baudziamosios_teises_konspektas

7/30/2019 Baudziamosios_teises_konspektas

1/18

Baudiamosios teiss samprata, baudiamasis statymas

BT samprata vartojama keliais aspektais: kaip teiss aka, kaip mokslo altinis.

moni ir v-bs interesams ginti baud. st-mas nustato draudimus, padaro al teiss saugomam griui,

t.y. padaro nusikaltim ar baud. nusiengim. Padarius nusik. ar baud. nusiengim, kaip pasekm yrabausm. Nusikaltimo ir bausms pagrindu ir formuojama teiss aka BT.

BT teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i draudim paeidimatitinkamas bausms ar kt. poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, t.p. atleidim nuo bausms ar

jos palengvinim. BT saugo ne visus moni interesus, o tik kai kuriuos.

BT paskirtis: BT priemonmis ginti mogaus ir pilieio teises ir laisves, vis-ns ir v-bs interesus nuo

nusikalstam veik; tiksliai apibrti kokios veikos yra nus-mai ir baudiamieji nusiengimai bei juos udrausti; nustatyti bausmes, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemones, priveriamsias medicinos

priemones; nustatyti baudiamosios atsakomybs pagrindus ir slygas, atleidimo nuo atsakomybs ir bausms

pagrindus ir sveikas.

BT reguliavimo metodas yraspecifinis, nes paeidus baud. st-m, draudiant pavojing veik, numatytagalimyb taikyti sunkiausi v-bins prievartos r, kriminalin bausm.

Vis-nje egzistuoja ne tik teiss normos, bet ir kt. soc. normos, kaip morals, religijos normos, kurios turitakos teiss normoms kriminalizuojant ar dekriminalizuojant veikas.

BT normos glaudiai susijusios su: baud. proceso teiss normomis; bausmi vykdymo teiss normomis; admin. t. normomis.

BT dalykas yra tas konkretus gris, kur nuo nusikalstamo ksinimosi saugo BT normos.

BT f-j esm kaip ir vis teiss f-j.BT f-ja apsaugoti svarbiausius vis-nius santykius, o taip pat m. teistus interesus, v-bs ir vis-nsinteresus nuo jiems padaromos alos (apsaugin f-ja).

Be to, egzistuoja ir kt.specializuotosios f-jos:1. bendrosios prevencijos;2. individualiosios prevencijos;3. informacin;4. represin.

L-vos, kaip ir daugelio EURO ali, BT yra kodifikuota. BK sudaro: bendroji ir ypatingoji dalys.ios dalys suskirstytos skyrius. Bendrojoje dalyje 14sk., spec. d. 46sk.

Bendroji d. idstytos normos, numatanios nusikaltim ir baud. nusiengim bendrus poymius, kaltsformos, bausmi sistem ir pan.Spec. d. ivardinamos veikos, laikomos nus-mu ir nustatytos sankcijos u j padarym.

BT patvirtintas 2000m. rugsjo 26d., o sigaliojo 2003 gegus 1d.


2/18

Baudiamj politik galima apibdinti kaip dal v-bs vidaus politikos.

Baudiamosios politikos objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis reikinys, kuriam v-b daro poveikBT normomis, t.y. kriminalizuodama ar dekrimin. veikas, stiprindama ar velnindama sankcijas.

BT principai: teistumo;

demokratizmo; humanizmo; kalto asmens asmenins atsakomybs.

BT altiniai. J raida L-voje sudtinga. Galima iskirti iuos etapus:1) iki statutin BT;2) L-vos statut BT (1529-1840);3) Carins Rusijos BT (1840-1917);4) baud. st-mai galioja L-vos v-bje (1918-1940);5) sovietins okupacijos metais galiojusieji baud. st. (1940-1990);6) LR reformuojami baud. st. (1990-2003);

7) LR BK, sigaliojs nuo 2003 05 01.

Sutinkamai su K-ja, L-vos tarpt. sutartys, taip pat tarpt. konvencijos, kurias L-va ratifikavo kaip sudtine L-vos teiss dalimi ir taikomi kaip ir L-vos st-mai. Bet BT atveju L-va turi atitinkamai papildyti savo BK, taigyvendinant su tarpt. sutartimis.

Baudiamasis st-mas. BT altinis yra baud. st., nes L-vos teiss sitema priklauso kontinentins teisssistemai ir teiss precedentai BT-je negalimi.B yra aukiausi v-bins valdios ins-j priimam st-m ri.

LR BK 1str. apibria BK- kaip vientis B-, kurio paskirtis yra BT-s priemonmis ginti m. ir pilieio

teises bei laisves, vis-ns bei v-bs interesus nuo nusik. veik. B:1. apibria kokios veikos yra nusikaltimai ir nusiengimai bei juos udraudia;2. nustato bausmes, baud. ir aukljamojo poveikio priemones u BK numatytas veikas, o taip pat

priveriamsias med. priemones;3. nustato baud. atsakomybs pagrindus ir slygas, kuriomis nusikalstamas veikas padar asmenys

gali bti atleisti nuo baud. atsak. ir bausms.

B galiojimas. BK 3-8 str. numato v. B- galiojimo atvejus.

Galiojimas laike. BK 3 str. nurodo, kad veikos nusikalstamum ir baudiamum nustato st-mas, galiojstos veikos padarymo metu. Svarb. yra tai, kad st-mas, nustatantis veikos nusikalstamum arba grietinantis

bausm neturi grtamosios galios, o st-mas, panaikinantis veikos nusikalstamum, velninantisatsakomyb, turi grtamj gali.L-vos st-m galiojimo tvarka nustatoma spec. st-mu (1993m.)

Galiojimas teritorijoje. BK 4 str. nustato, kad visi asmenys, padar nusikaltimus L-vos ter-joje, atsakopagal L-vos BK. Asmen, kurie padar nusik. L-voje ir turi imunitet nuo baud. jurisdikcijosatsakomybs, kt sprendiami vadovaujantis tarpt. sutartimis.

Galiojimas asmenims. U padarytus nusik., L-voje atsako L-vos pilieiai, usn. v-bi pilieiai ir asm. bepilietybs. BK nustato slygas ir tvark, esant kurioms asmenys taip pat ir L-vos pilieiai gali bti iduoti

usn. v-bei arba tarpt. baud. teismui. Be to, numatyti ir atvejai, kada asmuo usn. v-bei neiduodamas, ojam suteikiamas prieglobstis.

Nusikaltimas ir baud. nusiengimas, nusikaltim daugtas ir sudtis


3/18

Nusikaltim kaip soc. reikin galima nagrinti v. aspektais. Atpainti nus-m galimapagal jo poymius. Pagr. poymiai: pavojinga, priinga teisei veika.

Nusikaltimas tai smoninga ir valinga veika, galinti pasireikti aktyvia elgesio formaveikimu arba pasyvia elgesio f. neveikimu. Nusik. nra bet kokia veika, o tik pavojinga. Veikos

pavojingumas reikia, kad ksinamasi v-bs saugomus teisinius grius. Kad iems griams padaroma alaarba sukeliama tokios alos padarymo grsm. Veikos pavojingum lemia v. subjektyvs ir objektyvs

poymiai. Tai nusik. veikos pobdis, pasekms, laikas, vieta... Veikos pavojingumo pob. reikia nuorod tai, k yra ksinamasi. Ksinimosi ir pavojingumo laipsnis parodo kokio dydio yra tas pavojus.Nustaius, kad padaryta veika yra pavojinga, dar bereikia, kad asm. bus traukiamas

atsakomybn. Nes nusikalstama laikoma tokia veika, kuri yra numatyta baud. st-me. Prieingumas teiseiyra btinas poymis. Nusik. veikos poymiai:

veika, pavojingumas, prieingumas teisei.

Yra tarp-vyje susij ir nesant bent vieno i j, nra nusikaltimo.

Teorijoje, prie i poymi dar priskiriami: veikos baudiamumas, kaltumas.

Nusikaltimo klasifikavimas.

T.y. nusikaltim skirstymas atskiras grupes pagal tam tikrus kriterijus. Vienu i kriterij gali btinusikaltim sudties elementai.Pagal ksinimosi objekt nusikaltimai gali bti skirstomi : nus-mus gyvybei, sveikatai, nuosavybei,

vis-ns saugumui.

Pagal kalts form:

tyiniai, neatsargs.

BK 11str. 2d. numatyta, kad tyiniai nus-mai skirstomi nesunkius, apysunkius, sunkius ir l. sunkius.

Be io skirstymo pagal nusik. sunkum dar nusik. veikos skirstomos nusik. ir baud. nusiengimus.Atskirti nusik. nuo baud. nusiengimo galima pagal tai, kad u nusik. gali bti skiriama laisvs atmimo

bausm, o u BN- laisvs atmimo bausm neskiriama. Be to, kai kuriuose spec. dalies straipsniuose

tiesiogiai nurodoma, kad i nusik. veika yra BN-as.

Nusik. skirstymas pagal j sunkum turi takos sprendiant klausim dl atleidimo nuo baud. atsak.Taip pat dl bausms vykdymo atidjimo. Taikant baud. st. kartais nelengva atskirti nusik. veikas nuo kt.teiss paeidim. Daniausiai reikia nusik. veikas atriboti nuo adm. teiss pa., drausmini nusi., civilini

paeidim (delikt).

Nusikaltim daugtas.

Iki iol buvo kalbama apie atvj., kai buvo padaroma viena nusik. veika. Danai vienas asm. padarokelet nusik. Todl kyla kl. kaip reikt kvalifikuoti j veiksmus. Kai padaryti keli nusik., yra pagrindaskalbti apie nusik. daugt.

Nusik. daugeto formos: idealioji, realioji nusikaltim sutartis, vienari nusik. pakartotinumas.


4/18

Pavienis nusikaltimas yra toks, atitinka vien BK spec. dalies straipsn ar jo dal. Kitaip tariant, tai tokiaveika, kurioje yra vieno nusik. sudtis. Tokia situacija bna tuomet, kai vienu nesudtingu veiksmu

padaromas vienas nusik.Pavienis nusik. gali bti apibdinamas tokiais svarb. bruoais: subjektyvi poymi visuma, objektyvi po. visuma, ie veiksmai atitinka vien BK spec. dalies straipsn.

Pavieniai nusk. yra: tstiniai (laikoma veika, kuri susideda i tapai veiksm, esant vieningai kaltei ir siekiant

vieningo rezultato), trunkamieji (yra tokie, kai nusik. darymas tsiasi tam tikr laik. Trunk. nusik. gali prasidti

kokiu nors veiksmu ir trunka tol, kol pats kaltininkas ar teissaug. ins-jos nenutraukia tokiosveikos (vengimas privalom tarnyb, vengimas atlikti bausm),

sudtiniai (tai bna tuomet, kai kaltininkas pasiksina ikart du objektus arba kai nusik.padaromas dviem veiksmais.(plimas: moni sveikat ir nuosavyb).

Nusikaltim sutartis bna tada, kai vienas asm. padaro du ar daugiau nusik., kurie atitinka kelis BKstraipsnius ir u juos asmuo dar nebuvo patrauktas baud. atsak.

Idealioji nusik. sutartis tai toks atvejis, kai kaltininkas vienu metu padaro du nusik., numatytusskirtinguose BK str.

Realioji nusik. sutartis yra tada, kai asm. keliais savarankikais veiksmais padaro du ar daugiau nusik.,numatyt skirtinguose BK str.

Nusikaltim recidyvas tai tokia situacija, kai asmuo, bdamas teistas u tyinio nusik. padarym,neinykus teistumui, vl padaro vien ar daugiau tyini nusik. BK 27str. st-me nustatytos slygos, kaiteismas asmen gali pripainti pavojingu recidyvu.

Nusikaltimo sudties samprata.

Nusik. sudt galima apibrti kaip baud. st-me numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi visum,lemiani vienos ar kt. pavojingos veikos pripainim nusikaltimu. Jeigu nra bent vieno nusik. sudties

poymio, nra ir nusik. sudties ir asmuo negali bti traukiamas baud. atsak.Pavojinga veika turi daugyb v. poymi, bet B-e nemanoma j vis numatyti, todl yra iskiriami tik

esminiai pagr. poymiai pagal kuriuos i veik galima pripainti nusikalstama ir j atskirti nuo kt. nusik.veik.

Poymiai, neeinantieji nusik. sudt, gali turti reikms individualizuojant bausm, sprendiant kt.kl., bet nusik. kvalifikavimui reikms neturi.

Objektyvs nusik. sudties poymiai apibdina iorinius nusik. poymius. Tie poymiai yra susij su

paia veika, bei jos sukeliamomis pasekmmis.Subjektyvs nusik. po apibdina nusik, vidin pus, asmen, darant nusik., jo elgesio motyvacij,tikslingum. Negalima tapatinti nusik. sudties ir nusik. svok. Nusik., t.y. asmens poelgis, pavojingaveika, o nusik sudtis, tai tos veikos apraymas st-me (iskiriant bdingus poymius).

Nusik. sudties reikm. Nusik. sudtis yra vienas i baud. atsak. pagrind, nes kai veikoje nra bentvieno nusikaltimo sudties elemento, nra ir nusikaltimo. Nesant nusik. sudties, ikiteisminis tyrimasnepradedamas arba nutraukiamas. o iam faktui paaikjus teisme, kaltinamasis yra iteisinamas. BK negali

bti n vieno nusik., kuris sutapt su kitu pagal savo poymius.Pasinaudojant nusikaltimo sudtimi, yra formuluojamos BK str. dispozicijos.Kriminalizuojant veikas, labai svarbu st-me tiksliai ir aikiai aprayti nusikaltimo sudties poymius.

Nusikaltimo sudties struktra


5/18

Nusik. sudtis susideda i struktrini vienet, vadinam elementais. Nusik. sudties elementai taibtinos sudedamosios vieningos struktros dalys, apibdinamos tam tikrais poymiais.

Nusik. sudties elementai:

objektas, objektyvioji pus, subjektyvioji pus.

Nusik. objekt galima apibdinti kaip tam tikr gr, kuriam nusik. veika padaroma ala arba sukeliamatos alos padarymo grsm.Objektyvioji pus tai iorin nusik. veikos pus. Objektyvij pus apibdina ie poymiai:

veika, pasekms, prieastinis ryys, tarp veikos ir pasekmi, laikas, vieta, bdas, rankiai, priemons.

Subjektas tai asmuo, padars nusik. veik, kuris yra pakaltinamas ir sulauks BK 13 str. numatytoamiaus (16 ar 14).

Subjektyvioji pus tai vidin nusik. veikos pus, apibdinanti kaltininko santyk su veika irpasekmmis.

Poymiai: kalt, motyvas, tikslas.

Visi nusik. veikos sudties poymiai skirstomi pagrindinius irfakultatyviuosius.Pagr. poymiai:

veika, pakaltinamumas, amius, kalt.

ie poymiai bdingi visoms be iimties nusik. veikoms. Nesant bent vieno i i poymi, nra irnusik. veikos.

Fakultatyvieji poymiai bdingi ne visoms nusik. sudtims. Tai: nusikaltimo pasekms, prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi, laikas, vieta, bdas, rankiai, priemons, motyvas, tikslas.

Jeigu kurie tai fakultatyvieji poymiai yra numatyti BK spec. d. straipsnio dispozicijoje, tai jie virstapagr., be kuri i veika negalima. O jei fakult. po. netraukti dispozicij, tai kvalifikacijai reikmsneturi.


6/18

NUSIKALTIMO SUDI KLASIFIKAVIMAS

nusikaltimo sudi rys pagal pavojingumo laipsn

Pagrindin (paprastoji) Su sunkinaniomis aplinkybmis Su lengvinaniomis aplinkybmisBK 129 str. 1d. (kvalifikuota) BK 130str.Joje nra numatyta nei sunki- BK 129 str. 1d.nani, nei lengvinani ap-linkybi.

pagal apraymo bd

Paprastosios: Sudtingosios:

apraomosios su dviem veiksmaisBK 154 str. BK 100str.

blanketins su dviem objektaisBK 281 str. BK 180 str.

nukreipiamosios su administracine preliudijaBK 281 str. 24d.

pagal konstrukcij

materialiosios sudtys formaliosios sudtys nukirstins sudtysBK 182 str. BK 232 str.

Baud. atsakomyb alinanios aplinkybsBaud. atsak. alin. aplinkybi sr. pateikiamos BK 28-35 str. Vis i aplinkybi bendri poymiai yra:

1. btinas alos, numatytos BK padarymas,2. aplinkyb turi paalinti baud. atsak., bet ne veikos baudiamum,3. baud. atsak. paalinimas negali bti siejamas su kalts nebuvimu.

Visos aplinkybs, pgl j teisin prigimt gali bti klasifikuojamos:1. aplinkybes, paalinanias veikos pavojingum (tai veikos maareikmingumas, savanorikas

atsisakymas nuo nusik. padarymo, btinoji gintis, asmens sulaikymas, btinasis reikalingumas,kin rizika, mokslinis eksperimentas).

2. aplinkybes, paalinanias veikos prieingum teisei (nukentjusiojo sutikimas, sakymovykdymas, profesins pareigos vykdymas, fizin ir psichin prievarta).


7/18

Btinoji gintis. Baud. statymai veiksmus, padarytus btinosios ginties bklje, laiko naudingais, nesjie yra nukreipti prie pavojing ksinimsi. Bt. gintis ne tik subjektyvi asmens teis, bet ir moralinpareiga. Nepasinaudojus ia teise, jokios teisins atsak. neatsiranda. Kai kuriems asmenims atremtipavojing ksinimsi yra ne tik moralin, bet ir teisin pareiga.

Esminis kiekvienos nusik. veikos bruoas pavojingumas ir prieingumas teisei. Baud. statymai irbaud. teis teorija numato tokias veikas, kurios iorikai primena nusikaltim, atrodo prieingos statymui,bet nusikalstamos. Veiksmai, kuriuos padaro gindamasis nuo upuolimo ar sulaikydamas nusik. yravisuomenikai naudingi.

Bt. gintis statymikai tvirtinta BK 28str.Bt. g. teistumas priklauso nuo to, kaip yra laikomasi tam tikr slyg. ios slygos gali bti

suskirstytos dvi grupes: vienos j susijusios su pavojingu ksinimusi, o kt. su gynimusi nuo pavojingoksinimosi.

Ksinimsi (upuolim) apibdina trys slygos:1. pavojingumas,2. akivaizdumas,3. realumas.

Pavojingumas. Bt. g. galima ne prie visus veiksmus, o tik prie tuos, kurie yra pavojingi.Pavojingum rodo tai, kad ksinimsi yra nukreiptas prie v-bs interesus, besiginaniojo ar kt. asmenteises, j asmenyb. Ksinimsi mes turime kaip nusik. veik.

Akivaizdumas. Ksinimasis laikomas akivz., kai ala padaroma arba statymo saugomiems interesamsjau yra daroma arba yra reali grsm, kad i ala bus tuoj pat padaryta. Bt. g. bkl atsiranda ne tik nuoupuolimo momento, bet ir esant realiai upuolimo grsmei. Ginkl ar kt. upuolimo priem. atitekimas darnereikia upuolimo pabaigos.

Realumas. Tai reikia, kad ksinimosi grsm i tikrj yra. Kad tai nra besiginanio vaizduotsrezultatas. Jeigu realiai grsms nebuvo, atsak. atsiranda pagal tariamosios ginties t-kles. Klaida, dl kurios

asmuo pradeda gintis nuo nesanio pavojaus, gali atsirasti: kai neteisingai vertinamos aplinkybs ir nukentjusiojo elgesys palaikomas pavojingu. kai neteisingai suprantamas paalinio asmens vaidmuo upuolimo slygomis. kai neteisingai nustatoma ksinimosi pradia ar pabaiga.

Negalima bt. g. prie teistus par-n veiksmus, o taip pat prie asmen, esant bt. g. ar bt. reik.bsenoje.

Besiginaniojo veiksmai nelaikomi bt. g., jeigu ala padaroma po to, kai ksinimasis buvoatremtas ar pasibaigs ir gintis nebuvo reikalinga.

Tariamoji gintis galima dviem atvejais:1. kai asmuo nesuvokia ar pagal vykio aplinkybes negali suvokti savo klaidos dl gresianio

pavojaus.2. kai asmuo nesuvokia i aplinkybi, bet galjo ir privaljo suvokti savo klaidas.

Pirmuoju atvj. veiksmus reika laikyti padarytus bt. g. bklje. Antruoju atvj. atsak. atsiranda pagalBK str., numatanius atsak. u nusik. veik, padaryt dl neatsargumo.

Aplinkybs, apibdinanios gynimsi nuo upuolim:1. ginantis, ala padaroma besiksinaniajam.2. ala galima tik atremiant ksinimsi v-bs interesus.

3. ala neturi viryti bt. g. rib. Gynybos priemons ir padaryta ala laikoma teistomis, jeigujos atitinka ksinimosi pobd ir pavojingum. Kiekvienu atveju bt. g. rib perengimassprendiamas atskirai, vertinus visas aplinkybes. vertinama grsms pavojingumas,ksinimosi staigumas, laikas, vieta, aling pasekmi realumas, upuolik ir besig. sk., jgsantykis...


8/18

Gynyba neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo, kai upuolikui padaroma daug didesn ala,negu buvo verti interesai, kuriuos ksinimasis buvo ksinimui atremti, buvo pavartotos priemons, kuriosioje situacijoje nebuvo btinos.

Asm., padariusio nusik. sulaikymas. T.y. kiekvieno asmens teis, bet ne pareiga. i st-mo nuostatataikoma asmenims, bet ne par-nams. Par-no veiksmus, sulaikant nusikaltl reglamentuoja kt. teiss aktai ir

par-n atsakomyb nustato pgl juos. Asmens, pad. nusik. sulaikymas, bet panaudojus prievart, yrasocialiai vertingas elgesys. Sulaikyti galima tik padarius nusik. asmen, apie tai turi bti objektyvsduomenys. Klaidos atveju, jeigu sulaikantis asmuo negaljo suvokti savo klaidos, atsakomyb neatsiranda.Jeigu klaid galjo suvokti, atsako kaip u nusikaltim dl neatsargumo. Jeigu nusik. aktyviai vengiasulaikymo, galima naudoti fizin prievart. Fizins priev. ribos, kai nusik. aktyviai vengia sulaikymo, gali

bti padaroma materialin ala, lengvas ar apysunkis kno sualojimas, o u nuudym sulaikant irsunkus sveikatos sutrikdymas.

Btinasis reikalingumas apibriamas BK 31 str.Bt. reik. teistumui btinos tokios slygos:

1. turi grsti didel ala v-bs, vis-ns interesams, moni asmenybei ar j teisms,2. pavojus turi bti realus,

3. pavojus turi bti akivaizdus,4. gresianio pavojaus negalima paalinti kt. bdais, kaip tik padarant al teiss saugomiemsinteresams. alos padarymas yra vienintelis bdas igelbti dar didesn gr.

5. daroma ala btinai turi bti maesn u vengtj. Lygiaverts alos padarymas nranaudingas ir negali bti laikomas bt. reik.

6. ivengiant ikilusio pavojaus, ala yra padaroma treiajam asmeniui. ie asmenys niekobendra neturi su susidariusia situacija. Bt. reik. yra teistas tik esant visoms ioms slygoms.

Pagal civilinius st-mus, u padaryt al bt reik. bsenoje turi atlyginti asmuo, kuriuo interesaisbuvo padaryta al sukl veiksmai.

Profesini pareig vykdymas (BK 30 str.) yra siejamas su gydytoj, policinink, gaisrinink, kt. pan.profesij moni veiksmais. Jeigu vykdant ias pareigas padaroma ala. Prifesins veikos vykdymas turibti numatytas st-me. Pareiga turi bti vykdoma pgl st-me numatytas slygas, neviryjant suteiktgaliojim. Asmeniui virijus nustatytus galiojimus ir padarius al, atsiranda baud. atsak., bet bausmgali bti velninama.

Teissg. ins-jos uduoties vykdymas (BK 32 str.) Asmuo neatsako pgl. BK, jeigu jis teistai veikpagal nusik. veik imituojanio elgesio model. Nusik. imitacij sankcionuoja teismas pgl operatyvinsveikos subjekto motyvuot teikim. Jei asmuo, vykdydamas uduot, pgl nusik. veik imituojanio elgesiomodel pereng uduoties ribas, atsako pgl. BK, bet bausm velninama.

statymo vykdymas (BK 33 str.) tai tokia situacija, kai B ginamiems interesams asmuo padaro al,vykdydamas auktesnio pagal pavaldum par-no sakym. Kai auktesnio par-no sakymas yra teistas, tai

pavaldinys neatsakys net tada, kai padaroma ala BK saugomiems interesams. Jeigu vykdomas neteistassakymas ir pavaldinys tai suvokia, tuomet jis atsakys pgl BK. Karinje tarnyboje pavaldinys neturi teisssvarstyti sakym. Bet ir ia, jei sakymas yra aikiai neteistas, pavaldinys jo vykdyti neprivalo. Neteistsak. davs asmuo ir tok sakym vykds pavaldinys yra traukiami baud. atsak.

Nusikaltimo stadijos. Bendrininkavimas padarius nusikaltim

Nus-mo stadijos nusikaltimo ketinimo, realizavimo etapai, kurie vieni nuo kit skiriasi veiksmpobdiu, vykdymo laipsniu ir pavojingumu.


9/18

Pgl. st-m skiriamos 3 nus-mo padarymo stadijos: rengimsi padaryti nusik. ksinimsi padaryti nus-m baigtinis nusik.

Pgl. st-m stadijos gali turti tik nus-mai, kurie yra padaromi tyia.

Rengimasis padaryti nus-m tai priem., ranki suiekojimas, prisitaikymas, veikimo planosudarymas, bendrinink telkimas.

Pasiksinimas padaryti nus-m tai tyinis veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedama darytnus-ma veika, jei ji nebuvo baigta dl nuo kaltinink nepriklausani aplinkybi.

Baigtinis nus-mas yra tuomet, kai kaltininko padaryt veik eina visi baudiamojo st-monumatyti nusikalstamos veikos poymiai.

Bendrininkavimas tokia nusikalstamos veikos forma, kai tyin nus-m bendromis tyinmispastangomis padaro 2 ar daugiau asmen.

Bendrinink rys: vykdytojas - toks asmuo, kuris pats savo veiksmais betarpikai realizuoja nus-mo sudt.

organizatorius asmuo, subrs grup asmen nusikalstamai veikai daryti, pareng plan,paskirsts vaidmenis, moks, instruktavs kaip reikia padaryti nus-m.

kurstytojas asmuo, palenks kit asmen padaryti nus-m, sustiprins io pasiryim(papirko, pagrasino...)

padjjas asmuo, pagelbjs padaryti nus-m, t.y. parpins rankius, priemones, paalinsklitis, pamoks kaip geriau padaryti nus-m.

Bendrininkavimo formos: bendrinink grup, organizuota grup, nusikalstamas susivienijimas.

Baud. atsakomyb ir bausm

Baud. atsakomybs samprata vartojama v. aspektais (nepilnamei atsakomyb, girto asmens

atsakomyb ir pan.).Sociologine filosofine prasme atsakomyb vartojama 2 reikmmis: perspektyvine ir

retrospektyvine.

Perspektyvin atsak. tai atsak. u ateities veiksmus ir poelgius.Retrospektyvin atsak. tai atsak. u praeities veiksmus.

Baud. teisin atsak. atsiranda tik u praeityje padarytus veiksmus. Kalbant apie baud. atsak., reikiaatsakyti klausim, kas atsako klausim, kam atsako ir u k atsako.

Pgl. BK atsako tik kaltas asmuo, sulauks atitinkamo amiaus ir pakaltinamas. BK 20str. numatytajuridinio asmens atsakomyb.

Asmuo u padaryt veik atsako teismui.U k atsako baud. atsakomyb atsiranda kai padaryta veika, kuri pgl. BK laikoma nusikaltimu arba

baud. nusiengimu.


10/18

BT turin sudaro: v-bs prievartos taikymas, t.y. asm. arba turtiniai apribojimai baud. atsak. atsiranda kaip t.n. paeidimo rezultatas neigiamas atsakomybs poveikis dabar, o ne ateityje teisinis santykis tarp BA-ybs egzistavimo forma

Baud. atsak. tai teisins pasekms, baud. t.n. taikymo rezultatas, kai asmuo turjo laisv vali ir

galjo pasirinkti daryti ar nedaryti nus-m.

BA teisiniai pagrindai numatyti BK 2 str.: asmuo atsako tik tada, kai padaryta veika buvo udrausta B o, st-mo neinojimas nuo BA neatleidia, asmuo atsako tik esant kaltei, atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos sudt. bausms ir kitos poveikio priemons skiriamos tik pgl.. st-m. niekas negali bti baud. u t pai veik antr kart.

Nepilnamei BA ypatumai.Pgr. kriterijus vertinant nepiln. sugebjim kontroliuot savo dmes yra jo amius. Pgl. BK 13 str BA

nustatytas 16m. ir tik tam tikrais atvejais BA galima ir nuo 14m.Asmenys, sulauk nustatyto amiaus gali bti traukiami BA u nusikaltimus, padarytus v. stadijose

kartu su v. bendrinink grupmis.Nepilnameiai BA remiasi bendrais teistumo, bausms neivengiamumo, asmenins atsakomybs u

kaltai padaryt veik humanizmo ir kt. principais. Tam tikros st-me numatytos nepilnamei atsakomybsypatybs iplaukia i tarpt. dokument, toki kaip: 1995m. ratifikuotos JTO vaiko teisi konvencijos. Pgr.ios konvencijos reikalavimai yra:

kiekvienas vaikas traukiamas ar kaltinamas dl B-mo paeidimo, turi teis reikalauti, kadbt atsivelgta jo ami ir bt norima j integruoti vis-n.

reikalaujama nustatyti minimal ami, kurio sulaukus yra galima BA. nei mirties bausm, nei kalinimas iki gyvos galvos vaikams nra skiriami. vaikas aretuojamas, kalinamas tik kratutiniais atvejais ir kiek manoma trumpesniam laikui.

Konvencija vaiku laiko asmen, neturint 18m. Atsivelgiant k-jos reikalavimus naujajame BKnumatyta visa eil nepilnamei BA-ybs ypatybi, pvz., BK numato, kad tuomet, kai nepilnametis padaro

baud. nusiengim, jam skiriama ne kriminalin bausm, o aukljamojo pobdio priem., ivardintos BK82str.

Tuomet, kai nra galimybs tvarkyt aukljamojo pobdio priem. nepilnameiams gali bti skiriamair kriminalin bausm, bet bausmi sraas yra trumpesnis.

Grieiausia bausm nepilnameiam yra laisvs atmimas ne daugiau 10 m.

Bausm ir paskirtis

Kiekv. v-b, maindama nusikalstamum renkasi tam tikr baud. politik. Baud. politikos tam tikrdal sudaro kriminalini bausmi sistem.

Kriminalin bausm tai v-bs prievartos priemon skiriama teismo asmenims, padariusiems nus-marba baud. nusiengim ir apribojanti nuteistojo poymiais, kurie iskiria j i v-bs prievartos priemoni.

Adm. nuobaud procedr prievartos priem. svarb. bruoai:

bausms skyrimo pagrindai ir tvarka, numatyti BK. bausms oficialumas ir vieumas bausms individualumas bausms sukeliamos teisins pasekms


11/18

Bausms oficialumas reikia, kad nuosprendis priimamas v-bs vardu, laikantis BPK reikalavim,bausm skiriama vieai, net jei bylos nagrinjimas buvo ne vieas.

siteisjs teismo nuosprendis privalomas visiems ir t.b. beslygikai vykdomas visoje LT teritorijoje.Nuo bausms gali atleisti tik teismas, Seimas, amnestijos tvarka ir prezidentas, malons suteikimo

tvarka.Bausm yra individuali priemon, j atlikti privalo pats nuteistasis. Bausms atlikimas utraukia tam

tikras teisines pasekmes teisnum.Teisnumas inyksta prajus st-me nustatytam laikui arba g.b. teismo keliu panaikinamas.

Bausms efektyvumas bausms tiksl pasiekimas minimaliomis slygomis.Bausms paskirtis BK 41str.

Bausmi sistema tai B idstytas bausmi sraas. Ji parodo v-bs baud. politikos kryptingum,parodo, kam yra skiriami prioritetai. Dabartinio BK ypatyb ta, kad yra atskirai ivardintos bausms,padariusiems nus-mus ir baud. nusiengimus. Be to, yra numatytos bausms ir jurid. asmenims.

Baudiamoji atsakomyb ir bausmBausms skyrimas ir atleidimas nuo atsakomybs ir bausms

Baud. atsak. teisins pasekms, baud. t. norm taikymo rezultatas. BA esm asmens, padariusionusik. veik, pasmerkimas v-bs vardu. Kartu tai reikia v-bs prievartos taikym.

BA turin sudaro: v-bs priev. taikymas (asmeniniai ar turtiniai apribojimai); BA atsiranda t. norm taikymo rezultate; neigiamas poveikis asmeniui dabar, o ne ateityje.

BA atsiranda kai veikia iki jos padarymo buvo udrausta B-o. st-mo neinojimas nuo BAneatleidia. Atsakomyb atsiranda tik esant kaltei. Atsakomyb atsiranda tik tam asmeniui, kurio padarytojiveika atitinka nusik. veikos sudt.

Bausms bei kt. baud. poveikio priem. skiriamos tik pgl. st-m. Niekas negali bti baudiamas u tpat nusiengim antr kart.

Visa BA realizuojama tik siteisjus nuosprendiui ir baigiasi pasibaigus bausms atlikimo laikui,nors kai kurios teisins pasekms, baigus atlikti bausm dar ilieka (teisnumas).

Nepilnamei BA ypatumai

Nepiln. BA suprantama kaip teisinis santykis tarp nusik. veik padariusio nepiln. ir v-bs.Pgr. kriterijus vertinant nepiln-o sugebjim kontroliuoti savo elges, yra jo amius. BA amius nuo

16m. ir tam tikrais atvj. nuo 14m. (BK 13str.). Asm., sulauk st-mo nustatyto amiaus, traukiamiatsakomybn ne tik u baigtinius nusik., bet ir u pasiksinim ir rengimsi daryti nusik. veik.

Bausms samprata ir paskirtis

Kiekv. v-b, siekdama mainti nusikalstamum, suformuoja savo baud. politik, t.y. nustato kokiasveikas laikyti nusikalstamomis ir kokio grietumo bausmes u jas taikyti. Kiekv. v-b nustato sav bausmisistem, ir deklaruoja bausms paskirt pgl. LR baud. st-mus bausms apibdinama kaip v-bs priev.

priem., skiriama teismo nuosprendiu nusik. ar baud. nusi. padariusiam asmeniui.

Bausms paskirtis sulaikyti nusi. veik padarius asmen nuo nauj veik padarymo; nubausti nusik.veik padariusius asmenis; atimti ar apriboti nusik. veik padariusiam asmeniui galimyb daryti naujus

nusik. Paveikti nusik. veik padarius asmen, kad laikytsi st-mo ir nenusikalst; utikrinti teisingumoprincipo gyvendinim.


12/18

Bausmi rys (BK 44-51str.):

viej teisi atmimas, teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veika atmimas, vieieji darbai, bauda, laisvs apribojimas, aretas,

terminuotas laisvs atmimas, laisvs atmimas iki gyvos galvos.

Padarius BN- asmeniui gali bti skiriamos tokios paios bausms kaip ir padariusiam nusikaltim,isk. terminuot laisvs atmim ir laisvs atmim iki gyvos galvos.

Padariusiam nusikaltim asmeniui, kartu su bausme gali bti skiriama baud. poveikio priemon turto konfiskavimas. Pgl. BK nustatyta ir juridini asm. BA.

Bausms jurid. asmenims skirtingos nuo bausmi fiz. asmenims. Jurid. asm. gali bti skiriamos iosbausms:

bauda, jurid. asm. veiklos apribojimas, jurid. asm. veiklos likvidavimas.

LR k-ja ir B-mai teis skirti kriminalin bausm suteikia tik teismui, kuris i bausm gali paskirti tikpriimdamas apkaltinamj nuosprend. Kriminalinei bausmei bdingas poymis yra oficialumas.(Nuosprendis priimamas v-bs vardu).

Kt. bausms poymis vieumas (nuosprendis skelbiamas vieai).Net gi jei teisminis nagrinjimasbuvo ne vieas. siteisjs teismo nuosprendis ir juo paskirta bausm t.b. beslygikai vykdoma visoje LTter-joje. Atleisti nuo bausms vykdymo nuteistj gali tik teismas, Seimas amnestijos tvarka, ir prezidentas,malons suteikimo tvarka.

Bausm yra individuali priem., nes ji taikoma tik tam asm., kuris padar ir jis asmenikai privalo

atlikti bausm.

Bausms efektyvumas bausms tiksl pasiekimas minimaliomis snaudomis, vertinant kiekv.bausms efektyvum btina atsivelgti nusikalstamumo dinamik ir struktr, recidyv bei bausmiskyrimo praktik.

Baudiamojo poveikio priemons

Tai B-e numatytos priemons, kurios padeda gyvendinti bausms tikslus. Piln. asmeniui, kai jis yraatleidiamas nuo BA g.b. skiriamos ios baud. poveikio priemons:

udraudimas naudotis spec. teise (teise vairuoti...), turtins alos atlyginimas ar paalinimas, nemokami darbai, moka nukentjusi nuo nusik. asmen fond, turto konfiskavimas.

Bausms skyrimas

Tai proc., kai teismas parenka konkrei B-e numatyt priev. priem. asmeniui, pripaintam kaltu dl nusik.veikos padarymo. Pgr. nuostatos skiriant bausm yra ios:

bausm u nusik. veik turi priklausyti tik nuo ios veikos. bausm turi atspindti individualius kaltininko asmenybs bruous.

Skiriant bausm teismas turt atsivelgti iuos nusik. veik padariusi asmen tipus:

asm., pirm kart padar nesunk nusik. ir charakterizuojami teigiamai, asm., pirm kart padar sunk nusik. ir l. sunk nusik. ir charakterizuojami teigiamai, asm., pirm kart padar nusik. veik, bet amoralaus elgesio, asm., praeityje ne kart padar nusik. veikas ir u tai teisti, asm., pripainti pavojingais recidyvais.


13/18

Nusikaltimai mogui

Ginti mog ir jo interesus, vienas svarb. v-bs udavini. K-jos 18str. nurodo, kad m. teiss ir laisvsyra prigimtins, o 19str m. teis gyvyb saugo st-mas.

BK 129-171str. idstytos t. normos, kurios saugo m. gyvyb ir sveikat.BT-je nus-mai mogui pgl. ksinimosi objekt skirstomi ias grupes:

1. nus-mai mogaus gyvybei (BK 129-134str.),2. nus-mai m. sveikatai (BK 135-140str.),3. nus-mai m. seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui (BK 149-155str.),4. nus-mai, pavojingi gyvybei ir sveikatai (BK 142-145str.),5. nus-mai asmens laisvei (BK 146-148str.),6. nus-mai m. garbei ir orumui (BK 154-155str.).

Rinis nus-m mogui objektas yra pats m. Tiesioginis objektas g.b. mogaus gyvyb, sveikata,laisv, orumas...

BK 129str. NUUDYMAS. io str. 1d. numatytas papr. nuudymas, 2d. yra numatyti nuudym

kvalifikuojantieji poymiai.Nuudymas neteistas gyvybs atmimas kt. mogui tyia.Nuudymo objektas yra mogaus gyvyb, kai jis yra jau gims, bet dar ne mirs.Gyvybs pradia naujajame BK nereglamentuota pgl. CK asmens gimimo momentas yra pirmas

savarankikas naujagimio kvpimas.Gyvybs pabaiga yra biologin mogaus mirtis. Yra tada, kai negrtamai nutrksta kraujotaka,

kvpavimas ir smegen f-jos.

Nukentjusiu laikomas gyvu m. nepriklausomai nuo jo gyvybingumo, amiaus, soc. poymi.

Ksinimasis mogaus vaisi iki jo gimimo momento yra abortas.

Nukentjusiojo sutikimas, praymas atimti jam gyvyb nealina baud. atsakomybs.

Nuudymas padaromas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu.

Nuudymas padaromas tiesiogine ar netiesiog. tyia. Kaltininkas veikia smoningai, suvokdamas, kadjo veiksmai gali sukelti m. mirt. Tiesiogins tyios atveju kaltininkas toki pasekmi siekia, o netiesiog.tyios atveju smoningai leidia ioms pasekmms atsirasti.

Nuudymo subjektas yra pakaltinamas 14m. asmuo.

BK 130str. NUUDYMAS LABAI SUSIJAUDINUS. iame str. numatytas nuudymas yraprivilegijuotas. Privilegijuojantis poymis yra tai, kad kaltininkas veikia staiga, l. susijaudinus, bdamasribotai pakaltinamas ir t kaltininko bsen yra sukls pats nukentjs savo neteistais veiksmais arba itineidianiu poiriu. Staigus susijaudinimas, tai fiziologinio afekto bsena, kai yra stabdoma intelektinveikla, susilpnja asmens gebjimas kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis ir m. tampa ribotai

pakaltinamas. Neteistas poelgis, tai nukentjusiojo ksinimasis kaltininko ar jam artim asmen gyvyb,sveikat, antaas, eidimas. Staig susijaudinim gali sukelti itin eidiantis nukentjusiojo poelgis. isnusik. g.b. padarytas ir tiesiog. ir netiesiog. tyia, bet impulsas atimti gyvyb kt. asmeniui t.b. kils staiga,kaip reakcija neteist ar itin eidiant nukent. poelg. is nusik. priklauso apysunki nus-m grupei.

BK 131str. NAUJAGIMIO NUUDYMAS. iame str. numatytas nuudymas turi privilegijuotonuudymo poymius dl to, kad naujagim nuudo jo motina dl gimdymo nulemtos bsenos. Kaltininkspsichin bsena buvo sutrikusi gimdymo poveikyje ir jos gebjimas kontroliuoti savo veiksmus buvosumajs, ji buvo ribotai pakaltinama. i bsen turi nustatyti psichologin ir psichiatrin ekspertiz.

Tokia veika padaroma dl gimdymo ir pogimdyvins psichozs. Nukentjusysis nuo io nusik. yranaujagimis. Objektyviai i veika g.b. padaroma aktyviais veiksmais ir neveikimu. Nus-mas g.b. padarytas


14/18


15/18

mirioji.Nus-mas nuosavybei yra tokia veika, kai pagrobiamas svetimas turtas ar kitokiu bdu padaroma turtin

ala.Nuosavybs teis egzistuoja tik esant v-bj ir ji yra v-bs saugoma.Nuosavybs teis tai teis valdyti, naudoti ir tvarkyti tam tikr turt savo nuoira.

Nus-m nuosavybei tiesioginis objektas yra tie vis-nje egzistuojantys santykiai dl turto valdymo,naudojimo ir tvarkymo, kuriuos paeidia nus-ma veika.

Tiesioginis objektas vieoji ar privaioji nuosavyb, o dalykas privatus turtas. Kai kurie nus-mainuosavybei turi 2 tiesioginius objektus.

Subjektu nus-mu nuosavybei g.b. asmuo pakaltinamas, sulauks 14-16m. Beveik visiems nus-mamsnuosavybei bdinga tiesiogin tyia.

BK 178str. VAGYST.Vagysts objektas vis ri ir form nuosavybDalykas kilnojamasis turtas, priklausantis asmeniui, v-bei ar sav-bei. Tai materials dalykai, turintys

materialin veikl.Objektyviajai pusei bdinga tai, kad vagysts veikla apima 2 momentus:

svetimo turto pamimas neatlyginamas turto pasisavinimas

Objektyvioji nus-mo pus apibdinama tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas ir jis turt nori uvaldyti.

Kaltininkas suvokia, kad tokiais veiksmais turto savininkui yra padaroma ala, taigi, vagyst yra tyinisnus-mas.

Vagysts subjektu g.b. pakaltinami asmenys, kuriems iki vagysts padarymo sujo 14m.Nus-mas, numatytas BK 178str. 1d. yra nesunkus, 3d. sunkus.Didel reikm kvalifikavimui turi daikto vert. 1d. taikoma jei daikto vert virija 1MGL, jei ne, tai

baud. nusiengimas.3d. didels verts turtas virija 250MGL.

2d. pamintas sibrovimas patalpas, saugyklas ar saugom ter-j (reikia tam tikr patalp ar teritorij,spec. rengt ar skirt pastoviam ar laikinam saugojimui nuo vagysts, sunaikinimo, sugadinimo tam tikrmateriali vertybi).

Patalpa tai gyvenamas ar negyvenamas statinys. sibrovimas patalp, saugykla, saugom ter-j galipasireikti vairi klii veikimu fizinmis, medikamentinmis ar elektroninmis priemonmis, bet g.b.patenkama ir prastu bdu, ueinant su tam tikru pretekstu.

Jei asmuo patenka patalpas ir vykdo vagyst pasinaudodamas suklastotais dokumentais, tai jo veiklag.b. traktuojama pgl. BK 178str. 2d. ir papildomai pgl. BK 300str.

4d. numatyta atsakomyb u nedidels verts turto pagrobim, tai laikoma baud. nusiengimu ( 1MGLar maiau).

U 178str 1 ir 4d. numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusiojo asmensskundas.

PLIMAS (BK 180str.)Plimu papr. ksinamasi konkrei nuosavyb ir asmens sveikat. Objektyviajai io nus-mo pusei

bdinga, kad turtas uvaldomas panaudojant smurt ar grasinant j tuoj pat panaudoti ar kitaip atimantgalimyb nukentjusiajam prieintis. is nus-mas padaromas veikimu.

Plimo 1, 2 ir 3d. apima nesunk sveikatos sutrikdym, fiz. skausmo suklim ir neym sveikatossutrikdym. Jei plimo metu sunkiai sutrikdoma sveikata, tai veika papildomai t.b. kvalifikuojama, bet ne

tik pgl. 180str., bet ir pgl. 135str.Aktyvioji forma kai kaltininkas pateikia nukentjusiajam tikrovs neatitinkani informacij, j

suklaidina.Pasyvioji forma kai kaltininkas nutyli inf-j ir taip suklaidina nukentjusj.


16/18

Sukiavimui btina nustatyti prieastin ry tarp kaltininko veiksm, pasireikiani apgaule irnukentjusiajam priklauso turto netekimu.

Sukiavimas baigtas nuo turtins alos netekimo momento.

Subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia, nes kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinsnukentjusj, jis neatlygintinai gyja svetim turt ar turtin teis, numatyto, kad nukentjusiajam atsirasturtin ala ir toki pasekmi. io nus-mo subjektu g.b. fizinis pakaltinamas asmuo, sulauks 16m.

BK 182str. numatyti kvalifikuojantys poymiai yra didel turto vert, kuri skaiiuojama t.p. kaip irvagysts atveju.

3d. numatyta atsakomyb u baud. nusiengim, kuris pasireikia kaip apgaule gyjamas nedidelsverts turtas.

Baud. atsakomybn asmuo g.b. traukiamas pgl. 1 ir 3d. tik tada, kai yra nukentjusiojo skundas.U sukiavim atsako ir juridiniai asmenys.

TURTO PRIEVARTAVIMAS (BK 181str.)Jis priklauso nusikalstamo veikimo elgtis prie savo vali norm kategorijai.

Pgr. turto prievartavimo objektu laikytini nuosavybs teiss, turtiniai interesai, kurie paeidiamaiveriant nukentjusj atlikti turtin veiksm kito asmens naudai.Kaip privalomas objektas g.b. asmens sveikata ir orumas.BK 181str. 1d. nus-mas apysunkis, 2 ir 3d. sunkus.

Nus-mo objektyvij pus sudaro neteista veika, vertimas suteikti naud kaltininkui taikant psichinprievart. Tai gali pasireikti atviru reikalavimu perduoti turt ar uuominomis.

Psich. prievarta pasireikia grasinant panaudoti fizin priev., sunaikinti ar sugadinti turt, paskelbtikompromituojanias inias arba kitokios psich. priev. panaudojimas.

Turto prievartavimas yra formali sudtis, nes taikomas nus-mas baigtu pareikus neteistas turtinespretenzijas turt.

Subjektas pakaltinamas fiz. asmuo, sulauks 14m.

Nusikaltimai v-bs tarnybai, v. tvarkai, eismo saugumui ir susij su neteistaginkl ir narkotik prekyba

Nus-mas v-bs tarnybai tai pavojingos veikos asmen, kurie bdami v-bs tarnyboje ir naudodamiesisavo padtimi padaro esmin al v-bs interesams ar kitiems asmenims.

KYININKAVIMAS (BK 225str.)

Tai v-bs tarnautojo asmens primimas, paadjimas ar susitarimas priimti ky, reikalavimas arprovokavimas j duoti u- teist veikim ar neveikim.Objektyvioji pus pasireikia kyio primimu, paadjimu priimti ar kyio reikalavimu. Visa tai susij

su kaltininko veikla, t.y. sprendimo primimu, balsavimu duodaniojo kyio naudai. Nus-mas laikomasbaigtu, kai v-bs tarnautojas ar par-nas priima vis ar dal vertybi. Kyis g.b. duodamas atvirai arumaskuotai.

Subjektas v-bs tarnautojas ar par-nas (BK 230str.)Subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia, nes kaltininkas suvokia, kad material. nauda, kuri jis

gauna, yra neteistas atlyginimas u tarnybos veiksm atlikim ar neatlikim. Kitoje io str. dalyjenumatyta veika apibdinama kaip ir pirmojoje, tik skirtumas tas, kad kyis duodamas u neteist veikimar neveikim. 3-ojoje dalyje numatyta veika, pasireikianti didesns nei 250MGL verts kyio primimu,

reikalavimu ar provokavimu j duoti. Ir ia kyis priimamas tiek u neteist, tiek u teist veikim arneveikim. 4-ojoje io str. dalyje numatyta ta pati veika traktuojama kaip baud. nusiengimas, dl to, kadkyio dydis daugiau kaip 1MGL.


17/18

PIKTNAUDIAVIMAS (BK 228str.) g.b. apibdinamas kaip v-bs tarnautojo ar jam prilygintoasmens piktnaudiavimas tarnybine padtimi arba galiojim virijimas jeigu dl to padaryta didel ala v-

bei, tarpt. vieajai organizacijai, juridiniams ar fiziniams asmenims.Objektyvioji pus pasireikia dan. aktyviais veiksmais. Bet kai kada nus-m galima padaryti ir

neveikimu. Nus-mas laikomas baigtu, kai fiksuojama didel ala. i ala g.b. ir turtin ir neturtin.Nus-mo objektas normali v-bs ins-j veikla ir moni teisti interesai.Subjektas v-bs tarnautojas ir par-nas. Subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia. Kvalifikuota io

nus-mo sudtis numatyta 2-ojoje dalyje ir apibdinama, kad nurodytoji veikla padaroma siekiant turtins arkitokios asmenins naudos.

RIAUS (BK 283str.) nus-mas vieajai tvarkai.Pgr. io nus-mo objektas vieoji tvarka. Papildomas obj. g.b. sveikata, orumas, nuosavyb. Riaus

priskiriamos apysunki nus-m kategorijai.Objektyvij pus sudaro ios alternatyvios veikos: moni sambrio vieai smurtauti, niokoti turt,

kitaip iurkiai paeisti v. tvark, organizavimas; Iprovokavimas atlikti mintus veiksmus; Smurtavimas,turto niokojimas kartu su kitais asmenimis.

Riaus yra formali nus-mo sudtis. Nus-mas laikomas baigtu, kai sambrio dalyviai faktikai pradjo

smurtauti, naikinti turt. Nepavyk bandymai organizuoti, iprovokuoti riaues, g.b. laikomi pasiksinimu.Pasyvus buvimas riaui vietoje nra pagrindas traukti baud. atsak.Subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia.Motyvai ir tikslai nra btini nus-mo sudties poymiai, bet jie padeda nustatyti k nukreipti neteisti

veiksmai.Riaui subjektu g.b. fizinis asmuo, turintis 16m., pakaltinamas.Asmenys 14-16m. amiaus, dalyvav riause, gali atsakyti u kitus nus-mus (kno sualojimai ir pan.,

bet ne riaus). Pgl. io str. 2d., atsakomyb atsiranda asmeniui, kuris riaui metu panaudojo . ginkl,sprogmenis, pasiprieino policininkui ar kitam v. administravimo funkcijas atliekaniam asmeniui.

KELI TRANSPORTO EISMO SAUGUMO AR TP EKSPLOATAVIMO T-KLI

PAEIDIMAS (BK 281str)io nus-mo tiesioginis objektas yra saugus keli eismas bei savaeigi main eksploatavimo tvarka.Papildomas objektas mogaus gyvyb, sveikata, nuosavyb. Esminis bruoas ala padaroma vairuojantTP.

Objektyvioji pus pasireikia keli eismo t-kli paeidimu, pavojingu manevravimu, greiio virijimu irkt. Gali pasireikti ir neveikimu.

Nus-mas laikomas baigtu, kai veikos pasekoje atsitinka eismo vykis, dl kurio buvo sutrikdytamogaus sveikata (pgl 7d. nesunkiai sutrikdyta sveikata)

Subjektyvioji nus-mo pus pasireikia neatsargumu.Subjektas pakaltinamas 16m. asmuo.


18/18

baudziamosios_teises_konspektas

Documents