EKONOMIKA

1.1. EKONOMIKOS REIKŠMĖ, PASIRINKIMO PROBLEMA IR TIKSLAI. „Ekonomika“:a) mokslo šakos pavadinimas;b) šalies ūkio šakos ar mažesnio ūkio vieneto ūkinės būklės apibūdinimas bendros ekonominės veiklos ir jos sudedamųjų dalių pagrindu.Ekonomikosas – tai pirmasis veikalas, kuriame pirmą kartą pavartotas žodis ekonomika. Kurį parašė Ksenofontas. Tai dviejų žodžių junginys „oikos“ – namą ir „nomos“ – valdymo tvarkymo meną. Tai ekonomika kilo iš žodžio „oikonomike“ – ūkininkavimas.Ekonomikosas - tai mokslo šaka nagrinėjanti ribotą išteklių paskirstymą, tenkinant neribotus žmonių poreikius.Ekonominė veikla – tai veikla skirta užsidirbti sau pragyvenimą, gaminant prekes ar teikiant paslaugas.Ekonomiškumas – tai efektyvus išteklių paskirstymo ir jų panaudojimo sprendimas, tai taupus, ūkiškas, apsimokantis. Tai pasiekimas didžiausios naudos mažiausia kaina, t.y. taupiai naudojant turimus išteklius, tai pastangos iš turimų išteklių gauti kuo dagiau nados.Ekonomiškumo principas – „išlaidų kuo mažiau, naudos kuo daugiausia“.Ištekliai (resursai) – visa tai kas naudojama kaip sąnaudos prekių ir paslaugų gamyboje. Yra trys pagrindinės išteklių grupės:

1) gamtiniai ištekliai;2) darbo jėga;3) kapitalas

Sąnaudos – tai gamybos procese naudojami ekonominiai ištekliai ( darbo jėga, medžiagos ir žaliavos, įrenginiai, kapitalas ir kt.)Ekonomika – tai ūkinių vienetų, tarpusavyje susijusių gamybiniais, vartojimo, manų, finansiniais ir kt. Ryšiais, sistema, tai gamybos ir vartojimo veikalų tarpusavio sąveika.Ekonomikos sistema – tai būdas, kaip tirti trūkumo pasirinkimo klausimus. Visų rūšių ekonominės veiklos sudaro ekonomikos sistemą. Pagrindiniai skirstymo būdai:

1. privačios įmonės;2. iš centro planuojama ekonomika;3. mišri.

Ekonominę sistemą formuoja tokie veiksniai:1. gamtiniai ištekliai;2. gyventojų skaičius, jų amžius kvalifikacija;3. per ilga laika susiformavę individų poreikiai prekėms ir paslaugoms;4. institucinė struktūra.

Skurdas – tai situacija, kai žmonės negauna tiek pajamų, kad galėtų nusipirkti būtiniausių pragyvenimo reikmenų.Skurdo lygis – tai minimalus pajamų dydis, kurį nustačius siekiama išvengti skurdo.

2. ALTERNATYVIEJI KAŠTAIAlternatyvieji kaštai - tai kaštai, kurie gali atsirasti perskirstant resursus kitos produkcijos gamybai, tai išteklių naudojimo alternatyva, kurios atsisakoma, gaminant pasirinktąjį produktą, tai rezultatas, kurį užtikrina geriausio išteklių naudojimo alternatyva. Dar kartais vadinami prarastos galimybės kaina. Konkretaus sprendimo priėmimo dėl kito.Pavyzdžiai:1) Jaunas specialistas uždirba 1500 lt. Jam pasiūlė atsitraukus nuo darbo baigti 3 mėn. trukmės kursus. Specialistas apskaičiavo kiek jam tai gali kainuoti:

(1) Mokestis už Kurus – 1200(2) Mokomosios priemonės – 150 lt.(3) Nuoma 300 lt.(4) Maistas – 1500 lt(5) Asmeninės išlaidos – 450 lt.

a) Apskaičiuokite kiek kainuos kursai? Kursai kainuos: 1200+150+300+1500+450 = 3600 lt.b) Kokie šių kursų alternatyvieji kaštai? (1500uždarb.×3mėn.) + 1500maist. + 450 asm.išlaid.= 6450

2) Per vienerius studijų metus aukštojoje mokykloje studentas turės išleisti:1) Mokesčiui už mokslą – 9500 lt2) Mokymosi priemonėms – 900 lt.3) Važinėjimuisi pas tėvus – 800 lt4) Būstui ir maistui – 5450 lt5) Asmeninėms reikmėms – 1350 lt.

Mokslo metų trukmė 9 mėnesiai. Jei jaunuolis nestudijuotų galėtų dirbti ir gauti 1500 LT. Per mėnesį algą. a) Kiek kainuoja vieni metai studijų aukštojoje mokykloje? Kainuoja 18000 lt.b)Kokie tų studijų alternatyvieji kaštai. (1500×12)+800+5450+1350-900=24700lt.

3. EKONOMIKOS TIKSLAS. VYRIAUSYBĖ VAIDMUO.Ekonomikos tikslas – yra sukurti tokią ekonominę politiką, kuri sumažintų mūsų problemas ir padidintų naudą, gaunama iš sunkaus kasdienio triūso.Vyriausybės vaidmuo- A. Smitas pasisakė už mažesnį vyriausybės vaidmenį, o Dž. Keinsas už didesnį. Tačiau dauguma sutinka, kad vyriausybė gali vykdyti šias ekonomines funkcijas:

1. Rinkos sistemos apsauga;2. Visuomeninių gėrybių tenkinimas3. Visuomenės nuo kenksmingų išorinių veiksnių apsauga;4. Parama stokojantiems. Pagalba socialinėms remtinoms grupėms.5. Pagalba specifinėms gyventojų grupėms;6. Ekonominis stabilizavimas.

Pagrindiniai ekonominės politikos tikslai:1. Žemas nedarbo lygis – yra aukštas žmonių užimtumas;2. Kainų stabilumas – tai toks laiko tarpas kai nėra infliacijos, defliacijos ir piniginio vieneto kintamoji

galia kinta3. Efektyvumas – tai matas rodantis, kiek mes sugebame gauti iš to kiek sunaudojame.4. Teisingas pajamų paskirstymas – kai daugelis gyvena pasiturinčiai šalyje, neturėtų būti kenčiančių

šalyje.5. Augimas – ekonomikos augimas, tai ekonominių procesų visuma sąlygojanti BNP didėjimą, kitaip

tariant ekonominės veiklos rezultatų padidėjimą.Papildantys vieną kitą tikslai – tai tokie tikslai, kai siekimas vieno tikslo padeda pasiekti kitą.Tikslų prieštaringumas – tai vienas kitam prieštaraujantis ekonominiai tikslai: kai vieno ekonominio tikslo siekimas sunkina kito pasiekimą.Ekonomikos modelis – tai suprastintas ekonomikos ar jos dalies tikrovės atvaizdas, tai bet koks paprastesnis išdėstymas : teiginys, lentelė diagrama, formulė, naudojama ekonominiams reiškiniams suvokti bei aiškinti.ekonomikos modelis yra modelis, turintis du ar daugiau kintamųjų:

a) Rodo dviejų kintamųjų ryšį;b) Rodo to ryšio ekonominį rezultatąc) Numato kokią įtaką ekonominiam rezultatui daro kintamųjų pokyčiai.

Galutinis ekonominės veiklos tikslas yra patenkinti prekių ir paslaugų poreikius.4. MIKROEKONOMIKA IR MAKRO EKONOMIKA.Mikroekonomika (F. Kenė) – tai ekonomika tiriama pirminių jos vienetų, aspektu, tai lokalinių ekonominių vienetų tyrimo metodas. Mikroekonomika tiria bendrąją šalies ekonomikos veiklą ir jos tendencijas. Tai tyrimo metodas šalies regiono mastu.Mikroekonomika – ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti atskirų nacionalinės ekonomikos sektorių, namų ūkio verslo firmų, ūkio šakų bei kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkinių (ekonominių) subjektų veikla. Ji nagrinėja išteklių ir paskirstymo problemas. Individualių vartotojų, įmonių, ekonomikos šakų elgseną. Kaip šių elementų sąveika veikia gamyba, kinas ir pajamas.Makroekonomika - tai ekonominių tyrimų metodas visuomeninio ūkio socialiniams ekonominiams procesams. Makroekonomikos politika – tai vyriausybės tikslų ekonomikoje nustatymas ir kontrolės priemonių taikymas tiems tikslams pasiekti.Apima gyventojų užimtumą, infliacijos mažinimą, plėtrą.

Q, Q2 Kiekis, Q

5. PAKLAUSAPaklausa (D) – perkamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos, tai vartotojo noras ir pajėgumas pirkti prekę ar paslaugą konkrečia kaina. Paklausa tai – prekių ir paslaugų kiekis. Pirkėjas formuoją rinkos paklausą. Koks poveikis yra daromas pirkėjams.Paklausos kreivė – (demand purves) geometrinė paklausos modelio interpretacija, vaizduojanti prekės ir paklausos Q ir kainos P tarpusavio priklausomybę per tam tikrą laiką.Paklausos dėsnis – (law of demand) – vadinamas kainos ir perkamos prekės kiekio ryšys, kai pastarasis kinta priešinga kainos kitimui linkme.

Paklausos lentelė – tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkėjai norėtų ir galėtų įsigyti, esant alternatyvioms kainoms.Paklausos poslinkiai – jei paklausos kiekis didėja – į dešinę, jei mažėja į kairę.Pavyzdžiui, jei pajamos padidėja tai ir obuolių paklausa padidėja.Uždavinys: Epidemija nusiaubė šalies galvijų bandas, bet neturėjo įtakos kiaulienos gamybai. Pasiremdami rinkos diagramomis paaiškinkite, kaip pasikeitė pieno, jautienos ir kiaulienos paklausa, pasiūla, perkamas jų kiekis ir rinkos kaina.

6. PASIŪLAPasiūla (supply) (S) - parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Kylant kainai, gamintojai norės didinti gamybą - tai duos didesnį pelną. Galbūt ir nauji gamintojai susigundys imtis verslo. Dėl šių priežasčių pasiūlos kreivė kils aukštyn.Pasiūlos kreivė (supply curve) -geometrinė pasiūlos modelio interpretacija, vaizduojanti prekės pasiūlos Q ir kainos P tarpusavio priklausomybę per tam tikrą laiką. Paklausos kreivė vaizduoja pirkėjų

elgesį, o pasiūlos kreivė rodo pardavėjų elgesį.Pasiūlos dėsniu (law of supply) - vadinamas ryšys tarp kainos ir parduodamos prekės kiekio, kai pastarasis kinta kainos kitimo linkme (kiti veiksniai nekinta). Kitaip tariant, pasiūlos dėsnis teigia, kad pardavėjui daugiau prekių siūlo didesnėmis kainomis ir mažiau - mažesnėmis, ir kainų kilimas paprastai didina pasiūlą, o jų kritimas mažina pasiūlą. Kuo aukštesnė kaina tuo didesnė pasiūla.Pasiūlos lentelė (modelis) (supply schedule) - tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti esant alternatyvioms kainomsPasiūla veikiantys veiksniai:1. Sąnaudos (gamybos kaštai) – jei gaminamos produkcijos kaštai sumažėja, gamintojas gali pateikti į rinką daugiau prekių. Gamybos kaštams kylant, priešingai - pasiūla mažėja. Pavyzdžiui, pakilus trąšų kainoms, ūkininkai mažiau augins rugių, kuriuos parduoti senąja kaina nebeapsimokės. Pasiūlos kreivė paslinks į kairę pusę.2. Technologija. Pavyzdžiui, jog ją patobulinus, sumažėja gamybos išlaidos (kaštai). Esant mažesniems kaštams, kiekvienas gamintojas norės pateikti rinkai kuo daugiau prekių, nesvarbu, kokia jų būtų kaina. Pasiūlos kreivė paslenka j dešinę pusę.3. Gamtinės klimatinės sąlygos. Tai ypač svarbu žemės ūkiui. Pavyzdžiui, sausra, sumažintų rugių pasiūlą, o lietus - sumažintų bulvių pasiūlą.4. Tarpusavyje susijusių prekių kainos. Vartojamieji produktai ar kita produkcija gali pakeisti ar papildyti vienas kitą. Analogiškai ir gamyboje. Pavyzdžiui, rugiai ir sojos pupelės yra prekės - pakaitai (substitutai) gamyboje: juos galima auginti tos pačios struktūros dirvose. Pakilus sojos pupelių kainoms, ūkininkai vietoj

rugių augins sojos pupeles. Rinkai pateikiama rugių mažiau, esant žemesnei jų kainai: rugių pasiūlos kreivė paslenka į kairę, o sojos pupelių - į dešinę.

Pardavėjai pasiūlys daugiau - pasiūla kyla, kreivė paslinks į dešinę, arba mažiau – pasiūla krinta – slinks į kairę.

1.Uždavinys: Epidemija nusiaubė šalies galvijų bandas, bet neturėjo įtakos kiaulienos gamybai. Pasiremdami rinkos diagramomis paaiškinkite, kaip pasikeitė pieno, jautienos ir kiaulienos paklausa, pasiūla, perkamas jų kiekis ir rinkos kaina.

2. Uždavinys Dideli šalčiai sunaikino didelę dalį kavos plantacijų. Naudodamiesi rinkos diagramomis paaiškinkite, kaip pasikeis kavos, kakavos ir arbatos kainos ir parduodami jų kiekiai?

3.Uždavinys. Subsidijos yra atvirkštinė mokesčiams finansų priemonė. Pagal rinkos diagramas parodykite, kas atsitiks su rinkos kaina ir kiekiu, jei vyriausybė, norėdama paskatinti šio produkto vartojimą, kompensuos pirkėjams dalį produkto kainos? Vyriausybė kompensuodama pirkėjams dalų produkto kainos, padidina šio produkto paklausą.4.Uždavinys. Vyriausybė, norėdama paskatinti tam tikro produkto gamybą, subsidijomis kompensuoja dalį produkto gamybos išlaidų. Pasiremdami rinkos diagramomis parodykite, kokį poveikį tai padarys rinkos kainai ir kiekiui. Vyriausybė kompensuodama dalį produkto gamybos išlaidų, padidina šio produkto pasiūlą.5. Uždavinys. Pagal rinkos diagramas paaiškinkite, kaip vyriausybės subsidijų valstybinėms mokykloms padidinimas paveiks mokestį už mokslą ir stojimą mokytis valstybinėse ir privačiose mokyklose.

7. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS PUSIAUSVYRA. RINKOS KAINA.

Rinkos kaina – tai tikroji prekės ar paslaugos kaina mainų metu, tai kaina kuriai esant prekės ar paslaugos pasiūlos kiekis visiškai atitinka paklausos kiekį. Pusiausvyra (equilirium) - tai tokia būklė, kai nėra polinkio keistis; tai rinkos situacija, kurioje nei vartotojai - pirkėjai, nei gamintojai - pardavėjai neturi akstino keisti savo elgsenos.Pusiausvyros kaina (equilibrium price) - tai kaina, kuriai esant prekės arba paslaugos paklausa lygi jos pasiūlai.

Pusiausvyros kiekis (equilibrium quantity) - tai gaminių ar paslaugų kiekis, parduodamas už pusiausvyros, arba rinkos, kainą.Perteklius arba perviršis (surplus) -tai kiekis, kurio pasiūla viršija paklausą, esant tam tikrai rinkos kainai (kaina yra aukščiau pusiausvyros taško).Perteklinė pasiūla (excess quantity supplied) - produkto kiekis, kuris teikiamas didesne negu rinkos kaina.Trūkumas arba stygius (shortage ) - tai kiekis, kuriuo paklausa viršija pasiūlą, esant tam tikrai rinkos kainai (kaina yra žemiau pusiausvyros taško).Perteklinė paklausa (excess quantity demand) - tai produkto kiekis, galimas parduoti žemesne negu rinkos kaina.8. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS. – Kaip pirkėjai reaguoja į kainos pokytį?Lankstus (elastic) - palyginti jautrus pokyčiams; sugebantis prisitaikyti prie aplinkybių.Lankstumas arba elastingumas (elasticity) - tai dviejų veiksnių tarpusavio priklausomybės pobūdis.Paklausos lankstumas (elastingumas) (elasticity of demand) - pirkėjo noro įsigyti prekę arba paslaugą matas.Paklausos lankstumas arba (elastingumas) kainų atžvilgiu (price - elasticity of demand) - tai laukiamo paklausos kiekio pasikeitimas, pasikeitus prekės kainai; tai santykinis paklausos ir kainos pasikeitimas, rodantis, kaip pasikeis paklausa, kainoms išaugus (sumažėjus) vienu procentu.

1. ED=Q(%)P (%) -Paklausos lanksutumas kainai

2.[(Q¿¿ i+1−Q i)]

Qi

× 100 %¿-paklausos kiekio procentinis pasikeitimas

3.[(P¿¿ i+1−Pi)]

Pi

× 100%¿-paklausos kainos procentinis pasikeitimas

4. ∆ Qi=Qi+1−Q1- kiekio pokytis5. ∆ Pi=P i+1−P1 - kainos pokytis

6. Ed (i+1 )=∆ Qi

∆ Pi

×Pi

Qi

7. E s=Q%P %

-Pasiulos lankstumas kainai

8. E s (i+1 )=∆ Qi

∆ Pi

×Pi

Qi

Santykinis elastingumas – kai nežymus kanos pokytis sukelia didesnį paklausos ir pasiūlos padidėjimą.Santykinis neelastingumas – kai kainos pokytis sukelia mažesnį paklausos ar pasiūlos kiekio pasikeitimą.Pavienis elastingumas – dviejų veiksnių (kainos ir kiekio) tarpusavio priklausomybė, kai veiksniui- kainai pakitus vienu vienetu, kitas veiksnys – kiekis – pakis taip pat vienu vienetu.Absoliutus elastingumas – kai labai mažas arba lygus nuliui kainos pokytis sukelia labai didelį paklausos ar pasiūlos padidėjimo procentą.Absoliutus neelastingumas – kai kainos pokytis nesukelia jokio paklausos ar pasiūlos kiekio pasikeitimo.Paklausos lankstumą lemia:

1. Pakeičiamumas ;2. Būtinybė arba prabanga;3. Pajamos;4. Laikas;

Pasiūlos lankstumą lemiantys pagrindai:1. Laikas : momentinis, trumpalaikis, ilgalaikis.2. Produkcija, pakeičiant ar papildant viena kita gamyboje.3. Atsargų kaina ir jos pagrįstumas.