AKTUALIOS VYKDYMO PROCESO AKTUALIOS VYKDYMO PROCESO PROBLEMOSPROBLEMOS

Antstolių rūmų informacija

Antstolių rūmų informacija

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK VI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas.

Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.

Vykdymo veiksmų atlikimas be vykdomojo dokumento bet kokius antstolio procesinius veiksmus daro neteisėtais

antstoliui suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu, jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau pats atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, teisės neturi. Vykdomasis raštas yra teismo išduodamas oficialus dokumentas, kurio teisėtumo kontrolė priklauso išimtinai teismo, kaip institucijos vykdančios teisingumą, kompetencijai, todėl antstoliui suteikus teisę tikrinti vykdomojo rašto teisėtumą ir pagrįstumą, būtų pažeidžiamas teismo nepriklausomumo principas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-992

Įstatymas suteikia skolininkui teisę reikšti prašymus (CPK 643 str.), tarp jų ir dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo. Tokį skolininko reikalavimą (dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo) turi spręsti vykdomąjį raštą išdavęs teismas, nes įstatymu kitiems subjektams (pvz., antstoliui) tokie įgaliojimai nėra suteikti (CPK 593 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2008.

Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, vadovaujasi vykdomuoju dokumentu. Juo nustatoma vykdymo apimtis ir turinys. Antstolis, kaip pareigūnas, atlikdamas pareigas turi neviršyti savo kompetencijos ribų ir priešingai nei šalys civiliniuose santykiuose turi laikytis principo – leidžiama daryti tai, kas tiesiogiai nurodyta įstatymu

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Akivaizdu, kad, nesuėjus terminams prievolei įvykdyti ir esant įrodymams, kad prievolė yra vykdoma, antstolis neturėjo nei pareigos, nei teisės pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant to, kad išieškotojas ir pateikė vykdomąjį raštą vykdyti. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nebuvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007

Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009

pagal CPK vykdymo procesas gali būti pradėtas ne tik teismui priėmus sprendimą, bet ir – įstatymų nustatytais atvejais ir nesant teismo sprendimo – įstatymuose nurodytų valstybės institucijų (pareigūnų) sprendimų pagrindu.

Tokių vykdomųjų dokumentų vykdymo procesas sietinas su minėtų dokumentų operatyviu vykdymu siekiant užkirsti kelią vykdymo proceso vilkinimui.

Vykdymo procesas, pradėtas tiek teismo sprendimo, tiek vykdomųjų dokumentų – valstybės institucijų (pareigūnų) sprendimų – pagrindu, yra įgyvendinamas pagal tas pačias CPK nustatytas taisykles ir tuos pačius principus.

Institucijos ar įstaigos, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus turėjusios teisę priimti sprendimus, kurie iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo buvo laikomi vykdomaisiais dokumentais, ir toliau turi teisę išduoti šiuos vykdomuosius dokumentus ir šie dokumentai vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksą, jei įstatymai nenustato kitaip (LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 7 d.)

Toks vykdomųjų dokumentų sąrašas pateiktas 1964 m. CPK 373 str.

Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo iš skolininko pagal CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 587 straipsnio 4 punktą traktuotini kaip institucijų sprendimai, kurie kartu yra ir vykdytini, ir vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu atliekami CPK numatyti priverstinio vykdymo veiksmai.

Pagal LR DK 292 straipsnį darbo ginčų komisijos sprendimas įrašomas į darbo ginčų komisijos protokolą.

Vykdomuoju dokumentu yra darbo ginčų komisijos sprendimo posėdžio protokolo nuorašas.

Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos, jei sprendime nenustatytas kitas jo įvykdymo terminas. Darbo ginčų komisijos raštvedys darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą, o šalims nesutarus, - išrašą iš protokolo per penkias dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims (DK 292 straipsnio 3 dalis).

Priimdamas vykdymui darbo ginčų komisijos protokolo nuorašą antstolis turi reikalauti pateikti įrodymus, kada atsakovas gavo sprendimo nuorašą ir atitinkamai skaičiuoti sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui pradžios terminą.

Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra apskundžiamas teismui.

Institucijos ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, susijusiose su turtinio pobūdžio išieškojimais:

dėl baudų išieškojimo dėl turtinio nuostolio atlyginimo

Bauda Įvykdymo (mokėjimo) terminas – 40 d. nuo nutarimo skirti

baudą įteikimo dienos, o apskundus - ne vėliau kaip per 40 d. nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas 2 metams.

Nutarimas dėl baudos išieškojimo, kaip vykdomasis dokumentas, gali būti išduodamas ir pateikiamas vykdyti tik tais atvejais, kai pasibaigė terminas baudai sumokėti, kai pareigūnas panaikino nutarimą dėl baudos išieškojimo išdėstymo arba, kai pasibaigė išdėstymo terminas ir bauda liko neišieškota.

nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

LVAT 2003 m. sausio 22 d. konsultacija Nr. 26.1-K, 2007 m. rugpjūčio mėn. 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-556-1616-07, 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1126/2007.

Turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos (ATPK 288 straipsnis), o jeigu toks nutarimas apskundžiamas - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos. (ATPK 341 str.)

Jeigu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per nustatytą laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti LR CPK numatyta vykdymo proceso tvarka. (ATPK 342 str.)

tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai.

Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.

Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas.

Kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, į bylą turi būti įtraukiami bendraatsakoviais abu sutuoktiniai.

...skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto klausimas buvo nagrinėjamas vykdymo proceso metu teisme, apskundžiant antstolio veiksmus, kur dalyvavo visi suinteresuoti asmenys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008

Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsniai). Tokį pareiškimas teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007.

Tokiu atveju, kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai, 2 dalis), nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis, ir skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35.

Atsakovei nepaneigus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, neįrodžius, kad iš A. G. prekybos įmonės gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, darytina išvada, jog iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktiniams priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo turto (CK 3.209, 3.88, 3.113 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio

mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008.

vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje AB DNB Nord v. SL.G ir AG, bylos Nr. 3K-3-493/2006

Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 straipsnis) nereikia atlikti.

Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka .

Byloje dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo teismas, dalyvaujant suinteresuotais asmenimis sutuoktiniams (CPK 443 straipsnio 3 dalis), turi teisę motyvuose pripažinti, ar turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir po to teismo nutarties rezoliucijoje spręsti dėl pareikšto reikalavimo nustatyti skolininko dalį bendrame turte pagrįstumo. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį nutarčiai įsiteisėjus byloje dalyvavę asmenys nebegali ginčyti kitoje byloje teismo nustatytų teisinių santykių ir faktų, nustatyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008

CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas

nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

tais atvejais, kai pagal viešo registro duomenis skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį. Bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui. Kreditorius ginčo teisena gali reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007.

Vykdymo proceso teisėtumui užtikrinti turi būti įtvirtinta veiksminga teisminė vykdymo proceso kontrolė (gali būti įvairios tokios kontrolės formos), kurią vykdydamas teismas galėtų spręsti visus vykdymo procese kylančius klausimus (ginčus).

Pagrindinis tikslas – užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą, veiksmingumą, operatyvumą, asmens pažeistų teisių gynimą.

skųsdami antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą atlikti procesinius veiksmus CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka skolininkas ar kreditorius turi konkrečiai nurodyti, koks antstolio veiksmas ar atsisakymas jį atlikti pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2008

Atsisakymu CPK 510 str. prasme nepripažįstamas toks antstolio atsisakymas atlikti veiksmus, kuriuos atlikti nepriskirta antstolio kompetencijai.

Apskundimo terminas

Iki 2009-03-3110 dienų30 dienų

naikinamasis terminas

Nuo 2009-04-0120 dienų90 dienų

naikinamasis terminas

viešasis interesas nagrinėjamoje byloje reikalauja, kad CPK 512 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos formaliai ir kad toks nurodytos procesinės teisės normos taikymas netaptų kliūtimi pareiškėjai įgyvendinti jos pažeistą turtinę teisę, kurios, minėta, nei buvęs sutuoktinis P. J., nei jokie kiti asmenys neginčija. Laikydama, kad CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymas ir pareiškėjos skundo nenagrinėtinu teisme tik šiuo formaliu pagrindu pripažinimas, kai, jį patenkinus, nebūtų pažeistos niekieno teisės, nagrinėjamoje byloje reikštų akivaizdų visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir nurodytų civilinio proceso tikslų pažeidimą, teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų užtikrinimo tikslu negrąžindama bylos nagrinėti iš naujo, pasisako dėl pareiškėjos skundo iš esmės, išspręsdama jame suformuluotą prašymą reikšmingomis teisingam šios bylos išnagrinėjimui pripažintų aplinkybių pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007

Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą.

Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas.

Turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų (ypatingoji teisena):

Išieškotojas ir skolininkas suinteresuoti asmenys vykdymo

procese - kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (pvz., varžytynėse dalyvaujantys asmenys, įkaito davėjai ir pan., t. y. konkretaus vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai, kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti nebūtinas, tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti), Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai.

Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 str.Nagrinėjama ginčo teisenos tvarka

Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Antstolis, be kitų, gali priimti patvarkymus dėl atskirų vykdymo veiksmų, kurie dar jokių pasekmių vykdymo proceso šalims nesukelia, o yra tik organizacinio pobūdžio. Tokie organizaciniai veiksmai taip pat turi atitikti CPK normas, bet jų nepakankamai tikslus laikymasis nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjo nurodytus antstolio veiksmus teisėjų kolegija vertina tokiu aspektu: organizaciniai veiksmai ir veiksmai, kurie sukelia teisines pasekmes (pakeičia vykdymo proceso šalių teises ir pareigas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007.

Esant antstolio ir skolininko ginčui dėl išieškotų vykdymo išlaidų akivaizdus interesų priešiškumas, dėl to yra teisinis pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 443 str. 6d.).

Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo, kuriam ši pagalba buvo būtina, sudėtingumą, įvertinant tai, kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. Dėl to antstoliui priteisiamo išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba, konstatavus, kad advokato pagalba antstoliui nebuvo būtina, atsisakoma jį priteisti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008

Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas).

Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/ 2007.

Skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.).

kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. CPK 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Jeigu pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka proceso dalyviai nebeturi galimybės, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti ieškinio teisenos tvarka tokio pardavimo ar perdavimo akto CPK 602 straipsnyje numatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008, 2005 m. gegužės mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-262

Esant teisėjo patvirtintam varžytynių aktui ir jo pagrindu sukurtoms nuosavybės teisėms, jos negali būti paneigtos CPK XXXI skyriaus tvarka, turi būti nuginčytas nuosavybės teises sukūręs aktas - turto pardavimo iš varžytynių aktas, o šio akto teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo procese galės būti nustatinėjamas galimų antstolio ar teismo klaidų vykdymo procese faktas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008.

laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arešto – tikslui pasiekti pakanka to, kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis. Pervedus pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą, gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai.

... antstolio nurodymas šias pinigines lėšas pervesti į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą yra neteisėtas. Kilus abejonėms dėl areštuotų piniginių lėšų saugojimo, antstolis turėjo kreiptis į nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo priėmusį teismą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007

Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymas yra esminė varžytinių teisėtumo sąlyga;

Turtas turi būti įvertintas pagal CPK 681 str. taisykles, nepriklausomai nuo to, ar jis parduodamas iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui;

Antstolis turi įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą;

vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, įkainojamas ir realizuojamas. Netinkamas skolininko turto įkainojimas yra vertinamas kaip esminis turto pardavimo iš varžytynių tvarkos pažeidimas, sudarantis pagrindą atsisakyti tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažinti neįvykusiomis (CPK 725 str. 3 d.). Todėl antstolis visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai nurodė, kad antstolis nepašalino esminių prieštaravimų tarp turto vertės, kuri skirtingai buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenyse ir ekspertizės išvadoje, ir dėl to netinkamai nustatė parduodamo turto kainą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008

Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).

Turto vertė nustatoma vadovaujantis objektyviais (rinkos kaina, nusidėvėjimas) ir subjektyviais kriterijais (išieškotojo ir skolininko nuomonė).

Nustatyta turto vertė įrašoma turto arešto akte ar turto apraše. Tai pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymo pagrindas (CPK 718 str.).

Nustatant turto vertę vadovaujamasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto vertinimo metodika (LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimas Nr. 244) ir kt.

Tais atvejais, kai areštuojamas registruotinas turtas, turi būti atsižvelgiama į viešo duomenų registro duomenis. Nekilnojamojo turto registre yra registruojamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotos statinio vertės ir jų nustatymo datos: atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė.

Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė (Nekilnojamojo turto registro išrašai vertinami kaip patikimi oficialūs rašytiniai įrodymai) tik vienas iš kriterijų, nustatant turto vertę. Tokie duomenys turi būti lyginami su kitais rinkos kainos nustatymo kriterijais.

Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Tais atvejais, kai skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertės yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008

Antstolis ieškotoją ir skolininką privalo pasirašytinai informuoti apie jų teisę pareikšti nuomonę ir prieštaravimus dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo.

Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008.

Ekspertizė atliekama : 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681

straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio

atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalys);

3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Bendrosios CPK normos (CPK 212-219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai (CPK 682 straipsnis).

Skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo.

Vykdymo proceso šalies teisė ginčyti turto įkainojimą (reikšti prieštaravimus) negali varžyti kitos teisės, t. y. teisės skųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnio 5, 6 punktai, 643 straipsnio 4, 5 punktai).

Alternatyvi antstolio veiksmų įkainojant areštuojamą

turtą ginčijimo tvarka:

PRIEŠTARAVIMAI ANTSTOLIO VEIKSMŲ SKUNDIMAS

Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.

Papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl

ekspertizės išvados (CPK 682 straipsnio 2 d.). Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).

Turto perkainojimas Atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys

gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Perkainojama pagal turto įkainavimo taisykles (CPK 681 str.)

perkainojimas gali būti atliekamas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, nustačius, kad turto arešto aktas nebuvo tinkamai įteiktas vykdymo proceso šalims (išieškotojui ir skolininkui), kurios nedalyvavo areštuojant turtą, ir yra suėjęs trisdešimties dienų naikinamasis terminas antstolio veiksmams apskųsti (CPK 512 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2007

priverstinį daikto pardavimą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, todėl sukuriama daikto pardavimo teisėtumo prezumpcija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu, kurio pagrindu pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į nupirktą turtą, tampa tik tada, kai teisėjas jį patvirtina rezoliucija arba nutartimi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-670/2005.

Pirkėjas įgyja nuosavybės teises tik esant dviejų juridinių faktų visumai: varžytinių aktui ir teisėjo rezoliucijai arba teismo nutarčiai.

antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtintas varžytynių aktas. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008).

Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2009.

Turto realizavimas esant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti stabdomas bet kurioje šio proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras, tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisėjui. Dėl to sprendžiant, ar teisėjas galėjo tvirtinti antstolio pateiktą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, esminę reikšmę turi ne tai, ar ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui surašant šį aktą, bet ar minėti draudimai galiojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2009.

. REZOLIUCIJA tik tuo atveju, kai šalys

neskundžia antstolio veiksmų ir dėl varžytynių teisėtumo

teisėjui nekyla net mažiausių abejonių

NUTARTIMIkai šalys paduoda skundą dėl antstolio veiksmų arba kyla

abejonių (pvz., parduodamas nekilnojamasis ir (ar) didelės

vertės turtas)

Teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina

Atsisakymas tvirtinti varžytynių aktą taip pat įforminamas nutartimi, nurodant, kokie

pažeidimai nustatyti.

Tvirtindamas varžytynių aktą teisėjas turi patikrinti ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių

su turto areštavimu bei jo įkainojimu, su vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų

suinteresuotų asmenų teisių apsauga ir su varžytynių organizavimu bei vykdymu. Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas

ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą.

VARVARŽYTYNĖSŽYTYNĖS nustačius, jog turtas yra perleistas teismo sprendimams vykdyti

nustatyta tvarka, ir nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, turto iš jo išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-520/2004); tačiau tai nereiškia, kad tokia prezumpcija yra absoliuti ir nenuginčijama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-360/2005). Teismui nustačius, kad turto pardavimo varžytynės vyko pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, ir pripažinus jas negaliojančiomis, turi būti sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo ir ginčo turto įgijėjo (ne)sąžiningumo (CK 1.80 str. 1-2 d., 4.96 str.); tais atvejais, kai, pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucija negalima, asmens teisės ir interesai ginami kitais būdais, pavyzdžiui, atlyginant žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-97/2003).

Pripažinęs varžytynių aktą negaliojančiu, teismas turi išspręsti tokio akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes pagal CK šeštosios knygos X skyriuje išdėstytas restitucijos taisykles bei pagrindus.

Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo ir jos būdo, teismas taip pat turi įvertinti, ar turto išreikalavimas yra vienintelė priemonė pažeistoms teisėms apginti ir ar jos negali būti proporcingai apgintos taikant restituciją pinigais ar atlyginant nuostolius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006).

CPK 663 straipsnio 4 dalis yra socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007);

vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, raštu skolininkui išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaiko teisių apsaugos instituciją, o teismas, prieš tvirtindamas varžytynių aktą, privalo patikrinti, kaip antstolis įvykdė pareigą, imperatyviai nustatytą CPK 634 straipsnio 2 dalyje

Iki 2009-03-31 1) išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu,

pervežimu, saugojimu ir realizavimu; 2) atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims,

dalyvaujantiems vykdymo procese; 3) ryšių išlaidos; 4) skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos; 5) antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos; 6) išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse,

internete; 7) išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu; 8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar šio Kodekso

nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į:

bendrąsias vykdymo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų

vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo

dokumento (jo dalies) įvykdymą.

Vykdymo išlaidos nuo 2009-04-01: 1) vykdomosios bylos administravimo

išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;

2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;

3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

Visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali būti nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 str.)

Nuo 2009-04-01Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą.

Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis).

....tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

...kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.

... itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimasLietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007.

Vykdymo išlaidų išieškojimas

SKOLININKO GERA VALIAAntstolio siūlymas pervesti

vykdymo išlaidas (nurodomas išlaidų dydis, terminas)

TEISMO NUTARTIES PAGRINDUantstolio pareiškimas antstolio buvimo vietos apylinkės teismui dėl vykdymo

išlaidų priteisimo

Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko konkrečioje vykdomojoje byloje reikalingus vykdymo veiksmus ir ar juos atitinka apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko ir kurie nebuvo reikalingi. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas. Antstolio atlyginimo apskaičiavimo teisėtumas – tai atlyginimo dydžio apskaičiavimas vadovaujantis teisės aktų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka ir standartizuotais dydžiais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008

skolininkui įvykdžius vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, t. y. ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007, skelbta Teismų praktika 27).

Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008

vykdymo proceso metu antstolis privalo informuoti skolininką dėl vykdymo išlaidų dydžio, o pareiga kreiptis į teismą antstoliui atsiranda, jeigu skolininkas su šia suma nesutinka, t. y. pinigų nesumoka, pareiškia prieštaravimus ar skundžia jų apskaičiavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2004; 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje M. V. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-3-173/2008.

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2009 m. sausio 21 d. Vilnius ĮSAKYMAS Nr. V-32

DĖL PRIVERSTINIO POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMO DĖL PRIVERSTINIO POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMOTAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Taisyklės nustato VSDF teritorinių skyrių veiksmus tais atvejais, kai asmenys pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybinį socialinį draudimą.

Nutarimų dėl baudos skyrimo vykdymas

Senaties terminas baudos išieškojimui.Jeigu administracinė bauda nebuvo išieškota per 2 metų administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminą, tai Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius ar jo pavaduotojas priima sprendimą dėl administracinės baudos panaikinimo.VSD įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimasVSD įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimas

FONDO VALDYBOS TERITORINIO SKYRIAUS VEIKSMAI PRIVERSTINAI IŠIEŠKANT VSD ĮMOKAS, BAUDAS IR DELSPINIGIUS

Nurašytai sumai (įskaitant paties skolininko sumokėtą sumą) viršijus skolą, skirtumas nedelsiant grąžinamas. Po mokėjimo nurodymo įvykdymo skolininko sumokėta suma įskaitoma į būsimąsias VSD įmokas arba grąžinama skolininkui Fondo valdybos nustatyta tvarka.

Skolininkas pateikus įrodymus, kad skolą Fondo biudžetui galima išieškoti per šešis mėnesius iš jo darbo užmokesčio ir/ar jam prilygintų išmokų, mokėjimo nurodymai iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose atšaukiami.

Pateikiamas nurodymas skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išskaičiuoti nesumokėtas įmokas, baudas ir delspinigius

Išieškant iš darbo užmokesčio ir/ar jam prilygintų išmokų taikomi CPK 736 str. nustatyti išskaitų dydžio ribojimai, bei 738 ir 739 straipsniuose įtvirtinti išieškojimo draudimai . Nurašytos lėšos/jų dalis grąžinamos fiziniam asmeniui pateikus prašymą dėl nurašytų lėšų grąžinimo ir dokumentus, įrodančius, kad buvo nurašytos pinigų sumos, nurodytos CPK 736, 738 ar 739 straipsniuose.