2 0 1 3 m . N r . 6 ( 1 2 )

sprendimai vis dažniau priimami vadovaujantis ne tik teisės aktais, bet ir protingumo bei teisingumo kriterijais.

S. v. JuRnA

RedaKCiJos žodis

Šį mėnesį pamėginsime naujai pažvelgti į dar vieną teisės bei verslo aktualiją – mokesčius.

Susipažinsime, kokia teismų praktika formuojama kainodaros bylose. Kodėl mokestiniai ginčai dažnai yra neišvengiami? Ir ar tikrai, jei nėra dokumentų, nėra ir išlaidų? Šiame numeryje šiuos klausimus komentuoja advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkai.

„GLIMSTEDT Teisės žinių“ mėnesio svečias – ilgametis Mokes-tinių ginčų komisijos pirmininkas Steponas Vytautas Jurna pri-statys, kokių skundų guli ant beveik kiekvieno komisijos po-sėdžio stalo, ir atskleis, ar tikrai visada patogi būna komisijos pirmininko kėdė.

Be to, šiame numeryje grįšime ir prie neseniai aptartos temos – energetikos, kurią aptarsime artėjančio naujo Europos Są-jungos fi nansinio laikotarpio kontekste. Lapkričio pradžioje GLIMSTEDT kartu su partneriais organizavo konferenciją apie ES struktūrinės paramos prioritetus energetikos sektoriuje. Tad šiame numeryje – žinomų šalies energetikos specialistų įžvalgos tiesiai iš konferencijos salės.

Jei turite klausimų ar norite pasiūlyti temų, o galbūt – idėjų, kaip tobulinti mūsų leidinio turinį ar formą, nedvejodami at-siųskite – būsime Jums labai dėkingi. Rašyti mums galite elek-troninio pašto adresu naujienos@vipcommunications.lt.

Įdomaus skaitymo!

„gliMStedt teiSėS ŽiniŲ“ RedAkCiJA

Suteikime galimybę VISIEMS vaikams

www.saf.lt

numeRio sKaičiusTiek procentų respondentų atsakė, kad verta investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kai skaitytojų klausėme, ar rinktųsi NT kaip investicijų kryptį. 85,8

Glimstedt teisės žinios

iNtERaktYVus tuRiNYs

Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite.

El. paštas: naujienos@vipcommunications.lt

Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835

GLIMSTEDT svečias

Steponas Vytautas Jurna

Lietuvoje pradėta formuoti teismo praktika kainodaros bylose

11

9

7

12

15

Mokesčių įstatymas, jo komentaras ir mokesčių mokėtojas4Mėnesio tema

mokesčių mokėtojas4

Norėdami užsiprenumeruoti

GLIMSTEDT teisės žinias

spauskite čia:

GLIMSTEDT žmogus

Neringa Vasiliauskaitė

Jungčių projektai leis sumažinti dujų ir elektros kainą

Aktualijos

Pelno mokesčio lengvata: „Parem-kite Lietuvos kino pramonę!“

Ričardas Berankis: „Jauniems sportinin-kams reikia ne tik mo-ralinio palaikymo, bet ir fi nansinės paramos“

Nėra dokumentų – nėra ir išlaidų?

14

17

3

Glimstedt teisės žinios

Mokesčių įstatymas, jo komen-taras ir mokesčių mokėtojas

administratoriaus nuomonę. Nuomonė, kaip pripažįsta ir įstatymų leidėjas, gali būti klaidinga. Pasirinkimo, kaip elgtis mokesčių mokėtojui, klausimas – vado-vautis komentare pateikta nuomone ar ne – tampa aktualus ir tuo atveju, kai mokesčių administratorius išaiškino, jog reikėtų mokėti didesnę mokesčių sumą nei pagal mokesčio įstatymo nuostatas, kaip jas supranta mokesčio mokėtojas. Mokesčio mokėtojui tokiais atvejais at-rodo, kad administratoriaus nuomonė, nors ir suderinta su Finansų ministerijos nuomone, ne visai teisingai atspindi ko-mentuojamos nuostatos turinį.

Situacijų būna įvairių, nemažai įvairovės esama ne vieno mokesčio įstatymo aiš-kinime.

Galima diskutuoti dėl, pavyzdžiui, Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 56-1 straipsnio nuostatų, susijusių su mo-kestinių nuostolių perdavimo tarp grupės vienetų sąlygomis ir tvarka, komentaro. Viena iš įstatymų leidėjo nustatytų sąlygų – vienetų grupėje pa-tronuojantis vienetas mokestinių nuos-tolių perdavimo dieną turi tiesiogiai arba netiesiogiai valdyti ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį.

Diskusijos dėl įstatymo normos tikrojo turinio ir institucijų nuo-monės dėl šio turinio tikriausiai yra normalus reiškinys. Tačiau tokiais atvejais kyla klausimas – kokiomis nesudėtingomis prie-monėmis mokesčių mokėtojui pasiekti, kad įstatymo neatitin-kanti komentaro nuostata būtų pripažinta klaidinga dar iki pra-sidedant mokestiniam ginčui? Kaip elgtis, manant, kad įstatymo nuostatą mokesčių administra-torius pakomentavo klaidingai ar plečiamai? Atrodo, kad kol kas mokestiniai ginčai dažniausiai yra neišvengiami.„Apibendrintus mokesčių įstatymų pa-aiškinimus, suderinusi su Finansų minis-terija, teikia ir skelbia Valstybinė mokes-čių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

Ši trumpa Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 12 straipsnio nuostata kartu su kitomis mokesčių administrato-riaus pareigas nustatančiomis nuostato-mis, skirtomis padėti mokesčių mokėto-jams vykdyti jiems nustatytas prievoles,

praktikoje yra didelis palengvinimas. Juo labiau kad aptariamos nuostatos įgyvendinimas turėtų prisidėti ir prie mokesčių mokėtojų lygybės principo įgyvendinimo – mokesčių administra-torius, šviesdamas, konsultuodamas ir kontroliuodamas mokesčių mokėtojus mokesčių mokėjimo klausimais, turi at-sižvelgti į atitinkamo apibendrinto mo-kesčio įstatymo paaiškinimo turinį.

Tačiau praktikoje tiek apibendrintas mokesčių įstatymo komentaras, tiek jo pagrindu suteikta individuali konsulta-cija dar nereiškia, kad pateiktos tikrosios mokesčių teisės akto nuostatos. Todėl MAĮ yra įtvirtintas „saugiklis“ mokesčių mokėtojui – mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių ir baudų, jeigu mokestis buvo sumokėtas ne laiku dėl „klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, <...> suteiktos klaidingos konsultacijos mo-kesčių mokėjimo klausimais“.

Praktikoje – ne viskas sklanduTeorija gana aiški ir nesudėtinga. Ta-čiau praktikoje ne viskas taip paprasta ir sklandu.

Apibendrintas mokesčio įstatymo pa-aiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia tik mokesčių

AdvokAtė RūtA SRiubAitė

mėnesio tema

4

Glimstedt teisės žinios

Į turinį

teorija gana aiški ir nesudėtinga. tačiau

praktikoje ne viskas taip paprasta ir sklandu.

kad Teisingumo Teismo išaiškinimas pa-siektų mokesčių mokėtoją apibendrin-to komentaro pavidalu, jis turi pereiti centrinio mokesčių administratoriaus kontrolę ir būti suderintas su Finansų ministerija. Kadangi procesas užtrunka – įskaitant sprendimo (bendrąją prasme) priėmimą dėl apibendrinto komentaro keitimo, projekto rengimą, derinimą bei kitas priežastis, – susiklosto situacijų, kai Teisingumo Teismo išaiškinimas ir mo-kesčių administratoriaus nuomonė dėl konkrečios nuostatos gana ilgai skiriasi.

Negalima teigti, jog mokesčių adminis-tratorius neatsižvelgia į teismų išaiškini-mus, tačiau kartais susidaro įspūdis, kad atsižvelgia gana selektyviai.

Vienas iš 2013 m. balandžio 10 d. vy-kusios konferencijos „Mokesčiai 2013“ dalyvių sakė: „Niekada pridėtinės vertės mokestyje neieškokite ekonominės logi-kos.“ Nesigilinant į tai, ką konkrečiai au-torius turėjo galvoje, yra prielaidų teigti, kad mokesčių administratoriaus komen-tuojamoje PVM sistemoje galima atrasti tikrai įdomių „logikų“.

Pavyzdžiui, PVM įstatymo 83 str. („Kre-ditiniai ir debetiniai dokumentai“) ko-mentaras. Atvejai, kai asmuo, kuris išra-šė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį dokumentą, privalo išrašyti kreditinį dokumentą, įvardy-ti PVM įstatymo 83 str. 1 dalyje. Įvykus kuriai nors iš įstatyme nurodytų sąlygų, kuri keičia mokėtiną (o pardavėjo at-žvilgiu – gautiną) atlygį, pardavėjas ne-turi pasirinkimo teisės išrašyti kreditinį dokumentą ar ne, kadangi pasikeitimą privalu įforminti dokumentu. Kita šalis (pirkėjas) taip pat neturi pasirinkimo laisvės esant išrašytai kreditinei sąskai-tai – PVM įstatymas nustato pareigą įtraukti dokumentą į PVM apskaitą. Ši pareiga nesusieta su kokiais nors pirkėjo (kliento) veiksmais, taigi turi būti įvykdy-ta besąlygiškai. Tačiau mokesčių admi-nistratorius nurodo, kad kreditinė PVM sąskaita faktūra, pavyzdžiui, dėl apmo-kestinamosios vertės pasikeitimo, gali būti išrašyta tik esant abiejų sandorio šalių (pardavėjo ir pirkėjo) sutikimui dėl tokios kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Vadinasi, mokesčių administ-ratorius teigia, jog esant PVM įstatyme nustatytai sąlygai, kuri lemia privalomai išrašyti kreditinį dokumentą, šalys gali nesusitarti dėl įstatymo laikymosi. Taigi, vienai iš šalių sąmoningai nesutinkant,

Nors įstatymas nustato ne mažiau kaip 2/3 valdymo sąlygą tik „mokestinių nuostolių perdavimo dieną“, mokesčių administratorius, aiškindamas sąlygą, kad vienetai yra grupėje ne trumpiau kaip dvejus metus, nurodo, jog patro-nuojantis vienetas valdo 2/3 (66,67 proc.) akcijų bet kurią ne trumpesnio nei 24 mėnesių laikotarpio dieną, įskaitant nuostolių perdavimo dieną. Atkreipti-nas dėmesys, jog vienetų grupė yra api-brėžta Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 7 dalyje, o kaip būtina sąlyga nurodomas daugiau kaip 25 proc. akcijų paketas.

Galima diskutuoti ir dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo komentaro. Prieš tai reikėtų prisiminti, kad PVM yra specifinis mokestis – Europos Sąjunga visoms šalims narėms nustatė taisykles, kurios reglamentuoja PVM taikymą. Di-rektyvų (pavyzdžiui, 2006 metų lapkričio 28 dienos Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio ben-dros sistemos) nuostatos yra įtrauktos į

PVM įstatymą, o tai jau yra nacionalinis (vidinis) valstybės narės mokesčių tei-sės aktas, kurio aiškinimo kompetencija priskirta centriniam mokesčių adminis-tratoriui. Kaip ir bet kurio kito mokesčio įstatymo atveju, aiškindamas PVM įsta-tymą, mokesčių administratorius tam tikrais atvejais privalo atsižvelgti į Lietu-vos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 2 d.). Kitais atvejais galėtų atsižvelgti.

„Atsižvelgti“ tiesiogiai nenu-stato imperatyvo „vadovautis“ Kai išaiškinimai, nors ir žinomi mokesčių administratoriui, nėra paskelbti, mokes-čių administratoriaus nuomonė nebūti-nai turi pasikeisti. Kalbant apie PVM įsta-tymo aiškinimą, specifinis niuansas yra tas, jog teismas jurisprudencijoje, o mo-kesčių administratorius – apibendrinta-me komentare dažnai teikia nuorodų į ES Teisingumo Teismo sprendimus. Tam,

mėnesio tema

5

Glimstedt teisės žinios

mėnesio tema

kreditinį dokumentą mokesčių admini-stratorius laikys neturinčiu juridinės ga-lios. Tokie atvejai gali lemti, kad prekės tiekėjas ar paslaugos teikėjas negalės susigrąžinti permokėto PVM.

Teisingumo Teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu „Kraft Foods Polska SA“ by-loje išaiškino, kad „pagal bendros PVM sistemos principą prekės ir paslaugos apmokestinamos bendru vartojimo mokesčiu, kuris yra proporcingas jų kai-nai, ir kad apmokestinamoji vertė api-ma viską, kas sudaro atlygį, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš prekes ar paslaugas įsigy-jančio asmens arba iš trečiosios šalies už nurodytus sandorius“, taip pat, kad „valstybės narės įpareigojamos suma-žinti apmokestinamąją vertę ir dėl to apmokestinamojo asmens mokėtino PVM sumą kiekvieną kartą, kai sudarius sandorį apmokestinamasis asmuo ne-gauna dalies ar viso atlygio“ (taip pat žr. 1997 m. liepos 3 d. sprendimą Golds-miths, C-330/95). Teismas nurodė, kad šia nuostata „įtvirtinamas pagrindinis PVM direktyvos principas, pagal kurį apmokestinamąją vertę sudaro faktiš-kai gautas atlygis ir dėl kurio mokesčių administratorius negali gauti didesnės

PVM sumos nei ta, kurią gavo apmokes-tinamasis asmuo“.

Viešojoje teisėje plečiamasis teisės aiš-kinimas negalimas, tačiau pavyzdžių, kai mokesčių administratorius praplečia mokesčio įstatymo normos turinį įrašy-damas papildomų mokesčių mokėtojo teises apribojančių sąlygų, yra nemažai.

Pavyzdžiui, PVM įstatymo 41 str. – „Pre-kių išgabenimas iš Europos Sąjungos teritorijos“. Mokesčių administratorius mano, kad 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu eksportas prasideda Lietuvos teritorijoje: „Reikia atkreipti dėmesį, kad šiame straipsnyje nustatytas 0 proc. PVM tarifas yra taiko-mas tik žinant, kad prekės išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos, tai yra tais atvejais, kai eksporto procedūra prade-dama šalies teritorijoje.“ Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokesčių adminis-tratoriaus nuomone, „žinojimas“ apie prekių išgabenimą iš ES teritorijos pasi-reiškia vieninteliu būdu – tik pačia eks-porto procedūra iš Lietuvos teritorijos.

Mokesčių mokėtojams kyla klausimas, ar jie gali taikyti 0 proc. PVM tarifą eks-portuojamoms prekių tiekimui, jeigu eksportas, pavyzdžiui, pradedamas

Latvijoje (iš ES prekės išgabenamos per Rygos jūrų uostą)? Eksporto pra-džios teritorijos sąlygos PVM įstatyme nėra. Su tuo sutinka ir pats mokesčių administratorius, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2012 m. balandžio 10 d. nutar-tyje administracinėje byloje Nr. A438-1355/2012. Įdomu tai, kad šia nuostata komentaras papildytas 2010 m. rugsėjo 28 d., tuo metu, kai vyko mokesčio mo-kėtojo patikrinimas ir vėliau nei tas mo-kesčių mokėtojas prekes eksportavo. LVAT konstatavo, jog „mokesčių admini-stratorius, teigdamas, kad nagrinėjamo ginčo atveju svarbu nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kur ir kada pa-reiškėjas pradėjo eksporto procedūrą, plečiamai aiškina PVMĮ nuostatas, ir at-sižvelgiant į aukščiau išdėstytus Mokes-čių administravimo įstatyme įtvirtintus teisinius principus, tokia teisės normų interpretacija negali būti pripažinta pagrįsta ir(ar) teisėta“. PVM įstatymo 41 str. komentaro teiginys dėl eksporto pradžios vietos dar nepakeistas.

Normos tikrojo turinio ir nuo-monės neatitikimasĮstatymo normos tikrojo turinio ir ku-rios nors institucijos nuomonės dėl jos turinio neatitikimas tikriausiai yra nor-malus reiškinys, tačiau tokiais atvejais kyla klausimas – kokiomis nesudėtin-gomis priemonėmis mokesčių mokėto-jui pasiekti, kad įstatymo neatitinkanti komentaro nuostata būtų pripažinta klaidinga dar iki prasidedant mokes-tiniam ginčui, kieno (kokio subjekto) nuomonė galėtų pakeisti mokesčių administratoriaus nuomonę, suderintą su Finansų ministerija? Kai mokesčių mokėtojas turi apsispręsti, kaip elgtis, manydamas, kad įstatymo nuostatą mokesčių administratorius pakomenta-vo klaidingai ar plečiamai, nepakanka vien sau tai pasakyti ir remtis MAĮ nuos-tata, kad komentaras yra tik nuomonė, kuri mokesčių mokėtojui neprivalo-ma. Juk žinoma, kad pačiam mokesčių administratoriui ta nuomonė yra priva-loma ir ja bus vadovaujamasi, pavyz-džiui, tikrinant, ar mokesčio mokėtojas teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mo-kesčius.

Tad kol kas mokestiniai ginčai dažniau-siai yra neišvengiami.

AdvokAtė RūtA SRiubAitė

6

Glimstedt teisės žinios

Į turinį

mėnesio tema

Į turinį

Teismai žengia pirmuosius žings-nius, formuodami teismų prakti-ką kainodaros bylose. Nors Mo-kestinių ginčų komisija ginče dėl bendrovės „Melesta“ mokesčių nusprendė Mokesčių inspekcijos sprendimą panaikinti, teismai galiausiai nusprendė priešingai. Ar pirmas blynas nebus prisvilęs?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. ga-lutiniu ir neskundžiamu sprendimu įpareigojo reorganizuojamą bendrovę „Melesta“ sumokėti beveik 4 mln. litų, iš kurių 2,198 mln. litų sudaro pelno mo-kestis.

Mokesčiai buvo apskaičiuoti, pakorega-vus bendrovės sandorių su susijusiomis užsienio įmonėmis kainas. Tai iš esmės yra pirmas teismo sprendimas kainoda-ros bylose, kai išsamiau aiškintas vadi-namasis „ištiestosios rankos“ principas – pagal jį sandorio kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos. Pagrindinis tyrimo objektas minėtame sprendime buvo bendrovės parengti kainodaros dokumentai, o tiksliau – bendrovės kai-nodaros dokumentuose palyginimui atrinktos įmonės.

Tačiau ginčas kilo dėl konkrečių palygi-nimui atrinktų įmonių.

Išoriniams duomenims palyginti ben-drovė „Melesta“ buvo atrinkusi 15 įmo-nių, kurių bendrosios maržos svyravo nuo 1,65 proc. iki 55,45 proc. (pačios bendrovės marža tam tikrais laiko-tarpiais keitėsi nuo 2,24 proc. iki 6,61 proc., taigi pateko į išorinio palyginimo metu apskaičiuotą intervalą).

Mokesčių administratorius konstatavo, kad bendrovės apskaičiuotas palygi-namųjų duomenų intervalas yra per platus, kas, administratoriaus teigimu, didina riziką, jog ne visi duomenys yra vienodai patikimi. Patikrinimo metu buvo atmestos kai kurios palyginti at-

Lietuvoje pradėta formuoti teismo praktika kainodaros bylose

teiSininkė neRingA vASiliAuSkAitė

Pagal teisinį reglamentavimą mokes-čių mokėtojas, siekdamas pagrįsti sandoriuose su susijusiais asmenimis taikytų kainų atitiktį „ištiestosios ran-kos“ principui, turi pasiremti palygi-namaisiais duomenimis. Šiuo atveju bendrovė naudojo vadinamuosius išorinius duomenis, kai nagrinėjamos kontroliuojamos – tarp susijusių as-menų – transakcijos kainoms įvertinti naudojami tarp kitų asmenų atliktų transakcijų duomenys.

Šiuo atveju buvo taikytas perpardavi-mo kainos metodas, su kuriuo mokes-čių administratorius sutiko. Kaip ir su tuo, kad palyginimui turi būti naudoja-mi išoriniai duomenys.

7

Glimstedt teisės žinios

mėnesio tema

rinktos įmonės, kurių duomenys buvo intervalo kraštuose. Pagal naujai gauto intervalo vidurkį – 10,45 proc. – buvo perskaičiuotas ir bendrovės apmokes-tinamasis pelnas.

Mokesčių administratorius sprendimą atmesti žemiausias intervalo reikšmes grindė tuo, kad tai yra duomenys įmo-nių, kurios taip pat vykdė antrinę veiklą ir turėjo labai mažai (palyginti su „Me-lesta“) ilgalaikio turto. O įmonės, kurių duomenys buvo aukščiausių intervalo reikšmių, buvo atmestos dėl to, kad viešai neteikė savikainos duomenų ir dėl to bendrovė „Melesta“ neva neturė-jo galimybės apskaičiuoti bendrųjų šių įmonių maržų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino mokesčių admi-

nistratoriaus sprendimą, nepaisant to, kad mokestinio ginčo sprendi-

mo Mokestinių ginčų komisijoje metu buvo nustatytos kelios

reikšmingos aplinkybės.

Mokestinių ginčų komisi-ja, spręsdama šį ginčą,

savo ruožtu anksčiau buvo nustačiusi, kad

mokesčių administ-

ratorius žemiausias intervalo reikšmes atmetė remdamasis motyvais, kurie leido atmesti ir daugiau palyginti at-rinktų įmonių. Tai yra, buvo nustatyta, kad įmonės, kurias mokesčių adminis-tratorius paliko kaip tinkamas palyginti (jų maržos buvo aukštesnės), taip pat vykdė antrinę veiklą arba jų ilgalaikis turtas buvo labai mažas, arba, priešin-gai, labai didelis, palyginti su „Melesta“. Mokesčių administratorius sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl vienoms panašius rodiklius turinčioms įmonėms tam tikras aplinkybes pripažino turin-čiomis esminės įtakos kainoms paly-ginti, o kitoms įmonėms tų aplinkybių netyrė arba nevertino.

Vertindama aukščiausias maržas turė-jusių bendrovių duomenis ir argumen-tą, kad bendrovė neturėjo galimybės gauti reikalingų duomenų maržoms apskaičiuoti, Mokestinių ginčų komisija nustatė, kad vis dėlto visus duomenis bendrovė galėjo gauti ir gavo, naudo-damasi AMADEUS duomenų baze.

Be jau minėtų aplinkybių, kuriomis rė-mėsi mokesčių administratorius ir ku-rios buvo kvestionuojamos šiame mo-kestiniame ginče, inspekcija nustatė ir

kitų aplinkybių,

įrodančių, kad tam tikros palyginti at-rinktos įmonės iš tiesų turėjo skirtumų, palyginti su „Melesta“. Tačiau iš ginčo medžiagos matyti, kad iš esmės ne-buvo vertinama tokių skirtumų įtaka bendrovių transakcijos maržoms, jeigu tokia įtaka buvo.

Pagal taisykles, reglamentuojančias „ištiestosios rankos“ principo taikymą (patvirtintos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123), ver-tinant, kiek tam tikri palyginti atrinkti duomenys yra tinkami, turi būti atsi-žvelgiama į tai, ar tarp palyginamų tran-sakcijų šalių nėra esminių skirtumų – jeigu tokių skirtumų yra, reikia nustaty-ti, ar šie skirtumai daro poveikį kainai. O jeigu skirtumai daro poveikį kainai, reikia įvertinti, ar šį poveikį galima ko-reguoti ar atmesti.

Mokesčių administratorius ginčo byloje tik konstatavo tam tikrus galimus skir-tumus, tačiau neįvertino tokių skirtu-mų poveikio aukščiau aprašyta tvarka.

Vis dėlto, nepaisant šių ir kitų trūkumų, dėl kurių Mokestinių ginčų komisija nusprendė inspekcijos sprendimą pa-naikinti ir grąžinti pakartotinai nagri-nėti, o tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą apskundus, Vilniaus apygar-dos administracinis teismas sprendimą apskritai panaikino, Lietuvos vyriausia-sis administracinis teismas patenkino mokesčių administratoriaus apeliacinį skundą.

teiSininkė neRingA vASiliAuSkAitė

8

Glimstedt teisės žinios

Į turinį

Glimstedt svečias

S. V. Jurna: „Dauguma Mokestinių ginčų komisi-jos sprendimų teismuose lieka nepakeisti“

„Skundų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pa-jamų mokesčio (GPM) guli ant be-veik kiekvieno Mokestinių ginčų komisijos posėdžio darbo stalo“, – teigia ilgametis komisijos pirmi-ninkas Steponas Vytautas Jurna. „GLIMSTEDT teisės žiniose“ šį mėne-sį apsilankęs ekspertas interviu sakė pastebintis, kad mokesčių mokėtojai gana dažnai naudojasi jiems suteikta teise skųsti ne tik komisijos, bet ir teis-mo sprendimus. Skaičiuodamas praėju-sių metų teismų sprendimus, S. V. Jurna pastebi, kad apie pusę komisijos priimtų sprendimų atsiduria teisme, tačiau dau-guma apskųstųjų sprendimų lieka nepa-keisti.

Pirmininkas teigia, kad komisija taip pat keičiasi ir tobulėja – praktikoje pasitaiko vis kitokių atvejų, o sprendimai priima-mi vadovaujantis ne tik teisės aktais, bet ir protingumo bei teisingumo kriterijais. Interviu apie tai – šio mėnesio „GLIMS-TEDT teisės žiniose“.

Kokios mokestinių ginčų tendencijos šiuo metu? Ar kinta ginčų pobūdis?

Ryškių pasikeitimų mokestinių ginčų tematikoje nėra. Dažniausiai mokesčių mokėtojai ginčija ne vieno, o kelių mo-kesčių apskaičiavimo pagrįstumą, todėl

sunku tiksliai pasakyti, dėl kurių mokes-čių dažniausiai kyla ginčų. Tačiau skundų dėl pridėtinės vertės mokesčio ir gyven-tojų pajamų mokesčio yra beveik kiekvie-no komisijos posėdžio darbotvarkėje.

Pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo ginčų dėl pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, kai mokesčių adminis-tratorius nustato, kad dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos dokumentuose. Tačiau vis daugiau ginčų kyla dėl nulio procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifo taiky-mo, kai mokesčių mokėtojai nepateikia pakankamai įrodymų, kad tiekiamos prekės išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos ar į kitą valstybę narę.

Skundų dėl gyventojų pajamų mokesčio dažniausiai pateikiama, kai mokesčiai ap-skaičiuojami pagal mokesčių administra-toriaus įvertinimą arba tada, kai taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.

Pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio nuostatas dėl individualios veiklos, skun-dų šiuo klausimu sumažėjo.

Ar buvo pastaruoju metu didesnį at-garsį sukėlusių sprendimų? Kokio po-būdžio ginčai buvo sprendžiami? Gal-būt pastaruoju metu buvo sprendimų, kurie formavo naują komisijos ginčų praktiką ar sprendė ginčus, susijusius su naujomis sritimis?

Didesnį atgarsį turėjo Komisijos spren-dimas dėl vienos Olandijos kompanijos skundo, kurį išnagrinėjusi Komisija nuta-

rė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, prašydama priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Tarybos direktyvos dėl pridė-tinės vertės mokesčio bendros sistemos kai kurių nuostatų išaiškinimo.

Kadangi komisija į šią Europos Sąjungos instituciją kreipėsi pirmą kartą, Teisin-gumo Teismas pirmiausia išnagrinėjo klausimą, ar priimtinas šis komisijos pra-šymas. Atsižvelgdamas į tai, kad komisija įsteigta pagal įstatymą, kad jos jurisdikci-ja yra privaloma, procesas šioje instituci-joje pagrįstas rungimosi principu, kad jai užtikrintas būtinas nepriklausomumas, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Komisija yra teismas pagal Europos Ben-drijų sutarties 234 straipsnį ir komisijos prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

Išnagrinėjęs komisijos prašymą iš esmės, Teisingumo Teismas nutarė, kad minėta Europos Tarybos direktyva turi būti aiški-nama taip, jog ja draudžiama, kad pridė-tinės vertės mokesčiu apmokestinamas asmuo, kuris tenkina esmines sąlygas atskaityti šį mokestį ir įsiregistruoja mo-kesčio mokėtoju per protingą terminą, netektų galimybės įgyvendinti teisės į šio mokesčio atskaitą dėl nacionaliniame tei-sės akte nustatytų apribojimų.

Vadovaudamasi šiuo išaiškinimu, komi-sija nutarė panaikinti mokesčių adminis-tratoriaus sprendimą, kad minėta įmonė neturi teisės į beveik 12 mln. litų pridėti-nės vertės mokesčio atskaitą už ekspor-tuotas prekes.

mokesčių mokėtojui patarčiau gerai susipažinti su ginčijamu mokesčių administratoriaus

sprendimu, o skunde ir komisijos posėdyje išsamiai

išdėstyti aplinkybes.

Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas Steponas Vytautas Jurna

9

Glimstedt teisės žinios

Be to, šia teise pasinaudojo ir kitos įmo-nės, kurios negalėjo to padaryti iki minė-to išaiškinimo.

Kiek įprastai trunka mokestinių ginčų sprendimas? Ar dažnai šalys nutaria su-sitaikyti?

Komisija sprendimą mokestinio ginčo byloje priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Tačiau Mokesčių admi-nistravimo įstatyme numatyti atvejai, kada komisija gali skundo nagrinėjimą sustabdyti. Dažniausiai toks sprendimas priimamas, kai pradedama susitarimo tarp mokesčių administratoriaus ir mo-kesčių mokėtojo procedūra dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Toks susi-tarimas pasirašomas, kai apskaičiuojant mokesčius nė viena iš šalių neturi pakan-kamai įrodymų savo skaičiavimams pa-grįsti. Pasirašius tokį susitarimą, skundo nagrinėjimas nutraukiamas, o nepavykus pasiekti susitarimo, bylos nagrinėjimas atnaujinamas ir skundas nagrinėjamas iš esmės.

Ar turite informacijos apie tai, kokia Mokestinių ginčų komisijos sprendimų dalis neskundžiama teismui? Taip pat ar žinote, kokia skundžiamų teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimų dalis teismuose yra patvirtinama? Gal galite pasidalyti informacija?

Apie pusę Komisijos priimtų sprendimų įsiteisėja, nes šalys jų neskundžia. Dėl kitų komisijos sprendi-mų skundus teis-mui pateikia tiek mokesčių mokė-tojai, tiek mokes-čių administra-torius. Teismo

sprendimai mokestinių ginčų bylose skundžiami dar dažniau. Praėjusiais me-tais Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 183 sprendimus mokes-tinių ginčų bylose, kurias nagrinėjo Ko-misija. Iš jų 145 bylose buvo pateikti ape-liaciniai skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi nebuvo skundžiami ir įsiteisėjo tik 21 proc. Vil-niaus apygardos administracinio teismo sprendimų minėtose bylose. Mokesčių mokėtojai gana dažnai naudojasi jiems suteikta teise skųsti komisijos ir teismo sprendimus.

2012 metais iš 183 priimtų ir įsiteisėjusių administracinių teismų sprendimų bylo-se, kurias nagrinėjo komisija, 133 bylose, arba 73 proc. apskųstų komisijos sprendi-mų buvo nepakeisti.

Mokestinių ginčų komisijos pirminin-kas esate jau šešerius metus. Galbūt pastebėjote, ar keičiasi mokesčių mokė-tojai, jų požiūris į mokesčius, mokestinę aplinką Lietuvoje?

Mokesčių mokėtojų pateiktų skundų turinys rodo, kad mokesčių mokėtojai vis geriau išmano teisės aktus mokesčių klausimais, aktyviau dalyvauja nagrinė-jant mokestinį ginčą, pateikia svarių ar-gumentų savo pozicijai pagrįsti. Nereti atvejai, kai mokesčių mokėtojas posėdžio metu labai atvirai ir nuoširdžiai išdėsto tas aplinkybes ir sąlygas, dėl kurių jis pa-

Glimstedt svečias

darė tam tikrus pažeidimus. Visa tai pade-da komisijai priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Be to, vis dažniau komisijos sprendimai priimami vadovaujantis ne tik teisės aktais, bet ir protingumo bei tei-singumo kriterijais.

Kaip dažnai į posėdžius Mokestinių ginčų komisijoje ateina pats mokesčių mokėtojas ar jo atstovas? Ar tai, kad ša-lis ne tik pateikia skundą, bet ir ateina išsakyti savo poziciją, turi įtakos spren-dimui mokestiniame ginče priimti?

Neturiu tikslių skaičių dėl mokesčių mo-kėtojų dalyvavimo Komisijos posėdžiuo-se. Tačiau galiu patvirtinti, kad tik retais atvejais mokesčių mokėtojas ar jo atsto-vas neatvyksta į komisijos posėdį, kai nagrinėjamas jo skundas. Deja, mokesčių administratoriaus atstovai į posėdį neat-vyksta dažniau ir tai apsunkina komisijos darbą. Šalių atstovų dalyvavimas komisi-jos posėdžiuose yra jų teisė, bet ne parei-ga. Tačiau jų dalyvavimas sudaro galimy-bes išsamiau išnagrinėti mokestinį ginčą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Galbūt ką nors galite patarti mokesčių mokėtojams ar jų atstovams, kad byli-nėjimosi procesas mokestiniuose gin-čuose būtų efektyvesnis ir sklandesnis?

Mokesčių mokėtojui patarčiau gerai su-sipažinti su ginčijamu mokesčių admi-nistratoriaus sprendimu, o skunde ir komisijos posėdyje išsamiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir svarbiausia – pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Komisijoje sprendimai priimami bal-sų dauguma. Pagal Mokestinių ginčų komisijos nuostatus, tais atvejais, kai balsuojant už tam tikro sprendimo pri-ėmimą balsai pasiskirsto po lygiai, prii-mamas tas sprendimas, už kurį balsuoja komisijos pirmininkas. Ar praktikoje pasitaiko tokių atvejų? Kiek patogi to-kiais atvejais būna komisijos pirminin-ko kėdė?

Buvo keli tokie atvejai. Tai normali, įsta-tyme numatyta sprendimų priėmimo procedūra. Tačiau praktiškai tai tampa vieno asmens sprendimu ir atsakomybe. Dažniausia tokiais atvejais pritariu pasiū-lymui to komisijos nario, kuriam pavesta pristatyti šį skundą komisijai, nes jis būna geriausiai susipažinęs su byla.

Džiaugiuosi, kad tokių situacijų buvo nedaug.

10

Glimstedt teisės žinios

Į turinį

Glimstedt žmoGus

Praktikos sritys:

Mokesčių teisė.

Išsilavinimas:

2009 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, teisės ma-gistro laipsnis.2012 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, eko-nomikos bakalauro laipsnis.

Kalbos:

Lietuvių, anglų.

Patirtis

2009–2012 m. dirbo Mokestinių ginčų komisijos vyriausiąja specialiste

Pagrindinės kompetencijos:

Konsultavimas įvairiais mokesčių klausimaisKainodaros dokumentų rengimas

Pomėgiai

Rusų klasikų kūrinius Neringa neretai skaito net po keletą kartų, mėgsta ir kitą literatūrą, neretai ją galima sutikti tea-tre. O pati sako, kad bando pažindintis ir su daile.

Neringa teigia esanti iš ramesnių žmonių. Pavyzdžiui, jūrą mėgsta labiau stebėti nei joje maudytis, todėl neretai pajūrį šaltuoju metų laiku aplanko net dažniau nei vasarą.

Lankytinas užsienio šalis Neringa pirmiausia renkasi pagal architektūrą ir pagal tai, kur tuo metu vyksta dominanti paroda.

Neringa turi ir kitą silpnybę – jau bemaž penkerius metus yra ištikima kalanetikos treniruočių lankytoja. Darbo pobū-dis, pasak Neringos, priverčia retkarčiais išvalyti galvą nuo sunkių minčių, o tam bene geriausiai padeda vadinamoji judesio meditacija.

Teisininkė Neringa Vasiliauskaitė

Šįkart pristatome GLIMSTEDT advokatų komandos narį – jauną ir patirtį sparčiai kaupiančią Neringą Vasiliauskaitę. Ji gilinasi į mokesčių teisę, teikia konsultacijas mokesčių ir kainodaros dokumentų klausimais. Šiame numeryje rasite ir jos straipsnį apie tai, ar tikrai nėra išlaidų, jei nėra dokumentų. Neabejojame, kad jos patirtis bei sugebėjimai praturtins ne vieno kliento žinių portfelį. Tad kviečiame artimiau susipažinti su Neringa!

11

Glimstedt teisės žinios

Nėra dokumentų – nėra ir išlai-dų? Ne visai taip. Dokumentais nepagrįstos išlaidos gali būti įvertintos, nepaisant bendros nuostatos, jog išlaidos gali būti grindžiamos tik visus įstatymuo-se ir kituose teisės aktuose nuro-dytus privalomus rekvizitus tu-rinčiais dokumentais.Tiek juridinių asmenų pelno, tiek fizinių asmenų pajamų apmokestinimą regla-mentuojantys teisės aktai numato, kad išlaidos gali būti grindžiamos tik doku-mentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės ak-tuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Esminiai rekvizi-tai yra ūkio subjekto, surašiusio doku-mentą, pavadinimas, kodas, dokumen-to data, ūkinės operacijos turinys bei piniginė išraiška. Kituose teisės aktuose gali būti numatyta ir daugiau privalo-mų nurodyti duomenų.

Paprastai mokestinius ginčus nagrinė-jančios institucijos laikosi įstatymą ati-tinkančios pozicijos: „Nėra dokumentų, nėra ir išlaidų.“

Tačiau kiek įdomesnė situacija susiklos-to tada, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo apmokestinamąją bazę apskaičiuoja taikydamas vadina-mąjį netiesioginį mokestinės prievolės nustatymo būdą.

Nėra dokumentų – nėra ir išlaidų?

Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba ne-tinkamai vykdo savo pareigas apskai-čiuodamas mokesčius, bendradarbiau-damas su mokesčių administratoriumi, tvarkydamas apskaitą, saugodamas apskaitos ar kitus dokumentus, ir dėl to mokesčių administratorius negali nu-statyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka,

mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių ad-ministratorius apskaičiuoja pagal at-liktą įvertinimą. Tuomet atsižvelgiama į visas įvertinimui reikšmingas aplin-kybes, turimą informaciją, o prireikus – parenkant savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei – kiek objektyviai įmanoma – teisingo mokestinės prievolės dydžio nustaty-mo kriterijus.

teiSininkė neRingA vASiliAuSkAitė

dokumentais nepagrįstos išlaidos gali būti įvertintos,

nepaisant bendros nuostatos, kad išlaidos gali būti grindžiamos tik

visus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus

privalomus rekvizitus turinčiais dokumentais.

aktualijos

12

Glimstedt teisės žinios

Į turinį

Praktikoje mokesčių administratorius minėtą nuostatą, esant apibrėžtoms sąlygoms, beveik išimtinai taiko, siek-damas nustatyti mokesčių mokėtojo pajamas, o realiai patirtoms išlaidoms pagrįsti reikalauja pateikti visus priva-lomus rekvizitus turinčius dokumentus.

Tačiau pažymėtina, kad ši nuostata re-glamentuoja ne tuos atvejus, kai mo-kesčių administratorius neturi galimy-bių nustatyti mokėtojo gautų pajamų įprastiniu būdu, bet tas situacijas, kai administratorius neturi galimybių nu-statyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio.

Mokestinės prievolės dydis pajamų ir pelno mokesčių bendrąja prasme gali būti suvokiamas kaip skirtumas tarp gautų pajamų ir leidžiamų atskaityti išlaidų.

Įsivaizduokime mokesčių mokėtoją, nekaupiantį apskaitos dokumentų arba neišsaugojusį tam tikro laikotarpio aps-kaitos dokumentų.

Mokesčių administratorius tokio mokė-tojo mokestinę prievolę gali nustatyti jau minėtu netiesioginiu būdu, parin-kęs tinkamiausią prievolės nustatymo metodą ar jų derinį. Vienas iš metodų yra palyginamasis. Šis metodas gali būti taikomas, jeigu mokesčių administrato-

rius turi tikrinamo mokesčių mokėtojo ankstesnių ar vėlesnių mokestinių lai-kotarpių mokesčio deklaracijas ir yra įsitikinęs, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu.

Taigi, jei mokesčių mokėtojas dalį pa-tirtų, veiklai būtinų išlaidų ankstesniu laikotarpiu buvo tinkamai pagrindęs juridinę galią turinčiais dokumentais ir taip sumažinęs savo apmokestinamą-sias pajamas, ir jeigu kitu mokestiniu laikotarpiu jis vykdo analogišką veiklą, tikėtina, kad mokesčių administratorius apskaičiuos mokesčių mokėtojo mo-kestinę prievolę, remdamasis ankstes-nio laikotarpio dokumentais, pritaikęs palyginamąjį metodą. Kitaip tariant – netiesiogiai pripažins, jog mokesčių mokėtojas ginčijamu laikotarpiu patyrė tam tikrą dalį išlaidų, nepagrįstų doku-mentais, turinčiais Buhalterinės aps-kaitos įstatyme numatytus privalomus rekvizitus.

Tokia pozicija yra logiška, atsižvelgiant į tai, kad Mokesčių administravimo įsta-tymo 70 straipsnyje mokesčių adminis-tratorius, netiesiogiai apskaičiuodamas mokestinę prievolę, įpareigojamas at-sižvelgti į teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutar-tyje administracinėje byloje Nr. A-438-2491/2011 pažymėjo, kad mokesčių administratorius „turėjo teisę vertinti pareiškėjo pateiktų įrodymų leistinu-mą, sąsajumą ir pakankamumą, jų ryšį su mokestinio ginčo byloje įrodinėti-nomis esminėmis aplinkybėmis Tačiau, kita vertus, konstatavus, jog pa-reiškėjo pateikti įrodymai nėra pakankami (iš jų negalima nustatyti tikslaus patirtų transportavimo išlai-dų dydžio), tam,

aktualijos

kad būtų nustatytas mo-kėtinos mokestinės prievo-lės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisin-gumo kriterijus, mokesčių administ-ratorius privalėjo atsižvelgti į atliktų ūkinių operacijų pobūdį ir Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklėse nustatyta tvar-ka ex officio įvertinti pareiškėjo patirtų transportavimo, kaip neatsiejamo pa-reiškėjo vykdytos individualios veiklos elemento, išlaidų dydį (atsižvelgdamas į ūkinių operacijų pobūdį, jų apimtį, įprastines bei ekonominiu ir statistiniu požiūriu tokiai veiklos rūšiai paprastai tenkančias bei su ja siejamas išlaidas)“.

Reziumuojant galima pasakyti, kad atsižvelgiant į konkrečios bylos aplin-kybes, įrodymų visumą, dokumentais nepagrįstos išlaidos gali būti įvertin-tos, nepaisant bendros nuostatos, kad išlaidos gali būti grindžiamos tik visus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus privalomus rekvizitus turin-čiais dokumentais.

teiSininkė neRingA vASiliAuSkAitė

13

Glimstedt teisės žinios

Pelno mokesčio lengvata: „Paremkite Lietuvos kino pramonę!“

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas – gera naujiena Lietuvos kino pramonei. Įmonės, parėmusios kiną, galės pasinau-doti dviguba pelno mokesčio lengvata.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalios Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo Lietuvos įmonės ir užsienio bendrovės, nuolat užsiimančios veikla Lietuvoje, ska-tinamos investuoti į fi lmų (ar bent jų da-lies) gamybą Lietuvoje.

Tai gera žinia, nes Lietuvos kino pramonė, anot ekspertų, išgyvena sunkų laikotarpį – po ekonominės krizės sumažėjo valsty-bės fi nansavimas, o pozicijos tarptautinė-je kino gamybos ir aptarnavimo rinkoje sparčiai prarandamos.

Įstatymu nustatyta apmokestinamųjų pajamų ir pelno mokesčio mažinimo galimybė, kuria galės pasinaudoti įmo-nės, neatlygintinai suteikusios lėšų fi lmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje. Tokioms bendrovėms, kurios 2014–2018 metais Lietuvos fi lmo gamintojui neatlygintinai suteiks lėšų fi lmo arba jo dalies gamybai Lietuvoje, bus taikoma dviguba pelno mokesčio lengvata: nustatyta tvarka bus galima mažinti apmokestinamąsias paja-mas ir pelno mokestį.

Taisyklės numato, kad įmonės mokesti-niu laikotarpiu, kuriuo fi lmo arba jo dalies gamybai buvo neatlygintinai suteiktos lėšos, turės teisę iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti (perkelti į sąnaudas) 75

proc. fi lmo arba jo dalies gamybai Lietu-voje neatlygintinai suteiktų lėšų, o mokė-tiną pelno mokestį sumažinti neatlygin-tinai suteiktų lėšų suma (bet ne daugiau kaip 75 proc.).

Įstatymas numato ir daugiau sąlygų, ku-rias įmonės turės atitikti norėdamos pa-sinaudoti lengvata – fi lmas turės atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus, be to, ne mažiau kaip 80 proc. visų fi lmo gamybos išlaidų turės būti patirta Lietuvoje (išlaidos – ne mažesnės kaip 150 tūkst. litų), o bendra fi lmo gamybai suteiktų lėšų suma nega-lės viršyti 20 proc. visų fi lmo gamybos išlaidų.

vYReSnYSiS teiSininkAS

edvARd gASPeRSkiJ

Ar manote, kad mokesčių sistema Lietuvoje yra aiškiai sureguliuota ir lengvai suprantama?

klausiMas

• Taip, manau, kad ji pakankamai lengvai suprantama

• Taip, bet yra situacijų, dėl kurių kyla ginčų

• Ne, yra daug dviprasmybių ir neaiškių situacijų• Ne, yra daug šalių, kurios turi aiškesnę mokes-

čių sistemąčių sistemą

aktualijos

14

Glimstedt teisės žinios

Į turinį

aktualijos

Jungčių projektai leis sumažinti dujų ir elektros kainąElektros ir dujų jungčių, suskystin-tų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektai pirmiausia „importuos“ ne išteklius, o mažesnes dujų ir elektros kainas, mano rinkos daly-viai. Teigiama, kad Lietuvos verslo priklausomybė nuo energijos ište-klių kainų pokyčių sumažėjo, efek-tyvumas išaugo, tačiau progno-zuojama, kad pasaulyje energijos išteklių kainos didės.

Tokias mintis lapkričio pradžioje Seime vykusioje energetikos konferencijoje iš-sakė valdžios atstovai, vienų didžiausių Lietuvos energetikos bendrovių – „Am-ber Grid“, „Litgrid“, Ignalinos atominės elektrinės ir kitų – vadovai bei Lietuvos ir užsienio energetikos ekspertai. Konfe-renciją Seime organizavo advokatų kon-tora GLIMSTEDT kartu su Seimo Energe-tikos komisija ir konsultacijų bendrove „KPMG Lietuvoje“.

Pradėdamas diskusijas GLIMSTEDT va-dovaujantis partneris Linas Sesickas įvertino, kad energetikos sritis šiandien išgyvena ambicingų pokyčių metą. „Na-cionalinės energetikos kryptys, bent jau mūsų supratimu, jau suformuota. Labai svarbu kalbėti apie savalaikį ir maksima-lų ES paramos panaudojimą“, – sakė L. Sesickas.

Diskusiją Seime moderavęs žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka pastebėjo, kad investicijų sumos milžiniškos, tačiau su „taupymu ir efektyvumu Lietuvoje nėra gerai.“

Seimo Energetikos komisijos pirminin-kas Kęstutis Daukšys sutiko, kad Lietu-vos energetikos sektoriuje per paskutinį dešimtmetį buvo nemažai diskusijų, bet realių darbų atlikta mažai.

„Tai reikia iš tikrųjų priimti kaip faktą – per paskutinį dešimtmetį buvo nemažai kalbama, bet mažai daroma“, – konfe-rencijoje sakė K. Daukšys.

Lietuva primena dykumąAnot K. Daukšio, Lietuva energetine prasme šiek tiek primena dykumą, nes

savo jėgomis pasigamina tik mažesnę dalį energijos.

Pasak Energetikos komisijos pirmininko, Visagino atominės elektrinės projektas „šiek tiek kabo ore“, ir kol kas yra pajudė-jęs labiausiai Lietuvos dėka.

„Šiandien projektas kabo šiek tiek ore, todėl Vyriausybės sudaryta komisija priėmė, manau, išmintingą sprendimą ieškoti Lietuvoje galimybių gaminti konkurencingą energiją. Aš manau, kad apsispręsti dėl šio projekto – šių metų reikalas. Jei neapsispręsime, tai pastatys Baltarusija ar kas nors kitas“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Pasak Seimo nario, svarbu išspręsti ir SGD terminalo projekto klausimus.

15

Glimstedt teisės žinios

„Terminalas turi būti pastatytas. Ir pasta-tytas laiku. Keli dalykai šiuo metu neaiš-kūs – ar spėsime laiku prijungti dujotiekį ir koks bus jo finansavimas“, – sakė K. Daukšys.

K. Daukšys įvertino, kad jungčių su Len-kija ir Švedija projektai atliekami sėk-mingai.

„Dabar tai yra mažiausiai kontraversiškas dalykas, kuris leistų iš tikrųjų integruotis į Šiaurės rinką ir pradėti veikti elektros biržai, kuri šiuo metu yra tik imitacija“, – sakė Seimo narys.

Su juo sutiko didžiųjų Lietuvos energeti-kos bendrovių „Litgrid“ bei „Amber Grid“ vadovai, kurie optimistiškai prognozavo, kad Lietuvos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektai šiuo metu vyksta sklan-džiai ir turėtų būti laiku baigti, dauguma – maždaug 2015 metų pabaigoje.

Investicija į tinklus pirmiausia leidžia sumažinti kainas„Bet kokia investicija į tinklus pirmiausia importuoja ne produktą, o kainas. Geras pavyzdys yra Lenkija – bet kuri investicija, leidžianti importuoti dujas – net ir virtua-liai – leidžia mažinti kainą“, – prognozavo Lietuvos gamtinių dujų perdavimo siste-mos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys.

„Iki šiol mes gaudavome 40 proc. finansa-vimo. Iki 2020 metų yra realių galimybių išlaikyti tokį patį finansavimą. ES parama mums leis išlaikyti tarifą esamose ribose, tačiau tai – tik mūsų prognozė“, – teigė

elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Uždaromos Ignalinos atominės elektri-nės vadovas Saulius Urbonavičius kon-ferencijoje paminėjo ir problemas – vė-luoja kietų radioaktyvių atliekų tvarkymo komplekso bei panaudoto kuro saugy-klos statybos, Europos Sąjunga iki šiol nepatvirtino eksploatavimo nutraukimo finansavimo 2014–2020 metams.

Advokatų kontoros GLIMSTEDT asoci-juotas partneris Mindaugas Jablonskis pastebėjo, kad Lietuva jau yra gavusi Eu-ropos Komisijos pastabų sąrašą dėl Lie-tuvos planų nauju finansiniu laikotarpiu. Kritikos jame – nemažai.

„Europos Komisija sakė: „Jūs pamiršote įrašyti, kad 10 proc. visų degalų turi būti biodegalai.“ Tai reiškia, kad mes iš naujo turėsime spręsti degalų klausimą“, – pas-tabos skambėjo iš M. Jablonskio lūpų.

GLIMSTEDT asocijuotas partneris M. Ja-blonskis kalbėjo, kad Lietuva turės nu-tarti, ką „daryti“ su pažadu smulkiajam verslui, nes daugelis Europos Sąjungos paramos lėšų numatyta stambiems pro-jektams.

„Lietuva sau išsikėlė labai ambicingus projektus. Man susidaro įspūdis, kad tie projektai kartais nebūna suderinti. Ma-nau, kad šiuo metu aktualiausias dalykas yra parengti studiją, ko mums reikės“, – patarė K. Daukšys ir pridūrė, kad svarbu ieškoti būdų, kaip pritraukti privatų kapi-talą, kad „viskas negultų vien ant valsty-bės pečių“.

Kaina – didelėKonferencijoje dalyvavęs konsultacijų bendrovės „KPMG Lietuvoje“ atstovas Gregory Rubinchik pristatė KPMG grupės tyrimą, kurio duomenimis, elektros varto-tojų Lietuvoje sumokama kaina (įvertinus ir gyventojų gaunamas pajamas) buvo daugiau nei 2 kartus didesnė, palyginti, pavyzdžiui, su eiliniu Vokietijos gyventoju.

Tyrimas atskleidė, kad stambūs elektros energijos vartotojai Lietuvoje pernai mo-kėjo 76 eurus už megavatvalandę (MWh) – daugiau už elektrą mokėjo tik vartotojai Latvijoje ir Lenkijoje (atitinkamai po 78 ir 77 eurus).

„Matome, kad Lietuvoje elektros ener-gijos kainos stambiems vartotojams yra vienos didžiausių Europoje“, – sakė G. Ru-binchik.

Koncerno „Achemos grupė“ įmonės „Re-nerga“ direktorius Linas Sabaliauskas sutiko, kad stambiam verslui Lietuvoje tenka didelė našta perkant energetinius išteklius.

„Pagrindinę kainą už elektrą sumoka pra-monininkai“, – sutiko L. Sabaliauskas.

Konferencijos dalyviai aptarė svarbiau-sius energetikos projektus Lietuvoje, kai kurių jų eksploatacijos pradžia – dar tik 2018 metais ar vėliau.

„Jeigu paklaustume savęs, apie kiek mi-lijardų diskusijoje kalbėjome, mano ap-skaičiavimais, mes sugebėjome aptarti 40 mlrd. litų. Taupyti nemokame ir efek-tyvumo Lietuvoje stinga. O tam, kad ši padėtis pasikeistų, mes turime investuo-ti dar apie 10 mlrd. litų – tai beveik pusė ato minės jėgainės sumos“, – Seime vyku-sią diskusiją apibendrino R. Valatka.

„40 mlrd. litų yra milžiniška suma. Ar į elektros, dujų ir kitų dalykų kainą nerei-kėtų įskaičiuoti ir demografijos? Ekono-mistas Raimondas Kuodis yra pasakęs, kad mes per daug galvojame apie dujas. Biokuro srityje atsiliekame“, – kalbėjo R. Valatka.

„Labai svarbu, kad galima būtų įvardyti konkrečius projektus, konkrečias prie-mones, kaip panaudoti ES struktūrinės paramos priemones, ir kitas skatina-mas finansų inžinerijos priemones, taip pat privačių investuotojų lėšas“, – sakė GLIMSTEDT vadovaujantis partneris L. Sesickas ir pridūrė, kad vienas svarbiau-sių klausimų – aptarti galimybes kurti pri-vačios ir viešos partnerystės projektus.

aktualijos

16

Glimstedt teisės žinios

Į turinį

įdomu

Geriausiu Lietuvos tenisininku tituluojamas Ričardas Berankis rugpjūtį tapo „Sporto ateities fon-do“ ambasadoriumi. Sportininkas dalijasi mintimis apie karjerą, sė-kmes ir nesėkmes bei ateities pla-nus.Ričardai, sezonas pamažu artėja prie pabaigos. Kaip vertini šiuos metus? Ar pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų?

Esu patenkintas sezono pradžia, tačiau nepavyko išvengti ir nesėkmių. Vis dėl-to, manau, kad pralaimėjimai grūdina, o iš klaidų mokomasi. Šie metai man padėjo įgyti daug patirties, taip pat ir pasitikėjimo savimi. Užsispyrimo man pakanka, dirbti nebijau, taigi esu pasi-ruošęs būsimiems sezonams.

Helsinkyje ką tik baigėsi „ATP Challen-ger Tour“ serijos vyrų teniso turnyras „IPP Open“. Kaip jį vertini?

Džiaugiuosi, kad žaidžiau finale. Jame teko susikauti su korto šeimininku Jark-ko Nieminenu. Ne viską lemia tai, ar pelnai pergalę, ar kartais nepasiseka. Kai žaidi mėgaudamasis pačiu žaidi-mu, išnaudoji visas savo galimybes, bet kokia mačo baigtis yra gera. Žinoma, laimėti visada norisi, tačiau kiekvienas

toks žaidimas suteikia patirties ir noro tobulėti, žaisti dar geriau.

Kokie tolesni Tavo planai?

Ne viskas klostosi taip, kaip esu su-planavęs, tačiau daug dirbu ir tikiuosi geriausių rezultatų. Iki metų galo jau suplanuoti turnyrai, stovyklos su stip-riais tenisininkais. Tikėjausi grįžti į pir-mą ATP reitingo šimtuką, tačiau galbūt teks žaisti „Australian Open“ turnyro atranką.

Rugpjūčio mėnesį tapai „Sporto atei-ties fondo“ ambasadoriumi. Ką šios pareigos Tau reiškia?

Labai džiaugiuosi, kad šis fondas pasiūlė man tapti ambasadoriu-mi. Juo būdamas, galėsiu skleisti ži-nią, kad Lietuvoje yra žmonių, ku-rie remia jaunus ir perspektyvius sportininkus. To-kia parama įparei-goja, o kartu ir la-bai motyvuoja siekti didesnių rezultatų bei garsinti Lietuvos vardą vi-same pasaulyje.

Ričardas Berankis: „Jauniems sporti-ninkams reikia ne tik moralinio palai-kymo, bet ir finansinės paramos“

Ką jauniems sportininkams reiškia to-kie fondai ir parama karjeros pradžio-je? Ar pameni savo karjeros pradžią? Ko labiausiai trūko?

Tenisą pradėjau žaisti būdamas labai mažas. Tiesiog kai teniso treniruotes pradėjo lankyti mano vyresnė sesuo Lina, šiuo sportu susidomėjau ir aš, tad dar vos būdamas dvejų metų paban-džiau atmušti kamuoliuką. Nuo to laiko, galima sakyti, ir nepaleidžiu raketės iš rankų. Tačiau tokia buvo pradžių pra-džia, o toliau reikėjo labai daug dirbti, kad pasiekčiau pirmųjų pergalių, kurios skatino užsibrėžti vis naujus tikslus.

Man labai pasisekė, kad karjeros pra-džioje mane pradėjo globoti treneris Remigijus Balžekas, su kuriuo bendra-darbiauju iki šiol, nes kažin kaip būtų susiklosčiusi mano karjera be visapusiš-ko šio trenerio palaikymo. Kiekvienam jaunam sportininkui labai svarbu, kad juo kas nors tikėtų, morališkai palaiky-tų. Tačiau lygiai taip pat svarbi ir finan-sinė parama. O to dažniausiai ir trūksta talentingiems jaunuoliams. Man irgi tokios paramos labai reikėjo karjeros pradžioje.

17

Glimstedt teisės žinios

18

Glimstedt teisės žinios

GLIMSTEDT

Jogailos g. 4LT-01116 Vilnius, LietuvaTel. +370 5 269 0700Faks. +370 5 269 0701El. paštas: vilnius@glimstedt.ltwww.glimstedt.lt

Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite. El. paštas: naujienos@vipcommunications.lt

Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835

koNtaktai

teisės žiniosGliMstEDt

Norėdami užsiprenumeruoti GLIMSTEDT teisės žinias spauskite čia: