ratom vircevt batumis sota rustavelis saxelmwifo universitets?
Post on 08-Dec-2016
270 Views
Preview:
TRANSCRIPT
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #3. marti. 2013.
C M Y K
rraattoomm vviirrCCeevvTT
bbaaTTuummiiss SSooTTaa rruussTTaavveelliiss
ssaaxxeellmmwwiiffoo uunniivveerrssiitteettss??
anonsi:„kompania, rogorc ekonomikuri siste-
ma, damokidebulia mmarTvelobiTi aR-
ricxvis da analizis sakuTar sistemaze,
romelic mas saWiro informaciiT uzrun-
velyofs. mmarTvelobiTi aRricxvis da
analizis sistemis ganviTareba unda pasu-
xobdes kompaniaSi mimdinare cvlilebebs.
saaRricxvo informaciis formirebis spe-
cifika ganpirobebulia organizaciis Sida
garemos maxasiaTeblebiT da Taviseburebe-
biT. konkurentuli ekonomikuri garemo
arsebiT gavlenas axdens informaciulad
dasabuTebul biznes-gadawyvetilebebis
miRebaze“. -- 44 ggvv..
„leqciebs didi interesiT vismendiT.
gvaswavlidnen cnobili mecnierebi: aleq-
sandre CavleiSvili, neli dumbaZe, nadia sa-
baSvili, Suqri niJaraZe, iuri sixaruliZe,
grigol babiloZe, memed stamboliSvili, ko-
te bolqvaZe... fakultetze Camoyalibebuli
iyo „damwyeb poetTa, prozaikosTa da kriti-
kosTa wre“. xelmZRvaneli iyo profesori
aleqsandre CavleiSvili. sxdomebze wris
wevrTa Semoqmedebis nimuSebi ganixileboda.
am wreSi dafrTiandnen cnobili poetebi –
zurab gorgilaZe, nodar jalaRonia, guli
saluqvaZe, cisana anTaZe, SoTa zoiZe... mec
vwerdi leqsebsa da novelebs. zogjer axlac
mestumreba xolme muza da poeziis samyaro-
Si gamaseirnebs. vfiqrob, Sevkra isini erT
patara krebulad da movixado vali muzis
winaSe, romelic TiTqos maZalebs amas. bevri
cremlnarevi leqsi damawerina istoriul
tao–klarjeTTan dakavSirebulma sevdam,
muhajiri qarTvelebis guldaTuTqulma
qarTulma”. -- 66 ggvv..
„niu iorki aris qalaqi, romelic yvelaze me-
tad asaxavs amerikuli cxovrebis ritms da gaja-
doebs Tavisi grandiozulobiT. mas arasodes sZi-
navs, SegiZlia nebismier dros nebismieri survili
aixdino da drois SezRuduloba ar igrZno. manhe-
teni niu iorkis gulia (igi evropelebma sul raRac
25 dolarad iyides indielebisagan), Taim squerze
xvdebi, Tu ra SeuZlia adamianis gonebisa da teqno-
logiis sinTezs. qalaqis daCoqeba da xalxis daSi-
neba scades, magram ar gamouvidaT, piriqiT 11 seq-
tembris teroristuli aqtis Semdeg aq ufro meti
adamiani Camovida sacxovreblad da tyupebis adgi-
las, daRupulTa memorialis gverdiT, dasturad
imisa, rom qalaqi Zveli cxovrebiT agrZelebs
cxovrebas, ufro grandiozuli biznescentri Sen-
deba. TiTqos iarebi mouSuSda, magram rodesac
tyupebis win mdgar wminda petres taZarSi Sedixar,
kidev erTxel ubrundebi warsuls da saswaulebisa
gjera. es taZari mxolod ramdenime metriT gaxl-
daT daSorebuli tyupebisagan da rodesac afeTqe-
bam irgvliv yvelaferi aRgava pirisagan miwisa, ro-
desac qva qvaze daduRda, taZari Seuryevlad idga,
erTi minac ki ar Camsxvreula da igi im tragikuli
dReebis memorialad iqca“. -- 99 ggvv..
„baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetSi menejmentis mimarTulebiT
leqciebs kiTxuloben maRalkvalificiuri
profesor-maswavleblebi, swavleba mimdi-
nareobs Tanamedrove moTxovnebis doneze.
sistematurad xdeba axalgazrda specia-
listTa momzadeba da maTi staJireba
ucxoeTis wamyvan universitetebSi, damya-
rebulia kavSirebi ucxoeTis sxvadasxva
wamyvan universitetebTan, xorcieldeba
erToblivi samagistro programebi, akade-
miuri personali sistematurad iRebs mo-
nawileobas da iRrmavebs codnas saerTaSo-
riso samecniero konferenciebsa da simpo-
ziumebSi“. -- 1100 ggvv..
12 marts, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetma xelovnebisa da musikis centrSi abi-
turientebisa da sazogadoebis sxva warmomadgenle-
bisTvis Ria karis dRe da koncerti gamarTa.
universitetis profesor-maswavleblebma abitu-
rientebs gaacnes umaRlesi saswavleblis saganmanaT-
leblo programebi, stipendiebi, prioritetebi, sau-
niversiteto cxovreba, swavlis pirobebi, gacvliTi
programebi da siaxleebi. abiturientebs bsu-s sain-
formacio bukletebTan erTad samaxsovro saCuqre-
bic gadasces.
wels baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis 40-mde sabakalavro saganmanaTleblo
programaze 1075 pirvelkurseli Cairicxeba. maTgan
eqvsi programa srulad dafinansdeba da swavleba
ufaso iqneba. es programebia: qarTuli filologia,
maTematika, fizika astronomiiT, biologia, agrono-
mia da mSenebloba.
„umaRlesi ganaTlebis erT-erTi ZiriTadi funq-
ciaa qveynis ukeTesi momavlis uzrunvelyofa da
saxelmwifos ganviTarebis xelSewyoba, rasac gan-
sazRvraven umaRlesi ganaTlebis mqone kvalifici-
uri kadrebi.
Tqven Cvens universitetSi miiRebT saWiro cod-
nas, romelic aucilebelia momavlis specialisti-
saTvis. amis garanti universitetia 78-wliani ga-
mocdilebiT, profesuriTa da saerTaSoriso urTi-
erTobiT.
swored, amitom girCevT arCevani gaakeToT ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitet-
ze“, _ ganacxada universitetis reqtorma, profe-
sorma aalliiooSSaa bbaakkuurriiZZeemm.
_ kiTxvaze, Tu ratom unda airCion abiturienteb-
ma baTumis saxelmwifo universiteti, reqtoris mo-
adgilem saswavlo dargSi, iirraakkllii bbaarraammiiZZeemm aR-
niSna, rom „baTumis saxelmwifo universiteti aris
swored is umaRlesi saganmanaTleblo dawesebuleba,
wwaarrssuulliiss ppaattiivviisscceemmiiTT -- uukkeeTTeessii mmoommaavvlliisskkeenn!!
(gagrZeleba me-3 gverdze)
22mmaarrttii
frankofoniis dReebifrankofoniis dRee-
bis egidiT, baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetSi konkursi
Catarda frangul enaSi.
testirebaSi bsu-s stu-
dentebTan erTad aWaris
sajaro da kerZo skole-
bis moswavleebi monawi-
leobdnen. konkursis me-
ore etapi 22 marts, 15:00
saaTze universitetis
saaqto darbazSi gaimar-
Teba. gamarjvebul konkursantebs sertifikatebi da samaxsovro saCuq-
rebi gadaecemaT. konkursi miznad isaxavda umaRlesi saganmanaTleblo
dawesebulebisa da franguli enis popularizacias.
RRiiaa kkaarriiss ddRReeeebbii -- 22001133
proeqt „universiteti sazogadoebisaTvis“ farglebSi baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetis profesor-maswavleblebma da
studentebma aWaris, guriisa da samegrelos regionebis sajaro da ker-
Zo skolebis meTormete klasis moswavleebisaTvis Ria karis dReebi ga-
marTes. proeqtis monawileebma abiturientebs umaRlesi saganmanaTleb-
lo dawesebulebis saganmanaTleblo programebi, stipendiebi, priori-
tetebi, sauniversiteto cxovreba, socialuri programebi, swavlis pi-
robebi, ucxoeTis wamyvani universitetebis gacvliTi programebi da si-
axleebi gaacnes. aseve upasuxes momavali studentebis aqtualur Se-
kiTxvebs da bsu-s sainformacio bukletebTan erTad samaxsovro saCuq-
rebi gadasces.
sakonstitucio sasamarTlos
Tavmjdomarem giorgi papuaSvilma
studentebisTvis leqcia waikiTxa1921 wlis konstituciis miRebis 92 wlis aRsaniSnavad saqarTvelos
sakonstitucio sasamarTlos Tavmjdomarem, giorgi papuaSvilma baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis samarTalmcodneobis
specialobis studentebs leqcia waukiTxa Temaze: ,,1921 wlis konstitu-
ciis samarTlebrivi aspeqtebi“. moxsenebebi warmoadgines aseve bsu-s
profesorebma: nugzar futkaraZem, malxaz nakaSiZem da oTar gogoliS-
vilma iseT mniSvnelovan sakiTxebze, rogoricaa: „1921 wlis 21 Teberv-
lis konstituciiT gaTavaliswinebuli adamianis ZiriTad uflebebi“,
„mmarTvelobis sistemis ZiriTadi Tvisebebi saqarTvelos 1921 wlis 21
Tebervlis konstutuciis mixedviT“ da „sazogadoebriv-politikuri vi-
Tareba baTumSi 1921 wlis Teberval-martSi“. saqarTvelos sakonstitu-
cio sasamarTloSi aseve gaimarTa qveynis pirveli konstituciis miRebis
amsaxveli fotogamofena.
zugdidis saxelmwifo
universitetTan Sexvedra
`bsu~-s gamarjvebiT dasruldafutsalis sauniversiteto
ligis morigi Sexvedra gai-
marTa universitetis spor-
tul darbazSi. erTmaneTs ba-
Tumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetisa da
zugdidis saxelmwifo uni-
versitetis gundebi daupi-
rispirdnen. pirveloba anga-
riSiT, 3:2 bsu-s gamarjvebiT
dasrulda. 30 marts baTumisa
da quTaisis saxelmwifo uni-
versitetebis gundebis Sex-
vedra gaimarTeba. sauniversiteto liga futsalSi saqarTvelos spor-
tisa da axalgazrdobis saqmeTa saministros mxardaWeriTa da saqarTve-
los sauniversiteto sportis federaciis organizebiT tardeba.
baTumis xelovnebisa da musikis
centrSi baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetma Ria ka-
ris dRe gamarTa. abiturientebi da
sazogadoebis warmomadgenlebi
umaRlesi saganmanaTleblo dawe-
sebulebis saganmanaTleblo prog-
ramebs, stipendiebs, sauniversite-
to cxovrebas, socialur, gacvliT
programebsa da siaxleebs gaecnen.
2013-2014 saswavlo wels bsu-s 40-
mde sabakalavro saganmanaTleblo
programaze 1075 pirvelkurseli
Cairicxeba. maTgan eqvsi saswavlo
programa (qarTuli filologia,
maTematika, fizika astronomiiT,
biologia, agronomia da mSeneblo-
ba) srulad dafinansdeba. Ria ka-
ris dRe koncertiT dasrulda,
romelSic monawileoba miiRes uni-
versitetis studentebma da kurs-
damTavrebulebma: luka zaqaria-
Zem, Tamuna miqelaZem, Teona CitiS-
vilma, sofo papuaSvilma, qoreog-
rafiulma ansamblma
,,tbeTma“, Tanamedrove
cekvebis jgufma ,,M style
13”-ma, qarTuli xalxuri
da saestrado simReris
ansamblebma. universite-
tis reqtorma, profe-
sorma alioSa bakuriZem
socialur mecnierebaTa,
biznesisa da samarTalm-
codneobis fakultetis
II kursis students, te-
leproeqtis ,,saqarTve-
los varskvlavis“ gamarjvebuls,
luka zaqariaZes umaRlesi saganma-
naTleblo dawesebulebis popula-
rizaciisaTvis diplomi gadasca da
swavlis gadasaxadisagan gaaTavi-
sufla.
akademiuri sabWos gadawyveti-
lebiT baTumSi azerbaijanis res-
publikis generalur konsuls- hu-
sein nizam oRli najafovs sapatio
doqtoris wodeba mieniWa. diplo-
matma mniSvnelovani wvlili Seita-
na baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis ganviTa-
rebaSi. generaluri konsulis uSu-
alo ZalisxmeviT 2012 wlis 9 ivniss
bsu-sa da naxWevanis saxelmwifo
universitetebs Soris memorandu-
mi gaformda. misive mxardaWeriTa
da xelSewyobiT umaRles saganma-
naTleblo dawesebulebaSi gaixsna
aWarisa da naxWevanis avtonomiuri
respublikebis megobrobis audi-
toria, daarsda „heidar alievis
wignadi fondi“. gasuli wlis ag-
vistoSi baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetSi gamar-
Tul sazafxulo skolaSi aTi
azerbaijaneli studenti monawi-
leobda, oTxma studentma ki erT-
semestriani saganmanaTleblo
programebi gaiara. amJamad gacv-
liTi programis farglebSi naxWe-
vanis saxelmwifo universitetSi
bsu-s oTxi studenti swavlobs.
mimdinare saswavlo wlis meore
semestridan, baTumSi azerbaija-
nis respublikis generaluri kon-
suli- husein nizam oRli najafovi
sazogadoebriv sawyisebze kiTxu-
lobs saswavlo kurss: ,,saerTaSo-
riso organizaciebi“. saerTaSori-
so urTierTobebis specialobis
studentebi profesiul praqtikas
gadian sakonsuloSi.
baTumSi azerbaijanis respub-
likis generaluri konsulis- hu-
sein nizam oRli najafovis xel-
SewyobiT 2012 wlis zafxulSi nax-
Wevanis saxelmwifo universitetSi
Catarda 2 saerTaSoriso konfe-
rencia, romelSic aqtiurad mona-
wileobdnen baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universitetis
profesor-maswavleblebi. maisSi
dagegmilia erToblivi saerTaSo-
riso simpoziumis „ali da ninos“
Catareba.
azerbaijanis respublikis generalur konsuls
husein nizam oRli najafovs universitetis
sapatio doqtoris wodeba mieniWa
uunniivveerrssiitteettiiss RRiiaa kkaarriiss ddRRee bbaaTTuummiiss
xxeelloovvnneebbiissaa ddaa mmuussiikkiiss cceennttrrSSii
33mmaarrttii
gamovida filologiis mecnie-
rebaTa kandidatebis – nana cecx-
laZisa da mzia xaxutaiSvilis sain-
tereso da yvela profesiis adamia-
nisaTvis saWiro da savaldebulo
wigni – s t i l i s t i k a, romelic
ZiriTadad gankuTvnilia umaRlesi
saswavleblis studentTaTvis, mas-
wavlebelTaTvis, filologebi-
saTvis, Jurnalistebisa da sa-
kiTxiT dainteresebul pirTaTvis.
stilistika metad aqtualuri
filologiuri disciplinaa, ro-
melsac dRemde ar daukargavs Ri-
rebuleba. piriqiT, rac dro gadis,
metad gvWirdeba igi, gacilebiT
didi mniSvneloba eniWeba ,,ukeTe-
sad Tqmis xelovnebas“, radgan sti-
listikur xarvezebs vxvdebiT
sxvadasxva asakisa Tu profesiis
adamianTa metyvelebaSi. gansakuT-
rebiT TvalSi sacemi da dasanania
JurnalistTa metyvelebis gaumar-
Taoba.
,,stilistika“ mravalmxrivi da-
niSnulebis wignia, romelic Sedge-
ba eqvsi Tavisgan. pirvel TavSi gan-
xilulia zogadi stilistikis sa-
kiTxebi: stilistikis mokle isto-
ria, misi ganviTarebis etapebi, sa-
gani da wyaroebi, mimarTeba sxva
disciplinebTan. aqve garkveulia
stilis raoba, misi Tavdapirveli
da Tanamedrove mniSvnelobani; mo-
cemulia enobrivi stilis bunebis
garkvevis cda; gansazRvrulia
enobrivi da stilistikuri
norma, stilistikuri minimumi
da maqsimumi.
meore Tavi eTmoba funqci-
uri stilis diferenciaciis
aucileblobas da stilTaSo-
risi sazRvrebis aRrevas; sti-
lis saxeobaTa daxasiaTebas
stiluri niSnebiTa da xarve-
zebiT.
mesame TavSi ganxilulia
leqsikur saSualebaTa (sino-
nimis, antonimis, dialeqtiz-
mis, arqaizmis Tu sxvaTa) ga-
momsaxvelobiTi funqciebi da
stilistikuri daniSnuleba
qarTulSi.
meoTxe TavSi mocemulia
gramatikuli stilistikis sa-
kiTxebi: paralelur morfo-
logiur da sintaqsur saSua-
lebaTa gamoyeneba meti gamom-
saxvelobis misaRwevad.
mexuTe TavSi ganxilulia mxatv-
ruli stilistikis sakiTxebi: tro-
pis saxeebis stilistikuri funq-
ciebi; stilistikuri figurebi da
maTi gamoyeneba.
meeqvse Tavi eTmoba tipobrivi
Secdomebis analizs. calkeuli sa-
kiTxi ganxilulia sinqroniul da
diaqroniul WrilSi, axsnilia maTi
gamomwvevi mizezebi da mocemulia
Tavidan acilebis gzebi.
wigni avtorTa didi Sromis das-
turia. masSi, garda qarTvel kla-
sikosTa Semoqmedebidan aRebuli
masalisa, gvxvdeba JurnalistTa
metyvelebaSi, telegadacemebsa da
qarTuli presaSi arsebuli xarve-
zebi. wigns praqtikuli daniSnule-
bac aqvs, radgan naSromis TiToe-
ul Tavs erTvis mravalferovani
savarjiSoebi, kiTxvebi da testebi.
gvjera, rom wigni erTgul samsa-
xurs gauwevs yvelas, vinc darw-
mundeba, rom stilistikis codna
aucilebelia metyvelebis kultu-
ris asamaRleblad, komunikaciis
gasaioleblad da miznis advilad
misaRwevadac.
qqaarrTTuullii ffiilloollooggiiiiss
ddeeppaarrttaammeennttii
yvelasTvis saWiro wigni
romelic amzadebs maRalk-
valificiur kadrebs da aZ-
levs studentebs Sesabamis
codnas. garda amisa, uni-
versitetSi moqmedebs bev-
ri gacvliTi programa, ro-
melTa meSveobiTac stu-
dentebs damatebiTi gadam-
zadebis SesaZlebloba eq-
nebaT Sesabamis sferoebSi“.
TTaammaarr jjiinnWWaarraaZZee sa-
Cinos sajaro skolis me-
Tormete klasis moswav-
lea. Ria karis dReze mo-
sul gogonas arCevani swo-
rad aqvs gakeTebuli.
_ apirebT Tu ara swav-
lis gagrZelebas SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetSi da ratom?
_ diax, am universite-
tis Sesaxeb bevri msmenia,
kargi universitetia, bevri
warCinebuli adamiani aRi-
zarda aq da vfiqrob, rom
Tu movindomeb, mec kargi
specialisti gamoval.
_ romel specialobaze
apirebT swavlis gagrZe-
lebas?
_ arCevanis winaSe var -
filologiursa da turiz-
mis specialobas Soris
vmeryeob. orive momwons da
vnaxoT, jer zustad ga-
dawyvetili ara maqvs. mimaC-
nia, rom orive sainteresoa.
xxvviiCCaa mmaammuullaaZZee - XII
klasi:
_ ra aris Tqveni dRe-
vandeli aq mosvlis miza-
ni?
_ CemTvis mTavaria swav-
la. vici, rom baTumis uni-
versiteti mTavar aqcents
studentis xarisxian ganaT-
lebaze akeTebs. minda meti
gavigo am universitetis
Sesaxeb, mis saganmanaTleb-
lo programebze, raTa Sesa-
bamisi arCevani gavakeTo.
_ romel specialobaze
apirebT swavlis gagrZe-
lebas?
_ baTumis saxelmwifo
universitetSi minda vis-
wavlo. megobrebi bevr karg
siaxles meubnebian am umaR-
les saswavlebelze da min-
da mec aq Caviricxo. rac Se-
exeba samomavlo profesias,
jer ar gadamiwyvetia, mag-
ram imedi maqvs, dRevande-
li prezentacia amaSi da-
mexmareba.
proeqtis _ „universi-
teti sazogadoebisaTvis“
farglebSi, baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetis profesor-
maswavleblebma da studen-
tebma Ria karis dReebi ukve
gamarTes aWaris, guriisa
da samegrelos regionis sa-
jaro da kerZo skolebis me-
Tormete klasis moswavle-
ebisaTvis.
ssaalloommee mmJJaavvaannaaZZee,
istoriis specialobis
mesame kursis
studenti
(dasawyisi pirvel gverdze)
rraattoomm vviirrCCeevvTT bbaaTTuummiiss SSooTTaa rruussTTaavveelliiss
ssaaxxeellmmwwiiffoo uunniivveerrssiitteettss??
universitetis studenti
darina cecxlaZe saqarTvelos
Cempionia mklavWidSi
ganaTlebisa da mecnierebaTa fakultetis samkurna-
lo saqmis specialobis V kursis studenti darina cecx-
laZe saqarTvelos Cempionia mklavWidSi. saqarTvelos
mklavWidis federaciis organizebiT gamarTul saqar-
Tvelos axalgazrdul CempionatSi sxvadasxva asakob-
riv jgufSi qveynis 300-mde sportsmeni asparezobda. ba-
Tumelma mklavWi-
delma gamarjveba
gogonebs Soris 65-
kilogramian wona-
Si moipova. baTu-
mis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo
universiteti da-
rina cecxlaZes
ulocavs gamarj-
vebas da warmate-
bebs usurvebs.
Sexvedra aWaris ganaTlebis,
kulturisa da sportis
ministrTan giorgi TavamaiSvilTan
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universite-
tis reqtori, profesori alioSa bakuriZe, administra-
ciis xelmZRvaneli ediSer CavleiSvili da profesor-
maswavleblebi aWaris ganaTlebis, kulturisa da spor-
tis ministrs- giorgi TavamaiSvilsa da ministris moad-
giles, valeri beraZes Sexvdnen. mxareebma fizikuri ga-
naTlebisa da sportis ganviTarebis koncefcia ganixi-
les. Sexvedraze saministrosa da umaRlesi saganmanaT-
leblo dawesebulebis 2014 wlis prioritetebis SemuSa-
vebasa da aWaraSi sportis maswavlebelTa da mwvrTnel-
Ta kvalifikaciis amaRlebaze imsjeles.
44mmaarrttii
konkurentuli upiratesobebis miRwevaSi kompaniis erT-erT strategi-
ul resurss warmoadgens mmarTvelobiTi aRricxvis sistema Tanamedrove
kompaniebi warmoadgenen ganusazRvrel garemoSi funqcionirebad Ria eko-
nomikur sistemebs. sawarmoo-ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebis
Tanamedrove etapze kompaniis ganviTarebis winaswar ganmsazRvreli gare-
mos gadamwyvet faqtors warmoadgens konkurencia. Mmkacri konkurentu-
li brZolis pirobebSi warmatebuli funqcionirebisaTvis saWiroa efeq-
tiani strategia.
kompaniis strategia – esaa detaluri yovelmxrivi kompleqsuri gegma,
romelic gankuTvnilia organizaciis misiis ganxorcielebis da misi mizne-
bis miRwevis uzrunvelsayofad.
warmatebuli da Sedegiani strategiis Camoyalibeba da realizeba SesaZ-
lebelia mxolod TviT kompaniis SigniT optimaluri sainformacio bazis
arsebobisas.
strategiuli mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis misaRebad, romlebic
kompanias mdgradi konkurentuli upiratesobebis miRwevis da konkuren-
tuli brZolis pirobebSi Rirseuli funqcionirebis saSualebas aZleven,
sainformacio bazas warmoadgens mmarTvelobiTi aRricxvis da analizis
sistema. mmarTvelobiTi aRricxvis sistemis, rogorc konkurentul brZo-
laSi kompaniis strategiuli resursis mniSvnelobis gadafaseba Znelia.
viwro gagebiT mmarTvelobiTi aRricxva esaa im operatiuli informa-
ciis dagrovebis, miwodebis, damuSavebis da analizis sistema, romelic
sWirdeba kompaniis menejments kompaniis saqmianobis dagegmvis, analizisa
da kontrolisaTvis, dasabuTebuli mmarTvelobiTi gadawyvetilebis miRe-
bisaTvis, resursebis efeqtiani gamoyenebis da maTi aRricxvis sisrulis
kontrolis uzrunvelyofisaTvis da agreTve gare da Sida momxmareblebi-
saTvis finansur-ekonomikuri angariSgebis mosamzadeblad.
farTo gagebiT mmarTvelobiTi aRricxva – esaa strategiuli mmarTve-
lobiTi gadawyvetilebebis miRebis informaciuli safuZveli.
mmarTvelobiTi aRricxvis rolis kompaniis strategiis sakvanZo sa-
kiTxebis mxares gadaweva winaswar gansazRvravs fundamentur cvlilebebs
mmarTvelobiTi aRricxvis arsis da kompaniis marTvis sistemaSi misi adgi-
lis gagebaSi (nax. 1).
nax. 1. mmarTvelobiTi aRricxvis adgili
organizaciis marTvis sistemaSi
mmarTvelobiTi aRricxvis sistema kompaniis marTvis sistemis ZiriTadi
struqturuli blokebidan (zogadi marTvis, administrirebis, finansuri
marTvis, kadrebis, warmoebis, marketingis, informaciuli teqnologiebis)
Semosvladi informaciis ganzogadebis, damuSavebis da analizis saSuale-
bas iZleva.
mmarTvelobiTi aRricxvis sistema – kompaniis marTvis, upirveles yov-
lisa, strategiuli marTvis ganuyofeli komponentia, radganac mmarTve-
lobiTi aRricxvis da analizis operatiuli monacemebis safuZvelze kom-
paniaSi miRebad yvela mmarTvelobiT gadawyvetilebebs gaaCniaT grZelva-
diani Sedegebi da pirdapir an arapirdapir mimarTulni arian kompaniis
strategiis realizaciaze. Uufro metic, im sakiTxTa wreSi, romelTa mi-
xedviTac formirdeba mmarTvelobiTi informacia, Sedian kompaniis saqmi-
anobis iseTi strategiuli aspeqtebi, rogorebicaa biznes-gegmebis formi-
reba (anu biznesis warmoebis strategia); dagegmva, kontroli, saqmianobis
saxeobebis gafarToeba an Semcireba; resursebis gamoyenebis nayofierebis
da efeqtianobis amaRleba; kompaniis Rirebulebis gadideba.
mmarTvelobiTi aRricxvis optimaluri sistema, romelic menejments
relevanturi formiT aucilebeli saaRricxvo da analitikuri informa-
ciis operatiuli miRebis saSualebas aZlevs, warmoadgens kompaniis stra-
tegiul resurss da kompanias konkurentuli upiratesobebiT uzrunvel-
yofs Semdegi saSualebebis gamoyenebiT:
1) xarjebis marTva (danaxarjebis marTva – kompaniis erT-erTi sakvanZo
strategiuli mizania; xarjebis minimizacia da maTi gamWirvalobis xaris-
xis amaRleba mmarTvelobiTi aRricxvis da analizis monacemebis safuZ-
velze – seriozuli upiratesobaa konkurentebis winaSe da gare garemos
moTxovnilebaze pasuxi);
2) uaxlesi teqnologiebis da instrumentaris danergva (mmarTvelobi-
Ti aRricxvis safuZvelze miRebadi informacia – kompaniis Sida produq-
tia, romelic Camoyalibebulia misi specifikis mixedviT. menejmentis
moTxovnilebebis sruli dakmayofilebis da kompaniis strategiuli mizne-
bis miRwevaze mimarTulebis SemTxvevaSi mmarTvelobiTi aRricxvis siste-
ma warmoadgens unikalur konkurentul upiratesobas;
3) ZiriTadi mmarrTvelobiTi funqciebis SesrulebisaTvis informaci-
is formireba (mmarTvelobiTi aRricxvis sistema miznad isaxavs ZiriTadi
mmarTvelobiTi funqciebis da miznebis SesrulebisaTvis saWiro formiT
informaciis formirebas, saxeldobr: Sida angariSgebis da misi analizis
formirebisaTvis; finansebis marTvisaTvis; xarjebis marTvisaTvis; stra-
tegiuli dagegmvisaTvis; korporatiuli investirebisaTvis; biujetirebi-
sa da gare momaxmareblebisaTvis angariSgebis formirebisaTvis).
amrigad, kompania, rogorc ekonomikuri sistema, damokidebulia mmarT-
velobiTi aRricxvis da analizis sakuTar sistemaze, romelic mas saWiro
informaciiT uzrunvelyofs. mmarTvelobiTi aRricxvis da analizis sis-
temis ganviTareba unda pasuxobdes kompaniaSi mimdinare cvlilebebs. sa-
aRricxvo informaciis formirebis specifika ganpirobebulia organiza-
ciis Sida garemos maxasiaTeblebiT da TaviseburebebiT. konkurentuli
ekonomikuri garemo arsebiT gavlenas axdens informaciulad dasabuTe-
bul biznes-gadawyvetilebebis miRebaze. amasTan dakavSirebiT aucilebe-
li xdeba ara mxolod mmarTvelobiTi aRricxvis sistemis formireba, ara-
med gamoyenebadi instrumentebis da mmarTvelobiTi aRricxvis meTodebis
mudmivi daxvewa mimdinare gare da Sida cvlilebebisadmi adaptaciisa da
konkurentul garemoSi gadarCenis mizniT.
amJamad arsebobs mmarTvelobiTi aRricxvis meTodologiuri safuZ-
velze moTxovna ZiriTadad umsxvilesi samrewvelo sawarmoebis mier; Seda-
rebiT naklebi xarisxiT – finansuri da sakonsultacio momsaxurebis gam-
wevi struqturebis mier. savaWro organizaciebis, samomxmareblo seqto-
ris, media da telekomunikaciuri kompaniebis, farmacevtuli da sxva kom-
paniebis mier mmarTvelobiTi aRricxvis meTodologia jerjerobiT umniS-
vnelo moculobiT gamoiyeneba da naklebad struqturirebulia.
bbeessiikk bbaauuCCaaZZee, asocirebuli profesori
mmarTvelobiTi aRricxvis sistema, rogorc
strategiuli resursi konkurentul brZolaSi
SoTa rusTavelis darbazSi ame-
rikeli avtorebis: brent riTCisa
da Carlz geldneris saxelmZRva-
nelos `turizmi: safuZvlebi, pra-
qtika, Teoria“ popularuli qar-
Tulenovani gamocemis wardgineba
gaimarTa. wigni baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelwmifo universite-
tis turizmis fakultetma Targm-
nisa da gamocemis eqskluziuri
uflebis safuZvelze saqarTvelo-
Si aSS-is saelCos finansuri mxar-
daWeriT gamosca. saxelmZRvanelos me-
Tormete gamocema turizmis ZiriTad
cnebebsa da SesaZleblobebs ikvlevs,
miuTiTebs, rogor SeiZleba iqces tu-
rizmi nebismieri eris materialuri ke-
TildReobis uzrunvelyofis mniSvne-
lovan faqtorad. yuradReba eTmoba
turizmis globalur zegavlenas ro-
gorc ekonomikur, ise socialur sfe-
roze. wigni rekomendebulia turizmis
specialobis studentebisa da pedago-
gebisaTvis, turizmis industriis kom-
paniebis mflobelebisa da menejerebi-
saTvis, agreTve turizmiT dainterese-
buli mkiTxvelisaTvis.
saxelmZRvanelo ,,turizmi: safuZv-
lebi, praqtika, Teoria“ dawerilia
farTo, globaluri terminebis gamoye-
nebiT da ganixilavs turizmis safuZv-
lebs, praqtikasa da midgomebs, romle-
bic uzrunvelyofs am dargis warmate-
bas. turizmis warmatebiT ganxorcie-
lebisaTvis mravali sxvadasxva kompo-
nentis uwyveti da Tanmimdevruli er-
Toblivi funqcionirebaa saWiro, raTa
Seiqmnas dadebiTi turistuli STabeW-
dileba. saxelmZRvanelo dayofilia
eqvs nawilad. TiToeuli ganixilavs
turizmis sxvadasxva komponents, maT
funqciebsa da mniSvnelobas.
wignis `turizmi: safuZvlebi, praqtika,
Teoria“ wardgineba gaimarTa
55mmaarrttii
21-e saukuneSi kacobrioba axali proble-
mebis winaSe aRmoCnda, ramac cxovrebis, ganaT-
lebis, urTierTobebisa da sainformacio-ko-
munikaciuri garemos cvlilebi da specialis-
tebis momzadebis xarisxisadmi axali socia-
luri SekveTa warmoSva. msoflio saganmanaT-
leblo sivrceSi fundamenturi gardaqmnebi
mimdinareobs, romelic samecniero koleqti-
vebis mravalwliani Sromis Sedegad pedagogi-
kis, filosofiis da fsiqologiis mowinave Te-
oriebs da pirovnebebis iseTi Tvisebebis gan-
viTarebas daefuZna, rogoricaa:
- cvalebadi ekonomikuri situaciis piro-
bebSi swrafi adaptireba
- sxvadasxva socialur-kulturuli da
profesiuli jgufis warmomadgenlebTan mu-
Saoba
- adamianebTan urTierToba
kritikuli, saRi azris, damoukidebeli ga-
dawyvetilebis miRebis unarebis ganviTareba
ganaTleba sazogadoebis srulyofis, de-
mokratizaciis procesis, moqalaqeTa Tanas-
wori uflebebis uzrunvelyofis mimarTule-
bis mTavar iaraRad unda iqces, rac SeuZlebe-
lia universaluri, uwyveti ganaTlebis ideis-
mudmivi swavlebis da gadamzadebis uwyvet re-
JimSi gadasvlis gareSe, rac Tavis mxriv mo-
iTxovs pedagogiuri saganmanaTleblo siste-
mis reorganizacias da WeSmariti maswavleb-
lis aRzrdas.
pedagogiur mecnierebaTa departamentma
Rrmad gaiazra arsebuli sirTuleebi da mTe-
li Zalisxmeva mimarTa pedagogiuri Zalebis
maqsimaluri mobilizaciisken. departamentis
ideis strategiul xazad iqca maswavleblis
ganaTlebis axali sazrisisa da daniSnulebis
gansazRvra:
- Seiqmna sabakalavro, samagistro da sa-
doqtoro saganmanaTleblo programebi;
- departamenti aqtiurad TanamSromlobs
maswavlebelTa profesiuli gadamzadebis
centrTan:
- Seiqmna sabazo da saSualo skolis sagni-
sa da saganTa jgufis (minor)saganmanaTleb-
lo programa;
- dafuZnda skolasTan universitetis Ta-
namSromlobis klubi `skouni~;
- departamentis yvela wevri CarTulia ga-
damzadebis sxvadasxva proeqtSi da ufro me-
tic, zogierTi maTgani warmatebulad xelmZR-
vanelobs skolamdeli aRzrdis da skolis sa-
mive safexuris maswavlebelTa gadamzadebis
programebs.
gansakuTrebuli adgili swavleba-swav-
laSi azrovnebis ganviTarebas daeTmo. Cveu-
lebriv adamianis azrovneba arsebuli prob-
lemebis gadaWrisken aris mimarTuli, rac
aucilebelia arsebobisaTvis, magram Tana-
medrove ganaTlebis miznad SemoqmedebiTi,
kritikuli da saRi azrovnebis ganviTareba
iqca. SemoqmedebiTi azrovneba pirovnebis Si-
nagani ganwyobiT aris ganpirobebuli da Ta-
vad poulobs ganxorcielebis gzebs. aRarc
mxolod damaxsovrebis unari warmoadgens
ganaTlebulobis garants. TandaTanobiT
tradiciuli informaciuli swavleba prob-
lemuri swavlebis principebze orientirebu-
li swavlebiT Seicvala, xolo bazisuri cod-
na codnis gardaqmnis unariT, raTa aRsazr-
delis Semdgomi TviTrealizacia ar Seferx-
des.
faqtebis damaxsovreba da ideebis aRqma
aucilebeli winapirobaa kritikuli azrovne-
bisaTvis. magram Tavad kritikuli azrovneba
damoukideblad xorcieldeba sakuTari ideis
mrwamsis formulirebiT. erTi faseuli azris
Camoyalibeba zRva masalis (informaciis) ga-
damuSavebas moiTxovs, aseve faqtobrivi cod-
na kritikul azrovnebas ar niSnavs da arc mxo-
lod kritikuli azrovnebis swavlebaa ganaT-
lebis erTaderTi saqme: aRsazrdelebs aTasg-
vari rTuli cnebis gageba, gansxvavebuli mo-
nacemebis damaxsovreba, msjelobisa da logi-
kuri azrovnebis arsSi wvdoma da gamoyeneba
unda vaswavloT.
Tanamedrove saganmanaTleblo sivrce ise
unda avagoT, rom azrovnebasTan erTad mos-
wavles dialogis da urTierTobis kultura
Camouyalibdes. amisaTvis, uwinaresad, Tavad
sauniversiteto garemo konkurenciidan ur-
TierTTanamSromlobaze unda gadavides, rad-
ganac erToblivi saqmianoba aris demokratiu-
li sazogadoebis ganviTarebis safuZveli.
jgufSi muSaobis mTavari la-
itmotivi swored isaa, rom mo-
zardi Taoba am sazogadoebaSi
cxovrebisaTvis unda momzad-
des da Segnebuli kooperaciis
Cvevebis aTviseba aucileblad
unda moxdes swavlebis period-
Si. jgufSi muSaobis priorite-
tia saswavlo procesSi aRsazr-
delTa kontaqtebis gafarToe-
ba ara mxolod maswavlebelTan,
aramed erTmaneTTanac, raTa pe-
dagogiuri zemoqmedeba pirda-
piridan iribad iqces miTume-
tes, rom „srulyofileba swo-
red sxvisi TanxlebiT miiRweva,
vinmesTan erTad“(hana arenti).
aseTi saqmianobiT saswavlo
procesi miuaxlovdeba realur
cxovrebas da pedagogiuri Se-
moqmedebac idealuri sazogadoebis Senebis-
ken iqneba mimarTuli .
winamdebare statiaSi aRniSnuli iyo sa-
mecniero - kvleviTi centris „skounis“ da-
fuZnebis Sesaxeb. “skouni“ moswavleTa, mas-
wavlebelTa da profesorTa erTobaa codnis
mopovebisa da gavrcelebisaTvis. centris saq-
mianoba zrdis profesor-maswavlebelTa pro-
fesiul xarisxs, studentis da moswavlis sa-
mecniero kvlevebSi erToblivi monawileoba
amaRlebs pasuxismgeblobas da interess kvle-
viTi saqmianobisadmi .
saganmanaTleblo programaTa Soris stu-
dentebSi gansakuTrebuli interesiT sargeb-
lobs maswavlebelTa momzadebis programa,
romelic momaval sxvadasxva sferos specia-
lists pedagogobisaTvis amzadebs da Sesaba-
mis serTifikatsac gascems. aRniSnuli prog-
ramis farglebSi studentebi iTviseben swav-
lebis axal meTodebs, gadian srulyofil pe-
dagogiur praqtikas skolebSi. programis war-
matebul realizacias xeli Seuwyo im mraval-
wlianma gamocdilebam, rac Tanamedrove uni-
versitetis saZirkvlad iqca da baTumis sa-
xelmwifo pedagogiuri institutis saxeliT
iyo cnobili. saerTod migvaCnia, rom warsu-
lis xelaRebiT uaryofa yovelTvis misaRebi
ar unda iyos, radganac movlena yovelTvis
organzomilebiania da moxsna -Senaxvis oqros
wesi, vfiqrob, ganaTlebis sferosaTvis gansa-
kuTrebulad mniSvnelovania.
samagistro programa ,,ganaTlebis admi-
nistrireba’’ gansxvavebuli programaa , sadac
ganaTlebis kvlevis meTodebi da intensiuri
praqtika organuladaa Serwymuli profesiul
kursebTan. samagistro programis mizania Ta-
namedrove codniTa da aucilebeli unar-Cve-
vebiT aRWurvili iseTi ganaTlebis liderebis
momzadeba, romlebic momavalSi nebismieri sa-
ganmanaTleblo dawesebulebis efeqtur mar-
Tvas SeZleben. ganaTlebis administrirebis
samagistro programa erToblivia da ilias sa-
xelmwifo universitetis da kaliforniis
los-anJelesis universitetTan TanamSrom-
lobiT xorcieldeba.
departamentis samagistro -saganmanaT-
leblo programaze „ganaTlebis administri-
reba“ 14 magistri swavlobs da amaTgan 5-s
100%-iani granti aqvs mopovebuli, rac er-
Txel kidev programis saWiroebisa da misad-
mi sazogadoebis gazrdil interesze miuTi-
Tebs.
departamentSi xorcieldeba ganaTlebis
samagistro programa ‘’sabazo da saSualo
skolis sagnis maswavleblis’’ kvalifikaciiT.
samagistro programis farglebSi studente-
bis jgufi erTad qmnis dadebiT garemos swav-
lisa da kvlevisaTvis. aseTi midgoma xels
uwyobs TanamSromlobiTi gadawyvetilebebis
miRebasa da sagnis swavlebis meTodikis damu-
Savebas da maRali profesiuli standartebis
dadgenas. Tu gaviTvaliswinebT, rom samomav-
lod skolis maswavleblisadmi samagistro ga-
naTleba aucileblobad iqceva, aRniSnuli
programiT ganaTlebis miReba dasaqmebisaTvis
sakmaod saSur saqmed unda CaiTvalos.
departamentSi warmatebiT xorcieldeba
sadoqtoro saganmanaTleblo programebi ga-
naTlebis doqtoris kvalifikaciiT. yvela
doqtoranti dasaqmebulia. departamenti ase-
ve muSaobs sabakalavro da samagistro kurs-
damTavrebulebis dasaqmebazec.
amJamad departamenti muSaobs axal sagan-
manaTleblo programebze, mimdinareobs akre-
ditebuli programebis xelaxali gadamuSave-
ba, gansakuTrebiT aRsaniSnavia departamentis
mzaoba skolamdeli aRzrdis profesiuli da-
wesebulebis saganmanaTleblo programis mo-
samzadeblad, radganac „yvelaferi dasawyisi-
dan modis! msoflioSi ganaTlebaSi yvelaze
warmatebuli qveynis fineTis pedagogebi da
politikosebi umaRles mniSvnelobas aniWeben
skolamdeli aRzrdis dawesebulebebs. bavSvis
warmatebas Tu warumateblobas swored ga-
naTlebis sawyisi etapi gansazRvravs, amitom
am safexurisaTvis aucilebelia saukeTeso
kvalifikaciis maswavleblebi. departament-
Tan Seqmnilia da funqcionirebs skolamdeli
dawesebulebis maswavlebelTa gadamzadebis
programa, magram Tanamedrove gazrdili
moTxovnebisa da samomavlo miznebisaTvis es
sakmarisi ar aris.
pedagogiur mecnierebaTa departamentis
samomavlo amocanaa radikalurad Secvalos
saganmanaTleblo paradigma, sadac priorite-
tuli iqneba pedagogiuri praqtika da sagnob-
rivi meTodika. am mimarTulebiT SevecdebiT
nayofierad viTanamSromloT evropis da ame-
rikis universitetebTan. Cvens universitets
gaformebuli aqvs memorandumi potsdamis
universitetTan da memorandumis formatSi
Cveni fakultetis dekani, profesori marina
qoriZe, universitetis saswavlo procesis
marTvis departamentis ufrosi, istoriis
doqtori madona miqelaZe da profesori neli
axvlediani imyofebodnen aRniSnul universi-
tetSi TanamSromlobis gaRrmavebisa da ga-
mocdilebis gaziarebis mizniT. amJamad sapa-
suxo vizitiT velodebiT germanel kolegebs,
raTa erTmaneTs gavuziaroT is mdidari ga-
mocdileba da tradiciebi , rac orive mxares
gaaCnia da davsaxoT momavlis gzebi.
departamenti aqtiurad monawileobs sa-
erTaSoriso da adgilobriv konferenciebSi,
rogorc saqarTveloSi, ise mis farglebs ga-
reT. departamentis TiToeuli wevri mudmi-
vad srulyofs sakuTar profesionalizms,
warmatebiT euflebian ucxo enebs, zogierT
maTgans gavlili aqvs staJireba amerikis Seer-
Tebul StatebSi. Cven yvelas gvaqvs gaTavise-
buli is uzarmazari misia, rac qveyanaSi mas-
wavlebels akisria!
gguullii SSeerrvvaaSSiiZZee,
pedagogiur mecnierebaTa
departamentis xelmZRvaneli
pedagogiur mecnierebaTa
departamentis Tanamedrove gamowvevebi
lliiaa iinnaaiiSSvviillii _ baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetis ganaT-
lebisa da mecnierebaTa fa-
kultetis pedagogiur mecni-
erebaTa departamentis aso-
cirebuli profesori
samecniero interesebis
sfero: swavlisa da swavle-
bis Taviseburebebi;
saerTaSoriso konferenciebis monawile,
samecniero statiebisa da monografiis avto-
ri, skolamdeli ganaTlebis moklevadiani sa-
ganmanaTleblo programis treneri.
qqeeTTeevvaann TTaadduummaaZZee
- baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo univer-
sitetis ganaTlebisa da
mecnierebaTa fakulte-
tis pedagogikis mecnie-
rebaTa departamentis
specialisti.
mmaarriinnee gguurrggeenniiZZee -
asistent-profesori, ganaT-
lebis doqtori, medikosi (eqi-
mi Terapevti), mecnieruli
kvlevis sfero: skolebis sas-
wavlo-aRmzrdelobiTi gare-
mosa da swavlebis procesis
higienuri organizaciis pr-
oblema. samecniero naSrome-
bisa da monografiis avtori.
ddaarreejjaann ggeellaaZZee - asi-
stent profesori. saerTaSo-
riso samecniero konferen-
ciebis monawile, samecniero
naSromebis da monografiis
avtori, gavlili aqvs tre-
ningebi : `inkluziuri ganaT-
leba~, `Tanamedrove midgo-
mebi skolamdel ganaTleba-
Si~, `maswavlebelTa profesiuli unarebi~,
`umaRles skolaSi swavlebis da swavlis axali
meTodebi~ da a.S. interesis sfero: informaci-
ul- sakomunikacio teqnologiebis gamoyeneba
saswavlo procesSi, inkluziuri ganaTleba,
ganviTarebis da swavlebis Teoriebi.
iiuurrii bbiibbiilleeiiSSvvii--
llii - baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo
universitetis ganaTle-
bisa da mecnierebaTa fa-
kultetis pedagogikis
mecnierebaTa departa-
mentis sruli profeso-
ri, pedagogikis mecnie-
rebaTa doqtori. filologiis mecnie-
rebaTa doqtori.
mecnieruli interesebi pedagogika-
Si - ganviTarebis pedagogiuri aspeq-
tis, swavlebis funqciebis pedagogiku-
ri koncefciebi. ganaTlebis SinaarsSi
sruli ganaTlebis koncefciis damuSa-
veba.
aris mravali samecniero naSromis,
monografiisa da saxelmZRvanelos av-
tori.
lleellaa TTaavvddggiirriiZZee,
sruli profesori
samecniero intere-
sebis sfero: umaRlesi
skolis pedagogika, peda-
gogika, ekologiuri aRz-
rda-ganaTleba, didaqti-
ka, sssm moswavleTa ga-
naTleba
ssttaaJJiirreebbaa
1. 4-16 dekemberi, 2008, q. vaSigtoni, q.
Cikago, liderobis centri Ria msoflio,
programa: maswavlebelTa ganaTleba da
profesiuli momzadeba, 2008 wlis lide-
robis centris Ria msoflios miRwevebis
serTifikati. Cikagos saerTaSoriso vi-
zitorTa centris serTifikati - lide-
robis Ria programaSi saukeTeso Sedege-
bisaTvis.
2. 2009-2010ww. saqarTvelos ganaTle-
bisa da mecnierebis saministro, proeq-
ti „inkluziuri ganaTlebis ganviTareba
saqarTvelos 9 regionis sajaro skoleb-
Si“. Tbilisi
3. 29.08–03.09, 2011w „ganaTlebis admi-
nistrirebis baTumis sazafxulo skola-
Si“ monawileobisTvis (5 krediti), baTu-
mi. ilias saxelmwifo universiteti, So-
Ta rusTavelis saxelmwifo universite-
ti, ganaTlebis marTvis proeqti.
nnaannaa mmaakkaarraaZZee - asoci-
rebuli profesori, dawyebi-
Ti ganaTlebis sabakalavro
saganmanaTleblo programis
xelmZRvaneli, ganaTlebis
administrirebis samagist-
ro saganmanaTleblo prog-
ramis xelmZRvaneli, sko-
lamdeli ganaTlebis seqto-
ris ganviTarebis moklevadiani saganmanaT-
leblo programis xelmZRvaneli da treneri.
nnaannaa mmaammuullaa--
ZZee - ganaTlebisa
da mecnierebaTa
fakultetis asis-
tent- profesori
nnaattoo SSeerroozziiaa -
asistent-profesori, uni-
versitetis studentTa da
moswavleTa urTierTTa-
namSromlobis klubis
`skouni~-s xelmZRvaneli,
saerTaSoriso konferen-
ciebis monawile , kvlevis
sfero: „bavSvTa mimarT Za-
ladoba - problemis gadaWris gzebis Zieba“.
66mmaarrttii
bbaavvSSvvoobbiiddaann mmoommddiinnaarree
ssiiyyvvaarruullii
kvleviTi saqmianobisadmi intere-
si moswavleobis periodidan gamiCn-
da. Cemi istoriis maswavleblebi – no-
dar koxreiZe, arCil beJaniZe–Tavian-
Ti SemoqmedebiTi xasiaTis gakveTi-
lebiT CvenSi, moswavleebSi, aRviveb-
dnen warsulisadmi interess, aWaris
istoriuli epizodebis siyvaruls.
isini gvavalebdnen davkvirvebodiT
Cvens ojaxebSi dacul tradiciebze,
wes–Cveulebebze. merve–mecxre–mea-
Te klasebSi swavlis dros aseT dak-
virvebebs vaxdendiT da werilobiT
vawodebdiT maT. istoriis wreze
(sxdomebi imarTeboda TveSi erTjer)
samsjelod gamogvqonda isini. am pe-
riodSi ukve Seswavlili gvqonda Cve-
ni soflebis warsuli, vicodiT: sad
iyo SemorCenili materialuri kul-
turis Zeglebis naSTebi, moZiebuli
gvyavda zepirsityvieri nimuSebis
mcodneni, enawyliani mTxrobelebi.
TbilisSi arsebuli moswavleTa
sasaxle yovelwliurad awyobda sas-
wavlo–SemoqmedebiT konferenciebs.
skolebSi igzavneboda Setyobineba.
meaTe klasSi vswavlobdi. qarTuli
enisa da literaturis maswavlebeli
gvyavda Zalian sayvareli qalbatoni
– dina TaTariSvili, senakis raionis
sofel gezaTidan. igi samSobloze
usazRvrod Seyvarebuli pirovneba
iyo. misi yoveli gakveTili moswavle-
Ta gulebSi samSoblos siyvaruls
bartyavda da afrTianebda. man gag-
vacno moswavleTa sasaxlidan gamog-
zavnili Setyobineba da me Semagulia-
na, rom Cemi soflis folklori war-
momeCina. marTlac, mokle droSi Cemi
soflis xandazmuli adamianebisagan
bevri saintereso zRapari, legenda,
gamocana, andaza, istoriuli monaTx-
robi Caviwere da sakonkursod Tbi-
lisSi gamgzavna skolam. male miviReT
Setyobineba, rom aWaridan marto me
viyavi gamarjvebuli.
maSindeli ganaTlebis ministri,
cnobili mecnierisagan, giorgi jib-
laZisagan Suaxevis raikomis mdivanma
solomon makaraZem miiRo depeSa, ro-
melic avaldebulebda Cems gamocxa-
debas Tbilisis moswavleTa sasaxle-
Si. 1959 wlis martis bolo iyo. Cems
sofelSi Tovli ido. fexiT Camovedi
raionul centrSi mamasTan erTad da
gavemgzavre avtobusiT baTumisaken,
imave saRamos ki matarebliT Tbiliss
mivaSureT. me da mamam 25 martis di-
las Tbiliss pirvelad SevavleT Tva-
li. dagvabinaves moswavleTa sasaxle-
Si saxeldaxelod mowyobil sastum-
roSi, romelic gankuTvnili iyo rai-
onebidan miwveuli bavSvebisaTvis. ma-
Sin gavicani ingiloeli gogona tar-
taraSvili (saxeli aRar maxsovs). gu-
li metkina imaze, rom saingilo–Zve-
li hereTi azerbaijanis sazRvrebSi
iyo moqceuli.
sasaxleSic samSoblos siyvaru-
liT gulanTebuli maswavlebeli fa-
cia paiWaZe damxvda. mas moswoneboda
Cemi moxseneba da gamesaubra kidec.
seqciuri sxdomebis Semajamebeli Ro-
nisZieba Catarda operisa da baletis
TeatrSi. sityva iqac momces maRalm-
Tiani aWaridan Casuls. prezidiumSi
vijeqi akaki SaniZisa da varlam Tofu-
rias gverdiT. cxadia, maSin ar vicodi
yvelaferi am didi mecnierebis Rvaw-
lis Sesaxeb. maT gamomkiTxes bevri
ram: rogor vcxovrobdiT, Cadrs ki-
dev xom ar atarebdnen qalebi, gakve-
Tilebis momzadebas rogor vaswreb-
di, dReSi 8 kilometrs rom gavdiodi
saxlidan skolamde da skolidan sax-
lamde. Cemi gamosvla Zalian moewo-
naT am didebul adamianebs da parter-
Si rom CavediT, Cemi Tavi gaacnes cno-
bil mecnierebs: arnold Ciqobavasa
da solomon xuciSvils. mamaCems pi-
roba CamoarTves, rom saswavleblad
universitetSi gamgzavnida. magram,
samwuxarod, man piroba daarRvia da
baTumis pedagogiur institutSi
Zlivs gamomgzavna saswavleblad.
maxsovs, erT dRes seqciuri sxdo-
mis Semdeg facia maswavlebelma bavS-
vebi wagviyvana mTawmindaze.
maSin jer kidev ar iyo mTlad
damWknari samgloviaro
gvirgvinebi qarTveli xal-
xis sayvareli Svilebis: Sal-
va dadianisa (15 marts gar-
dacvlili) da galaktion ta-
biZis (17 marts gardacvli-
li) saflavebze. vixsenebdi
nikoloz baraTaSvilis
leqss „SemoRameba mTawmin-
daze“: „hoi, mTawmindav, mTao
wmindav, adgilni Senni dama-
fiqrvelni, veranani da uda-
burni“... mixaroda, rom aqau-
roba aRar iyo udaburi, dau-
saxlebeli, rom aq samudamo
gansasvenebeli hqondaT da-
vanebuli Cvens did winaprebs – ilias,
vaJas, akakis, nikoloz baraTaSvils...
facia maswavlebelma maT saflavebze
TiTo leqsi gvaTqmevina. amasobaSi
bindic Semogvepara da Cveni eqskur-
sia poeziis saRamod iqca... mokled,
Cemi samecniero saqmianobis naTlo-
bac maSin Sedga, 1959 wlis martSi,
moswavleTa sasaxleSi.
1959 wlis agvistoSi misaRebi ga-
mocdebi Cavabare baTumis pedagogiu-
ri institutis istoria–filologiis
fakultetze qarTuli enis, litera-
turisa da istoriis specialobaze.
sakmaod didi konkursi iyo. 20 adgil-
ze 400 abiturienti ibrZoda. oTxi ga-
mocda iyo Casabarebeli. qarTul ena-
sa da literaturaSi weriTi da zepi-
ri, istoriaSi–zepiri, rusul ena-
Si–karnaxi. oTxive gamocdaSi umaR-
lesi qulebi davagrove da Caviricxe.
leqciebs didi interesiT vismen-
diT. gvaswavlidnen cnobili mecnie-
rebi: aleqsandre CavleiSvili, neli
dumbaZe, nadia sabaSvili, Suqri niJa-
raZe, iuri sixaruliZe, grigol babi-
loZe, memed stamboliSvili, kote
bolqvaZe... fakultetze Camoyalibe-
buli iyo „damwyeb poetTa, prozai-
kosTa da kritikosTa wre“. xelmZRva-
neli iyo profesori aleqsandre Cav-
leiSvili. sxdomebze wris wevrTa Se-
moqmedebis nimuSebi ganixileboda. am
wreSi dafrTiandnen cnobili poete-
bi – zurab gorgilaZe, nodar jala-
Ronia, guli saluqvaZe, cisana anTaZe,
SoTa zoiZe... mec vwerdi leqsebsa da
novelebs. zogjer axlac mestumreba
xolme muza da poeziis samyaroSi ga-
maseirnebs. vfiqrob, Sevkra isini erT
patara krebulad da movixado vali
muzis winaSe, romelic TiTqos maZa-
lebs amas. bevri cremlnarevi leqsi
damawerina istoriul tao–klarjeT-
Tan dakavSirebulma sevdam, muhajiri
qarTvelebis guldaTuTqulma qar-
Tulma, stambolSi moRvawe qarTveli
sasuliero pirebis mier 120 wlis man-
Zilze qarTuli kulturis kerad qce-
uli, amJamad oblad darCenili monas-
tris mwuxarebam, saxelovani gvariS-
vilebis – abaSiZeebis, beJaniZeebis,
TavdgiriZeebis, lorTqifaniZeebis,
ximSiaSvilebis – warmomadgenelTa
nostalgiam. Serif beg ximSiaSvilis
SvilTaSvilebma – enver biZam da me-
laaT–xanumma imdeni cremli Rvares
CemTan saubarSi, imdeni sasiyvarulo,
mosaferebeli sityvebi Tqves nigaze-
ulis, sxalTis, xulos mimarT, rom
damawerines leqsi „menatrebi, Cemo
xulo“. me igi mivuZRveni 90 wlis qal-
batons, melaaT ximSiaSvils. leqsi 20
wlis win daiwera. maSin igi 70 wlisa
iyo da kidevac estumra mSobliur xu-
los. enver biZasTan erTad daaTvali-
era mSobliuri adgilebi, mSobliuri
saxli. maT moiTxoves TavianTi biZis
–– jemal ximSiaSvilis, Serif ximSiaS-
vilis Svilis, saxlSi muzeumis gaxs-
na. maSindeli mTavroba kidec apireb-
da am Txovnis Sesrulebas, magram
Cvens qveyanaSi Seqmnili mZime mdgoma-
reobis gamo maT ocnebas frTebi Seek-
veca. iqneb dRevandelma xelisufle-
bam iTavos es keTilSobiluri saqme
da xuloSi mdgar istoriul SenobaSi
gaxsnas muzeumi. samuzeumo nivTebs
stamboleli ximSiaSvilebi saCuqrad
gadascemen am muzeums. mkiTxvels
vTavazob Cems poetur striqonebSi
melaaT ximSiaSvilis gulisnadebis,
samSoblos monatrebis gacocxlebas.
Cemi sagazeTo statia „menatrebi, Ce-
mo xulo“ adre ramdenjerme daibeWda
adgilobriv da respublikur Jur-
nal–gazeTebSi. leqsi eZRvneba mela-
aT ximSiaSvilis, didi Serif beg xim-
SiaSvilis SviliSvils. man qarTuli
imdenad kargad aRar icoda, rom leq-
si daewera. me mTxova da Sevusrule
natvra. ai, es leqsic:
menatrebi, Cemo xulo, Cemo miwav,
Wirnaxulo,
TeTr sizmrebSi danaxulo, iqneb
veRarc ginaxulo...
veferebi sxalTas, Tagos: mand Ca-
mosvla miqadagos,
mSobel miwam wamlad margos,
ucxoeTSi ar damkargos...
fiqris frTebiT gadavserav, niga-
zeuls, sariCairs,
vkocni miwas monatrebuls, wya-
ros, yvavils, aTasnairs...
... stambuls Suqi efineba, Cems
Tvalebs ki bindi akravs.
guliT rodi meRimeba, amdeni xniT
naRvelnakravs...
guli aqiT aRar miZlebs, SenTan
yofna mudam mwadis,
Sens natvraSi gavaTie cxrajer
aTi weliwadi...
ra iqneba, Cemo RmerTo, Taflis
sanTlad CamomRvenTo.
xulos zeca gadamxuro, xulos mi-
wa wamaxuro,
rom mSobliur aWaraSi suli Cemi
sanTlad enTos...
... damesizmre wuxel, xulo, mTis
kalTaze daxatulo,
CemTvis taZrad Senaxulo, TeTr
sizmrebSi danaxulo,
Cemo sulis gazafxulo, menatre-
bi, Cemo xulo...
samSoblodan iZulebiT gadaxve-
wili Cveneburebis naRvelCamdgari
Tvalebidan monawuri cxeli cremle-
bi qvasac ki wvavs da adnobs. am grZno-
bas mSobeli miwis siyvaruli hqvia.
axalgazrdebis gasagonad vambob: ara-
vin isurvos mSobeli miwis mitoveba
da ucxoeTSi gaxizvna, Torem sanane-
beli, gulsaklavi naRveli Svid Tao-
bas mainc gadahyveba.
cnobilma momReralma baiar Sa-
hinma–gundariZem am leqsis Sesabami-
si musika Seqmna da simRerad aqcia. igi
male estumreba xulos da am simRera-
sac Seasrulebs. baiari zeda maWaxli-
danaa, Cemi winaprebic maWaxlis so-
fel safutkreTidan arian zeda aWa-
raSi gadasaxlebuli. axla jeri maWa-
xelzea. am lamaz kuTxezec unda Seiq-
mnas leqsica da simRerac. vnaxoT, ro-
dis mofrindeba muza da mikarnaxebs
maWaxlis Sesaferis striqonebs...
studentur wlebTan bevri sain-
tereso mogoneba makavSirebs. maxsovs
ioseb griSaSvilisa da giorgi leoni-
Zis stumroba. damwyebi poetebi leq-
sebiT mivesalmeT didebul poetebs
institutis saaqto darbazSi.
mesame kursis dasawyisSi safrTxe
Seeqmna Cems institutSi swavlas,
studentobas. Cemi Zma, aw gardacvli-
li oTar futkaraZe, Tbilisis samedi-
cino institutis studenti gaxda. ma-
maCems gauWirda ori studentis mov-
la–patronoba. moiTxova Cemi dausw-
rebel ganyofilebaze gadayvana. Cems
mSobliur dRvans saSualo skolas
literaturis maswavlebeli sWirde-
boda. mamis survilis mixedviT me iq
unda damewyo muSaoba da ojaxs SevS-
velebodi. fakultetis dekani batoni
parmen pataraia amaze Zalian Sewuxda.
Cemi dauswrebel ganyofilebaze ga-
dayvana dauSveblad CaTvala maSin-
delma institutis komkavSiris komi-
tetis mdivanma, qalbatonma nani gu-
gunavam. man samecniero sabWos sxdo-
maze daayena es sakiTxi, daasabuTa,
rom dauswrebel swavlebaze Cemi ga-
dayvaniT instituti kargavda akade-
miurad mowinave students. qalbato-
ni nani gugunavas iniciativiT samec-
niero sabWom leninuri stipendia da-
miniSna, romelic 800 rusuli maneTis
odenobisa iyo. pirveli stipendiiT
Cemi Zma Sevmose srulyofilad, rom
dedaqalaqSi Tavi kargad egrZno. ase
SemovrCi instituts da Tanac davex-
mare ojaxs.
maSin institutSi leninuri sti-
pendia mxolod ors gvqonda: maTema-
tikis fakultetze baton onise sur-
maniZes da me. vcdilobdiT warCinebu-
li yofaqcevisa da akademiuri mosw-
rebisa vyofiliyaviT, rom Segvenar-
Cunebina igi. marTlac, warCinebiT da-
vamTavreT institutis xuTwliani
kursi. aqtiurad vmonawileobdiT sa-
mecniero konferenciebSi. me, magali-
Tad, mexuTe kursze swavlis dros sa-
mi Tema davamuSave samecniero konfe-
renciebSi: enaTmecnierebaSi–mexile-
obis leqsika zemoaWarulSi; litera-
turaSi–niko lorTqifaniZis novele-
bi; pedagogikaSi–vaJa-fSavelas peda-
gogiuri Sexedulebani. aqedan erTi
moxsenebiT gamovedi Tbilisis saxel-
mwifo universitetSi, erTi wavikiTxe
quTaisis institutSi, erTi ki _
mSobliur institutSi. maSin didi yu-
radReba eqceoda studentTa mecnie-
rul saqmianobas. institutSi Seqmni-
li iyo studentTa samecniero wreebi,
sxdomebi yovelTviurad tardeboda,
???ixileboda studentTa moxsenebe-
bi.
rrooggoorr iiqqmmnneebbooddaa
`̀CCvveenneebbuurreebbiiss qqaarrTTuullii~~
„Cveneburebis qarTulze“ muSao-
bis dros gavicani TurqeTis respub-
likaSi mcxovrebi bevri qarTveli.
swored maTi daxmarebiT ramdenjerme
moviare istoriuli tao-klarjeTis
qarTulenovani mosaxleobiT dasax-
lebuli soflebi. aseTi soflebi Se-
morCenilia istoriuli nigalis xeo-
baSi (borCxis raioni), md. murRulis
xeobaSi (murRulis raioni) da SavSe-
Tis raionis md. fafarTis xeobaSi,
romelsac imerxevs eZaxian. sakuTriv
istoriul SavSeTSi, giorgi yazbegis
utyuari cnobiT, 1874 wlisTvis ukve
bavSvobidan momdinare siyvarulicnobil qarTvel mecniersa da sazogado moRvawes qalbaton SuSana futkaraZes dabadebidan 70 weli
Seusrulda. amis Taobaze mkiTxvels ,,baTumis universitetis“ 2012 wlis noembris nomeri auwyebda.
vTvliT, rom gazeTi erTgvarad valSia qalbaton SuSana futkaraZesTan, aseve sxva cnobil mecnierTan
Tu moRvawesTan, radganac maT saSviliSvilo saqmianobas sazogadoeba ufro vrclad da siRrmiseulad
unda icnobdes. redaqcia cdilobs am ,,naklulevanebis“ gamosworebas da amjerad gTavazobT profesor
SuSana futkaraZis ,,mogonebebs gardasul dReTa“, romelmac pirvelma moaxerxa niko marisa da eqvTime
TayaiSvilis Semdgom istoriuli tao-klarjeTis qarTuli soflebis monaxuleba. sami Tvis ganmavloba-
Si igi efereboda oblad darCenil qarTul miwas, qarTul sityvas da iqauri ZirZveli qarTvelebisagan
iwerda folklorul-dialeqtologiur, eTnografiuli da istoriuli Rirebulebis mqone xalxuri ze-
pirsityvierebis nimuSebs. rogorc Tavad aRniSnavs, `opizarebisa da oSkelebis STamomavalTa bageebze
ayvavebul qarTul sityvebs hkrefda, sitvis konas hkravda, saqarTveloSi Camosatanad amzadebda, rom
dedasamSobloSi deda-enis saganZurSi Senaxuliyo samudamod“.
77mmaarrttii
arc erTi soflis mosaxleoba aRar
flobda qarTuls. cxadia, asea dRe-
sac. aqauri qarTvelebis umetesobas
jer kidev ar aqvs dakarguli qarTve-
lobis Segneba, erovnuli cnobiereba,
magram qarTulad molaparakes Sav-
SeTSi versad ipoviT. zogierTi topo-
nimi jer kidev qarTulia.
istoriuli tao–klarjeTisadmi
interesi, rogorc es ramdenimejeraa
aRniSnuli, CemSi jer kidev bavSvoba-
Si aRZres Cems mezoblad mcxovrebma
artaanidan, SavSeTidan, imerxevidan
gamoTxovilma sayvarelma „neneeb-
ma“–bebiebma. isini gansxvavebul ki-
loze saubrobdnen da amiTac iqcevd-
nen yuradRebas. mTaSi – iailaSi yof-
nis dros isini Zalian xSirad iyure-
bodnen arsianis mTagrexilis aWa-
ra–SavSeTis qedze arsebuli uRel-
texilisken. am uReltexiliT gadmo-
vida maTi mayrioni, magram TurqeTsa
da sabWoTa kavSirs Soris dadebuli
xelSekrulebiT daido sazRvari da
gadasvla–gadmosvla aikrZala. am ne-
neebs enatrebodaT TavianTi ded–ma-
ma, da–Zma, naTesavebi, mSobliuri ad-
gilebi da amitomac maT cremlnarev
TvalebSi Camdgari iyo mZime naRveli.
me isini Zalian mecodeboda, xSirad
vexmarebodi Cemi bavSvuri xelebiT da
maTgan locvas vimsaxurebdi: – gamS-
vidobos RmerTma, Svilo, sxvisi xele-
bis, sxvisi lukmis amara ar dagtovo-
so,- mlocavdnen xolme.
studentobaSi niko maris mogzau-
robis dRiurs rom gavecani, kidev
ufro Semiyvarda am neneebis mSobli-
uri adgilebi, magram maSin sazRvris
iqiT gaxedvac ki akrZaluli iyo, Ci-
tic ki ver axerxebda gadafrenas.
1983 wels Tbilisis saxelmwifo
universitetSi leqtor–maswavle-
belTa samecniero konferencia gai-
marTa. moxsenebiT gamovedi. moxsene-
bam mowoneba daimsaxura. universite-
tis sasadiloSi banketi gaimarTa. ban-
ketis Semdeg stumrebi da maspinZlebi
ezoSi gamoefinen. Cemma mecnier-xel-
mZRvanelma, profesorma ivane qavTa-
raZem momnaxa da saubari TurqeTeli
qarTvelebis Sesaxeb damiwyo. icoda,
rom me bursis vilaieTSi bevri naTe-
savi myavda dedis mxridan, Tavdgiri-
Zeebi. batoni ivane Cemi sakandidato
disertaciis xelmZRvaneli iyo, uspe-
takesi pirovneba, namdvili mecnieri.
man miTxra: – SuSana, Sen erTi didi
saqme unda iTavo. saamiso pirobebi
rom Seiqmneba, e.i. urTierToba or
qveyanas Soris roca cota mainc daT-
beba, unda waxvide TurqeTis respub-
likaSi da unda moiaro TurqeTis sa-
qarTvelo da muhajiri qarTvelobao.
mokled, piroba CamomarTva: miTxra,
es aris Cemi Sendami naTqvami anderZi,
Cemi Txovnao. samwuxarod, batoni iva-
ne male gardaicvala. me amis Sesaxeb
vuambe profesor aleqsandre
Rlonts, romelic aRfrTovanda da
manac wamaxalisa.
marTlac, droTa svlam nel–nela
axada or qveyanas Soris Sav kedlad
aRmarTuli rkinis farda da 1988
wlis seqtemberSi sarfis kari gaixsna.
am dros me ukve akademikos arnold
Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis
institutis qarTvelur enaTa ganyo-
filebis doqtoranti viyavi. insti-
tutis direqtoris- qalbatoni qeTe-
van lomTaTiZisa da misi moadgilis
profesor besarion jorbenaZis ga-
dawyvetilebiT, sadoqtoro diserta-
ciis Temad gamiformda sakiTxi–„qar-
Tuli enis samxrul–dasavluri dia-
leqtebis Taviseburebani istoriuli
tao-klarjeTisa da muhajiri qarTve-
lebis metyvelebis mixedviT“. e.i.
aucilebeli iyo TurqeTis respubli-
kaSi samecniero–kvleviTi saqmiano-
bis warmarTva. bedma gamiRima. Cemi
TurqeTeli naTesavebis daxmarebiT
movaxerxe samTviani vizis miReba da
1989 wlis 24 marts gadavkveTe sazR-
vari. sazRvris iqiTa mxares melode-
boda Cemi naTesavi Semsedin Tavdgi-
riZe, bebiaCemis biZaSvili, moxuci ka-
ci, romelmac 1700 kilometri gamoia-
ra Cems Sesaxvedrad. Cveni Sexvedra
metad amaRelvebeli iyo. pirvelad
maSin vigrZeni, ras niSnavs sisxlis yi-
vili. iqiTa sazRvarze rom fexi davd-
gi, moxucma kacma Cemi Cemodani neit-
raluri zonidan Tavisken gadadga.
Cven erTmaneTs SevxedeT Tu ara, erT-
maneTisTvis sityvauTqmelad magni-
tiviT migvizida sisxlma da CavexvieT
erTmaneTs. vqviTinebdiT da vekvro-
diT erTi meores TiTqmis ucnobi, er-
TmaneTis unaxavi adamianebi. magram
sisxlma igrZno Cveni naTesaoba da
Cvenda ukiTxavad Cagvikra gulSi. ase
gagrZelda 5–10 wuTi. Cvenma qviTinma
mebaJeebi gaakvirva da mogvcvivdnen,
kiTxulobdnen, ra iyo, ratom vtiro-
diT. me Turqulad ver vlaparakobdi.
moxucma uTxra: – 120 wlis dakarguli
sisxli vnaxe, magnitiviT mimizida da
imitom vtiriTo. Cvenma gancdebma
Turq mebaJeebsac Cauyena TvalebSi
cremli.
sami Tvis manZilze naTesavebTan
yofnas zeimobda Cemi suli da Cems
sxeulSi Casaxlebuli winaprebis su-
lebi, romelTac ar eRirsaT Tavisia-
nebis naxva. yovel saRamos gadapati-
Jebuli viyaviT me da Cemi Sorena (ma-
Sin igi mecxre klaseli iyo) da siyva-
rulis talRebSi vcuravdiT. es iyo
sisxlis yiviliT gamowveuli siyvaru-
li, amaRelvebeli, wrfeli, uangaro
da miamiti, istoriuli fesvebidan
momdinare, WeSmaritad mSobliuri da
axlo naTesauri.
inegolSi sami Tve vcxovrobdiT
memed ozbegis–TavdgiriZis ojaxSi.
Cveni diasaxlisi – qalbatoni hava–xa-
numi Tamar dedoflis freskasaviT
lamazi da Tbili iyo. inegolSi gavi-
cani imerxeveli mwerali kaci – isma-
il yara – SaviSvili, romelsac ukve
gamoqveynebuli hqonda romani „maWax-
lis uReltexili“ da muSaobda axal
romanze „Woroxi Cqara midis“. er-
Txel saubarSi vkiTxe, ratom airCie
aseTi saTauri, ras niSnavs „Woroxi
Cqara midis“–meTqi. miTxra – „magas ra
kiTxva unda, Woroxi Cqara imi-
tom midis, rom dedasamSoblos-
ken iCqaris, unda male Caekras
dedasaqarTvelos gulSi“–o.
Cemma naTesavebma gaiges,
rom me tao–klarjeTis naxvac
mindoda. vizis gasvlamde 20
dRiT adre inegolidan gamomam-
gzavres arTvinisken, Tan gamo-
mayoles naTesavi kaci osman–bi-
Za goCitiZe–axisxaloRli. Cven
arTvinidan gavemarTeT qarTu-
lenovani mosaxleobis sofle-
bisken – imerxevisken. avediT
zeda imerxevSi, sofel xoxlev-
Si, zustad Cemi bavSvobis dro-
indeli iailis gadaRma mxares, aWa-
ra–SavSeTis qedis samxreT kalTaze
Sefenil sofelSi. niko maris Semdeg
(1904 weli) aq saqarTvelodan mkvle-
vars fexi aRar hqonda dadgmuli. am
soflidan Cveni xeobis sofel olada-
urSi ori qalbatoni iyo gamoTxovi-
li, oric mezobel sofel agaridan
iyo Cvenken gamoTxovili, oric– so-
fel weTileTidan. e.i. Cemi sayvareli
neneebis naTesavebis stumari viyavi.
saocrad amaRelvebeli iyo Cveni Sex-
vedra. maspinZlis saxli ver itevda
mnaxvelebs. mkocnidnen xelebze, ka-
bis kalTaze da mexvewebodnen melapa-
raka qarTulad. tiriliT ambobdnen:
–vaime, ra lamaz gurjijas (qarTuls)
laparakobso. Cveno samamulo omis
Semdeg radioTic veRar devkaveT qar-
Tuli laparakio, ra codva varT
uqarTuloT darCenili, ieTimad (ob-
lad), ar gecodvebiTo?!
ra unda meTqva, SezRuduli viyav.
Cvenken jer kidev sabWoTa kavSiri
iyo, cudis Tqma ar SemeZlo...
ori kvirac imerxevSi davrCiT, Ca-
viwere Zvirfasi masala. maSin jer ki-
dev cocxali iyvnen xandazmuli ada-
mianebi da Zveli qarTuliT melapara-
kebodnen. arasodes damaviwydeba maT
mier gamoxatuli siyvaruli, pativis-
cema, dafaseba.
imave wlis ivlisSi baTumSi stum-
rad ismail yara–SaviSvili Camobr-
Zanda col–SviliT. igi moiwvies naTe-
savebma – poetma emen daviTaZem da ni-
az lominaZem. mec gadmovipatiJe ram-
denimejer. wasvlis dro rom mouax-
lovda baton ismails, imerxevSi dam-
patiJa, miTxra, – vici imerxevSi masa-
lis Cawera ginda, me da Cemi meuRle
imerxevlebi varT, Cveni sofle-
bi–Soltixevi da maCxateTi zemo
imerxevSia, sadac wminda qarTuli
ician da saintereso masalas Caiwer-
To. gamexarda aseTi pirobebis Semo-
Tavazeba, magram ucxouri valuta ar
gamaCnda, dolarebi. maSindeli wesis
Tanaxmad, weliwadSi mxolod erTxel
SeeZlo sabWoTa moqalaqes ucxouri
fulis miReba, sabWoTa maneTis do-
larze gadacvla. mivdeq–movdeqiT,
vTxoveT amas, imas, magram araferi ga-
movida. ra meqna, ar vicodi. ufulod
rogor unda wavsuliyavi. batonma is-
mailma gamosavali naxa. miTxra, iyide
akordeoni da „druJba“ –xis mosaWre-
li xelsawyo. magaT kargi fasi aqvs
TurqeTSi, gagayidvineb da fulic
geqnebao. marTlac SeviZine „druJba-
ca“ da akordeonic, magram sabaJoze
gatana Zneli iyo, ikrZaleboda. par-
tiis saqalaqo komitetSi muSaobda
metad keTilSobili pirovneba, Cemi
kolegis – profesor Tina SioSvi-
lis–meuRle aleko CxartiSvili da
imas vTxove daxmareba.
ase movaxerxe aqeTa sa-
baJos saqme, iqiTa mxa-
res saqmis mogvareba ki
batonma ismailma iTa-
va. mis meuRles –xati-
je miRmaZes da hyavda
gaTxovili murRulis
raionis sofel Wila-
urSi. pirvelad imas
vestumreT. ramdenime
dRe iq davrCiT. movia-
reT murRulis sofle-
bi da Caviwere sainte-
reso masalebi, Semdeg
ki imerxevs vewvieT. ma-
Sin moviare TiTqmis
mTlianad mTeli imer-
xevi, 40–mde sofelSi
mivediT. Sevxvdi xal-
xur mTqmels- mevlud RaRaniZes, ro-
melic sofel ifxreulSi cxovrobda.
sazRvrispira soflebSi ucxo mo-
qalaqis SesvlisTvis Turme saWiro
iyo gubernatoris (valis) specialu-
ri nebarTva. es batonma ismailma ar
icoda da swored aman Semiqmna mcire-
di usiamovneba. Jandarmeriis warmo-
madgenlebma waiRes Cveni pasportebi.
gamoikvlies Cemi vinaoba, stumrobis
mizani, inegolSi Cemi samTviani yof-
nisa da muSaobis Sesaxeb miiRes saWi-
ro cnobebi da ise dagvibrunes pas-
portebi. RvTis wyalobiT, yvela ad-
gilidan dadebiTi daxasiaTeba movida
Cem Sesaxeb, rom viyavi moralurad
spetaki, ar mainteresebda politiku-
ri ambebi, viwerdi mxolod eTnogra-
fiul da folklorul masalebs.
im dReebSi didi moraluri mxar-
daWera, patronoba gamiwia sofel
xoxlevis mcxovrebma, arTvinis sof-
lis meurneobis bankis direqtorma
qemal mesxaZem–Sahinma. misi SviliSvi-
li amJamad aris Cveni universitetis
rusuli enisa da literaturis speci-
alobis mesame kursis studenti mah-
mud Sahini–mesxaZe. mas eamayeba, rom
„Cveneburebis qarTulSi“ aris misi ba-
buis ojaxis suraTi.
1989 wlis Semdeg ramdenjerme
kvlav vimogzaure imerxevSi da niga-
lis, murRulis xeobebis qarTul
soflebSi. iq Cawerili masalebiT Se-
iqmna Svidasocgverdiani monografia
„Cveneburebis qarTuli“ Sesavali we-
rilebiTa da leqsikoniT. qarTvelma
sazogadoebam didi siyvaruliT mii-
Ro es wigni, romelic dRes sanTliT
saZebaria mkvlevarTaTvis. amJamad
iwereba „Cveneburebis qarTulis“ me-
ore tomi. pirvel tomTan SedarebiT
igi mkiTxvelTaTvis gacilebiT sain-
tereso iqneba.
ssttaammbboolliiss qqaarrTTuull ssaavvaanneeSSii
„Cveneburebis qarTulze“ mu-
Saobis dros Cemma TurqeTelma na-
Tesavebma bevr sofelsa da qalaq-
Si wamiyvanes, bevr pirovnebas Se-
maxvedres. viyaviT ankaraSi, ialo-
vaSi, eregliSi, bursaSi, adabazar-
Si... stambolSi stumrad viyavi
basri iavuzTan–futkaraZesTan.
igi icnobda stambolel zazaZeebs
da stumrad wamiyvana maTTan. ma-
Sin cocxali iyo pavle zazaZe. ba-
Tumis universitetis sapatio
doqtoris msoflio mniSvnelobis
biznesmenis baton simon zazaZis
mama. igi me vnaxe 1989 wlis maisSi,
89 wlis moxuci. mas Zalian enatre-
boda Tavisi mSobliuri sofeli ude,
Tavisi axalcixe, mesxeTi. acremle-
bulma gaixsena axlo xanSi nanaxi siz-
mari da ase momiTxro: „bavSvobaSi de-
das davyavdi tyeSi, sadac eklesiis
nangrevi iyo. iq sanTlebs davanTeb-
diT, vloculobdiTo. eklesiis gver-
diT wyaro iyo, civi, msubuqi, gemrie-
li. axlac, am asakSi, damesizmra im ek-
lesiis nangrevi da is wyaroo. dedam
sanTeli damanTebina, viloceT... wya-
ros wyali mominda da unda damelia.
movtrialdi wyarosken. wyaroze oq-
ros avazani iyo, wyliT savse. mzis
Suqze brwyinavda. mivedi dasalevad,
magram daketili damxvdao. avazans
oqros boqlomi edoo. ver davlie wya-
ros wyali, Sevwuxdi da gamomeRvi-
Zao“. Tan ase axsna es sizmari: „oqros
avazani rom mzis Suqze brwyinavda, es
kargis niSania, saqarTvelo sinaTle-
Si gamova, Cemi samSoblo gabrwyinde-
ba, magram avazani daketili rom iyo,
es imis niSania, rom samSoblos sinaT-
leSi gamosvla daagviandebao. dake-
tili rom iyo avazani da wyali ver
davlie, es CemTvis cudis niSania. al-
baT, aRar meRirseba saqarTveloSi Ca-
mosvla da im wyaros wylis dalevao“.
marTlac, moxuc pavle zazaZes
aRar eRirsa mSobliuri adgilebis
naxva. igi 1989 wlis agvistoSi gar-
daicvala. mamis survili misma Svil-
ma- simon zazaZem Seasrula. man moi-
naxula winaparTa mSobliuri adgi-
lebi, erTgulad upatrona stambol-
Si oblad darCenil qarTul monas-
ters, mdidari biblioTekiTa da ar-
qiviT datvirTuls. uflis nebiT,
Cven aRvwereT es biblioTeka da ar-
qivi. batonma simonma sul axlaxan
Sematyobina, rom Zveli monastris
axlos igi afuZnebs qarTuli kul-
turis centrs, sadac ganTavsdeba es
saunje.
(gagrZeleba Semdeg nomerSi)
88mmaarrttii
arsebobs gansakuTrebuli dRe, romelic mxo-
lod qalebs ekuTvniT. is gazafxulis SemobrZane-
bas emTxveva, rac SemTxveviTi ar aris: gazafxul-
ze buneba iRviZebs, sicocxlis surneli tria-
lebs, gazafxuli dabadebis da axali sicocxlis
dawyebis simboloa bunebaSi... da qalic xom si-
cocxlis sawyisia, gazafxuliviT mSvenieri da
Tbili.
qalis roli sazogadoebaSi araerTgvarovani
iyo da aris dResac. daniSnuleba qalisa qristia-
nobaSi Zalian didia. yoveli adamiani pirvel az-
rebs, midrekilebebs, pirvel locvas dedisgan
swavlobs, e.i. Rirseba, Tviseba da bedniereba yo-
veli adamianisa TiTqmis qalze-dedazea damoki-
debuli.
bibliis mixedviT, pirvel qals eva erqva, rac
qarTulad sicocxles niSnavs. marTlac, qalis
yvelaze didi movaleoba da daniSnuleba axali
adamianisaTvis sicocxlis miniWebaa, romlis Za-
lac mas RvTis locva-kurTxeviT mieca. davfiqr-
deT, romeli saqmianoba da Tanamdeboba Seedreba
axali sicocxlis warmoSobas! ra Tqma unda, es
imas ar niSnavs rom sazogadoebriv saqmianobaze
qalma xeli saerTod aiRos, magram arc imas niS-
navs, rom misTvis iseT Seuferebel saqmianobas
eweodes, rogorsac magaliTad, mSeneblobasa da
maRaroebSi muSaoba, an kidev troleibusebisa da
satvirTo manqanebis mZRoloba warmoadgens -
vkiTxulobT sruliad saqarTvelos kaTolikos-
patriarqis ilia II „epistoleni, sityvani, qadage-
bani- Si.
dedis locvas gansakuTrebuli Zala aqvs da
mudam ifaravs Svilebs cxovrebis gzaze. naTqva-
mia, rom dedis locvas SeuZlia Svili TviT jojo-
xeTidanac ki amoiyvanos.
qalebi adamianTa sazogadoebis naxevarze
mets Seadgenen da sazogadoebas maTi profesiona-
lizmi da SesaZleblobebi Zlier esaWiroeba. um-
ravles sazogadoebaSi qalisa da mamakacis sazo-
gadoebrivi mdgomareoba ganpirobebulia kvlav-
warmoebaSi maTi sxvadasxva roliT. cxovrebis pi-
robebi qalis qcevasa da azrovnebaze Tavis daRs
asvamda. saukuneebis ganmavlobaSi isini saxlisa
da ojaxis saqmiT iyvnen dakavebulni, maSin, rode-
sac mamakacebs moRvaweobis sfero SezRuduli ar
hqondaT. maT aseT mdgomareobas mecnierebic
amarTlebdnen. mkvidrdeboda azri imis Sesaxeb,
rom qals ar SeuZlia aiTvisos tradiciuli mama-
kacuri saqmianoba. magaliTad, asi wlis win ar iyv-
nen eqimi qalebi da TavisTavad iTvleboda, rom
maT am profesiis aTviseba ar ZaluZT. dRes ki eqi-
mebis naxevarze meti qalia.
genderuli Tanasworobis koncfcia, romelic
damtkicebulia saqarTvelos parlamentis mier
2006 wels, xazgasmiT miuTiTebs qalisa da kacis
uflebebis uzrunvelyofisa da qveynis politi-
kur, ekonomikur da socialur procesebSi qalTa
monawileobis gaumjobesebis aucileblobaze.
qals gansakuTrebiT sWirdeba goniereba da
mxneoba. SeiZleba ufro metadac ki, vidre mama-
kacs. rogorc viciT, qali agebulebiT mamakacze
bevrad ufro sustia, amitom es sisuste, raTa ma-
makacs Zalian ar CamorCes, man gonierebiTa da xa-
siaTis simtkiciT unda Seavsos.
qalis buneba mamakacisagan umTavresad imiT
gansxvavdeba, rom igi umetesad guliTa da grZno-
biT cxovrobs, xolo mamakaci - gonebiT. qali maSi-
naa kmayofili da bednieri, roca qmris, Svilebis,
Zmisa Tu sxva axloblebis mimarT uxvad gascems
siyvaruls, anu roca sxvas abednierebs. RmerTma
mas mamakacisagan gansxvavebuli Tvisebani imitom
misca, rom movaleobac gansxvavebuli aqvs.
araerTi cnobili da gmiri qalis biografia
Semogvinaxa istoriam. zogierTi maTgani nobelis
premiis laureatebic ki arian.
ara erTi cnobili qali alamazebs qarTul
mravalsaukunovan istorias. CamonaTvalTa sia Za-
lian Sors wagviyvans. sakmarisia gavixsenoT Tun-
dac Tamar mefe, qeTevan wamebuli, maia wyneTeli,
Tamar vaSlovneli, Tina wavkiseli da sxvani da
sxvani.
ai, dadga gazafxulis yvelaze nazi dResaswa-
uli 8 marti. gazafxulis pirveli Tve qalbatone-
bis umetesobas gansakuTrebiT uyvarT, radgan 3
marti dedis dRe, xolo 8 marti, aTwleulebis
tradiciiT, qalTa saerTaSoriso dRea. es aris
qalTa ekonomikuri, politikuri da socialuri
miRwevebis aRniSvnis globaluri dResaswauli.
dResdReobiT TiTqmis mTeli msoflio aRniSnavs
yoveli wlis 8 marts, rogorc qalTa saerTaSori-
so dRes.
arc Cveni qveyanaa gamonaklisi. am dRes yvela
qali gansakuTrebulad elis. iReben saCuqrebs da
milocvebs da xaroben TavianT axloblebTan er-
Tad.
da bolos isev ilia II-is sityvebiT minda da-
vasrulo: „ qals SeuZlia da movalecaa, rom mowya-
lebis saqmes emsaxuros, radgan ufalma igi Semb-
rale da mosiyvarule guliT daajildova. unda
gvaxsovdes, rom wlebi, romelic RmerTma miwieri
cxovrebisTvis mogvca, Zalian swrafad garbis,
amitom dro uqmad ar unda davkargoT da viCqa-
roT, raTa qvelmoqmedebiTa da keTili saqmeebiT
is ganuxrwneli saunje davagrovoT, romelic sa-
marTliani msajulis winaSe wardgomisas gagva-
marTlebs“ .
mmaarriinnaa nnaaggeerrvvaaZZee
biologiis departamentis
asistent profesori
qqaallii -- uuppiirrvveelleess ddeeddaa,, qqaallii -- eerrTTgguullii mmeeggoobbaarrii
ddaa ccoollii,, qqaallii -- ggaazzaaffxxuullii,, ssiiTTbboo ddaa ssiinnaazzee......
gazafxulis
mosvlas gilocavT,
qalbatonebo!
dedis dResa da qalTa saerTaSoriso dRes gilo-
cavT, qalbatonebo! gazafxuliviT lamazi , sixaru-
liTa da siyvaruliT savse yofiliyos Tqveni cxov-
reba.
qalebs gansakuTrebiT gviyvars gazafxulis
dResaswaulebi, CvenSi xom gansakuTrebulia qalisa
da dedis statusi.
me wels pirvelad momiloces Cemma tyupma gogo-
nebma dedis dRe. es amaRlebuli ganwyoba didxans
gamyveba. saocaria Turme, qalma erTdroulad Sei-
Tavso dedoba, qaloba da kariera.
dedoba yvelaze amaRlebuli grZnobaa. yvela qa-
lis upirvelesi movaleobaa, romelsac siamovnebiT eWidebi. siamovnebiT aTeneb Rameebs,
SvilebTan erTad swavlob siaruls, laparaks, siyvarulsac ki da ise izrdebi.
yvela qalis cxovrebaSi damdgariyos dRe, roca Tqveni Svili damarcvliT gaimeorebs
nakarnaxev sityvebs ,, dediko, gilocav dedis dRes“.
iiaa mmeessxxiiZZee, finansebis, aRricxvis da auditis
departamentis asistent profesori
gazafxulis pirveli Tve qalTan aso-
cirdeba. ori dResaswauli – dedis dRe da
qalTa dRe axsenebs yvelas, rom qals ufro
meti yuradReba sWirdeba, vidre es SeiZle-
ba hqondes yoveldRe. CemTvis 3 marti da 8
marti mniSvnelovania, magram gansakuTre-
buli da gamorCeuli ar aris sxva dReebis-
gan. upirveles yovlisa imitom, rom CemT-
vis, rogorc SvilisTvis, deda uZvirfase-
sia, romlis moferebisa da yuradRebisTvis
gansakuTrebuli TariRebi ar aris saWiro,
arc Cemi Svili da meuRle elodebian main-
cdamainc 3 da 8 marts, radgan urCevniaT
yuradReba xSirad gamoiCinon da Tan rom
ar elodebi, gansakuTrebiT maSin. mec es
ufro msiamovnebs, vidre, roca ici, rom ra-
Racas mainc mogarTmeven, Tumca es dResas-
waulebi Cvens ojaxSi mainc sainteresod
aRiniSneba. Cemi Svili umetesad yvavilebs
mCuqnis xolme, adre, roca TviTSemoqmede-
biT iyo dakavebuli, Tavis daxatul misa-
loc baraTebs mCuqnida. msgavsi tipis bevri
baraTi maqvs Senaxuli, rac jerjerobiT
yvela saCuqarze Zvirfasia. saerTod ki,
yvelaze Zvirfasi saCuqari siyvarulia. me-
uRle samkaulebiT da sunamoebiT manebiv-
rebs. Cemi gemovneba am kuTxiT kargad aqvs
Secnobili. me, pirvel rigSi, rogorc oja-
xis diasaxlisi, deda da meuRle, maqsimalu-
rad vcdilob ar movaklo yuradReba da
mzrunveloba maT. qalebi iSviaTad afaseben
Rirseulad TavianT Sromas, xSirad mas mZi-
me da momabezrebel ojaxur movaleobad
Tvlian. me ase namdvilad ar mimaCnia, piri-
qiT, es CemTvis udidesi siamovnebaa. xanda-
xan, Tu ise xdeba, rom samsaxurebrivi saqme
meZaleba da met dros mas vuTmob, ase mgo-
nia, raRac danaSauli mimiZRvis ojaxis wina-
Se, amitom universitetis Semdeg mTeli yu-
radReba ojaxis wevrebze gadadis da samsa-
xuris saqmisTvis ufro gvian, saRamos, 11
saaTidan vicli da SemiZlia mSvidad da sia-
movnebiT vimuSao didxans, radgan profesi-
uli movaleobac srulyofilad Sevasrulo
da meore dRes studentebis winaSe warvdge
ise, rogorc leqtors Seefereba – akademi-
uradac da fizikuradac, radgan studentis
Tvals da yurs araferi gamoepareba.
SeiZleba iTqvas, rogor SeiZleba qalma
moaxerxos erTdroulad iyos kargi deda,
Rirseuli meuRle, warmatebuli karieraSi
da mudmivad formaSi. pasuxi erT martiv
sityvaSia – balansi. sworad ganawilebuli
dro - gaazrebuli urTierToba ojaxis wev-
rebTan da samuSao saaTebis produqtiulad
gamoyeneba, qalisTvis yvela ,,frontze”
warmatebis winapiroba xdeba.
vsargeblob SemTxveviT da universite-
tis yvela TanamSromel mandilosans vulo-
cav gazafxulis am lamaz dResaswaulebs,
vusurveb udides qalur bednierebas, winsv-
lasa da warmatebebs karierasa da pirad
cxovrebaSi.
nnaaTTiiaa ffaarrtteennaaZZee
qarTuli filologiis
departamentis asistent
profesori
sasiamovno damTxvevaa, rom qalTa sa-
erTaSoriso dRe aRiniSneba martis dasa-
wisSi. marti xom gazafxulis maxarobe-
lia, gazafxuli ki, sruliad samarTlia-
nad, odiTgan, siTbos, silamazis, siyva-
rulis simbolod miiCneva.
CemTvis didi pativia, rom saSualeba
meZleva guliTadad mivuloco gazafxu-
lis brwyinvale dResaswauli mSvenieri
sqesis yvela warmomadgenels, pirvel
rigSi ki Cveni mSobliuri universitetis
qalbatonebs. maT Soris gansakuTrebuli
pativiscema da siyvaruli minda gamovxa-
to ufrosi Taobis warmomadgenlebis,
Cveni sayvareli maswavleblebis mimarT,
visac didi wvlili miuZRviT Cveni speci-
alistebad Camoyalibebis da sazogadoe-
baSi integrirebis saqmeSi, romlebic
Zal–Rones ar iSureben da zrdian maRal-
kvalificerebul kadrebs. Cveno Zvirfa-
sebo, didi madloba Tqven am Seufasebeli
RvawlisaTvis, kvlavac mravali dResas-
wauli mogvelocos TqvenTvis.
aseve suliTa da guliT vulocav Cemi
Taobis wamomadgenlebs, studentobis me-
gobrebidan dawyebuli dRevandeli ko-
legebiT damTavrebuli. gazafxulis
mSvenier dResaswauls vulocav, lamaz
momavals, did qalur bednierebas vusur-
veb Cvens axalgazrdobas, yvela student
gogonas.
gaixareT da galaRdiT Zvirfaso qal-
batonebo, marad gazafxuli sunTqavdes
Tqvens sulSi.
lela beriZe, sabaziso medicinis
departamentis asistent profesori
ZZvviirrffaassoo mmeeggoobbrreebboo!! dadga ga-
zafxulis yvelaze nazi da lamazi dResaswa-
uli - qalTa saerTaSoriso dRe 8 marti. qa-
li - gazafxuli, mSveniereba, saTuTi bavSvi,
faqizi, nazi, amayi, laRad monavarde da
eris simdidre! ramdeni tkbili sityva Tqmu-
la qalis misamarTiT...
Teimurazi, sulxan-saba, nikoloz bara-
TaSvili, grigol orbeliani, daniel Wonqa-
Ze, ilia WavWavaZe, akaki wereTeli, niko
lorTqifaniZe da mravali sxva TavianT Se-
moqmedebaSi saTuTad aqandakeben qalis sa-
xes.
qalis siZliere mniSvnelovnad SeimCne-
oda patriarqaluri wyobidan genderul Ta-
nasworobaze gadasvlis TiToeul etapze,
romelic sazogadoebis ganviTarebasa da
winsvlas uwyobda xels.
Tamar mefe, deda tereza, margaret tet-
Ceri... maT TavianTi dadebiTi qmedebebiT
gavlena moaxdines epoqaluri mniSvnelobis
problemebze; miuxedavad sxvadasxva sfero-
Si moRvaweobisa, xeli Seuwyves msoflio sa-
zogadoebis progresirebas, winsvlasa da
ganviTarebas.
sxvadasxva qveyanaSi qalTa ramdenime
dResaswauls aRniSnaven: magaliTad, ameri-
kaSi qalTa dResaswauli maisSia, romelic
maswavleblis - ana jarvisis winadadebiT da-
wesda. ingliselebisaTvis yvelaze Zvel
dResaswaulad miCneulia ,,dedis kvira’’,
romelsac religiuri fesvebi aqvs da me-17
saukunidan aRiniSneba. arsebobs aseve qal-
Ta sxvadasxva profesiuli dResaswaulic.
magaliTad, ,,meyvavile qalTa saerTaSoriso
dRe’’, ,,biznesSi dasaqmebul amerikel qalTa
saerTaSoriso dRe’’ da a. S.
amJamad aTasobiT qveyanaSi qalTa dRe
sxvadasxva Tvesa da dRes aRiniSneba.
minda aRvniSno, rom Cvens qalbatoneb-
Tan mimarTebaSi yoveli dRe 8 marti unda
iyos mTeli wlis ganmavlobaSi, radgan isini
amas imsaxureben.
yvela qals vusurveb siyvaruls, sixa-
ruls, bednierebas, janmrTelobas da war-
matebebs.
iyaviT Zlierni da uflis rwmeniT savseni.
lliiaa iinnaaiiSSvviillii,
pedagogiur mecnierebaTa
departamentis asocirebuli
profesori
99mmaarrttii
bolo wlebSi, qarTul saganmanaTleblo
sivrceSi mimdinare refomebisas amerikul ga-
mocdilebaze saubarma gamiCina survili ukeT
gavcnobodi mas, magram amerikaSi mogzauroba-
ze arasodes mifiqria. igi imdenad Soreul da
miuwvdomel qveynad mimaCnda (gamogitydebiT,
beberi evropa gacilebiT mimzidveli da sain-
tereso iyo CemTvis), rom mikvirda kidec am
qveynisaken sxvaTa dauokebeli swrafva. am
mogzaurobam ki farda axada yvelafers, Cemi
TvaliT davinaxe da SevigrZeni amerikis moma-
jadoebeli xibli. amis SesaZlebloba amerikis
ganaTlebis saxelmwifo departamentis prog-
ramam `INTERNATIONAL VISITOR LEADERSHIP
PROGRAM“ momca, romlis ZiriTadi Tema gax-
ldaT sauniversiteto indaumentebi (Senawi-
ri) aSS-Si. programa xorcieldeboda sami kvi-
ris ganmavlobaSi da moicavda qveynis mniSvne-
lovani saganmanaTleblo centrebisa da cno-
bili universitetebis mmarTvelobiTi siste-
mebis gacnobas.
vaSingtoni Tovlis fifqebiT Segvegeba.
Zalian uxdeba mas TeTri saburveli, ufro ro-
mantiulsa da mimzidvels xdis. igi gajadoebs
Tavisi sisadaviTa da grandiozulobiT. misi
arqiteqtura monumenturia da TiToeul de-
talSi garkveuli simbolika ikiTxeba. vaSing-
toni Tavidanve dedaqalaqad daigegma. TiToe-
uli detali imdenad zustad ganisazRvra, rom
dResac ganaSenianeba igive sistemiT mimdina-
reobs. aq ver SexvdebiT amerikisaTvis saxasia-
To caTambjenebs, miuRebelia romelime Seno-
ba kongresis Senobaze maRali iyos, romlis
gumbaTi Statebis erTianobisa da Tanasworo-
bis simbolo gaxlavT. aq mivxvdi, Tu ras niS-
navs amerikuli patriotizmi, igi saqmiT, mece-
natobiTa da filantropiiT gamoxatuli rea-
lobaa da amiT amerikelebi amayoben kidec.
amis naTeli magaliTia Tundac is, rom smit-
sonma amerikel xalxs Tavisi qoneba uanderZa
im mizniT, raTa yvela muzeumi nebismieri
msurvelisaTvis ufaso yofiliyo. dRes ki
smitsonianebis instituti 6 sxvadasxva Tema-
tikis grandiozul muzeums moicavs, sadac er-
TmaneTis gverdiT cxovrobs amerikis warsu-
li da dRevandeloba, klasicizmi da moder-
nizmi.
amerikuli ganaTlebis sistemis, misi da-
finansebisa da fondirebis gacnoba ganaTle-
bis saxelmwifo departamentidan da saxelmwi-
fo akreditaciis centridan daviwyeT. iseve,
rogorc CvenTan, amerikis universitetebic
orgvaria - saxelmwifo da kerZo, Tumca maT
bevri saerTo aqvT. pirveli, rasac yvela er-
Txmad aRniSnavda aris is, rom universiteti
cdilobs aRzardos upirvelesad sazogadoe-
bis wevri da mere profesionali da amisTvis
saswavlebeli pirveli dRidan zrunavs, cdi-
lobs studentisTvis swavla iyos bednierebis
momtani da amaSi nebismier universitetSi
stumrobisas rwmundebi. Tumca saswavlebeli
aranaklebad zrunavs profesorze da amito-
mac biujetis naxevarze meti profesiul
zrdasa da treningSi midis. Tavad profesori
ki Semosavlis garkveul nawils indaumentSi
debs, riTac universitetis ganviTarebas
uwyobs xels. igi universitets exmareba imi-
Tac, rom axalgazrdas ara marto garkveul
disciplinas Seaswavlis, aramed masSi im marc-
vals aRvivebs, rasac universitetis siyvaru-
li qvia, radganac es aris kavSiri mTeli cxov-
rebis manZilze, radgan Tavad kursdamTavre-
bulebi xdebian Semomwirvelebi da maTTvis
didi pativia sauniversiteto winsvlaSi mona-
wileoba. Tavis mxriv universiteti pativs mia-
gebs am adamianebs. magaliTad, erT-erT uni-
versitetSi e.w. ,,salocavi“ kedelic ki augi-
aT, romelzedac amotvifruli iyo yvela im
adamianis saxeli, vinc garkveuli Tanxa gaiRo
universitetisaTvis da Sedegmac ar daayovna,
maleve universitetis indaumenti 5-dan 15 mi-
lionamde gaizarda.
CvenTvis Zalze mniSvnelovani iyo ameri-
kuli akreditaciis sistemis gacnoba, rac ro-
gorc federalur, aseve saxelmwifo akredi-
tacias eyrdnoba. es ori sfero erTmaneTisgan
gamomdinareobs, erTmaneTs avsebs da erTma-
neTs efuZneba. akreditacias universiteti 5-
dan 10 wlamde vadiT iRebs. es rTuli da mra-
valwliani procesia, romelic mxolod erT-
jerad Semowmebasa da erTjerad daskvnas ki ar
efuZneba, aramed ramdenimewliani dakvirvebi-
sa da daskvnebis Sejerebis Sedegzea dafuZne-
buli. magaliTad instituciuri akreditacia
mimdinareobs ori wlis manZilze da igi mraval
sferos moicavs, am procesSi gansakuTrebiT
mniSvnelovania kursdamTavrebulTa dasaqme-
bis maCvenebeli.
amerikaSi sasawavlo dawesebulebebi iTv-
lebian aramomgebianad da gaTavisuflebuli
arian mogebis gadasaxadidan. isini finansde-
bian, rogorc indaumentis procentisgan, ase-
ve saxelmwifo da federaluri biujetidanac.
aRsaniSnavia, rom es mxolod amerikuli siste-
maa da evropisTvisac igi ucxoa. sainteresoa
indaumentis principi, rac xelSeuxebeli,
mudmivad zrdadi Tanxaa, samagierod univer-
sitets aqvs ufleba igi nebismier biznesSi da-
abandos (Tumca arasodes Cadebs fuls iq, rac
moralur principebs ewinaaRmdegeba) da moge-
bis procenti saWiroebisamebr gamoiyenos.
Tanxebs gankargavs universitetis bordi (sa-
meTvalyureo sabWo), procesi sruliad gamW-
virvalea, saswavlo wlis bolos ki administ-
racia da finansuri samsaxuri valdebulia
sruli angariSi warudginos rogorc bords,
aseve universitets da TiToeul damfinanse-
bels. es ki Tavis mxriv zrdis ndobis faqtors
rogorc damfinanseblebSi, aseve studenteb-
Si, rac TavisTavad gulisxmobs axali finanse-
bis Semodinebas.
universitetis biujetis didi nawili e.w.
skolarSipebze, anu studentTa dafinansebaze
modis. nebismiers SeuZlia aiRos universite-
tis granti da sakuTari swavla daifinansos.
xolo studenti, romlis ojaxis wliuri Semo-
savali 60 aTasze naklebia, saerTod Tavisuf-
ldeba gadasaxadisagan. kidev erTi, CemTvis
Zalzed mniSvnelovani detali gaxldaT is,
rom mniSvnelovania jansaRi cxovrebis wesi,
yvelas hyavs Tavisi sportuli gundi, rac uf-
ro sainteresos xdis studen-
tur cxovrebas. yvelaferi es
saxasiaToa yvela universite-
tisaTvis, Tumca calke aRebu-
li TiToeuli individualuro-
biT gamoirCeva, raSic ramdeni-
me universitetis axlos gacno-
bam dagvarwmuna.
vaSingtonis erT-erTi ko-
lorituli ubani jorjTaunia.
aq sruliad qreba dedaqalaqis
monumenturoba da patara sax-
lebs, qvafeniliT mokirwylul
quCebsa da koxta kafeebs saoc-
rad momxibvlel samyaroSi ga-
dayavxar. swored aq orasi wlis
win iezuitebma daaarses jorj-
Taunis universiteti, romlis
Zveli kedlebi STambeWdav sana-
xaobas qmnian, magram maT miRma Tanamedrove
teqnologiebisa da sistemis ganaTlebis ke-
raa. igi aTeul aTas studentsa da ramdenime
fakultets iTvlis. fakultetebi Tavad arian
programebis efeqturad warmarTvis ganmsazR-
vrelni, amitomac biujets ise mimarTaven, rom
ar daTmon poziciebi da SeinarCunon gamocdi-
lebiT miRebuli upiratesoba.
vaSingtonis Semdeg atlanta gveloda, qa-
laqi sadac TvalSisacemi xdeba amerikuli
cxovrebis ritmi. aq yvela fexis nabijze aSka-
raa teqnologiuri progresi. am qalaqSi igrZ-
noba samxreTuli siTbo, caTambjenebis gver-
diT samoqalaqo omisdroindeli Senobebia,
Tavisi pirvandeli saxiTaa SenarCunebuli
margaret mitCelis saxli, romelic taras mo-
gagonebT. aq aris saocari sinTezi Zvelisa da
axlis.
aq oTxi universiteti movinaxuleT, jor-
jias saxelmwifo universiteti, emori jor-
jias teqnologiuri universiteti da morhau-
si. maT dafinanseba rogorc federaluri da
saxelmwifo fondebidan gaaCniaT, magram amave
dros aqvT sakuTari indaumenti da finansebis
gankargvis erTiani sistema, rac fakultetebs
Soris SeTanxmebasa da erTiani proeqtiT moq-
medebas gulisxmobs. Tumca aqac, iseve ro-
gorc sxva universitetebSi, politikas bordi
gansazRvravs. emoris universiteti gamorCeu-
lia Tavisi samedicino skoliTa da sauniver-
siteto klinikebiT. Tavisi indaumentiT
(5.5mlrd) igi me-16 adgilzea. es biujetis mxo-
lod 10 procents Seadgens da yovelwliurad
misi mogebis mxolod 5 procents (200 mln) mo-
ixmaren. marTalia indaumentisa da biujetis
samarTavad 100-ze meti kompaniaa daqiravebu-
li, magram marTvis procesi sruliad gamWvir-
valea da mudmivi Tvalyuria xarisxobriv da
Tvisobriv (raodenobriv) statistikaze, yove-
live amis Semdeg ar gagvkvirvebia sauniversi-
teto bazebisa da kvlevebis masStabebi.
jorjias teqnologiuri universitetis
(koka-kolam mas yvelaze didi indaumenti mis-
ca) gacnobis Semdeg CvenTvis naTeli gaxda,
rom momavali profesiuli ganaTlebisaTvis
mniSvnelovania interdisciplinaruli swav-
leba. aq moqmedebs kompiuterul-finansur mi-
marTuleba da bio-mediko-sainJinro skola.
universitetis 6 skolaSi 22 aTasi studenti
swavlobs. universiteti 700-de patentis
mflobelia da daaxloebiT 700 mln-s xarjavs
yovelwliurad kvlevebze. studentebis 40
procenti gacvliTi programiT swavlobs, gan-
sakuTrebuli aqcenti ki sadoqtoro kvleve-
biskenaa mimarTuli. universitets saerTaSo-
riso programebic gaaCnia da mniSvnelovani
safexburTo gundisa da stadionis mflobeli-
caa.
Zalze saintereso iyo istoriuli uni-
versitetis morhausis monaxuleba. igi samoqa-
laqo omis damTavrebis Semdeg dauarsebiaT
afroamerikelebisaTvis, raTa monobisgan ga-
Tavisuflebis Semdeg maTTvis ganaTleba mie-
caT. aq swavlobda martin luTer kingi, rom-
lis saxelsac dRes igi atarebs. aRsaniSnavia
is, rom aq dResac ZiriTadad afroamerikelebi
swavloben rogorc sabakalavro (oTxwlian),
aseve profesiul (orwlian) kursebze. es sas-
wavlebeli didi teritoriazea gaSenebuli
mravali sacxovrebeli da saswavlo kampusiT.
igi aRWurvilia umaRlesi donis aparaturiTa
da laboratoriebiT. universitetis indaumen-
ti 130 mln dolaria, romelic yovel wels iz-
rdeba.
amerikis dasavleTiT, wynari okeanis sa-
napiroze qalaqi sietli gveloda da igi pirve-
live naxviT Segviyvarda. yvela quCaze jazis
momajadoebeli hangebi ismis, saRamoobiT ki
klubebSi cocxali jazis mosasmenad gepatiJe-
bian. mxolod aq SexvdebiT lurjad SeRebil
xeebs da feradi minis mcenareebs, aTasfrad
moelvare bazars, sadac bostneulis, xilisa
da zRvis produqtebis siWrele waruSlel
STabeWdilebas tovebs. meTevzeebi yovel
jerze saocar Sous marTaven, raTa iq myofTa
yuradReba miipyron da sul axlad daWeril
kiborCxalebsa Tu krevetebs gTavazoben. aq
policia cxenze amxedrebuli dadis da quCaSi
SemTxveviT fleSmobis momswrec SeiZleba gax-
deT. sietlis ,,nemsis yunwidan“ yvelaferi xe-
lisguliviT mosCans da SeuZlebelia erTxel
naxo da ar Seiyvaro. es bil geitsis qalaqia. aq
warmatebiT moqmedebs dedis saxelze gaxsnili
meri geiTsis fondi, romelic ara marto uni-
versitetebze, aramed moswavleebisa da stu-
dentebis dafinansebaze zrunavs. am fondSi
atareben didi dros axalgazrdebi, studente-
bi, sadac grantis yofili mflobelebi axal-
bedebs aswavlian proeqtebis weras, ganxorci-
elebas da yovelwliurad marTaven maT gamo-
fenas.
swored meri geiTsis fondma 1995 wels
yvelaze didi indaumenti misca vaSingtonis
universitets sietlSi. universitetis inf-
rastruqturisa da specifikis gacnobam cxad-
yo, rom igi erT-erTi warmatebulia qveyanaSi.
yvelaferi mowyobilia ise, rom studentma Ta-
vi komfortulad da bednierad igrZnos. mra-
vali kampusisgan erT mTlianobad Sekruli
universitetis Siga ezoSi Zveli daxavsebuli
qvis skamebi da Senobebi gamcnoben, rom igi as-
wleulebia arsebobs. sakuras baRs, ki ga-
zafxulze vardisfrad afeTqebulsa da mwva-
neSi Cafluls Tuki zemodan gadmoxedavT uni-
versitetis simbolos amoikiTxavT. ZvelisZ-
vel biblioTekaSi SesulT ki siCume Semogege-
bebaT, marTalia studentebiTaa igi savse, mag-
ram TiToeuli maTgani wignis samyaroSi CaZi-
rula da verc ki amCnevs ucxoTa daJinebul
mzeras.
kidev erTi universiteti, romelic 100
wlis win iezuitebma daaarses sietlis univer-
sitetia. universitetis misia pirovnebis su-
lier aRzrdas, profesionalad formirebasa
da socialur RirebulebaTa ganviTarebas
efuZneba. swavleba aq dafuZnebulia kvleveb-
ze. sietlis siTi universiteti ki gamoirCeva
Tavisi onlain kursebiTa da programebiT.
kolorituli sietlis Semdeg pitsburgi
gveloda, yofili metalurgebis qalaqi, sa-
dac omis dros msoflio foladis udides na-
wils deil karnegi awarmoebda (igi Semdeg
cnobili filantropi gaxda, maT Soris karne-
gi holis damfinansebeli). igi endi vorhornis
qalaqicaa. miuxedavad imisa, rom karnegisd-
roindeli Savi kvamli qalaqSi aRar SeimCneva,
quCebSi xetialisas sevda geufleba, aq erT
dros (mas Semdeg, rac metalurgiuli qarxnebi
daxures) didi depresia sufevda. magram sa-
xelmwifom SeZlo da qalaqi sxva relsebze ga-
daawyo. erT-erTi mniSvnelovani ki ganaTleba
gaxldaT. aq ori didi universitetia karnegi-
meloni, romelmac samudamod ukvdavyo Tavisi
yvelaze didi damfinanseblebis karnegisa da
melonis saxelebi da pitsburgis universite-
ti, romelsac karnegim milioniani indaumenti
gamouyo. karnegi meloni cnobilia Tavisi teq-
nologiuri, farmaciuli da samedicino mimar-
TulebiT. mas 26 saavadmyofo gaaCnia. aq inves-
ticiebisaTvis maTematikisa da fizikis for-
mulebs gamoiyeneben, riTac gaTvlian bizne-
sis riskebs. pitsburgis universitetic gamo-
irCeva Tavisi samedicino skoliT, sadac dai-
nerga gulisa da xelis gadanergvis Tanamed-
rove teqnologiebi. mniSvnelovania is, rom es
ori universiteti SeTanxmebulad moqmedebs
da cdilobs erTiani kvleviTi proeqtebi gana-
xorcielon.
pitsburgis Semdeg niu iorki gveloda.
rodesac iluminatoridan Tavisuflebis qan-
dakeba davinaxe, yvelasTvis kargad cnobili
filmebis kadrebma gairbines Cem Tvalwin da
mivxvdi, Tu ras grZnobdnen is adamianebi, rom-
lebic mravali xifaTis miuxedavad aqeTken
moiltvodnen TavianTi amerikuli ocnebis
asaxdenad. es qandakeba, romelic Tavis droze
frangebma usaxsovres amerikelebs, saocari
energiis matarebelia.
niu iorki aris qalaqi, romelic yvelaze
metad asaxavs amerikuli cxovrebis ritms da
gajadoebs Tavisi grandiozulobiT. mas ara-
sodes sZinavs, SegiZlia nebismier dros nebis-
mieri survili aixdino da drois SezRudulo-
ba ar igrZno. manheteni niu iorkis gulia (igi
evropelebma sul raRac 25 dolarad iyides
indielebisagan), Taim squerze xvdebi, Tu ra
SeuZlia adamianis gonebisa da teqnologiis
sinTezs. qalaqis daCoqeba da xalxis daSineba
scades, magram ar gamouvidaT, piriqiT 11 seq-
tembris teroristuli aqtis Semdeg aq ufro
meti adamiani Camovida sacxovreblad da tyu-
pebis adgilas, daRupulTa memorialis gver-
diT, dasturad imisa, rom qalaqi Zveli cxov-
rebiT agrZelebs cxovrebas, ufro grandio-
zuli biznescentri Sendeba. TiTqos iarebi
mouSuSda, magram rodesac tyupebis win mdgar
wminda petres taZarSi Sedixar, kidev erTxel
ubrundebi warsuls da saswaulebisa gjera. es
taZari mxolod ramdenime metriT gaxldaT
daSorebuli tyupebisagan da rodesac afeT-
qebam irgvliv yvelaferi aRgava pirisagan mi-
wisa, rodesac qva qvaze daduRda, taZari Se-
uryevlad idga, erTi minac ki ar Camsxvreula
da igi im tragikuli dReebis memorialad iqca.
brodveize, garedan erTi SexedviT Cveu-
lebrivi Senobis zRurbls miRma, Tanamedrove
niu orki gaviwydeba da ggonia rom aq dro ga-
Cerda. ixsneba Teatris farda da Sens winaSe
saocreba iwyeba. iwyeba speqtakli, romlis de-
koraciebi, xma, musika, kostiumebi teqnolo-
giuri progresisa da ukvdavi xelovnebis sin-
Tezia. irgvliv yvelaferi qreba da Sen da mu-
sika arsebobT mxolod, geSinia amosunTqvis,
rom ar dairRves Sens irgvliv gabatonebuli
harmonia. gamodixar Teatridan da isev qala-
qis ritms ubrundebi, qalaqisa, romelic ar
SeiZleba erTxel mainc naxo da samudamod ar
Segiyvardes.
bruklinis xidebis naxvisas SiSi da aRfr-
Tovaneba erTdroulad gipyrobs. isini TiT-
qos caSi gamokidebulan. centraluri parkis
SesasvlelTan ki bavSvobaSi brundebi. zam-
TarSic ki Zalian lamazia igi. dadixar bili-
kebze, fantaziiT gazafxulze ayvavebul,
zafxulSi SefoTlil, an Semodgomaze mraval-
frad aelvarebuls warmoidgen da xvdebi ra-
tom uyvarT igi ase. irgvliv Semojaruli
grandiozuli Senobebi mzrunveli mSoblebi-
viT garSemortymian parks da TiTqos undaT,
rom moeferon SenobaTa junglebSi moqceul
patara oaziss (patara SedarebiTi mcnebaa,
radgan parki aTasobiT heqtarzea gaSenebu-
li). uCveulo yinvisgan mobuzuli mtredebi
SuqniSnis boZze Semomsxdaran da gazafxuls
elian. metropoliten operaSi ki saerTod ar
igrZnoba zamTris susxi, aq dilidan xalxmrav-
lobaa, afiSa ki iuwyeba, rom dRes karmenis
partias anita raWveliSvili Seasrulebs. gu-
li siamayiT gevseba, roca am megapolisSi qar-
Tul gens aRmoaCen.
niu iorkidan saaTnaxevris savalze ielis
universitetia, romelTan stumrobasac gansa-
kuTrebulad velodiT. is rom saukunis win igi
religiur skolad daarsda arsad SeimCneva,
dRes igi momavali warmatebuli karieris gasa-
Rebia. is, rasac amerikuli universitetebis
fondirebisa da dafinansebebis sistema hqvia
da rasac mTeli mogzaurobis manZilze sxva-
dasxva universitetSi vecnobodiT, aq, ielis
universitetSi Caisaxa. devid f. svenseni gaxl-
daT am sistemis sulisCamdgmeli da misi wigni
samagido saxelmZRvanelod iqca sruliad ame-
rikisTvis (TiToeul universitetSi stumro-
bisas swored svensenis sistemaze apelirebd-
nen, es wigni ki, avtoris avtografiT, Cemi sa-
magido wigni gaxda). swored mis ofisSi gamar-
Tulma Sexvedram sabolood dagvanaxa yvela
detali, rac amerikuli ganaTlebisa da dafi-
nansebis sistemebisTvis gaxldaT mniSvnelo-
vani. es sistema evropaSi mxolod axla ikidebs
fexs da germania gaxlavT is qveyana, romelmac
pirvelma gadawyvita amerikuli modelis dam-
kvidreba.
ieliT davasruleT amerikuli universi-
tetebTan stumroba. ramdenad gansxvavebulni
da amave dros msgavsebi arian isini. magram er-
Ti ram, rac yvelaze metad CamrCa gonebaSi
aris is, rom TiToeuli adamiani, visac vxvde-
bodiT, universitetze, rogorc mSobliurze,
ise laparakobs. maT TvalebSi grZnob im didi
siyvaruls, rac aseTi bunebrivia iq da rasac
CvenSi iSviaTad SexvdebiT. isini universite-
tis cxovrebiT cxovroben da mis warmatebaze
zrunaven, radgan es TiToeuli maTganis warma-
tebis safuZvelicaa. Zalian minda Cems mSob-
liur universitetSic davinaxo aseTi anTebu-
li Tvalebi.
niu iorki wvimiT gvemSvidobeboda da igi
ufro idumals xdida am qalaqs. nislis sudara
mandiliviT Camohfareboda da janRSi dalan-
duli amerikis simboloc Sua okeaneSi amomar-
Tul imedis koncxiviT idga Seuryeveli da vin
icis kidev ramden adamians gauRebs igi far-
Tod gulis karebs da kidev ramdens auxdens
amerikul ocnebas. adre megona, rom ameriku-
li ocneba viRacis fantaziis nayofi iyo mxo-
lod. aq ki yoveli fexis nabijze xdeba igi xel-
Sesaxebi realoba. grZnob, rom Tavisufali
xar arCevanSi, oRond moindome da yvelaferi
gamogiva, oRond iswavle da saxelmwifo SenT-
vis yvelafers gaiRebs. quCaSi dadixar da yve-
la giRimis, TiTqos Seni naxva uxariaT, SeiZ-
leba es xSir SemTxvevaSi xelovnuria, magram
sasiamovno. aq aravin gagkicxavs da aravin Ca-
giZvreba sulSi, grZnob, rom pirovneba xar,
sruliad Tavisufali qmedebasa da azrovneba-
Si. riCard baxi werda, aris mwvervalebi, ro-
melze asvlis Semdeg ukan ki ar brundebi,
frTebs Sli da mifrinav. swored am SegrZnebas
gCuqnis es qveyana. me mxolod axla mivxvdi, Tu
ratom moiltvis yvela aqeTken, maT xom surT
SeigrZnon pirovnuli Tavisuflebis momaja-
doebeli surneli...
iinnggaa SSaammiilliiSSvviillii,
bsu-s ganaTlebisa da mecnierebaTa
fakultetis dekanis moadgile,
filologiis doqtori
qveyana, romelic gulgrils aravis tovebs
amerikis ganaTlebis saxelmwifo
departamentis warmomadgenlebTan erTad
jorjTaunis universiteti
karnegi melonis
universitetis
biblioTeka
SSeexxvveeddrraa ssiieettlliiss uunniivveerrssiitteettSSiiSSeexxvveeddrraa ssiieettlliiss uunniivveerrssiitteettSSii
1100mmaarrttii
meoce saukunis oTxmociani wlebis
bolodan saqarTveloSi dawyebulma
globalurma politikurma, ekonomi-
kurma da socialurma gardaqmnebma
sawarmoo, komerciuli da sxva saxis
sameurneo saqmianobis ganxorciele-
baSi arsebiTi cvlilebebi gamoiwvies.
sabWoTa periodSi marTvis sferoSi,
rogorc makro, ise mikroekonomikur
doneze, ZiriTadi yuradReba eqceoda
mbrZaneblur-administraciuli me-
Todebs, rac savsebiT Seesabameboda
imdroindeli socialur-ekonomikuri
da politikuri formaciis moTxov-
nebs. Tanamedrove etapze situacia
Zirfesvianad Seicvala. dReisaTvis
nebismieri organizacia, sakuTrebis
formebis, saqmianobis miznebisa da
sferoebis miuxedavad, iZulebulia
ifunqcioniros mudmivad cvalebad
da urTierTsawinaaRmdego garemoSi.
am SemTxvevaSi, organizaciisaTvis
mTavaria bazari da misi regulirebis
sakiTxebi, amitom organizaciis saqmi-
anoba ZiriTadad unda ganxorcieldes
marTvis ekonomikuri meTodebis gamo-
yenebiT. evropisa da amerikis wamyvan
universitetebSi amitomac
udidesi yuradReba eqceva me-
nejmentis swavlebas, rome-
lic saerTaSoriso saganma-
naTleblo sivrceSi aRiare-
buli disciplinaa biznesis
administrirebis sferoSi.
ucxoeTis cnobil universi-
tetebSi menejmentis saswav-
lo programebi SemuSavebu-
lia im daSvebiT, rom studen-
tebi TavianTi specialobis
efeqtiani gamoyenebisaTvis
unda flobdnen marTvis ara
mxolod Teoriul debule-
bebs, aramed srulad unda
hqondeT aTvisebuli praqti-
kuli marTvis unar-Cvevebi. am
TvalsazrisiT arc Tu ise sa-
xarbielo mdgomareobaa sa-
qarTveloSi, romelic pir-
vel nabijebs dgams sabazro
ekonomikis formirebaqSi.
biznesis ganviTareba ki, warmoudgene-
lia marTvis Tanamedrove koncefcie-
bis gamoyenebis gareSe.
amocana mdgomareobs saqarTve-
los ekonomikis marTvis sistemis, gan-
sakuTrebiT, organizaciis doneze me-
nejmentis srulyofis ZiriTadi Teo-
riuli da meTodologiuri principe-
bis gamomuSavebasa da Cvens sameurneo
cxovrebaSi danergvaSi. es ar unda
warmoadgendes mxolod dasavleTis
gamocdilebis meqanikur gadmotanas,
aramed adgilobriv pirobebTan da Ta-
namedrove situaciebTan misadagebul
meurneobis sistemis axal mimarTule-
baTa da midgomaTa SemoqmedebiT Zie-
bas. eWvgareSea, rom saqarTveloSi sa-
bazro ekonomikis formireba aZlie-
rebs menejmentis rols aramarto mik-
ro, aramed makroekonomikis sfero-
Sic. menejmentis safuZvliani Seswav-
la studentebs mraval cxovrebiseul
situaciaSi garkvevis, misi rekomenda-
ciebis gamoyenebisa da warmatebuli
ekonomikuri qmedebis SesaZleblobas
miscems. aRniSnulis gaTvaliswine-
biT, samamulo sawarmoebi da organi-
zaciebi dReisaTvis ukve acnobiere-
ben Tanamedrove menejmentis koncef-
ciis gamoyenebis aucileblobas, Tum-
ca, isini profesional menejerTa sim-
cires ganicdian. samwuxarod, msgavsi
mdgomareoba TvalSisacemia sameur-
neo saqmianobis nebismier sferoSi.
arada, moTxovna aseT specialistebze
saqarTvelos Sromis bazarze sakmaod
maRalia. qveynis ekonomikis ganviTa-
rebas da biznesis gonivrulad war-
marTvas ki, esaWiroeba profesiona-
lizmi menejmentis sferoSi. am saqmeSi
ki didi roli eniWeba baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universite-
tis socialur mecnierebaTa, biznesi-
sa da samarTalmcodneobis fakulte-
tis ekonomikuri politikisa da biz-
nesis administrirebis departaments,
romelic amzadebs rogorc bakalav-
rebs, ise magistrebsa da doqtorebs
aRniSnuli mimarTulebiT. samive sa-
fexurze swavleba mimdinareobs Sesa-
bamisi Tanamedrove saganmanaTleblo
programebis safuZvelze. yovelive es
saSualebas aZlevs studentebs gaana-
lizon garemo da ifiqron TavianTi
profesiis efeqtian gamoyenebaze, Sea-
fason is SesaZleblobebi, romlebic
arsebobs da SesaZloa, ganviTardes
saqarTvelos Sromis bazarze. aseT pi-
robebSi biznesisa da marTvis sferoSi
maRalkonkurentuli profesionalis
momzadeba gulisxmobs Tanamedrove
menejmentis codnis damkvidrebas, am
codnis miRebaSi uaxlesi teqnologi-
ebis gamoyenebas. aRniSnul sferoSi
mimdinare movlenebis TaviseburebaTa
Seswavlas ki arsebiTi roli eniWeba
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetis socialur mecnie-
rebaTa, biznesisa da samarTalmcod-
neobis fakultetze arsebul mimar-
TulebebSi specialistTa momzadebis
sistemaSi.
swavlebis mizania Rrma sabazo
codnis miReba, unar-Cvevebis gamomu-
Saveba firmis ekonomikuri saqmiano-
bis marTvis ganxorcielebaSi, daos-
tateba menejmentis sakiTxebze, logi-
kuri da analitikuri azrovnebis una-
ris gamomuSaveba da ganviTareba mar-
Tvis sferoSi mimdinare procesebze.
baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetSi menejmentis mi-
marTulebiT leqciebs kiTxuloben
maRalkvalificiuri profesor-mas-
wavleblebi, swavleba mimdinareobs
Tanamedrove moTxovnebis doneze.
sistematurad xdeba axalgazrda spe-
cialistTa momzadeba da maTi staJi-
reba ucxoeTis wamyvan universite-
tebSi, damyarebulia kavSirebi ucxoe-
Tis sxvadasxva wamyvan universiteteb-
Tan, xorcieldeba erToblivi samagis-
tro programebi, akademiuri persona-
li sistematurad iRebs monawileobas
da iRrmavebs codnas saerTaSoriso
samecniero konferenciebsa da simpo-
ziumebSi.
amrigad, menejmentis mimarTule-
biT swavlebis umTavres faqtors war-
moadgens is, rom studentebs Camouya-
libdeT disciplinis farglebSi mona-
cemebis mopovebis, Sekrebisa da in-
terpretaciis unari, samecniero mox-
senebebis momzadebisa da prezentaci-
is Cvevebi, agreTve mecnieruli cod-
nisa da informaciis kritikuli gamo-
yenebisa da problemis gaanalizebis
unari. yovelive es studentebs ganu-
viTarebs kritikuli azrovnebis, re-
sursebis optimaluri gamoyenebis,
realobis adekvaturi gadawyvetile-
bis miRebis unars.
vfiqrobT, rom baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo universitetis
socialur mecnierebaTa, biznesisa da
samarTalmcodneobis fakultetze
vaxerxebT maRal doneze warvmarToT
swavlebis procesi da menejmentis
sferoSi uzrunvelvyoT konkurentu-
nariani maRalkvalificiuri specia-
listebis momzadeba Tanamedrove
moTxovnebis gaTvaliswinebiT.
bbaaddrrii ggeeCCbbaaiiaa
ekonomikis akademiuri doqtori,
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
asistent profesori
socialur mecnierebaTa biznesisa
da samrTalmcodneobis fakultetis
fsiqologiis specialobis III kursis
studentebi jgufis kurator qeTevan
beriZis xelmZRvanelobiT imyofebod-
nen arasamTavrobo organizaciaSi _
„pirveli nabiji saqarTvelo“. studen-
tebs organizaciis saqmianoba gaacno
baTumis filialis organizaciis xelm-
ZRvanelma, neirofsiqologma inga za-
randiam. cnobilia, rom organizacia
1998 wlidan zrunavs gansakuTrebuli
saWiroebebis mqone bavSvebze, Tumca
baTumSi 8 Tvea rac amoqmedda es samsa-
xuri, romelic iTvaliswinebs adreu-
li ganviTarebis programas 0-7 wlamde
asakis gansakuTrebuli SesaZleblobe-
bis mqone bavSvebisa da maTi ojaxebis-
Tvis. programa xorcieldeba saqarT-
velos Sromisa, janmrTelobisa da so-
cialuri dacvis saministros „goneb-
rivi da fizikuri ganviTarebis Sefer-
xebis mqone bavSvTa adreuli ganviTa-
rebis“ qveprogramis farglebSi. adre-
uli ganviTarebis programa aris kva-
lificiuri specialistebis gundi, ro-
melic emsaxureba bavSvs da konsulta-
cias uwevs mSoblebs, igi mTlianadaa
mimarTuli bavSvis ganviTarebasada
mSobelTa mxardaWeraze, afasebs bavS-
vis unarebs, saWiroebebs da adgens gan-
viTarebis programas.
adreuli ganviTarebis specialisti
afasebs bavSvis inteleqtualur, fizi-
kur, funqciur, socialur-emociur da
komunikaciur unarebs, muSaobs bavSv-
Tan individualuri ganviTarebis
programiT ojaxSi, centrSi, baRSi,
skolaSi da sxva exmareba mSobels
SvilTan muSaobaSi.
fsiqologi afasebs bavSvis baRisT-
vis an skolisTvis mzaobas, mis inte-
leqtualur SesaZleblobebs emociur
da qceviT mdgomareobas; mSobelTan
erTad muSaobs bavSvis socialur-emo-
ciuri sirTuleebis marTvaze, bavSvs
exmareba baRSi an skolaSi wasvlis pir-
vel etapze.
okupaciuri Terapevti afasebs bav-
Svis fizikuri TviTmovlisa da damou-
kidebeli cxovrebisTvis saWiro una-
rebs. muSaobs am unarebis ganviTareba-
ze rogorc saxlSi ise saswavlo dawe-
sebulebaSi (baRi, skola, sportuli
darbazi a.S.).
metyvelebis Terapevti afasebs da
aviTarebs metyvelebisa da saurTier-
Tobo unarebs. muSaobs sametyvelo da
saartikulacio aparatis ganviTareba-
ze.
pediatri iZleva saWiro specialis-
tTan mkurnalobis mimarTulebas da
monitorings uwevs bavSvis janmrTe-
lobis mdgomareobas.
adreuli ganviTarebis programa
sami ZiriTadi mimarTulebiT muSaobs:
1. bavSvis unarebisa da SesaZleblobe-
bis maqsimalur ganviTarebaze; 2. oja-
xis mxardaWerasa da bavSvis ganviTa-
rebisa da aRzrdis meTodebis Sesaxeb
informirebaze; 3. sazogadoebaSi in-
tegrireba - baRSi, skolaSi da sxva sa-
ganmanaTleblo, kulturul Tu spor-
tul dawesebulebebSi bavSvis CarTva-
ze.
viziti sakmaod nayofieri aRmoCn-
da. garda organizaciis saqmianobis
gacnobisa, daigegma studentebis moxa-
liseebad CarTva organizaciis saqmia-
nobaSi.
qqeeTTeevvaann bbeerriiZZee, fsiqologiis
akademiuri doqtori
menejmentis mimarTulebiT swavleba baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi
`pirveli nabiji saqarTvelo~
1111mmaarrttii
18 marts baTumSi arasamTavro-
bo organizacia „abrogacia“ da-
fuZnda. organizaciis Tavmjdoma-
re baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis socia-
lur mecnierebaTa, biznesisa da sa-
marTalmcodneobis fakultetis
samarTalmcodneobis specialobis
studenti daviT ananiZea. „abroga-
ciis “ mizani adamianis uflebebisa
da Tavisuflebis dacva, Zaladobis
winaaRmdeg brZola da samoqalaqo
sazogadoebis ganviTarebaa. am
etapze organizaciaSi sul 8 stu-
dentia gaerTianebuli, Tumca isi-
ni axali, aqtiuri wevrebis molo-
dinSi arian.
axlad daarsebul arasamTavro-
bo organizacias warmatebebi usu-
rva fakultetis dekanma adam maxa-
raZem, dekanis moadgilem tariel
ebraliZem, profesorma omar far-
tenaZem. amave dRes, leqcias Temaze
„bavSvis uflebebi da ganaTlebis
ufleba“ batoni daviT Wyonia uZR-
veboda.
gazeT „baTumis universitetis
kiTxvebs organizaciis Tavmjdoma-
re ddaavviiTT aannaanniiZZee pasuxobs:
_ daviT, ra iyo winapiroba ara-
samTavrobo organizaciis daarse-
bisa?
_ sami wlis win, roca universi-
tetSi Cavabare, sakmaod pasiur stu-
dentad viTvlebodi, rac dRes ukve
namdvilad ar SeiZleba iTqvas. Tumca
imaves ver vityvi qalaqze an univer-
sitetze. am mxriv orive miZinebulad
mimaCnia. Zalian mindoda da minda ma-
Ti gamofxizleba da gaaqtiureba,
amitom saWiro iyo raime mamoZrave-
beli meqanizmis Seqmna da es meqaniz-
mi swored organizacia aRmoCnda. da-
vafuZneT igi, CavrTeT studentebi.
marTalia ricxobrivad am etapze co-
tani varT, magram prezentaciis Sem-
deg albaT ufro meti studenti ga-
mogvexmaureba, romlebic Cveni dax-
marebiT gamoafxizleben sakuTar
Tavs da Semdeg, ra Tqma unda, sazoga-
doebas.
organizaciis daarsebis ZiriTadi
mizani swored sazogadoebis gaaqti-
urebaa ukeTesi momavlisaTvis. pasi-
urobiTa da Zilis politikiT SeuZ-
lebelia nebismieri miznis miRweva.
Cven gvjera, rom axalgazrdebi gaaq-
tiurdebian. sokrates uTqvams: `yve-
la adamianSia mze-oRond acadeT,
rom anaTos~.
Cvenac gvaqvs gaTviTcnobierebu-
li, rom swrafad araferi gakeTdeba,
magram gvwams, rom sazogadoebaSi aq-
tiurobis mze akaSkaSdeba.
_ ra Sinaarsisaa igi?
_ organizaciis mimarT
didi interesi gamoiwvia sa-
xelma. `abrogacia~ niSnavs
moZvelebuli/Zveli kanonis
Secvlas. aqedan gamomdinare,
Cven avirCieT slogani: cvli-
lebebis droa. ismis kiTxva _
am yovelives ra akavSirebs
CvenTan?
rogorc aRvniSne, sazogado-
eba nakleb aqtiurobiT gamoir-
Ceva, es ki dRemde kanoniviTaa.
Cven gvinda vuTxraT sazogadoe-
bas, rom es kanoni moZvelda da
Secvlas saWiroebs. erTad Sevc-
valoT Zveli _ axliT.
_ raSi mdgomareobs axladdaar-
sebuli organizaciis samomavlo
miznebi, amocanebi da perpeqtiva?
_ organizaciis miznebia: samoqa-
laqo sazogadoebis Camoyalibebis
xelSewyoba; adamianis (gansakuTre-
biT bavSvis) uflebaTa da Tavisuf-
lebaTa dacva; nebismieri Zaladobis
winaaRmdeg brZola; sazogadoebaSi
samarTlebrivi sferos amaRleba. am
miznebis Sesasruleblad visaxavT
Semdeg amocanebs:
viRebT monawileobas gamocxade-
bul sagranto konkursebSi. aseve ga-
movdivarT programebisa da sagran-
to konkursebis iniciatoris rolSi;
vmarTavT konferenciebs, semina-
rebs, debatebs; vTanamSromlobT
samTavrobo da arasamTavrobo ins-
titutebTan; veweviT kvleviT saqmi-
anobas.
miuxedavad imisa, rom axlo xans
daarsa organizacia, ukve ganvaxor-
cieleT garkveuli tipis aqtivobe-
bi. Cven CavatareT Ria leqcia baTu-
mis saqalaqo sasamarTloSi Temaze
_ „ra aris mosamarTlis Sinagani
rwmena“, sadac momxseneblad gvyav-
da mowveuli amave sasamarTlos
Tavmjdomare batoni daviT mamisiS-
vili. yovelive aman didi gamoxmau-
reba hpova studentebSi da miviReT
gadawyvetileba, rom memorandumi
gagveformebina sasamarTlosTan
da ufro metad gveaqtiura erTad.
aseve Catarda treiningi `a(a)ip~-ze,
sadac moviwvieT `saerTaSoriso
gamWvirvaloba - saqarTvelos~ mTa-
vari iuristi qalbatoni irine uru-
SaZe.
es iuristebisaTvis, magram guli
nu dawydebaT ekonomistebs, fsiqo-
logebs an Tundac ganaTlebis fa-
kultetis studentebs. maTTvisac
gvaqvs gaTvlili sxvadasxva aqtivo-
bebi da TandaTan SevTavazebT Ronis-
ZiebebSi CarTvas.
_ rogoria gawevrianebis msur-
velTa aqtivoba?
_ prezentaciis Semdeg gawevria-
nebis msurvelTa ricxvma imata, mag-
ram organizacia jer-jerobiT kvla-
vac Canoyalibebis donezea da uSua-
lo miReba daiwyeba aprilis Tvidan.
gverdSi dgomisaTvis ki did mad-
lobas vuxdi: Tamar gabelias, Sorena
birkais, zaza daviTaZes, TaTia Ta-
varTqilaZes, goCa vanaZes, daviT zo-
iZes, nestan abeslamiZes, evgeni
cecxlaZes da sxvebs. es adamianebi
arian is Zala, romlebic organizaci-
as farTo asparezze gaiyvanen. ro-
gorc ezope ityoda: „erTad yofna
Zalas gvmatebs“.
_ gisurvebT warmatebebs!
„erTad
SevcvaloT
Zveli axliT“
CCaarrllzz rr.. ggeellddnneerrii,,
jj.. rr.. bbrreenntt rriiTTCCii..
turizmi: safuZvlebi, praqtika,
Teoria. me-12 gamocema: iTargmna da
gamoica baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis turizmis
fakultetis mier. mTavari redaqtori
turizmis fakultetis dekani, sruli
profesori rostom beriZe.
`turizmi: safuZvlebi, praqtika,
Teoria“ saxelmZRvanelos me-12 gamo-
cema ikvlevs turizmis ZiriTad cne-
bebsa da SesaZleb-
lobebs, miuTiTebs,
rogor SeiZleba iq-
ces turizmi nebismi-
eri eris materialu-
ri keTildReobis
u z r u n v e l y o f i s
mniSvnelovan faqto-
rad. meti yuradReba
eTmoba turizmis
globalur zegavle-
nas rogorc ekonomi-
kur, ise socialur
sferoze.
wigni dawerilia
farTo, globaluri
terminebis gamoyene-
biT da ganixilavs
turizmis safuZv-
lebs, praqtikasa da
midgomebs, romlebic uzrunvelyofs
am dargis warmatebas.
saxelmZRvanelo dayofilia eqvs
nawilad. TiToeuli ganixilavs tu-
rizmis sxvadasxva komponents, maT
funqciebsa da mniSvnelobas.
nawili 1 moicavs turizmis farTo
mimoxilvas. specialuri Tavebi eTmo-
ba turizmis globalur zegavlenas,
mogzaurobis istorias da karieris
SesaZleblobebs.
nawili 2 ganixilavs samTavrobo da
kerZo seqtoris organizaciebs, tu-
rizmis organizaciebs, mgzavrTa
transportirebas, kvebisa da ganTav-
sebis momsaxurebis mimwodeblebs, tu-
ristul agentebsa da turoperato-
rebs, turistul sanaxaobebs.
nawili 3 aanalizebs mogzaurobis
motivacias, samogzauro qcevebs da
turizmis sociologias.
nawili 4 eTmoba
turizmis dagegmvasa
da turizmis kompo-
nentebis Seswavlas,
turizmis politikis
Camoyalibebas, tu-
rizmis miwodebas,
moTxovnis prognozs,
turizmis ekonomi-
kur gavlenas da ga-
remos dacvis sa-
kiTxebs.
nawili 5 ganixi-
lavs turizmis kvle-
visa da dargis marke-
tingis mniSvnelovan
sferoebs.
nawili 6 Seexeba
turizmis ganviTare-
bis prognozs 2020 –
2030 wlebSi da gvTavazobs, Tu rogor
SeuZlia dRevandel industrias mo-
emzados xvalindeli gamowvevebisaT-
vis.
wigni rekomendebulia turizmis
specialobaTa studentebisa da peda-
gogebisaTvis, turizmis industriis
kompaniebis mflobelebisa da meneje-
rebisaTvis, agreTve turizmiT dain-
teresebuli mkiTxvelisaTvis.
gamovida SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis profesorebis nino lomTa-
TiZisa da nargiz alasanias wigni ,,anTro-
poekologia”.
wignSi ganxilulia adamianis ekologiis
ZiriTadi problemebi, romlebic exeba
adamianTa sazogadoebisa da garemomcveli
bunebrivi Tu socialuri
garemos kanonzomiere-
bebs, ekosistemebis, bi-
osferosa da adamianTa
sazogadoebis urTierT-
damokidebulebebs, adami-
anis ekologiis, rogorc
sinTezuri mecnierebis,
ZiriTad Teoriul da
praqtikul sakiTxebs.
anTropoekologia ko-
mpleqsuri anTropo-eko-
logiur-socialur-eko-
nomikuri mecnierebaa, sa-
dac socialuri, ekonomi-
kuri da bunebrivi piro-
bebi ganixileba, rogorc
adamianis arsebobisaTvis
Tanabari mniSvnelobis
faqtorebi. `adamianis
ekologiis” cnebis qveS igulisxmeba mTeli
ekosistemis ekologia. saxeoba Homo sapiens
qmnis populaciis gavrcelebis farTo are-
als, romelic ganixileba, rogorc subst-
rati, razedac realizdeba adamianis fsiqi-
kuri, socialuri, kulturuli da sulieri
arseba.
wignSi zogadad aris axsnili is abiotu-
ri, bioturi da anTropogenuri faqtorebi,
romlebic moqmedebs adamianze misi warmo-
Sobis gariJraJidan dRemde. garemos anT-
ropogenuri dabinZurebis mizezebi, wyaro-
ebi da Sedegebi.
ganxilulia aseve Semdegi sakiTxebi: an-
Tropogenezis etapebi, adamianTa rasebi,
atmosferos Semadgeneli airebis, tempera-
turis, sinotivis da wnevis gavlena adami-
anis janmrTelobaze, did qalaqebSi (mega-
polisebSi) cxovrebis Taviseburebani da
gavlena adamianze, meteodaavadebebi da me-
teomgrZnobelobis formebi adamianSi, mo-
saxleobis janmrTelobis Sefasebis indika-
tori, garemo pirobebis nor-
mirebis xarisxi. bavSvTa da
mozardTa janmrTelobis
mdgomareobis Sefasebis eko-
logiuri kriteriumi. gansx-
vavebuli geografiuli area-
lis da arastandartuli sak-
vebi produqtebiT gamowveu-
li daavadebani. adamianTa
kvebis ekologiur-higienuri
problemebi.
mocemulia Tambaqos, toq-
sikuri nivTierebebis da pes-
ticidebis, mzis radiaciis,
garemos mutagenebis, geomag-
nituri velis, kompiuteris
da mobiluri telefonis,
ozonis Sris, wylis resurse-
bis damabinZureblebis, uar-
yofiTi zegavlena Sedegebi
adamianze.
avtorebs ganxiluli aqvT harmoniuli
sacxovrebeli garemos Seqmna oTaxis mcena-
reTa da videoekologiis meTodiT. `video~
– aris yvelaferi, is rasac xedavs adamiani
mxedvelobis organos meSveobiT, naTqvamia
Tu ra mniSvneloba aqvs adamianisaTvis vi-
zualuri garemomcveli garemos zegavle-
nas.
wigni gankuTvnilia rogorc sabunebis-
metyvelo da medicinis mimarTulebis stu-
dentebisaTvis, aseve dainteresebuli mki-
TxvelisaTvis.
moamzada
mmeerraabb mmeeggrreelliiSSvviillmmaa
nnnn aaaa CCCC uuuu qqqq aaaa rrrr iiii wwww iiii gggg nnnn eeee bbbb iiii
1122mmaarrttii
ggaazzeeTTii ddaaiibbeeWWddaa
ggaammoommcceemmlloobbaa
`̀ssaammSSoobbllooSSii~~
22 1188 0077 7766;; 55 9999 9955 3311 9900
mmiiss..:: qq.. TTbbiilliissii,,
rroobbaaqqiiZZiiss 77
C M Y K
moda yvelaze didi Tavisuflebaa,
romelic iqmneba yvelaze didi
SezRudvebiT.
moda gamomsaxvelobis gabatone-
bul mimdinareobas miuTiTebs, Tumca
xSirad aseve asaxavs gamosaxvis kerZo
maneras, stils, romelic yvelasTvis
damaxasiaTebeli ar aris. am termins
xSirad dadebiTi mniSvneloba eniWeba
da stilisa da momxibvlelobis sino-
nimia, Tumca xandaxan modas negatiu-
ri mniSvnelobac aqvs, rogorc yofie-
rebisa da materializmis sinonims. mo-
da, moda, moda... es sityva gvesmis yo-
veldRe, miuxedavad amisa arasodes
gvbezrdeba masze saubari. ratom? imi-
tom rom modis umTavresi komponenti
cvlilebebsa da siaxleebs exeba. mo-
dis mniSvneloba TiToeuli adamianis-
Tvis ganxsvavdeba, zogisTvis moda is
aris rac moswons, an raSic Tavs kom-
fortulad grZnobs, zogisTvis uax-
lesi koleqciebi cnobili dizainere-
bisgan, an mxolod xelovneba.moda
aris sakuTari Tavis gamoxatva, rome-
lic xalxs aZlevs saSualebas moir-
gos sxvadasxva roli am cxovrebaSi.
sainteresoa Tvali gadavaloT mo-
dis istorias, Tu rogor Camoyalibda
adamianTa cxovrebis erT-erT warm-
marTvel faqtorad, Tumca mTlianad
istoriis mimoxilva Sors wagviyvans,
umjobesia gavixsenoT pirovneba, ro-
melmac daamkvidra Tanamedrove moda,
tendenciebi, romliTac xelmZRvane-
loben maRali modis saxlebi Tu ubra-
lo adamianebi. modis sferoSi revo-
lucionerad aRiarebulma koko Sa-
nelma SeZlo daemsxvria stereotipe-
bi. is modis istoriaSi Sevida rogorc
qalis tanisamosSi mamakacis stilis
Semomtani. man pirvelma Semoitana qa-
lebisTvis tanisamosis Tavisufali
stili, Seqmna Tanamedrove qalbato-
nis moduri saxe. pirvelma moifiqra
sacurao kostiumis modeli, pirveli
gairuja mzeze stilisTvis, uaryo
korseti, biWurad SeiWra Tma da aseTi
gamowveviT msoflio SokSi Caagdo. man
Zvirfasi Tvlebi yalbiT Secvala da
„iaffasiani” biJuteria daxvewili ge-
movnebis niSani gaxada. qvedabolo
sigrZeSi daamokla da SemoiRo Sarv-
lebi qalbatonebisTvis, Tumca Tvi-
Ton iSviaTad icvamda. Tvlida, rom
qali verasodes moixdens Sarvals ise,
rogorc mamakaci. stili gamomxatve-
lobiTi enaa. ras niSnavs tansacmeli
da rogor aRviqvamT sakuTar Tavs?
rogor aRgviqvamen sxvebi? rogor ax-
dens gavlenas saqcielsa da ganwyoba-
ze? yovelive es fsiqologiis aqtua-
luri gansjis sakiTxia. sainteresoa
am mxriv fsiqologebis dakvirveba da
kvleva. amerikis SeerTebul StatebSi
Caatares Semdegi kvleva: adamianTa
jgufi gayves 2 nawilad, erT nawils
Caacves eqimis TeTri xalaTi, xolo
meore nawili yoveldRiuri tansacm-
liT Semoses. daakvirdnen maT saqci-
els problemur viTarebaSi, rodesac
dazaralebuli adamianebisTvis dax-
marebis gaweva iyo saWiro. TeTrxala-
Tiani eqsperimentis monawileni ufro
mzrunvelobiTa da yuradRebiT gamo-
irCeodnen detalebis mimarT, vidre
yoveldRiuri tansacmlis matarebe-
li monawileni. TeTri xalaTisadmi
fsiqologiurma damokidebulebam, im
faqtma, rom isini Singanad Tavs eqimad
warmoidgendnen, mniSvnelovanwilad
gansazRvra maTi saqcieli.
adamianTa gemovnebaze da arCevan-
ze gavlenas axdens sxvadasxva faqto-
ri. maT Soris aRsaniSnavia televizia,
cnobili adamianebi, interneti da a.S.
magaliTad, Ray-Ban-is firmam, filmi
„Men In Black”-is Semdeg, imaze meti
saTvale gayida, rasac saSualod yo-
vel wels yidda.
moda aerTianebs yvela socialur
fenas, asakobriv jgufsa Tu individs.
ra damokidebuleba arsebobs modasa
da studentobas Soris? arsebobs Tu
ara garkveuli kriteriumebi an ten-
denciebi, romelTa mixedviTac unda
ixelmZRvanelos studentma gardero-
bis SesarCevad? studentoba is asakia,
roca adamianma maqsimalurad unda
misces gasaqani sakuTar, yvelaze gi-
Jur fantaziebsa da ideebs Cacmulo-
bis TvalsazrisiT. warmoidgineT,
studentebs ar uxdebaT yoveldRe
samsaxurSi siaruli, ufrosis „rent-
genuli” mzeris qveS ar uwevT gavla
maT yoveldRiur samoss, ar awuxebT
momabezrebeli korporatiuli dres-
kodis simZime, ar fiqroben diliT ima-
ze, zedmetad myvirala feris laqi xom
ar usviaT frCxilebze. aqedan gamom-
dinare, studentebma unda gamoiyenon
nayofierad yvelaze kreatiuli, Tavi-
sufali da giJuri wlebi, miscen fan-
tazias gasaqani da Caicvan yovelTvis
ise, rom yvelasgan gamorCeuli da
originaluri iyos maTi imiji! am mxriv
sainteresoa baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetis ram-
denime studentis mosazreba. isini ga-
moirCevian individualuri stiliT
da gaaCniaT saintereso da origina-
luri Sexedulebebi modaze. gTava-
zobT intervius ganaTlebisa da mec-
nierebaTa fakultetis, filosofiis
specialobis meoTxe kursis student-
Tan, mmaarrii nnaakkaaSSiiZZeessTTaann:
_ mari, ras niSnavs TqvneTvis mo-
da. misdevT mas?
_ moda CemTvis kulturis nawilia,
rac drois mixedviT icvleba, Tumca
garkveuli tendenciebi droTa gan-
mavlobaSi ukan brundeba.
modas ar mivsdev, ramdenadac mo-
dis yvela tendencia CemTvis ar aris
misaRebi. Cemi azriT, „modaze ayola“
ufro masze damokidebulebaa da ara
gaazrebuli qmedeba. mimaCnia, rom um-
jobesia adamianma Seiqmnas Tavisi in-
dividualuri stili, vidre gaxdes ma-
sobrivi stilis (modis) mimdevari,
rac Tavis mxriv adamianebis gaerTfe-
rovnebas iwvevs.
_ rogor fiqrobT, adamianebi,
romlebic gansxvavebulad icvamen,
amiT TavianT individualizms usva-
men xazs Tu, Tu es spontanurad mos-
diT, ubralod Sinagani gamoZaxilia,
garkveuli sulieri mdgomareoba...
_ orive SemTxveva dasaSvebia,
Tumca gansxvavebul imijs xSir SemTx-
vevaSi snobi adamianebi iqmnian, epata-
Jurobis, gansakuTrebulobis xazga-
sasmelad Tu garkveul socialur fe-
nebSi Tavis dasamkvidreblad. gansxva-
vebuli imiji SeiZleba gamoiyeno so-
cialuri, politikuri Tu sxva xasia-
Tis protestis gamosaxatavad. ra
Tqma unda, garegnoba Sinagan mdgoma-
reobazec metyvelebs, amitom Tu ada-
miani sakuTari xasiaTis Sesabamisad
arCevs tansacmels, Sesabamisad misi
fsiqopotretis wakiTxvac advilia.
_Tqven romels aniWebT upira-
tesobas _ CHANEL-is 1 CanTas Tu
ucnobi brendis sakmaod lamaz da
modur 5 fexsacmels?
_ Cem mier Seqmnil samoss an aqse-
suars.
_ jinsi saukeTeso gamosavalia?
_ ualternativo.
_ yvelaze gemovnebiani cnobili
saxe?
_ muamar kadafi (marTla).
_ gemovnebiT Cacma aris TqvenT-
vis msubuqi fsiqoTerapia?
_ mxolod im SemTxvevaSi, Tu masSi
komfortulad da arameinstrimulad
vgrZnob Tavs.
_ studentis idealuri Cacmu-
loba...
_ studenti, iseve rogorc nebismi-
eri sxva statusis mqone adamiani, saku-
Tari survilisamebr unda icvamdes.
amisaTvis mkacrad gansazRvuli stan-
darti ar arsebobs. Tumca aris erTi
standarti (CemTvis): studenti ar un-
da icvamdes qarTveli studentebis
msgavsad! vgulisxmob zedmetad maRal
quslian fexsacmels da saRamos kabas
(gogonebisaTvis), wvetian „lakis tuf-
lebis“ da „smokings“ (vaJebisaTvis).
aqve sainteresoa turizmis fakul-
tetis mesame kursis studentis nnoonnaa
mmaarrkkaarriiaanniiss mosazrebebi da damo-
kidebuleba modisadmi. misTvis moda
mimarTulebis mimcemia. aRiarebs, rom
nawilobriv misdevs kidec. misive
TqmiT, individualuri stili aris Si-
nagani gamoZaxili, garkveuli sulie-
ri mdgomareoba. man pirvelad maRal-
qusliani fexsacmeli 18 wlisam Caicva
da dRemde upiratesobas keds aniWebs.
nonas mosazrebiT, aqsesuaris mTavari
daniSnuleba qalis galamazeba ar
aris, is ubralod avsebs samoss, aZ-
levs garkeul stils da sZens indivi-
dualur Strixs. aqsesuaris aseT dat-
virTul da mravalferovan funqcias
nona SesaniSnavad iyenebs, radgan Tvi-
Ton qmnis samajurebsa da CanTebs. di-
zainerebisgan gamoarCevs VALENTINO-
s, xolo yvelaze gemovnebian varskv-
lavad joni deps miiCnevs. studentis
idealuri Cacmuloba Semdegnairad
esaxeba: brogebi (brogue), jinsebi,
jempri, zurgCanTa.
miuxedavad imisa, varT Tu ara mo-
dis mimdevrebi, yvelas gvainteresebs
modis tendenciebi. mokled gavecnoT
Tu ra stili ibatones 2013 wels: Cinu-
ri kalendris mixedviT Savi wylis gve-
lis welia, amitom wlevandeli modu-
ri tendenciebi umeteswilad brWyvia-
la, mbzinavi qsoviliT Seqmnil samoss
an biserebiTa da TvlebiT gawyobil
tansacmelze iqneba dafuZnebuli. mo-
dis kritikosebi gvirCeven vataroT
metalebiT gawyobili fexsacmeli, xa-
verdis mosasxamebi, fanqris formis
Sualeduri sigrZis qvedaboloebi,
Zveleburi aqsesuarebi da lipebiani
pijakebi. ferebs rac Seexeba, am mxriv
tonaloba muqi Savidan momwvano Wao-
bisfersa da mocisfro-mtredisfers
Soris imeryevebs. siluetis mxriv,
Tavisufali formis mqone samosi aq-
tualobiT iqneba gamorCeuli.
individualizmi, ai ra xsnis marwu-
xebs modas da aqcevs xelovnebad.
samosi ara xelosnobis, aramed xelov-
nebis nimuSia. eZebeT sakuTari Tavi,
ipoveT stili da gabedeT uwodoT sa-
kuTar Tavs xelovani.
bolos ki Yves Saint-Laurent-is sity-
vebs moviSvelieb: „moda qreba, stili
ki maradiulia“.
aannaa ddiiaassaammiiZZee,
inglisuri enisa da literaturis
specialobis mesame kursi
`̀uuwwooddeeTT ssaakkuuTTaarr TTaavvss xxeelloovvaannii~~
mmaarrii nnaakkaaSSiiZZee
nnoonnaa
mmaarrkkaarriiaannii
top related