IORGE LUISBORGES

FikcijosSudare ir parenge

STASYS GOSTAUTAS

baltos lankos

uDt( 86() (E2)-:]Bo-275

15 ispanq ir anglq kalbq verte:VAI-t)AS PI]TITAUSKASTONlAS VTJNCL()VASTASys coSTAU rAS ir jo vadovaujamo vertil).lo scminaro dalyves

Redagavo ToM AS v li NCr.ovA

Apipavidalino vrr)A r(ijuAtrpVirielyjc panauciotas figurinis XVII anrZiaus pabaigos tr.kstasVcrsta iS.f orge l-r-ris lrorgcs, Ficciones, en ODras Cortrplttus 1923 -1971,Buenos Aircs: Entecd cditorcs, 'l 97.1

l,l( ( Io\lisCopyright O Maria Kodarna 1995All rights rescrvcd

Sutlarynras ir parspgimrsO Stasys (ltl5tautas, 2000Vt,rtirnas 1 Iic,trrr it1 halb4:O Valdas I']ctriiusk.rs, 200t)O Iorrtas Vencloi.a, 2000O Stasys Coitautas, 2000O Egle tsarskaja, Odcta Budvytyte, CraZrna Balcaitvte, lnga l)avlovarte,Ruta Kraujalyti, Cieclre [,ranaityte, Liudrnila Ktrrganova,Rasa Siekaturoi,aite', Ana Ce,rcik, Jekaterina Novikova, 20()0O Baltq lankq leidvba, 2000Printetl in Litlrrranr;tISIIN q955-42e 29-1

[Zanginis Zodis

Noredamas i5vengti m[suose jau ikyrejusio ,,vietoje ivado", ra5austatiai ,,iZanginis Zodis", nes jis reikalingas pasakyti tai, kas daugeliuisavaime ai5ku

- kodel veikalas yra vertas matyti dienos Svies4, kaip

jis atsirado, gtaZiai paddkoti prisidejusiems prie io i5leidimo. Tai iZangi-rlio ZodZio funkcija, be kurios negalima apsieiti, bet neb0tina ji skaityti.

Jorge l.uisas Borgesas (1899-1986) jau yra Siek tiek paZistamasLietttvos skaitytoianis, nors Iietuvir.l kalba iki Siolei r.rebuvo i5leista neivienos lo knygos. Sis Argentinos raS)'toias, poetas, eseistas, vertejas,kaip raSo Tomas Verrclova, savo matematiSkai tiksliu stiliumi, met.rfo-rine vaizduote ir nesugriaunarna Iogika padare itaka visai jaunajaiSeStojo-aStuntojo deSimtmeiio l-.otynq Amerikos raSytoju kartai. Ir norsideologiniais klausimais Borgesas su ta kairirlirl paZiurq karta rriekadanesutare, jie pripaZlsta, jog patyre miiZini5k4 stilisting jo itaka.

MaZa to, nors Borgesas nepa raSL! ne vieno romallo ir net venge\ juosskaityti, visa Lotynq An.re.rikos vadinamoji ,,naujo,o romano" srove(kuriai atstovar-rja Cabrielis Carcia Marquezas, Julio Cortazaras, MarioVargas Llr:rsa, juanas Rulfo, Alejo C-arpentieras ir kt.) yra par,,eikta jogrieZto mQStvmo. Arrot Borgr,so, visos knygos paraSytos vieno auto-riaus, nesvarbu, kuo jis vardu

- Homeras, Cervantesas, Kafka ar Shake-

speare'as. Borgeso knryboje vyrauja trys prir.rcipai, maZiau ar daugiauatsiskleidZiantys jo ,,fikcijose": pasikeitinlas (transformacija), pake'iti-mas (modifikacija) ir atsinaujirrimas (rerrovacija).

Pirr.n4 kart4 Borgesas emesi ra5yti fikcila 1938 metais po Kudiq va-karo avari;os- taibuvo apsakvmas,,Pierre'as Merrarclas, Don Kichoto au-tonr,rs". Noredamas iSbandyti savo jegas, jis sLrsigrrlrnc\ su labai komp-likuota tema, kuriojc ry5ktlja nau jas lrtc.rat[ros suprratimas, geriausiai

{ianginis iodis

iliustruotas jo paradoksalaus teiginio, kad ,,skaityti yra svarbiau neguraByti, nes kiekvienas skaitymas perrado tekst4". Pierre'o Menardodidvyri5kas uZmojis primena istorini Miguelio de Unamuno iSgyveni-rn4 kuriant Cervanteso Sedevro perra54 Don Kichoto ir Sanios gyoeninns(Vida de Don Quijote y Sancho,l 905). Borgesas yra para5qs dar du tekstusiia tema. Vienas ju

-,,Herberto Quaino veikalq apZvalga", skambantiskaip ra5ytojo nekrologas, o kitas

-,,Prisiartinimas prie Almotasimo',,ilgo, 500-q puslapiq, romano santrauka, pasirodZiusi 1936 metaisrinkinyje Amiinybes istorija. 1944 metais antr4 kart4 leidZiant Fikcijastsorgesas ja itrauke i dall ,,sodas i5siSakojandiais takais". Bet 1974 metqOpera Omnia laidoje jis ja vel sugr4Zino i Antiinybes istorijq. Siameleidinyje laikomes paskutines Borgeso valios. (Reikia pastebeti, jog visitrys ra5ytojai ir jq veikalai yra Borgeso prasimanyti.)

Nors daug kritikif ,,Griuvesiq rate" laiko geriausia Borgeso fikcija,pats raSytojas labiau mego savo kurini ,,Sur" -,,Pietus". Tai pageida-vimas mirti ne ligonines lovoje, kurioje autorius iSgulejo por4 menesiqkovodamas del savo gyvybes, o lygumoj ant Zirgo kaip jo senelisgenerolas. Apsakyrne ,,Pasakojimas apie iSdavik4 ir didvyrl" autoriusrenka davinius, kaip ra5yti fikcija, ir sukuria keliq sakiniq metafor4.Cia laikas daugialypis

- ra5ymas, pasakojimas bei skaitymas egzistuoja

vienu metu, ir neai5ku, kuris eina pirma. 1970 metais pagal 5i kurinlBernarclo Bertolucci susuka film4Voratinklio strategiia (La strategia delragno); scenarijaus autorius

- Eduardo de Gregorio. Apsakyme,,Lote-

rija Babilonijoje" daug kas iZvelgia paraleliq tarp Argentinos loterijosir rizikos, kaip vieninteles likimo lemejos. ,,Griuvesiq rate,, ZmogusnusprendZia nupieSti pasauti ir prieS pat mirti suvokla, kad tose labirin-tinese linijose iSrySkeja jo veidas. Pasaulio sutverimas apsakyme,,Tlon,{.Jqbar, Orbis Tertius"

- tai intelektualine mank5ta naudojantis tikrais

tekstals ir asmenirnis. ,,Trys Judo versijos" yra neiprasta fikcija, sukurtaremiantis dvilypiu principu, kad ,,kiekviena Zmogq sudaro du Zmonesir kad tikras Zrrogus yra tas, danguje...".

Pirmoji i5 Borgeso ,,fikcijU" Lietuvoje buvo publikuota apysaka,,Deutsches Requiem" i5 rirrkinio El Aleph (J. Keliuoiio vertimas, Kr.r/tr-ros ba rai, 1 97 1, nr. 9. 1973 metais P er gal e (d abar Me t ai) i5spausdino dvi(i5 keturir{) Tomo Venclovos i5verstas fikcijas

- ,,Criuvesiq rate" ir,,Slaptasis stebuklas". Tiems laikams tai buvo nepaprastai drasus redak-toriaus ir vertejo gestas. Tadiau nei5drlso iSspausdinti ,,Babelio biblio-

lianginis iodis

tekos" ir ,,Pasakojimo apie iSdavika ir didvyr[". Po to seke ValdoPetrausko, Bruno Dovydaidio, Arvydo Mak5tuiio, Tautvydo Kuoroprozos vertimai. Borgeso poeziios verte Sigitas Geda ir Povilas Gauiys.

Kaip kilo mintis imtis tokio nedekingo darbo? 1999 metq pavasariVDU tureiau vertimo seminara bakalaurams ir Zurnalistikos magist-rantams (,,Vertimas kaip kritikos priemone"), kuriame

.,mokemes"vertimo amato ir meno. Pasitikedamas studeniiu gabumais, nutariauiSbandyti Borgeso fikcijas. Cia vert6jas, prieSingai negu kritikai arliteratlrologai, turi laikytis kuo ariiausiai autoriaus: privalo ,,nepage-rinti", neiSmesti nesuprantamo sakinio ar LodLl4, negali ju keisti. Tikversdamas paiodliui ir tik gerai isiskaitgs bei supratgs tekst4, vertejasgali tikdtis neblogu rezultatu. Po keturirl ar penkiq ,,redakciju", giliailsigyvenus i autoriaus kontekstus, jau galima ,,sukurti" ir sav4ji, lietu-viSkaji variant4, kuris skirtrlsi nuo originalo tiktai savo kalba. Trukogerq ispanq kalbos Zodynq, bet Borgesas mokejo gerai angli5kai (taikone gimtoji jo kalba), tad gal6jome naudotis ir anglakalbiais leidimais,t.y. versti ji i5 keliU kalbrl. Susirinkdavome universiteto bibliotekojeie5kodami tinkamiausio LodZio, nes vienas originalo Zodis galejo turetide5imtis skirtingq reik5miq. Ir taip sakinys po sakinio, Zodis po ZodZio.Skaitydavau tekst4 ispani5kai arba angli5kai, o mano studentes -lietuvi5kai, kol rasdavome artimiausi4 pagal prasmq Zodi, knrybingiau-sia lietuvi5ka pasakym4.

Borgesas sudomino ir tuomi, kad jis pats buvo ne tik ra5ytojas, betir vertejas, puikiai mokejes angliSkai, vertqs i5 angh4, vokieiiq, pran-cuzq i ispanq kalb4. Vert6 Virgini4 Woolf, William4 Faulkneri, HenryMichaux, Franz4 Kafka ir pristate juos Argentinos kulturiniuose Zurna-luose. Vertimai daZnai buvo jam lyg savoti5kas ,,pasiruo5imas" savajaikurybai, nors jis pats savo kuriniq nedriso versti.

Borgesas -

per geras ra5ytojas, tad nekyla pagunda bandyti ji page-rinti (kaip kad norisi kartais daryti veriiant kitus). Tereikia iStikimailaikytis originalo. Tai ir buvo bandyta daryti Siuo atveju.

Rirrkinys Fikcijos atsirado ,,be plano", kuriniai paties autoriaussudeti kaip noreta: kur papuole, kaip jam ,,Sove i galv4". Kita vertus,juos vienija savita ,,labirintine" logika, ironija ir estetine derme. Pirmojilaida, ,,Sodas iSsi5akojaniiais takais", iidjo 1942 metais, joje buvo sep-tyni apsakymai, arba, anot Borgeso, ,,fikcijos". Po dveju metq, 1944-ai-siais, prie Sio rinkinio Borgesas pridlre dar vierr4 knyga, pavadindamas

licnginis iodis

jq ,,limones" (,,Artificios"), kuria sudare 5eSios fikcijos. 1956 metaisprie ju pridejo dar tris.

tr5 Se5iolikos ,,fikciju" lietuvi5kai anksiiau jau buvo iSspausdintos5e5ios. Torno Venclovos verstosios ,,Griuvesiq rate" ir ,,Slaptasis ste-truklas" (Pergale ,1973,nr.5). Keturi Valdo Petrausko vertimai -,,Babe-lio biblioteka" (Pergali, 1,979, nr.12), pakartotinai publikuota Lotyn4Anterikos nouelese (Vaga, 1982) kartu su apsakymais,,Loterija Babilone"ir ,,Pietus" bei ,,Mirtis ir kompasas" (,,Mirtis ir busole", Pergale,1987,nr. 5)

- itraukti i 5i rinkini vertejui juos gerokai atnaujinus. (,,LoterijaBabilone" iSversta i5 naujo ir iia dedama nauju pavadinimu ,,I-oterijaEabilonijoje".) Visi kiti kuriniai yra versti arba pirm4 kart4, arba i5naujo. ,,Randas" (Metai,1999, nr. 5) ir ,,Apsl

IVADAS

Septynioms 5ios knygos istorijoms nereikia ypatingesniu paaiS-kinimq. Septintoji (,,Sodas i5si5akojantiais takais") yra detek-tyvine; jos skaitytojai stebes, kaip rengiamas ir vykdomas nusi-kaltimas, kurio tiksla jie Zinos, bet galutinai, man rodos, nesu-pras iki paskutinio paragrafo. Kitos yra fantastines; viena i5 jU,,,Loterija Babilonijoje", neapsieina be simbolizmo. Nesu pir-masis autorius, pasakojantis apie ,,Babelio bibliotek4", o kamidomi jos istorija ir proistore, gali Zvilgeleti i atitinkama puslapi59-ame El Sur numeryje, kuriame sumineti ivair0s vardai, tokiekaip Leukipas ir Lasswitzas, Lewis Carrolis ir Aristotelis. ,,Griu-vesiq rate" viskas nerealu; apsakyme,,Pierre'as Menardas, DorzKichoto autorius", nerealus yra likimas, kuri prisiima veikejas.Ra5tq s4ra5as, kuri jam priskiriame, nera itin idomus, bet nerair atsitiktinis; tai Pierre'o Menardo proto istorijos diagrama...

Ilgq knygU kurimas -

skrupulinga ir alinanti beprotybe: perpenkis Simtus puslapiq destomos mintys, kurias galima pasakytiper porE minuiiq. Veriiau apsimesti, kad tos knygos jau yrapara5ytos, ir pateikti jt1 santrauk4, ivertinimA. Taip elgiasi Car-lyle'is (Sartor Resartus) ir Butleris (Craiusis uostqs); jU veikalaituri netobulumq, nes jie taip pat yra knygos, nemaZiau tauto-logi5kos negu kitos. Man patinka i5mintingesnis, nerangus,dykaduoni5kas ra5ymas apie isivaizduojamas knygas. Tokie yraapsakymai ,,Tlon, Uqbar, Orbis Tertius" ir ,,Herberto Quainoveikalq apLvalga". J.L. lJ.

Buenos Airis,1941, lapkriiio 10Verte EGI-E BARSKAJA

,, L il(ilWeilMwNtfilflfl fl $ffi fil|\ilfl illlr{hltliil rr ir, l ir n"u ] rr r

'I liirr, Llqbrtr, ()rbis 'fcrtius

Zinrejo turin[. Veltui ieSkojo visokiq lsivaizduojamq ra5ybq:Ukbar, Ucbar, Ooqbar, Ookbar, Oukbahr... PrieS iSeidamas jisman dar pasake, kad tas kra5tas yra kaZkur Irako ar MaZosiosAzijos srityje. PrisipaZinsiu, pritariau be didelio pasitikejimo.Spejau, kad 5is neapraSytas kraStas ir jo anoniminis ereziarchasyra Bioy paskubom prasimanyti i5 kuklumo, kad pateisintqvien4 salcinl. Bergi,di.ias ie5kojimas lustuso Pertheso atlasesustiprino mano abejones.

Sekanii4 dien4 Bioy paskambino man i5 Buenos Airiq irprane5e, kad turi straipsni apie Uqbara XLVI Enciklopedijostome. Jame nebuvo tiksliai nurodytas ereziarcho vardas, betbuvo apra5yta jo teorija beveik tais paiiais L.odLiais, kuriuospakartojo Bioy, nors literaturiniu poZiuriu turbut menkesniais.Jis buvo prisiminqs: Copulation qnd mirrors are abominable. Encik-lopedijoje buvo para5yta: ,,Pasak vieno i5 tq gnostikLl, matomojivisata yra iliuzija (arba tiksliau), s4moningas prasimanymas.VeidrodZiai ir tevyste yra bjaurus (mirrors and t'atherhood areabominable), nes jie ja daugina ir pleiia." Visai nuoiirdLiai pa-sakiau, kad norediau pamatyti t4 straipsni. Po keliq dienq Bioyji atne5e. Tai mane nustebino, nes skrupulingoje kartografinejede Ritterio Zemdtyros (Erdkunde) rodykleje visi5kai nebuvo uZ-simenama apie Uqbar4.

Bioy tikrai atgabeno XLYI Anglo-American Cyclopaedia torn1.Ant suklastoto vir5elio ir knygos nugareles buvo tie patys abece-liniai duomenys (Tor-Upps), kaip ir musq egzemplioriuje, taiiauvietoje 917 knygoje buvo 921 puslapis. Siuose keturiuose pri-detuose puslapiuose ir buvo straipsnis apie Uqbar4

- kaip skai-

tytojas bus pastebejes, neitelpas i tomo abeceles rangA. Veliauisitikinome, kad tarp Siq dvieju egzemplioriq nera jokiq kitqskirtumq. Abu tomai (kaip pasakyta anksdiau) buvo de5imtoEncyclopaedia Britannica leidirno perspausdinimai. Bioy isigijosav4ii egzemplioriq per kaZkoki knygU iSpardavimq.

Mudu atidZiai perskaiteme straipsni. Vienintele stebinantiiStrauka buvo ta, kuri4 buvo prisiminqs Bioy. Likusi dalis buvo

1J

TX-CNI, trJQEAR, OIR EIS TERTIUS

IUqbar4 atradau veidrodZio ir enciklopedijos susitikimo deka.Veidrodis kele rupestl koridoriaus gale, dideleje viloje Gaonogatveje, ftamos Mejia kvartale*; enciklopedija klaidingai va_dinosi The Anglo-American Cyclopoedin (New york, 1917) ir buvopiratiSkas 1902 metq Encyclopaedin Britannico velyvas perspau_das. Viskas atsitiko prie5 kokius penkerius metus" T4 vakarEEioy Casaresas"2 vakarieniavo pas mane, ir uZtrukome gindy_damiesi apie romano raiymq pirmuoju asmeniu, naudolantpasakotoj4, kuris praleidZia arba i5kreipia faktus bei sukeliairuairius prie5taravimus taip, kad tik skaitytojU saujele _ labai,raza saujele

- sugebetq iiSifruoti siaubing4 ar banali4 romano

rtalybg. Veidrodis ZiOrejo I mus ii koridoriaus galo, ir mesp.stebejome (vidurnaktl tatai nei5vengiama), kad veidrodZiaigali btlti siaubingi. Tada Bioy Casaresas prisimine, kad vienasi5 Uqbaro ereziarchq buvo pareiEkgs, kad veidrodZiai ir lytiniaisantykiai yra bjaurus, nes daugina Zmoniq skaiiitl. Man pa_klausus apie 5io isimintino sakinio 5aitini, jis atsake, kad sakinysuZraSytas The Anglo-Anrerican Cyclopaedia, straipsnyje apie Uq-bar4' Viioje (kuri4 buvome issinuornoje su bardais) taip tit ruvtto veikalo vienas egzempliorius. paskutir-riuose XLVI tomo pus_lapiuose uZtikome straipsni apie Upsal4; pirmuosiuose XLVIItomo puslapiuose radome vien4 straipsni apie Uralo_Altajauskalbas, bet nei Lodi.io apie Uqbar4. Bioy, truputi sumiigs, per_

t lJi,r,,1{ ri{lrlriii

15n4 Sorias i dsiiakoj ari ii ai s t akais

gana ltikinama, visi5kai atitinkanti bendra veikalo ton4 ir, Zi-noma/ truprtti nuobodi. Skaitydami ja iS naujo, radom, kadgrieZtamte tekste slypi daug esminiLtr neaiBkumq. i6 keturiolikospavadinimq, paminetq geografiniame skyriuje, atpaZinom tiktris: Chorasan4, Armenij4 ir Erzeruma,

-

jie buvo itraukti i tekst4dviprasmi5ku bfidu.I5 istoriniq vardq tik vienA vard4: apgavikoburtininko Smerdiso, pavartot4 metafori5kai. Straipsnyje buvoypat pladiai apra5ytas Uqbaro pasienis, bet visos nuorodos buvogan miglotos, kaip ir to kra5to upes, krateriai bei kalnq gran-dines. Perskaiteme ,pavyzdLiui, kad Tsai ir Chalduno Zemumosbei Axos upes delta apibreZia pietinq sien4 ir kad tos deltossalose veisiasi laukiniai arkliai. Tai buvo para5yta 91g puslapiopradZioje. 15 istorinio skyriaus (920 puslapyje) suZinojome, kadpo tryliktojo amZiaus religiniq persekiojimq salose rado prie-globsti ortodoksai, i5liko jU obeliskai ir daZnai atkasami jUakmeniniai veidrodZiai.,,Kalbos ir literatirros,, skyrius buvo gantrumpas. Viena reik5minga savybe: buvo paZymeta, kad Uqbaroliteratura yra fantastine, jos epai ir legendos niekada nesiremerealybe, o tik dviern iSgalvotais kradtais, pavadintais Mlejnas irTlcirras... Bibliografija i5vardija keturias knygas, kuriq mums darneteko matyti, nors tredioji knyga, Kradto, aadinamo Uqbaru,istorijn (History af the lnnd cslled Uqbar), para5yta Silaso Haslamoir iSspausdinta 1874 metais, figuruoja Bernardo euaritcho kny-gyno kataloguose.rPirmoji knyga, Aiikios ir oertingos pastabosapic Llqbaro iali Maiojoje Azijoje (Lesbare und lesenswerthe Bemer_kungerr ilber das Land Llkkbar in Klein-Asien),buvo i5leista 1641metais, ir jos autorius buvo Johannesas Valentinus Andred. Taigan svarbus faktas, nes po keleriq metr4 aS atsitiktinai radau Bi4pavardq De Quincey ra5tuose (Writings, tryliktas tomas) ir su_Zinojau, kad tai vokietiq teologas, kuris septynioliktojo amZiauspradZioje apraie isivaizduojamE rozenkreiceriq bend ruomenq:ja veliau isteige kiti, pagal Andred isivaizduota modeli.

T4 vakar4 aplankeme Valstybinq Bibliotek4. Veltui vartemeatlasus, katalogus, geografiniq draugijU metra5iius, keliautojq

l liitr. I I qht r, ( tt'l,ti'l'r rl i us

ir istorikq prisiminimus: niekas nebuvo buvqs Uqbare. Bioyturimoje enciklopedijoje, bendrojoje rodykleje, irgi nebuvo Siopavadinimo. Kita diena Carlosas Mastronardi (kuriam a5 pa-pasakojau visq reikal4)*3 Corrienteso ir Talcahuano knygynoIange pastebejo juodas ir paauksuotas Anglo-American Cyclo-paedia nugardles... |is lejo vidun ir patikrino XLVI toma. Ai5ku,jame nebuvo ne menkiausios uZuominos apie Uqbar4.

ilMenkas ir vis tirpstantis prisiminimas apie Herbert4 Ashe'4,geleZinkelio inZinieriq Pietuose, tebetvyro Adrogu6 vie5butyje,tarp ve5liq sausmedZiq ir iliuzinirl veidrodZiq gelmiq. Gy-venime ji, kaip ir daugeli anglq, kamavo nerealumo jausmas;mirqs jis net nebera vaiduoklis, kokiu buvo virtgs dar gyvas. |isbuvo auk5tas ir flegmatiSkas; jo keturkampe Zilstelejusi barzdakadaise buvo raudona. Kiek i,inat, jis buvo bevaikis ir na5lys.Kas keleri metai vykdavo I Anglija, kad aplankytr{ (sprendZianti5 nuotraukq, kurias jis mums rode) saules laikrodi ir por4aZuohl. Mano tevas su juo uZmezge (perdetai tariant) vien4 i5tq angli6kq draugysiiq, kurios prasideda vengiant intymumoir greitai ima i5siversti be pokalbiq. juodu keisdavosi knygomisir laikraSiiais; leisdavosi I tylias 5achmatq dvikovas... Prisimenuji stovinti vieSbudio koridoriuje, rankose Iaikanti matematikosknyga, idemiai Zvelgianti i nesugr4Zinamas dangaus spalvas.Vien4 popietq aptarinejome dvyliktainq skaitmeninq sistem4(kurioje dvylika raSoma kaip de5imt). Ashe'as pasake, kad jiskaip tik perra5ineja kaZkokias dvyliktaines lenteles

- pamir5au

kurias - i Se5iasde5imtaines (kur SeSiasde5imt raSoma kaip

de5imt) ir pridure, jog 5[ darba jam pavede vienas norvegas i5Rio Grande do Sul. PaZinojome Ashe'4 jau aituonerius metus,bet jis niekad nebuvo uZsimings apie savo apsilankym4 Bra-zilijoje... Kalbedavomes apie karviq auginim4, apie capan-gns*a,braz7lietiSk4 LodLio gaucho etimologii4 (kai kurie seni

t . l-{s.r..tq5+,!!wiP.M - U[I

-1".r'*i

lo Srrrios ii.srinkrr i a n ii tti s t okn is

urugvajieaiai ta Zodi taria gaucho), ir nieko daugiau nebuvopasakyta

- tegul Dievas man atleiclZia

- apie dvyliktaines len_

teles. 1937-qjU rugsejo menesi (must1 tllo metLr nebuvo viel_butyje) F{erbertas Ashe'as mire nuo trukusios aneurizmos. prie5Icelias dienas br-lvo gavqs i5 Brazilijos registruot4 siuntini. Taibuvo knyga in octoao. Ashe'as ja paliko bare, kur aS ja po porosmenesiq radau. Pradejes vartyti knyga staiga pajutau smalsumosvaiguli, apie kuri pladiau nekalbesiu, nes Si istorija yra ne apiemano pojudius, bet apie Uqbar4, Tlcin4 ir Orbis Tertius. Islamopasaulyje yra viena naktis, vadinama Didliqja Naktimi, kadapladiai atsiveria slapti dangaus vartai ir vanduo 4soiiuose tampasaldesnis; net jei vartai ir bOtq atsiverq, nebuiiau pajutqs to, Lapatyriau t4 popietq. I(nyga buvo para5yta anglq kalba ir turejoi001 puslapi. Ant geltonos odines nugareles perskaiiiau Siuosidomius i,odLius, kurie kartojo suklastotos knygos virSeli: pir_moji Tldno enciklopedija, t. XI, Hlaer*langr (A first E,cyclopaediaof Tltin.Vol.Xl. Lllaer to langr), Nebuvo paZymeta leidimo vietosnei datos. Pirmajame puslapyje bei Eilkiniame lape, dengian_iiame spalvot4 graviurq, buvo melynas ovalios formos ant_spaudas su lraSu: orbisTertius. Pries clvejus metus piratiskosiosenciklopedijos tome uZtikau trump4 nebutos Ealies apra5ym4;clahar man buvo lemta pamatyti kaZkq daug vertingesnio irsrrclirtingesrrio. Dabar savo rankose turejau neZinomos planetosir jos visuotines istorijos dideli sistemiik4 fragment4 _ su josarchitektura ir kortomis, su jos bauginandia mitologija ir kalbq6;arsais, su jos imperatoriais ir jfiromis, su jos mineralais ir josp;rukSdiais ir Zuvimis, su ;'os algebra ir jos ugnimi, su jos teolo_giniais ir metafiziniais nesutarimais. visa tai buvo aiskiai irdarniai i5destyta, be jokiq akivaizdZiq dogmatiniq rikslq arparodijos elemento.

Vienuoliktajame tome, apie kurl kalbu, minimi velesni beiankstesni tomai. Nestoras Ibarra straipsnyje, kuris tapo jauklasika, i5spausdintame Ai.1l.F., abejoja Siq tomq buvimu; Eze_quielis Martinezas Estrada ir Drieu La Ilochelle tuo tarpu sek-

'f li;tt. Uqbar, Orbis Tertius

mingai paneige 5i4 abejonq.ns Akivaizdu, kad iki Siol netgiatkakliausi tyrimai pasirode bergi.di. Veltui rausemes po Eu-ropos ir abieju Amerikrl bibliotekas. Alfonsas Reyesas, kuriamikyrejo Sis menkas detektyvinis darbas, pasiule visiems mumsimtis didZiulio ir beribio uZdavinio

- trukstamu tomq atkurimo:

ex ungue leonem. Pusiau juokais jis apskaidiavo, kad vienostlionistrl kartos turetq uZtekti. Sis drasus apskaidiavimas su-gr4Zino mus prie problemos esmes: kas buvo Tlono khrejai?Daugiskaita nei5vengiama, nes vieno iSradejo hipotezq

- vieno

begalinio Leibnitzo, veikiandio kukliai ir tamsybese -

mes vienubalsu atmeteme. Yra speliojama, kad 5i braae new world sukurdslapta draugija, vadovaujama neZinomo genijaus, kuriai pri-klause astronomai, biologai, inZinieriai, metafizikai, poetai,chemikai, algebristai, moralistai, dailininkai, geometrai... Yradaug individq, kurie nusimano apie Sias ivairias disciplinas,bet retas iq turi vaizduotes i5radimams, ir dar maZiau individq,kurie iSradimus galetrtr sujungti ivientis4 grieL.t4sistem4. Planasbuvo toks platus, jog kiekvieno asmens ina5as atrode labaimaZas. I5 pradZiq buvo manyta, kad Tlonas yra tik chaosas,laisvas ir nerupestingas vaizduotes kDrinys; dabar ai5ku, kadtai i5baigta visata, o j4 valdantys istatymai rupestingai sufor-muluoti, nors ir laikini. Gana prisiminti, jog tariami prieStara-vimai, esantys Vienuoliktajame tome, yra pagrindinis lrodymas,kad tikrai esama ir kitu tomq: tokia ai5kiai pastebima ir tiksliyra jo tvarka. Populiariuose Zurnaluose su atleistinu entuziazmubuvo paskelbta Tlono zoologija ir topografija;bet, mano many-mu, to kra5to permatomieji tigrai ir kraujo bok5tai vargu arnusipelno tvirtoais4 Zmoniq demesio. Drisiiau papra5yti porosminuditl jU visatos sAvokai atskleisti.

Hume'as visiems laikams pastebejo, kad Berkeley'o argu-mentai yra ne tik nepriimtini, bet visi5kai neitiketini. Pastabateisinga, jei ji taikoma musq Zemei, tadiau visai netinka Tlcjnui.Tos planetos tautos i5 prigimties idealistes. ]q kalba ir i5 toskalbos kilusios religija, literat0ra bei metafizika suponuoja

1.7

191E lJrrr/rrs ls'slSa/crrl i tt i i l i s I i l\ il t r

idealizm4. ]on-rs pasauiis nera objektq rinkinys erdveie, bet cilelvairiq rujiq nepriklausomq veiksrnq. ]is nuoseklus, laikinis,bet be erdves. Spejamoje TIcino prokalbeje, iS kurios iSsirutuliojogyvos kalbos ir tarmes, nera daiktavardLiq, bet yra beasmeniqveiksmaZodZiq, kuriuos modifikuoja vienskiemenemis priesa_gomis (ar prieSdeliais) reidkiami prieveiksm iai. p avy zdi,iui: neraLodLio, atitinkandio daiktavardl minulis, tadiau yra veiksma_L,odis menuliuoti arba menuoti. Sakinys ,,patekejo menulis vir5upes" skamba si hlO u t'ang axaxaxas mlij arba, jei versime paZo_dZiui:,,Auk5tyn pastovaus tekejimo menuliavo.,, (Xulas Solarasji trumpai i5verte: Upa tras perfluyue luntj. (Llpward, behind theons t r e aming it moone d.)*6

Minetos iStraukos priklauso piettl pusrutulio kalboms.Siaures pusrutulio kalbose (Vienuoliktilu*" tome buvo ne-daug Ziniq apie ju prokalbq) svarbiausias vienetas yra neveiksmaZodis, bet vienskiemenis budvardis. Daiktava rdLiaisudaromi vartojant budvardZiq pynq. Nesak oma minttlis: sa-korna ryJki-erdae airi tamsaus-apoolnus orba iaelnaus-oraniiniodartgous, arba kokia nors kita pyr-re. Siiia blrdvardiiq visumaatitinka realq objekt4; ber tai visiskai atsitiktinis dalykas. Siopusrutulio literaturoje (kaip Meinongo trukmes pasaulyje) yratiar-rg idealiq objektq, atsirandaniiq ir iSnykstaniiq per vien4rrkirnirk4, nelygu poetine uZduotis. Kartais juos jungia vie_nalaikiSkumas. Yra objektq, sudarytrl iB dviejU jutimo elemen_tq

- regos ir klausos: sauletekio spalva ir tolimo pauk5dio

iiulbejimas. Kiti objektai sudaryti iB daugelio elementq: sauleir vanduo, atsimuSantis i plaukiko krutinq, nerySkiai virpantiroZcs spalva, matoma uZmerktom akim, jausmas, lyg taveneStq upes srove ar sapnq pasaulis. sie antroio laipsnio objek_tai gali buti suderinti su kitais; panaudojus tarn tikrus su_trumpinimus, procesas darosi beribis. yra iSkiliq eilera5diu,sukurtq i5 vieno milZiniSko LodLio; tas Zodis yra vienas poetinisobjektas, sukurtas poeto. Faktas, kad niekas netiki daiktavar-dZiq realybe, paradoksi5kai reiikia, kad jq skaidius neribotas.

I Irttt. I l,lltLrr'. ()rlrts'f,'rittts

Siaurcs pusrutulio Tlono kalbos turi visus indoeuropiediqdaiktavardZius

- ir daug daug kitq.

Neperdedant reikia sutikti, kad klasikineje Tlono kulturojeyra tik viena disciplina: psichologija. Visos kitos yra iai pa-valdZios. Jau esu pastebdjes, kad tos planetos Zmones suvokiavisat4 kaip protini procesa, kuris pletoiasi ne erdveje, bet laikobegsme. Spinoza priskiria erdvi5kumo ir m4stymo atributusbegatybei; Tlono planetoje niekas nesuPrastq, kodel pirmasisatributas (btrdingas tam tikroms stadijoms) gretinamas su ant-ruoju, kuris yra puikus kosmoso sinonimas. Kitaip tariant, jienesuvokia erdves, trunkaniios laike. Dumu debesio horizontepastebejimas, veliau gaisro kaime, o dar veliau neuZgesintocigaro, sukelusio ta dideli gaisr4, suvokimas jiems tera idejuasociacijos pavyzdys.

Toks monizmas arba visuotinis idealizmas padaro moksl4bejegi. AiSkinti (arba vertinti) viena faktq - rei5kia susieti il sukitu; tas ry5ys Tlono planetoje atitinka velesni4i4 daikto busen4ir negali nei paveikti, nei iSai5kinti ankstyvesnes busenos. Kiek-viena psichine busena yra nei5verdiama i kit4: jau ivardiiimas -id est, klasifikacija

- rei5kia iSkraipym4. I5 to galima daryti

iSvad4, kad Tlono planetoje nera moksltl - nei netgi protavimosistemos. Neitiketina, bet i5 tiesttr yra atvirk5iiai - tq sistemqyra begales. Su filosofijomis atsitinka kaip su daiktavardZiaisSiaures pusrutulyje; faktas, kad kiekviena filosofija nuo PatpradZiq yra dialektinis Zaidimas, Philosophie des Als Ob, prisidejoprie ju padauginimo. Yra daug neitiketinq sistemq, kuriq archi-tektura yra miela ir net ispudinga. Tlcino metafizikai neie5kotiesos nei itikimumo: jie stengiasi nustebinti' |iems metafizikayra fantastines literaturos Saka. Jie Zino, kad kiekviena sistemayra tiktai visq pasaulio aspektq pajungimas kokiam nors vienamaspektui. Net posakis ,,visq aspektq" yra nepriimtinas, nesreiSkia neimanom4 esamo mirksnio pridurimE prie visq pra-ejusiq mirksniq. Taip pat nepriimtina daugiskaita ,,praejusiq",nes tai reiSkia kit4 neimanom4 veiksm4... Viena Tlono mokykla

L

1[',r Sodas iisi iako j a ni i ais t akai s

{iet ixna neigti lai}

))Irt'Iia, totli'1, kirtl iisirrrgoio rt'liginirl apcigq galimybq. Scho-penhau.-ris (aistringas ir Svicsaus proto Schopenhaueris) i5sakelabai pana5i4 doktrin4 savo Parerga und Pnralipomena pirmajametome.

Tkino geometrija sudaro dvi skirtingos disciplinos: regimojiir apdiuopiamoji. Pastaroji atitinka musq geometrij4 ir yra pa-valdi pirmajai. Regimoji geometrija remiasi pavir5ium, ne taSku:ji nepripaZista paraleliq linijq ir tvirtina, kad kai Zmogaus kunasjuda erdveje, jis keidia formas, kurios ji gaubia. Tlcino aritmetikospagrindas yra neriboto skaidiaus s4voka. PabreZiama, kad reikl-mingos s4vokos ,,daugiau ne gu" ir ,,mai,iau negu", kurias musrlmatematikai Zenklina simboliais > ir

So das iis iiako j o u r\ i ai s lakais

Daiktai dvigubinasi Tlono planetoj; jie taip pat dilsta ir pra-randa savo detales, kai Zmones juos pradeda pamir5ti. Klasikinispavyzdys yra slenkstis, kuris buvo tol, kol ant io sedejo vargeta/bet kuris dingo, kai vargeta mire. Kartais pora pauk5diq arbaarklys i5gelbedavo amfiteatro griuvesius.

Salto Oriental,'L940

1947 metu,pastabaPerspausdinu an4 straipsni taip, kaip jis pasirode Antologia dela literatura fantdstica,1940, be didesniq pakeitimq, atmetesnebent vien4 kit4 metafor4 ar satyrinq detalg, kurios dabaratrodo nerimtai. Tiek daug yra atsitikq nuo to laiko... Gana busprisiminti por4 ivykiq.

1941 metq kovo menesl atsirado Gunnaro Erfjordo lai5kasHintono knygoj, kuri priklausd Herbertui Ashe'ui. Ant vokobuvo Ouro Preto pa5to antspaudas; Iai5kas pilnai atskleidZiaTlono paslapti. ]o tekstas pritaria Martinezo Estrados hipotezei.Nuostabi istorija prasideda XVII amZiaus pradZioje, vien4 naktiLiucernoje ar Londone. Slapta ir neZalinga brolija (tarp kuriosnariq buvo Dalgarnas, o vdliau George'as Berkeley) nutaresukurti kra5t4. I5 pradZiq miglotoje programoje figuravo ,,her-meti5kos studijos", filantropija ir kabala. Ta pirmajl etap4 at-spindi idomi Valentino Andreii knyga.ns Po kelerius metustrukusiq paslaptingU nelegaliq susirinkimq bei neapgalvotqsintezitt brolija suprato, kad vienos kartos sukurti ir pilnaiatvaizduoti kra5tui neuZteks. Nusprende, kad kiekvienas bro-lijos mokytojas turi pasirinkti vienA mokinl kuris tqstq jo darb4.Buvo nustatyta paveldejimo tvarka, po dviejq Simtmeiiq per-traukos persekiojamoji brolija atsirado Amerikoje. Apie 1824metus Memfio mieste (Tenesio valst.) vienas i5 brolijos nariqkalbasi su asketiSku milijonieriumi Ezra Buckley. Tas su paniekaleidZia jam kalbeti ir i5juokia projekto kukluma. Amerikoje yranes4mone bandyti kurti vien4 kra5t4

- jis siulo sukurti vis4

IrlraTl6n, tJqbar, Orbis Tertius

lr25

planet4. Prie to milZinisko projekto miliionierius priduria kit4,itsiradusi i5 jo nihilizmos: visa nepaprastq sumanyma laikytipaslaptyje. Tuo laiku jau buvo pasklidqs dvide5imties tomqEncyclopaedia Britannica komplektas; Buckley pasiulo paraSytimetodi5ka tos iliuzorinds planetos enciklopediia. Iis iai paskirssavo aukso kasyklas, Iaivuojamas upes, laukus, iSmindZiotusbuliq ir bizonra juodukus, vie5uosius namus ir pinigus, su vienas4lyga: ,,Kad veikalas nedarys sutarties su apgaviku f6zumiKristumi." Buckley netiki Dievu, bet nori irodyti tam neegzis-tuojantiam Dievui, iog mirtingieji gali prad6ti pasauli' Buckleybuvo nunuodytas 1828 metais Baton Rouge; 1914 metais drau-gija i5siuntindjo savo bendradarbiams, kuriq yra trys Simtai,Pirmosios Tlono Enciklopedijos paskutinl tom4. Leidinys yrapaslaptingas: tie keturiasdesimt tomq (didZiausias veikalas, kurlbet kada apsidmd sudaryti Zmonija) yra tik pagrindas kitaienciklopedijai, daug detalesnei, para5ytai jau ne angliSkai, betviena iS Tl

,lrlr27S o das iis i iako j anii ais t akai s

pirmasis Tlono fantastinio pasaulio isiverZimas i realqj[ pasauli.Del jaudinandio sutapimo virtau ir antro isiverZimo liudininku.Tai atsitiko po poros menesiq, Cuchilla Negra vietovdje, vienobrazilo krautuveleje. Amorimas ir a5 griZome i5 Sant'Annos.*eTacuaremb6 upes potvynis mus priverte i5bandyti (ir pakqsti)Siurk5tq tos vietoves svetingum4. Krautuveles savininkas muspagulde ant girgZdandiq sulankstomq lovrl dideliame kamba-ryje, prigriozdintame statiniq ir odq. Atsigulem, bet mumsnedave uZmigti iki paryiiq vieno nematomo girto kaimynokeliamas triukSmas

- nuo sunkiai suprantamq keiksmaZodLiq

ligi trumpq milongU- tiksliau pasakius, vienos trumpos milon-gos.*'o Savaime aiSku, kaltq del tokio nesibaigiandio triuk5mosuvertem stipriai savininko naminei. AuStant koridoriuje buvorastas negyvas Zmogus. Jo uZkimqs balsas mus apgavo: tai buvojaunas vaikinas. Per karStligq i5 gaucho dirZo jam i5krito poramonetq ir kugio formos blizgus metalo gabalas, skersmens suligZaidimo kauliuku. KaZkoks vaikas bande pakelti t4 kngi, betjam nepavyko. Vienas vyras vos ne vos istenge ji kilsteleti. AB jipalaikiau ant delno por4 minudiq: prisimenu, kad svoris buvonepakendiamas ir kad jau padejus t4 kUgi tebebuvo juntamas.Taip pat prisimenu tiksliai apibreZt4 rat4, kuri klrgis lspaudernano delne. Sitas labai maZo ir tuo padiu metu labai sunkausclaikto pojntis paliko itin nemalonq pasibjaurejimo ir baimesjausm4. Vienas vietinis (paisano) pasilrle i5mesti t4 objekt4 !patvinusi4 upg: Amorimas ji nusipirko uZ por4 pesq. Niekasnieko neZinojo apie mirusi, nebent tiek, kad jis ,,atejo ib pasie-nio". Sitie maZi ir labai sunktrs kugiai (ne Sios Zemes metalo)kai kuriose Tl

2928 Tldn, Uqbar, Orbis TertiusSodas iisiiakoj anciai s t aka i s

Tada mlrsq planetoje dings anglq ir pranctrzq kalbos, i5nyksir paprastoji ispanq kalba. Pasaulis pavirs i Tlona. AE i tainekreipiu demesio, aS ir toliau tikrinu ramiame Adrogu6 vie5-butyje painq sero Thomo Browne'o Laidojimo urnos (Ll.rn Burial)vertim4 Quevedo stiliumi (kurio negalvoju duoti spaudai).

VETTE STASYS GOSTAUTAS

ft Xul Solar, tikr4ja pavarde Alelandro Schultz (1887-196r, buvo Borgeso visogyvenimo draugas, dailininkas, ralytojas ir nauju kalbq knr6ias. Gal d61 toBorgesas ji lygino su Williamu Blake'u ir Pauliu Klee.

*7 Eleatai -

Parmenido ir Zenono graikq sofistq mokykla (VI a. pried IGishd'Aporija

- nei5sprendZiama problema.

*s Pagal Encyclopaedia Britannica (11-a laida, 1977, t.23, p.737), kuri4 naudoioBoigesas, vokiediq teologas Johannesas Valentinus Andreii (158G-1654) sugal-vojo Rozenkreiceriq ordin4 ir para56 satyriSk4 veikal4 apie t4btol\4: FamaFraternitatis of the meitorious Order ol the Rosy Cross... (Cassel, 1615). Brolija,prasiddjusi kaip pok5tas, veliau buvo rimtai isteigta ir veikd por4 5imtrnediq'Ra$ydamas apie T1

.-a LJ-Jt---J t-J

l'icrrc' us Mtnurius, l)olt Kit:ltttttl uttlttrttts 31

PIERRE'AS MENARDAS,DON KICHOTO AUTORIUS

Silainai Ocampo

Matomus Sio raSytojo darbus galima trumpai ir aiSkiai i5vardyti.Todel neatleistini ponios Henri Bachellier praleidimai ir pa-pildymai klaidinandiame kataloge, kuri vienas garsdjantis pro-testanti5komis tendencijomis laikra5tis gana neapdairiai pateikesavo apgailetiniems skaitytojams

- nors tq skaitytojq maZai ir jie

kalvinistai, gal net masonai ar apipjaustytieji. Tikriesiems Me-nardo draugams 5is katalogas sukele nerim4 ir netgi tam tikr4liudesi. Rodos, tik vakar rinkomes prie marmurinio paminklo irgedulingu kiparisq, o jau Siandien Klaida bando suter5ti jo At-minim4... Taigi trumpas paneigimas nei5vengiamas.

Suprantu, kad lengva atmesti mano menk4 autoritet4. Ir visdelto viliuosi, kad man nebus uZdrausta pamineti du svarbiusliudijimus. Baroniene de Bacourt (per kurios neuZmir5tamusrsendredis" turejau garbes susipaZinti su musq Siandien aprau-damu poetu) malonejo pritarti Siomis eilutemis. Grafiene deBagnoregio, vienas i5 aStriausiq protq Monako kunigaikStysteje(dabar Pitsburge, Pensilvanijos valstijoje, kur ji persikele nese-niai iStekejusi uZ tarptautinio filantropo Simono Kautscho, deja,Ziauriai ap5meiZto asmenq, kuriems jis padejo nesavanaudiSkaveikla), paaukojo ,,tiesai ir mirdiai" (jos ZodZiais tariant) jaibudinga aristokrati5k4 santurum4 ir atvirame laiSke, kuri i5-

spausdino Zurnalas Lnxc, taip pat palankiai man pritard' Siqrekomendaciju, tikiuosi, Pakanka'

Kaip jau min6jau, mitomaia Menardo darbq dali lengva,,ror"kllui iSvardyti. AtidZiai i5tyrin0jes jo asmeninius archy-vus, galiu PaliudYti, kad fa sudaro:

u) Si*Ubtirtinis sonetas, kuris pasirodd du kartus (su varia-ciiomis) Zurnale La Conque (1899 metl+ kovo ir spalio nume-riuose).

b) Monografiia apie galimybq sudaryti poeti5k4 Zodynel[.i5s4vokr& kurts

"eUut l Lusaienines kalbos ZodZiq sinonimai arba

perifrures, ,,bet idealhs obiektai, sukurti bendro susitarimo brrdu

ir i5 esmes skirti grynai poetindms reikmems" (Nimas' 1901)'c) Monografiji apie,,tam tikr4 s4sai4 arba gimini5kum4" t?rP

Descarteso.Leibnitzo ir ]ohno Wilkinso iddju (Nimas' 19031'd)MonografijaapieLeibnitzoCharacteristical.Iniaersalls(Ni-

mas,1904).e) Techninis straipsnis apie galimybq praturtinti Sachmatq

Zaidim4, paSalinant viena iS kraStinirl pdstininku' Menardassiulo, rekomenduoia, svarsto ir pagaliau atmeta 5i4 naujovg'

f) Monografija apie Ramono Lullio Ars Magna Generalis (Ni-mas, 1906).

g) Ruy L6pezde Segura knygos Libro de la inuenci1n liberal yortiArt iirgo iel axedrezvertimas su ivadu ir i5naSomis

(ParyZius'7907).

h) Nebaigtos monografijos apie George'o Boole'o simbo-IiSkaja logika iuodra5tis'

i) Pranc0zr+ Prozos metriniq ddsniq tyrinejimas' iliustruotasSaint-Simon o pavyzdLiais (Reaue des langues romanes' Monpelir!'1909 metq sPalio numeris)'

j) Atsakymas Lucui Durtainui (kuris neigd tokiq desniqegrlstu*ri*a), iliustruotas Luco Durtaino pavyzdLiais (Reaue destingr* romanes,Monpelir!, 1909 metq gruodZio numeris)'

k) Rankra5tinis Queve d'o Aguia de naaegar cultos vertimas'pavadintas La boussole des prdcieux'

,ii .-;d

,, I t,gii 'iil " 'ii''li,l

:t. i

iiiii

iflii

lil

iriill1;Illrl|ii[]lliiliil

liili,iii

liitl

liil

,Li

l,l

I

l

j

,i1

I

32 Sodas iisiiako janiiais takais

l) Pratarm6 Caroluso Hourcade'o litografiju Parodos kata-logui (Nimas,7974).

m) Veikalas Les probldmes d'unprobldme (ParyLius, 1917), kurchronologi5kai diskutuojami ivairus garsiosios Achilo ir veZlioproblemos sprendimai. Kol kas pasirodd du Sios knygos lei.dimai; antrasis su epigrafu

- Leibnitzo patarimu ,,Ne craignez

point, monsieur, la tortue" (,,Nebijokite veZlio, gerbiamasis")ir kiek paredaguotais skyriais apie Russell4 ir Descartes'4.

n) I5sami Touleto ,,sintaksiniq paprodiq" analize (N.R.F.,1921 metq kovo numeris)" Prisimenu, Menardas ten tvirtino,kad peikti ir girti yra sentimentalios operacijos, neturiniiosnieko bendra su kritika.

o) Paulio Val6ry Le Cimetiire marin*z perdirbimas aleksand-rinais (N. R. F., 1928 metr+ sausio numeris).

p) Paulio Val6ry ktrrybos negailestinga kritika |acqueso Re-boulio Zurnale Hojas para la supresi1n de la realidad*3. (5i kritika,beje, yra Menardo tikros nuomones apie Valdry visi5ka prie-Singybe. Pastarasis tai suprato, ir ju sena draugyste nebuvosudrumsta.)

q) Grafien6s Bagnoregio,,definicija" vadinamojoje,,triumfoknygoje" (kito bendradarbio, Gabriele'io d'Annunzio, posakis),kuri4 5i ponia kasmet spausdina, idant iStaisytq nei5vengiamasZurnalistq klaidas ir pristatytq,,pasauliui ir Italijai" autentiSkqsavo asmenybes modeli kuris (kaip tik del jos groZio ir veik-lumo) daZnai blrna klaidingai ir skubotai interpretuojamas.

r) Ciklas puikiq sonetq, skirtqbaronienei de Bacourt (1934).s) Rankra5tinis s4vadas eildra5iiU pasiZymindiq neiprasta

skyryba.lLigi Siol kalbeta (be jokiq praleidimq, i5skyrus kelet4 nereik5-

mingq proginiq sonetq svetingame arba godZiame ponios HenriBachelier albume) apie matom4 Menardo darbq dali chrono-logine tvarka. Dabar pereisime prie kitos: poZemines, be galoheroji5kos ir neprilygstamos. Deja

- o, kokios menkos Zmogaus

iegos! - ji liko nebalgta. Sis kurinys - gal pats reikSmingiausias

r,a LaL{l----d

l'ttt tt rt:, Mtttrtrrlrt:',l)rttt Klr ltolo nttlrttllt:' :t'l

musq epOchOjc - tai Pirtrt0si0s I)ott Kicllolo tl,rlit's tlt'virttilsis irtrisdesimt astuntitsis skyriai bci dvidt'iinrt artlroio skyriausfragmentas. Suprantu, kad mano tvirtinimas gali atrodyti,,nes4-*or,e"; paai5kinti tq ,,nes4monq" - svarbiausias 5iq uZra5qtikslas.2

Menardo sumanym4 ikvep6 du nevienodos vertes tekstai'vienas ju

- filologinis Novalio fragmentas (Drezdeno leidimo

nr. 2005), kuris apytikriai nubrrlZia aisiiko susiliejimo su kituautoriumi tem4. Antrasis tekstas - viena i5 tq parazitiSkq knygq,kurios perkelia Kristr+ ibulvar4, Hamleta i CannebiEre*4, o DonKichota i Wall Street4. Kaip ir kiekvienas i5aukldtas Zmogus,Menardas neapkentd Siq beprasmiq karnavalq: sake, iog iietetinka suZadinti plebeji5ka m6gavim4si anachronizmu arba(dar blogiau) patraukti mus primityvia idja, jog visos epochosyra vienodos arba visos yra skirtingos. |am atrod6 daug ido-mesnis, nors atliktas prie5taringai ir pavir5utiniSkai, DaudetiZymusis bandymas sujungti i viena Tartarino figur4 i5monin-gali niautga ir jo ginklane5i... Tie, kurie itaria, jog MenardasJky." turro gyvenim4 Siuolaikinio Don Kichoto para5ymui, iZei-di.ia jo Sviesq atminim4.

Jis nenor6jo sukurti kito Don Kichoto - tai butrl buvq lengva -bet nordjo parasyti but entDon Kichotq.Neverta net pridurti, kadMenardas niekada nemegino mechaniskai perraSyti originalo,neketino jo kopijuoti. Jo Zavingas troSkimas buvo para5yti pus-lapius, kurie sutaptq - Zodis i Lodi, eilutd i eilutq - su tais,kuriuos para56 Miguelis de Cervantesas'

,,Mano tikslas yra tiesiog nuostabus" - ra5e iis man 1934 metqrugsdjo 30 diena i5 Bayonne. - Galutind bet kokio teologinio arbametafizinio irodymo iivada - objektyvusis pasaulis, Dievas,prieZastingumas, universalios formos - tokia pat pirmind ir pa-prasta kaip Sis isgarsintas romanas. vienintelis skirtumas yra tas,Lad filosofai spausdina graZiuose tomuose savo darbo tarpinesstadijas, o a5 nusprendZiau jas praleisti'" Tikrai, neliko nei vienojuodraidio puslapio, kuris Iiudytq 5l daugelio metr+ darb4'

-t ,,1;i

til

"il

:)I

'i

ii:iii

i,iil,li

iilitltll

ftli

Itrrll

irl

lri'i

lilil

l

ti

rir

l

i

34 S o d as iis iiako i an ii ai s t akars

PradZioje Menardo sugalvotas metodas buvo reliatyviai Pa-prastas: gerai i5mokti ispanq kalba, atsiversti i katalikybg kovotiiu maurais arba turkais, uZmirSti Europos istorii4 nuo 1502ligi1918 metq ir taptiMigueliu de Cervantesu. Pierre'as Menardasapgalvojo 5i4 procedur4 (Zinau, kad jis neblogai pramoko sep-tyniotitto;o amZiaus ispang kalba), bet atmetd ja kaip pernelygtengva. Tiksliau, kaip neimanom4 - pasakys skaitytojas! Su-tinku, bet pats projektas buvo neimanomas, ir i5 visq galimqpriemoniq jam ivykdyti 5i buvo neldomiausia. Dvide5imtaiameamZiuje tapti populiariu septynioliktojo amZiaus ra5ytoju - tataiMenardui atrod6 per menka. Kazkaip tapti Cervantesu ir prieitiprie Don Kichotojam atrodd lengviau - ir todel ne tiek idomu -negu likti Pierre'u Menardu ir prieiti prie Don Kichoto per Pier-re'o Menardo patirti. (Sis isitikinimas, beje, privert6 ji pasalintiautobiografiniDon Kichoto antrosios dalies ivada' Prijungti 5[ivada reik5tr4 sukurti kit4 personaZ4 - Cervantes4 - ir tuo btrdupristatyti Don Kichot4 kaip to personaZo, o ne Menardo su-galvot4 veikeja. Savaime aiSku, iam tai buvo per lengvas sPren-dimas.) ,,Mano sumanymas i5 tikrqjq nera sunkus, - perskaidiaukitoje to paties laiSko vietoje. - Man uZtektrl buti nemirtingam,kad ji ivykdydiau." Ar prisipaZinsiu, kad daZnai isivaizduojuMenard4, baigusi taiyti Don Kichotq, ir save pati skaitantiDonKichotq

- visq Don Kichotq

- lyg Menardas i5 tikrqjq buttr ii

sukurqs? Neseniai nakti sklaidydamas XXVI skyriq - i kuriMenardas niekad nesikesino - atpaZinau musrl draugo stiliq irtarsi girdejau ji tariant nepaprast4 frazq: ,,upiq nimfos, grau-dZioji ir dregnoji Echo". Sis isprrdingas dvieju btdvardZiq -vieno moralinio, kito fizinio - derinys primind man Shake-speare'o eilutg, kuri4 vien4 popietq svarsteme:

Where a malignant and turbaned Turk...*s

Kodel botent Don Kichotas, paklaus mlrsq skaitytojas? Tokspasirinkimas butq daugmaZ naturalus ispanui; bet jis, be abe-jones, keistas, kada Snekama apie simbolista i5 Nimo, aistringai

Pierre'as Menardas, Don Kichoto autorius 35

pamilusl Poe- kuris praddio Baudelaire'a kuris pradejo Mallar-m6, kuris Pradeio Vatry, kuris pradejo Edmunde'4 Teste'4' Visatai nu5vietia jau cituotas laiSkas. ,,Don Kichotas, - ai5kina Me-nardas,

mane be galo domina, bet nemanau, kad iis bdQ buvgs - kaip tia geriaupasakius

- neiSvengiamas. Negaliu [sivaizduoti pasaulio be Edgaro Allano

poe eilut6s: Ah, bear in mind this garden was enchanted* at be Bateau iure*7 , at

be Ancient Mainer*,bethinart, kad sugebddiau lsivaizduoti j[beDon Kichoto'(Kalbu, Zinoma, apie savo asmeninq PatirtL ne aPie h+ veikalq istorinirezonans4.) Don Kichotas ra atsitiktind knyga, Don Kichotas yra nebitinas.AS galiu isivaizduoti, kaip jis para5ytas, a5 galiu ji paraSyti neipuldamas itauiologifa. Dvylikos ar trylikos metq perskaidiau j[ turbut vis4' Ve1iauatidZiaiperskaiiiaukelet4skyriqdarkart4,betnetuos,kuriuosrengiuosira5yti. TaiP pat iSstudijavau intermedijas, komediias, Galatijq' Pamokomasnoaeles,be abejo, kamuojantias Persilio ir Zygimantis peripetijas bei KelionqiParnasq...BendrasmanasisDonKichotoivaizdis,supaprastintasuZmarStiesir abejingumo, yra beveik tolygus netiksliai pirmutinei dar nepara5ytosknygos rririlui. P.l6t,e Ei ivaizdl (kurio nei vienas gera valia negaldtqpaneigti) be irodymq turime pripaZinti, jog mano uZduotis daug sunkesn6uZCervanteso.Manomielasispirmtakasneatsisakrsnaudotisatsitikti-numais:iisktrrenemirtingaveikal4truput|riladiable*g,sekdamaskalbosirvaizduotes inercija. Tuo tarpu a5 slaptingai isipareigoiau paZodZiui atkartotijo spontaniSk4 darb4. Mano vieniSas Zaidimas yra valdomas dvieju visi5kaipriesingudesniq.Pirmasisd6snisleidZiamanbandytiskirtingusformaliusir psicrrtloginius variantus, antrasis verdia juos aukoti,,originaliam" tekstuiir nepaneigiamai racionaliai Pagristi iq sunaikinim4"' Prie 5iq dirbtiniqktitrdiq reikia pridurti kit4, joms gimininga. Sukurti Don Kichotq septynio-liktojo amZiaus pradZioie buvo protingas, btltinas ir galbut neiSvengiamassumanymas; tadiau tai beveik neimanoma dvide5imtoio amZiaus pradZioje'Trys Simtai metw sklidini sud6tingiausiq ivykirS nenuejo perniek' I5 tqfvykiq paminesiu bent vien4 - patlDon Kichotq'

Nepaisant Siu triju kliuditl, fragmenti5kas Menardo Do'xKichotisyra subtilesnis nei Cervanteso' Pastarasis gana nevikriaisuprie5ina riterinius romanus ir skurdZia savo provincijos rea-lybq; tuo tarpu Menardas pasirenka kaip ,,tealybq" Carmen SaliLepanto muSio ir Lope de Vegos Simtmetyje' Kiek visokiq ,,i??u-niskumq" tokia mintis butq pakiBusi Maurice'ui Barrdsui*10 ar

;IllilI,i ;,HI l:ttii '.l

t,i i

36

daktarui Rodriguezui Larretai*l1. Menardas visai nattrraliai ap-sieina be'ju. ]o veikale nerasi nei digoniSkg iSmoniq' nei kon-kistadoru, nei mistikq nei Pilypo II, nei autos da f' jis niekinaarba ignoruoja vietos kolorita. 5i panieka atveria nauius keliusistoriniam romanui. Ji negailestingai pasmetkia Salammbi'

Ne maZiau nuostabu apm4styti atskirus skyrius' Panag-rinekime, pavyzdLitti, pirmosios dalies XXXVIi skyriq' "kurpateikiama idomi don Kichoto prakalba apie mokslus ir karornen4". Kaip Zinoma, don Kichotas (iygiai kaip Quevedo veles-neje La hora'de todos*lz iStraukoje) karo men4 iSkelia aukStiau uZmokslus. Cervantesas buvo patyrqs karys, ir tai paai5kina josprendim4. Bet negi gali Pierre'o Menardo Don Kichotas - Latiahison des clercs*l3 ir Bertrand'o Russello bendralaikis - at-kartotiSiuosmiglotussvarstymus!PoniaBachelieriZvelgeSiiianuostabq, bet tipiSk4 autoriaus pasidavim4 personaZo psicho-logijai; kiti (nelibai iZvalgtrs) Don Kichoto transkripcijq;baro-niene de Bacourt

- Nietzsche's itak4.

Prie Sios treiiosios interpretacijos (kuri, man rodos, yra nePa-neigiama) kaZin ar drisdiau pridurti ketvirt4, kuri puikiai ati-tinka beveik dievi5ka Pierre'o Menardo kuklum4: io nuolankqarba ironiSka iprotl pateikti iddjas, grieZtai prie5ingas jo,l1ti"tidejoms. (Cia dera prisiminti jo diatrib4 prie5 Pau1i-Val6ryefemeri5kame siurrealisto |acqueso Reboulio Zurnale') Cervan-teso ir Menardo tekstai sutampa Zodis Zodin, bet antrasis yrakur kas turtingesnis. (Kritikai pasakytq- dviprasmiSkesnis: betdviprasmybe ir Yra turtingumas.)

iygintiMen atdo Don Kichotqsu Cervantesu yra tikras aprei5-kimis. Pastarasis, pavyzdZiui , raie (Don Kichotas, pirmoji dalis'IX skyrius):

... la aerdad, cuya madre es lahistoria, dmula del tiempo' depdsito de las acciones'

testigo de lo pasado, eiemplo y aaiso de lo presente, adaertencia de lo por aenir'(,,...tiesa, kurios motina yra istorija, laiko varZove, veiksmq lobynas' praeitiesliudininke, pavyzdysir pamoka dabardiai ir ispeiimas rytoiui'")

Pierre'as Menardas'Don Kichoto autorius 37

Para5ytas sePtynioliktaiame amZiuje "iSmoningojo nemok-5os" Cervaiit"ro, 5i, isvardijimas yra tik retoriSka istorijos pa-negirika. Tuo tarPu Menardas ra5o:

... la aerdad, cuyw madre es la historia' imula del tiempo ' dep6sito de las accio.nes

'

irtrrit a, n poioao, eiemplo y attiso de lo presente' adaertencia de lo por aenir'

Istorija -

tiesos motina)tiesiog stulbinanti mintis! Menardas'Williamo Jameso amZininkas, apibrdZia istorija ne kaip tikrovesfri"e;i*u, o kaip jos Saltini' Istoiin6 tiesa iam n6ra tai' kas ivyko'bet tai, k4 mes manome ivykus' Baigiamieii i'odLiai-.pa.oyzdysi, po*ot o dabariiai ir ispiiimas tytoiui - yra begr0diSkai prag-mati5ki.

Lygiai taip gyvai skiriasi stiliai' ArchajiSkas Menardo - Siaipu, tu'ii, uZsienietio - stilius yra truputidirbtinis' Tuo tarpu jopirmiakas nevarZomai vartoia savo laikmeiio iprastinq ispa-nq kalba.

Bet kokia intelekto treniruote pagaliau ne5a nauda' Filo-

sofines d.oktrinos pradZioje yra aPytikriai visatos apraSymai;filosofijos istorijoie palaipsniui ios virsta skirsniais' o gal tikpurug.ufui, ar aiskirais ZiaZiais'Literaturoje 5is susmulkeiimas'r.",giau, akivaizdesn is' Don Kichotas' kart4 pasake Menardas'p.#zioj" buvo idomi knyga; bet veliau. ji virto proga patrio-ti5kiems tostams, Sramatikq arogancijai ir skandalingai pra-bangiems leidiniams. Slove yra nesusipratimas ar netgi kas nors

blogesnio. . - -:-_^^!^^

5ie nihilisti5ki argumentai nepasako nieko nauja: neiprastostik Pierre'o Menard"o i5 ju padarytos i5vados' ]is nutard iveiktitu5tybq, lydinii4 visas Zmogaus Pastangas; jis rlmesi sudetingosuZduoties, kuri nuo pat priaZiq buvo beprasme' ]is paaukojosavo saZiningumq irtemieges naktis, idant pakartotq svelimakalba knyga, kuri lau egzistavo' PriraSqs daugybq juodraiiiq'jis atkaklial tais6 ir ple5eltrkstandius rankraStiniq lapu.3 Neleidoju tyrineti ir didZiii rrpinosi, kad iie jo nepergyventq' VeltuibandZiau juos atkurti.

Sodas i dsiiako i anii ais t akais

t_

Pierre'as Menardas, Don Kichoto autorius 3938

Manau, kad teisdta laikyti ,galutini" Don Kichot4 savoti5kupalimpsestu, kuriame regimos - tegu menkos, bet vis ddlto iskai-io*rt

- musq draugo ,,ankstesniojo" raSymo Zym6s' Deja, tik

koks nors antrasis Pierre'as Menardas, atvirksdiai atkartodamassavo pirmtako darb4 galetr4 atkasti ir prikelti 5it4 Troja"'

,,M4styti, analizuoti, iSrasti, - taip jis man ra5e, - tai neanomalijos, o normalus intelekto pulsavimas. Aukstinti atsitik-tini Sios funkcijos vykdym4, kaupti sena ir svetimq i5mintlnepatikliai stebdtis tuo, ka mast6 doctor uniaersalis - vadinasi,i5paZinti savo apatija ir barbari5kum4. Kiekvienas Zmogus paj6-gus gaminti visas idejas, ir aS tikiu, kad ateity taip ir bus"'

Menardas (gal ne Pats to nenoredamas) praturtino naujumetodu kruop5ttl ir primityvq skaitymo men4: tas metodas -tyiinis anachronizmas ir klaidingos atribucijos. ]i galima nau-doti bet kur, pavyzdZiui, skaityti Odisiiq taip, Iyg ji butq buvusipara5yta po Eneidos, o ponios Henri Bachelier knyga Le iardindu Centaure*14 taiP, Iyg ja bntu para5iusi ponia Henri Bachelier'Tokia technika pavertia nuobodZiausias knygas nuotykingomis'Jei priskirsime lmitatio Christi"ls Ferdinandui C6line'ui ar Ja-mesui |oyce'ui, - argi tai neatnaujins tq subtilitl dvasiniq pa-mokYrnq?

Nimas,1939

VCTTC ODETA BUDVYTYTE iT STASYS GOSTAUTAS

Autoriaus pastabosPonia Henri Bachelier i 5i sarasa itraukia taiP Pat Quevedo atlikto 5v. Pran-ciSkaus saleziedio veikalo faad as i doasini gyaenim4, arba Filotbia (lntroductiond Iaoie deoote\ ispaniSko vertimo atvirk5tini vertim4 i prancirzu kalba' Pierre'oMenardo bibliotekoie 5io darbo p6dsakq n6ra. Ponia tikriausiai nesuPlatomusq draugo paSaiposAS taip pat ketinau Pateikti Pierre'o Menardo Portreto eskiz4' Bet negi varZy-siuos iu auksiniais baronienes de Bancourt puslapiais, kuriuos ii es4 ra5anti,arba su 5vclniu ir tiksliu Carolus'o Hourcade'o pie5tuku?Prisimenu jo languotus s4siuvinius, io i$braukymus, jo savitus korekt[rrosZenklus ir smulkiis it uodai raideles. Popietemis Menardas eidavo pasivaikS-dioti po Nimo priemiesdius; pasiimdavo sasiuvinius ir jais pakurdavo links-ma lauZa.

Vert6jq Pastabos* Penktadieniirs(pranc.).*'z

,,Pajfrrio kapin6s" (Pranc.).*3,,Puslapiai, naikinantys ti-krove" (isP.).*a Svarbiausioii Marselio gaw6.*s Kur nirtulingas tiurbanuotas iu1kn5... (angl.).s Atmink, iog sodas buvo uZker6tas! (angl.)'*7

,,Girtas laivas" (Arthuro Rimbaud eil0ra5tis).nE Senas jilriniLzkas (Samuelio Tayloro Coleridge'o poema)'s Kaip paklius (pranc).*ro 14ui1i6s BarrE; (1862-1923) - buliu kautynes apraSanfio romano Apie kraujq,

geiduli ir mirti (Du sang, de la ttolupte et de la mort) autorius'*rr "E*iq,rs 1ilreta, argentiniediu raSytojas, parasqs istorini roman4Dono Ramiro

iloai (La gloria de bon Rnmiro) (1908) apie Cervanteso ir Pilypo II laikus;tiesioginis Menardo proiekto Pirmtakas'

*r2 Atpildo valanda (isp.).*13 lnieligent4 iidauysti (pranchzq m4stytoio Julieno Benda, 1867-1956, knyga)'*ta Kentauro sodas (pranc.).*ls Kristaus sekimas (lot.).- Tomo Kempiedio (apie 1379 /80-1471) moralines teo-

logijos vadovdlis.

-_, -- rl

-J-J J .J -*-.1

GRIUVESIU RATE

L,-.J r--*--d L rl t--J4l(lri ttttr;st tl rrtl t

kus, kelias figas ir dideli 4soti, jis suprato' kad tionykStiaizmones pd,guiuiui stebi ii bemieganti ir gcidzia io globos arver,gla 1o bu"rtq. Siurpo nukrestas, susirado i5trupejusioje sienojetapo iduba ir [sirausd i kaZkokiE lapu kruva'

)o tikslas buvo prasmingas, nors ir antgamti5kas' |is tro5koi5sapnuoti Zmogu: tro5ko ji i5sapnuoti vis4, tarsi gyv4' ir iterptii tikrove. Tas istabus sumanymas visai iSsekino fo siela; iei jifutq paktausq vardo ar pasiteiravq apie ankstesni gyvenim4'jis tikrai nebotq istengqi atsakyti' ]am. tiko tu5tia ir suirusiiventykla, nes tia maZlusiai kliudd regimasis pasaulis; tiko irsodieiiq kaimynystd, nes jie apsi6md tenkinti kuklius jo porei-kius. Sodieiirl duoklds -ryi'iu,ir vaisiq - visai pakako jo khnui'kuris buvo paaukotas miegui ir sapnams'

I5 pradZiu jo sapnai buvo chaoti5ki; kiek vdliau jU prigimtistapo dialekti5ta. Svetim5alis paregdjo save apskrito amfiteat-ro

- tarsi tos padios sudegusios Sventyklos - centre; tyliq mo-

kinirl debesynai temd6 terasas; tolimiausieji veidai ryikejo uZdaugelio amZiq ir anapus Lvaigi'dLir1*bet buvo puikiai iZiurimi'Jis Jeste anatomij4, kosmografiia, magiia; kaukds drimesingaiklausesi ir stengdsi suprasti, tarsi nujausdamos' koks reik5-mingas bus egziminas, i5laisvin4s vienq ju i5 tu5dios regimybesir ljringias i tikrovds pasauli. Vyras sapnuodamas ir bud6damasm4steipie savqjq fantomq atsakymus, nesidave aPgaunamassukditp kai kuriq sumi5ime imate augandios iSminties poZymius'

Jis ie5kojo sielos, kuria vertdtrl ivesti visaton'Devint4j4 ar de5imt4i4 nakti kiek nulitrdqs suPrato' jog ne-

vertaniekotiketisiStqmokinirlkurieramiaiklausosijoLodLil4,uZtat verta i5 tq, kurie kartais drista protingai paprie5tarauti'Pirmuosius derdjo myleti ir uZjausti, bet jie nelstengri pakilti ikiasmenybrls lygio; antruosiuose i5 pat pradZiq slypeio kiek dau-giau esimo.-Vi"tta popietq (dabar popietes irgi buvo skirtosLiegui, o bud6jimui - tik Po Pora valandq au5tant) jis visamtaikii paleiao dtaziute isivaizduolam4 mokykl4 ir pasiliko tikviena mokini. Tai buvo nekalbus, pablySkqs, kartais uZsispyrqs

,:jri

',t:

,ll

And if he left ofl dreaming about you"'Thr o u gh the Lo oking-Gl ass' Y I*

Niekas vienabalsdie naktyje nemate jo lipantio i krant4' niekasnemate bambukines kanolos, smingandios i Svent4ji dumbl4, betjau po keleto dienr+ visi nuvoke, jog nekalbusis vyras atvyko i5pietrr, o jo teviSke - vienas i5 gausybds kaimr+ auk5tupyje' stai-giurr," katnyno Slaite, kur zendo kalba nesumi5usi su graikq' o.urrpsui

- ieta liga. I5 tikrqiq Zilasis vyras pabuiiavo moll'

uZsirop5td ant kranto, nepraskleidqs (gal ne nepajutgs) dygiqaviedirl, kurios braiZd jo kon4, ir apsvaiges, susikruvinqs at-SliauZe i apsupt4 akmenq ratu aik5telg, vir5 kurios st0ksoioakmeninis iigris ar Zirgas, kadaise buvgs ugnies spalvos' o dabarpilkas it peienai. 5i4 apskrit4ja Sventykla kitados sunaikinogaisrai, jai5biaurino maliarinis miSkas, ir Zmones nebesimeldejls dievui. Svetimsalis susmuko statulos papeddje' Ii paZadinoidienolusi saule. jis nenustebqs patyre, jog idrdskimai surandejo;uZmerke bespalves akis ir imigo - ne i5 ktrno silpnyb6s' o i5valios stiprumo. Zinoio,kad 5i Sventykla yra vieta' kurios reika-lauja jo nenugalimas potro5kis; Zinojo, kad tankyne kiek Zemiaupasroviui nelstenge ui.goi,ti kitos iam tinkamos sugriuvusiosSventyklos, kurios dievii irgi buvo apdegq ir mirq; Zinojo' kad1o svarbiarrsia priederme - miegoti' Prie5 vidurnakti ii paZadinonepaguodZiamas paukliio klyksmas' Pamatqs basq koirl pddsa-

42 So das iisi iako i an ii ais takat s

vaikinas grieZtais bruoZais, Primenandiais pati sapnuotoi4. Iisneilgani tesutriko, staiga dingusio mokslo draugams; iopaLangapo keliq iam vienam skirtq paskaitq apstulbino mokytoja. Ta-diau juos iStiko nelaime. Viena dien4 vyras, griZdamas i5 sapnotarsi i5 klampios dykynds, Pamatd bergLdi;i4 popietes Svies4,pirmaja akimirka mane, kad tai au5ra, ir susivoke visai ne-miegojes. Vis4 nakti ir vis4 kita dienq ji plieke nepakendiamasnemigos Zvilgesys. ]is bande iSZvalgyti mi5k4, idant nuilstq;vargais negalais por4 sykiq sntrsteldio tarp maudq, ir jo s4-mondje skubiai praslinko betiksliai regejimq likudiai' Bandesu5aukti mokinius ir vargais negalais kreip6si i juos keliaistrumpais i,odLiais, bet ju siluetai tuojau iSkrypo ir dingo. ]isbeveik visq laika budejo, ir jo senas akis svilino pykdio aSaros.

)is suvok6, jog pastangos formuoti nedarni4 ir svaigi4 saPnqmedZiaga

- pats sunkiausias uZdavinys, kurio gali imtis Zmo-

gus, net imings visas dangaus ir Zemes paslaptis; kur kas sun-kesnis, negu vyti smdlio virvq ar kalti pinigus i5 beveidZio vriio.Suvoke, jog pradZioje nesdkme buvo nei5vengiama. PrisiekduZmir5ti beribi regdjim4, kuris buvo ji i5vedqs i5 kelio, ir dmdie5koti kito bodo. Dar jo nepanaudojes, i5tisa menesi kaupejegas, kurias kliedesys buvo nualinqs. Daugiau nebesistengesapnuoti ir beveik i5 karto pradejo miegoti Lymia dienos dali.Siuo laikotarpiu retkardiais sapnuodavo, bet sapnai jam ne-rirpejo. Vel praddjo darb4, tik sulaukqs menulio pilnaties. T4popietq apsiprause upeje, pasimelde planetq dievams, i5tare[statymq knygose ira5ytus visagalio vardo skiemenis ir uZmigo.Beveik tuojpat susapnavo plakandi4 5irdi.

Sapnuos ji buvo gyva, 5ilta, paslaptinga, didumo sulig kum5-diu, granato spalvos, dar belydio ir beveidZio ktrno prietemoje;kruop5iiai ir su meile jis ja sapnavo keturiolika Sviesiq naktq.Kasnakt ji daresi vis ry5kesn6. |is jos nelytdjo: tenkinosi liu-dininko, stebetojo vaidmeniu, retkardiais taise j4 Zvilgsniu. Matr)ia ir pergyveno i5 ivairiq atstumq ir ivairiais poZiuriais. Ke-turiolikt4f4 nakti palietd plaudiq arterija smiliumi ir paskui

aat

,t,l(;tutt,t':;ttl ttlll

apiiupinejo visA Sirdi i5 lauko ir i5 vidaus. l-iko patt'nkittt.ts s.tvtrbandymu. Tydia vien4 nakti nesapnavo; pasktri vi'l strgrit'bi'Sirdl i5tare planetos vard4 ir ryZosi kurti sapne kitil esnling kuntrdali. Po metq pri6jo ligi griautiq ir vokr4. Turbut sunkiausiabuvo iSsapnuoti nesuskaiiiuojam4 plaukq gausybq. |is i5sap-navo vis4 Zmogu iaunuoli, bet tasai jaunuolis neistenge atsikelti,prabilti nei atsimerkti. Kiauras naktis vyras sapnavo ji mieganti.

Pagal gnostikq kosmogonijas, demiurgai nulipde raudonodiAdom4 kuris nemokejo stoveti stadias; toks pat nevikrus, Siurk5-tus ir pirmyk5tis, kaip anas Adomas, sutvertas i5 dulkitl, buvoir 5is Adomas, Zynio naktimis sutvertas i5 sapnq. Vien4 popietqvyras vos nesunaikino savo tvarinio, bet susilaike. (Geriau botqsunaikinqs.) I5sakqs visas maldas Zemes ir upes dievybdms,puold knitrpsdias prie5ais staba

- gal tigr4, o gal kumeliuk4

- ir

papraSe sldpiningos paramos. T4 paii4 dien4 temstant susaP-navo stab4. Sapnavo ji gyrra ir kintanti: ne Slyk5tq tigro ir kume-liuko miSrun4, o abu Siuos siautulingus padarus drauge, ir darbuliq, ir roi,q, ir audr4. Daugiaveidis dievas aprei5k6, jog joZemi5kasis vardas yra Ugnis, jog Sioje apskritoje Sventykloje (irkitose pana5iose) jis kadaise priimdavo aukas ir buvo garbina-mas ir jog jis stebuklingai ikvdps Byvybe iSsapnuotam fanto-mui,

- tuo budu, kad visi, i5skyrus padi4 Ugni ir sapnuotoja,

laikys ji Zmogumi i5 kuno ir kraujo. [sake iSmokyti ji ritualu irnusiqsti I kit4 sugriuvusia Sventykl4, kurios piramides yraiSlikusios Zemiau paupyje, idant tame apleistame pastate ji irgigarbintq Zmogaus balsas. Ir sapnuotojui prisisapnavo, jog sap-nuojamasis nubudo.

Zynys ivykde isakymus. Praleido tam tikra laik4 (i5 visodvejus metus), aiSkindamas jaunuoliui visatos paslaptis ir mo-kydamas ji garbinti ugni. Sielos gilumoje gailejo su juo skirtis.Neva skatinamas aukletojo pareigos, kasdien aukojo sapnuidaugiau ir daugiau Iaiko. Be to, perlipdd kreivok4 de5iniji peti.Kartais ji kamuodavo pojtrtis, kad visa tai jau buvo kaZkadaatsitikq... Siaip dienos buvo laimingos, uZsimerkdamas jis

44 Strdas iisiiakrrT u tt i irr is l tku i:;

m4stydavo: Dabar Pabusiu su savo sunumi' Arba, kiek retiau:Sunus, kuri pradOjau, laukia mangs, ir jo nebus, jei a5 neateisiu'

Palaipsniui jis pripratino iaunuoll prie tikrov6s' Syk[ lsakejam iSkelti veliav4 ant tolimo kalno. Rytojaus dien4 veliava jauplaikstesi vir5rln6je. Jis atliko dar kelet4 pana5iq bandymq -kaskart dr4sesniq. Gerokai nulitrdqs suprato, iog jo strnus yrapasirenges gimti

- ir, galimas daiktas, nekantrauja' Ta nakti

pirmasyk ji pabudiavo ir i5siuntd i kit4 Sventykl4, kurios griu-vesiai baltavo uZ daugelio myliq Zemiau paupyje, anaPus ne-lZengiamq giriq ir klampyniq. Prie5 tai (kad sunus niekad ne-itarttl es4s fantomas ir laikytq save tokiu pat Zmogum, kaip kiti)liepe jam uZmir5ti visus mokslo metus.

|o ramybq laimeius vis dar arde Sirdg6la' Temstant ir Svintantjis parpuldavo akmeninio stabo papddeje, gal vaizduodamasis,kad jo netikrasis sunus atlieka tuos padius ritualus kitame griu-vesiq rate pasroviui; naktimis nieko nesapnuodavo arba sap-nuodavo tai, ka ir visi. Pasaulio garsai ir formos jam buvo tarsiisbluke; dinges sunus savinosi dali jo sielos. Gyvenimo tikslasbuvo pasiektas; beliko skendeti keistoje ekstazeje. Po kurio lai-ko

- po kelerirl metq ar po keliq penkmeditt, nelygu kas pasakoja

5i4 istorija -

ji vidurnakt[ paZadino du irkluotojai: iis nemat6 juveidq, bet jie papasakoio apie stebetin4 Zmogu Siaures Sven-tykloje, kuris mindo Zarijas nenusidegindamas' Zynys staigaprisimine d,ievo LodL,ius. Jis prisimine, jog i5 visq pasaulioesybiq ugnis vienintele Zino, kad jo sunus yra fantomas' Prisi-minimas i5 pradZiq ji apramino, bet pagaliau sujaudino' Jisi5sigando, kad sunus ims m4styti apie 5i4 nepaprast4 privilegijair kaip nors susivoks, jog yra tik vaiduoklis. Nebuti Zmogumi,btrti kito Zmogaus sapno vaizdiniu - koks tai nelsivaizduojamaspaZeminimas, koks svaiginantis siaubas! Visi tevai domisi vai-kais, kuriuos pradejo (leido i pasaull) paprasiiausio sumi5imoir laim6s akimirk4; ir, aiSku, Lynys nerimavo del ateities, lau-kiandios Sito sunaus, kurio organus ir bruoZus jis letai issvajojoper tukstanti ir viena slepininga nakti.

illrLt illr'r"ttl tttlr

Jo apm4stymai nutruko staigiai, nors jq pabaiga ir prana5avokai kurie Zenklai. Pirmiausia (po ilgos sausros) debesis toli virSkalno, staigus tarytum pauk5tis; paskui pietq dangus/ rausvasnelyginant leopardo dantenos; paskui dumq sroves/ i5grau-Zusios naktq metal4; pagaliau igasdintq Zveriq begimas. Neskartojosi tai, kas buvo atsitikq Prie5 daugeli amZirl. Ugnies dievoSventyklos griuv6sius naikino ugnis. AuStant, nebegirdddamaspauk5dirl ?ynys pamatr! siauiianti sienas liepsnos apskritim4'Pirmaj4 akimirk4 jis panoro pulti ivandenl, bet paskui suprato,jog mirtis ateina apvainikuoti jo senatvrls ir iSvaduoti nuo darbo'|is Zeng6 | ugnies lieZuvius. Bet jie neapsvilino io kuno - jiapglebe ne kar5tis ir ne liepsna, o glamone. Sklidinas paleng-v6jimo, paZeminimo ir siaubo, jis suvoke, iog ir pats yra re-gimyb6, kaZkieno kito iSsaPnuota.

Verte TOMAS VENCLOVA

Vert6jo pastaba* O jei jis liovesi tave saPnaves...

Alisa Veidrodiio karalYstdje, VI

1.

47

LOTERIJA BABILONIIOJE

I r'I(t tln lhbrlotriloit

dicnos apio i.t esu galvoiqs ne kq daugiau nei apie nenusP6jamqdievq clgcsi ar savo Sirdi. Dabar, budamas toli nuo Babilonijosir jos mielq paproditl Siek tiek stebedamasis prisimenu loteriiqir Sventvagi5kus spejimus, kuriuos prieblandoje kuZda vienikitiems veidus prisidenge Zmones.

Pasakojo tdvas, jog senovdje -

prie5 Simtmetius, prie5 daugellmetg?

- loterija Babilonijoje buvusi plebeju lo_5ima,9,. Pasakojo

(neZinau, ar tai tiesa), jog barzdaskutiai mainq varines monetasi kaulinius arba pergamentinius ketvirtainius, papuo6tus tamtikrais Zenklais. Burtai bOdave traukiami vidury dienos: da-tingieji gaudavq

- vien atsitiktinumo d6ka

- kaldintq sidabriniq

monetq. Procedura, kaip matote, buvo nesuddtinga.Savaime suprantama, tos ,,loterijos" Zlugo. Nedare jokio

moralinio poveikio. Zadino anaiptol ne visus Zmoniq jaus-mus

- tiktai vilti. Visi5kai nuslugus susidomejimui, pirkliai,

rengiantys jas pelno sumetimais, patyr6 nuostoliq. KaZkamkilo mintis jas patobulinti: prie laimingq numeriq prideti keletanelaimingu. Sitaip patobulinus loterij4, Zmonems, perkantiemsnumeruotus ketvirtainius, tekdavo dvejopa laime: arba Iaimetitam tikr4 suma, arba sumok6ti baudq - kartais gana didelq'Ta ne per didZiausia rizika (i5 trisde5imties laimingq bilietqvienas pasitaikydavo nelaimingas), aiSku savaime, patraukdZmones. Babitonieiiai isiZaidd. Kas nepirkdavo bilietq, budavolaikomas bailiu arba menkadvasiu.Ilgainiui ta teisinga paniekai5siplete dviem kryptimis. Buvo niekinami ir tie, kurie ne-lo5davo, ir tie, kurie pralaim6je mokedavo baud4' Draugija(taip ji tuomet praddta vadinti) turdjo ginti interesus trl lai-mdtoju, kurie negauna pinigu, jei pralaimejusieji beveik i5tisainelmoka baudq. Eme kelti bylas pralaimrljusiems: teisejo nuo-sprendZiu jie turddavo sumokdti baud4 ir atlyginti teismoiSlaidas arba ats6ddti keleta dienq kalejime. Visi pasirinkdavokalejim4, kad tik galdtq apsukti Draugija. Taip saujelds Zmoniqatkarumas sudare prielaidas Draugijos galybei, jos religinei,metafizinei galiai.

Buvau prokonsulas, kaip visi babilonietiai, ir kaip visi - vergas;patyriau ir valdZios gaiybq, ir ne5lovq, ir kaleiim4' Ziurekit:ie5inei rankai trtrksta smiliaus. ZiUrekit: pro apsiausto skylqant pilvo matyti raudona tatuiruote; tai antroji raide Beta' Siraidl pilnaties naktimis suteikia man gali4 valdyti Zmones'turindius Gimelio Zenkl4, tadiau pajungia mane tiems' kuriepaZenklinti Alefu ir naktimis be menulio pavaldtrs paZenk-iinti"riu*, Gimeliu. Apyau5rio prieblandoje, poZemiuose' prieSjuodaii akmeni esu piaustqs gerkles Sventiesiems jauiiams' I5-iisrs menulio metus buvau skelbiamas nematomas: Saukdavau,ir niekas neatsiliepdavo, vogdavau duon4, ir niekas man ne-kirs

,l t{

l,tr kttt.itr liriktl lrrlr,r.ijtls l.rirrrr.iirlrrl lr'ttlr.lt,lir.irrtl.r Irr.llr,:;kr'lllltb0trtlr1, tiktiti kirltliinro rlit'rlits trt'k, krt'k tt'rtkil kit'kvit'tt'ttttnclaittlingatnbilietui..l'asglirusttrltlils,ttl()trtt'tubt'vtliktrt'1lit.stebetas, iureio csminq rcik5mq' Lotrtriioit pirmqsyk at'sirado ele-

mentni, nrrrriiq su pini[ais'Pasisekimas buvo didelis' Zaiddjamsreikalaujant, braugili padidino nelaimingu bilietq skaiiitl'

Kaip visiems Zinoma, babiloniediai dievina logik4 ir netgisimetrija. Atrodd nenuoseklu, jog laimingus numerius atitinkatam tikras kiekis skambiq *o"eiq, o nelaimingus - tiek ir tiekdientl ir naktq kaldjime. Kai kurie moralistai skelb6' kad pinigaine visados suteikia palaim4 ir kad galgi lmanomi kokie norskitokie, daug tiesesni laim6s keliai'

Kitokio piUuaZio nerimas plito varguoliq kvartaluose' Dva-sinds kolegijos nariai loSdavo nesismulkindami ir mdgaudavosivisaisbaim6sirviltiesdirgesiais;varguoliai(Zitrredamiijuossu savaime suprantamu ir nei5vengiamu pavydu) suvokd' kadjiems nepasiekiamas tas istabiq poiudiq verpetas' Pa5okus tei-setam norui visiems - varguoliams ir turiiams - lygiomis tei-semis dalyvauti loteriioie, prasidejo gddingi bruzdejimai' kuriqne laikas nesugebdio isalayti i5 atminties' Kai kurie uZsispy-reliai nesuptut-o (ui ddiosi nesuprant4), jog atejo nauii laikai'nei5vengiamas istoriios etaPas"' Vienas vergas pavo96 raudona

biliet4, o burtai lemd jam iSdeginti lieZuvi' Tokia bausme buvonumatyta kodekse ,ri bili"to vagystq' Kai kurie babilonietiaireikalavo ji nubausti ikaitinta geleZimi kaip vagi; kiti' kilnia-SirdZiai, buvo tos nuomones, jog dera atiduoti ji budeliui irankas, nes tokia iam tekusi laimd"' Prieita iki riausiq' iki ap-gailetino kraujo praliejimo; taiiau babilonieiiai gah4 gale iveikeiurtiq prie5inim4si ir iaimeio pergalq' jq kilntrs siekiai pagaliauUrrrro igy*."ndinti. Visq pirma, tauta pasiek6' kad Draugija pa-imtq visa valdZia i savo rankas. (ISkiIus begalei nauju' sudetingquZdaviniq, butina centralizuoti valdZia') Antra' ji pasieke' kadloterija butu slapta, nemokama ir visuotine' Bilietq prekybabuvo panaikinta. Kiekvienas laisvas Zmogus' iSventintas i Baalio

Lttl t' I I ltl lttlltl ttt tt I ltt lt'

krrltil, trrri'itt lt'ist; tlitlyvirtrti Svt'trtaianre tirale, kuris vykdavtlkas Sesiusdt'iiutt naktq dievo labirintuose ir nulemdavo Zmo-gaus likimq iki kito tiraZo. Pasekmes budavo nenuspejamos.Laimejimas galddavo lo5dja i5auk5tinti iki magq tarybos arbasuteikti gali4 ikalinti savo prieS4 (vie5a arba slaptfl, arba do-vanoti pasimatym4 jaukioje kambario prieblandoje su moterimi,kuri krito i Sirdi arba su kuria nebesitikejo daugiau susitikti;pralaimejimas galedavo lemti luoSum4, ged4, ne5lovq, mirti.Kartais koks ivykis - tokio C nuZudymas smukldie, tokio Bmislingas i5kilimas

- budavo genialus trisdeSimties ar ketu-

riasde5imties tiraZq padarinys. Nelengva daryti tokias kom-binacijas, tadiau nedera pamir5ti, jog Draugijos nariai buvo (irtebdra) visagaliai ir klastingi. Daugeliu atveiqiq galybe atrodytukur kas menkesne, jeigu Zmogus suvoktrl jog laim6 atitekusivisi5kai atsitiktinai; idant nekiltrl tokirl nepageidautinrl miniiuDraugijos agentai griebdavosi itaigos ir magijos. ]q veiksmai, jumacNnacijos likdavo paslapty. Slaptiausioms Zmogaus viltims,slapdiausiems bfrg5tavimams suZinoti naudotasi astrologu irSnipg paslaugomis. Kai kurie akmeniniai liutai, Sventoji i5vietri,vadinama Qaphqa, ply5iai apleistame dulketame vandentakyje,anot gandra siekdsi su Draugija; piktos arba geros valios Zmonesten palikdavo savo skundus. Tos Zinios, daugiau ar maZiauteisingos, suddliotos pagal abecdlq, buvo saugomos archyve.

Sunku patiketi, bet netr0ko apkalbq. Draugija, kaip paprastailaikydamasi santfrriai, tiesiogiai i jas neatsakydavo. Ant kaukirrdirbtuves atliekq paprasiiausiai pakeverzojo trump4 teigin!,nfinai itraukt4 i Sventuosius ra5tus. Tas tekstas skelb6, iog lote-rija esanti pasaulio darnos papildymas atsitiktinumu ir jogpasitaikandios klaidos ne paneigia atsitiktinum4, o prie5ingai -ji patvirtina. Taipgi skelbd, jog nei liutq, nei Sventosios kloakosDraugija nei5siZadanti ir neatsisakanti teisds naudotis tais ZiniqSaltiniais, tadiau oficialiai ju nepripaZistanti.

Sis parei5kimas nuramino sujudusi4 visuomenq. Tadiau jisturejo ir kitokirl padariniq, ko gero, autoriaus nenumatytq. I5

":li..,i,il',.;l,ii,!i.iril.t";I r:',:iir r;r.:{

50 Sodas iisiiakoj aniiais takars

NeiSmaneliaitvirtins,jogbegatiniamtirazrlskaidiuireikiabe-

sakyti jos esmg.lsivaizduokime pirmaj[ tiral4,nulemianti kokiam nors Zmo-

gui mirtl. Nuosprend'Ziui vykdyti rengiamas antrasis liraLas'f,r.iu*e-puaiSkija (tarkim) devyni galimi nuosprendZio vyk-dytojai. ti ]u teiuri gali surengti treii4ji tiraL4' kuriame pa-uistetq urdelio vardis, kitiems dviem nelaiminga burt4 galimabutq pasikeisti laimingu (tarkim, kad ir lobio atradimu)' vienamju t"ttu mirti padary-ti kuo skausmingesnq (gedingesnq arbaLankinaniia), likusieji galetq atsisakyti vykdyti mirties nuo-sprendi... Bet tai tik Loieriios schema' I5 tikrqiq tirai4 sknidiusyra begalinis. Galutinio sprendimo nera, i5 vienu i:t'.t"i1i \1t]

esmes pasikeite Draugijos dvasia ir veikla' Laiko man liko neper daugiausia; ka tiitii mums prane5ta' iog laivas netrukuspakels iikara, bet pasistengsiu 5l bei t4 paaiSkinti'

Neitiketina, bei ligi toi niekas nebandd kurti bendrosiosZaidimq teorijos. Babiloniediai nelinkg i abstraktr+ m4stym4'Gerbia tai, kE lemia atsitiktinumas, patiki jam savo gyvelim.a'viltis, paniSkq baimq, taiiau niekada nepanusta leistis i io d6snitl

labirintus nei ai5kintis ji lemiandiu rutuliq sukimosi' Ir vis ddl-to mano minetas oficialus pareiSkimas sukeld nemaZa teisiniobei matematinio pobtrdZio gintq' Viename iu gime tokia prie-laida: jeigu loteriia - atsitiktinumo isigalejimas' periodiSkaschaoso veiZimasis i pasaulio darn4, ar nebtrtq geriau' kad atsitik-tinumas lemtu ne vien4 kuri, o visus lo5imo etaPus? Argi neiuo-kinga, kad Zmogaus mirti salygoia at'sitiktinumas' o tos mirtiesaplinkybes - slaptumas, vie5umas, terminas' tolygus vienaivalandai ar vienam Simtmediui, - atsitiktinumui nepavaldZios?Abelones pasirodd tokios pagristos, kad galiausiai imtasi reikS-

mingos ,.for^or, be galo suddtingos (per ilgus gyvavimo am-Zius pasidariusios dir painesne) ir suvokiamos tik sauieleispecialistq, bet a5 pasistengsiu glaustai' kad ir schemati5kai nu-

l-J

Ir I L: r i jt llubt Iorr i jo 1t

Ta begalybe stebetinai atitinka Atsitiktinumo skaitirl seka, taipgiDangiSkaji Iroterijos Archetipa, kuriam i5tikimi Platono pa-sekdjai... MOsq paprodiq i5kreiptas aidas, regis, pasieke Tibrokrantus: Elijas Lampridijas Antonino Heliogabalo gytsenime pa-sakoja, jog Sis imperatorius ant kriaukliq paprasiiausiai uZ-ra5ydavqs, kokia laimq skirias kiekvienam sveiiui; tad vienasgaudavgs de5imt svarq aukso, kitas

- de5imt musirl de5imt

starq, de5imt lokir+. Verta priminti, jog Heliogabalas mokdsiMaZojoje Azijoje pas Zynius, tarnaujaniius dievui, kurio vardupats pasivadino.

Esti ir beasmeniq burtq, neturindiq apibreZto tikslo: vienaskuris lemia imesti i Eufrato vandenis Taprobanos safyr4 kitas -nuo bok5to virSun6s paleisti laisven pauk5ti, dar kitas - kasSimtmeti i5 pajlrrio smdlio paimti (ar padeti ten) po vien4 i5nesuskaitomos daugybes smiltelirl. Padariniai kartais blrnasiaubingi.

Tik Draugijos deka musq gyvenime padaugejo atsitikti-numq. Zmogus, nusipirkgs dvylika amfon4 Damasko vyno,nenustebs vienoje ju aptikqs talisman4 ar gyvatq; raStininkas,ra5ydamas koki4 sutartl beveik niekada neapsieina neivelgs kadir menkos klaideles; juk ir aS pats, skubotai pasakodamas tai,kai ka pagraZinau, kai kur sutirStinau spalvas. Gal per daugpaslaptingai ir nuobodZiai,.. Musrl istorikai, patys iZvalgiausipasaulyje, surado buda atsitiktinumui iStaisyti; eina gandas, jog(apskritai) 5is budas patikimas; nors, savaime suprantama, i5dalies apgaulingas. Beje, nera nieko kita, kas butq taip aptekqpramanais, kaip Draugijos istorija... Paleografinis dokumentas,atkastas Sventykloje, gali buti arba vakaryk5dio, arba prie5 Simt-meti ivykusio loterijos tiraLo rezultatas. NeiSleidZiama ne vienaknyga, kurios tiraZo egzemplioriai kuo nors nesiskirtq vienasnuo kito. Ra5tininkai slapta prisiekia butinai k4 nors praleisti,Iterpti, pakeisti. Taipgi nesako teisybds.

Kuklumu prilygdama dievams, Draugija vengia bet kokiovie5umo. Jos agentai, aiSku savaime, slapti; nuolat (gal ir be

5l

52

1-rt t-rt I r L-: L--.r,Srrr.las iisiSrr/trrliItt tttt" !il[it '

pertrukio)leidZiamiiospotVarkiitittit'ktrtlttt.siskiriirlltl()l)()-ivarkiu leidZiamrl kokios gaujos apgavikrl. () kas inrs girtis t,si1sstadiai apgavikas? Girtuoklis, iSpySkinr1s kokI paikq isak4' Zmo-grr, krr.irl umai pakirdqs i5 miego, smaugia Salimais miegandi4iroteri

- gal kartais jie vykdo slapt4 Draugijos sprendim4? Ta

tyli veikla, pana5iai kaip Dievo, sudaro palanki4 dirv4 gimtiivairiausioms spdliondms. Viena ju perSa siaubinga minti jogDraugija jau Simtus metq nebeegzistuolanti, o Sventoji musqgyrr"ii*o suirutd - grynai paveld6ta, tradicine; kita skelbia' kadSraugiia arnZina ir viespatausianti ligi paskutinds nakties' kai

-oaslritinis dievas"isunaikinsias Zemg' Dar kita teigia' jog Drau-' gilu rrisagal6,liet iurinti galios vien menkiems dalykams: pauk5-

Eil Uyf.J-"i, rudZiq ir duikiq atspalviams, parytio snauduliui'Dar k1ta, skelbiama uZsimaskavusiq eretikrl lupomis' sako' jogDraugijos niekada nebuttg ir nieknda nebilsiq'Dar kita' ne maZiauniekin ga, sampro tau j a, ka d b er gLdLia tviiii".fi":aerifii8ffi"iffi -*esarna.kaZ'kokios'neai5kios bendrijos, iei pati Babi|ffiffi ,;.t*i.lg".kas kita, kaip begalinis atsitiktinumq Zaismas'

VETIL5 VALDAS PETRAUSKAS

ts

L-f L----,,, J -.,, ) ,, ) , J ,, J ,' J , .l ,, .lI

I

I

HERBERTO QUAINOVEIKALU APZVALGA

Herbertas Quainas mire Rascommone. Nesistebddamas pa-madiau, kad literaturinisTimes priedas skyre tik pusq skilties jonekrologui, kuriame nera liaupsinaniio epiteto, neiStaisyto (arrimtai pataisyto) prieveiksmiu. The Spectator atitinkamame nu-meryje, be abejones, yra ne toks lakoniSkas ir drauge nuo-Sirdesnis, tadiau sugretina pirm4ja Quaino knyga - LqbirintoDieaq

- su Agatha Christie, o kitas

- su Gertrude Stein: Sie

palyginimai niekam neatrodys nei5vengiami, ir jie nepradZiu-gintq velionio. Tarp kitko, jis nemane es4s genijus; netgi aud-ringuose literatUriniuose vakareliuose, kada Zmones, privertqpasidarbuoti spaustuves, nei5vengiamai tampa ponu Teste ardaktaru Samueliu Johnsonu... Jis visiSkai blaiviai suvoke savqjqknygU eksperimentini pobtrdl: gal jos nepaprastos savo naujo-vi5kumu ir tam tikru aiSkiu tiesumu, bet anaiptol ne aistrosgalia. ,,Esu kaip Cowley' odes,

- raSe jis man i5 Longford o 1939

metq kovo 5e5t4jq. -

Nepriklausau menui, nebent meno isto-rijai." Jo manymu, nebuvo mokslo, menkesnio uZ istorija.

Paminejau Herberto Quaino kukluma; i5 tikrqjq Sis kuklu-mas neiSsemia jo minties. Flaubert'as ir Henry Jamesas musipratino manyti, jog meno k0riniai - retas daiktas ir reikalaujadaug trirlso juos kuriant. Se5ioliktasis amZius (atsiminkimeKelionq i Parnasqo ar Shakespeare'o likim4) nesutiko su 5ia nenu-maldoma nuomone. Nesutiko ir Herbertas Quainas. Jam atrode,kad gera literatura yra gana paprasta ir kad beveik nera gatves

1J

.5rrr/ar; ti:;i:ialrry il llt ttt t:' I ih i t'

diilkrgt1, kurie negalOtq ja virsti. Jarur taip |r.ll .ttrocli:, iog t'sttrtinisaktas ncgali atsisakyti nuostabos elcmcnto, ir kad atmintinaistebetis yra sunku. Sypsodamasis nuo5irdZiai gailejosi /,nuo-lankaus ir atkaklaus prisiri5imo" prie senqiq kttygt1"' NeZinau,ar jo miglota teorija pagrlsta; bet Zinau, kad jo knygose anaiptolnestinga nuostabos tro5kimo.

Gailiuosi vienai damai nesugrEZinamai paskolinqs pirmajii5spausdint4 Quaino veikala. Cia kalbama apie detektyviniroman4 Labirinto Dieaas. Beie, leidejui 5ovr5 i galv4 puiki mintisji pasirrlyti prekybai 1933 metq lapkriiio paskutiniosiomis die-nomis. GruodZio pradZioje London4 ir Niuiork4 patrauk6 ma-loni ir paini Siamo Dayni4 paslapties*3 intriga; a5 laikyiiau Sitqpragai5ting4 sutapim4 musq draugo romano nes6kmes prie-zastimi. Taip pat (noriu btrti visiskai atviras) dia kaltas ir neto-bulas atlikimas, pomPastiskas ir Saltas kai kurir+ juros ap-ra5ymq puo5numas. Po septyneriq metq nebeatsimenu siuZetodetaliq, bet Stai jo esme, kuri4 mano uZmarSumas dabar lyg irnuskurdina (tatiau drauge iSgrynina). Pirmuosiuose pusla-piuose ivyksta mislinga ZmogZudyst6, viduryje ii vangiai ap-iarian'., paskutiniuose pateikiama atomazga' ]au lsp6jusmis-lq

- ilgas retrospektyvus Paragrafas su Sia fraze: ,,Visi tikejo,

log dvieju Sachmatininkq susitikimas buvo atsitiktinis'" Sisposakis leidZia suprasti, kad misles sprendimas klaidingas'Nerimstantis skaitytojas pervertia atitinkamus skyrius ir at-randa kitq pabaiga- tikraja. Taigi knygos skaitytojas pasirodoiZvalgesnis ui. detektYoq.

Dar ereti5kesnis yra,,regresyvus, persipinantis romanas"Balandis kooas, kurio tredioji (ir vienintele) dalis isspausdinta1936 metais. Niekas, vertindamas 5i romanA, neneigia, jo$ taiyra Zaidimas; teisinga butq pastebeti, jog ir autorius nempneLituip. ,,Siame kurinyje ad pritaikiau, - girdejau sakant adto-riq,

- pagrindinius visq ZaidimqbruoZus: simetrij4, atsitiktines

taisykles, nuoboduli." Su pavadinimu susijes lengvutis ka-lamturas: April' March galetq reik5ti ,,balandZio mar54", bet

paZotlZiui rei5kia ,,baltuulis kottus." KaZkas jame pajuto Dunnc'o*aioktrinq aida; tatiau prologe Quainas prisirnena Bradley's at-virk5dia pasauli, kuriame mirtis yra ankstesnd uZ gimim4'randas

- uL i,aizdq, Laizd'a - ui, smtrgi (Regimybi ir realyb'i ' 1'897 '

p. 215).1 Pasauliai, sudarantys Balandikottq, nera regresyvus: toksyra tik jU apraSymo btrdas. Kaip jau sakiau, - regresuojantis irpersipinantis. Knyga sudaro trylika skyriq' Pirmajame atpasa-Lo;amas dviprasmiSkas nepaZistamqiq dialogas geleZinkeliop".or,u. Antiaiame apra5omi [vykiai pirmojo i5vakarese' Tre--diulu*",

taip pat atvirkBtiniame, aprasomos kifos galimos pir-moio ivytio iSvakares; ketvirtaiame - dar kitos' Kiekviena i5SiqirilqiSvakariq (kurios neturi nieko bendro) savo ruoZtu turitris skirtingas i5vakares. Visas klrrinys susideda i5 devyniq ro-manq; kiekvienas romanas - i5 triju dideliq skyriq' (Savaimesuprantama, pirmasis skyrius yra bendras visiems') I5 5iq ro-*anq vienas yra simbolinio pobhdZio, kitas - antgamtiSkas' darkitas

- detektyvinis, kitas - psichologinis, dar kitas - komu-

nistinis, kitas i antikomunistinis ir taip toliau. GalbUt 5it4 struk-tfir4 pad6s suPrasti schema:

Apie 5i4 strukttrr4 galima pasakyti tai, k4 sak6 Schopen-haueiis apie Kanto dvylika kategoriju: viskas aukojama aist-ringai simetrijai. Galima numanyti, kad kai kurie i5 devyniqpasakojimq yra neverti Quaino; geriausias yra ne Xn, kuri

55I lr t l,r, t I t l)rrtt ttrt 14 llnl 11 n1t t utl yt

5,1

ti'IX:Ix,II;Ix,

Y1

Y2

Y.

Z

5fr .5rrrlas isr;tirll rr,1 tt tt i t tt t t' I il h i t :,

autorius pirmiausia suk[re, o fantastiikos prigimties Xr. Kitusbjaurina vangUs Pok5tai ir nereikalinEos neva tikslios detalds'Kas juos skaito chronologine tvarka (pavyzdZiui: X, Yr, Z),praranda savit4 keistos knygos skoni. Du pasakojimai - X, X, -stokoja individualios vertes; tik sugretinimas jiems teikia ispu-dingumo... NeZinau, ar verta priminti, kad jau i5spausdinqsBalandi koaq Quaitas apgailestavo d6I trinario iSdestymo irnumate, kad btrsimieji imitatoriai pasirinks dvinari:

O demiurgai bei dievai pasirinks begalybq: begalines isto-rijas, be galo iSsi5akojandias.

Labai skirtinga, tadiau taip pat retrospektyvi yra herojin6dvieju veiksmq komedija Slaptasis rteidrodis. ]au apZvelgtuoseveikaluose formos suddtingumas kauste autoriaus vaizduotq;tia jos pldtojimasis ne toks suvariytas. Pirmasis (ilgiausias)veiksmas vyksta generolo Thrale'io, Indijos ordino kavalieriaus,vasarnamyje netoli nuo Melton Mowbray. Nematomas siuZetocentras yra panele Ulrica Thrale, vyriausia generolo dukra'Dialoge ja probegom pamatome kaip iSdidZi4 amazonq; sPe-jame, jog ji nesidomi literatora; laikra5diai skelbia jos suZa-detuves su kunigaikSdiu Rutlandu; paskui laikraSdiai atSaukiasuZaddtuves. JA dievina dramaturgas Wilfredas Quarlesas, kur[ji kartais apdovanodavo iSsibla5kiusiu buiiniu. PersonaZai labaiturtingi ir aristokrati5ki, jU jausmai kilnus, nors ir kar5ti. Dia-logas lyg ir svyruoja tarp Bulwer-Lyttono'6 i5kilmingo tuSdia-ZodZiavimo ir Wilde'o ar Philipo Guedalla epigramq. Yra lak5-tingala ir naktis, yra paslaptinga dvikova terasoje. (Esama taippat beveik nepastebimr+ idomirl prie5taravimq ir nepadoriq

Yr

Y2

Z{

I lrr brrlo Qrtrttrto ttrihtltl ultiwtlgu

detaliq.) PersonaZai i5 pirmojo veiksmo vel atsiranda antrajamesu kitais"iardais.,,Dramaturgas" Wilfredas Quarlesas virstakomivojaZierium i5 Liverpulio, jo tikras vardas

-Johnas Willia-mas Quigley. Mis Thrale egzistuoja, nors Quigley niekada nerajos matqs, tik liguistai kolekcionuoja jos nuotraukas i5 Tatler arSketch. Quigley yra pirmojo veiksmo autorius. Nerealus ar neeg-zistuojantis,,vasarnamis" yrajo transformuotas ir i5aukStintasairi5kai Zydi5kas pensionas, kuriame jis gyvena... VeiksmrlsiuZetas paralelus, tadiau antrajame viskas truputi siaubinga;viskas per ilgai trunka arba Zlunga. Kada Slaptasis aeidrodisbuvoi5spausdintas, kritika minejo Freud4 ir )ulien4 Green4.,7 Pirmojopaminejimas/ man atrodo, visi5kai nepagristas.

Slaptasis aeidrodis buvo i5garsintas kaip froidi5ka komedija;5i palanki (ir apgaulinga) interpretacija uZtikrino jam s6kmq.Deja, Quainui tada jau buvo keturiasde5imt, jis buvo pratqs prienesekmiq ir vos begalejo pakqsti nauj4jq atmosfer4. Nusprendeatsiker5yti. 1939-qjq pabaigoje i5spausdino Toirtinimus: galbutoriginaliausi4 savo knyg4, be abejonds, maZiausiai i5liaupsint4ir paslaptingiausi4. Quainas daZnai teigdavo, kad skaitytojasyra jau i5nykusi veisle. ,,Nera europieiio, - teige jis, - kurisnebutq tariamas ar es4s ra5ytojas." Taip pat tvirtino, kad i5ivairiausiq malonumq siOlomq literaturos, vertingiausias yraiSradingumas. Jau ne visi sugeba patirti 5i4laimg, daugelis turipasitenkinti apgaule. Siems ,,netobuliems raiytojams", kuriq yrabe galo daug, Quainas skyre a5tuonis apsakymus i3 Tztirtinim4knygos. Kiekvienas i5 jU apibreLia ar i,ada ger4 siuZet4, kuriautorius tyiia suZlugdo. Vienas

- ne pats geriausias

- apibreZia

du siuietus. Tu5tybes klaidinamas skaitytojas tariasi pats juossugalvojes. I5 trediojo apsakymo, ,,Vakaryk5te roi,e" , aE nesvy-ruodamas pasisavinau savo istorij4,,Griuvesiq rate" iS rinkinioSodas iisidakoj aniiais t aksis.

VeTte GRAZINA BALCAITYTE

57

x1x2

X^x4

LLLt-;l-l-L-l'-

i:H:"J"["ffi 1::::;]::ll;l]i;X]1,#i#:i.:1[ii;iiii{lsosl Platono Polilikos Pti;;,,;;^,,..*r:hlin:*i:i5$Tii};?'ffi ::rffi.F:r-kos' Persikeli i5 senaweq lSnvkima ir nebtrti'

'ilfi;t;tip*oi"u'p p t kaiba apie tam tikrus

Siauios vaisius, 'ut"riu*"i'lJtui"'

t'ii" iY-t ll'^g9' t4 pad atvirkrtini proce-

il - i;:;;,'y*",'j:*,mliltru*X;?: I [ffi [ilid;i;

ir nieko neZinotume aPlgiesme, eilut6s e7-102';Iii;;tffi;

,iranasiska viziia su toliaregiskumu'

ParengEio Pastabos, eUrahamCowley (161&-1667) anglqpoetas'

f',:l.[lifiHu',oi"vti*ou-':.'51]c,Y-ri::i,t:]Francrs Heroerr uraurer tion (rg0}lg73) - anglq ra5ytolasEdward George Bulwer-Ly -,--

-^:,,[^irc qirrrrealistas.fff ffi ':::1%;#;''i#;;;ncuzqrasvtolassiurrealistas'

a---),| ,

I rtJ

BABELIO BIBLIOTEKA

*2 Cervantes'olervantes'o.AmerikosrasvtoioElrery'oa'":Tllvg::::l1l"Jl3il11X?lif|;i:Lti:

By this art You fiaY contemPlatethe aariation of the 23 letters"'

The AnatomY of MelancholY'Part.2, Sect.ll, Mem' [V*

.r Amerikos rasytoio Ellerr'o (Jueeno Krtvba' I " "'- ;;;" (1905-1982), ir io"

li ;;;;;i"tii s u*'u"u''.*o "1',': jL"*::["""1;:i* ii soi' si' r' i "autoriar, Danielis l"l""1i;[i':T;-:t;il;r."a, u. Lee (1e05-1e71)' Jopusbrolis Manfordas

_Lepo ^n"t n nti s ( 1933) buvo daug populiar"tlit::_ryiH'#'iXX*Tt^",ff tr'i;|:;:q'.=:*:*:ffi ,T#lilffi':d:triomaniukas siamo Duyni4 paslaptts \L7rJ' vv-" .-- f,r'pnvarddmis: Quain

d;;;;;*""ai' Borgesa s'"*11': i:':il I::::i:IX"ffi r.],"',i-z"iulu'Ornir,o romanai. Borgesas Lardzlasu uvr.rtr Hurr-"-- ,r, d"tukyw Zurnalas;?ilI^.;;;;I*"*[ov"".1"':1'-,i"-',1::i:-l''"llJilautorius.'r

Queen' bele .rurer rsul= "l*, i.".i padcio isteigti Pats autorius'Ellery Queen Mystery y18::

"^,^, -^-r,, rilosoras.iiiiS#'fi H"ffi i",iii*;i^'^2;n2l;,ll* jti?i""11

Visata GilAip dar vadinamlPibligj:k") - tai neapibreZta ir' koffi :h;;ilria "iie sesiasieniq [uieiiii6,i e'dviomis ventiliacijosSachtomis

"ia"ty, uptl'"tto*ii labai Zemomis baliustradomis'

I5 kiekvienot gui"tipt matyti apatiniai ir virSutiniai auk5tai -jq begald. G'I;t'l'l lpy"utu vienoda' Dvidesimt plaiiq lenty-nq

- Po pu"tiut-f ie'ket"iq sienr+ i5 Se5irl - uZima vis4 plot4;

didumo lor r"fig'u;t5tu, Siek tiek aukStesnds uZ vidutinio ugio

bibliotekininka' Viena neuZstatyta siena siekiasi su siauru ko-

ridorium, .ruaur,ti,, i kita galeiija' tolygia pirmajai irwisomskitoms. eUipus ftriaoriauiyra dvi maZutes patalpos' Vienofegalima miegoti staiiomis, kitoie tenkinti gamtinius poreikius'

eiapatkylaauks-tybonirleidziasibedugnrlnsraigtiniailaiptai', .r? iaj;ljil;r.rria"'i";. pafikfmai .tkalteia viss -t4i' \qe resima'Ar't

'il;;;"'-ir; z;";d*i persa mintl, jog Biblioteka nera begali-nd (iei tokia btrtrl i5 tikruju' kam reiketrl to apgaulingo atkar-tojimo?); man kur kas maloniau tartis' kad nugludinti pavir-Siai

- tai begalybds atvaizdai ir perspektyva"' Sviesa sklinda i5

rutulio forrr,ol *ruiti., vadinamr4 lempomis' Kiekviename