2013 m. kovo 8 d. / Penktadienis / Nr. 55 (13 480)

ORAI

Mažai debesuota, be kritulių. Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

19p.

Su N.Steponkute LŽ kalbasi apie mo-terų padėtį Lietuvoje ir užsienyje, lyčiųstereotipus, smurtą šeimose. Daugybęmetų dalyvaujančios moterų judėjimeir besidominčios su tuo susijusiais klau-simais Lietuvos moterų draugijos pir-mininkės teigimu, mūsų šalyje dar ga-jūs stereotipai, kad vyrai yra protingesni,

geresni vadovai, o karjerą darančiosmoterys - vyriškos. Nors lietuvės yra iš-silavinusios, jos renkasi ir mažiau mo-kamus, nekvalifikuotus darbus. Esą vy-rai patyliukais dalijasi postus, žinosituaciją - kas, kur, kada keisis, ir numa-to kandidatūras, žinoma, iš savų.

3p.

Iki skandinavių emancipacijos lietuvėms dar toli

UŽSIENIS

Pagrobti taikdariai

Golano aukštumų paliaubų zonojeSirijos sukilėliai pagrobė 21 Jung-tinių Tautų (JT) taikdarį iš Filipi-nų. Taikdariai vyko į eilinę aprūpi-nimo misiją rajone, kur vykointensyvios kovos, kai jų kolonąsustabdė ginkluoti kovotojai. JTatstovai mėgina susitarti, kad pa-grobti filipiniečiai būtų paleisti, ta-čiau sukilėliai pareiškė, jog įkaituslaikys tol, kol Basharo al Assadopajėgos atsitrauks nuo Golanoaukštumų kaimo, kurį laiko už-ėmusios opozicijos pajėgos. Pa-grobėjai teigia, kad su įkaitais el-giasi ne kaip su priešais, o kaip susvečiais ir laukia, kol Sirijos armijaįvykdys jų reikalavimus.

7p.

www.lzinios.lt

Kaina 1,99 Lt

ISTORIJA

Savanoriai,sustabdęraudonąjįtvaną 12p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

KELIONĖS

Škotija: atšiauri, paslaptinga ir gundanti

JURGA TVASKIENĖ

Už šeimos, išvežtos į Sibirą, likusįnekilnojamąjį turtą valstybė priešdešimtmetį Laimutei Meilūnieneipasiūlė 6 tūkst. Rytų skirstomųjųtinklų akcijų. Pernai moteris sužinojo, kad jų beliko 4 tūkstan-čiai. “Kai pabandžiau aiškintis,man pasiūlė tuo pasidžiaugti”, -pasakojo moteris.

L.Meilūnienės, paveldėjusios valsty-bės kompensaciją akcijomis už tėvuko,su šeima ištremto į Sibirą, valdytą žemęMarijampolėje, turimų vertybinių po-pierių skaičius sumažėjo 2011-aisiais. Tųmetų pradžioje Rytų skirstomieji tinklai(RST) bei bendrovė VST (Vakarų skirs-tomieji tinklai) buvo sujungti ir įsteigta“Lesto”. Pagal nustatytus koeficientuskonvertavus RST bei VST akcijas, jų tu-rėtojai buvo pradžiuginti naujai įkurtos“Lesto” vertybiniais popieriais.

Deja, nei L.Meilūnienės, nei dau-gelio kitų smulkiųjų akcininkų pert-varkos organizatoriai nesiėmė infor-muoti apie rengiamus pakeitimus.Vėliau teigta, kad žmonės, dažnas -garbingo amžiaus, patys turėjo sektiLietuvos elektros sektoriaus pertvar-kų naujienas. L.Meilūnienė apie su-mažėjusį valdomų akcijų skaičių su-žinojo tik po metų, pradėjusi domėtisjai priklausančiais dividendais. “Kaisužinojau, kad iš mano turėtų 6 tūkst.

akcijų beliko 4 tūkst., pasiekiau, kadmane priimtų “Lesto” vadovai. Jie pa-aiškino, kad turiu džiaugtis: esą norsanksčiau turėjau ir didesnį kiekį, betRST akcijų, o dabar mano rankose -visoje Lietuvoje veikiančios “Lesto”akcijos. Bet koks man skirtumas?Man svarbiau, kad buvo nugvelbtatrečdalis mano turėtų akcijų. Ir manobrolio, ir sesers, ir, matyt, kitų žmo-nių”, - kalbėjo L.Meilūnienė.

5p.

Lietuvos moterų draugijos pirmininkės Nijolės Steponkutės teigimu, mūsų šalyje daugelyje sričių moterysvis dar nelaikomos lygiaver-tėmis su vyrais. Jų pusėnkartais mestelima: “Boba.”

Lietuvos žiniosVERSLAS

Pusė milijardo litų prasmegsšiukšlėse 9p. 14p.

Ore

sto

Gur

evič

iaus

nuo

trau

ka

L.Meilūnienė apie sumažėjusį valdomų

akcijų skaičių sužinojo tik po metų,pradėjusi domėtis jai

priklausančiais dividendais.

Mažuosiusignoruoja

2013 03 08Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Su “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūno pavaduotoju,parlamento naujoku KęstučiuBartkevičiumi kalbamės apie būsimus darbus.

- Esate žinomas gimtojo Mažeikiųkrašto politikas ir verslininkas, ta-čiau į Seimą buvote išrinktas pirmąkartą. Kas paskatino sukti į didžiąjąpolitiką?

- Politikoje dalyvauju ne tiek jaumažai - nuo 1996 metų. Visą laikąbuvau renkamas į savivaldybės ta-rybą, nuo 2011 metų buvau Mažei-kių rajono vicemeras. Išmėginti jė-gas rinkimuose ir kandidatuoti įSeimą apsisprendžiau paragintaspartijos bičiulių, kolegų ir šiaip pa-žįstamų žmonių. Sulaukęs tokio pa-laikymo, lyg ir neturėjau moralinėsteisės atsisakyti. Kita vertus, norė-josi pamėginti įgyvendinti idėjas,subrandintas dirbant savivaldoje.

- Dirbsite Seimo Biudžeto ir finan-sų komitete. Kokios, jūsų akimis,šiuo metu didžiausios su finansaissusijusios problemos ir grėsmės?

- Didelių ekonominių ir demog-rafinių nuostolių Lietuva patiria dėljaunų talentingų žmonių emigraci-jos. Mokytis ir dirbti jie išvyksta įkitas Europos Sąjungos (ES) valsty-

bes. Mūsų šalies švietimo ir moky-mo sistema neatitinka kintančiųdarbo rinkos poreikių, dėl to trūks-ta svarbiausių sričių darbuotojų. Tailabai rimta krašto problema. Be to,Lietuva yra priklausoma nuo pasau-lyje vykstančių ekonominių proce-sų, natūralu, kad neigiami veiksniai

atsiliepia ir mums. Kad ekonominėir pinigų sąjunga iš tiesų veiktų, rei-kia ieškoti įvairių būdų, kaip suma-žinti valstybės skolą ir stiprinti ban-kų sektorių. ES neturi bendrossistemos, kuri užpildytų visiškai in-tegruotos finansinių paslaugų poli-tikos spragas, bendro bankų prie-

žiūros mechanizmo ir taisyklių, ga-liojančių visoms finansų įstaigoms.

- Kokia jūsų nuomonė apie galimy-bę 2015 metais Lietuvoje įsivesti eurą?

- Viena vertus, poveikis būtų tei-giamas - euro įvedimas atkreiptų in-vestuotojų dėmesį į Baltijos regioną.Kita vertus, esame ES nariai ir mūsųfinansinės problemos taip pat yra irES problemos. Lietuvai įsivedus eu-rą reikės prisidėti prie kitų šalių fi-nansinių problemų sprendimo ir sve-timų komercinių bankų gelbėjimo.

- Kovo 10-ąją prasidės Seimo pa-vasario sesija. Ar turite kokių norsplanų, idėjų ar konkrečių projektų,kuriuos siūlysite svarstyti kolegoms?

- Inicijavau ir Seimo posėdžių sek-retoriate įregistravau Statybos įstaty-mo pataisų projektą, kuriuo siūlomaatsisakyti minimalaus privalomojopastatų energinio naudingumo rei-kalavimo avariniams pastatams, jųdalims (butams, kitos paskirties at-skiro naudojimo patalpoms). Nuometų pradžios galiojantis reikalavi-mas parduodant ar išnuomojant pa-status ir butus atlikti energinio nau-dingumo sertifikavimą reikalaujapapildomų sąnaudų, kurios gali būtididesnės už parduodamą turtą. Dau-guma šių pastatų yra senos statybos,avarinės būklės, jie parduodami užkelias dešimtis ar šimtus litų.

Kartu su kolegomis parlamenta-rais inicijavome Gamtinių dujų įs-tatymo pataisas, kurių tikslas - su-vienodinti gamtinių ir naftos dujų,tiekiamų gyventojams maistui ga-minti, kainodarą. Ji taptų skaidres-nė ir aiškesnė, būtų užkirstas keliasgalimiems piktnaudžiavimams.

- Jūsų asmeniniame tinklalapyjeyra vadinamasis bėdų biuletenis,kurį užpildę rinkėjai gali trumpaipapasakoti apie savo skaudulį.Kiek tokių skundų gaunate ir ko-kios bėdos dažniausiai kamuojažmones?

- Bėdų biuletenis buvo sugalvotastam, kad mano rinkėjai galėtų sumanimi paprasčiau ir lengviau su-sisiekti. Kol kas didelio aktyvumonesulaukiau, dar ne visi vartė manotinklalapį, tačiau viliuosi, kad žmo-nės bus aktyvūs, ne tik skųsis, betir atvirai išsakys savo poziciją, jeireikės, pakritikuos. Tikrai nesu įžei-dus. Iš gautų skundų suprantu, kadžmones kamuoja labai žemiški rū-pesčiai - dėl mokesčių, dujų, bankų,šiukšlių išvežimo kainų, blogai ap-skaičiuotų pensijų. Pagelbėti sten-giuosi visiems, jei ne pats, persiun-čiu kitoms institucijoms.•Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimo tribūna

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Per pirmąjį pakartotinių Seimorinkimų turą didesnių staigmenų ne-buvo ir apžvalgininkai jiems daug dė-mesio neskiria. Vis dėlto šie rinkimaipuikiai atskleidžia kelias demokrati-jos Lietuvoje ydas. Nors jos jau tapoįprastos, numoti ranka negalima.

Prasidėjus išankstiniam balsavi-mui Vyriausiosios rinkimų komisi-jos pirmininkas Zenonas Vaigaus-kas minėjo, kad žmonės balsuojagana aktyviai. Tačiau, naujausiaisduomenimis, iš viso šiuose rinki-muose dalyvavo 33,36 proc. teisębalsuoti turinčių trijų apygardų pi-liečių. Tai dar kartą atskleidžia liūd-ną tiesą: Lietuvoje žmonių, suinte-resuotų tiesiogiai su jais susijusiaisviešaisiais reikalais, yra nedaug.

Pakartotiniai rinkimai yra puikustestas šiam suinteresuotumui patik-rinti. Skirtingai nei per eilinius Sei-mo rinkimus, čia nėra nacionaliniolygmens rinkimų kampanijos, perkurią televizijoje ir internete ragi-nama balsuoti už įvairias partijas.Pakartotiniuose rinkimuose nesi-varginama organizuoti į rinkimusateiti skatinančių iniciatyvų, skirtųjaunimui. Be to, nebūna ir papildo-mų visuomenės politinės sąmonėsdirgiklių - tokių kaip referendumas

dėl Visagino atominės elektrinėsstatybos.

Taigi į pakartotinius rinkimusateina tik tie, kuriems iš tiesų rūpi,koks kandidatas atstovaus atitinka-mai apygardai parlamente. Tačiaujų į vieną dėžutę sudėti negalime -tai būtų šiurkšti klaida. Paprastaiakcentuojama, kad rinkimuose, ku-rie pasižymi mažu aktyvumu, dau-giau šansų laimėti yra toms parti-joms (ir jų kandidatams), kuriosturi ištikimų šalininkų. Deja, de-mokratijos kokybės požiūriu ši išti-kimybė gali turėti ir teigiamą, ir nei-giamą šaltinį.

Viena grupė žmonių balsuoja, nesjie turi idėjinę ir vertybinę orienta-ciją, atkreipia dėmesį į kandidatųprogramas, galbūt ir į asmenines sa-vybes (kurios paprastai tiesiog rep-rezentuoja tam tikras politines ver-tybes). Tokius piliečius sieja tai, kadjų apsisprendimas ateiti į rinkimusyra laisvas ir nesuvaržytas. Dalis šiosgrupės atstovų pasižymi partineidentifikacija.

Tačiau kita grupė rinkėjų balsuo-ti ateina nevisiškai savanoriškai. Vi-sų pirma tai partijos narių giminėsir kaimynai, kurie buvo įkalbėti (ogal ir paskatinti) palaikyti “savą”.Šiai grupei taip pat priklauso rin-kėjai, kurie su kandidatu ar partijayra susiję klientelistiniais ryšiais. Už

savo balsą jie gauna tam tikrų pa-slaugų arba (kaip pasitaiko, tikėti-na, dažniau) tiesiog užsitikrina, kadjų nepraras.

Vadovavimas tokioms viešosiomsįstaigoms kaip socialinės globos na-mai lopšeliai-darželiai, ligoninės,suteikia geras pozicijas daryti įtakąrinkėjams. Norite, kad rūpinimasisjūsų artimuoju ar jumis pačiu būtųbent minimalus? Dalyvaukite rin-kimuose ir atiduokite balsą už šįkandidatą. Kartais balsuojama irbijant prarasti darbą.

Deja, politologai ir sociologai ne-turi tokių metodų, kad klienteliz-mo įtaką rinkimams būtų įmano-ma tirti patikimai. Tačiau atrodo,kad tokio pobūdžio balsavimas ga-li daryti gerokai didesnę įtaką neitiesioginis balsų pirkimas. 2009 me-tais Duke’o universiteto (JAV)mokslininkas Herbertas Kitschel-tas vykdė projektą, kurio metu bu-

vo apklausti politikos ekspertai iržurnalistai beveik 90 valstybių. Pa-gal šio tyrimo rezultatus, Lietuvojeegzistuoja vidutinio lygio kliente-listinis balsavimas: šiuo atžvilgiumūsų šalis, kaip ir daugelis kitų po-komunistinių valstybių, panaši į de-mokratijos kokybe negarsėjančiąLotynų Ameriką.

Kita vertus, mažas rinkėjų akty-vumas nėra susijęs tik su galima iš-augusia klientelistinio balsavimoįtaka rezultatams. Jis lemia demok-ratinio reprezentatyvumo deficitą,kai apygardoje išrinkto kandidatogali neremti net ir dešimtadalis rin-kėjų. Pavyzdžiui, pirmą vietą Uk-mergėje užėmęs socialdemokratasKazys Grybauskas (tikėtinai laimė-siantis ir per antrąjį turą) surinkotik 2280 balsų, o tai sudaro vos 6,62proc. visų apygardoje turinčių tei-sę balsuoti piliečių.

Dėl apolitiškumo ir nusivylimo rin-kimų demokratija nereikia kaltinti tikLietuvos gyventojų. Jeigu politinis eli-tas sutartų dėl to, kad reikėtų steng-tis didinti pasitikėjimą politikais irpartijomis, situacija nebūtų tokiaprasta. Deja, realybėje elgiamasi ki-taip. Mirus tris kartus iš eilės Uk-mergėje išrinktam Juliui Veselkai,rinkimuose šioje apygardoje laimęsumanė išbandyti visa plejada nacio-naliniu lygmeniu žinomų politikų.

Suprantama, politikams yra natūralusiekti būti išrinktiems. Tačiau kai šissiekis demonstruojamas gausaus bū-rio žinomų asmenų taip akivaizdžiai,nelieka net kruopelės kitų svarbių de-mokratijos elementų - siekio atsto-vauti, vertybių, programų skirtumų.

Kiekvienas “legionierių” stengė-si įtikti Ukmergės rinkėjams ir žadė-jo padėti šiam kraštui sėkmės atve-ju. Tačiau turintieji balso teisętiesiog matė būrį kandidatų iš kitur,kurie gerai progai pasitaikius siekiaišsikovoti šiltą vietą Seime. Rezulta-tas nei šioks, nei anoks: žinomi as-menys patyrė fiasko, o geriausiai pa-sirodė dviejų pagrindinių partijų(socialdemokratų ir konservatorių)iškelti vietos politikai.

Žinoma, kandidatų ir partijųpasiūla nėra vienintelė nusivylimorinkimų demokratija priežastis.Tačiau tai pasiūlo vieną konkretųbūdą, kaip galima būtų didinti pa-sitikėjimą: jeigu rinkimuose daly-vautų bent iki 10 partijų ir kandida-tų, skirtumai tarp jų atstovaujamųvertybių, programų piliečiams bū-tų aiškesni. Tokie pokyčiai galėtųateiti su rinkimų sistemos, kuriskatintų partijas ir politikus jung-tis, o ne skaidytis, įgyvendinimu.Tačiau tam reikia sąžiningo poli-tikų noro tobulinti Lietuvos de-mokratiją.•

Apnuogintos demokratijos problemos

Į pakartotinius rinkimus ateina tiktie, kuriems iš tiesų

rūpi, koks kandidatasatstovaus atitinkamai

apygardai parlamente.

Didelė bėda - talentingų žmonių emigracija

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 12,13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

K.Bartkevičius: “Bėdų biuletenis buvo sugalvotas tam, kad rinkėjai galėtų su manimi

paprasčiau ir lengviau susisiekti.”

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32013 03 08Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Lietuvos moterų draugijos pirmininkės Nijolės Steponkutėsteigimu, mūsų šalyje daugelyjesričių moterys nelaikomos lygiavertėmis su vyrais. Jų pusėn neretai kandžiai mestelima: “Boba.”

Su Nijole Steponkute LŽ kalba-si apie moterų padėtį Lietuvoje ir už-sienyje, lyčių stereotipus, smurtą šei-mose.

Gera ne visoms- Ar Lietuvoje moterims gyventi

gera?- Nesu mokslininkė ar teoretikė.

Tačiau daugybę metų dalyvauju mo-terų judėjime, domiuosi su tuo susi-jusiais klausimais, tad labai gerai ži-nau realią situaciją.

Ar moterims gera gyventi Lietuvo-je? Priklauso nuo to, su kuo lyginsi-me. Jei su laikotarpiu, buvusiu prieš20-30 metų, sakyčiau, kad moterimsdabar ne lengviau. Ypač turinčiomsšeimą, auginančioms vaikus. Seniaupuikiai veikė vaikų darželių sistema,moterys žinojo, kad bet kokiu atvejuturės darbą. Dabar turint šeimą in-tegracija į darbo rinką labai sudėtin-ga. Darbdaviai nenori vaikų turinčiųdarbuotojų. Nors mūsų moterys la-bai išsilavinusios, nuolat tobulinasi,lanko įvairiausius kursus, vis tiek ne-maža dalis darbdavių palankiau žiū-ri į darbuotojus vyrus. Moterims su-nkiau daryti ir karjerą.

Su vyrais Lietuvoje didelė bėda - jųmažai, jie išlepinti moterų dėmesionuo jaunystės, gali keisti žmonas,meilužes - pasirinkimas didelis. Tuometu moterys dailios, darbščios, tikir laukia vyruko, kuriam galėtų tar-nauti. Tradicijos mūsų krašte irgi ne-palankios moterims - jos turi laikytitris namų kampus.

Lietuvoje gera gyventi, jei esi jau-na, graži, sveika, turi gerą šefą, gerąvyrą, sveikus, gerus vaikus. Tačiau jeiesi sena, ligota, neturtinga - tai ne tašalis, kurioje gera gyventi.

- Lietuvoje itin gajūs lyčių stereoti-pai. Kokie jie?

- Pas mus gajūs stereotipai, kad vy-rai yra protingesni, geresni vadovai,o karjerą darančios moterys - vyriš-kos. Dažnai stereotipiškai tebemąs-toma, kad moterys netinkamos už-imti vadovaujamus postus, esą joskaprizingos, neobjektyvios, mėgstaapkalbas. Tačiau aš daug metų dir-bau vyrų kolektyvuose, ojojoi, kaip

ten apkalbinėjama, tik temos kito-kios: apie politikus ir jų elgesį, apietai, kas kokią mašiną nusipirko.

- Kaip moterų padėties srityje at-rodome kitų valstybių kontekste?

- Daug keliauju. Neseniai grįžauiš Azijos, lankiausi Vietname, Kam-bodžoje, Malaizijoje, Indijoje. KaipIndijoje moterys puošiasi, kokios josmielos! Tačiau jos gyvena dideliameskurde. Palyginti su Azijos šalių gy-ventojomis, lietuvės yra be galo lais-vos, savarankiškos, išsilavinusios, ge-rai apsirūpinusios materialiai.

Palyginti su kaimynėmis Lenki-ja, Rusija, Latvija, Baltarusija, šioje

srityje atrodome neblogai, o suSkandinavijos kraštais - liūdnai. Tenmoterims sudarytos geros sąlygos.Skandinavijos šalyse veikia rimtimoterų teises ginantys įstatymai. Beto, požiūris į moteris ten pavyzdi-nis - jos laikomos lygiavertėmis vy-rų partnerėmis. Neįsivaizduoju, kadkokioje Švedijoje ar Danijoje kasnors galėtų pasakyti: “Ko norėti išbobos.” Tačiau ir skandinavės turiproblemų. Neretai jos yra vienišos,dėl begalinio kontraceptinių prie-monių vartojimo turi gimdymo su-nkumų. Dažnai jos labiau panašiosį vyrus nei moteris.

Mažiau pasitiki savimi- Mūsų šalyje gyvena beveik 240

tūkst. daugiau moterų nei vyrų. Arjos pakankamai dalyvauja priimantsprendimus politiniame, visuomeni-niame gyvenime?

- Manau, nepakankamai. Vyrai ne-nori užleisti savo patogių pozicijų. Kąreiškia pakliūti į struktūras, kuriosepriimami reikšmingi sprendimai? Reiš-kia kažką iš ten išstumti, atimti postusiš vyrų. Vyrai turėtų norėti priimti dau-giau moterų ir joms užleisti savo vietą.Kol kas nematau galimybių tam, kadkas nors greitai pasikeistų.

Profesinėje srityje kiek paprasčiau.Vis dažniau darbuotojai priimamipagal sugebėjimus ir kompetenciją.Ypač tai matyti finansų srityje, jojedirba nemažai moterų.

Prieš 15-20 metų moterų organi-zacijos jautė, kad mūsų balsas girdi-mas, nuolat bendravome su Seimonarėmis, Kovo 8-osios proga prem-jeras apdovanodavo aktyviausiasmoteris. Tikiuosi, naujasis Seimas at-gaivins tradiciją susitikti su parla-mentarėmis - diskusijose aptariamadaug moterims reikšmingų temų.

- Lietuvoje moterys vidutiniškaiuždirba apie 15 proc. mažiau nei vy-rai. Kas tai lemia?

- Nors yra išsilavinusios, moterysrenkasi ir mažiau mokamus, nekva-lifikuotus darbus. Reikšmingas ir vy-rų solidarumas: jie patyliukais dali-jasi postus, žino situaciją - kas, kur,kada keisis, ir numato kandidatūras,žinoma, iš savų. Be to, vyrai kelia di-desnius reikalavimus dėl atlyginimų.

- Statistika rodo, kad darbo netu-rinčių moterų mūsų šalyje yra kelias-dešimčia tūkstančių mažiau nei vyrų.Ar iš tiesų moterys sėkmingiau vei-kia darbo rinkoje?

- Nemanau, kad jos veikia sėk-mingiau. Jos tiesiog nespjauna net įjų kompetencijos neatitinkančiusdarbus. Aukštąjį išsilavinimą turin-čios moterys sėdi ir prekybos centrųkasose, plauna laiptines ar dirbakiemsargėmis, kai neranda kito dar-bo. Be to, lietuvių moterų savivertėsjausmas mažesnis, jos mažiau nei vy-rai pasitiki savimi.

- Europos Komisija siūlo nustatyti

privalomas kvotas moterims “birži-nių” įmonių valdybose, o parlamen-tarė Marija Aušrinė Pavilionienė - irSeimo komitetų vadovybėje. Kaipvertinate tokius sumanymus?

- Kvotos būtų gera laikina priemo-nė, kuri sukurtų erdvę moterims “vy-riškame” pasaulyje. Juk žinoma, kadtik tam tikras skaičius moterų struk-tūroje gali daryti įtaką. Oponentaisako, kad įteisinus tokią tvarką į va-dovybes paklius nevertos moterys.Manau, taip tikrai neatsitiks. Mote-rims reikia duoti šansą. Kvotų siste-ma sumažina vyrų galimybes, taddaugelis jų daro viską, kad kvotos ne-būtų įvestos, nes daliai jų tektų už-leisti savo vietas moterims.

Pirmausime negreit- Skaičiuojama, kad net 37 proc.

mūsų šalies moterų yra bent kartąnukentėjusios nuo smurtaujančių ar-timųjų. Kodėl jos mušamos ir kitaipžeminamos?

- Apie smurtą šeimose pradėjomekalbėti prieš porą dešimtmečių. Ta-da tikinta, kad tokios problemos nė-ra. Dabar pripažįstama, kad tai labairimta problema - ir ne tik girtuokliųar neišsilavinusių žmonių.

Į klausimą, kodėl moterys skriau-džiamos, galėtų atsakyti psichiatrai.Su agresyviais vaikais dirbantys spe-cialistai sako, kad jie išaugs agresy-viais žmonėmis, jiems bus būtinavartoti vaistus. JAV būtent taip ir da-roma. Manau, daugelį smurtaujan-čių žmonių būtina gydyti, stebėti. Ta-čiau Lietuvoje tai sunkiai įmanoma- pasakykite kokiam vyrui, kad jamreikia psichiatro konsultacijos!

- Lietuva nepatenka į dešimtukąvalstybių, kuriose moterų padėtisyra geriausia. Kokie veiksmai irsprendimai turėtų užtikrinti, kad šio-je srityje taptume viena pirmaujan-čių šalių?

- Nemanau, kad artimiausiu me-tu galėtume tapti pirmaujančia vals-tybe. Pirmiausia dėl savo tradicijų,mentaliteto, ekonominės situacijos,moterų požiūrio į save. Tai negreitaipakeičiami dalykai. Bus ką veikti irdabartinei, ir anūkių kartai.

Moterų teisių srityje pirmaujan-čiose šalyse jau šimtmetį veikia ga-lingos moterų organizacijos. VienVokietijos Niurnbergo mieste jų yranetoli 1000, o visoje mūsų šalyje - vos17. Jos silpnos, valstybės finansiškaineremiamos. Nors dėl jų priimti Ap-saugos nuo smurto artimoje aplin-koje, Lygių galimybių įstatymai, įkur-ta Lygių galimybių kontrolieriaustarnyba. •

Iki skandinavių emancipacijos lietuvėms dar toli

N.Steponkutė: “Moterims reikia duoti šansą.” / Romo Jurgaičio nuotrauka

APSKUNDĖ MINISTRO ĮSAKYMĄ

Lietuvos tėvų forumas kreipėsi įLygių galimybių kontrolieriaustarnybą dėl švietimo ir moksloministro įsakymo, kuriuo lengvi-namas lietuvių kalbos egzaminastautinių mažumų moksleiviams.Forumas nurodė, kad taip mi-nistras Dainius Pavalkis galėjopažeisti konstitucinį lygybėsprieš įstatymą principą ir diskri-minuoti moksleivius pagal kal-bos ir tautybės požymius. “Nori-me, kad mūsų vaikai, laikydamibrandos egzaminus, visi turėtųvienodas sąlygas ir galimybes, one kažkas, išlaikęs “palengvintąpenktoko lygio” egzaminą, pa-skui įgytų aiškų diskriminacinįpranašumą ir pirmenybę prieš

kitus”, - rašoma Lietuvos tėvųforumo pranešime. Švietimo irmokslo ministro įsakymą opozi-cijos politikai yra apskundę teis-mui. Reikalaujant valdančiosioskoalicijos partnerei Lietuvoslenkų rinkimų akcijai, paleng-vinta egzamino užduotis tauti-nių mažumų mokyklų mokslei-viams.

NEATLIKTOS PAREIGOS KAINA Klaipėdos apskrities vyriausiojopolicijos komisariato Vidaus tyri-mo poskyryje pradėtas ikiteismi-nis tyrimas dėl tarnybos pareigųneatlikimo, kai laiku nesulaukusipolicijos pagalbos buvo nužudytaKlaipėdos rajono gyventoja. Pra-dėti ikiteisminį tyrimą nuspręsta

paaiškėjus, jog dėl minėto faktopolicijoje atliekamas tarnybinispatikrinimas nepajėgus atsakyti įvisus iškilusius klausimus. Kolkas įtarimai dėl tarnybos pareigųneatlikimo niekam nepareikšti.Vasario 11 dieną Klaipėdos rajo-ne Lūžgalių kaime buvo nužu-dyta keturių mažamečių vaikųmotina. Prieš tragediją moterisskambino Bendrajam pagalboscentrui, pranešė, kad vyras, ku-riam teismo sprendimu uždraus-ta prie jos artintis, yra jos na-muose, todėl baiminasi būtisumušta, ir prašė, kad į namusatvyktų policijos pareigūnai. Įtarimai dėl žmonos nužudymopareikšti nužudytosios vyrui 37 metų P.V., jis šiuo metu yrasuimtas. Prokuroro nutarimu, įtariamajam skirta psichiatrinėekspertizė.

TREČIASIS KULTŪROSVICEMINISTRAS

Trečiuoju kultūros viceministrupaskirtas žinomas jaunosios kar-tos pianistas Darius Mažintas. Įšias pareigas jį delegavo Lietuvossocialdemokratų partija. D.Ma-žintas pakeitė sausį iš kultūros vi-ceministrų pasitraukusį FaustąLatėną, kuris tapo premjero pata-rėju. D.Mažintas gimė 1982 metaisVilniuje. Jis mokėsi NacionalinėjeM.K.Čiurlionio menų mokykloje,B.Dvariono muzikos mokykloje,Lietuvos muzikos ir teatro akade-mijoje. 2005-2006 metais atlikėjasstažavosi G.Verdi konservatorijojeMilane Italijoje. 2010 metais baigėmeno aspirantūros studijas Lietu-vos muzikos ir teatro akademijojeir įgijo meno licenciato laipsnį.

Kultūros viceministrų pareigas jaueina Lietuvos lenkų rinkimų akci-jos deleguotas Edvardas Trusevi-čius ir Darbo partijos pasiūlytasRomas Jarockis.

BNS, LŽ

Trumpai

Kvotos būtų gera laikina priemonė, kuri

sukurtų erdvę moterims “vyriškame”

pasaulyje.

Pianistas D.Mažintas. / Eltos nuotrauka

2013 03 08Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Policijos komisariatų migracijostarnybų darbuotojai dėl socialiairemtinų asmenų reikalavimoskubos tvarka - per dieną - nemokamai pagaminti pasą ir ta-patybės kortelę priversti verstisper galvas. Jiems privalu tai padaryti net ir tuo atveju, jei do-kumentas keičiamas tik dėl to,kad asmeniui itin dažnai kertantvalstybės sieną pasieniečiai nebe-turi kur jame dėti būtinų žymių.

Socialiai remtinų asmenų, prašan-čių pakeisti jiems bei jų šeimos na-riams asmens dokumentus, plūste-lėjo kartu su kitų norinčiųjų naujųdokumentų banga. Tačiau paprastaigyventojai sutinka naujų dokumen-tų laukti net ir mėnesį, nes skubus jųišdavimas kainuoja gerokai bran-giau: pasas - 250 litų (neskubiai - 150litų), o asmens tapatybės kortelė - net110 (neskubiai - 30 litų). Socialiairemtini asmenys tokia kantrybe ne-pasižymi ir naują pasą ar asmens ta-patybės kortelę nori turėti jau kitądieną. Mat lengvata nemokamaigauti asmens dokumentus socialiairemtiniems asmenims priklauso pa-gal mūsų valstybės įstatymus.

Tačiau valdininkai tikisi, kad tokiasituacija tęsis neilgai, mat jau pareng-tos ir Seime įregistruotos Rinkliavųįstatymo pataisos, šiek tiek apribo-siančios lengvatinį dokumentų išda-vimą socialiai remtiniems žmonėms.

Pastebi piktnaudžiavimąAnot migracijos tarnybų darbuo-

tojų, kartais socialiai remtini tėvaireikalauja skubiai išduoti dokumen-tus ir savo atžaloms. Jiems visiemsbūtinai prireikia ir paso, ir asmenstapatybės kortelės, nors, kaip žino-ma, nevykstant už Europos Sąjun-gos ribų visiškai pakanka vien gero-kai pigesnės asmens tapatybėskortelės. “Skubos tvarka neišduotidokumentų negalime, nes tokią tvar-ką numato Rinkliavų įstatymas”, -

LŽ sakė Jurbarko rajono policijoskomisariato (PK) Migracijos grupėsspecialistė Edita Karopčikienė.

Anot Vilkaviškio rajono PK Mig-racijos poskyrio specialistės RomosMatulaitienės, paprastai stengiama-si įkalbėti socialiai remtinus žmones,kad šiems pakaktų vieno iš doku-mentų arba kad jie sutiktų palauktimėnesį ir gauti pasą bei asmens tapa-tybės kortelę bent jau ne skubos tvar-ka. Tačiau pašalpų gavėjai į tokias

kalbas pernelyg nesileidžia. “Klau-sinėjame, gal jie su šeimomis susi-ruošė emigruoti, kad visiems vienumetu taip skubiai dokumentų prirei-kė. Tačiau žinome, kad daugelis išpašalpas gaunančiųjų niekur ne-emigruos”, - svarstė R.Matulaitienė.

Vis dėlto dalis socialiai remtinų as-menų, nors ir neišvyksta visam lai-kui, bet tikrai dažnai keliauja į užsie-nį, ypač gyvenantieji netoli sienos suRusijos Kaliningrado sritimi. Tai pa-

brėžia pasienyje su Rusija esančių ra-jonų policijos komisariatų migracijostarnybų darbuotojai, priversti daž-nai keisti jų dokumentus. Socialiairemtini asmenys kartu su tokį jų sta-tusą bylojančia pažyma privalo pa-teikti ir senus pasus, kurių visi lape-liai užpildyti Rusijos vizomis irpasieniečių žymomis apie valstybėssienos kirtimą. “Jiems prašant sku-biai išduoti asmens dokumentus,privalome tai padaryti”, - LŽ sakėVilkaviškio rajono PK Migracijosposkyrio specialistė R.Matulaitienė.

Kreipėsi į ministeriją Migracijos tarnybų specialistai

neslepia dažnai girdintys ir socialiai

remtinų asmenų aiškinimus, nevaskubiai dokumentų prireikę vientam, kad būtų išmokėta valstybės so-cialinė parama. “Neprisimenu nėvieno atvejo, kad nustojus galioti pa-sui ar asmens tapatybės korteleižmogus nebūtų gavęs socialinės pa-ramos”, - tik juokiasi iš tokių “argu-mentų” Vilkaviškio rajono savival-dybės administracijos Socialinėsparamos ir sveikatos priežiūrosskyriaus vedėja Danutė Grabaus-kienė. Pasak jos, socialinė paramanebemokama tikrai dėl kitokiųpriežasčių.

“Jau siūlėme Vidaus reikalų minis-terijai, kad būtų apribotos galimybėsnet ir socialinę paramą gaunantiemsasmenims pasus keistis nemokamai.Pavyzdžiui, dokumentus keisti tik tuo-met, kai baigiasi jų galiojimo laikas.Taip užkirstume kelią tuo piktnau-džiauti žmonėms, kurie “verslo reika-lais” nuolat važinėja į Kaliningradosritį”, - kalbėjo D.Grabauskienė.

Spręs politikaiPolicijos departamento Viešosios

policijos valdybos Migracijos pos-kyrio viršininkės Daivos Vežikaus-kienė teigimu, tai, kad šiuo metu so-cialinės paramos gavėjai šturmuojašalies policijos komisariatų migra-cijos tarnybas, reikalaudami nemo-kamai ir kuo skubiau jiems paga-minti asmens tapatybės korteles beipasus, jiems žinoma. “Policijos de-partamento iniciatyva jau pareng-tos Rinkliavų įstatymo pataisos. Josjau ir Seime įregistruotos, tad tiki-mės, gal jau pavasario sesijos metubus priimtos”, - vylėsi D.Vežikaus-kienė. Pasak jos, pataisose numaty-ta, kad socialiai remtiniems asme-nims nemokamai galėtų būtiišduodamas tik vienas asmens tapa-tybę patvirtinantis dokumentas - as-mens tapatybės kortelė arba pasas.Jį pasirinktų pats gavėjas. Tačiautoks asmuo negalėtų reikalauti do-kumento išdavimo skubos tvarka, oturėtų laukti savo eilės, kaip ir visipiliečiai, už paso pagaminimą su-mokėję pinigus.•

Duokite naują pasą! Nemokamai, ir kuo skubiau

D.Vežikauskienė: “Parengtos Rinkliavų įstatymopataisos jau įregistruotos Seime, tad tikimasi,kad pavasario sesijos metu jos bus priimtos.”

Migracijos tarnybose - klientų eilės. / Romo Jurgaičio nuotrauka

RITA KRUŠINSKAITĖ

Po beveik keturis mėnesius trukusio tyrimo paaiškėjo, kadalytiškis į Seimą nepateko tikdėl to, kad rinkimų apylinkėskomisijos nariai neįskaičiavo 30 jam rinkėjų atiduotų balsų.

Alytaus rajono savivaldybės ad-ministracijos direktoriaus pareigas

šiuo metu einančiam Darbo parti-jos Alytaus rajono skyriaus pirmi-ninkui Aurimui Truncei beliekaguostis, kad jį rinkėjai galės laiky-ti vertu parlamentaro mandato,nors dėl apmaudžios klaidos jisnepateko į Seimą. Kauno apygar-dos Alytaus apylinkės prokuratūranutraukė ikiteisminį tyrimą dėl ne-teisingo rinkimų balsų suskaičiavi-mo A.Truncės atžvilgiu, nes neįž-velgė tyčinių veiksmų.

Tyčinių veiksmų neaptikoKaip teigė Alytaus apylinkės vy-

riausiojo prokuroro padėjėja RitaSabaitė, per ikiteisminį tyrimą at-skleista, kad į balsavimo protoko-lus buvo neįtraukta 30 balsų, ati-duotų už Darbo partijos kandidatąA.Truncę. Prokurorų apklausiamibalsų skaičiavimo komisijos nariainegalėjo paaiškinti, kodėl įvykoklaida, ir teisinosi dideliu nuovar-giu. Įvertinę surinktą medžiagą tei-sėsaugininkai nusprendė, kad ko-misijos nariai neturėjo tyčia veiktinusikalstamai, klastoti ir naikintirezultatus. “A.Truncės rinkimų re-zultatai nebuvo nei sunaikinti, neisugadinti, jie pateikti Vyriausiajairinkimų komisijai (VRK)”, - sakė

R.Sabaitė. Tad ikiteisminis tyrimasbuvo nutrauktas neįžvelgus nusi-kalstamos veikos.

Kreipėsi per vėlaiA.Truncė kreipėsi į prokurorus

praėjus beveik mėnesiui po Seimorinkimų, kai rinkėjai jam pranešė, jogsusipažinę su VRK paskelbtais rezul-tatais pastebėjo, kad daugiamanda-tėje Alytaus rinkimų apygardos Jot-vingių rinkimų apylinkėje “darbietis”nėra gavęs nė vieno pirmumo balso,nors alytiškiai jam buvo atidavę sa-vuosius. Penki rinkėjai ir A.Truncėkreipėsi į VRK bei prokurorus ir pa-prašė ištirti situaciją. “Jeigu A.Trun-cė būtų kreipęsis iš karto, vos paaiš-kėjus rezultatams, klaida būtų buvusinedelsiant atitaisyta”, - neabejojo Jot-vingių rinkimų apylinkės pirmininkėDonvina Česnulevičienė.

Ji tvirtino, esą niekas rezultatų ty-čia neklastojo. Techninė klaida buvopadaryta dėl didžiulio darbo krūvioir komisijos narių patirties stokos -visi (išskyrus pirmininkę) pirmą kar-tą dalyvavo rinkimų veikloje.

Liūdna pamokaVRK pirmininkas Zenonas Vai-

gauskas šią situaciją pavadino liūd-

na pamoka. “Patys kandidatai ir jųstebėtojai turi labai atidžiai stebėtirinkimus iki pat pabaigos”, - LŽpabrėžė Z.Vaigauskas. Anot jo, kaiklaida pamatoma laiku, kaltieji nu-baudžiami ir tiesa atkuriama, ta-čiau praėjus beveik penkiems mė-nesiams A.Truncė galėtų patekti įSeimą tik tuo atveju, jei Darbo par-tija imtųsi teisinių veiksmų. Nu-

bausti aplaidžiai savo pareigas atli-kusių apylinkės komisijos nariųtaip pat nebeįmanoma, nes jie se-niai atleisti.

Alytaus rajono savivaldybės admi-nistracijos direktoriaus pareigas ei-nantis A.Truncė vakar LŽ tikino, jogdžiaugiasi, kad pavyko atskleisti tie-są. “Nežinau, ar sieksiu Seimo nariomandato. Dėl to tarsiuosi su teisinin-kais. Tačiau tikrai sieksiu, kad būtųpakoreguotas Darbo partijos sąrašasir būčiau perkeltas į aukštesnę vie-tą”, - kalbėjo “darbietis”. A.Truncėsnuomone, galbūt niekas neturėjotikslo neįskaičiuoti jam skirtų balsų,bet žmonės, atlikdami pareigą, priva-lo jausti atsakomybę. “Aiškinimai,kad buvo pervargę - ne argumentas”, -pabrėžė A.Truncė.•

Dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“

vadovą ALOYZĄ KUZMARSKĮ ir jo šeimą.

Tesumažina netekties liūdesį šviesus Tėvelio prisiminimas.

KJKK „Bega“ kolektyvas

Apmaudi klaida paliko Seimo užribyjeBalsų skaičiavimo

komisijos nariai negalėjo paaiškinti,

kodėl įvyko klaida, ir teisinosi dideliu

nuovargiu.

A.Truncei belieka džiaugtis, kad pavyko atskleisti tiesą.Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 52013 03 08Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

Užsiminė apie rizikąAtlyginti piliečiams už išperka-

mą išlikusį nekilnojamąjį turtą vals-tybei nuosavybės teise priklausan-čiomis akcijomis Vyriausybė nutarė2002-ųjų vasarą, po kelerius metustrukusių ginčų.

Tuometinis procesą kontroliavu-sio Valstybės turto fondo (VTF) ge-neralinis direktorius Povilas Mila-šauskas tvirtino, kad Vyriausybė,nustatydama kompensavimo akci-jomis mechanizmą, įgyvendino po-litinę valią, išreikštą 1998 metaisSeimo priimtuose įstatymuose.

“Kiekvienas pilietis, kuriam prik-lauso kompensacijos už valstybėsišperkamą išlikusį nekilnojamąjįturtą, laisva valia gali pasirinkti -gauti akcijas šiandien (suprantama,prisiimant ir tam tikrą akcijų kursokritimo riziką) ar laukti išmokųgrynaisiais pinigais ateityje. Manau,kad dvi galimybės visada geriau užvieną”, - kalbėjo jis.

Nuo 2003-iųjų sausio iki 2011 me-tų rugpjūčio pabaigos, kai kompen-savimas vertybiniais popieriais buvosustabdytas valstybei jų pritrūkus,VTF duomenimis, 11 449 piliečiamsuž išlikusius pastatus ir žemę atly-ginta 221 mln. litų vertės vertybiniaispopieriais. Prieš dešimtmetį Vyriau-sybė atlyginti už išperkamą išlikusįnekilnojamąjį turtą skyrė “Lietuvostelekomo” (dabar - “Teo LT”), “Lie-tuvos jūrų laivininkystės” (LJL), RSTir VST akcijų.

Vos per kelis mėnesius tokią kom-pensacijos formą pasirinkę piliečiaiišgraibstė LJL akcijas. Tada teigta, kadtik šios bendrovės akcijų vertė, kuriąkompensacijoms apskaičiuoti patvir-tino Privatizavimo komisija, sutaposu realia verte Nacionalinėje vertybi-nių popierių biržoje.

Kitų bendrovių akcijos kompen-sacijų pageidaujantiems piliečiamsbuvo ne tokios patrauklios, nors ana-litikai 2003-iaisiais prognozavo gali-mą privatizuoti ruoštų RST ir VSTverčių kilimą. 2003-iųjų pradžioje,šių bendrovių vertybiniais popieriaispradėjus dalyti kompensacijas, RSTir VST akcijos Privatizavimo komisi-jos sprendimu buvo įvertintos 1,05lito kiekviena, nors reali jų vertė rin-koje siekė vos 80 centų.

Informuota nebuvoL.Meilūnienės artimiesiems atly-

ginti už prarastą turtą valstybėsįmonės vertybiniais popieriais bu-vo nutarta 2003-iųjų balandį. Jiems,įvertinus turėtą turtą, teko 11 702 var-dinės RST akcijos, įkainotos litu už

vienetą. 2004-aisiais L.Meilūnienė pa-veldėjo 5851 RST akciją, netrukus daršiek tiek nusipirko ir 2007-ųjų pra-džioje jau valdė 6 tūkst. akcijų paketą.

2011-ųjų pradžioje, vykdant ener-getikos sektoriaus reformą, RST irVST buvo sujungtos ir sukurtabendra įmonė “Lesto”. Jokių prane-šimų iš reorganizuojamų bendroviųnesulaukusi L.Meilūnienė savo ak-cijomis pradėjo domėtis tik 2012-ai-siais, ketindama atsiimti dividendus.

“Mane ištiko šokas, kai sužinojau,kad turiu nebe 6 tūkst., bet 4269 nau-josios bendrovės “Lesto” akcijas (vie-nos vertė - litas) - tai nurodoma 2012metų gegužės 29 dieną bendrovės“Finasta” išduotoje pažymoje”, - LŽpasakojo moteris.

Tik šių metų sausio 18-ąją L.Mei-

lūnienė sulaukė “Lesto” išaiškinimodėl sumažinto akcijų skaičiaus. “Pa-gal reorganizacijos sąlygų nuostatas“Lesto” akcininkais tapo asmenys,buvę RST ir VST akcininkais. Jų ak-cijos į “Lesto” akcijas buvo iškeistospagal RST ir VST akcijų vertes ir kei-timo sąlygas, nurodytas reorganiza-vimo sąlygose. Dėl to jūsų 2010 me-tų gruodžio 31 dieną turėtų RSTakcijų kiekis ir po reorganizacijosgautas “Lesto” akcijų kiekis viene-tais nesutampa”, - nurodyta “Lesto”

finansų ir administravimo tarnybosdirektorės Ramutės Ribinskienės pa-sirašytame rašte.

Ten pat pažymėta, kad įmoniųreorganizavimo sąlygos (kartu suRST ir VST valdybų ataskaitomis beireorganizavimo sąlygų vertinimoataskaita) nuo 2010-ųjų rugsėjo ikigruodžio 13 dienos buvo viešai skel-biamos RST ir VST interneto tinkla-lapiuose, su jomis taip pat buvo gali-ma susipažinti RST ir VST buveinėse- esą akcininkai patys turėjo stebėtisituaciją.

Siūlo reikalauti atlyginimoJungti RST ir VST buvo apsi-

spręsta 2010 metų rudenį, vykdantelektros energetikos sektoriauspertvarką, turėjusią efektyvinti Lie-

tu-vos

elektros energetikos ūkį bei didin-ti šalies energetinę nepriklausomy-bę. Kaip LŽ nurodė “Lesto” atsto-vas ryšiams su visuomene ErnestasNaprys, tuo metu RST akcijos bu-vo įvertintos bendra 1,622 mlrd. li-tų (po 3,29 lito už akciją) suma, oVST - 1,174 mlrd. litų (po 315,8 li-to už vieną akciją). Pritaikius koe-ficientus, nustatytus vadovaujantisRST ir VST 2010 metų birželio 30dieną nustatyta buhalterine gryno-jo turto verte bei vidutine bendro-vių vertybinių popierių kaina rin-koje per 6 mėnesius, buvę RSTakcininkai už vieną akciją gavo 0,71naujos “Lesto” akcijos, o VST -68,21 akcijos.

Toks akcijų konvertavimas stebi-no ne tik smulkiuosius akcininkus.2010-ųjų gruodžio 13 dieną vyku-siame RST akcininkų susirinkimeantrasis pagal dydį bendrovės akci-ninkas - Vokietijos energetikos kon-cernas “E.ON Ruhrgas” - paprašėįtraukti į protokolą pastabą dėl to,kad nesutinka su nustatytu akcijųkeitimo santykiu.

Buvęs premjeras ekonomistasGediminas Vagnorius mano, kadanksčiau turėtų RST akcijų skai-čiaus sumažinimas, ją jungiant į“Lesto”, galėjo reikšti viena - perįmonių jungimą RST kapitalas bu-vo nuvertintas. “Žinoma, reikėtųpamatyti finansinius duomenis, betpaprastai jungimo metu mažųjų ak-cininkų stengiamasi neerzinti ir no-

minalią jų akcijų vertę išsaugoti, okartais - net šiek tiek padidinti, sie-kiant išvengti nepasitenkinimo. Jeiįvyko priešingai, negražu politiškai.Ir ekonomiškai, abejoju, ar yra tei-singa”, - LŽ sakė ekspremjeras.

Pasak G.Vagnoriaus, akcijų kon-vertavimas jų realios vertės nekei-čia. “Bet akcijos gali būti nuverti-namos ar nuvertėti. Todėl reikėtųpirmiausia patikrinti, kokios priešjungimąsi buvo RST ir VST vertės,ir tada galima spręsti, ar nebuvo ap-gaudinėjama. Tuo atveju mažiejiakcininkai turi teisę kreiptis į teis-mą ir reikalauti žalos atlyginimo”, -kalbėjo jis.

Vertė krintaBanko “Finasta” analitikas Tadas

Povilauskas LŽ tvirtino, kad jungia-mų bendrovių akcijų konvertavimasyra visiškai įprastas dalykas. “Jokiosapgavystės nebuvo. Gal kartaissmulkiesiems akcininkams kylaabejonių dėl sumažėjusio valdomovertybinių popierių skaičiaus. Bet jųturimų akcijų vertė realiai nepasi-keitė. Tarkime, jeigu minima poniaanksčiau turėjo tik RST akcijų, da-bar ji valdo bendrame “Lesto”, api-mančio visą Lietuvą, katile esančiusvertybinius popierius. Ir nors jos tu-rimų akcijų skaičius sumažėjo,“Lesto” yra didesnė įmonė nei bu-vo RST, ir jos vertė atitinkamai di-desnė”, - aiškino jis.

Vis dėlto analitikas pripažįsta, kadnuo 2011-ųjų pradžios, kai atsirado“Lesto”, šios bendrovės akcijos ge-rokai pigo: 2011 metų sausio 17-ąją,biržoje pradėjus prekiauti “Lesto”akcijomis, jų vertė buvo 0,939 euro( 3,19 lito), šiuo metu akcija kainuo-ja 0,618 euro (2,1 lito), taigi, trečda-liu mažiau.

“Žinoma, tai yra blogai. Jei akci-ninkas jas dabar pardavinėtų, pa-tirtų nuostolį. Vertinant ilgesnį lai-kotarpį, ši įmonė gali brangti, bettikėtis, kad kainuos daugiau arti-miausiu metu - matyt, neverta”, -kalbėjo T.Povilauskas.

RST smulkusis akcininkas, vers-lininkas ir politikas VidmantasMartikonis šią situaciją vadina“valstybės žaidimais”.

“Jungiamų įmonių vertėmis tuometu buvo manipuliuojama, turtasįkeitinėjamas. Jei tokias manipulia-cijas su akcijomis būtų daręs priva-tus asmuo, tuo būtų domėjęsi pro-kurorai. Valstybei, pasirodo, viskasleidžiama”, - apie vykusį “Lesto”kūrimą kalbėjo jis.

V.Martikonis akcentuoja ir tai,kad nuo RST bei VST sujungimo“Lesto” akcijų vertė gerokai mažė-jo. “Įmonė pinga dėl jos valdymo,dėl to, kad sprendimai pri-imamiremiantis ne ekonominiais, bet po-litiniais argumentais. “Lesto” vadi-nu ne verslo, bet socialine įmone.Šiandien jos vertė juokingai maža,investuotojai bendrove nesidomi,bet ir toliau vyksta kažkokie žaidi-mai”, - kalbėjo verslininkas.

Vis dėlto V.Martikonis svarsto, kadšios energetikos įmonės akcijų atsik-ratyti skubėti nereikėtų. “Suprantu,kad su negarbingais valstybės spren-dimais susidūrusiam žmogui skau-du. Deja, Lietuvoje, susisiejus su ak-cijomis, politinė rizika yra didelė. Visdėlto, tikiuosi, kad ekonominė logi-ka pagaliau nugalės, ir jei žmoguigauti pinigų už turimas akcijas šiąakimirką nėra gyvybiškai svarbu, te-gu jas laiko, neparduoda. Gal po ko-kių penkerių metų atsiras sveiko pro-to”, - aiškino jis. •

Tremtinė pasijuto apgauta ir apiplėšta

L.Meilūnienė iš kuriamos “Lesto” nesulaukė jokio pranešimo apie jos akcijų konvertavimą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Toks akcijų konvertavimas stebino ne tik smulkiuosius akcininkus.

V.Martikonis: “Suprantu, kad žmonėms skaudu, bet atsikratyti akcijų skubėti nereikėtų.” Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

G.Vagnorius tvirtina, kad jungiant įmones paprastaismulkiųjų akcininkų bandoma neerzinti.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Akcijų kaina biržoje (litais)

RST

VST

LESTOLESTO

2010 12 (kaina prieš sujungimą)2011 01 17

(pirmoji prekybos diena)

2013 03 04

2,22 Lt 3,19 Lt2,1 Lt

217,526 Lt

2013 03 08Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Už svarbius sprendimus EuroposSąjungoje (ES) atsakingi politiniai lyderiai, tačiau užkulisiuose knibžda tūkstančiai lobistų, kurie siekia paveikti jų politiką.

Ne per seniausiai ES lyderiai po25 valandas trukusių sunkių derybųsusitarė dėl 2014-2020 metų ES biu-džeto. Išrinkti pareigūnai derėjosiviešai ir skaidriai, kiek tai įmanoma,o žiniasklaida išsamiai informavo. ESpiliečiams atrodė, kad jie mato visąpaveikslą.

Tačiau ES yra ir šešėlių pasaulis, ku-riame sprendimai priimami toli nuoplenarinių posėdžių bei spaudos kon-ferencijų; pasaulis, valdomas konkrečiųinteresų, - paralelinė lobistų planeta.

Jų įtakos negalima nuvertinti. BuvęsAustrijos vidaus reikalų ministras ir Eu-ropos įstatymų leidėjas Ernstas Strasse-ris 2011 metais atsistatydino iš Euro-pos Parlamento ir gavo kalėti ketveriusmetus už kyšininkavimą. Jis buvo nu-filmuotas už pinigus siūlantis įstatymųpataisas. Reporteriai slapta nufilmavovirtinę susitikimų su E.Strasseriu. Šiekadrai pakliuvo į dokumentinį filmą“Briuselio verslas” apie lobistų poveikįpriimant sprendimus ES.

Briuselio juodojoje dėžėjeAustrijos režisierius ir prodiuseris

Friedrichas Moseris su kolega MatthieuLietaert’u rinko medžiagą ketverius me-tus. Jie tai vadino “žvilgsniu į Briuseliojuodąją dėžę”. Jie norėjo sužinoti, kas ištikrųjų tampo virvutes Briuselyje - de-mokratiškai išrinktos vyriausybės ir jųatstovai ar didžiųjų korporacijų vadybi-ninkai bei smegenų centrai.

E.Strasserio atvejis aiškus - užsiim-

ti lobizmu Europos Parlamento na-riams draudžiama. Bet apskritai lo-bizmas Briuselyje legalus ir aktyviaiveikia jau daugelį metų.

Lobistai Briuselyje labai įtakingi. Pa-sak F.Moserio, dažnai jie remiasi eks-pertize, o Europos institucijos, ypačEuropos Komisija ir Europos Parla-

mentas, stokoja darbuotojų. Ten trūks-ta personalo, kuris pateiktų nepriklau-somą nuomonę. Tenka kliautis sme-genų centrais ir politikos ekspertais.“Briuselio verslas” atskleidžia, kaip lo-bistų grupių idėjos dėl strateginių ESkrypčių atsiduria oficialiuose ES do-kumentuose beveik žodis žodin.

Briuselyje valdžios įstaigų slenks-čius mina apie 20 tūkst. lobistų. Pa-gal lobistų tankį Europos sostinė yraantra po Vašingtono. Maždaug trijųketurių kilometrų spinduliu aplinkRoberto Schumano aikštę EuroposKomisija, Europos Taryba ir Euro-pos Parlamentas trinasi petys į petįsu lobistų, dirbančių didžiosiomskompanijoms, tokioms kaip “BritishPetroleum”, tabako milžinė “PhilipMorris” ar chemijos firma BASF, biu-rais. Pasak tyrimo grupės CEO, kom-panijos lobizmui išleidžia daugiaunei milijardą eurų.

Ydinga praktikaTai, ką lobistų grupės laiko teisėtu

interesų atstovavimu, daugelio nevy-riausybinių organizacijų akimis, yraakių dūmimas varžantis dėl dėmesiobei įtakos. Gavęs atitinkamą virtinėsgrupių skundą Europos ombudsme-nas Nikiforos Diamandouros pradėjotyrimą, kaip Europos Komisija įgyven-dina interesų konflikto taisykles.

“Penki iš 13 buvusios Europos Ko-misijos komisarų gavo pelningus dar-bus privačiame versle”, - nurodo vienosiš skundą pateikusių grupių “Lobby-control” atstovė. Organizacija kritikuo-ja tokią praktiką, kuri leidžia lobistamsįgyti puikų supratimą, kaip iš vidausveikia ES, ir atveria jiems priėjimą prievisos sistemos aukštų pareigūnų.

Naujasis tyrimas vykdomas ES darneatsigavus nuo ankstesnio skandalo.Buvęs Europos sveikatos komisarasJohnas Dalli buvo priverstas atsistaty-dinti dėl kyšio, susijusio su ES tabakotaisyklėmis.

Imti pavyzdį iš AmerikosLobistai savo nenuilstamą darbą ver-

tina visai kitomis akimis. Kas gerai

kompanijoms, tas gerai ir piliečiams.Tuo įsitikinęs Pascalis Kerneis, lobis-tas, dirbantis kompanijoms, kurios ats-tovauja trims ketvirtadaliams Europosekonomikos. “Esu tarpininkas, - sakoP.Kerneis filme “Briuselio verslas”. -Nors lobizmas dažnai laikomas nešva-riu darbu, iš tikrųjų tai yra tik ryšiai irkontaktai tarp žmonių.”

Režisierius F.Moseris sutinka, kadlobizmas yra demokratinio procesodalis. Įstatymų leidėjams būtina infor-macija iš pirmų lūpų, kad jie galėtųpriimti sprendimus ekonomikos ir so-cialiniais klausimais. Tačiau jis įspėjaapie korupcijos pavojų, kai pinigai išrankų į rankas pakeičia sąžiningumo irskaidrumo principus. “Briuselis turi tą

problemą”, - teigia režisierius. Jungti-nėse Valstijose, kur lobizmas yra įsitvir-tinusi politinio proceso dalis, regulia-vimas daug griežtesnis, kiekvienąketvirtį privaloma tvarka skelbiama lo-bistinės veiklos ataskaita. Kokie lobis-tai susitiko su kokiais politikais ir kas fi-nansuoja atskirus lobius, yra žinomavisuomenei bei skelbiama internete.“Tai pavyzdys, kuriuo sekti privalo irEuropa, - sako F.Moseris. - Lobizmonegali išjungti, bet turi būti aiškios tai-syklės, garantuojančios sąžiningą irskaidrią veiklą.”•Dw.de, LŽ

Lobistų pasaulis tampo daug virvučių Briuselyje

Šešėlinis lobistų pasaulis veikia labai aktyviai.

“Lobizmo negali išjungti, bet turi būti

aiškios taisyklės, garantuojančios

sąžiningą ir skaidrią veiklą.”

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Šį kartą ne apie dviejų valstybiųsantykius, ne apie lietuviškasmokyklas Lenkijoje ir lenkiškasLietuvoje, ne apie tautines tarpusavio pretenzijas, o apietai, kaip lenkiškos prekės užkariauja Lietuvą.

Lenkijos ambasados Prekybos ir in-vesticijų rėmimo skyriuje Vilniuje (taiįstaiga prie Lenkijos ūkio ministerijos)visuomet gausi atsakymą į bet kokįklausimą, jei ne iš karto, tada po keliųvalandų. Sprendžiant pagal lenkiškųprekių gausą Lietuvoje, matyt, greitusir išsamius atsakymus gauna ir Lenki-jos verslininkai, norintys ateiti į Lietu-vos rinką. Tad nenuostabu, kad sky-riaus darbuotojai pateikia įspūdingųduomenų - per pastaruosius trejus me-tus Lenkijos eksportas į Lietuvą išaugo60 proc., ir tai antras pagal didumąLenkijos eksporto augimas tarp ES ša-lių, lėmęs, kad 2012 metais Lenkijosprekių ir paslaugų į mūsų šalį ekspor-tuota už 2,2 mlrd. eurų.

Šią savaitę į Lietuvą yra atvykę dar25 Lenkijos mažų ir vidutinių versloįmonių vadovai, kurie ieško galimybiųparduoti mums savo prekes. Įdo-miausia, kad tarp jų - 4 pieno ir 4 mė-sos gaminių įmonių atstovai, nors, at-rodytų, ko lenkai gali tikėtis krašte,kur klesti vietos pieno ir mėsos pra-monė. Rusai turi posakį, kad su savovirduliu į Tulą niekas nevažiuoja. Ta-čiau su savo pieno ir mėsos gaminiaislenkai į Lietuvą važiuoja ir sėkmingaijuos čia parduoda. Dar daugiau - lie-

tuviai patys važiuoja jų nusipirkti įLenkiją. Visuomet aiškinama, jog lie-tuviai lenkiškus gaminius perka todėl,kad jie pigesni, tačiau Prekybos ir in-vesticijų rėmimo skyriaus vadovasHenrykas Szymanskis išvardija tris ki-tas rimtas priežastis, kodėl Lenkijosįmonės domisi Lietuvos rinka. Pirma,po 2009 metais užgriuvusios krizėsLietuvos ekonomika - viena sparčiau-siai besivystančių Europoje, antra, pa-blogėjus padėčiai Vakarų ir Pietų Eu-ropoje lenkų verslininkai ieško naujųkrypčių ir dinamiška Baltijos šaliųrinka jiems atrodo perspektyvi. Tre-čia, šiuo metu Lietuvoje planuojamadaug energetinių ir infrastruktūros

projektų, todėl galimybių čia tikisi ras-ti ir lenkų įmonės.

O dėl pigių lenkiškų prekių Preky-bos ir investicijų rėmimo skyriaus dar-buotojai teigia pastebėję, kad “reiklusLietuvos vartotojas neperka blogoskokybės prekių, net disponuodamasribotomis finansinėmis galimybėmis”(įvertinkime tai kaip ne visai pelnytąkomplimentą), todėl Lenkijos įmonėsjau pradeda Lietuvos rinkos testavi-mą ir “premium” prekių sektoriuje, t.y. ketina pasiūlyti lietuviams delikate-sinių maisto produktų, kurie tikrai ne-bus pigūs.

Kad būtent lenkai neša verslumo vė-liavą Rytų Europoje, šią savaitę paskel-

bė ir turtingiausių pasaulio žmonių są-rašą sudarinėjantis žurnalas “Forbes”,o Tarptautinio valiutos fondo Lenkijo-je atstovė Julie Kazack puikius Lenkijosverslininkų laimėjimus pirmiausia siejasu vyriausybės parama verslui ir siūloto pasimokyti iš Lenkijos kitoms šalims.

Kaip ta parama veikia praktiškai,matome ir Lietuvoje. Šiuo metu Lenki-jos vyriausybė skatina mažas ir viduti-nes įmones daugiau eksportuoti, tadbūtent tokių 25 įmonių vadovai dabarir yra atvykę į Lietuvą, o jiems stengia-si padėti prie Lenkijos ūkio ministeri-jos veikiantis Prekybos ir investicijų rė-mimo skyrius Vilniuje.

Beje, šio skyriaus darbuotojai dis-

ponuoja Lietuvos sociologų atlikto ty-rimo duomenimis, kad 67 proc. lietu-vių visiškai nesidomi Lenkija, kad tik6 proc. mūsų tautiečių nori į šią šalįnuvažiuoti ir kad jie didelės meilės kai-mynams lenkams nejaučia. Tad, atro-dytų, aplinka lenkiškų prekių skverbi-muisi į Lietuvą tikrai neturėtų būtipalanki. Tačiau lenkų verslininkai, jau-čiantys savo šalies vyriausybės jiemsteikiamą pagalbą, taip nemano.

Tarp šią savaitę į Vilnių atvykusiųverslininkų - ir specialią aprangą gami-nančios įmonės “Techtekstil” vadovasMarekas Skrzypinskis. Su Lietuva joniekas nesieja, jis čia neturi nei gimi-nių, nei draugų ir niekada iki šiol Lie-tuvoje nėra buvęs. Tačiau tai - šalis kai-mynė, ir jis mano, kad radęs nišą savoverslui, imdamas gaminti specialios pa-skirties drabužius, ras jiems pirkėjų irLietuvoje, nes, kaip sakė Prekybos irinvesticijų rėmimo skyriaus darbuoto-jai, 72 proc. lietuvių tenkina lenkiškųprekių kokybės ir kainos santykis.

Lenkijos verslininkai jau galvoja irapie tai, kaip jie galėtų prisidėti priedaugiabučių renovavimo Lietuvojeprogramos, nes mūsų Vyriausybė ža-da, kad darbai šioje srityje netrukusįsibėgės, o lenkai turi sėkmingos šiodarbo patirties savo šalyje.

“Tai puiki situacija, - sakė per Lie-tuvos žurnalistams surengtą spaudoskonferenciją Prekybos ir investicijųrėmimo skyriaus Vilniuje vadovasH.Szymanskis. - Lenkijos įmonėsnori eksportuoti į Lietuvą. Lietuvosprekybininkai nori prekiauti lenkiš-komis prekėmis, o Lietuvos vartoto-jai nori jas pirkti. Tai Lenkijos laikas,kurį mes stengiamės išnaudoti.”•

Lenkijos eksportas į Lietuvą padidėjo 60 procentų

Lietuviai lenkiškų prekių važiuoja pirkti ir į Suvalkus. / AFP/Scanpix nuotraukos

Pasaulis 72013 03 08Lietuvos žinios

Kol ašaromis apsipylę Venesuelosgyventojai eina atsisveikinti suHugo Chavezu, politikai pradedakovą dėl valstybės vadovo posto.Rinkimai vyks jau po mėnesio.

Venesuelos prezidento apsaugos vir-šininkas generolas Jose Ornella pasa-kojo venesueliečiams, kad H.Chavezasmirė nuo infarkto po didelių kančių.Paskutinėmis valandomis jis beveik ne-galėjo kalbėti, tik šnibždėjo: “Nenoriumirti. Prašau, neleiskite man numirti.”Generolo žodžiais, tai rodo, kad prezi-dentas labai mylėjo savo šalį ir dėl jospaaukojo gyvybę.

Tačiau kova dėl valdžios Venesuelo-je jau virė, kai dar buvo gyvas H.Chave-zas. Kol kas geriausius šansus užimti jovietą turi viceprezidentas Nicolas Ma-duro, kurį H.Chavezas pats pasirinkosavo įpėdiniu. Šiomis dienomis N.Ma-duro viešai rodosi tik vilkėdamas Vene-suelos vėliavos spalvų striukę. Būtent jispasistengė, kad prezidento rinkimaivyktų po 30 dienų, kol dar nebus išblė-susi žmonių meilė mirusiam šalies va-dovui. Tačiau ne paslaptis, jog valdan-

čią Vieningąją socialistų partiją draskonesutarimai, ir tai gali smarkiai apsun-kinti pergalę favoritui.

Nors šiuo metu vieši N.Maduro pa-reiškimai kupini bravūros, padėtį Ve-nesueloje objektyviai vertina visi - irtauta, ir valdžia. Todėl H.Chavezo įpė-dinis nepraleidžia nė vienos progos pa-sirodyti per televiziją. Prezidentui darmerdėjant jis paragino gyventojus“stiprinti revoliucinę vienybę”, kas išesmės ir buvo rinkimų kampanijos de-biutas. N.Maduro nepraleidžia progospakritikuoti ir potencialų opozicijoskandidatą į prezidentus HenriqueCaprilesą Radonskį. Viceprezidentasjį net apkaltino užkulisių derybomissu Vašingtonu, kurių tikslas - destabi-lizuoti padėtį Venesueloje ir surengtisąmokslą. N.Maduro įspėjo tautiečius,kad opozicija, norėdama pasiekti tai,ką yra numačiusi, nevengia ir purvinųveiksmų - pavyzdžiui, įsilaužė į vyriau-sybinio laikraščio “Vea” tinklalapį irpaskelbė apie prezidento mirtį dar tuo-met, kai šis buvo gyvas.

Opozicinis Demokratinės vieny-bės blokas taip pat nesėdi rankų su-dėjęs. Jis parengė “taikos ir solida-

rumo” kreipimąsi į tautą, kurį pers-kaitė H.Caprilesas. Opozicijos ly-deris jau nusprendė dar kartą da-lyvauti prezidento rinkimuose, nesspalį, kai vyko balsavimas, jis surin-ko tik 9 proc. balsų mažiau neiH.Chavezas.

“Mudu su prezidentu H.Chavezubuvome priešininkai, bet niekada ne-

buvome priešai. Šis pagarbos ir solida-rumo kreipimasis skiriamas visiems beišimties venesueliečiams. Tikimės, kadvyriausybė veiks griežtai laikydamasiKonstitucijos normų”, - tokiais žodžiaisH.Caprilesas kreipėsi į tautą.

Tačiau Venesuelos sociologinių ty-rimų bendrovės “Hinterlaces” atlik-tas visuomenės nuomonės tyrimas pa-rodė, kad didžiausią galimybę laimėtipirmalaikius prezidento rinkimus kolkas turi N.Maduro. Jis lenkia H.Cap-

rilesą 14 procentų. Be to, ir užsienioreikalų ministras Eliasas Jaua pareiš-kė, kad Venesuelai po prezidento mir-ties turi vadovauti jo pavaduotojas.“Tai priesakas, kurį paliko mūsų “co-mandante” H.Chavezas. Dar gruo-džio 8 dieną jis paprašė mus palaiky-ti N.Maduro, ir mes tai padarysime”,- sakė ministras.

Gedintys Venesuelos gyventojai šio-mis dienomis taip pat linkę pasikliau-ti N.Maduro, kuris “laikysis H.Chave-zo idealų”. Mat nors prezidentas irišėjo, jo idėjos tebėra gyvos, ir jas to-liau įgyvendins lyderio pasirinktas įpė-dinis.

Vis dėlto dabartinį politinių jėgųišsidėstymą gali smarkiai paveikti pa-dėtis, susidariusi valdančios Vienin-gosios socialistų partijos viduje. Jaipriklauso ir kitas įtakingas H.Cha-vezo politikos šalininkas DiostadoCabellio. Šis buvęs kariškis šiuo me-tu yra Nacionalinės asamblėjos pir-mininkas. Kartą jis jau bandė taptinaujuoju partijos lyderiu, tačiauH.Chavezas pasirinko N.Maduro.Manoma, jog renkant įpėdinio kan-didatūrą ne paskutinį vaidmenį su-

vaidino Kubos valdžia. Kadangi vi-ceprezidentas N.Maduro pasisako užstrateginės partnerystės su Kuba iš-saugojimą, o tai reiškia, kad salosekonomika sulauks nemažų dotacijųiš Venesuelos, Havanoje besigydan-čiam H.Chavezui buvo patarta pasi-rinkti būtent jį. Tačiau revoliucingasradikalas D.Cabello nelinkęs nusileis-ti. Be to, jis turi stiprų kariuomenėselito palaikymą. Todėl 30 dienų ikiprezidento rinkimų Venesueloje ne-abejotinai bus labai įtemptos.•

AtsisveikinimasŠiandien Venesueloje baigsis tris die-nas trukęs atsisveikinimas su mirusiuprezidentu H.Chavezu. Šimtai tūks-tančių žmonių mojavo vėliavomis irskandavo: “Chavezas gyvena!”, kai ka-tafalkas su jo palaikais septynias va-landas važiavo per sostinę - nuo ligo-ninės, kurioje prezidentas mirė, ikiMiraflores rūmuose įsikūrusios Karoakademijos, kurią jis kadaise pavadi-no savo antraisiais namais. Kariamsnurinkus gėles, žmonių užmestas antmedinio karsto, ir jį atidarius, buvosurengta katalikiška ceremonija. Jojedalyvavo H.Chavezo motina, trysdukros, sūnus ir anūkė. Artimieji su-nkiai tvardė ašaras. Kai su mirusiuprezidentu atsisveikino į Karakasą at-vykę jo artimi sąjungininkai - Argen-tinos, Urugvajaus ir Bolivijos prezi-dentai, Miraflores rūmų durys buvoatvertos visiems venesueliečiams.Žmonės vis dar laukia didžiulėje eilė-je, kad galėtų pareikšti paskutinę pa-garbą mirusiam šalies vadovui. Dau-guma tai daro žegnodamasi, okariškiai - karišku pasveikinimu. Šiandien vyks oficiali laidotuvių cere-monija. Joje dalyvaus ir aukšto rangosvečiai iš užsienio.

Kova dėl valdžios jau prasidėjo

Prie H.Chavezo karsto N.Maduro (kairėje) ir D.Cabello. Jie abu siekia užimti mirusio prezidento vietą. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Sirijos sukilėliai pagrobė 21Jungtinių Tautų (JT) taikdarį iš Filipinų Golano aukštumų paliaubų zonoje. JT mėgina derėtis, kad pagrobti filipinie-čiai būtų paleisti, tačiausukilėliai ketina laikyti įkaitustol, kol Basharo al Assado pajėgos atsitrauks nuo vienoGolano kaimo.

“JT stebėtojai dalyvavo eilinėje ap-rūpinimo misijoje. 30 ginkluotų kovo-tojų sustabdė jų automobilių koloną ne-toli 58-ojo stebėjimo posto, kuris buvoapgadintas praeitą savaitgalį per netolie-se vykusius intensyvius susirėmimusDžamloje”, - sakė JT atstovo spaudaipavaduotojas Eduardo del Buey. Pasta-ruoju metu aplink Džamlos kaimą, ku-rį laiko užėmusios opozicijos pajėgos,vyko įnirtingos kovos.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas sakė, kad buvo pagrobtas 21taikdarys. Savo pranešime jis paragi-

no “nedelsiant” juos paleisti ir pareika-lavo, kad Sirijos vyriausybė bei sukilė-liai užtikrintų “JT Atskyrimo stebėto-jų pajėgų (UNDOF) judėjimo laisvę irsaugumą”. “Derybos vyksta, mobili-zuojame visas mūsų komandas, - sakėJT taikdariškų misijų vadovas HerveLadsous ir pridūrė: - Tai labai rimtasincidentas.”

JT diplomatai ir padėtį Sirijoje ste-binčios organizacijos “Syrian Observa-tory for Human Rights” (SOHR) di-rektorius Rami Abdel Rahmanas teigė,kad pagrobti taikdariai yra Filipinų ka-riai. R.A.Rahmanas paskelbė du vaizdoįrašus, kuriuose sukilėlių grupuotė - Jar-muko kankinių brigada - išdėstė savoreikalavimus dėl taikdarių paleidimo.

Viename iš įrašų šios brigados atsto-vas Abu Kaidas al Falehas sakė, kad taik-dariai nebus paleisti, kol Sirijos pajėgosneatsitrauks iš Džamlos kaimo. “Ragi-name, kad Sirijos kariai atsitrauktų į sa-vo bazes. Jeigu jie neatsitrauks, JT kariaibus laikomi belaisviais”, - pridūrė jis.Antrame įraše tas pats atstovas kaltino

UNDOF bendradarbiaujant su Sirijosarmija, mėginant nuslopinti sukilimą irpadedant režimo pajėgoms įžengti įDžamlą. “Sirijos režimas, JT ir Euro-

pos šalys yra Izraelio kolaborantai”, -pareiškė jis.

Paleisti taikdarius reikalauja ir Filipi-nų vyriausybė. “Filipinų vyriausybė ra-

gina nedelsiant paleisti 21 filipinietį taik-darį, kurie priklauso JT Atskyrimo ste-bėtojų pajėgoms Golano aukštumose”,- sakoma Filipinų užsienio reikalų de-partamento pranešime. Departamen-tas pridūrė gavęs informacijos, kad neivienas iš įkaitų nenukentėjo ir kad vyks-ta derybos dėl jų paleidimo.

Filipinų ginkluotųjų pajėgų atstovaspulkininkas Arnulfo Burgosas sakė, kadsukilėliai su įkaitais elgiasi gerai. “Su jaiselgiamasi kaip su svečiais, o ne priešais,- aiškino jis. - Labai tikimės, kad jie busgreitai paleisti.”

JT Atskyrimo stebėtojų pajėgos pri-žiūri paliaubas tarp Sirijos ir Izraelionuo 1974 metų. Vasario pabaigojeUNDOF misiją vykdė apie tūkstantiskarių iš Austrijos, Kroatijos, Indijosir Filipinų. Tačiau Kroatija praeitą sa-vaitę paskelbė atšaukianti savo 100 ka-rių iš UNDOF, nes baiminasi dėl jųsaugumo.•“The Telegraph”, “El Mundo”, AFP, BNS, LŽ

Sirijoje pagrobti Jungtinių Tautų taikdariai

Ginkluoti sukilėliai sustabdė JT taikdarių automobilių koloną.

Kova dėl valdžios Venesueloje virė,

kai dar buvo gyvasH.Chavezas.

2013 03 08Lietuvos žinios8 Pasaulis

XXI amžiuje kintanti karo dina-mika lėmė, kad amerikiečiainepasiekė pergalės nei Afganis-tane, nei Irake. Karo ekspertaiteigia, jog galingiausia pasauliovalstybė nepasimokė iš praeitiesklaidų ir neįvertino musulmo-niškų visuomenių specifikos.

Jungtinės Amerikos Valstijos po de-šimtmetį trukusių kovų traukiasi iš Af-ganistano. Galingiausia pasaulio vals-tybė ir jos NATO sąjungininkės įstengėnuversti sekuliarų Talibano režimą irpakeisti šalies vyriausybę. Tačiau ar pa-vyko pasiekti pergalę? Kai kurie istori-kai ir karo ekspertai mano, jog dabarti-niame pasaulyje neįmanoma laimėtikaro, nes jis įgauna kitokią formą. Kon-vencinius karus keičia kova su tam tik-romis grupėmis, o jų nariai, net ir pra-radę valdžią, priešinasi iki paskutiniokraujo lašo.

Konvencinis karasXIX amžiaus antroje pusėje vykęs

Jungtinių Amerikos Valstijų pilieti-nis karas - vienas konvencinio karopavyzdžių. Per jį šiaurinės valstijoskovojo prieš pietines. Bene svarbiau-sias mūšis vyko prie Getisbergo - ma-žo Pensilvanijos valstijos miestelio.1863 metais šiame mūšio lauke ge-nerolo Roberto E.Lee vadovaujamapietinių valstybių konfederatų armi-ja buvo sutriuškinta. Ji taip ir neatsi-gavo po pralaimėjimo, ir tai lėmėšiaurinių valstijų pergalę pilietinia-me kare.

Dabar apie šį svarbų Amerikai mū-šį byloja senos patrankos ir akmeniniaipaminklai, esantys Getisberge. Gidudirbantis vietos istorikas Paulas Mar-hevka sako, kad tada nebuvo jokių abe-jonių dėl galutinio kovos rezultato.“Mūšį galėjo laimėti ir šiauriečiai, irkonfederatai. Nugalėtojais tapo šiau-riečiai. Jie ir pasiekė pergalę pilietinia-me kare. Dabartiniuose karuose beveiknebūna didelių mūšių, juose nedaly-vauja didžiulės armijos. Tai lemia, kadkaras trunka ilgai ir nuobodžiai, o nu-galėtojas dažnai lieka neaiškus”, - dės-tė P.Marhevka.

Nepasimokė iš istorijosJungtinių Amerikos Valstijų karai

Afganistane ir Irake nedavė laukto re-zultato. Nors Jungtinės Valstijos nuver-tė Talibaną ir Saddamą Husseiną, josnepasiekė visiškos pergalės. Talibai ikišiol priešinasi tiek amerikiečiams, tiekNATO pajėgoms ir migruoja iš Pakis-tano į Afganistaną palei šiaurinę šaliųsieną. Irake buvo nuverstas diktatorius,bet tai sukėlė chaosą, kuris nesibaigia iršiandien.

Johnso Hopkinso universitetostrateginių studijų profesorius Elio-tas Cohenas sako, kad amerikiečiainepasimokė iš istorijos. “Pagrindi-nė Amerikos pilietinio karo priežas-tis - vergija. Nors Abrahamas Lin-colnas ją panaikino, tai neišsprendėbaltųjų ir afroamerikiečių santykiųproblemų. Afroamerikiečiai dau-giau kaip šimtmetį buvo diskrimi-nuojami. Taigi karas greitų permai-nų neatneša”, - pabrėžė E.Cohenas.

Ir pridūrė, kad amerikiečiai naiviaitikėjosi greitos pergalės bei drama-tiškų pokyčių Afganistane ir Irake.“Pokyčiai ateina palengva. Per vienądieną nei Irako, nei Afganistano vi-suomenės nepasikeis. Papročiai irtradicijos susiformuoja per ilgą lai-kotarpį, demokratija - taip pat”, -kalbėjo E.Cohenas.

Vašingtono strateginių ir tarptau-tinių studijų centro analitikas pro-fesorius Tony Cordesmanas teigia,jog karas neišsprendžia ilgalaikiųproblemų. “Amerikiečiai mano, kadkarine jėga gali pakeisti pasaulį. Ištiesų tai mitas. Karas lemia viennuostolius, ilgalaikių problemų jisneišsprendžia. Nuversti diktatorių -tik trumpalaikė pergalė”, - aiškinoT.Cordesmanas. Jo žodžiais, Jung-tinės Valstijos turėjo numatyti bran-giai kainuojančių karų rezultatus irpasimokyti iš kitų valstybių praeitiesklaidų. “Sovietai Afganistane niekogero nepasiekė. Buvo priversti jį pa-likti. Amerikiečiai taip pat pasitrauksiš Afganistano. Nors dabar šioje ša-lyje - demokratija, ji egzistuoja tikpopieriuje. Valstybės žmonės vis dargyvena pagal senas tradicijas ir pa-klūsta genčių vadams”, - sakė T.Cor-desmanas.

Kintanti karo dinamikaXXI amžiuje karo dinamika kinta.

XX amžiuje, per Pirmąjį ir Antrąjį pa-saulinius karus, valstybės kovojo priešvalstybes, karinės sąjungos - prieš kari-nes sąjungas. XXI amžiuje dažniausiaikariaujama su nevalstybiniais veikėjais- teroristinėmis organizacijomis, gink-luotais pilietiniais judėjimais ar tarp-tautinę tvarką pažeidžiančiais diktato-rių režimais.

Jungtinių Amerikos Valstijų ge-nerolas leitenantas Richardas Mill-sas mano, kad prie kintančios karodinamikos sunku prisitaikyti pagalkonvencinio karo taisykles moky-tiems karininkams ir kariams. “Ka-

rinėse mokyklose visi gerai išstudi-juoja konvencinį karą. Tačiau XXIamžiaus karai neturi aiškių taisyk-lių. Jas sunku aprašyti vadovėliuo-se”, - aiškino R.Millsas. Generololeitenanto nuomone, kova su ne-valstybiniais veikėjais yra daug su-nkesnė nei su reguliariomis valsty-bių kariuomenėmis. “Nevalstybiniųsubjektų ketinimai ne tokie aiškūs.Jie neturi reguliarių kariuomenių irkovoja mažomis grupelėmis. To-kiems veikėjams padeda ir gamtinėssąlygos. Juos nugalėti kur kas su-nkiau”, - pažymėjo R.Millsas.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Nelaimi nė vieno karo

Dėl nesėkmių kalti nekariai, bet politikai. Jienesuderino idealizmo

su pragmatizmu.

Afganistane amerikiečių kariai bergždžiai kovoja su talibais.AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) įkurtas Išorės sienų fondas (ISF) teikiaparamą ES išorės sienų apsaugai.Dalį šio fondo sudaro vadinamojispecialioji tranzito schema.

Ji skirta tranzitu per Lietuvos teri-toriją iš Kaliningrado srities į kitą Ru-sijos Federacijos dalį ar priešingai susupaprastinto tranzito dokumentaisvykstantiems asmenims kontroliuoti.

ISF 2007-2013 m. biudžetas suda-ro 6,28 mlrd. litų. Lietuvai skirta 482mln. litų. Mūsų krašte už ISF progra-mas atsakinga Vidaus reikalų minis-terija (VRM), ji įgyvendina projektusnetiesiogiai, kartu su kompetentingo-mis nacionalinėmis institucijomis. TaiUžsienio reikalų ministerija, Valsty-bės sienos apsaugos tarnyba prieVRM, Policijos departamentas prieVRM, Viešojo saugumo tarnyba prieVRM, Informatikos ir ryšių departa-mentas prie VRM bei kitos instituci-jos, kurios prisideda prie išorės sie-nos saugumo.

ISF projektai įgyvendinami pagalmetines programas. Pagal 2011 m.metinę programą numatyta įgyven-dinti 30 projektų. Jiems skirta dau-giau kaip 70 mln. litų ES lėšų, iš jųbeveik 15 mln. litų tenka ISF progra-mos bendrosios dalies projektams irdaugiau kaip 55 mln. litų - specialio-sios tranzito schemos projektams.

Pagėgiuose plečiamos modernios sienos stebėjimosistemos

Didžiausias ISF 2011 m. metinėsprogramos bendrosios dalies pro-jektas „Vileikių užkardos sienosstebėjimo sistemos įrengimas“ įgy-vendinamas pagal 2 prioritetą „Pa-rama Europos išorės sienų priežiū-ros sistemos kūrimui ir diegimui“.

Jam skirta beveik 7 mln. litų ES fi-nansinės paramos.

Projektu siekiama atnaujinti irišplėsti nacionalines sienos stebėji-mo sistemas bei sujungti šias inf-rastruktūras į ryšių tinklą. Atnau-jinta sienos stebėjimo sistemapadės nustatyti, identifikuoti ir su-laikyti asmenis, bandančius netei-sėtai patekti į šalį, tokiu būdu ma-žins į ES patenkančių nelegaliųimigrantų skaičių. Už sienos kont-rolę atsakingoms institucijoms busteikiama patikima informacija apiepadėtį prie išorės sienos ir neteisė-tus valstybės sienos pažeidimus.Atskiruose ruožuose įdiegta sienosstebėjimo sistema bus sujungta ry-šio linijomis ir užtikrins galimybępriimti sprendimus vietiniu, teri-toriniu bei valstybiniu lygmeniu.Sienos stebėjimo sistemos įrangapadarytus vaizdo įrašus bus galimanaudoti operatyviniame ir ikiteis-miniame tyrime.

Pagėgių rinktinės Vileikių užkar-dos, kur bus įdiegta sienos stebėjimosistema, pareigūnai kontroliuoja 27km ilgio valstybės sienos ruožą su Ru-sijos Federacijos Kaliningrado sriti-mi. Vileikių užkardos sienos stebėji-mo sistema ryšio tinklu bus sujungtasu kitų sienos ruožų stebėjimo siste-momis ir veiks jų pavyzdžiu. Sistemossurinkti duomenys užtikrins visiškąinformuotumą apie padėtį šiame iš-orės sienos ruože ir padidins teisėsau-gos institucijų reagavimo gebėjimą.

Ateityje sienos stebėjimo sistema tu-rėtų būti plečiama sieną su Baltarusi-ja saugančios Varėnos rinktinės Purvė-nų užkardos ruože ir Vilniaus rinktinėsDieveniškių, G.Žagunio, Padvarionių,Pavoverės užkardų ruožuose; sieną suRusija saugančios Pagėgių rinktinėsRociškių, Kudirkos Naumiesčio, Šil-galių užkardos ruožuose; Lazdijų rink-tinės Vištyčio, Lieponos, Kybartų už-kardų ruožuose; Ignalinos rinktinėsPuškų užkardos ruože.

Policijai skirti nauji automobiliai - tranzito tvarkai užtikrinti

Pagal ISF 2011 m. metinės progra-mos specialiosios tranzito schemosdalį įgyvendinamas 21 projektas.Daugiausia jų įgyvendina Policijosdepartamentas. Dviem projektamsskirta po 2,8 mln. litų, už juos Polici-jos departamentas įsigis transportopriemonių, skirtų policijos įstaigųmobiliosioms grupėms ir apylinkėsinspektoriams.

Rusijos Federacijos piliečiai tran-zitu per Lietuvos Respublikos terito-riją vyksta su supaprastinto tranzitodokumentais ir tranzitas neturi tęs-tis ilgiau kaip 24 valandas. Teritori-nių policijos įstaigų mobiliosiospaieškos grupės turi būti pasirengu-sios reaguoti į visus policijos parei-gūnų ar Valstybės sienos apsaugostarnybos išsiųstus pranešimus dėltranzito taisyklių pažeidimo. Trans-porto priemonės, kuriomis mobilio-sios grupės vyksta į incidentų vietas,atnaujinamos įgyvendinant projek-tą „Transporto priemonių, skirtų te-ritorinių policijos įstaigų mobilio-sioms grupėms, įsigijimas“.

Planuojama įsigyti 11 visureigiųir 33 komplektus papildomos trans-porto priemonių įrangos. Papildo-ma įranga bus skirta naujai įsigy-tiems (11 vnt.) ir jau anksčiau iš ISFlėšų pirktiems visureigiams (22vnt.). Be to, planuojama įsigyti 6 di-

desnio pravažumo mikroautobusussu specialia įranga ir 3 konvojuoti(saugoti ir lydėti) pritaikytus auto-mobilius.

Policijos komisariatų apylinkėsinspektoriai, į kurių kontroliuoja-mą teritoriją patenka supaprastintotranzito geležinkeliu Kena-Vilnius-Kybartai geležinkelio ruožas, dėl su-paprastinto tranzito schemos funk-cionavimo vykdo prevencinę veiklą.Įgyvendinant Specialiąją Kalining-rado tranzito 2004-2005 m. progra-mą, policijos komisariatai, kuriųkontroliuojamai teritorijai priskiria-mi pagrindiniai tranzito maršrutai,buvo aprūpinti 65 transporto prie-monėmis su specialiąja įranga ir ra-dijo stotimis, taip pat nešiojamai-siais kompiuteriais su GPRS belaideryšio įranga, skaitmeniniais fotoa-paratais ir ekspertiniais lagaminė-liais. Įgyvendinus projektą „Trans-porto priemonių, skirtų apylinkėsinspektoriams, įsigijimas“ Policijosdepartamento automobilių parkasbus papildytas 32 naujomis trans-porto priemonėmis kartu su minė-ta įranga.

ISF 2011 m. metinės programoslėšos skiriamos programą įgyven-dinančių institucijų papildomosveiklos sąnaudoms, taip pat įgyven-dinami įvairios techninės ir progra-minės įrangos atnaujinimo, įsigiji-mo, sistemų plėtros, personalomokymo projektai. Užs. V-2056

Išorės sienų fondas - ES parama patikimai sienų apsaugai

Pastebėti pažeidėjus padeda moderni sienos stebėjimo sistema.VSAT archyvo nuotrauka

SKIRSTYS DIVIDENDUS

Vokietijos ir Rusijos koncernųvaldomos bendrovės “Lietuvosdujos” akcininkai balandį spręs dėl160 mln. litų dividendų. Tokia sumabūtų pervesta iš kitų įmonės rezervų.Tai nurodoma “Lietuvos dujų” pa-rengtose ir viešai paskelbtose gamtiniųdujų perdavimo veiklos atskyrimo są-

lygose. Jose teigiama, kad 160 mln. litųdividendai būtų išmokėti iš “Lietuvosdujų” paskirstytinojo pelno, gautoperskirsčius 160 mln. litų sumą iš kitųbendrovės rezervų. Neoficialiais skai-čiavimais, tokiu atveju dividendai bū-tų apie 34 centai už akciją. Įmonė ne-konkretizuoja, kaip ketinama skirstytipernai gautą grynąjį pelną, kuris, ne-audituotais duomenimis, siekė 74,506

mln. litų ir buvo 22,2 proc. mažesnisnei 2011 metais (95,762 mln. litų).“Lietuvos dujos” pernai dividendamsskyrė 72 mln. litų, arba po 15,3 centouž akciją, o 2011 metais - 120 mln. li-tų, arba 25,6 cento už akciją.

NELIKO KVOTŲ

Dėl mažųjų saulės elektrinių plėtrosnelikus laisvų kvotų planuojama nut-raukti visus saulės jėgainių skatini-mo kvotų paskirstymo aukcionus.Kainų komisija sprendimą priimskitą savaitę. Nutarimo projekte nu-rodoma, kad saulės energetikai nu-matyta skatinimo kvota siekia 10megavatų, o leidimų plėtoti elektri-nes ir gaminti elektrą išduota42,149 megavato, neįtraukiant ma-žųjų saulės elektrinių. Vien pasta-rosioms, kurioms nereikia daly-vauti aukcionuose, išduota 9,63megavato galios leidimų. Doku-mente teigiama, kad kvotų aukcio-nai bus sustabdyti, kol Atsinauji-nančių išteklių įstatymu buspadidinta kvota saulės elektrinėms.Kainų komisija jau sumažino iš

saulės elektrinių superkamoselektros kainas. Sausio pradžiojesustabdyta mažųjų saulės jėgainiųplėtra - nepriimami nauji prašy-mai. Bet jau pradėję įgyvendintiprojektus investuotojai gali juostęsti 7 mėnesius, jeigu iki kovo 1-osios bus investavę 50 proc. numa-tytų lėšų.

ŠILUMA PIGS

Šilumą Kauno miestui tiekiantibendrovė “Kauno energija” žadamažinti šilumos kainas vartoto-jams. Bendrovės atstovai pranešė,kad nuo kovo pradžios kaina jausumažinta 6 proc., o artimiausiaismetais ji turėtų mažėti dar dau-giau kaip ketvirtadaliu. Kovo mė-nesį šildymo kaina Kaune suma-žėjo nuo 28,58 iki 26,82 cento užkilovatvalandę (be PVM). Planuo-jama, kad per dvejus metus ji galisumažėti dar 6-8 centais. Pasak“Kauno energijos” vadovų, iki šiolbuvo investuojama į šilumos tink-lus ir gamybos šaltinius. Šiais me-tais patvirtintas investicijų planas,

orientuotas į gamybos šaltinių vys-tymą, modernizavimą.

PELNO REKORDŲ NEBUS

Baltijos šalių įmonėms šiemet galinepavykti išlaikyti rekordinio pelno,o jų mokami dividendai gali mažėti.Tai prognozuoja banko “Swedbank”analitikai. “Buvo geri metai. Įmonėsgavo rekordinį pelną. Ko gero, žen-gdamos į šiuos metus įmonės jau ne-bus pajėgios išlaikyti šį pelną dėlbrangstančių darbo sąnaudų, inflia-cijos, - sakė “Swedbank” Akcijų pre-kybos skyriaus Lietuvoje vadovasMarius Ignotas. - Ko gero, nesulauk-sime ir tokio dividendų derliaus.” Ta-čiau, jo vertinimu, akcijos vis dar yrapigios, turi potencialo brangti. Anotjo, nepaisant neigiamo euro zonosproblemų šleifo, instituciniams in-vestuotojams Baltijos šalys atrodopatrauklios. Bendra tendencija, šiuometu pastebima pasaulyje, - inves-tuotojų pinigai traukiasi iš skolų ka-muojamos Europos.

LŽ, BNS

Verslas 92013 03 08Lietuvos žinios

ARAS MOCKUS

Lietuva nesugeba pasistatyti dešimties atliekų rūšiavimo gamyklų ir gali prarasti beveikpusę milijardo litų tam skirtos Europos Sąjungos paramos.

Lietuva nuo 2010 metų nesugeba pa-naudoti 450 mln. litų Europos Sąjungos(ES) struktūrinių fondų paramos, kuriskiriama regionuose pastatyti 10 naujųatliekų rūšiavimo gamyklų. Treti metaibeveik pusė milijardo litų guli bankųsąskaitose.

Kaltina nesveiką konkurencijąPirmą žingsnį, kuris turėtų išjudinti

įstrigusį procesą, žengė naujasis aplin-kos ministras Valentinas Mazuronis, at-skiru ministro įsakymu regioniniamsatliekų tvarkymo centrams (RATC) nu-rodęs skubiai organizuoti jungtiniusstatybos darbų, įrangos pirkimo ir ope-ravimo paslaugų pirkimo konkursus,kad iki nustatyto termino - 2015 metų- būtų baigtos statybos ir sąvartynai tu-rėtų operatorius.

Nuo 2010 metų 9 iš 10 RATC nesu-gebėjo įvykdyti viešųjų pirkimų ir su-daryti atliekų rūšiavimo gamyklų staty-bos bei jų operavimo sutarčių. Kai kuriųatliekų tvarkymo centrų atstovai netie-siogiai pripažįsta, kad jie patys norėtųbūti operatoriais, nors tai draudžiamapagal ES taisykles.

Aplinkos ministerijos ES paramosadministravimo departamento direk-torius Inesis Kiškis LŽ teigė, jog ES pa-ramos panaudojimo procesas stringadėl to, kad RATC nesugebėjo atlikti vie-šųjų pirkimų. “Koks dar jums atsaky-mas reikalingas? Pirko visi po tris kar-tus ir vis kažkas ne taip. Vieni skundžiakitus, kovoja visi dėl pinigų”, - padėtįapibūdino direktorius.

I.Kiškis neigė prielaidą, kad patys re-gioniniai centrai priešinasi būsimų ga-myklų statyboms. “Ne, pastatyti norivisi. Bet visi konkursai atsiduria teis-muose. Galima, aišku, sakyti, kad gal nevisi pirkimų dokumentai tobuli ar klai-dų kokių nors privelta, bet susilaikyčiaunuo didesnių komentarų, nes matau tąpatį, ką ir visi, - pirkimo dokumentųnevarčiau”, - sakė jis. I.Kiškis mano, kadįmanoma organizuoti jungtinius staty-

bos darbų, įrangos pirkimo ir operavi-mo paslaugų pirkimo konkursus, su-spėti iki 2015 metų pastatyti rūšiavimofabrikus ir išrinkti operatorius. “Jeigunebus kliuvinių, dar kol kas įmanoma.Bet jeigu dar vienas kitas mėnuo praeisir niekas nepajudės, bus vėlu”, - tvirti-no pašnekovas.

I.Kiškis nenorėjo svarstyti, kasgrėstų, jeigu iki 2015 metų Lietuvaneįgyvendintų priemonės “Atliekųtvarkymo sistemos sukūrimas” veik-los “Komunalinių atliekų tvarkymosistemų infrastruktūros plėtra - bio-logiškai skaidžių atliekų tvarkymosistemų infrastruktūros sukūrimas”.

“Svarbiausia, kad atliekos nepatektųį sąvartynus. O kokiu būdu tai atsitiks,Europos Komisijai neįdomu”, - manojis. Į LŽ klausimą, kokia galėtų būti al-ternatyva, I.Kiškis nusišypsojo ir atsakė:“Rūšiuoti rankomis. Visi nori, kad atei-tų geras dėdė ir išrūšiuotų. Patys gyven-tojai turi tai daryti. O kas jau tas atliekasišveš, verslo reikalas.”

Pasigenda tvirtos rankosPakuočių tvarkytojų asociacijos pre-

zidentas Juozas Kirdeikis įsitikinęs,kad visiškai įmanoma skubiai organi-

zuoti jungtinius statybos darbų, įran-gos pirkimo ir operavimo paslaugųpirkimo konkursus ir suspėti iki 2015metų pastatyti rūšiavimo fabrikus beiišrinkti jų operatorius. “Tam reikia tiktvirtos ministerijos rankos”, - teigė jis.J.Kirdeikiui keistas atrodo buvusiosAplinkos ministerijos vadovybės elge-sys. “Tai aplaidumas. O kokios juodo-sios technologijos buvo naudojamos,kad konkursus sustabdytų, nesirengiusvarstyti”, - sakė jis.

Pastatyti atliekų rūšiavimo gamyklą,J.Kirdeikio teigimu, įmanoma per me-tus ar net greičiau. “Prieš ketverius me-tus teikėme pasiūlymą iš Izraelio, pagaltą projektą buvo galima visuose dešim-tyje centrų pastatyti fabrikus. Nereikianieko išradinėti, projektai yra parengti,įranga gaminama Vokietijoje, Švedijo-je ir kitur. Fabriką įmanoma sukomp-lektuoti, atvežti ir pastatyti per metus.Tai nesudėtinga, nes, pavyzdžiui, mi-

nėti Izraelio gamintojai patys atvežaįrangą, pastato ir paleidžia gamyklą”, -tvirtino pašnekovas.

J.Kirdeikis įsitikinęs, kad pastatytigamyklas laiku įmanoma. “Kietą ran-ką turi parodyti ministerija, ji operuo-ja pinigais ir kontroliuoja procesą”, -tikino jis.

Konkursą sustabdė teismasTauragės regione viešųjų pirkimų

procedūros atlikti nepavyko dėl to, kadparaišką pateikė tik vienas pareiškėjas,be to, procedūros beveik pusmetį užsi-tęsė, kai konkurso sąlygos buvo skun-džiamos teismuose. “Gavome pasiūly-mą tik iš vieno tiekėjo ir jis netiko. Mūsųbiudžetas siekė apie 14 mln. litų, o ga-vome pasiūlymą už 29 mln. litų ir jį at-metėme”, - LŽ pasakojo UAB Taura-gės regiono atliekų tvarkymo centrodirektorius Leonas Leikus. Pasak jo,Tauragės RATC turėjo konkurso pasiū-

lymus atplėšti gegužės mėnesį, tačiautai galėjo padaryti tik rudenį. “Konkur-so pirkimo sąlygas apskundė įmonė,kuri net neteikė pasiūlymo. Praėjus ke-liems mėnesiams apygardos teismas ieš-kinį atmetė, tuomet jis buvo paduotas įApeliacinį teismą, o galiausiai ieškinysrudenį buvo atsiimtas. Pusės metų teis-mų maratonas apribojo visus mūsųveiksmus, vokus atplėšėme tik spaliopradžioje”, - skundėsi L.Leikus.

Šiuo metu konsultantai rengia kitusviešojo pirkimo dokumentus ir busrengiamas kitas konkursas. L.Leikusmano, kad iki 2015 metų Tauragės re-gione įmanoma įvykdyti visas proce-dūras ir pastatyti gamyklą. “Dar yrašiek tiek laiko, bet jeigu vėl prasidėsteismų maratonas, nespėsime. Mes irministro prašėme inicijuoti Viešųjųpirkimų įstatymo pakeitimus, kad pir-kimus skundžiantis juridinis asmuoteiktų teismui kokį nors užstatą. Nesdabar vyksta beprasmis bylinėjimasis”,- svarstė jis.

Tauragės RATC vadovas neslėpė ma-nąs, kad atliekų tvarkymo centro ope-ratoriaus vaidmenį, kai bus pastatyta at-liekų rūšiavimo gamykla, geriau atliktųpats regioninis atliekų tvarkymo cent-ras. “Pagal europinės paramos reikala-vimus mes turėtume samdytis operato-rių, kitaip negautume tos paramos.Tačiau įsivaizduokite, kad operatoriusateis ir siūlys savo kainą, nes jam reikėsuždirbti pinigėlių. Mūsų steigėjos yrasavivaldybės, jos neleistų mums siektididelio pelno, todėl jeigu patys būtumeoperatoriai, manau, paslaugas tikraiteiktume pigiau”, - savo nuomonę dės-tė pašnekovas.•

Pusė milijardo litų prasmegs šiukšlėseSkaičiaiIki 2015 m. panaudojus ES lėšas ir pastačiusrūšiavimo gamyklas į sąvartynus būtų ga-benama perpus mažiau atliekų. Jeigu 2015m. Lietuva reikalavimų neįgyvendins, Briu-seliui teks grąžinti beveik pusę milijardo litųparamos. Regionuose pastatytos gamyklossukurtų apie 200 naujų darbo vietų.Lietuvoje į sąvartynus išvežama apie 92proc. nerūšiuotų atliekų. Pagal šį rodiklį Lie-tuvą lenkia tik Rumunija (99 proc.) ir Bulga-rija, visas atliekas vežančios į sąvartynus.Švedijoje perdirbama apie 90 proc. atliekų.

Šaltinis: Eurostat, LŽ

Trumpai

Romo Jurgaičio nuotraukos

J.Kirdeikis įsitikinęs, kad pastatyti gamyklas laiku įmanoma: “Kietą ranką turi parodyti

ministerija, ji operuoja pinigais ir kontroliuoja procesą.”

2013 03 08Lietuvos žinios10 Verslas

Laivų statytojai staigaus pakilimo nelaukiaVIDA BORTELIENĖ

Siekdama atlaikyti Azijos konkurenciją Europa parengėambicingą laivų statybos strategiją “LeaderShip 2020”.Laivininkai abejoja, ar mūsų šalis finansiškai pajėgi ją įgyvendinti.

Prieš kelias savaites dokumento“LeaderShip 2020” autorių paviešintapažangos strategija specialistų sutiktapalankiai. Europos Komisijos (EK)duomenimis, Europos laivų statybospramonę sudaro per 300 laivų statyklų,iš jų net 80 proc. patenka į smulkių ir vi-dutinių įmonių kategoriją, o 90 proc. jųprodukcijos skiriama eksportui.

Laivų įrangos ir technologijų srityjedirba 7,5 tūkst. kompanijų, kurių dau-guma taip pat nedidelės.

Anksčiau parengta strategija iki 2015metų suskilo į du laikotarpius. 2002-2008 metų Europos jūrinių technolo-gijų industrijai esą buvo fantastiškossėkmės metai, lydimi augimo, investi-cijų, išaugusio gamybos masto ir pa-saulinės lyderystės. Tačiau paskui kilu-si pasaulio finansų ir ekonomikos krizėlabai paveikė rinkas: sulėtėjo jūrų pre-kyba, mažėjo laivų frachtų kainos, o tainusmukdė visą Europos jūrinių tech-nologijų industriją.

Sunkumų laivų pramonė patiria ikišiol, visų pirma - dėl finansinių ištekliųprieinamumo ir mažo gamybos masto;antra - dėl Azijos laivų statyklų agresy-vios ekspansijos ir gamybinio pajėgu-mo pertekliaus.

Pakomentuoti naują EK strategijąir dabartinę mūsų šalies laivų pramo-nės būklę LŽ paprašė Lietuvos laivųstatybos ir remonto įmonių asociacijosprezidento, didžiausios Baltijos šalysešios ūkio šakos įmonių - Vakarų laivųgamyklos - generalinio direktoriausArnoldo Šileikos.

Trūksta kadrų ir lėšų - EK išskiria kvalifikuotų kadrų trū-

kumą, siūlo Europos, valstybių ir vie-tos lygiais kurti kadrų parengimo irįdarbinimo sistemą. Kokios naujovėsgalėtų būti įdiegtos Lietuvoje?

- Iš esmės reikėtų teigiamai vertin-ti naujos Vyriausybės iniciatyvas di-dinti technologinių profesijų ir vals-tybės subsidijuojamų vietų skaičiųuniversitetuose. Gerai, kad suvokia-ma, jog reikia dar kartą peržiūrėtidarbo rinkos politiką ir rengti specia-listus, kurių šiuo metu labiausiai rei-kia. Technologinių specialybių absol-ventai yra realus šaltinis, kuris galėtųpapildyti nuolatinį inžinierių poreikį.

Kalbant apie profesinį rengimą,daugeliu atvejų labai svarbu išspręstišį klausimą regioniniu lygmeniu. Messiekiame, kad išliktų Klaipėdos laivųstatytojų ir remontininkų mokykla.

Manome, kad svarbų vaidmenį šiuoklausimu turi atlikti Klaipėdos mies-to savivaldybė, Darbo birža, Darborinkos mokymo centras. Norėtųsi,kad visos pajėgos būtų konsoliduo-tos, nes savo įmonės veiklą ir tęstinu-mą siejame su Lietuvos gyventojais.O trumpalaikiams poreikiams, t. y. iš-augus gamybai ar prireikus atlikti ne-tikėtai gautus užsakymus, reikalingassupaprastintas darbo leidimų išdavi-mas užsieniečiams.

- EK strategijoje kalbama apie laivųstatybos finansavimo trūkumus irsiūloma maksimaliai išnaudoti pro-jektams Europos investicijų banko iš-teklius. Kaip Vakarų laivų gamyklaužsitikrina užsakymų finansavimoporeikį?

- Laivų statyba - finansiniams iš-tekliams labai imli pramonė. Mūsų

įmonių grupė laivų statybos projek-tus finansuoja padedama Lietuvojeveikiančių bankų. Mūsų partneris SEBbankas teikia garantijas mūsų klien-tams. Dėl finansavimo trūkumo mūsųpramonės šakos įmonės susiduria sunemažai problemų. O štai, pavyzdžiui,Norvegijoje veikia puiki valstybės eks-porto finansavimo programa, sukur-tas valstybės eksporto kredito bankas,kuris suteikia finansavimą laivų staty-bos įmonėms, užsakovams, jų projek-tams įgyvendinti. Taip skatinama vie-tos pramonė. Pas mus to nėra, nesametokia turtinga šalis, nors taip praran-dame savo konkurencingumą, paly-ginti su Olandija, Vokietija, Italija, Nor-vegija, Ispanija, kur veikia valstybinio irregioninio lygių paramos schemos.

- “LeaderShip 2020” valstybesorientuoja į laivybos įmonių pertvar-

ką, ragindama numatyti finansinęparamą naujoms technologijoms irtaip prisidėti mažinant taršą iš laivų.Ar tai įmanoma Lietuvoje?

- Lietuvoje yra nerealu, kad valsty-bė remtų laivybos įmonių pertvarką irskatintų kompanijas įsigyti laivus suaplinką tausojančiais vadinamaisiaispropulsyviniais įrenginiais. Tai įma-noma tik turtingose šalyse. Mūsų įmo-nių grupė kartu su partneriais Norve-gijoje statė kelis aplinką tausojančiuslaivus, tokių užsakymų tik daugės. Taistimulas laivų statybos ir remonto įmo-nėms didinti apyvartą, išsaugoti darbojėgą, plėtoti technologijas. Šiuo metudalyvaujame konkurse Kazachstanedėl tokio pobūdžio laivų statybos.

Matome, kad net tokios šalys rū-pinasi žaliosiomis technologijomis.Žaliosios technologijos - programosSEA EUROPE vienas kertinių stra-teginių tikslų.

Dėl sieros azoto oksidų mažini-mo, balastinių vandenų apdorojimopadaugės ir laivų konversijos bei mo-dernizacijos projektų. Apskaičiuota,kad norint pertvarkyti visą pasauliolaivyną pagal naujas Europos Sąjun-gos direktyvas tai kainuos daugiaunei 63 mlrd. dolerių.

Dokai dar neišvalyti- Kokių rezultatų Vakarų laivų ga-

myklos įmonių grupė pasiekė 2012metais ir kokias regite šių metųperspektyvas?

- Praėjusieji metai mūsų įmoniųgrupei buvo gana sudėtingi. Globaliekonominė situacija ir pasaulinės lai-vybos tendencijos nurėžė užsakymųkiekį ir jų kainas. Visame pasaulyjeyra mažinamos sąnaudos, karpomosinvesticijos į naujų laivų statybą, at-sisakoma senesnių laivų remonto.

Tačiau stengėmės neprarasti savo po-zicijų, todėl šiandien galime pasi-džiaugti, kad sugebėjome bent iš da-lies išlaikyti 2011 metų lygį.

Vertindami ir planuodami 2013metus buvome atsargūs. Numatomedaugiau dėmesio skirti darbuotojams,kadrams rengti, darbo aplinkai. Di-dinti apyvartos neplanuojame nei lai-vų statybos, nei remonto srityse. Jauesame suformavę pusę šių metų laivųstatybos užsakymų portfelio, be to,vyksta derybos, kurios, tikimės, užtik-rins ne mažesnę nei 2012 metais ga-mybinę programą.

Optimizmo teikia keli pasirašytibendrovės “Vakarų konstrukcijos” už-sakymai. Ji gamina konstrukcijas naftosgavybos ir kitoms lengvatinio apmo-kestinimo veikloms. Šios produkcijosporeikis pasaulyje vis didėja.

Šiuo metu gaminamos hidraulinėsritės naftos gavybos laivams, jos busplukdomos į Braziliją.

Ekspertų vertinimu, deja, laivybosverslas atsigaus tik 2015-2016 metais.Laivų statybos rinka sudėtinga, o nau-jų laivų poreikis vis mažėja. Mes neda-lyvaujame masinių laivų statyboje - ieš-kome mažiau krizės pažeistų nišų.Pradėjome “iki rakto” statyti naujoskartos žvejybinį laivą ir planuojame jįbaigti šių metų rudenį, baigiame žem-siurbės statybą, ją užsakovui atiduosi-me jau kovą. Užsakymų gauname, betmažėja laivų statybos kainos. Dabar josjau pasiekė 2003 metų lygį, nors laiko-tarpių išlaidos nepalyginti didesnės: jukper tuos metus kilo energetikos, darbojėgos, metalo ir įrenginių kainos. Lai-vų remonto versle rinka traukiasi -siaurėja. Šiuo metu 15-20 metų senu-mo laivai jau neremontuojami, par-duodami į metalo laužą. Anksčiau tųlaivų savininkai buvo pagrindiniai mū-sų klientai.

- Daugybę metų valdžios atstovamsvis minėdavote vietinį planų trukdį -užneštas dokų duobes. Ar kas keičiasi?

- Deja, šio projekto įgyvendinimasganėtinai vėluoja, o tai turi tiesioginėsįtakos laivų remonto veiklos konkuren-cingumui. Tačiau tikimės, kad šiemetdokų duobės tikrai bus išvalytos. Taisavaime iškeltų mus į kitą “žaidimo ly-gį” laivų remonto rinkoje. Kol kas pel-ningų užsakymų tenka atsisakyti.•

A.Šileika teigia, kad laivų įmonėms darbų daugėja, bet paslaugų kainos yra

nukritusios į 2003 metų lygį.

Sunkumų laivų pramonė patiria iki šiol, visų pirma - dėl finansinių išteklių prieinamumo ir mažo gamybos masto.Vidos Bortelienės nuotraukos

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6568 +0,4216%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0893 +0,5956%

1 Šveicarijos frankas 2,8021 -0,2570%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2704 +0,3513%

1 DB svaras sterlingų 3,9804 -0,4773%

100 Kazachstano tengių 1,7620 +0,3689%

1 Latvijos latas 4,9228 -0,0975%

10 Norvegijos kronų 4,6436 -0,0517%

10 Lenkijos zlotų 8,3253 -0,5249%

100 Rusijos rublių 8,6315 -0,0104%

10 Švedijos kronų 4,1444 -0,0845%

1 Turkijos naujoji lira 1,4768 +0,0135%

10 Ukrainos grivinų 3,2649 +0,2695%

2013 03 08, LB

Nuo dujų importo ir transporta-vimo bendrovės “Lietuvosdujos” atskiriamai naujai dujųperdavimo bendrovei “AmberGrid” bus perduota 1,598 mlrd.litų turto, jos įstatinis kapitalasbus 178,383 mln. litų.

“Lietuvos dujų” įstatinis kapitalas,kuris dabar siekia 469,068 mln. litų,sumažės iki 290,686 mln. litų, o įmo-nei tenkanti turto dalis sudarys 1,1823mlrd. litų. Taip nurodoma “Lietuvosdujų” parengtose ir viešai paskelbtosegamtinių dujų perdavimo veiklos at-

skyrimo sąlygose, kurios parengtos pa-gal 2012 metų spalio 31 dienos įmo-nės balansą. “Amber Grid” perduo-damo turto, nuosavo kapitalo irįsipareigojimų suma bus patikslinta irgalutinai nustatyta skiriamajame ba-lanse, sudarytame perdavimo dieną -liepos 31-ąją. “Amber Grid” ketinamaperduoti 1,536 mlrd. litų vertės ilgalai-kio turto, iš kurio 1,166 mlrd. litų ten-ka magistraliniams dujotiekiams, “Lie-tuvos dujoms” liks 792,348 mln. litųšio turto, iš jo 663,862 mln. litų tenkaskirstomiesiems dujotiekiams. “Lietu-vos dujoms” taip pat turėtų atitekti di-

džioji dalis ilgalaikio finansinio turto -9,877 mln. litų, “Amber Grid” - tik 640tūkst. litų, jį sudarys 32 proc. gamtiniųdujų biržos “GET Baltic” akcijų. “Lie-tuvos dujoms” taip pat liks 389,969mln. litų vertės trumpalaikio turto,“Amber Grid” - 61,973 mln. litų. Poatskyrimo “Amber Grid” nuosavas ka-pitalas sudarys 1,208 mlrd. litų, “Lie-tuvos dujų” - 832,913 mln. litų, mokė-tinos sumos ir įsipareigojimai -atitinkamai 390,668 mln. litų ir 349,404mln. litų. “Amber Grid” ketinama per-duoti visą “Lietuvos dujų” šiuo metuturimą 160 mln. litų ilgalaikę finansi-

nę skolą. Be to, atskyrimo sąlygose nu-rodoma, kad pavasarį vyksiančiame“Lietuvos dujų” akcininkų susirinki-me ketinama spręsti dėl 160 mln. litųdividendų išmokėjimo, tam panaudo-jant bendrovės rezervų lėšas.

Pasak “Lietuvos dujų”, “AmberGrid” numatoma perduoti turtą, tei-ses bei pareigas, susijusias su nuo “Lie-tuvos dujų” atskiriama veiklos dalimi,šių metų liepos 31 dieną. “AmberGrid” akcijas numatoma kotiruoti“Nasdaq Omx” Vilniaus biržoje.•LŽ, BNS

Atskiriant veiklas dalijamas turtas

FAKTAIVakarų laivų gamyklos įmonių grupėsapyvarta 2012 m. sudarė 327 mln. litų.Tačiau krito laivų remonto mastas, jispernai sudarė 80 proc. 2011 metų lygio,o laivų statyba siekė apie 90 proc. 2011metų lygio. Pritraukta naujų klientų. Sėk-mingiausi antrinės įmonės “Vakarų kro-va” rezultatai. Ji pirmą kartą peržengėvieno milijono tonų krovos ribą, o apy-varta kilo net 38 procentais. Bendrovė“Vakarų konstrukcijos” ūgtelėjo penkta-daliu, teigiamų rezultatų pasiekė Vilniu-je esantis “Vakarų cinko” padalinys.

Žemės ūkis 112013 03 08Lietuvos žinios

DAIVA BARONIENĖ

Panevėžio rajone, Ramygaloje,grūdai malami 1929-ųjų įranga.Sudėtingam senoviniam mali-mo procesui suteiktas tautiniopaveldo sertifikatas.

Susimalti grūdų ir parsivežti namoką tik sumaltų miltų į Ramygalą plūstažmonės ne tik iš Panevėžio, Anykščių,Kėdainių, Ukmergės, Biržų, Rokiškiorajonų, bet ir iš tolimesnio Raseiniųkrašto. Šiame malūne per pusantros va-landos sumalami keturi maišai - t. y.200 kilogramų - miltų (mažesnio kie-kio malti nesiimama). Klientai pabrė-žia, kad Aukštaitijoje retai kur daugiauteikiama tokia paslauga - malamos netonos grūdų, o vos pora šimtų kilogra-mų. Todėl daugeliui smulkių žemdir-bių, prikuliančių vos keletą maišų savolaukuose išaugintų grūdų ir norinčiųskanauti savų miltų pyragus, Ramyga-los malūnas yra tarsi išsigelbėjimas.

Pirko bankrutuojantįNuo 1929-ųjų Ramygaloje vei-

kiantis malūnas šiuo metu priklausoVitalijai ir Jonui Pluščiams. Teigiama,kad jį praėjusio šimtmečio pradžiojepastatė amerikonu vadintas ramyga-liškis, pavarde Masiokas. Kadangivyras turėjo JAV pilietybę, netrukuspo karo jis pasitraukė į šią šalį, o ma-lūnas buvo nacionalizuotas. AnotV.Pluščienės, malūnas niekada ne-buvo praradęs savo paskirties - ir so-vietmečiu malė grūdus. Nors ši pa-slauga visada buvo reikalinga, netpelninga, po kelerių metų, kai Lietu-va atgavo nepriklausomybę, Ramy-galos malūnui teko skelbti bankrotą

“Būtent tokį, bankrutuojantį, ma-lūną mudu su vyru ir įsigijome 1997-aisiais”, - sako V.Pluščienė. Nors mo-teris yra diplomuota miltų gamybostechnologė, ji tvirtina, kad viena nie-kada nebūtų sugalvojusi pirkti malū-no. “Visą malimo techniką kaip savopenkis pirštus išmano vyras. Jis ir yratikrasis malūnininkas. O aš - vien fi-nansininkė”, - teigia V.Pluščienė. Pa-šnekovė prisipažįsta, kad niekada nė-ra paleidusi malimo proceso. Norsišmano apie jį, vis tiek stebi tik iš šalies.

Neleidžia persidirbti“Pagal miltų gamybos standartus,

miltuose gali būti nuo 30 iki 40 proc.

maistinių priemaišų. Mūsų sumal-tuose miltuose priemaišų išvis nėra,ir klientai tai vertina kaip vieną di-džiausių mūsų paslaugos pranašu-mų”, - pabrėžia malūno savininkė.Anot V.Pluščienės, nuo malūno pri-vatizavimo pradžios jie malė miltusūkininkams ir kepykloms, o dabar ap-siriboja tik ūkininkams teikiama pa-slauga. Mat paaiškėjo, kad malūnoįranga pernelyg sena malti miltus ke-pykloms. Tačiau tautinio paveldo ser-tifikatą jiems pavyko gauti. “Šis serti-fikatas skirtas ne mūsų produkcijai,bet pačiam malimo procesui”, - aiški-na V.Pluščienė. Moteris sako, kadanksčiau visą darbą atlikdavo dyzeli-nis variklis, o dabar - elektra. “Deja,įrenginiai labai imlūs elektros ener-gijai, be to, labai seni, tad saugodamimalūną neleidžiame jam dirbti visupajėgumu”, - tvirtina savininkė.

Ramygalos malūnas kone kasdiendirba rugsėjo, spalio, lapkričio irgruodžio mėnesiais. Sausį ir vasarį joįranga paleidžiama tik po kelis kartusper savaitę, nes nėra klientų. Jų vėl at-siranda prieš Velykas, o vasarą dar-bymetis sustoja. Tuomet, anot V.Pluš-čienės, prasideda didysis švarinimasis:nuvaloma ir kruopščiausiai nugran-doma apdulkėjusi malūno įranga,nušveičiamos medinės detalės. “Dar-bas malūne sezoninis, tad didelio pel-no jis negali garantuoti”, - tikina ma-lūno savininkė. Be jos ir sutuoktinio,dar yra vienas pagalbinis darbinin-kas. Tai ir visa darbuotojų komanda.

Laukia ekskursijų“Gavę tautinio paveldo pažymėji-

mą, ėmėme kviesti į malūną žmonesir rengti pažintines ekskursijas. Ma-tome, jog susidomėjimas yra, ir ne-mažas”, - pasakoja V.Pluščienė. Jipabrėžia, kad malūnas nemenko su-sidomėjimo sulaukė užpernai, kaiRamygala buvo paskelbta šalies kul-tūros sostine. Tada šią vietovę lankėnemažai užsienio delegacijų, svečiųiš Lietuvos. Jie užsukdavo ir į malū-ną, stebėdavo malimo procesą. Pa-vasarį malūnininkai tikisi sulauktimokinių grupių. “Esame parengęedukacinę programą, pavadintą“Nuo grūdo iki miltų”. Jos dalyviaistebi malimo procesą, yra vaišinamimalūnininko užkanda, bendrauja,domisi tuo, kas vyksta, ir teikiamums džiaugsmo”, - pasakojaV.Pluščienė.•

Ramygaloje sukasi tautinio paveldo malūnas

Šiame malūne per pusantros valandos sumalami keturi maišai - t. y. 200 kilogramų - miltų. / Daivos Baronienės nuotraukos

Švedų pagamintas miltų sijotuvas. V.Pluščienė prisipažįsta, kad niekada nėra paleidusi malimo proceso.

Mėsos perdirbėjai, gyvulių irpaukščių augintojai Vyriausy-bės prašo mažesnio pridėtinėsvertės mokesčio (PVM) lietuviš-kai produkcijai ir vienodųkokybės reikalavimų vietineibei įvežamai mėsai.

Premjeras Algirdas Butkevičiusteigia, kad atsakymų dėl mažesnioPVM galima laukti balandžio mė-nesį. “Buvo kalbama apie PVMlengvatą ir buvo konstruktyvi dis-kusija. Mėsos perdirbimo asociaci-ja savo skaičiavimus jau yra atida-vusi mokesčių komisijai. Taip patvakar gavome duomenis iš Preky-bos įmonių asociacijos su apyvarto-mis ir įtaka mokesčių politikai. (...)Balandžio mėnesį dėl to bus atsa-kymas”, - po pasitarimo su mėsosperdirbėjais ir gyvulių augintojaisdėl rinkos apsaugos teigė A.Butke-vičius.

Pasak mėsininkų, į Lietuvą im-portuojama mėsa dažnai būnaprastos kokybės, o jos gamybos sa-vikaina daug mažesnė nei lietuviš-kų produktų, tačiau parduodamapanašiomis kainomis kaip ir lietu-viška produkcija. Kaip vieną iš bū-dų kovoti su tokia situacija mėsosperdirbėjai Vyriausybei siūlo ma-žesnį PVM.

“Vienas iš tokių rinkos apsau-gos aspektų - PVM klausimas, ku-ris leidžia į Lietuvą tokius pigiusgaminius vežti ir juos pardavinėtibeveik tokiomis pat kainomis,kaip ir lietuviškus produktus. Pra-šėme, kad šitas klausimas būtųsprendžiamas. (...) Apie tarifą kolkas nekalbama, bent jau prelimi-nariai, kas buvo pasiūlyta Vyriau-sybės programoje, - apie 9 proc.”,- po susitikimo su premjeru teigėLietuvos mėsos perdirbėjų aso-ciacijos direktorius Egidijus Mac-kevičius.

Pasak jo, kita problema - nevie-nodi reikalavimai lietuviškai ir im-portuojamai produkcijai. Asociaci-jos vadovo nuomone, juos reikėtųsuvienodinti - aukštus standartustaikyti ir importuojamai produkci-jai. “Lietuvos reikalavimai yra pri-valomi tik Lietuvos gamintojams, oimportuotojams nėra privalomi.(...) Mes manome, kad standartaiyra tinkami ir jų mažinti nereiktų.Mes prašome galimybės, kaip pa-daryti juos visiems vienodus”, - sa-kė E.Mackevičius. Jis aiškino, kadužsienietiškų produktų gaminiai,pažymėti kaip aukščiausios rūšiesproduktai, savo sudėtimi neva galivisiškai neatitikti lietuviškų reika-lavimų. Pasak E.Mackevičiaus, įLietuvą importuojamos mėsos vi-dutinė kaina siekia 5,3 lito, o Lietu-vos gamintojai mėsą eksportuoja po12,3 lito už kilogramą.•LŽ, BNS

Mėsininkai prašo mažesnio PVM

2013 03 08Lietuvos žinios12 Istorija

ARAS LUKŠAS

Dar praėjusią savaitę už-siminėme, kad kovomėnuo dažnai suvai-dindavo svarbų vaid-menį mūsų istorijoje,

ypač per kovas už laisvę. Ne išimtisir 1919-ųjų kovas. Būtent tuometsavanoriai ir vos kelis mėnesius eg-zistuojanti Lietuvos kariuomenė netik sustabdė Rusijos bolševikų mė-ginimus užgrobti Kauną bei sunai-kinti ten įsikūrusią šalies Vyriausy-bę, bet ir privertė juos bėgti. Tąmėnesį Raudonoji armija, prieš taikontroliavusi kone du trečdaliusLietuvos teritorijos, ėmė trauktisnuo Kauno-Šiaulių-Liepojos gele-žinkelio linijos. Kovo 23-24 dieno-mis bolševikai beveik be kovos pa-liko Panevėžį. Tą mėnesį prasidėjoir vėlų rudenį prie Dauguvos bai-gėsi raudonųjų kelias į visišką pra-laimėjimą. Kažin ar įvykiai būtų ru-tuliojęsi būtent taip, jei ne pirmojilietuvių pergalė viename mažameVidurio Lietuvos miestelyje.

Bet apie tai - šiek tiek vėliau. Da-bar trumpam pažvelkime į šių įvy-kių priešistorę.

Tikėjosi lengvų pergaliųDar ir šiandien daug kas laikosi

požiūrio, kad Vasario 16-osios lai-mėjimus lėmė 1917 metų spalio per-versmas Rusijoje ir bolševikų vadoVladimiro Lenino paskelbta tautųapsisprendimo teisė. Dalis tiesos čia,žinoma, yra - spaudžiami sudėtin-gų tarptautinių sąlygų ir savo vidausproblemų, bolševikai iš tiesų pareiš-kė “dovanojantys” laisvę buvusiemscarinės imperijos pakraščiams, tarpjų ir Baltijos valstybėms.

Tačiau tikrieji bolševikų kėslai bu-vo visiškai kitokie. Jie tik laukė palan-kios progos carinę priespaudą pakeis-ti raudonąja vergove. Pirmi iš buvusio“tautų kalėjimo” kalinių bolševikųniekšybę ir klastą pajuto Užkaukazėsgyventojai. Po kelių mėnesių SergoOrdžonikidzės ir Sergejaus Kirovoraudonarmiečių batai jau trypė ne-priklausomybę paskelbusios Gruzi-jos ir Azerbaidžano žemę, o komisa-ro Michailo Frunzės vadovaujamosbolševikų ordos veržėsi į VidurinęAziją. Trapi šių kraštų laisvė netrukusbuvo sudaužyta į šipulius. 1918 metųgruodžio 12 dieną Raudonoji armijajau stovėjo ir prie Lietuvos sienos. Ta-čiau ši istorija baigėsi visai kitaip.

Vos 10 mėnesių gyvuojančią mūsųvalstybę užgriuvo galinga jėga. Prieš3 tūkst. neapmokytų ir labai dažnaibeginklių Lietuvos savanorių bolše-vikai metė tris divizijas, kurias suda-rė 20 tūkst. kareivių. Pasipriešintijiems buvo galima nebent simboliš-kai. Taigi raudonasis tvanas ritosi permūsų kraštą nesulaikomas. Gruodžio22-ąją bolševikai užėmė Švenčionis,kitą dieną jie jau buvo Utenoje, darpo keturių dienų - Rokiškyje. 1919metų sausio 5-ąją raudona vėliava su-plevėsavo Gedimino pilies bokšte. Pa-skui atėjo Ukmergės, Panevėžio, Šiau-lių, Telšių eilė. Mėnesio pabaigojebolševikai jau buvo užgrobę kone dutrečdalius Lietuvos teritorijos.

Tada raudonieji nusitaikė į Lietu-vos širdimi tapusį Kauną. Čia buvo įsi-kūrusi iš užgrobto Vilniaus pasitrau-

kusi Lietuvos Vyriausybė. Miestas tu-rėjo būti užimtas puolant iš šiaurės irpietų. Iki tol jokio rimtesnio pasiprie-šinimo nesutikę bolševikai tikėjosi,kad šis žygis taip pat bus tik lengvaspasivaikščiojimas. Tačiau šį kartą jieskaudžiai klydo.

Užsiėmę mitingais ir agitacija,telkdami bolševikuojančių savano-rių būrius ir tikėdamiesi, jog šalyjegreitai prasidės “visuotinis darbožmonių sukilimas”, atėjūnai nė ne-nujautė, kad lietuviai lengvai Kau-no neatiduos. Kad tuo pat metu pa-mažu, bet ryžtingai jau formuojamipasipriešinimo židiniai. Vienu jųtapo Panevėžio srities apsaugos vir-šininko Jono Variakojo surinktaspirmasis savanorių būrys.

Sausio 9-ąją bolševikams užėmusmiestą J.Variakojo vadovaujami sa-vanoriai patraukė Kėdainių link.Pakeliui prie šio būrio prisidėjodaug jaunų vyrų, kurie niekada ne-tarnavo kariuomenėje, tačiau degėryžtu duoti atkirtį priešui.

Istorikas Juozas Matusevičius,remdamasis savanorių prisimini-mais, rašo: “Į Kėdainius Panevėžiorinktinė įžengė sausio 13 d. 7 val. Tuometu panevėžiečiai turėjo 35 arkliusir 8 roges. Į miestą rinktinė įžygiavoilga grandine, kad atrodytų didesnė.Kulkosvaidžių savanoriai neturėjo,todėl pasidarė butaforinius: įritino įroges kelmus ir apdengė juos brezen-tu - atrodė gana įspūdingai. Vos treč-

dalis karių turėjo tinkamus šautuvus,kiti buvo ginkluoti medžiokliniaisšautuvais, o treti neturėjo jokio gink-lo. Kareivinėse panevėžiečius sutikoKėdainių srities apsaugos viršininkasJuozas Šarauskas ir parodė kamba-rius. Deja, daugelis jų buvo su išdau-žytais langais, nekūrenti. Lovas atsto-jo pačių prisinešti šiaudai. Atvykus90 panevėžiečių, pakilo ir Kėdainiųapylinkių lietuvių nuotaika. Mieste irapylinkėse pasklido gandas, kad į Kė-dainius atvyko gerai ginkluota lietu-vių kariuomenė. Kasdien karių gre-tas papildydavo nauji savanoriai.”

Pačiuose Kėdainiuose tuo metujau veikė apskrities apsaugos virši-ninko J.Šarausko vadovaujamas sa-vanorių būrys, kuriame buvo ne tik

neapmokytų jaunų vyrų, bet ir Rusi-jos kariuomenėje tarnavusių puska-rininkių. Taigi atvykus panevėžie-čiams miesto įgula tapo gana nemaža.Kita vertus, rimčiau pasipriešinti už-puolikams ji vis dar negalėjo - labaitrūko ginklų ir šaudmenų.

Komisaro ultimatumasTuo metu Kėdainių kryptimi slen-

kantis antrasis bolševikų šaulių pul-kas buvo ginkluotas ir sunkiaisiaiskulkosvaidžiais, ir dviem lengvaisiaisartilerijos pabūklais. Jį sudarė maž-daug tūkstantis kareivių, o tai pen-kis kartus viršijo visas Kėdainių įgu-los pajėgas. Tiesa, bolševikai negalėjoįvertinti miesto gynėjų galimybių, to-

dėl pradžioje ėmėsi psichologiniospaudimo. Kai viena pulko rinktinėpasiekė Šėtą, jos komisaras atsiuntėKėdainių gynėjams raštišką ultima-tumą nedelsiant išsiskirstyti, o turi-mus ginklus ir amuniciją perduotijam. Matyt, dėl didesnio efekto rei-kalavimo tekstas buvo patvirtintasŠėtos bažnyčios antspaudu, paimtu išvietos klebono. (Savo antspaudo bol-ševikų būrio vadas greičiausiai netu-rėjo.) Komisaras grasino visus Kė-dainių savanorius sušaudyti, jei tieneįvykdys ultimatumo.

J.Šarauskas šią tragikomišką situa-ciją vėliau prisiminė taip: “Ultimatu-mas Kėdainių įgulos vadams suteikėnemažai rūpesčių, tačiau lietuviai ka-rininkai nesuglumo. Į bolševikų ulti-matumą jie atsakė linksmo turiniolaišku, primenančiu Zaporožės ka-zokų atsakymą turkų sultonui. Raštąpasirašė visi vadai, patvirtino Panevė-žio ir Kėdainių sričių antspaudais(antspaudai buvo prispausti tyčia ne-įskaitomai). Bolševikams atsakymąperdavė vikaras F.Kapočius. Atsaky-me buvo rašoma, kad Kėdainiuoseyra ne banditų gauja, bet reguliario-sios Lietuvos kariuomenės fronto da-lis, todėl Kėdainių įgulos vadai patysnegali nieko spręsti, o bolševikų raš-tas persiunčiamas į vyriausiąjį štabą.Pabrėžiama, kad lietuviai kausis išpaskutiniųjų. Be to, atvežusiam bol-ševikų raštą vikarui F.Kapočiui gir-dint buvo kalbėta apie neva Kėdai-niuose esančius raitelius, artileriją,didelius kariuomenės dalinius.”

Regis, toks atsakymas bolševikussmarkiai suglumino. Neturėdami jo-kio supratimo apie nedidelio miestogynėjų skaičių ir ginkluotę, jie tąsykne tik neišdrįso pulti Kėdainių, betdar ir pasitraukė iš Šėtos į Ukmergę.

Tuo metu mūsų savanoriai taip patpaliko miestą. Jie sausio 14 dieną, ne-sulaukdami iš Kauno žadėtų ginklų,pajudėjo į Kruopius, esančius už 10kilometrų. Pabuvę ten savaitę, gavęšiokių tokių ginklų, savo drabužiuspakeitę pirmąja mūsų kariuomenėsuniforma, pasipuošę pilkomis kepu-rėmis su geltonais lankeliais ir tris-palviais trikampiais ant kairiosiosrankovės, savanoriai vėl sugrįžo į Kė-dainius, pasiryžę kautis už miestą ikigalo. Toje pusėje, iš kurios turėjo pa-sirodyti bolševikai, buvo pastatytalauko sargyba, o Kėdainiuose likę vy-rai ruošėsi lemiamai kovai.

Pirmo susidūrimo su raudonai-siais, sugrįžusiais į Šėtą, ilgai lauk-ti nereikėjo. Vasario 1 dieną jie už-puolė septynis lietuvių kareivius,nuvykusius į Aristavos dvarą rekvi-zuoti pašarų, ir šešis jų paėmė į ne-laisvę. Vienam kariui, pasislėpu-siam šiene, pavyko išsigelbėti.

Tą pačią dieną bolševikai apšaudėŠilginėliuose buvusią lietuvių sargy-bą. Nuojauta, kad tuoj prasidės puo-limas, tiesiog tvyrojo ore. Ir tikrai - išraudonarmiečių pozicijų netrukusprapliupo smarki ugnis. Gerokai gau-sesnis priešas nustūmė lietuvių sargy-bą nuo Šėtos vieškelio ir ėmė veržtisKėdainių link. Atremti ataką mėginoiš miesto atskubėję maždaug 80 sava-norių. Išsiskleidę grandine palei Kė-dainių-Šėtos vieškelį jie bandė išmuš-ti bolševikus iš jų užimto Kolupiųkaimo. Sustabdyti priešus pavyko tiktrumpam. Netrukus raudonarmiečiųpusėje sukaleno sunkieji kulkosvai-džiai ir prabilo artilerijos pabūklai.Nedaug trūko, kad tarp nepatyrusiųmūsų karių kiltų panika, - juk daugu-ma jų niekada nebuvo girdėję kano-nados ir tiesiog virš galvos skriejan-

Sustabdę raudonąjį tvaną

Kėdainių apsaugos būrio Lietuvos savanoriai 1919 metais. / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotraukos

Iki tol jokio rimtesnio pasipriešinimo nesutikę bolševikai tikėjosi, kad šis žygis taip

pat bus tik lengvas pasivaikščiojimas. Tačiau šį kartą jie skaudžiai klydo.

1919 metų kovą buvo sprendžiamas vos metus gyvavusios Lietuvos likimas. Būtent tadaLietuvos kariuomenės savanoriai, prieš tai pirmąsyk stoję į mūšį su Rusijos bolševikais ir sustabdę jų veržimąsi į Kauną, privertė priešą trauktis ir taip išgelbėjo šalies Vyriausybę.

Istorija 132013 03 08Lietuvos žinios

čio artilerijos sviedinio kauksmo. To-dėl instinktyvi jų reakcija buvo griū-ti ant žemės ir raustis į sniegą. Būriųvadams teko gerokai pavargti, kadpadrąsintų savo kovotojus. Vis dėltokilti atakon buvo tolygu savižudybei,tad mūsų kariams teko atsitraukti iružsiimti geresnes pozicijas už keliųšimtų metrų.

Toks buvo pirmas Kėdainių sava-norių kovos krikštas. Galima sakyti -sėkmingas. Tąsyk bolševikai lietuviųlink paleido apie 170 sviedinių, ta-čiau į priekį nepasistūmėjo, - jie bu-vo sustabdyti vien šautuvų ugnimi.Kita vertus, mūsų kariai šiose kauty-nėse nepatyrė ir nuostolių.

Pirma aukaMatydami, kad tiesia linija Kėdai-

nių nepaims, raudonieji griebėsi ki-tos taktikos - apsupti kairįjį lietuviųsparną ir priartėti prie miesto iš pie-tų. Kai jiems pavyko nustumti sava-norių sargybą nuo geležinkelio tilto,esančio prie Eigulių kaimo, Kėdai-nių likimas pakibo ant plauko. Gel-bėti padėtį ėmėsi J.Šarauskas. Jis me-tė į kovą visą savanorių būrio rezervą.Puolantį priešą pavyko sustabdyti irnustumti atgal į Eigulių kaimą.

Įsitikinę, kad artilerijos ugnimikautis su priedangose pasislėpusiaisir taiklia šautuvų ugnimi pliekian-čiais lietuvių kariais beprasmiška,raudonarmiečiai nukreipė pabūklųsalves į patį miestą. Sviediniai spro-ginėjo ne tik priemiesčiuose, bet irprie pat geležinkelio stoties. Galimatik įsivaizduoti, kokia panika kilotarp taikių kėdainiškių. O čia darbolševikų agitatoriai rėkia, esą lie-tuvių pajėgos jau sumuštos ir Kėdai-niai tuoj bus raudonųjų rankose.

Turbūt nebūtina nė sakyti, kadpanika mieste ne mažiau pavojinganegu artilerijos sviedinių sprogimai.Gyventojus reikėjo nuraminti, kitaippadėtis galėjo tapti nevaldoma. Tai-gi J.Šarauskas paskelbė apgulties pa-dėtį: uždraudė žmonėms vaikščiotigatvėmis, liepė uždaryti parduotu-ves, namų duris, langus. Gatvėse pa-sirodė savanorių patruliai, gavę lei-dimą už šio nurodymo nevykdymąpanaudoti ginklą. Netrukus miestevėl buvo ramu.

Tuo pat metu į priešo užnugarį nu-siųstas dešimties savanorių būrys šau-tuvų ir granatų ugnimi išmušė raudo-narmiečius iš pozicijų Eigulių kaime irprivertė juos pasitraukti į Juodkiškiomišką. Priešo mėginimas užimti Kė-dainius iš pietinės pusės žlugo.

Vasario 7-osios vakarą mieste pa-sirodė vokiečių kulkosvaidininkai,turėję dalyvauti bendruose veiks-muose prieš bolševikus. Kėdainiųgynėjams buvo priskirti penki vo-kiečių kariai. Kituose šaltiniuosenurodoma, kad vokiečiai traukiniuiš Gaižiūnų atsigabeno ir du artile-rijos pabūklus. Jie buvo pastatytikryžkelėje prie stoties. “Vokiečiųartilerijai pradėjus šaudyti bolševi-kus pamiškėje, tarp jų kilo sumiši-mas, ir jie pradėjo trauktis. Lietuviųdalinys užėmė Koliupės k., tačiautoliau slinkti negalėjo. Abi pusės,nors ir buvo labai šalta, liko gulėtisniege”, - rašoma Kazio Ališauskoknygoje “Kovos dėl Lietuvos ne-priklausomybės 1918-1920”.

Naktį į vasario 8-ąją bolševikaiėmė trauktis iš savo pozicijų. Deja,šią gerą naujieną po kelių valandų ap-kartino pirmoji netektis. Viskas įvy-ko taip. Sužinojusi, kad raudoniejitraukiasi, 17 žmonių sustiprinta žval-gyba, sudaryta iš lietuvių savanoriųir vokiečių kulkosvaidininkų, ankstųvasario 8-osios rytą dvejomis rogė-mis išvyko Šėtos link. Grupei vado-vavo V.Vainauskas, o jo padėjėjas bu-vo būrininkas Povilas Lukšys. Vyrasnė nenujautė, kad tądien jo vardas vi-siems laikams įeis į Lietuvos istoriją.

Prie Taučiūnų kaimo žvalgus ne-tikėtai apšaudė maždaug kuopos dy-

džio bolševikų grupė. Kai kurie lie-tuviai ir vokiečiai, susidūrę su gau-sesniu priešininku, bandė trauktis,tačiau P.Lukšys sugebėjo juos nura-minti ir sudrausminti. Atgavę drąsąvyrai sugulė, sudarė grandinę ir palei-do į bolševikus atsakomąją ugnį. Ne-žinia, kuo būtų baigęsis šis susidūri-mas, jei ne vokiečių jefreitoriauskulkosvaidis, privertęs priešą trauktis.

Deja, sėkmė buvo permaininga.Netrukus atsišaudant teko trauktisjau mūsiškiams, mat netikėta bol-ševikų ugnis prapliupo iš gretaesančio Taučiūnų dvaro. Viena kul-ka pakirto P.Lukšį - jis buvo pirmasLietuvos karys, žuvęs per Neprik-lausomybės kovas.

Vis dėlto vasario 8-ąją lietuviaisudavė bolševikams lemiamą smū-gį. Mūsų savanoriai, remiami pus-šimčio vokiečių kareivių, apėjo de-šinįjį priešo sparną ir paėmė įnelaisvę 18 raudonarmiečių, o liku-sius privertė pasitraukti į Šėtą.

Porą dienų trukusios kautynėspareikalavo dviejų aukų - lietuvioir vokiečio. Dar du kovotojai buvosužeisti. Apie bolševikų nuostoliussunku ką nors pasakyti, nes atsi-traukdami jie spėjo išgabenti savožuvusiuosius ir sužeistuosius. Visdėlto mūšio dalyvių prisiminimuo-se, remiantis vietos gyventojais, tei-giama, jog raudonarmiečių nuos-toliai buvo kur kas didesni.

Lemiamas žygis Nustūmus bolševikus į Šėtą tie-

sioginis pavojus Kėdainiams nebe-

grėsė. Tačiau niekas negalėjo būtitikras, kad persigrupavę ir jėgas at-gavę raudonieji nemėgins dar kar-tą pulti miesto. Taigi lietuviams rei-kėjo žūtbūt užimti Šėtą.

Ir štai vasario 10 dieną J.Varia-kojo vadovaujamas 80 savanoriųbūrys, remiamas 40 vokiečių pėsti-ninkų ir artileristų su dviem pabūk-lais, patraukė miestelio link. “Mū-sų gautomis žiniomis, Šėtoje stovėjodvi raudonarmiečių kuopos, iš visoapie 200 žmonių”, - vėliau prisi-mins žygio dalyvis Kazys Kubilius.

Operacijos planas buvo toks. J.Va-riakojo vadovaujama pirma grupėper Pakščių kaimą pasieks Žeimiųvieškelį ir taip užkirs bolševikamskelią į Ukmergę. Antra grupė pulsraudonarmiečius abipus kelio, ve-dančio į Šėtą iš Žemųjų Kaplių kai-mo. Tuo metu trečioji per Narbutiš-kius puls šiaurinį Petraičių kaimopakraštį ir veršis į miestelį.

Ankstyvą rytą Šėta buvo apsupta išdviejų pusių. Vakarinėje miesteliodalyje ir Petraičių kaime įsitvirtinębolševikai to nė nepastebėjo, nes ar-tėdami prie jų pozicijų lietuviai lai-

kėsi visiškos tylos ir visų įmanomųatsargumo priemonių. Todėl pirmo-sios artilerijos salvės priešams tapovisišku netikėtumu ir, pasak K.Kubi-liaus, sukėlė nemažą paniką.

15 val. visos trys rinktinės pakiloį ataką. Nors bolševikų atsakomojiugnis buvo smarki, viena iš trijų sa-vanorių grupių gana greitai įsiveržėį miestelį. Raudonarmiečiai netru-ko suprasti, kad yra supami, ir ėmėchaotiškai bėgti į Bukonis, Ukmer-gės link, palikdami ir žuvusiuosius,ir sužeistuosius, ir karišką turtą.

“Po keliolikos minučių mūsų vorajau buvo bolševikų paliktoje Šėtoje.Išsirikiavome ir dainuodami “pelė-dą” traukėme miestelio gatvėmis. (...)Miestelyje radome gana gražų laimi-kį: daug telefono aparatų, šautuvų,šovinių, vieną amunicijos dviratį,maisto sandėlį ir... keturias raudonasvėliavas. Mes griebėme brangius irreikalingus ginklus, o mūsų sąjungi-ninkai vokiečiai apsidorojo su bolše-vikų paliktais lašiniais ir avižomis”, -prisimena K.Kubilius.

Tiesa, pergalės džiaugsmo šūksniuslydėjo ir gedulingas bažnyčios varpo

skambesys - kitą dieną Šėtos parapi-jos kapinaitės priglaudė pirmąjį žu-vusį Lietuvos savanorį P.Lukšį.

Šiaip ar taip, šis, atrodytų, vieti-nės reikšmės mūšis dėl mažo Vidu-rio Lietuvos miestelio tapo milžiniš-ka pergale, galima sakyti, nulėmusiavisos Lietuvos likimą. Būtent po Šė-tos kautynių bolševikai galutinaiprarado iniciatyvą ir daugiau nemė-gino pulti Kėdainių. Maža to, 1919metų kovą raudonarmiečiai pradė-jo patirti vieną nesėkmę po kitos irneretai net be mūšių ėmė trauktis išužimtų miestų bei teritorijų.

Kažin ar taip būtų susiklostę įvy-kiai, jei mūsų vyrai tą vasarį nebūtųatlaikę gausesnio, geriau ginkluotoir parengto priešo spaudimo. Jei rau-donosios ordos būtų užgrobusiosvos už 54 kilometrų nuo laikinosiossostinės esančius Kėdainius, kelias įKauną joms būtų buvęs laisvas. OKauną pasiekusiems bolševikamsjau niekas nebūtų sutrukdęs žygiuo-ti į Pietų Žemaitiją, iki pat Rytprūsių.Taip raudonoji kilpa būtų užveržu-si visą mūsų kraštą.

Be abejo, Kauną teko ginti ir iš kitospusės. Beveik tuo pat metu įnirtingoskautynės vyko ir prie Jiezno, ir prie Aly-taus. Šį miestą kuriam laikui buvomenet praradę, bet vėliau vėl atkovojome.Mūšyje dėl Alytaus žuvo ir pirmasisLietuvos karininkas Antanas Juozapa-vičius. Kiekvienas tų dienų epizodasnusipelno atskiro pasakojimo. Ir visdėlto pergalė prie Kėdainių tapo pir-mąja užtvara mūsų jauną valstybę už-griuvusiam raudonajam tvanui.•

Jei raudonosios ordos būtų užgrobusios vos už54 kilometrų nuo laikinosios sostinės esančius

Kėdainius, kelias į Kauną joms būtų buvęs laisvas. O Kauną pasiekusiems bolševikams

jau niekas nebūtų sutrukdęs žygiuoti į Pietų Žemaitiją, iki pat Rytprūsių.

Senasis Alytaus tiltas, ant kurio žuvo pirmasis Lietuvos karininkas A.Juozapavičius. / G.Lučinsko archyvo nuotrauka

Vienas iš Kėdainių gynybos vadų, buvęs Panevėžioapskrities apsaugos viršininkas J.Variakojis.

A.Juozapavičius - pirmasis Nepriklausomybėskovose žuvęs Lietuvos kariuomenės karininkas.

P.Lukšys - pirmasis žuvęs Nepriklausomybės kovųsavanoris. Žuvo 1919 metų vasario 8 dieną mūšyjesu bolševikais prie Kėdainių.

2013 03 08Lietuvos žinios14 Kelionės

FELIKSAS ŽEMULIS Specialiai LŽ iš Škotijos

Net vidurvasarį oro tem-peratūra Škotijoje 15-18laipsnių šilumos, o ir ki-ti metų laikai čia prime-na amžiną rudenį. Net

lietingiausiomis dienomis nepama-tysi škotų su skėčiais, galbūt todėl,kad vėjas juos kaipmat išplėštų. Jeipraeivis nuo galvos iki pėdų apsitūlo-jęs - visiems aišku: užsienietis. Visainestebina net viduržiemį pamatytiškotų trumpomis marškinių ranko-vėmis ir tradiciniais sijonais kiltais, oįraudę veidai byloja, kad šiems nuoamžių užsigrūdinusiems žmonėmsnešalta.

Tiesa, vyrai sijonais dabar pasi-puošia tik per šventes ar, tarkime,vykdami į škotų futbolininkų varžy-bas užsienyje.

Neretai smalsaujama: dėvi jie posavo sijonais apatinius ar ne? Patysvyrai tai išgirdę paslaptingai šypsosi.Tiesa yra tokia: šiais laikais nedrau-džiami abu būdai, tačiau vadinamie-ji tikrieji škotai laikosi tradicijos apa-tinių po sijonu nedėvėti. Kadaiseškotų kariuomenėje karininkai spe-cialiais veidrodžiais tikrindavo, armūvi kareiviai trumpikes. Jei mūvi,tekdavo čia pat ištaisyti savo klaidą.

Senovėje pagal kiltinio audeklo, iškurio audžiami škotų sijonai, spal-vas ir raštą būdavo galima nustatyti,kuriai kilmingai giminei ar armijosdaliniui jo savininkas priklauso. Ško-tijoje - turtingųjų klanai. Tarkime,šešių spalvų kiltu turėjo teisę pasi-puošti tik Škotijos karalius.

Kaip sutramdyti rėksnęDalis pasakojimų apie škotus ir

Škotiją galbūt persūdyti. Neva ško-tai yra šykštūs kaip mūsų suvalkie-čiai ir nemėgstantys būti po žmonospadu. Istorinės kronikos tvirtina, esąplepioms, valdingoms žmonoms beiraganoms (kai kurie vyrai sakys, jogtai vienas ir tas pats) škotai uždėda-vo geležines kaukes, kurios prispaus-davo liežuvį.

Daugelyje kraštų nepatikliai žvel-giama į juodas kates, bet tik ne Ško-tijoje: čia juoda katė - sėkmės sim-bolis. Sutikęs ją gatvėje škotasnusišypso ir lukteli, kad ji pereitų jamkelią. Seni namai, kuriuose veisiasišikšnosparniai, brangesni už tuos,kur šių įnamių nėra. Brangiau verti-namos ir senos pilys, kuriose esą vai-denasi, o pilių Škotijoje daug. Tačiauneseniai skaičiau, jog viena kinožvaigždė, brangiai nusipirkusi tokiąpilį ir išvydusi šmėklą, klykdama iš-dūmė iš savo nuosavybės.

Yra Škotijoje ir smagesnių vietų.Antai šios šalies pietuose stūksantisGretna Green miestelis dar XVIIIamžiuje išgarsėjo kaip nepilnamečiųmeilės vieta. Čia atvykdavo šimtai 12-14 metų paauglių iš gretimų Anglijosir Velso. Savo kraštuose jie galėdavosusituokti tik nuo 21 metų ir tik tė-vams leidus, o Škotijoje pakakdavoliudininko akivaizdoje pavadinti vie-nam kitą sutuoktiniu - ir santuoka įre-gistruota. Kadangi Gretna Green yraprie pat Anglijos sienos su Škotija, įsi-mylėjėliai toliau ir nevažiuodavo.

O Glazgo priemiestyje prie Klaidoupės esantis Overtono krioklys žino-mas kaip populiari šunų savižudybės

vieta. Bent kartą per mėnesį kurisnors šunėkas strykteli nuo kriokliožemyn. Jei lieka gyvas, kartoja šį šuo-lį. Kodėl jie tai daro ir kodėl būtentčia, dar niekam nepavyko suprasti.Gamta slepia daugiau neįmintų pa-slapčių, negu mes manome.

Škotiškas mandagumasŠkotijos krantus skalaujanti Šiau-

rės jūra vasario viduryje atginė tokiąvėtrą, kad net šiukšlių konteineriaiskraidė Piterhedo miestelio, kuriamemes įsikūrėme, gatvėmis. Termomet-ras rodė 3 laipsnius šilumos, švilpian-tis vėjas čaižė ledo kruopomis, tačiaujos greitai ištirpdavo - čia, pajūryje,sniego beveik niekada nebūna.

Net jūrinės žuvėdros, stambūsbalti paukščiai pilkais sparnais ir gel-tonais snapais, skardžiai klykaujan-tys ištisą parą virš miesto, tąsyk slaps-tėsi užuovėjose. Girdėdamas jasdieną ir naktį ne kartą svarsčiau - ka-da gi jos miega? Auštant jų klyksmaipavirsta nuolatiniu kleketavimu.

Iš pradžių tai atrodo romantiška, opaskui įkyri. Tačiau čionykščiai žmo-nės prie tų nuožmių klyksmų pripra-

tę, kaip ir prie to, jog šie plėšrūs paukš-čiai, tingintys patys susižvejoti žuvųjūroje, sklandydami virš miesto ati-džiai seka, kas kur numesta. Prakapo-ja šiukšlių maišus, tąso atliekas. Jų iš-matomis paženklinti namai, gatvės,automobiliai. Tai viena priežasčių, ko-dėl škotų mašinos tokios švarios - ko-ne kasdien tenka nuo jų plauti žuvėd-rų paliktus pėdsakus.

Piterhedas, išvertus iš anglų kal-bos, - Petro galva. Ne veltui vietosžmonės taip pavadino šį labiausiai įŠkotijos rytus nutolusį sausumos ky-šulį - jį iš trijų pusių skalauja Šiaurėsjūra. Šiame kyšulyje yra keletas uos-tų, žuvų perdirbimo gamyklų ir juosaptarnaujantis miestas, kuriame gy-vena apie 17 tūkst. žmonių. Tarp jųyra ir lietuvių emigrantų.

Senovėje Piterhedo žvejus vadinomėlynkojiniais, mat jie mėgo nešio-ti mėlynas vilnones kojines ligi kelių.Dabar mėlynų kojinių nematyti, ta-čiau dėmesį atkreipia daug bažny-čių: šiame nedideliame mieste jų per15 ir visos veikiančios.

Daugiau kaip pusė škotų yra pres-biterijonai (evangelikų atšaka), maž-

daug trečdalis - ateistai, o katalikųčia tik apie 15 proc., tad katalikiškabažnytėlė Piterhede tik viena ir ma-žuliukė. Užėjau į ją. Pamaldos pana-šios į mūsiškes, tik išpažinčių klau-syklų nėra, vietoj jų - vaikų žaidimųkambarys, kur tėvai per mišias palie-ka savo mažylius.

Erdvioje zakristijoje stovi stalai, priekurių tikintieji po pamaldų vaišinamiarbata, kava ir sausainiais. Ir prie kitųbažnyčių kabantys skelbimai kviečiapraeivius vaišintis. Dėl lankytojų čiakovojama išradingai. Po pamaldų ka-talikų kunigas nuskuba laukan priebažnyčios durų ir kiekvienam išeinan-čiajam paspaudžia ranką bei pakvie-čia ateiti ir kitą kartą.

Dar įdomiau škotų liuteronų baž-nyčioje. Žmonių, ypač jaunimo, čiasusirinko gerokai daugiau negu kata-likų maldos namuose, ir greitai su-pratau kodėl: į sceną išėjo keletas

muzikantų su gitaromis, būgnais,klavišiniais instrumentais ir - trenkėpopmuzika. Ant sienų pakabintuoseekranuose mirgėjo psalmių žodžiai,o susirinkusieji juos dainavo ir šoko.“I am free” (“Aš esu laisvas”) - įsi-miniau tik vieną tos karaokės eilutę.Nesu tikras, kad Biblijoje ji yra, betbuvo matyti, kad susirinkusiam jau-nimui šitaip garbinti Dievą patinka.

Po keleto dienų toje bažnyčiojebuvo surengtas hagio vakaras, skirtasškotų poetui Robertui Burnsui at-minti. Hagis - tradicinis škotų valgisiš sumaltų avies kepenų, širdies irskrandžio. R.Burnsas eilėmis išgarbi-no šį populiarų patiekalą, todėl jaudaugiau kaip 200 metų kasmetR.Burnso gimimo dieną Škotijojerengiama nacionalinė hagio šventė.

Užgrojo dūdmaišiai, į sceną antišpuošto padėklo buvo atneštas di-džiulis duonos kepalą primenantis

Alba: atšiauri, paslaptinga ir gundantiIšvertus iš senovės škotų gėlų kalbos Alba - tai Škotija. Žiemą čia dažniau lietus drengia, negu saulė glosto, o pajūryje vėjai tokie, kad sunku paeiti. Tačiau škotai kantriai laukia šiltesnių dienų, nors žino, jog nedaug jų tebus.

Nemažai Piterhedo gatvių driekiasi jūros link. Škotijoje avys ganomos ir žiemą.

Juoda katė - sėkmės simbolis, sutikęs ją gatvėješkotas nusišypso ir lukteli, kad ji

pereitų jam kelią.

Piterhedas garsus savo žvejų uostu. / Felikso Žemulio nuotraukos

Kelionės 152013 03 08Lietuvos žinios

hagis. Bažnyčios pastorius, pasipuo-šęs škotišku sijonu ir kardu prie šono,deklamuodamas R.Burnso odę apiehagį, aukštai iškėlė didžiulį peilį irstaigiu kirčiu perrėžė tą bumbulą. Pa-sklido garo debesis ir skanus kvapas.

Hagio padalyta visiems. Jo esu ra-gavęs ne kartą, šįsyk buvo skaniau-sias, gal dėl to, kad su tradiciniaispriedais - bulvių ir ropių koše. Paskuivyko šokiai ir žaidimai - merginos ro-dė škotų kalnų šokius, vyrai traukėdainas. Vienoje buvo minima ir Lie-tuva - tikriausiai iš mandagumo mū-sų emigrantams, - o ekrane tuo me-tu plevėsavo lietuviška Trispalvė.

Ir dar apie mandagumą. Užvakareidamas per Piterhedą išgirdau:“Blia..., ku..., kokie čia visi mandagūs!”Atsisukau - taip stebėjosi pora lietuviųvaikinų, matyt, neseniai atvykusių. Ištiesų žmonės čia bendrauja kitaip ne-gu Lietuvoje: sveikinasi kone visi su vi-sais, butų ir namų duryse tik po vienąspyną ir jos nešarvuotos kaip Lietuvo-je, o kol parduotuvėse pardavėjos tauš-kia su pirkėjais, kiti kantriai laukia ei-lutėje ir nesierzina.

Miškinės škotų katėsPo vėtros stojo ramios saulėtos die-

nos. Ugio upės, kuri prie Piterhedoįsilieja į jūrą, pakrantėse kaipmat su-baltavo snieguolės, geltonais žiedaissutvisko europiniai dygliakrūmiai.Škotijoje šių krūmų, kurie pretenduo-ja į dygliuočiausio Europos augalo ti-tulą, labai daug - jais apaugę paupiaiir pajūris, pakelės ir kalnų šlaitai.

Ir apskritai atrodo, kad dygliuotiaugalai ir škotai vieni kitus mėgsta.Antai nacionalinis Škotijos augalas -dagys. Jų yra ir Lietuvoje, tačiau ne-daug, o čia - pilna. Legenda byloja,jog kadaise vikingai, išsilaipinę nak-tį iš jūros Škotijos pakrantėje, sėlinoužpulti miegančių škotų, tačiau už-lipę ant dagių suklykė iš skausmo.Pabudę škotai apsigynė nuo užpuo-likų ir pradėjo labai gerbti dagius.

Miškų, ežerų, upių, kalnų ir kitųgamtos turtų Škotijoje yra bene dau-giausia Didžiojoje Britanijoje, norsŠkotija tesudaro trečdalį šios galingosvalstybės. Pavyzdžiui, Škotijos miš-kuose tebegyvena naminių kačiųprotėviai vilpišiai (miškinės katės),kurie Lietuvoje seniai išnyko, Šiaurėsjūroje nardo ruoniai ir delfinai, upė-se gausu lašišų, upėtakių.

Žemės gelmėse daug naudingųjųiškasenų, tarp jų naftos ir dujų, o pa-viršiuje tiek daug granito, kad medi-nių namų čia nėra - jie iš granito, ro-dantys tvirtą ir ramų škotų būdą. Neimiestuose, nei kaimuose nepamaty-si ir plastiko langų, kurie dabar tokiemadingi mūsų krašte. Škotijoje visilangai - tik mediniai.

Didinga ežero ramybėKol oras geras, nusprendėme pat-

raukti į Loch Lomondo ir Trosachso

nacionalinį parką, o iš ten - prie LochNeso. Ežerų šioje šalyje daug ir beveikvisi vadinami “lochais”. Prašom ne-painioti su nevykėliais - Škotijos ežeraigražūs ir įdomūs jau vien todėl, kaddauguma jų slūgso kalnuose.

Loch Lomondas - didžiausias (71kv. km ploto) Škotijos ežeras su ke-liasdešimčia salų, stebinantis savo di-dinga ramybe. Galbūt ji, o gal aplinkstūksantys kalnai pakerėjo garsųjįškotų rašytoją Walterį Scottą nema-žą savo gyvenimo dalį praleisti šiosevietose. Čia jis parašė ir novelę apieRob Rojų - legendinį plėšiką, kadai-se Lomondo ežero apylinkėse plėš-davusį turtuolius ir išdalydavusį jųturtus vargšams.

Ramų Loch Lomondo vandenįvagoja laivai, plukdantys po ežerą tu-ristus, bet mano žvilgsnį labiau trau-kia įspūdingų formų ir rūšių medžiaipakrantėse. Pro juos vingiuoja pės-čiųjų takai, visada pilni žmonių.

Jeigu norite nuošalumo - jūsų pa-slaugoms netoliese plytintis karalie-nės Elžbietos miško parkas. Uolėtųkalnų skardžiuose stūksančios pu-šys ir eglės tokios galingos, kad dau-gelio jų kamienus sunkiai apkabin-tum. Pro jų šaknis virvena šaltiniaiir upeliai.

Kai kurie keliai žiemą Škotijos kal-nuose uždaryti, bet rizikavome važiuo-ti ir pavyko, nors vietomis buvo baiso-ka kilti apledėjusiu asfaltu skardžiais.

Kitą savaitę trauksime į Invernesą- miestuką prie giliausio Škotijojeežero - Loch Neso, kurio gelmėse ne-va gyvena paslaptinga pabaisa. Mesten jau esame buvę, tačiau šių vietųunikalumas gundo aplankyti jas darkartą, kol neatėjo turistinis sezonasir čia dar neplūsta šimtai atvykėlių.

Lietuvoje Loch Neso pabaisa ta-pusi pasišaipymų simboliu, tačiau il-gėliau pabuvęs prie Loch Neso, pa-studijavęs šiai legendinei būtybeiskirtame muziejuje surinktą gausiąmedžiagą tampi santūresnis. Pasa-kojimuose apie Nesę netrūksta pra-manytų dalykų, tačiau stebina dau-gybė mokslinių tyrimų, kurių tikslasišsiaiškinti, buvo, o gal ir tebėra tameežere paslaptingasis gyvūnas ar ne.Kol kas ne į visus klausimus moksli-ninkams pavyko atsakyti. •

Pilies Loch Lomondo nacionaliniame parke vartininko namelis.

Škotai didžiuojasi tautiniais drabužiais.

Uolėtus Škotijos krantus mėgsta jūros paukščiai.

Loch Lomondo ežero pakrantėse daug įspūdingų medžių.

Šaltuoju metų laiku fermeriai gyvulius dengia gūniomis.

Loch Lomondas - didžiausias Škotijos ežeras su keliasdešimčia salų.

Jei praeivis nuo galvosiki pėdų apsitūlojęs -

visiems aišku: užsienietis.

Edinburgo botanikos sode veši daug egzotiškų augalų.

2013 03 08Lietuvos žinios16 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Čempionų lygos aštuntfinaliuo-se trečiadienį sensacijų neįvyko -Paryžiaus PSG ir Turino “Juven-tus” klubai išsaugojo pirmosioserungtynėse įgytą pranašumą ir žengė į ketvirtfinalį.

Senas tradicijas turintys Prancū-zijos ir Italijos klubai į elitą patekopo ilgesnės pertraukos. “Juventus”Čempionų lygos ketvirtfinalyje ne-žaidė nuo 2006-ųjų, PSG - nuo1995-ųjų. Šios ekipos prisijungėprie kitų Europos galingųjų Madri-do “Real” ir Dortmundo “Borus-sios”. Likusieji keturi ketvirtfinaliodalyviai paaiškės kitą savaitę.

Prancūzai praslydoPSG po pergalės Ispanijoje prieš

“Valencią” 2:1 užvakar namie su-žaidė lygiosiomis 1:1. Tokio rezul-tato paryžiečiams pakako, tačiauPSG žaidimas nuvylė komandosgerbėjus. Be diskvalifikuoto Zlata-no Ibrahimovičiaus žaidę šeiminin-kai atrodė nykiai ir retai grasino is-panų vartams. “Valencia” taip patvengė rizikuoti, bet tolimas ir tiks-lus Jonaso smūgis iš 25 m atstumo55 minutę įžiebė svečiams viltį. PSGsukruto ir 66 minutę Ezequielis La-vezzi išlygino rezultatą.

Tai nepakeitė esmės - “Valencia”privalėjo įmušti antrą kartą. Atro-do, tai įbaugino PSG komandą, ku-ri lyg per prievartą stumdydama ka-muolį aikštės viduryje sulaukėrungtynių pabaigą skelbiančio tei-sėjo švilpuko. Po šių lygiųjų PSGtreneriui iš Italijos Carlo Ancelottibuvo apie ką pagalvoti - jei jo ko-manda tokia priklausoma nuo vie-

no Z.Ibrahimovičiaus, būtina ieš-koti kitų variantų, nes tokiu žaidi-mu aukštumų nešturmuosi.

“Nusipelnėme vietos ketvirtfina-lyje, nors turėjome sunkumų. Žai-dėme per daug atsitraukę, pabudo-me tik praleidę įvartį”, - konstatavoC.Ancelotti.

Nors “Valencia” metė iššūkį PSGekipai, lygintis biudžetu su Katarošeichų remiamu Paryžiaus klubunegalėtų nė iš tolo. Prieš keleriusmetus Valensijos klubo vadovai bu-vo priversti parduoti ryškiausias sa-vo žvaigždes Davidą Villą, DavidąSilvą ir Juaną Matą, kad sugebėtųišgyventi. 2011 metais “Valencios”skolos siekė 400 mln. eurų, o naujoklubo stadiono statybos buvo su-stabdytos. Pardavusi žvaigždes “Va-lencia” vėl atsistojo ant kojų, o da-bar klubui mokėti banko paskoląpadeda Valensijos regiono valdžia.

“Paryžiuje mums trūko greičio iraštrumo. Bet Čempionų lygą palie-kame aukštai pakeltomis galvomis,nes žinome, kad žaidėme gerai”, -sakė “Valencios” treneris ErnestoValverde.

Puikus nuotykisKitoje aštuntfinalio poroje viskas

buvo aišku dar prieš tris savaites. “Ju-ventus” svečiuose 3:0 įveikė Glazgo“Celtic”, tad dvikova Turine tebuvoformalumas. Jos išvakarėse “Celtic”treneris Neilas Lennonas komandaiiškėlė rekomendacinę užduotį:“Spaudimo nebeliko, todėl turitemėgautis žaidimu su gera komanda,puikiu stadionu, jo atmosfera ir pa-bandyti atkurti komandos garbę.”

Stebuklo tikėjosi retas. Portsmutegyvenantis “Celtic” gerbėjas Jame-sas viešai paskelbė, kad jei Glazgokomanda iškovos pergalę keturių

įvarčių skirtumu, jis nuogas perbėgsmiesto gatvėmis, o visa tai nufilmuosir internete išplatins jo žmona.

Jamesui neteko aukotis. “Juven-tus” demonstravo aukšto lygio fut-bolą ir šiose rungtynėse, visu ryš-kumu vėl spindėjo 33 metų saugasAndrea Pirlo. Italijos čempionai lai-mėjo 2:0. Tačiau keli tūkstančiai“Celtic” gerbėjų dėl to nesisielojo.Lyjant lietui, Turino stadione jie šo-kinėjo apsikabinę ir traukė dainas.

Neliūdėjo ir “Celtic” legionieriusiš Graikijos Georgios Samaras. Jissakė, kad jaunai škotų komandai šissezonas Čempionų lygoje buvo pui-kus nuotykis. Pradėję nuo atrankosvaržybų ir įveikę du kvalifikaciniusetapus, škotai pateko į grupės varžy-bas, kuriose vinimi tapo dvi akista-tos su galingąja “Barcelona”. Barse-lonoje “Celtic” pralaimėjo 1:2 tik poketvirtąją teisėjo pridėto laiko minu-tę praleisto įvarčio, o namie trium-favo 2:1. Po šios pergalės apsiverkėnet prisiekęs “Celtic” gerbėjas legen-dinis dainininkas Rodas Stewartas.

“Man didelė garbė dirbti su šiuokolektyvu. Dvikovos su “Barcelo-na” ilgam išliks mano atmintiesbanke. Tik nežinau, kiek šios ko-mandos narių pavyks išlaikyti kitąsezoną”, - kalbėjo N.Lennonas.•

Trumpai

BURLENČIŲ REGATA

Brazilijoje pasibaigusiose pasaulio“RS:X” klasės burlenčių pirmeny-bėse Londono žaidynių dalyvis Juo-zas Bernotas paskutiniajame plauki-me finišavo vienuoliktas irgalutinėje rikiuotėje užėmė 26 vietątarp 66 dalyvių. Devyniuose įskaiti-niuose plaukimuose iš vienuolikosLietuvos atstovas J.Bernotas surinko171 baudos balą. Po penkių kvalifi-kacinių plaukimų (56 baud. tšk.) jisbuvo 31-as. Londono žaidynėseLietuvos buriuotojas buvo dvyliktas,2012 metų pasaulio čempionate -34-as, o tų pačių metų Senojo žemy-no regatoje - 32-as. “RS:X” burlen-čių planetos čempionu Brazilijojetapo olimpinis vicečempionas britasNickas Dempsey’us (30 baud. tšk.).

FINANSŲ JUDĖJIMAS

Seimo valdyba, atsižvelgdama į Sei-mo Švietimo, mokslo ir kultūros ko-miteto siūlymą, sudarė darbo grupęLietuvos kūno kultūros ir sporto rė-mimo fondo įstatymo naujos redak-cijos projektui parengti. Darbo gru-pės vadove paskirta Seimo narėOrinta Leiputė. Praeitoje Seimo ka-dencijoje įvairūs Seimo nariai teikėskirtingus siūlymus dėl Kūno kultū-ros ir sporto rėmimo fondo finansa-vimo ir valdymo. Vieni jų siūlė di-dinti fondo finansavimą, didinantgaunamą lėšų procentą nuo loterijų,kiti - didinant procentą nuo akcizo.Pateikti skirtingi pasiūlymai, kas tu-rėtų sudaryti fondo tarybą ir būtųrenkamas pirmininku - ar fondo ta-ryba turėtų būti sudaryta tik iš vals-tybės tarnautojų, ar pirmininku ga-lėtų būti tik Kūno kultūros ir sportodepartamento direktorius. PasakSeimo pranešimo, kartu buvo tei-kiami pasiūlymai, kiek metų turėtųtrukti pirmininko ir tarybos nariųkadencijos. Taip pat buvo pateiktosskirtingos nuomonės, koks procen-tas lėšų nuo fondo biudžeto turėtųbūti skiriamas fondo administravi-mui. Nemažiau diskusijų sukėlėklausimas, kokioms sritims ir kokio-mis proporcijomis turėtų būti ski-riamos fondo lėšos, pavyzdžiui, ar išFondo lėšų Kūno kultūros ir sportodepartamentui turėtų būti skiriama50, ar 70 proc. fondo lėšų. Įstatymonaująją redakciją darbo grupei pa-vesta parengti iki gegužės 15 dienos.

VADOVŲ ROKIRUOTĖ

Kaune vykusioje Lietuvos plaukimofederacijos (LPF) kasmetinėje atas-kaitų konferencijoje generaliniuLPF sekretoriumi patvirtintas ikišiol viceprezidento pareigas ėjęsMindaugas Špokas, o buvęs genera-linis sekretorius Gintautas Bartkustapo LPF viceprezidentu. “Lietuvosplaukimo federacijos vizijai ir tiks-lams įgyvendinti reikėjo vadovo,puikiai išmanančio sportinės veiklosorganizavimo subtilybes, galinčioskirti atsakingam darbui daug laikoir energijos. Tarptautinis M.Špokoišsilavinimas ir patirtis, įgyta vado-vaujant 2011 metų Europos vyrųkrepšinio pirmenybių organizavimokomandai, su kaupu atitinka minė-tus kriterijus”, - sakė LPF preziden-tas Tomas Kučinskas. Pasak jo, nau-jos G.Bartkaus pareigos drauge supagrindine jo veikla Vilniaus plauki-mo sporto mokykloje suteiks jamdaugiau galimybių realizuoti ir nau-jas užduotis, keliamas pirmiausiaplėtojant plaukimo infrastruktūrąVilniaus mieste.

LŽ

Paryžiaus PSG - “Valencia” 1:1 (0:0). I rungtynės - 2:1.Paryžius, 44 867 žiūrovai. Teisėjas -M.Mažičius (Serbija). Įvarčiai - E.Lavezzi (66); Jonas (55).Įspėti - E.Lavezzi (PSG); D.Albelda,V.Ruizas, R.Soldado, D.Parejo, E.Banega (“Valencia”).

Turino “Juventus” - Glazgo “Celtic”2:0 (1:0). I rungtynės - 3:0.Turinas, 39 011 žiūrovų. Teisėjas - F.Aydinusas (Turkija). Įvarčiai - A.Matri(24), F.Quagliarella (65).Įspėti - F.Peluso (“Juventus”); E.Izaguirre (“Celtic”).

Blankiu žaidimu norimą rezultatą pasiekusių PSG futbolininkų džiaugsmas.Reuters/Scanpix nuotrauka

Favoritams neteko verstis per galvą

Kauno “Žalgirio” krepšininkųkelialapio į Eurolygos ketvirt-finalį medžioklė pasibaigė dramatišku pralaimėjimu. Vakaržalgiriečiai namie žaisdami su E grupės lyderiais Madrido“Real” beveik turėjo pergalę kišenėje, tačiau po pratęsimopralaimėjo 104:105 (29:19,15:21, 17:23, 23:21, 20:21).

Pirmųjų abiejų komandų tarpusa-vio rungtynių sausio mėnesį Madri-de baigtis tapo neblogu emociniu dir-gikliu žalgiriečiams. Kauno ekipatuomet pralaimėjo 74:75, o po rung-tynių “Real” žaidėjas Rudy Fernan-dezas įžeidė Paulių Jankūną ir susis-tumdė su puse “Žalgirio” komandos.

15 tūkst. “Žalgirio” gerbėjų va-kar sukūrė itin priešišką atmosferą“Real” komandai ir ypač R.Fernan-dezui, dedikuodami jam įžeidžian-čias skanduotes bei plakatus. Tačiaupaskutinis juokėsi pats R.Fernan-dezas, surinkęs 11 taškų.

Įspūdingai rungtynes pradėję žal-giriečiai 8 minutę po taiklaus Rober-to Javtoko metimo nutolo 13 taškųpersvara - 27:14. Taiklus Marko Po-povičiaus tritaškis 15 minutę šeimi-ninkams leido pirmauti 40:26. Už-grūdinta “Real” komanda atlaikėLietuvos čempionų atakas ir po di-džiosios pertraukos pavijo juos. Tuo-met vyko atkakli kova pirmaujant taivienai, tai kitai komandai.

Ketvirtame kėlinyje žybtelėjo 11taškų per ketvirtį surinkęs puolėjas

Mindaugas Kuzminskas. Po jo be-nefiso “Žalgiris” buvo arti pergalėsir likus žaisti tik 1 min. 11 sek. pir-mavo 81:74. Deja, kaip ne kartą yrabuvę šį sezoną, Kauno komandasaugią persvarą iššvaistė. Paskuti-nėmis sekundėmis pratęsimą išplė-šusi “Real” komanda per papildo-mas 5 minutes kontroliavo situacijąir iškovojo jau devintąją pergalę.

“Žalgiriui” taškus vakar pelnė:Tremmellas Dardenas 20, M.Kuz-minskas 16, Kšištofas Lavrinovičius14, Oliveris Lafayette’as 13, DonaldasMcGrathas 9, M.Popovičius 8, MarioDelašas ir Darjušas Lavrinovičius po7, R.Javtokas 6, Rimantas Kaukėnas 4.

“Real” į pergalę vedė Nikola Mi-rotičius (31 tšk.), Jaycee Carrollas(21) ir Sergio Llullas (14).

E grupėje iki “Žalgirio” - “Real”rungtynių jau buvo sužaisti du susiti-kimai, kuriuose eilines nesėkmes pa-

tyrė Vokietijos klubai. TrečiadienįBerlyno “Alba” namie 86:91 (24:28,22:22, 22:18, 18:23) pralaimėjo Stam-bulo “Anadolu Efes”, o Bambergo“Brose Baskets” taip pat savo aikštė-je 58:78 (18:23, 17:23, 12:16, 11:16)neatsilaikė prieš Maskvos CSKA.

Paskutinėse grupės rungtynėse šį

vakarą susitiks Malagos “Unicaja” irAtėnų “Panathinaikos” komandos.

Kitas Eurolygos rungtynes žalgi-riečiai žais kovo 15 dieną išvykosesu CSKA klubu, kuriam namie pra-laimėjo 73:87.•LŽ

Aukštai kilę, žemai kritoTURNYRO LENTELĖ(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai,taškų santykis)

1. Real 10 9 1 780:723

2. Anadolu Efes 10 8 2 738:710

3. CSKA 10 7 3 805:719

4. Panathinaikos 9 6 3 640:642

5. Žalgiris 10 4 6 780:741

6. Unicaja 9 4 5 654:679

7. Alba 10 1 9 681:772

10. Brose Baskets 10 0 10 727:819

M.Kuzminsko pastangų nepakako, kad “Žalgiris” išplėštų pergalę.Erlendo Bartulio nuotrauka

BUTAI

PARDUODA

64 kv. m butą prie Kauno marių (įrengtas2011 m., yra autonominis šildymas, sandė-liukas, maži mokesčiai, name yra liftas, vietaautomobiliui, parduodamas su naujais bal-dais, kaina - sutartinė). Kaunas, tel. 8 682 43 719.

3 kambarių butą Kaune, Partizanų g. (blokinio 9 aukštų namo I a., 64,68 kv. m, suremontuotas, nauja elektros instaliacija,vamzdynas, radiatoriai, yra du įstiklinti bal-konai, tamsus kambarys, du rūsiai,apšiltintos lauko sienos, namo bendrija, maži mokesčiai, įteisinta rekonstrukcija, par-duodamas su baldais, kaina - 149 000 Lt).Tel. 8 600 89 299.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuo-nių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m,kambariai nepereinami, yra du įstiklinti bal-nonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, gerassusisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalniosen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinkadvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt,be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobi-lių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODA

Naują rąstinio namo medieną (6 m x 11,50m, sienojai 24 cm storio, kaina - 16 000 Lt).Kaunas, tel. 8 680 43 993.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba sutransportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Besirūpinantiems savo sveikata. Po komp-leksinio medžiagų apytakos įvertinimoišmokinsiu tinkamai naudotis tradiciniųpriemonių deriniais, kurie efektyviai paskati-na sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pa-darytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, su-teikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbostatybose. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI

Sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Pikeliškiųk., Ežero g. 14, SB „Žalesėlis“, skl. Nr. 200 savininkų dėmesiui. Š. m. kovo 21 d. 9.00 val. vyks sklypo Nr. 199 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atliekaUAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 616 09 979. Užs. LM-2344

172013 03 08Lietuvos žinios

www.lzinios.ltUAB „Lietuvos žinios“ akcininkams

2013 m. balandžio 2 d. 10.00 val. šaukiamas UAB „Lietuvos žinios“(kodas 122220740, buveinė: Vykinto g. 14, Vilnius)

eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės buveinėje.Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės metinis pranešimas. 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.2. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.3. Kiti klausimai.Susirinkimo apskaitos diena balandžio 10 d. dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų su-sirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo ap-skaitos dienos pabaigoje.Visą medžiagą šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais beisprendimų dėl kiekvieno eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimoprojektus galima gauti bendrovės buveinėje: Vykinto g. 14, Vilnius. Kontaktinis asmuo: Gen. direktoriaus padėjėja Nijolė Jakučionienė, tel. (8 5) 249 2152; el. p.: nijole@lzinios.lt.Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiemsasmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMĄ

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas: UAB „Agvika“, Turniškių g. 16, Vilnius, tel. +370 5 266 3661; faksas +370 5 266 3863.Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas:UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas viščiukų/broilerių auginimo ūkis.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Antagaluonės k., Inturkės sen., Molėtų r. sav.PAV subjektai, nagrinėjantys dokumentus, teikiantys išvadas: Utenos visuomenės sveikatoscentro Molėtų skyrius; KVAD Utenos teritorinis padalinys; Molėtų priešgaisrinė gelbėjimo tarny-ba; Molėtų rajono savivaldybė.Atsakinga institucija priimsianti sprendimą: Aplinkos apsaugos agentūra (A.Juozapavičiaus g. 9,LT-09311 Vilnius).Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo programa galima nuo kovo 8 d. iki kovo 22 d. Intur-kės seniūnijoje (Inturkės k., LT-4160 Molėtų r.) darbo dienomis (8.00-17.00 val).Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo programos (pasiūlymų kopijos papildomai galibūti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai) prašome teiktiPAV dokumentų rengėjui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius(kontaktinis asmuo V.Beržinytė), arba užsakovui - UAB „Agvika“, Turniškių g. 16, Vilnius (kontak-tinis asmuo S.Žilionis) nuo 8.00 iki 17.00 val. darbo dienomis, per 10 darbo dienų nuo šios infor-macijos paskelbimo dienos. Užs. R-136

INFORMACIJA APIE POILSIO ZONOS ĮRENGIMO PRIE JŪROS UPĖS PAJŪRIO MIESTELYJEATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Šilalės rajono savivaldybės administracija, J.Basanavičiaus g. 2, LT-75138 Šilalė, tel. (8 449) 76 114, faks. (8 449) 76 118, el. paštas: administratorius@silale.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: poilsio zonos įrengimas prie Jūros upės Pa-jūrio miestelyje.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Tauragės apskritis, Šilalės rajonas, Pajūrio miestelis.

4. Atsakinga institucija priėmusi atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai:Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamen-to 2013 m. vasario 21 d. raštas Nr. (4)-LV4-535 „ Atrankos išvada „Dėl poilsio zonos įrengi-mo prie Jūros upės Pajūrio miestelyje, poveikio aplinkai vertinimo“. Išvada: planuojamai ūki-nei veiklai - Poilsio zonos įrengimas prie Jūros upės Pajūrio miestelyje - poveikio aplinkaivertinimas neprivalomas.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūki-nę veiklą - išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima per 10darbo dienų po šio skelbimo išspausdinimo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir statybos skyriuje adresu: J.Basanavičiaus g. 2, LT-75138 Šilalė, tel. Nr. (8 449)76 123, el. paštas: regina.kvederiene@silale.lt.

6. Kam ir iki kada teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą - teikti mo-tyvuotus pasiūlymus galima per 20 darbo dienų po šio skelbimo išspausdinimo LietuvosRespublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Bi-rutės g. 16, Klaipėda, tel. Nr. (8 46) 46 64 53, (8 46) 46 64 66; el. paštas: rastine@klrd.am.lt.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais -išsamiau susipažinti galima Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono ap-linkos apsaugos departamente, adresu: Birutės g. 16, Klaipėda, tel. Nr. (8 46) 46 64 53, (8 46) 46 64 66; el. paštas: rastine@klrd.am.lt, ir Šilalės rajono savivaldybės administraci-jos Investicijų ir statybos skyriuje adresu: J.Basanavičiaus g. 2, LT-75138 Šilalė, telefono Nr. (8 449) 76 123, 10 darbo dienų po šio skelbimo išspausdinimo. Užs. R-148

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „Vilanga“ (įmonės ko-das: 300073955, įmonės adresas: Marijonų g. 31-11, Panevėžys) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. B2-442-212/2013), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, tel. Nr. 8 618 56 155.Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilanga“ įsiteisėjo 2013 m. kovo 5 d.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 04 04 adresu: BUAB „Vilanga“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Vilanga“ nuo teismo nutartiesiškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-149

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymuNr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš EuroposŽemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programospriemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus jų pakeitimus) beisiekiant tinkamai pasiruošti investicinio projekto „Įmonės konkurencingumo didinimas“įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB,

buveinės adresas: Smėlynės g. 2C, Panevėžio m., LT-35143 Panevėžio m. sav., telefonoNr. (8 45) 50 73 43, fakso Nr. (8 45) 50 73 44, el. paštas: grudu.centras@linasagro.lt,

skelbia pirkimo konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - statybos darbai. Pirkimo objektas į dalis nedalinamas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. kovo 25 d., 10 val. 00 min. Atsiliepi-mus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateik-ti adresu: UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB, Smėlynės g. 2C, Panevėžio m., LT-35143 Pa-nevėžio m. sav. Kontaktai pasiteirauti: telefono Nr. 8 614 35 051. Užs. LM-2346

2013 03 29, 16.00 val. adresu: Konstitucijos pr. 12-24, Vilnius, (II laiptinė), šaukiamas eilinis visuotinis ŠEIMOS KREDITO UNIJOS (adresas“ Konstitucijos pr. 12, Vilnius)

narių susirinkimas.

Pakartotinis susirinkimas (pirminiam neįvykus) šaukiamas 2013 03 30, 13.00 val. tuo pačiu adresu ir vietoje. Užs. LM-2348

Darbotvarkė:1. Susirinkimo darbo reglamento nustatymas;2. Metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirti-

nimas ir sprendimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo priėmimas;3. Einamieji klausimai.

INFORMACIJA APIE AB „VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA“ GAMYBOS IR PRAMONĖS PASKIRTIES PASTATO (DAŽYMO KAMEROS) STATYBOS IR EKSPLOATACIJOS

ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: AB „Vakarų laivų gamykla“, Minijos g. 180,Klaipėda, LT-93269 Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 48 36 00, faksas (8 46) 48 36 07, el. p.: wsy@wsy.lt.2. PŪV pavadinimas: gamybos ir pramonės paskirties pastato (dažymo kameros) statyba ir eksploatacija.3. PŪV vieta: žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0010:1 Klaipėdos m. k. v.) dalis (plotas 3,2052 ha),esanti Minijos g. 180, Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav.4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 03 07 raštu Nr. (4)-LV4-646priėmė atrankos išvadą, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio ap-linkai vertinimas neprivalomas.5. Su informacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimoUAB „Ekosistema“ patalpose, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 04 63, kont. asmuo - M.Šileika.6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimoKlaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 66, kont. asmuo - G.Mačernis.7. Su PŪV poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 10darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente,Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., arba UAB „Ekosistema“ patalpose, Taikos pr. 119, Klaipėda,9.00-16.00 val. Užs. LM-2350

UAB „Pabradės kartono fabrikas“ akcininkų dėmesiui2013 m. balandžio 8 d. 14.00 val. adresu: Arnionių g. 58, Pabradė,

įvyks UAB „Pabradės kartono fabrikas“ (buveinės adresas: Arnionių g. 58, Pabradė; įmonės kodas 178635678)

eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės metinis pranešimas;2. Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2012 metus tvirtinimas;3. Bendrovės nuostolių paskirstymas;4. Dėl bendrovės turto (tame tarpe nekilnojamojo turto) pardavimo;5. Kiti klausimai.

Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo iniciatyva. Sprendimų dėlkiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus taip pat kitusdokumentus, kurie bus pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informaciją, susijusiąsu akcininko teisių įgyvendinimu galima gauti bendrovės buveinėje darbo dienomis nuo8.00 val. iki 15.00 val., prieš tai pateikus raštu prašymą ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Direktorė Ona Šatochina Užs. LM-2351

UAB „Poraistė“ akcininkams

Bendrovės valdybos sprendimu 2013 m. balandžio 9 d. 10.00 val. šaukiamas UAB „Poraistė“

(kodas 156510469, buveinė: Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r.)eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas,

kuris įvyks adresu: Vytauto pr. 23, Kaunas.

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės metinis pranešimas. Bendrovės 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinki-nio tvirtinimas;2. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;3. Bendrovės valdybos narių perrinkimas;3. Kiti klausimai.

Visą medžiagą šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais beisprendimų dėl kiekvieno eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimoprojektus galima gauti: Vytauto pr. 23, Kaunas. Kontaktinis asmuo: valdybos sdekretorėGiedrė Ališauskaitė, tel. (8 37) 46 54 97; el. p.: info@agrivest.lt.

Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgalio-tiems asmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Užs. LM-2354

2013 03 08Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Hičkokas” - 12.30, 15.45, 18.30, 21 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.A.Bocelli koncertas - 19 val.

“Mama” - 11.15, 16, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.30, 17, 19.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.15, 19.45,21.50 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17,20.15 val.“Gimtadienis” - 15.30, 19.30, 21.20 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 15.15 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11 val.“Saugus prieglobstis” - 13.30, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.40 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.30,14.45, 17, 19.30, 22 val.A.Bocelli koncertas - 20 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15,21.45 val.“Šalutinis poveikis” - 13.40, 16.20, 19, 21.40 val.“Mama” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.10, 14.10, 17 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 15.30 val.“Gimtadienis” - 13.20, 16, 18.30, 21.10 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14 val.“Sniego karalienė” - 11.40 val.“Saugus prieglobstis” - 18.10, 20.40 val.“Linkolnas” - 14.40, 17.50, 21 val.“Valentinas vienas” - 11.20, 16.20, 18.15, 20.50 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15, 21.30 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 15.40 val.“Argo” - 13.40, 18.45, 21.30 val.PASAKA“Saulutės” - 20 val.Trumpametražių filmų naktis - 22.15 val.Nemokamas renginys prieš smurtą prieš moteris -15 val.“Aurora” - 17.15 val.“Faktas” - 19.30 val.“Populiari mergina” - 21.30 val.

“Optimisto istorija” - 17.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 19.45, 22 val.OZO KINO SALĖ“Coco prieš Chanel” - 16 val.“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.MULTIKINO“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.30,16.15, 19, 21.45 val.“Saugus prieglobstis” - 16.30, 19, 21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 17.15, 19.30 val.“Mama” - 16.30, 19.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 18, 20, 22 val.“Gimtadienis” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.30, 14.30 val.“Sniego karalienė” - 10, 12, 14, 16 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.15, 14 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 21.45 val.“Ana Karenina” - 17.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 13 val.

KAUNASCINAMON“Ozas: didingas ir galingas” - 13.25, 16.10, 19 val.“Gimtadienis” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Mama” - 13.15, 15.30, 19.45, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 18 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 17.45, 20.15, 22.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11.30 val.“Sniego karalienė” - 12.15, 14.15, 16 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45 val.“Valentinas vienas” - 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val.FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45, 22 val.“Mama” - 18.30, 21, 23.30 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 17, 19.15,21.45, 23.50 val.A.Bocelli koncertas - 19 val.

“Šalutinis poveikis” - 15.30, 19.50, 23.59 val.“Hičkokas” - 11.30, 13.45, 18.15, 20.45, 23 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.45,16.45, 20, 23.15 val.“Gimtadienis” - 13.15, 16.30, 21.15, 23.40 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.15, 14.30 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Saugus prieglobstis” - 13.25, 18 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.“Ana Karenina” - 14.15 val.“Valentinas vienas” - 11.15, 15.45, 20.30, 22.40 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.“Linkolnas” - 15.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.20, 19.30,21.45 val.

“Mama” - 13.15, 15.45, 18, 20.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.45,17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. A.Bocelli koncertas - 19 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.40 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Šalutinis poveikis” - 16, 18.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30,18.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 13.15, 16.15, 21.30 val.“Gimtadienis” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.45 val.“Saugus prieglobstis” - 22 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 21 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Valentinas vienas” - 21.10 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20, 14.40, 17 val.“Gimtadienis” - 19.20 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Skrydis” - 20.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40,16.40 val.

“Ana Karenina” - 14.20, 18.20 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14, 17.15 val.“Gimtadienis” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Skrydis” - 16.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.30 val.“Saugus prieglobstis” - 20.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19.20 val.“Valentinas vienas” - 14.20 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS8 d. 18.30 val. “Romeo ir Džuljeta”9 d. 18.30 val. “Traviata”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS9 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”

9 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania”RUSŲ DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. “Ana Karenina”9 d. 17 val. “Juokdarys Balakirevas”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS8 d. 18.30 val. “Damos vizitas”9 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”9 d. 12 val. “Bitė Maja”Mažoji salė9 d. 14 val. “Raudonkepurė”JAUNIMO TEATRAS

8 d. 18 val. “Kapinių klubas”9 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”Salė 999 d. 12 val. “Paika pelytė”KEISTUOLIŲ TEATRAS8 d. 19 val. “Pinokio kronikos”9 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka”9 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”MENŲ SPAUSTUVĖ8 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai”8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Tetos”9 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”9 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai”9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”RAGANIUKĖS TEATRAS9 d. 12 val. “Pifo nuotykiai”“DOMINO” TEATRAS8 d. 19 val. “Žirklės”9 d. 19 val. “Striptizo ereliai”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS8 d. 18.30 val. “Pasaulio virtuvė”9 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors”9 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah”8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”9 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”9 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18 val. “Notrdamo legenda”9 d. 18 val. “Studentas elgeta”KAUNO KAMERINIS TEATRAS8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”9 d. 18 val. “Pirmasis kartas”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis”9 d. 17 val. Andriaus Kulikausko naujojo CD/DVDpristatymo koncertas “Visas aš (beveik)”KAUNO TEATRO KLUBAS8 d. 19 val. “Brendžio trims!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18.30 val. Koncertas “Moterų dainos”. Dalyvauja solistė Dalia Kužmarskytė9 d. 18.30 val. “Sesuo Andželika”, “Džanis Skikis”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Raganiukė”9 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Inertiškos dujos”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

8 d. 18 val. “Skerdynių dievas”9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”10 d. 12 val. “Mikė”10 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai”9 d. 17 val. “Figaro vedybos”TEATRAS “MENAS”8 d. 18 val. “Persona”9 d. 17 val. “Dobilėlis penkialapis”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas“Žodžiai gyvenimui...”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS

9 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

ŠILALĖŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ROKIŠKISROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS9 d. 18 val. Kauno mažasis teatras. “Sesuo”

PENKTADIENIS 8 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”22.00 Loterija “Perlas”22.10 “Duokim garo!” tęsinys23.15 Siaubo trileris

“Urvarausiai” S

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Žvaigždžių duetai.

Istorija prasideda išnaujo” (k.)

12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas

Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2 Penktadienis” N-721.00 “Farai” N-1422.00 Veiksmo f. “Profas” N-1423.50 Siaubo trileris “Juodojo

ežero paslaptis. Pabaiga” N-14

1.35 “Mentalistas” (k.) N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Chorų karai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas

Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė trans-

liacija17.40 “Simpsonai”18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios

19.20 Animac. komedija “Kung Fu Panda”

21.05 Kriminalinė komedija“Devyni jardai”

23.10 Komedija “Kelyje”1.00 Veiksmo f. “Jokių

stabdžių!”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Juoko kovos” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mistinės

istorijos” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Savaitės kriminalai” N-721.00 Romantinė komedija

“Vedybų mainai” N-722.45 “Amerikietiškos

imtynės” N-1423.45 “Mitų griovėjai” (k.) N-70.45 “N-uoga” S1.15 “Laukinis” (k.) N-72.15-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Ko-votojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Di-džiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-711.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis dei-mantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Tele-parduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Drau-gai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 Šventinis kovo8-osios žvaigždžių paradas 21.00 Detektyvas “Mid-somerio žmogžudystės. Elnio naktis” N-14 23.10Kriminalinė drama “Meilės jūra”

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.Koncertas (k.) 12.30 Vienas eilėraštis 12.45 “Savęslink”. Mineralų ir akmenų energetika (k.) 13.15“Šnipai” N-7 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Du-rys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00“Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 Reži-sierės, scenaristės, pedagogės Janinos Lapinskaitės60-mečiui. Dok. f. “Venecijaus gyvenimas ir Ceza-rio mirtis” 19.15 “Kūrybos metas” 19.45 Klaipėdosmuzikinio teatro spektaklis. Audronė Žigaitytė.Opera “Mažvydas” 21.50 “Kai aš mažas buvau”22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”.XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz2012”. “European Saxophone Ensemble” (ES) 0.00Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 “Ma-no dainos Jums, mylimos moterys”. Liongino Aba-riaus kūrybos vakaras. Dalyvauja moterų choras“Aidas”, vyrų choras “Sakalas”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Simpsonai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichtopolicija” 12.00 “Skraidantys motociklai” 13.00“Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterųlyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas”16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto poli-

cija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00“Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudi-ninkai” 22.00 “Nuodėmingoji Kalifornija” 23.10“Kaltės kaina” 0.10 “Gelbstint Greisę” 1.05 “Klyv-lendo šou” 2.00 “Kastlas” 2.50 “CSI Majamis” 3.40“Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa”9.30 “Padėkime augti” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00“Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55“Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Ko-misaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “PašėlęTV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Didysis barjerinisrifas”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Didysisbarjerinis rifas”. 3 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35“Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Putinas.Valdžios perėmimas” N-7 21.00 “Reporteris”21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.55 “Gy-venimo būdas”

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 9.05 Komedi-ja “Laiškai Džuljetai” 11.00 Trileris “Dėžė” N-713.00 Drama “Užtemimas” N-7 15.00 Drama“Elektriniame rūke” N-7 17.00 Komedija “DidysisBakas Hovardas” 19.00 Melodrama “Paskutinisbučinys” N-7 21.00 Drama “Popiežė Joana” N-723.25 Trileris “Durys priešais” N-7 1.00 Komedija“Dar palaukite...” N-14

RTR Rossija4.10 Vaid. f. “Kiaulininkė ir piemuo” 5.40 Vaid. f.“Trise valtyje, neskaitant šuns” 8.15 Vaid. f. “Kartąpo dvidešimties metų” 9.40 Vaid. f. “Sveiki, aš jūsųteta!” 11.35 Vaid. f. “Apvesdinti milijonierių” 12.00Žinios 12.15 Vaid. f. “Apvesdinti milijonierių” tęsi-nys 15.20 Kreivas veidrodis 18.00 Žinios 18.35Vaid. f. “Mokau skambinti gitara” 22.10 V.Judaškino

šventinis šou 0.05 Vaid. f. “Man patinka kovo 9-oji”3.20 Humoro laida

Viasat Sport Baltic 10.55 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktyniųapžvalga 11.55 Krepšinis. Eurolyga. “FenerbahceUlker” - “Maccabi” 13.45 Krepšinis. Eurolyga.“Olympiacos” - “Barcelona Regal” 15.35 Krepšinis.Eurolyga. “Žalgiris” - “Real” 17.25 Krepšinis. Euroly-ga. “Chimki” - “Montepaschi”. Tiesioginė transliaci-ja 19.25 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga19.55 Krepšinis. Eurolyga. “Besiktas” - “Caja Labo-ral”. Tiesioginė transliacija 21.55 Krepšinis. Euroly-ga. “Unicaja” - “Panathinaikos” 23.40 Krepšinis. Eu-rolyga. “Chimki” - “Montepaschi”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Naujasis Melburno stadionas 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovė-jai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi. Įdomiausios laidos 20.00Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Įugnikalnį ir atgal 22.00 Antžmogiai 23.00 Režisie-riaus W.Hercogo interviu su mirties bausme nuteis-tu kaliniu 0.00 Specialusis būrys 1.00 Kalintys svetur

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Vilkikų gamyklos 11.00NSO virš Europos 12.00 Besivaikant ateivius 13.00Briedžių paslaptys 14.00 Paslaptingi Amazonės gy-vūnai 15.00 NSO virš Europos 16.00 Besivaikantateivius 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00“Pagani” automobiliai 19.00 Kalintys užsienyje. Įsi-liepsnojusi meilė 20.00 Prekyba senais ginklais.Kozirių tūzas 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Kalintysužsienyje 23.00 Prekyba senais ginklais 0.00 Tunųžvejyba 1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 03 08Lietuvos žinios

Žuvys 02 21 - 03 20Avinas. Venkite rizikos, nepa-žeidinėkite įstatymų. Galiminesusipratimai darbe. Vakaras

greičiausiai bus romantiškas ir tai nubrauksvisas dienos negandas.

Jautis. Nebūkite užsispyrę,mokėkite įvertinti kitų idėjasir galimybes. Nesivelkite į gin-

čus, konkurencinę kovą. Vakare palankusmetas rimtam pokalbiui su sutuoktiniu.

Dvyniai. Šiandien būkite ypačatidūs - menkiausia klaida galitapti lemtingos nesėkmės prie-

žastimi. Gera diena tvarkyti namus, atsikra-tyti nenaudojamų daiktų.

Vėžys. Mažiau planuokite, pa-sikliaukite savaimine įvykių ei-ga. Galimi apmaudūs nesusip-

ratimai, bet nesisielokite - vakare laukiasvarbaus žmogaus skambutis ir maloni žinia.

Liūtas. Rytmetys nepalankus jo-kiai aktyviai veiklai. Jeigu plana-vote pasirašyti svarbius doku-

mentus, atidėkite tai bent popietei. Aplan-kykite tėvus - gausite naudingų patarimų.

Mergelė. Naujų kūrybiniųversmių ras meno žmonės,renginių organizatoriai. Šian-

dien turėtų pavykti sutvarkyti painiausiusreikalus. Džiaukitės puikia diena!

Svarstyklės. Greičiausiai teksaiškintis santykius. Viskas išeisį gera, jei, užuot priekaištavę,

suprasite ir gerbsite. Atminkite, kad tai, kąduosite kitiems, gausite ir patys.

Skorpionas. Netrūks pramo-gų, įspūdžių ir geros nuotai-kos. Tikėtina, kad muzika, sva-

jonės teiks atgaivą sielai. Nebijokiteatsiskleisti - šiandien tikrai būsite suprasti.

Šaulys. Suksite galvą dėl ne-planuotų išlaidų. Nesėdėkitenamie ir galbūt rasite naujų

galimybių užsidirbti. Palankus metas plėsti akiratį.

Ožiaragis. Būsite valdingi,diktuosite aplinkiniams jų tei-ses ir pareigas. Nepersistenki-

te - galite įsigyti priešų. Verčiau pabūkitevieni, pasirūpinkite sveikata.

Vandenis. Venkite susitikti suvadovu, nes jūsų mintys šian-dien skirsis kaip diena ir nak-

tis. Atidžiai atlikite svarbiausias užduotis irsunkumų nepajusite.

Žuvys. Nesinervinkite dėl nie-kų - pozityvus mąstymas pa-dės įveikti visas kliūtis. Venki-

te sunkių darbų, įsipareigojimų. Anksčiaueikite miegoti.

Vardas, pavardė: ......................................................

..................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:55leidžiasi 18:06dienos ilgumas 11:11

MĖNULISPenktoji delčios diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+16

0

-3 -12

-1 -7

-2

-2 -9

-2 -10

-12

-5

Lisabona

+20Malaga

+13Madridas

+21Alžyras

+22Tunisas

+13

Atėnai+15

Larnaka

+13Stambulas

+19Barselona

+18Bordo

+10Dublinas

+11Paryžius

+11Londonas

+14 Nica

+14Roma

+15Dubrovnikas

+13Sofija

+14Bukareštas

Varna

-3Maskva

-2 Helsinkis

+2Kijevas

0Berlynas

+1

Kopenhaga+4

Stokholmas

+2

Oslas

+12Amsterdamas

+10Miunchenas

+9Praha

-2Vilnius

0Talinas

-1Ryga

-3

Minskas

-1Sankt Peterburgas

Bratislava

-1Varšuva

+13Viena

+14Budapeštas

Šiandien: mažai debesuota, be kritulių. Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma, atšals. Temperatūra naktį 7-15,dieną 1-4 laipsniai šalčio.

67-oji metų diena. Kovo aštuntoji, penktadienis,penktoji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjųmetų lieka 298 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Beata, Gaudvilė, Vydminas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia III 04

Jaunatis III 12

PriešpilnisIII 19

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar

žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 18 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 7 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis III 27

2013 03 08Lietuvos žinios20 Margumynai

DENISAS NIKITENKA

Darbininkai, restauruojantysKlaipėdos simboliu laikomą bur-laivį “Meridianas”, dirba šešiasdienas per savaitę dviem pamai-nomis, kad spėtų jį grąžinti įsavo vietą iki Jūros šventės.

Lapkričio mėnesį žmonių ir vil-kikų Danės upe į doką nuo Biržostilto nutemptas laivas naujiesiemsjo savininkams jau pateikė nelinks-mų staigmenų. “Meridiano” para-

mos ir labdaros fondo valdybospirmininkas Aloyzas Kuzmarskismiesto politikams prasitarė, kadlaivą pritaikyti žmonėms lankyti at-sieis triskart brangiau, nei manyta išpradžių.

Išardžius laivą naujieji jo savinin-kai su siaubu pamatė, kad jį gelbėtiimtasi pačiu laiku, nes barkentinane tik nebūtų atlaikiusi praėjusiosžiemos, bet jos ir į doką nebūtų bu-vę galima nuplukdyti.

“Tai, ką pamatėme pradėję ardy-ti laivą, buvo katastrofa. Barkenti-nos korpusas - perpuvęs, beveik vi-

sa mediena pažeista grybienos, kor-puso lentas buvo galima laužytikaip duoną... Pasirodo, visą tą lai-ką, kol laivas stovėjo prie Biržos til-to, jis būdavo tik kosmetiškai pada-žomas, palopomas. Nevėdinamasir nešildomas “Meridianas” trūni-jo tiesiog akyse. Iš pradžių manė-me, kad į jį reikės investuoti apie 2mln. litų. Dabar matome, kad irpenkių milijonų neužteks”, - sakėA.Kuzmarskis. Jis pridūrė, kad sa-vo ir “Meridiano” fondo vadovobei antrojo laivo bendraturčio,verslininko Aido Kaveckio asmeni-

nius remontuoti skirtus pinigus va-dina duokle miestui ir jo jūriniamsimboliui.

“Metalinė apatinė laivo dalis jaunaujai suformuota. Borto šonai busmediniai, kaip ir dalis korpuso. Il-gai ieškojome tam tinkamos medie-nos, nes klaipėdietiška pušis netiko.Reikėjo tokios, kad viename medžiometre būtų ne daugiau nei vienaplona šaka, todėl medieną tekopirkti iš pietų Lietuvos. Dabar jipjaustoma, o mes ieškome sibiriniomaumedžio, kuriuo bus išklotas de-nis. Ertmė tarp korpuso metalinės irmedinės dalies bus pripilta betono,jis atstos balastą, anksčiau tam buvonaudoti akmenys. Teks taisyti ir bar-kentinos stiebus, padarytus iš meta-lo vamzdžių, nes jie daug kur surū-diję”, - pasakojo A.Kuzmarskis.

Laivo takelažas (lynai ir trosai)bus toks, kokio nėra nei Lietuvoje,nei Latvijoje ar Estijoje. Viršutinėbarkentinos dalis bus kuo auten-

tiškesnė. Laivo savininkai tikisi, jogiš dalies suremontuotą “Meridia-ną” pavyks nuleisti į vandenį lie-pos mėnesį, kad per Jūros šventęjis vėl stovėtų savo senojoje vietojeprie Biržos tilto. Vėliau dar metusvyks laivo vidaus ir išorės remontodarbai, tad restoranas ir ekspozi-cija lankytojams duris atvers ne-bent dar po metų. Papildomų lėšųbarkentinai remontuoti tikimasigauti ir iš Europos Sąjungos struk-tūrinių fondų.

Barkentinos savininkai prašė, kadmiesto merija iki liepos sutvarkytųaikštę prie krantinės ir įrengtų jojeapšvietimą. “Norime, kad “Meri-diane” būtų ne tik įrengtas laivo irmarinistinis muziejus, bet kad jamebūsimi jūreiviai galėtų ir praktikąatlikti. Triume bus įrengtas jūros pa-tiekalų restoranas, o pačiame laivebus galima ir tuoktis, ir vaikus krikš-tyti, ir garbingus miesto svečiuspriimti”, - sakė A.Kuzmarskis.•

“Meridianas” ruošiamas Jūros šventei

Taip šiuo metu atrodo remontuojamas Klaipėdos simbolis.Deniso Nikitenkos nuotraukos

Velso dainininkė Bonnie Tyler tikisi iškovoti pergalę DidžiajaiBritanijai, atstovaudama jai“Eurovizijos” dainų konkurse.

“Eurovizijoje”, kuri vyks gegužęŠvedijos mieste Malmėje, Bonnie at-liks dainą “Believe In Me”, kurią jaiparašė Desmondas Childas. “Man

garbė atstovauti savo šaliai. Tai nuos-tabi proga savo daina pasiekti kuodidesnę auditoriją. Mano atliekamadaina labai stipri, įsimintina ir melo-dinga, skirta įvairiausiems žmonėms.Dalį jos Desmondas parašė sėdėda-mas prie pietų stalo savo namuoseNešvilyje”, - pasakojo B.Tyler.

Nors “Eurovizija” peikiama dėl

kičo, šis konkursas išlieka labaisvarbus Europos kultūros kalendo-riuje, o jo transliacijas kasmet stebiapie 100 mln. žmonių. 61 metųB.Tyler - viena garsiausių daininin-kių, kada nors atstovavusių Didžia-jai Britanijai renginyje.•WENN, AP, BNS, LŽ

Ten jau buvo Valentina Tereško-va ir kitos, bet dabar, po dviejųdešimtmečių, rusai leis skristi36 metų kosmonautei JelenaiSerovai.

Šiemet Rusijoje bus švenčiamaspirmosios sovietų kosmonautės V.Te-reškovos skrydžio į kosmosą 50-me-tis. Ji į erdves kilo 1963-iųjų birželio16 dieną. 1982 metais į kosmosą ki-lo kita sovietų kosmonautė - Svetla-na Savickaja, tai 1984-aisiais buvopirmoji moteris, išėjusi į atvirą kos-mosą. Trečioji rusų moteris kosmo-

se buvo dešimtajame dešimtmetyje -tai Jelena Kondakova, 1994-1995 me-tais dirbusi kosminėje stotyje “Mir”ir keliavusi JAV erdvėlaiviu 1997-ai-siais. Vėliau rusų moterys į kosmosąneskraidė. Tik NASA nuolat siuntėastronautes dirbti Tarptautinėje kos-minėje stotyje (TKS).

J.Serova rengiasi kosminiam skry-džiui 2014-ųjų antroje pusėje. Taipranešė Žvaigždžių miestelio kosmo-nautų rengimo centro atstovai. Mo-teris šešis mėnesius TKS atliks įpras-tą tiriamąjį darbą. Pasivaikščiojimasatviroje erdvėje jai nenumatytas.•

Rudenį remontuoti iškeliavęs “Meridianas” šią liepą turėtų vėl puošti Klaipėdos senamiestį.

Į kosmosą paleis moterį

J.Serova tuoj matuosis kosmonautės kostiumą.Reuters/Scanpix nuotrauka

Bonnie Tyler važiuos į “Euroviziją”

B.Tyler - jau 61-eri. / PA/Scanpix nuotrauka