būt la biau siai S.Ko ma cu „Ryt­die nos gro bi kai“: ten la bai daug hu­mo ro... Man bu vo la bai ma lo nu, kad ra šy to jui kaž kas per da vė ma no ver ti mą. Aš, aiš ku, ver čiau be jo­kios li cen ci jos, be au to riaus ži nios. S.Ko ma cu ma nęs ne ba rė, o pa gy­rė. So vie ti niais lai kais jis, bū da mas Suo mi jo je, ban dė gau ti lei di mą at­va žiuo ti į Lie tu vą, bet ne sėk min gai. Kai aš va žia vau į Ja po ni ją, am ba sa­dos Ko pen ha go je pir ma sis sek re to­rius man da vė S.Ko ma cu te le fo ną. Sa ko, jis dar gy vas, ga lė si jam pa­skam bin ti. Ta čiau tuo te le fo nu man jis neat si lie pė. Taip su juo ir ne su si­ti kau. Vis gi jis man at siun tė ke le tą kny gų su au tog ra fais, sa ko: „Versk.“ „Va ga“ at si sa kė leis ti. Sa ko, vie ną iš ver tė me ir už ten ka. Juk tais lai kais daž nai vie no au to riaus vie ną kny gą teiš leis da vo.

– Kaip rin ko tės kny gas, ku rias ver tė te?– Tai ne pap ras tai sun kus klau si­mas. Li te ra tū ros pra ktiš kai jo kios ne bu vo. Pa vyz džiui, „Ryt die nos gro bi kus“ pa ti lei dyk la man pa­siū lė iš vers ti, tik pa siū lė su si ras ti ori gi na lą. Jį su ra dau tik Mask vo­je, Už sie nio li te ra tū ros bib lio te ko­je, – pa si da riau tos kny gu tės ko pi­ją, par si ve žiau į Kau ną ir iš ver čiau. Kny gų iš va žiuo da mi pa lik da vo ir aukš tes nio ran go va do vai, su ku­riais te ko dirb ti Sa kol ni kuo se.

Be je, pa ts pir mas ver ti mas man bu vo la bai sun kus. Tai bu vo Aku ta­ga vos Riu nos kės ap sa ky mas „Van­de nių ša ly je“. Jis kū ri nius ra šė apie 1920­uo sius, o iki 1945 m. ja po nų kal bos re for mos bu vo nau do ja mos se no sios gra ma ti kos tai syk lės.

Kai mo kiau si Mask vo je, mū sų gru pė je bu vo la kū nas, ku ris skrai­dė į Ja po ni ją. Ne la bai jis gi li no si į tą kal bą, jam dip lo mo rei kė jo. Vie ną kar tą jis at ne šė šūs nį kny gų. Pa si­ro do, ka i lėk tu vas skris da vo į Mask­vą, bū da vo įde da ma pro pa gan di nių

žur na lų apie So vie tų Są jun gą. Kai tas lėk tu vas grįž da vo at gal, sau gu­mas juos su rink da vo: bi jo jo, kad tai ja po nų pro pa gan da.

– Kur mo kė tės ver ti mo me no? Juk vie na yra iš mok ti kal bą, o vers ti – kas ki ta, juo lab vers ti gro ži nės li te ra tū ros kū ri nius.– Nie kur ne si mo kiau. Vis kas vy­ko pri mi ty viai, sa va moks liš kai. Aš net tru pu tį gin čy da vau si su re dak­to riais, nes jie ban dy da vo per ra šy ti ja po niš ką teks tą taip, kad jo neat­pa žin si. Pa sa kai tes re da ga vo Eu ge­ni ja Stra vins kie nė. Man jos re da ga­vi mas la bai pa ti ko: iš li ko ja po nų mąs ty se na – juk ji ski ria si nuo mū­sų, bet pri va lo lik ti teks te.

– O ko kia ji, ta ja po nų mąs ty­se na?– Apie ja po nų mąs ty mo bū dą, va­dy bą ir bend ra vi mo eti ką skai tau 45 va lan dų kur są stu den tams. Pir­mas da ly kas, kad sa vo mąs ty mu tu ri bū ti nuo šir dus, vers le tu ri bū ti tam tik ras pa si ti kė ji mas, nuo šir du­mas. Jie nie kad ne sa ko, kad jūs esa­te ge ras žmo gus ir pa na šiai. Jie sa­ko: esa te nuo šir dus žmo gus. Vi sa tai tu ri iš lik ti ir teks te. Man la­bai ne pa tin ka bend ri nė kal ba dėl to, kad ji la­bai skur di. Vi­sas gro žis lie ka tar mė se. Kar­tais tu rė da­vau vaikš čio­ti po kam ba rį vi są die ną, kad iš vers­čiau ma žy tį ga ba liu ką. Štai „Ryt­die nos gro­b i k u o s e “ yra toks ke tu rei lis. Aš jį min­ti nai vi­są gy ve ni mą mo­ku, nes dvi pa ras ver čiau. Teks tas trum pas, pa žo di nis ver ti mas toks: „Val gyk nau dą – bus fi zi ka. Val gyk nuo dus – bus che mi ja.“ Ra dau ru­siš ką ver ti mą vi siš kai nie ko bend ra ne tu rin tį. O aš iš ver čiau taip:

Stu den tė lis na ba gė lisRyt me tį su sau le kė lės.Fi zi ka jo ne mai ti na,Che mi ja uo dus ma ri na.Ar ba štai „Ne no riu kų dar že lis“.

Nie kaip ne ga lė jau iš vers ti pa va di­ni mo „Ija ija et“. Kas tas „ija“? Ra­dau ke lias į ru sų kal bą iš vers tas pa­sa kai tes. Kny gu tė pa va din ta „Vai kų dar že lis „Tul pė“ – pa nau do tas vie­nos pa sa kos pa va di ni mas. Ir tik po pu sės me tų man nu švi to: jei ja po­niu kas ožiuo ja si, jis sa ko: „Ija ija“, o „et“ – dar že lis. Štai ir „Ne no riu kų dar že lis“. Pa da ry tas nau jas žo dis.

– Da bar yra mo kan čių jų ja po nų kal bą, ne pai sant to, net to pa­ties Ha ru kio Mu ra ka mio pir­mie ji lie tu viš kai pa si ro dę kū­ri niai vers ti ne iš ja po nų, o iš ang lų kal bos, taip ri zi kuo jant pra ras ti ra šy to jo sa vi tą kal bą. Ar ja po nis tų ver tė jų Lie tu vo je nė ra daug? Ar jiems neap si mo­ka vers ti?– Ne ži nau vi sų pe ri pe ti jų, bet no­rint vers ti H.Mu ra ka mį, rei kia už­si tik rin ti Ja po ni jos fon dų pa gal bą ir pa na šiai, ki taip žū si nuo tų mū­sų ho no ra rų. O dar bas juk di de lis. Anks čiau ja po nai bu vo man at­siun tę vi są są ra šą li te ra tū ros, ku­rios ver ti mus fi nan suo tų Ja po ni ja – 80 pro c. vi so to dar bo. Tik aš bu vau la bai už siė męs, tu rė jau ki tos veik­los, o lai ko, kad ga lė čiau pa si ner­ti į kny gą, ne bu vo. Ja po nų ne ga li ma nuvilti: vie ną kar tą taip pa da ry si, ga li at si pra šy ti že mai nu si len kęs, bet ant rą kar tą jis ta vęs ne ma tys, praeis pro ša lį. Jei pa ža dė jai, rei­kia iš te sė ti. O ru sai tu rė jo iš ver­tę la bai daug ge ros li te ra tū ros, tą pa tį H.Mu ra ka mį. Kai per stu den­tų ato sto gas va žiuo da vau į Egip tą, pa siim da vau tų kny gų skai ty ti.

– Skai ty da vo te kny gas ne ja po­nų, bet ru sų kal ba?– Kad skai ty tum ja po nų kal ba kny­gą, rei kia bū ti jos lau ke. Vie nas ma­no la bai ge ras dės ty to jas sa ky da vo, kad tai tas pa ts, kas gro ti smui ku. Jei tu kas die ną ne gro ji – vis kas... Pa vyz džiui, kai rei kė da vo dirb ti, va žiuo ti į Mask vą, pir miau sia tu­rė da vau nors po rą die nų pa skai ti­nė ti, įei ti į kal bos lau ką. Da bar ves­ti es kur si jas ar paprastai pasikalbėti nė ra pro ble mų. Aš jau mąs tau ja po­

niš kai. Bet, jei gu esa ma gi les nių da ly kų, bū ti nai rei kia su si kaup­ti, gi lin tis.

Ja po nų kal­bos lo gi ka ki ta. Tiks liau, lo gi kos

ten nė ra. Kai sta­ža vau si Ja po ni jo­je, mū sų va do vas,

gra ma ti kos pro fe­so rius, sa ky da vo: „Yra lo gi ka, tik ji ki­

to kia.“ Sa ko, oi, ja­po nas me luo ja. Taip, me luo ja. Bet jis ne­

sa kys to, kas tau ga­li ne pa tik ti, už tai jis

me luo ja. Tad su sa vo po žiū riu ten va žiuo ti ne ga li ma.

– Ku ris jū sų vers tas kū ri nys jums ar ti miau sias? – La biau siai pa ti ko S.Ko ma cu. Už tai, kad jis ypač iš kė lė gam to sau­gos, tai kos pro ble mas. Ne pa sa­

23

menas ir pramogosantradienis, sausio 31, 2012

Praėjusios savaitės nugalėtoja Irena KALVĖNIENĖ. Teisingi atsakymai: PI-NIGINĖ (pirm.), AKIES OBUOLYS (antr.), PRIESPAUDA (treč.), BALANDIS (ketv.), ČEMPIONATAS (penkt.).

horoskopai

DaTos (sausio 31 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 7 d.

Ypatingų galių turinčios Morganos Do-novan krautuvėlės slenkstį peržengia Nešas Kirklandas. Garsus siaubo filmų scenaristas pasiūlo Morganai imtis ben-dro darbo: padėti jam parašyti scenari-jų filmui apie šiuolaikinę raganą. Bet iš-didžioji Morgana neketina leisti kažko-kiam plevėsai lengvabūdiškai vertin-ti jos išskirtinius gebėjimus. Jos galioje – ne tik stichijos jėgos, ji geba valdyti ir žmogaus likimą. Tiesa, to, kas nutinka susidūrus su Nešu, nepajėgia sutram-dyti jokie kerai...Tik Nora Roberts galėjo sukurti įsta-bų pasakojimą apie Donovanų šei-mą. Kerintys ir paslaptingi Donova-nų palikuonys saugo iš kartos į kar-tą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „kerėtoja“.

1797 m. gimė austrų kompozitorius Franzas Schubertas.1926 m. gimė kompozitorius, pedago-gas Vytautas Klova.1937 m. gimė kino ir teatro aktorius Re-gimantas Adomaitis.1939 m. Joniškėlyje gimė Nepriklauso-mybės Atkūrimo Akto signataras, pir-mosios Vyriausybės vicepremjeras Romualdas Ozolas.1966 m. gimė britų aktorius Dexteris Fletcheris.1971 m. gimė Holivudo aktorė Minnie Driver.1976 m. gimė amerikiečių krepšinin-kas, žaidęs ir Lietuvoje, Tyrone’as Nes-by.1981 m. gimė amerikiečių dainininkas Justinas Timberlake’as.

aviNas (03 21–04 20). Sėkminga diena. Bus lengva bendrauti su vai-

kais, jaunais žmonėmis, šeima, gerai su-tarsite su aplinkiniais. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą.

JauTis (04 21–05 20). Būsite nusi-teikęs optimistiškai, vertinsite ir

branginsite viską, kas jus supa. Šiandien kaip niekad bus lengva spręsti problemas, nesunkiai rasite išeitį iš keblių situacijų.

DvyNiai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių.

Daug laiko praleisite įtemptai mąstyda-mas, bet po kurio laiko jums tai nusibos. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas.

vėžys (06 22–07 22). Būsite itin su-sikaupęs, viską darysite greitai. Bū-

site linkęs jautriai reaguoti į kylančias pro-blemas ir kivirčytis, nes manysite, kad žo-džiai šiandien – vienintelis jūsų ginklas.

LiūTas (07 23–08 23). Svajonės ir idealų vaikymasis gali neigiamai

veikti jūsų nuotaiką ir vidinę pusiausvy-rą. Asmeninės problemos neleis jums užsimiršti, juolab kad joms spręsti šiuo metu reikia racionalaus proto.

MergeLė (08 24–09 23). Bandysi-te pasinerti į romantišką gyveni-

mą, būsite pakiliai nusiteikęs, atvirai reik-šite emocijas. Vertėtų pasivaikščioti ar-ba pasportuoti.

svarsTykLės (09 24–10 23). Sunku susikaupti, gali atsirasti ne-

tinkamų ar klaidinančių minčių bei idė-jų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, gali-te neatsispirti pagundai kivirčytis su vy-resniais ar autoritetingais žmonėmis.

skorpioNas (10 24–11 22). Jūs la-bai energingas ir aktyvus, jaučiate

nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplū-dį. Išnaudokite tai – tinkamas metas pri-imti kai kuriuos svarbius gyvenimo sprendimus, susijusius su šeima, na-mais, karjera.

ŠauLys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas

priimti sprendimus ir imtis protinės vei-klos. Atkreipkite dėmesį į šalia esančiuo-sius, galbūt jiems reikia pagalbos.

ožiaragis (12 22–01 20). Susiklos-čiusi padėtis paskatins nuoširdžiai

susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus tikėda-miesi pagalbos ir patarimo. Tinkamas lai-kas pakeisti įprastą aplinką.

vaNDeNis (01 21–02 19). Būsite ap-imtas nuojautos, kad nieko nėra

pastovaus. Tai jus gali bauginti. Pasikal-bėkite su artimu žmogumi, jis padės jums atrasti pusiausvyrą.

žuvys (02 20–03 20). Mėgausitės gyvenimu, šiandien džiugins net

mažiausios smulkmenos. Noriai padėsi-te draugui ar mylimam žmogui ir tai ne-liks neįvertinta.

Pag rin di nė są ly ga ver ti mui – per duo ti skai ty to jams ja po niš ką mąs ty se nąky čiau, kad jis bu vo prieš glo ba li­za ci ją, bet jis tas pro ble mas la bai ryš kiai ma ty da vo. Net gi ma ty da vo, kas bus su Ja po ni ja. Tai gi tai, kas da bar įvy ko su jų ato mi ne elekt ri­ne, jo bu vo nu ma ty ta...

Ar ba, pa vyz džiui, vie nas sky rius „Ryt die nos gro bi kuo se“. Jį pa ro­džiau re dak to riui ir mes jį iš me tė­me: ja me kal ba ma apie vie ną ja po­ną, atė ju sį iš ki to pa sau lio, ku ris už šal dė gink lus – jie ne sprogs ta. Ir kas įvyks ta tuo at ve ju? Iš SSRS pir­miau sia pa bė ga trys Pa bal ti jo res­pub li kos. S.Ko ma cu taip pa ra šy ta!

– O kny ga Lie tu vo je pa si ro dė 1978 m.?– Taip, 1978 m. Vi są sky rių re dak­to rius išė mė. Kaip to kį da ly ką iš­spaus din si tais lai kais ...

– Sa ko ma, kad ja po nų poe zi jos yra neį ma no ma iš vers ti į ki tą kal bą dėl pa čios kal bos struk­tū ros, ki tų sa vi tu mų, ta čiau vis ban do ma ją vers ti. Gal esa­

te ban dęs at skleis ti tos poe zi jos skam be sį?– Įma no ma. Ir yra la bai daug ge­rų pa vyz džių. Neat­si me nu, kas ver tė, bet tos pa čios hai­ku – nuo sta bus ver ti mas. Vi sa da pri si me nu, kai ja­po nų pa sau lė žiū­rą dės tau:

Ką po sa vęs aš pa lik siu?

Pa va sa rį žie­dus gė lių,

Va sa rą bal są ge gu tės,

Ru de nį kle vą rau do ną.

N u o s t a ­bus ver ti mas. Per teik ta vi­sa, kas bu vo pa ra šy ta.

– Ar dar grį ši te prie ver ti mų?– Šiuo me tu tu rė jau ki to kių dar bų.

Nuo ge gu žės iki vė ly vo ru dens dir bu gi du. Žie mą taip pat ki to kios veik­los tu riu. Vers ti man ge riau siai sek­da vo si, kai tu rė da vau lais vo lai ko.

Kad įei tum į tą kny­gos lau ką, rei kia lai ko, o jei gu išei­ni – rei kia ma žiau­

siai die nos, kad vėl ga lė tum įei ti. Da bar

leng viau – yra kom­piu te ris, ja me žo dy ną

pa si da riau, tu riu sa­vo tech no lo gi ją, vis kas grei čiau vyks ta. S.Ha­

ta na ka „Lie tu va: kaip iš li ko ma ža ša lis“ iš­

ver čiau per 3 mė ne sius. Ar ver siu dar – ne ži­

nau. Gal ir ne ver siu, nes yra la bai daug ma no mo­

ki nių, ku rie ga li už siim ti šiais da ly kais.

– Ko kia jū sų dar bo su stu den­tais Vy tau to Di džio jo uni ver­si te te pa tir tis? Ko ap skri tai

rei kia, kad iš mok tum ja po nų kal bą? – Rei kia „ka li mo“, rei kia mo ky tis. Ka dan gi ja po nų kal ba ne tu ri lo gi­kos, iš žo džių ir gra ma ti kos nie kaip kal bos ne pa da ry si. Mask vo je mus mo kė šne ka mo sios kal bos – mo de­liu kų. Rei kė da vo min ti nai iš mok­ti to kius trum pus sa ki nu kus: jei gu tu jų neiš mok si – nie kas ne si kli juo­ja. Ži no ma, jei gu tu gy ve ni Ja po ni­jo je ir ap lin ka yra ja po niš ka, tai ta­da yra vi sai ki taip.

No rė da mas su pras ti tą kal bą, tu ri at si ri bo ti nuo sa vo ste reo ti pų. Tam, ku ris mo ka tą pa da ry ti, yra leng viau.

Ja po nų ir ki nų kal bos yra ne pap­ras tos, jos la vi na at min tį, pa de da ge riau įsi min ti in for ma ci ją. Iš kar­to sun ku įsi min ti ke lis hie rog li fus. Prieš eg za mi ną iš moks ti 100 hie rog­li fų, bet po 3 die nų jų vėl ne pri si me­ni, nors eg za mi ną iš lai kei. Aš pir mą se mest rą pra ktiš kai į ki ną ne bu vau nuė jęs, nes va žia vau iš mok ti kal bos, o ne gau ti po pie riu ką.

šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s) Lie tu vos van dens tel ki niai trau kia­si le du. Lie tu vos hid ro me teo ro lo gi jos cent ro duo me ni mis, va kar Tau rag no eže rą den gė 18 cm sto rio le do sluoks­nis ir 5 cm snie go. To to riš kių eže ras bu vo pa deng tas 10 cm le do ir 5–10 cm snie go sluoks niu. Už ša lu sios Kau no ma rios ties Dar sū niš kiu, Kur šių ma­rios ties Ven te ir Ni da snau dė po 15 cm sto rio le du, Ne mu ną ties Ne ma jū nais den gė 8 cm le das. Snie go dan ga va kar bu vo sto riau sia ties Šiau liais (20 cm), Vil niaus ir Va rė nos ma ta vi mo sto ty se už fik suo tas 18 cm – dvi gu bai sto res nis nei Kau ne – snie go pa klo tas.

rytoj

poryt

–19 –16–13 –21

–23 –17–15 –23

–25 –21–17 –20

2

2

3

įvairenybėsKD inf.

orai kaune Le do ir snie go rod me nys

Na mų ne tu rin tys žmo nės ga li pa­ro dy ti to kį mies to vei dą, ko kio dar nė ra ma tęs nė vie nas va ka rais į šil tą pa sto gę grįž tan tis žmo gus. Tai at sklei dė Lon do ne pra dė tos reng ti eks kur si jos, ku rių gi dai – be na miai.

„Eks kur si jos, ku rias ren gia be­na miai žmo nės, su tei kia vi siš kai ki to kį po žiū rį į mies tą“, – tvir­ti na ne pel no sie kian čios or ga ni­za ci jos sa va no rė And rew. Su bu­vu sia be na me Ha ze lei Wil ding ji or ga ni zuo ja to kius pa si vaikš­

čio ji mus po mies tą. H.Wil ding – vie na iš pen kių bu vu sių ar esa mų be na mių, kvie čian čių į eks kur si­jas po pen kis skir tin gus Lon do no ra jo nus. Eks kur si jos vyks ta kiek­vie no penk ta die nio va ka rą, šeš­ta die nio ir sek ma die nio po pie­tė mis.

Be na mių ren gia mos eks kur si­jos ne sie kia tik ste bin ti ir links­min ti, bet la biau ra gi na ap mąs ty­ti kai ku riuos da ly kus. As me ni nė gi dų pa tir tis su da ro tik ma žą eks­kur si jos da lį. Jie, kaip ir vi si ki ti

gi dai, il gai už trun ka ruoš da mie­si pa pa sa ko ti apie įdo mias ir gar­sias mies to vie tas.

Pa sa ko da ma, apie įžy mius mies to ob jek tus, H.Wil ding nie­ka da ne pa mirš ta įterp ti is to ri jų iš be na mių gy ve ni mo. „Čia yra vie­ta, kur aš kar tais mie go da vau“, – pa sa ko ja mo te ris, ro dy da ma į kam pą prie pre ky bos cent ro.

Ji tvir ti na, kad apie 90 pro c. eks kur san tų yra vie ti niai Lon do­no gy ven to jai.

lrt.lt inf.

Pre ky bos cent ro ve ži mė lis, pa­nar din tas sep ty nio se to no se bal­to cuk raus; ant grin dų pa žer tos 2 000 deš re lių va kuu mi nių pa kuo­čių; na me liai iš tūks tan čių duo nos rie ke lių – šios ins ta lia ci jos eks po­nuo ja mos vie na me Vo kie ti jos me­

no mu zie ju je, mė gi nant at kreip­ti dė me sį į iš par da vi mų kul tū ros, ku rio se pio nie riais ta po di die­ji pre ky bos tink lai, to kie kaip „Al­di“, fe no me ną.

Eks po zi ci ja „I Lo ve Al di“ (Aš my liu „Al di“) pri sta to ma Wil hel­

Atėnai +4Berlynas –7Brazilija +26Briuselis 0Dublinas +3Kairas +19Keiptaunas +22Kopenhaga 0

Londonas +4Madridas +14Maskva –16Minskas –16Niujorkas +11Oslas –6Paryžius +2Pekinas 0

Praha –4Ryga –7Roma +8Sidnėjus +27Talinas –12Tel Avivas +17Tokijas +9Varšuva –8

Saulė teka 8.11Saulė leidžiasi 16.53Dienos ilgumas 8.42Mėnulis (priešpilnis) teka 10.27Mėnulis leidžiasi 0.42

31­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 335 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–13

–11

Vilnius–13

Alytus–12

Kaunas–13

Utena–13

Panevėžys

–10ŠiauliaiTelšiai

–11

Klaipėda–9

Vėjas1–5 m/s

šiandien, sausio 31 d.Orai Artimiausiomis dienomis Lietuvoje lai-kysis labai šalti ir sausi orai, šaltis kas-dien stiprės. Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šiandien dieną bus 11–13 laips-nių šalčio. Rytoj naktį bus 20–25, dieną – 14–18 laipsnių šalčio. Kritulių nenumato-ma, dienomis pasirodys saulė.

–11

Astra (Astrida), Budvilė, Marcelė, Skirmantas.

Günteris Beieris. Co lou ra do 25.

Įk vė pė iš par da vi mų kul tū ramo Hac ko mu zie ju je, įsi kū ru sia me va ka ri nia me pra mo ni nia me Liud­vigs ha fe no mies te prie Rei no. Ji veiks iki ko vo 4 d.

„Al di za ci ja, ki taip sa kant, ma žų kai nų vai ky ma sis, se niai ta po so­cia li nių fe no me nu, ku ris už lie jo vi sas vi suo me nės kla ses ir bend­ro ves“, – sa kė mu zie jaus di rek to­rius Rein har das Spie le ris.

„Tai la bai vo kiš kas fe no me nas, ypač mais to sri ty je. Vo kie čiai mais­tui iš lei džia be ne ma žiau siai Eu ro­po je, ir kon ku ren ci ja šio je rin ko­je la bai di de lė“, – ma no eks per tas.

Ši pa ro da ke lia pri si mi ni mus apie XX a. 7­ojo de šimt me čio po­par to ir flu xus ju dė ji mus, ku rie kė­lė klau si mus apie blun kan čią ri bą tarp me no ir ma si nės pra mo ni nės ga my bos.

Pa ro do je mė gi na ma mes ti iš šū­kį var to to jiš kai vi suo me nei – pa­vyz džiui, eks po nuo ja mas di džiu lis pre ky bos cent ro ve ži mė lis ga li bū­ti su pran ta mas kaip žmo nių per­ka mo sios ga lios trium fas ar ba kaip var to to ją gra si nan tis su traiš ky­ti sim bo lis.

BNS inf.

Mies tas be na mių gi dų aki mis