„Kam kurti, jei galiu pavogti“, – tokiu požiūriu sunkmečiu vadovaujasi vis daugiau Lietuvos įmonių.

kad informaciją konkuren-tams galėjo perduoti buvusi darbuotoja Ineta Pavlova.

Vėliau, atlikus kratas, pa-ėmus duomenis iš buvusios darbuotojos ir „CV Keskus“ (valdančios „CV Market“ – red. past.) valdybos nario Povilo Kytros kompiuterių ir radus atitinkamus doku-mentus paaiškėjo, kad įtari-mai nebuvo laužti iš piršto.

Pigiau negyvensime Pigiau pirkti negalėsime, tačiau ir didelių kainų šuolių aukštyn iki pat Naujųjų metų laukti ne-verta. Vertindami ateityje laukiančius pokyčius specialistai neprognozuoja nieko drastiško, kas primintų 2008-uosius, kai maisto, kuro ir kitų produktų kainos žaibiškai kilo. Plačiau 6–7 p.

Klastočių rinkoje – mirtini pavojai Padirbtos moteriškos rankinės ar batai jau seniai nebėra naujiena, tačiau vis didesnį kontrolierių susirūpinimą kelia žmogaus sveikatai pavojingi suklastoti vaistai ir pesticidai. Plačiau 12–13 p.

Metas taisyti reputaciją Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputa-ciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Plačiau 22–23 p.

Ir bankininkai skolinasiKur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui pa-tiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 99Tiražas: 15 000

»G. Kerdikošvilis: „Borjomi“ į Europą keliauja tik per Lietuvą – tai svarbus rodiklis, juk Lietuvai patikėjome tai, kas mums brangiausia

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 20 p.

■Tyrimai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės nutraukė investicijas į duomenų apsau-gą ir tuo netruko pasinaudoti šnipinėjantys konkurentai. Duomenų vagysčių pernai padaugėjo trečdaliu.

Komercinio šnipinėjimo ginčas tarp bendrovių „CV Online ir „CV Market“ tęsiasi jau beveik metus, tačiau ginčo detalės paviešintos tik prieš

keletą savaičių. „CV Online“ vadovė Danguolė Augusti-nienė apie tai, kad konkurentų įmonė „CV Market“ galėjo pa-sinaudoti slapta „CV Online“ informacija, sako įtarusi po pokalbių su klientais: šie pa-pasakoję, kad iš „CV Market“ gaudavo neprašytų identiškų komercinių pasiūlymų, tik keliais šimtais litų pigiau. Il-gainiui pradėjo ryškėti vis dau-giau detalių, kol vadovė įtarė,

T. Medaiskis: „Sodros“ skola turi būti perimta į valstybės biudžetą ir nei ji pati, nei juo labiau palūkanos neišieškomos iš „Sodros“ Plačiau 8 p.

V. Radzevičienė: Neturiu tikslo uždirbti milijonus ir milijardus, bet noriu padaryti taip gerai, kaip niekas dar nepadarė

Rinkos pokyčiai385,73673,22343,635 827,783 149,468 824,59

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+0,15 %+0,78 %+0,19 %+0,83 %+0,41 %–1,40 %

Rugsėjo 27 d. – spalio 4 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

PIRMaDIENIS. 2012 M. spalio 8–14 d. Nr. 37 (99) SaVaITRašTIS. leidžiaMas kiekvieną piRMadienį

šnipinėjimas.

Verslas prieš verslą

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 99 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

albos apie darbuotojų kvietimą ne iš Europos Są-jungos (ES) paūmėjo neatsitiktinai. Nuo 2013 m. pradžios mūsų šalyje galios mėlynosios kortelės tvarka. ES piliečiais, kurie gavo kortelę Lietuvoje, galės dirbti ne vien mūsų šalyje, bet visoje ES, iš-skyrus Didžiąją Britaniją, Airiją ir Daniją.Atitinkamos žinybos rengiasi kitaip tvarkyti for-malumus, o darbdaviai garsiai pasamprotauja, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Jeigu tokių specialistų trūktų taip, kad stotų pramonė, darbdavių kal-bos ir veiksmai būtų kitokie.Šis bruzdesys vyksta didžiu-lės emigracijos ir labai mažos imigracijos aplinkybėmis. Bū-dama ES šalis, iš kurios bene la-biausiai bėga piliečiai, Lietuva pasižymi itin mažu čia gyvenančių užsieniečių skaičiumi. Pagal ES statistiką 2010-aisiais užsieniečiai su-darė 1,1 proc. Lietuvos gyventojų. Mažesnė nei Lietuvoje užsieniečių dalis buvo trijose ES šalyse: Lenkijoje, Rumunijoje (po 0,1 proc.) ir Bulgarijoje (0,3 proc.).Skaičiuojant galvas duomenys tokie: pasak Migra-cijos departamento, 2012-ųjų pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau kaip 31 tūkst. užsienio piliečių ir pilietybės neturinčių asmenų, daugiausia tarp jų buvo Rusijos (12,4 tūkst.), Baltarusijos (5 tūkst.) ir Ukrainos (2,7 tūkst.) piliečių.1,9 tūkst. azijiečių skirstėsi šimtinėmis: iš Izraelio – 390, iš Kinijos – 320, iš Kazachstano – 280. Afrikos valstybių piliečių nebuvo nė 200.Tačiau darbdaviams rūpi ne pilietybė, o įgūdžiai ir reputacija. Ir galimybė mokėti kuo mažiau. Žmogiškųjų išteklių žinovai šneka, kad geri dar-buotojai emigravo, nes darbdaviai vaikėsi pelno ir nenorėjo mokėti tinkamų algų. Dabar tikimasi, kad kvalifikuoti specialistai ne iš ES valstybių

kainuos pigiau nei samdant vietinius, kurių, kaip minėjome, stinga.Pasvarstymai apie įvežtinę darbo jėgą vyksta be-veik nenurodant, kiek ir ko konkrečiai trūksta. Gali susidaryti įspūdis, kad kalbama apie tūks-tančius ar dešimtis tūkstančių, nors, pavyzdžiui, trūkstami informatikos specialistai, matyt, skai-čiuojami šimtais. Apie galimus kvalifikuotų imigrantų atlyginimus

kalbama remiantis ne vietos patirtimi, kurios beveik nėra, o pasižvalgant į kaimynų darbo rinkas. Iš tų pasižvalgymų aiš-kėja, kad programuotojų atly-ginimais Vilnius nelabai gali konkuruoti su Maskva. Tiesa, Lietuvos sostinė turi savų pra-

našumų – tai santykinai nebrangus miestas.Tarp nepritariančių darbo jėgos įvežimui bene rimčiausius argumentus reiškia tie, kurie kri-tikuoja inžinierių stygių patiriančios Lietuvos švietimą už humanitarinį nuokrypį. Aukštosios mokyklos parengia per daug humanitarų, per ma-žai inžinierių. Profesinio orientavimo mokyklose faktiškai nėra, absolventai nori būti juristais, ekonomistais ir vadybininkais – dabar tai tiesus kelias į nedarbą.Mėlynosios kortelės tvarka kelio į Lietuvą užsie-niečiui nepalengvins – gal net pasunkins. Kal-bama, kad iš darbdavio bus reikalaujama mokėti kortelės turėtojui ne mažesnį negu dvigubą vidu-tinį mėnesinį atlyginimą (iki mokesčių). Skelbia-mais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu tai sudarytų apie 4,3 tūkst. litų.Paliekant ateičiai klausimą, kiek toks reikalavi-mas suderinamas su sveiku protu, laisvosios rin-kos principais ir ES teise, tenka konstatuoti, kad rimta, realiais poreikiais paremta imigracijos po-litika Lietuvoje nė nepradėta formuoti.

Kas nors vis tiek atvažiuosLietuvai gyventojų perteklius negresia, o darbuotojų stygių norima lopyti imigrantais.

K

Redakcija 3

»absolventai nori būti juristais, ekonomistais ir vadybininkais – dabar tai

tiesus kelias į nedarbą

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Savaitės tema 5Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.Savaitės tema4 Nr. 37

2012 m. spalio 8–14 d.

SAVAITĖS TOP 5

Miroslavas Lučinskis, „Critical security“ direktorius

»Kalbant apie korporacinį šnipinėjimą reikėtų išskirti du dalykus – kai informaciją nutekina žmonės ir kai įsilaužiama į bendrovę. Įsilaužiant dažnai stengiamasi pavogti intelektinę nuosavybę, įsilaužimai dažni ir viešųjų pirkimų srityje

»Pastaraisiais metais pasitaiko nemažai atvejų, kai buvę darbuotojai neteisėtai pasisavina ir naudoja buvusio darbdavio konfidencialią informaciją kurdami savo įmones arba atskleisdami tokią informaciją naujam darbdaviui

Keičia pavadinimą

Gamins dviračius šiauliuose

Žengia į kavos rinką

Perkelia IT centrą

Įsigijo 18 portalų

„Čili“ restoranų tinklas plečia veiklą – Vilniuje ati-daryta eksperimentinė „Čili Coffee“, kurioje bus parduodama kava išsi-nešti. „Postūmį gavome ir iš savo klientų. Jie išreiškė pageidavimą restoranuose

mėgautis įvairesne kava“, – teigė „Čili Holdings“ rin-kodaros departamento direktorė Olga Belova. Pa-siteisinus eksperimentinei „Čili Coffee“, planuojama jų atidaryti ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat Latvijoje.

Švedijos SEB grupė į Lie-tuvą perkelia informacinių technologijų (IT) pagalbos telefonu banko darbuo-tojams centrą. Jis veiklą Vilniuje pradės lapkritį. Iki šiol SEB grupei tokią pagalbą teikdavo išorinė nepriklausoma paslaugų teikimo bendrovė. Nuo šiol SEB darbuotojai, skambinantys į pagalbos padalinį Lietuvoje, bus ap-tarnaujami anglų, švedų ir vokiečių kalbomis. Centre planuojama įsteigti 35 darbo vietas.

„Tipro Group“ baigė de-rybas su „Balsas.lt leidinių“ grupe dėl aštuoniolikos in-terneto portalų įsigijimo.

Iš „Balsas.lt leidinių” gru-pei priklausančų įmonių „Ti-pro Group“ perims portalų „Skelbimai.lt“, „Mama.lt“,

„Krepsinis.net“, „Ivartis.net“, „Klase.lt“, „Pazintys.lt“, „Studijos.lt“, „Orelis.lt“, „Ctv.lt“ ir kitų valdymą. „Ti-pro Group“ vadovė Dovilė Ramoškaitė teigė, kad šis žingsnis – kryptinga bendro-vės plėtros strategijos dalis.

Per artimiausias savai-tes Šiauliuose bedarbių turėtų sumažėti bent pusšimčiu – tiek žmonių įdarbins elektrinių dviračių gamyklą iš Vokietijos į Lie-tuvą nusprendusi perkelti bendrovė „Baltik vairas“.

„Koncernas uždarys ma-žiausią turimą gamyklą. Dabar dviračius gamins trys įmonės Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje“, – sakė „Baltic vairo“ gene-ralinis direktorius Dirkas Zvickas.

„Tamro Baltics“ keičia įmonei Lietuvoje priklausan-čio Šeimos vaistinių tinklo pavadinimą į BENU vaistinę. Pavadinimą tikimasi pakeisti iki lapkričio.

PHOENIX grupė, valdanti „Tamro“ įmones, Europoje

kuria bendrą vaistinių tinklą. Daugiau nei 700 vaistinių žemyninėje Europoje bus suvienytos nauju – BENU vaistinės – vardu. Šiuo metu BENU vaistinės jau dirba Olandijoje, Čekijoje, Latvi-joje, Šveicarijoje, Vengrijoje.

SEB grupė į Lietuvą perkelia IT pagalbos centrą. Fotodiena

Rengiamasi dviračių gamyklą iš Vokietijos perkelti į Lietuvą. Fotodiena

»Komercinių paslapčių neteisėtas atskleidimas ir panaudojimas gali užtraukti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę, tačiau susivilioję perspektyvesniu darbu, didesniu atlyginimu, pareigybe ar vadovaudamiesi kitais sumetimais darbuotojai neretai ryžtasi panaudoti savo darbdavio komercines paslaptis siekdami asmeninės naudos

Ignas Dargužas, advokatų kontoros „Tark, Grunte sutkiene“ advokatas

NUOMONĖ

Julija Lisovskaja, advokatų kontoros „Raidla lejins & norcous“ advokatė

– ypač sunkmečiu jos pra-dėjo taupyti, apkarpė ir taip skurdžius saugai skir-tus biudžetus. Tai lėmė, kad susidarė palanki terpė šnipinėti ir tokių atvejų kasmet daugėja. Pernai, bendrovės duomenimis, informacijos saugumo in-cidentų skaičius padidėjo daugiau nei trečdaliu, panašios tendencijos vy-rauja ir šiemet.

Susidoroti nesiekiaPasak advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ advokatės Julijos Lisovska-jos, Lietuvoje iš teisinės pu-sės dažniau kalbama apie nesąžiningą konkurenciją ir neteisėtą konfidencialios informacijos naudojimą nei apie komercinį šnipi-nėjimą. Nesutarimai esą dažniau sprendžiami civi-liniu būdu.

„Tokiais atvejais traukti baudžiamojon atsako-mybėn nepopuliaru, nes tai neduoda komercinės naudos. Verslininkai pir-miausia siekia nuostolių atlyginimo, o ne susidoro-jimo. Baudžiamosios bylos keliamos, kai ginčai yra emociniai“, – pasakojo pa-šnekovė.

Kalbėdama apie „CV Market“ ir „CV Online“ ginčą J. Lisovskaja taip pat atkreipė dėmesį, kad teisėsaugos instituci-joms spręsti teisinį ginčą baudžiamąja tvarka bus sunku, mat Lietuvos teismų praktikoje beveik neužfiksuota panašių atvejų.

Lietuvos teismų infor-macinės sistemos duo-menimis, nuo 2008 metų gautos dvi baudžiamosios bylos, iš kurių išnagrinėta viena. O pagal civilinį ko-deksą gauta 13 civilinių bylų dėl ginčų, susijusių su komercine ir profesine pa-slaptimi. Iš jų išnagrinėta 11, atmestos 8.

Verslas prieš verslą„Kam kurti, jei galiu pavogti“, – tokiu požiūriu sunkmečiu vadovaujasi vis daugiau Lietuvos įmonių. Tyrimai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės nutraukė investicijas į duomenų apsaugą ir tuo netruko

pasinaudoti šnipinėjantys konkurentai. Duomenų vagysčių pernai padaugėjo trečdaliu.

PaULIUS GRINKEVIčIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Komercinio šni-pinėjimo ginčas tarp bendrovių „CV Online ir

„CV Market“ tęsiasi jau beveik metus, tačiau ginčo detalės paviešintos tik prieš keletą savaičių. „CV Online“ vadovė Danguolė Augustinienė apie tai, kad konkurentų įmonė „CV Market“ galėjo pasinau-doti slapta „CV Online“ informacija, sako įtarusi po pokalbių su klientais: šie papasakoję, kad iš „CV Market“ gaudavo nepra-šytų identiškų komercinių pasiūlymų, tik keliais šim-tais litų pigiau. Ilgainiui pradėjo ryškėti vis dau-giau detalių, kol vadovė įtarė, kad informaciją kon-kurentams galėjo perduoti buvusi darbuotoja Ineta Pavlova.

Vėliau, atlikus kra-tas, paėmus duomenis iš buvusios darbuotojos ir „CV Keskus“ (valdančios „CV Market“ – red. past.) valdybos nario Povilo Ky-tros kompiuterių ir radus atitinkamus dokumentus paaiškėjo, kad įtarimai ne-buvo laužti iš piršto.

„Nukopijuotos mūsų sutartys su klientais, at-rankos sutartys, sąskaitos faktūros ir daugybė kitos svarbios informacijos. Jie net pradėjo naudoti mūsų sutarčių šablonus, neži-nau, galbūt tai darė siek-

dami suklaidinti mūsų klientus...“ – svarstė D. Au-gustinienė.

Pašnekovė sako nega-linti suprasti, dėl ko dar-buotoja taip pasielgė – esą jos atlyginimas buvęs toks, kokį kai kuriose įmonėse gaudavo ir vadovai. O dar-buotojai išeinant esą verkė ir I. Pavlova, ir „CV On-line“ kolektyvas.

Praktikos nėraVilniaus apygardos teis-mas civilinėje byloje uždraudė „CV Market“ naudotis visa iš „CV On-line“ gauta informacija, iš dalies pritaikyti laikiną-sias apsaugos priemones ir priteisė atlyginti turto už daugiau nei 772 tūkst. litų. Tačiau tai – tik maža pergalė mūšyje, bet ne kare, įsitikinusi D. Augus-tinienė.

Kur kas sunkiau sekasi baudžiamojoje byloje – mat Lietuvos teismų prak-tikoje dar nėra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už komercinį šnipinėjimą, todėl ir prokurorai kartais nežino, kaip elgtis.

„CV Keskus“ valdybos narys P. Kytra paprašytas pakomentuoti situaciją aiškino, esą nei jam, nei kuriam kitam įmonės dar-buotojui nėra pateikti kal-tinimai, o žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas apie areštuotą įmonės turtą neva yra klaidingas.

„Darbo vietos keitimas rinkos ekonomikos sąly-

gomis yra įprastas. Ne vie-nas darbuotojas perėjo iš mūsų į „CV Online“, tai jų pasirinkimas, – kalbėjo P. Kytra. – Galime patikinti, kad mūsų įmonė nevykdo neleistinos veiklos for-muojant įmonės darbuo-tojų komandą.“

Prieš pusantrų metų buvo kilęs dar vienas šni-pinėjimo konfliktas: „Vil-niaus Doleta“ kreipėsi į teismą su dviem ieškiniais buvusiam direktoriui Arnui Dilkevičiui, kuris dar dirbdamas „Doletoje“ įkūrė savo įmonę ir į ją perviliojo didžiąją dalį darbuotojų. Teismai tebe-sitęsia – mat „Doleta“ ap-skundė teismo sprendimą dėl neva per mažos priteis-tos sumos.

Sąžiningumas – nesvarbuBendrovės „Corporate Securitus“ kompleksinių verslo saugumo ir antiko-rupcinių sprendimų speci-alistas Ernestas Lipnickas komentuodamas įmonių ginčą pabrėžė, kad jame atsispindi tipinė Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių bendrovių problema – jose nėra rūpinamasi duo-menų apsauga.

„Nebuvo atkreiptas dė-mesys, kad išėjęs darbuo-tojas tapo vidiniu konku-rentu. O tokių požymių visuomet yra. Kita pro-blema galėjo būti ta, kad darbuotojas galėjo prieiti prie tam tikrų informa-cinių blokų, – svarstė E. Lipnickas. – Jei vienas darbuotojas gali prieiti prie visų įmonės klientų sąrašų, tai kelia didelę riziką.“

Ekspertas pridūrė, kad visų įmonių problema yra

ta, jog šios samdydamos darbuotojus žiūri tik į da-lykines jų savybes, o į są-žiningumą ar patikimumą nekreipia dėmesio.

Yla iš maišo išlįsdavo„Ekonomika.lt“ kalbin-tas korporacinio šnipinė-jimo paslaugas Lietuvos ir užsienio bendrovėms teikiantis Kęstutis (tikras vardas ir pavardė redakci-

jai žinomi – red. past.) pa-sakojo, kad rasti kompro-mituojamos informacijos apie bendrovę ar jos aukš-čiausios grandies darbuo-tojus nebūdavę sunku.

„Kartais reikėdavo sužinoti apie darbuotojų sąsajas su politiniu pasau-liu, ar jie turi bendrovių, ar yra bausti už nusikals-tamą veiklą ir panašių dalykų, – pasakojo Kęstu-

tis. – Darydamas tyrimą visuomet iškasdavau ką nors negražaus – suži-nodavau apie lobistinius interesus, politinius ry-šius...“

Kai užsakovai prašy-davo apibūdinti įmonės profilį, tuomet reikėdavę sužinoti bendrovės pelną, korporacinius interesus, galimas sąsajas su poli-tikais. Vienas įdomesnių

atvejų – kai reikėdavo surasti, kas yra tikrieji bendrovės akcininkai, o ne statytiniai. Pašnekovas prisiminė kartais rinkda-vęs informaciją ir nelega-liais būdais.

„Kai reikėdavo gauti tam tikrą informaciją ar dokumentus, prisistaty-davau kuo nors kitu, o paskui informaciją pa-naudodavau tyrimui. Bet tokių atvejų stengdavausi išvengti, nes meluoti nebū-davo malonu“, – šyptelėjo pašnekovas.

Pėdsakai atauštaIT saugos bendrovės „Cri-tial Security“ vadovas Miroslavas Lučinskis pa-sakojo, kad įmonės nuo komercinio šnipinėjimo mūsų šalyje nukenčia ge-

rokai dažniau nei gali pa-sirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tokia informacija paprastai neviešinama: mat žinios, kad kažkas iš bendrovės išgavo slaptą informaciją, gali pakenkti jos įvaizdžiui. Be to, tokias vagystes sunku pastebėti ir įrodyti.

„Jei iš tavęs pavagia segtuvą su dokumentais, jų pasigedęs ieškai vagies ir kreipiesi į teismą, o jei informaciją nukopijuoji, ją turime mes abu ir to gali net nepastebėti, – pavyzdį pateikė pašnekovas. – O ir sužinojęs, kad kažkas pasi-savino slaptą informaciją, kaltininką gali nujausti, tačiau surinkti įkalčius ir įrodyti kaltę labai sunku. Kol žmonės susipranta, va-gių pėdsakai būna ataušę.“

Pasak M. Lučinkio, slaptą informaciją išgauti įsilaužiant galima įvai-riais būdais – siunčiant specialiai tam sukurtą kenksmingą programinę įrangą, o kartais informa-ciją galima pavogti prisi-jungus prie įmonės bevie-lio tinklo.

„Pasaulyje yra didelė juodoji rinka, į kurią žmo-nės kreipiasi norėdami gauti slaptą informaciją iš konkurentų. Lietuvoje ši rinka labai maža ir ja ma-žai kas naudojasi. Papras-tai paperkami konkurentų įmonės darbuotojai“, – pri-dūrė specialistas.

šnipinėja ir legaliaiTiek Lietuvoje, tiek pa-saulyje bendrovės viena kitą šnipinėja ir legaliai. Keli šaltiniai savaitraščiui patvirtino, kad šnipinėti namų apyvokos reikmenų rinkoje – įprasta praktika.

Pavyzdžiui, padalinių vadovai Žirmūnų „Se-nukų“ prekybos centro darbuotojus nesivaržy-dami siųsdavo į „Ermi-tažą“ ar kitas konkurentų bendroves užrašyti kainų. Konkurentai elgdavęsi taip pat – kartais ateidavę su popieriaus lapais į „Se-nukus“ ir nesidrovėdami nusirašydavo kainas.

E. Lipnickas aiškina, kad tokių atvejų pasitaiko ir kitose verslo srityse. „Jei „Senukų“ vadybinin-kai atvirai siunčia darbuo-tojus į konkurentų parduo-tuves, jie turbūt ir patys nemano, kad daro kažką blogo, – komentavo speci-alistas. – Jei kaina būtų atskleista, kai ji slepiama, pavyzdžiui, prieš rinkoje pasirodant „Apple“ pro-duktams, tada tai tikrai būtų nelegalu.“

Ekspertas atkreipė dė-mesį, kad Lietuvoje duo-menų apsauga besirūpi-nančių įmonių nėra daug

»Darydamas tyrimą visuomet iškasdavau ką nors negražaus – sužinodavau apie lobistinius interesus, politinius ryšius...

Sunkmečiu verslo šnipinėjimo atvejų Lietuvoje padaugėjo trečdaliu. Reuters

FaKTaI

KOMERcINIS šNIPINėJIMaS PaSaULYJE

• 1993 m. „General Motors“ (GM) apkaltino „Volkswagen“ (VW) šni-pinėjimu. GM nutraukė bylą prieš VW ir pasiekė vieną brangiausių tokio tipo taikos sutarčių – VW įsipareigojo per septyne-rius metus nupirkti dalių iš GM už 1 mlrd. dolerių (2,7 mlrd. litų) ir sumokė-ti 100 mln. dolerių (270 mln. litų) baudą

•2006 m. pradžioje „Dell Secure Works“ pranešė apie vieną didžiausių kiber-netinių atakų: Kinija dvejus metus vogė informaciją iš didžiųjų JAV NT bendrovių, Tarptautinio olimpinio ko-miteto ir įtakingų institucijų

• 2006 m. kilo skandalas bendrovėje HP, kai pa-aiškėjo, kad ši šnipinėjo savo darbuotojus ir klau-sydavo jų pokalbių. Šnipi-nėjimui pritarusi tarybos pirmininkė buvo atleista, o HP darbuotojams ir akcininkams turėjo išmo-kėti daugiau nei 20 mln. dolerių (54 mln. litų)»atlikus kratas, paėmus duomenis iš bu-

vusios darbuotojos ir „cV Keskus“ valdybos nario Povilo Kytros kompiuterių paaiškėjo, kad įtarimai nebuvo laužti iš piršto

LietuvojeLietuvoje 76

7,5LIETUVOSNAUJIENOS

LIETUVA, PASAK FINANSų MINISTERIJOS, KITĄMET PLANUOJA PASISKOLINTI 7,5 MLRD. LITų

Milijonai referendumui

Referendumas dėl VaE kainuos 2 mln. litų. elTa

■Praėjusią savaitę Vyriausybė posėdyje re-ferendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VaE) skyrė 2 mln. litų. Lėšos referendumui bus skirtos iš Privatizavimo fondo.

Pasak finansų ministrės In-gridos Šimonytės, referendu-mui reikalinga pinigų suma

buvo įvertinta kartu su Vyriau-siąja rinkimų komisija. Esą kol nebuvo priimtas įstatymas, kad referendumas vyks su Seimo rinkimais, grėsė daug didesnės išlaidos.

Spalio 14 dieną kartu su Seimo rinkimais įvyks ir refe-rendumas dėl naujos atomi-nės elektrinės statybų Lietu-voje.

Pigiau negyvensimePigiau pirkti negalėsime, tačiau ir didelių kainų šuolių aukštyn iki pat Naujųjų metų laukti neverta.

DINa SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Vertindami atei-tyje laukiančius pokyčius spe-cialistai nepro-

gnozuoja nieko drastiško, kas primintų 2008-uosius, kai maisto, kuro ir kitų produktų kainos žaibiškai kilo.

Kainos kils, tačiau tru-putį. Išlaidos šildymui,

elektros energijai pigti ne-turėtų iki kitų metų, kol ne-įsigalios naujojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai.

Brangs aliejus, miltaiIr prekybininkai, ir ga-mintojai „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad jau nuo vasaros buvo numatomas kai kurių maisto pro-duktų brangimas. „Ke-liais procentais brangs aliejus, kuris yra biržinė

prekė, tad jo kaina nuolat svyruoja atsižvelgiant į pasaulio biržų tendenci-jas“, – pasakojo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevi-čienė.

Aliejus dar iki spalio pabaigos turėtų pabrangti maždaug 4 proc. Panašus, iki 5 proc., kainų augimas laukia ir miltų. Jų bran-gimą lėmė išaugusi pa-saulinė grūdų paklausa,

kai dėl ilgos sausros kai kuriose pasaulio šalyse derliai buvo itin menki.

„Iš kone visų mėsos tiekėjų esame gavę pra-nešimus apie ketinimus nuo 5 iki 15 proc. kelti mėsos kainas. Artimiau-siu metu su jais tarsimės ir ieškosime sprendimų, todėl šiandien dar sunku pasakyti, kiek tiksliai brangs mėsa“, – teigė O. Malaškevičienė.

Priklausomi nuo rinkųFakto, kad kai kurios mė-sos rūšys brangs, neslėpė ir Mėsos perdirbėjų aso-ciacijos direktorius Egi-dijus Mackevičius. „Jau nuo vasaros žaliavų pra-monėje apie 20 proc. yra pabrangusi kiauliena. Tad gaminiai turėtų brangti maždaug 10–15 proc.“, – skaičiavo pašnekovas.

Tiesa, brangimas pasi-jus ne iš karto, mat kol kas

gamintojus saisto esami susitarimai ir įsiparei-gojimai. „Tačiau kai taip brango žaliava, kainos di-dės neišvengiamai“, – per-spėjo E. Mackevičius.

Tokio jautienos bran-gimo, koks buvo praė-jusiais metais, kai šios rūšies mėsa brango kone ketvirtadaliu, tikėtis ne-verta, tačiau jautienos ir jos produktų kainos šiek tiek padidės. „Maždaug 4 proc., – žadėjo specialis-tas. – Galvijų turime vis mažiau, o vartojimas pa-didėjęs, nes atsivėrė tokios šalys kaip Turkija. Taigi anksčiau šios rūšies mė-sos netrūkdavo, o dabar turime trūkumą.“

Priežasčių brangti nėraŽemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andrejus

Stančikas teigė, kad brangti neturėtų ir pieno produktai. „Jau šiandien pieno kainos labai aukš-tos, tad abejoju, ar dar kils. Bet pasakyti, kad kainos nekils, taip pat niekas negali, tačiau prie-žasčių kilti nematau“, – kalbėjo jis.

A. Stančiko nuomone, kartais kainoms kilti įtaką daro ne brangstan-čios žaliavos Lietuvoje, o kylanti kaina užsienio rinkose. „Prekybinin-kams, gamintojams tada atsiranda motyvų kelti kainas. Pavyzdžiui, kai 2007 m. kilo grūdų kaina, pakilo ir duonos pro-duktų kaina. Bet kai kitą-met grūdų kainos nukrito į buvusias žemumas, duona neatpigo, o vos kaina ėmė kilti, gamin-

»Didžiausią dalį kuro kainos sudaro pasaulinė kaina, taigi ne tik Lietuva nepajėgi suvaldyti kuro kainų, bet ir Europos Sąjunga

mlrd.

„Snoriukai“ veiks dar šiemet■Jau šių metų pabaigoje Lietuvos paštas „Snoriu-kuose“ turėtų pradėti teikti finansines paslaugas: įmo-kų ir mokesčių surinkimo, perlaidų siuntimo ir gavi-mo, pinigų išgryninimo, vartojimo kreditų išdavimo ir kitas operacijas. ateityje ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų.

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas praėjusį ketvirtadienį patvir-tino perkanti likviduojamo banko „Snoras“ mažmeninį tinklą. Sandorio suma neskel-biama. Lietuvos paštas perka apie 220 kioskelių.

„Viena iš Lietuvos pašto prioritetinių sričių – esamų finansinių paslaugų stipri- Lietuvos paštas įsikuria „Snoriukuose“. Fotodiena

tojai vėl ėmė kalbėti apie brangimą, nors nebuvo sumažinę kainų“, – stebė-josi A. Stančikas.

Neįmanoma prognozuotiKaip keisis kuro kainos, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asocia-cijos (LNPPĮA) preziden-tas Lukas Vosylius drą-siai prognozuoti nedrįso. „Lietuva nėra ta šalis, kuri vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką naf-tos kainoms, tad kaip jos keisis, pasakyti neįma-noma“, – pabrėžė pašne-kovas.

Anot jo, vienais atve-jais kuro kainų kilimą lemia objektyvios prie-žastys, tačiau kai kuriais atvejais kainos didėja arba mažėja dėl geopoli-tinių veiksnių. „Kartais mes pajuokaujame, kad kuro kainos priklauso nuo kokios nors naftą išgaunančios šalies ka-raliaus dienos nuotaikos – kaina kilstelima be aiš-kių argumentų. Aš visą laiką sakau, kad nereikia nuogąstauti, kai kaina kyla, ir nereikia džiaug-tis, kai krinta“, – sakė L. Vosylius ir pridūrė, kad nors šiandien rinkoje ma-tomas didmeninių naftos kainų mažėjimas, niekas negali paneigti, kad kai-

nos vėl ims augti.L. Vosylius teigė, kad

vienintelis ryškus poky-tis, laukiantis lietuvių, tas, jog šaltuoju metų laiku bus pradėta pre-kiauti arktiniu dyzelinu, kurio savikaina yra kiek brangesnė, todėl degali-nėse tai taip pat turėtų atsispindėti. Po Naujųjų metų laukia ir didėsian-tis akcizas dyzeliniam kurui, tai taip pat darys įtaką šios rūšies degalų kainai. „Vis dėlto di-džiausią dalį kuro kainos sudaro pasaulinė kaina, taigi ne tik Lietuva nepa-jėgi suvaldyti kuro kainų, bet ir, mano nuomone, visa Europos Sąjunga“, – pabrėžė specialistas.

Kritimo nebusLietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Rūta Vainienė tikino, kad dalies kainų pokyčių numatyti ekonomistams yra itin sudėtinga arba visai neįmanoma. „Kalbu apie šildymo, elektros energijos, dujų, vaistų kainas, kurios reglamen-tuojamos valstybės arba

reguliuojamos akcizais – šių kainų prognozuoti neįmanoma“, – teigė spe-cialistė.

LLRI ekonomistai šiuo metu rinkoje stebi reiš-kinį, vadinamą pinigų masės augimu. „Centri-niai bankai į rinką išlei-džia papildomų pinigų, o kainoms tai reiškia jų kilimą. Tad negalime pa-guosti žmonių, kad iki žiemos arba kitais metais mūsų laukia kainų kri-timo laikotarpis“, – tvir-tino R. Vainienė.

Anot jos, kadangi Lie-tuvoje kainos priklauso ne tik nuo vidinių poky-čių, bet ir nuo pasaulinių rinkų, kitų šalių ekono-mikos augimo ar kritimo, konkrečiai pasakyti, kas pigs ar brangs – sunku. „Svarbiausia, kad Lietu-vos valdžia padarytų taip, jog dėl jos kaltės, įtakos, intervencijos į rinką ne-brangtų prekės, kurių kainas ji reguliuoja“, – patarė R. Vainienė.

Naujovių nebusJokių vidinių ar išorinių veiksnių, galinčių kelti

vartojimo produktų kai-nas Lietuvoje, nematė ir „Swedbank“ vyriausia-sis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Kuro kainos labiausiai svyruoja, tą svyravimą mes ir ma-tome, tačiau jeigu žiūrė-tume į kitus produktus, tokio svyravimo nėra“, – aiškino jis. Nors rinkose drastiškai kilo kukurūzų, sojų kainos, brango grū-dai, tokio kainų šoktelė-jimo Lietuvoje kaip prieš šešerius metus neverta tikėtis.

Iki metų pabaigos, anot ekonomisto, lietuvių ne-turėtų nustebinti nei šil-dymo kainos, nei mokes-tinės naujovės.

„Kalbant apie šildymą sprendimai jau buvo pa-daryti vasarą, – sakė N. Mačiulis. – Pavyzdžiui, buitiniams vartotojams penktadaliu padidėjo dujų kaina, tad besišil-dančių dujomis išlaidos šią žiemą didės. Kai ku-rios savivaldybės taip pat padidino šildymo kainas. Tiesa, šiemet baigiasi pri-dėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildy-mui galiojimas, tačiau, mano nuomone, jis bus pratęstas. Nebus ir mo-kesčių naujovių, jų grei-čiausiai reikėtų laukti jau po rinkimų, kitąmet.“

»Pasakyti, kad kainos nekils, taip pat niekas negali, tačiau priežasčių kilti nematau

FaKTaI

šILDYMO SEzONaS

•Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos komi-sijos prognoze, 2012–2013 m. šildymo sezonas bus brangesnis 4 procentais

•9 savivaldybėse komisija prognozavo šilumos kainų mažėjimą: labiausiai, maž-daug 9–10 proc., šildymas pigti turėtų Plungėje, Šiau-liuose

• 15 savivaldybių šildymo kainos turėtų kilti daugiau nei 5 proc., o didžiausias šilumos kainų augimas prognozuojamas Visagine – daugiau nei 10 proc.

•Pigiausia šiluma turėtų būti tiekiama Elektrėnuose (17,69 ct/kWh), Utenoje (19,72 ct/kWh), Tauragėje (19,76 ct/kWh)

• Santykinai mažos šilu-mos kainos (20–22 ct/kWh) bus Birštono, Ignali-nos, Mažeikių, Molėtų, Ra-dviliškio, Šilalės ir Varėnos vartotojams

Specialistai šiemet nebežada drastiškų kainų šuolių ar ryškaus

vartojimo prekių brangimo. Fotodiena

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

maisto praduktų kainų pokyčiai

Produktas Geriamasis pienas

sviestasvarškėkiaulienos kumpis be kaulopieniškos dešrelėsvištų kiaušiniaikvietiniai miltaiJuoda duonaBatonasBulvės (lietuviškos)

Vidutinė svertinė kaina Lt/mat. vnt.

2,5 proc. riebumo3,5 proc. riebumo82 proc. riebumo9 proc. riebumo

Rudi, M dydžioaukščiausia rūšis

nefasuotos

2011 2012

Matavimo vnt.1 l maišelis1 l maišelis200 g1 kg1 kg1 kg10 vnt.1 kg1 kg1 kg1 kg

39 sav.2,492,734,8112,9514,6218,923,482,775,65,990,85

38 sav.2,392,614,7212,5114,6919,784,982,515,595,750,98

39 sav.2,372,674,7112,8714,7320,164,792,545,755,830,96

Pokytis proc.

Savaitės-0,842,32,32,880,271,92-3,821,22,861,39-2,04

Metų-4,82-2,2-2,2-0,620,756,5537,64-8,32,68-2,6712,94

nimas ir naujų teikimas. Gyventojai buvo pripratę „Snoro“ bankeliuose susi-mokėti mokesčius, gauti var-tojimo paskolą, draudimą ir pan. Lietuvos paštas „Snoro“ mažmeninį tinklą taip pat ke-tina panaudoti finansinėms paslaugoms teikti“, – teigė Lietuvos pašto generalinė di-rektorė Lina Minderienė.

Lietuvoje8

Algirdas Sysas, Seimo narys:dabartinė finansavimo sistema egzistuoja daugiau nei šimtą metų. Galbūt ateityje atsiras kažkas naujo, tačiau pasaulis dar nesugalvojo geresnės sistemos nei kad sveiki ir dirbantieji moka įmokas, iš kurių gyvena pasenę ar ligoti. Tikrai nematau šios sistemos greitos mirties, galbūt tik reikėtų sprendimų, kurie „sodros“ sistemą sustiprintų

Donatas Jankauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras: „sodros“ ateitis yra užtikrinta tiek, kiek yra užtikrinta valstybės finansų sistemos ateitis – juk „sodros“ biudžeto garantas yra valstybės biudžetas. pastaruoju metu „sodros“ biudžeto deficitas mažėja. pati „sodra“ irgi prisitaiko prie laikmečio realijų ir tobulina savo veiklą, taip siekdama būtų kuo paprastesnė ir artimesnė žmonėms

NUOMONĖ

Geresnės sistemos nesugalvota „Sodra“ prisitaiko

Kas laukia „Sodros“?

FotodienaFotodiena

T. Medaiskis: „Sodra“ nepakeičiama

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų

duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė

ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio.

? Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis

gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys. ši tendencija kelia susirūpinimą?

Manau, kad ketvirtada-lio deklaruojamas noras pasitraukti iš „Sodros“ kyla tiesiog dėl neišma-nymo ir pavojingo lengva-būdiškumo.

Reikėjo dar paklausti, kokia dalis gyventojų apskritai nori mokėti mokesčius. Lengva dekla-ruoti „pats pasirūpinsiu savimi“, bet ką tai reiškia praktiškai? Jei kas nors rūpinasi savimi, jis turi iš dabartinio vartojimo ati-dėti nemažas sumas die-nai, jei sunkiai susirgtų ir nebegalėtų dirbti. Gal jis pateks į avariją ir liks neį-galus visą gyvenimą? Gal prireiks brangios operaci-jos? Ar įsivaizduojate, ko-kio dydžio lėšų tam reikia? Bet jų gali ir neprireikti, todėl draudimas – protin-gesnė išeitis: mokame visi, o gauna tie, kuriuos ištiko bėda. Ir nereikia raudoti, kad vis moka „Sodrai“, o invalidumo pensijos ar on-kologinės operacijos taip ir neprireikė. Nuoširdžiai linkiu, kad ir neprireiktų.

Savarankiškas tau-pymas senatvės pensi-jai – kiek kitoks dalykas, nes senatvė – ne liga ar negalia, jos atėjimas pro-gnozuojamas, jai galima ruoštis iš anksto ir taupyti visą gyvenimą. Teoriškai būtų galima apsieiti ir be „Sodros“, tačiau patirtis rodo, kad jauni žmonės mano, jog dar spės pradėti taupyti, o kai apie 45 metus susizgrimba – sutaupyti pakankamą sumą jau nebe-

EVELINa POVILaITYTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

įmanoma. Tai vadinamas „trumparegystės“ efektas, gerai žinomas tyrėjams. Netiesioginis to įrodymas Lietuvoje – sparti trečio-sios pensijų pakopos daly-vių kaita. Kai tik prireikia pinigų dienos poreikiams, tuoj ištuštinama kaupia-moji pensijų sąskaita.

?Neseniai Valstybės kontrolė įvertino „Sodros“ darbus

ir atsisakė pareikšti nuomonę apie šią instituciją, mat ji padarė nemažai pažeidimų. Tad ar žinome realią būklę „Sodroje“, jei fondo biudžeto

ataskaitos rengiamos netin-kamai?

Kiek galiu spręsti, Vals-tybės kontrolė pažymėjo greičiau „techninius“ trūkumus, susijusius su viešaisiais pirkimais, turto valdymu, apskaitos standartais, tvarka ir de-talėmis, o ne tokius esmi-nius dalykus, kokie būtų socialinio draudimo lėšų grobstymas ar neteisėtas naudojimas.

Toje pat išvadoje pažy-mima, kad „2011 metų biu-džeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmin-

gais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal teisės aktus“, tad jeigu jie neati-tinka vadinamųjų reikala-vimų, turėtų būti keičiami, bet tai ne „Sodros“, o įsta-tymų leidėjo prerogatyva. Todėl nematau pagrindo teigti, kad „Sodra“ nesusi-doroja su skirtais darbais.

? Kaip vertinate Vyriausy-bės sprendimą perduoti

„Sodrai“ nedarbo išmokų mokėjimą?

Tai ne vienus metus planuotas ir lauktas tin-kamas žingsnis. Tai yra

draudimo išmoka ir visi jai apskaičiuoti reikalingi duomenys yra „Sodros“ duomenų bazėje, todėl ją ir turi mokėti draudimą vyk-danti institucija. O Darbo birža tegul atlieka tiesio-ginę funkciją: įgyvendina užimtumo priemones, pa-deda netekusiems darbo jį surasti ir t. t.

? anksčiau siekta sujungti Valstybinę mokesčių

inspekciją (VMI) su „Sodra“. Kaip manote, ar tai turėtų perspektyvų? Ir kokia ateitis laukia „Sodros“?

„Sodros“ junginys su VMI būtų keistas: ar tada mokesčių inspekcija mokėtų pensijas ir kitas draudimo išmokas? Tai tikrai ne jos paskirtis. Matyt, turima galvoje, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo kon-trolę turėtų vykdyti mo-kesčių inspekcija. Bet įstatymas numato, kad VMI tikrina draudėjų ir apdraustųjų įmokų ap-skaičiavimą bei sumokė-jimą, skiria baudas už pa-žeidimus, todėl reikiama jungtis jau įgyvendinta prasmingiausia dalimi.

Pastaraisiais metais „Sodra“ pertvarkė admi-nistravimą, performavo skyrius ir padalinius. Tikiuosi, kad todėl ji vei-kia efektyviau, pavyko sumažinti viršininkų, o ne tiesiogiai su žmonė-mis dirbančių specialistų skaičių.

Metinį išmokų dydį siekiantis deficitas yra bene sunkiausia pro-blema, kurią turės spręsti naujai išrinktas Seimas. Esu įsitikinęs, kad dėl po-litinių sprendimų susida-riusi „Sodros“ skola turi būti perimta į valstybės biudžetą kaip valstybės skola, ir nei ji pati, nei juo labiau palūkanos ne-išieškomos iš „Sodros“, t. y. iš būsimų pensininkų ir kitų draudimo išmokų gavėjų.

„Sodros“ ateitis – tokia kaip ir visos šalies. Jei augs ekonomika, daugiau uždirbs šalies gyventojai, mažės nedarbas ir emigra-cija, pavyks ilgiau išlai-kyti darbo rinkoje vyres-nius žmones, tad pinigų svarbiausioms socialinio draudimo išmokoms ne-pritrūks. Tačiau nema-nau, kad socialinio drau-dimo sistemos apskritai bus atsisakyta. Ją vienaip ar kitaip gali pildyti para-mos sistema, privačiu pa-grindu veikiančios institu-cijos, tačiau tik papildyti, o ne pakeisti.

CV Teodoras Medaiskis

1973 m. Vilniaus universitete įgijo matematikos bakalauro laipsnį

1978 m. VU įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį

Nuo 1978 m. – VU dėstytojas, docentas

1992–1993 m. – socialinės apsaugos ministras

1993–1994 m. – socialinės apsaugos ministro patarėjas

1995–2000 m. – VšĮ Socialinės politikos grupės direktorius

2001–2008 m. – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas

T. Medaiskis įsitikinęs, kad nepaisant netobulo „Sodros“ darbo šios institucijos niekada nebus atsisakyta. Fotodiena

»„Sodros“ ateitis – tokia kaip ir visos šalies

Ekologiški autobusai mažina taršą

RaPOLaS GaBRYSinfo@ekonomika.lt

Per šiuos ir ateinančius metus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų

viešojo transporto parkus turėtų papildyti beveik šimtas naujų

ekologiškų autobusų.

Vilnius jau įsigijo 18 su-spaustas gam-tines dujas

naudojančių autobusų ir kitais metais planuoja pirkti dar 19, Kaune jau šią vasarą miesto marš-rutais išriedėjo 24 nauji ekologiški autobusai. Klaipėda numačiusi įsi-gyti 12 tokių autobusų, Šiauliai – 8. Panevėžio autobusų parką papildė šeši hibridiniai elektra ir dyzelinu varomi autobu-sai. Ekologiški autobusai perkami Europos Sąjun-gos sanglaudos fondo lė-šomis.

Kaunas – greičiausiasKaunas ir Panevėžys pir-mieji iš didmiesčių pa-leido naujus ekologiškus autobusus į miesto ga-tves. Naujieji autobusai Kaune važinėja nuo va-saros. Kauno miesto savi-valdybės administracijos Transporto skyriaus ve-dėjas Paulius Keras sako, kad kol kas daryti išva-das apie keleivių srautų pokyčius būtų per anksti, tačiau gyventojų atsilie-pimai puikūs.

Naujuosiuose autobu-suose daug patogesnė ke-leivių informavimo sis-tema, jie komfortiškesni, įrengta klimato kontrolės sistema leidžia atskirai reguliuoti sąlygas vai-ruotojo kabinoje ir ke-leivių salone. „Be abejo, naujieji autobusai išlei-džia daug mažiau teršalų. Sudėtinga įvertinti, kiek 24 autobusai pagerina miesto oro kokybę, nes aplinką veikia ir daug kitų veiksnių, tačiau jei kokybiškesni autobusai pritraukia žmones nau-dotis viešuoju miesto transportu ir palikti au-tomobilius namuose, tai yra papildomas pliusas Kauno oro švarai“, – kal-bėjo P. Keras.

Panevėžyje nauji hi-bridiniai autobusai va-žinėja nuo birželio. Pa-nevėžio autobusų parko

direktoriaus pavaduoto-jas Alvydas Dirsė sako, kad sprendimą pirkti ne dujomis varomus, o hibridinius autobusus lėmė išsami užsienio ša-lių patirties analizė ir mokslininkų rekomen-dacijos. „Svarbu, kad šių autobusų eksploatacija yra pigesnė, jau dabar jaučiame, kad smarkiai sumažėjo kuro išlaidos. Senas autobusas vartoja apie 36–40 l/100 km, o šie naujieji – tik po 27,5 l/100 km“, – džiaugiasi A. Dirsė.

Šiaulių „Busturo“ ge-neralinis direktorius Vilius Laužikas, kalbi-namas praėjusią savaitę, sakė laukiantis atvyks-tant autobusų naktį arba rytojaus rytą. Jis tikisi, kad naujieji autobusai iš-riedės į maršrutus spalio viduryje. Šiauliai pernai lapkritį pasistatė kom-presorinę dujų degalinę, o nuo šių metų vasario naudoja šešis dėvėtus dujinius autobusus. „Per tą pusmetį išmokome pa-siekti mažiausias kuro sąnaudas, remontuoti, taigi naudoti naujus au-tobusus esame visiškai pasiruošę“, – kalbėjo V. Laužikas.

Vilnius ir Klaipėda dar laukiaPirmieji 18 naujų auto-busų į Vilnių atvažiuos šių metų pabaigoje. An-trajai autobusų siuntai pirkti paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas ir iki kitų metų pabaigos turėtų būti nupirkti ir likę 19 autobusų. Kaip sakė Vilniaus viešųjų ryšių skyriaus atstovas Antonas Nikitinas, savi-valdybė iš pradžių pla-navo pirkti 13 troleibusų, tačiau jų kaina pasirodė gerokai didesnė nei au-tobusų ir už skirtus likusius 12,1 mln. litų buvo nuspręsta verčiau nupirkti 19 ekologiškų autobusų. Parką jau labai reikėjo atnaujinti, beveik pusė Vilniaus autobusų yra se-nesni nei 15 metų, viduti-nis autobusų amžius sie-

kia daugiau nei 13 metų.Klaipėda yra paskel-

busi viešųjų pirkimų konkursą, tačiau procesą Klaipėdoje sustabdė teis-miniai ginčai. „Sunku prognozuoti, kada baig-sis teismai, atitinkamai nusikelia ir autobusų pirkimas“, – sako Klaipė-dos miesto savivaldybės Transporto skyriaus ve-dėjas Rimantas Mockus.Uzs. nr. 10-04-2012

RUUKKI STOGAS - GYVENIMUI BE RŪPESČIŲ.

Monterrey Premium – ilgaamžiškumo garantija Iš pirmo žvilgsnio nuotraukoje – naujas, ką tik pastatytas stogas, dengtas populiariausiu čerpės formos profiliu. Neapsigaukite - šiam stogui jau gali būti ir dešimt, dvidešimt ar net 50 metų! Monterrey Premium – padengtas Ruukki sukurtu, ilgaamžiškiausiu, itin atspariu mechaniniam bei atmosferos poveikiui padengimu Pural.-20%

Specialus pasiūlymasMonterrey Premiumstogo dangai

Pasiūlymas galiojanuo 2012 09 03 iki 2012 11 30.

Daugiau informacijos:www.ruukkistogas.ltarba tel. 8(5) 2322 315.

Lietuvoje 9Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius: Šiuolaikiški ekologiški autobusai leis didžiųjų miestų gyventojams patogiai ir saugiai keliauti, kartu populiarins visuomeninį transportą. 2007–2013 m. šiems tikslams skirta daugiau nei 75 mln. lt es paramos lėšų. Tikime, kad ir kitu, 2014–2020 m., etapu šiems tikslams bus skiriamas finansavimas, panašūs projektai ir toliau bus sėkmingai įgyvendinami

susisiekimo ministerijos nuotr.

Kaune jau šią vasarą miesto maršrutais išriedėjo 24 nauji ekologiški autobusai. Kaunas.lt

NUOMONĖ

Diskutuokime10

Kiek reikia dirbti, kad nusipirktum pakelį cigarečių Jav banko „Morgan stanley“ tabako analitikas davidas adelmanas savo naujausiame pranešime klientams lygina vidutinę cigarečių pakelio kainą su tuo, kiek minučių reikia dirbti, kad jį nusipirktum.

Labiausiai pervertintos profesijos šiemetiš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad reklamos agentūros vadovas, kokį seriale „Mad Men“ vaidina Jonas Hammas, ar įtakingas brokerių agentūros veikėjas, kurį filme „volstritas“ vaidina aktorius Michaelas douglasas, turėtų būti kiekvieno svajonių profesija. vis dėlto laikai keičiasi ir pra-ėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje patrauklios buvusios profesijos šiandien tokios nėra.

„Samsung“ padavė į teismą „apple“ dėl „iPhone 5“kompanija „samsung“ pateikė dar vieną ieškinį „apple“, šį kartą dėl „iphone 5“, ir teigia, kad naujasis korporacijos produktas pažeidžia aštuonias jos technologijas.

Jaunimo nedarbas: kalti ir patys, ir švietimaskas kaltas dėl jaunimo nedarbo ir kaip spręsti problemą – trečiadienį lietuvos verslo konfederaci-jos „iCC lietuva“ sureng-toje diskusijoje derėjosi ir vaidmenimis skirstėsi versli-ninkai, politikai ir jaunimas. Švietimo sistemos pokyčiai, palankesnės sąlygos verslui ir paties jaunimo požiūris – tokios sudėtinės sėkmės rinkoje dalys.

klausimas 2012-10-04

O ko darbdavys tikisi, jeigu tavęs klausia: kaip elgtumeisi, jeigu vadovas nurodydamas, ką dirbti, visada ant tavęs rėktų? Kaip reaguotum, jeigu vadovas visus lengvesnius darbus duotų tavo kolegai, o tau – pačius sunkiausius, nors jūs esat lygūs darbuotojai? Ko tikimasi užduodant tokius klausimus?

kodėl2012-10-04

Tik dabar sumąstė, kad reikalin-gas „kaupiamasis“ fondas. Negi per 23 nepriklausomybės metus to negalėjo atlikti, negi tuo metu politinėje veikloje nebuvo Kubiliaus ir kitų žymių politikų, kurie pasirodo niekur nedingo iš Lietuvos politinės arenos „nepastebėdami“ keldami skolų kreivę.

to HHm 2012-10-03

Va būtent, tik parametrais ir lenkia, bet pasigilinus į produk-tyvumą, „Apple“ lygiu nėra. O kaina ne vien tik už vardą, bet ir už kokybę. Pavyzdžiui, geležinis peilis tavo „parametrais“ gali būti didesnis, sunkesnis, gražesnis ar net aštresnis, tačiau jis rūdija, greitai atšimpa, ar net sulužta. O plieninis arkliukas dar kokį šimtą metelių temps tik sutepti reikia. Taip ir su „Apple“.

šiaip 2012-10-03

Tai situacijos JAV, o ne Europoje ar tuo labiau Lietuvoje įverti-nimas.Tie, kurie tiki, jog dvylikto-kai geba realistiškai įvertinti kai kurių specialybių sudėtingumą bei netiki pop-stereotipais, labai žiauriai klysta. Daugelis remiasi tik tuo metu madingomis tendencijomis ir stereotipais. Nori pritraukti daugiau vaikų į armiją – pradėk rodyti serialą apie kietus kareivius geriausiu laiku. Jeigu tai veikia armijai, tai tuo labiau tai veikia vadybai, reklamai, renginių organizatorių veiklai ar lakūno profesijai. Čia nieko naujo ir niekam ne paslaptis

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTaRaI SaVaITėS STRaIPSNIaI

GERIaUSI LaNKOMIaUSI

macho 2012-10-04dirbti nori ne visi, protingi ar neprotingi, išsilavinę ar neiš-silavinę, jie kaltina tuos, kurie nenori dirbti už minimalų atlyginimą. Gyvenimas juda į priekį, žmonių skaičius auga, ne mažėja. Jų poreikiai didėja, o atlyginimai stovi kaip sto-vėję. Geriau dirbti už minimalų

atlyginimą kitoje šalyje, ten bent pragyvenimo lygis ma-žesnis. dabar rinkimai prasi-deda, visi sako, pakelsim mini-malų atlyginimą, tik balsuokit ir balsuokit. praėjusiais metais buvo tas pats, ar pakėlė? dar sumažino. kaip taip gali būti: viskas brangsta – atlyginimai

mažėja. aš linkėčiau visiems pabūti protingiems ir važiuoti kuo greičiau iš tos mūsų ša-lelės. Yra pasakymas „visur gerai, bet namie geriausia“. Jo negali pritaikyti lietuvai, nes turime seimą, kuris yra tik siurblys, siurbiantis mūsų pinigines.

»Turime Seimą, kuris yra tik siurblys, siurbiantis mūsų pinigines

www.ek.lt/videoPOPULIaRIaUSI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SaVaITėS KLaUSIMaS

Ar perkate drabužių internetu?

Rengiamės internete■Veidrodžius drabužių parduotuvių matavimosi kabinose lietuviai vis dažniau iškeičia į interneto platybes.

Įvairiais skaičiavimais, užuot lankęsi parduotu-vėse, internetu drabužius perka apie 5–6 proc. lietu-vių, ir prekybininkai pro-gnozuoja, kad ateityje šie skaičiai tik augs.

augo per krizęTarp dešimties Rytų ir Centrinės Europos šalių, kuriose veikia interneti-nės mados parduotuvės „Stilago“, Baltijos šalys pirmauja augimu, tvirtino „Studio Moderna Fashion Group“ vadovas Baltijos šalims Giedrius Sakalaus-kas.

„Lietuvoje pakankamai didelis gerų mados prekių geromis kainomis porei-kis. Žmonės visada nori rengtis gražiai ir už priei-namą kainą, o internete kainos visuomet geres-nės“, – sakė jis.

Specialistas pabrėžė, kad vis dėlto apsipirkti internetu pirmiausia yra jaunų žmonių pomėgis. „Vyresnioji karta, ku-riems 40 metų ir daugiau, ir Lietuvoje, ir Vakarų Eu-ropoje dažniausiai renkasi katalogus, o jauni žmonės perka internetu ir tai vi-siškai natūralu“, – aiškino pašnekovas.

Jo atstovaujamame tin-

kle kas trečias pirkėjas iš-leidžia nuo 100 iki 200 litų, maždaug kas penktas ap-siperka už 50–100 litų. Di-džioji dalis pirkėjų perka daiktus, kainuojančius iki 300 litų, brangesnės pre-kės ne tokios populiarios.

Paklausa augsG. Sakalauskas pasakojo, kad labiausiai drabužių pirkimas internetu popu-liarėjo prasidėjus sunkme-čiui. „Tada įsitikinome – kad ir kas būtų, žmonės nori atrodyti gerai. Tai, kad sunkmečiu stipriai išaugo drabužių prekybos internetu poreikis, buvo didelis postūmis tokiam verslui plėtoti“, – teigė jis.

Pašnekovo nuomone,

ateinantys metai žada dar didesnį augimą. „Progno-zuočiau ne tik smarkų apsiperkančiųjų internetu skaičiaus augimą, bet ir tai, kad atsiras gerokai daugiau parduodančiųjų drabužius internetu“, – pa-brėžė jis.

Internetu patogiauAnot portalo manodra-buziai.lt įkūrėjos Mildos Mitkutės, žvelgiant į per-kančiųjų drabužius inter-netu statistiką pirmiausia reikėtų galvoti apie jau-

nus žmones. „Jaunimas daugiau keliauja, greitai perima kitų šalių patirtį, o apsipirkti internetu – šiuo metu Vakaruose didžiau-sia mada“, – komentavo ji.

Merginos įkurtas porta-las manodrabuziai.lt taip pat skirtas drabužių preky-bai ir mainams internetu, tačiau jo į vieną gretą su el. parduotuvėmis statyti M. Mitkutė nelinkusi. „Nega-lėčiau pasakyti, kad inter-netinėse naujų drabužių parduotuvėse drabužiai būna pigesni – jų kainos tokios pat, kaip įprastose parduotuvėse, tačiau inter-netu pirkti patogiau, – pa-sakojo ji. – Manodrabuziai.lt portale padėtis kitokia – nesame vien drabužių katalogas, esame ir ben-druomenė, turinį čia kuria patys vartotojai, kuriems visai nebūtina kas kartą pirkti, jie čia ateina ben-drauti. Kitaip tariant, tai – socialinis apsipirkimas.“

Be to, tvirtino M. Mit-kutė, internetu apsipirkti gerokai patogiau nei įpras-tose parduotuvėse. „Nesi pririštas prie parduotu-vių darbo laiko, nebūtina viską apeiti iki dešimtos valandos vakaro. Gali in-ternete drabužių ieškoti kad ir vidurnaktį ar turė-damas laisvą minutę“, – pasakojo ji.

DINa SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Specialistų nuomone, per ateinančius metus perkančiųjų drabužius internetu smarkiai gausės. scanpix

»Nesi pririštas prie parduotuvių darbo laiko, nebūtina viską apeiti iki dešimtos valandos vakaro

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SaVaITėS KRIMINaLŲ

TOP 3

H O N K O N g A S . Prie Honkongo krantų su-sidūrus keleiviniam laivui ir keltui žuvo mažiausiai 36 žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Nelaimė įvyko, kai keleivinio laivo keleiviai norėjo stebėti fejerverkus uoste Nacionalinės šventės proga ir jų laivas susidūrė su keltu. Po susidūrimo į

laivą pradėjo skverbtis van-duo ir jis greitai nuskendo. N I U J O R K A S . Niujorko Bruklino rajono prokuroras pateikė kal-tinimus vienuolikai spė-jamų Rusijos šnipų, kurie įtariami neteisėtų karinių technologijų eksportu. Tarp kaltinamųjų – JAV ir Rusi-jos kompanijų, naudotų

šnipinėjimo schemoje, savininkas ir vadovas Alek-sandras Fišenka. Pareigūnų duomenimis, vyras per šias kompanijas į Rusiją tiekė naujausią mikroelektroniką apeinant JAV būtiną licenci-javimą. I N d I J A . Šiaurinėje Indijos Utar Pra-dešo valstijoje per encefa-

lito protrūkį žuvo mažiau-siai 390 žmonių, dauguma – vaikai. Šiais metais Gorakpuro mieste į valstybines ligoni-nes buvo paguldyta dau-giau nei 2,5 tūkst. užsikrė-tusiųjų. Nuo 1978 metų regione nuo encefalito mirė beveik 6,5 tūkst. vaikų.

Pradėjo tyrimą

Teigiama, kad šios išvados gali tapti pagrindu buvusiems „Snoro“ klientams susigrąžinti bent dalį prarastų pinigų. aFp

■Generalinė proku-ratūra pradėjo ikiteis-minį tyrimą dėl audito įmonės „Ernst & Young Baltic“ tarnybos pareigų neatlikimo.

Prokuratūros teigimu, tyrimas pradėtas išnagri-nėjus įmonės auditorių pateiktą banko „Snoras“ 2010 metų ataskaitą, kuri parengta nesurinkus pa-kankamų įrodymų per au-ditą nustatytoms rizikoms sumažinti. Pažymima, kad

ataskaitoje padaryta ir kitų reikšmingų banko audito trūkumų.

Po Audito ir apskaitos tarnybos tyrimo, kurio metu buvo vertinamas „Snoro“ auditas, birželį „Ernst & Young Baltic“ auditorius Ramūnas Bar-tašius neteko auditoriaus vardo, o bendrovei buvo nurodyta pagerinti koky-bės valdymo sistemą.

Ikiteisminį tyrimą at-lieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.

Klastočių rinkoje – mirtini pavojai

MINDaUGaS SaMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Padirbtos moteriškos rankinės ar batai jau seniai nebėra naujiena, tačiau vis didesnį kontrolierių susirūpinimą kelia žmogaus sveikatai

pavojingi suklastoti vaistai ir pesticidai.

niausiai dirba nelegaliai, todėl nemokami priva-lomi mokesčiai ir dėl to valstybė labai nukenčia.“

Pavojus žmonių gyvybėmsDrabužiai ir madingi ak-sesuarai vis dar sudaro didžiąją dalį pasaulinės klastočių rinkos, tačiau šias prekes sparčiai vejasi elektronikos prietaisai, chemikalai ir vaistai.

Padirbti pesticidai kelia rimtą pavojų dėl to, kad jie ne tik pažeidžia intelekti-nės nuosavybės teises ir kenkia kompanijoms, ku-rios išleidžia milijardus tyrimams, tačiau jie gali kelti mirtiną pavojų juos vartojantiesiems. Praė-jusiais metais Lietuvoje buvo nustatyti du atvejai, kai nepateikiant reika-lingų dokumentų buvo bandoma į rinką pateikti augalų apsaugos produktų iš Kinijos.

Kur kas didesnį pavojų kelia vaistų klastotės. JAV maisto ir vaistų adminis-tracija (FDA) neseniai perspėjo savo šalies var-totojus saugotis interneti-nėse vaistų prekybos sve-tainėse platinamų vaistų.

Vis daugiau JAV gy-ventojų dėl siūlomo pa-togumo ir tikėdamiesi sutaupyti medikamentus perka internetu. Tokiu būdu vartotojai neretai gauna padirbtų vaistų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, jų sudėtyje

nėra arba netinkamas kiekis aktyviosios me-džiagos, turi kenksmingų medžiagų, tokių kaip ar-senas ar žiurkių nuodai. Šie vaistai gali sukelti ligą ar net nužudyti žmogų, iš-ugdyti atsparumą reikia-miems vaistams ir sukelti šalutinį poveikį.

Lietuvos muitinės duo-menimis, šiais metais pareigūnai sulaikė apie 10 tūkst. vienetų suklas-totų tablečių, tarp kurių populiariausi erekcijos sutrikimus gydantys pre-paratai „Viagra“ ir „Ta-dalafil“.

JAV nacionalinės far-macijos tarybų asociaci-jos tyrimas parodė, kad iš tūkstančių ištirtų interne-tinių vaistinių šalies įsta-tymų laikosi vos 3 proc. Be to, FDA atlikta gyven-tojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis internetu receptinių vaistų perkan-čių vartotojų nepasitiki jų saugumu.

Saugumo priemonėsSiekiant apsisaugoti nuo žmonių sveikatai ar net gyvybei pavojų keliančių vaistinių preparatų FDA pradėjo viešinimo akciją, kuria siekiama infor-muoti vartotojus apie ga-

limas neigiamas padirbtų medikamentų pasekmes ir taip užkirsti kelią masi-niam jų išplitimui.

Kovai su klastotėmis šiandien vis dažniau pasitelkiamos ir techno-loginės naujovės. Viena iš jų – JAV mokslininkų sukurti nematomi QR kodai. Šie kodai dažniau-siai naudojami reklamos srityje, per juos klientai gali gauti daugiau infor-macijos apie produktą. Nematomos šių kodų ver-sijos gali būti išspausdin-tos ant popieriaus, stiklo ar kitos medžiagos, juos pamatyti galima tik pasi-telkus infraraudonuosius spindulius.

Tyrėjai mano, kad šie

kodai gali būti išspaus-dinti ant bet kokio kieto paviršiaus ir juos taps itin sudėtinga padirbti. „Mes galime pakeisti pa-rametrus taip, kad kodus padirbti būtų dar sudė-tingiau, galime valdyti spalvų intensyvumą ar į kodą įrašyti mikrosko-pinę žinutę“, – nematomų kodų savybes BBC aiš-kino tyrimo vadovas Jee-vanas Meruga.

Pasak Lietuvos muiti-nės departamento inspek-torės A. Žičkutės, svar-biausias kriterijus, pagal kurį atskiriama klastotė, – kokybė. „Pareigūnai žino daugybę niuansų, pagal kuriuos galima at-skirti klastotes: pakuotė, prekių ženklo išdėstymas (simbolis, raidės), siūlių susiuvimas, dizainas, modeliai, prekių vertė ir kiti“, – aiškino pareigūnė.

Anot inspektorės, per-

Prekių padirbimas jau kurį laiką yra vienas iš didžiau-sių autorių teisių

stebėtojų ir kontrolierių galvos skausmų. Augantis klastočių skaičius ir pa-saulinis jų išplitimas ver-čia sunerimti. Dažniau-

mlrd. litų), pažymima ICC ataskaitoje. Taip pat dėl tos pačios priežasties buvo panaikinta apie 2,5 mln. darbo vietų. ICC ti-kisi, kad iki 2015 metų klastočių vertė pasaulio rinkoje viršys 1,7 trln. JAV dolerių (4,55 trln. litų).

Lietuvos muitinės de-partamento duomenimis, mūsų šalyje daugiausia sulaikoma suklastotų telefonų ir jų atsarginių dalių, drabužių, avalynės, rankinių, žaislų, laikro-džių. Dažniausiai šios pre-kės į mūsų šalį patenka iš Kinijos, Singapūro, Hon-kongo ir Indijos. Iš pas-tarosios dažniausiai ban-doma atsiųsti suklastotų vaistų.

Per šiuos metus Lietu-vos muitinės pareigūnai nustatė 324 atvejus, kai asmenys gabeno prekių įtariant, kad jos pagamin-tos pažeidžiant intelekti-nės nuosavybės teises, ir sulaikyta beveik 60 tūkst. klastotų prekių.

„Dėl suklastotos pro-dukcijos augimo kenčia legalios darbo vietos, originalios produkcijos gamintojai neišgali išlai-kyti darbuotojų, – ekono-minius nuostolius vardijo Muitinės departamento Muitinės procedūrų sky-riaus vyriausioji ins-pektorė Aistė Žičkutė. – Klastotos produkcijos gamintojai, tiekėjai daž-

siai kaltinimai krypsta į Kiniją ar kitas nekontro-liuojamas valstybes, tu-rinčias pažangių gamyklų ir išradingų kopijuotojų, kurių galvose akivaizdžiai sukasi mintis: „Kam kurti savo, kai gali pavogti.“

Skaičiai šokiruoja Kalbant apie klastočių rinką tikriausiai kiekvie-

nas pagalvojame apie kiniškus žaislus, drabu-žius, avalynę, kvepalus, papuošalus ar elektro-nikos prietaisus, kurių pavadinimai kelia juoką, bet įtartinai primena pre-kės originalą. Vis dėlto pastaruoju metu kur kas didesnį pavojų kelia pa-dirbti vaistai ir pestici-dai.

Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) duomenimis, pridėjus piratinių skai-tmeninių duomenų vertę, klastotų prekių rinka 2008 metais sudarė 650 mlrd. JAV dolerių (1,74 trln. litų). Be to, vien iš-sivysčiusiose šalyse dėl padirbtų prekių nebuvo surinkta mokesčių už 125 mlrd. JAV dolerių (335

kantieji padirbtų prekių patys save baudžia, nes už abejotinos kokybės nesaugią prekę nemažai sumoka. „Jeigu pirkė-jai nebūtų suinteresuoti pirkti neaiškios kokybės, neaišku kokiomis sąly-gomis pagamintų prekių, mažėtų ir pasiūla“, – teigė A. Žičkutė.

Vyrų potenciją didinantys vaistai „Viagra“ – labiausiai pasaulyje padirbinėjamas medikamentas. Reuters

FaKTaI

KLaSTOčIŲ RINKa

• EBPO skaičiavimu, 2007 m. per valstybių sienas pervežta padirbtų prekių už daugiau kaip 250 mlrd. JAV dolerių (670 mlrd. litų)

• Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) duomenimis, pridėjus piratinių skait-meninių duomenų vertę, klastotų prekių rinka 2008 metais sudarė 650 mlrd. JAV dolerių (1,74 trln. litų)

• Išsivysčiusiose šalyse dėl padirbtų prekių kiekvie-nais metais nesurenkama mokesčių už 125 mlrd. JAV dolerių (335 mlrd. litų)

•Prekes padirbant, ICC duomenimis, sunaikinta per 2,5 mln. darbo vietų

•Prognozuojama, kad iki 2015 m. klastočių vertė pa-saulio rinkoje viršys 1,7 trln. JAV dolerių (4,55 trln. litų)

• Lietuvos muitinės duo-menimis, 2011 m. šalyje sulaikyta 192 tūkst. vienetų klastotų prekių

»Perkantieji padirbtų prekių patys save baudžia, nes už abejotinos kokybės ir ne-saugią prekę nemažai sumoka

klastočių lyderiai jav

Kita15%

Elektronikos prietaisai

22%

Batai 14%

Parfumerija 5%Laikrodžiai 5%

Drabužiai 8% CD/DVD 9%

Cigaretės 5%Kompiuterinė technika 4%

Žaislai 4%

Vaistai9%

Dalis visų suklastotų prekių

Šaltinis: Jav muitinės ir sienos apsaugos tarnyba

Vilniaus pulsas 15Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

„Air Lituanica“ – jau kitąmetRaPOLaS GaBRYSinfo@ekonomika.lt

Vilniaus meras Artūras Zuokas pristatė nacionalinio oro vežėjo „Air Lituanica“ projektą, jo įgyvendinimą ir planus.

Kauno savivaldy-bėje vykusiame pristatyme pa-brėžta Kauno

ir Vilniaus bendradarbia-vimo svarba sujungiant miestus ir jų oro uostus greituoju geležinkeliu, kuriuo kelionė truktų 30 minučių. Skrydžius „Air

Lituanica“ planuoja vyk-dyti iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

„Ekspertų skaičiavi-mais, turistai, atskrisian-tys „Air Lituanica“ lėktu-vais, per metus Vilniuje ir Kaune išleis per 36,2 mln. litų, – sakė Vilniaus meras A. Zuokas. – Iš viso ketinama skraidinti apie 125 tūkst. keleivių kas-met. Pirmaisiais metais

planuojame skraidinti į 6 miestų pagrindinius oro uostus – Amsterdamą, Briuselį, Kijevą, Londoną, Maskvą, Palangą, po metų veiklos atidaryti dar 6 nau-jas kryptis – Stokholmą, Miuncheną, Berlyną, Sankt Peterburgą, Ham-burgą, Tbilisį, o 2015 me-tais – skraidinti į dar vieną miestą Stambulą.“

Prie bendrovės steigimo

jau prisidėjo 14 Lietuvos įmonių ir verslininkų: ADLEX, Antanas Guoga, ARVI, „Balsas.lt“, „Baltic Optical Disk“, Brianas Joffe, „Garsų pasaulis“, „Lietuvos rytas“, „MG Baltic Investment“, „Mo-dus“, „Panevėžio keliai“, SBA, „Vičiūnai Group“, Vilniaus vystymo kompa-nija. Jie jau pasirašė ben-drovės „Air Lituanica“ akcijų sutartį ir tapo kom-panijos bendraturčiais.

Bendrovės partneriai – Lietuvos Respublikos susi-siekimo ministerija, Ūkio ministerija, Užsienio rei-

kalų ministerija, Tarptau-tinis Vilniaus oro uostas.

Bazinio oro vežėjo „Air Lituanica“ logotipe pavaizduotas Vytauto Di-džiojo majestotinis ants-paudas, kuriame Lietuvos didysis kunigaikštis Vy-tautas vaizduojamas su žemių herbais. Iki šiol Lie-tuvos galios ir valstybin-gumo simboliai nebuvo plačiai naudojami viešo-joje erdvėje, nors Lietuva – istorinis regiono centras, turėjęs milžinišką įtaką politikos ir kultūros ten-dencijoms didelėje Rytų Europos dalyje. Herojinės

istorijos atgaivinimas Vil-niaus ir Kauno miestams suteiks globalaus prestižo.

Bendrovės „Air Litu-anica“ pradinis įstatinis kapitalas – 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad oro li-nijų bendrovė skrydžius pradės kitų metų pava-sarį.

Vilniaus savivaldybė šiuo metu turi 34 proc. įmonės akcijų, 17 proc. jau išplatinta Lietuvoje re-gistruotoms įmonėms ar privatiems asmenims, 49 proc. akcijų skirti strate-giniam investuotojui.Užs. nr. 10-05-2012

■Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės argumentus ir patenkino Vilniaus miesto savival-dybės ieškinį dėl miestui daromos žalos.

Nepaisant Vyriausybės teismui pateiktų argumentų, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), atsi-žvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytus ar-gumentus bylą nagrinėjantis teismas nutarė kreiptis į KT dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią Vilniaus miesto savival-dybei pervedama tik 40 proc. jai tenkančios gyventojų pa-jamų mokesčio dalies konsti-tucingumo ištyrimo.

„Šis teismo sprendimas – svarbus žingsnis siekiant apginti vilniečių interesus, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Kad ir kokia būtų vyriausybė, ji turi įsiklausyti,

ką sako savivaldybės, ir ne-gali dėl politinių argumentų kenkti gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės skola nuo 2007 metų padidėjo 500 mln. litų, nes vyriausybė nuo savęs permetė atsako-mybę.“

Teismas nurodė, kad Vil-niaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sekto-riaus skolą, todėl Vilniaus miesto, kaip sostinės, savival-dybės itin sunki finansinė pa-dėtis turės įtakos visos valsty-bės ekonomikos tvarumui ir atsakingo valdymo principo reikalavimai reikalauja laiku priimtų teisingų ir teisėtų sprendimų.

Neskundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldybės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savival-dybių pajamų sulyginimas, labai varžo Vilniaus miesto

Ginčas dėl GPM keliauja į Konstitucinį Teismąsavivaldybės teises ir blogina pačios savivaldybės „dono-rės“ finansinę padėtį.

Teismo manymu, valstybė turėjo įvertinti sudėtingą Vil-niaus miesto savivaldybės situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus jai pagerinti, bent jau padidinant GPM (gy-ventojų pajamų mokesčio) dalį. Tokių priemonių taikymo reikalauja proporcingumo, teisingumo ir atsakingo val-dymo principai. Teismas taip pat nutartyje nurodė, kad valstybė piktnaudžiauja teise atlikti savivaldybių pajamų sulyginimą.

Vilniaus miesto savival-dybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM dalis ir atlygintas 939 mln. litų nuostolis.

Šiuo metu Vyriausybės ir Dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc. jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies, bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Fotodiena

Skrydžius „air Lituanica“ planuoja vykdyti iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. vilnius.lt

Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. mieste su-mokamo Gyventojų pajamų mokesčio, o beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t. y. 100 proc.

„air Lituanica“ logotipe pavaizduotas Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas. vilnius.lt

Lyginant Vilnių su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, šių metų Vilniaus biudžeto pa-jamos siekia apie 1,02 mlrd. litų, Talino iždas – 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui

tenkamas biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vil-niuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų.

UžsienyjeUžsienyje 1716

600JAPONIJOS AUTOMOBILIų GAMINTOJA „HONDA“ DĖL VAIRO PROBLEMų PRANEŠĖ JAV IR KANADOJE ATŠAUKIANTI 600 TūKST. AUTOMOBILIų

Kaltinamas apgaule

Banką „Bear Stearns“ 2007 metais „JP Morgan chase“ įsigijo už 2,3 mlrd. JaV dolerių (6 mlrd. litų). aFp

■Niujorko valstijos prokuratūra padavė ieškinį didžiausiam JaV banko „JPMorgan chase“ padali-niui kaltindama jį apgavus investuotojus 22,5 mlrd. JaV dolerių (60 mlrd. litų).

Ieškinyje teigiama, kad JAV investicinis bankas „Bear Ste-arns“, 2008 metų pavasarį atsidūręs ties bankroto riba

ir vėliau perimtas banko „JP-Morgan Chase“, nuo 2005 iki 2007 metų klaidino savo investuotojus parduodamas jiems obligacijas, dengtas būsto paskolomis. Prokura-tūros duomenimis, bankas pirkėjams teikė klaidingus duomenis apie paskolų ko-kybę. Prokuratūra reikalauja iš „JPMorgan Chase“ kom-pensuoti nuostolius.

UŽSIENIONAUJIENOS 112,5

TIK SKAIČIAI

TARPTAUTINĖ ORO TRANSPORTO ASOCIACIJA (IATA) PROGNOZUOJA, KAD AVIACIJOS KOMPANIJų PELNAS ŠIEMET SIEKS 4,1 MLRD. JAV DOLERIų (10,9 MLRD. LITų)

JAV VALDŽIA KOMPANIJAI „AMERICAN EXPRESS“ SKYRĖ 112,5 MLN. JAV DOLERIų (300 MLN. LITų) BAUDĄ

4,1

Išgavo skalūnų naftos

Tikimasi, kad skalūnų nafta leis Japonijai sumažinti priklausomybę nuo naftos eksporto. Reuters

■Japonijos bendrovei „Japan Petroleum Explora-tion company“ pirmą kartą per šalies istoriją pavyko išgauti skystųjų degiųjų ska-lūnų, arba skalūnų naftos.

Kaip pabrėžė kompanijos atstovai, skalūnų nafta „Ayu-kawa“ telkinyje glūdi maž-daug 1 800 metrų gelmėje. Kad gavyba taptų įmanoma,

prieš gręžimo darbus į kalnų uolieną buvo pilama rūgšties, kad akmuo suminkštėtų.Kom-panijos skaičiavimu, telkinyje gali būti išgauta iki 100 mln. barelių skalūnų naftos. Toks naftos kiekis sudarytų apie 10 proc. Japonijos metinio žalia-vinės naftos suvartojimo. Iš-gauti skalūnų naftą Japonijos bendrovei padeda JAV kom-panija „Halliburton“.

mlrd.

tūkst.

mln.

Žada reformas

Indijos ir užsienio investuotojai korupciją išskiria kaip vieną svarbiausių priežasčių, atbaidančių nuo investavimo į šią šalį. aFp

■Indijos finansų ministras Palaniappanas chidamba-ramas pažadėjo daugiau reformų, kai šalis atvėrė mažmeninės prekybos sektorių užsienio prekybos centrų tinklams ir apkarpė subsidijas dyzelinui.

Duodamas interviu BBC mi-nistras žadėjo tęsti reformas bankininkystės, draudimo ir

kitose rinkose. Indijos finansų ministerija prognozuoja, kad šalis grįš prie 9 proc. ekono-mikos augimo. Opozicija kriti-kuoja tokius valdžios veiksmus ir teigia, kad šios reformos pakenks neturtingiesiems. Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad nepaisant visų reformų Indijos valdžia daro per mažai, ir per-spėjo, jog šaliai gresia skolini-mosi reitingo sumažinimas.

10

TIK SKAIČIAI

ŠIų METų RUGPJūTĮ ESTIJOS PRAMONĖS ĮMONĖS PAGAMINO 3 PROC. MAŽIAU PRODUKCIJOS NEI TUO PAČIU LAIKOTARPIU PRAĖJUSIAIS METAIS

SERBIJA TIKISI, KAD RUSIJOS DUJų MILŽINĖ „GAZPROM“ GAMTINIų DUJų KAINĄ KITAIS METAIS SUMAŽINS 10 PROC.

3%

Trauks investuotojus

Tikimasi, kad V. Putino pažadai keisti mokesčių įstatymus padės atverti duris užsienio investuotojams. aFp

■Rusijos prezidentas Vla-dimiras Putinas pranešė, kad šalies vyriausybė pa-keis mokesčių įstatymus, jog palengvintų užsienio investicijas ir skatintų šalies ekonominę plėtrą.

„Pakeisime mokesčių įsta-tymus, mes tai suprantame“, – per užsienio investicijoms pritraukti skirtą forumą sakė

V. Putinas. Taip jis atsakė į klausimą, ar vyriausybė ke-tina supaprastinti įstatymus investuotojams, kai naujausi mokesčių pakeitimai smar-kiai apsunkino investicijų pro-cedūras. Labai priklausanti nuo žaliavų eksporto, ypač naftos ir dujų, Rusija jau du dešimtmečius stengiasi paį-vairinti ekonomiką ir skatinti įvairesnę produkciją.

atsistatydino

M. Scardino pasitraukimas sukėlė spekuliacijų dėl „The Financial Times“ pardavimo, apie kurį pirmą kartą prabilta dar 2005 metais. aFp

■Didžiausios pasaulyje žiniasklaidos grupės „Pe-arson“, valdančios vieną populiariausių verslo leidi-nių „The Financial Times“, vadovė Marjorie Scardino atsistatydina po 16 metų darbo kompanijoje.

65-erių M. Scardino pakeis Johnas Fallonas, šiuo metu vadovaujantis tarptautiniam

„Pearson“ skyriui.Vadovaujant M. Scardino,

bendrovės apyvarta padidėjo tris kartus, iki 6 mlrd. svarų sterlingų (25,8 mlrd. litų), o 2011 metais kompanija už-dirbo rekordinį 942 mln. svarų sterlingų (4 mlrd. litų) pelną.

„Pearson“ priklauso gar-sios leidyklos „Prentice Hall“, „Longman“, „York Notes“ ir „Penguin Books“.

%

Tikrasis jaunimo

nedarbas

sprogo burbulas, atleisto jaunimo skaičius buvo ne-proporcingas. Nepakeitus sistemos darbo vietų kū-rimas jaunimui Ispanijoje niekada nebus tinkamo lygio. Nesiimant pokyčių Ispanijos ekonomikos gai-vinimas yra beprasmis, o krizės teikiama galimybė bus iššvaistyta“, – rašo J. F Kirkegaardas savo darbe.

Panaši situacija ir Ita-lijoje. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis joje pasta-ruosius 40 metų siekia 30 proc. Nors Italijos BVP 1994–2000 m. augo stipriai, vidutiniškai po 2 proc. per metus, net tada jaunimo nedarbo lygis vidutiniškai siekė 33 proc. ir niekada nenukrito žemiau kaip 20 proc., rašo Marcusas Annunziata, vyriausiasis GE ekonomistas.

Ispanijos banko BBVA atliktas tyrimas rodo, kad nors taupymas prisideda prie jaunimo nedarbo au-gimo, didžiausia problema – nelanksti ir iškreipta darbo rinka bei švietimo sistema, kurios standartai žemėja ir kuri nesugeba suteikti įgūdžių, reika-lingų greitai besikeičian-čioje ir konkurencingoje pasaulio ekonomikoje.

Nedarbo randaiSu jaunimo nedarbu ko-voti svarbu, nes jo pase-kmės, vadinamos „randų efektais“, ilgalaikės. Kuo ilgiau jaunuolis nedirba, tuo „randai“ gilesni. Šiuos

Ketvirtadalis, trečdalis ar net pusė – tiek jaunuolių dėl krizės išsivysčiusiose šalyse sėdi be darbo. Tačiau pamažu atkreipiamas dėmesys, kad šie skaičiai išpučia bedarbių jaunuolių gretas, o jaunimo nedarbo problema prasidėjo gerokai anksčiau nei krizė.

GRETa JaNKaITYTėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Jeigu skelbiama, kad nedarbo lygis siekia 50 proc., kaip yra Ispanijoje

ir Graikijoje, tai toli gražu nereiškia, kad pusė šių ša-lių jaunimo nesugeba rasti darbo. O nedarbo lygiui pakilus, tarkime, 5 procen-tais, negalima daryti iš-vados, kad tiek pat išaugo jaunų bedarbių skaičius.

Nedarbo lygis iš tiesų rodo, kiek aktyvių darbo rinkos jaunuolių (15–24 m.) nesugeba rasti darbo. Aktyvūs yra tie, kurie dirba arba ieško darbo. Ne-aktyvūs – tai moksleiviai, studentai (kurių šioje am-žiaus grupėje nemažai),

tiesiog darbo neieškantys asmenys, dėl sveikatos bėdų negalintys dirbti žmonės. Toks nedarbo ly-gio skaičiavimas sudaro netikslų įspūdį apie šalies ekonomiką ir pokyčius darbo rinkoje.

Netobuloji statistikaTarkime, šalyje X yra 8 jaunuoliai. Liepą 4 iš jų dirbo, 2 ieškojo darbo, o dar 2 tik mokėsi. Vadinasi, darbo rinkos dalyvių skai-čius buvo 6, o nedarbo ly-gis – 33,3 proc. Rugpjūtį du iš dirbančiųjų nusprendė mesti darbą ir eiti moky-tis. Darbo rinkos dalyvių skaičius sumažėjo iki 4, o bedarbių skaičius liko nepakitęs. Tačiau nedarbo lygis išaugo iki 50 proc.,

nors bedarbių skaičius nepadidėjo, tiesiog suma-žėjo daliklis, naudojamas nedarbo lygiui skaičiuoti.

Dėl to kai kas siūlo skai-čiuoti ne jaunimo nedarbo lygį, o santykį – bedarbių dalį tarp visų jaunuolių. Pavyzdžiui, liepą šalies X nedarbo santykis siekė 25 proc. ir nekito rugpjūtį, kai sumažėjo darbo rinkos dalyvių skaičius.

Žinoma, realybė ne to-kia paprasta. Prie darbo lygio augimo prisideda ir augantis skaičius iš darbo rinkos besitraukiančių jaunuolių. Pasak Tarptau-tinės darbo organizacijos, krizė privertė iš darbo rin-kos pasitraukti daugiau nei 6 mln. jaunuolių vi-same pasaulyje. Skaičiuo-jant santykį įtakos turi be-sikeičiantis viso jaunimo skaičius.

Idealiai realybę at-spindinčio rodiklio nėra, tačiau jaunimo nedarbo santykis leidžia pamatyti kitą, ne tokį niūrų vaizdą. Pavyzdžiui, 2011 m. Ispa-nijoje nedarbo lygis siekė 46,4 proc. Tačiau apskai-čiavus santykį nedarbas mažėja daugiau nei per-pus – iki 19 proc. O Graiki-joje nedarbo lygis pernai

buvo 44,4 proc., o nedarbo santykis tesiekė 13 proc.

Sena nauja problemaŠie skaičiai mažesni, ta-čiau tai nekeičia fakto, kad daugybė jaunuolių nesu-

geba rasti darbo ir tai yra rimta pasaulinė problema. Daugelis dėl augančio jaunų bedarbių skaičiaus kaltina taupymo politiką, kurios šalys ėmėsi dėl skolų krizės. Tačiau spe-

cialistai pabrėžia, kad aukštas jaunimo nedarbas šalyse, kaip Ispanija ar Ita-lija, jau prieš krizę buvo pernelyg didelis dėl struk-tūrinių problemų.

Jau 2008 m. pradžioje Is-

panijos jaunimo nedarbo lygis siekė 32,7 proc. Net 2006 m. – šalies nekilno-jamojo turto klestėjimo laikais – lygis buvo 15–20 proc. Jacobas Funkas Kirkegaardas, tyrėjas iš žymiausio ekonomikos smegenų centro Petersono instituto, teigia, kad pa-grindinė šios problemos priežastis yra Ispanijos archajiški ir dvejopi darbo įstatymai, kurie verčia jaunus Ispanijos darbuo-

tojus eiti dirbti į laikinas darbo vietas, kai senesni darbuotojai džiaugiasi il-galaikėmis sutartimis ir didelėmis išeitinėmis.

„Nenuostabu, kad kai

efektus sukelia prastėjan-tys jaunų bedarbių įgū-džiai ir prarandama darbo patirtis.

Tyrimai rodo, kad jau-nystėje buvę bedarbiai bus labiau linkę vėl tokie tapti. Be to, labiau tikėtina, kad buvę jauni bedarbiai už-dirbs mažiau už anksčiau pradėjusius dirbti bendra-amžius.

Jų algos gali būti ma-žesnės net 20 proc., o algų deficitas tęstis 20 metų, rodo Kolumbijos universi-teto atliktas tyrimas. Ypač skaudžiai šį efektą patiria tie, kurie neįsidarbina iš-kart baigę universitetą.

„Randų efektai“ ryškūs Japonijoje. Pagal tradiciją, jeigu universiteto absol-ventui nepavyksta iškart gauti darbo didelėje kor-poracijoje, jam retai su-teikiama antra galimybė. Tokių jaunuolių itin pa-daugėjo vadinamajame prarastajame dešimtme-tyje (praėjusio amžiaus paskutinėje dekadoje), kai Japonijos ekonomika be-veik sustojo.

Tuo metu ilgalaikis jaunimo nedarbas išaugo daugiau nei dvigubai ir tęsėsi ilgai po to, kai eko-nomika pradėjo atsigauti, nes Japonijos įmonės teikė pirmenybę naujiems absolventams.

Jaunimo nedarbas ken-kia ne tik patiems jaunuo-liams, bet ir visuomenei. Tyrimai rodo, kad jau-nimo nedarbas didina pa-

jamų nelygybę. Jaunuolių bedarbių gausėjimas išsi-vysčiusiose šalyse sunk-mečiu pajamų nelygybę padidino 4 proc., o Euro-pos periferijoje – Graiki-joje, Airijoje, Italijoje, Por-tugalijoje ir Ispanijoje – 8 proc.

Taip pat darbo galimy-bių trūkumas jaunimui

gali sukelti agresijos pro-veržių, padidinti nusi-kalstamumą ir socialinius neramumus. Pavyzdžiui, apžvalgininkai teigia, kad jaunimo nedarbas yra viena pagrindinių Arabų pavasario priežasčių. Deja, po revoliucijos jau-nimo nedarbo lygis regi-one dar labiau išaugo.

»Tyrimai rodo, kad jaunystėje buvę bedarbiai bus labiau linkę vėl tokie tapti

FaKTaI

PaSaULINIS JaUNIMO NEDaRBaS

•Prognozuojama, kad pasaulyje šiais metais bus 74,6 mln. jaunų bedarbių

•Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis 2012 m. bus Artimuosiuose Ry-tuose (26,9 proc.) ir Šiau-rės Afrikoje (27,8 proc.)

•Mažiausias jaunimo ne-darbas prognozuojamas Pietryčių Azijoje (9,8 proc.)

•Pastaraisiais duomeni-mis, Europoje aukščiau-sias jaunimo nedarbo lygis yra Ispanijoje (52,9 proc.), o žemiausias – Danijoje (8,1 proc.)

Išsivysčiusiose šalyse dėl krizės padidėjo jaunimo nedarbas, tačiau kai kuriose valstybėse ši problema gyvavo dar prieš krizę. aFp

»Italijos vidutinis jaunimo nedarbo lygis pastaruosius 40 metų siekia 30 proc.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Šaltinis: „eurostat“

2012 m. i ketv.2012 m. ii ketv.

pokytis tarp jaunimo nedarbo 2012 m. i ketv. ir ii ketv.

nedarbo lygio pokytis

nedarbo santykio pokytis

Bedarbių skaičiaus pokytis

0 –1 –2 –3 –4 –5 –6 –7 –8 –9

–10

nedarbo lygis (bedarbių dalis

tarp jaunų darbo rinkoje veikiančių

žmonių)

nedarbo santykis (bedarbių dalis

tarp viso jaunimo)

70 60 50 40 30 20 100

IspanIjos jaunImo nedarbas skIrtIngaIs skaIčIavImo būdaIs

UžsienyjeUžsienyje 1918

Susijungs su konkurente

Susijungusi kompanija taps ketvirta pagal dydį JaV mobiliojo ryšio operatore, turintčia 42,5 mln. abonentų. Reuters

■Vokietijos telekomuni-kacijos milžinės „Deutsche Telekom“ antrinė įmonė „T-Mobile USa“ susijungs su JaV mobiliojo ryšio operatore „MetroPcS“.

Vokietijos bendrovė per-ims 74 proc. naujos įmonės akcijų ir išlaikys „T-Mobile“ pavadinimą. Už tai „Me-troPCS“ akcininkams bus iš-

mokėta 1,5 mlrd. JAV dolerių (4 mlrd. litų). Gruodį JAV te-lekomunikacijų milžinė AT&T turėjo atsiimti 39 mlrd. JAV dolerių (104 mlrd. litų) pasiū-lymą įsigyti „T-Mobile USA“, nes JAV teisingumo departa-mentas užblokavo šį įmonių susijungimą. Jei šis pardavi-mas būtų įvykęs, AT&T būtų tapusi didžiausia JAV mobi-liojo ryšio operatore.

Statys didžiausią uostą

Iki šiol čingdao uostas, kuriame per metus perkraunama 12 mln. konteinerių, yra devintas pasaulyje. Reuters

■Kinija milijoniniame čingdao mieste statys di-džiausią pasaulyje uostą.

Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasis miesto valdžia, pranešė, kad naujajame uoste, kai jis bus baigtas 2020-aisiais, per metus galės būti perkrauta iki 30 mln. standartinių

konteinerių. Dėl papildomo pajėgumo jis šešėlyje paliks iki šiol didžiausią pasaulio uostą, kuris yra Šanchajuje.

Šiuo metu Čingdao uoste prisišvartuoti gali 81 laivas, tačiau planuojama švarta-vimosi vietų skaičių padi-dinti iki 112. Bendros uosto plėtros išlaidos vertinamos 4,7 mlrd. eurų (16,22 mlrd. litų).

Vertingiausias pasaulyje

„Forbes“ sąraše „apple“ aplenkė tokias kompanijas kaip „Micro-soft“, „coca-cola“, IBM, „Google“ ir kitas. Reuters

■Technologijų milžinė „apple“ pirmauja žurnalo „Forbes“ sudarytame vertingiausių prekių ženklų reitinge.

Kompanijos prekių ženk-lo vertė per dvejus metus išaugo daugiau nei 50 proc. Šiuo metu „Apple“ prekių ženklo vertė siekia 87,1 mlrd. dolerių (233 mlrd. litų). Su-

darydamas įtakingiausių pre-kių ženklų reitingą „Forbes“ vertino kompanijų pajamas per pastaruosius trejus metus ir pelno dalį. „Apple“ prekių ženklas padėjo kompanijai uždirbti 40 mlrd. JAV dolerių (106 mlrd. litų). „Apple“ nese-niai pristatė išmanųjį telefoną „iPhone5“ ir per pirmąsias prekybos dienas pardavė dau-giau nei 5 mln. šių telefonų.

13

1,7Didins mokesčius■Portugalijos finansų ministras Vitoras Gaspa-ras pranešė, kad vyriau-sybė didins mokesčius ir taip stengsis užtikrinti, kad surinks pakankamai pajamų ir pasieks plani-nius biudžeto rodiklius, numatytus pagal 78 mlrd. eurų (269 mlrd. litų) vertės gelbėjimo paketą.

Pajamų mokestis didės nuo 9,8 iki maždaug 11,8 proc. Taip pat jau šiemet bus įvesti nauji mokesčiai kapita-lui ir prabangiai nuosavybei. Ministras pridūrė, kad vyriau-sybė taip pat įves mokestį už finansinius sandorius ir toliau karpys išlaidas. Anot jo, papil-domos taupymo priemonės kitąmet prilygs 3 proc. ben-drojo vidaus produkto.

TIK SKAIČIAI

JAV TECHNOLOGIJų KOMPANIJAI „HEWLETT-PACKARD“ PASKELBUS NEIGIAMAS VEIKLOS PROGNOZES ĮMONĖS AKCIJOS SMUKO 13 PROC.

DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PREKYBOS TINKLO „TESCO“ PELNAS PIRMĄJĮ PUSMETĮ SUMAŽĖJO 11,6 PROC. IR SIEKĖ 1,7 MLRD. SVARų STERLINGų (7,3 MLRD. LITų)

V. Gasparas viliasi, kad Portugalijos visuomenė supras tokį valdžios sprendimą turint omenyje esamą padėtį šalies ekonomikoje. Reuters

mlrd.

%

Besivystančiose rin-kose, kurių konkuren-cingumas jau kenčia nuo spartaus valiutų kurso augimo, pastarosiomis savaitėmis Europos cen-trinio banko (ECB) ir Ja-ponijos banko pristatytos ekspansinės priemonės sukėlė dar didesnį nerimą dėl FED sprendimo.

Mano manymu, abi pu-sės yra teisios. FED buvo teisūs dėl to, kad ėmėsi monetarinių plėtros prie-monių esant silpnam JAV ekonomikos pagyvėjimui. Be to, svarbu susieti šias priemones su pagerėjimu darbo rinkoje ir ECB tu-rėtų sekti šiuo pavyzdžiu.

Be abejo, monetarinė plėtra turėtų būti lydima švelnesnėmis fiskalinė-mis pozicijomis indus-trinėse šalyse. Tačiau pažengusių ekonomikų judėjimo laisvė yra labiau ribota nei 2007–2008 me-tais, o didėjanti politinė aklavietė JAV praktiškai panaikino tolesnio skati-nimo galimybes biudžeto kanalais. Nors, kaip teigia G. Mantega, QE3 veiks-mingumas bus ribotas, tačiau FED neturėjo kito pasirinkimo.

Kita vertus, G. Mantega taip pat yra teisus. Turint omenyje dominuojančią JAV dolerio poziciją pa-saulinėje valiutų rinkoje FED įsikišimo politika

FED ir valiutų karaiJAV federalinio rezervų banko (FED) sprendimas pradėti trečiąjį kiekybinio skatinimo (QE3) etapą sulaukė kaltinimų iš Brazilijos finansų ministro

Guido Mantegos dėl to, kad JAV vėl pradėjo valiutų karus.

JOSE aNTONIO OcaMPOProject-syndicate.org

likusiam pasauliui suke-lia reikšmingų išorės pa-sekmių, apie kurias FED net nepagalvojo. Esminė problema ta, kad tarptau-tinė pinigų sistema yra netobula, nes paremta na-cionalinės valiutos nau-dojimu kaip pagrindine pasaulio rezervų valiuta.

JAV ir kitosų pažengu-sių ekonomikų ekspan-sinė monetarinė politika kelia didelį pavojų besi-vystančioms ekonomi-koms. Kadangi palūkanų normos išsivysčiusiose valstybėse privalo išlikti labai žemos mažiausiai dar kelerius metus, atsi-rado stimulas eksportuoti kapitalą į didesnį pelnin-gumą galinčias pasiūlyti besivystančias rinkas. Tačiau tokios kapitalo įplaukos grasina perver-tinti valiutų mainų kursą, padidinti einamosios sąs-kaitos deficitus ir sukelti kainų burbulus. Visi šie pavojai praeityje sukėlė krizių minėtose ekonomi-kose.

Trumpai tariant, vidu-tinio laikotarpio nauda, kurią iš spartesnio JAV ekonomikos augimo gali gauti besivystančios ekonomikos, dabar tapo trumpojo laikotarpio pa-

»JaV ir kitų pažengusių ekonomikų ekspansinė monetarinė politika kelia didelį pavojų besivystančioms ekonomikoms

vojais, kuriuos, Brazilijos prezidentės Dilmos Rous-seff žodžiais, sukelia „ka-pitalo cunamiai“.

Esminė problema yra platesnės darbotvarkės, kuri galėtų suderinti FED ir G. Mantegos bei kitų be-sivystančių šalių atstovų pozicijas, nebuvimas. Šioje darbotvarkėje turėtų būti įtrauktos dvi iki šiol nepaliestos pasaulinės monetarinės reformos problemos: koordinuo-tas pasaulinis kapitalo srautų reguliavimas ir ilgalaikis perėjimas prie naujos tarptautinės mo-netarinės sistemos, pa-remtos tikra pasauline rezervų valiuta.

JAV galėtų gauti nau-dos iš šios politikos, nes kapitalo atskaitomybės kontrolė priverstų inves-tuotojus ieškoti galimy-bių savo šalyje, o tikra pasaulinė rezervų valiuta išlaisvintų JAV nuo prie-kaištų dėl jos pinigų po-litikos poveikio pasaulio ekonomikai. Tuo metu besivystančiosios gautų naudos dėl JAV ekspan-sinės monetarinės poli-tikos, nes ji padidintų jų eksporto paklausą.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Krizė skaldo Ispaniją

Sunkius laikus dabar išgyvenančiai Ispanijai bėdų nemažėja – skolų krizės prispaustą šalį dabar ka-

muoja ir vidiniai neramumai – priešlaikinius rinki-mus paskelbusioje Katalonijoje kalbos apie atski-

ros valstybės kūrimą pasiekė aukščiausią lygį.

PaULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Anksčiau Ispa-nija, viena di-džiausių Euro-pos ekonomikų,

išties priminė savo simbolį – tvirtai ant keturių kojų

ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika, suku-rianti maždaug 11 proc. euro zonos bendrojo vi-daus produkto (BVP), pro-blemas aptaria 17-oje skir-tingų regionų.

Katalonija, pusiau au-tonominis Ispanijos regio-nas, kurios gyventojai turi ir savą kalbą, jau seniai reiškia norą atsiskirti nuo Ispanijos. Dabartinėmis finansų krizės sąlygomis tai atrodo visai supran-tama – maždaug 15 proc. Ispanijos gyventojų turin-tis regionas finansiškai yra stipriausias, jis sudaro penktadalį šalies ekonomi-kos, sukuria 30 proc. Ispa-nijos eksporto. Kai kurie ekonomistai Katalonijos svarbą Ispanijai lygina su Vokietijos svarba Europos Sąjungai (ES).

Žodžių karasRugsėjį didžiausias Ka-talonijos miestas Barse-

»Skirtingais skaičiavimais, katalonai Ispanijai per metus sumoka nuo 12 iki 16 mlrd. daugiau eurų (41–55 mlrd. litų), nei atitenka jiems

lona sulaukė neregėto dydžio mitingo – mieste už Katalonijos nepri-klausomybę protestavo 1,5 mln. žmonių.

CNN praneša, kad val-dančiosios Katalonijos partijos neseniai paprašė leidimo iš Briuselio atsi-skirti nuo Ispanijos. Jos

taip pat pateikė prašymą dėl galimybės gauti na-rystę ES ir euro zonoje. Tokie veiksmai gerokai paaštrino nuotaikas Ispa-nijos nacionalistų stovy-klose ir buvo netikėti net katalonų prezidentui Ar-turui Masui, nes iki šiol jo partija „Convergencia i Unio“ laikėsi apgalvotos politikos.

Atsakydamas į stiprė-jantį Katalonijos nepri-klausomybės siekį žibalo į ugnį dar įpylė armijos pulkininkas Franciscas Alamanas. Apie Ispa-nijos nepriklausomybę jis pasakė: „Ispanijos nepriklausomybė? Tik per mano lavoną. Ispa-nija nėra Jugoslavija ar Belgija. Nereikia liūto tampyti už ūsų. Kol kas jis miega, tačiau atėjus reikalui gali prisiminti ir praeities žiaurumus.“

Kritikai sako, kad šie žodžiai puikiai apibūdina realią padėtį tarp Ispani-jos ir katalonų.

Paaštrino krizėPrie pastaruoju metu pa-didėjusio Katalonijos au-tonomijos sieko daugiau-sia prisidėjo ekonominė krizė. Mat Katalonija šie-met buvo priversta pra-šyti 5 mln. eurų (17 mln. litų) paskolos iš Madrido, nes pritrūko lėšų, nors Katalonijos regionas ki-toms Ispanijos dalims aukoja gerokai daugiau

negu gauna: skirtingais skaičiavimais, katalonai Ispanijai per metus su-moka nuo 12 iki 16 mlrd. daugiau eurų (41–55 mlrd. litų), nei atitenka jiems.

Katalonijos preziden-tas A. Masas prieš kelias savaites buvo susitikęs su Ispanijos premjeru ir mėgino tartis dėl naujo fiskalinio susitarimo, pagal kurį Katalonija tu-rėtų atskirus mokesčius ir į bendrą Ispanijos biu-džetą pervestų mažiau pinigų. Tačiau derybos įstrigo. Pasak katalonų lyderio A. Maso, Ispani-jos premjeras Mariano Rajoy atsisakė vesti dery-bas, nes joms esą priešta-rauja Ispanijos Konstitu-cija.

Atsakydamas į tai A. Masas pasinaudojo teise surengti pirmalaikius rinkimus. Jie vyks lap-kričio 25 dieną. Nuo rin-kimų priklausys, kokia bus tolesnė Katalonijos pozicija, tačiau panašu, kad po rinkimų ji gali būti dar kategoriškesnė. Dabartinis Katalonijos prezidentas rinkimų agi-tacijoje žada, kad jeigu bus išrinktas prezidentu dar kartą, surengs refe-rendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Be to, Ispanija gali prašyti pagalbos iš Euro-pos finansinio stabilumo fondo, o kad ją gautų, gali

būti priversta taikyti fi-nansinius apribojimus regionams – tai gali dar labiau sukurstyti įtampą.

Skolas nurašys?„Citigroup“ prognozuoja, kad dar šiemet Ispanijos ekonomika susitrauks 3,2 proc., o kitais metais – dar 0,8 proc. Tai padidintų Is-panijos skolos lygį jau iki 100 proc. BVP. Vyriausia-sis banko ekonomistas Willemas Buiteris „The Telegraph“ sakė nema-nantis, kad taupymo ir reformų paketas padės ša-liai pasiekti fiskalinį tva-rumą, nors ES ketina dar keletą metų tiesiogiai su-teikti Ispanijai paskolas. Ekonomisto nuomone, galiausiai teks restruk-tūrizuoti skolą – dalį jos nurašyti.

Esant tokioms sąly-goms katalonų autono-mijos siekiai gerokai ap-sunkina kelią Ispanijos premjerui vesti ispanus iš krizės.

M. Rajoy akys dabar krypsta ne tik į Katalo-nijoje vyksiančius rinki-mus. Ne mažiau svarbūs ir rinkimai Galicijoje. Mat ten netrukus vyk-siančiuose rinkimuose

M. Rajoy partija, spren-džiant pagal apklausas, turėtų ryškia persvara laimėti rinkimus, o vėliau premjeras turėtų įvesti regione tokią tvarką, kuri taptų pavyzdžiu ir ki-tuose. Galicija šiuo metu yra vienas finansiškai saugiausių Ispanijos re-gionų.

Geriau vienybė Ispanai puikiai supranta, ką reikštų prarasti di-džiausią potencialą turin-čią ekonomikos dalį esant tokiai šalies ekonominei būklei, todėl nepanašu, kad M. Rajoy būtų linkęs sutikti su katalonų norais.

Be to, vieno regiono atsiskyrimas Europoje galėtų tapti precedentu da-liai kitų ekonomiškai sti-presnių Europos šalių ir sukurstyti nacionalistines nuotaikas Europoje.

Ko gero, vienintelis Is-panijai ir Europai naudin-gas kelias galėtų būti pro-tingos abipusės derybos. Kompromisas turi būti pa-siektas, priešingu atveju nemalonių pasekmių gali pajusti ne tik Ispanija, bet ir Europa, išgyvenanti ne stipriausius vienybės lai-kus.

Katalonijoje vykusiame mitinge už katalonų nepriklausomybę dalyvavo

1,5 mln. žmonių.scanpix

FaKTaI

KaTaLONIJa

• Katalonija yra finansiš-kai stipriausias Ispanijos regionas, jame gyvena 15 proc. Ispanijos gyventojų

• Regionas sukuria maž-daug trečdalį šalies eks-porto ir sudaro penktadalį Ispanijos BVP

• Skirtingais skaičiavi-mais, katalonai į Ispanijos biudžetą sumoka nuo 12 iki 16 mln. eurų (41–55 mlrd. litų), daugiau nei gauna

J. a. Ocampo: didėjanti politinė aklavietė JaV praktiškai panaikino tolesnio skatinimo galimybes biudžeto kanalais. project-syndicate.org

CV Jose A. Ocampo

Nuo 2007 m. dirba Kolum-bijos universitete, Tarptau-tinių ir visuomeninių reikalų mokykloje

2003–2007 m. dirbo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotoju ekonomikos ir socialiniais klausimais

1996–1998 m. ėjo Ko-lumbijos finansų ministro pareigas

1976 m. Jeilio universitete įgijo ekonomikos daktaro laipsnį

1972 m. Notre Dame uni-versitete įgijo sociologijos ir ekonomikos bakalauro laipsnį

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

stovintį bulių. Tačiau pastaruoju metu šalis ge-riausiu atveju primena šlubčiojančią karvę nu-laužytais ragais. Ir ne tik dėl rekordinio 25,1 proc. nedarbo šalyje, didelių skolinimosi sąnaudų, sle-giančių skolų grąžinimo

terminų ir kitų finansinių sunkumų. Dabar, artėjant rinkimams Katalonijoje ir Galicijoje, Ispanija susi-duria ir su vienybės išban-dymu.

Kai kitos skolų krizės nualintos šalys vieningai stengiasi pasiskolinti,

Išskirtinis interviu20

Praėjus parlamento rinkimams, kuriuose opozicinis blokas „Gruzijos svajonė“ su milijardieriumi Bidzina Ivanišviliu priešakyje įveikė Michailo Saakašvilio valdančiąją partiją, Gruzijos politinis kursas

neturėtų keistis, tvirtina Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgė Kerdikošvilis.

aNDREJUS SURGUTaNOVaSinfo@ekonomika.lt

? Prieš rinkimus daugelis ekspertų teigė, kad šie

rinkimai Gruzijai yra rimtas ir sudėtingas egzaminas. Gruzija jį išlaikė?

Be abejo, išlaikė. Jau daug metų buvo kalbama, kad posovietinėse valsty-bėse nėra laisvos valios rinkti valdžią, žmonės pripratę rinkti tik vieną žmogų. Tačiau po 2003 metų Gruzija vystėsi ki-taip. Ir tai, kas dabar įvyko Gruzijoje, yra to įrody-mas. Tai buvo visiškai demokratiški rinkimai. Valdžia buvo perduota iš vienų rankų į kitas. Tokia buvo žmonių valia. Būtent žmonės atliko svarbiausią vaidmenį, nes pasikeitė jų mentalitetas. Gruzinai visada mėgo laisvę ir tei-singą žodį. Rinkimų rezul-tatai parodė, kad žmonės balsavo laisvai ir demo-kratiškai.

?O kas paskatino gruzinus pakeisti valdžią?Tai tiesiog yra demo-

kratijos vystymasis. Aš pirmą kartą Gruzijoje pamačiau civilizuotą rinkimų procesą. Buvo įdomu – susitikimai su rinkėjais, debatai. Žmo-nės išrinko patys, niekas nieko nevertė. Vieniems patinka viena kryptis, kitiems – kita. Dabartinė valdžia pasiekė didžiulį progresą, tačiau padarė ir didelių klaidų.

? Kaip vertinate žiniasklai-doje sklandantį nerimą,

kad šalis gali atsigręžti į Rusiją?Tai nereiškia, kad mes

pasitraukiame iš savo or-bitos. Mes plėtosime san-tykius, ieškosime kelių, kaip kalbėti su Rusija. Be dialogo nieko nebūna, reikia diskutuoti, kalbėti. Tačiau su Rusija tartis bus labai sunku. Duok Dieve, kad viskas vyktų, kaip mes norime, kaip jūs norite, kaip nori Europa

– kad būtų kalbama kaip lygūs su lygiais, o ne kaip viena maža ir viena didelė valstybės.

? ar yra galimybė normali-zuoti santykius su Rusija?Ką reiškia normali-

zuoti? Nemanau, kad Ru-sija pasakys: štai pasikeitė valdžia, tad mes išvesime savo karius ir paliksime okupuotas teritorijas.

? Tai turbūt ir yra svarbiau-sias klausimas?Šis klausimas svar-

biausias kiekvienam gruzinui. Svarbiausias ir man. Visos šios santykių plėtros pastangos turbūt ir yra dėl to, kad būtų ga-lima rasti protingą spren-

dimą, kaip vėl atkurti teritorinį Gruzijos vien-tisumą.

? Gruzijos ir Lietuvos santy-kiai visada buvo draugiški.

Kaip abiejų šalių bendravimą apibūdintumėte dabar? Kokios santykių plėtojimo perspek-tyvos?

Lietuvos politikai daug stengėsi, daug konsul-tavo, kaip eiti demokratiš-kus žingsnius. Tad Gruzi-jos demokratijos pergalė yra ir Lietuvos politikų pergalė. Manau, pokyčių laukti nereikėtų. Žinoma, laukiame ir rinkimų Lie-tuvoje, tačiau kad ir kas nugalėtų, kas atsidurtų parlamente, nėra tokių politinių jėgų, kurios nesusivienytų Gruzijos klausimu. Nes Lietuva taip pat išėjo tą kelią, kaip Gruzija. Tai buvo sunkūs laikai. Lietuviai taip pat kentėjo.

Lietuvos ir Gruzijos

santykiai visada išliks geri, kad ir kas bus par-lamente. Tai yra abipusė meilė. Mes, diplomatai, taip pat toliau sieksime, kad Lietuvos ir Gruzijos politikai kontaktuotų, eitų išvien. Juk puikiai žinome, kaip aktyviai Lietuva ragina priimti Gruziją į Europos Są-jungą ir NATO. Politikus ir politiką pasirenka žmo-nės. Lietuvos tauta myli Gruzijos tautą. Gruzijos tauta myli Lietuvos tautą. O žmonėms netrukdo jo-kia politika. Žmonių di-plomatija yra geriausia diplomatija.

?O kokia ekonominių Lietuvos ir Gruzijos santykių

būklė? ar kas keisis po šių rin-kimų? Kokios yra ekonominio bendradarbiavimo perspek-tyvos?

Šiais metais lietuviš-kos produkcijos ekspor-tas į Gruziją išaugo taip,

kad aplenkė visas Bal-tijos šalis. Pastaruosius trejus ketverius metus mes aktyviai plėtojame ekonominį bendradar-biavimą, vyksta rimtas progresas. Na, o didžiau-sias eksportas iš Gruzijos į Lietuvą yra, be abejo, „Borjomi“. „Borjomi Eu-rope“ įkurtas Lietuvoje ir tik per Lietuvą į Europą keliauja visas „Borjomi“ eksportas. Tai labai svar-bus rodiklis, juk Lietuvai patikėjome tai, kas mums brangiausia, – „Borjomi“.

Galima kalbėti ir apie

kitas sferas. Lietuviai nu-sipirko prekybos centrų tinklą Gruzijoje. Daug lietuvių įmonių dirbo sta-tybose Gruzijoje. Rimtai veikia „Acme Computer Components Georgia“, kuri kontroliuoja dau-giau nei pusę Gruzijos rinkos. Tad galiu teigti, kad Lietuvos ir Gruzijos ekonominiai santykiai yra išties geri. Jie bus dar stipresni. Lietuvos ir Gruzijos santykiai visada bus aukščiausio lygio – ir politine, ir ekonomine prasme.

»Tai labai svarbus rodiklis, juk Lietuvai patikėjome tai, kas mums brangiausia, – „Borjomi“

Į Rusiją nesisuka

Pasak G. Kerdikošvilio, rinkimai Gruzijos santykių su Rusija nepakeis, tačiau dialogą su ja reikia išlaikyti. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

CV georgė Kerdikošvilis

Nuo 2007 m. – Gruzijos amba-sadorius Lietuvoje

2004–2007 m. ėjo Gruzijos konsulo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pareigas

1999–2004 m. dirbo Gruzijos užsienio reikalų ministerijoje

1998 m. Gruzijos diplomati-nėje akademijoje įgijo tarptau-tinių santykių diplomą

1993 m. Gruzijos žemės ūkio universitete įgijo žemės ūkio inžinieriaus diplomą

ReputacijaReputacija 2322 Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

96AIRIJOS DRAUDIMO BENDROVĖ „IRISH LIFE“ PER PIRMĄJĮ PUSMETĮ PASIEKĖ 96 MLN. EURų (331 MLN. LITų) PELNĄ IR TAIP PAGERINO SAVO REPUTACIJĄ, KAI PRAĖJUSIAIS METAIS BUVO PRIVERSTA PRAŠYTI FINANSINĖS PARAMOS IŠ VALSTYBĖS

Nesėkmingi skrydžiai■JaV skrydžių bendrovės „american airlines“, kuri bando išvengti bankroto ir derasi su lakūnais dėl naujų sutarties sąlygų, reputacijai ir toliau kenkia nesėkmingi skrydžiai.

Lėktuvų gedimai pasta-ruoju metu vis dažniau priver-čia kompanijos lėktuvus atlikti

avarinius nusileidimus.Be to, kompanija nie-

kaip neišsprendžia skrydžių vėlavimo problemos. Anot „American Airlines“ atstovų, dėl vėlavimų kaltinti reikia lėktuvų pilotus, kurie tyčia dirba lėčiau. Lakūnų profesinė sąjunga dėl to kaltina prastą kompanijos reputaciją ir netin-kamą veiklos valdymą.

JaV federalinė aviacijos administracija neseniai skyrė „american airlines“ 162 mln. JaV dolerių (431 mln. litų) baudą už prastą lėktuvų priežiūrą. aFp

TIK SKAIČIAI

75TIK SKAIČIAI

TYRIMų BENDROVĖS TNS MENA DUOMENIMIS, 63 PROC. ĮMONIų RINKOS VERTĖS PRIKLAUSO NUO Jų REPUTACIJOS63

JAV ŽURNALO „CORPORATE RESPONSIBILITY MAGAZINE“ ATLIKTAS TYRIMAS PARODĖ, KAD 75 PROC. ŠALIES GYVENTOJų NESUTIKTų DIRBTI PRASTOS REPUTACIJOS KOMPANIJOJE

Pakenkė skandalas

■Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ reputa-cija smarkiai krito po Libor palūkanų normų manipu-liavimo skandalo, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „YouGov“ apklausa.

Bendrovės sudaromame prekių ženklo palankumo in-dekse „Barclays“ reputacijos

rodiklis nuo +5 nukrito iki -40.Šis rodiklis yra žemesnis net

už Britanijos naftos bendro-vės BP nuosmukį po Meksikos įlankoje įvykusios naftos išsi-liejimo avarijos. „YouGov“ at-liktos apklausos duomenimis, pusė šalies gyventojų mano, kad bankai sumažino savo etikos standartus, palyginti su kitomis įmonėmis.

Naujasis „Barclays“ vadovas antony Jenkinsas pažadėjo atkurti teigiamą banko reputaciją. aFp

mln.

Metas taisyti reputacijąTarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius

metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija.

DINa SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

Tokius rezultatus atskleidė ben-drovės TNS LT atliktas tyrimas,

kuriuo buvo analizuo-jama keturių verslo sek-torių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gy-ventojai, reputacija visuo-menėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų.

„Verslo atstovų reputa-cija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaiz-džiu. Tačiau palankus įvaizdis įmonėms padeda pritraukti vartotojus, o tik ilgus metus kuriama ir visuomenėje besiformuo-janti reputacija skatina juos išlikti lojalius ilgą laiką“, – pabrėžė tyrimą atlikusios bendrovės vy-resnioji projektų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.

Vertinimai pasikeitėPadėtis gerokai pasi-keitė. Smarkiai smuko parduotuvių ir preky-bos centrų (nuo 48 iki 30 punktų), bankų (nuo 51 iki 41 punkto) reputacijos indeksas. Kilo tik vienas – mobiliojo ryšio tiekėjų re-putacijos indeksas. Tiesa, šis didėjo taip pat nežy-miai – vos vienu punktu: nuo 48 iki 49. Pirmą kartą vertintų šalies draudimo paslaugų bendrovių rezul-tatai buvo vidutiniški – jų pasitikėjimo indekso re-zultatas 38.

„Tikėtina, kad dabar-tinius reputacijos rodi-klius galėjo lemti nuolat augantys šalies vartotojų poreikiai ir lūkesčiai dėl atskirų verslo sektorių“,

– tvirtino J. Račkytė-Vi-limė. Iš dalies tyrimo re-zultatus galėjo lemti ir tai, kad šiandien vartotojai turi didesnę pasirinkimo laisvę ir gali lyginti įmo-nes, prekes, paslaugas bei

kitus veiklos aspektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsie-nyje.

Prasčiausias – prekybininkųPrekybos centrų ir par-duotuvių reputacijos

rodiklis per septynerius metus smuko daugiau-sia. Tyrimas rodo ir tai, kad Lietuvoje prekybos centrų ir parduotuvių re-putacijos lygis 20 punktų mažesnis už Europos

vidurkį, iš visų keturių tirtų verslo sektorių šių metų reputacijos rodiklis taip pat mažiausias.

„Respondentai vertino dažniausiai lankomas parduotuves didmies-

čiuose ir kaimuose, – aiš-kino J. Račkytė-Vilimė. – Tačiau per septynerius metus žmonių lūkesčiai dažniau keliaujant po Lietuvą ir užsienį yra išaugę. Todėl natūralu,

kad smuko ir šio se-gmento vertinimas – tai ypač akivaizdu lyginant miestų ir kaimų gyven-tojų atsakymus.“

Specifiniai veiksniai„Toks prekybos centrų ir parduotuvių reputa-cijos indeksas rodo, kad Lietuvos žmones veikia

„Į priežastis nesigi-linantys žmonės linkę dėl brangstančių pro-duktų kaltinti parduo-tuvės direktorių ar net kasininkę, o ne plačiau žvelgti į tikruosius veiks-nius“, – aiškino L. Vi-limas. Be to, anot LPIA vadovo, tokius rezultatus lemia neatsakingos po-litikų kalbos. „Prekybi-ninkas padaromas tautos priešu, supriešinami par-davėjai ir pirkėjai, dėl to kenčia ne tik verslas, bet ir valstybės biudžetas“, – reziumavo jis. L. Vilimas

»Žmonės linkę dėl brangstančių produktų kaltinti parduotuvės direktorių ar net kasininkę, o ne plačiau žvelgti į tikruosius veiksnius

Verslo reputacija tapatinama su teigiamu įvaizdžiu, tačiau tik ilgus

metus išlaikoma reputacija padeda suburti lojalius klientus, sako

specialistai. scanpix

FaKTaI

PREKYBOS cENTRaI

• „Berrent“ atliktas ty-rimas parodė, kad pa-traukliausios prekybos centrų savybės gyven-tojams – kokybiškumas, universalumas ir profesio-nalumas

• Bent kartą per savaitę prekybos centre lankosi maždaug 63 proc. vyrų ir 57 proc. moterų

• 71 proc. Kauno apskri-ties gyventojų į preky-bos centrą užsuka bent kas savaitę, vilniečiai ir klaipėdiečiai čia lankosi rečiau – atitinkamai 57 ir 59 proc.

pridūrė, kad viliasi, jog per ateinančius kelerius metus reputacijos indek-sas vėl išaugs.

Krizė daro įtakąPer septynerius metus sumažėjo ir bankų bei finansines paslaugas tei-kiančių bendrovių repu-tacijos indeksas ir dabar siekia 41 punktą. Nors šis rodiklis aukštesnis nei Europos vidurkis, kuris sudaro 35 punktus, iki pasaulio bankų repu-tacijos indekso rezultato – 53 punktų – dar toli. J. Račkytės-Vilimės nuo-mone, nepaisant banko „Snoras“ griūties, bankų reputaciją lietuviai ver-tina aukštu rodikliu.

Smuktelėjusio bankų reputacijos reitingo rodiklio nelinkęs dra-matizuoti ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kro-pas. Anot jo, labiausiai šalies bankų reputacijai pakenkė ir gyventojų nuomonę suprastino per pasaulį nusiritusi krizės banga. „Tai didžiausias bankų reputacijos prara-dimas. Mano nuomone, mūsų bankai tokio repu-tacijos suprastėjimo ne-nusipelnė kaip kai kurie

didieji, pasauliniai, už-sienio bankai“, – svarstė S. Kropas.

Anot jo, sunkmečiu ir paprastiems žmonėms, ir verslininkams dažnai teko susidurti su ban-kais. „Galbūt kai ku-riems atrodė, kad bankai gali nurašyti skolas, kai kuriuos ištiko šokas au-gant palūkanoms. Kad reputacija būtų atkurta, reikia kantrybės ir laiko“, – sakė jis.

LBA prezidento nuo-mone, jaudintis dėl su-prastėjusių rezultatų neverta ir dėl to, kad jie smarkiai priklausomi nuo to, ar tyrimas vykdo-mas finansinio pakilimo, ar finansinio nuosmukio metais. „Tai daro tiesio-ginę įtaką“, – pabrėžė jis.

augo tik mobiliejiPirmą kartą į šalies verslo sektorių reputaci-jos tyrimą buvo įtrauktos ir draudimo bendrovės. Draudikų reputacijos

indeksas sudarė 38 punk-tus. Šis rodiklis 7 punk-tais mažesnis nei pa-saulio vidurkis. Tyrėjai pastebėjo, kad gyventojai visus draudimo bendro-vių reputacijos aspektus vertino gerai arba vidu-tiniškai, tačiau vengė aukštų vertinimų.

Teigiamai gyventojai įvertino tik mobiliojo ry-šio tiekėjus. Per septyne-rius metus šio sektoriaus bendrovių reputacijos indeksas pakilo vienu punktu ir dabar siekia 49. Toks rodiklis aukščiau-sias ne tik vertinant visą tyrimą bendrai, bet ir ge-rokai didesnis nei Euro-pos vidurkis, siekiantis 41 punktą. „Įdomu, kad per septynerius metus mobiliojo ryšio tiekėjai ypač padidino pasitikė-jimą jais tarp vyresnių žmonių. Jie šių bendro-vių reputaciją vertina žymiai palankiau nei 2005 metais“, – pasakojo J. Račkytė-Vilimė.

specifiniai, tik mūsų ša-liai būdingi veiksniai“, – svarstė Lietuvos preky-bos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis di-rektorius Laurynas Vili-mas. Anot jo, pirmiausia tokius rezultatus lėmė žmonių jautrumas dėl būtiniausių prekių bran-gimo.

»Mūsų bankai tokio reputacijos suprastėjimo tikrai nenusipelnė taip, kaip kai kurie didieji, pasauliniai, užsienio bankai

%

%

Reputacija, tRi*M indeksas

48

110 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0

30

51

4148 49

38

prekybos centras (parduotuvė),

kuriame dažniausiai

lankotės

pagrindinis bankas/finansinių paslaugų tiekėjas

pagrindinis mobiliojo ryšio

tiekėjas

pagrindinis draudimo

paslaugų tiekėjas

*Šaltinis: The Global TRi*M Centre, TRi*M Benchmarking (normų) duomenų bazė. 2006–2010 m. duomenys

50

3541

4545

20052012europos norma*pasaulio norma*

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta24 25Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

1SOCIALINIO TINKLO „FACEBOOK“ NAUDOTOJų SKAIČIUS PERKOPĖ 1 MLRD. RIBĄ

Robotai policininkai■Tarptautinio Floridos universiteto mokslininkai, padedami JaV kariškių, kuria nuotoliniu būdu valdomos robotus, kurie ateityje galės atlikti polici-ninkų funkciją.

Numatoma, kad juos val-dyti galės į pensiją dėl invali-dumo išėję policininkai ar karo

veternai. Nuotoliniu būdu valdomi robotai turės ratus, patruliuos, saugos branduo-linius objektus ar išrašinės baudos kvitus už ne vietoje paliktus automobilius. Šiuo metu mokslininkai sprendžia dilemą, kaip robotas turėtų atrodyti, kad žmonės neuž-mirštų, jog bendrauja su tei-sėsaugos pareigūnu.JaV mokslininkai tikisi į gatves išleisti robotus policininkus. aFp

TIK SKAIČIAI

Ežiukas rūke KalifornijojeNaujausia žemėlapių programėle „Apple“ pasauliui perteikė San Fransisko patirtį,

kai miestą užkloja tirštas rūkas. Dabar, bandydamas susiorientuoti, kur esi, gali pasijusti lyg animacinio filmuko „Ežiukas rūke“ herojus.

MaRTYNaS PaSILIaUSKaSmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Pristatydama šeš-tąją operacinės sistemos „iOS“ versiją mobilie-

siems įrenginiams „Ap-ple“ susimovė. „Google“ žemėlapius pakeitusi nuo-sava „Maps“ programėlė turi pateikti įspūdingus trimačius pasaulio mo-delius, tačiau nesugeba nurodyti, kas yra Izrae-lio sostinė, liepia sukti į kairę esant viduryje tilto, o Tarptautinio Vilniaus oro uosto pakilimo taką at-vaizduoja kaip linksmuo-

sius kalnelius.Praėjus savaitei po „iOS

6“ paleidimo į rinką, „Ap-ple“ vadovas Timas Coo-kas klientams išplatino el. laišką, kuriame atsiprašė už patirtus nesklandumus ir pripažino, kad „Maps“ vis dar yra „darbinės“ sta-dijos ir, kol bus sutvarky-tos bėdos, pasiūlė naudotis konkurentų sprendimais.

Tikrai taip: vertingiausia pasaulio bendrovė, kurios rinkos vertė praėjusią sa-vaitę viršijo 650 mlrd. JAV dolerių (1,742 trln. litų), kuri niekaip neužbaigia teisinių ginčų su „Sam-sung“ dėl patentų pažei-dimo, šįkart siūlo dairytis į konkurentų produktus.

T. Cookas laiške pami-nėjo „Bing“, „MapQuest“,

„Waze“ programėles arba siūlė rinktis „Google“ ar „Nokia“ internetines žemėlapių versijas. Ne-mokama reklama kai kuriems itin padėjo. Ke-tverius metus veikianti bendrovė „Waze“ po „Ap-ple“ vadovo sulaukė neti-kėto dėmesio.

Kaip „Bloomberg“ teigė bendrovės vadovas Noamas Bardinas, įprastą dieną nemokamą naviga-cijos programėlę parsi-siųsdavo 70 tūkst. žmonių, o po T. Cooko pareiškimo – per 100 tūkstančių. Anot jo, po „iOS 6“ pasirodymo parsisiuntimų skaičius

vidutiniškai išaugo 25 pro-centais. Praėjus savaitei po viešo „Apple“ vadovo atsiprašymo, „Google“, ne-paisant skyrybų, grąžino „Street View“ funkciją savo internetinei žemėla-pių versijai „iOS“.

Duomenų karasKodėl „Apple“ nusprendė atsisakyti „Google“ žemė-lapių ir viską pradėti nuo nulio? Paieškos milžinas dažnai geriausias funkci-jas pasilikdavo „Android“ operacinei sistemai. Pa-vyzdžiui, krypties pasa-kymas balsu, vektoriniai žemėlapiai. Be to, „Apple“

nepatiko, kad „Google“ turėjo priėjimą prie mil-žiniškos „iOS“ naudotojų duomenų bazės: kie-kvieną kartą naudojantis žemėlapiais naudotojų buvimo vieta siunčiama į „Google“ tarnybines sto-tis, kur ji panaudojama žemėlapiams taisyti – tai veiksmingas būdas to-bulinti žemėlapius. Taip pat anksčiau „Apple“ nu-sprendė savo gaminiuose nesiūlyti „YouTube“ programėlės – vėl dėl tos pačios duomenų tiekimo priežasties.

„Apple“, atsikračiusi „Google“, ėmėsi žemėla-pių pati: nusipirko duo-menis iš 24 tiekėjų, tarp jų „TomTom“, „Yelp“, „Waze“ ir pradėjo kons-truoti programinę savo įrangą. Jos duomenų bazė sudaro milijonus gi-gabaitų duomenų, kurių, pasak „Apple“, 99 proc. yra teisingi. Tačiau, kaip atskleidė naudotojų reak-cija, net 1 klaidingas pro-centas gali sukelti nemažą šurmulį.

Kas toliau?Pirmosios „Google“ že-mėlapių versijos taip pat turėjo ne vieną klaidą, kurios laikui bėgant buvo ištaisytos. Tas pats atsi-tiks ir su „Apple“ – tačiau tokie procesai neįvyksta per dieną. Bendrovė pra-dėjo prašyti jos parduo-tuvių darbuotojų eiti į gatves su telefonais, ti-krinti žemėlapių tikslumą ir pranešti klaidas. Kaip skelbia „MacRumors“ šaltiniai, programoje da-lyvaujantys pardavėjai šiam reikalui per savaitę skiria 40 valandų. Be to, „TechCrunch“ cituoda-mas savus šaltinius teigia, kad „Apple“ agresyviai įdarbina buvusius „Goo-gle“ darbuotojus, jog šie prisidėtų kuriant žemėla-pių programėles.

Po „Maps“ pasirodymo „Apple“ buvo tapusi pa-juokų objektu, o, kaip

rodo „Snappli“ duomenys, tik 1 iš 25 pabandžiusiųjų naujuosius žemėlapius ir toliau naudojo, tačiau naujųjų „iPhone 5“ par-davimui tai neatsiliepė. Bendrovės „Piper Jaffray“ analitikas Gene’as Muns-teris apklausė 20 „Apple“ parduotuvių JAV ir tik 4-iose iš jų dar buvo ga-lima įsigyti „iPhone 5“. Tiesa, visos jos buvo ma-žesniuose miesteliuose. Savo ruožtu praėjusią sa-vaitę „Omnitel“ paskelbė, kad per pirmąjį prekybos savaitgalį Lietuvoje šio modelio buvo parduo-dama tris kartus daugiau nei „iPhone 4S“ ir per kelias dienas buvo išpar-duota visa Lietuvai skirta siunta.

Šiandien „iPhone 5“ naudotojams telieka nau-doti T. Cooko pasiūlytas alternatyvas, o po keleto

vertė dar kartą prabilti, kuo jis skiriasi nuo pirm-tako Steve’o Jobso ir ar tai būtų atsitikę jam dar būnant gyvam.

„Bloomberg“ šalti-niai „Apple“ teigia, kad pats S. Jobsas inicijavo nuosavos žemėlapių pro-gramėlės kūrimą ir tam reikalui subūrė slaptą komandą. Prieš mirtį jis pradėjo bjaurėtis „Go-ogle“, manė, kad paieš-kos gigantas kopijuoja „iPhone“ savybes, o pa-grindinę „Google Maps“ savybę – balsu pranešti maršrutą – pasilieka sau. Be to, jis svarstė galimybę iš „iPhone“ pašalinti „Go-ogle“ paiešką, tačiau su-prato, kad į tai neigiamai reaguotų vartotojai.

Šiandien „Apple“ akci-jos kainuoja 80 proc. dau-giau nei S. Jobso mirties dieną, tačiau analitikai neskuba priskirti visų laurų T. Cookui, mat, jų teigimu, „iPhone 5“ buvo paskutinis prietaisas, prie kurio tiesiogiai pri-sidėjo „Apple“ įkūrėjas. Tad galima sakyti, kad T. Cooko era tik prasideda.

»Liepia sukti į kairę esant viduryje tilto, o Tarptautinio Vilniaus oro uosto pakilimo taką atvaizduoja kaip linksmuosius kalnelius

Pasitikėti naujaisiais „apple“ žemėlapiais – tas pats, kaip orientuotis tirštame rūke, tačiau bendrovės apyvartai ar akcijoms tai neatsiliepia. Reuters

FaKTaI

VaRTOTOJŲ PaSITENKINIMaS

• Tyrimų bendrovės duomenimis, „On De-vice“ mažėja vartotojų pasitenkinimas naujo-mis operacinės sistemos „iOS“ versijomis

• Rugsėjį beveik 16 tūkst. „iPhone“ savininkų buvo paprašyti pagal dešimt-balę sistemą įvertinti, kiek yra patenkinti savo telefonais

• Tų, kurie savo „iPho-ne“ vis dar naudoja „iOS 4“, pasitenkinimo lygis siekė 6,93. Turinčių „iOS 5“ – 7,75, o naudojančių naująją „iOS 6“ – 7,65

mėnesių „Google“ žada pateikti naują žemėlapių programėlę, skirtą „iP-hone“ ir „iPad“ prietai-sams.

Ne pirmas kartasŠis pasaulinis „Apple“ fiasko – ne pirmas. „iP-hone 4“ susidūrė su ryšio problemomis, kai vartoto-jai laikydami telefoną tam tikroje padėtyje praras-davo ryšį. Vėliau paaiš-kėjo, kad taip neatsitinka, jei telefonas liečiamas neplikomis rankomis. „Apple“ sprendimas – nukentėjusiems naudoto-jams nemokamai išdalyti telefonų dėklus, o naujoje „iPhone 4S“ versijoje ši problema buvo ištaisyta. Tiesa, „Apple“ ilgai vengė pripažinti savo klaidą, to-dėl gana greitas T. Cooko pareiškimas apie žemėla-pių klaidą analitikus pri-

mlrd.

»Tik 1 iš 25 pabandžiusiųjų naujuosius žemėlapius ir toliau naudojo, tačiau naujųjų „iPhone 5“ pardavimui tai neatsiliepė

Remiantis naujaisiais „apple“ žemėlapiais, pakilimas iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto turėtų būti nelengvas. ekonomika.lt

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

GaBIJa SaBaLIaUSKaITėgabija@ekonomika.lt

Versle blaškytis negalima

Sostinės Šiaurės miestelyje vienas paskui kitą rikiuojasi prekybos centrai „Ogmina“, „Ogmios miestas“, „Parkas Outlet“, „Domus galerija“ – visi šie giminingi pavadinimai priklauso vienai –

„Ogmios“ įmonių grupei.

»Krizė man – puikiausias laikotarpis: kuo blogiau, tuo man geriau

Nuo viešbučių iki logistikos verslo – grupė apima daug skirtingų

sričių, o jos ekonomikos direktorė Viktorija Radze-vičienė sako, kad jaučiasi taip, lyg vadovautų kelioms skirtingoms bendrovėms, ir prisipažįsta: „Neturiu tikslo uždirbti milijonus ir milijardus, bet noriu pada-ryti taip gerai, kaip niekas dar nepadarė.“

Netipiška vadovė pasi-tinka su puodeliu kavos, kurią užpliko pati, neti-piška ji dar ir dėl to, kad, kaip sako ji, visada manė esanti filologė, o, pasirodo, baigusi anglų kalbą, ge-riausiai mokėjo suprasti kliento poreikius ir pro-blemas, kurioms išspręsti jam reikalingas jos siūlo-mas produktas. Atrodo, V. Radzevičienė nesenkančią savo energiją galėtų da-lyti į kairę ir į dešinę, kuo daugiau iššūkių jai – tuo geriau.

„Supratau, kad turiu kitų talentų ir norų, tik ne-turiu žinių, – sako ji. – Bet turėjau gerų pavyzdžių. Mano tėtis – puikus versli-ninkas, sovietmečio speku-liantas, ir brolis, ir sesuo turi nuosavus verslus. Pa-maniau turinti išvažiuoti į užsienį ir gauti magistro laipsnį. Aišku, tuo metu tai atrodė neįmanoma mi-sija. Bet aš mėgstu šokti aukščiau nei galiu įveikti, dar pastumiu save ir vis dėlto padarau.“

Taip ir prasidėjo: nuo anglų kalbos filologijos iki Londono City univer-siteto, japono matemati-kos pamokų ir neišlaikyto buvusio OPEC darbuotojo ekonomikos egzamino. V. Radzevičienė prisipažįsta: ji atsisakė darbo Norve-gijoje bei JAV ir kupina entuziazmo grįžo į Lietuvą – juk sava šalis jos laukia, norėjosi nuversti kalnus ir pakeisti pasaulį.

nisterijos sekretore: nors gerai nežinojo, kur eina, bet vis dėl to paties – pri-taikius užsienio patirtį pa-keisti pasaulį. Trumpiau, sutvarkyti netvarką, kurią rado viešajame sektoriuje.

„Manęs paprašė išeiti iš ministerijos ir pateikė juokingą motyvą, esą ko-lektyvas manęs nemėgsta, – prisimena ji. – Žinoma, reikalavau iš darbuotojų man reikalingo standarto, kuris konkurencinėje aplinkoje ir biurokratinėje

struktūroje labai skiriasi. Bet tuo metu man atrodė, kad iš mokesčių mokėtojų

pinigų išlaikomi darbuo-tojai turi būti 5 kartus ge-resni. Buvau svetimkūnis,

ir pati tai žinau. Bet tokių svetimkūnių reikėjo: tik tie, kurie mąsto kitaip, ga-lėjo ką nors nuveikti.“

Iš valstybinio sektoriaus ji nusitaikė į verslą, staty-bos įmonių grupėje „Eika“ dirbo plėtros direktore. Dabar „Ogmios“ grupėje daugiau savarankiškumo, kartu ir atsakomybės, o ankstesnis tandemas su „Eikos“ statybų įmonių grupės vadovu Robertu Dargiu buvo stipri jų dviejų komanda. Skiriasi ir vei-

klos kryptis – anksčiau NT plėtra, dabar – tų pastatų realizacija ir gyvybės su-teikimas, kai reikia vadybi-nių gebėjimų: suprasti pre-kybos plotų nuomininkų veiklą, kad geriausiai išpil-dytum kliento poreikius.

Prekybininkų kontrolė„Anksčiau manėme, kad reikia tiesiog išnuomoti ir palikti, o dabar esame įsitikinę, kad reikia iš-nuomoti ne bet kam, o tiems, kad, kliento požiū-riu, 1 plius 1 būtų 3, – aiš-kina ji. – O vėliau kištis į veiklą gerąja prasme – patarimais, rinkodara, vadyba, kad verslai, ku-rie kuriasi pas tave, ne-nukryptų nuo tavo filoso-fijos ir vertės, kurią nori perteikti klientui. Pavyz-džiui, „Domus galerijoje“ negali būti pigių kinų produkcijos parduotuvių, ir visai nesvarbu, kiek prekybininkai mokėtų už jų nuomą.“

„Ogmios“ grupėje V. Radzevičienė pradėjo dirbti sunkmečio išvaka-rėse – nebuvo nei plano A, nei B, kaip tinkamai

ir turi suvaldyti visą komandą, kad ji neper-vargtų. Tai buvo iššūkis, bet man patiko.“

„Ogmios“ grupės pa-stangos pasiteisino: sun-kmečiu gimė net naujas projektas „Parkas Ou-tlet“. V. Radzevičienė sako žinojusi, kad Lietu-vos rinkoje naujos kon-cepcijos išparduotuvių centras išliekamąją vertę turės ir sunkmečiui pasi-baigus, bet tinkamiausias laikas jį pristatyti – per krizę.

„Jei supranti žmones, jų poreikius, ateities ten-dencijas, gali imtis bet ko-kio ir vis naujo projekto. Man žymiai įdomiau įgy-vendinti vis naują, kitokį, o ne tiražuoti senus“, – sako ji.

Komandai reikia energijos V. Radzevičienė dėlioja verslo sudėtines dalis: viskas prasideda nuo ak-cininkų filosofijos, jų vi-

Dabar „Ogmios“ gru-pės ekonomikos direktorė skaičiuoja metus verslo konsultantės patirties, vė-liau dirbusi tuo metu vei-kusios Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų mi-

pasiruošti ir suvaldyti krizę. Pašnekovė įsitiki-nusi, kad krizėms ir neį-manoma pasirengti: bent jau NT sektoriuje veikti reikia iškart. Svarbiau-sia lūkesčiai: ne dejuoti, o pripažinti, kad vos aki-mirkai reikia optimizuoti veiklą, ramiai dėlioti pla-nus ir laukti lūžio, kol prieš stabilizaciją ateis kilimas.

„Krizė man – puikiau-sias laikotarpis: kuo blo-giau, tuo man geriau, – juokauja pašnekovė. – Buvo nemigos naktys, darbas truko nuo 7 iki 11 valandos vakaro, tūkstan-čiai derybų ir bent po 5 ar 7 susitikimus per dieną. Žmonės tave kaltina dėl visko, kas jiems atsitiko: skyrybų, bankroto, ligų, o tau reikia susitarti dėl naujų sąlygų, stengtis išlaikyti bent kokias pa-jamas. Matai bankrotus, krintančias pajamas, spaudžiančius bankus

zijos ir strategijos: žinoti, ką ir kaip nori padaryti, – tai gali būti intuicija, svarbiausia, kad ji nepsi-ribotų kalbomis.

„Visa mano komanda kartu – energijos užtai-sas, profesionalai. Aišku, nežinau, kaip jiems sek-tųsi be manęs, juk ir aš – komandos narė, nešu jos vėliavą. O jei turi ko-mandą, visada pritrauksi pinigų, rasi investuotojų ir rėmėjų, pagaliau avan-tiūristų, bet visada gausi, ko tau reikia“, – sako ji.

Pašnekovė prisipa-žįsta, kad vienu projektu negalėtų užsiimti ilgiau kaip 3 metus – įgyvendi-nusi 80 proc. projekto jau nori kito, nes baigimo stadija, likusieji 20 proc., neįdomi, be pridėtinės vertės.

„Aš – sprinterė, kuri greitai nubėga trumpą distanciją ir reikia kitos. Nesu gera administra-torė, galiu kažką prikelti iš numirusiųjų, bet ne-galiu ligonio nuolat pa-laikyti komos būsenos“, – vaizdingai palygina ji.

V. Radzevičienė sako,

kad mažmeninėje rinkoje kokuruoti padeda klientų vertybių ir poreikių žino-jimas, net išparduotuvių centre sunku konkuruoti tik kainomis, o „Ogmios“ grupės įmonės neužima lyderių pozicijų masinėje rinkoje, nes kuria niši-nius produktus. Anot jos, rinkai Lietuvoje persi-skirstyti padės ir švedų baldų mažmenininkė „Ikea“.

„Džiaugiuosi visais iš-šūkiais. „Ikea“ – stiprus prekių ženklas, tam ti-kras kokybės standartas ir inovatyvus sprendi-mas, – aiškina ji. – Manau, jis į Lietuvą atneš daug gerų dalykų: supratimą, kad žmonės perka gana impulsyviai, tam tikrus aptarnavimo standartus. Tai labai gerai, nes aukš-tesnes pajamas gaunan-čiame segmente lyderis yra ir buvo „Domus gale-rija“, kol kas ji Lietuvoje geriausia. O apatiniame ekonominiame segmente yra daug tiekėjų, bet visi jie turi trūkumų, todėl tame lygmenyje sutvar-kys konkurenciją, iš to

visada išlošia klientas.“Pašnekovė vardija

artimiausius planus – „Ogmios miestą“ paversti patrauklia, žalia mažme-ninės prekybos terito-rija, penkmečio planas – išparduotuvių centro plėtra, gyvenamosios pa-skirties statybų projektas Visoriuose. „Nežinau, kaip mano akcininkai no-rės tai daryti, kiek turės energijos, bet turime be-galę projektų. Ne pinigai – čia esminis dalykas, gal akcininkai nori šiek tiek pailsėti ir pasidžiaugti maloniu, stabiliu dabar-tinių projektų kilimu“, – svarsto ji.

Pasak V. Radzevičie-nės, versle negalima blaškytis – pirmiausia darbai. Bent iki 40 metų „Ogmios“ grupės eko-nomikos diektorė sako nežinojusi, kad darbo metu galima lankytis pas stomatologą. Jei nori būti geriausias, ką nors pasiekti bet kurioje sri-tyje, sutelk į ją visas jėgas – įsitikinusi ji. Gyvenime trijų maratonų nenu-bėgsi...

CV Viktorija Radzevičienė

1986 m. baigė Kauno 39-ąją vidurinę mokyklą

Baigė Vilniaus pedagoginį uni-versitetą ir įgijo anglų kalbos bakalauro laipsnį

Londono City universitete įgijo Verslo vadybos ir administra-vimo magistro laipsnį

Dirbo plėtros direktore staty-bos įmonių grupėje „Eika“

2008 m. tapo „Ogmios“ įmonių grupės ekonomikos direktore

»aš – sprinterė, kuri greitai nubėga trumpą distanciją ir reikia kitos

FaKTaI

„OGMIOS“ ĮMONIŲ GRUPė

• Specializuojasi plėto-jant komercinį NT. Grupė valdo per 300 000 kva-dratinių metrų komerci-nio NT, vertinamo dau-giau nei 200 mln. eurų, ir yra viena didžiausių Lie-tuvoje. Dažniausiai atski-riems projektams plėtoti ir administruoti sukuria-mos antrinės kompanijos

• 2007 m. Šiauliuose atidarytas pramogų, pre-kybos ir verslo centras „Bruklinas“, 2005 m. – 28 000 kv. m prekybos ir pramogų centras „Babi-lonas 1“ Panevėžyje

• 2003 m. lapkritį ben-dras projektas su „Han-ner“ NT – išskirtinis 15000 kv. m prekybos ir biurų pastatas. Interje-ro ir apdailos medžiagų centras „Domus galerija“ tapo pirmuoju speciali-zuotu prekybos centru Lietuvoje

• 2010 m. balandį atida-rytas 12 500 kvadratinių metrų išparduotuvių cen-tras „Parkas Outlet“

„Domus galerijoje“ negali būti pigių kinų produkcijos

parduotuvių, ir visai nesvarbu, kiek prekybininkai

mokėtų už jų nuomą“, – teigia pašnekovė. Ruslano kondratjevo nuotr.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

„Ogmios“ grupės pastangos pasiteisino: sunkmečiu gimė net naujas projektas „Parkas Outlet“. Bendrovės nuotr.

„Jei supranti žmones, jų poreikius, ateities tendencijas, gali imtis bet kokio ir vis naujo projekto. Man žymiai įdomiau įgyvendinti vis naują, kitokį, o ne tiražuoti senus“, – sako V. Radzevičienė. Ruslano kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

akcija

„Gubernija“ (GUB1l)

„vilniaus degtinė“ (vdG1l)

„Utenos trikotažas“ (UTR1l)

„invalda“ (ivl1l)

panevėžio statybos trestas (pTR1l)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

Pokytis

–19,39%

–10,53%

–10,00%

–2,12%

–1,92%

apyvarta

45,50 eUR

340,00 eUR

23,40 eUR

63 442,05 eUR

18 752,03 eUR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 27 d. - spalio 4 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitęPokytis

+17,19%

+7,14%

+3,33%

+2,25%

+1,82%

apyvarta

16,43 eUR

1 331,23 eUR

18 515,81 eUR

7 591,81 eUR

27,66 eUR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 27 d. - spalio 4 d. duomenys

akcija

įmonių grupė „alita“ (aGp1l)

lietuvos jūrų laivininkystė (lJl1l)

„agrowill Group“ (avG1l)

„lietuvos energija“ (lnR1l)

limarko laivininkystės kompanija (llk1l)

Markas Faberis, „Gloom, Boom & Doom Report“ biuletenio autorius, mums skuba

pranešti, kad visi aktyvai rinkoje pradės pigti.

N. Treigys: smagu matyti vis daugiau raginimų atsigręžti į fundamentalius dalykus, nepamiršti, kad už akcijų yra konkretūs verslai su gyvais ir sumaniais vadovais.Ruslano kondratjevo nuotr.

Viskas pigs?

■akcijų kainos gali nusi-risti net 20 procentų. Pigs net auksas, kuris, krintant akcijoms, turėtų išlaikyti vertę ir net dar labiau ją pakelti. anot M. Faberio, mes jau įeiname į „korekci-jos stadiją“.

Metu viską ir puolu žiūrėti į „Dow Dones Industrial Averages 20“ indeksą. Nagi nematau jokios korekcijos. Kainos nėra itin aukštos, o mažų ar didesnių svyravimų rinkoje buvo visada. Nuo 2009 m. pradžios buvo net kelios stipresnės korekci-jos, bet akcijų kainos vis tiek kyla toliau. Techni-nės analizės instrumentai rodo, kad korekcija ga-lima. Bet juk nebūtina.

Bet ir M. Faberis pridu-ria, kad jis pats (fondas) parduoda ne viską, nes paprasčiausiai gali klysti dėl korekcijos. O čia jau nusiviltų Warrenas Buf-fettas. Jam rinkų kritimas yra puiki proga įsigyti „nuostabių bendrovių ak-cijų už protingą kainą“.

Šiandien investuotojus jau sunku išgąsdinti ak-cijų kainų kritimu. Net neįmanoma, nes jie tų akcijų paprasčiausiai ne-perka. Likvidumo krizė ištiko ne tik Baltijos bir-žas. Nuo jos kenčia net Amerika. Dabar akcijo-mis prekiauja tik speku-liantai ir robotai.

Tad kodėl pinigai, ku-rių tiek daug ir vis dau-gėja, nekeliauja į akcijų rinkas, o dūla bankų in-dėliuose? Laikyti čia pi-nigus jau ne tik nepatrau-klu, bet ir nuostolinga. Bankai nenori jų priimti ir daro viską, kad jų ne-beliktų. Bankai to siekia vadovaudamiesi elemen-taria ekonomine logika. O kokia logika vadovaujasi investuotojai? Ta pačia, kokia ir bankai vadovau-jasi dalydami paskolas. Pasaulinės ekonomikos prognozės nedžiugina. Perspektyvos koreguoja-mos pesimistine linkme. Analitikai net didžiau-sioms ir geriausioms bendrovėms prognozuoja mažėjančius pelnus. O tai neigiamai atsilieps jų kai-noms rinkoje. Investuoto-jai dabar linkę laukti, o ne veikti.

Šiandien tarp fondų valdytojų jau retas užsi-ima atskirų akcijų paieška portfeliams. Staiga išaugo portfelių globalizacijos paklausa. Fondai domisi ne atskiromis bendrovė-mis, o ištisais sektoriais, regionais ir jų perspekty-vomis. Paprastai sakant, dienos šviesą išvysta vis daugiau ETF‘ų. Tai ne tas pats, kai fondo valdytojas pasirinktų palyginamąjį fondą (angl. benchmark) savo rezultatams įver-tinti. Dabar prasčiausiai pagal to fondo sudėtį „ke-pamas“ fondas ir jo vie-netai paleidžiami į biržą.

Esant tokiai tendencijai ETF‘ai greitai pradės konkuruoti su akcijomis likvidumu.

Bet tai greičiausiai fondo valdytojo, o ne visos rinkos problema. Šian-dien „perliukų“ paieška rinkoje yra sudėtingas dalykas. Žinoma, neminė-kime tokių išreklamuotų atvejų kaip „Apple“ ar „Google“. Bet ir reklama ne kiekvienam padeda. Nauja investicine idėja tu-rėjusios tapti „Facebook“ akcijos rinkoje patyrė vi-sišką fiasko. Fondo valdy-tojas, viską „statydamas“ ant „Facebook“, papras-čiausiai netektų darbo. Tad kam rizikuoti? Štai jums indeksinis fondas. Ir prisikabinti nėra prie ko: fondas neatsilieka nuo in-dekso. Vadinasi, dirbama gerai?..

Nepaisant visko suta-riama, kad akcijos šian-dien daug pigesnės už kitas aktyvų klases, kad rinkoje egzistuoja perte-klinis likvidumas, kuris gali būti nukreiptas į akci-jas, kad ateinančios inflia-cijos, o ne makroekonomi-niai lūkesčiai pradės kelti akcijų kainas.

Todėl smagu matyti vis daugiau raginimų at-sigręžti į fundamentalius dalykus, nepamiršti, kad už akcijų yra konkretūs verslai su gyvais ir suma-niais vadovais. Kad tai bendrovės su augimo po-tencialu, su dividendais, su nuosavų akcijų supir-kimais ir panašiais daly-kais, kurie W. Buffett‘ą pa-darė vieną turtingiausių žmonių pasaulyje, nors jo metinė alga – tik 100 tūkst. dolerių.

»Kodėl pinigai, kurių tiek daug ir vis daugėja, nekeliauja į akcijų rinkas, o dūla bankų indėliuose?

NaURIS TREIGYS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Ir bankininkai skolinasi

GaBIJa SaBaLIaUSKaITėgabija@ekonomika.lt

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų

vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur

skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų?

Eko n o m i k a . l t “ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmi-

ninkus ir, pasirodo, dau-guma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pa-sinaudoti išskirtinėmis

nuolaidomis. Ištikimybė savo valdomam bankui nugali geresnes siūlo-mas bankų sąlygas ir pa-traukliausią palūkanų dydį, tačiau nemaža dalis bankų valdytojų vis dėlto domisi kitų rinkos dalyvių pasiūlymais – jei ne dėl asmeninių, tai dėl profe-sinių interesų ir pabrėžia: finansų kontrolė toli gražu privaloma ne tik banki-ninkams.

Seka konkurentusPavyzdžiui, švediško ka-pitalo banko „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys sako, kad naudojasi vieninte-lio banko paslaugomis – savo vadovaujamo banko.

„Kadangi dirbu banke, domiuosi ir kitų bankų veikla, – sako A. Danys. – Būdamas užsienyje už-einu į kitų šalių bankus, žiūriu, ko galima išmokti, kaip daromi vieni ar kiti dalykai, kaip dirbama su klientais, tačiau sąs-kaitų kituose bankuose neturiu. Kalbant apie as-meninius finansus, esu aktyvus asmeninio ar šeimos biudžeto valdymo šalininkas. Ir pats akty-viai planuoju ir valdau savo biudžetą, ir kitiems patariu, kaip tai daryti ir

kodėl tai svarbu. Mano nuomone, ypač svarbus vaikų finansinis švieti-mas. Kaip pavyzdį galiu paminėti savo sūnų: nuo 7 metų jis turi banko mo-kėjimo kortelę, siekiu, kad jis pats sugebėtų sa-varankiškai nuspręsti, kur išleisti gaunamus dienpinigius – saldumy-nams pirkti ar naujam dviračiui taupyti.“

Lojalus klientasDidžiausio komercinio banko Lietuvoje SEB prezidentas Raimondas Kvedaras asmeninius fi-

nansus taip pat patiki tik savo valdomam bankui.

„Esu lojalus klientas ir patenkintas banko tei-kiamomis paslaugomis bei jų sąlygomis“, – sako R. Kvedaras.

R. Kvedaras patikina, kad banko prezidentui taikomos tokios pat sąly-gos kaip ir kitiems banko darbuotojams, o kai ku-riais atvejais – dar griež-tesnės.

SEB valdybos pirmi-ninkas sako nuolat ste-bintis asmenines savo sąskaitas, taip pat nau-dojasi asmeninio banki-

ninko paslaugomis. „Nuolatinis domėjima-

sis savo finansais padeda priimti geriausius finan-sinius sprendimus“, – įsi-tikinęs SEB banko prezi-dentas R. Kvedaras.

Išleisti mažiau nei gautiŪkio banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis įsitikinęs: jo valdomas bankas klien-tams ir taip siūlo geriau-sias sąlygas rinkoje, be to, jis negalėtų vadovauti didžiausiam lietuviškam bankui, jei pats kreiptųsi į svetimus bankus.

„Nei man, nei kitiems valdybos, nei tarybos na-

riams netaikome išskirti-nių sąlygų. Visos sąlygos yra vienodos, tokios pat kaip eiliniam klientui“, – aiškina Ūkio banko val-dybos pirmininkas.

G. Ugianskis sako, kad asmeninio bankininko paslaugomis naudojasi retai, savo piniginius rei-kalus sprendžia pats ir pabrėžia – skaičiuoti turi visi, ne tik bankų vado-vai.

„Kiekvienas žmogus turi skaičiuoti savo išlai-das ir pajamas, jei neskai-čiuoja, blogai. Kiekvie-nas žmogus turi išleisti bent vienu centu mažiau, negu gauna pajamų“, – minimalų balansą nu-rodo jis.

Nors pats G. Ugianskis šiuo metu neturi skoli-ninko įsipareigojimų bankui, jo nuomone, paskola priverčia pasi-tempti, tinkamai vykdyti įsipareigojimus, tačiau bet kuris, siekiantis gauti paskolą, pirmiausia turi įvertinti ne savo norus ir poreikius, bet galimybes.

„Mano nuomone, tai labai paprasta: jeigu žmo-gus skolinasi protingai, pasverdamas savo gali-mybes grąžinti pinigus, paskola padeda siekti tikslų ir daryti gyvenimą gražesnį“, – sako jis.

Paskola – kitame bankeO štai banko „Citadele“ valdybos pirmininkės Almos Vaitkunskienės asmeninė paskola – ki-

tame banke, kuriame ji anksčiau dirbo. Anot jos, būsto paskolos dydis nėra reikšmingas dabar jos valdomo banko veiklai. Tačiau dėl santaupų A. Vaitkunskienė nusitei-kusi kategoriškai: indė-liai visada buvo ir bus tik tame banke, kuriame ji dirba.

„Šiuo atveju taip iš-reiškiu lojalumą. Manau, kad aukščiausia jo išraiš-kos forma yra indėlio lai-kymas banke, kuriame dirbi. Kaip klientės loja-lumo, darbuotojo lojalu-mas reiškiasi jau kitaip: pareigų vykdymu“, – sako ji.

„Citadele“ valdybos pirmininkė sako negau-nanti jokių išimčių ban-kinėms paslaugoms, anot jos, bet kokios nuolaidos ar išskirtinės sąlygos pa-žeistų etiką.

„Manau, kad banko va-dovas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi gyvenimo

planų: įsigyjame būstą, mokomės, todėl kartais prireikia pinigų, – aiš-kina A. Vaitkunskienė. – Svarbu skolintis pama-tuotai. Dabar visi vado-vaujamės Lietuvos banko patvirtintomis atsakingo skolinimo nuostatomis. Vertiname klientų gali-mybę pasiskolinti, reko-menduojame jam, kokią sumą, atsižvelgiant į jo pajamas ir jų struktūrą, pasiskolinti būtų pro-tinga ir teisinga. Tais pačiais principais skolin-damiesi vadovaujamės ir patys.“

A. Vaitkunskienė sako neturinti sudėtingų investicijų, todėl asme-ninius finansus tvarko savarankiškai ir prisipa-žįsta visada kruopščiai stebinti savo sąskaitas, kontroliuojanti pajamų ir išlaidų balansą. Dėl tokio finansų planavimo, matyt, anksti – dar 2003 metais – ir ėmė rūpintis lėšų kaupimu senatvės pensijai.

„Teisės aktai dėl pen-sijų kaupimo buvo dar tik įsigalėję, tada pensijų kaupimo perspektyvos, nušviestos tuometiniais teisės aktais ir už tai at-sakingos ministerijos aiškinimais, buvo pa-trauklios, – prisimena „Citadele“ valdybos pirmininkė. – Įstatyme buvo numatyta, kad pra-dėjus kaupti anksčiau, pajamų dalis, pervedama į pensijų fondą, augs: 2,5 proc., 3,5 proc., 4,5 proc... Tačiau praėjusiais me-tais įstatymas pasikeitė, dabar, žinoma, iš naujo skaičiuočiau ir galvo-čiau.“

Taisyklei, kad skai-čiuoti turi visi, pritaria ir SEB šeimos finansų ekspertė Julita Vara-nauskienė. Anot jos, pa-skola neturi virsti našta, reikia apskaičiuoti, kad ją grąžinti būtų galima nepabloginant gyvenimo lygio. Idealiu atveju, jei paskolos gavėjas sko-lindamasis atsakingai planuoja, pirkinio atne-šama nauda viršija ir to pirkinio kainą, ir palū-kanas.

„Žmogaus, neišlaikan-čio pajamų ir išlaidų ba-lanso, išlaidos yra nepla-nuotos, neorganizuotos ir netikėtai viršija paja-mas, jis tampa nesaugus ir už daug ką gyvenime turi sumokėti brangiau nei tas, kuris planuoja. Finansine prasme nepla-nuoti išlaidų yra brangu, todėl jos tampa didesnės, negu galėtų būti“, – aiš-kina J. Varanauskienė.

FaKTaI

INDėLIaI BaNKUOSE

• Palūkanos už 12 mėne-sių trukmės terminuotą indėlį kai kuriuose ban-kuose nesiekia 1 proc.: „Swedbank“ (0,50 proc.), SEB (0,30 proc.), „Danske“ (0,80 proc.), „DnB“ (0,55 proc.), „Nor-dea“ (0,80 proc.).

• Liepą rekordą pasiekęs bendrasis indėlių portfe-lis rugpjūtį augo ir toliau: padidėjo 235,7 mln. litų ir pasiekė 44,6 mlrd. litų ribą.

• Kertiniai atsakingo sko-linimo nuostatų, kurias parengė Lietuvos bankas, akmenys yra du. Pirmas – paskolos ir užtikrinimo priemonės santykis. Nu-matoma, kad šis santykis turėtų neviršyti 85 proc. Antras – numatyta, kad paskolos įmokos ir vidu-tinių skolininko pajamų santykis neturėtų viršyti 40 proc.

Bankų valdytojai savo finansus linkę patikėti savo vadovaujamiems bankams. Fotodiena/elTa

»šiuo atveju taip išreiškiu lojalumą. Manau, kad aukščiausia jo išraiškos forma yra indėlio laikymas banke, kuriame dirbi

»Būdamas užsienyje užeinu į kitų šalių bankus, žiūriu, ko galima išmokti, kaip daromi vieni ar kiti dalykai

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.

Paskutinis puslapis 31

T I N K L a R a š T I S

Ką dar apmokestinus?Praėjusią savaitę vengrų

pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ apmokestinimo kovoje nuginklavo „Ry-

nair“, kai pareiškė, kad nuo spalio 24 dienos apmokes-tina į lėktuvo kabiną įsine-šamą lagaminą. Nemoka-

mai su savimi bus galima pasiimti nedidelę kuprinę ar kompiuterio krepšį, o už didesnius nešulius teks mokėti 35 litus.

Vengrai motyvuoja, kad toks sprendimas priimtas norint greičiau sulaipinti ke-leivius ir nesulaikyti lėktuvų, kol keleiviai susikraus laga-minus virš galvų ir prisisegs diržus. O gal tiesiog norima apmokestinti tai, kas vis dar neapmokestinta? Juk jau mokame už papildomą kojų vietą, galimybę pirmam nubėgti iki lėktuvo. Be to, naftos kainos kelia skausmą visoms oro bendrovėms,

todėl didėjančias sąnaudas tenka dengti vis originaliau.

Netrukus ir „airBal-tic“ paskelbė svarstanti galimybę pasekti „Wizz Air“ pavyzdžiu. Sprendimas pri-klausys nuo vengrų sėkmės. Greičiausiai panašių žinių sulauksime ir iš „Ryanair“.

Tokiu tempu viską apmo-kestinant greitai gali tekti mokėti ir už apsilankymą lėktuvo tualete. „Ryanair“ prieš porą metų jau taip juokavo, o vėliau rimtes-niu tonu prakalbo apie taupymo planą, kad lėktuve būtų paliktas tik vienas tua-letas, o vietoj kitų įrengtos

Ką dar ateityje apmokestins oro linijos?aFp

kelios papildomos kėdės.Savo ruožtu mes dar

galime pasiūlyti papildomai apmokestinti galimybę pakelti lėktuvo lango užuo-laidėles, pavartyti meniu ar reklaminį oro linijų leidinį. Jei jau visai prastai su pini-gais, galima apmokestinti ir saugos diržus: „Norite skristi saugiai? Iš jūsų – 15 litų.“ Taip pat skrydžio metu galima išjungti apšvietimą, o už skaitymo lempelės įjungimą prašyti po 5 litus už kiekvienas 15 minučių – bus naudojama mažiau elektros energijos, o kartu ir degalų.

Trys klausimai M. ZuckerberguiRugsėjo 14 d. prie „Facebook“ prisijungė milijardinis vartotojas. Apie tai, ką socialiniam tinklui reiškia

milijardas vartotojų ir kokių tai suteikia galimybių, „Bloomberg Businessweek“ kalbėjo su socialinio tinklo įkūrėju ir vadovu Marku Zuckerbergu.

Ką 1 mlrd. vartotojų reiškia „Facebook“ tinklui?

Pagrindinė vertybė yra dėmesys mūsų įtakai. Mes visada buvome maži tu-rint omenyje darbuotojų skaičių. Mes visada pa-teikiame tokią statistiką: turime 1 000 inžinierių ir dabar 1 mlrd. vartotojų, tad vienas inžinierius yra atsakingas už milijoną vartotojų. To nėra niekur kitur.

Kokios didelės „Face-book“ ambicijos sveika-tos apsaugos, finansų ir valdymo srityse?

Šias sritis keisti yra kompleksiškas dalykas.

Manau, kad galiausiai mes prieisime tą stadiją, kai finansai ar net svei-katos priežiūra, ar kai ku-rie valdžios aspektai bus tvirtai integruoti į „Face-book“. Mano žmona gydy-toja nuolat pateikia man pavyzdžių, apie kuriuos negalvotum kaip apie tra-dicines užkrečiamas ligas, tačiau socialiniuose tin-kluose jie tampa panašūs į tokias – laimė, rūkymas, nutukimas. Turiu ome-nyje, kad laimė nėra liga, bet tie reiškiniai siejasi tarpusavyje. Dėl to man atrodo, kad socialiniai tin-klai turi kai ką tokio, kas turėtų juos įtraukti į svei-

katos priežiūrą ir padėti žmonėms būti sveikiems, tačiau šiandien taip nėra.

Kaip planuojate pasiekti 2 mlrd. var-totojų? Ar ryžtumėtės prognozuoti, kada tai gali įvykti?

Ne. Svarbiausia dabar yra pereiti prie mobiliųjų įrenginių. Pasaulyje yra 5 mlrd. žmonių, kurie turi mobiliuosius. Šiuo metu 600 mln. žmonių naudoja „Facebook“ savo telefo-nuose, tad šių vartotojų sparčiai gausėja. Dabar, kai vis daugiau telefonų tampa išmanieji, ši rinka suteikia milžiniškų gali-mybių.

■Verslo pasaulyje išmokstama nuolat klausti nuomonės, svarstyti kitų žmonių idėjas, rengti min-čių lietų, kad būtų rastas geriausias ir išradingiausias sprendimas.

Kartais tokia taktika veikia, tačiau kai reikia priimti svarbų sprendimą, tai gali būti pati blogiausia taktika. Grupinis mąstymas nutrina aštrius kampus ir padeda pasiekti vi-siems prieinamą sprendimą. Tačiau toks sprendimas būna saugus ir panašus į priima-mus kitur.

Jei norite būti kitoks, jei

norite rasti kitokį sprendimą, vienintelė rūpima nuomonė yra jūsų nuomonė. Viskas priklauso nuo jūsų: nuo jūsų vizijos, jūsų aistros, jūsų mo-tyvacijos, jūsų atsakomybės. Dėl to jūs labiau stengsitės įrodyti kitiems, kad jūsų pri-imtas sprendimas yra teisin-gas, negu gindami bendrą interesą. Tad kaip pačiam pri-imti svarbų sprendimą?

1. Pasirinkite „beprotišką“ idėją. Rinkitės tai, kuo tikite vėlai naktį, bet dvejojate išbandyti šaltoje dienos švie-soje. Arba rinkitės idėją, kuri, anot kitų, niekada nesuveiks.

2. Tada ieškokite duo-Jei norite būti kitoks, jei norite rasti kitokį sprendimą, vienintelė rūpima nuomonė yra jūsų nuomonė. Reuters

Kaip priimti svarbų sprendimąmenų, o ne nuomonių. Kitų žmonių indėlis yra svarbus, tačiau tik tuo atveju, kai jis yra informacijos, o ne nuo-monių pavidalo. Nuomonės turi papildomą emocinį svorį. Jei jums svarbi žmogaus nuo-monė, paklauskite, kokiais duomenimis jis rėmėsi ją formuodamas. Visa kita igno-ruokite.

3. Įvertinkite duomenis. Jų analizė pasidaro lengva, kai pašalinamos nuomonės ir emocinis svoris. Susidarykite pliusų ir minusų sąrašą. Bū-kite objektyvus ir išmintingas.

4. Nuspręskite, kaip stip-riai tikite. Inovatyvus produk-

tas atrodo akivaizdus, kai jau būna išpopuliarėjęs. O nauja industrija atrodo buvusi neiš-vengiama, tik jai iškilus. Kas nors tikėjo, kai kiti – ne.

5. Nuspręskite, ar tas kas nors esate jūs. Jei tikite, kai kiti ne – ir didelė dalis to ti-kėjimo paremta analize, o ne nuojauta, – imkitės to. Pradėkite verslą. Parduokite verslą.

Ženkite į naują rinką. Iš-bandykite naują produktą. Imkitės to žinodami, kad jūs stengsitės labiau, padarysite tai greičiau ir laikysitės to il-giau, nes jūs esate tas, kuris priėmė šį sprendimą.

„Facebook“ koncentruosis į mobiliuosius įrenginius. Reuters

Nr. 372012 m. spalio 8–14 d.