2015 2016 - alfa.sviesa.lt · svarbiausios sąvokos, dėsniai, schemos, formulės. santrauka padeda...

2015.2016

Mokymosi priemonių katalogas

Mieli kolegos!

Jei vartote šį katalogą, tikriausiai jau galvojate apie artėjančius naujus mokslo metus, mąstote apie tą patį, ką ir mes – apie kokybišką mokinių mokymą bei jų kompetencijų ugdymą.

Linkime, kad šie mokslo metai Jums būtų įdomūs, spalvingi ir turiningi! Drauge norime pasidžiaugti, kad šį sezoną pasitinkame parengę Jums įdomių naujienų.

Naujoji „Šviesos“ mokymosi priemonių serija „Atrask“ kvies mokytis tiriant ir padės ugdyti praktinius gebėjimus mokytis, komunikuoti, o ypač spręsti problemas. Šios serijos leidiniuose medžiaga pateikta taip, kad mokinys užduotis atliktų savarankiškai, palaipsniui pats išsiaiškintų vieno ar kito įvykio priežastis, išskirtų pasekmes, mokėtų jas sieti su kito įvykio priežastimis bei pasekmėmis – mokytųsi tirdamas ir atrasdamas. Svarbu tai, kad mokomoji medžiaga buvo išbandyta praktiškai ir tobulinta atsižvelgiant į gautus rezultatus – mokytojų ir mokinių poreikius atitinkančias priemones galime parengti tik bendradarbiaudami su Jumis.

Naujų vėjų į gamtos mokslus įneša mokymosi tiriant metodika pagrįsti naujieji užduočių sąsiuviniai „Tyrėjo užrašai“, kurių užduotys ugdo gebėjimus tyrinėti ir spręsti gamtos mokslų problemas jau nuo V klasės. Ta pačia metodika remiasi ir XI–XII klasėms skiriami „Fiziko užrašai“, „Chemiko užrašai“ bei „Biologo užrašai“. Šie leidiniai jau sulaukė pirmųjų palankių mokytojų vertinimų. Tai – ne įprastos pratybos. Šiuose užrašuose svarbiausias dėmesys skiriamas žinių taikymui ir probleminių sprendimų gebėjimams, kritiniam mąstymui ugdyti. Galime drąsiai teigti – tai tikrai didelis kokybinis žingsnis į priekį siekiant geresnio gamtamokslinio raštingumo ir ugdant kūrybiškai mąstančią asmenybę.

Jeigu norite dar labiau sudominti mokinius gamtos mokslais, rekomenduojame Jums ir Jūsų mokin-iams linksmas, patrauklias knygas „Nuostabus biologijos pasaulis“, „Nuostabus chemijos pasaulis“, „Nuostabus fizikos pasaulis“. Šios knygos neabejotinai sudomins net kiečiausią užsispyrėlį, tvirtinantį, kad gamtos mokslai yra nuobodūs ir sunkūs.

Dvyliktokus galėsite pradžiuginti pasidalydami su jais naujienomis apie serijos „Prieš egzaminą“ leidinius. Atlikdami šiuose leidiniuose pateiktas bandomąsias valstybinio brandos egzamino užduotis, abiturientai galės pasikartoti kurso medžiagą ir įsivertinti savo žinojimo lygį.

Negalime nepasidalyti aktyviosios klasės sprendimu, kurį sudaro interaktyviosios lentos, skaitmeninis turinys bei metodinis ir technologinis mokymas. Šiuo sprendimu besinaudojančių mokyklų mokytojai tvirtina, kad pamokoms pasirengti ir jas vesti yra lengviau, o vaikams mokytis klasėje – smagiau, įdomiau ir naudingiau.

Kaskart vis atsinaujinanti skaitmeninė mokymosi aplinka e.Šviesa Jums padės produktyviai dirbti planuojant mokslo metus, rengiantis pamokoms, analizuojant darbo procesą. Šioje mokymosi aplinkoje rasite Jums sukurtų mokymosi planų ir skaitmeninių „Šviesos“ vadovėlių komplektų.

Siekdami tobulinti savo kvalifikaciją, visuomet prisiminkite akredituotą leidyklos „Šviesa“ mokymo centrą, kuris gali pasiūlyti profesionalių, kokybiškų ir naujausiais mokymo metodais grįstų seminarų, internetinių seminarų.

Esame atviri įvairiems Jūsų pasiūlymams, pasirengę atsakyti į Jums iškilusius klausimus, diskutuoti.

Bendraukime, bendradarbiaukime ir stenkimės dėl mokymo(si) kokybės drauge!

Nuoširdžiai„Šviesa“

Sisteminis požiūris į mokymąsi

3

V–VI klasė VII klasė VIII klasė IX–X klasė XI–XII klasė

plačiau p. 14−15 plačiau p. 16−17

plačiau p. 24 plačiau p. 24

plačiau p. 8−9

plačiau p. 8−9 plačiau p. 25

plačiau p. 25

Norime priminti ženklą ©. Jis žymi autorių teisių saugomą objektą, kurį draudžiama kopijuoti, dauginti, platinti. Prašome gerbti šiuo ženklu pažymėtų leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ moky-mosi priemonių ir kitų leidinių autorių teises. Jos priklauso leidykloms „Šviesa“ ir „Alma littera“ bei leidinyje nurodytiems autoriams ir yra saugomos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo.

Plačiau apie leidinius prašome žiūrėti interneto svetainėse www.sokvadoveliai.lt ir www.sviesa.lt. Jei turite klausimų, pastabų ar pasiūlymų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu

[email protected], [email protected].

Kataloge nurodytos leidinių kainos gali skirtis nuo kainų prekybos vietose. Teisinga kaina prašome laikyti kainą prekybos vietoje.

plačiau p. 10–11

plačiau p. 4–5

Naujiena

Plačiau apie leidinius www.sviesa.lt

Šis leidinys papildo ir praplečia komplektą MOKSLININKŲ PĖDOMIS. Čia irgi atkartojamas svarbiausias komplekto principas – galvoti ir dirbti kaip mokslininkui.

Tačiau TYRĖJO UŽRAŠAI žengia dar toliau. Pirmiausia jie skirti probleminiam mokymuisi ir tiriamajai veiklai. Dabartiniame pasaulyje jau nebepakanka tik išmokti ir sužinoti, kad yra taip arba taip. Faktai ir žinios būtini, bet ne mažiau svarbu, kodėl tai vyksta, kaip tai būtų galima pritaikyti, kaip tai siejasi su realia aplinka. Tik keldamas tokius klausimus, gebėdamas analizuoti ir suvokdamas priežastis, mokinys taps brandžiai mąstančiu žmogumi ir suvoks pasaulį kaip vientisą ir nedalomą. Gamtos mokslai nebesuguls tik į biologijos, chemijos, fizikos „atskirus stalčiukus“, bet taps vieningu pasauliu.

TYRĖJO UŽRAŠAI VI klaseiRomas Darafėjus, Ana Gliebė

TYRĖJO UŽRAŠAI „Šviesa“, 2015

Vid. kaina knygynuose 4,31 Eur / 14,88 Lt

Ar žinote? Temos pradžioje pateikiami faktai sudomina mokinį ir skatina atlikti pateiktas užduotis. Faktai siejami su diskusija, tyrimu arba kita su tema susijusia veikla.

Padiskutuokime. Mokiniai turi galimybę kritiškai vertinti informaciją, mokslo ir techno-logijų plėtotės poveikį gamtai. Ugdomas savarankiškumas, kūrybingumas ir vaizduotė.

Atlikime užduotis. Mokiniai atsako į klausimus ir atlieka užduotis žinioms ir supratimui pasitikrinti.

4

TYRĖJO UŽRAŠAI

Romas Darafėjus, Ana Gliebė

TYRĖJO UŽRAŠAI „Šviesa“, 2014

Naudodamiesi TYRĖJO UŽRAŠAIS, mokiniai bus aktyvūs pamokos dalyviai ir mokysis savarankiškai spręsti problemas!

Pagrindiniai TYRĖJO UŽRAŠŲ rengimo principai: remiasi ne medžiagos įsiminimu, bet analize; sezoniškumo principas (užduotys parinktos taip, kad jas atliekant būtų galima naudotis tuo

metų laiku turimais ištekliais, pavyzdžiui, nukritę medžių lapai gali būti tyrinėjami rudenį, ledas – žiemą, o pražįstantys augalai – pavasarį);

patys mokiniai turi mąstyti, ieškoti atsakymų į probleminius klausimus, spręsti uždavinius, atlikti užduotis;

susieta su realia mokinio aplinka, aktualijomis; didžiausias dėmesys – taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams ugdytis, t. y. kada mo-

kiniai savo gebėjimus gali parodyti ne tik įprastose (standartinėse) situacijose, bet ir nau-jose, kai aplinkybės jiems yra nepažįstamos;

puikiai tinka skyriui apibendrinti.

Kaip ir visuose naujos kartos UŽRAŠUOSE, išlaikomas toks pats temos dėstymo principas. Nauja

Vid. kaina knygynuose

4,31 Eur / 14,88 Lt

Įsivertinkime. Mokiniai turi galimybę parašyti savo nuomonę apie tai, kaip atliko darbus ir užduotis, kaip jiems sekėsi, ką norėtų daryti kitaip ir pan.

Atlikime tyrimą. Tyrimai padeda suprasti, kas, kaip ir kodėl vyksta. Mokiniai juos atlieka remdamiesi šešiais svarbiausiais mokslininko žingsniais: 1) keliu klausimą; 2) renku duomenis ir informaciją; 3) formuluoju hipotezę; 4) atlieku tyrimą (ste-bėjimą); 5) gaunu naujų duomenų; 6) darau išvadas.

Spręskime problemas. Mokiniai modeliuoja paprasčiausius gamtos reiškinius ir procesus, savarankiškai kelia ir sprendžia problemas, pritaiko įgytas žinias ir gebėjimus bandydami jas spręsti, pagrindžia savo požiūrį.

5


„Fiziko užrašai. MAKROSISTEMOS“, p. 14–15

6

Darbas su duomenimis. Tyrinėdami ir analizuodami fizikinius reiškinius, mokiniai ugdosi gebėjimus skaityti gamtamokslinę informaciją, ją anali-zuoti, interpretuoti, kritiškai vertinti ir perteikti kitiems.

Naujiena

Diskusija. Mokiniai turi galimybę kritiškai vertinti informaciją, mokslo ir tech-nologijų plėtotės poveikį gamtai. Ugdomas savarankiškumas, kūrybingumas ir vaizduotė.

Irmantas Adomaitis

FIZIKO UŽRAŠAISVYRAVIMAI IR BANGOS„Šviesa“, 2015

Irmantas Adomaitis

FIZIKO UŽRAŠAIMODERNIOJI FIZIKA. ASTRONOMIJA„Šviesa“, 2015

FIZIKO UŽRAŠAI XIXII klasei

Tai – ne pratybos, tai – fiziko užrašai!

Užrašų struktūra kitokia nei pratybų. Pirmiausia jie skiriami probleminiam mokymuisi ir tiria-majai veiklai, faktų rinkimui, analizei, išvadų formulavimui.

Puiki priemonė rengiantis egzaminui!

Pagrindiniai FIZIKO UŽRAŠŲ rengimo principai: ugdomos ne tik dalykinės, bet ir bendrosios kompetencijos; atitinka fizikos bendrąsias ugdymo programas ir fizikos brandos egzamino programą;


5,76 Eur / 19,90 Lt


5,76 Eur / 19,90 Lt Faktai. Temos pradžioje pateikiami faktai sudomina mokinį ir skatina atlikti

pateiktas užduotis. Faktai siejami su diskusija, tyrimu arba kita su tema susiju-sia veikla.


„Fiziko užrašai. MAKROSISTEMOS“, p. 19

7


Įsivertinimas. Mokiniai turi galimybę parašyti savo nuomonę apie tai, kaip atliko darbus ir užduotis, kaip jiems sekėsi, ką norėtų daryti kitaip ir pan.

Atliekame tyrimą. Mokiniai kelia hipotezes ir klausimus, atlieka tyrimus, apibendrina gautus duomenis, formuluoja pagrįstas išvadas ir atsako į susijusius su tyrimu klausimus.

Klausimai ir užduotys. Mokiniai atsako į klausimus ir atlieka užduotis žinioms ir supratimui pasitikrinti.

Prie užduočių pateikiami QR kodai. Jais naudodamiesi mokiniai ras patari-mų, paaiškinimų, nuorodų.

FIZIKO UŽRAŠAI

Irmantas Adomaitis

FIZIKO UŽRAŠAIELEKTRA IR MAGNETIZMAS„Šviesa“, 2015


nagrinėjami procesai ar reiškiniai siejami su mokinio aplinka, šiandienos aktualijomis, pateikiami remiantis naujausiais atradimais ir technologijomis;

kryptingai orientuoti į savarankišką ir aktyvų mokinių mokymąsi, informacijos paiešką įvairiuose informacijos šaltiniuose (žinynuose, enciklopedijose, atlasuose, duomenų bazėse, internete), naudojimąsi mokomosiomis kompiuterių programomis, virtualiosiomis laboratorijomis;

didžiausias dėmesys – taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams ugdytis, t. y. kada mokiniai savo gebėjimus gali parodyti ne tik įprastose (standartinėse) situacijose, bet ir naujose, kai aplinkybės jiems yra nepažįstamos.

FIZIKA

XI–XII klasėPalmira Pečiuliauskienė (recenzavo mokytoja ekspertė Alvida Lozdienė, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKA. Judėjimas ir jėgosMokymosi komplektas XI–XII klasei„Šviesa“, 2012

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 12,42 Eur / 42,88 Lt

Šiais metais mokyklas pasieks paskutinė Palmiros Pečiuliauskienės vadovėlio komplekto XI–XII klasei knyga!

Pirmosios dvi šio komplekto knygos JUDĖJIMAS IR JĖGOS bei MAKROSISTEMOS išleistos 2012 m.2014 m. pasirodė dar dvi: ELEKTRA IR MAGNETIZMAS bei SVYRAVIMAI IR BANGOS.Paskutinę komplekto knygą MODERNIOJI FIZIKA. ASTRONOMIJA numatoma išleisti 2015 m.

Kodėl verta rinktis naują vadovėlio komplektą FIZIKA XI–XII klasei? Todėl, kad:

jis skiriamas ir bendrąjį, ir išplėstinį fizikos kursą pasirinkusiems mokiniams; komplektas sudaro darnią visumą, jo dalys papildo viena kitą; laboratoriniai darbai parengti atsižvelgiant į egzamino reikalavimus; apima integracines sąsajas su biologija, chemija, kitais mokomaisiais dalykais; pateikiama tarpdalykinių projektų, ugdančių bendrąsias kompetencijas; kiekviena veiklos sritis dabar – vienoje knygoje.

Šie vadovėliai gerokai skiriasi nuo ankstesnių tos pačios autorės vadovėlių. Dabar vietoje bendrajam ir išplėstiniam kursui skirtų atskirų knygų galite rinktis komplektą, kuriame abu kursai – vienoje knygoje. Taip daug patogiau, nes įsigyjate vieną skirtingiems poreikiams pri-taikytą leidinį. Atskirti kursus labai paprasta, nes išplėstinio kurso medžiaga pažymėta žvaigž-dute, o atitinkamos potemių dalys išskirtos gelsvu fonu.

Anksčiau nepatogumų kildavo ir dėl to, kad kiekviena veiklos sritis buvo pateikta per kelias knygas. Dabar viskas sudėta vienoje knygoje, todėl, pradėjus mokytis, tarkim, judėjimą ir jė-gas, nebereikės vartyti dviejų vadovėlių.Kiekvieną knygą sudaro įvadas, skyrių medžiaga, la-boratoriniai darbai ir priedai. Kiekvieno skyriaus pa-baigoje yra skyriaus santrauka, kurioje pateikiamos svarbiausios sąvokos, dėsniai, schemos, formulės. Santrauka padeda mokiniams pasirengti savarankiš-kam ir kontroliniam darbui, taip pat fizikos egzaminui. Paskutinė kiekvieno skyriaus tema skiriama papil-domam skaitymui. Ji sieja skyriuje nagrinėtą me-džiagą su kitų mokomųjų dalykų turiniu, artimiau-sioje aplinkoje vykstančiais reiškiniais, mokslo ir technikos pažanga. Kiekvienas skyrius baigiamas tarpdalykiniu pro-jektu. Norėdami jį sėkmingai atlikti, mokiniai turi susieti jau turimas įvairių dalykų žinias. Taip pat ugdomas gebėjimas patiems ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose.



Palmira Pečiuliauskienė (recenzavo mokytoja ekspertė Alvida Lozdienė, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKA. MakrosistemosMokymosi komplektas XI–XII klasei„Šviesa“, 2012

Fiziko užrašai

I. Adomaitis

Vid. kaina knygynuose 5,76 Eur /

19,90 Lt

Fiziko užrašai

I. Adomaitis


19,90 Lt

Mokomės savarankiškai spręsti uždaviniuskrūvis. Jo potencinę energiją elektriniame lauke galime išreikšti formule

W = q d.E2

(1.3 ) tsižvelgę į elektrinio lauko stiprio ir potencia-

lų skirtumo ryšį (U Ed), gauname:

W = .q .U2

(1.35)

i energija lygi dar ui kur atlikt elek-trinis laukas suartindamas kondensato-riaus elektrodus plok teles agal arti-veikos teoriją visa įelektrintų kūnų sąveikos energija sutelkta jų elektriniame lauke. Vadinasi, kondensatoriaus energija sukaupta jo elektrinia-me lauke.

Klausimai ir užduotys

1. Atstumas tarp kondensatoriaus plokšteli ,prijungt prie akumuliatoriaus, buvosumažintas perpus.Kaip pakito:

a) įtampa tarp kondensatoriaus plokšteli ; b) elektrinio lauko stipris; c) kondensatoriaus kr vis?

2. emdamiesi 1. .5 paveikslu, atsakykite į tokius klausimus:

a)Kaip vadinamas 1. .5 paveiksle, b,vaizduojamas reiškinys?Kiek laiko jistrunka?

b)Kas atsitikt , jeigu elektringoji dalelėtarp kondensatoriaus plokšteli pradėt judėti?Kaip vadinamas toks reiškinys?

c)Kaip pasikeist situacija, jeikondensatorius b t prijungtas priekintamosios įtampos šaltinio?

d)Kaip vadinamas 1. .5 paveiksle, c,vaizduojamas reiškinys?

3. Kodėl elektrinės talpos sąvoka netaikomadielektrikams?

4. 1. .6 paveiksle vaizduojamas įkrautaskondensatorius, sujungtas su elektroskopu.Kaip kis elektroskopo rodmenys:

a) tolinant kondensatoriaus plokšteles vieną nuo kitos (atsakymą pagrįskite);

b) artinant kondensatoriaus plokštelesvieną prie kitos (atsakymą pagrįskite)?

5. Įrodykite, kad įkrauto kondensatoriausenergiją galima apskaičiuoti pagal formules

W = = = .q .U C . U2q2

2 22 . C(1.3 )

ias ormules naudosime spr sdamiuždavinius.

6*. Įkrautas plokščiasis kondensatoriusatjungiamas nuo įtampos šaltinio irpanardinamas į alyvą.Kaip dėl to pakinta kondensatoriaus energija?

1.8.5 pav., a

1.8.5 pav., b 1.8.5 pav., c

1.8.6 pav.

nt kondensatoriaus korpuso užrašyta: 15 , 2 V. Kokį didžiausią elektros krūvį gali sukaupti šis kondensatorius

q C 15 1,5 1 U 2 V

SprendimasIš kondensatoriaus elektrinės talpos formulės

C qU išreikškime elektros krūvį:

q C U.

rašę dydžių vertes, gauname:

q 1,5 1 2 V 3 1 2 .

Atsakymas. 3 1 2 .

tstumas tarp orinio kondensatoriaus plokštelių lygus 1 mm.

a) Koks turėtų būti kondensatoriaus plokštelių plotas, kad kondensatoriaus talpa būtų lygi 1 p 1

b) Koks būtų 1 p talpos kondensatoriaus plokštelių plotas, jei tarpas tarp jų būtų pripil-dytas dielektriko, kurio dielektrinė skvarba

a) S1 ? d 1 mm 1 3 m S2 C1 1 p 1 12 b) S3 C2 1 1 1 , 5 1 12 2 ( m2)

Sprendimasa) Iš plokščiojo kondensatoriaus elektrinės tal-

pos formulės C = . . Sd išreikškime plokšte-

lės plotą:

S C1 . d . .

Tada

S1 C1 . d . , S2 C2 . d

. .

rašykime atitinkamas dydžių vertes:

S1 1 12 . 1 3 m, 5 . 1 12 2/(N.m2) . 1

1,1 1 m2

11 mm2

S2 1 . 1 3 m, 5 . 1 12 2/(N.m2) . 1

1,1 1 m2

11 km2.

ntrasis atsakymas (S2 11 km2) patvirtina, kad 1 yra labai didelė elektrinė talpa. Tokio kondensatoriaus vienos plokštelės plotas būtų lygus net 11 km2.

b) Taikome tą pačią elektrinės talpos formulę. rašę į ją dydžių vertes, gauname:

S1 1 . 1 3 m, 5 . 1 12 2/(N.m2) .

1 1 m2

1 mm2.

Atsakymas. a) 11 mm2 11 km2 b) 1 mm2.

Pasitikrinkite pažangą

1. Kondensatoriaus elektros kr vis 4 10 4 ,potencial skirtumas tarp plokšteli 200V.Apskaičiuokite kondensatoriaus talpą. (2 )

2*. Kondensatorius, suteikus jam5 10–6 C elektros kr vį, įgijo 10 2 J energijos. Apskaičiuokite kondensatoriaus plokšteli įtampą. (4 kV)

3. Vieno kondensatoriaus talpa 400 p ,o kito 2 .Kondensatoriaiprijungiami prie to paties įtamposšaltinio. Palyginkite kr vius,susikaupusius šiuose kondensatoriuose.

4. Kaip ir kiek kart pakiskondensatoriaus talpa, atstumą tarpplokšteli padidinus 2 kartus, oplokšteli plotą sumažinus 4 kartus?

313

1

Elek

tro

stat

ika

„Elektra ir magnetizmas“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 30–31

Plačiau apie leidinius www.sviesa.lt8

Nauja

Nauja


FIZIKA . Elektra ir magnetizmasMokymosi komplektas XI–XII klasei„Šviesa“, 2014

Palmira Pečiuliauskienė (recenzavo mokytoja ekspertė Alvida Lozdienė)

FIZIKA. Modernioji fizika. AstronomijaMokymosi komplektas XI–XII klasei„Šviesa“, 2015


įstaigoms 12,42 Eur /

42,88 Lt



Kiekvienos knygos pabaigoje įdėtas pluoštas laboratorinių darbų. Juose pateikiamos užduo-tys yra priderintos prie egzamino reikalavimų. Vadovėlis tapo itin praktiškas. Dabar mokiniai galės daug lengviau pasirengti fizikos egzaminui.



42,88 Lt


FIZIKA. Svyravimai ir bangosMokymosi komplektas XI–XII klasei„Šviesa“, 2014

XI–XII klasė

Fizika XI–XII klasei – žingsnis po žingsnio sėkmingo egzamino link!

3.4. Ampero jėgaAmpero jėgos modulis

Ampero jėgos kryptis

Magnetinis laukas veikia jame esantį laidinin-ką, kuriuo teka elektros srovė (žr. 3.3.3 pav.) tam tikra jėga. Ta jėga vadinama mp ro j g . ( rimename, kad ndrė Mari mperas buvo žy-mus prancū ų fi ikas ir matematikas, elektrodi-namikos teorijos kūrėjas. agal šio mokslininko pavardę elektros srovės stiprio matavimo viene-tas vadinamas amperu, o elektros srovės stiprio matavimo prietaisas ampermetru.)

dar priklauso nuo kampo tarp magnetinės indukcijos vektoriaus (B) ir laidininko, ku-riuo teka elektros srovė (3. .2 pav.). Kadangi B = B sin , tai, įrašę šią išraišką į 3.1 for-mulę, gauname:

F = BI∆l sin . (3.3)

Taigi mpero j ga lygi magnetin s indukcijos vektoriaus modulio srov s stiprio laidininko dalies ilgio ir kam-po tarp magnetin s indukcijos vekto-riaus ei laidininko dalies sinuso san-daugai.

Andrė Mari Amperas 3.4.1 pav.

3.4.2 pav.

3.4.3 pav.

Laidininką, kuriuo teka elektros srovė, vei-kiančios mpero jėgos kryptis nustatoma pagal kairės rankos taisyklę: jei kair ranka laiko-ma taip kad magnetin s indukcijos linijos eina statmenai jos delną o keturi i tiesti pir tai rodo srov s krypt tai delno plok -tumoje kampu i tiestas nyk tys rodo laidininko dal veikiančios j gos krypt (3. .3 pav.).

mpero jėga pagrįstas ampermetrų, voltme-trų, elektros variklių veikimas.

Elektros srovių sąveika

Remiantis žiniomis apie mpero jėgą, nesunku paaiškinti elektros srovių, tekan-čių laidais, sąveiką. Lygiagretūs laidai, ku-riais teka elektros srovė, vienas kitą traukia arba stumia, nes kiekvienas laidas yra šalia jo esančio laido srovės magnetiniame lauke (3. . pav.). irmuoju laidu tekanti elektros srovė (I1) sukuria magnetinį lauką, kurio magnetinės indukcijos vektorius (B1) yra ori ontalioje plokštumoje. is laukas vei-

kia antrąjį laidą, kuriuo teka elektros srovė (I2). ntrojo laido dalį ( l) veikianti mpero jėga lygi

F21 = I2 lB1 sin 90° = I2 lB1. (3. )

Jėgos F21 kryptis (3. . pav.) nustatoma pa-gal kairės rankos taisyklę.

ntruoju laidu tekanti elektros srovė (I2) sukuria magnetinį lauką (B2), kuris veikia pirmąjį laidą. irmojo laido dalį ( l) vei-kianti mpero jėga lygi

F12 = I1 lB2 sin 90° = I1 lB2. (3.5)

Jėgos F12 kryptis (3. . pav.) taip pat nu-statoma pagal kairės rankos taisyklę. Ji yra

priešinga jėgos F21 krypčiai. Vadinasi, laidai, kuriais srovė teka priešingomis kryptimis, vienas kitą stumia. anašiai įrodoma, kad, srovei tekant ta pačia kryptimi, laidai vienas kitą traukia.

Iš elektros srovių sąveikos išplaukia srovės sti-prio matavimo vieneto ampero apibrėžtis.

mperas tai tokio stiprio elektros srov kuri tek dama dviem tiesiais lygia-grečiais e galo ilgais laidais nutolusiais vakuume vienas nuo kito m atstumu su-kelia j gą .

1 andymais nustatyta, kad laidų sąveikos jėga išreiškiama formule F = k I1I2r l čia k proporcingumo koe cientas

k 2 · 1 2.

3.4.4 pav.

agal 3.1 formulę mpero jėga (F ) lygi srovės stiprio, laidininko dalies ilgio ir ma-gnetinės indukcijos vektoriaus modulio san-daugai (F = BI∆l). andymais nustatyta, kad tai yra didžiausia mpero jėgos vertė. Tokią vertę mpero jėga įgyja tada, kai lai-dininkas statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms (3. .1 pav.). mpero jėgos modulis

5

3

Mag

net

inis

lau

kas


4. Nustatykite indukuotosios srovės kryptįritėje (5.2.4 pav.).

5. Kuria kryptimi tekės ritėjeB (5.2.5 pav.)indukuota elektros srovė:

a) įjungiant jungiklį; b) išjungiant jungiklį?

Atsakymą pagrįskite.

išplaukia svarbi išvada: indukuotosios srovės sti-pris yra proporcingas kontūro ribojamą plotą kertančio magnetinio srauto kitimo greičiui, t. y.

I ~ ∆Φ∆t

.

Indukuotosios srovės stipris priklauso nuo lai-dininko varžos, todėl elektromagnetinės induk-cijos dėsnis formuluojamas ne srovės stipriui, bet indukuotajai elektrovarai. Jis teigia, kad už-darame kontūre indukuota elektrovara yra tiesiogiai proporcinga kontūrą kertančio magnetinio srauto kitimo greičiui:

Ei = – ∆Φ∆t

. (5.2)

Minuso ženklas rodo, kad indukuotosios sro-vės sukurtas magnetinis srautas priešinasi ją su-kėlusio magnetinio srauto stiprėjimui ∆Φ

∆t > 0 .

Kai magnetinis srautas silpnėja ∆Φ∆t

< 0 , indukuotosios srovės sukurtas magnetinis srautas jį palaiko. Tai išplaukia iš Lenco taisyklės.

6. 5.2.6 paveiksle parodyta žiedeindukuotos elektros srovės kryptis.Kuria kryptimi judamagnetas?

5.3*. Elektromagnetinės indukcijos dėsnisIndukuotosios elektrovaros samprata

Uždaru kontūru elektros srovė gali tekėti tik tada, kai laisvuosius krūvininkus veikia pašalinės neelektrinės kilmės jėgos. Indukuotąją elektros srovę taip pat sukelia pašalinė jėga. Ji atsiranda vykstant elektromagnetinės indukcijos reiškiniui

ir vadinama indukúotąja elektróvara (Ei). Elektromagnetinės indukcijos reiškinį kiekybiš-kai paaiškina indukuotosios elektrovaros ir ma-gnetinio srauto ryšys. Jį apibūdina elektroma-gnetinės indukcijos dėsnis.

Elektromagnetinės indukcijos dėsnisIndukuotosios srovės stipris uždarame kontūre

priklauso nuo magneto judėjimo greičio kon-tūro atžvilgiu. Kuo greičiau juda magnetas, tuo stipresnė srovė sukuriama kontūre (5.3.1 pav.,

a, b). Ji atsiranda kintant magnetiniam srautui, kertančiam kontūro ribojamą plotą. Kuo grei-čiau ritės atžvilgiu juda magnetas, tuo didesnis magnetinio srauto kitimo greitis. Iš šio bandymo

Indukuotoji elektrovara ritėjeIšnagrinėjome, kokio dydžio elektrovara in-

dukuojasi viename kontūre (5.2). Ritę sudaro daug tarpusavyje nuosekliai sujungtų kontūrų. Jeigu nuosekliai sujungtuose kontūruose ma-gnetinis srautas kinta vienodai, tai visuose juose

indukuota elektrovara lygi atskiruose kontūruo-se indukuotų elektrovarų sumai. Vadinasi ritėje, suvyniotoje iš n vienodų vijų (kontūrų), indu-kuosis n kartų didesnė elektrovara negu vienoje vijoje.


1. Kodėl elektromagnetinės indukcijos dėsnioišraiškoje rašomasminuso ženklas?

2. Metalinį žiedą veriantismagnetinis srautasper 0,2 s pakito 1,2Wb.Apskaičiuokite:

a)magnetinio srauto kitimo greitį; (6Wb/s) b) žiede indukuotą elektrovarą. (6V)

3 Žiedo ribojamas plotas 10 cm2. Jį statmenaikertamagnetinis laukas, kuriomagnetinėsindukcijosmodulis per 0,01 s pakintanuo 0,2T iki 0,7T.Apskaičiuokite žiedeindukuotą elektrovarą. (0,05V)

4. 5.3.2 paveiksle pavaizduota ritė, į kuriąįdėta geležinė šerdis.Ant šerdies užmautas

lengvas aliumininis žiedas. Įjungiant jungiklį,žiedas pakyla aukštyn. Paaiškinkite šį reiškinį.

5.2.4 pav., a

5.2.5 pav. 5.2.6 pav.

53.2 pav.

5.3.1 pav., a

5.3.1 pav., b

5.2.4 pav., b 5.2.4 pav., c

153152

5

Elek

tro

mag

net

inė

ind

ukc

ija


* Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491

SPECIALUS PASIŪLYMAS!

Užsakant vadovėlių „Judėjimas ir jėgos“,

„Makrosistemos“ ir/arba „Svyravimai ir bangos“,

mokytojui dovanojame*:

prie užsakyto vadovėlio priderintus „Fiziko užrašus“.

Dovanos vertė 5,76 Eur / 19,90 Lt.5,76 Eur / 19,90 Lt.

SPECIALUS PASIŪLYMAS!

Užsakant vadovėlių „Elektra ir magnetizmas“,

ir/arba „Modernioji fizika. Astronomija“,

mokytojui dovanojame*:

fiziko užrašus „Judėjimas ir jėgos“ ir/arba „Makrosiste-

mos“ ir/arba „Svyravimai ir bangos“.

Dovanos vertė 5,76 Eur / 19,90 Lt.

Nauja

Nauja

Naujiena

Naujiena

Naujiena

9

Fiziko užrašai

I. Adomaitis


19,90 Lt

Fiziko užrašai I. Adomaitis Vid. kaina knygynuose 5,76 Eur / 19,90 Lt

Fiziko užrašai

I. Adomaitis Vid. kaina knygynuose 5,76 Eur /

19,90 Lt

MOKSLININKŲ PĖDOMIS

Plačiau apie leidinius www.sokvadoveliai.lt

Kodėl gamtos mokslų verta pradėti mokytis iš serijos „Šok“ vadovėlių komplektų? Todėl, kad: tai vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo; taikomi aktyvieji mokymosi metodai; glaudžiai susijusios komplekto dalys; komplektą papildo interaktyviosios pamokos; komplektas įkeltas į skaitmeninę aplinką e.Šviesa.

V–VI klasė – gamtos mokslų pradžia. Itin svarbūs pirmieji įgūdžiai, gebėjimai, kompetencijos. Tai sėkmingo atskirų gamtos mokslų mokymosi aukštesnėse klasėse pagrindas.

V klasė

Vadovėlis 1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo

įstaigoms po 8,66 Eur / 29,90 Lt

Interaktyvi mokytojo knyga


Tyrėjo užrašai R. Darafėjus, A. Gliebė


Pratybų sąsiuvinis

1-asis sąsiuvinis

2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 2,86 Eur / 9,88 Lt

Juozas Raugalas, Elena Motiejūnienė, Saulė Vingelienė, Loreta Geleževičiūtė, Virginija Juknienė, Igna Kirkutytė-Aleknienė, Genovaitė

V klasės komplekto medžiagą papildo skait-meninis mokymosi turinys (interaktyviosios pamokos)Kaina ugdymo įstaigoms 115,85 Eur / 400 Lt

Interaktyviosios pamokos

Gamtos mokslų mokymosi komplektai V ir VI klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2007, 2008

SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų V klasei, mokytojui dovanojame*:

pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), interaktyvią mokytojo knygą, skaitmeninį vadovėlio komplektą ir papildomus išteklius

mokymosi aplinkoje e.Šviesa, „Tyrėjo užrašus“.

Komplekto vertė 50,29 Eur / 173,60 Lt.

Kiekviena tema pradedama pamo-kos uždaviniais.

Į temas integruoti bandymai. Jie atliekami pratybų sąsiuvinyje.

Interaktyvi

2008 metais Frankfurto knygų mugėje V klasės komplektas

MOKSLININKŲ PĖDOMIS buvo apdovanotas Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės (EEPG) bronzos medaliu, vadovaujantis turinio, struktūros, atitikimo amžiaus grupei ir kitais šiuolaikinio vadovėlio vertinimo kriterijais.

10


Mažais žingsneliais – didelių atradimų link!

Tai plačiausi ir išsamiausi, tarpusavyje glaudžiai susiję vadovėlių komplektai V–VI klasei. Jie neabejotinai palengvins mokytojo darbą, nes dabar visa reikiama infor-macija – vienoje vietoje. Aktyvūs mokymosi ir įsivertinimo metodai įtrauks moki-nius ir suteiks jiems daugiau motyvacijos.

VI klasė

Tyrėjo užrašai R. Darafėjus,

A. Gliebė




Mokytojo knyga

1-oji dalis 2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 13,69 Eur / 47,27 Lt


1-asis sąsiuvinis


Laiko patikrinta, vientisa ir aiški visų šios serijos vadovėlių struktūra

ir medžiagos pateikimo sistema leidžia greičiau pasirengti pamokai,

o mokiniui padeda mokytis!

VI klasės komplekto medžiagą papildo skaitmeninis mokymosi turinys (interaktyviosios pamokos)Kaina ugdymo įstaigoms 115,85 Eur / 400 Lt


Juozas Raugalas, Elena Motiejūnienė, Saulė Vingelienė, Loreta Geleževičiūtė, Genovaitė Vitalienė, Daiva Bigelienė, Jolanta DzikavičiūtėSudarė Juozas Raugalas

SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų VI klasei, mokytojui dovanojame*:

pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), mokytojo knygą, skaitmeninį vadovėlio komplektą ir papildomus išteklius

mokymosi aplinkoje e.Šviesa. „Tyrėjo užrašus“.

Komplekto vertė 46,80 Eur / 161,60 Lt.

Vadovėlis padeda penktokams ir šeštokams ne tik suprasti pagrindinius gamtos reiškinius, bet ir išsiugdyti gebėjimus formuluoti hipotezes, tyrinėti aplinką, apiben-drinti tyrinėjimo rezultatus ir daryti išvadas. Naudodamiesi gamtos tyrimų priemo-nėmis, mokiniai išmoksta atlikti paprasčiausius gamtamokslius tyrimus.

Pateikiamos svarbiau-sios temų sąvokos.

Klausimai ir užduotys temos pabaigoje skirtos pasitikrinti, kaip mokiniai suprato temos medžiagą.

„Mokslininkų pėdomis“. V kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 40–41

11

FIZIKA

12

Pratybų sąsiuviniai glaudžiai susiję su vadovėliu. Bandymų ir stebėjimų aprašymai, dalis už-duočių pateikiama vadovėlyje, o mokinys jas atlikdamas rašo, braižo, skaičiuoja, formuluoja hipotezes, daro išvadas pratybų sąsiuvinyje. Mokiniai skatinami vertinti savo darbą, aptarti jį

su klasės draugais ir mokytoju.

Vadovėlis ir pratybos – darni visuma, todėl be pratybų sąsiuvinių mokiniai daug sunkiau ugdysis kompetencijas ir ypač

jiems stigs praktinių gebėjimų!

Mokytojo knygoje pateikiama metodinių patarimų, kaip dirbti su vadovėliu ir pratybų są-

siuviniu, iliustracijomis. Kiekviena tema siejama su mokinių pasiekimais, patariama, kaip ge-

riausiai atlikti užduotis, kaip vertinti mokinius, kokias priemones ir metodus taikyti. Aptariami

įvairūs mokymosi aspektai, nurodoma, kokios užduotys tiktų skirtingiems mokymosi stiliams.

V–VI klasė

Iškeliama hipotezė.

Pateikiama vadovė-lyje aprašyta bandy-mo eiga.

Surašomi bandymo rezultatai.

Atlikę bandymą, mo-kiniai surašo išvadas.

Palikta vietos papildo-miems užrašams.

Vieta refleksijai

Papildomi šaltiniai

Pateikiama siūloma veikla

Konkrečiai pamokai reikalingų priemonių sąrašas

Mokymo uždaviniai Mokymosi uždaviniai

Sumažinta va-dovėlio atlanka

Ištrauka iš „Ben-drųjų programų“

Integracinės sąsajos ir turima patirtis

Klausimų ir užduočių komentarai

„Mokslininkų pėdomis“. V kl. 2-asis pratybų sąs., p. 34–35

„Mokslininkų pėdomis“. V kl. mokytojo knyga, 2-oji dalis, p. 88–89


13

Interaktyviosios pateiktys parengtos daugeliui V ir VI klasės temų nagrinėti. Jas naudoda-mi, galėsite lengvai pasirengti pamokai, padaryti ją įdomesnę mokiniams. Čia pateikiama pa-pildoma vaizdinė, tekstinė ir garsinė mokomoji medžiaga. Ji tikslingai parinkta iš vadovėlių komplektų ir patikimų interneto tinklalapių, yra interaktyvių užduočių, taikomi įvairūs tech-nologiniai metodai ir įrankiai. Pateikčių naudojimo scenarijai – metodinė pagalba mokytojui

rengiantis pamokai ir per pamoką.

Labai patinka, kad pateikiami pamokos uždaviniai, daug įdomių užduočių ir paprastų bandymų, skatinančių domėtis gamtos mokslu. Nemažai grupinio darbo užduočių. Moki-niai mokomi daryti išvadas, apibendrinimus, ugdomas savarankiškumas. Vadovėlis spalvingas, puikios iliustracijos. Tai taip pat didina mokymosi motyvaciją.

Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos mokytoja Nijolė Vaičiulytė Nuomonė

Vadovėlio medžiaga skatina kūrybiškai, savarankiškai dirbti, spręsti problemas, tobulėti mokantis visą gyvenimą. Mokomoji medžiaga pateikiama vaizdžiai, pabrėžiami svarbiausi dalykai. Daug dėmesio skiriama mokinių vertybinėms nuostatoms, sveikai gyvensenai formuoti, gamtai pažinti, saugoti ir puoselėti.

Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos mokytoja Žana Narevič

V–VI klasė Edmundas Lekevičius, Elena Motiejūnienė, Laima Kunskaitė

GAMTA IR ŽMOGUS „Alma littera“, 2002, 2003


1-asis sąsiuvinis

2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 2,86 Eur /

9,88 Lt


1-asis sąsiuvinis

2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 2,86 Eur /

9,88 Lt

Nuomonė

Mažais žingsneliais – didelių atradimų link!



39,88 Lt

Arvydas Kanapickas, Rigonda Skorulskienė (recenzavo mokytojas ekspertas Stasys Jurėnas)

FIZIKAMokymosi komplektas VII klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2011

FIZIKA

Pradedant mokytis fizikos, verta rinktis serijos „Šok“ fizikos vadovėlių komplektus VII ir VIII klasei. Kodėl? Todėl, kad:

tai vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo; taikomi aktyvieji mokymosi metodai; glaudžiai susietos ir suderintos komplekto dalys; komplektą papildo interaktyviosios pamokos VII ir VIII klasei.

Tai kol kas plačiausi ir išsamiausi, glaudžiai suderinti fizikos vadovėlių komplektai VII–VIII klasei, išlaikantys daugeliui mokytojų ir mokinių jau žinomą šios serijos vadovėlių struktūrą. Komplektai neabejotinai palengvins mokytojo darbą, nes dabar visa reikiama informacija – vienoje vietoje. Aktyvūs mokymosi ir įsivertinimo metodai įtrauks mokinius ir suteiks jiems daugiau motyvacijos.

4

Apie vadovėlį

Mielieji mokiniai!Jūsų rankose – serijos „Šok“ fizikos vadovėlis. „Džiaugsmas matyti

ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ (Albertas Einšteinas). Fizika – vienas iš mokslų, padedančių suprasti gamtoje ir artimiausio-je mūsų aplinkoje vykstančius reiškinius. Fizika – septintokams nau-jas mokomasis dalykas, bet gali būti, kad vadovėlis Jums pasirodys pažįstamas. Gal jau mokėtės kitų dalykų iš serijos „Šok“ vadovėlių?

Vadovėlio sandara tokia pati kaip ir kitų šios serijos leidinių. Va-dovėlį sudaro penki skyriai. Kiekviename jų – 3–10 temų. Vienai te-mai skiriama viena atlanka. Susipažinkite, kaip sudaryti šio vadovėlio skyriai, kokie vartojami grafiniai sutartiniai ženklai.

Fizika ir matematika labai susiję mokslai, per fizikos pamokas teks dažnai taikyti matematikos žinias. Todėl vadovėlio pabaigoje yra keli

Skyriaus pradžia

Kiekvieno skyriaus pradžios atlanko-je surašyti atsakymai į klausimus: Ką sužinosite? Ko išmoksite? Kaip tai ga lė site išmokti? Kur tai galė site pritaikyti?

Ką sužinosite?

• Ką nagrinėja fizika.

• Kokios yra fizikos mokslo šakos.

Ko išmoksite?

• Atskirti fizikinį kūną nuo medžiagos.

• Atskirti fizikinį reiškinį nuo cheminio.

• Praktiškai taikyti žemesnėse klasėse įgytas žinias.

Kaip tai galėsite išmokti?

• Atidžiai klausydami mokytojo.

• Atlikdami praktines užduotis.

• Kartodami 5–6 klasės gamtos mokslų kursą – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/.

Kur tai galėsite pritaikyti?

• Toliau mokydamiesi fizikos.

• Diskutuodami apie mokslo raidą ir mūsų Visatą.

1 skyrius ĮVADAS

Temos atlanka

Šioje atlankoje nagrinėjama pagrin-dinė mokomoji medžiaga. Kiekviena tema pateikiama tokia pat tvarka. 20 21

2 s k y r i u sŠ V I E S O S P A S A U L Y J E

Eina per vandenį – netekši, eina per žemę – pėdų nepalieka. Kas? Tai šešėlis. Fizikoje šešliu vadinama šviesos neapšviesta sritis už

neskaidraus kūno (2.11 pav., a ir c). Prisiminkite: šviesa sklinda tiesiai, todėl jos kelyje atsidūręs neskaidrus kūnas ją užstoja.

Bandymas. Paimkite prožektorių, ekraną (gali būti popieriaus la-pas) ir trintuką ar kitą neskaidrų kūną. Keisdami atstumą tarp kūno ir prožektoriaus skleidžiamos šviesos bei tarp kūno ir ekrano, nustatykite, kada kūno šešėlis didėja ir kada mažėja.

Kai yra daugiau negu vienas šviesos šaltinis, susidaro ne tik šešėlis, bet ir pùsšešėlių. Pusšešėlis – tai sritis, kurią vienas šviesos šaltinis apšviečia, o kitas – ne. Šešėlio – pačios tamsiausios vietos – nepasiekia nė vienos lemputės šviesa, o pusšešėlį apšviečia viena lemputė (2.11 pav., a ir c).

Pusšešėlių susidaro ir tada, kai šviesos šaltinis yra gana didelis. Pri-siminkite, kas vyksta, kai Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje tarp Sau-lės ir Žemės (2.11 pav., b). Kaip atrodo Saulės užtemimas, parodyta 2.12 paveiksle. Pagalvokite, kodėl daugiau negu 400 kartų mažesnis už Saulę Mėnulis gali ją užstoti. Mėnulio šešėlio skersmuo Žemės pavir-šiuje yra 40–100 km, tačiau, kai Mėnulis atsiduria arčiausiai Žemės, jo šešėlio skersmuo gali siekti 240 km.

Kadangi Saulė yra labai didelis šviesos šaltinis, tai per jos užtemi-mą irgi susidaro pusšešėlių. Vsiškasis Sáulės užtemmas vyksta ten, kur susidaro Mėnulio šešėlis, o dalnis Sáulės užtemmas – kur Mė-nulio pusšešėlis. Taigi tose Žemės vietose, kur slenka Mėnulio pusše-šėlis, galima matyti tik iš dalies užtemdytą Saulę. Kadangi Saulė labai ryški, tai žmonės dažniausiai net nepastebi Saulės užtemimo.

Kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje ir Mėnulis yra priešingoje pusėje negu Saulė, tai jis patenka į Žemės šešėlį – vyksta visiškasis arba dalinis Mėnùlio užtemmas. 2.13 paveiksle parodyta, kaip keičiasi Mėnulio vaizdas per visą užtemimą.

3Šešėlis ir pusšešėlis

2.11 pav.

2.12 pav. 2.13 pav.

Ar pastebėjote, kad apsiniaukusią dieną nėra šešėlių? Kodėl? De-besis sudaro labai daug mažų vandens lašelių. Tiesioginiai Saulės spinduliai daug kartų nuo lašelių atsispindi ir, kol pasiekia Žemę, vi-siškai išsisklaido.

a

b c

Netrukus

• Išsiaiškinsite, kas yra

šešėlis.

• Sužinosite, kada susidaro

pusšešėlis.

❶ Ištirkite, ar skaidraus ir matinio stiklo plokštelės meta šešėlį. Kodėl?

❷ Mažiausias Mėnulio atstumas iki Žemės yra 363 000 km, didžiausias –

405 000 km. Kada Mėnulio šešėlis per Saulės užtemimą būna didžiau-

sias, o kada – mažiausias? Nubraižykite dvi schemas.

❸ Kieno šešėlis Žemėje yra didžiausias?

❹ Kodėl buitiniai šviestuvai dažniausiai turi ne vieną, o kelias lempas?

❺ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius NASA, ec-

lipse ir raskite, kokie užtemimai artimiausiu metu bus stebimi, ar juos

matysime Lietuvojè.


Visiškasis Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, o dalinis – kelias valandas. Per metus Žemėje įvyksta 2–5 Saulės užtemimai. Toje pačioje Žemės vietoje visiškasis Saulės užtemimas kartojasi maždaug kas 300 metų, o dalinis – kas 2–3 metai. Paskutinis visiškasis Saulės užtemimas Lietuvojè buvo matomas 1954 m. birželio 30 d. Lietuvojè jų daugiau nebus per visą XXI a.Per dalinį Saulės užtemimą galima pamatyti „keistą“ reiškinį stebint kiaurasamčio šešėlį. Nors kiaurasamčio skylutės yra taisyklingos formos, tačiau „saulutės“ ant žemės yra tokios pat formos, kaip ir Saulė danguje (pusskrituliai).

Tai įdomu

. Šešlis. Pùsšešėlis. Sáulės užtemmas . Mėnùlio užtemmas . Dalnis užtemmas

Žodžių bankas

Mėnulis

Žemė

Šešėlis

Pusšešėlis

Šešėlis

Pusšešėlis

Šešėlis

Pusšešėlis

Saulė

30 31

Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas

8Š V I E S O S P A S A U L Y J E 2 s k y r i u s

Paskaita ketvirtokams apie šviesą Ketvirtos klasės mokytoja paprašė septintokų perskaityti paskai-

tą jos mokiniams. Ketvirtokai net surašė klausimus, į kuriuos norėtų išgirsti išsamius atsakymus. Pasirenkite paskaitai „Šviesos reiškiniai“. Ketvirtokai yra gudrūs, smalsūs mokiniai, jiems patinka bandymai, paveiksliukai, bet, kaip ir jūs, nemėgsta ilgų pasakojimų.

Būtų puiku, jeigu rengdamiesi paskaitai naudotumėtės kompiute-rine pateikčių rengimo programa, o savo teiginius įrodytumėte nesu-dėtingais bandymais.

Ketvirtokų klausimai 1. Princesės karūnoje žėri deimantai: ar jie yra šviesos šaltinis? 2. Kodėl visiškai tamsiame kambaryje nesimato nei juodos, nei

baltos katės? 3. Kodėl vasariniai drabužiai dažniausiai būna šviesių spalvų? 4. Kodėl stalinė lempa turi būti su gaubtu? 5. Kodėl per koncertus aiškiai matome šviesos spindulius, nors

mokytoja sakė, kad žmogus jų negali regėti? 6. Esu kairiarankis. Kurioje pusėje reikėtų statyti stalinę lempą

ir kodėl? 7. Kodėl šešėlis kartais bėga priekyje, o kartais vejasi iš paskos? 8. Kodėl vandenynų dugne tamsu? 9. Kodėl Saulė keičia spalvą? Kai vakarais leisdamasi ji parausta,

gal atvėsta? 10. Kodėl keičiasi Mėnulio forma? 11. Kodėl žmonės nešioja akinius? 12. Ar daikto atvaizdas veidrodyje padidėja, ar sumažėja? Gal tai

priklauso nuo veidrodžio dydžio? 13. Ar pro žiūronus galima matyti Saulės užtemimą? 14. Kai Mėnulis užstoja Saulę, vyksta Saulės užtemimas. Kodėl

matome Mėnulio užtemimą, nors tarp Žemės ir Mėnulio nie-ko nėra?

15. Kodėl žiūrint pro nedidelį stiklinį rutuliuką pasaulis atrodo apverstas?

LĘŠI

AI

AK

IS

ŠVIE

SOS

SPIN

DU

LYS

SKA

IDR

USI

S

ŠVIE

SOS

ATS

PIN

DŽ

IO

DĖS

NIS

NES

KA

IDR

USI

S

DIR

BTI

NIS

FIZ

IKIN

IS K

ŪN

AS

ŠVIE

SOS

ŠALT

INIS

LYG

US

ATS

PIN

DIN

TIS

PA

VIR

ŠIU

S

ATS

PIN

DY

SN

ELYG

US

NEA

TSPI

ND

INTI

S

PAV

IRŠI

US

GA

MTI

NIS

LŪŽ

IMA

SSU

GER

TIS

ŠEŠĖ

LIS,

P

USŠ

EŠĖL

ISP

LOK

ŠČIA

SIS

VEI

DR

OD

IS

TRA

NZ

ITA

SA

TVA

IZD

AS

VEI

DR

OD

YJE

MĖN

ULI

O,

PLA

NET

Ų F

AZ

ĖSA

KIN

IAI

SAU

LĖS,

MĖN

ULI

OU

ŽTE

MIM

AS

ŠILU

MA

PR

ALA

IDU

MA

S

2 skyrius

1 tema

2 tema

3 tema

5 tema

6 tema

4 tema

7 tema

82 83

1 s k y r i u sĮ V A D A S Mokymosi žingsniai

Mokymosi žingsniaiKaip atliekamas tiriamasis darbas

Fizika – eksperimentinis mokslas, todėl per pamokas reikia atlikti ne vieną tiriamąjį darbą. Gyvenime mes dažnai ką nors išbandome, tačiau tų dalykų neaprašome. Atliekant tiriamąjį darbą aprašymas ir skaičiavimas būtini. Tiriamasis darbas – tai supaprastintas mokslinis darbas. Panašių reikalavimų laikosi ir didieji pasaulio mokslininkai.

Atlikdami vadovėlio tiriamųjų darbų užduotis, galite remtis ne tik jau įgytomis žiniomis ir gebėjimais, bet ir čia pateikiamais patarimais.

1. Prieš atlikdami bandymą išsikelkite hipotezę, kurią norite pa-tikrinti, arba suformuluokite problemą, kurią reikia išnagrinėti.PavyzdysHipotezė: kūno tūris yra lygus jo išstumto vandens tūriui.Problema: kaip rasti netaisyklingos formos kūno tūrį.

2. Iškelkite darbo tikslą (tiriamojo darbo tikslą rasite vadovėlyje arba nurodys mokytojas).Tikslas: dviem būdais apskaičiuoti netaisyklingos formos kūno tūrį

pagal išstumto vandens tūrį (1 ir 2 pav.).

3. Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite.

• Apgalvokite, kaip atliksite bandymą ir kokių priemonių tam reikės (priemonės dažniausiai būna nurodytos vadovėlyje).

• Pasiruoškite darbo vietą ir priemones: ant stalo neturi būti ne-reikalingų daiktų; į šalį pastumkite vadovėlį, sąsiuvinį, skaičiuotuvą; tvarkingai išdėliokite bandymui reikalingas priemones; pasidėkite ra-šiklį, liniuotę, pieštuką – jų reikia per kiekvieną tiriamąjį darbą.

Pastaba. Mokykloje dažniausiai tenka dalytis darbo priemonėmis su suolo draugu, todėl prieš darbo pradžią aptarkite, kaip elgsitės.

• Prisiminkite saugaus darbo ir elgesio taisykles.

4. Dirbkite nuosekliai – atlikite bandymą pagal vadovėlyje pa-teikiamą aprašymą.Atlikdami bandymą, nepamirškite tokių dalykų. • Atidžiai perskaitykite bandymo eigos aprašymą. • Nustatykite matavimo prietaiso ar priemonės skalės padalos

vertę, matavimo paklaidą, užsirašykite jas (žr. 2 priedą).

• Jei bandymą atliekate su draugu, pasiskirstykite darbais: kai vienas matuoja, kitas tuo metu pildo tiriamojo darbo lapą, skaičiuoja. Po vieno matavimo reikia pasikeisti.

• Užsirašykite tiesioginio ir netiesioginio matavimo rezultatus. Atlikdami bandymą, tiesioginio matavimo rezultatus pirmiausia už-sirašykite juodraštyje.

• Matavimo rezultatai rašomi lentelėje (lentelės pavyzdys – 3 pav.). Jei lentelė nepateikiama, tai nusibraižykite ją patys (būtinai pieštuku ir liniuote). Užpildykite lentelę – atskirai stulpeliais sura-šykite matuojamus ir skaičiuojamus dydžius, nurodykite matavimo vienetus.

Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad rezultatus lentelėje reikia rašyti be matavimo vienetų, nes jie yra nurodyti kiekvienos skilties antrašti-nėje eilutėje. Nepamirškite paklaidų prie tiesiogiai išmatuotų dydžių. Jas galite nurodyti antraštinėje eilutėje arba lentelėje rašykite atskiru stulpeliu.

Išmatuoti dydžiai Apskaičiuoti dydžiai

Pradinis vandens tūris V0,cm3 arba ml, jei matuojama menzūra

(±1 cm3)*

Bendras vandens ir kūno tūris V1,cm3 (±1 cm3)

Išstumto vandens tūrisV = V1 – V0, cm3

Kūno tūris V,cm3

70 98 28 28

3 pav.

• Rezultatai bus tikslesni, jei matuosite keletą kartų ir apskaičiuo-site vidurkį.

• Padarykite išvadą, palyginkite su iškelta hipoteze. Jei matuojate skirtingais būdais, tai palyginkite pirmojo ir antrojo būdo rezultatus –jie turėtų būti vienodi. Remiantis lentelės duomenimis galima daryti išvadą, kad išstumto vandens tūris yra lygus kūno tūriui.

• Jei rezultatai skiriasi, būtinai nurodykite skirtumo priežastis (pavyzdžiui, matuojant antruoju būdu išsilaistė vanduo). Jei rezultatai labai smarkiai skiriasi, pakartokite bandymą.

• Atsakykite į klausimus, pateikiamus prie bandymo aprašymo.

5. Apgalvokite ir įvertinkite savo darbo rezultatą, kaip jo siekėte.

• Ar viskas gerai sekėsi atliekant bandymą? • Su kokiais sunkumais susidūrėte? • Ką kitą kartą darytumėte kitaip?

1 pav.

2 pav.

82 83

*paklaida, nurodyta ant matavimo cilindro ar menzūros.

Apibendrinimas ir kartojimas

Čia spausdinamas minčių žemėlapis padės prisiminti svarbiausias mintis. Pagrindinės skyriaus sąvokos pateikiamos spalvotuose langeliuose. Spalva rodo temos numerį. Yra ir kūrybinių užduočių.

Mokymosi žingsniai

Šioje atlankoje pateikiama patarimų, kaip atlikti tiriamuosius darbus.

Netrukus

Tai įdomu

Žodžių bankas

Užduotis


Interneto nuorodos


L. Gražienė, R. Skorulskienė 1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 2,86 Eur /

9,88 Lt

VII klasės komplekto medžiagą papildo skaitmeninis mokymosi turinys (interaktyviosios pamokos)

Kaina ugdymo įstaigoms 72,41 Eur / 250 Lt


Plačiau apie leidinius www.sokvadoveliai.lt14

VII klasė

Vadovėliai

Aiškūs ir suprantami, patrauklūs ir mokiniams, ir mokytojams. Skatina mokinius veikti: tyrinėti, gilintis, bendrauti, bendradarbiauti. Juose gausu bandymų, tiriamųjų darbų. Mokymosi medžiaga siejama su mokinių patirtimi, parodomas praktinis fizikos

pritaikymas kasdieniame gyvenime. Pateikiami Mokymosi žingsniai: smulkiai paaiškinama, kaip atlikti tiriamąjį darbą,

parengti stendinį pranešimą ir kurti kompetencijų aplanką. VII klasės vadovėlio kiekvienas skyrius baigiamas medžiagos apibendrinimu

ir kartojimu. VIII klasės skyriai baigiami atlanka Mokomės spręsti uždavinius

ir tiriamuoju darbu.

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

4

Apie vadovėlį

Mielieji mokiniai!Jūsų rankose – serijos „Šok“ fizikos vadovėlis. „Džiaugsmas matyti

ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ (Albertas Einšteinas). Fizika – vienas iš mokslų, padedančių suprasti gamtoje ir artimiausio-je mūsų aplinkoje vykstančius reiškinius. Fizika – septintokams nau-jas mokomasis dalykas, bet gali būti, kad vadovėlis Jums pasirodys pažįstamas. Gal jau mokėtės kitų dalykų iš serijos „Šok“ vadovėlių?

Vadovėlio sandara tokia pati kaip ir kitų šios serijos leidinių. Va-dovėlį sudaro penki skyriai. Kiekviename jų – 3–10 temų. Vienai te-mai skiriama viena atlanka. Susipažinkite, kaip sudaryti šio vadovėlio skyriai, kokie vartojami grafiniai sutartiniai ženklai.

Fizika ir matematika labai susiję mokslai, per fizikos pamokas teks dažnai taikyti matematikos žinias. Todėl vadovėlio pabaigoje yra keli

Skyriaus pradžia

Kiekvieno skyriaus pradžios atlanko-je surašyti atsakymai į klausimus: Ką sužinosite? Ko išmoksite? Kaip tai ga lė site išmokti? Kur tai galė site pritaikyti?

Ką sužinosite?

• Ką nagrinėja fizika.

• Kokios yra fizikos mokslo šakos.

Ko išmoksite?

• Atskirti fizikinį kūną nuo medžiagos.

• Atskirti fizikinį reiškinį nuo cheminio.

• Praktiškai taikyti žemesnėse klasėse įgytas žinias.

Kaip tai galėsite išmokti?

• Atidžiai klausydami mokytojo.

• Atlikdami praktines užduotis.

• Kartodami 5–6 klasės gamtos mokslų kursą – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/.

Kur tai galėsite pritaikyti?

• Toliau mokydamiesi fizikos.

• Diskutuodami apie mokslo raidą ir mūsų Visatą.

1 skyrius ĮVADAS

Temos atlanka

Šioje atlankoje nagrinėjama pagrin-dinė mokomoji medžiaga. Kiekviena tema pateikiama tokia pat tvarka. 20 21


Eina per vandenį – netekši, eina per žemę – pėdų nepalieka. Kas? Tai šešėlis. Fizikoje šešliu vadinama šviesos neapšviesta sritis už

neskaidraus kūno (2.11 pav., a ir c). Prisiminkite: šviesa sklinda tiesiai, todėl jos kelyje atsidūręs neskaidrus kūnas ją užstoja.

Bandymas. Paimkite prožektorių, ekraną (gali būti popieriaus la-pas) ir trintuką ar kitą neskaidrų kūną. Keisdami atstumą tarp kūno ir prožektoriaus skleidžiamos šviesos bei tarp kūno ir ekrano, nustatykite, kada kūno šešėlis didėja ir kada mažėja.

Kai yra daugiau negu vienas šviesos šaltinis, susidaro ne tik šešėlis, bet ir pùsšešėlių. Pusšešėlis – tai sritis, kurią vienas šviesos šaltinis apšviečia, o kitas – ne. Šešėlio – pačios tamsiausios vietos – nepasiekia nė vienos lemputės šviesa, o pusšešėlį apšviečia viena lemputė (2.11 pav., a ir c).

Pusšešėlių susidaro ir tada, kai šviesos šaltinis yra gana didelis. Pri-siminkite, kas vyksta, kai Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje tarp Sau-lės ir Žemės (2.11 pav., b). Kaip atrodo Saulės užtemimas, parodyta 2.12 paveiksle. Pagalvokite, kodėl daugiau negu 400 kartų mažesnis už Saulę Mėnulis gali ją užstoti. Mėnulio šešėlio skersmuo Žemės pavir-šiuje yra 40–100 km, tačiau, kai Mėnulis atsiduria arčiausiai Žemės, jo šešėlio skersmuo gali siekti 240 km.

Kadangi Saulė yra labai didelis šviesos šaltinis, tai per jos užtemi-mą irgi susidaro pusšešėlių. Vsiškasis Sáulės užtemmas vyksta ten, kur susidaro Mėnulio šešėlis, o dalnis Sáulės užtemmas – kur Mė-nulio pusšešėlis. Taigi tose Žemės vietose, kur slenka Mėnulio pusše-šėlis, galima matyti tik iš dalies užtemdytą Saulę. Kadangi Saulė labai ryški, tai žmonės dažniausiai net nepastebi Saulės užtemimo.

Kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje ir Mėnulis yra priešingoje pusėje negu Saulė, tai jis patenka į Žemės šešėlį – vyksta visiškasis arba dalinis Mėnùlio užtemmas. 2.13 paveiksle parodyta, kaip keičiasi Mėnulio vaizdas per visą užtemimą.

3Šešėlis ir pusšešėlis

2.11 pav.

2.12 pav. 2.13 pav.

Ar pastebėjote, kad apsiniaukusią dieną nėra šešėlių? Kodėl? De-besis sudaro labai daug mažų vandens lašelių. Tiesioginiai Saulės spinduliai daug kartų nuo lašelių atsispindi ir, kol pasiekia Žemę, vi-siškai išsisklaido.

a

b c

Netrukus

• Išsiaiškinsite, kas yra

šešėlis.

• Sužinosite, kada susidaro

pusšešėlis.

❶ Ištirkite, ar skaidraus ir matinio stiklo plokštelės meta šešėlį. Kodėl?

❷ Mažiausias Mėnulio atstumas iki Žemės yra 363 000 km, didžiausias –

405 000 km. Kada Mėnulio šešėlis per Saulės užtemimą būna didžiau-

sias, o kada – mažiausias? Nubraižykite dvi schemas.

❸ Kieno šešėlis Žemėje yra didžiausias?

❹ Kodėl buitiniai šviestuvai dažniausiai turi ne vieną, o kelias lempas?

❺ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius NASA, ec-

lipse ir raskite, kokie užtemimai artimiausiu metu bus stebimi, ar juos

matysime Lietuvojè.


Visiškasis Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, o dalinis – kelias valandas. Per metus Žemėje įvyksta 2–5 Saulės užtemimai. Toje pačioje Žemės vietoje visiškasis Saulės užtemimas kartojasi maždaug kas 300 metų, o dalinis – kas 2–3 metai. Paskutinis visiškasis Saulės užtemimas Lietuvojè buvo matomas 1954 m. birželio 30 d. Lietuvojè jų daugiau nebus per visą XXI a.Per dalinį Saulės užtemimą galima pamatyti „keistą“ reiškinį stebint kiaurasamčio šešėlį. Nors kiaurasamčio skylutės yra taisyklingos formos, tačiau „saulutės“ ant žemės yra tokios pat formos, kaip ir Saulė danguje (pusskrituliai).

Tai įdomu

. Šešlis. Pùsšešėlis. Sáulės užtemmas . Mėnùlio užtemmas . Dalnis užtemmas

Žodžių bankas

Mėnulis

Žemė

Šešėlis

Pusšešėlis

Šešėlis

Pusšešėlis

Šešėlis

Pusšešėlis

Saulė

30 31

Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas

8Š V I E S O S P A S A U L Y J E 2 s k y r i u s

Paskaita ketvirtokams apie šviesą Ketvirtos klasės mokytoja paprašė septintokų perskaityti paskai-

tą jos mokiniams. Ketvirtokai net surašė klausimus, į kuriuos norėtų išgirsti išsamius atsakymus. Pasirenkite paskaitai „Šviesos reiškiniai“. Ketvirtokai yra gudrūs, smalsūs mokiniai, jiems patinka bandymai, paveiksliukai, bet, kaip ir jūs, nemėgsta ilgų pasakojimų.

Būtų puiku, jeigu rengdamiesi paskaitai naudotumėtės kompiute-rine pateikčių rengimo programa, o savo teiginius įrodytumėte nesu-dėtingais bandymais.

Ketvirtokų klausimai 1. Princesės karūnoje žėri deimantai: ar jie yra šviesos šaltinis? 2. Kodėl visiškai tamsiame kambaryje nesimato nei juodos, nei

baltos katės? 3. Kodėl vasariniai drabužiai dažniausiai būna šviesių spalvų? 4. Kodėl stalinė lempa turi būti su gaubtu? 5. Kodėl per koncertus aiškiai matome šviesos spindulius, nors

mokytoja sakė, kad žmogus jų negali regėti? 6. Esu kairiarankis. Kurioje pusėje reikėtų statyti stalinę lempą

ir kodėl? 7. Kodėl šešėlis kartais bėga priekyje, o kartais vejasi iš paskos? 8. Kodėl vandenynų dugne tamsu? 9. Kodėl Saulė keičia spalvą? Kai vakarais leisdamasi ji parausta,

gal atvėsta? 10. Kodėl keičiasi Mėnulio forma? 11. Kodėl žmonės nešioja akinius? 12. Ar daikto atvaizdas veidrodyje padidėja, ar sumažėja? Gal tai

priklauso nuo veidrodžio dydžio? 13. Ar pro žiūronus galima matyti Saulės užtemimą? 14. Kai Mėnulis užstoja Saulę, vyksta Saulės užtemimas. Kodėl

matome Mėnulio užtemimą, nors tarp Žemės ir Mėnulio nie-ko nėra?

15. Kodėl žiūrint pro nedidelį stiklinį rutuliuką pasaulis atrodo apverstas?

LĘŠI

AI

AK

IS

ŠVIE

SOS

SPIN

DU

LYS

SKA

IDR

USI

S

ŠVIE

SOS

ATS

PIN

DŽ

IO

DĖS

NIS

NES

KA

IDR

USI

S

DIR

BTI

NIS

FIZ

IKIN

IS K

ŪN

AS

ŠVIE

SOS

ŠALT

INIS

LYG

US

ATS

PIN

DIN

TIS

PA

VIR

ŠIU

S

ATS

PIN

DY

SN

ELYG

US

NEA

TSPI

ND

INTI

S

PAV

IRŠI

US

GA

MTI

NIS

LŪŽ

IMA

SSU

GER

TIS

ŠEŠĖ

LIS,

P

USŠ

EŠĖL

ISP

LOK

ŠČIA

SIS

VEI

DR

OD

IS

TRA

NZ

ITA

SA

TVA

IZD

AS

VEI

DR

OD

YJE

MĖN

ULI

O,

PLA

NET

Ų F

AZ

ĖSA

KIN

IAI

SAU

LĖS,

MĖN

ULI

OU

ŽTE

MIM

AS

ŠILU

MA

PR

ALA

IDU

MA

S

2 skyrius

1 tema

2 tema

3 tema

5 tema

6 tema

4 tema

7 tema

82 83

1 s k y r i u sĮ V A D A S Mokymosi žingsniai

Mokymosi žingsniaiKaip atliekamas tiriamasis darbas

Fizika – eksperimentinis mokslas, todėl per pamokas reikia atlikti ne vieną tiriamąjį darbą. Gyvenime mes dažnai ką nors išbandome, tačiau tų dalykų neaprašome. Atliekant tiriamąjį darbą aprašymas ir skaičiavimas būtini. Tiriamasis darbas – tai supaprastintas mokslinis darbas. Panašių reikalavimų laikosi ir didieji pasaulio mokslininkai.

Atlikdami vadovėlio tiriamųjų darbų užduotis, galite remtis ne tik jau įgytomis žiniomis ir gebėjimais, bet ir čia pateikiamais patarimais.

1. Prieš atlikdami bandymą išsikelkite hipotezę, kurią norite pa-tikrinti, arba suformuluokite problemą, kurią reikia išnagrinėti.PavyzdysHipotezė: kūno tūris yra lygus jo išstumto vandens tūriui.Problema: kaip rasti netaisyklingos formos kūno tūrį.

2. Iškelkite darbo tikslą (tiriamojo darbo tikslą rasite vadovėlyje arba nurodys mokytojas).Tikslas: dviem būdais apskaičiuoti netaisyklingos formos kūno tūrį

pagal išstumto vandens tūrį (1 ir 2 pav.).

3. Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite.

• Apgalvokite, kaip atliksite bandymą ir kokių priemonių tam reikės (priemonės dažniausiai būna nurodytos vadovėlyje).

• Pasiruoškite darbo vietą ir priemones: ant stalo neturi būti ne-reikalingų daiktų; į šalį pastumkite vadovėlį, sąsiuvinį, skaičiuotuvą; tvarkingai išdėliokite bandymui reikalingas priemones; pasidėkite ra-šiklį, liniuotę, pieštuką – jų reikia per kiekvieną tiriamąjį darbą.

Pastaba. Mokykloje dažniausiai tenka dalytis darbo priemonėmis su suolo draugu, todėl prieš darbo pradžią aptarkite, kaip elgsitės.

• Prisiminkite saugaus darbo ir elgesio taisykles.

4. Dirbkite nuosekliai – atlikite bandymą pagal vadovėlyje pa-teikiamą aprašymą.Atlikdami bandymą, nepamirškite tokių dalykų. • Atidžiai perskaitykite bandymo eigos aprašymą. • Nustatykite matavimo prietaiso ar priemonės skalės padalos

vertę, matavimo paklaidą, užsirašykite jas (žr. 2 priedą).

• Jei bandymą atliekate su draugu, pasiskirstykite darbais: kai vienas matuoja, kitas tuo metu pildo tiriamojo darbo lapą, skaičiuoja. Po vieno matavimo reikia pasikeisti.

• Užsirašykite tiesioginio ir netiesioginio matavimo rezultatus. Atlikdami bandymą, tiesioginio matavimo rezultatus pirmiausia už-sirašykite juodraštyje.

• Matavimo rezultatai rašomi lentelėje (lentelės pavyzdys – 3 pav.). Jei lentelė nepateikiama, tai nusibraižykite ją patys (būtinai pieštuku ir liniuote). Užpildykite lentelę – atskirai stulpeliais sura-šykite matuojamus ir skaičiuojamus dydžius, nurodykite matavimo vienetus.

Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad rezultatus lentelėje reikia rašyti be matavimo vienetų, nes jie yra nurodyti kiekvienos skilties antrašti-nėje eilutėje. Nepamirškite paklaidų prie tiesiogiai išmatuotų dydžių. Jas galite nurodyti antraštinėje eilutėje arba lentelėje rašykite atskiru stulpeliu.

Išmatuoti dydžiai Apskaičiuoti dydžiai

Pradinis vandens tūris V0,cm3 arba ml, jei matuojama menzūra

(±1 cm3)*

Bendras vandens ir kūno tūris V1,cm3 (±1 cm3)

Išstumto vandens tūrisV = V1 – V0, cm3

Kūno tūris V,cm3

70 98 28 28

3 pav.

• Rezultatai bus tikslesni, jei matuosite keletą kartų ir apskaičiuo-site vidurkį.

• Padarykite išvadą, palyginkite su iškelta hipoteze. Jei matuojate skirtingais būdais, tai palyginkite pirmojo ir antrojo būdo rezultatus –jie turėtų būti vienodi. Remiantis lentelės duomenimis galima daryti išvadą, kad išstumto vandens tūris yra lygus kūno tūriui.

• Jei rezultatai skiriasi, būtinai nurodykite skirtumo priežastis (pavyzdžiui, matuojant antruoju būdu išsilaistė vanduo). Jei rezultatai labai smarkiai skiriasi, pakartokite bandymą.

• Atsakykite į klausimus, pateikiamus prie bandymo aprašymo.

5. Apgalvokite ir įvertinkite savo darbo rezultatą, kaip jo siekėte.

• Ar viskas gerai sekėsi atliekant bandymą? • Su kokiais sunkumais susidūrėte? • Ką kitą kartą darytumėte kitaip?

1 pav.

2 pav.

82 83

*paklaida, nurodyta ant matavimo cilindro ar menzūros.

Apibendrinimas ir kartojimas

Čia spausdinamas minčių žemėlapis padės prisiminti svarbiausias mintis. Pagrindinės skyriaus sąvokos pateikiamos spalvotuose langeliuose. Spalva rodo temos numerį. Yra ir kūrybinių užduočių.

Mokymosi žingsniai

Šioje atlankoje pateikiama patarimų, kaip atlikti tiriamuosius darbus.

Netrukus

Tai įdomu

Žodžių bankas

Užduotis


Interneto nuorodos

5

matematikos priedai: juose primenama, kaip dauginami ir dalijami standartinės išraiškos skaičiai, paaiškinama, kaip užrašyti matavimo duomenis ir skaičiavimo rezultatus, kaip spręsti kokybinius ir kieky-binius uždavinius, kaip apskaičiuoti paklaidas ir jas sumažinti.

Knygos gale pateikiamas sąvokų žodynėlis. Teorinėje dalyje są-vokos ir pagrindiniai teiginiai spausdinami pusjuodžiu šriftu. Pus-juodžius žodžius reikėtų įsiminti: tos svarbios sąvokos bus vartoja-mos toliau mokantis fizikos.

Su vadovėliu leidžiamas uždavinynas ir pratybų sąsiuviniai, ku-riuose rasite daug įvairių užduočių, bandymų, projektų, interneto nuorodų. Dažniausios yra gamtos mokslų kurso 5–6 klasei nuoro-dos (mokymo objektų ir testų numeriai – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/). Tai puiki galimybė pakartoti, ką esate išmokę penktoje ir šeštoje klasėje. Pratybų sąsiuviniuose palikta vietos vadovėlio užduo-tims atlikti, klausimams atsakyti, užrašams. Pasitarkite su mokytoju, ar dar reikės papildomo fizikos darbų sąsiuvinio.

Su fizika susidursite ir baigę mokytis iš šio vadovėlio, nes fizikiniai reiškiniai vyksta nuolat: stebėkite ir nagrinėkite juos.

22 23


Pradėjo sent – pradėjo temt. Kas? Tai Mėnulis. Prisiminkite, kokios yra keturios Mėnulio fazės:

jáunatis, prešpilnis, plnatis ir delčià (2.14 pav.). Viena Mėnulio fazė trunka beveik savaitę. Aplink Žemę Mėnulis apskrieja per 27,3 paros.

4Mėnulio fazės. Planetų judėjimas

Neįgudusi žmogaus akis žvaigždėtame danguje sunkiai skiria švie-są skleidžiančias žvaigždes nuo planetų, kurios, kaip ir Mėnulis, tik atspindi Saulės šviesą. Dar žiloje senovėje buvo pastebėta, jog daugu-ma žvaigždžių skrieja ratu aplink Šiaurinę žvaigždę (1.7 pav.), o keli žvaigždės pavidalo šviesuliai keliauja iš vieno žvaigždyno į kitą. Klai-džiojančius šviesulius žmonės pavadino planètomis (gr. planētēs –klaidžiojanti) ir suteikė joms dievų vardus.

Senais laikais buvo žinomos penkios planetos: Merkùrijus (se-novės lietuviai vadino Saulės dukra Vaivorà), Venerà (Vakarnė ir Aušrnė), Mársas (Žezdrė), Jupteris ir Satùrnas. Kitos dvi planetos –Urãnas ir Neptnas – atrastos XVIII–XIX a. Planetos, skriejančios tarp Saulės ir Žemės (Merkurijus, Venera), yra vadinamos vidnėmis, o planetos, nutolusios nuo Saulės toliau negu Žemė (Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas), – išornėmis.

Planetoms skriejant, keičiasi jų fazės. Planetos, kaip ir Mėnulis, būna matomos tik tiek, kiek jos atspindi Saulės šviesą. Vidinių planetų fazės keičiasi taip pat kaip Mėnulio.

Merkurijus ar Venera gali atsidurti tarp Žemės ir Saulės arba ana-pus Saulės – tada planeta būna nematoma, nes skendi Saulės spindu-liuose. Kartais, keliaudamas tiesiai per Saulės diską, Merkurijus ar Ve-nera bando užstoti Saulę – tada vyksta vadinamasis planetos tranztasper Saulę (2.15 pav.). Jam stebėti teleskopas nebūtinas.

ATMINKITE, Saulė – labai stiprus šviesos šaltinis, galintis pakenk-ti akims. Niekada nežiūrėkite į Saulę plika akimi ir juo labiau pro žiūronus ar teleskopą, jeigu jie neuždengti specialiu filtru. Žmonės mano, kad į Saulę galima žiūrėti pro tamsų ar net aprūkusį stiklą, lanksčiojo disko plėvelę, bet taip elgtis pavojinga. Į Saulę žiūrėkite pro akinius su specialiu filtru (2.16 pav.). Išorinės planetos gali būti mato-mos priešingoje pusėje, negu yra Saulė, arba būti anapus Saulės.

Panaršykite internete http://astronomija.lt/planetu-matomumas.Sužinokite, kokias planetas galima matyti dabar.

Jei galite, tyrinėkite nakties dangų. Raskite jame planetą ar planetų.

2.14 pav.

2.15 pav.

2.16 pav.

2.17 pav.

Delčia

Delčia

Jaunatis

Jaunatis

Pilnatis

Pilnatis

Priešpilnis

Priešpilnis

d

12

3

48

76

5

Netrukus

• Išsiaiškinsite, kad plane-

tos, kaip ir Mėnulis, turi fazes.

• Sužinosite, kaip danguje

juda planetos.

❶ Su kokia Mėnulio faze susijusi pamokos pradžioje užminta mįslė?

❷ Palyginkite 2.11 pav., b ir 2.14 pav. ir pasakykite, kokia yra Mėnulio

fazė, kai vyksta Saulės užtemimas.

❸ Kokia yra Mėnulio fazė, kai vyksta Mėnulio užtemimas?

❹ 2.17 pav. – pasakų knygos iliustracija. Kokios fazės Mėnulis čia nupieštas?

❺ Ar galima tokį vaizdą matyti iš tikrųjų (2.17 pav.)? Kodėl?

❻ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius Veneros

tranzitas mokslasplius ir raskite atsakymus į klausimus. Kada Lietu-

võs astronomai pradėjo stebėti Veneros tranzitus? Kada Lietuvojè

stebėtas paskutinis Veneros tranzitas? Kada vyks kitas Veneros

tranzitas?


. Mėnùlio fãzės . Vidnės planètos . Išornės planètos . Tranztas

Žodžių bankas

p

Žemė

Ar girdėjote sakant „tamsioji Mėnulio pusė“? Šis posakis susijęs su Mėnulio judėjimu. Mėnulis apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, kiek apskrieja ir aplink Žemę. Taigi Mėnulis į Žemę visada pasisukęs ta pačia puse, kitos jo pusės mes nematome. Europoje pagal Mėnulio kalendorių skaičiuojamos kai kurių švenčių datos. Pavyzdžiui, Velykos švenčiamos pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio – kovo 21 dienos.

Tai įdomu

Pratybų sąsiuvinyje surašykite pla-netas iš eilės tolstant nuo Saulės.

Užduotis

BandymasPer pamoką reikės atlikti bandymą, užsirašyti duomenis, padaryti išvadas.

Netrukus

Kiekviena tema pradedama mokymosi uždaviniais – paaiškinama, ką turėsite išmokti per pamoką.

Tai įdomu

Čia pateikiama papildomos informacijos, susijusios su nagrinėjama tema.

Užduotis – praktinis darbas teorijai įtvirtinti.

Klausimai ir užduotys skirti pasitikrinti, kaip supratote temą, ar gebate įgytas žinias taikyti praktiškai.

Žodžių bankas

Primenamos svarbiausios pa-mokos sąvokos.

„Fizika“. VII kl. vadovėlis, p. 4–5

Mokytojo knyga R. Skorulskienė Vid. kaina knygynuose 16,39 Eur /

56,59 Lt

Uždavinynas L. Gražienė, R. Skorulskienė Vid. kaina knygynuose 8,48 Eur / 29,29 Lt


SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlių VII klasei, mokytojui dovanojame*: pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), uždavinyną,

mokytojo knygą, skaitmeninį vadovėlio ir mokytojo knygos turinį mokymosi aplinkoje e.Šviesa.Komplekto vertė 46,08 Eur / 155,64 Lt.

15

VII klasė

FIZIKA



39,88 Lt


1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 4,16 Eur /

14,36 Lt

Ona Vaščenkienė, Irmantas Adomaitis (recenzavo dr. Alfonsas Rimeika, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKAMokymosi komplektas VIII klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2012

4848

Trintis padeda ar trukdo?

• Prisiminsite, kas yra trin-

ties jėga.

• Aiškinsitės trinties jėgos

atsiradimo priežastis.

• Išsiaiškinsite, kokios yra

trinties rūšys.

NetrukusAr nebūtų puiku, jei važiuodami riedučiais neturėtumėte nuolat pa-

sispirti kojomis, o šliuoždami slidėmis – lazdomis. Pagal inercijos dės nį taip galėtų būti – kartą atsispyrei ir riedi ar šliuoži. Tačiau iš patirties žinote, kad judantys kūnai anksčiau ar vėliau sustoja. Prisiminkite, ką žinote apie kūnų paviršius: kad ir kokie lygūs jie atrodytų, vis tiek yra grublėti. Vienų paviršių nelygumai matyti plika akimi, kitų – juntami tik liečiant. Liesdami visada galite pajusti, kurio paviršiaus ne lygumai didesni. Vienam kūnui judant kito kūno paviršiumi, dėl paviršių nely-gumų atsiranda jėga, kuri mažina judančio kūno greitį.

Jėga, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje ir trukdanti vienam kūnui pa-judėti ar judėti kito kūno paviršiumi, vadinama trinties jėgà, arba tiesiog trintimi .

Atlikdami bandymą išsiaiškinkite, ar nelygumai tarp besiliečian- čių paviršių yra vienintelė trinties atsiradimo priežastis. Jums reikės dviejų labai lygių paviršių. Galite panaudoti veidrodžius ar stik lo lakš-tus. Ant vieno lakšto uždėkite kitą ir šį pastumkite. Kodėl net ir esant ypač lygiems paviršiams vis tiek jaučiamas pasipriešinimas? Įsi žiūrėkite į paveikslą ir panagrinėkite daug kartų padidintą stiklo lakštų sąlyčio vaizdą.

Kadangi stiklo paviršiai labai lygūs, tarp vienas ant kito uždėtų lakš-tų susidaro itin mažas tarpas. Dalelės tiek priartėja viena prie kitos, kad tarp jų atsiranda traukos jėgos. Dėl šios priežasties sunku pastumti vie-ną stiklo lakštą kito paviršiumi. Trinties jėga atsiranda dėl medžiagos dalelių tarpusavio traukos.

5

http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/

Trintis aplink mus

Trinties poveikio pavyzdžiai

Užduočių lapas. Trintis

Trinties jėga visada nukreipta prie-

šinga judėjimui kryptimi.

Įsidėmėkite

Bandymą galite atlikti su nuo-

traukų rėmelių stiklais. Svarbu

labai švariai nuvalyti stiklo

paviršius – tuomet bandymas

pavyks geriau.

Patarimai

Pagalvokite, kokia avalynė tinka-

miausia jūsų planuojamam žygiui.

v

Ftr

Fstūmimo

Ftrinties

Netrukus. Čia iš-keliami mokymosi uždaviniai, nurodo-ma, ką sužinosime ir išsiaiškinsime, ką gebėsime išnagri-nėję temą.

Įsidėmėkite. Infor-macija, kurios gali prireikti ateityje.

Patarimai. Kaip ge-riau atlikti bandymą, tiriamąjį darbą.

Gimtinė pro rasos lašą. Integracinio projekto užduotys.

Nuorodos į skai-tmeninę mokomąją priemonę Gamtos mokslų kursas 7–8 klasėms.

Skyriaus apibendrinimo atlankos

Pirmoje atlankos dalyje Mokomės spręsti uždavinius nurodomi pagrindiniai fizikos uždavinių sprendimo žingsniai, pateikiama samprotavimų, kaip nagrinėti uždavinio sąlygą, nuosekliai spręsti uždavinį ir įvertinti atsakymą.

VIII klasės vadovėlio atlankos struktūra

Duotav = 80 km/h ≈ 22,2 m/sm = 70 kgt = 0,018 s

RastiF

• Nagrinėsite uždavinio

sprendimo pavyzdį.

• Pasitikrinsite, kaip Niu-

tono dėsnius mokate taikyti

spręsdami uždavinius.

Mokomės spręsti uždaviniusLietuvõs kelių policijos tarnybos duomenimis, kiekvieną dieną mūsų

šalyje įvyksta vidutiniškai daugiau kaip 7 eismo įvykiai, kuriuose nuken-čia žmonės. Dauguma nukentėjusiųjų nesegėjo saugos diržų.

Apskaičiuota, kad jei automobilis važiuoja 80 km/h greičiu ir su kuo nors susiduria, žmogus po smūgio iš inercijos dar juda ir, atsitrenkęs į automobilio priekinį skydelį, sustoja vos per 0,018 s. Apskaičiuokime, kokia jėga 70 kg masės žmogus trenkiasi į automobilio priekinį skydelį.

Netrukus

. Spręsti uždavinį visuomet

pradėkite nuo sąlygos nagrinė-

jimo.. Pasirinkite formulę, pagal

kurią apskaičiuosite ieškomą

dydį, ir į ją įrašykite žinomų

dydžių vertes arba nežinomų

dydžių išraiškas. . Jei nepavyksta gauti galuti-

nės formulės, uždavinį galima

spręsti veiksmais.

Patarimai

34

Atsakymas: –86,3 kN.

Sprendimas

Apskaičiuodami jėgą, remkimės antruoju Niutono dėsniu F = ma.Keleivio masę žinome, o pagreitį galime apskaičiuotiPagreičio vertę įrašę į jėgos formulę, gaunameKadangi po susidūrimo galinis keleivio greitis lygus 0, tai

Minuso ženklas rodo, kad smūgio metu jėga veikia priešinga kryptimi, nei juda automobilis ir žmogus. Įrašę į gautą formulę masės, pradinio greičio ir laiko vertes, apskai-čiuojame jėgą:

a = ——— v v0

t.

F = m · ——— .v v0

t

F = m · ——— = – ——.0 v0t

mv0t

F = – ———————— = –86333 N ≈ –86,3 kN .70 kg · 22,2 m/s0,018 s

2.4 pav. Automobilio išbandymas smūgiu

5

VIII klasė


VIII klasės komplekto medžiagą papildo skaitmeninis mokymosi turinys (interaktyviosios pamokos)

Kaina ugdymo įstaigoms 72,41 Eur / 250 Lt


Naujiena

16

Interaktyvi mokytojo knyga Vid. kaina knygynuose 17,09 Eur / 59 Lt

Uždavinynas Vid. kaina knygynuose 7,90 Eur / 27,29 Lt


48

Trintis padeda ar trukdo?

• Prisiminsite, kas yra trin-

ties jėga.

• Aiškinsitės trinties jėgos

atsiradimo priežastis.

• Išsiaiškinsite, kokios yra

trinties rūšys.

NetrukusAr nebūtų puiku, jei važiuodami riedučiais neturėtumėte nuolat pa-

sispirti kojomis, o šliuoždami slidėmis – lazdomis. Pagal inercijos dės nį taip galėtų būti – kartą atsispyrei ir riedi ar šliuoži. Tačiau iš patirties žinote, kad judantys kūnai anksčiau ar vėliau sustoja. Prisiminkite, ką žinote apie kūnų paviršius: kad ir kokie lygūs jie atrodytų, vis tiek yra grublėti. Vienų paviršių nelygumai matyti plika akimi, kitų – juntami tik liečiant. Liesdami visada galite pajusti, kurio paviršiaus ne lygumai didesni. Vienam kūnui judant kito kūno paviršiumi, dėl paviršių nely-gumų atsiranda jėga, kuri mažina judančio kūno greitį.

Jėga, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje ir trukdanti vienam kūnui pa-judėti ar judėti kito kūno paviršiumi, vadinama trinties jėgà, arba tiesiog trintimi .

Atlikdami bandymą išsiaiškinkite, ar nelygumai tarp besiliečian- čių paviršių yra vienintelė trinties atsiradimo priežastis. Jums reikės dviejų labai lygių paviršių. Galite panaudoti veidrodžius ar stik lo lakš-tus. Ant vieno lakšto uždėkite kitą ir šį pastumkite. Kodėl net ir esant ypač lygiems paviršiams vis tiek jaučiamas pasipriešinimas? Įsi žiūrėkite į paveikslą ir panagrinėkite daug kartų padidintą stiklo lakštų sąlyčio vaizdą.

Kadangi stiklo paviršiai labai lygūs, tarp vienas ant kito uždėtų lakš-tų susidaro itin mažas tarpas. Dalelės tiek priartėja viena prie kitos, kad tarp jų atsiranda traukos jėgos. Dėl šios priežasties sunku pastumti vie-ną stiklo lakštą kito paviršiumi. Trinties jėga atsiranda dėl medžiagos dalelių tarpusavio traukos.

5

http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/

Trintis aplink mus

Trinties poveikio pavyzdžiai

Užduočių lapas. Trintis

Trinties jėga visada nukreipta prie-

šinga judėjimui kryptimi.

Įsidėmėkite

Bandymą galite atlikti su nuo-

traukų rėmelių stiklais. Svarbu

labai švariai nuvalyti stiklo

paviršius – tuomet bandymas

pavyks geriau.

Patarimai

Pagalvokite, kokia avalynė tinka-

miausia jūsų planuojamam žygiui.

v

Ftr

Fstūmimo

Ftrinties

4949

❶ Pateikite po du rimties, slydimo ir riedėjimo trinties pasireiškimo

pavyzdžius.

❷ Nuo ko priklauso surišto mazgo stiprumas?

❸ Kodėl pirmiausia nusitrina rankovės ties alkūnėmis, džinsų apačia,

nusinešioja batų pakulnės.

❹ Kokia jėga padeda išsilaikyti ant riedlentės važiuojant?

❺ Kam dviračiuose ir automobiliuose įtaisomi guoliai? Kokių jų būna?

❻ Pasiskirstę grupėmis aptarkite ir trumpai aprašykite, kas vyktų pasau-

lyje, jei nebūtų trinties. Geriausias mintis perskaitykite visai klasei.

J Ė G Ų R Ū Š Y S

Judėjimo pavyzdžių aplinkoje yra labai daug. Dažniausiai kūnas arba rieda, arba slysta kito kūno paviršiumi. Todėl trintis skirstoma pa-gal judėjimo pobūdį. Važiuojant dviračiu ar automobiliu, ratai rieda žemės paviršiumi. Trintis, atsirandanti vienam kūnui riedant kito kūno paviršiumi, vadinama riedėjimo trintimi . Šliuožiant slidėmis, jos slysta sniego paviršiumi. Trintis, atsirandanti vienam kūnui slystant kito kūno paviršiumi, vadinama slydimo trintimi .

Atlikdami bandymą su dviem stiklo lakštais, turėjote pajusti, kad sunkiausia buvo išjudinti lakštą. Prisiminkite, kaip ką nors vėžinote ro-gutėmis. Sunkiausia buvo išjudinti rogutes iš vietos, o traukti jau daug lengviau. Ar čia taip pat pasireiškia trintis? Atlikite paprastą bandymą. Atsiremkite į kokį sunkesnį daiktą, pavyzdžiui, stalą, ir iš lėto bandykite jį stumti. Jei daugiausia jėgos prireikė stalui iš vietos pajudinti, o jam pradėjus judėti jėgos panaudojote mažiau – bandymas pavyko. Jėga, trukdanti lakštui, stalui ar kitam daiktui pajudėti iš vietos – rimties bū-senos, vadinama rimties trinties jėgà. Trintis, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje ir trukdanti vienam kūnui pradėti judėti ki to kūno paviršiumi, vadinama rimties trintimi .

Dėl trinties dėvisi drabužiai ir avalynė, atsiranda nuospaudų. Par-griuvę nusibrozdiname rankas ir kojas, dyla važiuojančių automobilių padangos, kaista ir dėvisi judamosios mechanizmų dalys. Vis dėlto grįž-kime prie klausimo: trintis padeda ar trukdo? Pagalvokite, kas atsitiktų, jei nebūtų trinties.

. Ar galėtumėte eiti, važiuoti riedučiais?

. Ar pavyktų sustabdyti važiuojantį dviratį, automobilį?

. Ar būtų įmanoma žaisti krepšinį, futbolą, rankinį?

. Ar galėtumėte susipinti kasas, megzti?

. Ar pavyktų nusiplauti purvinas rankas muilu?

. Ar galėtumėte suvalgyti obuolį?


. Trintie s jėgà. Riedė jimo trintis. Slydimo trintis. Rimtie s trintis

Žodžių ir formulių bankas

Dauguma mokslininkų mano, kad

neandertaliečiai, gyvenę prieš

150 000–40 000 metų, jau mokėjo

trinties jėgą pritaikyti savo reik-

mėms. Jie įžiebdavo ugnį skeldami

vieną titnagą į kitą arba trindami du

medžio gabalėlius.

Tai įdomu

3 s k y r i u s

griuvę nusibrozdiname rankas ir kojas, dyla važiuojančių automobilių padangos, kaista ir dėvisi judamosios mechanizmų dalys. Vis dėlto grįž-kime prie klausimo: trintis padeda ar trukdo? Pagalvokite, kas atsitiktų,

Ar pavyktų sustabdyti važiuojantį dviratį, automobilį?

Pateikite po du rimties, slydimo ir riedėjimo trinties pasireiškimo Pateikite po du rimties, slydimo ir riedėjimo trinties pasireiškimo

Trintis

Riedėjimotrintis

Slydimotrintis

Rimtiestrintis

„Fizika“. VIII kl. vadovėlis, p. 48–49

Klausimai ir užduotys padeda išsiaiškinti, ar pavyko pasiekti iškeltus uždavinius.

Žodžių ir formulių bankas. Svarbiausios sąvokos, fizikiniai dydžiai, formulės, dės-niai. Jie ir jų apibrėž-tys surašyti vadovėlio pabaigoje.

Atsakydami į Pasitikrinkite dalies klausimus, atlikdami užduotis, mokiniai išsiaiškins, ar suprato visą skyriaus medžiagą, įsivertins.

Duotav = 80 km/h ≈ 22,2 m/sm = 70 kgt = 0,018 s

RastiF

• Nagrinėsite uždavinio

sprendimo pavyzdį.

• Pasitikrinsite, kaip Niu-

tono dėsnius mokate taikyti

spręsdami uždavinius.

Mokomės spręsti uždaviniusLietuvõs kelių policijos tarnybos duomenimis, kiekvieną dieną mūsų

šalyje įvyksta vidutiniškai daugiau kaip 7 eismo įvykiai, kuriuose nuken-čia žmonės. Dauguma nukentėjusiųjų nesegėjo saugos diržų.

Apskaičiuota, kad jei automobilis važiuoja 80 km/h greičiu ir su kuo nors susiduria, žmogus po smūgio iš inercijos dar juda ir, atsitrenkęs į automobilio priekinį skydelį, sustoja vos per 0,018 s. Apskaičiuokime, kokia jėga 70 kg masės žmogus trenkiasi į automobilio priekinį skydelį.

Netrukus

. Spręsti uždavinį visuomet

pradėkite nuo sąlygos nagrinė-

jimo.. Pasirinkite formulę, pagal

kurią apskaičiuosite ieškomą

dydį, ir į ją įrašykite žinomų

dydžių vertes arba nežinomų

dydžių išraiškas. . Jei nepavyksta gauti galuti-

nės formulės, uždavinį galima

spręsti veiksmais.

Patarimai

34


Sprendimas

Apskaičiuodami jėgą, remkimės antruoju Niutono dėsniu F = ma.Keleivio masę žinome, o pagreitį galime apskaičiuotiPagreičio vertę įrašę į jėgos formulę, gaunameKadangi po susidūrimo galinis keleivio greitis lygus 0, tai

Minuso ženklas rodo, kad smūgio metu jėga veikia priešinga kryptimi, nei juda automobilis ir žmogus. Įrašę į gautą formulę masės, pradinio greičio ir laiko vertes, apskai-čiuojame jėgą:

a = ——— v v0

t.

F = m · ——— .v v0

t

F = m · ——— = – ——.0 v0t

mv0t

F = – ———————— = –86333 N ≈ –86,3 kN .70 kg · 22,2 m/s0,018 s

2.4 pav. Automobilio išbandymas smūgiu

5S Ą V E I K O S D Ė S N I A I 2 s k y r i u s

1. Nubraižykite nagrinėto uždavinio brėžinį. Jame rodyklėmis pa-vaizduokite greičio ir pagreičio kryptis. Kas pasikeistų susidūrimo metu, jei automobilio greitis būtų mažesnis negu 80 km/h? Kodėl reikia segėti saugos diržus?

2. Ar girdėjote, kad išvesti pasivaikščioti jūsų šunį gali kitas dresuo-tas šuo? Kuris šuo kurį vedžioja, t. y. kuris kurį tempia didesne jėga? Paaiškinkite kodėl.

3. Sumo yra vienos seniausių imtynių, kuriose du sportininkai sten-giasi sučiupti vienas kitą ir išstumti varžovą iš rato. Kokių sunkumų pa-tirs imtynininkai, pavaizduoti paveiksle? Kodėl?

4. Kaip reikia rauti morką, kad jos viršūnėlė nenutrūktų? Paaiškin-kite kodėl.

5. Remdamiesi fizikos dėsniais, paaiškinkite, kodėl tėvai, norėdami staigiu judesiu ištraukti vaikui pieninį dantį, prie jo pririša storesnį li-ninį siūlą.

6. Suaugęs 50 kg masės gepardas 110 km/h greitį gali pasiekti vos per 3 s. Kokio dydžio jėga padeda gepardui pasiekti tokį greitį per tiek laiko?

7. Iš grafiko nustatykite, kurio kūno masė didžiausia? Paaiškinkite kodėl. Kiek kartų skiriasi I ir II kūnų masė?

Tokiu grąžtu gręžiama nuo akmens

amžiaus. Ir dabar juvelyrai kartais

juo naudojasi pragręždami skylutes

gintaro gabalėlyje ar dekoruodami

gintaro, kaulo ir kitokius papuošalus.

Tokio grąžto veikimas pagrįstas iner-

cijos reiškiniu. Atidžiai įsižiūrėkite į

įrankį ir pasiaiškinkite, kaip jis veikia.

Tai įdomu

35


Paaiškinkite kodėl.tas šuo? Kuris šuo kurį vedžioja, t. y. kuris kurį tempia didesne jėga? Paaiškinkite kodėl.Paaiškinkite kodėl.

Pasitikrinkite

III

III

a

0 F


VIII klasė


SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlių VIII klasei, mokytojui dovanojame*: pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), uždavinyną,

interaktyvią mokytojo knygą, skaitmeninį vadovėlio turinį mokymosi aplinkoje e.Šviesa.Komplekto vertė 47,15 Eur / 165,01 Lt.

FizikaMokytojo knyga

8Interaktyvi

17

FIZIKA

VII–VIII klasė

„Fizika“. VII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 26–27

26

❻ Šviesos spindulio kritimo kampas į šviesą atspindintį paviršių lygus 60°.

6.1. Nubraižyk šį spindulį ir pavaizduok atsispindėjusį spindulį.

6.2. Kokio didumo kampą sudaro krintantysis spindulys su paviršiumi? 6.3. Kokio didumo kampą sudaro atsispindėjęs spindulys su statmeniu? 6.4. Kokio didumo kampas susidaro tarp krintančiojo ir atsispindėjusio spindulio? 6.5. Kaip pasikeis kampas tarp krintančiojo ir atsispindėjusio spindulio, jei kritimo

kam pas bus sumažintas 10°?

❼ Saulė virš horizonto pakilo 30° kampu. Kokiu kampu su statmeniu reikia laikyti veidrodį, kad atsispindėjęs spin dulys kristų vertikaliai žemyn?

❽ Ar atspindžio dėsniai galioja, kai šviesa krinta į balto popieriaus lapą?

❾ Paveiksle pavaizduotas nuo paviršių atsispindėjusių spindulių pluoštelis. Kurie iš pavir šių yra veid rodiniai, o kurie turi nelygumų?

1 2 3 4

2.12 pav.

2.11 pav.

2 s k y r i u s

27

Š V I E S O S P A S A U L Y J E

ATSAKYK Į VADOVĖLIO KLAUSIMUS IR ATLIK UŽDUOTIS

❶

❷

❸

❹

❺ Fizika virtualiai

• http://micro.magnet.fsu.edu/ (Specular and Diffuse Reflection – Šviesos atspindžio dėsnis) • http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (MO Šviesos energija) • http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (MO Energijos virsmai)

2.13 pav.

Užrašams

Apibendrink rezultatus ir įsivertink

Įsivertinimas

Kiek užduočių atlikau

9

5

Šią pamoką sužinojau:

Sunkiausia buvo (arba nesupratau):

Atlikdami antroje apibendrinimo atlankoje aprašomą tiriamąjį darbą ar praktinę už-duotį, mokiniai pasitikrins, kaip geba įgytas žinias taikyti praktiškai.

Jau žinote, kad kūnų sąveiką nusako Niutono dėsniai. Atlikdami tiriamą-jį darbą patikrinkite, ar jie pasitvirtina.

Jums prireiks vežimėlio (galite panaudoti žaislinį automobilį), svarelių ar kubelių vežimėlio masei keisti, dviejų dinamometrų, sekundomètro arba mobiliojo telefono chronomètro, ilgos liniuotės arba ruletės, skridinio, ilgos virvutės ir svarmenų.

1. Pririškite svarmenį prie vežimėlio ilga virvute. Virvutę permeskite per skridinį ir paleiskite svarmenį. Po kurio laiko prilaikykite delnu svarmenį – taip jį sustabdysite. Stebėkite vežimėlį.

Atsakykite į klausimus:. Kodėl vežimėlis pajudėjo, kai paleidote svarmenį?. Ar vežimėlis sustojo, kai sustabdėte svarmenį? Kodėl taip atsitiko?. Ką patvirtina šis bandymas?

2. Nusibraižykite lentelę sąsiuvinyje arba pildykite ją fizikos pratybų są-siuvinyje.

3. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūno masės. Vieną dinamome-trą pritvirtinkite prie vežimėlio. Pasverkite vežimėlį su dinamometru ir sva-relius, užsirašykite jų masės vertes. Bandymą atlikite 3–5 kartus: pirmiausia vien su vežimėliu, po to didindami vežimėlio masę svareliais. Į lentelę įrašy-kite kiekviename bandyme naudoto vežimėlio masės vertę.

Nr. m, kg F1 , N F

2 , N s, m t, s v

vid , m/s v

1, m/s a, m/s2 a

1 , m/s2

Ar pasitvirtina Niutono dėsniai?

• Tyrinėdami išsiaiškinsite,

ar pasitvirtina Niutono dės-

niai.

Netrukus

. Darbą patogu atlikti gru-

pėmis – vieni paleis vežimėlį

judėti, kiti stebės dinamome-

tro ir chronometro rodmenis.. Kad galėtumėte tiksliau

išmatuoti laiką, pasirinkite kuo

ilgesnį vežimėlio riedėjimo

kelią.. Pasirinkite kuo aukštesnį

stalą, tuomet vežimėlis galės

riedėti ilgesnį kelią.. Kuo daugiau kartų ban-

dymą atliksite, tuo tiksliau

ištirsite dėsningumus.

Patarimai

6

36

Atsakykite į klausimus:

Tolygiai kintamo judėjimo viduti-

nis greitis apskaičiuojamas pagal

formulę .

Dinamometrais išmatuokite judantį vežimėlį veikiančią jėgą F1 ir svar-menį veikiančią jėgą F2. Chronometru matuokite laiką t, per kurį vežimėlis nuvažiuos jūsų pasirinktą, bet vis tą patį atstumą s. Žinodami kelią ir laiką, apskaičiuokite vidutinį judėjimo greitį

Žinodami vidutinį greitį, apskaičiuosite vežimėlio greitį v1 kelio s pa-baigoje. Kadangi vežimėlis juda tolygiai greitėdamas, pritaikykite formulę

Vežimėlio pradinis greitis v0 = 0, todėl

Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo masės grafiką.Atsakykite į klausimus:. Kokią pagreičio priklausomybę nuo masės nustatėte?. Ką patvirtina šis bandymas?Apskaičiuokite pagreitį a1 pagal antrąjį Niutono dėsnį ir palyginkite

su anksčiau apskaičiuotu pagreičiu a.

4. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo veikiančiosios jėgos. Vežimėlio masės šioje tyrimo dalyje nekeiskite. Keiskite vežimėlį vei-

kiančią jėgą, kaskart prikabindami prie virvutės vis kitos masės svarmenį. Išmatuokite ir apskaičiuokite tuos pačius dydžius, kaip ir tirdami pa-

greičio priklausomybę nuo masės. Rezultatus surašykite į lentelę.Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo jėgos grafiką. Atsakykite į klausimus:. Kokią pagreičio priklausomybę nuo jėgos nustatėte?. Ką patvirtina šis bandymas?

5. Palyginkite vežimėlį ir svarmenį veikusias jėgas F1 ir F2. Kokį dės-ningumą pastebėjote?

6. Apibendrinkite gautus rezultatus ir padarykite išvadas.

7. Aptarkite, kaip sekėsi atlikti darbą, ir išsiaiškinkite, kas buvo gerai, o ką ateityje galima būtų daryti kitaip.

vvid

= ——— v0 + v

1

2

S Ą V E I K O S D Ė S N I A I 2 s k y r i u s

Įsidėmėkite

vvid= — .st

stv1= 2vvid = 2 — .

vvid= ———— v0 + v12 .

.a = ———— = —— v1 – v0

t2st2

37

F1

F2

Tuomet apskaičiuokite pagreitį


Vadovėlis ir pratybos – darni visuma. Be pratybų mokiniai daug sunkiau ugdysis kompetencijas ir ypač jiems stigs praktinių gebėjimų.

Suformuluoja-mas tikslas.

Mokiniai apibendrina rezultatus ir įrašo įsiverti-nimą.

Vadovėlyje pateikiami temos klausi-mai ir užduo-tys. Pratybų sąsiuvinyje į juos at-sakoma ir atliekamos užduotys.

Pateikiama patarimų, kaip atlikti darbą.

Mokiniai apibendrina gautus rezul-tatus.

Aptariama, kaip sekėsi atlikti darbą, kas pavyko, ką reikia tobu-linti.



VII–VIII klasė

„Fizika“. VIII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 28–29„Fizika“. VIII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 28–29

28

6. Ar pasitvirtina Niutono dėsniai? Atlikite vadovėlyje aprašytą tiriamąjį darbą.

1. Probleminis klausimas (problema)

2. Tikslas

3. Hipotezė

4. Tyrimo priemonės

5. Tyrimo eiga (Užrašykite pagrindinius tyrimo eigos etapus.)

6. Duomenų ir rezultatų analizė

6.1. Atlikite pirmą bandymą ir atsakykite į klausimus.

a) Kodėl vežimėlis pajudėjo, kai paleidote svarmenį?

b) Ar vežimėlis sustojo, kai svarmenį sustabdėte? Kodėl taip atsitiko?

c) Ką patvirtina šis bandymas?

6.2. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūno masės. (Jėgos nekeiskite.)

a) Duomenų ir rezultatų lentelė

Nr. m, kg F1, N F2 , N s, m t, s vvid , m/s v1, m/s a, m/s2 a1, m/s2

1. 2. 3. 4.

6. Ar pasitvirtina Niutono dėsniai?

29

b) Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo masės grafiką.

c) Kokią pagreičio priklausomybę nuo masės nustatėte?

d) Ką patvirtina šis bandymas?

6.3. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūną veikiančios jėgos. (Masės nekeiskite.)

a) Duomenų ir rezultatų lentelėNr. m, kg F1, N F2 , N s, m t, s vvid , m/s v1, m/s a, m/s2 a1, m/s2

1. 2. 3. 4.

b) Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo jėgos grafiką.

c) Kokią pagreičio priklausomybę nuo jėgos nustatėte?

d) Ką patvirtina šis bandymas?

6.4. Palyginkite vežimėlį ir svarmenį tyrimo metu veikusias jėgas F1 ir F2 (žr. 6.2 a ir 6.3 a užd.). Kokį dėsningumą pastebėjote?

7. Išvados

8. Įsivertinimas

S Ą V E I K O S D Ė S N I A I 2 s k y r i u s

a, m/s2

m, kg0

a, m/s2

F, N0

Pratybų sąsiuvinyje atliekamas vado- vėlyje pateiktas tiriamasis darbas.

Iškeliama problema.

Suformu-luojamas ir užrašomas tikslas.

Mokinys parašo įsiver-tinimą.

Pateikiamos išvados.Serijos „Šok“ vadovėliai „Fizika“ VII ir VIII klasėms patrauklūs, spalvingi, įdomūs mokiniams, lengvi ir neapsunkina kuprinių. Labai patogu, kad kiekviena tema pateikiama atskiroje atlan-koje. Mokantis temą ir atliekant užduotis nereikia perversti vadovėlio lapų. Labai patogu, kad temos išdėstytos tam tikrais žingsniais. Šiame vadovėlyje, kitaip nei ankstesniuose, prieš pra-dėdami nagrinėti temą mokiniai sužino, ką turės išmokti, pagrindines įsidėmėtinas sąvokas randa žodžių banke. Taip pat vadovėlyje pateikiama interneto nuorodų, kur galima plačiau susipažinti su tema. Iš šių vadovėlių mokosi mūsų Kauno rajono Neveronių vidurinės moky-klos VII ir VIII klasių mokiniai. Tikimės, kad ateityje galėsime įsigyti vadovėlius IX ir X klasėms.

Kauno rajono Neveronių vidurinės mokyklos fizikos mokytoja metodininkė Rasa Šimaitienė

Nuomonė

Su vadovėliais glaudžiai susiję pratybų sąsiuviniai. Juose pateikiamos užduotys siejamos su visos mokomosios medžiagos nagrinėjimu, skiriamos kiekvienai vadovėlio temai. Sąsiuvinių užduotys:

skatina mąstyti; orientuojamos į problemų sprendimą; skiriamos informacijos paieškai; pritaikomos darbui su iliustracijomis; paliekama vietos užrašams, taigi mokiniams nebereikia pirkti dar vieno papildomo

sąsiuvinio.

Iškeliama hipotezė.

Surašomos tyrimo prie-monės.

19

FIZIKA

VII–VIII klasė Mokytojo knyga – puikus Jūsų pagalbininkas

Čia rasite trumpalaikius ir ilgalaikius planus, svarbiausius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Greitai ir lengvai pasirengsite įdomiai pamokai. Individualizuosite ir diferencijuosite mokymąsi. Mokysite mokytis. VIII klasės knyga – interaktyvi. Šią knygą, parengtą PDF formatu,

mokytojas gali pildyti, tikslinti, joje naršyti.

28

5. Šviesos atspindys

Bendrosios programos

Mokinių pasiekimai

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Jausti atsakomybę už savo veiksmus. 9.12. Apibūdinti šviesos reiškinius. 9.12.1. Paaiškinti tiesiaeigio šviesos sklidimo ir atspindžio dėsnius.

5–6 klasė

Gebėjimai Žinios ir supratimas

9.12. Apibūdinti regos svarbą ir pagrįsti matavimų būtinumą pažįstant aplinką.

9.12.2. Apibūdinti šviesos atspindį, atvaizdą veidrodyje.

Mokymo uždaviniai

Naudojant vaizdines priemones, išaiškinti mokiniams šviesos atspindžio dėsnį.

Mokymosi uždaviniai

Atlikdami bandymus ir naudodamiesi kompiuterių programomis, mokiniai aptars veidrodinį ir difuzinį šviesos atspindį.

Remdamiesi stebėtais bandymais ir mokytojo padedami, mokiniai suformuluos šviesos atspindžio dėsnį.

Siūloma veikla

1. Mokiniams sudominti galima pažaisti su „saulės zuikučiais“. Jei šviečia Saulė ar kabinete yra tinka-mas šviesos šaltinis, lentoje nubrėžiamas keliolikos centimetrų skersmens apskritimas, o mokiniai veidrodėliu ar kitu, gerai šviesą atspindinčiu daiktu, gaudo „saulės zuikutį“ ir nukreipia jį į apskritimą. Įvardijama, kokiu reiškiniu jie naudojosi.

2. Nagrinėjant vadovėlio 2.28 paveikslą, atliekama va-dovėlio 1 užduotis. Paveikslą galima vizualizuoti naudojant MO Energijos virsmai (1752). Aptaria-ma, kokie paviršiai sugeria daugiau šviesos, keliamas klausimas, kur dingsta šviesos energija, įvardijama, kas yra sugertis. Aiškinimą galima iliustruoti MO Šviesos energija (1129).

3. Atliekamas vadovėlio 24 puslapio bandymas, nagrinėjamas 2.19 paveikslas, išsiaiškinama, kad atspindėtas šviesos kiekis priklauso ir nuo paviršiaus lygumo, aptariami atvaizdai, susidarantys vandens paviršiuje.

4. Jei yra sąlygos, atliekamas bandymas su krepšinio (tampriu) kamuoliu (kamuolio perdavimas nuo žemės). Galima bandymą atlikti ir su teniso kamuoliuku.

5. Atliekant bandymą su optiniu disku, mokiniai ieško panašumo tarp dviejų bandymų.

6. Suformuluojamas šviesos atspindžio dėsnis, nagrinė-jamas vadovėlio 2.20 paveikslas, naudojamas MO iš tinklalapio http://micro.magnet.fsu.edu/ Reflection of Light.

7. Lentoje nubraižoma arba mokomąja kompiuterių programa Crocodile Physics sumodeliuojama keletas situacijų (4 pav.).

4 pav.

Ištrauka iš „Bendrųjų programų“

Mokymo uždaviniai


Pateikiama siūloma veikla



VII–VIII klasė

28

5. Šviesos atspindys

Bendrosios programos

Mokinių pasiekimai

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Jausti atsakomybę už savo veiksmus. 9.12. Apibūdinti šviesos reiškinius. 9.12.1. Paaiškinti tiesiaeigio šviesos sklidimo ir atspindžio dėsnius.

5–6 klasė

Gebėjimai Žinios ir supratimas

9.12. Apibūdinti regos svarbą ir pagrįsti matavimų būtinumą pažįstant aplinką.

9.12.2. Apibūdinti šviesos atspindį, atvaizdą veidrodyje.

Mokymo uždaviniai

Naudojant vaizdines priemones, išaiškinti mokiniams šviesos atspindžio dėsnį.


Atlikdami bandymus ir naudodamiesi kompiuterių programomis, mokiniai aptars veidrodinį ir difuzinį šviesos atspindį.

Remdamiesi stebėtais bandymais ir mokytojo padedami, mokiniai suformuluos šviesos atspindžio dėsnį.

Siūloma veikla

1. Mokiniams sudominti galima pažaisti su „saulės zuikučiais“. Jei šviečia Saulė ar kabinete yra tinka-mas šviesos šaltinis, lentoje nubrėžiamas keliolikos centimetrų skersmens apskritimas, o mokiniai veidrodėliu ar kitu, gerai šviesą atspindinčiu daiktu, gaudo „saulės zuikutį“ ir nukreipia jį į apskritimą. Įvardijama, kokiu reiškiniu jie naudojosi.

2. Nagrinėjant vadovėlio 2.28 paveikslą, atliekama va-dovėlio 1 užduotis. Paveikslą galima vizualizuoti naudojant MO Energijos virsmai (1752). Aptaria-ma, kokie paviršiai sugeria daugiau šviesos, keliamas klausimas, kur dingsta šviesos energija, įvardijama, kas yra sugertis. Aiškinimą galima iliustruoti MO Šviesos energija (1129).

3. Atliekamas vadovėlio 24 puslapio bandymas, nagrinėjamas 2.19 paveikslas, išsiaiškinama, kad atspindėtas šviesos kiekis priklauso ir nuo paviršiaus lygumo, aptariami atvaizdai, susidarantys vandens paviršiuje.

4. Jei yra sąlygos, atliekamas bandymas su krepšinio (tampriu) kamuoliu (kamuolio perdavimas nuo žemės). Galima bandymą atlikti ir su teniso kamuoliuku.

5. Atliekant bandymą su optiniu disku, mokiniai ieško panašumo tarp dviejų bandymų.

6. Suformuluojamas šviesos atspindžio dėsnis, nagrinė-jamas vadovėlio 2.20 paveikslas, naudojamas MO iš tinklalapio http://micro.magnet.fsu.edu/ Reflection of Light.

7. Lentoje nubraižoma arba mokomąja kompiuterių programa Crocodile Physics sumodeliuojama keletas situacijų (4 pav.).

4 pav.

29

Š V I E S O S P A S A U L Y J E 2 s k y r i u s

8. Mokiniai iškelia statmenį, nurodo spindulio kryptį, pažymi kritimo ir atspindžio kampus.

Pastaba. Būtina atkreipti mokinių dėmesį į stat-mens brėžimą, kai plokštuma yra pasvirusi kampu į horizontą.

9. Mokiniai, padedami mokytojo, patys atlieka vadovėlio 3 užduotį, pratybų sąsiuvinio 4 užduotį. Rezultatai patikrinami.

10. Pakartojamas bandymas su optiniu disku, veidrodį pakeičiant difuziniu paviršiumi. Įvardijama, kas yra šviesos išsklaidymas. Naudojamasi tinklalapiu, kurio adresas http://micro.magnet.fsu.edu/ Specular and Diffuse Reflection.

11. Pamokos pabaigoje paskiriami namų darbai, pratybų sąsiuvinyje apibendrinami rezultatai.

Integracinės sąsajos ir mokinių turima patirtis

Darbas šioje pamokoje siejamas su mokinių gyve-nimiška patirtimi (atspindžiai nuo įvairių paviršių, saulės zuikučių valdymas).

Prisimenama, ko mokiniai mokėsi V–VI klasėje (šviesos sugertis, jos virsmas šiluma).

Priemonės

Kamuolys ar kamuoliukas, veidrodėliai ar naudojimui netinkami kompaktiniai diskai, folijos lapeliai.

Klausimų ir užduočių komentarai / atsakymai

Vadovėlis1. Tamsesnis paviršius daugiau sugeria, daugiau įšyla.2. Kai ežero paviršius lygus.3. Reikia atkreipti dėmesį į tai, ar teisingai nubrėžtas statmuo.4. Kritimo ir atspindžio kampai – po 45°.5. 0° kampu.

1-asis pratybų sąsiuvinis4. 1 ir 4 spinduliai. 5. Krintančiojo spindulio kryptis – į veidrodį, kritimo ir atspindžio kampai yra lygūs, neteisingai pažymė-tas – statmuo.6.2. 30°. 6.3. 60°. 6.4. 120°. 6.5. Sumažės 20°.7. 30°.8. Atskirai vienam spinduliui galioja, o visam pluoš-tui ne.9. 1 ir 2.

Papildomi šaltiniai ir interneto nuorodos

http://micro.magnet.fsu.edu/ (Šviesos atspindys) http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (MO Šviesos energija) http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt (MO Energijos virsmai)MKP Crocodile Physics

Refleksija (pavykę momentai, svarbūs, įdomūs epizodai, kilę sunkumai, galimos pataisos)

Vieta refleksijaiIntegracinės sąsajos

Reikiamų priemonių sąrašas

Papildomi šaltiniai ir interneto nuorodos

„Fizika“. VII kl. mokytojo knyga, p. 28–29

„Fizika“. VIII kl. mokytojo knyga, p. 12–13Klausimų ir užduočių komentarai

„Fizika“. VIII kl. mokytojo knyga, p. 12–13

21

FIZIKA

Naudodami interaktyviąsias pamokas VII ir VIII klasei: greičiau ir lengviau pasirengsite pamokai; motyvuosite ir įtrauksite į aktyvią veiklą mokinius; turėsite dar vieną papildomą komplekto dalį; užtikrinsite greitą grįžtamąjį ryšį.

Uždavinynai – neatskiriama kiekvieno komplekto dalis. Vadovėliuo-se uždavinių nedaug, todėl uždavinynų užduotys papildo ir vado-vėlius, ir pratybų sąsiuvinius. Užduotys suskirstytos skyriais, tačiau prie kai kurių užduočių ir klausimų grįžtama. VII klasės uždavinyne pateikiama daugiau kaip 300 įvairių žodinių, grafinių ir praktinių už-davinių, eksperimentinių užduočių. Siūloma atlikti daugiau kaip 20 projektinių darbų.

38

5 skyrius. Fizikiniai dydžiai ir jų matavimas

1. Eksperimentinės užduotys

1 Kompaktinio disko storio nustatymas

Priemonės: kompaktinių diskų dėžutė, liniuotė.Nustatykite vieno kompaktinio disko storį. Paaiškinkite, kaip tai padarysite.

2 Septintokų (mergaičių ir berniukų) vidutinio pėdos ilgio apskaičiavimas

Klasėje atlikite apklausą, kokio dydžio batus mokiniai avi. Surašykite duomenis į lentelę, išskirdami atskirai mergaites ir berniukus. Europoje žmogaus avalynės numeris apytiksliai apskaičiuojamas pėdos ilgį padauginus iš 1,5. Atlikę skaičiavimus, nustatykite, koks yra vi-dutinis mergaičių ir berniukų pėdos ilgis.

3 Vidutinės kūno masės nustatymas svarstyklėmis

Priemonės: buitinės svarstyklės.1. Nupieškite svarstyklių skalę.2. Nustatykite prietaiso vienos padalos vertę.3. Užrašykite matavimo rezultatą, įvertindami matavimo paklaidą.4. Apskaičiuokite grupės draugų vidutinę kūno masės vertę.

4 Kūno masės indekso skaičiavimas (angl. body mass index arba BMI)

Priemonės: buitinės svarstyklės, matavimo juosta.Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas atsižvelgiant į ūgį ir svorį. Svorį (kilo-

gramais) padalykite iš ūgio (metrais), pakelto kvadratu: I = mh2.

Manoma, kad žmonės, kurių KMI yra tarp 18,5 ir 25, gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Rizika sveikatai didėja, jei KMI yra 25 ir daugiau. Greičiau apskaičiuoti KMI galima pasi-naudojus internetu. (http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2532.html)

a) Koks yra masės indekso matavimo vienetas?b) Atlikę skaičiavimus, nustatykite, koks yra vidutinis jūsų klasės mokinių kūno masės

indeksas.c) Atskirai palyginkite mergaičių ir berniukų kūno masės indekso vidutinę vertę.

5 s k y r i u s

39

F I Z I K I N I A I D Y D Ž I A I I R J Ų M A T A V I M A S

5 Reakcijos greičio nustatymas liniuote

Priemonė: ilga liniuotė.Išmatuokite savo ir kelių draugų rankos psichomotorinės

reakcijos laiką naudodamiesi liniuote (5.1 pav.). Prieš paleis-dami liniuotę, nulinį žymeklį laikykite prie apatinės plaštakos dalies. Dirbkite poromis.

Atlikite matavimus stebėdami, kaip kitas mokinys palei-džia liniuotę, ir užsirišę ant akių raištį.

Vienas mokinys laiko liniuotę ir kokiu nors būdu duoda ženklą, kad paleidžia liniuotę, kurią turi sugauti kitas mokinys.

Atsakykite į klausimus:a) Ar signalas ilgai keliauja iki centrinės nervų sistemos?b) Ar signalo sklidimo trukmę galima sutrumpinti treni-

ruojantis?

2. Užduotys ir klausimaiFizikinių dydžių matavimas

1 Lentelėje pateikti fizikiniai dydžiai. Prie kiekvieno dydžio parašykite šio dydžio žymenį, matavimo vienetą ir jo žymenį, dalinį arba kartotinį šio dydžio matavimo vienetą.

Fizikinis dydis

ŽymuoPagrindinis matavimo vienetas

Pagrindinio matavimo

vieneto žymuo

Dalinis šio dydžio vienetas

Kartotinis šio dydžio vienetas

Masė

Laikas

Ilgis

Plotas

Tūris

2 Įvairių monitorių įstrižainės nurodomos coliais. Pavartęs reklamuojamų kompiuterių katalogą, septintokas aptiko tokius monitorių įstrižainių matmenis: 15,6 colių, 14 colių, 12,1 colių ir 10,1 colių. Paverskite šiuos dydžius centimetrais ir metrais.

3 Pateiktus SI vienetus surašykite į lentelę, suskirstydami į pagrindinius, išvestinius ir ne-sisteminius vienetus. Prie matavimo vienetų parašykite jų santrumpas.

Centimetras, valanda, miligramas, molis, sekundė, kvadratinis metras, metras per sekun-dę, kilogramas, hektaras, mililitras, kubinis metras, centneris, kilometras, minutė.

4 Pasiūlykite tokių objektų pavyzdžių, kurių matmenis būtų galima išmatuoti slankmačiu, mikroskopu, astronominiais vienetais ir šviesmečiais.

5.1 pav.

„Fizika“. VII kl. uždavinynas, p. 38–39

VII–VIII klasė


„Fizika“. VIII kl. uždavinynas, p. 56–57„Fizika“. VIII kl. uždavinynas, p. 56–57

56

7 skyrius. Svyravimai ir bangos1 Ar apžvalgos rato sukimąsi galima vadinti svyravimu? Kodėl?

2 Apsidairę galėtumėte pastebėti daug svyruojančių kūnų: siūbuoja vėjo pučiami me-džiai, sūpuoklėmis supasi vaikai, sparneliais mojuoja skraidantys vabzdžiai, virpa muzikos instrumentų stygos, garso kolonėlės membrana.

a) Kurių iš jų svyravimai yra laisvieji, o kurių – priverstiniai? b) Pasirinkę mastelį, nubraižykite šių svyravimų grafikus.

3 7.1 paveiksle pavaizduotas vežimėlio, pri-kabinto prie spyruoklės, judėjimas.

a) Kaip pavadintumėte šį judėjimą? b) Kaip laikui bėgant keičiasi spyruoklės

potencinė energija? c) Kokie energijos virsmai vyksta judant

vežimėliui?

4 Tikriausiai esate šokinėję ant batuto arba matę, kaip tai daro kiti.

a) Kodėl šokinėjimą ant batuto galima va - dinti svyravimu?

b) Kokios rūšies yra šis svyravimas? c) Koks yra batuto svyravimas, kai žmogus yra ore? d) Kokie energijos virsmai vyksta šokinėjant ant batuto?

5 Pučiant stipriam vėjui, Vilniaus televizijos bokšto viršūnė per 3 min susvyruoja 10 kartų. Apskaičiuokite bokšto svyravimo dažnį ir periodą. Atsakymą suapvalinkite iki šimtųjų.

6 Vanagas per minutę sparnais sumojuoja 40 kartų. Kolibris per tą patį laiką gali su-mosuoti iki 2000 kartų. Apskaičiuokite ir palyginkite vanago ir kolibrio mosavimo sparnais dažnius.

7 Žvirblio sparnų mosavimo dažnis 14 Hz. Kiek kartų per minutę žvirblis suplasnoja sparnais?

8 7.2 paveiksle pavaizduotas kūno svyravi-mo gra fikas. Kokį fizikinį dydį žymi kiek-vienas skaičius? Apibūdinkite kiekvieną dydį.

7.1 pav.

7.2 pav.

57

7 s k y r i u s

9 7.3 paveiksle pateikti prie tokio pat ilgio siūlų prikabintų kūnų svyravimo grafikai.

7.3 pav.

a) Iš grafiko nustatykite kiekvieno kūno svyravimo perio dą.

b) Koks yra kiekvieno kūno svyravimo dažnis? c) Kuo skiriasi 1, 2 ir 3 kūnų svyravimas? d) Kaip kūno svyravimo periodas priklauso nuo

amplitudės?

10 Ar galima sūpuoklėmis išsisupti vienam? a) Panagrinėkite 7.4 paveikslą ir paaiškinkite, kaip

tai padaryti. b) Koks yra sūpuoklių svyravimo periodas, jei per 18 s

jos susvyruoja 4 kartus?

11 7.5 paveiksle pateikti dviejų kūnų svyravimų grafikai 1 ir 2.

7.4 pav.

a) Kokius svyravimus vaizduoja šie grafikai? Atsakymą pagrįskite. b) Kokia yra 1 grafiko vaizduojamo svyravimo amplitudė? c) Kokia yra 2 grafiko vaizduojamo svyravimo didžiausia amplitudė? Kodėl ji laikui

bėgant mažėja? d) Koks yra šių svyravimų periodas? e) Apskaičiuokite svyravimų dažnį.

7.5 pav.

S V Y R A V I M A I I R B A N G O S

VIII klasės uždavinyną sudaro įvairaus sudėtingumo lygio uždaviniai: nesudėtingi, vidutiniškai sunkūs ir sunkūs (pažymėti žvaigždute).

Abiejų uždavinynų pabaigoje pateikiami uždavinių atsakymai.


VII–VIII klasė

23

Fizikos mokymosi komplekto VII–VIII klasei dalys glaudžiai suderintos. Vadovėlio struktūra tradicinė, gerai žinoma ir suprantama daugeliui mokytojų ir mokinių. Medžiaga suskirstyta į skyrius, šie – į skyrelius. Bandymai parinkti tokie, kad juos būtų galima atlikti pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis. Daugelyje skyrių pateikti įdomybių intarpai skatina mokinius labiau domėtis fizika. Pratybų sąsiu-vinių temos susietos su vadovėlių medžiaga.

FIZIKA

VII–VIII klasė

Vladas Valentinavičius, Zita Šliavaitė

FIZIKAMokymosi komplektas VIII klasei„Šviesa“, 2009


įstaigoms po 7,21 Eur /

24,89 Lt

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 2,86 Eur / 9,88 Lt

Laboratoriniai darbai ir eksperimentinės užduotys

R. Čekianienė Vid. kaina knygynuose 5,37 Eur / 18,54 Lt

Uždavinynas L. Ragulienė, V. Šlekienė Vid. kaina knygynuose 8,35 Eur / 28,83 Lt


FIZIKAMokymosi komplektas VII klasei„Šviesa“, 2008



24,89 Lt

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 2,86 Eur /

9,88 Lt

Laboratoriniai darbai ir eksperimentinės užduotys

R. Čekianienė Vid. kaina knygynuose 4,77 Eur / 16,48 Lt

Uždavinynas J. Blažienė, V. Šlekienė Vid. kaina knygynuose 8,35 Eur / 28,83 Lt

Testai Vid. kaina knygynuose 3,28 Eur / 11,33 Lt

Plačiau apie leidinius www.sviesa.lt2424

Mokytojams vesti pamokas tampa paprasčiau, o vaikams mokytis –

gerokai įdomiau.Sprendimą sudaro:

• konsultacijos ir mokymai;• technologijos;

• skaitmeninis turinys.

Sužinokite dau iau www.aktyviklase.lt

MOKYKITE INTERAKTYVIAI!


Laiko patikrinti, mokinių ir mokytojų pamėgti fizikos mokymosi komplektai IX–X klasei nuosekliai tęsia VII–VIII klasės kursą:

Išlaikomi tie patys dėstymo principai ir struktūra.

Kiekvienas skyrelis parengtas laikantis nuoseklios struktūros: mokinių teigiamą motyvaciją skatinanti medžiaga – per pamokas atliekamų bandymų aprašai, vėliau – išvados ir teoriniai apibendrinimai ir naujų nagrinėjamų reiškinių praktiniai, taikomieji aspektai.

Visi skyriai baigiami santraukomis – priminimais, ką reikėjo išmokti, kas skyriuje yra svarbiausia. Po santraukos siūlomos kompleksinės savikontrolės užduotys.

Vadovėlio pabaigoje pateikiami užduočių atsakymai, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelė, kai kurių medžiagų tankio vertės, kampų nuo 0º iki 90º sinusai, periodinė cheminių elementų lentelė, rodyklės.


FIZIKAMokymosi komplektas X klasei„Šviesa“, 2010



34,87 Lt


P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis Z. Šliavaitė 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 2,86 Eur /

9,88 Lt



39,88 Lt

Pratybų

sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis Z. Šliavaitė 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 2,86 Eur /

9,88 Lt

IX–X klasės vadovėliai man patinka, nes:

vadovėlių temas sudaro nedidelės apimties, aiškiai ir nuosekliai išdėstyta medžiaga;

bandymų ir laboratorinių darbų aprašai nesudėtingi, suprantami mokiniams;

nagrinėtai medžiagai pasikartoti, žinioms ir gebėjimams pasiti-krinti visų skyrių pabaigoje pateikiamos santraukos ir savikontro-lės užduotys;

XI–XII klasių Palmiros Pečiuliauskienės vadovėliuose išlaikomi tie patys turinio dėstymo principai ir struktūra.

Petrašiūnų pagrindinės mokyklos ir Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo

darbuotojų profesinio rengimo centro mokytoja metodininkė Irina Belkevičienė Nuomonė


FIZIKAMokymosi komplektas IX klasei„Šviesa“, 2009

FIZIKA

IX–X klasė

2626

Tai leidyklos „Šviesa sukurta nauja mokymosi aplinka,

skirta šiuolaikiniam mokytojui ir mokiniui.

Sužinokite ir išbandykite http://e.sviesa.lt

„

Albinas Ivanauskas, Stasys Jurėnas

FIZIKASerija „Prieš egzaminą“. „Šviesa“, 2012


Kate Davies

NUOSTABUS FIZIKOS PASAULIS „Šviesa“, 2014Vid. kaina knygynuose 7,79 Eur / 26,90 Lt

Knygoje pateikiama apibendrinta viso mokyklinio fizikos kurso me-džiaga, atitinkanti atnaujintą „Brandos egzamino programą“. Nagri-nėjama teorinė medžiaga suskirstyta į septynias sritis: metodologi-niai fizikos klausimai, judėjimas ir jėgos, makrosistemų fizika, elektra ir magnetizmas, svyravimai ir bangos, modernioji fizika, astronomi-ja. Kartu su teorine medžiaga pateikiama jai įtvirtinti skirtų užduo-čių – testų ir kompleksinių uždavinių. Knygos pabaigoje įdėti testų atsakymai, kompleksinių uždavinių sprendimai, bandomojo fizikos egzamino užduotys į(si)vertinti, kaip pasirengta egzaminui, brandos egzamino formulės ir jų paaiškinimai, kartotinių ir dalinių vienetų su-darymo lentelė. Leidinio pabaigoje pateikiami visų užduočių atsakymai.

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis


Uždavinynas S. Vičas Vid. kaina knygynuose 7,53 Eur / 25,99 Lt



Alfonsas Rimeika, Palmira Pečiuliauskienė

FIZIKABendrasis kursasMokymosi komplektas XII klasei„Šviesa“, 2006

XII klasė

XII klasė

Alfonsas Rimeika, Palmira Pečiuliauskienė

FIZIKAIšplėstinis kursasMokymosi komplektas XII klasei„Šviesa“, 2006

Apsilankyk www.knyguklubas.lt Rasi naujausių knygų Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai Dalyvausi diskusijose

9 785430 061043

ISBN 978-5-430-06104-3

Fizikaprieš egzaminą pagal naują

programą

p= FS

A=Fs

Knygoje pateikiama apibendrinta viso mokyklinio fizikos kurso medžiaga, ati-tinkanti atnaujintą Brandos egzamino programą. Nagrinėjama teorinė medžiaga suskirstyta į septynias sritis: metodologiniai fizikos klausimai, judėjimas ir jėgos, makrosistemų fizika, elektra ir magnetizmas, svyravimai ir bangos, modernioji fizika, astronomija. Kartu su teorine medžiaga pateikiama jos įtvirtinimui skirtų užduočių – testų ir kompleksinių uždavinių. Knygos pabaigoje rasite testų atsaky-mus ir kompleksinių uždavinių sprendimus, bandomojo fizikos egzamino užduotis, skirtas į(-si)vertinti, kaip pasirengta egzaminui, brandos egzamino formules bei jų paaiškinimus, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelę.

Seriją abiturientams „Prieš egzaminą“ sudaro šie leidiniai:

Fizikaprieš egzaminą pagal naują

programą

p= FS

A=Fs

prie

š eg

zam

iną

Fizi

ka

FIZIKA


Fizika – tai neįtikėtinai įdomu!Norite dar labiau sudominti mokinius fizika? Rekomenduojame šią linksmą, patrauklią ir tikrai turiningą knygą. Kodėl daiktai krinta ant žemės? Kodėl garsas sklinda kiaurai sienas? Kaip susidarė Visata? Iš kur atsiranda elektra? Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų mokiniai sužinos perskaitę šią neįprastą knygą. Ji skirta tiems vaikams, kurie arba jau pradėjo mokytis fizikos, arba dar net nežino, kas yra tas paslaptingai ir viliojančiai skam-bantis dalykas fizika. Jokių (arba beveik jokių) formulių, linksmi, „normalia“ vaikų kalba parašyti tekstai, įvairūs intriguojantys faktai, trumpa išradimų chronologija, tų išradimų pritaikymas mūsų kasdienėje aplinkoje... Visa tai daro šią knygą ypač patrauklią. Tai – įvadas į nuostabų ir paslaptingą mokslo pasaulį. Vaikai ją skaitys kaip įdomiausią nuotykių knygą. Nors skirta vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, bet į rankas ją mielai paims ir suaugusieji, taigi – ir mokytojai.

Programos ir mokymai pritaikomi prie konkrečios auditorijos poreikių.Išskirtinis dėmesys naujausioms mokymosi priemonėms ir inovatyviems sprendimams.Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai renginių dalyviams.Mokymai ne tik pedagogams, bet ir mokiniams, vadovams, tėvams.

Naujausi mokymo metodai, profesionalios konsultacijos ir seminarai kvalifikaciją tobulinantiems pedagogams.

Inovatyvus „Šviesos“ mokymo centras

TOBULĖKITE

s

inoki e ir i sirinki e mokym s sa www.mokymocentras.sviesa.lt

2828

Programos ir mokymai pritaikomi prie konkrečios auditorijos poreikių.Išskirtinis dėmesys naujausioms mokymosi priemonėms ir inovatyviems sprendimams.Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai renginių dalyviams.Mokymai ne tik pedagogams, bet ir mokiniams, vadovams, tėvams.

Naujausi mokymo metodai, profesionalios konsultacijos ir seminarai kvalifikaciją tobulinantiems pedagogams.

Inovatyvus „Šviesos“ mokymo centras

TOBULĖKITE

s

inoki e ir i sirinki e mokym s sa www.mokymocentras.sviesa.lt

KAIP MOKOMASI TIRIANT?

Mokytojas kelia probleminį klausimą arba siūlo probleminę situaciją.

Mokiniai disku-tuoja, išsiaiškina, ką jau žino ir ką dar turėtų sužino-ti, kad išspręstų problemą.

Renka infomaciją iš įvairių šaltinių: vadovėlio, inter-neto svetainių, žinynų ir kt.

Surinktą informa-ciją analizuoja, atrenka, sistemi-na, apibendrina.

Daro išvadas, prii-ma sprendimus.

Įsivertina veiklos procesą ir rezul-tatus.

Medžiaga pateikta taip, kad vaikai savarankiškai atliktų užduotis,

aiškintųsi priežastis ir pasekmes, mokytųsi diskutuoti, analizuoti ir

pateikti išvadas. Kitaip tariant, mokytųsi tirdami.

Sužinokite ir išbandykite www.atrask.sviesa.lt

Mokymosi sprendimai

LEIDINIŲ UŽSAKYMASĮsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt.Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite: leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www.pegasas.lt.

Dainius KulbisEl. p. [email protected]. 8 616 25 026Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Eglė MiškinytėEl. p. [email protected]. 8 687 93 943Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Agnė KrutulienėEl. p. [email protected]. 8 620 52 076Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius NarbutasEl. p. [email protected]. 8 620 19 630Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Rūta Kučinskienė El. p. [email protected]. 8 612 70 971Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Šilalė, Tauragė, Pagėgiai

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie: leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokymosi priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione

(plačiau http://mokymocentras.sviesa.lt).

Rūta ŽemaitienėEl. p. [email protected]. 8 698 74 692Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Jei turite klausimų, pastabų ar pasiūlymų dėl leidinio turinio, rašykite mums adresu [email protected], [email protected]

Elektroninį leidinio katalogą rasite www.sviesa.lt

2015 2016 - alfa.sviesa.lt · svarbiausios sąvokos, dėsniai, schemos, formulės. santrauka padeda...

Documents