Lietuvos pramonininkų konfederacijaLithuanian confederation of industriaLists

Nr. 202013

Lietuvos

metu

gaminys

2012

„LIETUVIŠKAS

turi reikšti PUIKUS“AlgirdAs Butkevičius, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

4 psl.

Žurnalas apie verslo, mokslo ir kultūros lyderius lietuvoje

www.BESTinLT.lt

6

19

20

21

22

23

24

25

26

8

10

12

13

14

16

30

31

32

34

36

39

38

40

41

42

43

44

46

48

49

50

52

53

54

58

59

60

61

62

64

65

66

29

4

18

28

LIETUVIŠKAS turi reikšti PUIKUSAlgirdAs Butkevičius, lietuvos respublikos Ministras Pirmininkas

RobERTAS DARgIS: Pramonininkų užduotis – būti ekonomikos stuburu, ant kurio augtų valstybėinterviu su lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu

roBertu dArgiu

Lietuvos pramonė 2013 metais: užsakymų plėtra į NVS rinką sulėtės, tačiau geresnių rezultatų tikimasi iš ES rinkosAleksAndrAs izgorodinAs, lietuvos pramonininkų konfederacijos

ekonomikos ir finansų departamento analitikas

Kelią verslui praskina ekonominė diplomatijainterviu su užsienio reikalų ministerijos išorinių ekonominių santykių

departamento direktoriaus pavaduotoju regiMAntu JABlonsku

Misija – siųsti televizijos signalus visiems Lietuvos gyventojams. AB lietuvos radijo ir televizijos centras

Statistika byloja: mums patinka lietuviškas internetasAB lietuvos radijo ir televizijos centras

Inovatyviausiųjų gretose – vienintelė valstybės valdoma įmonė „Lietuvos energija“

„gjensidige baltic“: geriausias įvertinimas – klientų pasitikėjimas

Apdovanojimai už modernius sprendimus. „Yit kausta“

Efektyvus metodas pramoninių nuotekų valymuiuAB „trAidenis“

Fasadų ir jų konstrukcijų sprendimai. uAB „staticus“

ULoNŲ VERSLo CENTRAS – biurų centras su statybų kokybės garantija. uAB „Pst investicijos“

Paslauga, per metus pakeitusi šimtametes tradicijasuAB "k2 lt"

Kokybė ir sparta. uAB „kaminta“

ETERNIT bALTIC – kokybė ir saugumas

Septyniolika metų Lietuvos statybų rinkoje. uAB „Avona“

Patirtis ir inovacijos. uAB „kelprojektas“

Aukso verta lietuviška biokuro pakura. uAB „enerstena“

Etaloninis dujų kiekio ir debito matavimo priemonių kalibravimo, patikros bei bandymų įrenginyslietuvos energerikos institutas

Kokybė, kuri įkvepia! uAB „zbiga“

„Lono“ čiužinys TYLA®*** įvertintas aukso medaliu

gerai žinomas prekės ženklas. uAB „Panevėžio Aurida“

„VILNIAUS DUoNA“ – lyderystė ir plėtra

Pagardų gamintojai užtikrintai skina pripažinimo laurusuAB „vesiga“

Įvertinta vartotojų ir ekspertų. uAB „Arvi kalakutai“

„Amber pasta“ – auksinio spindesio makaronai

Metus vainikuoja keturi aukso medaliai. uAB „Agrovet“

(o3) oZoNAS – ekologiška, natūrali dezinfekavimo priemonėuAB „ozono centras“

Universalus granulėmis kūrenamas katilas. uAB „Biokaitra“

Dėmesys energijos gamybai ir tiekimo efektyvumuiAB „Šiaulių energija“

UAb „oRIoN gLobAL PET“

Sėkmę lemia darbas. AB „lifosa“

Požeminių darbų profesionalai. AB „Požeminiai darbai“

Vakar, šiandien, rytoj. uAB „geležinkelio tiesimo centras“

Įmonę augina profesionalumas ir naujovių paieškauAB „vilniaus lokomotyvų remonto depas“

Sėkmingas statybos paslaugų eksportas. uAB „rudesta“

„Wavin“ – pirmaujantis plastikinių vamzdžių sistemų tiekėjas Europoje

Tango reikia dviejų. uAB „Aurika“

Įvertinta sėkminga „Smiltynės“ perkėlos veikla

„Swedspan girių bizonas“ – IKEA įmonė

Inovatyvi, versli, šiuolaikiška. uAB „grinduva“

Moderniausios technologijos – sėkmės garantasuAB „Pack klaipėda“

Sėkminga veikla kailių rinkoje. uAB „kretingos žvėrininkystės ūkis“

RoboTIKA - auginkime draugišką išradėją!

(Ne)kūrybiški. „innospark“

lietuvos MenAs

grafikė Eglė Kuckaitė

Žurnalas „Best in lithuania“, Nr. 20, 2013 redakcijos adresas: uAB „linoleum design“M.Mažvydo g. 9-19, lt-06256 vilnius tel. +370 615 83361. el. paštas rimvidas@bestinlt.ltwww.bestinlt.ltredakcija už reklamų turinį neatsako.

redaktorius rimvidas stankevičiusFotografas Jonas Žiburkusreklamos direktorius gediminas MiškinisŽurnalistė Jūratė Mockuvienė dizainerė lina Šiškutė

Lietuvosmetu

gaminys2012

Turinys

4 |

Vyriausybės pozicija aiški: norėtųsi, kad ir ateityje šalies įmonių produkcijos apimtys didėtų, augtų konkurencija, darbo našumas, kad ir kitais

metais konkurse „Lietuvos metų gaminys“ būtų galima pasidžiaugti dar didesniu būriu laimėtojų.

Kažkada, 1939 metais, Lietuvos amatų, pramonės ir prekybos rūmai drauge su Lie-tuvos Vyriausybe įsteigė apdovanojimus už verslą – Darbo žvaigždes. Valdžios vardu jas skyrė Finansų ministras, tuo metu vie-nintelis ministras besirūpinęs gamyba. bet Aukso, Sidabro ir bronzos žvaigždes įteiki-nėjo tik kartą – o po to prasidėjo karas, dar vėliau – okupacija.

Darbo žvaigždes, šiuos puikaus verslo ir gamybos simbolius, tarpukario metu kal-dino Šveicarijoje. Dabar to nereikia. Apdo-

vanojimą atkūrė Lietuvos amatų, pramo-nės ir prekybos rūmų asociacija, ir dabar ženklus iš sidabro kaldina čia pat, Lietu-voje. Mes daug gražių dalykų gaminamės jau patys. Mums jau nebereikia „skolintis“ vakarietiškos kokybės.

Ir turime gerą tradiciją – nacionaliniu mastu įvertinti mūsų įmones už gaminio kokybę. Metų gaminys – tai orientyras kitiems. Tačiau tai orientyras kūrybingiems, turin-tiems savų idėjų. Lietuvoje žlugo daug verslų, kurie tik bandė kopijuoti kaimyno sėkmę. Sustabarėjimas ir nežiūrėjimas į ateitį, į ateities vartotoją – pražūtingi.

Iš kitos pusės, tik gamyba, jos plėtimas ir dėmesys kokybei leis išeiti mums iš kri-zės. Tik gamyba ir jos plėtra gali sustabdyti šalies lindimą į skolas. o užkariauti reiklią Europos Sąjungos ar pasaulinę rinką gali tik inovatyvus, į ateitį orientuotas gaminys.

LIETUVIŠKAS turi reikšti

PUIKUS

4 |

| 5

gaminio kokybė šiandien reiškia daug dau-giau, negu vienos firmos sėkmė.

būtent mokslo institucijos skleidžia pažan-giausias mintis, o gamybininkai jas pati-krina darbais. Todėl švietimo ir mokslo sistemos rėmimas yra kelias siekti vieno iš pagrindinių kokybės vadybos principų – nuolatinio tobulėjimo.

Europos Sąjungos narystė davė mūsų gamintojams ir mums visiems naujas gali-mybes. Mes kaip lygiateisiai atėjome į pla-čią rinką, kuri kelia labai aukštus reikalavi-mus. Kaip ir visada lūžio atvejais išgyvens ir suklestės tik drąsūs, lankstūs ir reiklūs sau. Esu įsitikinęs – tokių Lietuvoje daug.

Kiek leidžia Vyriausybės svertai, turėtume sekti pasauliniais šios srities pažangos pavyzdžiais, o kokybės vadybą priimti bei įdiegti kaip strateginį Lietuvos ūkio plėtros

ALgiRdAS Butkevičius,

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

veiksnį. Tai skatins Lietuvos ūkio augimą, didins konkurencingumą, patrauklumą investuotojams. Visa tai – Lietuvos ūkio harmoningos integracijos į Europos Sąjungą sėkmės pagrindas.

bet konkurencija yra negailestinga ir ji negaili tų, kas užmiega ant laurų. Lietuvoje jau turėjome tiesiog gigantus, kurie ilgiems metams buvo užėmę nemažą tarptautinės rinkos kampą. Tačiau kur jie dabar, gaminę tarsi aukštų technologijų produktus, kurie mums atrodė tik kito dešimtmečio gami-niai? Užteko jiems nors akimirkai prisnūsti, ir į priekį išsiveržė kiti rinkos dalyviai. o mūsų viltis kėlusios įmonės jau bankru-tavusios, ir jų patalpas, kur buvo gaminami seno tipo televizorių ekranai, atlenkimo sis-temos, jau nuomoja tik sandėliavimui.

Dabar praeities nuopelnai jau neprisime-nami. Svarbu, kokį gaminį tu pradedi gaminti šiandien. gerbiami tie, kurie šiandien gamina jau rytdienos prekę. Negalima užmiršti būtent tų, kurie stovi prie staklių ar konve-jerio. besididžiuodami augančiu eksportu, turime siekti ir augančio vidaus vartojimo. o jis kils tik didėjant darbo užmokesčiui.

Praeityje Lietuvoje buvo populiarus šūkis „Pirk prekę lietuvišką“. Dabar tai prieš-tarautų net mūsų įsipareigojimams prieš partnerius Europos Sąjungoje. Net vidaus rinkoje nereikia šaukti apie patriotizmą. Tai pats blogiausias argumentas, siūlant pirkti gaminį. Rinkoje veikia visai kiti argumentai. Už savo pinigus kiekvienas siekia gauti kuo daugiau, net ir kokybės. Tiesiog reikia, kad žmogus, Lietuvoje ar užsienyje išsirinkęs pačią geriausią prekę, su nuostaba ar be jos aptiktų, kad prekė pagaminta Lietuvoje.

Reikia, kad ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ būtų lygiai taip pat gerbiamas kaip „Swiss made“ ar „Deutsches Erzeugniss“.

Šių metų konkurso „Lietuvos metų gaminys 2012“ apdovanojimams nominuotos beveik šimtas įmonių – mūsų lyderiai. Tai nemažai. Tai suteikia viltį. bet kaip ir sporte – lyderiai mums rodo kelią, tačiau nuolat turi jausti paskui bėgančio kvėpavimą.

Labai džiaugiuosi, jog kasmet šiame kon-kurse dalyvauja vis daugiau smulkių įmo-nių. Nedidelė įmonė dar nereiškia, kad joje nenaudojamos aukštos technologijos. o būtent jų dėka auga ir eksportas. Reiškia, didėja užimtumas, kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Tai rodo, kad šalies ekonomika juda teisinga linkme.

| 5

6 |

BiL Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) naujajai Vyriausybei įteikė 11 sri-čių 98 siūlymus, kaip reikia tvarkyti šalies ūkį. Jūsų nuomone, kas šiandien svarbu Lietuvai?

R. Dargis: Lietuvos pramonininkų konfe-deracija veikia kaip reikšmingiausia verslo bendruomenės jungiamoji organizacija, kuri konsoliduoja daugiausia šakinių aso-ciacijų, įmonių, veikiančių Lietuvos pramo-nėje plačiausiu mastu. Todėl matau poreikį tą jungiamąjį veiksnį išlaikyti ir puoselėti. Antrasis mūsų uždavinys – gebėti iškelti ne tik verslui, bet ir visai visuomenei svarbiau-sius valstybės pažangos klausimus.

EKoNoMINė LogIKAVALSTYbėS PoLITIKojE

Todėl ir išskyrėme 11 esminių nuostatų, kurias būtina įgyvendinti, kad mūsų ūkis vėl gyventų plėtros nuotaikomis. Viena iš nuostatų – valstybės politika pirmiausia turi remtis ekonomine logika, išsaugant vertybinį pagrindą. Taip turi būti kuriamas ir konstruktyvus bendravimas su kitomis valstybėmis.

Šiandien Lietuvai ypač svarbu, kad mokes-čių sistema skatintų žmones dirbti ir užsi-dirbti, kad ji būtų paprasta ir suprantama. o verslumo įgūdžiai turi būti pradėti ugdyti dar mokyklos suole. Visiems turi būti suda-rytos kuo geresnės sąlygos kurti, dirbti ir realizuoti savo idėjas.

Turime nepamiršti ir konkurencijos su kitomis šalimis dėl užsienio investicijų. Norėdami, kad į mūsų ežerėlį pritekėtų daugiau vandens, turime atidaryti kanalus, o ne kurti dirbtinius barjerus.

Valstybė turi racionaliai naudoti pinigus. Turiu minty ne tik per mokesčius suren-kamas lėšas, bet ir tas, kurios mūsų šalį pasiekia iš ES fondų. Reikia, kad šie pinigai būtų investuojami su maksimalia nauda ir padėtų sukurti dar daugiau vertės. Milijar-dus tokių lėšų investuojame, pavyzdžiui, į mokslo slėnius, tačiau universitetų vadovai vėl prašo lėšų įsigytai įrangai išlaikyti. Tuo-met kyla klausimas: kas buvo sukurta tuose mokslo ir technologijų slėniuose, jeigu stinga pinigų technikai prižiūrėti?

Akį glosto kai kuriuose miestuose ir mies-teliuose gerai sutvarkyta infrastruktūra,

centrinės aikštės, skverai ar suremontuoti dvarai, bet reikia papildomų išlaidų jiems išlaikyti, o savivaldybės dažnai jų neapskai-čiavusios. Todėl turime ieškoti būdų, kaip miestams patiems daugiau užsidirbti, kaip pritraukti investicijų.

Šie pavyzdžiai liudija tai, kad kol kas nemo-kame numatyti kelių žingsnių į priekį. Tokio racionalaus strateginio mąstymo labai trūksta. Valstybė turi veikti įvairiais lygiais tinkamai pasverdama savo porei-kius ir galimybes.

Reikia numatyti ir daugiau valstybės pro-veržio krypčių, nes tik biomedicinos ar laze-rių neužtenka. Susirūpinimą kelia ir Nacio-nalinė energetikos strategija. Energetikos instituto pagrindu sukurta darbo grupė bandys į Energetikos strategiją pažvelgti nauju žvilgsniu, nekvestionuodama dviejų klausimų: energetinės nepriklausomybės ir energetinių resursų nenutrūkstamo tie-kimo išlaikymo. Pagal dabartinius matme-nis mums reikės ne 60 mlrd. litų, kaip buvo suskaičiuota, o užteks 24–25 mlrd. litų. Kodėl taip atsitiko, kad tuos pačius tikslus galima įgyvendinti ir keliasdešimčia mili-jardų pigiau?..

lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas RoBERTAS dARgiS įžvelgia nemažai pasikeitimų tiek konfederacijos veikloje, tiek valstybės gyvenime. Anot jo, ekonomikos atsigavimo daigai dar gležni, tačiau jie sustiprėtų, jeigu būtų atsižvelgiama į verslo pasiūlymus.

Lietuvos pramonininkųkonfederacijaRobERTAS DARgIS:

Pramonininkų užduotis – būti ekonomikos stuburu, ant kurio augtų valstybė

6 |

| 7

LPK kelia iki šiol nesvarstytus imigracijos politikos klausimus, kurių Lietuva niekaip neišvengs. Tačiau šią politiką kviečiame vykdyti protingai, pirmiausia kalbėkime apie „protų“ pritraukimą iš mums gerai pažįstamų kaimyninių valstybių. Nepa-mirškime, kad kunigaikštis gediminas tą politiką vykdė labai drąsiai – kvietė į Lie-tuvą amatininkus iš Europos, atleido juos nuo mokesčių, statė jų konfesijų bažnyčias ir skatino juos mokyti lietuvius savo amato.

SAVIVALDYbėMS REIKIA DAUgIAU gALIŲ

Dar vienas rūpestis – menkas Lietuvos žinomumas. Net ir skandinavai apie Lie-tuvą žino nedaug. Švedijos ar Danijos miesteliuose tenka pasakoti, kad esame kaimynai, kuriuos skiria vos 250 km. o juk tuose miesteliuose gali būti keli pramoni-ninkai, kelios įmonės, galinčios čia perkelti savo gamyklėles ar kitaip investuoti Lietu-voje. Mums reikia, kad į kiekvieną miestą ateitų bent po porą trejetą investuotojų, kurie galėtų įdarbinti kelis šimtus vietinių gyventojų. Turime dėl to stengtis.

BiL Bet tuo užsienio verslininką reikia sudominti.

R. Dargis: Kuo mes galime būti įdomūs? Lietuvoje išvystyta infrastruktūra leidžia priimti investicijas, kurios galėtų būti nukreiptos į gamybą. Turime išvystytą

kelių, oro uostų, geležinkelių tinklą, savo uostą, kuriame kasmet galima perkrauti per 40 mlrd. tonų krovinių. Turime darbš-čių žmonių (tik, deja, mažėja jų skaičius), bendrą erdvę su ES, kurioje veikia suderin-tas teisynas.

Lietuva turi dar vieną bėdą, – tai tradiciškai susiklosčiusi labai didelė centrinės valdžios įtaka. o juk daug klausimų galima išspręsti savivaldose, kur kūrybingi ir iniciatyvūs žmonės galėtų priimti savo miestui tinka-miausius sprendimus. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas jau nebeužtenka vien tik Ministro Pirmi-ninko pastangų. Su investuotojais turi kal-bėtis kiekvienos savivaldybės ir didesnio miesto vadovai. Šiandien reikia, kad bent jau dešimties apskričių vadovai susitiktų su olandų, danų, švedų, vokiečių gamy-bininkais, jiems pristatytų savo regioną ir siūlytų palankias galimybes pradėti čia savo verslą. Taip galime pasiekti geriausių rezultatų. o kol kas veikiančios savivaldos mes neturime. Turime nebijoti suteikti jai daugiau teisių. Turime turėti tikslų ir eiti pirmyn.

Visose gyvenimo srityse reikia ir valstybės lyderystės, kuri skatintų žmones būti ini-ciatyvius, kūrybingus, bendruomeniškus. Turėtume atsiplėšti nuo kelis dešimtme-čius skiepytos normos niekur nesikišti ir neišsiskirti iš minios. o pramonininkų užduotis – būti tuo ekonomikos stuburu, aplink kurį galėtume auginti valstybę.

INVESTICIjoS gARANTUojA VALSTYbėS SAUgUMą

BiL Kokius prognozuotumėte 2013 metus?

R. Dargis: Esu optimistas ir kas nutiktų, stengiuosi eiti į priekį. Reikia planuoti finan-sus taip, kad jie nesmaugtų valstybės. Nėra gerai, jei per krizę prisiskolinome 30 mlrd. litų. 2,5 mlrd. litų mokėsime vien palūkanų. Latvijos pasirinkimas skolintis iš Tarptau-tinio valiutos fondo buvo geresnis, o mes pasielgėme kaip Margiris, pasiryžęs suside-ginti, bet nepasiduoti. Todėl visi sprendimai turi būti gerai pasverti.

Kita valstybės politikos sritis, kurioje žmo-nės praranda daug pinigų, – tai energetinės sąnaudos. jos turi būti maksimaliai opti-mizuotos. Energetinių sąnaudų mažini-mas – vienas svarbiausių vidaus politikos klausimų.

Ir trečias dalykas – tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. jos mums svar-bios dėl papildomų injekcijų į ekonomiką. jei gamyklą pastatyti kainuoja apie 30 mln. litų, apie pusę sumos atitenka valstybės biu-džetui. bet ji sukuria ir naujų darbo vietų, pritraukiami nauji resursai ir vadybos for-mos, investuotojai atveža naujas, pačias efektyviausias technologijas. Investuojan-tys verslininkai turi ir savo numatytas par-davimo rinkas. Tačiau bene svarbiausias dalykas, – tokios investicijos yra valstybės saugumo garantas. Kuo daugiau vokiečių, prancūzų, anglų investuos Lietuvoje, iškilus lemtingai situacijai jie mąstys, kaip apsau-goti savo investicijas. o tai bet kokiose dery-bose mums suteiktų papildomų kozirių.

APDoVANojIMUS REIKėS REVIZUoTI

BiL Pakalbėkime apie tradicinius LPK apdova-nojimus, teikiamus iškiliausiems, inovaty- viausiems verslininkams ir geriausiems gaminiams. Ar šią tradiciją žadate tęsti?

R. Dargis: Apdovanojimų reikia, tai ilgametė tradicija. Tačiau jau daugelį metų tarp geriau-sių dominuoja tos pačios pramonės šakos ir jų produktai. Vis dėlto, kai apdovanojimų yra tiek daug, šiek tiek devalvuojama jų reikšmė. Reikėtų mažinti jų skaičių ir LPK apdovano-jimus teikti išskirtiniams produktams.

Pabandysime padaryti šiokią tokią verti-nimo kriterijų reviziją ir sukursime meto-diką, kuri atrinktų pačius geriausius, sieksime, kad apdovanojimai netaptų kas-dieniai, kad verslininkai būtų skatinami jų siekti. Šioje srityje irgi reikia naujovių, o verslininkų bendruomenė turi įspausti ryš-kesnį pėdsaką.

| 7

8 |

Lietuvos pramonė 2013 metais: užsakymų plėtra į NVS rinką sulėtės, tačiau geresnių rezultatų tikimasi iš ES rinkos

epaisant to, kad 2012 m. pasaulio eko-nomika susi-

dūrė su daugybe įvairių iššūkių (jAV fiskalinio skardžio grėsme, didele įtampa finansų rinkose, neapibrėžtumu dėl euro zonos lyderių gebėjimų pažaboti skolų krizę, lėtė-jančiu Kinijos stiprėjimu ir kt.), o antrąjį praėjusių metų pusmetį pasaulio ekonomikos augimas aki-vaizdžiai sulėtėjo, į užsie-nio rinkas besiorientuo-janti Lietuvos pramonė (kuri eksportuoja beveik 70 proc. visos pagamin-tos produkcijos) 2012 m. galėjo pasigirti įspūdingais

plėtros tempais. Pavyzdžiui, 2012 m. apdirbamosios pra-monės (be mineralinio kuro) gamybos apimtys išaugo net 9,2 proc. ir jau 11,6 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį. Sparčiai didėjant gamybos apimtims, materialinės inves-ticijos pramonėje per metus šoktelėjo 36 proc., o investi-cijų augimo tempas kiek daugiau nei keturis kartus viršijo viso ūkio vidurkį. galų gale, užimtųjų skaičius pramonėje išaugo 4,5 proc., tuo metu kai visame ūkyje užimtųjų skaičius išaugo 2 proc. Sparti pramonės gamybos plė-tra turėjo itin didelės įtakos ir viso Lietuvos ūkio augi-mui, kuris 2012 m. buvo vienas sparčiausių Europoje – Lietuvos ekonomikos augimas išlieka itin priklauso-mas nuo eksporto, o kalbėdami apie Lietuvos eksportą, iš esmės kalbame apie pramonę, kadangi 83 proc. viso Lietuvos eksporto sudaro pramonės pagaminama pro-dukcija. Per tris 2012 m. ketvirčius Lietuvos eksportas be mineralinio kuro padidėjo 12 proc. ir daugiau nei trečdaliu viršija 2008 m. lygį.

beveik nekyla abejonių, kad 2013 m. stebėsime tolesnę Lietuvos pramonės (ir atitinkamai – Lietuvos eksporto) plėtrą. Manome, kad šiemet Lietuvos eksporto augimo tempas gali siekti nuo 5 iki 7 proc., o tolesnę eksporto plėtrą labiausiai palaikys baltijos bei NVS regionai. Viena vertus, Europos Komisijos prognozės rodo, kad 2013 m. baltijos šalių ūkių augimas turėtų išlikti spar-čiausias visoje ES – prognozuojama, kad Latvijos bVP šiemet išaugs 3,6 proc., o Estijos – 3,1 proc. (Lietuvai prognozuojamas 3,1 proc. bVP augimas). Todėl natū-ralu, kad santykinai spartus (ypač ES kontekste) Latvi-jos ir Estijos ūkių augimas teigiamai veiks ir Lietuvos eksporto dinamiką.

Didelės įtakos prognozuojamai Lietuvos eksporto ir pramonės plėtrai 2013 m. turės NVS regionas. Tačiau tikėtina, kad šiemet Lietuvos eksporto apimtys į NVS regioną augs kiek lėčiau nei pernai. Nors Rusijos (kuriai tenka 63 proc. viso Lietuvos eksporto į NVS) bVP šiemet išaugs 3,2 proc., ūkio augimas bus kukles-nis nei pernai (3,8 proc.). Dėl atsargesnės vyriausy-bės finansų politikos, valstybės išlaidos 2013 m. augs gerokai lėčiau nei pernai – 2013 m. ir 2014 m. išlaidos didės tik po 8-9 proc. 2012 m. valstybės išlaidos augo net 25 proc. – buvo didinamos pensijos, atlyginimai viešajam sektoriui, atliekamos reikšmingos investi-cijos į kariuomenės modernizavimą. Tačiau panašu, kad šiemet ūkio skatinimo priemonių poveikis vidaus rinkai bus kiek silpnesnis nei pernai. Negana to, nuo 2013 m. įsigalioja griežtesnės kreditų rizikos verti-nimo gairės, o tai gerokai apribos paskolų portfelio plėtrą, kuri buvo fiksuojama 2012 m. – paskolų port-felis namų ūkiams pernai išaugo net 33 proc. galų gale, eksporto apimčių į NVS regioną plėtrą ribos ir reikšmingai išaugę transporto priemonių importo muitų tarifai po Muitų Sąjungos tarp Rusijos, balta-rusijos bei Kazachstano įsigaliojimo. Pavyzdžiui, tuo metu kai 2012 m. Lietuvos eksportas į NVS išaugo 23 proc., transporto priemonių eksportas susitraukė 7 proc.

Vargu ar šiemet galima tikėtis ryškaus eksporto pro-veržio į euro zonos regioną. jeigu visos priemonės skolų krizei pažaboti, dėl kurių buvo sutarta politiniu lygmeniu 2012 m., šiemet bus visiškai įgyvendintos, ir tai sugebės išjudinti verslo ir vartotojų pasitikė-jimą, euro zonos bVP šiemet potencialiai gali padi-dėti tik 0,1 proc. Tiesa, pastaruoju metu euro zonoje fiksuojamos pozityvios tendencijos – išankstiniai makroekonominiai indikatoriai akivaizdžiai stabiliza-vosi ir pradėjo kopti aukštyn. Aktyvūs Europos cen-trinio banko veiksmai padėjo sumažinti finansų rinkų spaudimą Ispanijai ir Italijai, kurių skolinimosi kaina pastaruoju metu pastebimai sumažėjo. Pastaruoju metu sumažėjo ir finansų rinkų spaudimas komerci-nių bankų sistemai. 2013 m. viešųjų finansų konso-lidacijos poreikis euro zonoje bus mažesnis nei 2012 m. – tai turėtų teigiamai veikti ekonominį aktyvumą. Todėl galima atsargiai prognozuoti, kad antrąjį 2013 m. pusmetį euro zonoje prasidės lėto ūkio atsigavimo stadija. Dėl to metų pabaigoje Lietuvos eksporto į ES rinką rezultatai gali pagerėti. Nors euro zonos skolų krizė akivaizdžiai pakenkė Lietuvos eksporto dina-mikai, bendras Lietuvos eksporto į ES rinką augimas pernai išliko santykinai spartus – eksportas išaugo 8,3 proc. Akivaizdu, kad, nepaisant sudėtingos eko-nominės euro zonos būklės, Lietuvos gamintojų pro-dukcija ES rinkoje išlieka konkurencinga.

AleksANdrAs izgorodiNAs,Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

| 9

10 |

KElią VErSlui praSKiNa EKoNomiNė diplomatija

valdžia eina ten, kur verslas. Naujos rinkos ir šalys, turinčios skirtingus mentalitetus bei tradicijas, verčia verslą ir valdžią dirbti kartu. lietuvos ekonominei diplomatijai jau per 20 metų ir ji yra neatsiejama nuo užsienio reikalų ministerijos išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pavaduotojo regiMANto JABloNsko, stovėjusio prie pačių ištakų. už tai ekonominės diplomatijos guru neseniai apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbinga „Profesijos riterio” nominacija „Best in lithuania” regimantą Jablonską kalbino ne tik apie nominaciją, bet ir apie kontaktų bei gerų santykių svarbą.

BiL Kokią reikšmę valstybės gerovei turi sėkminga eko-nominė diplomatija?

Užsienio reikalų ministerijos vienas pagrindinių pri-oritetų yra ekonominė diplomatija, užsiimanti naujų rinkų paieška, eksporto plėtra, investicijų pritrau-kimu, įvažiuojamojo turizmo skatinimu. Kalbant apie eksporto plėtrą ir investicijų pritraukimą iš Europos arba vadinamųjų „tradicinių“ rinkų, manau, čia jau esame visiškai „įėję“ - diplomatinis „stogas“ reikalingas tik labai išskirtinais atvejais, verslas čia seniai pramynęs takus, mentalitetas ir verslo etika aiški, asocijuotos struktūros „susigiminiavusios“, kuriasi bendros Lietuvos ir kitų Europos šalių verslo struktūros, verslo sąlygas reglamentuojanti bazė aiški ir t. t. Čia, manau, diplomatinė tarnyba, kaip

verslo galimybių atradėja ir „durų“ verslui atidary-toja, savo pagrindinį darbą jau yra atlikusi. Tačiau ir toliau lieka svarbu palaikyti tai, kas pasiekta – t. y. tampame orkestro muzikantais, bet ne solistais su išskirtinėmis kompetencijomis.Stengiamės padėti verslui brautis į dar mažai pažįs-tamas, tolimas šalis. Kartais patys nustembame, kaip verslui įdomu naujos rinkos. Pavyzdžiui, praė-jusiais metais verslininkams pristatėme verslo gali-mybes Afrikoje, brazilijoje, Irake, Vietname, šiais metais surengsime seminarus verslininkams, kurie turi planų brautis į Meksiką ir Čilę. Naujosios rinkos yra specifinės, reikalauja dėmesio labai aukštu lygiu, dažnai ir nevienkartinių, kartais grynai protokolinių vizitų, kurie neparveža akivaiz-džių rezultatų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali

regimantas Jablonskas (kairėje) priima garbingą „Profesijos riterio” apdovanojimą iš lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento roberto dargio (dešinėje)

10 |

| 11

atnešti labai rimtų dividendų Lietuvai. Taip jau yra, kad diplomatai nuo senų senovės ne plytas mūrija, o „tiesia kelius“ tiems, kurie jais keliaudami ieško tų plytų šalies ekonominei gerovei ir saugumui statyti.

BiL Kiek metų rūpinatės ekonomine diplomatija?

jau per 20 metų. Pradėjau dirbti 1991 m. balandžio mėn. būdamas Vilniaus universiteto paskutinio kurso studentu, dar besikuriančioje Nepriklauso-mos Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. buvau atsakingas už diplomatinius santykius dar su TSRS. Atsimenu, iš viso buvo 66 darbuotojai. „Pasidalinda-vome“ ir važiuodavome į atskiras tuometės sąjungos respublikas megzti politinių kontaktų. Man teko skristi į Moldovą, kuri viena pirmųjų po Islandijos pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Ten mane pri-ėmė net užsienio reikalų viceministras. 1995 metais atsidūriau Ukrainoje, ten dirbau Lietuvos ambasa-doje patarėju ekonomikos klausimais, vėliau teko dirbti Norvegijoje. Taigi jau 20 metų sėkmingai dirbu ekonominės diplomatijos srityje.

BiL Kaip pavyksta surasti ir palaikyti ryšį tarp verslo ir valdžios? Juk tarp abiejų pusių kartais perbėga ir nepasitikėjimo šešėlis.

jeigu būtų nepasitikėjimas, nebūtų kontakto. Iki ekonominės krizės per metus kartu su verslo struk-tūromis organizuodavome apie 8–10 verslo misijų užsienyje, dabar apie 3–5. Praėjusiais metais kartu su verslininkais lankėmės Irake, Mongolijoje, Sankt Peterburge. Verslininkai yra pragmatiški – važiuoja ten, kur mato geras galimybes, o ne iš pagarbos. Į kie-kvieną diplomatinį susitikimą stengiamės įtraukti verslo atstovų, kad šie išsakytų, ko nori ir tikisi toje valstybėje. jei būtų išlikęs tas nepasitikėjimas, verslo žmonių neprisikviestume į tokius vizitus.

BiL Kaip pavyksta megzti ryšius šalyse, kuriose tradi-cijos reikalauja verslininkams atvykti su valdžios atstovais?

Mes du kartus per metus su verslo struktūromis aptariame, kokių misijų reikia labiausiai. Šiais metais irgi suplanuotos misijos į šalis, kuriose vers-las be atitinkamų antpečių „neprasimuštų“. Pavyz-džiui, su verslo atstovais neseniai vykome į Mongo-liją, kur būtent ir reikėjo verslui politinio palaikymo. Nustebino vienas dalykas – kai tik nuvažiuojame į kokią „neatrastą“ žemę, ten randame bendrovės „5 kontinentai“ pėdsakų. Mongolijoje susidūrėme su jų įrengtais bankomatais, Azerbaidžane jie jau irgi tei-kia IT paslaugas. galiu paminėti ir Turkmėnistaną, į kurį verslas taip pat braunasi. Su šia šalimi jau paruoštos pasirašy-mui trys sutartys – ekonominio bendradarbiavimo, investicijų skatinimo ir apsaugos bei dvigubo apmo-kestinimo išvengimo. Tačiau viskas prasidėjo nuo mūsų vizitų. Atidarėme verslui duris, pro kurias jis ir įžengė. Lietuvos Vyriausybė tarsi įsipareigojo už Lietuvos verslininkus. Mes pramynėme tik taką. Visoms šalims būdingas savitas mentalitetas ir tra-

dicijos. Pavyzdžiui, NVS šalyse per oficialius susi-tikimus nieko rimto nesutarsi. Tik per neformalų susitikimą įvyksta sandoriai. Skandinavijoje, kurioje teko dirbti, galioja jau kitoks bendravimo principas. jei nori su skandinavu sudaryti sutartį, reikia metų ir daugiau. bet jei jį „prisijaukinsi“, verslausi su juo amžinai.

BiL Kaip randate kompromisą tuomet, kai verslas prašo šiltesnių santykių su šalimis, kuriose aktyviai dirba, tačiau politiškai jos yra nutolusios?

Žinoma, sulaukiame tokių skambučių: iki šiol pirkau žaliavas viena kaina, o dabar prašo dvigubai. Kodėl? Patys susipraskite. Žinoma, politika turi įtakos. Tačiau pats verslas turi prisiimti riziką ir atsako-mybę, pavyzdžiui, dirbdamas Rusijoje ar baltarusi-joje. Mes galime įspėti apie pavojus, tačiau verslas turi būti diversifikuotas. Todėl ir patariame versli-ninkams ieškoti kuo daugiau alternatyvų. Žinoma, NVS šalyse uždirbamas didžiausias pelnas, tačiau ir ekonominė rizika didelė. Verslo atstovai diskusijų metu išsako savo pastabas. Į jas Užsienio reikalų ministerija reaguoja, bandy-dama išvengti galimų verslo nuostolių.

BiL Esate įvertintas Profesijos riterio titulu. Ką jis jums reiškia?

Tai pavyko pasiekti tik sėkmingų santykių su verslu dėka. Kontaktai užmezgami ir santykiai palaikomi per įvairius susitikimus, seminarus, verslo misijas, o ne sėdint kabinete. be kontaktų nieko nepadarysi, nepavyks įgyvendinti tikslo – padėti verslui. Profesi-jos riterio apdovanojimas yra mano ilgamečio darbo įvertinimas, todėl man svarbus.

BiL Regis, verslui stengiasi padėti daug struktūrų – komercijos atašė, ambasados, agentūros, ministeri-jos. Kaip pavyksta suderinti tarpusavio ryšius?

Teisingai pastebėjote, turime daug struktūrų, komer-cijos atašė, diplomatų ekonomistų, dirbančių amba-sadose. Stengiamės visi bendradarbiauti, deriname savo veiklas. Kasmet visi susirenkame į suvažiavimą, organizuojame išvykas į regionus, kur tenykščiams verslininkams taip pat labai svarbu jausti pulsą. Čia irgi svarbiausia – kontaktai, santykių palaikymas, verslo galimybių pristatymas. Nemažai verslininkų mane pažįsta, kaip ir aš juos. Žinoma, čia reikalin-gas įdirbis. Visus kontaktus užmezgiau ne per vieną dieną, tam reikėjo daug metų.

BiL Tiek metų padedate verslui atrasti rinkas. Ar nebuvo kilusi mintis perbėgti į kitą barikadų pusę ir pačiam pabandyti paragauti verslininko duonos? Gal ir pasiūlymų sulaukėte?

Žinoma, pasiūlymų turėjau. Ir ne kartą buvau rim-tai svarstęs. Kartą net pareiškimą išeiti iš darbo buvau parašęs. Tačiau jis buvo suplėšytas (juokiasi). Kol galiu realizuoti savo sugebėjimus čia, galimybių kitur neieškau. gal lemia mano konservatyvumas?

| 11

12 |

ai sužinojome, kad atskiras lrt tinklas nebus laiku įdieg-tas ir nepradės veikti analo-ginės antžeminės televizijos

išjungimo dieną – spalio 29-ąją, skubiai ėmėmės papildomų darbų – padidinome druskininkuose, lazdijuose, Molėtuo-se, Šalčininkuose, varėnoje veikiančių siųstuvų galias, įdiegėme skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvus nidoje ir Švenčionyse“, – pasakoja telecentro ge-neralinis direktorius gediminas stirbys.

svArBiAusiA – vAlstYBės interesAi

suteikus lrt galimybę turėti atskirą te-levizijos programų siuntimo tinklą, viešą konkursą jį diegti ir siųsti televizijos pro-gramas laimėjo ne telecentras, bet kita bendrovė, sudariusi konsorciumą su dar dviem partneriais. lr vyriausybės 2011 m. patvirtintame „skaitmeninės televizijos diegimo lietuvoje modelio apraše“ nuro-dyta, kad analoginės antžeminės televi-zijos išjungimo dieną naujojo lrt tinklo

parametrai turėjo užtikrinti nemokamų lrt programų priėmimo galimybę plote, apimančiame ne mažiau kaip 95 proc. lie-tuvos teritorijos, todėl lrt programos iki šiol yra siunčiamos telecentro tinklu.

gedimino stirbio teigimu, telecentras at-sakingai elgėsi šioje situacijoje, pirmiau-siai galvodamas apie valstybės interesą – užtikrinti kuo geresnį nacionalinio trans-liuotojo skaitmeninės televizijos progra-mų prieinamumą lietuvos gyventojams.

Perėjimą nuo analoginės antžeminės prie skaitmeninės antžeminės televizijos mūsų šalyje telecentro vadovas vertina kaip sklandų ir sėkmingai įgyvendintą. Jo įsitikinimu, didele dalimi tai nulėmė iš-ankstinis pasirengimas – prieš analoginės antžeminės televizijos išjungimą telecen-tro tinklais skaitmeninė antžeminė televi-zija jau buvo pasiekiama daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų

skAitMeninė PAtirtis – nuo 2003 M.

Pirmasis skaitmeninės antžeminės televi-zijos siųstuvas vilniaus televizijos bokšte buvo įrengtas dar 2003 m., o 2006-aisiais, telecentras įsidiegė ir programų glaudi-nimo standartą MPeg-4 AvC/H.264 – jį naudojant vienu skaitmeninės antžemi-nės televizijos kanalu galima siųsti ne tik aukštos kokybės standartinės raiškos (sd), bet ir didelės raiškos (Hd) televizijos programas. telecentras pirmasis pasau-lyje pradėjo naudoti šį standartą komer-ciniais tikslais antžeminiuose televizijos tinkluose.

valstybės valdomas telecentras šiuo metu siunčia 32 skaitmeninės televizijos programas, trys iš jų siunčiamos didelės raiškos (Hd) formatu. sumanūs telecen-tro specialistai išbandė netgi trimatės televizijos siuntimo galimybes – bendrovė galėtų teikti tokias paslaugas, jeigu tik už-sakovai kurtų ir transliuotų tv programas 3d formatu. www.telecentras.lt

Misija – siųsti televizijos signalus visiems Lietuvos gyventojams

telecentras – didžiausią radijo ir televizijos programų siuntimo patirtį turinti lietuvos bendrovė, besididžiuojanti savo profesionaliais specialistais ir pažangiomis technologijomis. daugiau nei 55-erius metus vykdęs misiją siųsti nacionalinio transliuotojo programas, telecentras užtikrino valstybės interesą ir reikšmingu visai šaliai etapu – atsisakant analoginės antžeminės televizijos.

Perėjimą nuo analoginės antžeminės prie skaitmeninės antžeminės televizijos mūsų šalyje Telecentro generalinis direktorius Gediminas sTirbys vertina kaip sklandų ir sėkmingai įgyvendintą

skaitmeninės antžeminės TV siųstuvai

skAtinA kurti Hd tv ProgrAMAs

„lietuvoje jau senokai subrendo poreikis pereiti į didelės raiškos televizijos lygį – mes tam esame pasirengę ir tik laukiame televizijos transliuotojų pasiryžimo kur-ti lietuviškas televizijos programas Hd formatu bei atitinkamų lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų“, – sako gediminas stirbys.

sėkmingas bandymas buvo įgyvendintas 2011 m. gruodį – lnk televizija Hd for-matu tiesiogiai transliavo šokių projekto „kviečiu šokti“ finalą. Pirmoji lietuviška Hd televizijos programa buvo siunčiama telecentro pirmuoju tinklu.

Be radijo ir televizijos programų siuntimo, lietuvos radijo ir televizijos centras (tele-centras) lietuvos gyventojams ir įmonėms dar teikia fiksuotosios telefonijos, duome-nų perdavimo, tinklų sujungimo, skirtųjų linijų, interneto bei kitas paslaugas. 100-tu procentų valstybės valdoma akcinė ben-drovė iš biudžeto nėra finansuojama.

„

| 13

www.mezon.lt

Statistika byloja: mums patinka

lietuviškas internetas

Mobiliojo interneto kompiuteryje paslaugas lietuvoje teikia keturi stambūs operatoriai ir keletas virtualių operatorių. lr ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamais elektroninių ryšių rinkos duomenimis, per 9 praėjusių metų mėnesius bendras šių paslaugų fizinių naudotojų skaičius padidėjo 10-čia tūkstančių. 90 proc. šio prieaugio – lietuviškos bendrovės telecentro klientai.

R inkdamiesi vieną ar kitą mobi-lųjį internetą, žmonės įvertina ryšio greitaveiką ir patikimumą, pasitikrina, ar jis veikia svar-

biausiose pagal jo poreikius vietose. Be to, klientus pritraukia didelis įrenginių pasirin-kimas ir prieinamos kainos.

telecentro paslaugos – mobiliojo 4g inter-neto „Mezon“ rinkodara išsiskiria ir visišku siunčiamų duomenų neribojimu.

„Mes nesumažiname interneto greitavei-kos, pasiekus tam tikrą duomenų kiekį, kaip daro kiti operatoriai, nei jokiais kito-kiais būdais neribojame savo klientų porei-kio siųsti tiek duomenų, kiek tik reikia“, – pabrėžia telecentro komercijos direktorius egidijus ropė.

Anot jo, tokį principą žmonės vertina kaip tikrai sąžiningą ir tai žinodami naudojasi mobiliuoju 4g internetu „Mezon“ visiškai laisvai, be baimės sulaukti neplanuotai pa-didėjusių sąskaitų.

„išmaniųjų telefonų populiarumas taip pat pasitarnauja sparčiam mūsų klientų skai-čiaus didėjimui. tie, kas nori sutaupyti, įsigyja „Mezon Yzi“ maršruto parinktuvą ir prie interneto jungiasi ne tik kompiuteriuo-se, bet ir išmaniuosiuose telefonuose, pa-pildomai už tai nieko nemokėdami“, – sako egidijus ropė.

Jo teigimu, mobiliojo 4g interneto „Mezon“ naudotojų iš tiesų yra netgi daugiau, nei skelbia statistika, nes per kišeninį maršru-to parinktuvą prie interneto gali jungtis keli

„Telecentro paslaugos – mobiliojo 4G interneto „mezon“ rinkodara išsiskiria ir visišku siunčiamų duomenų neribojimu“, – sako Telecentro komercijos direktorius egidijus ropė.

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPa) 2012 m. gegužės 9-ąją surengtoje europos dienos šventėje Telecentrui buvo įteiktas pagrindinis nominacijos „Langas į pasaulį“ prizas.

Šį apdovanojimą pažangias technologijas diegianti bendrovė pelnė už projekto „naujų elektroninių paslaugų, veikiančių „WimaX“ vietos nustatymo technologijų pagrindu, kūrimas“ įgyvendinimą. Projektą iš dalies finansuoja europos struktūrinės paramos fondas.

renginio organizatorių teigimu, „Langas į pasaulį“ apdovanojimams buvo nominuoti tie projektai, kurie labiausiai plečia galimybių horizontus.

asmenys vienu metu, o tuo ypač mėgsta naudotis, pavyzdžiui, drauge gyvenantys studentai.

telecentras mobiliojo 4g interneto „Me-zon“ paslaugas pradėjo teikti 2009 m. kovą. Jos prieinamos 100-te lietuvos mies-tų ir gyvenviečių. tai plačiausias 4g ryšio tinklas lietuvoje.

telecentras pirmasis ne tik lietuvoje, bet ir visoje europos sąjungoje įdiegė naujos kartos – 4g mobiliojo ryšio („WiMAX“) – technologiją.

14 |

novacijų prizo“ konkurso tikslas – skatinti verslų mąstymą, techno-logijų plėtrą bei suteikti įmonėms galimybę įvertinti savo konkuren-cingumą ir naujoviškumą. „lietuvos energijai“ apdovanojimas skirtas įvertinus bendrovės pastangas ir atliktus darbus diegiant naujoves.

2011 metais restruktūrizuota bendrovė aktyviai skatina visus darbuotojus siūlyti naujų idėjų ir rūpinasi praktiniu jų įgyvendinimu.

„siekiame, kad visus valstybės valdomus elektros gamybos pajėgumus vie-nijanti „lietuvos energija“ būtų moderni bei inovatyvi įmonė. dėl šios prie-žasties bendrovėje buvo įdiegta inovatyvios veiklos sistema, kuri padeda veiksmingiau valdyti inovacinį procesą, skatina darbuotojų kūrybingumą ir naujovių plėtrą“, – teigė dalius Misiūnas, „lietuvos energijos“ generalinis direktorius.

siūlyti naujas idėjas gali kiekvienas naujovėms ir pokyčiams neabejingas „lietuvos energijos“ darbuotojas. Pateiktos idėjos skirstomos į technologi-nes ir veiklos meistriškumo. technologinės naujovės skirtos įrenginių pa-gerinimui ir atnaujinimui. visa tai leidžia taupiau vykdyti gamybos veiklą, eliminuoti dažniau pasitaikančius gedimus, išvengti klaidų. veiklos meis-triškumo inovacijų autoriai siūlo efektyvių būdų atlikti kasdienius darbus, taip pat gerinti veiklos procesus.

„lietuvos energija“ organizuoja geriausių inovacijų rinkimus, o kūrybiškiau-sios ir ekonomiškai naudingiausios naujovės įgyvendinamos ir pritaikomos kasdienėje įmonės veikloje. dar nesibaigus 2012 metams buvo pasiūlyta net keliasdešimt naujovių. geriausiųjų autoriai sulaukė paskatinimo.

nacionalinė elektros energijos gamintoja „lietuvos energija“ ir toliau ne-mažins apsukų. 2013 metais įmonės darbuotojai vėl bus skatinami siūlyti inovatyvių idėjų. Šiais metais bus skelbiami du inovacijų teikimo etapai, kurių vieno trukmė – ne trumpesnė kaip penki mėnesiai. siekiant didesnio efektyvumo naujos veiklos vykdymu rūpinsis bendrovėje įkurto verslo plė-tros departamento Procesų vystymo skyriaus specialistai.

„lietuvos energija“ yra strateginės svarbos bendrovė, vykdanti elektros energijos ir šilumos gamybos, tiekimo, elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklą. Bendrovei tenka didžiausia atsakomy-bė už šalies elektros ūkio efektyvumo bei konkurencingumo stiprinimą ir skaidrumą bei vartotojų interesų apsaugq. „lietuvos energija“ sudaro elek-tros gamybos bloko pagrindą, kurio pajėgumai užtikrina šalies energetinį saugumą.

Didžiausia šalies elektros energijos gamintoja „Lietuvos energija“ sparčiai žengia moderniais sprendimais ir naujomis idėjomis grįstu keliu. Aštuntus metus rengiamame nacionaliniame konkurse

„Inovacijų prizas 2012“ bendrovė laimėjo „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje. Tai vienintelė šį apdovanojimą 2012 metais gavusi bendrovė, kurios didžiąją akcijų dalį valdo valstybė.

www.le.lt

InovatyvIausIųjų gretose – vIenIntelė valstybės valdoma įmonė „lIetuvos energIja“

„

Kruonio hidroakumu-liacinė elektrinė

Kauno hidroelektrinė

Kombinuoto ciklo blokas elektrėnuose

| 15

„Mamų unija”: visa širdimi dirbame dėl vėžiu sergančių

Lietuvos vaikų

Pagrindinis fondo siekis – rinkti lėšas ir už jas pirkti reikalingiausius vaistus ir trūkstamą profesionalią medicininę įrangą Vilniaus universiteto Santariškių kli-nikų vaikų ligoninės ir Kauno medicinos universiteto klinikų skyriams. būtent juose gydomi vėžiu sergantys vaikai iš visos Lietuvos nuo kūdikyestės iki 18 metų.

Lietuvoje kasmet vėžiu suserga apie 100 vaikų. Dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad onko-loginės ligos nepagydomos. Tai nėra tiesa – 80 proc. vaikų

pasveiksta. Svarbu ankstyva diagnostika ir pakankamos lėšos, būtinos ypač brangiai kainuojantiems vaistams, slaugai ir reabilitacijai. Deja, daugelis Lietuvos šeimų, onkologine liga susirgus vaikui, patenka į gilią finansinę krizę, nes valstybė finansuoja tik dalį didžiulių išlaidų, kurias patiria šeima.

Todėl „Mamų unijos“ misija – nuolat dirbti ir raginti visus Lietuvos žmones ir ypač verslo institucijas nebūti abejingais ir prisidėti prie pagalbos, kartu kurti labdaros ir pagalbos

šalia esantiems tradicijas. juk vaikai yra viena ir pažei-džiamiausių grupių. Suaugusie-siems susirgus lengviau savimi pasirūpinti, o už vaikus esame atsakingi mes visi.

Jūsų pagalba vėžiu sergan-čiam vaikui yra neįkainoja-mos vertės, ji gali būti įvairi: ♥ finansinė parama, už kurią

perkami vaistai, medicininė įranga, slaugos priemonės. Visa tai šeimai, kurioje serga vaikas, per vieną mėnesį gali kainuoti net apie 10 tūkst. litų. Ši suma daugeliui Lie-tuvos šeimų yra nepakeliama

našta. Surinktos lėšos taip pat naudojamos ir padengti gydymo, reabilitacijos ir kelionės išlaidas tų ligoniukų, kuriems būtina užsienio specialistų pagalba;

♥parama reikalingiausiais daiktais – higienos reikmenys, drabužiai, knygos, žaislai;

♥ bendravimas ligoninėje su sergančiais vaikais švenčių metu, įvairūs užsiėmimai su jais tam, kad jie nesijaustų izoliuoti, kad įkvėptume juos, duotume stimulą kovoti;

♥ savanorystė ir dalyvavimas fondo akcijose, organizuoja-muose paramos renginiuose.

www.mamuunija.ltwww.facebook.com/mamuunija

jeigu jūs ar jūsų įmonė norite padėti vėžiu sergantiems Lietuvos vaikams, kviečiame drau-gauti su labdaros ir paramos fondu „Mamų unija“

„Visą savo laiką ir jėgas skiriame tam, kad vėžiu sergančiam vaikui ir jo šeimai palengvintume ligos skausmą ir finansinę naštą. Pildyti sergančių vaikų svajones, kurios, deja, kartais būna paskutinės – vienas atsakingiausių mūsų darbų“. Taip save pristato labdaros ir paramos fondas „Mamų unija“, nuo 2008 m. globojantis vėžiu sergančius vaikus ir padedantis šeimoms kovoti už jų gyvybes.

♥ Skirkite 2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, pateikdami paraišką elektro-nine forma arba pristatę ją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pildymo pavyzdį rasite mūsų interneto svetainėje www.mamuunija.lt arba Facebook profilyje. Kilus klausimams, susisiekite su mumis el. paštu mamuunija@gmail.com arba telefonu 8 698 26183.

♥ Sąskaita paramaiDanske bankas a/s filialas LietuvojeA.s. LT 51 7400 0322 6692 3810

16 |

„Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinis direktorius KęsTuTis MoTiejūnas: „siekiame ne tik siūlyti draudimo paslaugas, bet ir kurti vertingą bendradarbiavimą su klientais“

Baltijos šalyse veikianti draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje sėkmingai įgyvendina savo siekį ne tik aktyviai plėsti klientų ratą, bet svarbiausia - būti patikimu jų partneriu. Tai, kad Norvegijos draudimo bendrovės „Gjensidige“ antrinei įmonei pavyksta įgyvendinti savo tikslus ir tesėti pažadus, rodo sėkminga jos veikla.

UŽėMė LYDERIo PoZICIją

Europos Komisija prognozuoja, kad 2013 m. baltijos šalių ekonomikų augimas bus sparčiausias Europos Sąjungoje. Tačiau, ar regiono ekonomika pateisins jai keliamus lūkesčius daug priklauso ir nuo verslo. Taigi verslui svarbu būti maksimaliai pasiruošusiam ir apsaugotam nuo galimų netikėtumų, o sumažinti riziką padės patikimas draudimo partneris.

„gjensidige baltic“, kurios savininkė „gjensidige“ draudimo sektoriuje dirba jau 200 metų, verslui siūlo pilną spektrą draudimo paslaugų, apsaugojančių nuo įvairių staiga kylančių rizikų, kurių kli-entas negali numatyti iš anksto: draudžia pastatus ir įrengimus, verslo nutrūkimą, statybines rizikas, siūlo bendrosios ir pro-fesinės civilinės atsakomybės draudimą ir kitas draudimo rūšis, kurių kiekviena yra būtina verslui kasdieninėje veikloje.

„Netikėta nelaimė verslui gali atnešti ne tik staigius finansinius nuostolius, bet ir kuriam laikui paralyžiuoti visą jo veiklą. Suprasdami tai, ne tik siūlome draudimo paslaugų paketą, sukurtą atsižvelgiant į įvairių verslo sričių veiklos ypatybes, bet ir profesionalias konsultacijas bei siekiame, kad išmokų procesas būtų kuo sklandesnis“, - pasakojo Kęstutis Motie-jūnas, „gjensidige baltic“ Lietuvos filialo generalinis direktorius.

Tačiau įmonės dažnai patiria įvairaus

pobūdžio didesnių ar mažesnių žalų. joms ne visada yra pasiruošusios. Tuo tarpu draudimas verslui išvengia netikėtų nuostolių, verslas gali toliau nepertrau-kiamai aptarnauti savo klientus arba grei-čiau atnaujinti gamybą.

Pasak „gjensidige baltic“ verslo drau-dimo specialistų, pavyzdžiui draudžiant turtą, ypač gamybos įmonėms labai aktu-ali verslo nutrūkimo draudimo paslauga. jos esmė ta, kad turtui nukentėjus dėl gaisro ar kitų rizikų, įmonės patiria ne tik žalą dėl turto netekimo, bet ir didžiulius finansinius nuostolius dėldalinai ar visiš-kai sutrikdytos veiklos. Tačiau šių finan-sinių nuostolių turto draudimo apsauga neatlygina, o papildoma verslo nutrūkimo draudimo apsauga kompensuoja ir kliento patiriamus finansinius nuostolius, atsira-dusius dėl veiklos sutrikdymo.

Verslui taip pat aktualu iš anksto apsisau-goti nuo galimos žalos, kurią jie patirtų dėl trečiųjų asmenų pareikštų pretenzijų. Tam skirtas bendrosios civilinės atsako-mybės prieš trečiuosius asmenis drau-dimo paslauga. Žala tretiesiems asme-nims gali būti netikėtai padaryta ir kliento eksploatuojamu turtu ir vykdoma veikla ar pagamintu produktu. Užsienio šalyse ši draudimo paslauga yra labai populiari, nes minėtos pretenzijos yra labai dažnas reiškinys.

„Visuomet pirmiausia analizuojame kon-kretaus kliento poreikius ir pritaikome

„GjeNsidiGe BaLTic“: geriausias įvertinimas – klientų pasitikėjimas

| 17

jam reikalingą draudimo apsaugą, atsi-žvelgdami į teisinę aplinką ir kliento vei-kloje atsirandančias rizikas. Savo ruožtu, kiekvieno kliento įvertinimas ir tinkamos apsaugos pasiūlymas padeda išlaikyti kli-entų lojalumą“, - sako K. Motiejūnas.

SPARTūS ŽINgSNIAI

Augantis klientų lojalumas, investicijos į naujų produktų kūrimą bei profesionalų komandą padėjo įmonei baltijos šalyse 2012 metais pasiekti 13,4 proc. augimą – pasirašytų įmokų suma pernai sudarė 216,7 mln. litų.

Vien Lietuvoje veikiančio filialo pasi-rašytų įmokų suma išaugo net 25 proc. „gjensidige baltic“ Lietuvos filialas pagal įmokų augimą 2012 m. buvo pirmas tarp visų Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo įmonių, kai bendras draudimo rinkos pasirašytų įmokų augimas pernai tesiekė 6,6 proc.

Stiprėjantį gyventojų ir verslo pasitikė-

jimą bendrove iliustruoja tai, kad per praėjusius metus „gjensidige baltic“ sudarytų sutarčių skaičius išaugo dau-giau nei 6 proc. ir šoktelėjo daugiau nei iki 645 000 tūkst. Per 2012 m. „gjensi-dige baltic“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos klientams atlygino žalų už daugiau nei 129 mln. litų.

„Labai vertiname tokius sėkmingus rezultatus. juos lėmė per daugelį metų sukaupta patirtis ir nuolatinės mūsų spe-cialistų pastangos. Tačiau svarbiausias įvertinimas mums yra tai, kad pavyko tiek išsaugoti lojalių, tiek praplėsti naujų klientų ratą. Siekiame ne tik siūlyti drau-dimo paslaugas, bet ir kurti vertingą bendradarbiavimą su klientais, teikti efektyviausius sprendimus bei paslau-gas ir, žinoma, paprasčiausiai patarti. Šių principų ketiname laikytis ir toliau“, - sakė „gjensidige baltic“ Lietuvos filialo vadovas.

geri rezultatai bendrovei yra tik dar vie-nas postūmis tobulėti ir žengti pirmyn. Anot K. Motiejūno, šiuo metu visame

baltijos regione, įgyvendinami pokyčiai, susiję su bendrovės struktūra, joje dar stipriau įtvirtinamas skandinaviškas darbo modelis. Tai „gjensidige baltic“ veiklą turėtų padaryti dar efektyvesne, o kartu naudingesne klientams.

o bendrovės užnugaris yra išties stiprus. „gjensidige“ grupės akcijos kotiruojamos oslo vertybinių popierių biržoje. grupei priklausančiose bendrovėse Šiaurės ir baltijos šalyse dirba apie 3100 žmonių. 2012 m. „gjensidige“ pagrindinės veiklos pajamos sudarė 2,61 mlrd. eurų, o turto vertė pasiekė 12,7 mlrd. eurų.

www.gjensidige.lt

18 |

iena didžiausių ir moder-niausių lietuvos statybų bendrovių „Yit kausta“ praėjusius metus užbai-gė su dviem aukso me-

daliais. kauniečiai statybininkai lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „lietuvos metų gaminys 2012“ aukso ap-dovanojimus laimėjo už vilniaus univer-siteto Mokslinės komunikacijos ir infor-macijos centrą (vu MkiC) bei „ivabaltės“ žemės ūkio technikos pardavimo ir aptar-navimo centrą.

Būsimąja lietuvos mokslo Meka įvardija-mas vu MkiC duris lankytojams atvėrė šių metų vasario pradžioje. Šis pastatas jau dabar tituluojamas viena moderniau-sių Baltijos šalių bibliotekų ir yra itin svar-bus lietuvos švietimo raidai.

trijų įspūdingų tūrių biblioteka yra pirmo-ji kuriamo „saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parko dalis. Beveik 14 tūkst. kv. m. pastate biblioteka veiks visą parą, joje įrengtos skaityklos, individualaus dar-bo kambariai, vaikų žaidimo vietos, kavi-nė. Įspūdingos architektūros ir itin pažan-gių technologinių sprendimų pastatą „Yit kausta“ statė dvejus metus.

kitas aukso medalį laimėjęs pastatas - že-mės ūkio technikos pardavimo ir aptar-navimo centras, iškilęs kėdainių rajone, šalia greitkelio „via Baltica“.

Šį modernų centrą sudaro du dviaukščiai pastatai, sujungti cokoliniame aukšte. Pastatas kurtas taip, kad sunkiosios tech-nikos pardavimo ir aptarnavimo salonas, kuriame nuo šiol klientams greičiau ir

efektyviau bus teikiamos kokybiškos paslaugos, būtų įrengtas pažangiai ir moderniai ir prisidėtų prie šalies že-mės ūkio raidos.

ne mažiau svarbus įvertinimas vaini-kavo apdovanojimų sąrašą. lietuvos pramonininkų konfederacija įmonę „Yit kausta“ įvertino už nuopelnus verslui ir įteikė „sėkmingai dirbančios įmonės 2012“ apdovanojimą.

www.yit.lt

vapdovanojimai už modernius sprendimus

Įmonės gautas „sėkmingai dirbančios

įmonės 2012“ apdovanojimas

Lietuvosmetu

gaminys2012

18 |

| 19

AB „traidenis“ – vie-nintelė lietuvoje ir kaimyninėse šalyse įmonė, projektuo-janti ir gaminanti pramoninių nuotekų

valymo technologinę įrangą, už kurią jai buvo įteiktas konkurso „lietuvos metų gaminys 2012“ aukso medalis (aplin-kos apsaugos srityje). Šis 10-asis Metų gaminio ir dauguma kitų apdovanojimų („nacionalinis kokybės prizas“, „inova-cijų prizas“, „socialiai atsakinga įmonė“, „sėkmingai dirbanti įmonė“ ir kt.), gautų per 17 veiklos metų, rodo įmonės profe-sionalumą, aukštus inovacinės veiklos pasiekimus, profesinę brandą kuriant ir diegiant naujas technologijas bei pripa-žinimą tarptautinėse rinkose.

Pramoninės nuotekos pasižymi didele organinių ir skendinčių priemaišų tarša, kurios įprasti biologinio valymo įrenginiai nepašalina. Įmonės tikslas buvo sukurti naujos kartos pramoninių nuotekų valy-mo įrenginius, kuriuose būtų panaudotos unifikuotos detalės, padedančios iš įvai-

rios kilmės nuotekų pašalinti dispersinės būsenos teršalus. lietuvoje tokie valymo įrenginiai nebuvo gaminami, o prireikus buvo tiekiami iš užsienio šalių. Įmonės „traidenis“ gaminamos pramoninių nuo-tekų valymo įrangos svarbiausioji dalis - flotatorius. tai įrenginys, kurio veikimas pagrįstas teršalų išplukdymo disperguo-ta dujine faze, suformuojančia koncen-truotą produktą nuotekų paviršiuje. Šia-me įrenginyje iš nuotekų galima atskirti riebalus, naftos produktus, koloidines daleles, detergentus bei įvairios sudėties dumblo mišinius. dėl itin mišrios teršalų sudėties platus flotacijos proceso taiky-mas valant nuotekas yra ypač efektyvus. Flotatoriuje panaudota moderni satu-ravimo sistema, leidžianti efektyviai, su minimaliomis sąnaudomis, pašalinti dis-persinės būsenos teršalus nepriklauso-mai nuo jų kilmės. Įrenginys pagamintas moduliniu principu, todėl galima opera-tyviai keisti įrenginio našumą, pritaikyti jį įvairios kilmės technologinių skysčių, skystų atliekų bei nuotekų valymui, keisti ištirpinto oro įterpimo vietas, taip pat ga-lima keisti išvalymo efektyvumo laipsnį.

uAB „traidenis“ praėjusiais metais įgy-vendino lindstrom skalbyklos nuotekų valymo įrenginių projektą logotec mies-te, slovėnijoje. Įmonė atliko skalbyklos nuotekų valymo įrenginių projektavimo, gamybos, montavimo bei paleidimo ir de-rinimo darbus.

didėja pramoninių nuotekų valymo įren-ginių paklausa, todėl įmonė plečia pro-dukcijos pardavimų rinką užsienyje (ru-sijoje, lenkijoje, Baltarusijoje, latvijoje, ukrainoje, Moldovoje, skandinavijos ša-lyse). Šiuo metu gautas paklausimas dėl „lindstrom“ skalbyklos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos lenkijoje.

www.traidenis.lt

efektyvus metodaspramoninių nuotekų valymui

nuotekos po valymo (kairėje) ir prieš valymą (dešinėje)

Flotatoriai

Įrangos montavimo darbai

Flotacijos procesas

Lietuvosmetu

gaminys2012

20 |

iena didžiausių europoje surenkamų fasadinių konstrukcijų projektavimo, gamybos bei mon-tavimo įmonių „staticus“ šiandien ir toliau didi-na savo eksporto apimtis.

Apie bendrovės sėkmę byloja ne tik finansiniai rodikliai, bet ir vis gausėjantys apdovanojimai ir nominacijos. Bal-tijos valstybių ekonomikų nobelio premija vadinamuose apdovanojimuose „Švedijos verslo apdovanojimai 2012“ įmonė „staticus“ buvo atrinkta kaip finalistė net dviejose kategorijose – „už tvarią plėtrą“ ir „Metų verslo iQ“. ką tik gautas apdovanojimas „sėkmingai dirbanti įmonė 2012“, antrus metus iš eilės gautas apdovanojimas „lietuvos metų eksportuotojas“ (2010 ir 2011 m.) ir jau ketvirtus me-tus iš eilės gautas aukso medalis apdovanojimuose „lietu-vos metų gaminys“.

konkurso „lietuvos metų gaminys 2012“ komisijos spren-dimu bendrovei „staticus“ buvo skirtas aukso medalis už įgyvendintus itin sudėtingo ir didelės apimties norvegijos oslo universiteto slaugos fakulteto fasadų ir kitų konstruk-

cijų projekto sprendimus. tai norvegijos valstybinio tur-to valdytojo „statsbygg“ užsakymu oslo centre vykdytas projektas, kuriame „staticus“ buvo patikėta atlikti senojo pastato fasadų renovavimo darbus ir naujo pastato fasa-dų konstrukcijų bei abu pastatus jungiančio atrijaus (angl. atrium) konstrukcijų įrengimo darbus. specialiai šiam pro-jektui buvo sukurta nauja išorinės apsaugos nuo saulės sistema – automatinės stumdomosios langinės iš aliumi-nio profilių, pagamintos bendrovės ceche.

didžiausias šio projekto iššūkis - labai trumpas pasiruošimui skirtas laikas. Po sėkmingai atliktų šio projekto darbų buvo pasirašytas kontraktas su valstybine įmone „statsbygg“ vykdyti darbus Bergeno miesto universitete.

Lietuvosmetu

gaminys2012

nuotraukose norvegijos Oslo universiteto slaugos fakultetas (Oslo ir akerhus universiteto taikomųjų mokslų kolegijos nuotraukos, fotografas - John Hughes)

www.staticus.lt

Fasadų ir jų konstrukcijų sprendimai

bendrovė apdovanota „sėkmingai dirbanti įmonė 2012“ prizu

| 21

www.psti.lt

ULONŲ VERSLO CENTRAS – biurų centras su statybų kokybės garantija

vilniuje atsidarė naujas verslo centras, įvertintas lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „lietuvos metų gaminys 2012” aukso medaliu statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje. Apdovanojimas įteiktas verslo centrą stačiusiai bendrovei „Panevėžio statybos trestas”. Projektą plėtoja ir biurų centrą valdo uAB „Pst investicijos”.

Pastatą projektavusios bendrovės „archidata“ architektas darius striukas: „architektūrinė idėja - nuosaikiai išreikštas veržlumas ir elegancija“.

| 21

išorės elegancija atsipindi ir verslo centro vidaus interjero sprendimuose

„Moderni statyba, patogi vieta mieste ir racionalus vidaus erdvių išplanavimas yra tie pagrindiniai argumentai, dėl kurių verslininkai renkasi vietą biurui Ulonų verslo centre“

entro naujakuriai – patys projekto plėtotojai ir statytojai bei AB „Pane-vėžio keliai“ padaliniai vilniuje. čia taip pat jau įsikūrė vertimų kompa-

nija, komercinėse pirmojo aukšto patalpose –santechnikos įrangos ir vonios prekių salonas. vietos biurui jame dairosi it kompanijos ir kitos verslo įmonės – dažniausiai tie, kurie planuoja perkelti biurą iš senesnės statybos centrų arba plečia savo veiklą. svarbiausias motyvas persi-kelti – vieta, puikus verslo centro išplanavimas, nauja ir inovatyvi statyba. „Mūsų generaliniam rangovui už statinio kokybę konkurse „lietuvos metų gaminys 2012“ suteik-tas aukso medalis - tai kokybės garantija, kuria mielai dalinsimės su mūsų klientais. renkantis biurą, kokybiška statyba yra vienas svarbiausių kriterijų. nes tai ir komfortas, ir sutaupyti kaštai paslaugoms“, - sakė uAB „Pst investicijos“ di-rektoriaus pavaduotojas Audrius globys. ulonų verslo centre (B+) įgyvendinta nema-žai protingo biuro inžinierinių sprendimų, kurie atitinka A klasės biurui keliamus rei-kalavimus. Patalpų šaldymui panaudoti ne tradiciniai fankoilai (ventiliatoriniai konvekto-riai), bet ekonomiškos šalčio sijos. dėl to ne-sausėja oras, neperšti akys, lengva kvėpuoti.

Į vidų patenkantį orą drėkina hidrorekuperacinė vėdinimo sistema. Pastato fasadas stiklinis, tačiau iš vidaus dalis stiklo yra apšiltinta, todėl taupoma iki 20 proc. išlaidų šildymui. Apšvietimo sprendimai leidžia sutaupyti iki 60 proc. elektros energijos.„ulonų verslo centre įgyvendinome naujausias technologones idėjas - vėdinimo, drėkinimo, maksimaliai efektyvaus energijos naudojimo. Moderni statyba, patogi vieta mieste ir racio-nalus vidaus erdvių išplanavimas yra tie pagrin-diniai argumentai, dėl kurių verslininkai renkasi vietą biurui. ulonų verslo centras juos visiškai atitinka“, - sakė A. globys. Pastatą projektavo bendrovės „Archidata“ ar-chitektai. Pasak jų, statinio stilistiką padiktavo aplinka. Jis tarsi užbaigs ulonų gatvės siluetą, todėl galėtų pretenduoti į vieną pagrindinių ak-centų. „Architektūrinė idėja - nuosaikiai išreikš-tas veržlumas ir elegancija. Ją suteiks pasvirusi vienalytė 25 m aukščio briauna, perauganti į konsoliškai kabantį parapetą“, - pasakojo archi-tektas darius striukas.optimali vidaus erdvių konfigūracija leidžia pa-togiai įsikurti bet kokio dydžio įmonėms. vieno aukšto plotas - 770 kv. m. Automobilių stovė-jimo vietos numatytos požeminėje aikštelėje

ir šalia pastato. Šiuo metu valdytojai renkasi, kokia maitinimo įstaiga įsikurs pastate ir galės pasiūlyti skanios kavos, užkandžių ir verslo pietus. C

Augi

o ru

tkau

sko

nuot

rauk

os

Lietuvosmetu

gaminys2012

22 |

rieš metus kėdainių lais-vojoje ekonominėje zono-je pradėjęs veikti pirmasis lietuvoje krematoriumas ne tik padarė kokybinį proveržį

šalies laidojimo paslaugų rinkoje, bet ir pakeitė ilgametes laidojimo tradicijas. lietuvos gyventojai noriai naudojasi at-siradusia galimybe laisva valia rinktis dar vieną laidojimo būdą: per pirmuosius me-tus buvo atlikta 1360 kremacijų.

krematoriume teikiamos tik kremavimo ir su juo susijusios paslaugos, su velioniu artimieji gali trumpai atsisveikinti vieno-je iš 2 salių. kėdainių krematoriumas yra vienintelis rytų europoje, kuriame miru-siuosius jų artimieji gali lydėti nuo palaikų atvežimo iki įkėlimo į deginimo įrenginį. kremavimo proceso pabaigos galima

laukti krematoriume esančioje poilsio erdvėje, stebėti visą procesą kompiuterio monitoriuje arba pro technologinį langelį.

Šiuo metu veikia viena kremavimo linija, užtikrinanti 4000 kremacijų per metus. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, bus paleista antroji analogiško pajėgumo linija. krematoriume sumontuota viena moderniausių europoje, nepertraukiamą kremavimo ciklą užtikrinanti, vokiečių kompanijos iFzW įranga, atitinkanti es direktyvų ir lietuvos aplinkosaugos reika-lavimus. krematoriumo vadovybė, skatin-dama visuomenės draugiškumą aplinkai, siūlo rinktis ekologiškas kapsules pele-nams, palaikus kremuoti atvežti ekologiš-kame karste.

kėdainių krematoriume vyksta ekskur-

sijos norintiems susipažinti su jo veikla, rengiamos dailininkų tapybos ir kerami-kos darbų ekspozicijos.

krematoriumą valdanti lietuviško kapitalo bendrovė „k2 lt“ (savininkai vidas Andri-kis ir vytenis labanauskas) investicinį kre-matoriumo projektą įgyvendino kredituo-jama finansinių institucijų. krematoriumo pastato architektūrinis sprendimas (archi-tektų biuras „g. natkevičius ir partneriai“) pripažintas garsiausių europos architektų leidinių, o lietuvos architektų sąjunga at-rinko šį objektą į prestižinį europos „Mies van der rohe 2013“ konkursą. 2012 m. uAB „k2 lt“ tapo lietuvos pramonininkų konfederacijos (lPk) neasocijuota nare. Bendrovė taip pat buvo apdovanota auk-so medaliu lPk apdovanojimų „lietuvos metų gaminys 2012“ paslaugų grupėje.

Paslauga, per metus pakeitusi šimtametes tradicijas

www.krematoriumai.lt

P

22 |

Lietuvosmetu

gaminys2012

| 23

Statybų ir statybinių medžiagų pramonės grupėje aukso medaliu lietuvos pramonininkų konkurse „lietuvos metų gaminys 2012” apdovanota bendrovė „kaminta”.

Įmonė netradicinėmis priemonėmis renovavo kauno klinikų

akušerinį ginekologinį korpusą. „dirbome ne su mineraline vata ir tinku, o su vokiškomis keramikos plokštėmis. Jų privalumai yra keli – fasado ventiliacija, estetiška išvaizda, taip pat taupoma šiluma”, - sakė bendrovės „kaminta” gamybos direktorius stasys kaminskas.

✔ VEIKLAStatybos, rekonstrukcijos ir renovacijos darbai, laikantis garbingos konkurencijos principų. ✔ KOMPETENCIJAProfesionali bendrovės valdymo komanda, kvalifikuoti specialistai, aukštos kokybės įranga, šiuolaikinė, reglamentuota europi-niais standartais logistika. ✔ ORIENTACIJATikslus architektūrinės idėjos, statybinės ir inžinerinės dalių sprendimų įgyvendinimas bei lankstus požiūris į investuotojo ar projek-tuotojo lūkesčius.

✔ ATSAKOMYBĖBendrovė devizu „kokybė ir sparta“ įsiparei-goja tiekti šiuolaikinius aukščiausios kokybės produktus, laikytis aplinkosaugos ir darbų saugos reikalavimų, besąlygiškai vykdyti visus sutartinius, ypač darbų atlikimo ter-minų įsipareigojimus. ✔ PATIRTISPer bendrovės veiklos dešimtmetį įgyven-dinti projektai – tai nuolatinis tobulinimas ir apimties augimas, platus objektų pagal paskirtį spektras. ✔ PERSPEKTYVABendrovės darbuotojų dalykiški santykiai su statytojais ir projektų autoriais, investicijos į

struktūros ir logistikos modernizavimą, nuo-latinė rinkotyra statybos darbų ir paslaugų sferoje, bendradarbiavimas su užsienio sta-tybų bendrovėmis, aktyvus įdiegtų tarptauti-nių ISO standartų taikymas, veiklos analizė bei korekcija ir ateities vizijos kūrimas. ✔ GARANTIJAUAB „Kaminta“ atliktų darbų gausa, darbuo-tojų patirtis ir kvalifikacija bei griežta vidinė įmonės valdymo sistema klientams garantuoja aukštą atliekamų darbų kokybę. Atliktiems darbams įmonė suteikia 5 metų garantiją. Darbams, atliktiems pagal paslėptų darbų aktus, suteikiama 10 metų garantija. Įmonė pasiryžusi darbu siekti, kad “Kamintos“ vardas pirmiausia asocijuotųsi su kokybe.

Lietuvosmetu

gaminys2012

APIE įMONę

www.kaminta.lt

kokybė Ir sparta

nuotraukos kairėje – nacionalinis Kauno dramos teatras po rekonstrukcijos: didžioji salė su scena ir fojė

nuotrauka dešinėje – rekonstruoti pastatai birštone (b.sruogos g. 2, 4 ir 4C) pagal projektą „birštono kurorto paveldo vertybių kompleksinis pritaikymas turizmo paslaugų plėtrai“

24 |

ukščiausio apdovanoji-mo – aukso medalio – statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje nusipelnė ban-

guotų lakštų stogo dangos sistema „Baltijos banga“. tokio dėmesio ir įvertinimo „Baltijos banga“ sulau-kė dėl to, kad yra gaminama ir var-totojui tiekiama visa sistema - krai-go detalės, gaubtai, vėjalentės, stogo ir sienos jungtys, tvirtinimo elementai, ne vien stogo dangos lakštai.

„Baltijos banga“ – tai šiuolaikiški 5 bangų profilio lakštai, gaminami pagal es standartus. Aukštesnės ir platesnės šių lakštų bangos sukuria solidesnį stogo vaizdą, negu sovietmečiu naudotas šife-ris. gaminant lakštuose iš anks-to išgręžiamos skylės tvirtinimo elementams, o kampai reikiamai nupjaunami. dėl to stogai užden-giami greičiau, o klaidų padaroma kur kas mažiau. tokie „paruoštu-

kai“, dangos sistema ir nedideli matmenys bei mažas svoris lėmė, kad „Baltijos bangos“ lakštai yra plačiai naudojami privačių namų renovacijai ir naujai statybai.

„lietuvos metų gaminio 2012“ sidabro medalį statybos ir sta-tybinių medžiagų pramonės grupėje pelnė kitas „eternit Bal-tic“ gaminys – didelių matmenų banguoti lakštai „klasika Xl“ su apsauginėmis polimerinės me-džiagos polivinilchlorido (PvC) juostelėmis. „lietuvos metų ga-minio 2012“ vertinimo komisiją ypač sudomino mūsų šalyje uni-kali pasyvi saugos sistema. kaip ir dauguma genialių išradimų – ji paprasta. išilgai kiekvienos lakšto bangos gamykloje įliejama PvC juostelė. lūžus stogo dangai juostelės sulaiko stogdengį, kad jis neįkristų į statinio vidų. viena juostelė neatrodo labai tvirta, ta-čiau jų lakšte yra tiek, kiek ir ban-gų. kaip rodo bandymų rezultatai,

EtErnit Baltic –

kokybė ir saugumas

www.eternit.lt

pakanka kelių juostelių, kurios pa-tikimai apsaugos darbininką nuo nelaimės.

Be to, vienu banguotu lakštu “kla-sika Xl“ uždengiamas net pustre-čio kvadratinio metro plotas, dėl to šiais lakštais patogu dengti didelio ploto neįmantrios konfigūracijos stogus. Beje, „klasika Xl“ lakštais galima dengti ir pastatų sienas.

24 |

namą puošia banguotų stogo lakštų sistema „baltijos banga“, sienos apdailintos cementinėmis daililentėmis „Cedral“

Lietuvosmetu

gaminys2012

| 25

Septyniolika metųLietuvoS Statybų rinkoje

testuota uAB „Avona“ stato, rekonstruoja, renovuoja ir remon-tuoja visuomeninius, gamybinius bei gyve-

namuosius statinius, atlieka inter-jero įrengimo ir apdailos, stogų dengimo ir remonto, pastatų šil-tinimo darbus, restauruoja ir kon-servuoja nekilnojamąsias kultūros vertybes, montuoja vidaus ir išo-rės inžinerinių tinklų sistemas bei tvarko aplinką ypatingos svarbos statybos objektuose.

Bendrovės specialistai dirbo ir te-bedirba visuomenei ir architektū-ros istorijai svarbiuose statiniuose. tai vilkaviškio katedra, vytauto di-džiojo universitetas, AB „lietuvos energija“, seminarų ir konferencijų centras „dubingiai“, kėdainių dar-bo birža, Joniškio apygardos teis-mas, vu santariškių vaikų klinikos, lietuvos karininkų ramovė, kauno apskrities centrinis paštas, vdu kauno botanikos sodas, kaišiado-rių kultūros rūmai, lr teisingumo ministerija, Biochemijos institutas, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Žemaičių kalvarijos Švč. Merge-lės Marijos apsilankymo bazilikos bokštų tvarkybos darbai, už ku-riuos konkurse „lietuvos metų ga-

minys 2011“ įmonė įvertinta auk-so medaliu, ir daugelis kitų. taip pat įmonė rekonstravo nemažai mokymosi įstaigų visoje lietuvo-je: druskininkų „ryto“ gimnaziją, Babtų gimnaziją, vilniaus lazdynų vidurinę mokyklą, vilniaus J. le-levelio vidurinę mokyklą, kauno „varpo“ gimnaziją, kauno gedimi-no sporto ir sveikatingumo vidu-rinę mokyklą, garliavos J. lukšos gimnaziją, kauno rajono ringaudų pradinę mokyklą ir t. t.

Įmonė yra statybininkų asocia-cijos narė, konkursų „geriausiai įrengtas stogas“ prizininkė, „na-cionalinis kokybės prizas“ dalyvė, „geriausiai įrengtas skardinis sto-gas 2001“ i-osios vietos laimėtoja. Įmonės vadovas gavo padėkas iš Algirdo Brazausko už indėlį į lie-tuvos statybų plėtrą, iš užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

2008 m. generaliniam direktoriui česlovui zabarauskui suteikta lPk „Profesijos riterio“ nominacija.

visi bendrovės darbuotojai yra atestuoti atitinkamų lietuvos res-publikos institucijų kvalifikacinių atestavimo komisijų, įgūdžius nuo-

lat tobulina įvairiuose seminaruo-se ir kvalifikacijos kėlimo kursuo-se lietuvoje bei užsienyje. objektų statybai vadovauja aukštos kva-lifikacijos atestuoti specialistai. nuosavame stalių darbų ceche ga-minamos įvairių tipų durys, langai, baldai bei kiti medienos gaminiai.

siekdama tenkinti išsakytus ir numatomus užsakovų lūkesčius, uAB „Avona“ bendradarbiauja su lietuvos mokslo bei mokymo įstai-gomis, projektavimo bei statybos bendrovėmis, lietuvos verslo or-ganizacijomis, bankais ir draudimo bendrovėmis, visuomeninėmis ir religinėmis organizacijomis.

nuolatinis tobulinimasis, atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas bei gerai organizuota darbų eiga užtikrina puikų, aukštos kokybės uAB „Avo-na“ atliktų darbų rezultatą.

www.avona.lt

„Lietuvos metų gaminio 2012“ aukso medaliu įmonė „avona“ apdovanota už Kauno rajono savivaldybės ringaudų pradinės mokyklos, lopšelio-darželio rekonstrukciją, priestato statybą ir techninio projekto parengimą

Lietuvosmetu

gaminys2012

| 25

26 |

Patirtis ir inovacijos

diegiAMų inovACiJų ĮvertiniMAs

všĮ lietuvos inovacijų centro ir lie-tuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo nacionalinio konkurso „ino-vacijų prizas 2012“ komisija „kelpro-jektą“ išskyrė kaip bendrovę, taikan-čią moderniąsias technologijas su šiuolaikiniais vadybos metodais bei daug investuojančią į savo darbuotojus, ir apdo-vanojo „inovatyvios įmonės“ kategorijoje. „orientuojamės į nuolatinę pažangą ir

2012 metai didžiausiai Lietuvos transporto infrastruktūros projektavimo bendrovei „Kelprojektas“ buvo itin sėkmingi –

prestižiniame „Inovacijų prizo“ konkurse įmonė nugalėjo „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje, o Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamame nacionaliniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ net 2 „Kelprojekto“ rengti projektai (Jakų sankryžos ir „Rail Baltica“ rekonstrukcijos) įvertinti aukso medaliais.

„rail baltica“ esamo geležinkelio ruožo marijampolė-Kazlų rūda-Kaunas rekonstrukcijos projektas pripažintas Lietuvos metų gaminiu 2012

Lietuvosmetu

gaminys2012

26 |

| 27

siekiame užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę. Šiuo tikslu investuojame į nau-jausios kartos infrastruktūros projektavi-mo technologijų diegimą, darbo procesų tobulinimą bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šis pripažinimas yra stipri paskata tobulėti ir toliau“, - sakė Algimantas Me-džiaušis, uAB „kelprojektas“ generalinis direktorius. „kelprojektas“ - pirmoji lietuvos įmo-nė, kelių projektavimui pradėjusi taikyti moderniausią eismo modeliavimo pro-gramą Ptv vissiM, kuri leidžia projek-tuoti ilgaamžiškesnius, saugesnius ir gamtos taršą mažinančius transporto infrastruktūros objektus. „kelprojek-tas“ taip pat pirmasis lietuvoje supro-jektavo „turbo“ tipo žiedinę sankryžą, išsiskiriančią eismo saugumo ir srautų reguliavimo sprendimais. Be to, ben-drovė parengė pirmosios rombo formos sankryžos lietuvoje projektinius pasiū-lymus, kurie bus įgyvendinti kaune, re-konstruojant esamą Biruliškių sankryžą. tokio tipo sankryža yra skirta dviejų itin intensyvių kelių eismo srautų reguliavi-mui. tokių sankryžų pasaulyje yra vos 20, dauguma jų suprojektuotos Jungti-nėse valstijose ir kelios – Prancūzijoje. taip pat „kelprojektas“ 2012 metais pra-dėjo diegti vieną pažangiausių pasaulyje dokumentų valdymo sistemą „Autodesk vault“ bei ėmėsi atnaujinti programinę įrangą. 2013 m. „kelprojekto“ investicijos į naujos programinės įrangos pirkimą ir technologijų diegimą sieks per 2 mln. lt.

iŠskirtinio sudėtinguMo trAnsPorto inFrAstruktūros ProJektAi

„kelprojekto“ diegiami inovatoriški spren-dimai ir technologijos įvertinti ir konkurse „lietuvos metų gaminys 2012“ – bendro-vės parengti Jakų sankryžos ir „rail Bal-tica“ esamo geležinkelio ruožo Marijam-

polė-kazlų rūda-kaunas rekonstrukcijos projektai pelnė 2 aukso medalius.

„tai buvo išskirtinio sudėtingumo ir aukš-čiausio lygio kompetencijų pareikalavę projektavimo darbai. sėkmingas jų įgy-vendinimas ir suteikti apdovanojimai yra didžiausias mūsų transporto infrastruk-tūros projektavimo patirties ir kvalifika-cijos įvertinimas“, – sakė Algimantas Me-džiaušis, uAB „kelprojektas“ generalinis direktorius.

tarptautinės svarbos projektas „rail Balti-ca“ yra unikalus savo mastu ir geležinkelių infrastruktūros projektavimo sprendi-niais. Šis projektas leis pagerinti susisie-kimą tarp europos sąjungos ir Baltijos šalių bei tarp Baltijos ir Šiaurės valstybių. Įgyvendinusi šį projektą lietuva vienintelė iš buvusių sovietų sąjungos valstybių tu-rės europinę geležinkelio vėžę.

Projektuodami „rail Baltica“ geležinkelio ruožo Marijampolė-kazlų rūda-kaunas rekonstrukciją, „kelprojekto“ inžinieriai naudojosi naujausia programine įranga, leidžiančia detaliai įvertinti padėtį bei pa-rinkti geriausius saugumo, aplinkosaugos, higienos reikalavimų ar neįgaliųjų infras-truktūros sprendimus.

Prie „rail Baltica“ projekto skirtingu metu ir skirtingą laiką dirbo per 60 specialistų. Pradedant objekto tyrinėjimo ir baigiant derinimo darbais šis projektas buvo ren-giamas pusantrų metų.

vieno moderniausių kelių infrastruktūros objektų lietuvoje, Jakų žiedinės sankry-žos autostradoje kaunas-klaipėda, dviejų etapų rekonstrukcijos darbų projektavi-mas tęsėsi beveik ketverius metus. Pagal parengtus projektus per pirmąjį etapą pa-statyta ilgiausia lietuvoje estakada, per antrąjį suprojektuotos dvi estakados kau-nas-Palanga ir Palanga-kaunas kryptimis.intensyviausiai šalyje naudojamas už-

miesčio eismo žiedas nuo šiol atitinka aukščiausius europos kelių infrastruk-tūros standartus, išsiskiria inovatyviais, efektyviais tiek eismo srautų reguliavi-mo, tiek statinių konstrukcijos sprendi-mais ir yra didžiausia tokio tipo sankryža lietuvoje.

APie „kelProJektą“

„kelprojektas“ šiuo metu yra didžiausia transporto infrastruktūros inžinerijos įmo-nė lietuvoje, projektuojanti susisiekimo komunikacijas (kelius, gatves, tiltus, gele-žinkelius, oro ir jūrų uostus ir kt.), viešojo naudojimo pastatus, inžinerinius tinklus.

www.kelprojektas.lt

rekonstruota Jakų žiedinė sankryža

LPK „Inovacijų prizas 2012“ „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje suteiktas už moderniųjų technologijų su šiuolaikiniais vadybos metodais taikymą įmonės veikloje

| 27

28 |

AB „enerstena“ jau dau-giau kaip dešimt metų at-lieka energetikos objektų statybos, rekonstrukci-jos, modernizavimo, re-

monto bei techninio aptarnavimo darbus, gamina biokuro katilus, pakuras bei kon-densacinius ekonomaizerius. Įmonė savo projektus įgyvendina nuo idėjos iki rakto.

„enerstenos“ siūlomose katilinėse nau-dojamos prekės ženklu „Calidum ember“ pažymėtos pakuros yra įmonės technolo-gijų vystymo specialistų bendradarbiavi-mo su kauno technologijos universitetu rezultatas, kuris leido žymiai patobulinti degimo procesą ir suteikti įmonei bei jos klientams konkurencinį pranašumą. Šios technologijos sėkmę patvirtina Aukso medalis, laimėtas konkurse „lietuvos metų gaminys“.

„enerstenos“ pakuros yra projektuoja-mos ir gaminamos vadovaujantis nau-jausiomis technologijomis. Biokuro de-ginimo pakura – pasvirusio, judančio

ardyno (chromo kiekis ardelėse 25%) tipo, dirbanti dujų generacijos principu. degimo procesas pakuroje yra valdomas pagal deguonies kiekį dūmuose, nuolat matuojant Co koncentraciją. degimo produktai keliauja dvigubą eigą, todėl Co koncentracija artima 0 net esant mažam deguonies kiekiui. Maži pakurų šiluminiai įtempimai ir didelės oro bei recirkuliuoja-mų dūmų paskirstymo ir valdymo galimy-bės leidžia beveik visiškai sudeginti labai skirtingos kokybės – mažo ar didelio drė-gnumo ir didelio peleningumo kurą. visų įdiegtų naujovių rezultatas - padidėjęs įrenginio efektyvumas: naudingumo ko-eficientas, patikimumas ir eksploatacijos kultūra.

Lietuvosmetu

gaminys2012

www.enerstena.lt

aukso verta lIetuvIška bIokuro pakura

| 29

ietuvos energetikos institutas (toliau – lei) atlieka tyrimus ir kuria inovacines technolo-gijas energetikos, termoinži-nerijos, matavimo inžinerijos, medžiagotyros ir ekonomikos srityse. instituto Šiluminių

įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija spe-cializuojasi šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos tyrimų srityje. viena iš laborato-rijos taikomųjų darbų krypčių yra lietuvos ūkio ir mokslo metrologinis aprūpinimas skysčių ir dujų srautų matavimo priemonė-mis. laboratorija turi didelę etaloninių aero-dinaminių ir hidrodinaminių matavimo prie-monių kalibravimo bei bandymų įrenginių kūrimo ir gamybos patirtį. Įrenginiai kuriami ir savo reikmėms, ir lietuvos bei užsienio ša-lių užsakovams.

AB „lietuvos dujos“ užsakymu lei Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje sukurtas ir pagamintas kritinių tūtų įren-ginys, skirtas tikrinti/kalibruoti ir bandyti esant kintamoms temperatūroms dujų skai-

tiklius ir srauto matuo-klius, konkurse „lietuvos metų gaminys 2012“ pel-nė aukso medalį.

Įrenginio pagrindinė dalis - oro debito matavimo ir val-dymo mazgas, sudarytas iš 10-ies kritinių tūtų rinkinio ir matavimų valdymo blokų. kritinė tūta yra oro tūrio/debito vieneto atkūrimo etalonas, kuris pasižymi dideliu teikiamų srauto verčių ir metrologinių charakteristikų tikslumu, sta-bilumu ir patikimumu. kritines tūtas supro-jektavo ir pagamino laboratorijos specialistai, turintys ilgametę tokio tipo įrangos gamybos patirtį.

kita svarbi įrenginio dalis - matavimams bei bandymams naudojamo oro parametrų pa-laikymo ir reguliavimo įranga: temperatūros kamera, absorbcinis oro sausintuvas, oro šildymo sistema, slėgio bei temperatūros matavimo sistemos ir oro srauto reguliavimo įranga. dėl integruotos procesų valdymo ir

Etaloninis dujų kiekio ir debito matavimo

priemonių kalibravimo, patikros bei

bandymų įrenginys

Kritinių tūtų įrenginys, skirtas tikrinti/kalibruoti ir bandyti esant kintamoms temperatūroms dujų skaitiklius ir srauto matuoklius

Oro tūrio/debito vieneto atkūrimo etalonas – kritinė tūta

duomenų surinkimo bei apdorojimo sistemos įrenginiu atliekami matavimai yra visiškai automatizuoti.

Įrenginys yra kalibruotas ir atestuotas kaip tin-kamas vykdyti dujų skaitiklių su mechaniniu temperatūros kompensacijos įtaisu, naudoja-mu dujų suvartojimo apskaitai individualiuose namuose, metrologinės būklės kontrolę pati-kros ir kalibravimo metu, kai temperatūrų dia-pazonas nuo -30o C iki +50o C. Įrenginys taip pat gali būti sėkmingai pritaikomas bandant įvairiose technologijose naudojamus debito ir dujų kiekio matuoklius.

Šio įrenginio sukūrimas, gamyba ir kalibra-vimas būtų buvęs neįmanomas be įrengimų, įsigytų vykdant mokslo, studijų ir verslo slė-nio „santaka“ projektą „nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas“.

lei gaminio įvertinimas aukso medaliu pa-tvirtina, kad einama teisinga linkme kuriant ir gaminant tėkmės fizikinių vienetų verčių atkū-rimo etalonus, siekiant užtikrinti savarankišką ir efektyvią metrologinio aprūpinimo sistemos veiklą, atitinkančią lietuvos ūkio praktinius bei tarptautinius reikalavimus.

www.lei.lt

| 29

Lietuvosmetu

gaminys2012

30 |

m

interjero dalis. keičiantis madai, gyvenimo būdui, keičiasi ir baldų dizainas bei spal-vų deriniai. Mūsų tikslas – kurti ir gaminti baldus šiuolaikiškam gyvenimui.

kuriant baldų modelį deluX buvo siekia-ma pabrėžti lengvumą, šiuolaikišką for-mą, patogumą, funkcionalumą bei aukštą kokybę. norėjome, kad pirkėjai susikurtų labiausiai prie jų namų interjero derantį spalvinį variantą. Pvz., baldo sėdimosios dalys aptrauktos ryškiu audiniu; priekiukai ir porankiai - šviesia oda; mažosios baldo pagalvėlės - skirtingų atspalvių, viena iš jų gėlėta (tai suteikia baldui žaismingumo). su chromuoto metalo kojelėmis baldas atrodo elegantiškesnis. deluX kampinė sofa yra moderni, neužima daug vietos, todėl tinka tiek namuose, tiek biure.

svArBūs gAMinio BruoŽAi:• DELUX kampinė sofa ir kiti šios kolek-

cijos baldai, nors ir turintys miegamąjį mechanizmą, dėl meistriškai išvystytų technologijų yra aukštesni, nuo žemės pakilę 12 cm (dėl to lietuvoje šie bal-dai neturi analogų). Paprastai baldai

su miegamaisiais mechanizmais yra žemesni.

• Ypatingai kokybiškas olandiškas PAN-terA 1085 porolonas. dėl patvarumo, elastingumo bei aukštos kokybės šis porolonas plačiai naudojamas čiužinių gamybai.

• Aukšta mechanizmų bei apmušalų ko- kybė.

• Šiuolaikiškas dizainas.• Išskirtiniai ryškūs apmušalų deriniai.• Vienoje iš baldo dalių yra įtaisyta erdvi

daiktų dėžė, kuri pakelta užsifiksuoja. dėl automatinio pakeliamojo mechaniz-mo nebraižoma grindų danga.

• DELUX kolekcijos baldų visos atlošų pagalvės – reguliuojamos. tai suteikia daugiau komforto.

www.magresbaldai.lt

KoKybė,

Lietuvosmetu

gaminys2012

inkštuosius svetainės baldus sėkmingai gaminame jau nuo 1996 metų, jų kokybę spėjo įvertinti daugelis. Mūsų specialistų komanda nuolat kuria ir tobulina gamy-bos technologijas, kurios užtikrina baldų ilgaamžiškumą – juk baldai yra svarbi

kuri įkvepia!

30 |

| 31

www.lonas.lt

Lietuvosmetu

gaminys2012

AB „lono mažmena“ – viena iš „lono“ grupės įmonių, kurios pagrin-dinė veikla – čiužinių

gamyba ir pardavimas.

Įmonė lietuvos rinkoje dirba nuo 1993 metų, įmonės specialistai puikiai išmano medžiagas, jų deri-nius ir savybes. 2011 m. ir 2012 m. bendrovei „lono mažmena“ įteikti sertifikatai „stipriausi lietuvoje“, patvirtinantys, jog įmonės moku-mo reitingas yra aukštas.

2011 metais įmonė „lonas“ prista-tė naują „kvėpuojančių“ čiužinių kolekciją, kurią sudaro trys čiuži-nių linijos. tYlA – orui pralaidžių kišeninių spyruoklių čiužiniai, HArMoniJA – prie kūno prisi-taikantys viskoelastiniai čiužiniai ir MūzA – ilgaamžiai, naujausių

technologijų latekso čiužiniai. Pirmieji naujosios „lono“ kolek-cijos gyvavimo metai įrodė vis didėjantį žmonių susidomėjimą kokybiškomis ir ekologiškomis pre-kėmis, garantuojančiomis komfor-tą ir sveiką miegą. Būtent todėl vie-nas iš naujosios „lono“ kolekcijos čiužinių tYlA®*** tapo „lietuvos metų gaminiu 2012“.

tYlA®*** - pralaidus orui, prisi-taikantis prie kūno, funkcionalus ir praktiškas kišeninių mikrospy-ruoklių čiužinys su nusegamu eko-logišku latekso antčiužiniu.

vertinant čiužinio tYlA®*** ko-kybę ir ekologiškumą svarbu pa-brėžti, kad įmonė „lonas“ viena pirmųjų lietuvoje pristatė 9 čiuži-nių kolekciją, kurioje vietoj įprastų sintetinių klijų naudojami nekenks-

mingi aplinkai šveicariški vandens pagrindo klijai, pagaminti iš 100 % natūralaus akrilo ir kaučiuko.

visos „lono“ čiužinių gamybai naudojamos medžiagos patvirtin-tos tarptautiniais sertifikatais ir atitinka aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus. Pažangūs technologiniai ir konstrukciniai sprendimai padeda palaikyti op-timalų drėgmės santykį čiužiniuo-se, todėl sudaromos nepalankios sąlygos veistis bakterijoms ir dul-kių erkutėms.

naujosios „lono“ čiužinių kolek-cijos kompleksinę išvaizdą kūrė garsus pramonės dizaineris nau-ris kalinauskas. tiek dizaineris, tiek įmonė „lonas“ siekė išvengti stereotipų ir įrodyti, kad čiužinys nebūtinai turi būti baltas. taip at-

sirado šiltų žemės spalvų čiužinių užvalkalai su lietuviškos trispalvės akcentu. 2012-ųjų nacionaliniame lietuvos dizaino konkurse „ge-rAs dizAinAs“ uAB „lono maž-mena“ laimėjo diplomą.

„lono“ čiužinius dėl teigiamo povei-kio žmogaus fiziologijai rekomen-duoja ir kineziterapeutai. „lono“ čiužinių gamybai naudojamos medžiagų kombinacijos netrikdo kraujotakos, palaiko anatomiš-kai taisyklingą stuburo formą – taip judamojo aparato bei nervų sistema greičiau ir efektyviau pailsi, optimaliai gali vykti rege-neraciniai procesai. taigi „lono“ čiužiniai suderina tiek bendrus - fiziologinius - poreikius, tiek indi-vidualius įpročius ir žmogus išsi-miega kokybiškai ir, svarbiausia, sveikai.

„Lono“ čiužinys TYLA®*** įvertintas aukso medaliu

| 31

32 |

anevėžio Aurida“ 2012 me-tais sulaukė reikšmingo lietuvos pramonininkų konfederacijos įvertinimo. Bendrovei buvo įteiktas pri-

zas „sėkmingai dirbanti įmonė 2012“, o konkurse „lietuvos metų gaminys 2012“ jos gaminamas kompresorius laimėjo aukso medalį. Metų gaminio konkursui buvo pateiktas vieno cilindro 73 cm3 darbinio tūrio automobilio kompresorius, pritaikytas „Bogdan Ao92“ tipo autobusų varikliams. Pakeitę ankstesnį kompre-sorių lietuvišku ukrainos autobusų ga-mintojai pradėjo gaminti technologiškai pažangų autobusą. kompresoriaus modi-fikacijų įvairovė suteikia galimybę jį pri-taikyti ir kitose transporto priemonėse.

Gerai žinomas prekės ženklas

P„

Lietuvosmetu

gaminys2012

Vieno cilindro 73 cm3 darbinio tūrio automobilio kompresorius konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ pelnė aukso medalį

| 33

Bendrovė tęsia dar 1959 metais pradėto gaminti lietuviško kompresoriaus gamy-bos tradicijas. 2012 m. lapkričio mėn. buvo pagamintas 900000-asis kompreso-rius. Šiuo metu „Panevėžio Aurida“ Balti-jos šalyse yra vienintelė įmonė, gaminanti įvairių modifikacijų automobilių kompre-sorius. kasmet įmonėje jų pagaminama per 70 000 vnt.

Bendrovėje gaminami vieno ir dviejų cilindrų automobilių kompresoriai kro-vininiam transportui, autobusams, trak-toriams ir kitai specialios paskirties au-tomobilių technikai. „Auridos“ prekės ženklas yra gerai žinomas vakarų euro-pos šalyse, taip pat rusijoje, ukrainoje, Baltarusijoje, kazachstane. Įmonė kas-met sėkmingai dalyvauja europos ir Azi-jos šalyse rengiamose parodose.

uAB „Panevėžio Aurida“ nuolat gerina savo gaminių kokybę. Bendrovėje įdiegti iso 9001:2008, iso 14001:2005 ir iso/ts 16949:2009 kokybės standartai.

Palyginti su praėjusiais metais, bendrovės gamybos apimtys išaugo 40 proc. teigia-mi rezultatai nuteikia optimistiškai, ska-tina tęsti tradicijas ir toliau kurti naujus produktus bei ateities gamybos planus.

www.aurida.lt

bendrovei buvo įteiktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prizas „sėkmingai dirbanti įmonė 2012“

Generalinis direktorius redas KLuPŠas ir inovacijų ir kokybės direktorius VirGiniJus ŠiuPinys vizito pas verslo partnerius metu

34 |

ietuvos duonos rinkos lyderė ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse „vilniAus duonA“ priklauso tarptautinei duo-nos gamintojų grupei „va-

asan“ ir metai po metų sėkmingai vysto savo veiklą. Jos produkcija ir prekiniai ženklai ypač mėgstami lietuvos vartoto-jų. Pagal tarptautinės rinkos tyrimų ben-drovės „nielsen“ duomenis, 2012 metais tarp populiariausių dešimties duonos

gaminių lietuvoje aštuoni priklauso ben-drovei „vilniAus duonA“. toks populia-rumas pasiektas diegiant duonos rinkos inovacijas, ypač daug dėmesio skiriant vartotojų lūkesčių suvokimui ir analizei, siūlant didelę įvairovę tiek tradicinių, tiek modernių duonos gaminių. Įmonė akty-viai prisideda prie sveikos gyvensenos skatinimo ir siūlo vartotojams itin mais-tingus gaminius, galinčius teigiamai veikti žmogaus organizmą.

L

Lietuvosmetu

gaminys2012

„VILNIAUS DUONA“ –

lyderystė ir plėtra

| 35

gamintojas, įrodo net tik garbingas ju-biliejus, bet ir bendrovės „gfk Custom research Baltic“ 2012 metais sudarytas mylimiausių prekių ženklų sąrašas lie-tuvoje. Jame „vilniAus duonA“ užima garbingą vietą pirmajame penkiasdešim-tuke (46 vieta) tarp plačiai žinomų lietu-vos ir užsienio prekių ženklų.

urtės – vAsAros JAusMo PAgArdintA

Aukščiausios kokybės „urtės“ duonos gaminiai vartotojams buvo pristatyti 2011 metais ir iš karto sulaukė pripažini-mo. „urtės“ duonos šeimos produktai, praturtinti natūraliais priedais, siūlo visą spektrą skirtingų skonio potyrių. nuo šiol pirkėjai gali mėgautis net septynio-mis „urtės“ duonos rūšimis, tarp kurių ne tik aukso medaliu įvertinta 7 grūdų „urtės“ duona, bet ir neseniai pasiūlyta

vartotojams „urtės“ sumuštinių duona. tai produktas ieškantiems išskirtinio skonio, praturtintas linų sėmenimis, so-romis, avižų ir kukurūzų dribsniais bei aguonomis.

„vilniAus duonos“ gaminiai yra nuola-tiniai konkurso „lietuvos metų gaminys“ laureatai ir savo kolekcijoje turi aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimus. Atski-ros duonos rūšys yra ne kartą pripažintos geriausiomis ir kituose lietuvoje rengia-muose konkursuose.

www.vilniausduona.lt

„vilniAus duonA“ sukaupusi ilga-metę patirtį ir autentiškas receptūras saugo tradicijas, tačiau tuo pat metu daug dėmesio skiria šiuolaikiniams gamybos procesams diegti. vertinga tarptautinė patirtis, aukščiausia žalia-vų ir produktų kokybė bei sauga, nau-dingumas žmogui, higienos kultūra – vieni svarbiausių įmonės prioritetų. tai „vilniAus duonA“ užtikrina kontroliuo-dama visą gamybos procesą – nuo ža-liavų tiekimo iki produkcijos pristatymo parduotuvėms. 2013 metais gautas iso 22000 maisto saugos sertifikatas.

„vilniAus duonA“ produktai mėgstami ne tik lietuvoje, bet ir už jos ribų. Įmonė 2012 metais dvigubai padidino eksporto apimtis ir šiuo metu jos gaminių galima rasti JAv, didžiojoje Britanijoje, Airijo-je, latvijoje, estijoje, lenkijoje ir kitose šalyse.

„vilniAus duonA“ plėsdama savo veiklą vykdo programas, kurios įgalina darbuo-tojus realizuoti savo gabumus, užtikrina efektyvią vidinę komunikaciją. tokiu būdu siekiama, kad įmonė būtų geidžiamiausias darbdavys ir joje dirbtų patys geriausi darbuotojai, turintys galimybę tobulėti ir vystytis.

nepamirštami ir sunkiai gyvenantys mūsų visuomenės nariai – „vilniAus duonA“ bendradarbiauja su „Maisto banku“, pa-deda vaikų ir senelių globos bei gydymo įstaigoms, neatlygintinai skirdama įmonė-je gaminamos produkcijos.

MYliMiAusiA JAu 130 Metų

„vilniAus duonA“, savo istoriją pradė-jusi dar XiX a., praėjusiais metais šventė 130 metų jubiliejų. tai progai buvo skirta daug šventinių renginių, sukurta ypatinga „Jubiliejinė“ duona bei surengtos unikalių fotografijų parodos. Fotografijų kolekcijo-je „Mylimiausia lietuvos duona. Jau 130 metų“ šalia istorinių įmonės nuotraukų buvo galima išvysti šiandieninės kepyklos gyvenimo akimirkas, kurias įamžino foto-grafas ramūnas danisevičius.

Šventinių renginių metu kiekvienas žmo-gus galėjo parašyti su duona susijusį prisi-minimą, tradiciją ar palinkėjimą, svajones ar mintis – viską, kas jį sieja su duona, jos kepimu, valgymu ar papročiais. „laiškus duonai“ rašė visos lietuvos gyventojai, juos buvo galima perskaityti „vilniAus duonA“ interneto svetainėje. laiškus planuojama panaudoti kuriant knygą apie lietuvišką duoną.

kad „vilniAus duonA“ yra mėgstamas

36 |

Pagardų gamintojai užtikrintai skina

pripažinimo laurus

Per dvidešimt metų konkurencingame maisto pramonės sektoriuje įsitvirtinę „daumantų” pagardų gamintojai praėjusiais metais už savo veiklą susikrovė nemenką įvertinimų, pripažinimo ir apdovanojimų kraitį. du „lietuvos metų gaminio” medaliai, inovatyvios įmonės titulas ir pripažinimas užsienio rinkose – puikus paskatinimas užsibrėžti naujus tikslus 2013 metams.

vienAs iŠ svArBiAusių ĮvertiniMų

raėjusių metų pabaigoje nacionalinio konkurso „inovacijų prizas 2012“ eks-pertai po kelių atrankos etapų bendrovei suteikė inovatyviausios įmonės titulą už sveikų ir ekologiškų produktų gamybą. tai vienas iš svarbesnių įvertinimų per visą įmonės veiklos istoriją. lietuvos pa-

gardų rinkos lyderė uAB „vesiga“ naujoves diegia ne tik į gamybą, bet ir į įmonės valdymą, kitas sritis. Įmonėje vei-kia motyvacinė darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema. Įmonė saugo įgytą vartotojų pasitikėjimą, taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose. „nenorime prarasti pagreičio, todėl nenustojame ieškoti naujų gali-mybių visose savo veiklos srityse. Pripažinimas tik skatina mus tobulėti“, – sako direktorius s. grinkevičius.

MAisto kokYBė ir sAugA – svArBiAusiA

Įmonė ne tik į gamybą diegia pažangiausias technologi-nes naujoves, bet ir itin daug dėmesio skiria produktų kokybei ir maisto saugai. dar praėjusią vasarą atliktos „eurobarometro“ apklausos duomenimis daugiau kaip 73 proc. lietuvių kokybę įvertino kaip svarbų rodiklį per-kant maisto produktus. Pastaraisiais metais bendrovės specialistai intensyviai dirba tobulindami jau gaminamų produktų receptūras bei atsisakydami konservantų. sie-kiant pailginti laikymo trukmę buvo atlikti beveik visų

gaminamų pomidorų padažų ir kečupų ilgalaikiai tyrimai (cheminiai, jusliniai ir mikrobiologiniai). naudojant naują stabilizavimo sistemą, buvo pagerinta pomidorų padažų konsistencija. Pakeistas pomidorų padažo gamybos tech-nologinis procesas.

PirkėJAMs kAsMet siūloMi nAuJi gAMiniAi

Pateisindami pelnytą lyderių vardą, įmonės technolo-gai kasmet kuria ir siūlo naujų gaminių. „daumantų“ pagardų gamintojai pirmieji lietuvoje pradėjo gaminti ekologiškus sertifikuotus produktus: majonezą, kečupą ir pomidorų padažą bei išplėtė sveikesnių produktų li-niją – pagamino pirmąjį lietuvišką majonezą be maisto priedų „Be jokių e“, vėliau pomidorų padažą „Be jokių e“ ir kečupą „Be jokių e“. trečius metus iš eilės pomi-dorų padažas „tradicinis“ tapo populiariausiu šalies po-midorų padažu. Jau geras pusmetis vartotojų pamėgti daumantų kečupai „tradicinis“ ir „tradicinis aštrus“ be konservantų iš fabriko keliauja naujose lengvose pakuo-tėse – maišeliuose po 500 gr. iki šiol nė vienas lietuvos pagardų gamintojas to nepasiūlė savo vartotojams. 2012 m. pabaigoje rinkoje pasirodė „daumantų“ karališkas majonezas, praturtintas čiobreliais. dar prieš kelerius metus bendrovė pradėjo gaminti majonezinius padažus. Pirmieji buvo „Baltasis“ ir „rausvasis“, o pastaraisiais metais dar labiau išsiplėtė šių gaminių asortimentas. rinkoje pasirodė „krienų“, „svogūnų laiškų“, „Hambur-ger“ ir „čili“ majoneziniai padažai.

dvi šiais metais rinkoje pasirodžiusios naujienos (pomidorų padažas be krakmolo ir majonezinis padažas „Čili“) buvo įvertintos „metų gaminio 2012“ aukso ir sidabro medaliais

Lietuvosmetu

gaminys2012

P

| 37

reAguoJA Į vArtotoJų norus

Įmonės technologo ir „daumantų“ pagardų receptūrų kūrėjo Algio kairio kūrinys „čili“ majonezinis padažas ne tik nudžiugino picų, sumuštinių bei mėsainių ir dešrainių gerbėjus, bet ir pelnė prestižinio lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „lietuvos metų gaminys 2012“ sidabro medalį. daugiau kaip 600 įvairiausių pagardų re-ceptų autoriui teko ilgokai paplušėti tobulinant šio aštriojo padažo receptūrą, tačiau itin pikantiškas majonezinio pa-dažo skonis nenuvylė vartotojų. Produktas buvo kuriamas tiems, kurie gyvena intensyviau, dažnai skuba, nenori gaišti laiko prie viryklės. „daumantų“ majonezinis padažas „čili“ yra bene vienintelis lietuvos gamintojų pagardas aštraus skonio mėgėjams.

MėgstAntieMs ŠeiMininkAuti nAMuose

2012 metų vasarą „daumantų“ pagardų gamintojai į rinką išleido dar vieną naują produktą – tik iš natūralių žaliavų gaminamą „daumantų“ pomidorų padažą be krakmolo ir konservantų. kurdamas receptūrą technologas Algis kai-rys turėjo galvoje du dalykus. Pirma - gardindamos troški-nius, sriubas ir karštus padažus šeimininkės neišsiverčia

www.vesiga.lt

Įmonėje sukurta integruota maisto saugos ir kokybės vadybos sistema, kuri sertifikuota pagal tarptautinius standartus isO 9001:2008 ir brC Global standard for Food safety

be pomidorų. Antra - pastaruoju metu šeimininkės vis dažniau ieško sveikatai palankių bei natūralių produktų. ir tikrai gamintojų pastangos nenuėjo veltui. Šis vos prieš pusmetį parduotuvių lentynose pasirodęs ir sveikai mity-bai tinkamas padažas labai pradžiugino mėgstančius grei-tai, sveikai ir skaniai gaminti bei pelnė konkurso „lietuvos metų gaminys 2012“ aukso medalį.

ĮsiverŽė Į uŽsienio rinkAs

uAB „vesiga“ šiuo metu gamina per šimtą (tiksliau – 101) skirtingų pavadinimų „daumantų“ majonezų, pomidorų padažų, kečupų, garstyčių, adžikų ir sojos padažų. dani-ja, suomija, Švedija, d. Britanija, Airija, vokietija, latvija, graikija, slovėnija – tai šalys, kuriose galima nusipirkti „ve-sigos“ gaminių. savo produkciją eksportuoti įmonė pradėjo prieš šešerius metus. Pirmuosius trejus metus buvo kryp-tingai susipažįstama su rinkomis, ieškoma potencialių kli-entų, aktyviai lankomasi tarptautinėse parodose. Pirmieji pagardai pasiekė danijos lentynas. dabar bendrovės atsto-vai kviečiami tarptautinėse parodose atstovauti europos sąjungai ir pristatyti savo gaminius. Ateityje įmonė savo produkciją ketina pristatyti dar didesniu mastu.

Įmonė ketina plėsti eksporto geografiją. Įvertinusi įmonės veiklos rezultatus lietuvos pramonininkų konfederacija jai suteikė „Metų eksportuotojo“ nominaciją.

Bendrovė dalyvauja įmonių ir organizacijų, remiančių skai-drią ir atsakingą verslo praktiką, iniciatyvos „Baltoji banga“ veikloje. taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose bei teikia paramą geriausiai lietuvos dviračių treko sportininkei ir rekordininkei simonai krupeckaitei.

Įmonės technologas inovacijoms ir kokybei algis Kairys maisto pramonės parodoje „FHC China 2012“ Šanchajuje. uab „VesiGa“ buvo pakviesta pristatyti tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusius ekologiškus produktus ir atstovauti Lietuvai europos sąjungos gamintojų paviljone

uab „VesiGa“ didina savo veiklos efektyvumą ir tobulina veiklos procesus panaudodama europos sąjungos paramos lėšas. Įmonės atstovai savo produkciją pristato tarptautinėje parodoje siaL 2012 Paryžiuje

Parodoje dalyvavę virėjai išmėgino „daumantų“ pagardus gamindami kinietišką maistą

38 |

SS veikesnis požiūris į gyvenimą – tai jau beveik dešimt metų įmonę lydintis šūkis, atskleidžiantis pagrindinį įmonės veiklos principą – gaminti tik kokybišką kalakutienos produkciją ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą bei didinti kalakutienos suvartojimą Lietuvoje.

2002 metais įsteigta uAB „Arvi kAlA-kutAi“ kūB yra vienintelė specializuota kalakutų skerdimo ir jų mėsos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse. Jos gaminiai tiekia-mi lietuvos prekybos tinklams ir ekspor-tuojami į kitas europos šalis. Įmonė turi savo parduotuvių tinklą visoje lietuvoje. Bendrovės skerdimo ir mėsos perdirbimo technologijos atitinka aukščiausius euro-pos sąjungos reikalavimus.

kalakutų mėsos skonis labiausiai priklau-so nuo to, kuo jie buvo maitinami, todėl įmonė itin daug dėmesio skiria savo ūkių modernizavimui bei kalakutų auginimui. tik ši įmonė visus su kalakutienos pro-duktų gamyba susijusius procesus įgy-vendina lietuvoje: nuo kalakutų auginimo bei jiems reikalingų pašarų gaminimo iki galutinės produkcijos pristatymo rinkai. tai vienas didžiausių įmonės konkurenci-nių pranašumų, leidžiančių užtikrinti ne-kintančią produkcijos kokybę.

ĮvertintA vArtotoJų ir eksPertų

„Arvi kAlAkutAi“ dar kartą įrodė, kad aukščiausios rūšies kalakutienos gami-niai verti geriausiųjų vardo tiek lietuvoje, tiek visame pasaulyje, o lietuvos mais-to pramonė gali būti pasaulinio lygmens kokybės lyderė. karštai rūkyta kalakuto krūtinėlė „lietuvos metų gaminio 2012“ konkurse apdovanota aukso medaliu, „AgroBalt 2012“ aukso medalį pelnė ma-rinuota kalakutų krūtinėlė tinklelyje, o tarptautinis skonio ir kokybės institutas (itQi) – didžiausia nepriklausomos tarp-tautinės virtuvės šefus ir someljė vieni-janti organizacija - aukščiausios rūšies mažai parūkytai krūtinėlei skyrė tarptau-tinį apdovanojimą.

Pasak įmonės direktoriaus, „Arvi kAlA-kutAi“, vienintelė kalakutienos gamybos įmonė Baltijos šalyse, kelia sau ambicin-gus tikslus. „siekiame, kad lietuvoje ka-

lakutienos vartotų tiek, kiek Austrijoje ar italijoje – apie penkis kilogramus vienam gyventojui,“ – sako l. zaveckis.

direktorius pabrėžia: svarbiausia, kad ga-mindami aukščiausios kokybės gaminius, stipriname komandą, tobulėjame ir toliau keliame sau ambicingus tikslus. už 2012 metų veiklos rezultatus įmonė buvo įver-tinta ir kaip „sėkmingai dirbanti įmonė“. tai viso kolektyvo pasiekimas ir pasidi-džiavimas, iššūkis siekti geresnių veiklos rezultatų, laikantis įmonės ir visos grupės strategijos.

www.arvikalakutai.lt

Įvertinta vartotojų ir ekspertų

38 |

Lietuvosmetu

gaminys2012

| 39

AB „Amber Pasta“ yra viena didžiausių ir moderniausių ma-karonų gamintojų Baltijos valstybėse. Makaronai įmonėje

gaminami įvairiausių formų ir tik iš aukš-čiausios kokybės miltų, kurie yra kruopš-čiai atrenkami pagal įmonės nustatytus standartus.

Makaronai gaminami su moderniau-sia pasaulyje šveicariška trumpų ir ilgų (spagečių) makaronų gaminimo įranga „Bühler“. Bendras metinis įmonės ga-mybinis našumas yra 27 000 t.

Žinomiausias įmonės prekinis ženklas yra „gintariniai“ makaronai, ne kartą laimėjęs lietuvos metų gaminio vardą.

2009 m. minėti makaronai buvo pripa-žinti populiariausiais lietuvos rinkoje. Įmonėje taip pat gaminami ir kiti po-puliarūs prekiniai ženklai: „Pasaka“ ir „Amber Pasta“.

„Amber pasta“ prekinis ženklas laimėjo „lietuvos metų gaminio 2012“ aukso medalį. su šiuo prekiniu ženklu įmonė sieja savo naujų pardavimų augimą tiek lietuvos rinkose tiek eksporte.

Įmonė sertifikuota iso 9000 ir iso 22000 kokybės vadybos sertifikatais.

„Amber Pasta“ makaronų pardavimai lietuvos rinkoje sudaro apie 30 % visų įmonės pardavimų, visa kita produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 30 pa-saulio šalių.

„amBEr pasta“ – auksinio spindesio makaronai

Lietuvosmetu

gaminys2012

Lietuvosmetu

gaminys2012

www.amberpasta.eu

40 |

Metus vainikuoja keturi aukso Medaliai

ŠŠ iemet 20 metų veiklos jubiliejų švenčianti kretingalėje įsikūrusi maisto perdirbimo įmonė „Agrovet“ skambiu akordu užbaigė

2012 metus. net keturi aukso medaliai papildys ir taip įspūdingą bendrovės pasiekimų kolekciją.

nuo šiol „ lietuvos metų gaminio“ ženklu bus pa-žymėta šaltai rūkyta kaimiška kiaulienos šoninė, karštai rūkyta kiaulienos nugarinė „Premium“, vytinta jautienos „lizdeikos“ dešra ir šaltai rūky-ta „Bočių“ skilandinė dešra.

Bendrovės kolektyvą džiugina jų išmonės, pa-stangų ir triūso įvertinimas. „tai liudija tik viena – einame teisinga kryptimi“, - džiaugiasi Augenijus gudžiūnas, uAB „Agrovet“ generalinis direkto-rius, teigdamas, kad apdovanojimai yra viso dar-niai sustyguoto kolektyvo darbo nuopelnas.

„Agrovet“ net 15 kartų dalyvavo lPk rengiamuo-se konkurse, kuriuose pelnė 20 medalių.

AukŠčiAusiA kokYBė

Medaliais apdovanotosios šaltai rūkyta kaimiška kiaulienos šoninė ir karštai rūkyta kiaulienos nu-garinė „Premium“ pradėtos gaminti tik 2012 me-tais. „tačiau vartotojai iškart įvertino jų kokybę, skonio savybes, pakuotę. o viską vainikavo lPk „lietuvos metų gaminio“ konkurso aukso meda-liai“, - pasakoja irmantas Žaliauskas, „Agrovet“ prekybos direktorius.

„tai aukščiausios kokybės, pagal tradicines re-ceptūras pagaminti mėsos gaminiai, kuriuose yra net 92-98 proc. mėsos. o likusią dalį sudaro prieskoniai. Beje, ne maža dalis medalius pelniu-sių gaminių yra rankų darbo“, - paslaptį išduoda A. gudžiūnas.

„tyrėme rinką ir pastebėjome, nors parduotu-vių lentynos lūžta nuo įvairių mėsos gaminių, kuriuose tėra 50-60 proc. mėsos, tačiau tikrai kokybiškos produkcijos trūksta. vartotojai jau yra pasirengę už kokybę mokėti didesnę kainą. Būtent tokia ir yra medalius pelniusi vytinta „liz-deikos“ jautienos dešra, kurią galime priskirti „exclusive“ gaminių grupei, skirtai gurmanams“, - produktą giria i. Žaliauskas.

trAdiCiniAi gAMiniAi

kita medalininkė, karštai rūkyta „Bočių“ skilan-dinė dešra, – tai įmonės tradicijų laikymosi pa-vyzdys. Ji gaminama jau 12 metų. „tai nuo seno

lietuvių mėgiamo, pačių gaminamo ir tobulinamo skilandžio atmaina. nors jai suteikėme dešros formą, tačiau ją perpjovę pamatysime stambiai pjaustytos kiaulienos ir lašinukų raštą, o paraga-vę jausime juodųjų pipirų aštrumą ir nepakarto-jamą mėsos aromatą“, - pasakoja irena Mažei-kienė, gamybos direktorė.

„Šaltai rūkyta kaimiška kiaulienos šoninė – tai kruopštaus darbo produktas, stengiantis pra-moniniu būdu gaminamą šoninę vėl grąžinti į kaimiško, naminio produkto kategoriją. kruopš-čiai atrinkta žaliava įtrinama specialiai atrinktais prieskoniais, vėliau mėsą sūdome specialiuose induose, rankomis įtriname jos gabaliukus pries-koniais, rūpestingai vartome ir atidžiai stebime visą procesą. Įsisūrėjęs produktas rūkomas šal-tais alksnio pjuvenų dūmais“, - toliau pasakoja i. Mažeikienė.

Anot jos, karštai rūkyta kiaulienos nugarinė „Pre-mium“ – išskirtinio dizaino produktas, pateikia-mas patrauklioje pakuotėje. Šiame gaminyje yra net 94 proc. mėsos, tačiau nėra plačiai maisto gamyboje naudojamo aromato ir skonio stipriklio e621.

„išpjaustyta nugarinė sūdoma talpose, įsisūrė-ję ir prieskoniais įtrinti gaminukai vėliau rūkomi alksnių pjuvenų dūmuose. Šis gaminys parduo-damas dideliais gabalais arba supjaustytas grie-žinėliais ir supakuotas“, - gamybos subtilybes atskleidžia i. Mažeikienė.

Šiuo metu „Agrovet“ užima 15 proc. šalies mė-sos rinkos, jos gaminių galima įsigyti visuose lietuvos prekybos centruose. Įmonės produkcija sulaukė ir palankaus užsienio pirkėjų dėmesio, šiuo metu kretingališkiai net 50 proc. savo pro-dukcijos eksportuoja Į europos sąjungos šalis bei rusiją.

„esame dėkingi visiems, kurie įmonei padeda siekti aukštų rezultatų – tai mūsų darbuotojai, rajono ūkininkai, kretingalės bendruomenė ir visi vartotojai, pasirenkantys „Agrovet“ produkciją. tik jų dėka mes galime tobulėti, tvirtai konku-ruoti mėsos pramonės rinkoje bei sulaukti pačių aukščiausių įvertinimų“, - dėkoja A. gudžiūnas.

40 |

Lietuvosmetu

gaminys2012

www.agrovet.lt

| 41

AB „ozono centras“ darbuotojai jau daugelį metų kuria ir gamina ozonatorius. Bendradarbiaudami su mokslininkais centro specialis-

tai tiria ozono pritaikymo galimybes, įvairioms maisto produktų apdorojimo, saugojimo ir perdirbimo sritims sukūrė efektyvias ozono dujų praktinio pritaikymo metodikas. ilgame-tė įmonės darbuotojų patirtis atliekant moks-linius tyrimus ir tobulinant ozonatorius leido pagaminti inovatyvius ozonavimo įrengimus, kurie sėkmingai naudojami įvairiose lietuvos ir užsienio įmonėse. Įmonė nuolat investuoja į naujų produktų kūrimą, mokslo tiriamąją vei-klą, darbuotojus.

Mūsų sukurti ir gaminami ozonatoriai bei ozo-no naudojimo technologijos plačiai taikomos įvairiose pramonės šakose ir buityje. ozonu

apdoroti grūdai, duonos gaminiai, mėsos, žuvies ir pieno produktai ilgiau išlaiko savo maistines bei skonio savybes. o3 naudojamas maisto pramonėje (paukštininkystės, žuvies, vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse), žvėre-lių auginimo fermose, vandens valymo siste-mose, patalpų dezinfekcijai.

ozonavimo technologinis sistemų panaudoji-mas įgalina pasiekti ženklų ekonominį efektą, apsaugant žemės ūkio produkciją nuo derlių naikinančių ligų, maisto produktus nuo mikro-biologinės taršos. ozonavimas puikiai pakei-čia chemines priemones nedarydamas žalos patiems produktams. Panaudojus ozoną ne-lieka toksinių medžiagų likučių.

Mūsų kompanijos tikslas - kad ozonas tarnau-tų Jums!

Ozonatorius OZ-nr-30-70 skirtas ventiliavimo sistemų dezinfekcijai

Ozonatorius OZ-nr-15-350 skirtas maisto pramonės gamybinių patalpų dezinfekcijai

Lietuvosmetu

gaminys2012

(O3) OZONAS- ekologiška,

natūrali dezinfekavimo

priemonė

| 41

Ozonatorius OZ-nr-50-900, skirtas grūdų dezinfekcijai,apdovanotas „Lietuvos metų gaminys 2012“ aukso medaliu

Ozonatorius FOOd-3k-12,5

Ozonatorius OZ-nr-20-900 dezinfekuoti patalpoms

Ozonatorius OZ-nr-b8 – tai ypač lengvas gaminys, skirtas mažų patalpų dezinfekcijai

www.ozonocentras.lt

42 |

www.biokaitra.lt

Lietuvosmetu

gaminys2012

iokaitra“ sukūrė naują degiklio technologiją, kuri padėjo įveikti kitus gamintojus kankinantį iššūkį – šlako pasišalinimą degimo proce-

so metu. Ši naujovė padeda užtikrinti tolygų ir nepertraukiamą „Biokaitros“ katilo darbą. 2009 m. naująją technologiją užpatentavome, o jos privalumus išbandė jau ne viena lietuvos šeima.

„Biokaitra“ savo veiklą plėtoja ne tik lietuvoje. Įmonėje gaminami katilai pasiekia vis plates-nes užsienio rinkas - jais prekiaujama latvijoje, Anglijoje, rusijoje. nuo 2013 m. mūsų produk-ciją jau galės išbandyti ir estijos, Airijos, Balta-rusijos bei kitų šalių vartotojai.

„BiokAitros“ kAtilAi – APdovAnoti

ne tik mūsų klientai vertina „Biokaitros“ kati-lus, jie pelnė ir ne vieną apdovanojimą. lietu-vos pramonininkų konfederacija 2012 metais biokatilui Bio50 skyrė aukščiausią įvertinimą – „lietuvos metų gaminys 2012“ aukso medalį. 2011 metais sidabro medaliu buvo apdovano-tas biokatilas Bio30. taip pat uAB „Biokaitra“ gavo parodos „individuali statyba 2011“ diplo-mą „už alternatyvumą“.

Universalus granulėmis kūrenamas katilas

kAtilo PrivAluMAi

Šis universalus katilas yra labai saugus ir patiki-mas, nes įdiegta veikimo sistema atitinka visus europoje taikomus saugumo standartus.

katilas taip pat labai ekonomiškas: naudingu-mo koeficientas ne mažesnis kaip 86 %. klien-tas turi galimybę pasirinkti, kuo kūrenti katilą: kietuoju kuru (malkomis, medžio briketais (tik 30 ir 50 kW katilus) ar žemės ūkio kultūrų, šiau-dų, durpių, medžio granulėmis. Pasirinkdamas pigesnį kurą vartotojas visada gali sutaupyti (kūrenant šiaudų granulėmis 1 kW/h kaina apie 11 ct arba 0.03 eur).

„Biokaitros“ katilą patogu valdyti ir paprasta prižiūrėti:• kuro rezervuaras pildomas kas 3-5 paras,• automatizuotas kuro padavimas, • lengvas katilo ir degiklio aptarnavimas,• paprasta pereiti prie kito granuliuoto kuro,• katilo galia prisitaiko prie šilumos poreikio, • talpi pelenų dėžė.

katilas yra ekologiškas, nes šilumai pagaminti naudoja aplinkai nekenksmingas šiaudų, žemės ūkio kultūrų ar medžio granules, kurių pelenai gali būti naudojami kaip ekologiška trąša.

uAB „Biokaitra“ - pirmoji ir vienintelė įmonė lietuvoje ir Baltijos šalyse, gaminanti automatizuotus katilus, kūrenamus skirtingomis žemės ūkio kultūrų, šiaudų ir medžio granulėmis.

„

universalus granulinis katilas

| 43

Šiaulių termofikacinės elektrinės atidarymo šventė. Juostos kirpimo ceremonija. iš kairės: Šiaulių miesto meras Justinas sartauskas, ab „axis industries“ generalinis direktorius remigijus baltrušaitis, ab „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis

2012 m. gruodžio 21 d. lietuvos pramonininkų konfederacijos or-ganizuojamame konkurse „lie-tuvos metų gaminys 2012“ AB „Šiaulių energija“ įteiktas aukso medalis už projektą ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupė-je „Šilumos ir elektros energijos gamyba ir tiekimas panaudojant termofikaciją ir vietinius atsinauji-nančius išteklius“.

AB „Šiaulių energija“ nuolat ieško būdų, kaip diegiant naujas pažan-gias technologijas didinti energijos gamybos ir tiekimo efektyvumą, mažinti šilumos gamybos išlaidas, kuro sąnaudas, o kartu ir neigiamą veiklos poveikį aplinkai.

2012 m. sėkmingai baigtas įgyven-dinti projektas „Šiaulių termofika-cinės elektrinės projektavimas ir statyba“. Projekto vertė (su pri-jungimu prie elektros tinklo) siekia beveik 104 mln. lt. Įgyvendinus projektą, apie 40 proc. įmonės ši-lumos gamybai naudojamo impor-tuojamo brangaus kuro (gamtinių dujų) pakeičiama vietiniu biokuru. nuo 2012 m. rudens 16,6 proc. su-mažėjus šilumos kainai, projekto naudą pajuto ir AB „Šiaulių energi-ja“ vartotojai.

www.senergija.lt

Lietuvosmetu

gaminys2012

Dėmesys energijos gamybai ir tiekimo efektyvumui

44 |

AB „orion gloBAl Pet“ priklauso „indorAMos“ grupei. „indorAMA“ – viena didžiausių polie-tileno tereftalato (Pet)

granulių gamintojų lyderių pasaulyje, valdanti gamyklas Azijoje, europoje ir Amerikoje.

uAB „orion gloBAl Pet“ gamykla yra įsikūrusi klaipėdos laisvojoje ekonominė-

je zonoje. Įmonė gamina Pet polimerus (polietilentereftalatą), kurie naudojami gėrimų ir maisto pakuočių, taip pat kos-metikos pakuočių gamybai, farmacijos rei-kmėms, buitiniams produktams gaminti.

Įmonė pradėjo gamybą 2006 m. su me-tiniu 230 tūkst. tonų pajėgumu kaip didžiausia Pet žaliavų vienos linijos ga-mykla europoje. taikomos šiuolaikinės Šveicarijos technologijos leidžia suma-

žinti poveikį aplinkai žemiau leistinos normos. gamykla taip pat taiko „inventa Fisher“ ištisinės polimerizacijos ir „Buhler“ kietosios būsenos polikondensacijos technologiją.

Įmonė yra sertifikuota iso 9001, iso 14001, iso 22000, oHsAs 18001 ir sA 8000. gamykla pagrindinį dėmesį skiria žmonėms, procesams, žinioms, klientų poreikius tenkinančiai produkto kokybei,

44 |

u

Lietuvosmetu

gaminys2012

| 45

www.indoramaventures.com

saugos operacijoms ir įsipareigojimams socialinei atsakomybei ir aplinkai.

uAB „orion gloBAl Pet“ 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. yra pelniusi lietuvos pramonininkų konfederacijos „lietuvos metų gaminio“ aukso medalius; 2012 m. - apdovanojimą „sėkmingai dirbanti įmo-nė 2012“. 2010 m. įmonė buvo įver-tinta aukso medaliu kaip „geriausias eksportuotojas“.

| 45

46 |

Sėkmę lemia darbaS

egužę sukaks 15 metų, kai trąšų ga-mybos įmonei vadovauja generalinis direktorius Jonas dastikas. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje, iškilmingo lietuvos pramonininkų konfedera-cijos (lPk) renginio metu, „lifosos“ generalinis direktorius penkioliktą kartą lipo į sceną atsiimti lPk skirto apdovanojimo.

1999–2012 m. lietuvos pramonininkų konfederacija „li-fosą“ 7 kartus pripažino nominacijos „sėkmingai dirbanti įmonė“ laureate, 5 kartus nominacijos „Metų eksportuo-tojas“ laureate ir 2 kartus apdovanojo už „Pasiekimus aplinkosaugoje“.

Penkioliktasis apdovanojimas buvo skirtas pačiam ben-drovės generaliniam direktoriui. 2012 m. gruodžio 21 d. Jonui dastikui įteiktas Petro vileišio vardo apdovanoji-mas. nominacija „lifosos“ generaliniam direktoriui įteikta už šiuolaikinės chemijos pramonės vystymo pasiekimus laikantis aplinkosaugos standartų; už įmonėje sukurtus aukščiausios kokybės produktus, pelniusius vietą tarp pasaulio geriausių. taip pat už asmeninį indėlį kuriant socialiai atsakingą aplinką darbuotojams, pilietiškumo ir bendruomeniškumo skatinimo šalyje rėmimą. Apdovano-

jimą įteikė lr Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir lPk prezidentas robertas dargis.

„Įmonei vadovauju penkiolika metų, - mintimis dalijosi J. dastikas, - tačiau mano „meilė“ kėdainiuose įsikūru-siai trąšų gamyklai skaičiuojama dešimtmečiais. 1970 metais baigęs kauno politechnikos institutą gavau pa-skyrimą į kėdainius. Planavau atidirbti privalomus trejus metus. tačiau, kaip sakoma, žmogus planuoja, o dievas juokiasi. Štai aš jau keturiasdešimt trys metai chemijos gamykloje.“

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, labai džiugu, kad šiuo metu AB „lifosa“ yra vertinama ne tik kaip fos-foro trąšų gamintoja, eksportuojanti daugiau kaip 97 % pagaminamos produkcijos. vis dažniau ekspertai, šalies ir įvairių asociacijų vadovai AB „lifosa“ vertina už įmonės veiklą aplinkosaugos srityje, investicinius projektus bei bendruomeniškumo skatinimą.

Įmonei, kaip ir žmogui, reikia atsinaujinti. „2012 metų pra-džioje pasidžiaugėme, kad per penkerius metus (2007–2011 m.) bendrovė investavo beveik ketvirtį milijardo litų. o per praėjusius metus šis skaičius išaugo dar daugiau kaip 55 milijonais, - pasakoja J. dastikas. - investicijos į naujas technologijas, gamybos procesą – visiems supran-

2013 metais AB „lifosa” pasitiko ir žada lydėti sėkmės skaičiumi vadinamas penketukas. sausio 18 d. sukako 50 metų nuo akimirkos, kai Chemijos kombinate gautos pirmosios tonos sieros rūgšties (ši data laikoma gamyklos gimtadieniu).

G

46 |

| 47

tamos, bet „lifosos“ vadovai ir akcininkai įsitikinę, kad ne mažiau svarbu pakankamai dėmesio skirti aplinkosaugos projektams (jų įgyvendinimui kasmet skiriama 30 % visų investicijoms numatytų lėšų), darbo sąlygų gerinimui“. Jonas dastikas pabrėžia: svarbiausia – investicija į žmo-nes. AB „lifosa“ dirba beveik tūkstantis darbuotojų. kaita labai maža, norinčiųjų dirbti šioje bendrovėje labai daug, o planuojančiųjų išeiti beveik nėra. tad ir gerų specialistų trūkumu trąšų gamykla nesiskundžia. Pagrindinės prie-žastys – teisingas atlygis už darbą, puikios darbo sąlygos ir jau daugelį metų taikoma papildoma darbuotojų moty-vacijos skatinimo programa.

gerų specialistų, motyvuotų darbuotojų ir sumanaus va-dovavimo dėka AB „lifosa“ jau septintą kartą pripažinta nominacijos „sėkmingai dirbanti įmonė“ laureate. Fos-foro-azoto trąšas (diamonio fosfatą) ir priedus pašarams (monokalcio fosfatą) gaminanti įmonė 2012 m. pagami-no 760 tūkst. tonų dAP‘o ir 146 tūkst. tonų monokalcio fosfato. daugiausiai trąšų praėjusiais metais iškeliavo į vokietiją, nyderlandus, turkiją ( dAP‘as parduotas 33 pa-saulio šalyse). Pašariniai fosfatai paklausiausi vokietijoje, lenkijoje, JAv (2012 m. jų eksportuota į 18 pasaulio šalių).

„trąšos buvo, yra ir bus perkamos, - įsitikinęs AB „lifo-sa“ generalinis direktorius, - jų visada reikės, kad dirbami

žemės plotai duotų kuo didesnį derlių. svarbu, kad žem-dirbiai rinktųsi būtent lietuvoje gaminamas trąšas. Mes gaminame aukščiausios kokybės trąšas, o tai pirkėjai vertina“.

Apdovanojimai suteikia trumpalaikį džiaugsmą. Bet vi-sąlaik išlieka įsipareigojimas: jeigu jau esi pripažintas ir įvertintas, negali kartelės nuleisti žemyn. kasdien reikia ieškoti naujų galimybių, tobulinti gamybos procesus, ben-drovės veiklą. ir svarbiausia – dirbti, dirbti, dirbti. tokiomis taisyklėmis gamykloje vadovaujamasi jau penkiasdešimt metų. „taip dirbsime ir toliau, - sako AB „lifosa“ genera-linis direktorius Jonas dastikas, - metus skaičiuosime tik metraščiuose, o gamyklą stengsimės kas metai atjauninti. sieksime, kad „lifosa“ liktų stabilumo, socialinio patiki-mumo ir sėkmės garantu darbuotojams, kėdainių krašto bendruomenei bei šalies ekonomikai“.

www.lifosa.com

2012 m. Lietuvos pramonininkų

konfederacija „Lifosą“ septintą kartą pripažino nominacijos „sėkmingai dirbanti įmonė“ laureate

2012 m. gruodžio 21 d. bendrovės generaliniam direktoriui Jonui dastikui įteiktas Petro Vileišio vardo apdovanojimas

| 47

48 |

B „Požeminiai darbai“ – vie-na didžiausių nuotekų ir van-dentiekių tinklų renovaciją atliekančių kompanijų lietu-

voje. Įmonė taip pat vykdo vandentvar-kos ir šilumos tiekimo objektų statybą, sąvartynų įrengimą ir uždarymą bei gyvenamųjų ir negyvenamųjų objektų statybą.

„AB „Požeminiai darbai“ nuosekliu ir ko-kybišku darbu įrodė, kad yra verta „sė-kmingai dirbančios įmonės 2012“ ap-dovanojimo. Šiuo apdovanojimu įmonė pagerbta net šeštus metus iš eilės“, – džiaugėsi generalinis direktorius rai-mondas Baikštys.

Įmonės buvo vertinamos pagal produk-cijos ir paslaugų apimtis, pelningumą, investicijas į gamybą, eksportą ir kitus papildomus kriterijus.

1980 metais įkurta bendrovė (tuo metu „kauno požeminių darbų statybos re-

monto valdyba“) projektus vykdo ne tik lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, kurioje 2011 metais „Požeminiai darbai“ įsteigė atstovybę.

už kokybiškai atliktus darbus, skirtą dė-mesį inovacijoms, moderniai technikai ir darbuotojų profesionalumui bendrovė tris metus iš eilės buvo apdovanota na-cionaliniais kokybės prizais, o už sudė-tingus projektus pelnė aukso ir sidabro medalius.

www.pozeminiaidarbai.lt

požemInIų darbųprofesIonalaI

| 49

U AB „geležinkelio tiesimo cen-tras“, 1945 metais darbą pra-dėjęs kaip vilniaus geležinkelio apygardos padalinys „Mašinų

remonto stotis nr. 95“, šiandien - savaran-kiška AB „lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė. stipriam ir patikimam aukštos kva-lifikacijos 400 specialistų kolektyvui vado-vauja direktorius Adomas kazbaras.

Bendrovėje įdiegta sertifikuota kokybės sis-tema, kuri atitinka europos kokybės valdy-mo standartą iso 9001:2008 ir jai suteiktas sertifikatas. Bendrovė atestuota sPsC ypa-tingų statinių statybos darbams atlikti, turi atestatą, suteikiantį teisę atlikti geležinkelių riedmenų ir jų mazgų techninę priežiūrą ir remontą.

Bendrovėje įdegtos aplinkos apsaugos, dar-buotojų saugos ir sveikatos vadybos siste-

mos procedūros, atitinkančios lst en iso 14001:2004, Bs oHsAs 18001:2004 standartų reikalavimus.

uAB „geležinkelio tiesimo centras“ verslo strategija susiju-si su geležinkelių atnaujinimu ir tobulinimu. Pagrindinė vei-kla – geležinkelio kelių ir iešmų visų rūšių remonto darbai ir naujų kelių tiesimas. Bendrovė vykdo didelės apimties ir aukšto technologinio lygio darbus: kapitalinį ir vidutinį gele-žinkelio kelio remontą; geležinkelio stočių kelių pertvarkymą bei iešmų keitimą. taip pat atlieka žemės sankasos, pervažų įrengimo, pralaidos įrengimo ir kitus specifinius geležinkelio remonto darbus. darbai atliekami mechanizuotai, sunkiųjų kelio mašinų kompleksais.

kasmet didėja traukinių greitis, kartu - ir kelio apkrovos. siekdami užtikrinti efektyvų darbą nuolat atnaujiname ir stipriname bendrovės techninę bazę: įsigijome universalią iešmų keitimo mašiną „deseC“, naują geležinkelio kelio tie-sinimo, lyginimo ir plūkimo mašiną „duomatic 08-32u“ su lazerine sistema, geležinkelio kraną „kŽu“, dvi motorines platformas. Artimiausiu metu bendrovę pasieks balasto pla-niravimo mašina „usP“, sunkioji drezina, iešmų ištaisymo

mašina „uniMAt“. Bendrovės atliktų darbų kokybė užtikrina eismo saugumą.

kilus nenumatytoms situacijoms (stichinei nelaimei, avarijai ir pan.) turime galimybę greitai mobilizuoti visą savo potenci-alą tų situacijų likvidavimui.

Per 67 veiklos metus praktiškai neliko geležinkelio ruožo, ku-riame mūsų bendrovė nebūtų atlikusi remonto. 2011 metais užbaigti darbai tarpustotėje Šeštokai–Mockava, kur buvo paklota pirmoji siaurojo europietiško geležinkelio „rail Bal-tica“ gardelė. 2012 metais užbaigti draugystės geležinkelio stoties kelyno rekonstrukcijos bei ruožo radviliškis–Pagė-giai–valstybės siena atstatymo ir modernizacijos darbai. taip pat atlikome vidutinį kelio remontą kazlų rūdos, Palemono, Marijampolės stotyse, daugumoje tarpustočių atlikome ilga-bėgių ir sąvaržų keitimo darbus. Per 2012 metus įrengta 42,2 km geležinkelio kelio, pakeistas 41 iešmas, atlikta 104 km kelio apdailos darbų.

2013 metais planuojame tęsti jau pradėtus rimkų stoties kelyno, Perkėlos kelyno, geležinkelio ruožo kaunas (Palemo-nas)–gaižiūnai rekonstrukcijos darbus, Jungiamosios gele-žinkelio linijos klaipėda–Pagėgiai infrastruktūros moderniza-vimo ir kitus geležinkelio remonto darbus.

vienas iš bendrovei aktualių šiuo metu paskelbtų konkursų yra „rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo lenkijos ir lietu-vos valstybių siena–Mockava (1435 mm vėžės pločio kelias) rekonstravimas. Aktyviai dalyvausime konkurse teikdami pasiūlymus, o jei laimėsime – esame pasiruošę sėkmingai, greitai ir kokybiškai atlikti projektuose numatytus darbus.

lietuvoje „rail Baltica“ geležinkelis vingiuos apie 333 km maršrutu lenkijos ir lietuvos siena–Mockava–Šeštokai–Mari- jampolė–kazlų rūda–kaunas–gaižiūnai–radviliškis–Šiau-liai–Joniškis–lietuvos ir latvijos siena.

www.gtc.lt

Vakar, šiandiEn, rytojGrandžių surinkimo bazė

Kelio ištaisymo mašina duomatic 08-32 u

motorinė platforma mPd-2

50 |

ĮmoNę auGiNa ProfesioNaLumas ir Naujovių Paieška

AB „vilniaus lokomotyvų re-monto depas“ (vlrd) pa-grindinė veikla - šilumvežių ir dyzelinių traukinių kapitalinio

ir einamojo remonto darbai. didžiausias teikiamų paslaugų užsakovas – AB „lietu-vos geležinkeliai“. tačiau įmonė turi galingą riedmenų remonto bazę, todėl ėmėsi inicia-tyvos kurti naujus gaminius bei ieškoti nau-jų klientų ir naujų rinkų.

iki 2013 m. bendrovė jau pagamino 32 nau-jus manevrinius lokomotyvus teM tMH, kurie važinėja AB „lietuvos geležinkeliai“ keliais. 2011 m. ir 2012 m. buvo parduota po vieną lokomotyvą užsakovui estijoje. su šiuo užsakovu vyksta derybos ir dėl trečio-jo lokomotyvo įsigijimo. drįstame teigti, jog įmonės gaminama produkcija atitinka gele-žinkelio technikai šiandien keliamus pačius aukščiausius reikalavimus.

50 |

u

Lokomotyvą TЭМ TMХ 35-001 apžiūri (iš kairės) užsakovų atstovas uab TmHb generalinis direktorius sergej Greičiuk ir VLrd generalinis direktorius Valentas stadalnykas

uAB

vlr

d a

rchy

vo n

uotr

auko

s

| 51

2012 m. pabaigoje bendradarbiaujant su uAB „transmašholding“ ir kompanija Cz loko pradėtas gaminti naujas manevrinis šilumvežis su hibridine pavara TЭМ TMХ 35. Šis šilumvežis skirtas rusijos rinkai. loko-motyve suprojektuota modulinė (bokštinė) kabina. Jame bus įmontuotas CAterPillAr kompanijos C18 tipo dyzelinis variklis. naujovė – papildomai montuojamas ener-gijos kaupiklis, kurį gamina rusijos kom-panija „elton“. Šis kaupiklis leis efektyviai panaudoti dyzelinio variklio galingumą, maksimaliai sumažinti kuro sąnaudas. Pla-nuojama užbaigti lokomotyvą 2013 m. kovo mėn. Pagamintas šilumvežis su hibridine pavara TЭМ TMХ 35 bus išsiųstas į rusiją sertifikavimui.

Į šiuos metus mūsų bendrovė įžengė su nau-ju projektu. Bendradarbiaudami su ukrai-nos kompanija „lugansteplovoz“, rusijos kompanija „Brianskij mašinostroitelnyj zavod“ ir čekijos kompanija Cz loko pra-dėjome naujo manevrinio keturių ašių ši-

lumvežio teM ltH gamybą. Šis šilumvežis bus pirmas mūsų gaminys su asinchronine pavara ir traukos varikliu, o sujungimui su aširačiais bus panaudoti riedėjimo guoliai. toks sprendimas leis efektyviai naudoti variklio galingumą, pagerinti šilumvežio traukos charakteristikas ir pailginti aptar-navimo periodus. Pirmas šilumvežis bus pagamintas šiemet kovo mėn., po to bus atlikti šilumvežio sertifikavimo bandymai pagal AB „lietuvos geležinkeliai“ nustaty-tus reikalavimus. iš viso planuojame šiais metais pagaminti 2 tokius šilumvežius, vie-nas kurių bus skirtas rusijos rinkai.

2012 m. įmonė atvertė naują savo veiklos puslapį: pradėtos gaminti specializuotos geležinkelių infrastruktūros mašinos. kartu su italijos geležinkelio transporto gamybos įmone „svi s.p.A.“ buvo sukurta ir šiuo metu gaminama autodrezina ktd, skirta kontaktinio tinklo priežiūrai. kartu gami-nama ir kita mašina „Agrc-1200“, skir-ta darbui 1520 ir 1435 mm vėžės pločio

geležinkelio keliuose. Ši autodrezina bus naudojama per geležinkelio kelių apžiūras, remontuojant bei tiesiant naujus kelius.

Apibendrinant kelerių metų veiklos rezulta-tus galima drąsiai pasakyti, jog vlrd tapo eksperimentine baze kuriant manevrinius lokomotyvus ir kelio remonto mašinas 1520 mm geležinkelio vėžei. uAB „vilniaus lokomotyvų remonto depas“ už šalies ribų sėkmingai garsina lietuvą kaip kokybiškos ir patikimos geležinkelių technikos gamin-tojų šalį.

Parengta pagal uab VLrd informaciją.

Vilniuje surenkamas manevrinis šilumvežis TЭМ TMХ–003, skirtas rusijos rinkai

www.vlrd.lt

| 51

Gaminama autodrezina KTd, skirta kontaktinio

tinklo priežiūrai ir remontui

52 |

M ažeikiečių bendrovė „ru-desta“ lietuvos pramoninin-kų konfederacijos konkurse „sėkmingai dirbanti įmonė“

2012 m. buvo apdovanota už veiklos plė-tojimą sudėtingu verslui laikotarpiu.

uAB „rudesta“ įkurta 1996 m., žinoma kaip pramoninės ir visuomeninės pa-skirties statinių generalinis rangovas. Bendrovė atlieka kompleksinius statybos ir montavimo darbus, savo metalo gami-nių ceche gamina metalo konstrukcijas, montuoja ir remontuoja technologinius vamzdynus ir įrenginius bei atlieka kitus sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos reika-laujančius darbus.

Bendrovėje įdiegtas lst en iso 9001:2008 - kokybės vadybos standar-tas, lst en iso 14001:2005 - aplinkos vadybos standartas, iso 3834-3:2005 - suvirinimo darbų kokybės standartas, en 1090-1:2009 ir en 1090-2:2008 - plie-no konstrukcijų ir elementų gamybos kon-trolės standartai, lst 1977 (Bs oHsAs 18001:2007) - darbuotojų saugos ir svei-katos vadybos sistemos standartas.

uAB „rudesta“ 2012 metais savo 15 metų darbo patirtį sėkmingai realizavo kaimyni-nėje latvijoje. čia, siA CeMeX cemento gamykloje Broceni mieste, bendrovė sta-tė klinčių ir molio sandėlius (pagaminta

ir sumontuota per 1500 tonų metalo konstrukcijų). uAB „rudesta“ taip pat at-liko kitus siA CeMeX cemento gamyklos modernizavimo bei kai kuriuos gamyklos kapitalinio remonto darbus. 2012 m. uAB „rudesta“ eksporto į latviją apimtys siekė 17,3 mln. lt.

lietuvoje 2012 metai taip pat buvo sėkmin-gi – bendrovė lygiagrečiai dirbo su 5 stam-biais projektais: nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statybos Bugeniuose ir Plikšiuose; nuotekų dumblo utilizavimo įrenginių projektavimo ir statybos Mažei-kių nuotekų valykloje (objektų užsakovas uAB „Mažeikių vandenys“), sieros degaza-vimo ir granuliavimo įrenginio AB „orlen lietuva“ statybos („orlen Projekt“ s.A), sirupų gamybos cecho statybos (AB „Ami-lina“), neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro ir medicininės reabilitacijos centro pastatų statybos Mažeikiuose (všĮ „Šiau-lių darbo rinkos mokymo centras“).

uAB „rudesta“ 2012 metų pardavimo pa-jamos iš viso sudaro 46,7 mln. lt.

www.rudesta.lt

sėkmingas statybos paslaugų eksportas

M

52 |

nuotekų dumblo utilizavimo įrenginių projektavimas ir statyba mažeikių nuotekų valykloje

sieros degazavimo ir granuliavimo įrenginio ab „OrLen Lietuva“ statyba

sia Cemex Klinčių ir molio sandėlių statyba

| 53

raėjusiais metais „sėkmingai dirban-čios įmonės 2012“ vardą lietuvos pramonininkų konfederacija suteikė uAB „Wavin Baltic“. tai plastikinių

vamzdžių gamykla vilniuje, pramoninės gru-pės „Wavin“ narė, gaminanti, importuojanti ir eksportuojanti plastikines vamzdžių sistemas. Bendrovė atsakinga už koncerno veiklą lietu-voje, latvijoje, estijoje, Baltarusijoje ir kalinin-grado srityje.

ĮMonės istoriJA1960 m. bendrovė pradėjo veiklą kaip vilniaus valstybinė polimerinių dirbinių gamykla. 1996 m. bendrovę įsigijo tarptautinis koncernas „Wa-vin“. gamykla pakeitė pavadinimą į uAB „Wa-vin Baltic“. tais pačiais metais įmonės gamybi-niuose ir administraciniuose pastatuose buvo atliktas kapitalinis remontas, į cechus iš vaka-rų europos atgabenta ir sumontuota moderni plastikinių vamzdžių gamybos įranga. dabar bendrovė gamina vien tik plastikines vamzdžių sistemas ir jų komponentus.

gAMYklA ŠiAndienŠiuo metu įmonėje dirba per 100 darbuotojų. Ji gamina plastikinius vamzdžius vidaus ir lauko

kanalizacijai, drenažui, vandentiekiui, dujotie-kiui bei kabelių apsaugai. Bendrovė ekspor-tuoja savo produkciją į latviją, estiją, rusiją, Baltarusiją, lenkiją, Švediją, daniją, suomiją ir kitas šalis. uAB „Wavin Baltic“ šiuo metu yra didžiausias plastikinių vamzdžių gamintojas lietuvoje. Bendrovėje įdiegta kokybės valdy-mo sistema iso 9001, veikla vykdoma laikantis aplinkosaugos sertifikato iso 14001. Įmonėje taikomos inovatyvios šiuolaikiškos vadybos bei gamybos valdymo sistemos.

daugiau informacijos apie koncerną „Wavin“ ir uAB „Wavin Baltic“ galite rasti interneto svetainėse.

sėkmingas statybos paslaugų eksportas

„Wavin“ – pirmaujantis plastikinių vamzdžių sistemų tiekėjas europoje

www.wavin.lt

www.wavin.com

54 |

tango reikia dviejų

daugelis plataus vartojimo

prekių gamintojų sutiks,

kad jų pirkėjas darosi vis

išrankesnis ir būti pastebėtam

tampa vis sunkiau.

turi būti išskirtinis, kad tave

pastebėtų, pasirinktų ir pamiltų.

Žinoma, pirmiausia akį patraukia

netradicinės, raiškios, aukštos

spaudos kokybės prekių pakuotės

ir etiketės, kurių gamintoja uAB

„Aurika” lietuvoje ir Baltijos

šalyse yra nepralenkiama.

„Įmonėje spausdinamų etikečių bei pa-kuočių išskirtinumas yra mūsų ir užsakovų bendros veiklos rezultatas. Mūsų klientai jaučiasi drąsiai, nes žino, kad „Aurikos“ komandos patirtis ir technologijos leis re-alizuoti jų sumanymus. tiesiog negalime sau leisti sugriauti mums rodomo pasiti-kėjimo“, - sako uAB „Aurika“ direktorius Arūnas Akstinas.

uAB „Aurika“ 2012 metus gali įvardinti kaip itin sėkmingus. Įmonė atidarė antrą gamybos padalinį kaune, kuriame pra-dėjo gaminti daugiasluoksnę pakuotę, skirtą maisto, chemijos, farmacijos ir ki-tiems produktams.

Pasak įmonės pardavimų vadovės linos kvietkauskaitės, uAB „Aurika“ lyderystę Baltijos šalyse nulėmė siekis būti patiki-ma etikečių ir pakuočių gamybos partne-re. „turimi technologiniai ir žmogiškieji resursai leidžia mums ne tik išsiskirti itin aukšta spaudos kokybe, bet ir teikti pro-fesionalias konsultacijas klientams, da-lintis ilgamete patirtimi, suteikti galimo geriausio rezultato garantijas“, – sako l. kvietkauskaitė.

naujajame gamybos padalinyje kompa-nija gamina pakuotes, sudarytas iš kelių sluoksnių bei pasižyminčias skirtingomis barjerinėmis savybėmis, tokiomis kaip nelaidumas drėgmei, deguoniui, uv spin-duliams ir pan. kiekvienos gaminamo produkto partijos atitiktis kokybiniams reikalavimams yra tvirtinama kokybės sertifikatu bei atitikties deklaracija. Pa-kuotės kokybiniams parametrams įmonė įkūrė fizikinių tyrimų laboratoriją, kurio-je tyrimai yra atliekami remiantis AstM metodikomis.

kokybiniams parametrams matuoti taip pat skirta 2012 metais įmonėje įdiegta brūkšninių kodų verifikavimo sistema. Šiandien uAB „Aurika“ yra vienintelė fleksografinė spaustuvė Baltijos šalyse, galinti teikti brūkšninių kodų verifikavi-mo paslaugą pagal tarptautinio standar-to iso/ieC 15416 nuostatas.

Įvertino ir vokiečiAi

uAB „Aurika“ inovacinės technologijos ir išskirtiniai sprendimai neliko nepaste-

54 |

| 55

bėti ir pasaulyje. 2012 metais kompanija tapo konkurso „vokietijos ūkio apdova-nojimai lietuvoje-2012“ nugalėtoja.

konkursą tema „Made for germany“ suorganizavo vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHk). Buvo siekiama pagerbti lietuvos smulkiąją arba viduti-nę įmonę, eksportuojančią savo produk-ciją į vokietiją, arba įmones, ypač sė-kmingai teikiančias paslaugas vokietijos partneriams.

„džiaugiamės nugalėję šiame konkur-se, nes mūsų įmonę vertino vokietijos verslininkai, pasaulyje garsėjantys kaip ypač reiklūs, kruopštūs, racionalūs bei turintys didelę patirtį. tiesa, didžiausia mūsų eksporto dalis keliauja į vokietiją, komanda turi labai daug patirties, bet šis apdovanojimas vis tiek buvo netikėtas ir skatinantis stengtis dar labiau“, - atvi-rauja l. kvietkauskaitė.

Ypač geri įmonės veiklos rezultatai neli-ko nepastebėti ir vietos verslininkų. lie-tuvos pramonininkų konfederacija pripa-žino uAB „Aurika“ „sėkmingai dirbančia

įmone2012“, o lietuvos spaustuvininkų asociacija suteikė spaudos pramonės „lyderių“ apdovanojimą. „Credit info“ kompaniją įvertino kaip „stipriausią lie-tuvoje 2012“. Šį apdovanojimą pelno tik patikimos ir laiku finansinius įsipareigo-jimus vykdančios įmonės.

„kasdienė mūsų veikla yra šiek tiek panaši į tango – siekdami geriausio re-zultato, tiesiog privalome nuolat būti ar-čiausiai savo užsakovo, suprasti jo lūkes-čius, derintis prie jo siekių, veikti kartu su juo, tikėti ir pasitikėti vienas kitu. tik tada galime koja kojon sėkmingai žengti užsibrėžtų tikslų link“, - šypsosi l. kviet-kauskaitė.

| 55

56 |

• Užsakomojigamyba• Metaloapdirbimas

• Gaminiųprojektavimas

• Pramonės,šildymo,laboratorijųįranga,ūkiotechnika,baldai,įrankiai

Kokybėsirvaldymosertifikatai:ISO9001ISO14001DINENISO3834-2

Pasiekimaiirapdovanojimai:• „Sėkmingaidirbantiįmonė–2012“

Lietuvospramonininkųkonfederacija.• „Geriausiaįmonė2012“

Vilniausprekybos,pramonėsir amatųrūmai.

• „Lietuvosmetųgaminys2011”– 3gaminiaiapdovanotiauksomedaliais.

Produkcija eksportuojama į Vakarų Europą,RytųEuropą,Skandinaviją,Azijosšalis.

www.umega.lt

Pardavimųskyrius+37061464129

„Vienybė“nuo1919m.

56 |

| 57

• Užsakomojigamyba• Metaloapdirbimas

• Gaminiųprojektavimas

• Pramonės,šildymo,laboratorijųįranga,ūkiotechnika,baldai,įrankiai

Kokybėsirvaldymosertifikatai:ISO9001ISO14001DINENISO3834-2

Pasiekimaiirapdovanojimai:• „Sėkmingaidirbantiįmonė–2012“

Lietuvospramonininkųkonfederacija.• „Geriausiaįmonė2012“

Vilniausprekybos,pramonėsir amatųrūmai.

• „Lietuvosmetųgaminys2011”– 3gaminiaiapdovanotiauksomedaliais.

Produkcija eksportuojama į Vakarų Europą,RytųEuropą,Skandinaviją,Azijosšalis.

www.umega.lt

Pardavimųskyrius+37061464129

„Vienybė“nuo1919m.

| 57

58 |

V alstybės valdoma AB „smiltynės perkėla“ įver-tinta lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos su-

rengtame konkurse „sėkmingai dirbanti įmonė 2012“. 1991 metais įregistruota bendrovė tokį apdovanojimą pelnė pir-mą kartą. Šiuolaikiška ir moderni vidaus vandens transporto įmonė yra vienintelė lietuvoje, užsiimanti profesionalia kelei-vių ir transporto priemonių kėlimo kel-tais per kuršių marias veikla.

dviejose perkėlose dirbanti bei penkis keltus turinti AB „smiltynės perkėla“ per metus perkelia apie 2 mln. keleivių ir daugiau kaip 0,6 mln. transporto prie-monių. Bendrovėje dirba 81 darbuotojas.

kasmet daugiau nei 14 mln. lt apyvartą siekiančiai „smiltynės perkėlai“ 2012-ieji buvo patys pelningiausi metai per visą įmonės veiklos istoriją. Perkeltas rekordiškai didelis transporto priemonių skaičius - beveik 616 tūkst. nuo 2010 m.

bendrovė valstybei kasmet sumoka apie 1,1 mln. lt dividendų.

Bendrovė atitinka tarptautinius lst en iso 9001:2008 (kokybės), lst en iso 14001:2004 (aplinkos apsaugos), Bs oHsAs 18001:2007 (darbo saugos ir sveikatos) standartų reikalavimus.

www.keltas.lt

Įvertinta sėkminga SmiLTyNėS pERkėLOS veikla

2013 m. ii ketv. Šiaurės rage iškils modernios architektūros pastatas, kuris ne tik tarnaus keleivių reikmėms, bet ir taps nauja traukos vieta miestiečiams

Šiaurės rage pastatytas naujas pirsas, prie kurio vienu metu gali švartuotis du bendrovės keltai

naujojoje perkėloje veikia informacinė švieslentė, skelbianti keltų išvykimo laiką, bilietų kainas ir kitą aktualią informaciją

| 59

edienos pramonė kazlų rūdoje gyvuoja jau ilgą laiką, taigi „swedspan girių Bizone“ gilios tradi-

cijos dera su novatoriškais sprendimais, o dešimtmečių patirtis jungiasi su mo-derniausiomis technologijomis bei šiuo-laikiniais standartais.

dabartinės medžio drožlių plokščių gamyklos ištakos siekia 1909 metus. 2008-2009 metų sandūroje gamyklos metraštyje buvo atverstas naujas lapas –

www.swedspan.lt

„Swedspan Girių Bizonas“ – ikEA įmonė

ji tapo pasaulyje pripažintos švedų kompanijos ikeA, kuriai priklauso ir tarptautinė, įvairių šalių įmones jungianti „swedspan“ grupė dalimi. nuo tada fabriko pavadinimas pa-keistas, suteikiant jam „swedspan girių Bizono“ vardą.

Įmonei tapus swedspan dalimi, daug kas pasikeitė. „Modernizavo-me įrenginius, įdiegėme įvairaus pločio ir ilgio, dvejopo tankio me-džio drožlių plokščių gamybą, pa-tobulinome sandėliavimą, atnauji-nome pastatus. dirbame tam, kad klientui pateiktume nepriekaištin-gos kokybės, funkcionalią medžio drožlių plokštę už konkurencingą kainą“, - dėstė įmonės generalinė direktorė regina zasienė.

Šalia klientų poreikių, gamybos efektyvumo, uAB „swedspan girių Bizo-nas“ darbuose visuomet svarbi aplinka bei socialinė gerovė. Įmonės ideologija remiasi supratimu, kad negalima siek-ti pelno bet kokiomis priemonėmis – privalu gyventi subalansuotos plėtros principais. Įmonė kryptingai dirba vado-vaudamasi ikeA bei swedspan subalan-suotos plėtros gairėmis.

„Šiandien mes pasiekėme ne tik puikių gamybos rezultatų. džiaugiuosi, kad man pavyko suburti produktyvią koman-dą. kiekvienas darbuotojas, nesvarbu,

„swedspan Girių bizonas“ vadovų komanda. iš kairės: arvydas merkys, mindaugas Lukošius, Gintaras sveikata, emilija Jelisejevienė, Gediminas Lastauskas, nomeda butėnaitė, martti Kurppa, regina Zasienė, nomeda Kaučikienė

m

kokias pareigas užimtų ir kokį darbą at-liktų, yra savo srities specialistas. dideli ir geri darbai sutelkia žmones ir skati-na juos siekti dar geresnių rezultatų – tai mūsų įmonės sėkmės formulė“, - pasakojo r. zasienė.

60 |

www.grinduva.lt

ietuvos ir čekijos uAB „grinduva“ – inovatyvi, versli, šiuolaikiška kompa-nija. tai specializuota, grindų įren-gimo darbus visoje šalyje atliekanti įmonė, dažnai dėl to vadinama „įmo-

ne ant ratų“.

Šiandien bendrovės specialistai sugeba per pamainą įrengti iki 1500 kvadratinių metrų grindų. Įmonės darbuotojai dalyvauja naujų medžiagų ir grindų įrengimo technologijų pri-statymuose lietuvoje ir užsienyje.

geriausias įmonės įvertinimas – kai tas pats užsakovas kviečia atlikti darbus trečią ar penktą kartą.

Įmonės darbų profilis – pramoninių, poliureta-ninių, epoksidinių grindų įrengimas pramoni-niuose ir visuomeniniuose objektuose.

uAB „grinduva“ ne tik kloja naujas grindis, bet puikiai gali atnaujinti ir senas, apsaugoti jas nuo dulkėjimo, dilimo bei kitų senėjimui bū-dingų procesų.

Aukšta darbų kokybė, nuolatinis noras tobu-lėti, diegti naujas modernias technologijas padėjo pelnyti garbingų apdovanojimų. 2012 metais jau šeštą kartą „grinduva“ tapo lietu-vos pramonininkų konfederacijos nominacijos „sėkmingai dirbanti įmonė“ laureate mažų įmo-nių grupėje. Ji yra tarsi mažos įmonės etalonas.

iNOVATyVi, VERSLi,

šiUOLAikiškAsunkvežimių remonto dirbtuvės Vilniuje

Varėnos miškų urėdijos patalpos sunkvežimių remonto dirbtuvės Vilniuje mašinų gamyklos „astra“ dirbtuvės

| 61

www.pack-klaipeda.lt

2008 metų rugsėjį išleidusi pirmąją produkciją, uAB „Pack klaipėda“ šiandien yra viena moderniausių savo srities įmonių europos

sąjungoje. Bendrovė yra vienintelė maisto pakuočių iš ekstrudinio putų polistireno gamintoja Baltijos šalyse.

2012 metai buvo išties sėkmingi: investicijos siekė 12 milijono litų; į eksploataciją įvedus 3500 m2 naujų gamybinių patalpų bendras gamybinis plotas padidėjo iki 7500 m2; rinkai pasiūlyta 15 naujų gaminių.

gamykloje naudojamos moderniausios šios srities technologijos, įdiegtos remiantis griežtais europos sąjungos reikalavimais, taikomais polistireninio putplasčio gamybos įrenginių linijų eksploatacijai.

85 % produkcijos eskportuojama į skandinavijos šalis, lenkiją, vokietiją, Prancūziją, čekiją, vengriją, slovakiją, Austrija, Baltarusiją ir rusiją.

moderniausios technologijos – sėkmės garantas

| 61

2012 metais atidarytas sandėlys, suteikiantis galimybę išdėstyti prekes 3 aukštais

Viena greičiausių šiuo metu termoformavimo linijų europoje

Kokybės kontrolei skiriamas ypatingas dėmesys

Praėjusiais metais įdiegta antroji ruošinių gamybos linija

62 |

AB „kretingos žvėrininkystės ūkis“ augina švelniakailius žvėrelius ir dalyvauja kailių rinkoje daugiau kaip pusšim-tis metų. Pastaruoju metu

bendrovėje auginamos labiausiai kailių rinkoje paklausios tamsios audinės. Bendrovėje pa-ruošti kailiai parduodami didžiausiuose kailių aukcionuose danijoje ir suomijoje.

norint išsilaikyti konkurencingoje kailių rinkoje reikia ne tik užauginti daugiau gerų kailinių žvėrelių, bet ir gerinti jų kailių kokybę bei tobulinti rūšį.

Paruošti geresniems, kokybiškesniems kailiams reikalingos geros žvėrelių auginimo sąlygos. tuo tikslu įmonėje pastatyti nauji žvėrelių auginimo angarai, idiegtos naujos technologijos, atitinkančios es standartus.

kasmet atnaujinama žvėrelių banda, vedanti sveikus jauniklius. nuolatinės investicijos duoda vis geresnių rezultatų. tai ne tik didesnės pajamos, bet ir pasitikėjimas bei konkurencingumas.

E.p. zveris@kretinga.omnitel.net

SėkmiNgA veikLA kAiLių riNkOje

Registruokis interneto svetainėje

jau dabar ir gauk pavasarinę nuolaidą

bandomąjam šaudymui!

www.taiklusis.lt

Naujiena!šaudymas iš lanko

Į skriejančius taikinius

Pramogauti gali ir anksčiau lanko rankose nelaikę žmon�

Asmenin�, komandin� varžybos arbatreniru�� tipo pramogos

Linksmas ir azartiškas laisvalaikisjūsų kolektyvui gryname ore!

Galime atvažiu�iį jūsų pasirinktą vi�ą

Vienintelis Li�uvoje kompanijos „Laporte“ portatyvinis skriejančių taikiniųpaleidimo aparatas

64 |

P agaliau pradedame suprasti, jog ne pas-tatai, įrengimai, materialinė bazė verčia pasaulį suktis. tai daro Žmogus. suvokia-

me, kad jis ir jo kūrybinis potencialas yra pats svarbiausias. visa kita – tik jam padedančios priemonės.

2010 m. lietuvoje buvo įkurta „robotikos Aka-demija“, kuri tapo oficialiu atstovu, skleidžiančiu lego education metodologiją.

lego grupės steigėjo ole kirk kristiansen moto - „tik geriausias yra pakankamai geras“. dirbant su daugiau nei keliais šimtais mokytojų, univer-sitetų, kitų organizacijų, buvo sukurta unikali mokymo programa – lego education. Ji leidžia, derinant konstravimą iš įprastų „lego“ kaladė-lių ir darbą kompiuteriu, atsiskleisti naujoms galimybėms vaikams ir jaunimui tobulėti. Šie edukaciniai produktai skatina būti aktyviems, kūrybingiems, padeda išmokti bendradarbiauti sprendžiant problemas, ugdyti socialinius įgū-džius bei suvokti atsakomybės ribas.

vaikai patiria tikrą atradimo džiaugsmą, materia-lizuodami savo rankomis įmantriausias savo sva-jones realiame pasaulyje. ir tai vyksta su bendra-minčių grupe, patiriant greitas „mažas“ pergales

bei palaikant išmintingajam treneriui.

keldami šiandienai aktualias problemas bei ieš-kodami sprendimo būdų, vaikai teikia tokius pa-siūlymus, kad mokslininkai pripažįsta, jog tai pa-žangios, inovatyvios technologijos, kurias galima pritaikyti. Pvz., 2011 m. 14-mečiai Mikalojus va-siliauskas ir Juozas lakius sukūrė regeneruojantį oro stabdį – galimybę gaminti elektros energiją iš oro pasipriešinimo, kai stabdomas automobilis.

„robotikos akademijos“ vizija – ateitis, pilna smalsių mokslininkų, inovatyvių dizainerių bei kūrybingų inžinierių. norint, kad ši idėja būtų plačiau paskleista ir labiau pasiekiama lietuvos vaikams, buvo inicijuota roBotiAdA – tai olimpi-niu principu parengtos tarpmokyklinės varžybos. Per praėjusius metus buvo suorganizuota beveik pusšimtis šviečiamojo pobūdžio renginių visoje lietuvoje. roBotiAdA plito nuo lietuvos respu-blikos seimo iki atokiausių mūsų šalies kampelių.

Pasauliniu mastu yra rengiami „First lego lea-gue“ (Fll) robotikos konkursai. kasmet lietuvoje ir kitose šalyse vyksta atrankinės varžybos. Joms mokiniai rengiasi beveik metus. kiekvieną kartą skiriama vis nauja tema, susijusi su šių dienų pro-blemų sprendimų ieškojimu. Šiemet Fll tema -

www.bora.lt

RoboTIKA -auginkime draugišką išradėją!

ateitis

„lietuva – tai šalis, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės.”

lietuvos pažangos strategija „lietuva 2030” „Padėk senjorams“. vaikai nagrinės problemas, su kuriomis susiduria senyvo amžiaus žmonės, siūlys savo sprendimus.

Praktika parodė, kad ši smagi, žaidimo forma pa-remta mokymo sistema nejučiomis įtraukia į kū-rybinį procesą, skatinantį mokytis ne tik vaikus, bet ir jaunuolius bei suaugusiuosius.

suaugusieji patarimų dažniausiai neklauso, nes jie yra „pilni savęs“ ir savo praeities pagrindu susiformavusių nuostatų, įpročių bei įsitikinimų. kaip parodė praktika, „robotukai“ suaugusiųjų mokymuose pasiteisino kaip ypač efektyvi moko-moji priemonė, sutelkianti juos priimti iššūkius, efektyviai komunikuoti bei kurti su visa koman-da. speciali bendravimo technika, kai vaizduotės žadinimui panaudojamos „rankų žinios“ (moksli-niais tyrimais įrodyta, kad mūsų rankos yra susi-jusios su maždaug 80% smegenų ląstelių, o dar-bas rankomis skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą), sukuria visuotinį įsitraukimą į sprendimų paiešką bei besąlygišką jų vykdymą. toks moky-mosi būdas ypač tinka toms įmonėms, kurios tiki, kad vienintelis tikras konkurencinio pranašumo šaltinis yra organizacijos žmonių patirtis, žinios ir kūrybingumas. suaugusiesiems (skirtingai nei vaikams) žaidimas yra ir socialinių ryšių kūrimas, emocinė išraiška bei konstruktyvi konkurencija.

kviečiame visus: • vaikus - išbandyti šią unikalią žaidimais

paremtą mokymosi priemonę;• iššūkių nebijančius mokytojus - prisijungti

prie grupės entuziastų, norinčių, kad lietuva garsėtų ne vien sportininkais;

• suaugusiuosius, siekiančius nuolatos būti išradėjais.

| 65

T aip mąstančių žmonių yra šalia kiekvie-no mūsų. Įprasta kūrybingumą prilyginti meninei saviraiškai, o ne gebėjimui su-

kurti ką nors nauja. tiek tėvai, tiek pedagogai ir ugdymo programų sudarytojai dažniau vertina kūrybingumą kaip antraeilį dalyką šalia kalbų, matematikos bei kitų mokslų. vaikai retai yra skatinami įgyvendinti savo idėjas – tyrinėti, eks-perimentuoti, rizikuoti.

tačiau šiandien kūrybingumas reiškia kitus gebė-jimus, ir tokius sąvokos pokyčius nulėmė sparti aplinkos evoliucija. Per pastaruosius penkerius metus informacijos apimtis pasaulyje išaugo 9 kartus. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2020-ųjų metų informacijos kiekis išaugs 75 kartus. tokiomis aplinkybėmis yra svarbiau sugebėti susigaudyti žinių gausoje – surasti, suvokti, sis-teminti, analizuoti, pritaikyti - negu siekti viską atsiminti ir padidinti savo žinių bagažą.

Pagal Joan Hendrick (1997), kuri yra JAv edu-kologijos profesorė ir knygų apie vaikų ugdymą autorė, kūrybingumas – tai gebėjimas generuoti naujas mintis, naujus sprendimus, kurti naujus produktus, remiantis įgyta patirtimi ir žiniomis. taigi jis gali pasireikšti ir yra reikalingas visose gyvenimo ir profesinėse srityse.

„innospark“ yra mažiau nei metus veikianti įmo-nė, vystanti inovatyvius produktus nuo idėjos iki jų įvedimo į rinką. Pirmasis komercinis projektas yra „edu2“ prekės ženklu žymimos kūrybiško ugdymo priemonės, skirtos vaikams nuo 2-3 iki 8-9 metų. Pradėjusi veiklą nuo lietuvos rinkos, praėjusių metų pabaigoje „innospark“ su „edu2“ prekės ženklu įžengė į latvijos rinką.

Pagrindiniai principai, kuriais įmonė vadovauja-si,kurdama naujus „edu2“ gaminius yra:

➜ kūrybiškas ugdymo procesas yra ne mažiau svarbus nei rezultatas;➜ ugdymo priemonės turi būti „atviros“, kitaip sakant, jos yra tik medžiaga žaidimui ir kūrybai, o visa kita sukuria patys vaikai, padedami ugdyto-jų. tokiu būdu vaikai turi galimybę išreikšti save ir savo pasaulio suvokimą.

„edu2“ šviesos staliukas iš pirmo žvilgsnio yra gana paprastas daiktas, kuriuo jau nuo senų laikų naudojosi fotografijos mėgėjai. novatoringumas yra šio staliuko pritaikymas. tai atvira kūrybingu-mo ugdymo priemonė, vaikų ir pedagogų bendra kūrybinė erdvė ir laboratorija, kurioje gimsta ne tik stulbinantys kūriniai, istorijos, pasakos, bet ir atsiskleidžia vaikų gebėjimai, emocijos, savęs ir pasaulio suvokimas.

Ant „edu2“ šviesos staliuko galima piešti tirš-tais dažais ar smėliu, stebėti nuskinto gysločio

Aš net linijos tiesiai nemoku nupiešti, tai kaip galiu būti kūrybingas ir kažko mokyti vaikus...

Kūrybingumas – tai dovana: ją atsinešei į pasaulį nuo gimimo arba tau jos pagailėjo...

persišviečiančią struktūrą, dėlioti skaidres su gy-vūnais ar kitomis figūromis, spalvotus stiklinius akmenukus, statyti savo miestą ir namus su lan-geliais, pro kuriuos sklinda šviesa. visų galimy-bių čia neišvardinsi – jų gausa priklauso tik nuo pedagogų ir vaikų vaizduotės.

lietuvoje jau beveik pusė ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra įsigiję bent po vieną šviesos staliuką, o kai kurie darželiai aprūpino jais kiekvieną gru-pę. Šiais metais „innospark“ ketina įvesti keletą naujų ugdymo priemonių ir išplėsti eksporto rin-kas. visi gaminiai yra kuriami ir gaminami lietu-voje. nors atrodytų, kad mūsų rinka yra užpildyta įvairių žaislų, ugdymo priemonių bei žaidimų, ta-čiau įmonė atrado nišą, kuri yra patraukli varto-tojams, tikintiems kūrybingumo ugdymo svarba ateities kartoms.

lorris Malaguzzi, italijoje gimusios ir dabar pla-čiausiai pasaulyje paplitusios reggio emilia ug-dymo programos įkūrėjas, apie kūrybingumą sakė taip: „...jį visada sunku pastebėti, kadangi jis vilki kasdieniais rūbais ir turi sugebėjimą stai-giai atsirasti ir pradingti... nepaisant to, mūsų užduotis, kalbant apie kūrybingumą, yra padėti vaikams įlipti į aukščiausias jų pačių viršūnes“.

www.edu2.lt

(Ne)kūrybiški

ateitis

66 |

EgLė KUCKAITėEglės Kuckaitės ankstyvoji 1992-2004 m. kūryba geriausiai žinoma kaip oforto ir kitomis tradicinėmis grafikos techniko-mis atlikti darbai, nors eksponuojant kūrinius jau tada pasitaikydavo insta-liacijos bruožų. Pavyzdžiui ant moky-klinio sąsiuvinio popieriaus atlikti piešiniai eksponuoti stalčiuose naudo-jant juos kaip rėmą. ofortuose dažnas personažas yra Šyšokas – androginiška nenusakomo amžiaus figūrėlė su dviem šalia ausų susuktais kuodeliais. Šiai kartais lyriškai, kartais drastiškai būty-bei būdinga savistaba, metaforiškas elgesys, pojūčio grynumo paieška.

Atskirą dėmesį verta atkreipti į tai, kaip menininkė vaizduoja plaukus. Su ypatinga atida grafikė juos paišė dar mokykloj. Kuckaitė daugiausia apie savo vaizduojamų personažų savijautą pasako per jų plaukus. Piešiniuose priklausomai nuo to ar plaukai supinti į kietą kasą, ar tik surišti į „arklio uodegą“, ar susukti į du kuodelius paausiuose, ar laisvai plaikstosi jude-syje, ar krisdami palaidi dengia pečius, ar yra išsiskleidę tarsi sparnai – galima suprasti kaip veikėjas jaučiasi.

grafikės estetikos supratimą ir tiesio-giai motyvus įtakojo japonų kultūra. ji laisvai elgiasi su kompozicija, nebi-jodama palikti tuščių plotų, sutelkia dėmesį į detalę, liniją, siluetą, įveda antspaudą. Kuckaitės santykis su šia ir kitomis darbuose pasirodančiomis kultūromis nėra tik formalistinis, jis „Širdis yra liepsna“, 2007, drobė,

aliejus, 138,5x155 cm. V.ilčiuko nuotr.

„argi jums taip nebuvo“, 2006, minkštas lakas, 10x11 cm

„Tai mano svajonių spalva“, 2011, drobė, aliejus, 135x100 cm

„Jėzusmarija siaubas arba vedlio orientacija“, 2006, minkštas lakas, 13x32 cm. V.ilčiuko nuotr.

„asociatyvus krebždėjimas“, 2006, minkštas lakas, 9x12 cm

„eiti atatupstomis arba meilė – tai tiesa“, 2006, minkštas lakas, 8x12,5 cm

Paroda „Pranciška“, fotodokumentacija, 2008, Vilnius

„stebuklas, kol gaidžiai neužgiedojo“, instaliacijos fotodokumentacija,2006, h-99 cm. Londonas

| 67

labiau panašus į bandymą užkalbinti tą Kitą, išsakyti jausmus, mintis suvo-kiant neperžengiamus skirtumus.

Labai svarbus, iš japonų grafikos atke-liavęs elementas yra antspaudas. Meni-ninkė ne tik ėmė naudoti antspaudą grafikos lakštuose kaip savarankišką elementą, ne tik iš jų dėliojo raštus ir pavidalus ant popieriaus, bet ir išplė-tojo iki didžiulio formato piešinių ant sienos sudarytų iš atspaudų, kuriuos vadina sienų akcijomis.

Sienų akcijos - kūriniai veikiantys net keliomis medijomis (fotografija, pasakojimas, piešinys, antspaudai) yra daugiasluoksniai ir savo reikšmėmis. Tai viena įspūdingiausių Eglės Kuckai-tės kūrybos dalių ir neveltui pelniusi jai pagrindinius prizus: Tarptautinėje XIII Talino grafikos trienalėje „In Exile“ (Talinas, Estija) 2004 m.; Tarptautinėje V grafikos meno trienalėje „Transfers“ (Praha, Čekija) 2007 m.

Pradėjusi nuo klasikinių grafikos technikų Eglė Kuckaitė kartą peržen-gusi jos ribas į išplėstines kitas medijas (aiškiausiai tai atsitiko sienų akcijose 2004-2007 m.) menininkė nesiliauja to daryti ir toliau. Tačiau ir sienų akcijose, ir instaliacijose išlieka atspaudimo, vaizdo perkėlimo veiksmas.

Neretai Kuckaitės kūryboje atsiranda ir fotografija (pvz. serija nuotraukų, kur menininkė nusifotografuoja apsikabi-nusi paukščių iškamšas). 2007-2008 m. tapybos serija „Pranciška“ irgi nėra tapyba įprastine šio žodžio prasme, ji atlikta piešinį atspaudžiant nuo akmens.

Apibendrinant, Kuckaitės kūrybą (turinio aspektu) galima būtų išskirti į dvi tarpusavyje susisiejančias šakas. Tai psichofiziška dalis, kuri integruoja intymias žmogiškąsias, tarpkultūrines patirtis. Ir konceptualioji, kur pasi-telkus medijų ypatumus sukuriamos daugiaplanės idėjos peržengiančios privataus gyvenimo ribas ir turi pareiš-kimo bruožų apie pagarbą gamtai, kultūrai (moterims visuomenėje), apie laiko savybes ir kt.

Paskutinieji darbai yra mišrios techni-kos, neretai atlikti ant drobės. Techni-nis meistriškumas pasiektas, tačiau kuo toliau, tuo mažiau norisi kalbėti apie technikas ir daug labiau apie koncep-tualias idėjas, kur menininkė dirba su atminties tematika, tęsia savistabą bei kūno kalbos pirmavimą racionalios raiškos atžvilgiu.

Monika Krikštopaitytėtekstas iš Modernaus Meno Centro

interneto svetainės www.mmcentras.lt „Vedlio orientacija“, 2007, drobė, aliejus, 132x155 cm. V.ilčiuko nuotr.

„Perėjimas į šviesos režimą. m.K.Čiurlionis ir F.Kafka“, 2007, sienos akcija, antspaudai, tušas, fotografija. 500x500 cm, Praha

"nes tada mes bėgsime kartu", sienos akcija, antspaudai, tušas, 400x500 cm, 2006, Londonas

„Living-being“, iliustracija b., 2009-2010, popierius, pastelė, akrilas, sepija, aukso folija, 79x107 cm. K.stoškaus nuotr.

„Jie mane klonavo“, 2007, drobė, aliejus, 80x100. V.ilčiuko nuotr.

KAIP

KAIP

Restorane rasite populiariausius belgų patiekalus,

kurių receptus pašnibždėjo virtuvės šefai iš Briūgės.

Prie patiekalų – gausus vyno pasirinkimas ir

žymiausios belgiško alaus rūšys.

Viešbutis „Vila Diemedis“ ir restoranas

S. Daukanto g. 11, Palanga

www.viladiemedis.lt

Jeigu norite likti ramūs kaip belgai triukšmingoje Palangoje...

Pirmieji pasiūlėme ir teikiame pilną paslaugų,

susijusių su nekilnojamuoju turtu, spektrą:

✔ turto ir verslo vertinimą;

✔ nekilnojamojo turto pardavimą ir nuomą;

✔ statinių, patalpų, inžinerinių tiesinių,

žemės sklypų kadastrinius matavimus;

✔ geodezinius matavimus ir žemėtvarkos darbus.

Teikiame paslaugas visoje Lietuvoje.

Mūsų įmonės atstovybes rasite Vilniuje, Kaune,

Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

www.matininkai.lt

2013 metu pradžioje

UAB korporacija ”Matininkai “

pažymi veiklos dvidešimtmeti.

Dekojame partneriams ir klientams

už drauge nueita kelia.

20metų