lietuvos respublikos sĄvadas · kurią ketinama eksportuoti, savybes. taip pat gauname...
Post on 13-Jan-2020
9 Views
Preview:
TRANSCRIPT
1
LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE 2014 M. SĄVADAS
Eilės
Nr.
Tarptautinės
tarpvyriausybinės
organizacijos / Kiti
tarptautinio
bendradarbiavimo
mechanizmai
Svarbiausi klausimai, kurie sprendžiami tarptautinėje organizacijoje,
Lietuvos tikslai tarptautinėje organizacijoje ir svarbiausių klausimų
aktualumo Lietuvai vertinimas
Vykusių susitikimų ir
posėdžių skaičius /
Susitikimų ir
posėdžių, kuriuose
dalyvauta, skaičius
Narystės
naudingumo
vertinimas
Privalomi mokesčiai /
Sumokėti mokesčiai /
Savanoriški įnašai *
(Eurais)
Aplinkos ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
1.1. Pasaulinė
meteorologijos
organizacija
(WMO)
Metodinis vadovavimas ir reglamentavimas, tarptautinis
apsikeitimas duomenimis WMO ryšių kanalais, specialistų
ilgalaikės stažuotės, mokymai. Lietuvai WMO atstovaujama per
Lietuvos Respublikos nuolatinį atstovą. Lietuvoje integruota
globali stebėjimų ir informacijos sistema leidžia gauti plataus
diapazono produkciją ir teikti geresnes paslaugas orų, klimato ir
vandens klausimais, skirti ypatingą dėmesį gyvybės
išsaugojimui, ieškoti būdų apsaugoti būstą ir žmonių sveikatą,
užtikrinti geresnį gyvenimą, saugumą ore, jūroje ir sausumoje,
ekonominį augimą, gamtos išteklių apsaugą, suteikia galimybę
mažinti stichinių nelaimių pavojų, prisitaikyti prie klimato
pokyčių.
4/4 Naudinga 38 263
1.2. Europos
meteorologinių
palydovų
eksploatacijos
organizacija
(EUMETSAT)
Palydovinė informacija tiksliam ir detaliam orų prognozavimui,
aplinkos ir klimato pokyčių stebėsenai. Lietuva turi teisę
naudotis EUMETSAT duomenimis orų ir klimato kaitos
stebėsenos ir prognozavimo srityse. Suteikiama galimybė verslo,
mokslo ir kitiems subjektams dalyvauti konkursuose ir gauti
EUMETSAT užsakymus techninės bei programinės įrangos
gamybai, dalyvauti EUMETSAT finansuojamose programose,
įsidarbinti.
5/3 Naudinga 454 644
1.3. JT aplinkos
programa (UNEP)
Didžiausia JT aplinkosauginė organizacija, kurios veikla apima
daug sferų, susijusių su oro tarša, vandens ir
6/1 Naudinga 66 678
2
žemės ekosistemų apsauga, darniuoju vystymusi ir kita.
Programa informuodama ir įgalindama šalis siekia pagerinti
gyvenimo kokybę ateities kartoms. Programoje svarstomi
Lietuvai aktualūs klausimai dėl aplinkosauginio valdymo,
klimato kaitos, išteklių naudojimo efektyvumo, cheminių
medžiagų ir atliekų valdymo.
Savanoriški:
19 098
1.4. JTEEK Konvencija
dėl poveikio
aplinkai vertinimo
tarpvalstybiniame
kontekste (Espo
konvencija)
Konvencija nustato procedūras dėl galimai tarpvalstybinį
poveikį aplinkai turinčių projektų, suteikia suinteresuotoms
pusėms (įskaitant nevyriausybines organizacijas ir visuomenę)
galimybę dalyvauti poveikio aplinkai įvertinime ruošti ataskaitas
dėl konvencijos įgyvendinimo ir jas viešai skelbti. 2014–2017
m. į Konvencijos institucijų vadovaujančius postus išrinkti
Lietuvos atstovai, todėl būtina tinkamai vykdyti patikėtas
funkcijas siekiant pateisinti parodytą šalių pasitikėjimą ir
išlaikyti Lietuvos, kaip aktyvios Espo konvencijos šalies,
įvaizdį.
Konvencijos institucijose nagrinėjami Lietuvai aktualūs
klausimai, pavyzdžiui, atominės energetikos plėtra. Šioje srityje
aktualiausias klausimas – Baltarusijos byla Įgyvendinimo
komitete.
5/5 Naudinga Savanoriški:
2 491
1.5. JT Biologinės
įvairovės
konvencija
Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimuose svarstomi
klausimai, skirti biologinės įvairovės išsaugojimo uždaviniams
įgyvendinti. 1995 m. ratifikuota Konvencija yra pagrindinis
tarptautinis dokumentas biologinės įvairovės išsaugojimo srityje.
Lietuva, vadovaudamasi Strateginiu biologinės įvairovės planu
2011–2020 ir ES biologinės įvairovės strategija 2020,
artimiausiu metu ketina atnaujinti nacionalinę biologinės
įvairovės išsaugojimo strategiją, toliau įgyvendinti priemones,
stabdančias biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje.
3/1 Naudinga 8 301
1.6. JT Biologinės
įvairovės
Protokolo šalių susitikimuose svarstomi klausimai,
reguliuojantys gyvų modifikuotų organizmų kūrimo apdirbimą,
1/- Naudinga 1 955
3
konvencijos
Kartachenos
biosaugos
protokolas
gabenimą, naudojimą, perdavimą ir išleidimą taip, kad būtų
užkirstas kelias arba sumažinta galimo neigiamo poveikio rizika
biologinės įvairovės išsaugojimui, atsižvelgiant ir į riziką
žmogaus sveikatai. Lietuva, vadovaudamasi Protokolu, vykdo
tikslingą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolę ir
priežiūrą.
1.7. JT Konvencija dėl
teisės gauti
informaciją,
visuomenės
dalyvavimo
priimant
sprendimus ir teisės
kreiptis į teismus
aplinkosaugos
klausimais (Orhuso
konvencija)
Konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti teisę gauti
informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei
teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota
kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo
sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Lietuva, atsižvelgiant į
kitų valstybių narių gerąją patirtį, tobulina nacionalinius teisės
aktus ir tinkamai juos įgyvendina.
3/3 Naudinga Savanoriški:
830
1.8. Orhuso konvencijos
protokolas dėl
išleidžiamų ir
perduodamų teršalų
registrų
Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai suteikia visuomenei
galimybę susipažinti su teršalų ir atliekų išleidimo statistika.
Registras padeda viešojo ir privataus sektoriaus atstovams
priimti sprendimus nustatant ekonomiškai efektyvių taršos
mažinimo strategijų prioritetus ir pagrįsti taršos mažinimo
pažangą.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
1.9. JT Bendroji klimato
kaitos konvencija
(UNFCCC)
Klimato kaitos konvencijos tikslas yra spręsti klimato kaitos
problemą ir tuo pačiu numatyti priemones prisitaikymui prie
neigiamų klimato kaitos padarinių. Klimato kaitos konvencija
siekiama užtikrinti, kad visos šalys kuo plačiau bendradarbiautų
ir dalyvautų imantis reikiamų ir veiksmingų tarptautinio masto
priemonių, kurios būtų efektyviausios ekologiniu, socialiniu ir
ekonominiu atžvilgiu ir būtų pagrįstos moksliniu, techniniu ir
ekonominiu pagrindu.
4/4 Naudinga 12 427
4
1.10. JT Bendrosios
klimato kaitos
konvencijos Kioto
protokolas
Kioto protokolas yra tarptautinis ir teisiškai privalomas
susitarimas, kuriuo siekiama pasauliniu mastu sumažinti
išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Vykdoma
klimato kaitos kontrolė. Lietuvai ypač aktualūs klausimai, susiję
su šiltnamio efektą sukeliančių emisijų sumažinimo veiksmų
finansavimau. Įsitraukimas į konvencijos veiklą tiesiogiai turi
įtakos formuojant tiek ES, tiek Lietuvos klimato kaitos ir
energetikos politiką.
4/4 Naudinga 6 702
1.11. Baltijos jūros
aplinkos apsaugos
konvencija
(Helsinkio
konvencija)
Baltijos jūros užterštumo problemoms nagrinėti ir spręsti yra
sukurta nemažai įvairių bendradarbiavimo formų. Viena iš
svarbiausių kovos su Baltijos jūros užterštumu priemonių yra
2007 m. lapkričio mėn. patvirtintas Helsinkio komisijos
(Helcom) Baltijos jūros apsaugos veiksmų planas, apimantis
Baltijos jūros taršos problemų sprendimo priemones iki 2021 m.
Šio plano priemonės yra integruotos į LR teisės aktus ir
strateginius dokumentus.
12/11 Naudinga 118 835,86
1.12. Minamatos
konvencija (MK)
dėl gyvsidabrio
Konvencija nustato gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ir jų
turinčių produktų gamybos, importo, eksporto
draudimus/ribojimus ir naudojimo mažinimo priemones,
įpareigoja šalis mažinti ir panaikinti gyvsidabrio išmetimą ir jo
poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, reglamentuojant visas
gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijas – gyvsidabrio gavybą,
perdirbimą, naudojimą, išsiskyrimo į orą kontrolę bei atliekų ir
gyvsidabriu užterštų teritorijų tvarkymą.
Pagal konvencijos nuostatas Lietuva gauna informaciją apie
importuojamus ir eksportuojamus gyvsidabrio ir jo junginių
srautus, apie ketinamo eksportuoti gyvsidabrio ar jo junginių
šaltinius, taip pat gali neleisti importuoti tam tikrų gyvsidabrio
junginių.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
1.13. JT Migruojančių
laukinių gyvūnų
rūšių išsaugojimo
Konvencija skirta apsaugoti migruojančius gyvūnus ir jų
buveines. Šalys bendradarbiauja migruojančių laukinių gyvūnų
rūšių apsaugos klausimais, gauna ir keičiasi informacija su
3/- Naudinga 3 379
5
konvencija (Bonos
konvencija)
kitomis šalimis, prisijungia prie tarptautinių projektų
įgyvendinimo ir turi galimybę gauti finansinę paramą saugant
migruojančias laukinių gyvūnų rūšis.
JT Šikšnosparnių
apsaugos Europoje
susitarimas prie
Bonos konvencijos
Konvencija siekia apsaugoti jų teritorijose esančias
šikšnosparnių rūšis, uždrausdamos jų gaudymą, laikymą bei
medžioklę, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga mokslo
reikmėms. Šalys taip pat turi identifikuoti šikšnosparniams
svarbias buveines ir siekti jų apsaugos, sekti šių gyvūnų
populiaciją, migraciją. Lietuva turi galimybę bendradarbiauti su
kitomis šalimis šikšnosparnių apsaugos klausimais, gauti ir
keistis informacija, prisidėti prie šikšnosparnių išsaugojimo
visame Susitarimo areale, prisijungti prie tarptautinių projektų
bei gauti finansinę paramą sprendžiant problemas.
3/- Naudinga 1 000
1.14. JT Nykstančių
laukinės faunos ir
floros rūšių
tarptautinės
prekybos
konvencija
(Vašingtono
konvencija –
CITES)
CITES konvencija – pagrindinis teisiškai įpareigojantis
tarptautinis dokumentas, reguliuojantis prekybą nykstančiomis
rūšimis. ES ir valstybės narės aktyviai dalyvauja konvencijos
veikloje, derinant ir priimant sprendimus dėl prekybos
nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis ir gaminiais iš jų
ribojimo. Susitikimuose svarstomi klausimai tiesiogiai susiję su
gyvūnų ar jų dalių, importo ar eksporto leidimų išdavimu
Lietuvoje.
1/- Naudinga 3 746
1.15. JT konvencija dėl
pavojingų cheminių
medžiagų
tarptautinės
prekybos
(Roterdamo
konvencija)
Konvencijos tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie
chemines medžiagas, kuriomis tarpusavyje prekiauja
Konvencijos šalys, taip pat įgyvendinti sutikimo, apie kurį
pranešama iš anksto, procedūrą, kai Konvencijos šalis
eksportuoja į Konvenciją įtrauktą cheminę medžiagą į kitą
Konvencijos šalį. Tai priemonė, kurią taikant užtikrinama, kad
chemines medžiagas eksportuojančios šalys prieš eksportą gautų
oficialų importuojančių šalių sutikimą. Lietuva turi galimybę
nesutikti importuoti atitinkamą cheminę medžiagą. Gauname
informaciją iš eksportuojančios šalies apie cheminės medžiagos,
- Naudinga 1 851
6
kurią ketinama eksportuoti, savybes. Taip pat gauname
informaciją apie importuojamas ir eksportuojamas chemines
medžiagas ir jų srautus.
1.16. Stokholmo
konvencija dėl
patvariųjų
organinių teršalų
Konvencija nustato patvariųjų organinių medžiagų teikimo
rinkai ir naudojimo draudimus/ribojimus, įpareigojimus
konvencijos šalims imtis priemonių panaikinti arba kuo labiau
sumažinti patvariųjų organinių teršalų (POT) išsiskyrimus į
aplinką: reikalavimais POT išmetimams kontroliuoti/mažinti,
POT turinčioms atliekoms ir POT užterštoms teritorijoms
tvarkyti. Konvencijos nuostatų įgyvendinimas įgalina imtis
būtinų priemonių POT patekimui į aplinką mažinti ne tik šalies
lygiu, bet ir koordinuojant veiksmus su kitomis konvencijos
šalimis (tai yra globali problema).
- Naudinga 3 821
1.17. Konvencija dėl
pelkių, turinčių
tarptautinę reikšmę,
ypač vandens ir
pelkių paukščių
apsaugai (Ramsaro
konvencija)
Tai yra tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir
atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes.
Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias žemės šlapynes
(pelkes, ežerynus, upių deltas, lagūnas, maršas ir kt.), kurios yra
svarbi retų augalų ir gyvūnų buveinė, daro didelę įtaką vietovės
ekosistemai, klimatui, gyvenamosioms sąlygoms. Svarbiausios
šlapynės yra įtraukiamos į Ramsaro tarptautinės svarbos
šlapynių sąrašą, joms taikomi išskirtiniai apsaugos reikalavimai.
Lietuva, dalyvaudama šios konvencijos veikloje, siekia geresnio
šlapynių apsaugos užtikrinimo.
1/1 Naudinga 2 963
1.18. JT Konvencija dėl
kovos su
dykumėjimu
Ši konvencija skirta kovai su dykumėjimu ir mažinti jo
padarinius visame pasaulyje. Konvenciją pasirašiusios šalys
įsipareigoja rinkti, analizuoti ir keistis su dykumėjimu ir žemės
erozija susijusią informaciją, dalintis patirtimi, technologinėmis
žiniomis. Lietuva intensyviai dirba tarpvyriausybiniuose
susitikimuose, siekdama atkreipti dėmesį į subalansuoto žemės
valdymo svarbą.
2/2 Naudinga 5 251
7
1.19. Tarptautinė
konvencija dėl
banginių
medžioklės
reguliavimo ir jos
protokolas
Konvencija skirta banginių populiacijų išsaugojimui, nustato
įvairių banginių rūšių medžioklės draudimus ir limitus.
1/- Naudinga 12 573
1.20. JT Pavojingų
atliekų
tarpvalstybinių
pervežimų bei jų
tvarkymo kontrolės
konvencija (Bazelio
konvencija)
Konvencija skirta kontroliuoti pavojingų ir kitų atliekų
tarpvalstybinius pervežimus bei užtikrinti tinkamą ir aplinkai
saugų šių atliekų tvarkymą. Lietuva dalyvauja konvencijos
veikloje, nes derinami ir priimami sprendimai daro tiesioginę
įtaką ES ir nacionaliniam atliekų pervežimo reglamentavimui. .
Lietuvai aktuali kenksmingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų
kontrolė bei pavojingų atliekų šalinimas.
2/1 Naudinga 3 694
1.21. JT ozono sluoksnio
apsaugos
konvencijos
(Vienos
konvencijos)
protokolas dėl
medžiagų,
naikinančių ozono
sluoksnį (Monrealio
protokolas)
Reglamentuojama ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM),
produktų bei įrangos, kurioje yra šių medžiagų ar kurių veikimas
nuo jų priklauso gamyba, importas (eksportas), prekyba ir
naudojimas. Protokolo šalys bendradarbiauja ir kovoja už tai,
kad būtų atsisakyta ODS naudojimo, šias medžiagas pakeičiant
alternatyviomis medžiagomis ar technologijomis.
Lietuva, dalyvaudama konvencijos veikloje, tinkamai
įgyvendina OAM priemones; keičiasi informacija su kitomis
šalimis apie esamas OAM alternatyvas, dalinasi kita technine,
moksline informacija, įgyvendina priimtas priemones.
Monrealio protokolu kontroliuojamos medžiagos naudojamos
Lietuvoje (šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, aviacijos
gaisro gesinimo įrangoje, laboratorijos ir analizės tikslais). Be
to, į šio Protokolo kontroliuojamų medžiagų sąrašą įtraukiamos
vis naujos medžiagos, atsisakant aplinkai ir sveikatai
kenksmingų medžiagų. Monrealio protokolo šalių susitikimų
sprendimai atsisakyti tam tikrų medžiagų vartojimo turi
tiesioginę įtaką Lietuvos ūkiui ir gyventojams.
2/2 Naudinga 91 825
1.22. JT Tolimųjų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų 2/2 Naudinga 3 379
8
tarpvalstybinių
atmosferos teršalų
pernašų konvencija
konvencija yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama žmones ir
aplinką apsaugoti nuo oro taršos. Valstybės narės privalo kurti ir
įgyvendinti oro taršos mažinimo strategijas, naudojant geriausias
tuo metu prieinamas technologijas. Šalys taip pat turi skelbti
apie įgyvendinamas priemones, dalintis technine bei moksline
patirtimi, matuoti teršalų kiekius ir viešai skelbti šią
informaciją. Lėšos naudojamos konvencijos protokolų
įgyvendinimo veiklai, kurios neapima EMEP programa pagal
EMEP protokolą, finansuoti.
1.23. JT Ekonominės
Komisijos Europoje
(UNECE)
Tarpvalstybinių
vandentakių ir
tarptautinių ežerų
apsaugos ir
naudojimo
konvencija
Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir
naudojimo konvencijos tikslas – sukurti dvišalio ir daugiašalio
bendradarbiavimo sistemą, kad būtų galima išvengti
tarpvalstybinių vandentakių taršos bei ją kontroliuoti ir
užtikrinti, kad JT Europos ekonominės komisijos valstybės narės
racionaliai naudotų vandens išteklius. Konvencija padeda spręsti
klausimus, susijusius su Lietuvos bendradarbiavimu su Nemuno
baseino šalimis.
13/3 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
1.24. Europos vidutinės
trukmės orų
prognozių centras
Naudojamasi centro sukurtu prognozių modeliu, kuris yra vienas
iš pasaulyje tiksliausių prognozių modelių, vidutinės trukmės
(3–5 parų), savaitės, mėnesio, sezono orų prognozėms sudaryti.
Lietuva gauna informaciją apie tikslias oro prognozes Lietuvoje
ir kitose Europos valstybėse ir ja naudojasi.
2/1 Naudinga 60 224
1.25. Kioto protokolo
įgyvendinimo
mechanizmai
Klimato kaitos konvencijos šalys gali dalyvauti šiltnamio dujų
prekyboje. Nuo 2005 m. Lietuvoje veikia Šiltnamio dujų
apyvartinių taršos leidimų registras. Prekyba apyvartiniais taršos
leidimais pritraukia lėšas, kurios investuojamos į efektyvias
technologijas, atsinaujinančius energijos išteklių gamybą, naujas
technologijas.
-
Naudinga 1 600
9
1.26. Bonos konvencijos
susitarimas dėl
mažųjų banginių
(ASCOBANS)
Susitarimas skatina glaudų bendradarbiavimą, kurio pagrindinis
tikslas – nuo išnykimo saugoti mažuosius banginius. Šalys narės
yra įsipareigojusios tvarkyti delfinų ir mažųjų banginių
buveines, vykdyti stebėseną ir tyrimus. Lietuva turi galimybę
bendradarbiauti mažųjų banginių apsaugos klausimais Baltijos
jūros regione, gauti ir keistis informacija su kitomis šalimis,
gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą mažųjų
banginių apsaugai ir tyrimams.
1/- Naudinga 807
1.27. JT Tolimųjų
tarpvalstybinių
atmosferos teršalų
pernašų
konvencijos
Protokolas dėl oro
taršos tolimų
pernašų Europoje
monitoringo ir
įvertinimo
kooperatyvinės
programos
ilgalaikio
finansavimo
(EMEP)
EMEP programa teikia mokslinę pagalbą Tolimųjų
tarpvalstybinių atmosferos teršalų pernašų konvencijai,
vykdydama oro kokybės monitoringą, rinkdama duomenis, juos
apdorodama ir teikdama vertinimus ir siūlymus visos Europos
mastu. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Konvencijos
reikalavimus mažinant oro taršą ir šio tikslo sėkmingam
įgyvendinimui Lietuvai tikslinga dalyvauti Konvencijos darbo
grupių veikloje ir susitikimuose.
2/2 Naudinga Savanoriški:
3 075
1.28. Bonos konvencijos
Afrikos-Eurazijos
migruojančių
paukščių rūšių
apsaugos
susitarimas
(AEWA)
Susitarimas įpareigoja apsaugoti valstybių sienas kertančius
migruojančius gyvūnus, kuriems kyla išnykimo pavojus.
Patvirtintas konkretus rūšių sąrašas, kuris prireikus gali būti
keičiamas ir tikslinamas šalių konferencijų patvirtinamais
sprendimais. Šalys įsipareigoja rūpintis pirmojo priedo rūšimis,
jeigu jos migruoja per jų teritoriją: išsaugoti buveines, netrikdyti
gyvūnų judėjimo, riboti jiems galinčią pakenkti veiklą,
drausti medžioklę, gaudymą. Antrojo priedo rūšys yra tokios,
kurių išsaugojimas reikalauja dviejų ar daugiau valstybių
- Naudinga Savanoriški:
2 000
10
glaudaus bendradarbiavimo. Lietuva bendradarbiauja
migruojančių vandens paukščių apsaugos klausimais, keičiasi
informacija su kitomis šalimis, prisideda prie vandens
migruojančių paukščių išsaugojimo, siekia finansinė paramos
sprendžiant šio pobūdžio problemas.
1.29. Baltijos jūros
regiono šalių
ministrų, atsakingų
už teritorijų
planavimą,
bendradarbiavimas
(VASAB 2010)
Baltijos jūros regiono šalys nacionalinio ir regioniniame
lygmenyje bendradarbiauja teritorijų planavimo srityje (nuo
1992 m.). Visos 11 šalių makroregioniniu (BJR) lygiu parengia
ir įgyvendina bendras erdvinio vystymo strategijas, projektus,
temines rekomendacijas, keičiasi specializuota informacija ir
patyrimu pagal savo šalyse priskirtą kompetenciją.
4/4 Naudinga Savanoriški:
10 000
1.30. Baltija 21 Tai yra Baltijos jūros valstybių tarybos struktūra, padedanti
įgyvendinti aplinkosauginius projektus.
- Naudinga Savanoriški:
9 822
1.31. Pasaulinė gamtos
apsaugos sąjunga
(IUCN)
Tarptautinė organizacija sprendžia biologinės įvairovės
išsaugojimo problemas, rengia kongresus, vykstančius įvairiose
valstybėse, rūšių, kurioms reikalinga ypatinga apsauga įvairiose
pasaulio regionuose, sąrašus.
- Naudinga Narystės mokesčio
nėra
1.32. ARGOS
konsorciumo
sutartis
ARGOS (pranešimų apie branduolines avarijas ir sprendimų
priėmimo paramos sistemos) programa skirta nustatyti poveikio
zonas radiacinio pavojaus atveju.
Programos veikimo užtikrinimui būtina turėti specialius
meteorologinius įvesties duomenis HIRLAM, kuriuos Lietuvai
(Aplinkos apsaugos agentūrai) pagal tarptautinę sutartį kiekvieną
dieną teikia Danijos meteorologijos institutas DMI.
1/1 Naudinga Savanoriški:
7 650
1.33. Europos augalų
genetinių išteklių
bendradarbiavimo
programa (ECPGR)
Dalyvavimas užtikrina specialistų, Lietuvos mokslo ir studijų
institucijų mokslininkų dalyvavimą ECPGR darbo grupių
veikloje bei bendruose augalų genetinių išteklių tyrimų
projektuose. Perduodama kitų Europos šalių patirtis kaupiant,
tiriant ir išsaugant augalų genetinius išteklius. Žinios
pritaikomos reglamentuojant šią sritį Lietuvoje.
1/1 Naudinga 6 500
11
1.34. Tarptautinė
geologijos mokslų
sąjunga (IUGS)
Svarbiausias IUGS tikslas – siekti, kad geologijos žinios būtų
kuo plačiau ir visapusiškai pritaikytos darnaus vystymosi
tikslams įgyvendinti.
- Naudinga Savanoriški:
486
1.35. EuroGeoSurveys
Organizacija planuoja, organizuoja ir vykdo tarptautinius
geologinius tyrimus. Dalyvavimas šioje organizacijoje teikia
galimybes reprezentuoti šalį, gauti informacijos apie kitų šalių
patirtį ir finansines galimybes vykdyti tyrimus, stiprinti
gebėjimus.
9/9 Naudinga Savanoriški:
4 519
1.36. ProGeo
Europos asociacijos geologinio paveldo išsaugojimui misija –
skatinti Europos tipinių bei unikalių kraštovaizdžių, geologinės
įvairovės objektų bei reiškinių išsaugojimą. ProGeo sudėtyje
veikia trys regioninės grupės – Šiaurės, Pietų ir Centrinės
Europos.
1/- Naudinga Savanoriški:
194
1.37. Tarptautinė
informacinė rūšių
sistema
Bendradarbiaujant su pasaulio zoologijos sodais, akvariumais ir
kt. kolekcijomis, sistema registruoja iš jų siunčiamus kolekcijų
duomenis duomenų bazėse. ISIS duomenys naudojami rūšių
išsaugojimo, mokslo, gyvūnų gerovės, edukacijos ir kolekcijų
planavimo srityse.
- Naudinga Savanoriški:
2 010
1.38. Europos zoologijos
sodų ir akvariumų
asociacija (EAZA)
Lietuvos zoologijos sodas yra kandidatas į EAZA. Narystė šioje
asociacijoje Lietuvos zoologijos sodui kelia reikalavimus ir
suteikia metodinę pagalbą, siekiant pagrindinių tikslų ir
uždavinių, keliamų Europos zoologijos sodams. Siekiama
užtikrinti gyvūnų priežiūros atitikimą EAZA nustatytiems
standartams.
2/- Naudinga Savanoriški:
500
1.39. Europos miško
genetinių išteklių
programa
(EUFORGEN)
EUFORGEN yra bendradarbiavimo programa tarp Europos
šalių, siekianti skatinti tausų miško genetinių išteklių naudojimą.
Programos veiklos: miško medžių genetinių išteklių
identifikavimas, duomenų bazės tvarkymas, ilgalaikio
išsaugojimo programos bei veiksmų plano ruošimas, numatytų
priemonių įdiegimas.
1/1 Naudinga Savanoriški:
4 042
12
Dalyvaujant EUFORGEN programoje ruošiamos Europinės
genetinių išteklių išsaugojimo strategijos ir techninės
rekomendacijos, kasmet sukaupiama ir išanalizuojama
informacija apie genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos
būklę Lietuvoje ir paruošiami pranešimai, kurie pristatomi
kasmet vykstančiose EUFORGEN programos atskirų sekcijų
susitikimuose ir konferencijose.
1.40. Europos valstybinių
miškų valdytojų
asociacija
(EUSTAFOR)
Šios asociacijos nariai keičiasi valstybinių miškų valdymo,
tvarkymo, naujų technologijų diegimo miškų ūkiuose patirtimi.
Lietuvai naudinga priklausyti šiai organizacijai, nes valstybinių
miškų valdytojų atstovai ne tik gali susipažinti su Europos
valstybių patirtimi, bet ir aktyviai dalyvauti veikloje,
įgyvendinančioje nacionalinius interesus.
Generalinė miškų urėdija, atstovaujanti 42 Lietuvos miškų
urėdijoms, yra EUSTAFOR narė.
4/2 Naudinga Savanoriški:
15 349
1.41. Europos miško
savininkų
konfederacija
(CEPF)
Lietuvos miško savininkų asociacija, atstovaudama Lietuvos
privačių miškų savininkams, yra CEPF narys. CEPF savo veikla
siekia užtikrinti patikimas ir sąžiningas politines sąlygas ir
stiprinti 16 milijonų Europos miškų savininkų. Dalyvavimas
konfederacijos veikloje skatina tvaraus miškų valdymo,
privačios nuosavybės ir miškų sektoriaus ekonominio
gyvybingumo vertybių išsaugojimą.
14/12 Naudinga 5 612
1.42. Europinė sąjunga
paukščių
žiedavimui
Organizacijoje svarstomos paukščių žiedavimo ir duomenų
apdorojimo metodikos, valstybių žiedavimo centrų tarpusavio
bendradarbiavimo ir duomenų keitimosi tvarkos klausimai,
ruošiami ir vykdomi bendri projektai paukščių tyrimo ir
paukščių apsaugos srityje. Narystės tikslas – integruotis į
europinę paukščių ženklinimo (žiedavimo) sistemą.
- Naudinga 110
1.43. Europos saugios
oro navigacijos
organizacijos
Šiltnamio efektą
Pagal Europos saugios oro navigacijos organizacija
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos sistemos paramos
priemonę sukurta duomenų bazė ir teikiama informacija,
duomenys ir metodinė parama valstybėms narėms apie jų
2/- Naudinga 704
13
sukeliančių dujų
prekybos sistemos
paramos priemonė (EUROCONTROL)
administravimui priskirtų orlaivių naudotojų skrydžius.
1.44. Europos techninių
liudijimų
organizacija
(EOTA)
EOTA išduoda Europos techninius liudijimus, kurie privalomi
statybos produktams, kurių dauguma susiję su eksportu.
Vadovaujantis suderintomis statybos produktų rinkodaros
sąlygos nuostatomis, šalys narės paskiria techninio vertinimo
įstaigas, kurios privalo būti EOTA narės. Šios įstaigos įgyja teisę
paskyrimo srityse rengti Europos techninius įvertinimus
(dokumentai), kurie tam tikrais atvejais yra privalomi. Siekiant
užtikrinti šalies ekonomių interesų įgyvendinimą, visos šalys
paskiria bent vieną jos teritorijoje veikiančią techninio vertinimo
įstaigą. Taip sukuriama inovatyvių statybos produktų vertinimo
infrastruktūra ir sutelkiama šaliai svarbi kompetencija,
užtikrinanti galimybę statybos produktų gamintojams mažesniais
kaštais (statybos produktai vertinami šalies teritorijoje ir
sąlyginai mažesniais kaštais) įgyvendinti nacionalinių teisės aktų
reikalavimus ir gaminti savo savybėmis ir kaina ES ir už jos ribų
konkurencingą produkciją.
10/10 Naudinga 12 106
Energetikos ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
2.1.
Tarptautinė
atominės energijos
agentūra
(TATENA)
Dalyvavimas TATENA organizacijos veikloje yra svarbus tiek
politiniu, tiek finansiniu požiūriu, suteikia galimybę dalyvauti
rengiant, tikslinant branduolinę saugą ir saugumą, radioaktyviųjų
atliekų tvarkymą reglamentuojančius tarptautinius dokumentus.
TATENA teikia svarią techninę pagalbą Lietuvai vykdant
nacionalinius ir regioninius projektus, organizuojant kursus ir
stažuotes Lietuvos institucijų darbuotojams, dirbantiems
branduolinės energetikos klausimais. Reikšmingos ir TATENA
ekspertų branduolinės saugos, fizinės saugos, radiacinės saugos
misijos Lietuvos branduoliniuose objektuose bei ekspertiniai
40 / 38 Naudinga 261 960
14
vertinimai, susiję su atomine elektrine, radioaktyviųjų atliekų ir
panaudoto branduolinio kuro tvarkymu, medicinos įstaigose
naudojamomis radioaktyviosiomis medžiagomis. Tai ypač
aktualu Lietuvai tiek uždarant Ignalinos AE, tiek planuojant
statyti Visagino AE ir taip išlaikant branduolinės valstybės
statusą.
Kadangi TATENA nustato atominių elektrinių saugos standartus
bei organizuoja įvairaus pobūdžio misijas į atomines elektrines,
ši veikla yra itin aktuali Lietuvai siekiant, kad atominės
elektrinės kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje ir Kaliningrado
regione) atitiktų aukščiausius saugos standartus.
2.2.
Tarptautinė
atsinaujinančios
energijos agentūra
(IRENA)
Teikiami praktiniai patarimai šalims-narėms, padedama joms
vystyti kontrolės taisykles ir gerinami jų gebėjimai naudoti
atsinaujinančius energijos šaltinius. IRENA suteikia informaciją
ir tyrimų rezultatus apie atsinaujinančios energijos potencialą,
geriausias praktikas, efektyvius finansinius mechanizmus ir
sėkmingus technologinius ekspertų laimėjimus. IRENA yra
patariamojo pobūdžio ir konsultuoja vyriausybes
atsinaujinančios energijos politikos klausimais.
Lietuvai aktualu gauti savalaikę informaciją apie IRENA
funkcijas (skatinti tarptautinį bendradarbiavimą atsinaujinančių
išteklių plėtros srityje; skatinti darnų atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimą, atsižvelgiant į nacionalinius ir vietinius
prioritetus bei naudą; skleisti informaciją apie atsinaujinančių
energijos išteklių naudą, plėtrą, technologijas ir finansinius
rėmimo instrumentus; teikti konsultacijas ir pagalbą
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politikos klausimais;
vykdyti gebėjimų ir vietinės kompetencijų ugdymo mokymus;
skatinti bendrus tyrimus atsinaujinančių energijos išteklių srityje
siekiant vystyti pažangias technologijas ir jas perduoti kitoms
šalims, kadangi Lietuvos pramonės ir energetikos sektorius
pasižymi augančiomis kompetencijomis šiose veiklose).
1 / 0 Naudinga 13 380
15
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
2.3.
Baltijos jūros
regiono energetinio
bendradarbiavimo
forumas (BASREC)
Remia konkurencingų, efektyvių ir gerai funkcionuojančių
energijos rinkų kūrimąsi regione. BASREC daug dėmesio skiria
„žaliajam vystymuisi“ – t. y. energijos efektyvumui,
atsinaujinantiems energijos ištekliams, švarios energetikos
technologiniams sprendimams.
Nauda Lietuvai: galimybė daryti įtaką regioninei energetikos
politikai, ypač „minkštosios“ energetikos srityje; proga Baltijos
jūros regione įsitvirtinti kaip patikimai partnerei energetikos
politikos kontekste
5 / 5 Naudinga 20 000
2.4.
Energetikos chartija
Daugiašalio bendradarbiavimo formatas investicijų apsaugos,
energijos ir energijos išteklių prekybos, tranzito, ginčų
sprendimo ir energijos efektyvumo srityse. Vienintelė teisiškai
privaloma sutartis energijos ir energijos išteklių prekybos,
tranzito srityse.
21/21 Naudinga 6 076
Finansų ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
3.1. Pasaulio bankas
(PB)
PB sudaro 5 organizacijos: Tarptautinis rekonstrukcijos ir
plėtros bankas, Tarptautinė plėtros asociacija, Tarptautinė
finansų korporacija, Daugiašalė investicijų draudimo agentūra ir
Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras. Svarbiausi PB
sprendžiami klausimai, kurie yra aktualūs Lietuvai, ekonomikos
augimo skatinimas, užimtumo didinimas, tarptautinis klimato
kaitos finansavimas, struktūrinių reformų įgyvendinimas, taip
pat daugiašalė pagalba besivystančioms pasaulio šalims, pagalba
nuo konfliktų ir stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims. PB
taip pat analizuoja ekonominės situacijos vystymąsi valstybėse
narėse ir reguliariai skelbia pasaulio ekonomikos apžvalgas.
Kasmet įvertinus investicijoms palankią aplinką šalyse narėse,
parengiama „Doing business“ ataskaita. Be to, PB teikia
finansinę ir techninę pagalbą šalims, tarp kurių yra ir Lietuvos
vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetinės šalys – ES
6/6 Naudinga 770 000
16
Rytų kaimynystės šalys.
3.2. Tarptautinis
valiutos fondas
(TVF)
Svarbiausi TVF sprendžiami klausimai, kurie yra aktualūs
Lietuvai, tarptautinė pinigų politika, finansų rinkų stabilumas,
šalių vykdoma fiskalinė politika, parama besivystančioms
šalims. TVF rengia pasaulio ekonomikos apžvalgas, studijas ir
analizuoja ekonominės situacijos vystymąsi. Kasmet TVF
atstovai lankosi Lietuvoje ir vertina ekonominę padėtį ir
vystymosi tendencijas pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį.
Šis straipsnis įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią
ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir globalų
finansinį ir ekonominį stabilumą. Lietuvos bendradarbiavimas
su TVF pagrįstas ekonominėmis konsultacijomis, dalyvavimu
pasaulinės ekonomikos, finansų rinkų raidos ir padarinių
Lietuvai analizės procese bei taikant tarptautinius finansinės
veiklos standartus.
5/5 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
3.3. Europos
rekonstrukcijos ir
plėtros bankas
(ERPB)
Svarbiausi klausimai:
- Skolinimo veikla ERPB operacijų šalyse;
- Laikinos operacijų šalies statuso suteikimas Kiprui;
- ERPB Direktorių valdybos sudėties peržiūra;
- ERPB veiklos efektyvumo didinimas ir Banko pelningumo
išlaikymas.
Lietuvos tikslai ERPB:
- ERPB skolinimo veiklos tolygesnis pasiskirstymas tarp šalių,
kuriose ERPB vykdo veiklą; ERBP aktyvumo Baltijos šalyse
padidinimas;
- ERPB direktorių valdybos peržiūros rezultatas, leisiantis
užtikrinti optimalų atstovavimą šalims, kuriose ERPB vykdo
veiklą;
- ERPB veiklos efektyvumo didinimas, Banko lankstumo ir
įsitraukimo Lietuvoje skatinimas, ERPB finansinio stabilumo,
aukščiausio lygio investicinio reitingo ir veiklos pelningumo
3/3
Naudinga 55 897,4
17
išlaikymas.
Svarbiausių ERPB klausimų aktualumo Lietuvai vertinimas:
ERPB vykdo veiklą Lietuvoje, taip pat – regionuose, kuriuose
Lietuva turi interesų (Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Vidurio
Azijoje, Pietryčių Europos šalyse bei Pietų ir Rytų Viduržemio
jūros regiono šalyse). Be to, Lietuva, kaip ERPB akcininkė, yra
suinteresuota Banko veiklos pelningumu, aukštu ERPB reitingu
ir sėkminga rizikos valdymo politika, todėl ERPB svarstomi
veiklos ir valdymo klausimai yra aktualūs Lietuvai.
3.4. Europos Tarybos
vystymo bankas
(ETVB)
Svarbiausi klausimai:
- ETVB skolinimo veikla (ETVB finansuoja socialinio pobūdžio
projektus, vykdomus ETVB šalyse narėse);
- ETVB finansinis stabilumas, rizikos valdymas, Banko biudžeto
klausimai;
- ETVB bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų
institucijomis bei dalyvavimas tarptautiniuose projektuose.
Lietuvos tikslai ETVB:
- Didesnė ETVB projektų dalis Banko tikslinės šalių grupės
narėse (ypač – Gruzijoje ir Moldovoje);
- ETVB aukščiausio investicinio lygio reitingo išlaikymas,
Banko veiklos pelningumas ir rizikų valdymas;
- ETVB aktyvus bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis
finansų institucijomis bei ES, ypač – sujungiant finansinius
instrumentus projektams finansuoti.
Svarbiausių ETVB klausimų aktualumo Lietuvai vertinimas:
ETVB – išskirtinis daugiašalis plėtros bankas, turintis socialinį
mandatą, Banko veikla skirta socialinės atskirties mažinimui jo
šalyse narėse (ETVB vykdo projektus ir Lietuvoje). Be to,
Lietuva, kaip ETVB akcininkė, yra suinteresuota Banko veiklos
pelningumu, aukštu ETVB reitingu ir sėkminga rizikos valdymo
6/6 Naudinga Narystės mokesčius
moka Užsienio
reikalų ministerija
18
politika. Taigi, ETVB svarstomi klausimai yra aktualūs Lietuvai.
3.5. Europos investicijų
bankas (EIB)
Svarbiausi EIB svarstomi klausimai:
- Skolinimas ES valstybėse narėse ir už jų ribų;
- techninės pagalbos rengiant investicinius projektus teikimas;
- EIB skolinimasis, rizikos valdymas, kapitalo pakankamumas,
finansų politika ir kiti banko valdymo klausimai;
- EIB indėlis skatinant ES ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą bei įgyvendinant ES politikos tikslus ekonomikos ir
užsienio politikos srityse;
- bendradarbiavimas su Europos Komisija, valstybėmis narėmis
ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis.
Lietuvos tikslai EIB: Lietuva siekia, kad EIB būtų stabilus,
finansiškai stiprus aukščiausią kredito reitingą turintis bankas.
Taip pat siekiama, kad EIB skolinimo politika atitiktų Lietuvos
interesus (kad tiek viešasis, tiek privatus sektoriai Lietuvoje
galėtų pasinaudoti EIB teikiamu finansavimu). Bendresnis
tikslas – kad EIB vykdoma veikla skatintų ES valstybių narių
ekonomikos augimą, padėtų ES valstybėse narėse įgyvendinti
investicinius projektus, kuriems trūksta finansavimo. Be to,
Lietuvos interesas, kad skolindamas už ES ribų EIB daugiau
dėmesio skirtų ES Rytų partnerystės šalims.
Svarbiausių klausimų aktualumas Lietuvai: EIB svarstomi
klausimai yra labai aktualūs Lietuvai. EIB yra vienas iš
svarbiausių ES ekonomikos skatinimo įrankių (EIB suteiktas
svarbiausias vaidmuo įgyvendinant Investicijų planą Europai).
Nuo EIB valdymo organuose priimamų sprendimų priklauso,
kokias finansavimo priemones naudos EIB, kokia bus
finansavimo kaina ir terminai, kokioms sritims bus skiriamas
prioritetas, o tai lemia ir Lietuvos subjektų galimybes
pasinaudoti EIB teikiamu finansavimu.
17/17 Naudinga 3 786 500
Savanoriški:
50 000
3.6. Šiaurės investicijų
bankas (ŠIB)
Svarbiausi ŠIB svarstomi klausimai:
- Skolinimas Šiaurės ir Baltijos šalyse ir kituose regionuose;
8/8 Naudinga 316 168
19
- ŠIB strategija ir mandato įgyvendinimas;
- ŠIB skolinimasis, rizikos valdymas, kapitalo pakankamumas,
finansų politika ir kiti banko valdymo klausimai;
- ŠIB valstybių narių suteiktų garantijų ŠIB finansuojamiems
projektams už ŠIB valstybių narių pareikalavimas.
Lietuvos tikslai ŠIB: Lietuva siekia, kad ŠIB skolinimas turėtų
kuo didesnę pridėtinę vertę Šiaurės ir Baltijos šalių regione,
skatintų šio regiono šalių ekonomikos augimą ir integraciją.
Lietuvai naudinga, kad ŠIB būtų stabilus, finansiškai stiprus,
aukščiausią kredito reitingą turintis bankas. ŠIB yra viena iš
nedaugelio tarptautinių finansų institucijų, kurios siekia ne tik
savo mandato įgyvendinimo, bet ir finansinės grąžos, t.y. šis
bankas moka valstybėms narėms dividendus, todėl vienas iš
Lietuvos tikslų yra, kad ŠIB veiktų pelningai ir Lietuva gautų
dividendus. Taip pat siekiama, kad ŠIB skolinimo politika
atitiktų Lietuvos interesus ir kad Lietuvos subjektai galėtų
pasinaudoti ŠIB teikiamomis paskolomis ir garantijomis.
Svarbiausių klausimų aktualumas Lietuvai: ŠIB svarstomi
klausimai yra labai aktualūs Lietuvai, kadangi nuo ŠIB valdymo
organuose priimamų sprendimų priklauso, ar Lietuvos subjektai
galės gauti paskolas ir garantijas iš šio banko, ar bankas veiks
sėkmingai, ar valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, bus
mokami dividendai.
2014 m. Lietuvai
buvo pervesta 900
522,10 EUR
dividendų iš 2013
m. ŠIB gauto pelno.
3.7. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Fiskalinių
reikalų komitetas
Finansų ministerija aktyviai dalyvauja EBPO komitetų ir darbo
grupių veikloje – ministerijos atstovai dalyvauja EBPO
Fiskalinių reikalų komiteto, penkių darbo grupių veikloje.
Finansų ministerija taip pat yra prisijungusi prie daugiašalės
konvencijos dėl abipusio administracinio bendradarbiavimo
mokesčių srityje, EBPO deklaracijos dėl mokesčių bazės nykimo
ir pelno perkėlimo, Finansų ministerijos atstovai dalyvauja
EBPO organizuojamuose Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos
šalių metiniuose aukšto rango biudžeto pareigūnų susitikimuose
18/18 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
20
valstybės biudžeto valdymo klausimais.
Finansų ministerija yra suderinusi su Ūkio ministerija
prisijungimo prie Deklaracijos dėl padorumo, sąžiningumo ir
skaidrumo tarptautinio verslo ir finansų veikloje. Su Užsienio
reikalų ministerija yra suderinusi prašymus prisijungti prie
Kapitalo judėjimų ir Einamųjų nematomų operacijų
liberalizavimo kodeksų.
3.8. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Globalinis
skaidrumo ir
keitimosi mokestine
informacija
forumas
Šiame forume aptariami aktualūs keitimosi apmokestinimui
reikšminga informacija klausimai, atliekami šalių skaidrumo ir
gebėjimo keistis informacija vertinimai.
Lietuvos tikslas – dalyvauti, kuriant tarptautinius standartus
keitimosi apmokestinimui reikšminga informacija srityje.
4/4 Naudinga 15 300
3.9. Pasaulio muitinių
organizacija (PMO)
Dalyvavimas PMO veikloje suteikia galimybę aptarti PMO
bendrosios politikos ir išskirtinai Europos regiono prioritetus bei
tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. PMO posėdžių metu didžiausias dėmesys skiriamas diskusijoms dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo ir muitinės dokumentų suvienodinimo, Suderintos sistemos ir tarptautinės nomenklatūros, muitinio vertinimo, prekių kilmės, ekonominio konkurencingumo, regioninės integracijos, prekybos grandinės saugumo ir prekybos palengvinimo, duomenų mainų, Pasaulio prekybos organizacijos Susitarimo dėl verslo sąlygų gerinimo įgyvendinimo. Vis daugiau laiko skiriama ir diskusijoms dėl muitinių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo ir muitinių modernizavimo. Aptariamos galimybės keistis ekspertinėmis žiniomis ir dalytis patirtimi su kitų šalių muitinių atstovais. Prireikus, Lietuvos muitinės ekspertai sėkmingai dalyvauja įvairiose pagalbos teikimo programose.
60/6 Naudinga 23 214,3
21
Taip pat Lietuvos muitinė prisideda prie teisėsauginių PMO
iniciatyvų, dalyvauja PMO inicijuojamose regioninėse bei
tarptautinėse operacijose (pvz., kovoje prieš neteisėtą prekybą
narkotinėmis medžiagomis, tabako ir kitais produktais).
ES valstybių narių bendra pozicija (ne nacionalinės
kompetencijos klausimais) yra derinama ES Tarybos „Muitų
sąjungos“ darbo grupės posėdžiuose. Lietuva kartu su kitomis
ES valstybėmis narėmis siekia, kad ES taikomi muitinės veiklos
standartai ir supaprastinimai būtų perimti ir kitose PMO narėse
ir taip būtų sukurta kuo palankesnė aplinka tarptautinei prekybai.
Dalyvaujanti institucija: Muitinės departamentas prie LR finansų
ministerijos.
3.10. Jungtinių Tautų
Europos ekonominė
komisija (pagal
kompetenciją)
Lietuvos muitinės atstovai dalyvauja transporto klausimų grupių
– Darbo grupės muitinės klausimams, susijusiems su transportu
(WP.30), Tarptautinės konvencijos dėl prekių kontrolės
pasienyje sąlygų harmonizavimo administracinio komiteto ir
TIR administracinio komiteto – veikloje.
Šiose darbo grupėse ir komitetuose nagrinėjami 1975 m. TIR
Konvencijos ir Tarptautinės prekių pasienio kontrolės derinimo
konvencijos taikymo klausimai, svarstomi siūlymai dėl TIR
Konvencijos pakeitimų, dalijamasi teigiama praktika,
sprendžiamos problemos, susijusios su TIR sistemos,
funkcionavimu, renkama TIR Vykdomoji taryba (TIRExB). ES
valstybių narių pozicija dėl kandidatų į TIR Vykdomosios
tarybos narius yra derinama ES Tarybos „Muitų sąjungos“ darbo
grupės posėdžiuose.
Ypač svarbus Lietuvos dalyvavimas svarstant Rusijos taikomas
priemones, kurios pažeidžia TIR Konvencijos nuostatas.
Dalyvaujanti institucija: Muitinės departamentas prie LR finansų
ministerijos.
295/5 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
3.11. Europos lošimus Tarptautinė Europos azartinius lošimus prižiūrinčių institucijų 3/3 Naudinga 600
22
prižiūrinčių
institucijų forumas
(GREF)
organizacija GREF yra forumas, skirtas priežiūros institucijų
atstovams, kuriame jie keičiasi informacija, patirtimi,
nuomonėmis, organizuoja susitikimus, dirba darbo grupėse,
diskutuoja lošimų politikos įgyvendinimo klausimais.
Be to, išskirtiniais atvejais ir gavus dalyvaujančių forume narių
pritarimą, atstovauja Europos lošimų reguliatorių interesams.
Dalyvaujanti institucija: Lošimų priežiūros tarnyba.
3.12. Lietuvos – Latvijos
– Estijos lošimus
prižiūrinčių
institucijų
bendradarbiavimo
susitarimas
2014 m. gegužės 15 – 16 d. pasirašytas Lietuvos, Latvijos ir
Estijos lošimų priežiūrą vykdančių institucijų bendradarbiavimo
susitarimas.
Susitarimas skirtas bendradarbiavimui siekiant užtikrinti deramą
tiek licencijuotų operatorių, tiek vartotojų – lošėjų – apsaugą,
keistis patirtimi ir informacija, susijusia su lošimų paslaugų
teikimu elektroninėje erdvėje naudojant naujausias
technologijas, nepaisančią valstybių sienų; tarpinstitucinės
pagalbos teikimui kaimyninėms šalims pagal kompetenciją, kas
yra svarbu siekiant optimaliai užtikrinti lošimų priežiūros ir
kontrolės funkcijas; keitimuisi patirtimi siekiant probleminių
lošimų prevencijos tikslų; bendradarbiavimas manipuliavimų
sporto rezultatais dėl lažybų ir pinigų plovimo prevencijos tema.
Baltijos šalių azartinių lošimų priežiūrą vykdančių valstybinių
institucijų susitikimai numatyti kartą per metus, o atskirų sričių
specialistai patirtimi aktualiais klausimais keičiasi ir susitikimus
rengia pagal poreikį.
Dalyvaujanti institucija: Lošimų priežiūros tarnyba
2/2 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
3.13. Tarpusavio
supratimo
memorandumas su
tarptautine
organizacija
FederBet
2014 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytas Tarpusavio supratimo
memorandumas su tarptautine organizacija FederBet
bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu stebint lažybų
bendrovių pasiūlą dėl sporto įvykių klausimais, informacijos
apie įtartinus susitarimus keitimosi ir kitais aktualiais
klausimais. Pagal kompetenciją, dalyvaujama bendruose
tyrimuose dėl įtartinų susitarimų, siekiant mažinti
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
23
manipuliavimo varžybų rezultatais riziką Lietuvos azartinių
lošimų ir sporto sektoriuose ir užtikrinti jų skaidrumą.
Priežiūros tarnyba ir FederBet pripažįsta manipuliavimo sporto
rezultatais neigiamos įtakos riziką sportui ir mano, kad tiek
lažybų organizatoriai, tiek valstybinės institucijos ir
visuomeninės organizacijos, veikiančios šioje srityje, turėtų
bendradarbiauti galimų grėsmių prevencijos srityje, kad būtų
užtikrintas skaidrumas sporte. Be to, memorandumo dalyviai
vieningai laikosi nuomonės, kad sportas neturi būti veikiamas
susitarimų ar kitokių įsikišimų, susijusių su lažybomis ar
azartiniais lošimais.
Dalyvaujanti institucija: Lošimų priežiūros tarnyba
3.14. Tarpusavio
supratimo
memorandumas dėl
keitimosi
informacija su
tarptautine
organizacija
BetFair
2014 m. gruodžio 9 d. pasirašytas Tarpusavio supratimo
memorandumas su tarptautine organizacija BetFair.
Organizacija BetFair yra sporto lažybas ir lošimų produktus
siūlanti kompanija, kurioje veikia padalinys, užsiimantis įtartinų
sporto lažybų atvejų prevencija. Savo veikloje Betfair labai daug
dėmesio skiria skaidrumui ir, siekdama šių tikslų, organizacija
glaudžiai bendradarbiauja su sporto organizacijomis, lošimų
priežiūros įstaigomis, teisėsaugos institucijomis, padėdama
vykdyti tyrimus dėl įtartinų lažybų ar tais atvejais, kai, jų
nuomone, pažeidžiamos sporto taisyklės. Organizacija yra
pasirašiusi Tarpusavio supratimo memorandumus dėl keitimosi
informacija su maždaug 60-čia sporto organizacijų, tarp jų FIFA,
UEFA ir kt.
Šio tarpusavio supratimo memorandumo pagrindu bus
bendradarbiaujama manipuliavimų sporte prevencijos srityje,
keičiamasi informacija apie lažybų įvykius, įtartinas pasiūlas.
Dalyvaujanti institucija: Lošimų priežiūros tarnyba
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
3.15. Tarptautinių
vertinimo standartų
taryba (IVSC)
Tarptautinės turto ir verslo vertinimo praktikos formavimas,
turto ir verslo vertinimo veiklos reguliavimas, Tarptautinių
vertinimo standartų rengimas ir vertimas į lietuvių kalbą.
1/1 Naudinga 4 982,15
24
Dalyvaujanti institucija: Turto vertinimo priežiūros tarnyba
3.16. Europos vertintojų
asociacijos grupė
(Tegova)
Europos turto ir verslo vertinimo praktikos formavimas, turto ir
verslo vertinimo veiklos reguliavimas, Europos vertinimo
standartų rengimas, pripažinto Europos vertintojo sistemos
kūrimas.
Dalyvaujanti institucija: Turto vertinimo priežiūros tarnyba
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
3.17. Europos regiono
mokesčių
administracijų
organizacija
(IOTA)
IOTA susitikimų metu dalijamasi šalių patirtimi mokesčių
sukčiavimo prevencijos klausimais, vertinamas įvairių teisės
aktų poveikis, dėmesys skiriamas diegiamoms naujovėms
mokesčių administravimo srityje aptarti, nagrinėjami priežiūros
ir kontrolės metodai skirtingose šalyse. Dalyvavimas IOTA
organizacijos veikloje grindžiamas VMI prie FM kompetencijai
priskiriamų funkcijų tobulinimui, taip pat jis sudaro sąlygas
įvertinti užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžių integravimo
galimybes į Lietuvos mokesčių sistemą.
Dalyvaujanti institucija: Mokesčių inspekcija
27/20 Naudinga 15 400
3.18. Tauriųjų metalų
gaminių kontrolės
ir prabavimo
konvencija
Techninių taisyklių tauriųjų metalų gaminių valstybinės
priežiūros srityje derinimas, atitinkamai patikrintų ir paženklintų
tauriųjų metalų gaminių laisvo judėjimo tarp Konvenciją
pasirašiusių valstybių klausimai, priežiūros institucijų techninių
ir analitinių gebėjimų gerinimas. Klausimai Lietuvai yra
aktualūs.
Dalyvaujanti institucija: Valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo
rūmai“
2/2 Naudinga 7 044
3.19. Tarptautinė
prabavimo
priežiūros
institucijų
asociacija (IAAO)
Tauriųjų metalų prabavimo priežiūros vykdymo klausimai ES ir
kitose užsienio valstybėse, keitimasis informacija ir patirtimi
tarp prabavimo priežiūrą atliekančių institucijų, ES dokumentų
(direktyvų, reglamentų) taikymo klausimai, atstovavimas
prabavimo priežiūros institucijų interesams kitose tarptautinėse
organizacijose (ILAC, ISO ir pan.), tarplaboratorinių bandymų
organizavimas. Klausimai Lietuvai yra aktualūs.
Dalyvaujanti institucija: Valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo
2/2 Naudinga 400
25
rūmai“
3.20. Tarptautinis
nepriklausomų
audito priežiūros
organizacijų
forumas
Išskirtinis dėmesys skiriamas auditorių ir audito įmonių
patikrinimams atlikti, dalinamasi audito rinkos vystymosi
žiniomis ir praktine nepriklausomų audito priežiūros
organizacijų patirtimi.
Siekiant nuoseklaus audito reglamentavimo, skatinamas
priežiūros organizacijų bendradarbiavimas.
Suteikiama galimybė organizacijoms, siekiančioms gerinti
audito kokybę, tarpusavyje užmegzti ryšius.
Dalyvaujanti institucija: Audito ir apskaitos tarnyba
2/1 Naudinga 9 000
Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
4.1. Europos saugumo ir
bendradarbiavimo
organizacija
(ESBO) (pagal
kompetenciją)
2014 m. dalyvauta renginyje „Ekspertų apskritasis stalas dėl
įprastinės ginkluotės kontrolę ir pasitikėjimą bei saugumą
stiprinančių priemonių Europoje“, kasmetiniame susitikime dėl
Vienos dokumento įgyvendinimo įvertinimo, kasmetinėje
Saugumo peržiūros konferencijoje ir ESBO Ministrų Tarybos
21-ajame susitikime.
4/4 Naudinga Narystės mokesčius
ESBO moka
Užsienio reikalų
ministerija
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
4.2. JT konvencija dėl
tam tikrų įprastinių
ginklų, kurie gali
būti laikomi
pernelyg
žalojančiais arba
veikia nesirinktinai,
naudojimo
uždraudimo arba
apribojimo
Konvencijos tikslas – uždrausti tam tikros rūšies įprastinius
ginklus ir apsaugoti civilius gyventojus nuo jų sukeltų padarinių.
Susitikimų metu buvo aptarti klausimai, susiję su autonominių
žudančių ginklų sistemų, minų, kitokių nei priešpėstinės minos
savadarbių sprogstamųjų užtaisų naudojimo apribojimu,
teritorijų, užterštų likusiais nuo karo sprogmenimis, išvalymu,
pagalba asmenims, nukentėjusiems nuo sprogmenų.
3/3 Naudinga Konvencijos
sekretoriatui
patikslinus 2014 m.
biudžetą, Lietuvai
buvo apskaičiuota
permoka
4.3. JT konvencija dėl
bakteriologinių ir
toksinių ginklų
Konvencija uždraudžiamas bakteriologinių (biologinių) ir
toksinių ginklų kūrimas, gamyba ir saugojimas.
Šiuo metu konvencijos susitikimuose pagrindinis dėmesys yra
- Naudinga 405
26
kūrimo, gamybos ir
saugojimo
uždraudimo bei jų
sunaikinimo
skiriamas biologinės saugos ir biologinio saugumo klausimams.
4.4. JT Specialusis
komitetas taikos
palaikymo
operacijoms
Sesijos metu derinama ir priimama ataskaita dėl JT taikos
palaikymo operacijų vykdymo nuostatų, susijusių su
rekomendacijomis dėl šalių karinių ir civilinių indėlių į JT
operacijas, greitojo poveikio projektų vykdymo ir civilių
gyventojų apsaugos užtikrinimo operacijose, bendradarbiavimo
su kitomis tarptautinėmis organizacijomis stiprinimo krizių
ištiktuose regionuose.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
4.5. UNESCO kultūros
vertybių apsaugos
ginkluoto konflikto
metu konvencija
Susitikime nagrinėti aktualūs su kultūros vertybių apsauga susiję
klausimai: kultūros paveldo apsauga „karštuosiuose“ pasaulio
taškuose (ginkluotų konfliktų zonose), sustiprintos apsaugos
kultūros paveldo objektų ženklo tvirtinimas (priėmimas),
švietimas (sklaida) apie paveldo objektus ir jų apsaugą ir kt.
Lietuvai aktualiausias klausimas buvo sustiprintos apsaugos
kultūros paveldo objektų ženklo patvirtinimas (šiame sąraše yra
Kernavės archeologinė vietovė).
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
4.6. JT konvencija dėl
kasetinių šaudmenų
Šia konvencija uždraudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas,
gamyba ir įsigijimas, nustatomi konkretūs įsipareigojimai,
siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Lietuva kasetinių šaudmenų neturėjo, tačiau Krašto apsaugos
ministerijai aktualūs yra klausimai, susiję su bendradarbiavimu
su valstybėmis, kurios nėra konvencijos šalys narės.
- Naudinga Konvencijos
sekretoriatui
patikslinus 2014 m.
biudžetą, Lietuvai
buvo apskaičiuota
permoka
4.7. Tarptautinė
humanitarinė faktų
nustatymo komisija
Komisija įkurta pagal 1977 m. priimtą Ženevos konvencijų
Papildomą protokolą dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų
apsaugos. Jai pavesta tirti visus faktus, susijusius su sunkiais
tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais pagal Ženevos
konvencijas. Komisiją sudaro 15 narių iš skirtingų šalių. 2011 m.
į komisijos narius 5 m. kadencijai buvo išrinktas Lietuvos
atstovas.
1/1 Naudinga 202
27
4.8. Atvirosios oro
erdvės sutarties
konsultacinė
komisija
Komisija įkurta pagal Atvirosios oro erdvės sutartį, kuri
reglamentuoja prie sutarties prisijungusių valstybių orlaivių
stebėjimo skrydžių virš kitų sutartyje dalyvaujančių valstybių
teritorijų tvarką. Komisijoje sprendžiami visi klausimai, susiję
su sutarties įgyvendinimu (metinių skrydžių planų sudarymas ir
tvirtinimas, sutarties įgyvendinimo gerinimas ir t.t.).
2014 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Lietuva pirmininkavo komisijos
posėdžiams.
12/12 Naudinga 3 099
4.9. Baltijos gynybos
koledžas
(BALTDEFCOL)
Koledžas yra Baltijos šalių įsteigta mokymo institucija, kurioje
mokoma pagal 3 mokymo programas anglų kalba: Jungtinį
vadovavimo ir štabo karininkų kursą, Civilių tarnautojų kursą ir
Aukščiausio rango karininkų mokymo programą. Taip pat
mokoma pagal kitų mokymo institucijų studijų modulius,
rengiamos konferencijos, seminarai aktualiausiomis grėsmių ir
saugumo užtikrinimo temomis.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, aktyviai dalyvauja šios
institucijos veikloje tiek formuodama institucijos vystymo
gaires, tiek prisidėdama prie institucijos uždavinių
įgyvendinimo.
Krašto apsaugos ministerija kasmet siunčia apie 20 studentų
(karininkų ir civilių) mokytis į šią tarptautinę instituciją, taip pat
nuolat užima 6 instruktorių vietas, kurios priskirtos Lietuvai.
Šiuo metu koledžui vadovauja Lietuvos karininkas, todėl
Lietuva yra išsiuntusi du papildomus žmones, be nuolat
dirbančių 6 instruktorių.
10/10 Naudinga Lietuvos dalis
koledžo biudžete:
613 907
Savanoriški:
29 505
4.10. Tarptautinis karo
medicinos
komitetas
Komitetas įkurtas 1921 m. Jis vienija daugiau nei 130 šalių karo
medicinos tarnybų atstovus. Uždaviniai: užtikrinti
bendradarbiavimą tarp įvairių šalių karo medicinos tarnybų,
organizuoti tarptautinius karo medicinos kongresus, koordinuoti
mokslinę veiklą karo medicinos srityje, skleisti (dalytis)
informaciją karo medicinos, humanitarinės pagalbos teikimo,
CBRN apsaugos klausimais, karinių operacijų metu įgytą patirtį,
- Naudinga 2 027
28
gydymo naujoves, tendencijas ir pan., organizuoti tarptautinius
kursus karo medicinos personalui, darbo grupių veiklą.
4.11. Reagavimo į
kibernetinius
incidentus
tarptautinis forumas
Nuo 1990 m. veikianti organizacija, vienijanti reagavimo į
kibernetinius incidentus tarnybas visame pasaulyje. Šiuo metu
organizacijai priklauso 237 reagavimo į kibernetinius incidentus
tarnybos iš 48 šalių. Lietuvoje visateisiai FIRST nariai yra Ryšių
reguliavimo tarnybos reagavimo į kibernetinius incidentus
padalinys, akademinio kompiuterių tinklo LITNET reagavimo į
kibernetinius incidentus padalinys ir Kibernetinio saugumo ir
telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos
Kibernetinio saugumo skyriaus, kaip Lietuvos karinio reagavimo
į kibernetinius incidentus padalinys (nuo 2015 m. sausio 1 d. –
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras).
Rengiami
internetiniai
forumai
Naudinga 1 448
Kultūros ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
5.1. Pasaulio
intelektinės
nuosavybės
organizacijos
(PINO) komitetai
Kultūros ministerija dalyvauja trijų PINO komitetų veikloje:
1. Nuolatiniame autorių teisių ir gretutinių teisių komitete. Už
šio komiteto veiklą pagrindinė atsakinga institucija yra Kultūros
ministerija. Komitete svarstomi klausimai: išimtys ir apribojimai
mokslo ir tyrimo institucijoms, bibliotekų ir archyvų veikloje bei
išimtys ir apribojimai žmonėms su negaliomis; taip pat
transliuojančių organizacijų apsaugos klausimai.
2. Tarpvyriausybiniame komitete dėl intelektinės nuosavybės,
genetinių išteklių, tradicinių žinių ir folkloro. Už komiteto veiklą
atsakingos institucijos yra Valstybinis patentų biuras ir Kultūros
ministerija.
3. Patariamajame komitete intelektinės nuosavybės teisių
gynimo klausimais. Už komiteto veiklą pagrindinė atsakinga
institucija yra Teisingumo ministerija, dalyvaujančios
institucijos – Kultūros ministerija ir Valstybinis patentų biuras.
Komitete svarstomi klausimai: kaip nustatyti įvairių tipų
pažeidimus intelektinės nuosavybės srityje, atsižvelgiant į
4/2 Naudinga Narystės mokesčius
PINO moka
Užsienio reikalų
ministerija
29
socialinę, ekonominę ir technologinę situaciją, skirtingą
išsivystymo lygį; siekiama įvertinti klastojimo poveikį įvairiais
visuomenės vystymosi etapais, spręsti padirbinėjimo ir
piratavimo problemas, siūlyti alternatyvius modelius ir galimas
pasirinkimo analizes.
5.2. UNESCO
Nematerialiojo
kultūros paveldo
fondas
Lietuva, kuri yra prisijungusi prie UNESCO Nematerialiojo
kultūros paveldo apsaugos konvencijos, dalyvauja konvencijoje
numatytų institucijų, tarp jų ir Nematerialiojo kultūros paveldo
fondo ir komiteto, veikloje. Pagrindinės Tarpvyriausybinio
nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto funkcijos yra
propaguoti Nematerialiojo kultūros paveldo apsaugos
konvencijos tikslus, rinkti ir skleisti informaciją apie geriausią
praktiką, teikti konsultacijas nematerialiojo kultūros paveldo
apsaugos srityje. Komitetas svarsto valstybių paraiškas dėl
nematerialiojo kultūros paveldo įrašymo į Reprezentatyviojo
žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą, į
Nematerialiojo kultūros paveldo, kuriam reikalinga
neatidėliotina apsauga, sąrašą, paraiškas dėl tarptautinės
pagalbos teikimo ir kt. Komiteto nariai renkami ketverių metų
laikotarpiui, pusė komiteto atnaujinama kas dvejus metus.
Lietuva šiuo metu dalyvauja stebėtojo statusu šiame komitete,
tačiau pasibaigus Latvijos kadencijai (2012-2016), Lietuva
galėtų kandidatuoti į šį komitetą, nes yra išlaikiusi stiprų ir
gyvybingą nematerialųjį kultūros paveldą. Stebėsena ir narystės
patirties perėmimas padėtų tinkamai pasiruošti būsimai narystei.
Sesijos metu svarstomos valstybių paraiškos įtraukti vertybes į
UNESCO.
2/2
Naudinga 1 978,7
5.3. UNESCO
Tarptautinis kultūrų
įvairovės fondas
Lietuva, kuri yra prisijungusi prie UNESCO 2005 m.
Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,
dalyvauja konvencijoje numatytų institucijų, taip pat ir
Tarptautinio kultūrų įvairovės fondo bei komiteto veikloje.
Kultūrų įvairovė yra būtina, siekiant sumažinti skurdą ir skatinti
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
30
sėkmingą darnų vystymąsi. Kultūrų įvairovė, pasitelkiant
inovacijas ir naująsias technologijas, veda prie civilizacijų ir
kultūrų dialogo, skatina pagarbą ir tarpusavio supratimą. Kultūrų
įvairovės, „bendrojo žmonijos paveldo“ (Visuotinė kultūrų
įvairovės deklaracija, 2001 m.) ir dialogo skatinimas – vienas iš
svarbiausių UNESCO prioritetų. Kultūrų, kalbų įvairovė yra taip
pat reikalinga žmonijai, kaip biologinė įvairovė gamtai
(Visuotinė kultūrų įvairovės deklaracija, 2001 m.) Ir biologinė,
ir kalbinė, ir kultūrų įvairovė yra glaudžiai susijusios ir papildo
viena kitą. Šias sąsajas galima lengvai pastebėti lyginant
geografinį pasaulio biologinės, kalbinės ir lingvistinės įvairovių
pasiskirstymą. Vietovės, pasižyminčios didžiausia biologine
įvairove, stebina įspūdinga skirtingų kalbų koncentracija.
Staigūs socio-ekonominiai ir politiniai pokyčiai veikia vietos
bendruomenes, atitraukia jas nuo tradicinių gyvenimo įpročių ir
tradicinės gyvenimo aplinkos. Tai atsispindi kalboje ir kultūroje,
tradicinių ekologinių žinių panaudojimas ir gebėjimas jas
perduoti nyksta. Vietiniai gyventojai netaiko naujų aplinkos
naudojimo būdų, staigiai išeikvojami gamtiniai ištekliai, gamtai
daroma žala. Lietuva jau antrą kartą yra UNESCO konvencijos
dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo
tarpvyriausybinio komiteto narė (2013-2017). Sesijos metu
nariai svarsto valstybių paraiškas gauti Tarptautinio kultūrų
įvairovės fondo paramą, periodines ataskaitas, nagrinėja
konvencijos įgyvendinimo bei kitus aktualius klausimus.
5.4. UNESCO Pasaulio
paveldo fondas
Lietuva, kuri nuo 1992 m. yra prisijungusi prie UNESCO
Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo apsaugos konvencijos,
dalyvauja konvencijoje numatytų institucijų, taip pat ir Pasaulio
paveldo fondo veikloje. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo
apsaugos konvencija, priimta 1972 metais, tai pagrindinis
dokumentas, reglamentuojantis nacionalinių ir pasaulio
kultūros bei gamtos paveldo vertybių apsaugą ir jų valdymą.
8/8
Naudinga 1 978,7
31
Konvenciją yra ratifikavusios 182 pasaulio valstybės.
Konvencija reglamentuoja Pasaulio paveldo komiteto darbą,
nustato kultūros ir gamtos paveldo vertybių įtraukimo į Pasaulio
paveldo sąrašą arba į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą
tvarką, aptaria bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir
nacionalinėmis valstybinėmis ir visuomeninėmis
organizacijomis, Pasaulio paveldo fondo veiklą, tarptautinės
paramos sąlygas ir tvarką. Visi šie Konvencijoje aptariami
klausimai yra labai svarbūs, subtilūs, reikalaujantys ypač tikslių
procedūrų. 1977 m. pirmojoje Pasaulio paveldo komiteto
sesijoje Pasaulio paveldo komitetas patvirtino Pasaulio kultūros
ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gaires,
(pataisytos ir atnaujintos gairės buvo patvirtintos 2005 m.).
5.5. UNESCO
Tarpvyriausybinio
kultūros vertybių
grąžinimo į kilmės
šalis arba jų
restitucijos
neteisėto
pasisavinimo atvejų
komitetas
Lietuva yra prisijungusi prie UNESCO Tarpvyriausybinio
kultūros vertybių grąžinimo į kilmės šalis arba jų restitucijos
neteisėto pasisavinimo atvejų konvencijos. Lietuva 37-osios
Generalinės konferencijos metu išrinkta šio komiteto nare
ketverių metų kadencijai (2013-2017 m.).
1/1
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
5.6. Europos Tarybos
(ET) audiovizualinė
observatorija
Europos audiovizualinė observatorija – tai organizacija, įkurta
1992 metais, jos tikslas – rinkti, apdoroti ir platinti informaciją ir
statistiką apie audiovizualinį sektorių Europoje. Taip siekiama
audiovizualinio sektoriaus darbo ir finansavimo skaidrumo ir
pristatyti visuomenei šio sektoriaus rodiklius. Lietuva aktyviai
dalyvauja observatorijos veikloje: dalyvauja Vykdomosios
tarybos posėdžiuose, rengiamuose du kartus per metus (arba
dažniau, jei yra reikalavimas) ir teikia informaciją apie kino
teatruose rodytus filmus, filmų pajamas ir žiūrovų skaičių,
lietuviškus arba bendros gamybos filmus, bendrą kino teatrų
2/1
Naudinga 3 988
32
žiūrovų skaičių, bendras pajamas, lietuviško kino rinkos dalį,
bendrą kino teatruose rodytų filmų skaičių, kino salių ir vietų
skaičių ir t.t. Ši informacija vėliau atsiduria observatorijos
leidiniuose, internetinėje duomenų bazėje, elektroniniuose
naujienlaiškiuose ir konferencijų pranešimuose. Observatorijos
konferencijos ir susitikimai vyksta kelis kartus per metus.
Paprastai vienas didelis susitikimas vyksta vasarą, o kiti kino
festivalių metu (pvz., Kanuose). Lietuva juose dalyvauja pagal
galimybes.
5.7. Europos Tarybos
(ET) fondas
„EURIMAGES“
Tai fondas, remiantis kūrybinių kinematografinių ir
audiovizualinių darbų bendrą gamybą ir platinimą. Europos
Tarybos Europos kino paramos fondas „Eurimages“ įkurtas
1989 m., siekiant skatinti Europos kino industrijos plėtrą. Fondo
veikloje dalyvauja 36 valstybės narės. Fondas administruoja
keturias kino paramos programas, iš kurių Lietuvos projektai
gali dalyvauti dviejose: paramos bendrai gamybai ir paramos
platinimui. Fondą valdo ir sprendimus dėl projektų finansavimo
priima Vykdomoji taryba, į kurią atstovus siunčia visos šalys
narės. 2014 m. fondas paskirstė 25 mln. eurų filmų bendros
gamybos projektams, platinimui bei kitiems projektams. Lietuva
„Eurimages“ nare tapo 2007 m.
5/5
Naudinga 116 535
5.8. Europos Tarybos
(ET) Kultūros kelių
programa
Europos Tarybos Kultūros kelių programa buvo pradėta kurti
1978 m., ja buvo siekiama įvairiapusiškiau atskleisti Europos
kultūrinę tapatybę, stiprinti kultūrinį turizmą ir plėtoti šalių
kultūrinį bendradarbiavimą.
Programai koordinuoti 1997 m. Liuksemburge buvo įkurtas
Europos kultūros kelių institutas (toliau - EKKI), kurio misija -
koordinuoti jau esamų ir besivystančių tinklų plėtrą, teikti jiems
konsultacijas ir techninę pagalbą, sertifikuoti naujus kultūros
kelius pagal patvirtintus kriterijus, vykdyti kultūros kelių
kokybės stebėseną ir sklaidą, tvarkyti techninę dokumentaciją ir
pildyti duomenų bazę. EKKI įkurtas 1997 m. Liuksemburge,
4/4
Naudinga 5 000
33
vadovaujantis dvišaliu susitarimu tarp Europos Tarybos ir
Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vyriausybės. Kultūros
paveldo departamentas nuo 1999 m. bendradarbiauja su EKKI ir
vykdo konkrečius projektus: rengia Lietuvos Parkų ir sodų kelią,
apimantį E. F. Andre Lietuvoje suprojektuotus parkus
(Užutrakyje, Trakų Vokėje, Lentvaryje ir Palangoje), dalyvauja
Europos Tarybos programoje „Žydų kultūros paveldo kelias
Europoje", rengia konsultacijas ir seminarus dėl Lietuvos
kultūros kelių kūrimo ir prisijungimo prie europinių tinklų.
Kad būtų skleidžiamos žinios ir supratimas apie bendrą Europos
paveldą ir plėtojami kultūriniai ryšiai bei dialogas tiek Europoje,
tiek ir su kitomis šalimis bei regionais, Europos Tarybos
ministrų komitetas 2010 m. gruodžio 8 d. rezoliucija (2010)53
patvirtino Išplėstą dalinį susitarimą dėl Kultūros kelių (toliau –
IDS). Šiuo IDS siekiama suformuoti bendrą kultūrinę erdvę, tam
tikslui kuriant Kultūros kelius, kurie skatintų daugiau sužinoti
apie paveldą, puoselėtų švietimą, bendradarbiavimą tinkluose,
kokybę ir darnų užsienio turizmą bei kitą susijusią veiklą.
Kuriant naujus kultūros kelius, ypač didelis dėmesys skiriamas
toms temoms, kurios simboliškai svarbios Europos vienybei,
istorijai, kultūrai bei vertybėms ir kurios suteikia galimybę
atrasti mažiau žinomas vietas. Populiarindamas teminius ir
alternatyvius turistinius maršrutus bei kultūrinius projektus, IDS
prisideda prie įvairių rūšių paveldo išsaugojimo. Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos iniciatyva nuo
2012 m. birželio 8 d. Lietuva oficialiai prisijungė prie IDS ir
tapo 15-ąja šios programos nare. Lietuvos atstovu šioje
programoje Kultūros ministerija delegavo KPD Registro
tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėją Alfredą
Jomantą. 2014 m. balandžio mėn. vykusiame Susitarimo
vykdomosios tarybos posėdyje jis buvo išrinktas Susitarimo
biuro nariu.
34
5.9. Europos Tarybos
(ET) Kultūros,
kultūros paveldo ir
kraštovaizdžio
vadovaujantis
komitetas
Europos Tarybos Kultūros, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio
vadovaujantis komitetas yra atsakingas už veiklos, susijusios su
kultūros paveldo ir kraštovaizdžio išsaugojimu, įgyvendinimą,
stebėseną ir vertinimą. Komitetas prižiūri Europos Tarybos
konvencijų kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat pagal savo
kompetenciją teikia rekomendacijas ET Ministrų komitetui
kultūros, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio politikos klausimais.
1/1
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
5.10. Baltijos jūros
valstybių taryba
(BJVT) (darbo
grupės pagal
kompetenciją)
Regiono kultūros bendradarbiavimo klausimai yra svarstomi
Baltijos jūros valstybių kultūros ministrų konferencijose ir
kultūros ministerijų vyresniųjų pareigūnų darbo grupės
posėdžiuose. Po BJVT „skėčiu“ kultūros srityje veikia Baltijos
jūros bendradarbiavimo paveldo priežiūrai grupė ir „Ars
Baltica“ organizacinis komitetas, skirtas kultūros
bendradarbiavimui.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
5.11. UNESCO
Povandeninio
kultūros paveldo
konvencija
Lietuva yra prisijungusi prie UNESCO Povandeninio kultūros
paveldo konvencijos. Tai svarbi Lietuvai kultūros paveldo sritis.
Lietuvos atstovas (prof. Vladas Žulkus) yra išrinktas į Mokslinį
ir techninį patariamąjį komitetą ir dalyvauja komiteto sesijose.
Valstybių narių sesijos vyksta kas dveji metai. 4-oji sesija vyko
2013 m. gegužės 28-29 d. Paryžiuje. Jos metu išrinkti 6 nauji
Komiteto nariai.
3/3
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
5.12. UNESCO
Nelegalaus kultūros
vertybių įvežimo,
išvežimo ir
nuosavybės teisės
perdavimo
uždraudimo
priemonių
Lietuva yra prisijungusi prie UNESCO Nelegalaus kultūros
vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo
uždraudimo priemonių konvencijos. Lietuva nėra išrinkta į
komitetą, tačiau dalyvauja jo veikloje stebėtojos teisėmis.
Komitetas rūpinasi kultūros vertybių apsauga ir nelegalaus
išvežimo iš šalies prevencija, sprendžia kitus aktualius
konvencijos klausimus.
2/1
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
35
konvencija
5.13. UNESCO kultūros
vertybių apsaugos
ginkluoto konflikto
metu konvencija
Lietuva yra prisijungusi prie 1954 m. Hagos konvencijos
Antrojo protokolo. Aukštųjų susitariančiųjų šalių atstovų
susitikime svarstomi svarbiausi Konvencijos įgyvendinimo
klausimai, tvirtinami svarbūs dokumentai.
1/1
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
5.14. Tarptautinis
kultūros paveldo
apsaugos ir
restauravimo
studijų centras
(ICCROM)
Tai tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, dirbanti kultūros
paveldo išsaugojimo ir restauravimo studijų srityje. Mokymai,
informacija, moksliniai tyrimai, restauravimo metodikos,
bendradarbiavimas ir atstovavimas – tai pagrindinės veiklos
sritys, kuriomis ICCROM prisideda prie kultūros paveldo
apsaugos pasaulyje. ICCROM narėmis šiuo metu yra 133
valstybės. Lietuva dalyvauja nuo 1991 m.
1/1 Naudinga 2 771
5.15. Tarptautinė
paminklų ir
paminklinių
vietovių taryba
(ICOMOS)
Tai UNESCO Pasaulio paveldo komiteto patariamoji
organizacija. ICOMOS veikla pagrįsta principais, įtvirtintais
1964 metų Tarptautinėje paminklų ir vietovių apsaugos ir
restauravimo chartijoje (Venecijos chartijoje). ICOMOS tikslas
– kultūros paveldo vietovių išsaugojimas. ICOMOS - tai
tarptautinis ekspertų tinklas, kurio nariai yra architektai,
istorikai, archeologai, meno istorikai, geografai, antropologai,
inžinieriai ir miesto planavimo ekspertai. ICOMOS darbe
dalyvauja 95 nacionaliniai komitetai (taip pat ir Lietuvos
nacionalinis komitetas), 27 tarptautiniai mokslo komitetai ir per
11 tūkstančių individualių narių.
1/1 Naudinga 1 395
5.16. Tarptautinė meno
tarybų ir kultūros
agentūrų asociacija
(IFACCA)
Tarptautinė menų tarybų ir kultūros agentūrų asociacija
(IFACCA) - tai viena solidžiausių pasaulinių kultūros politiką
įgyvendinančių institucijų tinklo organizacijų. Jos misija –
tobulinti valstybinių meną finansuojančių agentūrų
administracines galimybes ir efektyvumą.
1/1 Naudinga 1 617
5.17. Šiaurės matmens
kultūros partnerystė
(NDPC)
NDPC įkurta 2010 m. Ši partnerystė – tai bendradarbiavimas
kultūros ir kūrybinių industrijų srityje sukuriant platformą
dialogui ir gerosios praktikos mainams, kultūros ir kūrybinių
3/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
36
industrijų ir kultūra grindžiamų inovacijų politikos skatinimui
šalyse narėse, tarpsektoriniam bendradarbiavimui, Šiaurės
matmens regiono šiose srityse tyrimams. Partnerystės veiklą
koordinuoja valdymo komitetas, kuriame dalyvauja šalių narių
atstovai.
Savanoriški:
4 000
5.18. Šiaurės ir Baltijos
šalių bendra
mobilumo ir
rezidencijų
programa
2009 m. pradėta bendra Šiaurės šalių ir Lietuvos, Latvijos,
Estijos kultūros programa. Programą sudaro 3 moduliai: Tinklo
finansavimo, Mobilumo ir Rezidencijų. Šiame kontekste Šiaurės
šalimis vadinamos Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir
Švedija, taip pat autonomijos statusą turinčios Grenlandija ir
Farerų ir Alando salos. Tinklo finansavimo modulio tikslas –
remti meno tinklų kūrimą Šiaurės šalyse ir Lietuvoje, Latvijoje,
Estijoje, skatinti jau egzistuojančių veikėjų bendradarbiavimą,
bet ne naujų nuolatinių struktūrų kūrimą. Meniniai modulio
tikslai: tobulinti meninius įgūdžius ir plėtoti kultūrinę veiklą
Šiaurės šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, regione kuriant naują
bendradarbiavimo ir partnerystės tinklą. Rezidencijų modulio
tikslas – padėti vystyti Šiaurės šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos,
regiono menininkų rezidencijų veiklą skatinant menines
inovacijas.
- Naudinga 40 545,2
5.19. Tarptautinių
folkloro festivalių
organizacija
(CIOFF)
Tai nevyriausybinė organizacija, įkurta 1970 m. siekiant
išsaugoti, puoselėti ir skleisti tradicinę kultūrą. CIOFF nuo 2012
m. yra oficialus UNESCO partneris, jos misija – įgyvendinti
UNESCO uždavinius nematerialaus kultūros paveldo srityje.
CIOFF dalyvauja UNESCO programose, nuolat rengia
edukacinius renginius, kartą metuose šaukia pasaulio kongresą ir
generalinę asamblėją, ir kas ketveri metai rengia pasaulio
folkloriadą (kita folkloriada vyks 2016 m. liepą Meksikoje).
CIOFF – tai svarbiausia ir įtakingiausia pasaulinė folkloro
festivalių rengimo veiklą koordinuojanti organizacija, kuri
vienija 138 šalių nacionalines asociacijas. Lietuva į CIOFF
priimta 1990 metais, bet trejus metus iš eilės nesumokėjus
1/1 Naudinga 400
37
metinių mokesčių, išbraukta iš narių sąrašo. 2004 m. Lietuva
pakartotinai priimta į CIOFF sudėtį. Trys Lietuvos tarptautiniai
festivaliai („Baltica“, „Parbėg laivelis“ ir „Griežynė“) skelbiami
CIOFF festivalių kataloge, šie lietuvių kolektyvai turi
prioritetinę teisę dalyvauti pasaulyje vykstančiuose CIOFF
festivaliuose. Kiekvienais metais Lietuvos CIOFF nacionalinė
sekcija teikia ataskaitą pagrindinei CIOFF organizacijai. Kartą
per metus Lietuvoje vyksta visuotinis susirinkimas, dalyvauja
apie 100 narių. Prie Lietuvos liaudies kultūros centro veikia
Lietuvos CIOFF vykdančioji taryba. Šiaurės šalių CIOFF
nacionalinių sekcijų atstovai kasmet posėdžiauja vis kitoje
šalyje. Čia aptariamos veiklos kryptys, bendradarbiavimo
galimybės, teikiami siūlymai CIOFF Generalinei asamblėjai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
6.1. Tarptautinė darbo
organizacija (TDO)
Tai vienintelė trišaliu principu veikianti Jungtinių Tautų
specializuota agentūra, kurioje veikia vyriausybės, darbuotojų ir
darbdavių atstovai. Šiuo metu TDO priklauso 185 valstybės.
TDO siekia visame pasaulyje didinti socialinį teisingumą
dirbančių žmonių atžvilgiu. TDO veikla planuojama
įgyvendinant keturis strateginius tikslus: pagrindinius principus
ir tieses darbe; didesnes užimtumo ir uždarbio galimybes
vienodai tiek vyrams, tiek moterims; socialinę apsaugą; socialinį
dialogą ir trišalį bendradarbiavimą.
TDO numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti
darbo ir gyvenimo sąlygas, kuria tarptautinius darbo standartus,
kurių turėtų laikytis valstybės narės, vykdo plačią techninio
bendradarbiavimo programą, siekdama padėti vyriausybėms
įgyvendinti atitinkamą politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir
tyrimų veikloje.
TDO Valdymo tarybos sesijos vyksta tris kartus per metus. Tai
vykdomoji TDO institucija, priimanti sprendimus dėl tolesnės
4/4 Naudinga 230 110
38
TDO politikos. Ji svarsto TDO Konferencijos darbotvarkę,
svarsto ir tvirtina TDO biudžetą, renka generalinį direktorių.
TDO Valdymo Tarybą sudaro tikrieji nariai (28 vyriausybės
atstovai, po 14 darbdavių ir darbuotojų atstovų) ir pakaitiniai
nariai (28 vyriausybės atstovai, po 19 darbdavių ir darbuotojų
atstovų).
TDO Konferencija vyksta kartą per metus. Konferencijos metu
priimamos TDO konvencijos ir rekomendacijos, kuriose
nustatomi tarptautiniai darbo standartai, vyksta Valdymo
Tarybos rinkimai, diskutuojama aktualiausiais klausimais.
Konferencijoje dalyvauja visų TDO valstybių narių trišalės
delegacijos.
2014 m. TDO Konferencijoje Lietuva išrinkta pakaitine TDO
Valdymo Tarybos nare 2014–2017 m. kadencijai.
6.2. Europos Tarybos
(ET) komitetai
Pagal kompetenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
atstovai dalyvavo 21 ET susitikime ar renginyje.
21/21 Naudinga Narystės mokesčius
ET moka Užsienio
reikalų ministerija
6.3. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) komitetai
EBPO – tai forumas, kuriame valstybės diskutuoja, dalijasi
patirtimi ir plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos
gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį valstybių gyvenimą.
EBPO svarstomų klausimų spektras yra labai platus – nuo
makroekonominių iki aplinkosauginių, švietimo, mokslo,
technologijų, inovacinių. Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos kompetencijai priklauso EBPO Užimtumo, darbo ir
socialinių reikalų komitetas (ELSAC). Užimtumo, darbo ir
socialinių reikalų komitete svarstomos naujausios tendencijos ir
problemos, kylančios pritaikant valstybės socialinę sistemą
naujiems iššūkiams. Prie šio komiteto veikia trys darbo grupės:
Užimtumo darbo grupė, Socialinės politikos darbo grupė ir
Migracijos darbo grupė.
Vienas esminių EBPO-Lietuvos veiksmų plano prioritetų yra
prisijungimas prie EBPO teisinių instrumentų (Rekomendacijos
5/5
Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
39
dėl lyčių lygybės švietimo, įdarbinimo ir verslumo srityse
užtikrinimo; Jaunimo veiksmų plano). 2014 m. liepos mėn.
EBPO generalinis sekretorius patvirtino Lietuvos prisijungimą
prie minėtų dokumentų. Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
6.4. Pasaulinė
valstybinių
užimtumo tarnybų
asociacija
Svarbiausi klausimai – užimtumas, migracija, lyginamoji
regionų veiklos analizė, užimtumo tarnybų kompetencija.
Lietuvos dalyvavimo tikslai – įstaigos reprezentavimas ir
gerosios patirties perėmimas inovacijų ir veiklos valdymo bei
kitose srityse, taip pat pažangių kolegų darbo metodų taikymas
organizuojant darbo biržos veiklą. Dalyvaujanti institucija:
Lietuvos darbo birža
6/1 Naudinga 5 500
6.5. Tarptautinė darbo
inspekcijų
asociacija
Darbo inspektorių profesionalumo visais darbo inspektavimo
aspektais ugdymo skatinimas; tarptautinių ir regioninių
konferencijų organizavimas; informacijos darbo santykių,
darbuotojų saugos ir sveikatos temomis nariams teikimas,
regioninio bendradarbiavimo skatinimas. Dalyvaujanti
institucija: Valstybinė darbo inspekcija
1/1 Naudinga 773
6.6. Tarptautinė
socialinės apsaugos
asociacija (ISSA)
ISSA yra tarptautinė organizacija, jungianti institucijas ir
administracines įstaigas, kurios vienu ar kitu aspektu yra
susijusios su socialine apsauga įvairiose pasaulio valstybėse.
Pagrindinis ISSA tikslas yra padėti institucijoms narėms
tobulinti savo socialinės apsaugos sistemas, remiantis kitų
valstybių gerąja praktika. Fondo valdybos direktorius
M.Sinkevičius 2014 m. pradžioje tapo ISSA Europos tinklo
nariu 2014-2016 metų laikotarpiui. Šis komitetas projektuoja ir
prižiūri ISSA Europos regiono veiklą. Fondo valdybos tikslas
yra ISSA įvairaus pobūdžio susitikimų metu įgytų naujų žinių
pagrindu tobulinti Lietuvos socialinio draudimo sistemą.
Dalyvaujanti institucija: Valstybinė socialinio draudimo valdyba
(SODRA).
5/5 Naudinga 17 341
6.7. Europos forumas Europos forumas yra nepriklausoma Europos organizacija, kuri 3/1 Naudinga Narystės mokesčio
40
dėl nelaimingų
atsitikimų darbe ir
profesinių ligų
jungia valstybines ir privačias valstybių centrines organizacijas,
kurios atsakingos už valstybės nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų draudimo administravimą. Kadangi Fondo
valdyba administruoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų draudimą, o Europos forumas specializuojasi vien šioje
srityje Fondo valdyba gauna daugiau informacijos apie kitų
Europos forumo narių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų draudimo sistemas ir taip gali tobulinti Lietuvos socialinio
draudimo sistemą. Be to, Europos forumas glaudžiai
bendradarbiauja su Europos Sąjunga, todėl naujausi direktyvų
projektai, programos, rekomendacijos ir Europos Teisingumo
Teismo bylos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
srityje greičiau pasiekia Fondo valdybą. Dalyvaujanti institucija:
Valstybinė socialinio draudimo valdyba (SODRA).
nėra
6.8. Baltijos jūros šalių
konferencija dėl
socialinės apsaugos
Konferencija vienija dešimties Baltijos jūros regiono valstybių
socialinės apsaugos institucijas, kurių atstovai nuo 2011 m.
renkasi kartą per dvejus metus (nuo 1991 metų rinkdavosi vieną
kartą per metus) aptarti aktualiausias problemas ir klausimus
socialinės apsaugos srityje. Dalyvaujanti institucija: Valstybinė
socialinio draudimo valdyba (SODRA).
- Naudinga Narystės mokesčio
nėra
6.9. JT Moterų padėties
komisija
Moterų padėties komisijos 58-oji sesija. Prioritetinė tema –
„Iššūkiai ir pasiekimai įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi
tikslus moterų ir mergaičių atžvilgiu“. Lietuva dalyvauja
stebėtojo teisėmis.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
6.10. JT Socialinio
vystymosi komisija
Svarstomi bendri socialinės politikos, socialinės raidos
klausimai, susiję su Kopenhagos viršūnių susitikimo Socialinio
vystymosi komisijos 52-ąja sesija. Sesijos metu pagrindinis
dėmesys skirtas temai „Žmonių skatinimas siekti skurdo
panaikinimo, socialinės integracijos bei įdarbinimo ir tinkamo
darbo visiems“. Lietuva dalyvauja stebėtojo teisėmis.
1/0 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
6.11. JT Neįgaliųjų
konvencijos šalių
Neįgaliųjų konvencijos šalių narių konferencijos 7-oji sesija,
skirta valstybėms narėms pateikti informaciją apie pasiektą
1/0 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
41
narių konferencija pažangą Konvencijos įgyvendinimo srityje. Vyksta interaktyvios
diskusijos.
6.12. JT Atvira darbo
grupė dėl senėjimo
Ši grupė įkurta 2010 metais. Joje nagrinėjami vyresnio amžiaus
žmonių teisių klausimai, ypač aktualūs senstančiose
visuomenėse. Vyko 5-oji darbo sesija.
1/0 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
6.13. JT Moterų
diskriminacijos
panaikinimo
komitetas
(CEDAW)
Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 58-ji sesija. Joje
pristatytas Lietuvos penktasis periodinis pranešimas, diskusijose
su komiteto nariais atsakyta į komiteto narių klausimus. Po
svarstymo gautos rekomendacijos perkeltos į Valstybinę moterų
ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programą ir kitas
atitinkamas programas bei teisės aktus. CEDAW yra
nepriklausomų ekspertų institucija, kurioje dalyvaujama
pristatant nacionalines ataskaitas.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
6.14. JT Ekonominių,
socialinių ir
kultūrinių teisių
komitetas
Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto 52 sesijos
metu vyko Lietuvos antrosios ataskaitos dėl JT tarptautinio
ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto nuostatų
įgyvendinimo gynimas. Šis komitetas yra nepriklausomų
ekspertų institucija, kurioje dalyvaujama pristatant nacionalines
ataskaitas.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
Susisiekimo ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
7.1. Tarptautinė
telekomunikacijų
sąjunga (ITU)
ITU nagrinėjami ir sprendžiami svarbiausi pasaulinių
telekomunikacijų klausimai, formuojama informacinių ir ryšių
technologijų (IRT) sektoriaus politika, prižiūrimas radijo spektro
paskirstymas pasaulio mastu, rengiami visuotiniai techniniai
standartai ir rekomendacijos, kuriami IRT tinklai ir paslaugos,
tvirtinami pagrindinių ITU dokumentų – Įstatų, Konvencijos,
Bendrojo reglamento – pakeitimai. Lietuva siekia efektyvaus
ITU išteklių planavimo ir panaudojimo, kad pakankamai išteklių
būtų skirta svarbiausioms ITU veikloms, numatytoms Įstatuose
ir Konvencijoje. Vadovaujantis ITU Radijo ryšio reglamentu yra
rengiamos Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės,
1/1 Naudinga 66 033
42
užtikrinamas radijo ryšio paslaugų teikimas šalyje. Lietuva
siekia subalansuotų sprendimų radijo dažnių paskirstymo srityje.
2015 m. vyksiančioje ITU Pasaulinėje radijo ryšio
konferencijoje bus svarstomas radijo dažnių perskirstymo
mobiliojo plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti klausimas, kuris
palies televizijos transliavimo diapazoną, todėl Lietuvai svarbu
pasiekti priimtinų sprendimų, atsižvelgiant į radijo dažnių
naudojimo poreikius Lietuvoje; taip pat užtikrinti antžeminių
tinklų plėtrai reikalingą radijo dažnių spektrą. Lietuva ITU
Aukščiausiosios plenarinės sesijos metu pirmą kartą buvo
išrinkta ITU tarybos nare 2015–2018 m.
7.2. Pasaulinė pašto
sąjunga (UPU)
Svarbiausi UPU sprendžiami klausimai: priimami esminiai
spendimai dėl UPU veiklos, tvirtinami UPU pagrindinių
dokumentų – Įstatų, Konvencijos, Bendrojo reglamento
pakeitimai. Svarbiausiuose UPU organuose – Kongrese,
Tarptautiniame biure, Administracinėje taryboje ir Pašto
eksploatacinėje taryboje nagrinėjami ir reguliuojami šie Lietuvai
aktualūs klausimai: pašto paslaugų kokybė, galutiniai
atsiskaitymai tarp paskirtųjų pašto operatorių, muitinės
procedūros, asmens duomenų tvarkymas, pinigų perlaidų
siuntimas ir gavimas, pašto saugos standartai, saugumo
reikalavimai pašto siuntoms iš trečiųjų šalių į ES valstybes,
pavojingų daiktų siuntimas oro paštu, įvairūs techninio pobūdžio
klausimai.
Lietuvos tikslai UPU: užtikrinti galimybę kiekvienam pašto
paslaugų naudotojui išsiųsti ir gauti tarptautines pašto siuntas
visame pasaulyje; užtikrinti sėkmingą pašto srities politikos ir
strategijos plėtrą. Lietuva, siekdama įgyvendinti šiuos tikslus,
ratifikuoja kas 4 metai vykstančiame Kongrese priimamus
svarbiausius UPU dokumentų pakeitimus. 1992 m. Lietuvos
Respublikai tapus UPU nare, pradėti vykdyti tarptautiniai
įsipareigojimai, susiję su UPU dokumentų nuostatų vykdymu.
1/1 Naudinga 34 518,7
43
7.3. Tarptautinė jūrų
organizacija (IMO)
Tarptautinė jūrų organizacija (toliau – IMO) yra tarptautinius
laivybos saugumo ir taršos iš laivų prevencijos standartus
(konvencijas ir kt. tarptautinius susitarimus) rengianti
organizacija, kurie joje valstybių narių ir yra priimami, taip pat
rengianti įvairias rekomendacijas dėl privalomų instrumentų
taikymo, todėl svarbu apsispręsti, ar Lietuva nori turėti galimybę
išsakyti savo poziciją rengiant šiuos privalomus standartus. Taip
pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atstovavimas Lietuvai IMO
yra minimalus – dalyvaujama tik kelių pagrindinių komitetų
darbe (išskyrus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį).
Konkretūs rezultatai yra IMO priimti dokumentai (Susisiekimo
ministerijos ir Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovai
dalyvauja darbo grupėse rengiant IMO dokumentus –
konvencijas, jų pakeitimus, kodeksus, rekomendacijas ir pan.).
IMO Teisės komiteto (LEG) 101-oje sesijoje svarstyti klausimai
dėl HNS 2010 m. protokolo stebėsenos, aptarta piratavimo
problematika. Svarstant konvencijų ratifikavimo klausimą, buvo
paraginta ratifikuoti kai kurias konvencijas, ypač 2006 m.
Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje (Lietuvos Respublikai
konvencija įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 20 d.).
IMO jūrų saugumo komiteto (MSC) 93-oje sesijoje buvo
svarstomi keleivinių laivų saugos klausimai, aptarti SOLAS
konvencijos pataisų projektai, priimtos SOLAS konvencijos
taisyklių pataisos.
IMO jūrų saugumo komiteto (MSC) 94-oje sesijoje buvo
svarstomas Poliarinis kodeksas ir susijusių SOLAS konvencijos
pataisų projektas, priimta patikslinta Poliarinio kodekso
redakcija bei naujas SOLAS konvencijos XIV skyrius, kuriame
numatytas privalomas šio kodekso taikymas.
IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) 66-oje sesijoje
svarstytas kenksmingų organizmų, esančių balastiniuose
vandenyse, klausimas (2004 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų
6/6
Naudinga 27 054
44
balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir tvarkymo – BMW
konvencija). Sesijoje buvo priimti MARPOL konvencijos
pakeitimai.
IMO MEPC 67-oje sesijoje toliau buvo svarstomi BWM
konvencijos įsigaliojimo, laivų perdirbimo, oro taršos ir
efektyvaus energijos panaudojimo bei šiltnamio efektą
sukeliančių dujų (GHG) emisijos, MARPOL konvencijos
keitimo ir aktualūs jūrinės aplinkos apsaugos klausimai.
IMO Laivybos sąlygų lengvinimo komiteto 39-oje sesijoje buvo
svarstomi klausimai, susiję su 1965 m. Konvencijos dėl jūrų
laivybos sąlygų lengvinimo pakeitimais, elektronine dokumentų
valdymo sistema, asmenų atvykimo, buvimo ir išvykimo iš laivo
formalumais, dokumentais ir sertifikatais, kurie turi būti laive,
jūrų saugumo stiprinimo priemonėmis.
7.4. Tarptautinė
tarpvalstybinio
geležinkelių
transporto
organizacija (OTIF)
OTIF – tarpvalstybinė geležinkelių transporto organizacija,
kurios pagrindiniai tikslai apima tarptautinį keleivių ir prekių /
krovinių vežimą, geležinkelių infrastruktūros tobulinimą,
techninių geležinkelio standartų derinimą.
Pagrindinis Lietuvos siekis dalyvaujant OTIF – skatinti, tobulinti
ir lengvinti tarptautinį geležinkelių susisiekimą, ypač nustatant
vienodų teisės aktų sistemas. Tarptautinio vežimo geležinkeliais
sutartis (COTIF) ir jos priedai yra teisinis pagrindas vykdyti
vežimus į Vakarus nuo Lietuvos, todėl įgyvendinus projektą
„Rail Baltica“ šių priedų faktinis taikymas plėsis.
2014 m. vyko COTIF ir jos priedų CIM, CUI, CUV, CIV, RID
revizija. Tiesioginis aktyvus dalyvavimas OTIF veikloje leidžia
teikti pasiūlymus, dalyvauti svarstymuose keičiant COTIF ir jos
priedus.
Tarp svarbiausių posėdžiuose apsvarstytų klausimų – pakeitimai,
priimti jungtiniame susitikime dėl RID/ADR/ADN priedų,
išimtys dėl skystų degalų (degalų bakuose) vežimo, išimtys
vežant elektros saugojimo ir generavimo sistemas, papildomos
4/4 Naudinga 11 642,44
45
nuostatos dėl anglies vežimo suverstinai, nuostatos dėl kinų ir
rusų kalbų papildomo naudojimo derinant RID ir Tarptautinio
krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedo
„Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ nuostatas ir kt. Visi šie
pakeitimai iš esmės turės teigiamos įtakos pavojingųjų krovinių
vežimui geležinkelių keliais ir tokių vežimų saugai.
OTIF Pavojingųjų krovinių vežimo ekspertų komiteto (RID)
nuolatinės darbo grupės 4-osios sesijos posėdyje buvo aptarti
nauji pasiūlymai dėl 2017 m. sausio 1 d. redakcijos RID ir jo
priedo, taip pat mechanizmai, kurie padėtų užtikrinti pavojingųjų
krovinių vežimo saugą. Lietuva 4-ojoje RID grupės sesijoje
palaikė RID ir SMGS 2 priedo derinimo iniciatyvą ir praktinius
šios iniciatyvos įgyvendinimo veiksmus, nes būtent šie
klausimai yra patys aktualiausi Lietuvai pavojingųjų krovinių
vežimo geležinkelių keliais srityje.
7.5. Geležinkelių
bendradarbiavimo
organizacija
(OSŽD)
Pagrindiniai OSŽD tikslai – tarptautinių krovinių ir keleivių
vežimo plėtra, bendros transporto erdvės sukūrimas Eurazijos
regione, geležinkelių transporto konkurencingumo didinimas ir
bendradarbiavimo techninėje srityje skatinimas.
OSŽD Ministrų sesijoje buvo priimami svarbiausi sprendimai,
tvirtinami krovinių ir keleivių vežimą reglamentuojantys
dokumentai (SMGS ir SMPS), metiniai ataskaitiniai
organizacijos vykdomųjų struktūrinių vienetų rezultatai,
nustatomos ateities veiklos kryptys ir patvirtintas OSŽD
biudžetas. Tikslinga atnaujinti šiuo metu galiojančius OSŽD
pamatinius dokumentus pagal darbo grupės parengtus siūlymus
ir taip pat reformuoti OSŽD, todėl Lietuva (nuo 2007 m.) kartu
su kitomis 8 OSŽD ir ES valstybėmis narėmis dalyvauja
Laikinojoje darbo grupėje dėl pamatinių OSŽD dokumentų
peržiūros. Šios darbo grupės veiklos kontekste buvo parengtas
Konvencijos dėl tiesioginio tarptautinio susisiekimo geležinkelių
transportu projektas, kurio nuostatos buvo nagrinėjamos darbo
1/1
AB „Lietuvos
geležinkeliai“
dalyvauja kituose
darbo OSŽD
formatuose:
komisijose ir darbo
grupėse, turi savo
atstovą OSŽD
būstinėje
Naudinga 98 229
46
grupėje siekiant užtikrinti tinkamą narystės Europos Sąjungoje
įsipareigojimų vykdymą.
7.6. Tarptautinė
civilinės aviacijos
organizacija
(ICAO)
ICAO siekia, kad civilinė aviacija visame pasaulyje būtų
plėtojama saugiai ir veiksmingai, orlaivių konstrukcijos būtų
kuriamos ir tobulinamos tik taikiais tikslais, būtų remiamas
tarptautinės civilinės aviacijos oro kelių, oro uostų ir oro
navigacijos priemonių plėtojimas, būtų atsižvelgiama į žmonių
poreikius ir kartu užtikrinama, jog skrydžiai būtų saugūs,
reguliarūs, veiksmingi ir ekonomiški, visos šalys – ICAO narės
– turėtų lygias teises ir nė viena iš jų nebūtų diskriminuojama,
ekonomika būtų apsaugota nuo nepagrįstos konkurencijos.
ICAO tvirtina tarptautinius oro transporto standartus, vykdo jų
įgyvendinimo atitikties patikrinimus, rengia praktines ir
procedūrines rekomendacijas techniniais, ekonominiais ir
juridiniais klausimais, taip pat skatina įvairių šalių vyriausybines
institucijas, oro transporto priemonių gamintojus ir specialistus
keistis informacija ir koordinuoti veiksmus.
Organizacijoje priimami svarbiausi teisės aktai civilinės
aviacijos ir su ja tiesiogiai susijusiose srityse, vėliau
įsigaliojantys ir Lietuvai.
Diplomatinės konferencijos metu buvo priimtas Protokolas,
pakeičiantis ir papildantis 1963 m. Konvenciją dėl nusikaltimų ir
tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose.
Posėdžiuose, kuriuose dalyvavo Civilinės aviacijos
administracijos ir VĮ „Oro navigacija“ atstovai, buvo svarstomi
ICAO veiklos, aviacijos saugos kultūros, bepiločių orlaivių ir
kiti aktualūs aviacijos saugos ir tarptautinio bendradarbiavimo
klausimai.
5/5 Naudinga 37 250
7.7. Europos civilinės
aviacijos
konferencija
(ECAC)
ECAC konferencijoje buvo aptariami Europos oro transporto
konkurencingumo didinimo klausimai, posėdžiuose svarstytos
Europos oro transporto ateities perspektyvos, aptariamos
kandidatūros į ICAO generalinio sekretoriaus pareigas (derinta
5/5 Naudinga 29 119
47
ECAC bendra pozicija dėl kandidatūrų palaikymo), svarstyti
nuostatų įtraukimo į teisės aktus klausimai, kiti praktiniai
klausimai (pvz., teiktinos pagalbos kokybės nustatymas ribotos
judėsenos asmenims keliaujant oro transportu).
7.8. Europos saugios
oro navigacijos
organizacija (EUROCONTROL)
„Eurocontrol“ įsteigta siekiant, kad oro navigacijos paslaugos
Europoje taptų saugesnės, efektyvesnės ir suderintos sukūrus
bendrą Europos oro eismo vadybos (OEV) sistemą. Svarbiausios
jos veiklos sritys: teikti aukšto lygio OEV paslaugas jos šalims
narėms (reguliuoti orlaivių srautus); rengti ir koordinuoti
transeuropines OEV programas; valdyti tinklo valdymo centrą
taip, kad būtų minimalus skrydžių užlaikymas; šalių narių vardu
rinkti ir perskirstyti oro navigacijos maršruto rinkliavas per
centrinį maršruto rinkliavų biurą; dalyvauti diegiant naujas
technologijas ir procedūras; valdyti tarptautinį oro eismo
valdymo centrą Mastrichte, kuris reguliuoja oro eismą
pagrindinėje oro eismo srityje Europoje. Paslaugos teikiamos
šalims narėms, jų oro navigacijos paslaugų teikėjams, civiliams
ir kariniams oro erdvės naudotojams, Europos ir tarptautinėms
institucijoms. Turi 41 šalį narę, naujausioji narė Estija prisijungė
2015 m. sausio 1 d.
19/19 Naudinga 1 140 516
Mokesčiai
surenkami iš oro
navigacijos
rinkliavų, kurias
moka Lietuvos oro
erdvės naudotojai.
Valstybės biudžeto
asignavimai
neskiriami.
7.9. Tarptautinis
transporto forumas
(ITF)
Tarptautinio transporto forumo pagrindiniai tikslai yra: prisidėti
prie tvarios transporto plėtros, klestėjimo, socialinės įtraukties ir
žmonių gerovės apsaugos. ITF dalyvaujama ministrų apskritojo
stalo diskusijose transporto politikos klausimais, dvišaliuose
susitikimuose, ypač su tolimesnių šalių ministerijų
delegacijomis, dalyvaujama seminaruose, transporto inovacijų
pristatymuose ir projektuose siekiant pasinaudoti naujaisiais
tyrimais, pagerinti žinias transporto politikos srityje.
Kasmetiniame ITF aukščiausiojo lygmens renginyje – ministrų
susitikime priimami strateginiai sprendimai: balsuojama dėl
Ministrų deklaracijos priėmimo, tvirtinamas organizacijos
4/4 Naudinga 9 024
48
finansavimo modelis, vyksta ministrų apskritojo stalo diskusijos,
tematinės sesijos, kurių metu aptariamos naujos
bendradarbiavimo iniciatyvos, formuojami transporto politikos
prioritetai. 2014 m. buvo pritarta naujam finansavimo modeliui,
dėl kurio Lietuvos narsytės mokestis per 8 metus pamažu didės.
ITF Kelių transporto darbo grupės posėdžiuose suderinami
reikalavimai dėl krovinių ženklinimo, nustatomi krovinių
vežimo reikalavimai, kurie skatina šalių tarpusavio
bendradarbiavimą ir efektyvesnį krovinių vežimą.
Kovo mėnesio Kelių transporto darbo grupės posėdyje buvo
priimtas nutarimas dėl daugiašalės kelionės leidimų kvotos
reformos. Numatoma, kad Lietuvai bazinė ETMK leidimų kvota
bus 167 vnt. 2015 metams. Taip pat apsvarstyta Kokybės
chartija. Jos įsigaliojimas planuojamas nuo 2016 m. Rugsėjo
mėnesio Kelių transporto darbo grupės posėdyje buvo pristatytas
Kokybės chartijos V skyriaus projektas. Patvirtinta, jog ši
chartija bus privaloma visoms narėms, o šalies atitikmuo
chartijai bus priimamas vienbalsiškumo principu. Lietuvos
atstovai palaikė poziciją, jog „kaltinamoji“ ir „kaltinančioji“
pusės negali dalyvauti balsavime. Lietuvos atstovai taip pat
iškėlė klausimą dėl „bonus-malus“ sistemos funkcionavimo
įsigaliojus Kokybės chartijai. Darbo grupės posėdžio metu taip
pat buvo pristatytos 2015 m. ETMK leidimų kvotos. Rusija
įvedė 16 ETMK leidimų kvotą argumentuodama kitų šalių teise
taip pat taikyti apribojimus. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija,
Turkija pasisakė prieš tokį apribojimą.
7.10. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO)
Skaitmeninės
EBPO Skaitmeninės ekonomikos politikos komitetas yra
unikalus forumas, kuriame valstybės narės ir stebėtojai turi
galimybę vertinti esamas politikos sritis, keistis geriausia
praktika ir kartu spręsti bendro ir visuotinio pobūdžio
problemas.
EBPO Skaitmeninės ekonomikos įvertinimo ir analizės darbo
1/2 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
49
ekonomikos
politikos komitetas
grupės posėdyje buvo pristatyti praėjusio posėdžio projektai ir
aptarti pokyčiai. Nutarta vystyti išmatuojamas priemones ir
metodologijas stiprinant informacinę ir analitinę bazę.
Komunikacijų infrastruktūros ir paslaugų politikos darbo grupės
posėdyje svarstyti nauji trigubi ir keturgubi telekomunikacijų
paslaugų paketai, jų kainodara ir perspektyvos.
Skaitmeninės ekonominės saugos ir privatumo darbo grupės
posėdyje buvo teikiami siūlymai dėl saugumo rizikos
skaitmeninėje erdvėje ir diskutuojama apie skirtingas saugumo
sistemas Azijos ir Europos šalyse ir bendradarbiavimą kuriant
bendrus metodologinius sprendimus informacijos ir asmens
saugumo srityje. Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
7.11. JT EEK Vidaus
transporto komiteto
Saugaus eismo
darbo grupė (WP1)
JT EEK Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo
grupėje sprendžiami klausimai, susiję su saugiu eismu keliuose
ir geležinkelių pervažose, taip pat ieškoma bendrų sprendimų dėl
Kelių eismo konvencijos nutarimų, pakeitimų ir techninių normų
tarp valstybių suvienodinimo. JK EEK Vidaus transporto
komiteto Saugaus eismo darbo grupės WP1 posėdyje buvo
aptariamas 1968 m. Konvencijos dėl kelių eismo nuostatų
keitimas. Buvo nutarta suderinti minėtos konvencijos ir
transporto priemonių techninius reikalavimus ir suvienodinti
vairuotojų pažymėjimų reikalavimus ES su galiojančiais
Šveicarijos Konfederacijoje. Taip pat buvo nuspręsta panaikinti
Kelio ženklų ir signalų konvencijos reikalavimų neatitinkančius
ženklus. Lietuvos atstovai pristatė šalies laimėjimus užtikrinant
saugų eismą 2013 m.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
7.12. JT EEK Vidaus
transporto komiteto
Pavojingųjų
krovinių vežimo
darbo grupė
JT EEK Vidaus transporto komiteto Pavojingųjų krovinių
vežimo darbo grupėje svarstomi klausimai, susiję su pavojingųjų
krovinių vežimu: sauga, rizikos mažinimu ir vienodų
reikalavimų taikymu. Pavojingųjų krovinių vežimo darbo grupės
97-oje sesijoje buvo aptarti pavojingųjų krovinių vežimo keliais
2/2 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
50
(WP.15) klausimai, sutarta dėl privalomo degalų cisternų žymėjimo.
Buvo siūloma standartizuoti skirtingą šalių ADR praktiką, tačiau
prieita prie išvados, jog šioje srityje verta laikytis lankstumo
kriterijaus. WP.15 ieškoma bendrų sprendimų dėl Europos
sutarties dėl tarptautinių pavojingų krovinių vežimo keliais
(ADR) pataisų.
7.13. Pasaulio sveikatos
organizacijos (PSO)
Europos regiono
biuras (UNECE)
(THE PEP)
THE PEP – JT Ekonominės komisijos Europai ir Pasaulio
sveikatos organizacijos bendra visa apimanti europinė programa,
skirta sveikatos, transporto ir aplinkos chartijos praktiniam
įgyvendinimui.
Šio darinio veikla siekiama užtikrinti darnų transporto, sveikatos
ir aplinkos vystymąsi.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro
organizuojamame ketvirtajame aukšto lygio transporto,
sveikatos ir aplinkos pareigūnų susitikime pasirašyta Paryžiaus
deklaracija, kurioje numatyta investuoti į nekenksmingas
aplinkai ir sveikatai transporto rūšis, mažinti oro ir triukšmo
taršą, skatinti transporto sistemos efektyvumą ir darnų judumą ir
integruoti šias nuostatas į miesto ir teritorinio planavimo
dokumentus. Taip pat sutarta tęsti dviračių ženklų projektą.
Susisiekimo ministerijos atstovai pristatė planus darnaus judumo
planų rengimo srityje.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
7.14. JT EEK
Transeuropinio
geležinkelio
projektas (TER)
Centrinės, rytinės ir pietrytinės Europos šalių bendradarbiavimo
projektas, kurio pagrindiniai tikslai: skatinti geležinkelių
transporto efektyvumą ir užtikrinti paslaugų kokybę, Europos
geležinkelių transporto infrastruktūros sistemų integraciją,
plėtoti nuoseklią ir efektyvią tarptautinę geležinkelių ir
kombinuoto transporto sistemą.
TER projekto pagrindinės darbo sritys 2014–2015 m: parama
TER narėms plėtojant geležinkelių infrastruktūrą (TER
geležinkelių tinklo plano parengimas, visų geležinkelių linijų
sąrašo sudarymas, įtraukiant pasienio stotis, ir nuolatinis
2/0 Naudinga 7 990,9
51
duomenų atnaujinimas, TER žemėlapių su geležinkelių tinklu
rengimas, geležinkelių projektų įvertinimas, techninių,
eksploatacinių parametrų TER infrastruktūrai bendros ilgalaikės
strategijos vystant geležinkelių tinklą rengimas, sienos kirtimo
procedūrų supaprastinamas.
7.15. JT EEK
Transeuropinės
šiaurės–pietų
automagistralės
projektas (TEM)
Projekte diskutuojama tarptautinių kelių transporto koridorių
plėtros klausimais, keičiamasi duomenimis apie eismo
intensyvumą, duomenimis apie studijų dėl infrastruktūros
finansavimo rengimo ir kt.
Vilniuje įvykusiame seminare, kurio metu buvo pristatyta
pažanga diegiant informacines technologijas keliuose, BIM
(Statybos informacinis modelis) diegimas, turto valdymas ir kita
aktuali informacija, dalyvavo specialistai iš Lenkijos, Čekijos,
Austrijos, Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos ir kitų
šalių. Savo patirtį pristatė ekspertai iš Jungtinių Amerikos
Valstijų, su kuriais TEM projekto dalyviai palaiko glaudžius
ryšius.
2/2
Lietuvos
automobilių kelių
direkcija 2014 m.
birželio 15–18 d.
organizavo
tarptautinį renginį
Lietuvoje, kurio
tema „Kelių turto
valdymas ir kelių
priežiūra“.
Naudinga 7 990,9
7.16. Baltijos jūros
aplinkos apsaugos
komisija HELCOM
Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos saugios laivybos
administracijos atstovai dalyvauja tik vienoje iš šios komisijos
darbo grupių – Jūrinėje darbo grupėje (Helcom Maritime).
HELCOM priima svarbius sprendimus: kreipiasi į Tarptautinę
jūrų organizaciją dėl Baltijos jūros paskelbimo sieros ir azoto
oksidų emisijos kontrolės rajonu, nuotekų išmetimo kontrolės
rajonu, nustato tam tikrus reikalavimus balastiniams vandenims
ir kt. Šių reikalavimų pagrindu paprastai siekiama vėliau
įtvirtinti globalius standartus Tarptautinės jūrų organizacijos
teisės aktais.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
7.17. Europos pašto ir
telekomunikacijų
administracijų
konferencija
(CEPT)
CEPT, derindama pozicijas įvairiais klausimais radijo ryšio
valdymo ir elektroninių ryšių srityje, konkrečiau – per jos
komitetų - Elektroninių ryšių komiteto (ECC), Europos pašto
reguliavimo komiteto (CERP) ir ITU politikos komiteto (Com-
ITU) bei jų darbo grupių veiklą, siekia užtikrinti radijo ryšio
63/54 Naudinga 99,05
52
sistemų, telekomunikacijų reguliavimo režimų Europoje
suderinamumą ir vientisumą. Derinant pozicijas įvairiais
klausimais, Europos Komisijos užsakymu atliekami ekspertiniai
tyrimai ir galimybių studijos naujų technologijų diegimo srityje.
Radijo ryšio valdymo ir telekomunikacijų srityje CEPT
bendradarbiauja su Europos Komisija. CEPT aptariami ir
tvirtinami Europos suderinti radijo dažniai, pašto rinkos
reguliavimo klausimai. Europos pašto reguliavimo komiteto
(CERP) posėdyje svarstomos galimybės paštui Europoje kurti
aiškias, patikimas, kokybiškas, paslaugų naudotojams
prieinamas pašto paslaugas. Taip pat šiuo metu siekiama atskirti
reguliavimo ir operacines funkcijas. Nutarta siekti laiškų,
tarptautiniu greituoju paštu (EMS) siunčiamų siuntų ir paslaugų
integracijos, šalys narės keičiasi nuomonėmis dėl UPP gerinimo.
Lietuva taip pat planuoja ratifikuoti 1993 m. birželio 23 d.
Hagoje priimtą Konvenciją dėl CEPT Europos ryšių biuro
(toliau – ECO) įsteigimo. ECO atlieka svarbias CEPT
sekretoriato funkcijas, organizuoja CEPT darbą ir padeda
įgyvendinti jos strateginius tikslus ir uždavinius, efektyviai ir
skaidriai priimti sprendimus, užtikrina CEPT komitetų veiklą.
Lietuva, ratifikavusi šią Konvenciją, taptų ECO Tarybos, kuri
priima svarbiausius sprendimus ECO politikos formavimo ir
veiklos vykdymo klausimais, nare ir užsitikrintų galimybę
dalyvauti ECO veikloje ir siekti, kad ECO formuluojant
pasiūlymus dėl elektroninių ryšių ir pašto sektorių politikos
(pvz., radijo spektro valdymo ir pan.) būtų atsižvelgiama ir į
Lietuvos Respublikos interesus. 2014 m. Susisiekimo ministerija
pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, būtinų
Konvencijai ratifikuoti, projektus.
7.18. Šiaurės matmens
transporto ir
logistikos
Partnerystės tikslai – pagerinti transporto jungtis tarp ES ir
kaimyninių šalių (Rusijos, Baltarusijos, Norvegijos); plėtoti
tarptautinius daugiašalius infrastruktūros plėtros projektus;
2/2 Naudinga 15 000
53
partnerystė
palaikyti kontaktus transporto ir logistikos klausimais. Rusija
vertina šį formatą kaip pavyzdinę ES ir Rusijos
bendradarbiavimo platformą. Šiame formate Lietuva siekia
spartesnio regioninių transporto infrastruktūros projektų
vykdymo. Taip pat tikimasi, jog tai padės pašalinti
neinfrastruktūrinio pobūdžio kliuvinius. Šiaurės matmens
transporto ir logistikos partnerystės koordinavimo komiteto
posėdžiuose buvo diskutuota dėl Sekretoriato sutarties pratęsimo
tokiam pat laikotarpiui periodui, kokiam pratęstas ir
memorandumas (iki 2019 m.).
7.19. Regioninė ryšių
sandrauga (RRS)
Regioninė ryšių sandrauga skatina šalių tarpusavio
bendradarbiavimą informacinių ir ryšių technologijų srityje,
siekiant pagerinti šalių tarpusavio bendravimą ir technologinį
vystymąsi.
Regioninės ryšių sandraugos Ryšių administracijų tarybos ir 20-
ajame Koordinacinės tarybos posėdyje buvo nuspręsta priimti
kompaniją „Eutelsat“ į RRS stebėtojo teisėmis.
Taip pat buvo svarstomi klausimai, susiję su pasirengimu
Įgaliotųjų konferencijai, Pasaulinei radijo konferencijai ir ITU-T
konferencijai.
Nutarta stiprinti pasitikėjimą tarp NVS šalių ir greitinti bendros
informacinės erdvės sukūrimą.
2/2 Naudinga 2 152,17
Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
8.1. Pasaulio sveikatos
organizacija (PSO)
PSO Vykdomojoje taryboje svarstomi pagrindiniai Pasaulio
sveikatos asamblėjos darbotvarkės klausimai. Lietuva yra viena
iš 34-ių Vykdomosios tarybos narių.
Pasaulio sveikatos asamblėjos metu priimamos svarbios
rezoliucijos ir sprendimai svarbiausiais visuomenės sveikatos
klausimais.
PSO Europos regiono komiteto sesijoje svarstomi svarbūs
34/33 Naudinga 281 566
Tabako kontrolės
pagrindų
konvencija:
3 516,6
54
visuomenės sveikatos klausimai bei PSO veiklos klausimai,
kurie tiesiogiai susiję su Europos regiono šalimis.
8.2. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Sveikatos
komitetas
Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu dalyvauja EBPO
rengiamoje Viešojo sektoriaus valdymo peržiūroje, kurios
pagrindinis tikslas (sveikatos srityje) – įvertinti, kaip vyksta
valdžios institucijų ir visuomenės sąveika skirtingais –
centralizuotu bei savivaldų – lygmenimis. Taip pat ministerija
dalyvauja ir EBPO Sveikatos komiteto sesijose.
1/1 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
8.3. UNESCO
Tarpvyriausybinis
bioetikos komitetas
Tarpvyriausybinis bioetikos komitetas sukurtas vadovaujantis
UNESCO Tarptautinio bioetikos komiteto Statuto 11 straipsniu
kaip institucija, analizuojanti ir vertinanti Tarptautinio bioetikos
komiteto rekomendacijas. Lietuvos tikslai IGBC – atstovauti
šaliai ir pagal mokslinę kompetenciją bei patirtį bioetikos srityje
dalyvauti formuojant tarptautinę politiką. Lietuvos atstovo
Lietuvos bioetikos komiteto direktoriaus Eugenijaus Gefeno
dalyvavimą ir dalyvavimo finansavimą Tarpvyriausybinio
bioetikos komiteto veikloje visą kadencijos laikotarpį (2013-
2017 m.) užtikrino Sveikatos apsaugos ministras 2014 m.
vasario 24 d. raštu Nr. (1.1.20) 10-2108, skirtu Lietuvos
nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatui.
IGBC prioritetinės darbo kryptys:
- individo genomo tyrimai ir atsitiktiniai radiniai;
- laisvai parduodami genetiniai testai;
- ląstelės branduolio perkėlimo technologijos diegimas
siekiant išvengti mitochondrinių ligų;
- personalizuota medicina griežtėjančių asmens duomenų
apsaugos kontekste;
- dalijimasis nauda – tema, kylanti iš Visuotinės bioetikos
deklaracijos (2005) 15 straipsnio.
2/2 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
8.4. Tarptautinė
sveikatos
terminologijos
Lietuva į IHTSDO įstojo 2007 m. kovo 9 d.
IHTSDO yra pelno nesiekianti asociacija, vykdanti medicininės
terminologijos SNOMED CT plėtrą bei skatinanti jos skvarbą
2/2 Naudinga 11 664
55
standartų plėtros
organizacija
(IHTSDO)
pasaulyje, siekiant užtikrinti saugius ir veiksmingus sveikatos
informacijos mainus tarp informacinių sistemų. SNOMED CT –
klasifikacijos ir terminologijos sistema, apimanti visas
šiuolaikinės medicinos sritis. SNOMED CT leidžia
struktūrizuotai aprašyti (sukoduoti) veiksmus, įvykius ir faktus,
susijusius su paciento sveikatos priežiūra. Narystė IHTSDO
suteikia teisę naudoti SNOMED CT terminologiją
medicininiams duomenims informacinėse sistemose kodifikuoti
ir struktūrizuoti. Šalys, kurios yra organizacijos narės, įgyja
neribotą licenciją naudoti SNOMED CT savo teritorijoje, gali ją
nemokamai arba mokamai sublicencijuoti šalies vartotojams,
teikti siūlymus dėl standarto plėtros, dalyvauti ją valdant. Kartu
privalo prižiūrėti savo teritorijoje standarto atnaujinimo ir
vertimo tinkamumą ir saugoti intelektines standarto teises.
SNOMED CT terminologijos naudojimas Lietuvos e. sveikatos
sistemoje yra vienas iš pagrindinių veiksnių būtinų Lietuvos e.
sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programoje,
patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d.
įsakymu Nr. V-151, keliamam uždaviniui – užtikrinti e.
sveikatos sistemos komponentų sąveiką ir duomenų apsikeitimo
patikimumą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu – įgyvendinti.
Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.
V-908 Lietuvos medicinos bibliotekai pavesta vykdyti
Nacionalinio SNOMED CT terminologijos valdymo centro
funkcijas.
8.5. Tarptautinė
atominės energijos
agentūros
(TATENA)
Radiacinės saugos
komitetas
Lietuva yra TATENA narė. Lietuvoje ryšiams palaikyti
(atstovavimui) paskirta Energetikos ministerija, tačiau
Radiacinės saugos standartų komitete Lietuvai atstovauja
Radiacinės saugos centro direktorius. Minėtame komitete
nagrinėjami visoms TATENA narėms aktualūs radiacinės
saugos standartų projektai, teikiamos pastabos ir siūlymai juos
tvirtinant. Lietuvai tai svarbu kuriant Lietuvos radiacinę saugą
4/3 Naudinga Narystės mokesčius
TATENA moka
Energetikos
ministerija
56
reglamentuojančius teisės aktus bei valstybės radiacinės saugos
infrastruktūrą. Radiacinės saugos centro atstovai taip pat
dalyvavo Branduolinės saugos konvencijos (BSK)
susitikimuose, Transportavimo saugos komitete (nario
korespondento teisėmis, nedalyvaujant pačiame posėdyje) bei
Generalinėje konferencijoje.
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
8.6. Šiaurės matmens
partnerystė
visuomenės
sveikatos ir
socialinės gerovės
srityje
Šiaurės ir Baltijos šalių ir kitų prie partnerystės prisijungusių
šalių bendradarbiavimas sveikatos reformos srityje, užkrečiamų
ligų kontrolės ir neužkrečiamų ligų prevencijos srityse išlieka
kaip labai svarbi veikla šalinant regiono socialinius ir
ekonominius skirtumus. Partnerystė, kaip vienas iš regioninio
bendradarbiavimo instrumentų, turi sustiprinti šalių,
organizacijų, finansinių institucijų, verslo ir industrijos bei
visuomenės bendradarbiavimą stiprinant sveikatą ir užtikrinant
socialinę gerovę.
22/15 Naudinga 16 469
8.7. Europos donorystės
ir transplantacijos
koordinavimo
organizacija
(EDTCO)
EDTCO kongresuose pristatomi praėjusių metų rezultatai,
dalijamasi gerąja patirtimi, aptariamos donorystės ir
transplantacijos problemos ir perspektyvos. Darbas Kongrese
vyksta pagal atskiras temas, išklausant bendrus pranešimus ir
dirbant atskirose teminėse darbo grupėse: donorystės iš gyvo
donoro plėtimas, neplakančios širdies donorystės modelio
įvedimas; organų gyvybingumo pratęsimas; priemonių
numatymas donorinių organų nelegalios prekybos atvejų
suvaldymui; informacijos sklaida apie donorystę ir
transplantaciją žiniasklaidai bei visuomenei.
Lietuvai tai aktualu, nes Lietuvoje nerengiami specialistai bei
specializuoti šios srities seminarai ar konferencijos. Kadangi
šioje srityje vyksta nuolatiniai pokyčiai, yra naudinga gauti
naujausią informaciją.
1/1 Naudinga 500
8.8. Tarptautinis Pagrindinis INAHTA uždavinys yra skatinti bendradarbiavimą ir 1/0 Naudinga 2 025
57
sveikatos
technologijų
vertinimo agentūrų
tinklas (INAHTA)
keitimąsi informacija tarp sveikatos priežiūros technologijas
vertinančių įstaigų, tuo siekiant išvengti veiklos dubliavimo šioje
srityje pasauliniu mastu. Svarbiausios veiklos sritys: sveikatos
technologijų vertinimas, metodologinių gairių rengimas
sveikatos technologijų vertinimams užtikrinti, bendradarbiavimo
organizavimas tarp skirtingų šalių analogiškų institucijų,
mokymų programų kūrimas.
8.9. Sveikatos
priežiūros
technologijų
vertinimo
tarptautinė
organizacija
(HTAi)
HTAi misija yra remti, skatinti bei plėtoti tarptautinius ryšius dėl
sveikatos priežiūros technologijų vertinimo visame pasaulyje.
Vykdomas sveikatos technologijų vertinimas, informacijos
paieška duomenų bazėse, technologijų vertinimas ligoninėse.
1/1 Naudinga 436,5
8.10. Tarptautinė
sveikatos priežiūros
kokybės draugija
(ISQuA)
ISQuA – tai tarptautinė organizacija „Tarptautinė bendruomenė
sveikatos priežiūros kokybei“. Jos vizija – suteikti priėjimą prie
objektyvios, įrodymais pagrįstos ir tinkamu laiku informacijos, kad
būtų priimami pagrįsti sprendimai pacientų saugos, sveikatos
priežiūros kokybės srityse. Tai vienintelė tarptautiniu lygmeniu
veikianti organizacija, vienijanti narius iš daugiau negu 70 pasaulio
šalių.
ISQuA yra vienintelė tarptautiniu lygmeniu pripažinta organizacija
akreditavimo srityje, jos rengiamos Akreditavimo programos,
užtikrinančios nuolatinį akreditavimo proceso vystymą bei
tobulinimą, yra itin naudingos visoms narėms.
1/1 Naudinga 999,19
8.11. Baltijos jūros
valstybių tarybos
(BJVT)
Branduolinės ir
radiacinės saugos
ekspertų grupė
Dalyvauja Baltijos jūros šalių ekspertai. Jie svarsto Baltijos jūros
regionui bendras branduolinės ir radiacinės saugos problemas,
kurios aktualios ir Lietuvai
2/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
58
8.12. Tarptautinė
draudimo fondų
asociacija (AIM)
AIM vienija sveikatos ir socialinio draudimo įstaigas, kurios
veikia vadovaudamosi asmenų teisės į sveikatą užtikrinimo,
solidarumo, ne pelno siekiančios veiklos principais. AIM yra
sudariusi Sveikatos sistemų reformų, Ilgalaikės priežiūros,
Vaistų, Telemedicinos bei e. sveikatos darbo grupes, organizuoja
įvairias temines konferencijas, susitikimus, kuriuose sudaroma
galimybė keistis informacija, patirtimi ir praktinėmis žiniomis su
kitomis sveikatos draudimą vykdančiomis įstaigomis.
2/1 Naudinga 6 303,75
8.13. Farmacijos
inspekcijų
bendradarbiavimo
sistema (PIC/S)
Ši sistema vienija pasaulio šalių kompetentingas institucijas,
atliekančias geros gamybos praktikos tikrinimus. Įstoti į PIC/S
sistemą yra keliami aukšti reikalavimai, yra atliekamas
institucijos darbo bei darbuotojų vertinimas.
PIC/S pagrindinis uždavinys yra palengvinti šalių vaistų
agentūroms apsikeisti informacija, palaikyti abipusį
pasitikėjimą, keistis informacija GGP ir kitose srityse bei GGP
inspektorių mokymas.
PIC/S schemos veikla yra skirta visuomenės sveikatos
problemoms spręsti: sustiprinti agentūrų inspekcijų
bendradarbiavimą, abipusį pasitikėjimą, užtikrinti inspekcijų
darbo kokybę; sukurti sistemą, užtikrinančią apsikeitimą
informacija ir patirtimi; koordinuoti inspektorių ir kitų techninių
ekspertų mokymus; tęsti techninių standartų harmonizavimą ir
diegimą bei vykdyti procedūras, susijusias su vaistinių preparatų
gamyba, jų testavimu oficialiose kokybės kontrolės
laboratorijose; harmonizuoti ir vystyti geros gamybos praktiką;
bendradarbiauti su kitomis vaistų agentūromis, turinčiomis
įgaliojimus nacionaliniu lygiu garantuoti vienodų techninių
standartų ir procedūrų diegimą, vertinti harmonizavimo
reikalavimus.
2014 m. susitikimų
nevyko.
Naudinga 6 761,54
8.14. Europos Tarybos
(ET)
Lietuvos narystės Europos Tarybos Europos farmakopėjos
komisijoje tikslas – įgyvendinti 1964 m. liepos 22 d. Strasbūre
3/2 Naudinga ET sekretoriatui
patikslinus 2014 m.
59
Europos
farmakopėjos
komisija
priimtos Konvencijos dėl Europos farmakopėjos rengimo,
pataisytos pagal Konvencijos dėl Europos farmakopėjos rengimo
protokolą, priimtą 1989 m. lapkričio 16 d. Strasbūre, ir
įsigaliojusios 1992 m. lapkričio 1 d., kuri buvo ratifikuota
Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl Europos
farmakopėjos rengimo, pataisytos pagal Konvencijos dėl
Europos farmakopėjos rengimo protokolą, ratifikavimo“ ir
Lietuvos Respublikai įsigaliojo 2004 m. lapkričio 7 d., praėjus
trims mėnesiams po prisijungimo raštų deponavimo Europos
Tarybai, (toliau – Konvencija) 1 straipsnio nuostatas Lietuvos
Respublikoje. Pagal Konvencijos 1 straipsnį susitariančios šalys
(tarp jų ir Lietuva) įsipareigoja nuosekliai rengti bendrą
suinteresuotų šalių farmakopėją, kuri vadinama „Europos
farmakopėja“, ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad
bendrieji skyriai, bendriniai straipsniai ir monografijos, kurios
bus priimtos pagal šios Konvencijos straipsnius ir sudarys
Europos farmakopėją, taptų oficialiais standartais, taikomais jų
šalyse (taip pat ir Lietuvoje).
Konvencija nustato pažangų Europos farmakopėjos rengimą ir
jos naudojimą susitariančių šalių teritorijose, siekiant suderinti
reikalavimus veikliosioms medžiagoms ir pagalbinėms
medžiagoms, vaistinių preparatų, esančių Europos rinkoje, skirtų
žmonėms, gamybai ir kontrolei bei palengvinti laisvą vaistinių
preparatų judėjimą.
Europos farmakopėja, kaip bendra standartų visuma, įteisina
standartinius terminus, vartojamus vaistinių preparatų rinkodaros
teisės suteikimo dokumentacijose, vaistinių preparatų pakuotėms
ženklinti bei preparato charakteristikų santraukos ir pakuotės
lapelio tekstuose. Bendra standartų sistema garantuoja bendrą
kontrolę, o ji savo ruožtu – saugumą vartotojams.
biudžetą, Lietuvai
buvo apskaičiuota
permoka
8.15 Europos Tarybos
(ET) Europos
Komitetas rengia nutarimus dėl vaistinių preparatų klasifikacijos
bei vaistinėje gaminamų vaistinių preparatų gamybos ir kokybės
3/2 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
60
farmacijos ir
farmacinės rūpybos
komitetas
reikalavimų, koordinuoja Konvencijos dėl falsifikuotų vaistinių
preparatų ir panašių nusikaltimų, sukeliančių grėsmę žmonių
sveikatai (MEDICRIME) įgyvendinimo klausimus, kuriuos
tvirtina Europos Tarybos Ministrų komitetas.
Koordinuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto nutarimų
nuostatų įgyvendinimą Europos Tarybos šalyse narėse.
8.16. Tarptautinis
Raudonojo
Kryžiaus komitetas
(ICRC)
Dalyvavimas ICRC organizuojamuose renginiuose naudingas
Lietuvos institucijoms. Pagrindiniai sprendžiami klausimai –
tarptautinės humanitarinės teisės sklaida ir įgyvendinimas.
- Naudinga Savanoriški: 8 689
Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
9.1. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Švietimo
politikos komitetas
Lietuva siekia stebėtojo statuso Švietimo politikos komitete
suteikimo. Stebėtojo statusas suteiktų galimybę efektyviau
pasinaudoti EBPO intelektiniu potencialu tolesniam nacionalinės
švietimo politikos tobulinimui, dalytis gerąja patirtimi su
kolegomis iš kitų šalių. Pagrindiniai šiuo metu komitete
svarstomi klausimai – aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas,
atvirų švietimo išteklių reikšmė ir poveikis švietimo sistemoms,
patyčių mokyklose prevencija, žemės drebėjimų poveikio
mokykloms prevencija.
EBPO atliekamų švietimo srities tyrimų duomenys leidžia
kiekvienos šalies švietimo sistemai ne tik įvertinti šalies
švietimo politiką ir jos įgyvendinimo kokybę, mokinių
laimėjimus, mokytojų praktiką, nuostatas tarptautiniame
kontekste, bet ir išryškina sistemos stipriąsias ir tobulintinas
sritis. Efektyviai pasinaudojus gautais duomenimis ir
išryškėjusiomis tendencijomis, galima sėkmingai tobulinti
ugdymo procesą, mokyklų vadovų tapsmo kultūrą, pedagogų
rengimą, kvalifikacijos tobulinimą, prasmingai investuoti į
mokyklų įrangą, mokymo priemones, kryptingai disponuoti
3/3 Naudinga 50 000 (Už dalyvavimą
EBPO Švietimo
politikos priemonių,
didinančių išteklių
panaudojimo
mokyklose
veiksmingumą,
tyrime.)
61
intelektiniais, finansiniais, materialiniais ištekliais ir pan.
Dalyvavimas EBPO švietimo srities tyrimuose rodo atvirumo,
sąžiningos analizės, aktyvaus domėjimosi ir lyginimosi su
kitomis šalimis poziciją, pagrįstą strategijų, programų kūrimą.
Lietuva dalyvauja šiuose EBPO tyrimuose:
Tarptautiniame penkiolikmečių tyrime (PISA);
Tarptautiniame suaugusiųjų kompetencijų tyrime
(PIAAC);
EBPO Švietimo politikos priemonių, didinančių išteklių
panaudojimo mokyklose veiksmingumą, tyrime;
Planuojama dalyvauti 2018 m. Tarptautinis mokymo ir
mokymosi tyrimo (TALIS) cikle.
9.2. Europos Tarybos
komitetai
Dalyvaujama Europos Tarybos Švietimo politikos ir praktikos
Valdymo komiteto veikloje. Svarbiausi šiuo metu svarstomi
klausimai yra susiję su etišku elgesiu švietime, švietimo kokybės
užtikrinimu, XXI amžiui reikalingų įgūdžių ir kompetencijų
užtikrinimu šiuolaikinio pilietiškumo, demokratijos ir
tarpkultūrinio dialogo kontekste.
3/3 Naudinga Narystės mokesčius
ET moka Užsienio
reikalų ministerija
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
9.3. Europos Tarybos
Dabartinių Europos
kalbų centras
Mokomųjų migrantų, tautinių mažumų ir užsienio kalbų
politikos klausimai, daugiakalbystės plėtra ir užtikrinimas.
Dirbama kalbų mokymo metodikos, kalbų testavimo, vertinimo
ir kitais klausimais.
5/5
Surengti 2
seminarai
Lietuvoje
Naudinga 13 662,85
9.4. Šiaurės ministrų
tarybos švietimo
programa
(NORDPLUS)
Pagrindiniai programos tikslai – švietimo ir mokslo kokybės
gerinimas bei inovacijų diegimas. Programa taip pat siekia
skatinti ilgalaikį švietimo institucijų bendradarbiavimą
akcentuojant pasikeitimą patirtimi, gerąja praktika ir pasiektų
rezultatų svarba. 2014 m. Lietuva buvo šios programos Valdymo
komiteto vicepirmininkė.
3/3
Surengtas 1
seminaras
Lietuvoje
Naudinga 250 864
Teisingumo ministerijos valdymo sritis Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
10.1. Tarptautinis ICC – tai nuolat veikianti institucija, turinti universalią 1/1 Naudinga 137 840
62
baudžiamasis
teismas (ICC)
jurisdikciją karo nusikaltimams bei nusikaltimams taikai ir
žmoniškumui.
ES ir jos valstybės narės yra vienos aktyviausių ICC rėmėjų.
Lietuva vykdo savo įsipareigojimus pagal ICC Romos statutą ir į
nacionalinę teisę perkėlė nuostatas tiek dėl jurisdikcijos
papildomumo, tiek ir dėl bendradarbiavimo. Ji tiek individualiai,
tiek ir kaip ES valstybė narė remia visas pastangas, kad Romos
statutas taptų universalus, o ICC – stipri ir efektyvi teisminė
institucija. 2014 m. Romos statuto šalių narių asamblėjoje
dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Teisingumo
ministerijos
atstovai
nedalyvavo
vykusiuose
susitikimuose
10.2. Tarptautinis
privatinės teisės
unifikavimo
institutas
(UNIDROIT)
Pagrindiniai šios organizacijos tikslai – rengti įstatymų ir
konvencijų, skirtų vienodai vidaus teisei nustatyti, bei
susitarimų, kuriais siekiama supaprastinti tarptautinius privatinės
teisės santykius, projektus, atlikti lyginamuosius privatinės teisės
tyrimus ir t.t. Lietuvos naryste UNIDROIT siekiama sudaryti
sąlygas ir galimybes įsitraukti Lietuvai į svarbius privatinės
teisės vienodinimo ir vystymo procesus.
Teisingumo
ministerijos
atstovai
nedalyvavo
vykusiuose
susitikimuose
Naudinga 24 962
10.3. Hagos tarptautinės
privatinės teisės
konferencija
Hagos konferencijos tikslas yra pamažu suvienodinti tarptautinės
privatinės teisės normas.
Lietuva yra prisijungusi prie daugelio aktualių pagal
Konferenciją priimtų tarptautinių sutarčių.
Be to, Konferencijos veikloje pagal kompetenciją dalyvauja ir
Europos Sąjunga.
1/1
Naudinga 5 903,37
10.4. Nuolatinio arbitražo
teismas (PCA)
Nuolatinis arbitražo teismas išsivystė į modernią, įvairiapusišką
arbitražo instituciją, šiuo metu administruojančią arbitražą,
sutaikymą ir faktų vertinimą ginčuose, kuriuose gali dalyvauti ne
vien valstybės, bet ir jų dariniai, tarptautinės organizacijos ir
privatūs subjektai. Teisme taip pat gali būti rengiamas
tarptautinis komercinis arbitražas.
Teismo narių (arbitrų) sąrašas sudaromas iš valstybių,
Konvencijos susitariančiųjų šalių, paskirtų asmenų, kuriuos
pavesta skirti LR Vyriausybei (Lietuva skiria 4 teismo narius).
Teisingumo
ministerijos
atstovai
nedalyvavo
vykusiuose
susitikimuose
Naudinga 205
63
10.5. Antikorupcijos
akademija
Antikorupcijos akademijos paskirtis - skatinti efektyvią ir
veiksmingą korupcijos prevenciją ir kovą su korupcija
(organizuojant švietimą ir profesinį mokymą, atliekant ir remiant
mokslinius visų korupcijos aspektų tyrimus, teikiant kitokią
reikiamą techninę pagalbą, skatinant tarptautinį
bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą kovos su korupcija srityje).
Antikorupcijos akademijos veikloje vadovaujamasi akademinės
laisvės principu, aukščiausiais akademiniais ir profesiniais
standartais, o korupcijos reiškinys nagrinėjamas visa apimančiu
ir tarpdalykiniu metodu, tinkamai atsižvelgiant į kultūrinius
skirtumus, lyčių lygybę ir pastarojo meto pokyčius korupcijos
srityje ir pasaulio, ir regionų lygmeniu.
Dalyvavimas Antikorupcijos akademijos veikloje gali būti
naudingas antikorupcinio švietimo sklaidai didinti,
antikorupcinio ugdymo programoms Lietuvos Respublikoje
diegti ir įgyvendinti.
Teisingumo
ministerijos
atstovai
nedalyvavo
vykusiuose
susitikimuose
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
10.6. Pasaulinė
intelektinės
nuosavybės
organizacija
(PINO)
2014 m. Valstybinio patentų biuro (VPB) kompetencijai
priskirtuose PINO susitikimuose buvo sprendžiami klausimai dėl
Dizaino teisės sutarties teksto ir Diplomatinės konferencijos šiai
sutarčiai priimti sušaukimo, dėl tarptautinių sutarčių genetinių
išteklių, tradicinių žinių ir folkloro klausimais, patentų teisės
derinimo tarptautiniu lygiu ir aktualių patentų, dizaino ir prekių
ženklų reguliavimo klausimų. Dalyvauta priimant VPB veiklai
įtakos turinčius sprendimus specializuotose PINO darbo
grupėse. Klausimai Lietuvai aktualūs, rengiamos tarptautinės
sutartys ir jų įgyvendinimo mechanizmai turi tiesioginės įtakos
Lietuvos Respublikos intelektinės nuosavybės reguliavimui.
PINO administruoja 16 tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra
Lietuva. Registracinėse PINO Patentinės kooperacijos, Madrido
ir Hagos sąjungose VPB vykdo gaunančiosios ir nurodytosios
tarnybos funkcijas. 2014 m. Lietuvoje lankėsi PINO generalinis
direktorius. Pagal dvišalio bendradarbiavimo planus 2014 m.
13/13 (tik VPB
kompetencijos
susitikimai)
Naudinga Narystės mokesčius
PINO moka
Užsienio reikalų
ministerija
64
PINO VPB vykdomoms visuomenės švietimo veikloms
finansuoti skyrė 6000 CHF, 2015 m. numatoma šiam tikslui
skirti 8000 CHF.
2014 m. per VPB buvo paduota 17 Lietuvos pareiškėjų paraiškų
pagal Patentinės kooperacijos sutartį, 107 tarptautinės paraiškos
pagal Madrido protokolą. 1 iš 3 tarptautinių paraiškų pagal
Hagos susitarimą.
10.7. Europos patentų
organizacija (EPO)
2014 m. EPO valdymo organų ir komitetų posėdžiuose buvo
svarstomi organizaciniai (personalo reforma), administraciniai,
finansiniai, techniniai EPO ir Europos patentų tarnybos (EPT)
veiklos bei Europos patentų teisinio reguliavimo klausimai; EPO
Administracinės tarybos Atrankos komiteto posėdžiuose buvo
svarstomi būsimojo bendro galiojimo Europos patento išdavimo
bei mokesčių nustatymo klausimai, kurie tiesiogiai labai
aktualūs Lietuvai, dalyvausiančiai bendro patentų teismo
sistemoje.
Dalyvavimas EPO užtikrina dalyvavimą regioninėje Europos
patentų apsaugos sistemoje. EPT bus atsakinga už bendro
galiojimo Europos patento sistemos, kurioje dalyvauja Lietuva,
įgyvendinimą.
15/15 (tik VPB
kompetencijos
susitikimai)
Naudinga 399 548,19
(VPB,
įgyvendindamas
Europos patentų
konvencijos
nuostatas, 50 proc.
metų mokesčių už
Europos patentų
galiojimą Lietuvos
Respublikoje
grąžina Europos
patentų tarnybai.)
Užsienio reikalų ministerijos valdymo sritis Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
11.1. Jungtinės Tautos
(JT)
Jungtinės Tautos yra pagrindinė pasaulinė tarptautinė
organizacija, kuri rūpinasi taikos ir tarptautinio stabilumo,
pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo viso pasaulio
gyventojams, socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo ir
jų sprendimo klausimais. Dalyvaudama JT veikloje, Lietuva
įgyvendina esminius šalies užsienio politikos tikslus, susijusius
su šalies saugumo, taikios ir saugios demokratinės kaimynystės
kūrimo poreikiais, gina demokratines vertybes, žmogaus teises ir
teisės viršenybės principus, dalyvauja kuriant tarptautinės teisės
aktus.
N/A Naudinga 2 925 766
Savanoriški:
2 906,25
65
Užsienio reikalų ministerija, remdamasi kitų valstybės institucijų
ir įstaigų pasiūlymais, kasmet parengia Lietuvai prioritetinių JT
renginių sąrašo projektą, kuris tvirtinamas Ministro Pirmininko
potvarkiu.
Atstovavimas Lietuvos interesams JT užtikrinamas per nuolat
veikiančias Lietuvos atstovybes Niujorke, Ženevoje ir Vienoje.
Specializuotose JT agentūrose taip pat dalyvauja šakinės
ministerijos ir Vyriausybės įstaigos pagal kompetenciją.
11.2. Europos saugumo ir
bendradarbiavimo
organizacija
(ESBO)
Organizacija suteikia forumą deryboms politiniais-kariniais,
ekonominiais ir žmogaus teisių klausimais, puoselėja
demokratinės normas, įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir
fundamentalių laisvių, bendradarbiavimo principus.
Atstovavimas ESBO įgyvendinamas ir per Lietuvos Respublikos
nuolatinę atstovybę prie tarptautinių organizacijų Vienoje.
N/A Naudinga 128 309
Savanoriški:
10 000
11.3. Baltijos jūros
valstybių taryba
(BJVT)
Organizacija svarbi Lietuvai tuo, kad ji apima visą daugiašalį
tarpvyriausybinį regioninį bendradarbiavimą sutartose srityse
(šiuo metu tai – aplinkosauga, ekonomika, energetika, švietimas
ir kultūra bei viešasis saugumas ir žmogiškasis matmuo) ir yra
politinio dialogo forumas regione. Užsienio reikalų ministerija
dalyvauja Vyresniųjų pareigūnų susitikimuose.
6/6 Naudinga 68 683
11.4. Pasaulio prekybos
organizacija (PPO)
PPO yra JT sistemai nepriklausanti organizacija, kuri nustato
pasaulinės prekybos taisykles ir užtikrina šių taisyklių efektyvų
taikymą. Vienas iš svarbiausių organizacijos veiklos tikslų yra
pasaulinės prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimas.
Šis tikslas įgyvendinamas per daugiašales prekybos derybas.
2014 m. buvo pasiektas susitarimas dėl Prekybos palengvinimo
sutarties. Lietuva PPO siekia užtikrinti kuo geresnes sąlygas
savo prekių ir paslaugų patekimui į trečiųjų šalių rinkas.
Narystė PPO yra privaloma visoms ES valstybėms. Dalyvavimas
PPO veikloje užtikrina, kad kuriant ar keičiant pasaulines
prekybos taisykles būtų atsižvelgiama į Lietuvos ūkio interesus.
450/450 Naudinga 238 972,7
66
Visuose susitikimuose dalyvavo nuolatinės atstovybės prie JT
biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje darbuotojai.
11.5. Europos Taryba
(ET)
ET yra politinė organizacija, turinti didelės įtakos Europos
integracijos procesui. Kaip ET narė, Lietuva įgyvendina LR
Vyriausybės programos užsienio politikoje tikslus, susijusius su
demokratijos plėtra Lietuvos geopolitinėje aplinkoje,
demokratinių vertybių puoselėjimu tarptautinių santykių srityje,
žmogaus teisų ir teisės viršenybės užtikrinimu. Lietuva
dalyvauja kuriant ir įgyvendinant ET standartus. ET svarstomų
klausimų ratas yra labai platus - nuo demokratijos, žmogaus
teisių ir teisės viršenybės užtikrinimo iki sveikatos apsaugos,
socialinės atskirties mažinimo ir kultūros paveldo apsaugos.
Ypač svarbus yra Lietuvos institucijų dalyvavimas įgyvendinant
ET konvencijas, taip pat ryšiai su Europos žmogaus teisių
teismu. ET ekspertų grupių veikloje dalyvauja įvairių Lietuvos
institucijų atstovai pagal atitinkamas ET konvencijų temas.
Ekspertų grupių susitikimų grafiką lemia kiekvienos konvencijos
priežiūros institucijų darbo taisyklės, dažnai ekspertų
dalyvavimo išlaidas apmoka Europos Taryba.
Politiškai labai svarbus yra ir Lietuvos Seimo narių dalyvavimas
ET Parlamentinės Asamblėjos darbe, o Lietuvos savivaldybių
atstovų – ET Vietinės ir regioninės valdžios kongreso veikloje.
Atstovavimas Lietuvai šioje organizacijoje įgyvendinamas ir per
LR nuolatinę atstovybę prie Europos Tarybos.
N/A Naudinga 610 031,4
Savanoriški:
10 000
11.6. Branduolinių
bandymų
uždraudimo
organizacija
(CTBTO)
Dalyvaujančios valstybės įsipareigoja nevykdyti jokių
branduolinio ginklo bandymų ir kitų branduolinių sprogdinimų,
uždrausti ir neleisti visų šių branduolinių sprogdinimų
teritorijose, priklausančiose jų jurisdikcijai ar kontrolei.
Dalyvavimas svarbus Lietuvos, kaip aktyviai veikiančios
branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo klausimuose,
statuso įtvirtinimui. Be to, Lietuvai sudaroma galimybė naudotis
organizacijos seismologinių stočių, įsikūrusių visame pasaulyje,
9/7 Naudinga 73 112
67
duomenimis. Susitikimuose dalyvauja Lietuvos Respublikos
nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje ir
Lietuvos nuolatinės misijos JT darbuotojai.
11.7. Tarptautinė
frankofonijos
organizacija
Tarptautinė Frankofonijos organizacija (TFO) yra politinė-
kultūrinė organizacija, šiuo metu jungianti 75 šalis penkiuose
žemynuose, kurios siekia puoselėti prancūzų kalbą ir kultūrą.
Lietuva yra šios organizacijos stebėtoja. Dalyvavimas TFO
veikloje sukuria palankias sąlygas kultūriniam ir moksliniam
bendradarbiavimui, jaunimo mainams, prancūzų kalbos mokymo
stiprinimui, pažinčiai su prancūzakalbių šalių kultūromis. Nuo
2000 m. Lietuvoje kasmet minima tarptautinė Frankofonijos
diena, organizuojami įvairūs renginiai: prancūzų kalbos savaitės
ir vakarai mokyklose, Lietuvos moksleivių prancūzų kalbos
olimpiados, prancūziškų dainų festivaliai, prancūziško teatro
festivaliai, parodos, paskaitos, seminarai ir viktorinos.
Bendradarbiaujant su TFO vykdomi mokymai prancūzų kalba
Lietuvos valstybės tarnautojams.
2/2 Naudinga 10 507
11.8. Jungtinių Tautų
švietimo, mokslo ir
kultūros
organizacija
(UNESCO)
Narystė UNESCO suteikia valstybei didžiules galimybes
bendradarbiauti su 195 valstybėmis (UNESCO narėmis)
kultūros, švietimo, socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų,
informacijos ir komunikacijos srityse. Per UNESCO Lietuvos
ekspertai dalyvauja patirties mainuose, perduoda gerąją kitų
šalių patirtį. Be to, Lietuva gali naudotis UNESCO konvencijų ir
UNESCO programų įgyvendinimo laimėjimais. UNESCO
globoja į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Lietuvos vietoves,
nematerialųjį, dokumentinį kultūros paveldą, kartu garsindama
Lietuvos vardą pasaulyje.
UNESCO veikloje pagal kompetenciją dalyvauja ir Švietimo ir
mokslo ministerija, Kultūros ministerija bei Aplinkos
ministerija.
Atstovavimas Lietuvai UNESCO įgyvendinamas ir per Lietuvos
Respublikos nuolatinę atstovybę prie UNESCO.
N/A Naudinga 203 160,7
68
11.9. Pasaulio
intelektinės
nuosavybės
organizacija
(PINO)
2014 m. PINO generalinis direktorius F. Gurry perrinktas
antrajai 6 m. kadencijai. 2014 m. PINO normatyvinė
darbotvarkė išliko paralyžiuota dėl išsivysčiusių ir besivystančių
valstybių skirtingų vizijų dėl tolesnės organizacijos veiklos.
2014 PINO generalinių asamblėjų metu nepavyko susitarti dėl
Dizaino teisės, transliuojančių organizacijų diplomatinių
konferencijų, tolesnės darbo programos dėl išimčių ir apribojimų
autorinių ir gretutinių teisių srityje bei tarpvyriausybinio
genetinių išteklių, tradicinių žinių ir folkloro komiteto veiklos.
Vienintelis normatyvinės darbotvarkės sprendimas – 2015 m.
vyksianti PINO diplomatinė konferencija dėl Lisabonos
susitarimo peržiūros.
Dvišalis bendradarbiavimas buvo itin sėkmingas – 2014 m.
lapkričio mėn. F. Gurry antrą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito
metu vyko politinio lygio susitikimai su Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininke, Ūkio, Teisingumo, Kultūros, Valstybinio
patentų biuro vadovybėmis. PINO patvirtino pasiryžimą teikti
visą aktualią paramą tobulinant Lietuvos intelektinės nuosavybės
sistemos funkcionavimą.
Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų
tarptautinių organizacijų Ženevoje pastangomis 2014 m. PINO
sekretoriate įdarbintas pirmasis Lietuvos pilietis.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai dalyvavo visuose
Generalinės asamblėjos koordinaciniuose susitikimuose.
10/10 Naudinga 9 478,5
11.10. JT konferencija
prekybai ir
vystymuisi
(UNCTAD)
UNCTAD – pagrindinė JT organizacija, siekianti paspartinti
besivystančių šalių subalansuotą plėtrą: plėtoti prekybą,
finansus, technologijas ir skatinanti investicijas. Lietuva šioje
organizacijoje siekia efektyvaus UNCTAD pagalbos prekybai
lėšų panaudojimo ir jų nukreipimo į Lietuvai prioritetines
pereinamosios ekonomikos šalis, tokias kaip Gruzija, Ukraina,
Moldova. UNCTAD įdirbis besivystančiose ir mažiausiai
išsivysčiusiose Azijos ir Afrikos valstybėse, ypač investicinės
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
69
politikos ir aplinkos apžvalgos ir vertinimai, gali būti panaudotas
rengiant informaciją Lietuvos verslininkams, pradedantiems
žengti į naujas rinkas. Užsienio reikalų ministerijos atstovas
dalyvavo UNCTAD 50-mečio minėjimui skirtame renginyje.
Kituose susitikimuose dalyvavo Lietuvos nuolatinės atstovybės
prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje
darbuotojai. 11.11. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacija
(EBPO)
EBPO yra sėkmingą vystymąsi pasiekusių ir augančios
ekonomikos valstybių ekspertų forumas, kuriame bendras
vertybes pripažįstančios šalys narės dalijasi gerosios praktikos
patirtimi, formuoja ir plėtoja naujas ekonominės bei socialinės
politikos gaires, kurios vėliau pritaikomos praktikoje. Šiuo metu
EBPO vienija 34 nares iš viso pasaulio, 22 iš jų – ES narės.
Didelė dalis ES politikos reglamentų pagrindą sudarančių idėjų
pirmiausia yra apsvarstomos EBPO formate. EBPO šalys narės
dirba įvairiuose specializuotose komitetuose, darbo grupėse,
forumuose, programose ar kitose EBPO struktūrose. Komitetai ir
darbo grupės (daugiau kaip 250) veikia beveik visose valstybės
politikos srityse, išskyrus gynybos sektorių. EBPO atliekamos
valstybių tarpusavio peržiūros, ekspertų konsultacijos, šalies
atliekamų reformų analizės įtraukimas į palyginamąjį kontekstą
suteikia valstybėms narėms investuotojų pasitikėjimą,
aukštesnius tarptautinio skolinimosi reitingus ir galimybę
dalyvauti sprendžiant globalios ekonomikos klausimus.
Įgyvendindama vieną iš LR Vyriausybės užsienio ekonominės
politikos prioritetų, Lietuva nuo 2012 m. atnaujino
kandidatavimą į EBPO nares, šiuo metu baigiasi parengiamasis
intensyvaus bendradarbiavimo laikotarpis. EBPO Tarybos
rekomendavimu, 2015 m. Lietuva turėtų sulaukti kvietimo
oficialiai pradėti stojimo į EBPO procesą. Bendradarbiavimą su
EBPO koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, politinis
atstovavimas užtikrinamas per Lietuvos ambasadą Prancūzijoje,
N/A Naudinga Dalyvavimo
komitetuose
mokesčiai:
45 994
Kitos įmokos:
930 740
70
techninis atstovavimas pagal valdymo sritį – per ministerijų ir
valstybės įstaigų ekspertų komandiruotes į atitinkamus EBPO
organus. 11.12. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Investicijų
komitetas
Lietuva 2001 m. prisijungė prie EBPO Deklaracijos dėl
tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių ir nuolat dalyvauja
asocijuoto nario teisėmis EBPO Investicijų komitete. Investicijų
komitetas svarsto aktualius investicinių sutarčių teisės,
investicijų gynimo, lygių sąlygų nacionalinėms iš užsienio
kompanijoms sudarymo klausimus, nustato ir siekia valstybių
narių praktikoje įdiegti atsakingos verslo veiklos gaires.
Investicijų komiteto nariai rengia EBPO Investicijų politikos
struktūros (gairių rinkinio valstybių investicijų politikai vykdyti)
atnaujinimą, organizuoja apskritojo stalo diskusijas Investicijų
laisvės klausimais, bendradarbiauja EBPO Investicijų ir
vystymosi patariamojoje grupėje, Investicijų statistikos darbo
grupėje. Taip pat Lietuva oficialiai pradėjo pasirengimą
(Užsienio reikalų ministerija kartu su Finansų ministerija)
prisijungti prie EBPO Kapitalo judėjimo ir einamųjų nematomų
operacijų liberalizavimo kodeksų.
4/4 Naudinga 3 600
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai 11.13. Baltijos Ministrų
Taryba (BMT)
BMT yra Baltijos šalių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo
institucija. Reguliariai bendradarbiaujama Vyresniųjų pareigūnų
komitetuose (VPK) ir Ministrų Pirmininkų tarybos (BMT MPT)
susitikimuose. Užsienio reikalų ministerija koordinuoja ataskaitų
apie VPK veiklą teikimą. Taip pat su VPK derina BMT MPT
dokumentų projektus.
10/10 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
11.14. JT Ekonominė ir
socialinė komisija
(ECOSOC)
ECOSOC yra svarbi JT platforma ekonominiams ir socialiniams
klausimams spręsti. 2014 m. dalyvauta ECOSOC susitikime dėl
Vystymosi darbotvarkės po 2015 m. aspektų.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
11.15. JT konvencija dėl
bakteriologinių ir
toksinių ginklų
Konvencija draudžia bakteriologinių (biologinių) ir toksinių
ginklų kūrimą, gamybą ir saugojimą.
Šiuo metu Konvencijos susitikimuose pagrindinis dėmesys yra
2/2 Naudinga 405
Narystės mokesčius
71
kūrimo, gamybos ir
saugojimo
uždraudimo bei jų
sunaikinimo
skiriamas biologinės saugos ir biologinio saugumo klausimams.
Konvencijos valstybių narių susitikimuose dalyvauja Lietuvos
nuolatinės atstovybės prie JT biuro ir kitų tarptautinių
organizacijų Ženevoje darbuotojai.
moka Krašto
apsaugos ministerija
11.16. Branduolinių ginklų
neplatinimo sutartis
(NPT)
Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis yra vienintelė
tarptautinė teisiškai įpareigojanti sutartis, skirta kovai su
branduolinių ginklų plitimu visame pasaulyje. Jos tikslai:
sustabdyti tolesnį branduolinių ginklų plitimą, sudaryti tinkamas
sąlygas tarptautiniam NPT šalių bendradarbiavimui branduolinės
energijos taikaus naudojimo srityje, paskatinti visas šalis pradėti
derybas dėl branduolinių ir nebranduolinių ginklų kontrolės bei
siekti branduolinio nusiginklavimo.
1/1 Naudinga 2014 m. privalomos
įmokos nebuvo
11.17. Otavos konvencija
dėl priešpėstinių
minų (APLC)
Konvencijos tikslas – sustabdyti sausumos minų naudojimą
pasaulyje. 159 valstybės yra konvencijos šalys narės.
Lietuva yra nuosekli ir aktyvi humanitarinės teisės principų ir
normų įgyvendinimo įprastinės ginkluotės srityje rėmėja,
tarptautinio minų veiksmo dalyvė ir donorė.
Šiuo metu Lietuva dalyvauja visų tarptautinių sutarčių, kuriomis
siekiama apriboti tam tikrų ginklų rūšių keliamą humanitarinę
žalą, įgyvendinime ir nuosekliai remia tolesnį tokių tarptautinių
taisyklių kūrimą.
1/0 Naudinga 408,5
11.18. JT vyriausiojo
žmogaus teisių
komisaro biuras
(OHCHR)
Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras yra pagrindinis JT
pareigūnas žmogaus teisių srityje. Jis veikia suteikdamas
geriausia ekspertizę ir paramą skirtingiems JT žmogaus teisių
priežiūros mechanizmams, t.y. konvencijų įgyvendinimo
priežiūros komitetams bei nepriklausomiems ekspertams,
paskirtiems stebėti valstybių prisiimtų įsipareigojimų pagal JT
žmogaus teisių konvencijas įgyvendinimą. Susitikimuose
dalyvauja Lietuvos nuolatinės atstovybės prie JT biuro ir kitų
tarptautinių organizacijų Ženevoje darbuotojai.
N/A Naudinga Narystės mokesčio
nėra
Savanoriški:
10 000
11.19. Jungtinių Tautų
jūrų teisės
Susitikimuose aptariamos Tarptautinio jūrų teisės tribunolo,
Tarptautinės jūros dugno institucijos, Kontinentinio šelfo ribų
1 Naudinga 10 353
72
konvencija komisijos bei Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus
ataskaitos, minėto tribunolo biudžeto ir kiti klausimai, renkami
tribunolo nariai ir Kontinentinio šelfo ribų komisijos nariai,
svarstomi kiti tarptautinei bendrijai aktualūs tarptautinės jūrų
teisės klausimai.
Lietuvos Respublika iki šiol dalyvavo visuose 1982 m. Jungtinių
Tautų jūrų teisės konvencijos valstybių šalių susitikimuose nuo
1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ratifikavimo. 11.20. Jungtinių Tautų Ad
hoc darbo grupė dėl
jūrinės biologinės
įvairovės
išsaugojimo ir
tvaraus naudojimo
zonose už valstybių
jurisdikcijų ribų
Darbo grupėje svarstoma dėl naujo Jungtinių Tautų jūrų teisės
konvenciją įgyvendinančio susitarimo dėl jūrinės biologinės
įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo zonose už valstybių
jurisdikcijų ribų.
ES ir jos valstybės narės yra vienos aktyviausių šio proceso
rėmėjų.
2014 m. Lietuvos
atstovai
nedalyvavo
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
11.21. Tarptautinės jūros
dugno institucija
Tarptautinė jūros dugno institucija – tai autonominė tarptautinė
organizacija administruojanti mineralinius išteklius jūrų ir
vandenynų dugne bei jo gelmėse, esančiuose už nacionalinės
jurisdikcijos ribų.
2014 m. Lietuvos
atstovai
nedalyvavo
Naudinga 4 777,88
11.22. Kontaktinė grupė
piratavimo prie
Somalio krantų
klausimais
Lietuvai aktualu dalyvauti tarptautinės bendrijos kovoje su
piratavimu. Sesijos metu penkios darbo grupės apibendrina
veiklą ir suformuluoja būsimus uždavinius.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
11.23. Jungtinių Tautų
atviras patariamasis
procesas vandenynų
ir jūrų teisės
klausimams
Lietuvai aktualus dalyvavimas svarstant tarptautinei bendrijai
aktualius tarptautinės jūrų teisės klausimus.
2014 m. Lietuvos
atstovai
nedalyvavo
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
11.24. Jungtinių Tautų
reguliaraus proceso
jūrinės aplinkos
Lietuvai aktualus dalyvavimas jūrinės aplinkos būklės stebėjimo
ir įvertinimo procesuose, siekiant pasiekti gerą aplinkos būklę
2014 m. Lietuvos
atstovai
nedalyvavo
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
73
būklei įvertinti ad
hoc darbo grupė
jūriniuose vandenyse.
11.25. Europos Tarybos
teisės patarėjų
komitetas viešosios
tarptautinės teisės
klausimais
(CAHDI)
CAHDI – tai tarpvyriausybinis komitetas, kuriame dalyvauja
Europos Tarybos valstybių narių užsienio reikalų ministerijų
teisės patarėjai, taip pat Europos Tarybos stebėtojo teisėmis
dalyvaujančių valstybių atstovai. Komitete svarstomi
tarptautinės teisės klausimai, tendencijos, keičiamasi
nuomonėmis ir patirtimi tarpvalstybinių santykių srityje.
Lietuvai itin aktualus dalyvavimas svarstant tarptautinei
bendrijai aktualius tarptautinės teisės klausimus.
2/2 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
Ūkio ministerijos valdymo sritis Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos 12.1. Jungtinių Tautų
Pasaulio turizmo
organizacija (WTO)
PTO misija – propaguoti ir plėtoti turizmą kaip svarbią
priemonę, skatinant tarptautinę taiką ir supratimą, ekonominę
plėtrą ir tarptautinę prekybą. Per turizmą PTO siekia prisidėti
prie ekonomikos augimo, tarptautinio supratingumo, taikos,
gerovės ir pagarbos bei žmonių teisių paisymo, nepriklausomai
nuo jų rasės, lyties, kalbos ar religijos. Organizacija palaiko
ryšius su atitinkamomis Jungtinių Tautų institucijomis ir
specializuotomis agentūromis, veiksmingai bendradarbiauja
vykdant Jungtinių Tautų plėtros programas, dalyvauja Jungtinių
Tautų Organizacijos veikloje. Svarbiausios PTO politikos
formavimo kryptys ir veikla – darnios turizmo plėtros
skatinimas, turizmo tyrimai, statistinių duomenų rinkimas,
ekonominės plėtros, prekybos liberalizavimo, viešosios ir
privačios partnerystės skatinimas, turizmo paslaugų kokybės
gerinimas, turizmo veiklos regionuose aktyvinimas, mokymų,
seminarų, konferencijų organizavimas ir pan.
Lietuva aktyviai dalyvauja PTO veikloje, pristato šalies turizmo
politiką:
1) 2014 m. pasirašytas susitarimas su PTO dėl galimybės
Lietuvos studentams atlikti praktiką PTO būstinėje Madride;
3/3 Naudinga 62 529
74
2) surengti aukščiausiojo lygio mokymai Baltijos jūros regiono
turizmo specialistams e. rinkodaros klausimais;
3) kartu su PTO kuriamas pasaulinis gintaro kelio maršrutas;
4) Lietuva priimta būti stebėtoju PTO turizmo ir darnos
komitete.
Be to, dalyvaujama pasauliniuose forumuose, kur įvertinami
turizmo sferoje vykstantys pokyčiai ir narėms siūlomos
strateginės gairės.
Reguliariai susitinkama ir konsultuojamasi su PTO pareigūnais,
mokomasi iš kitų šalių patirties, kaip gerinti turizmą valdančių
institucijų įvaizdį ir autoritetą šalies valdymo sistemoje.
Reguliariai gaunama informacija apie PTO veiklą, nemokamai
naudojamasi PTO leidiniais, tyrimų medžiaga, dalyvaujama
kvalifikacijos kėlimo seminaruose ir mokymo kursuose. 12.2. Tarptautinė
standartizacijos
organizacija (ISO)
Lietuvos standartizacijos departamentas yra tikrasis ISO narys,
todėl privaloma dalyvauti metiniame Generalinės asamblėjos
renginyje, kuriame vyksta visų narių susitikimas, diskusijos
veiklos ir bendradarbiavimo politikos formavimo klausimais,
pateikiama nacionalinė pozicija, keičiamasi patirtimi, aptariamos
ir tvirtinamos veiklos programos, balsuojama dėl strateginių,
administracinių ir su naryste susijusių klausimų. Dalyvaujama
sudarytose darbo grupėse.
1/1 Naudinga 22 040
12.3. Tarptautinė
elektrotechnikos
komisija (IEC)
Lietuvos standartizacijos departamentas yra IEC asocijuotas
narys, todėl būtina dalyvauti metiniame Generalinės asamblėjos
renginyje, kuriame vyksta visų narių susitikimas, diskusijos
veiklos ir bendradarbiavimo politikos formavimo klausimais,
pateikiama nacionalinė pozicija, keičiamasi patirtimi, aptariamos
ir tvirtinamos veiklos programos, sprendžiami su naryste susiję
klausimai.
1/1 Naudinga 17 869,55
12.4. Europos
standartizacijos
Generalinės asamblėjos renginiuose vyksta visų narių
susitikimas, priimami sprendimai dėl veiklos ir
2/1 Naudinga 54 245,83
75
komitetas (CEN) bendradarbiavimo politikos, taip pat aptariamas narystės
įsipareigojimų vykdymas, pateikiama nacionalinė pozicija
valdymo klausimais, keičiamasi patirtimi, aptariamos ir
tvirtinamos veiklos programos, balsuojama dėl strateginių,
administracinių ir su naryste susijusių klausimų.
2014 m. Generalinės asamblėjos pagrindinė tema buvo, kaip
standartizacija gali palaikyti „Sidabrinę ekonomiką“. Europa
susiduria su didžiuliais demografiniais pokyčiais, susijusiais su
žmonėmis, gimusiais po 1945 metų. Vidutinė gyvenimo trukmė
dėl medicinos sparčiai auga. Rezultatas – vyresnių nei 65 m.
gyventojų padvigubėjimas per ateinančius 50 metų. Žmonės
vyresni nei 65 m. 2025 m. sudarys mažiausiai 20 % daugelio
Europos šalių gyventojų. „Sidabrinės ekonomikos“ koncepcija
suteiks veiklą vyresniems gyventojams aplinkos apsaugos,
transporto, IRT, laisvalaikio leidimo ir kitose srityse. Renginyje
vyko 4 lygiagrečios sesijos. Buvo išrinkti keli nauji CEN ir
CENELEC Tarybos nariai. 12.5. Europos
elektrotechnikos
standartizacijos
komitetas
(CENELEC)
Generalinės asamblėjos renginiuose vyksta visų narių
susitikimas, priimami sprendimai dėl veiklos ir
bendradarbiavimo politikos, taip pat aptariamas narystės
įsipareigojimų vykdymas, pateikiama nacionalinė pozicija
valdymo klausimais, keičiamasi patirtimi, aptariamos ir
tvirtinamos veiklos programos, balsuojama dėl strateginių,
administracinių ir su naryste susijusių klausimų.
2/1 Naudinga 30 786,6
12.6. Europos
telekomunikacijų
standartų institutas
(ETSI)
Generalinės asamblėjos renginiuose vyksta visų narių atstovų
susitikimas, darbo grupėse aptariami veiklos ir
bendradarbiavimo politikos formavimo klausimai, pateikiama
nacionalinė pozicija, keičiamasi patirtimi, įvertinamos ir
tvirtinamos veiklos programos, sprendžiami kiti su naryste susiję
klausimai.
2/2 Naudinga 9 383,7
12.7. JT Europos
ekonominės
Dalyvavimas JT Europos ekonominės komisijos darbo grupės
posėdyje sudaro galimybę užmegzti ir palaikyti ryšius, pasidalyti
1/0 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
76
komisijos darbo
grupės posėdis
bendradarbiavimo
reguliavimo ir
standartizacijos
politikos klausimais
patirtimi standartizacijos srityje su Rytų Europos ir Pietų
Kaukazo šalių atstovais (pagal Lietuvos užsienio politikos
prioritetus santykių su Rytų kaimynais srityje).
12.8. Cheminio ginklo
uždraudimo
organizacija
(OPCW)
Cheminio ginklo uždraudimo konvencija (toliau – CWC) yra
pirmoji daugiašalė tarptautinė sutartis, siekianti sunaikinti
deklaruotą cheminį ginklą ir uždrausti visų rūšių cheminio
ginklo kūrimą, gamybą, kaupimą ir jo panaudojimą. CWC
įgyvendinimą koordinuoja Cheminio ginklo uždraudimo
organizacija (toliau – OPCW), įsikūrusi Hagoje (Nyderlandai).
LR Seimas 1998 m. ratifikavo CWC ir nuo šios datos Lietuva
tapo OPCW nare. Ūkio ministerija rengia ir teikia OPCW
kasmetines deklaracijas apie kontroliuojamas chemines
medžiagas, priima inspekcijas, kartu su kitų institucijų atstovais
dalyvauja CWC įgyvendinimui skirtuose seminaruose,
susitikimuose. Šiuo metu yra OPCW narės yra 190 valstybių.
Lietuvos ambasadorius Nyderlandų Karalystėje yra Lietuvos
nuolatinis atstovas prie OPCW.
1/1
Naudinga 48 830
12.9. Europos
bendradarbiavimo
teisinėje
metrologijoje
organizacija
(WELMEC)
WELMEC pagrindinis tikslas yra sukurti vientisą ir
harmonizuotą teisinę metrologiją Europoje. WELMEC nariai yra
už teisinę metrologiją atsakingų valdžios institucijų atstovai.
Didelę dalį WELMEC darbų atlieka šios organizacijos darbo
grupės. Šios grupės rengia dokumentų gaires, kurios
spausdinamos WELMEC interneto tinklalapyje. WELMEC
veiklos sritis – bendradarbiavimo tarp organizacijos tikrųjų ir
asocijuotų narių palaikymas, priežiūra ir tobulinimas, siekiant
abipusio pasitikėjimo ir pripažinimo teisinėje metrologijoje.
3/3 Naudinga 1 650,8
12.10. Tarptautinė teisinės
metrologijos
organizacija
OIML buvo įkurta siekiant skatinti globalines teisinės
metrologijos harmonizacijos procedūras. Šiuo metu OIML yra
pasaulinio lygio techninė struktūra, kuri rengia teisės aktus,
1/0
Naudinga 1 390,2
77
(OIML) gaires, rekomendacijas, kurių pagrindu OIML nariai rengia
nacionalinius ir regioninius reikalavimus, susijusius su
matavimo priemonių gamyba ir naudojimu teisinės metrologijos
srityje. Taip pat OIML bendradarbiauja su Metro konvencijos ir
BIPM organizacijomis tarptautinės harmonizacijos teisinės
metrologijos srityje klausimais.
OIML sertifikavimo sistema suteikia gamintojams galimybę
įsigyti OIML sertifikatus ir bandymo rezultatus, kuriais
pažymima, kad prietaiso tipas atitinka reikalavimus, kurie
nustatyti OIML rekomendacijose. Gamintojams taikant OIML
reikalavimus sumažėja laisvo prekių judėjimo kliūčių, jie gali
deklaruoti, kad jų produktai atitinka tarptautinius reikalavimus. 12.11. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO)
Reguliavimo
politikos komitetas
(RPC)
RPC nagrinėja klausimus, susijusius su reguliavimo
paprastinimo, tobulinimo, kokybės ir efektyvumo užtikrinimo
reformomis; vertina šalies kandidatės pasirengimą taikyti EBPO
rekomendacijas reguliavimo politikos srityje bei vykdomas
nacionalines reformas. 2014 m. balandžio 14–15 d. vykusiame
RPC posėdyje paskelbta oficiali Reguliavimo politikos peržiūros
(RPP), kuri truks apie 12–18 mėn., pradžia. Ši peržiūra sudarys
pagrindą RPC vertinti Lietuvos atitiktį EBPO narių lygiui,
organizacijos tikslams ir vertybėms. 2014 m. III–IV ketv.
bendradarbiaujant su EBPO dalyvauta pildant klausimynus dėl
Lietuvos reguliavimo politikos įgyvendinimo praktikoje, dėl
vykdomų reformų administracinės naštos mažinimo, verslo
priežiūros tobulinimo, leidimų išdavimo supaprastinimo,
poveikio vertinimo skatinimo ir kitų geresnio reglamentavimo
priemonių, statybų leidimų srityse. Numatoma, kad RPP
ataskaita bus pristatyta RPC 2015 m. balandžio mėn., ir ji
galimai darys teigiamą įtaką 2015 m. birželio mėn. planuojamam
priimti EBPO sprendimui oficialiai pakviesti Lietuvą stoti į šią
organizaciją.
2/2 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
12.12. Ekonominio Pramonės, inovacijų ir verslumo komitetas yra atsakingas už 3/3 Naudinga Narystės mokesčio
78
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Pramonės,
inovacijų ir
verslumo komitetas
politikos rekomendacijų analizę ir rengimą, daugiausia dėmesio
skiriant politikai, kuri:
prisitaikytų prie gamybos globalizacijos valstybėse narėse ir
pasinaudotų jos privalumais, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių
(MVĮ) sąveiką ir pasaulines vertės grandines;
skatintų struktūrinius pokyčius ir pramonės struktūrų raidą;
padėtų kurti verslo aplinką, kurioje įmonės galėtų reaguoti į
naujus iššūkius, įskaitant žaliąjį augimą;
gerintų verslumo, darbo vietų kūrimo, įmonių patekimo į rinką
sąlygas ir reaguotų į konkrečius MVĮ poreikius;
gerintų verslo investicijas į nematerialųjį turtą ir skatintų
inovacijas verslo planuose ir strategijose, ypatingą dėmesį
skiriant netechnologinėms inovacijoms ir naujiems verslo
modeliams.
nėra
12.13. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Mokslo ir
technologijų
politikos komitetas
Mokslo ir technologijų politikos komitetas yra atsakingas už šias
sritis:
analizės ir tarptautiniu lygmeniu palyginamų rodiklių kūrimo;
keitimosi informacija apie mokslo, technologijų ir inovacijų
politiką ir diskusijų tarp valstybių narių skatinimo;
keitimosi informacija, kaip išlaikyti tvirtą ir kūrybingą mokslinių
tyrimų pagrindą, ir diskusijų tarp valstybių narių skatinimo;
valstybių narių suvokimo apie numatomus technologijų
pokyčius ir apie jų poveikį gerinimo;
keitimosi informacija, kaip skatinti visuomenės mokslų ir
technologijų suvokimą, ir diskusijų tarp valstybių narių
skatinimo;
politikos ir reguliavimo sistemos, skirtos tarptautiniam
bendradarbiavimui mokslo, technologijų ir inovacijų srityje,
nustatymas;
tarptautinio bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų
srityje užtikrinimo;
pagalbą valstybėms narėms stiprinant besivystančių šalių
3/3 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
79
mokslo, technologijų ir inovacijų pajėgumą. 12.14. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Bendrovių
valdymo komitetas
Dalyvavimas šio komiteto veikloje yra svarbus Lietuvai stojant į
EBPO ir nagrinėjant EBPO Bendrovių valdymo komiteto
pateiktų dokumentų projektus. 2014 m. vyko Bendrovių
valdymo komiteto organizuotos ekspertų konsultacijos dėl
EBPO bendrovių valdymo principų peržiūros, Bendrovių
valdymo komiteto posėdžiai, kuriuose buvo aptarti bendrovių
valdymo principai jų peržiūros kontekste bei vykusios ekspertų
konsultacijos, buvo svarstyti EBPO bendrovių valdymo principų
pakeitimai, aptarti bendrovių obligacijų rinkų pokyčiai, kiti
bendrovių valdymo ir valstybės valdomų įmonių klausimai.
Su EBPO Bendrovių valdymo komiteto sekretoriatu išsiaiškinta,
kad turi būti parengtas Lietuvos vertinimas dėl EBPO Bendrovių
valdymo principų įgyvendinimo Lietuvoje (praktinis ir teisinis
aspektai). Šis vertinimas turėtų būti atliktas vadovaujantis EBPO
patvirtinta metodologija.
2/2 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
12.15. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Bendrovių
valdymo komiteto
Valstybės
nuosavybės ir
privatizavimo
politikos darbo
grupė
Lietuva nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. dalyvauja Bendrovių
valdymo komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo
politikos darbo grupės veikloje dalyvio statusu. EBPO numato
įvertinti Lietuvoje taikomų įmonių valdysenos principų atitiktį
EBPO parengtoms rekomendacijoms, skirtoms valstybės
valdomoms įmonėms, ir 2015 m. pradžioje pradėti valstybės
valdomų įmonių sektoriaus peržiūrą.
2014 m. vyko Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų
darbo grupės posėdis, kuriame pradėti svarstyti EBPO
rekomendacijų, skirtų valstybės valdomoms įmonėms,
pakeitimai. 2014 m. kovo 18 d. išsiųstas oficialus Lietuvos
kreipimasis į EBPO, kuriame išreikštas Lietuvos siekis
prisijungti prie valstybės valdomų įmonių valdysenai skirtų
EBPO rekomendacijų ir atlikti Valstybės valdomų įmonių
sektoriaus peržiūrą. Šis kreipimasis pristatytas ir aptartas
Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje.
3/3 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
80
EBPO generalinis sekretorius 2014 m. balandžio 10 d. raštu
informavo, kad Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų
darbo grupė pritarė šiam Lietuvos kreipimuisi.
Darbo grupės tęsė EBPO rekomendacijų, skirtų valstybės
valdomoms įmonėms, pakeitimų svarstymą, jai buvo pristatyti
artėjantys dabai, susiję su Lietuvos valstybės valdomų įmonių
sektoriaus peržiūra. 2014 m. lapkričio mėn. iš EBPO gauti
Valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūros klausimynai. 12.16. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO)
Nacionalinių
koordinacinių
centrų susitikimai
dėl EBPO
Deklaracijos dėl
tarptautinių
investicijų ir
daugiašalių įmonių
Nacionalinių koordinacinių centrų susitikimų dėl EBPO
Deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių
pagrindinis tikslas – didinti EBPO rekomendacijų daugiašalėms
įmonėms įgyvendinimo veiksmingumą. Jose pateikti taikytinus
teisės aktus atitinkantys įmonės elgesio principai ir normos,
kuriomis siūloma vadovautis savanoriškai. Rekomendacijomis
taip pat siekiama užtikrinti, kad tokių įmonių veikla
neprieštarautų vyriausybių vykdomai politikai, stiprinti įmonių ir
visuomenės tarpusavio pasitikėjimą, padėti gerinti užsienio
investicijoms palankų klimatą bei didinti daugiašalių įmonių
indėlį į subalansuotos plėtros procesus. Darbo grupėje didelis
dėmesys skiriamas socialinei įmonių atsakomybei ir plėtojamas
bendradarbiavimas su daugeliu suinteresuotų šalių (pvz., verslu),
siekiant padėti įmonėms laikytis EBPO rekomendacijų
daugiašalėms įmonėms. 2014 m. gruodžio 4 d. dalyvauta
Investicijų politikos komiteto organizuojamame darbo grupės
dėl atsakingų verslo sąlygų ir Nacionalinių koordinacinių centrų
jungtiniame posėdyje.
2/2 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
12.17. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Vietinės
ekonomikos ir
Vietinės ekonomikos ir užimtumo plėtros programa skirta
užimtumo didinimo ir ekonomikos vietiniu lygiu vystymui
veikloms, susijusioms su darbo rinkos politikos derinimu
socialiniais ir ekonominiais klausimais.
2014 m. dalyvauta Nacionalinių koordinacinių centrų susitikime,
Vietinės ekonomikos ir užimtumo plėtros programos 10-me
2/1 Naudinga 30 236,3
81
užimtumo plėtros
programa (LEED)
metiniame susitikime, kuriame buvo apsvarstytos vietos valdžios
galimybės ir veiksmai, siekiant įtraukti į švietimo sistemą ir
darbo rinką iškritusius iš švietimo sistemos asmenis. Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai 12.18. Australijos grupė Australijos grupės (AG) plenarinis posėdis – politinio lygio
susitikimas, kurio metu AG grupės dalyviai sprendžia klausimus
dėl naujų narių priėmimo, kontroliuojamų cheminių ir biologinių
medžiagų bei jų gamybos technologijų ir įrengimų sąrašų
papildymo, AG gairių tobulinimo, keičiasi informacija apie
„jautrius“ galutinius vartotojus, neišduotas licencijas,
konsultuojasi dėl nacionalinių eksporto licencijavimo priemonių
derinimo, keičiasi geriausia praktika ir priemonėmis, kuriomis
siekiama užkirsti kelią „jautrių“ ir dvejopo naudojimo cheminių
ir biologinių medžiagų, technologijų bei įrangos platinimui, kad
šios medžiagos, technologijos ir įranga nebūtų naudojami
masinio naikinimo ginklų kūrimo ir gamybos programose ir
nepakliūtų į teroristų rankas.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
12.19. Generalinė svorių ir
matų konferencija
(CGPM)
Lietuva yra CGPM asocijuota narė ir yra pasirašiusi Daugiašalio
nacionalinių matavimo etalonų, kalibravimo ir matavimo
liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, tarpusavio
pripažinimo susitarimą (CIPM MRA). Šis susitarimas suteikė
galimybę siekti Lietuvoje atliekamų matavimų tarptautinio
pripažinimo bei dalyvauti Europos matavimo rinkoje.
Lietuva vykdo metrologinio laidavimo tarptautiniam
pripažinimui keliamus reikalavimus. Valstybinių etalonų
laboratorijos dalyvauja tarpvalstybiniuose etalonų
palyginimuose, kurie yra privalomi laiduojant Lietuvoje
atliekamų matavimų metrologinį siekį tarptautiniu mastu. Pagal
šių palyginimų rezultatus yra įvertinami etalonų geriausių
kalibravimo ir matavimo galimybių duomenys ir skelbiami
Tarptautinio matų ir svorių biuro (BIPM) duomenų bazėje. Šie
duomenys leidžia valstybėms susidaryti nuomonę apie tam
1/1 Naudinga 27 977,3
82
tikroje šalyje atliekamų matavimų lygmenį. Lietuvos valstybinių
etalonų geriausios kalibravimo ir matavimo galimybės (CMC)
yra paskelbtos BIPM duomenų bazėje KCDB. CMC gali būti
panaikinami, išbraukiant duomenis iš BIPM KCDB duomenų
bazės, jeigu Lietuvos nacionalinis metrologijos institutas
neužtikrins pagrindinių reikalavimų – kokybės garantijos,
dalyvavimo tarptautiniuose palyginimuose, matavimų sieties
užtikrinimo. 12.20. Eurazijos
bendradarbiavimo
metrologijoje
organizacija
(COOMET)
COOMET veikla apima bendradarbiavimą matavimo vienetų
etalonų, teisinės metrologijos, akreditacijos ir kokybės vadybos
sistemų ir informacijos bei mokymų srityse.
Lietuva, Vokietija, Slovakija ir Bulgarija, kurios yra ir Europos
Sąjungos metrologinės organizacijos EURAMET narės,
dalyvaudamos COOMET veikloje, siekia palaikyti glaudžius
ryšius matavimų srityje su Eurazijos šalių nacionaliniais
metrologijos institutais, kad visose šalyse būtų vienodai
suprantami ir pripažįstami matavimai, kaip tai suprantama pagal
tarptautinio daugiašalio pripažinimo susitarimo (MRA)
reikalavimus. Europos Sąjungos reikalavimai matavimų srityje
turi būti išlaikyti ir tiekiant Lietuvoje pagamintas matavimo
priemones Rytų Europos šalims (Baltarusijai, Ukrainai, Rusijai
ir t.t.), o tos šalys turi pripažinti Europos Sąjungos reikalavimus.
Tokio pripažinimo ir siekiama dalyvaujant COOMET veikloje.
Bendrų sprendimų pagrindu yra formuojama COOMET
metrologijos politika ir atitinkamas teisinis metrologinis
reglamentavimas, atsižvelgiant į ES valstybių patyrimą.
4/3 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
12.21 Vasenaro
susitarimas dėl
įprastinių ginklų,
dvejopo naudojimo
prekių bei
technologijų
Vasenaro susitarimas yra daugiašalis susitarimas dėl eksporto
kontrolės, kurio tikslas yra didinti regioninį ir tarptautinį
saugumą ir stabilumą, skatinti skaidrumą ir didesnę atsakomybę,
parduodant įprastinės ginkluotės ir dvejopos paskirties prekes ir
technologijas.
Vasenaro ekspertų grupės (dalyvauja Krašto apsaugos
9/8 Naudinga 3 070
83
eksporto kontrolės ministerija) susitikimuose svarstomi karinės įrangos, sudarančios
didžiąją dalį Lietuvoje išduodamų strateginių prekių eksporto
licencijų, sąrašų sudarymo klausimai.
2015–2016 m. Lietuva pirmininkaus Ekspertų grupės
susitikimams. Posėdžiuose taip pat dalyvauja Užsienio reikalų
ministerijos ir Lietuvos nuolatinės atstovybės prie tarptautinių
organizacijų Vienoje atstovai.
Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
13.1. Tarptautinė
kriminalinės
policijos
organizacija
(INTERPOL)
Įgyvendinant ir koordinuojant Lietuvos Respublikos policijos ir
teisėsaugos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą su Interpolu,
su kitų šalių Interpolo nacionaliniais padaliniais ir
kompetentingomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvoje
akredituotais užsienio šalių policijos ir muitinės ryšių
karininkais 24 val. per parą ištisus metus keičiamasi informacija
dėl nusikaltimų tyrimo ir prevencijos ar visuomenės saugumo.
6/6 Naudinga 15 509
13.2. Tarptautinė
migracijos
organizacija (TMO)
Dėl savo plataus pasaulinio biurų tinklo TMO yra vienas
pagrindinių valstybių vyriausybių partnerių vykdant savanoriško
nelegalių migrantų grąžinimo į kilmės valstybės ir reintegracijos
programas. Be to, TMO aktyviai prisideda prie keitimosi
ekspertine informacija apie migracijos procesų valdymą,
migrantų teisių apsaugą ir formuluoja gerąją praktiką šiose
srityse.
Migracijos departamentas prie VRM ir kitos įstaigos, dirbančios
migracijos srityje, nuolatos glaudžiai bendradarbiauja su
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuru (toliau –
biuras). Ypač glaudžiai su biuru bendradarbiaujama neteisėtai
Lietuvoje esantiems ar gyvenantiems užsieniečiams padedant
savo noru išvykti iš Lietuvos.
Dalyvaujanti institucija: Migracijos departamentas prie VRM.
Su TMO biuru Vilniuje taip pat bendradarbiauja Vidaus reikalų
5/5 Naudinga 27 986,19
84
ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Ženevoje
vykstančiuose susitikimuose dalyvauja nuolatinės atstovybės
prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje
darbuotojai.
13.3. Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO)
Viešojo valdymo
komitetas
EBPO Viešojo valdymo komiteto posėdžiuose svarstyti EBPO
šalims aktualūs viešojo valdymo modernizavimo ir jo
efektyvumo didinimo klausimai – diskutuota ir dalytasi EBPO
šalių gerąja patirtimi, kaip pagerinti visuomenei teikiamų
paslaugų kokybę, sustiprinti visuomenės ir viešojo valdymo
institucijų bendradarbiavimą, pagerinti šių institucijų veiklos
valdymą, padidinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir
valstybės tarnybos patrauklumą.
2/2 Naudinga Narystės mokesčius
EBPO moka
Užsienio reikalų
ministerija
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
13.4. Jungtinių Tautų
Europos ekonominė
komisijos (JT EEK)
Konvencija dėl
tarpvalstybinio
pramoninių avarijų
poveikio
2000-11-02 Lietuva ratifikavo 1992 metų JT Konvenciją dėl
tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio. Konvencija
taikoma užkertant kelią pramoninėms avarijoms, užtikrinant
pasirengimą joms ir likviduojant avarijų, kurios gali sukelti
tarpvalstybinį poveikį, įskaitant stichinių nelaimių sukeltų
avarijų poveikį, padarinius, taip pat tarptautiniam
bendradarbiavimui, susijusiam su abipuse pagalba, tyrimais bei
technologijų plėtra, keitimuisi informacija bei technologijomis,
skirtų užkirsti kelią avarijoms, užtikrinti pasirengimą joms ir
likviduoti jų padarinius. Lietuvos tikslas – aktyviai dalyvaujant
JT EEK veikloje prisidėti prie žmonių ir aplinkos apsaugos nuo
pramoninių avarijų poveikio ir tarptautinio bendradarbiavimo
šioje srityje skatinimo. Visos Konvencijos nuostatos,
atsižvelgiant į didelę žmonių ir aplinkos apsaugos nuo
pramoninių avarijų poveikio bei tarptautinio bendradarbiavimo
šioje srityje reikšmę, yra aktualios Lietuvai.
1/1 Naudinga Savanoriški:
3 321
13.5. Europos policijos Oficialių Europos policijos sporto čempionatų organizavimas ir 1/1 Naudinga 1 000
85
sporto sąjunga
(USPE)
vykdymas, bendros Europos policijos strategijos formavimas
sporto ir fizinio rengimo srityje.
Lietuva, būdama USPE nare, įgyja teisę dalyvauti oficialiuose
Europos policijos sporto čempionatuose, dalytis policijos
pareigūnų fizinio rengimo ir sportinės veiklos patirtimi, spręsti
kitus aktualius šios srities klausimus, todėl naudingumas
vertinamas tiktai teigiamai.
13.6. Egmonto grupė
Ši grupė koordinuoja finansinės žvalgybos padalinių tarptautinį
bendradarbiavimą vykdant pinigų plovimo ir teroristų
finansavimo prevenciją, keičiantis informacija ir patirtimi bei
organizuojant mokymus.
1/0 Naudinga 2 920,64
Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
14.1. JT Maisto ir žemės
ūkio organizacija
(FAO)
Europos regioninė konferencija. 115-oji FAO Programų
komiteto (PC), 152-oji FAO Finansų komiteto sesija.
Žuvininkystės komiteto sesija. 149-oji FAO Tarybos sesija.
Žemės ūkio komiteto sesija. Apsirūpinimo maistu komiteto
(CFS) sesija. 99-oji Teisėkūros komiteto (CCLM) sesija. 116-oji
Programų komiteto (PC), 153-oji Finansų komiteto sesija. 150-
oji Tarybos sesija.
9/9 Naudinga 287 106,74
14.2. Tarptautinė jūrų
tyrinėjimo taryba
(ICES)
ICES planuoja ir koordinuoja jūrinius tyrimus Šiaurės Atlante
(įskaitant Baltijos jūrą); teikia mokslines rekomendacijas
vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms; kaupia
informaciją ir duomenis apie jūrų žvejybą, okeanografiją ir
jūrinę aplinką; skelbia mokslinę informaciją ir rekomendacijas.
Dalyvavimas ICES veikloje Lietuvai leidžia vykdyti Susitarime
dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės
konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas
viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių
apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (kuris buvo ratifikuotas 2006
m. spalio 24 d. įstatymu Nr. X-876) nustatytą įpareigojimą
2/2 Naudinga 55 072,38
86
valstybėms tiesiogiai ar per kompetentingas tarptautines
organizacijas bendradarbiauti stiprinant žvejybos srities
mokslinių tyrimų pajėgumus bei skatinant mokslinius tyrimus,
susijusius su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir
toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu.
ICES, remdamasi savo ir susitariančiųjų šalių mokslininkų
atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, teikia Europos Komisijai
ir Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijai (NEAFC)
rekomendacijas dėl žuvų išteklių Baltijos jūroje ir Šiaurės Rytų
Atlante būklės.
Šios organizacijos rekomendacijų pagrindu rengiami ES teisės
aktų projektai, nustatantys ES žvejybos reguliavimą, konkrečias
žvejybos kvotas Baltijos jūroje ir Šiaurės Atlante, kur žvejoja
Lietuvos laivai. Nuo skiriamų žvejybos kvotų dydžių priklauso
Lietuvos žvejybos sektoriaus rentabilumas.
Paprastai per metus būna viena eilinė ICES Tarybos sesija ir
viena metinė mokslinė konferencija, taip pat reguliariai vyksta
Mokslinio komiteto, Patariamojo komiteto, ekspertų grupių
susitikimai, simpoziumai ir pan.
Dalyvaudama šios organizacijos darbe, Lietuva gali gauti
naujausią mokslinę informaciją apie žuvų išteklių būklę, taip pat
turėti įtakos rekomenduojamų žvejybos kvotų dydžių nustatymui
ir taip atstovauti Lietuvos žvejybos sektoriaus interesams.
Lietuvos mokslininkai ir tarnautojai gali naudotis ICES sukaupta
naujausia moksline informacija, dalyvauti šios organizacijos
mokslinių komitetų ir grupių veikloje.
14.3. JT Pasaulio maisto
organizacija (WFP)
Dalyvaudama Jungtinių Tautų maisto programoje Lietuva gali
užtikrinti solidarumą su kitomis pasaulio šalimis teikiant pagalbą
karų, kitų stichinių nelaimių ištiktoms šalims. Lietuva kasmet
sumoka apie 30 000 EUR savanoriškų įmokų.
Nuolatinis dalyvavimas organizacijos politinių procesų
priėmimo ir įgyvendinimo veiklose sudarytų realią galimybę
2/2
Naudinga Narystės mokesčio
nėra
87
Lietuvos verslui, žemės ūkio produkcijos gamintojams parduoti
savo prekes ir paslaugas WFP. Organizacija kasmet skelbia
pirkimų už maždaug 6 mlrd. JAV dolerių.
14.4 Ekonominio
bendradarbiavimo
ir plėtros
organizacijos
(EBPO) Žolių ir
ankštinių augalų,
kryžmažiedžių ir
kitų aliejinių
pluoštinių augalų
bei javų sėklos
schemos
EBPO Sėklos schemų tikslas – skatinti kokybiškos sėklos
naudojimą valstybėse, dalyvaujančiose EBPO Sėklos schemų
veikloje, todėl ir visi svarbiausi klausimai, kurie yra sprendžiami
šioje srityje, yra susiję su sėklos sertifikavimu pagal EBPO
reikalavimus ir tiekimu tarptautinei rinkai.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
kaip įgaliotoji institucija, pagal EBPO Sėklos schemų
reikalavimus vykdo javų, daugiamečių žolių, kryžmažiedžių ir
kitų aliejinių pluoštinių augalų pasėlių aprobavimą, atlieka šių
augalų sertifikuotų sėklos siuntų vegetacinius bandymus bei
išduoda EBPO sertifikatus sėklai, kurią ūkio subjektai tiekia
tarptautinei rinkai.
Dalyvavimas EBPO Sėklos schemų veikloje Lietuvai yra labai
aktualus tuo, kad užtikrina Lietuvoje paruoštos sėklos kokybės
tarptautinį pripažinimą ir palengvina tarptautinę prekybą
sertifikuota sėkla.
1/1 Naudinga 2 985,4
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai 14.5. JT Tarptautinis
žemės ūkio plėtros
fondas (IFAD)
Dalyvaudama JT Tarptautiniame žemės ūkio plėtros fonde
Lietuva gali dalyvauti įvairiuose projektuose ir perduoti
besivystančioms valstybėms savo sukauptą patirtį, technologijas,
metodikas žemės ūkio srityje.
3/3 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
14.6. Tarptautinė naujų
augalų veislių
apsaugos sąjunga
(UPOV)
Tarptautiniu lygmeniu sprendžiami klausimai dėl teisinės
apsaugos suteikimo augalų veislėms. Lietuvos atstovai dalyvauja
tarptautinėse diskusijose, įgauna naujos patirties augalų veislių
apsaugos srityje, dalyvauja rengiant naujus metodinius
dokumentus ir juos pritaiko savo veikloje suteikiant augalų
veislėms teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.
2/1 Naudinga 8 685,43
14.7. Tarptautinė sėklų Narystė šioje asociacijoje užtikrina vienodą ir tikslų sėklos 1/1 Naudinga 5 407,63
88
tyrimų asociacija
(ISTA)
siuntų paruošimą ir kokybės įvertinimą, vykdant tarptautinę
prekybą, suteikia galimybę naudotis nemokama informacija apie
mokslines ir technines naujoves bei vystymosi tendencijas
sėklininkystėje (ISTA laiškai-pranešimai, periodiniai leidiniai,
simpoziumų ir konferencijų medžiaga), nemokamai aprūpina
metodine medžiaga. Taip pat ši organizacija vykdo laboratorijų-
narių profesionalumo priežiūrą (patikrinamųjų analizių
programa), pateikia individualizuotus pasiūlymus dėl reikalingų
kvalifikacijos tobulinimo krypčių. ISTA atlieka laboratorijų
akreditavimo auditus, kurių metu techniniai (sėklų tyrimo) ir
sisteminiai (bendrųjų reikalavimų laboratorijoms standartų)
ekspertai vietoje įvertina, ar tinkamai funkcionuoja tyrimų
kokybės užtikrinimo sistema, teikia išsamias konsultacijas
(Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų
laboratorija perakredituota 2013 m.)
Narystė organizacijoje užtikrina Lietuvos balsavimo teisę
priimant aktualius sėklininkystei klausimus.
Dalyvauta ISTA
kvalifikacijos
patikrinimo
programoje
14.8. Tarptautinė grūdų ir
pašarų prekybos
asociacija
(GAFTA)
Gaunamos atnaujintos ir pakeistos grūdų tyrimo metodikos,
nuolat gaunama informacija apie padėtį pasaulinėje grūdų
rinkoje, dalyvaujama tarptautiniuose palyginamuosiuose
tyrimuose. Suteikiama galimybė vykti į organizacijos rengiamus
mokymus.
Didelis privalumas grūdų rinkos dalyviams, o ypač grūdų
eksportuotojams, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės
tyrimų laboratorija turi GAFTA sertifikatą, kuris patvirtina gerus
laboratorijos kokybės tyrimų rezultatus, jų patikimumą ir
tarptautinį pripažinimą, taip pat leidžia atlikti kokybės tyrimus
vadovaujantis GAFTA 135 grūdų kokybės tyrimų metodikomis,
jas nemokamai atnaujinti, taip pat gauti visą medžiagą apie
situaciją (kokybės klausimais) tarptautinėje grūdų rinkoje.
Dalyvauta 2
tarptautiniuose
palyginamuosiuose
tyrimuose
Naudinga 957,34
89
Lietuvos grūdų eksportuotojams sudaromos palankesnės sąlygos
konkuruoti tarptautinėje rinkoje. 14.9. Europos ir
Viduržemio jūros
regiono augalų
apsaugos
organizacija
(EPPO)
Fitosanitarijos srityje
Siekiama suformuoti strategiją dėl kontrolės priemonių, kurios
padėtų apsisaugoti nuo kenksmingųjų organizmų įvežimo ir
paplitimo (įskaitant invazines rūšis) ir padėtų jų išvengti.
Siekiama suderinti fitosanitarijos taisyklių taikymą augalų
apsaugos srityje;
Siekiama sukurti ir pasiūlyti naujausius, saugiausius bei
efektyviausius kenksmingųjų organizmų kontrolės būdus.
Lietuvai dalyvavimas darbo grupių susitikimuose, seminaruose
ar mokymuose padeda gauti naujausią informaciją apie kitose
šalyse įdiegtas fitosanitarinės kontrolės sistemas (prevencinių
priemonių taikymą, kenksmingųjų organizmų identifikavimo
naujoves, efektyvių fitosanitarinių priemonių taikymą naikinant
kenksmingųjų organizmų židinius ir kt.), palengvina EPPO
duomenų bazių (PQR, CAPRA ir kt.) naudojimą, leidžia
identifikuoti grėsmes, galinčias atsirasti su iš kitų šalių
importuojamais kroviniais. Taip pat dalyvaudama šiuose
susitikimuose Lietuva, remiantis sukaupta patirtimi, teikia savo
pastabas ir pasiūlymus dėl kuriamų standartų projektų.
Augalų apsaugos produktų srityje
EPPO Augalų apsaugos produktų darbo grupėje svarstomi
bendrieji ir specialieji augalų apsaugos produktų veiksmingumo
vertinimo standartai, atsparumo klausimai, duomenų derinimo ir
ekstrapoliavimo galimybės.
EPPO organizuoja konferencijas ir susitikimus, susijusius su
augalų apsaugos produktų veiksmingumo vertinimu Europos
Sąjungoje, kuriuose šalys narės dalijasi patirtimi, siekiama
gerinti ir vienodinti darbą.
Būdama EPPO nare Lietuva gali tiesiogiai dalyvauti rengiant
augalų apsaugos produktų veiksmingumo vertinimo standartus,
10/10 Naudinga 26 520
90
semtis patirties augalų apsaugos produktų vertinimo srityje.
Fitosanitarinių tyrimų laboratorijų veiklos srityje
EPPO bakteriologų darbo grupėje svarstomi, derinami,
tvirtinami diagnostinių protokolų (DP), naudojamų patogeninių
bakterijų nustatymui, projektai.
EPPO mikologų darbo grupėje svarstomi, derinami, tvirtinami
diagnostinių protokolų (DP), naudojamų patogeninių grybų
nustatymui, projektai.
Dalyvavimas šiose darbo grupėse Lietuvai svarbus, nes
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos tyrėjai atlikdami
tyrimus vadovaujasi EPPO patvirtintais DP, Lietuvos ekspertai
lygiateisiškai dalyvauja standartų peržiūroje, teikdami pastabas
ir pasiūlymus keičiant DP, susitikimų metu tobulina
kvalifikaciją, pristato Lietuvai aktualius klausimus patogeninių
grybų ir bakterijų diagnostikos srityje, diskutuoja su kitų šalių
specialistais dėl galimų problemų sprendimų būdų. Tikslas –
pristatyti Lietuvai svarbius ir aktualius atliekamus kenksmingųjų
organizmų diagnostikos tyrimus EPPO darbo grupių nariams.
EPPO rengia seminarus diagnostinėms laboratorijoms apie
augalams kenksmingų organizmų diagnostiką, kokybės vadybos
sistemos užtikrinimą laboratorijose, atlieka aktualiausių
problemų apžvalgą ir rengia praktinius užsiėmimus.
Aktualus dalyvavimas, nes seminaruose dalyvaujantis
laboratorijos specialistas tobulinasi šiose srityse, užmezgami
kontaktai su kitų šalių tos pačios srities specialistais ir dalijamasi
patirtimi bei problemų sprendimo būdais kenksmingųjų
organizmų diagnostikoje bei laboratorijų akreditavimo procese. 14.10. Europos gyvulių
produkcijos
gamintojų
asociacija
Kasmetinių suvažiavimų Generalinės asamblėjos metu yra
pristatoma veiklos, audito ataskaitos. Tvirtinami į įvairias
pareigas paskirti atstovai. Pristatomi naujausi laimėjimai,
moksliniai tyrimai ir jų pritaikymo būdai ir galimybės gyvulių
1/1 Naudinga 3 659,70
91
(EAAP)
produkcijos gamintojų srityje.
14.11. Tarptautinis bulių
vertinimo komitetas
(INTERBULL)
INTERBULL yra centrinė galvijų genetinio vertinimo būstinė.
Šalys narės, teikiančios vertinti savo duomenis, užtikrinamos,
kad jų veisiami galvijai bus įvertinti ir vertinimo duomenys bus
pripažįstami tarptautiniu lygiu. Galvijų genetinis vertinimas
INTERBULL Lietuvai labai aktualus.
1/1 Naudinga 11 095
14.12. Tarptautinis
gyvulių apskaitos
komitetas
(ICAR)
Tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas rengia, nuolat atnaujina
rekomendacijas, kuriomis vadovaudamosi šalys narės
organizuoja gyvulių produktyvumo kontrolę nacionaliniu lygiu.
ICAR suteikia Kokybės sertifikatus nustatytus reikalavimus
atitinkančioms šalims narėms. Lietuva turi ICAR suteiktą
Kokybės sertifikatą. Gyvulių produktyvumo duomenys pažymėti
šiuo sertifikatu pripažįstami kaip oficialūs tarptautiniu mastu.
1/1 Naudinga 3 240,13
14.13. Baltijos jūros
regioninė
patariamoji taryba
(Baltic Sea AC)
BS AC tikslas yra rengti ir teikti ES ir valstybių narių
institucijoms, kitoms organizacijoms savo nuomonę ir
rekomendacijas dėl žuvininkystės Baltijos jūroje valdymo
atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus ir kitų suinteresuotų
grupių interesus, kad būtų pasiekti ES bendrosios žuvininkystės
politikos tikslai. BS AC veikla prisideda prie didesnio sektoriaus
atstovų įtraukimo į ES bendrosios žuvininkystės politikos
formavimo ir įgyvendinimo procesą.
BS AC teikia savo nuomonę ir pasiūlymus dėl ES teisės aktų
projektų ir kitų pasiūlymų, veikiančių žvejybą Baltijos jūroje ir
žuvininkystės sektorių, taip pat dėl žvejybos kvotų Baltijos
jūroje nustatymo.
Per metus įvyksta ne mažiau kaip vienas BS AC Generalinės
Asamblėjos susitikimas (kuriame stebėtojo teisėmis gali
dalyvauti valstybių narių valdžios institucijų atstovai), taip pat
po vieną ar kelis Vykdomojo komiteto ir atskirų darbo grupių
susitikimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. įsigaliojusioje naujoje
1/1 Naudinga 3 500
92
ES Bendrojoje žuvininkystės politikoje ypatingas dėmesys bus
skiriamas tokio pobūdžio organizacijų veiklai ir glaudžiam
bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis.
Mokėdama įnašą kaip suinteresuota valstybė narė, turinti
žvejybos interesą Baltijos jūroje, Lietuva prisideda prie šio AC
veiklos išlaidų padengimo ir geresnio atitinkamų valstybių narių
žuvininkystės sektoriaus atstovų tarpusavio bendradarbiavimo ir
interesų atstovavimo. 14.14. Tarptautinė
organizacija
„Eurofish“
EUROFISH uždavinys yra padėti žuvininkystės plėtrai
Centrinėje ir Rytų Europoje, daugiausiai dėmesio skiriant
prekybai ir rinkodarai, perdirbimui ir akvakultūrai. Pagrindiniai
organizacijos tikslai: teikti informaciją apie rinką ir prekybą;
propaguoti aukštos kokybės, didesnės pridėtinės vertės
žuvininkystės produktus; rengti įvairius leidinius; kartu su
valstybių vyriausybėmis ir rėmėjais plėtoti mokymo programas
ir gebėjimų stiprinimo projektus; teikti techninę pagalbą
infrastruktūros ir žmogiškųjų gebėjimų plėtros projektams; teikti
pagalbą ir konsultuoti rengiant projektus, galimybių studijas ir
verslo planus.
Reguliariai organizuojami seminarai, konferencijos ir kiti
renginiai EUROFISH narių valdžios institucijų ir žuvininkystės
bei susijusių sektorių atstovams (dalyvavimo šiuose renginiuose
išlaidos dažnai būna visiškai ar iš dalies kompensuojamos
EUROFISH). Organizacija glaudžiai bendradarbiauja su
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).
Mokėdami narystės mokestį prisidedame prie EUROFISH
veiklos tikslų finansavimo, Lietuvos institucijų ir žuvininkystės
sektoriaus atstovai gali dalyvauti šios organizacijos rengiamuose
mokymuose ir seminaruose, naudotis sukaupta informacija apie
žuvininkystės produktų rinką, prekybą ir pan.
1/1 Naudinga 36 900
14.15. Žvejybos Šiaurės –
Vakarų Atlante
Lietuva paprastai dalyvauja metinėse šios organizacijos sesijose
ES delegacijos sudėtyje. NAFO reguliuojami vandenys yra vieni
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
93
organizacija
North – West
Atlantic Fisheries
Organisation
(NAFO)
iš pagrindinių Lietuvos Respublikos žvejybos laivų tolimųjų
žvejybos rajonų, kuriuose Lietuvai 2015 m. skirta kvota -
daugiau nei 2 tūkstančiai tonų (jūros ešerių, krevečių, menkių,
kalmarų, ir rombinių rajų).
14.16. Žvejybos Šiaurės -
Rytų Atlante
komisija
North – East
Atlantic Fisheries
Commision
(NEAFC)
Lietuva paprastai dalyvauja metinėse šios organizacijos sesijose
ES delegacijos sudėtyje. NEAFC reguliuojami vandenys yra
vieni iš pagrindinių Lietuvos Respublikos žvejybos laivų
tolimųjų žvejybos rajonų.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
14.17. Pietų Ramiojo
vandenyno
regioninė žvejybos
valdymo
organizacija
(SPRFMO)
Lietuva paprastai dalyvauja metinėse šios organizacijos sesijose
ES delegacijos sudėtyje. SPRFMO reguliuojami vandenys yra
vieni iš pagrindinių Lietuvos Respublikos žvejybos laivų
tolimųjų žvejybos rajonų, kuriuose Lietuvai 2014 m. skirta kvota
- daugiau nei 4 tūkstančiai tonų Peru stauridžių.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
15. Kūno kultūros ir sporto departamentas Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
15.1. Pasaulinė
antidopingo
agentūra (WADA)
Šioje organizacijoje nagrinėti nacionalinių antidopingo
organizacijų ir tarptautinių federacijų bendradarbiavimo
klausimai. Aptartas 2014 m. Pasaulinio antidopingo kodekso ir
tarptautinių standartų įgyvendinimas.
1/1 Naudinga 10 538,25
15.2. Europos Tarybos
Išplėstinis dalinis
susitarimas dėl
sporto (EPAS)
Svarbiausias nagrinėtas klausimas: Europos Tarybos tarptautinės
konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto rezultatais
pasirašymas.
1/1 Naudinga 2 089
15.3. Europos Tarybos
Antidopingo
konvencija
Susitikimuose svarstytas ET Antidopingo konvencijos
įgyvendinimas, 2014 m. Pasaulinio antidopingo kodekso ir
tarptautinių standartų įgyvendinimas, dopingo vartojimo
prevencija ir antidopingo švietimas.
8/8 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
94
15.4. Europos konvencija
dėl brutalaus
žiūrovų elgesio per
sporto varžybas ir
ypač per futbolo
rungtynes (ET)
Dalyvaujama šios konvencijos Nuolatinio komiteto posėdžiuose
kartu su Policijos departamento atstovais.
2/2 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
16. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
16.1. Jungtinių Tautų
Narkotikų ir
nusikalstamumo
prevencijos biuras
(UNODC)
JT Narkotinių medžiagų komisijos (CND) sesijos laikomos
svarbiausiais pasauliniais forumais narkotikų pasiūlos ir
paklausos mažinimo politikai ir tarptautinio bendradarbiavimo
stiprinimo klausimams aptarti, jų metu tvirtinamos rezoliucijos,
vertinamas jau patvirtintų rezoliucijų įgyvendinimas.
Aktualumas Lietuvai atsispindi Valstybės pažangos strategijos
„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ 5.9.1 p. bei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 524 p.
nustatytame ES ir užsienio politikos tiksle.
1/1 Naudinga
Narystės mokesčio
nėra
17. Ryšių reguliavimo tarnyba
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
17.1. Tarptautinė
telekomunikacijų
sąjunga (ITU)
(pagal
kompetenciją)
ITU yra viena seniausių Jungtinių Tautų organizacijų, vienijanti
193 valstybes nares. Ši organizacija:
- formuojama informacinių ir ryšių technologijų (IRT)
sektoriaus politika;
- nustatomas ir prižiūrimas radijo dažnių paskirstymas pasaulio
mastu (pagal ITU Radijo ryšio reglamentą yra rengiamos
Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės, užtikrinamas
radijo ryšio paslaugų teikimas šalyje);
- rengiami visuotiniai techniniai standartai ir rekomendacijos
IRT srityje.
Lietuvos atstovas 2006-2014 m. dvi kadencijas buvo ITU Radijo
ryšio reguliavimo valdybos narys ir sprendė klausimus,
15/15 Naudinga Narystės mokesčius
ITU moka
Susisiekimo
ministerija
95
susijusius su radijo ryšiu, prisidėjo prie sėkmingo radijo trukdžių
klausimų sprendimo tarp ITU valstybių narių, siekiant, kad visos
valstybės, nepriklausomai nuo jų dydžio ar įtakos, laikytųsi ITU
Radijo ryšio reglamento ir nekeltų trukdžių kaimyninėms
valstybėms, kas svarbu Lietuvai, kaip mažai valstybei.
2014 m. Lietuva dalyvavo 3 Lietuvos Respublikai prioritetinių
Jungtinių Tautų organizacijos komitetų sąraše numatytuose ITU
renginiuose: Aukščiausioje plenarinėje konferencijoje,
Pasauliniame reguliuotojų simpoziume, Pasaulio informacinės
visuomenės sueigos (WSIS+10) aukšto lygio renginyje.
2014 m. Lietuvos Respublikos įgaliotoji delegacija, sudaryta iš
Susisiekimo ministerijos ir RRT atstovų, dalyvavo ITU
Aukščiausioje plenarinėje konferencijoje (PP), kuri yra
aukščiausiasis ITU valdymo organas, priimantis svarbiausius
telekomunikacijų srities sprendimus. Konferencijos metu
Lietuva pirmą kartą išrinkta į ITU Tarybą. Lietuvos delegacija
balsavo renkant ITU gen. sekretorių, jo pavaduotoją, 3 biurų
direktorius, ITU Tarybos ir Radijo ryšio reguliavimo valdybos
narius.
Lietuva, būdama ITU Tarybos narė, konstruktyviai prisidės ITU
sprendžiant radijo dažnių valdymo problemas, sieks efektyvaus
išteklių planavimo ir panaudojimo, dalysis savo pasiekimais
modernių plačiajuosčio ryšio tinklų plėtros skatinimo, paslaugų
patikimumo ir susijusiose srityse.
PP konferencija patvirtino ITU strateginį planą 2016-2019 m.,
finansinį planą, „CONNECT 2020“ pasaulinių
telekomunikacijų/IRT plėtros darbotvarkę ir daug kitų
dokumentų, iš viso 51 rezoliuciją, kuriomis sprendžiami
pasaulinės bendruomenės informacinių ir ryšių technologijų
(IRT) darbotvarkės einamieji ir ateities uždaviniai.
Konferencijoje priimti Lietuvai aktualūs sprendimai dėl
tarptautinių telekomunikacijų tinklų ir paslaugų plėtros, radijo
96
dažnių valdymo. Svarbios priimtos rezoliucijos dėl lėktuvų
skydžių duomenų stebėjimo sistemų klausimo nagrinėjimo, dėl
palydovinio ryšio stebėsenos, IRT ir klimato kaitos bei kt.
Pasauliniame reguliuotojų simpoziume telekomunikacijų
reguliavimo institucijos analizavo pažangias reguliavimo
priemones, patvirtino gerosios praktikos gaires dėl vartotojų
apsaugos skaitmeniniame pasaulyje, Lietuvos atstovas pristatė
Lietuvoje įgyvendinamą skaitmeninę darbotvarkę, aptarė
Lietuvos patirtį skatinant plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą ir
vystant plačiajuostį ryšį, kas leido Lietuvai tapti viena labiausiai
išsivysčiusių valstybių naujos kartos tinklų atžvilgiu.
Pasaulio informacinės visuomenės sueigos (WSIS+10) aukšto
lygio renginyje buvo įvertinta pažanga, pasiekta įgyvendinant
WSIS rezultatus, patvirtintas dokumentas „WSIS+10
Pareiškimas dėl WSIS rezultatų įgyvendinimo“. Taip pat
patvirtintos WSIS proceso kuriant informacinę visuomenę gairės
po 2015 metų (dok. WSIS+10 vizija po 2015 m.), kuriose
pabrėžiamas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimu
pagrįstas požiūris. Lietuvos atstovas pranešime pristatė Lietuvos
pasiekimus el. ryšių ir IRT srityje, didinant Lietuvos žinomumą
ir siekiant pristatyti Lietuvą kaip kandidatę į ITU Tarybos nares.
2014 m. ITU Tarybos sesijoje nagrinėti ITU veiklos rezultatai,
ITU vaidmuo kuriant tinklų ir informacijos saugumą, ITU
strateginio ir finansinio plano 2016-2019 m. rengimas ir kt.
Aktualūs klausimai – efektyvus ITU strateginis ir finansinis
planavimas, subalansuotas biudžetas, didesnis organizacijos
atvirumas ir skaidrumas, galimi pokyčiai, susiję su pajamų iš
numeracijos išteklių skirstymo ITU nustatymu.
Rengiantis numatomiems tarptautinio radijo dažnių naudojimo
reglamentavimo pokyčiams, dalyvauta ITU-R jungtinės darbo
grupės JTG 4-5-6-7 veikloje, rengiant dokumentų projektus dėl
naujų radijo dažnių juostų paskyrimo judriajai tarnybai ir dėl
97
694–790 MHz radijo dažnių juostos, vadinamos antrojo
„skaitmeninio dividendo“ juosta, naudojimo. Lietuvai aktualūs
JTG 4-5-6-7 priimti dokumentai, turintys tiesioginės įtakos
tolesniam televizijos vystymui regioniniu mastu UHF diapazone,
Lietuvos atstovai parengė ir pateikė dokumentus ITU JTG 4-5-6-
7 grupei Lietuvai svarbiais radijo dažnių naudojimo planavimo
klausimais.
Siekiant pasidalinti ir perimti geriausia praktika informacinių ir
ryšių technologijų reguliavimo srityje, įskaitant plačiajuosčio
ryšio tinklų plėtros klausimus, dalyvauta kituose ITU
renginiuose, seminaruose, forume.
17.2. Pasaulinė pašto
sąjunga (UPU)
(pagal
kompetenciją)
Pasaulinė pašto sąjunga siekia užtikrinti laisvą ir patikimą
apsikeitimą tarptautinėmis pašto siuntomis, plėtoti pašto tinklą,
teikiant per jį inovatyvius produktus ir paslaugas. Atsižvelgiant į
pokyčius pašto rinkoje, atsirandančius dėl intensyvėjančio
techninio bendradarbiavimo, rengiamos sektoriaus strategijos ir
reglamentavimo nuostatos, turinčios įtakos ir Lietuvos pašto
rinkos plėtrai. 2014 m. Lietuvos atstovai dalyvavo viename
Lietuvos Respublikai prioritetinių Jungtinių Tautų organizacijos
komitetų sąraše numatytame UPU renginyje – Administracinės
tarybos, kuri kontroliuoja visą UPU veiklą, sesijoje. Šioje
sesijoje buvo nagrinėtos ir patvirtintos Administracinės tarybos
darbo grupių ir komitetų ataskaitos valdymo ir reguliavimo,
finansų ir administracinės veiklos, strateginiais ir kt. klausimais.
Kartu su Administracine taryba vyko konferencija „Plėtojant
rinką - naujos pašto sektoriaus perspektyvos“, kurios metu
diskutuota ir Lietuvai aktualiais klausimais – kaip turėtų keistis
pašto paslaugos ir jų reguliavimas, kad atitiktų technikos
pažangą, vartotojų poreikius. Lietuvos atstovė konferencijoje
padarė pranešimą, kuriame buvo pristatyta situacija ES pašto
sektoriuje, prieigos prie pašto tinklo priežiūros aktualijos,
2/1 Naudinga Narystės mokesčius
UPU moka
Susisiekimo
ministerija
98
reguliavimo priemonių galimybės siekiant skatinti konkurenciją
ir užtikrinti pašto sektoriaus vystymąsi.
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
17.3. Londono veiksmų
planas (LAP)
Londono veiksmų plano pradinis tikslas – tarptautinis
bendradarbiavimas, kovojant su nepageidaujamais el.
pranešimais. Lietuva dalyvauja LAP nuo jo įkūrimo 2004 m.
Ilgainiui LAP plėtė savo veiklą ir šiuo metu apima daugiau
elektroninių grėsmių, tokių kaip kenksminga programinė įranga,
nepageidaujami pranešimai trumposiomis žinutėmis ir kt.
Kasmetinių LAP konferencijų metu daug dėmesio skiriama
kibernetinio saugumo klausimams (botnet tinklų, kenkėjiškų
programų, nepageidaujamų elektroninių pranešimų
problematika). Šiomis temomis daug diskutuota ir 2014 m. LAP
konferencijoje. LAP konferencijų metu analizuojamos temos yra
aktualios Lietuvai augant elektroninėms grėsmėms.
1/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
17.4. Tarptautinis tinklų
ir informacijos
saugumo incidentų
tyrimo padalinių
forumas (FIRST)
FIRST – tai pasaulyje pripažintas el. ryšių tinklų ir informacijos
saugumo incidentų tyrimo padalinių tinklas, skatinantis
bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą incidentų
prevencijos srityje, greitą reakciją į incidentus ir informacijos
skleidimą tarp FIRST narių.
FRST narių ekspertų susitikimuose svarstyti klausimai, susiję su
tinklų ir informacijos saugumo incidentų valdymu,
bendradarbiavimu tarptautiniu lygmeniu sprendžiant
kibernetinius incidentus, aktualių kibernetinių incidentų ir/ar
atakų aptikimu, šalinimu ir valdymu, kurie ypač aktualūs
didėjant kibernetinių incidentų skaičiui Lietuvoje, ir RRT, kaip
nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo
incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) veiklą vykdančiai
institucijai pagal Elektroninių ryšių įstatymą, taip pat atliekant
funkcijas pagal Kibernetinio saugumo įstatymą, siekiant
incidentų prevencijos ir jų plitimo stabdymo.
3/2 Naudinga 1 660
99
17.5. Europos
elektroninių ryšių
tinklų ir
informacijos
saugumo incidentų
tyrimo padalinių
tinklas „Trusted
Introducer“
Narystės „Trusted Introducer“ tinkle tikslai – bendradarbiauti su
Europos šalių akredituotais el. ryšių tinklų ir informacijos
saugumo incidentų tyrimo (CERT) padaliniais sprendžiant
tarptautinius incidentus. Narystė tinkle sudaro galimybę RRT
Saugumo incidentų tyrimo skyriui (CERT-LT), atliekančiam
nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo
incidentų tyrimo padalinio funkcijas, naudotis darbui
reikalingais „Trusted Introducer“ ištekliais ir paslaugomis: gauti
prieigą prie gerosios praktikos dokumentų, galimybę dalyvauti
uždarose konferencijose tinklų ir informacijos saugumo
klausimais, taip pat būti matomais ir patikimais nariais
tarptautinėje CERT bendruomenėje.
Tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimų tarnybų atstovų
grupės susitikimuose svarstyti klausimai, susiję su aktualių
kibernetinių incidentų ir/ar atakų aptikimu, šalinimu ir valdymu
(daug dėmesio skirta OpenSSL bibliotekos saugumo spragai),
naujais įrankiais tinklų ir informacijos saugumo incidentų
valdymui, teisiniu pagrindu, skenuojant pažeidžiamas sistemas
ir/ar viešai prieinamas sistemas
3/2 Naudinga 1 056
17.6. Tarptautinė
interneto „karštųjų
linijų“, skirtų
pranešti apie
žalingą turinį
internete, asociacija
(INHOPE)
Asociacija INHOPE vienija 43 viešojo ir privataus sektoriaus
narius, vykdančius „karštųjų linijų“, skirtų pranešti apie žalingą
turinį internete, veiklą 37 pasaulio šalyse. Dalyvavimas
INHOPE veikloje yra privalomas, vykdant ,,Saugesnio
interneto” projektą pagal Lietuvos institucijų pasirašytas sutartis
su Europos Komisija (EK). Dalyvavimo tikslas –
bendradarbiauti su kitų šalių interneto karštosiomis linijomis,
siekiant kuo greitesnio neteisėtos informacijos (ypač vaikų
seksualinio išnaudojimo medžiagos) pašalinimo iš interneto.
2014 m. dalyvauta INHOPE Generalinės Asamblėjos
posėdžiuose, kuriuose nagrinėti INHOPE tinklo plėtros,
valdymo, INHOPE fondo ir asociacijos tolesnės veiklos ir
3/3 Naudinga 6 300
(mokama iš EK
finansuojamo
projekto lėšų)
100
finansavimo perspektyvos, INHOPE pranešimų valdymo
sistemos ir URL duomenų bazės vystymas, kiti aktualūs karštųjų
linijų veiklos klausimai; taip pat dalyvauta Komunikacijos
pasitarime.
17.7. Europos
telekomunikacijų ir
pašto administracijų
konferencijos
(CEPT) komitetai
CEPT, derindama pozicijas įvairiais klausimais radijo ryšio
valdymo ir elektroninių ryšių srityje, konkrečiau – per jos
komitetų – Elektroninių ryšių komiteto (ECC), Europos pašto
reguliavimo komiteto (CERP) ir ITU politikos komiteto (Com-
ITU) bei jų darbo grupių veiklą, siekia užtikrinti radijo ryšio
sistemų, telekomunikacijų reguliavimo režimų Europoje
suderinamumą ir vientisumą. Derindama pozicijas įvairiais
klausimais, Europos Komisijos užsakymu atliekami ekspertiniai
tyrimai ir galimybių studijos naujų technologijų diegimo srityje.
Radijo ryšio valdymo ir telekomunikacijų srityje CEPT
bendradarbiauja su Europos Komisija. CEPT aptariami ir
tvirtinami Europos suderinti radijo dažniai, pašto rinkos
reguliavimo klausimai. Europos pašto reguliavimo komiteto
(CERP) posėdyje svarstomos galimybės paštui Europoje kurti
aiškias, patikimas, kokybiškas, paslaugų naudotojams
prieinamas pašto paslaugas. Taip pat šiuo metu siekiama atskirti
reguliavimo ir operacines funkcijas. Nutarta siekti laiškų,
tarptautiniu greituoju paštu (EMS) siunčiamų siuntų ir paslaugų
integracijos, šalys narės keičiasi nuomonėmis dėl UPP gerinimo.
Lietuva taip pat planuoja ratifikuoti 1993 m. birželio 23 d.
Hagoje priimtą Konvenciją dėl CEPT Europos ryšių biuro
(toliau – ECO) įsteigimo. ECO atlieka svarbias CEPT
sekretoriato funkcijas, organizuoja CEPT darbą ir padeda
įgyvendinti jos strateginius tikslus ir uždavinius, efektyviai ir
skaidriai priimti sprendimus, užtikrina CEPT komitetų veiklą.
Lietuva, ratifikavusi šią Konvenciją, taptų ECO Tarybos, kuri
priima svarbiausius sprendimus ECO politikos formavimo ir
veiklos vykdymo klausimais, nare ir užsitikrintų galimybę
62/53 Naudinga 99,05
Narystės mokesčius
CEPT moka
Susisiekimo
ministerija
101
dalyvauti ECO veikloje ir siekti, kad ECO formuluojant
pasiūlymus dėl elektroninių ryšių ir pašto sektorių politikos
(pvz., radijo spektro valdymo ir pan.) būtų atsižvelgiama ir į
Lietuvos Respublikos interesus. 2014 m. Susisiekimo ministerija
pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, būtinų
Konvencijai ratifikuoti, projektus.
2014 m. dalyvauta Elektroninių ryšių komiteto Konferencijos
parengiamosios grupės (CPG) ir jos pogrupių veikloje, rengiant
Europos pasiūlymus ITU Pasaulinei radijo ryšio konferencijai
dėl naujos kartos radijo ryšio sistemų diegimo sąlygų,
papildomų radijo dažnių identifikavimo, dėl palydovinio ryšio
tinklų reguliavimo sąlygų, naujų technologijų taikymo laivybos
ir skrydžių saugumo užtikrinimui ir kt. klausimų. Tai Lietuvai
aktualūs klausimai, siekiant paskatinti judriojo plačiajuosčio
ryšio plėtrą ir kartu užtikrinti, kad radijo ryšio sistemoms
numatant naujas radijo dažnių juostas, nebūtų ribojamos
Lietuvoje veikiančios radijo ryšio sistemos, kad būtų užtikrintas
lankstesnis „mažųjų palydovų“ reguliavimas, taip pat
veiksmingas radijo dažnių naudojimas laivybos ir skrydžių
saugumui, transporto judėjimo efektyvumui ir saugumui.
Lietuvos atstovai pateikė pasiūlymus dėl radijo dažnių
naudojimo, skirtingų radijo ryšio sistemų suderinamumo,
įvertinant, kad dėl kaimyninių ne ES valstybių Lietuva turi
derinti papildomas radijo dažnių naudojimo sąlygas.
Kitose Elektroninių ryšių komiteto darbo grupėse svarstyti
aktualūs klausimai, susiję su judriojo ir fiksuotojo ryšio tinklų
suderintu naudojimu, transliavimo, plačiajuosčio judriojo ryšio
bei kitų sistemų vystymo tendencijomis, UHF transliavimo
juostos (694–790 MHz) naudojimo Europoje ilgalaike vizija.
Lietuvos interesas susijęs su būtinybe atsižvelgti į su išorine ES
siena besiribojančių ne ES šalių radijo spektro panaudojimo
specifiką, varžančią Lietuvos galimybes keisti UHF radijo
102
dažnių panaudojimo režimą.
17.8. Suderinto
skaičiavimo metodo
(HCM) susitarimas
Suderinto skaičiavimo metodo (HCM) susitarimas pasirašytas
tarp 17 Europos valstybių radijo ryšio administracijų.
Susitarimas nustato fiksuotosios ir mobilios tarnybų
koordinavimo metodus. Tai šiuo metu vienintelis Europoje
susitarimas, kuriame nustatyti aiškūs bendri tarptautinio
fiksuotosios ir mobilios tarnybos stočių koordinavimo kriterijai.
Įgyvendinant susitarimą veikia 3 techninio – ekspertinio
pobūdžio darbo grupės. 2014 m. Darbo grupėms pateikti
Lietuvos pasiūlymai dėl HCM-FS programos vadovo
modifikavimo ir dėl HCM susitarimo topografinių duomenų,
siekiant užtikrinti tikslesnį radijo dažnių naudojimo planavimą
6/6 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
17.9. Trumpųjų bangų
koordinavimo
komitetas (HFCC)
Narystės HFCC tikslas – atlikti radijo dažnių, skirtų Lietuvos
Respublikoje esančių trumpųjų bangų transliavimo stočių
programų siuntimui į užsienio valstybes, tarptautinį
koordinavimą, tuo pačiu sudaryti sąlygas tokių stočių signalų
priėmimui užsienyje be radijo trukdžių.
2/0 Naudinga 350
17.10. Skirtųjų vardų ir
numerių interneto
korporacijos
(ICANN)
Vyriausybių
patariamasis
komitetas (GAC)
Vyriausybių patariamojo komiteto rengiamais dokumentais
siekiama patarti Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijai
(ICANN) (atliekančiai globalaus lygmens Interneto protokolo
adresų, domenų vardų sistemos, šakninių interneto tinklo
serverių administravimo funkcijas) viešosios politikos ir
atskiroms vyriausybėms aktualiais interneto išteklių klausimais.
Pagrindiniai Vyriausybių patariamojo komiteto 2014 m.
svarstyti klausimai – ICANN reformavimo procesas, siekiant
globalizuoti formuojamų sprendimų priėmimo procesą, susijusį
su interneto ištekliais, taip pat bendrinių aukščiausiojo lygio
domenų skirstymo proceso modalumai, siekiant skaidrumo ir
nediskriminavimo. Lietuvai aktualu užtikrinti domenų, susijusių
su Lietuvos vardo naudojimu, apsaugą, siekti skaidrumo,
atsakingų organizacijų atsakomybės stiprinimo globaliuose
interneto išteklių skirstymo procesuose.
3/1 Naudinga Narystės mokesčio
nėra
103
18. Statistikos departamentas
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
18.1. Jungtinių Tautų
Statistikos skyrius
Jungtinių Tautų Statistikos skyrius kasmet kartu su Statistikos
Komisijos sesija organizuoja oficialiosios statistikos aukšto
lygio forumą.
Kasmet pateikiama vieninga ES šalių pozicija aktualiais
darbotvarkės klausimais: 2014 m. – dėl Vašingtono grupės
ataskaitos dėl negalios statistikos ir Pasaulinės statistikos dienos
tarptautinio minėjimo iniciatyvų. Prieš posėdį elektroninių
konsultacijų metu pateikti komentarai atskirais darbotvarkės
klausimais (dėl ,,Draugų grupės“, sudarytos iš 12 pasaulio šalių
statistikos institucijų atstovų ir tarptautinių organizacijų atstovų,
parengtos informacijos apie Fundamentaliųjų oficialiosios
statistikos principų įgyvendinimą ir rekomendacijas, kaip
sustiprinti principų įgyvendinimą šalyse. Pateiktos 8
rekomendacijos. Lietuva pritarė rezoliucijos projektui. Kadangi
Lietuvos statistikos departamentas (toliau – LSD) koordinuoja
oficialiosios statistikos principų įgyvendinimą kitose oficialiąją
statistiką tvarkančiose institucijose Lietuvoje, informavome šias
institucijas apie priimtas rekomendacijas įgyvendinant
fundamentaliuosius principus.
2/2 Naudinga
Narystės mokesčio
nėra
18.2. Europos statistikų
konferencija
Europos statistikų konferencijų plenarines sesijas kasmet
organizuoja Jungtinių Tautų Ekonomikos komisija.
2014 m. 1-ajai seminaro sesijai tema „Besikeičiančios
migracijos pobūdžio matavimas: iššūkiai ir galimybės“ buvo
pateiktas Lietuvos statistikos departamento pranešimas apie
migracijos statistiką „Migration statistics – Challenges for
Statistics Lithuania“.
Prieš posėdį elektroninių konsultacijų metu teikti komentarai
atskirais darbotvarkės klausimais (Lyčių lygybės rodikliai;
Rekomendacijos dėl klimato kaitos; Vadovui dėl globalios
1/1 Naudinga
Narystės mokesčio
nėra
104
gamybos matavimų; Komentarai detalių apžvalgų rezultatams;
dėl 2015 m. Europos statistikų konferencijos temų).
18.3. EBPO Statistikos
komitetas
Lietuvai siekiant tapti EBPO nare ir rengiantis 2015–2016 m.
statistikos peržiūrai, EBPO kvietimu Lietuvos statistikos
departamento generalinė direktorė nuo 2014 m. dalyvauja
kasmetiniame SSPK dalyvio teisėmis.
Sprendžiami klausimai: Statistikos komiteto darbų programa;
EBPO duomenų bazės rodiklių peržiūra; statistinių rodiklių
sąrašų svarstymas ir atnaujinimas.
1/1 Naudinga
10 800
Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
18.4. Tarptautinė
oficialiosios
statistikos
asociacija (IAOS)
2014 m. konferencijos metu pagrindinės diskusijos vyko dėl
oficialiosios statistikos perspektyvos – kaip užtikrinti
oficialiosios statistikos plėtrą, atsižvelgiant į besikeičiančius
vartotojų poreikius.
Pateikta Lietuvos pozicija darbotvarkėje numatytais klausimais,
dalyvauta diskusijose, atsiimtas IAOS 2014 m. Jaunojo
Statistiko apdovanojimas, skirtas LSD darbuotojui Dr. Andriui
Čiginui už dalyvavimą IAOS 2014 m. Jaunojo Statistiko
konkurse tema „Sričių panašumo modeliai sisteminiame
vertinime“.
1/1 Naudinga
249
18.5. Tarptautinis
statistikos institutas
(ISI)
ISI kas dvejus metus organizuoja pasaulio Statistikų kongresą
(WSC) vis kitoje pasaulio šalyje. Tarptautinis statistikos
institutas, įkurtas 1885 m., yra viena iš seniausiai veikiančių
mokslinių organizacijų, vienijanti per 2200 aktyvių statistika
besidominančių narių. Instituto veiklos įtaka matoma per
statistinės informacijos ir analizės pažangą ekonomikos,
socialiniame, biologijos ir pramonės sektoriuose.
Į pasaulio statistikų kongresą susirenka viso pasaulio statistikos
tarnybų vadovai ir mokslininkai pasidalinti patirtimi ir pasikeisti
nuomonėmis aktualiomis šių dienų statistikai temomis.
- Naudinga 584
105
LSD generalinė direktorė 2013 m. kovo mėn. yra išrinkta ISI
nare. Sprendimas buvo priimtas įvertinus Lietuvos statistikų
aktyvumą ISI veikloje ir ISI narių rekomendacijas.
19. Valstybės įmonė „Turto bankas“ Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
19.1. Tarptautinė
valstybės
nekilnojamojo turto
valdymo asociacija
PuRE-Net
Nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo šalių, priklausančių
PuRE-Net asociacijai, klausimai, bendras problemų sprendimas
bei pasidalinimas patirtimi.
6/4 Naudinga 2 500
20. Valstybės tarnybos departamentas Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
20.1. Šiaurės-Baltijos
šalių valstybės
tarnautojų
mobilumo ir
tinklaveikos
programa viešojo
administravimo
srityje
Programoje dalyvauja Švedija, Suomija, Danija, Latvija, Estija,
Lietuva, Norvegija ir Islandija bei trys autonominiai regionai:
Alandų ir Farerų salos bei Grenlandija.
Programa skiria finansinę paramą valstybės tarnautojams bei
kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, norintiems vykti į
stažuotes, mokymus, trumpalaikius darbinius vizitus Šiaurės ir
Baltijos šalyse arba vykdantiems bendradarbiavimo tinklų veiklą
minėtame regione.
Programos uždaviniai:
- skatinti abipusiai naudingą keitimąsi žiniomis įvairiose viešojo
administravimo srityse visuose valdymo lygmenyse,
- skatinti tinklaveiką srityse, kurioms teikiamas regiono šalių
politinis prioritetas,
- skatinti tarpusavio keitimąsi patirtimi ir gerąja viešojo
administravimo praktika, palengvinti administravimo standartų
harmonizavimą tarp regiono valstybių,
- sudaryti palankias sąlygas bendrai veiklai panaudojant įvairius
ES fondus ir projektų finansavimo instrumentus Šiaurės ir
Baltijos šalių regione,
-
Naudinga
7 106,65
106
- skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, sąveiką tarp skirtingų
ministerijų kuruojamų sričių,
- skatinti vietinės ir regioninės valdžios administracinių
gebėjimų tobulinimą,
skatinti ilgalaikį bendradarbiavimą.
21. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
21.1. Branduolinių
tiekėjų grupė
Šioje struktūroje svarstomi ir priimami Lietuvai svarbūs
sprendimai dėl branduolinių dvejopo naudojimo prekių eksporto
kontrolės. Tuo pačiu metu kaip ir plenarinis posėdis vyksta
konsultacinių grupių posėdžiai, pasikeitimo informacija bei
licencijavimo ir kontrolės ekspertų susitikimai, kurių metu
nagrinėjamos problemos, susijusios su nelegaliu kontroliuojamų
prekių įsigijimu ir perdavimu, svarstomi praktiniai eksporto
kontrolės užtikrinimo ir įgyvendinimo klausimai.
3/2 Naudinga
Narystės mokesčio
nėra
21.2. Europos
branduolinio
saugumo
reguliatorių
asociacija
(ENSRA)
Asociacijos nariai daro pranešimus apie įgyvendintas arba
planuojamas įgyvendinti branduolinio saugumo priemones bei
sprendžiami aktualūs branduolinio saugumo srities klausimai.
VATESI yra ENSRA narė.
1/1 Naudinga
Narystės mokesčio
nėra
22. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos
22.1. Pasaulio gyvūnų
sveikatos
organizacija (OIE)
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už
gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolę ir prevenciją Lietuvos
Respublikoje. OIE koordinuoja eksperimentinę ir mokslinę
veiklą, analizuoja gyvūnų užkrečiamąsias ligas, renka duomenis
apie užkrečiamųjų ligų paplitimą, priemones ligoms nustatyti ir
prevencines priemones joms išvengti. Vyksta nuolatinis
pasikeitimas informacija apie gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų
ligų paplitimą įvairiose pasaulio šalyse, kuris labai svarbus
2 / 2 Naudinga
62 200
107
siekiant apsaugoti, kad į Lietuvos Respubliką nepatektų gyvūnų
užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, taip pat gyvūnų bei gyvūninių
produktų eksportui į trečiąsias šalis.
23. Vyriausiojo archyvaro tarnyba Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai
23.1. Tarptautinė
archyvų taryba
(ICA)
Tarptautinė archyvų taryba, įsteigta dar 1948 m., yra
nevyriausybinė organizacija, valdoma Generalinės asamblėjos ir
administruojama Vykdomojo komiteto. Ši organizacija rengia
tarptautinius archyvarų forumus, glaudžiai bendradarbiauja su
tarpvyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip UNESCO ir
Europos Taryba. Tarptautinės archyvų tarybos veiklos sritys:
rūpintis žmonijos paveldo išsaugojimu, skatinti archyvų plėtrą ir
vystymą visame pasaulyje; organizuoti archyvistų ir
restauratorių mokymus, prižiūrėti archyvistų etikos kodekso
įgyvendinimą ir veikimą, siekti supaprastinti naudojimąsi
archyviniais dokumentais. Tarptautinė archyvų taryba šiuo metu
vienija per 1400 institucijų narių iš 190 šalių ir daugiau kaip 200
individualių narių.
1/1 Naudinga 875
23.2. Tarptautinė
televizijos archyvų
federacija (FIAT /
IFTA)
Ši federacija įkurta 1977 m. ir vienija daugiau kaip 250
organizacijų. Šios tarptautinės organizacijos pagrindinis tikslas –
sudaryti galimybę nariams keistis patirtimi ir žiniomis, padėti
nagrinėti įvairius audiovizualinių archyvų veiklos ir
panaudojimo aspektus.
- Naudinga 850
IŠ VISO: Privalomi:
16 159 849,90
Savanoriški:
209 839,25
* Mokesčių mokėjimai įvairiomis valiutomis perskaičiuoti į eurus pagal 2015 m. sausio 2 d. Europos centrinio banko oficialų keitimo kursą.
top related