NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d. nr. 28 (138)

statistikos smulkintuvė išmaniajam piliečiuiGyvename paskendę informacijoje. Skai-čiuojama, kad 2012 metais žmonija sukūrė daugiau informacijos nei per visą istoriją iki 2003-iųjų. Gerai, kad yra mokančių duomenis mums pateikti suprantamu būdu. Plačiau 7 p.

Verslas nori ramybėsMetų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėju-sius metus įvertinę pozityviai, dauguma vers-lininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais, o verslo bendruomenei linki ramybės.Plačiau 10–11 p.

įsimintiniausi metų įvykiai skaičiaisBankrutuojantys miestai ar ekonomiką skatinantys kūdikiai – viskas turi savo kainą. „Ekonomika.lt“ pristato, mūsų vertinimu, įsimintiniausius šių metų įvykius skaičiais. Plačiau 12–13 p.

technologijų trojos arklysLapkritį visame pasaulyje gerai žinomas mokslinės fantastikos rašytojas Davidas Brinas sakė, kad 2014 metai žymės naujojo amžiaus pradžią. Dar prieš tai, kai sausio danguje nugriaudės fejerverkai, pasidomė-jome, kokių technologinių iššūkių atneš kiti metai.Plačiau 16–17 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 138 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100nsdQni225

gruodžio 6 – 19 d. duomenys

J. akelis: Patarimų, įžvalgų vertė dažnai priklauso ir nuo įmonės noro sekti gautomis rekomendacijomis

i. šimonytė: Lietuvoje yra kone gero tono ženklas aiškinti, kad mokesčiai turi būti maži, tačiau pensijos ir biudžeto išlaidos „europinės“ ir „orios“

Plačiau 14–15 p. Plačiau 18 p.

456,38 +1,56%814,88 –1,88%408,11 +0,27%6,584.70 +1,33%4,058.13 +0,62%15,859.22 +4,49%

keturiolika 2014-ųjų prognozių

Plačiau 4–5 p.

✔ mokymai✔ konferencijos✔ renginiai ir pobūviai įmonėms✔ Vestuves, jubiliejai ir kitos šeimos šventės

Vienas didžiausių konferencijų centrų Vilniaus senamiestyje

maloniai kviečia mokytis ir švęsti.

Viena vieta – daug pasirinkimų:

www.mikotelgroup.com Užsakymai priimami: e. paštu reservation@mikotelgroup.com.

tel.+370 5 233 88 22

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita LukšėnienėFOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 138tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

psikeitus dovanomis ir sočiai prisikimšus šven-tinio maisto, teks sėsti prie sunkiausios metų už-duoties – įvertinti praėjusius ir apmąstyti ateinan-čius metus.

Verslininkams, politikams, ekspertams ir kiek-vienam eiliniam mirtingajam tiesiog būtina prie-šais sielos veidrodį nusivalyti 2013 metų vakarėlio makiažą – laikas ruoštis ateičiai. Augimo ir gero-vės etiketėmis aplipdyti 2014-ieji turėtų būti sotesni visiems – jei pasaulio nesudrebins ekono-miniai kataklizmai, galime tikėtis pilnes-nių šaldytuvų, sklidi-nesnio degalų bako ir mažiau nerimo gavus sąskaitas.

Jei dažnai save ekonomisto profesijos titulu mėgstantys apdovanoti politikai sugebės susival-dyti pravalgymui neišmetę dar vieno kito mili-jardo litų, nukulniavus Arklio metams, rietenose dėl 2015-ųjų šalies biudžeto jau girdėsime kaip asignavimų milijonai dalijami eurais. Jei santūriu progresu ir darbo grupių debesimis papuoštoje po-litinėje padangėje pavyks išvysti vieną kitą valios ir ryžtingumo spindulėlį, kitąmet galime tikėtis ir „Gazprom“ galvos skausmu tapusio Stokholmo ar-bitražo sprendimo.

2014-aisiais Lietuvos gyventojų laukia ir dar vie-nas pilietiškumo išbandymas – artėja laikas, kai

spręsime, kas ateinančius 5 metus šildys S. Dau-kanto gatvėje įkurtuose rūmuose stūksančią ša-lies vadovo kėdę. Gal referendumo geismo užlieta visuomenė galiausiai įrodys, jog yra pakankamai pilietiška, kad vieną pavasario sekmadienį skirtų savo ateities sprendimui priimti.

Žvelgiant į besibaigiančius 2013-uosius, veidus turėtų puošti šypsenos – tai pirmieji metai nuo 2007-ųjų, kai Lietuvos ekonomikoje optimizmo šūksniai

skambėjo dažniau nei nusivylimo atodūsiai. Lietuvos progreso gar-vežys nelėtina apsukų, teigiami tarptautinių reitingų pokyčiai glosto kiekvieno savimeilę, o augimo šviesoje links-

niuojamas šalies vardas suteikia pasitikėjimo. Kiek simboliška, tačiau narystės Europos Są-

jungoje dešimtmetį minėsime šalies ekonomikai pranokstant Portugalijos rodiklius. Kartu su šiuo įvykiu netenkame ir „naujųjų“ narių statuso.

Vis dėlto visas laukiantis gėris yra papuoštas vienu dideliu „jei“. Politinių, ekonominių ir net karinių grėsmių apstu, tačiau, minėdami 24-ąsias lietuviškos demokratijos metines turėsime įrodyti, kad jau išmokome ne tik „nusirašinėti“ raidos veiksmus nuo Vakarų Europos. Pažaboję rietenas, galime pakinkyti kitų metų arklį ir jam ant kupros nurisnoti tvaraus augimo link.

Šeimos šiluma sušildysiančios Šv. Kalėdos suteiks progą bent trumpam pabėgti nuo BVP, NPD, GPM, MMA, PVM, SGD, ECB, FED, ESF, VSD, STT ar kitų raidžių kombinacijų bei užmiršti

kreives, grafikus, burbulus ir rinkas. Tačiau neilgam.

A»Lietuvos ekonomikoje optimizmo

šūksniai skambėjo dažniau nei nusivylimo atodūsiai

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Veidrodėli, veidrodėli...

l Užsakomasis turinys

Savaitės tema 5Savaitės tema4

Keturiolika 2014-ųjų prognozių ĮMONIŲ NAUJIENOS

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Faktai

scenariJai 2013–2014

• Analitikų prognozės dėl VAE projekto šiemet opti-mistiškesnės – pernai VAE atsisakymo scenarijaus tiki-mybė siekė 67 proc.

• Vilniaus miesto nemo-kumas kalbintiems eksper-tams atrodo mažiausiai tikėtinas

• Spartesniam euro zonos augimui neteikiama didelių vilčių

• Dvejus metus iš eilės tiks-liausiai scenarijus progno-zavo Nerijus Mačiulis

• Sutariama, kad ECB pini-gų politikos pokyčiai ma-žiau tikėtini nei JAV centri-nio banko

Santūrumu pasižymintys ekspertai, kalbėdami apie artėjančius Arklio metus, rodeo nežada – 2014-ųjų kumelė risnos ramiai ir užtikrintai.

Leidinio „Ekono-mika.lt“ kalbinti e k o n o m i s t a i mano, kad ir

2014-aisiais Lietuvos var-das puikuosis sparčiau-siai augančių Europos Sąjungos (ES) valstybių olimpe, o kelerius metus trunkantį pakilimą vai-nikuos bendros Senojo žemyno valiutos – euro ke-lionės mūsų pinginių link pabaiga.

Kaip ir kasmet, metų gale analitikams patei-kiame įvairių ekonomikos scenarijų ir prašome įver-tinti jų tikimybę.

Pernai, jau antrą kartą iš eilės, taikliausią prog-nozę pateikė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, iš 13 sce-narijų tiksliausiai įverti-nęs 12. Jam nepavyko nu-matyti tik šalies finansų sektorių bei krepšinio sir-galius supurčiusios Ūkio banko griūties.Vis dėlto praeitis jau lieka knygose, kur kas įdomiau pažvelgti į tai, kas bus.

1. Lietuva atitiks mastrichto kriterijus (labai didelė tikimybė – 93,5 proc.)Ekonomistų klausėme, ko-kia tikimybė, kad ateinan-

čiais metais atitiksime Mastrichto kriterijus ir būsime pakviesti prisi-jungti prie euro zonos. Kalbinti ekspertai vien-balsiai sutarė, kad euro galime laukti jau 2015-ųjų pradžioje. „Beveik nelieka abejonių, kad Lietuva bus pakviesta prisijungti prie euro zonos nuo 2015 metų pradžios“, – sakė N. Ma-čiulis. „Infliacijos tenden-cijos yra palankios, vie-nintelė grėsmė – fiskalinis kriterijus, esantis politikų rankose“, – teigė „Danske Bank“ vyriausioji anali-tikė Baltijos šalims Vio-leta Klyvienė.

Ekspertų vertinimu, atitikti Mastrichto kriteri-jus – realiausias kitų metų scenarijus.

2. Lietuvos BVp augs sparčiausiai es (vidutinė tikimybė – 55 proc.)Prognozuojama, kad BVP augimas kitais metais pranoks 3,5 proc. ribą, tačiau priduriama, jog tai nereiškia, kad jis bus sparčiausias. „Kaip ir šie-met, 2014-aisiais mus gali aplenkti Latvija ir galbūt Lenkija, Estija ar net Šve-dija“, – aiškino vyriau-siasis banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Panašios nuomonės laikėsi ir SEB banko pre-zidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis tarp kandi-dačių augimo lenktynėse aplenkti Lietuvą taip pat nurodė Latviją ir Švediją.

3. Lietuvoje bus įvesti progresiniai mokesčiai (maža tikimybė – 28,75 proc.)Ekspertai silpnai vertino progresinių mokesčių galimybę ir tai motyvavo bendru supratimu, kokia arši konkurencinė kova dėl investicijų vyksta kai-mynystėje.

„Manau, kad tokia reforma nepadidintų biudžeto pajamų, nepage-rintų mažesnes pajamas gaunančių gyventojų padėties, todėl, atlikus gi-lesnę analizę, ši iniciatyva turėtų atvėsti“, – teigė N. Mačiulis. Tik G. Nau-sėda užsiminė apie vidu-tinę galimybę dar labiau įsitvirtinti mokesčių pro-gresyvumui.

4. dalios Grybauskaitės laukia antra prezidento kadencija (labai didelė tikimybė – 87,5 proc.)Ekonomistai vieningai sutarė, kad rimto var-žovo D. Grybauskaitei kol kas nematyti. „Negalima

noma – situacija priklauso nuo to, kaip įsisiūbuos re-novacijos procesas“, – aiš-kino ekonomistė.

7. prieš įsivedant eurą gerokai išaugs nt kainos (maža tikimybė – 20,5 proc.)Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad tokia tikimybė yra itin maža, mat kainų augimą lemia kiti fakto-riai. „Negalima atmesti, kad dalis rinkos dalyvių norės sužaisti euro „par-tiją“, tačiau NT bran-gimą turėtų skatinti toli gražu ne tik euro įvedimo lūkesčiai“, – aiškino G. Nausėda.

8. Vilniaus miestas taps nemokus (maža tikimy-bė – 18,75 proc.)Ekspertų teigimu, dau-giau nei milijardo litų skolą sukaupusio didžiau-sio Lietuvos miesto ban-krotas – mažiausiai tikėti-nas kitų metų scenarijus. Pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad tokia situa-cija beveik neįmanoma net susidūrus su rimtais

sunkumais, nes sostinė būtų gelbėjama visų mo-kesčių mokėtojų lėšomis.

9. euro zonos augimas pranoks 2 proc. (maža tikimybė – 31,25 proc.)„Atskiros euro zonos šalys gali pasiekti spar-tesnę nei 2 proc. plėtrą, tačiau visam regionui tai negresia“, – puikiai iliustruodamas kolegų nuomonę aiškino G. Nau-sėda.

10. Fed ir ecB stabdys pinigų skatinimo politiką (maža tikimybė – 28,75 proc.)Šiuo klausimu kai kurių pašnekovų nuomonės iš-siskyrė. N. Mačiulio ma-nymu, nėra nė menkiau-sios tikimybės, kad JAV ir Europos centriniai ban-kai liausis rinkas tvindę pigiais pinigais. „Žemos bazinės palūkanos išliks bent iki 2015 metų vidurio – FED pirks mažiau obli-gacijų, tačiau apie pinigų bazės mažinimą dar net nebus kalbų“, – pasakojo N. Mačiulis.

Ž. Mauricas mano, kad

ekonomikos augimas ne-bebus skatinamas bent jau už Atlanto. „JAV ekonomikos rezultatai yra itin geri, tad labai ti-kėtina, kad JAV pabaigs ekonomikos skatinimo programą jau 2014 metų pradžioje“, – sakė Ž. Mau-ricas.

Kas buvo teisus, paaiš-kės tik kitąmet.

11. rusijos ekonomika patirs recesiją (maža tikimybė – 27,5 proc.)Beveik visi ekspertai neįžvelgė didesnių grės-mių rytinei Lietuvos kai-mynei. „Didelis Rusijos vidaus rezervas neleis patirti recesijos – tu-rimų lėšų pakaks inves-ticijoms, vartojimui ir ekonomikai skatinti“, – mano V. Klyvienė. Pasak Ž. Maurico, neigiamos įtakos Rusijos augimui gali turėti krintančios naftos kainos.

12. Lėčiau augs kinijos ekonomika (labai didelė tikimybė – 85 proc.)Kad Kinijos ekonomika augs lėčiau, prognozavo visi savaitraščio „Ekono-mika.lt“ kalbinti eksper-tai. Teigiama, kad tokią situaciją skatina ne eko-nomikos krizė, o intensy-

»Beveik nelieka abejonių, kad Lietuva bus pakviesta prisijungti prie euro zonos nuo 2015 metų pradžios

prognozuojama, kad Lietuvos BVp augimas kitais metais pranoks 3,5 proc. ribą, tačiau priduriama, jog tai nereiškia, kad jis bus sparčiausias es. scanpix

vėjantis vidaus vartojimo skatinimas.

13. Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su es (vidutinė tikimybė – 42,5 proc.) Kijevo perspektyvą su-sisaistyti su Briuseliu analitikai vertino dvipras-miškai – sutariama, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau sprendimą nulemti gali išoriniai veiksniai. „Padėtis galėtų pasikeisti po 2015 metais įvyksian-čių Ukrainos prezidento rinkimų“, – sakė G. Nau-sėda.

14. naftos kaina kris (didelė tikimybė – 60 proc.) Visi leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti analitikai tvir-tino, jog labai tikėtina, kad 2014 metais mažės naftos kaina. „Skalūnų dujų re-voliucija įgalino JAV stip-riai sumažinti priklauso-mybę nuo naftos, taip pat šiek tiek sumažino šios žaliavos paklausą“, – sakė N. Mačiulis.

Net mažiausią kritimo tikimybę prognozuojanti V. Klyvienė teigė, jog yra įsitikinusi, kad kaina mažės, tačiau pavadinti proceso kritimu sakė ne-drįstanti.

ieškos milijardo dolerių vertų idėjų

Lietuvos verslininkas Ilja Laursas su verslo partneriu, buvusiu „Microsoft“ Baltijos šalių padalinio generaliniu direktoriumi Mindaugu Glodu Lietuvoje įkūrė rizikos kapitalo fondą. Pasak jo įkūrėjų, „Nextury Ventures“ orientuotas į vadinamųjų startuolių kūrimą ir paramą, aktyviai bendradarbiaus su mokslo ir švietimo įstai-gomis, ieškos potencialą turinčių verslo startuolių ne tik Lietuvoje, bet ir šalyse kaimynėse bei į juos inves-tuos. Fonde bus naudojami tik privatūs pinigai.

turės oficialius namus

palieka šiaulių banką

i. Laursas ir m. Glodas Lietuvoje įkūrė rizikos kapitalo fondą „nextury Ventures“. ruslano Kondratjevo nuotr.

„Modus grupei“ priklau-sančiame automobilių sa-lone sostinės Ozo gatvėje duris atvėrė pirmasis Lietu-voje oficialus „Porsche“ sa-lonas ir techninės priežiūros centras. Naujasis „Porsche“ salonas yra pirmasis Lie-

tuvoje ir trečiasis Baltijos šalyse. „Porsche“ prekės ženklas priklauso didžiau-sio Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ koncernui. Šiam taip pat priklauso „Audi“ ir „Lam-borghini“ gamintojai.

Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir administracijos vadovas Audrius Žiugžda nusprendė baigti darbą Šiaulių banke, kuriam vadovavo trejus me-tus. Jam vadovaujant, Šiau-lių banko padalinių tinklas

buvo išplėstas iki 77 skyrių visoje Lietuvoje, klientų skaičius padidėjo dvigubai ir perkopė 300 tūkst. Tarp Lietuvoje veikiančių komer-cinių bankų Šiaulių bankas pagal valdomą turtą šiemet tapo 5-uoju banku.

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Giedrė sankaUskaitė giedre@ekonomika.lt

»dabartinė padėtis Lietuvos darbo rinkoje primena suomiją ir švediją, šiose sprogus nt burbului

Valstybinė mokesčių ins-pekcija (Vmi) primena, kad gyventojams, norintiems vykdyti veiklą su verslo liu-dijimu, paprasčiausia jį įsi-gyti e. būdu. tam tereikia:l VMI tinklalapyje www.

vmi.lt pasirinkti paskyrą Mano VMI ir prisijungti mokesčių mokėtojams pa-togiais būdais: per išorines sistemas (pvz., e. bankinin-kystę), su e. parašu arba naudojant VMI išduotas prisijungimo korteles; l meniu punkte „Verslo

liudijimai“ pasirinkti „Naujo verslo liudijimo išdavimas“ / „Verslo liudijimo pratęsi-mas“; l užpildyti atitinkamus

laukus: nurodyti norimos veiklos rūšį, vykdymo vietą, terminus ir kt. reikiamą in-formaciją (pagal pateiktus duomenis sistema paruoš

prašymą išduoti verslo liu-dijimą); l meniu punkte „Paslau-

gos“ pasirinkti nuorodą „Verslo liudijimo išdavi-mas“. Sistema pateikia pranešimą apie mokėtinus mokesčius, kuriuos galima sumokėti per e. bankinin-kystę, spaudos kioskuose, „Perlo“ terminaluose, paš-te ar banke; l sumokėti nurodytą mo-

kestį. Gavus verslo liudijimą arba teigiamą atsakymą dėl verslo liudijimo išdavimo / pratęsimo, galima pradėti vykdyti veiklą.

VMI primena, kad, virši-jus 15 500 litų sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos (nuo pirmo lito) apmokestinamos kaip pa-jamos iš įregistruotos indivi-dualios veiklos su pažyma.

užsakymo Nr. 12172013

paprasta ir sumanu veiklą registruoti internetu

atmesti galimybės, kad kova bus įdomi ir daug ką lems rinkimų kampanija, – tikino V. Klyvienė. – Vis dėlto dabartinės vadovės pozicijos yra labai stip-rios.“

5. Bus atsisakyta Visagino atominės elektrinės (Vae) projekto (vidutinė tikimybė – 56,25 proc.)Tokią galimybę eksper-tai vertino vidutiniškai. Ž. Maurico manymu, labiausiai tikėtina, kad VAE projektas ir toliau bus vilkinamas. G. Nau-sėda buvo kiek skeptiš-

kesnis ir teigė manąs, kad dabartinė įvykių eiga rodo, jog atominė energetika negrįš į Lie-tuvą. „Veikiausiai tai bus padaryta mūsų partnerių rankomis“, – sakė SEB banko ekspertas.

6. nedarbo lygis Lietu-voje bus mažesnis nei 8 proc. (maža tikimybė – 22,5 proc.)Apmaudu, tačiau gerų naujienų Lietuvos darbo rinkoje tikėtis kitąmet nevertėtų – nedarbo lygis ir toliau mažės laipsniš-kai. N. Mačiulio teigimu, tai lemia struktūrinio

nedarbo problemos. „Da-bartiniai bedarbiai neturi kompetencijų, kurių tikisi darbdaviai. Dėl to sunku įsivaizduoti, kad nedarbo lygis kitąmet bus mažes-nis nei 8 proc.“, – sakė N. Mačiulis.

Panašios nuomonės laikėsi ir Ž. Mauricas. Jis pridūrė, kad panaši padėtis vyravo Suomijoje ir Švedijoje, kur, sprogus NT burbului, darbo rinka normalizavosi tik po gero dešimtmečio.

Kiek optimistiškesnė buvo V. Klyvienė. „Manau, kad nedarbas išliks apie 9 proc., tačiau tai yra įma-

scenarijus Violeta klyvienė nerijus mačiulis Gitanas nausėda žygimantas mauricas Vidurkis

Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus Labai didelė 90 proc. Labai didelė 99 proc. Labai didelė 90 proc. Labai didelė 95 proc. Labai didelė 93,5 proc.Lietuvos BVP augs sparčiausiai Labai didelė 85 proc. maža 30 proc. didelė 75 proc. maža 30 proc. Vidutinė 55 proc.Lietuvoje bus įvesti progresiniai mokesčiai maža 25 proc. maža 30 proc. Vidutinė 50 proc. Labai maža 10 proc. Maža 28,75 proc.Dalia Grybauskaitė bus perrinkta antrai kadencijai Labai didelė 90 proc. Labai didelė 95 proc. Labai didelė 95 proc. didelė 70 proc. Labai didelė 87,5 proc.Bus atsisakyta VAE projekto Vidutinė 50 proc. Vidutinė 40 proc. Labai didelė 85 proc. Vidutinė 50 proc. Vidutinė 56,25 proc.Nedarbo lygis Lietuvoje bus mažesnis nei 8 proc. Vidutinė 50 proc. Labai maža 5 proc. maža 15 proc. maža 20 proc. Maža 22,5 proc.Prieš euro įvedimą Lietuvoje pakils NT kainos Labai maža 2 proc. maža 20 proc. Vidutinė 55 proc. Labai maža 5 proc. Maža 20,5 proc.Vilniaus miestas taps nemokus maža 25 proc. maža 30 proc. maža 15 proc. Labai maža 5 proc. Maža 18,75 proc.Euro zonos ekonomika augs sparčiau nei 2 proc. maža 35 proc. Vidutinė 40 proc. maža 20 proc. maža 30 proc. Maža 31,25 proc.FED ir ECB baigs pinigų skatinimo politiką maža 20 proc. Labai maža 0 proc. Labai maža 5 proc. Labai didelė 90 proc. Maža 28,75 proc.Rusijos ekonomika patirs recesiją Labai maža 10 proc. Labai maža 10 proc. Vidutinė 40 proc. Vidutinė 50 proc. Maža 27,5 proc.Lėtės Kinijos BVP augimas didelė 75 proc. Labai didelė 90 proc. didelė 80 proc. Labai didelė 95 proc. Labai didelė 85 proc.Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES Vidutinė 50 proc. Vidutinė 50 proc. Vidutinė 40 proc. maža 30 proc. Vidutinė 42,5 proc.Naftos kaina kris maža 25 proc. didelė 80 proc. didelė 65 proc. didelė 70 proc. Didelė 60 proc.

scenariJų tikimyBės

Vertės. Labai maža 0–14 proc., maža 15–39 proc., vidutinė 40–59 proc., didelė 60–84 proc., labai didelė 85–100 proc.

6 Savas verslas nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d. Projektai 7nr. 28

2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

www.ek.ltnaUJienOs

taVO VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Statistikos smulkintuvė išmaniajam piliečiui

■Gyvename paskendę informacijoje. skaičiuo-jama, kad 2012 metais žmonija sukūrė daugiau informacijos nei per visą istoriją iki 2003-iųjų. Gerai, kad yra mokančių duomenis mums pateikti suprantamu būdu.

Visi kuriems yra tekę ieškoti gyvenamosios vietos, puikiai supranta, kaip nelengva išsirinkti tinkamą užuovėją. „Kai ieškojau būsto, norėjau palyginti gyvenamuosius namus pagal šildymo kainą, saugumo lygį“, – pasakoja pradedančiojo verslo kurgyvenu.lt įkū-rėjas ir vadovas Andrius Gintalas.

Darbą banke palikęs verslininkas kartu su bendraminčiais sukūrė platformą, leidžiančią labai paprastai sužinoti detalią informaciją apie didžiąją dalį Lietuvoje stūksančių pastatų. Šil-dymo kaina, turto vertė, konstrukcijos tipas, oro tarša, nusikalstamumas, triukšmingumas, neto-liese esančių mokyklų lygis ir daugelis kitų duo-menų – viskas vienoje vietoje.

„Turima informacija leidžia spręsti, kaip būtų galima paveikti vieną ar kitą vietą, todėl su ben-draminčiais nuspren-

dėme rasti būdą, kaip visą informacija padaryti kuo suprantamesnę“, – kaip gimė idėja, pasakoja A. Gintalas.

išmaniojo miesto užuomazgaKurgyvenu.lt vadovas pasakoja manąs, kad svarbiausia – suteikti ga-limybę įvertinti sąlygas. „Svarbu, kad būtų gali-mybė įvertinti savo turtą ir sąlygas daryti įtaką gyvenamajai aplinkai“, – pasakoja A. Gintalas.

Pašnekovas priduria, kad kiekvienas žmogus yra suinteresuotas pa-gerinti savo gyvenimo kokybę, todėl svarbu jam suteikti šią galimybę. „Galiausiai, jei niekaip negali paveikti aplinkos, kurioje gyveni, gal ver-tėtų pasidomėti informa-cija apie vietas, kur to-kios sąlygos yra“, – sako A. Gintalas.

Kurgyvenu.lt rinko-daros specialistė Laura Tyrylytė priduria, kad naujo verslo tikslas – su-jungti skirtingą informa-ciją į vieną dinamišką būtį. „Tai platforma, suteikianti galimybę iš-maniojo miesto piliečiui gauti informaciją apie savo gyvenamąją aplinką

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

talas teigia, kad tai su-teikia pasitikėjimo. „Juk visada malonu žinoti, kad tavo idėja tikima“, – tei-gia kurgyvenu.lt vadovas ir priduria, kad atsiradus investuotojui kyla porei-kis susitelkti ir nenutolti nuo tikslo.

išnaudoja konkurencinę kovąNors kurgyvenu.lt sutei-kia galimybę naudotis neišsemiamais infor-macijos klodais, kyla esminis klausimas, kaip iš to uždirbti. Apie tai paklaustas A. Ginta-las sako, kad iš pradžių pajamos atkeliauja iš interneto portalo lanko-mumo. „Turime daug informacijos, kuri leis adekvačiai lyginti nekil-nojamojo turto objektus ir išsirinkti geriausiai atspindintį poreikius, todėl galėsime teikti kon-kurencinius sprendimus turto plėtotojams ir bro-keriams“, – subtilybėmis dalijasi A. Gintalas.

Kalbėdamas apie tiks-lus, jis nesikuklina ir tei-gia, kad pagrindinis sie-kis – smarkiai pranokti užsibrėžtus tikslus. „Sa-koma, kad visi žino, jog duomenys yra vertingi, tačiau retas supranta, ką su jais daryti, – teigia A. Gintalas. – Mūsų tiks-las ir yra parodyti, kaip informacija padeda pri-imti protingus sprendi-mus.“

Ar pritartumėte, kad būtų didinama

minimali mėnesinė alga (MMA)?

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 223 skaitytojai.

SAVAITĖS KLAUSIMASPasak ekonomisto gitano Nausėdos, mma ir vidu-tinio atlyginimo santykis neturėtų būti didesnis nei 50 proc., todėl, esant dabartinėms aplinkybėms, mma galima didinti iki 1,1 tūkst., bet tikrai ne iki žadamos 1,5 tūkst. litų ribos. skaitytojų klausėme, kokiam mma dydžiui pritartų jie.

4

3

1

2

ir ją keisti“, – pasakoja L. Tyrylytė.

Geriausia – nedvejotiA. Gintalas tikina, kad pradedančiojo versli-ninko kelias nėra ro-žėmis klotas. „Gražios „Google“ ir „Facebook“ istorijos yra skirtos star-tuoliams prieš miegą pa-pasakoti, kad įkvėpimo būtų lengviau ieškoti, – teigia „Practica Seed Capita“ investicijų šie-met sulaukusio verslo vadovas ir priduria, kad geriausia, ką gali pada-ryti pradedantysis versli-ninkas, – nedvejoti. – Ge-riau vieną kartą padaryti nei 10 išgirsti.“

Paklaustas, kaip verslą keičia investicijos, A. Gin-

»Visada malonu žinoti, kad tavo idėja tikima

parašas: a. Gintalo teigimu, atsiradus investuotojui kyla poreikis susitelkti ir nenutolti nuo tikslo. ruslano Kondratjevo nuotr.

1) Taip, pritarčiau didinimui iki 1 100 litų 24%2) Taip, pritarčiau didinimui iki 1 500 litų 46%

3) Nepritarčiau jokiam didinimui 28%4) Neturiu nuomonės 3%

kaip pasiruošti kitų metų iššūkiams

Šventinis periodas – pats tinkamiausias laikas ramiai apmąstyti kitų metų priori-tetus ir pasiruošti naujiems iššūkiams, rašo inc.com. Pateikiame 12 patarimų, kurie turėtų padėti kiekvie-nam verslo savininkui ramia širdimi sutikti Naujuosius metus.

įkvepiantys lyderiai nebūna geri vadovai Įkvepiantys lyderiai, tokie kaip a. a. steve'as Jobsas, Billas gatesas ar samas Waltonas, dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau, kad ir kaip parodoksaliai skambėtų, jie nebuvo arba nėra patys geriausi vadovai. Tyrimas parodė, kad dažnai lyderiai įkvėpėjai nepasižymi pastovumu, todėl tai užkerta kelią siekiant efektyviausio vadovavimo.

trumpesnės darbo dienos privalumaiŠiomis dienomis darbuotojų darbo savaitę sudaro tikrai daugiau negu 40 valandų. Vis dėlto normas viršijantis darbo valandų skaičius darbuotojams – ne į gera. dirbant daugelio žmonių emocinė būklė prastėja. apie tai turėtų susimąstyti ir darbdaviai, nes tai turi įtakos kompanijos veiklos rezultatams.

JUrGa BrazaUskaitė

■kauno regiono ekono-minį ir socialinį potencialą sujungsiantis viešasis logistikos centras bus pradėtas plėtoti pastačius kauno intermodalinį terminalą (kit) greta palemono geležinkelio stoties. nors objekto sta-tybų pabaiga numatyta 2014 metų antroje pusėje, antrasis šalies miestas ir geografinis centras jau dabar stengiasi sudominti potencialius investuotojus.

Lapkritį Kauno miesto sa-vivaldybėje surengtoje trans-porto sistemos progreso konferencijoje daugiausia dėmesio ir diskusijų sulaukė laikinosios sostinės ambi-cijos tapti intermodalinio pervežimo centru. Bendro-vei „Fegda“ suteikus pa-greitį terminalo statyboms, žadama, kad šio objekto pabaigtuvės įvyks anksčiau nei kiek didesniojo intermo-dalinio pervežimo „brolio“ Vilniaus Vaidotų stotyje. Ro-dos, tokios tradicinės dviejų didžiųjų miestų lenktynės gali būti naudingos.

subalansuota transporto sistema„Diskusijas, kur įkurdinti vie-šąjį logistikos centrą (VLC), prisimenu dar nuo 2007 metų, – konferencijoje sakė Kauno miesto meras An-drius Kupčinskas. – Pagaliau intermodalinio terminalo statybos darbai jau vyksta, o išvysčius „Rail Baltica“ projektą šios investicijos duos naudos visam regionui, verslui, oro uostui. Skaičiuo-jame, kad Palemone bus sukurta ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, o tai – naujos galimybės paslaugas VLC teikiančioms bendro-vėms. Tai trečioji didžiausia investicija Kaune po KTU Santakos slėnio ir Žalgirio arenos projektų. Tikiuosi, kad visos Kauno bendrovės, ne tik teikiančios logistikos paslaugas, taps konkuren-cingesnės.“

Kauno viešasis logistikos centras europinės vėžės ge-ležinkelio linija ties Palemonu bus sujungtas su „Rail Bal-tica" transporto koridoriumi. Geografiškai susisiekimui itin patogi laikinosios sostinės vieta, magistralė „Via Bal-tica“ ir oro uostas atveria gali-mybes pritraukti dar daugiau investicijų. Skaičiuojama, kad

transporto sistemos progrese – išskirtinis vaidmuo kaunui

po dešimtmečio per Kauną turėtų būti pervežama po 20–30 mln. tonų krovinių per metus. „Gegužę pasirašėme statybų rangos sutartį, o šian-dien jau matome progresą, formuojama terminalo aikš-telė, privažiavimo keliai. Šis projektas vertas didelio dė-mesio, tad esame dėkingi už Susisiekimo ministerijos, Kauno miesto savivaldybės, automobilių kelių direkcijos indėlį. Tokia projekto kon-cepcija ir visos šalies trans-porto sistemos noras plėtoti intermodalinį pervežimą bus ne tik naudingas logistikos bendrovėms, bet, pirmiausia, neš naudą Kauno miestui bei regionui. Tai svarbiausia“, – pabrėžė „Lietuvos geležin-kelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Logistų ir ekspeditorių aso-ciacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas įsitiki-nęs, kad Kauno intermodali-nis terminalas ir viešasis lo-gistikos centras sustiprins ne tik Kauno, bet ir visos Lietu-vos transporto sistemos po-zicijas. Cituodamas „Acme Distribution“ prezidentą J. Goldfogelį, jis pabrėžė, kad šis objektas yra priemonė, duosianti impulsą verslui, jo tolesnei plėtotei. Tai leis pa-siūlyti naujų paslaugų spek-trą, efektyviau konkuruoti su kelių transportu. „Be to, ne visos logistikos kompanijos yra pajėgios įsigyti bei per trumpą laiką įdiegti naujau-sias technologijas, skirtas

sandėliams valdyti, krovi-niams išdėstyti, rūšiuoti. Kauno VLC netrukus tai leis padaryti vienoje vietoje. In-termodaliniai sprendimai – subalansuotos transporto sistemos garantas“, – teigė T. Sankauskas.

„Linekos“ prezidentas mano, kad VLC plėtra galėtų padėti išspręsti akivaizdų tikslios statistinės informa-cijos bei srautų analizės, prognozių valdymo schemų trūkumą miestų transporto sistemoje.

įvairiarūšio transporto naudojimas – svarbusTyrimų bendrovės „Euros-tat“ 2011 metų duomenimis, Lietuvoje 59 proc. krovinių gabenama kelių transportu, o 41 proc. – geležinkeliais. Tai vienas geriausių rodiklių tarp Europos Sąjungos šalių. Panašus pasiskirstymas yra tik Estijoje, Latvijoje, Rumu-nijoje ir Austrijoje, kitos ša-lys geležinkeliais gabena tik apie 18 proc. krovinių. Vadi-nasi, labiau teršiamas oras ir miestai, labiau apkraunami keliai. Susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Pet-rauskas pabrėžė, kad Lietu-voje, kartu ir aplink Kauną, nepakankamai išnaudoja-mas vandens transportas. Kauno VLC pasitarnautų Petrašiūnų uosto statybos, tinkamas Neries ir Nemuno upių išnaudojimas laivybai. Tai numatyta ir ilgalaikėje Vyriausybės strategijoje iki

2015 metų, kuria siekiama Kauno oro uostą daugiau iš-naudoti krovinių gabenimui. Lietuvos ūkio plėtrai užtikrinti taip pat svarbu tinkamai iš-naudoti modernizuotų I ir IX Europos transporto koridorių galimybes, padidinti tranzito mastą ir sudaryti palankias sąlygas Lietuvos vežėjams in-tegruotis į Baltijos jūros regio- no ir kontinentinės Europos transporto paslaugų rinką.

„Intermodalinio trans-porto sistema turi būti plė-tojama tolygiai. Lietuvoje numatyta statyti 4 stambius viešuosius logistikos cen-trus. Esu tikras, kad jie kurs dar didesnę pridėtinę vertę, gausime daugiau pajamų už tranzitines paslaugas, vysty-sime kitas aptarnavimo pas-

laugas“, – konferecijoje kal-bėjo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

kauno VLc perspektyvos optimistiškosBendrovės EY (Ernst&Young) atlikta galimybių studija ir krovinių srauto prognozės rodo, kad iki 2040-ųjų Kau-nas gali tikėtis apie 26 mln. litų papildomų pajamų per metus. Šiuo metu per 300 įmonių jau veikia Palemono prekių stotyje, o intermo-dalinis terminalas ir viešasis logistikos parkas, tikėtina, pritrauktų dar daugiau ne tik transporto bei logistikos verslo bendrovių, bet ir ga-mybos, paslaugų įmonių. Konteinerių aikštelė Pale-

mone apims 13 tūkst. kvad-ratinių metrų plotą.

Šiuo metu būsimoje ter-minalo teritorijoje intensyviai šalinamas užterštas gruntas bei perklojamos esamos ko-munikacijos. Anot projekto rangovo, bendrovės „Fegda“ direktoriaus Žydriaus Baub-lio, teko išvežti daug statybai netinkamo ar naftos produk-tais užteršto grunto.

„Statybos darbus vyk-dome eksploatuojamoje teritorijoje. Joje dirba ir ge-ležinkeliai, todėl reikia „išsi-kovoti“ teritoriją darbams. Be to, dirbame su daugeliu subrangovų, tai taip pat reikalauja atsakingo darbų valdymo“, – sako Ž. Baublys.

Konferencijoje Kaune dalyvavę automobilių kelių direkcijos vadovas Skirman-tas Skrinskas, Rytų–Vakarų transporto koridoriaus aso-ciacijos prezidentas Algirdas Šakalys ir kiti transporto spe-cialistai sutiko, kad svarbus visų institucijų bendradarbia-vimas siekiant užtikrinti kon-kurencingą Lietuvos ateitį šioje srityje. „Transportas per pastaruosius metus pa-sikeitė dramatiškai: esame susieti glaudesniais ryšiais, modernios susisiekimo prie-monės priartino pasaulį prie kiek-vieno iš mūsų. Kaunas gali tapti transporto metro-poliu. „Rail Baltica“ vėžė, Kauno oro uostas, viešasis lo-gistikos centras ir visai greta esantis magistralinis kelias – šie elementai bus patrauklūs krovinių vežėjams, verslinin-kams. Norėčiau pabrėžti, kad projektus reikia įgyven-dinti laiku, nes laikas eikvoja pinigus. Ekonominiai, socia- liniai, finansiniai iššūkiai suprantami, tačiau naujų transporto iššūkių nepaža-bosite vakarykšte transporto politika, tad laukti palankios situacijos rytoj negalima“, – įsitikinęs Vytautas Naudužas, Užsienio reikalų ministerijos, Ekonominio saugumo politi-kos departamento ambasa-dorius energetikos ir trans-porto politikos klausimais.

www.intermodalcenter.lt; www.litrail.lt

užsakymo Nr. 12162013

pirmieji iš keturių numatomų viešųjų logistikos centrų bus įkurti Vilniuje ir kaune. Bendrovės nuotr.

88 mln. litų vertės kit statybas palemone iš dalies finansuoja es sanglaudos fondas. „Lietuvos geležinkelių“ archyvo nuotr.

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Lietuvoje 9Lietuvoje8 nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

KLAUSK TEISININKO

?ketinu pradėti prekybą žinomų gamintojų kosmetika ir drabužiais. ar reikalingas tokių gamintojų sutikimas? kaip teisiškai įforminti

tokį verslą? ar reikia informuoti Lietuvos instituci-jas ir iš jų gauti kokius nors leidimus?

Renkantis veiklos tei-sinę formą reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį aspektų: planuojamą veiklos apimtį, papildomos darbo jėgos poreikį, veiklos riziką, planus pritraukti partnerių, apsvars-tyti ar verslo plėtojimui teks imti kreditą bei kt. Jeigu verslo ketina imtis vienas as-muo ir finansuoti jį savomis lėšomis, paprasčiausia būtų vykdyti individualią veiklą arba įsteigti individualią įmonę. Ketinant verslą plėsti arba prisiimti daugiau rizi-kos, vertėtų pagalvoti apie mažosios bendrijos arba už-darosios akcinės bendrovės steigimą.

Lietuvos Respublikos įstatymai prekių ženklų sa-vininkams suteikia išimtines teises į savo prekės ženklus bei jų naudojimą. Vadinasi, įregistruoto prekės ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti prekės ženklui tapatų ženklą tapa-čioms prekėms, uždrausti tokiu ženklu žymėti prekes ar pakuotes, disponuoti tokiu ženklu pažymėtomis prekėmis, jas importuoti ar eksportuoti. Taigi pagal bendrąją taisyklę prieš pra-dedant prekiauti žinomų prekių gamintojų gaminiais reikėtų gauti asmenų, ku-riems priklauso atitinkami prekių ženklai, leidimus.

Kitą vertus, anksčiau paminėta taisyklė nėra tai-koma žinomų prekių žen-klų gamintojų produkcijai, kuri su jų sutikimu jau yra teisėtai išleista kurioje nors Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėje. Pa-vyzdžiui, Jungtinėje Karalys-tėje iš prekės ženklų turėtojų oficialių tarpininkų teisėtai

atsakymą parengė verslo teisines konsultacijas teikian-čios įmonės „GoldmanHill“ vadovas darius paulikas.asmeninio albumo nuotr.

įsigytas žinomų gamin-tojų prekes yra leidžiama pardavinėti Lietuvos Res-publikoje ir jokių sutikimų iš asmenų, kurių prekės ženklais yra pažymėtos šios prekės, tokiai veiklai ne-reikia. Vis dėlto reikėtų at-kreipti dėmesį, kad minėta teisių išsėmimo taisyklė aptariamu atveju bus tai-koma tik toms prekėms, kurios yra įsigytos EEE teri-torijoje. Vadinasi, žinomo prekės ženklo turėtojas visais atvejais išsaugo teisę drausti Lietuvos Respubli-koje perpardavinėti prekės ženklu pažymėtas prekes, kurios buvo įsigytos Jung-tinėse Amerikos Valstijose, Kinijos Liaudies Respubli-koje ir kitose EEE nepriklau-sančiose šalyse. Todėl, no-rint Lietuvos Respublikoje pardavinėti žinomų prekės ženklų gamintojų produk-ciją, kuri yra įsigyta ne EEE, reikėtų gauti prekės ženklo turėtojo sutikimą tokiai veiklai. Šis sutikimas galėtų būti suteiktas licencinės sutarties ar franšizės sutar-ties forma. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, nusprendus Lietuvos Res-publikoje perpardavinėti EEE įsigytas prekes, reikėtų įsitikinti, ar šios prekės į EEE rinką tikrai buvo parduotos prekės ženklo turėtojo ar jo įgalioto asmens. Priešingu atveju tokių prekių be pre-kės ženklo turėtojo suti-kimo Lietuvos Respublikoje pardavinėti negalėsite.

Kalbant apie verslui vyk-dyti reikalingus Lietuvos institucijų leidimus reikėtų pastebėti, kad į Lietuvos Respubliką ne iš EEE erdvės įvežant kosmetikos gami-nius apie šių gaminių patei-kimą į EEE rinką privaloma notifikuoti Vilniaus visuo-menės sveikatos centrą.

daugiau informacijos: www.goldmanhill.lt

info@GoldmanHill.lt

Jei turite klausimų tei-sės ekspertams, siųskite juos info@ekonomika.lt

Lapkričio pa-baigoje Vals-tybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija pa-skelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomeninės elek-tros energijos kainas bei jų taikymo tvarką 2014 metams. Gyventojai gali džiaugtis, nes visuome-ninės elektros energijos kaina gyventojams nuo ateinančių metų ma-žės vidutiniškai 2,48 ct/kWh (su PVM), arba apie 5,2 proc.

Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojan-čiam apie 144 kWh, išlai-dos už elektros energiją kitais metais sumažės apie 3,6 lito per mėnesį. Be to, gyventojai atsi-skaityti naujomis kaino-mis už elektros energiją galės nuo vasario.

dujos pigsDžiugi žinia, kad nuo 2014 metų sausio 1 die-nos įsigalioja ir mažesni tarifai už dujas. Skirtin-giems buitinių vartotojų pogrupiams tarifai ma-žėja nuo 9 iki 30 ct/m3 su PVM. Gamtinių dujų tarifų buitiniams varto-tojams mažėjimą lemia per 2013-uosius 9 proc. su-mažėjusi importuojamų gamtinių dujų kaina.

Nuo šių metų sausio dujų kaina vartotojams mažėjo 8 centais (2,9 proc.), o liepą kainos ne-sikeitė.

Kitos priežastys, le-miančios mažesnes dujų kainas, yra sumažėju-sios naftos produktų ateities sandorių kainos, teigiamos valiutų rinkų tendencijos praėjusiais metais bei mažesnė prog-nozuojama dujų importo kaina.

kainos priklausys nuo eksportoLietuvos daržovių au-gintojų asociacijos vado-vės Zofijos Cironkienės teigimu, daržovių kai-nos kitąmet labiausiai

Kainų sūpynės2013-ieji Lietuvos vartotojams buvo neramūs. Nors šalis brenda iš ekonomikos krizės, būtiniausių vartojimo prekių kainos stabilios

anaiptol nebuvo. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, koks būtiniausių vartojimo prekių kainų pokytis laukia kitąmet.

priklausys nuo užsienio rinkų. „Jeigu nebus dide-lio eksporto masto, pro-dukcijos Lietuvos rinkai užteks“, – leidiniui teigė pašnekovė.

Pasak jos, jeigu eks-porto mastas plečiasi, natūraliai pasiūla ma-žėja, todėl auga ir kainos. Z. Cironkienė savaitraš-čiui teigė, kad progno-zuoti, kaip svyruos dar-žovių kainos kitąmet, sunku, nes jos priklauso ne tik nuo eksporto, bet ir, žinoma, derliaus.

„Burokėlių kaina yra stabiliausia iš visų dar-žovių, o didžiausių kainų pokyčių laukiama morkų rinkoje“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų aso- ciacijos vadovė. Ji at-kreipė dėmesį, kad kainas lemia ir tai, jog daržovės yra lengvai gendanti pro-dukcija. „Dalis Lietuvos augintojų turi mažai sau-gyklų, vasario ir kovo mė-nesiai yra kritiškas lai-kotarpis, nes pritrūksta produkcijos, suaktyvėja eksportas, todėl ir kainos kyla“, – savaitraščiui pa-sakojo Z. Cironkienė.

mėsos kaina nesikeisLietuvos mėsos perdir-bėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius savaitraščiui pasakojo,

kad didelių mėsos kainų pokyčio taip pat nesi-tikima. „Mėsos kainos priklauso nuo bendros situacijos Europos Są-jungos (ES) rinkoje“, – aiškino jis. Pasak E. Mac-kevičiaus, jeigu atsiveria naujos eksporto kryptys, tarkime, Kinija, tuomet automatiškai Europoje atsiranda šioks toks mė-sos trūkumas ir ji pra-deda brangti.

„Šiuo atžvilgiu padė-tis dabar yra stabili“, – tikino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

pakeltas akcizasSeimas nusprendė nuo 2014 metų pavasario pa-didinti alaus, vyno bei kitų fermentuotų gami-nių akcizą.

Alaus akcizą siūloma didinti nuo 8,5 lito iki 9,35 lito, o silpnesnio negu 8,5 proc. vyno ir kitų fermentuotų gėrimų – nuo 58 litų iki 85 litų už hektolitrą. Etilo alko-holio akcizas didėtų nuo 4 416 iki 4 460 litų už hek-tolitrą.

Taip pat didės cigare-čių, cigarilių bei cigarų akcizas. Planuojama, kad, pavyzdžiui, pake-lis cigarečių nuo balan-džio pabrangs 0,30 lito.

Pakelis cigarilių galėtų pabrangti apie 0,21 lito. Šiuo metu jis kainuoja 5,99 lito.

Pažymima, kad rūka-liai kainų pokytį pajus jau nuo kovo 1 dienos, o alkoholio akcizas padi-dės nuo balandžio. Skai-čiuojama, kad valstybės biudžetas dėl padidintų akcizų 2014 metais papil-domai gautų nuo 50 iki 83 mln. litų pajamų.

Greičiau pigs nei brangs2013 metais automobilių vairuotojai buvo sune-rimę, mat kuro kainos siekė neregėtas aukštu-mas. Vienu metu už litrą benzino reikėjo mokėti net 5 litus.

„Swedbank“ vyr. eko-nomistas Nerijus Ma-čiulis šiuos metus piešia linksmesnėmis spalvo-mis. Jo teigimu, didesnė tikimybė, kad kuro kaina už litrą mažės, o ne kils. „Neverta tikėtis, kad kuro kainos kils, nes yra išaugusi energetinių ište-klių pasiūla, – kalbėjo jis. – Taip pat yra išaugę naf-tos gavybos pajėgumai.“

Pasak N. Mačiulio, džiugina ir stabilesnė padėtis Artimuosiuose Rytuose, todėl yra suma-žėjusi tikimybė, kad su-triks naftos tiekimas.

Faktai

kainų pOkyčiai

• Ignalinos zonos gyven-tojams nuo 2014 metų elektros energijos kai-noms bus taikoma 30 proc. nuolaida

• Per pastaruosius tris mėnesius benzino kainos krito 34 centais, o dyzeli-nas atpigo 18 centų

• Kainų komisijos spe-cialistų skaičiavimais, 2013-aisiais Lietuvoje tu-rėtų būti sunaudota apie 3 mlrd. kubų dujų – 1,8 proc. mažiau nei pernai

• Šių metų rugsėjį vidu-tinė dujų importo kaina siekė 1,197 tūkst. litų už 1 000 kub. metrų – 4 proc. mažiau nei sausį, kai ji buvo 1,25 tūkst. litų.

Gyventojai už elektros energiją pigiau mokės jau vasarį. Fotodiena.lt

Benas atkOčiūnas

Visame pasau-lyje veikian-čiuose vienuo-lynuose yra

šimtai svečių namų. Kai kuriuose nakvynė kai-nuoja simboliškai ir yra suteikiamos tik minima-lios komforto sąlygos, atitinkančios asketišką vienuolių gyvenimo būdą. Kituose įrengti aukš-čiausio lygio viešbučiai. Kuriant svetingumo kom-pleksą „Monte Pacis“ Pa-žaislio vienuolyne, buvo svarstomi abu variantai. Nuspręsta kurti aukšto lygio svečių namus, ger-biant vaišingumo politiką ir propaguojant veikian-čio vienuolyno dvasią.

idėją pasiūlė vienuolės Reikia pripažinti, kad Pažaislio vienuolyne jau

pažaislio vienuolynas duris atveria naujaiViduramžių puotas įsivaizduoti nesunku, kai vaizduotei padeda kino juostos. Tačiau turbūt mažai kas įsivaizduoja, kad Lietuvoje yra vieta, kur vienuolyne teikiamos aukščiausio lygio maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos.

pusę metų veikiantys sve-tingumo namai „Monte Pacis“ nebūtų atsiradę be seserų kazimieriečių ini-ciatyvos, o vėliau – palai-kymo.

„Prieš priimdama sprendimą dalyvauti pa-skelbtame konkurse, pa-sitikrinau, ar sutampa mūsų ir seserų būsimo komplekso vizija. Įsitiki-nusi, kad galvojame apie tuos pačius dalykus, pasi-nėriau į projektą ir labai džiaugiuosi, jog pavyko konkursą laimėti“, – tei-gia jau 7 metus su Pažais-lio vienuolėmis pažįstama Indra Ramanauskienė.

Istoriniai svečių namai, kuriuose dabar įsikūrė svetingumo kompleksas „Monte Pacis“, rekons-truoti už Europos Sąjun-gos lėšas, kurios buvo skirtos bendrai savivaldy-bės ir vienuolių įkurtai

viešajai įstaigai. Viena iš finansavimo sąlygų – kon-kursas svetingumo pas-laugų operatoriui išrinkti.

nuo pat pradžių – iššūkiai„Jau dalyvaudami kon-kurse suvokėme, jog tai nebus lengvas projektas. Juk Pažaislio ansamblis – vertingas istorinis ir kultūrinis Lietuvos ar net Europos paminklas. Čia ir šiandien veikia bažny-čia bei vienuolynas, o jis brangus ne vien kaunie-čiams“, – atsakomybę su-prato vadovė.

Be jokios abejonės, verslas vienuolyno kieme negalėjo likti be atgarsių. „Reikia pripažinti, kad buvo ne tik besidžiau-giančių ir sveikinančių, bet ir nusiteikusių prie-šiškai. Pastarieji abejojo, ar tokioje sakralioje vie-

toje pritinka teikti apgy-vendinimo, maitinimo paslaugas. Vis dėlto dau-guma sveikino ir sakė, kad, nepaisant šios vietos unikalumo, tuščios gra-žios patalpos pasmerktos sunykti“, – sako I. Rama-nauskienė.

ne vien verslasPašnekovė tikina ne-drįstanti „Monte Pacis“

vadinti grynai verslo projektu, nes čia veik-la kupina individualių sprendimų. „Svečius in-triguoja įspūdis, kad gali būti veikiančiame vienuo-lyne, sutikti seseris. Antra vertus, dažnas vos įžengęs pastebi, kokia stipri dva-sia čia tvyro“, – pasakoja I. Ramanauskienė.

Žinoma, verslas turi vienas taisykles, religija

– kitas. Anot vadovės, jas suderinti pavyksta.

„Siekiama kurti este-tišką, tylią ir švarią sve-tingumo politiką Salus per Silentium (Gerovė tyloje), o svečius pasitin-kame sakydami ne „sveiki atvykę“, bet „būkite pa-sveikinti“. „Visi atvykę bus pasveikinti kaip Kris-tus“ – mūsų siekiamybė, o ne skambus lozungas, – kalba I. Ramanauskienė.

dėmesys istorijaiSvetingumo namų vadovė pripažįsta, kad per pus-metį dar nespėjo įvykdyti visko, ką norisi įvykdyti, be to, unikali vieta vis dar pasufleruoja naujų gali-mybių bei idėjų. Nuo pat pradžių interjeras, dizai-nas ir visos smulkmenos kuriamos ne kopijuojant ir imituojant vienuolių ar baroko didikų stilių, bet kruopščiai ir nuosekliai gerbiant istorinį ir kultū-rinį paveldą. Pradedant emblemos kūrimu, spalvų parinkimu, baigiant spe-cialiai mums pagamintais baldais, išaustu kilimu ar specialiai užsakytomis taurėmis“, – teigia I. Ra-manauskienė. Atrodo, kad Pažaislio vienuolynas du-ris atvėrė darkart. Ir ne tik piligrimams.

i. ramanauskienė sako, kad visi žino pažaislį, tačiau daug kas nežino jo detalių. asmeninio albumo nuotr.

Gediminas stanišaUskas

■Gamtinių dujų impor-tuotojai ragina valdžią su „Gazprom“ aktyviau derė-tis dėl mažesnių gamtinių dujų kainos Lietuvai.

Prezidentė pagyrė premjerą, kad Lietuva sugebėjo atsilaikyti prieš „Gazprom“ spaudimą, bet gamtinių dujų tarifai vartotojams kol kas ma-žėja ne taip sparčiai, kaip norėta. Jie galėtų mažėti kur kas labiau, jei Vyriau-sybė išnaudotų savo gali-mybes.

tarifai atspindi pasaulines tendencijasStokholmo arbitraže kybantis 5 mlrd. litų ieš-kinys „Gazprom“, gam-tinių dujų biržos veikla, nepriklausomi tiekėjai, po truputį įgyvendinamas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (Klaipėdos SGD) terminalo projek-tas ir Europos Komisijos spaudimas „Gazprom“ koncernui. Ar būtent šios ir kitos priežastys padėjo šiek tiek sumažinti gamti-nių dujų kainą buitiniams

tramdo dujų milžinę vartotojams, kuriems nuo 2014 metų sausio 1 dienos dujos atpigs. „Tačiau ne šios priežastys lėmė, kad dujų kaina buitiniams vartotojams mažėja“, – įsitikinęs buvęs VKEKK pirmininkas, o dabar ne-priklausomas energetikos ekspertas Vidmantas Jan-kauskas. Jo nuomone, vie-nintelė priežastis, kodėl mažėja dujų tarifai, – situ-acija pasaulinėse naftos ir dujų rinkose.

„Nei Vyriausybės dery-bos su „Gazprom“, nei kiti veiksniai nepadarė įtakos tam, kad dujų kaina gy-ventojams mažėtų“, – sakė V. Jankauskas. Tačiau ekspertas pripažino, kad vis auganti konkuren-cija dujų sektoriuje dėl įgyvendintų reformų jau duoda vaisių.

teisingas sprendimasDujų kaina buitiniams vartotojams nuo sausio 1 dienos galėjo mažėti dar la-biau, jei VKEKK būtų pri-tarusi bendrovė„Lietuvos dujos“ pasiūlymui suma-žinti tarifus 27–29 centais, bet VKEKK nepasiryžo papildomoms 5 centų „žir-

klėms“. Komisijos vadovei Dianai Korsakaitei net teko aiškintis Seime, kodėl komisija nepritarė „Lietu-vos dujų“ pasiūlytiems mažesniems tarifams.

„Tačiau žmonės turi suprasti, kas vyksta. Ko-misija priėmė teisingą sprendimą, – neabejojo V. Jankauskas. – Reika-las tas, kad „Lietuvos du-joms“ konkurenciją jau sudaro nepriklausomi dujų tiekėjai ir „Lietuvos dujos“ pateikė tokius tari-fus, kurie smogtų konku-rentams.“ Pasak jo, šiuo atveju ne „Lietuvos du-jos“, o tik Kainų komisija gali reguliuoti tarifus, at-sižvelgdama į visas aplin-kybes.

ragina ieškoti kompromisų„Dujotekana“ yra viena iš gamtinių dujų importuo-tojų (apyvarta – apie 670 mln. litų). Jos preziden-tas Vladimiras Orecho-vas sakė, kad Vyriausybė per pastaruosius dvejus metus dujų sektoriuje ir derybose su „Gazprom“ veikė aktyviai. „To ne-įmanoma nepastebėti, todėl prezidentės pagy-ros Vyriausybei visiškai pelnytos, tačiau tik laikas parodys, ar Vyriausybei pavyko pasiekti galutinį rezultatą. Jis būtų tuo atveju, jei dujų kaina eili-niams vartotojams išties gerokai sumažėtų“, – teigė V. Orechovas.

Paklaustas, kas labiau lemia dujų kainą Lietu-vai – Vyriausybės prin-cipinga pozicija „Gaz-prom“ atžvilgiu ar dujų kainos tendencijos pa-saulinėse rinkose, pašne-kovas pabrėžė pirmiau-sia rinkos tendencijas ir tik po to – derybas.

„Jei tokios derybos vyksta tarp abiejų pusių, galime tikėtis ir gerų re-zultatų, bet jei bent viena pusė užsispirs, derybos patirs fiasko“, – neabejojo V. Orechovas.

alternatyvų naudaV. Orechovas itin palan-kiai vertina Klaipėdos SDG projektą, kurį pla-nuojama įgyvendinti iki 2014 metų gruodžio. Jo nuomone, tai padės Lietuvai padidinti al-ternatyvas apsirūpinti dujomis. „Versle taip jau yra, kad jei pirkėjui at-siranda daugiau alterna-tyvų, iš ko pirkti, kainos visuomet daugiau ar ma-žiau krenta“, – patikino jis. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad SGD ter-minalas savaime kainų nesumažins, o „Lietuvai reikės įdėti ir nemažai darbo, kad terminalas pateisintų lūkesčius“.

„Jei projektą įgyven-dinantys žmonės iš ti-krųjų dirbs, dujų kainą galima būtų sumažinti 15–20 proc.“, – prognozavo V. Orechovas. Tiesa, „Du-jotekanos“ prezidentas teigė, kad nevertėtų per-nelyg stebėtis švelnėjančia „Gazprom“ pozicija. „Tai yra valstybė valstybėje, ir „Gazprom“ pagaliau suprato, kad su partne-riais reikia kalbėtis šiek tiek kitaip. Tokiai didelei tarptautinei kompanijai reikėjo daugiau laiko, kad suvoktų, jog reikia ieškoti kompromisų, kurių rei-kėjo ieškoti gerokai anks-čiau – jau prieš 4–5 metus“, – neabejojo V. Orechovas.

V. Orechovas: tai yra valstybė valstybėje ir „Gazprom“ pagaliau suprato, kad su partneriais reikia kalbėtis šiek tiek kitaip. asmeninio albumo nuotr.

sGd terminalas dujų kainą galėtų sumažinti 15–20 proc. HoeghLNg nuotr.

Verslas 11nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d. Verslas10 nr. 28

2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

dalius trumpa, „rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas

Jei ne paskutiniai įvykiai, susiję su Rusijos draudimais, metus būtų

buvę galima įvertinti netgi gerai. Ateinančius metus pro-gnozuojame santūriai, nes tikėtina, kad rinkos augimas kada nors gali sustoti. Tokio

didelio augimo, koks buvo šiais metais, nesitikime. Norė-

tume, kad kitąmet pasikeitimų, ypač susijusių su įstatymais, būtų

kuo mažiau. Gal šios Vyriausybės neaktyvumas yra pliusas, mat nepridaroma įstatymų pakeitimų, kurie vėliau viską su-jaukia ir prie kurių tenka ilgai bei nuobodžiai taikytis.

Vladas Lašas, bendrovės „skubios siuntos“ generalinis direktorius

2014-ųjų išvakarėse kviečiu kiek-vieną iš mūsų pagalvoti, kokios ateities norime. Idėjomis ir mintimis apie ateitį verta dalytis, o tada kartu su savo „svajonių komanda“ tokią ateitį susikurti. 2014 metais prasidės giluminiai pokyčiai daugelyje tradicinių sričių, bus iki šiol mažai paliestų technolo-gijų šuolių. Pavyzdžiui, transporto ir logistikos srityje eksponentiniu tempu plėtosis bandymai su automobiliais be vairuotojų, skraidančiais aparatais be pilotų, vietos gamyba bus pagrįsta 3D spausdinimu. Didelę dalį šių pokyčių sukurs nedidelės kompanijos, todėl tai labai gera ga-limybė kurti šias globalią įtaką turinčias technologijas ir mums patiems Lietuvoje.

romualdas Bėkšta, „ergolain“ įmonių grupės vadovas

Tikiuosi ramybės. Kad nereikėtų kiekvieną dieną per daug išgy-

venti, kas nutiks. Pasaulis vis dar vaikšto peilio ašmenimis, niekada nežinai, į kurią pusę jis pakryps. Norėtųsi, kad galų gale pakryptų į gera. No-

rėtųsi, kad atsirastų jausmas, jog viskas yra aišku, kad galė-

tume prognozuoti ne mėnesiui ar dviem, o pusmečiui ar metams.

Žinoma, ne viskas yra taip niūru, bet dar trūksta užtikrintumo. Esame maža valstybė, blaškoma išorinių vėjų, tad norėtųsi, kad jie nebeblaškytų, kad patys juos šiek tiek blaškytume.

nidas kiuberis, „coffee inn“ kavinių tinklo bendraturtis

Šiuo metu kava ir jos kultūra pa-saulyje išgyvena aukso amžių. Žmonėms labiau rūpi, kokią kavą, kur užaugintą ir kaip paruoštą jie geria. Pradeda rūpėti ir mūsų šalyje. Mes savo kavą skrudiname patys, atidarėme „kavos laborato-riją“, nes tikime, kad vis dau-giau žmonių vertins meistrišką kavos gamybą. Kitus metus matome kaip dar brandesnės ir labiau išmanančios apie kavą visuome-nės metus.

Verslas nori ramybėsMetų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozi-tyviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais, o verslo bendruomenei linki ramybės.

Vytas zabilius, nt agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius

Tikiuosi, kad kiti metai bus dar ge-resni negu šie. Mūsų sektoriuje

jaučiamas tamprus, tvirtas at-sigavimas – tiek iš plėtotojų pusės, tiek iš pirkėjų. Bankai į padėtį taip pat jau žiūri po-zityviai. Ir kitų metų tendenci-jos teigiamos. Nors yra rizikos,

susijusios su Rusijos finansų sek-toriaus padėtimi, Lietuva jau yra

nemažai persiorientavusi į kitas rinkas. Palinkėčiau gero darbo ir subalansuotos rinkos – tiek pirkėjo, tiek pardavėjo. Tada išlošia visi – ir tie, kurie stato, ir tie, kurie perka.

rūta skyrienė, asociacijos „investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė

Aš tikiuosi pokyčių. Pozityvių. Ti-kiuosi, kad verslui bus geriau verslauti ir investuoti. Kad investicijos Lietuvoje bus vertinamos bei laukiamos. Verslo bendruomenei kitais metais patarčiau skaidrėti. 2014-aisiais tikimės pozityvių pokyčių verslo aplinkoje. Aišku, laukia didelis įvykis – rinkimai. Tikiuosi, kad neatsiras labai populis-tinių sprendimų, nes per rinkimus pažadama labai daug, ko paskui pažadai neįgyvendinami.

Jolanta Latvienė, „evli securities“ valdybos pirmininkė

2014-ieji, mūsų nuomone, bus sėkmingi akcijų rinkoms, išsivys-

čiusioms šalims, augančioms rinkoms ir JAV doleriui. Taip pat tikimės, kad suaktyvės nekilnojamojo turto rinka, kils jo kainos. Iš saugiausių instrumentų klasės patiki-

mos grąžos su minimalia rizika tikimės iš trumpalaikių įmonių

obligacijų. Kartu ateinančiais metais mažiname savo investicijas besivystančiose rinkose bei BRIC, atsisakome investicijų į auksą ir žaliavas. Nesitikime patrauk-lios grąžos iš pinigų rinkos produktų bei investicinio reitingo vertybinių popierių.

rolandas Viršilas, „švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius

Noriu palinkėti, kad 2014-aisiais visi sprendimai, kuriuos priims mūsų politikai, būtų subran-dinti ir pakankamai išlaikyti, o valdžios ir verslo veiksmai derėtų kaip kokybiškas alus ir geras maistas. Linkiu, kad ki-tais metais ekonomikoje pra-dėtume vadovautis paprastu alaus kokybės principu: geriau-sias yra tas alus, kuris gaminamas arčiausiai vartotojo. Visi turėtumėme darbo, mus lydėtų sėkmė, jei prekes ir paslaugas pirktume iš Lietuvos gamintojų. Manau, kad toks mūsų elgesys padėtų Lietuvai 2014 metais įsitvirtinti sėkmingai augančių ir verslui palankias sąlygas užtikrinančių valstybių gretose.

antanas Guoga, verslininkas, „tonyBet“ įkūrėjas

Visai verslo bendruomenei norėčiau palinkėti 2014 metais nežiūrėti į

save, o žiūrėti, kiek mes galime sukurti naujų darbo vietų Lie-tuvoje. Ir mes patys tikimės sukurti bent 10 tūkst. darbo vietų. Tai būtų didžiulis pa-

siekimas. To turi siekti visi, kad mūsų tauta būtų stipri. Mes ga-

lime padėti žmonėms, kad būtų daugiau gerai mokamų darbo vietų.

Svarbiausia – gyventi, dirbti, išlaikyti žmones Lietuvoje ir su-grąžinti į gimtinę išvykusiuosius.

rolandas Valiūnas, advokatų kontoros LaWin vadovaujantis partneris

Kadangi ekonomika pamažu sta-bilizuojasi, kitais metais daugės įmonių pirkimo ir pardavimo sandorių, vadinasi, bus dau-giau ir finansavimo sando-rių. Tikrai daugės komercinių ginčų, nes paprastai, kai dėl ko nors susitari, vėliau pra-dedi ir ginčytis. Labai svarbu, kad mes kalbame apie euro įvedimą, vadinasi, valstybė bandys sutvarkyti fiskalinę drausmę. Kai kas tai supras tiesiogiai, ir mokesčių inspekcija bandys surinkti daugiau mokesčių – ten, kur reikėtų surinkti, ir ten, kur kartais yra abejotina. Tai padaryti bus stengiamasi siekiant užtikrinti biudžeto stabilumą.

kęstutis šerpytis, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius

Labai džiaugiuosi 2013 metų „Lie-tuvos draudimo“ rezultatais pa-

sibaigus 11 mėnesių – jie rodo stabilų ir pelningą augimą. Visi svarbiausi ekonomikos rodikliai rodo, kad ekono-mika kyla, tai jaučia ir drau-

dikai. Kodėl kalbu tik apie 11 mėnesių? Kol neišmušė pasku-

tinės šių metų valandos, mums, draudikams, džiaugtis rezultatais ne-

valia – niekada nežinai, kas tavęs laukia rytoj. Esu tikras, kad vienas didžiausių iššūkių ateinančiais metais visam verslui bus pasirengti įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos.

alma Vaitkunskienė, „citadele“ banko valdybos pirmininkė

Manau, kad komercinių bankų veik-la kitais metais pasižymės stabi-liu augimu, o paskolų ir indėlių mastas turėtų padidėti dau-giau nei šiemet. Prognozuo-jamas ekonomikos augimas leidžia tikėtis, kad augs pa-skolų verslui poreikis, o mažė-jantis nedarbas didins būsto ir vartojamųjų paskolų mastą. Įmo-nėms tikimės mažesnės administra-cinės naštos, palankesnių konkurencijos sąlygų bei didesnio ES struktūrinių fondų prieinamumo naudojant finansų inžinerijos priemones. Lietuvos verslo bendruomenei norėčiau palinkėti, kad pasisektų išnaudoti visas geriausias rinkos teikiamas gali-mybes, taip pat – nuoseklaus verslo augimo ir tvarių finansų.

Gintautas pangonis, „Grigiškių“ generalinis direktorius

Tikimės, kad mūsų sektorius kitais metais, kaip ir šiemet,

augs. Matome, kad mūsų pardavimo mastas didės, to ir siekiame. Bendrai kal-bant, tikimės augimo. Ma-nau, kad ypatingai verslo

aplinka kitais metais nesi-keis. Verslo bendruomenei

kitais metais norėčiau palinkėti daugiau optimizmo ir manyti, kad

viskas kitais metais turėtų būti gerai. Svarbiausia – daugiau optimizmo.

dainius dundulis, „norfos“ įmonių grupės savininkas

Tikimės, kad apyvarta augs. Žai-dėjų mažmeninės prekybos rinkoje daugėja, bet konku-rencijos stipriai nejaučiame. Žinoma, parduotuvių skai-čius auga, tačiau jei vienas iš keturių didžiųjų tinklų atidaro naują parduotuvę, nematome didelio skirtumo. Dėl kainodaros skirtumo taip pat nematau. Jei latviai užsuka pas mus apsipirkti, nemanau, kad yra vietos pigimui. Kategoriškų pokyčių kitąmet nesitikiu ir verslui tai yra labai gerai. Visai verslo bendruomenei palinkėčiau ramybės. Palinkėti no-rėtųsi daug ko, tačiau patirtis versle leidžia suprasti, kad mano norai būtų nerealūs.

Jonas karčiauskas, „audėjo“ generalinis direktorius

Manau, nesvarbu, kokioje srityje žmo-nės darbuotųsi, vystytų verslą,

pagrindinis visų noras ir tikslas yra, kad kiti metai būtų ge-resni ir bent jau ne blogesni. Pagal mūsų skaičiavimus ir prognozes, antras pusmetis buvo gana neblogas, taigi

kiti metai turėtų būti žymiai geresni nei buvo iki šiol. Per krizę

ir po jos turėjome didelių sunkumų. Dabar baigiame išlipti iš duobės. Kolegoms

ir verslininkams linkiu, kad jiems būtų malonu plėtoti verslą. Kad verslas siektų ne tik išvysti gerus rodiklius ir gauti pelno, bet ir galėtų atitinkamai pasidžiaugti geru gyvenimu ir kitus pradžiuginti.

dainius Liulys, interneto parduotuvės „pigu.lt“ vadovas

Manau, kad 2014 metais elektroni-nės prekybos rinka ir toliau spar-

čiai augs dėl palengva kintan-čių Lietuvos pirkėjų įpročių. Jie vis noriau apsiperka inter-neto parduotuvėse, kur ne-reikia gaišti laiko eilėse, no-

rimos prekės kainuoja pigiau nei tradicinėse parduotuvėse,

o už jas galima atsiskaityti įvai-riais būdais, pradedant grynaisiais

pinigais, atsiimant prekes, ir baigiant išperkamąja nuoma. Verslininkams norėčiau palinkėti užsispyrimo, kantrybės bei drąsos kovojant su 2014 metų iššūkais. Taip pat linkiu sveikos konkurencijos, kuri leistų tobulėti ir ieškoti naujų sprendimų. Ir žinoma, pelningų metų.

aurelijus rusteika, „topo grupės“ vadovas

Europos, kartu ir Lietuvos, laukia ganėtinai pozityvūs ateinantys metai: ekonominis sąstingis prisimirš, Graikija ir Ispanija išbris iš dabartinės krizės. Gera žinia prekybininkams: euro įvedimas Lietuvoje 2015 metais keis Lietuvos gy-ventojų vartojimo ir taupymo įpročius – jie nebenorės taupyti litais, juos keis į eurus, kartu leis pini-gus į apyvartą ir skatins vidaus vartojimą. Noriu palinkėti, kad mūsų verslo bendruomenė taptų išmintingesnė bei išradin-gesnė ir konkuruotų vidaus rinkoje ne tik nuolaidomis, bet ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimu vartotojams.

tadas Vizgirda, amerikos prekybos rūmų pirmininkas

Tikimės, kad ekonomika toliau at-sigaus, barjerai grius, o ne bus

statomi. Norėtųsi, kad Lietuva būtų randama ir investuo-tojų, ir turistų žemėlapiuose. Taip pat, kad valdžia ir vers-las bendradarbiautų ska-

tindami investicijas, o tai yra mūsų ekonomikos augimo stu-

buras. Lietuvos verslui linkiu, kad realizuotų visas savo idėjas ir to ne-

bijotų. Nereikia linkėti laimės, nes tai pasiekiama bendromis mūsų pastangomis – bendradarbiaujant verslui ir valdžiai. Norisi, kad ateinančiais metais taip ižengtume į naują Lietuvos ekonomikos evoliucijos etapą.

Beveik penkis dešimtmečius veikusio lietuviškų baldų projektavimo centro dizaineriai kūrė ir įgyvendino visų Lietuvoje gamintų buities bei visuomeninių objektų baldų projektus, daugeliu atvejų skirtus ir kitų šalių vartotojams.

Daugybėje sąjunginių bei tarptautinių parodų diplomus pelnę, apdovanoti Respublikos gar-bės vardais bei premijomis, mūsų dizaineriai savo baldų stilistika ir projektų originalumu ryškiai skyrėsi uniforminiame kitų respublikų dažniausiai plagijuotų darbų fone.

Buvęs ilgametis Baldų projektavimo konstravimo biuro vadovas Vytautas Beiga (1928–2011) savo iniciatyva iš dar pasiekiamų bendradarbių asmeninių archyvų ir jų turimos medžiagos su-komplektavo kompiuterinį biuro dizainerių darbų nuotraukų katalogą, kurį, papildytą autorių asmeniniais duomenimis bei komentarais ir atitinkamai transformuotą, pateikiame kaip labai svarbų šio laikotarpio kultūrinio, estetinio ir kūrybinio proceso liudijimą, lėmusį tiek Lietuvos buities kultūros, tiek daugeliu atvejų mūsų visuomeninių objektų reprezentacinių interjerų es-tetinius kriterijus.

Lietuviškų baldų dizaino kūrėjai 1957–1990

Baldų projektavimo konstravimo biuras –profesionalios veiklos židinys

dailininkas: albertas Broga

metai: 2013

isBN: 978-5-420-01731-9

Puslapių skaičius: 224

Įrišimas: minkštas su atvartais

Formatas: 210×260 mm

Leidyklos kaina: 43,60 Lt

Užsakant internetu su

pristatymu 57,60 Lt

algimantas Variakojis, Verslo angelų fondo partneris

Mūsų verslo angelų fondas per pas-taruosius 3 mėnesius investavo

tiek, kiek per ankstesnius 6, taigi tikrai jaučiame atsiga-vimą. Kitais metais susidur-sime su iššūkiu suvaldyti investicinius projektus. Dau-gėja įmonių, kurios suvokia,

kad pinigų galima prisitraukti ne tik iš bankų, bet ir iš rizikos ka-

pitalo, verslo fondų ir investuotojų. Kitais metais, manau, reikia būti drąses-

niems, greitesniems, inertiškesniems, įsivelti į mūšį ir keliauti į priekį. Aš tikrai matau, kad jau 20 metų kalbama, jog laimi ne didžiausi, o greičiausi.

arūnas starkus, „Vyno klubo“ vadovas

Ketveri pastarieji metai buvo ana-logiški: vartotojai perka vis ko-kybiškesnį ir brangesnį vyną. Vartotojas tampa reiklesnis, tai sukuria savotišką sniego gniūžtę, taigi jų didėja ne aritmetine, bet geometrine progresija. Automatiškai kyla daug didesnis iššūkis pardavė-jams, nes jie neturi teisės atsilikti nuo pirkėjo. Personalo atžvilgiu mes pralaimime užsieniui, taigi yra į ką lygiuotis. Reikia investuoti į mokymus ir neatsilikti nuo Europos. Ne rinkodara ir ne kiti dalykai lemia sėkmę, o vidinis augimas.

arvydas avulis, nt bendrovės „Hanner“ vadovas

Mes tikimės, kad nekilnojamojo turto rinka liks stabili. Šiais me-

tais ji gana stipriai augo, taigi svarbu, kad kitąmet ji tokia ir išliktų, nebūtų didelių svy-ravimų. Nesitikime tokio augimo, kaip praėjusiais metais. Žinoma, augimas,

kai didėja sandorių skaičius, o kainos kyla 3–5 proc., būtų ide-

alus. Aš manau, kad verslui labai svarbi aplinka, o ji daug priklauso nuo politikų, teisės aktų ir įvairių reglamentų. Šiais metais streso nebuvo, taigi norėčiau palinkėti, kad būtų mažiau mokesčių įstatymų, reglamentų pakeitimų, nes mes matome, jog dažniausiai tai būna ne į gerąją pusę.

( Fotodiena.lt, ruslano Kondratjevo ir asmeninio abumo nuotraukos)

šis leidinys – vienas iš mūsų kultūrinį paveldą liudijančių dokumentų, apimantis neseną, tačiau sparčiai nykstančio materialaus palikimo etapą.

Įsimintiniausi metų įvykiai skaičiais

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Bankrutuojantys miestai ar ekonomiką skatinantys kūdikiai – viskas turi savo kainą. „Ekonomika.lt“ pristato, mūsų vertinimu, įsimintiniausius šių metų įvykius skaičiais.

Esame linkę ma-nyti, kad svar-biausi įvykiai yra tie, kurie

mus liečia asmeniškai. Vis dėlto pasaulis yra dinamiškas, o žmonijos išgyvenimai apsiriboja ne vien Marijos žemės ar Senojo žemyno problemo-mis.

kipro bankų krizė (kovo 16 diena)Dar 2012-aisiais įsižie-busi vos daugiau nei milijoną gyventojų tu-

rinčio Kipro bankų krizė lemiamą tašką pasiekė šių metų pavasarį. Tuo-met Eurogrupė, Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB) sutarė šaliai skirti 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) dydžio paskolą, pri-lygstančią metiniam Lie-tuvos biudžetui.

Negana to, buvo kal-bama apie galimybę bankų skolas dengti in-dėlininkų lėšomis, tačiau siekiant išvengti visuo-menės pasipiktinimą ke-liančio precedento tokių planų atsisakyta.

Kiprą ištikus finansų

sistemos krizei šios šalies skolos ir BVP santykis šoktelėjo iki 126 proc., o nedarbo lygis per dvejus metus išaugo daugiau nei 5 proc. ir dabar siekia 12,8 proc.

Kipro bankų krizė tu-rėjo nemažą įtaką ir Eu-ropos institucijų galios augimui – iš euro zonos šalių finansų ministrų suformuota Eurogrupė pirmąkart turėjo balso teisę sprendžiant valsty-bės problemas.

Analitikų teigimu, tai gali būti pirmosios ES fi-nansų ministerijos užuo-mazgos.

detroito bankrotas (liepos 18 diena)Patį vidurvasarį pasaulį apskriejo žinia, kad pra-ėjusio amžiaus viduryje Jungtinių Valstijų pra-monės sostine vadintas Detroitas paskelbė apie bankrotą. Tai didžiausias miesto bankrotas didžiau-sia pasaulio ekonomika vadinamos valstybės isto-rijoje.

Detroito savivaldos duomenimis, skola siekia apie 20 mlrd. dolerių (50 mlrd. litų), o daugiau nei 60 metų merdinti miesto ekonomika nebėra pajėgi panešti tokios milžiniš-

kos naštos. Atlikus detalią miesto išlaidų analizę, pa-aiškėjo, kad net trečdalis miesto biudžeto skiriama pensijoms mokėti – kai kurie pensininkai dėl aps-kaitos netikslumų dau-giau nei 25 metus kasmet sulaukdavo 13 išmokų vie-toj įprastų 12. Nustatyta, kad 47 proc. NT savininkų nemoka jokių turto ar že-mės mokesčių.

JAV automobilių in-dustrijos širdimi buvęs Detroito miestas nuo 1950 metų neteko maždaug 40 proc. gyventojų – šiuo metu bankrutavusiame mieste reziduoja apie 700

Užsienyje 13Užsienyje12 nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

»politiniai JaV žaidimai atsiėjo 24 mlrd. dolerių (60 mlrd. litų) bei nurėžė 0,6 proc. nuo BVp augimo prognozės

2013 metai ant kelių klupdė kor-poracijas ir leido pasauliui išvysti būsimus monarchus. scanpix

TIK SKAIČIAI

Ukraina iš es galėjo gauti bent 19 mlrd. eurų paskolų ir išmokų. reuters

atsisakė 19 mlrd. eurų■Ukraina per ateinančius septynerius metus būtų galėjusi gauti bent 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų) paskolų ir išmokų iš euro-pos sąjungos, jeigu būtų pasirašiusi su Bendrija lais-vosios prekybos ir politinės asociacijos sutartį, rodo vidiniai es vertinimai.

Ukraina praėjusį mėnesį paskutinę akimirką atsisakė

pasirašyti sutartį su Briuseliu ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija. Šis žingsnis Kijeve išprovokavo didelio masto protesto demonstracijas.Didžiulei finansavimo spra-gai užlopyti pinigų pristigusi Ukraina atsigręžė į Rusiją, kuri antradienį sutiko suteikti 15 mlrd. JAV dolerių (37,6 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo pa-ketą ir sumažinti savo parduo-damų gamtinių dujų kainą.

16,2 proc.16,2 PROC. – TIEK SKIRIASI MOTERų IR VYRų DARBO UŽMOKESTIS, ARBA VIDUTINIS MOTERų IR VYRų VALANDINIS UŽDARBIS ES.

nesusitarė dėl „rail Baltica“■Baltijos valstybės nesusitarė dėl bendros „rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Latvija ir estija prieštarauja, kad prie transeuropinės vėžės prisijungų Vilnius.

Nesutarimai dėl akcininkų sutarties yra neesminiai ir vienaip ar kitaip bus išspręsti, tačiau atšakos iki Vilniaus

klausimas lieka probleminis. Šiemet įmonės įsteigti ti-kriausiai nepavyks.

Trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilo-metrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. 2015 metais Lie-tuvoje jau bus nutiesta apie 120 kilometrų transeuropi-nės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Jos vertė – apie 1,3 mlrd. litų.

Baltijos valstybės nesusitarė dėl „rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Fotodiena.lt.

draus mėtines cigaretes ■europos sąjungos (es) pareigūnai patvirtino direktyvą, kurioje įtvirti-namas cigarečių ir tabako produktų su aromatu draudimas, nurodoma ant pakelių spausdinti didesnius perspėjimus dėl sveikatos rizikos bei kuria imtasi reguliuoti elektroni-nių cigarečių rinką.

Nuo 2016 metų ant ci-

garečių pakelių, sukamo tabako pakelių ir kitų pro-duktų turės būti spausdi-nami paveikslėliai su tabako produktų sukeltomis ligo-mis sergančiais asmenimis. Nuotraukos turės dengti 65 proc. pakelio ploto. Mėtinių cigarečių draudimas įsiga-lios po dar ketverių metų – 2020-aisiais. Pridėtinių skonių negalės likti jokiuose tabako produktuose.

es pareigūnai patvirtino direktyvą, kuria įsigalios cigarečių ir tabako produktų su aromatu draudimas. reuters

ši žinia buvo mielesnė nei pirmagimio tėvams. Kembridžo universiteto analitikai skaičiuoja, kad dėl mažylio gimtadienio atributikai britai papildo-mai išleido 240 mln. svarų sterlingų (960 mln. litų).

Kitaip tariant, mažojo princo pasirodymas pri-vertė britus išleisti tiek lėšų, kiek Lietuvos sosti-nei pakanka visiems me-tams.

„nokia“ krytis (rugsėjo 2 diena)Vos prieš kelerius metus mobiliųjų telefonų rinkoje dominavęs suomių gamin-tojas „Nokia“ pirmosio-mis rudens dienomis buvo priverstas atsidurti popu-liariausios operacinės sis-temos gamintojo glėbyje.

Tačiau Billo Gateso įkurtai korporacijai jung-tuvės atsiėjo nepigiai – už mobiliųjų gamintoją „Mi-crosoft“ paklojo 7,2 mlrd.

dolerių (18 mlrd. litų). 60 proc. sumos sumokėta už „Nokia“ produktų ir pas-laugų verslą, o likusi dalis, analitikų manymu, skirta neįkainojamiems paten-tams.

Palyginkime: prieš dvejus metus už „Skype“ įsigijimą JAV korpora-cija sumokėjo 8,5 mlrd. dolerių (21,4 mlrd. litų), o „Google“, norėdama įsi-gyti mobiliųjų telefonų „Motorla“ liniją, buvo priversta sukrapštyti net 12,5 mlrd. dolerių (85,4 mlrd. litų).

Teigiama, kad 32 tūkst. darbuotojų samdanti Suo-mijos kompanijai „Mi-crosoft“ ištiesė vienintelį likusį pagalbos šiaudą – nespėjusi į išmaniųjų telefonų garvežį „Nokia“ praranda vertę – nuo 2000 metų gamintojo akcijų vertė sumažėjo net 16 kartų.

Burbului būdingas sa-vybes galima pastebėti ir itin populiaria tapu-sios elektroninės valiu-tos – bitkoinų pasaulyje. Nauja tarptautine valiuta vadinamas elektroninis pinigų atitikmuo šiemet savo vertę padidino net 64 kartus. Vadinasi, jei metų pradžioje pirkote bitkoinų už 50 litų, šiuo metu jūsų turimi elektroniniai pini-gai verti 3,2 tūkst. litų.

Lapkričio pabaigoje vieno bitkoino vertė pasiekė neregėtas aukš-tumas – 1 tūkst. JAV do-lerių (2,5 tūkst. litų) už vienetą. Vis dėlto elektro-ninė valiuta vertinama nevienareikšmiškai. Kol kas anksti prognozuoti, tačiau gali būti, kad elek-troninės valiutos vertė kris lygiai taip pat smar-kiai, kaip ir kilo. Miglo-tas valiutos vertės nu-statymas ir reguliacijos skaidrumo stoka ilgai-

Uždaryta JaV vyriausybė (spalio 1 diena)Analitikų nuostabai, spa-lio pradžioje sutarimo dėl kitų metų išlaidų neradę JAV politikai sugriovė įprastą viešojo sektoriaus institucijų ritmą – 16 dienų Jungtinėse Valsti-jose neveikė valdžios ins-titucijos.

Kredito reitingų agen-tūros „Standard&Poor’s” vertinimu, politiniai žaidimai atsiėjo 24 mlrd. dolerių (60 mlrd. litų) bei nurėžė 0,6 proc. BVP au-gimo prognozės. 16 dienų be darbo liko maždaug 850 tūkst. valstybės tar-nautojų, kurie bendrai iššvaistė 6,6 mln. darbo dienų.

Nors viešojo sektoriaus

veiklos sustabdymas daugiausia paveikė biu-džetinių įstaigų darbuoto-jus, nukentėjo ir verslas – didžiausią žalą pajuto valstybės finansuojamų paskolų laukiantys smul-kieji verslininkai.

Bitkoinų proveržis (lapkričio 27 diena)Antroje 2013 metų pu-sėje netrūksta kalbų apie ekonominių burbulų for-mavimąsi. Potencialūs nekilnojamojo turto (NT) burbulai Skandinavijos šalyse, akcijų burbulas JAV finansų rinkoje – visa tai tik kalbos, tačiau di-džiausių pasaulio centri-nių bankų pinigų spausdi-nimo politika, be abejonės, veikia ekonomiką.

Faktai

įVykiai skaičiais

• Šiuo metu bitkoinų emisija siekia 21 mln. vienetų

• Daugiau nei 2 mln. Si-rijos gyventojų pasitrau-kė iš namų

• 6 mln. litų – tiek iš neteisingų statymų dėl karališkojo kūdikio gimi-mo datos uždirbo viena Jungtinės Karalystės la-žybų bendrovė

• Prieš 60 metų Detroite gyveno 1,5 mln. gyven-tojų, šiuo metu – apie 700 tūkst.

niui gali palikti nemažai nusivylusių veidų.

sirijos konfliktasSirijos konfliktas pra-sidėjo dar 2011 metais, tačiau tik šiemet kruvi-niems susirėmimams buvo suteiktas civilinio karo pavadinimas. Šiam tragiškam įvykiui neįma-noma suteikti konkrečios datos.

Arabų revoliucijos įkvėpti protestai ilgai-niui virto kraujo upėmis nusėtu konfliktu, iki šių metų lapkričio nusinešu-siu bent 120 tūkst. gyvybių – 27 kartus daugiau aukų, nei Jungtinės Valstijos pa-tyrė kariaudamos Irake nuo 2003 metų.

Skaičiuojama, kad karo laikotarpis jau padarė 2,2 mlrd. JAV dolerių (5,5 mlrd. litų) nuostolių šalies pramonei, o BVP vien per 2012-uosius smuko maž-daug 20 proc.

tūkst. žmonių. Panašiai tiek, kiek gyvena Latvijos sostinėje.

karališkojo kūdikio gimimas (liepos 22 diena)Liepos pabaigoje pasaulį išvydo dar vienas mėly-nojo kraujo kilmingasis britas – Kate Middleton ir būsimojo karaliaus, da-bartinio princo Williamo atžala princas George‘as Alexanderis Louisas.

Eiliniams mirtingie-siems naujagimio pasi-rodymas susijęs su pa-pildomomis išlaidomis, tačiau britų ekonomikai

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Verslo švyturiai14 Verslo švyturiai 15

Jei darbe nesijauti kaip šeimoje – keisk darbą

Dirbdamas tarptautinėje bendrovėje nebūtinai turi būti vadovas klasikine prasme – nebijai gerų įžvalgų gauti iš jaunų talentų, ir net praktikantas į tave kreipiasi „tu“.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Faktai

ey

• Lietuvoje „EY“ dirba per 250 darbuotojų

•Bendrovė teikia audito, apskaitos, mokesčių, tei-sės, verslo ir sandorių kon-sultacijų paslaugas

•Metinės pajamos už fi-nansinius metus, pasibai-gusius 2013 metų birželio 30 dieną buvo 52,29 mln. litų

»pagrindinis mūsų, kaip ir kitų konsultacijų paslaugų bendrovių, turtas mūsų reputacija

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

„ey“ vadovas Lietuvoje pabrėžia, kad šioje kompanijoje nėra griežtos hierarchijos. r. Kondratjevo nuotr.

J. akelis savo karjeroje prisimena ir naujuosius metus, sutiktus atliekant inventorizaciją degalinėje. r. Kondratjevo nuotr.

CV Jonas Akelis

1992 metais pradėjo darbinę karjerą audito ir konsultacijų bendrovėje

1995 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą

1996 metais tapo Lietuvos licencijuotu auditoriumi

2001 metais tapo ACCA licenci-juotu nariu

nuo 2009 metų yra „EY“ vyk. partneris Baltijos šalyse

nuo 2009 metų yra „Investors Forum“ organizacijos valdybos narys

»šviežiai atėjęs talentas ir patyręs kolega gali suteikti vienodai vertingų įžvalgų

Jau senokai „Ernst & Young“ vardas figūruoja tarp ge-riausių pasaulio

audito ir konsultacijų bendrovių. Didelių po-kyčių metu – Nepriklau-somybės aušroje, kai verslas dar tik mokėsi

tinėje, svarbiausia yra ne lyderiai, bet visa ko-manda.

„Aš ir kitų skyrių va-dovai laikomės nuomo-nės, kad esame tam, kad sumoderuotume darbą: mano, kaip vadovo, už-duotis, žinoti kiekvieno talentus ir gebėjimus, įtraukti į darbus, įkvėpti pasitikėjimo, suteikti patarimų ir padėti susi-planuoti, kaip pasiekti savo tikslų – esame, kaip britai pasakytų, facili-tatoriai, o ne instruk-cijų davėjai“, – vadova-vimo stilių apibūdina J. Akelis.

Pasak pašnekovo, įkve-pianti knyga apie tokį vadybos principą jam yra „Build to Last“.

„Ši knyga analizuoja sėkmingai veikiančias vizionieriškas bendroves. Įdomu, jog sėkmingiau-sios yra ne tos bendrovės, apie kurių vadovus vėliau kuriamos biografijos, o tos, kurių pamatas yra ko-mandinės vertybės. Net ir pasikeitus vadovams jos puikiai tęsia savo veiklą. Bendradarbiavimo stra-tegija man yra labai ar-tima“, – dalinasi J. Akelis.

Jis neįsivaizduoja pro-fesionalaus atsakingo darbo be šiltų santykių darbe.

„Mes sakome vieni kitiems „tu“, nesvarbu, koks kieno statusas ar pareigos. Tai ne šiaip žai-dimas demokratija – mes tikrai kasdien patiriame, kad ir šviežiai atėjęs ta-lentas, ir patyręs kolega gali suteikti vienodai vertingų įžvalgų, todėl tai elementari pagarba vienas kitam ir noras skatinti siekti daugiau. Koks bebūtų verslas – vi-sada svarbu gerbti žmo-giškas vertybes“, – sakė J. Akelis.

maža rinka, daug iššūkiųKalbėdamas apie iššū-kius, „EY“ vadovas Lietu-voje pabrėžia, jog vienas didžiausių, kaip ir visam konsultacijų verslui, yra tai, kad rezultatai čia nėra taip lengvai įver-tinami ar pamatuojami kaip gamybiniai pajėgu-mai ar produkcija.

„Gamybos sektoriuje daug kas yra apibrėžta. Mūsų versle yra daug

užprogramuotas“, – kal-bėjo J. Akelis.

Vienintelis turtas – reputacijaKompanija įsikūrusi prie pat buvusios Vilniaus miesto gynybinės sienos, o pokalbis su vadovu vyko Saulės mūšio kon-ferencijų salėje. Vieta puiki, tačiau, kaip sako J. Akelis, įmonei ji nepri-klauso, o ir kitas turtas yra nuomojamas.

„Pagrindinis mūsų, kaip ir kitų konsul-tacijų paslaugų ben-drovių, turtas mūsų reputacija. Nieko ap-čiuopiamo neturime, išskyrus tai, kaip mus vertina klientai ir mūsų pačių kolektyvas“, – darbo specifiką apibū-dina pašnekovas.

Būtent todėl kompani-joje yra itin daug griežtų taisyklių, kai kalbama apie klientą ir jo projek-tus – nuo konfidencia-lumo iki darbo kokybės.

„Prie tokios įtampos, be abejo, pripranti, bet kiekvieną savaitę rašy-tine ar žodine forma su-siduri su mūsų įmonės pamatinėmis vertybėmis, tokiomis kaip atsako-mybė klientui ir visuo-menei, sąžiningumas ir kokybiškos paslaugos. Dėl šių vertybių esame la-bai „religingi“ – tai mūsų darbo ir verslo sėkmės pagrindai“, – atskleidžia J. Akelis.

du darbo kalendoriaiPaprašytas apibūdinti įprastą darbo dieną, J. Akelis su šypsena pa-

reiškia, kad nėra jokios rutinos.

„Darbas yra be galo įdomus, nes klientų yra pačių įvairiausių, vie-niems reikia patarimų kaip dar labiau suefek-tyvinti verslą, kitiems – kaip išbristi iš sunkumų. Kolegos darbe taip pat labai skirtingi, kolekty-vas santykinai jaunas, dėl viso to ir rutinos būti negali“, – džiau- giasi jis.

Dažniausiai manoma, kad vadovai yra tie, ku-rie paskutiniai išeina iš biuro, o susitikimų grafiką kartais sudaro šeimos laiko sąskaita. J. Akelis skuba paneigti šį mitą.

„Gyvenime svarbus balansas – reikia tu-rėti įdomią darbo sferą,

kintamųjų. Patarimų, įžvalgų vertė dažnai priklauso ir nuo pačios įmonės noro sekti gauto-mis rekomendacijomis. Dažnai tie veiksmai ne-būna lengvi. Pavyzdžiui, kai kalbame apie verslo restruktūrizavimą, efek-tyvumo didinimą“, – sako jis.

Palyginti su Vakarų ša-limis, pasak J. Akelio, ma-žoje šalyje yra statistiškai mažiau ir pačių galimy-bių konsultantams.

„Mūsų bendrovės kur kas mažiau pageidauja konsultacijų ir yra gana nedrąsios. Tais atvejais, kai vis dėlto išdrįstama pasitelkti konsultantus, gana dažnai svarbiau-siu atrankos kriterijumi tampa kaina, tuomet nu-sivylimas kokybe beveik

laisvosios rinkos ekono-mikos taisyklių, įmonė atidarė ir savo padalinį Lietuvoje.

kelias nuo praktikantoŠiandien bendrovė vadi-nasi „EY“, o jos vadovas Lietuvoje Jonas Akelis tuometinėje keliolikos žmonių bendrovėje darbą pradėjo 1992 metais.

Rinkai tai buvo naujų ir reikšmingų iššūkių lai-kas.

„Prieš daugiau nei 20 metų atsisveikinęs su universiteto auditorijo-mis, pradėjau dirbti čia. Tai buvo viena iš pirmųjų audito ir konsultacijų už-sienio įmonių, atidarytų Lietuvoje. Turėjau garbės būti komandos dalimi,

kuri atliko pirmąjį Lie-tuvos žemėje auditą pa-gal tarptautinius audito standartus“, – pasakoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ab-solventas J. Akelis. Tuo-metinis jo vadovas buvo danas, kurį tokie iššūkiai kaip rusų blokada, karšto vandens stygius savo-tiškai žavėjo – Danijoje

viskas buvo stabilu, o čia buvo atvykstama kurti.

Pirmasis dešimtmetis Lietuvos versle buvo dide-lių pokyčių, taisyklių for-mavimosi metas, daug ką kurti reikėjo nuo nulio. Kita vertus, net ir dabar ta dinamika nesustoja.

„Nebūna vienodų nei metų, nei mėnesio, nei dienos. Projektų, klientų

daug. Visi jie iš skir-tingų sričių. Įvairialypė ir mūsų komanda“, – pa-sakoja daugiau nei 500 žmonių kolektyvui trijose Baltijos šalyse vadovau-jantis J. Akelis.

Visi kreipiasi „tu“Pašnekovas pabrėžia, kad kompanijoje, kaip ir Lietuvos krepšinio rink-

svarbus ir asmeninis gyvenimas, kuriame lai-kas skiriamas šeimai ir pomėgiams. Stengiuosi kiek įmanoma daugiau gyventi pagal suderintą darbo ir šeimos kalen-dorių. Darbo datos ir šeimos gimtadieniai man yra lygiareikšmiai dalykai. Esu be galo dėkingas savo šeimai, kad padeda išlaikyti šią pusiausvyrą. Aš pa-dedu žmonai siekti savo pomėgių, ji – man“, – sako jis.

Įdarbinti pinigai16 Įdarbinti pinigai 17

Technologijų Trojos arklysnr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 sausio 12 d.

Du o d a m a s interviu sa-v a i t r a š č i u i „Ekonomika.

lt“, futuristas atkreipė dėmesį, kad iki šiol kie-kvienas amžius prasidė-davo keturioliktaisiais savo metais: 1814 metais Vienos kongrese buvo nuspręstas tolesnis Euro-pos likimas, 1914-aisiais prasidėjo Pirmasis pa-saulinis karas.

Šiandien kalbėti apie verslo ir technologijų kartu sukuriamas ten-dencijas jau vėlu, nes šis traukinys seniai pa-judėjo. Tie, kurie norėjo kalbėti apie sukuriamas grėsmes ir iššūkius, tada buvo laikomi paranoji-kais. Belieka įvardyti iššūkius ir naujausias tendencijas.

Verslas mobilėsLapkričio pabaigoje technologijų kompanijos „Google“ Baltijos šalyse pristatyto vartotojų elg-senos tyrimo išvadose atsispindėjo realybė, kad lietuviai, rinkdamiesi prekes, internetu nau-dojasi ne ką mažiau nei britai, kurie šiuo atžvil-giu Europoje yra lyde-riai. Vis dėlto tautiečiai beveik perpus rečiau tai daro naudodamiesi išma-niaisiais telefonais.

pranas JOGėLaVičiUs

Į šventinį beprasidedančių objekto atnaujinimo darbų renginį susirinko daug gar-bingų svečių. Po beveik pu-santrų metų atgimsiančią gyvenimui mokyklą apžiūrėjo sostinės meras Artūras Zuo-kas, gimnazijos direktorius Miša Jakobas, darbus atlik-siančios bendrovės „LitCon“ direktorius Linas Piliponis bei Švietimo ir mokslo ministeri-jos ir visuomenės atstovai.

nauda VilniuiŠio projekto vertė – 11,15 mln. litų. Bendrovės „LitCon“ darbuotojai atliks 4 aukštų pastato, kurio bendras plo-tas siekia 3,444 tūkst. kv. m, bendrastatybinius darbus ir modernizuos inžinerines sis-temas.

Projektas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, Tarptautinio fondo Organizacijos švietimo re-sursams ir technologiniam

mokymui (ORT) ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo lėšomis. Numatyta, kad šių metų gruodžio 3-iąją pradėti darbai turėtų būti baigti 2015 metų kovo 5 d.

Rekonstrukcijos darbų pradžios renginyje dalyvavęs sostinės meras A. Zuokas džiaugėsi, kad yra atverčia-mas dar vienas gražus pusla-pis Vilniaus miesto istorijoje.„Šis apleistas ir tuščias pasta-tas, po metų su trupučiu taps gražia švietimo ir ugdymo įstaiga. Šis projektas Vilniui yra itin svarbus. Džiaugia-mės, kad žydų bendruomenė Vilniaus mieste didėja, ir norėtume, kad taip tęstųsi ir toliau. Norime kartu atkurti mūsų istorinę praeitį ir grą-žinti tai, kas buvo dėl įvairių aplinkybių prarasta.

Džiugu, kad projektą remia ORT fondas, kuris skyrė net 1,3 mln. dolerių šio projekto įgyvendinimui. Atnaujintoje mokykloje po pusantrų metų mokykis 350 mokinių. O

vieta, kurioje šiuo metu yra įsikūrusi Šolomo Aleicheimo mokykla, bus rekonstruota ir taps vaikų darželiu, kurio taip trūksta Vilniaus miesto gyventojams. Tai akivaizdžiai geras pavyzdys, kaip taupiai galima panaudoti miesto turtą“, – džiaugėsi A. Zuokas.

Vartai į centrąBendrovės „LitCon“ direkto-rius L. Piliponis pridūrė, kad jiems yra itin malonu prisi-dėti prie šio kilnaus projekto įgyvendinimo: „Esame socialiai atsakinga įmonė, kuriai rūpi, kad vaikams mokykloje būtų patogu ir jie galėtų gerai mokytis. Norime, kad mokykla būtų graži ir jauki.

Stengsimės, kad paten-kintume užsakovo lūkesčius, darbai vyktų sklandžiai ir būtų atlikti laiku. Tikiuosi, kad greitai susirinksime į šią vietą, tačiau jau prie naujos ir renovuotos mokyklos, kuri bus vartai į Vilniaus miesto senamiestį.“

Šolomo Aleicheimo ORT gimnazijos direktorius M. Jakobas džiaugėsi, kad pagaliau mokiniai turės savo kiemą, savo sporto salę, savo erdves.

„Nuoširdžiai dėkoju miesto merui, savivaldybei, tarybai, kad buvo priimtas šis labai reikšmingas spren-dimas. Net 25 metus ėjome tuo keliu ir pagaliau matome rezultatus.

Ši mokykla bus inovatyvi, kuri tikrai šlovins mūsų Lie-tuvos Respubliką, švietimo sistemą ir miestelėnus. Dė-koju visiems geros valios žmonėms, kurie mus palaikė ir visada buvo kartu. Laukia daug darbo, bet ši gimnazija leidžiantis nuo Vingio parko bus tarsi simboliniai vartai į miesto centrą ir mokslo aukštumas“, – džiaugėsi M. Jakobas.

solidi patirtisBendrovės „LitCon“ direk-torius pabrėžė, kad tai ne pirma mokykla, kurią rekons-truos įmonės darbininkai.

„Anksčiau atnaujinome Žirmūnų gimnaziją Vilniuje. Paįstrio vidurinę mokyklą,

Velžio gimnaziją, Ėriškių pagrindinę mokyklą, Šilės Vydūno gimnaziją, Jono Pau-liaus gimnazija ir kitus objek-tus. Patirties turime daug, todėl tikime, kad Šolomo Aleicheimo ORT gimnazijos rekonstrukcijos darbai vyks sklandžiai“, – teigė L. Pilipo-nis.

2012 metai UAB „LitCon“ įgyvendino apie 30 statybos ir inžinerinių darbų projektų. Bendrovė vykdė viešosios ir pramoninės paskirties stati-nių, gyvenamųjų ir negyve-namųjų pastatų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komuni-kacijų projektavimo ir sta-tybos bei kultūros paveldo objektų tvarkomuosius dar-bus.

rekonstruojama mokykla taps vartais į mokslo aukštumasPrestižiniame sostinės Žvėryno mikrorajone duotas startas Vilniaus Šolomo Aleicheimo ORT gimnazijos rekonstrukcijos darbų pradžiai.

l

Bendrovės „Litcon“ darbuotojai atliks 4 aukštų pastato, kurio bendras plotas siekia 3,444 tūkst. kv. m, bendrastatybinius darbus ir modernizuos inžinerines sistemas. ruslano Kondratjevo nuotr.

sostinės meras a. zuokas džiaugėsi, kad yra atverčiamas dar vienas gražus puslapis Vilniaus miesto istorijoje. ruslano Kondratjevo nuotr.

»duomenų kiekis sparčiai auga, tačiau vien „žalių“ duomenų neužtenka

»nemokamas sūris yra tik pelėkautuose, taigi ir į Lietuva ateinanti tendencija turi savo pavojų

Lapkritį visame pasaulyje gerai žinomas mokslinės fantastikos rašytojas Davidas Brinas sakė, kad 2014 metai žymės naujojo amžiaus pradžią. Dar prieš tai, kai sausio danguje nugriaudės fejerverkai, pasidomėjome, kokių technologinių iššūkių atneš kiti metai.

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Faktai

tecHnOLOGiJų tendenciJOs

•2013 metų sausio–lie-pos mėnesiais „Android“ sistemai buvo sukurta 718 tūkst. kenksmingų progra-mėlių – daugiau nei per visus 2012-uosius

• „Cisco“ duomenimis, šiandien 1 iš 3 pirkėjų nau-dojasi išmaniaisiais par-duotuvėse

•Pirmieji „Google Glass“ buvo pasiūlyti už 1,5 tūkst. JAV dolerių

• „Didžiųjų duomenų“ (angl. Big Data) analizė ki-tais metais bus labai svarbi tuose verslo sektoriuose, kur vyksta aršiausia konku-rencija.

pastebima, kad virtualių atakų skaičius išlieka panašus, tačiau jos būna geriau organizuotos ir nutaikomos į vis svarbesnius duomenis. reuters

„Verslas apie savo kli-entus nori žinoti viską, tačiau tam, kad prisitai-kytų prie jų įpročių, su-kauptus duomenis turi analizuoti. Duomenų kie-kis sparčiai auga, tačiau vien „žalių“ duomenų neužtenka, vertę sukuria sukauptos informacijos analizė ir, reaguojant į gautus rezultatus, laiku priimti sprendimai“, – pabrėžia jis.

darbuotojai gali parnešti virusųPasauliniu mastu po-puliarėja nauja įmonių taikoma politika, kai darbuotojas veiklai nau-doja savo įrenginį (angl. Bring Your Own Device). Kalbinti ekspertai pripa-žįsta, kad tai prisideda prie įmonių efektyvumo, mati darbuotojas dirba su prietaisu, prie kurio yra pripratęs, o bendro-

vei nereikia pirkti įran-gos.

Žinoma, nemokamas sūris yra tik pelėkau-tuose, taigi ir į Lietuva ateinanti tendencija turi savo pavojų.

„Tendencija yra tikrai ryški, įmonės to negali išvengti. Vis dėlto, įren-giniui esant už įmonės ribų nebeveikia saugumo nustatymai ir automatiš-kai kyla grėsmė duome-nims“, – sako Ryšių regu-liavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direkto-rius Rytis Rainys.

Jis išskiria dvi proble-mos puses. Visų pirma, už įmonės ribų kyla grėsmė ne tik verslo duo-menų saugumui, bet ir pačiam prietaisui, nes į jį kartu su vartotojo pro-gramėlėmis gali patekti virusai. Taip „užkrėstas“ prietaisas patenka į vi-

dinį įmonės tinklą. Ekspertai kitais me-

tais verslui pataria itin svarbius duomenis ko-duoti arba laikyti debe-syje.

akli programėlėmsŠiemet vien per pirmąjį pusmetį kenksmingų programėlių vienai po-puliariausių operacinių sistemų „Android“ buvo sukurta daugiau nei per visus 2012 metus. Esant tokiam staigiam šuoliui, tikimasi, kad kitais me-tais ir vartotojai rizikuos ne tik savo duomenų sau-gumu, bet ir išmaniai-siais įrenginiais.

R. Rainys pastebi, kad kitais metais dau-

gės ne tik valstybinių duomenų atakos, bet ir paprastų interneto puslapių, kuriuose yra laikomos išmaniųjų prietaisų programėlės. Pasak eksperto, išma-niuosiuose įrenginiuose yra laikoma privačiausia vartotojų informacija, o patys įtaisai savyje gali kaupti vis daugiau duomenų. Bent jau „An-droid“ sistema yra atvira ir neturi tam tikrų filtrų, kurie neleistų publikuoti užkrėstų programėlių. Problema yra ta, kad ne-taikomi saugumo mecha-nizmai, kurie tikrintų įkeltas programėles. Kol kas „Android“ nėra pa-siūlę apribojimų, kurie

sumažintų kenksmingų programėlių skaičių, bet išlaikytų platformos pri-einamumą.

„Google Glass“ metaiKol kas vadinamąsias dėvimas technologijas (angl. wearable technolo-gies) iš didžiųjų kompa-nijų pasiūlė „Samsung“ ir „Sony“ – rinkai pateikė skubotai sukurtus iš-maniuosius laikrodžius. Technologijų ekspertai teigia, kad tai bus rinka, kurioje vyks didžiausi mūšiai, mat yra plati niša.

2014 metais vartoto-jams bus pateikti šiemet sukurti „Google“ išma-nieji akiniai. Jie galės fiksuoti vaizdus, bus val-domi balsu, o duomenys bus laikomi debesyje. Būtent pastaroji funk-cija, sukurs daugiausia diskusijų.

D. Brinas juokauja, kad tai „Google“ gali pakišti koją. „Pirmieji naudotojai pateks į eismo nelaimes, nes naudos juos vairuo-dami. Dėl to ekranas ir yra patrauktas nuo pa-grindinio matymo lauko. Šis realybės praplėtimas „Google“ duos tik viena: juos į teismą nuolat pa-duos idiotai, nemokėję akinių naudoti tinkamai“, – interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė jis.

Technologinių poky-čių laukiama su nekan-trumu, tačiau nejučia į juos įsitraukus dažnai pamirštama, kad yra ir „Pink Floyd“ apdainuota kita mėnulio pusė, ku-rios niekas ir nemato. Naivu tikėtis, kad Nau-jųjų metų naktį apie tai bus susimąstyta, tačiau tiek verslas, tiek vartoto-jai turėtų atsipeikėti dar iki Trijų karalių.

Jeigu yra aiški tenden-cija, kad vartotojai linkę apie prekę žinoti dar prieš žengdami pro par-duotuves duris, tik laiko klausimas, kada šis po-reikis bus tenkinamas iš-maniuoju telefonu. Labai tikėtina, kad kitąmet to-kių pirkėjų bus daugiau.

Kaip pastebėjo Baltijos šalių „Google“ plėtros va-dovas Vytautas Kubilius, verslas negali nereaguoti į šias tendencijas ir pri-valo nuolat prisitaikyti prie pokyčių.

Bent jau Lietuvos rin-koje šiame kontekste galima laukti dviejų sce-narijų. Pirma, prekių kainos įprastose parduo-tuvėse artės prie parduo-damų internetu, nes pir-kėjas jau parduotuvėje gali pasitikrinti, už kiek prekę parduoda konku-rentai ir kiek ji kainuoja intereneto parduotuvėje. Antra, verslas daugiau dėmesio skirs savo asor-timentui pristatyti išma-niuosiuose įrenginiuose. Pastaroji tendencija bus aiškesnė, nes reikalauja mažiau sąnaudų ir iš es-mės yra susijusi su verslo plėtra, o ne prisitaikymu prie konkurentų.

„didieji duomenys“ tik ateinaKita verslo tendencija, jau įgavusi pagreitį už Atlanto, ateina ir į Lie-tuvą. Technologijų kom-panijos „Blue Bridge Baltic“ generalinis direk-torius Zbignevas Gulbi-novičius pastebi, kad „di-džiųjų duomenų“ (angl. Big Data) analizė kitais metais bus labai svarbi tuose verslo sektoriuose, kur vyksta aršiausia konkurencija.

Darbo santykių reguliavimo klausimas turi ir antrą medalio pusę – griežtesnis reguliavimas nebūtinai lemia didesnį nedarbą. Tai rodo ir Skandinavijos šalių pavyzdžiai, teigia buvusi

finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė.

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Karjera 19

Tu esi vertas geriausio darbo!

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Įmonei, kuri vykdo nekilnojamojo turto plėtrą, tiesiogiai susijusią su projektavimu, statybomis ir pardavimu, įskaitant projektus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

statyBų prOJektų VadOVas

darbo aprašymas:• Statybos darbų organizavimas objekte ir atliekamų darbų vykdymo kokybės bei terminų kontrolė (atestuoti pastatų techninę priežiūrą);• Techninės dokumentacijos ruošimas ir tvarkymas, darbų saugos užtikrinimas;• Objektui numatytų resursų kontrolė, medžiagų tiekimo užtikrinimas.

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas statybos inžinerijos srityje;• Ne mažesnė kaip 5 metų darbų vykdytojo ar einant panašias pareigas darbo patirtis;• Būtinas ypatingo statinio statybos vadovo, statybos techninės priežiūros vadovo atestatas;• Anglų, rusų kalbų žinios būtų pranašumas;• Gebėjimas efektyviai koordinuoti statybos objekto darbą;• Puikūs organizaciniai gebėjimai, stresinių situacijų valdymo įgūdžiai;• Iniciatyvumas, atsakingumas, savarankiškumas.

Darbo sąlygos, atlyginimas ir kiti klausimai aptariami su vadovu susitikimo metu.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

„cV-Online“ klientui darbui Vilniuje reikalingas

pardaVimO asistentas (VadyBininkas)

Jūs būsite atsakingas už:• Įmonės produktų pardavimą;• Naujų klientų paiešką ir darbą su esamais klientais;• Produktų pristatymą ir komercinių pasiūlymų rengimą, įmonės interneto svetainės priežiūrą;• Pardavimo ataskaitų rengimą, rinkos informacijos rinkimą ir jos analizę.

mes vertinsime Jus pagal tokius kriterijus:• Aukštasis išsilavinimas (pardavimo vadyba, rinkodara, ekonomika), gali būti studentas;• Pageidautina bent 1 metų techninių produktų pardavimo patirtis;• Anglų kalbos žinios raštu ir žodžiu, kitų kalbų žinios būtų pranašumas;• Darbo su pagrindinėmis „Microsoft Office“ programomis sugebėjimai;• Noras ir gebėjimas dirbti komandoje, pareigingumas, komunikabilumas, noras tobulėti.

esame patrauklūs tuo, kad:• Esame stabili ir patikima įmonė;• Kryptingai siekiame užsibrėžtų tikslų;• Pas mus gera atmosfera, puikus kolektyvas, skaidri atlygio sistema;• Suteikiame karjeros galimybes, visas darbui reikalingas priemones;• Organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus, mokymus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Pašnekovė su „Ekonomika.lt“ dalijosi įžvalgo-mis apie bendros

Europos valiutos įsive-dimą ir išsakė nuomonę apie politikus, dažnai lin-kusius save vadinti ekono-mistais.

? ar galima teigti, kad europinė valiuta jau mūsų

kišenėje? Tikimybė, kad toks

sprendimas bus priimtas, mano vertinimu, yra gana didelė, nes rizika, jog Lie-tuva nevykdys kurio nors Mastrichto kriterijaus, menka. Net infliacijos rodiklis nuolat išlieka pa-lankiai žemas, nors ekono-mika atsigavo ir pradėjo augti darbo užmokestis.

Manau, kad nėra pa-grindo teigti, jog dabar-tinis Mastrichto atitiki-mas netvarus. Ateities rezultatai priklausys nuo būsimos ekonominės po-litikos, kurios priežiūra euro zonoje nuo 2011 metų gerokai sugriežtėjo. Todėl bus lengviau užtikrinti nuolatinę ekonomikos sveikatą – atitikti inflia-cijos, palūkanų normos, biudžeto deficito ir skolos kriterijus.

? ar galima tikėtis, kad 2014 metais ekonomikos

augimas iš „statistinio“ taps „realus“, t. y. jaučiamas pilie-čio piniginei?

Šiandien Lietuvos eko-nomiką, skirtingai nuo 2010–2012 metų, pirmyn stumia nebe eksportas, o vidaus paklausa. Namų ūkių vartojimo augimui prielaidas sudaro didė-jantis darbo užmokestis ir menkai augantis kainų

Išskirtinis interviu18

Atsigavimą rodo akivaizdūs ženklai

nr. 282013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

lygis. Žinoma, netikrumo vis dar jaučiama, bet lū-kesčiai teigiami, tad pas-katos daugiau vartoti yra gana stiprios. Artimiau-sioje ateityje pagrindi-nis ūkio augimo variklis išliks būtent vidaus pa-klausa, o ne grynasis eks-portas.

Padėtis stipriai skiriasi nuo 2010-ųjų, kai ekono-mika jau augo, tačiau darbo užmokestis mažėjo, didėjo nedarbas, o vartoji-mas krito. Yra akivaizdžių pokyčių – kitąmet, pirmą kartą po 5 metų pertrau-kos, valstybė turi gali-mybę išleisti milijardu litų daugiau nei šiemet ir vis tiek mažiau skolintis.

? tiesioginių užsienio inves-ticijų statistika nepalanki

šalies regionams. ar matote kokių galimybių šią situaciją taisyti?

Investiciniu požiū-riu panašiai atrodančių

Ką atneštų darbo santy-kių pakeitimai? Neabejo-tinai palengvintų sąlygas sąžiningiems ir doriems darbdaviams, tačiau gal-būt dar labiau atrištų rankas neturintiesiems skrupulų.

Kitų šalių statistika ir patirtis nepatvirtina, kad aukštas darbuotojų ap-saugos lygmuo ir aktyvios profesinės sąjungos lemia didesnį nedarbo lygį, tam pakanka pažvelgti į Skan-dinavijos šalis.

? kaip vertinate milžinišką Vilniaus skolą?Vilniaus savivaldybės

skolą imtasi didinti dar spartaus ūkio augimo laikais, tad atėjusi krizė ir sumenkusios savival-dybės pajamos padėtį tik pablogino. Papildoma Vil-niaus savivaldybės bėda, mano nuomone, yra ta, kad tikrovė tik neigiama, ieškant išorės priešų ir kaltininkų dėl susidariu-sios padėties.

Šioje savivaldybėje kaip niekur kitur sudė-tinga apčiuopti tikrąjį problemų mastą, mat ofi-

cialioji savivaldybės skola yra tik problemos dalis, o likusi dalis iškaišiota po visas savivaldybės ūkio kerteles.

Galbūt situaciją su-griežtinti padės biudžeto įstatymai, tačiau turint mintyje, kad neskaidru-mui sąlygų yra gana daug, o savivaldybių adminis-tracinė priežiūra gana formali, tokie vietos val-džios „pokštai“ galimi ir ateityje.

? ar kai kurių viešų asmenų, laikančių save ekonomis-

tais, pasisakymai nediskredi-tuoja ekonomisto profesijos ir ekonomistų praktikų?

Deja, daugelis politikų ar kitų viešų asmenų, ku-rie mėgsta save vadinti ekonomistais ir net tai pa-brėžti, toliau nei perskai-tyta privaloma literatūra studijų metais nėra nuėję. O jeigu tai buvo prieš 30–40 metų, dažnai tų laikų mokymas ir buvo tas vie-nintelis.

Tokie kalbėtojai apie rinkos ekonomiką daž-niausiai prisirankioja kokių nors draiskalų iš

skirtingų operų ir bando juos jungti į ekonominį mokymą. Lietuvoje yra kone gero tono ženklas aiškinti, kad mokesčiai turi būti maži, tačiau pen-sijos ir biudžeto išlaidos „europinės“ ir „orios“, nes mes čia neva kuriame gerovės valstybę „kaip vi-soje Europoje“.

? ar galime kalbėti apie naujų burbulų ekonomi-

koje formavimąsi? Apie burbulus len-

gviau pasakyti, kad jie „egzistavo“, nei kad egzis-tuoja šiuo metu. Prisimin-kime, kad konvenciniai ES mastu sutarti matavi-mai ir iki krizės nerodė Lietuvoje ar Ispanijoje esant burbulą.

Šiuo metu nepanašu, kad Lietuvoje išgyven-tume kokio naujo „bur-bulo“ požymius ar kad jam formuotis būtų prie-laidų. Be to, turime ir dau-giau įrankių užbėgti jiems už akių. Vis dėlto net No-belio ekonomikos premi-jos laureatas R. Schilleris nesiima vienareikšmiškai jų kam nors diagnozuoti.

»papildoma Vilniaus savivaldybės bėda yra ta, kad tikrovė tik neigiama, ieškant išorės priešų

i. šimonytė: „Lietuvoje yra kone gero tono ženklas aiškinti, kad mokesčiai turi būti maži, tačiau pensijos ir biudžeto išlaidos „europinės“ ir „orios“, nes mes čia neva kuriame gerovės valstybę „kaip visoje europoje“. Fotodiena.lt.

vietų pasaulyje yra daug, tad yra subjektyvi ver-tinimo pusė: neretai at-rodo, kad mūsų regionų politiniai lyderiai nėra suinteresuoti pritraukti investicijų, todėl inves-tuotojams svarbūs klau-simai nesprendžiami ar sprendžiami vangiai, ir šie ieško vietos kitur.

Manyčiau, kad pir-miausia regionų valdžiai reikėtų keisti požiūrį. Tai, kad asmeninis lyderių po-žiūris yra labai svarbus, įrodo ir buvusios Vyriau-sybės patirtis, kai sun-kiausios krizės metais pa-vyko į Lietuvą prisivilioti net keletą garsių vardų.

? kaip, Jūsų nuomone, reikėtų spręsti darbo jėgos

apmokestinimo ir reguliavimo problematiką?

Lietuvoje yra susiklos-čiusi labai keista darbo santykių kultūra – „lietu-viškos“ įmonės neretai ne-siskundžia nei darbo san-tykiais, nei MMA dydžiu, nes randa savų būdų, kaip tuos reguliavimus apeiti, beje, su darbuotojo suti-kimu.

„cV-Online“ klientė – UaB Hidrobalt – įmonė, dirbanti B2B verslo segmente. Pagrindinė jos specializacija – techninių žarnų ir jų jungčių, mechaninių pavarų, pneumatikos ir hidraulikos komponentų tiekimas, jų parinkimas, projektavimas ir techninės konsutacijos.Šiuo metu įmonė klaipėdoje prie savo stabilaus ir profesiona-laus kolektyvo kviečia prisijungti

prOdUktO VadyBininką

darbo aprašymas:• Įmonės produktų pardavimas verslo klientams;• Nuoseklus ryšių palaikymas su esamais klientais;• Aktyvi naujų klientų paieška ir pritraukimas;• Klientų vizitavimas ir konsultavimas techniniais klausimais;• Pardavimo dokumentų ruošimas.

reikalavimai:• Būtinas techninis-inžinerinis išsilavinimas;• Panašaus darbo patirtis;• Aktyvumas, orientacija į rezultatą, geri pardavimo įgūdžiai;• Noras tobulėti techninių produktų pardavimo srityje;• Anglų ir rusų kalbų žinios;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas ir pageidautinas automo-bilis.

įmonė siūlo:• Galimybę dirbti tarptautinėje įmonėje, turinčioje lyderės pozicijas ir ilgalaikę patirtį rinkoje;• Stabilų ir profesionalų, nuolat besimokantį kolektyvą bei gerą atmosferą darbe;• Visas darbui reikalingas priemones;• Karjeros perspektyvas;• Investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;• Papildomą motyvacinį paketą – sveikatos draudimą, keliones, įvairias kompensacijas.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

cV-Online klientė – UaB key eLements – karkasinių namų projektavimu, gamyba bei montavimu užsiimanti įmonė. Įmonė vadovaujasi verslo modeliu verslas verslui – B2B. Pro-duktas gaminamas užsienio rinkai. Šiuo metu įmonė darbui kauno rajone ieško

Vyr. statyBų inžinieriaUs

darbo aprašymas:• Būti atsakingam už karkasinių namų gamybą įmonėje;• Analizuoti ir įvertinti gaminių brėžinius ir technines galimybes;• Organizuoti ir kontroliuoti užsakymų priėmimą ir gamybą;• Organizuoti gaminių pristatymą ir sumontavimą klien-tams.

reikalavimai:• Aukštasis / aukštesnysis išsilavinimas statybos inžinerijos srityje;• Būtina 3 metų inžinieriaus / projektų vadovo patirtis statybų srityje;• Tarptautinė patirtis statybų sektoriuje – privalumas;• Geros anglų kalbos žinios;• Gebėjimas lyderiauti ir priimti sprendimus, tvirtas charakteris, noras tobulėti;• Vairuotojo pažymėjimas.

įmonė siūlo:• Sąžiningą ir konkurencingą atlyginimą;• Galimybę dirbti tarptautiniame statybų sektoriuje;• Visas darbui reikalingas priemones;• Karjeros perspektyvas.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

cV-Online klientė – UaB terra – daugiau nei 20 metų vei-kianti gamybos įmonė, kuri kuria ir gamina aukštos kokybės specializuotą palydovinės, radijo ir kabelinės televizijos signalų priėmimo ir paskirstymo įrangą. Šiandien įmonė kaune ieško

prOGraminės LOGikOs (FpGa) prOGramUOtOJO

darbo aprašymas:• Rašyti programas mikrokontroleriams (C/C++) bei FPGA (VHDL).

reikalavimai:• Būtinas aukštasis išsilavinimas elektronikos arba informati-kos srityje;• Nuolatinis domėjimasis naujomis technologijomis elektro-nikos srityje;• Geros anglų kalbos žinios;• FPGA programavimo patirtis (VHDL kalba);• Bazinės mikrokontrolerių programavimo (C/C++) žinios;• Žinios skaitmeninės televizijos srityje – privalumas.

įmonė siūlo:• Darbą stabilioje įmonėje;• Tobulėjimo ir profesinio augimo galimybes;• Karjeros galimybes;• Galimybę dalyvauti ir lankytis tarptautinėse parodose.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

CV Ingrida Šimonytė

2002–2004 metais ėjo Mokesčių departamento direktorės pareigas

2009–2012 metais – Lietu-vos finansų ministrė

nuo 2012 metų dėsto Vilniaus universitete

šiemet tapo Lietuvos banko valdybos pirmininko pava-duotoja

■konsultacija skirta ieškantiems darbo arba norintiems pasitikrinti savo vertę darbo rinkoje

Tai ne nuobodi paskaita šimtui žmonių apie darbo rinką apskritai, bet dinamiš-kas suasmenintas dialogas. Mes Jus išklausysime, įsigi-linsime į Jūsų situaciją, patar-sime ir nukreipsime tinkama linkme. Jokių abstrakčių ir bendrinių tiesų. Šios konsul-tacijos ašis esate Jūs, o tikslas – supažindinti, įkvėpti ir pa-stūmėti. Svajonių darbo link.

„CV-Online“ personalo paieškos ir atrankos specia-listės įmonėms surado šim-tus tinkamų darbuotojų. Jos žino, kokių kandidatų reikia darbdaviams, kaip darbda-viai interpretuoja Jūsų CV, atsakymus ar elgesį interviu metu. Žino, kokie yra kandi-datų svajonių darbai. Žino, kodėl darbdaviai atmeta „šaunius“ kandidatus. Žino ir gali pasidalyti sukaupta patirtimi.

„CV-Online“ padės Jums nepasiklysti darbo rinkos la-birintuose.

konsultacijos sudėtis:1. Šiandieninės darbo pa-

ieškos ypatumai. Darbo rin-kos situacija ir tendencijos. Geidžiamiausi darbuotojai ir darbdaviai. Atlyginimai. Dar-bo rinkos mitai ir stereotipai.

2. Jums tinkami darbai. Jūsų tikslai ir galimybės. Ko norite ir ką galite? Jūsų stip-riosios ir tobulintinos pusės.

Kur rasti ir kaip atpažinti jūsų žinias, įgūdžius ir patirtį ati-tinkantį darbą? Kaip teisingai kandidatuoti?

3. Esant poreikiui galima atlikti asmeninių savybių testą (vertė 65 Lt) nemoka-mai arba Tripod testą už pa-pildomą kainą (priklauso nuo pasirinkto testo).

4. CV. Jūsų CV analizė ir rekomendacijos, kaip jį pa-tobulinti. Ką akcentuoti, o ką geriau nutylėti? Kaip turi at-rodyti Jūsų CV, kad pasiektų tikslą?

5. Interviu simuliacija. Pirmo įspūdžio svarba. Tipi-niai klausimai, pokalbio eiga. Ko iš jūsų tikisi darbdavys? In-terviu imitacija ir rekomenda-cijos būsimiems pokalbiams.

6. Klausimai? Atsakymai!

Konsultacijos trukmė – 1,5–2 val.

atsiliepimai apie konsultaciją:

„Noriu dar kartą Jums padėkoti už konsultaciją dėl CV ir pokalbio. Gavau lengvą „šoką“ po Jūsų pastabų. Su-pratau savo klaidas ir bandy-siu ateityje jų nekartoti.“

„Dar kartą dėkoju už po-kalbį, jaučiuosi įkvėpta ir pa-kylėta. Tikiuosi, kad aptartas planas padės susirasti darbą, kuriame mano įgūdžiai bus naudingi.“

susidomėjote?Kreipkitės el.paštu konsultacija@cvonline.ltwww.cvonline.lt

individuali darbo paieškos konsultacija

Džiaugiamės puikiai ir konstruktyviai

praleistais metais.

Viliamės, kad tai bus tinkamas tonas

kitų metų darbams kartu.

Šeimyniškų šv. Kalėdų ir veržlių 2014-ųjų!

Ekonomika.lt komanda