1SBÕKVT�QVTNFËJVJ�OVP�CBOLP�4OPSBT�OBDJPOBMJ[BWJNP�UBJ�WJT�EBS�CFOF�EBļOJBVTJBJ�ļJOJBTLMBJEPKF�NJOJNB�JTUPSJKB�

„Snoro“ kreditoriai dar ban-kroto prad!ioje si"l# sufor-muoti valstybin$-komercin$ bank%, o j$ $tvirtinus – par-duoti ir taip atsiskaityti su visais kreditoriais. „Vis d#lto einama kitu keliu – kuo sku-biau parduodamas turtas, kad b"t& gr%!inti pinigai, kuriuos i' Vyriausyb#s pasi-skolino „Ind#li& ir investicij& draudimas“, – teigia asociaci-jos vadovas.

Lenk! verslai Lietuvoje: dobrze Princip! susid"rimo #elektrinta politin$ pad$-tis tarp Lietuvos ir Lenkijos lyderi! netrukdo lenk! verslininkams dirbti m"s! kra%te, bet ir nepadeda. Did&iausios Lenkijos pieno produkt! gamintojos „Mlekpol“, # Lietuv', pa-vyzd&iui, ve&an(ios pien' „Marg$“, prekybos vadov$ Malgorzata Cebilinska u&simin$, kad geresni %ali! santykiai i%eit! # naud' ir verslui. Pla(iau 6–7 p.

Rink"jai drebina euro zon#Gegu&$s 6-osios rinkimai Pranc"zijoje ir Graikijoje stumtel$jo &emyn akcij! indeksus visame pasaulyje. Taip rinkos reagavo # taupymo prie%inink! pergales. Pla(iau 18–19 p.

Patentai, troliai ir milijonai)iuo metu vyksta karas. Ne fizinis – teisinis. Milijonai leid&iami #sigyti patentams, kurie niekada nebus panaudoti. Kas i% to u&dirba, o kas pralo%ia? Pla(iau 22–23 p.

N"ra $ekio, nebuvo ir paciento *ekis %iandien – nereik%minga %iuk%l$. Tuos, kurie renka (ekius ir atid&iai juos nagrin$ja, galime laikyti i%imtimi taisykl$s – susimok$jai ir „popieriuk'“ i%metei n$ ne&vilgtel$j+s. Pla(iau 24–25 p.

Kaina 3 LtU%s. Nr: 80Tira%as: 15 000

»M. Petkevi$ius: Tik"tina, kad bankroto proced&ra bus prieinama tik labai dideles skolas turintiems asmenims

Pla(iau 4–5 p.

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA)TIS. LEID,IAMAS KIEKVIEN- KETVIRTADIEN.

ww

w.e

k.lt

PIRMADIENIS. 2012 M. GEGU!"S 14–20 D. Nr. 18 (80) SAVAITRA'TIS. LEID!IAMAS KIEKVIEN# PIRMADIEN$ www.ekonomika.lt

Pla(iau 8 p.

ŶTa$iau banko kreditoriams tai ai(kumo nesuteikia. Jie skund%iasi informacijos tr&ku-mu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos.

Buvo stengiamasi bank% „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandan(ius gandus, ta(iau susib"r) $ asociacij% banko kreditoriai skund!iasi infor-macijos tr"kumu. Asociaci-

jos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad dabar neai'kum& net daugiau nei anks(iau.

„Vienintelis bent kiek pa-siekiamas !mogus yra Neilas Cooperis. Nei su Finans& mi-nisterija, nei su Vyriausybe ar Lietuvos banku mums ne-siseka suart#ti: institucijos rodo pir'tu $ j$, ta(iau d#l kai kuri& m"s& pasi"lym& turi ir Vyriausyb# $siki'ti“, – tei-gia D. Arlauskas. Susivienij)

N. Cooperis: I% pirmo &vilgsnio „Snoro“ bankrotas – unikaliai lietuvi%ka byla, ta(iau i% ties! ji yra tarptautinio lygio

Pla(iau 4–5 p.

K. Balakinas: Reikia suvokti, kad jei eini # bank' ar vartojimo kredito #mon+ ir sulauki neigiamo atsakymo, pirmiausia r"pinamasi &mogumi

Rinkos poky$iai385,45628,59344,615543,952933,649009,65

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–1,50 %–0,82 %+4,33 %–3,86 %–2,99 %–1,20 %

Gegu%&s 3–10 d. duomenys

Pla(iau 26–27 p.

„Snoras“ skandina )moni! vert*

LEID/JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus %i$vinskas, Nauris TreigysPORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasKALBOS REDAKTOR# Laima %iu&ait"VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv"U%sakymo numeris 80 Tira%as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSSaulius Antanaitis

$ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

inijos gatv#je palei uost% taip pat verda ekonomi-nis gyvenimas, o naujut#l# rengini& arena kart-kart#mis b"na pilna !i"rov& it Herkaus Manto gatv# per J"ros 'vent). I' prad!i& kiek prie'i'kai sutikti raid!i& K ir D formos daugiaauk'(iai ne-toli senamies(io, kuriuos suprojektavo architek-tas Edgaras Neni'kis, jau pritapo ir miestie(iams bei sve(iams i'kalbingai pristato i'radingesn$ po-!i"r$ $ architekt"r%.Uostamies(io vadovas Vytautas Grubliauskas var-dija vertus pasig#r#jimo pavyzd!ius: Klaip#doje vienam gyventojui ten-kan(ios administravimo i'laidos yra ma!iausios 'alyje, o miesto LEZ u!-pernai „Financial Times“ grupei priklausan(io !urnalo 700 ekonomini& zon& i' viso pasaulio rei-tinge u!#m# 5 viet% pagal teikiamas paslaugas ir bendr% 19 viet%. Miesto ir skolos taip neskandina kaip kit& – j& i' viso prisikaup) apie 100 mln. lit&.Dar fakt&: Klaip#da yra antra po Vilniaus ir pagal tiesiogini& investicij& mastus, ir pagal bendr%j$ vi-daus produkt%, tenkant$ vienam gyventojui. Pagal 'iuos rodiklius ji ne tik !ymiai pranoksta *iaulius ir Panev#!$, bet ir Kaun%. Sostin#je u!pernai vidu-tinis m#nesinis darbo u!mokestis po mokes(i& su-dar# 1 827 litus, o Klaip#doje ne!ymiai ma!iau – 1 677 litus (antai *iauliuose jis buvo vos 1 383 litai).Klaip#doje ir vald!ia tarytum vakarieti'kesn# – joje pu(ia liberal"s v#jai, jos nedau!o skandal& bangos. V. Grubliausko manymu, uostamies(io taryba stabilesn# ir labiau prognozuojama nei ki-tuose miestuose. „Per 15 met& a' esu bene tre(ias meras, – skai(iuoja jis. – Apskritai Klaip#doje poli-tin# kult"ra yra viena auk'(iausi& Lietuvoje.“

Vis d#lto ka!i kas Klaip#doje negerai. Prie' ir per kriz) pastatytuose gyvenamuosiuose daugiabu-(iuose dien% nakt$ niekas nejungia 'viesos – n#ra kas 'imtuose 'i& nauj& but& gyvent&. Matydami toki% pad#t$ vietos verslininkai atid#jo planus sta-tyti $sp"ding% „Memelio miest%“ ant Kur'mari& kranto, buvusioje laiv& remonto teritorijoje, tad pramonin# erdv# dar ne!inia kiek merd#s be gy-vyb#s.+ymiausias uostamies(io poetas Gintaras Gra-

jauskas atkreipia d#mes$, kad Klaip#da neteko daug kraujo: „Vilnius ir u!sie-nis nusiurbia ir $domiau-sius k"r#jus, ir geriausius id#jas. Per de'imtmet$ (ia veiklos erdv# !ymiai su-siaur#jo.“Daug potencialo – per ma!ai individ&. Sykiu V.

Grubliauskas pasigenda vyriausyb#s ir kit& ins-titucij& d#mesio ne tik Klaip#doje, bet ir pa(iame Vilniuje. „Ko gero, tas d#mesys kaip radijo bangos – kuo toliau nuo sostin#s, tuo silpnesnis, – mano meras. – Ne!inau, kaip matyti per centrin#s val-d!ios ministerij& langus, bet mes patys periferija ar juolab provincija nesijau(iame.“Anot jo, klaip#die(iai !i"ri ne Vilniaus, o !vilgs-niu nuklysta $ horizont%, mat pirmiausia konku-ruoja su kitais Baltijos baseino uostais.Vis d#lto Klaip#dai konkuruoti j"roje ar LEZ ne-u!tenka – jai tr"ksta ne tik ai'kios, bet ir kiek be-proti'kos vizijos. „Procesas tarsi vyksta, bet n#ra u!moj& ir i''"ki&, o miest% gelb#ja tik uostas“, – $sitikin)s poetas G. Grajauskas.

* Zuokas: toks pauk'tis (Gintaras Beresnevi(ius, 2004)

.ODLSŏGD�EH�=XRNR 'BCSJLBJ�,MBJQÕEPT�MBJTWPKPKF�FLPOPNJOÕKF�-&;�[POPKF�EBSP�íTQĩEí��

EJEFMJ �NPEFSOĩT �OFU�QVPğOĩT�JS�ļÕSVPKBOUZT�TBVMÕKF�LBJQ�7JMOJBVT�CBļOZËJı�LVQPMBJ�

M

3FEBLDJKB 3

»Vald%ios d"mesys Klaip"dai yra kaip radijo bangos – kuo toliau nuo sostin"s, tuo silpnesnis

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Ram'no Vaitkaus pie(. www.mrcaricature.lt

4BWBJUÕT�UFNB4BWBJUÕT�UFNB 54 Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas

»Bankroto administratoriaus darb# labiausiai stabdo susirinkimo nesu(aukiantys banko kreditoriai. Kiekviena u%delsta diena kainuoja: banko sistem! palaikymas, administravimo i(laidos, algos darbuotojams

»Rinksime para(us ir dirbsime su politikais, kad antros ir ketvirtos grupi! kreditori! teis"s ) parduodam# turt# b&t! lygios su kitais. Ta$iau dabar neai(kum! daugiau nei proceso prad%ioje

»Viskas ne ) gera ir visi supranta, kad „Snoro lizingo“ ir „Finastos“ vert" ma%"ja. Kompanijos turi b&ti valdomos, turi b&ti ai(ki strategija. Vadovai ne%ino, k# jie gali, kokia bus strategin" kryptis

Algimantas Variakojis, investuotojas

NUOMON"

Danas Arlauskas, „Snoro“ ind&linink) ir kreditori) asociacijos vadovas

Ä6QRUDV³�VNDQGLQD�šPRQLž�YHUWĊ1SBÕKVT�QVTNFËJVJ�OVP�CBOLP�4OPSBT�OBDJPOBMJ[BWJNP�UBJ�WJT�EBS�CFOF�EBļOJBVTJBJ�ļJOJBTLMBJEPKF�NJOJNB�JTUPSJKB��5BËJBV�CBOLP�LSFEJUPSJBNT�UBJ�BJğLVNP�OFTVUFJLJB��+JF�TLVOEļJBTJ�JOGPSNBDJKPT�USĩLVNV�JS�OFSJNBVKB�

MJLTJBOUZT�QSJF�TLJMVTJPT�HFMEPT�

EVELINA POVILAITYT+evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Buvo stengia-masi bank% „Snoras“ na-cionalizuoti greitai ir nuo-

lat paneigti sklandan(ius gandus, ta(iau susib"r) $ asociacij% banko kredito-riai skund!iasi informaci-jos tr"kumu. Asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad dabar neai'-kum& net daugiau nei anks(iau.

„Vienintelis bent kiek pasiekiamas !mogus yra Neilas Cooperis. Nei su Finans& ministerija, nei su Vyriausybe ar Lietu-vos banku mums nesiseka suart#ti: institucijos rodo pir'tu $ j$, ta(iau d#l kai ku-ri& m"s& pasi"lym& turi ir Vyriausyb# $siki'ti“, – teigia D. Arlauskas.

Si&lo gaivintiSusivienij) „Snoro“ kre-ditoriai dar bankroto pra-d!ioje si"l# suformuoti valstybin$-komercin$ ban-k%, o j$ $tvirtinus – par-duoti ir taip atsiskaityti su visais kreditoriais.

„Vis d#lto einama kitu keliu – kuo skubiau par-duodamas turtas, kad b"t& gr%!inti pinigai, kuriuos i' Vyriausyb#s pasiskolino „Ind#li& ir investicij& draudimas“, – teigia asociacijos vado-vas. – Parduodamas tur-tas, kurio vert# kintama: automobiliai, „Snoriu-kai“, pastatai, o liks di-desn# dalis turto – pasko-los. Manau, did!ioji dalis 'io proceso bus $gyven-dinta iki met& pabaigos.

Po to liks trupiniai.“Pusantro t"kstan(io

„Snoro“ kreditori& vie-nijan(ios asociacijos va-dovas sako nekantriai laukiantis pirmojo kre-ditori& susirinkimo, ku-ris, jo nuomone, tur#t& $vykti dar iki 'io m#ne-sio pabaigos: „Did!iausi kreditoriai jau ai'k"s, tod#l susirinkimas $vyks

gana greitai. Dabar yra daug neapibr#!tumo, tod#l susirinkime gal#-sime pasi!i"r#ti, kokia reali situacija, apie kuri% 'iandien nelabai kas !ino. +inosime, kokios m"s& interes& galimyb#s, tu-r#sime ir teisin$ status%, gal#sime pareik'ti savo nuomon), $ kuri% dera-mai bus reaguojama.“

U%sienie$ius ignoruojaKitas „Ekonomika.lt“ kalbinamas u!sienio kre-ditori& interesams atsto-vaujantis advokat& kon-toros „Marcinkevi(ius, ,aikovski ir partneriai JU-RIDICON“ advokatas Lai-monas Marcinkevi(ius tei-gia, kad 'i kreditori& grup# jau(iasi diskriminuojama ir baiminasi d#l vert) pra-

randan(io „Snoro“ turto, kuriam 'iuo metu ie'koma pirk#j&. 187 u!sienio in-d#lininkai teism& pra'o stabdyti bankroto proces% ir kreiptis i'ai'kinimo $ Konstitucin$ Teism% bei Europos S%jungos Teisin-gumo Teism%.

„Problem& yra daug, vienu sykiu vis& ir nei'var-dysi, – sako L. Marcinkevi-

(ius. – Net tie, kurie preten-duoja $ draudimo i'mok%, susiduria su didel#mis ei-l#mis, mes net ra'#me SEB bankui pretenzij%. Yra toki& $moni&, kurios dar negavo draudimo i'mokos, o j& reikalaujamos sumos jau suma!intos.“

L. Marcinkevi(ius abe-joja, ar pavyks kreditori& susirinkim% su'aukti iki

liepos, o visam bankroto procesui prognozuoja de-'imtmet$.

„,ia svarbiausia ne grei-tis, o kad visi atgaut& pi-nigus, – teigia jis. – Ta(iau dabar apie kreditori& in-teres& tenkinim% n#ra net kalbos, pavyzd!iui, „Snoro lizingas“ jau i'draskytas, ten neb#ra ko ir pardavi-n#ti. Padaryta blogiau nei tarybiniais laikais, $mon# nuvaryta.“ L. Marcinkevi-(ius neatmeta galimyb#s, kad pana'i pad#tis yra ir kitose „Snoro“ valdytose bendrov#se.

Sud"tingas laikotarpisSu „Snoro lizingo“ va-dovu Aurelijumi *vei-kausku „Ekonomika.lt“ susisiekti nepavyko. Anot „Snoro“ Vie'&j& ry-'i& skyriaus vir'ininko Tomo Vai'vilos, jis grei-(iausiai nebus link)s ben-drauti su !iniasklaida, mat 'iuo metu $monei ie'komas naujas 'eimi-ninkas.

M#nesio prad!ioje A. *veikauskas !urna-listams patvirtino, kad $mon#s veiklos mastai smuko, ta(iau jai sekasi gerai. Kov% bendrov# pa-sira'# 5 mln. lit& vert#s nauj& finansavimo su-tar(i& ir planuoja keisti pavadinim%. Ekspertai tuomet skai(iavo, kad „Snoro lizingo“ veiklos mastai krito 5 kartus.

Banko „Finasta“ val-dybos pirmininkas ir generalinis direktorius Andrius Bar'tys sako, kad 'i& met& I ketvirtis $monei buvo pelningas – ji u!dirbo 198 t"kst. lit&. Pra#jusiais metais „Fi-nasta“ patyr# 26 mln. lit& nuostolio.

„Pusmetis po nacio-nalizavimo buvo sud#-tingas: tur#jome greitai reaguoti, veikti, priimti sprendimus, ne visada po-puliarius. Did!iausi% d#-mes$ skyr#me klientams ir darbuotojams i'laikyti, visuomenei informuoti bei reputacinei rizikai valdyti“, – pasakoja jis.

Paklaustas apie kovo pabaigoje bankui suteikt% 13,8 mln. lit& finansin) injekcij%, A. Bar'tys tei-gia, kad norint u!tikrinti skland!i% banko veikl% reik#jo stiprinti jo kapi-talo baz).

„Pasirinkome kon-servatyv& investicij& $ „Snor%“ rizikos verti-nimo metod% ir sufor-mavome papildomus

atid#jinius su „Snoru“ susijusiam turtui. Prisi-d#jo ir tai, kad siekdami u!tikrinti banko likvi-dum% per trump% laik% tur#jome parduoti reik'-ming% dal$ savo vertybi-ni& popieri& portfelio“, – pasakoja „Finastos“ val-dybos pirmininkas.

Kol kas jis neatsklei-d!ia, kada bankas gal#t& sulaukti pirk#jo.

Vert" ma%"ja„Orion Securities“ -mo-ni& finans& ekspertas Mykantas Urba met& prad!ioje vertino, kad „Finasta“ grup# gal#t& kainuoti 26–30 mln. lit&, o „Snoro lizingas“ – apie 10–15 mln. lit&. Dabar jis teigia, kad 'iandien nu-statyti, kiek vertos 'ios kompanijos, sud#tinga, mat anks(iau jos skelb# i'samius savo finansinius rezultatus, o, po „Snoro“ bankroto to nebedaro.

„Labai ma!ai atas-kait&, tod#l sunku $ver-tinti, kiek tiksliai jos gal#t& kainuoti 'iandien. Daugiau ai'kumo bus tuomet, kai pateiks duo-menis Registr& centrui“, – sako jis.

Vis d#lto kalbinamas investuotojas Algimantas Variakojis atkreipia d#-mes$, kad „Snoro“ valdy-tos bendrov#s 'iuo metu i'gyvena gana riziking% laikotarp$: jos ne tik ne-tenka dalies klient&, bet ir profesionali& darbuo-toj&.

„Viskas ne $ gera ir visi supranta, kad t& kompa-nij& vert# ma!#ja. Nera-mumo yra. Be akcininko finansin#s injekcijos „Finastos“ 'iandien gal ir neb"t&, o vargu ar kas bank% finansuot& esant tokiems jo finansiniams rezultatams. Pinig& rin-koje pritraukti n#ra len-gva“, – teigia jis.

»Pusmetis po nacionalizavimo buvo sud"tingas: tur"jome greitai reaguoti, veikti, priimti sprendimus, ne visada populiarius

Po „Snoro“ bankroto parduodamos valdytos )mon"s

veikia skland%iai, ta$iau kreditoriai ir ekspertai

nerimauja, kad j! vert" menksta.

Fotodiena

1SBÕKVTJÃ�TBWBJU×� 4OPSP �CBOLSPUP�BENJOJTUSBUPSJVT�/FJMBT�$PPQFSJT�QBTLFMCÕ �LBE�4OPSP�MJ[JOHP�JS�

'JOBTUPT�QBSEBWJNP�TBOEPSJBJ�KBV�џOJğP�UJFTJPKPKF��&LPOPNJLB�MU�QBTJUFJSBWP �TV�LPLJBJT�JğğĩLJBJT�EBCBS�TVTJEVSJB�CBOLSPUP�BENJOJTUSBUPSJVT�

„Snoro“ bankrotas yra kompleksinis ir tarptautinis, tad sunku tiksliai pasakyti, kiek jis u%truks“, – teigia N. Cooperis. Fotodiena

Jau sukirto rankomis

? Papasakokite pla$iau apie paskelbtus sandorius.*iuo metu svarbiau-

sias darbas – „Snoro lizingo“, „Finastos“ ir „Snoro“ bankininkyst#s platformos dalies parda-vimas. Taigi t)siame savo darb% ir koncentruoja-m#s daugiausia $ turto susigr%!inim%.

Derybos d#l „Finas-tos“ grup#s pardavimo apima septynias bendro-ves, o „Snoro lizingo“ atveju deramasi d#l viso verslo ir lizingo portfelio. Pasiek#me pardavimo proceso baigiam%j% sta-dij% ir tikim#s pasira'yti susitarimus artimiausiu metu. Sandoriai nega-l#s b"ti baigti, kol nebus suformuotas kreditori& komitetas ir jie tur#s juos per!i"r#ti.

? Tai kada )vyks laukiamas kreditori! susirinkimas?

Prognoz"s labai skirtingos.Kreditori& susirinki-

mas ir jo su'aukimas yra labai svarbus ir tikiuosi, kad per artimiausi% sa-vait) tur#sime daugiau detali& 'iuo klausimu. Vis d#lto tai vienas i' es-

mini& bankroto proceso moment&, tod#l mano komanda planuoja glau-d!iai dirbti su i'rinktu kreditori& komitetu, kad pasiektume did!iausi% naud% visiems kredito-riams.

M"s& specialistai sunkiai dirbo nuo pat paskyrimo, kad gal#-tume nustatyti turt% ir rasti tinkam& teisini& sprendim&, taip pat pa-rengti pardavimo strate-gijas. Laukiame tinkamo momento visus 'iuos re-zultatus pristatyti. Grei-(iausiai tai bus bir!elio viduryje.

? Kokia dabar bankroto proced&r! stadija?*iuo metu su komanda

baig#me did!iosios da-lies kreditori& pra'ym& nagrin#jim% ir per!i"r#-jome apie 28 t"kst. skir-ting& pra'ym&, kuriuos pateik# apie 18,5 t"kst. fizini& bei juridini& as-men&.

Didel# dalis kredito-ri& yra i' Lietuvos, taip

pat sulauk#me pra'ym& i' 52 kit& jurisdikcij&, kurie kartu sudaro apie 41 proc. nedraust& reika-lavim&.

*i% savait) tur#-sime padaryti ne vien% sprendim% d#l teisini& veiksm&, kurie leis su-'aukti pirm%j$ kredito-ri& susirinkim%.

? Kiek laiko gali u%trukti visa bankroto proced&ra? *ioje situacijoje kol

kas sunku numatyti, kiek tiksliai viskas u!-truks. „Snoro“ bankro-tas yra kompleksinis ir tarptautinis, taigi turime dirbti su $vairiomis tarp-tautin#mis teisin#mis sistemomis ir agent"-romis, kad gal#tume su-rasti ir apsaugoti esam% turt% visame pasaulyje.

I' pirmo !vilgsnio „Snoro“ bankrotas – uni-kaliai lietuvi'ka byla, ta(iau i' ties& ji yra tarptautinio lygio, nors prasid#jo 'ioje 'alyje, bet geografinis kreditori&, operacij& ir potencialiai galimo atkurti turto pa-plitimas yra did!iulis.

»Sandoriai negal"s b&ti baigti, kol nebus suformuotas kreditori! komitetas

EVELINA POVILAITYT+ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

FAKTAI

„SNORAS“

Bank' „Snoras“ valsty-b$ nacionalizavo pra$jusi! met! lapkrit#. Gruod# ban-kui paskelbtas bankrotas

Artimiausiu metu ban-kroto administratorius planuoja parduoti bendro-ves „Snoro lizingas“ ir „Fi-nasta“ bei „Snoro“ banki-ninkyst$s platformos dal#

Bankroto administrato-rius i%nagrin$jo 28 t"kst. kreditori! pra%ym!, ku-riuos pateik$ apie 18,5 t"kst. fizini! bei juridini! asmen!. J! vert$ 9,4 mlrd. lit!

Banko bankrotas yra tarptautinio masto: nors didel$ dalis kreditori! yra i% Lietuvos, taip pat su-laukta pra%ym! i% 52 kit! jurisdikcij!, kurie kartu sudaro apie 41 proc. ne-draust! reikalavim!

13LIETUVOSNAUJIENOS

STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENIMIS, )ALYJE VIDUTIN/ SANTUOKOS TRUKM/ SIEKIA 13 MET0

Pritar" energetikos projektams

Vyriausyb" tikina, kad patvirtinti energetiniai projektai leis u%tikrinti (alies energetin* nepriklausomyb*. ELTA

ŶPra"jusi# savait* vyriau-syb" patvirtino energetikos projekt! paket#.

. j# #eina suskystint! gam-tini! duj! (SGD) terminalo, Visagino atomin$s elektri-n$s (VAE) ir sinchroninio elektros tinkl! prijungimo prie Europos tinkl! #statymo projektai. „VAE, SGD termi-

nalas ir m"s! elektros "kio sinchronizacija su Europa yra pagrindiniai %ios Vyriau-syb$s &ingsniai #tvirtinant Lietuvos energetin+ nepri-klausomyb+“, – pabr$&$ premjeras Andrius Kubilius. Finans! ministerijos i%va-doje ai%kinama, kad VAE statybos gali atsieiti 23,5 mlrd. lit!.

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

/HQNž�YHUVODL�/LHWXYRMH��dobrze1SJODJQı�TVTJEĩSJNP�íFMFLUSJOUB�QPMJUJOÕ�QBEÕUJT�UBSQ�-JFUVWPT�JS�-FOLJKPT�MZEFSJı�OFUSVLEP�MFOLı�

WFSTMJOJOLBNT�EJSCUJ�NĩTı�LSBğUF �CFU�JS�OFQBEFEB�MARIJUS 'IRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

Did!iausios Len-kijos pieno pro-dukt& gaminto-jos „Mlekpol“,

$ Lietuv%, pavyzd!iui, ve!an(ios pien% „Marg#“, prekybos vadov# Malgor-zata Cebilinska u!simin#, kad geresni 'ali& santy-kiai i'eit& $ naud% ir vers-lui.

„*tai darbas su Rusija da!nai net baugina, nes ji daro didel) politin) $tak%, – pa'nekov# primin# 2009 met& did!iosios kaimy-n#s daug nuostoli& at-ne'us$ draudim% $ve!ti pieno produkt& i' Ryt& Europos bendrovi&. – Ta(iau Europos rinkoje jau(iam#s saugesni, nes politik& veiksmai (ia le-mia ne per daug. *alies ekonomin# pad#tis yra svarbesn# u! politik& el-ges$ ar pa!i"ras. Patys Lietuvoje tur#jome ne po-litini& keblum&, o r"pes-(i& tiesiogiai prieiti prie Lietuvos prekybos tinkl& – jie specifiniai.“

Jos pastabas, kad vers-lininkai kreipia d#mes$ $ skai(ius, o ne $ politi-nius principus, papild# ir kiti Lietuvoje dirbantys lenk& verslininkai arba lenki'ko kapitalo bendro-vi& vadovai.

Pana(&s, tod"l sutariameLenki'k& kosmetikos ga-mini& „Global Cosmed“ pardavimo vadovas Mi-roslawas Tuszynskis,

daugiausia produkcij% tiekiantis $ „Norfos“ pre-kybos tinkl%, Lietuvoje apsilanko kas tre(i% m#-nes$. „Lietuvoje jau(iuosi puikiai – man patinka j"s& 'alis ir draugi'ki !mon#s. Mes pana'"s istori'kai ir i'ori'kai, pana'"s kra'tovaizdis ir virtuv#“, – kalb#jo M. Tuszynskis.

Jo teigimu, Lietuvoje jis dirba su gerais verslo partneriais. „Matau, kas ra'oma laikra'(iuose ir rodoma televizijoje, bet k% a' galiu pasakyti – m"s& verslas auga ir galvojame tik apie pl#tr%, – sak# „Global Cosmed“ atstovas Lietuvoje. – Pats Lietuvoje turiu draug&, kuriuos gerbiu ir kurie gerbia mane. Tikiu, kad ir politiniai reikalai greitai susitvarkys.“

Plastikinius ir medi-nius !aislus Lietuvoje par-duodan(io lenk& fabriko „Zabawkarstwo Wojciech B%czek“ u!sienio preky-bos vadov# Aleksandra Siminska pabr#!#, kad su partneriais Lietuvoje apie politik% niekada nekalba – tik apie kainas. „Kai kainos !emos, gauname u!sakym%, kai jos auk'tos – negauname. Dabar par-duodame ma!iau d#l pa-brangusio polipropileno, mums svarbios !aliavos, bet ne d#l politikos“, – ai'-kino ji.

Bendras reikalasAntai Lenkijos draudimo mil!inei priklausan(ios

$mon#s „PZU Lietuva“ valdyboje i' 5 nari& keturi yra lenkai, o vienas – lie-tuvis, $mon#s generalinis direktorius Marius Jun-dulas. „B"ti lenku PZU yra prana'umas bendrau-jant su akcininkais, bet

tai n#ra atrankos kriteri-jus. Dirbame kaip viena komanda ne!i"r#dami $ tautyb) ir 'nekame viena kalba“, – sak# bendrov#s atstov# Jovita Auk'tuo-lyt#-Minderien#.

Bendrov# remia „+algi-

rio“ krep'inio komand%: simboli'ka, juk +algiris prie' 'e'is 'imtme(ius taip pat buvo bendras lenk& ir lietuvi& reikalas. „Pats $mon#s valdybos pirmininkas Bogdanas Benczakas atva!iav)s $

Lietuv% nuvyksta $ krep-'inio rungtynes palaikyti remiam% komand%, – pa-sakojo J. Minderien#. – Jis net yra pajuokav)s, kad jeigu Lietuvoje nori u!-siimti verslu, turi m#gti krep'in$.“

Pra#jus$ penktadien$ su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi Vil-niuje susitiko ir auk'(iau-sias PZU grup#s vadovas Andrzejus Klesykas. Jo !od!iais, Lietuvoje lenk& draudikams sekasi. „*ie-met sukanka 10 met&, kai PZU kaupia patirt$ Lietu-voje. ,ia pl#tojam% versl% vertiname kaip s#kming%: per de'imtmet$ suk"r#me daugiau kaip t"kstant$ darbo viet& ir $ Lietuvos biud!et% sumok#jome per 70 mln. lit& mokes(i&. „PZU Lietuv%“ ketiname pasitelkti kaip b"stin) Baltijos regione“, – po su-sitikimo su Vyriausyb#s vadovu sak# A. Klesykas.

Politika – ne tema„Ne!inau, kiek pas mus dirba lenk&, – su kapitalu tai nesusij), – savaitra'-(iui sak# 145 !moni& ko-lektyvui vadovaujantis lenki'ko kapitalo $mon#s „Sintagma“ generalinis di-rektorius Albertas *ermo-kas. – Pagal tautyb) ar lyt$ darbuotoj& neskirstome ir net apie tai negalvojame.“

Anot jo, „Sintagmos“ akcinink# „Asseco Po-land“ yra per#musi vaka-rieti'k% vadybos kult"r%. Bendrov#s valdyboje dirba du Lietuvos gyventojai ir trys – Lenkijos. Bet kai vadovyb# susirenka, 'ie penki kolegos apie politik% nekalba.

„Apie gyvenim% Len-kijoje ir Lietuvoje pa'ne-kame, bet 'is bent Lietu-voje aktualus politinis ar kalbos aspektas m"s& diskusijose nei'kyla – $ 'alis !i"rime per makroe-konomik% ir rinkas, – sak# A. *ermokas. – Tad jeigu sakoma, kad politik& san-tykiai blog#ja, m"s& ne-blog#ja.“

Tai blogai ar gerai?Kalb#dami apie dvi'alius santykius net politikai re-(iau kalba apie principus ir diplomatinius niuansus, o pabr#!ia tarpusavio pre-kyb%.

Primename, kad pra#-jus$ m#nes$ Lietuvos va-dov# Dalia Grybauskait# nutar# nevykti $ Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio surengt% susitikim% su Baltijos 'a-li& vadovais Var'uvoje. Politologai prezident#s sprendim% $vertino kaip nepadedant$ pl#toti abiej& 'ali& santyki&.

Savo ruo!tu D. Grybaus-kait#s patar#jas Laurynas Jonavi(ius Lietuvos radijo laidoje ai'kino, kad „la-biausiai santykius turb"t blogina tai, kad garsiai 'aukiama apie j& blog#-jim% kiekviena tinkama ir netinkama proga“. Pa-sak jo, nevykti $ Lenkij% nutarta nenorint perkelti daugia'ali& klausim& $ dvi'ali& santyki& dis-kurs%.

Blog% ak$ Lietuvos at-!vilgiu turi Lenkijos u!-sienio reikal& ministras Radoslawas Sikorskis, nepraleid!iantis progos $gelti Lietuvos politikos tautini& ma!um& 'vietimo klausimu. Ta(iau Lietuvos premjerui A. Kubiliui at-rodo, kad „valstybi& san-tykiai n#ra apibr#!iami vieno ar kito ministro kar-tais nelabai i'mintingais !od!iais“.

„I' savo patirties nesuti-kau tokio atvejo, kad lenk& $mon#ms politin# $tampa daryt& $tak% sprend!iant verslo reikalus“, – yra sa-k)s ir Lenkijos ambasados Vilniuje Prekybos ir in-vesticij& r#mimo skyriaus pirmasis patar#jas Ryszar-das Kowalskis.

»Europos rinkoje jau$iam"s saugesni, nes politik! veiksmai $ia lemia ne per daug Lenkijos ir Lietuvos politik! (ypsenos ne visuomet b&na draugi(kos, o abiej! (ali! verslininkai dirba be kapriz!. Fotodiena

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

&VSPQPT�1BSMBNFOUBT�&1�JğHJSEP�#BMUJKPT�ğBMJı�ļFNEJSCJı�QSJFLBJğUVT�JS�&VSPQPT�,PNJTJKBJ�SFLPNFOEVPT�QFSļJĩSÕUJ�UJFTJPHJOJı�

JğNPLı�OVTUBUZNP�NFUPEVT�

„AgroBalt 2012“ atidar" garbingi sve$iai P. De Castras, komisar" M. Damanaki ir Lietuvos %em"s &kio ministras K. Starkevi$ius. P. Mal'ko nuotr.

„AgroBalt 2012“ – naujienos i( Briuselio

Devynioliktoji „Agro-Balt“ paroda – i'skir-tin#. Kabinami parodos dalyviai lyg susitar) prisimena pirm%sias „AgroBalt“, kai 'ios tarp-tautin#s parodos buvo lyg ma!as stebuklas – lopi-n#lis Vakar& pasaulio, $ kur$ pavyd!iai !i"r#jome. Dabar pad#tis pasikeitusi i' esm#s. U!sienieti'k& maisto produkt& parodoje nerasite, nes lietuvi'ka produkcija juos i'st"m#.

*ioje parodoje vyko svarb"s forumai ir kon-ferencijos, kuriuose su auk'tais sve(iais disku-tuota d#l ES paramos 2014–2020 m.

,tikino svar&s argumentaiBaltijos 'ali& !em#s "kio ministrai jau parodos i'-vakar#se susitiko su svar-biausiu parodos sve(iu – Europos Parlamento (EP) +em#s "kio ir kaimo pl#-tros komiteto pirmininku Paolu De Castru.

Ratifikavus Lisabonos sutart$ EP $gijo gerokai daugiau svorio spren-d!iant ES politikos forma-vimo klausimus. -gij)s tri-'alio part¬nerio vaidmen$ (EP, Europos Komisija ir Europos Taryba), EP turi teis) prie'tarauti Europos Komisijos priimamiems sprendimams, pavyz-d!iui, tais atvejais, kai ne$vertinama !emdirbi& nuomon#. O Baltijos 'ali& pilie(iai jau kelis kartus Briuseliui pademonstravo

nepritariantys tiesiogini& i'mok& nustatymo meto-dams. Reikia pabr#!ti, kad b"tent P. De Castras palan-kiai $vertino Baltijos 'ali& pastangas ir mus par#m#. „D#kojame p. Castrui, nes jis i' karto teigiamai reagavo, kai Baltijos 'alys pateik# svari& argument& d#l mums nepriimtin& tiesiogini& i'mok&. Pirma EP ataskaita Baltijos 'a-lims buvo palanki, joje u!-fiksuota, kad susidariusi pad#tis neteisinga, Balti-jos 'alys yra skriaud!ia-mos“, – sak# !em#s "kio ministras Kazys Starkevi-(ius.

Pirmi duomenys – bir%el)Kuo P. De Castras remiasi teigdamas, kad bus pri-imti Baltijos 'alims palan-k"s sprendimai?

+em#s "kio ir kaimo pl#tros komiteto pirmi-ninkas pripa!ino, kad sunku tik#tis, jog naujas ES biud!etas bus padidin-tas: „B"t& gerai, jeigu jis likt& nors nepasikeit)s. Ta(iau !inome, kad bus daugiau $ ES biud!et% mo-kan(i& valstybi&, tod#l ti-kiuosi, kad biud!eto finan-savimas bus padidintas.“

Kol kas P. De Castras nemin#jo joki& skai(i&, ta(iau teig#, kad perskai-(iuojant tiesiogines i'mo-kas bus si"loma $vertinti pragyvenimo lygio in-deks%. Manoma, kad toks metodas Baltijos 'alims bus palankus.

„*iuos pasi"lymus pa-teiksime EP ir, tikiuosi, jiems bus pritarta. Tada

reik#s $tikinti Europos Ta-ryb%. Manau, kad bir!elio 18 d. su!inosime pirmus duomenis“, – sak# P. De Castras.

Atkaklumas pasiteisinoEP komiteto pirmininkas gana $tikinamai kalb#jo, kad gali b"ti pritarta ge-rinti finansavimo s%lygas Baltijos 'alims. Ta(iau ar EP pritars naujiems si"lymams, juk kaip tik valstyb#s donor#s EP turi daugiausia bals&. Ar bus pritarta l#'& perskirsty-mui, nors pakeitimai b"t& nedideli? *iuos nuog%sta-vimus sklaido !em#s "kio ministras K. Starkevi(ius: „Aktyviai deram#s su ES biud!eto donore Vokietija. Berlyne pasira'#me ben-dr% Vokietijos ir Baltijos valstybi& komunikat%. EP prezidentas tai $vertino. Apie toki% param% kalb#-jau susitikime su Pranc"-zijos !em#s "kio ministru, po dviej& savai(i& susitik-siu su Did!iosios Britani-jos !em#s "kio ministru, o rugs#j$ $ Lietuv% atvyks Airijos !em#s "kio minis-tras.“

Taigi Baltijos 'ali& ir ypa( Lietuvos iniciatyva reikalauti didesni& i'-mok& buvo rezultatyvi, nors daugeliui atrod#, kad ma!oms valstyb#ms gin-(ytis su Briuseliu bepras-mi'ka.

Gauti bus lengviauPasak P. De Castro, labai svarbi ne tik skiriam& l#'& suma, bet ir palan-kios galimyb#s jas panau-

ALBINAS -APLIKAS info@ekonomika.lt

doti. L#'& panaudojimo kontrol# i'liks tokia pat grie!ta, ta(iau param% gauti "kininkams bus papras(iau. Taigi vil(i& gauti ES param% padau-g#s ne tik stambiesiems "kiams.

„Manau, kad per pasta-ruosius 4 metus Lietuvos smulkieji "kininkai ne-gal#jo sk&stis ES parama. Palyginkime: iki 2009-&j& ES param% gavo 1 600, o 'iuo metu ES paramos gav#j& gretose jau yra 20 t"kst. "kinink& ir bendro-vi&, i' viso turime apie 60 t"kst. aktyviai dirban(i& "ki&. Be kita ko, pastarai-siais metais prioritetas buvo skiriamas "kiams iki 150 ha“, – primin# K. Starkevi(ius.

Kita vertus, "kininkai gauna daugiau pajam& parduodami savo pro-dukcij% be tarpinink& vadinamuosiuose mobi-liuosiuose turgeliuose. Jie miestuose labai populia-r"s. *i id#ja pasiteisino.

Pasak K. Starkevi-(iaus, s#kmingu ES l#'& panaudojimo pavyzd!iu gal#tume laikyti ir vadi-nam%j% 'iferio stog& pa-keitimo program%.

„Joje dalyvavo net per 8 t"kst. kaimo gyventoj&, o prioritetas buvo ski-riamas negavusiems ES paramos. Taigi parama daugiau pasinaudojo ne "kininkai, bet kit& profe-sij& kaimo gyventojai“, – pasakojo !em#s "kio mi-nistras.Parengta bendradarbiaujant su !"MU#sak. Nr. 05-11-2012

4,182,71TIK SKAI#IAI

BALAND. VIDUTIN/ METIN/ INFLIACIJA )ALYJE SIEK/ 4,1 PROC.

)VEDIJOS KOMPANIJA „TELIASONERA“ JAU VALDO 82,71 PROC. LIETUVOS RY)I0 BENDROV/S „TEO LT“ AKCIJ0

%

%

Parodos „AgroBalt 2012“ medaliais apdovanoti1. UAB „Lietuvi(kas midus“ – bi*i) pikio trauktin&;2. AB „!emaitijos pienas“ – %emaiti(kas kastinys moliniame indelyje;3. UAB „Biovela“ – (altai r'kytas „Juodasis kumpis“;4. +kininko Bronislavo Liubomiro Volterio – s&men) aliejus;5. UAB „Vetagra“ – (alto spaudimo judros aliejus;6. AB „Pieno %vaig%d&s“ filialo Ma%eiki) pienin&s – pasuk) var(k& su penki) gr'd) dribsniais „Gamtos“;7. UAB „Grimeda“ – vytinta de(ra „Lizdeikos“;8. Gintaro Kana(evi*iaus P$ „Des&“ – silpnai s'dyti silki) fil& gabaliukai su moli'g) s&klomis aliejuje;9. +kininko Albino Kisieliaus – rugin& 'kininko duona;10. +kininko Juozo Jankausko – prolakmelis;11. Adomai*io 'kio – naminis juod)j) serbent) nektaras;12. UAB Luk(i) pienin&s – 15 proc. riebumo grietin& „Senoli)“;13. UAB „ARVI kalakutai“ K+B – marinuota kalakut) kr'tin&l& tinklelyje;14. UAB K&daini) konserv) fabriko – brukni) ir pomidor) pada%as;15. UAB „M&ta“ – „R'gpieni) kaimo“ obuoli), moli'g) (altalanki) sultys;16. UAB „Saimeta“ – sausainiai „Grybukai“;17. +kinink&s Aldonos Pigagien&s – vytinta skilandin& de(ra „Mo*iut&s“;18. +kininko Petro Metrikio – rauginti agurkai „Petro“;19. UAB „R'ta“ – „Aktinidijos su baltuoju (okoladu“;20. AB Krekenavos agrofirmos – kar(tai r'kyta de(ra „Bajor)“

Stasys Kropas, Lietuvos bank! asociacijos prezidentas:Rizik,, kad %mogus gali pasinaudoti bankroto galimybe, reik&s -skai*iuoti - rizikos i(laidas, o tai lems skolinimosi brangim,. Jei %mogus neturi galimybi) kaip nors nusikratyti skol), jis atsakingiau skolinasi. $statymo pri&mimas gali paskatinti fizin- asmen- ne taip atsakingai vertinti rizik,

Algis Ka%$ta, Seimo Liberal! s'j"d&io frakcijos seni"nas: .iuo -statymu fiziniams asmenims suteikiama labiau teorin& nei praktin& bankroto galimyb&. Ta*iau -statymo pri&mimas yra teigiamas dalykas vien d&l to, kad nuo (iol bent jau tur&sime ai(ki, teisin/ baz/, kuri, gal&sime taisyti ir tobulinti. Manau, kad b'tina -tvirtinti tinkamesn- balans, tarp kreditori) ir %moni), kurie skolinasi

NUOMON"Skolinsis atsakingiau Teorin" galimyb"

"S�џ[JOJı�BTNFOı�CBOLSPUBT�QBTLBUJOT�BUTBLJOHÃ�TLPMJOJNÃTJ

ELTAFotodiena

,JUV�ļWJMHTOJV8 Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

%DQNUXWXRWL�OHQJYD�QHEXV*MHB�JS�LPNQMJLVPUB�џ[JOJı�BTNFOı�CBOLSPUP�QSPDFEĩSB�BQTVOLJOT�FJMJOJı�QJMJFËJı�CBOLSPUP�HBMJNZC× �

íTJUJLJO×T�BEWPLBUı�LPOUPSPT�4PSBJOFO�WZSFTOZTJT�UFJTJOJOLBT�.BOUBT�1FULFWJËJVT�

Pa'nekovo nuo-mone, sud#tinga fizini& asmen& bankroto proce-

d"ra lems ir didesnes admi-nistravimo i'laidas.

? Kaip vertinate Seimo priimt# fizini! asmen!

bankroto )statym#?Priimtas $statymas

sukelia dvejop& jausm&. Viena vertus, d!iugu, kad pagaliau ir Lietuvoje atsi-rado fizini& asmen& ban-kroto reguliavimas. Kita vertus, pana'u, kad Seimo priimtas $statymas n#ra tobulas. -statyme numa-tyta bankroto proced"ra per daug komplikuota ir sud#tinga. Bankroto pro-ced"ros sud#tingumas ne-abejotinai lems ir didesnes administravimo s%naudas.

? Kokie esminiai poky$iai laukia fizini! asmen! )siga-

liojus (iam )statymui?Esminis pokytis yra

tas, kad $statymui $siga-liojus prasiskolinusiems fiziniams asmenims at-siras „antro 'anso“ gali-myb#. Net nusikaltim% padar)s asmuo turi ga-limyb) atlikti bausm) ir visk% prad#ti i' naujo. Prasiskolin) asmenys to-kios galimyb#s netur#jo – vadovaujantis $statymu skolos kupr% b"t& rei-k#j) ne'ti vis% gyvenim%.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Vis d#lto sud#tinga b"t& teigti, kad priimtas $staty-mas i' esm#s k% nors pa-keis daugeliui kreditori&. Tik#tina, kad min#ti tr"-kumai lems, jog bankroto proced"ra bus prieinama tik labai dideles skolas tu-rintiems asmenims.

? Koki! )statymo pagrindini! tr&kum! )%velgiate?Turb"t pagrindinis

$statymo tr"kumas – su-d#tinga ir komplikuota proced"ra. Pavyzd!iui skolininkas turi parengti kreditori& reikalavim& tenkinimo ir jo mokumo atk"rimo plan%, jame ap-ra'yti priemones, kurios pad#s atkurti mokum%, numatyti, i' kur skolinin-kas gaus l#'& atsiskaityti su kreditoriais.

Tok$ restrukt"rizavimo plan% sud#tinga parengti $mon#ms, o k% kalb#ti apie paprastus !mones. Pa-na'u, kad $statym& leid#-jas rengdamas '$ $statym% band# j$ pritaikyti tik vers-lininkams, kuri& skolos at-sirado i' j& verslo, ta(iau ne paprastiems eiliniams pilie(iams. Proced"ra ilga ir komplikuota, ta(iau nauda – abejotina. Juk bankrutuojantis asmuo grei(iausiai jau bus i'ban-d)s visas galimas skol& gr%!inimo priemones.

Kitas svarbus aspektas yra bankroto proced"ros trukm#. Pagal $statym% mokumo atk"rimo plano

$gyvendinimo trukm# negali b"ti ilgesn# nei 5 metai. Kyla abejoni&, ar 'is 5 met& terminas ne per ilgas. Reikia sutikti, kad $statymas neturi skatinti bankrutuoti – bankrotas turi b"ti paskutin# galima priemon#. Ta(iau ban-kroto proced"roje asmuo taip pat netur#t& u!strigti

ilgam laikui. Su proce-d"ros trukm#s klausimu glaud!iai susij)s ir ban-kroto metu asmens gau-nam& pajam& skirstymas, o b"tent bankrutuojan(io asmens u!darbio dalis, paliekama jo reikm#ms. Teori'kai skolininkui tu-r#t& b"ti paliekama tokia jo u!darbio dalis, kuri ne

tik jam leist& i'gyventi, bet ir skatint& j$ dirbti ir dau-giau u!dirbti. Jei !mogui bus paliekami trupiniai, abejotina, ar jis bus suin-teresuotas s%!iningai d#ti pastangas u!dirbti kredi-toriams daugiau. Tik#tina, kad bankroto proced"r% skolininkas bandys tiesiog i'laukti.

? Kokia yra riba, kai fizinis asmuo tur"t! prad"ti svars-

tyti bankroto galimyb*?Ai'kios ribos, nuo kada

bankrotas apsimoka, n#ra. Pagrindinis klausimas – ar !mogus turi kit% gali-myb). Jei jis gali gr%!inti skolas savaranki'kai, ban-krotas jam nereikalingas. Jei skol& gr%!inti ne$ma-noma, bankrotas gali b"ti vienintel# i'eitis.

-statymas numato, kad bankroto byla gal#t& b"ti keliama asmeniui, jei jo mok#tin& $sipareigojim& suma vir'ija 25 MMA. *iuo metu tai yra 20 t"kst. lit&. Vis d#lto proced"ros sud#tingumas ir trukm# gali smarkiai suma!inti galim& bankrot& skai(i&. Reikia suprasti, kad pro-ced"ros sud#tingumas gali b"ti nenaudingas ne tik skolininkams, bet ir kreditoriams. Jei $siskoli-nimai yra 20–50 t"kst. lit& dyd!io, o proced"ra truks 5 metus, tik#tina, kad administravimo s%naudos gali pasiekti ar net vir'yti skolos dyd$.

? Ar asmenims po bankroto bus lengva atsitiesti, gr)%ti

) normal! gyvenim# ir galb&t net prad"ti nauj# versl#?

Formaliai bankrutav) asmenys tur#s toki& pat galimybi& pl#toti versl%. Vis d#lto turb"t tai labiau-siai priklausys nuo paties bankrutavusio asmens ir visuomen#s po!i"rio $ ban-krot%. Kiekvienas bankro-tas, ne tik fizinio asmens, turi ir tam tikr% neigiam% psichologin$ poveik$. Be to, aplinkiniai bankruta-vus$ asmen$ gali prad#ti vertinti kaip nepatikim%, linkus$ negr%!inti skol&. Ai'ku, toks neigiamas 'lei-fas gali trukdyti ateityje.

»Jei %mogui bus paliekami trupiniai, abejotina, ar jis bus suinteresuotas s#-%iningai d"ti pastangas u%dirbti kredito-riams daugiau

Pasak M. Petkevi$iaus, eilini! pilie$i! bankrutavimo galimybes apsunkina komplikuota proced&ra. Asmeninio albumo nuotr.

CV Mantas Petkevi$ius

Vilniaus universitete #gijo teis$s magistro laipsn#

Rygos teis$s universitete #gijo ES ir tarptautin$s teis$s magistro laipsn#

Nuo 2004 m. dirba advo-kat! kontoroje „Sorainen“

Praktikos sritys: restrukt"ri-zavimas ir bankrotas, #moni! #sigijimai ir susijungimai, privatus kapitalas, #moni! teis$

Lietuvoje v"l kyla naujos gamyklos.alyje pama%u i( kriz&s gniau%t) vaduojasi statyb) sektorius ir kyla nauji pramon&s objektai. Kaip prane(a Statistikos depar-tamentas, 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, statybos darb) mastai (alyje i(augo ma%daug penktadaliu (22,7 proc.).

Piet! Kor"ja tarp milijono min! ir kari! kurs ekoturizm#Siena tarp .iaur&s ir Piet) Kor&j) turistams gali pa-si'lyti daugiau nei -prastus suvenyrinius mar(kin&lius. Nors pardavin&ja ir juos. Gyvas (altojo karo gabal&lis, vadinamas Demilitarizuota zona (DMZ), yra saugomas milijono kareivi) ir dar vieno milijono %em&s min), i(d&liot) 248 km ruo%e.

„Nulau%ti“ darb#: kaip lau%yti taisykles ir dirbti geriau„Nulau%ti“ rei(kia permon-tuoti sistem,, kad b't) pasiektas skirtingas ar geresnis rezultatas. „Dar-bas“ jau kur- laik, rei(kia strukt'rizuot) biurokratini) proces) sek,, kai i( %moni) darbo gaunama finansin& vert&. Pirmasis apibr&%imas (iuo metu yra populiaresnis nei bet kada anks*iau. O pastarasis – ant i(nykimo ribos.

Kas bus, jei Graikija paliks euro zon#?Graikijos rinkim) rezultatai padidino tikimyb/, kad (iai (aliai teks palikti euro zon,. Vieni ekspertai tikina, kad tai sugriaut) vis, euro zon,, kiti – kad finansin&s kriz&s nesukelt) ne tik Graikijos, bet ir Airijos ar Portugalijos i(&jimas i( euro zonos. Grai-kijos valdan*iosios koalicijos pralaim&jimas visuotiniuose rinkimuose suk&l& sumai(t- (alyje.

Burundis 2012-05-08 12:08Jeigu man reik$t! taip taupyti kaip graikams reikia, turb"t bu(iau vienas i% laimingiausi! &moni! pasaulyje. Kiek ten jiems did&iausias pasaulyje pensijas nur$&$? 15 proc.? O jie jau &udosi. O kur j! s'&in$? Tiek laiko visus apgaudin$jo, jau vien d$l to jie tur$t! susima&inti savo auksines i%laidas MINI-MUM 90 proc. ir prad$ti kuo grei(iau atlyginti nuostolius Europai, kuri d$l j! tiek kan(i! dabar patiria.

Martynas 2012-05-08 12:45Greit bus egzotika telefonas, kuriuo gali susikalb$ti. Kuo toliau tuo ry%ys tragi%k$s. Bent Bit$s Alytaus apskrityje tai tikrai. Nuolat nutr"ksta ir prane%a "Tinklas u&imtas" "Ry%io klaida" "N$ra ry%io" ir pan. Ir tai nepriklausomai nuo aparato. O va, jau Facebook tai tik ir lenda, kur jo nieks nepra%o. GPS veikia. Nu ir kam man j!? A% susikalb$t noriu. O ne perskambin$t kas minut+... Gal$(iau plytos didumo tel. nusipirkt ir mok$t po 1Lt/min kad tik veikt!…

dar panesiu2012-05-08 09:04Turb"t (ia viskas daug papras-(iau. Tiesiog, %iai vyriausybei yra naudinga diskriminacin$ darbo u&mokes(io politika (ir (ia smulkusis verslas ne prie ko). Taip kaip naudinga auk%tos duj! ar %ilumos kainos ir %e%$lin$ eko-nomika. Jei tai b"t! nenaudinga – viskas b"t! kitaip.

laima2012-05-07 13:08Tikrai taip, leiskite # pensij' anks(iau, o ne tada kada reik$s # karst' gult. A% dar suprantu tarnautojus – jie ne fizin# darb' dirba. O kaip tur$s dirbti darbininkas sulauk+s 60-ties met!. A% pati ka&kada dirbau pauk%tienos perdirbimo ceche ir &inau, kiek reikia fizin$s j$gos &mogui. Kai ateidavo naujas &mogus darbintis, m"s! meis-tr! pirmas klausimas b"davo, kokio am&iaus. N$ vienas meis-tras nenor$davo 50-me(i!, o dabar dar ir 60-me(iams reik$s i%gyventi. Tai %tai kokie laikai at$jo.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAIT+S STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

www.ek.lt/videoPOPULIARIAUSI

$ia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAIT+S KLAUSIMAS

Ar pirktum$te but' u&sienyje ir j# i%nuomotum$te?

2012-05-08 07:56Kam tos teorijos d&l mini-malios algos, kai kiekvienam blaiviai m,stan*iam ir taip ai(ku, kad didinti reikia ne tik minimali, alg,, bet su ja ir neapmokestinam, mini-

mum,. O tuos tiesioginius mokes*ius, kaip GPM, %mo-n&s sune( per netiesioginius – PVM ir akcizus. Visi puikiai supranta, kad %mogus, gau-nantis minimali, alg,, vis, j,

ir palieka Lietuvoje tenkinda-mas b'tiniausius savo porei-kius ir kartu sukdamas m's) ekonomikos varikliuk,.

alga

»Visi puikiai supranta, kad %mogus, gaunantis minimali# alg#, vis# j# ir palieka Lietuvoje tenkindamas b&tiniausius savo poreikius

6ODYXV�PDVLQD�9LOQLXVŶJie ne tik apsiperka m&s! prekybos centruose ir pramogauja lietuvi(kose arenose. Jau kuris laikas Baltarusijos ir Rusijos pilie-$iai domisi ir nekilnojamuo-ju lietuvi! turtu. Vieni – d"l lengvesni! s#lyg! vizai gauti, kiti – d"l investicij!.

*iuo metu sostin#s objektais labiausiai do-misi Baltarusijos, Rusi-jos ir Ukrainos klientai, pasakoja agent"ros „Vil-niaus turtas“ nekilnoja-mojo turto u!sienio eks-pertas Olegas Markovas.„Susidom#jimas 'iek tiek ma!esnis nei 2010-aisiais, kai buvo didelis pirk#j& i' 'i& 'ali& antpl"dis, – teigia jis. – Ta(iau dabar juos investiciniu aspektu labiausiai domina priva-t"s objektai sostin#s An-takalnio, centro ir sena-mies(io rajonuose, nes j& vert# yra ilgalaik#.“

Pasak nekilnojamojo turto eksperto, didesnius 'i& 'ali& pirk#j& srautus garantuot& lankstesn# viz& politika ir kaip pa-vyzd$ mini Latvij%.

„Yra toki&, kurie b"st% $sigyja kuo pigesn$ arba ie'ko dalin#s nuosavyb#s galimybi&, nes nori gauti leidim% gyventi m"s& 'a-

lyje, – sako O. Markovas. – Kai kuriems nepriim-tina, pavyzd!iui, Balta-rusijos vidaus politika ir taip jie nori i've!ti savo pinigus i' 'alies inves-tuodami u!sienyje.“

Vieni kei$ia kitusRusai ir baltarusiai sun-kme(iu pakeit# anks-(iau Lietuvos nekilno-jamojo turto rinkoje investavusius britus, is-panus ir vokie(ius, teig# savaitra'(io „Ekonomika.lt“ kalbinamas agent"ros

„Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras.

„Da!niausiai $sigyja-mas laisvalaikio b"stas paj"ryje arba Druski-ninkuose, taip pat juos domina investicijos $ ne-kilnojam%j$ turt% sostin#s centre arba senamiestyje. Pavyzd!iui, rusams labai patinka Vilnius, tod#l jei jie turi galimyb) dirbti nuotoliniu b"du, mielai $sigyja pas mus butus ir Lietuvoje praleid!ia ne-ma!% dal$ laiko“, – pasa-koja nekilnojamojo turto ekspertas.

Jis teigia, kad daugu-mos Rusijos ir Baltaru-sijos pilie(i& ne laisva-laikiui $sigyjam& b"st& paprastai b"na skirti nuo-

mai, jie taip pat !valgosi $ nedidel#s vert#s komerci-nius objektus.

„Paprastai toki& objekt& metin# gr%!a n#ra stebuklinga: privataus – 4–5 proc., komercinio – 7–8 proc. per metus. Ta(iau tokie objektai $sigyjami tikintis, kad j& kaina atei-tyje augs“, – ai'kina R. Pleteras.

Jis pritaria, kad jei Lietuva gal#t& pasi"lyti toki& lengvat& viz& at!vil-giu kaip Latvija, taip pat pagaus#t& Rusijos ir Bal-tarusijos nekilnojamojo turto pirk#j&.

„Visuomet kuo ma-!iau galvos skausmo ir lengvesn# tvarka, tuo pa-trauklesn# 'alis“, – sako R. Pleteras.

EVELINA POVILAITYT+evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Nekilnojamojo turto pirk"jus i( Baltarusijos labiausiai domina sostin"s senamiestis, centras ir Antakalnio rajonas. Fotodiena

»Kai kuriems nepriimtina, pavyzd%iui, Baltarusijos vidaus politika ir taip jie nori i(ve%ti savo pinigus i( (alies investuodami u%sienyje

%JTLVUVPLJNF10 Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT� QVTMB- 13Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

KRIMINALIN"SNAUJIENOS

SAVAIT+S KRIMINAL.

TOP 3

B R A Z I L I J A . Amazon$s valstijoje nuo potvynio, kur# suk$l$ nuo kovo pliaupian(ios li"tys, nukent$jo apie 74 t"kst. %eim!. Kai kurios gyvenvie-t$s beveik visi%kai atsid"r$ po vandeniu. Nat"riniu "kiu besiver(iantys &mon$s neteko viso derliaus. Vietos vald&ia buvo priversta pra-

%yti vyriausyb$s pagalbos provincijos ir federaliniu lygiu. J A V . Jungtini! Valstij! karinis tribunolas pateik$ oficialius kaltinimus penkiems as-menims, #tariamiems 2001 met! rugs$jo 11-osios teroro akt! organizavimu. .taria-mieji kaltinami s'mokslo

organizavimu, taiki! gy-ventoj! u&puolimu, ty(iniu fizin$s &alos padarymu, nu&udymu, turto sunaiki-nimu, l$ktuvo pagrobimu ir terorizmu. Tarp kaltina-m!j! – Khalidas Sheikhas Mohammedas, kuris laiko-mas pagrindiniu kruviniau-sio JAV istorijoje teroro akto organizatoriumi.

I T A L I J A . U&puolikai Genujoje pa%ov$ Italijos branduolin$s ener-getikos bendrov$s vadov' R. Adinolfi. 8.30 val. ryto prie jo motociklu priva&iavo du asmenys ir vienas i% j! paleido tris %"vius. U&puo-likai d$v$jo %almus. Kol kas jokia grupuot$ neprisi$m$ atsakomyb$s u& i%puol#.

Gr#%ino mokes$ius

Nusl"p*s )mon"s akcij! pardavim# panev"%ietis verslininkas tur"jo sumok"ti per 1 mln. lit! gyventoj! pajam! mokes$io. Reuters

ŶFinansini! nusikaltim! tyrimo tarnybos (FNTT) pareig&nai prad"jo tyrim# d"l Panev"%io verslininko veiklos, kuris klastojo duomenis apie savo valdomos )mon"s pajamas, peln# ir turt#.

Patikslin+s metin+ gy-ventoj! pajam! mokes(io deklaracij' panev$&ietis # valstyb$s biud&et' sumo-k$jo daugiau nei 1 milijon' lit! mokes(i!. Pirminiais

tyrimo duomenimis, ener-gijos tiekimu besiver(ian-(ios #mon$s savininkas, pardav+s u&darosios akci-n$s bendrov$s akcijas, ne-deklaravo beveik 1,2 mln. lit! privalomo sumok$ti gyventoj! pajam! mokes-(io. Per ikiteismin# tyrim' verslininkas pateik$ patiks-lint' gyventoj! pajam! mo-kes(io deklaracij', kurioje nurod$ milijonin# sandor#, ir sumok$jo per 1 mln. lit! mokes(io.

1DUNRWLNž�NDUWHOLDL�RNXSXRMD�3LHWž�$PHULNą

PAULIUS GRINKEVI-IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

+BV�EBVHJBV�OFJ�QFOLFSJVT�NFUVT�Jğ�OBSLPUJLı�LBSP�OFTVHFCBOUJ�JğCSJTUJ�.FLTJLB�ğJFNFU�SJOLT�OBVKÃ�QSF[JEFOUà �UBËJBV�ğBMJFT�HZWFOUPKBJ�LBTNFU�BVHBOËJP�OVTJLBMTUBNVNP�GPOF�UFJHJBNı�QFSNBJOı�OFTJUJLJ��0�LSJUJLBJ�TBLP �LBE�KFJ�BUFJUZKF�JS�QBWZLUı�TVNBļJOUJ�LBSUFMJı�íUBLÃ�.FLTJLPKF �Kı�

WFJLMB�OF�EJOHUı �P�QFSTJLFMUı�í�LJUBT�ğBMJT�paaugo 8 proc. ir tai yra ma!iausias nusikalsta-mumo augimas nuo 2006 m., kai prezidentas F. Calderonas kovai su kar-teliais pasiunt# 50 t"kst. kareivi& ir atleido 'imtus auk'(iausio rango korum-puot& pareig"n&. Ta(iau kritikai mano, kad prezi-

dentas prad#damas misij% deramai ne$vertino, kokia i' ties& korumpuota yra Meksikos teis#sauga.

Did!iausia 'alies pro-blema ta, kad daugumai neturting& gyventoj& nar-kotik& karteliai tapo tarsi alternatyva valstybiniam sektoriui. Karteliai 'alyje

– tarsi robinai hudai, ga-lintys gyventojams duoti darbo, maisto, pinig& – to, ko !mon#ms (ia tr"ksta jau seniai.

Pareig&nais nepasitiki*tai kartelis „Los Zetas“ tokiuose neturtinguose miestuose kaip Siudad

Chuaresas, kur minimalus darbo u!mokestis siekia 5 dolerius per dien%, o didel# dalis gyventoj& yra bedar-biai, tiesiog ant tilt& ar kit& matom& viet& deda i'ka-bas, kuriose si"lo prisid#ti prie kartelio ir u!sidirbti.

Nusikalstamumas Siu-dad Chuarese klesti – gy-ventoj& nebestebina, kad viduryje dienos mieste $vykdomos !mog!udys-t#s. Ta(iau !mog!udys(i& liudinink& n#ra – !mon#s nepasitiki korumpuotais pareig"nais ir bijo, kad su jais gali b"ti susidorota, tod#l tyli. „Silver or lead“ – taip angli'kai skamba pa-si"lymas, pateikiamas po-licininkams ir teis#saugi-ninkams: arba pareig"nas priima ky'$ ir b"na paper-kamas, arba nu!udomas.

Li"dna kasdienyb# at-sispindi ir 'ios 'alies kul-t"roje – Meksikoje klesti narcocorridos – muzikos !anras, 'lovinantis pre-kyb% narkotikais ir kri-minalin$ pasaul$. Patys narkotik& prekeiviai moka didelius pinigus dain& k"r#jams, kad 'ie kurt& narcocorridas, ta(iau 'i profesija – rizikinga. Dau-

JAV Teis#s departa-mento pateiktais duomenimis, Mek-sikos ir Kolumbijos

auk'(iausi karteli& vadai per 2009 metus i' narko-tik& u!dirbo apie 39 mlrd. doleri& (101 mlrd. lit&) – ma!daug 4 kartus daugiau pinig&, negu sudaro 'i& met& Lietuvos biud!et%. Kadangi nuo 2009 m. pre-kybos narkotikais mastai dar paaugo, manoma, kad 2011-aisiais 'i suma siek# apie 50 mlrd. doleri& (130 mlrd. lit&).

Meksikos narkotik& prekeiviai 2011 m. kontro-liavo apie 90 proc. $ JAV patenkan(i& narkotik& – heroino, kokaino, amfeta-mino ir marihuanos. Be to, vis da!niau karteliai jau ne tik tiekia narkotikus $ JAV, bet ir tiesiogiai veikia 'ioje 'alyje. Kaip prane'a CNN, Teksaso ar Arizonos valsti-jose narkotik& prekeiviais verbuojami dirbti moky-klinio am!iaus vaikai, vis daugiau mir(i& siejama su narkotik& karais, o pa(i& narkotik& kai kuriuose miestuose gauti yra taip pat paprasta, kaip u!sisa-kyti pic%.

Nusikalt#liai Meksikoje yra ne ma!iau ginkluoti nei policijos pareig"nai ir d#l to save gali kaltinti tik JAV – $vairiais skai(iavimais, $ Meksik% i' JAV patenka nuo 70 iki 90 proc. ginkl&. JAV norint $sigyti ginkl& nereikalingas specialus leidimas, o juos praradus apie tai nereikia prane'ti pareig"nams, tod#l ginklai lengvai patenka $ Meksikos pasien$, o i' ten kontra-banda – $ pa(i% Meksik%.

Meksikos narkotik& karas neatsiejamas ir nuo vieno pagrindini& – „Sina-loa“ kartelio vado Joaquino Guzmano Loeros, pravarde El Chapo. „Forbes“ jo turt% vertina apytiksliai 1 mlrd doleri& ir skelbia j$ 41-uoju $takingiausiu !mogumi pa-saulyje. El Chapo 2001 m. sugeb#jo pab#gti i' Meksi-kos kal#jimo maksimalios apsaugos kameros ir nuo to laiko pareig"nai jo nebe-mat#. Manoma, kad jis gali b"ti atsakingas u! daugel$ narkotik& pergabenimo $ JAV operacij&.

Tarsi robinai hudaiSunku pasakyti, ar 2006 metais prezidento Felipe Calderono prad#ta kova su karteliais duoda didesni& teigiam& rezultat&. Val-d!ia skelbia, kad misijos prie' kartelius metu su-laikyti narkotik& kiekiai ir platintoj& skai(ius – re-kordiniai, l"!io ta'kas jau pasiektas.

Ta(iau nusikalstamu-mas Meksikoje kasmet auga. Tiesa, pernai jis

Kas m#nes$ 3,2 t"kst. km JAV ir Meksikos pasie-nio ruo!e aptinkami 'imt& metr& tuneliai, skirti ga-benti narkotikams, sulai-koma tonos narkotini& med!iag&, ta(iau nelegali prekyba vis tiek klesti.

Vis labiau nerim% ke-lia tai, kad karteli& $takos sferos palaipsniui pradeda persikelti $ JAV ir kitas Piet& Amerikos valstybes – pirmiausia $ Meksikos kaimyn) Gvatemal%. Su-prasdama, kad nugal#ti narkotik& karteli& j#ga ne$manoma, Gvatemala atvirai svarsto galimyb) legalizuoti narkotikus – manoma, kad 'is !ingsnis gerokai suma!int& tiek#j& pelnus ir nusikalstamum%.

Ginklai – i( JAVMeksikoje i'skiriami penki $takingiausi karte-liai – „Sinaloa“, „Los Ze-tas“, „Tijuana“, „Juarez“ ir „Gulf“. Lyderis „Sina-loa“ kontroliuoja pagrindi-nius narkotik& mar'rutus $ JAV. Ta(iau pastaruoju metu jam vis labiau ant kuln& mina „Los Zetas“. Kadaise priklaus) „Gulf“ karteliui, „Los Zetas“ nuo pastarojo atsiskyr# ir #m# veikti savaranki'kai. *io kartelio nariai – buv)

Meksikos speciali&j& pa-j#g& kareiviai, jie apib"di-nami kaip pavojingiausi, !iauriausi, naudojantys moderniausius ginklus ir

karo taktikas. „Los Zetas“ ver(iasi ne tik narkotik& prekyba, bet ir reketu, gro-bimais bei kita nelegalia veikla.

guma garsi& atlik#j& b"na nu'auti konkuruojan(i& karteli&.

Laukia rinkimai*iemet Meksikos laukia reik'mingi poky(iai – bir-!el$ vyksian(iuose prezi-dento rinkimuose kar% su karteliais prad#j)s prezi-dentas F. Calderonas jau nebegal#s dalyvauti.

Dabartinis apklaus& ly-deris Enrique Pena Nieto, jei tik bus i'rinktas pre-zidentu, !ada t)sti kov% su narkotik& karteliais ir tai daryti ne tik tiesiogiai, bet ir kitais b"dais – daug d#mesio skirti nusikalsta-mumo korupcijai ma!inti. Vienas i' prezidento si"-lym& – panaikinti mokes-(ius skurd!iausiame 'alies mieste Siudad Chuarese, kad !mon#s (ia mest& pre-kyb% narkotikais ir u!si-imt& kita veikla.

Kad ir kas laim#s rinki-mus, kritikai sutinka, jog suma!inti karteli& $tak% $manoma dviem pagrindi-niais b"dais – su jais kovo-jant arba derantis, kaip tai buvo padaryta Kolumbijos atveju.

Nuo 70 iki 90 proc. ginkl! ) Meksikos karteli! rankas patenka i( JAV. Scanpix

»Nusikalt"liai Meksikoje yra ne ma%iau ginkluoti nei policijos pareig&nai ir d"l to save gali kaltinti tik JAV – skirtingais skai$iavimais, ) Meksik# i( JAV patenka nuo 70 iki 90 proc. ginkl!

FAKTAI

MEKSIKOS NARKOTIK. KARAS

Pagaminti vien' kilogra-m' kokaino Piet! Meksi-koje kainuoja ma&daug 2 t"kst. JAV doleri! (5,2 t"kst. lit!), o JAV jie gali b"ti parduodami nuo 34 iki 120 t"kst. (90–300 t"kst. lit!), priklausomai nuo pardavimo vietos.

Per metus auk%(iausi! narkotik! vad! gaunamas pelnas siekia apie 50 mlrd. JAV doleri! (130 mlrd. lit!).

Pernai pavasar# atlik-tos apklausos rezultatai rodo, kad 45 proc. &moni! mano, jog kova su karte-liais duoda rezultat!, o 83 proc. palaiko prezidento F. Calderono kovos strate-gij'.

JAV Teis$s departamen-to duomenimis, Meksikos karteliai 2008 m. veik$ 230 JAV miest!, o 2011 metais jau perkop$ 1 t"kst.

Narkotik! kare nuo 2006 met! jau &uvo apie 50 t"kst. &moni!.

7FSTMBT 15

*HURV�åLQLRV�Lã�-XQJWLQLž�7DXWž

JON+ KURLAUSKIEN+ info@ekonomika.lt

+BV�MJFQÃ�-JFUVWBJ�HBMJ�CĩUJ�QBOBJLJOUJ�BQSJCPKJNBJ�EBMZWBVUJ�UBSQUBVUJOÕKF�QSFLZCPKF�OVTUBUZUPTJPT�ğJMUOBNJP�EVKı�OPSNPT�WJFOFUBJT��5BJ �LBE�NĩTı�ğBMJT�FJOB�UJOLBNB�MJOLNF�UBJTZEBNB�OVTUBUZUVT�USĩLVNVT �

MÕNVTJVT�BQSJCPKJNı�íWFEJNà �OFTFOJBJ�QBUWJSUJOP�BUJUJOLBNBT�+VOHUJOJı�5BVUı�LPNJUFUBT�

Jungtini& Taut& bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto

protokolo suderinamumo komiteto sprendimas pri-imtas 'i& met& gegu!#s prad!ioje. Komitetas pri-tar# Lietuvos parengtam priemoni& planui, kaip gerinti Nacionalin#s 'il-tnamio efekt% sukelian(i& duj& apskaitos ataskaitos rengim%, kur$ m"s& 'alies specialistai pateik# kovo 22 dien%.

Kaip sekasi j$ $gyven-dinti, Lietuva komitetui turi prane'ti iki liepos 1 d. Jeigu plano priemon#s bus $gyvendintos, m"s& 'a-liai bus panaikinti 2011 m. gruod!io 21 d. nustatyti ap-ribojimai dalyvauti tarp-tautin#je nustatytosios 'iltnamio efekt% sukelian-(i& duj& normos vienet& prekyboje, vykdyti bendrai $gyvendinamus ir 'varios pl#tros projektus.

Primename, kad apribo-

jimai buvo priimti d#l na-cionalin#s ataskaitos ren-gimo sistemos tr"kum&. Juos JTBKKK ekspertai pasteb#jo daugiausia !e-m#s naudojimo keitimo ir mi'kininkyst#s sektoriuje, kai vertino 2010 m. pateikt% 'iltnamio efekt% sukelian-(i& duj& (*ESD) apskaitos ataskait%, kurioje buvo pa-teikti 2008 m. duomenys.

Draud%iama ne viskasApribojim& $vedimas rei'-kia, kad per 6 m#nesi& lai-kotarp$ Lietuvai laikinai apribota galimyb# daly-vauti nustatytosios *ESD normos vienet& prekyboje, taip pat vykdyti bendrai $gyvendinamus ir 'varios pl#tros projektus. Kol pra-d#s veikti ES registras (jis tur#jo prad#ti veikti 2012 m. sausio 1 d., ta(iau Eu-ropos Komisija nuk#l# re-

gistro veiklos prad!i% $ bir-!el$), kuris nebus susij)s su JTBKKK sekretoriato administruojamu registru, bus ribojami ES prekybos apyvartiniais tar'os leidi-mais sistemoje dalyvau-jan(i& 'alies "kio subjekt& apyvartini& tar'os leidim& prekybos sandoriai, susij) su tar'os leidim& perve-dimu $ kit& 'ali& registrus. Ta(iau 'ie ribojimai ne-taikomi ter'al& ma!inimo vienet& pervedimams pa-gal Lietuvoje vykdomus bendrai $gyvendinamus projektus.

Pasak Aplinkos minis-terijos Tar'os prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus ved#jos Stasil#s Znutien#s, JTBKKK ekspertai tei-giamai $vertino Lietuvos pateikt% 2011 m. naciona-lin#s 'iltnamio efekt% su-

kelian(i& duj& apskaitos ataskait%. Baland!io 13 d. JTBKKK sekretoriato paskelbtose 'ios ataskai-tos vertinimo galutin#se i'vadose teigiama, kad patobulinta Lietuvos naci-onalin#s 'iltnamio efekt% sukelian(i& duj& apskai-

Lietuva deda visas pastangas, kad atgaut! teis* prekiauti nustatytosios (iltnamio duj! normos vienetais. Reuters

tos ataskaitos rengimo sistema atitinka reikalavi-mus.

Remdamasi 'iomis i'-vadomis ir ataskaita apie $gyvendintas priemones, kurios buvo numatytos plane, Lietuva bir!el$ teiks pra'ym% Kioto protokolo

»JTBKKK ekspertai teigiamai )vertino Lietuvos pateikt# 2011 m. nacionalin"s (iltnamio efekt# sukelian$i! duj! apskaitos ataskait#

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

ŶPra"jusi# savait* nacio-naliniai atsakingo verslo apdovanojimai skirti (alies bendrov"ms, demons-truojan$ioms lyderyst*, )sipareigojan$ioms veikti skaidriai ir b&ti s#%inin-goms su darbuotojais. Anot konkurso iniciatori!, toki! )moni! kasmet vis daugiau.

Pagrindine nomina-cija – „Met! darboviet$s“ – apdovanotos bendrov$ „Achema“, kuri #vertinta u& r"pest# darbuotojais, stojant gamybos procesams ir vyk-dant reorganizacij', ,,Alna Software“ – u& trump', bet darbuotojams palanki' darbo savait+ ir originali' j! motyva-vimo sistem' ir „Fermentas“ u& pa&ang' pritraukiant ir mo-tyvuojant darbuotojus, taip pat atsaking' reorganizacij'.

Pasak savaitra%(io „Ekono-mika.lt“ kalbinamo socialin$s apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, %ios mi-nisterijos jau %e%tus metus inicijuojamame konkurse vis daugiau atsaking! #moni!.

„B"ti socialiai atsakingai #monei yra ir lengva, ir sunku, – teigia jis. – Tos, kurios jau pasirinko tok# keli', kitaip savo veiklos nebe#sivaiz-duoja. Norin(ioms #sitraukti # socialin+ atsakomyb+ kartais b"na dar nedr'su, bet atkrei-piau d$mes#, kad per %e%erius metus toki! #moni! tik dau-g$ja. Ir ministerija stengiasi jas skatinti ne biurokrati%kai, o partneri%kai.“

Pasak Jungtini! Taut! vys-tymo programos Lietuvoje, su ministerija rengian(ios na-cionalinius atsakingo verslo apdovanojimus, vadov$s Lyros Jakulevi(ien$s, %iemet d&iugina ma&! ir vidutini! Lie-tuvos #moni! pa&anga socia-lin$s atsakomyb$s srityje bei

'iemet atsakingo verslo rezultatus vertinan$i# komisij# d%iugina ma%! ir vidutini! Lietuvos )moni! pa%anga. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Atsaking! )moni! daug"jasiekis per socialin$s ir aplin-kosaugin$s atsakomyb$s prizm+ atrasti nauj! veiklos ni%!, paslaug! ir produkt!.)#kart apdovanojimuose

ypatingas d$mesys buvo skiriamas skaidrumo ir anti-korupcijos aspektams versle, ly(i! lygyb$s klausimams. Tod$l skirtas specialus „Met! darboviet$s“ apdovanojimas 1kio bankui u& ger' ly(i! balans' vadovaujamuose postuose, o #mon$s „Tvirta“ darbuotojai Au%rai Bikelytei u& sugeb$jim' #rodyti, kad n$ra vyri%k! darb!.

U& ind$l# # aplinkosaug' apdovanotos bendrov$s „Eugesta“, „Swedbank“, „Autrolis“ ir „Piln! nam! bendruomen$“. Met! ben-druomeni%kiausiomis #mo-n$mis pripa&intos „Lesto“, „Pakmarkas“ ir „Omnitel“. Socialiai atsakingomis #ver-tintos „Teo LT“, „Servico“ bei „Mars Lietuva“. Specialus prizas skirtas SEB bankui u&

nuosekli' pa&ang', o „Sie-mens“ – u& #diegt' skaidrumo sistem'.

Konkurse dalyvavo 51 bendrov$, dauguma j! – ga-mybos sektoriaus atstov$s. Laureatus rinko komisija, su-daryta i% Socialin$s apsaugos ir darbo, 1kio, Aplinkos bei )vietimo ir mokslo ministerij! atstov!.

Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas – vie-nintel$ tokio pob"d&io vals-tyb$s institucij! iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama skatinti #mones diegti soci-alin$s atsakomyb$s princi-pus savo veikloje bei didinti socialiai atsakingos veiklos #vaizd#. Juo pagerbiamos #mon$s, kuri! veikla rodo lyderyst+ ir #sipareigojim' veikti skaidriai, s'&iningai elgtis su darbuotojais, vi-suomene ir valstybe, vertinti verslo veiklos poveik# aplin-kai ir ma&inti tokio poveikio neigiamas pasekmes.

suderinamumo komitetui panaikinti jai nustatytus apribojimus. *is pra'ymas tur#t& b"ti svarstomas artimiausiame komiteto pos#dyje, vyksian(iame liepos 9–14 d.

U#sak. Nr. 05-08-2012

3HOQŏ�JHULDXVLR�3DVDXOLR�DODXV�WLWXOą

,MBJQÕEPT�BMVT�ĞWZUVSJP�&LTUSB�íLPQÕ�í�QBTBVMJOí�BMVEBSJı�0MJNQÃ�JS�OVP�ğJPM�PџDJBMJBJ�HBMJ�CĩUJ�WBEJOBNBT�HFSJBVTJV�QBTBVMZKF�BMVNJ�TBWP�LMBTÕKF��ĞJBN�BMVJ�TVUFJLUBT�QSFTUJļJğLJBVTJı�QBTBVMJOJı�BMBVT�WBSļZCı ������NFUı�1BTBVMJP�BMBVT�UBVSÕT�8PSME�#FFS�$VQ �BVLTP�NFEBMJT��UPLJB�ļJOJB�,MBJQÕEPT�BMVEBSJVT�

QBTJFLÕ�Jğ�+"7�4BO�%JFHP�NJFTUF�WZLVTJP�LPOLVSTP�

DONATAS JANKUSinfo@ekonomika.lt

Alus „*vyturio Ekstra“ aukso medaliu apdo-vanotas Dort-

mundo stiliaus lagerio kategorijoje, jis aplenk# dar 38 „Dortmunder/Export“ ir „German-Style Oktoberfest“ alaus stiliaus konkurentus i' viso pasau-lio. Lietuvi'kas alus 'ioje kategorijoje aplenk# al& i' Vokietijos, kuris laikomas 'io alaus stiliaus t#vyne.

„Aludaris, 'iame kon-kurse laim#j)s aukso me-dal$, tvirtai !ino, kad jo alus yra geriausias savo stiliaus alus pasaulyje, – „Ekstros“ laim#jim% ko-mentavo Barbara Fusco, JAV aludari& asociacijos, nuo 1996 met& rengian-(ios Pasaulio alaus taur), prekybos ir rinkodaros vadov#. – Ne veltui 'is konkursas vadinamas alaus olimpiada – jis su-vienija geriausius aluda-rius i' $vairi& pasaulio kampeli&. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus i'vaizd%, aromat% ir skonio kokyb) kaip ge-riausiai subalansuot% ir atitinkan(i% savo stiliaus reikalavimus.“

„*$ laim#jim% noriu pateikti kaip pavyzd$, kad lietuviai gali kurti geriau-sius pasaulio gaminius, – sveikindamas „*vy-tur$“ su apdovanojimu sak# Lietuvos !em#s "kio ministras Kazys Starke-vi(ius. – Reikia nebijoti u!sibr#!ti auk'(iausius

tikslus ir nuosekliai j& siekti. Tokie laim#jimai duoda did!iul) naud% ne tik $monei, bet ir visai Lie-tuvos pramonei smarkiai pakeldami m"s& gamini& kokyb#s vertinim%.“

Kokyb"s deklaracija„Esu $sitikin)s, kad '$ tarptautin$ $vertinim%, kuris rei'kia, kad „Eks-tra“ yra geriausias savo kategorijos alus pasau-lyje, l#m# labai sugrie!-tintas d#mesys m"s& alaus kokybei, – sak# „*vyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Vir'i-las. – Prie' dvejus metus 'v)sdami „Ekstros“ ju-biliej& ir paskelb) Koky-b#s deklaracij% i'k#l#me 'iam alui auk'(iausius kokyb#s reikalavimus. Tai, kad mums pavyko j& nuosekliai laikytis, ir l#m#, kad 'ven(iame 'i% pergal).“

Pasak „*vyturio“ vy-riausiosios aludar#s D!iuljetos Armonien#s, tokie laim#jimai $rodo, kad uostamies(io aluda-riai neatsilikdami nuo pasaulio tendencij& i'-laiko auk'(iausi% kokyb). Anot jos, i'virti geriausi% pasaulyje „Dortmunder/European Export“ al& leido tai, kad 'is alus nuo pat prad!i& gaminamas nat"raliai, nenaudojant greitinam&j& technolo-gij&, !aliavoms taikant auk'tus ekologi'kumo standartus.

Alaus „*vyturio Eks-tra“ gamyboje nenaudo-jamos jokios 'iuolaikin#s fermentavimo pagreiti-nimo ar misos skiedimo technologijos. „*vyturio Ekstra“ verdamas tik i' vandens, lietuvi'ko mie-!i& salyklo, trupu(io ry-!i&, pridedant kar(i&j& ir aromatini& „Spalter Se-lect“ apyni&, auginam& tik Bavarijos Halertau ir Spalto regionuose, kur ge-riausios klimato s%lygos apyniams auginti Euro-poje, bei alaus mieli&.

Sugrie%tinti reikalavimaiAlus „*vyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taur#s konkurse 2000-aisiais yra laim#j)s sidabro medal$. Pasak aludar#s, dvylika met& i'laikyti auk'(iau-si% kokyb) pavyksta tik grie!ta kontrole.

„Mes dirbame pagal „Carlsberg“ kokyb#s verti-nimo sistem%, o „Ekstrai“ net 'i sistema yra sugrie!-tinama, nukrypimo nuo tikslo negali b"ti, – ai'-kino D!. Armonien#. – *iam alui naudojamam sa-lyklui, apyniams, miel#ms

»Alaus „'vyturio Ekstra“ gamyboje nenaudojamos jokios (iuolaikin"s fermentavimo pagreitinimo ar misos skiedimo technologijos

7FSTMBT14

„Tikiu, kad () tarptautin) )vertinim#, kuris rei(kia, kad „Ekstra“ yra geriausias savo kategorijos alus pasaulyje, l"m" labai sugrie%tintas d"mesys m&s! alaus kokybei“, – teigia „'vyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Vir(ilas. Tomo Andrijausko nuotr.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

FAKTAI

APIE PASAULIO ALAUS TAUR/ („WORLD BEER CUP“)

Amerikos aludari! asociacijos rengiamas di-d&iausias pasaulio alaus kokyb$s konkursas, dar vadinamas alaus olimpi-n$mis &aidyn$mis, vyksta kas dvejus metus.

Devint' kart' sureng-ta Pasaulio alaus taur$ pasi&ym$jo rekordiniu dalyvi! skai(iumi – %# kart' joje var&$si net 799 alaus daryklos i% 57 %ali!, kurios konkursui pateik$ 3 921 alaus r"%# i% viso 95-iose alaus stili! kate-gorijose.

Vienai kategorijai vi-dutini%kai buvo pateikta 41,2 alaus r"%ies.

Al! aklosios degustaci-jos b"du vertino 211 eks-pert! i% 27 pasaulio %ali!. Pasauliniai alaus eks-pertai „World Beer Cup“ vertina alaus i%vaizd', aromat' ir skonio kokyb+ kaip geriausiai subalan-suot' ir atitinkan(i' savo stiliaus reikalavimus. De-gustacijos vyko gegu&$s 1–2 dienomis San Diego mieste, Kalifornijoje.

„)vyturio Ekstra“ %iais metais yra vienintelis Baltijos %ali! alus, Pasau-lio taur$je apdovanotas aukso medaliu.

taikomi kur kas grie!tesni reikalavimai nei pagal Lietuvos alaus gamybos reglament%. Tod#l ir suge-bame kas dien% „Ekstr%“ padaryti b"tent toki% – ge-riausi%.“

U#sak. Nr. 05-09-2012

EVELINA POVILAITYT+evelina.povilaityte@ekonomika.lt

4,3SIUNT0 BENDROV/S DHL APYVARTA I)AUGO 4,3 PROC.

Parduodama ma%iau

Automobili! pardavimo augimas Kinijoje sul"t"jo. Reuters

ŶDid%iausioje pasaulio au-tomobili! rinkoje – Kinijoje fiksuojamas pardavimo s#stingis. Nors pardavimas ne%ymiai auga, jis gerokai ma%esnis nei prie( por# met!.

Kinijos automobili! pramo-n$s asociacija prane%$, kad pardavimas baland#, palyginti su tuo pa(iu m$nesiu prie%

metus, i%augo, informuoja naujien! agent"ra AP. Aso-ciacijos duomenimis, baland# pardavimas i%augo 5 proc., iki 1,62 mln. automobili!. Ta(iau %i! met! saus# – ba-land# pardavimas suma&$jo 1,3 proc., iki 6,4 mln. Auto-mobili! pardavimo augimas Kinijoje sul$t$jo nuo 35 proc. 2010-aisiais iki vos 2 proc. per pirm'j# %i! met! ketvirt#.

U%SIENIONAUJIENOS

5XVLMD�VNHOELD�LQYHVWLFLMž�PHGåLRNOĊ

3VTJKB�TVTJUBSÕ�TV�OPSWFHBJT�EÕM�OBGUPT�HBWZCPT�EBSCı�"SLUZKF��5PLJÃ�ļJOJÃ�QSBOFğÕ�WBMTUZCJOÕ�OBGUPT�LPNQBOJKB�3PTOFGU��KJ�QBTLFMCÕ �

LBE�CFOESBEBSCJBVT�TV�/PSWFHJKPT�4UBUPJM�LPNQBOJKB�

KAMIL+ STATKUT+info@ekonomika.lt

Tai – didel# per-gal# Rusijai, ku-riai investicijos i' Vakar& itin

svarbios norint i'laikyti savo, kaip did!iausios naf-tos gamintojos, status% ma!#jan(i& naftos i'tekli& Vakar& Sibiro fone.

Milijardai ton!Kartu susitarimas su „Rosneft“ kompanijai „Statoil“ rei'kia leidim% prisiliesti prie dar nei'-naudot& pasaulio energe-tikos resurs&. Galimyb#s susitarti su „Rosneft“ Va-kar& kompanija ie'kojo por% de'imtme(i&, tad 'is $vykis – reik'mingas !ingsnis, tvirtina „Finan-cial Times“. Susitarimas, pana'us $ sudaryt% tarp „ExxonMobil“ ir „Eni“ Italijoje, buvo pasira'ytas stebint tuomet dar prem-jeru buvusiam Vladimirui Putinui ir Igoriui Se(inui – premjero pavaduotojui energetikos klausimais.

*is sandoris taip pat leis „Rosneft“ tapti pasaulin#s energetikos industrijos dalimi. Susitarime numa-tyta, kad „Rosneft“ kartu su „Statoil“ ie'kos naftos Norvegijos Barenco j"roje, taip pat dalyvaus keliuose norveg& tarptautiniuose projektuose.

„Rosneft“ skai(iuoja,

kad bendrai i' vis& susi-tarimo apimam& sri(i& (Rusijos sektorius Ba-renco j"roje, trys sektoriai Ochotsko j"roje) bus ga-lima i'gauti 15 mrld. bare-li& naftos ir 1,8 trln. kubi-ni& metr& gamtini& duj&.

B"gs paskui investuotojusFaktas, kad $gyvendintas toks susitarimas, rodo, jog Rusija pagaliau su-prato investicij& i' Vakar& svarb%. Prie' kelerius me-tus u!kirt) keli% tuomet brendusiam „Jukos“ san-doriui su amerikie(iais, 'iandien Rusijos politikai patys ie'ko partneri&. „Rusijos ekonomikai kas-met reikia augti po 5–6 proc., – sak# 'alies finans& ministras gazeta.ru !ur-nalistams Antonas Silua-novas. – Teks b#gti paskui investuotojus, kad siekiai b"t& $gyvendinti.“

Tokius planus A. Silua-novas i'd#st# paklaustas, kokie ekonominiai i''"-kiai Rusijos laukia per artimiausius penkerius metus. „3–4 proc. metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, mano nuomone, n#ra pakanka-mas. Mes tur#tume augti daugiau, – tvirtino jis ir

prid"r#: – Mums reikia pritraukti investuotoj& ir investicij&. Reikia ie'koti u!sienio bendrovi&, pasi-rengusi& pl#toti gamyb%.“

Ma!esn#s nei tik#tasi investicijos buvo $vardy-tos prie!astimi to, kad 2012-aisiais Rusijai teko keisti ekonominio augimo prognoz) – nuo 3,7 iki 3,4 procento.

+m"si veiksm!Siekdama grei(iau su-kurti investicijoms pa-lank& klimat%, Rusija jau

patvirtino kelias strate-gijas, tur#sian(ias pad#ti pasiekti tiksl%. Valdinin-kai pri#m# nutarimus d#l investicij& $ energetikos infrastrukt"r%, d#l eks-porto didinimo ir nauj& rink& paie'kos bei verslo klimato gerinimo statyb& sektoriuje. Nesusitarta tik d#l muitin#s proced"r& supaprastinimo, mat mui-tininkai i'sigando, kad biud!etas neteks $plauk&. „Muitininkai 'iandien ne-patenkinti supaprastinta rinkliavos u! import% mo-

k#jimo tvarka, kad prek#s i' muitin#s i'keliaut& anks(iau nei tai daroma 'iandien“, – !iniasklaidai sak# V. Putinas.

100 laipteli! auk(tynSusir"pinta ir tod#l, kad Rusijai b"tina u!kopti 100 laipteli& auk'tyn pagal Pasaulio banko „Doing Business“ s%ra'%. Tai pripa!ino ir naujasis pre-zidentas. *iandien inves-ticijoms palankaus kli-mato 'alis nurodan(iame s%ra'e Rusija u!ima viso

labo 120 viet%, o valstyb#s vadovai 'al$ nor#t& matyti pirmajame dvide'imtuke, kur dabar yra tokios 'alys kaip Singap"ras, Naujoji Zelandija, Gruzija, Airija, Suomija ir kitos.

V. Putinas pa!ad#jo, kad siekdami pritraukti investicijas valdininkai su verslininkais parengs 22 strateginius planus, kurie u!tikrins spartesn$ BPV augim% ir didesn$ u!sienio investuotoj& susidom#jim% 'alimi. Skeptikai gird#dami jo pa!adus g"!(ioja pe(iais, mat tokie !od!iai ir i' V. Putino, ir i' Dmitrijaus Medvedevo l"p& sklinda periodi'kai – per kiekvie-nus rinkimus.

»'iandien investicijoms palankaus klimato (alis nurodan$iame s#ra(e Rusija u%ima viso labo 120 viet#

%

6ļTJFOZKF16

Rusijos vald%ia visomis priemon"mis ie(ko b&d! pritraukti u%sienio investuotojams. Scanpix

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

FAKTAI

RUSIJOS AUGIMAS

2011 m. Rusijos ekono-mika augo 4,3 proc.

„Rosneft“ ir „Statoil“ susitarimas leis naudoti telkinius, kuri! resursas – kaip tikimasi, apie 15 mlrd. bareli! naftos ir 1,8 trilijono gamtini! duj!.

2012 m. Rusijos ekono-mika tur$t! augti ma&-daug 3,4 proc., progno-zuoja %alies ekspertai.

2012

Reikalauja pinig!ŶEuropos S#junga (ES) turi finansuoti saugumo stiprinim# bendrame pasienyje su Baltarusija, parei(k" (alies preziden-tas Aliaksandras Luka-(enka.

Jis prane%$ #galioj+s Pa-sienio komiteto pirminink' Igor# Ra(kovsk# „kreiptis # Briusel# ir pra%yti pinig! sie-

nos su ES apsaugai“.„ Mes pinigus %iam tikslui

leid&iame, ne vien' milijon' doleri! per metus, o jie mums sankcijas taiko“, – piktinosi Baltarusijos lyderis.

Baltarusija prane%$ kei-(ianti sienos su ES apsaugos tvark'. )alis teigia susilpni-nusi i%vykstan(i!j! i% %alies patikr', ta(iau sustiprino at-vykstan(i!j! i% ES kontrol+.

TIK SKAI#IAI

DUJ0 TRANZITAS PER UKRAIN- PER KETURIS M/NESIUS SUMA,/JO 20 PROC.

DID,IAUSIO EUROPOS BANKO HSBC IKIMOKESTINIS PELNAS SMUKO 12 PROC.

A. Luka(enka reikalauja ES finansuoti saugumo stiprinim# bendrame pasienyje su Baltarusija. AFP

%

Finans& lyderiai, nuo finans& ministr& iki priva(i& finans& insti-tucij& vadov&, kartojo mantr%: kriz#s 'alys turi susitvarkyti namie, su-ma!inti deficitus ir na-cionalines skolas, imtis strukt"rini& reform& ir skatinti augim%. Pasiti-k#jim% reikia atkurti, vis ai'kino jie.

Tokie ai'kinimai skamba 'iek tiek nenuo-'ird!iai, nes juos taria tie, kurie vairuodami centrinius ir priva(ius bankus bei finans& mi-nisterijas prived# fi-nansin) sistem% prie !lugimo ribos ir suk"r# tebetrunkan(i% ne-tvark%. Dar blogiau, kad retai ai'kinama, kaip pa-siekti ne$manoma.

Pasibaigus taupymui

ĞJı�NFUı�5BSQUBVUJOJP�WBMJVUPT�GPOEP�TVTJSJOLJNBT�MFJEP�TV-

QSBTUJ �LBE�&VSPQB�JS�UBSQUBVUJOÕ�CFOESVPNFOÕ�FLPOPNJLPT�

QPMJUJLPKF�MJLT�CF�WBJSP��

JOSEPHAS E. STIGLITZASProject-syndicate.org

Kaip gali b"ti atkur-tas pasitik#jimas, kai i'-tiktos kriz#s ekonomikos smunka? Kaip gali b"ti atgaivintas augimas, kai taupymas rei'kia visumin#s paklausos ma!#jim% ir dar labiau smukdo gamyb% bei u!-imtum%?

Mes jau !inome, kad rinkos vienos yra nesta-bilios. Jos ne tik nuolatos sukuria destabilizuojan-(ius turto burbulus, bet, kai suma!#ja paklausa, $ !aidim% kvie(ia ir nuos-muk$ gilinan(ias j#gas. D#l nedarbo ir baim#s, kad jis did#s, ma!#ja al-gos, pajamos ir vartoji-mas, kitaip tariant, visa paklausa. Suma!#jus nauj& nam& "ki& k"ri-

»Kaip gali b&ti atkurtas pasitik"jimas, kai i(tiktos kriz"s ekonomikos smunka?

mui (pavyzd!iui, jauni amerikie(iai gr$!ta gy-venti pas t#vus) krinta nam& kainos ir rinka traukiasi. Valstyb#s, ku-ri& biud!etai subalan-suoti, priverstos karpyti i'laidas, nes suma!#ja pajam& i' mokes(i& – tai yra automatinis destabi-lizatorius, kurio Europa pasiry!usi imtis negalvo-dama.

Yra ir alternatyvi& strategij&. Kai kurios 'alys, pavyzd!iui, Vo-kietija, turi erdv#s fis-kaliniams manevrams. Panaudojus juos investi-cijoms ilguoju laikotar-piu paspart#t& augimas ir tai b"t& naudinga visai Europai. Pagal se-niai pripa!int% princip% sutvarkyta mokes(i& pl#tra ir i'laidos stimu-liuoja ekonomik%. Jei programa gerai subalan-suota (turting&j& apmo-kestinimas ir 'vietimo i'laidos), BVP ir u!im-tumas gali labai ry'kiai i'augti.

Visos Europos fiska-lin# pad#tis n#ra bloga. Jos skolos ir BVP santy-kis yra geras, palyginti su JAV. Jei kiekviena JAV valstija b"t& visi'-kai atsakinga u! savo biud!et%, $skaitant be-darbi& pa'alpas, JAV taip pat i'tikt& fiskalin# kriz#. Pamoka akivaizdi: visuma yra daugiau nei jos dali& suma. Jei Eu-ropa, ypa( Europos cen-trinis bankas, tur#t& pa-siskolinti ir perskolinti pajamas, Europos skolos tvarkymo kaina krist& ir atsirast& vietos i'lai-doms, kurios skatint& augim% ir u!imtum%.

Europos ver!imosi taupyti pasekm#s ti-kriausiai bus ilgalaik#s ir !iaurios. Jei euras i'gyvens, tai didelio ne-darbo ir mil!ini'k& kan-(i& kaina, ypa( kriz#s pa-veiktose 'alyse. O kriz# beveik u!tikrintai i'plis. U!kardos nuo ugnies bus neveiksmingos, jei $ ugn$ nuolat bus pilama !ibalo, ir tai Europa, atrodo, yra pasirengusi daryti: n#ra n# vieno didel#s ekono-mikos pavyzd!io (o Eu-ropa yra did!iausia pa-saulio ekonomika), kad b"t& atsigauta taupant.

Vis$ komentar$ skaitykite www.ekonomika.lt

CV Josephas E. Stiglitzas

2001 m. paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laureatu

1997–2000 m. – Pasaulio banko vyriausiasis ekono-mistas

1993–1997 m. – JAV prezidento Billo Clintono pa-tar$jas ekonomikos ir finans! klausimais

D$st$ Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, Jeilio, Stanfordo universitetuose

5LQNŏMDL�GUHELQD�HXUR�

]RQą(FHVļÕT���PTJPT�SJOLJNBJ�1SBODĩ[JKPKF�JS�(SBJLJKPKF�TUVNUFMÕKP�ļFNZO�BLDJKı�JOEFLTVT�WJTBNF�QBTBVMZKF��5BJQ�SJOLPT�SFBHBWP�í�UBVQZNP�QSJFğJOJOLı�QFSHBMFT�

AR0NAS BRAZAUSKASinfo@ekonomika.lt

Pranc"zijos prezi-dentu i'rinktas Francois Hol-lande‘as suk#l#

nerim% savo ketinimais i' naujo der#tis d#l vadina-mojo fiskalinio stabilumo pakto (Europos ekono-min#s ir pinig& s%jungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutarties), kur numatytos grie!tos sankci-jos biud!eto drausm#s ne-silaikan(ioms valstyb#ms. Rimtesni& jo parei'kim& ir !ingsni& reikia laukti po inauguracijos gegu!#s 15 d.

Nestabilus parlamentas Ta(iau 'iandien Graikija, o ne Pranc"zija yra silpniau-sioji euro zonos ir Europos S%jungos (ES) grandis. U! ma!daug 240 mlrd. eur& (829 mlrd. lit&) finansin) pagalb% i' ES ir TVF Grai-kija yra sutikusi apkarpyti pensijas ir atleisti nema!ai vie'ojo sektoriaus darbuo-toj&.

Parlamento rinkimai Graikijoje neatne'# per-gal#s n# vienai partijai. Galima tik koalicin# vy-riausyb#, ta(iau j% sudaryti sunku d#l margos parla-mento sud#ties, tod#l jau dabar 'nekama, kad 'is parlamentas ilgai netvers.

*alies rink#jai nubaud# partijas, kurios r#m# grie!-

tas taupymo priemones – „Nauj%j% demokratij%“ (ND) ir PASOK (Panhele-nistin$ socialist& jud#jim%). Abi kartu jos negavo dau-gumai reikiamo 151 man-dato 300 viet& parlamente.

ND kaip turin(iai dau-giausia deputat& (108) buvo pasi"lyta sudaryti vyriau-syb). Ta(iau ND atsisak# ir estafet# buvo peduota antroje vietoje atsid"rusios kairiosios partijos „Syriza“

(52 vietos) lyderiui Alexisui Tsiprasui. *is grie!tai at-meta s%lygas, kuriomis ES ir TVF i'trauk# Graikij% i' bankroto. Ta(iau norint suformuoti daugumos vyriausyb) A. Tsiprasui teks privilioti bent vien% i' ankstesnio kurso 'alinin-ki&: ND arba PASOK.

Teisyb"s paie(kosA.Tsiparisas i'd#st# 5 punkt& plan%: at'aukti ES ir TVF pagalbos s%lygas, numatan(ias atlyginim& ir pensij& karpym%; panai-kinti $statym%, pagal kur$ nuo gegu!#s 15-osios bus panaikintos kolektyvin#s sutartys; pl#toti demokra-tij% ir socialin$ teisingum%; i'tirti Graikijos bank& veikl%, nes 'ie i' biud!eto yra gav) 200 mlrd. eur& (691 mlrd. lit&); sustabdyti u!sienio skolos tvarkym% ir $steigti tarptautin$ ko-mitet%, kuris i'siai'kint&

Graikijos biud!eto deficito prie!astis.

A.Tsipariso plan% ga-lima apib"dinti kaip teisyb#s paie'kas – tai teisingumo atk"rimas at-'aukiant u!sienie(i& „pri-mestas“ s%lygas ir „blogus“ $statymus, kartu ie'kant

kalt&j& ir galb"t ka!kur „pasl#pt&“ pinig&.

Dalis t& priemoni& pri-mena 'anta!%: juk pagalba Graikijai buvo teikiama tam, kad 'i neb"t& i'mesta i' euro zonos, vadinasi, atmetus esamas pagalbos s%lygas kyla gr#sm# eurui.

Nesunku prognozuoti, kad ES bandys ie'koti kom-promis& ir $pir'ti pagalb%. Kita vertus, jeigu Graikija nutraukt& saitus su ES, jai vis tiek tekt& skolintis, ta-(iau pal"kanos b"t& gero-kai didesn#s nei dabar.

Vienintelis ai'kus da-lykas neai'kioje Graikijos politin#je perspektyvoje – toje 'alyje galima tik#-tis politinio nestabilumo. A.Tsiparisas pasider#jo dvi dienas ir 'i% na't% perleido Evangelosui Venizelosui, kuris vadovauja tre(iajai pagal dyd$ PASOK frakcijai (41 mandatas).

Ne(lovinga euro istorija*tai vokie(i& „Spiegel“ nu-sprend# pan#'#ti $ „Wikile-aks“, ta(iau legaliai. Leidi-nys i'sireikalavo oficiali& dokument&: pa!ym&, pra-ne'im&, susira'in#jim&, susijusi& su euro projektu ir bendros valiutos $ve-dimu.

„Spiegel“ gauti 1997–1999 m. dokumentai at-skleid!ia, kad Vokietijos politikai puikiai suprato, kokie pavojai tykos eur%, ta(iau d#l politini& motyv& nusprend# !engti pirmyn.

Paisant vien ekonomi-ni& kriterij& Italija neb"t& buvusi pakviesta jungtis prie euro, bet l#m# politinis tikslingumas. Tai suk"r# precedent%, leidus$ po kele-ri& met& Graikijai $sivesti eur%.

Vokietijos vald!ia buvo

gerai informuota apie Itali-jos finans& b"kl). Daugelis taupymo priemoni& buvo papras(iausios dekoracijos – kartais net mulkinimas, paremtas apskaitos triu-kais. Pavyzd!iui, pal"kan& apskaitos pakeitimai leido suma!inti biud!eto deficito rodikl$ 0,26 procentinio punkto.

1997 m. auk'tas Vokie-tijos finans& ministerijos pareig"nas prane'#, kad Italijos ir Belgijos vyriau-syb#s, u!uot garantavusios visi'k% centrini& bank& nepriklausomyb), padi-dino jiems spaudim%, kurio tikslas – padailinti duome-nis apie t& valstybi& sko-las ar bent jau pateikti tai pozityvioje 'viesoje. 1998 m. prad!ioje Italijos i!das paskelb# ekonominius ro-diklius, kuriuos tos $staigos atstovas spaudai apib"dino kaip „stulbinamus“.

Beje, viena i' EK ir Ven-grijos konflikto prie!as(i& – Vengrijos centrinio banko nepriklausomyb#s suvar-!ymai, kuriuos $!velg# EK.

Jei ne euras – tai karas1999 m. atsiradus eurui Vo-kietijos kancleris Helmu-tas Kohlis pasak#, kad eu-ras yra 'iokia tokia taikos garantija.

Dabar atkastas H. Koh-lio svarstymas suteikia daugiau svorio Lenkijos finans& ministro Jaceko Rostowskio pernai rugs#j$ pareik'tai min(iai: ES !lu-

gimas, kur$ smarkiai pa-greitint& euro gri"tis, per de'imtmet$ gali sukurti prielaid& naujam karui Eu-ropoje.

Brit& !urnalistas Domi-nicas Sandbrookas neilgai lauk)s para'# „prisimini-mus apie ateit$“: Graikijai pasitraukus i' euro zonos ten prasideda riau'#s, Vokietija ir Pranc"zija pasiun(ia taikdarius, ne-ramumai prasideda ir Did!iojoje Britanijoje. Kol vakar& europie(iai bando $vesti tvark% byran(iose savo valstyb#se, Vladimiro Putino Rusija okupuoja Baltarusij% ir Baltijos 'alis.

Alternatyva taupymui?Karu Europoje dar nedvel-kia – vien nenoru taupyti. Nei naujoji Graikijos vy-riausyb#, nei naujai i'-rinktas Pranc"zijos prezi-dentas, vaizd!iai kalbant, kol kas negali paleisti pi-nig& spausdinimo stakli&. Tod#l Europos komisija (EK) rengia plan%, kuris tur#t& atsverti neigiamas taupymo pasekmes ir pa-skatinti ekonomikos au-gim% euro zonoje.

Pasak „Reuters“, pagal '$ plan% $ 27 ES valstybi& ekonomikas bus inves-tuota iki 200 mlrd. eur& (691 mlrd. lit&).

Plano finansin#s deta-l#s galimai bus aptartos ES vir'"ni& susitikime, kuris vyks Briuselyje bir-!elio pabaigoje.

F. Hollande‘ui nepatinka fiskalinio stabilumo paktas.Scanpix

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

Pereis valstyb"s kontrol"n

TEPCO valdym# kontroliuos Japonijos vyriausyb". Reuters

ŶJaponijos vyriausyb" nusprend" )lieti 1 trln. jen! (12,6 mlrd. doleri!) ) ener-getikos bendrov"s „Tokyo Electric Power“ (TEPCO), Fuku(imos atomin"s j"gai-n"s operator"s, kapital#.

Toks sprendimas rei%kia, kad TEPCO bus perimta vals-tyb$s kontrol$n. TEPCO, pa-grindin$ elektros energijos

tiek$ja centrinei Japonijai, tebemoka kompensacijas &mon$ms, evakuotiems i% Fuku%imos prefekt"ros po avarijos atomin$je j$gain$je. Kompanija toliau likviduoja avarijos padarinius ir %is pro-cesas u&truks kelias de%im-tis met!. D$l %i! prie&as(i! TEPCO gali t+sti pagrindin+ savo veikl' tik su s'lyga, jeigu j' parems valstyb$.

Stringa atidarymas

Naujojo oro uosto atidarymas nukeltas jau antr# kart#. Reuters

ŶNaujojo Berlyno–Bran-denburgo Willy Brandto oro uosto (BER) atidarymas nukeltas iki rugpj&$io d"l problem!, susijusi! su prie(gaisrine apsauga. Atidarymo nuk"limas kas m"nes) kainuos 15 mln. eur!.

Anks(iau planuota, kad naujasis oro uostas prad$s

darb' bir&el# ir taps vienin-teliu Vokietijos sostin$s oro uostu. Atidarymas nuke-liamas jau antr' kart'. I% prad&i! planuota, kad pir-muosius l$ktuvus jis priims 2011 m. lapkri(io pabaigoje. Teigiama, kad prie%gaisrinis saugumas – ne vienintel$ problema, su kuria susid"r$ oro uosto vadovyb$. Dar ne-baigti ir statybos darbai.

Neskub"s ) euro traukin)

Latvija euro )sivesti neskub"s. Reuters

ŶProblemos euro zonoje gali tur"ti )takos Latvijos sprendimui )sivesti eur# nuo 2014 m. sausio 1 die-nos. Tai patvirtino Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.

Pasak jo, jeigu kriz+ i%gyve-nan(ioje Graikijoje po parla-mento rinkim! i%liks politinis neapibr$&tumas, gali kilti

gr$sm$ tolesniam euro zonos stabilumui.

Kov' Latvijos vyriausyb$ paskelb$ apie planus #sivesti eur' nuo 2014 m. Kad #gyven-dint! %# siek#, %alis turi atitikti Mastrichto kriterijus – inflia-cija neturi vir%yti 1,5 proc. trij! ma&iausi' infliacij' turin(i! ES nari! vidurkio, valstyb$s skola – 60 proc. BVP, biud&eto defi-citas – 3 proc. BVP.

FAKTAI

EURO ZONA

Nuo 1999 m., kai #ves-tas euras, did$jo Vokie-tijos prekybos perteklius (proficitas), o Pranc"zija, Italija, Ispanija didino prekybos deficit'

Nuo 1999 m. Vokietijo-je realus darbo u&mokes-tis beveik nedid$jo, u&tat Pranc"zijoje, Italijoje, Ispanijoje jis i%augo ne ma&iau kaip 20 proc.

Vokietija tarptautin$se rinkose gali pasiskolinti u& 2 proc. metini! pal"-kan!, Italijai ir Ispanijai tenka mok$ti daugiau kaip 5 proc.

J. E. Stiglitzas: Europos ver%imosi taupyti pasekm"s tikriausiai bus ilgalaik"s ir %iaurios. Reuters

%

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

,PNQBOJKPT�$SPDLT�LPNFSDJKPT�EJSFLUPSJVT�&VSPQBJ�,JNNP�4BMNJ�QSJTJQBļíTUB�ğJÃ�BWBMZO×�BWJOUJT�LBTEJFO�JS�JğTLJSUJOJBNF�JOUFSWJV�&LPOPNJLB�MU�QBTBLPKB�BQJF�LPNQBOJKPT�QMÕUSÃ�CFJ�BNCJDJOHVT�

UJLTMVT��LSPLTVT�íQJSğUJ�OFU�TLFQUJLBNT�

EVELINA POVILAITYT+evelina.povilaityte@ekonomika.lt

? Vienas i( )domiausi! (io verslo aspekt! turb&t yra

mistika, kaip b&ti pelningam pardavin"jant gumas?

Daugelis !moni& susi-daro netinkam% $sp"d$, kad kroksai yra pagaminti i' gumos arba sunk"s. I' ties& jie pagaminti i' pa-tentuotos med!iagos, kuri yra mink'ta ir atspari kvapams. Mes suk"r#me naujos kategorijos ava-lyn), tinkam% moterims, vyrams ir vaikams. I' viso 300 skirting& modeli&. Svarbiausios kompani-jos vertyb#s – inovacijos, linksmumas ir patogu-mas.

Prekyba prad#ta nuo vieno s#kmingo klasikinio kroks& modelio, ta(iau buvo labai svarbu augti ir diversifikuoti produkt& portfel$. Taip pat svarbu nuolat b"ti inovatyviam, kad tave lyd#t& s#km#. Ga-liausiai 'iame procese turi i'likti i'tikimas produkto ir kompanijos vertyb#ms.

Viskas prasid#jo nuo trij& draug& kelion#s laivu: jie tur#jo puiki% id#j%, kuria remdamiesi jau dabar pardav# 150 mln. por& kroks& pasau-lyje. Pra#jusiais metais „Crocks“ pajamos buvo apie 1 mlrd. JAV doleri& (2,62 mlrd. lit&).

? K# rei(kia b&ti inovaty-viam? Ar po penkeri! met!

kroksai bus visi(kai kitokie?Inovatyvumas pir-

miausia rei'kia, kad kroksai gaminami i' patentuotos med!iagos, kuri yra tiek lanksti, kad galime derinti j% su kito-mis med!iagomis, pavyz-d!iui, su drobe arba oda.

*iuo metu stipriname ir investuojame $ turim% prekybos tinkl%, kur$ papildo didmenin# bei interneto prekyba. Kad mus lyd#t& s#km#, kli-entams turime pasi"lyti i'pl#stas produkt& lini-jas: tradici'kai kroksai suvokiami kaip vasaros preki& !enklas, ta(iau mes investuojame, kad jis b"t& aktualus i'ti-sus metus. Pristat#me produkt&, tinkam& lie-tingam sezonui, odinius batus, sportba(ius. Tod#l tikiu, kad 'i ilgalaik# strategija mums atne' di-desn) rinkos dal$.

*iuo metu „Crocks“ turi b"stini& JAV, Azijoje ir Europoje. JAV preki& !enklas yra gerokai sti-presnis nei Azijoje ir Eu-ropoje, kuriose jis $ rink% $vestas nuo 2005-&j&, ta-(iau augimas yra didelis.

„Tradici(kai kroksai suvokiami kaip vasaros preki! %enklas, ta$iau mes investuojame, kad jis b&t! aktualus i(tisus metus“, – teigia K. Salmi. Asmeninio albumo nuotr.

? Tai kada tos s"km"s bus gana? Kaip manote, kada

kompanijos pl"tra pasieks savo ribas?

Sunku pasakyti. „Crocks“ dabar yra tri-juose !emynuose, ta(iau i' ties& 'i& bat& galima $sigyti visame pasaulyje, nes taip pat pl#tojame elektronin) prekyb%. Vis d#lto potencialo augti yra daug, o kada bus gana, tu-r#s nuspr)sti akcininkai. Ta(iau reikia pripa!inti, kad dabartin# m"s& pl#tra yra agresyvi.

?O kaip kovojate su kin! pom"giu kopijuoti pro-

dukcij#? Koki! nuostoli! d"l to patiriate ir ar tai n"ra viena i( kli&$i! s"kmingai )sitvirtinti Azijoje?

Taip, padirbtos prek#s yra didel# problema, susi-jusi su m"s& kompanijos ir preki& !enklo reputa-cija. Darome visk%, kad to i'vengtume. Nors m"s&

patentuota „Croslite“ me-d!iaga yra ypatinga ir n#ra lengva j% padirbti ar nu-kopijuoti, vis tiek nuolat investuojame, kad b"tume vienu !ingsniu prie' kopi-juotojus. Tikrieji kroksai yra lengvesni ir geresn#s kokyb#s, kiekvien% bat% !ymime „Crocks“ logo-tipu. Evoliucionuojant ir kintant m"s& kolekci-

joms, net padirbin#tojams tampa vis sunkiau kopi-juoti m"s& produkcij%.

Azija yra viena t& rink&, kuriose mes jau-(iam#s stipriai. Vien per 'i& met& pirm%j$ ketvirt$ $plaukos sudar# daugiau nei 40 proc. Prognozuo-(iau, kad 'is regionas at-liks didel$ vaidmen$ m"s& kompanijos ateityje.

? Pasaulyje vis dar daug kontroversi(kumo, kai kal-

bama apie „Crocks“ avalyn*. Kaip tai vertinate?

Daugyb# !moni& m#gsta m"s& produkt%, kita vertus, yra nema!ai toki&, kurie jo negali pa-k)sti. Tod#l klientus skirs-tome $ dvi grupes: tuos, kurie m#gsta produkt%, stengiam#s i'laikyti loja-lius, kitus – pritraukti ir sukurti tokius kroksus, kurie jiems atrodyt& pa-traukl"s. Vienas i' kroks& aspekt& – jie labai patog"s, tod#l si"lome potencia-liems klientams juos ap-siauti ar bent jau paimti $ rankas ir $vertinti, nes tik taip jie gali pajusti, kuo 'i avalyn# i'skirtin#. *tai ir visas talentas, kaip mes pristatome savo technolo-gij% ir produkt% klientams.

?O kaip da%nai j&s avite kroksus?Kasdien. Ties% pasa-

kius, neturiu kitoki& bat&. Jais av#damas einu ir $ da-lykinius susitikimus. Tur-b"t vienintel# i'imtis b"t& vestuv#s, kai tur#(iau d#-v#ti kostium% ir av#ti odi-nius batus. Kai susipa!$sti su preki& !enklu ir suvoki, koki& vertybi& jis sklei-d!ia, su juo susitapatini ir nelieka dvejoni&, kod#l tu-r#(iau av#ti k% nors kita.

»Daugyb" %moni! m"gsta m&s! produkt#, kita vertus, yra nema%ai toki!, kurie jo negali pak*sti

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20

CV Kimmo Salmi

Kompanijoje „Crocks“ dirba nuo 2005 met!, kai preki! &enklas prad$jo veikti Eu-ropoje. Jis buvo atsakingas u& jo #vedim' ir pl$tojim' )iaur$s regione

Nuo pra$jusi! met! spalio paskirtas „Crocks“ Europos komercijos direktoriumi ir yra atsakingas u& komerci-nes regiono operacijas

Turi Verslo ir administra-vimo, taip pat In&inerijos moksl! magistro laipsnius

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

.URNVDLV�EDQG\V�šWLNLQWL�YLVXV

48ANALITIKAI I) „OVUM“ SKAI*IUOJA, KAD 2017 METAIS „ANDROID“ TELEFONAI U,IMS 48 PROC. RINKOS

Ried"s „Google“ automobiliaiŶJAV Nevados valstijos keliuose greitai pasirodys automobiliai be vairuoto-j!, nes valstija bendrovei „Google“ i(dav" leidim# pirmajam tokio tipo auto-mobiliui.

Pirmasis keliuose pasiro-dys „Google“ patobulintas vi-si%kai automatinis automobi-

lis „Toyota Prius“, apr"pintas vaizdo kameromis, radarais ir lazeriais, kuris per bandymus be incident! #veik$ daugiau kaip 200 t"kst. kilometr!.

Kitos bendrov$s Neva-dos valstijoje taip pat siekia gauti leidimus automobi-liams be vairuotoj!. Pana-%ius pakeitimus planuoja ir kitos valstijos.„Google“ automatiniai automobiliai i(ried"s ) Nevados gatves. AFP

TIK SKAI#IAI Atpigs internetasŶEuropos parlamentas pritar" reglamentui, kuriuo ma%inamos duomen! perdavimo kainos Europos S#jungos (alyse.

Nuo liepos duomen! per-davimas tinkl! ry%iu negal$s kainuoti daugiau kaip 70 euro cent! (2,41 lito) u& per-duot' megabait' (be PVM).

Nuo 2013 met! riba ma&$s iki 45 euro cent! (1,55 lito), o nuo 2014 met! – 20 euro cent! (69 centai). )iuo metu operatoriams #kaini! ribos n$ra taikomos.

Taip pat %iemet ma&$s skambu(io minut$s kaina iki 29 euro cent! (1 lito, be PVM) ir trumposios &inut$s iki 9 euro cent! (31 cento).

ES (alyse atpigs internetas mobiliuosiuose )renginiuose. AFP

%

4LBJUNFOJOÕ�LBSUB4LBJUNFOJOÕ�LBSUB 2322

3DWHQWDL��WUROLDL�LU�PLOLMRQDLĞJVP�NFUV�WZLTUB�LBSBT��/F�џ[JOJT��UFJTJOJT��.JMJKPOBJ�MFJEļJBNJ�íTJHZUJ�QBUFOUBNT �LVSJF�OJFLBEB�OFCVT�QBOBVEPUJ��,BT�Jğ�UP�VļEJSCB �P�LBT�QSBMPğJB

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Gali pasirodyti, kad pastaruoju metu did!io-sios techno-

logij& bendrov#s bando u!dirbti pinigus ne kur-damos konkurencingus ir inovatyvius produktus, bet dalyvaudamos a'-tr#jan(iuose patent& ka-ruose. Pa!velgus i' 'alies – d#l patent& bylin#jasi visos pagrindin#s techno-login#s bendrov#s.

XVII am!iuje patentai buvo apibr#!iami kaip $rankis inovacijoms ska-tinti, mat i'rad#jui reik#jo vie'ai pasauliui pristatyti savo id#jos detales – u! tai jis gaudavo i'skirtines teises $ savo i'radim% 20 met&. *iandien patentas mieliau naudojamas kaip $rankis konkurentams !lugdyti ar i' j& pasipel-nyti.

Daugiau – blogiauPernai JAV buvo i'duoti 247 t"kst. patent& – 133 proc. daugiau nei prie' 20 met&. Ta(iau Tarp-tautin# ekonominio ben-dradarbiavimo ir pl#tros organizacija „Mokslo, technologijos ir pramon#s 'vieslent#je“, i'leistoje pra#jusiais metais, at-kreip# d#mes$, kad per pas-taruosius 20 met& nauj& patent& kokyb# suprast#jo dramati'kai. „Skub#jimas apsaugoti net smulkiau-sius produkto ar paslaug& patobulinimus perkrauna patent& biurus“, – ra-

'oma 'vieslent#je.Patentuojami net to-

kie dalykai kaip teksto lygiavimas, $ra'& i'rikia-vimas ar i'na'& ra'ymas. K% tai rei'kia? Grei(iau-siai did!ioji dalis nauj& technologini& id#j& ty(ia

ar nety(ia naudoja bent vien% patent%. Id#jai pasi-teisinus ir tapus labiau !i-nomai $ kompanijos biur% netrukus nusiun(iamas teisinink& parengtas doku-mentas, kuriame teigiama, kad pa!eid!iamas vienas

ar kitas patentas ir u! jo naudojim% reik#t& susi-mok#ti arba teks bylin#tis teisme. Ma!osioms bendro-v#ms bylin#tis sud#tinga, jos b"na priverstos arba sumok#ti pra'om% sum%, arba atsisakyti verslo id#-jos, bet rinkos mil!inai teismams pinig& negaili.

Bylin"jasi visi*iandien d#l $vairi& su patentais susijusi& pa!ei-

dim& bylin#jasi „Google“, „Oracle“, „Samsung“, „Apple“, „Microsoft“, „Nokia“. Teisin#s i'lai-dos nema!os, ta(iau dar didesnis sm"gis suduo-

damas kompanijos vertei. Pernai Bostono universi-teto mokslininkai anali-zavo, kaip 1990–2010 met& laikotarpiu kito bendro-vi&, kurios buvo paduo-tos $ teism% d#l patent& pa!eidim&, akcij& vert#. Rezultatas stulbina – ben-dra j& vert# kasmet ma-!#davo apie 80 mlrd. JAV doleri& (212 mlrd. lit&).

Nenuostabu, kad ben-drov#s, u!uot investavu-

sios $ tyrimus ir nauj& produkt& ar paslaug& k"rim%, dideles pinig& su-mas skiria teisininkams ir patent& kaupimui. Pa-vyzd!iui, „Google“ u! 12,5 mlrd. JAV doleri& (33,23 mlrd. lit&) $sigijo „Mo-torola Mobility“. Viena pagrindini& 'io sandorio prie!as(i& – „Motorola“ tu-rimi patentai. „Microsoft“ $sigijo „Novell“ turimus patentus u! 450 mln. JAV doleri& (1,2 mlrd. lit&), o i' AOL – u! 1 mlrd. JAV dole-ri& (2,65 mlrd. lit&). V#liau „Facebook“ i' „Microsoft“ $sigijo dal$ nauj& AOL pa-tent& u! 550 mln. JAV dole-ri& (1,46 mlrd. lit&).

Patent! troliaiPatentai kaupiami ne tik d#l gynybos, bet ir d#l noro lengvai pasipelnyti. Taip gimsta vadinamieji patent& troliai – bendro-v#s, kurios turi daug pa-tent&, savo veikloje jais nesinaudoja, ta(iau $d#-miai stebi ir ie'ko, kas juos naudoja ir tas ben-droves u!ver(ia teisiniais ie'kiniais. Da!nai tai b"na finansini& sunkum& kamuojamos bendrov#s.

2010 metais para'yto mokslinio straipsnio „Patent& kokyb# ir gin(o sprendimas tarp nuolatos d#l patent& besibylin#jan-(i& 'ali&“ (angl. Patent Quality and Settlement Among Repeat Patent Litigants) autoriai paste-b#jo, kad 64 proc. ie'kini& d#l daugiausia teisinink& d#mesio sulaukian(i& patent& buvo i'kelti 'a-li&, kurios patentais savo veikloje nesinaudojo. Ta(iau jos laim#jo tik 8 proc. byl&. Taigi turint l#'& teisininkams patent& troliams pasiprie'inti ga-lima. Problema, kad tuo jauni verslai pasigirti da!-nai negali.

Problemos sprendimasKaip spr)sti 'i% pro-blem%? Ekspertai si"lo per!i"r#ti patentuojamo objekto apibr#!im%. Di-d!ioji dalis problem& 'iandien kyla d#l pro-gramin#s $rangos, kuri naudojama beveik visur, patent&.

Stanfordo teis#s mo-kyklos profesorius Mar-kas Lemley mano, kad patent& savininkams rei-k#t& neleisti reik'ti nuo-savyb#s teisi& $ bet kuri% programin) $rang%, kuri atlieka tam tikr% funk-cij%.

Su pana'ia problema JAV susid"r# prie' 75 me-tus. Tuo metu patent& sa-vininkai rei'k# teises ne $ konkret& j& sukurt% prie-tais% ar tam tikrus veiks-mus, reikalingus tikslui pasiekti, bet $ pat$ tiksl%. Galiausiai Auk'(iausia-sis Teismas u!draud# tai daryti, o Kongresas nu-rod#, kad patentas apibr#-!ia savo sukurt% prietais% ir kitus tokius pa(ius prietaisus, ta(iau neapi-br#!ia to, k% jis daro.

„Google“ ir „Oracle“ teismo procesas. Abi bendrov"s viena kit# kaltina patent! pa%eidimu. Reuters

FAKTAI

PATENT. KARAI

„Microsoft“ antr'j# pra$jusi! met! ketvirt# i% „Windows Phone 7“ u&-dirbo 21 mln. JAV doleri! (55,18 mln. lit!), o i% HTC, kuri naudoja „Microsoft“ patentus, – 60 mln. JAV doleri! (159,48 mln. lit!).

„Twitter“ vie%ai parei%-k$, kad # patent! karus nesivels, ir savo progra-muotojams pa&ad$jo, kad j! patentus naudos tik gy-nybos veiksmams.

Pernai daugiausia pa-tent!, susijusi! su mobi-liosiomis technologijomis, buvo i%duota „Samsung“, IBM ir „Sony“.

»Patentai kaupiami ne tik d"l gynybos, bet ir d"l noro lengvai pasipelnyti

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Informacija skai$iais

31,3 50,4 18,3

24,3 49,4 26,3

33,5 49,2 17,3

36,2 52,4 11,4

Baltijos %alys

Latvija

Lietuva

Estija

KOKIUS KOMPIUTERIUS NAUDOJATE SAVO NAMUOSE?

.iuo metu pus& respondent) Baltijos (alyse namie naudoja ir ne(iojamuosius, ir stalinius kompiuterius. Viduti-ni(kai 31 proc. respondent) namie turi tik stalo kompiuter-, 18 proc. – tik ne(iojam,j- kompiuter-.

Stalo kompiuteris Stalinis ir ne(iojamasis kompiuteris Ne(iojamasis kompiuteris

%

60,084,5

32,413,1

7,72,4

Lietuva

Vienas

Du

Trys ir daugiau

Ne(iojamasis kompiuteris Stalo kompiuteris

69,483,8

21,013,8

9,62,4

Latvija

Vienas

Du

Trys ir daugiau

53,180,0

32,917,3

14,02,7

Estija

Vienas

Du

Trys ir daugiau

KIEK ILGAI NAUDOJATE SAVO NE!IOJAM"J# IR STALO KOMPIUTER#?

%4,31,2

5,30,6

10,11,5

Lietuva

Iki 6 m$n.

Iki 1 met!

1–2 metus

16,83,3

62,691,0

1,02,4

2–3 metus

Daugiau kaip 3 metus

Sunku pasakyti

Lietuvos nam) 'kiuose, palyginti su Latvija ir Estija, yra seniausi kompiuteriai (ir ne(iojamieji, ir stalo). 63 proc. respondent) Lietuvoje turi 3 met) ir senesnius ne(iojamuosius kompiuterius, 91 oproc. – senesnius nei 3 met) stalo kompiuterius.

Ne(iojamasis kompiuteris

Stalo kompiuteris

9,31,3

13,72,1

13,23,7

Latvija

Iki 6 m$n.

Iki 1 met!

1–2 metus

19,27,7

42,782,2

1,82,9

2–3 metus

Daugiau kaip 3 metus

Sunku pasakyti

7,53,3

9,74,2

14,25,1

Estija

Iki 6 m$n.

Iki 1 met!

1–2 metus

19,47,8

47,177,6

2,22,1

2–3 metus

Daugiau kaip 3 metus

Sunku pasakyti

AR PLANUOJATE !SIGYTI KOMPIUTER! PER ATEINAN"IUS 6 M#NESIUS?

%

2010 m. populiariausias prek&s %enklas ne(iojam)j) kompiuteri) kategorijoje Lietuvoje buvo „Asus“. .iam prek&s %enklui priklausanti rinkos dalis siek& 23,4 proc. Antroje vietoje liko „Dell“, kurio rinkos dalis sudar& 19 proc., tre*ioje – „Samsung“, u%&m/s 12,5 proc. ne(iojam)j) kompiuteri) rinkos. Likusieji – kiti

Duomenys: Tyrim% bendrov&s „Compass“ ir „GfK Retail and Technology Baltic“, „Samsung“

17,8

4,9

52,1

27,7

Ne%iojamaj# kompiuter#

Stalo kompiuter#

Neplanuoja

Sunku pasakyti

13,7

5,1

59,2

24,5

18,3

4,8

56,9

22,4

21,3

4,8

40,6

36,0

EstijaLietuvaLatvijaBaltijos %alys

»Patentuojami net tokie dalykai, kaip teksto lygiavimas, )ra(! i(rikiavimas ar i(na(! ra(ymas

1,6JAV VAIST0 GAMINTOJA „ABBOTT LABORATORIES“ U, NETEIS/T- VAIST0 REKLAMAVIM- NUBAUSTA 1,6 MLRD. JAV DOLERI0 (2,66 MLRD. LIT0)

Ma%"ja slaugytoj!ŶIe(kodami sotesnio gyve-nimo vis daugiau slaugyto-j! emigruoja ) kitas (alis.

Sveikatos ministerijos duomenimis, emigruoti ke-tinan(i! slaugytoj! skai(ius pagal i%duotas pa&ymas (b"tinas norint #sidarbinti u&sienyje) kasmet svyruoja nuo 200 iki 300. Skai(iuo-

jama, kad vien slaugytoj! ir aku%eri! per 10 met! Lie-tuvoje suma&$jo 10 t"kst. )i' problem' dar labiau a%trina tai, kad u&sienio %a-lys ()vedija, Suomija, Airija, Did&ioji Britanija) dabar su-daro itin palankias s'lygas Lietuvos sveikatos specia-list! emigracijai # savo svei-katos prie&i"ros sistemas.

Mokslo tyrimais )rodyta, kad pacient! sveikimo proceso kokyb" daugiau nei 60 proc. priklauso nuo tinkamos ir kokybi(kos slaugos. Reuters

TIK SKAI#IAI

42TIK SKAI#IAI

PIRM-J. )I0 MET0 KETVIRT. VAIST0 GAMINTOJOS „PFIZER“ PELNAS SMUKO 19 PROC.19

JAV LIG0 KONTROL/S CENTRAS PROGNOZUOJA, KAD IKI 2030 MET0 42 PROC. )ALIES GYVENTOJ0 BUS LAIKOMI NUTUKUSIAIS

Brangsta sveikatos apsaugaŶJAV investicinis fondas „Fidelity Investments“ ap-skai$iavo, kad suma, kuri# pensinio am%iaus sulaukusi JAV pora tur"s sumok"ti sveikatos apsaugai, per metus i(augo 4 proc.

)iuo metu ji siekia 240 t"kst. JAV doleri! (638 t"kst. lit!). )ie skai(iavimai paremti

prielaida, kad pora i%eina # pensij' sulaukusi 65 met!, ta(iau j! sveikatos apsaugos i%laid! buvusi darboviet$ nepadengia. Taip pat remia-masi vidutine vyr! ir moter! trukme, kuri, sulaukus pen-sinio am&iaus, atitinkamai siekia 17 ir 20 met!. Be to, # %i' sum' dar n$ra #trauktos i%laidos slaugos namams.

Augan$ios sveikatos apsaugos i(laidos tampa vis didesne na(ta JAV pensininkams. Reuters

%

4WFJLBUB4WFJLBUB 2524

mlrd.

1ŏUD�þHNLR��QHEXYR�LU�SDFLHQWRÊFLJT�ğJBOEJFO��OFSFJLğNJOHB�ğJVLğMÕ��5VPT �LVSJF�SFOLB�ËFLJVT�JS�BUJEļJBJ�KVPT�OBHSJOÕKB �HBMJNF�MBJLZUJ�

JğJNUJNJ�UBJTZLMÕT��TVTJNPLÕKBJ�JS�QPQJFSJVLÃ�JğNFUFJ�OÕ�OFļWJMHUFMÕK×T�

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Valstybin#s ins-titucijos metai i' met& pilie-(iams kala,

kad (eki& pra'yti reikia visada, ma!ai atsiranda toki&, kurie apmok#j) su-teiktas paslaugas papra'o kvito. Nesvarbu, ar sumo-k#jo 3 litus mikroautobuso vairuotojui, ar por% 'imt& odontologui.

Dantis pad"ti ) muziej!„Labiausiai nor#jau i'-tarti raid) S“, – pasakojo Julija, susid"rusi su odon-tologo aplaidumu ir (ekio nedavimo praktika. Mote-ris u!sisak# dant& implan-tus. „Kai juos man $d#jo, pa'iurpau, nes apatin# l"pa $griuvo $ vid&. Taip, tarsi jos n# neb"t& buv)“, – sak# moteris. Julija liep# pataisyti dirbtinius dan-tis. „Kai implant% patais#, susitvark# apatin# l"pa, bet niekaip negal#jau i'-tarti raid#s S. Papra'iau protez% taisyti dar kart%, ta(iau man pasak#, kad priprasiu“, – skund#si pa-'nekov#.

Moters buvo papra'yta sumok#ti puspenkto t"ks-tan(io lit& ir gr$!ti po po-ros savai(i&, kad protezas b"t& galutinai pritvirtin-tas. „Lyg nujausdama pa-sirod!iau protezuotojams kitoje klinikoje. Man nu-#m# implant% ir pasak#, kad j$ reik#t& nune'ti $

muziej&, jog visi matyt&, kaip nereikia daryti“, – steb#josi Julija. Implan-tuoti dantis ir mok#ti teko i' naujo.

Atskleid" gydymo klaid#Ramun# dantis tais#si ma!ame provincijos odon-tologijos kabinete, i'leido ne vien% t"kstant$ lit&, bet nekvalifikuoto gydymo padarinius 'alina iki 'ios dienos. „Netik#tai bur-noje atsirado !aizdel# ant dantenos ties priekiniais dantimis, tad nenor#dama gai'ti laiko ir va!iuoti pas tuomet) savo odonto-log), u!sira'iau gydytis Vilniuje“, – pasakojo mer-gina.

Apsilankymas kitoje stomatologijos klinikoje Ramun) 'okiravo. „Paai'-k#jo, kad buvusi odonto-log# padar# klaid% plom-buodama dant$, neu!d#jo po plomba apsaugin#s med!iagos ir $simetusi infekcija kelerius metus ard# !andikaulio kaul%. To nejau(iau, susir"pinau tik atsiradus negyjan(iai !aizdelei. Beveik metus kitas odontologas band# sustabdyti kaulo nykim%. Galiausiai teko operuotis, o chirurg# man negal#jo garantuoti, kad dant$ pa-vyks i'saugoti“, – pasa-kojo pa'nekov#. Iki 'iol ji ne!ino, ar operacija pad#jo ir ar jai pavyks i'saugoti dantis, ar teks pinigin) ploninti dar ne-menka suma pinig& ir da-

rytis protez%.Paklausta, kod#l nesi-

kreip# $ Vartotoj& teisi& apsaugos tarnyb% ir ne-pra'# ginti jos interes&, mergina g"!tel#jo pe(iais ir pratar#: „,ekiai.“ Ra-mun# pasitik#jo daugyb) met& jos dant& sveikata

besir"pinan(ia odonto-loge ir nepra'# (eki&, kai mok#jo u! gydymo paslau-gas.

N"ra $ekio...Vilniaus odontologijos kli-nikos „Denticija“ vadovas Robertas Burokas sak#

sp#jantis, kad (ekiai da!-nai nepateikiami. Anot jo, neduodami (eki& odonto-logai ne tik skriaud!ia pa-cientus, bet ir konkuruoja nes%!iningomis priemon#-mis. „Tokie kabinetai gali pasi"lyti ma!esnes kainas, pigiau teikti paslaugas, o

neduodami (ekio palieka pacient% be apsaugos, – sak# klinikos vadovas. – Jeigu visi priva(iai dir-bantys odontologai duot& (ekius, pacientai b"t& saugesni.“

Pasak jo, pagrindin# prie!astis, kod#l pacientai

negauna kvit& u! apmo-k#tas paslaugas, – noras pasididinti peln%. „Paci-entai netur#dami $rodym& negali reik'ti pretenzij&, – tvirtino R. Burokas. – Jei gydytojas suteik# paslaug%, atsiskaitymo kvitas yra pagrindinis do-kumentas, $rodantis, kad gydymas buvo atliktas.“

„Denticijos“ vadovas sp#jo, kad daugelis rinkoje veikian(i& odontologijos kabinet& pacientams ne-i'duoda (eki&. „Neretai tenka susidurti su pacien-tais, kuriems reikia taisyti tai, k% neprofesionaliai atliko kitas specialistas, –

dami pergydyti. „Didesn# problema ta, kad gydytojai pacientui pernelyg ma!ai ai'kina, kas daroma, nesu-daro gydymo plan& ir !mo-gus ne!ino, kas vyksta. I' ties& reik#t& visuomet ra'yti gydymo plan%, kad !mogus kuo daugiau !i-not&“, – tvirtino A. Pui'ys.

Vis d#lto egzistuojan-(ios problemos gydytojas neneig#. Didel#ms klini-koms, pasak A. Pui'io, sunku konkuruoti su ma!ais odontolog& ka-binetais, kuriuose links-tama apskaityti ne visas pajamas. „U!burtas ratas: odontologas nori tur#ti daugiau klient&, si"lo geresnes kainas, nes nei'-duoda kvito. Si"lydamas geresnes kainas taupo ko-kyb#s s%skaita, perka pras-tesni& med!iag&. Tada automati'kai prast#ja ir darb& kokyb#. Taupydami

»Man vos ne vos nu"m" implant# ir pasak", kad j) reik"t! nune(ti ) muziej!, jog visi matyt!, kaip nereikia daryti

»Odontologas nori tur"ti daugiau klient!, si&lo geresnes kainas, nes nei(duoda kvito. Si&lydamas geresnes kainas taupo kokyb"s s#skaita, perka prastesni! med%iag!

Anot A. Pui(io, neretai patys pacientai $ekio i( gydytojo nepra(o

tod"l, kad papras$iausiai pasitiki juos gydan$iu specialistu.

Scanpix

FAKTAI

-EKIAI IR BAUDOS

Paslaug! teikimas ne-i%ra%ant kasos pajam! orderio #moni! vado-vams u&traukia baud' nuo 1 500 iki 3 000 lit!

Kasos kvito u& suteiktas paslaugas nei%davimas u&traukia baud' asme-nims, privalantiems i%duo-ti kvit', nuo 200 iki 500 lit!

Neoficialiu pa(i! odon-tolog! vertinimu, (eki! pacientams nei%duoda 50–70 proc. %alies odon-tolog!

Vienas pirm!j! „Twitter“ investuotoj! Gregas Kiddas tvirtina, kad ie(kant s"kmingos investicijos reikia %i&r"ti ne ) id"j#, bet ar jos pl"totojas turi puiki# )%valg#. Konstantin Novikov

odontologai nesitobulina u!sienyje, seminaruose – tada atsiranda klaid& ti-kimyb#“, – vaizd!iai pasa-kojo specialistas.

Duomen! neturiOdontolog& r"mai tvir-tino, kad teikiant odonto-logines, kaip ir bet kurias kitas sveikatos paslaugas, privaloma pildyti medi-cinin) dokumentacij%, su kuria pacientas turi teis) susipa!inti. Tuo atveju, jei pacientas mano, kad pa!eistos jo teis#s arba kai negauna mokestini& dokument&, pacientas gali sk&stis.

Vis d#lto duomen& apie (eki& nei'duodan(i&s gy-dytojos Odontolog& r"mai tikino netur$. „Duomen& neturime, ta(iau odonto-login#s prie!i"ros $staiga u! suteiktas ir apmok#tas paslaugas turi i'duoti do-

kument%, patvirtinant$ paslaugos apmok#jim%“, – sak# Odontolog& r"m& vie'&j& ry'i& specialist# J"rat# Virkutien#.

Da%niausias pa%eidimasApie odontolog& „pa-mir'tamus“ (ekius kli-entams !inantys tikino ir Valstybin#s mokes(i& inspekcijos (VMI) atsto-vai. „Vengimas apskai-tyti visas gaunamas paja-mas – vienas daugiausia i'plitusi& pa!eidim& mo-kes(i& srityje, – atkreip# d#mes$ VMI vir'ininko pavaduotojas Art"ras

Klerauskas. – Tuo dau-giausia piktnaud!iau-jama srityse, kur u! pre-kes ar paslaugas $prasta atsiskaityti grynaisiais. Tarp j& ir odontologijos paslaug& teikimo sri-tyje.“

Pasak VMI atstovo, nepra'ydami duoti jiems (eki& pacientai rizikuoja, mat jei suteiktos paslau-gos buvo nekokybi'kos, be (ekio jie negal#s ap-ginti savo teisi&. „Turint galvoje odontologijos pas-laug& kain%, reik#t& ge-rai $vertinti 'i% rizik%“, – pabr#!# VMI atstovas.

problem% atskleid# R. Bu-rokas. – N#ra (ekio, n#ra $rodymo, n#ra kam prisi-imti atsakomyb#s, o !mo-gui tenka gydytis i' naujo ir v#l mok#ti.“

Gydytojai neai(kinaVilniaus implantologijos centro vadovo Algirdo Pui'io nuomone, 'iandien daugiau ar ma!iau di-d!ioji dalis odontologijos kabinet& „susitvark) bu-halterijas“. Ta(iau ir pe-riferijoje, ir did!iuosiuose miestuose atsiranda pras-(iau dirban(i& specialist&, kuri& pacientai kreipiasi $ didesnius centrus pra'y-

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

%

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

7LNVOž�VLHNWL�±�WLN�VX�EHQGUDPLQþLDLV

#FOESPWÕT�(FOFSBM�'JOBODJOH�WBEPWP�,POTUBOUJOP�#BMBLJOP�íTJUJLJOJNV �-JFUVWPKF�LVSUJ�WFSTMÃ�HBMJ�LJFLWJFOBT �UBËJBV�UBN�SFJLJB�TVCVSUJ�CFOESBNJOËJı�LPNBOEÃ�JS�BULBLMJBJ�TJFLUJ�JğTJLFMUı�UJLTMı�

»Jei gauni minimal! atlyginim# ir pradedi va%in"ti su taksi, likusias dienas tenka vaik($ioti p"s$iomis

-sitraukti $ finans& sektori& vaikys-t#je K. Balakinas n# nesvajojo, nes, pasak jo, pagaliau

suvokti, ko i' ties& nori gyvenime, !mogus pradeda tik sulauk)s 25-eri&. Vis d#lto kopti karjeros laiptais prad#jo dar baigdamas mokslus universitete, kai $sidar-bino banke „Snoras“. Ten ilgai neu!sibuvo ir prab#gus metams per#jo dirbti $ tarptautin) audito bendrov) „Pricewater-houseCoopers“. Kuriant bendrov) „Snoro“ lizingas buvo pakviestas prisid#ti prie jos k"rimo.

„Prab#gus 'e'eriems metams $gijau daug nau-dingos patirties, o Lietu-vos rinkoje susidar# situa-cija, kad nebuvo tiek daug $moni&, teikian(i& varto-jimo paskolas, – prisimin# K. Balakinas. – Susidar# $domi ni'a, kai buvo fi-nansuojamas tik preki& $sigijimas i'simok#tinai, o klasikin$ vartojimo kre-dit% gauti palyginti greitai nebuvo galimybi&.“

Kriz" i("jo ) naud#Dalydamasis patirtimi, kaip $monei pavyko i'-gyventi kriz), „General Financing“ vadovas pa-sid!iaug#, kad tai buvo puiki galimyb# augti, nes $sib#g#jant krizei j% nu-pirko Pranc"zijos bankas „Societe Generale“.

„Kriziniu laikotarpiu $vyko visi teigiami pasi-keitimai – keit#si $mon#s strukt"ra, darbuotoj& skai(ius i'augo keturis kartus ('iuo metu ben-drov#je dirba daugiau kaip 120 darbuotoj& – aut. past.), – pasakojo K. Bala-kinas.

Kitas teigiamas kriz#s padarinys buvo tas, kad tuo metu bankai „u!suko kreditavimo (iaupus“ ir $ „General Financing“ pra-d#jo kreiptis daugiau kli-ent&. „Mes sugrie!tinome kredit& rizikos valdym%, ta(iau „kranelio“ visi'-kai neu!sukome, – kriz#s laikotarpio $mon#s poli-

skait)s ne vien% knyg% apie „Starbucks“ vadov% Howard% Schultz% ir apie tai, kaip jis suk"r# savo kompanij%, – pasakojo K. Balakinas. – *ios kavos

puodelis kiekvien% ryt% man primena, kad nerei-kia pamir'ti savo i'tak&.“

Jo $sitikinimu, $mo-n#s vadovo darbas negali b"ti rutininis, nes tuomet

kompanija gyvuoja vien i' inercijos. „Kai kurios $mon#s taip ir praranda savo rinkos dal$ ir gali-myb) konkuruoti, nes joms vadovauti pradeda vadovai administratoriai, o ne verslo pl#totojai“, – ai'kino verslininkas.

Laisvalaikiu K. Bala-kinas nepamir'ta esantis $mon#s vadovas ir nuolat

ie'ko motyvacijos 'alti-ni&. Jis m#gsta nardyti Lietuvos ir u!sienio (lan-k#si Indonezijoje, Maldy-vuose) vandenyse, o b#-giodamas, kaip pats sako, $gyja drausm#s. „Vadovas negali likti be motyvaci-jos ir abu 'ie u!si#mimai drausmina, padeda i'si-krauti po darbo dienos, skatina i'likti motyvuo-

tam ir siekti u!sibr#!t& tiksl&“, – $sitikin)s K. Ba-lakinas.

Apsuptas bendramin$i!Kiekviename savo vei-klos !ingsnyje „General Financing“ vadovas re-miasi dviem pagrindin#-mis sentencijomis. Viena i' j&: „Inovacijos gimsta ten, kur joms ma!iausiai prie'inamasi.“ Pasak K. Balakino, tai rei'kia, kad kai verslininkui netruk-doma dirbti, su kolegomis sugalvoti k% nors nauja, bandyti $gyvendinti tiks-lus, galiausiai matyti viso to rezultatas.

I' kitos pus#s, labai svarbu aplinkiniai. „Yra bendradarbiai ir yra ben-dramin(iai, – $vardijo verslininkas. – Stengiuosi

$mon# i'augo tiek, jog vi-sose srityse 'i& princip& pritaikyti ne$manoma, ta(iau !emesn#s grandies darbuotoj& atrank% atlie-kantys asmenys supranta $mon#s politik%.

Labiausiai $mon#s va-dov% d!iugina ir skatina, kai turint tinkam% kolek-tyv% ir strategin) vizij% pasiteisin) sprendimai pasirei'kia teigiamais $mon#s rezultatais.

Su taksi nepriva%in"siPaklaustas, kaip vertina greit&j& kredit& bum%, d#l kurio paskol& prisi-#m) varg'ai dar labiau nuskurdo, kredito pas-laugas teikian(ios ben-drov#s vadovas teig#, kad po!i"ris tur#t& b"ti ne-vienareik'mi'kas. Pasak jo, 'iame versle laikomasi nuomon#s, kad jeigu grei-tieji kreditai b"t& drau-d!iami, tam tikra dalis as-men& netekt& galimyb#s apskritai gauti kredito.

„I' vienos pus#s, tai negerai, – svarst# K. Bala-kinas. – Kita vertus, teikti kreditus nevertinant kli-ent& mokumo, galimyb#s gr%!inti kredit% ir „!aisti“ su statistika taip pat nes%-!ininga.“ Pats jis toki& da-lyk& nedraust&, nes, anot jo, kiekvienas klientas turi teis) $ kredit%.

„Pana'iai yra ir su grei-tojo maitinimo $staigomis – visi !ino, kad tai nesvei-kas maistas, bet jo niekas nedraud!ia, nors nelabai ir rekomenduoja“, – ly-gino K. Balakinas.

Jo manymu, tokia pa-slauga gali b"ti, bet ji turi b"ti reguliuojama ir pri!i"rima. „*iuo metu Lietuvos bankas prad#jo kontroliuoti 'i% srit$ ir, mano !iniomis, suma!#jo su tuo susijusi& neigiam& dalyk& (suk(iavim& ir pan.)“, – teig# pa'nekovas.

Anot jo, greit&j& kre-dit& $moni& paslaugomis da!nai naudojasi !mon#s, kurie banke ar kitoje kre-dit& $mon#je paslaug% ga-l#t& gauti daug pigiau ir netur#ti toki& problem&.

„Reikia suvokti, kad jei eini $ bank% ar var-tojimo kredito $mon) ir sulauki neigiamo atsakymo, vis& pirma r"pinamasi !mogumi, –

tik% ai'kino pa'nekovas. – Kriz# pad#jo pritraukti geriausi& bei mokiausi& klient& ir d#l to 'iandien v#luojan(i& mok#ti kli-ent& neturime.“

Nuolat save motyvuotiKiekvien% ryt% „General Financing“ vadovas pra-deda su puodeliu „Star-bucks“ kavos. „Esu per-

aplink save suburti ben-dramin(ius ir tur#ti kuo ma!iau bendradarbi&.“

Jis stengiasi i'auginti darbuotoj% savo $mon#je. „Tokius !mones gerai pa-!$sti, !inai, ko i' j& tik#tis ir jei jis vis dar dirba tavo $mon#je, vadinasi, juo pa-sitiki ir n#ra prie!as(i& atsisakyti jo paslaug&“, – pasakojo „General Finan-cing“ vadovas, 'iuo metu vadovaujantis daugiau kaip 120 asmen& koman-dai.

Antra taisykl# $darbi-nant !mones – pasiimti tok$, kur$ gerai pa!$sti per jo veikl% kitose kom-panijose. Tokie darbuo-tojai da!niausiai eina vadovaujamo pob"d!io pareigas. K. Balakinas ap-gailestavo, kad 'iandien

mintimis dalijosi K. Bala-kinas. – *ios $mon#s turi galimyb) gyvuoti, j& ne-reikia drausti, bet reikia 'viesti !mones. Jei gauni minimal& atlyginim% ir pradedi va!in#ti su taksi, likusias dienas tenka vaik'(ioti p#s(iomis.“

Svarbiausia noraiK. Balakino papra'#me pasidalyti nuomone, ar Lietuvoje lengva b"ti verslininku. Pasiremda-mas mintimi „bus taip, kaip tu nori“, „General Financing“ vadovas teig#:

„Jeigu manysi, kad nepa-vyks – taip ir nutiks.“

„Jei ai'kiai matai vi-zij% ir eini link jos, visk% pasieksi, ir nesvarbu, Lietuvoje ar kitoje 'alyje, – padr%sino K. Balakinas. – Svarbu skirti norus ir ketinimus. Jei kiekvien% ryt% atsik#l)s galvosi, kad nori nuvykti $ u!-sien$ ar gauti ger% darb%, niekas nepasikeis, ta(iau jei bent minimaliai $d#si pastang& tikslui pasiekti, vien% dien% galiausiai j$ pasieksi.“

Pa'nekovo nuomone,

nelaimingi !mon#s, nuo-lat besiskund!iantys savo pad#timi, tampa dar nelaimingesni. „Pa-'alp& gav#jai, kad ir kaip b"t& gaila, visada ir liks pa'alp& gav#jai, – apgai-lestavo K. Balakinas. – Pa'alpa reikalinga trum-pam laikotarpiui, kad gal#tum atsitiesti ir k% nors nuveikti, bet jei met& metus gyvenama vien i' pa'alp&, situacija niekada nepasikeis.“

Lietuvoje kurti versl% visiems sudarytos vie-nodos s%lygos, $sitikin)s „General Financing“ va-dovas. „Vieniems sekasi geriau, nes jie turi vers-lumo dvasi% ir daro, – tvirtino jis. – D#l to vieni yra darbdaviai, o kiti – darbuotojai.“

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

»Kai kurios )mon"s praranda savo rinkos dal) ir galimyb* konkuruoti, nes joms vadovauti pradeda vadovai administratoriai, o ne verslo pl"totojai

CV Konstantinas Balakinas

Vilniaus universitete #gijo verslo vadybos bakalauro laipsn#, v$liau #gijo tarptau-tin$s ekonomikos magistro laipsn#, dar po keleri! met! ten pat #gijo teis$s magistro laipsn#

1996–1997 m. dirbo banko „Snoras“ Kredit! skyriuje

1998–1999 m. tarptautin$je audito bendrov$je „Price-waterhouseCoopers“ dirbo auditoriaus asistentu

1999–2004 m. buvo bendrov$s „Snoro lizingas“ direktoriaus pavaduotojas, Komercijos departamento vadovas, valdybos narys

2004–2005 m. vadovavo Rusijos banko „Conversbank-Moscow“ Vartojimo kredit! departamentui

Nuo 2005 m. yra vartojimo kredit! ir pirkimo i%simok$ti-nai paslaug! bendrov$s „Ge-neral Financing“ generalinis direktorius

FAKTAI

„GENERAL FINANCING“

.mon$ #kurta 2005 m.

2008 m. ji tapo Pran-c"zijos banko „Societe Generale“ grup$s dalimi

)iuo metu bendrov$je dirba per 120 darbuotoj!

„General Financing“ turi per 165 t"kstan(ius klient!. )iuo metu ben-drov$s paslaug! portfe-lis siekia daigiau nei 175 mln. lit!

„General Financing“ vartojimo kreditai ir pirki-mo i%simok$tinai paslau-gos teikiamos daugiau nei 1 000 viet! visoje Lietuvoje

Bendrov$ „General Financing“ priklauso Lie-tuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijai bei yra asociacijos „Investuotoj! forumas“ nar$

Pasak K. Balakino, versl# kurti gali kiekvienas, ta$iau sekasi

tiems, kurie turi verslumo dvasi# ir nuolat k# nors daro.

Fotodiena

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

„Stengiuosi aplink save suburti bendramin$ius ir tur"ti kuo ma%iau bendradarbi!“, –

K. Balakinas. Fotodiena

Akcija

„Vilniaus baldai“ (VBL1L)

LESTO (LES1L)

„Klaip&dos nafta“ (KNF1L)

„Agrowill Group“ (APG1L)

„Vilky(ki) pienin&“ (VLP1L)

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

–15,15%

–8,75%

–7,99%

–3,56%

–3,24%

Apyvarta

7 549,24 EUR

19 279,91 EUR

1 776,02 EUR

133 910,37 EUR

4 984,52 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, gegu"#s 3–10 d. duomenys

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

+15,79%

+7,04%

+3,33%

+0,65%

+0,57%

Apyvarta

110,00 EUR

1,52 EUR

976,50 EUR

452,64 EUR

7 849,47 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, gegu"#s 3–10 d. duomenys

Akcija

„Gubernija“ (GUB1L)

„Linas“ (LNS1L)

Lietuvos j'r) laivininkyst& (LJL1L)

„Roki(kio s'ris“ (RSU1L)

„+kio bankas“ (UKB1L)

9ROVWULWR�EDQNLQLQNDL�HPLJUXRMD

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

7PMTUSJUP�EļJVOHMÕTF�TUFCJNB�EJEļJPKJ�CBOLJOJOLı�NJHSBDJKB��WJT�EBVHJBV�EJEļJıKı�CBOLı�QSFLZCJOJOLı�QBMJFLB�TBWP�QPTUVT�JS�QFSTJLFMJB�EJSCUJ�í�NBļJBV�LPOUSPMJVPKBNBT�џOBOTı�JOTUJUVDJKBT�

Dar prie' por% met& buvo pro-g n o z u o j a m a , kad ie'kodami

geresnio u!mokes(io bir!os brokeriai prad#s migruoti i' rizikos drau-dimo fond& $ bankus. Vienos vadov& paie'kos ir $darbinimo $mon#s $k"-r#jas teig#, kad rizikos draudimo fondai ir pri-vataus kapitalo $mon#s nesugeb#s konkuruoti su bankais, kurie savo dar-buotojams gali pasi"lyti didesn$ atlyg$ ir u!tikrinti stabilum%.

„Manau, sulauksime !ymaus pasitraukimo i' rizikos draudimo fond& ir persik#limo $ investi-cinius bankus“, – tuomet „Reuters“ pasakojo „galv& med!iokl#s“ (angl. head-hunt) $mon#s „Carrington Fox“ vadovas Nicholasas Wellsas ir prid"r#, kad toki% migracij% skatina Europoje $vestos naujos kontrol#s priemon#s.

Laisv"s paie(kos*iandien bank& si"lomos g#ryb#s i'sis#m#, o bir!& brokeriai kaip dykum& fauna migruodama naujo vandens 'altinio link, keliasi ten, kur j& laukia didesnis u!mokestis, ma-!esn# kontrol# ir geresn#s galimyb#s pl#stis. Per pas-taruosius metus did!iausi Volstrito bankai neteko daugiau nei 10 daugiausia pelno u!dirbusi& broke-ri&.

„Reik'mingai prie $mo-ni& pelningumo prisid#j) asmenys priversti ie'ko-tis darbo kitur, – „Bloom-berg“ pasakojo vienos

Niujorko vadov& paie'kos konsultavimo $mon#s at-stovas Dougas Shaeneris. – Tokie asmenys ie'ko viet&, kur neb"t& taip kon-troliuojami ir kur j& pre-kyba neb"t& taip smarkiai apribota.“

Bene pagrindin# 'i& po-ky(i& prie!astis – sugrie!-tinta JAV bank& kontrol#. Vadinamoji Volckerio taisykl#, kuri apriboja valstyb#s remiam& bank& rizik%, privert# bankus apkarpyti darbuotoj& at-lyginimus ir skirti ma!es-nes sumas spekuliacijoms akcij& bir!oje.

Bank! praradimaiTarp ry'kiausi& „mi-grant&“ reik#t& pamin#ti John% Silvetz%, kuris per penkerius metus dirb-damas banke „Deutsche Bank“ atne'# apie 700 mln. JAV doleri& (1,86 mlrd. lit&) pelno, ta(iau per t% laik% tur#jo susitaikyti su smarkiai apkarpytu at-lyginimu ir suma!#jusia premija. JAV $darbinimo $moni& duomenimis, ri-zikos draudimo fondai svarbiausiems savo broke-riams gali si"lyti 200–250 t"kst. JAV doleri& (532–665 t"kst. lit&) metinius atly-

ginimus. Kai kurios i' 'i& $staig& gali pasi"lyti iki 12 proc. nuo prekybi-ninko u!dirbto pelno ir, skirtingai nei bankai, daugiausia u!dirbusiam brokeriui skirti pus#s metinio atlyginimo dy-

d!io premij%.Bene labiausiai nuken-

t#jo bankas „Barclays“. Jis prarado 375 mln. JAV dole-ri& (998 mln. lit&) $monei u!dirbus$ Brian% Maggio ir dar tris stambius bro-kerius. Tarp nukrauja-vusi& bank& taip pat yra „JPMorgan Chase“, UBS, „Bank of America“, „Gol-dman Sachs“ ir „Morgan Stanley“.

Praeityje brokeriai keldavosi $ rizikos drau-dimo fondus tik#damiesi geresnio u!darbio, ta(iau Volstrito bankai juos per-siviliojo atgal si"lydami

darbo garantijas ir gali-myb) disponuoti didesn#-mis l#'omis. Pastaruoju metu $darbinimo $moni& vadovai atkreipia d#mes$, kad 'ios tendencijos pasi-keit#.

„Dauguma 'i& !moni& s#d#jo ant did!iuli& pre-kybos mast& bei pajam& kalno ir did!ioji dalis i'tirpo jiems i' po koj&, – „Bloomberg“ kalb#jo vie-nos Niujorko $darbinimo $mon#s vadovas Gregory Crescisas. – Taigi logi'ka, kad dabar jie nusprend# pasitraukti arba tapo ne-bereikalingi.“

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJ28

FAKTAI

RIZIKOS DRAUDIMO FONDAI

Investuotojai pirm'j# ketvirt# investavo 16 mlrd. JAV doleri! (42,5 mlrd. lit!) # JAV veikian(ius rizi-kos draudimo fondus

Metinis vadovaujan(io lygio rizikos draudimo fondo brokeri! atlygi-nimas siekia 200–250 t"kst. JAV doleri! (532–665 t"kst. lit!)

)i! met! prad&ioje JAV rizikos draudimo fond! valdomas turtas suda-r$ 2,13 trln. JAV doleri! (5,66 trln. lit!)

»Dauguma (i! %moni! s"d"jo ant did%iuli! prekybos mast! bei pajam! kalno ir did%ioji dalis i(tirpo jiems i( po koj!

Trok(dami didesnio atlyginimo ir daugiau darbo laisv"s bank!

brokeriai renkasi rizikos draudimo fondus.

Scanpix

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

.DP�XJG\WL�GDUEXRWRMą(SFJUBJ�CFTJLFJËJBOUJ�WFSTMP�BQMJOLB��0SHBOJ[BDJKPTF�WZLTUBOUZT�QPLZËJBJ�SFJLBMBVKB�HSFJUPT�EBSCVPUPKı�

BEBQUBDJKPT��5BJ �LBT�WFJLÕ�WBLBS �OFCFWFJLJB�ğJBOEJFO ��SBğP�5PNBT�.JTJVLPOJT�LOZHPKF�"TNFOJOJP�VHEZNP�QSBLUJLB�WBEPWBNT�

Eko n o m i k a . l t “ pateikia jums i'trauk% i' T. Mi-siukonio knygos,

ai'kinan(i%, kod#l $mon#se svarbus asmeninis ugdy-mas. Jei organizacijoje tr"ksta auk'tos kompeten-cijos ir kvalifikacijos spe-cialist&, verta skai(iuoti, ar geriau samdyti brangiai mokamus profesionalus, ar ugdyti savus darbuoto-jus.

Reta $mon#, siekdama, kad jos darbuotojai nuolat tobulint& $g"d!ius, gali sau leisti juos si&sti $ brangius mokymus kelet% kart& per metus. Tokiu atveju vado-

vai tradicinius mokymus gali pakeisti asmeniniu ugdymu. Paskatin) !mog& apm%styti savo patirt$ ir modeliuoti situacijas ki-taip, vadovai gali tik#tis paveikti darbuotoj& elges$. Toks paskatinimas kur kas veiksmingesnis, nes dar-buotojas gauna prog% pats pasirinkti.

Pasikeitus darbo pob"-d!iui darbuotojai da!nai jau(ia nerim%. Taikant asmenin$ ugdym% toks pokytis gali b"ti kur kas komforti'kesnis. Darbuo-tojui suteikiama erdv# ir galimyb# mokytis, daryti i'vadas, greitai tobulinti

darbo $g"d!ius.Daugelis organizacij&

atrenka ir investuoja $ b"si-mus vadovus, specialistus ar ekspertus. Jie turi nuo-lat mokytis i' $gyjamos pa-tirties, imtis nauj& i''"ki&, tad asmeninis ugdymas yra b"tent ta mokymo forma, kuri padeda i'laisvinti ir sustiprinti toki& !moni& geb#jimus.

Gana da!nai organiza-cijoje dirbantys vadovai yra buv) puik"s techniniai ekspertai. Tokie !mon#s turi lavinti savo bendra-vimo, vadovavimo, lyderio $g"d!ius. Jie vieni pirm&j& patiria asmeninio ugdymo

ŶPakrik* Eduardo Save-rino ir Marko Zuckerbergo santykiai tapo emociniu filmo „Socialinis tinklas“ branduoliu.

Kol M. Zuckerbergas skai-(iuoja, kiek u&sidirbs mili-jard! i% „Facebook“ pirminio akcij! si"lymo, k' daro bu-v+s jo draugas E. Saverinas? Pastaruosius trejus metus jis gyvena Singap"re.

Kaip prane%a „Wall Street Journal“, 30-metis tapo vietine Singap"ro #&ymybe. Ten jis finansuoja kelias kompanijas ir remia buvu-sios „Mis Singap"ro“ kos-

metikos versl'. E. Saverinas nepasi&ymi kukliame b"ste gyvenan(io M. Zuckerbergo taupumu. Singap"re E. Saverinas turi prabangius apartamentus, vairuoja au-tomobil# „Bentley“ ir gars$ja pom$giu per vakar' praban-giam %ampanui i%leisti iki 50 t"kst. JAV doleri! (134 t"kst. lit!).

E. Saverinas buvo vienas pirm!j! investuotoj! # socia-lin# tinkl' „Facebook“ ir $jo #mon$s finans! direktoriaus pareigas.

Jis padav$ M. Zucker-berg' # teism', kai pats buvo nustumtas # %al#, o jo akcij! „Facebook“ pirminis vie(as si&lymas akcininkams duos daug pelno. Reuters

„Facebook“ milijardieri! )pro$iaidalis suma&inta. Byla i%-spr+sta 2009 metais ir E. Sa-verinas gavo 5 proc. #mon$s akcij!. Tais pa(iais metais E. Saverinas persikraust$ # Sin-gap"r'.

E. Saverinui vis dar pri-klauso apie 2 proc. #mon$s akcij!, jos, turint omenyje, kad „Facebook“ gali b"ti #vertinta 95 mlrd. JAV dole-ri! (253,4 mlrd. lit!), duos daug pelno.

„Forbes“ skai(iuoja, kad E. Saverinas turi 2 mlrd. doleri! (5,3 mlrd. lit!) ir yra 634-asis turtingiausias &mogus &em$je. Neseniai jis buvo paskelbtas vienu

i% dvylikos geid&iamiausi! pasaulio milijardieri! vien-gungi!.

Kitas „Facebook“ #k"r$jas Dustinas Moskovitzas pernai aplenk$ M. Zuckerberg' jau-niausio milijardieriaus lenk-tyn$se.

Dar vienas #k"r$jas Chri-sas Hughesas yra „tik“ mul-timilijonierius, ta(iau pakan-kamai turtingas, kad gal$t! #sigyti kontrolin# Va%ingtono &urnalo „The New Republic“ akcij! paket'.

I% keturi! „Facebook“ #k"r$j! vienintelis M. Zuc-kerbergas liko dirbti kompa-nijoje.

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

T. Misiukonio knyg# „Asmeninio ugdymo praktika vadovams“ i(leido leidykla „Vaga“. Leidyklos nuotr.

naud%. Asmeninis ugdy-mas yra viena veiksmin-giausi& priemoni&, pade-dan(i& priimti sud#tingus sprendimus.

Asmeninis ugdymas skatina savaranki'kum%. Suvok) ir prakti'kai i'-band) naujas galimybes darbuotojai i'moksta ug-dytis patys.

Asmeninis ugdymas gali pad#ti spr)sti sun-kius darbinius klausimus. Tiesa, taikant asmenin$ ugdym% galima i'spr)sti tik tas darbo problemas, kai reikia kitokio po!i"rio, nauj& !moni& geb#jim&, $g"d!i& ar kompetencijos.

Nr. 182012 m. gegu%&s 14–20 d.

T I N K L A R A ' T I S

U%klumpa netik"taiGali pasirodyti, kad

Lietuva plyti keistoje klimato zonoje, kur sezonai kei(iasi akimirksniu. Kasmet m"s! kelininkus &iema u&klumpa

netik$tai. At%il+ orai netik$-tai u&klupo ir prekybininkus bei maitinimo #staigas.

Or! prognoz+ stebi turb"t tik keletas Vilniaus bar! ir

restoran! savinink!, mat pirmaisiais %iltaisiais savait-galiais prie skubiai i%ne%t! stal! # gatv+ b"riavosi minios potenciali! klient!, o padav$jai sk$s(iojo ranko-mis d$l pasibaigusio alaus arba dirbo lyg pirm' darbo dien'.

Pavyzdys: vien' penk-tadienio vakar' sostin$s centre rasti laisv' staliuk' lauke ir gauti pirm'j# bokal' alaus u&truko beveik dvi va-landas. Keletas m$gstam! bar! netur$jo laisv! viet!, kitame pasi"l$ patiems susikomplektuoti stal' ir

k$des i% skirting! lauko zo-nos kamp!, tre(iajame bare vieta buvo rasta, bet ten parei%k$, kad alus baigiasi ir gal pavyks prila%inti vien' kit' bokal'. Po 20 minu(i! teko i% ten i%eiti, nes pada-v$jas su prila%intais bokalais taip ir negr#&o. Paskutin$je vietoje galiausiai buvo ir vie-tos, ir norim! g$rim!, bet u&sakymo teko laukti ger' pusvaland#, nors &moni! antpl"d&io nebuvo.

K' tai mums sako? Lietuviai pinig! turi ir nori juos i%leisti, ta(iau preky-bininkai tam nesuteikia

Barus (iluma u%klupo netik"tai. Fotodiena

galimybi!. )tai restoran! savininkai skund&iasi, kad darbuotoj! reikia jau dabar, bet j! ne#manoma rasti, o ir pradedantieji dirbti dar kelias savaites noro gr#&ti # bar' da&-nai nekelia. Kod$l j! nebuvo ie%koma, pavyzd&iui, baland#? Bet k' kalb$ti apie barus, jei didieji prekybos centrai %alies kurortuose atsiduria tokioje situacijoje, kai baigiasi tokios prek$s kaip ledai…

Prekybininkai, ar jau pasteb$jote rekordin# turist! skai(i! gatv$se, ar tik po keli! savai(i! suprasite, kaip paimti j! tiesiamus pinigus?