bbt7

// http://www.konspektai.cjb.net // I tema. Baudiamosios teiss svoka, funkcijos, sistema. Baudiamosios teiss mokslas 1. BT svoka - teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i draudim paeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veiklos pasekmes, taip pat atleidim nuo bausms ar bausms palengvinim. Baudiam.teiss svoka vartojama kaip: 1) teiss aka; 2) statym leidybos sritis; 3) mokslo sritis. Asmuo, savo veiksmais paeisdamas vien ar kelis nustatytus draudimus, padaro al teiss saugomiems griams - t.y. nusikaltim. Dl to neivengiama teisin pasekm - bausm. Nusikaltimas ir bausm yra dvi pagrindins kategorijos, kuri pagrindu formuojama baudiamoji teis. BT - teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i draudim paeidimus atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, taip pat atleidim nuo bausms ar bausms palengvinim. Skiriasi nuo kit teiss ak, nes: 1) nereguliuoja visuomenini santyki, kuriais tenkinami moni poreikiai; 2) skirta saugoti vertybes; 3) paskirtis - udraudia tokias veikas, kurios daro al; pateikiamas isamus draudiam veik sraas; 4) nra svarbi reguliuojamoji funkcija. Objektyvioji pus (jus poenale) - visuma statymo numatyt draudim ar sipareigojim, idstyt teiss normose. Subjektyvioji pus (jus puniendi) - parodo, koki teis turi valstyb nubausti nusikaltlius. Ji turi i teis, nes teiss norm pagrindu imasi reguliuoti tvark visuomenje. 2. BT dalykas - nusikaltimas ir bausm, dvi kategorijos, kuri pagrindu formuojama teiss aka BT. Baudiamosios teiss esm yra ta, kad jos normomis nustatoma svarbi visuomens gri, t.y. teisini gri (baudiamosios teiss dalykas), apsauga, o u padarytus paeidimus grasinama atitinkamomis sankcijomis. Baudiamoji teis gina tokias svarbias vertybes kaip gyvyb, orumas, nuosavyb, valstybs egzistavimo slygos ir t.t. Pasirenkant kokius grius reikia saugoti, pagrindu yra j svarba visuomenje ir jiems padarytos alos pobdis. Aptariant teisini gri gynyb baudiamosios teiss priemonmis reikt paymti, kad: 1) i gri gynyba yra galima, jeigu j struktra formalizuota, t.y. jie gali turti formalizuot login iraik; 2) kriminalizuojant, turi bti atsivelgta toki reikini paplitim, teissaugos organ galimybes patraukti kaltus asmenis atsakomybn, ir kitus veiksnius. Baudiamj norm paskirtis - apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius, o tai apsaugai realizuoti jos turi nustatytas sankcijas (teiss paeidjui numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai. Baudiamosios teiss normos realizuojamos naudojant imperatyvin metod: taikomos tiksliai laikantis norm reikalavim ir naudojant valstybs prievart. Baudiamojo teisinio santykio subjektai: vienoje pusje fizinis, sulauks tam tikro amiaus, asmuo, pakaltinamas ir padars pavojing veik, kitoje pusje - valstyb, jai atstovauja teisingumo institucija.

// http://www.konspektai.cjb.net //

// http://www.konspektai.cjb.net // 3. Nusikaltimas - baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika (veikimas ir neveikimas), kuria ksinamasi LR visuomeninius santykius, jos politin ar ekonomin sistemas, nuosavyb, piliei asmenines, politines, darbines, turtines ir kitas teises ir laisves, taip pat kitokia baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika, kuria ksinamasi LR nustatyt teistvark. Nusikaltimu nelaikoma tokia veika, kuri turi visus poymius, bet dl maareikmikumo nra pavojinga. Bausm - tai valstybs prievartos priemon, skiriama teismo nuosprendiu asmeniui, padariusiam nusikaltim, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomens interesais. Jos paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikaltim padarymo, nubausti nusikaltusius, atimti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus, siekti nusikaltl grinti visuomen. 4. Baudiamoji teis - materialioji, o baudiamasis procesas ir bausmi vykdymo teis - formalioji. Pirma apibria nusikalstam veik rat ir bausmes u j padarym. Procesin teis nustato, kokia tvarka turi bti nusikaltusiam asmeniui inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausm. Kalts rodinjimas turi bti atliktas taip, kad nebt paeistos pagrindins mogaus teiss, kad galt rodyti savo nekaltum. Bausmi vykdymo teis - sprendia kaip turi bti vykdyta teismo paskirta bausm, nustato toki bausmi vykdymo tvark, kad bt pasiekti bausms tikslai, taip pat sureguliuoja nuteistj teisin padt, j aukljimo, mokymo, darbo klausimus. Taigi baudiamoji teis, baudiamasis procesas ir bausmi vykdymo teis sudaro tam tikr visum, kuri teisikai sureguliuoja visus klausimus susijusius su padaryto nusikaltimo isiaikinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausms realizavimu - tai kriminalins teiss akos. Baudiamosios teiss vieta valstybs teiss sistemoje: prieingai negu kitos teiss akos nesukuria joki prielaid formuotis tarpusavio santykiams ir nereguliuoja pozityvi visuomenini santyki. Pagrindinis udavinys - ukristi keli toki santyki formavimuisi. Kaip kitos teiss akos gina visuomeninius grius, bet kitokiomis priemonmis. Baudiamoji teis susijusi su konstitucine, administracine teise bei su tarptautine teise, nes vis daugiau klausim sprendiami tarptautinmis sutartimis. Taip pat baudiamoji teis susijusi su civiline bei finansine teise, bet is ryys yra daug silpnesnis. Moralins nuostatos - nuostatos, paremtos mogaus vidiniu sitikinimu. Kai kurios i j gali turti reikms veik kriminalizacijai ir dekriminalizacijai, taip pat teism praktikai. Jos danai sutampa su baudiamosios teiss normomis. Religins normos irgi turi didel tak baudiamojoje teisje. BT metodas - imperatyvusis (udraudia veikas, o u draudimo neklausym numato bausmes) 5. Baudiamosios teiss funkcijos - pagrindins teisinio poveikio visuomeniniams santykiams kryptys: 1) bendroji prevencija, baudiamaisiais draudimais siekiama ukirsti keli nusikaltimams apskritai. Tai priklauso nuo nusikaltim iaikinamumo bei atsakomybs neivengiamumo; 2) represin funkcija, pagal sankcijas suvaromos mogaus teiss (asmeniniai, turtiniai suvarymai). Sankcijos ris priklauso nuo nusikaltimo pavojingumo ir asmens, kuris tok nusikaltim padar. Taip pat yra galimyb nusikaltus asmen atleisti nuo atsakomybs, o atliekam bausm sumainti; 3) informacin funkcija, turi apsaugoti nuo neteist veiksm mones, kurie nra link nusikalsti, bet tokius veiksmus gali padaryti dl neinojimo; taip pat, kad baudiamosios teiss priemonmis galt pasinaudoti nukentjs nuo nusikaltimo padarymo asmuo; 4) individualioji prevencija (pataisomoji funkcija), bausms turi sulaikyti nuo pakartotino nusiengimo, taikant baudiamj statym tikimasi, kad to asmens elgesys pasikeis. Danai tam turi takos bausms grietumas, bausms atlikimo slygos, taip pat kaip padedama atlikus bausm susirasti darb, but. Baudiamosios teiss normomis saugomi ne visi moni interesai, atsivelgiant j specifik dar vadinami teisiniais griais, o tik kai kurie. Baudiamoji teis saugo juos pasirinktinai, pagal svarb visuomenje ir jiems padarytos alos pobd. Gina: gyvyb, orum, lytin laisv, nuosavyb, valstybs santvark ir kt. BT funkcijos (udaviniai) - 1.bendroji prevencin (baudiamaisiais draudimais siekiama ukirsti keli nusikaltimams apskritai);2.informacin funkcija nustatyti draudimai ir pareigojimai esant pakankamai informacijos turi apsaugoti mones, kurie apskritai nra link nusikalsti, nuo neteist veiksm dl neinojimo.)3.represin funkcija (pagal BT normose nustatytas sankcijas u nusikaltimo padarym yra nustatyti asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai nuteistajam.)4.individualios prevencijos funkcija (nusikaltliui taikant baudiamj statym tikimasi jo elgesio pasikeitimo atlikus bausm.4.apsaugin5.reguliatyvin. 6. Kai kitomis teiss normomis negalima utikrinti saugom gri apsaugos, gali bti taikoma baudiamoji atsakomyb (ultima ratio). Toks apsaugos diferenciavimas yra naudingas, nes didinama galimyb sprsti klausimus dl alos atlyginimo kitose teiss akose nustatytomis normomis, siaurinamas pai grieiausi baudiamosios teiss represini priemoni panaudojimas. i gri apsauga galima, jeigu j struktra yra formalizuota, taip pat sprendiant veik kriminalizavimo klausimus reikia vertinti toki reikini paplitim bei teiss apsaugos organ galimybes patraukti asmenis atsakomybn. Baudiamosios teiss normos yra apsaugins; j paskirtis - apsaugoti nuo ksinimsi tam tikr visuomenini santyki grup, o tai apsaugai realizuoti jos turi numatytas sankcijas, kurios taikomos u padaryt nusikaltim. Baudiamosios teiss normos yra nukreiptos teiss paeidj, kuriam padarius nusikaltim numatomi tam tikri asmeninio ir turtinio pobdio suvarymai. BT santykis su kitomis teiss akomis - BT dar vadinama materialija o baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo teiss vadinamos formaliosiomis. BT apibria nusikalstam veik rat ir bausmes u j padarym bet nesprendia klausimo kokia tvarka asmeniui turi bti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bei vykdyta bausm. iuos dalykus reguliuoja b proceso ir bausmi vykdymo teiss. Palyginus BT su civiline, darbo, finans ir kitomis teiss akomis matosi, kad kit teiss ak udavinys yra taip sureguliuoti visuomeninius santykius, kad jiems bt sudarytos kuo geresns slygos pltotis. BT normos nekuria tiesiogiai joki prielaid ir nereguliuoja koki nors pozityvi visuomenini santyki raidos. Jos tikslas ukirsti keli toki visuomenini santyki, kurie trukdo normaliam visuomenei nauding santyki vystymsi, susiformavimui. Nors BT ir kitos teiss akos danai gina t pat objekt (pvz. Gyvyb, sveikat, viej tvark) tik skirtingomis priemonmis ir naudojant skirtingus metodus.


// http://www.konspektai.cjb.net // 7. BT sistema - LR BT yra kodifikuota, taigi veikos, kurios yra pripastamos nusikaltimais yra numatytos BK. Galiojaniame BK ivardintos visos nusikalstamos veikos iskyrus genocido vykdym. i veika buvo paskelbta nusikalstama ileidus special statym Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid, kuris buvo i dalies inkorporuotas BK. Naujam BK yra ivardytos visos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais. BK turi savo struktr: Bendroji ir specialioji dalys. ios dalys bna suskirstytos galiojaniame BK skirsnius, naujam - skyrius, skirsniai arba skyriai suskirstyti straipsnius, kurie gali turti dalis ar punktus. Bendrojoje dalyje yra nustatoma baudiamj statym sigaliojimo tvarka, nusikaltimo bendrieji poymiai ir jo padarymo formos, asmen, trauktin b.atsakomybn, amius, kalts formos, bausms, j skyrimo ir atleidimo nuo j tvarka. Specialiojoje dal ivardytos veikos, kurios laikomos nusikaltimais, ir u j padarym nustatytos sankcijos. Abi BT dalys sudaro viening visum. Tam kad bt teisingai atskleista spec.dalies teiss normos esm reikia inoti bendrosios dalies normas-definicijas. Spec.dalies normos numato sankcijas kaip padaryto nusikaltimo pasekmes, kurios realizuojamos kaip konkreiai paskirtos bausms. O bausms skyrimo tvarka yra nustatoma bendrojoje dalyje. Galiojantis baudiamasis kodeksas vardija visas veikas, kurios laikomos nusikaltimais, iskyrus vien - statymas dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid. Baudiamasis kodeksas (kodifikuota baudiamoji teis): 1) bendroji dalis, statym galiojimas, nusikaltimo bendrieji poymiai, j padarymo formos, asmen, traukiam baudiamojon atsakomybs, amius, kalts formos, j turinys, bausms, j skyrimo ir atleidimo tvarka; 2) specialioji dalis, ivardijami nusikaltimai ir sankcijos. Baudiamojo kodekso dalys sudaro viening visum: specialioji dalis numato sankcijas, o bendroji dalis - vis bausmi skyrimo tvark (konkreios bausms parinkim pagal sankcijas, lengvinanios ir sunkinanios atsakomyb aplinkybs ir kt.). 8. BT mokslas - ini apie nusikaltimus ir bausmes visuma. i mokslo aka tiria baudiamosios teises normas, pagal kurias veika pripastama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausm. BT mokslas tiria baudiamj statym darom poveik visuomenei, stebi, kokie bdai yra geriausi kovojant su nusikalstamumu. Teikia rekomendacijas b.statym leidjams. BT moksle isiskiria tokios kryptys: BT dogmatika, BT sociologija, lyginamoji BT, tarptautin BT, BT istorij. BT mokslo raida - i romn laik liko tik atskiros nuotrupos apie nusikaltimus ir bausmes (47 ir 48 Digest knygos). BT disciplina pradta dstyti universitetuose tik 12 a. reikmingas etapas BT mokslo vystymuisi buvo 18a.pradios vietj Monteskj (apie statym dvasi), Ruso(visuomens sutartis), Bekarijos (nusikaltimas ir bausm)veikalai. Bekarija laikomas klasikins baudiamosios teiss mokyklos pradininku. Savo veikaluose jis kritikavo bausmi iaurum, mirties bausm. Jis apibr, kad bausms neivengiamumas o ne jos iaurumas padeda mainti nusikalstamum. BT mokslo mokyklos: Klasikin - jos pagrindu atsisakyta pasenusi feodalins teiss nuostat. Pagrsta vis lygyb prie statymus. Nustatyta kad nereikia bausti u daugum nusikaltim tikybai pvz. Raganavim. Stengtasi idiferencijuoti nusikaltim ris, konkretizuoti sankcijas. Antropologin mokykla - bandyta velgti nusikaltlius i prigimties (Lombrazas). Siekta nustatyti realias nusikaltim prieastis. nusikaltim pradta velgti kaip socialin reikin. Manyta, kad nusikaltlis yra atskiras mogaus tipas, kurio savybes lemia jo patologiniai nukrypimai. Sociologin BT kryptis - susiformavo vykstant kovai tarp klasikins ir antropologins teorij. F.Listas tvirtino, kad kova su nusikaltimais. Bus vaisinga tada, kai bus gerai inomos nusikaltim prieastys ir tak, koki padaro valstybs skiriamos bausms. Neoklasikin teorija (Leekas)- atnaujinti klasik teiginiai, suformuluota veikos svoka.Finalin teorija(Velceris) - tiksl klimas ir konkrei tiksl siekimas. Baudiamosios teiss mokslas - tai jurisprudencijos dalis, kuri apima tam tikr ini, poiri, nuostat apie baudiamuosius statymus, j efektyvum, principus, vystymosi tendencijas ir t.t. Mokslo dalykas - teisini, mokslini ini apie nusikaltimus ir bausmes visuma. Baudiamosios teiss mokslo paskirtis: 1) paaikinti reikin plaiau: ar baudiamieji statymai socialiai pagrsti; 2) formuoti, atskleisti baudiamosios teiss principus; 3) analizuoti nusikaltimo esm, jo materialiuosius ir formaliuosius poymius, nusikaltimo padarymo formas; 4) inagrinti bausms esm ir jos teisingo taikymo prielaidas; 5) turi patarti statym leidjui, kokios turi bti baudiamosios teiss tendencijos, perspektyvos. Baudiamosios teiss mokslas sprsdamas konkreius klausimus gana danai pasinaudoja kitomis mokslo akomis. Kriminologija mokslas, kuris tiria, vertina nusikalstamum, analizuoja, kad paruot prevencines priemones. Kriminalistika - mokslas, teisini ini visuma apie metodus, bdus, atskleidiant nusikaltimus. Valstybin politika - duomenys apie baudiamj statym taikym, nusikaltimo, nusikalstamumo recidyvo statistika. Teismo medicina - padeda sprsti tiek bendrosios, tiek specialiosios dalies klausimus. Teismo psichologija - nusikaltimo psichikos reikms supratimui (pakaltinamumas, ribotas pakaltinamumas, nepilnamei atsakomyb). Taip pat naudojasi teism statistika bei teismo pedagogika. Kriminalizacija - veik pripainimas pavojingomis (dekriminalizacija). Penalizacija - bausms, u numatytus nusikaltimus, grietinimas (depenalizacija). Baudiamosios teiss moksle galima iskirti tokias kryptis: baudiamosios teiss dogmatika, sociologija ir istorija bei lyginamoji ir tarptautin baudiamoji teis. 2) sociologinis, reikiniai analizuojami kaip sociologiniai, atskleidiamas j turinys; tai yra apklausos, ekspert analiz; padeda tobulinti baudiamj teis;


// http://www.konspektai.cjb.net // eastis ir nusikaltl - kriminologija; 4) sil bausm derinti su nusikaltlio asmenybe, nors ir grubiai. Baudiamosios politikos pagrindai 1. Baudiamoji politika yra sudedamoji valstybs vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baudiamj statym pagrindu apsaugoti jos gyventojus nuo nusikalstam ksinimsi. Jos objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis reikinys. Tai valstybs taktika nustatant pagrindus baudiant kaltuosius. Tokia valstybs priederm tvirtinta LR Konstitucijoje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijoje, jos protokoluose, Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje Baudiamoji politika apima: 1) teiss krim; 2) ir neteisines kovos su nusikalstamumu priemones; 3) ne tik baudiamj statym krim, bet ir taikym. Demokratinse valstybse, kur realiai vykdomas valdi padalijimo principas, teismo praktika yra atskirta nuo baudiamosios politikos, o tose valstybse, kur teismai yra politizuoti, jie tampa valstybs baudiamosios politikos dalimi. Baudiamoji teis, kuri nustato taisykles bei sankcijas u j nesilaikym, sudaro baudiamosios politikos pagrind; tai baudiamj teisini priemoni visuma, sudarani vien i nusikalstamumo kontrols krypi. Taip pat baudiamoji politika nustato piliei ir visuomens institucij normalaus funkcionavimo ir j apsaugos ribas. Taiau kontrols bei apsaugos lygis ir efektyvumas priklauso nuo daugelio faktori: visuomens materialini ir dvasini resurs, jos poirio neteist veiksm padarym, aktyvumo ukertant tam keli. Baudiamoji teis yra baudiamosios politikos pagrindas: nustatomos nusikalstamo elgesio ribos, formuojami baudiamosios atsakomybs u padarytus nusikaltimus pagrindai, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms pagrindai bei slygos, nustatomos galimos sankcijos. Baudiamosios politikos turinys (j lemia tie udaviniai, kurie keliami valstybs tam tikrame jos raidos etape): 1) baudiamoji atsakomyb ir jos ribos (veik priskyrimo prie nusikaltim pagrindai, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos). Nustatant baudiamosios atsakomybs pagrindus, galima kontroliuoti visuomens patologijos lyg, o kartu ir daugel su tuo susijusi klausim. Nustatant veik pripainimo nusikaltimais pagrindus paprastai atsivelgiama : nusikalstamos veikos formalizavimo galimybes, pavojingos veikos paplitim, teissaugos organ veiklos pajgum, pataisos staig galimybes. BK yra tendencija plsti veik rat, u kurias traukiama baudiamojon atsakomybn tik pagal nukentjusiojo skund. Tais atvejais, kai patraukimo baudiamojon atsakomybn ribos yra labai iplstos, neretai inyksta riba tarp nusikaltimo ir administracinio teiss paeidimo; 2) kriminalizacija ir dekriminalizacija. Kriminalizacijos procese apribojamos moni teiss, tam tikri veiksmai pripastami nusikaltimai, todl is procesas turi bti praktikai pagrstas. Kriminalizacijos teorija (J.Bluvteinas): - baudiamasis statymas gina tik gyvybikai svarbias vertybes; - tas vertybes nebegali apginti jokia kita teiss aka; - baudiama veika turi bti iplitusi; - galimyb veik isiaikinti skiriant tam las ir jgas; 3) penalizacija ir depenalizacija. Nustatant sankcijas, svarbu atsivelgti : - paeisto grio vertingum; - kalts r; - nusikaltimo padarym veikimu ar neveikimu;


// http://www.konspektai.cjb.net // - kvalifikuojanius ir privilegijuojanius poymius. Ivada: baudiamosios politikos norim rezultat galima pasiekti, jeigu ne tik teissaugos organai, kurie j realizuoja, bet ir visuomen j pripains teisinga. 2. K reikia tobulinti LR-oje: 1) Konstitucijos bei teisinio apsekto dominavimas; 2) vienodas dmesys kaltinamajam ir nukentjusiajam; 3) atitikimas visuomens nuomonei; 4) aktyvesn AT Senato veikla; 5) mokslo priartjimas prie praktikos; 6) BK turi ginti mog; kur negali apginti, turi leisti paiam apsiginti; 7) kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, tarptautiniais nusikaltimais. Rezultatyvi politika priklauso nuo statym gero paruoimo, tinkamos teisins bazs, aprpinimo, teisingos institucij specializacijos. LR teisins reformos matmenys: administracinis teismas (dviej instancij); prisiekusij teismas; teisj etikos kodeksas; teism administravimas; teisjams ikiteisminio proceso kai kurios funkcijos; statym reforma (lyginimas su tarptautinmis teiss normomis); prokurorams atsakomyb u ikiteisminio tyrimo kokyb; nukentjusiojo teis sksti nutraukt byl teisme; supaprastinti ikiteismin tyrim; keiiama bausmi vykdymo, jo proceso sistema; nuteistj skirstymas kategorijas; kalintj skaiiaus mainimas kalinimo staigose; keisti BPK. 3. Baudiamosios politikos (teiss) principai - esminiai pradai, jie apibendrina inias apie atskirus reikinius. Tai pagrindin elgesio taisykl, formuojamas idealas, kurio reikia siekti. Principai atspindi visuomens poir teis, baudiamuosius statymus. 1) teistumo principas (nra bausms, nusikaltimo nenumatyto statymuose - nulla poena, nullum crimen sine lege). Jis atsirado vietjiko humanizmo laikais: neleidia taikyti analogijos, statymai turi bti tiksls; vienoda bausmi sistema (skyrimo, taikymo politika), nusikaltim sudtis turi utikrinti vienod statym taikym, neatsivelgiant individualius mogaus poymius (padt visuomenje, turt); 2) atsakomybs neivengiamumas (lygyb prie statym). Juridin lygyb: atsakyti u draudim nepaisym pagal baudiamuosius statymus ir j ribose. Tai utikrina statymuose nustatyta nusikaltim sudtis; 3) kalts principas: atsakyti u tai, k pats padarei. Maratas: Bausti nekaltus - negarb; nubaudimas turi bti asmeninis. Asmuo traukiamas atsakomybn kai kontroliavo arba turjo galimyb kontroliuoti savo veiksmus. Tai asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimo principas - nebaudiami nepakaltinami, vaikai, u ketinimus; turi bti subjektyvi ir objektyvi poymi visuma (subjektyvaus pakaltinamumo principas 17-18a.); 4) teisingas nubaudimas. Skiriant bausm turi atsivelgti veikos pobd bei pavojingumo laipsn, asmenyb, sunkinanios ir lengvinanias aplinkybes. Turi bti sankcij hierarchija, atitikimas padarytai nusikalstamai veikai; sankcijos dekriminalizacijos, penalizacijos ir kitais bdais turi keistis, kad atitikt visuomens poir; 5) humanizmo principas. BK yra humanizmo pasireikimas; apsauga nuo ksinimosi bendramogikas vertybes. vietjai: Taikyti tokias bausmes, kurios daryt didiausi poveik mogaus dvasiai; 6) bausms ekonomija. Baudiamasis statymas neturi duoti pagrindo be reikalo teismui grietinti bausmes nuteistiesiems; todl nustatomos tokios sankcijos, kurios leidia teismui pasirinkti tokias minimalias bausmes, kuri utekt nuteistajam pasitaisyti (pagal dabartin BK, straipsni struktra veria teisj pirmiausia svarstyti apie galimyb taikyti grieiausi bausm, o tik po to kitas bausmes); 7) netikslumai - kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Visos aplinkybs turi bti vertintos, bei atsisakoma t, kurios nra tikslios ar aikios. Neturi bti abejoni ar yra visi statymo numatyti nusikaltimo sudties poymiai, ar ne.


// http://www.konspektai.cjb.net // BT principai - teistumo, humanizmo,teisingumo, kalts, lygybs, antrakartinio baudiamumo u t pat nusikaltim neleistinumo ir t.t. 3 tema. Baudiamoji atsakomyb ir jos pagrindai 1. Baudiamojoje teisje atsakomybs svoka paprastai vartojama tik retrospektyvine (atsakomyb u praeityje padarytus veiksmus) prasme. Norint suvokti atsakomybs prasm, reikia atsakyti: 1) kas atsako? Atsako tik nusikalts asmuo, kuris sulauk atitinkamo amiaus ir yra pakaltinamas. Taiau yra juridinio asmens atsakomybs klausimas; 2) kam atsako ? Asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu (LRK 31 straipsnis). Nusikalts asmuo atsako teismui, taiau baudiamosios atsakomybs realizavimas priklauso ir nuo kit teissaugos pareign bei nukentjusiojo (privataus kaltinimo bylos); 3) u k atsako? Asmuo atsako u padaryt veik, kuri toje valstybje laikoma nusikaltimu. Atsakomybs svoka apima: 1) valstybs prievartos taikym; 2) normatyvikum (teiss normos paeidimas); 3) realizavim iuo metu; 4) teisin santyk. Tai asmens ir jo padaryto nusikaltimo pasmerkimas valstybs vardu (vykdo teismas) ir tai pasireikia asmenini ir turtini suvarym nustatymu kaltininkui. Baudiamosios atsakomybs struktra - tai santykis, atsirandantis realizuojant baudiamj atsakomyb, tarp represini prievartos priemoni. Baudiamosios atsakomybs dinamika - kaip keiiasi, kokie pasikeitimai (leidia irykinti tendencijas). Baudiamosios atsakomybs efektyvumas - kiek padeda baudiamosios teiss funkcijose (galima sprsti ir pagal dinamik). Baudiamoji atsakomyb nuo kit skiriasi savo pagrindu, t.y. nusikaltimas. Taip pat skiriasi ir reagavimo forma: nustatoma procedra, kad apsaugoti mogaus teises ir laisves. mogus yra nubaudiamas, todl vertybi kaip kitose atsakomybs ryse atstatyti negalima. Jeigu irti pagal subjektus, gali taikyti tik teismai, kartais ikiteismins instancijos, o kitas atsakomybes - daug platesnis subjekt ratas; subjektais, kuriems taikoma baudiamoji atsakomyb gali bti tik fizinis pakaltinamas asmuo. Baudiamosios atsakomybs pasekms yra paios sunkiausios lyginant su kitomis - teisnumas tsiasi ir po bausms atlikimo. 2. Atsakomybs esm - asmens, padariusio nusikaltim, pasmerkimas valstybs vardu. Teisine prasme: baudiamosios atsakomybs realizavimas, t.y. kai kaltininkui paskiriama bausm ir ji realiai taikoma bei kai asmuo yra atleidiamas nuo atsakomybs. Socialine prasme: parodo taikymo apimt, efektyvum, perspektyvas, neigiamas savybes. Valstybs nustatyti apribojimai sudaro atsakomybs objektyvj turin, o tai kaip kaltininkas juos vertina - subjektyvj turin. Taigi ji iorikai veikdama kaltinink yra nukreipta jo vidin bsen - elgesio reguliavim. Realizuojant baudiamj atsakomyb nustatomos papildomos pareigos ir apribojamos teiss. Atsakomyb ir sankcija: sankcija - tai statymo numatytos bausms ribos, kurios pasireikia nustatant bausms r ir dyd bei koreguojant su Bendrosios dalies normomis. Tuo tarpu atsakomyb negali bti nei didesn, nei maesn, ji yra arba ne; taiau gali bti numatytos aplinkybs, kurios gali turti takos jos rezultatui - bausmei. Atsakomyb ir bausm: tai labai artimos svokos, bet atsakomyb gali bti ir be bausms. Kiti skirtumai: nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas; skirtinga asmens teisin padtis (traukiant baudiamojon atsakomybn ir nuteisto); nubaudus atsiranda teisins pasekms teistumas.


// http://www.konspektai.cjb.net // 3. Kode mog galima smerkti u jo poelg? Kaltininkas reaguoja baudiamj atsakomyb skirtingai: 1) suvokia savo veikos pavojingum ir tai smerkia; 2) supranta savo veikos pavojingum, bet mano, kad teissaugos organai neturi pakankamai rodym tam pagrsti, jam taikomus apribojimus priima kaip neteistus; 3) nustatytiems apribojimams yra indiferentikas. Baudiamoji atsakomyb iorikai veikdama kaltinink yra nukreipta jo vidin bsen - elgesio reguliavim. Yra dvi filosofins pozicijos dl valios laisvs: 1) indeterminizmas. Nusikalstamo elgesio prieastis yra absoliuti laisv. Valia yra aukiausias ir vienintelis mogaus elgesio reguliatorius, kuris nuo nieko nepriklauso. Ja rmsi pozityvistai: asmenybei lemiamos reikms turi aplinkybs, taiau mogaus charakteris turi tam tikr savarankikum, todl yra atsakingas u savo veiksmus; 2) determinizmas (mechaninis materializmas). mogaus elgesys visikai priklauso nuo aplinkos, todl galima smerkti aplinkybes, bet ne pat mog. ia filosofija rmsi marksistai: mogus priklauso nuo aplinkybi, bet sprendim dl konkrei veiksm ir priemoni lemia ir asmens smon, protas, sin, sitikinimai. Marksizmas. mogaus valia yra santykinai priklausoma nuo iorinio pasaulio, bet iorins aplinkybs ne fatalikai lemia mogaus poelgius. Jie buvo determinizmo alininkai. Pozityvizmas. Asmenyb i vienos puss yra laisva - turi galimyb veikti, todl u padarytus nusikaltimus yra atsakingas. Bet taip pat veiksmus lemia iors faktoriai, todl atsakomyb galima tik tam tikru mastu. Todl baudiamj represij taikymas turi prevencin poveik; svarbu pakaltinamumas. F.Listas. determinizmas neturi nieko bendra su ginais baudiamojoje teisje, nes tai tik statymo taikymas mogikiems veiksmams, kadangi jie priklauso reikini pasauliui. Baudiamajai teisei sprendiant prieastingumo dsnio veikim nereikia rodinti esant valios laisvs. Pakanka pripainti, kad kiekvienas mogaus poelgis turi psichin ry, t.y. nulemtas sitikinim, determinuotas ir motyvuotas. 4. Baudiamosios atsakomybs pagrindai - svarbiausia teisinis pagrindas, t.y. nusikaltimo sudtis. BK nurodyta, kad asmuo gali bti baudiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudiamumas buvo numatytas statymo, sigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal baudiamuosius statymus atsako ir baudiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyia ar dl neatsargumo padar baudiamojo statymo numatyt vaik. Nusikalstam veik padars asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn tik tuo atveju, jeigu ios veikos padarymo metu galima i jo reikalauti statym atitinkanio elgesio. Niekas negali bti du kartus baudiamas u vien ir t pat nusikaltim. Taip pat negali bti pripaintas kaltu nusikaltimo padarymu bei neteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendiu pagal statym. 1) pakankamas ir vienintelis pagrindas - nusikaltimo sudtis; 2) turi bti pavojinga veika, o ne mintys; 3) veika turi atitikti BK apraytus poymius; 4) baudiamasis statymas atgal negalioja. Kai taikomas bausms palengvinimas, atsakomybs pagrindai lieka, jis vis tiek kaltas.


// http://www.konspektai.cjb.net // 6. Atkrus LR nepriklausomyb, pradta vykdyti teiss reforma, t.y. keiiamas ir pildomas BK, sudaryta darbo grup parengti LR BK projekt (dabar paruoti du BK projektai). iuo metu galiojantis BK yra i esms pakeistas, vis dlto yra sovietinius laikus primenantis statymas. Svarbiausi pakeitimai: paalino kai kurias svokas, atsisakyta sovietins terminijos, baudiamieji statymai pritaikomi dabartinms slygoms. 7. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamieji LR teisins sistemos dalis (LR Konstitucija). Tarptautins sutartys teiss altini lygmeniu atitinka statymus, taiau baudiamieji statymai ne visuomet gali bti tiesiogiai realizuoti. Taip yra, nes konvencijos neformuoja konkrei teiss norm; j nuostatos tik pareigoja jas pasiraiusias ir ratifikavusias valstybes derinti su iomis konvencijomis nacionalinius statymus, juos atitinkamai pataisant ar papildant. 1954m. JTO tarptautins teiss komisija buvo paruousi Tarptautini nusikaltim kodeks, taiau dl jo labai prietaravo socialistins valstybs. 1985m. JTO vl prim Tarptautini nusikaltim kodeks, o 1991m. pareng nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso projekt. 1945m. priimti dokumentai Antrojo pasaulinio karo nusikaltliams teisti: tarptautiniai nusikaltimai, tai nusikaltimai taikai ir monijai bei mogikumui, kariniai nusikaltimai. Pagal baudiamj doktrin kiti nusikaltimai gali bti tarptautinio pobdio, toks skirstymas reikalingas tam, kad u kai kuriuos nusikaltimus galima bt teisti ne pagal nacionalinius statymus, o remiantis tarptautinmis sutartimis. Taip pat buvo ir tokios konvencijos: dl kelio ukirtimo genocidui ir baudim u j; dl rasins diskriminacijos likvidavimo; dl kovos su prekyba monmis ir su treiojo asmens prostitucijos eksploatacija; dl vergovs; dl narkotini priemoni; dl kovos su neteistu lktuv ugrobimu; dl branduolins mediagos apsaugos. Svarbi viet uima ir kai kurie tarptautiniai regioniniai dokumentai: Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija; Europos Tarybos nutarimai dl kovos su neteistu pinig plovimu ir kt. 5 tema. Baudiamasis statymas ir jo galiojimo ribos LR baudiamieji statymai turi toki paskirt: 1) udrausti veikas, kurios daro esmin al asmens, valstybs ar visuomens interesams arba kelia grsm tokiai alai atsirasti; 2) tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais; 3) nustatyti nusikalstam veik pavojingumo pobd bei laipsn ir jas atitinkanias bausmes; 4) saugoti asmenis ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi grasinant kriminalinmis bausmmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudiami nusikaltusieji asmenys, norint juos pataisyti. 1. Baudiamj statym sandara. Baudiamoji teis remiasi iimtinai statymu, kurie neturi prietarauti LR Konstitucijai, kuri numato ne tik bendruosius alyje galiojanius teiss principus, bet ir tiesiog tvirtina daugel reikming nuostat. Tai reikia, kad kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamojo statymo, bet ir Konstitucijos nuostatomis. Pagrindas - BK - vis norm rinkinys. Bendroji dalis: apibdina udavinius ir kitus bendrus klausimus; atskleidiama priemoni esm, turinys. Specialioji dalis: fiksuoja draudimus ir sankcijas. Abiej dali norm vienos be kitos taikyti negalima. Bendrojoje dalyje normos skirstomos skyrius, o specialiojoje - skirsnius (projekte tik skyrius). Specialios dalies skirsniai dstomi pagal ginamas bei saugomas vertybes, pagal j reikm. Skyriuose apjungiami baudiamosios teiss institutus. Kodifikuojant atsivelgiama nusikaltim pavojingum, subjekt poymius. Numeracija yra grieta, priimant nauj straipsn, jis turi bti priderintas (negauna savarankiko numerio), taiau projekte numeracija nauja. Straipsniai turi dalis (aprayti skirtingo pavojingumo vienos ries nusikaltimus: kvalifikuotos, bei privilegijuotos sudtys) arba punktus. Bendrojoje dalyje dalys reikalingos, kad atskirti panaias nuostatas arba vystyti pirmines (projekte dalys irgi numeruotos). Straipsniai turi pavadinimus (institutai, kokie klausimai sprendiami - turinys). Straipsnio dispozicija - tai speciali dalis, nurodanti, apraanti veik, kuri padarius kaltiems asmenims numatytos sankcijos. Ji turi bti aiki, gerai atskleista, kad utikrint statym teisingum: 1) paprastos; taikoma, kai nusikaltimas yra visiems aikus, suprantamas; pvz.: tyinis nuudymas, nuudymas dl neatsargumo; 2) apraomosios; kai yra ne tik pavadinimas, bet ir atskleidiamos jo detals, poymiai; pvz.: diversija; 3) blanketins; kai yra pavadinimas, o poymiai nurodomi kituose statymuose ar teiss aktuose; pvz.: atsakomyb u veterinarijos taisykli paeidim; 4) nukreipianios; kai yra nusikaltimo pavadinimas, o poymi reikia iekoti kituose BK straipsniuose; pvz., kai yra odiai: tie patys veiksmai, ta pati veika. Straipsnio sankcija - bausms ris ir bdas u dispozicijoje nurodyt veik - tai teisiniai padariniai u t veik. Jose atsispindi veikos pavojingumas. Visada nurodomos pagrindins bausms, gali bti ir papildomos (privalomos arba fakultatyvios).


// http://www.konspektai.cjb.net // 1) absoliuiai apibrtos; dabar nebra (mirties bausm); 2) santykinai apibrta; kai nustatoma tik aukiausia riba. Dl minimalios ribos, remiamasi bendrja dalimi (laisvs atmimo - 3 mnesiai; pataisos darb - 2 mnesiai; bauda - 10 MGL); arba kai nustato apatin ir virutin rib; 3) alternatyvios - tokie yra beveik visi straipsniai; 4) kumuliatyvins; kai yra ir papildomos ir pagrindins bausms. 2. Baudiamosios teiss normose yra apraytos tam tikros elgesio taisykls, draudimas jas paeisti. Jose atsispindi baudiamosios teiss esm, o straipsniai - iraikos forma, apraytos veikos. Normos struktra: 1) dispozicija - atitinkamo elgesio taisykl, reikalavimas arba draudimas (tam tikri draudimai yra ir bendrojoje dalyje); dispozicija yra konkreti, nra nei blanketini, nei nukreipiamj; 2) sankcijos yra baudiamosios, nra teisi atstatymo; gali bti ir tokios sankcijos, kurios nenurodytos straipsnio sankcijoje (teismas parenka); 3) hipotez - slygos, kada baudiamosios normos sankcija yra taikoma (1 ir 3 straipsnis). 3. Teritorinis principas - visi asmenys, padar nusikaltimus LR teritorijoje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus. LR teritorija: 1) ems pavirius ir gelms valstybs sien ribose; 2) teritoriniai vandenys ir 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrai vandenys; 3) oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos; 4) jr laivai ir orlaiviai su Lietuvos skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose. Lietuvos usienio diplomatini atstovybi teritorija ir diplomat automobiliai, kuriais jie vainja, nelaikomi Lietuvos teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise: juose negalima daryti kratos, areto ir t.t. Usienio ali diplomatinis korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise; j jurisdikcijos klausimas yra sureguliuotas pagal Vienos konvencij dl diplomatini santyki bei tarpvalstybinmis sutartimis. Diplomatinis imunitetas yra dviej ri: 1) diplomatini atstovybi imunitetas (eksteritorialumas) - jos patalp ir transporto nelieiamyb; 2) asmeninis diplomat imunitetas (darbuotojai, turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas, j eimos nariai, nesantys Lietuvos pilieiais ir gyvenantys su diplomatais). Tok imunitet paritetiniai pagrindais turi konsuliniai pareignai, diplomatini atstovybi personalas; taip pat usienio valstybi vadovai, parlamentarai, vyriausybini delegacij nariai bei pagal dvipus susitarim - vairi delegacij nariai ir j bendradarbiai. Asmuo padars nusikaltim usienyje, paskelbiamas persona non grata ir jam nustatomas ivykimo i alies laikas. Taip pat pagal LR Konstitucij nelieiamyb turi Prezidentas, Seimo nariai (sesij metu).


// http://www.konspektai.cjb.net // Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veik ar galjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudiamojo statymo nustatytos pasekms. Bendrinink nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo is nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veik kitoje vietoje tai jo veikimo vieta. Padarius t pat nusikaltim LR teritorijoje ir kitos valstybs teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu LR teritorijoje, jeigu ten jis buvo pradtas ar baigtas arba jam ukirstas kelias. Pagal LR baudiamuosius statymus atsako taip pat asmenys, padar nusikaltimus orlaiviuose, jr ar upi laivuose, kurie buvo su LR vliava ar skiriamaisiais enklais u LR rib. Usienio valstybi diplomatini atstovybi ir kit jiems prilygint asmen baudiamosios atsakomybs klausimas, iems asmenims padarius nusikaltim LR teritorijoje, sprendiamas diplomatiniu bdu. Pilietybs principas - LR pilieiai ir nuolatos LR gyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus, padarytus usienyje, atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus. Kiti asmenys, padar nusikaltimus, gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir LR baudiamuosius statymus. Jeigu asmuo, padars nusikaltim usienyje, traukiamas baudiamojon atsakomybs pagal LR baudiamuosius statymus, taiau abiejose alyse is nusikaltimas baudiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausm, numatyta velnesnio statymo. Padars nusikaltim usienyje, asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybs, jeigu jis: 1) visikai atliko usienyje teismo paskirt bausm; 2) usienio valstybs siteisjusiu teismo nuosprendiu buvo iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje alyje numatytais teisiniais pagrindais. Realinis principas - kiekviena valstyb baudia u svarbius jai ir jos pilieiams usienyje padarytus kit ali asmen nusikaltimus: kiti asmenys, padar nusikaltimus usienyje gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir LR baudiamuosius statymus. Universalinis principas - visos valstybs baudia nusikaltlius, jeigu jie bet kurioje i j yra sulaikyti, neatsivelgdamos nusikaltimo padarymo viet (pagal tarptautines sutartis). 4. Baudiamj statym galiojimas laiko atvilgiu. Veikos nusikalstamum ar baudiamum nustato statymas, galiojs ios veikos darymo metu (veikimo arba neveikimo laiku). Nusikaltimo padarymo laikas: 1) pavojingos visuomenei veikos pabaiga arba laikas, kai atsirado ios veikos pasekms; 2) paskutinio veiksmo pabaiga, kai veik sudaro keli veiksmai; 3) ios veikos nutraukimo momentas trunkamojo nusikaltimo atveju; 4) paskutinio io nusikaltimo sudt einanio veiksmo pabaiga tstinio nusikaltimo atveju; 5) bendrininkavimo atveju - kada kiekvienas bendrininkas padaro sutartus veiksmus. statymas, panaikinantis veikos nusikalstamum, suvelninantis bausm arba kitokiu bdu palengvinantis veik padariusio asmens teisin padt, turi grtamj gali, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkam veik iki tokio statymo sigaliojimo, taip pat atliekantiems bausm bei turintiems teistum. statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm arba kitaip sunkinantis veik padariusio asmens teisin padt, neturi grtamosios galios. Medicininio ir aukljamojo poveikio priemons skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo primimo metu. Veikos baudiamumas panaikinamas statymu paalinant i jo numatytas nusikaltimo sudtis, o vedamas - jas naujai nustatant. Taip pat veika gali bti ribojama arba pleiama traukiant ar paalinant tam tikrus nusikaltimo poymius. Bausm gali bti velninama: 1) sumainant minimum ar maksimum; 2) vedant nauj alternatyvi sankcij; 3) paliekant senajame statyme numatyt pagrindins bausms minimum arba maksimum, taiau atsisakant vis ar dalies privalom papildom bausmi arba jas paliekant fakultatyvias; 4) numatant velnesnes papildomas bausmes ar j ris;


// http://www.konspektai.cjb.net // 5) vedant nauj straipsnio dal, numatani velnesn bausm. Baudiamj statym galiojimas laike. Pagrindinis principas. LR statym sigaliojimo tvark reglamentuoja statymas dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos. statymai sigalioja kai:1.paskelbimo V dien;2.paiame t.n.a. nurodyt dat; 3.paskelbimo spec. Seimo leidinyje dien. statymo sigaliojimai danai nereikia kad jau ta pai dien padaryti nusikaltimai baudiami pagal nauj statym. Daniausiai bna baudiamas u kit dien padarytus nusikaltimus. Baudiamieji statymai netenka galios kai: 1.yra panaikinami specialiais aktais;2.yra pakeiiami kitais statymais;3.yra pasibaigs terminas, kuriam statymas buvo skirtas;5.yra pasikeitusios aplinkybs, dl kuri buvo priimtas. Norint nustatyti, koks statymas galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, reikia palyginti taikomo statymo sigaliojimo dat su nusikalstam veiksm pabaiga, o kitais atvejais su nusikalstam pasekmi atsiradimo data. Nusikalstamos veikos padarymo laikas ir jo nustatymo taisykls. Norint nustatyti, koks statymas galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, reikia palyginti taikomo statymo sigaliojimo dat su nusikalstam veiksm pabaiga, o kitais atvejais su nusikalstam pasekmi atsiradimo data Nusikaltimo padarymo laikas: 1. pavojingos veikos pabaiga arba laikas, kai atsirado ios veikos pasekms;2.paskutinio veiksmo pabaiga, jei veik sudaro keli veiksmai;3.veikos nutraukimo momentas trunkamojo nusikaltimo atveju;4.paskutinio io nusikaltimo sudt einanio veiksmo pabaiga tstinio nusikaltimo atveju;5. jei pasekms turjo atsirasti kitu laiku - t pasekmi atsiradimo laikas. Bendrininkavimo atveju nusikaltimas padaromas bendrininkams atlikus sutartus veiksmus. B.st.galiojimas atgal. statymas, panaikinantis veikos baudiamum arba kitaip palengvinantis nusikaltim padariusio asmens padt, turi grtamj gali. Teisiant asmen t velninim taiko teismas, o jau nuteisus bausm vykdanios institucijos ar patys nuteistasis kreipdamiesi teism. statymas grietinantis bausmes ar nustatantis veikos nusikalstamum atgal negalioja. Bausm velninama:1. sumainant jos min arba max; 2.vedant nauj alternatyvi sankcij, leidiani paskirti velnesn bausm;3. paliekant tik pagrindins bausms minimum arba maksimum taiau atsisakant papildom bausmi;4. numatant velnesnes papildomas bausmes;5. vedant nauj str, dal, nustatani velnesn bausm. Jei daroma viskas prieingai tuomet bausm yra grietinama. Jei st. Specialiai nurodyta, kad jis turi grtamj gali, jis taikomas nepaisant ar yra velnesnis ar grietesnis. Baudiamosios teiss norm konkurencija, paymi tuos atvejus, kai kelios baudiamosios teiss normos gali bti pritaikytos konkreiam juridiniam faktui (nusikaltimui). Norm konkurencijos ir kolizijos skirtumai: 1) kolizins normos prietarauja viena kitai; konkurencins neprietarauja, o abi galioja savarankikai ir savarankikai turi bti pritaikytos; 2) norm kolizija - tai statym leidybos netobulumas; konkurencijos atveju tarp galiojani statym nra prietaravimo - klausimas, koki norm pritaikyti, atsiranda tik tuomet, kai yra konkretus nusikaltimas, kuriam galima taikyti skirtingas normas (reikia sprsti, kuri norm taikyti). Norm kolizij turi isprsti statym leidjas, o konkurencij - tardytojas, prokuroras, teisjas ar kitas pareignas. Norm konkurencijos rys: I. Bendrosios ir specialiosios norm konkurencija. Kai vienam nusikaltimui gali bti pritaikytos dvi normos; viena bendresn, kita konkretesn. Todl btina nustatyti norm pobd; nustaius, kad dvi ar daugiau norm tarpusavyje konkuruoja, reikia isiaikinti, kuri i j taikytina. Bendroji ir specialioji norma gali bti pritaikytos kartu tik tuo atveju, jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusij nusikaltimai (realioji sutaptis). II. Specialij norm konkurencija. Kartais su bendrj norma konkuruoja ne viena, o kelios normos, kurios dl savo apibrtumo gali bti priskirtos prie specialij norm. Taisykls: 1) kai konkuruoja normos su lengvinaniomis ir sunkinaniomis aplinkybmis, prioritetas atiduodamas normai su lengvinaniomis aplinkybmis; 2) kiekvienas labiau pavojingas poymis apima visus kitus, maiau pavojingus; taigi, jei tarpusavyje konkuruoja keli to paties straipsnio punktai arba dalys, numatanios skirtingas kvalifikuojanias aplinkybes, - pateikus vis poymi apraym turi bti taikomos tos, kurios numato labiausiai pavojingas. III. Visumos ir dalies konkurencija. Kelios veik atitinkanios normos sutampa nevienodai: viena norma i veik atitinka visapusikai, o kitos - tik i dalies (sudjus ias dalis gaunama apytikr veikos charakteristika). Tokiai konkurencijai bdinga (bendrosios ir specialiosios norm konkurencijai), kad: 1) dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veik (tas pats); 2) bendra norma apima vis veik, kitos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis (viena norma atitinka veik bendrais bruoais, kitos specifinius bruous); 3) bendroji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis apibdinanios normos neirykina ios veikos specifikos (specialioji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atspindi ne tik ios veikos bendrus bruous, bet ir ypatumus); 4) normos dl savo turinio yra tarpusavyje pavaldios (normos dl savo apimties yra tarpusavyje pavaldios). Ivada: turi bti taikoma bendra norma.


// http://www.konspektai.cjb.net // 5. Baudiamj statym aikinimas - intelektuali veikla, skirta tikram baudiamojo statymo turiniui suvokti. Rys: Pagal subjektus: 1) autentikas; pagal Konstitucij nra; numatoma vesti naujajame BK skirsn, skirt svokoms aikinti; 2) teisminis: - norminis, turintis normin gali (Aukiausiojo teismo senato aprobuoti teismo sprendimai; Konstitucinio Teismo sprendimai); - kazuistinis, nagrinjant kiekvien baudiamj byl; 3) mokslinis (doktrininis); pateikiamas moksliniuose straipsniuose, monogramose, praneimuose (neturi privalomosios galios). Pagal apimt: 1) siaurinamasis; 2) siaurinamasis. Turi laikytis i princip: - jeigu kyl neaikum, pirmenyb atiduodama tam, kas lengviau teisiamajam; - pleiamasis aikinimas naudojamas, kai reikia siaurinti atsakomyb ar kitaip palengvinti kaltininko padt; - pleiamuoju aikinimu neturt bti ipleiamos baudiamosios atsakomybs ribos ar kitaip apsunkinama kaltininko padtis. Pagal bdus: 1) gramatinis - gramatinis teksto aikinimas; 2) sisteminis; kai palyginami atskiri straipsniai ar j dalys; 3) istorinis, padeda atskleisti statymo primimo slygas; 4) loginis. B.statym aikinimo samprata ir bdai. Aikinimas - intelektuali veikla, skirta tikrajam statymo turiniui suvokti, jo prigimiai atskleisti ir vietai teiss sistemoje nustatyti. Yra skiriamas aikinimas: pagal subjektus, pagal apimt, pagal bdus. Pagal subjektus aikinimas bna autentikas, teisminis (norminis (KT)ir kazuistinis(apeliacinis t.)) ir mokslinis. Apimties atvilgiu bna siaurinamasis arba pleiamasis, jie abu nekeiia statymo turinio, o tik parodo tikrj jo prasm. Aikinant statymus reikia laikytis tokios nuostatos, kad visuomet iekoti naudos tam, kas palengvina teisiamojo padt. Pagal bdus yra skiriamas gramatinis, istorinis, sisteminis, loginis, lyginamais ir kiti bdai.


// http://www.konspektai.cjb.net // 6. statym spraga - tokie atvejai, kai baudiamasis statymas numat baudiamj atsakomyb u tam tikras veikas, taiau dl netinkamo statymo formulavimo ar kit statym pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamos. Norint atskirti nuo kriminalizacijos, reikia atkreipti dmes : 1) ar veikos baudiamumo nustatymo reikalavimas nra tik neteisingas slyg, kurioms esant baudiamasis statymas apskritai gali bti pritaikytas, suvokimas; 2) ar nra kit teiss norm, kurias statym leidjas mano esant pakankamas, kad bt galima isprsti atsakomyb u padarytas veikas; 3) ar nra smoningo statym leidjo vengimo nustatyti u tokias veikas baudiamj atsakomyb; 4) ar negalima esamos statym spragos upildyti pleiamuoju aikinimu, atitinkamai nukreipiant teism praktik. Vienintelis bdas panaikinti spragas baudiamuosiuose statymuose yra j pakeitimas ir papildymas. Analogijos problema. statymo analogija - kai vietoj trkstamo teisinio santykio sureguliavimo panaudojamas kitas statymas. Baudiamojoje teisje analogija negalima. Taiau yra statymuose kai kurie analogijos aspektai: sukelia sunkias pasekmes , sunkus eidimas. 7. Visuotin mogaus teisi deklaracija: Persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis. ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas padarymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksm, prietaraujani JT tikslams ir principams. 8. Nusikaltli idavimas. Usienio pilieiai, padar nusikaltimus, iduodami atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmis ir tarpvalstybinmis sutartimis, o jeigu toki sutari nra - vadovaujantis LR statymais. LR pilietis, padars nusikaltim, negali bti iduotas usienio valstybei. Usienio pilieiai neiduodami: 1) jeigu j veikos pagal LR baudiamuosius statymus nelaikomos nusikaltimais; 2) jeigu asmenims u veikas, dl kuri jie buvo persekiojami usienyje ir pagal LR baudiamuosius statymus buvo suteikta prieglobsio teis; jie nebaudiami pagal LR baudiamuosius statymus. Tarpvalstybini sutari apribojimai iduoti asmen: 1) kai nusikaltimas buvo padarytas susitarianios alies, kuriai pateiktas praymas, teritorijoje; 2) alyje, kuriai pateiktas praymas baudiamasis persekiojimas negali bti pradtas arba nuosprendis vykdytas dl senaties ar kitu teistu pagrindu; 3) kai alyje, kuriai pateiktas praymas, u t pat nusikaltim buvo priimti ir siteisjo nuosprendis ar nutarimas nutraukti byl. Jeigu prao iduoti kelios valstybs, atsivelgiama padaryt nusikaltim sunkum ir praym gavimo eilikum. Taip pat danai yra nurodoma, kad negali traukti baudiamojon atsakomybn u kitus nusikaltimus, kurie nebuvo nurodyti prayme iduoti t asmen (pvz.:bausti tik u kriminalinius, o ne u politinius nusikaltimus). 6 tema. Nusikaltimas ir nusikalstamumas


// http://www.konspektai.cjb.net // 1. Nusikaltimas - kardinalus baudiamosios teiss institutas, formuoja baudiamj teis. Tai baudiamj statym numatyta baudiamoji veika, veikimas ir neveikimas, kuria ksinamasi LR statymus. Nusikaltimas - baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika (veikimas ir neveikimas), kuria ksinamasi LR visuomeninius santykius, jos politin ar ekonomin sistemas, nuosavyb, piliei asmenines, politines, darbines, turtines ir kitas teises ir laisves, taip pat kitokia baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika, kuria ksinamasi LR nustatyt teistvark. Nusikaltimu nelaikoma tokia veika, kuri turi visus poymius, bet dl maareikmikumo nra pavojinga. Pagal BK projekt - nusikaltimas - tai baudiamojo statymo numatyta nusikalstama veika, u kuri numatyta baudiamoji atsakomyb. Tai visuomenei pavojinga veika, numatyta baudiamajame statyme. Materialusis momentas parodo socialin prasm: kelia grsm visuomenei, valstybei. Jis paaikina, kodl yra atsakomyb u ias veikas, kodl valstyb turi teis bausti. Formalusis momentas - tik statymas turi teis vien ar kit veik pripainti baudiama. Bausm taikoma tik ta, kuri numatyta statyme. Tai garantija, kad bus laikomasi statym, nebus savivaliavimo bei realizuojama moni lygyb prie statym. Nusikaltimo svoka susiformavo 18a.pab. - 19a.pr. buruazinje visuomenje. Raida: 1) klasikin teorija (19a.). iskyr tokius pagrindinius nusikaltimo poymius: veik, nusikaltimo sudt, prieingum teisei ir kalt. Veika suprantama kaip valingas mogaus judesys, sukeliantis atitinkamus pakitimus ioriniame pasaulyje. Nusikaltimo sudtis buvo siejama tik su objektyviais apraomaisiais poymiais; prieingumas teisei buvo suprantamas kaip teisinis veikos vertinimas. Kalt - tai subjektyvus asmens santykis su jo daroma veika bei dl tos veikos atsiradusiomis pasekmmis; 2) neoklasikin teorija (20a.pr.). veika suprantama ne tik kaip valingas mogaus kno judesys. Veika buvo analizuojama atsivelgiant visuomenje egzistuojanius santykius, kartu parodant veikos socialin slygotum. Atskleid veikos prasmingum, pagrind neveikim. Prie poymi buvo priskirti ir norminiai bei subjektyvs poymiai, kurie turi bti ir vertinti (ne tik aprayti statyme). Kalts esm pasireikia valingos veiklos pasmerkimu; 3) finalin teorija (20a.3-asis deimt.). kiekvienas mogaus poelgis yra nukreipiamas numatytam tikslui pasiekti. Prijo ivad, kad tyia priklauso ne kaltei, bet nusikaltimo sudiai, kurioje ji atlieka savarankik funkcij. 2. Nusikaltimo poymiai: 1) veika; ji turi bti smoninga ir valinga (pasireikianti veikimu arba neveikimu); 2) pavojinga veika; nusikalstama veika yra ksinamasi valstybs saugomus teisinius grius, jiems padaroma ala ar sukeliama tokios alos grsm. Tai objektyvi nusikaltimo savyb, kuri nepriklauso nuo statym leidjo, nei nuo asmen taikani baudiamsias teisines normas, valios. statym leidjas tik turi iskirti tokias veikas ir tvirtinti baudiamosios teiss normose. is poymis yra dinamikas, kintantis. Pavojingum lemia objektyvs (pobdis, pasekms, vieta, laikas) ir subjektyvs (kalt, tikslas, motyvas) poymiai. Pavojingumo pobdis kokybin veikos charakteristika, priklauso nuo nusikaltimo objekto, t.y. nuo teisini gri vertingumo. Pavojingumo laipsnis ireikia kiekybin veikos charakteristik, t.y. kokio dydio yra veikos pavojingumas; priklauso nuo nusikaltimo padarymo bdo, motyvo, tikslo, laiko; 3) prieinga teisei veika. Nusikaltimu laikoma tik tokia veika, kuri yra numatyta baudiamajame statyme; veika turi sutapti su visais nusikaltimo sudties poymiais. 3. Nusikaltim klasifikacija: Pagal objekt (gri grup kuri ksinamasi): nusikaltimai nuosavybei, asmeniui, tarnybai, valstybei Pagal subjekt: pareiginiai; kariniai; teisingumui Pagal baudiamojo persekiojimo slygas: tardym atlieka prokuratros tardytojai; vidaus reikal organ tardytojai, apygard teismai, apylinki teismai. Pagal pasekmes: turiniai; materialiniai Bendroji klasifikacija pagal pavojingumo pobd ir laipsn: 1) nesudarantys didelio pavojaus (bausm, nesusijusi su laisvs atmimu arba laisvs atmimas iki 1m;; 2) nesunks; 1-4m. laisvs atmimo;


// http://www.konspektai.cjb.net // 3) apysunkiai; 4-9m. laisvs atmimo; 4) sunks; daugiau nei 10m. laisvs atmimo. BK : 1) nesunks; 2) sunks. BK projekte (kriterijai: bausm, kaltumas): 1) nusikaltimai; 2) nusiengimai - veikos, u kurias nenumatomas laisvs atmimas, o vieieji darbai, bauda, aretas; 3) nesunks; 4) sunks; 5) labai sunks. 4. Nusikaltim atskyrimas nuo kit teiss paeidim. Administracins teiss paeidimas (nusiengimas) - prieingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybin arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato administracin atsakomyb. Drausminiai nusiengimai - specialiuose teiss norminiuose aktuose numatytos tvarkos tarnybai paeidimai, susij su drausmini nuobaud paskyrimu. Civiliniai paeidimai (deliktai) - tai turtini ir su jais susijusi asmenini neturtini santyki paeidimai. Nusikaltim atskyrimas turi remtis trimis pagrindiniais kriterijais: 1) pavojingumo laipsniu ir pobdiu; 2) prieingumu teisei; 3) sukeliamomis teisinmis pasekmmis. 5. Nusikalstamumo pagrindiniai poymiai: 1) masikumas; j sudaro ne pavieniai nusikaltimai, bet dsningai pasikartojantys. Tarp nusikalstamumo ir atskir nusikaltim egzistuoja tiesioginis visumos ir dalies ryys; 2) istorinis kintamumas; nusikalstamumas ir jo formos nuolat keitsi ir keiiasi; tai priklauso nuo moni gyvenimo, kultros slyg pasikeitim (kriminalizacija, dekriminalizacija);


// http://www.konspektai.cjb.net // 3) socialin esm; nusikaltimai padaromi visuomenje, juos padaro visuomens nariai; padaroma ala teisiniams griais, t.y. visiems monms ir visai visuomenei; 4) antagonistinis pobdis; politiniai nusikaltimai - antagonizmas tarp valstybs ir prieikai jos valstybinei santvarkai jg pasireikimas; kita dalis - kriminaliniai nusikaltimai - prieiki visuomens nuostatoms, jos interesams; 5) teisinis kriminalinis pobdis; nusikalstamum sudaro ne tik pavojingos, bet ir baustinos veikos; 6) nusikaltim visuma; tarp nusikalstamumo poymi ir savybi yra tarpusavio ryys ir vienyb; atspindi esmingiausius, dsningus nusikaltim bruous. Nusikalstamumo bkl (lygis) - tai kiekybinis nusikaltimo paplitimas. Naudoja iuos kriterijus: nusikalstamumo indeksas, koeficientas: nusikaltimai, kuri procesas baigsi nuosprendiu; atleisti nuo atsakomybs; amnestija; uregistruoti nusikaltimai; neiaikinti nusikaltimai - latentiniai. Nusikalstamumo struktra - atskir nusikaltim grups - kokybinis poymis: sunki nusikaltim santykis; tyini ir netyini nusikaltim santykis; recidyvo, bendrinink, nepilnamei, moter, teissaugos organ nusikaltim procentas. Nusikalstamumo dinamika - struktra, bkl per tam tikr laiko tarp (vyksta tam tikrame valstybs eigos kontekste). Su ja susij: nusikaltim registracijos lygis bei priemons jos tobulinimui; latentinio nusikalstamumo kaita; kriminalizacija ir dekriminalizacija; teisins sistemos reformos; valstybs ekonomin bei politin kaita; visuomens raida; teisin smon; baudiamosios politikos kaita; socialiniaidemografiniai pokyiai; finansiniai reikiniai, j pokyiai; ekonomini kio sistem kaita; organizuot nusikalstam sistem formavimasis ir kt. 5. Nusikalstamumo prieastys - vairi socialini ir socialiai reikming reikini, proces, fakt ir vyki, sukeliani ir lemiani nusikalstamum, visuma. Klasifikacija: pagal prieasi veikimo mechanizmus; pagal veikimo mast; pagal prigimt; pagal altinius; pagal turin. Konkretaus nusikaltimo prieastys, jo mechanizmas: 1) konkreti gyvenimo situacija; vieta, laikas, kitos iorins nusikaltimo aplinkybs; 2) situacijos suvokimas; gali bti suvokiama kaip neivengiamai skatinanti nusikalsti; 3) nusikaltimo motyvai; tai skatinanti mogaus elges jga (motyv konkurencija: vieni skatina padaryti nusikaltim, kiti nuo jo susilaikyti); 4) aukos vaidmuo; paprastai stengiasi auk apkaltinti palengvinant savo vaidmen nusikaltime; 5) nusikaltimo pateisinimas; gali pateisinti kilniai tikslais (garbs gynimas, atpildas, teisingumo siekimas). 7 tema. Nusikaltimo sudtis 1. Svoka nusikaltimo sudtis ilg laik turjo procesin reikm: visi pdsakai, kuriuos nusikalstama veika palieka ioriniame pasaulyje (lavonas, kraujo pdsakai, nusikaltimo padarymo rankiai). Nuo 18a. pab. i svoka buvo pradta analizuoti siejant su materialine baudiamja teise, taiau ilg laik buvo nagrinjami tik objektyvs poymiai. BK nusikaltimo sudties svokos neturi, ji minima tik keliuose straipsniuose: baudiamoji byla negali bti keliama, o ikelta turi bti nutraukta, jeigu veikloje nra nusikaltimo sudties. Nusikaltimo sudtis - tai baudiamajame statyme numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi visuma, lemianti vienos ar kitos pavojingos veikos pripainim nusikaltimu. Nusikaltimo sudtis turi didel reikm teisingai kvalifikuojant nusikaltimus - tai tapatumo tarp veikos poymi ir BK Specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytos nusikaltimo sudties nustatymas ir io tapatumo tvirtinimas procesiniuose dokumentuose. Baudiamajame statyme udraustos veikos skiriasi viena nuo kitos pagal poymius, sudaranius j sudt; taip vieni nusikaltimai atribojami nuo kit. Taip pat nusikaltimo sudtis yra priemon kriminalizuojant veikas, nes ji tvirtinta statymuose. Klasifikacija pagal lygmen:


// http://www.konspektai.cjb.net // 1) konkreti nusikaltimo sudtis - poymi, bding atitinkamam nusikaltimui, visuma; atskiriami vieni nusikaltimai nuo kit; be to veikoje nustaius konkreios nusikaltimo sudties poymius konstatuojam, kad yra padarytas nusikaltimas; 2) rin - poymi, apibdinani vienari nusikaltim grup, visuma. Tai tik abstrakcija, kurios neino baudiamasis statymas; padeda geriau suprasti, sugrupuoti konkreias nusikaltimo sudtis; 3) bendroji - poymi, bding apskritai nusikaltimams, visuma. Ji apima visas konkreias nusikaltim sudtis; apima tuos poymius, kurie yra bdingi kiekvienai pavojingai veikai, udraustai baudiamojo statymo. Remdamiesi ja atskiriame nusikalstamas veikas nuo nenusikalstam. Pagal pavojingumo laipsn: 1) pagrindin - kurioje nra nei didinani, nei mainani atitinkamos ries nusikaltimo pavojingum poymi; 2) kvalifikuota - yra ir poymi, kurie didina ios ries nusikaltimo pavojingum; 3) privilegijuota - turi poymi, kurie maina nusikaltimo pavojingum. Pagal poymi apraymo bd: 1) paprastos - apraomi vienos veikos, kuria ksinamasi vien objekt, poymiai: - apraomosios (poymiai konkretizuojami); - blanketins (turinys kituose norminiuose aktuose); - nukreipianios (nukreipia kit BK straipsn ar jo dal). 2) sudtingos: - su dviem veiksmais, abu jie btini, kad veik pripainti baigta; - su alternatyviais veiksmais, utenka vieno; 3) sudtins: - su dviem objektais, vienas i j yra pagrindinis, kitas - papildomas; - su dviem veiksmais, susideda i dviej arba daugiau nusikalstam veik, kurios sudaro savarankikas nusikaltim sudtis; - su dvejomis pasekmmis, kai numatoma ir papildoma pasekm, kuri atitinkamu atveju gali sudaryti ir atskir nusikaltimo sudt. 4) su administracine prejudicija - kai pirm kart baudiamas administracine nuobauda, o antr kart - kriminaline bausme. Pagal konstrukcij: materialiosios (kurios apima ne tik pai veik, bet ir jos sukeltas pasekmes); formaliosios (tik veikos apraymas), nukirstins (stojimas nusikalstam grupuot jau yra nusikaltimas).


// http://www.konspektai.cjb.net // 2. Maiausi nusikaltimo sudties struktriniai vienetai yra nusikaltimo sudties poymiai - tai atitinkamos savybs, apibdinanios, individualizuojanios sudties elementus. Tarp poymi galima iskirti atskiras grupes, apibdinanias vidin ir iorin nusikaltimo padarymo puses - nusikaltimo sudties elementai - tai btinos, sudedamosios jo vieningos struktros dalys, apibdinamos tam tikrais poymiais: 1) objektas, tai k nukreiptas nusikaltimas, kam padaroma ala ar sukeliama alos grsm; 2) objektyvioji pus, iorin veikos pus; 3) subjektas, fizinis, pakaltinamas, sulauks statyme numatyto amiaus asmuo, padars nusikaltim; 4) subjektyvioji pus, veikos vidin pus, parodanti asmens psichin santyk su jo daroma veika. Visi ie nusikaltimo elementai yra apraomi baudiamosios teiss normos dispozicijoje, kurioje iskiriami vieni ar kiti iuos elementus apibdinantys poymiai. 3. Nusikaltimo sudties poymiai, apibdinantys nusikaltimo objekt ir objektyvij pus, sudaro objektyvij nusikaltimo sudt, o apibdinantys subjekt ir subjektin pus - subjektyvij nusikaltimo sudt. Poymius skirsto pagrindinius ir fakultatyvius (papildomus); is skirstymas yra slyginis, nes konkreioje nusikaltimo sudtyje jie visi yra btini. Pagrindiniai - bdingi kiekvienai konkreiai nusikaltimo sudiai; papildomi - bdingi tik kai kurioms nusikaltim sudtims. Tik bendrosios nusikaltimo sudties poymiai gali bti skirstami pagrindinius ir papildomus. Pagal tai koki pus apibdina: objektyvieji ir subjektyvieji. 5. Kiekviena konkreti nusikaltimo sudtis yra betarpikai susijusi su baudiamojo statymo Specialiosios dalies konkreios normos dispozicija - tai nusikaltimo sudties iraikos baudiamajame statyme forma. Paprastai baudiamojo statymo Specialiosios dalies normos dispozicijoje nebna aprayti visi konkreios nusikaltimo sudties poymiai; daniausiai subjektyvs nusikaltimo sudties poymiai bna aprayti Bendrojoje dalyje. Nusikaltimas - tai realaus gyvenimo reikinys, konkretaus asmens poelgis; jis pasireikia pavojinga veika, kuria ksinamasi tam tikrus valstybs saugomus grius. O nusikaltimo sudtis yra tik abstraktus io elgesio apraymas statyme, iskiriant bdingiausius jo poymius (nusikaltimo sudtis tik atspindi nusikaltimo pavojingum, bet pati ios savybs neturi). Nusikaltimo sudtis tik parodo nusikaltimo prieingum teisei. 8 tema. Objektyvs nusikaltimo sudties poymiai 1. Objektyvioji nusikaltimo pus - tai iorin pavojingo ksinimosi, kuriuo paeidiami baudiamojo statymo saugomi teisiniai griai, pasireikimo pus. Baudiamajame statyme konstruojant nusikaltimo sudtis reikia atsivelgti atitinkamos nusikaltimo ries esminius, bdingiausius objektyviosios puss poymius. Objektyvieji poymiai: 1) pavojinga veika, pasireikianti veikimu ar neveikimu - tai btinas poymis; 2) nusikalstamos pasekms; 3) prieastinis ryys tarp veikos ir atsiradusi pasekmi; 4) nusikaltimo padarymo laikas, vieta, bdas, rankiai, priemons bei kitos objektyvios aplinkybs.


// http://www.konspektai.cjb.net // 2. Klasifikavimas. Btinasis poymis yra tik vienas - veika; o visi kiti tik papildomi, jie gali bti ir nenumatyti konkreiose nusikaltim sudtyse, bet inoma konkreiam nusikaltimui jie visi yra bdingi. 3. Reikm: 1) pagrindas pagrindiant baudiamj atsakomyb; ji galima tik, kai yra veika - vien u pavojing bsen nebaudiama; 2) tai prielaidos asmens nelieiamybei, jei jo veiksmai neprietarauja statymams; 3) pilniausiai ireikiama statymuose, taip atribojama nusikalstama veika nuo nenusikalstamos; 4) atribojami panas nusikaltimai; 5) galima ja remiantis atskleisti ir subjektyvij pus; 6) galima ufiksuoti ir prevencin poym. 9 tema. Nusikaltimo objekt apibdinantys poymiai 1. Nusikaltimo objektas - tai teisiniai griai, kuriuos ksinamasi nusikaltimu ir kurie yra saugomi baudiamojo statymo. ie griai gali priklausyti mogui (nuosavyb, gyvyb; tai asmens subjektins teiss) ar visai visuomenei (valstybs suverenitetas, teritorijos nelieiamyb; tai konstituciniai pagrindai). Kiekvieno nusikaltimo pavojingumas ir pasireikia tuo, kad valstyb teiss normomis nustato tuos grius, kurie yra vertingi siekiant utikrinti normal asmen bei paios valstybs egzistavim. Teiss norm pagalba saugomi tik tie griai, kurie turi visuomenin reikm - teisiniai griai. Teisniam griui, atsivelgiant jo pobd, gali bti padaroma fizin, turtin, moralin, politin ir pan. ala. Teisiniai griai gali turti real arba ideal pobd. Baudiamojo statymo gali bti saugomas: 1) pats teisinis gris, ginamas nuo sunaikinimo ar pakeitimo; 2) asmens santykis su tuo teisiniu griu, t.y. gali bti saugoma gyvyb ir laisv tok gr valdyti, disponuoti ir naudotis juo. Reikm: 1) yra tuo kriterijumi, kuris padeda atriboti nusikaltimus nuo kit teiss paeidim; 2) padeda suprasti materialj pavojingumo poym (kodl taikomos prievartos priemons); 3) svarbu atribojant vien nusikaltim nuo kito - klasifikacija; 4) padeda atskleisti pavojingumo pobd - vertinama pati veika; 5) diferencijuojama baudiamoji atsakomyb - proporcija tarp pavojingumo ir sankcijos.


// http://www.konspektai.cjb.net // 2. Nusikaltimo objekt rys: Bendrasis objektas - visi teisiniai griai, kuriuos ksinamasi nusikalstamumu, kurie yra saugomi ms valstybje baudiamj statym, visuma. Jis yra vieningas visiems nusikaltimams, pagal BK: LR visuomenin santvarka, visuomenins santvarkos politin ir ekonomin sistema; nuosavyb; piliei asmenyb; piliei politins, darbins, turtins ir kitos teiss ir laisvs; Lietuvos teistvarka. J eilikum nustato pagal reikmingum ir svarb. Pagrindin paskirtis - atskirti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstam. Rinis objektas - tai atitinkama vienari ar tapai teisini gri dalis, saugoma baudiamojo statymo. Jis bdingas atitinkamai vienari nusikaltim grupei. Tai pagrindas Specialiosios dalis sisteminimui; pagal j visos nusikaltim sudtys yra suskirstytos atitinkamus skirsnius: valstybiniai nusikaltimai; nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui; nusikaltimai valdymo tvarkai; nusikaltimai visuomens saugumui ir vieajai tvarkai; nusikaltimai nuosavybei ir t.t. Tiesioginis objektas - tas teisinis gris, kur ksinamasi konkreiu nusikaltimu. Jis yra btinas kiekvienos konkreios nusikaltimo sudties elementas. Be btinojo objekto (pagrindinio - nulemia nusikaltimo sudties viet Specialiosios dalies sistemoje; ir papildomo), baudiamosios teiss teorijoje dar iskiriami fakultatyvieji objektai - tie teisiniai griai, kurie nra btini, bet juos galima atsivelgti sprendiant bausms individualizavimo klausimus. 3. Nusikaltimo dalykas - tai konkrets materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant daroma ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm. Tai materiali teisinio grio iraika realiame pasaulyje. Reikm: 1) nusikalstamas veikas galima atriboti nuo nenusikalstam; 2) atriboja panaius nusikaltimus vien nuo kito; 3) kartais lemia didesn tos paios nusikaltimo ries pavojingum. Reikia atskirti dalyk nuo nusikaltimo padarymo ranki, priemoni, kuriuos nusikaltlis panaudoja darydamas nusikaltim. 4. Nukentjusysis - asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala; reikia nepainioti su nusikaltimo subjektu - fizinis, pakaltinamas, sulauks tam tikro amiaus asmuo, darantis nusikaltim. Nukentjusiuoju gali bti pripastamas bet kuris asmuo, neatsivelgiant jo ami ir pakaltinamum. 10 tema. Nusikalstamos veikos poymiai 1. Nusikalstama veika - tai prieingas teisei, pavojingas, smoningas ir valingas mogaus elgesys ioriniame pasaulyje (veikimas arba neveikimas). Nusikalstamos veikos pavojingumas yra tas, kad ja daroma ala baudiamojo statymo saugomiems griams; ji visada yra objektyviai pavojinga. Yra prieinga teisei, nes udrausta statym. Taip pat ji pasireikia ioriniame pasaulyje, nes negalima bausti u mintis, sitikinimus, pairas. Nusikalstama veika turi bti smoninga ir valinga; todl asmuo, kuris veik dl nenugalimos jgos ar fizins prievartos, negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. Nenugalima jga - tai nenumatytas, neivengiamas iorinis vykis, kurio asmuo, padars veik negaljo kontroliuoti. Fizin prievarta - tai veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaryti ar j palenkti nusikaltlio norima linkme. Dl psichins prievartos takos reikia atsivelgti jos turin, pavojingum bei, veikos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes (ji gali bti traktuojama tik kaip atsakomyb velninanti aplinkyb). Veikimas - tai aktyvus mogaus elgesys (judesys, judesi visuma); tai smoninga veikla, kai mogus valdo tam tikras priemones ir panaudoja jas nusikaltimui. Neveikimas - mogus neatlieka tam tikr pareig, veiksm, kuriuos buvo btina atlikti ir jis subjektyviai galjo elgtis taip, kad nekilt pavojaus monms. Veikimas nuo neveikimo skiriasi fizine prasme; pirmu atveju daro tam tikrus judesius, o neveikimu - nuo j susilaiko, nors ir privaljo juos atlikti. 2. Veikos teorijos: Kauzalin, atsirado kartu su klasikine mokykla; (F.Listas, E.Belingas) veik siejo su atitinkamais pakitimais ioriniame pasaulyje - tai valingas iorinio pasaulio poveikis, sukeliantis jam tam tikrus pakitimus (judesys arba susilaikymas nuo jo); turi bti nulemtas asmens valios. Finalin, (V.Velcelis, G.Radbruchas) veika siejama su mogaus poelgio tikslingumu - tai mogaus tikslingos veiklos iraika. Socialin, (E.midtas, H.Jeekas, K.Enigas) veika domino kaip socialinis fenomenas, kuris yra nukreiptas socialin tikrov - tai socialiai slygota mogaus veikla.


// http://www.konspektai.cjb.net // Negatyvioji, (Hercbergeris ir kt.) rmsi ivengiamumo principu; kaltininkui bus inkriminuojama pasekm, jei jis jos neiveng, nors ir galjo ivengti. 4. Neveikimas - pasyvus mogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam bdingas pavojingumas (atsiranda ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm), prieingumas teisei (atsakomyb turi bti reglamentuota baudiamajame statyme). Neveikimas turi bti smoningas (asmuo turi suvokti, kad jis privalo atitinkamai veikti) ir valingas mogaus poelgis. Pirma reikia nustatyti ar asmuo privaljo veikti atitinkamu bdu; baudiamajame statyme numatyt pareig veikti atitinkamu bdu gali lemti: 1) asmens profesija bei jo tarnybins pareigos; 2) giminysts ryiai; 3) pilietins pareigos; 4) ankstesnis paio asmens elgesys. Neveikimas gali bti paprastas, kai j sudaro vienas epizodas; taip pat gali bti sudtinis, t.y. susidedantis i daugelio epizod. 5. Btinoji gintis - nra nusikaltimas toks veikimas, kuris nors formaliai atitinka baudiamajame statyme numatytos veikos poymius, taiau padarytas esant btinajai giniai, t.y. ginant save, kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi, jei tuo nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. mogus turi teis btinj gint nepriklausomai nuo to, ar jis turjo galimyb ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis ar valdios organus. Btinosios ginties rib perengimas yra aikus gynybos neatitikimas ksinimosi pobdiui ir pavojingumui. Nelaikomas btinosios ginties rib perengimu veikimas, kurio metu besiksinaniam padarytas lengvas ar apysunkis kno sualojimas, materialin ala. Neutraukia baudiamosios atsakomybs toks veikimas, kai btinosios ginties ribos buvo perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl ksinimasis, arba ginantis nuo sibrovimo bst; taip pat jeigu besiksinaniam padaryta ala dl neatsargumo. Taip atvejais, kai btinosios ginties rib perengimas utraukia baudiamj atsakomyb, gali bti skiriama velnesn negu statymo numatyta bausm. Btinosios ginties provokacija - alos padarymas besiksinaniam po to, kai upuolimas buvo smoningai sukeltas paties besiginanio, siekianio panaudoti upuolim kaip pretekst savo neteistiems veiksmams - tai tyinis nusikaltimas. Btinasis reikalingumas - nra nusikaltimas toks veikimas, kuris kad ir atitinka baudiamojo statymo numatytos veikos poymius, bet padarytas btinojo reikalingumo bklje, t.y. siekiant paalinti pavoj, gresiant Lietuvos valstybs interesams, visuomens interesams, to asmens ar kit piliei asmenybei arba teisms, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga, negu ivengtoji ala. Nukentjusio sutikimas - kai padaroma ala baudiamojo statymo ginamiems interesams, taiau ji padaroma su asmens, kuriam priklauso ie interesai, sutikimu. Teistumo reikalavimai: sutikim turi duoti veiksnus asmuo (pakaltinamas), sulauks tam tikro amiaus; sutikimas turi bti savanorikas (neturi bti panaudota fizin arba psichin prievarta) ir duotas iki arba veiksm atlikimo metu. Plaiausiai asmuo gali naudotis savo turtiniai interesais; daug siauresnis yra asmenini interes ratas (negali laisvai disponuoti savo gyvybe). Profesins pareigos vykdymas - kai al baudiamojo statymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis statymo numatytas funkcijas ar pareigas. Tokia veika kaip aplinkyb, paalinanti veikos prieingum teisei, siejama su gydytojo bei teissaugos institucij pareign veikla. Teistumo reikalavimai: toks pareigos vykdymas turi bti numatytas statyme; pareiga turi bti vykdoma pagal statymo nustatytas slygas; neturi perengti statyme numatyt rib. 6. Nusikalstamos pasekms - tai ala, padaroma nusikaltimo objektui. Jei objekto turin sudaro teisiniai griai, susij su nuosavybe, paprastai atsiranda turtinio pobdio pasekms; jei su asmens gyvybe, sveikata - fizinio pobdio pasekms ir t.t. nuo nusikaltimo objekto vertingumo priklauso ir pasekmi pavojingumas. Taiau jo nereikia tapatinti su nusikalstamomis pasekmmis: nusikaltimo objektas - tai baudiamojo statymo saugomi teisiniai griai (nurodo kokius grius ksinamasi nusikaltimu), o nusikalstamos pasekms - nusikaltimo rezultatas (parodo kokie pakitimai vyko nusikaltimo objekte). Nusikaltimo pasekms glaudiai susijusios su nusikaltimo dalyku materials daiktai, kuriuos ksinantis daroma ala objektui ir atsiranda nusikalstamos pasekms; taiau ala nusikaltimo dalykui gali bti ir nepadaroma, o nusikalstamos pasekms atsiras. Rys pagal alos pobd: 1) turtins, pagal turtins alos dyd vagysts suskirstytos paprastas ir klasifikuotas (padarytos stambiu mastu), danai nurodoma ir konkreti pinigin alos dydio iraika; 2) fizins, pagal fizins alos dyd yra diferencijuojamos nusikaltim asmens sveikatai sudtys; 3) organizacins; 4) politins;


// http://www.konspektai.cjb.net // 5) socialins; 6) moralins. Pagal tai ar nusikaltimas sukelia nusikalstamas pasekmes, ar ne, nusikaltim sudtys skirstomos formalisias ir materialisias. Daugelis teoretik neigia tok skirstym, nes mano, jog visi nusikaltimai turi nusikalstamas pasekmes. Pasekms gali bti pagrindins ir papildomos: pagrindin atsiranda kaltininkui veikiant tyia, o papildomos - neatsargiai. Reikm: 1) nuo j priklauso nusikaltimo pavojingumas; 2) padeda atriboti nusikaltimus nuo kit, ypa administracini teiss paeidim; 3) gali bti nusikaltimus kvalifikuojaniomis aplinkybmis; 4) gali bti atsivelgiama kaip atsakomyb sunkinanias aplinkybes. 7. mogus tik tada gali atsakyti u atsiradusi al, kai ala buvo jo veikos pasekm, t.y. kada tarp jo padarytos veikos ir atsiradusi pasekmi yra prieastinis ryys - tai toks santykis tarp reikini, kuriam esant vienas reikinys ar sveikaujani reikini visuma (prieastis) sukelia ir nulemia kit reikin (pasekm). Teorijos (susiformavo 19a. Vokietijoje): - ekvivalentin (Buri, F.Listas, M.Lipmenas); kiekviena slyga, be kurios alingo rezultato n nebt buv, yra to alingo rezultato pasekm; veiksmas turi bti ekvivalentin pasekms prieastis, t.y. btina, privaloma slyga; - adekvati; prieastinis ryys egzistuoja tada, kai veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb; adekvati prieastis nra vienintel t pasekmi prieastis, bet isiskiria tuo, kad pasekmi atsiradimo tikimyb paveria tikrove. Bet kurioje moni santyki srityje reikia skirti btinas (reikinio vidin savyb, jo prieastis) ir atsitiktines (neiplaukia i reikinio, bet yra jo slygota) mogaus veiksm pasekmes. Baudiamojoje teisje nusikalstam pasekmi atsiradimo prieastis ir slyga yra tik nusikaltimo subjekto veikimas ar neveikimas: 1) jis turi bti bent asocialus (turti savyje bent galimyb sukelti alingas pasekmes); todl svarbiausia reikia nustatyti ar subjekto veika buvo udrausta baudiamojo statymo; 2) taip pat veika laiko poiriu turi bti padaroma anksiau, nei atsirado nusikalstamos pasekms. Pagrindins taisykls nustatant prieastin ry: 1) i vis aplinkybi reikia iskirti kas yra svarbiausia nustatant baudiamj atsakomyb; 2) isiaikinti to ryio pobd; 3) veika turi bti pripainta ne tik btina nusikalstamos veikos atsiradimo slyga, bet ir jos btina prieastimi; 4) nustatyti, kad ne tik pasekms, bet ir veika yra to paties asmens sukelta.


// http://www.konspektai.cjb.net // Jeigu pasekms atsiranda dl keli asmen veikos, tuomet prieastinis ryys turi bti nustatomas kiekvienu atveju (bausms gali bti skirtingos). Taigi prieastinio ryio tarp veikos ir nusikalstam pasekmi buvimas - tai objektyvus baudiamosios atsakomybs pagrindas; taiau btina nustatyti ir subjektyvj - kalt. 8. Nusikaltimo padarymo bdas, laikas, vieta, priemons, rankiai - tai fakultatyvieji bendrosios nusikaltimo sudties poymiai; konkreioje nusikaltimo sudtyje jie tampa btinaisiais. Nusikaltimo padarymo bdas parodo, kaip buvo padarytas nusikaltimas; is poymis gali bti klasifikuojaniu nusikaltim poymiu, taip pat gali bti atsivelgiama skiriant bausm. Nusikaltimo padarymo priemons - tai daiktai, kurie patys nenaudojami nusikaltimui padaryti, taiau palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro jo materialia prielaidas. Nusikaltimo rankiai - tai daiktai ir priemons, kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltim. Nusikaltimo padarymo vieta ir laikas dispozicijose nurodoma labai retai. 11 tema. Subjektyvs nusikaltimo sudties poymiai 1. Subjektyvioji nusikaltimo pus - tai subjektyvi poymi, apibdinani pavojing veik ir pasekmes, visuma. Tai veikos vidin pus, parodanti asmens psichin santyk su jo daroma veika. Subjektyvij pus apibdina: kalt, nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas. Emocijos ir jausmai netraukiami bendruosius poymius, nes eina motyvo samprat; palengvina konkretaus kalts turinio nustatym; gali bti kaip privalomas nusikaltimo poymis; gali bti ir lengvinania atsakomyb aplinkybe. 2. Kalt yra svarbiausias subjektyviosios puss poymis, taiau tai neatskleidia vidini veiksni, kurie skatina pavojingos veikos padarym, bei neparodo to rezultato, kurio siekiama darant pavojing veik; tai atskleidia papildomi poymiai: motyvas ir tikslas. 3. Subjektyviosios nusikaltimo puss nustatymas yra sudtingas, nes susiduriama su psichiniais procesais, kurie vyksta mogaus smonje. Tai aikinamasi pagal objektyvius duomenis: veikos pobdis, veikimo pobdis, kaltininko elgesys prie ir po nusikaltimo, nusikaltimo padarymo situacija, kaltininko asmenyb. Reikm: 1) kvalifikuoja nusikaltimus; 2) atriboja panaius objektyvija puse nusikaltimus; 3) atsivelgiama parenkant bausms r ir dyd. 12 tema. Nusikaltimo subjektas 1. BK 3 str. numato, kad pagal baudiamuosius statymus atsako ir baudiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyia ar dl neatsargumo padar baudiamojo statymo numatyt veik. Baudiamja teisine prasme pilietyb nedaro takos atsakomybei, taiau kai kurie BK Specialiosios dalies straipsniai numato special poym - pilietyb (valstybs idavimas). Gyvuliai, vairi technika, gamtos jgos, daranios al, negali bti pripastami nusikaltimo subjektu. Nusikaltimo subjektas - tai fizinis, sulauks baudiamojo statymo nustatyto amiaus ir pakaltinamas asmuo. Nusikaltlio asmenyb - tai visuma socialiai reikming savybi, kurios vertinamos skiriant bausm. i svoka ymiai platesn, nei nusikaltimo subjekto, nes nepakanka bendrj nusikaltimo subjekto poymi. Esmin nusikaltlio asmenybs savyb yra jo pavojingumas visuomenei. Jis pasireikia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti nauj nusikaltim. Nusikaltlio asmenyb, skirtingai negu nusikaltimo subjektas, neturi jokios reikms kvalifikuojant veik bei nustatant nusikaltimo sudties buvim, taiau turi didiul tak individualizuojant baudiamj atsakomyb ir bausm. 5. iuo metu nusikaltimo subjektu negali bti juridinis asmuo. Taiau baudiamosios teiss reforma numato juridini asmen atsakomybs institut; jis gals bti pripaintas padars nusikalstam veik, jei nevykdydamas pareig sukl sunkias pasekmes, o veika buvo padaryta vadovo ar kolektyvins vadovybs sprendimu. 1973m. Europos Tarybos Nusikalstamumo Problem Komitetas rekomendavo juridin asmen pripainti nusikaltimo subjektu. 6. Nusikaltimo subjekto amius - tai konkreti amiaus riba, kurios sulaukus pripastama, kad asmuo gali suvokti savo veiksm pavojingum ir kartu gali bti atsakingas u juos. statym leidjas, nustatydamas konkrei rib, atsivelgia mogaus smoningumo lyg. BK 11 str. nustato dvi amiaus ribas:


// http://www.konspektai.cjb.net // 1) asmenys, kuriems iki nusikaltimo padarymo yra suj 16m.; jie gali bti patraukti baudiamojon atsakomybs u visus nusikaltimus: baigtus, rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikaltimus bei nusikaltimus, padarytus bendrininkaujant; 2) asmenys, kuriems iki nusikaltimo padarymo yra suj 14m. Asmenys, padar pavojingas veikas iki 14m. (kartais iki 16m.), negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn. Teismas privalo tiksliai nustatyti nepilnameio, traukiamo baudiamojon atsakomybn, ami - gimimo metus, mnes ir dien. Amius nustatomas pagal dokumentus (pas ar gimimo liudijim), o jei j nra - teismo medicinos ekspertiz. iuo atveju gimimo diena laikoma paskutin nustatytj met diena, o nustatydamas ami i minimalaus ir maksimalaus met skaiiaus teismas vadovaujasi spjamu minimaliu amiumi. Asmuo laikomas sulauks reikiamo amiaus kit dien po to, kai jam sukako 14 ar 16m. Asmens amius nustatomas ne bylos nagrinjimo momentui, o nusikaltimo padarymo momentui. Pakaltinamumas - tai asmens sugebjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pakaltinamumas yra kalts ir atsakomybs prielaida. Specialusis nusikaltimo subjektas - tai fizinis asmuo, kuris, be pagrindini poymi (amiaus ir pakaltinamumo), turi papildomus, btinus konkreiai nusikaltimo sudiai poymius, numatytus BK Specialiosios dalies straipsni dispozicijose. statym leidjas apibria dvi rines toki subjekt grupes: 1) valstybs pareignai ir tarnautojai; 2) karikiai. Poymiai, kurie apibdina subjekto: 1) socialin vaidmen - pareigyb, profesija ar veiklos pobdis; 2) teisin padt - pilietyb, teistumas; 3) fizines savybes - lytis, amius; 4) santykius su nukentjusiuoju - giminysts ryiai, kiti santykiai (tarnybin ar materialin priklausomyb ir pan.). Specialiojo nusikaltimo subjekto poymiu turi pasiymti tik nusikaltimo vykdytojas. 7. Nepakaltinamumas - tai tokia asmens bsena, kuri pavojingos veikos padarymo metu neleido suprasti asmeniui savo veiksm esms arba j valdyti dl chronins psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitokios patologins bsenos (BK 12 str.). Nepakaltinamas asmuo veikia be kalts. Medicinin kriterij sudaro bent vienas i i psichini sutrikim: 1) chronika psichin liga (igydomas arba neigydomas ilgalaikis ir progresuojantis psichinis susirgimas, pvz., izofrenija, epilepsija, smegen sifilis, asterioskleroz ir kt.); 2) laikinas psichins veiklos sutrikimas (tam tikr laik trunkantis psichinis susirgimas, kuris pasibaigia ligonio pagijimu; pasiymi staiga prasidedaniais ir greitai praeinaniais priepuoliais); 3) silpnaprotyst (protinio isivystymo nepakankamumas, kuris trukdo teisingai suvokti tikrov ir vertinti savo poelgius; skiriamos trys formos: idiotija, imbecilumas, debilumas; asmens pripainimas silpnaproiu dar nereikia beslygiko jo pripainimo nepakaltinamu); 4) kitokia patologin bsena (patologinis girtumas, patologinis afektas). kriterij gali sudaryti tik vairi lig sukelti psichikos sutrikimai.


// http://www.konspektai.cjb.net // Juridinis kriterijus apibdina tok asmens psichins veiklos sutrikimo sunkum, kuris atima sugebjim suprasti veiksm esm arba sugebjim valdyti veiksmus. Poymiai: 1) intelektualusis - negaljimas suprasti savo veiksm esms (asmuo nesupranta savo veiksm arba j pasekmi pavojingumo arba prieastinio ryio tarp elgesio ir pasekmi); 2) valinis - negaljimas valdyti savo veiksm (kleptomanija, piromanija, dromomanija). Asmens nepakaltinamumas nustatomas tik dl konkreios pavojingos veikos ir gali bti tik tos veikos padarymo metu. Tokiems asmenims teismas gali paskirti priveriamsias medicininio pobdio priemones. Nepakaltinamumo ir neveiksnumo skirtumai (j tapatinti negalima): 1) asmens nepakaltinamumo klausimas sprendiamas tik baudiamosiose bylose ir tik padarius nusikalstam veik; 2) nepakaltinamumas sprendiamas tik nusikalstamos veikos padarymo momentui; 3) pripainimas nepakaltinamu turi reikms tik jo baudiamajai atsakomybei. 8. Nepakaltinamumas yra pilnas bei gali bti ribotas. Ribotas pakaltinamumas - tai tokia asmens bsena, kuri nusikalstamos veikos darymo metu neleido asmeniui visapusikai suprasti savo veiksm pobdio ar juos valdyti dl psichikos nukrypim, kurie nebuvo pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu. Riboto pakaltinamumo idj teorikai pagrind baudiamosios teiss sociologin mokykla 19a. Medicininis kriterijus yra platesnis nei nepakaltinamumo atveju. J gali sudaryti ir psichins veiklos sutrikimai, sudarantys nepakaltinamumo medicinin kriterij, ir kitos psichins patologijos formos (charakterio nukrypimai, ribins bsenos ir pan.). Juridinis kriterijus apibdinamas, kaip psichins veiklos sutrikimas, kuris neleidia visapusikai suvokti veiksm pobdio (intelektualusis poymis) arba visikai juos valdyti (valinis poymis). Reikm: tokiam asmeniui turt bti skiriama velnesn bausm arba atleidus nuo bausms skiriamos priveriamosios medicininio pobdio priemons (nepilnameiams - priveriamsias aukljamojo pobdio priemones). 9. BK 13 str. 1d. nustatyta, kad asmuo, kuris bdamas fiziologikai girtas ar apsvaigs nuo narkotini ar toksini priemoni padar nusikaltim, nuo baudiamosios atsakomybs neatleidiamas. Btina iskirti: 1) savanorik ir priverstin girtum ar apsvaigim; 2) fiziologin ir patologin girtum ar apsvaigim. Ir savanorikas, ir priverstinis patologinis girtumas ar apsvaigimas sukelia min trumpalaik psichoz, kuri yra medicininis nepakaltinamumo kriterijus. Patologinis girtumas ar apsvaigimas prasideda staiga, mog apima pyktis, baim, haliucinacijos; asmuo ikreiptai suvokia tikrov, todl negali teisingai suvokti savo veiksm esms ir juos valdyti. Tokie asmenys daniausiai pripastami nepakaltinamais. Savanoriko fiziologinio girtumo ar apsvaigimo metu i esms nenutrksta normalus psichinis kaltininko ryys su ioriniu pasauliu. Esant iam girtumui gali bti psichikos pakitim, taiau jie neatima galimybs suvokti savo veiksm esm bei juos valdyti - tokie asmenys yra pakaltinami. Teisin reikm: 1) girtum ar apsvaigim galima numatyti kaip specialiojo nusikaltimo subjekto poym; 2) vertinamas kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb. Asmuo, prie savo vali (panaudojus fizin ar psichin smurt; apgauls bdu; vartojant gydytojo paskirtus medikamentus) nugirdytas ar apsvaigintas ir dl to nevisikai sugebjs suvokti savo daromos veikos, baudiamas velniau arba gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs.


// http://www.konspektai.cjb.net // 10. Asmuo, kuris prie teismui priimant nuosprend susirgo psichine liga, nebaustinas - jam gali bti taikomos priveriamosios medicininio pobdio priemones. Asmeniui pasveikus, teismas atnaujina byl. Jei asmuo yra nuteisiamas ir jam paskiriama bausm, tai laikas, ibtas medicinos staigoje, skaitomas bausms atlikimo laik. 13 tema. Kalt ir su ja susij klausimai 1. Kalt - tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika (veikimu ar neveikimu) ir pasekmmis. Istorin vystymosi raida: 1) atsakomybs u padaryt al principo atsiradimo pradioje asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos pasekmmis neturjo jokios teisins reikms. Kalt buvo suprantama kaip pats nusikaltimo padarymo faktas, o kalts laipsn nulemdavo alos dydis (atsakomyb u objektyvias pasekmes - tai objektyvaus pakaltinimo principas); 2) pasekms jau siejamos ne tik su elgesiu, bet ir su asmens valia. Pikta valia - noras sukelti pasekmes - tapo kalts turiniu. Tai subjektyvaus pakaltinimo principas; 3) 12a. ital teisininkai atvej, kai asmuo, darydamas tyia veik, nenorjo aling pasekmi, taiau numat j atsiradimo galimyb, pasil traktuoti kaip tyi (dolus). Vokietijos teisje pagal netiesiogins tyios mokym tyiai nustatyti uteko, kad asmuo numatyt galimas pasekmes; 4) valios teorijos atstovas P. Feuerbachas tyiai pris

bbt7

Documents