miestas 2p. Lietuva 7p.

Rum­šiš­kių­­ra­my­bę­su­trik­dė­­Na­po­leo­no­­ar­mi­jos­ka­riai­­­ir­bū­riai­is­to­ri­jos­­mė­gė­jų.

„Skel bi muo se siū lo mus bu­tus ži nau min ti nai“, –

Dienos citata

Lai kas žaiz dų neuž gy dė

Kylanti­Lietuvos­plaukimo­­žvaigždė­R.Meilutytė­iškovojo­kelialapį­į­Londono­­olimpiadą.

11p.

Pirmadienissausio 23, 2012Nr. 18 (19577)Kaunodiena.lt2 Lt

Įta ri mai: „Ne mu no žie das“ – neį ti ki mų afe rų prie dan ga

Ša lia Ka čer gi nės vin gu riuo jan ti di džiau sia ša ly je au to mo bi lių ir mo to cik lų žie di nių lenk ty nių tra sa – neiš sen ka mas lė šų grobs­ty mo šal ti nis. Prie to kios iš va dos ga li priei ti „Ne mu no žie dą“ kre čian tys pa rei gū nai.

­sa­ko­kau­nie­tė­Gin­ta­rė­­Dumb­liaus­kai­tė,­bergž­džiai­­

ieš­kan­ti­jau­nai­šei­mai­­tin­kan­čio­neiš­tai­gin­go­bu­to.

Pla nas: ­� nau­ja­sis­„Ne­mu­no­žie­do“­di­rek­to­rius­A.Sa­mo­chi­nas­įsi­ti­ki­nęs,­kad­įstai­ga­ga­li­veik­ti­pel­nin­gai.­

ta das Šir vins kast.sirvinskas@kaunodiena.lt

Bu hal te ri ja – neiš šif ruo ja maNetoli Kauno esančią le gen di nę lenk ty nių tra są val dan čios vie­šo sios įstai gos „Ne mu no žie das“ va do vai pa si kei tė prieš pus me­tį, ta čiau nau ja sis di rek to rius vis

dar ne ga li pa sa ky ti, ar įstai ga iki šių me tų dir bo pel nin gai, ar nuo­sto lin gai.

„Ne ga liu į šį klau si mą at sa ky­ti. Nau ja bu hal te rė dir ba pu sę me­tų, bet dar vi suo se do ku men tuo se ne su si gau do“, – ne slė pė „Ne mu no žie do“ di rek to rius Arū­nas Sa mo chi nas. 4

To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

„Kau no die na“ ra šė apie jau ną moks li nin ką, su muš tą per Kau no mies to šven tę. Na cio na lis ti nio šio in ci den to at spal vio kol kas nie kas tvir tai ne pa nei gė, o teis mo siū ly­mas su si tai ky ti li ko neiš girs tas.

Vie ša eg ze ku ci jaKau no apy lin kės teis me nag ri nė­ja mas kau nie čius su krė tęs įvy­kis. Per nai ba lan džio 29 d., per Mies to die nų šven tę, Ka ro mu­zie jaus so de ly je bu vo su muš tas Vy tau to Di džio jo uni ver si te to (VDU) Hu ma ni ta ri nių moks lų fa­kul te to Et no lo gi jos ir folk lo ris ti­kos ka ted ros dok to ran­tas Ta das Ka vo lis. 2

eKonomiKa 9p.

13p.

Bal­ta­ru­siš­kos­­skied­ros­gelbs­ti­­bal­di­nin­kus,­bet­­griau­na­miš­kų­­sa­vi­nin­kų­­pel­no­pla­nus.

Kau­nas­ga­li­­ne­tek­ti­­vie­nos­rin­ki­mų­­apy­gar­dos­–­­su­ma­žė­tų­jo­­įta­ka­ša­lies­po­li­ti­kai.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m35037

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3100,8

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320057

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestaspirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Gru pė jau nuo lių jau ną moks li nin ką spar dė ko­

jo mis, dau žė me ta li niais stry pais per gal vą. Eg ze ku ci ja vy ko die nos me tu. Ne ma žiau kaip du mė ne­sius T.Ka vo lis gy dė si pa tir tas trau mas. Jam svai go gal va, jau tė silp nu mą.

Kal ti ni mai pa reikš ti dviem in­ci den to da ly viams – 22­ejų Jo nui Lau ri šo niui ir dviem me tais vy­res niam Pau liui Či cha rai. Teis mo po sė džiuo se abi pu sės su si tin ka jau ne pir mą kar tą. Vis dėl to re­gis, kad žings nio tai kos link ne si­ryž ta ženg ti nė vie na pu sė.

Tai ky tis ne drau džia maJau ni vy rai ne nei gia mu šę T.Ka­vo lį. Tai reiš kia, kad jie pri pa žįs ta kal tę. Ir dar dau giau – kad dvie jų jau nų žmo nių biog ra fi jo se bus įra­šas apie teis tu mą. Nie kas ne drau­

džia vyks tant pro ce sui at si pra šy­ti, tai ky tis, at leis ti.

„Mes at si pra šė me. Kaip dar rei­kia at si pra šy ti? At sik laup ti?“ – kan džiai rep li ka vo tei sia mie ji.

Vie no iš kal ti na mų jų gy nė ja pri mi nė teis mui, kad praė ju sia me po sė dy je nu ken tė ju sia jam T.Ka­vo liui bu vo pa siū ly ta 5 tūkst. li tų už skriau dą.

T.Ka vo lis ne su ti ko. Jo gy nė­ja pa tiks li no lau kia mą su mą – 15 tūkst. li tų. „Čia ne pi ni gai – es­mė“, – ban dė teis me ki lu sį mo­te riš ką šur mu lį per rėk ti T.Ka vo­lis. Pa sak jo, vos ne per prie var tą iš rei ka lau to at si pra šy mo ne ga li ma priim ti kaip at si pra šy mo.

Lai ko si sa vo„O man at ro do, kad jam tik pi ni gų rei kia“, – mes te lė jo vie nas kal ti­na mų jų P.Či cha ra. Po sė džių sa lė­je, at ro dė, vi si – tei sė ja, trys pro­ce se da ly vau jan čios ad vo ka tės, net ir pro ku ro rė mė gi no pa ra gin­ti abi pu ses su si tai ky ti.

„Tai kal bė ki te, sa ky ki te ką nors“, – kar to jo Kau no apy lin kės teis mo tei sė ja Liu ba Ky man tie­nė. Tei sė ja ne pa tin gė jo dar kar tą paaiš kin ti, kad pa teik ti ci vi li niai ieš ki niai ne bū ti nai ga li bū ti at ly­

gin ti taip, kaip pra šo ma. „Aš dar ne ži nau, kiek pri tei siu“, – lū ku­ria vo tei sė ja.

„Da bar aš jau neat lei siu. Anks­čiau at si pra šy ti rei kė jo“, – T.Ka­vo lis pa siė mė šau ki mą į ki tą teis mo po sė dį. P.Či cha ra oriai nu­kul nia vo il gu teis mo ko ri do riu mi. Ki tas kal ti na ma sis J.Lau ri šo nis, pa ra gin tas ar ti mų jų ir gy nė jos, dar pa mė gi no priei ti prie nu ken­tė ju sio jo.

Ideo lo gi niai ne su ta ri maiT.Ka vo lis įsi ti ki nęs, kad jį su mu šę jau nuo liai pri klau so „an ti fa“ ju­dė ji mui, prieš ult ra de ši niuo sius na cio na lis tus ir fa šis tus ko vo jan­čiai gat vės gru puo tei. T.Ka vo lis nea be jo ja, kad „an ti fa“ kal ti na jį pri jau čian t skus ta gal viams.

Jau na sis moks li nin kas aiš ki na, kad ra šė moks li nį dar bą „Na cio­na lis ti nių pa žiū rų gru pių for ma­vi mo si ypa tu mai Lie tu vo je: skin­he dų (skus ta gal vių – red. pa st.) at ve jis“. Ren kant me džia gą T.Ka­vo liui te ko ne ma žai bend rau ti ir su „na ciais“, ir su „fa šis tais“.

Kal ti na mie ji sa vo pri klau so my­bę „an ti fa“ judėjimui ka te go riš kai nei gia. „Idė jos čia ne prie ko“, – tvir ti no P.Či cha ra.

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Su vi lio jo ne mo ka mas įė ji masNuo pat mu gės ati da ry mo pra džios į LKKA leng vo sios at le ti kos ma nie­žą ver žė si mi nios jau ni mo, mo ky­to jų, tė vų ne tik iš Kau no, bet ir to­li miau sių Lie tu vos kam pe lių.

„Srau tas itin di de lis, o pa grin di­nė prie žas tis – Kau ne šis ren gi nys ne mo ka mas. Šia pui kia ga li my­be nau do ja si žmo nės iš to li miau­sių mū sų ša lies kam pe lių. At vy ko ir iš Ši lu tės, ir iš Za ra sų, – tei gė Lie­tu vos aukš tų jų mo kyk lų aso cia ci­jos (LA MA) bend ra jam priė mi mui or ga ni zuo ti kon sul tan tė Ra mu nė Ba ka no vie nė. – Vil niu je, LI TEX PO pa ro dų cent re, vyks tan čio je ana­lo giš ko je mu gė je už įė ji mą tek da­vo mo kė ti.“

Tai pa tvir ti no ir mu gės vaiz dai – pro di de lį srau tą žmo nių bu vo sun ku pra si brau ti. Kai ku rie jau­nuo liai ir mo ky to jai in for ma ci­

Da rius Sė le nis

Liau dies bui ties mu zie ju je Rum­šiš kė se šeš ta die nį griau dė jo pa­būk lai, po kšė jo šū viai, žvan gė­jo kar dai. Čia vy ko Na po leo no di­džio sios ar mi jos at si trau ki mo ins­ce ni za ci ja.

Is to ri nis kon teks tasŠeš ta die nio ren gi nys bu vo sa vo­tiš ka įžan ga prieš bir že lio 22–24 d. Kau ne or ga ni zuo ja mą di de lę šven­tę – Na po leo no ar mi jos per si kė li­mo per Ne mu ną 200 me tų su kak­ties pa mi nė ji mą.

1811–1812 m. žie ma. Pra bė go jau ke le ri me tai nuo šlo vin gų 1809­ųjų, kai ties Vag ra mu im pe ra to rius Na po leo nas su mu šė aust rų ka­riuo me nę ir sto jo il giau sia per vi są jo val dy mą tai ka. Šie tai kos me tai ka riuo me nė je ne praė jo be pėd sa ko: ka rių mo ra lė smu ko, su men ko ba­ta lio nų ko vin gu mas.

Ka ras su ne pak lus nia Ru si ja ga­li įsi plieks ti jau pa va sa rį, įsa ky­ta ne del siant pa ruoš ti ka rius: tre­čia sis ar mi jos kor pu sas jau at vy ko į snie guo tas Len ki jos že mes. Kor­

pu so pės ti nin kų di vi zi ja su ar ti le­ri jos ir ka va le ri jos jun gi niais ma ža­me Rum šiš kių kai me ly je iki bir že lio tu rė jo pa si reng ti ka rui.

Su ža vė jo ir už sie nie čiusSau lė tą šeš ta die nio die ną Liau dies bui ties mu zie ju je Rum šiš kė se vy­ko ka ri niai ma nev rai, snie gu laks tė pės ti nin kai, kie muo se po kšė jo šū­viai, ko vo jo ka va le ri ja, griau dė jo ar ti le ri ja. Įs pū din gą re gi nį, ku ria­me da ly va vo apie 50 žmo nių, or ga­ni za vo Liau dies bui ties mu zie jus ir ka ro is to ri jos klu bas „Fu zi lie rius“.

„Aš ta ve nu dū riau! Krisk!“ – vyks tant mū šiui ne trū ko ir links­mų si tua ci jų, ir len kiš kų fra zių.

„La bai gra žu! Mū šis snie ge at ro­do daug efek tin giau ir spal vin giau nei va sa rą“, – su si ža vė ji mo ne slė­pė Na po leo no ir Pran cū zi jos ger­bė ja Ire na Kli mai tie nė.

„Nuos ta bi vie ta ir nuo sta bus šou!“ – šyp so jo si ir fo toa pa ra to iš ran kų ne pa lei du si is pa nė Ma ria.

O kas tas Na po leo nas?Tarp mū šio ins ce ni za ci ją ste bė­ju sių apie šim to žmo nių bu vo to­

Lai kas žaiz dų neuž gy dė

Gy ny ba: �� P.Či�cha�ra�ir�J.Lau�ri�šo�nis�ne�puo�lė�per�po�sė�dį�at�si�pra�ši�nė�ti�nu�ken�tė�ju�sio�jo.

Nuos kau da: �� T.Ka�vo�lis�pik�ti�no�si,�esą�mu�šei�kos�įžū�liai�mė�gi�no�įti�kin�ti�teis�mą,�kad�jis�pa�ts�juos�už�puo�lė.

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

1

Da bar aš jau neat­lei siu. Anks čiau at­si pra šy ti rei kė jo.

Tadas Kavolis:

Su vai din tas mū šis už lo pė ži nių spra gas

Mu gė je – jau nuo lių akis ta ta su atei ti miKau ne, Lie tu vos kū no kul tū ros aka­de mi jos leng vo sios at le ti kos ma nie že, šeš ta die nį vy ku sio­je jau 11­ąjį kar tą su­reng to je Aukš tų­jų mo kyk lų mu gė je su lauk ta tikro stu­den tų ažio ta žo.

nius buk le tus ne šė krū vo mis, pri­krau to mis pil no mis ran ki nė mis bei mai še liais.

Vy ko sam dy tais au to bu saisKą da ry ti? Ką rink tis? Kur ei ti? Kuo bū ti? Kas pa tars? Į šiuos klau si­mus at sa kė ir moks lei vius, mo ky­to jus ir vi sus, ku rie do mi si aukš­tuo ju moks lu, su sa vo sie kiais ir tiks lais, stu di jų pro gra mo mis, pa­

Mi nia: �� ne�mo�ka�mas�įė�ji�mas�su�trau�kė�dau�gy�bę�jau�ni�mo�iš�vi�sos�Lie�tu�vos.

3

miestaspirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Su vai din tas mū šis už lo pė ži nių spra gas

Mu gė je – jau nuo lių akis ta ta su atei ti mi

si rin ki mo ga li my bė mis ir priė mi­mo tvar ka su pa žin di no LA MA ir aukš tų jų mo kyk lų at sto vai.

„Ažio ta žas di de lis. Pris ta tė me nau jas stu di jų pro gra mas. Mu gei pa ren gė me 7 000 in for ma ci nių buk le tų ir jie la bai grei tai tirps ta, – šyp so jo si VDU stu di jų mar ke tin­go sky riaus di rek to rė Jus ti na Šim­ke vi čiū tė. – Jau ni mas at vyks ta iš vi sos Lie tu vos – Ku piš kio, Kal va­

ri jos, Aly taus ir, ži no ma, Kau no.“In for ma ci nius buk le tus prie KTU

sten do rin ko si ir Aly taus ra jo no vi­du ri nės mo kyk los che mi jos ir bio­lo gi jos mo ky to ja Re da Kan čie nė bei lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros mo ky to­ja Al do na Kri siu le vi čie nė: „Tai – mo­ki niams. At vy ko me au to bu su apie 30 žmo nių. Moks lei vių po rei kiai skir­tin gi, ta čiau be ne la biau siai mū sų mo kyk lo je do mima si KTU ir VU.“

KTU Elekt ros ir val dy mo in ži­ne ri jos fa kul te tu la bai do mė jo­si ir aš tuo nio lik me tis prie niš kis Gin tau tas Kuz maus kas: „Tai – ne spon ta niš kas, bet jau se niai bran­din tas ma no ap si spren di mas.“

„Bū tų la bai įdo mu kaž ką stu di­juo ti iš ka ry bos, nors tuo do mi si la biau vai ki nai“, – prie Ge ne ro lo Jo no Že mai čio Lie tu vos ka ro aka­de mi jos sten do žval gė si iš Kė dai­

nių su kom pa ni ja drau gių at vy ku si Bri gi ta Žu kaus kai tė.

Tal ki no ir ro bo taiBe gau sy bės in for ma ci jos apie stu­di jų pro gra mas, mu gė je aukš to­sios mo kyk los pri sta tė ir ne di de­lius šou.

KTU Elekt ros ir val dy mo fa kul­te to tre čio jo kur so stu den tų ko­man da pri sta tė ro bo tą „Ken di bot“,

ku ris val do mas kom piu te riu, ak se­le ro met ru su ka muo liu, te ni so ka­muo liu ku, and roi du ar in ter ne to nar šyk le.

„Šį kart ro bo tas, kur tas da ly ti vai kams sal dai nius, at lie ka au to­ma tiš kai pra si da ran čios ir da li jan­čios in for ma ci nius buk le tus dė žu­tės funk ci ją, – aiš ki no Ber nar das Na vic kas. – Ga li me val dy ti iš na­mų, sė dint net ir Ame ri ko je.“

kių, ku rie ne ži no jo, kas yra Na­po leo nas Bo na par tas ir ko kia me am žiu je jis gy ve no. „Na po leo­nas? Hm... Ne ži nau.. Mu zi kan­tas iš Ro mos?“ – sua be jo jo vil­nie tė Ri man tė.

„Kas jis bu vo? Oi, ne ži nau. Var­do ne sa ky siu, gė da“, – juo kė si dar

vie na jau na mer gi na. „Kar ve dys. Im pe ra to rius. Gy ve no XV am žiu­je“, – tei gė Ka ro li na. „Pran cū zi jos im pe ra to rius! Mo kė mės is to ri jos pa mo ko se“, – pa tiks li nu si ma mą, kad jis bu vo pran cū zas, šyp so jo si že mes nių kla sių moks lei vė Lie pa.

Po mū šio Liau dies bui ties mu­

zie ju je liu di nin kai fo tog ra fa vo si su ka riais, vy ko pie tūs ir pul kų va do­vy bių to les nių ka ri nių veiks mų ap­ta ri mas.

Šie met gruo dį pla nuo ja ma su­reng ti dar vie ną ka ri nę ins ce ni za­ci ją, ku rio je tu rė tų da ly vau ti ke li šim tai žmo nių.

And­riaus­Alek­sand­ra­vi­čiaus­nuo­tr.Mi nia: ­� ne­mo­ka­mas­įė­ji­mas­su­trau­kė­dau­gy­bę­jau­ni­mo­iš­vi­sos­Lie­tu­vos. Dė žu tė: ­� šyp­se­ną­ir­su­si­ža­vė­ji­mą­kė­lė­KTU­stu­den­tų­su­kur­tas­ro­bo­tas.

Srau tas itin di de lis, o pa grin di­nė prie žas­tis – Kau­ne šis ren­gi nys ne­mo ka mas. Šia pui kia ga li my be nau do ja si žmo nės iš to li miau­sių mū sų ša lies kam­pe lių.

Svarbu: ­� mugės­lankytojai­stengėsi­prisirinkti­kuo­daugiau­informaci-jos­apie­galimybes­studijuoti­Lietuvoje.

Kautynės: ­� Rum­šiš­kė­se­griau­dė­jo­pa­būk­lai­ir­po­kšė­jo­šū­viai.

Drau gys tė: ­� po­sau­lė­tą­gra­žią­die­ną­vy­ku­sio­mū­šio­bu­vę­prie­šai­pie­ta­vo.

Įsiamžino: ­� karybos­entuziastai­noriai­pozavo­istorijos­mylėtojams.

And­riaus­Alek­sand­ra­vi­čiaus­nuo­tr.

4

miestaspirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Įta ri mai: „Ne mu no žie das“ – neį ti ki mų afe rų prie dan ga

„Ne mu no žie do“ bu hal­te ri nės ap skai tos raiz ga­

ly nės iki ga lo neiš narp lio jo ne tik įstai gos bu hal te rė, bet ir au di to­riai, Vals ty bi nė mo kes čių ins pek­ci ja (VMI). Prie jos da bar vargs­ta Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mų tar ny bos (FNTT) pa rei gū nai. Jų at­kaps to mi duo me nys ver čia grieb­ti už gal vos.

„Kai iš gir dau pir muo sius fak tus, sa kiau, kad tai šiais lai kais neį ma­no ma. Nuei ta neį ti ki mo pri mi ty­viz mo ke liu. Blai viu pro tu tai ne­su vo kia ma“, – ga li mo grobs ty mo mas tais vis dar ne ga li at si ste bė­ti „Ne mu no žie do“ stei gė jo Kū­no kul tū ros ir spor to de par ta men­to (KKSD) ge ne ra li nis di rek to rius Kle men sas Rim še lis.

Pa žei di mų – ga ly bėSkan da lin gi skai čiai ir fak tai į vie­šu mą iš ki lo per nai, kai „Ne mu­no žie do“ pa rei ka lau ta įsi leis­ti ne prik lau so mus au di to rius. Šie ne tru ko ap tik ti dau gy bę nu si kals­ta mos vei kos po žy mių tu rin čių pa­žei di mų.

Paaiš kė jo, kad įstai ga nė ne si­var gin da vo fal si fi kuo da ma są skai­tas fak tū ras. Kai ku rios są skai tos bū da vo ap mo ka mos po ke lis kar­tus, po kai ku rio mis pa si ra šy da vo nė neeg zis tuo jan tys žmo nės.

Per po rą me tų vien už rek la mos pa slau gas at sei kė ta apie 6 mln. li tų. Vi sos šios lė šos per ves tos įmo nei, ku rio je dir ba vos vie nas žmo gus.

„Vos ne 60 tūkst. li tų per me tus bu vo iš lei džia ma tau rėms ir ki­tiems ap do va no ji mams. Per ka mos pa dan gos ne va žiuo jan tiems au to­mo bi liams, o ten, kur tu rė jo bū ti išas fal tuo ta aikš te lė, au ga žo lė“, – var di jo K.Rim še lis.

Ne li ko jo kio tur toĮs tai ga vis pir ko ne ma žai tur to, bet ga lų ga le paaiš kė jo, kad ji nie­ko neuž gy ve no: nė ra nei kom piu­te rių, nei bal dų, nei te le fo nų. Prieš pat pa si kei čiant įstai gos va do vy­bei, bu vo su si rink ta net pa ta ly nė.

Bu hal te riš kai bu vo for mi na ma, kad vi sas tur tas la bai grei tai nu si­dė vė jo ir bu vo pus vel čiui par duo­tas ar ba din go.

Neo fi cia liais duo me ni mis, daug „nu si dė vė ju sių“ daik tų ga lė jo at­si dur ti su bu vu siu di rek to riu mi Eduar du Ja ku ar ba jo pa žįs ta mais žmo nė mis su si ju sio se įstai go se. Pa si tai ky da vo, kad vė liau tie pa tys daik tai bu vo nau do ja mi sie kiant iš „Ne mu no žie do“ iš lup ti dar dau­giau lė šų.

Pa vyz džiui, į vie ną to kią įmo nę nu ke lia vo „Ne mu no žie dui“ pri­klau siu sios ra di jo sto te lės. Tas pa­čias ra di jo sto te les „Ne mu no žie­das“ vė liau nuo mo jo si ir už tai jas įsi gi ju siai įstai gai per me tus mo kė­jo dau giau nei po 12 tūkst. li tų.

Praė ju sią va sa rą pa si kei tu si „Ne­mu no žie do“ val džia už 10 tūkst. li tų nu si pir ko 40 nau jų ra di jo sto­te lių, ku rias nau do ja ne tik sa vo reik mėms, bet ir nuo mo ja ki tiems ren gi nių or ga ni za to riams.

Dir bo be ka sos apa ra toDe šimt me tų įstai gai va do va vęs E.Ja kas dar bo vie tės pi ni gais dis po­na vo kaip sa vais. Jis ne kar tą dek­la ra vo pa ts įstai gai sko lin da vęs pi­ni gus, o vė liau juos at siim da vęs. Įta riai E.Ja ko veik lą ver ti nan tys pa­rei gū nai sua be jo jo, ar bu vęs di rek­to rius iš ties įmo nei sko li no lė šas.

Taip pat nu sta ty ta, kad vie šo ji įstai ga ėmė si ko ne ban ki nės veik­los. Ji su tei kė 100 tūkst. li tų dy džio be pro cen tę pa sko lą E.Ja ko sū nui

Mo des tui Ja kui. Be je, prieš 11 me­tų M.Ja kas pa ts trum pai va do va vo „Ne mu no žie dui“, vė liau di rek to­riaus pa rei gas pe rė mė jo tė vas.

Iš pa rei gų praė ju sių me tų bir že lį at leis tas di rek to rius tą pa čią die ną dar spė jo iš tuš tin ti bend ro vės są­skai tą. O ka sos apa ra tą įstai ga įsi­gi jo li kus vos sa vai tei iki di rek to­riaus at lei di mo. To mis die no mis E.Ja kas at lei do ir daug me tų įstai­go je dir bu sią bu hal te rę.

Įs tai gos bu hal te ri nė ap skai ta ne­ke lia jo kio pa si ti kė ji mo, nes, pra si­dė jus in ten sy viems pa tik ri ni mams, pa ts „Ne mu no žie das“ vis tiks li no dek la ra ci jas. Pa vyz džiui, 2011­ųjų pra džio je įstai ga VMI pa tei kė duo­me nis, kad per 2010 m. bu vo už­dirb ta ko ne 2,5 mln. li tų pel no. Po ke lių duo me nų pa tiks li ni mo pel nas bu vo su ma žin tas sep ty nis kar tus.

Pa gar sė jo ne sau gu muApie au di to rių ne su gau do mus mi­li jo nus iš gir dę au to mo bi lių ir mo­to cik lų spor to en tu zias tai tu rė tų ge ro kai įnirš ti, nes dau gy bę me­tų kal ba ma apie tai, kad „Ne mu­no žie do“ tra sa yra la bai ne sau gi. Jo je bū ta daug skau džių ava ri jų, ją sten gia si ap lenk ti ne tik už sie­nio, bet ir ge riau si Lie tu vos spor­ti nin kai.

Už sie ny je var žy tis neiš ga lin tys mo to cik li nin kai į Ka čer gi nę at va­žiuo ja tik to dėl, kad ki tos al ter na­ty vos Lie tu vo je pra ktiš kai nė ra.

Spor ti nin kai įta ria, kad sau gu­mą tu rin tys pa ge rin ti dar bai tik imi tuo ja mi.

Per de šimt me tį Lie tu vos au to­mo bi lių ke lių di rek ci ja (LAKD) tra­sai sky rė ge ro kai per 6 mln. li tų. Di džio ji da lis lė šų iš leis ta for muo­jant šlai tus. Šį dar bą spor ti nin kai yra pa va di nę že mių pa stum dy mu.

Tuo me tu kai ku rio se tra sos vie­to se nuo plie ni nių žir gų nu si ri de­nę mo to cik li nin kai rėž da vo si tie­siai į me ta li nius ati tva rus. E.Ja kas tei gė, kad šios pro ble mos be di de lio fi nan sa vi mo ne su ma žin si, ta čiau per nai su si rin kę mo to cik lų spor­to en tu zias tai be jo kio at ly gio prie ati tva rų iš ri kia vo se nas pa dan gas. Spor ti nin kams ne ky la klau si mų, į ką rėž tis ge riau: į me ta lą ar gu mą.

„Mū sų pir ma sis svar biau sias dar bas – pa di din ti sau gu mą. Jau esa me pa ruo šę ke lis pro jek tus, dėl ga li mo fi nan sa vi mo kal bė jo me su Su si sie ki mo mi nis te ri ja“, – pa sa­ko jo A.Sa mo chi nas.

Pa li ko sko lų„E.Ja kas mums ka lė į gal vas, kad ko ne vi si ren gi niai yra nuo sto lin gi. Mes jau ma to me, kad, jei ne per se­kio tų sko los iš praei ties, ga lė tu me veik ti pel nin gai ir net at ly gi ni mus dar buo to jams pa kel tu me“, – pa sa­ko jo A.Sa mo chi nas.

Prieš ke le rius me tus už LAKD lė šas žie de bu vo re no vuo ta da lis dan gos. Di rek ci ja per ve dė pi ni gus už dar bus, ta čiau iki ran go vo nu­ke lia vo ne vi sos lė šos. Trūks ta 170 tūkst. li tų. Dar bus at li ku si bend ro­vė krei pė si į te is mą, ku ris areš ta vo 18 „Ne mu no žie dui“ pri klau san­čių ap gai lė ti nos būk lės trans por to prie mo nių. Sko lų yra ir dau giau.

Iki šiol nė ra aiš ki bu vu si įstai­gos kai no da ra. Vie ni or ga ni za to­riai tra są die nai iš si nuo mo da vo už tūks tan tį li tų, iš ki tų bu vo kau li ja­ma de šim tis kar tų di des nių su mų.

Nau ji įstai gos va do vai ne ga­li pa sa ky ti, koks tiks liai bu vo tra­sos užim tu mas, ta čiau šiais me tais nuo ba lan džio mė ne sio vi du rio iki ru dens jau re zer vuo ti vi si sa vait­ga liai. Ke ti na ma at gal į Ka čer gi nę pri si vi lio ti kai ku riuos mo tos por to at sto vus, ku rie pa sta rai siais me tais vie tos čia ne ras da vo. Pa vyz džiui, mo tok ro są.

Da rė, ką no rė joKKSD šie met ke ti na ini ci juo ti rim­tą au di tą vi so se de par ta men to val­do mo se įstai go se. K.Rim še lis tei­gė, kad nė vie na ki ta įstai ga to kių įta ri mų kaip „Ne mu no žie das“ ne ke lia, ta čiau nuo praė ju sių me­tų vi du rio joms už draus ta nau do­ti vals ty bės lė šas, at si skai tant gry­nais pi ni gais.

Au di tas „Ne mu no žie de“ bū­da vo at lie ka mas kas met. Ma ža to, prieš ke le rius me tus įstai gą tik ri­no FNTT, ta čiau ty ri mas bu vo nu­trauk tas, skan da las ne ki lo. E.Ja kas įstai gos va do vo po ste per gy ve­no ke lis KKSD va do vus. „Ne mu no

Egi di jus Ja na vi čiusKau no spor to klu bo „Ju ta“ pir mi nin kas

Mes nau do ja mės ta tra­sa ir san ty kiai su bu­vu sia „Ne mu no žie do“ val džia ne bu vo blo gi.

Ko lek ty vas ten dir bo nor ma lus, ne­bu vo dėl ko pyk tis. Tie sa, bu vo ga li­ma pa ste bė ti, kad tra sa ne bu vo vi siš­kai pa nau do ja ma. „Ne mu no žie das“ ren gė ren gi nius, bet tik tam, kad ką nors da ry tų, mi ni ma lio mis in ves ti ci­jo mis. Gal bu vo svar bes nių rei ka lų?Ma nau, kad be itin di de lių in ves ti ci jų bu vo ga li ma pa di din ti sau gu mą. Tra­sa la bai ne sau gi: ati tva rai ar ti, šlai tai ne tei sin gai suformuoti, ne ly gi dan ga. Ban dė me tra sa va žiuo ti „Pors che“, ta­čiau, net ir pa kei tus va žiuok lę, dug­nas siek da vo as fal tą. Nus ly dus nuo as fal to dan gos ga li ma rim tai su ga­din ti au to mo bi lius, o mo to cik li nin­kams dar pa vo jin giau. Mo to cik lu va­ži nė jan tis bro lis yra nu skri dęs tie siai į me ta li nius ati tva rus. Ge rai, kad vis­kas bai gė si ga na lai min gai.Var ga na ne tik pa ti tra sa. Nė ra jo kio ser vi so, tes to vi var ga nas tua le tas, ir vis kas. Vis dėl to žmo nės ten va žiuo­ja, nes ki tos al ter na ty vos Lie tu vo je nė ra ir ar ti miau siu me tu tik rai ne bus. Mė gė jiš ki, ga na po pu lia rūs ren gi niai vyks ta ka ri nia me Kaz lų Rū dos ae­rod ro me, ta čiau ten lenk ty nės vyks ta ant be to ni nių plokš čių, ku rios yra su įvai riais iš ki li mais, tarp jų yra tar pai. Rim tiems ren gi niams ant tų plokš čių rei kia įreng ti nau ją as fal to dan gą.

Komentaras

Nuei ta neį ti ki mo pri mi ty viz mo ke liu. Blai viu pro tu tai ne­su vo kia ma.

Kle men sas Rim še lis:

1

Sau gu mas: �� tik�per�nai�prie�me�ta�li�nių�ati�tva�rų�iš�ri�kiuo�tos�se�nos�pa�dan�gos;�anks�čiau�ava�ri�jas�pa�ty�rę�mo�to�cik�li�nin�kai�rėž�da�vo�si�tie�siai�į�me�ta�lą. To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

žie de“ ga lė ju sios vyk ti afe ros bu vo glo bo ja mos įta kin gų žmo nių?

„Kas ga li pa neig ti? Daug kam ga lė jo kil ti pa gun da, kai figūruoja to kios di de lės su mos. Rei kia pri­pa žin ti, kad kont ro lės ne bu vo“, – tei gė K.Rim še lis.

Pag rin di niai ga li mos nu si kals ta­mos vei kos epi zo dai dar tik ti ria­mi, ta čiau E.Ja kas jau tu rė tų vars­ty ti teis mų du ris dėl ne su mo kė tų mo kes čių vals ty bei. Su bu vu siu di rek to riu mi „Kau no die nai“ su­si siek ti ne pa vy ko. Pas ta ruo ju me­tu jis skun dė si la bai pa blo gė ju sia svei ka ta.

6

nuomonės

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

At sar gus prem je ro op ti miz mas

Ling vis ti nių pro te zų įkai tai

Di des nį ne ri mą tu rė tų kel ti ne į praei tį pa leng­va žen gian tis E.Dra gū­nas, o pa ti jau niau sio ji kar ta, daž nai ne beats­ki rian ti, kur keiks ma­žo džiai, o kur įpras ti žo džiai.

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 480.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Saulius Pocius

Po rą gal vi jiš kų keiks mų į tie sio gi nį ete rį drėb te­lė ju sio Egi di jaus Dra gū­no žvaigž dė jau po rą sa­

vai čių žyb si ryš kiau. Vie ni žven­gia pa kam pė se, ki ti rė žia pyk čiu pa sū dy tas iš tar mes, tre ti po sė­džiau ja ir kal ba apie baus mes. Ne E.Dra gū nui, o tiems, ku rie nie kuo dė ti, bet yra at sa kin gi pa gal biu­rok ra ti nį su vo ki mą.Kal tų jų dėl ši to iš puo lio puo lė ieš­ko ti ir Ra di jo ir te le vi zi jos ko mi si­ja. Neap si ri ki te, lie tu viai. Ne rei kia jos pai nio ti su LRT ta ry ba. Yra dar ir ki ta iš lai ky ti nių šut vė – mi nė ta

Ra di jo ir te le vi zi jos ko mi si ja, va­do vau ja ma kle ri ka lų sta ty ti nio. Ši ko mi si ja grie bė si ir „Klai pė dos mais to“ rek la mo je iš plė to tos mi­si jos – įtvir tin ti „ge ro sko nio tra di­ci ją“. Sa ky si te, kuo čia dė tos LRT ko mi si ja ir mė sa? Cha, pa ci tuo si­me: „Lie tu vos ra di jo ir te le vi zi jos ko mi si ja, pa gal kom pe ten ci ją at­lik da ma Ne pil na me čių ap sau gos nuo nei gia mo vie šo sios in for ma­ci jos po vei kio įsta ty mo nuo sta tų įgy ven di ni mo prie žiū rą bei siek­da ma puo se lė ti ge ro sko nio tra­di ci jas ir steng da ma si ap gin ti vie šą jį in te re są, š. m. sau sio 18 d. svars tė pro ble mą dėl pa si tai kan­čių ne cen zū ri nių po sa kių te le vi­zi jos pro gra mo se tie sio gi nio ete­rio me tu.“Iš ties. Svar bu rim tai su for mu luo ti pro ble mą, kad bū tų ga li ma pa tei­sin ti ins ti tu ci nę pa čios ko mi si jos reikš mę. To kių pa stan gų įkarš ty­je, ma tyt, kaž kas ir įra šė TV plo­

tuo se gir dė tą fra zę apie „ge ro sko­nio tra di ci ją“.Sup ran ta ma, pa stan gos nag ri nė ti pa tį kei ki mo si fe no me ną yra pa­gir ti nos, nes Lie tu va taip kei kia­si, kad at ro do, jog vi si esa me la­ge rio zo no je. Kei kia si vai kai, mo­te rys, kei kia si pe da go gai ir aukš­čiau sio sios val džios at sto vai. Šis reiš ki nys taip gi liai įsi šak ni jo, kad ta po neat sie ja ma mū sų vi sų gy ve ni mo da lis. To to riš ki keiks­mai net įgi jo ir tam tik rą tei gia mą vaid me nį, nes pa de da iš si krau­ti, daž nais gy ve ni mo at ve jais pa­reikš ti sa vo ver ti ni mą ir po zi ci ją.Ži no ma, fe no me no lo giš kai su­skliau dus to kią pa tir tį ir gry ną ja są mo ne pa žvel gus į mū sų kal bė­se ną, tu rė tų apim ti tik ras siau bas. Ka lė ji mams bū din ga pa tir tis taip ryš kiai sklin da iš mū sų ta ria mų žo džių jun gi nių, pa ryš kin tų to­to riš kais iš tik tu kais ir jaus tu kais, jog ga li pa si ro dy ti, kad Lie tu vos te ri to ri ją iš ties ri bo ja spyg liuo tos vie los raiz gi niai.To kios pa tir ties gry nuo liai tie­siog ver žia si į pa vir šių kad ir vi­sų lai kų ryš kiau sia me lie tu viš­ka me fil me „Ze ro II“, ku rį ir gi ne­se niai pa ro dė vie na ko mer ci nė te le vi zi ja. So cio lo gai tu rė tų nau­do ti tą kū ri nį kaip ti ria mą jį ob jek­tą po ko mu nis ti nės bū ties reiš ki­niams paaiš kin ti. Ge res nės so cio­lo gi nės me džia gos tik riems at ra­di mams ne su ras tu m net ir nuo­sek liau siai iš nag ri nė jęs pa ti ki­mas sta tis ti nes res pon den tų im­tis. Kriok liu tyš kan tys triaukš­čiai keiks ma žo džiai su de rin ti su per so na žų veiks mais taip tiks liai, kad nė aki mir kos ne ga li sua be jo­ti at sklei džia mos klai kios so cia li­nės gy vas ties tik ru mu.Žiau riau sia ne tai. Di des nį ne ri mą tu rė tų kel ti ne be si kei kian tis ir į praei tį pa leng va žen gian tis Egi di­jus Dra gū nas, o pa ti jau niau sio ji kar ta, daž nai jau ne beats ki rian­ti, kur čia keiks mai, o kur įpras­ti žo džiai. Jie nie ka da ne si mo kė ru sų kal bos, bet tar pu sa vy je kal­ba iš kry pė liš kais sla viz mais: „Za­nū dos, ka ro če, tū sui – kan cov kė.“ To kiais ling vis ti niais pro te zais bend rau jan ti jau nuo me nė tar si by lo ja, kad praei ties šmėk lų neat­sik ra ty si me dar la bai il gai. Praei­tis jų są mo nė je įgy ja nau jų gri ma­sų, nuo ku rių, kaip ir nuo keiks­ma žo džių, neiš si va duo si me dar tik rai ne vie ną de šimt me tį.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Lai ko tar piu, kai dėl pa dė­ties eu ro zo no je bei Lie tu vos ūkio sun ku mų ga li tek ti da ry­ti ne po pu lia rius spren di mus,

prem je ras And rius Ku bi lius no ri iš­lik ti san tū rus op ti mis tas. „Ti kiuo­si, tarp tau ti nės rin kos sta bi li zuo sis ir ga lė si me ra miai gy ven ti pa gal tu ri mą biu dže tą“, – in ter viu dien raš čiui sa­kė jis, pa ste bė jęs, jog apie ga li mą mo­kes čių pa kė li mą kal bė tų ne anks čiau nei pa va sa rio pa bai go je.

– Ko kioms sri tims Vy riau sy bė šie met iki Sei mo rin ki mų skirs pa grin di nį dė me sį?– Išs kir čiau ke lias svar biau sias sri­tis. Tai at sa kin gas ša lies fi nan sų val­dy mas, ener ge ti nio sau gu mo stip ri ni­mas, pen si jų sis te mos re for ma.

– Ką tu ri te gal vo je kal bė da­mas apie at sa kin gą fi nan sų po li ti ką?– Si tua ci ja eu ro zo no je, pa sko lų kri­zė dar ne lei džia at si pa lai duo ti. Lie­tu vos eko no mi ka la bai pri klau so nuo eks por to. O dau gu ma vals ty bių, į ku­rias mes eks por tuo ja me sa vo pro­duk ci ją, su si du ria su di des nė mis ar ma žes nė mis pro ble mo mis. Štai, tar­kim, ir vie nas nau jau sių spren di mų net de vy nioms ES vals ty bėms su ma­žin ti sko li ni mo si rei tin gus. Jis tik rai ne pri si dė jo prie si tua ci jos sta bi li za­vi mo. Tu ri me ne tik lauk ti ir ste bė­ti, kaip tos pro ble mos bus iš spręs­tos. Tu ri me ir pa tys im tis ope ra ty vių bei at sa kin gų prie mo nių, kad ga lė tu­me pa si tik ti iš šū kius mū sų eko no mi­kai. Esa me ne blo gai pa si ren gę priim­ti įvai rius iš šū kius, nes su pla na vo me at sa kin gą biu dže tą su ne di des niu nei 3 pro c. de fi ci tu. To kią po li ti ką tę si me ir to liau.

– Bet ar tai reiš kia, kad šie met ga­li tek ti vėl ma žin ti biu dže to iš lai­das, di din ti mo kes čius?– To kių prie mo nių iš anks to ne pla­nuo ja me. Dar tik me tų pra džia, to­dėl sun ku pa sa ky ti, ko ir ka da rei kės im tis. Pris kir čiau sa ve prie san tū­rių op ti mis tų. Ti kiuo si, tarp tau ti­nės rin kos sta bi li zuo sis ir ga lė si me ra miai gy ven ti pa gal tu ri mą biu dže­tą. Jis yra ga na įtemp tas, bet rea lis­tiš kas. Bet tai, ar rei kės jį ko re guo ti, bus ga li ma pa sa ky ti tik pa si bai gus pir mam ar ant ram šių me tų ket vir­čiui, kai ma ty si me, kaip se ka si vyk­dy ti biu dže tą, ko kia si tua ci ja tarp­tau ti nė se rin ko se.

– Va di na si, tiks liau pa sa ky ti, ar rei kės ko kių nors ko rek ci jų biu­dže te ar mo kes čių sri ty je, ga lė si­te tik šių me tų ba lan dį ar ge gu žę ar ba ne tgi tie siog prieš pat rin ki­mus – rugp jū tį, rug sė jį?– Tik rai taip.

– Šią sa vai tę opo zi ci ja, pro tes­tuo da ma prieš spren di mą ne su­da ry ti „Sno ro“ ko mi si jos, ėmė si de mar šo – išė jo iš Sei mo po sė­džių sa lės. Ko dėl opo zi ci ja ėmė­si šio žings nio?– Opo zi ci ja pa si trau kė, nes iš si gan­do pa siū ly mo, jog ini cia ty vą su da ry­ti „Sno ro“ ko mi si ją svars ty tų Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko­mi te tas (NSGK). Šiek tiek keis ta, jog opo zi ci ja ir jos ly de ris taip iš si gan­do pa pras to spren di mo, kad pra džio­je ini cia ty va kur ti to kią par la men ti­nę ko mi si ją bū tų ap svars ty ta NSGK. Svars ty mas ja me įgau na pa pil do­mą pra smę, nes iš tie sų opo zi ci ja la­bai aiš kiai pa ro dė, kad to kio svars ty­mo ji pa pras čiau siai bi jo, to dėl pa lie ka sa lę ir griau na po sė džius. Pa ra gi nau NSGK šį rei ka lą svars ty ti kiek ga li ma grei čiau ir la bai rim tai, pa si tel kiant ir Vals ty bės sau gu mo de par ta men to, ki­tų spe cia lių jų tar ny bų iš va das.

– O ko dėl, jū sų nuo mo ne, nė ra rei ka lin ga spe cia li „Sno ro“ ko­mi si ja Sei me? Gal ji ga lė tų at sa­ky ti į kai ku riuos dar neat sa ky tus klau si mus?– To kios ko mi si jos su da ry mas pir­miau sia bū tų nau din gas pa si trau­ku siems į už sie nį bu vu siems „Sno ro“ ak ci nin kams Rai mon dui Ba ra naus kui ir Vla di mi rui An to no vui, ku rie Lon­do no teis me skun džia Lie tu vos ge ne­ra li nės pro ku ra tū ros pra šy mą iš duo ti juos dėl įta ri mų, su si ju sių su „Sno ro“ veik la. Po li ti nės ko mi si jos Sei me su­da ry mas ga li ap sun kin ti R.Ba ra naus­ko ir V.An to no vo iš da vi mą Lie tu vai.Be to, „Sno ro“ ko mi si ja nau din ga ir kai ku riems kre di to riams, įskai tant re zi duo jan čius už sie ny je, ku rie gal­būt ban do su si grą žin ti pra ras tas lė­šas taip skriaus da mi Lie tu vos mo­kes čių mo kė to jus. Į vi sus ky lan čius klau si mus dar bo tvar ka ga li at sa ky ti Lie tu vos ban kas. Jie taip pat ga li bū ti nag ri nė ja mi esa muo se nuo la ti niuo se Sei mo ko mi te tuo se ir ko mi si jo se. Ats­ki ros ty ri mo ko mi si jos tam ne rei kia.

Po li ti ka vi mas jaut ria me ban kų sek­to riu je ga li bū ti la bai skaus min gas. To rei kia veng ti.

– Šią sa vai tę pa skelb ta, kad per­nai ne bu vo su rink ta dau giau kaip 400 mln. li tų ak ci zų. Tai reiš kia, kad neį vyk dy tas ko vos su še šė liu pla nas, iš ku rio ža dė ta iš trauk ti mi li jar dą. Ko dėl tie pa ža dai neį­vyk dy ti?– Pa sa ky čiau kaip ir fi nan sų mi­nist rė, kad praė ju sių me tų biu dže tas įvyk dy tas vi sai ne blo gai. Vie nos ei lu­tės bu vo neį vyk dy tos, ki tos bu vo vir­šy tos. Bend ro biu dže to re zul ta tai tik­rai ne blo gi. No riu pri min ti, kad 2011 m. pra dė jo me su be veik 8 pro c. de fi ci­tu, o bai gė me su maž daug 5 pro c. Tai­gi, pla nai bu vo la bai am bi cin gi ir ga­na ne blo gai įvyk dy ti.

Bet ma to me ir at ski ras ei lu tes, kai ver ta gal vo ti apie pa pil do mas prie­mo nes. Tai pir miau sia to pa ties ak­ci zo su rin ki mas, ku ris pri klau so ir nuo to, kaip pa vyks ta už kar dy ti ke lią ne le ga liai ak ci zo pre kių kont ra ban dai į Lie tu vos rin ką. Čia yra da ly kų, ku­riais ga li ma šiek tiek ir pa si džiaug­ti. Sa ky sim, ma to me, kaip ma žė ja ir sėk min gai su var žo ma ta ba ko pro­duk tų kont ra ban da, vis di des nę rin­kos da lį uži ma le ga liai pa ga min ti ta­ba ko pro duk tai. Ma to me efek ty vias pa stan gas stab dy ti kont ra ban di nių de ga lų įve ži mą.

Be abe jo, lie ka daug dar bų, ku­riuos dar tu ri me pa da ry ti, taip pat ir už kirs ti ke lią še šė li nei pre ky bai tur guo se to mis pa čio mis ak ci zo pre­kė mis.

Šiais me tais to liau tę si me tą pa tį, ką da rė me ir per nai. Tai yra ieš ko­si me bū dų, kaip pa pil do mai su var­žy ti še šė li nę eko no mi ką. Ne kar tą jau esu kar to jęs, kad nuo ge gu žės 1­osios ka sos apa ra tai bus įves ti ir va di na­mo jo je ga riū ni nė je pre ky bo je. Ma to­me ak ty vias mui ti nės pa rei gū nų pa­stan gas. Kai kas nė ra tuo pa ten kin ti, bet mes ir to liau ryž tin gai ei na me ši­tuo ke liu.

Pris kir čiau sa ve prie

san tū rių op­ti mis tų. Ti­

kiuo si, tarp­tau ti nės

rin kos sta­bi li zuo sis ir

ga lė si me ra­miai gy ven ti

pa gal tu ri mą

biu dže tą.

Ri bos: �� A.Ku�bi�liaus�tei�gi�mu,�ša�lis�yra�pa�si�ren�gu�si�priim­ti�nau�jus�eko�no�mi�nius�iš�šū�kius.���������Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

7

lietuvapirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Dar­bo­par­ti­ja,­rea­guo­da­ma­į­pra­ėju­sio­penk­ta­die­nio­įvy­kius,­išp­la­ti­no­pa­reiš­kimą,­ku­ria­me­nei­gia­sa­vo­at­stovą­Šven­čio­nių­merą­Vy­tautą­Vi­gelį­bu­vus­ne­blaivų­dar­be.­Pats­V.Vi­ge­lis­su­si­da­riu­sios­pa­dėties­kol­kas­ne­ko­men­tuo­ja.­De­ta­liau­si­tua­ciją­ža­da­ma­paaiš­kin­ti­šią­sa­vaitę.

Gi­na­par­ti­jos­ko­leGą

Policijos­departamentas­pra­neša,­kad­Ši­lutės­ra­jo­ne­šeš­ta­dienį­nuo­ke­lio­nulėkė­Kre­tin­gos­prie­šgais­rinės­gelbė­ji­mo­tar­ny­bos­ug­nia­ge­sio­gelbė­to­jo­S.Š.­(g.­1970­m.)­ne­tar­ny­bos­me­tu­vai­ruo­ja­mas­au­to­mo­bi­lis.­Vairuotojui­nu­sta­ty­tas­2,9­pro­milės­gir­tu­mas.­Per­eis­mo­įvykį­žmonės­ne­nu­kentė­jo.

Na­muo­se­ras­tas­ne­gy­vas­Šiau­lių­ap­skri­ties­vy­riau­sio­jo­po­li­ci­jos­ko­mi­sa­ria­to­Eko­no­mi­nių­nu­si­kal­timų­ty­ri­mo­sky­riaus­vir­ši­nin­kas.­Nuo­sa­va­me­na­me­ne­gyvą­43­metų­pa­reigūną­ra­do­jo­ap­lan­ky­ti­at­ėję­drau­gai.­Ne­galė­da­mi­pa­tek­ti­į­vidų,­jie­išk­vietė­po­li­ciją,­nes­kai­ku­rie­ženk­lai­jiems­su­kėlė­ne­rimą.

ne­su­valdė­­au­to­mo­bi­lio

pakėlė­ranką­prie­š­sa­ve?

Eu ro pos sau gu mo ir bend ra dar bia­vi mo or ga ni za ci jos (ES BO) aukš to­jo ko mi sa ro tau ti nių ma žumų klau­si mais Knu to Vol le bae ko pra ne ši­mas apie pa dėtį Lie tu vo je ir Len ki­jo je bus pri sta ty tas ge gužę.

„Aukš ta sis ko mi sa ras in for muos ES BO Nuo la tinę ta rybą apie sa­vo darbą Lie tu vo je ir Len ki jo je ki­ta me sa vo pra ne ši me ge gužę. Po to, kai bus pri sta ty tas, pra ne ši mas bus pa skelb tas ES BO Tau ti nių ma­žumų aukš to jo ko mi sa ro tink la la­

py je“, – ra šo ma K.Vol le bae ko biu­ro at sa ky me.

K.Vol le bae kas Lie tu vo je ir Len ki­jo je lankė si per nai lapk ritį. Lie tu­vo je jis ver ti no su tau tinė mis ma­žu mo mis su si ju sią tei sinę bazę, jų pa dėtį, tau ti nių ma žumų kalbų var­to jimą vie ša ja me gy ve ni me. Len ki­jo je ES BO at sto vas ver ti no lie tu vių tau tinės ma žu mos pa dėtį kal bos var to ji mo ir švie ti mo sri ty se.

Šiuo me tu vyks ta kon fi den cia­lus K.Vol le bae ko dar bas su vy riau­sybė mis, jis ne ko men tuo ja mas.

„Aukš ta sis ko mi sa ras pa gal sa­vo man datą dir ba sau go da mas pa­si tikė jimą, tai leid žia da ly vau jan­čioms ša lims būti at vi resnėms ir la biau lin ku sioms bend ra dar biau­ti. Todėl vy riau sy bei pa tei kia mos aukš to jo ko mi sa ro re ko men da ci­jos nėra vie ši na mos vi suo me nei ar ži niask lai dai“, – tei gia ma aukš to jo ko mi sa ro biu ro at sa ky me.

ES BO aukš to jo ko mi sa ro tau­tinėms ma žu moms už duo tis yra rea guo ti į ES BO re gio ne ky lan čias et ni nes įtam pas ir už kirs ti joms

ke lią nau do jant pre ven ty vias dip­lo ma ti nes prie mo nes.

Lie tu vo je dėl tau ti nių ma žumų tei sių daž niau siai skund žia si vie tos len kai. Jie pa brėžia ne sprend žia­mus pa vard žių ir vie to vard žių ra šy­bos klau si mus, o pa sta ruo ju me tu ypač ak ty viai kri ti kuo ja per nai pri­imtą Švie ti mo įsta tymą, ku riuo tau­ti nių ma žumų mo kyk lo se šiek tiek išplės tas mo ky mas lie tu vių kal ba ir su vie no din tas vals ty binės kal bos eg za mi nas.

BNS, KD inf.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Rin ki mai – jau po aš tuo nių mėne siųSei mas bus ren ka mas po kiek dau­giau nei aš tuo nių mėne sių – šių metų spa lio 14 d. Ta čiau jau da­bar pra de da mi kai ku rie or ga ni za­ci niai dar bai, su si ję su būsi mu bal­sa vi mu. Vie nas svar biau sių darbų, kaip tvir ti na Vy riau sio sios rin kimų ko mi si jos (VRK) pir mi nin kas Ze­no nas Vai gaus kas, bus vien man­da čių apy gardų ribų ir rinkėjų skai­čiaus jo se nu sta ty mas.

Iš vi so Lie tu va su skirs ty ta į 71 to kią apy gardą. Vil nius iki šiol bu­vo pa da ly tas į de šimt apy gardų, Kau nas – į aš tuo nias.

Ta čiau kin tan tis rinkėjų skai čius ver čia VRK svars ty ti ga na ra di ka­lius apy gardų ribų kei ti mo va rian­tus. Vie nas jų – su ma žin ti vie­na apy gar da Kau ne ir pa di din ti jų skai čių sos tinė je.

Bet Z.Vai gaus kas dar ne ži no, ar bus pa si rink tas būtent šis per tvar­kos va rian tas. Dėl to dar bus dis­ku tuo ja ma.

De mog ra fi niai ne to ly gu mai„Vien man da čių rin kimų apy gardų su da ry mas yra vie nas iš ko mi si jai sun kių, daž nai kan di datų kri tiš kai ver ti namų darbų“, – aiš ki no VRK va do vas. „Dėl de mog ra fi nių pro­cesų ne to ly gu mo rinkėjų skai čius mūsų mies tuo se ir ra jo nuo se kei­čia si ne vie no dai ir rin kimų apy­gardų ri bas artė jant ei li niams rin­ki mams ten ka per žiūrė ti taip, kad rinkėjų skai čius ati tiktų įsta ty mo rei ka la vi mus“, – pri dūrė jis.

Įsta ty mas nu ma to, kad kei čiant rin kimų apy gardų ri bas tu ri bū­ti at si žvel gia ma į vien man da tes rin kimų apy gar das per anks tes­nius Sei mo rin ki mus ir į ad mi nist­ra cinį te ri to rinį pa da li jimą. Rinkė­jų skai čius apy gar do je tu ri būti nuo

0,8 iki 1,2 vi du ti nio rinkėjų vi so se vien man datė se rin kimų apy gar­do se skai čiaus. Skai čia vi mai pa gal Gy ven tojų re gist ro šių metų sau­sio 1­osios duo me nis ro do, kad vi­du ti nis rinkėjų skai čius apy gar do­je bus apie 36,8 tūkst. Tai reiš kia, kad vie no je su da ry to je apy gar do je rinkėjų pa gal įsta tymą ga li būti nuo 29,4 tūkst. iki 44,1 tūkst.

Be je, pa ly gin ti su pa sta rai siais Sei mo rin ki mais 2008 m., vi du ti nis rinkėjų skai čius vie no je apy gar do je su mažė jo dau giau kaip tūkstan čiu. Tuo met jų bu vo be veik 38 tūkst.

Sun kiau sia keis ti ri bas Vil niu jeVRK tu ri mais duo me ni mis, anot jos pir mi nin ko Z.Vai gaus ko, yra ke tu­rios apy gar dos, ku rio se rinkėjų yra dau giau, nei leid žia ma pa gal įsta­tymą, tai yra vir ši ja 44 tūkst. Vi sos šios apy gar dos yra Vil niu je ar ba ša­lia jo: Fa bi jo niš kių, Jus ti niš kių, Šir­vintų­Vil niaus ir Vil niaus­Trakų.

Be to, yra dvi apy gar dos, ku rio se rinkėjų skai čius ne sie kia mi ni ma laus leid žia mo skai čiaus – 29,4 tūkst. Tai Cent ro apy gar da Kau ne ir Kelmės apy gar da. „Tai gi, tų apy gardų ri bas būti nai teks pa keis ti. Yra dar ke lios vien man datės rin kimų apy gar dos, ku rių rinkėjų skai čius la bai priar­tėjęs prie leid žia mos ma žiau sios ri­bos“, – teigė VRK va do vas.

Pa sak jo, sun kiau sia bus keis ti Vil niaus mies to apy gardų ri bas, nes

sos tinės rin kimų apy gar dos yra vie­nos iš gau siau sių. „Vil niaus mies to de šim ty je rin kimų apy gardų vi du­ti niš kai yra po 41,5 tūkst. rinkė­jų, ir šis vi dur kis dar pa didės su da­rius bal suo jan čių už sie ny je sąra šus. Nu ma to ma, kad Vil niaus apy gardų vi dur kis pa didės be veik dviem tūkstan čiais. Kau ne yra aš tuo nios rin kimų apy gar dos, vi du ti nis apy­gar dos rinkėjų skai čius čia 33,8 tūkst.“, – aiš ki no Z.Vai gaus kas.

Spręs nau ja ko mi si jaVRK ti ki na, kad jei gu vie na rin kimų apy gar da būtų per kel ta iš Kau no į Vil nių, rin kimų apy gardų dyd žiai su­vie nodėtų. Jei Kau ne liktų sep ty nios vien man datės rin kimų apy gar dos, kiek vie no je jų vi du ti niš kai būtų po 38,6 tūkst. rinkėjų, Vil niaus vie nuo­li ko je apy gardų – po 37,7 tūkst. Su­da rius už sie ny je bal suo jan čių sąra­šus – apie 39,6 tūkst. kiekvienoje.

Ta čiau ar tik rai per kel ti vieną apy gardą iš Kau no į Vil nių, anot Z.Vai gaus ko, dar bus dis ku tuo ja­ma, išk lau sy ta vi suo menės ir par­tijų nuo monė.

Par ti jos ir at ski ri po li ti kai jau pra­dėjo ga na ak ty viai reng tis būsi miems rin ki mams, skirs to si apy gar do mis, dir ba su rinkė jais. Todėl spėja ma, kad bet ko kie ra di kalūs apy gardų ri­bų po ky čiai ga li su kel ti būsimų po­ten cia lių kan di datų pa si pik ti nimą.

VRK pri minė, kad de ta lus rin kimų apy gardų sąra šas tu ri būti pa tvir­tin tas iki šių metų lie pos 7 d. O iki tos da tos, vėliau siai iki bir že lio vi du­rio, turėtų būti su da ry ta nau ja VRK.

Lankė si ru denį, ver diktą skelbs pa va sarį

Ty ri mas: ­� per­nai­ lapk­ritį­ K.Vol­le­bae­kas­ lankė­si­ Lie­tu­vo­je­ ir­ Len­ki­jo­je­ bei­ ver­ti­no­ su­ tau­tinė­mis­ma­žu­mo­mis­ su­si­ju­sią­ Lie­tu­vos­­tei­sinę­bazę.­ ­And­riaus­Ufar­to­(BFL)­nuo­tr.

Po ky čiai: ­� rinkėjų­skai­čiaus­po­ky­čiai­ver­čia­svars­ty­ti­ga­na­ra­di­ka­lius­spren­di­mus,­tarp­jų­–­dėl­vien­man­da­čių­rin­kimų­apy­gardų­ribų­per­brai­žy­mo.­ ­ BFL­/­PB­nuo­tr.

Nuo Kau no nurėž ti, Vil niui pri si ūti?

Še šios pro ble minės apy gar dos

VRK duo me ni mis, ke tu rio se vien man datė se apy gar do se rinkėjų skai čius yra di des nis, nei leid žia ma, dvie jo se – ma žes nis.

Apy gar da Nu ma to mas rinkėjų skai čius

Pro cen tais nuo vi du ti nio dyd žio

Per tek lius ar trūku mas

5. Fa bi jo niš kių 45 063 122,44 +899 7. Jus ti niš kių 44 641 121,3 +477 13. Cent ro 29 317 79,66 –126 41. Kelmės 29 353 79,76 –90 55. Šir vintų-Vil niaus 44 885 121,96 +721 57. Vil niaus-Trakų 44 998 122,27 +834

Dėl gy ven tojų skai čiaus po ky čių svars to ma ga li mybė per atei nan čius Sei­mo rin ki mus vieną apy gardą iš Kau no per kel ti į Vil nių. Tuo met Kau ne liktų sep ty nios vien man ­ datės apy gar dos, Vil niu je jų pa daugė­tų iki vie nuo li kos.

8

lietuvakaunodiena.lt/naujienos/lietuva

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Per nai dau giau sia aukų tarp po­li ti nių par tijų su laukė li be ra lio­sios po li tinės jėgos – Lie tu vos li­be ralų sąjūdis ir Lie tu vos li be­ralų ir cent ro sąjun ga.

Vy riau sio sios rin kimų ko mi si jos (VRK) duo me nys ro do, kad Lie­tu vos li be ralų sąjūdis per 2011 m. iš aukų ga vo apie 1,473 mln. litų. Dau giau sia par ti jai au ko jo ju ri di­niai as me nys, iš vi so jų bu vo 73 ir iš jų su rink ta 1,456 mln. litų au­kų. Fi zi niai as me nys, ku rių bu vo ke tu ri, suau ko jo per 17 tūkst. litų

Į Li be ralų ir cent ro sąjun gos sąs­kaitą au ko to jai per nai per vedė apie 1,448 mln. litų. Šiai par ti jai au ko jo 51 fi zi nis as muo bei 145 ju ri di niai as me nys. Iš fi zi nių as menų gau ta su ma siekė per 126 tūkst. litų, iš ju ri di nių – per 1,321 mln. litų.

Į tur tin giau sių par tijų tre je­tuką pa te ko ir val dan čio ji Tėvy­nės sąjun ga­Lie tu vos krikš čio nys de mok ra tai. Kon ser va to riams per 2011­uo sius suau ko ta per 1,157 mln. litų. Dau giau sia par ti jai au­ko jo ju ri di niai as me nys. 78 įmo­nės per vedė per 1,148 mln. litų. Iš fi zi nių as menų, ku rių bu vo še­ši, su rink ta per 8 tūkst. litų.

Lie tu vos so cial de mok ratų par­ti jai per nai suau ko ta per 957 tūkst. litų. Iš 76 ju ri di nių as menų so cial­de mok ra tai ga vo dau giau kaip 925 tūkst. litų, o iš sep ty nių fi zi nių as­menų – be veik 32 tūkst. litų.

Dar bo par ti jos gautų aukų su ma sie kia per 853 tūkst. litų. Šiai par­ti jai 35 ju ri di niai as me nys paau ko­

jo per 836 tūkst. litų, ke tu ri fi zi­niai as me nys – per 16 tūkst. litų.

Tvar kos ir tei sin gu mo par ti­jai fi nan si niai rėmėjai su nešė per 730 tūkst. litų, vi sos šios lėšos gau tos iš 83 ju ri di nių as menų.

Lie tu vos liau dies par ti jai 29 ju­ri di niai as me nys suau ko jo be veik 544 tūkst. litų. Iš fi zi nių as menų par ti ja pi nigų ne ga vo.

Krikš čio nių par ti ja per nai su­laukė 241,9 tūkst. litų pa ra mos, taip pat be veik tik iš vers lo at stovų.

Per nai įkur tas Lie tu vos ža­liųjų sąjūdis iš aukų su rin ko 173,5 tūkst. litų. Aš tuo ni ju ri di niai as­me nys par ti jai skyrė 152,5 tūkst. litų, pen ki fi zi niai as me nys – 21 tūkst. litų.

Lie tu vos vals tie čių liau di ninkų sąjun ga per nai ga vo per 113 tūkst. litų aukų. Išs ky rus vieną 1,5 tūkst. litų sie ku sią fi zi nio as mens auką, vi sus pi ni gus par ti jai skyrė ju ri­di niai as me nys.

VRK nu ro do, kad 2011 m. 19 po li ti nių par tijų ga vo 7,9 mln. li­tų aukų.

BNS, KD inf.

Iš trijų kan di datų NDJ pir mi nin ku bu vo iš rink tas eko no mis tas pro fe­so rius Po vi las Gy lys (nuo tr.). Rin­ki muo se taip pat bu vo iš kel ti anks­tes nis judė ji mo va do vas, vie nas pa reigūnų pro fe si nių sąjungų ly­de rių Vy tau tas Ba kas bei fi lo so fas Kres cen ci jus Stoš kus.

Kaip in for ma vo V.Ba kas, rin ki­muo se da ly va vo per 60 de le gatų, dau giau kaip pusė jų sa vo bal sus ati davė už bu vusį par la men tarą bei už sie nio rei kalų mi nistrą P.Gylį.

Taip pat NDJ pa tvir ti no ma ni­festą, ku riuo dek la ruo ja siekį įtvir­tin ti Lie tu vo je at virą, tei singą, dar­nią pi lie tinę vi suo menę ir tei sinę vals tybę; pa nai kin ti tei si nes, po li­

ti nes ir eko no mi nes sąly gas eg zis­tuo ti ko rup ci niam, oli gar chi niam val dy mui; rūpin tis ap lin kos ir pa­vel do iš sau go ji mu bei gin ti viešą­jį in te resą.

Iki šiol NDJ va do va vo Na cio na­li nio pa reigūnų pro fe si nių sąjungų su si vie ni ji mo pir mi nin kas V.Ba kas, kurį ly de riu bu vo iš rin ku si de vy nių na rių NDJ ta ry ba.

Tarp NDJ ta ry bos na rių iki šiol bu­vo ak to rius Re gi man tas Ado mai tis, at sar gos bri ga dos ge ne ro las Čes­lo vas Je zers kas, eko no mistė Auš ra Mal dei kienė, Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to pro fe so rius Ge di mi nas Mer kys, fi lo so fas K.Stoš kus, ki ti.

BNS, KD inf.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) tei gia, kad per tvar ko ma Lie tu vos švie ti mo ta ry ba turėtų veik ti prie Sei mo.

Vy riau sybės nu ta rimą pa ren gu­si ŠMM siū lo Mi nistrų ka bi ne­tui ne pri tar ti, kad Lie tu vos švie­ti mo ta ry ba būtų stei gia ma kaip nau jas vie ša sis ju ri di nis as muo, nes pa gal Švie ti mo įsta tymą tai turėtų būti ko le gia li pa ta ria mo­ji ins ti tu ci ja.

Vy riau sybės nu ta ri mo pro jek te siū lo ma, kad Sei mas pa keistų pa­reng tus ta ry bos nuo sta tus ir juo­se įtvir tintų, jog ta rybą tech niš kai ap tar nau ja ir pa tal pas jos veik lai su tei kia Sei mo kan ce lia ri ja.

„Ta ry bos kaip ir kitų švie ti mo sa vi val dos ins ti tu cijų su da ry mas Švie ti mo įsta ty mo 62 straips ny­je nu ma ty tas ne kaip ju ri di nio as­mens, o kaip ko le gia lios pa ta ria­mo sios ins ti tu ci jos“, – tei gia ma Vy riau sybės pro jek te.

Pa gal Sei me pa reng tus Lie tu­vos švie ti mo ta ry bos nuo sta tus pa tal pas jai su tei kia Vy riau sybė, o tech niš kai ap tar nau ja ŠMM.

Lie tu vos švie ti mo ta ry ba kaip ins ti tu ci ja ne vei kia jau be veik me­tus – bu vu si ta ry ba į pa sku tinį po­sėdį rin ko si 2011 m. va sarį, o nau­jo ji kol kas ne su da ry ta. Lie tu vos švie ti mo ta ry bos su da ry mo tvarką pa keitė 2011 m. ba landį priim tas Švie ti mo įsta ty mas. Jis nu matė, kad Švie ti mo ta rybą skirs Sei mas, o ne Vy riau sybė, kaip iki tol.

Ta ry ba turėtų at lik ti „eks per­tinį ver ti nimą“ ir kon sul tuo ti „stra te gi niais Lie tu vos švie ti mo plėtros klau si mais“.

Va sarį iš sis kirs čiu siai ta ry­bai va do va vu si Emi li ja Sa ka dols­kienė yra sa kiu si, kad Vy riau sy bei ši ins ti tu ci ja neat rodė rei ka lin ga.„Prie šios Vy riau sybės Švie ti mo ta­ry ba aki vaizd žiai ju to, kad jos pa s­lau gos ne la bai rei ka lin gos. Mi nis te­ri jos va do vybė tu ri sa vus švie ti mo po li ti kos pri ėmi mo me cha niz mus ir ne si nau do jo ta ry bo je su telk ta eks­per ti ze. Ta ry bos funk ci ja yra teik­ti pa ta ri mus for muo jant po li tiką. Tuo me tu mi nis te riją dau giau do­mi no pri ta ri mas jos spren di mams“, – yra sa kiu si E.Sa ka dols kienė.

BNS, KD inf.

Ne su ta ria dėl ta ry bos

Dos niau siai rėmė li be ra lus

Parama: �� vien�verslas�Lietuvos�liberalų�sąjūdžiui�paaukojo�per�1,4�mln.��litų.�� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.

1,5mln. litų

au ko to jai pa skyrė Lie tu­vos li be ralų sąjūdžiui.

P.Gy lys va do vaus judė ji mui

Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Vil niu je šeš ta dienį Ne par ti nis de mok­ra ti nis judė ji mas (NDJ) su si rin ko į ant­rąjį su va žia vimą, ku ria me pa tvir ti no pro­gramą, pa tiks li no or ga ni za ci jos įsta tus ir su for ma vo naują va do vybę.

9

ekonomika

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Skam bi na pa vo jaus var pais„Lie tu vo je nuo lat kal ba ma apie au­gantį bio ku ro po reikį, vis ati da ro ma ir pla nuo ja ma sta ty ti naujų bio ku ro ka ti li nių, ta čiau, prie šin gai, nei tikė­ta si, bio ku ro kai na ne ky la, o kren ta. Dėl pa didė ju sio pi gios bio ku rui tin­ka mos ža lia vos im por to iš Bal ta ru­si jos jau nuo ru dens pri va čių miškų sa vi nin kai ne ga li nor ma lio mis kai­no mis par duo ti me die nos“, – teigė Al gis Gai žu tis, Lie tu vos miškų sa vi­ninkų aso cia ci jos pir mi nin kas.

Vie nas stam biau sių pri va čių miškų sa vi ninkų Ka zi mie ras Šiau­lys iš kar t įvar di jo prie žastį, kodėl lie tu viš kas bio ku ras vi daus rin ko­je tam pa ne pak lau sus. „Į Lie tuvą iš Bal ta ru si jos plūsta pi gios tech no­lo ginės med žio skied ros. Jos nau­do ja mos kaip ku ras ap šil dyti mies­tams ir pri vatiems na mams, taip pat ga li būti nau do ja ma med žio drož lių ar plau šo plokštėms ga­min ti“, – teigė K.Šiau lys. Pa sak jo, bal ta ru siai me dieną su smul ki­na, pa krau na į va go nus ir siun čia į Lie tuvą maž daug už 20 pro c. ma­žesnę kainą, nei ga li pa si ūly ti Lie­tu vos miškų sa vi nin kai ir urė di jos.

Ge ne ra li nio miškų urė do pa va­duo to jas Gin ta ras Vi sal ga sakė, kad su im por tuo ja mos me die nos kon­ku ren ci ja Lie tu vo je su si du ria ma jau ke le rius me tus. „Pa sau linė rin ka bus jau čia ma vi sa da, ir tai neiš ven­gia ma. O nuo to bus ge riau vi suo­me nei, nes pigs ši lu ma“, – per daug reikšmės po ky čiams ne teikė Ge ne­ra linės miškų urė di jos at sto vas.

Kainą mu ša im por tas„Mūsų anks tes ni pirkė jai, ku rie anks čiau pirk da vo tiek tech no lo­

gi nes med žio skied ras plokštėms ga min ti, tiek me dieną bio ku rui ruoš ti, da bar at si su ko į Bal ta ru siją ir mūsų par da vi mas vi siš kai su sto­jo. Par duo ti me die nos už bal ta ru­sišką kainą ne ky la ran ka“, – pa­brėžė vie nas iš miškų sa vi ninkų K.Šiau lys. Jo duo me ni mis, spyg­liuo čių malkų, nau do jamų tech­no lo gi nių med žio skiedrų ga my bai, ku bi nis met ras prie š Nau juo sius me tus kai na vo 80 litų, o šiuo me­tu pirkė jai ne no ri mokė ti dau giau kaip 60 litų už ku binį metrą.

Bal ta ru si jos vals ty bi nio mui tinės ko mi te to at sa kin gas pa reigū nas Alek sand ras Va li je vas dien raš čiui pa ti ki no, kad nuo 2010 m. spa lio me die nos eks por to mo kes čiai ne­si keitė.

K.Šiau lio tei gi mu, Bal ta ru si jo­je tech no lo ginės med žio skied­ros pi gesnės dėl to, kad šio je ša ly je ma žai ga li my bių pa nau do ti bio­

kurą. „Ne turė da mi kur dėti kir ti­mo at liekų ir pri spaus ti eko no mi­nių prie žas čių bal ta ru siai skied ras par duo da už bet ko kią kainą. O jas pirk da mi lie tu viai spaud žia vie­tos ga min to jus, nors mes par duo­ti taip pi giai ne tu rim ga li my bių“, – pa brėžė pa šne ko vas.

Ieš ko, kur pi giauVie nos stam biau sių tech no lo gi nių med žio skiedrų pirkėjų Lie tu vo je bend rovės „Gri giškės“ ge ne ra li nis di rek to rius Gin tau tas Pan go nis pa­tvir ti no, kad ir šie met iš Bal ta ru­si jos at si ga be no ke lis va go nus šios ža lia vos.

„Jau tre čius me tus iš Bal ta ru­si jos at si ga be na me tech no lo gi nių med žio skiedrų, vi du ti niš kai 10–20 pro c. mums rei kia mo me ti nio kie kio, t. y. apie 2–4 tūkst. ku bi­nių metrų. Iš Bal ta ru si jos skied­ras per ka me tuo met, kai jos būna pi gesnės nei lie tu viš kos. Taip yra ir šiuo me tu, per ka me iki 10 pro c. pi giau nei vi daus rin ko je“, – sakė G.Pan go nis. Jis pa si džiaugė, kad skiedrų kai nos nu kri tu sios, ir tai sie jo su ne įpras tai šil ta žie ma ir dėl to kri tu siu bio ku ro po rei kiu. „Su ne ri mu lau kia me di des nio bio ku ro po rei kio, nes pir miau sia tai nei gia­mai at si lieps med žio plau šo plokš­čių ga my bai. Todėl esa me pri vers­ti ieš ko ti tiekėjų, ga lin čių skied ras par duo ti pi giau. Ka žin, ar di din si­me im por to kiekį iš Bal ta ru si jos, nes reiktų at si vež ti iš vis to liau ir bran giau. Vis tiek did žiau sią kiekį reiks pirk ti vi daus rin ko je“, – pa­svarstė bend rovės „Gri giškės“ va­do vas.

Nor ma li kon ku ren ci jaBio masės ener ge ti kos aso cia ci­jos LIT BIO MA pre zi den to Re mi­gi jaus La pins ko tei gi mu, į Lie tuvą dau giau sia bio ku ro im por tuo ja ma iš Lat vi jos ir Bal ta ru si jos, ir tai yra nor ma lus rin kos reiš ki nys.

„Bio ku ras yra tarp tau tinė je rin­ko je par duo da ma prekė, trans por­tuo ja ma pa ly gi na mai ne di de liais at stu mais, t. y. tarp gre timų vals­ty bių. Iš Lie tu vos taip pat eks por­tuo ja mas bio ku ras. Ne ma tau nie­ko blo go, nes taip for muo ja si rin ka ir jos kai nos“, – sakė R.La pins kas. Jo skai čia vi mais, bio ku ro im por­tas į Lie tuvą ne su da ro dau giau kaip 10 pro c. vi so ša ly je su nau do ja mo bio ku ro kie kio. Kai bus pa sta ty­tos pla nuo ja mos bio ku ro ka ti linės,

pa šne ko vo tei gi mu, tuo met ga li­mi es mi niai bio ku ro rin kos po ky­čiai. Esą tikė ti na, kad vie tos bio ku­ro ga min to jai ma žiau eks por tuos, iš nau dos šiuo me tu ne nau do ja mus Lie tu vos bioe ner ge ti kos iš tek lius, tikė ti na, kad didės im por tas ir iš gre timų ša lių.

„Da bar, kai dėl sulėtė ju sios pa­sau linės eko no mi kos baldų pra­monė ne di di na sa vo ap sukų ir ne tik Lie tu vo je yra ne įpras tai šil ta žie ma, bio ku ro ga min to jai už si­vertę skied ro mis. Todėl natū ra lu, kad kai na kren ta. Tai pa grin dinės bio ku ro kainų su mažė ji mo prie­žas tys“, – pa brėžė jis.

Ga li stab dy ti kir ti musK.Šiau lio nuo mo ne, šiuo me tu su si klos čiu si si tua ci ja žlug do vie­tos ga min to jus, esą į tai ne reiktų žiūrė ti pro pirš tus ir pa tei sin ti rin­kos kon ku ren ci ja ar šil ta žie ma. Jis

įsi ti kinęs, kad prie žas tys su si ju sios su Bal ta ru si jos miš kais.

„Rei kia la bai ge rai ap svars ty ti, kas ge riau – pi giai pirk ti ža liavą ir žlug dy ti Lie tu vos miš ko sek to rių ar uždė ti mui tus ir gai vin ti vie tos verslą. Svar bu, kad pi ni gai, ku rie galėtų pa si lik ti Lie tu vo je, ne būtų iš leid žia mi ki to se ša ly se“, – teigė K.Šau lys. Jis neat metė ga li mybės, kad ne si kei čiant si tua ci jai pri va­čių miškų sa vi nin kai ga li stab dy­ti kir ti mus.

R.La pins ko tei gi mu, užd raus ti ar kaip nors ri bo ti bio ku ro im portą iš Bal ta ru si jos ne įma no ma, nes Lie­tu va pa mintų es minį ES prin cipą – laisvą žmo nių ir pre kių judė­jimą: „Tie siog rei kia di din ti bio­ku ro pa nau do ji mo mastą ir vi siems bus ge rai. Su da ry ti sąly gas sta ty­ti bio ku ro ka ti li nes tu ri vals tybė, o suin te re suo ti as me nys spaus ti po­li ti kus.“

Bal ta ru sių skied ros varo į neviltį

Ne ri mas: �� pri�vatūs�miškų�sa�vi�nin�kai�ne�no�ri�pi�giai�par�duo�ti�bio�ku�rui�tin­ka�mos�me�die�nos,�todėl�pa�si�ryžę�ją�pa�lik�ti�miš�kuo�se�pūti.�� To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

Bal di nin kai bu vo pra dėję bai min tis, kad Lie tu vo je kylančios bio ku ro kainos pa bran gins bal dus. Ta čiau med žio plau šo ir pluoš to plokš čių ga min to jai ra do išeitį – skied ras im por tuo ja iš Bal ta ru si jos, todėl miškų sa vi nin kams pra si dėjo ne ri mo die nos.

Bio ku ro im por tas į Lie tuvą ne su da ro dau giau kaip 10 pro c. vi so ša ly je su nau do­ja mo bio ku ro kie kio.

Re mi gi jus La pins kas:

Skiedrų ir drož lių im por tas į Lie tuvą iš Bal ta ru si jos

Me tai Kie kis (to no mis) Vertė (tūkst. litų)Mui tu ap mo kes ti na mi spyg liuo čiai

2011* 74 320 74602010 65 001 65052009 27 608 28562008 58 070 6468

Mui tu neap mo kes ti na mi ne spyg liuo čiai2011* 74 111 83222010 29 050 21242009 12 972 8632008 21 023 1623

*1–11 mėn. Šal ti nis: Sta tis ti kos de par ta men tas

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Did�žiau�sių�de�ga�li�nių�tinklų�val�dy�to�jai�pra­ėju�sią�sa�vaitę�ben�ziną�pa�bran�gi�no�3–4�cen�tais,�o�dy�ze�li�no�kai�na�ne�ki�to.�Bend�rovės�„Lu�koil“�ir�„Or�len“�litrą�95�markės�ben�zi�no�par�davė�po�4,71�li�to�už�litrą,�ar�ba�3�cen�tais�bran�giau�nei�pra�ėju�sią�sa�vaitę.�„Sta�toil“�de�ga�linė�se�vi�so�je�Lie�tu�vo�je�vi�du�tinė�ben�zi­no�kai�na�per�sa�vaitę�pa�didė�jo�4�cen�tais,�iki�4,7�li�to.�Sus�kys�tintų�dujų�kai�na�vi�so�se�de­ga�linė�se�ne�pa�ki�to�ir�bu�vo�2,39�li�to.

Per�nai�į�ša�lies�oro�uos�tus�at�vy�ko�ir�iš�jų�iš�vy�ko�17,9�pro�c.�dau�giau�ke�lei�vių�nei�už­per�nai�ir�jų�skai�čius�siekė�2,6�mln.�Per­nai�vien�gruodį,�pa�ly�gin�ti�su�ati�tin�ka�mu�mėne�siu�2010�m.,�ke�lei�vių�skai�čius�išau­go�34�pro�c.,�iki�215,8�tūkst.�Ša�lys,�į�ku�rias�dau�giau�sia�ke�lei�vių�per�nai�at�vy�ko�ir�iš�ku­rių�iš�vy�ko:�Did�žio�ji�Bri�ta�ni�ja�(20,7�pro�c.�vi­sų�ke�lei�vių),�Vo�kie�ti�ja�(10,6�pro�c.),�Lat�vi­ja�(8,8�pro�c.).

Ben­zi­nas­­to­liau­Bran­go

au­go­­ke­lei­vių­skai­čius

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1855 –0,7478­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1250 –0,4585­%JaV­do­le­ris 1 2,7019 +1,2554­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6285 –1,0987­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9325 +0,0690­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0159 +0,9203­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5042 +0,2247­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5117 –0,1209­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8572 +0,0245­%

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Sun kiai pro gno zuo ja ma „Niž nij Nov go rod“ eki pa – vie na Ru si jos čem pio na to aut sai de rių. Iki ma čo su žal gi rie čiais ji ša lies pir me ny bė­se net 63:95 pra lai mė jo Val de ma ro Cho mi čiaus tre ni ruo ja miems Liu­ber cų „Triumf“ krep ši nin kams, o Eu ro pos „Iš šū kio“ tau rės tur ny re 64:75 – tur kų klu bui „Be sik tas“, bet at si gau ti prieš VTB ly gos dvi­ko vą tu rė jo dau giau lai ko nei „Žal­gi ris“ – be veik ke tu rias die nas.

Tuo me tu „Žal gi ris“ po sun kių Eu ro ly gos kau ty nių sau sio 19­ąją su Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“, 21 d. jau žai dė Že mu ti nia me Nau gar de.

Ant ro jo kė li nio pra džio je kau­nie čiai bu vo iš si ver žę į prie kį 32:25, bet aikš tės šei mi nin kai, ku rių gre­to se iš si sky rė len kas Mi cha las Ig­ners kis, daž niau siai tri taš kiais pe­rė mė ini cia ty vą – 36:32.

Bai gian tis tre čia jam kė li niui Pau lius Jan kū nas ir De Jua nas Col­lin sas per svė rė re zul ta tą „Žal gi rio“ nau dai – 60:59, bet ne tru kus ne­pa tai kė To mas De li nin kai tis, Son ny Weem sas, o ket vir to jo kė li nio pra­džio je tech ni nę pra žan gą už si dir­bo ir per duo da mas ka muo lį su kly­do Mar ko Po po vi čius, tad „Niž nij

Nov go rod“ vėl at si plė šė – 68:60.Li kus žais ti ma žiau nei dvi mi­

nu tes, žal gi rie čiai bu vo priar tė ję – 76:80, ta čiau M.Po po vi čius pa žei dė 24 se kun džių tai syk lę, o M.Ig ners­kis bau dų me ti mais pa di di no skir­tu mą – 83:77. M.Kal nie tis dar kar tą rezultatą su švel ni no – 79:83, bet po to nei P.Jan kū nas, nei M.Po po vi­čius ne pa tai kė tri taš kių, o į M.Kal­nie čio klai dą var žo vai at sa kė dviem taik liais bau dų me ti mais.

„At si nau ji no pro ble mos, ku rios mū sų ko man dą persekiojo se zo­no pra džio je, – po var žy bų kal bė­jo „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Tri fu no vi čius. – Be to, per pir mą ją šios dvi ko vos da lį mes lei do me įsi bė gė ti var žo vams, at si­li ko me nuo jų grei čiu, ne spė da vo­me į gy ny bą. Kai ku riais mo men­tais man šios rung ty nės pri mi nė ma čą su „Mac ca bi Elect ra“: tą kart

mes taip pat star ta vo me neuž tik­rin tai ir bu vo me pri vers ti vy tis var žo vus. Ap mau du, kad ne pa si­mo kė me iš pra lai mė ji mo Tel Avi vo eki pai, nes ir čia neiš ven gė me be­veik to kių pat klai dų.“

„Ne sup ran tu, ko dėl mums ne pa­vyks ta ir su ki tais var žo vais kau tis taip, kaip su „Žal gi riu“? – ste bė jo si „Niž nij Nov go rod“ ko man dos stra­te gas Zo ra nas Lu ki čius. Pir mo jo ra­to ma čą Kau ne per nai spa lio 29­ąją nau gar die čiai lai mė jo 92:86.

Va kar B gru pė je Vil niaus „Lie tu vos ry to“ krep ši nin kai Če ki jo je iš mė gi no jė gas su Nim bur ko ČEZ ir pralaimėjo 73:80 (19:23, 13:13, 23:22, 18:22).

10

sportas

Lie tu vos krep ši nio ly go je (LKL) vėl rung ty niau ja „Liet ka be lis“ – Pa ne vė žio ko man da po 16 me tų me tų per trau kos su si grą ži no le­gen di nį var dą.

„Liet ka be lio“ klu bas bu vo įkur­tas 1964­ai siais. Nuo 1996­ųjų pa ne vė žie čių eki pa ke lis kart kei­tė pa va di ni mą – „Kal na pi lis“, „Pre ven ta­Mal se na“, „Mal se­na“, „Aukš tai ti ja“, „Pa ne vė žys“, „Te cha sas“.

Pa ne vė žio krep ši nin kams pa­vy ko neei li nį įvy kį pa žy mė ti per­ga le – „Liet ka be lis“ sa vo aikš tė je po pra tę si mo 103:98 įvei kė Klai­pė dos „Nep tū ną“. Iki 4­ojo kė li­nio pa bai gos li kus 4 se kun dėms, uos ta mies čio at sto vai pir ma vo 89:86, bet Ša rū nas Va si liaus kas tri taš kiu iš ly gi no. Per pa pil do­mą lai ką pa ne vė žie čiai ati trū ko – 97:89 ir ga liau siai lai mė jo.

Dar dvi per ga les iš ko vo jo Prie­nų „Rū du pis“ – 72:62 nu ga lė­jo Kau no „Bal tus“ ir po pra tę si­mo 93:85 – „Kė dai nius Trio bet“. Prie niš kiams jau at sto va vo nau­jo kas – 179 cm ūgio gy nė jas And­rius Ma žu tis, pa kei tęs į „Nep tū­ną“ iš vy ku sį Ai dą Vis kon tą.

„Rū du py je“ pa grin di niu smui­ku grie žė bu vęs žal gi rie tis Ar tū­ras Mi lak nis, per abe jas rung ty­nes su rin kęs 37 taš kus. Bū tent

jis, bai gian tis dvi ko vos su „Kė­dai niais Trio bet“ ket vir ta jam kė li niui, bau dos me ti mu iš ly gi no re zul ta tą – 78:78 ir iš plė šė pra­tę si mą.

Staig me ną pa tei kė LKL nau­jo kė – Pas va lio „Pie no žvaigž­džių“ ko man da. Pas va lie čiai sve­čiuo se 82:78 pri ver tė ka pi tu liuo ti daug kar ti nius LKL me da li nin kus „Šiau lius“.

Iki ma čo pa bai gos li kus 14 se­kun džių, šiau lie tis Val das Va sy­lius bu vo su švel ni nęs re zul ta tą – 78:80, bet po to aikš tės šei­mi nin kai, stab dy da mi „Pie no žvaigž džių“ le gio nie rių Tre vo­ną Hug he są, pra si žen gė ir ame­ri kie tis bau dų me ti mais įtvir ti no sa vo eki pos per ga lę.

KD inf.

Še šetas – lyg už kei ki masPo tri jų iš ei lės per ga lių VTB Vie nin go je ly go je Kau no „Žal gi­rio“ krep ši nin kai su klu po Ru si jo je – 79:85 pra lai mė jo Že mu ti nio Nau gar do ko man dai „Niž nij Nov go rod“. Taš kų skir tu mas – toks pat, kaip ir per pir mą ją nesėkmingą dvi ko vą Kau ne – 86:92.

Ne sus tab dė: �� žal�gi�rie�čiams�dau�giau�siai�rū�pes�čių�kė�lęs�M.Ig�ners�kis�(su�ka�muo�liu)�tri�taš�kius�mė�tė�be�klai�dų.�� nn-bas�ket.ru�nuo�tr.

Sta tis ti ka

„N.Nov go rod“–„Žal gi ris“2012 01 21, Že mu ti nio Nau gar do

spor to are na, 5 000 žiū ro vų.

85:79(23:24, 27:19, 15:17, 20:19)

„N.Nov go rod“:M.Ig ners kis 27 taš kai (4/4 tri taš kių), A.Ja­ko ven ka 22, E.Bre me ris 9 (5 re zul ta ty vūs per da vi mai), A.Pus tog va ras ir N.Pro ti čius po 7, S.An to no vas 6, I.Sa vel je vas 3, O.Ba ra­no vas ir A.Iva no vas po 2.

„Žal gi ris“:M.Po po vi čius 17, P.Jan kū nas 15 (6 at ko vo­ti ka muo liai), M.Ra ko vi čius 10, M.Kal nie tis (5 klai dos) ir R.Jav to kas po 9, D.Ša len ga 7, D.Col lin sas 5, T.Kli ma vi čius 3, T.De li nin kai­tis ir S.Weem sas po 2.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 16/28 (57) pro c. ir 21/30 (70 pro c.), tri taš kiai – 12/26 (46) ir 8/22 (36), bau dų me ti mai – 17/26 (65) ir 13/18 (72), at ko vo ta ka muo lių – 25 ir 29, pe rim ta – po 2, re zul ta ty vūs per da vi mai – 12 ir 13, klai dos – 9 ir 16.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Uniks“ 10 1 848:7082. „Chim ki“ 9 2 920:7853. „Kras ny je kryl ja“ 5 4 695:6814. „N.Nov go rod“ 6 5 898:8885. VEF 5 6 841:8826. „Žal gi ris“ 5 6 865:8837. „As ta na“ 5 7 899:9578. „Bu di vel nik“ 2 7 602:6649. „Ka lev­Cra mo“ 1 10 765:885

A gru pė

At si nau ji no pro ble­mos, ku rios mū sų ko man dą persekiojo se zo no pra džio je.

Aleksandras Trifunovičius:

Po 16 me tų į LKL su grį žo „Liet ka be lis“

Ly de ris: �� per�dvi�ko�vą�su�„Rū�du�piu“�kau�nie�čių�„Bal�tų“�eki�pą� į�prie-kį�ve�dė�Ž.Ja�na�vi�čius�(su�ka�muo�liu),�jis�re�zul�ta�ty�viai�žai�dė�ir�su�„Ju-ven�tus“�ko�man�da.

Re zul ta tai

Kau no „Bal tai“–Prienų „Rū du­pis“ 62:72 (14:15, 19:26, 11:19, 18:12). Ž.Ja na vi čius 13 taš kų, M.De la­šas 10/A.Mi lak nis 16, E.Že lio nis 13, A.La buc kas 10.

Pas va lio „ Pie no žvaigž dės“–Panevėžio „Liet ka be lis“ 63:52 (13:13, 20:7, 18:24, 12:8). S.Mor ga nas 15, T.Hug he sas 11, S.Kul vie tis 10/V.Če pu kai tis 16, A.Drun gi las 12.

„Kė dai niai Trio bet“–Utenos „Ju­ven tus“ 73:70 (21:9, 20:26, 12:19, 20:16). V.Gi ne vi čius 15, L.Ki sie lius 10/D.Pa ka ma nis ir K.Pet ru ko nis po 17, A.Va si liaus kas 10.

Klai pė dos „Nep tū nas“–„Šiau liai“ 89:93 (24:25, 20:25, 20:24, 25:19). L.Mi ka laus kas 23, M.Ma žei ka 18, A.Bru ni nis 10/V.Va sy lius 20, E.Ruz­gas 14, J.Ju ci kas 12.

„Rū du pis“–„Kė dai niai Trio bet“ 93:85 (po pra tę si mo, 21:19, 23:20, 12:22, 22:17, 15:7). A.Mi lak nis ir G.Ore­li kas po 21, A.Ur bu tis 17/D.McLu­re’as 15, L.Ki sie lius 14, E.Dim ša 13.

„Ju ven tus“–„Bal tai“ 70:76 (10:26, 21:9, 20:17, 19:24). R.Gu me niu kas 17, G.Ma cei na 16, G.Ma tu lis 13/M.De­la šas 15, Ž.Ja na vi čius 14, V.Či žaus­kas 12.

„ Šiau liai“–„ Pie no žvaigž dės“ 78:82 (20:15, 16:27, 15:8, 27:32). V.Va­sy lius 22, R.Broa du sas 16, C.Lon gas 12/E.Ben džius ir P.Mor ke liū nas po 15, T.Hug he sas 14.

„Liet ka be lis“–„Nep tū nas“ 103:98 (po pra tę si mo, 28:23, 18:15, 24:29, 19:23, 14:9). V.Če pu kai tis 25, A.Drun­gi las 17, Š.Va si liaus kas 15/M.Ma žei ka 19, M.Gir džiū nas 17, A.Va lei ka 16.

Turnyro lentelė

Komanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „Liet. ry tas“ 14 12 22. „Rū du pis“ 13 11 23. „Žal gi ris“ 9 9 04. „Šiau liai“ 14 9 55. „Bal tai“ 15 8 76. „Pie no žvaigž dės“ 13 7 67. „Nep tū nas“ 11 5 68. „Ju ven tus“ 14 5 99. „Kė dai niai Trio bet“ 13 4 910. „Sa ka lai“ 13 3 1011. „Liet ka be lis“ 14 3 1112. „Nag lis“ 13 2 11

And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. CSKA 9 1 855:6402. „Spar tak“ 8 2 767:6873. „Azovmaš“ 6 5 840:8334. ČEZ 6 5 847:8305. „Liet. rytas“ 5 5 758:7566. „Loko.­Kuban“ 5 5 759:7637. „As se co Pro kom“ 4 6 725:7408. „Je ni sej“ 3 6 688:7259. „Minsk­2006“ 0 11 780:1045

B gru pė

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

kaunodiena.lt/naujienos/sportas

11

sportas

Lie tu vos jau ni mo (iki 21-ų ir 17-os me tų) fut bo lo rink ti nės pa ty rė ne-sėk mes tarp tau ti niuo se tur ny ruo-se Sankt Pe ter bur ge ir Mins ke.

Sankt Pe ter bur ge vyks tan čio­se „Sand rau gos tau rės“ var žy bo se mū sų ša lies U­21 eki pa C gru pė je 0:3 (0:1) pra lai mė jo Ira no fut bo li nin kams ir ta po aut sai de re. Pir mą tur ny ro su­si ti ki mą mū siš kiai bai gė ly gio sio mis 0:0 su Ta dži kis ta no at sto vais. Šian­dien lie tu viai žais su bal ta ru siais, ku­rie pa sie kė ly gią sias 0:0 su ira nie čiais ir 2:0 nu ga lė jo tadži kus.

„Sand rau gos tau rės“ tur ny re da­ly vau jan tys lat viai B gru pė je 3:2 įvei­

kė kir gi zus ir 0:0 su žai dė su Mol do­va, o es tai A gru pė je 0:1 pra lai mė jo turk mė nams ir 0:1 – ru sams.

U­17 vai ki nų vie nuo li kė aš tuo­nių ko man dų tur ny re Bal ta ru si jos sos ti nė je B gru pės dvi ko vą 1:2 (1:1) pra lai mė jo uk rai nie čiams.

Mū siš kiai pir ma vo po Eri ko Skrip ki no (2 min.) įvar čio, ta čiau Ar tu ras Mi ra nia nas (26 min.) iš ly­gi no re zul ta tą, o per ga lin gą įvar tį pel nė Dmyt ro Bi lo no gas (77 min.).

Šian dien Lie tu vos fut bo li nin kai su si tiks su bend raam žiais iš Ru­si jos, ku rie 4:0 (1:0) su triuš ki no suo mius.

KD, BNS inf.

Pa klu so olim pi nis nor ma ty vasLon do no va sa ros olim pi nė se žai dy nė se da ly vau sian čią Lie tu vos spor ti nin kų rink­ti nę pa pil dė 14-me tė plau ki kė Rū ta Mei-lu ty tė.

Nan si (Pran cū zi ja) mies te, 50 m ba­sei ne su reng to se var žy bo se, kau­nie tė 100 m krū ti ne nu plau kė per 1 min. 07,72 sek. ir, užė mu si 1­ąją vie tą, pa ge ri no Lie tu vos mo te rų re kor dą bei įvyk dė olim pi nį A ly gio nor ma ty vą (1 min. 8,49 sek.).

Be to, R.Mei lu ty tė lai mė jo 50 m krū ti ne var žy bas – 31,85 sek., o per pa ren gia mą jį plau ki mą pa ge ri no Lie tu vos mo te rų re kor dą – 31,76 sek. Bū si mo ji olim pie tė 50 m lais­vu sti liu mi nu plau kė per 25,96 sek. ir užė mė 3­ią ją vie tą.

Per nai jau no ji plau ki kė trium­fa vo Trab zo ne (Tur ki ja) įvy ku sia­me Eu ro pos jau ni mo olim pi nia me fes ti va ly je – iš ko vo jo auk so, si dab­ro ir bron zos me da lius. R.Mei lu ty­tė įspū din gais re zul ta tais jau per­

ra šė ke lias Lie tu vos suau gu sių jų plau ki mo re kor dų 25 m ir 50 m ba­sei nuo se ei lu tes.

„Ne ma nau, kad Lon do no olim­pia do je tam, kad lai mė čiau me da lį, pa kak tų nu plauk ti 100 m krū ti ne ir per 1 min. 06 sek. Man di džiau sias lai mė ji mas bū tų pa tek ti į į olim­pia dos fi na lą – tai bū tų dau giau nei ne rea lu!“ – vie na me in ter viu yra pa sa kiu si R.Mei lu ty tė.

Lie tu vos plau ki kė tu rė tų bū ti vie na jau niau sių Lon do no žai dy­nių da ly vių – jai šie met ko vo mė­ne sį su kaks 15 me tų. Ša lies plau­ki mo eks per tai ir šios spor to ša kos mė gė jai pri pa ži no R.Mei lu ty tę vie­na di džiau sią pa žan gą 2011­ai siais pa da riu sių plau ki kių.

KD inf. Ta len tas: �� R.Mei�lu�ty�tė�–�Lie�tu�vos�plau�ki�mo�vil�tis.� � Alf�re�do�Plia�džio�nuo�tr.

Pra lai mė jo ira nie čiams ir uk rai nie čiams

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Vil nie čių at kir tis LFF: pre ten zi jos – ne pag rįs tos

Konf lik tas: �� R.Vai�gi�nas�(kai�rė�je)�tvir�ti�no,�kad�trin�tis�tarp�VAFF�ir�L.Va�ra�na�vi�čiaus�va�do�vau�ja�mos�LFF�pra�si­dė�jo�se�niai. Andriaus�Ufarto�(BFL),�Andriaus�Aleksandravičiaus�nuotr.

Kęs tu tis Ne ve raus kask.neverauskas@diena.lt

Lie tu vos fut bo lo fe de ra ci jos (LFF) vyk do mo jo ko mi te to (VK) spren di-mas su stab dy ti Vil niaus ap skri ties fut bo lo fe de ra ci jos (VAFF) na rys tę su lau kė griež to at kir čio.

„Vil niaus ap skri ty je su si klos čiu si itin su dė tin ga si tua ci ja – bu vo iš­ki lu si rea li grės mė šių me tų se zo no vyk dy mui. Įver ti nę si tua ci ją – fut­bo lo bend ruo me nės skun dus dėl VAFF veik los, tei si nin kų iš va das dėl įvai rių pa žei di mų bei LFF įsta tų ir draus mi nių pro ce dū rų ig no ra vi­mo – vyk do mo jo na riai priė mė vie­nin te lį šiuo me tu tei sin gą spren di­mą“, – po po sė džio Kau ne aiš ki no LFF pre zi den tas ir VK pir mi nin kas Liu tau ras Va ra na vi čius.

LFF pra ne ši me tei gia ma, kad VAFF įsta tai nea ti ti ko stan dar ti­zuo tų LFF VK pa tvir tin tų ap skri­čių fut bo lo fe de ra ci jų įsta tų, be to, VAFF esą pik ty biš kai ne vyk dė LFF VK spren di mų bei neuž tik ri no tin­ka mos fut bo lo veik los or ga ni za vi mo

Vil niaus ap skri ty je. Anot L.Va ra na­vi čiaus, LFF sten gė si ieš ko ti komp­ro mi so su VAFF va do vais, bet jie vi­siš kai ig no ra vo LFF pa stan gas.

VAFF pre zi den tas Ri tas Vai­gi nas vi sas pre ten zi jas pa va di no

lauž to mis iš pirš to. Ga li bū ti, kad to kiu bū du L.Va ra na vi čius ker ši ja už jo va do vau ja mos LFF kri ti ką.

„Mums nie kas ne siun tė jo­kių raš tų, ku riuo se bū tų pra šo­ma paaiš kin ti, tai sy ti ar spręs ti

kaž ko kias pro ble mas“, – Vilniuje surengtoje spau dos kon fe ren ci­jo je tvir ti no VAFF pre zi den tas.

R.Vai gi no tei gi mu, L.Va ra na­vi čius ren gia si ar tė jan tiems LFF pre zi den to rin ki mams, to dėl da­

bar sie kia ap juo din ti ir pa ša lin ti iš ke lio ga li mus kon ku ren tus.

Anot R.Vai gi no, trin tis tarp VAFF ir LFF pra si dė jo tuo met, kai fe de­ra ci jos pre zi den tu ta po L.Va ra na vi­čius. Kai R.Vai gi nas dir bo Lie tu vos kū no kul tū ros ir spor to de par ta­men te (KKSD), san ty kiai su LFF bu vo ra mūs, bet pa sta ruo ju me tu vėl pra si dė jo puo li mas.

VAFF per nai lapk ri čio mė ne sį vie šu pa reiš ki mu su kri ti ka vo LFF dar bą ir pa siū lė at si sta ty din ti ne vien L.Va ra na vi čiui, bet ir LFF ge­ne ra li niam di rek to riui Ju liui Kve­da rui. Be to, VAFF at sto vai be ne vie nin te liai iš vi sų ap skri čių fe de­ra ci jų at vi rai ir ašt riai kė lė klau si­mus dėl LFF biu dže to bei jo skirs­ty mo prin ci pų ir prio ri te tų.

„Pa da ry siu vis ką, kad per LFF rin ki mus šis pi lie tis ne lai mė tų ir jo ne lik tų fe de ra ci jo je“, – kal bė jo R.Vai gi nas apie L.Va ra na vi čių.

VAFF neat me ta ga li my bės siek­ti, kad tei si niais bū dais bū tų su­stab dy ta LFF veik la, kol ne bus iš­siaiš kin ta tikroji padėtis šalies futbole.

12

pasaulis

Suo­miai­bal­sa­vo­pre­zi­den­to­rin­ki­mų­pir­ma­ja­me­ra­te,­ku­ria­me,­kaip­ro­dė­ap­klau­sos,­fa­vo­ri­tas­bu­vo­proeu­ro­pie­tiš­kų­pa­žiū­rų­po­li­ti­kas­63­me­tų­Sau­li­Nii­nis­toe.­Prem­je­ro­Jyr­ki­Ka­tai­ne­no­kon­ser­va­to­rių­Na­cio­na­li­nės­koa­li­ci­jos­par­ti­jos­na­rys­S.Nii­nis­toe­nuo­lat­di­de­le­per­sva­ra­pir­ma­vo­prieš­var­žo­vus.

Rin­ko­pRe­zi­den­tą

Kroa­tai­va­kar­bal­sa­vo­re­fe­ren­du­me­dėl­na­rys­tės­ES,­ku­rį­po­li­ti­niai­ly­de­riai­lai­ko­ne­pap­ras­tai­svar­biu­ša­lies­atei­čiai.­Apk­lau­sos­ro­dė,­kad­maž­daug­60­pro­c.­kroa­tų­pri­ta­ria­na­rys­tei­ES.­Kroa­ti­ja­į­Bend­ri­ją­sie­kia­įsto­ti­jau­2013­m.­Iš­bu­vu­sių­Ju­gos­la­vi­jos­res­pub­li­kų­tik­Slo­vė­ni­ja­yra­ES­na­rė.

Af­ga­nų­ka­rei­vis,­ku­ris­nu­šo­vė­4­pran­cū­zų­ka­rius,­pri­si­pa­ži­no­taip­pa­da­ręs­dėl­ne­se­niai­pa­skelb­tos­vaiz­do­me­džia­gos,­ku­rio­je­ma­ty­ti,­kaip­JAV­jū­rų­pės­ti­nin­kai­šla­pi­na­si­ant­ne­gy­vų­Ta­li­ba­no­su­ki­lė­lių.­Tie­sa,­Pran­cū­zi­jos­atstovai­tvir­ti­no,­kad­ka­rei­vis­bu­vo­in­filt­ra­vę­sis­ta­li­bas.

kRoa­tų­va­lia

keRš­tas­aR­iš­puo­lis?

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Bū ti na nu rėž tiNu ra šy ti mi li jar di nes sko las Grai­ki jai – bū ti na. Atė nai nei ka da nors grą žins sko las, sie kian čias net 160 pro c. ša lies bend ro jo vi daus pro­duk to, nei ga li tiek su tau py ti, kad ir kaip verž tų si dir žus.

Jei sko los iki 2020 m. ne bus su­ma žin tos bent iki 120 pro c. BVP, ko sie kia ne tik Grai ki jos vy riau­sy bė, bet ir ES, Atė nų, ne pai sant vi sų prie mo nių, ku rių bu vo im ta­si, vei kiau siai lauks bank ro tas.

ES va do vai dar praė ju siais me­tais su ta rė, kad grai kams tu rė tų bū ti nu ra šy ta apie 50 pro c. sko­lų. Bend ri jos va do vai pa siū lė pri­va tiems kre di to riams sa va no riš kai at leis ti Atė nus nuo da lies sko lų.

Pri va tūs kre di to riai, ne ri mau da­mi dėl eu ro zo nos fi nan sų kri zės, pri ta rė pla nui, ta čiau da bar grai kai ir tarp tau ti niai kre di to riai sie kia iš pri va čių kre di to rių iš si de rė ti kuo pa lan kes nes są ly gas, ku rio mis va­do vau jan tis bū tų nu ra šy tos sko los, to dėl pla no įgy ven di ni mas strin ga.

Eu ro pa lau kia re zul ta tųSpaus da mi de ry bi nin kus, eu­ro zo nos ly de riai, Eu ro pos cent ri­nis ban kas ir Tarp tau ti nis va liu tos fon das įspė jo, kad Grai ki ja ne gaus gy vy biš kai svar baus 130 mlrd. eu rų pa ra mos pa ke to, jei gu su si ta ri mas

Mū šis dėl sko lų nu ra šy mo

Iš vy ko: ­� TFI,­at­sto­vau­jan­čio­pri­va­tiems­kre­di­to­riams,­va­do­vas­Char­le­sas­Dal­la­ra­va­kar­iš­Atė­nų­iš­vy­ko­be­su­si­ta­ri­mo.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Grai kai ir pri va tūs jų kre di to riai sa vait ga­lį ne pa sie kė su si ta ri mo dėl Atė nų sko los nu ra šy mo. Vis dėl to ma žai kas abe jo ja, kad de ry bos nu trūks – ant kor tos pa sta­ty ta la bai daug.

dėl da lies sko lų nu ra šy mo su pri­va čiuo ju sek to riu mi žlugs.

Ma ža to, grai kus spau džia ir lai­kas. Atė nai ko vo mė ne sį tu ri grą­žin ti apie 14,4 mlrd. eu rų. Tad, jei tarp tau ti niai kre di to riai ne su teiks pa ra mos, įsi pa rei go ji mų Atė nai neį vyk dys. Ga liau siai ir Grai ki jos eko no mi kos pro gno zės nu tei kia ne ma lo niai.

Bū tent dėl šių prie žas čių de ry­bos dėl sko lų nu ra šy mo – gy vy­biš kai svar bios Atė nams ir ES.

Kiek vie nas no ri sa vo da liesDau giau sia dis ku si jų tarp Grai ki jos vy riau sy bės ir Tarp tau ti nio fi nan sų ins ti tu to (TFI), ku ris at sto vau ja pri­va tiems kre di to riams, ke lia klau si­mas, kiek sko lų teks nu ra šy ti.

Grai kai sie kia, kad sko lų, sie­kian čių apie 360 mlrd. eu rų, nu ra­šy mas bū tų reikš min gas, tad gal būt siek tų nuo 65 iki 70 pro c. Kre di to­

riai no rė tų, kad sko lų bū tų nu ra šy­ta kuo ma žiau.

Ki tas klau si mas – 260 mlrd. eu­rų grai kų sko los da lis, ku ri ne bus nu ra šy ta, o bus pa vers ta nau jo mis obligacijomis, nu sta ty ta pa lū ka nų nor ma.

Atė nai ir tarp tau ti niai grai kų kre­di to riai sie kia, kad pa lū ka nų nor ma bū tų kuo ma žes nė, o pri va tūs kre­di to riai no rė tų, jog pa lū ka nos pa­deng tų bent jau da lį jų nuo sto lių – siek tų bent jau 4 pro c.

„Ma nau, kad de ry bo se svar biau­sias klau si mas – ko kios tu rė tų bū ti nau jų oblikacijų pa lū ka nos. Čia yra es mi nis skir tu mas tarp to, ką Grai ki­ja no rė tų su mo kė ti, ir to, ką kre di to­riai ti ki si gau ti“, – ko men ta vo eko­no mis tas Ta kis Geor ga ko pou las.

Nors kai ku rie pri va tūs kre di to­riai, to kie kaip Pran cū zi jos ban­kas „BNP Pa ri bas SA“, tvir ti no, jog su si ta ri mas – jau ne to li, pa sak neo fi cia lių šal ti nių, kai ku rie ma­ži pri va tūs ob li ga ci jų fon dai, ne pa­ten kin ti są ly go mis, blo ka vo sa vait­ga lio de ry bas.

Tie sa, kai ku rie ana li ti kai abe jo­

ja, kad su si ta ri mas ne bus pa siek tas, nes trauk tis jau nė ra kur, o Grai ki jos bank ro to at ve ju ken tė tų ne tik eu ro zo na, bet ir pri va tūs kre di to riai.

„Ma nau, kad su si ta ri mas la bai ar ti“, – pa brė žė Pau las My lo na sas, ana li ti kas iš Grai ki jos na cio na li nio ban ko. Tie sa, jis įspė jo, kad ne vi­si kre di to riai ga li pa si ra šy ti su si­ta ri mą.

De ry bos tę sia mosSa vait ga lį de ry bi nin kai su ta rė, kad de ry bos to liau vyks te le fo nu.

„Dis ku si jos bus tę sia mos, tie sa, sa vait ga lį su si ta ri mas ne bu vo pa­siek tas, – sa kė vie nas apie de ry­bas ži nan tis as muo, ne skel bęs sa vo pa var dės. – Daug kas komp li kuo ta, ta čiau ju da me į prie kį, nors dar bo li ko ne ma žai.“

Evan ge las Ve ni ze las, Grai ki jos fi­nan sų mi nist ras, sku bė jo su da ry ti su­si ta ri mą sa vait ga lį, kad šis bū tų pri sta­ty tas šian dien per eu ro zo nos fi nan sų mi nist rų su si ti ki mą Briu se ly je.

Nes pė jus to pa da ry ti ES tu rės ten kin tis žo džiais.

Ta čiau tarp tau ti niams kre di to­

Ko kie sce na ri jai įma no mi?

Pa ran kiau sias šiuo at ve ju bū tų �vy riau sy bės ir TFI su si ta ri mas, ku rį pa sie kus Atė nai ga lė tų ti kė tis gau ti tarp tau ti nių kre di to rių pa gal bą.

Jei ne bus pa siek tas su si ta ri mas, �Grai ki jos val džia ga li vie na ša liš­kai nu tar ti, ku rias sko las ke ti na pa­deng ti, ku rių ne. Tie sa, to kiu at ve­ju fi nan sų rin ko se Grai ki ja bū tų pa­skelb ta tech niš kai bank ru ta vu sia.

Jei ne bus pa siek tas su si ta ri mas, �Grai ki ja ga li ir bank ru tuo ti, o kre di­to riai to kiu at ve ju ne tek tų vi sų sa­vo pi ni gų. Šiuo at ve ju Grai ki jai tek­tų ne tik pa si trauk ti iš eu ro zo nos, bet ir kil tų ri zi ka, kad kri zė iš plis į ki­tas eu ro zo nos ša lis.

riams tai nė ra ge ra ži nia. At siž vel­gę į su si ta ri mą dėl sko lų nu ra šy mo, jie tu ri skai čiuo ti, kiek dar mi li jar­dų rei kės per pum puo ti į Grai ki jos eko no mi ką.BBC, „Syd ney Mor ning He rald“, „Reu ters“ inf.

Dau giau nei 100 tūkst. veng rų sos­ti nės Bu da peš to gat vė se iš reiš kė pa si ti kė ji mą ša lies vy riau sy be.

„Mū sų tiks las – pa ro dy ti, kad vy riau sy bė ne vie ni ša, ir pa de­monst ruo ti ES mū sų ne pa si ten­ki ni mą tuo, kaip jie el gia si su mu­mis“, – per pro tes tą sa kė ži no mas veng rų ap žval gi nin kas Zsol tas Baye ris.

Prem je rą Vik to rą Orbá ną pa lai­kan tys veng rai iš pra džių mi tin­ga vo Did vy rių aikš tė je, ku ri ša ly je lai ko ma šven ta vie ta, o pa skui vie­nu pa grin di nių mies to bul va rų atė­jo prie par la men to pa sta to.

Jie ne šė pla ka tus, ku riuo se už­sie nio kal bo mis ra gi na ma gerb­ti Veng ri jos su ve re ni te tą. Vie na me jų bu vo už ra šy ta: „Mes ne bū si me ko lo ni ja.“

Iš va ka rė se or ga ni za to riai pa reiš­kė, kad jiems bu vo svar bu į sa vo ren gi nį su kvies ti dau giau žmo nių nei opo zi ci ja, į ku rios mi tin gą sau­sio pra džio je su si rin ko maž daug 70 tūkst. žmo nių.

Abi ma ni fes ta ci jos at ro dė įspū­din gai, ypač at si žvel giant į tai, kad Bu da peš te gy ve na maž daug 2 mln. žmo nių.

Veng ri jos ir ES konf ik tą su kė­lė tai, kad V.Orbá no va do vau ja ma

„Fi desz“ par ti ja par la men te tu ri dvie jų treč da lių bal sų dau gu mą ir ga li keis ti kons ti tu ci ją.

Sau sio 1 d. įsi ga lio jo ke lios kons­ti tu ci jos pa tai sos ir ke li įsta ty mai, ku rie, Veng ri jos opo zi ci jos ir Briu­se lio nuo mo ne, su var žo žmo gaus tei ses.

Eu ro pos Ko mi si jos va do vas José Ma nue lis Bar ro so net pa reiš kė, kad nau ji Veng ri jos įsta ty mai ga­li bū ti ap skųs ti Eu ro pos Tei sin gu­mo Teis me, be to, Eu ro pos Ko mi­si ja ir Tarp tau ti nis va liu tos fon das su stab dė de ry bas dėl 20 mlrd. eu rų pa sko los sky ri mo Veng ri jai.

BNS, BBC inf.

Pa lai kė sa vo vy riau sy bę

Pro tes tas: ­� veng­rai­ne­su­tin­ka,­kad­jų­ša­lis­bū­tų­iš­Briu­se­lio­val­do­ma­ko­lo­ni­ja.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Ma nau, kad de ry bo­se svar biau sias klau­si mas – ko kios tu rė tų bū ti nau jų obligacijų pa lū ka nos.

13pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

namai@diena.ltRedaktorė Vereta Rupeikaitė

namaiIdė jos rąstinio namo interjerui.

15p.

Ve re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Reik lūs šil dy mo kai naiGy ven ti drau ge nu spren dę kau nie­čiai – 24­erių Gin ta rė Dumb liaus­kai tė ir me tais vy res nis Pau lius Ka za kaus kas be veik dve jus me tus dai ro si ir ne ran da tin ka mo pir ki­nio – būs to.

Pag rin di niai jau nos po ros kri­te ri jai: bu tas tu ri bū ti bent dvie­jų kam ba rių, apie 50 kv. m plo to, šil dy mas – au to no mi nis, vie ta – mies tas, kai na – iki 150 tūkst. li­tų. Kau nie čiai įsi ti ki no, kad ras ti san ty ki nai ne bran gų, ne stan dar­ti nį bu tą – tar si lo te ri ja, pa trauk­lius pir ki nius pa čium pa per vie ną die ną.

Ma gist ran tū rą stu di juo jan tys Gin ta rė ir Pau lius dar ir dir ba, bet be ne kiek vie ną ry tą dir ba ne tik darb da viui, o ir sau. Įdė miai per­žiū ri skel bi mus in ter ne te, laik raš­ty je. Gal pa ga liau pa si tai kys tin ka­mas pir ki nys?

In ter ne to sve tai nės mir gė te mir­ga pa siū ly mais pirk ti bu tus, o kai­nos, ro dos, juo kin gos, pa ly gin ti su to mis, ku rios bu vo prieš ket­ve rius me tus. Jau ni žmo nės jo kiu bū du ne no ri ne pers pek ty vaus bu­to se nos sta ty bos blo ki nia me na­me. Juos gąs di na ne tik būs to ko­ky bė, bet tai, kad šil dy mas to kia me na me ga li kai nuo ti tiek pat, kiek ir pa sko los mė ne si nė įmo ka.

„Jei šil dy mas kai nuo tų ant ra tiek, kiek pa sko la, mums bū tų per bran gu“, – skai čia vo jau na mo te­ris. Be to, jau niems žmo nėms no­ri si ko ky biš kes nio būs to, o ne var­ga no bu te lio, var gin gai gy ve nan čių pen si nin kų kai my nys tės.

Gin ta rė ir Pau lius ti ki si, kad, įsi­gi ję bu tą už ne dau giau kaip už 150 tūkst. li tų, mo kės 600–700 li tų dy džio mė ne si nes pa sko los įmo­kas. Po ros tei gi mu, pa na šiai tiek kai nuo tų būs to nuo ma. To dėl, kau nie čių įsi ti ki ni mu, kur kas pra­smin giau tu rė ti sa vo kam pe lį, ku­ria me ga li kaip no ri tvar ky tis, re­mon tuo ti, in ves tuo ti.

At si ran da pa pil do mų są ly gųJau na po ra jau se niai džiaug tų si nuo sa va gūž ta, jei tik bū tų ra du­

si tin ka mą. „Jei bu tas nau jes nis, su au to no mi niu šil dy mu – kai­na iš kart šo ka 100 tūkst. li tų. Bu­tai, ku rie sa vo ko ky be bent kiek ati tik tų mū sų lū kes čius, kai nuo ja nuo 250 tūkst. li tų“, – ap gai les ta­vo G.Dumb liaus kai tė.

Pa sak mo ters, ban kas vos ne vos su tin ka su teik ti 150 tūkst. li tų pa­sko lą, ką jau kal bė ti apie di des nę. „Taip išė jo, kad drau gas ne se niai pa kei tė dar bo vie tę, dėl to ban kas jo ga li my bes ver ti na at sar giau. Ki ta ver tus, ne si no ri, kad bu to pa sko la virs tų di de le naš ta“, – pri si pa ži no dir ban ti stu den tė.

Op ti miz mu trykš tan tiems kau­nie čiams at ro do, kad ras ti ge rą ir ne bran gų bu tą įma no ma, nes ke le­tą pa trauk lių va rian tų jie bu vo ap­ti kę. Tie sa, iš kil da vo ne nu ma ty tų si tua ci jų ir, at ro do, ran ka pa sie kia­ma sva jo nė vėl nu tol da vo.

Mat kai ku rie būs tų par da vė jai, siek da mi iš veng ti pa pil do mų mo­kes čių, pa gei da vo, kad bū tų mo ka­ma gry nais pi ni gais. Kai ku rie par­duo da mi bu tai bu vo įfor min ti ne kaip gy ve na mo sios, o, pa vyz džiui, kaip kū ry bi nės pa tal pos. To kio pir­ki nio, kaip įsi ti ki no ne ma žai pa ty rę kau nie čiai, ban kas ne lai ko būs tu.

Ge ri nu per ka mi per die nąIš pra džių po ra bu vo nu si sta čiu si bu tui skir ti iki 100 tūkst. li tų. Sto­gą virš gal vos ga li ma įgy ti ir už to­kią su mą, bet tek tų tai ky tis su pra­stos re pu ta ci jos ra jo nu, aso cia liais kai my nais, ne pa to giu su si sie ki­mu, bran giu šil dy mu ir ki tais trū­ku mais.

„Pa tys bu tą su si tvar ky tu me, bet ap lin kos juk ne pa kei si. Bū tų bai su vai kus iš leis ti“, – įsi vaiz da vo jau na mo te ris. Vie ną ne bran gų bu tą po ra bu vo ra du si Aukš tuo siuo se Šan čiuo­se, ta čiau ap lin ka, švelniai tariant, pri mi nė valkatų gyvenamą teritoriją.

Po pus me tį tru ku sių be vai sių paieš kų kau nie čiai nu spren dė, kad rei kia ko ky bės, ir ap si sto jo ties 150 tūkst. li tų. Ta čiau ir di des nė kai na dar ne da vė vai sių.

Vie ną bu tą po ra bu vo nu si žiū­rė ju si prieš de šimt me tį sta ty ta­me mū ri nia me pen kiaaukš ty je. Gun dė tai, kad bu te įreng tas au­to no mi nis šil duy mas, tie sa, elekt­

Jau nos po ros ko ky biš kų bu tų neį per kaJau ni žmo nės mė ne sių mė ne sius ieš ko bū si mų jų na mų, ku rie bū tų jau kūs, eko­no miš ki ir ne virs tų ak me niu po kak lu. Vis dėlto pa gal sa vo ki še nę ga li rink tis tik se ną, pra stą dau gia bu tį.

ri nis. „Elekt ri nis šil dy mas atrody­tų bran gu, bet iš tik rų jų ta me bu te šil dy mas kai nuo ja daug pi giau nei cent ra li zuo tas. Šis va rian tas at kri­to, nes, mums be ve žant rank pi ni­gius, kaž kas ki tas mus ap len kė“, – ap gai les ta vo pa šne ko vė.

Dar vie nas ap svars ty tas va rian­tas – būs tai bu vu sia me ad mi nist­ra ci nia me pa sta te Kau no pa kraš­ty je. „Vi sų pir ma vie ta ne bu vo pa trauk li, nes to li nuo mies to cent­ro, o kai na – ne ma ža. Be to, par da­

vė jai gud ra vo: iš pra džių sa kė ma­žes nę kai ną, po to ji pa laips niui au go“, – pa sa ko jo pa šne ko vė.

Dar vie nas skel bi mas iš kart pa­trau kė jau nos po ros dė me sį. Pa­ne mu nė je bu vo par duo da mas bu­tas bu vu sia me in di vi dua lia me tri jų aukš tų na me, ku ris per da ry tas į ke­lis bu tus. Pro lan gus ma ty ti Ne mu­nas, šil dy mas – au to no mi nis.

Išs kir ti nis pa siū ly mas la bai su do­mi no jau ną po rą. Ta čiau, nė ne spė­ję ap žiū rė ti šio bu to, tą pa čią die ną,

kai pa si ro dė skel bi mas, kalbėdami te le fo nu, iš gir do, kad bu tas par duo­tas. „Par duo tas vi so la bo per vie ną die ną... Ir kai na vo 150 tūkst. li tų“, – at si du so G.Dumb liaus kai tė.

Ne pai sant ne sėk min gų paieš kų, po ra nu spren dė ne sam dy ti ne kil­no ja mo jo tur to agen to. Kau nie­čiai įsi ti ki nę, kad iš to ne bus jo kios nau dos: šiaip ar taip vi si skel bi­mai yra in ter ne te, tad ge riau būs­tus rink tis be tar pi­nin ko.

Taip išė jo, kad drau­gas ne se­niai pa kei­tė dar bo­vie tę, dėl to ban kas jo ga li my­bes ver ti­na at sar­giau. Ki ta ver­tus, ne si­no ri, kad bu to pa sko la virs tų di de le naš ta.

Iš sik raus tys: �� G.Dumb�liaus�kai�tė�sa�vo�kam�ba�ry�je�–�jau�tar�si�sve�čias.And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

14

14

namaipirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Raudondvario pl. 131 DIRBAME I–VII 800–2000

INFORMACINIS TEL. +370 37 21 47 77

Nuolaidos nesumuojamos (išskyrus AČIŪ kortelę). Prekių kiekis ribotas.

Tik KAUNE!

-40%dAžymo ir mEchANiNiAms

dArbo įrANKiAmsAkcija galioja iki sausio 29 d.

-40%KilimAms ir KilimėliAms*

*Nuolaida netaikoma kiliminėms dangoms ir takams.Akcija galioja iki sausio 29 d.

-40%voNios bAldAmsAkcija galioja iki sausio 29 d.

-30%

-40%vAzoNAms ir dAigyKloms

Akcija galioja iki sausio 29 d.

visoms rogėms, čiUožyNėms, slidėms

Akcija galioja iki sausio 31 d.

-30%visoms AUTo

prEKėmsAkcija galioja iki sausio 31 d.

Apie nau jus ne sva jo jaŽi no ma, Gin ta rė ir jos

gy ve ni mo drau gas mie lai kraus ty­tų si į nau jos sta ty bos, ko ky biš ką, eko no miš ką bu tą, ta čiau už priei­na mą kai ną to kių būs tų nė ra.

Yra ir nau jos sta ty bos bu tų, ku­rie par duo da mi už kau nie čius ten­ki nan čią kai ną. „Gy ven ti kaž kur Gi rai tė je ne si no rė tų. Be to, apie na mų ko ky bę čia pra stai atsiliepia­ma“, – vie ną pa vyz džių pri si mi nė pa šne ko vė. Dar vie ną dau gia bu tį jau ni žmo nės ap žiū rė jo Ši lai niuo­se. Ta čiau kai na bu vo nu ro dy ta tik su da li ne ap dai la, vi siš kai įreng ti dar ne ma žai kai nuo tų.

Dir ban tiems stu den tams te ko ap žiū rė ti ir pra ban gių būs tų. Tie­sa, ne ty čia... Kar tą jau na po ra ra do skel bi mą apie par duo da mą bu tą Gi­rio ny se, bet kai na ne bu vo pa ra šy ta, tad nu va žia vo ap žiū rė ti. Bu tas, kaip pa sa ko jo Gin ta rė, įpras ta me pen­kiaaukš ty je, ta čiau jis per da ry tas iš dvie jų bu tų, per du aukš tus.

Be ki tų pri va lu mų, bu te yra net pir tis. „Pa ma ty ti, kaip žmo nės gy­ve na, bu vo įdo mu. Bu tas kai na vo tur būt pu sę mi li jo no“, – juo kė si pa šne ko vė pri si mi nu si ne priei na­mą pir ki nį.

Po ra ti ki si, kad pla nuo ja ma me įsi gy ti bu te gy vens bent 20 me tų ir jo ko ky bė ten kins. Vis dėlto bu­tų pa siū la jie nu si vy lę, nes nau jų pir ki nių ne la bai at si ran da.

„Kaip ir prieš tris mė ne sius, taip ir da bar – nie ko nau jo. Skel bi muo­se siū lo mus bu tus ži nau min ti nai“, – tvir ti no kau nie tė. Ji su drau gu ža da ne nu leis ti ran kų ir ti ki si ras­ti jiems skir tą jį būs tą. „Ge riau ne­sku bė si me, juk tai di de lis pir ki nys, ne ba tai“, – pri dū rė mo te ris.

Vals ty bės pa ra ma – po pie riu jeVie nos jau nos šei mos ri kiuo ja si ei lė je so cia li niam būs tui gau ti, o ki tos trūks plyš ban do įgy ti sto gą virš gal vos sa­vo už dirb tais pi ni gais. Juk to li gra­žu ne vi siems pir mą jį būs tą nu per ka ar pa do va no ja tė vai ar ki ti ar ti mie ji, ne ma žai jau nų šei mų tie siog sprau­džia si po vie nu sto gu su tė vais.

Teo riš kai vals ty bė įsi gy jant būs­tą tei kia pa ra mą jau noms, ne daug už dir ban čioms šei moms, naš lai­čiams, neį ga lie siems, bet pra ktiš­kai pa si nau do ti leng va to mis ma­žai kam pa vyks ta. Kau no mies to sa vi val dy bės Pri va ti za vi mo sky­riaus ve dė ja Aud ro nė Griš ko nie nė in for ma vo, kad per nai kau nie čiams iš duo ta tik 13 pa žy mų, su tei kian čių tei sę gau ti vals ty bės pa ra mą būs­tui įsi gy ti. Kiek pa reiš kė jų pa vy ko gau ti ban ko pa sko lą ir nu si pirk ti

Jau nos po ros ko ky biš kų bu tų neį per kabūs tą – to kių duo me nų sa vi val dy­bės at sto vai ne tu ri. Ti kė ti na, kad ne vi siems tai pa vy ko.

„Per nai daug kas do mė jo si, bet ne drį so im ti pa sko los ar ba gau­da vo nei gia mą at sa ky mą iš ban kų. Dau giau sia do mi si jau nos šei mos. Krei pia si tie, ku rie tu ri lė šų ir įsi­vaiz duo ja, kad ga lė tų pa si nau do ti leng va ta. Bet dau ge lis nu si vy lė“, – pa ste bė jo pa šne ko vė.

Vals ty bė yra nu sta čiu si mak si ma­lias pa ja mas, ku rių ne vir ši jus ga li ma pre ten duo ti gau ti vals ty bės su bsi di­ją būs tui įsi gy ti. Sa vi val dy bės at sto­vams įro dęs, kad už dir ba ne daug ir to dėl pre ten duo ja į vals ty bės pa ra­mą, žmo gus ke liau ja į ban ką. Tam, kad gau tų pa sko lą, žmo gus tu ri įro­di nė ti, jog už dir ba pa kan ka mai daug ir ga lės grą žin ti pa sko lą.

Ga liau siai paaiš kė ja, kad im da­mas vals ty bės re mia mą būs to kre­di tą žmo gus ga li pirk ti tik la bai ne­bran gų ir pra stos ko ky bės būs tą, nes ban kas tie siog ne su tei kia di­des nės pa sko los. Ir prie šin gai: jei žmo gus ban kui pa tei kia pa kan ka­mas fi nan si nes pa ja mas, jis ne ga li pre ten duo ti į vals ty bės pa ra mą.

Sub si di ja – su si lau kus vai kųUž per nai su si do mė ji mas vals ty bės pa ra ma būs tui bu vo dar ma žes nis, vos 6 žmo nės ga vo pa žy mą, su­tei kian čią tei sę gau ti vals ty bės pa ra mą būs tui įsi gy ti. 2009 m. to kių pa žy mų iš duo ta 22, o maž­daug prieš ket ve rius me tus, dar iki sprogs tant va di na ma jam ne kil no­ja mo jo tur to bur bu lui, no rin čių­jų pa si nau do ti vals ty bės pa ra ma Kau ne bu vo pu sant ro šim to.

Sa vi val dy bės at sto vai paaiš ki no, kad jei jau na po ra, ku ri pa gal gau na­mas pa ja mas ga lė tų gau ti vals ty bės pa ra mą, dar ne tu ri vai kų, kreip tis dėl pa ra mos ga li, bet su bsi di ją, ku ri su da ro 10 pro c. gau na mos pa sko los, gaus tik ta da, kai tu rės vai kų.

Tie sa, kol kas pra šy mai vals ty bės pa ra mai gau ti ne prii ma mi, nes Vy­riau sy bė tu ri pa skelb ti nu ta ri mą dėl vals ty bės re mia mų būs to kre di tų ir su bsi di jų tei ki mo bei vals ty bės re­mia mų kre di tų li mi to pa skirs ty mo. Tai kas met skel bia ma me tų vi du ry je, po to jau ga li ma kreip tis į sa vi val dy bę ir pa teik ti rei ka lin gus do ku men tus.

Su do mi no: �� šiuo�se�dau�gia�bu�čiuo�se�jau�na�po�ra�bu�vo�nu�si�žiū�rė�ju�si�sau�tin�ka�mą�bu�tą,�bet�dėl�vie�nų�ar�ki�tų�prie�žas�čių�dar�nie�ko�neį�gi�jo.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

13Leng va ti niai būs to kre di tai jau noms šei moms

Jau na šei ma – šei ma, ku rio je kiek­vie nas iš su tuok ti nių yra ne vy­res nis kaip 35 me tų, taip pat šei­ma, ku rio je mo ti na ar ba tė vas vie­ni au gi na vie ną ar dau giau vai kų (įvai kių) ir yra ne vy res ni kaip 35 me tų.

Va do vau jan tis da bar ga lio jan čiais tei sės ak tais, pre ten duo ti į vals ty­bės pa ra mą būs tui įsi gy ti ga li as­me nys be šei mos, ku rių gry no sios

me ti nės pa ja mos (per pa sku ti nius 12 mė ne sių) ne vir ši jo 27,5 tūkst. li­tų, o tur tas – 40,3 tūkst. li tų. Dvie­jų ar tri jų as me nų šei mos gry no­sios me ti nės pa ja mos tu ri ne vir­šy ti 38, 5 tūkst. li tų, tur tas – 81,9 tūkst. li tų.

Vals ty bės re mia mas būs to kre di­tas as me niui be šei mos sie kia iki 180 tūkst. li tų. 300 tūkst. li tų su ma ga li bū ti su tei kia ma dvie jų ir dau­

giau as me nų šei mai. Dvie jų ar tri jų as me nų šei mos, ku rio je tė vai yra iki 35­erių, ga li ti kė tis iki 10 pro c. vals ty bės su bsi di jos. Tai gi, mak si­ma li su bsi di ja ga li bū ti 30 tūkst. li­tų. Neį ga lios šei mos, naš lai čių šei­mos, taip pat šei mos, au gi nan čios tris ir dau giau vai kų, ga li gau ti iki 20 pro c. vals ty bės pa ra mos būs­tui įsi gy ti.

Šal ti nis: Kau no mies to sa vi val dy bė

Krei pia si tie, ku rie tu ri lė šų ir įsi vaiz­duo ja, kad ga lė tų pa­si nau do ti leng va ta.

15

namaipirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Ve re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Rąs ti nis na mas ypa tin gas, nes sa­ko ma, kad jis yra gy vas. Dau ge lį džiu gi na ne tik ge ra sie nų ši lu mi­nė var ža, bet ir me džio na tū ra lu­mas, aro ma tas, ypa tin ga au ra.

Spe cia lis tų tei gi mu, me die na yra la bai su bti li, gy va, be ga lo daug ži­nių rei ka lau jan ti me džia ga. Švie žiai nuo bliuo to me džio pa vir šius jau po va lan dos bus pa si kei tęs, po pa ros jį ap dai lin ti rei kia vi sai ki taip. Gy­ve nant rąs ti nia me na me rei kė tų iš­nau do ti me die ną, nie ku gy vu ne­slėp ti jos.

Mū sų se no liai kai muo se gy ve no bū tent rąs ti niuo se na muo se, tai

Rąs tai in ter je re: įno rin gi, bet su val do miKad ir ko kios pa trauk lios nau jo sios sta ty bi nės me džia gos, me­di niai na mai iš lie ka pa tys po pu lia riau si – jie šil do ir kū ną, ir sie lą. Rąs ti nio na mo in ter je ras ne bū ti nai tu ri bū ti tam sus, mo no to­niš kas, se no viš kas.

dik ta vo tuo me čių tro bų in ter je ro sti lių. Me die na na tū ra liai pa tam­sė da vo, lan gų an gos bū da vo ne­di de lės, tad vi du je tvy ro jo prie­blan da. Anuo met žmo nės daug lai ko pra leis da vo lau ke, dirb da mi, tad ga lė da vo iš veng ti il go bu vi mo pa tam sy je.

Šiuo lai ki niai žmo nės sa vo na­mams ke lia ki to kius rei ka la vi mus. No ri si erd vės, švie sos, pa to gu mo ir mo der nu mo. Tai ne reiš kia, kad rei kia at si sa ky ti rąs ti nių na mų ar rąs tus mas kuo ti. Tai tie siog įno­rin ges nė ap dai la, rei ka lau jan ti iš­mo nin gų spren di mų.

Rąs ti nia me na me no ri ne no­ri at si ran da la bai daug me džio. Svar bu in ter je rą api pa vi da lin ti

taip, kad žmo gus ja me ne si jaus tų it me di nė je dė žu tė je. Ar chi tek tas Al gi man tas Kan čas, kū ręs ne vie­ną in ter je rą me di nia me na me, pa­ta ria per ne lyg ne sus tip rin ti me­die nos įspū džio.

Me die nos ne rei kia slėp ti, ta­čiau jos gau są ga li ma šiek tiek nu ra min ti. Pa vyz džiui, me džio ru du mą ga li ma su švel nin ti nu­da žant me dį per si švie čian čia bal tos spal vos prie mo ne. Ar chi­tek tas ne pa ta ria rąs tų dar la biau ru din ti, nes ap lin ka taps ne jau ki, ag re sy vi.

A.Kan čui ar ti miau sias kont ras to prin ci pas. „Jei sie nos, lu bos, grin­dys me di nės, tuo met ki tas in ter je ro de ta les, pa vyz džiui, du ris, laip tus, ga li ma rink tis iš ki tos, šiuo lai ki­nės, me džia gos. Prie me džio de­ra ir me ta las, ir stik las“, – pa ta rė ar chi tek tas.

Pa si rin kus kont ras tą, di des nė ti ki my bė, kad spren di mas pa si­tvir tins. Ban dant prie me džio pri­si tai ky ti, rei kia itin su bti liai jaus ti, kaip tai da ry ti. Tai gi, ne bi jan tie­ji prie šy bių, me di nia me na me ga­li rink tis mo der nius bal dus. Prie me džio de ra įvai rūs au di niai, sun­ku mo jaus mą stip ri nan čių odi nių bal dų rąs ti nė je ap lin ko je A.Kan­čas veng tų.

Ne rei kė tų rąs ti nio na mo vi du je ap si krau ti vien me di niais, skir tin­gų fak tū rų daik tais. Pa sak ar chi tek­to, dau gių dau giau sia ga li ma nau­do ti dvi me džio spal vas: tam saus ir švie saus, ba lin to ir ne ba lin to.

Be to, sta tant na mą A.Kan čas ne pa ta ria nau do ti ap va lių rąs tų, ku rie bū din gi sla vų kraš tams. Lie­tu vių na muo se, įsi ti ki nęs ar chi tek­tas, rąs tai tu rė tų bū ti ta šy ti.

Jei sie­nos, lu bos,

grin dys – me di nės,

tuo met ki­tas in ter­

je ro de ta­les, pa vyz­

džiui, du­ris, laip­

tus, ga li­ma rink­

tis iš ki tos, šiuo lai ki­

nės, me­džia gos. Der mė: �� rąs�ti�nio�na�mo� in�ter�je�re�pa�ta�ria�ma�nau�do�ti� ne�dau�giau�kaip�

dvie�jų�at�spal�vių�me�die�ną.

Nuotaika: �� prie�natūralių�medinių�sienų�dera�ir�ryškiaspalvės�interjero�detalės.

Akcentai:�� �prie�me�die�nos�de�ra�ir�kont�ras�tin�gos�me�džia�gos.

Natūralu: �� kam�ba�riai�rąs�ti�niuo�se�na�muo�se�ga�li�bū�ti�ga�na�švie�sūs�ir�nuo­tai�kin�gi. Bend�ro�vės�„Kan�čo�stu�di�ja“�ar�chy�vo�nuo�tr.cai�nor�ga�nic.com

�sa�lon.ru�nuo�tr.

fe�ma�le�w

ays.com�nuotr.

2

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 23, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Pamesta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Baldų gamybos įmonei reikalingas baldų surinkėjas, turintis patirties. Teirautis tel. 8 699 65 740.

902216

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

903345

Ieškome pagalbinių darbuotojų. Tel. 8 610 11 959.

901713

Įmonei, užsiimančiai akumuliatorių gamy-ba ir restauravimu, reikalingas inžinierius-elektronikas. Darbo pobūdis: įvairių buiti-nės technikos akumuliatorių restauravimas ir gaminimas. Alga 2000 Lt. Tel. 8 624 00 637, e. paštas info@itc.lt.

902412

Kavinei Vilijampolėje reikalinga (-as) virė-ja (-as). Darbas kiekvieną dieną. Šeštadie-nį, sekmadienį nedirbame. Tel. 262 397, 8 619 73 822.

901653

Kepyklai Panemunėje reikalinga (-as) spur-gų virėja (-as). Darbas pamainomis, nakti-mis. Pageidautina darbo patirtis. Neturin-čias patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141.

902182

Prekybinei įmonei nuolat dirbti reikalingi darbuotojai (pardavėjai, pardavimo vady-bininkai, konsultantai). Savaitgaliai – laisvi. Tel. 8 672 40 775.

903247

Reikalinga (-as) pardavėja (-as)-kepėja (-as) dirbti kebabų kioske automobilių tur-guje. Tel. 8 604 46 799, 8 686 02 893.

901636

Reikalingas vairuotojas, turintis C kat., iš-vežioti fasuotus maisto produktus. Tel. 341 368, 8 600 18 555.

901504

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija) dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895107

Reikalingi PVC, linoleumo dangos klojėjai. Tel. (8 37) 375 331.

896816

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuo-tojai dirbti maršrutu Lietuva–Europa; Euro-pa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

903330

Reikalingi vairuotojai dirbti taksi su firmos automobiliais. Pirmenybė teikiama dirbu-siems tokį darbą. Tel. 8 606 39 767.

901650

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.

893409

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891804

Restoranui Kaune reikalinga virėja (-as) vi-sai darbo dienai. Darbo pobūdis: banketų, furšetų ruošimas, maisto gaminimas die-nos pietums ir klientui pasirinkus iš meniu. Privalumas – darbo patirtis. Tel. 8 656 39 311, 8 685 67 777.

900360

Siūlome darbą aktyviam pardavimo va-dybininkui sveikatos priežiūros ir sveikati-nimo paslaugoms parduoti. Pageidautina pardavimo darbo patirtis. Siūlomos stabi-lios, gerai apmokamos darbo sąlygos. Pra-šymą ir savo gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu stabilusdarbas@hotmail.lt. Pasitei-rauti tel. (8 37) 301 579.

902336

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900541

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Statybos įmonei reikalingas VAIRUOTO-JAS. Reikalavimas – B, C, D kategorijos. Privalumas: hidromanipuliatorių pažy-mėjimas. Tel. 8 699 95 518.

901442

Skubiai reikalingi (-os) 4 siuvėjai (-os) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir vienas (-a) siuvėjas (-a) siūti overloku. Atlyginimas mokamas laiku. Visos socia-linės garantijos. Teirautis tel. 8 685 05 881 nuo 7 iki 16 val.

902174

Statybos kompanija, kurios pagrindinės specializacijos sritys yra sutapdintų stogų ir fasadų įrengimas, siūlo darbą Kauno mieste ADMINISTRATOREI (-IUI). Tikimės, kad Jūs: turite bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį, darbo patirties, esate atkakli, orien-tuota į rezultatą, iniciatyvi bei savarankiška asmenybė. Mes siūlome: palankias sąlygas savirealizacijai, asmeninio augimo galimy-bes, geras darbo sąlygas. CV prašom siųsti e. paštu darius@daistatus.lt.

901957

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mū-rininkai, betonuotojai, įv. profilio techno-logai, konstruktoriai, mechanikai ir ener-getikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlygi-nimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892625

UAB „GRAFŲ BALDAI“ plečia savo veiklą ir ieško pardavėjų-KONSULTANTŲ baldų salone. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu sale@grafu-baldai.lt. Pasiteirau-ti tel. (8 41) 374 757.

901928

Užsienio kalbų centrui reikalingi: anglų, norvegų, vokiečių, prancūzų, italų, ispa-nų ir kitų užsienio k. dėstytojai. Kreiptis d. d. 9–16 val. firma „Regardas“, Kęstučio g. 21A–1A, Kaunas.

903278

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje gyd. DERMATOLO-GĖ, klasikinė homeopatė Vaidilutė Zaka-rauskienė diagnozuoja ir tradiciniais bei homeopatiniais metodais gydo įvairius odos susirgimus, peršalimo ligas. Pa-renka preparatus imuninei sistemai sti-printi. Gydymą gali pritaikyti tiek kūdi-kiams, tiek senyvo amžiaus pacientams. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

901767

AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kau-nas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.

877263

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898457

Gydytoja onkologė-chirurgė L.Šarakaus-kienė ištiria dermatoskopu ir šalina laze-riu apgamus ir kitus ikivėžinius odos da-rinius. Tel. 313 900.

891062

Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882.

902157

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

892919

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884743

Kvalifikuota anonimiška pagalba medicinos centre „Neuromeda“ ir paciento namuose. Psichikos sutrikimų gydymas, išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893439

Odontologijos paslaugos su nuolaidom. Metalo keramikos protezams – nuolaida 50%. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientams su ligonių kasos iškvietimais. Maironio g. 26A, Kaunas, tel. 203 101, 8 672 44 348.

902386

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

900469

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilių dujų įranga. Dažymas, lygi-nimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.

903238

Automobilių dujų įrangos montavimas, tie-sioginis įpurškimas. Remontas. Pažymos. Lizingas. UAB „Vikroma“, Partizanų g. 87A, tel. 313 805, 8 610 21 218.

896174

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890255

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898278

Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.

900477

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901244

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 390 378, 8 606 20 200.

901886

ARDO, ARISTON, HANSA, SNAIGĖ, LIEB-HERR, BEKO ir kt. šaldytuvų, skalbyklių ne-brangus remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.

902294

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901564

Automatinių skalbyklių taisymas. Garan-tija. Atvykstame į namus. Tel. 353 178, 8 682 81 722.

902600

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899219

Taisau televizorius kliento namuose, pri-jungiu skaitmeninę TV 14 nemokamų pro-gramų, taip pat ir naujus televizorius. Tel. 8 674 42 125.

897844

Taisau televizorius, garso ir vaizdo techni-ką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu ga-rantiją. Tel. 8 673 60 342.

901655

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

900435

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893973

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

895711

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

902079

Statybos, remonto

60 proc. nuolaida ALUPLAST, VEKA langams. Šarvuotos durys. Aliuminio stumdomos sis-temos. Tel. 8 684 10 785, (8 37) 403 813, e. paštas kaunas@bogone.lt.

896255

AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šar-vuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pra-monės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis), tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.

899761

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899016

Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles, gipskartonis, dedame lami-natą. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.

895950

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

892321

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Kli-juoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dai-lylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

883402

Atliekame įvairius santechnikos darbus: ka-nalizacija, vandentiekis, šildymas. Keičiu WC, vonias, maišytuvus. Smulkus remon-tas. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

883422

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

891678

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894338

Atliekame santechnikos, elektros, sta-liaus darbus. Meistro iškvietimas į na-mus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. www.meistrasplius.lt.

898396

Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

892331

Atlieku elektros instaliacijos ir elektros re-monto darbus. Tel. 8 674 98 211.

903240

Atlieku plastikinių langų angokraščių apdai-lą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klija-vimas, laminatas, gipskartonis, lentelių ka-limas. Tel. 8 675 81 454.

898129

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

894562

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892124

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, laiptus, dedame grindis. Kiti apdailos dar-bai. Tel. 8 679 13 494, 8 619 51 370.

901942

Betonuojame grindis, atliekame paruošia-muosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807.

899114

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgame-tė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

899860

Dažau, tapetuoju, glaistau, dedu lamina-tą. Patirtis 20 metų. Pristatau medžiagas. Tel. 8 646 06 456

903248

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898213

Gaminame iš metalo: duris garažams, san-dėliukams. Tvoros, balkonai, grotos. Kalvys-tės darbai. Tel. 8 698 25 138.

902302

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tape-tuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Su-perku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

903317

Griovimo darbai modernia įranga. Pastatų, sienų, kabinų, pamatų, perdengimų, angų, sąramų įrengimas. Išveža atliekas. Konsul-tuoja. Tel. 8 648 23 501.

901586

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900887

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 23, 2012 17

Glaistymo, dažymo, plytelių klijavimo dar-bai. Kokybiškai. Tel. 8 698 45 947.

896356

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

894092

Klijuoju glazūruotas plyteles, darau vonios ir vamzdynų uždengimus, atlieku santechni-kos darbus. Tel. 707 838, 8 619 66 635.

902527

Kokybiškai atlieku vidaus apdailą, dažau, tapetuoju, atlieku kitus vidaus apdailos dar-bus. Tel. 8 651 70 326.

903182

Mūrijame, betonuojame, tinkuojame. Mon-tuojame gipskartonį, glaistome, dažome, dedame plyteles. Atliekame visus santech-nikos darbus. Tel. 8 650 51 581.

900591

Namų meistras. Visi remonto ir apdailos darbai. Tel. 316 497, 8 618 01 560.

903181

Nebrangiai glaistome, dažome, dedame la-minuotas grindis, tvirtiname gipskartonį. Klojame plyteles. Tel. 8 603 27 930.

900775

Nebrangiai, kokybiškai kloju plyteles, mon-tuoju gipskartonį, dedu laminatą, smulkūs santechnikos, elektros darbai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 653 94 097.

892421

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė. Garantija 10 metų. Tel. 22 32 00, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892272

Privatus santechnikas-suvirintojas atlie-ka visus santechnikos ir suvirinimo dar-bus. Suteikiu garantiją, taikau nuolai-das. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

901667

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

896244

Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, iš-valo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242.

878185

Santechnikas-suvirintojas atlieka visus san-technikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius ka-tilus. Tel. 8 605 85 205.

877891

Santechnikos darbai – kokybiški. WC, kriau-klių, vonių, čiaupų keitimas, plastikinių vamzdžių montavimas. Dirbame ir savait-galiais. Tel. 763 677, 8 675 69 179.

898626

Santechnikos darbai. Be poilsio dienų, nuo-laidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

901382

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899156

Smulkus būsto remontas ir kiti įvairūs ap-dailos darbai. Tel. 8 673 36 319.

900488

Specializuoti darbai. Laiptinių dažymo, sto-gų, tvorų, mūro, tinko, betonavimo, gips-kartonio, plytelių, šulinių kasimo, santech-nikos darbai. Tel. 8 648 23 501.

901583

Vidaus įrangos

Paslaugosstatybos, remonto

Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

899721

Vidaus durys. Laminuotos, faneruotos (pri-taikome prie senų metalinių staktų). Preky-bos miestelis „Urmas“, Geltonoji galerija, 1 salė. Tel. 351 697, 8 686 50 309.

898824

Baldžių

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

902296

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

894982

Nestandartinių baldų gamyba: virtuvės, ko-modos, spintos, spintos su stumdomomis durimis, sekcijos ir kt. Atvežame, montuoja-me nemokamai. Tel. 8 676 20 685.

898360

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūralia oda baldus. Keičiame visas reikalingas me-džiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transpor-tas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

902065

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891092

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897878

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandar-tinius baldus. Projektuojame pagal kli-entų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

902019

Greitai, kokybiškai ir pigiai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles ir poroloną. Transportas nemokamas. Tel. 712 540, 8 675 65 133.

901668

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891266

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892888

Šventėms

Restoranas „Dykumų liūtas“ – tai smagūs pokyliai, vestuvės iki 100 asm., jauki židinio salė, sauna, baseinas. Gedulingi pietūs. La-zūnų g. 54A, tel. 387 482, 8 685 61 080.

898118

Kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892740

Buriu paprastomis taro kortomis. Pasakau ateitį ir praeitį. Padedu išspręsti problemas. Tel. 8 646 14 671.

901428

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901513

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užval-kalus, BAUER patalynę. Paimame nemoka-mai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8-14 val. Ute-nos g. 21, tel. 8 601 01 432.

898996

1 k. butą Naglio g. (9/9, 33 kv. m, laiptinė suremontuota, namo bendrija, bute reika-lingas remontas, yra balkonas, butas švie-sus ir šiltas). 47 000 Lt. Tel. 8 678 00 678.

898145

1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 36 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, suremontuotas, raki-nama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.

899435

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901212

DNB būstas. Padedame parduo-ti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. jolita.geguziene@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.

902072

Dviejų kambarių butą Šilainių mikrorajone (5/4 a., bendr. pl. 50, virtuvė 9 kv. m, tvar-kingas). Tel. 8 659 30 391.

901769

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803775

Parduoda tvarkingą kambarį bendrabutyje Dainavos r. Tel. 8 606 12 303.

901136

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Namą Aleksote (2 a., gyv. plotas 200 kv. m, 1995 m. statybos, yra ga-limybė gyventi 2 šeimoms, 6 a že-mės). Tel. 8 640 14 570, e. paštas laimesnamas@gmail.com.

902572

Parduodami modernūs naujai stato-mi namai prestižinėje Kleboniškio gy-venvietėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį), namų plotas nuo 130 iki 180 kv. m. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, ieškan-tiems būsto išskirtinio kraštovaizdžio ap-suptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.

901682

Parduodami žemės sklypai su visomis komunikacijomis Kleboniškio gyvenvie-tėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį), išskir-tinio kraštovaizdžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.

901684

Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams įteisinti, keičiu paskirtį. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 613 83 596, 432 375. olegasmas@one.lt.

902523

Skubiai 3 kambarių butą netoli Prisikėli-mo bažnyčios (5 a. mūrinio namo 4 a., bendr. pl. 61 kv. m). Be tarpininkų. Tel. 8 647 09 730.

902180

1,5 kambario butą Šilainiuose, Kuršių g. (5 a. blokinio namo I a., b. pl. 36,5 kv. m, tvar-kingas, itin gera vieta, daug žalumos). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

3 kambarių butą Dainavoje, Birželio 23-io-sios g. (9 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 63 kv. m, bendrija, maži šildymo mokesčiai). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 30 kv. m, pa-keisti vamzdynai, šviesus ir šiltas). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

2 kambarių butą Taikos pr., prie „Aklųjų“ sankryžos (4 a. mūrinio namo 2 a., b. pl. 42 kv. m, tvarkingas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

Namą Žaliakalnyje, K.Genio g., prie Klinikų (3 a. mūrinis, b. pl. 198 kv. m, neįrengtas, 5,71 a žemės). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, P.Plechavičiaus g. (16 a. monolitinio namo 11 a., 1984 m. statybos, b. pl. 70 kv. m, 2 balkonai). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

4 kambarių butą Kalniečiuose, Savanorių pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 82 kv. m, geras išplanavimas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, Raudondva-rio pl. (4 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 41 kv. m, vidinis, šiltas, tvarkingas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Eiguliuose, Ukmergės g. (9 a. blokinio namo 6 a., b. pl. 49 kv. m, tvarkingas, maži šildymo mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Taikos pr. (9 a. blokinio namo 4 a., vidinis, šiltas, tvarkin-gas, sienos dažytos, laminatas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

902534

3 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 48 kv. m, tvar-kingas, įstik. balkonas, plast. langai). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

4 kambarių butą Vilijampolėje, Neries kr. (9 a. geltonų plytų namas 6 a., b. pl. 90 kv. m, pigus šildymas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

2 kambarių butą Karmėlavoje, Vilniaus g. (5 a blokinio namo 4 a., b. pl. 48 kv. m, 1990 m. statybos). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.

10 a sklypą Narsiečių g., Aleksote (gyvena-moji paskirtis, visos miesto komunikacijos, geras privažiavimas). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.

4 kambarių butą Neveronyse, Šiltnamių g. (4 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 82 kv. m, tvar-kingas, šarvo durys, balkonas, rūsys). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

2 kambarių butą Žaliakalnyje, K.Petrausko g. (5 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 65 kv. m, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

2 kambarių butą Šilainiuose, Jotvingių g. (9 a. blokino namo 5 a., b. pl. 52 kv. m, maži mokesčiai). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 46 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autono-minis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

902538

Naujai suremontuotą 2 kambarių butą Kal-niečiuose, A.Ramanausko-Vanago g. (5 a. blokinio namo III a., b. pl. 50 kv. m). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (9 a. blokinio namo 6 a., b. pl. 61 kv. m, plastikiniai langai, ąžuolinės lauko durys). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

Namą Giraitėje, Liepų g. (2 a plytinis, pri-taikytas gyventi dviem šeimoms, atskiri įėji-mai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

2 kambarių butą Šilainiuose, Baltų pr. (5 a. blokinio namo 4 a., vidinis, nauji langai, „plaukiojantis“ parketas). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

2 kambarių butą Centre, Laisvės al. (namas mūrinis, toliau nuo gatvės, stogas keistas, apšiltintas, butas didelis ir erdvus). Tel. 8 614 21 015. KNTPA.

Namą Ramučiuose, Gluosnių g. (b. pl. 703 kv. m, labai gerai įrengtas). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

2 kambarių tvarkingą butą Kalniečiuose, Geležinio Vilko g. (b. pl. 52 kv. m, bendrija). Tel. 300 917, 8 614 93 479. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (5 a. blokinio namo V a., b. pl. 61 kv. m, kambariai nepereinami, labai geras). Tel. 300 917, 8 614 93 479. KNTPA.

1 kambario butą Eiguliuose, Šiaurės pr. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 33 kv. m, plasti-kiniai langai, šarvo durys). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

2 kambarių butą Eiguliuose, Kalniečių g. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 37 kv. m, balko-nas, vidinis, maži mokesčiai). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

2 kambarių butą Panemunėje, Plento g. (5 a. plytinis namas, b. pl. 52 kv. m, renovuo-tas stogas, šalia Nemuno ir Jiesios upės). Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA.

902533

Naujos statybos šiuolaikiškai ir kokybiškai įrengtą namą Aleksote, uždarame naujų namų kvartale, b. pl. 152 kv. m, 6 a žemės. Tel. 8 659 79 929. KNTPA.

Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. na-mas, visos komunikacijos, pigus autonomi-nis šildymas). Tel. 8 600 27 072. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo V a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 45 kv. m, bal-konas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Sklypą Kauno r., Pociūnuose (0,7 ha, vaiz-dinga vieta, elektra, geras privažiavimas, ribojasi su tvenkiniu, 70 m pakrantės). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

1,5 kambario butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 37 kv. m, balkonas, vidinis). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 44 kv. m, tvarkingas, vidinis, šiltas). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

4 kambarių butą Šilainiuose, Baltų pr. (9 a. blokinio namo 8 a., kapitališkai suremon-tuotas, b. pl. 84 kv. m, maži mokesčiai). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Taikos pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 33 kv. m, sutvarky-tas, bendrija, saulėtas). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

902531

3 kambarių butą Žaliakalnyje, Žemaičių g. (2 a. plytinio namo 2 a., puikus susisieki-mas, galimybė rekonstruoti, plėstis). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

2 kambarių butą Birželio 23-iosios g. (5 a. namo 4 a., plastikiniai langai, šarvo durys, vidinis, pakeisti vamzdynai). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

1 kambario butą A. Šančiuose, Verkių g. (5 a. plytinio namo 4 a., erdvus, plastikiniai langai, šarvo durys). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

1 kambario butą Kalniečiuose, P.Plechavi-čiaus g. (16 a. monolitinio namo 6 a., b. pl. 42 kv. m, suremontuotas). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

4 kambarių butą Šilainiuose, Kuršių g. (9 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 81 kv. m, plastiki-niai langai, 2 balkonai). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

902539

Buitinė technika

„Buitinės technikos išparduotuvė“, Jona-vos g. 204A, Kaunas. Siūlome vokišką techniką už geriausią kainą. I–V 10–19, VI 10–16 val. Tel. 8 673 79 925.

897326

Išpardavimas! Nuolaidos! Nauji nukaino-ti SONY, SAMSUNG, PHILIPS, LG, TOSHIBA, LCD, LED televizoriai iš VOKIETIJOS. www.elektrogama.lt; Draugystės g. 17, tel. (8 37) 332 117, 8 687 45 625.

896031

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821431

statybinės medžiagos

Degiklius (gerai dega, nedūmina), kurie dir-ba tik su „atidirbtu“ tepalu, aliejumi. Tinka visiems katilams. Kainos nuo 200 Lt. Tel. 8 610 11 959.

901726

Kitos prekės

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

893757

Atvešime geros kokybės baltarusiškų dur-pių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893596

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900699

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų ge-ros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldy-tas). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

890216

Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio mal-kas – skaldytas ir trinkelėmis. Uosio par-keto lenteles. Perkame mišką. Tel. 8 608 64 784.

895175

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

899546

Beržo, pušies ir drebulės malkas. Tel. 8 650 87 543.

901466

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903375

Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąs-kaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paš-tas uab.elvirta@gmail.com.

901229

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

903224

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899059

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897221

2

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 23, 201218

Perka

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896140

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

892531

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902793

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902602

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902729

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902858

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902665

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902988

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903052

Automobilių supirkimo įmonė perka auto-mobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus su-tvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899609

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894954

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890159

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989.

892199

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, aku-muliatorius. Išsivežame patys. Išveža-me senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 395 00.

892186

Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.

897864

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890612

Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 670 28 006.

869178

Perkame nekilnojamąjį turtą, butus, na-mus, sklypus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84 277.

894571

Perku 1 arba 2 kambarių butą Daina-vos, Eigulių rajonuose. Gali būti be re-monto, su skolomis. Tel. 8 650 51 581.

900695

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

894738

Superkame naudoti netinkamus automo-bilius, pasiimame, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 340 051, 8 687 30 800.

900743

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892219

VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890105

Vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (gali būti pirmasis aukštas). Tel. 8 676 22 528, 8 676 22 955.

Trijų, keturių kambarių butą Eigulių, Žalia-kalnio, Kalniečių r. tarpiniame aukšte, gali būti be remonto, su skolomis. Tel. 302 530, 8 614 21 023.

Tvarkingą namą, dalį namo Kaune ar arti Kauno. Tel. 8 609 96 655, 8 614 21 015.

903204

ĮvairūsNuomoja

200–600 kv. m sandėlius, tinkamus įvairioms prekėms. Privalumai: neribo-jamas darbo laikas, teritorijoje yra mui-tinė, uždaras kiemas, apsauga, dengta rampa, pakrovimas-iškrovimas. Tel. 8 615 85 252.

896565

Dviejų kambarių butą su odiniais baldais Me-dvėgalio g., A.Šančiuose. Tel. 8 685 23 155.

902261

Dviejų kambarių butą V.Putvinskio g. (WC ir vonia atskirai, su buitine technika ir baldais, apsauginės žaliuzės, šildomos grindys, vie-tinis vandens pašildymas). Kaina 200 Lt + mokesčiai. Tel. 8 676 52 385.

902535

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kau-nas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su van-deniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

901397

išsinuomoja

Išsinuomočiau butą, namą, patalpas Kau-ne. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 659 03 053.

899534

Gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897703

Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juodžemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išra-šome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

901409

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

896114

Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olandi-ją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją veža-me keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.

898385

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891262

Perkraustau (yra krovėjai), pervežu kro-vinius mikroautobusu su liftu iki 2 tonų, 20 kub. m, išvežu senus baldus, buitinę techniką, statybinį laužą. Tel. 8 648 47 176.

900773

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894519

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 23, 2012 19

Pamesta

Dingusį Kauno prekybos ir pramonės mo-kymo centro moksleivio pažymėjimą, iš-duotą Egidijui Vainickui, laikyti negalio-jančiu.

902380

Dingusį KTU studento pažymėjimą Nr. 88062, išduotą Aliui Didžiokui, laikyti ne-galiojančiu.

902378

Dingusį S.Daukanto vid. mokyklos mokinio pažymėjimą Nr. 1108882 (reg. Nr. 2037), iš-duotą 2011 09 05 Pauliui Budrevičiui, laiky-ti negaliojančiu.

903236

Pamestą VšĮ Kauno mechanikos mokyklos mokinio pažymėjimą MP Nr. 1309611, iš-duotą 2010 09 06 Ernestui Pšebarauskui, laikyti negaliojančiu.

902263

KviečiamoKytis

Kelionės

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899380

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894507

Vežame keleivius, krovinius ir automobi-lius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.

897015

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891250

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891335

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890986

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890965

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896663

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobi-liai. Konsultuojame, tvarkome visus do-kumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893165

Karščiausi Kelionių Pasiūlymai

Kelionių agentūra „aŠ KeliaUJU“

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI KIPRE

GEGUŽĖS MĖNESĮ!

Kodėl Kipras: 340 dienų per metus

saloje šviečia saulė;

unikalūs senoviniai paminklai;

mozaika spalvingų paplūdimių

ir uolėtų kalnų.

Kelionės laikas – gegužės 16–23 d.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė.

Kaina 1 asmeniui 1390 Lt.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas.

Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

www.askeliauju.lt

tūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1490 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė. Kaina 1 asmeniui – 1580 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai,

pietūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1750 Lt.

Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai

keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai,

iš Kauno oro uosto.

Kelionių agentūra „Krantas travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt

Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!

Meilės šventės dienomis –

vasario 10–14 kruizinė kelionė

Ryga–Stokholmas dviem už

ypatingą kainą:

kajutė be lango (apatinis denis) –

280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir

poilsinė programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31.

Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių agentūra „rM travel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.:

įsigykite dabar – daug pigiau!

Malta – nuo 741 Lt (asm.),

Kipras – nuo 985 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 935 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 1143 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 860 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 808 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892696

Pramsogos

DĖMESIO! BITLAI ATGIMSTA! Grupė iš Čekijos THE BEATLES REVI-VAL. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti: Kauno halės kasoje I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

903282

sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895470

Pramogos, šventės, laisvalaiKis

Įvairūs

Kiti

Pranešame, kad detali informacija apie UAB „Nuaras“ sugautus gyvūnus, kurių sa-vininkų neįmanoma nustatyti, teikiama tel. 322 333 ir www.anima.lt.

874473

UAB „Alinvestas“ (kodas 110878061) keičia pavadinimą į UAB BAUINVEST.

901351Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite UŽSISAKyTI SKELBIMUS į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

PASKOLOSwww.agmindis.lt

220 4558 612 03 636 E.Ožeškienės g. 23-2

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokie-čių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

892957

Kviečia moKytis

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa-rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savi-gynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsi-gijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9-16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytau-tasatk@one.lt.

900726

Mokau anglų kalbos (gramatika ir šneka-moji kalba) mokinius ir suaugusiuosius. Tel. 8 629 36 454.

899869

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.ltSau sio 23 d. 18 val. KTKC et ni nės veik los stu di jo je (Kal nie čių g. 180) – mo ky mai jau ni mui ir su au gu sie siems „Kū ry bos džiaugs mai”: ŽIEMOS GAMTA (ta py ba). Ve da dai li nin kė Da lia Žiur ke lie nė.Sau sio 24 d. 18 val. – rank dar bių mo ky mai jau ni mui ir su au gu sie siems „Va ka ro ji-mai sek ly čio je”: PAPUOŠALAI IŠ SUTAŽO JUOSTELIŲ (siu vi mas, siu vi nė ji mas). Ve da Dai va Vai naus kie nė. Re gist ra ci ja tel. 8 679 36 715.Sau sio 25 d. 18 val. – pa skai ta MAISTAS IR ŽMOGAUS SĄMONĖS BŪSENOS. Lek to rius Alek san dras Žars kus.

informuoja

TEATRO KLUBAS

20

kas, kur, kadapirmadienis, sausio 23, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.Sausio 29 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau sio 24 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie jų da lių spek tak lis pa gal Fried ri cho von Schil­le rio „Klas tą ir mei lę”. Rež. Ar tū ras Arei ma. Penk to ji sa lė. Ga lio ja sau sio 4 d. bi lie tai.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Sau sio 25 d. 18 val. – MENS PUBLICA.Yasmi na Re za. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Vie nos da lies tra gi ko me di ja. Rež. Jo nas Vait kus. Penk to ji sa lė.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Sau sio 26 d. 18 val. – Je anas Dellas ir Ge raldas Sib le y ras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ri čar das Vit­kai tis. Rū tos sa lė.Sau sio 27 d. 18 val. – So fi Ak sa nen. APSI­VALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.Sau sio 28 d. 12 val. – Le wis Car rollis. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.18 val. – Vid man tas Bar tu lis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vie nos da lies spek tak lis. Rež. Vid­man tas Bar tu lis. Rū tos sa lė.Sau sio 29 d. 12 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. MEDINUKO, VARDU PINOKIS, PA­MOKANČIOS ISTORIJOS. Spek tak lis vai kams pa gal Car lo Col lo di. Rež. Lo re ta Liau sai tė. Rū tos sa lė.15 val. – Ine sa Pa liu ly tė. LIŪDNAS DIEVAS. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Skau di is to ri ja vi sai šei mai. Il go ji sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. BARBO­RA RADVILAITĖ. Sce na ri jaus au to rius ir rež. Ar vy das Kin de ris. Rū tos sa lė.18 val. – Ju hanas Smu ulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLę. Vie nos da lies anek do­tas. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver nos sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 25 d. 18 val. – Im re Kal ma nas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiks mų ope re­tė. Re ži sie rius Kęs tu tis Jakš tas, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba­vi čiū tė, cho re og ra fas Ag ris Da ni le vičius (Lat vi ja).Sau sio 26 d. 18 val. – El to nas Johnas, Ti mas Rice. AIDA. 2 da lių miu zik las. Re­ži sie rius Vy te nis Pau liu kai tis, di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Ado mas Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kė Alek san dra Ja cov sky tė, cho re og ra fas Ari kas Kru pas. Sau sio 27 d. 18 val. – Frid ri chas von Flo to­vas. MARTA. 2 da lių ko miš ka ope ra. Re ži sie­rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė. Sau sio 28 d. 18 val. – Im re Kal manas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Ale xey Ste pa niukas (Ru si ja), di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Frie deris Kleinas (Aust ri ja), kos tiu mų dai­li nin kė Kot ry na Dau jo tai tė, cho re og ra fas Da vidas Av dyshas (Ru si ja). Sau sio 29 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 da lių ba le to spek tak lis vai kams H.K.An­der se no pa sa kos mo ty vais, pa gal Ed vardo Griego ir Je ano Si be lius mu zi ką. Cho re og­ra fas Alek san dras Jan kaus kas, di ri gen tas

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.Sausio 27 d. 18 val. – literatūros ir muzikos vakaras ESU IEVA, ESU MAGDALENA... Dalyvauja aktorė Daiva Škelevaitė, pianistė Ina Vaičienė.Sausio 28 d. 18 val. – L.S.Cunningham. MERGVAKARIS. Dviejų dalių amerikoniška komedija. Režisierius A.Rubinovas.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASSau sio 25 d. 18 val. – ko me di ja RADIJO ERELIAI.

KITAS KAMPASSau sio 26 d. 18 val. – Im pro vi za ci jų te at ras KITAS KAMPAS.

IDIOTEATRASSau sio 27 d. 18 val. – ko me di ja URVINIS ŽMOGUS. Re ži sie riai K.Smo ri gi nas, D.Kaz­laus kas.

DOMINO TEATRASSau sio 29 d. 14 ir 18 val. – ko me di ja ŽIR­KLĖS. Re ži sie rius Mar cinas Sla wins kis.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas­spektaklis. vaikams.

TELELOTO

RENGINIAI

KAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

26 d. 18 val.

26 d. 18 val.

KAUNO KAmERINISTEATRAS

28 d. 18 val.

IdIOTEATRAS 27 d. 18 val.

29 d. 12 val.

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREmTINIŲ SĄJUNGOS SALĖ

Lais vės al. 39

Sau sio 25 d. 17 val. – kny gos „Tūks tant me­čio žie das. Vil ties ir mei lės laiš kai Lie tu vai” pri sta ty mas. Da ly vaus kny gos su da ry to jai, Kau no Kris taus Pri si kė li mo baž ny čios kleb. mons. Vy tau tas Gri ga ra vi čius, dai nuos trem ti nių cho ras „Il ge sys”. Renginys nemokamas.

KAUNO mENININKŲ NAmAIV.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Iki vasario 10 d. eksponuojama dailininko Gvido Latako tapybos objektų paroda „Bu­vimai“. Parodos atidarymas sausio 24 d. 17 val. Įėjimas nemokamas. Kviečia­me apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val; penktadienį 10–16.30 val.

16 d. 19.15 val.

KAUNO mENININKŲNAmAI

26 d. 18 val.

Sausio 25 d. 18 val. KAUNO VALSTYBINĖJE

FILHARMONIJOJE (L.Sapiegos g. 5)

TRIUMFO ARKOS NUGALĖTOJA

ONA KOLOBOVAITĖ (VOKALAS) GITAROS VIRTUOZAS

AURELIJUS GLOBYS (GITARA)

Programoje: UNA PALABRA

Skambės flamenko, latino, fado, džiazo ir populiariosios estrados kūriniai

BILIETAI PARDUODAMI:Filharmonijos kasoje, tel. 200 478. Kioske (S.Daukanto g. 17), tel. 8 699 31 115. „Girstupio“ turgaus spaudos kioske;

KVIEČIA

Vytauto Didžiojo universiteto Sporto centro administratorę Ireną MAČIULIENę, mirus mylimam vyrui, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, Janiną TUBUTYTę, šeimos narius bei artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Patvanka“ kolektyvas.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla­tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė­mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896051

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Lai­dojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dir­bame visą parą. www.laidojimas­kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892047

AmžINĄJį ATILSį

Jolanta GIRČYTĖ(1948–2012)

Mūsų gyvenimas kaip samanė bitelėVėlyvą vakarą į avilį parskris.Jau bus daina nutilusi,Jau bus gražiai pašalę,Kaip Dievo mintys susirinksim pas duris. (B.Brazdžionis)

Po sunkios ligos 2012 m. sausio 20 d. mirė gydytoja neonatologė Jolanta Girčytė.

Gydytoja gimė 1948 07 13 Kaune. Čia praėjo jos vaikystė ir jaunystė. Stu­dijas baigė Kauno medicinos institute 1974 m. ir trejus metus dirbo Radviliš­kyje mikropediatre. 1977 m. sugrįžo į Kauną ir dirbo Kauno klinikų naujagi­mių ligų skyriuose. 1984–2004 m. vadovavo neišnešiotų naujagimių skyriui. Vėliau, iki 2009 m., dirbo gydytoja neonatologe.

Smulkutė, iš pažiūros trapi, buvo be galo darbšti, reikli sau ir kitiems, la­bai domėjosi savo specialybe, gilinosi į naujus gydymo ir tyrimo metodus ir visais įmanomais būdais stengdavosi juos įgyvendinti.

Nors buvo griežta, turėjo gerą humoro jausmą, bendradarbių buvo my­lima ir gerbiama. Būdama skyriaus vadove žinojo apie visų darbuotojų šei­mas, jų rūpesčius, užjausdavo ir padėdavo.

Mes esame nuliūdę, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.

Neonatologijos klinikos bendradarbiai

TEATRO KLUBASVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Sausio 27 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija BŪRĖJA.Sausio 29 d. 12 val. – kvapų spektaklis šeimai VĖJŲ MOTĖ.Sausio 30 d. 19 val. – B.Nušičiaus miniatiū­rų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS.

Jo nas Ja nu le vi čius, dai li nin kė Ra mu nė Skre bū nai tė. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. NAKTIS VENECIJOJE. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai­li nin kas El doras Ren teris (Es ti ja).

mAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS mUZIEJUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 24 d. 14 val. – Mai ro nio 150­osioms gi mi mo me ti nėms skir tas tarp tau ti nių lė lių te at rų fes ti va lių Por tu ga li jo je, Pran cū zi jo je, Vo kie ti jo je, Is lan di jo je da ly vio ir lau re a to Vil niaus vit ra ži nių lė lių te at ro „Vai vo rykš tė” spek tak lis – Mai ro nio „Jū ra tė ir Kas ty tis”

(ins ce ni za ci ja Re na tos Še re ly tės). Vai di na Gab rie lia Kuo dy tė, Pet ras Men dei­ka, Aud ro nis Rū kas, Mar ga ri ta Žie me ly tė. Re ži sie rius Pet ras Men dei ka, dai li nin kas Vi ta lis Ma žy lis.

J.GRUOdžIO mEmORIALINIS mUZIEJUS

Sa la ko g. 18, tel. 732 498

Sau sio 25 d. 16 val. – mi nė ji mas, skir tas kom po zi to riaus S.Šim kaus 125­osioms gi mi mo me ti nėms. Kon cer tuos Kau no ber­niu kų cho ri nio dai na vi mo mo kyk los „Var­pe lis” mo ki niai ir mo ky to jai. Pra ne ši mą apie S.Šim kaus gy ve ni mą ir kū ry bą skai tys J.Gruo džio me mo ria li nio mu zie jaus va do vė R.Šuo pie nė.

mAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS mUZIEJUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 25 d. 17 val. – ra šy to jo Vy tau to Pra no Vo ler to 90­me čiui skir tas va ka ras ir ro ma no „Var niu kai” pri sta ty mas. Da ly vau ja ra šy to jai Pet ras Pa li lio nis, Pet ras Venc lo vas, Al do na Ru sec kai tė, lei dė jas Vid man tas Za vad skis, ak to rius Pet ras Ven­slo vas, pia nis tė Švie sė Čep liaus kai tė.Kny gų bus ga li ma įsi gy ti.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Ra das tų g. 2, sa lė

Sau sio 24 d. 17 val. – su si ti ki mas su mu zi ko lo gu, Lie tu vos mu zi kos ir te at ro aka­de mi jos dės ty to ju Vik to ru Ge ru lai čiu ir jo kny gos „Pa vė si nė je su Ri char du Wag ne riu” pri sta ty mas. Ren gi nį ves Ju li jus Gric ke­vi čius. Ren gi nio me tu bus ga li ma įsi gy ti au to riaus kny gų. Be Vik to ro Ge ru lai čio eru di ci jos ir min ties ele gan ci jos ne įsi vaiz duo ja mi dau ge lis kon cer tų, o ke lis de šimt me čius jo reng tos ir ves tos ra di jo ir te le vi zi jos lai dos for ma vo mu zi kos mė gė jų pa sau lė žiū rą. V.Ge ru lai­čio kny gos teks te ra si me do ku men ti kos, sklan džiai pa pa sa ko tų biog ra fi jų frag men­tų. Pa sa ko ji mus jun gia pla tus is to ri nis kon teks tas, kai tik ri ir įdo mūs mu zi kos pa sau lio vei kė jai – R.Wag ne ris, M.Ra ve lis, J.S.Ba chas ir ki ti – iš ny ra prieš mus iš to me to so cia li nių ir po li ti nių įvy kių ver pe tų. Skai ty da mi šią kny gą tar si kvė puo ja me mu­zi kos gar sais, gir di me ta len tin go ra šy to jo bal są ir jau čia me ne su me luo tos is to ri jos dvelks mą. Įėjimas laisvas.

Lošimo Nr. 824, sausio 22 d. Keturi kampai (2 Lt): 53 38 56 04 02 18 51 40 65 24 37 63 61 74 47 33 35 62 07 23 54 50 73 69 26 71 13 49 10 31 17 67 75 57 42.Eilutė (4 Lt): 59 15 43 58 60.Įstrižainės (14 Lt): 32 46 28 52 01.Visa lentelė (98 200 (4 x 24 550) Lt): 12 21 44 27 05.Papildomi prizai: 30 000 Lt – 0713809; 30 000 Lt – 0232091; 30 000 Lt – 0163559; 25 000 Lt – 0757129; 20 000 Lt – 0299340; 20 000 Lt – 0350111; 20 000 Lt – 0674660; 20 000 Lt – 0444019; 20 000 Lt – 0653030; 20 000 Lt – 0172991; 20 000 Lt – 0238591; 20 000 Lt – 0729190; 15 00 0 Lt – 0101860; 10 000 Lt – 0434660; 10 000 Lt – 0762327; 10 000 Lt – 0693681; 10 000 Lt – 0717660; 10 000 Lt – 0819768; 10 000 Lt – 0086381; 10 000 Lt – 0398934; 10 000 Lt – 0110238; 10 000 Lt – 0533600; 10 000 Lt – 0171837; 10 000 Lt – 0686477; 10 000 Lt – 0460051; 10 000 Lt – 0725026; 10 000 Lt – 0079649; 10 000 Lt – 0647883; 10 000 Lt – 0762619; 10 000 Lt – 0774885; 10 000 Lt – 0123384; 10 000 Lt – 0489357; 10 000 Lt – 0036722; 10 000 Lt – 0676436; „Chevrolet Spark“ (TV) – Agnė Arbačiauskaitė; „Renault Thalia“ – 0259785; „Škoda Fa­bia“ – 0257546; „Nissan Micra“ – 0817575; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Ramutis Čižauskas iš Vilkaviškio; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Birutė Krušinskienė iš Prie­nų; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Irena Krasauskienė iš Radviliškio; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Aldona Kušinienė iš Kėdainių; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Laima Šatienė iš Kauno.Pakvietimai į TV: 073 *548, 010*976, 033*935. Prognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt.

21

kas, kur, kadapirmadienis, sausio 23, 2012

FORUM CINEMASKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Kitas pasaulis. Pabudimas“ (premjera) – iki 26 d. 10.45, 13.30, 16, 18.15, 20.45 val.; 20, 21 d. 23.15 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ (premjera) – iki 26 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 21.45 val.„Purvini žaidimai“ (premjera) – iki 26 d. 15.45, 19, 22 val.COSMO VIP SEANSAS. „Mano didysis O!“ – 25 d. 21.30 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 26 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.45 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 26 d. 11, 13.15 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ – iki 26 d. 13.45, 18.30, 21 val.„Džekas ir Džilė“ – iki 26 d. 12, 17.15, 19.15 val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 26 d. 12.30, 17.45 (seansas nevyks 24 d.) val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 26 d. 16.15 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 26 d. 14, 21.15 val.„Miegančioji gražuolė“ – iki 26 d. 15.15, 20.30 (seansas nevyks 25 d.) val.„Tamsiausia valanda“ 3D – iki 26 d. 21.30 val.„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – iki 26 d. 10.30 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Aš ir tu, ir kiti“ – 24 d. 17.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami.Bilieto kaina 7 Lt.

kINASCINAMON

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – iki 26 d. 20.30, 22.30 val. „Tu ri me po pie žių!“ – iki 26 d. 16 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 26 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – iki 26 d. 12, 14, 17.20, 19.50, 22 val.„Tam siau sia va lan da“ 3D – iki 26 d. 16.30 val.„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 26 d. 18.15, 21.20 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 26 d. 14.45, 19.15, 21.45 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 26 d. 12.30, 14.30, 18.30 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 26 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.45 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 26 d. 10.45, 12.45 val.

kAUNO kARTŲ NAMŲPAGYVENUSIŲ ŽMONIŲDIENOS CENTRAS

Sąjun gos a. 13A

Iki va sa rio 13 d. vei kia tau to dai li nin kės Eu ge ni jos Kum paus kie nės ta py bos dar bų pa ro da ATLANTO PAKRANČIŲ ŠVYTURIAI. Pa ro dos pri sta ty mas – sau sio 25 d. 11 val.

TV PROGRAMA

16 d. 19.15 val.

16 d. 19.15 val.

kINO CENTRAS„FORUM CINEMAS“

kINO CENTRAS„CINAMON“

23 d. 11.45 val.

23 d. 16.30 val.

kAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

29 d. 12 val.

kAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIkOS TEATRAS

28 d. 18 val.

NACIONALINIS M.k.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

V.Put vins kio g. 55

Sau sio 25 d. 2012-uo sius Mu zie jų me tus pra dės ren gia ma moks li nė kon fe ren ci ja „Pau liaus Ga lau nės skai ty mai”. Kon fe ren ci-ja, ku ri skir ta mu zie jaus įkū ri mo 90-me-čiui, kvie čia vi sus no rin čius su ži no ti apie nau jau sius ty ri nė ji mus ir at ra di mus, apie mu zie jaus ko lek ci jas, apie įdo mes nius, ne-gir dė tus mu zie jaus is to ri jos fak tus. Pro gra ma:10–10.20 val. – re gist ra ci ja. Mu zie jaus di rek to riaus Os val do Dau ge lio pa svei ki ni-mo žo dis.10.20–10.40 val. – Mil da Ku li kaus kie nė. „Įdo mes ni mu zie jaus is to ri jos fak tai”. 10.40–11 val. – Ive ta Da ba šins kie nė. „Pri si-me nant 1930-ųjų ir 1939-ųjų me tų pran cū-zų mo der nis tų pa ro das Kau ne”. 11–11.20 val. – Mil da Ga siū nai tė. „Po li ti niai B.I.Pro ro ko vo pla ka tai Gra fi kos sek to riaus rin ki niuo se”. 11.20–12 val. – Si mo na Ry ba ko vai tė. „Mo-ters įvaiz dis so viet me čio ta py bo je: tarp pro pa gan dos ir tik ro vės”. 12–13 val. – pie tų per trau ka.13–13.20 val. – Ig nas Nar bu tas. „Iš Na-cio na li nio M.K.Čiur lio nio dai lės mu zie jaus me da lių ko lek ci jos is to ri jos”. 13.20–13.40 val. – Be ta Umb ra sie nė. „M.K.Čiur lio nio gy ve ni mo ir kū ry bos frag-men tai fi la te li jo je”.13.40–14 val. – Auš ra Va si liaus kie nė. „XVII–XIX a. Lie tu vos ga fi kos me no ver ty-bės Gra fi kos sek to riaus rin ki niuo se”. 14–14.20 val. – Ri ta Škiu die nė. „Ir stok už gar bę Lie tu vos”. Na cio na li nio M.K.Čiur-lio nio dai lės mu zie jaus Tar pu ka rio spor to pri zų rin ki nio is to ri ja”. 14.20–15 val. – ka vos per trau ka.15–15.20 val. – Ri ta Ki šo nie nė. „Gra fie nės Jad vy gos Hut ten-Čaps kie nės tai ko mo sios dai lės rin ki niai Na cio na li nia me M.K.Čiur lio-nio dai lės mu zie ju je”. 15.20–15.40 val. – In ga Nė nie nė, Ja ni na Sa vic kie nė. „Teks ti lės pa vel do ty ri mai: uni-ka lus M.Gu kov skos au di nių al bu mas”.15.40–16 val. – Vio le ta Kar ma la vi čie nė. „Iš ėju siems ne grįž ti: su grį žu si Mag da le nos Avie tė nai tės bib lio te ka”. 16–16.10 val. – Eg lė Kom kai tė-Bal tuš ni kie-nė. „Din gu sio Čiur lio nio pa veiks lo is to ri ja”.

M.ŽILINSkO DAILĖSGALERIJA

Ne pri klau so my bės a. 12

Nuo šiol vi sų no rin čių ap lan ky ti Na cio na li-nio M.K.Čiur lio nio dai lės mu zie jaus įkū ri mo 90-me čiui skir tą pa ro dą „Mirábi le Vi su/Nuo sta bu ma ty ti” lauks ma lo ni staig me na – spe cia li zuo tos eks kur si jos. Jų me tu šią pa ro dą lan ky to jams pri sta tys įvai rių sri čių spe cia lis tai. Ta py bos, gra fi kos, tai ko mo sios dai lės ko lek ci jų ty ri nė to jai at-skleis įdo miau sias eks po na tų, rin ki nių bei žmo nių is to ri jas.No rin tie ji pa si nau do ti šia pui kia pro ga kvie čia mi re gist ruo tis tel. (8 37) 229 475. Ek skur si jos ne vyks ne mo ka mais tre čia die-niais.

kAUNO MENININkŲ NAMAI V.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Sau sio 26 d. 18 val. gi ta ra skam bins Ar tū-ras Kelp ša. Pro gra mo je – gra žiau sia įvai rių epo chų mu zi ka: Do me ni co Ci ma ro sos, Mau ro Giu lia ni, Au gus tino Ba rios, Ju lio S.Sag re ro ir kt. kū ri niai.

M.DOBUŽINSkIO RUSŲkULTŪROS CENTRAS

V.Krė vės pr. 54

Iki sausio 31 d. cen tro ga le ri jo je vei kia Kau no ko le gi jos Jus ti no Vie no žins kio me nų fa kul te to Di zai no ka ted ros in ter je ro spe-cia li za ci jos stu den tų bai gia mų jų pro jek tų pa ro da. Įė ji mas ne mo ka mas.

6.00 La bas ry tas.9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7) (k). 10.00 Sti lius (k). 11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“.

Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 12.15 Klau si mė lis.lt. 12.30 Svei ki ni mų kon cer tas (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Vie ša pas lap tis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30, 22.15 Do ku men ti nio ki no

va ka ras. „Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (1) (Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, 2011 m.).

23.00 Klau si mė lis.lt. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 BBC do ku men ti ka. „Se no vės

pa sau liai“ (2). „Ge le žies am žius“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (k).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“

(k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ko me di ja „Bri lian ti nė ran ka“

(Ru si ja, 1968 m.) (k). 11.50 Ko me di ja „Išp ro tė jęs

pro fe so rius“ (JAV, 1996 m.) (N-7) (k).

13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir Dže ris III“.

14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Ro man ti nė ko me di ja „Ne ti kė ti

su si ti ki mai“ (JAV, Ka na da, 2003 m.) (N-7).

16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Nuo... Iki... 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 Kaž kas at si ti ko (N-7).21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Ha va jai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vi zi tas“ (5) (N-7). 0.30 „Ties ri ba“ (N-14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka.

Nu si kal ti mo mo ty vai“ (N-7).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Ro man ti nė ko me di ja

„Jau no sios vers li nin kės die no raš tis“ (JAV, 2010 m.).

12.40 Juo kin giau si Ame ri kos na mų vaiz de liai.

13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (2). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į

pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Pa ban dom iš nau jo. Tie sio gi nė

trans lia ci ja. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Ko dėl? 20.30 Gy ve ni mas yra gra žus. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nu si vy lu sios na mų

šei mi nin kės“. 23.00 „CSI Ma ja mis“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (2) (JAV,

2010 m.).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma

(N-7) (k). 7.55 Sa vai tės kri mi na lai (N-7) (k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro

lai da. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7) (k). 11.00 Šeš ta die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 Ali bi. „By la iš praei ties“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro

lai da. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma

(N-7) (k). 21.05 „Lie jyk los gat vė“ (N-7). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.40 „Tau ro ra gas“. Lai da me džio to jams

(N-7) (k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

8.00 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž kelė. Vil niaus są siu vi nis. 8.45 „Ke lias“. Lai da evan ge li kams. 9.00 La bas ry tas. 11.30 Auk si nė Agat hos Ch ris tie ko lek ci ja.

„Pua ro“ (N-7). 13.10 Spor to pa no ra ma. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Teat ro po pie tė. Mi chai lo Bul ga ko vo

„Meist ras ir Mar ga ri ta“ (1, 2) (k). 16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Tik ros is to ri jos. 17.55 „Ta ra Dan kan“. 18.20 Žmo ni jos žo di nio ir ne ma te ria laus

pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (4) (1998 m.).

19.40 Kai mū zos pra by la. An ta no Ma cei nos ei les skai to ak to rė Jū ra tė Onai ty tė.

20.10 Li te ra tų gat vė (2). 20.45 Pa sau lio pa no ra ma. 21.10 Is to ri nė dra ma „Pas ku ti nis

im pe ra to rius“ (Ita li ja, D.Bri ta ni ja, Ki ni ja, Pran cū zi ja, 1987 m.) (N-7).

23.50 Pri si min ki me. 0.00 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 0.30 Spor tas. Orai. 0.40 Pi nigų kar ta.

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25 „Iš li ki mas“. 11.20 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15 „Kau lai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 Juo kin giau si Ame ri kos na mų

vaiz de liai. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 18.00 „Kau lai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Siau bo f. „Pjūk las 4“ (JAV,

2007 m.). 23.15 „Fu tu ra ma“. 23.45 „CSI Niu jor kas“. 0.35 „Sin ba do nuo ty kiai“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N-7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 18.57 Žo dis – ne žvirb lis. 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 Ro man ti nė dra ma „Al pių kli ni ka.

Šir dies rei ka lai“ (Vo kie ti ja, Aust ri ja) (N-7).

22.50 „Drau gai IX“ (N-7). 23.50 Svei ka tos ABC (k).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.00 Ku li na ri nis rei das. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praei ties“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Na mų dak ta ras. 8.50 Šian dien kim ba. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 Sko nio rei ka las. 12.00 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė ir

ko men ta rai. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „M.Gor ba čio vas.

Žmo gus, pa kei tęs pa sau lį“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go

pas lap tis“. 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „M.Gor ba čio vas. Žmo gus,

pa kei tęs pa sau lį“.

9.00 Si gi tos vir tu vė (k). 9.30 Ko me di ja „Mė ne sio dar buo to jas“

(N-7). 11.15 Me lo ma no pus va lan dis (k). 11.45 Nuo ty kių f. „Pra ras tų sie lų sa la“ (N-7). 13.30 Te le laik raš tis. 15.45 Ro man ti nė ko me di ja „Nes aš taip

pa sa kiau“ (N-7). 17.30 Nuo šeš ta die nio iki šeš ta die nio (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Gy ve nu čia. 18.50 Dra ma „Vir šū nė“ (N-7). 20.30 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 Ro man ti nė dra ma

„Tie siog kar tu“ (N-7). 23.00 Ži nios (k). 23.20 Dra ma „Lem tin gas ke lias“ (N-14).

8.00 Ko me di ja „Sal džių sap nų“ (JAV, D.Bri ta ni ja, Vo kie ti ja, 2007 m.).

9.35 Tri le ris „Už da ras ra tas“ (Pran cū zi ja, 2009 m.).

11.15 Dra ma „Tvir to vės ap gul tis“ (JAV, 2006 m.).

18.30 Ko me di ja „Mė ne sio dar buo to jas“ (JAV, 2006 m.).

20.20 Nuo ty kių f. „Lar go Vin čas: ko va dėl im pe ri jos“ (2008).

22.05 Ko me di ja „Mer gi nos/vai ki no rei ka las“ (JAV, Ka na da, 2006 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Ma la ga“–„Bar ce lo na“. 11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. Mad ri do

„Real“–„Ath le tic“. 13.30 Krep ši nio pa sau ly je. 14.00 Au to mo to. 14.30 Spor tas LT. Eu ro pos kul ki nio ir sten di nio

šau dy mo čem pio na tas. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no

„Ka lev“–„As ta na“. 17.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Pas va lio „Pie no žvaigž dės“. 19.00, 20.45 Ži nios +. 19.15 Ad re na li nas. 19.45, 21.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Be tis“–„Se vil la“. 21.55 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Vil lar real“–„Spor ting“. Tie sio gi nė trans lia ci ja (per pert rau ką – Ži nios+).

22

menas ir pramogospirmadienis, sausio 23, 2012

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Kū ri nys žiū ro vų ne su šil dėPer nai va sa rą įkur ta Kau no ki­no stu di ja (KKS) sa vo pir mais pa reiš ki mais vi suo me nei ža dė­jo at gai vin sian ti ki no pra mo nę Kau ne. Tai ža da ma ir da bar, nors į pir mą ją KKS prem je rą, re ži sie­riaus ir KKS val dy bos na rio Ma­ri jaus Bag do na vi čiaus do ku men­ti nį fil mą „Juo dai bal tas sap nas“, penk ta die nio va ka rą ki no teat­

re „Ro mu va“ su si rin ko ne daug smal suo lių. Gal ne no rė jo šal ti, nes po pus va lan dį tru ku sio fil mo ro dy mo sė dint su pal tais ir pirš ti­nė mis gal vo je ima su ktis tik vie na min tis: kaip nors su šil ti.

Šil dy ti, ži no ma, ga li ir kū niš­kus ne pa to gu mus nu stel bian tis me nas, šiuo kart – fil mas, ta­čiau ek ra ne įdo miai kal ban tys Ro mual das Ra kaus kas bei Ro­mual das Po žers kis ir bu vo tik įdo miai kal ban tys me ni nin kai, bet ne fil mas.

Siu že tas neį mant rus„Juo dai bal tas sap nas“ pra si de da bu vu sio Kau no mies to me ro Ri­man to Mi kai čio svei ki ni mo kal­ba mi nė tiems fo to me ni nin kams, pa sa ky ta per pa ro dos „Le gen di­niai „Žal gi rio“ vy rai“ ati da ry mą, vė liau kal ba tai R.Ra kaus kas, tai R.Po žers kis ir ro do mos pa ro do je eks po nuo tos nuo trau kos.

Te le vi zi niais ter mi nais kal bant, „den gi mams“ nu fil muo tų nuo­trau kų aiš kiai pri trū ko, nes fo tog­ra fi jos nuo lat kar to ja mos.

Fo ne skam ba var go nų mu zi ka – Jo han no Se bas tia no Ba cho „To ka­ta ir fu ga d­moll“, fil mui tu rė ju­si su teik ti dra ma ti nį at spal vį, nes pa sak re ži sie riaus M.Bag do na vi­čiaus, to kio „Žal gi rio“ jau nė ra ir ne bus.

Pro fe sio na lų pa sta bosKą dar ga li ma pa sa ky ti apie fil mą, ku ris neaiš ku, ar apie „Žal gi rį“ (taip bu vo anon suo ja ma), ar apie R.Ra kaus ką ir R.Po žers kį, ar apie jų pa ro dą? Kal ba tie du fo tog ra fai ir ro do mos nuo trau kos.

„Gal ga lė jo paieš ko ti, kaip įdo­miau pa teik ti, gal ne vien iš pa ro­

dos, o ko kiu nors ki to kiu ra kur su, sie kiant me niš ku mo. Bet jei žiū rė­tu me kaip vien į gry ną do ku men to žan rą, tai ne blo gai – ver tin gos tos se no sios fo tog ra fi jos. Tur būt tai nė ra fil mas, skir tas di die siems ek­ra nams“, – svars tė me no ty ri nin­kas To mas Pa be dins kas.

„Aki vaiz džiai trū ko pro fe sio na­lu mo – vis kas la bai sta tiš ka, ne­šva rus gar sas, akis ba dė plau kio­jan tis vaiz das“, – klai das įvar di jo ir, sa kė, steng sis to kių iš veng ti Eg­lė Balt rė nie nė, ku ri ne tru kus tu rė­tų pri sta ty ti ant rą jį KKS pro diu­suo ja mą fil mą apie Kau ne vy ku sią teks ti lės bie na lę.

„Tik rai dau giau nei siu į to­kius ne va fil mus, – už tik ri no vie­na iš ne dau ge lio jau nes nių žiū ro­vių stu den tė Ug nė. – Kiek vie na kul tū ros lai da tu ri to kių ir dar ge res nių siu že tų, bet ne va di na jų fil mais ir jiems kur ti neį ku ria bran giai mies tui kai nuo jan čios ki no stu di jos.“

Tur tas – bran gi ka me raPa si džiau gęs pir mą ja mies to ki no stu di jos prem je ra, Lie tu vos fo to­me ni nin kų są jun gos Kau no sky­riaus pir mi nin kas Gin ta ras Če so­nis rep li ka vo: KKS jau tu ri bran gią įran gą, da bar prie sa vi val dy bės šal­ti nio mie lai at si sto tų ir fo to me ni­nin kai.

Ne se niai KKS už Kau no mies­to sa vi val dy bės lė šas įsi gi jo 130 tūkst. li tų kai na vu sią fil ma vi mo

ka me rą. Stu di jos di rek to rius Ed­vi nas Bin do kas pa si džiau gė, kad baig tos re mon tuo ti bū si mų fil mų mon ta ži nės pa tal pos, į ją ne tru kus at ke liaus už 30 tūkst. li tų nu pirk­tas kom piu te ris, – vi sa tai taip pat už mies to sa vi val dy bės skir tus pi­ni gus.

„Ro mu vo je“ ro dy ti sa vo fil mus KKS ir gi nie ko ne kai nuo ja. Pak lau­sus, ar ne gal vo ja apie nau jus eta­tus, tar kim, ope ra to riaus, E.Bin­do kas pa ti ki no, kad to kių pla nų esa ma.

Kaip už dirb ti pi ni gų?Įs tei gi mo pra džio je KKS skel bė­si, kad pa ti sa ve fi nan suos iš sa­vo veik los ir Kul tū ros mi nis te ri jos, Eu ro pos Są jun gos fon dų pa ra mos, pri va čių rė mė jų lė šų. Be pa grin­di nės sa vo veik los – vi so met ra žo vai dy bi nių fil mų ga my bos, stu di­ja ža dė jo vyk dy ti ir ša lu ti nę veik­lą, ku ri ga ran tuo tų rei ka lin gą pi­ni gų srau tą.

Tie sa, iki šiol ji dar nė ra su vi lio­ju si nė vie no in ves tuo to jo ir sa vo veik lai ne prit rau ku si nė vie no li­to. Di rek to riaus pla nai trykš ta op­ti miz mu, pa slap tin gą jį po ten cia­lų in ves tuo to ją E.Bin do kas mi nė jo kal bi na mas va sa rą, jis vis dar kaž­kur esąs ir da bar.

„Rė mė jų jau at si ran da. Jau ar­ti miau siu me tu baig si me de ry bas su vie na kom pa ni ja, ku ri nuo pat pra džių į mus žiū rė jo la bai po zi­ty viai“, – anot E.Bin do ko grei­tai „Ro mu vos“ val dy ba svars tys ati tin ka mą šių in ves tuo to jų pra­šy mą.

Pir mo sios KKS prem je ros pro­ga su reng ta eks kur si ja po is to­ri nes Kau no vie tas, su si ju sias su Lie tu vos ki no is to ri ja ir tar­pu ka rio ki no teat rais bu vo kur kas įdo mes nė už vė liau įvy ku sią prem je rą. Gal būt pir mą sias pa­ja mas KKS ir de rė tų už si dirb ti iš eks kur si jų?

Kau no ki no stu di jos prem je ra: pir ma sis bly nas suang lė jo

„Jei tai – fil mas, tai jau at leis kit... Juk tai pa­pras čiau sias ir, be je, pra stas te le vi zi nis siu že tas apie dvie jų fo to me ni nin kų pa­ro dą“, – me no ty ros stu den tu pri si sta tęs Ma rius bu vo vie nas iš ne dau ge lio pir mo jo Kau no ki no stu di jos fil mo prem je ros liu di­nin kų.

Nea tė jo: �� pir�mo�ji�KKS�prem�je�ra�su�lau�kė�tik�sau�je�lės�mies�tie�čių�su�si�do�mė�ji�mo.� � � ��������

Jei žiū rė tu me kaip vien į gry ną do ku­men to žan rą, tai ne­blo gai, ver tin gos tos se no sios fo tog ra fi jos.

To mas Pa be dins kas:

23

menas ir pramogospirmadienis, sausio 23, 2012

horoskopai

DaTos (sausio 23 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, sausio 31 d.

Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Ro-berts, kurios plunksnai priklauso be-veik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – tri-logija „Airių svajos“.Antrojoje trilogijos knygoje – „Laukinė rožė“ – susipažinsite su Erina Makinon.

Jie nukeliavo tolimą keliąieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę.

Erinos Makinon, aštrialiežuvės Adelijos pusseserės, susitikimas su Berku Loga-nu nieko gero nežada. Turtingas mer-gišius, kortomis išlošęs dvarą, garsėja daug kuo, tik ne puikia reputacija. Eri-na tokius vyrukus apeina iš tolo.

Tačiau gražutė airė krinta Berkui į akį, o ir pati Erina sunerimsta: įžūlusis ameri-kietis traukia ją tarsi magnetas.

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „Laukinė rožė“.

aviNas (03 21–04 20). Jums gali susidaryti įspūdis, kad viskas klos-

tosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų erzinti. Dėl to bus sunku valdy-tis. Nedarykite skubotų išvadų ir karšta-košiškų sprendimų.

JauTis (04 21–05 20). Puikiai sek-sis patarti bičiuliams asmeniniais

klausimais, dėl to jūsų populiarumas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtin-gomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų.

DvyNiai (05 21–06 21). Jūsų mąs-tymas, idėjos, vertybės šiuo metu

keičiasi, galbūt esate šiek tiek nusivylęs savo gyvenimu ir pasauliu. Bus lengva susikaupti, todėl tinkamas laikas užsiim-ti svarbiais reikalais.

vėžys (06 22–07 22). Būsite susi-kaupęs ir miklus, o žodžiai bus vie-

nintelis jūsų ginklas. Esate jautrus žmo-gus, todėl galbūt pernelyg daug reikšmės teiksite neatsargiai draugo frazei, emoci-joms ar veiksmams.

LiūTas (07 23–08 23). Jausitės pasiruošęs spręsti rimtas proble-

mas. Tačiau tikėtina, kad šiandien pri-imtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo.

MergeLė (08 24–09 23). Nepatiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos bent

kiek prieštaraus jūsų įsitikinimams. Kritiš-kai vertinsite aplinkinių sumanymus, ku-rie jums atrodys kvaili.

svarsTykLės (09 24–10 23). At-siras galimybė atskleisti savo ge-

riausius gebėjimus. Kilusiomis idėjomis drąsiai pasidalykite su aplinkiniais, gal-būt jie padės jums jas įgyvendinti.

skorpioNas (10 24–11 22). Jausite emocinę įtampą. Jūsų norai nesi-

derins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Dėl to kils vidinis konfliktas. Atrodys, kad praradote gyvenimo džiaugsmą. Bet ne-nusiminkite – jau rytoj viskas atrodys daug optimistiškiau.

ŠauLys (11 23–12 21). Sveika nuo-voka padės sėkmingai bendrauti

su aplinkiniais ir spręsti rimtas proble-mas. Apmąstykite praeities įvykius ir pradėkite planuoti ateitį.

ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite,

kas jums brangu, o ko tiesiog negalite pa-kęsti. Susidėliokite prioritetus ir nebesu-kite galvos dėl to, ko negalite pakeisti. Tinkamas laikas pabaigti seniai pradė-tus, bet užmestus darbus.

vaNDeNis (01 21–02 19). Diena bus šviesi, nuo ryto būsite pakilios

nuotaikos, tad net iškilusių problemų sprendimas jums teiks malonumą. Neat-sisakykite padėti bičiuliui, kuriam gali staiga prireikti jūsų pagalbos.

žuvys (02 20–03 20). Nepatiks nere-alus kolegų požiūris į situaciją, todėl

gali kilti konfliktas. Pasistenkite suvaldyti emocijas ir išsaugoti blaivų protą – tvirti ar-gumentai padės rasti tinkamą sprendimą.

1783 m. gimė prancūzų rašytojas Sten-dahlis. 1832 m. gimė prancūzų dailininkas impresionistas Édouard’as Manet.1897 m. gimė Ieva Simonaitytė, Klaipė-dos krašto lietuvių rašytoja.1921 m. gimė Marija Gimbutienė, JAV lietuvių archeologė, garsi Europos priešistorės tyrinėtoja.1928 m. gimė prancūzų aktorė Jean-ne Moreau.1944 m. mirė norvegų dailininkas Edvardas Munchas.1989 m. mirė ispanų dailininkas siur-realistas Salvadoras Dali.

Kau no ki no stu di jos prem je ra: pir ma sis bly nas suang lė jo

pir ki nys: �� bran�gus�pir�ki�nys�–�fil�ma�vi�mo�ka�me�ra�–�nau�ja�stu�di�jos�vil�tis.

Dė me sys: �� tarp�žiū�ro�vų�bu�vo�ir�mies�to�ta�ry�bos�po�li�ti�kų,�ir�me�ni�nin�kų.�� ��������������������������������������������������������And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

užg riu vo pū gos

Aust ri jos va ka ruo se smar kiai pa sni­gus, sli di nė ji mo ku ror tai sa vait ga lį li­ko at kirs ti nuo pa sau lio. Bu vo pa skelb­tas pa di dė jęs la vi nų pa vo jus. Pa sak eks per tų, si tua ci ja kri ti nė, to dėl sli di­nin kams pa tar ta veng ti grei to jo nu si­lei di mo tra sų. Va ka ri nė je Fo ral ber go pro vin ci jo je esan tys Le cho, Ciur so ir Štu be no mies te liai, taip pat po pu lia­rus Išg lio sli di nė ji mo ku ror tas Ti ro ly­je ta po ne pa sie kia mi, kai snie gas už­ver tė ke lius. Praėjusią nak tį Ti ro ly je dau giau nei 7 000 na mų ūkių li ko be elekt ros. Aust ri jo je nuo penk ta die nio pri sni go dau giau nei pus met rį.

BNS inf., „Reu ters“ nuo tr.

rytoj

poryt

-2 -3-1 -4

-3 -4-2 -5

-4 -7-3 -9

3

2

2

įvairenybės

Kau ne bū rį ge ra da rių su kvie tė jau tra di ci ja ta pęs Au re li jos Ma kū nie­nės lab da ros ir pa ra mos fon do va­ka ras.

„Pen ke rius me tus fon das glo bo ja ta len tin gus ir ga bius vai kus, tei kia pa gal bą as me nims, ku rių so cia li nė pa dė tis ne lei džia jiems pa tiems pa­si rū pin ti sa vi mi, – naš lai čiams ar­ba vai kams, li ku siems be tė vų glo­bos ar ne te ku siems vie no iš tė vų“, – pa sa ko jo fon do stei gė ja ir va do­

vė. Dau gia vai kės ir ma žai ap si rū­pi nu sios šei mos, ku rių gau na mos pa ja mos ne ga li pa ten kin ti jų mi ni­ma lių po rei kių – tai, anot A.Ma­kū nie nės, dar vie na fon do re mia­mų žmo nių gru pė.

Penk ta die nio va ka rą klu be „Com bo“ vy ku sio je šven tė je su­reng tas me no kū ri nių auk cio nas, ku ria me par duo ti tiek jau nų jų ta­len tų, tiek vi so je Lie tu vo je ir už jos ri bų pri pa žin tų au to rių dar­

bai. Su si rin ku sie ji iš vy do Al fon so Vil pi šaus ko, Alf re do Ša to, An ta no Ob cars ko, Kons tan ti no Žar da le vi­čiaus, Kons tan ci jos Dzi mi da vi čie­nės, Dai nos Dauk šie nės ir ki tų me­ni nin kų kū ri nius.

Bran giau siai par duo tas A.Ob­cars ko pa veiksl as „Pa veiks las ir tau rė“.

Iš vi so auk cio ne su rink ta 53 tūkst. li tų, dar 10 tūkst. litų va ka­ro sve čiai tie siog paau ko jo. Vi sus

su rink tus pi ni gus pla nuo ja ma pa­nau do ti kil niam tiks lui – pa dė ti ra­jo no gy ven to jams.

Va ka ro sve čiai pa ro dė, kad kil­nūs tiks lai yra svar biau už eko no­mi nius sun ku mus: šie me čia me, jau penk ta ja me, lab da ros ba liu je pi ni­gų su rink ta šiek tiek dau giau nei per nai.

2010 m. už su rink tas lė šas Kau­no ra jo no gy ven to jams bu vo skir­ta įvai rios pa ra mos: fon das sky rė

sti pen di jas vai kams, ga biems mu­zi kai, moks lui ir spor tui, vien kar­ti nė mis sti pen di jo mis ap do va no jo ra jo no olim pia do se aukš čiau sias vie tas lai mė ju sius moks lei vius. Taip pat skir ta pa ra ma dau gia vai­kių šei mų vai kams, so cia liai rem­ti niems žmo nėms, neį ga lie siems, nu ken tė ju siems nuo gais ro. Iš vi­so lab da ros ir pa ra mos su teik ta už 176 560 li tų.

KD inf.

Lab da ros va ka ras – pra smin ga pra mo ga

prog ra ma: �� gau�siai�su�si�rin�ku�sius�sve�čius�su�šil�dė�šo�kiai�ir�Ed�mun�do�Ku�čins�ko�dai�nos,�aist�ras�kai�ti�no�auk�cio�no�da�ly�vių�azar�tas.� � �And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Atėnai +16Berlynas +3Brazilija +26Briuselis +7Dublinas +7Kairas +17Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +9Madridas +14Maskva –14Minskas –4Niujorkas +8Oslas –3Paryžius +9Pekinas –2

Praha +5Ryga –2Roma +15Sidnėjus +23Talinas –5Tel Avivas +14Tokijas +5Varšuva +2

Saulė teka 8.23Saulė leidžiasi 16.37Dienos ilgumas 8.14Mėnulis (jaunatis) teka 8.00Mėnulis leidžiasi 17.15

23­ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 343 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

0

0

Vilnius–2

Alytus0

Kaunas–1

Utena–2

Panevėžys

–1ŠiauliaiTelšiai

–1

Klaipėda0

Vėjas4–7 m/s

šiandien, sausio 23 d.Orai Savaitės pradžioje Lietuvoje išsilai-kys žiemiški orai, snigs. Šiandien snigs, vietomis pustys, temperatūra bus nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio. Antra-dienį taip pat numatomas sniegas, naktį bus nuo 1 iki 7 laipsnių šalčio, dieną nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio.

–2

Algimantas, Gailigedas, Gunda, Ildefonsas, Ramojus.