Nr. 1 (13)2011

www.BESTinLT.lt

Lietuvos pramonininkų konfederacijaLithuanian confederation of industriaLists

ŽurnaLas apie versLo, moksLo ir kuLtūros Lyderius Lietuvoje

L M G

| 3

Žurnalas „Best in Lithuania“ Nr. 1 (13), 2011 Redakcijos adresas: VšĮ „Kultūros horizontai“M.Mažvydo g. 9-19, LT-06256 Vilnius Tel. +370 615 83361 El. paštas rimvidas@khorizontai.ltwww.bestinlt.lt

Redaktorius Rimvidas StankevičiusReklamos vadybininkė Stasė OveraitėŽurnalistai Ligita Šoliūnienė, Viktorija BalsevičiūtėDizainerė Lina ŠiškutėFotografas Gediminas Miškinis

Viršelyje – Lietuvos kvapas. Skaitykite 70 psl. Redakcija už reklamų turinį neatsako.

Mieli skaitytojai,

Simboliška, kad sulaukę išsiilgto pavasario pristatome novatoriškais technologiniais sprendimais, išskirtiniais gaminiais pasižymėjusias įmones, apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtais „Lietuvos metų gaminio“ prizais. Geriausių gaminių išskyrimas iš begalės geros lietuviškos produkcijos – tarsi signalas, liudijantis apie tam tikros pramonės ar verslo sektoriaus atgimimą. Gamtoje tai - pavasaris, versle tai - išskirtiniai pasiekimai.Panašu, kad sunkmetis mūsų įmones paskatino dar aktyviau ieškoti naujų verslo sprendimų, kurti naujus produktus, paslaugas. Išsilaikyti sudėtingomis rinkos sąlygomis gali tik inovatyvūs, nebijantys iššūkių verslininkai. Todėl nenuostabu, kad geriausių šalies bendrovių ir jų pagamintų produktų įvertinimo ceremonijoje pagerbiami ir „Inovacijų prizo“ laureatai. Inovatyvumas skatina ne tik kurti naujus gaminius ar paslaugas, bet ir ieškoti tobulesnių darbo organizavimo sprendimų. Tad kiekviena apdovanojimų pelniusi įmonė išsiskiria dideliu darbo efektyvumu, kuriama aukšta pridėtine verte ir išpuoselėta verslo kultūra. Kad pastarajai skiriama daug dėmesio, įsitikinome kalbindami įmonių laureačių vadovus.Gyvendami globalios ekonomikos sąlygomis, turime galvoti ir apie tarptautines rinkas. Pastebima, kad įmonės vėl imasi naujų produktų, kurie leistų susigrąžinti pirkėjus ir išlaikyti atrastas naujas rinkas. Būtent šių pramonės įmonių eksportas padėjo mūsų ekonomikai atsilaikyti. Džiugu, kad šalies

pramonininkai nenuleido rankų, o nauji lietuviški gaminiai tapo svarbiausia ekonomikos atkūrimo sąlyga.Apdovanojimai skatina verslo plėtrą vidaus bei užsienio rinkose. Įmonių paskelbimas viešai, jų veiklos išeksponavimas mūsų šalies gyventojus motyvuoja rinktis kokybišką lietuvišką produktą ir taip prisidėti prie savo šalies verslo plėtros. Lietuvos pramonininkų konfederacijos teikiamos Petro Vileišio vardinės nominacijos laureatės Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės žodžiais, geros produkcijos tikrai turime, bėda ta, kad nemokame jos vertinti, ja džiaugtis.Šiame kontekste derėtų prisiminti išskirtinę asmenybę: inžinierių, verslininką, kultūros puoselėtoją P. Vileišį. Nepriklausomoje Lietuvoje jis sugebėjo įdiegti naują požiūrį į amatus, pramonę bei žemės ūkį. Jį galėtume vadinti atkakliausiu to laikmečio naujovių propaguotoju, skatinusiu Lietuvoje plėsti prekybos ir pramonės barus, o žemės ūkyje diegti modernias technologijas. Daugelį jo pasisakymų drąsiai galėtume pritaikyti ir šiandien įvairiose gyvenimo srityse: nuo kultūros iki verslo. Tai buvo žmogus, savo mąstymu aplenkęs laikmetį. To norėtųsi palinkėti ir tautiečiams – savo idėjomis aplenkti nūdieną. Tik tokio mąstymo žmonės gali būti visuomenės lyderiai ir pavyzdys kitiems. Numatantys perspektyvą verslininkai geba kurti darbo vietas, išsiskirti savo veikla ir pasiekimais bei garsinti Lietuvą pasaulyje.

„Best in Lithuania“ redakcija

Kęst

učio

Fed

irkos

nuo

tr.

4 |4 |

Lietuvoje sukuriame daugybę nuostabių dalykų – mokėkime juos vertinti ir jais didžiuotisLietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė IRENa DEGuTIENė

Įvertinta lietuvių, „Arvi kalakutai“ produkcija vis dažniau puikuojasi ir ant kitų europiečių stalo

Kokybiškos vandens paslaugos tampa prieinamos vis daugiau Šiaulių miesto gyventojųuaB „Šiaulių vandenys”

Ekologiškas. Ekonomiškas. Ergonomiškas. Snaigė Ice Logic RF34 A++ aB „Snaigė”

Veiklą išplėtusi „Dovaina“ nesuklydo

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse – atsigaunančio vartojimo tendencijos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas GEDIMINaS RaINyS

UAB „Garlita“

Dviejų dešimtmečių nuoseklaus darbo rezultatai – pripažinimas ir pasitikėjimasuaB „Mažeikių mėsinė”

Gyvename šalia Jūsų, dirbame JumsuaB „Gulbelė”

Vartotojams – tik išskirtinės kokybės produkcijauaB „Vesiga”

Kaišiadorių paukštynui – trys nacionalinės nominacijos

„Aukštaitijos bravorai“ – lietuviško „gintarinio aukso“ namai

8

28

36

32

30

10

12

16

20

24

26

14

Turinys

L M GLietuvos Metų GaMinys 2010

| 5

„Mezon YZI“ – su juo mobilusis 4G internetas jau ir išmaniajame telefone

59

„Grunto valymo technologijos“ misija – likviduoti aplinkos taršą, atkurti bioįvairovę

Lazerinis šaulių treniruoklis LT–4KTu GTI

Alytuje sukurtas naujos kartos putų poliuretanas vertinamas savų ir užsieniečiųuaB „Vita Baltic International”

Požeminė perėja įrengta nestabdant eismouaB „Vilniaus rentinys”

„Umega“ auksinės gamybos tradicijos

38

40

42

44

46

Produkcija, verta auksouaB „Betonika”

Išskirtinis kompiuteris ieškantiems naujovių

UAB „Orion Global pet“

Inovacijos – tai rizika, pridėtinės vertės kūrimas ir mąstymo būdasLietuvos inovacijų centras

Sėkmingas Telecentro projektas

48

52

50

54

58

Turinys

LM

G

6 |6 |

Modernioje spaustuvėje diegiamos į klientą orientuotos inovacijosuaB „aurika”

76

Ekspertai 2011-uosius skelbia virtualizacijos bei modernaus informacijos valdymo metaisDPa Lietuva

„Selteka“ suteikia galimybę „pažvelgti už horizonto“

Inovacijos – ne vien eksportui.Naujoviški vadovėliai Lietuvos pradinukamsLeidykla „Baltos lankos”

60

62

64

Informacinės technologijos priverčia laiką eiti greičiau, o mes neatsiliekameuaB „B.G.M.“

Mes dirbame tam, kad jūs neprarastumėteuaB „atrasta”

Verslas ir mokslas vienija jėgas naujausių e. paslaugų kūrimuiUAB „E-verslo klasteris“

Sunkmetis: iššūkis ar galimybė?UAB „VEEKO“

66

72

68

74

Turinys

| 7

Lietuvos talentų kalyklaVilniaus dailės akademijos grafinio dizaino katedra

88

Liora Grodnikaitė

Bohemiečiai - trupė be tabu

Aš – Tautvydas Kaltenis92

96

99

Naujas „Ekovalito“ gaminys valys ypač užterštas nuotekas

„GK klinika“: kokybiško gyvenimo garantija

„Unipako“ veiklą patobulino įdiegtos informacinės technologijos

AB „Lifosa“ investicijos – žmogui, gamtai, kokybei

78

80

82

84

Turinys

Aš, kaip ir daugelis, turbūt, paišiau nuo vaikystės - iš pradžių ant tėvų mie-gamojo sienų, paskui - ant popieriaus. Stoti į VDA Dizaino katedrą paakino prof. T.Baginskas, pasakęs: viskas, ką darai – paišai, tapai, kuri pieštas istorijas – yra gerai, bet baigęs dizaino studijas suprasi, kodėl tai darai, išmoksi planuoti, ne tik materializuoti emocijas. Vilniaus dailės akademiją baigiau 1990-aisiais, ir ekonomikai, ir dizainui ne itin palankiu metu. Kita vertus, tuo metu daugelis dalykų, reiškinių tik prasidėjo, todėl kiekvienas bandė nutverti savo sėkmės paukštę. Tie laikai suformavo žmonių kartą, kuri suprato, kaip parduoti savo sugebėjimus. Besimokydamas paskutiniame kurse su vyresniais kolegomis įsteigėme pirmąją Lietuvoje kūrybinę dizaino studiją „Na.Da“. Per dvidešimtį metų būta visko - ir įdomių projektų, ir krizinių laikotarpių, kurių vienas, atrodo, irgi eina į pabaigą. Nauji globalūs iššūkiai privers visas ūkio šakas atsigręžti į kūrybines industrijas, nes be naujų idėjų, inovacijų ir išradimų įdiegimo krizė nesibaigs. Reikia mesti kauliukus iš naujo. Formuosis nauji poreikiai, o jiems patenkinti rasis naujų sprendimų, naujų galimybių. O čia be dizaino - neapsieisi.

sketnok emainituatprat samigeidį soiruk ,akovąs – “saniazid sakšivuteiL„ te turėtų būti Lietuvos Dizainerių sąjungos, (šios sąjungos pirmininkas esu jau dešimt metų), iššūkis ir sveika ambicija.

Tik pradėjusi savo veiklą, dizaino studija „Na.Da.“ iššovė į tarptautinę dizaino erdvę. Apimta sąstingio, bet iškilmingai šešiasdešimtmetį besiruošianti švęsti Rusijos Nyžnyj Novgorodo automobilių pramonės milžinė GAZ (tai vieta, kur gimdavo “Volgos”, “Pobe-dos” ir “Čaikos”) užsakė šventinį dizainą, kartu “pa-moderninti” ir “suvakarietinti” visą GAZ prekės ženklo identifikaciją. Tai buvo daugiau nei iššūkis. Be grafinės pačios gamyklos dokumentinės dalies su jubiliejiniais akcentais (aut. Audrius Klimas), paruošėme šventinės atributikos dizaino projektą bei gatvės dizaino - spau-dos kioskų, transporto paviljonų, informacinių skydų, gatvės šviestuvų - projektą. Pastarąją dalį projektavau aš, padedamas konstruktoriaus K.Mikučianio.

Transporto laukimo paviljonas. 1991.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: GAZ (Rusija).

Spaudos kioskas. 1991.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: GAZ (Rusija).

Gatvės šviestuvas.1991.Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: GAZ (Rusija).

Aktyviai dalyvaujant banko „Hansa-bankas“ plėtroje, teko sukurti ne vieną „firminį“ elementą, tarp jų - bankomatų stogelius, iki šiol saugojančius nuo kritulių klientus.

Bankomato stogelis. 2000.Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: bankas „Hansabankas“.

„Čili kavos“ kavinių interjero pagrindinis akcentas - baro prekystalio „banga“,

įvairiomis variacijomis pasikartojanti vi-sose kavinėse nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Kavinės baro kontuaras, fragmentas. 2004-05.

Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: „Čilija“.

„Lietuvos energijos“ administracinio pastato centrinį holą papuošė energingi „žaibų“ šviestuvai.

Integruojami dekoratyviniai šviestuvai. 2003.Dizainas: T.Kaltenis;

užsakovas: „Vėtrūna“.

8 |

Lietuvoje sukuriame daugybę nuostabių daLykų – mokėkime juos vertinti ir jais didžiuotis

Pastaraisiais mėnesiais teko dalyvauti keliuose renginiuose, kuriuose buvo pristatoma Lietuvoje gaminama produkcija, mūsų šalies verslo kuriamos ir teikiamos paslaugos. Ir kaskart, susipažindama su „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimuose ar verslo forumuose pristatomais pasiekimais, vis labiau įsitikinu, kad gebame ir turime ką pasiūlyti Lietuvos žmonėms ir viso pasaulio rinkoms.

L M GLietuvos Metų GaMinys 2010

| 9

Ne kartą yra tekę girdėti aimanas, kad pasauliui mes neįdomūs, kad neturime geros produkcijos. Turime, ir tikrai geros – europinio ir pasaulinio lygio. Bėda, kad tai, ką turime, nepelnytai nuvertiname, nepasi-džiaugiame, nutylime. O paskui visi pykstame, kad aplinkui daug negatyvo ir mažai džiaugsmo. Todėl didžiuojuosi visais veikliais žmonėmis, kurie bando tai keisti ir atskleidžia, kad dažna bėda – ne geros produkcijos trūkumas.

Manau, kad jau dabar žmonės kur kas atsakingiau renkasi ir artimiausiu metu dar atsakingiau rinksis prekes ir paslaugas. Todėl linkiu Lietuvos verslinin-kams siekti kurti geros kokybės produkciją už konku-rencingą kainą. Labai svarbu, kad žmonės nenusiviltų įsigiję prastos kokybės ir jų poreikių neatitinkančių gaminių ar paslaugų.

Todėl esu įsitikinusi, kad verslas gali ir turi būti angažuotas gerąja prasme: angažuotas tautos ir valstybės pažangai, patriotizmui, kultūros ugdymui ir plėtrai.

2010 metais su pasididžiavimu priė-miau Lietuvos pramonininkų konfe-deracijos įsteigtą Petro Vileišio vardo nominaciją, kuri tarsi įprasmina geriau-sias valstybės pažangai neabejingo verslo tradicijas. Petro Vileišio asme-nybė yra išskirtinė Lietuvos atgimimo istorijoje dėl kelių dalykų: pirmiausia, dėl darbštumo ir kone renesansiškų užmojų. Vieno žmogaus pastangos aprėpė inžineriją ir tiltų statymą, kalbų mokymąsi, kovą už spaudos laisvę, knygų rašymą, paskaitas ūkininkams, parodų rėmimą, laikraščio leidybą ir daugybę kitų sričių. Visur, kur tik matė neužpildytą veiklos nišą, kur matė galimybę pasitarnauti Lietuvai, Petras Vileišis veikdavo nedvejodamas, nedelsdamas ir, kas svarbiausia, asme-niškai – savo galva, savo rankomis.

Kitas mane itin žavintis bruožas – gebė-jimas derinti racionalumą ekonomi-koje ir idealistinį pasišventimą tautos reikalams. Simbolinis ir labai iškal-bingas faktas: 1901 m. Petras Vileišis Vilniuje įkūrė pramonės įmonę, o jau po trejų metų – lietuvišką spaustuvę ir knygyną. Liaudiškai sakant, lito „dary-mas“ ir patriotizmas jam buvo vieno

proceso dalys. Mums ilgai buvo kalama į galvas, kad materializmas ir idealizmas – nesutaikomos, beveik priešiškos nuostatos. Tačiau Petro Vileišio gyveni-mas ir asmenybė įrodė, kad yra ne taip.

Džiugu, kad šiandien yra tokių nuostatų pasekėjų ir tęsėjų, kad Lietuvos verslas jaučia atsakomybę prieš Lietuvos gyventojus ir valstybę. Ir kuria tokius pro-duktus bei paslaugas, kuriais galime didžiuotis ir mes visi, ir kuriais, manau, būtų didžiavęsis ir pats Petras Vileišis.

Todėl linkiu sėkmės ir geriausias atsakingo bei ino-vatyvaus verslo tradicijas tęsiančioms Lietuvos įmonėms, ir visiems šių įmonių darbuotojams. Lin-kiu mūsų užsienio partneriams taip pat atrasti kuo daugiau ir kuo geresnių produktų, o mums patiems – juos kurti. Lietuvoje sukuriame daugybę nuostabių dalykų, tad mokėkime juos vertinti ir jais didžiuotis.

Linkėdama kuo geriausios kloties ir ypač kokybiškų lietuviškų prekių bei paslaugų įvairovės,

Irena DegutienėLietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė

10 |10 |

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse – atsigaunančio vartojimo tendencijos

Per dvylika konkurso „Lietuvos metų gaminys“ gyvavimo metų šalies ir pasaulio parduotuvių lentynose puikavosi šimtai aukso ir sidabro medaliais apdovanotų Lietuvoje pagamintų produktų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys

PAžėRė NAUJų GAMINIų

2010 m. įvykusio konkurso metu „Lie-tuvos metų gaminio“ titulas atiteko dar 97 produktams, iš kurių 81 pelnė aukso medalius, 16 gaminių pasipuošė sidabro medaliais. Konkurse dalyvavo tokios Lie-tuvos kompanijos kaip „Vičiūnai ir par-tneriai“, „Kauno grūdai“, „Alita“, „Pieno žvaigždės“, „žemaitijos pienas“, „Biovela“, „Švyturys–Utenos alus“, „Aconitum“ ir kitos bendrovės, kurių vadovams praėju-sių metų pabaigoje apdovanojimus įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

| 11

Konkurso organizatorius Lietuvos pramonininkų konfederacijos vice-prezidentas Gediminas Rainys pasi-džiaugė: nors sunkmečiu įmonių plėtra buvo sulėtėjusi, tačiau naujų produktų kūrimas ir gamyba nesu-stojo. Tai rodo konkurso dalyvių gausa ir apdovanotų gaminių naujumas bei išskirtinumas.

Ne vienerius metus konkurse dalyvau-jančios įmonės pastebi, kad gaminio apdovanojimas medaliu, kurį skiria iš verslo bendruomenės ir specialistų sudaryta komisija, yra ne tik malonus produkto kūrėjo įvertinimas, bet ir svarus argumentas pirkėjui renkantis kokybišką prekę iš gausybės kitų. Tai pateisina pagrindinį konkurso tikslą – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, vietos bei tarptautinėje rinkoje pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produk-ciją, prekes ir paslaugas, skatinti var-totojus rinktis kokybišką lietuvišką produktą.

GERIAUSI NELIEKA BE MEDALIų

Konkurse apdovanojami gaminiai dau-giausia skirti kasdieniam vartojimui. Tačiau apdovanojami ir dideli inžine-riniai projektai ar paslaugų paketai, o

tai rodo, kad įvertinami ne tik kasdien parduotuvėse randami produktai, bet ir verslo pasiekimai, įrodantys šalies pramonės brandą ir konkurencingumą pasaulyje.

„Rinkdamiesi produktus vartotojai labai dažnai atsižvelgia į apdovano-jimus ir gaminio įvertinimus. Tačiau šis ženklas gali būti naudojamas ir visai kitokiems tikslams – tarkim, kaip kokybės garantas solidiems klien-tams (mašinų gamybos, statybų sek-toriuose). Kaip pavyzdį galima nuro-dyti geležinkelių remonto depo atvejį. Įmonė stengėsi įeiti į Rusijos remonto rinką ir „Lietuvos metų gaminio“ žen-klas bei pripažinimas Lietuvoje, be abejo, padėjo derybose su užsakovais“, - pasakojo LPK viceprezidentas G. Rai-nys. Jis priminė dar vieną konkurso laureatą – tai bendrovės „Kauno tiltai“ įgyvendintas inžinerinis Jakų žiedo estakados prie Klaipėdos projektas. Šis statinys pagal visus savo parametrus yra rekordinis Lietuvoje, todėl jam taip pat buvo skirtas „Lietuvos metų gami-nio“ aukso medalis.

KOKYBę SEKA VARTOTOJAI

Konkurso dalyvių vertinimo kriteri-jai nesikeičia, tačiau, G. Rainio paste-

bėjimu, kasmet galima įžvelgti tam tikras vartojimo tendencijas, kurias išryškina apdovanotieji gaminiai. „Jau keli metai iš eilės didelis dėmesys krei-piamas produktų natūralumui ir sten-giamasi neskirti apdovanojimų tiems konkursui pateiktiems produktams, kurių sudėtyje yra sintetinių priedų. Todėl konkurso komisija įvertina ir tai, ar produkto etiketėje skelbiama infor-macija „Be E“ nėra tik reklaminis šūkis. Esminiai vertinimo kriterijai – kokybė, naujumas, sveikata“, - sakė pašnekovas.

Paklaustas, ar LPK tikrina, kaip apdo-vanoti „Lietuvos metų gaminio“ meda-liais gaminiai laikosi tos pačios pro-dukto sudėties, G. Rainys pažymėjo, jog specialiai tyrimai neatliekami, tačiau yra buvę atvejų, kada kreipėsi patys vartotojai.

„Yra buvę atvejų, kai į LPK kreipėsi vartotojai klausdami, kodėl konkre-čiam maisto produktui, kurio sudėtyje yra konservantų, yra suteiktas metų gaminio ženklas. Tuomet pakartotinai produktą įvertinome laboratorijoje. Rezultatai neprieštaravo komisijos sprendimui suteikti apdovanojimą“, - sakė LPK viceprezidentas G. Rainys. Pasak jo, tokie atvejai rodo, kad visuo-menėje „Lietuvos metų gaminio“ apdo-vanojimas turi autoritetą.

12 |

GarLita

AB „Garlita“ gamina moterišką, vy-rišką, vaikišką viršutinį ir apatinį trikotažą, sportui skirtus drabužius bei įvairius uniforminius megzti-nius, šalikus, kepures, megztinius

policijos ir muitinės pareigūnams, taip pat megztinius armijai pagal NATO standartus.

Užsakovui pageidaujant įmonė gali gaminti gaminius iš užsakovo žaliavos, megzti juos iš įvairios sudėties ir įvairių mišinių verpalų.Gaminiai yra pakuojami pagal užsakovo nuro-dymą. Prireikus įmonė rūpinasi transportu ir sutvarko muitinėje reikalingus dokumentus.

Įmonė bendradarbiauja su Didžiosios Bri-tanijos, Airijos, Švedijos, Danijos, Nor-vegijos, Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio kompanijomis.

Įmonės gaminiai yra madingi ir inovatyvūs.

Pastarieji yra apdovanoti ir aukso medaliu. Šiais metais aukso medalį laimėjo unikalus gaminys, atsparus pjūviams.

INOVATyVūs mEGzTINIAI, ATsPArūs PjūVIAms Ir AŠTrIEms DAIKTAms

UAB „Garlita“, bendradarbiaudama su Aust- rijos, Danijos, Lietuvos institutais ir labo-ratorijomis pirmoji Es sukūrė inovatyvius gaminius, atsparius pjūviams ir aštriems daiktams. Žaliavą įmonė sukūrė kartu su Austrijos verpalų gamintojais „schoeller“.

Apsauginiai drabužiai yra išbandomi, jei juos dėvėsiantys žmonės dirba su aštriais daik-tais. Gaminiai su stiklo plaušeliais garantuoja itin didelį atsparumą pjūviams. Tokius drabu-žius rekomenduotina dėvėti karinių struktūrų kariams, sportininkams, motociklininkams, gaisrininkams, lakūnams, apsaugininkams.

Gaminys atitinka visus kokybės, bei aplinko-saugos standartus.

Tokie gaminiai – labai paklausūs. Apie 90 % savo produkcijos įmonė eksportuoja į įvai-rias pasaulio bei Es šalis. UAB „Garlita“ pagamintais gaminiais, atspariais pjūviams ir aštriems daiktams, rengiasi NATO kariai. Taip pat jais vilki sibiro deimantų kasyklų apsaugos darbuotojai, Didžiosios Britanijos karinių struktūrų pareigūnai.

www.garlita.lt

UAB „GArlitA“ yrA privAti įmonė, įkUrtA 1970 m., kUri jAU 40 metų sėkminGAi GAminA viršUtinį ir ApAtinį trikotAžą.

L M G

Konarskio g. 1/2www.achtamar.lt

Jaukus saulėto Kaukazo kampelis šiaurietiškame Vilniuje

Restoranas

14 |

SėkmėS paSlaptiS – išSaugotoS tradicijoS

UAB „Aukštaitijos bravorai“ – dar jauna, vos šeštus me-tus skaičiuojanti, įmonė, tačiau jau dabar ji turi kuo pa-sigirti. 2010 m. pabaigoje vienas šios įmonės gaminamų produktų buvo įvertintas kaip „Lietuvos metų gaminys“.

Po UAB „Aukštaitijos bravorai“ sparnu glaudžiasi net pen-ki bravorai, besididžiuojantys išsaugotomis gurmanų kla-sės gyvo ir nepasterizuoto alaus gamybos tradicijomis: „Taruškų alaus bravoras“, „miežiškių bravoras“, „Kurklių bravoras“, „Kupiškio alus“ ir „Butautų dvaro bravoras“.

Kaip tik pastarajame gaminamas tamsus alus buvo įvertintas - tapo geriausiu praėjusių metų gaminiu. Tai nė kiek nestebina žinant, jog šis restauruotame dvare įsikūręs bravoras yra Biržų krašte, kur nuo seno geru šeimininku vadinamas tas, kuris svečiams ant stalo pa-deda alų, pagamintą pagal senelio kadaise padiktuotą receptą.

metų gaminiu pripažintas „Butautų dvaro tamsus alus“ visus ragautojus pakeri išraiškingu, sodriu skoniu, kurį suteikia natūralūs produktai, laiko patikrintas gamybos būdas (alus natūraliai brandinamas ir nefiltruojamas).

Beveik savaitę raugintas, mėnesį fermentuotas 2-40 C. temperatūroje atvirose nerūdijančio plieno talpyklose ir galutinai subrandintas išskirtiniuose stikliniuose bute-liuose, uždaromuose senoviniais daugkartinio naudojimo kamščiais.

Vyriausioji technologė Lina morkūnienė apie šią alaus rūšį kalba su neslepiamu švelnumu, - juk tai jai prižiūrint iš natūralių produktų, be jokių cheminių priedų, lyg kūdi-kis gimsta alus.

„Šis lengvas tamsus alus gaminamas natūraliai fermen-tuojant alaus misą atviruoju būdu -- pasakoja vyriausioji technologė. -- Gamybos metu nuo alaus neatskiriamos mielės, kuriose gausu baltymų, mineralinių medžiagų ir B grupės vitaminų.“

Ko gero, nemažai prie tobulo šio alaus skonio prisideda ir išskirtinė aplinka – alus gaminamas senovinėse restau-ruotose patalpose, į kurias įžengus pasijunti ne įprastoje gamykloje, o vietoje, kurioje technologų, savo žinias pa-veldėjusių iš savo protėvių, rankomis kuriamas stebuk- las. mintimis nesunkiai nuklysti kone keturis šimtmečius atgal, kai kunigaikščiai radvilos į Biržų kraštą atvežė pir-muosius aludarius.

L M G

aukštaitijos bravorai – lietuviško „gintarinio aukso“ namai

| 15

www.aukstaitijosbravorai.lt

metų gaminio apdovanojimaS – naujo etapo, praSidėjuSio 2010 m., SimboliS

Šiuo metu kuriamas specialus pardavimų tinklas ne tik visoje Lietuvoje, bet ir už jos ribų, nes Butautuose ir kituose bendrovei priklausančiuose bravoruose paga-minamas gyvas alus negali būti ilgai sandėliuojamas, jo galiojimo laikas - 30 parų. UAB „Aukštaitijos bravorai“ pardavimų vadovas Giedrius jacinkevičius gali ilgai pasa-koti apie tokio alaus pardavimo specifiką.

„Lietuvoje jau įsteigta 11 gyvo alaus oazių - teigia G. jacinkevičius, - tai yra specializuotos krautuvėlės ir ba-rai, kuriuose alus laikomas atitinkamoje temperatūroje, taip išlaikant geriausias šio gėrimo savybes. Klientas tuo gali įsitikinti pats, – prieš įsigydamas, labiausiai patikusio alaus gali paskanauti. Greitai tokios oazės bus įsteigtos ir kaimyninėse valstybėse - Latvijoje, Len-kijoje bei Kaliningrade, taip pat bus plečiamas tinklas Lietuvoje.“

Dabar, kai UAB „Aukštaitijos bravorai“ produkcija yra ži-noma ir tinkamai įvertinta, iškelti nauji tikslai. Tobulina-mas etikečių dizainas, svarstomos galimybės klientą su alaus gamyba supažindinti tiesiogiai – organizuoti degus-

tacijos išvykas į bravorus. Taip pat toliau ieškoma naujų, išskirtinių receptų, papildysiančių gausią alaus kolekciją, kurią jau sudaro 17 alaus rūšių. Kaip ir „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimą pelnęs „Butautų dvaro tamsus“ bei kulinarijos paveldo ženklą nešiojantis „I.O. Boiko šviesus“ alus, kiekviena alaus rūšis išpilstyta į originalią, tik tai rūšiai būdingą, tarą.

Butautuose neapsiribojama vien alaus gamyba, čia gami-nama trijų rūšių natūrali gira.

„Aukštaitijos bravorai“ siekia pateikti unikalų produktą kuo didesnei Lietuvos ir Europos rinkai ir kartu įgyven-dinti bendrovės direktoriaus D. Vizbaro iškeltą misiją – ne tik patenkinti klientą, dirbti efektyviai, bet ir tausoti gamtą bei aplinką.

16 |

Dviejų dešimtmečių nuoseklaus darbo rezultatai – pripažiniMas ir pasitikėjiMas

NEUŽmIEGA ANT LAUrų

UAB mažeikių mėsinė metus pradėjo nu-siteikusi energingai ir optimistiškai. Įmonė savo pirkėjams ir šiais metais planuoja pa-siūlyti naujų gaminių. Lietuvoje pradedant stabilizuotis ekonomikai įmonė tikisi, kad vartojimas vidaus rinkoje pagyvės, o žmonės galės sau leisti pirkti kokybiškesnių maisto produktų, tarp jų ir mėsos gaminių. Neveltui ir UAB mažeikių mėsinė pradeda intensyviau kurti naujus produktus, nes nauja kokybiška produkcija padeda susigrąžinti pirkėją ir iš-laikyti atrastas naujas rinkas. Labai didelis dėmesys skiriamas gaminiams, kurių sudė-tyje būtų kuo mažiau konservantų ir maisto priedų, nes pelnyti pirkėjų pasitikėjimą įma-noma tik sąžiningai ir sunkiai dirbant ne vie-ną dieną, o daugelį metų.

jaunas, darnus ir ambicingas kolektyvas džiaugiasi įmonės plėtra ir modernizavimu,

vykdomomis reformomis, darbuotojų moky-mo projektais, sudarytomis puikiomis karje-ros galimybėmis, geromis darbo sąlygomis. UAB mažeikių mėsinė šiuo metu dirbanti 150 žmonių komanda svarbiausiu savo veik-los rodikliu įvardija kokybę. Įmonė nestovi vietoje, tobulina visų savo grandžių veiklą – nuo kokybiškų žaliavų pirkimo, naujų tech-nologijų taikymo iki galutinio vartotojo porei-kių tenkinimo.

PrIPAŽINTA Ir ĮVErTINTA

Baigiantis 2010 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija apdovanojo konkurso „Lietu-vos metų gaminys 2010“ laureatus. UAB ma-žeikių mėsinė du gaminiai taip pat buvo ap-dovanoti aukso ir sidabro medaliais. Aukso medalį pelnė virtos pieniškos „mėsininkų“ dešrelės, o sidabras atiteko „Premium“ sar-delėms. Tai tikrai puikus ilgo ir nuoseklaus darbo įvertinimas. Įmonė su pasididžiavimu gali pasakyti, kad laikydamasi savo principų gaminti visai šeimai skirtą produkciją, per dvidešimt metų pasiekė gerų rezultatų. Ben-drovės profesionalių technologų komanda, nuolat analizuodama vartotojų poreikius, sugeba jiems įtikti, o kad pirkėjai vertina pastangas, įrodo mažeikių mėsinės gaminių populiarumas - juos yra pamėgę ne tik lietu-viai, daug gaminių parduodama ir užsienio rinkose: Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vo-kietijoje, Ispanijoje.

L M G

UAB Mažeikių mėsinė - lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių Lietuvos mėsos perdirbėjų. Savo veiklą pradėjusi 1991 m., šiandien Mažeikių mėsinė yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Įmonė viena pirmųjų pelnė ES pripažinimą ir pirmoji iš Lietuvos mėsos perdirbėjų pradėjo tiekti mėsos gaminius į ES šalis. Nuo 1998 m. įmonėje veikia maisto saugos sistema RVASVT. 2008 m. įdiegta kompleksinė gamybos apskaitos programa, leidžianti eliminuoti nekokybiškus produktus gamybos procese, nes visą įrangą ir technologinius procesus kontroliuoja kompiuterinė sistema. Ši technologija - tai vienas svarbiausių žingsnių, siekiant maksimaliai užtikrinti produktų kokybę.

Pats didžiausias įmonės įvertinimas - Pirkėjų Pasitikėjimas!

www.mesine.lt

18 |

| 19

20 |

L M G

Pagrindinė UAB „Gulbelė“ veiklos kryptis – nedidelių parduotuvių tinklo miesteliuose ir kaimuose plėtra, užtikrinant jų pelningą vei-klą, teikiant kokybiškas prekes ir paslaugas. Įmonė bendradarbiauja ne tik su didžiaisiais tiekėjais ir gamintojais, bet ir su regioniniais pieno, mėsos ir kt. gamintojais. Parduotu-vėse prekiaujama vietinių ūkininkų Lietuvo-je išaugintomis sezoninėmis daržovėmis ir vaisiais. Įmonė sugebėjo praėjusiais metais ne tik pelningai baigti metus, bet ir atidary-ti penkias naujas parduotuves ir renovuoti prekybos centrą Kelmėje. Pramonės, pre-kybos ir amatų rūmų marijampolės filialas „Įmonių įvaizdžio“ konkurse 2010 m. UAB „Gulbelė“ paskelbė įmone, labiausiai priside-

dančia prie rajono įvaizdžio formavimo Šakių savivaldybėje.Kaip teigia įmonės vadovas Arūnas Ta-nauskas, esant sudėtingai situacijai rinko-je, gelbsti daugiašakė veikla: nors statybų verslas ir susiduria su sunkumais (įmonė yra įkūrusi dukterinę įmonę „Gulbelės preky-ba“, kuri užsiima statybinių medžiagų, namų apyvokos prekių prekyba), bet mažmeninės prekybos padaliniai ir „Gulbelės kepyklėlė“ veikia pelningai. Gerų darbo rezultatų pasiekti padėjo nuo- seklus darbas. „Gal didžiojoje rinkoje, kur gaudomas kiekvienas šansas, tai nėra lemia-mas faktorius, bet čia, provincijoje, kur gyve-name ir dirbame pirmiausia dėl savo žmonių,

tai yra svarbu. Lygiai taip pat svarbu, - sako A.Tarnauskas, - nuosekliai laikytis savo prin-cipų: kokią pridėtinę vertę sugebame sukurti ir kokiais kaštais“. Tada, anot jo, seka ir kiti dalykai - kokios tam pasirenkamos priemo-nės. Bendrovė ne vienerius metus investavo į informacines technologijas ir darbo sąlygų gerinimą.Visose 35 maisto ir kasdieninės paklausos prekių parduotuvėse yra interneto ryšys, parduotuves jungia bendras informacinis tin-klas, kuriame nuolat keičiamasi informacija. Todėl nepriklausomai nuo atstumo ir par-duotuvės dydžio siūlomas toks pat paslaugų paketas: galima susimokėti komunalinius ir kitus mokesčius, pasipildyti telefono kortelių

„Gyvename šalia jūsų, dirbame jums, esame tam, kad išpildytume

jūsų lūkesčius“, - tokiu devizu vadovaujasi įmonė „Gulbelė“.

Gyvename šalia jūsų, dirbame Jums

| 21

www.gulbele.lt

sąskaitas, nusipirkti rajoninės spaudos, antiviru-sinių programų, sutartis su vienu iš bankų leidžia žmonėms nemokamai išsigryninti pinigų, UAB „Gulbelė“ kolektyve dirba savo krašto patrio- tai, kurie stengiasi kuo plačiau skleisti ir puoselė-ti zanavykų krašto tradicijas. Vieno iš padalinių – kavinės-picerijos „Kiba“ interjeras įrengtas zana-vykų tradiciniu stiliumi, į meniu įtraukti skaniausi zanavykų krašto patiekalai. Vis dėlto didžiausią pridėtinę vertę visuomet sukuria ne prekyba, o gamyba. Tai patvirtina pa-klausius duonos ir pyrago gaminius kepančios „Gulbelės kepyklėlės“ rezultatai. Tačiau sėkmė neatėjo savaime, reikėjo įdėti daug pastangų - investuoti į technologijas, įsigyti nemažai šiuolai-kinės įrangos.„Gulbelės kepyklėlėje“ puoselėjamos ilgametės kepimo tradicijos. Patirtis, išsaugotos duonos ke-pimo technologijos, originalios pagrindinių gami-nių receptūros - įmonės privalumas. Atkurtos ir iš-saugotos zanavykų krašto senolių duonos kepimo tradicijos leidžia mėgautis natūraliu ir išskirtiniu duonos skoniu. Kepiniams naudojamos natūralios lietuviškos žaliavos: skaldyti grūdai, rupiai malti ruginiai miltai, sijoti ir pasijoti ruginiai, kvietiniai miltai, sviestas, kmynai, saulėgrąžos ir t.t.Čia kasdien kepama tiek, kiek nuperkama, nes miltiniai gaminiai gardžiausi tik tada, kuomet yra švieži. Visų kepinių galima įsigyti UAB „Gulbelė“ tinklui priklausančiose „Aibės“ parduotuvėse. Šiuo metu įmonei priklauso 35 parduotuvės: Šakių sa-vivaldybėje - 19 parduotuvių, jurbarko, marijam-polės, Vilkaviškio ir Kazlų rūdos savivaldybėse – po 3 parduotuves, Kalvarijos savivaldybėje – 2 parduotuvės, Prienų ir Kelmės rajonuose – po 1 parduotuvę. „Gulbelės kepyklėlė“ nuo praėjusių metų vidurio gali didžiuotis net 7 gaminiais, kuriems suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas: „Progine“ duona, duona „Grūdelis“, „Bemiele kvietine duonele“, „zanavykų pyragu“, „Kaimiškais sausainiais“, „Aguonų vyniotiniu“ ir „rugine duona“. Pastaroji Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiama-me „Lietuvos metų gaminio“ konkurse 2010 m. pelnė aukso medalį. Ši duona kepama tik iš ru-ginių pasijotų ir sijotų miltų, natūralaus raugo ir plikinio, ruginio salyklo, cukraus, kmynų ir drus-kos. Natūralaus rauginimo ir minkymo procesas tęsiasi dvi paras. Kepalas formuojamas rankomis ir kepamas ant akmeninių kepimo padų. Duonelė kepama dideliais stačiakampiais apie 4 kg svo-rio kepalais, pjaustoma ketvirčiais. Ši zanavykų krašto duonelė ypatingai mėgiama žmonių, verti-nančių tradicinį duonos skonį.

22 |

| 23

24 |

Vartotojams – tik išskirtinės kokybės produkcija

www.vesiga.lt

Įgyvendindama inovacijų diegimo, moderni-zavimo, automatizavimo projektą, įmonė per pastaruosius metus į gamybą investavo 4,3 mln. Lt. Tai užtikrino stabilų gamybos augi-mą ir leido pasiekti per 50 mln. Lt bendrą metinę apyvartą.

Bendrovė „Vesiga“ turi dar vieną padažų fa-briką Kaliningrado srityje (rusija). Fabrike gaminama produkcija užima per 50 proc. srities rinkos ir tvirtai išlaiko rinkos lyderės poziciją.

Vienas iš svarbiausių bendrovės tikslų – pa-siūlyti vartotojui kuo daugiau sveikesnių ir natūralesnių produktų, kurie visiškai atitiktų jų lūkesčius ir kokybės, ir kainos atžvilgiu.

2009 m. bendrovėje sertifikuoti ir pradėti gaminti majonezas „Ekologiškas“, pomidorų padažas „Ekologiškas“ ir kečupas „Ekologiš-kas“. 2010 m. rinkai buvo pristatytas rapsų aliejus „Ekologiškas“.

rinkos tyrimai parodė, kad vis daugiau varto-tojų yra linkę rinktis sveikesnius, natūrales-nius produktus. Atsižvelgę į jų poreikius bei lūkesčius ir panaudoję sukauptą ilgametę darbo patirtį, bendrovės specialistai intensy-viai dirba dar viena kryptimi – kuria ir gamina pagardus be maisto priedų. 2009 m. rinkai pateiktas pirmasis lietuviškas majonezas be maisto priedų „Be jokių E“, 2010 m. - pomi-dorų padažas „Be jokių E“ ir kečupas „Be jokių E“. Taip pat bendrovė siūlo pagardus be konservantų: pomidorų padažus „Kara-liškas“, „Tradicinis“, kečupą „Premium“ ir kečupą „Premium“ aštrus. Šiais metais jau sukurtas majonezas „Be konservantų“, grei-tai pasirodysiantis parduotuvių lentynose.

Pastarųjų metų įmonės investicijos į pa-žangias technologijas užtikrino aukš-čiausios kokybės standartus atitinkančių produktų gamybą ir duoda puikių rezultatų - bendrovė pirmoji iš Lietuvos padažų ga-mintojų pripažinta Vakaruose. Bendrovės produkcija sėkmingai konkuruoja Angli-jos, Airijos, Vokietijos, Danijos, suomijos, Kipro, Latvijos ir kt. užsienio šalių rinkose. UAB „Vesiga“ ir toliau planuoja nuoseklią eksporto plėtrą.

UAB „Vesiga“ kokybės vadybos sistema nuo 2003 m. yra sertifikuota pagal tarp-tautinį standartą IsO 9001. 2006 m. ru-denį bendrovė gavo ir BrC (British retail Concorcium) „Global standard for Food safety“ kokybės sertifikatą, liudijantį apie itin aukštus produktų saugos ir kokybės reikalavimus gamyboje. Didieji Europos ir pasaulio prekybos tinklai BrC standartą nurodo kaip vieną svarbiausių sąlygų mais-to produktų gamintojams.

Kiekvienais metais bendrovė yra audituoja-ma ir įvertinama aukščiausiu A lygio mais-to saugos standarto sertifikatu. Tai atlieka Švedijoje įkurta įstaiga „Lloyd register Qu-ality Assurance“.

2010 m. pavasarį bendrovė buvo pripažinta pirmą kartą mūsų šalyje surengto konkurso „Populiariausia prekė ir tiekėjas 2009“ nu-galėtoja. jos pagardai yra pelnę aukso me-dalių „AgroBalt 2003“, „BAF 2006“ paro- dose, konkursuose „Lietuvos metų gami-nys 2003“, „Lietuvos metų gaminys 2009“ ir „Lietuvos metų gaminys 2010“ bei diplo-mus „AgroBalt 2003“ ir „AgroBalt 2009“ parodose.

UAB „vesiGA“ - vienA moderniAUsių ir didžiAUsių mAjonezo ir pAdAžų GAmyklų lietUvoje. Bendrovė GAminA per 50 pAvAdinimų „dAUmAntų“ prekiniU ženklU pAžymėtų mAjonezų, pomidorų pAdAžų, kečUpų, GArstyčių, Adžikos ir sojos pAdAžų. Bendrovė UžimA per 30 proc. mūsų šAlies pAdAžų Bei kečUpų rinkos ir yrA AntrA pAGAl mAjonezo pArdAvimUs.

L M G

| 25

26 |

kaišiadorių paukštynui – trys nacionalinės nominacijosL M G

Už 2010 m. veiklos rezUltAtUs kAišiAdorių pAUkštynAs įvertintAs kAip „sėkminGAi dirBAnti įmonė“, įteiktAs „metų eksporto prizAs“ Bei „lietUvos metų GAminio“ AUkso medAlis. šie ApdovAnojimAi yrA įmonės veiklos, AUGimo ir GAminAmos prodUkcijos AUkščiAUsi įvertinimAi lietUvoje.

AB Kaišiadorių paukštynas savo veiklą pradėjo 1972 m. sėkmingą ilgametį darbą vainikuoja tai, kad šviežia vištie-na tiekiama beveik trečdaliui Lietuvos rinkos, o apie 30 proc. parduodamos produkcijos sudaro eksportas. AB Kai-šiadorių paukštynas kartu su AB Vilniaus paukštynas ir AB „Kauno grūdai“ sudaro vieną didžiausių ir ekonomiškai stipriau-sių vertikaliai integruotų įmonių grupę Lietuvoje – KG Group.

sėKmINGAI DIrBANTI ĮmONė

Ekonomiškai sunkiu laikotarpiu AB Kaišia-dorių paukštynas įrodė, kad sugeba efek-tyviai organizuoti veiklą ir išlaikyti augimo tendencijas. „Per 2010 metus nuveikta ypač daug, – teigė paukštyno generali-

nė direktorė Palmira rimdeikienė. – Per pastaruosius metus realizacijos apimtys išaugo 16 proc. ir pardavimai siekia 30 tūkst. t. produkcijos per metus. Tokius puikius rezultatus lemia nuoširdus specia- listų darbas, nuolatinės galimybių paieš-kos ir jų įgyvendinimas bei investicijos.“

Paukščių auginimu bei paukštienos per-dirbimu užsiimanti įmonė išsiskiria tra-dicijomis, profesionalia patirtimi ir lie-tuviškumo puoselėjimu, tačiau visa tai stengiamasi derinti su moderniausiomis technologijomis. 2010 m. AB Kaišiado-rių paukštyno investicijos siekė 15 mln. Lt ir buvo panaudotos gamybinės ba-zės modernizavimui bei darbo kokybės didinimui.

Atsižvelgdama į atliktus tyrimus ir siek-

dama patenkinti vartotojų lūkesčius, įmonė kardinaliai pakeitė vištienos pa-kavimo būdą, įdiegė patogią darbui, modernią ir našią „Tray sealer“ pakavi-mo liniją. Naujų pakavimo technologijų pritaikymas leidžia šviežios paukštienos galiojimo terminą pailginti iki 15 parų ir atveria galimybes ją patiekti Vakarų Europos rinkoms. Kartu buvo rekonst-ruotas ir gaminių cechas, įdiegtos ne tik naujos gamybos technologijos, bet ir nauja svėrimo ir ženklinimo įranga.

AB Kaišiadorių paukštynas generalinė direktorė PALmiRA RimdeiKienė

| 27

siekdamas didinti darbo kokybę, paukš-tynas įkūrė skambučių centrą, įdiegė Ha-milton sFA Frontend delninių kompiuterių, užsakymų priėmimo ir valdymo sistemas, diegiama sandėlių valdymo sistema.

EKsPOrTO PLėTrA

Kaišiadorių paukštynas kas mėnesį užsienio klientams patiekia per 700 t produkcijos. 2010 m. paukštynas sėkmingai pradėjo dar-bą Austrijos, Anglijos bei Švedijos rinkose. Be paminėtų šalių, didžioji dalis išvežtos produkcijos patenka į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Daniją, Graikiją, maltą, Latviją. Paukštyno produkcija pasiekia net ir egzo-tiškus kraštus - Karibų jūros valstybes mar-tiniką, Gvadelupą.

Pagrindiniai užsienio klientų perkami pro-duktai – greitai paruošiami kepsneliai ir filė. „Užsienio rinkos poreikiai tiek kokybės, tiek asortimento atžvilgiu dažniausiai žingsniu lenkia vietinę rinką. Tendencijos rodo, jog sėkmingai eksportuojami produktai Lietuvos vartotojams yra mažai žinomi, nėra susifor-mavusi jų paklausa – teigė AB Kaišiadorių paukštyno generalinė direktorė Palmira rim-deikienė. - Kadangi sugebame patenkinti ti-krai aukštus užsienio klientų poreikius, eks-porto kiekis per pastaruosius metus išaugo 32 proc.” Vien greitai paruošiamų kepsnelių paklausa, lyginant su 2009 metais, išaugo beveik dvigubai, filė – 50 proc.

Planuojama, jog 2011 m. Kaišiadorių paukš-tyno eksporto pardavimai toliau augs. Šią prielaidą leidžia daryti ne tik besiplečiantis eksporto skyrius, pradėtas darbas su ru-sijos, Baltarusijos rinkomis, tačiau ir gauti nauji sertifikatai BrC (Global standard for Food safety) kepsneliams ir Halal (reiškian-tis, kad produktą gali vartoti musulmonų bendruomenės) bei įdiegta nauja „Tray se-aler“ paukštienos pakavimo linija su techno-logijomis, pailginančiomis šviežios paukš-tienos galiojimo terminą. www.kaisiadoriu-paukstynas.lt

DėmEsINGAI KUrIAmI PrODUKTAI

sėkmingas darbas užsienio rinkose ir vieti-nei rinkai siunčia aiškų signalą, jog įmonė geba pasiūlyti išskirtinę kokybišką produk-ciją. Pirkėjams per 2010 m. pristatyta per 30 naujų gaminių: dešrų, dešrelių, vynioti-nių, rūkytų bei marinuotų vištienos gami-nių. Atsižvelgiant į vartotojų poreikius bei aktyvų domėjimąsi konservantais, buvo intensyviai dirbama su asortimentu be E ir be E 621. Šis darbas neliko neįvertin-tas - Kaišiadorių paukštyno marinuotas vištienos šašlykas be E „Fiesta“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2010” nominuotas aukso medaliui. Kokybiški ir vartotojų po-reikius atitinkantys gaminiai yra paklausūs ir vertinami – paukštynas nuolat dalyvauja minėtame konkurse ir pastaraisiais metais patenka į aukščiausius apdovanojimus pre-tenduojančių nominantų gretas. Kaišiadorių paukštyne dirba per 1000 dar-buotojų ir jų skaičius kasmet tik auga. Už-tikrintos darbo vietos, 2011 m. planuojamos 18 mln. Lt investicijos į inkubacinių kiaušinių gamybą ir vienadienių viščiukų auginimą bei šių verslų vystymą, statomas naujas triskart didesnių pajėgumų kepsnelių gamybos ce-chas bei nuolatinis dėmesys produkcijos ir darbo kokybei turėtų padėti šiais metais pa-siekti aukštų veiklos rodiklių ir apginti visus 2010 m. įmonei suteiktus titulus.

28 |

Įvertinta lietuvių, ARVI KALAKUTAI produkcija vis dažniau puikuojasi ir ant kitų europiečių stalo

L M G

UAB „ARVi KALAKUTAi“ KŪB produkcijos asortimentas

| 29

www.arvikalakutai.lt

Lietuvoje veikia 14 firminių parduotuvių, įmonėje pagamintais kalakutienos produk-tais taip pat prekiaujama didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. Naujų par-duotuvių atidarymas – tai galimybė būti arčiau klientų, jausti jų poreikius ir greitai į juos reaguoti. Pagrindinis UAB “ArVI KALAKUTAI” veiklos principas ir sėkmės formulė – gaminti tik kokybiškus kalaku-tienos produktus ir Lietuvoje propaguoti sveiką gyvenimo būdą – teigia įmonės direktorius.

sėKmės PAsLAPTIs – UŽDArA VEIKLų GrANDINė Ir KIEKVIENO PrOCEsO KONTrOLė

Į perdirbimo ir gamybos cechą žaliava tie-kiama iš „ArVI“ kalakutų fermų, kur kala-kutai lesinami specialiai jiems gaminamais 6 tipų subalansuotais pašarais be hormo-nų ar kitų medžiagų, skatinančių greitesnį paukščių augimą. Tai užtikrina aukščiausią kalakutienos kokybę. „Visus su kalakutie-nos produktų gamyba susijusius procesus įgyvendiname Lietuvoje ir tuo esame uni-kalūs: nuo kalakutų auginimo iki galutinės produkcijos pristatymo rinkai. Tokiu būdu galime kontroliuoti visą auginimo ir mėsos gamybos procesą ir užtikrinti aukščiau-sią kokybę“ – teigia įmonės direktorius. Pagrindinis UAB „ArVI KALAKUTAI“ prio-ritetas – pateikti vartotojui aukščiausios kokybės produktus. Šį prioritetą atspin-di ir įmonės šūkis „sveikesnis požiūris į gyvenimą“.

Įmonė per metus pagamina apie 6 tūkst. tonų produkcijos. Tai - atvėsinta, mari-nuota, šaldyta kalakutiena, virtos dešros ir dešrelės, parūkytos dešros ir dešrelės, paštetai, vyniotiniai, įvairių pavadinimų karštai rūkyti gaminiai. Dabar gaminamos net ir vytintos dešros bei dešrelės, vytinti kumpeliai, šalto rūkymo gaminiai. ĮmONės PrODUKTAI – NUOLATINIAI PArODų LAUrEATAI

Džiugu, kad puikius rezultatus patvirtina ne tik vietinė paklausa ar didėjančios ekspor-to apimtys. Nepaprastai malonu, jog ben-drovės gaminiai buvo įvertinti ir apdovanoti aukščiausiais „AgroBalt 2010“ ir „Lietuvos metų gaminys 2010“ medaliais. „AgroBalt“ parodoje laurus skynė ”Šventinė kalaku-to krūtinėlė, įdaryta džiovintais vaisiais”, o „Lietuvos metų gaminio“ nominacijoje „Šaltai rūkyti kalakutų kumpeliai“ laimėjo aukso medalį. Tai - viso kolektyvo pasieki-mas ir pasididžiavimas, iššūkis siekti ge-resnių veiklos rezultatų, laikantis įmonės ir visos grupės strategijos.

2004 m. prAdėjUsi veiklą ir įsitvirtinUsi lietUvos rinkoje, UAB “Arvi kAlAkUtAi” plėtojA eksportą į kitAs eUropos šAlis. kAip teiGiA įmonės direktoriUs roBertAs jAkevičiUs, įmonė sAvo prodUkcijA pirmiAUsiA siekiA Aprūpinti mūsų šAlies vArtotojUs, tAčiAU nepAmirštA ir Užsienio rinkų: jAU Apie 40 proc. Bendrovės prodUkcijos eksportUojAmA į sUomiją, BelGiją, didžiąją BritAniją, vokietiją, švediją, lAtviją, estiją Bei kitAs šAlis.

Bendrovė „ARVi KALAKUTAi“ – didžiausias sveikų kalakutienos produktų gamintojas Baltijos šalyse

Sveikesnis požiūris į gyvenimą!

30 |

rEzULTATAI PALANKūs

„Įmonė krizės metu sustiprėjo. Tam įtakos tu-rėjo prieš sunkmetį priimtas sprendimas pra-dėti naują veiklą“, - įsitikinęs UAB „Dovaina“ direktorius mindaugas jankauskas. Nuo 1992 m. automobilių detalių prekyba besivertusi kompanija šiuo metu gamina ne tik ekspertų įvertinimo sulaukusias duonos pjaustykles ir tešlos įpjovimo įrenginius, bet

netrukus rinkai pateiks ir naujausią kūrinį – spiralinį transporterį. „Dabar mūsų gamybos apimtys yra daug di-desnės, nei automobilių detalių pardavimai. Šie pasikeitimai ir džiugina, ir stebina“, - pa-sakojo m. jankauskas. UAB „Dovaina“ 70 proc. pernai metų apyvar-tos sudarė būtent maisto pramonės įrenginių pardavimas. Likusią dalį – prekyba automo-bilių detalėmis.

L M G

Ligita ŠoLiūnienė

Veiklą išplėtusi DoVAInA nesuklydo

UAB „Dovaina“, prieš šešerius metus pradėjusi naują veiklą – maisto pramonės įrenginių gamybą, džiaugiasi rezultatais – dviem „Lietuvos metų gaminio“ titulais už sukurtą specializuotą įrangą, naujais klientais užsienyje ir galimybe be trikdžių vystyti projektus krizės metu.

Prieš ketverius metus išanalizavus maisto pramonės įrenginių rinką buvo įvertinta, ko-kių gaminių įmonėms labiausiai trūksta. UAB „Dovaina“ specialistai juos suprojektavo, su-konstravo, testavo bei pagamino. Duonos pjaustykles, kurias Kaišiadorių ben-drovė jau gamina serijiniu būdu, „Lietuvos metų gaminio“ vardu Lietuvos pramonininkų konfederacija įvertino pernai. Šįmet apdo-vanojimo sulaukė ir duonos tešlos įpjovimo įrenginys. „Automatizavus procesą kepyklose, duonos ar batono kepalus šiuo metu įpjaunančiose rankiniu būdu, kiekvienoje pamainoje reikė-tų dviem darbuotojais mažiau, nei šiuo metu. Be to, pjaustyklė duoną visuomet vienodai įpjauna, dvigubai sparčiau atliekami darbai“, - pasakojo pašnekovas.

| 31

ĮVErTINTAs GAmINys

UAB „Dovaina“ gaminamos pramoninės duo-nos pjaustyklės, skirtos duonai raikyti, be dis-kusijų pripažintos „Lietuvos metų gaminiu“.„mūsų gaminamų pjaustyklių juostiniai pjovi-mo peiliai patepami aliejumi, tai leidžia raiky-ti ir plikytą duoną“, - pasakojo m. jankauskas.Duonos pjaustyklių konstrukcijų dalys, ku-rios liečiasi su maisto gaminiais, pagamintos iš nerūdijančio plieno. Kaišiadorių įmonės sukurtos duonos pjaustyklės atitinka visus keliamus higienos bei saugos reikalavimus.

PALENGVINA DArBą

Duonos tešlos įpjovimo įrenginys – tai au-tomatinė linija BTI–1, paleidžiama bei val-doma sensoriniame ekrane, esančiame ant įpjovimo transporterio korpuso. Programa paleidžiama, kai pasirenkamas vienas iš iš-saugotų receptų.sukočioti tešlos gabaliukai iš kočioklės pa-tenka ant įpjovimo transporterio, kur yra įpjaunamas pasirinktas raštas. Tešlos gaba-liukas gali būti įpjaunamas 0÷45° kampu. Galimas sukočiotos tešlos skersmuo – 35-70 mm. Įpjovimo gylis reguliuojamas rankena, esančia ant įpjovimo transporterio viršaus. Įpjauti batonų tešlos gabaliukai automatiškai sudėliojami ant kepimo skardos. Galimi trys tešlos gabaliukų sudėliojimo būdai. maksi-malus našumas 35 vnt./min.

Kepimo skarda į tešlos dėliojimo vietą atke-liauja skardų transporteriu iš automatinio skardų kaupiklio. Kaupiklis rankomis prikrau-namas prieš darbą arba jo metu. maksimalus skardų kiekis kaupiklyje – 32 vnt.skardos su įpjautais tešlos gabaliukais nui-mamos rankomis.

TIKIsI DėmEsIO

Naujausias UAB „Dovaina“ kūrinys - spirali-nis transporteris, skirtas produktų aušinimui arba šaldymui nenutrūkstamu srautu. Tiki-masi, jog kitąmet jis taip pat sulauks Lietuvos pramonininkų konfederacijos įvertinimo.Duonos gaminiai dažniausiai yra aušinami prieš pjaustymą, pakavimą ir pan. spiraliniai transporteriai taip pat yra naudojami šaldy-mui šokinėse kamerose (-400), kur gali būti šaldomi įvairūs produktai: ledai, žuvis, mėsa, pica ir t. t. Didžiausi tokio transporterio priva-lumai: išnaudojamas visas patalpos aukštis ir tokiu būdu sumažinamas reikalingas gamy-binių patalpų plotas, lengviau automatizuo-jamas gamybos procesas, išvengiama daug rankų darbo.

ILGAmETė IsTOrIjA

Įmonės veiklos istorija prasidėjo 1988 metais įkūrus pagalbinių verslų cechą buvusiame Dovainonių tarybiniame ūkyje. Šiame ceche

buvo pradėti gaminti krovininių automobilių stabdžių antdėklai. 1992 m. prasidėjus ma-sinei privatizacijai įsikūrė UAB „Dovaina“. Po privatizacijos įmonė išplėtė savo veiklą ir pradėjo prekiauti krovininių automobilių, priekabų, puspriekabių, autobusų atsarginė-mis dalimis. Uždraudus asbesto gaminius, įmonei prasidėjo sunkus, daug darbo ir žinių pareikalavęs periodas - stabdžių antdėklų ir kaladėlių be asbesto gamybos technologijos diegimas.1998 m. buvo pagaminta pirmoji beasbesčių stabdžių antdėklų partija. „Šiandien galime didžiuotis pasiektais rezultatais, pačių kurta ir ištobulinta stabdžių antdėklų ir kaladėlių be asbesto gamybos technologija“, - sakė m. jankauskas. Dar viena įmonės veiklos kryptis, pradėta vystyti 1998 m., - metalo apdirbimas. “Pro-jektuojame ir gaminame įvairiausius metalo gaminius nuo paprasčiausių metalinių kons-trukcijų iki sudėtingiausių pramonės įrengi-nių, atliekame metalo konstrukcijų valymo bei padengimo darbus“.

www.dovaina.lt

32 |

L M G

Vis dažniau išgirstame nuomonę, kad namuo-se naudojama buitinė technika turėtų būti ekologiška ir draugiška aplinkai, tikimės, kad buitiniai prietaisai sunaudotų vis mažiau van-dens, cheminių priemonių ir elektros energi-jos. Šaldytuvas – pastovus ir bene didžiausias elektros energijos naudotojas beveik kiekvie-name namų ūkyje. Norėdama padėti savo vartotojui išleisti mažiau vis brangstančiai elektros energijai, pernai AB „snaigė“ pristatė rinkai A++ klasės, patį taupiausią, mažiausiai elektros energijos sunaudojantį šaldytuvą.

Per trumpą laiką šios klasės šaldytuvai tapo itin populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei kito-se Europos šalyse. Ne tik vartotojai teigiamai įvertino šių šaldytuvų taupumą ir ekologišku-mą, bet ir ekspertai – metų pabaigoje vienas iš šių modelių - snaigė Ice Logic rF34 A++ - buvo apdovanotas konkurso „Lietuvos metų gaminys 2010“ aukso medaliu.

snaigė Ice Logic rF34 A++ kūrė AB „snaigė“

konstruktoriai, talkinami KTU mokslininkų. Padidinus oro apytaką, buvo sukurta efekty-vesnio kondensatoriaus konstrukcija. Šaldy-mo sistemos efektyvumo padidinimui buvo panaudotas naujos kartos kompresorius. skamba per daug sudėtingai, bet būtent šios priemonės padėjo sukurti šaldytuvą, kuris su-vartoja 68 proc. elektros energijos mažiau nei A klasės šaldytuvas. Kitaip tariant - jo sunau-dojamos elektros energijos kiekis ne ką di-desnis nei 25 W elektros lemputės, todėl šio šaldytuvo gyvenimas jūsų namuose kainuos tiek mažai, kad jūs apie jį tiesiog užmiršite.

Be to, snaigė Ice Logic A++ yra ypač moder-naus dizaino, tiesių, lakoniškų linijų, atspin-dintis pačias naujausias buitinių prietaisų ma-dos tendencijas. jo gamybai naudojamos tik gerai žinomų Europos gamintojų medžiagos ir žaliavos. Turi įdiegtą priešbakterinę apsau-gos sistemą, išsiskiria žemu triukšmo lygiu, yra ekologiški ir saugūs, juose nėra nė vienos žmogui ar aplinkai kenksmingos sudedamo-sios dalies. snaigė Ice Logic šaldytuvų kokybę

EkoLogiškas Ekonomiškas Ergonomiškas snaigė ice Logic rF34 a++

AA++++ „Šį šaldytuvą kūrėme per patį krizės įkarštį, kai susitraukusios

mūsų pardavimo rinkos nieko gero nežadėjo “- teigia Gediminas

Čeika. – tačiau rankų nenuleidome, tvirtai žinojome - be inovacijų,

be naujų gaminių nebus ir perspektyvų. ir mums pavyko: aB

„snaigė“ aukščiausios energijos taupymo klasės šaldytuvą pristatė

viena pirmųjų europos šalims, aplenkdama daugelį gerai žinomų

stambių buitinių šaldytuvų gamintojų.“

32 |

| 33

www.snaige.lt

ir patrauklią kainą vertina ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ukrai-nos, ir kt. daugiau kaip 30 šalių vartotojai.

Pasak AB „snaigė“ generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, jis tikėjosi tokios gaminio sėkmės. „Šį šaldytuvą kūrėme per patį krizės įkarštį, kai susitraukusios mūsų pardavimo rinkos nieko gero nežadėjo, - teigia Gedimi-nas Čeika. – Tačiau rankų nenuleidome, tvir-tai žinojome - be inovacijų, be naujų gaminių nebus ir perspektyvų. Ir mums pavyko: AB „snaigė“ aukščiausios energijos taupymo kla-sės šaldytuvą Europos šalims pristatė viena pirmųjų, aplenkdama daugelį gerai žinomų stambių buitinių šaldytuvų gamintojų.“

Aukso konkurso „Lietuvos metų gaminys“ medaliais AB „snaigė“ šaldytuvai buvo ap-dovanoti 9 kartus. Ir 2010 m. aukso medalis tikrai nebus paskutinis. Šiemet bendrovė pri-statys vartotojų ir ekspertų vertinimui keletą naujų gaminių. Tai – nepaprastai gražūs ir elegantiški, spindūs juodi ir balti stiklo pavir-šiaus šaldytuvai snaigė Ice Logic Glassy. Šie gaminiai bus skirti estetams ir stiliaus gurma-nams, vertinantiems grožį bei išskirtinumą. Tokie šaldytuvai ypač derės prie šiuolaikiško ir madingo juodai balto virtuvės interjero.

ūkiškiems ir taupiems šiemet bendrovė pa-siūlys dvikamerinį šaldytuvą snaigė Ice Logic rF35, turintį net keturis šaldiklio skyrius – bus galima patogiai užsišaldyti mėsą, miško, sodo ir daržo gėrybes. Šio šaldytuvo nekan-triai laukia Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Ka-zachstano, Uzbekijos vartotojai. Šis gaminys iš anksto pasmerktas sėkmei.

Be to, bendrovė išleis ir A++ klasės šaldik-lius, atnaujindama tiek jų vidaus, tiek išorės dizainą.

Gedimino Čeikos nuomone, bendrovei pavy-ko pergyventi pačius sunkiausius ekonominio nuosmukio metus. „Gamybos ir valdymo op-timizavimas, bendrovės pajėgumų mobilizavi-mas padėjo ne tik išlikti, bet ir stabiliai dirbti, išsaugoti didžiąją dalį savo rinkų bei produk-cijos paklausumą. Šiandien „snaigė“ gyvena jau ateinančių metų planais, projektuoja nau-jus gaminius, tobulina technologijas ir rengia-si nudžiuginti savo vartotojus ne vienu nauju gaminiu.

36 |

L M G

KoKybišKos vandens paslaugos tampa

prieinamos vis daugiau šiaulių miesto gyventojų

„Šiaulių vandenys“ - viena iš didžiausių vandens tieki-mo įmonių Lietuvoje, įkurta 1948 m.

Per pastaruosius du dešimtmečius įvyko reikšmingų pasikeitimų. Esminiai vandentvarkos ūkio pertvarky-mai įvyko 1996-2004 m. įgyvendinant Pasaulio banko finansuojamą Šiaulių aplinkosaugos projektą. Per aš-tuonerius šio projekto metus buvo išspręstos įsisenė-jusios geriamojo vandens kokybės ir aplinkos taršos problemos.

siekiant išlaikyti aukštą vandens paslaugų kokybę bei vykdyti plėtrą, nuo 1996 m. iki šių dienų investuota apie 201,85 mln. Lt. Pagrindiniai mūsų veiklos ir tei-kiamų paslaugų kokybės vertintojai yra vartotojai, ku-rių šiuo metu turime beveik 50 tūkst.

Džiaugiamės, kad artimiausiu metu investicijų naudą pajus dar daugiau miesto gyventojų. 2009 m. UAB „Šiaulių vandenys“ pradėjo vykdyti tris Europos są-jungos finansuojamus vandentvarkos infrastruktūros

medelyno ir Kalniuko mikrorajonuose paklota apie 71 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, iki sklypų ribų nutiestos 1997 atšakos (10,7 km) vandentiekio įvadams, sumontuota 12 naujų požeminių nuotekų perpumpavimo siurblinių. Užbaigus darbus, kokybiškos vandens paslaugos tapo prieinamos beveik 5 tūkst. šiauliečių

| 37

projektus už beveik 135 mln. Lt. Šie projektai apima nau-jų tinklų plėtrą keturiuose miesto individualių namų kvar-taluose bei Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietėje, miesto nuotekų valyklos nuotekų biologinio valymo grandies rekonstrukciją bei Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statybą.

Vieno iš didžiausių ir svarbiausių vandentvarkos projektų „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose“ I etapas baigtas įgyvendinti 2010 m. gruodžio mėnesį. Pusantrų metų trukęs projektas apėmė vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą medelyno ir Kalniu-ko kvartaluose bei esamų trijų nuotekų perpumpavimo siurblinių rekonstrukciją. statybos darbus, kurių vertė 44,5 mln. Lt, vykdė AB „Panevėžio statybos trestas“. Beveik 95 proc. projekto finansavo Europos sąjungos sanglaudos fondas ir Lietuvos respublikos Vyriausybė, likusias lėšas skyrė Šiaulių miesto savivaldybė ir UAB „Šiaulių vandenys“.

Vykdant projektą medelyno ir Kalniuko mikrorajonuo-se buvo paklota beveik 34 km vandentiekio, apie 32,2 km nuotekų ir beveik 4,6 km nuotekų slėginių tinklų, iki sklypų ribų nutiestos 1997 atšakos (10,7 km) vandentie-kio įvadams, sumontuota 12 naujų požeminių nuotekų perpumpavimo siurblinių, šiuolaikiškai rekonstruotos trys esamos nuotekų perpumpavimo siurblinės Kulpės, marijampolės ir Žuvininkų gatvėse. Užbaigus darbus, ko-kybiškos vandens paslaugos tapo prieinamos dar beveik 2 tūkst. sklypų gyventojams, t. y., apie 5 tūkst. šiauliečių. Įgyvendinus šį projektą buvo išspręstos ir aplinkosaugos problemos bei padidėjo Šiaulių miesto vandentvarkos ūkio efektyvumas.

metų pradžioje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su-tartis su bendrove „Šiaulių vandenys“ jau buvo pasirašę 643 nauji vartotojai. Neabejojame, kad 2011 m. klientų skaičius dar labiau išaugs. Pavasarį darbus tęs tie, kurie

dar nespėjo nusitiesti tinklų iki savo namų, o nuo vasa-ros naujų klientų lauksime iš Pabalių mikrorajono, Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartalo bei Ginkūnų gyvenvietės (Šiaulių r.), kuriuose taip pat bus įgyvendinti tinklų plėtros projektai. Užbaigus darbus šiuose miesto ir rajono individualių namų kvartaluose vandens paslaugos taps prieinamos dar 1035 sklypų gyventojams.

Džiaugiamės ir vertiname, kad žmonės, ekonominio nuosmukio laikotarpiu itin atidžiai skaičiuodami kiekvie-ną litą, jungiasi prie centralizuotos sistemos ir taip tarsi vieningai pritaria, kad tokios investicijos nėra išmatuo-jamos pinigais. Bendrovei ne mažiau svarbus ir pasiektų darbo rezultatų įvertinimas. Lietuvos respublikos aplin-kos ministerija projektą medelyno ir Kalniuko kvartaluo-se pristatė kaip pavyzdinį, pabrėždama miesto savival-dos ir vandentvarkos įmonės glaudų bendradarbiavimą ieškant bendrų sprendimų. Šis projektas konkurse „Lie-tuvos metų gaminys 2010“ apdovanotas aukso medaliu bei pateko tarp trijų geriausių šalies projektų rinkimuose „Europos burės 2010“ (nominacija „Už aplinkos tausoji-mą“), kuriuos organizavo Lr finansų ministerija kartu su kitomis Europos sąjungos struktūrinę paramą administ-ruojančiomis institucijomis. Šiame konkurse bendrovė „Šiaulių vandenys“ pelnė trečiąją vietą. Už įgyvendina-mą projektą, kuris šaliai teikia apčiuopiamą naudą, buvo įteikta Lr finansų ministrės Ingridos Šimonytės padėka.

www.siauliuvandenys.lt

Projekto metu rekonstruotos trys nuotekų perpumpavimo siurblinės. Po rekonstrukcijos siurblinės tapo modernios, atitinkančios šiuolaikinius aplinkosaugos reikalavimus

nutiesus tinklus, atstatytos visos projekto metu pažeistos gatvių dangos, sutvarkyta aplinka

| 37

38 |

Grunto valymo technoloGijos misija – likviduoti aplinkos taršą, atkurti bioįvairovę

L M G

všį „GrUnto vAlymo technoloGijos“ (Gvt) per metUs išvAlo iki 12 tūkst. tonų nAftos prodUktAis Užteršto GrUnto, dUmBlo Bei vAndens. nUo 1997 m., kAi BUvo įsteiGtA ši Aplinkos ministerijos įstAiGA, išvAlytA per 120 tūkst. tonų nAftA Užteršto GrUnto, dUmBlo. tAi pAdėjo išvenGti žAlos GAmtAi, GAlėjUsios siekti Apie pUsę milijArdo litų.

| 39

www.gvt.lt

Įstaiga buvo įkurta siekiant padėti įmonėms, organizacijoms ir savivaldybėms spręs-ti aplinkosaugos problemas, susijusias su nafta ir jos produktais užteršto grunto, van-dens bei dumblo valymu. GVT plėtė savo veiklą, sukūrė ir įdiegė efektyvias naftos ir jos produktų biodegradavimo technologijas, pagrįstas naftą oksiduojančių mikroorganiz-mų (NOm) kompleksu, adhezija, fitoreme-diacija. 10 GVT šios srities darbų pripažinti išradimais.

Įstaigos specialistų sukurtas daugiakompo-nentis NOm inokuliatas leidžia naftos pro-duktais užterštą gruntą (iki 10 000 ppm/kg sauso grunto) valyti vietoje, jo neiškasant. GVT, be naftos produktų biodegradacijos grunte, dumble, vandenyje, tvarko ir kitomis kenksmingomis organinės kilmės medžiago-mis užterštą gruntą bei dumblą. jau daugelį metų tokios paslaugos teikiamos Klaipėdos gamykloms UAB „Orion Global PET“ ir UAB „Neo Group“.

mODErNUs VALymO KOmPLEKsAs

„siekiant optimizuoti ir atpiginti bei užtikrinti operatyvų mūsų ekologinių paslaugų teiki-mą, be turimo dirvožemio, grunto, dumblo ir vandens valymo poligono pajūrio zonoje Kiškėnų kaime (Klaipėdos r.), sukūrėme ir pastatėme naują grunto, dumblo ir vandens, užteršto naftos produktais, valymo komplek-są Kulvoje (jonavos r.). Šiame komplekse per metus galima išvalyti per 3000 t naftos produktais užteršto grunto, 2000 t naftos produktais užteršto vandens ir 1200 t naftos produktais užteršto dumblo. Prireikus gali-ma papildomai sandėliuoti ir ruošti valymui dar iki 4000 t naftos produktais užteršto grunto. Šiame komplekse susieti užteršto vandens, dumblo ir grunto valymo technolo-giniai srautai valymo proceso metu nereika-lauja papildomų resursų. Komplekse pirmą kartą panaudota priverstinė valomo grunto aeracija ir kaskadinis valymas, kompleksiš-kai naudojant gravitaciją, adheziją, biode-gradaciją ir fitoremediaciją“, - apie naujausią inovaciją pasakojo įstaigos direktorius rapo-las Liužinas.

Už komplekso sukūrimą Lietuvos pramoni-ninkų konfederacija nominacijoje „Lietuvos metų gaminys 2010“ VšĮ „Grunto valymo technologijos“ apdovanojo aukso medaliu. Tai jau ketvirtas aukso medalis už aplinko-saugos biotechnologijų srities darbus.

sUmmAry IN ENGLIsH

The aim of Public Agency „Grunto valymo technologijos”/„soil remediation Technol-ogy”/ established by the ministry of Environment in 1997 is to find solutions for a settlement of environmental problems bound with soil pollution with crude oil and oil products as well as water and sludge cleaning. In 2009–2010, a new Complex designed for cleaning soil, sludge and water polluted with oil products was built in the central part of the country (Kulva, jonava District). It represents an aggregate of the technological flows of polluted water, soil and sludge cleaning what allows reduc-ing the demand for additional resources in the cleaning process. For the first time, compulsory aeration and cascade cleaning of soil is applied including complex use of gravitation, adhesion, biodegradation and phytoremediation. In the nomination “The Lithuanian Product of the year, 2010”, the Lithuanian Business Confederation awarded t the Public Agency „ Grunto valymo technologijos” with a Gold medal for development of this complex.

PAKLAUsA DIDėjA

sovietmečiu Lietuvoje be saiko buvo nau-dojami chemikalai, masiškai melioruojami laukai, naikinami miškeliai laukuose, o tai suaktyvino vėjo ir vandens erozijos proce-sus. Be tinkamų valymo įrenginių statomi gyvulininkystės kompleksai teršė aplinką, dirvožemį ir gruntinius vandenis. Šią taršą dar didino nekontroliuojama kariuomenės veikla. Tokios veiklos pasekmes jaučiame iki šiol: vis dar dideli užterštos žemės plo-tai, uždumblėję ežerai, užteršta gamta. GVT ėmėsi iniciatyvos valyti ne tik užterštas te-ritorijas ir objektus, bet ir švarinti bei res-tauruoti uždumblėjusius, ankančius ežerus.

Kasmet užterštų nafta ar jos produktais teri-torijų valymo poreikis didėja, o naudojamos biotechnologijos klientams leidžia pasiūlyti patrauklias šių darbų kainas. Ateityje pradė-jus valyti stambius taršos objektus: zoknių, Kėdainių, Pajuostės buvusius karinius sovie-tinius aerodromus, buvusias raketų bazes, naftos saugyklas įstaigos paslaugų paklausa tik didės. Visada išliks naftos produktų išsi-liejimo į aplinką avarijų metu pavojus ir jų likvidavimo problema.

Todėl Kulvoje esantis modernus komplek-sas visada bus reikalingas. Es parama užterštų teritorijų sutvarkymui ir vandens telkinių restauracijai, pašalinant susikau-pusias juose pavojingas medžiagas, – tai finansinis garantas, leidžiantis planuoti ateities darbus.

40 |

Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto sukurta serija lazerinių šaulių treniruoklių modifikacijų, kurios sėkmingai įdiegtos šalies ir užsienio gynybos struktūrose. Pa-skutinė treniruoklio modifikacija (LT-4) įdiegta Generolo jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Karo technikos žinovai puikiai vertina naujausius automatinius šautuvus G-36 ir pisto-letus GLOCK 17.

Šaudant lazeriniu mokomuoju automatiniu šautuvu G-36 visi veiksmai atliekami kaip ir šaudant tikru ginklu. Ginkluose su-montuota judanti spyna, todėl šaudymo metu imituojama atatranka ir garsas. Per mokymus kompiuterio ekrane galima stebėti ginklo trajektoriją taikymosi metu, šaudymo rezultatus, taikiklio padėtį kiekvieno šūvio metu ir kitą informaciją. Progra-minė įranga taip pat leidžia imituoti visus Lietuvos kariuome-nės vado įsakymu patvirtintus šaudymo kurso pratimus ir gauti išsamią šaudymo rezultatų statistinę informaciją, ją analizuoti, kaupti. Aukštesnio lygio šaudymams skirti judantys taikiniai. La-zerinis šaulių treniruoklis LT-4 yra aukšto techninio lygio karių mokymo priemonė, įtraukta į NATO logistikos katalogą (suteik-tas NsN kodas 6920-47-000-7217).

www.ktu.lt

Lazerinis šauLių treniruokLis Lt–4

L M G

| 41

42 |

L M G

Minkštųjų baldų ir čiužinių gamintojams nebereikia svetur dairytis

vis didesnę paklausą ir vartotojų pripažinimą įgyjančio viskoelastinio

putų poliuretano. Unikaliomis savybėmis pasižyminti medžiaga

gaminama Alytuje, porolono gamykloje UAB „Vita Baltic International“.

Alytuje sukurtas naujos kartos putų poliuretanas vertinamas savų ir užsieniečių

Ar miegate ant čiužinio, kuris pats prisitai-ko prie jūsų kūno svorio ir temperatūros? Ar ryte nubudę jaučiatės gerai pailsėję? Ar da-bar skaitydami sėdite ant patogaus krėslo ar minkštasuolio?

jei bent į vieną iš šių klausimų atsakėte „ne“, galbūt vertėtų pakeisti savo čiužinį ar baldus ir įsigyti naujus su viskoelastiniu putų poliuretanu (porolonu), suteikiančiu ne tik patogų, bet ir sveiką poilsį. Dar daugiau – ši medžiaga ypač efektyviai panaudojama ir medicininės paskirties ortopediniuose ga-miniuose bei siekiant išvengti pragulų. Tuo neabejoja „Vita Baltic International“ specia-listai, 2010 m. savo įmonėje įdiegę kažkada išskirtinai tik kosmonautų patogumui sukur-to viskoelastinio porolono gamybos techno-logiją. Dabar naujos kartos medžiagos priva-lumais jau gali džiaugtis visi.

APLENKIANTys LAIKą

Apie gaminius su viskoelastiniu porolonu – daugiausia čiužinius ir pagalves – Lietuvoje girdėjo daugelis. Tačiau iki šiol buvo siūlomi gaminiai tik su importuotu viskoelastiniu porolonu.

2010 m. gegužę porolono gamykla „Vita Bal-tic International“ mūsų šalies bei užsienio baldų ir čiužinių gamintojams pasiūlė lietu-višką viskoelastinį poroloną. „Tai, iš ko gy-vename šiandien, sukūrėme vakar. Šiandien kuriame tai, iš ko gyvensime rytoj ir šis pro-cesas negali sustoti“, - neabejoja „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Vladis-lavas Gunevičius. jis įsitikinęs, jog įmonei labai svarbu tinkamu laiku turėti inovatyvių,

paklausių produktų. Tai garantuoja ir stabi-lesnes pajamas, ir darbą žmonėms.

Pažymėtina, kad bendrovės specialistai pa-tys atliko visus parengiamuosius viskoelasti-nio porolono gamybos projektavimo darbus, organizavo sandėlių žaliavoms įrengimą, žaliavos padavimo vamzdynų ir įrangos per-tvarkymą, porolono liejimo mašinos bei ga-mybos linijos pritaikymą naujam gaminiui. „Vita Baltic International“ vadovas džiaugia-si, kad bendros žmonių pastangos gerokai sumažino investicijų poreikį, o inovatyvūs techniniai sprendimai leido sukurti aukštos kokybės gaminį.

GErI VArTOTOjų ATsILIEPImAI

Vartotojams viskoelastinis putų poliureta-nas dažnai pristatomas kaip porolonas su atmintimi, tingi puta arba porolonas prisitai-kėlis. Tokio pavadinimo ši medžiaga nusipel-nė dėl savo gebėjimo po suspaudimo lėtai ir pastebimai grįžti į pradinę padėtį. Porolonas reaguoja į kūno temperatūrą bei svorį, sa-vaime idealiai prisitaikydamas prie žmogaus kūno formos.

Lietuviškas viskoelastinis porolonas pasi-žymi ir dar viena svarbia savybe: dėl atvirų porų jis pralaidus orui. Dėl to geriau išsimie-

„didžiulis noras tobulėti sukuria produktus, kuriais didžiuojamės...“, – taip alytiškių porolono gamintojų pasiekimus vertina čiužinių gamintojo UAB „Lono mažmena“ direktorius Kazimieras Jakutis

| 43

gama ir mažai prakaituojama. Šią savybę ypač vertina tiek vartotojai, tiek kokybiškų čiužinių, baldų gamintojai. Pagaminti atvirų porų viskoelastinį poroloną pavyksta toli gražu ne visiems. Neatsitiktinai UAB „Vita Baltic International“ naujasis gaminys per trumpą laiką tapo labai paklausus. Be di-džiausiųjų Lietuvos čiužinių gamybos įmo-nių: UAB „Lono mažmena“; UAB „Padvais-kas ir Ko“, UAB „Trivilita - Interscalit“ ir kitų, aktyviai imta bendradarbiauti su čiužinių ir baldų gamintojais iš Latvijos, Lenkijos, Vo-kietijos, suomijos, Baltarusijos ir rusijos.

jau 18 metų čiužinius gaminančios UAB „Lono mažmena“ direktorius Kazimieras ja-kutis patvirtino, kad įmonė yra išbandžiusi belgų, čekų gaminamus porolonus ir vis-koelastines medžiagas, bet pastaruosius 5 metus didžiausia putų poliuretano medžiagų tiekėja yra „Vita Baltic International“ gamy-kla Alytuje. „Ilgalaikis ir glaudus bendra-darbiavimas, moderniausi įrenginiai, nuolat atnaujinamos technologijos, aukščiausios kokybės žaliavos, atsakingumas, atvirumas ir didžiulis noras tobulėti sukuria produk-tus, kuriais didžiuojamės, ir partnerystę, kurią labai vertiname“, - partnerius gyrė K. jakutis.

Bendrovės sėkmę vainikavo sukurtas pui-kios kokybės naujos kartos putų poliureta-nas, kuriam 2010 m. spalio 15 d. buvo su-teiktas oficialus tarptautinės laboratorijos sertifikatas, patvirtinantis, kad lietuviškas viskoelastinis putų poliuretanas atitinka griežčiausius tarptautiniu mastu pripažinto „Oeko-Tex standard 100“ reikalavimus. Įmo-nė įregistravo lietuviško viskoelastinio putų poliuretano prekinį ženklą „Vitarest“.

UŽmIGTI ANT LAUrų NEKETINA

2010 m. pabaigoje UAB „Vita Baltic Inter-national“ kolektyvą nudžiugino trys gar-bingi naujojo gaminio įvertinimai. Viskoe-lastinis putų poliuretanas „Lietuvos metų gaminio“ konkurse apdovanotas aukso medaliu ir pelnė „Inovatyvaus produkto“ prizą. Bendrovės vyr. technologui Eduar-dui janušauskui ir vyr. inžinieriui Vytautui Kančiui už sumanius, racionalius ir inovaty-vius darbus iškilmingai buvo įteiktas 2010 m. Alytaus miesto visuomenės prizas „Di-džiausias laimėjimas“. Taip per apklausą nusprendė alytiškiai.

Užmigti ant laurų porolono gamyklos ko-lektyvas neketina. jau gaminamos keturios skirtingų techninių charakteristikų viskoe-lastinio putų poliuretano rūšys. Neseniai sumontuota nauja viskoelastinės medžia-gos pagalvių liejimo įranga, atidarytas pa-galvių gamybos cechas. Lietuviškas visko-elastinis porolonas „Vitarest“ gegužę bus pristatytas Vokietijos Kiolno mieste vyk-siančioje tarptautinėje parodoje „Interzum 2011“.

www.vitabaltic.lt

SUMMARY IN ENGLISH

On May, 2010 foam plant Vita Baltic International has offered Lithuanian visco-elastic foam for manufacturers of furniture and mattresses. Company special-ists have designed and arranged adaptation of foam produc-tion line for the new product. Vladislavas Gunevičius, General Director of the plant, is glad that the need for investment has sharply diminished and inno-vative technical solutions have allowed developing a high-qual-ity product. Visco-elastic polyurethane foam is often presented as a memory foam or lazy foam. It reacts to body temperature and weight, by ideally moulding to the shape of the body pressing against it. Lithuanian visco-elastic polyu-rethane foam characterizes with a feature important to con-sumers: due to open cells, it is air-permeable. A product meeting the require-ments of Oeko-Tex Standard 100 has become a merchantable good. Beside Lithuanian compa-nies, like Lono mažmena UAB, Padvaiskas ir Ko UAB, Trivilita - Intercalit UAB, etc., the product is willingly purchased by produc-ers of mattresses and furniture from Latvia, Poland, Germany, Finland, Byelorussia and Russia. At the end of 2010, Vita Baltic International UAB staff has been gladden by three honourable evaluations. Visco-elastic polyu-rethane foam has been awarded with gold medal in the contest of the Lithuanian Product of the Year and has won the prize of the Innovative Product. Senior Tech-nologists Eduardas Janušauskas and Senjor Engineer Vytautas Kančys have been awarded by Alytus city community prize for The Best Achievement of the Year. The company has issued an application to register VitaRest as the trademark of Lithuanian visco-elastic polyurethane foam and plans new innovations.

Lietuviško viskoelastinio porolono kūrėjai: gen. direktorius Vladislavas Gunevičius, vyr. inžinierius Vytautas Kančys ir vyr. technologas eduardas Janušauskas džiaugiasi naujos kartos medžiagos privalumais

44 |

UAB „Vilniaus rentinys“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2010“ aukso medalį pelnė už Požeminių pėsčiųjų perėjų komplekso po T. Narbuto ir saltoniškių gatvėmis Vilniuje įren-gimą. siūlydami šį gaminį apdovanoti aukso medaliu, ekspertai pažymėjo, kad apdovano-jimas teikiamas už svarbą eismo saugumui ir ekologijai, įvertinus atliktų darbų sudėtin-gumą, panaudotas technologijas, inovaci-jas, svarbą požeminės statybos vystymui ir transporto spūsčių problemų sprendimui. Ekspertai taip pat pabrėžė šio racionalaus sprendimo replikacijos galimybes kitose in-tensyvaus eismo vietose.

Apdovanojimui „Lietuvos metų gaminys 2010“ pateiktas įgyvendintas Požeminių pės-čiųjų perėjų po saltoniškių ir viena iš judriau-sių Vilniuje T. Narbuto gatvėmis kompleksas. Išnaudodama sukauptą požeminių darbų vyk-dymo patirtį, 2008 m. bendrovė suprojektavo ir visiškai įrengė sudėtingą inžinerinį statinį. statybų metu buvo išsaugoti ir sutvirtinti anksčiau pakloti seni sudėtingi komunikacijų tinklai. statybų apimtys siekė apie 4 mln. Lt.

Pristatydami kompleksą komisijai, ekspertai akcentavo, jog atlikti darbai unikalūs tuo, kad buvo rasti ir įgyvendinti sprendimai, įgalinę atlikti darbus vietovėje, kurioje aukštas grun-tinių vandenų lygis, paklota šimtai metrų įvai-rių komunikacijų, (tarp jų 110 kv. m elektros

kabelių). svarbiausia - statybos metu nebuvo sustabdytas labai intensyvus transporto, taip pat ir troleibusų, eismas. Bendrovė darbus atliko pusiau atviru požeminių konstrukcijų įrengimo būdu, etapais - transporto eismas buvo savaitei sustabdomas tik vienoje gat-vės juostoje. Įrengus būsimų perėjų sienas ir perdangas bei pradėjus kasti gruntą, panau-dotas inovatyvus sprendimas pažeminti grun-tinio vandens lygį be perpumpavimo stočių – plūstantis vanduo drenažo vamzdžiais vienoje gatvės pusėje surenkamas ir jais nutekėjęs į kitą gatvės pusę vėl buvo išsklaidomas grun-te. Tai padėjo atlikti darbus ir sutaupyti lėšų.

Ekspertai įvertino ir tai, kad perėjų komplek-sas įrengtas per trumpą laiką - pagrindiniai statybos darbai tęsėsi tik apie keturis mėne-sius, minimaliai stabdant eismą.

respublikos miestų savivaldybėms šis sėk-mingai įgyvendintas projektas turi tapti pui-kiu pavyzdžiu, nagrinėjant galimybes ir pla-nuojant bei plečiant požeminių susisiekimo infrastruktūros objektų statybą.

požeMinė perėja įrengta nestabdant eismo

www.rentinys.lt

L M G

| 45

Natūralių kailių ir odos gamiNių gamybaiNdividualios ir Cmt siuvimo paslaugos

mažmeNiNė prekyba

ab “vilniaus kailiai”. paupio g. 28, lt-11341 vilniustel. +370 5 2627803, faksas +370 5 2643436

info@kailiai.lt; www.kailiai.lt

parduotuvės:paupio g. 28 ir ppc “akropolis” vilniuje, ppc “akropolis” kaune

Naujos odos ir lino gaminių kolekcijos!

46 |

auksinės gamybos tradicijos

L M G

14 tonų keliamosios galios traktoriaus priekaba apdovanota „Lietuvos metų gaminys 2010“ aukso medaliu

| 47

AB „Umega“, įsikūrusi Utenoje, yra viena di-džiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje, kurią sudaro trys padaliniai: žemės ūkio pa-dalinys „Umega“, „sNOL“ (prisijungė 2004 m.) bei „Vienybė“ (prisijungė 2009 m.).

Įmonė nuolat stengiasi rasti naujų būdų, kaip pagerinti savo verslą, siekia tapti patiki-mu savo klientų partneriu. siekdama paten-kinti savo produkcijos vartotojų lūkesčius ir poreikius bendrovė didžiausią dėmesį skiria technologijoms ir produktų vystymui. AB „Umega“ didžiuojasi turtingomis ir ilgalaikė-mis mašinų gamybos ir apdirbimo tradicijo-mis. Apie 80 proc. savo produkcijos bendro-vė eksportuoja į Daniją, Norvegiją, suomiją, Šveicariją, Vokietiją, rusiją ir kt.

AB „Umega“ gamina žemės ūkio (pusprieka-bes ir priekabas traktoriams) ir miško tech-niką, šiaudais kūrenamus katilus ir šildymo blokus, kieto kuro katilus, laboratorines ir pramonines krosnis, orapūtes, vožtuvus, sandėliavimo konstrukcijas, metalines deta-les baldams ir mašinoms, 20 litrų kanistrus kurui bei kitus metalo dirbinius. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir iš kokybiškų medžiagų gaminami produktai – tai aukštos kokybės, patikimumo ir patvarumo garantas.

AB „Umega“ gaminama 14 t keliamosios galios traktoriaus priekaba, verčiama į tris puses, apdovanota „Lietuvos metų gaminys 2010“ aukso medaliu. Tai svarbiausias vers-lo bendruomenės įvertinimas mūsų šalyje. Apdovanojimą iš Lietuvos respublikos sei-mo Pirmininkės Irenos Degutienės atsiėmė valdybos pirmininkas jonas Bielinis. Šią prie-kabą bus galima pamatyti parodoje „Ką pa-sėsi… 2011“ (kovo 31– balandžio 2, Lietuvos žemės ūkio universitetas).

Šių metų pradžioje bendrovė buvo įvertinta dar kartą: didžiųjų įmonių kategorijoje lai-mėta garbinga trečioji vieta Lietuvos darbo biržos nominacijoje „Už naujų darbo vietų su-kūrimą didžiausio nedarbo teritorijose“. Per 2010 m. be valstybės finansinės paramos įmonė sukūrė 45 naujas darbo vietas. socia-linės apsaugos ir darbo ministras Donatas jankauskas apdovanojimą įteikė AB „Umega“ generaliniam direktoriui jurgiui Nausėdai.

AB „Umega“ nuolat dalyvauja įvairiose paro-dose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio valstybėse. Parodose pristatomi nauji gami-niai, ieškoma naujų klientų ir naujų galimy-

bių užmegzti partnerystės ryšius. Tai vienas iš būdų išsiaiškinti, kokios produkcijos reikia konkrečios šalies rinkai, kokie reikalavimai keliami vienam ar kitam gaminiui, kokia niša dar nėra užpildyta. Visa tai išsiaiškinus gali-ma sėkmingai pateikti bei parduoti produktą naujai rinkai.

Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama at-sinaujinantiems kuro šaltiniams, o nuolat didėjančios būsto šildymo išlaidos, noras gyventi sveikai, išsaugoti esamą ekologiš-ką aplinką ateinančioms kartoms ir dau-giau neteršti gamtos skatina rinktis naujos rūšies kurą, pvz., šiaudus. jau dešimtmetį AB „Umega“ gamina šiaudais kūrenamus katilus ir šildymo blokus. Bendrovė pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti tokią produkciją. AB „Umega“ gamybos katilai ir šildymo blo-kai atsiperka greitai, vos per pusantrų metų. reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuos kati-lus galima kūrenti malkomis bei durpėmis. Tačiau šis kuras yra brangesnis, tad šiaudais kūrenti apsimoka labiau. sunaudojus kurui visus galimus panaudoti 500 tūkst. t šiaudų, Lietuvoje būtų sutaupyta 170 tūkst. t įvežti-nio kuro. Kadangi šiaudai yra pats pigiausias ir ekologiškiausias kuras, tikimasi, kad AB „Umega“ gaminami katilai ir šildymo blokai taps patys paklausiausi.

Šiaudais kūrenamas katilas

www.umega.lt

48 |

produkcija, verta auksoL M G

„Betonika“ savo gamybinę veiklą pradėjo 2000 m. buvusio Kauno namų statybos kombinato Namų detalių gamyklos bazėje, kurią nupirko skandinavi-jos korporacija „Consolis“.

Didėjant gamybos apimtims 2007 m. pradėjo veikti ir antroji „Betonikos“ gamykla senuosiuose Trakuo-se – Betonika Trakai.

Šiuo metu UAB „Betonika“ priklauso koncernui, kurį sudaro susijungusios suomijos kapitalo įmo-nių grupė “Consolis Oy Ab” ir Prancūzijos gelžbe-tonio ir betono rinkos lyderė “Bonna sabla sA”. Po susijungimo šiame koncerne dirba per 8 tūkst. darbuotojų, pardavimo apimtys perkopia 1,5 mlrd. eurų. 25-iose šalyse: nuo suomijos iki Tuniso ir nuo Portugalijos iki rusijos bei Indonezijos koncernas turi savo atstovų.

Nuolatinis tobulėjimas yra bene svarbiausia prie-žastis, leidžianti nuolat didinti pardavimus. (Geriau-siais metais įmonės pardavimai siekė 65,3 mln. Lt; 2010 m. - 43,5 mln. Lt, o 2011 m. numatomas par-davimų augimas iki 45 mln. Lt.)

Gyvenamųjų namų statybos rinkoje UAB „Betonika“ - nuo 2003 m. Namų statybai UAB „Betonika“ gami-nius naudojo statybos bendrovės UAB „Liunetė“ (Pilaitės ir Pašilaičių mikrorajonuose), UAB „ranga IV“ („Perkūnkiemyje“, Pašilaičiuose), UAB „merko statyba“ (Pašilaičiuose). Šiuo metu UAB „Betonika“ gaminiai naudojami UAB „Eika“ statomuose 7 ir 9 aukštų gyvenamuosiuose namuose Pilaitėje.

UAB „Betonika“ siūlomi sprendimai pranašesni tuo, kad saugo aplinką. modernios sienų plokštės su pašiltinimo sluoksniu, kurių šilumos varža net viršija normatyvus, taupo energiją.

“Betonikos” surenkamojo gelžbetonio sistema in-dividualių namų statybai „Šiltas ir ekonomiškas NAmAs-2010“ parodos „Namų pasaulis-2010“ su-rengtame konkurse laimėjo „Inovatyvus produktas 2010“ nominacijoje.

sistema sudaryta iš surenkamojo gelžbetonio kons-trukcijų (trisluoksnių apšiltintų sienų, kiaurymėtų perdangos plokščių ir viensluoksnių pertvarinių sienų).

| 49

www.betonika.lt

Energijos taupymo požiūriu tai efektyvi namo koncepcija. jo statybai naudojama pažangiausia surenkamojo gelžbetonio technologija, plačios architektūrinės galimybės ir visas pas-laugų bei konsultacijų paketas, teikiamas užsakovui, statan-čiam šį namą.

UAB „Vilniaus energija“ paskelbė mažiausiai ir daugiausiai už šilumą mokančius daugiabučius. Naujos statybos namas iš „Betonikos“ surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų Pašilai-čiuose, Pavilnionių g. 31, pateko į penketuką namų, mokėjusių už šilumą mažiausiai. (2010 m. gruodžio mėn. šio namo gyven-tojai vienam m2 apšildyti sunaudojo 9,974 kWh, atitinkamai 1m2 šildymo kaina buvo tik 2,294 Lt (įskaitant PVm). Palygin-kime: Vilniaus miesto šildymo kainos vidurkis buvo 6,037 Lt/m2, o mažiausiai efektyviai šilumą naudojančių namų gyvento-jai mokėjo net po 13–15 Lt/m2).

Aukščiau minėtas namas tvirtai laiko užimamas pozicijas per visą 2009-2010 m. ir 2010-2011 m. šildymo sezoną.

Tokie puikūs rodikliai džiugina mus ir keičia tarp Lietuvos gy-ventojų nuo sovietinių laikų susidariusią neigiamą stereotipinę nuomonę apie surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas.

UAB „Betonika“ gaminama BAsHALLEN statybos sistema Lie-tuvos pramonininkų konfederacijos organizuotame konkurse “Lietuvos metų gaminys 2005” laimėjo aukso medalį. Ši siste-ma skirta logistikos centrų, parduotuvių, sporto salių, pramo-ninės paskirties pastatų statybai.Pirmasis pastatas, naudojant BAsHALLEN sistemą, Lietuvoje pastatytas 2005 m. Tai UAB „DFDs Transport“ logistikos ter-minalas Vilniuje. 2010 m. ši sistema panaudota UAB „Vėtrūna“ statytuose Telšių miesto valymo įrenginiuose.

Naujausi UAB „Betonika“ siūlomi gaminiai – kompoziciniai sie-nų elementai su įvairia apdaila. Šie gaminiai Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos organizuotame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2010“ laimėjo aukso medalį.

jau nuo 2000 m. UAB „Betonika“ Lietuvos rinkai tiekia suren-kamo gelžbetonio karkaso elementus, kurie išpopuliarėjo ir naudojami įvairios paskirties pastatuose: prekybos centruose, administraciniuose pastatuose, logistikos terminaluose, dau-giaaukštėse automobilių parkavimo aikštelėse ir kt.

Gyvenamųjų namų statybai surenkamojo gelžbetonio konst-rukcijos vėl pradėtos naudoti 2003 m. Pirmieji stambiaplokš-čiai namai buvo pastatyti Pilaitės mikrorajone, Vilniuje.

Informacija apie puikią gaminių kokybę, sklandžiai atliekamus statybos darbus greitai pasklido rinkoje. Šiandien daugiabu-čius iš surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų stato didžioji da-lis statybos kompanijų. Gyventojai įvertino stambiaplokščius namus, kurie savo šilumos, garso izoliavimo savybėmis ne-nusileidžia plytiniams ar monolitiniams namams, o pastatomi netgi žymiai greičiau.

50 |

UAB “Orion Global pet” priklauso INDOrAmOs įmonių grupei – vienai didžiausių polietileno tereftalato (PET) granulių gamintojų pasaulyje, valdančiai gamyklas Azijoje, Europoje ir jAV.

OrION GLOBAL PET gamykla yra įsikūrusi Klaipėdos laisvojoje eko-nominėje zonoje. Įmonė gamina PET polimerus (polietilentereftolatą), kurie naudojami gėrimų ir maisto pakuočių, taip pat kosmetikos pa-kuočių bei buities produktų gamybai, farmacijos reikmėms.

Gamybą įmonė pradėjo 2006 m. kaip didžiausia PET žaliavų gamykla Europoje, kurios metinis gamybos pajėgumas siekė 230 tūkst. tonų.

L M G

50 |

| 51

Įmonėje taikomos modernios Šveicarijos technologijos leidžia su-mažinti poveikį aplinkai žemiau leistinos normos.

Įmonė yra sertifikuota IsO 9001, IsO 14001 ir OHsAs 18001. Bend- rovė pagrindinį dėmesį skiria žmonėms, procesams, žinioms, kli-entų poreikius tenkinančiai produkto kokybei, saugiam darbui, taip pat prisiima socialinę atsakomybę už savo veiklą ir jos poveikį aplinkai.

2010 m. UAB “Orion Global pet” Lietuvos pramonininkų konfederaci-jos buvo įvertinta aukso medaliu kaip „Geriausias eksportuotojas“. www.indoramaventures.com

| 51

52 |

| 53

54 |54 |

Inovacijos – tai rizika, pridėtinės vertės kūrimas ir mąstymo būdas

Lietuvos inovacijų centras (LIC) jau šeštus metus iš eilės rengia konkursą „Inovacijų prizas“, kurio metu nominuojamos išskirtinės, inovatyvumu pasižyminčios įmonės. Kaip teigia konkurso organizatoriai, siekiama surasti ir vertinti jaunas, veržlias bei inovatyvias Lietuvos įmones ir jų sukurtus naujus produktus bei paslaugas. Apie konkursą ir inovacijų plėtrą kalbamės su LIC direktoriumi Dr. KASTyčIu Geču.

| 55

BiL Kaip paaiškintumėte, kodėl šis konkur-sas gyvybingas jau daugelį metų ir kuo jis išsiskiria iš kitų?

Konkurso tikslas – ne išrinkti vieną nuga-lėtoją, o išryškinti keliolikos bendrovių inovatyvumą. Nominuojamos 15 bendro-vių 4 kategorijose: „Inovatyvios įmonės“, „Inovatyvaus produkto“, „Inovatyvaus jaunojo verslininko“ ir „Inovacijų šauk-lio“. Akcentuojame dalyvių motyvaciją. Neatsitiktinai pirmasis dalyvio paraiškos klausimas – kodėl bendrovė ketina daly-vauti konkurse? Jau pačioje pradžioje galima įžvelgti, kaip bendrovėje supran-tamos inovacijos, kaip jos identifikuo-jamos ir pristatomos. Teko matyti, kaip gana paprastas sprendimas pristatomas labai įdomiai ir tai bendrovei suteikia privalumų.Konkursas vyksta jau kelerius metus, todėl vos tik paskelbus jo pradžią sulau-kiame nemažai įmonių paraiškų. Kon-kursu siekiame propaguoti inovacijų sklaidą, parodyti pavyzdį kitiems vers-lininkams ir ieškoti arba surasti ino-vatyvias įmones. Todėl kita dalis kon-kurso dalyvių būna „atvestos“. Glaustai galėtume pasakyti, kad inovacija – tai, kas sukuria naują paslaugą ar pridėtinę vertę. Tad daugelis įmonių kuria inova-cijas, suvokia, kad tai įdomu, naudinga, novatoriška, tačiau neidentifikuoja, jog tai, ką jie kuria, – inovatyvu. Taip šiemet

atsitiko vienai iš nominančių - „Naujajai Ringuvai“. Muilo gamyboje yra naudo-jamos biotechnologijos, bendraujama su Lietuvos mokslininkais, - tai labai pagirtina, nes daugelis įmonių mieliau bendrauja su užsienio partneriais, nei su vietiniais.

GARBėS IR PRIPAžINIMO REIKALAS

BiL Kuo nugalėtojams naudinga dalyvauti konkurse?

Kai ankstesnių metų nugalėtojų klau-sėme, kokią jie gauna naudą dalyvavę ir laimėję konkurse, sulaukėme atsakymo, kad tai – pirmiausia paskatinimas darbuo-tojams ir padėka partneriams, nes papras-tai koks nors produktas ar paslauga – kelių įmonių partnerių bendras darbas.Akcentuodami bendrą komandinį darbą, įteikti apdovanojimo vykome į vienos nugalėtojų „Baltec CNC Technologies“ įmonės renginį. Inovacijų nekuria vie-nas žmogus. Tai viso kolektyvo ar net kelių kolektyvų komandinės veiklos rezultatas.Be abejo, toks įvertinimas padeda įsi-tvirtinti mūsų šalies rinkoje ir padrąsina žengti į užsienio rinkas. Dalyvavimas konkurse įmonėms suteikia galimybę pasitikrinti savo inovatyvumą, kurti tei-giamą įvaizdį bei didinti žinomumą.

Tai suteikia ir pasitikėjimo savimi. Pavyz-džiui, 2009 m. lazerius gaminanti ben-drovė laimėjo nacionalinį konkursą, o tai juos paskatino dalyvauti tarptautiniame konkurse. Ten mūsiškiai taip pat nuskynė laurus.Prizo nelydi piniginis apdovanojimas. Nugalėtojai ir visi dalyviai gauna serti-fikatus su ūkio ministro, Lietuvos pra-monininkų konfederacijos, asociacijos „žinių ekonomikos forumas“ ir Lietuvos inovacijų centro vadovų parašais. Nugalė-tojams įteikiamos „Inovacijų prizo“ statu-lėlės bei suteikiama teisė naudoti „Inova-cijų prizo“ logotipą apdovanoto produkto ar įmonės rinkodaros tikslams. Pavyz-džiui, jau daugelį pastarųjų metų laiminti bendrovė „Aconitum“, reklamuodama kai kuriuos maisto papildus, iki šiol naudoja 2006 m. „Inovaicjų prizo“ logotipą.

BiL Kaip keičiasi dalyvių portretas? Ar tai - vis dar inovacijų banginiai, ar smulkios žuvelės?

Kai kurios garsios ir didelės šalies įmonės, vien pagal savo veiklos pobūdį privers-tos nuolat naudoti inovacijas, ne kartą yra apdovanotos ir atsisako dalyvauti, leisdamos pasirodyti kitiems kolegoms. Kitos kelerius metus negali sukurti ko nors naujesnio, nei prieš tai buvo sukūru-sios, todėl dalyvavimą atideda vėlesniam laikui.

56 |56 |

Pavyzdžiui, prieš porą metų nugalėtojais pripažintos didžiosios šalies bendrovės „Teo“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ iki galo nesuprato, kodėl buvo taip įvertintos. Mes tiesiog atkreipėme dėmesį į bendro-vių investicijų apimtis. „Teo“ investuoja į serverius, gerina ryšio pralaidumą, kuria naujas paslaugas vartotojams. „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet daug investuoja į pačių bėgių atnaujinimą, infrastruktūros gerinimą, informacinės sistemos, sau-gumo diegimą. Tai didelės investicijos į naujas technologijas, tačiau techninį darbą dirbantys žmonės dažnai neatpa-žįsta, kad tai – inovacijos.Pavyzdžiui, šiemet mes turbūt vieni iš pirmųjų pristatėme „Lietuvos kvapą“. Produktas nelaimėjo konkurse, bet tapo žinomas tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Amerikoje. Taigi tikslas - originaliu būdu garsinti Lietuvos vardą - pasiektas.Toks renginys mums padeda surasti įvai-rių verslo perliukų. Pavyzdžiui, prieš porą metų konkurse dalyvavo įmonė iš Šilutės „Green gras“, Jungtiniams Arabų Emy-ratams pardavinėjanti pašarą žirgams. Verslininkai sodrią užliejamų Šilutės pievų žolę nupjauna, išdžiovina, supa-kuoja po 5 kg ir siunčia arabų žirgams, kainuojantiems šimtus tūkstančių litų. Šis verslas ir toliau vystomas, bendrovė yra viena iš lyderių Europoje. Mes juos įvertinome už pačią idėją.

BiL Ar galima suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra inovatyvių įmonių?

Visos tikrai gali būti inovatyvios ir dau-guma – yra inovatyvios, bet ne visos tai pripažįsta. Mūsų tikslas – parodyti kai-myno, konkurento, partnerio, dalyvavu-sio „Inovacijų prizo“ konkurse, pavyzdį. Galbūt tas pavyzdys uždegs ir kitus.

TAIKOS METU REIKIA RUOŠTIS KARUI

BiL Kaip krizė paveikė Lietuvos įmonių ino-vacinius gebėjimus?

Inovacijos sąvoka talpina mokėjimą rizi-kingai elgtis. Tai žinojimas, kaip panau-doti žinias. Su tuo susijęs pokyčių valdy-mas. Inovatyvios įmonės ir taip gyvena nuolatinėje „krizėje“. Joms tai įprasta ir tai - jau ne stresas, bet normali būsena. Galima būtų net sakyti, kad prastą situ-aciją, kurioje atsidūrė kai kurie verslinin-kai, nulėmė ne krizė, o jie patys, ramiai gyvenę ir nesikeitę. Išmokusiam plaukioti jachta Trakų ežere, atviroje jūroje plaukti

sunku. Visuomet reikia galvoti apie naują vertę klientui ir geriausia savo produktus išstumti kitais savo produktais.

BiL LIC egzistuoja 15 metų. Kaip per šį lai-kotarpį keitėsi klientai?

Mes vystome dvi veiklos kryptis. Viena – tai tarptautinė technologijų partnerystė. Įmonėms padedame surasti inovacinius partnerius užsienyje. Šioje srityje vers-lininkai gerokai pasikeitė. Pirmiausia – pradėjo suprasti, kas tai yra. Atkrenta norintieji vien tik modernizuotis. Ben-drovės ieško partnerių, kurie padėtų grei-tai padidinti pridedamąją vertę. Jei anks-čiau šiaip taip pavykdavo prikalbinti tai daryti, dabar tereikia verslininkus suvesti ir jie jau sugeba toliau savarankiškai vys-tyti procesą. Bendrovės jau sudaro iki 10-15 tarptautinės partnerystės sutarčių per metus. Mes atliekame piršlio vaid-menį ir šiek tiek juos globojame per visą procesą.Mūsų veiklos kryptys irgi keitėsi: kompe-tencija kilo, į inovacijas pradėjome žiūrėti kaip dabar, maždaug po 8 veiklos metų tapome patarėjais. Patarėju turi pasiti-kėti, jis privalo žinoti daugiau, nei kiti, todėl patarėju tapti nelengva. Iš pirmojo LIC likau tik aš vienas. Keitėsi veiklos kul-tūra, valdymas. Pastaruoju metu atsirado kita prisistatymo logika, mes identifikuo-jame save, kad ne tik vystome veiklą, bet ir teikiame paslaugas. Turime 1500 klien-tų per metus.Antroji mūsų paslaugų kryptis - ino-vaciniai patarimai, dažniausiai susiję su struktūriniais fondais. Ką reiškia sukurti inovacinį projektą? Tai nėra taip paprasta. Reikia iš įmonės veiklos išskirti, ką galima pavadinti inovaciniu projektu, aprašyti ir pateikti kitiems. Jei prieš 3-4 metus tokių projektų nebuvo daug, dabar jau vyksta dideli konkursai. Inovacijų, manau, pastaruoju metu nepadaugėjo, bet jos dabar geriau matomos.

BiL Tai gal galima teigti, kad susiformavo tam tikra inovacinė kultūra?

Ji visuomet buvo, bet dabar ją jau iden-tifikuojame. Inovacinė kul-tūra - tai požiūris į poky-čius, riziką, rinką, tai vertybių skalė. Toliau seka

inovaciniai gebėjimai arba gebėjimai tai daryti. Inovacinius gebėjimus reikia lavinti arba didinti. Tai – jau kompetencija.

BiL Ar ieškantiems tarptautinių partnerių nekyla neįvertinimo ir nevisavertišku-mo kompleksų?

Tai žmogiška, bet žmogiška ir tai pakeisti. Yra tokia sąvoka: verslo internacionaliza-cija. Vokiečiams, prancūzams pereiti per sieną - didelis psichologinis barjeras. Ino-vacijų partnerystės statistika rodo, kad mes pirmaujame Europoje pagal požiūrį į partnerystę su užsieniu. Stulpelio pabai-goje – senosios Vakarų Europos valstybės. Pavyzdžiui, lietuvių bendrovėje „Telto-nika“ 2002 m dirbo 4 žmonės, o dabar - per 350 darbuotojų, įkurtos dukterinės bendrovės JAV, Vokietijoje, Anglijoje, Singapūre, Suomijoje ir t. t., platinimo tinklas visame pasaulyje. Tai mūsų klien-tai, kuriuos prieš 9 metus suvedėme su „Nokia“. Tai geras pavyzdys, kai žmonės pradėjo kitaip galvoti, ir tokių daugėja. Lietuvoje daug niekam nežinomų įmonių, bet jos gamina ypač aukštos kokybės pro-duktus pasaulinio garso įmonėms.

BiL Ar per tuos metus nebuvo momentų, kai norėjote viską mesti?

Aš priklausau tai grupei žmonių, kurie patys sau sukuria problemas arba iššū-kius. Mes patys sukuriame savo veiklą, vadinasi, susikuriame problemų. Rizika mūsų įstaigoje - savaime suprantama. Todėl tikiuosi, kad išsisėmus šioms veikloms, naujas arba surasime, arba sukursime.

| 57

UAB „Traidenis“ - nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir jų ga-mybos įmonė, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti nuotekų valy-mo įrenginius iš stiklaplasčio.

www.traidenis.lt

UAB „Arginta“ - metalo apdirbimo, vandentvarkos ir atsinaujinan-čios energijos įmonė. UAB“ Arginta“ nuolat kuria ir įgyvendina technologines, konstrukcines, vadybos ir socialinės atsakomybės naujoves, kuria naujus produktus ir paslaugas, ieško naujų rinkų ir naujoviškų veiklos sričių, daug bendradarbiauja su Lietuvos moks-lo institucijomis.

www.arginta.lt

AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ – įmonė, kuri diegdama pažangiausias ryšio technologijas užtikrina radijo ir televizijos pro-gramų siuntimą visiems Lietuvos gyventojams, teikia duomenų perdavimo, telefonijos, interneto ir kitas paslaugas.

www.lrtc.lt

UAB „Garlita“ – įmonė, kuri gamina moterišką, vyrišką, vaikišką vir-šutinį ir apatinį trikotažą, įvairius uniforminius megztinius, šalikus, kepures, o taip pat - megztinius armijai pagal NATO standartus.

www.garlita.lt

AB „Naujoji ringuva“ – didžiausia tualetinio muilo gamintoja Balti-jos šalyse, įkurta dar 1920 m. Bendrovė gamina skalbimo ir tuale-tinius muilus, skalbimo miltelius, dušo želė, šampūnus, pramonei skirtus plovimo produktus.

www.ringuva.lt

UAB „Baltec CNC Technologies“ - tai plataus spektro metalo ap-dirbimo įmonė. Bendrovė turi plačias technologines galimybes ir siūlo įvairias metalo apdirbimo, programinio tekinimo, frezavimo paslaugas. specializuotas gamybos padalinys gamina tikslius me-chaninius komponentus programinio valdymo staklėmis.

www.baltec-cnc.com

UAB „Aurika“ – įmonė yra didžiausia etikečių gamintoja Baltijos ša-lyse. Bendrovės patikimumą lemia kūrybiškai įgyvendinti sprendi-mai, aukšti gaminamos produkcijos standartai bei operatyvumas.

www.aurika.lt

NacioNaliNio koNkurso „iNoVaciJŲ PriZas 2010“ NomiNaNtai

kategorija iNoVatyVi įmoNė kategorija iNoVatyVus Produktas

kategorija iNoVatyVus JauNasis VersliNiNkas

kategorija iNoVaciJŲ šauklys

UAB „Vita Baltic International“ visko-elastinis putų poliuretanas

UAB „Baltos lankos“ vadovėlių ciklas „Vaivoryškštė“

UAB „rifas“ vandeniu aušinama 1,5 mW galios dažnio keitiklių sistema

UAB „Altechna“ daugiafunkcinis lazerinis įrenginys „sollas“

UAB “ Aconitum“ maisto papildas „Osteolis“

UAB “Edukacinės sistemos“ mokomasis portalas vaikams „mokinukai.lt“

Paulius Žemaitis - vadovaujantis naujai įkurtai bendrovei UAB „Arpolis“, gaminančiai nestandartinius baldus.

www.arpolis.lt

Laikraštis „15 min“ ir portalas www.15min.lt – pirmasis nemoka-mas laikraštis Lietuvoje ir naujienų portalui, kuris pritaikytas mo-biliai versijai, planšetiniams kompiuteriams, skaitytojai turi galimy-bę patys talpinti naujienas, tad jie nuolat siekia būti inovatyvūs ne tik turiniu, bet ir forma.

www.15min.lt

58 |

Telecentras – didžiausią telekomunikacijų srities patirtį sukaupusi Lietuvos bendrovė, šių metų vasarą minėsianti veiklos 85-ąsias metines. svarbiausia Telecentro misija – už-tikrinti radijo ir televizijos programų siunti-mą visiems Lietuvos gyventojams. Be to, valstybės valdoma bendrovė teikia duome-nų perdavimo, telefonijos, interneto ir kitas paslaugas.

„mes didžiuojamės aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie drąsiai renkasi neišban-dytus kelius ir daro tai su dideliu užsidegi-mu“, – sako Telecentro generalinis direkto-rius Gediminas stirbys.

Plėsdamas paslaugų spektrą Telecentras jau prieš dešimt metų įžengė į interneto paslau-gų rinką – 2001 m. pradėjo teikti interneto „Erdvės“ paslaugas, o nuo 2009 m. teikia mobiliojo 4G interneto mEzON paslaugas. Šioje srityje bendrovė vėlgi buvo priešakyje, pasirinkdama pažangiausias belaides tech-nologijas. Daugelio šalių telekomunikacijų specialistai atvyksta į Lietuvą konsultuotis su Telecentro darbuotojais ir iš jų pasimokyti.

ypač reikšmingas Lietuvai ketvirtosios kar-tos (4G) mobilusis ryšys „WimAX“, šios tech-nologijos neribotos galimybės ne tik patenki-na esamus, bet ir formuoja naujus vartotojų poreikius.

„mes ne tik plečiame „WimAX“ ryšio tinklą ir reaguodami į naujoves modernizuojame

turimą įrangą, kartu pateikiame vis daugiau paslaugų, atskleidžiame vis daugiau mobilio-jo 4G interneto mEzON privalumų“, – pasa-koja Gediminas stirbys.

Bendrovės vadovas džiaugiasi, kad nauja paslauga iš karto užsitarnavo vartotojų pa-sitikėjimą – pernai Lietuvoje apie 30 proc. naujų mobiliojo interneto vartotojų, besijun-giančių kompiuteriu, pasirinko 4G internetą mEzON, o 2010 m. „WimAX“ ryšio tinklu buvo siųsta 5 kartus daugiau duomenų nei 2009-aisiais.

„Natūralu, kad plačiajuostis „WimAX“ ryšio tinklas išnaudojamas labiausiai. skaičiai tik patvirtina vieną svarbiausių ketvirtosios kartos technologijos privalumų – galimybę mobiliuoju ryšiu siųsti itin didelius duomenų srautus“, – sako Gediminas stirbys.

2010 m. IV ketvirtį 4G interneto mEzON klientai siuntė 1 mlrd. 263 mln. megabaitų duomenų, t. y., beveik tiek pat, kiek visų kitų mobiliojo ryšio operatorių tinklais kartu sudėjus.

mobiliojo interneto rinkoje Telecentras vie-nintelis savo klientams suteikia galimybę siųstis informaciją visiškai nevaržomai – visi šiuo metu siūlomi 4G interneto mEzON pla-nai – be duomenų apribojimo.

4G ryšio technologijoje „WimAX“ yra nau-dojamos išmaniosios antenos mImO, ryšio

kokybės užtikrinimo sistema OFDmA ir kitos naujovės. Šių naujovių teikiamos galimybės vis plačiau išnaudojamos įvairioms paslau-goms ir projektams įgyvendinti.

Bendradarbiaujant su TV transliuotojais, mo-bilusis „WimAX“ ryšys vis plačiau naudoja-mas tiesioginiams TV reportažams perduoti, o Vilniaus troleibusuose įgyvendintas pro-jektas atvėrė galimybes panaudoti mobilųjį internetą mEzON keleivių saugumui viešaja-me transporte užtikrinti.

Pasiūlęs vartotojams UsB modemus, stacio-narius maršruto parinktuvus, išankstinio mo-kėjimo ir IP telefonijos bei TV reportažų per-davimo paslaugas, Telecentras toliau plečia įrangos pasirinkimą ir paslaugų spektrą. Ben-drovė prognozuoja revoliucinį proveržį Lietu-vos mobiliojo interneto rinkoje, kai prekyboje pasirodys naujas įrenginys mEzON yzI.

„jis iš esmės praplės naudojimosi internetu galimybes. su mEzON yzI internetas taps dar labiau mobilus, visiškai asmeninis ir dar plačiau ir lengviau visur prieinamas“, – tvirti-na bendrovė vadovas Gediminas stirbys.

www.telecentras.lt

SĖKMINGASTELECENTRO

PROJEKTAS„WimAX“ technoloGijA pirmoji pAsAUlyje perženGė 3G ryšio GAlimyBes ir Atvėrė keliUs ketvirtosios kArtos (4G) moBiliAjAm ryšiUi, o lietUvA pirmoji eUropos sąjUnGoje ir vienA pirmųjų pAsAUlyje įsidieGė ir prAdėjo nAUdoti šią technoloGiją.

AB lietUvos rAdijo ir televizijos centrAs (telecentrAs) moBiliojo 4G interneto mezon

pAslAUGAs vilniUje prAdėjo teikti 2009 m. kovą. šiUo metU moBilUsis „WimAX“ ryšys prieinAmAs jAU per 60 proc. lietUvos Gyventojų.

2010 m. telecentrAs tApo projekto „pAGAmintA lietUvoje“ lAUreAtU nominAcijoje „Už inovAtyviUs sprendimUs versle“, tAip pAt nAcionAlinio konkUrso „inovAcijų prizAs 2010“ lAUreAtU inovAtyvios įmonės kAteGorijoje.

| 59

MEZON YZI – su juo mobilusis 4G internetas jau ir išmaniajame telefone

mEzON yzI – mažas ir stilingas įrenginukas, o tiksliau – asme-ninis mobilus maršruto parinktuvas, kurį Lietuvoje bus galima įsigyti jau iškart po Velykų.

Visiškai nauja tai, kad 4G internetu mEzON bus galima be ap-ribojimų naudotis ir išmaniuosiuose telefonuose, nesvarbu, ko-kio operatoriaus paslaugomis naudojiesi. Ir neskaičiuoti siun-čiamų duomenų kiekio!

su mEzON yzI mobilusis 4G internetas veiks ir kituose įrengi-niuose, kuriuose yra įdiegta „WiFi“ ryšio sąsaja – stacionariuo-se, nešiojamuosiuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, muzi-kos grotuvuose, elektroniniuose knygų skaitytuvuose, žaidimų konsolėse, fotoaparatuose ir t.t.

Nauda akivaizdi: moki už vieną paslaugą, o „WimAX“ ryšio tin-kle naudojiesi mobiliuoju internetu įvairiais būdais ir dar laisvai judėdamas – namuose, biure, automobilyje, prie jūros – kur tik sugalvoji.

mEzON yzI patogu nešiotis kišenėje ar rankinėje, galima pa-sidėti ant stalo, palangės ar kėdės – visur, kur tik patogu jo savininkui, o taip pat jo draugams interneto aistruoliams.

Taip, tai reiškia, kad mEzON yzI maršruto parinktuvu vienu metu gali naudotis net keli asmenys.

mEzON yzI – absoliutus mobilumas!Daugiau informacijos www.mezon.lt

60 |

Inovacijos – ne vien eksportui.

NaujovIškI vadovėlIaI lIetuvos pradINukams

Postūmis pradėti rašyti vadovėlius pradinu-kams atsirado, kai mano jauniausioji duktė užsimanė mokytis skaityti ir kai jai nupirkau visą komplektą knygyne rastų vadovėlių. Daugeliu atžvilgių jie mane šokiravo. Tada supratau, kad ne iš piršto laužti duomenys apie gana smarkiai atsiliekantį mūsų gabių-jų vaikų ugdymą. Šiuo požiūriu mus smar-kiai lenkia net rusai. Imkime vieną konkretų pavyzdį. Į pirmą klasę ateina apie 20 proc. (geru atveju 30 proc.) mokinių, kurie moka skaityti. Ką daro klasės mokytoja? ji dau-giausia dirba su nemokančiaisiais skaityti, o mokantieji (dažniausiai gabesnieji) palie-kami nuošalyje, jie kažką turi pasimokyti savarankiškai. Taigi, pirmoje klasėje didesnį progresą padaro silpnesni mokiniai, o gabieji stagnuoja (bent per gimtosios kalbos pamo-kas - tikrai).

mūsų Švietimo ir mokslo ministerija jau prieš keletą metų užsibrėžė kurti integruoto-jo mokymo metodiką, bet į šį kvietimą nela-bai atsiliepta, nes tai kur kas sunkiau negu parašyti atskirų disciplinų vadovėlius. Tema-tinis integravimas – o toks pasirinktas mūsų projekte – reiškia, kad į tą patį aptariamą

Manęs dažnai klausia – kodėl pradinukai? Negi tai taip įdomu? Taip, labai įdomu ir kuo labiau giliniesi į pradinio ugdymo klausimus, tuo įdomiau tampa. Aišku, verslo požiūriu tai pirmiausia socialinis projektas ir tik paskui ekonominis. Kai šitaip kalbu, suprantama, labai nelengva dairytis kreditų ar investuotojų, nors socialine ir ekonomine projekto ateitimi aš neabejoju. Savo drąsą grindžiu tuo, kad esu ne tik šių knygų leidėjas, bet ir vienas iš jų autorių. Beje, šis vadovėlių komplektas sukurtas ir Lietuvos mokyklose išbandomas tik leidyklos „Baltos lankos“ lėšomis.

dr. SauLiuS ŽukaS

| 61

www.baltoslankos.lt

dalyką žvelgiama skirtingų disciplinų požiū-riu. Psichologai primena, kad šio amžiaus vaikams ypač svarbūs saitai tarp juos su-pančios aplinkos daiktų ir reiškinių. mes padedame tiesti tuos saitus, siūlome nutrinti ribas tarp skirtingų disciplinų pamokų (tegul kol kas tik tarp dalies pamokų). mes pade-dame vaikui susikurti visuminį pasaulio su-vokimą. mokytojai, kurie šiuo metu dirba su mūsų vadovėliais pagal mūsų siūlomą me-todiką, patvirtina, kad šis kelias efektyvus ir perspektyvus. O pasauliniai pedagogikos centrai tokį mokymą vadina labai skambiai: XXI amžiaus mokymo būdu.

Dar vienas mūsų vadovėlio tikslas – mokyk-loje aptariamus dalykus labai priartinti prie realios, šiandieninį vaiką supančios aplinkos. Nevengiama aštrios socialinės problemati-kos, atvirai aptariami vaikų tarpusavio san-tykiai, bendravimas su tėvais, mokytojais. Viena iš skirtingų disciplinų jungčių – keli besikartojantys personažai, kurie yra vienos klasės draugai. specialiai sukurtuose etiu-duose šie vaikai savo elgsena ir pokalbiais modeliuoja reikiamas situacijas, o mokiniai lengvai identifikuojasi su šiais veikėjais. Šis tapatinimasis labai svarbus, nes padeda mo-kytojui išprovokuoti vaikus atvirai pasipasa-koti apie savo problemas, įvardyti baimes, kalbėti apie svajones.

Taigi vadovėlių komplektas „Vaivorykštė“ – nauja, šiuolaikiška, šiandienos mokinio ir mokytojo poreikius tenkinanti ugdymo prie-monė. jis sudarytas pagal atnaujintas Lie-tuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrą-sias programas bei išsilavinimo standartus ir atitinka jų keliamus tikslus bei uždavinius.

Išskirtinis vadovėlio bruožas – jo struktūra. Vadovėlį sudaro 9 bendra tema susietos knygos, skirtos kiekvienam mokslo metų mėnesiui. Kiekvienoje 1 klasės knygoje pa-teikiama 7 mokomųjų dalykų – Gimtosios kalbos, matematikos, Pasaulio pažinimo, Dailės ir technologijų, muzikos, Šokio ir Etikos – pamokoms reikalinga medžiaga. Antroje klasėje pradedama mokyti užsienio kalbos, todėl vadovėlyje atsiranda aštuntoji disciplina – anglų kalba. Visus dalykus sieja bendra mėnesio tema, o kiekviena savaitė turi savo potemes.

mokomieji dalykai jungiami remiantis Pasau-lio pažinimo temomis. Atsižvelgus į mokytojų ir specialistų pastabas, 2 klasės vadovėlyje integravimo principas dar labiau sustiprina-mas. Norėdami padėti mokiniams praktiškai įtvirtinti mėnesio mokomąją medžiagą, siū-lome kiekvieno mėnesio paskutinės dienos pamokas sujungti ir atlikti įvairias projekti-nes užduotis. Pavyzdžiui, 2 klasės rugsėjo

pabaigoje siūloma sukurti klasės sienlaik-raštį, kuriame būtų aprašomos klasės nau-jienos, skelbiami atliktų stebėjimų rezultatai ir t. t. medžiaga sienlaikraščiui renkama visą mėnesį, o sumanymą įgyvendinant siekiama panaudoti per skirtingas pamokas įgytas ži-nias ir įgūdžius.

Šis vadovėlių komplektas – didžiulis fizinis palengvinimas mokiniams: jie nešiojasi tik vieną 120 p. knygą, kuri skirta vienam mėne-siui, ir vieną nestorą pratybų sąsiuvinį. Be to, vadovėlių komplektą papildo 5 kompaktinių plokštelių komplektas ir visiška metodinė naujiena – interaktyvi ugdymo priemonė, tai yra mokytojo naudojamas vadinamasis at-mintukas (UsB jungtis), kuriame sudėta dis-ciplinų integraciją pabrėžianti vaizdo ir garso medžiaga, interaktyvios pratybų užduotys, metodiniai komentarai ir kt.

Šiuo metu, kai vadovėlis jau pamažu įeina į Lietuvos pradines mokyklas ir įgyja vis didesnį autoritetą, labai svarbūs tarsi iš ša-lies ateinantys jo vertinimai. Praeitų metų pabaigoje vadovėlių komplektas „Vaivorykš-tė“ gavo „Lietuvos inovacijų prizą“, o per šių metų Vilniaus knygų mugę jam įteiktas gražiausių knygų konkurso diplomas. Tai viso mūsų gausaus autorių kolektyvo darbo pripažinimas.

molėtų pradinės mokyklos mokiniai naudojasi interaktyviu mokymosi objektu

interaktyvios ugdymo priemonės – atmintuko – mokytojo darbalaukis

62 |

ekspertai 2011-uosius skelbia virtualizacijos bei modernaus informacijos valdymo metais

„Gartner” apžvalgininkai teigia, kad šiemet bus ypač svarbu priimti naujus IT infrastruk-tūros ir technologijų sprendimus. jų nuomo-ne, didelis dėmesys bus skiriamas virtuali-zacijai. Šis sprendimas leis žymiai sumažinti įmonės IT išlaidas. sudėtingi technologiniai sprendimai, brangus ir neefektyvus jų pa-naudojimas ir toliau lieka iššūkiu moderniam verslui. Dažnai organizacijose IT sistemų darbą užtikrina keletas atskirų serverių. Vienas skirtas elektroniniam paštui, kitas – finansų apskaitai, trečias – interneto svetai-nės priežiūrai ir t. t. Tačiau tyrimai rodo, jog organizacijos dažniausiai panaudoja tik apie 25 proc. serverio pajėgumo, tad pinigai pa-leidžiami vėjais.

pAsAUlinė tyrimų kompAnijA „GArtner“ skelBiA, kAd ekonominis nUosmUkis ir lėtAs AtsiGAvimAs dAUGelyje vAlstyBių vertė orGAnizAcijAs mAžinti išlAidAs informAcinėms technoloGijoms. teiGiAmA, joG 2011 m. sUnkmetis pAskAtins viešąjį sektorių dAr lABiAU kArpyti BiUdžetUs Bei ieškoti AlternAtyvių sprendimų, tokių kAip virtUAlizAcijA, informAcijos vAldymo sistemos, centrAlizAcijA ir t. t. Anot „GArtner“ AnAlitikų, tAi yrA vienos iš prioritetinių sričių ir plAnUodAmos kelerių AteinAnčių metų BiUdžetUs orGAnizAcijos tUri į tAi AtsižvelGti.

dokumentų, informacijos ir procesų valdymo sistemos „ShareSpace“ schema

„dPA Lietuva“ direktorius LAURynAS TRUncė

| 63

Virtualizacijos sprendimų profesionalai - „DPA Lietuva“ spe-cialistai teigia, jog virtualizacija leidžia kur kas efektyviau valdyti įmonės ar įstaigos IT infrastruktūrą. Tarptautinės in-formacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“ direkto-rius Laurynas Truncė pabrėžia, kad virtualiuose serveriuose įdiegtų operacinių sistemų atnaujinimai atliekami centrali-zuotai ir automatiškai - priešingai įprastiems serveriams, ku-riuose kiekvienas sprendimas diegiamas atskirai. jei sustoja vienas serveris, visos jame veikusios sistemos automatiškai paleidžiamos kituose serveriuose. Tai leidžia serverius prižiū-rintiems darbuotojams skirti ir kito darbo, vadinasi, įmonės sutaupo nemažai lėšų arba geriau panaudoja turimus žmo-giškuosius bei technologinius išteklius.

„susiduriame su tuo, kad biudžetų karpymas IT srityje ypač jaučiamas valstybiniame sektoriuje, todėl būtina ieškoti būdų, kaip optimaliai panaudoti turimas lėšas“ – teigia L. Truncė. Virtualizacijos specialistai tvirtina, jog virtualizacija iš esmės išsprendžia daugumą klausimų, susijusių su efek-tyviu serverių valdymu ir kaštų taupymu. Galima pateikti pa-prasčiausius skaičiavimus - pavyzdžiui, jeigu organizacijoje yra 500 serverių, tai po virtualizacijos jų gali likti tik apie 300. 40 proc. sumažinus serverių kiekį, per metus galima sutaupyti 595 tūkst. Lt išlaidų energijai bei 2 073 mln. Lt įrangos įsigijimui. Atitinkamai, iš turimų 30 serverių dėl vir-tualizacijos liktų apie 18, o per metus būtų sutaupyta 36 tūkst. Lt išlaidų energijai bei 125 tūkst. Lt įrangos įsigijimui. Abiem atvejais sutaupytos lėšos apskaičiuotos, kai virtuali-zuojama apie 40 proc. turimų serverių.

„DPA Lietuva“ sėkmingai įgyvendina virtualizacijos projektus, leidžiančius įmonėms ir viešojo sektoriaus institucijoms žy-miai sumažinti IT kaštus. Įmonė yra sertifikuota auksinė mi-crosoft partnerė, turinti virtualizacijos kompetenciją.

Kita „Gartner“ prognozuojama kryptis – didėjantis poreikis naudoti informacijos valdymo sistemas tiek verslo organiza-cijose, tiek viešojo sektoriaus institucijose. „DPA Lietuva“ jau prieš kelerius metus numatė panašių sistemų poreikį, todėl sukūrė inovatyvią informacijos, dokumentų bei procesų val-dymo sistemą „sharespace“.

„DPA Lietuva“ specialistams pavyko sukurti tai, ką galima pavadinti tarpine grandimi tarp verslo kliento ir verslo struk-tūros, leidžiančia žymiai greičiau spręsti verslo problemas. sistema tarnauja visai organizacijai - nuo administratorės iki aukščiausio lygio vadovų: palengvina jų kasdienį darbą bei pagreitina keitimąsi informacija įmonės viduje bei už jos ribų.

„sharespace“ paskirtis - maksimizuoti įmonių produktyvumą ir supaprastinti verslo valdymą. Kaip teigia jos kūrėjos „DPA Lietuva” direktorius L. Truncė, be tokių inovacinių sprendi-mų vidutinio ir stambaus verslo valdymas darosi vis labiau problemiškas, nes šiandien itin sparčiai auga informacijos kiekiai.

„sharespace“ unikalus tuo, kad leidžia kontroliuoti savo, ko-legų, pavaldinių darbus ir atliekamus procesus. Ši sistema ne tik susistemina visą informaciją, leidžia stebėti užduočių vykdymą ir pan., bet taip pat sukuria bendravimo ir naujų idėjų generavimo terpę. Pristatydami šį sprendimą rinkoje, pajutome nemažą susidomėjimą, juo labiau, kad identiško produkto konkurentai sukūrę dar nėra, o su alternatyviomis sistemomis konkuruojame ne tik paprastu sistemos pritaiky-mu įvairiems verslo modeliams bei valstybinių įstaigų porei-kiams, funkcijų gausa, bet ir efektyvia bei aiškia kainodara“, - teigia L. Truncė.

„DPA Lietuva“ teikia įvairaus sudėtingumo infrastruktūrinius sprendimus, taikomuosius verslo sprendimus visų sričių ir sektorių organizacijoms. Dirbdami grupėje ir dalindamiesi įvairiais resursais DPA specialistai kuria ir pritaiko pažangiau-sius ir efektyviausius IT sprendimus, kurie padeda siekti savo verslo tikslų per 1300 klientų.

www.dpa.lt

64 |

šiAndien neįsivAizdUojAme sAvo Gyvenimo Be televizijos proGrAmų. o mAtyti kokyBiškAs proGrAmAs pAdedA UAB „seltekA“, kUriAnti, konstrUojAnti ir GAminAnti skAitmeniniUs televizijos priedėliUs Bei kitUs elektronikos GAminiUs (oem), teikiAnti įvAirių elektronikos prodUktų sUrinkimo pAslAUGAs (ems). klientų - elektronikos prietAisų GAmintojų ir vArtotojų - poreikiAi tenkinAmi nUo projekto pArUošimo iki GAlUtinio AptArnAvimo.

selteka suteikia galimybę

„pažvelgti už horizonto“

| 65

www.selteka.eu„Seltekos“ paviršinio montažo baras

endrovės šūkis: „Pažvelk už ho-rizonto“ įprasmina kilnų siekį net ir atokiausiuose kaimeliuose gyvenantiems žmonėms suteikti galimybę televizijos pagalba per-sikelti į egzotiškiausius kraštus ir

būti įvykių sūkuryje. Didelio susidomėjimo sulaukė ir bendrovę išgarsino kartu su nacio-naliniu radiju ir televizija pernai organizuotas žaidimas skaitmeninei televizijai populiarin-ti. jo tikslas buvo parodyti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas jau šiandien gali žiūrėti kokybišką skaitmeninę televiziją, už kokybę papildomai nemokėdamas – tereikia prie te-levizoriaus ir lauko antenos prijungti nedidelį įrenginį - TV priedėlį.

INOVACIjOms – DėmEsys Ir INVEsTICIjOs

Bendrovė pasižymi įvairiais inovatyviais sprendimais. 2007 m. už veiklos rezultatus „selteka“ pripažinta viena iš geriausių Lietu-vos įmonių ir apdovanota nacionalinio kon-kurso „Inovatyvi įmonė“ prizu. Dvejus metus iš eilės bendrovė buvo įvertinta „Inovatyvaus produkto“ prizu. Nominaciją bendrovė pelnė už sukurtus ir rinkai pateiktus naujus pro-duktus: skaitmeninės TV priedėlius TC- 402 ir TF-401. 2010 m. įmonėje buvo sukurti novatoriški hibridiniai modeliai CIC-412HD, CIC-402HD ir IPTV modelis IF-402 HD.

Paklaustas, kodėl apskritai verta dalyvauti tokiuose konkursuose, „seltekos“ direkto-rius Antanas Arūnas Vizgaitis atsakė: „Pir-miausia - tai gera proga įvertinti savo veiklą bei pasiekimus. Viena, kai tą darai savo įmo-nėje, ir kita, kai tą daro kas nors iš šalies ir lygina su kitomis įmonėmis Lietuvoje. Naujų produktų pristatymas konkursui - gera proga

įvertinti savo minties, idėjų realizavimo tei-singumą. Pasitikrinti, ar teisingu keliu eini ir kaip atrodai tarp kitų įmonių. Be to, kai pildai anketą, esi priverstas inventorizuoti jau nu-veiktus darbus.“

Inovacinei veiklai UAB „selteka“ skiria 16,25 proc. pajamų. Bendrovėje 2010 m. į naują technologinę įrangą buvo investuota 2 mln. 65 tūkst. Lt. Pavyzdžiui, buvo įsigyti nau-jausi: švedų bendrovės „mydata“ paviršinio montažo įrenginys, vokiečių firmos „rehm“ lydmetalinių pastų aplūdinimo krosnis „Visi-onXP nitro 2450“ lydmetalinių pastų spaus-dintuvas „momentum“ (jAV) ir t. t. Galbūt todėl per pastaruosius dvejus metus gamy-bos apyvarta šoktelėjo 26,5 proc. Tai rodo išaugusį bendrovės patikimumą ir konku-rencingumą. Diegiant naujas technologijas, gamybos kaštai sumažėjo 11 proc., o inves-tuojant į darbuotojų kvalifikaciją bei efekty-viai organizuojant gamybos procesą, gerokai ūgtelėjo darbo našumas.

„Per vienerius metus gamybos pajėgumus padidinome 2,6 karto, o bendras darbuotojų skaičius nuo 128 (2008 m.) išaugo iki 184 (2010 m.)“, - sakė bendrovės vadovas. Pasak A.A. Vizgaičio, inovacijos - ne tik naujausi technologiniai įrenginiai, bet ir nuolat kelia-ma darbuotojų kvalifikacija.

EKsPOrTUOjAmA DAUGIAU

Nuo 1956 m. čia veikusi valstybinė Kauno radijo gamykla 1997 m. buvo reorganizuota į UAB „selteka“. 2010 m. bendrovės apyvarta siekė 18 mln. 841 tūkst. Lt. Eksportuota pro-dukcijos už 13 mln. 188 tūkst. Lt (tai sudaro 80 proc. visos produkcijos). Per pastaruo-

sius metus bendrovės apyvarta padidėjo du kartus, pelnas išaugo 43 proc. Tarp įmonės partnerių atsirado viena didžiausių šalies bendrovių TEO. Gaminiai su „selteka“ pre-kės ženklu pradėti tiekti į Estiją, Latviją ir rusiją. Bendrovės klientai – įvairaus dydžio Lietuvos, Europos šalių ir rusijos įmonės, dirbančios televizijos, įterptinių technologijų, duomenų apdorojimo, medicinos, lazerinės technikos, apšvietimo, apsaugos sistemų srityse ir eksportuojančios gaminius į Es, Azijos, Amerikos ir kitas pasaulio šalis.

sUsITELKTA Į sAVO GAmINIUs

UAB „selteka“ veiklą galima padalyti į dvi sritis: tai savo produktų kūrimas, vystymas ir pardavimas bei vadinamoji kontraktinė ga-myba, kai vykdomi gamintojų, turinčių idėją, sukonstruotą gaminį bei rinką, bet neturin-čių techninių galimybių gamybai, užsakymai. „jei per pastaruosius 2-3 metus mes dau-giau dėmesio skyrėme kontraktinei gamybai, investavome į technologijas vykdyti tokius užsakymus, tai šiemet ketiname daugiau ga-minti savo produkcijos. sukūrėme naujo tipo hibridinius TV priedėlius, kurie rinkoje gana nauji ir įdomūs, pranašesni už kitus analo-giškus garsių pasaulio kompanijų produktus. Šiemet pasaulinėse parodose maskvoje, Vo-kietijoje, Olandijoje šį gaminį pristatysime pasauliui. siekiame, jog šiemet kontraktinės gamybos pajamos susilygintų su savo gami-namos produkcijos pajamomis“, - 2011 m. tikslus išsakė direktorius.

Bendrovė aktyviai dalyvauja Es fondų lėšo-mis bendrai finansuojamuose projektuose. minėtiems naujiems hibridiniams priedė-liams panaudota Es lėšų. Es parama pasi-telkiama darbuotojų kvalifikacijai kelti. Pagal priemonę „Lyderis LT“ 2011 m. numatoma in-vestuoti apie 1 mln. Lt į technologinę įrangą. Dar vienas ambicingas Es lėšomis remiamas projektas - vidinės verslo valdymo sistemos, susietos su kokybės parametrų valdymu ga-mybos procese, įdiegimas. Kiekviename pro-dukto gamybos etape bus matoma, kada ir kas jį gamino, kokios panaudotos detalės ir medžiagos, kokiomis sąlygomis. Tokios sis-temos veikia pažangiausiose Vakarų bendro-vėse ir didina produkcijos kokybę bei darbo efektyvumą, taigi apskritai didina įmonės konkurencingumą.

66 |

Uždaroji akcinė bendrovė „B.G.m.“ (BGm), ku-rios specializacija - didelio našumo skaičiavimai (angl. High Performance computing - HPc) bei IT infrastruktūros sprendimai, 2006 m. įdiegė pir-mąjį HPC telkinį Vilniaus universiteto matemati-kos ir informatikos fakulteto skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimų centre. Bendrovės pateiktas pa-saulinės techninių skaičiavimų lyderės kompani-jos sGI superkompiuteris su sun microsystems HPC telkiniu tapo vienu iš pagrindinių skaičia-vimo resursų Lietuvos lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų bei e. paslaugų tinkle (LitGrid), kuris šiandien sėkmingai funkcionuoja, toliau vystoma jo infrastruktūra. Tinklas šiuo metu jungia apie 500 procesorių ir teikia skaičiavimo ir elektroni-nes paslaugas per 100 naudotojų Lietuvoje.

Verta pastebėti, kad Vilniaus universitetas įsigijo sGI superkompiuterį (Altix 4700) anksčiau, negu tai padarė NAsA (jAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija), didžiausia pasaulinė sGI įrangos naudotoja.

Šis superkompiuteris ir HPC telkinys leido LitGrid tinklo vartotojams pasiekti žymių laimėjimų to-kiuose skirtinguose moksliniuose projektuose kaip COsT P19 “medžiagų daugiapakopinis mode-liavimas”, „PjezoAdapt“ – „mechatroninių nano-metrų skyros daugiamačių poslinkių generavimo/matavimo sistemų kūrimas ir tyrimas“, ITEr – „Tarptautinis termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus projektas“. Įmonės HPC aparatinės ir programinės įrangos resursai buvo naudojami “BalticGrid” projekte, kuriuo buvo siekiama iš-plėsti lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų bei e. paslaugų tinklą integruojant naujus partnerius iš Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) į “Eu-ropian Grid” mokslinių tyrimų bendruomenę bei skatinti tinklo plėtrą šiose šalyse.

Informacinės technologijos

priverčia laiką eiti greičiau,

o mes neatsiliekame

Arūnas BirmontasUAB „B.G.m.“ direktorius

arūnaS BirmontaS

66 |

| 67

Nuo 2006 m. BGm įgyvendino per 10 HPC projektų Lietuvos mokslo, mokymo ir valstybinėse institucijose. Bendrovės tikslas - būti šios srities lydere, todėl didelis dėmesys skiriamas kokybei. Visas aptarnavimo, diagnos-tikos, įdiegimo ir konsultavimo paslaugas atlieka aukštos klasės autorizuoti ir turintys sertifikatus įmonės specia-listai, kurie nuosekliai tobulina savo žinias ir įgūdžius HPC kompetencijos centruose ir pasaulinėse konferencijose. Kompanija didžiuojasi ilgamete partneryste su lyderiau-jančiomis tarptautinėmis IT kompanijomis Hewlett-Pac-kard, Intel, sGI, Oracle, EmC2, microsoft, Vmware, su kuriomis sėkmingai bendradarbiauja.

Nuo 1999 m. BGm naudoja IsO 9001 standartą atitinkan-čią kokybės valdymo sistemą. Atitikties sertifikatas pa-tvirtina, kad bendrovės kokybės vadybos sistema yra ser-tifikuota pagal geriausios praktikos standartus ir atitinka jo reikalavimus, veikla vykdoma pagal nustatytą tvarką, yra sukurta veiksminga vidaus informacinė sistema, visi procesai kontroliuojami, nuolat tikrinami, prižiūrimi ir tobulinami.

Vienas naujausių bendrovės atliktų darbų - Lietuvos hi-drometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (LHmT) įdiegtas sGI Altix ICE HPC telkinys, paremtas nau-jausia Intel Xeon “Nehalem” procesorių architektūra. Šis telkinys skirtas trumpalaikei orų prognozei ir sudaryti itin detalius trumpų laikotarpių miestų ir regionų orų sąlygų aprašymus. specializuotą HIrLAm (angl. High Resolution Limited Area model) projektą sukūrė ir vysto 9 Europos šalys: Danija, Estija, suomija, Islandija, Airija, Olandija,

Norvegija, Ispanija ir Šve-dija. 2007 m. Lietuvos hidrometeorologijos tar-nybai suteiktas asocijuoto HIrLAm projekto nario, o nuo 2011 m. tikrojo na-rio statusas. Kaip ir kiti orų prognozės modeliai, HIrLAm reikalauja dide-lio kiekio kompiuterinių skaičiavimo pajėgumų, kurių poreikis auga pri-klausomai nuo modelių aprėpiamos geografinės teritorijos ir jų skiriamo-sios gebos. Kompiuterinių pajėgumų poreikis yra dar

svarbesnis, kai duomenys yra naudojami operatyviniam orų prognozavimui, kai rezultatų pateikimo greitis gali turėti įtakos priimamų spendimų kokybei. Naujasis HPC telkinys apie 20 kartų padidino LHmT skaičiavimo pajė-gumus, naudojamus skaitmeniniam orų prognozavimui, ir tai užtikrino didelės skiriamosios gebos orų prognozių sudarymą per tarnybos užsibrėžtus laikotarpius.

Nuo 2009 m. BGm kartu su asociacija INFOBALT ir 51 informacinių ir telekomunikacinių technologijų (ITT) sek-toriaus įmonėmis įgyvendina mokymų projektą „Infor-macinių ir ryšių technologijų sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimas stiprinant darbuotojų specialiuosius gebėjimus“, kuris tęsis trejus metus. Pro-jektas finansuojamas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto ,,Kokybiš-kas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę Nr. VP1-1.1-sADm-01-K ,,Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonė-se“. Šis projektas iš dalies yra finansuojamas iš Europos sąjungos fondų. Projekto vertė per 17 mln. Lt, įskaitant 13,8 mln. Lt Europos sąjungos paramą. Projekto tikslas – suteikti dar daugiau bendrųjų ir specialiųjų žinių informa-cinių ir telekomunikacinių technologijų profesionalams. mokymo programa didžiausią dėmesį skiria specialiųjų žinių gilinimui, naujų technologijų įdiegimui ir profesiniam tobulėjimui. mokymai buvo organizuojami Lietuvoje ir ki-tose šalyse: jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, jAV, Filipinuose, Danijoje.

Nuo 2010 m. BGm įgyvendina dar du projektus, kurie yra iš dalies finansuojami Europos sąjungos lėšomis: pirma-sis yra susijęs su besivystančiomis eksporto galimybėmis „BGm naujų rinkų paieška“, antrasis susijęs su debesies kompiuterijos (angl. cloud computing - cc) technologijo-mis „IT virtualios infrastruktūros paslaugų teikimo nau-dojant CC technologijomis techninės galimybių studijos parengimas”.

Abu projektai turėtų gerokai sustiprinti bendrovės pozici-jas rinkoje ir padidinti eksportą.

Apie BGM

1991 m. įkurtos UAB „B.G.M.“ specializacija - didelio našumo skaičiavimai (angl. High Performance Computing - HPC) bei IT infrastruktūros sprendimai. Bendrovė projektuoja, die-gia ir aptarnauja didelio našumo kompiuterinę techniką, serverių ir talpyklų sistemas, teikia IT sprendimus verslui ir mokslui.

www.bgm.lt

Prof. dr. ALGimAnTAS JUozAPAVičiUS, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas, Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimo centre

68 |

E. paslaugos yra viena iš labiau-siai besivystančių informacinių technologijų šakų, kuriančių įvai-rias paslaugas vartotojams tiek virtualioje erdvėje, tiek ir kasdie-niniame gyvenime. Visi girdėjo-me apie el. korteles, o daugelis ir naudojamės jomis: asmens tapatybės, mokėjimo, nuolaidų, parkavimo, transporto bilietais ir pan. Vartotojams jos padeda taupyti laiką ir yra patogios (ne-reikia nešiotis grynųjų pinigų), paslaugų teikėjai gali automa-tizuoti apskaitą, greičiau aptar-nauti klientus. Tačiau šių kortelių įvairovė ir jų kiekiai vartotojui jau kelia nepatogumų. Kita vertus, naujausi IT pasiekimai leidžia sujungti daugelį kortelių į vieną, išplėsti jų naudojimo sritis, ypač virtualioje erdvėje.

Verslas ir mokslas vienija jėgas naujausių

e. paslaugų kūrimui

Plačiajuostisinternetas

Portalas

Vartotojo (identifikatorius):

• Kortelė• Mobilusis telefonas• Laikrodis• Raktų pakabukas

Viešos paslaugos:

• E. parašas• Asmens autorizavimas

Kortelių autorizavimo

centras:

• Kortelių pagaminimas• Kortelių personalizavimas• Kortelių blokavimasTransportas:

• Laikini bilietai• Kartiniai bilietai• Parkavimas

Švietimas ir kultūra:

• Mokinio pažymėjimas• Bilietai į renginius• E. pinigai renginyje• E. turinio pirkimas• E. turisto kortelė

Internetinė bankininkystė

Verslas:

• Video• Muzika• Tekstinė informacija• Žaidimai• Prekių automatai;• Greitojo maisto restoranai• Parduotuvės• Nuolaidų sistema

Vartotojų terminalai (on-line):

• Kompiuteriai su kortelių skaitytuvais• Terminalai• Mobilieji telefonai su kortelėmis• Skaitmeniniai TV priedėliai su kortelių skaitytuvais

Komunalinis ūkis:

• Mokesčių sumokėjimas

Smulkių apmokėjimų sistema

Kortelių papildymo sistema grynaisiais

pinigais

MIeSTIečIo KorTelėS SISTeMa

ON-lineOFF-line

| 69

Įvertindamos pasaulines tendencijas, Kaune devynios informacinių technologi-jų kompanijos: UAB „E. verslo klasteris“ (koordinatorius), UAB „Ambernetas“, UAB „Viena sąskaita“, UAB „Baltpay“, UAB „BmG consulting“, UAB „midpoint systems“, UAB „Pardavimo automatai“, UAB „selteka“, UAB „skaitos kompiuterių servisas“ ir Kau-no technologijos universiteto telekomu-nikacijų ir elektronikos fakultetas įkūrė e. paslaugų grupę (angl. cluster). jos tikslas yra sukurti atvirų standartų e. paslaugų teikimo sistemą, kuri leistų į vieną kortelę integruoti vartotojo identifikavimo, smulkių mokėjimų, nuolaidų, dovanų, e. parašo, darbuotojo pažymėjimo ir kt. funkcijas. E. paslaugų sistema įgalins nusipirkti ir kor-telėje išsisaugoti visuomeninio transporto bilietus bei bilietus į renginius, patogiai ir greitai sumokėti už smulkius pirkinius, at-siskaityti internetu, balsuoti ir pan. Ateityje numatoma korteles perkelti ir į mobiliuo-sius telefonus. Ši tendencija pasaulyje yra gana nauja, kiek plačiau paplitusi japoni-joje ir kai kuriose pietryčių Azijos šalyse. Lietuvos e. paslaugų rinka vertinama apie 1,5 mlrd. Lt. remiantis tarptautinių tyrimo kompanijų duomenimis, per artimiausius penkerius metus e. paslaugų poreikis pa-saulyje išaugs nuo 2,5 iki 7 kartų.

E. paslaugų grupės įmonės planuoja būti tarp pirmųjų gamintojų ir paslaugų teikėjų, kurios Lietuvos bei užsienio rinkoms pa-teiks didelės pridėtinės vertės skaitmeninių paslaugų sistemas.

Vienas pirmųjų e. paslaugų grupės projek-tų yra Kauno miesto Turisto kortelė, skirta naudotis visuomeniniu transportu, lankytis muziejuose, gauti nuolaidų restoranuose, viešbučiuose, pramogų vietose. Šis pro-jektas naujas tuo, kad čia pradėta naudoti elektroninė vartotojų identifikavimo ir atsis-kaitymo už įvairių tiekėjų paslaugas siste-ma. Projekte dalyvauja per 40 privataus ir viešojo sektoriaus organizacijų.

Ateityje numatoma sukurti įvairiausių nau-dingų e. paslaugų pritaikymo galimybių:• mokykloje - kelionė priemiestiniu ir

miesto transportu, registracija atėjus į mokyklą, aptarnavimas bibliotekoje, at-siskaitymas valgykloje, už kopijavimą ir spausdinimą, raktų apskaita ir pan.;

• renginiuose - bilieto įsigijimas internetu ir išsisaugojimas kortelėje, e. piniginės papildymas smulkioms išlaidoms;

• sanatorijoje - kliento „pasas“ sanatori-joje, leidimas į paslaugų teikimo vietas (procedūrų kabinetus, valgyklas, pramo-gų teikimo vietas etc.), gyvenamuosius kambarius, informaciniai terminalai kam-bariuose ir koridoriuose (pateikia įvairią asmeninę informaciją), apmokėjimas už paslaugas, galimybė matyti savo proce-dūrų eigą ir rezultatus, automatinė su-teiktos paslaugos laiko apskaita (fiksuo-janti atėjimą ir išėjimą);

• poliklinikoje - į kortelę įrašomas e. recep-tas ir nuskaitomas vaistinėje;

• turistams - bilietų į renginius, muziejus išankstinis rezervavimas ir apmokėjimas,

transporto bilietai, viešbučio rezervavi-mas, kavinių nuolaidos;

• įstaigoje, organizacijoje - darbuotojo pa-žymėjimas, įėjimas į patalpas, darbo laiko apskaita (automatinis tabelio pildymas), leidimas dirbti su kompiuteriu ir duo-menų bazėmis (slaptažodžių analogas), vidinių resursų apskaita (kopijavimas, spausdinimas, kavos aparatas), atsiskai-tymas valgykloje, važiavimas viešuoju transportu (e. bilietas), atsiskaitymas už parkavimą.

E. paslaugų sistemos sukūrimui numatoma per 2,5 metų investuoti apie 15 mln. Lt ir įrengti specializuotas tyrimų laboratorijas ir mokymo centrą, įsigyti modernias vartotojų kortelių sistemas su elektroninės piniginės ir e. parašo funkcijomis, licencijas e. pas-laugų apmokėjimo platformoms, e. paslau-gų įrangos bandymų ir sertifikavimo įrangą. Tai leis sukurti vieningas vartotojų identi-fikavimo priemones (korteles, pakabukus, UsB raktus, mobiliuosius telefonus), pas-laugų teikėjų įrangą (kompiuterinius termi-nalus, skaitmeninės TV priedėlius, NFC te-lefonus, savitarnos terminalus) ir bendrinę infrastruktūrą (vartotojų registrą, nuolaidų, smulkių apmokėjimų sistemas).

www.eklasteris.lt

www.lietuvoskvapas.lt

Laima Druknerytė, kvapų marketingo specialistė

Puikiai suprantu, kad patalpinti pasakojimą apie šalį į nedidelį buteliuką kai kam atrodo užduotis iš fantastikos srities. Tačiau gyvenime labai pasiteisina senas geras posakis – ne šventieji puodus lipdo. Nuo idėjos atsiradimo iki jos įgyvendinimo praėjo beveik 3 metai. Iš jų maždaug metus dirbome itin intensyviai. Teko apdoroti gausybę informacijos, tiksliai suformuluoti techninę užduotį Galimard parfumeriams. Ir dirbti, dirbti, dirbti. Tol, kol galėjome sau pasakyti – viskas. Geriau jau nebus. Maksimumas pasiektas.

Mindaugas Stongvilas, emocinio marketingo specialistas

Dažniausiai užduodamas klausimas „Lietuvos kvapo“ kūrėjams – kaip jums šovė į galvą tokia idėja. Na, visų pirma, idėjos nėra kažkoks nušvitimas. Tai labai logiška profesionalumo, įdirbio ir sugebėjimo naudotis šalutine informacija išraiška. Tiesiog vienu momentu supratome, kad kaip profesionalai jau galime padaryti kažką iš tiesų reikšmingo, o tuomet prasidėjo konkretikos paieška. Suprasdami, kad emocinio marketingo įrankiai, o ypač kvapas, Lietuvoje vis dar yra terra incognita, nutarėme kiek palaužyti stereotipus. Rezultatas ne tik atitiko, bet ir gerokai viršijo lūkesčius.

Juozas Brundza, dizaineris

Planuojamas Lietuvos kvapo tiražas nebuvo didelis, tad pasirinkome vienetinę gamybą. Teko gerokai pasukti galvą ir pagaminti daugybę gaminio prototipų, kol galiausiai pasirinktos medžiagos, formos bei technologijos leido rasti optimaliausią variantą. Lietuvos kvapo buteliukas kiek apgaulingas – nors ir nedidelis, tačiau nėra lengvas. Kietas ir tuo pačiu šiltas apvalkalas ištekintas iš plastiko, dangtelis pagamintas iš prabangaus riešutmedžio. Viską darome savo rankomis, todėl iš tiesų – Lietuvos kvapas yra ne tik sukurtas, bet ir pagamintas lietuvių.

Giedrius Laurušas, grafinio dizaino specialistas

Mums teko įdomi užduotis – forma ir spalvomis išreikšti neapčiuopiamą ir kintančią Lietuvos kvapo materiją. Todėl grafiniame ženkle taip pat nėra kažko fiksuoto ar stabilaus - aplink centrinį tašką besivejančios linijos asocijuojasi su seno medžio rievėmis, tuo pačiu ir su lengva, ore besiplaikstančia skepetaite. Ženklo spalvos atkartoja kvapo natų spalvas, kinta, papildo viena kitą. Baltame fone ženklo grafika ypač išryškėja ir kas kartą atrodo vis kitaip – pastebimos naujos detalės, linijų bei spalvų gama sukelia optinį efektą – atrodo, kad ženklas sukasi, raibuliuoja ir keičia spalvas. Toks iš tiesų ir yra Lietuvos kvapas – visiems skirtingas, besikeičiantis, ilgai išliekantis, įsimenamas bei nepabostantis.

Dainius Rutkauskas, Viešųjų ryšių specialistas

Žinia apie šį projektą apskriejo visą pasaulį. Pasirinkta adaptyvi strategija davė lauktą rezultatą – apie Lietuvos kvapą prašneko didieji pasaulio media kanalai, kilo didžiulis sujudimas įvairiuose sluoksniuose. Mus tikrąja šio žodžio prasme užvertė užklausomis rinkodaros, žiniasklaidos, parfumerijos specialistai. Oficialiai viešųjų ryšių kampaniją pradėjome 2010 m. gruodžio pradžioje ir iki šiol susidomėjimas neslūgsta. Manau, kad tai puikus įrodymas, jog nedidėlės ir daug kur visiškai nežinomos šalies atstovai gali tapti savo srities lyderiais pasauliniu mastu. Tai jau ne kartą demonstravo Lietuvos mokslas, pramonė, kitos sritys. Esu įsitikinęs, kad šis projektas - puikus įrodymas, jog mes, lietuviai, galime formuoti kryptis, kuriomis seks kitų šalių specialistai.

Sukurtas LietuviųLietuvos kvapas

www.lietuvoskvapas.lt

Laima Druknerytė, kvapų marketingo specialistė

Puikiai suprantu, kad patalpinti pasakojimą apie šalį į nedidelį buteliuką kai kam atrodo užduotis iš fantastikos srities. Tačiau gyvenime labai pasiteisina senas geras posakis – ne šventieji puodus lipdo. Nuo idėjos atsiradimo iki jos įgyvendinimo praėjo beveik 3 metai. Iš jų maždaug metus dirbome itin intensyviai. Teko apdoroti gausybę informacijos, tiksliai suformuluoti techninę užduotį Galimard parfumeriams. Ir dirbti, dirbti, dirbti. Tol, kol galėjome sau pasakyti – viskas. Geriau jau nebus. Maksimumas pasiektas.

Mindaugas Stongvilas, emocinio marketingo specialistas

Dažniausiai užduodamas klausimas „Lietuvos kvapo“ kūrėjams – kaip jums šovė į galvą tokia idėja. Na, visų pirma, idėjos nėra kažkoks nušvitimas. Tai labai logiška profesionalumo, įdirbio ir sugebėjimo naudotis šalutine informacija išraiška. Tiesiog vienu momentu supratome, kad kaip profesionalai jau galime padaryti kažką iš tiesų reikšmingo, o tuomet prasidėjo konkretikos paieška. Suprasdami, kad emocinio marketingo įrankiai, o ypač kvapas, Lietuvoje vis dar yra terra incognita, nutarėme kiek palaužyti stereotipus. Rezultatas ne tik atitiko, bet ir gerokai viršijo lūkesčius.

Juozas Brundza, dizaineris

Planuojamas Lietuvos kvapo tiražas nebuvo didelis, tad pasirinkome vienetinę gamybą. Teko gerokai pasukti galvą ir pagaminti daugybę gaminio prototipų, kol galiausiai pasirinktos medžiagos, formos bei technologijos leido rasti optimaliausią variantą. Lietuvos kvapo buteliukas kiek apgaulingas – nors ir nedidelis, tačiau nėra lengvas. Kietas ir tuo pačiu šiltas apvalkalas ištekintas iš plastiko, dangtelis pagamintas iš prabangaus riešutmedžio. Viską darome savo rankomis, todėl iš tiesų – Lietuvos kvapas yra ne tik sukurtas, bet ir pagamintas lietuvių.

Giedrius Laurušas, grafinio dizaino specialistas

Mums teko įdomi užduotis – forma ir spalvomis išreikšti neapčiuopiamą ir kintančią Lietuvos kvapo materiją. Todėl grafiniame ženkle taip pat nėra kažko fiksuoto ar stabilaus - aplink centrinį tašką besivejančios linijos asocijuojasi su seno medžio rievėmis, tuo pačiu ir su lengva, ore besiplaikstančia skepetaite. Ženklo spalvos atkartoja kvapo natų spalvas, kinta, papildo viena kitą. Baltame fone ženklo grafika ypač išryškėja ir kas kartą atrodo vis kitaip – pastebimos naujos detalės, linijų bei spalvų gama sukelia optinį efektą – atrodo, kad ženklas sukasi, raibuliuoja ir keičia spalvas. Toks iš tiesų ir yra Lietuvos kvapas – visiems skirtingas, besikeičiantis, ilgai išliekantis, įsimenamas bei nepabostantis.

Dainius Rutkauskas, Viešųjų ryšių specialistas

Žinia apie šį projektą apskriejo visą pasaulį. Pasirinkta adaptyvi strategija davė lauktą rezultatą – apie Lietuvos kvapą prašneko didieji pasaulio media kanalai, kilo didžiulis sujudimas įvairiuose sluoksniuose. Mus tikrąja šio žodžio prasme užvertė užklausomis rinkodaros, žiniasklaidos, parfumerijos specialistai. Oficialiai viešųjų ryšių kampaniją pradėjome 2010 m. gruodžio pradžioje ir iki šiol susidomėjimas neslūgsta. Manau, kad tai puikus įrodymas, jog nedidėlės ir daug kur visiškai nežinomos šalies atstovai gali tapti savo srities lyderiais pasauliniu mastu. Tai jau ne kartą demonstravo Lietuvos mokslas, pramonė, kitos sritys. Esu įsitikinęs, kad šis projektas - puikus įrodymas, jog mes, lietuviai, galime formuoti kryptis, kuriomis seks kitų šalių specialistai.

Sukurtas LietuviųLietuvos kvapas

72 |

mes dirbame tam, kad jūs

neprarastumėte

Unikalius nanotechnologijos gami-nius Lietuvoje siūlo „Atrasta“, UAB, neseniai atšventusi vienerių metų gimtadienį. Ši jauna, inovatyvi įmo-nė prisistato taip: „mes dirbame tam, kad jūs neprarastumėte. Ne-stovime vietoje, nes stovinčiuosius aplenkia kiti“.

Nanotechnologijos esmė yra mažų dalelių - atomų ir molekulių bei jų junginių - praktinis panaudojimas. Nanodalelės skersmuo yra net 80 tūkst. kartų mažesnis už žmogaus plauko storį. Nanotechnologijos srityje dirbantys mokslininkai jau yra pasiekę daugybę unikalių ir sensacingų laimėjimų medicinoje, mechanikoje.

Mokslas vystosi nepaprastai greitai. Naujos technologijos ir nauji produktai rinkoje pasirodo kiekvieną dieną. Nanotechnologija daugelį metų buvo žinoma tik mokslui, bet šiandien mūsų pramonę ir buitį pasiekė analogų neturintys gaminiai.

nAnodALeLė

nanodalelės tarsi atstumia drėgmę nuo elektros prietaisų. Taip galima išvengti elektros nuotėkio

| 73

ĮmONė sIūLO NETAUPyTI, jI sIūLO NEPrArAsTI

Įrenginių, ypač veikiančių agresy-vioje, drėgnoje aplinkoje, priežiūra, remontas arba keitimas yra tikras įmonių vadovų ir inžinierių galvos skausmas, nes dėl drėgmės neretai kyla trumpo jungimosi ar elektros nuotėkio pavojus. Teisinga tokių įrenginių priežiūra įmonėms brangiai kainuoja, o dabartinė situacija pa-saulyje ir Lietuvoje verčia visus ūkiš-kiau naudoti resursus ir išteklius. Taupymo režimo modelių apstu: nuo darbuotojų atleidimo iki darbo vietos panaikinimo; įrenginių sustabdymo dėl nepakankamos arba brangios priežiūros. Kiekviena įmonė pasiren-ka priimtiniausią modelį.

„Atrasta“, UAB Lietuvos įmonėms pirmoji pristato unikalų gaminį, kurį jau sėkmingai išbandė ne viena už-sienio ir Lietuvos įmonė.

Europos mokslininkai pasiūlė for-mulę, kurios pagrindu prieš kelerius metus buvo sukurtas produktas „Wet.Protect“. jis visiškai apsaugo elektros ir elektronikos prietaisus nuo drėgmės poveikio. Apdorojus įrenginius šiuo produktu metalas ne-rūdija, o elektros įrenginiai gali funk-cionuoti net po vandeniu. Taip žymiai pailginamas drėgnoje aplinkoje vei-kiančių įrenginių tarnavimo laikas. Dar vienas nanotechnologijos pro-duktų privalumus - sutaupoma daug lėšų, kurios dabar yra išleidžiamos šių įrenginių remontui ar jų keitimui naujais.

Daugelis Europos šalių ir Lietuvos kompanijų šio inovatyvaus gami-nio dėka žymiai sumažino drėgnoje aplinkoje veikiančių elektros ir elekt-roninių įrenginių bei prietaisų remon-to ir detalių keitimo išlaidas.

„Atrasta“, UAB primena, jog nano-technologija - ateities technologija, aplenkusi laiką, bet atvira žmonijai.

www.atrasta.eu

74 |

suNkmetIs:iššūkis ar galimybė?

Važiuodami iš Panevėžio į Šiaulius kairėje kelio pusėje galite pamatyti įsikūrusią įmonę „VEEKO“. Nekrintantys į akis pastatai bei angarai paprastą stebėtoją gali ir suklaidinti. Bet tik tol, kol jis nepraveria gamybinių patalpų durų, už kurių stovi kompiuteriu valdomos galingos vokiečių firmos „Bekum“ automatinės linijos. Sprendimas užmiestyje įsigyti žemės buvo toliaregiškas, dar kartą įrodantis įmonės vadovo Vidmanto Narkūno įžvalgumą. Dar ir šiandien įmonė turi plėtros galimybę, nes yra numatyti rezerviniai žemės plotai.

| 75

visiems gaminiams, ne tik daugiasluoksnei tarai.

Pertvarkomos plastiko žaliavos padavimo sistemos, automatizuojamas gamybos procesas – mažėja rankų darbo, gerėja produkcijos kokybė, didėja intensyvumas, produktyvumas. Per pastaruosius metus įmonė investavo į gamybos automatizavi-mą, įdiegdama liejimo liniją BEKUm 506. Gamybos procesui pritaikius inovatyvius sprendimus, broko sumažėjo10 proc.

UAB „VEEKO“ turi filialą, kuris užsiima plastiko atliekų bei pakuočių perdirbimu. Lietuvoje surenkamos plastiko atliekos bei pakuotės yra rūšiuojamos ir perdirbamos. Perdirbus gaunama aukštos kokybės ža-liava, kuri yra panaudojama šiukšlių maišų bei vamzdžių gamybai. Taip įmonė priside-da prie aplinkos švarinimo.

Įmonės inovatyvumą patvirtina 2009 m. laimėtas inovacijų prizas „Inovatyvios įmo-nės“ kategorijoje.

Kaip ir daugelyje pramonės sektorių, įmo-nės veikloje savo pėdsaką paliko sunkme-tis. Viso to pasekmė – peržiūrėti tiekimai bei atsiskaitymų sąlygos Lietuvos rinkoje ir padidėję eksporto kiekiai, atrastos naujos

užsienio šalių rinkos. Todėl šiandien drąsiai galima teigti, kad sunkmetis privertė pasi-tempti ir įmonė iš susidariusios situacijos išėjo sustiprėjusi.

sutvarkius gamybos ir technologinius pro-cesus, atsirado galimybė pateikti rinkai naujų gaminių, operatyviai reaguoti į klien-tų poreikius. Naujasis gaminys – analogo Baltijos regione neturinti daugiasluoksnė tara - padidino eksporto galimybes. Buvo atlikti rinkos tyrimai, surinkta informacija apie pasaulinius mokslo pasiekimus, atlik-ta galimybių studija. Šiuo metu baigiamos derybos su Didžiosios Britanijos, Vokie-tijos ir Lenkijos partneriais, kurie domisi šio produkto pateikimu į šias įmonei nau-jas rinkas. O esamose rinkose pozicijos sustiprėjo, nes panašaus tokios kokybės produkto daugiau niekas Baltijos šalyse pa-teikti negali.

Naujausias pasiekimas, plečiant eksporto rinkas - šiais metais įmonė įdiegė bei pra-dėjo gaminti eksportui (Vokietijos įmonei „sCT Lubricants“) naujų gaminių seriją - automobilių tepalų CHEmPIOIL bakelius (1l, 4l, bei 5l talpos).

www.veeko.eu

monės plėtra nuo pat įsikūrimo buvo laipsniška, bet nuosekli, išlaikanti nu-

matytą strateginę liniją – tapti plastikinės taros gamintojų lydere. sukūrusi gamybos bazę, pastaruosius penkerius metus įmonė diegė produkto bei proceso inovacijas, au-tomatizavo gamybos procesus ir gamino vis aukštesnės kokybės produktus. Kurdama naujus produktus 2005 m. įmonė pradėjo bendradarbiauti su partneriais iš Vokietijos „BEKUm maschinenfabriken GmbH“ ir Ang-lijos „rPC group“. Bendradarbiavimo rezul-tatas – automatizuota plastikinių butelių gamybos technologija, į kurią investuota 3,3 mln. Lt Buvo sukurti nauji produktai:• 450 ml talpos daugiasluoksniai buteliai;• 520 ml talpos daugiasluoksniai buteliai;• 670 ml talpos daugiasluoksniai buteliai.

Pažymėtina, kad daugiasluoksnės taros ga-myba yra sudėtingas procesas. UAB „VEE-KO“ yra vienintelė įmonė Baltijos šalyse, kuri įdiegė ir naudoja šią gamybos techno-logiją. Paprastai kalbant, daugiasluoksnės taros savybės panašios, kaip ir stiklo – ji yra nelaidi ultravioletiniams spinduliams ir deguoniui. maisto produktai (kečupai, ma-jonezai, padažai) be konservantų šiuose in-duose gali būti laikomi iki penkerių metų, ir produkto savybės nepakistų.

ruošiant gamybai naujus produktus, kuria-mas kiekvienos pakuotės dizainas ir gami-nama nauja liejimo įranga. Liejimo formos tobulinamos, bendradarbiaujant su Kana-dos firma „Wentworthtech“. Liejimo formų kokybė yra ypač svarbi, turinti tiesioginės įtakos gaminio kokybei bei gamybos proce-so našumui. Tam įmonė investuoja kasmet iki 200 tūkst. Lt – sykiu su liejimo formomis pertvarkomos presavimo formų šaldymo sistemos, todėl pagerėja ir gaminių koky-bė. rūpinantis gaminių kokybe, tai taikoma

76 |

Modernioje spaustuvėje diegiamos į klientą orientuotosinovacijos

| 77

www.aurika.lt

Pasitelkusi modernius technologinius spren-dimus UAB ,,Aurika“ geba vartotojui pasiū-lyti platų etikečių ir pakuočių fleksografinės spaudos galimybių spektrą. Įmonėje nuolat diegiamos naujos technologijos, vadovau-jantis pažangiomis teorijomis ir pasauline gamybos praktika nuolat tobulinami gamy-bos procesai. Tačiau norint išlikti rinkos lyde-riais ir užsitikrinti įmonės konkurencingumą, nepakanka pasitelkti vien technologinius sprendimus, privalu turėti ir inovatyvų požiū-rį į organizacijoje vykstančius procesus.

UAB ,,Aurika“, tobulindama ir modernizuo-dama logistikos procesą, pristatė ,,protingo sandėlio“ sistemą. Ši sistema buvo sukurta naudojant pasyvaus prekių likučių stebė-jimo metodiką, kuri Europoje pirmą kartą buvo pristatyta 2004 m. Vokietijoje, kuriant „protingą parduotuvę“. Apsipirkęs klientas galėjo atsiskaityti už prekes specialia korte-le, net neišsitraukęs piniginės. Visos prekės parduotuvėje buvo pažymėtos rFID (Radio-frequency identification) etiketėmis. Pirkėjui su pirkinių krepšeliu praėjus pro atsiskaity-mo punktą, ,,protingos parduotuvės” siste-ma automatiškai nuskaičiuodavo atitinkamą sumą iš specialios el. kortelės ir nurodydavo parduotuvės darbuotojams, kokių prekių at-sargas reikia papildyti.

Kurdami „protingo sandėlio” sistemą UAB ,,Aurika“ specialistai pastebėjo, kad ją leng- viau įdiegti kliento sandėlyje, kai kliento apskaitos programa yra visiškai pritaikyta pateikti atsargų likučius spaustuvės aps-kaitos programai. Tuo atveju, kai klientas neturi galimybių iš savo apskaitos sistemos pateikti duomenų apie spaustuvės tiekia-mas prekes, visos įmonės gaminamos pre-kės yra žymimos rFID etiketėmis, kuriose

užkoduojama reikalinga informacija apie gaminį. Kliento sandėlyje statoma rFID eti-kečių nuskaitymo įranga, kuri siunčia infor-maciją apie prekių judėjimą į UAB ,,Aurika“ duomenų bazę.

Norint įgyvendinti „protingo sandėlio“ idėją, pritaikytą įmonės gaminamos produkcijos specifikai, reikalinga specializuota atsargų kiekio valdymo sistema, kuri analizuoja eti-kečių ir pakuočių judėjimą bei automatiškai formuoja naują gaminių užsakymą, kai at-sargos sumažėja iki sistemos paskaičiuo-to rekomenduojamo lygio. Atsargų kiekių valdymo sistema įdiegta vadovaujantis Ap-ribojimų teorija. Naudojant „protingo san-dėlio“ sistemą nereikia žmonių, kurie sektų etikečių ar pakuočių atsargas ir laiku jas už-sakytų, - taip visiškai išvengiama žmogiškų klaidų.

UAB ,,Aurika“, praktiškai taikydama „protin-go sandėlio“ sistemą klientų sandėliuose, tikisi, neapsunkindama kliento apskaitos sistemos ir nedarydama joje jokių pakeiti-mų, suvaldyti judančių atsargų kiekį, taip pat optimizuoti įmonės gamybos procesus ir pagerinti gamybos planavimą.

Įmonė aktyviai stengiasi žengti kartu su šiuolaikinėmis technologijomis ir nuolat tobulina gamybos procesus. Kaip vieną iš numatomų technologinių naujovių šioje spaustuvėje galima paminėti naujos grei-taeigės plačiaformatės, dešimties spalvų, lanksčios pakuotės gamybos įrangos palei-dimą. Ši įranga sumažins produkcijos gamy-bos kaštus, leis įmonei išplėsti produkcijos asortimentą, padidins gamybos pajėgumus ir patobulins šiuo metu siūlomų produktų kokybines charakteristikas.

UAB „Aurika“, jau dvidešimt metų sėkmingai savo verslą plėtojanti įmonė, garsėja kaip fleksografinės spaudos lyderė Baltijos šalyse. Šios spaustuvės pastangos aktyviai ieškoti naujų galimybių ir diegti novatoriškas technologijas neliko nepastebėtos. Lietuvos inovacijų centro ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamame nacionaliniame „Inovacijų prizo 2010“ konkurse pelniusi ,,Inovatyvios įmonės“ vardą, UAB ,,Aurika“ šį apdovanojimą vertina kaip ilgamečių pastangų rezultatą.

Inovacijų diegimą vertindama kaip vieną iš pagrindinių prioritetų, numatytų įmonės strateginiuose planuose, UAB ,,Aurika” nuo-lat ieško naujų technologinių idėjų ir pro-cesų pritaikymo galimybių, kurios nulemia verslo sėkmę.

RFid etiketė

„Protingas sandėlys“

78 |

Naujas ekovalIto gaminys valys ypač užterštas nuotekas

Įmonės darbuotojai dalyvavo montuojant Kazlų rūdos, radviliškio, Šakių, Šeduvos, Birštono ir Paldiiski (Estija) nuotekų valymo įrenginius; AB „Achema“ A-2 cecho chemi-nio vandens paruošimo cechą; geriamojo vandens gerinimo stotį Liepojoje (Latvija). Bendrovė dalyvavo visoje „Achemos“ plė-timo programoje: statant amoniako, karba-mido, metanolio cechus. Valymo įrenginių sumontuota Vengrijoje, Graikijoje, Čekijo-je. Kvalifikuoti, patyrę įmonės darbuotojai gali sumontuoti visą valymo įrenginių tech-nologinę dalį, įmonėje gaminami kai kurie įrenginiai ar komplektuojančiosios dalys.

Be šios pramoninio valymo įrenginių monta-vimo specializacijos, bendrovės specialistai yra įvykdę keletą šaldymo sistemų įrengimo programų. Išskirtinis UAB „Ekovalitas“ ga-minys - amoniakinio šaldymo gyvatukai –

sumontuoti kone visose didžiausiose pieno perdirbimo įmonėse: „rokiškio sūris“, „ma-rijampolės pieno konservai“, „Vilkyškių pie-ninė“. remiantis tuomet rinkoje buvusiais prototipais, buvo sukurtas patobulintas ir paklausą turėjęs gaminys, iki šiol neturintis analogo rinkoje.

UAB „Ekovalitas“ buvo įsteigta 2004 m. Tuomet gamybos apimtys siekė 38 tūkst. Lt. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu, 2008 m., apyvarta išaugo iki 5 mln. Lt, tačiau pernai smuktelėjo iki maždaug 2 mln. Lt. Atitinkamai darbuotojų skaičius nuo 60 su-menko iki 36.

Bene įdomiausia tema, kuria bendrovės di-rektorius A. Čekavičius kalba ypač užside-gęs, yra nuotekų valymo fizikiniais metodais sistemos sukūrimas.

JonAvoje įsikūrUsios UAB „ekovAlitAs“ pAGrindinė

prAmoninio montAvimo veiklA sUdArė sąlyGAs kUrti fizikiniAis dėsniAis pAremtUs nUotekų vAlymo įrenGiniUs, kokių lietUvoje nėrA. įmonės direktoriUs AloyzAs čekAvičiUs viliAsi, kAd netolimoje Ateityje ši moksliniAis tyrimAis pAremtA veiklA prAdės dUoti pAjAmų.

| 79

www.ekovalitas.lt

OZONO GALIA

BiL Kodėl kilo mintis kurti valymo įrengi-nius, kokių Lietuvoje nėra, ir kuriems sukurti reikia ne tik bazės, bet ir moks-linio potencialo?

A. Čekavičius. Jau seniai domimės nuo-tekų valymo fizikiniais metodais. Lie-tuvoje dominuoja biologiniai nuotekų valymo būdai, valantys palyginti mažo užterštumo komunalines nuotekas. Bend- raujant su rusų, čekų, graikų mokslinin-kais, Ukrainos mokslų akademija, įvairio-mis Lietuvos mokslo institucijomis buvo sukurtas elektrokoguliacija, elektroflo-tacija ir elektroforeze paremtas nuotekų valymo metodas ir įrenginys. Pastara-sis yra bandomas „Arvi“ įmonių grupės padalinyje Vilkaviškyje. Šiuo metodu valomos labai užterštos nuotekos (kurių užterštumo lygį nurodantis BDS yra per 5 tūkst. mg/l.), kurios po valymo galėtų būti priimamos į miesto biologinius valymo įrenginius. Ten pat valėme nuo-tekas, kurių BDS buvo 12 tūkst. mg/l ir užterštumą pavyko sumažinti ketu-ris kartus. Tad bandymai pasiteisino ir minėta įmonė įrenginį išsinuomojo, kol bus parengtas projektas bei pastatytas stacionarus įrenginys.Antrasis fizikiniais metodais parem-tas nuotekų valymo būdas – naudojant ozoną. Sumontuojamas galingas ozono gamybos įrenginys ir po to nuotekos aeruojamos prapučiant jas su ozonu. Kaip oksidatorius ozonas yra 30 kartų efektyvesnis už deguonį. Šiuo metu valymo sistemose nuotekos aeruojamos paprastu oru, kur deguonies yra 16-18 proc. Aeruoti grynu deguonimi būtų brangu, o mes siūlome aeruoti ozonu, jį atskirai gaunant elektroplazmos metodu.Tai būtų nauja sistema, kokios Lietuvoje nėra. Ozonas, kaip oksidatorius, pasau-lyje naudojamas gana plačiai. Tačiau daž-niausiai jis naudojamas išgryninti geria-mąjį vandenį arba išvalyti biologiškai užterštą vandenį, nes ozonas – galingas dezinfekatorius, gerokai efektyvesnis už chlorą.

BiL Apie šį įrenginį kalbate entuziastingai, galbūt pats į verslą atėjote iš mokslo sferos?

A. Čekavičius. Priešingai – sprendžiant aplinkosaugos problemas mane su Rusi-jos mokslininkais suvedė šviesios atmin-ties AB „Mažeikių nafta“ gen. direk-torius Gediminas Kiesus. Jam žuvus,

likau vienas tęsti šią veiklą ir jos iki šiol neapleidžiu.

SVARBUS PATS KūRYBOS PROCESAS

BiL Kaip supratau, šiemet ketinate stiprin-ti nuotekų valymo fizikiniais metodais įrenginių gamybos barą?

A. Čekavičius. Jei pavyks įgyvendinti nuotekų valymo ozonuojant projektą, tai bus didžiulis įmonės pasiekimas. Iš pra-moninio montavimo didelio uždarbio vis dar sunku tikėtis. Nors ir teigiama, kad pramonė atsigauna, mes to dar nejau-čiame. Tiesa, jau atsisakome nepelningų užsakymų, nors iki šiol imdavomės bet ko, kad tik išgyventume.Susiduriame su masine kvalifikuotų dar-buotojų emigracijos problema. Pavyz-džiui, visai neseniai visa 10 aukštos kva-lifikacijos montuotojų brigada išvyko dirbti į Prancūziją. Jų nesulaikysi, o naujų surasti be galo sunku. Įmonėje atnaujinome įrenginius, tačiau gali atsi-tikti taip, kad neliks kam prie jų dirbti.

BiL Jūsų įmonė bus rimta konkurentė šie-met vyksiančiuose tradiciniuose pra-monininkų konkursuose.

A. Čekavičius. Pernai lapkritį pastatėme mūsų naująjį nuotekų valymo įrenginį pramoniniams bandymams ir nespėjome pateikti paraiškų dalyvauti konkursuose. Šiemet tokį tikslą sau keliame. Siekiame, kad gaminys būtų išskirtinis, galinges-nis, geresnis ir pigesnis, nei siūlo užsie-nio bendrovės. Juk Havanos cigaras ver-tinamas ne todėl, kad jis iš Kubos, bet todėl, kad jo kvapas išskirtinis. Svarbu ne tik siekti apdovanojimų, bet ir sukurti išskirtinio turinio gaminį. Man pačiam ir visam UAB „Ekovalitas“ kolektyvui - tai judėjimas pirmyn, savęs įvertini-mas, įdomus ir prasmingas darbas su mokslo įstaigomis. Mums labai svarbus pats kūrybos procesas, tačiau ne mažiau svarbus ir galutinis rezultatas - piniginė išraiška.

80 |

GK klinika: kokybiško gyvenimo garantija

okią tendenciją įžvelgia Vilniaus centre įsikūrusios „GK klinikos“ vadovas, chirur-gas-onkologas Karapetas Babajanas. Jis yra trijų Lietuvoje veikiančių klinikų (2 Vil-niuje, 1 Klaipėdoje), įkūrėjas ir savininkas.

Beveik prieš tris dešimtmečius iš Armėnijos į Lietuvą studijuoti medicinos atvykęs ambi-cingas jaunuolis jau tada žinojo, kad jo pro-fesinės perspektyvos yra Lietuvoje, kur dirbs žengdamas koja kojon su pasaulinėmis medi-cinos naujovėmis. Apie įgyvendintus planus, profesionalumo paslaptis ir geriausius pasiū-lymus klientams ir kalbamės šiame interviu.

BiL Kuo „GK klinika“ skiriasi iš kitų plastinės ir estetinės chirurgijos paslaugas teikiančių klinikų?

k. babajanas. Nors tas pačias žmonių sveikatos ir estetikos problemas galime išspręsti ir atlikda-mi tradicines operacijas, tačiau taip pat dirbame su pažangiausiais chirurgijos lazeriais. Klinikoje turime penkiolika lazerių, galinčių išspręsti įvai-riausias žmogaus problemas ir išgydyti daug ligų.

Privačios medicinos paslaugos Lietuvoje pamažu tampa tokiu pat normaliu reiškiniu, kaip išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Estetinės ir sveikatą puoselėjančios lazerinės procedūros – jau ne tabu ir kiekvienas savo kūnui priekaištų turintis žmogus žino, kad neverta dėl to graužtis visą gyvenimą.

„GK klinikos“ vadovas, chirurgas-onkologas KARAPeTAS BABAJAnAS

| 81

savo klinikoje esame pasiruošę įgyvendinti pačius naujausius pasaulio medicinos pasie-kimus ir garantuojame jų kokybę, nes dir-bame tik su originalia ir patentuota įranga. Todėl Baltijos šalyse ir Baltarusijoje esame viena iš pažangiausių klinikų, galinti profesi-onaliai išspręsti daugumą žmonių gyvenimo kokybės problemų.

BiL Kokia iš „GK klinikoje“ teikiamų paslaugų yra naujausia?

k. b. Šių metų vasarį pristatėme vieną mo-derniausių ir progresyviausių atjauninimo metodų - antisenėjimo PrP autoląstelines injekcijas. Procedūros unikalumą lemia tai, kad injekcijų metu naudojamos iš paciento paimtos ląstelės. Injekcijų metu iš pacien-to paimto kraujo išskiriami trombocitai ir gaunama plazma PrP (platelet rich plasma). Trombocitų išskiriami augimo faktoriai vaidi-na labai svarbų vaidmenį atnaujinant audi-nius bei atjauninant odą: jie aktyvuoja natū-ralias odos kamienines ląsteles, tokiu būdu stimuliuoja paciento odos ląsteles, skatina kolageno bei elastino gamybą. Tai dar vienas puikus odos atjauninimo bei antisenėjimo profilaktikos metodas.

BiL Pasaulyje itin populiarus frakcinis odos atnaujinimas lazeriu. Ar teikiate šią paslaugą?

k. b. Frakcinį odos atnaujinimą lazeriu su patentuota įranga darome vieninteliai Lietu-voje. Nors kai kurios kitos klinikos skelbiasi

taip pat atliekančios frakcinį odos atnau-jinimą, tačiau galiu drąsiai teigti – kitur tai daroma ne su tam specialiai skirta įranga. mes vieninteliai šią procedūrą atliekame su patentuotu lazeriu, kurio neturi nė viena kita klinika Lietuvoje. Kitos klinikos net negali šios paslaugos taip vadinti, bet vadina.

BiL o kaip žmogui atskirti, kur dirbama su ori-ginaliu lazeriu, o kur - su analogu?

k. b. Deja, niekaip. rezultatas paaiškėja tik po kurio laiko. Todėl pasitaiko atvejų, kai ten-ka taisyti kitų klaidas.

BiL Apie kokias procedūras Lietuvoje dar vi-sai neseniai buvo galima tik pasvajoti, o dabar jos atliekamos Jūsų klinikoje?

k. b. Prieš penkerius metus Lietuvoje pa-daryti nechirurginį odos patempimą, vadi-namąjį termažą?, buvo visiškai neįmanoma. Dabar ši paslauga mūsų klinikoje yra gana populiari. Ši procedūra unikali tuo, kad tai neinvazinė technologija, kuri palygina, pa-tempia odą ir atstato kontūrus, suteikia odai natūraliai jaunatvišką vaizdą. Grožio ir estetikos procedūros, naudojant kamienines ląsteles - taip pat naujovė Lietu-voje. Šios biotechnologijos yra ne tik esteti-nės, bet visos medicinos ateitis.

BiL Klinikoje sprendžiate ne tik grožio, bet ir sveikatos problemas, tarp jų – ir hemorojaus. Kokios naujovės šioje srityje?

k. b. Pradėjus gydyti hemorojų lazeriu, atsirado daug metodo pasekėjų, nes metodas yra ap-rašomas kaip saugus, greitai atliekamas, labai efektyvus ir vi-sai neskausmingas. Operacijos metu, kontroliuojant ultragarsu, randama kraujagyslinė hemoroi-do (hemorojinio mazgo) kojytė, kuri tiksliai koaguliuojama siau-ru lazerio spinduliu, nepažei-džiant aplinkinių audinių, ir taip nutraukiamas arterinio kraujo tekėjimas į hemoroidą. Išve-šėjęs mazgas tiesiogiai pavei-kiamas lazerio spinduliu, dėl to mazgas surandėja ir nunyksta.

BiL Ar galima iš anksto nuspėti ligas ir jų išvengti?

k. b. Taip. „GK klinikoje“ tei-kiame išskirtines prevencinės medicinos, genetikos ir mitybos diagnostikos paslaugas. Atsaky-mą, kaip žmogui gyventi ilgiau ir nesirgti organizmą alinančiomis ligomis galima rasti genuose. www.gkklinika.com

Klinikoje turime galimybę be jokio skausmo paimti burnos gleivinės ląstelių ir nustatyti, kokią riziką susirgti tam tikromis ligomis turi žmogus. Atliekame genetinius maisto tolera-vimo testus ir tiksliai nustatome, ar žmogus toleruoja laktozę ir pan. Atlikę šiuos testus pacientams pasakome, kokiomis ligomis jie gali susirgti ir pateikiame rekomendacijų, kaip gyventi sveikiau ir ilgiau.

BiL dėl ko dažniau kreipiasi žmonės į Jūsų kliniką – dėl sveikatos ar dėl grožio?

k. b. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl svei-katos ir sulaukia pagalbos. Galime išspręsti labai daug onkologinių problemų. Ar žmogų gražiname, ar gydome, visais atvejais ke-liame jo gyvenimo kokybę. Toks yra mūsų devizas.

BiL Jūsų klinikos paslaugos prieinamos ir tra-dicinės medicinos įstaigose besilankantiems pacientams. Kaip patekti į „GK kliniką“?

k. b. siuntimą į „GK kliniką“ atlikti dienos chirurgijos paslaugas gali išrašyti šeimos ar bendrosios praktikos gydytojas. Žmogus pats renkasi, kur jam kreiptis. Kai gydomasi pas mus, teritorinės ligonių kasos apmoka už dienos chirurgijos paslaugas. Populiariau-sios ligonių kasų apmokamos dienos chirur-gijos paslaugos: proktologijos, venų gydymo lazeriu, ginekologijos ir vaikų įgimtų anoma-lijų šalinimo.

BiL Šiuo metu „GK klinika“ veikia Vilniuje ir Klaipėdoje. Kokie plėtros planai?

k. b. Prieš sunkmetį planavome plėstis Lie-tuvoje, tačiau, kaip ir visas ūkis, stabdėme savo planus. Tačiau jau šiemet žengsime į Baltarusijos medicinos rinką ir minske atida-rysime „GK kliniką“. Tokį žingsnį žengiame tvirtai žinodami, kad ten turėsime daug dar-bo, nes jau dabar daug klientų iš šios kaimy-ninės šalies gydytis atvykta į Vilnių. mes niekada nesistengėme būti pirmi ir su niekuo nelenktyniaujame, tačiau dirbame nesustodami ir savo pacientams stengiamės pasiūlyti patį pažangiausią gydymo metodą pasaulyje.

82 |

„mes pasirinkome ne agresyvią konkuren-ciją, bandant bet kokia kaina įsiūlyti savo paslaugas klientui, bet orientavomės į pas-laugų kokybę. Pasitelkdami IT technologi-jas, stengiamės paslaugas padaryti lengvai prieinamas ir patogias naudotis. Taikome aiškią ir tikslią kainodarą. Į kitas panašią vei-klą vykdančias bendroves žiūrime ne kaip į konkurentus, bet kaip į verslo partnerius“, - verslo koncepciją apibūdino UAB „Unipakas“ direktorius.

Tokia veiklos strategija pasiteisino - per pas-

taruosius šešerius metus bendrovės apyvar-ta pasiekė 5,5 mln. Lt.

PErVEŽImų GEOGrAFIjA PLEČIAsI

Iki 2008 m. „Unipakas“ klientus aptarnavo tik Lietuvoje. Įmonė turėjo pagrindinį termi-nalą Kaune ir keturis filialus didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Šiau-liuose ir Panevėžyje.

„Norėdami plėsti paslaugų spektrą, klien-

tams pasiūlėme siuntų gabenimo į Lenkiją, Latviją, Estiją paslaugas. Šiuo metu kartu su partneriais siuntas gabename į visas EU šalis“, - sakė A. martusevičius. Kaip tik da-bar atidaromas bendrovės filialas rygoje. Bus gabenamos siuntos ne tik į Latviją ir iš jos, bet dirbama ir Latvijos vidaus rinkoje. Bendrovės vadovų tikslas – aprėpti visas tris Baltijos valstybes.

Šiuo metu UAB „Unipakas“ Lietuvoje dirba 60 darbuotojų, Latvijoje planuojama sukurti 30 darbo vietų.

UnIPaKo veiklą patobulino įdiegtos informacinės technologijos

2005 m. sumanę steigti įmonę, verslininkai turėjo aiškią viziją ir rinkos tyrimus. Anot UAB „Unipakas“ direktoriaus Arturo Martusevičiaus, anuomet žiūrint į kitų įmonių darbą atrodė, jog galima tą darbą atlikti žymiai geriau.

| 83

bei gavėjo parašą. Ši naujovė suteiks klien-tams papildomos informacijos ir aiškumo bei prisidės prie bendrovės darbo spartos ir tikslumo.

Vien investicijoms į IT technologijas bendro-vė šiemet skyrė 0,5 mln. Lt. 2009 m. visiškai atnaujintas automobilių parkas, įsigyti nauji EUrO 4 standartą atitinkantys automobiliai.Patikimumas ir darbo kokybė – geriausia

bendrovės vizitinė kortelė bei reklama, o didžiausias pelnas - geri klientų atsiliepimai bei rekomendacijos.

www.unipak.lt

NEABEjINGI INOVACIjOms

Didelis „Unipako“ privalumas – gerai išvysty-tos informacinės technologijos.

Kurjerių darbui planuoti, koordinuoti, vykdyti apskaitą nuo 2006 m. naudojama moderni automobilių vietos nustatymo sistema. Ši sistema nustato automobilio buvimo vietą, jo judėjimo kryptį, greitį, suteikia galimybę per-žiūrėti maršrutų ataskaitas, jas analizuoti.

„Vietos nustatymo sistema leidžia pagerinti darbo našumą bei besidomintį klientą aki-mirksniu informuoti net apie planuojamą siuntos įteikimo laiką. Visiškai paprasta tapo operatyviai suteikti klientui svarbią informa-ciją“, - sakė bendrovės direktorius.

Bene svarbiausias darbo ir bendravimo įran-kis – „UnipakWEB“ sistema, kuria naudoda-miesi bendrovės klientai gali iškviesti kur-jerį pakrauti siuntą Lietuvoje ar užsienyje, paruošti etiketes siuntų pakuotėms žymėti, matyti informaciją apie siuntinius, detalias paslaugų ataskaitas. Šia sistema perduo-dami duomenis klientai sutaupo daug lai-ko, kurį „Unipako“ darbuotojai bei klientai praleistų tarpusavyje bendraudami telefonu ar pildydami siuntų dokumentus. sistema užtikrina patogų ir paprastą naudojimąsi paslaugomis, tikslumą, prieigą prie informa-cijos apie siuntinius bet kuriuo metu. Pasak A. martusevičiaus, tai kliento darbo įrankis, kurį bendrovės darbuotojai kuria ir tobulina labiausiai atsižvelgdami į klientų prašymus, pastebėjimus bei rekomendacijas.

Šiemet kovą baigta įdiegti informacijos perdavimo sistema kurjerių darbo metu naudojant mobilius duomenų kaupiklius. Ši įranga duomenis tarp kurjerių ir termi-nalų leis atnaujinti kas keletą minučių. Klientams tai leis „UnipakWEB“ sistemoje realiu laiku matyti siuntos kelio informaciją

84 |

Gera AB „Lifosa“ geografinė padėtis daro didelę įta-ką jos dabarčiai ir ateičiai. Vienoje pusėje - prieina-mi rusijos gelmėse glūdintys Kolos apatito klodai. Tai unikali, ekologiškai švari, geriausia pasaulyje fosforo žaliava. Kitoje pusėje - Vakarų Europa, trečias pasau-lyje regionas pagal importuojamų fosforo trąšų kiekį.

Neužšąlantis Klaipėdos uostas – atviri vartai į pasau-linę trąšų rinką. Vakarų Europos ūkininkai yra patys reikliausi šios produkcijos vartotojai. Vietą šioje rinko-je Kėdainių chemikai iškovojo bei atsilaikė ekonomi-kos skersvėjuose gamindami tik geros kokybės pro-dukciją (tai daro gamyklą konkurencingą).

Bendrovės veiklą gerokai palengvinęs investicinis projektas – apatito sandėlis. naujajame fosfatinių žaliavų sandėlyje, kurio plotis - 36 m, o ilgis – 228 m, telpa apie 100 tūkst. tonų žaliavos. Prie sandėlio įrengtas geležinkelio krovos mazgas ir dešimties transporterių sistema sudaro galimybę tiekti žaliavas tiesiai į gamybos linijas

pAsAUlyje GerAi žinomA AB „lifosA“ pUikiAi vertinAmA ir mūsų šAlyje. Bendrovė pernAi tApo lietUvos prAmonininkų konfederAcijos (lpk) konkUrso „sėkminGAi dirBAnti įmonė“ lAUreAte. ši Bendrovė Atnešė sėkmę AB „montUotojAs“. pAstAroji įvertintA lpk konkUrso “lietUvos metų GAminys 2010” AUkso medAliU Už „lifosoje“ pAstAtytą nAUją pAšArinių fosfAtų cechą. Bendrovės krAityje - ApdovAnojimAi Už pAsiekimUs Aplinkos ApsAUGos srityje, pelnytAs „inovAcijų prizAs“, ne kArtą iškovoti „lietUvos metų GAminio“ AUkso medAliAi Už įvAiriUs nAUjUs prodUktUs, ApdovAnojimAis įvertintos ir eksporto Apimtys.

AB LifosA investicijos – žmogui, gAmtAi, kokyBei

| 85

SUMMARY IN ENGLISH

The world well-known and highly regarded company AB “Lifosa” became the winner of LCI competition “Successfully operating company” this year. This is another assessment of numerous awards for Mineral fer-tilizer producers, claiming that the company’s current production is of high quality, the investment - well-timed, approach to the environment – responsible and the HR policies – purposeful. During 2010 AB “Lifosa” invested nearly 90 million LTL and implemented three projects. Priorities are always available to projects that provide better conditions for wor-kers, protect the environment and improve product quality. Stable and responsible outlook and activities in all the areas render the enterprise competitive, protecting it against economy draughts.

PEr mETUs – BEVEIK 30 INVEsTICINIų PrOjEKTų

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus jono Dastiko, 2010 m. bendrovėje buvo įgyvendinta beveik 30 investi-cinių projektų, kurių vertė - 89,4 mln. Lt. Tai leido page-rinti darbo sąlygas, dar daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai ir, be abejo, pakėlė produkcijos kokybę.

Pernai vasaros pradžioje buvo baigtas projektas, ku-riam įgyvendinti 2009-2010 m. skirta 5,9 mln. Lt. Buvo sumontuotas 880 m ilgio transporteris, kuriuo gamy-bos proceso metu susidaręs fosfogipsas tiekiamas tie-siai į fosfogipso sąvartoje esančią automobilių krovos aikštelę. Pradėjus veikti šiam transporteriui sunkias-vorių automobilių maršrutas sutrumpėjo beveik kilo-metru. Taip sutaupomas kuras, o tuo pačiu ir mažiau anglies dvideginio išmetama į aplinką.Bendrovės veiklą gerokai palengvino investicinis pro-jektas – apatito sandėlis. Naujajame fosfatinių žaliavų sandėlyje, kurio plotis - 36 m, o ilgis – 228 m, telpa apie 100 tūkst. t žaliavos. Prie sandėlio įrengtas geležinkelio krovos mazgas ir dešimties transporterių sistema su-daro galimybę tiekti žaliavas tiesiai į gamybos linijas.Naujojo sandėlio vertė - 24,2 mln. Lt. Įgyvendinus šį projektą bendrovės gamybos procesui klimato sąlygos nebeturi įtakos. Didžiąją dalį žaliavų AB „Lifosa“ perka iš kompanijos „EuroChem“, tačiau likusią dalį laivais transportuoja iš maroko. Laivais atplukdytos žaliavos vėjuotomis dienomis neįmanoma pakrauti ir iškrauti, todėl prastovos vandenyne lemia ir produkcijos gamy-bos ciklą. Šios problemos išspręstos pastačius nau-jąjį sandėlį, kuriame galima laikyti užtektinai žaliavos atsargų.

GErėjA DArBO sąLyGOs

Pernai liepos pabaigoje buvo baigtas projektas „AB „Lifosa“ gamybos produktyvumo didinimas ir inova-tyvių technologijų diegimas modernizuojant pašarinių fosfatų gamybos procesą“. Naujoje linijoje, kurios pro-jektiniai pajėgumai - iki 150 tūkst. t produkcijos per metus, susiliejo naujausios technologijos ir ilgametė praktika. Įrengta ne tik gamybos linija, bet ir erdvus (4 tūkst. kv. m ploto) produkcijos sandėlis. Tame pa-čiame sandėlyje sumontuota fasavimo įranga, kuria maišais po 1 toną sufasuojama 50 tonų per valandą, o pakuočių po 25 kg – 25 tonos per valandą.Projektuojant, o vėliau pasirenkant technologinius įrengimus didelis dėmesys buvo skiriamas produk-cijos kokybei. Gamybos linijoje sumontuoti granulių

analizatoriai ir automatiškai paimami pašarinių fosfatų granulių bandiniai. Išsami informacija apie produkto kokybę tiesiogiai perduodama operatoriui, kuris valdo gamybos procesą. Analogiška įranga sumontuota ir produkcijos sandėlio krovos skyriuje.Įgyvendinusi šį projektą AB „Lifosa“ žengė dar vieną žingsnį aplinkos apsaugos srityje. Naujajame ceche veikia efektyvūs dulkių surinkimo ir absorbcijos įren-giniai, todėl gamybos proceso metu susidarančios dul-kės nepatenka į aplinką.„Pagerėjo ir darbo sąlygos: visas gamybos procesas yra automatizuotas, operatoriai dirba erdviuose valdy-mo pultuose. Įrengtos modernios ir erdvios buitinės patalpos, valgomieji, poilsio zonos“, - sakė įmonės ge-neralinis direktorius j. Dastikas.Bendra projekto vertė - per 46,8 mln. Lt. jam įgyven-dinti 29,3 proc. lėšų skirta iš Europos regioninės plėt-ros fondo.AB „Lifosa“ ir 2011 m. prioritetus teikia projektams, kurie sudaro geresnes sąlygas darbuotojams, saugo aplinką ir gerina produkcijos kokybę. Be to, įmonė didelį dėmesį skiria visiems kėdainiečiams, - paremia įvairius socialinius projektus. Įmonė stengiasi išnau-doti visus būdus, kad žmonėms būtų saugu dirbti ir patrauklu gyventi. www.lifosa.com

86 |

| 87

88 |

Tikriausiai esate girdėję posakį: „jeigu nori tapti geriausiu, turi eiti pas tuos, kurie yra geriausi“. Pratęsiant šią Renesanso genijaus Leonardo Da Vinči mintį, vertėtų pasakyti, kad geriausiuosius gali pažinti iš jų degan-čių akių, iš pirmo žvilgsnio beprotiškų ar ne-įmanomų, tačiau įgyvendinamų idėjų. Taip pat privalu žinoti Meistrų darbus, lygiuotis į juos ir galbūt labai jiems pavydėti. Gali net sugalvoti savo sėkmės formulę, kuri skam-bėtų panašiai: dirbdamas šalia Mokytojų, galop ir pats jiems prilygsi savo kūriniais. O gal pranoksi? Išties, juk prastas tas karys, kuris nesiekia tapti generolu.

Įrodymas, kad tokia sėkmės formulė tikrai veikia – Vilniaus dailės akademija. Grafinio dizaino specialistai profesines žinias čia se-mia nuo 2004 m., o savarankiška katedros istorija skaičiuojama nuo praėjusių metų, kuomet akademijos rektoriaus prof. au-driaus Klimo, prof. aušros Lisauskienės ir doc. Roberto Jucaičio jėgomis įkurta sava-rankiška Grafinio dizaino katedra. Sukaupę profesines žinias ir patirtį, jie užsibrėžė tiks-lą ugdyti aukšto profesinio lygio specialis-tus šiuolaikinei pramonei, prekybai, paslau-gų sferai bei kūrybinėms industrijoms.

Lietuvos taLentÙ kaLykLa

Andr

ew m

iksy

s nu

otra

uka

Veržlumas, nuolatinis siekis tobulėti – ambicingą grafinio dizaino katedros

dėstytojų ir studentų komandą pelnytai galima paVadinti geriausia

grafinio dizaino talentų kalykla lietuVoje.

| 89

Grafinio dizaino katedros įkūrėjai siekia savo pasekėjus ugdyti aktyviai ben-dradarbiaujant su garsiausiomis Europos dizaino mokyklomis. Toks bendra-darbiavimas studentus nuo pat studijų pradžios įjungia į nuolat atsinaujinantį komunikacinio dizaino pasaulį. Šiuo metu su beveik 70 bakalauro ir magistro studijų studentų, grafinio dizaino meistriškumo paslaptimis dalijasi 8 dėsty-tojai. Gerindama studijų procesą ir siekdama suteikti studentams inovatyvių žinių, akademija studentams nupirko 16 apple iMac kompiuterių, padedančių įgyvendinti net ir pačias beprotiškiausias jaunųjų idėjas.

Galima sakyti, kad grafinis dizainas – savotiška religija, kurios pagrin-dinis įsakymas – nuolatinis darbas, bendradarbiavimas, ambicingi pro-jektai ir kūrybiškas požiūris į aplinką. Manau, tai skamba labai erzinančiai tiems, kurie tikisi „lengvai ir grei-tai“ tapti profesionalais ir žavi tuos, kurie siekia tvirtų, nuosekliai įgytų gebėjimų. „Turi nuolat dirbti, nuolat atnaujinti savo žinias, jeigu sustoji – eini atgal“, - sako doc. R. Jucaitis. Į šiuos žodžius verta įsiklausyti tiems, kurie dar tik pradeda darbą grafinio dizaino srityje ir viliasi, kad jų profe-sionalumo įrodymas, leisiantis len-gviau atsikvėpti, bus įgytas diplo-mas. Svarbu kas kita - kuriant jausti gyvenimo pulsą, džiaugsmą, dirbti tai, kas atitinka išsikeltus tikslus.

90 |

Skatindama studentų kūrybiškumą, katedra aktyviai naudojasi Erasmus studentų mainų programa, pagal kurią gabiau-sieji išvyksta studijuoti į kitų šalių aukštąsias mokyklas. Prof. a. Klimas atkreipia dėmesį, kad siekiant profesinio tobulė-jimo, į kuriamą objektą būtina žvelgti ne tik per funkcinę/estetinę bet ir per koncepcinę prizmę. „Studentams nerašome aukščiausių pažymių vien tik už gabumus. Svarbu visuma – kaip studentas dirba, ar yra iniciatyvus, kaip dalyvauja ben-drame mokymosi procese,“ – pasakoja dizaineris.

Katedros vedėja, tarptautinio tęstinio projekto „Keliaujančios raidės“ sumanytoja ir organiza-torė, kuruojanti tokius kompleksinius konceptu-alius vizualinius projektus, kaip „Baltų menas“, prof. a. Lisauskienė pabrėžia, kad studentus nuo pat pirmo studijų kurso būtina įtraukti į aktyvų studijų procesą, per kūrybines pratybas ugdyti jų kūrybingumą, skatinti dalyvavimą tarptauti-nėse parodose, raginti nebijoti priimti iššūkius kuriant realius projektus Lietuvos vartotojams.

Katedros komanda vykdo bendrus projektus su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kitomis valstybinėmis, komercinėmis instituci-jomis. Dizaino tyrimais grįsti sprendimai pade-da spręsti verslo problemas, suteikia pridėtinės vertės. Studijų proceso metu sukurtas identi-tetas chorui „Jauna muzika“, JaV ambasados identitetas kultūros dienoms Lietuvoje ir kiti projektai liudija ne tik aukštą katedros studen-tų kūrybinį potencialą, bet ir profesionalumą. Štai 2011 m. sausio mėn. Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, veikė paroda „Komunika-ciniai žaidimai“. Studentai sukūrė 13 inovatyvių komunikacinių stalo žaidimų. Kad šie žaidimai pasiektų prekybos tinklus ir taptų neatsiejama laisvalaikio praleidimo dalimi, būtinas verslo at-stovų susidomėjimas bei pagalba. Įsitikinti, kaip Grafinio dizaino katedroje verda kūrybės idėjos galima kūrybinių dirbtuvių ar peržiūrų metu, kuomet studentai rodo per semestrą sukurtus darbus, gina savo kūrybines idėjas.

Veržlumas, nuolatinis siekis tobulėti – ambicin-gą Grafinio dizaino katedros dėstytojų ir studen-tų komandą pelnytai galima pavadinti geriausia grafinio dizaino talentų kalykla Lietuvoje.

Asta JackutėMenotyrininkė, Grafinio dizaino katedros koordinatorė

www.vda.lt

Andr

ew m

iksy

s ir

VdA

Gd

K ar

chvo

nuo

trau

kos

Aš, kaip ir daugelis, turbūt, paišiau nuo vaikystės - iš pradžių ant tėvų mie-gamojo sienų, paskui - ant popieriaus. Stoti į VDA Dizaino katedrą paakino prof. T.Baginskas, pasakęs: viskas, ką darai – paišai, tapai, kuri pieštas istorijas – yra gerai, bet baigęs dizaino studijas suprasi, kodėl tai darai, išmoksi planuoti, ne tik materializuoti emocijas. Vilniaus dailės akademiją baigiau 1990-aisiais, ir ekonomikai, ir dizainui ne itin palankiu metu. Kita vertus, tuo metu daugelis dalykų, reiškinių tik prasidėjo, todėl kiekvienas bandė nutverti savo sėkmės paukštę. Tie laikai suformavo žmonių kartą, kuri suprato, kaip parduoti savo sugebėjimus. Besimokydamas paskutiniame kurse su vyresniais kolegomis įsteigėme pirmąją Lietuvoje kūrybinę dizaino studiją „Na.Da“. Per dvidešimtį metų būta visko - ir įdomių projektų, ir krizinių laikotarpių, kurių vienas, atrodo, irgi eina į pabaigą. Nauji globalūs iššūkiai privers visas ūkio šakas atsigręžti į kūrybines industrijas, nes be naujų idėjų, inovacijų ir išradimų įdiegimo krizė nesibaigs. Reikia mesti kauliukus iš naujo. Formuosis nauji poreikiai, o jiems patenkinti rasis naujų sprendimų, naujų galimybių. O čia be dizaino - neapsieisi.

sketnok emainituatprat samigeidį soiruk ,akovąs – “saniazid sakšivuteiL„ te turėtų būti Lietuvos Dizainerių sąjungos, (šios sąjungos pirmininkas esu jau dešimt metų), iššūkis ir sveika ambicija.

Tik pradėjusi savo veiklą, dizaino studija „Na.Da.“ iššovė į tarptautinę dizaino erdvę. Apimta sąstingio, bet iškilmingai šešiasdešimtmetį besiruošianti švęsti Rusijos Nyžnyj Novgorodo automobilių pramonės milžinė GAZ (tai vieta, kur gimdavo “Volgos”, “Pobe-dos” ir “Čaikos”) užsakė šventinį dizainą, kartu “pa-moderninti” ir “suvakarietinti” visą GAZ prekės ženklo identifikaciją. Tai buvo daugiau nei iššūkis. Be grafinės pačios gamyklos dokumentinės dalies su jubiliejiniais akcentais (aut. Audrius Klimas), paruošėme šventinės atributikos dizaino projektą bei gatvės dizaino - spau-dos kioskų, transporto paviljonų, informacinių skydų, gatvės šviestuvų - projektą. Pastarąją dalį projektavau aš, padedamas konstruktoriaus K.Mikučianio.

Transporto laukimo paviljonas. 1991.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: GAZ (Rusija).

Spaudos kioskas. 1991.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: GAZ (Rusija).

Gatvės šviestuvas.1991.Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: GAZ (Rusija).

Aktyviai dalyvaujant banko „Hansa-bankas“ plėtroje, teko sukurti ne vieną „firminį“ elementą, tarp jų - bankomatų stogelius, iki šiol saugojančius nuo kritulių klientus.

Bankomato stogelis. 2000.Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: bankas „Hansabankas“.

„Čili kavos“ kavinių interjero pagrindinis akcentas - baro prekystalio „banga“,

įvairiomis variacijomis pasikartojanti vi-sose kavinėse nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Kavinės baro kontuaras, fragmentas. 2004-05.

Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: „Čilija“.

„Lietuvos energijos“ administracinio pastato centrinį holą papuošė energingi „žaibų“ šviestuvai.

Integruojami dekoratyviniai šviestuvai. 2003.Dizainas: T.Kaltenis;

užsakovas: „Vėtrūna“.

| 93

Aš, kaip ir daugelis, turbūt, paišiau nuo vaikystės - iš pradžių ant tėvų mie-gamojo sienų, paskui - ant popieriaus. Stoti į VDA Dizaino katedrą paakino prof. T.Baginskas, pasakęs: viskas, ką darai – paišai, tapai, kuri pieštas istorijas – yra gerai, bet baigęs dizaino studijas suprasi, kodėl tai darai, išmoksi planuoti, ne tik materializuoti emocijas. Vilniaus dailės akademiją baigiau 1990-aisiais, ir ekonomikai, ir dizainui ne itin palankiu metu. Kita vertus, tuo metu daugelis dalykų, reiškinių tik prasidėjo, todėl kiekvienas bandė nutverti savo sėkmės paukštę. Tie laikai suformavo žmonių kartą, kuri suprato, kaip parduoti savo sugebėjimus. Besimokydamas paskutiniame kurse su vyresniais kolegomis įsteigėme pirmąją Lietuvoje kūrybinę dizaino studiją „Na.Da“. Per dvidešimtį metų būta visko - ir įdomių projektų, ir krizinių laikotarpių, kurių vienas, atrodo, irgi eina į pabaigą. Nauji globalūs iššūkiai privers visas ūkio šakas atsigręžti į kūrybines industrijas, nes be naujų idėjų, inovacijų ir išradimų įdiegimo krizė nesibaigs. Reikia mesti kauliukus iš naujo. Formuosis nauji poreikiai, o jiems patenkinti rasis naujų sprendimų, naujų galimybių. O čia be dizaino - neapsieisi.

sketnok emainituatprat samigeidį soiruk ,akovąs – “saniazid sakšivuteiL„ te turėtų būti Lietuvos Dizainerių sąjungos, (šios sąjungos pirmininkas esu jau dešimt metų), iššūkis ir sveika ambicija.

Tik pradėjusi savo veiklą, dizaino studija „Na.Da.“ iššovė į tarptautinę dizaino erdvę. Apimta sąstingio, bet iškilmingai šešiasdešimtmetį besiruošianti švęsti Rusijos Nyžnyj Novgorodo automobilių pramonės milžinė GAZ (tai vieta, kur gimdavo “Volgos”, “Pobe-dos” ir “Čaikos”) užsakė šventinį dizainą, kartu “pa-moderninti” ir “suvakarietinti” visą GAZ prekės ženklo identifikaciją. Tai buvo daugiau nei iššūkis. Be grafinės pačios gamyklos dokumentinės dalies su jubiliejiniais akcentais (aut. Audrius Klimas), paruošėme šventinės atributikos dizaino projektą bei gatvės dizaino - spau-dos kioskų, transporto paviljonų, informacinių skydų, gatvės šviestuvų - projektą. Pastarąją dalį projektavau aš, padedamas konstruktoriaus K.Mikučianio.

Transporto laukimo paviljonas. 1991.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: GAZ (Rusija).

Spaudos kioskas. 1991.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: GAZ (Rusija).

Gatvės šviestuvas.1991.Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: GAZ (Rusija).

Aktyviai dalyvaujant banko „Hansa-bankas“ plėtroje, teko sukurti ne vieną „firminį“ elementą, tarp jų - bankomatų stogelius, iki šiol saugojančius nuo kritulių klientus.

Bankomato stogelis. 2000.Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: bankas „Hansabankas“.

„Čili kavos“ kavinių interjero pagrindinis akcentas - baro prekystalio „banga“,

įvairiomis variacijomis pasikartojanti vi-sose kavinėse nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Kavinės baro kontuaras, fragmentas. 2004-05.

Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: „Čilija“.

„Lietuvos energijos“ administracinio pastato centrinį holą papuošė energingi „žaibų“ šviestuvai.

Integruojami dekoratyviniai šviestuvai. 2003.Dizainas: T.Kaltenis;

užsakovas: „Vėtrūna“.

Per rekordiškai trumpą laiką suprojektuoto ir pastatyto laisvalaikio ir pramogų centro „Mega“ interjero projektą vainikavo pagrindinio holo mega mastelio akvariumas ir kripto-mitologinės bareljefinės kom-pozicijos. Rūpestingai ir kūrybiškai išpuoselėtos visos LPC „Mega“ interjero detalės.

PLC „Mega“ interjeras. 2005.Dizainas: T.Kaltenis;

užsakovas: „Baltic Shopping Centers“.

Kavinės barai-salos PLC „Mega“. 2006.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Baltic Shopping Centers“.

Ofisų interjerai. 2007.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Ranga IV investicijos“.

„Ranga IV Group“ įmonėms, besiruošiančioms įkurtuvėms dar tik statomame „Vilniaus vartų“ komplekse, buvo sukurtas minimalistinių formų interjeras, nuklo-tas akmeniniais, natūralaus medžio paviršiais, skambantis stiklo atspindžiais.

Ryškus, intensyvus ir eklektiškas interjeras, sukurtas kazino „Pramogų bankui“ Vilniuje yra prigrūstas specialiai šiai vietai projektuotų baldų, šviestuvų ir dekoro detalių.

Kazino „Pramogų bankas“ interjeras.Detalė - naktinio klubo lubų šviestuvas. 2006.

Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: „Pramogų bankas“.

Pagrindinio „Ranga IV Group“ ofiso sekretoriatas įkurdintas vien tik iš Corian medžiagos

.ejojicpecer ejotnimagap

94 |

Numatyta vizualinės informacijos ir navigacijos sistema industriškai lakoniška, kaip ir visa interjero koncepcija, pagyvinta signaline grafika, turinčia imituoti gamybinį patalpų paveldą.

„Menų spaustuvės“ interjeras. Fragmentas - įėjimo arka. 2009.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Menų spaustuvė“.

„Menų spaustuvė“ interjeras. Detalė - bibliotekos recepcija. 2009.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Menų spaustuvė“

„Menų spaustuvės“ interjeras.Detalė - laukiamojo baldų sistema. 2009.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Menų spaustuvė“.

„Menų spaustuvės“ interjeras.Detalė - biuro baldų sistema. 2008-2010.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Menų spaustuvė“.

„Menų spaustuvės“ interjeras.Įvairių erdvių rakursai. 2007-2010.Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: „Menų spaustuvė“.

Sceninių menų citadelė – „Menų spaustuvė“, kurios interjero projekto kūrimas dėl visokių trukdžių užsitęsė trejus metus, užima dalį pastatų, ku-riuose visą šimtmetį buvo įsikūrusi spaustuvė, davusi pavadinimą nau-jam kultūriniam kompleksui. Jame yra net kelios kamerinės scenos, patogios repeticijų salės, poilsio ir darbovietos, biblioteka, rezidentųbiurai ir net kelioskavinės.

Numatyta vizualinės informacijos ir navigacijos sistema industriškai lakoniška, kaip ir visa interjero koncepcija, pagyvinta signaline grafika, turinčia imituoti gamybinį patalpų paveldą.

„Menų spaustuvės“ interjeras. Fragmentas - įėjimo arka. 2009.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Menų spaustuvė“.

„Menų spaustuvė“ interjeras. Detalė - bibliotekos recepcija. 2009.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Menų spaustuvė“

„Menų spaustuvės“ interjeras.Detalė - laukiamojo baldų sistema. 2009.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Menų spaustuvė“.

„Menų spaustuvės“ interjeras.Detalė - biuro baldų sistema. 2008-2010.Dizainas: T.Kaltenis; užsakovas: „Menų spaustuvė“.

„Menų spaustuvės“ interjeras.Įvairių erdvių rakursai. 2007-2010.Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: „Menų spaustuvė“.

Sceninių menų citadelė – „Menų spaustuvė“, kurios interjero projekto kūrimas dėl visokių trukdžių užsitęsė trejus metus, užima dalį pastatų, ku-riuose visą šimtmetį buvo įsikūrusi spaustuvė, davusi pavadinimą nau-jam kultūriniam kompleksui. Jame yra net kelios kamerinės scenos, patogios repeticijų salės, poilsio ir darbovietos, biblioteka, rezidentųbiurai ir net kelioskavinės.

Žurnalinis staliukas T-REx. 2011.Dizainas: T.Kaltenis

Corian - mėgstama mano me-džiaga. Projektuodamas priva-taus buto interjerą, integravauoriginalias praustuves, paga-mintas iš šios medžiagos.

Privataus buto interjeras.Detalė - praustuvės. 2008.

Dizainas: T.Kaltenis;užsakovas: privatus asmuo.

Pakabinamas šviestuvas. 2010.Dizainas: T.Kaltenis.

Orchidėją primenantis šviestuvas buvo kurtas vieno restora-no interjerui, tačiau papuoštų bet kurio kambario erdvę.

Bendro 1,20 m diametro veidrodis prabangiai dekoratyviu rėmu -

įsimenantis holo akcentas. Spe-cialiai bronzuotame veidrodžio stikle

žmonės mato save tokius, kokie jie ir yra - gražesnius nei tikrovėje.

Sieninis veidrodis. 2009.Dizainas: T.Kaltenis.

96 |

Liora Grodnikaitė

| 97

BiL Jus galėtume pavadinti pasaulio pi-liete. Koncertavote didžiosiose pa-saulio scenose. Kur dabar yra Jūsų namai – Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje?

L. Grodnikaitė. Mes visi šiuo metu galime jaustis pasaulio piliečiais. Tam reikia tik įsijungti televizorių arba kompiuterį, užeiti į parduotuvę arba pasivaikščioti gatve. Viskas yra be galo susipynę ir susimaišę. Kai kam tai kelia baimę, o kai kam atneša daug naudos. Menas visada keliauja ir keičiasi, o kartu su juo ir menininkai. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę patirti ir susipažinti su įvairiais kūrėjais ir jų kūryba skirtin-gose pasaulio pusėse. O namai man yra ten, kur yra artimieji ir šeima. Galima pasakyti, kad jie yra bendri ir Didžiojoje Britanijoje, ir Lietuvoje.

BiL Esame girdėję apie Jūsų koncertus JAV, Didžiojoje Britanijoje. Kuriose valstybėse įvyko išskirtiniai pasiro-dymai ir kur norėtumėte surengti koncertus?

L. G. Teko koncertuoti Europoje, Šiau-rės bei Pietų Amerikoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose. Kie-kvienas pasirodymas yra išskirtinis, nes nė vieno negalima sustabdyti, pakar-toti, pakeisti. Keičiasi kūriniai, kolegos, klausytojai. Keičiuosi ir aš. Surengti koncertus norėčiau visur, kur pavyktų. Visada įdomu pažinti save ir kitus.

BiL Kovą viešėjote Vilniuje, nors Lietu-voje esate palyginti reta viešnia. Ką Jums pačiai reiškia pasirodymai mū-sų šalies žmonėms ir kokį vaidmenį kuriate šiuo metu?

L. G. Pastaruoju metu Vilniuje dažniau- siai pasirodau Kongresų rūmuose kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Gintaru Rinkevi-čiumi bei bohemiečiais ir režisiere Dalia Ibelhauptaite. Mūsų bendri darbai: J. Massenet „Werther“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, L. Janáček „Káťa Kabanová“, koncertai „Lakštingalos sugrįžta“. Man labai patinka mūsų ben-dradarbiavimas. Kūrybinė atmosfera yra lengvabūdiška, tačiau pasiekiamas rimtas rezultatas. Šiuo metu ieškau naujų įdomių darbų ir pasiūlymų.

BiL Vaidindamas artistas persikūnija, aukoja dalį savęs. Pasak muzikos kri-tikų, Jūs ypač įsijaučiate į vaidmenį. Kiek paliekate savęs klausytojui? Iš ko pasisemiate jėgų naujiems vaidmenims?

dm

itrija

us m

atve

jevo

nuo

trau

kos

Operos solistė Liora Grodnikaitė studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Oberlino muzikos konservatorijoje JAV. Pagal Resident Artist programą dainininkė dirbo Minesotos operos teatre, pagal Gerdine jaunųjų menininkų programą - Švento Luiso operos teatre JAV, pagal jaunųjų menininkų programą - Šiaurės operoje JAV. Vėliau pagal Jette Parker jaunųjų menininkų programą L. Grodnikaitė dainavo Karališkojoje „Covent Garden“ operoje Londone, į kurią naujam sezonui vėl grįžo dainuoti pagal Jette Parker Principal Artist programą. L. Grodnikaitė yra kviečiama dainuoti Vienos teatre, čikagos, Tel Avivo, Rygos operos teatruose.

Piotro čaikovskio operos „eugenijus oneginas“ atlikėjai: olga – Liora Grodnikaitė, oneginas – Laimonas Pautienius (kairėje), Lenskis – edgaras montvidas

98 |

L. G. Vaidyba man visada buvo labai patraukli. Manau, ji ne trukdo, kaip dažnai yra priekaiš-taujama, o padeda dainavimui. žinoma, viskas priklauso nuo reži-sieriaus ir choreografo užduočių bei fizinio pasiruošimo. Stengiuosi parodyti žiūrovui visas savo gali-mybes, tačiau vadovaujuosi sveiku protu. Visgi reikia nepamiršti, kad karjera gali tęstis tik tuo atveju, jei dalį energijos pasilieki sau. O nau-jiems vaidmenims kurti reikia ne tiek jėgų, kiek noro ir vaizduotės.

BiL Jūsų kūrybinis kelias prasidė-jo Lietuvoje. Baigėte Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, tačiau vėliau pakėlėte sparnus į užsienį. Trumpai apžvelkite, nuo ko prasidėjo Jūsų, kaip užsienio solistės, karjera? Ar norint būti pripažintam pasau-lyje neužtenka Lietuvoje įgyto muzikinio išsilavinimo?

L. G. Dar besimokydama Muzi-kos akademijoje Vilniuje daly-vavau meistriškumo kursuose Zalcburge. Pažintis su dainavimo profesoriumi iš Amerikos tą vasarą privertė mane susimąs-tyti apie tolimesnius planus. Jau seniau ieškojau galimybės pasito-bulinti užsienyje. Po susitikimo Austrijoje supratau, kad tai ir buvo toji galimybė, kurios laukiau ir ieškojau. Mano intuicija manęs neapvylė. Iš tiesų, daug išmokau JAV ir po 4 mokslų bei darbų ten metų galėjau pritaikyti savo žinias ir patirtį Londono Karališ-kojoje operoje. Pripažinimas gali ateiti bet kur ir bet kada, kartais visiškai netikėtai ir net priešingai lūkesčiams. Negaliu kalbėti apie visus, tačiau manau, kad net ir labai trumpas buvimas naujoje erdvėje ir situacijoje padeda grei-čiau subręsti. Išsilavinimo kokybė ne visada susijusi su jo kaina. Rei-

kia pačiam gerai suprasti ko nori ir to atkakliai siekti.

BiL Ne kartą esate sakiusi, kad di-džiausi Jūsų gyvenimo moky-tojai – šeima ir knyga. Ar šios vertybės nepakeitė savo domi-nuojančios vietos iki šiol? Kokią knygą perskaitėte pastaruoju metu?

L. G. Šeima ir knyga iki šiol yra gyvenimo mokytojai. Nors galima pasakyti, kad gyvendamas savaime kažko išmoksti. Iš pas-taruoju metu perskaitytų knygų man labai patiko Simon Mawer „The Glass Room“. Pastato bei jame gyvenusios šeimos likimai yra glaudžiai persipynę ir aprašyti labai taikliai, įdomiai ir su meile. Skaitydama negalėjau atsitraukti ir iki šiol apie tą knygą mąstau.

BiL Lietuvos rimtosios muzikos ger-bėjai Jūsų greitai vėl nematys. Ko norėtumėte mums palinkėti šiuo sudėtingu laikmečiu, kai bandome rasti savo vietą pa-saulyje, iki galo nė neatsiskleidę gimtinėje?

L. G. Tikiuosi, kad viešėsiu Lietu-voje neužilgo, ir labai laukiu naujų pasiūlymų. Kadangi ir pati ieškau savo vietos pasaulyje, tai man šis jausmas yra puikiai suprantamas. Tačiau galbūt aš į tai žvelgiu tuo pat metu filosofiškai ir praktiškai. Turiu svajonę bei turiu sveika-tos jos siekti. Kur tai įvyks geo-grafine prasme - man antraeilis dalykas. Ir sau, ir visiems linkiu stiprybės svajoti ir savo svajones įgyvendinti.

Jules massenet opera „Verteris“.Šarlotė – Liora Grodnikaitė,

Verteris – edgaras montvidas

| 99

IŠTaKOS

„Bohemiečių” idėja gimė iš noro supažindinti Lietuvos publiką su naująja solistų karta, garsinančia šalies operos tradicijas svetur, ir sukurti jauniems talentams namus, į kuriuos jie galėtų grįžti po kūrybinių klajonių.

G. Puccini „Bohema” apie jaunus menininkus, linksmai gyvenančius Paryžiaus mansardose, svajojančius apie meilę ir šlovę, idealiai tiko startui. „Bohemos” sėkmė pranoko visus jos sumanytojų – režisierės D. Ibelhauptaitės, dirigento G. Rinkevičiaus ir kostiumų dailininko J. Statkevičiaus lūkesčius. Per pusantro sezono spektaklis buvo parodytas 33 kartus. Jis davė pradžią galingam bohemiečių operos sąjūdžiui.

Per trejus metus teatrui nepritaikytuose Vilniaus kongresų rūmuose parodyti bohemiečių spektakliai sutraukė per 100 tūkst. žiūrovų.

aSta andrikonytė

Bohemieciai - trupe be tabu

dm

itrija

us m

atve

jevo

nuo

trau

kaLi

nos

Fish

eye

nuot

rauk

a

100 |

ŠEIMa

Bohemiečių repertuare šiandien - jau šešios operos (su „Oneginu”, pirmuoju trupės karjeroje rusų klasikos šedevru). Vaidmenis šioms operoms parengė per 20 Lietuvos solistų, tarp jų - operos grandai Vladimiras Prudnikovas, Irena Milkevičiūtė, Sigutė Stonytė. Visose griežia G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dainuoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (vadovas Č. Radžiūnas).

Pirmosios premjeros kūrėjų trijulė (D. Ibelhaup-taitė, J. Statkevičius ir G. Rinkevičius) tapo stabiliu bohemiečių projektų varikliu. Lietuviams dažnai talkina britų menininkai scenografas Dickas Birdas ir šviesų dailininkas Peteris Mumfordas.

aTMOSFERa

„Bohemiečiai dainuoja širdimi”, - sakė trupės senbuvė a. Grigorian. „Mes suaugome vienas su kitu”, - pripažino senas bohemietis a. Malikėnas. O žymiose Europos scenose dainuojančiam jų bendražygiui E. Montvidui kiekvienas bohemiečių spektaklis – tarsi susitikimas su mylimais klasės draugais. „Kai statėme „Bohemą”, net neįsivaizdavome, kad dalyvaujame istoriniame įvykyje. Mes sukūrėme unikalų reiškinį Lietuvoje – teatrą, kuris daugeliui mūsų tapo namais”, - sakė solistas.

Prieš premjeras šios trupės dainininkai repetuoja nuo ryto iki nakties tarsi apimti transo, o bohemiečių siela D. Ibelhauptaitė dar ir stebi visą didžiulį operos gamybos mechanizmą, tikrina ir sutepa jo sraigtelius, šliūkštelėdama geros energijos dozės.

„Po repeticijų jaučiuosi dar žvalesnė, negu ryte”, - tikino režisierė. Visi bohemiečiai nuo didelių krūvių, regis, ne glemba, o žvalėja. Toks nepaaiškinamas kolektyvinės kūrybos ir energijos apykaitos dėsnis veikia šioje trupėje. „Dovana turėti tokią lanksčių, nebijančių rizikuoti menininkų komandą”, - didžiavosi D. Ibelhauptaitė, nuo pirmųjų bohemiečių žingsnių ugdanti šias savybes.

dm

itrija

us m

atve

jevo

nuo

trau

kos

| 101

FaNTazIJa

Bohemiečiai įtraukė į savo arsenalą netgi elektroninių spalvų – ryžosi improvizuoti su elektroninės muzikos kūrėjų komanda „Silence” ir videomenininkais. Taip gindama šalin nuobodulį trupė su naujaisiais bičiuliais sukūrė elektroninės operos fantaziją Xyz ir atsigręžė į šiam neįprastam kūriniui labiausiai tinkamas, dar neišbandytas buvusių gamyklų ir loftų erdves. Ta proga bohemiečiai, sukvietę į talką vilniečius, iškuopė ir sostinės „Lietuvos” kino teatrą. Premjeros vakarą jis atgijo po ilgų merdėjimo metų, buvo apgultas publikos. Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Bohemiečiai nežinojo ir padarė.

PaRaDOKSaS

Bohemiečių renginiuose visada gausu publikos, bet jie jau neatsiperka net rodomi pilnutėlėse salėse. Trupę pasmaugė mokesčiai. Dėl jų kurti naujus darbus vien rėmėjų lėšomis tampa neįmanoma.

Iki šiol bohemiečių operas 90 proc. finansavo privatūs rėmėjai. Per ketverius metus penkiems operų pastatymams didžiausios Lietuvos įmonės skyrė 2 mln. 142 tūkst. Lt, o Kultūros ir sporto rėmimo fondas bei Kultūros ministerija - 220 tūkst. Lt. Patys bohemiečiai savo spektakliais uždirbo per 7 mln. Lt. Taigi žiūrovai – pagrindiniai jų rėmėjai, leidžiantys rodyti bohemiečiams spektaklius ir pasireikšti gabiausiems jaunosios kartos menininkams. Tačiau veiklos išlaidos auga, bohemiečių puoselėtas teatro modelis tampa utopiškas.

PLaNaI

2011 m. balandžio 15-17 d. bohemiečiai po trejų metų pertraukos grąžina patį sėkmingiausią W. a. Mozarto pastatymą Lietuvoje – operą „užburtoji fleita”. Operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė sako, kad „užburtosios fleitos” sugrįžimas suteikia daug kūrybinės erdvės jaunosios kartos atlikėjams, kuriems tai gali tapti tramplinu į sėkmingą karjerą. Pagrindinius vaidmenis atliks solistės Joana Gedmintaitė, kuri subrendo itin sudėtingai Nakties karalienės partijai ir bus pirmoji lietuviška Nakties karalienė operos istorijoje, ir Lauryna Bendžiūnaitė, Londono Karališkosios muzikos akademijos absolventė, kuriai tenka dainuoti ir dirbti su tokiomis operos žvaigždėmis, kaip Jose Carreras, seras Colinas Davisas, Valerijus Gergijevas, Kiri Te Kanawa. Ji atliks Paminos vaidmenį, kurį ruošti padeda legendinė solistė Kiri Te Kanawa. Bohemiečių kompaniją papildys ir nauji veidai.

2011 m. gegužės 20-21 d. bohemiečiai pristatys naują projektą „Opera gurmanams”. LVSO ir bohemiečių sezoną užbaigs teatralizuota koncertinė čekų kompozitoriaus L. Janačeko operos „Katia Kabanova” versija. „Stengsimės bent vieną kartą per metus Lietuvos publikai pristatyti niekada šalyje negirdėtas ir nestatytas operas, kurios bus minimaliai teatralizuotos”, – sakė D. Ibelhauptaitė.

Be to, 2011 m. rudenį vėl grįš P. Čaikovskio opera „Oneginas” bei operos ir elektronikos sąjunga Xyz.

102 |

Apie meilę, agapi, in ir jan energijas...

Kempingas „Medaus slėnis“ - tai puiki vieta apsistoti, praleisti laiką ir pailsėti gamtoje. Stovyklavietė įsikūrusi Panemunių regioninio parko teritorijoje. apylinkėse gausu lankytinų vietų.apsistoję stovyklavietėje su palapinėmis ar karavanais jūs galėsite naudotis: dušu, tualetu, virtuve, šašlykinėmis.Teritorijoje yra vasaros pavėsinės, dengtos natūraliomis nendrėmis, krepšinio ir tinklinio aikštelės mėgstantiems aktyvų poilsį. Šalia stovyklavietės driekiasi dviračių takas, kuriuo turistai net 30 km gali keliauti Nemuno pakrantėmis.

Keliautojams apsigyventi skirti keturi patogūs kambariai. Gero garo mėgėjams siūlome pirtį.

Stovyklavietės šeimininkas bitininkas Ovidijus pasiūlys įsigyti medaus, paskanauti meduolio ir midaus.

www.medaus-slenis.lt

puiki vieta pailsėti gamtoje

Poilsiaukite, keliaukite ir linksmai leiskite laiką su šeima, draugais ar bendradarbiais!

Salonas “7 Ievos namai” iš Šilutės siūlo natūralius, ekologiškus pries-konius ir arbatas, natūralius eteri-nius aliejus. “7 Ievos namų” kuriamos žolelių ir prieskonių arbatos – tikra atgaiva pavargusiam kūnui ir sielai. Naujoji arbata „agapi“ stiprina vy-riškąją ir moteriškąjį energijas. anot salono savininkės Ievos Jonaitienės, Dievo šviesos apraiška sielai ir kūnui – tokia yra pagrindinė arbatos „agapi“ idėja. Salonas pristato dvi įstabaus sko-nio ir aromato natūralias arbatas su afrodiziakais. “Sukūriau šias ypa-tingas arbatas moterims ir vyrams, kad jų santykiai taptų nepaprastais. Prieskonių sėklose esanti gyvybė sustiprina mūsų moteriškajį ir vy-riškajį pradus. augalai yra dangaus dovana Žemei. Jie sukaupė visą Vi-satos informaciją, reikalingą žmo-

gaus organizmui. Iš mano arbatų organizmas pasisavina būtent to prado energijos, kurios tuo metu jam labiausiai reikia, – pasakojo žo-lininkė Ieva Jonaitienė. – Kaip rytas be vakaro, taip pietūs be šiaurės. Kaip moteris be vyro, taip vyras be moters. Dvi skirtingos energijos juos jungia į vienumą - meilę agapi. Meilė apvainikuoja šeimos darną. Visą šią nepaprastą paslaptį sudėjau į savo arbatas”, - apie idėją pasako-jo žolininkė. In – moteriškasis pradmuo. In energi-ja simbolizuoja moterį, tamsą, naktį, šaltį, spaudimą, ramybę, materiją, veiksmą, dešinę pusę, juodą spal-vą, žemę. In arbata padeda palaiky-ti hormonų veiklą, nervų sistemą. Gelbsti, kai vargina dirglumas, įtam-pa, bloga nuotaika, nerimas, stre-sas, nuovargis, menopauzė, prieš-

menstruaciniai funkciniai sutrikimai. Palaiko širdies, kraujagyslių, nervų sistemos ir moters lytinę funkciją. Ši arbata, paruošta iš afrodiziakų savy-bių turinčių augalų, padeda sujungti širdies norus su materialiuoju pasau-liu, sustiprina žmogaus tikėjimą su-pančio pasaulio gerumu ir norą jame gyventi.Jan – vyriškasis pradmuo. Jan ener-gija simbolizuoja vyrą, šviesą, dieną, šilumą, išsiplėtimą, aktyvumą, ener-giją, mintį, kairę pusę, baltą spalvą, dangų. Jan arbata palaiko kapiliarų, galvos smegenų kraujotaką, nervų sistemą ir organizmo tonusą. Pade-da palaikyti potenciją, erekciją, lyti-nę prostatos funkciją. Ši arbata taip pat paruošta iš afrodiziakų savybių turinčių augalų. Ji padeda išskleisti dvasios sparnus, pakelti nuotaiką, subalansuoti emocijas.

Apie meilę, agapi, in ir jan energijas...

SalonaS „7 IevoS namaI“ 7ievosnamai@gmail.com