7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 41 (963) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md4Aleksandras Sokurovas apie „Faustà“

5Menininkas su pjûklu

6Kæstuèio Grigaliûno instaliacija

7Knyga apie Stasio Eidrigevièiaus kûrybà

8Rusijos kino savaitë

9Nauji filmai – „Kaip mes þaidëme revoliucijà“

2011 m. lapkrièio 18 d., penktadienis

D. M A T V E J E V O N U O T R .

Rasa Vasinauskaitë

Raðyti apie Jono Vaitkaus staty-tà „Visuomenës prieðà“ ir sunku, irlengva. Sunku, nes tai paskutinisscenografës Jûratës Paulëkaitësdarbas, kuriame nevalingai ieðkaijos paslëptos þinios. Ir lengva, nestai geriausias Lietuvos nacionaliniodramos teatro spektaklis per pas-taràjá deðimtmetá.

Triukðmingai, net agresyviai pra-dëta LNDT reklamos akcija su pir-maisiais sezono spektakliais maþaiturëjo kà bendra. Vaitkaus „Funda-mentalistai“, Yanos Ross „Chao-sas“, prisidëjæ prie ðiuolaikinës suo-miø dramaturgijos pristatymo, labaiskirtingi, o „Chaosas“ vargu ar yratas darbas, nuo kurio atsispyræs nu-manytum repertuariná ir estetináteatro lûþá. Tiesa, „Fundamentalis-tai“ jau spëjo susilaukti ne tik tei-giamø, bet ir diskusiniø vertinimø,akcentuojant tiek meniná, tiek vi-suomeniná spektaklio aðtrumà.Nors Vaitkui Juhos Jokelos tekstas

Laisvas þmogus yravienas„Visuomenës prieðas“ Nacionaliniame dramos teatre

nebuvo naujiena – savo kameri-niams pastatymams reþisierius daþ-nai renkasi aktyvaus disputo formànumananèià dramaturgijà, – „Fun-damentalistai“ ágijo savotiðko ma-nifestiðkumo. Atsisakæs scenos irdekoracijø, susodinæs þiûrovus prie„Versmës“ baseinëlio, Vaitkus perdviejø þmoniø santykiø dramà su-prieðino tikëjimo, pareigos, meilëssampratas, visiðkai diskredituoda-mas vienos tiesos – fundamentaliz-mo – idëjà. Tuo tarpu „Chaosas“,statytas pagal suomiø dramaturgoMikos Myllyaho pjesæ, pasuko da-barties stereotipø su tokiais pat ste-reotipiðkais gyvenimo personaþaiseksponavimo keliu, ir spektaklisslystelëjo kad ir vizualiai intriguo-janèio, bet ið esmës vartotojiðko, ne-apsunkinanèio teatro link.

Problemiðkumas – vienas ið ak-tualiausiø ðiandienos lietuviðko te-atro uþdaviniø, jei, þinoma, teatrassiekia iðsikapstyti ið marginaliniøparibiø, kur já nustûmë kitos menoir kultûros formos, net þiniasklaida

(pvz., meninio ávykio reikðmingumàvertindama pagal jame apsilankiu-siø pramogø ir valdþios atstovøskaièiø, o kultûros naujienoms skir-dama menkà plotelá pramogø skil-tyje). Juo labiau kad tokiuose pari-biuose pastaraisiais metais atsidûrëvalstybiniai teatrai ir valstybinësscenos, kurioms, norint susigràþin-ti apleistas pozicijas, jau nebeuþten-ka áprastø scenos meno priemoniø.Ðiuo atveju kalbama ne apie video-projekcijø ar kino panaudojimà, ið-pleèiant sceninës ir veiksmo erdvësgalimybes, ne apie naujas reklamosakcijas, kurios siekia iðsiverþti iðbendro reklaminio srauto, o apie to-kias teatrinës estetikos transforma-cijas, kurios keistø poþiûrá á teatroreikðmæ visuomenëje. Turiu galvo-je aktyvø paties teatro buvimà kul-tûrinëje aplinkoje, jo sau ir þiûro-vams keliamus reikalavimus, kurie,bent jau po ðá sezonà matytø spek-takliø – Rolando Atkoèiûno „Hana-

N U K E L T A Á 3 P S L .

G . J U C E V I È I A U S N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963)

T e a t r a s

Jau metas, kito kelio nëra„Visuomenës prieðas“ Nacionaliniame dramos teatre

D. M A T V E J E V O N U O T R .

Vytautas Anuþis (Peteris Stokmanas), Darius Meðkauskas (Aslaksenas)

Valdas Gedgaudas

Iðsijungia masyvios, viso spektak-lio metu raibuliavusios videoprojek-cijos, avanscenos kairëje su dûmøkamuoliu, kurtinanèiu trenksmu „ið-lûþta“, iðsprogsta numanomos Stok-manø svetainës sienos dalis (pasku-tinë a.a. Jûratës Paulëkaitës þinutëkolegoms ir þiûrovams), karnavali-niai mitingai baigiasi, prasidedagrynas teatrinis pianissimo – ma-kabriðka „Visuomenës prieðo“ ato-mazga: Dainiaus Gavenonio vaidi-namas daktaras Tomas Stokmanassu þvakide rankoje pusnuogis mak-linëja po scenà sutemusiuose, mi-nios nusiaubtuose savo namuose; joduktë mokytoja Petra (GabrielëMalinauskaitë) sugráþta atleista iðdarbo; vyresnysis daktaro brolis,miestelio valdytojas Peteris Stok-manas (Vytautas Anuþis) praneða,kad daktaras nedelsiant atleidþia-mas ið gydyklos gydytojo pareigø;daktaro uoðvis, raugyklos savinin-kas, vietinis turtuolis Mortenas Ki-jilis (Juozas Budraitis) pareiðkia,kad uþ dukros palikimui skirtus pi-nigus kà tik supirko nuvertëjusias gy-dyklos akcijas – ir dabar visa ðeimosgerovë daktaro rankose; daktaro sû-nûs Ijlifas (Dainius Jankauskas) irMortenas (Julius Paðkevièius) su-gráþta ið pamokø su þinia, kad jiemsbent keletà dienø bûtø naudingiaunesirodyti mokykloje; laisvos ir ne-priklausomos spaudos atstovai,„Liaudies ðauklio“ redaktoriusHovstadas (Paulius Tamolë), laik-raðèio bendradarbis Bilingas (Ed-gar Bechter) drauge su miestelionamø savininkø bendrijos pirminin-ku nuosaikiuoju ðventakupriu As-laksenu (Darius Meðkauskas ir Ri-mantas Bagdzevièius) ðantaþuojadaktarà, neva jis sàmoningai pa-skleidë gandus apie uþnuodytà, uþ-terðtà gydyklos vandená, kad jo uoð-

vis galëtø pigiai supirkti akcijas, irsiûlo bûdus, kaip ðá reikalà sutvar-kyti („vieðoji nuomonë – kintamasdydis“); laivo kapitonas Horsteris(Remigijus Buèius), þadëjæs dakta-rà su ðeima iðplukdyti á ðiltesnius,saugesnius Naujojo pasaulio kran-tus, pareiðkia, kad tai nebeámanoma –po daktaro „iðsiðokimø“ keièiasi jamlaivà nuomojusio Urmininko (Ra-mutis Rimeikis) planai.

O kà veikia iðtikimoji ponia Stok-man (Viktorija Kuodytë), vis ban-dþiusi ápûsti sveiko proto savo vyrui,iðmokyti já gyventi ðiame „partijø pro-gramø“ arba, kitaip tariant, „maltosmelo mësos“ prikimðtame pasauly-je?.. Pirmo veiksmo viduryje kaipmerkantiliðka, prityrusi brolienëpuola buèiuoti rankà miestelio val-dytojui, vëliau, supratusi, kad „tei-sybës iðtroðkusiam“ savo vyreliuisveiko proto áskiepyti neástengs, –su „amputaciniu“, spilbergiðku, antmetaliniø spyruokliuojanèiø kojûkøstrykèiojanèiu oniriðku sûnaitëliuMortenu suðoka mirðtanèios gulbësðoká skambant Camille’o Saint-Sa-enso „Gulbës“ fragmentui, o spek-taklio pabaigoje su ið kaþin kur susi-rinkusiais vaikuèiais prie kairiajamescenos kampe stirksanèio fortepijo-

no ima solfedþiuoti. Tarytumei ge-rybinë auklë ið legendiniø „Muzi-kos garsø“.

Taigi, kai nebelieka nieko – liekapedagogika. Lavinimas. Saviugda.Saviðvieta. Regis, tai byloja Henri-ko Ibseno pasaþus interpretuojan-tis Jonas Vaitkus.

Tiesa, pritûpæs tarp nudriskusiømaþyliø romus akiniuotas daktarosûnus Ijlifas, prieð prasidedant fi-naliniam-choraliniam-dangiðkam„Visuomenës prieðo“ solfedþio, so-pulingai paklausia D. GavenonioStokmano: „O kà mes darysim, kaitapsim laisvi ir kilnûs?..“ Klausimas to-taliai bankrutavusiam protagonistui,tupinèiam absoliuèioje desperacijoje,be abejo, provokacinis. Stokmano at-sakymas – „pjausim tuos pilkuosius vil-kus“ – neátikina. Tokia yra iðvirkðèiojiVaitkaus–Ibseno iðtarmë. Tamsioji tie-sos pusë. Kaip ta juoda polietileno plë-vë, rûðkanø apsaugininkø uþtraukia-ma iðilgai avanscenos.

Scenoje – atletiðkas buitinis-psicho-loginis-antikinis balaganas: sveikatin-gi mauduoliai su baltais frotiniais cha-latais ir susuktais rankðluosèiais antgalvø, èirðkinamos deðrelës, trijøblizgiø merguþëliø disco (ansamblio„Trylika“ atlikëjos INdY, TiNA,

DiNA), repo grupës „Contrast“ ly-derio E. Bechter stûgavimas, karu-seliniai Jurgos Kalvaitytës ðpagatai,ritmizuotos skanduotës, karstymasissienomis, ritualinis-letalinis alpiniz-mas.

Videoprojekcijoje – tolimø egzo-tiðkø kraðtø kurortø pakrantës suðiaudinëmis trobelëmis, povandeni-nëse melsvybëse nardantys rykliai,gatvës grindiniu plaukiantys neið-siøsti laiðkai, tartum beverèiaibergþdþiai pro ðalá praplaukusio gy-venimo popiergaliai. Reþisieriusðiuosyk dirba be pustoniø, ima jë-ga, prievartauja tarytum gerai iðsi-ilsëjæs ðtangistas. Belieka atsipalai-duoti ir jausti malonumà.

Tokiame vizualinio beprotnamiofone skleidþiasi kraupi Ibseno–Vait-kaus parabolë: siautëja partijø, kon-torø vergai – iðkrypëliðkas, kiauraiprapuvæs J. Budraièio ponios Stok-man patëvis; egzaltuota, afektinëStokmano dukra Petra; sklidini nuo-saikaus sàmoningumo ir saikingonuosaikumo savaip tyri ir ðvelnûsmonstrai D. Meðkausko ir R. Bag-dzevièiaus (abu puikûs) Aslaksenai;nesëkmingai uþ neágalaus teisuolionutekëjusi „ofeliðka“ V. Kuodytësponia Stokman; tvarkingai pasitem-pæs, uniformine lazda bemaskatuo-jantis vampyriðkas vietinës reikðmësmafijozëlis virðininkëlis V. Anuþiomiestelio valdytojas; vilkðuniðkas,briliantinu gerai suteptas „Liaudiesðauklio“ redaktorius Hovstadas; pa-galiau D. Gavenonio Stokmanas –ámetëjæs papunis, tragiðkasis kvaile-lis-jurgelis-meistrelis, iki trijø pirðtøkombinacijos sukarikatûrintas nau-jøjø laikø Edipas („mes nugalësim,kai tik bus sutaisytos mano kel-nës!..“).

Tai ne þmonës, tai plakatai, iðka-bos, transparantai, sergantys þvërys,paliegæ demonai, nukvëðæ apsidrau-dëliðki gladiatoriai dvigubu amfi-

teatru apjuostoje Nacionalinio dra-mos teatro didþiojoje scenoje.

Avinjono Popieþiaus rûmø kiemeðitas spektaklis vaidinamas, ko ge-ro, nebus – tai vietinei rinkai skir-tas lokalus stipriai uþnuodytas pro-duktas, kuriame galima uþuosti to,dar sezono pradþioje paþadëto „nau-jojo poveikio“ pradus.

Na taip – J. Vaitkus tarsi ðaltak-raujiðkas serijinis þudikas su geraiiðgalàsta tragiðkai didaktiðka ir tra-gikomiðkai idealistine H. Ibseno ge-leþte kumðtyje atsuka „veidrodá“ ámus paèius. O vaizdelis nekoks: taipir gyvenam, kasdien maitinami lais-vos ir nepriklausomos spaudos – se-nos uþkietëjusios prostitutës, apsi-gobusios tyros, nekaltos mergelësdrapanom; valdomi grubiø, bruta-liø kukurbezdaliø, sumaniø sutene-riø – prezidentûrø, prezidentûrëliø,vyriausybiø, seimø, savivaldybiø, sa-vivaldebilybëliø; kasryt ir kasvakarsrebiame juodà uþnuodytà vande-ná, nes esame kompaktiðkoji dau-guma, mëðlinos biblinës kiaulës,nuo skardþio puolanèios þemyn, se-ni oþiai jaunuolyne moralinio skor-buto pagadintais protiniais dantimis,mirðtanèio pasaulio griuvësiai...

Nes tik ðitaip ekonomiðkai ir po-litiðkai apsimoka, nes taip sutvarky-ta „ið virðaus“, nes esame praskolin-tos, bankrutuojanèios, radioaktyvios„gydyklos“, kuri vadinama LietuvosRespublika, pacientai. Ir jokie iðsi-ðokëliai stokmanai èia nereikalin-gi. Tegul vaþiuoja, kur nori. Sienosseniai atviros.

Tai kà daryti?.. Ogi padainuokim,pasolfedþiuokim... Apkvailinti, su-vargæ ir nuskurdæ. Ne taip, kaip1988-aisiais ar 1989-aisiais su vëlia-vom ir paleliojimais, o po vienà ar-ba maþomis grupelëmis: uþgesinæ ðvie-sas, uþsitraukæ uþuolaidas, atsukædujas, prie þvakiø, tylint trimitams irbûgnams. Jau metas. Kito kelio nëra.

In memoriam

Aspazija Surgailienë(1928–2011)

Lapkrièio 3 d. sulaukusi 83 metøstaiga mirë grafikë Aspazija Surgai-lienë. Negalëèiau iðtarti tokiø þo-dþiø kaip Arvydas Ðaltenis, atsisvei-kinant su dailininke Menininkøkalnelyje po Antakalnio puðimisgailëjæs: „Mus paliko mergaitë iðTauragës...“ Ástrigo ði jo frazë, nesSurgailienë ið tikrøjø buvo ið tøþmoniø, kurie nepasensta... Be ási-dëmëtinos Surgailiø poros Vilniusbus nebe toks: lieknas, vikrus, grei-tas, visada elegantiðkas Leopoldasir ji – lëta, didinga, primenanti sta-tulà. O dar tas vardas – Aspazija,Lietuvoje skambantis beveik egzo-tiðkai. Pati sakë, kad buvo jai duo-tas ne garsiosios latviø poetës, betmamos jaunystës draugës graikësatminimui; taigi atkeliavæs ið anti-kos ðalies. Aspazijos Surgailienësgyvenimas ir kûriniai patvirtina, kadvardai þmonëms ið tikrøjø tenka neðiaip sau. Antikos taurumà ir har-monijà skleidë ne tik dailininkës ið-

vaizda bei povyza, bet ir darbai. Kur-ti pagal lietuviðkus medþio raiþinius,jie turëjo paprastumo ir naivumo,bûdingo liaudies bei viduramþiø dai-lei, bet taip pat alsavo antikos dva-sia, Surgailienës perimta ne tiesiaiið graikø, bet labiau ið klasikinio mo-dernizmo skulptûros ir grafikos,pirmiausia turbût ið Henry Moo-re’o, Louise Nevelson, kuriais Sur-gailienë nuoðirdþiai þavëjosi.

Nepaþinojau Aspazijos Surgailie-nës asmeniðkai, bet visai mano ir

kelioms vëlesnëms kartoms nuoankstyvos vaikystës ji buvo sava sa-vo knygomis. Iki ðiol gyvai prisime-nu, kaip dar nemokëdama skaitytigulëdavau ant grindø it Surgailie-nës pieðtas ðokolado juokdarys iðVytauto Rudoko pasakos (1962) irþaisdavau su jos iliustruotomis ma-þomis knygutëmis ið „Pasakø skry-nelës“ (1961 ir 1965) pati sau kurda-ma istorijas pagal jø paveikslëlius. Darásiminë graudi Antano Venclovos pa-saka „Pyraginës anties þuvimas“(1966). Neþinau, ar áspûdis bûtø bu-væs toks stiprus, jei ne Surgailienësiliustracijos. O knygos pavadinimaspakuþdëjo þodá „pyragiðkumas“. Tasgiliai mintyse ástrigæs þodis ne tikapibûdina Surgailienës paveikslëliøiðoriná panaðumà á kvapnius me-duolius, bet pirmiausia nusako daugsvarbesná dalykà: siejasi su namais,jaukumu, saugumu – erdve, kurio-je atsirado ir kurios dvasià skleidëdailininkës pieðiniai. Kai vienà vie-nintelá kartà gyvenime teko pasikal-bëti su Surgailiene, ji pasakojo, kaddirbdavusi visada namie: „Andriu-kas, sûnus, èia pat þaidþia ant kili-

mo, o að prie stalo paiðau.“ Raiþi-nius pagal jos pieðinius darydavæsvyras Leopoldas, o paskiau ji juostaip pat namuose, áprastoje aplinko-je spalvindavusi skaisèiausiomis vit-raþø spalvomis.

Kas ðiandien gali pasakyti, kiekpastangø reikëjo siekiant apginti irátvirtinti tà jaukø ir saugø groþio pa-saulá? Juk ne ðiaip atsakydama Al-fonsui Andriuðkevièiui á anketojeuþduotus klausimus Surgailienë ra-ðë: „Susilietimas su þolëmis ir me-dþiais, su draugiðkais man þmonë-mis – tai akstinas kûrybai. Ðiurkðtuskieno nors elgesys, visokia prievartatà norà kurti visai manyje uþgesina“(72 lietuviø dailininkai apie dailæ, su-daryt. A. Andriuðkevièius, Vilnius,1998, p. 280). Ðiuose þodþiuose gali-ma skaityti visiems bendrus susidûri-mo su kitais iðgyvenimus, galimaáþvelgti sovietmeèio realijø atgarsá.

Po parodos, skirtos Ðaltojo karolaikø modernizmui, kaþkas svarstë,kad joje, be kitø mûsø dailininkødarbø, bûtø tikæ ir Surgailienës 7-ojodeðimtmeèio kûriniai, pavyzdþiui,iliustracijos kosmoso uþkariavimo

tema Kosto Kubilinsko eilëraðèiui„Untulis ir Mënulis“ (1960) – vienaipirmøjø jos iliustruotø knygø. Taip,be abejo. Ta knygelë tipiðka kylan-èios modernizmo bangos epochai,kartu joje jau ryðku tai, kas ásivyrausvëlesniuose Surgailienës darbuose.Skaièiau eilëraðtá per pieðinius, nesknygutæ gavau dar nepaþindama rai-dþiø. Atsimenu, kaip man patiko,kad kosminë erdvë ðioje knygelëjeþada ne tik neþinià, pavojus, tamsà,ðaltá, bet taip pat ir uþmiesèio iðvy-kos pramogà: susikûrus lauþelá iðsi-kepti keptuvëje ðvieþios þuvies. Tikperskaièiusi suþinojau, kad taip pa-vaizduotos maþojo Antanëlio fan-tazijos. Vis dëlto daug mielesnis uþpoeto didaktikà ir sveikà protà manbuvo ir liko Surgailienës sukurtaspasakojimas.

Dþiaugiuosi, kad spëjau padëkotidailininkei uþ puikiàsias vaikystësvalandas, kuriø prisiminimà bran-ginu ir branginsiu. Liûdþiu, kad ten-ka atsisveikinti su þmogumi, dova-nojusiu tiek dþiaugsmo ir groþiomums visiems.

GIEDRË JANKEV IÈ IÛTË

A.

SU

RG

AIL

IO N

UO

TR.

7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963) 3 psl.

na, kelkis ir eik“ Panevëþio dramosteatre, Jono Juraðo „Apsivalymo“Kauno dramos teatre, juolab Vait-kaus „Visuomenës prieðo“ LNDT –nuteikia viltingai. Visø pirma ðiedarbai permàsto teatro, kaip insti-tucijos, kuri ne tik neprivalo patai-kauti savo þiûrovams, bet gali ir tu-ri þadinti jø sàmoningumà, funkcijà.Antra – ðie darbai, aktualizuodamivienà ar kità skaudþià mûsø laikoir sociumo sritá, provokuoja kritiná,asmeninës pozicijos reikalaujantá josvertinimà. Ar stebëtume natûralis-tinæ, nepagraþintà, deðimtmeèius at-gal nubloðkianèià Hananos ðeimosbûtá, ar smelktumëmës á Alydës Trûkankinamà atmintá, ar dalyvautumedviem stovykloms, dviem poþiû-riams atstovaujanèiø broliø Stokma-nø kovoje, esame átraukti á diskusi-næ erdvæ, kuri nepalieka abejingø.

„Kultûros ir pramogø susilieji-mas ðiandien lemia ne tik kultûrosdegradacijà, bet ir neiðvengiamàmalonumø sudvasinimà“, – dar5-ajame XX a. deðimtmetyje teigëMaxas Horkheimeris ir TheodorasAdorno, kultûros pramonëje áþvelg-dami melo, prisitaikymo, vartotojið-kumo skatinimo ir kvailinimo mecha-nizmà, skirtà kultûros ir visuomenëssumasinimui. O pastaroji, ásukta ápa(si)tenkinimo inercijos konformiz-mà, neiðvengiamai „gina ideologijà,paverèianèià jà vergais“. HenrikasIbsenas, raðydamas „Tautos prieðà“1882 m., palietë ir ðià, atrodytø, tikmûsø laikams bûdingà situacijà.Þiniasklaidos parsidavëliðkumo irmanipuliavimo masëmis tema itingrakðèiai ásijungia á pjesæ persmel-kusá masiðkumo ir individualizmokonfliktà, kurá visa jëga spektaklyjeiðplëtoja Vaitkus. Paèioje spektakliopradþioje, þiûrovams dar tik sëdan-tis á savo vietas, vyksta siautulingaskultûros ir pramogø susiliejimas,apdumiantis akis jau vien tuo, kadèia sunkiai atskirsi, kas yra tikras ak-torius, o kas – pramogø pasaulio at-stovas. Ði masinë ðokiø ir linksmy-biø áþanga – visuotinës gerovësiðraiðka – netruks atsukti savo tik-ràjà pusæ, spektakliui baigiantis pa-likdama nuolauþø krûvà.

Pavadindamas spektaklá „Visuo-menës prieðu“, Vaitkus turëjo gal-voje pasikeitusià tautos sampratà –tai nebe tauta, o „sambûris“, „mo-kesèiø mokëtojai“, kurie naikinaviskà, kas palieèia jø interesus ir pa-sikësina á jø tariamà gerovæ. Ibsenas,pavadinimui panaudojæs Romos tei-sës terminà, reiðkiantá neteisiná as-mens pasmerkimà ir jo sunaikinimà,kaip tik ir atveria tokio naikinimomechanizmà. Daktaras TomasStokmanas, sëkmingai pradëjæssveikatingumo gydyklos veiklà ir ti-këjæs, kad ji atneð miesteliui gero-væ, suþino, kad á gydyklà patenkanuodingos nuotëkos ir vienintelë ið-eitis apsaugoti þmones – jà uþdaryti.Tuo tarpu jo brolis Peteris Stokma-nas, miestelio valdytojas, policijosvirðininkas ir net gydyklos valdybospirmininkas, galvoja prieðingai – uþ-darius gydyklà, kad klaida bûtø ið-

T e a t r a s

taisyta, miestelio gyventojams tekssumokëti tûkstanèius, o tai reiðkia –jokios gerovës. Svarbiausia, kad ðis„pavojus“ asmeniðkai lieèia ne tikkiekvieno kiðenæ, bet ir valdþios pla-nus – atskleista klaida kirstø per josautoritetà, ryðius, nulemtø rinkimørezultatus. Juolab kad á ðá „valdþiostinklà“ ásivëlæ visi didesni ar maþes-ni sraigteliai, pradedant laikraðèio re-daktoriumi ir baigiant spaustuvinin-ku, kurie atstovauja vienai ar kitaipartijai, gyventojø daugumai. Mani-puliuodama grësmingu ðûkiu „Dau-

panaudojimo mûsø teatre bûdø, kaivaizdas ne tik neiliustruoja drami-nio veiksmo, o sukuria naujà ir dra-maturginá, ir prasmës sluoksná (ði-tai, manyèiau, ir videodailininkosuomio Ville’s Hyvöneno, kûrusioásimintino „Vyðniø sodo“ vaizdoprojekcijas, ir jo padëjëjø AnetosBublytës ir Eglës Eigirdaitës nuo-pelnas).

Prarajos, grësmës, griûties situa-cijà akcentuoja ir spektaklio sceno-vaizdis. Ekranas, kuriame kartkar-tëmis tyvuliuoja juodas vanduo ar ima

ti idëjinei karikatûrai. Aktoriui ten-ka iðties sunki uþduotis – iðlaviruo-ti tarp Stokmano þmoniðkumo ir„fundamentalizmo“, naivumo irþûtbûtinio, azartiðko uþsidegimoárodyti savo pranaðumà, kad jis ne-virstø dar viena politikuojanèia jë-ga. Reþisierius pratæsia Ibsenà – su-gràþina Stokmanà ant þemës,atveria akis á paprastus dalykus irleidþia kartu su vaikais pradëti mo-kytis abëcëlës. Taèiau tai ávyksta tikpo to, kai Stokmanas ið tikrøjø iðsi-laisvina. Vienoje paskutiniø scenø

lankstus, slidus prisitaikëlis, aki-mirksniu galintis keisti nuomonæ,iðduoti ir parduoti pasitikëjimà arjausmus. Meðkausko Aslaksenas,vienas „maloniausiø“ spektakliøveikëjø – nuosaikumo ir pataikûnið-kumo ásikûnijimas, visur atsiran-dantis laiku, kad nugriebtø savo rei-tingø dalá. Ðie veikëjai karaliaujaantroje spektaklio dalyje, kurià re-þisierius paverèia politiniu farsu, at-skleisdamas „nuomoniø ringo“ irbalsavimo absurdiðkumà.

Þinoma, spektaklio kûrëjai ne-perþengia teatrinio sàlygiðkumo ri-bø. Tai, kad Vaitkus neardo drami-nio Ibseno pjesës audinio, iðsaugone tik tekstà, bet ir þanrinius (so-cialinë komedija!) pjesës elemen-tus, kad veikëjø kostiumai þenklinavos jauèiamà laiko skirtá (dailinin-kë Jolanta Rimkutë, asistentë Mar-ta Þukauskaitë), suteikia „Visuo-menës prieðui“ iðbaigtos sceninësinterpretacijos formà. Joje iki galoiðplëtojamas ne tik svarbiausias, áprieðingas barikadas veikëjus iðsky-ræs konfliktas, bet ir Ibseno rutu-liota ðeimos, artimø þmoniø tikëji-mo ir pasitikëjimo tema, spektakliopabaigoje suskambanti viltinga To-mo Stokmano ir jo dabar didþiulësðeimos daina. Èia kartu su aktoriaisabëcëlæ mokosi dainuoti specialiaispektakliui pakviesti vaikai, ir ðisimboliðka scena virsta dar vienuneteatrinës tiesos ásiverþimu. Beje,spektaklyje nuolat jauti simboliðku-mo ir tikroviðkumo sampynà – sim-boliai priartina prie Ibseno poeti-kos, jie apskritai bûdingi Vaitkausreþisûrai, taèiau ðákart simboliðku-mas atrodo giliai áaugæs á spektakliodirvà, yra tarsi vaizdinë jo gramati-ka, net emocinë paspirtis. Bëgantysið „skæstanèio gydyklos laivo“ pa-cientai, ásitraukiantys á repuojantádainavimà þurnalistai, agitatoriai,kurie þygiuoja muðdami bûgnà irtrimituodami – tai vis masiðkumoiðraiðka, kuriai staiga reþisieriusprieðprieðina mirðtanèios gulbës –motinos – agonijà. Ðis trumpas, su-kreèiantis epizodas tampa Viktori-jos Kuodytës suvaidintos TomoStokmano þmonos paveikslo bran-duoliu...

1901 m. Maskvos dailës teatrogastrolëse Peterburge „DaktarasÐtokmanas“ (já vaidino Konstanti-nas Stanislavskis) iðprovokavo po-litinæ demonstracijà Nevskio pros-pekte. Jau per vaidinimà studentaigarsiai pritarë Stokmano þodþiams,o iðëjæ á gatvæ skandavo jo ðûkius,kol buvo sutramdyti ir iðvaikyti po-licijos. Prieð LNDT premjerà spek-taklio citatos ant reklaminiø stendømieste ðiurpino valdþios atstovus,nors kaip tik jie lapkrièio 11-àjà su-darë publikos daugumà, kuri, nesu-laukusi antros dalies, paliko teatrà.Spaudoje netruko pasirodyti uþgau-lingi „kompaktiðkos daugumos“ gy-nëjø raðiniai ir komentarai. Ir kokssutapimas! „Seimas pasirinko brai-dyti po purvà“, – citavo jo pirminin-kæ antradienio laikraðèiai.

Laisvas þmogus yra vienasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

guma visada teisi“, ði „visuomenë“ne tik nulinèiuoja daktarà Stokma-nà per vieðà susirinkimà ir balsavi-mà, bet ir paskelbia já prieðu, nu-niokodama namus, jam ir jo ðeimaiuþtrenkdama visas duris.

Vaitkaus spektaklis priartëja prieforumo teatro. Þiûrovai sëdi ne tiksalëje, bet ir scenoje, spektaklio „vi-suomenë“ iðbarstyta tarp þiûrinèiø-jø, kurie nevalingai tampa jos dalimi.Be to, scenoje sëdintiems þiûrovamssalë tampa gyvu dekoracijos ir veiks-mo elementu, o tie, kurie þiûri á sce-nà, permato jà kiaurai, horizonteáþvelgdami savo atspindá. Taip ne tikiðklibinamas þiûrovø pasyvumas,veikëjams atsiduriant jø pusëje, tie-siogiai kreipiantis ir laukiant prita-rimo; þiûrovai tampa prasminiuspektaklio akcentu – jie yra ta ano-nimiðka ir tyli masë, kuria manipu-liuoja triukðmingi atstovai, ir jie yratie, kuriø teismui pateikiama dvie-jø poþiûriø konfrontacija. Neatsitik-tinai virð vaidybos aikðtelës kaipDamoklo kardas kabanèiame ekra-ne per susirinkimà suprieðinami èiapat filmuojamø abiejø pusiø atstovøveidai. Treèias – neutralus kameros –þvilgsnis tarsi iðplëðia ðiuos veidus iðspektaklio konteksto ir suteikia jiemsapibendrinamà reikðmæ – jie virstasavotiðkomis nesutaikomomis poli-tikos ir þmoniðkumo ikonomis. Irkartu dar labiau pabrëþia tarp vei-këjø atsiradusià neáveikiamà prara-jà. Iðties tai, sakyèiau, vienas tikslin-giausiø kameros ir filmuoto vaizdo

mirgëti nujauèiamos panikos kadrai,scenos grindys, kurios nusileisdamossukuria mirtinai pavojingo kanalo-karsto aliuzijà, pagaliau tiesiogine þo-dþio prasme iðvirstanti scenos siena –tai ne vien vaizdinës priemonës, vei-kianèios kaip potekstë ar metafora irskirtos sustiprinti pasirinktos spektak-lio estetikos, balansuojanèios tarp te-atriðkumo ir tikroviðkumo, iliuzijà. Taiperspëjimas, ðaukimas apie tai, kad së-dime ant parako statinës, esame antprarajos kraðto ir neþinia, kokia baig-tis laukia, jei negirdësime blaivausproto ir tiesà iðkeisime á apgaulingàgerovæ.

Ibsenui daktaras Stokmanas –idëjiðka ir simbolinë figûra, autoriusjo lûpomis skelbia ne tik savo lai-kui aktualius ðûkius, bet ir paver-èia já savotiðku lakmuso popierëliu,demaskuojanèiu valdþios, visuome-nës ydas. Tai nesutramdomas, karin-gas individualistas, tiek pat uþkrës-tas savo tiesa, kiek ir jo prieðininkai.Spektaklyje gali pajusti reþisieriausironijà, kai „lipdamas“ á savo tiesosvirðûnæ Stokmanas staiga pasiekiagalines salës eiles, o iðtremtas ið vi-suomenës, pusnuogis, bet iðdidus,skelbia visus nugalëjæs. Tomà Stok-manà vaidinantis Dainius Gaveno-nis iðlaiko ðià Stokmano virsmo tie-sos ruporu vertikalæ, suteikdamasjam ir komiðkumo, ir dramatizmo.Ir tik todël, kad jo deklaruojamostiesos yra átikëtos – kiekvienameðûkyje girdi nesumeluotà nuoðirdu-mà (!), – Stokmano negali prilygin-

Stokmanà aplanko iki ðiol máslin-gai tylëjæs uoðvis Mortenas Kijilis(Juozas Budraitis), tuoj pat su nau-jais pasiûlymais gráþta redaktoriusHovstadas (Paulius Tamolë) irspaustuvininkas Aslaksenas (Da-rius Meðkauskas) – pasirodo, uoð-vis supirko gydyklos akcijas, ir da-bar tik nuo Stokmano priklauso, arjis taps vienvaldþiu miestelio ðeimi-ninku. Supratæs, kaip lengvai gali-ma manipuliuoti „vieðàja nuomone“,kaip skelbtos tiesos gali pasitarnautinaujam sandëriui, o „visuomenësprieðas“ vël virsti „visuomenësdraugu“, Stokmanas pasirenka trisriebius „ne“. Laisvas þmogus yravienas.

Tinklui, sambûriui, daugumai at-stovauja Vytauto Anuþio PeterisStokmanas, Pauliaus Tamolës „Liau-dies ðauklio“ redaktorius Hovsta-das, Dariaus Meðkausko spaustuvi-ninkas Aslaksenas. Reþisierius iraktoriai jø taip pat nekarikatûrina,taèiau kuo jie tikroviðkesni, natûra-lesni, net simpatiðki, tuo yra pavo-jingesni. Valdingas, grieþtas, aðtrausproto ir átaigios iðkalbos AnuþioStokmanas – akivaizdi prieðingybëbroliui. Jis ið tikrøjø vadovaujasiracionalumu, kuris netgi labiau im-ponuoja nei Tomo Stokmano idë-jiðkumas – Peterio prieðprieða ar-gumentuota, jo teiginiai pagrásti„daugumos psichologijos“ iðmany-mu, taèiau svarbiausia, kad bûtentjo rankose tie, kurie formuoja vie-ðà opinijà. Tamolës Hovstadas –

Dainius Gavenonis (Tomas Stokmanas) D . M A T V E J E V O N U O T R .

4 psl. 7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963)

K i n a s

Tebesitæsianti „Scanorama“ ðiàsavaitæ pasiûlë pasiþiûrëti vienàsvarbiausiø sezono filmø – Veneci-jos kino festivalyje „Auksiniu liûtu“apdovanotà Aleksandro Sokurovo„Faustà“. Pateikiame pagal rusøþiniasklaidà parengtus reþisieriausinterviu, duotø iðkart po Venecijosapdovanojimo, fragmentus.

Jûs nugalëjote, sveikiname! Kaipdabar jauèiatës?

Pagaliau baigësi 1980-øjø gruodásumanytas didelis darbas... Tada sa-vo darbo uþraðuose pasiþymëjaumintis apie keturis filmus „Molo-chas“, „Jautis“, „Saulë“ ir „Faus-tas“. Regis, tuose ankstyvuosiuoseuþraðuose tik filmas „Saulë“ vadi-nosi kitaip. Taigi man svarbiausia,kad baigëme tetralogijà.

Kodël paskutinë jos dalis skirtabûtent „Faustui“?

Man tai visiðkai akivaizdu, nesgyvenu europietiðkos tradicijos,europietiðkos kultûros ribose. ManGoethe ir „Faustas“ – fundamen-talûs pasaulinës kultûros reiðkiniai,visos humanitarinës XIX–XX a.kultûros pagrindas. Bent jau Rusi-joje visi – Aleksandras Puðkinas,Fiodoras Dostojevskis, Levas Tols-tojus – jautë milþiniðkà ðios klasiki-nës vokieèiø literatûros kûrinio áta-kà. Man net sunku ásivaizduoti,kokia bûtø pasaulinë literatûra, jeinebûtø „Fausto“!

Dauguma dabar priekaiðtaujaJums, kad laisvai já interpretavote.

Mes nekûrëme Goethe’s ekrani-zacijos! Filmas – ketvirtoji tetralo-gijos dalis, visiðkai savarankiðkas su-manymas ir uþdavinys. „Faustas“patenka á ðià istorijà kaip mûsøþmogiðkosios patirties dalis. JurijusArabovas paraðë scenarijø, bet kaipradëjome versti já vokieèiø kalbà,teko gráþti prie kitos kultûros, kito-kiø emocijø, charakteriø, realijø. Irdaug kà prisiëjo keisti. Taip pat irgráþti prie Goethe’s teksto. Beje,kartais jis labai aðtrus. Að ne visadadrásau tiesiai versti tai, kà kalba per-sonaþai. Esu slaviðko auklëjimo, to-dël tokiø dalykø garsiai iðtarti ne-buvo tekæ.

Koks yra Jûsø Faustas?Man Faustas yra gyvas þmogus.

Jo likime yra visko, kas gali atsitik-ti þmogui. Jis yra þmogus, kaip irkiti tetralogijos personaþai – Leni-nas, Hitleris, Hirohitas. Tai – rea-lûs þmonës, o jø socialinis statusas,vieta istorijoje – tik priedas priecharakteriø, asmenybiø.

Kaip rinkotës, kur filmuoti?Vietos, kurioje rutuliojasi drama-

tinis veiksmas, pasirinkimas ið prin-cipo svarbus kinui, nes, kaip mes sa-kome, „natûra“, terpë – tai filmodramaturgijos dalis. Beje, kaip irkalba, juk neatsitiktinai filme kal-bama vokiðkai. Nes kalba – taip patdaugiau nei tiesiog iðraiðkos prie-monë. Tai – charakteris, potekstës,

estetika, etika... „Faustas“, Goetheneágyvendinami be vokieèiø kalbos.Islandija taip pat atsirado filme to-dël, kad ði þemë palieka nepaaiðki-namà áspûdá. Pajunti tam tikro baig-tinumo áspûdá. Tarsi baisiausia, kàgalima ásivaizduoti mûsø planeto-je, jau ávyko. O mûsø liko nedaug irmes stengiamës iðgyventi. Sunkiospraeities, sudëtingos dabarties ir la-bai tragiðkos ateities Þemë. Beje,filmo finalà filmavome toje vieto-je, kurios dabar nebëra. Ten paskuiiðsiverþë ugnikalnis Ejafjadlajo-kaudlis, paralyþiavæs visà Europà.Vadinasi, dabar tai jau archyvinëmedþiaga. Gyvenime viskas greitaikeièiasi, nyksta.

Jûsø filmø gamtoje visada slypigilesnë prasmë?

Man visada svarbu pasinerti ágamtà. Viena vertus, tai kino pri-valumas, kita vertus – trûkumas.Kartais pasirinkta „natûra“ ágaunaper daug prasmës. Kartais perne-lyg svarbus tampa sumanymo ma-terializavimas. Raðytojas gali atsi-sakyti smulkmenø apraðinëdamasveiksmà. Deja, reþisierius turi vis-kà parodyti tiksliai. Jei ko neparo-dai þiûrovui, iðkart kyla klausimø.Kine ið reþisieriaus reikalaujamapernelyg daug. Kino erdvë turi bûtiðiek tiek asmeniðka. Kaip formavosimeninis filmo sprendimas? Per vi-zualiná tikrumà. Mes já po kruope-læ rinkome ið tapybos, grafikos, at-siminimø, rusø ir Vakarø keliautojømemuarø, ið meilës vokieèiø kultû-rai. Ið nuostabaus mûsø aktoriø ta-lento.

Koks menas Jums yra svarbiausias?Að – literatûros gerbëjas. Todël

mano mokytoja yra literatûra. Jiman lemia viskà. Literatûros patir-tis man svarbiausia. Toks programi-nis darbas, koks man yra tetralogi-ja, – ne kinematografininko, oraðytojo patirtis. Tik raðytojai galitiek daug laiko praleisti uþ raðomo-jo stalo kurdami vientisà meninæterpæ, vaizdiná. Kinui tai, deja, ne-bûdinga.

Dabar jau ir rusiðkai iðëjo Jûsøknyga „Salos vandenyne“. Raðysiteir toliau?

Ið tikrøjø neturiu jokiø raðytojopolinkiø. O „Salos vandenyne“ – taitiesiog asmeniniai reþisieriaus uþ-raðai. Nesirengiu persikvalifikuotiá literatus.

Kodël bûtent Johanessas Zeilerissuvaidino Jûsø filme Faustà?

Aktoriø atranka vyko Berlyne.Pamatëme daug Europos aktoriø –per tûkstantá tokio amþiaus Vokie-tijos, Austrijos, Skandinavijos ðaliø,Islandijos aktoriø. Ir tik Zeileris ati-tiko mano ásivaizdavimà apie gyvàFaustà. Ne mitologinæ figûrà, kuriviskà tik ásivaizduoja, bet nieko ne-begali. O jei ir gali, tai tik padeda-ma paðaliniø jëgø. Mane jis ir pa-traukë kaip personaþas, kuris dardaug gali.

Zeileris – Vienos dramos teatroaktorius. Já maèiau antrà, bet ásimi-niau ir nuolat prisimindavau jo ið-vaizdà, charakterá, patiklumà, jopuikius profesinius sugebëjimus: jistikro didelio teatro aktorius. Ádë-miai perskaièiau suvaidintø vaid-menø sàraðà, ten daug klasikos. Jispateisino mano lûkesèius. Buvokantrus, nepaprastai kruopðtus, vi-sada pasirengæs. Mes repetavomedaug ir repeticijos visada buvo re-zultatyvios. Jis turi gerà atmintá, su-geba improvizuoti, yra nervingassveiko proto ribose, nes vis dëlto vo-kieèiø aktoriams bûdingas ið jø cha-rakterio kylantis ásiaudrinimas.

Zeileris vykdë Jûsø nurodymus arjam liko galimybiø improvizuoti?

Man visai nereikia, kad aktoriusvykdytø mano uþduotis. Man svar-bu, kad jis bûtø tiesiog natûralus,nes to joks reþisierius niekad nesu-kurs. Reikia, kad þmogus turëtø sai-ko jausmà, bûtø paprastas ir jaus-mingas. Visada dþiaugiuosi, kaiaktorius siûlo sudëtingesná spren-dimà nei mano. Ginèytis su akto-riumi, ðaukti – beprasmiðka pato-logija.

Filme vaidina ir Leonidas Moz-govojus (aktorius Sokurovo tetra-logijoje suvaidino Hitlerá, Leninà irimperatoriø Hirohità, – red. past.).Gerai, kad jo neatpaþinote: jis ið-tirpo filme. Jis – personaþas rusøkarietoje, vaidina senàjà kunigaikð-tienæ. Ðioje istorijoje man buvosvarbûs rusiðki motyvai. Meilë Eu-ropai ir jos kultûrai Rusijoje visadabuvo pagrindas. Mes visada norë-jome bûti tegu jauniausia, bet Eu-ropos seserimi, nors Europa mumsdaþnai nesuteikdavo tokios teisës.

Jei að, reþisierius, ið mitologinësfigûros Faustà paverèiu realiu, bû-tø keista, jei tokia transformacijaneiðtiktø ir Mefistofelio. Að manau,kad velniðkosios prigimties svarbayra perdëta. Jei mes manome, kad

velnias yra puolæs angelas, bet kar-tu áþvelgiame jame rimtà prieðinin-kà, ar mes neklystame? Ar bando-me tarp Dievo ir þmogaus áterptikoká nors personaþà, kuriam prirei-kus galime nuraðyti visas proble-mas? Mes neþinome, kaip þemaigali pulti þmogus, ir kiekvienà kar-tà stebimës: „Kaip jis galëjo!“ Kaipjis galëjo sukelti karà, vieðai meluotitautoms, kaip mokslininkai galëjosuteikti þmonëms pavojingø civiliza-cijai þiniø? O jis gali nusiristi dar þe-miau, jis vis niekðingesnis, dar niek-ðingesnis... Kur ta riba, mes negalimenustatyti. Baisiausia yra begalinisþmogaus sugebëjimas iðduoti, pa-mirðti, atsiduoti iliuzijø valdþiai. Mil-þiniðkas darbas, kurá dirba màstyto-jai, siekiantys pasiprieðinti ðiamþmogaus prigimties pasmerktumui,ne visada baigiasi pergale. Þmogusnëra silpna bûtybë – jis stiprus. Betjis sugeba, suprantate? Apie tai –mûsø tetralogija.

Kodël á savo tyrimà neádëjotepenktos, nemaþiau demoniðkosfigûros – Stalino?

Stalinas – tiesiog Leninio moki-nys, atëjæs iki gyvuliðko visuomenësir þmoniø suvokimo. Tai – gyvuliopsichofiziologija. Menininkui ji ne-ádomi. Nors suprantu, kaip bûtøefektinga – parodyti to þmogausþvëriðkumà, jo charakterio vingius.

Turëjau omenyje kità rakursà: kaiptoks þmogus galëjo uþvaldyti tiekdaug protø?

Á ðità klausimà atsako „Faustas“.Vyrai valdo visuomenæ – todël ir jøsprendimai tokie. Visi sprendimaipriimami ne remiantis intelektu, neekspertø, mokslo þmoniø rekomen-dacijomis, o motyvuojant vyriðkucharakteriu. Patarimai, sveikas pro-tas neturi átakos. Mes ilgai átikinëjo-me Borisà Jelcinà nepradëti karo Èe-èënijoje. Juk galëjome to nedaryti!Kad maiðtas bus numalðintas, netu-

rëjau jokiø abejoniø. Svarbiausia,kokia kaina. Bet nesuveikë nei logi-ka, nei istoriniai pavyzdþiai, tik valiosstichija. Ir remiantis asmeniniais cha-rakterio ypatumais buvo priimtassprendimas kariauti. Suprantate, tainebuvo iðprotautas sprendimas. Ir ðiproblema visuotinë: aplinkybës tam-pa vis sudëtingesnës, o jø sprendimomotyvai priklauso nuo þmogaus cha-rakterio. Dramai, Shakespeare’ui tainuostabu! O gyvenimui, atsakomy-bei prieð istorijà – tai akligatvis.

Gerai, áleiskime èia moteriðkà pradà, –gausime Valentinà Matvijenko(Rusijos politikë, – red. past.).

Sakoma, kad tiesa bûna per vi-durá. Gaila, kad Dievas nesukûrë konors treèio, neutralaus, jungianèioabi lytis. Mûsø tetralogija – vyriðka.Ji – apie vyro gyvenimo ir raidos pro-blemas. Apie tai, kad net turëdamasmilþiniðkà valdþià, pasirinkimo ga-limybæ, jis klysta. Bet jis be galo ne-laimingas, vieniðas, jam stinga har-monijos. Mes neþinome në vienoharmoningo, natûralaus valstybësvadovo.

Dabar norëèiau pasiþiûrëti prieð„Faustà“ sukurtus filmus. Sàmonëjejie keistai susijungë, todël „Faustà“suvokiu kaip prieðistoræ to, kasatsitiks filmuose apie Hitlerá, Leni-nà, Hirohità.

Taip, tai kvadratas. Jame nëra pa-grindinio kampo, kad ir nuo kokiolikimo pradësi, bus þmogaus gyve-nimo ratai. Visada nejaukiai jau-èiausi, kai pasirodydavo tie filmai –juk þinojau, kad jie kaip knygos sky-riai. Jei dabar turëèiau galimybæ sujais padirbëti kaip redaktorius, taipir padaryèiau. Ðtai iðleidome filmo„Gelbëk ir iðsaugok“ DVD – su-trumpinau filmà 40 minuèiø. Já res-tauravome, iðleidome 800 egzem-plioriø tiraþu ir nebeþinome, kurdëti – parduotuvës nenori. Tai –nauja redakcija. Raðytojas, þurna-listas perleisdamas knygas jas reda-guoja. Að manau, kad ið naujo pa-teikiant filmà þiûrovams reikiaturëti galvoje savo klaidas iðtaisytitai, ko negalëjai tuomet. Jûs teisus –reikëjo visà tetrologijà iðleisti iðkart.Deja, tai neámanoma.

Tradicinis klausimas – kokie Jûsøplanai?

Dokumentinis filmas apie Antrà-já pasauliná karà, bet jis ástrigo – iðkiloproblemø su vokieèiø prodiuseriu. Orusiðkø pinigø ten nëra, nes rusiðkø pi-nigø apskritai nëra. Yra dviejø vaidy-biniø filmø eskizai, bet viskas atsire-mia á ekonomines galimybes. Að irprodiuseris Andrejus Sigle nesametarp þmoniø, kuriuos remia Kino rai-dos fondas, mums atëjo sunkûs laikai.Vis dëlto að visuomet kûriau filmus uþrusiðkus pinigus. Man tai svarbu: pa-sakyti prancûzams, vokieèiams, japo-nams, kad vyriausybë davë pinigøðtai tokiam kinui. Tada jie taip patpasitempdavo. Visada tuo didþia-vausi.

PARENGË KORA ROÈK IENË

„Literatûros patirtis man svarbiausia“Aleksandras Sokurovas apie „Faustà“

„Faustas“

7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963) 5 psl.

T a r p d i s c i p l i n ø

Maþdaug prieð metus buvau nu-siuntusi klausimus tuo metu akty-viau pasirodanèiam menininkui.Paskutinis akstinas uþkalbintiRobertà Gritënà kilo po kuratoriausKæstuèio Ðapokos organizuotosparodos „Idealios perspektyvostriukai“ Jono Meko vizualiøjømenø centre 2010 m. Pokalbis taipir nebuvo publikuotas gal dëlkomentatoriø aðtrumu persmelktotono, kalbëjimo ne apie menà, o apieasmenines bûsenas, ar todël, kadnebebuvo galimybës tai paèiai paro-dai skirti keliø publikacijø – geraineprisimenu. Taèiau menininkas pometø pasiûlë perþiûrëti ðá nereali-zuotà projektà ir bûtent dël ðiojudesio pasidarë savotiðkai ádomu. Araktualijos liko aktualijomis, ar taiatspindi vieno asmens, ar grupëspoþiûrá, nuspræskite Jûs. Paskutinisklausimas priraðytas dabar.

Kuri tapybà, videodarbus, objek-tus... Internete radau, kad esi pri-statomas net kaip skulptorius. Kasið tiesø esi ar jautiesi?

Norëèiau pakalbëti ið alkano,pikto ir nusivylusio menininko po-zicijos. „Ðiandien ir vël nepardaviaunë vieno paveikslo.“ Taip pamaþupradëjau tolti nuo tapybos, apnik-tas suvokimo, kad romantizuotaspoþiûris á kûrybà galø gale privedaiki sàþiningo prisipaþinimo, kadtenkindamas savyje tûnantá konfor-mistà galiu tapti susireikðminusiu,principingu karjeristu. O kadangiperkopæs per trisdeðimt ásitikinau,kad kaip individas jau esu ganëtinaimiræs bendruomeninës visuomenësatþvilgiu, nutariau pasiblaðkyti ieð-kodamas kûrybinës ávairovës ir lais-vës. Kitaip tariant, siekiau áveikti,perþengti ribà, reikalaujanèià kurtidël kûrybos kaip savaiminio tikslo,kuris verèia jaustis nepilnavertiðkai.

Kiekvienas pajungtas dabartineivisuomenei narys gali nepripaþintisau fakto, kad privalomai dalyvau-ja veiksme, kuris sukurtas materia-liø manipuliacijø ir hierarchijø pa-grindu. Taèiau menininkas, ne kaskitas, turi bûti savanoris ir vilkti antsavæs krûvas nusivylimø, nepateisin-tø lûkesèiø ir sudarkytø iliuzijø.

Yra menininkø ar menininkiø,kurie(-ios) stengiasi kà nors nu-veikti „kûrybos baruose“ kiekvienàdienà, tarsi tai bûtø darbas, yratokiø, kurie laukia „ákvëpimo“ arbadirba tik konkursinëse srityse.Parodose dalyvauji ne itin daþnai.Kas skatina kurti?

Perspektyva tapyti mëlynus þmo-geliukus ir dþiaugtis prisikimðus ið tokiðenes „fanieros“ manæs neákvepia.Amatininkas gali girtis savo nagingu-mu, kasdien didëjanèiu iðdroþiamøtabureèiø skaièiumi, bet menininkas,nerandantis savalaikës pauzës ir at-sitraukimo galimybës, turëtø sau pa-priekaiðtauti dël vengimo bûti nevie-naðaliðkam savo kûrybos atþvilgiu.

Ánirtingas „kûrybos barø“ arimasman atrodo beviltiðkas, nes vertin-giausia medþiaga – pastebëjimai,

skatinantys suabejoti tikrovës adek-vatumu – atsiverèia netikëtai, pra-dingus visam prasmingumui, efek-tams, arba prieðingai – kasdieniamracionalumui kalant á smakrà ið pa-salø. Apskritai man nesuprantama,kodël menininkams rûpi miniai siû-lyti savo intymias paþiûras, emoci-nes nuostatas, iðgyvenimus reika-laujant pripaþinimo ir atpirkimokaip savaime suprantamo dalyko.Ar nekeista ir nekvaila stengtis bû-ti atseit kaþkam reikalingos kultû-ros ákaitu? Jeigu menininkas susi-tapatina su minia, reikalaujanèiapramogø ir lengvai pasiekiamo var-totojiðko katarsio, toks kûrëjas të-ra veidmainiðkas iliuzijø tenkinto-jas. „Þinau, kad nieko neþinau“, –ar tai nëra maloniausia bûsena?

Galbût yra dar ir formalusis kû-rybinis aspektas, leidþiantis nekvarðin-ti sau galvos ðizofreniðkais identiteto irsublimacinio paþinimo klausimais.Ruoðimasis konkursams, parodomskaip kûrybinë loterija ar betikslëpramoga gali paávairinti tuðèiai pra-

jø yra maþai. Jeigu gudrauèiau ir sa-kyèiau, kad pats kûrëjas yra tarpinin-kas, ájungiantis ir valdantis univer-salià idëjø maðinà, man tai bûtøsàlyginai priimtinas poþiûris. Jau mi-nëjau, kad tapyba, kaip saviraiðka,pasiekus tam tikrà amþiø ëmë rei-kalauti ypatingo atsiribojimo ir su-siprieðinimo, tuðèio filosofavimo irdëmesio „superego“ subtilybëms.Taip jau yra, bet kûryboje visada ver-tinau paprastà ir santûrø atsitrauki-mà nuo tiesø teigimo, sureikðminimo.Labiau domina þaidimo situacija, kaimeistriðkumo poþiûriu lygiaverèiaiþaidëjai partijà suþaidþia neuþtrukda-mi, bet taip pat intriguoja ir neþino-mos prieðininko konkurencinës nuo-statos. Pavyzdþiui, tempti laikà yrastrategiðkai patogu, pralaimi savisau-gà praradæs þioplys. Kita vertus, lai-kas ir yra tas nuoþmusis oponentas.

Kas tau apskritai kûryboje rûpi –estetiniai, socialiniai, dar kokienors kitokie aspektai?

Jeigu estetika yra emocijø, spal-

besàlygiðkai tæsianèius nenuolanku-mo tradicijà, þiûrinèius á akademiz-mà ið tvirtos konkurencijos su au-toritetais taðko?

Kodël benzininiu pjûklu supjaustei„Europos“ prekybos centrà (tiks-liau, jo maketà)? Kuo tau tas pre-kybos centras neátiko?

Galime iki paþaliavimo draskytisir ginèytis, gyvename ar ne provin-cialiame kontekste. Bet kà duodaoficialus europieèiø statusas, jeigukarjeristai, tapæ valdþios biuro-kratais, parduoda valstybinius inte-resus kosmopolitiniam kapitalui irneaiðkioms struktûroms? Kuris iðpolitikø galëtø átikinami paneigti,kad to nëra? Interneto „gadynëje“laisvo eterio uþteks dar kurá laikà,pasirûpinkime, kad vieðoje erdvëjenetrûktø oponuojanèiø praneðimø,teigianèiø, kad ámanoma iðlikti ne-demoralizuotais, blaiviais idiotais,kitaip tariant, idealistais.

Gal gali papasakoti apie Puntukoakmens instaliavimà Vilniaus mies-te? Kaip kilo ði idëja ir kas sutruk-dë pagaminti tà natûralaus dydþiomuliaþà?

Ið pradþiø su Puntuku nusitaikiauá ÐMC, buvo prasidëjusios derybossu kuratoriais. Taèiau dabar dþiau-giuosi, kad veiksmas neiðsipildë, nestokia idëjos plëtros baigtis slëgtøbanaliu iliustratyvumu ir tiesmukakritika. Tai, kad idëja tapo daugiap-lane instaliacija ir it sniego kamuo-lys, riedantis nuo kalno, apaugoávairios problematikos sluoksniais,nëra mano vieno nuopelnas. Pakan-kamai bendravau su kolegomis, kadsusidaryèiau objektyvø pagrindàpradëti kultûrinio atrakciono vykdy-mà. Prasidëjus kultûros sostinës pro-gramai mane apstulbino planas pra-turtinti visuomenæ tokio fiktyvauslygio renginiais, daugiausia moty-vuotais etnokultûra. Tokio masteliokoncepcijos absurdas pakerëjo, su-pratau, kad galimybë pasireikðtiámanoma. Pagaminti objekto rep-rodukcijà sutrukdë, manau, tospaèios amþinai aktualios valstybi-nio biudþeto problemos. Sureikð-minti situacijà privertë projektotæstinumas laike – per tuos trejusmetus nesiekta jokiø kokybiniø po-kyèiø ðiuolaikiðkai suvokiamos kul-tûros atþvilgiu.

Vadini save „mirusiu menininku“,bet vis dëlto þodis „menininkas“

Pokalbis su „mirusiu“ menininkuBumerangu sugráþæs interviu su Robertu Gritënu

randamo laiko pojûtá. Tai ir ðiokiatokia galimybë pasirûpinti savo ágû-dþiais, stebëti kryptis, kuriomis ju-da kûrëjai, apgaulingai dangstantysplikà rutinà.

Tavo kûriniai skirtingi medijos irturinio prasme. Tapyboje domiesilyg ir vienais dalykais, naudodamaskitas medijas – kitais. Ar turi kokiànors visà kûrybà persmelkianèiàidëjà, temà? O gal pati medijapadiktuoja kokius nors sprendimusar klausimus?

Iðties mano kûriniai skirtingi ir

vø, formø plastikos dëliojimo ir de-rinimo klausimas, tai tokie taiko-mieji kûrybiniai aspektai kol kas ne-domina. Gal todël, kad kartaisbaugu, nejauku stebëti rafinuotàmiesto veidà, harmoningà idealiøformø kakofonijà, tobulai iðblizgin-tus bulvarus, kaip kosmogoninësðventës iðsipildymo paþadà. Prade-dant galvoti rimèiau, kad meninin-kui vis dëlto ámanoma prisikelti nau-dingu socialiniu pavidalu, dëmesáatkreipiu á pedagoginës pareigosvykdymà. O gal bûtø visai malonukurti gyvus studentiðkus prototipus,

iðlieka. Neatsitrauki... Ne viskà, kànorëtum pasakyti, galima publi-kuoti spaudoje, ir èia nemaþaiiðbraukiau. Kita vertus, yra garbin-giau aðtriai pasisakinëti pasiraðant,nei anonimiðkuose komentaruose.Ar neketini sukurti meno kritikavi-mui skirto blogo, analogiðko rekla-mas iðjuokianèiam „Nekenèiureklamos“?

Laiko atþvilgiu, praëjus metams,ko gero, naivu ir ciniðka vis dar imi-tuoti „mirusá“, vis dëlto, kaip me-nininkui tai priimtina pozicija neigtinuostatas, kuriomis mirties satis-fakcija siejama su amþinosiomisvertybëmis. „Miræs menininkas“ –tai atsiribojimas nuo visuomeniniøkategorijø ir jø poveikio kûrybai.Bet visiðkai atsitraukti, kaip paste-bëjai, nepavyksta, generuoju naujà„prisikëlimo“ projektà, ruoðiuosisukurti „tapybos suðaudymo“ insta-liacijà-maðinà.

Nieko naujo nepasakysiu apie pa-tologinæ saviraiðkà interneto ko-mentaruose: nevarþomà nardymàsubdiskursinëje matricoje skersaiiðilgai, keièiant anoniminæ tapaty-bæ, kuri leidþia „èia ir dabar“ tapti„neþinomu“ menininku, bûti jo kai-lyje geràja ir iðvirkðèiàja puse, jaus-tis „visur ir visados“ patogiai ir ma-dingai. Viena vertus, ádomu, kadinternetiniai komentarai, t.y. jøskaièius, atspindi domëjimàsi lietu-viðku menu. Neseniai, Monika, mi-nëjote, kad internetinës „7md“ sve-tainës lankytojø skaièius siekiakeliolika tûkstanèiø. Taèiau kartais at-rodo, kad diskusija be atitinkamosprovokacijos yra neámanoma.

Vis dëlto abejoju, kad meno kriti-kos pateikimo formatas, perteiktaskaip komedija, savæs parodijavimas,iðjudins domëjimosi lietuviðkàja me-no kûryba sàstingá. Þiûrint ið tragi-komiðkos pusës, meno „mirties“ iner-cija mûsø kraðte vyksta nuolatos.

Esu tikra, kad komentatoriai nëranei skaitytojø kiekio, nei jø koky-bës rodiklis. Ðiuo metu susidariauáspûdá, kad komentaro laukeliaiveikia kaip virdulio siaurasis kaklelis –garui iðleisti. Tikiu, daugybë þmoniømenà kuria ir suvokia atsakingai(pirma prieð save). Tik bëda, kadmeno darbuotojams pragyvenimàreikia nuolat iðradinëti. Aèiû uþiðsakytas mintis, ir pagaliau nekomentarø skiltyje.

PARENGËMONIKA KR IKÐTOPA I TYTË

Robertas Gritënas. „Europjûklas“ / „Dedikacija tyliajam postmodernizmui“.2010 m.

Robertas Gritënas. „Nepriekaiðtingas alibi“. 2010 m.

Robertas Gritënas. „Puntukas“. 2009 m.

6 psl. 7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963)

D a i l ë

Kronika

Trumpametraþiai filmaiapie fotografus

Lapkrièio 24 d. 16 val. tarptauti-nis fotografijos meno festivalis INFOCUS kvieèia á M. Þilinsko dai-lës galerijà (Nepriklausomybës a.12, Kaunas), kur kino salëje bus ro-domi trumpametraþiai filmai (kiek-vieno trukmë – 13 min.) ið prancû-zø kolekcijos „Kontaktai“. Perþiûràlydës fotografijos kritiko, VytautoDidþiojo universiteto Menø fakul-teto dëstytojo Tomo Pabedinsko ko-mentarai.

Dienraðtis „Le Monde“ ðià ko-lekcijà apibûdino kaip tobulà bûdà

Laima Kreivytë

Kæstutis Grigaliûnas yra meni-ninkas, kurio dirbtuvë jau ne vienimetai yra Lietuvos ypatingojo ar-chyvo KGB fondai. Pasakyti, kad jiseina ten kasdien „kaip á darbà“ bû-tø netikslu – nes tai ir yra darbas,tik ðio meninio tyrimo objektas per-þengia archyvo sienas. Grigaliûnasnëra archyvaras ar specializuotø do-kumentø vertëjas á masinæ sàmonæ.Net jei teisiðkai bûtø ámanoma tie-siog perkelti bylas ið archyvø á gale-rijà, pats veiksmas nepakankamaiatskleistø tai, kà pamatai atëjæs á pa-rodà. Tiksliau – ko nepamatai. Nesbûtent nematomi komponentai su-daro didþiàjà, sunkiàjà, sudëtingøemocijø prisodrintà Grigaliûno ins-taliacijø dalá. Þiûrovas atsiduria antpavojingai dreifuojanèio ledkalnio –reikia ne tik iðlaikyti pusiausvyrà,bet ir pamatyti ar bent nujausti mil-þiniðkà povandeniná masyvà.

LDS Pamënkalnio galerijojeKæstutis Grigaliûnas eksponuojajau ketvirtà instaliacijà, iðaugusià iðistoriniø dokumentø – bylø, foto-grafijø ir uþ jø slypinèiø iðgyvenimø.Anksèiau skirtingose erdvëse(ÐMC, „Kairës–deðinës“ galerijoje)matëme parodas „Apie MEILÆ“,„Mirties dienoraðèiai“ ir „1941“.Man imponuoja santûri, sàmonin-gai neemocinga autoriaus kalbëse-na. Parodos „Að neþinojau, Myli-masai, kad buèiuoju tave paskutinákartà“ pristatyme lakoniðkai skel-biama: „Instaliacija skiriama visørepresuotø ðeimø atminimui. Iðeitiestaðku tapo generolo Stasio Raðtikioðeimos tragedija. Ekspozicijoje kal-bama apie Lietuvos kariuomenëskariðkiø (15 generolø, 102 pulkinin-kø, 62 majorø, 120 kapitonø, 452leitenantø) ir jø ðeimø likimus.“

Visos Grigaliûno instaliacijos su-daro vienà laike ir erdvëje besitæ-siantá ir vis daugiau jëgos ágaunantápatirties masyvà. Ði instaliacija nuoankstesniø skiriasi didesniu dëme-siu nematomai dokumentø pusei.Instaliacijos struktûra ne tik iðryð-kina baltas istorijos ir atminties dë-mes, bet ir parodo, kad iðnykæ arturëjæ iðnykti gyvenimai niekur ne-

Atminties dabartisKæstuèio Grigaliûno instaliacija „Að neþinojau, Mylimasai, kad buèiuoju tave paskutiná kartà“

LDS Pamënkalnio galerijoje

dingsta – tik pakeièia formà ar me-dijà. Pritemdytos galerijos patalposprimena þeminæ ar rûsá, kuriameþiûrovas tampa ne tik stebëtoju, betir tarpininku, atminties saugotoju.Jis varto bylas (kaip tardytojas? au-ka? giminaièio likimà norintis suþi-noti artimasis? smalsuolis?), stebinuotraukas, bando susieti tai, kasið esmës atskira, individualu – nesneámanoma tiesiogiai patirti kitoskausmo. Taèiau galima ieðkoti pa-raleliø savo ir kitø gyvenimuose –ásijauèiant ir kartu suvokiant savøiðgyvenimø menkumà.

Galerijoje ant stalo guli albumasmediniais virðeliais. Ðioje sunkiojeknygoje ðilkografijos technika at-spaustos represuotø Lietuvos karinin-kø ðeimos fotografijos. Jose matomepasitempusius þmones, ákûnijanèiusgyvenimo pilnatvæ. Taèiau ji daugtrapesnë, nei kas nors galëjo nu-matyti – istorijos krumpliaraðèiaiðeimyninæ idilæ sumalë á ðukes. Antvienos galerijos sienos – karininkøþmonø fotografijos. Ant kitos – jøvaikø. O vidury nëra jungianèiosgrandies. Vietoj vyrø ir tëvø atvaiz-

dø – nespalvotos deganèiø þvakiønuotraukos. Kariðkiø biografijos su-dëtos á bylas, kurias ir galime vartytisusëdæ prie mediniø stalø, po senaisvienos lempos ðviestuvais.

Apraðyti nematoma – ne leng-viau, nei parodyti. Þiûrëdami á Lie-tuvos karininkø þmonø ir vaikø vei-dus bandome ið vieno kadro nuspëtivisà gyvenimo filmà. Nors jo scena-rijus protokoline kalba suraðytas prienuotraukos, svarbus ne siuþetas, netne tragiðka baigtis ar bejëgiðkas (nesnieko negalima pakeisti) neteisybëspojûtis, o virð jø pakibæs neþinojimodebesis. Jie ðypsosi, nes neþino, kaslaukia? Dar daugiau nesiðypso, nestuomet þmogaus orumas reiðkë dau-giau, nei noras patikti. Dar neiðmok-ti „fotogeniðki“ judesiai, ir nëra tomakabriðko jausmo, kaip þiûrint ásuðaudyti pasmerktø Budapeðto þy-dø fotografijas – nes uþ akimirkosjø nebebus, bet èia, iðrikiuoti prieDunojaus, jie nevalingai ðypsosi, lygbandydami permaldauti neiðvengia-mà lemtá. Tai, kà bandome áþvelgtipro nevienodos kokybës – pageltu-sius, apibraiþytus ir puikiai iðliku-

sius – atvaizdus, yra patirtis. Lauki-mo, neþinios, baimës, akimirksniuprabëgusio laiko patirtis. Portretaineatsako á klausimà, kaip ðie þmo-nës iðtvërë, kaip gyveno su savo gë-la. Ar ji silpnëjo, ar augo, ar dusinopriepuoliais? Veidø daug, jie lygspieèius nutûpia ant baltos galerijossienos dar kartà patvirtindami gyve-nimo pranaðumà prieð menà.

Bet kam ið viso reikia galerijos,kodël istorija ir atmintis atsiduriatokioje neapibrëþtoje erdvëje, kuripo Duchampo gali legitimuoti betkà? Kurioje net rimèiausi dalykaigali tapti dviprasmiðki (ir bepras-miðki), kur tikimës intelektualiø, es-tetiniø, provokuojanèiø, netikëtøpatirèiø? Bûtent dël galerinës erd-vës imlumo ir verta stengtis – ið-skleisti tas pauzes ir nutylëjimus,atidengti laiko nuoðliauþas sluoks-nis po sluoksnio. Laikas èia svar-biausias veikëjas. Ðioje laiko labo-ratorijoje kiekvienas gali patirtiistorinio, konkreèiais ávykiais ma-tuojamo laiko transformacijas á mi-tologiná – nuolat pasikartojantá, nie-kada nesibaigiantá. Áþengi á galerijàið dabarties, imi bylà ir keliauji á ka-ro metus ar pokará. Keli lakoniðkisakiniai, apklausos protokolas, fo-tografija – ir „nuosprendis ávykdy-tas“. Taèiau þmogus ið fotografijosvis dar þiûri tau á akis – akiø kon-taktas visada dabartinis. Ir tada fil-mas pradeda suktis atvirkðèiai. Iðdabarties bandai iðgliaudyti istori-jos transformacijø paliestas biogra-fijas. Á bendros patirties laikà áskai-èiuojama ne tik gyvenimo trukmë,laikas, praleistas þiûrint ir skaitant,bet ir ásivaizduojamas tardymø,kankinimø, laukimo laikas bei me-nininko laikas archyve fotografuo-jant, raðant, spaudþiant ðilkografijà.Laikas kaupiant, rûðiuojant, apmàs-tant, dëliojant biografijø fragmen-tus. Prisiminimo ir jo atkûrimotrukmë. Toks laiko tankis sunkiaiásivaizduojamas kokioje nors kito-je erdvëje ar situacijoje. Abstrakèiàistorijà galima sutalpinti á plokðtu-mà, bet joje niekaip neiðsiteks sukiekvienu þiûrovu didëjanti patirèiøsuma.

Kà reiðkia tyrinëti atmintá – juk

Henri Cartier-Bresson. „Skëtis“

jà nuolat perraðome ið dabartiesperspektyvos? Grigaliûnas ne ðiaiptiria, o sudabartina istorijà, paver-èia jà gyvu procesu: perfotografuo-ja kiekvienà nuotraukà, atspaudþiaðilkografijos technika, uþraðo pieð-tuku þmogaus biografijà, surengiaparodà, iðleidþia knygà. Kiekvienanauja paroda dar sustiprina èia irdabar vykstanèio proceso áspûdá.Blogiausia, kas gali nutikti, tai neskausmingas praeities ávykiø iðgyve-nimas, o atminties praradimas. Ta-èiau trauminës patirtys – trëmimai,kankinimai, þudymai – nëra leng-vai kontempliuojami, juos papras-èiau paslëpti po brangiais pamin-klais, kurie ne primena, o padedauþmirðti. Grigaliûnas nepadeda. Jissurengia þiûrovo ir kiekvieno nuþu-dyto, nukankinto, iðtremto þmogausakistatà. Man iki ðiol atrodo, kad at-siveþti á Venecijos bienalæ savo mi-rusiuosius – ne archyvo metaforà, otikrus gyvenimus – yra daug pra-smingiau uþ menamà „valstybëskaip kuratoriaus“ pasistaipymà uþbaltos uþuolaidos. Niekas uþ tai, þi-noma, neduotø jokiø diplomø – betkà reiðkia tie konjunktûriniai pami-nëjimai prieð tikros biografijos pus-lapá? Stipriausi dalykai atsitinka ne-prognozuojant, ir jø poveikis bûnaneiðmatuojamas. Kaip tas Islandi-jos ugnikalnio iðsiverþimas, nutup-dæs visos Europos lëktuvus.

O svarbiausia, kad tai – nesibai-giantis projektas. Kad kiekvienapraþuvusi biografija gali bûti prikel-ta kaip nutylëtas þodis ar nublukæsatvaizdas, ákûnijantis tikrà patirtá.Toks Grigaliûno darbas su archyvuprimena Freudo darbà su pasàmo-ne, tas darbas, pasak Kristevos, „pa-prasèiausiai reiðkia psichoanalizësgalimybæ pasiekti archaikà: iðver-sti á kità pusæ sàmoningàjà prasmæ“(Julia Kristeva, „Maiðto prasmë irbeprasmybë“). Todël neutralausHado keltininko Charono vaidmenáákûnijanèio Grigaliûno instaliacijosyra daug revoliucingesnës, nei no-rëtume matyti.

Paroda veikia iki lapkrièio 26 d.

Galerija dirba antradiená–penktadiená

10–18 val., ðeðtadiená 10–16 val.

paaiðkinti, kaip dirba ir màsto fo-tografai. Kino seanse bus parodytifilmai apie Elliotà Erwittà, HenriCartier-Bressonà, Christianà Bol-tanská, Andreasà Gursky, Nan Gol-din, Hillà ir Berndà Becherius, Jef-fà Wallà, Nobuyoshi Araki, HiroshiSugimoto bei Wolfgangà Tillman-sà. Kolekcija buvo sukurta bendra-darbiaujant su organizacija „KS Vi-sions“, Europos kultûros televizijoskanalu ARTE bei nacionaline ga-lerija „Jeu de Paume“ (Paryþius) irtapo pripaþinta tarptautiniu mastu.Kiekviename ið filmø pristatomasvienas autorius, kuris atskleidþia sa-vo kûrybos procesà ir jo subtilybes,màstymo apie fotografijà bûdà, josar jo pasirinkimà. Fotografai, ko-

mentuodami savo kontaktinius at-spaudus, kontrolines fotografijas irgalutiná pasirinkimà, atskleidþia sa-

vo poþiûrá á fotografijà ir jos esmæ.Ði kolekcija rodoma ávairiuose

pasaulio muziejuose, galerijose, pa-

rodose, festivaliuose, meno akade-mijose, tarp kuriø: Georges’o Pom-pidou centras Paryþiuje, Haselbla-do fondas Ðvedijoje, Gugenheimomuziejus Berlyne, „Tate Modern“galerija Londone, Ispanijos nacio-nalinis ðiuolaikinio meno muziejus,fotografijos mugë „Paris-Photo“ irdaug kitø. Kolekcija taip pat prista-tyta ir ávertinta Toronto, San Fran-cisko, Monrealio ir kituose kino fes-tivaliuose. Lietuvoje ji rodomapirmà kartà.

Renginio organizatoriai: Lietu-vos fotomenininkø sàjungos Kaunoskyrius ir Kauno moksleiviø tech-ninës kûrybos centras.

RENGËJØ INF.

G . J U C E V I È I A U S N U O T R .

7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963) 7 psl.

D a i l ë

Kristina Stanèienë

Á jau tris deðimtmeèius Lenkijo-je gyvenanèio Stasio Eidrigevièiauskûrybà pastaruoju metu nukrypoádëmûs Lietuvos dailëtyrininkø, ku-ratoriø þvilgsniai. Ðiø metø balandáNacionalinëje dailës galerijoje su-rengta retrospektyvinë menininkoparoda, o visai neseniai, spalio 20 d.,NDG pristatytas jo kûrybos albumas„Stasys“ (iðleido LDS leidykla „art-seria“, knygos sudarytojos – ErikaGrigoravièienë ir Ramutë Rachle-vièiûtë).

Nepaisant visø leidybos vargø irsunkumø, pas mus pagaliau paste-bima ðiokia tokia lietuviðkø menoleidiniø gausa ir ávairovë. Vien patsknygos atsiradimo faktas jau nebë-

ra savaiminë vertybë, imi kritiðkaigilintis á jos struktûrà, iðvaizdà. Iðmeno albumo ar panaðaus pobûdþioleidinio paprastai tikimës lakoniðkoir nenuobodaus pasakojimo, taippat, þinoma, kuo gausesnës, tikslin-gai parinktos vaizdinës informaci-jos. Taèiau dailiai iðleistà, taikliaisE. Grigoravièienës tekstais susis-temintà albumà, bent jau man, pir-miausia reikëjo „prisijaukinti“. Ko-dël? Paèioje pradþioje èiumpipaslaugiai nutiestà chronologiná me-nininko kûrybos ir biografijos siûlà,o netrukus jis iðtirpsta, susipina sukitomis svarbiomis gijomis ið ávai-riø laikotarpiø, kûrybos srièiø. Kny-gos virðelyje iðvardintos „potemës“taip pat ne visai sutampa su jos tu-riniu, skyriø pavadinimais. Taèiau

pradþioje kiek suglumus dël pasa-kojimo nenuoseklumo, ásigilinuspaaiðkëja, kad daugelis S. Eidrige-vièiaus kûrybos aspektø èia „uþgrieb-ti“ – lengvai, elegantiðkai, kartais vosvienu kitu sakiniu, uþuomina. Beje,knyga parengta pernelyg neakcen-tuojant S. Eidrigevièiaus, kaip knygøiliustruotojo, nuopelnø. Atvirkðèiai –parodomas menininko kûrybiniodiapazono plotis, naudojamø medi-jø gausa ir skirtybës, ávairiausios jøkombinacijos.

Knygoje dþiugina ir sveikas, to-kiam leidiniui itin tinkantis vaizdoir teksto santykis. Leidinyje pasta-rojo tëra visai nedaug: kiekvienàskyriø pradedantys ávadiniai tekstaitrumpi ir talpûs, stebinantys ir speci-fine terminija, itin parankia S. Eidri-gevièiaus kûrybai apibûdinti. Pavyz-dþiui, E. Grigoravièienë menininkomotyvus vadina „savita vaizdø gen-timi“. Nors S. Eidrigevièius jau se-niai nebegyvena Lietuvoje, jo kûri-niai yra plaèiai pasklidæ po pasaulá,vis dëlto já priskiriame sau, t.y. Lie-tuvai. Tad kokia gi yra Stasio Eidri-gevièiaus „giminë“ tarp kitø Lietu-vos meno ðiuolaikinës dailës„genèiø“? Siurrealistinis, fantasti-nis, kartu „figûrinis“ matymas irmàstymas mûsø dailëje niekada ne-buvo labai populiarus – ðià tiesà jauseniai atrado ne vienas kritikas, dai-lëtyrininkas. Turime dar ÐarûnàSaukà, Broniø Graþá, Henrikà Na-talevièiø, Rièardà Filistovièiø – netiek jau daug. „Figûratyvo“ ðiandienentuziastingai imasi ir jaunosioskartos menininkai, taèiau jis daþ-niau artimas antrinei, ðiuolaikiniøtechnologijø kuriamai tikrovei, hi-perrealizmui. Vadinasi, Eidrigevi-èiaus „gentis“ Lietuvoje reta. Jàdràsiai bûtø galima áraðyti á mena-mà lietuviø dailës Raudonàjà kny-gà. Ji ypatinga ir atpaþástamumutarp publikos. Dël to labiausiai„kaltos“ S. Eidrigevièiaus knygøiliustracijos, kurias yra ásidëmëjusine viena tautieèiø karta.

Knyga visuomet yra autoriaus,sudarytojo valios apraiðka, gestas,

„surikiuojantis“, suskirstantis meni-ninko kûrybà ar kaþkurià jos dalá,surandant atitinkamas „talpyklas“vaizdams ir jø potekstëms. Ávadinia-me albumo þodyje sakoma, kad ðisleidinys taip pat yra mëginimas „ap-gyvendinti“ vaizdinius. Uþsukus áðiuos baugius ir liûdnokus, kartu –hipnotizuojanèius, magiðkus þmoge-liø ir (ar) lëliø, veidø ir (ar) kaukiø„namus“, aiðkëja, kad juose apstukeisèiausiø kambariø, koridoriø, pa-slaptingø perëjimø, kurie vis kitaipsujungti tarpusavyje. Gali pradëti ke-lionæ nuo bet kurio ið jø, ir sàþinin-gai apeiti visus, á kai kuriuos galbûtuþsukdamas net keletà kartø.

„Namai namuèiai“ – taip vadinasiantrasis knygos skyrius, trumpai su-paþindinantis su autoriaus vaikys-tës, jaunystës aplinka, jos átakomis.Ið tiesø – namas, namelis – daugy-bës S. Eidrigevièiaus kûriniø moty-vas: kaip kûno tæsinys, saugumo ilge-sys, ribø, apsauganèiø nuo pasauliochaoso, metafora; jis aptinkamasknygø iliustracijose, tapyboje, pas-telëse, fotografinëse inscenizacijo-se. Paralelë su menininko vaikystësnamais turëtø tapti nuðvitimu se-niems jo kûrybos gerbëjams. Jukdaugeliui S. Eidrigevièiaus pieðiniøvizijos yra taip pat ir jø vaikystës da-lis, kadaise ásismelkusi á kiekvienovaizduotës „namus“ su perskaityto-mis knygomis ir jø istorijas iliust-ruojanèiais paveikslais.

Atskirà knygos dalá „Nejauki vai-

Vaikystës mitø griovëjasKnyga apie Stasio Eidrigevièiaus kûrybà

kystë“ sudaro kûriniai, pasak teks-to autorës, liudijantys, kad daugeládeðimtmeèiø S. Eidrigevièius buvonegailestingas graþios, nerûpestin-gos vaikystës mitø griovëjas... (ypaè –knygø iliustracijose). Vaikas ir suau-gæs, maþas þmogiukas ir aplink jáplytintis neaprëpiamas pasaulis jokûriniuose gali egzistuoti tarsi dvitolimos, skirtingos dimensijos. Ar-ba ryðys tarp jø nebûtinai yra ákve-piantis, greièiau atvirkðèiai – kaus-tantis. Beje, apie ryðio fenomenà,kuris ðio menininko kûryboje itinsvarbus, kaip metafora ir iðraiðkin-ga plastinë forma, kalbama skyriu-je „Saitai“. Kitose albumo dalyse –„Suaugæs Pinokis“ ir „Þvilgsnis“ –aptariamas specifinis veidø vaizda-vimas, komponavimas, motyvo ke-lionë ið popieriaus lapo plokðtumosá erdvinæ, trimatæ dimensijà. Taippat – graudþiai juokingas medinisherojus, menininko kûryboje pati-riantis keisèiausias transformacijas.Knygoje iðryðkindami ir Eidrigevi-èiaus plakatø ypatumai, vaizdo irverbalinës informacijos dermë, kon-ceptualûs þaidimai su pieðiniu.

Ádomu, kad albumo tekstuose pa-stebëti niuansai, á kuriuos galbût ikiðiol neatkreipëme dëmesio. Pavyz-dþiui, tai, kad nemaþa dalis S. Eidri-gevièiaus plakatø yra sukurti savopaties parodoms, o „vaizdaraðèiai“ –tai ne tik knygø iliustracijos, bet ir„savarankiðkos“, molbertinës kûry-bos dalis. Suintrigavo ir kita knygostema – „Simboliø mirtis“, kuriojeryðkëja socialinës, politinës poteks-tës, nors ðis menininkas daugiausianaudojasi amþina, universalia sim-boliø terminologija.

Taigi per vienus metus sukurtosnet kelios rimtos S. Eidrigevièiauskûrybà apibendrinanèios pristaty-mo versijos. Þinoma, knyga – tai lygvaizdiniø namai, skirti ilgam gyve-nimui. Bent jau tol, kol kils porei-kis ieðkoti naujø „talpyklø“ arba na-mø patys pasipraðys nauji StasioEidrigevièiaus motyvai, simboliai,metaforos.

Kronika

Lietuvos tarpdisciplininiomeno kûrëjø sàjungosparoda „Bendrabûtis“

Nuo lapkrièio 17 d. (ketvirtadie-nio) 18 val. buvusioje spaustuvëjeveikianèiose „Commune ART“ kû-rybinëse dirbtuvëse (Paribio g. 12,II aukðto kairëje salëje) vyksta pa-roda-eksperimentas „Bendrabûtis“,kurioje pristatomi keliolikos Lietu-vos tarpdisciplininio meno kûrëjøsàjungos nariø parodai pasiûlyti kû-riniai.

LTMKS ásikûrimà ir kitimà perdvideðimt jos veiklos (ir sàstingio)metø bûtø galima palyginti su ási-këlimu á naujai pastatytà bendrabu-tá, kuriame idealus ir bendras idë-jas laikui bëgant keitë ir slegiantibuitis, ir naujos bendro entuziazmobangos, atsitrenkianèios á individu-alius charakterius, poreikius ir nu-

sivylimà. Siekdami uþsitikrinti so-cialines garantijas, kurias turëjo so-vietmeèiu ákurtos ir ðaknimis á kul-tûros sistemà áaugusios dailininkøar fotomenininkø sàjungos, ryþtin-gi jauni kûrëjai ásteigë savo demo-kratiðkà institucijà, irgi – kiek ironið-kai – pavadintà „sàjunga“. Lietuvostarpdisciplininio meno kûrëjø sàjun-ga oponuoti turëjo kam, tad ben-dros idëjos ið vieðø erdviø ásiverþëir á buitá, tiksliau, á „Butus“ (1999),vëliau, kiek aprimusios, nusëdo in-dividualiose studijose, o bendruo-meniðkumà kuriam laikui pakeitëtarpasmeniniai santykiai. Naujà en-tuziazmo bangà sukëlë radikalus vi-dinës valdþios struktûros pasikeiti-mas ir su juo á bendrà bûtá suplûdænauji jauni kûrëjai, genami beveikidentiðkø tikslø, kaip ir sàjungosákûrëjai prieð du deðimtmeèius. Ne-mokamai dalinamø kûrybiniø erd-viø ir galimybiø reanimuoti pradinæ

Parodai pasirinkta erdvë (kvazi-baltas kubas pramoninëje aplinkoje)prisilieèia ir prie utopijos sàvokos, vi-suomet levituojanèios greta besiku-rianèiø bendruomeniø, bendrø kûry-biniø idealø ir ateities projektø.

Lygiaverèiais eksperimento daly-viais tampa tiek pasiûlyti, tiek siû-lantys menininkai, tapæ parodosbendrakuratoriais. Dalyviø sàraðeyra Aistis Baltuðnikas, Jurga Barilai-të, Darius Bastys, Saulius Dirsë, Ro-kas Dovydënas, Mindaugas Gapðe-vièius, Linas Jablonskis, EvaldasJansas, Dainius Liðkevièius, Ginta-ras Makarevièius, Vytautas Michel-kevièius, Robertas Narkus, PaulinaEglë Pukytë, Kæstutis Ðapoka, Mar-ta Vosyliûtë, Jonas Zagorskas. Pa-rodos koordinatorë Neringa Èer-niauskaitë.

Paroda-eksperimentas veikia ikilapkrièio 20 d.

LTMKS INF.

vizijà, besisukanèià utopijos orbito-je, euforijà prigesino jas apraizgæspolitinis voratinklis.

Paroda-eksperimentas, atsiþvel-giant á pirminius Sàjungos idealusir dabartinæ jos situacijà, sudarytatotalitarinës demokratijos principu:menininkai buvo kvieèiami siûlytivieni kitø sukurtus ar tik projektuo-tus, taèiau kolegai nupasakotus dar-

bus, trumpai ar iðsamiai apibûdinantpasirinkimo prieþastá. „Bendrabûty-je“ sutikusiø dalyvauti menininkøskaièius bei patys kûriniai tampa sa-votiðkais daugybæ nariø vienijanèiossàjungos bûsenos simptomais, taippat dar kartà atkreipia dëmesá á„tarpdiscipliniðkumo“ termino var-tojimo ir supratimo paradoksusLietuvoje.

Instaliacija „Mama, kà tau nupieðti“ (Galerija Studio Varðuva). 1994 m.

H.

DÙU

GO

SZ N

UO

TR.

8 psl. 7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963)

K i n a s

VÐÁ „Kino pavasaris“ ir Rusijoskompanija „Planeta kino“ lapkrièio21–25 d. „Skalvijos“ kino centrepristato Rusijos kino savaitæ. Busparodyti penki vaidybiniai filmai,sukurti 2009–2011 m. ir apkeliavænemaþai tarptautiniø filmøfestivaliø.

Programà pradës KonstantinoBuslovo kriminalinë komedija „Pi-nigai“ („Bablo“, 2011). Tai reþisû-rinis prodiuserio debiutas, kuris ðie-met kino festivalyje „Kinotavr“ irbuvo apdovanotas uþ geriausià de-biutà. „Pinigai“ – filmas apie pini-gus, tiksliau, apie milijonà eurø,mëtomà ir vëtomà tarp ávairiausioplauko nusikaltëliø ðiø dienø Mask-voje. Nusikaltëliai – ir þemiausiorango kiðenvagiai gruzinai, ir ukrai-nieèiai, ir aukðto rango Rusijos po-licijos pareigûnai. Prieð pinigus ðio-je medþioklëje jie visi lygûs. Filmàne vienas rusø kritikas pavadino ru-siðka Quentino Tarantino versija,taèiau tai nereiðkia, kad Buslovaskopijuoja ðio reþisieriaus stiliø.Nors ir rodomas nusikaltëliø pasau-lis, uþsitæsusiø susiðaudymo scenø arlaisvai besiliejanèio kraujo nepama-tysite. Buslovas puikiai pagauna ko-

Rusijos kino savaitërumpuotøjø gyvenimo subtilybes.Filme iðvengiama moralistiniø into-nacijø, nuspëjamumo, niekinanèiokûrëjo þvilgsnio á blogá. „Pinigai“ netik primena netolimà praeitá, kai po1991-øjø „staiga“ atsirado pinigø,bet ir pieðia amoralios dabartiesportretà, kai jau niekas nebestebi-na, o dar – verèia susimàstyti ir apiekone miglotesnæ ateitá, neaiðku, argeresnæ.

Kitas programos filmas „Sucho-dolas“ („Suchodol“, 2011) – reþisie-rës Aleksandros Strelianajos debiutas,kurá prodiusavo garsus rusø reþisieriusAleksejus Uèitelis. „Suchodolas“ –Ivano Bunino apysakos ekranizacija,nukelianti á XIX a. pabaigà. Ði Bu-nino apysaka iki ðiol laikoma vienuásimintiniausiø ir ryðkiausiø to me-to Rusijos portretø, kuriame panau-dota ir biografinë Buninø ðeimosmedþiaga. Pagrindinë filmo hero-jë – tarnaitë Natalija, kuri gyven-dama Suchodole papuola savo po-nø Chruðèiovø nemalonën, kenèiameilës kanèias, iðdavystæ, iðtremia-ma, taèiau vis tiek lieka iðtikima Su-chodolui kaip ðuo. Istorija univer-sali. Þmoniø kanèios ir aistrosmaþai keièiasi, o filme apstu paslap-

tingø ir netikëtø posûkiø, neleisian-èiø þiûrovams nuobodþiauti.

Su reþisieriaus Bakuro Bakura-dzës kûryba Lietuvos þiûrovai jaugalëjo susipaþinti, kai prieð keleriusmetus buvo rodomas jo filmas „Ðul-tesas“. Ðákart Rusijos kino savaitë-je bus parodytas naujasis jo filmas„Medþiotojas“ („Ochotnik“, 2011),jo premjera ávyko ðiømetiniame Ka-nø kino festivalyje. Ûkininko IvanoDunajevo gyvenimas sukasi aplinkdarbus, ðeimà bei medþioklæ ir dvel-kia rutina, kol vienà dienà á jo fer-mà atvyksta dvi naujos darbininkës.Viena jø pakeis Ivano gyvenimà jampaèiam to aiðkiai nesuvokiant. Kaipsakë pats reþisierius, tai filmas apieðiuolaikiná þmogø, kuriam sunkubûti savimi. Gyvename lenktyniavi-mo laikais, taèiau daþnam mûsø tie-siog patogiau plaukti pasroviui irbûti tokiam kaip visi. O kas nutin-ka, kai kasdienë rutina supurtomakito þmogaus, kuris nekuria jokiøiliuzijø, bet kuriam tavæs reikia?

Bus galimybë dar kartà pamatytisukreèianèià Sergejaus Sneþkinojuostà „Palaidokite mane uþ grind-juostës“ („Pochoronite menia zaplintusom“, 2008), sukurtà pagal

Pavelo Sanajevo autobiografinæapysakà. Pagrindinis filmo herojus –ligotas aðtuonmetis Saða, kurá kaipvakuume augina despotiðka moèiu-të, nuolat nuteikinëjanti vaikà prieðmotinà – savo paèios dukterá, nevapametusià Saðà dël alkoholiko me-nininko. Nors apysaka pasirodë1996-aisiais, jà ir dabar vis atrandanaujø jos skaitytojø bei gerbëjø, ku-rie knygoje (kaip ir filme) randa irkai kà asmeniðka sau.

Paskutinis programos filmas –Aleksejaus Uèitelio istorinë drama

„Pakraðtys“ („Krai“, 2010), 2010 m.tapusi rusø kandidate á „Oskarus“.Uèitelis – garsaus rusø dokumenti-ninko Jefimo Uèitelio sûnus, savokarjeros pradþioje pats kûræs doku-mentinius filmus. Ðio filmo istorijanukelia á atokià Sibiro vietovæ – Pa-kraðtá, kur, pasibaigus Antrajam pa-sauliniam karui, atvyksta kareivisIgnatas. Jis viliasi pradëti naujà gy-venimà su vokietaite, kai aplink darvis 1945-ieji.

PARENGË SANTA L INGEV IÈ IÛTË

„Pinigai“

Ðià vasarà Sankt Peterburgo „Kinoforume“ ávyko Bakuro Bakuradzësmeistriðkumo pamoka. Pateikiamejos fragmentus. Visà pamokosvaizdo áraðà galima pamatytiwww.seance.ru.

Apribojimai

Filmo „Medþiotojas“ scenarijus bu-vo paraðytas prieð dvejus metus. Ta-da, jei pamenate, buvo krizë, Rusijojefilmuota maþai filmø, todël „Medþio-tojo“ filmavimas taip pat nusikëlë.

Susiklostë ne visai naudinga si-tuacija: scenarijus baigtas, reþisie-rius pasirengæs já filmuoti, bet nëragalimybiø tai padaryti. Reikia lauk-ti. Bet tiesiog sëdëti ir laukti neáma-noma. Todël pradedi galvoti apie kànors kita, dirbti, paskui gráþti prie sce-narijaus, já perdarinëti, valyti, kaþkàið jo mëtyti. Kai vël staiga atsirandagalimybë kurti filmà, esi pasirengæs,bet jau kitaip. Krizë sugriovë natû-ralø procesà, kuriuo að tikiu.

Kita vertus, kartais pagalvoju,kad tie trukdymai savaip teisingaipakeitë darbo procesà. Filmas buvonufilmuotas po metø pauzës. Dabarprisimenu, koks buvo scenarijus, kairengiausi filmavimui. Keista, bet jeiað já bûèiau baigæs, tarkime, metaisanksèiau, filmas bûtø ne toks arti-mas pirminiam sumanymui.

Viena vertus, apribojimai kenkia,kita vertus, jie svarbûs. Sovietme-èiu scenarijaus raðymas buvo ilgasprocesas, reikëjo já derinti su dau-gybe instancijø. Buvo, pavyzdþiui,rimta redagavimo sistema. Daþnai

Kaip buvo kuriamas „Medþiotojas“Bakuras Bakuradzë apie filmà

girdime neigiamus vienø ar kitø re-þisieriø atsiliepimus. Þinoma, taitiesa. Bet toks mechanizmas kartaisduodavo teigiamus rezultatus.

Apribojimai stimuliuoja, jie pa-verèia mane susikoncentravusiuþmogumi. Kartais, net dabar, kaiegzistuoja ðiuolaikinës skaitmeni-nës technologijos, man atrodo, kaddarbas su kino juosta – vienas ið tøapribojimø, kurie ið tikrøjø pakrei-pia procesà teisinga linkme. Gali-mybiø gausa man trukdo. Man pa-tinka, kai baigiasi juosta, kai liekalaiko pakeisti tà juostà, patinka þi-noti, kiek jos metrø liko kasetëje.Juosta, kamera, filmavimo grupë,filmavimo aikðtelë, aktoriai, kuriemano filmuose daþniausiai nepro-fesionalûs, – visa tai labai mobili-zuoja mano vidiná procesà.

Kinas ið esmës susideda ið dau-gybës apribojimø. Net ir kadras tu-ri ribas. Nuo to viskas ir prasideda.

Juosta ir skaitmuo

Su skaitmeninëmis technologijo-mis galima pasiekti labai kokybiðkørezultatø. Bet per visus darbo kineir bendravimo su ávairiais kinema-tografininkais metus að taip ið niekoir neiðgirdau logiðko paaiðkinimo,koks skirtumas tarp kino juostos irskaitmens. Iðskyrus tai, kad þiûro-vai kaþkaip vidumi juostà priima ge-riau. Mes darëme kino bandymusnauja skaitmenine kamera „RedOne“. Visi jie buvo geri, bet kai pa-matëme bandymus kino juostoje,supratome, kad filmà reikia filmuo-

ti juostoje. Juosta, ji... Juosta yrajuosta. Tai vyksta pojûèiø lygiu, sub-tilûs dalykai, kai pradedi suprasti kànors, kà aplink sunku suprasti vi-siems, iðskyrus tave. Pavyzdþiui, kaimatau atspausdintà filmo kopijà,filmas man tampa materialus. Jisarti, jis ðalia manæs.

Neprofesionalûs aktoriai

Yra daug prieþasèiø, kodël ma-no filmuose tiek daug neprofesio-naliø aktoriø. Pradëdamas filmà irpats neþinau, kà filmuosiu. Supran-tu, kad surasti artistà lengviau neineartistà. Artistø galima ieðkotiduomenø bazëse, o neartistø – ne-aiðku kur: reikia vaikðèioti gatvëmisir þiûrëti á þmones. Bet pagal iðorædar sunku suprasti. Todël ið pradþiøað ieðkau profesionalø. Pradedu sujais dirbti ir vienu metu suprantu,kad kaþkas ne taip. Kad einama neta linkme, kad kaþkas nesutelpa.

Man regis, filmas egzistuoja jautada, kai já sugalvoji. Jei taip, jispradeda pats diktuoti tam tikras sà-

lygas... Esu ásitikinæs, kad aktorius– visada du objektai: þmogus irkaukë. Kaukë turi paaiðkinti, konori þmogus. Tarsi vieno þmogausnepakaktø, kaukë tampa vedliu,kaip ir uþkadrinis tekstas. Kaukëaiðkina, pateikia mintá, padëtà antlëkðtutës. Kaukë – tai patvirtintosþaidimo taisyklës tarp kino ir þiû-rovø, tarp aktoriaus ir þiûrovo. Aðtaip suprantu. Galima ginèytis, bet,man regis, tame yra tiesos. Taèiauneaktorius egzistuoja kitaip.

Neprofesionalûs aktoriai turivienà nuostabø bruoþà, nors laikuibëgant ir jis iðnyksta. Jei filmavi-mo aikðtelëje teisingai sukuri situ-acijà, jie ið tikrøjø pamirðta, kuryra. Tampa paèiais savimi. Ir taskontaktas tarp aktoriaus ir þiûro-vo, tas nereikalingas kontaktas ne-ávyksta.

Neávyksta nereikalingas kadrouþpildymas. Aktorius mëgsta uþpil-dyti kadrà. Að tikiu, kad þmogus turiuþpildyti kadrà. Bet ne visà.

Siuþetas

Yra problema, kurià norëèiau ið-siaiðkinti: þmogui reikia iðmanyti ki-nà, kurá jis nori sukurti. Þmogus sto-ja mokytis reþisûros ir tarsi jau þino.Man atrodo, kad ið pat pradþiø yrakitaip. Ið pradþiø nëra noro papras-èiausiai sukurti filmà. Mes esametaip padaryti, kad turime konkreti-zuoti savo troðkimus. Tai pasireiðkiasiuþetu, kuris ðauna á galvà.

Bet savaime siuþetas atsirasti ne-gali. Siuþetas yra susijæs su vaizdi-niu arba personaþø vaizdiniais. Kasatsiranda anksèiau – vaizdinys arsiuþetas, – neþino niekas. Bent jauað tikrai neþinau. Jei ið pradþiø sa-vaime atsiranda siuþetas ir jis tavelabai ákvepia, o paskui pagal tà siu-þetà pradedi prie jo pririðti perso-naþus, atsiranda didelë tikimybëálásti á koká nors konkretø þanrà.Todël pagrindinis dalykas kine, ákurá galima remtis, yra þmogus.Þmogaus neámanoma áterpti á siu-þetà. Þanriniame kine kitaip. To-dël man pirmiausia iðkyla þmogusir prie jo beveik iðkart prisiriðakoks nors mikrosiuþetas. Be siuþe-to þmogus taip pat ið esmës neeg-zistuoja, jis egzistuoja savo veiks-mais, pasireiðkimais, santykiais.Tai – glaudþiai susijæ dalykai. Emo-cija susijusi su þmogaus persikûni-jimu, jo vidiniu iðgyvenimu. Iðgy-venimas – siuþetas, siuþetas –þmogus, þmogus – iðgyvenimas.ðtai taip klostosi mano galvoje.

PARENGË KORA ROÈK IENË

„Medþiotojas“

7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963) 9 psl.

Þivilë Pipinytë

Giedrës Þickytës filmo „Kaip mesþaidëme revoliucijà“ premjera – vie-na ið keliø lietuviðkø ðiø metø „Sca-noramos“ premjerø. Prieð filmà re-þisierë prisipaþino, kad Sàjûdþiometais ji buvo dar vaikas ir tai, kasatsitiko, jai primena pasakà. Gal to-dël ir ðiek tiek pasakiðka filmo in-tonacija ið pradþiø nesukëlë vidiniopasiprieðinimo. Iki tol filmus apieSàjûdá kûrë þmonës, kurie viskà pri-simena patys. Jie rodo kelià á ne-priklausomybæ ið okupuotos ðaliesgyventojo perspektyvos. Þickytë pa-sinaudojo kitø kûrëjø nufilmuotamedþiaga, bet ne todël jos filmasneprimena tø, kuriuos kasmet perávairias tautines ðventes rodo lietu-viø televizijos. Skiriasi poþiûris: taijau sovietmeèio prisiminimø ir trau-mø nebeapsunkintos kartos þvilgs-nis á naujausià istorijà. Þaidimas þi-nomais, simboliðkais kadrais (pvz.,Baltijos kelias) ir ið archyvø tamsosá dienos ðviesà iðtrauktais epizodais,kurie ankstesniems kûrëjams, ma-tyt, pasirodë nepakankamai rimti ir„istoriðki“ (pvz., berniuko pasako-jimas apie tai, kà ið mûsø atëmë Hit-leris ir kà davë Stalinas). Skiriasi irintonacija: patosas sumaþintas ikiminimumo. Pagaliau skiriasi ir tiks-lai. Taèiau þiûrëdama filmà susidû-riau su keliomis problemomis, ku-rios ir nulëmë jo vertinimà.

Jei teisingai supratau, „Kaip mesþaidëme revoliucijà“ skirtas jaunimuiir uþsienieèiams. Visi þino, kad ðiomsdviem þiûrovø kategorijoms Lietuvosistorijà reikia pasakoti „ant pirðtø“.

Ðtai èia man ir kilo pirmoji pro-

blema, beje, persekiojanti nuo vai-kystës. Nuo maþens mëgau þiûrëtifilmus suaugusiems, todël pritariutiems kolegoms, kurie paskutiniumetu vis daþniau tvirtina, kad ðiuo-laikiná kinà nususino perdëtasorientavimasis á jaunimo auditori-jà – jos poreikius ir suvokimo ribas.Niekas manæs neátikins, kad vai-kams ir jaunimui reikia kurti supa-prastintus filmus – paaugs ir patysviskà supras. Infantilams, þinoma,reikia. Jiems reikia „smagiø“, vis-kà paaiðkinanèiø, intelektualiai pri-einamø kûrinëliø. Nesvarbu, ar apieSàjûdá, ar apie pasaulio pabaigà. Irdar – graþiø. Todël man atrodo, kad„Kaip mes þaidëme revoliucijà“ su-montuotas pernelyg paprastai, netbanaliai, plakatiðkai, lyg sekant so-vietinës propagandinës karikatûrosprincipais – ðviesûs Sàjûdþio veikë-jø veidai montuojami su marazma-tikais komunistais.

Be abejo, jaunimà patrauks ir tai,kad Sàjûdþio istorija pasakojamarodant, kokia svarbi buvo roko mu-zika ir grupë „Antis“, tiksliau, joslyderis Algirdas Kauðpëdas. Pankið-kas grupës stilius þadina nostalgijàir seniems, ir jauniems. Ðalia ðiosistorijos dar nuosekliai pasakojamakita. Ji apie tai, kaip roko marðasatveþë tada dar uþdraustà lietuvið-kà trispalvæ á miestelius ir kaimus.Filme apie „Antá“ ir Kauðpëdà pa-sakoja Audronë Kauðpëdienë, bu-væ komjaunimo veikëjai, Sàjûdþioideologas Arvydas Juozaitis. Þicky-të ið tikrøjø padarë didelá darbà –surinko ádomius, nematytus liudiji-mus, pasikalbëjo su ið visuomeni-nio gyvenimo dingusiu Arvydu Juo-

zaièiu ar amþinu rusø maiðtininkuArtemijumi Troickiu. Manau, kadir tai ateityje naudos jau kitos kine-matografininkø kartos.

„Kaip mes þaidëme revoliucijà“prikelia ið uþmarðties ir pirmuosiusgrupës klipus, ir garsøjá pasirody-mà rusø televizijos laidoje. Dainosir amþininkø prisiminimai dar la-biau paryðkina paradoksà, kad so-vietø valdþia ið esmës finansavo sa-vo duobkasius. Tai pabrëþia ir kitasfilmo veikëjas – filosofas ir Euro-pos Parlamento narys LeonidasDonskis. Bet jam pasirodþius kad-re iðkyla antroji problema.

Donskiui skirtas iðmintingo ir vi-saþinio komentatoriaus vaidmuo. Sa-vo sentencijas jis beria vaþinëdama-sis automobiliu, tiksliau, sukdamasnesuprantamus ratus naujomis Vil-niaus gatvëmis. Ið pradþiø komen-tatorius taip pat ðiek tiek primenapasakos herojø – keista kepurë, ar-tistiðka kalbëjimo maniera, o pri-mygtinai stambûs jo planai iðryðki-na sunkiai tramdomà filosofopolinká barstyti þodþiø perlus. De-ja, jis tikràja to þodþio prasme tam-pa dar vienu personaþu – keistuo-liu. Tradiciniame dokumentiniamekine laikytasi principo, kad filmas tu-ri kalbëti pats – vaizdais, montaþu,personaþø poelgiais, jø prasmes þiû-rovas turi suprasti pats, tada iðvadosnebus vienprasmiðkos. Bet ir „Kaipmes þaidëme revoliucijà“ komenta-torius, man regis, nelabai reikalin-gas, jis tampa lyg ir vyðnele ant py-ragaièio.

Treèioji ir didþiausioji filmo pro-blema – Sausio 13-oji. „Kaip mesþaidëme revoliucijà“ nutrûksta ta-

da, kai þaidimai baigiasi, kai á Lie-tuvos televizijà ásiverþia okupantai,o tuometinis televizijos direktoriusKauðpëdas telefonu nurodo tiesio-giniame eteryje su þiûrovais pasku-tines minutes bendraujanèiai EgleiBuèelytei palaikyti gerà nuotaikà.Kaip, kada ir kodël Kauðpëdas ta-po televizijos direktoriumi – tiks-liau, kada nugalëjo „Antis“ ir Sàjû-dis, filme nepasakoma. (Beje, ðaliamanæs per premjerà sëdëjæs uþsie-nietis nesuprato ir net to, kas mëtogëles Baltijos kelio dalyviams, neslëktuvas – sovietinis, ir dar daugko.) Nepasakoma ir tai, kas atsiti-ko paskui Kauðpëdui, televizijai,Lietuvai. Filme atsiranda didþiulëduobë (dramaturginë ir prasminë).Tie keliolika metø, per kuriuos Lie-tuva tapo tokia, kokia ji yra dabar,ar net savaip sugráþo á bûsenà prieðSàjûdá – yra nelaiminga, susiprieðinu-si, nepatenkinta ir nemoka dþiaugtis

Ar buvo „Antis“?Nauji filmai – „Kaip mes þaidëme revoliucijà“

naujø kaukiø þaidimais. Gal dël totaip pat kalta „Antis“? O gal Kauð-pëdas?

Paskutinëje filmo dalyje matomegraþià Europos aikðtæ ir dar graþes-nes Vilniaus merginas. Prabangia-me name baltais drabuþiais (lyg Os-tapo Benderio svajonë) vilkintisKauðpëdas prie asmeninio baseinë-lio su vokieèiø menininkës varlëmispozuoja fotografei. Filmo þiûro-vams jis suvaidina trumpà scene-læ, tarsi ðaipytøsi pats ið savæs. Betgreit tampa akivaizdu, kad tai – tiknauja Kauðpëdo kaukë. Ir tada ky-la logiðkas klausimas: o gal uþ toskaukës nieko nëra? Ir niekad ne-buvo?

„Kaip mes þaidëme revoliucijà“kûrëjai, man regis, patys atsisakë ið-siaiðkinti tiesà. Bet mitus ir legen-das garbinanèiai tautai sukûrë darvienà – apie roko grupæ, kuri sugrio-vë Sovietø Sàjungà.

M . M I K U L Ë N O N U O T R .„Kaip mes þaidëme revoliucijà“

Rodo TV

Nepakartojami, neskitokie

Festivaliai – þiaurus dalykas. Së-dþiu kino teatre, mëgaujuosi dide-liu ekranu ir net nenoriu galvoti apiedarbà. Pamenu, sovietiniai þmonësturëjo gerà posaká: „Darbas ne vil-kas, á miðkà nepabëgs.“ Deja, gyve-nimas árodë, kad galima pabëgti irnuo vilko, ir nuo miðko, bet nuodarbo niekaip. Todël trumpai apievargingà ir striukà kino programà,kuria rengiasi pradþiuginti mûsø te-levizijos.

Pastaruoju metu atsiranda visdaugiau filmø, imituojanèiø neby-liojo kino stiliø. Nespalvoti, neby-lûs filmai vël traukia þiûrovus. Ma-tyt, pavargome nuo pernelygspalvotø ir þodingø. Pernai Veneci-joje spindëjo Rustamo Chamdamo-vo „Briliantai“, ðiemet Kanuose (ir„Scanoramoje“) – Michelio Haza-naviciaus „Artistas“, o LTV2 atei-nantá treèiadiená (23 d. 22.40) pa-rodys 2007 m. Australijoje sukurtàRolfo de Heero „Daktaro Plonko pa-saulio pabaigà“. Filmas nukels á1907-uosius, kai garsus mokslinin-kas apskaièiuoja, jog lygiai po ðim-to ir vienø metø ávyks pasaulio pa-baiga. Ið jo ðaiposi politikai beibiurokratai, net iðtikimas mokinys.

Tokia jau visø vizionieriø dalia. Betdaktaras Plonkas nusprendþia áro-dyti, kad yra teisus, todël iðrandalaiko maðinà. Jis nori keliauti áateitá ir surasti árodymø. Bet, pasi-rodo, kad 2007-aisiais politikai ir biu-rokratai neiðnyko, net atvirkðèiai.Ateityje daktarà iðtinka daug rim-tesni nuotykiai.

Negaliu nepacituoti Sankt Peter-burgo kritiko Michailo Trofimenko-vo, kuris „Komersante“ taip raðëapie ðá filmà: „Tik viena gali aptem-dyti vaikiðkà malonumà, kurá sutei-kia de Heero filmas. O gal jis visatai daro rimtai? O jei jis ið tikrøjøsukûrë pamfletà apie antiteroristinæ

isterijà, kurios aukomis tapo Plon-kas ir Stokas, apie televizijà, apiepostindustriná automatizuotø cechøir betonu uþlietø kadaise maloniøpeizaþø siaubà. O gal tik australaigali ávertinti jo pilietiðkà gestà? Betnet jei ir yra taip, pilietiðkø gestøðiuolaikiniame kine akivaizdþiai perdaug, o „Daktaro Plonko pasauliopabaiga“ – vienintelë ir nepakarto-jama.“

TV3 ðiànakt (18 d. 01.00) siûloleistis atgal á praeitá kartu su TimuBurtonu. 1999 m. pasirodæs jo „Rai-telis be galvos“ iki ðiol yra vienasmëgstamiausiø mano filmø. ...1799-aisiais viename Naujosios Anglijos

miestelyje ir jo apylinkëse randamalavonø nukirstomis galvomis. Jospaprasèiausiai dingo. Iðsigandæ gy-ventojai ásitikinæ, kad þudikas – rai-telis be galvos. Bet XVIII a. jumsne kokie nors viduramþiai, kai þmo-nës tikëjo pasakomis, todël Niujor-ko valdþia siunèia tirti nusikaltimøpatá geriausià policijos tyrëjà. Krei-nas (dar netapæs pirato Dþeko Þvir-blio ákaitu Johnny Deppas) netikinei legendomis, nei pomirtiniukerðtu. Jis atvyksta á miestà apsigin-klavæs naujausiais mokslo iðradi-mais. Bet èia tyrëjas susiþavës keis-ta graþuole Katrina, o netrukus jápasivys ir vis didëjantis iracionalu-mo pojûtis. Burtonas, þinoma, fil-me gerai pasiðaipë ið ðiø laikø þmo-niø susiþavëjimo naujovëmis, betkartu sukûrë átaigø, iracionaliosnuojautos ir tikros siaubo poezijospersmelktà filmà.

Pats Burtonas tvirtino, kad „Rai-telis be galvos“ – pagarbos duoklëkino studijai „Hammer Film Pro-duction“. 1934 m. D. Britanijojeákurta Williamo Hamerio, ji iðgar-sëjo visame pasaulyje vadinamai-siais „gotiðkais siaubo filmais“. Stu-dija juos kûrë 1950–1970 metais.Filmai buvo pigûs (25 filmavimodienos, ið vieno filmo á kità perke-liamos dekoracijos), bet neátikëti-nai stilingi (ryðkios spalvos, moder-

ni reþisûra), juose vaidino garsiau-si britø aktoriai, bet, ko gero, þiûro-vus labiausiai traukë keistas erotiz-mo ir prievartos miðinys. Burtonas:„Dievinu visus siaubo filmus, ku-riuos 6–7-ajame deðimtmeèiais su-kûrë Hammerio studija. Tie filmailabai graþûs. Tai – tikras menas ir ki-no þanras, kurá mëgstu labiausiai.“

Ið kartojimø ir vël rekomenduo-ju Otaro Joselianio 1971 m. filmà„Gyveno strazdas giesmininkas“(LTV2, 20 val.) apie talentingà mu-zikantà, kuris nuolat rûpinasi kitais.Reþisierius pavadino filmà „atsai-nia tragedija“. Tai genialus pasako-jimas apie gyvenimo prasmæ, tokiødabar niekas nekuria. Gal bijo, kadnesupras, o gal paprasèiausiai sun-ku atvirai pasakyti sau, kad, pasakvieno poeto, „gyvenimas – tai neið-naudotø galimybiø suma“. Ðiuolai-kiniai lietuviø kino tyrinëtojai, sek-dami Gilles’iu Deleuze’u, mëgstaanalizuoti laikà. Todël priminsiuvienà ádomià Michailo Braðinskiopastabà: „Filme „Gyveno strazdasgiesmininkas“ konflikto epicentrutapo laikas. Laikà filme iðreiðkia netik herojaus patirtis – jis blaðkësituðèiai stengdamasis sujungti pabi-rusio laiko tëkmæ, – bet ir filmo au-dinys.“

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Gyveno strazdas giesmininkas“

10 psl. 7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963)

L a p k r i è i o 1 8 – 2 7

„7md“ rekomenduojaP a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

„Juozas Bagdonas — moderniosios dailës

puoselëtojas“

„Nuo kalvystës iki auksakalystës. 1960—

1990 m. metalo plastika Lietuvos dailës

muziejaus rinkiniuose“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Juozo Gecevièiaus paroda „Þemiðko groþio

daina“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

„Nuo mini iki maksi. 7-ojo deðimtmeèio

mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo kolekcijos)

Paroda „Èeslovo Miloðo Tëvynës ieðkojimas“

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Tarp kasdienybës ir prabangos.

Restauruoti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø

rûmø archeologiniai radiniai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Kazio ir Gabrielës Varneliø dovana“

„Lietuvos laisvës diplomatø archyvai“

Gedimino Petraièio rinkinys „Tradicinë

lietuviø skulptûra“

nuo 24 d. — Viktorijos Daniliauskaitës

paroda

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Dalios Dûdënaitës ir Elenos Narbutaitës

paroda „Miegalius“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

iki 26 d. — Eglës Karpavièiûtës paroda

„Nutapytos ekspozicijos ir gatavi objektai

(Readymade)“

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 26 d. — Irmos Balakauskaitës kûrybos

paroda „Nepadaryti darbai — nerimtas

poþiûris á gyvenimà“

Eimanto Ludavièiaus paroda „Vilniaus Pokeris“

Tarptautinio projekto „Deadpan Exchange

VI“ paroda

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Þilvino Landzbergo ir Jaime’o Pitarcho paroda

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

Genovaitës Skrabulienës tapyba

Daumanto Tomo Pilipavièiaus tapyba

Vilniaus dailës akademijos galerija„Akademija“Pilies g. 44/2

iki 26 d. — Giedriaus Jonaièio paroda

„Klasika 2.0“

VDA parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Retrospektyvinë dailës paroda „Jurga

Ivanauskaitë (1961—2007). Sankryþos“

Ðiuolaikinio lenkø dizaino paroda „Pridëtinë

vertë. Pasaulinis dizainas ið Lenkijos“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Gyèio Skudþinsko paroda „Tyla“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 26 d. — Tamaros Janovos jubiliejinë

paroda „40 kûrybos metø“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Nijolës Ðaltenytës grafikos paroda „Kita pusë“

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 26 d. — Kæstuèio Grigaliûno instaliacija

„Að neþinojau, Mylimasai, kad buèiuoju tave

paskutiná kartà...“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Antano Grinèelaièio nuotraukø paroda

„Senosios Rasos”

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda Olgos Dubeneckienës-Kalpokienës

120-osioms gimimo metinëms

Aleksandro Guðèenkos paroda „Karaliai”

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Tanelio Veenre’s (Estija) paroda

Auðros Vartø meno galerijaAuðros Vartø g. 17

Daumanto Tomo Pilipavièiaus tapyba

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

iki 24 d. — Augustino Savicko naujausiø

tapybos darbø paroda

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Tarptautinë tapybos paroda „Trys skirtingi“

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

Fotografës Izabelos Nowak (Varðuva) projek-

tas „Kairæ, deðinæ“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Danutës Jonkaitytës paroda „Esu“

Galerija-dirbtuvës „Vitraþomanufaktûra“Stikliø g. 6

Paroda „Stiklo þaidimai 3“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Jurgos Ivanauskaitës ir vaikø kûrybos paroda

„Laimës receptai“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

nuo 18 d. — Alio Balbieriaus fotografijø

paroda „Jono Meko þemë“

Stasio Vainiûno namaiA. Goðtauto g. 2—41

Paroda „Gerardas Bagdonavièius: gyvenimas

tarsi teatras...“

Vytauto Baublio darbø paroda

LMA Vrublevskiø bibliotekaÞygimantø g. 1/8

iki 24 d. — paroda „Natura sanat, medicus

curat: senieji medicinos traktatai“

Pylimo galerijaPylimo g. 30

XX a. antrosios pusës — XXI a. pradþios

modernioji lietuviø tapyba

Rimo Bièiûno tapybos paroda

Pilies galerijaPilies g. 12—2

Lietuvos medþio droþëjø kûriniø paroda-

konkursas „Ðventieji ir piligrimai“

„Dailininkø menë“Ðeimyniðkiø g. 23

Vlado Karatajaus tapybos paroda

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Adomo Galdiko (1893—1969) paroda

„Spalvø odisëja”

Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5

Raimondo Martinëno tapybos paroda „Ið

praeities“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kauno bienalë „Tekstilë ‘11: Dar kartà —

ðokam — pirmyn“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Kauno bienalë „Tekstilë ‘11: Dar kartà —

ðokam — pirmyn“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Kauno bienalë „Tekstilë ‘11: Dar kartà —

ðokam — pirmyn“. Reiko Sudo (Japonija)

paroda

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64

Kauno bienalë „Tekstilë ‘11: Dar kartà —

ðokam — pirmyn“. Maximo Laura (Peru)

paroda; „Texere“ paroda

Antano Þmuidzinavièiaus 135-osioms

gimimo metinëms skirta paroda

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Jurio Bergins paroda „Porcelianas“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Priit Pajos (Estija) tapyba

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Romualdo Rakausko fotografijos

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Laimos Drazdauskaitës ir Audronës Petraðiû-

naitës tapybos paroda ið ciklo „Duetai“

Lidijos Kuklienës tapybos paroda „AuGam“

Galerija „Balta“M. Valanèiaus g. 21

Laimos Orþekauskienës paroda „Penkiasde-

ðimtmetës. Pitijos“

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53

Þidrijos Januðaitës tapybos darbø paroda

„Laisvas erdvës þaismas“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Algirdo Taurinsko paroda

Respublikinë skulptûros paroda

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Algirdo Taurinsko tapybos darbø paroda

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

Rolando Groso (Latvija) paroda, skirta

Latvijos Nepriklausomybës dienai

Dailë

Verta aplankyti dar kartà á naujà vietà persikëlusià „Lietuvos aido“ ga-lerijà (Trakø g. 13, Vilnius) dël dailës ikonø tapytojos vardà pelniusiosmenininkës Eglës Karpavièiûtës parodos „Nutapytos ekspozicijos ir ga-tavi objektai (Readymade)“. Paroda veikia iki lapkrièio 26 d. Galerijadirba antradiená–penktadiená 12–18 val., ðeðtadiená 12–16 val.

Saviti akcentai, dëmesá sugràþinsiantys á savistabà, matomi parodoje„Jurga Ivanauskaitë (1961–2007). Sankryþos“ VDA ekspozicijø salëse„Titanikas“ I a. (Maironio g. 3, Vilnius). Paroda atidaryta antradiená–ðeð-tadiená 12–18 val.

Teatras

Pirmàja didele sezono premjera – Jono Vaitkaus reþisuotu HenrikoIbseno „Visuomenës prieðu“ – Nacionalinis dramos teatras meta iððûkáþiûrovams. Aðtrus, provokuojantis, tiesiogine þodþio prasme sprogdinan-tis spektaklis. Socialiai, politiðkai angaþuotas teatras, ko Lietuvoje pasta-ruosius dvideðimt metø beveik nebuvo. Totalus teatras, kurá visoje þmo-niø salës erdvëje kuria ðeðiasdeðimties aktoriø bûrys, Jûratës Paulëkaitësscenografija, garso ir vaizdo efektai. Spektaklis LNDT bus rodomas gruo-dþio 2 ir 3 d.

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Ðiuolaikinio meno festivalis „Virus“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras18 d. 18.30 — L.A. Minkaus „BAJADERË“.

Dir. — M. Staðkus

19 d. 18.30 — J.F. Halévy „ÞYDË“.

Dir. — M. Staðkus

20 d. 12 val. — K. Chaèaturiano „ÈIPOLINAS“.

Dir. — A. Ðulèys

24 d. 18.30 — P. Eötvöso „MEILË IR KITI

DEMONAI“. Dir. — R. Sochaczewsky (Vokietija)

25 d. 18.30 — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Pitrënas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

18 d. 18.30 — F. Dostojevskio „STEPANÈI-

KOVO DVARAS“. Reþ. — J. Vaitkus

19 d. 18.30 — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).

Reþ. — J. Dautartas

20 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry „MAÞA-

SIS PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

22 d. 18.30 — M. Bulgakovo „MEISTRAS IR

MARGARITA“. Reþ. — O. Korðunovas

23 d. 18.30 — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — I. Buèienë

24 d. 18.30 — Th. Bernhardo „PASAULIO

GERINTOJAS“. Reþ. — V. Masalskis

25 d. 18.30 — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — E. Lacascade’as (Prancûzija)

Maþoji salë

20 d. 16 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

Vilniaus maþasis teatras18 d. 18.30 — S. Becketto „BELAUKIANT

GODO“. Reþ. — R. Tuminas

19 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN

JULIJA“. Reþ. — A. Areima

20 d. 12 val. — „KARALAITË IR PRINCAS

KRABAS“. Insc. aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë

20 d. 16 val. — Y. Rezos „ATSITIKTINIS

ÞMOGUS“. Reþ. — J. Vaitkus

22 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO

ÈIA GYVENIMAS? “ Reþ. — J. Vaitkus

23 d. 18.30 — T. Lettso „VESTONAI“.

Reþ. — V. Malinauskas

24 d. 18.30 — F. Bordon „PASKUTINIAI

MËNESIAI“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

25, 26 d. 18.30 — M. Ivaðkevièius „MISTRAS“.

Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras18 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

19 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

19 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

20 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ

DANGAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

20 d. 18 val. — W. Gombrowicziaus „IVONA,

BURGUNDO KUNIGAIKÐTYTË“.

Reþ. — J. Vaitkus

22 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

23 d. 18 val. — A. Anros „BESTIJA ÞYDROM

AKIM“. Reþ. — G. Makarevièius

24 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

25 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

OKT/Vilniaus miesto teatras22, 24 d. 19 val. Teatro arenoje — W. Shakes-

peare’o „MIRANDA“. Reþ. — O. Korðunovas

Rusø dramos teatras18, 19 d. 19 val. — X tarptautinis dþiazo

festivalis „Vilnius Mama Jazz 2011“

20 d. 12, 14 val. — PREMJERA! Z. Hoppo

„STEBUKLINGOJI KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

20 d. 18 val. — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI-

GRANTAI!“ (SQUAT). Reþ. — M. Poliðèiukas

23 d. 19 val. — „Trimitas“ ir draugai

24—27 d. — respublikinis teatrø festivalis

„Groþis iðgelbës pasaulá“, skirtas F. Dosto-

jevskio 190-osioms gimimo metinëms

25 d. 18 val. — N. Simono „PASKUTINYSIS

AISTRINGAS MEILUÞIS“. Reþ. — O. Lapina,

J. Bogdanoviè-Golubeva

Teatras „Lëlë“19 d. 12 val. — A. Griciaus „DAKTARAS

DOLITLIS“ (pagal H. Loftingà).

Reþ. — R. Drieþis

25 d. 18.30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“ (pagal

V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. — R. Kazlas

Maþoji salë

19 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „COLIUKË“.

Reþ. ir dail. — R. Drieþis

20 d. 12 ir 14 val. — N. Indriûnaitës „GULBË —

KARALIAUS PATI“. Reþ. — N. Indriûnaitë

(Kauno lëliø teatras)

Keistuoliø teatras18, 19 d. 19 val. — PREMJERA! „GERBIAMI

PIRKËJAI!“ (pagal M. Zoðèenkà). Reþ. —

V. Þitkus, vaidina J. Urnikytë, A. Vilutytë,

J. Tertelis, Ð. Banevièius

20 d. 12 val. — „GELTONØ PLYTØ KELIAS“.

Reþ. — A. Giniotis

„Menø spaustuvë“18 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“, „Menø spaustuvë“)

19 d. 15 val. Kiðeninëje salëje — „KAMPA-

VORIS“. Kûrëjos S. Mikalauskaitë, I. Paèësaitë

(teatras „Dansema“)

19 d. 18 val. Juodojoje salëje — „APIE MUS“.

Choreogr. — A.M. Krysiak (Lenkija) (Kauno

ðokio teatras „Aura“)

7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Ant skilusio akmens : rinktiniai eilëraðèiai / Ramutë Skuèaitë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 246, [1] p. – (Nacionalinës kultûros

ir meno premijos laureatai ; kn. 15). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 700 egz. – ISBN

978-9986-39-683-3 (ár.)

Antrasis kontaktas : mokslinës fantastikos romanas ir apysaka / Mike Resnick ; ið anglø

kalbos vertë Vlada Baubonienë. – Kaunas : Naujasis Eridanas, 2011 (Kaunas : Arx Baltica). –

318, [1] p. – (Pasaulinës fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302 ; t. 487). – Tiraþas [1500]

egz. – ISBN 978-9955-10-156-7

Atokios stotys : [poezija / redaktorius ir sudarytojas Vytautas Kaziela]. – Utena : Kamonada,

2011 ([Utena] : Utenos sp.). – 123, [2] p. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-609-8011-17-3

Decameron medicus : pitoreskos / Ramûnas Kasparavièius. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 133, [1] p. – Tiraþas 700 egz. –

ISBN 978-9986-39-688-8 (ár.)

Dienoraðèiai ir datos / Justinas Marcinkevièius ; [sudarë Valentinas Sventickas]. – Vilnius :

Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 470, [1] p. :

iliustr., faks. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-39-686-4 (ár.)

Dirbtinë muselë : trumpoji proza / Jurga Tumasonytë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos

leidykla, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 109, [2] p. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiraþas 600 egz. –

ISBN 978-9986-39-690-1

Gyvenu ir tikiu : prisiminimai-uþraðai / Elena Miþutavièienë-Kaèinskaitë. – [Kaunas] : Naujasis

lankas, 2011 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 189, [3] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN

978-9955-03-681-4 (ár.)

Ir mes praeiname : esë ir publicistika / Kornelijus Platelis. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Standartø sp.). – 223, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. –

ISBN 978-9986-39-687-1 (ár.)

Iðgelbëti Reièelæ : Donovano Krydo istorija : [psichologinis trileris] / John Locke ; ið anglø

kalbos vertë Karina Juodelytë-Moliboga. – Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). –

198, [2] p. – Tiraþas [1250] egz. – ISBN 978-609-444-040-3

Kaip upiø tekëjimas : [Aukðtaitijoje gyvenanèiø literatø eilëraðèiø rinkinys / redaktorius ir

sudarytojas Vytautas Kaziela]. – Utena : Kamonada, 2010 ([Utena] : Utenos sp.). – 100, [2] p. –

Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-609-8011-15-9

Luiso Alberto Salvatjeros gyvenimo apraðymas : eilëraðèiai / Aidas Juraðius. – Vilnius :

Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 103, [1] p. – (Pirmoji

knyga : PK). – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-39-689-5

Malda tëviðkei : [Rytø Aukðtaitijoje gyvenanèiø literatø kûrybos rinkinys / redaktorius ir

sudarytojas Vytautas Kaziela]. – Utena : Kamonada, 2011 ([Utena] : Utenos sp.). – 105, [2] p. –

Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-609-8011-16-6

Mes gyvenome : biografiniai uþraðai / Marcelijus Martinaitis. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, [2010] (Vilnius : Petro ofsetas). – 222, [1] p. – ISBN 978-9986-39-621-5

Nebylio pabuèiavimas : romanas / Petras Deltuva. – Kaunas : Naujasis lankas, 2011 (Kaunas :

Morkûnas ir Ko). – 151, [1] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-03-687-6

Po Juknënø klevais : [Antano Miðkinio literatûrinës premijos laureatø kûrybos rinktinë /

sudarytojas Vytautas Kaziela]. – Utena : Kamonada, 2011 ([Utena] : Utenos sp.). – 107, [2] p. –

Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-8011-18-0

Rudens taku : [Aukðtaitijos poetø kûrybos rinktinë / redaktorius ir sudarytojas Vytautas

Kaziela]. – Utena : Kamonada, 2010 ([Utena] : Utenos sp.). – 113, [3] p. – Tiraþas [200] egz. –

ISBN 978-609-8011-13-5

Saviþudybiø krautuvë : romanas / Jean Teulé ; ið prancûzø kalbos vertë Stasë Banionytë. –

Vilnius : Þara, [2011] (Vilnius : Logotipas). – 135, [1] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9986-

34-260-1 : [17 Lt 44 ct]

Ðeðëliø biblioteka : [romanas] / Mikkel Birkegaard ; ið danø kalbos vertë Aurelija Bivainytë. –

Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). – 359, [1] p. – Tiraþas [1250] egz. – ISBN 978-

609-444-039-7 (ár.)

Tamsos vaikas : fantastikos romanas / Glen Cook ; ið anglø kalbos vertë Justina

Laurinavièienë. – Kaunas : Naujasis Eridanas, 2011 (Kaunas : Arx Baltica). – 287, [1] p. –

(Pasaulinës fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302 ; t. 486). – Tiraþas [1500] egz. – ISBN

978-9955-10-157-4

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Karalaitë Murzë : pasaka / Julius Keleras ; iliustravo Viktoras Binkis. – Vilnius : Lietuvos

raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 39, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 1000

egz. – ISBN 978-9986-39-685-7

Varlë – kûdros seniûnë : lietuviø liaudies pasaka / iliustravo Laima Jonynaitë-Giedraitienë. –

Kaunas : Jumena, [2011] (Kaunas : Spaudos praktika). – 15, [1] p. : iliustr. – (Pepës knygelës). –

Tiraþas 8100 egz. – ISBN 978-9955-480-55-6

Zuikutis ant ledo lyties : [pasaka / Alfonsas Rimkus ; iliustravo Edita Suchockytë]. – Vilnius :

Petro ofsetas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 15, [1] p. : iliustr. – (Senelio Alfonso

pasakojimai). – Aut. nurodytas kn. metr. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-420-167-7

23 d. 19 val. Juodojoje salëje — „LIEPSNOS

VIRÐ ÐALTOJO KALNO“. Choreogr. — V. Jan-

kauskas (Vyèio Jankausko ðokio teatras)

24 d. 19 val. Juodojoje salëje — „TELEFONØ

KNYGA“. Reþ. — V. Bareikis (teatro judëjimas

„No Theatre“)

25 d. 12 val. Juodojoje salëje — „PASAULIO

SUTVËRIMAS“. Choreogr. — B. Banevièiûtë

25 d. 19 val. Juodojoje salëje — „PAUKÐÈIAI“.

Choreogr. — G. Ivanauskas

Teatras „Utopia“18 d. 19 val. „Menø spaustuvës“ Juodojoje

salëje — F. Garcia Lorcos „PUBLIKA“.

Reþ. — G. Varnas

23 d. 19 val. „Menø spaustuvës“ Kiðeninëje

salëje — N. Gogolio „PAMIÐËLIO UÞRAÐAI“.

Reþ. — V. Sodeika

25 d. 19 val. Vilniuje, LNDT, 27 d. 18 val.

Kaune, KVDT, — „TITRAI/SUBTITLES“.

Reþ. — D.L. Piraitis

Ðv. Kotrynos baþnyèia23 d. 18 val. — J. Ivanauskaitës pjesë „BOM-

BA, ARBA ARIEL“. Reþ., scenogr. — R. Urbo-

navièiûtë

KAUNAS

Kauno dramos teatras18 d. 12, 18 val. Penktojoje salëje — „MO-

DERATORIAI“. Reþ. — A. Kurienius

19 d. 15 val., 20 d. 18 val. Rûtos salëje —

PREMJERA! Y. Mishimos „MARKIZË DE SAD“.

Reþ. — A. Areima

20 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

20 d. 17 val. Maþojoje scenoje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

22 d. 18 val. Penktojoje salëje — J. Dello ir

G. Sibleyro „TEGYVUOJA BUÐONAS! “

Reþ. — R. Vitkaitis

22 d. 18 val. Maþojoje scenoje — Ð. Aleiche-

mo „MENDELIO MILIJONAI“.

Reþ. — A. Pociûnas

22 d. 19 val. Ilgojoje salëje — „PAUKÐÈIAI“.

Reþ. — G. Ivanauskas (Gyèio Ivanausko

teatras)

23 d. 18 val. Penktojoje salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

23 d. 18 val. Maþojoje scenoje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

24 d. 18 val. Penktojoje salëje — Keturakio

„AMERIKA PIRTYJE“. Reþ. — V. Lencevièius

25, 30 d. 18 val. Ilgojoje salëje —

A.M. Sluckaitës „ANTIGONË SIBIRE“ (pagal

J. Anouilh’aus „Antigonæ“). Reþ. — J. Juraðas

Kauno muzikinis teatras18 d. 18 val. — K. Millöckerio „STUDENTAS

ELGETA“. Dir. — V. Visockis

20 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS

IR TAIKA“. Dir. — V. Visockis

20 d. 15 val. — koncertas teatro solisto

J. Malikonio 70-meèiui

20 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS KIR-

PËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

24 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

25, 27 d. 18 val. — PREMJERA! G. Verdi

„ATILA“. Muzikinis vadovas ir dir. — E. Pehkas

(Estija), Dir. — V. Visockis, reþ. — Ü. Saa-

remäe (Estija), dail. — M. Nurms (Estija),

choreogr. — O. Titovas (Estija), ðviesos dail.

M. Vaigur (Estija), chorm. — R. Tilvikas,

R. Vaitkevièiûtë

Kauno maþasis teatras18 d. 18 val. — V. Levanovo „SUDIE, DERIN-

TOJAU“. Reþ. — N. Gedminas (VðÁ „Laisvasis

teatras“)

19 d. 18 val. — V. Balsio „ÞMOGUS MEDYJE“.

Reþ. — V. Balsys

20 d. 12 val. — A. Dilytës „VENECIJOS

PASAKA“. Reþ. — A. Baniûnas

20 d. 19 val. — „KATYTË „P“ (pagal E. Ensler

pjesæ „Vaginos monologai“). Reþ. — V. Balsys

22 d. 19 val. — A. Dilytës „LAUROS KOS-

MOSAS“. Reþ.– A. Dilytë

Kauno kamerinis teatras18 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

19 d. 18 val. — E. Radzinskio „KOBA“.

Reþ. — S. Rubinovas

20 d. 18 val. — A. Volodino „PENKI VAKA-

RAI“. Reþ. — A. Pociûnas

24 d. 18 val. — D. Fo, F. Rame „VIENA

NAMUOSE“. Reþ. — A. Rubinovas

25 d. 18 val. — M. Walczako „PIRMASIS

KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno valstybinis lëliø teatras19 d. 12 val. — „ÞALIAS ÞALIAS OBUOLIU-

KAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

20 d. 12 val. — „GRYBØ KARAS“.

Reþ. — A. Mikutis (Vilniaus teatras „Lëlë“)

25 d. 18 val. — PREMJERA! „MEDINËS

ÞVAIGÞDËS“. Aut. ir reþ. — A. Þiurauskas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos dramos teatras19 d. 18 val. Þvejø rûmuose — N. Simono

„SAUGOKITE FLORÀ!“ Reþ. — A. Lebeliûnas

26 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

A. Strindbergo „ÐMËKLØ SONATA“.

Reþ. — G. Varnas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras20 d. 17 val. — PREMJERA! G. Puccini

„SESUO ANDÞELIKA“, „DÞANIS SKIKIS“.

Dir. — D. Pavilionis

25 d. 18.30 — PREMJERA! Teatralizuotas

koncertas „Operetë — mano meilë“.

Dir. — V. Konstantinovas

Klaipëdos lëliø teatras19 d. 12 val. — „VIÐTYTË IR GAIDELIS“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

20 d. 12 val. — „SVEÈIUOSE PAS KLAIPËDI-

KIØ ÐEIMYNÀ“. Reþ. — R. Bunikytë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatrasPanevëþio J. Miltinio dramos teatro

spektakliai

18 d. 11 val. — „BATUOTAS KATINAS“ (pagal

Ch. Perrault pjesæ). Reþ. ir pjesës aut. —

V. Kupðys

18 d. 18 val. — PREMJERA! E. Kauzaitës

„ÐVYTINÈIØ BURBULØ PARTIJA“.

Reþ. — K. Smoriginas

19 d. 18 val. — R. Cooney ir J. Chapmano

„MISIS MARKHEM MIEGAMASIS“.

Reþ. — V. Kupðys

20 d. 18 val. — „DAKTARAS IR MANGARYTA“

(J. Basanavièiaus surinktø pasakø motyvais).

Pjesës aut. ir reþ. — V.V. Landsbergis

25 d. 18 val. — B. Sabatho „BERNIÛKÐÈIØ

RUDUO“. Reþ. — K. Smoriginas

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras18, 19 d. 18 val. — Ðiauliø dramos teatro

spektakliai

20 d. 17 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

25 d. 18 val. — E. Kauzaitës „ÐVYTINÈIØ

BURBULØ PARTIJA“. Reþ. — K. Smoriginas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija18 d. 10.55 Ðakiø „Varpo“ vidurinëje

mokykloje, 18 d. 12.10 Gelgaudiðkio

vidurinëje mokykloje, 18 d. 17 val. Jurbarko

kraðto muziejuje — kamerinës muzikos

koncertas „Vienos klasikai“. Èiurlionio

kvartetas. Programoje J. Haydno, L. van

Beethoveno, W.A. Mozarto kûriniai

18 d. 18 val. Radviliðkio kultûros centre —

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Dir. — J. Domarkas. Solistës A. Krikðèiûnaitë

(sopranas), U.L. Þuklytë (smuikas). Progra-

moje J. Strausso, P. Èaikovskio, G. Puccini,

C. Saint-Saenso ir kt. kûriniai

19 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — reèitalis „Romantizmo mozai-

ka“. N. Goerneris (fortepijonas, Argentina).

Programoje M.K. Èiurlionio, F. Liszto,

F. Chopino kûriniai

20 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Visai ðeimai. Lietuvos kamerinis

orkestras. Dir. — M. Pitrënas. Dalyvauja

M. Rostropovièiaus labdaros ir paramos

fondo globojami jaunieji atlikëjai

20 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — II Vilniaus fortepijono muzikos

festivalis. „Metamorfozës“. R. ir Z. Ibelhaup-

tø fortepijoninis duetas

23 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — reèitalis „Sukryþiuotos dedika-

cijos“. Y. Henry (Prancûzija). Programoje

F. Chopino, R. Schumanno, F. Liszto kûriniai

23 d. 18 val. Ðirvintø kultûros centre —

ansamblis „Musica humana“ (meno vad. ir

dir. — A. Vizgirda), senojo ðokio trupë „Festa

Cortese“ (meno vad. A. Þutautaitë). Solistai

U. Èaplikaitë (fleita), B. Vaitkus (vargonai).

Programoje J.S. Bacho kûriniai

24 d. 18 val. Vilkaviðkio kultûros centre —

J. Leitaitë (mecosopranas), S. Malcevas

(fortepijonas, Rusija). Programoje N. Rims-

kio-Korsakovo, P. Èaikovskio, S. Rachmani-

novo, M. Legrano kûriniai

24 d. 19 val. Ðiauliø „Saulës“ koncertø

salëje — edukacinis ciklas „Muzikos enciklo-

pedija gyvai“. Lietuvos kamerinis orkestras.

Dir. — M. Pitrënas. Solistë I. Zelenkauskaitë

(sopranas). Programoje H. Villos-Loboso,

I. Albénizo, E. Griego, G. Verdi ir kt. kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai20 d. 18 val. — simfoninis koncertas „Dai-

nuoja „Àþuoliukas“. A. Krikðèiûnaitë (sopra-

nas), L. Jonutytë (mecosopranas), R. Karpis

(tenoras), L. Mikalauskas (bosas), Lietuvos

valstybinis simfoninis orkestras. Dir. —

V. Miðkinis. Programoje F. Mendelssohno-

Bartholdy oratorija „Elijas“

25 d. 19 val. — simfoninis koncertas „Dan-

gaus muzika“. J. Gedmintaitë (sopranas),

V. Mikðtaitë (mecosopranas), A. Janutas

(tenoras), S. Skjervoldas (baritonas), choras

„Vilnius“ (vad. — P. Gylys), Lietuvos valstybi-

nis simfoninis orkestras. Dir. — P. Gylys.

Programoje A. Martinaièio, W.A. Mozarto

kûriniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia18 d. 19 val. — „Iðkalbusis kontrabosas“.

Solistai J.R. Pedersenas (kontrabosas, Danija),

F. Lundinas (saksofonas, Danija), Ðv. Kristofo-

ro kamerinis orkestras. Dir. — D. Katkus

19 d. 19 val. — grupë „Chirgilchin“ (Tuva)

Taikomosios dailës muziejus24 d. 18 val.– literatûros ir muzikos progra-

ma „Klausantis Miùoszo“

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas18 d. 17 val. — poeto A. Balbieriaus kûrybos

vakaras. Vakare pristatoma nauja knyga

„Skaidrumõs“ ir atidaroma fotografijø

paroda „Jono Meko þemë / The land of Jonas

Mekas“

Vilniaus mokytojø namai18 d. 18 val. Svetainëje — Dainuojamosios

poezijos svetainës koncertas

Nacionalinë dailës galerija18 d. 17 val. — paskaitø ir seminarø ciklas

„Three Uses of the Knife“. L. Gillick videokon-

ferencija; O. Olssonas: „Apie tris dalykus“

KAUNAS

Maironio literatûros muziejus25 d. 17 val. — poeto D. Kajoko knygos

„Kurèiam asiliukui“ sutiktuvës. Dalyvauja

raðytoja A. Ruseckaitë, aktorë O. Dautartaitë

12 psl. 7 meno dienos | 2011 m. lapkrièio 18 d. | Nr. 41 (963)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Publicistika – Laima KreivytëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë | www.7md.lt – Julijus Lozoraitis

L a p k r i è i o 1 8 – 2 4

Grûdintas plienas ***Artimoje ateityje boksas evoliucionavo á aukðtø technologijø sportà, o

þmoniø vietà ringe uþëmë 900 kilogramø sveriantys 2,40 metrø ûgio ro-botai. Buvæs boksininkas Èarlis Kentonas dabar verèiasi robotø perdirbi-mu. Kartu su sûnumi Maksu jie nusprendþia sukonstruoti ir parengti èem-pionà. Shawno Levy filme pagrindinius vaidmenis sukûrë Hugh Jackmanas,Dakota Goyo, Evangeline Lilly (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Havras ****...Nelegalûs imigrantai ið Afrikos slapstosi nuo policijos Havro uosto

konteineriuose. Vienam berniukui pavyksta pabëgti. Jam padeda pagyve-næs vyras. Kadaise jis priklausë Paryþiaus bohemai, dabar yra batø valyto-jas. Su þmona Arlete jis gyvena namelyje, primenanèiame miniatiûriniusYasujiro Ozu filmø herojø bûstus. Ðis maþø krautuvëliø ir bistro kvartalasapgyvendintas personaþais, tarsi atëjusiais ið senojo kino. Finalas prime-na pasakà: berniukas iðgelbëjamas, stebuklingai iðgyja moteris, praþystavyðnios. Reþisierius Aki Kaurismaki filme deklaruoja naivø tikëjimà gë-riu ir kinu, sugebanèiu padëti pasauliui ágyti ðiek tiek vilties. Pagrindiniusvaidmenis sukûrë nuolatiniai reþisieriaus aktoriai Kati Outinen ir AndreWilmsas, taip pat vaidina Jeanas-Pierre’as Darrussinas (Suomija, Pran-cûzija, Vokietija, 2011). (Vilnius)

Ákalinti laike ***Sveiki atvykæ á pasaulá, kuriame pinigø vietà uþëmë laikas. Genetiðkai

modifikuoti þmonës nebesensta sulaukæ dvideðimt penkeriø. Bet nuo ðioamþiaus jiems reikia „uþsidirbti“ laiko likusiam gyvenimui. Pagrindiniusvaidmenis Andrew Niccolo filme sukûrë jauni ir graþûs Amanda Seyf-ried, Justinas Timberlake’as, Cillianas Murphy (JAV, 2011). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda)

Oda, kurioje gyvenu ****Naujausi ispanø reþisieriaus Pedro Almodóvaro filmo herojus – Anto-

nio Banderaso bravûriðkai suvaidintas plastinës chirurgijos specialistasRobertas – ágyvendina tobulà kerðto planà. Jo dukterá iðprievartavusáVincentæ Robertas paverèia moterimi. Vera (Elena Anaya) tobula irkaip du vandens laðai primena mirusià Roberto þmonà. Taèiau ákalintasVeros odoje Vincentë nori pabëgti... Almodóvaras sujungia ne tik Fran-kenðteino ir Pigmaliono, bet gerai ið ankstesniø reþisieriaus filmø atpa-þástamus lytinës tapatybës, moteriðkumo, prarastø vaikø ir ðeimyniniøpaslapèiø motyvus, tik ið viso to Almodóvaras kuria ne jam áprastà me-lodramos pastiðà, o trilerá. Iðoriniø trilerio elementø filme ne tiek jaumaþai, nors átampos augimà Almodóvaras greièiau pateikia ironiðka.Taèiau labiausiai filmas stebina „galanteriðkumu“ – èia viskas graþu lygið spalvoto þurnalo: interjerai, Jeano-Paulio Gaultier kostiumai, men-kiausios detalës (Ispanija, 2011). (Vilnius, Kaunas)

Padaras **Paleontologë Keitë Antarktidoje kartu su norvegø mokslininkø ekspe-

dicija aptinka leduose áðalusá ateiviø ið kosmoso erdvëlaivá. Èia Keitësatrasta pabaisa netyèia iðsilaisvina ið ledo kalëjimo. Pabaisa gali tobulaipersikûnyti á bet kà. Ðis Matthijso van Heijningeno filmas pasakoja 1982m. Johno Carpenterio sukurto kultinio „Padaro“ prieðistoræ. Vaidina MaryElizabeth Winsted, Joel Edgerton, Adewale Akinnuoye-Agbaje (JAV, Ka-nada, 2011). (Vilnius, Kaunas)

Viena diena ***Ema (Anne Hathaway) ir Deksteris (Jim Sturgess) kartu praleido nak-

tá po studijø baigimo ir nusprendë likti draugais. Jis – dràsus ir nenuspë-jamas, ji – kupina kompleksø. Dvideðimt metø jie susitikinëja, skiriasi,nekenèia ir ilgisi vienas kito. Ar jie pagaliau supras, kad gali bûti laimingikartu? Ðià romantinæ komedijà sukûrë danë Lone Scherfig, tëvynëje ið-garsëjusi subtiliais filmais „Italø kalba pradedantiesiems“ ir „Vilburas norinusiþudyti“ (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis18—21 d. — „Scanorama 2011“

18 d. — Brëkðtanti auðra. I dalis (JAV) — 11, 12,

13.40, 14.15, 16.30, 17.30, 19.20, 20.15,

22 val.; 19—21 d. — 11, 12, 13.40, 14.15, 17.30,

20.15; 22 d. — 11, 12, 13.40, 14.45, 16.30,

17.30, 19.20; 23 d. — 11, 12, 13.40, 14.45,

16.30, 19.20, 22 val.; 24 d. — 11, 13.40, 15.30,

16.30, 19.20, 22 val.

18, 21—24 d. — Havras (Prancûzija) —15.15,

18.15, 21 val.; 19, 20 d. — 12.15, 15.15, 18.15,

21 val.

19 d. — „Satyagraha“. Tiesioginë transliacija

ið Niujorko Metropolitano operos teatro — 20 val.

20 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Australija,

3D) — 11.30; 21—24 d. — 15 val.

22 d. — reklamos festivalio „Kanø liûtai 2011“

nugalëtojø programa — 22 val.; 23, 24 d. —

19, 21.30

18—21, 23, 24 d. — Ákalinti laike (JAV) — 11.15,

13.45, 16.30, 19, 21.30; 22 d. — 11.15, 13.45,

16.30, 19 val.

18—24 d. — Nemirtingieji (JAV) — 12.30, 15.30,

17.50, 20.40

18—20 d. — Nemirtingieji (JAV, 3D) — 15, 18.30,

21.20; 21, 23, 24 d. — 18.30, 21.20; 22 d. — 18.30

18, 21—24 d. — Super Dþonio prisikëlimas

(Izraelis, Prancûzija, Japonija, D.Britanija) —

16.50, 21.40; 19, 20 d. — 12, 16.50, 21.40

18—24 d. — Tintino nuotykiai. Vienaragio

paslaptis (JAV, Naujoji Zelandija, Belgija) —

14.30, 19 val.

18, 19, 21—24 d. — Tintino nuotykiai. Viena-

ragio paslaptis (JAV, Naujoji Zelandija, Belgija,

3D) — 11.30

18—20 d. — Grûdintas plienas (JAV) — 13, 18.45;

21—24 d. — 15.40, 18.40, 21.20; 18—20 d. —

Viena diena (JAV) —16, 21.45; 21, 22 d. —13,

16, 18.45; 23, 24 d. — 13, 16, 18.45, 21.45

18—21 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

18 val.; 22—24 d. — 18, 20.45

18—21 d. — Gyvenimo medis (JAV) — 20.30;

22—24 d. — 17.30, 20.30

18—24 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 11 val.;

Smurfai (JAV) —12.45; Ratai 2 (JAV) —15.15

Forum Cinemas Akropolis18—21, 23, 24 d. — Brëkðtanti auðra. I dalis

(JAV) — 10.15, 12.15, 13, 15, 15.45, 18, 18.30,

20.30, 21.15; 22 d. — 10.15, 12.15, 13, 15,

15.45, 18, 18.30, 20.30

18—24 d. — Rizikos riba (JAV) — 11, 13.45,

16.15, 18.45, 21 val.; Ákalinti laike (JAV) — 11.45,

14.15, 17, 19.20, 21.40;

Super Dþonio prisikëlimas (Izraelis, Prancû-

zija, Japonija, D.Britanija) — 14.30, 16.45,

19, 21.30; Viena diena (JAV) — 12, 14.45,

17.45, 20.15; Mikë Pûkuotukas (JAV) — 12.45;

Grûdintas plienas (JAV) — 19.10, 21.50

18, 19 d. — Nemirtingieji (JAV, 3D) — 13.15,

16, 20.45; 20 d. — 16, 20.45; 21—24 d. — 13.15

18, 21—24 d. — Tintino nuotykiai. Vienaragio

paslaptis (JAV, Naujoji Zelandija, Belgija) —

13.30, 16.30; 19, 20 d. — 10.45, 13.30, 16.30

18, 19, 21, 22, 24 d. — Tadas Blinda. Pradþia

(reþ. D. Ulvydas) — 10.30, 18.15; 20 d. — 18.15;

23 d. — 10.30

20 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Australija,

3D) — 10.30, 13.15; 21—24 d. — 16 val.

22 d. — geriausios 2011 metø reklamos.

Reklamos festivalio „Kanø liûtai 2011“ nugalë-

tojø programa — 22 val.; 23 d. — 19 val.

Pasaka18 d. — Vidurnaktis Paryþiuje (JAV, Ispanija) —

17.30, 21.30; 19 d. — 21.30; 20 d. — 18.45;

22 d. — 20 val.; 23 d. — 18.15; 24 d. — 21 val.

18 d. — Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) —

20 val.; 20 d. — 18 val.

18, 19 d. — Pragaro marimbos (Gvatemala,

Meksika, Prancûzija) — 19.30; 21 d. — 18 val.;

22 d. — 16, 18 val.; 23 d. — 20.30; 24 d. — 19.30,

21.15

19 d. — savaitgalis su pasaka. Menø meistras —

15 val.

19 d. — Pepë Ilgakojinë (Kanada, Ðvedija,

Vokietija) — 16 val.; 20 d. — 15.30

19 d. — Prie jûros (Meksika) — 17.30; 20 d. —

17.15; 22 d. — 17.30; 24 d. — 17.30

20 d. — Baleto aristokratas (reþ. L. Augutis) —

16 val.

20 d. — Bebras (JAV) — 20 val.; 22 d. — 13.30

20 d. — Bëk, Lola, bëk (Vokietija) — 21.15

21 d. — kino viktorina „Kovos klubas“ — 18 val.

22 d. — Gyvenimo medis (JAV) — 19.30;

23 d. — 18, 21 val.; 24 d. — 19 val.

22 d. — geriausios 2011 metø reklamos.

Reklamos festivalio „Kanø liûtai 2011“

nugalëtojø programa — 22 val.

24 d. — kino vakarai su Izolda. Joel ir Ethan

Coen — 18.30

„Scanorama 2011“

18 d. — Nei traukiniø, nei lëktuvø (Nyder-

landai) — 17 val.; Caro þudikas (Rusija,

D. Britanija) — 19 val.; Berniokë (Prancûzija) —

19 val.; Archipelagas (D. Britanija) — 21 val.

19 d. — Klara (Ðvedija) — 15 val.; Trûkusi

jaunystë (Graikija) — 17 val.; Agonija (SSRS) —

21 val.

20 d. — Dausose (Islandija) — 15 val.; Druge-

liai juodieji (Nyderlandai, Vokietija, PAR) —

17 val.; Geras sûnus (Suomija) — 19 val.

20 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà

(reþ. G. Þickytë) — 21 val.; 24 d. — 18, 21.30

Skalvija„Scanorama 2011“

18 d. — Beþdþioniautojos (Ðvedija) — 15 val.;

Þiaurus þaidimas (D. Britanija, Japonija) —

16.50; Maþasis Tonis (Nyderlandai) — 19 val.;

Tilva Roð (Serbija) — 21 val.

19 d. — Flamenko, flamenko (Ispanija) — 15 val.;

Kornelis (Ðvedija) — 17 val.; Brauno judëji-

mas (Nyderlandai, Vokietija, Belgija) — 19 val.;

Saviþudþiø kambarys (Lenkija) — 21 val.

20 d. — 17 mergaièiø (Prancûzija) — 15 val.;

Að keliauju vienas (Norvegija) — 17 val.; Trûkusi

jaunystë (Graikija) — 19 val.; Be ritmo (Ðveica-

rija) — 21 val.

Rusijos kino savaitë

21 d. — Pinigai (Rusija) — 19, 21 val.

22 d. — Suchodolas (Rusija) — 17 val.; 23 d. —

21.20 val.

22 d. — Palaidokite mane uþ grindjuostës

(Rusija) — 19 val.; 24 d. — 21.20

23 d. — Medþiotojas (Rusija) — 19 val.

24 d. — Pakraðtys (Rusija) — 19 val.

Ciklas „Karlsono kinas”

19 d. — Krokodilai (Vokietija) — 13 val.

20 d. — Yp! (Nyderlandai) — 13 val.

Seansas senjorams

21 d. — Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija, JAV) —

15 val.

Festivalio „Degantis þmogus“ filmø

programa

21 d. — Uþ Juodosios Uolos (JAV) —17 val.

23 d. — Didþioji kelionë (dok., Prancûzija) —

17 val.

24 d. — Atgal á ugná, Galutinë kelionë,

Iðkreiptas laikas ir erdvë „Deganèio þmogaus“

festivalyje, Viena minutë sudegti — 17 val.

22 d. — reklamos festivalio „Kanø liûtai

2011“ nugalëtojø programa — 22 val.

Ozo kino salë18, 19 d. — Pragaro marimbos (Gvatemala,

Meksika, Prancûzija) — 16, 18 val.; 21, 22,

23 d. — 14, 18 val.; 24 d. — 16 val.

18, 19 d. — Prie jûros (Meksika) — 14 val.

21, 22, 23 d. — Viskas, kà myliu (Lenkija) —

16 val.

24 d. — Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas

slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengri-

ja, Vokietija) —18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas18—27 d. — „Scanorama 2011“

18, 19 d. — Brëkðtanti auðra. I dalis (JAV) —

10.15, 13, 14.30, 15.45, 17.15, 18.30, 20.15,

23 val.; 20, 21, 23, 24 d. —10.15, 13, 14.30,

15.45, 17.15, 18.30, 20.15, 21.15; 22 d. —

10.15, 13, 14.30, 15.45, 17.15, 18.30, 20.15

18—24 d. — Rizikos riba (JAV) — 11.30, 13.45,

16.30, 18.45, 21 val.

18, 19 d. — Nemirtingieji (JAV, 3D) — 13.15;

20, 22, 24 d. — 13.15, 19, 21.30; 20, 21, 23,

24 d. — 13.15, 21.30; 18—24 d. — Tintino

nuotykiai. Vienaragio paslaptis (JAV, Naujoji

Zelandija, Belgija) — 11, 13.30, 16 val.; 18—

24 d. — Ákalinti laike (JAV) — 18.15, 20.45

18, 19, 21—23 d. — Tadas Blinda. Pradþia

(reþ. D. Ulvydas) — 10.45; 20 d. — 16.15

18, 21, 23, 24 d. — Super Dþonio prisikëli-

mas (Izraelis, Prancûzija, Japonija) — 17.30;

19, 20 d. — 10.30, 17.30

18—24 d. — Grûdintas plienas (JAV) — 12.30,

21.50

Viena diena (JAV) — 15, 19.40

Mikë Pûkuotukas (JAV) — 11.15, 12.45

18, 19 d. — Padaras (JAV, Kanada) — 23.30

18 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

15.15, 18, 20.30 23.15; 19 d. — 23.15;

24 d. —15.15, 18, 20.30

19 d. — „Satyagraha“. Tiesioginë premjeros

transliacija ið Niujorko Metropolitano operos

teatro — 20 val.

20 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Australija,

3D) — 10.45, 13.15; 21—23 d. — 16.15;

24 d. — 10.45

22 d. — geriausios 2011 metø reklamos.

Reklamos festivalio „Kanø liûtai 2011“ nugalë-

tojø programa — 22 val.; 23 d. — 19 val.

22 d. — Pasiklydæ Los Andþele (D. Britanija,

Prancûzija) — 17.30

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas24—27 d. — „Scanorama“

18—21, 23, 24 d. — Brëkðtanti auðra. I dalis

(JAV) — 10.15, 12.30, 13, 15.15, 15.45, 18,

18.30, 20.45 21.15; 22 d. 10.15, 12.30, 13,

15.15, 15.45, 18,18.30 20.45; 18—24 d. —

Tarnaitë (JAV) — 21.30; Ákalinti laike (JAV) —

14, 16.45, 19.15, 21.45

Super Dþonio prisikëlimas (Izraelis, Prancû-

zija, Japonija, D.Britanija) — 14.30, 19.45

Mikë Pûkuotukas (JAV) — 10.30, 12.15

18, 21—24 d. — Tintino nuotykiai. Vienaragio

paslaptis (JAV, Naujoji Zelandija, Belgija) —

13.45, 16.30, 19 val.; 19, 20 d. — 11.15,

13.45, 16.30, 19 val.

18 d. — Nemirtingieji (JAV, 3D) — 10, 17.30,

20.30; 19, 21—23 d. — 12, 17.30, 20.30;

20 d. — 17.30, 20.30

18, 21—24 d. — Grûdintas plienas (JAV) —

17, 22 val.; 19, 20 d. — 11.45, 17, 22 val.

19, 20 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 15 val.

20 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Australija,

3D) — 10, 12.40; 21—23 d. — 15 val.; 24 d. —

12 val.

22 d. — geriausios 2011 metø reklamos.

Reklamos festivalio „Kanø liûtai 2011“

nugalëtojø programa — 22 val.

„Havras“