sportas 11p. pasaulis 9p. lietuva 5p.

Futbolo sunkmetis Kaune: A lygoje nebus nė vienos miesto komandos. Vilnius turės dvi.

Išrinktąjį prezidentą S.Niinistö suomiai vadina puikiu ekonomistu ir patyrusiu politiku.

Po li ti kai KT iš va do je dėl pen si jų ma ži ni mo

puo lė ieš ko ti sau nau din gų

da ly kų.

„Šis lai mė ji mas ma ne pa­ska ti no dar ryž tin giau siek ti sa vo tiks lo ir tap ti me di ku“, –

Dienos citata

24p.

R.Be ne tis grį žo į dar bą

J.Šmid tai tė – ke ra mi kė, jun gu si skir tin gas kul tū ras ir kū rė jų kar tas.

22p.

Antradienisvasario 7, 2012Nr. 31 (19590)Kaunodiena.lt2 Lt

„Girs tu tis“ lan ky to jus bando grū di nti šal čiu

„Girs tu čio“ žiū ro vai skun džia si: sa lė je – la bai šal ta. Komp lek so di rek to rius ti ki na, kad taip yra dėl to, jog už sa lės sie nos – ne šil do mos pa tal pos. Ten da bar vyks ta grio vi mo dar bai.

sa ko ga biau sių Lie tu vos dvy lik to kų kon kur se nu ga lė jęs

kau nie tis Ar­tū­ras­Ja­ci­na­vi­čius.

Į Kauną atskrido „rammstein“ 3p.

pro ce sas: � kol vienoje „Girs tučio“ dalyje vyks ta grio vi mo dar bai, kitoje kauniečiai renkasi į renginius.

sau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ne vie nas skai ty to jas „Kau no die­nai“ skun dė si, kad „Girs tu čio“ rū­mai sting do teat ro ir mu zi kos mė­gė jus šal ty je. „Su dė tin ga iš sė dė ti dvi va lan das to kio je vė so je“, – ne slė pė kau nie tis Kęs tu tis Kar čiaus kas. Kul­

tū ros ir spor to cent ro „Girs tu tis“ di­rek to rius Min dau gas Skvar na vi čius ne nei gė, kad sa lės pa kan ka mai pri­šil dy ti ne pa vyks ta. „Vie na sie na yra itin įša lu si, nes už jos, spor tui nu ma­ty to je rū mų da ly je, vyks ta pa tal pų re­konst ruk ci ja ir ten nė ra jo kio šil dy mo, tvy ro mi nu si nė tem pe ra­tū ra“, – aiš ki no jis. 2

Praė jus šiek tiek dau giau nei pu­sant ro mė ne sio po pa tir tų dau gy­bės su ža lo ji mų, gar sus Kau no kli­ni kų kar dio chi rur gas Ri man tas Be ne tis jau vėl dir ba. Vie ną ope ra­ci ją jis at li ko dar anks čiau, – prieš dvi sa vai tes.

„Li go nis bu vo la bai sun kus, tai rei kė­jo ko le goms pa dė ti“, – dar pa ts gy­dy da ma sis jau gy dė ki tus šir dies chi­rur gas, pas ku rį ver žia si li go niai ne tik iš Lie tu vos. R.Be ne čio kūne bu vo 36 žaizdos, iš tver ta ne vie na ope ra ci ja, bet rei kia sto tis ir ei ti. „Ne va lia bū ti iš le pu siam“, – toks R.Be ne čio cre do, ko ge ro, pa dė jęs pa siek ti kar dio chi­rur gi jos aukš tu mų. Pa bu vęs ko le gų pa cien tu Šir dies, krū ti nės ir krau ja­gys lių chi rur gi jos kli ni kos va do vas daug ką at ra do iš nau jo. 12p.

Ar tū ro Mo ro zo vo, Tomo Raginos nuo tr.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

Miestas65 0,98 32

AntrAdienis, vAsArio 7, 2012

Dar vie na prie žas tis – lė­šų tau py mas. „Ga lė tu me

įjung ti in ten sy ves nį šil dy mą, bet ta da bū tų neį ma no ma dirb ti ne­nuos to lin gai. Tu ri me iš si lai ky­ti pa tys. Per šil dy mo se zo ną ten ka iš leis ti apie 80 tūkst. li tų. Šiuos pi­ni gus ši lu mos tie kė jui ati da vi nė ja­me vi sus me tus“, – tvir ti no jis.

Di rek to riaus tei gi mu, ar tis tai ne si skun džia, kad ten ka vai din ti vė sio je sa lė je. „Prie šin gai, čia ver­žia si dau ge lis tru pių, jos ne sto ko ja žiū ro vų, sta ti nys pri tai ky tas pro­fe sio na liam teat rui“, – tvir ti no di­rek to rius.

Per me tus „Girs tu ty je“ su ren­gia ma apie 180 ren gi nių.

Pro jek ta vo uz be kaiPa sak M.Skvar na vi čiaus, pa gal to­les nius kul tū ri nės rū mų da lies re­konst ruk ci jos pla nus šie met nu­ma ty ta ap šil tin ti pa sta to sie nas.

„Šiuos rū mus pro jek ta vo Taš­ken to (Uz be ki jos sos ti nė – red. pa st.) ar chi tek tai, tad jie, kaip pie­tie čiai, nu ma tė plo nas, ne šil tas sie nas. Nie kam tai ne kliu vo, nes ta da apie ši lu mos eko no mi ją nie kas ne gal vo jo“, – pa sa ko jo M.Skvar­na vi čius.

Per me tus „Girs tu tis“ iš ren gi nių už dir ba apie 600 tūkst. li tų, o sa vi­val dy bė pa re mia skir da ma apie 90 tūkst. li tų. Pa na šiai „Girs tu tis“ iš­lei džia rū mų eksp loa ta ci jai, at li kė jų ho no ra rams, 15 dar buo to jų at ly gi­ni mams. „Gir tu čio“ per so na lo at­ly gi ni mo vi dur kis, pa sak M.Skvar­na vi čiaus, – apie 2 tūkst. li tų.

Griau na ba sei nąTo je komp lek so da ly je, kur atei ty­je bus spor to ir pra mo gų zo na, šiuo me tu šal tis nu trau kė dau ge lį dar­bų. „Ten da bar vyks ta vien se no jo

„Girs tu tis“ lan ky to jus bando grū di nti šal čiu

Šimtadienis „saulės“ Gimnazijoje Šimtadienis „saulės“ Gimnazijoje

ba sei no grio vi mo dar bai“, – tei gė Kau no sa vi val dy bės Sta ty bos sky­riaus ve dė jas Vy gi man tas Ab ra ma­vi čius.

Re konst ruk ci jos ran go vės, įmo­nės „Ka mes ta“, sta ty bos va do vas Da rius Meš kuo tis aiš ki no, kad ba­sei no dug nas yra gi li na mas, to dėl da bar dau žo mas se na sis be to ni nis pa grin das.

„Grio vi mo dar bų spar ta ma žes­nė dėl to, kad vi dun per var tus ne­ga li įva žiuo ti di des nė ir ga lin ges nė tech ni ka. Bet ba sei ną iš griau si­me per va sa rį ir nuo bend ro dar bų gra fi ko neat si lik si me“, – tvir ti no D.Meš kuo tis. Pa baig ti rū mų re­konst ruk ci ją pla nuo ja ma lapk ri tį.

1

Pla nai: �� pa�sak� sta�ty�bos� va�do�vo�D.Meš�kuo�čio,� ar�ti�miau�siu�me�tu�bus�įren�gia�mi�ap�švie�ti�mo,�ven�ti�lia�ci�jos�prie�žiū�rai�skir�ti�til�te�liai.

Griovimas: �� kol�kas�„Girstučio“�sporto�ir�pramogų�zonoje�tik�griaunama�ir�laukiama�atšilimo.���������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

35 me tų bar me nas Vy tau tas Bin­kis šven tė per ga lę. 17 me tų prie ba ro dir ban tis kau nie tis bok so rin ge iš si lai kė ant ko jų prieš tris jo taip ir ne no kau ta vu sius spor­ti nin kus.

Mė ly nės ant vei do, pe čių, ran kų, ta čiau be si šyp san tis ir lai min gas.

Taip po še šių raun dų ko vos at ro­dė Kau no bar me nas V.Bin kis. Va­kar jį už griu vo šim tai skam bu čių ir svei ki ni mų.

V. Binkis sėk min gai iš si lai kė ant ko jų ir at rė mė tri jų skir tin­gų ko vo to jų ata kas per vi sus še­šis raun dus, tru ku sius po tris mi­nu tes.

Po kiek vie no raun do spor ti nin­kai, kaip įpras ta bok se, il sė jo si po mi nu tę. Per pir muo sius du raun­

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

sei mo rin ki mai vyks tik ru de nį, bet po li ti kų agi ta ci nis šou Kau ne jau pra si dė jo. „Ąžuo lo“ ka ta li kiš­kos vi du ri nės mo kyk los tė vų su­si rin ki mo ne kvies to mis vieš nio­mis ta po dvi so cial de mok ra tė: Bi­ru tė Vė sai tė ir orin ta lei pu tė.

ne ti kė tas vi zi tas„Ger bia mi tė ve liai, bai gia si pir ma­sis pus me tis. Kvie čia me jus į tė vų su si rin ki mus: pa gal ba mo ki niui ir mo ky mo si mo ty va ci ja. Mo ki nių pa žan gos, pa sie ki mų ir lan ko mu­mo ana li zė“, – to kiu skel bi mu Ši­lai niuo se esan ti „Ąžuo lo“ ka ta­li kiš ka vi du ri nė mo kyk la va sa rio pir mo sio mis die no mis tė vus pa­kvie tė į su si rin ki mus.

„Kau no die nai“ pa si pik ti nę ma ža me čių ar ti mie ji pa sa ko jo, kad atė ję į tė vų su si rin ki mus jie kal bė jo ne apie sa vo vai kų pro­ble mas, bet bu vo pri vers ti klau sy­ti So cial de mok ra tų par ti jos rin ki­mų pa ža dų.

„Vi du ry tė vų su si rin ki mo į ka­bi ne tą įsi ver žė Sei mo na rė Bi ru­tė Vė sai tė ir Kau no mies to ta ry­bos na rė Orin ta Lei pu tė. Esu la bai pa si pik ti nęs. Ma no anū kė mo ko si tre čio je kla sė je, atė jau iš klau sy ti, kaip jai se ka si, o vie toj to pa te kau į kaž ko kį po li ti nį ren gi nį“, – tei gė į re dak ci ją pa skam bi nęs ir „Ąžuo­lo“ moks lei vės se ne lis.

Pa sak jo, po li ti kės agi ta vo bal­suo ti už so cial de mok ra tus ir ža­dė jo, kad, jų par ti jai lai mė jus, vi­soms mo kyk loms bus su teik tas ne mo ka mas mai ti ni mas.

Vy ras tei gė su pran tan tis, kad to kie pa ža dai – to li nuo rea ly bės, o po tė vų su si rin ki mo prie dan ga vyk do ma agi ta ci ja, tre čio kės se­ne lio įsi ti ki ni mu, tik rai vyks ta ne be mo kyk los di rek to riaus ži nios.

Fak to ne pa nei gėKau no so cial de mok ra tų lyde­rė Orin ta Lei pu tė pa tvir ti no, kad

Su mė ly nė mis, bet lai min gas

Šau nuo lis: �� bar�me�nas�V.Bin�kis�(kairėje)�bok�so�rin�ge�at�si�lai�kė�prieš�tris�skir�tin�gus�var�žo�vus.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Tė vų su si rin ki mas ta po po li ti kių agi ta ci jos tri bū na

Prie mo nės: �� so�cial�de�mok�ra�tės�O.Lei�pu�tė�(nuotr.�kairėje)�ir�B.Vė�sai�tė��nau�do�ja�vi�sus�agi�ta�ci�jos�me�to�dus.�

to kie su si ti ki mai su „Ąžuo lo“ ka­ta li kiš kos mo kyk los mo ki nių ar ti­mai siais vy ko.

„Bu vo me su Bi ru te Vė sai te su­si ti ki me su moks lei vių tė vais. Ar bu vo ža dė ta vai kams su teik ti ne­mo ka mą mai ti ni mą – pa klaus ki te jos. Aš ne gir dė jau, kad bu vo ža dė­tas ne mo ka mas mai ti ni mas, nes at va žia vau į pa čią su si ti ki mo pa­bai gą“, – tei si no si O.Lei pu tė.

„Ąžuo lo“ ka ta li kiš kos vi du ri­nės mo kyk los di rek to rius Liud vi­kas Lu ko šius pa tvir ti no, kad ži no apie per tė vų su si rin ki mą or ga ni­zuo tą su si ti ki mą su Sei mo na re. Su si ti ki mas įvy ko jam lei dus.

di rek to rius neį leis ti ne ga li„Nė ra to kio įsta ty mo, ku ris draus­tų mo kyk lo je lan ky tis Sei mo na­riams. Bū si mų kan di da tų į Sei mą ne kvie čiu ir ne ža du kvies ti, bet aš

pri va lau juos įleis ti. Bu vo vie nas in ci den tas per Rug sė jo 1­ąją. Ta­da man da giai at sa kiau po li ti kams, kad mo kyk la ne pa gei dau tų jų kal­bų per mo ki nių šven tę – Rug sė­jo 1­ąją juk ne po li ti kuo ja ma. Bet bu vo vi siems pa skelb ta, kad neį­lei džiu val džios. Nus kam bė jau per vi są ži niask lai dą. Ži no te, rin ki mai ar tė ja. Taip, čia lan kė si Sei mo na­rė B.Vė sai tė. Apie su si rin ki mus ji su ži no jo bū tent tą die ną, kai bu vo pa tvir tin ti jų gra fi kai, ta čiau at si­klau sė ma nęs ir grei tai at vy ko“, – tei si no si L.Lu ko šius.

Sei mo na rė B.Vė sai tė taip pat pa tvir ti no, kad lan kė si tė vų su­si rin ki muo se ir ten bu vo kal ba ma apie ne mo ka mą mai ti ni mą pra­di nu kams. Pa sak jos, Sei mo na rių vie na iš dar bo da lių yra su si ti ki­mai su gy ven to jais.

Ji ne slė pė, kad lan ky mo si tiks­las – ir rin ki mų pro gra mos for ma­vi mas.

„Ma no klau si mas tė ve liams bu­vo, kaip jie žiū ri į ne mo ka mą pra­di nu kų mai ti ni mą ir ar jis pa si tei­si no – di džio ji dau gu ma tė ve lių tam pri ta rė. Kol yra to kia eko­no mi kos si tua ci ja Lie tu vo je, tik­rai siū ly si me vi suo ti nį ne mo ka mą pra di nu kų mai ti ni mą sa vo rin ki­mų pro gra mo je, ku rią ruo šia­me“, – sa kė so cial de mok ra tė.

Bū si mų kan di­da tų į Sei mą ne­kvie čiu ir ne ža du kvies ti, bet aš pri­va lau juos įleis ti.

Liud vi kas Lu ko šius:

dus jį no kau ta vęs var žo vas bū tų už dir bęs 300 li tų. Po to sto jęs ko­von ki tas spor ti nin kas ga lė jo už­dirb ti 200 li tų.

V.Bin kiui at si lai kius ir tre čia­ja me bei ket vir ta ja me raun de, į rin gą pa ki lęs tre čias pil nas jė gų spor ti nin kas, no kau ta vęs bar me­ną, ga lė jo lai mė ti 100 li tų.

„Ke lis stip rius smū gius pra­lei dau, aky se bu vo ir ži bu riu­kų, – ne sla pu ka vo V.Bin kis, ku­ris vis dėl to per šią ko vą ne pa ty rė net nok dau no. – Sun kiau sia bu­vo ko vo ti su pir muo ju – la biau­siai pa ty ru siu spor ti nin ku Dau­man tu Ba ri no vu.“

Ar po mė ne sio ar dvie jų jis vėl mes iš šū kį?

„Bai ki te, man 35 me tai. Aš se­nas bar me nas, – juo kė si V.Bin­kis ir ne slė pė, kad prieš šią ko vą apie tai daug dis ku ta vo su žmo­na. – Po ko vos ji priė jo prie rin­go ir griež tai pa sa kė, kad tai bū tų pa sku ti nis kar tas.“

To�mo�Ra�gi�nos,�Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

3

MiestasAntrAdienis, vAsArio 7, 2012

„Girs tu tis“ lan ky to jus bando grū di nti šal čiu

Šimtadienis „saulės“ Gimnazijoje Šimtadienis „saulės“ Gimnazijoje

Tomo Raginos nuotr.

50 m il gio ir 8 ta kų ba sei ne vie­na me jo ga le gy lis bus 205 cm, ki­ta me – 235 cm. Tai bus mo der­niau sias Bal ti jos ša ly se plau ki mo komp lek sas.

„Šil ta žie mos pra džia lei do pa­ruoš ti grun tą as fal tuo ti ir trin­ke lėms klo ti prie rū mų“, – sa kė D.Meš kuo tis. At ši lus orams bus ga li ma pra dė ti spor ti nio ba sei no be to na vi mo dar bus, jo sa lės vi daus ir išo rės ap dai lą. Pra mo gų zo no je jau iš be to nuo tas spor ti nin kų ap­ši li mo ba sei nas, sū ku ri nės vo nios, pra mo gi nis ba sei nas, ku ria me bus įreng tos čiuo žyk los. Šio je zo no­je taip pat bus pir tys su šal to van­dens ba sei nė liu.

Pa baig tu vių da ta ne ži no ma„Girs tu čio“ spor to ir pra mo gų zo­nos re konst ruk ci ja kai nuos apie 21 mln. li tų. Sa vi val dy bė yra pa­si ra šiu si su tar tį dėl 5 mln. li tų ES struk tū ri nių fon dų pa ra mos. Dar 4 mln. li tų bus pa nau do ti iš Vals ty­bės in ves ti ci jų pro gra mos lė šų.

Pa gal pir mi nį pla ną vi si dar bai tu rė jo bū ti baig ti dar per nai va­sa rą, ta čiau ran go vai „Sie no jus“ ir „Ka mes ta“ dar ba vo si van giai, kol sa vi val dy bė ne pra dė jo gra sin ti nu­trauk ti su tar tį. Praė ju sių me tų pa­bai go je pa si ra šy ta at nau jin ta su­tar tis su nau ju dar bo gra fi ku.

Daug il giau re konst ruk ci jos dar­bų pa bai gos rei kės lauk ti pa sta­to kul tū ros da ly je. Jai planuojama

skirti 12 mln. li tų, bet ne nu ma ty tas konk re tus pa bai gos ter mi nas. Nuo 2009 m. pro jek tas fi nan suo ja mas iš Vals ty bės in ves ti ci jų pro gra mos ir vyk do mas eta pais.

„Jau su re mon tuo ta žiū ro vų sa lė, sce na ir ves ti biu lis, re konst ruo ta ka vi nė, įreng tas bal ko nas, su tvar­ky tos rū mų priei gos, res tau ruo ta es ta ka da. Iš vi so jau at lik ta dar bų už 1,1 mln. li tų“, – sa kė M.Skvar­na vi čius.

„Atei ty je rei kės pa nau do ti ap­leis tas 1000 kv. m pa tal pas ir įreng­ti ten 18 vie tų vieš bu tį, kaip nu ma­ty ta pro jek te, taip pat kon fe ren ci jų sa lę, įreng ti lif tus neį ga lie siems“, – apie pla nus kal bė jo di rek to rius.

Griovimas: � kol kas „Girstučio“ sporto ir pramogų zonoje tik griaunama ir laukiama atšilimo. Ar tū ro Mo ro zo vo nuo tr.

Ar tis tai ne si skun džia, kad ten ka vai din ti vė­sio je sa lė je.

Min dau gas Skvar na vi čius:

Pir ma die nio va ka rą į Kau no „Žal­gi rio“ are ną įžen gė vo kie čių kul­ti nė gru pė „Ramms tein“. me ta­lo gran dai sa vo ger bė jams at ve­žė nau ją ge riau sių dai nų al bu mą „ma de in Ger ma ny 1995–2011“ ir ne pa mirš ta mą šou su nau jo mis de ko ra ci jo mis ir pi ro tech ni kos triu kais.

Tarp at vy ku sių jų pa si klau sy ti gar­sių jų vo kie čių bu vo ga li ma pa ste­bė ti ir po li ti kų, ir spor ti nin kų, ir pra mo gų pa sau lio at sto vų.

„Ar „Ramms tein“ yra mėgs ta­miau sia jū sų gru pė?“ – „Kau no die nos“ žur na lis tė pa klau sė Na ta­li jos Bun kės. Jai ne spė jus at sa ky­ti, įsi ter pė jos vy ras Da nie lius Bun­kus: „Aš esu šios gru pės ger bė jas.“ „Taip, tai vy ras at si tem pė ma ne į kon cer tą, ža dė jo, kad bus daug ug nies“, – pa tvir ti no į pra ban gius kai li nius įsi su ku si N.Bun kė.

Į „Žal gi rio“ are ną pa si klau sy­ti gru pės „Ramms tein“ at vy ko ir vers li nin kai Vis val das ir Ire na Ma ti jo šai čiai. „Man la bai pa tin­ka, kad per „Ramms tein“ kon­cer tą ga li ma iš girs ti net mo to cik­lo gaus mą“, – sim pa ti jų vo kie čių

mu zi kan tams ne slė pė V.Ma ti jo­šai tis. I.Ma ti jo šai tie nė pa ti ki no, kad „Ramms tein“ – vie na mėgs­ta miau sių jos gru pių.

„Ar gir dė jo te, kad gru pė or ga­ni za to rių pa pra šė pa rū pin ti pu­sant ros to nos dy ze li no? Kaip ma no te, ar are na at lai kys to kį iš­ban dy mą?“ – pa klau sė me V.Ma­ti jo šai čio.

„Ši are na ga li at lai ky ti vis ką“, – už tik rin tu bal su at sa kė jis. Į kon­cer tą atė jo ir bu vęs Kau no mies to me ras Ri man tas Mi kai tis su duk­ra. „Mėgs tu pa šok ti, tad šį va kar ti kiuo si ge rai pa šėl ti“, – ge ros nuo tai kos ne sto ko jo po li ti kas.Į Kau ną mu zi kos pa sau lio žvaigž­dės at skri do pri va čiu lėk tu­vu. Tarp tau ti nia me oro uos te žvaigž džių jau lau kė du pra ban­gūs „Mer ce des“ au to mo bi liai. Įsė dus mu zi kan tams, au to mo bi­liai šo vė mies to link. Ma ši nos su „Ramms tein“ gru pės na riais lė kė ne pai sy da mos Ke lių eis mo tai syk­lių, san kry žas kir to ir de gant rau­do nam švie so fo ro sig na lui.

Gru pės ko man da mies tą pa sie­kė iš va ka rė se. Dau giau kaip 100 ap tar nau jan čio per so na lo na rių

iš Vo kie ti jos į Lie tu vą at ke lia vo še šiais au to bu sais, juos at ly dė jo 24 sunk ve ži miai su sce nos, gar so, švie sos ir pi ro tech ni kos įran ga.

Po trum po poil sio vie na me Kau no vieš bu čių, ge ro kai prieš kon cer tą mu zi kan tai at vy ko į are­ną, kur rin ko si mi nia šio mu zi kos sti liaus ger bė jų.

„At vy ko me iš Vil niaus. Bu vo­me jų kon cer te, kai per nai pa va sa­rį „Ramms tein“ lan kė si Lie tu vo je, bet no ri me pa ma ty ti juos Kau no are no je. „Ramms tein“ ne ga li bū­ti per daug“, – pa sa ko jo 38­erių Min dau gas Ju rė nas.

Šios „Ramms tein“ gast ro lės lai ko mos di džiau sio mis per vi są gru pės kar je rą.

„Žal gi rio“ are no je skam bės vi­sos ge riau sios „Ramms tein“ dai­nos, su kur tos per gru pės is to­ri ją. In dust ri nio me ta lo gran dų pa si ro dy mą sve čių tei sė mis pra­dės šve dų go ti ki nio me ta lo gru pė „Deaths tars“. Prieš 12 me tų Stok­hol me su si kū ru si gru pė bu vo iš­rink ta ke liau ti su „Ramms tein“ per vi są tu rą „Ma de In Ger ma ny 1995–2011“ po Eu ro pą.

KD inf.

„Ramms tein“: su ug ni mi ir triukš mu

Trenks mas: � vo kie čių ro ke riai „Žal gi rio“ are ną už tvin dė spe cia liai siais efek tais, rit mu ir ener gi ja.And riaus Alek sand ra vi čiaus nuo tr.

Gerbėjai: � į koncertą rinkosi tie, kuriems vokiečių grupė kaitina kraują. Artūro Morozovo nuotr.

4

miestasantradienis, vasario 7, 2012

Jolanta Rimkutė

Kauną reprezentuojančių spor-to komandų vadovus į susitikimą pakvietęs miesto meras Andrius Kupčinskas buvo atviras – šiemet planuojamas maždaug 100 mln. li-tų mažesnis miesto biudžetas, to-dėl savivaldybės parama klubams bus kuklesnė.

„Norime jus atvirai informuo-ti apie esamą situaciją. Mums svarbi jūsų nuomonė, tad siek-sime kartu su jumis ieškoti kon-sensuso. Pinigų yra tiek, kiek yra, ir jų tikrai nepadauginsime. Vi-suotinė taupymo politika vyksta visoje šalyje“, – per susitikimą

su sporto klubų atstovais kalbė-jo A.Kupčinskas.

Išgyvenimo biudžetasSeimo priimtame 2012 m. Valsty-bės biudžeto ir savivaldybių biu-džetų finansinių rodiklių patvir-tinimo įstatyme Kauno miesto savivaldybei numatyta gerokai ma-žesnė dotacija iš valstybės biudže-to nei pernai. Be to, šįmet mažėja savivaldybių pajamų, iš jų – ir di-džiausią biudžeto dalį sudarančių įplaukų iš gyventojų pajamų mo-kesčio, prognozė.

„Finansų ministerija savivaldy-bėms nebeleidžia tvirtinti defici-tinio biudžeto. Anksčiau dar galė-davome kažkokias skolas užlopyti

iš skolintų lėšų, o dabar jas galėsi-me naudoti tik Europos Sąjungos vykdomiems projektams. 2011 m. Kauno biudžetas siekė 832 mln. li-tų. Šiemet planuojamas maždaug 100 mln. litų mažesnis biudžetas, kurį galime drąsiai vadinti tik iš-gyvenimo biudžetu“, – tvirtino A.Kupčinskas.

„Dabartinė Lietuvos ekonominė padėtis yra blogesnė, nei buvo 2008–2009 m. Mums dar sunkiau yra to-dėl, kad nebegalime tvirtinti deficiti-nio biudžeto“, – teigė Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Atsižvelgs į argumentusPastarąjį mėnesį įtemptai dirbu-si 2012 m. miesto biudžeto darbo

grupė sporto rėmimo programai siūlo skirti iki 5 mln. litų. Ši su-ma būtų skirta reprezentacinėms įvairių sporto šakų komandoms bei daliai Sporto halę ir didžiausią šalies stadioną valdančios įstaigos „S.Dariaus ir S.Girėno sporto cen-tras“ išlaikymo išlaidų padengti.

Kauno miesto taryba šių me-tų biudžetą tvirtins vasario 23 d. vyksiančiame posėdyje. Planuoja-ma patvirtinti ir naujai steigiamos Sporto rėmimo tarybos sudėtį. Bū-tent šios tarybos nariai spręs, ko-kiomis proporcijomis paskirstyti sporto rėmimo programos lėšas.

„Neslepiame ir sakome, kokia si-tuacija yra iš tiesų. Esame atviri ir norime kartu su jumis rasti spren-dimus. Siekiame, kad vyktų atviras dialogas. Aišku, aš turiu savo įsi-vaizdavimą, kaip galėtų būti pa-skirstytos sporto rėmimo progra-mos lėšos, bet man norėtųsi, kad tai jūs diskutuotumėte tarpusa-vyje. Taip jūs padėtumėte ir Spor-to rėmimo tarybai, kuriai būtų kur

kas lengviau apsispręsti“, - spor-to klubų vadovus diskutuoti para-gino miesto meras.

„Sporto rėmimo taryba jus kvie-sis į posėdžius ir atsižvelgs į pa-teiktus argumentus“, - pridūrė S. Buškevičius.

„Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mums reikia subalansuoti labai daug dalykų ir žiūrėti į biudžeto visumą. O trūksta ir mokykloms, ir kultū-rai, ir viešajam miesto transportui. Visoms sritims finansavimas šiais metais mažėja apie 20-30 proc.“, – tvirtino Kauno miesto meras.

Tikslas – išgyventiTiek miesto vadovai, tiek Kauną reprezentuojančių klubų atstovai sutiko, kad vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro gyvavi-mą, kuriame savo varžybas galėtų rengti dauguma miesto reprezen-tacinių komandų.

„Kaip žinia, visi didesni ren-giniai iš halės emigravo į Žalgirio areną ir sporto centras pats ne-begali išsilaikyti. Jų pajamos pas-taraisiais metais siekdavo beveik 2 mln. litų. Jų prašymas viršija 1 mln. litų, tačiau, esant tokiai situ-acijai, biudžeto darbo grupė siūlo perpus kuklesnę paramą“, – teigė A.Kupčinskas.

Vicemeras S.Buškevičius klubų vadovus paragino pasidalyti sa-vo mintimis ir idėjomis, kaip bū-tų galima užtikrinti didesnį spor-to halės užimtumą.

Užs. 909847

Sporto klubams – kuklesnė miesto parama

Kauno miesto taryba šių metų biudžetą tvirtins vasario 23 d. vyksiančiame posėdyje. �

Esame atviri ir no-rime kartu su jumis rasti sprendimus. Siekiame, kad vyktų atviras dialogas.

Andrius Kupčinskas:

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Ban dė įves ti sa vą tvar kąPrie ka bi ne to, ku ria me pra dė ti re­gist ruo ti Ka zi mie ro mu gės pre ky­bi nin kai ir iš duo da mi lei di mai, vos pra si dė jus dar bo die nai ki lo spūs­tis. Du ris už rė męs au ga lo tas vy ras ran ko se lai kė ke lis la pus su žmo nių pa var dė mis.

„Pri žiū riu, kad į vi dų įei tų tik pa gal są ra šą. Aš 42­as. Kai įei siu, są ra šą per duo siu to liau ei lė je už si­ra šiu sie siems“, – ne ra šy tas tai syk­les aiš ki no vy ras.

Tvar ką pri žiū rin ty sis ne slė pė, kad jis į Že mės ūkio rū mus atė­

jo iš va ka rė se. Esą tuo met są ra­šas ir bu vo pra dė tas su da ry ti. Jis taip pat už si ra šė ir iš ke lia vo na­mo il sė tis. Atė jęs ry te ra do ge ro­kai pa pil dy tą są ra šą ir sto jo pri­žiū rė ti tvar ką.

„At va žia vau pir mą va lan dą nak­ties. Čia nie ko ne bu vo, švie są už­si de gė me ir lau kia me iki da bar“, – tik pra dė ju sios kal bė ti mo ters pa sa ko ji mą nu trau kė ap lin ki nių riks mai: „Są ra šas tam ir su da­ry tas, kad ne rei kė tų gy vo je ei lė­je sto vė ti!“

No rin tie ji pre kiau ti Ka zi mie ro mu gė je pra dė ti re gist ruo ti tik nuo 9 val. ry to. Apie 10 val. pa gal są­ra šą į ka bi ne tą bu vo įleis ta vos 30 žmo nių. Atė ju sie ji li kus pus va lan­džiui iki re gist ra ci jos pra džios at si­dū rė ties 150­uo ju nu me riu.

Pir mes niems la biau pa si seks?„Tik ne ra šy ki te pa var dės, nes pa skui dar lei di mo ne gau siu, bet tvar kos čia nie ka da ne bu vo. Atė­jau 8.30 val. ir į są ra šą esu įra šy ta 170­oji“, – ty liai kal bė jo Bi ru tė Ž. Mo te ris ti ki no, kad vi si plūs ta pir mą ją re gist ra ci jos die ną, nes

Dėl lei di mų į mugę – grum ty nės kaip tur gu je

Ver žė si: �� prie�ka�bi�ne�to,�kur�re�gist�ruo�ja�mi�mu�gės�pre�ky�bi�nin�kai,�mi�nia�rin�ko�si�dar�ge�ro�kai�prieš�ofi�cia�lų�dar­bo�lai�ką.� � Andriaus�Aleksandravičiaus�nuo�tr.

No rin tie ji pre kiau ti tra di ci nė je Ka zi­mie ro mu gė je ne mie ga nak ti mis. Vi dur­nak tį į ei lę lei di mams gau ti už si ra šiu sie­ji va kar ry tą štur ma vo ka bi ne tą, ku ria me re gist ruo ja ma.

no ri gau ti kuo ge res nę pre ky bos vie tą.

Ka zi mie ro mu gę or ga ni zuo jan ti Lie tu vos šei mos ūki nin kų są jun ga skel bia, kad ga li ma re gist ruo tis te­le fo nu, o su mo kė ti už lei di mą per tris die nas. Ki taip re gist ra ci ja bus anu liuo ja ma.

„Kai pa skam bi nau te le fo nu praė ju sią sa vai tę, paaiš ki no, kad te le fo nu re gist ruo ja tik iš to liau at vyks tan čiuo sius, o kau nie čiai ir

ra jo no gy ven to jai tu ri atei ti“, – pa sa ko jo Lau ra J.

Tar tis akis į akį – ge riauMu gės or ga ni za to rius Vi das Juods­nu kis pa brė žė su si ta ręs su Že mės ūkio rū mais, kad at vy ku siuo sius iš va ka rė se įleis tų į vi dų ir žmo­nėms ne tek tų lau ke šal ti. Dėl są­ra šo su da ry mo jo kios at sa ko my­bės or ga ni za to riai ne pri siė mė, nes tai – pa čių žmo nių ini cia ty va.

„Mes daug gal vo jo me, kaip čia pa leng vin ti re gist ra ci ją. Te le fo nu juk sun ko ka paaiš kin ti, kur tiks liai yra tam tik ros pre ky bos vie tos. Be to, rei kia su da ry ti dvi ša lę su tar tį“, – dės tė or ga ni za to rius.

Su si rin ku sie ji pik ti no si, kad Kau­ne – tarsi ak mens am žius, esą ki tuo­se mies tuo se re gist ruo ja ma in ter ne­tu ir ne ky la jo kių ne su sip ra ti mų.

Tra di ci nė Ka zi mie ro mu gė Kau­ne vyks ko vo 9–11 d.

Te le fo nu juk sun ko­ka paaiš kin ti, kur tiks liai yra tam tik­ros pre ky bos vie tos. Be to, rei kia su da ry ti dvi ša lę su tar tį.

Daugiau miesto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

5

lietuvaantradienis, vasario 7, 2012

Nuo gais ro nu ken tė ju siam Ty tu­vė nų baž ny čios ir vie nuo ly no an­samb liui Vy riau sy bė iš re zer vo ke­ti na skir ti 200 tūkst. li tų.

To kia su ma, ku rios ir pra šė Kel mės ra jo no sa vi val dy bė, nu ro do ma Fi­nan sų mi nis te ri jos pa reng ta me Mi­nist rų ka bi ne to spren di mo pro jek te. Šie pi ni gai bus skir ti sau sio pa bai­go je Ty tu vė nų baž ny čios ir vie nuo­ly no an samb ly je ki lu sio gais ro pa­da ri nių ša li ni mo iš lai doms iš da lies pa deng ti. Pa sak kul tū ros mi nist ro Arū no Ge lū no, sku biai pi ni gų rei kia tam, kad bū tų lai ki no mis prie mo­nė mis už deng tas vie nuo ly no sto­gas ir taip nuo pa pil do mos drėg mės ap sau go ti an samb lio mū rai. Sie­kiant džio vin ti per gais rą už lie tas sie nas, baž ny čio je šiuo me tu spe­cia liais prie tai sais šil do mas oras.

Per Ty tu vė nų Šv. Mer ge lės Ma ri­jos An ge lų Ka ra lie nės baž ny čio je ir Ber nar di nų vie nuo ly no an samb ly je sau sio 26 d. ki lu sį gais rą iš de gė apie 1 tūkst. kvad ra ti nių met rų vie nuo­ly no sto go, ap de gė ir apang lė jo baž­ny čios me džio sto go konst ruk ci jos. Su de gė vie nuo ly ne ne for ma liai įsi­kū ru sia me sak ra li nio me no mu zie­ju je eks po nuo ti li tur gi niai reik me­nys, ge si nant gais rą nuo van dens nu ken tė jo vie nuo ly no pir mo aukš­to fres kos.

Iš 343 ver ty bių su de gė apie 30, tarp jų – la bai ver tin gi pa veiks lai ir kny gos. Pas ta tai bu vo draus ti. Kul­tū ros mi nis te ri jos tei gi mu, Ber nar­di nų vie nuo ly nas draus tas 10 mln. li tų, o Ty tu vė nų Šv. Mer ge lės Ma­ri jos An ge lų Ka ra lie nės baž ny čia – 6 mln. li tų.

BNS inf.

Dar bai: �� už� Vy�riau�sy�bės� skir�tas�lė�šas� lai�ki�no�mis� prie�mo�nė�mis�bus� už�deng�tas� vie�nuo�ly�no� sto­gas,� kad�an�samb�lio�mū�rai�bū�tų�ap�sau�go�ti�nuo�drėg�mės.

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Gaus tiek pinigų, kiek ir pra šė

Gy ven to jai, ku rie 1995–2002 m. dir bo, dėl šio įsta ty mo ga vo ne vi­są se nat vės ar in va li du mo pen si ją. Dir bu siems pen si nin kams vals ty bė li ko sko lin ga 269 mln. li tų.

Vals ty bė pla na vo, kad 2010 m. grą žins ne prie mo kas bu vu siems dir ban tiems pen si nin kams, bet dėl itin su dė tin gos fi nan si nės pa­dė ties šio įsi pa rei go ji mo vyk dy­mas nu kel tas į 2012­uo sius. Šių me tų „Sod ros“ biu dže te nu ma ty­tos lė šos šioms kom pen sa ci joms iš mo kė ti.

Pas ta bas pa ža dė jo iš nag ri nė tiSkir tin gų po li ti nių sro vių po li ti kai pa skelb to je KT iš va do je įžvel gė sau nau din gų po stu la tų.

Prem je ras And rius Ku bi lius pa­reiš kė, kad prin ci pi nė Vy riau sy bės nuo sta ta pri pa žin ta ati tin kan ti pa­grin di nį ša lies įsta ty mą. „Opo zi ci ja gin či jo mū sų su ta ri mą su so cia li­niais par tne riais, kad kri zės lai ko­tar piu rei kia ma žin ti vi sas iš lai­das, tarp jų ir pen si jas, ir so cia li nes pen si jas. Bet KT mū sų prin ci pi­nę nuo sta tą pri pa ži no ati tin kan čia Kons ti tu ci ją“, – tvir ti no jis.

A.Ku bi liaus tei gi mu, KT „ke le­tas pa sta bų“ dėl pen si jų su ma ži­ni mo dir ban tiems pen si nin kams ir vals ty bi nių pen si jų bus at sa kin­gai iš nag ri nė tos ir įver tin tos. Pa sak prem je ro, Vy riau sy bė Sei mui per mė ne sį pa teiks siū ly mus, kaip kom­pen suo ti su ma žin tas pen si jas.

„No riu pa brėž ti, kad Vy riau sy bė yra pri ta ru si prin ci pi nėms nuo sta­toms – kon cep ci jai – dėl su ma žin­tų pen si jų kom pen sa vi mo ir jau bu vo nu ma ty ti šiek tiek skir tin­gi kom pen sa vi mo da ly kai, kiek tai lie čia so cia li nes pen si jas ir dir ban­čių pen si nin kų pen si jas. Tam, kad bū tų pra dė ta kom pen suo ti, tu ri bū ti priim tas spe cia lus įsta ty mas. Ti kiu, kad Vy riau sy bė ar ti miau­siu me tu, at si žvelg da ma ir į pa sta­ruo sius KT spren di mus, pa tai siu si su ma žin tų pen si jų kom pen sa vi mo įsta ty mą, jį pa teiks Sei mui“, – sa­kė A.Ku bi lius.

Pap ra šy tas su konk re tin ti, ka da par la men tą ga lė tų pa siek ti įsta ty­mo pro jek tai, mi nist ras pir mi nin­kas tei gė, kad „Sei mas bet ku riuo at ve ju rink sis tik ko vo mė ne sį, tad mes tu ri me dar maž daug mė ne sį

tam, kad su de rin tu me vi sas nuo­sta tas“.

„Pa sielg ta ne tei sin gai“Opo zi ci nės So cial de mok ra tų par­ti jos at sto vas Al gir das Sy sas tvir ti­no, kad KT „pa dė jo taš ką gin čuo se, ar ga li ma ma žin ti pen si jas dir ban­tiems pen si nin kams“.

„KT įro dė tai, apie ką bu vo gin či­ja ma si dve jus me tus. Bu vo gin či ja­ma si ir tuo met, kai bu vo prii ma mi tie įsta ty mai. KT vis gi kons ta ta vo, kad nuo sta tos dėl ma ži ni mo, ku­rios ga lio jo dve jus me tus, prieš ta ra­vo Kons ti tu ci jai“, – iš kart po KT iš­va dos sa kė Sei mo So cia li nių rei ka lų ir dar bo ko mi te to na rys A.Sy sas.

Jis pa brė žė vi suo met bal sa vęs prieš pen si jų ma ži ni mą: „Lie tu va, ko ge ro, li ko vie nin te lė ša lis, ku ri kri zės lai ko tar piu su ma ži no ir at­ly gi ni mą, ir pen si jas. Kai my nė Lat­vi ja trum pam bu vo tai pa da riu si, bet po KT spren di mo vis ką grą­ži no. Lie tu va li ko vie nin te lė ša lis, ku ri sunk me čiu su ma ži no pen si­nin kams pen si jas, ir ne pro por cin­gai, la biau siai – dir ban tiems pen­si nin kams.“

KT išvadą skaito skirtingaiSunk me čiu pen si jas ma žin ti ga li ma, ta čiau tai da ry ti ga li ma tik lai ki nai ir vė­liau bū ti na nu sta ty ti kom pen sa vi mo me­cha niz mus. Tai nu sta tė Kons ti tu ci nis Teis mas (KT). Skir tin gų po žiū rių po li ti­kai Kons ti tu ci jos sar gų spren di me įžvel gė sau nau din gas nuo sta tas.

Nu ta ri mas: �� KT�pri�pa�ži�no,�kad�pen�si�jos�ga�lė�jo�bū�ti�ma�ži�na�mos,�bet�pa�brė�žė,�jog�tai�da�rant�bu�vo�„pri�va�lu�pai­sy�ti�kons�ti�tu�ci�nių�ly�gia�tei�siš�ku�mo�bei�pro�por�cin�gu�mo�prin�ci�pų�ir�nu�sta�ty�ti�to�ly�gų,�ne�disk�ri�mi�na�ci�nį�pen�si�jų�ma�ži�ni�mo�mas�tą“.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Lie tu va, ko ge ro, li ko vie nin te lė ša lis, ku ri kri zės lai ko tar piu su­ma ži no ir at ly gi ni mą, ir pen si jas.

Al gir das Sy sas:

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Rado neatitikimųVa kar KT pa skel bė iš va dą by lo je dėl 2009 m. pa bai go je priim to spren­di mo su ma žin ti pen si jas. Nus ta ty­ta, kad Kons ti tu ci jai ne prieš ta rau ja tei sės ak tų nuo sta tos, ku rio mis bu­vo su ma žin tos se nat vės ir vals ty bi­nės pen si jos, o 1995–2002 m. dir­bu siems pen si nin kams neiš mo kė tų pen si jų da lies iš mo kė ji mas nu kel­tas iš 2010­ųjų į 2012 m.

Ta čiau spren di mas pen si jas dir­ban tiems gy ven to jams su ma žin ti la­biau nei ne dir ban tiems, KT spren di­mu, nea ti tin ka Kons ti tu ci jos.

Kons ti tu ci jai prieš ta rau jan­čiu pri pa žin tas ir įsta ty mas, ku­riuo bu vo ap ri bo tos pir mo ir ant­ro laips nio vals ty bi nės pen si jos, taip pat vals ty bi nės pen si jos nu­ken tė ju siems as me nims, pa rei gū­nams ir ka riams, moks li nin kams. Be to, Kons ti tu ci jai prieš ta rau ja ir nu sta ty ta išim tis ne ma žin ti pen­si jų 75–100 pro c. dar bin gu mo ne­te ku siems as me nims (I gru pės in­va li du mo pen si nin kams), bet jos ne tai ky mas bu vu siems nuo la ti nės slau gos po rei kį tu rin tiems se nat­vės pen si nin kams.

Nu le mia eko no mi kos būk lėKT pa brė žė, kad Kons ti tu ci jai ne­prieš ta rau ja įsta ty mai, ku riais bu vo su ma žin tos se nat vės ir vals ty bi nės pen si jos, o dir bu siems pen si nin­kams neiš mo kė tų pen si jų da lies iš mo kė ji mas nu kel tas po rai me tų, iki 2012­ųjų.

Nu ta ri me ra šo ma, kad „vals ty bė­je su si da rius ypa tin gai si tua ci jai, kai

dėl itin sun kios eko no mi nės, fi nan­si nės pa dė ties neį ma no ma su kaup ti tiek lė šų, kiek yra bū ti na pen si joms mo kė ti, pa skir tos ir mo ka mos pen­si jos ga li bū ti ma ži na mos“.

„Ta čiau tai da rant pri va lu pai­sy ti kons ti tu ci nių ly gia tei siš ku­mo bei pro por cin gu mo prin ci pų ir nu sta ty ti to ly gų, ne disk ri mi na ci nį pen si jų ma ži ni mo mas tą. Su ma­žin tos pen si jos ga li bū ti mo ka mos tik lai ki nai, nu ma čius dėl pen si jų su ma ži ni mo su si da riu sių pra ra di­mų kom pen sa vi mo me cha niz mą“, – pa brė žė KT.

Dėl eko no mi nių sun ku mų nuo 2010 m. sau sio Sei mas bu vo su­ma ži nęs se nat vės pen si jas. Ta čiau šių me tų sau sio 1 d. jos grą žin tos į 2009 m. ly gį.

Par la men to opo zi ci jos at sto vai dėl šio su ma ži ni mo krei pė si į KT.

Pri mi nė sa vo se ną spren di mąPas kelb ta ja me nu ta ri me pri me­na ma, kad KT jau 2002 m. pri pa­ži no, kad Kons ti tu ci jai prieš ta rau­ja 2000­ai siais priim tas įsta ty mas, įtvir ti nęs nuo sta tą, jog dir ban­tiems pen si nin kams mo ka ma tik da lis jiems pri skai čiuo tos se nat­vės pen si jos.

6

NuomoNės

Šian dien į Vil nių tu rė tų at­vyk ti Ru si jos du jų gi gan­to „Gazp rom“ vi cep re zi­den tas, šio kon cer no ant­

ri nės įmo nės „Gazp rom­eks port“ va do vas Alek sand ras Med ve de­vas. Nu ma to mos jo de ry bos su Lie tu vos pa rei gū nais, tarp jų ir su prem je ru And riu mi Ku bi liu mi.Svar bių po kal bių te mos ofi cia­liai ne skel bia mos, bet jos aki­vaiz džios – gam ti nių du jų tie ki­mas į Lie tu vą, jų kai na, taip pat ES spren di mų per tvar ky ti Lie tu vos du jų sek to rių įgy ven di ni mas.

„Gazp rom“ jau ne kar tą įvai riau­siais bū dais – ir ofi cia liai, ir ne – lei do su pras ti lau kian tis nuo lai­dų iš Lie tu vos. Ru sai no rė tų, kad Vil nius už pi ges nes tie kia mas du­jas ke le riems me tams ati dė tų ne­tru kus nu ma ty tą Gam ti nių du jų įsta ty mo įsi ga lio ji mą.Šiuo įsta ty mu nu ma to ma Lie­tu vos du jų sek to rių per tvar ky ti pa gal eu ro pie tiš kus stan dar tus. Tai lems Lie tu vo je esan čių du­jų vamz dy nų atė mi mą iš „Gazp­rom“. O šis to kios per spek ty vos, ži no ma, vi sai ne gei džia.Yra toks ES pa tvir tin tas va di na­ma sis Tre čia sis ener ge ti kos pa ke­tas. Juo, be ki ta ko, nu ma to ma du­jų vamz dy nų vers lą at skir ti nuo šios ža lia vos tie kė jų. Tai reiš kia, kad du jų tie ki mo vamz džiai Lie­tu vo je, kaip ir vi so je ES, il gai niui ne be ga lės pri klau sy ti kon cer nui „Gazp rom“. „Lie tu vos du jų“ per­tvar ką pa gal ES rei ka la vi mus nu­ma to ma at lik ti 2013­ai siais.Lie tu va da bar jai tie kia mų ru siš­kų du jų kai ną va di na ne są ži nin ga ir sie kia, kad ji bū tų pa keis ta. Bet

Lie tu vos at sto vai kar to ja ne ke ti­nan tys nu si leis ti Mask vai dėl Tre­čio jo pa ke to. Ki taip ta riant, siek da­ma pi ges nių du jų Lie tu va ne ke ti­na vyk dy ti Ru si jos ke lia mos są ly­gos at si sa ky ti sis te mos per tvar­kos pa gal ES rei ka la vi mus.„Ru sai tu rė tų su pras ti, kad to, ką jie ke lia kaip są ly gą mums, įgy­ven din ti neį ma no ma. Įs ta ty mai priim ti, Tre čia sis pa ke tas bus įgy­ven din tas ir tai net ne ga li bū ti de­ry bų ob jek tas“, – yra sa kęs Sei mo kon ser va to rių ly de ris Jur gis Raz­ma. Tą pa tį pa tvir ti no ir prem je ro pa ta rė jas Vir gis Va len ti na vi čius: „De rė tis ga li ma dėl įvai riau sių ki­tų klau si mų, bet ši ru sų ke lia ma są ly ga tik rai ne ga li bū ti įgy ven­din ta, ne tgi ke lia ma de ry bo se.“To dėl pro gno zuo ja ma, kad Lie­tu vos Vy riau sy bės ir „Gazp rom“ vie no va do vų de ry bos bus la bai įtemp tos. Jos ga li baig tis ir be ap­čiuo pia mų re zul ta tų.Vis dėl to Vil niu je ti ki ma si, kad de­ry bos bus pro duk ty vios. Tai esą įro do pa čių ru sų iš reikš tas no ras de rė tis – to anks čiau ne bu vo. Pak­laus tas, kas ga lė jo pa keis ti Ru si jos po zi ci ją, A.Ku bi lius tei gė: „Si tua ci­ja tiek pa sau lio, tiek Eu ro pos du­jų rin ko se ga na spar čiai kei čia­si. Ne ma žai la bai stam bių bend­ro vių ar ba vals ty bių, ne su tik da­mos su „Gazp rom“ du jų kai nų po­li ti ka, yra pa da vu sios „Gazp rom“ į tarp tau ti nį ar bit ra žą.“Eks per tai už si me na, kad ga li bū­ti dar vie nas atei ties veiks nys, ku ris ga li tu rė ti įta kos kei čiant „Gazp rom“ kai no da ros po li ti ką Lie tu vo je, – tai nau ja il ga lai kė tie­ki mo su tar tis. Bet dėl to dar te bė­ra daug neat sa ky tų klau si mų, pa­vyz džiui, kiek du jų rei kės Lie tu­vai po 2–6 me tų, kai jau tu rė tų veik ti su skys tin tų du jų ter mi na­las, kai bus įgy ven din ti al ter na ty­vaus ku ro pa nau do ji mo pro jek tai ir ras ta ki tų bū dų pri klau so my bei nuo ru siš kų du jų su ma žin ti.Šiuo me tu „Gazp rom“ yra vie nin­te lis du jų tie kė jas Lie tu vo je – kon­cer nas tie kia maž daug 3 mlrd. ku­bi nių met rų du jų per me tus. Bet jau po ke le rių me tų šis po rei kis ga li su ma žė ti be veik per pus – iki maž daug 1,5–1,6 mlrd. ku b. m.Lie tu vos at sto vų dek la ra ci jos, kad nė ra priim ti nas Mask vos pa­gei da vi mas at si sa ky ti Tre čio jo pa ke to, „Gazp rom“ vil tis fak tiš kai pa ver čia nie ki nė mis. Bet gal tai ir ne nuos ta bu – vi si ži no me, kie no mo ti na yra vil tis...

Laiškai ir komentarai neatspindi redakcijos nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Vil tis – „Gazp rom“ mo ti na

Siek da ma pi ges nių du­jų Lie tu va ne ke ti na vyk dy ti Ru si jos ke lia­mos są ly gos at si sa ky­ti sis te mos per tvar kos pa gal ES rei ka la vi mus.

Stasys Gudavičius

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 030.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

AntrAdienis, vAsArio 7, 2012

Nuo šių me tų po li ci ja ne be­tei kia sau gos funk ci jų. Ne­sii mu spręs ti, ge rai tai ar blo gai, ta čiau dėl šios prie­

žas ties te ko ste bė ti di de lę sau gos tar­ny bų rek la mos kam pa ni ją. Dau gy bė in ter viu per ra di ją – ir vi suo se kal ba­ma, kaip blo gai, kai žmo nės tau po ir sa vo se no te le vi zo riaus ne sau go sam­dy da mi sau gos tar ny bą. Ir vi sur pa­brė žia ma, kad šiukš tu ne ga li ma sam­dy ti pir mos pa si tai kiu sios bend ro vės, kad svar biau sias kri te ri jus – per kiek lai ko nuo iš kvie ti mo sau gos tar ny bos vy ru kai pa sie kia ob jek tą. Esą vers lo ly de rių dar buo to jai mies te tai ga li pa­da ry ti per 7 mi nu tes.

Ne ži nau, ar tai įma no ma, bet kad ban do ma – fak tas. Tai da ro ma ne­krei piant dė me sio nei į Ke lių eis mo tai syk les, nei į ki tus vai ruo to jus, nei į pa pras čiau sią pa do ru mą. Bent jau Kau ne. Ne kar tą te ko ma ty ti gel to­nais švy tu rė liais ke lią sau ski nan­čius sau gos bend ro vių au to mo bi lius. Švy tuo ja, žyb si – it ko kios grei to sios me di ci nos pa gal bos au to mo bi liai, gais ri nės, po li ci ja ar vals ty bės va do­vai. Žyb sė da mi ker ta iš ti si nes juos tas gat vė se, da ro ki tus vai ruo to jus klai­di nan čius ma nev rus, net le kia de­gant rau do nam švie so fo ro sig na lui. Ke lių eis mo tai syk lė se juo du ant bal­to pa ra šy ta: „Spe cia lių jų trans por to prie mo nių vai ruo to jai ga li va žiuo ti su įjung tais mė ly nais ir (ar) rau do­nais (ar ba tik mė ly nais) žyb čio jan­čiais švy tu rė liais ir (ar) spe cia liai siais gar so sig na lais tik tuo at ve ju, kai tai bū ti na gel bė ti žmo gaus gy vy bę, svei­ka tą ar tur tą, už tik rin ti vie šą ją tvar­ką, su lai ky ti įta ria mus pa da rius tei­sės pa žei di mą as me nis. Spe cia lių jų trans por to prie mo nių vai ruo to jai, va žiuo da mi ke ly je su įjung tais mė ly­nais ir (ar) rau do nais (ar ba tik mė ly­nais) žyb čio jan čiais švy tu rė liais (ku­rie tu ri bū ti ma to mi 360° kam pu) ir (ar) spe cia liai siais gar so sig na lais, ga li ne pai sy ti šių tai syk lių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII sky rių rei ka la vi mų ir pa si nau­do ti pir me ny be tik tuo at ve ju, jei gu tai ne pa kenks eis mo sau gu mui ir tik ta da, kai įsi ti ki na, kad jiems duo da­mas ke lias.“

Ten pat kal ba ma apie oran ži nius švy tu rė lius, ta čiau, kaip su pran tu, tu ri mi ome ny je ke li nin kai ar vi so kių ava ri nių tar ny bų ma ši nos.

Gal ki taip kal bė čiau, jei ma no na­mus sau go tų sau gos tar ny ba, ta čiau da bar, ma nau, esu ob jek ty vus: ne­ga li ma spe ku liuo ti sa kant, kad įma­no ma įvyk dy ti tai, kas neį ma no­ma,tiks liau, įma no ma ne pai sant Ke lių eis mo tai syk lių, ke liant są­my šį gat vė se.

G.Rim ša

Man jau 90 me tų. Gy ve nu pir ma ja me dau gia bu­čio na mo aukš te tie siai prieš lau ku jes laip ti nės

du ris. Esu įsi ti ki nu si, kad šią žie mą su si rgau plau čių už de gi mu vien dėl ki tų žmo nių kvai lu mo. Prieš ke le­tą me tų mū sų bend ri jos va do vai su­ma nė nu pjau ti laip ti nė je ra dia to rius. Nuo ta da jo je be ga lo šal ta. Ne ką šil­čiau ir ma no na muo se. Pa sis kun­džiau dėl to bend ri jos pir mi nin kei ir

su lau kiau prie kaiš to, kad ma no bu­to grin dys pra stos. Pa si kei čiau grin­dis, bet šil čiau ne pa si da rė. Ta da pir­mi nin kė pa reiš kė, kad mū sų lan gai kiau ri. Lai do tu vėms su tau py tus pi­ni gus pa nau do jau nau jiems lan gams. Bet ir tai ne gel bė jo. Yra taip šal ta, kad bu to ko ri do riu je ter mo met ro stul pe­lis pa ky la tik iki 12 laips nių ši lu mos. Jau čiuo si ta pu si bend ri jos va do vės kvai lu mo au ka.

Ni na

Tai syk lės svar biau nei švy tu rė liai

Su sarg di no kvai las poel gis

Ži no te, koks yra šių die nų lie­tu vių bur ta žo dis? „Pri va­tus rei ka las.“ Tin ka dau gy­bei at ve jų. Ne pa si da li jai su

kai my nu ko kios pie vu tės – smeik į ją už ra šą „Pri va ti val da“ ir jaus kis sve­ti mų že mių už ka riau to ju Čin gis cha­nu. Su si py kai su na mo bend ra tur čiu dėl jo pa lei džia mo šuns (ku ris kaž­ko dėl ne ži no ri bų, pa trę šia ir sa vas, ir ki to ar ti miau sio kai my no gė ly tes) – smeik to kią pat len te lę ir kviesk po li­ci ją, kal tink kai my ną, kad šuns skai­ty ti neiš mo kė.

To kių stul pe lių pil ni lau kai ir pa­ke lės – akis ba do ne tik griež tas to­nas, bet ir ša bakš ty nai, ku riais virs­ta ne šie nau ja mos pie vos. Ne re tai per to kią pie vą ei nan tį ke liu ką „puo šia“ su kly pę var tai su už ra šu „Pa ša li­niams įei ti drau džia ma“, na, ar ba

ati tin ka mas ženk las. Pa ma čius bai­su ir pri si lies ti prie to kio už kar do – ką ga li ži no ti, gal ir elekt ra pri jung­ta. O juk ge ras šei mi nin kas rū pi na si ne tik sa vo nuo sa vy bės ap sau ga, bet ir iš vaiz da. Tas, kas bus sa vo pra kai­tu už si dir bęs že mę (te gu ir ša lia va­sar na mio), su žirk lė mis iš kar pys ša­bakš ty nus, nes gerbs sa vą jį skly pe lį.

Pa na šiai el gia si ir vi so kios žvaigž­dės. Kai joms rei kia rek la mos – ta­da yra pa si ry žu sios ir apa ti nius vie­šai skalb ti, ro dy ti, kas po jais ir vie toj jų. O jei tik koks ne ma lo nus gy ve ni­mo įvy kis, skau des nės sky ry bos ar vil ties tei kian ti ro man tiš ka pa žin­tis – ne bep ri si lei džia žur na lis tų. Kaž koks keis tas su pra ti mas apie tai, kas pri va tu, kas tu ri bū ti ar na tū ra­liai yra vie ša.

A.Č.

Pri va tu – ir da rau, ką no riu

Leon

ardo

Žeb

raus

ko p

ieš.

7

lietuva

Vi daus rei ka lų mi nist ras Rai­mun das Pa lai tis sa ko, kad iš va­das dėl Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mo tar ny bos (FNTT) di rek to­riaus Vi ta li jaus Gai liaus da rys ga­vęs jo pa va duo to jo pa kar to ti nio tik ri ni mo me lo de tek to riu mi re­zul ta tus.

Mi nist ro tei gi mu, FNTT di rek to­riaus pa va duo tojo Vytauto Girža­do ty ri mas neat lie ka mas dėl jam ne sup ran ta mų prie žas čių.

„Da bar ga liu pa sa ky ti tiek, kad dėl vi siš kai man ne sup ran ta mų prie žas čių FNTT di rek to riaus pa­va duo to jas vis dar ne pe rei na pa­kar to ti nio ty ri mo po lig ra fu. Kai tik jis pe reis pa kar to ti nį ty ri mą po lig­ra fu, tai sprę si me komp lek siš kai ir ta da bus ma ty ti vis kas – vi sa vi­su ma“, – pir ma die nį žur na lis tams sa kė R.Pa lai tis.

FNTT va do vas sau sio pa bai go je bu vo pa kar to ti nai pa tik rin tas me lo de tek to riu mi, ta čiau re zul ta tai iki šiol ne pas kelb ti.

BNS ži nio mis, pa tik ri ni mas ga­li bū ti su si jęs su at lie ka mu ty ri mu dėl in for ma ci jos apie ban ką „Sno­ras“ nu te ki ni mo. Aiš ki na ma si, kaip duo me nys apie ren gia mus pa rei gū­nų veiks mus per nai lapk ri tį pa te ko „Sno ro“ ak ci nin kams. BNS ži nio­mis, anks čiau po lig ra fu tik rin ti ki ti šią in for ma ci ją tu rė ję pa rei gū nai.

Ži niask lai do je skelb ta, kad pir mą kar tą FNTT va do vas esą neiš lai kė pa tik ri ni mo po lig ra fu.

Prem je ras And rius Ku bi lius yra sa kęs, jog ver ti na FNTT tar ny bos veik lą praė ju siais me tais ir ne tu ri jai prie kaiš tų.

Pa gal įsta ty mą FNTT di rek to­rių pen ke riems me tams į pa rei gas ski ria ir iš jų at lei džia vi daus rei­ka lų mi nist ras Vals ty bės tar ny bos įsta ty mo nu sta ty ta tvar ka. Tar ny­bos di rek to rius tie sio giai pa val dus ir at skai tin gas vi daus rei ka lų mi­nist rui.

V.Gai lius FNTT va do vau ja nuo 2010 m. lie pos.

BNS inf.

Mi nist ras ste bi si

Žur na lis tams po Vy riau sy bės pa­si ta ri mo pir ma die nį prem je ras taip pat tei gė, kad aukš tas ne dar bo ly­gis ne tik tarp jau ni mo, bet ir tarp vy res nių žmo nių Lie tu vo je yra nu­lem tas kri zės.

„Iš tik rų jų mes, kaip ir ap ta riau su Pre zi den te, steig si me spe cia lią dar bo gru pę ir ieš ko si me pa pil do­mų veiks mų, ku riais ga lė tu me pa­dė ti jau ni mui spręs ti ne dar bo pro­ble mas. Nors no rė čiau pa brėž ti, kad Lie tu vo je ne dar bas ir šiaip jau yra ga na di de lis, pa ly gin ti su ki to­mis ES vals ty bė mis, – toks kri zės pa da ri nys“, – tei gė mi nist ras pir­mi nin kas.

„Ti ki mės, kad tas ne dar bo ma žė­ji mo tem pas, ko kį ma tė me praei tais me tais, ir to liau iš si lai kys Lie tu vo je, ir ma žė jant bend ram ne dar bui, ti­kiuo si, ma žės ir jau ni mo ne dar bas. Bet yra ga li my bė įgy ven din ti ir ki tų pa pil do mų prie mo nių, ku rias, dar­

bo gru pė je ap ta rę, im si mės ener­gin gai įgy ven din ti“, – pri dū rė jis.

Praė ju sią sa vai tę per neo fi cia­lų Eu ro pos Va do vų Ta ry bos su­si ti ki mą Eu ro pos Ko mi si jos (EK) pir mi nin kas José Ma nue lis Bar­ro so krei pė si į aš tuo nias ES vals­ty bes, tarp jų ir Lie tu vą, su siū ly­mu steig ti veik los gru pes jau ni mo ne dar bui ma žin ti. Lie tu vo je, Is pa­ni jo je, Grai ki jo je, Slo va ki jo je, Ita­li jo je, Por tu ga li jo je, Lat vi jo je ir Ai­ri jo je jau ni mo ne dar bo ly gis daug di des nis nei ES vi dur kis.

D.Gry baus kai tės ver ti ni mu, di­de lį jau nų žmo nių ne dar bą le mia tai, kad iki šiol nei So cia li nės ap­sau gos ir dar bo mi nis te ri ja, nei Vy­riau sy bė šios pro ble mos ne ver ti no kaip rim tos. Tai praė ju sią sa vai­tę tei gė Pre zi den tės pa ta rė ja Dai­va Ul bi nai tė.

„Pre zi den tės tei gi mu, ad mi nist ra­ci nių ge bė ji mų ir stra te gi nio pla na vi­

mo sto ka ap skri tai yra es mi nė prie­žas tis, ko dėl šios Vy riau sy bės dar bas daž nai ne duo da rei kia mų re zul ta tų“, – penk ta die nį sa kė pa ta rė ja.

Pre zi den tė penk ta die nį pa brė žė po rei kį per skirs ty ti esa mus iš tek lius ir juos nu kreip ti jau ni mo užim tu­mui di din ti. Su si ti ku si su so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ru Do na tu Jan kaus ku ša lies va do vė, be ki ta ko, pa ra gi no Vy riau sy bę pa reng ti na cio­na li nę užim tu mo pro gra mą. Mi nist­ro tei gi mu, to kia pro gra ma ren gia ma ir bus baig ta iki ba lan džio.

Lie tu vos sta tis ti kos de par ta­men to duo me ni mis, jau ni mo (15–24 me tų as me nų) ne dar bo ly gis tre čią 2011 m. ket vir tį su da rė 31,7 pro c. Ta čiau D.Jan kaus kas penk ta­die nį pa brė žė, kad per 2011­uo sius jau ni mo ne dar bas su ma žė jo nuo 33 pro c. me tų pra džio je iki 31 pro c. jų pa bai go je.

BNS inf.

Pabartas premjeras baks no ja į kri zę

Gar sė ja me: �� dėl�aukš�to�Lie�tu�vos�jau�ni�mo�ne�dar�bo�ly�gio�jau�su�si�rū�pi�no�ir�Eu�ro�pos�Ko�mi�si�jos�va�do�vai.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Prem je ras And rius Ku bi lius, pir ma die nio ry tą su Pre zi den te Da lia Gry baus kai te ap ta ręs jau ni mo ne dar bo pro ble mas, pa­ža dė jo steig ti dar bo gru pę, ku ri im tų si prie mo nių šio je sri ty je.

Laukia: �� R.Palaitis�sprendimus�žada�priimti,�kai�gaus�visų�tyrimų�duo-menis.� � Tomo�Lukšio�(BFL)�nuotr.

antradienis, vasario 7, 2012

Drau di mo bend ro vės „Er go Lie­tu va“ Tur to drau di mo ža lų ad­mi nist ra vi mo sky riaus va do vas Da rius Sme to na pa brė žė, kad no­rė da mi iš veng ti gam tos iš dai gų be­si drau džian tys tur to drau di mu ga­li pa si rink ti iš ke lių ri zi kos ti pų: „Tiks lin ga pa si rink ti gam tos sti­chi jų ri zi ką, ku ri ap sau go tur tą nuo snie go slė gio su ke lia mos ža los, van­dens ri zi ką, ku ri ap sau go nuo trū­ku sių vamz džių su ke lia mos ža los, ir ug nies ri zi ką, ku ri už tik ri na, kad in ten sy viai kū re nant ir ki lus gais rui bū tų pa deng ta pa tir ta ža la.“

O.Ma ša lė taip pat sa kė pa ste bė­ju si, kad klien tai draus da mie si vis daž niau tei rau ja si kuo pla tes nės drau di mo ap sau gos.

Neatlaiko vamz džiaiBū tent vamz dy nai žie mą lin kę pa­si duo ti šal čiui. To dėl šal tuo ju me­tu, kaip įspė jo drau di mo bend ro­vės „If“ Lie tu vos tur to ža lų gru pės va do vė Gied rė Vit kaus kie nė, di­džiau sią dė me sį rei kė tų skir ti van­den tie kio vamz džiams. Drau di mo bend ro vės „Er go Lie tu va“ duo me­ni mis, šią žie mą van den tie kio ža­los at ve jų re gist ruo ta dau giau sia. Ge ro kai ma žiau už fik suo ta dėl ne­tvar kin gų kros nių ir ži di nių ki lu sio gais ro su kel tos ža los at ve jų, tai pat šil dy mo įren gi nių ava ri jų.

Nors pa pras tai spro gę vamz džiai pa da ro vi du ti niš kai apie 2,5 tūkst. li tų ža lą, drau di mo bend ro vė, anot D.Sme to nos, yra pa den gu si ir ke­lias de šim tis tūks tan čių li tų sie­kian čius nuo sto lius. „Vie na drau­di mo iš mo ka sie kė 118 tūkst. li tų. Ža lą drau di mo bend ro vė klien tui at ly gi no tuo met, kai dėl šal čio trū­kus karš to van dens vamz džiui vi­sos kar ka si nio na mo konst ruk ci jos pri si gė rė drėg mės. Ki ta di des nė ža la dėl trū ku sių vamz džių su da­rė 54 tūkst. li tų. Tuo met spro gus vamz džiui van duo iš plo vė grun tą po grin di mis ir jos su kri to“, – apie vie nus di džiau sių žie mos nuo sto­lių pa sa ko jo D.Sme to na.

Įvai rių su už lie ji mu su si ju sių ne­lai mių, kaip tei gė „Lie tu vos drau di­mo“ komp lek si nių ža lų di rek to rius Gy tis Ma tiu kas, dau gia bu čiuo se pa dau gė jo be veik dvi gu bai. Anot jo, dėl nei gia mos tem pe ra tū ros su­trū kę vamz dy nai ap lie jo ne tik šei­mi nin kų bu tus, bet ir kai my nų pa­tal pas, o vi du ti nė to kios ne lai mės ža la pa pras tai yra 1–5 tūkst. li tų.

Kū ren ti ne per sis ten giantNors spro gę vamz džiai yra daž­niau sias žie mos šal tu ko pa vo jus, di džiau sius nuo sto lius vis dėl to at­ne ša gais rai, ki lę dėl šil dy mo įren­gi nių. Bend ro vės „Er go Lie tu va“ duo me ni mis, šią žie mą drau di mas at ly gi no 300 tūkst. li tų sie kian čią dėl gais ro pa tir tą ža lą.

„Gais rų nuo sto liai yra di džiau si ir ga li siek ti šim tus tūks tan čių li­tų. Ta čiau praė ju sią sa vai tę dau gu­ma pra ne ši mų bu vo apie smul kius gais rus, ku riuos daž niau siai už ge­sin da vo pa tys gy ven to jai. Vi du ti nis jų nuo sto lis yra iki 5 tūkst. li tų“, – sa kė G.Ma tiu kas.

D.Sme to nos tei gi mu, žie­mą gais ro ri zi ka išau ga ne tik dėl žmo nių neat sar gu mo, bet ir ne pa­kan ka mo dė me sio kros nių ir ži di­nių būk lei.

Anot jo, per šal čius dau giau sia gais rų ky la dėl dūmt rau kių įren gi­mo ir eksp loa ta vi mo tai syk lių pa­žei di mų bei kros nių per kai ti ni mo. To dėl, anot jo, svar bu kū ren ti ne il­giau kaip 1,5 va lan dos, o su si kau­pu sius suo džius ir der vas iš va ly ti ne re čiau kaip kar tą per tris mė ne­sius kū re ni mo se zo no me tu.

Rei ka lin gas bud ru masDrau di mo bend ro vė „Lie tu vos drau di mas“ pro gno za vo, kad šią sa vai tę drau dė jų pa ti ria mi nuo­sto liai ne ma žės, esą si nop ti kų ža­da mas ne smar kus at ši li mas di de­lės įta kos prie tai sų ir vamz dy nų sklan džiam dar bui ne tu rės.

Be to, šiuo me tu pa pil do mų rū­pes čių ke lian tis žie mos šal tu kas ir pasitraukdamas iš ša lies esą ga li su kel ti nuo sto lių.

To dėl drau di mo bend ro vės ra gi­na ne pra ras ti bud ru mo ir tirps tan­čio snie go ne ver tin ti kaip tirps tan­čių rū pes čių.

D.Sme to nos tei gi mu, ant pa sta tų pra dė jęs tirp ti snie gas ga li su kel ti skau džių ne lai mių, to dėl jį bū ti na lai ku nu va ly ti.

8

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,734 4,60 2,42

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 97,23 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 115,08 dol. už 1 brl.

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Mo ko si iš sa vo ne lai miųDrau di mo bend ro vės „Lie tu vos drau di mas“ duo me ni mis, ža lų eks per tai praė ju sią sa vai tę re gist­ra vo net 44 pro c. di des nį tur to ža lų skai čių. Bend ro vė su lau kė 280 pra­ne ši mų apie tur to ža lą – be veik vi si at ve jai bu vo su si ję su šal čiu.

Bend ro vė pra ne šė, kad per sa­vai tę ga vo dau giau nei įpras ta pra­ne ši mų apie gais rus, įvai rias van­den tie kio ir šil dy mo ava ri jas, ku ro ka ti lų, šil dy mo įran gos, įvai rių da­vik lių ge di mus. Prie šio są ra šo esą pri si dė jo ir nau jas ža los ti pas – nuo spei go su ski li nė ję stik lo pa ke­tų lan gai. „Rem da mie si sa vo pa tir­ti mi ga li me pa tvir tin ti, kad gam tos sti chi jos yra vie na efek ty viau sių drau di mo pa slau gų „rek la mų“. Ar tai bū tų vėt ros, ar liū tys va sa rą, ar spei gas žie mą, šie reiš ki niai ska ti­na draus tis ir gy ven to jus, ir vers lo įmo nes“, – sa kė drau di mo bend­ro vės „If“ ko mu ni ka ci jos va do vė Ori ja na Ma ša lė.

No ri dau giau ap sau gosAnot jos, nuo šal čio pa da ri nių žmo nes sau go būs to ir na mų tur to drau di mas, iš da lies ir au to mo bi lių (kas ko) drau di mas, kai dėl že mos tem pe ra tū ros ma ši na neuž si ve da.

Taip pat esą ak tua lus ne lai min­gų at si ti ki mų drau di mas, nes žie­mą pa di dė ja trau mų ti ki my bė.

Gy ven to jų tur tas šal čio neat lai koNeiš lįs da mi iš šil tų na mų gy ven to jai dar nė ra sau gūs nuo žvar bios žie mos. Šal tuo ju me tų lai ku net neap dai riai pra ver­tas lan gas ga li at neš ti nuo sto lių, ku riuos jau skai čiuo ja drau di­mo bend ro vės.

proc.šią žie mą išau go

tur to ža lų skai čius dėl šal čių.

44

Pa vo jus: �� daž�niau�siai�dėl�šal�čio�nu�ken�čia�vamz�dy�nai,�ta�čiau�dau�giau­sia�nuo�sto�lių�at�ne�ša�gais�rai,�ki�lę�dėl�šil�dy�mo�įren�gi�nių.�� Kęs�tu�čio�Va�na�go�(BFL)�nuo�tr.

antradienis, vasario 7, 2012

Vė�jo�jė�gai�nę�pa�sta�čiu�si�įmo�nė�„Eg�li�ta­nai“�ne�su�lauks�1�mln.�li�tų�ES�pa�ra�mos.�Že­mės�ūkio�mi�nis�te�ri�jos�Prob�le�mi�nių�klau­si�mų�ko�mi�si�ja�nu�ta�rė,�kad�nu�sta�ty�tas�pa­žei�di�mas�dėl�dvi�gu�bo�fi�nan�sa�vi�mo.�Vė�jo�elekt�ri�nių�aso�cia�ci�ja�pra�ne�šė,�jog�dėl�to�kio�spren�di�mo�įmo�nė�ga�li�kreip�tis�į�teis�mą,�o�Na�cio�na�li�nė�mo�kė�ji�mo�agen�tū�ra�taip�esą�su�kū�rė�pre�ce�den�tą�bei�ga�li�atim�ti�ES�pa�ra­mą�ir�iš�ki�tų�ją�jau�ga�vu�sių�įmo�nių.

180mln. litų per nai Lie tu vo je

pra loš ta azar ti nių lo ši mų įstai go se.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,18 % –0,40 % +0,11 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1276 +0,1569­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1602 +0,0746­%jaV­do­le­ris 1 2,6365 +0,3922­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6482 +0,7686­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9336 –0,0203­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3048 +0,9162­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5403 +0,7143­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7231 +0,5023­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8600 –0,1676­%

ŽadėTOsEspaRaMOsnEgaus

9

pasaulisAntrADIEnIS, vASArIo 7, 2012

Ru­si­jos­dip­lo­ma­ti­jos­va­do­vas­Ser­ge­jus­Lav­ro­vas­pa­reiškė,­kad­jo­ša­lis­ne­ke­ti­na­keis­ti­sa­vo­po­zi­ci­jos­dėl­si­tua­ci­jos­Si­ri­jo­je,­nes­tam­nėra­pa­grin­do.­Va­karų­prie­kaiš­tus,­kad­Mask­va­re­mia­Si­ri­jos­re­žimą,­S.Lav­ro­vas­pa­va­di­no­is­te­riš­kais.­Ki­ni­ja­pa­reiškė,­kad­taip­pat­pa­lai­kys­tei­sin­gumą­Si­ri­jos­klau­si­mu.

At­sA­ky­mAs­­kri­ti­kAms

Nor­ve­gi­jo­je­per­nai­liepą­du­iš­puo­lius,­nu­si­ne­šu­sius­77­žmo­nių­gy­vybę,­su­rengęs­32­metų­An­der­sas­Beh­rin­gas­Brei­vi­kas­kreipė­si­į­Os­lo­teismą­su­pra­šy­mu­ne­del­siant­jį­pa­leis­ti.­Teis­mo­salė­nu­ščiu­vo.­Kal­ti­na­ma­sis­ar­gu­men­ta­vo,­kad­jo­įvyk­dy­tos­žu­dynės­bu­vo­„pre­ven­cinė­ata­ka­prie­š­vals­tybės­iš­da­vi­kus“.

Jung­tinė­je­Ka­ra­lystė­je­pra­si­dėjo­pen­kis­mėne­sius­truk­sian­tys­ka­ra­lienės­Elž­bie­tos­II­val­dy­mo­60­me­čio­ren­gi­niai.­85­metų­Elž­bie­ta­II­po­ka­ra­liaus­Jur­gio­VI­stai­gios­mir­ties­1952­m.­va­sa­rio­6­d.­ta­po­mo­nar­che.­Iš­kil­min­gas­jos­karū­na­vi­mas­įvy­ko­tik­dau­giau­nei­po­metų,­1953­m.­bir­že­lio­2­ąją.

No­ri­­į­lAisvę

GAr­biN­GA­­su­kAk­tis

Gat vių pro tes tai Ru mu ni jo je pa ga liau iš po sto iš vertė ša lies prem jerą Emilį Bocą.

Ru mu ni jos cent ro de ši niųjų prem je ras E.Bo cas at si sta ty di­no pa reiškęs, kad no ri su ma žin ti po li tinę ir so cia linę įtampą ša ly­je. O pa dėtis Ru mu ni jo je – nė­ra ge ra. Šių metų sausį ru mu nai į gat ves žy gia vo ko ne kas dien. Pro testų ne nut raukė net Ru mu­niją su kaustęs spei gas.

45 metų E.Bo cas vie nos did­žiau sių Rytų Eu ro pos vals ty­bių vy riau sy bei va do va vo nuo 2008 m., kai Ru mu niją, ku rios eko no mi ka ke le rius me tus spar­čiai au go, ap ėmė gi li re ce si ja.

Ša lis bu vo pri vers ta kreip­tis į Tarp tau tinį va liu tos fondą (TVF) ir ES su pra šy mu pa sko­lin ti 20 mlrd. eurų.

Mai nais Bu ka reš tas ėmėsi dras tiškų viešųjų iš laidų ma ži ni­mo prie mo nių, įskai tant spren­di mus 25 pro c. su ma žin ti at ly­gi ni mus vie ša ja me sek to riu je ir įšal dy ti pen si jas 2010 m. Be to, vie ša ja me sek to riu je bu vo pa­nai kin tos de šim tys tūkstan čių dar bo vietų.

Bet vy riau sybės po li ti ka davė re zul tatų. Po dvejų re ce si jos me­tų Ru mu ni jo je per nai bu vo ste bi­mas eko no mi kos au gi mas.

Taip pat pro gno zuo ja ma, kad biud že to de fi ci tas šiais me tais vei kiau siai ne vir šys 3 pro c. Tie­sa, TVF ir ES pa reiškė su ma ži­nu sios Ru mu ni jos ūkio au gi mo 2012­ai siais pro gno zes iki 1,5–2 pro c., nors abiejų kre di to rių at­sto vai pa gyrė da bar jau bu vusį vy riau sybės va dovą už darbą.

Vis dėlto E.Bo cas at si sta ty­di ni mo kal bo je pri pa ži no, kad tau py mo prie monės, nors ir pra dėju sios duo ti vai sių, neat­nešė tei giamų per mainų vi suo­me nei.

BNS, AFP inf.

Vi suo menės pa si tikė ji mas63 metų S.Nii nistö – pir ma sis nuo 1956 m. Suo mi jos pre zi den tas, pri­klau san tis Na cio na linės koa li ci­jos par ti jai ir pir ma sis po 30 metų kon ser va to rius, užim sian tis ša lies va do vo po stą.

Būtent tiek lai ko Suo mi jai va­do va vo so cial de mok ratų at sto vai, tarp jų – po pu lia rio ji Tar ja Ha lo­nen. Ši po li tikė vei kiau siai to liau sėkmin gai būtų va do va vu si ša liai, jei ne pa si bai gu si ant ro ji še še rių metų ka den ci ja.

S.Nii nistö – suo miams ge rai ži no­mas po li ti kas. Nuo 1996 iki 2003 m. jis dir bo ša lies fi nansų mi nist­ru ir pa dėjo Suo mi jai įsi ves ti eurą. 10­aja me de šimt me ty je jam pa­vy ko išt rauk ti Suo miją iš re ce si­jos duobės.

Eks pertų nuo mo ne, būtent tai S.Nii nistö at nešė sėkmę. Hel sin­kio uni ver si te to po li to lo gi jos pro­fe so rius Tuo mo Mar ti kai ne nas pa brėžė, kad „S.Nii nistö at sto­vau ja pra kti nei eko no mi nei kom­pe ten ci jai“. Tie sa, ki tas uni ver si­te to pro fe so rius Ja nas Sund ber gas įžvelgė ir po li ti ko trūkumų.

„Pre zi den to vaid muo rei ka lau­ja san ty kių su pla tes niu pa sau­liu“, – kalbė jo J.Sund ber gas. Pro­fe so riaus tei gi mu, būtent glo balūs klau si mai nėra S.Nii nistö stip rio­ji pusė.

Suo mi jos po li ti kai džiaugė si, kad nau ja sis ša lies va do vas – eu ro pie­tiškų pa žiūrų po li ti kas. Esą tai turė­tų pa dėti įveik ti vi suo menė je didė­

jantį eu ros kep ti cizmą. Nei gia mas nuo sta tas pa kurstė eu ro zo nos kri­zė, nes Suo mi jos mo kes čių mokė to­jams te ko sva riai pri si dėti prie pie­ti nių eu ro zo nos ša lių, to kių, kaip Grai ki ja ir Por tu ga li ja, gelbė ji mo.

Vi suo menė pa si pik ti nimą iš­reiškė par la men to rin ki muo se pra­ėju siais me tais, kai eu ros kep tiš ka „Tikrųjų suo mių“ par ti ja ne tikė tai su rin ko net 19 pro c. balsų.

Iden tiš ki kan di da tai?Tie sa, abu į ant rąjį pre zi den to rin­kimų turą pa tekę kan di da tai aiš­kiai dek la ra vo, kad yra eu ro pie tiš­ko Suo mi jos kur so ša li nin kai.

„Ma nau, kad jis ge riau sias kan­di da tas, – sta bi lus ir ra mus. Jis pa vyz din gai at sto vaus Suo mi­jai, – džiaugė si Mat ti Ok sa ne nas, į pen siją išėjęs in ži nie rius, ku ris ne pabū go 26 laips nių šal čio ir at­ėjo ati duo ti sa vo bal so. – Mes dar ne sa me pa si rengę ra di ka les niam kan di da tui.“

Tie sa, bu vo ir to kių rinkėjų, ku­rie pri pa ži no, kad rink tis iš dviejų pa na šias pa žiū ras dek la ruo jan čių po li tikų – iššū kis.

„Bal sa vau už Pekką Haa vis to.

Ta čiau tai bu vo sun kus pa si rin ki­mas. Abu kan di da tai – pa našūs. Galbūt P.Haa vis to – at vi res nis, dau giau kal ba“, – sakė 39 metų Ve sa Leh ti nen iš Hel sin kio.

Tie sa, S.Nii nistö nu šlavė kon­ku rentą. Jis ga vo 62,6 pro c. rinkėjų balsų, o P.Haa vis to – tik 37,4 pro c. Be je, S.Nii nistö do mi na vo ir pir­ma ja me rin kimų tu re sau sio 22 d.

Apk lau sos rodė, kad jis per visą kam pa niją bu vo aiš kiai po pu lia­res nis už 53 metų li be ralą P.Haa­vis to, ku ris gy ve na par tne rystė je su kirpė ju iš Ek va do ro.

Būtent P.Haa vis to vie šai dek la­ruo ja mas ho mo sek sua lu mas, pa sak eks pertų, tik riau siai at stūmė pa gy­ve nu sius ir tra di ciš kes nių pa žiūrų rinkė jus. Bet P.Haa vis to po rin kimų ne liūdė jo, jis džiau gia si gavęs net mi li jo no suo mių pa ramą.

Rinkėjų ak ty vu mas per bal sa­vimą sek ma dienį bu vo ma žes nis nei pir ma ja me tu re. Jis siekė 68,9 pro c., o pir ma ja me tu re bal sa vo 72,8 pro c. suo mių.

Pri žiūrės ir vi daus po li tikąPre zi den to vaid muo Suo mi jo je nėra toks svar bus kaip vy riau sybės. Ma­ža to, nuo pra ėju sių metų Suo mi­jos pre zi den to ga lios yra su var žy­tos. Spalį par la men tas bal sa vo už tai, kad ES po li ti ka būtų per duo­ta vy riau sy bei, tad da bar prem je­ras yra pa grin di nis ša lies at sto vas ES rei ka lams.

S.Nii nistö ga lių su var žy mas – ne kliū tis, nes jo Na cio na linės koa li­

ci jos par ti ja da bar tu ri ir iš rinktąjį pre zi dentą, ir prem jerą – Jyr ki Ka­tai neną. Ta čiau už sie nio rei kalų kon so li da vi mas Na cio na linės koa­li ci jos par ti jos ran ko se ne rimą su­kėlė opo zi ci jai.

Cent ro par ti jos ly derė Ma ri Ki­vi nie mi pri minė, kad „pre zi den tas spren di mus už sie nio po li ti kos sri­ty je prii ma drau ge su dau gia par ti­ne vy riau sy be“.

BNS, AFP, AP, inf.

Pro tes tai: ­� prie­š­ vy­riau­sybės­po­li­tiką­ pro­tes­tuo­jan­tys­ ru­mu­nai­pa­siekė­sa­vo­–­prem­je­ras­E.Bo­cas­pa­li­ko­po­stą.­­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Suo miai pa si rin ko kon ser va to riųPa tir tis: ­� dau­ge­liui­suo­mių­po­li­ti­kos­ve­te­ra­nas­S.Nii­nistö­į­at­mintį­įsirėžė­kaip­pui­kus­eko­no­mis­tas.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Vie niems jis ne kant rus ir šiurkš tus, ki­tiems – gar bin­gas ir tie sus. Koks iš tiesų yra nau ja sis Suo mi jos pre­zi den tas Sau li Nii nistö – pa ro­dys lai kas. Ta­čiau rin ki muo­se šiam po li ti­kos ve te ra nui ly gių ne bu vo.

S.Nii nistö – jau niau sias iš ke tu rių �vaikų dar bi ninkų klasės at stovų šei mo je, gy ve nu sio je Suo mi jos piet va ka riuo se. Tur ku uni ver si te­te yra įgijęs tei si nin ko iš si la vi nimą.

Po li ti kos ve te ra nas 1995 m. per �tra gišką au toa va riją ne te ko žmo­nos, su ku ria pra gy ve no dau giau kaip 20 metų ir su si laukė dviejų sūnų.

Po de vy ne rių metų jis tik per �plauką li ko gy vas Tai lan de, kur nuo cu na mio gelbė jo si su jau nes­niuo ju sūnu mi įsi ropštęs į medį.

S.Nii nistö bu vo su si žadėjęs su �bu vu sia gro žio ka ra lie ne, iš rink ta į par la mentą, bet pra ėjus me tams po su žadė tu vių tie san ty kiai nu­trūko. 2009 m. jis vedė 29 me tais jau nesnę sa vo par ti jos at stovę.

Įdomūs S.Nii nistö biog ra fi jos fak tai

Pro tes tai iš vertė iš po sto

Ma nau, kad jis ge­riau sias kan di da tas – sta bi lus ir ra mus. Jis pa vyz din gai at­sto vaus Suo mi jai.

10

sportasantraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Lie tu vos vy rų ran ki nio ly gos (LVRL) čem pio na te ar tė ja int ri­guo ja ma dvi ko va – va sa rio 11­ąją jė gas iš mė gins ly de ris Klai pė dos „Že mai ti jos dra gū nas“ ir jį per se­kio jan tis Kau no „Gra ni tas­Ga ja­Ka rys“.

Prieš tar pu sa vio dvi ko vą klai pė­die čiai Šiau liuo se 30:25 nu ga lė jo „Uni ver si te tą­Gu ber ni ją­Di rin­gą“, o gra ni tie čiai lai mė jo sa vo jo mies to der bį – 29:23 pri ver tė ka­pi tu liuo ti Kau no „Lū šį“.

„Džiau gia mės ant rą ja vie ta, nes šį se zo ną mū sų ko man do­je ne ma žai jau nų žai dė jų, tik ke­li vy res ni. Prie per ga lių ne ma žai pri si de da var ti nin kas Vi lius Ra­ši mas“, – sa kė „Gra ni to­Ga jos­Ka rio“ vy riau sia sis tre ne ris Val­de ma ras No vic kis.

Olim pi nio čem pio no nuo mo ne, kol kas ša lies čem pio na te nė kar­to ne suk lu pęs „Že mai ti jos dra­

gū nas“ – įvei kia mas var žo vas. „Rei kia tik tin ka mai pa si ruoš ti rung ty nėms su fa vo ri tu“, – tei­gė V.No vic kis.

Tai, kad Klai pė dos ko man da – pa žei džia ma, va sa rio 3­ią ją per Bal ti jos ly gos ma čą įro dė Vil niaus „Švie sos“ ran ki nin kai, sa vo aikš­tė je par klup dę že mai čius 27:24. Va sa rio 5­ąją vil nie čiai lai mė jo ir LVRL ma čą – 30:19 su triuš ki no Aly taus „Al mei dą­Strong la są“.

„Pa ma žu įsi bė gė ja me. Ga li­me žais ti ge riau, pir miau sia – gin da mie si, bet svar biau sia, kad žen gia me į prie kį. Mū sų re zul ta­tai ne pras tė ja“, – kal bė jo „Švie­sos“ vy riau sia sis tre ne ris Eval­das Li pins kas ir pri dū rė, kad tarp ar ti miau sių ko man dos už duo čių – sėk min gai su žais ti ša lies čem­pio na to tre čią jį ra tą ir pra si brau ti į Bal ti jos ly gos fi na lo ket ver tą.

„Ma to me, kad „Švie sos“ žai­dė jų spor ti nė for ma vis ge rė ja. Vil nie čiai tu ri ga li my bių pa kil ti į tre čią ją vie tą“, – svars tė V.No­vic kis.

Ran ki nio fa vo ri tai žvan gi na gink lais

Re zul ta tai

kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Kau no „Gra ni tas­Ga ja­Ka rys“– �Kauno „Lū šis“ 29:23 (14:13). V.Dre­vins kas 10 įvar čių, R.Šve das 7, E.Bal­čiū nas 5/P.Oči kas 7, E.Mor kū nas 4, V.Juo zai tis, M.Vžes niaus kas ir A.Ur­bo nas po 3.

Vil niaus „Švie sa“–Alytaus „Al­ �mei da­Strong la sas“ 30:19 (13:10). D.Čiup lins kas ir V.Trai na vi čius po 7, T.Ber na ta vi čius 5/R.Vai či kaus kas 4, R.Las taus kas, R.Ka len daus kas ir J.Ši la lė po 3.

Šiau lių „Uni ver si te tas­Gu ber ni­ �

ja­Di rin ga“–Klaipėdos „Že mai ti­jos dra gū nas“ 25:30 (9:20). J.Kue­va­Kas pi 9, M.Nak vo sas 6/G.Juš ka 7, A.Šre de ris 6.

Pa ne vė žio „Grifas–KKSC“–„Ute­ �na“ 24:30 (15:15). I.Asa ka vi čius 6, R.Ur bo nas, M.Barz de nis ir M.Rut­kaus kas po 4/E.Bud re vi čius 8, K.Vi­lu tis 7, Š.Ugians kis 5.

Va rė nos „Ūla“–„Vil nius“ 28:27 � (12:12). Ž.Gri gė nas 7, E.Grie žė 6, K.Kri­siu le vi čius 4/L.Pa le vi čius 7, E.Vei da 5, M.Pa na vas 4.

Komanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis Taškai

1. „Že mai ti jos dra gū nas“ 13 13 0 0 407:307 262. „Gra ni tas-Ga ja-Ka rys“ 12 11 0 1 385:317 223. „Lū šis“ 13 9 1 3 413:299 194. „Švie sa“ 11 8 1 2 353:304 175. „Al mei da-Strong la sas“ 13 7 0 6 361:329 146. „Vil nius“ 12 5 0 7 352:336 107. „Ute na“ 13 3 1 9 348:425 78. „Ūla“ 13 2 1 10 306:383 59. „Univ.-Gu bern.-Di rin ga“ 13 2 0 11 330:429 410. „Gri fas-KKSC“ 13 1 0 12 305:431 2

Tur ny ro len te lė

Der bis: �� po�per�ga�lės�prieš�„Lū�šį“�gra�ni�tie�čiai�(ža�lia�ap�ran�ga)�įsi�tvir­ti�no�2­ojo�je�tur�ny�ro�len�te�lės�vie�to�je.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Pa sak P.Mo tie jū no, po kal bis su rink ti nės stra te gu bu vo tu ri nin­gas – ap tar ta dau gu ma pa si ren­gi mo lai ko tar pio ak tua li jų, be lie ka tik su ri kiuo ti tre ni ruo čių sto vyk­las, su si tar ti su bū si mais var žo­vais ir nu ma ty ti kont ro li nių rung­ty nių da tas.

Praė ju sį sa vait ga lį P.Mo tie jū­nas grį žo iš Ka ra ka so, kur ste bė­jo at ran kos tur ny ro bur tų trau ki­mo ce re mo ni ją, o prieš tai ap lan kė Hjus to no mies tą, ku ria me prieš var žy bas Ve ne sue lo je mū sų rink ti­nė ke ti na su reng ti de šim ties die nų sto vyk lą. Tek sa se Lie tu vos krep ši­nin kus glo bos Ar tū ras Kar ni šo vas, ku ris šiuo me tu dir ba NBA klu be „Hous ton Roc kets“.

Lie pos 2–8 d. Ve ne sue lo je vyk­sian čio olim pi nės at ran kos tur ny ro pir ma ja me eta pe mū siš kių lau kia dvi ko vos su tur ny ro šei mi nin kais ir Ni ge ri jos rink ti ne.

„Džiau gia mės, kad tre ne ris pa­tvir ti no, jog jį ten ki na LKF spren­di mas pa sku ti nę pa si ren gi mo sto­vyk lą or ga ni zuo ti Hjus to ne. Da bar lauk si me bū si mų var žo vų at sa ky­mų ir ga liau siai su de rin si me kont­

ro li nių dvi ko vų da tas“, – dien raš­čiui sa kė P.Mo tie jū nas.

– Di rek to riau, gal būt jau su da­rė te są ra šą var žo vų, su ku riais mū sų rink ti nė no rė tų su si tik ti pa ren gia muo ju lai ko tar piu? – pa klau sė me P.Mo tie jū no.

– Šiuo me tu de ra mės su Grai ki jos ir Ru si jos krep ši nio fe de ra ci jo mis. No rė tu me su šių ša lių eki po mis iš­

mė gin ti jė gas Tek sa se. Jau anks­čiau esa me su ta rę, kad Hjus to ne tik rai žai si me su Di džio sios Bri ta­ni jos rink ti ne. Olim pi nių žai dy nių šei mi nin kai pa ža dė jo, kad tur ny rui taip pat reng sis JAV.

– Ar tre ne ris K.Kem zū ra pa tei­kė konk re čių pa gei da vi mų dėl ko man dos pa si ren gi mo?– Pa pa sa ko jau tre ne riui, ką ma tė­me Hjus to ne ir Ka ra ka se. Jis iš reiš­kė no rą, kad pa ren gia muo ju lai ko­tar piu rink ti nė su žais tų bent še šis kont ro li nius ma čus. Tad prieš iš­vy ką į JAV ke ti na me ke le rias rung­ty nes su reng ti ir Lie tu vo je, ta čiau nei var žo vų, nei da tų kol kas dar neap ta rė me. Ma nau, kad tai tu rė­tų paaiš kė ti po sa vai tės ar dvie jų.

– Ar iki lie pos pra džios dar kar­tą vyk si te į Ka ra ka są?– Ne, grei čiau siai nu skris ti jau ne­spė si me, nes tu ri me pa kan ka mai pa ren gia mų jų dar bų ir čia, Lie­tu vo je. Bend rą vaiz dą jau su si da­rė me, ži no me, ko kia ten pa dė tis. Var gu ar kas iš es mės per tiek lai ko pa si keis. FI BA va do vai įsi pa rei go­jo pri žiū rė ti, kad are na iki tur ny­ro bū tų su tvar ky ta. Ti ki mės, kad taip ir bus.

Iš mė gins jė gas ir su olim pia dos šei mi nin kais

Re pe ti ci ja: �� jau�su�tar�ta,�kad�kont�ro�li�nes�rung�ty�nes�žais�Lie�tu�vos�ir�olim�pia�dos�šei�mi�nin�kai�Di�džio�sios�Bri�ta­ni�jos�krep�ši�nin�kai.� � AFP�nuo�tr.

Va kar Kau ne su si ti kę Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) vyk­do ma sis di rek to rius Pau lius Mo tie jū nas ir na cio na li nės rink ti­nės vy riau sia sis tre ne ris Kęs tu tis Kem zū ra brai žė pa si ren gi mo olim pi nių žai dy nių at ran kos tur ny rui gai res.

Prieš iš vy ką į JAV ke­ti na me ke le rias rung­ty nes su reng ti ir Lie­tu vo je.

Paulius Motiejūnas:

11

sportasantraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Fe de ra ci jos kir tisTai, kad ša lies aukš čiau sia me fut bo lo di vi zio ne ne bus rep re zen ta ci nės Kau­no eki pos, – be pre ce den tis at ve jis per vi są Lie tu vos fut bo lo is to ri ją.

Spren di mą už kirs ti ke lią „Kau nui“ į A ly gą priė mė Lie tu vos fut bo lo fe­de ra ci jos (LFF) vyk do ma sis ko mi te­tas (VK), nors tuo pat me tu su tei kė in dul gen ci jas li cen ci ja vi mo bar je rų neį vei ku siems Klai pė dos „At lan to“ ir Vil niaus REO klu bams.

„Svar biau sia – mū sų klu bas te­bė ra fut bo lo bend ruo me nė je, o ar

pa si kei tė gy ve ni mas, kad ne bū si me A ly go je? Ko kia Lie tu vos eko no mi­ka, toks ir fut bo las. Vis kas pri klau­so nuo vals ty bės po žiū rio į šią spor­to ša ką“, – sa kė R.Kont ri mas.

„Kau no“ di rek to rius tei gė dar tu rįs vil ties, kad Kau no mies to sa­vi val dy bė je at si ras žmo nių, ku rie ne nu sig ręš nuo klu bo.

„Jei gu ten iš gir siu, kad mies tui ne rei kia fut bo lo ko man dos, va­di na si, iš tie sų esa me ne rei ka lin­gi. Sug riau ti la bai leng va. Kol kas ma tau, kad vis kas tik griau na ma,

– kal bė jo klu bo va do vas. – Pa ra­mos įsta ty mais ga li ma tik tam tik­rą vie tą nu si šluos ty ti. Tai ko me­di jos, o ne įsta ty mai, jei gu pa ra ma yra ap mo kes ti na ma.“

Na muo se – per bran gu„Kol bu vo pi ni gų, vis kas bu vo ge­rai. Da bar lau kiu su pra ti mo ir vis klau siu: kie no esa me ko man da – Kau no ar ku rio nors ki to mies to? Nie kam tai neį do mu. Toks po žiū­ris“, – kal bė jo R.Kont ri mas.

Pa sak pa šne ko vo, ko man da ren­

gia si nau jam se zo nui, bet nuo tai­kos – ne ko kios.

„Ar ga li bū ti ki taip, kai jau tie­si nie kam ne rei ka lin gas? Kė lė­me vė ją, kaip bu vo blo gai So vie tų Lie tu vo je, ta čiau ne pa mirš ki me, kad anuo met Kau nas tu rė jo še šias stip rias fut bo lo ko man das, – tę sė R.Kont ri mas. – O da bar? Per nai bu vo me pri vers ti na mų rung ty nes žais ti Ma ri jam po lė je, nes už sa vo mies to sta dio no nuo mą neiš ga lė­jo me su mo kė ti 5 tūkst. li tų. Ge rai, kad sa vi val dy bė je bu vo žmo nių,

ku rie už sto jo, tad kai na nu kri to iki 2 tūkst. li tų.“

Vėl – į 1-ąją ly gą„Kau nas“, ga vęs 1­osios ly gos li­cen ci ją, ren gia si šio di vi zio no čem­pio na tui, ku ria me taip pat tu rė tų var žy tis dar 10 ko man dų – Kė dai­nių „Ne vė žis“ ir „Li fo sa“, „Ši lu­tė“, „Tra kai“, Jo na vos „Lie ta va“, Kur šė nų „Ven ta“, „Pa lan ga“, Vil­niaus „Po lo ni ja“ ir „Gra ni tas“ ir Na cio na li nės fut bo lo aka de mi jos (NFKA) vie nuo li kė.

2010­ai siais „Kau nas“ jau bu vo 1­osios ly gos čem pio nas, lai mė jęs vi sas 27­erias rung ty nes, įmu šęs var žo vams 108 įvar čius ir pra lei­dęs vos 16. Ant rą ją vie tą užė mu sį Aly taus „Aly tį“ kau nie čiai ap len­kė 30 taš kų.

„Mū sų ko man do je yra ta len tin­gų jau nuo lių, ke li iš jų at sto vau ja ša lies jau ni mo rink ti nėms. Už teks vai ki nams ir šios ly gos, dar yra tau rės tur ny ras, – kal bė jo „Kau­no“ di rek to rius. – Koks iš tik rų­jų Lie tu vos fut bo lo ly gis? Tik iš­va žiuo ja me už sie nos, ir gau na me į kau lus nuo vi sų var žo vų. To dėl nė ra jo kio skir tu mo, ku rio je ly go­je žais ti.“

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Olim pie tė Ak vi lė Sta pu šai ty tė ta-po ab so liu čia Lie tu vos čem pio ne – ji Kau ne su reng to se 50-osio se ša lies bad min to no pir me ny bė se iš ko vo jo tris auk so me da lius.

Mo te rų vie ne tų tur ny ro fi na le A.Sta­pu šai ty tė 21:16, 21:10 nu ga lė jo klai­pė die tę Ger dą Voi te chovs ka ją, dve­je tų var žy bų le mia mo je dvi ko vo je su G.Voi te chovs ka ja 21:16, 21:10 įvei kė klai pė die tę Ie vą Lin ku tę ir kau nie tę Ra są Šul nie nę, o miš rių dve je tų tur­ny ro fi na le su bro liu Ra mū nu Sta pu­šai čiu 21:12, 21:7 – klai pė die čius To­mą Do vy dai tį ir I.Lin ku tę.

„Ak vi lė pel ny tai lai mė jo vi sus ma čus, ku riuos žai dė. Šiuo me tu ša ly je ji ne tu ri ly gia ver čių kon ku­ren čių. Daug vil čių tei kia jau no sios bad min to ni nin kės – klai pė die­tė Ga bi ja Nar vi lai tė, kau nie tė Vy­tau tė Fom ki nai tė“, – sa kė Lie tu vos bad min to no rink ti nės vy riau sia sis tre ne ris Juo zas Špel ve ris.

Vy rų var žy bo se ne da ly va vo ge­riau sias Lie tu vos bad min to ni nin­kas ir praė ju sių me tų čem pio nas Kęs tu tis Na vic kas, at si gau nan tis po Achi lo saus gys lės ope ra ci jos.

Auk so me da lį iš ko vo jo tau ra giš­kis Po vi las Bar tu šis, fi na le po 75 min. tru ku sios ko vos 27:25, 27:29, 21:15 nu ga lė jęs kre tin giš kį Ed ga rą Sluš nį. Bron zą pel nė vil nie tis Ala­nas Pla vi nas, 21:12, 21:10 įvei kęs Ra mū ną Bi lių iš Kel mės.

„Ti kė jo mės, kad me da lius iš si da­lys P.Bar tu šis, E.Sluš nys ir A.Pla­vi nas. Gal kiek ki to kia ga lė jo bū ti pri zi nin kų ri kiuo tė, bet ge ru žai di­mu nu ste bi no Ed ga ras. Fi na las bu­vo vie nas il giau sių per vi są Lie tu­vos čem pio na tų is to ri ją“, – tei gė J.Špel ve ris.

P.Bar tu šis su A.Pla vi nu trium fa­vo dve je tų tur ny re, 21:15, 21:4 pri­ver tę ka pi tu liuo ti klai pė die tį Do­na tą Nar vi lą ir E.Sluš nį.

Va sa rio 13­ąją Lie tu vos bad min­to no rink ti nė iš vyks į Ams ter da mą (Olan di ja), kur vyks Eu ro pos ko­man dų čem pio na tas. Mo te rų eki pai at sto vaus A.Sta pu šai ty tė, G.Voi te­chovs ka ja, Ind rė Sta re vi čiū tė ir Ra sa Šul nie nė, vy rų – P.Bar tu šis, E.Sluš­nys, A.Pla vi nas ir D.Nar vi las.

Mo te rys pra dės ko vas 8­ojo­je gru pė je su Če ki jos, Uk rai nos ir Kroa ti jos ko man do mis, vy­rai 6­ojo je gru pė je – su Is pa ni jos, Len ki jos ir Bel gi jos at sto vais.

Į fi na li nį eta pą pa teks tik gru pių nu ga lė to jai.

Fut bo lo sunk me tis Kau ne: be A ly gos

Re kor das: �� 2010-ai�siais�„Kau�nas“�(geltoni�marškinėliai)�lai�mė�jo�vi�sas�ša�lies�1-osios�ly�gos�čem�pio�na�to�rung-ty�nes.� � fkminija.net�nuo�tr.

Auksinė Akvilė

Čem pio nai ir pri zi nin kai

Ly gis: �� mo�te�rų�vie�ne�tų�tur�ny�re�A.Sta�pu�šai�ty�tė�ne�pra�lai�mė�jo�nė�vie�no�se�to.� � Aliaus�Ko�ro�lio�vo�(BFL)�nuo�tr.

Kie no esa me ko man­da – Kau no ar ku rio nors ki to mies to? Nie­kam tai neį do mu.

Ro mual das Kont ri mas:

Kau no fut bo lo mė­gė jai šį se zo ną sa vo mies te ne ma tys A ly gos ko vų, nes fut­bo lo­beis bo lo klu­bas (FBK) „Kau nas“ ne ga vo li cen ci jos. Klu bo di rek to rius Ro mual das Kont­ri mas ma no, kad svar biau sia – iš siaiš­kin ti, ar mies tui iš vis rei ka lin gas fut bo las.

Mo te rų vie ne tai: � 1. A.Sta pu šai ty tė (Kau nas), 2. G.Voi te chovs ka ja (Klai­pė da), 3. I.Lin ku tė (Klai pė da).

Vy rų vie ne tai: � 1. P.Bar tu šis (Tau ra­gė), 2. E.Sluš nys (Kre tin ga), 3. A.Pla vi­nas (Vil nius).

Mo te rų dve je tas: � 1. A.Sta pu šai ty tė ir G.Voi te chovs ka ja, 2. I.Sta re vi čiū tė (Kau­nas) ir R.Šul nie nė (Kau nas), 3. A.Kup­liaus kai tė (Klai pė da) ir I.Lin ku tė.

Vy rų dve je tas: � 1. P.Bar tu šis ir A.Pla vi nas, 2. D.Nar vi las (Klai pė da) ir

E.Sluš nys, 3. S.Leo no vi čius (Vil nius) ir S.Šalt me ris (Vil nius).

Miš rus dve je tas: � 1. R.Sta pu šai ty tė ir R.Sta pu šai tis, 2. I.Lin ku tė ir T.Do vy­dai tis (Klai pė dai), 3. L.Lit vi nas (Kau­nas) ir R.Šul nie nė.

Šiuo me tu ša ly je Ak­vi lė ne tu ri ly gia ver­čių kon ku ren čių.

Juo zas Špel ve ris:

12 AntrAdienis, vAsArio 7, 2012

Psichikos ligas gydo ne tik vaistai, bet ir aplinka.

14p.

sveikata@diena.ltRedaktorė Marijana Jasaitienė

Kar dio chi rur gas R.Be ne tis: ne mo ku sirg ti

Gar su sis šir dies chi rur gas pro fe so­rius Ri man tas Be­ne tis, prieš pu sant­ro mė ne sio pa ty­ręs dau gy bę kū no su ža lo ji mų ir ope­ra ci jų, praė ju sią sa vai tę jau grį žo į dar bą.

Ma ri ja na Ja sai tie nėm.jasaitiene@kaunodiena.lt

Bū ti rei ka lin gam ki tiems„Ne mo ku sirg ti, iki šiol ma no svei­ka ta bu vo ge ra“, – į klau si mą, ko­dėl sku bė jo grįž ti į dar bą, nors dar ne vi sos žaiz dos už gi ju sios, at sa kė Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver­si te to Šir dies, krū ti nės ir krau ja­gys lių chi rur gi jos kli ni kos va do vas R.Be ne tis.

Jis sku bė jo į dar bą ne tik va do­vau ti. Praė ju sį ket vir ta die nį vėl pra dė jęs dirb ti kar dio chi rur gas su si ti ko su Kar dio lo gi jos kli ni kos spe cia lis tais.

„Tu rė jo me aptarti li go nius su kar dio lo gais. Yra są ra šas pa cien tų, ku riems rei kia at lik ti su dė tin gas ope ra ci jas. Šio dar bo rei kės im tis man“, – ži no ji mas, kad yra rei ka­lin gas ki tiems, pro fe so riui R.Be ne­čiui pa dė jo sveik ti.

Ar jis jau čia si esąs pa svei kęs, su­stip rė jęs? Daug jė gų rei ka lau ja su­dė tin gos šir dies ope ra ci jos, per jas nuo įtam pos kar dio chi rur gams ne re tai žliau gia pra kai tas. To kios ope ra ci jos trun ka ke lias va lan das.

„Ga li ma sa ky ti, kad vis kas ge­rai. Kiek aš dar ga liu stip rė ti? Ir ką reiš kia – su stip rė ti? Su ža lo ji­mų pa da ri nius kol kas dar jau čiu, dar ne daug lai ko praė jo, nes trau­ma bu vo di de lė. Bet rei kia pra dė­ti dirb ti. Vie ną die ną bus sun kiau, ki tą – leng viau“, – ži no pro fe so­rius R.Be ne tis ir nu ste bi na: prieš dvi sa vai tes jis jau ope ra vo.

Tai bu vo la bai sun kus li go nis, ir kar dio chi rur gas at va žia vo į Kli ni­kas iš na mų.

Mel dė si net ir mu sul mo naiKar dio chi rur gas R.Be ne tis ima­si ope ruo ti pa čius sun kiau sius pa­cien tus, kai ko le gos ne si ryž ta. Jam pa vyks ta.

Dėl to R.Be ne čio var das ži no­mas to li už Lie tu vos ri bų. Tai įro dė reak ci ja į pro fe so rių iš ti ku sią ne­lai mę.

„Pa ju tau dau gy bės žmo nių, ku­riuos pa žįs tu ir ne pa žįs tu, pa ra­mą. Iki šiol bu vau skep tiš kes nis ir žiū rė jau į vi suo me nę gal būt ne taip ob jek ty viai. Da bar pa ju tau la­bai daug nuo šir daus ge ru mo, pir­miau sia tai pa ty riau iš ko le gų. Jie

su si kon cent ra vo ir la bai daug man pa dė jo“, – nuo šir džiai kal bė jo pro­fe so rius R.Be ne tis.

Jis pa sa ko jo, kad tuo met, kai jau ga lė jo skai ty ti elekt ro ni nius laiš­kus ir at si liep ti te le fo nu, bu vo nu­ste bin tas, kiek daug žmo nių ne ri­mau ja dėl jo svei ka tos, nuo šir džiai lin ki pa sveik ti.

Pro fe so rius pa ro dė šven tin­tą žva kę ant jo dar bo sta lo. Ją jam kaž kas pa do va no jo pir mą dar bo die ną, grį žus po li gos.

„Nors ne su ti kin tis, man ši žva­kė ypa tin ga. Ži nau, kad už ma ne bu vo au ko ja mos šven tos Mi šios, žmo nės mel dė si, kad pa sveik čiau. Įdo miau sia, kad mel dė si net gi mu sul mo nai. Ir Si ri jo je, ir Li ba ne. Ame ri ko je bap tis tai mal das už ma­ne bu vo įra šę į są ra šą pir mu nu me­riu. Vi siems esu la bai dė kin gas už dė me sį ir rū pes tį“, – pra šė pa ra šy­ti R.Be ne tis.

Iš vy ko į pa sau li nį kong re sąSu pro fe so riu mi kal bė jo mės praė­ju sią sa vai tę, penk ta die nį, ant rą jo dar bo die ną po pri vers ti nės per­trau kos. Tą die ną jis neo pe ra vo –

ren gė si pa sau li niam kar dio chi rur­gų kong re sui, į ku rį iš skri do va kar.

Be veik sa vai tės truk mės kong­re sas vyks ta In di jo je, Kal ku to je. Pak lau sus, ar ne pa kenks svei ka tai to kia to li ma ke lio nė, gar su sis kar­dio chi rur gas pri pa ži no, kad gal būt to da ry ti ne rei kė tų, toks žy gis dar anks to kas, rei kia lai ko fi ziš kai at­sigau ti.

„Kong re so, ku ria me aš skai ty­siu pa skai tas ir de monst ruo siu ope ra ci jas, die not var kė su pla nuo­ta prieš pu sant rų me tų. Tai neei li­nis pa sau li nio ly gio kong re sas, to­dėl nu vil ti jo or ga ni za to rių ne ga liu. Mes esa me ma to mi – rei kia iš lik ti to kiems. Juk aš va žiuo ju at sto vau­ti Lie tu vai, mū sų uni ver si te tui“, – prie žas tis, ko dėl tu ri da ly vau ti kong re se, var di jo R.Be ne tis.

Sug rį ži mas: �� pro�fe�so�rius�R.Be�ne�tis�jau�dir�ba.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Koks gy ve ni mas bus to liau – ne ži­nau, atei ties ne­dra ma ti zuo ju.

sveikata

13AntrAdienis, vAsArio 7, 2012

sveikata

Ma ri ja na Ja sai tie nė

Gal vos sme ge nų aug lius ir krau­ja gys les Kau no neu ro chi rur gai pra dė jo ope ruo ti apa ra tū ra, ko­kią, be jų, tu ri tik še šios gar siau­sios pa sau lio kli ni kos. Ši apa ra­tū ra už tik ri na mak si ma lų chi­rur gų veiks mų tiks lu mą ir li go­nio sau gu mą per ope ra ci ją.

Išo pe ra vo try li ka li go nių„Taip, pir mą ją to kią ope ra ci­ją at li kau aš“, – be jo kio pa si­di džia vi mo pri pa ži no Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to Neu ro chi rur gi jos kli ni kos va­do vas pro fe so rius Ari man tas Ta ma šaus kas ir sku biai pri dū rė, kad kar tu ope ra vo ir neu ro chi­rur gas Vy te nis Del tu va.

Gal vos sme ge nų ir sme ge nų krau ja gys lių chi rur gai ope ruo ti na vi kus ir krau ja gys les, nau do­jant nau ją ją apa ra tū rą – int rao­pe ra ci nį mag ne ti nį re zo nan są,

Kar dio chi rur gas R.Be ne tis: ne mo ku sirg ti

Ten jis at liks plas ti nes šir dies mit ra li nių vož tu vų ar ba aor tos ope ra ci jas. Prik lau sys nuo to, ko­kie pa cien tai bus pa rink ti. Be R.Be­ne čio, šir dies chi rur gi jos me to dus de monst ruos dar du gar sūs gy dy­to jai iš Lon do no ir Briu se lio. Ope­ra ci jas ste bės gar siau si Eu ro pos, Azi jos ir Ame ri kos kar dio chi rur­gai. Iš vi so jų da ly vaus be veik pen­ki tūks tan čiai.

„Da ly va vi mas to kia me ren gi ny­je ir dar bas ja me sti mu liuos ma no jė gas“, – įsi ti ki nęs kar dio chi rur gas R.Be ne tis.

Pa rei ga mo bi li zuo ja ir gy doPak lau sus, ar dar bas ga li pri lyg ti poo pe ra ci nei rea bi li ta ci jai, ką chi­rur gai pa pras tai ski ria sa vo pa cien­tams, pro fe so rius R.Be ne tis pir­me ny bę tei kia pa rei gai: rei kia – tai rei kia. Jo nuo mo ne, mes vi si esa­me la bai iš le pę.

„Kaip viš čiu kai pra de da spar nus kil no ti, taip ir aš vie ną die ną tu rė­jau at si sto ti. Ma ne dis cip li na vo ir ma no or ga niz mą mo bi li za vo as­me ni nės hi gie nos po rei kis, ne pai­sant, kad 36 žaiz dos at vi ros, ko ne

30 dre nų pri kiš ta į ta ve. Ant rą pa rą aš bū ti nai tu rė jau pa lįs ti po du šu. To dėl vie ną kar tą rei kė jo pa ban­dy ti ir ope ruo ti, pa žiū rė ti, kaip tai at ro do“, – ne no rė da mas pri si min­ti pa tir tų sun kių iš gy ve ni mų, pro­fe so rius R.Be ne tis pri si lie tė prie skau džios praei ties.

Pat vir ti no, kad la bai skau dė­jo, bu vo sun ku iš sto vė ti. Ta čiau jo cha rak te ris toks: kel tis, nors skau­da, at si sto ti, įsi ki bus abiem ran ko­mis, ir ei ti, nors ko jos dre ba.

„Žaiz dos pa čios va lo si, gy do pa ts or ga niz mas, ne vais tai. Ne si mau dy­ti, kai žaiz dos at vi ros – tai tik prie­ta rai. Van duo nie kam ne pa ken­kė“, – aiš ki no gy dy to jas R.Be ne tis.

Pa ma tė iš ki tos pu sėsBū da mas gy dy to jų pa cien tu pro fe­so rius pa ma tė me di ci ną iš vi daus.

„Yra mo men tų, ku riuos gy dy­to jai ži no, su pran ta, bet ne pa bu­vę li go niais ne tei kia jiems de ra­mos reikš mės. Tai, pa vyz džiui, ar ti mų jų bu vi mo ša lia po rei kis, pro ce dū rų pla na vi mas ir taip to­liau. Jau kal bė jo me su ko le go mis, svars ty sim, kaip įdieg ti nau jas me to di kas. Tai psi cho lo gi niai da­ly kai, ku rie at si ran da vien dėl to, kad li go nis yra sun kus. Jis vi sai ki­taip prii ma ap lin ką, per so na lą, ar­ti muo sius“, – pa ty rė pro fe so rius R.Be ne tis.

Pa tir tas svei ka tos pro ble mas R.Be ne tis ver ti na kaip pro fe sio­na lus gy dy to jas. Be emo ci jų. Jo kių tu ne lių ir švie sos jų ga le ne ma tė, vi sas gy ve ni mas per aki mir ką min­ty se ne pra bė go.

„Gy dy to jų to kie re gi niai ne kan­ki na, ypač tų, ku rie tu ri tvir tas teo­ri nes ži nias ir li gą ar su ža lo ji mą ga­li ver tin ti pro fe sio na liai. Pap ras tas žmo gus ga li ir bal sus iš kaž kur iš­girs ti“, – įsi ti ki nęs R.Be ne tis.

Jo nuo mo ne, kiek vie nas tu ri tu­rė ti sa vo po žiū rį į gy ve ni mą ir jį iš sau go ti. Anot pro fe so riaus, kai žai di pa gal ki tų tai syk les, esi toks, kaip vi si.

Ar gar su sis kar dio chi rur gas nie­ka da ne žai dė pa gal ki tų tai syk les?

„Sten giuo si va do vau tis sa vo mis tai syk lė mis. Tam rei kia pa stan gų, bet jos ap si mo ka. Jei pir mą kar­tą pa si duo si, bus ir ant ras kar tas, ir tre čias“, – sa vo fi lo so fi ją dės tė R.Be ne tis.

Ar po pa tir tų su ža lo ji mų ji nė kiek ne pa si kei tė?

„Ma nau, kad ma nęs ta si tua ci ja ne pa kei tė. Ne jau čiu, kad bū tų pa­si kei tęs ma no po žiū ris į gy ve ni mą ar me di ci ną. Koks gy ve ni mas bus to liau – ne ži nau, atei ties ne dra­ma ti zuo ju. Svar biau sia – ne si pui­kuo ti“, – pla čiai nu si šyp so jo pro­fe so rius R.Be ne tis, nors vei de dar ma ty ti su ža lo ji mų pėd sa kų.

Sug rį ži mas: �� pro�fe�so�rius�R.Be�ne�tis�jau�dir�ba.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Spe�cia�lių�jų�ty�ri�mų�tar�ny�ba�(STT),�at�li�ku�si�su�są�na�rių�en�dop­ro�te�za�vi�mu�su�si�ju�sių�tei�sės�ak�tų�an�ti�ko�rup�ci�nį�ver�ti�ni�mą,�siū­lo�tiks�lin�ti�ga�lio�jan�čią�tvar�ką,�nes�da�bar�pa�žei�džia�ma�pa�cien­tų�tei�sė�į�lai�ku�priei�na�mą�svei�ka�tos�prie�žiū�rą.�STT�tei�gi�mu,�bū­ti�na�nu�sta�ty�ti,�ka�da�at�lie�ka�mos�pla�ni�nės�ope�ra�ci�jos,�kai�vals�ty­bė�fi�nan�suo�ja�są�na�rio�en�dop�ro�te�zą,�ir�ne�pla�ni�nės,�kai�jį�įsi�gy�ja�pa�cien�tas.�Taip�pat�siū�lo�ma�nu�sta�ty�ti�mak�si�ma�lius�są�na�rio�en­dop�ro�te�za�vi�mo�ope�ra�ci�jos�sky�ri�mo�ter�mi�nus,�nu�ro�do�ma��in�for­ma�ci�ją�apie�at�lik�tas�są�na�rių�en�dop�ro�te�za�vi�mo�ope�ra�ci�jas�kaup­ti�vie�no�je�kom�piu�te�rių�duo�me�nų�ba�zė�je��ir�taip�už�tik�rin�ti�veiks­min�gą�šių�prie�mo�nių�ap�skai�tą.

Bal�ti�jos�ša�lys�iki�ba�lan�džio�pla�nuo�ja�pa�si�ra�šy�ti�su�si�ta�ri�mą�kar�tu�pirk�ti�vals�ty�bės�fi�nan�suo�ja�mus�vais�tus.�„Kol�kas�ši�su�tar�tis�dar�de�ri�na�ma.�Jos�pa�si�ra�šy�mo�ter�mi�nas�–�pir�ma�sis�me�tų�ket�vir­tis,�ter�mi�nas�bai�gia�si�ba�lan�džio�pir�mą�die�ną“,�–�BNS�sa�kė�svei­ka�tos�ap�sau�gos�mi�nist�ro�pa�ta�rė�jas�Re�mi�gi�jus�Bie�lins�kas.�Kar�tu�pirk�da�mos�vais�tus,�Lie�tu�va,�Lat�vi�ja�ir�Es�ti�ja�ti�ki�si�iš�si�de�rė�ti�pa­lan�kes�nę�kai�ną.�Kaip�skel�bia�Es�ti�jos�ra�di�jas�ERR,�rem�da�ma�sis�šios�ša�lies�So�cia�li�nių�rei�ka�lų�mi�nis�te�ri�ja,�Es�ti�ja�ir�Lie�tu�va�yra�pa­si�ren�gu�sios�įgy�ven�din�ti�šį�pla�ną,�bet�lau�kia,�kol�Lat�vi�jos�par�la­men�tas�pa�tvir�tins�rei�ka�lin�gus�tei�sės�ak�tų�pa�kei�ti�mus�dėl�vie�šų­jų�pir�ki�mų.

STT Su Si rū pi no en dop ro Te za vi mu karTu pirk Ti vaiS Tai buS pi geS ni?

Kau no neu ro chi rur gai – sep tin ti pa sau ly je

Pa tiks li ni mas: �� mag�ne�ti�nio�re�zo�nan�so�apa�ra�tas�įve�ža�mas�į�ope�ra�ci�nę�ir�at�lie�ka�mas�ty�ri�mas,�li�go�niui�esant�nar�ko�zės�bū�se�nos.� � ������������� To�mo�Ragi�nos�nuo�tr.

įtemp tai ir at sa kin gai mo kė si dvi sa vai tes. Pir miau sia – vien teo ri jos. Mo ky muo se taip pat da ly va vo anes te zio lo gai, inst­ru men ta to rės. Pir mą sias ope­ra ci jas kau nie čiai at li ko ste bint iš Iz rae lio at vy ku siam in for ma­ti kui, šios apa ra tū ros ži no vui, ją ins ta lia vu siam Neu ro chi rur gi jos kli ni ko je.

Per sa vai tę, nau do da mie si nau ją ja apa ra tū ra, neu ro chi rur­gai at li ko try li ka ope ra ci jų.

„Ir pa cien tų bu vo daug, ir ope­ruo ti no rė jo me, kol kon sul tan tas bu vo pas mus. Jis bū tų pa dė jęs,

jei kil tų klau si mų“, – paaiš ki no pro fe so rius A.Ta ma šaus kas.

Kau nie čiams vis kas se kė si sklan džiai. Vi si try li ka ope ruo­tų li go nių jau čia si pui kiai.

Nau jau sias, tre čios kar tosNau jo ji apa ra tū ra tai ko ma ope­ruo jant sme ge nų aug lius ir krau­ja gys les. Pa to lo gi ja nu sta to ma rent ge no, ult ra gar so, mag ne ti­nio re zo nan so apa ra tais. Pas ta­ra sis – nau jos, tre čio sios kar tos, su da ro nau jo sios apa ra tū ros pa­grin dą. Jis kai na vo 4 mln. li tų.

Įran ga: �� neu�ro�chi�rur�gams�ope�ruo�jant�tal�ki�na�dau�gy�bė�apa�ra�tū�ros.

16

– tiek tre čios kar tos mag ne ti nio re zo nan so

apa ra tų yra pa sau lio neu ro chi rur gi jos

cent ruo se, ir vie ną jų tu ri Kau no kli ni kos.

7

Jo kių tu ne­lių ir švie sos jų ga le ne­ma tė, vi sas gy ve ni mas per aki mir­ką min ty se ne pra bė go.

14

sveikataAntrAdienis, vAsArio 7, 2012

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Psi chi kos li gos ne bė ra ta bu, bet kaip at pa žin ti pir muo sius jų po žy­mius, at skir ti, kad keis tas ar ti mo­jo poel gis – ne nuo var gio ar stre so iš raiš ka, o li ga? Kaip sau go ti sie los svei ka tą? Apie tai pa sa ko ja Kal­nie čių po lik li ni kos Psi chi kos svei­ka tos cent ro va do vė gy dy to ja psi­chiat rė Ra sa Ta ma šaus kie nė.

– Ži no me, kad psi chi kos svei­ka ta ne ti ria ma nei rent ge nu, nei ult ra gar su. Ar yra ko kių nors konk re čių po žy mių, pa­de dan čių nu sta ty ti psi chi kos su tri ki mus?– Iš tik rų jų la bai ne leng va nu sta ty­ti psi chi kos su tri ki mus, nes jie nė ra vie no di. Vis kas pri klau so nuo dau­gy bės as pek tų ir juos rei kia įver tin­ti.Pir miau sia pa si kei čia žmo gaus

el ge sys ir jis pra de da da ry ti tai, ko anks čiau ne da rė. Tai ga li bū ti ir nea dek va tus įpras tų reiš ki nių ver ti­ni mas, ir ag re si ja. Žmo gus pra de da ne be si do mė ti tuo, kas anks čiau jam bu vo la bai įdo mu. At si ran da aiš kių elg se nos po ky čių: žmo gus pra de da da ry ti tai, kas jam vi siš kai ne bū din­ga. Links ta į kraš tu ti nu mus, daž nai kar di na liai kei čia si nuo tai ka.

– Ka da at kreip ti dė me sį į šiuos po žy mius?– Jei jie tę sia si dvi tris sa vai tes. Rei kia at kreip ti dė me sį ir į ap lin ką. Stai gi nuo tai kų kai ta, nea dek va ti ap lin kai, tu ri kel ti su si rū pi ni mą.

– Ar skir tin gi žmo nių cha rak­te riai da ro įta ką sirg ti psi chi­kos li go mis?– Taip. Int ra ver tai vis ką iš gy ve na vi du je, o ekst ra ver tai iš si krau na, iš reiš kia emo ci jas. Tei gi ny je, kad už da ri žmo nės la biau lin kę į psi chi­

kos su tri ki mus, yra tie sos. Tei sin­giau sia sa ky ti, kad žmo nės, ku rie yra lin kę už gniauž ti sa vo jaus mus, yra la biau lin kę su si rgti. Emo ci jų ir jaus mų ne rei kia slėp ti. Žmo nės įsi­vaiz duo ja, kad bū ti at vi ram, reikš­ti emo ci jas ir jaus mus, yra ne ci vi li­zuo ta. Bet juk ga li ma ir pyk tį, ku ris yra vi siš kai nor ma lus jaus mas, iš­mok ti reikš ti ki taip. Be ag re si jos. Rei kia at vi rai iš sa ky ti sa vo po zi ci­ją ir ne kel ti konf ik to.

– Kur yra ri ba tarp svei kų emo­ci jų ir psi cho lo gi nių pro ble mų?– Ri bą nu sta ty ti sunku. Tai pri­klau so nuo žmo gaus ver ty bių sis te­mos ir ap lin kos, ku rio je gy ve na ma. Vie nam žmo gui su dau žy ti lėkš tę nor ma lu, o ki tam tai – pa sau lio pa­bai ga. Aš ma nau, kad rei kia va do­vau tis pa gar ba. Ne ga li ma že min ti sa vęs ir ki tų. Vis dau giau žmo nių šiais klau si mais atei na pa ta ri mų pas psi cho lo gus ir psi chiat rus.

Ma ri ja na Ja sai tie nėm.jasaitiene@kaunodiena.lt

Švie su, jau ku, šil taGa li my bę pa si vaikš čio ti po re­konst ruo tą Res pub li ki nės Kau no li go ni nės pa da li nio – Psi chiat ri jos li go ni nės Ūmių psi chi kos su tri ki­mų sky rių tu rė jo me jo ati da ry mo die ną praė ju sią sa vai tę. Šian dien čia jau gu li li go niai ir juos lan ko tik jų ar ti mie ji.

Įė ju sie ji pir miau sia pa ten ka į švie sų erd vų ko ri do rių. Ves ti biu liai, pa la tos, bu din čių me di kų po stai – kaip įpras to je li go ni nė je ar net sa­na to ri jo je. Pra vė rus du ris aki vaiz­du: pa la tos – tik dvi vie tės. Jo se yra dra bu žių spin tos, spin te lės.

Val go ma sis bend ras vi siems li­go niams. Pro ce dū rų ka bi ne te – ne vien, kaip pa pras tai, sta las ir kė­dė vais tams li go niui su leis ti, bet

ir dau gy bė me di ci nos apa ra tū ros: sta cio na rus krau jos pū džio ma ta­vi mo apa ra tas, elekt ro kar diog ra fas šir dies veik lai pa tik rin ti, de guo nies tie ki mo ir gai vi ni mo apa ra tū ra – de fib ri lia to rius.

Sun kiau siems – spe cia lios lo vosAr gi bū na to kių sun kių li go nių, ku­riuos rei kia gai vin ti?

„Bū na, kad pas mus at vyks ta la­bai sun kios būk lės li go nių“, – at­sa ko psi chi kos svei ka tos slau gy to­ja Li na Gab šy tė.

To kiems li go niams skir tos spe­cia lios lo vos. Ne ži no da mas neatk­reip tum dė me sio – šių lo vų ko jos ne pa ju di na mai pri tvir tin tos prie grin dų. Tai be ne vie nin te lė de ta­lė, iš duo dan ti, kad čia gy do mi sie­los li go niai.

Gre ta sun kiems li go niams skir tų pa la tų – me di kų po stas kaip rea ni­

Bi jai iš pro tė ti? Neslėpk savo emocijų ir ne si nešk dar bo na mo

Pre ven ci ja: �� psi�chiat�rė�R.Ta�ma�šaus�kie�nė�pa�ta�ria�gy�ven�ti�ne�praei�ti�mi�ar�atei�ti�mi,�o�da�bar�ti�mi.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Šiuo lai ki nė je psi chiat ri jos li go nė je vi sos du rys su ran ke no misGy dy tis Psi chiat ri­jos li go ni nė je ne bai­su. To kia min tis top­te lė jo pa si vaikš čio­jus po re konst ruo­tą sie los li gų gy dy­mo įstai gą. Net gi tos pa la tos, į ku rias gul­do mi grei to sios pa­gal bos au to mo bi liu at vež ti ūmaus prie­puo lio iš tik ti žmo­nės, pri me na sa na­to ri ją ar net vieš bu tį.

ma ci jos skyriuje. Šie li go niai ste bi­mi vi są pa rą.

Me di kai pri du ria, kad li go ni nė­je su mon tuo ta an ti van da li nė san­tech ni ka, įreng tos ste bė ji mo ka­me ros.

La bai rei kė jo re konst ruk ci jos„Šios pa tal pos prieš re konst ruk­ci ją bu vo tam sios, pra stai ven ti­liuo ja mos, ne pa to giai iš pla nuo­tos. Kaž ka da čia bu vo ves ti biu lis, po to įreng tas psi chiat ri jos sky­rius. Jį bu vo bū ti na re konst ruo­ti“, – paaiš ki no Psi chiat ri jos li go­ni nės va do vė Zi ta Liu ber tie nė.

Psi chiat ri jos li go ni nė ta po mo­der nia gy dy mo įstai ga ne per vie ną die ną, nors to kių są ly gų psi chi kos li go niams rei kė jo se niai. Vi sa me pa sau ly je pri pa žin ta, kad ap lin ka tu ri gy do mą jį po vei kį. Ne me di ka­men ti nė te ra pi ja psi chiat ri jos li go­

ni nė se yra ne ma žiau efek tin ga už vais tus.

„Pir ma sis li go ni nės rest ruk­tū ri za ci jos eta pas bu vo pra dė tas 2005­ai siais“, – pri mi nė Res pub­li ki nės Kau no li go ni nės ge ne ra li nis di rek to rius do cen tas Sta sys Gend­vi lis.

Išė jo ne ši na puo duPrie Res pub li ki nės Kau no li go ni­nės pri jun gus Psi chiat ri jos li go­

ni nę, iš jos į Aukš tuo sius Šan čius bu vo per kel ti du psi chiat ri jos sky­riai: ge ron top si chiat ri jos, kur gy­do mi pa gy ve nu sių ir se nų žmo nių psi chi kos su tri ki mai, ir psi cho so­ma ti nis, kai li go niams, tu rin tiems psi chi kos su tri ki mų, rei kia nuo­la ti nio ki tų spe cia ly bių gy dy to jų ste bė ji mo ir gy dy mo.

Šie po ky čiai ne tik pa ge ri no li­go nių gy dy mo są ly gas, bet ir su tei­kė ga li my bę gau ti lė šų iš Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų. Jų ir vals ty bės biu dže to lė šos pa nau do­tos Psi chiat ri jos li go ni nei mo der­ni zuo ti. Vien Ūmių psi chi kos su­tri ki mų sky riaus re konst ruk ci ja kai na vo pu sant ro mi li jo no li tų.

Gy dy to ja Z.Liu ber tie nė sa ko ne pri si me nan ti, kad 2005 m. Psi­chiat ri jos li go ni nei iš Se na mies čio iš si kraus čius į da bar ti nes pa tal pas Alek so te, S.Da riaus ir S.Gi rė no

Aki mir ka: �� bū�si�mo�ji�psi�chiat�rė�Ve�ro�ni�ka�Aniū�nė�pa�si�ren�gu�si�tra�di�ci�niam�ati�da�ry�mo�mo�men�tui�–�juos�te�lės�per�kir�pi�mui.Gra žu: �� įė�ju�sį�jį�pa�si�tin�ka�švie�sus,�erd�vus,�jau�kus�ko�ri�do�rius.

Šių lo vų ko jos ne pa­ju di na mai pri tvir­tin tos prie grin dų. Tai be ne vie nin te lė de ta lė, iš duo dan ti, kad čia gy do mi sie­los li go niai.

15

sveikataAntrAdienis, vAsArio 7, 2012

– Dėl ko kių pro ble mų, li gų krei­pia ma si daž niau siai?– Dėl pri klau so my bių ir ki tų psi­chi kos li gų. Lie tu vą yra su krė tęs ne vie nas krau pus įvy kis, kai psi chi­kos li go mis ser gan tys žmo nės pa da­ro nu si kal ti mus. Vi sai ne se niai pa­na ši tra ge di ja įvyko ir Nor ve gi joje.

– Ar įma no ma kaip nors nu spė­ti to kias tra ge di jas?– Psi cho zė ga li iš si vys ty ti grei tai ir ne pas te bi mai. Žmo gus pra de da gir­dė ti gar sus, nors iš tik rų jų yra ab­so liu ti ty la. Jei li go nis apie tai ne­pa pa sa kos, to nie kas ir neį tars.

– Ko kios pa grin di nės ir daž­niau sios psi chi kos li gų prie­žas tys?– Jų yra ke lios: ge ne ti nė pre dis po­zi ci ja – išanks ti nis po lin kis ir psi­cho so cia li niai veiks niai. Pas ta­rie siems įta ką da ro eko no mi nė ir so cia li nė pa dė tis.

Ser gant ki to mis sun kio mis li go­mis, ne re tai su ser ga ma ir dep re si­ja. Tai gi ga li ma iš skir ti tris pa grin­di nes prie žas čių gru pes: ge ne ti nes, išo ri nes ir in di vi dua lias.

– Va di na si, žmo gaus so cia li nė pa dė tis yra tie sio giai su si ju si su jo psi cho lo gi ne būk le?– Yra žmo nių, ku rie gy ve na ga na kuk liai, ta čiau lai min gai. Jie ge ba priim ti rea ly bę to kią, ko kia ji yra, ir ten kin tis tuo, ką tu ri. Pa dė tis tu ri bū ti ver ti na ma adek va čiai.

– Tarp jū sų pa cien tų dau giau vy rų ar mo te rų?– Vis dėl to dau giau mo te rų. Ta čiau, kal bant apie ši zof re ni ją ar ki tas pa­na šias li gas, di de lio skir tu mo nė ra. Pot rau mi niai su tri ki mai la biau bū­din gi vy rams, ta čiau dėl dep re si jos, nuo tai kos su tri ki mų dau giau krei­pia si mo te rų. Mo te rys la biau rū pi­na si sa vo svei ka ta.

– Įtemp tas moks lo ir di de­lis dar bo krū vis, bū din gas da­bar ti nei vi suo me nei, iš se ki­na. Ne be lie ka lai ko bend rau ti. Koks jis tu rė tų bū ti šei mo je, no rint iš veng ti psi cho lo gi nių pro ble mų?

– Šei mo se iš ties la bai trūks ta tik ro bend ra vi mo. Vi si la bai už siė mę sa­vo rei ka lais ir ne ran da lai ko vie nas ki tam. Su sig rie bia ma tik ki lus rim­tam konf ik tui ar šei mai jau iši rus.

Jei no ri tu rė ti šei mą, tu ri no rė­ti ją iš lai ky ti. Sten ki tės at kreip ti dė me sį į šei mos na rių po rei kius. Tei gia mą mik rok li ma tą šei mo­je su ku ria glau dus ry šys tarp ar­ti mų jų.

– Pas ta rai siais me tais emig­ra ci ja išau go ke tu ris kar tus. Kaip ši ten den ci ja vei kia Lie­tu vo je li ku sius ar ti muo sius?– Emig ran tų vai kai ne ma to sa vo tė vų, nes jie dir ba to li. Pi ni gai tė­vų neats to ja. Ne re tai žmo nės jau­čia ir ne su si kal bė ji mą, bend ra vi­mo sto ką su ar ti mai siais, ku rie gy ve na kar tu.

Vi sa da rei kia tik ro ry šio. Tė vai vai kus tu ri ir pa bar ti, ir pa gir ti. Elekt ro ni nio laiš ko ar po kal bio per skai pą ne pa kan ka. Paaug lei duk rai vi sa da rei kės ma mos, kad ji ap ka bin tų, pa tar tų, nu šluos ty­tų aša ras, kai jos lie ja mos dėl pir­mo sios mei lės.

– Patarkite, kaip elg tis ki lus konf ik tui.– Svar biau sia – iš lauk ti. At sit rau­ki mas vi sa da pa de da. Ki lus konf­lik ti nei si tua ci jai, ne ga li ma pul ti į karš tą fron to li ni ją. Ga li ma išei ti pa­si vaikš čio ti, iš ger ti ar ba tos ir ati dė ti konf ik to spren di mą ki tai die nai. At­sit rau ki mas vei kia la bai ge rai.

– Kaip gy ven ti, kad ne si rgtu me psi chi kos li go mis?– Kiek vie na li ga yra sig na las. Rei­kia su sto ti ir su si mąs ty ti. Pa cien­tai ne re tai ste bi si: bu vau stip rus, ku pi nas jė gų ir ne ti kė tai pa lū žau. Va di na si, rei kia su si tvar ky ti gy ve­ni mo re ži mą: lai ku kel tis ir ei ti mie­go ti, įpras tu lai ku val gy ti.

Rei kia pa ža dė ti sau, kad, pa si­bai gus dar bo va lan doms, į va do vo skam bu čius neat si liep si. Žmo nės da bar gy ve na praei ti mi ir atei ti­mi, per šo ka da bar tį. Rei kia gy ven­ti šian dien, čia ir da bar.

Bi jai iš pro tė ti? Neslėpk savo emocijų ir ne si nešk dar bo na mo

Ga li ma ir pyk tį, ku­ris yra vi siš kai nor­ma lus jaus mas, iš­mok ti reikš ti ki taip. Be ag re si jos. Rei kia at vi rai iš sa ky ti sa­vo po zi ci ją ir ne kel­ti konf ik to.

Šiuo lai ki nė je psi chiat ri jos li go nė je vi sos du rys su ran ke no mis

„Li go niai la bai no riai at lie ka ki­ne zi te ra pi jos pra ti mus, mi na dvi ra­tį, mankš ti na si su ka muo liais, laz­do mis. No rin čių jų yra dau giau nei tų, ku riems už siė mi mai pri klau so pa gal in di ka ci jas“, – dar bo pa tir­ti mi da li jo si N.Au gu tie nė.

Ji sa kė ser gan tie siems dep re si ja ski rian ti ak ty vi nan čius pra ti mus, o tiems, ku rie ser ga ši zof re ni ja, – tei kian čius at pa lai duo jamąjį, ra­mi na mą jį po vei kį.

Užim tu mo or ga ni za to rė Auš ra Če pai tie nė at krei pia dė me sį į li go­ni nės kie mą: jis už da ras, su aukš ta tvo ra, bet ji – me di nė, at ro do, net per šal čius al suo ja ši lu ma. Kie me dvi pa vė si nės: po kal biams, poil­siui, ap mąs ty mams.

„Vil niui dar ge ro kai rei kia pa si­temp ti, paly gi nti su tuo, kaip Kau­nas tvar ko si“, – pa gy rė kau nie čius Sei mo na rė Vi da Ma ri ja Čig rie jie nė.

Stu den tai pra ras­da vo no rą bū ti psi­chiat rais. Įvaiz dis – tarp ka lė ji mo ir gy­dy mo įstai gos.

Zi ta Liu ber tie nė:

gat vė je, ji iš se nų jų pa tal pų išė jo pa sku ti nė ne ši na puo du iš li go ni­nės vir tu vės. Tai at si me na Se na­mies ty je dir bę psi chiat rai, ne no­rin tys at si min ti tų są ly gų, ko kios ten bu vo. Ir li go niams, ir jiems.

„Stu den tai pra ras da vo no rą bū­ti psi chiat rais. Įvaiz dis – tarp ka­lė ji mo ir gy dy mo įstai gos“, – api­bend ri no Z.Liu ber tie nė.

Gy do ne vien vais taisŠian dien Psi chiat ri jos li go ni nė vi­sai ki to kia, nei bu vo Kau no se na­mies ty je, bu vu sio je V.Kuz mos, da­bar – Mui ti nės gat vė je.

„Ge ra čia dirb ti“, – sa ko il ga­me tis li go ni nės psi chi kos svei ka­tos slau gy to jas Gied rius Gri žas.

Ki ne zi te ra peu tė Ne rin ga Au gu­tie nė, de šimt me tų dir bu si Kau no kli ni ki nė je li go ni nė je, ne si gai li pa­kei tu si dar bo vie tę.

Mo ka: �� slau�gy�to�jos�Li�na�Gab�šy�tė�ir�Ele�na�Ka�li�ba�tie�nė�tvir�ti�na,�kad�ne�re�tai�ten�ka�pa�nau�do�ti�nau�jau�sią�diag�nos�ti�kos�ir�net�gai�vi�ni�mo�apa�ra�tū�rą.

Mai ti ni mas: �� gre�ta�val�go�mo�jo�įreng�ta�vir�tu�vė�–�kaip�na�muo�se.

Aki mir ka: �� bū�si�mo�ji�psi�chiat�rė�Ve�ro�ni�ka�Aniū�nė�pa�si�ren�gu�si�tra�di�ci�niam�ati�da�ry�mo�mo�men�tui�–�juos�te�lės�per�kir�pi�mui.

Lauke: �� didelis�kiemas�ir�mažos�pavėsinės�–�pabūti�vienam.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

16

sveikatasveikataAntrAdienis, vAsArio 7, 2012

Kraujagyslių pokštaiKraujagyslės ir širdis – organizmo transporto sistema ir variklis. Kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Gerą kraujagyslių veiklą lemia jų elastingumas. Jauna kraujagyslė išlaiko krau-jospūdžio kaitą, jos lygios sienelės neleidžia prikibti krešuliams – trombams. Todėl jau-nuoliams geriau gyja žaizdos, jų imunitetas stipresnis. Deja, mūsų kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei išorė.

Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiškia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krūti-nėje, galūnių tirpimu, blauzdų mėšlungiu. Jų negydant gresia kraujagyslės užsikimši-mas, trombozė, išemija, infarktas, insultas, gangrena... Užsikimšusią kraujagyslę būti-na operuoti. Per metus vien Vilniaus miesto universitetinės ligoninės klinikose atliekama per 3500 tokių operacijų. Jos nelengvos, il-gai gyja pjūvis. Dažnai šias operacijas po ku-rio laiko tenka kartoti toje arba kitoje kūno vietoje.

Į pagalbą – ozonas!„Ligoninėje kiek apsigydęs sušlubavusią šir-dį, lengviau atsikvėpiau – dabar vėl galėsiu beveik normaliai dirbti ir gyventi, – pasakojo verslininkas Eigirdas. – Tačiau kojas vėl pra-dėjo traukti mėšlungis, dešinė patino, pa-balo, vaikščioti buvo vis sunkiau. Apsilankęs pas gydytoją angiochirurgą sužinojau, kad teks skubiai operuoti užsikimšusią blauzdos kraujagyslę. Negana to, buvau perspėtas, kad vėliau gali tekti operuoti ir kitą, nes mano kraujagyslės atkakliai kalkėja. Ligo-ninėje apstulbau išvydęs, kiek daug žmonių

– ir gana jaunų, ir pagyvenusių – serga šia liga. Tikra epidemija! Kai kurie patyrė jau trečią ar net ketvirtą operaciją.

„Kaip sustabdyti kraujagyslių kalkėjimą?“ – tokį klausimą uždaviau gydytojui. Gavęs banalų atsakymą apie gyvensenos pakeiti-mą, išeities pradėjau ieškoti pats. Būdamas Vokietijoje sužinojau apie ozonoterapiją, kuri ten sėkmingai taikoma daug metų. Su-grįžęs nutariau išbandyti.

Medicinos klinikoje „Mirameda“ man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedū-ros – į veną sulašinta skysto ozono. Beveik iš karto pajutau šio gaivaus gamtos elemen-to poveikį – kojas ir rankas užliejo sveika šiluma, tapo lengviau kvėpuoti, veidas pa-skaistėjo. Netrukus greičiau nei mano ne-bejaunam organizmui įprasta užgijo žaizda, liovėsi skaudėti koją. Grįžo sveikas, ramus miegas, geras apetitas ir darbingumas. Tai matydama netgi mano žmona, šiaip nela-bai mėgstanti įvairias procedūras, nutarė atlikti kelis ozonoterapijos seansus – kad atjaunintų organizmą, sustiprintų imunite-tą. Be to, buvo girdėjusi, kad ozonoterapija stabdo raukšlių atsiradimą, šalina sąnarių druskas, teikia energijos ir atgaivina odą.

Apžiūrėjęs gydytojas net nustebo: „Kaip pagerėjo jūsų kraujotaka. Kaip ją pergudra-vote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.“

Žinau, kad nejaunėju. Žinau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirūpinti savimi. Taigi džiaugiuosi, kad dabar turiu patikimą bičiulį – ozoną, kuris visada padės mano krauja-gyslėms ir širdžiai.“

Parengė Agnė Tarvydaitė

Pabėk nuo ligų, pagerink kraujotaką!

Ar žinote, kad širdies ligų ir kraujagyslių aterosklerozės neišvengia kas ketvir-tas civilizuoto pasaulio žmogus, peržengęs trisdešimties metų ribą? Netikite? Jei jums per keturiasdešimt ir jūs iki šiol nelabai rūpinotės savo sveikata, ap-silankykite pas kraujagyslių specialistą ir išsitirkite kraujotakos būklę. Esate laimingas, jei gydytojas po tyrimo jums pasiūlys tik dažniau tikrintis kraujotakos būklę.

Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, cukriniu diabetu ir esant jo komplikaci-joms, įvairioms lėtinėms infekcijoms ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, ginekologas, angiochirurgas, endokrinolo-gas, kosmetologas.Atliekamas skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas doplerio aparatu!

Iki vasario 12 d. viena ozonoterapijos procedūra – 99 Lt!

Registruokitės dabar!

Savanorių pr. 11A, VilniusTel. (5) 212 5566 arba (8 676) 07 774;Vytauto pr. 23, KaunasTel. (37) 333 557 (8 606) 91 120;Minijos g. 2, KlaipėdaTel. (46) 315 111 (8 606) 91 183.

Kau no neu ro chi rur gai – sep tin ti pa sau ly je

Pir mos kar tos mag ne­ti nio re zo nan so apa­

ra tai, ko kius nau do ja neu ro chi­rur gai, at si ra do 2001 m. To kių apa ra tų tu ri 50 neu ro chi rur gi jos cent rų pa sau ly je, bet Kau no kli­ni kos jo ne tu rė jo.

„Prieš tre jus me tus su kur tas nau jos kar tos mag ne ti nio re zo­nan so apa ra tas, ku rio vaiz do re­zo liu ci ja ir ko ky bė daug ge res­nė. Ir štai mes, vie nas iš sep ty nių neu ro chi rur gi jos cent rų pa sau­ly je, jau tu ri me to kį apa ra tą“, – džiau gė si Neu ro chi rur gi jos kli­ni kos va do vas A.Ta ma šaus kas.

Sme ge nų aug lių ir krau ja gys­lių ope ra ci jos rei ka lau ja pre ci ziš­ko tiks lu mo.

Bet koks ne tei sin gas ju de sys ga li pa kenk ti. Per ope ra ci ją neu­ro chi rur gai nau do ja si na vi ga ci­jos sis te ma, aug lio ar iš si plė tu­sios krau ja gys lės vaiz dą už fik sa vę prieš ope ra ci ją.

Ne be rei kia ope ruo ti iš nau jo„Ope ruo ja me ži no da mi, kur tu ri­me ope ruo ti, ko kios aug lio ri bos. Tai nu sta to me ult ra gar so apa ra­tu – tu ri me vie ną ge riau sių pa­sau ly je, jį įsi gi jo me prieš pen ke­rius me tus. Ope ruo jant sme ge nys kei čia sa vo pa ra met rus – su si­trau kia, iš te ka sme ge nų skys­tis, žo džiu, sme ge nys dis lo kuo­ja si, kei čia si jų koor di na tės. Dėl šių prie žas čių va do vau da mie­si prie šo pe ra ci niu vaiz du ne ga lė­jo me bū ti tik ri, kad vis ką da ro me la bai tiks liai“, – aiš ki no pro fe so­rius A.Ta ma šaus kas.

Siek da mi tiks lu mo neu ro chi­rur gai pa si telk da vo ult ra gar są, bet jis ne pa ro do to kio ryš kaus vaiz do kaip mag ne ti nis re zo nan sas. Da­bar, tu rė da mi nau ją jį mag ne ti nio re zo nan so apa ra tą, neu ro chi rur­gai ga li už fik suo ti sme ge nų vaiz­dą per ope ra ci ją. „Pa si ren gi mas ir ske na vi mas už trun ka 15–20 mi­

13 nu čių, ta čiau pa ma to me, ar pa sie­kė me, ko no rė jo me, ar aug lio dar li kę. Jei ma to me, kad pa ša li no me ne vi są na vi ką ar krau ja gys li nį da­ri nį, iš nau jo su da ro me ope ra ci jos pla ną ir ša li na me li ku sią da lį“, – aiš ki no neu ro chi rur gas.

Anks čiau ope ra ci jos kont ro­lė bū da vo at lie ka ma ki tą die ną. O jei paaiš kė da vo, kad pa ša lin tas ne vi sas aug lys?

„Jei rei kė da vo ko re guo ti – pla­nuo da vo me nau ją ope ra ci ją“, – pri pa ži no A.Ta ma šaus kas.

Paaiš kės po 10 me tų?Nau jo ji apa ra tū ra – iš ga ny mas ir gy dy to jui, ir li go niui. Iš try li­kos su ja jau at lik tų ope ra ci jų net trims li go niams bu vo at lik tos pa­pil do mos ma ni pu lia ci jos. Stu di­jo mis įro dy ta, kad, ne prik lau so­mai nuo chi rur go kva li fi ka ci jos, apa ra tū ra apie 40–60 pro c. pa­

ro do tai, ko chi rur gas ope ruo da­mas ne ma to.

„Ty ri mai per ope ra ci ją dėl jų efek ty vu mo mak si ma liai kom­pen suo ja jiems skir tą pa pil do mą lai ką, – pa tei si na A.Ta ma šaus­kas. – Pa pil do ma nar ko zės va­lan da yra nie kis, paly gi nti su ga­lu ti niais re zul ta tais.“

Tiks liai pa ša li nus pik ty bi nį sme ge nų aug lį, re mi si ja tę sia si 10 me tų, ge ry bi niai aug liai nea tau­ga. Ar mag ne ti nis lau kas ne da ro nei gia mo po vei kio chi rur gams?

Pro fe so rius A.Ta ma šaus kas juo kais at sa ko, kad tai paaiš kės po de šim ties me tų. Kol kas ne­nus ta ty ta, kad il gai veik da mas žmo gų mag ne ti nis lau kas bū tų ža lin gas kaip rent ge no spin du­liai. Tei gia ma, kad tai – sau gus me to das.

At sa ky mo kol kas nė raSme ge nų na vi kų ope ra ci jų at­lie ka ma dau giau nei krau ja gys­lių. Nau juo ju me to du neu ro chi­rur gai jau ope ra vo aug lį pu sant rų me tų vai kui. Dėl ko gal vo je au ga aug liai?

„Moks li nin kai ban do ras ti at­sa ky mą į šį klau si mą, bet jo nė­ra. Ma no ma, kad ne kont ro liuo­ja mą sme ge nų na vi ki nių ląs te lių au gi mą ska ti na ge nų mu ta ci jos. Jos vyks ta dėl įvai riau sių prie­žas čių, vi są gy ve ni mą, ta čiau tu­ri su si klos ty ti tam tik ri da ly kai, dėl ku rių na vi ki nės ląs te lės pa­žei džia mos ir pra de da ne kont­ro liuo ja mai dau gin tis. At sa ky mo į šiuos klau si mus ieš ko ir mū­sų ins ti tu to spe cia lis tai“, – pa­ko men ta vo A.Ta ma šaus kas, ku­ris yra ir Neu ro moks lų ins ti tu to di rek to rius.

Jis pri pa ži no, kad jau čia ma ten­den ci ja šiek tiek di dė ti ser ga mu­mui gal vos sme ge nų vė žiu, bet gal būt taip yra dėl ge rė jan čios diag nos ti kos.

Ope ruo jant sme­ge nys kei čia sa vo pa ra met rus – su si­trau kia, iš te ka sme­ge nų skys tis, žo­džiu, sme ge nys dis­lo kuo ja si, kei čia si jų koor di na tės.

Arimantas Ta ma šaus kas:

Jus tė Ki bu ry tė

Vė jas ir žvar bus šal tis ver čia ne tik šil tai ap si reng ti bei ap siau ti, bet ir su si rū pin ti šiuo lai ku itin pa žei­džia ma vei do oda. Nuo at šiau raus oro ji iš sau sė ja, pa raus ta, ne ma lo­niai pleis ka no ja. Kaip pa dė ti sa vo odai ko vo ti su lie tu viš ko oro ypa­tu mais?

Odai bū ti na drėg mė„No rint, kad oda bū tų gra ži ir svei­ka, rei kia ją drė kin ti, drė kin ti ir dar kar tą drė kin ti“, – pir mą ją są ly gą, ku rią vyk dy ti bū ti na net ir šal tuo­ju me tų lai ku, pa brė žia kos me to lo­gė Li na Fi šel son.

Žie mą tem pe ra tū ros kai ta mū­sų odą vei kia itin nei gia mai. Išė jus iš šil tos ir sau sos pa tal pos į lau ką, tem pe ra tū ra ga li skir tis net ke lio­mis de šim ti mis laips nių.

Šil dy mo se zo nu odą sau si­na dirb ti nis šil tas oras, ku ris tar­si iš sun kia vi są drėg mę. Pri si dė jus

vė jui ir šal čiui, pra ran da mas odą sau gan tis li pi dų sluoks nis. Įvy­kus de hid ra ta ci jai oda pra ran da sa vo elas tin gu mą, ji ne tik tam pa šiurkš ti, pleis ka no ja, bet ir iš ryš­kė ja raukš lės.

Trys pa grin di nės tai syk lėsDer ma to lo gė Rū ta Gan ce vi čie nė pa tei kia tris tai syk les, ku rių rei kia lai ky tis, kad vei do oda iš lik tų gra­ži ir žie mą.

Pir mo ji – pa si rink ti tin ka mo rie­bu mo vei do kre mą. Na tū ra lu, kad no rė da mi at kur ti odos drėg mę te­pa me ją rie bes niu ap sau gi niu kre­mu. Tirš tą, rie bų mai ti na mą jį kre­mą su įvai riais au ga li niais alie jais ir vi ta mi nais rei kia rink tis ei nant į lau ką ir ruo šian tis ten pra leis ti šiek tiek lai ko.

Bū nant na muo se pa ta ria ma rink tis leng ves nės kon sis ten ci jos drė ki na mą jį kre mą – šil to je ap­lin ko je per ne lyg rie būs kre mai odą var gi na, už spau džia po ras ir ne lei­

džia jai kvė puo ti. Me di kai pa ta ria žie mą tu rė ti ke le tą skir tin gų die­ni nių kre mų.

Svar bu kre mo su dė tisŽie mą rei kė tų ieš ko ti to kio mai ti­na mo jo kre mo, ku rio pa grin dą su­da ro alie jus. To kios su dė ties rie­bes nis kre mas su ku ria ap sau gi nę plė ve lę odos pa vir šiu je ir ne lei džia jai pra ras ti su kaup tos drėg mės.

Kai ku riuo se kre muo se esan­tys rie ba lai stings ta net ne di de lia­me šal ty je, to dėl plo ną vei do odą den gian ti rie ba lų plė ve lė su trū ki­nė ja ir taip pa žei džia ma odos ap­sau ga. Ga mi nant mo der nias kos­me ti kos prie mo nes nau do ja mas toks rie ba lų, alie jų ir van dens de­ri nys, ku ris že mo je tem pe ra tū ro je ne stings ta, ne pa lie ka odos pa vir­šiu je ma to mos alie ji nės plė ve lės ir neuž kem ša po rų.

Be je, iš ra din gai pa rink ti alie­jų de ri niai ga li tu rė ti ir tam tik rų aro ma te ra pi nių sa vy bių, pa vyz­

Pa gal ba odai žiemą

džiui, pa dė ti at si pa lai duo ti prieš mie gą.

Pa tep ti prieš pus va lan dįMe di kai pa ta ria pa mirš ti mi tą, kad žie mą ne ga li ma nau do ti drė ki na­mo jo kre mo. Ne rei kia bi jo ti drė ki­na mų jų kom po nen tų, esan čių die­ni nia me kre me, ypač jei di džią ją die nos da lį pra lei džia me au to mo­bi ly je ar šil to se pa tal po se. Tai – tre čio ji tai syk lė.

Vis dėl to žie mą rei kė tų veng­ti leng vo, skys tos kon sis ten ci jos,

van dens pa grin du pa ga min to kre­mo. To ks į odą įsi ge ria itin grei tai, ta čiau drėg me ją ap rū pi na trum­pą lai ką ir ne pa lie ka ap sau gi nės li­pi di nės plė ve lės. Dėl to odos ap­sau gi nės sa vy bės ne pa lai ko mos, o iš ba lan suo ja mos, oda dar la biau sau sė ja.

Be to, kre mu rei kia pa si tep ti li­kus ma žiau siai pus va lan džiui iki išei nant į lau ką, kad kre mas su spė­tų įsi ger ti į odos gi les nius sluoks­nius ir su si da ry tų švel ni ap sau gi nė hid ro li pi di nė ap sau gi nė plė ve lė.

Patarimas: �� žie�mą�vei�do�odą�rei�kia�drėkinti,�bet�ne�sniegu,�o�kremu.�� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Užs. 907135

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012 17

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,

priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 17, 18Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900139

Ieškome: gydytojo psichiatro, prižiūrėtojų, budėtojų. Tel. 8 674 57 008.

908407

Reikalinga(-as) SPAUDOS PARDAVĖJA(-as) Raudondvario plente, ties Lampėdžių kar-jeru. Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 900 Lt ir priedai. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238.

910033

Reikalingi: gamybos, sandėlio, salės, ap-saugos darbuotojai, krovėjai, vairuotojai, valytojos. Tel. 8 600 37 610.

908410

Reikalingos (-i) pievagrybių rinkėjos (-ai) dirbti Š. Airijoje. Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637, info@itc.lt.

909206

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Priimtume meistrą, turintį savo brigadą. Tel. 8 641 95 657.

909113

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siu-vėjų (visomis mašinomis). Darbas Rau-dondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551.

903511

Statybos įmonei reikalingas POLIA-KALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATO-RIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktori-ninko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

908854

Tarptautinių pervežimų įmonė plečia savo veiklą ir ieško vairuotojų-ekspe-ditorių. Darbas maršrutu Lietuva–Itali-ja–Lietuva (1 savaitė) ir Vakarų Europo-je (4 savaitės darbo, 2 savaitės poilsio). Reikalavimai: ADR pažymėjimas, A1 kur-sas. Privalumai: 2 metai darbo patirtis, ankstesnių darboviečių rekomendacijos, užsienio kalbų žinios. Siūlome: stabilų darbo grafiką, greitai ir laiku mokamą užmokestį, visas socialines garantijas, naujus vilkikus; neturinčius patirties ap-mokome. Kreiptis tel. (8 37) 268 960, 8 656 14 298.

909502

Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos (-i) siuvėjos(-a) overlokais. Priimame tik turin-čias darbo patirties. Teirautis darbo dieno-mis tel. 393 804, 393 893.

909848

UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažes-nė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382.

909189

paSlaugoSmedikų

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

„Biofirst“ klinikoje doc. Arūnas Ščiu-pokas, gyd. NEUROLOGAS, medicinos mokslų daktaras, turintis 33 metų dar-bo patirtį, diagnozuoja ir gydo: Parkin-sono, Alzheimerio ligą, epilepsiją ir kt. traukulinius sindromus, neuropatiją, ra-dikulopatiją, panikos atakas, kardialgi-ją, nemigą, migreną, ūminius ir lėtinius nugaros skausmus ir kt. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

909913

Akupunktūra, lazerio terapija, elektro-punktūrinė diagnostika. Gydomos stuburo, sąnarių, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligos, tikai, neuralgijos, migrena. „Alter-meda“, V.Putvinskio g. 12. Tel. 323 258, 8 698 80 305. www. altermeda.lt.

909654

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

908734

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884754

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

908838

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

909888

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektros-timuliacija, kineziterapijos seansai su Red-Cord sistema, teipavimas, masažai. Medi-cinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

907611

Nustebink savo artimą žmogų, padova-nok masažo dovanų kuponą! Nugaros masažas, 30 min. – 25 Lt, kursas (5 kar-tai) – 110 Lt; 9 kartai – 200 Lt; klasiki-nis segmentinis viso kūno, 1 val. – 50 Lt, relaksinis 1.10 val. – 60 Lt; aromati-nis 1.30 val. – 80 Lt. Tel. 8 678 81 816.

908192

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

899173

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ate-roskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

908790

automobilininkams

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eu-rovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA UROLOGO konsul-tacijoms su echoskopijomis! Medicinos mokslų daktaras urologas Darijus Skau-dickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir po-tencijos sutrikimų, sergančius akmenli-ge. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖ-ŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prosta-tos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopi-ja. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

909912

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Sku-bus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903522

Automobilių dujų įranga. Dažymas, lygi-nimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.

909498

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905962

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898289

Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.

900582

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

908471

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

907377

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

909282

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899226

Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.

907040

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907405

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

909697

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893986

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908200

Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.

902592

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

904885

Statybos, remonto

AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.

906115

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904555

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901161

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894351

Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904579

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904598

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903895

Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR AP-DAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.

895349

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906900

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906371

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parke-tą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).

909511

Dabar laiptinės remontas Jums kainuos tik 1800 Lt. Dirbame kokybiškai ir profesiona-liai, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.

906174

Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruo-ja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Veneci-jos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais ne-dažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878.

904116

Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruo-jame, skardiname. Komplektuojame me-džiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.

907770

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199.

908579

Gaminame iš metalo laiptus, laiptinės du-ris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancūziškus balkonus. Tel. 8 675 16 865.

904846

Greitai ir kokybiškai montuojame gipskarto-nį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.

907075

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900896

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901875

Kaminų įdėklai, valymas. Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.

907763

Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vo-nias. Atlieku smulkius santechnikos darbus. Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150.

909806

Namų meistras. Visi remonto ir apdailos darbai. Tel. 316 497, 8 618 01 560.

906697

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

906068

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regu-liavimas, taisymas. Buto remonto dar-bai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

907918

Plytelių klijavimas, dažymas. Tapetavimas, laminato ir kt. grindų dangos klojimas. Durų statymas. Dušų kabinų statymas. Vykstame ir į užmiestį. Tel. 8 633 73 320.

906347

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

901345

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877902

Santechnikas keičia vandentiekio, kanaliza-cijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechni-kos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garanti-ja. Tel. 8 678 24 460.

908452

Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą ter-moputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.

908643

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

907985

Stogų remontas, pastatų šiltinimas, apdai-los darbai. Prekyba rulonine stogų danga, betono gaminiais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361.

907880

Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.

909166

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906395

Gaminame iš pušies, uosio, ąžuolo įvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168.

896801

Įvairios durys pigiau. Didelis spal-vų, modelių pasirinkimas. Naujie-na – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuo-ti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

906448

Kokybiškos pušies, uosio DURYS. Įstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. Užsakymai tel.: 77 33 68, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10–21 val.

907044

Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuo-ju). Tel. 8 610 75 452.

909579

baldžių

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

909673

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

907058

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

907342

Statau duris, keičiu spynas, restauruoju, re-montuoju, išardau, surenku kietuosius bal-dus. Tel. 260 665, 8 678 38 973.

908126

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

908986

Šventėms

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vie-tų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt.

907160

Nukelta į 18 p.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, vaSarIo 7, 201218

Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja ci-vilinės, administracinės ir baudžiamo-sios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

908032

Kitos

PaslaugosTeisinės paslaugos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

906803

ALADiNO kilimų ir baldų valykla valo čiu-žinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paima-me nemokamai. Dirbame i–V 8–19 val., Vi 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

908911

išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAi – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

906975

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, įstik. balkonas, šarvo durys, plastikiniai lan-gai, tuščias). Tel. 8 614 21 015.

909346

8,5 a namų valdos sklypą Kauno r., Ro-keliuose (elektra, privažiavimas, nu-matyta vieta valymo įrenginiams ir gi-luminiam gręžiniui įrengti). Tel. 8 676 22 944.

909347

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901223

Domina parduodami butai, namai, sody-bos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siū-lyti įvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas.

906924

Dviejų kambarių butą Pramonės pr., Daina-voje (9/5 a., b. pl. 50 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, bendrija, saulėtas). Tel. 8 677 46 924.

908412

Kotedžą Vytėnuose (b. pl. 110 kv. m, su ga-ražu, dalinė apdaila, 2 a sklypas). Kaina 245 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

909045

Kotedžus Aluonos g., Romainiuose (bendr. pl. 80 kv. m, per du aukštus, 2 a žemės, dalinė apdaila, sutvarkyta aplinka, išklo-tos trinkelės). Kaina 180 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

909013

Mūrinį namą P.Dovydaičio g., Žaliakalnyje (1,75 a sklypas, bendr. pl. 130 kv. m, visos miesto komunikacijos, kūrenama krosnimi, antrajame aukšte neįrengta erdvė). Kaina 230 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

909008

Naujos statybos butai Kaune (autonomi-nis šildymas, židiniai, panoraminiai langai, lodžijos, šalia PC, autoservisas, mokykla, vaikų darželis, WC šildomomis grindimis, domofonai, internetas, TV, sandėliukai, nuosava vieta automobiliui). Dėmesio, de-rėtis reikia apžiūrėjus prekę. Tel. 8 698 09 808.

910052

Parduodamas ekonomiškas ir tvarkin-gas trijų kambarių butas Savanorių pr., toliau nuo gatvės. informacija tel. 8 610 61 919.

906885

Parduodamas gerai suremontuotas 2 kambarių butas (50 kv. m) Žaliakal-nyje, P.Plechavičiaus g., už gerą kainą. 5/1 a., mūrinis namas. Kreiptis tel. 8 686 50 799.

908382

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pa-brangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Au-jama-credit“.

905839

Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybi-nis kioskas (geros būklės) Aleksoto turga-vietėje. Tel. 8 651 36 591.

908096

UAB „Panta“ padeda parengti dokumen-tus naujiems ir rekonstruotiems pastatams įteisinti. Organizuoja pastatų ir žemės ka-dastrinius matavimus, pastatų projektavi-mo, žemės sklypų padalijimo ir sujungimo projektus. Tel. 8 600 08 555.

895551

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite UžSiSAKyTi SKeLBimUS į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kar-tu, balkonas, naujas remontas, namas re-novuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

904988

Skubiai ir nebrangiai parduodamas tvar-kingas 4 kambarių butas Kaišiadoryse, tarpiniame aukšte. informacija tel. 8 610 61 919.

903807

Buitinė technika

Naudotas skalbykles, šaldytuvus, virykles. Naujus šaldytuvus „Snaigė“, skalbykles. Naujas atsargines detales. Veiverių g. 61B, tel. 295 804.

908754

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AeG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821442

Maisto prekės

Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

904253

drabužiai, avalynė

Vyriškoms kailinėms striukėms – 25–50 % nuolaida. Turime ir moterims. „Le Mari“, Laisvės al. 50; URMAS, Raudona-sis pasažas, 1 salė, 4 vieta.

908077

Kitos prekės

AKCiJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899070

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; ber-žo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904160

Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.

909781

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolai-dos. Tel. 8 683 13 463.

909028

Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

907753

Bankrutavusi UAB „Gaslita“ parduoda il-galaikį kilnojamąjį turtą, pradinė pardavi-mo kaina 3.231 Lt plius PVM. Tel. 8 687 85 602.

909714

BeRžiNiŲ BRiKeTŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVm. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902033

Beržo, pušies, obels ir alksnio malkas (kainos nuo 75 iki 85 Lt). Tel. 8 650 87 543.

907785

Malkos trinkelėmis. Malkos miškavežiu. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.

902361

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896993

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

905406

Parduodame orasauses kietmedžio malkas (beržo, ąžuolo, juodalksnio). Atvežame. Tel. 8 656 55 924, 8 656 68 655.

909717

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

899210

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, ber-žo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atrai-žos maišuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.

900625

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldy-tas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

908115

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldy-tas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

896536

Sausos įvairių rūšių lapuočių malkos (ąžuo-lo, uosio, beržo, skroblo) įvairiais kiekiais ir įpakavimais. Tel. 8 620 29 252.

909542

PerKa

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908142

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

906756

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902806

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902615

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902742

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902871

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902678

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

903001

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903063

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903939

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš kar-to. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906040

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907585

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890172

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsi-kirsti). Atsiskaitau iš karto. miškavežio pa-slaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890924

Butą ar namą Kaune (be tarpininkų). Mo-kėsiu iki 80 000 Lt (atsiskaito iš karto). Tel. 8 679 53 687.

909729

Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malki-nius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, beržy-nus, pušynus (1ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727.

894178

Nuolat perkame, parduodame eUR ir kitų standartų medinius padėklus, pasi-imame, atvežame savo transportu. Tel. 8 686 35 724, 8 686 35 723, e. paštas info@minbra.lt.

899746

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869141

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaito-me iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

909955

UAB „TORLiNA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų meTALŲ LAUžĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juo-dieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas i–V 8–17 val., Vi 8–13 val.

905193

VAZ, „moskvič“, GAZ bei kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890118

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje. Tel. 302 531, 8 600 27 072.

Pirksiu namą netoli Kauno. Gali būti ir da-lis namo arba kotedžas. Tel. 302 533, 8 676 22 528.

Perku trijų arba keturių kambarių butą Kau-ne. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 614 21 023, 8 614 20 820.

909345

ĮvairūsTeismo informacija

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pa-brangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Au-jama-credit“.

905132

Nuomoja

3 k. butą Taikos pr., Dainavoje, „Bermudų trikampyje“ (5 a. plytinio namo 4 a., kam-bariai 17, 12, 10 kv. m, 2 balkonai, su baldais ir buitine technika). Kaina 550 Lt + mokes-čiai. Tel. 8 698 86 009.

909500

Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.

899936

Savanorių pr., Kalniečių mikrorajone, ko-mercines patalpas (110 kv. m, ii a.). Tinka biurui, prekybai, paslaugoms. Tel. 8 699 64 366.

903769

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012

Pramogos, šventės, laisvalaikiskarščiausi kelionių Pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.

Įsigykite dabar už mažesnę kainą!

7 nakvynių trukmės kelionės:

Malta – nuo 844 Lt (asm.),

Kipras – nuo 926 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 955 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 953 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų

skaičius ribotas.

Įvairūsnuomoja

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kau-nas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su van-deniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

901401

Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256.

909534

gabenimai

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901182

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877203

kelionės

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabena-me siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898099

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899362

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pa-brangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

905105

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

905047

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

905027

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

905006

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

906180

kiti

Pranešame, kad Arūno Beniušio įmonė (įmonės kodas 134197413, adresas Kęstu-čio g. 23A–4, Kaunas, VĮ Registrų centras Kauno filialas) pertvarkoma į UAB „Abe-pa” (juridinis adresas Č.Sasnausko g. 38–2, Kaunas). Su pertvarkomos įmonės doku-mentais galima susipažinti nuo 2012 m. va-sario 8 d. (darbo valandomis) Č.Sasnausko g. 38–2, Kaunas.

909794

kviečiakiti

Vadovaujantis 2012 m. sausio 26 d. Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. TS-30 SBĮ Kauno rajono Ežerėlio slaugos namai (įstaigos kodas 159988862, buveinės adresas Kauno g. 27, Ežerėlis, LT-53390 Kauno r., duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi VĮ Registrų cen-tro Kauno filiale) likviduojama ir nutraukia veiklą. Tel. 8 687 12 563.

909057

Mes, anoniminiai narkomanai, norime pasidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyventi be narkotikų. Visa tai – atvirame susirinkime, kuris vyks vasario 15 d. 18.30 val. Vilniaus g. 7, III a. (įėjimas iš kiemo pusės). Tel. 8 633 22 272, www.lietuvos-na.lt.

909761

kviečia mokytis

Anglų k. specialistė Centre moko šnekamosios kalbos ir gramatikos suaugusiuosius, moks-leivius, vaikus bei vykstančiuosius į užsienį. Tel. 8 680 18 829.

909233

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900732

Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.

907047

Kviečiame mokytis: plataus profilio kirpėjo specialybės (6 mėn.); manikiūrininkės spe-cialybės (3 mėn.). Išduodami valstybiniai pažymėjimai. Tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343, 393 326.

909184

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. .

908051

šokiai

Skelbiamas papildomas priėmimas į šokio teatro „Aura“ stu-diją. Nauji nariai priimami į 5–8 metų ir 9–12 metų vaikų gru-pes, paruošiamąją grupę (be šokio pagrindų) ir į studiją, tu-rintiesiems šiuolaikinio ir klasikinio šokio pagrindus. Daugiau informacijos tel. 202 062 ir e. p. info@aura.lt.

906484

kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe-tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra-minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo-tis tel. 8 612 77 899.

902326

informuoja

informuoja

VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLAVai do to g. 115

Va sa rio 7 d. 17.30 val. – pa skai ta KAIP SU-KURTI SVEIKATĄ PATIEMS? Lek to rė gy dy to ja na tū ro pa tė Dia na Lau ry nai tie nė.Už ga vė nių bly nų re cep tai. Lek to rė Da nu tė Kun čie nė.

ROBERO ŠUMANO CENTRASGedimino g. 43, 102 aud.Vasario 9 d. 18 val. – paskaitų ciklas ES te-matika.Politologė Irmina Matonytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, kalbės tema KĄ REIŠKIA BŪTI EUROPIEČIU? LIETU-VOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ELITO NUO-MONĖS.

Ateikite ir padiskutuokime drauge!

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“UAB „Pir mas žings nis”, Rau dond va rio pl. 150 (Vi li jam po lė, 7, 11 tro lei bu su iki „Vy žuo-nos” sto te lės), kon fe ren ci jų sa lė jeVa sa rio 9 d. 16–17.30 val. – prof. Gied rius KUPREVIČIUS, kom po zi to rius. KODĖL NEREI-KIA MUZIKOS SUVOKTI PROTU?Va sa rio 23 d. 16–17.30 val. – Pran ciš kus JAKUBAUSKAS, ma lū nin kas. NATŪRALUS IR SVEIKAS MAISTAS: MALŪNINIKO PATARIMAI.

Ren gi niai ne mo ka mi.

NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ!

Va sa rio 11 d. 12 val. „Mū sų odi sė jos” gi dų kur sų ab sol ven tė ves ne mo ka mą eks kur si ją po Kau no se na mies tį. Ne pra leis ki te pro gos dau giau su ži no ti apie Kau no mies to var do kil mę, pi lies sta ty bos is to ri ją, Ro tu šės aikš-tė je bu vu sias vaš ko ly dy mo kros nis ir kt. Ren ka mės prie Kau no pi lies.

In for ma ci ja M.Va lan čiaus g. 19, Kau-nas. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.mu suo di se ja.lt , in fo@tu rin fo.lt.

NEMOKAMŲ PASKAITŲ CIKLAS

Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi ja kvie čia moks lei vius ir jų tė ve lius į ne mo ka mų pa-skai tų cik lą, skirtą su si pa žin ti su TURIZMO IR SPORTO VADYBOS pro gra ma. Tai ga li-my bė su ži no ti įdo mių fak tų apie tu riz mo ir spor to va dy bos sri tį, pa si tar ti su dės ty to jais apie stu di jas bei kar je rą. Va sa rio 11 d. 11 val. – pa skai ta „Tu riz mo sis-te ma: kas pla nuo ja, kas įgy ven di na ir kas gau na nau dą?” (lek to rė dr. R.Na vic kie nė).Va sa rio 18 d. 11 val. – pa skai ta „Eko no mi ka yra ne vien te ori ja”(lek to rius dr. doc.V.Lie-sio nis).Va sa rio 25 d. 11 val. – pa skai ta „Va dy bi nin-ko eti ke tas tarp tau ti nio pro to ko lo as pek-tu”(lek to rius dr. doc. V.Mi se vi čius).Ko vo 3 d. 11 val. – pa skai ta „Spor to ren-gi nių va dy bos ypa tu mai” (lek to rius M.Go-bi kas). Bū ti na iš anks ti nė re gist ra ci ja www.lkka.lt/add. Pa si tei rau ti tel. (8 37) 201 476.Se mi na rai vyks Kau ne, Spor to g. 6, LKKA cen tri nių rū mų II aukš te, 232 au di to ri jo je.

Vai kų dai lės ak ci ja MANO TĖVIŠKĖ

Va sa rio 9 d. 10.30 val. Hu ma ni ta ri nė je pra-di nė je mo kyk lo je (T.Ma siu lio g. 10) me nų dar že lis „Etiu das” or ga ni zuo ja vai kų dai lės ak ci ją MANO TĖVIŠKĖ 2012, skir tą Lie tu vos ne pri klau so my bės die nai. Pet ra šiū nų se-niū ni jos iki mo kyk li nio, prieš mo kyk li nio am-žiaus vai kai ir 1-ųjų kla sių mo ki niai ta pys do-va ną Tė vy nei ant di de lių po pie riaus lakš tų pla čiais tep tu kais gu a šu. Ak ci jos me tu vai-kai de kla muos, kurs pa sa ko ji mus, mu zi-kuos. Ak ci jos pa ro dos ati da ry mo šven tė ko vo 2 d. 10.30 val. Kvie čia me da ly vau ti dar že lių ne lan kan čius Pet ra šiū nų se niū ni-jos vai kus su tė ve liais.

KARDINOLO V.SLADKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS

M.Valančiaus g. 6, antrasis aukštas

Vasario 12 d. 13 val., po Sumos arkikate-droje, vyks minėjimas, skirtas 1918 m. va-sario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Steigiamojo seimo nario, prof. prel. Kazimiero Šaulio (1872–1964) 140-o-sioms gimimo metinėms pažymėti.Dalyvaus arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius SJ, mons. A.Grušas, isto-rikas dr. R.Kamuntavičius, smuikininkė L.Žiedelytė, pianistė L.Haidary. Veiks virtu-ali paroda.Veikia paroda, skirta palaimintojo Jurgio Matulaičio metams. Eksponuojama: 1927 m. sausio 29 d. laidotovių nuotraukos, įvai-raus laikotarpio portretai, 1928–1930 m. marijonų spaustuvės leidiniai, Švč. Nekal-tojo prasidėjimo vargdienių seserų kon-gregacijos krikščioniškos socialinės vei-klos momentai, 1930 m., knygos apie pal. J.Matulaitį, beatifikacijos albumas, XIX a.pabaigos–XX a. pradžios teologinės kny-gos lenkų, lotynų k., senos XIX a. maldakny-gės, relikvijorius, kiti tikėjimo simboliai.

Kauno arkivyskupijos muziejaus bendros ekspozicijos lankymas grupėmis – iš anksto susitarus tel. 322 584, 8 686 67 355, e. p. muziejus@kn.lcn.lt.

„BERŽELIO“ BIBLIOTEKA

Taikos pr. 113B

Vasario 14 d. 15 val. prisiminsime ir pagerb-sime Vasario 16-osios akto signatarą dak-tarą JONĄ BASANAVIČIŲ. Skambės Daina-vos poetų eilės ir „Brydės” ansambliečių dainos.

Pilietinės bendruomenės centras „Dainava”

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt

Vasario 8 d. 18 val. – paskaita VEGETARIZ-MAS IR EKOLOGINĖS-DOROVINĖS PROBLE-MOS. Lektorius Aleksandras Žarskus.Vasario 9 d.Renginiai, skirti Vasario 16-ajai:18 val. tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18) – vakaras DAINOS ARTIMAM IR TĖVYNEI. Koncertuos Eigulių seniūnijos Kaunėnų ben-druomenės vokalinis moterų sekstetas. Va-dovė Eglė Venzienė. Įėjimas nemokamas.18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kal-niečių g. 180) – vakaras susitikimas ŽODIS IR DAINA TĖVYNEI. Dalyvauja svetainės „Ža-lia žolė” nariai. Veda bardas Algirdas Svi-dinskas. Įėjimas nemokamas.18 val. tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18) – tapybos mokymai suaugusiesiems „Prie molberto”: UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ GA-MYBA IŠ TRADICINIŲ IR NETRADICINIŲ ME-DŽIAGŲ. Veda dailininkas Gvidas Latakas.

19

20

kas, kur, kadaantradienis, vasario 7, 2012

teatrasKauno valstybinisdramos teatras

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Va sa rio 7 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie­nos da lies fo ru mas. Rež. An drius Ku rie nius. Penk to ji sa lė.Vasario 8 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Penktoji salė.Vasario 9 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė.Vasario 10 d. 18 val. – LAIMINGI. Dviejų dalių spektaklis pagal Friedricho von Schil­lerio „Klastą ir meilę”. Rež. Artūras Areima. Penktoji salė.Vasario 11 d. 18 val. – Jeanas­Lucas Lagar­ce. TOLIMA ŠALIS. Dviejų dalių drama. Rež. Gintaras Varnas. Ilgoji salė.Vasario 12 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakima­vičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena.18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevi­čius. Penktoji salė.

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 8 d. 17 val. – Ri char das Ro dger sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Truk mė 2.45 val. Va sa rio 9 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek tak­lis. Truk mė 2.30 val. Va sa rio 10 d. 18 val. – Cole’as Por te ris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 da lių miu zik las. Truk mė 3 val. Va sa rio 11 d. 18 val. – Kar las Mi llöc ke ris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiks mų ope re tė. Truk mė 3 val. Va sa rio 12 d. 12 val. – To mas Ku ta vi čius, Vio le ta Pal čins kai tė. NYKŠTUKAS NOSIS. 2 da lių ope ra vai kams. Truk mė 1.50 val. 18 val. – Um ber to Gior da no. ANDRĖ ŠENJĖ. 2 da lių ope ra. Dai nuo ja Vai das Vyšniaus­kas, Li li ja Gu bai du li na, Vy tau tas Juo za pai­tis. Truk mė 2.30 val.

Kauno Kamerinis teatrasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 9 d. 18 val. – Kau no ka me ri nio te at ro ju bi lie jus. D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 11 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži­sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 12 d. 18 val. – A.Vo lo di nas. PENKI VAKARAI. Dvie jų da lių ro man ti nė dra ma. Re ži sie rius A.Po ciū nas.

renginiai

Kauno maŽasis teatrasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 10 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Va sa rio 12 d. 18 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Va sa rio 14 d. 19 val. Šv. Va len ti no die nos pro ga – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO.

birŠtono KultŪrosCentras

Jau ni mo g. 4

Va sa rio 8 d. 19 val. – An že li kos Cho li nos te at ro šo kio spek tak lis ANA KARENINA (L.Tols to jaus ro ma no mo ty vais). Cho re og­ra fė An že li ka Cho li na, sce nog ra fas Ma ri jus Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kas Juo zas Stat ke vi čius.Va sa rio 10 d. 19 val. – Ar vy do Vil čins ko kon cer tas GRĮŽTU NAMO. In for ma ci ja tel. (8 319) 65 546, e. paš tu ka sa@birs to no kul tu ra.lt. Išsamiau www.birs to no kul tu ra.lt. Birš to nas – ku ror tas ar čiau siai jū sų!

Kauno menininKŲ namai V.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Va sa rio 7 d. 18 val. – po ezi jos ir mu zi kos va ka ras NUSILEISK, DANGAU, ANT ŽEMĖS. Po eto Vla do Šim kaus ei les skai tys ak to rius Ro lan das Kaz las. Gros Sau lius Aug lys­Sta­ne vi čius (vib ra fo nas) ir Ge na di jus Sav ko vas (akor de o nas). Mu zi kai ori gi na liai at liks J.S.Bacho, C.De bus sy, C.Bol ling ir ki tų kom­po zi to rių kū ri nius.

Pa ro dų sa lė je iki va sa rio 10 d. eks po nuo ja­ma dai li nin ko Gvi do La ta ko ta py bos ob jek­tų pa ro da BUVIMAI. Įė ji mas ne mo ka mas. Kvie čia me ap si lan ky ti pir ma die nį–ket vir ta­die nį 10–18 val., penk ta die nį 10–16.30 val.

Kauno valstybinis lĖliŲ teatras

Laisvės al. 87A

Vasario 11 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartulis. Kompiu­terinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.Vasario 12 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartulis. Kompiu­terinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.

„girstuČio“ rŪmaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASVa sa rio 8 d. 18 val. – ko me di ja 2 VYRAI 1 TIESA. Re ži sie rius A.Gri cius.

VILNIAUS MAŽASIS TEATRASVa sa rio 11 d. 19 val. – spek tak lis REVIZO­RIUS. Re ži sie rius R.Tu mi nas.

IDIOTEATRASVa sa rio 12 d. 18 val. – Keis tuo lių te at ro in ty mi(ų) vy rų tru pė ERELIS.

vaiKŲ ir Jaunimo teatras„vilKolaKis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).Vasario 12 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).

Kauno valstybinisdramos teatras

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

12 d. 18 val.

11 d. 18 val.

Kauno Kamerinisteatras

9 d. 18 val.

teatro KlubasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va sa rio 10 d. 19 val. – I.Pu ke ly tės ko me di ja MEILĖ PARYŽIUJE.Va sa rio 11 d. 18 val. – ko me di ja mo nos pek­tak lis KĄ GALVOJA VYRAI?Bi lie tus pla ti na TIKETA.

birŠtonoKultŪros Centras

teatroKlubas

8 d. 19 val.

11 d. 18 val.

idioteatrass

12 d. 18 val.

meno galeriJa „Kauno langas“

M.Va lan čiaus g. 5

Va sa rio 7 d. 17 val. – Alo no Štel ma no ta py bos pa ro dos NUO VAKARO IKI RYTO

Kauno Pantomimos ir PlastiKos teatras

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU­TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu­siesiems.

Kauno KultŪros Centras„tautos namai“

Vy tau to pr. 79/Kęstu čio g. 1

Va sa rio 13 d. 19 val. – Ka zio Bin kio te at ro spek tak lis mei lės die nai. Al do Ni ko la ji. MEILĖ LIGI GRABO LENTOS. Re ži sie rius Ri­man tas Šta ras. Dai li nin kė Ri mu tė Sku čie nė.Bi lie tus ga li ma įsi gy ti li kus 2 val. iki spek­tak lio Kul tū ros cen tro ka so je.

ati da ry mas. Eks po nuo ja mas nau jas au­to riaus dar bų cik las „Nuo va ka ro iki ry to’’ – tai 23 kū ri niai, su kur ti tar si vie nu kartu. Ga le ri ja į šio au to riaus kū ry bą no ri at kreip ti ypa tin gą dė me sį.

naCionalinis m.K.Čiurlionio dailĖs muZieJus

V.Putvinskio g. 55

Vasario 9 d. 17 val. – Lyčių studijų centro knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai” pristatymas.Barboros Didžiokienės (1896–1976) gyvenimo aprašymas, saugomas Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės mu­ziejuje, Barboros ir Vlado Didžiokų archyve, yra unikalus, dar nepakankamai nagrinėtas dailėtyros šaltinis. Jis parašytas nesirū­pinant skyrių išdėstymu, proporcijomis, leksika, skyryba ir kitomis privalomybėmis. Tai ne rašytojos, o moters ir dailininkės tekstas. Jis sudarytas iš dviejų itin kontras­tingų dalių: valiūkės peterburgietės Varios (Varvaros Gorochovos) nerūpestingos mergystės ir Barboros Didžiokienės skaus­mingos moterystės/motinystės tarpukario Lietuvoje. Gyvenimiška 80­ies metų jos kelionė iš tiesų įspūdinga: iš rusų kultūros Sidabrinio amžiaus (simbolizmo, moderno) į sovietinio laikotarpio metų kemsyną su tarpine stotele anuomet nepriklausomoje Lietuvoje.B.Didžiokienė savo tekstą pavadino „Mažosios dailininkės gyvenimu”. Tas „mažumas” gali būti aiškintinas įvairiopai: kaip dailininkė, ji šalia savo vyro, mokytojo Vlado Didžioko – vyriškio iš stuomens ir iš liemens, fiziškai jautėsi trapi, nedidukė.

amŽinąJį atilsį

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907640

Mirus UAB „Granitas“ darbuotojui Pranui STAŠEVIČIUI,sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

UAB „Granitas” kolektyvas

Mirus mylimai MamaiIrenai ŠIMANAUSKIENEI,Kauno Kazio Griniaus pagrindinės mokyklos direktorių Stanislovą

ŠIMANAUSKĄ ir visus artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi mokyklos bendruomenė.

Telydi Jus Dievo paguoda ir dvasios stiprybė, palengvindama sunkių netekties valandų naštą.

Nuoširdžiai užjaučiame Virginiją JANKAUSKIENę ir Bronislavą VALIūNĄ bei jų artimuosius, mirus mamai.

Valstybės įmonės „Pieno tyrimai” kolektyvas

Rytojus neužtikrintas niekam – nei jaunam, nei senam. Gali būti, kad šiandien paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli...

(G.G.Marquezas)Aldoną KUBILIENę, mirus mylimam vyrui, nuoširdžiai užjaučia Kauno

vaikų darželio „Vaivorykštė“ bendruomenė ir Silvija Sipavičienė.

Sunkią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos mamos mirties reiškiame nuoširdžią užuojautą Daurai PETRAVIČIENEI ir jos artimiesiems.

UAB „ūkio banko lizingas“ kolektyvas

Reiškiame nuoširdžią užuojautą K.Griniaus vidurinės mokyklos direktoriui Stanislovui ŠIMANAUSKUI, netekus mamos.

Kauno mokyklų vadovų asociacija

Juozą VITKAUSKĄ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Regplasta“ kolektyvas.

KvieČia

a. ir P.galauniŲ namai Vydūno al. 2, tel. 798 995

Vasario 8 d. 14 val. – Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis” ir Kauno J.Gruodžio konservatorijos auklėti­nių kamerinės muzikos koncertas.

Tekstilininkės Ramintos Baltrušytės paroda IŠBALINTI pratęsiama iki vasario 29 d.

21

kas, kur, kadaantradienis, vasario 7, 2012

kinasCinaMOn

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Mei lės prie sai ka“ – Om ni ID prem je ra tik 9 d. 18.30 val. (su Om ni ID kor te le kai na 14 Lt).„Vaiz do die no raš tis“ – iki 9 d. 14.30, 18.25, 20.20 val.„Se na ge ra or gi ja“ – iki 9 d. 16.45, 18.45 val.„Ko rio la nas“ – iki 9 d. 12.45, 21.45 val.„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ (3D) – iki 9 d. 22.15 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 9 d. 13.30, 16, 18.30*, 21.15 val. (*išsk. 9 d.).„Dže kas ir Dži lė“ – iki 9 d. 17.10, 20, 22.05 val.„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 9 d. 13.45, 20.45 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 9 d. 11.15, 19.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 9 d. 12.30, 16.25 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t.k.) – iki 9 d. 11.45, 13.50, 15.50, 18 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 9 d. 11.30, 15.15 val.

FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Vaizdo dienoraštis“ (premjera) – iki 9 d. 10.45, 15.30, 17.30, 19.45, 22 val.„Sniegynų įkaitai“ (premjera) – iki 9 d. 12, 15, 17.45, 20.15 val.„Geležinė ledi“ (premjera) – iki 9 d. 17, 19.30, 21.45 val.ČILI draugų kino seansas. „Meilės priesai-ka“ – 9 d. 19 val.„Karo žirgas“ – iki 9 d. 13.15, 18.30, 21.30 val.„Ant ribos“ – iki 9 d. 16, 18.15 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – iki 9 d. 16.45 (seansas nevyks 7 d.), 19 (seansas nevyks 9 d.), 21.15 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 9 d. 12.30, 14.45 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 9 d. 10.15, 12.45, 15.15 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 9 d. 16.15 val.„Džekas ir Džilė“ – iki 9 d. 14.30 val.„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – iki 9 d. 13, 20.45 val. „Sena gera orgija“ – iki 9 d. 13.45, 20.30 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 9 d. 11.15, 18 val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 9 d. 11.45 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Delta“ – 7 d. 16.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.

kaUnO MaŽasisTEaTRas

10 d. 19 val.

TV pROgRaMa

ViLniaUs MaŽasisTEaTRas

11 d. 19 val.

kinO CEnTRas„CinaMOn“

7 d. 18 val.

kinO CEnTRas„FORUM CinEMas“

7 d. 21.15 val.

Mokinės statusas ją lydėjo ir šeimoje: savo vyrą beveik visada vadino pavarde – Didžioku arba dailininku Didžioku. Būta ir tikros pagarbos jam kaip menininkui, ir šaltokos distancijos dėl nuoskaudų, asmeninio pažeminimo. Varvaros vaikystė, jaunystė bėgo Sankt Peterburge – didžiau-siame XX a. pradžios Rusijos mieste ir sosti-nėje. Sidabrinio amžiaus kultūrinį pakilimą greitai išblausino atšiaurūs visuomeninio politinio gyvenimo šuorai: 1917 m. vasario revoliucija ir Spalio perversmas. Į visa tai įsiterpė Pirmojo pasaulinio karo nepri-tekliai ir žiauri akistata su Pilietinio karo išgyvenimais. Visi katastrofiškai grėsmingų metų potyriai negalėjo įveikti V.Gorochovos žvalaus gyvybingumo – jos nepaprastai smalsios natūros, jaunatviško orumo (išvaizda net kuklia gyvensena patenkintos merginos). Ko nepadarė revoliucijos, karas, tą įveikė šeiminiai nesklandumai.

VYTaUTO DiDŽiOJO kaROMUZiEJaUs sODELis

Vasario 11 ir 12 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionininko Giedriaus KUPREVI-ČIAUS atliekami varpų muzikos koncertai. Skambės D.Šostakovičiaus ir S.Prokofjevo kūriniai.

isTORinĖ LiETUVOsREspUBLikOs pREZiDEnTŪRa kaUnE

Vilniaus g. 33

Kviečia dalyvauti šventinėje akcijoje PASVEIKINKIM VIENI KITUS ir prisidėti prie naujos Vasario 16-osios (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos) šventinio sveikinimo tradicijos užgimimo. Istoriniai Prezidento rūmai Kaune, kur Vasario 16-oji per visą Pirmos Lietuvos Respublikos laikotarpį buvo švenčiama daugiau kaip 20 metų, yra bene tinkamiausia vieta tokią tradiciją pra-dėti. Praėjus daugiau kaip 70 metų, juose nebėra valdžios atstovų, o čia įsikūręs mu-ziejus yra atviras visiems žmonėms, kurie ateina pasidalyti prisiminimais, pasiginčyti dėl vienokių ar kitokių istorijos vertinimų, o per valstybines šventes dažnai užsuka ieškodami vietos išreikšti savo patriotinius jausmus. Istorinė prezidentūra šiemet ragi-na visus prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga pasveikinti draugus, kolegas, kaimynus, bendradarbius, šeimos narius, kitus artimus žmones, o sveikinimus siųsti į Istorinę prezidentūrą, kur Vasario 16-ąją kviečiami visi – ir sveikintojai, ir tie, kam adresuoti sveikinimai, ir tie, kurie dar ne-drįsta patys sveikinti – į šventinį šurmulį.Sveikinimų formos gali būti įvairios. Mu-ziejininkai rekomenduoja keletą formatų: 1) tekstinis sveikinimas, kuriame dėmesys skiriamas rašytinio žodžio jėgai ir pavei-kumui, 2) tekstinis ar grafinis sveikinimas su apipavidalinimu – dėmesys skiriamas rašytinio žodžio ir/ar grafinio vaizdo der-mei (visos atlikimo technikos priimtinos), 3) garso sveikinimas – dėmesys skiriamas žodžiui ar kitai garsinei sveikinimo formai (siųskite sveikinimus populiariais audiofor-matais, waw ar mp3), 4) vaizdo sveikini-mas – dėmesys skiriamas vaizdo ir garso dermei (savo sveikinimus kelkite į YouTube ir siųskite nuorodą). Tad jau dabar žmonės kviečiami rašyti, siųsti, nešti, vežti Vasario 16-osios sveikinimus į Istorinę prezidentūrą Kaune (Vilniaus g. 33, LT-44290 Kaunas; tel. (8 37) 201 778; e. paštas info@istorineprezidentura.lt). Muziejaus kolektyvas žada, kad Vasario

16-ąją Istorinė prezidentūra virs sveikini-mų sostine. Visą dieną, nuo 11 iki 16 val., lankytojus pasitiks šventinis šurmulys: vyks sveikinimų peržiūra, įspūdingiausių, originaliausių rinkimai, jų autorių apdova-nojimai. Geriausius sveikinimus kiekvienoje kategorijoje išrinks patys muziejaus lanky-tojai, o jų autoriams suvenyrus ir atminimo prizus įteiks projekto organizatoriai ir infor-maciniai partneriai. Istorinėje prezidentūro-je sveikinimai bus eksponuojami iki kovo 1 d., o geriausieji iki Kovo 11-osios. Ta pačia proga visi Istorinės prezidentūros svečiai turės galimybę parašyti po sveikinimą ant atviruko su tarpukario Kauno vaizdais, apžiūrėti atnaujintą Prezidentų ekspoziciją, kuri pasipildė Prezidentės Dalios Grybaus-kaitės daiktais bei nauju Jonui Žemaičiui-Vytautui skirtu informaciniu stendu.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7) (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta

Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus

al bu mas (len kų k.). 12.15 „Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur so

na cio na li nė at ran ka (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vaitė (k).

6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 7.50 Pri čiu pom! (N-7). 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ma no vy ras ga li (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Mažie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Is to ri nė dra ma „Skais čio ji

ka ra lie nė“ (1) (D.Bri ta ni ja, 2005 m.) (N-7).

16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Abi pus sie nos. 20.30 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Siau bo tri le ris „Ga lu ti nis tiks las

3“ (JAV, Vo kie ti ja, Ka na da, 2006 m.) (N-14).

0.25 „Ties ri ba“ (N-14). 1.20 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.40 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Bai mės akys. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 Kri mi na li nė veiks mo dra ma

„Pel kė“ (1) (JAV, 2010 m.). 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Penk ta die nio va ka ro ži bu riai“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Ty los ri ba“. So cia li nė dra ma

(N-7) (k). 8.00 Sek ma die nio ry tas (k). 9.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 11.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k).

12.30 „Ško ti jos aukš tu mos“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7). 15.30 „Ame rikos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.

Pub li cis ti kos lai da. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.15–6.00 „Bam ba“.

8.00 Te le bim-bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Dok. f. „Vil niaus baž ny čios“

(1993 m.) (k). 12.15 Pa sau lio pa no ra ma (k). 12.40 Ry to suktinis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai.

Juo zas Do mar kas (k). 16.05 Lai da S. 16.30 Kul tū ra. Ki no re ži sie rius Arū nas

Žeb riū nas. 16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 17.55 Te le bim-bam. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Pul sas. 19.25 Gy ve ni mas yra gra žus. 20.05 Do ku men ti nio ki no va ka ras.

„Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (3).

21.10 Trene rio Vla do Ga ras to 80-me čiui. Va ka ro au to gra fas. Tre ne ris Vla das Ga ras tas.

21.50 Spor to pa no ra ma. 22.10 Mū sų mies te liai. Dot nu va (3). 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka.

„Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės“ (7). „Ta dž Ma ha lis. Vis kas iš mei lės mo te riai. In di ja“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. For te pi jo nų mu zi kos žvaigž dės. Gro ja pia nis tas Alek se jus Gry niu kas.

0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių

ly ga „Ly de riai“.

9.30 Te le par duo tu vė 9.45 Ta vo au gin ti nis. 10.15 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“. 12.15 „Ge ri vy ru kai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Re zi den tai“. 14.30 Te le par duo tu vė 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“. 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 19.00 Kri mi na li nis s. „CSI Ma ja mis“ (1)

(JAV, 2002 m.). 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.30 Nuo ty kių ko me di ja

„Di din giau sias fil mas“ (JAV, 2007 m.).

23.10 „Fu tu ra ma“. 0.10 „CSI Ma ja mis“. 1.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 1.45 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“.

8.05, 15.30 Te le par duotuvė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“ (5). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7).

19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 Kri mi na li nis s. „Įs ta ty mas ir

tvar ka. Nu si kal ti mo mo ty vai“ (1) (JAV, 2003 m.) (N-7).

21.00 Ka tast ro fų f. „Pa ni ka ore“ (JAV, 2001 m.) (N-14).

22.45 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.45 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N-7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45, 17.30 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Mo te ris be praei ties“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo terys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20 Su per L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne

karš tai. Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas.

9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Bo ni ir Klai das“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 0.05 Lie tu va tie sio giai. 19.55 Dok. f. „SOS Ja po ni ja“. 20.55 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo

eta po rung ty nės: Ber ly no „ALBA“ (Vo kie ti ja)–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Vo kie ti jos. Per pert rau ką – Ži nios.

0.40 Dok. f. „Bo ni ir Klai das“.

9.00 Ži nios (k). 9.20 Ro man ti nė ko me di ja „Vi si no ri

bū ti ita lais“ (N-7). 11.05 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“ (k). 11.35 Kri mi na li nė ko me di ja „Ap vogti

va gį“ (N-7). 13.20 Te le laik raš tis. 15.40 Ko me di ja „Mė ne sio

dar buo to jas“ (N-7). 17.30 Ais čių ke liai (k). 18.00 Ži nios. 18.20 An samb lio „Dai na va“ kon cer tas (k). 19.30 Po kal bių lai da „Su si ti ki mai“. 20.30 Lie tu vos me ni nin kų port re tai. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 „Mar se lio kri mi na lis tai“. 23.10 Ži nios (k). 23.30 Tri le ris „Va ba lai“ (N-14).

8.00 Ko me di ja „Zui kis beau sis“ (Vo kie ti ja, 2008 m.).

10.05 Dra ma „Ka sand ros pra keiks mas“ (D.Bri ta ni ja, JAV, 2007 m.).

11.55 Dra ma „Žiau rus gai les tin gu mas“ (Is pa ni ja, JAV, 2007 m.).

18.30 Tri le ris „Pa lik ti van de ny ne 2. Drei fas“ (Vo kie ti ja, 2006 m.).

20.10 Dra ma „Ba be lis“ (Pran cū zi ja, JAV, Mek si ka, 2006 m.).

22.40 Ko me di ja „Ačiū, už teks!“ (JAV, Italija, 2007 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“.12.00 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido

„Estudiantes“–„Regal Barcelona“.15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos

„Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“.17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo

„Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“.19.15 Slam bo lo ly ga. Ekst re ma liau sias

krep ši nis. 19.45, 20.15 Ke lias į Lon do ną. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano

„Inter“.23.15 Profesionalų boksas. A.Mendezas ir

M.Chule, E.Lara ir L.Perezas, V.Ortizas ir A.Diazas, J.Diazas ir P.Malignaggi.

22

menas ir pramogosAntrAdienis, vAsArio 7, 2012

Ne vie na die nės ke ra mi kos kū rė ja„Gra ži tu, ma no bran gi tė vy ne, /Šalis, kur mie ga ka puos did vy­riai: /Graži tu sa vo dan gaus mė ly ne! /Brangi: tiek var go, kan čių pri ty rei.“ Klau sy da ma si šių dai nos žo džių ke ra mi kė Ja ni­na Šmid tai tė ne ga lė da vo su lai ky ti aša rų. Ji džiau gė si. Po il gų trem ty je iš gy ven tų me tų vėl gir dė jo lie tu vių kal bą, vaikš ti nė jo gim to jo Kau no gat vė mis.

Komentaras

Emi li ja Jau de gy tėKe ra mi kos mu zie jaus va do vė

Ja ni na Šmid tai tė at sto vau ja lie tu­viš kos pro fe sio na lio sios ke ra mi­kos dai lės pra džiai. Ši dai li nin kė bu vo nuo sta bus žmo gus. Vi sa­

da šyp so jo si, ir apie sun ku mus kal bė­da ma, ku rių jos gy ve ni me bu vo daug – trem tis, ba das, sun kus fi zi nis dar bas – be pyk čio. Tik kart kar tė mis aky se pa­si ro dy da vo aša ros. Sa ky da vo, kad vi­sa tai li ko kaž kur to li. Grį žu si į Lie tu vą sten gė si ak ty viai da ly vau ti ke ra mi kų ren gia muo se sim po ziu muo se, se mi­na ruo se, pa ro do se.Jos kū ry bo je, ypač pir muo siuo se dar buo se, ku rie bu vo su kur ti Lie tu­vo je, jun ta ma ry tie tiš kos kul tū ros įta ka: mo nu men ta lios va zų for mos, si lue to li ni ja, gla zū rų spal vos. Vis dėl to sa va kul tū ra, dės ty to jų įta ka ir sa vos šak nys nu ga lė jo. Jos kū ry bai įta ką da rė Pir mo jo je Vals ty bi nė je ama tų mo kyk lo je Dai lio sios ke ra mi­kos sky riui va do va vęs ir dės tęs Vac­lo vas Mik ne vi čius, Vy tau tas Ste po­na vi čius, vė liau – Liud vi kas Stro lis, Val de ma ras Ma no mai tis ir ki ti iš ki­lūs me ni nin kai. Vi sa tai at si spin di J.Šmid tai tės kū ry bo je: po gla zū ri nė puo šy ba, ku rią mė go L .Stro lis, rai­

ty tos de ko ra ty vi nių in dų for mos V.Mik ne vi čiaus dar buo se, minkš­ta asi met ri nė plas ti ka V.Ma no mai­čio kū ry bo je. Vi sa tai su Ry tų kul tū­ros įta ka at si spin di ir pa sku ti niuo se J.Šmid tai tės kū ri niuo se.Vi sus dvi de šimt me tų kū ry ba jai bu­vo pa grin di nis tiks las ir džiaugs mas. Ši kū ry ba nė ra vie na die nė, lai ki na. Tai nė ra, kaip da bar įpras ta, vie na die­nis mai vy ma sis, kai jau nas ke ra mi kas efek tą sten gia si iš gau ti pri kli juo da­mas ar už pil da mas by ran čias de ta­les, si li ko nais ar dvo kian čio mis der­vo mis. Ja ni nos dar bai tech no lo giš kai tvir ti, me niš ki, nevie na die niai.Ke ra mi kos mu zie ju je dai li nin kė su­ren gė tris ju bi lie ji nes pa ro das. Kai šven tė me me ni nin kės 80 ­me tį , ji bu vo nuo sta biai ele gan tiš ka, gra ži, tie si, tie siog sme to niš kai kul tū rin­ga. Bu vo pa ki lios nuo tai kos. Kai su­gie do jo me Mai ro nio gies mę „Lie tu va bran gi“, ji su si grau di nu si vė liau prie puo de lio ka vos pa sa ko jo, kad klau­sy da ma si šios gies mės vi sa da šluos­to aša ras, bet – džiaugs mo, nes yra na mie. Ir 90­me čio pa ro do je no rė­jo me jai pa do va no ti tą gra žią ją „Lie­tu va bran gi...“ Šį kar tą jos klau sė si tik šir di mi, pla ku sia dar dvi die nas po gim ta die nio.

Ekspozicija: �� J.Šmid�tai�tės�90-me�čiui�skir�to�je�pa�ro�do�je�pri�sta�to�mas�vi�sos� jos�kū�ry�bi�nės�vei�klos�spekt�ras,�įkū�ny�tas�tiek�Ta�dži�ki�jo�je,�tiek�Lie�tu�vo�je�kur�tuo�se�dar�buo�se.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Per kū rė jos 90-me čiui skir tos pa-ro dos ati da ry mą su dai nuo ti „Lie-tu va bran gi“ J.Šmid tai tei no rė jo ir jos ko le gos, bi čiu liai. Ta čiau me-ni nin kė, iš va ka rė se sa vo ran ko mis su dė lio ju si eks po na tus, pa si ju to blo gai ir il gai lauk to je sa vo šven tė je ne pa si ro dė. Fi zi nio silp nu mo aki-mir ka bu vo lem tin ga: vos per žen-gu si de šim tos de šim ties slenks tį J.Šmid tai tė mi rė.

Be ke ra mi kos dir bi nių – jų Ta-dži ki jo je, kur J.Šmid tai tė pra lei do di džiau sią gy ve ni mo at kar pą, esa-ma dau giau nei gim ti nė je – dai li-nin kę pri mins šil ti at si mi ni mai.

„Dar kai bu vau ma ža, ma ma vi sa-da ma ne pa siim da vo kar tu vyk da-ma į Lie tu vą. Gy ven da ma Ta dži ki jo-je ma ma pri si min da vo sa vo gim ti nę. Ji ma ne ne tgi ir pa krikš ti jo Lie tu vo je. Mū sų ry šys su Lie tu va nie ka da ne-bu vo nu trū kęs“, – ką tik pa si bai gu-sį mo ti nos gy ve ni mo ke lią pri si mi-nė Bi ru tė Strau kie nė. Vos su by rė jus SSRS, 1992 m. dai li nin kė nie ko ne-lauk da ma su grį žo į Kau ną, ne tru kus jos pė do mis pa se kė ir duk ra.

– Ar vi sa da su pra to te, kuo Lie tu­va yra to kia svar bi jū sų ma mai?

– Aš pa ti to dar ne sup ra tau. Vai­kys tė je ir paaug lys tė je ne la bai no­rė jau vyk ti į Lie tu vą, bet ma ma vis įkal bė da vo. Jai tai bu vo la bai svar­bu. Nors ir pi ni gų ke lio nėms į Lie­tu vą, ku ri tuo me tu bu vo to li ma ša­lis, ne bu vo. Į Lie tu vą grį žo me, kai ji ta po ne prik lau so ma. Ta dži ki jo­je tuo me tu pra si dė jo ka ras. Dve jo­ti ne bu vo ka da.

Iš pra džių jau čiau Ta dži ki jos nos­tal gi ją, ta čiau da bar vis kas ki taip. Tik ma ma ne siil gė jo Ta dži ki jos. Ji vi sa da my lė jo Lie tu vą ir džiau gė­si grį ži mu į tė vy nę. Kol ne lan kiau dar že lio, kal bė jau tik lie tu viš kai. Kai pra dė jau lan ky ti dar že lį, ma­ma mo kė ru sų kal bos. Ji no rė jo, kad pri tap čiau prie nau jos ap lin kos. Tik kiek vė liau už si spy riau ir su tė ve liais ne be kal bė jau lie tu viš kai. Ma ma su ma ni mi kal bė da vo si lie tu viš kai, o aš at sa ky da vau ru siš kai. Vis ką su pra­tau, bet prieš ta ra vau tė vams.

– Gy ve ni mas Ta dži ki jo je pa­da rė di de lę įta ką jū sų ma mos kū ry bai. Dau ge ly je jos dar bų pa ste bi mi ry tie tiš ki mo ty vai. Kaip šie dar bai ver ti na mi pa­čio je Ta dži ki jo je?– Ta dži ki jo je ji per kiek vie ną ju bi­lie jų reng da vo sa vo pa ro das. Prieš grį ži mą į Lie tu vą taip pat bu vo ati­

da ry ta dar vie na pa ro­da. Ir Lie tu vo je, ir Ta­dži ki jo je ke ra mi ka la bai ver ti na ma. Du šan bė je kiek­vie nuo se na muo se sto vė jo ma­mos va zy tės.

– Ko kia bu vo jū sų vai kys tė? Kuo no rė jo te tap ti, kai bu vo te ma ža?– Gi miau ir au gau Ta dži ki jo je. Kai bu vau ma ža, no rė jau taip pat tap­ti dai li nin ke, mo ky tis ke ra mi kos ama to. Tik ma ma ne lei do. Ei da­vau pas ma mą į dar bą ir ten lip dy­da vau, kur da vau. Tai man tik rai pa ti ko. Ma mą aš vi sa da la bai ger­biau. Ji man bu vo au to ri te tas.

– Pa si rin ko te ne me ną, o me di­ci ną...– Ne su me ni nin kė. Nors dar vi sai ne se niai ma ma pa ste bė jo, kad tu­riu po lin kį į kū ry bą, ar chi tek tū rą.

– Ar na muo se tu ri te sa vo ma­mos dar bų?– Šiuo me tu vi si dar bai yra pa ro­do je. Aš do va no jau jos dar bus mu­zie jui, ta čiau ke le tą mie lų šir džiai pa si lik siu sau. Man la biau siai pa­tin ka va zos su ry tie tiš kais mo ty­vais. Ke lias to kias va zas ir pa si lik­siu sa vo na muo se.

23

menas ir pramogosAntrAdienis, vAsArio 7, 2012

Praėjusios savaitės nugalėtojas Da-nielius BERTAŠIUS. Teisingi atsaky-mai: LAISVOS RANKOS (pirm.), TINKLE-LIS (antr.), ČERKASAS (treč.), SUFLERIS (ketv.), GARINTUVAS (penkt.).

horoskopai

DaTos (vasario 7 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 14 d.

Padėjęs policijai surasti serijinį žu-diką aiškiaregystės dovaną turintis Sebastianas Donovanas tikrai nusi-pelnė poilsio. Tačiau sužinojęs apie pagrobtą kūdikį jis negali likti nuo-šalyje. Padėti vilties netekusiems tė-vams paskatina ir pažintis su žavia detektyve Mel Saterland, kuri neti-ki jo ypatingomis galiomis. Sebas-tianas slapta užsibrėžia įrodyti, kad be jo neįprastos pagalbos skeptiško-ji detektyvė neapsieis. Tik Nora Roberts galėjo sukurti įsta-bų pasakojimą apie Donovanų šei-mą. Kerintys ir paslaptingi Donova-nų palikuonys saugo iš kartos į kar-tą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „aiškiaregys“.

Ne vie na die nės ke ra mi kos kū rė jaryš kiau si biog ra fi jos fak tai

J.Šmid tai tė gi mė 1922 m. Kau ne.

1937–1941 m. mo kė si Kau­no I vals ty­bi nės ama­tų mo kyk­los Dai l io ­

s io s ke ra­m i kos sk y­

riu je. Stu di jas bai gė su pa gy­

ri mu. Jos kū ry bai įta kos tu rė jo dės ty­

to jai Liud vi kas Stro lis, Vac­lo vas Mik ne vi čius, Pet ras Ste po­na vi čius. 1945 m. J. Šmid tai tė bu­vo iš trem ta į Ta dži ki ją ir Lie tu­von su grį žo tik at kū rus ne prik­lau so my bę.

vi sus dvi de­šimt me tų jai kū ry ba

bu vo pa grin­di nis tiks las

ir džiaugs­mas. Ši kū ry­

ba nė ra vie­na die nė, lai­

ki na. Ja ni­nos dar bai

tech no lo­giš kai tvir­ti, me niš ki,

nevie na­ die niai.

1812 m. gimė anglų rašytojas Charle-sas Dickensas. 1885 m. gimė JAV rašytojas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Sinclai-ras Lewisas. 1938 m. gimė kalbininkas, baltistas Al-bertas Rosinas.1947 m. gimė šokėjas, treneris Romal-das Idzelevičius.1951 m. gimė aktorius ir režisierius Sigi-tas Račkys.1954 m. gimė vokiečių kompozitorius ir dainininkas, dueto „Moder Talking“ narys Dieteris Bohlenas.1959 m. gimė poetas, literatūros kriti-kas Valdemaras Kukulas.1972 m. gimė televizijos laidų ir rengi-nių vedėjas Rimas Šapauskas.1978 m. gimė amerikiečių aktorius As-htonas Kutcheris. 1992 m. pasirašyta Europos Sąjungos Mastrichto sutartis.

aviNas (03 21–04 20). Puikiai sek­sis dalyti patarimus asmeniniais

klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtin­gomis užduotimis.

JauTis (04 21–05 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių

nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Jei teks ginti savo teisybę, pa­sistenkite išsaugoti šaltą protą.

DvyNiai (05 21–06 21). Teigiamai vertinsite savo padėtį, būsite pa­

tenkintas savo darbu, kolegomis, taip pat santykiais su šeimos nariais. Su malonu­mu padėsite aplinkiniams.

vėžys (06 22–07 22). Jums trūks dėmesio ir meilės iš aplinkinių, no­

rėsite palepinti save nekasdieniais malo­numais – masažu, grožio procedūromis ar geru spektakliu. Tikėtinas meilės ro­manas.

LiūTas (07 23–08 23). Sunkiai sek­sis įsivažiuoti į įprastą darbo ritmą.

Daugiau dėmesio skirkite sveikatai. Va­kare susitikite su draugais, kartu nueikite į kiną arba į barą.

MergeLė (08 24–09 23). Mėgausi­tės gyvenimu. Noriai padėsite

draugui ar mylimam žmogui. Tinkamas laikas atsikratyti nereikalingo daikto ar­ba įsigyti seniai planuotą pirkinį.

svarsTykLės (09 24–10 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučia­

te nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplū­dį. Palankus laikas sudaryti svarbius tei­sinius, pirkimo–pardavimo sandorius.

skorpioNas (10 24–11 22). Gali iš­kilti nenumatytų sunkumų, būsite

suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo pridarysite klaidų.

ŠauLys (11 23–12 21). Susidursite su emocingu žmogumi, kurio verty­

bės bus priešingos jūsiškėms, dėl to gali­te pakliūti į nemalonią situaciją. Teks įveikti tam tikrus išbandymus.

ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų ko­munikabilumas ir derybų įgūdžiai

padės sėkmingai susitarti su svarbiais as­menimis. Turėsite progą parodyti tvirtą charakterį.

vaNDeNis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas

su artimais žmonėmis, seniai matytais bi­čiuliais. Pirmenybę teikite įprastam gyve­nimui ir nesigriebkite nerealių būdų ati­trūkti nuo tikrovės.

žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtingų vertybių nesuprasite kito žmo­

gaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Jausitės pavargęs ir suirzęs nuo užgriuvusių sve­timų problemų.

Ne pails tan ti: �� iki�pa�sku�ti�nio�ato�dū�sio�J.Šmid�tai�tė�bu�vo�ener�gin�ga,�ak�ty�viai�da�ly�va�vo�Kau�no�kul�tū�ri�nia�me�gy�ve�ni�me.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Lie tu viai emig ruo ja į Nor ve gi ją, nor ve gų paukš čiai – į Lie tu vą. Ne­ries re gio ni nia me par ke pa ste bė tas re tas paukš tis – van de ni nis straz­das. Kad ir kaip neįp ras tai skam bė­tų, jis iš Šiau rės kraš tų at skren da į Lie tu vą žie mo ti: šis spar nuo tis yra nor ve gų na cio na li nis paukš tis.

Pa sak Ne ries re gio ni nio par­ko di rek ci jos vyr. spe cia lis to Sau liaus Pu pi nin ko, van de ni nis straz das vi są die ną pra lei džia prie

skaid rių, ak me nuo tų, neuž šą lan­čių upe lių, kas kart pa si ner da mas į van de nį ir ieš ko da mas įvai rių smul kių van dens gy vių.

Van de ny je šis paukš tis ne plau­kio ja, o bė gio ja. Pa ni ręs net iki 1 m gy lį, su ge ba upe lio dug nu nu­bėg ti 10–20 m. Pap ras tai van­de ny je paukš tis už trun ka apie 10 sek., nors ga li iš bū ti iki pu sės mi nu tės.

KD inf.

Kau no Mai ro nio uni ver si te ti nės gim na zi jos abi tu rien tas Ar tū ras Ja ci na vi čius ta po te le vi zi jos pro­jek to „Lie tu vos tūks tant me čio vai­kai“ nu ga lė to ju.

Fi na le jis var žė si su ki tais ga­biais Lie tu vos mo ki niais iš Bir­žų „Sau lės“, Kau no „San ta ros“, Kel mės ra jo no Kra žių gim na zi jų, Vil niaus li cė jaus ir Vil niaus ka­ta li kiš kos mo kyk los „Vers mė“.

A.Ja ci na vi čius mo ko si la bai ge­rai – jo ži nios nuo lat ver ti na mos pa čiais aukš čiau siais ba lais. „Jis ypač do mi si bio lo gi ja ir che mi ja. Na muo se tu ri ak va riu mą, au gi na bak te ri jas. Jis tvir tai nu spren dęs stu di juo ti Svei ka tos moks lų uni­ver si te te Kau ne. Sa ko, kad bai gęs uni ver si te tą tik rai dirbs Lie tu vo je, nes yra pa trio tas. Ar tū ras ti ki, kad dau gu ma jau nuo lių, ku rie da bar už dar biau ja už sie nio ša ly se, ka da nors su grįš į Lie tu vą“, – pa sa ko jo Ar tū ro kla sės auk lė to ja Eg lė Skais­tė Stra vins kie nė.

„Fi na le bu vo sun kiau nei pus­fi na ly je. Net ne pa gal vo jau, kad lai mė siu. La bai džiau giuo si. Šis lai mė ji mas ma ne pa ska ti no dar ryž tin giau siek ti sa vo tiks lo ir tap ti

me di ku“, – po rta lui kau no die na.lt sa kė A.Ja ci na vi čius.

18­me tis lais va lai kiu skai to rim­tas kny gas, ant jo sta lo vi sa da gu li en cik lo pe di jos.

Nuo 2008­ųjų gy vuo jan tis te le­vi zi jos pro jek tas „Lie tu vos tūks­tant me čio vai kai“ – ži nių vik­to ri na, ku rio je run gia si ga biau si Lie tu vos moks lei viai. Kas met gar­

bin gais „Lie tu vos tūks tant me čio vai ko“ ti tu lais ap do va no ja mi aš­tuo ni ge riau siai pa si ro dę mo ki niai – nuo penk to kų iki dvy lik to kų. Nu­ga lė to jai pa ger bia mi Pre zi den tū ro­je ir kaip gar bės sve čiai kvie čia mi į įvai rius vals ty bi nės reikš mės ren­gi nius. Pro jek tą glo bo ja Pre zi den­tė Da lia Gry baus kai tė.

KD inf.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Ga lin Gas dre bė ji mas

Fi li pi nus su pur tė stip rus že mės dre­bė ji mas, ku rios ga lin gu mas sie kė 6,7 ba lo pa gal Rich te rio ska lę. Dre bė ji mas įvy ko prie Neg ro so sa los. Pa sak pa rei­gū nų, dre bė ji mas nu si ne šė vie no vai­ko gy vy bę. Bu vo pa skelb tas ir cu na­mio pa vo jus. Tie sa, vė liau pa tvir tin­ta, kad cu na mis ne ki lo. Fi li pi nų seis­mo lo gų duo me ni mis, šio že mės dre­bė ji mo ži di nys bu vo maž daug 10 km gy ly je, o epi cent ras – už 5 km nuo Ta ja­sa no sa vi val dy bės Ry tų Neg ro so pro­vin ci jo je. Per pus va lan dį po pir mo jo smū gio bu vo už fik suo ti du pa kar to ti­niai – 4,8 ir 5,6 ba lo smū giai.

BNS inf., AFP nuo tr.

rytoj

poryt

-12 -10-12 -12

-18 -9-9 -15

-17 -16-11 -11

4

1

3

įvairenybės

14 tūkst. ki lo met rų – tiek nu skrie­jo oro ba lio nė lis, ku rį praė ju sią va sa rą, bir že lio 25­ąją su reng to­je ba lio nų šven tė je, pa lei do vie­nos mo kyk los Va ka rų Pran cū zi jo­je mo ki niai.

Praė jus ke liems mė ne siams, pran cū zai su lau kė ne ti kė to laiš ko: ra šė Tai lan do žve jys, su ra dęs to li mą ke lią iš Eu ro pos įvei ku sį ba lio ną.

„Prie ba lio nė lio mes bu vo me pri tvir ti nę ne di de lį la pe lį su mo­kyk los ad re su, prieš tai jį įmo vę į per ma to mo plas ti ko mo vą“, – sa­kė mo ky to ja Es tel le Bou tet. Ne si ti­kė da mi, kad ba lio nai ga li skris ti už Pran cū zi jos ri bų, mo ki niai ad re se ne bu vo pa ra šę „Pran cū zi ja“.

Tajas pa sa ko jo ba lio ną ra dęs pa­jū ry je, jo da mas dramb liu. „Gy ve­

nu Sia me, Phaya mo sa lo je, Ra­mon go pro vin ci jo je, – tajų ir pran cū zų kal bo mis ra šė žve jys. – Bu vo sun ku ras ti jū sų ša lį že mė­la py je.“

Ne leng va bu vo at ke liau ti ir laiš kui: iš siųs tas gruo džio 27­ąją, Pran cū zi ją jis pa sie kė tik sau­sio 17 d.

KD inf.

ryž tas: �� per�ga�lė� te�le�vi�zi�jos�pro�jek�te�su�stip�ri�no�Ar�tū�ro�no�rą�stu�di�juo­ti�me�di�ci�ną.

Tūks tant me čio dvy lik to kas gy ve na Kau ne

Il ga ma žo ba lio nė lio ke lio nė

To ki jo pa kraš ty je su si rin ko dau giau kaip tūks tan tis kas tu­vais ir ko pė čio mis ne ši nų žmo­nių, ku rių tiks las – tap ti Ja po­ni jos duo bių ka si mo var žy bų nu ga lė to jais.

Jau dvy lik tą kar tą vyks tan­čia me kas me čia me čem pio na te šį kar tą var žė si 259 ko man dos iš vi sos ša lies. Jos rung ty nia­vo, kas iš kas gi liau sią, iš ra din­giau sią duo bę, kas dar buo sis pa si puo šęs ori gi na liau siu kos­tiu mu.

Pa si gir dus švil pu kui, var žy bų da ly viai ėmė pa šė lu siai dar buo­tis kas tu vais. Vie nų tiks las bu vo iš ra din gu mas – jie že mė je iš ka­sė šir dies for mos duo bę. Ki ti nu­si tai kė į gy lį, o že mėms į pa vir šių iš kel ti nau do jo ki bi rus.

Po pus va lan džio var žy boms pa si bai gus, nu ga lė ju si ko man da bu vo iš rau su si 3,39 m duo bę. Jai ati te ko „Au si nis kas tu vas“ ir 100 tūkst. je nų pri zas.

lrt.lt inf.

Nau jas spor tas – ka sti duo bę

prasmė: �� svarbiausia� duobės�kasimo�varžybose�buvo�subliz­gėti�išradingumu.

iš vaiz da: �� van�de�ni�nis�straz�das�yra�var�nė�no�dy�džio,� tam�siai� ru�dos�spal�vos�su�bal�ta�krū�ti�ne�ir�trum�pa�uo�de�ga.� Sau�liaus�Pu�pi�nin�ko�nuotr.

Straz das, mėgs tan tis spei gą

Atėnai +14Berlynas –8Brazilija +28Briuselis –5Dublinas +9Kairas +16Keiptaunas +28Kopenhaga –2

Londonas +2Madridas +12Maskva –16Minskas –11Niujorkas +10Oslas –2Paryžius –2Pekinas +2

Praha –10Ryga –16Roma +5Sidnėjus +23Talinas –8Tel Avivas +19Tokijas +7Varšuva –11

Saulė teka 7.58Saulė leidžiasi 17.08Dienos ilgumas 9.10Mėnulis (pilnatis) teka 17.03Mėnulis leidžiasi 7.13

38­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 328 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–10

–10

Vilnius–11

Alytus–10

Kaunas–12

Utena–11

Panevėžys

–12ŠiauliaiTelšiai

–12

Klaipėda–11

Vėjas2–6 m/s

šiandien, vasario 7 d.Orai Šiandien kai kur truputį pasnigs, daugiausia rytiniuose ir pietiniuo-se rajonuose. Temperatūra bus 9–12 laipsnių šalčio. Trečiadienį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus 15–22, dieną 11–13, pajūryje apie 6 laipsnius šalčio.

–9

Jomantė, Ričardas, Romualdas, Vilgaudas.