ekonomika.lt 10 (120)

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

V. Vorobjovas: E. prekyba jau nebėra kosminis laivas, nusileidęs šalia seno „kukurūzniko“, o dar vienas pardavimo kanalas, puikiai veikiantis drauge

Plačiau 8 p.

R. Stanevičius: Kiekvieną progą bendrauti su vartotoju reikia išnaudoti tinkamai: kai pradedi kalbėti tik apie kainą, atimi išskirtinumą Plačiau 18–19 p.

LaikRaštiS LeidžiamaS kaS antRą piRmadienį. 2013 M. balanDžio 15–28 D. nR. 10 (120)

kaliningrado atominė neįtikina Kol Visagino atominės elektrinės statybų perspektyvos neaiškios, į Lietuvos areną vis ryžtingiau žengia rusų atominės elektros agentūra „Rosatom“. Plačiau 6–7 p.

Britiška alaus revoliucija Lietuvoje Vos prieš kelerius metus būtų buvę keista išgirsti ką nors užsisakant alaus neįprastais lietuviškais pavadinimais „Varniukai“ ar „Dundulis“. Dabar tai nustebintų retą. Plačiau 10–11 p.

interneto amžius tik prasideda Didelė virtualios erdvės skvarba jaučiama kiekvieno mūsų gyvenime, bet apčiuopti ekonominę šio reiškinio naudą – sunku.Plačiau 16–17 p.

Bitkoinai – nesaugaus aukso karštinė Kalbama, kad per kelias savaites virtualią valiutą „Bitcoin“ pabrangino investuotojai, nusivylę realiomis pasaulio valiutomis. Plačiau 20–21 p.

kaina 3 Lt Užs. nr: 120 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

Startuoli, žvelk į užsienį

Redakcija 3

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Dailius Dargis, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Gabija Sabaliauskaitė.PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

VYKDOMASIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 120 tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

ytdienos profesijos – nebe teisininkų, ekono-mistų ar vadybininkų. Šlovės spinduliuose mau-dosi programuotojai, JAV jau lyginami su Holi-vudo žvaigždėmis.,,Startup’ų“ ekosistema jau kelerius metus bando suklestėti ir mūsų šalyje. Naujų startuo-lių randasi kone kasdien. Ne, tai nėra tradicinis mažas versliukas, ir ne, jis nebūtinai taiko vien naujausias technologijas. ,,Startup’as“ pirmiau-sia pasižymi tuo, kad turi didžiulį augimo potencia-lą, o pastarąjį ne-trunka pastebėti investuotojai. Toks verslo mode-lis užatlantėje jau įsisenėjęs ir sėkmingai atkartojamas, taip gimė ,,Apple“, ,,Google“, ,,Zynga“ ir daugybė kitų, ta-čiau Lietuva į pasaulį išleido vos keletą stambes-nių vardų – apie juos pagrindinė numerio tema. Ir tikrai, sakysite, patrauklu! Kam pradėti tradicinį verslą, jei galima imtis tokio, kurio potencialas augti ir sukrauti milijonus – nesu-skaičiuojamas? Tačiau tikslui pasiekti jums reikės gerokai daugiau pastangų. Jei nuspręsite įrengti, tarkime, kavinę senamiesčio gatvėje –

konkuruosite tik su keliomis aplinkinėmis, gal-būt su viso miesto, bet ne daugiau. Jei sukursite ,,startup’ą“, galintį pasiekti milijonus vartotojų, konkuruosite su tokiais pačiais kaip jūs – geban-čiais pasiekti milijonus. O tai jau – kūrybos ir idėjų klausimas. Turi ste-bėti žmogų ir jo gyvenime įžiūrėti, ko šis pats dar nematė, kad sukurtum ką nors naujo, teigia mums šio numerio Verslo švyturių tandemas

– reklamos agen-tūros ,,Milk“ kūry-bininkai. Kas pri-taikoma reklamai, puikiai tinka ir startuoliams, daž-nai užpildantiems tas nišas, apie ku-

rias anksčiau niekas net nebuvo pagalvojęs.Ir taip maži ,,startup’ų“ sraigteliai sukasi strin-gančioje lietuviško verslo mašinoje, bet jau vi-siškai kitaip, pamirštant laukinio kapitalizmo taisykles ir šešėlinio verslo principus. Praėjus daugiau nei dvidešimtmečiui, kai atgavome ne-priklausomybę, laisvės pagaliau įgauna ir verslo bendruomenė. Ir nesvarbu, kad kažko pasiekia tik vienas iš dešimties, gimsta nauja, inovatyvi etiško verslo karta.

Sraigtelis ir mašinaVis dažniau girdime istorijų, kaip geras perspektyvios bendrovės darbuotojas

vieną dieną susikrauna savo daiktus ir išeina į niekur. Ir pastaroji kryptis vis dažniau tampa naujų, sėkmingai besiplėtojančių bendrovių pradžia.

R»ir tikrai, sakysite, patrauklu! kam

pradėti tradicinį verslą, jei galima imtis tokio, kurio potencialas augti ir sukrauti

milijonus – nesuskaičiuojamas?

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

nr. 102013 m. balandžio 15–28 d.

skaitykite

2013 balandžio žurnale

Savaitės tema 5Savaitės tema4 nr. 102013 m. balandžio 15–28 d.


ignas kamantauskas, „Startup.lt“ verslo vystymo specialistas

»kelios pagrindinės priežastys, trukdančios „startup’ui“ pritraukti investicijų: žinių, kaip veikia tikslinė rinka, skaičiavimų, argumentais pagrįsto veiksmų plano stoka

»Lietuviai turi tam tikrų fobijų: ar nenupirks per pigiai, ar neišsiparduosime, ar neišvažinės. „Skype“ pavyzdys rodo, kad sėkmė gimdo sėkmę. šiandien „Skype“ pinigai estijoje sukasi rizikos kapitalo fondų pavidalu

»investuojas iš Londono, niujorko neskirs pinigų lietuviškam „startup’ui“, jei šis dirbs tik Lietuvos rinkai. investuotojui tai neįdomu, rinka maža ir jis nesupranta, kas čia vyksta

martynas nikolajevas, „StartupHighway“ mentorius, investuotojas

NUOMONĖ

dovydas Varkulevičius, „Verslios lietuvos“ Verslumo departamento vadovas

Startuoli, žvelk į užsienį

Per pastaruosius porą metų Lietuvos „startup’ų“ ekosistema padarė milžinišką postūmį, tačiau vis dar nesuprato, kad produktą turi kurti ne lietuviui, bet amerikiečiui, vokiečiui ar kitos didesnės rinkos atstovui.

maRtynaS [email protected]

Silicio slėnio Lietuvoje netu-rime – čia mi-lijonų į „star-tup’us“ niekas

neinvestuoja, o progra-muotojai, nors ir graibs-tomi, bet šešiaženklias su-mas uždirba retai. Silicio slėnio greitai ir neturė-sime. Daliai visuomenės tai galbūt gera tendencija. Ar norėtumėte, kad Vil-niuje nekilnojamojo turto kainos sparčiai stiebtųsi aukštyn, o iš paskos sektų ir kitų prekių bei pas-laugų įkainiai? Arba, kad programuotojai turėtų savo asmeninius agentus, lyg kino žvaigždės, ir kiek-vieną savaitgalį rengtų vakarėlius su pasaulinio garso žvaigždėmis?

Juokas juokais, bet Lietuvos „startup’ų“ ben-druomenė per porą metų padarė nemažą progresą. Jei 2010 metais „startu-p’as“ ne vienam buvo paslaptingas žodis, šian-dien „Klausimėliui“ išė-jus į gatves išsiaiškinti, ką tai reiškia, bent jau jaunesnioji visuomenės dalis greičiausiai gėdos nepadarytų. Taip, tuo metu jau veikė ir „Get-Jar“, ir „Pixelmator“, tačiau apie juos retas lie-tuvis buvo girdėjęs.

Šiandien matome kitą vaizdą – „Pixelmator“ parodė, kaip per mė-nesį uždirbti 1 mln. JAV dolerių, „GetJar“ įkū-rėjas Ilja Laursas tapo Europos metų vadovu. Lietuvių socialinis tin-klas „Eskimi“ užkariavo Afriką ir šiuo metu turi per 10 mln. vartotojų, mobiliųjų telefonų sve-tainių kūrimo platforma „XtGem“ skaičiuoja 3,5 mln. naudotojų, o rengi-nių paieškos programėlė „Yplan“ iš verslo angelų pritraukė 1,7 mln. JAV dolerių. Sąrašas tuo ne-sibaigia. Be to, šiandien į „startup’us“ Lietuvoje investuoja bent penki rizikos kapitalo fondai, egzistuoja bendradarbia-vimo kultūra su „Hub Vilnius“ priešakyje. Idėjas versti produk-tais padeda akcelerato-rius „StartupHighway“, verslo pradžios krep-šeliai „Startup Nitro“. Renginiai „startup’ams“ vyksta bent kartą per sa-vaitę, o šalyje viešėjo ne vienas garsus užsienio rizikos kapitalistas ar mentorius.

neišmokta pamokaTačiau viskas negali būti gerai. Panašu, kad pagrindines „startup’ų“ tiesas, jog itin sėkmingas būna tik vienas iš dešim-

ties, todėl reikia steng-tis kuo greičiau patirti nesėkmę, pasimokyti iš klaidų ir imtis naujos idėjos, jau išmokome. Bet pačios pagrindinės minties, akcentuojamos visų investuotojų, – kurti produktą pasaulio rinkai – vis dar neįsisaviname.

„Trūksta „startup’ų“, kurie mąstytų apie savo rinką kaip apie globalią, o ne Lietuvos ar Baltijos šalių. Ir bent jau savo pagrindinėmis rinko-mis laikytų didžiuosius regionus, kaip JAV, Vo-kietija, ispanakalbių. Vienas kitas yra, bet tai

dažniausiai išimtis, o ne taisyklė“, – sako „Star-tupHighway“ mentorius, investuotojas Martynas Nikolajevas.

Iš dalies taip yra to-dėl, kad jauniesiems verslininkams trūksta tikslinių žinių, rinkos poreikių išmanymo. Mat

ne vienas „startup’ų“ kūrėjas bando spręsti problemas, su kuriomis susiduria aplinkiniai. „Esate studentas, dažnai nežinote, ką valgyti pie-tums? Nieko, tai išspręs receptų programėlė“, – bene kiekvienas inves-tuotojas turbūt yra girdė-

jęs apie šią idėją, tačiau jos finansinį pagrindimą matė retas.

„Norint išplėtoti pa-klausų produktą ar pa-slaugą verslui, reikia gerai žinoti potencialaus kliento, ne lietuvio, po-reikius ir galimybes. Jei kuriamas produktas, skirtas galutiniam varto-tojui, reikia gerai išma-nyti tikslinės vartotojų grupės poreikius, t. y., kuriant produktą britui, reikia suprasti jo porei-kius ir alternatyvas“, – teigia „Startup.lt“ verslo vystymo specialistas Ignas Kamantauskas. Jo bendrovė naujoms idė-joms padeda surasti fi-nansavimą ir reikiamus kontaktus. Pastarieji

– antras trūkstamas in-gredientas sėkmingesnei „startup’ų“ bendruome-nės plėtrai.

kontaktų trūkumasPažintimis Lietuvoje kontaktų trūkumo pro-blema nebus išspręsta. Organizavęs pirmuosius „AppCamp“, šiandien vadovaujantis mobilių sprendimų kūrėjams „Le-monLabs“, Tomas Dir-vonskas pastebi, kad vi-suose renginiuose nuolat dalyvauja tie patys žmo-nės: „Daugiau mažiau tie patys žmonės eina į tuos pačius renginius, krei-piasi į tuos pačius fondus. Be jų „startup’ais“ domisi labai jauni žmonės, turin-tys mažai verslo patirties,

kartais pritrūkstantys tikrų problemų, kurias būtų galima naudingai monetizuoti.“

Rinkai reikia kontaktų, kurie turėtų ryšių dide-lėse užsienio rinkose, ži-notų, į kurių investuotojų duris belstis. Tai, anot M. Nikolajevo, iš dalies išsispręs vykstant reemi-gracijos procesui – grįž-tantys iš užsienio jau turi šiokį tokį pažinčių ba-gažą. „StartupHighway“ vadovas Rokas Tamošiū-nas pastebi, kad Lietuvos „startup’ų“ bendruome-nei trūksta ryšių net su kaimynais: „Neturime jokių tvirtų ryšių su ap-linkinėmis bendruome-nėmis – latviais, estais. Baltarusiai lyg ir patrau-klūs, bet irgi nevažinėja pas mus. Ukrainiečiai, lenkai – nesutinkami. Neturime tiltų su kaimy-ninėmis ekosistemomis.“

T. Dirvonskas atkreipė dėmesį į kitą problemą: stambūs IT sferos užsie-nio investuotojai Lietu-voje išlepino programuo-tojus algomis ir retas „startup’as“ gali pasiūlyti konkurencingą atlygį bei išvilioti iš šiltos vietelės.

Reikia palaukti„Verslios Lietuvos“ Vers-lumo departamento va-dovas Dovydas Varkule-vičius siūlo neskubėti ir prisiminti, kad mūsų ben-druomenė – labai jauna, todėl reikia palaukti, kol dabartiniai „startup’ų“ kūrėjai sėkmingai par-duos savo idėjas ir grįš į Lietuvą, kaip mentoriai bei investuotojai.

„Labai svarbu, kad mentoriai ne tik konsul-tuotų, bet ir taptų verslo angelais. Taip pat mums labai svarbu, kad atsi-rastų koinvesticijų su už-sienio fondais, kurie turi priėjimą prie galutinio

»Jauniesiems verslininkams trūksta tikslinių žinių, kokie yra rinkos poreikiai

Faktai

pagaLBa „StaRtUp’amS“

• „Versli Lietuva“ šalies „startup’ams“ siūlo pasi-naudoti „Startup Nitro“ krepšeliais. Jie suteikia galimybę inovacinio verslo idėjų autoriams 3 mėne-sius nemokamai naudotis biuro patalpomis ir gauti 30 valandų profesionalių verslo konsultacijų

• Lietuvos akceleratorius „StartupHighway“ į pasi-rinktus „startup’us“ inves-tuoja iki 14 tūkst. eurų bei suteikia galimybę sulaukti dar 30 tūkst. eurų investici-jos iš rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“

• Šalyje į „startup’us“ investuoja „BaltCap“, „LitCapital“, „Practica Capital“, Verslo angelų fondas, S2

asmeninio albumo nuotr. asmeninio albumo nuotr. asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos „startup'ams“ vis dar sunkiai sekasi pasiekti

didesnes ir investuotojams patrauklias užsienio rinkas.

Fotodiena

kliento ar kito investicijų etapo. Mums šiandien la-biau reikia ne pinigų ar talentų, bet laidininkų, kurie leistų pereiti į kitą etapą, susieti startuolius su užsienyje dirbančiais mentoriais, verslo ange-lais ir investuotojais“, – sakė jis.

Pasak D. Varkulevi-čiaus, nevertėtų jaudin-tis, kad Lietuvos rinka per maža ir visiems „startup’ams“ tenka tai-kytis į užsienio rinkas: patirtis rodo, kad užsie-nyje uždirbti pinigai į Lietuvą grįžta investicijų pavidalu. Pavyzdžiui, I. Laursas leidiniui „Eko-nomika.lt“ yra sakęs, kad Lietuvoje šešiaženkles sumas jau investavo į ne vieną „startup’ą“.

Sekti izraelio pavyzdžiu?„Verslios Lietuvos“ atsto-vas mano, kad Lietuvos „startup’ų“ bendruome-nei priimtiniausia būtų sekti Izraelio keliu. Ten visi tyrimų ir plėtros darbai atliekami šalies vi-duje, o pardavimo ir rin-kodaros padaliniai – tiks-linėje rinkoje, kaip JAV.

Su tokia vizija sutinka ne visi. „Tai priklauso nuo produkto. Jei gamini sudėtingą technologiją, gal ir gerai, kad kūry-binis, techninis darbas vyksta Lietuvoje, o visa kita – užsienyje. Tačiau jei kuri, kaip dabar dauge-lis, programėlę, internetu paremtą paslaugą – turi būti ypač arti kliento, kad matytum, kaip jis mąsto. Taip pat iš pradžių nėra lengva surasti patikimų pardavimo partnerių užsienyje – reikia ryšių. Manau, kad ankstyvame etape sunku atsieti par-davimo ir technologijos kūrimo procesą“, – sako ne vieną „startup’ą“ pra-dėjusi Dalia Lašaitė.

»norint išplėtoti paklausų produktą ar paslaugą verslui, reikia gerai žinoti potencialaus kliento, ne lietuvio, poreikius ir galimybes

GetJarMobiliųjų programėlių parduotuvėBendra pritraukų investicijų suma – per 42 mln. JAV dolerių (112,14 mln. litų)

112mln. litų

Sėkmingi „startupai“

Mano drabužiaiMainų tinklalapisPajamos per metus auga 10–20 procentų

10 % - 20 %

Vaizdų redagavimo programa Didžioji dalis apie juos pirmą kartą išgirdo, kai 2011 metų pradžioje per 20 dienų iš programėlės pardavimų „App Store“ surinko 1 mln. JAV dolerių

Pixelmator

1 mln.

20 d.

Eskimi Socialinis tinklasAktyvių vartotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje perkopė 10 milijonų.

YplanRenginių paieškos programėlėPraėjusiais metais iš verslo angelų pritraukė 1,7 mln. JAV dolerių investiciją

AdDuplexProgramėlių „Windows Phone“ populiarinimo platforma. Praėjusių metųpabaigoje parodytųreklaminių skydelių skaičius perkopė 1 mlrd. ribą

XtGemMobiliųjų tinklalapių kūrimo įrankisJų paslaugomis naudojasi apie 3,5 mln. naudotojų

CGTraderInternetinė 3D modelių parduotuvėIš rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ pritraukė 640 tūkst. litų investiciją

TransferGoInternetinė piniginių perlaidų paslaugaIš „Practica Capital“ pritraukė neskelbiamo dydžio investiciją, su jais dirba vienas pirmųjų „Twitter“ investuotojų Gregas Kiddas

76 LietuvojeLietuvoje nr. 102013 m. balandžio 15–28 d.


955LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK LITų 2012 METAIS PER MĖNESĮ SIEKĖ VALSTyBĖS VALDOMų ĮMONIų VADOVAUJANčIųJų DARBUOTOJų DARBO UŽMOKESčIO FONDAS, DIDĖJęS 5 PROC.

kaupiančiųjų – per pusę daugiau

manoma, kad didžiausią paramą pajus mažas pajamas gaunantys kaupiantieji, nes papildoma valstybės įmoka bus skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Fotodiena

■per tris 2013 m. mėnesius pensijai kaupti nusprendė dar 13 672 dirbantieji, paly-ginti su praėjusiais metais, jų padaugėjo 47 proc.

Visų šių dirbančiųjų sutar-tys sudarytos remiantis nau-juoju pensijų kaupimo mode-liu, pagal kurį į pensijų fondo sąskaitas valstybė šiemet

perves 2,5 proc. gaunamų pajamų, nuo 2014 m. – 2 proc., o nuo 2020 m. ši dalis padidės iki 3,5 proc. Naujieji pensijų dalyviai sutiko pa-pildomai mokėti 1 proc. nuo savo gaunamų pajamų, o valstybė įsipareigojo mokėti papildomą 1 proc. įmoką nuo vidutinio šalies darbo užmo-kesčio.

tūkst.

Laisvas kelias augti BVp

n. mačiulio nuomone, nesklandumai kipre ir portugalijoje lems atsainesnį europos tarybos ir tVF požiūrį į reformų įgyvendinimo tempą minėtose šalyse. Fotodiena

■„Swedbank“ sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę, tačiau Lietuvos 2013 ir 2014 m. ekonomika ūgtelės po 4 proc. ir išliks tarp sparčiau-siai kylančių.

Metinė infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., bet kitų metų pradžioje ji pa-

spartės, todėl euro įsivedimo tikimybė, anot „Swedbank“ analitikų, – ne didesnė nei 50 proc. „Politinis neapibrėžtu-mas euro zonoje išlieka labai aukštas: Italijai nepavyko su-formuoti naujos vyriausybės, o būtinos reformos bus ati-dėliojamos“, – teigia „Swed-bank“ vyriausiasis ekonomis-tas Nerijus Mačiulis.

Kaliningrado atominė neįtikinaKol Visagino atominės elektrinės statybų perspektyvos neaiškios, į Lietuvos areną vis

ryžtingiau žengia rusų atominės elektros agentūra „Rosatom“. Jos tikslas – įtikinti Lietuvą dėl Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) naudingumo,

tačiau, ekspertų teigimu, šis projektas neatrodo ekonomiškai pagrįstas.

gReta JankaitytėSpecialiai „Ekonomika.lt“ iš briuselio

Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis „Rosa-tom“ susidomė-

jimas Lietuva. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Kirilas Komarovas Briuse-lyje vykusioje energetikos konferencijoje aiškino, kad Lietuva – vienintelė iš devynių Europos Sąjungos šalių kol kas nepasikvietė „Rosatom“, kad ši galėtų viešai išdėstyti savo pozi-ciją valdžios atstovams ir visuomenei.

„Manau, anksčiau Lie-tuva laikėsi tokios pozi-cijos dėl planų statyti Vi-sagino atominę elektrinę. Tačiau dabar negaliu paaiškinti, kokios to prie-žastys“, – „Ekonomika.lt“ Briuselyje sakė K. Koma-rovas. Pasak jo, Lietuva nėra primygtinai spau-džiama bendradarbiauti dėl BAE projekto, tačiau prisidėti būtų ekonomiš-kai naudinga. „Lietuva gali pasinaudoti galimybe užsidirbti pinigų, įkurti naujų darbo vietų, gauti naujų užsakymų įmo-nėms“, – sakė jis.

Vilioja pigia elektraBe to, „Rosatom“ atsto-vai akcentuoja pigią BAE elektros energiją, kuri pa-dėtų Lietuvos ekonomikai. „Girdėjome, jog Lietuvos pramonininkai kalba, kad jei šie galės gauti pigesnės elektros dėl BAE, tai jiems bus „pliusas“, kalbant ekonomiškai. Antras BAE blokas pirmiausia bus skirtas eksportui, todėl bū-sime laimingi, jei galėsime eksportuoti šią energiją į Lietuvą“, – savaitraščiui aiškino „Rusatom Over-seas“, „Rosatom“ antrinės bendrovės, konsultantas

Sergėjus Bojarkinas. Bet kol kas būsima elek-

tros kaina neaiški. Ši būtų nedidelė tik tuo atveju, jei BAE statybai nebus nau-dojamos skolintos lėšos. „BAE galėtų tiekti pigesnę elektros energiją tik tuo atveju, jei pastaroji bus visiškai finansuojama iš Rusijos biudžeto ir per-duota operatoriui be jo-kios finansinės naštos dėl statybos kaštų“, – aiškina branduolinės energetikos ekspertas Jurgis Vilemas.

Taip pat ne iki galo aišku, kiek kainuos BAE elektrinės ir reikalingos infrastruktūros statybos. Kol kas BAE brangesnė už Visagino atominės elek-trinės (VAE) projektą. Ki-tas energetikos ekspertas Kęstutis Škudas skaičiavo, kad bendra BAE statybos ir sujungimo su rinkomis kaina siekia 9,9 mlrd. eurų (VAE statyba be infras-truktūros preliminariai siektų apie 5 mlrd. eurų). Dėl to, K. Škiudo teigimu, vargu ar BAE parduo-dama elektros energija regione būtų konkuren-cinga.

neaišku, kaip eksportuosKita vertus, kol kas nėra žinoma, kokiu būdu BAE eksportuos savo energiją. Patogiausi variantai – jungtis su Lenkija arba Lietuva, kuri turi nuo

Ignalinos atominės elek-trinės laikų likusią gerą infrastruktūrą.

„Išaugęs „Rosatom“ dė-mesys Lietuvai gali būti aiškinamas tuo, kad pra-dedama suprasti, jog nėra kam pirkti tos elektros, – sakė J. Vilemas. – O vie-ninteliai realūs pirkėjai – Lenkija ir Baltijos valsty-bės.“ Nei Lenkija, nei Lie-tuva jokių oficialių derybų dėl galimų jungčių su „Ro-satom“ dar nepradėjo.

S. Bojarkinas teigia,

kad yra ir kitų eksporta-vimo kelių. „Trečias pasi-rinkimas būtų tiesti kabelį per Baltijos jūrą į Vokie-tiją. Tai – pats brangiau-sias sprendimas, tačiau jei nesutarsime dėl energijos tiekimo į šiaurę ir pietus, jūros dugno kabelis būtų nutiestas naudojant „Nord Stream“ dujotiekį“, – aiš-kino jis.

Tačiau tai dar labiau pabrangintų BAE sta-tybas: neaišku, ar tiesti kabelį į Vokietiją būtų lo-

giškas spendimas, turint omenyje, kad ši valstybė iki 2022 metų ketina atsi-sakyti šalies viduje gami-namos atominės, ir vargu ar atrodys etiškai teisinga importuoti šią energiją iš svetur. „Dėl jungčių su Europos šalimis – taip, tai yra klausimas“, – pripa-žino K. Komarovas ir sakė, kad diskusijos dėl jungčių su Lenkija ir Vokietija vyksta, bet kol kas nieko daugiau pasakyti negali.

Kita BAE neišspręsta problema – rezervinės galios pajėgumas. Kol kas 2-ajai termofikacinei elektrinei rezervinę galią (kurios prireiktų sutrikus elektros tiekimui) Kalinin-gradas perka iš Lietuvos. Pasklido kalbų, kad BAE reikalingas rezervines galias „Rosatom“ norėtų gauti iš Lietuvos Kruonio hidroakumuliacinės elek-trinės (HAE).

K. Komarovas teigė, kad jokių realių diskusijų dėl Kruonio HAE nebuvo. O S. Bojarkinas aiškino, kad rezervinėms galioms gauti ketinama rekons-truoti 2-ąją Kaliningrado termofikacinę elektrinę.

trūksta logikosEsant šioms neišspręstoms problemos ir dideliems kaštams kyla klausimas, kodėl apskritai statoma BAE, kurios pajėgumas Kaliningradui smarkiai per didelis, o eksportavimo galimybės kol kas miglo-tos. Aiškinama, esą regio-nui ateityje gresia elektros deficitas, dėl to būtina ato-

minė elektrinė, tačiau Lie-tuvos ekspertai abejoja jos reikalingumu.

„Apie elektrinės ekono-minės naudos stoką liu-dija ir tai, jog rusai patys kone trejus metus ieško investuotojo, kuris galėtų prisiimti 49 proc. BAE pa-statymo kaštų, – sako J. Vi-lemas. – Rinkos aspektu, Kaliningradas labai pato-gioje geografinėje pozici-joje, bet didelio poreikio

naujai elektros energijai tiesiog nėra. Tai patvirtina užsienio kapitalo nenoras investuoti.“

Politologas Tomas Jane-liūnas irgi mano, kad nėra jokios būtinybės turėti re-gione atominę elektrinę. „Didžiausia būtinybė – šį regioną visapusiškai inte-gruoti į bendrą Europos tinklą. Net didėjant elek-tros energijos poreikiams, manau, tinklų integra-vimas vienaip ar kitaip leistų juos patenkinti“, – sako jis.

politiniai motyvai Šio projekto neekonomiš-kumas ragina Lietuvos

specialistus manyti, kad BAE – labiau politinis, o ne ekonominis projektas. „Jis negali būti vien eko-nominis, nes tokiu atveju būtų pasirinkti gerokai pigesni ir mažiau rizikos keliantys projektai. Juo labiau, kad patenkinti Kaliningrado poreikius tikrai galima ir kitais būdais, ypač jeigu įvertin-tume visą Baltijos šalių infrastruktūrą, plėtros planus ir panašiai“, – aiš-kina T. Janeliūnas.

J. Vilemas mano, kad būtinybės AE turėti re-gione nėra, todėl jos sta-tybas veda politiniai mo-tyvai. „BAE yra politinis

projektas, keliantis iliu-ziją, esą regione bus jau-čiama elektros energijos stoka, o tai leis uždirbti, – aiškino ekspertas. – Elek-trą mes vis tiek pirksime iš bendros rinkos. Lie-tuva turi daug jungčių su kitomis valstybėmis, tad nuogąstauti dėl elektros trūkumo nereikėtų.“

Šiuo metu, pagal ES planą, Baltijos šalys turi būti kuo geriau inte-gruojamos į ES elektros tinklą. Jeigu Lietuva sutiktų savo jungtis, in-frastruktūrą skirti BAE, tai iš dalies prieštarautų šiam tikslui. „ES siekia, kad energijos rinkų re-guliavimas būtų daugiau mažiau bendras, manau, jog Baltijos šalims vienu ar kitu atveju tektų la-biau orientuotis į bendrą Europos rinką“, – sako T. Janeliūnas.

Faktai

kBaLtiJoS atominė eLektRinė

•BAE statoma 17 km į pie-tryčius nuo Ragainės mies-to, apie 20 km nuo sienos su Lietuva

•BAE turės 3+ kartos AES-2006 reaktorių

• „Rosatom“ ketina 49 proc. BAE akcijų pasiūlyti ES narių įmonėms

•BAE statybos oficialiai pradėtos 2010-aisiais, planuojama, kad pirmasis reaktorius pradės darbą 2017 m.

„Rosatom“ tikina, kad kaliningarde statoma Baltijos atominė elektrinė suteiks regionui pigios energijos. Reuters

»Bae yra politinis projektas, keliantis iliuziją, esą regione bus jaučiama elektros energijos stoka

o. Bložienė: dailiosios lyties atstovės, kurių Lietuvoje priskaičiuojama 1,35 mln., tampa vis galingesne perka-mąja ir ekonomine jėga. Fotodiena

Silpnosios lyties stiprybės

■moterys vadinamos silpnąją lytimi. Rinkimų balsavimo teisę jos įgijo tik XX amžiaus pradžioje, ilgą laiką dirbo menkai apmokamus darbus, priklausydavo nuo tėvų, vyro pajamų ar našlės pašalpų. Bet nuo tada nutekėjo daug vandens ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Beveik.

Praėjusių metų pabai-gos duomenimis, moterų nedarbo lygis Lietuvoje buvo 4 proc. punktais ma-žesnis nei vyrų, tačiau, nepaisant aktyvesnio moterų įsiliejimo į darbo rinką, jos vis dar uždirba mažiau. Vis dėlto lyčių diskriminacija tai būtų sudėtinga pavadinti. Ne taip kaip, pavyzdžiui, 1930 metų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus darbuo-tojų minimalių užmokes-čio dydžių nustatymą, pagal kurį pusberniai negalėjo gauti mažiau nei 350 litų, pusmergės – mažiau nei 250 litų per metus. Šių laikų skirtu-mas nulemtas objektyvių veiksnių, tokių kaip mo-terų užimtumo tradici-jos, pasekmės, padarius karjeros pertrauką ar dir-bant dalį dienos ir kt. Be to, atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinio atlygio pasispardydamas mažėja: jei vyrų atlyginimai, paly-ginus 2011 ir 2012 metų ke-

turių ketvirčių vidurkius, augo vidutiniškai 2 proc., tai moterų – beveik vienu procentiniu punktu spar-čiau.

Moterys rečiau užima vadovaujamąjį postą, bet kai šalyje kyla ekono-minė sumaištis ar rece-sija, jos dažniau tampa namų ūkio stabilumo garantu. Pirmiausia – dėl pragmatiškumo ir kon-servatyvumo. Pastebėta, kad moterys dažniau lin-kusios rinktis stabilesnį darbą, nei vaikytis ne-išsipildžiusių svajonių. Tinkamas pavyzdys būtų valstybinis sektorius, ku-riame 2012-ųjų pabaigoje dirbo beveik 255 tūkst. moterų ir tik 139 tūkst. vyrų. Be to, sunkmečiu pravartus moterų ekono-miškumas ir gebėjimas suvaldyti išlaidas arba, liaudiškai tariant, „iš kir-vio košę išvirti“.

Moterys nelinkusios rizikuoti ne tik profe-siniame, bet ir finansi-niame gyvenime, todėl jos rečiau tampa „pasa-kiškai“ turtingos. Kita vertus, moterys kur kas rečiau nei vyrai praranda turimas santaupas ir turi jų daugiau. 2011 metų „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos apklausos duomenimis, santaupų, siekiančių nuo 10 iki 20 tūkst. litų, termi-

nuotųjų indėlių sąskai-toje turi beveik 17 proc. moterų, o vyrų dalis tesie-kia 12 proc.

Pajamos svarbu, bet tai, kaip jos suvaldomos, – dar svarbiau, o išlaidas namų ūkiui dažniausiai valdo būtent moterys. Vyriausiomis namų ūkių buhalterėmis jos tampa ne todėl, kad gerai skai-čiuoja, o dėl to, kad yra atsakingos už didesnę namų išlaidų dalį. Jos rūpinasi maistu šeimai, vaikų priežiūra, namų jaukumu ir t. t. Tai ilius-truoja ir prieš keletą metų Instituto atlikta apklausa, rodanti, kad daugiau nei pusę namų ūkio išlaidų valdo per 60 proc. moterų. Beveik 7 proc. moterų pa-sisakė esančios atsakin-gos už visas namų ūkio išlaidas, o tokių vyrų pro-centas nesiekia vieno.

Taigi, dailiosios ly-ties atstovės, kurių Lie-tuvoje priskaičiuojama 1,35 mln., su visais su-taupytais, uždirbtais, paveldėtais ir kartu su antrosiomis pusėmis val-domais finansais tampa vis galingesne perkamąja ir ekonomine jėga. Jos vadovauja didžiajai dau-gumai namų ūkių, kurių vartojimo išlaidos sudaro daugiau nei 60 proc. ša-lies BVP, finansams ir veiklai.

»namų ūkio išlaidas dažniausiai valdo būtent moterys

odeta BLožienė„Swedbank“ asmeninių finansų insti-

tuto vadovė lietuvoje

Kitu žvilgsniu8

Dainius Liulys „Pigu.lt“ įkūrėjas, Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos vadovas:Daugės universalių parduotuvių, bet stiprės ir specializuotos, nes elektroninės prekybos sektorius auga. Galima sakyti, kad jų gausės, tačiau ar sugebės prisitaikyti – jų reikalas, nes konkurencija kuo toliau, tuo labiau didės. Taigi, jai augant, išlikti ir veikti sėkmingai, žinoma, bus sunkiau

Vilius Juraitis, „Beta.lt“, „Gurpinis.lt“ vadovas: Į universalias parduotuves dėl didelio asortimento eina daugiau pirkėjų, internete tokia pati tendencija: vartotojui suformuoti prekių krepšelį patogiau, nei atlikti atskirus pavedimus ir laukti atskirų siuntų. Jei didieji verslai neateis į internetą, tuomet arba lietuviškos internetinės parduotuvės užims vis didesnę segmento galį, arba užsienio veikėjai atsikąs gabalą rinkos

NUOMONĖ

atsiras įvairių kas patogiau vartotojui

Ar artimiausiu metu internetinės parduotuvės specializuosis, o didysis verslas elektroninėje erdvėje pakeis netyčia atsiradusias parduotuves?

asmeninio albumo nuotr.aivaro Zujaus nuotr.

Verslas ir technologijos 9

E. komercija jau nebe kosminis laivas

Kurti e. parduotuvę jau reikėjo vakar, šiandien brangiau, bet vėluojantieji vis dar serga

„pats žinau geriau“ sindromu.Elektroninės ko-mercijos konsul-tantas Vytautas Vorobjovas bado

į Lietuvos elektroninių parduotuvių klaidas, bet ramina, kad naujiems pre-kybininkams vietos yra, svarbiausia – ieškoti profe-sionalų pagalbos, nes mo-kytis iš klaidų per brangu.

? kiek Lietuvoje e. par-duotuvių, kuriose

daroma klaidų? kalbama, kad daugelyje pirkėjai mato tik prekių, kurių pardavėjas dar neturi, paveiksliukus, negauna patogaus atsiskaitymo, prekių grąžinimo sąlygų.

Skaičius artėja prie 2 tūkst., bet realiai veikian-čių tikrai ne daugiau kaip penki šimtai. Tokie dalykai – labiau neetiškas verslo plėtros būdas, dėl kurio trumpuoju laikotarpiu nukenčia sąžiningi konku-rentai ir visada pirkėjai, bet ilgainiui dėl įvaizdžio nuo šių prekybininkų var-totojai nusigręžia. Klaidas, kurias daro pradedantieji e. prekybininkai, įvardiju kaip sindromą „aš žinau geriau“: įmonės pradeda e. prekybą, įsivaizduoda-mos, kad užteks studento programuotojo ir šiek tiek pinigų reklamai. Metų pradžioje dariau tyrimą, jo rezultatai rodo, kad 40 proc. prekybininkų nesinaudoja išorinėmis paslaugomis. Dažnai tai nebėra dviejų ar trijų žmo-nių įmonė, nors kartais būtent tokios pozicijos laikosi net didelės bendro-

gaBiJa SaBaLiaUSkaitė[email protected]

vės. Kyla klausimas, iš kur jos gauna informacijos, nes „know – how“ žinių trūksta visame pasaulyje, o e. komercijos programa aukštosiose mokyklose pasensta anksčiau, nei pradedama dėstyti. Jei neieškai pagalbos, belieka mokytis iš savo klaidų, bet dažnai tai brangiai kai-nuoja.

? investicijos e. parduotu-vėms kurti skiriasi priklau-

somai nuo kokybės. Vis dėlto, kam nereikėtų gailėti pinigų?

Esminis patarimas – bandyti simuliuoti visą procesą: nuo prekės ga-vimo, užsakymo e. par-duotuvėje iki prekių atrankos, grąžinimo, ir pažiūrėti, kiek jo dalių galima automatizuoti.

Viskas kainuoja, taigi skaičiuoji, kiek gali sau leisti. Kiekviename versle skirtingai: vieni turi savų sandėlių ar gamina patys, kiti perka iš skirtingų tiekėjų, vienų prekės sun-kios, kitų telpa į voką. No-rėtųsi gauti universalią instrukciją, bet kiekviena problema turi skirtingų sprendimų.

? ar elektroninė parduotuvė gali tapti pagrindiniu pa-

jamų šaltiniu, ar būtinai reikia dar ir tradicinės parduotuvės?

Takoskyra tarp elektro-ninės ir tradicinės parduo-tuvės nyksta, pasaulyje įsigali multichanell (angl. daugiakanalis) požiūris. E. prekyba jau nebėra kos-minis laivas, nusileidęs šalia seno „kukurūzniko“, o dar vienas pardavimo kanalas, puikiai veikiantis drauge. Tradiciniai Angli-jos prekybininkai kuo pui-kiausiai taiko „click to col-lect“ variantą, kai žmonės prekes užsako internetu, o atsiima jas punkte. Ten pat judės ir mūsų elektroni-niai pardavėjai: „Pigu.lt“, „Beta.lt“ taip pat atidaro prekių atsiėmimo punk-tus, tradiciniams parda-vėjams bus dar lengviau, nes jie turi daugiau tokių „taškų“. Įsivaizduokime, kaip bus gerai „Maximai“, kai ji pristatys tokią pa-slaugą.

? prognozuojate, kad ilgainiui mažės „netyčia“

sukurtų internetinių parduo-tuvių ir daugės didžiojo verslo investicijų. Su kuo siejate tokį pokytį?

Su rinkos branda. Įėji-mas į rinką labai pabrango, tai susiję su daugybe da-lykų – gamybine dalimi, rinkodara, internetinėje erdvėje išaugusia konku-rencija. Tendencija gana ryški visame pasaulyje: kad galėtum kokybiškai konkuruoti, net paprastos internetinės parduotuvės atidarymas reikalauja vis daugiau investicijų. Jau nebeužtenka vieno žmo-

gaus, kuris atsakinėtų į skambučius ir pakuotų prekes. „Pigu.lt“ buvo rin-koje, galima sakyti, vieni. Dabar reikėtų žymiai di-desnių investicijų, jei ban-dytum padaryti tą patį.

? ar gali e. prekybos privalu-mus dėl tokių įėjimo į rinką

barjerų išbandyti smulkusis verslas?

Žinoma. Artimiausiu metu nebepamatysime daug plataus pasirinkimo, stiprės siauros, stabilios specializacijos pardavėjai, ypač gamintojai. Jie turi gilesnių žinių ir konkre-tesnį asortimentą, nei uni-versalus pardavėjas, kartu ir galimybę pasiekti ga-lutinį pirkėją bei didesnę pelno maržą.

? aptariant tarptautines e. komercijos tendencijas

daug dėmesio skiriama asme-niniam pardavėjo ir pirkėjo ryšiui, jo užmezgimui net mobiliuoju telefonu. ar tokios „mados“ aktualios Lietuvos verslui?

Nors kiek suprantan-tys, ką daro, turi analiti-nių programų. Pavyzdžiui „Google analytics“ nau-doja 93 proc. e. prekybi-ninkų. Jos aiškiai rodo, koks mobiliųjų vartotojų lankomumas. Nereikia ieškoti tiesos ir šviesos ke-lio – kaip vartotojui pato-giau, taip ir reikia daryti. Jei sulauki mobiliųjų var-totojų, turi atrodyti gerai, nes jei būsi prastesnis už konkurentą – pirkėjas nu-eis pas jį.V. Vorobjovas balandžio 18 d. 15 valandą LOGIN konferencijoje skaitys pranešimą „E-commerce in Lithuania: the end of the market romantics‘ era“.



V. Vorbojovas sako, kad anksčiau internete šviečiamąją misiją vykdė tradicinių prekybos vietų neturinčios parduotuvės, o šiandien, pamatę, kad dingti nebėra kur, elektroninėje erdvėje kuriasi ir tradiciniai prekybininkai. to rezultatas – ne tik tradicinė pardavėjo ir pirkėjo forma, bet ir verslas – verslui. asmeninio albumo nuotr. Svarbiausias vaid-

muo „Traidenio“ veikloje tenka žinioms ir inova-

cijoms, o technologinių įrenginių tobulinimas, taikant naujausias žinias ir griežčiausius gamybos standartus, sudarė sąly-gas bendrovei įsitvirtinti vidaus ir užsienio rinkose. Technologiniai, inžineri-niai sprendimai, jų sude-rinamumas yra geriausias įmonės gaminių kokybės įrodymas, įvertintas Na-cionaliniu kokybės prizu, Inovacijų prizu ir kt.

Gamybinė technologinė įmonė „Traidenis“ rinkoje išsiskiria iš stiklaplasčio pagamintų talpyklų tūriu. Visas gamybos procesas moksliškai pagrįstas: sie-nelių storio ir stiprumo savybių skaičiavimais, tal-pos paskirties ir cheminio atsparumo įvertinimais ir kt.

„Tai sudėtingas proce-sas. Jei viską atlieki moks-liškai ir pagrįstai, tuomet tai – aukštosios technolo-gijos, už kurias prisiimi atsakomybę ir esi ramus prieš vartotoją, – aiškina įmonės „Traidenis“ gene-ralinis direktorius Sigitas Leonavičius. – Inžinerijos pramonėje viskas turi ati-tikti standartus ir kokybės bei technologijos reikala-vimus.“

investuoja į specialistusVerslo sėkmę užtikrina ir konkurencinį prana-šumą suteikia įmonės darbuotojų kompetencija ir inovatyvus mąstymas, atsakomybė klientams ir aplinkai, gebėjimas pri-sitaikyti prie kintančių verslo sąlygų, investicijos į specialistus, bendradar-biavimas su šalies ir užsie-nio universitetais.

„Traidenyje“ dirbantys inžinieriai ir projektuo-tojai palaiko ryšius ir su Lietuvos aukštosiomis

mokslo žiniomis pagrįsta kokybė

„Traidenis“ plačiausiai žinomas kaip nuotekų valymo įrenginių gamintojas, tačiau įmonės gaminių asortimentas gerokai didesnis: nuo

Lietuvoje ir užsienyje didelę paklausą turinčių nuotekų valymo įren-ginių, įvairios paskirties talpų iki įdomesnių stiklaplasčio gaminių –

šildomųjų kubilų, baseinų, nusileidimo kalnelių, pasienio ruožo žymėjimo stulpelių ir net įvairių dekoracijų.

mokyklomis – Kauno technologijos (KTU), Alek-sandro Stulginskio (ASU), Vilniaus Gedimino techni-kos (VGTU) universitetais bei Alytaus kolegija, daly-vauja Karjeros dienų ren-giniuose. Užsienyje verti-nami ne tik „Traidenio“ gaminiai, bet ir čia dir-bantys specialistai, įgiję nepamainomos patirties kurdami nestandartinius gaminius: technikos di-rektorius skaito paskaitas Rusijos, Baltarusijos bei Lenkijos universitetuose.

Įmonė, pasinaudojusi ES teikiama parama, įkūrė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros laboratoriją, įdiegė pa-žangią talpų gamybos vy-niojamuoju būdu techno-logiją, įsigijo pramoninį robotą ir ėmė naudoti ga-mybos procesų valdymo

programą. Tai padėjo išplėsti gaminių asorti-mentą. Mokslinių tyrimų laboratorijoje vyksta darbai, kurių metu iš-bandomi naujų gaminių prototipai ir inovatyvios technologijos, o tai leidžia pradėti naujų gaminių se-rijinę gamybą. Daugiau-sia šios produkcijos šian-dien sudaro įvairių rūšių talpos: dvisluoksnės, tris-luoksnės, chemiškai at-sparios, termoizoliacinės, kuro, geriamojo vandens talpos, skruberiai, prieš-gaisriniai rezervuarai, siloso bokštai ir kt.

Šiuo metu „Traidenis“ tęsia inovacinę veiklą kartu su VGTU, ASU, KTU universitetais, sėkmingai įgyvendina projektus pa-gal priemonę „Inočekiai LT“.

atveria naujas rinkasAlytuje įsikūrusios įmo-nės gaminiai ypač palan-kiai vertinami užsienio rinkose – tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Šiandien įmonės klientų galima rasti ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir Vokietijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje,

Latvijoje, Moldovoje bei kitose NVS šalyse. Lenki-joje veikia antrinė „Trai-denio“ įmonė. Daugiau kaip 60 proc. gaminių yra eksportuojama.

Įmonėje dirbantys pro-jektuotojai ir inžinieriai bene kasdien susiduria su nestandartinių gami-nių užsakymais, kuriuos projektuojant tenka kaip reikiant pasukti galvą. Beveik kiekvienas užsa-kymas – tai kūryba, naujų idėjų generavimas: „Li-fosai“ pagaminta nestan-dartinės formos chemiš-kai atspari talpa – purslų gaudiklis, „Lindstrom“ skalbyklos nuotekų va-lymo įrenginiai Logoteco mieste Slovėnijoje, vokie-čių užsakymu pagamin-tas skruberis (biodujų valymo talpa), iškeliavęs į Vietnamą, ir kt.

Pernai bendrovė įsi-tvirtino naujose rinkose – Skandinavijos šalyse, Slo-vėnijoje, Vokietijoje bei pasiūlė naują produkciją: surenkamąsias antžemi-nes talpas iš stiklaplasčio nuo 100 iki 5000 kubinių metrų, kuro bei geria-mojo vandens talpas.

Šiandien „Traidenis“ po metus trukusių ban-dymų pristato rinkai naujovę – nuotolinę duo-menų perdavimo sistemą mažiems nuotekų valymo įrenginiams. Pasak ben-drovės generalinio direk-toriaus, naujoji sistema – tai telemetrinė kontrolės sistema, skirta nuotekų valymo įrenginio veiki-mui stebėti ir valdyti bei

signalizuoti pakitus jo pa-rametrams arba įvykus ypatingam atvejui.

„Traidenio“ gaminami buitinių nuotekų biolo-ginio valymo įrenginiai – vieni pirmųjų mažųjų įrenginių, į kuriuos įdieg-tas visas telemetrinis val-dymas. Tuo jie skiriasi nuo kitų, šiuo metu esan-čių rinkoje, o pažangi įmonė toliau išlaiko rin-kos lyderio pozicijas re-gione, garsina Alytaus ir Lietuvos vardą. Bendro-vės ilgametė patirtis bei profesionalumas leidžia rasti geriausius sprendi-mus vandens valymo ir inžinerijos srityse.

ilgametė patirtis ir žinios „Traidenis“ nuolatos ieško galimybių tobulėti, kurti. Skirdama daug dė-mesio plėtrai, gaminių kokybei ir patikimumui, ryšiams su klientais ir partneriais palaikyti, įmonė kviečia projek-tuotojus, statybininkus, visus esamus ir būsimus klientus aplankyti „Trai-denio“ stendą lauko eks-pozicijoje „Resta 2013“ parodoje.

Atestuoti profesiona-lūs bendrovės specialis-tai teiks nemokamas kon-sultacijas visais nuotekų tvarkymo klausimais, supažindins su individu-aliems vartotojams, ūki-ninkams, kaimo turizmo sodyboms, sodų bendri-joms, pramonės įmonėms ir kt. vartotojams skirta produkcija. Užsakymo nr. 04-11-2013

»Verslo sėkmę užtikrina ir konkurencinį pranašumą suteikia įmonės darbuotojų kompetencija ir inovatyvus mąstymas

Svarbiausias vaidmuo „traidenio“ veikloje tenka žinioms ir inovacijoms, o technologinių įrenginių tobulinimas, taikant naujausias žinias ir griežčiausius gamybos standartus, sudarė sąlygas bendrovei įsitvirtinti vidaus ir užsienio rinkose. bendrovės nuotr.

Lietuvoje 11nr. 102013 m. balandžio 15–28 d.

Vį Valstybės turto fondo Materialiojo turto viešas aukcionas

Vilniaus g. 16 LT-01402 Vilnius

tel. (8 5) 268 4999

adresas objektas pradinė objekto pardavimo kaina

Debreceno g. 27, Klaipėda

1 934,000 tūkst. lt, iš kurios žemės sklypo pradinė pardavimo kaina 177,000 tūkst. lt

Viešbučio-kavinės pastatas (plotas 2398,13 kv. m, pastatas mūrinis, 5 aukštų), ilgalaikis bei trumpalaikis turtas ir šiam objektui priskirtas 0,3122 ha žemės sklypas.

Informacija paskelbta Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 2, 2013 m. Registracijos mokestis 500 lt. pradinis įnašas 100,000 tūkst. lt. aukciono vykdymo laikas 2013-04-23, 14 val. Vieta: Vilniaus g. 16, Vilnius. objekto apžiūros laikas 2013-04-17, 10 val. Apie pageidavimą apžiūrėti objektą būtina iš anksto informuoti darbuotoją atsakingą už objekto apžiūrą. Valstybės turto fondo darbuotojas, atsakingas už objekto apžiūrą: M. Zeilia, specialistas, E.Ožeškienės g. 12/ L.Sapiegos g. 5, 44252 Kaunas, tel. (837) 32 0243, mob. 8 679 49697.dokumentų dalyvauti aukcione registracijos pradžia 2013-04-19, pabaiga 2013-04-22 darbo dienomis 8 - 15 val. Vieta: Vilniaus g. 16, 01402 Vilnius Valstybės turto fondo darbuotojas, atsakingas už programos vykdymą: Vitalija Slivinskienė, specialistė, Vilniaus g. 16, Vilnius, tel. (85) 268 4924, el. paštas [email protected], faksas (85) 268 4916.pastaba: objektas suteiktas naudotis pagal panaudos sutartį. Panaudos sutartis iki priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos nutraukta nebus.žemės naudojimo sąlygos:Pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis: kita.Naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos. Naudojimo pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.Privatizavimo sąlyga: laimėtojas objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybėn. Pastaba: privatizavimo objektui priskirto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma valstybės įmonėje Valstybės turto fonde.

Esame aludarių kraštas ir šį gė-rimą verdame dar nuo XVII

amžiaus, tačiau gilias tra-dicijas ir turtingą istoriją turinčios mūsų kaimų alaus daryklos dar visai neseniai nebuvo matomos toliau savo vietovės ribų.

Kaip teigia alaus eks-pertas Vidmantas Lauri-navičius, mažųjų aluda-rių visą laiką buvo daug, tiesiog niekas apie juos nežinojo.

„Gamintojai bijojo eiti į didmiesčius. Jie nesiti-kėjo, kad miestiečiai rink-sis kaimišką alų, tačiau smarkiai apsiriko. Situa-cija ėmė keistis maždaug prieš penkerius metus, kai mažieji aludariai pradėjo žengti į didžiąją rinką“, – sako specialistas.

išskirtinė nišaĮėjimas į itin konkuren-cingą alaus rinką mažie-siems aludariams nebuvo lengvas. Jie tapo mato-mesni tik atradę išskirti-nes nišas.

„Mažųjų aludarių gami-niai tapo labiau pastebimi, kai buvo pradėti tiekti spe-cializuotose parduotuvėse ir baruose. Neišsigandu-sios rizikos, šios prekybos vietos tapo savotiškais alaus rinkos revoliucijos

Britiška alaus revoliucija Lietuvoje

Vos prieš kelerius metus būtų buvę keista išgirsti ką nors užsisakant alaus neįprastais lietuviškais pavadinimais „Varniukai“ ar „Dundulis“. Dabar tai nustebintų retą.

Nuopelnai už šiuos pokyčius tenka pasaulinei mažųjų aludarių revoliucijai.

aLiSa [email protected]

pradininkais“, − pasakoja V. Laurinavičius.

Mažųjų alaus dary-klų asociacijos (MADA) vadovė Lina Šileikienė pastebi, kad per pastaruo-sius metus vis daugiau

pirkėjų renkasi natūraliu būdu virtą mažųjų aluda-rių alų.

„Šių gamintojų alus sparčiai populiarėja ir tai vyksta dėl prekybos vietų, išimtinai siūlančių

mažųjų daryklų virtą alų. Šios tendencijos jaučia-mos ir visoje Europoje, to-dėl stambieji alaus gamin-tojai, naudojantys „High gravity“ technologiją, netruko pajusti naujųjų

veikėjų įėjimo į rinką pa-sekmes“, – teigia L. Šilei-kienė.

modelis iš britųVilniaus baruose prasi-dėjusi alaus revoliucija,

kuomet klientams pradėta siūlyti išimtinai lietu-viško kapitalo alaus dary-klų produkciją – tai 1971 metais Anglijoje pradėto judėjimo CAMRA („Cam-paign for Real Ale“ liet. „Kampanija už tikrą alų“) modelio lietuviško pritai-kymo rezultatas.

„Kaip ir Lietuvoje, alaus rinką Anglijoje už-ėmę didieji alaus gamin-tojai. Įsibrauti į ją ma-žiesiems buvo nemenkas iššūkis, kuriam pasiekti pasirinkta populiarinimo bei ugdymo taktika. Ji pasiteisino ir mūsų šalyje. Kaip ir britai, įsteigėme alaus broliją, organizuo-jančią nemokamas pas-kaitas, teikiančią pagalbą mažiesiems aludariams rinkodaros klausimais bei tarpininkaujančią už-mezgant naudingus ben-dradarbiavimo ryšius“, – sako alaus specialistas V. Laurinavičius.

Tokį patį modelį po truputį imasi realizuoti ir kaimynai latviai. Šiuo metu Latvijoje alaus da-ryklų yra vos 20, tačiau re-voliucija tik prasideda ir ilgainiui šis skaičius gali padidėti keliskart.

Santykis su didžiaisiais Išėjus į didmiesčių rinką, kai kurių alaus daryklų apyvarta padidėjo tris ke-turis kartus. Jų produk-cija tiekiama baruose, pilstomo alaus ir didžio-siose parduotuvėse, pri-statoma mugėse ir kt. Ar neverčia sunerimti tokios tendencijos stambiųjų da-ryklų?

„Mažųjų aludarių konkurencija jaučiama labiausiai pigaus alaus segmente, nes pagaminti aukštos kokybės „pre-mium“ kategorijos alų rei-kia ne tik puikių žaliavų ir profesionalių aludarių, bet ir geros, modernios technologinės įrangos, kuri mažajam sunkiau įkandama. Džiaugtumės, jei mažosios daryklos

sudarytų didesnę konku-renciją lyderiams ir inves-tuotų į kokybę, nes alaus daryklos mažumas pats savaime negarantuoja nei unikalumo, nei, juo labiau, kokybės“, – sako Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Gala-dauskas.

MADA atstovės tei-gimu, nerimauti stambie-siems aludariams yra dėl ko.

„Mažieji aludariai su-daro iki 10 proc. Lietuvos rinkos, tad didieji kaip ir neturėtų jausti grėsmės. Vis dėlto, manau, jaučia. Reklamos, kurią intensy-viai naudoja stambiosios daryklos, poveikis ne-bėra toks stiprus ir daro mažesnę įtaką pirkėjo apsisprendimui. Manau, kad renkantis alų labiau dominuoja kokybės, natū-ralumo ir kainos santykis, nei viešųjų ryšių kampa-nijos su visa reklama“, – kalba L. Šileikiėnė.

jui: „Prekybos centrai par-duoda tiek alaus, kiek par-duoda. Jiems neįdomu, kokios jis rūšies“, – teigia jis.

pasirinkimas sostinėjeKokiais kriterijais alaus pasiūlą savo klientams parenka įprastų kavinių-barų vadovai? Vilniaus senamiestyje dviem itin populiariems barams, siūlantiems platų alaus pasirinkimą, vadovaujan-tis Karolis Paliulis teigia, kad nors mažųjų aludarių gaminiai yra vertintini, baro lankytojai tokio sko-nio dar neieško.

„Šimtu procentu tikime mažojo alaus kokybe, ta-čiau mūsų klientai – kos-mopolitai, nemažai pa-saulio matę ar užsienyje

Faktai

mažieJi aLUdaRiai

• Šalyje licenciją gamin-ti alų turi 74 įmonės, iš kurių aktyviai šia veikla užsiima apie 50. Alų ga-minančios bendrovės ofi-cialiai nėra klasifikuoja-mos į kategorijas, tačiau praktikoje jos skirstomos pagal produkcijos apimtį bei gamybos procesą į didžiuosius, mažuosius (vidutinius) ir smulkiuo-sius aludarius

• Pagal vidaus rinkoje parduodamą alaus kiekį, 75 proc. rinkos užima trys didžiosios Lietuvos alaus daryklos: „Švyturys-Ute-nos alus“ yra didžiausias, toliau pagal pardavimus rikiuojasi kone dvigubai mažesnė „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir mažiau-sia iš didžiųjų alaus dary-klų – „Volfas Engelman“

gyvenę žmonės“, – teigia „Gringo pub“ vadovas K. Paliulis.

Užsukus į kitą žinomą ir itin užsieniečių pamėgtą senamiesčio kavinę, di-delio alaus pasirinkimo čia nerandame. Šios kavi-nės direktorė teigia, kad sprendimas, kurio tiekėjo alų rinktis, priimtas atsi-žvelgiant į naudingiausią rinkodaros pasiūlymą.

„Nesame aludė, tai, kokį alų siūlome savo kli-entams, – daugiau rinko-daros rezultatas. Mums svarbu turėti šviesiojo, tamsiojo ir baltojo alaus, o ar jis bus vieno, ar kito gamintojo – nėra didelio skirtumo. Be to, pas mus lankosi itin daug užsie-niečių, kurie tarsi išmo-kyti užsisako vieną, tą patį stambiojo gamintojo alaus bokalą. Jei į savo meniu įtrauktume ma-žai žinomo alaus, galbūt iš smalsumo klientai jo kartais paragautų, tačiau

daugiau nei 80 proc. mūsų lankytojų tam neteiks svarbos“, – teigia kavinės „Cozy“ direktorė Milda Marčiukaitytė.

pagaminta namuoseLietuvoje gaminamas 300–400 rūšių alus, o pa-saulyje oficialiai įtvir-tintos net 76 šio gėrimo kategorijos. Tiesa, 76-oji kategorija „and all other“ (liet. „ir visi kiti“), tad net namuose pagamintas alus gali rasti savo vietą šioje skalėje.

Sparčiai populiarėjant mažųjų aludarių gami-niams, vartotojams pra-dėta siūlyti išsivirti alaus ir patiems, namų sąlygo-mis. Reikiamus ingredi-entus ir receptūrą siūlan-čios bendrovės suteikia galimybę nesudėtingai pasigaminti mėgstamą gėrimą savarankiškai.

Pasirodo, pasigaminti alų užtrunka tiek, kiek iš-sivirti sriubą – vos vieno

vakaro darbas. Tiesa, dar lauktų brandinimas.

toliau augs Kalbėdamas apie alaus rinkos ateitį, V. Laurina-vičius prognozuoja dar porą metų truksiantį ma-žųjų aludarių augimą, o vėliau rinka stabilizuo-sis. Žymius pokyčius, šiuo atveju, jis matytų pa-sikeitus kelioms kartoms.

L. Šileikienė konkre-čių prognozių nepateikia, motyvuodama nenuspė-jama įstatymų situacija, ir atkreipia dėmesį į pa-skutinius LR Seimo maž-meninės prekybos suvar-žymus.

„Natūralaus alaus po-puliarėjimo tendencijos kol kas tik stiprėja, todėl didžiuosiuose prekybos tinkluose mažųjų daryklų prekybiniai plotai taip pat plečiasi. Esu tikra, tai nėra vienadienės ma-dos reikalas“, – priduria MADA vadovė.

Iki šiol koncentravęsi į savo regiono klientus ar veikę siaurose nišose, da-lis mažųjų aludarių įžengė ir į prekybos tinklus. Anot MADA vadovės, šis pasie-kimas – tai ne rinkodaros taktikos, bet vartotojų po-reikio rezultatas.

„Mažosios daryklos nie-kada neturėjo ir neturės tokio reklaminio biudžeto, kokiu disponuoja didžio-sios. Mūsų produkcija pre-kybos centruose atsirado dėl vartotojų“, – sako ji.

Šiuo atžvilgiu, pažymi alaus ekspertas V. Lauri-navičius, skirtingai nei idėjiniais pagrindais vei-kiančios specializuotos parduotuvės ar barai, pre-kybos centrai nesureikš-mina, kokių gamintojų produktus siūlo vartoto-

»parduotuvės ar barai, prekybos centrai nesureikšmina, kokių gamintojų produktus siūlo vartotojui

įėjimas į itin konkurencingą alaus rinką mažiesiems

aludariams nebuvo lengvas. Jie tapo matomesni tik atradę

išskirtines nišas. Fotodiena

3,38TIKSKAIČIAI

TIEK LITų PARAMOS ŠIEMET SKIRTA INDIVIDUALIų NAMų RENOVAVIMO PROGRAMAI, SUMA BEVEIK TRIGUBAI DIDESNĖ NEI PERNAI

Butai Vilniuje brango

per paskutinius 12 mėnesių visuose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išliko neigiamas. Fotodiena

■„ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (oHBi), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiau-siuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, kaune, klaipėdo-je, šiauliuose ir panevėžy-je), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc.

Palyginti su praėjusių metų kovu, per metus butų kainos

Lietuvos didmiesčiuose suma-žėjo 1,6 proc. Bendram kovo mėnesio indekso reikšmės pokyčiui įtakos turėjo 0,3 proc. ūgtelėjusios butų kai-nos Vilniuje. Tai – antras mė-nuo iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojamas kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina sostinėje išaugo iki 4112 litų už kvadratinį metrą, arba 11 litų daugiau.

Strigo darbuotojų samda

iš pernai i ketvirtį įkurtų 3007 įmonių tik 47,4 proc. pasisamdė naujų darbuotojų. Fotodiena

■pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos įmonės įdarbino tik 1,9 tūkst. darbuotojų, o tuo pat metu pernai šis skaičius augo 7,9 tūkst.

Personalą, nors ir lėčiau, augino visų dydžių įmonės. Tokias išvadas padarė „So-dros“ duomenis išanalizavusi rizikos vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“. „Ke-

lios jau anksčiau buvusios probleminės įmonės atleido nemažai darbuotojų, o smar-kiai (daugiau kaip 50 darbuo-tojų) personalą padidinusių verslo įmonių mažėjo nuo 42 iki 24. Tačiau pagrindinė priežastis – netikrumas dėl minimalios algos kėlimo“, mano „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

mln.

plečiasi į Lietuvą

Suomijos bendrovė SoL Lietuvoje ketina pradėti valymo ir priežiūros paslaugų verslą. Fotodiena

■Suomijos bendrovė SoL, kurios verslo spektras apima veiklos sritis nuo valymo paslaugų iki turto apsaugos, sulig atėjimu į Lietuvos rinką planuoja baigti plėtrą Baltijos šalyse, praneša „Baltic business news“.

Lietuva taps paskutine SOL plėtros stotele. Rusija,

Latvija ir Estija jau tapo bendrovės užsienio rinko-mis. Lietuva bus išskirtinė SOL rinka, nes kompanija planuoja pradėti verslą nuo nulio.

Kitose šalyse įmonė savo veiklą pradėdavo vietinės bendrovės įsigijimo sando-riu. Lietuvoje SOL ketina pra-dėti nuo valymo ir priežiūros paslaugų verslo.

Lietuvoje10 nr. 102013 m. balandžio 15–28 d.

daugiau informacijos www.vtf.lt

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13nr. 10 2013 m. balandžio 15–28 d.


Už bankrotą bus atsakingas kompiuteris


Išsekus įmonės sąskaitoms, kai laukia tik blogiausias – bankroto – scenarijus, administratorių „aklai“ išrinks kompiuteris – tokius pakeitimus įtvirtins tobulesnis bankroto įstatymas.

baudų turėjimo, speciali-zacijos reikšmes, kurios bus aptartos su verslo, bankroto administratorių asociacijomis, bus skirs-tomi į kelias „kategori-jas“. Teisėjas, įvertinęs įmonės bankroto proceso sudėtingumą, programoje nurodys parinkti admi-nistratorių iš reikiamą „kategoriją“ atitinkančių asmenų“, – aiškina jis.

A. Marcinkevičius pa-žymi, kad šiuo metu dėl nepakankamo teisinio reguliavimo nežinoma, kokiu būdu teisėjas, vyk-dydamas ĮBĮ jam nustatytą prievolę paskirti įmonės bankroto administrato-rių, pasirenka konkretaus administratoriaus kan-didatūrą vykdyti įmonės bankroto procedūrą tuo atveju, kai ją inicijuojan-tis asmuo ar kiti asmenys,

turintys teisę siūlyti ban-kroto administratoriaus kandidatūrą, teismui jos nepasiūlo.

kreditoriai ne tik nukenčiaBankroto procesui jau prasidėjus, kyla regulia-vimo ir skaidrumo bėdų: administratorių skyrimo tvarka, teisė susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais, bylų vilkini-mas, problemos išieškant turtą ir kitos, priklausan-čios nuo konkrečios įmo-nės.

Pavyzdžiui, dėl ban-kroto administratoriaus „uolumo“ siekiant kuo greičiau parduoti įmonės turtą, nelikvidus turtas parduodamas dvigubai ar daugiau kartų pigiau, nei rinkos vertė. Viena vertus, bankroto administrato-rius paiso įstatyme nusta-

tytų terminų, kita vertus, kreditorių interesai nėra tinkamai ginami. Tačiau A. Marcinkevičius tikina, kad dėl netinkamo teisinio reguliavimo nukenčia ne tik kreditoriai. Štai „Juri-dicon“ advokatai susidūrę ir su kreditoriaus piktnau-džiavimu: kai šis bandė imituoti bankroto bylą, kurios vargais negalais pavyko išvengti, tačiau neapsieita be nuostolių dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.

„Vienos žinomos ir sėkmingai visoje Lietu-voje veikiančios statybų bendrovės kreditorius, suklastojęs bendrovės balansą, imitavęs galimą bendrovės nemokumą, pa-ruošė pranešimą spaudai bendrovės vardu, kad ši esą negali ir neketina at-siskaityti su kreditoriais, jį išspausdino didžiausiu dienos tiražu leidžiamas dienraštis. Visus suklasto-tus dokumentus, įskaitant ir išspausdintą skelbimą dienraštyje, kreditorius pateikė teismui kaip pa-grindą kelti bendrovei

Lietuva bankroto srityje pasi-kliauja Latvijos patirtimi – po

Fizinių asmenų bankroto įstatymo atėjo eilė tobu-linti Įmonių bankroto įsta-tymą (ĮBĮ). Šalyje kaimy-nėje pagal veiklos regioną sudaromi 5 elektroniniai bankroto administratorių sąrašai, o valstybės įstaiga „Nemokumo administ-racija“ teismui rekomen-duoja bankroto adminis-tratoriaus kandidatūrą. Tokia sistema esą užti-krina atsitiktinę tvarką ir galimybę padalyti visas administruojamas bylas.

Latvijos teisingumo mi-nisterijos atstovų teigimu, teisės aktai nenumato iš-skirtinės bankroto admi-nistratorių specializaci-jos, jie rekomenduojami paeiliui, taigi skolininkas praranda bet kokią ga-limybę išsirinkti lojalų administratorių. Taip su-mažinama rizika pakenkti legaliam ir efektyviam bankroto procesui.

Algimantas Marcinke-vičius, advokatų kontoros „Juridicon“ teisininkas, įsitikinęs, kad bankroto administratoriaus atran-kos kompiuterizavimas leis ar bent jau sudarys sąlygas išvengti subjekty-vumo, neskaidraus admi-nistratorių paskyrimo. Anot jo, būtent pastarai-siais metais pasitaikė dau-giausia piktnaudžiavimo atvejų, kai neretai įmonės kreditorius dar iki ban-kroto susitardavo su bū-simu administratoriumi dėl pirmenybės jų intere-sams.

Advokatas tikisi, kad įsigaliosiantys ĮBĮ pakei-timai pirmiausia leis efek-

kiu atveju galima tikėtis išvengti kai kurių pusių suinteresuotumo. Kalbų, kaip skiriami administra-toriai, yra įvairių: įprastai suinteresuoti kreditoriai, tačiau asmeniškai pasiū-lymų negavau.“ Anot jos, automatizuota sistema nebūtinai garantuos ma-žesnį darbo krūvį – viskas priklauso nuo administra-toriaus talkininkų: teisi-ninkų, padėjėjų, sekreto-rių, komandos dydžio.

išliks teisėjo verdiktasPaklaustas, ar „akla“ at-ranka kompiuteriu užti-krins reikiamą kompeten-ciją administruoti įmonės bankrotą, Ūkio ministeri-jos atstovas Ž. Paškauskas patikina, kad tuo pasirū-pins teismas, vertindamas bankroto vykdymo pro-ceso ypatumus.

„Pagal duomenų bazėse sukauptus duomenis pro-grama įvertins adminis-tratorių gebėjimus ir jų darbo krūvį. Numatoma, kad administratoriai pa-gal įstatyme nustatytų kriterijų – patirties, nuo-

tyviau atpažinti tyčinius bankrotus, sutrumpins skaidresne tapsiančią ban-kroto procedūrą, suma-žins jos sąnaudas, tačiau visų problemų toli gražu neišspręs.

„Juk ne veltui sakoma, kad pirma atsirado vagis, mokantis atrakinti spyną, o tik vėliau pati spyna. Ko gero, norintys ir toliau su-gebės apeiti įstatymus ar pasinaudoti kitomis tei-sės aktų spragomis, todėl vargu ar problemos bus iš-spręstos, geriausiu atveju sumažės jų mastas“, – tei-

gia jis. Ūkio ministerijos, reng-

siančios bankroto admi-nistratorių atrankos taisy-kles, Nemokumo politikos skyriaus vedėjas Žydrūnas Paškauskas teigia, kad tai-syklėse esą bus numatyta, kad visais atvejais admi-nistratoriumi galės būti paskirtas asmuo, deklara-vęs, kad apsiimti adminis-truoti bylą jam netrukdo ryšiai su įmone ar bylą na-grinėjančiu teisėju.

„Pakeitimai supapras-tins ir paspartins ban-kroto administratoriaus

»Vargu ar problemos bus išspręstos, geriausiu atveju sumažės jų mastas

Faktai

BankRoto adminiStRaVimaS

• Lietuvoje įmonių ban-kroto tvarką ir susijusių asmenų interesus įtvir-tina Civilinis kodeksas, Įmonių bankroto įstaty-mas, Įmonių restruktūri-zavimo įstatymas

• Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 3860 įmonių bankroto procedūros

• Bankroto administra-toriui gali būti paskirta nuobauda – (viešas) įspėjimas

• 2012 m. buvo pradėti 168 neplaniniai ban-kroto administratorių patikrinimai: teisės aktų pažeidimai buvo nusta-tyti 48 atvejais, tačiau skirtas tik 21 įspėjimas

advokatai, atstovaujantys bankroto procedūra nepatenkintiems kreditoriams, tikina, kad neretai jų nusiskundimai būna pagrįsti, tačiau bendros daugumos administratorių praktikos neigiamai vertinti negalima. Reuters

bankroto bylą“, – pasakoja „Juridicon“ advokatas.

daugiau nei skaičiuojamaAdvokato A. Marcinkevi-čiaus teigimu, bankroto proceso problemas lemia ir santykiai, atsiradę dar iki jam prasidedant, pa-vyzdžiui, netinkamas įmo-nės valdymas, privedant ją prie bankroto. Vis dėl to, patvirtintų tyčinių ban-krotų Lietuvoje nedaug, negalima teigti ir kad tokių atvejų padaugėjo sunkmečiu: 2011-aisiais pasitaikė 8 sąmoningi bankrotai, 2010 metais – 6. Teisininkas svarsto, kad padažnėjus įmonių ban-krotams išaugo ir numa-nomų tyčinių bankrotų skaičius, nes dažniausiai sąmoningas bankrotas neįrodomas arba teismo nepripažįstamas. Taigi, statistika, kuria lengva manipuliuoti, slepia dides-nes bėdas.

„Mūsų manymu, di-džiausia problema – at-sakingų institucijų kompetencijos stoka, nenoras tinkamai atlikti

savo funkcijas. Čia būtų galima paminėti „Snoro“ ir Ūkio bankų bankro-tus, sukėlusius didžiulį atgarsį visuomenėje, ir pavėluotą Lietuvos banko reakciją. Su tuo susijusi ir kita problema: kredi-toriams sunku apginti savo interesus, nes nėra lengva įrodyti, jog ban-krotas buvo tyčinis. Dėl to susidaro užburtas ratas“, – teigia advokatas.

Anot jo, dažniausiai pa-sitaikantys tyčinio ban-kroto scenarijai – turto ar turtinių teisių perlei-dimas už mažesnę nei rinkos kainą „draugams“ ir bankrotas, kuris sun-kiausias pasekmes suke-lia buvusiems klientams, partneriams ir tiekėjams. Bendrovės parduoto turto nuoma iš pirkėjo už di-desnę nei rinkos kaina esą menkesnė iš blogy-bių, nes veikla tęstinė ir nuolatiniai klientai, par-tneriai ar tiekėjai turi galimybę sužinoti, kad bendrovei darosi vis sun-kiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

paskyrimo procedūrą, nu-tartis paskirti administra-torių bus neskundžiama. Todėl bankroto procesai nebus vilkinami dėl admi-nistratoriaus paskyrimo, o parinktas administra-torius bus nešališkas“, – dėsto jis.

Bankroto departa-mento duomenimis, 2012 metais buvo pradėti 168 neplaniniai bankroto administratorių patikri-nimai: teisės aktų pažei-dimai buvo nustatyti 48 atvejais, tačiau skirtas tik 21 įspėjimas. Dažniausiai

buvo vėluojama teikti paraišką Garantiniam fondui dėl lėšų skyrimo darbuotojams, pažeidžia-mas proceso efektyvumo principas, kai dėl nepa-kankamo operatyvumo ilgėja bankroto trukmė ar tinkamai nevykdomi kreditorių susirinkimo nutarimai pateikti infor-maciją ar nustatyta tvarka parduoti turtą.

Sąžiningiems netrukdysBankroto administratorė Žydrė Judickienė svarsto, kad naująją tvarką vertinti

dar anksti, o siekiant skai-drumo galutinį sprendimą priima bankroto administ-ratorius. „Ką galime burti iš tirščių? – svarsto ji. – Ne-matau problemų, jei dar-bas atliekamas sąžiningai. Jokio skirtumo, ar klien-tas tave susiranda pats, ar per elektroninę sistemą.“ Aktyviai veiklos nevyk-danti, bet pažymėjimą išsaugojusi Vilma Zažec-kienė teigia, kad automa-tizavus administratorių atrankos sistemą galima tikėtis skaidrumo ir ma-žesnės interesų kovos. „To-

»kreditoriams sunku apginti savo interesus, nes nėra lengva įrodyti, jog bankrotas buvo tyčinis. dėl to susidaro užburtas ratas

Užsienyje 15Užsienyje14

Italijos aklavietė drebina

rinkasEuro zonos stabilumui svarbi Italija

ir toliau skendi politinėje krizėje. Šaliai spręsti ekonomines

problemas trukdo jau pusantro mėnesio niekaip nesuformuojamas

ministrų kabinetas.

ana VengRoVSkaJaSpecialiai „Ekonomika.lt“ iš Veronos, italija

Italijos ekonomika – šiuo metu antra labiausiai prasi-skolinusi visoje

Europoje, ją lenkia tik Graikija. 2012 metais valstybės skola siekė 127 proc. BVP. Biudžeto planą atnaujinęs laikinai mi-nistro pirmininko parei-

gas einantis Mario Monti paskelbė, kad valstybės skola 2013-aisiais išaugs iki 130,4 proc. BVP.

Trečia didžiausia eko-nomika senajame žemyne turi didelę įtaka euro zo-nos stabilumui. Ekspertų teigimu, Italijai šiuo metu reikia stabilios valdžios, kuri pratęstų premjero M. Monti reformas arba bent jau jų nepanaikintų.

Nepaisant ekspertų lūkes-čių, stabilumo Italijos po-litinėje padangėje kol kas nenusimato. Vasario 24–25 dienomis vykę parlamento rinkimai nė vienai partijai nesuteikė daugumos aukš-tuosiuose ir žemuosiuose parlamento rūmuose, to-dėl vyriausybės sudaryti praktiškai neįmanoma, ir bet koks naujų įstatymų priėmimas gali būti blo-kuojamas.

Nerimą kelia tai, kad buvusio komiko Beppe Grillo vadovaujamas „Pen-kių žvaigždžių“ judėjimas surinko 25,55 proc. balsų, tačiau neketina jungtis į koaliciją nei su kairiai-siais, nei dešiniaisiais. B. Grillo pareiškė, kad Itali-jai reikia naujų rinkimų, kurie gali įvykti po kelių mėnesių, o gal ir po kelerių metų. B. Grillo anksčiau ne kartą kalbėjo apie gali-mybę Italijai palikti euro zoną ir pasiryžimą derėtis dėl Italijos viešosios sko-los.

Šie pasisakymai pelnė jam euro ir rinkos priešo reputaciją. Negatyviu sig-nalu taptų ir buvusio il-gamečio Italijos premjero Silvio Berlusconi grįžimas į valdžią. Dėl politiko po-zicijų ir veikimo stokos valstybė susidūrė su mil-žiniškomis skolomis ir su-kėlė rinkų nepasitikėjimą. Situaciją laikinai išgelbėjo premjeru po S. Berlusconi

atsistatydinimo tapęs M. Monti, pelnęs pasitikėjimą visoje euro zonoje, bet ne šalies viduje.

Reikia stabilumoPasak banko „Unicredit“ analitikės Loredanos Fe-derico, „santykinė“ B. Grillo pergalė galėtų tu-rėti ir teigiamų pasekmių, pavyzdžiui, biurokratinio aparato išlaidų apkar-pymą. „Kalbant apie po-litiką, mūsų („Unicredit“ – aut. past.) nuomonė lieka ta, kad Italijai nebereikia tolimesnio fiskalinio ver-žimo, galėtų būti numatyti kai kurie gerai apmąstyti, protingi palengvinimai“, – „Ekonomika.lt“ teigė L. Federico.

Vis dėlto, analitikės nuomone, naujajai val-džiai reikėtų palikti M. Monti jau įvykdytas refor-mas: „Nors vis dar norime struktūrinių reformų, pastarųjų metų reformose iki šiol matome pamatuo-jamų pozityvių augimo efektų. Kitais žodžiais, Ita-lijai nereikia drakoniškų priemonių trumpalaikiu periodu, tačiau būtina vengti anuliuoti jau priim-tas reformas.“

Anot L. Federico, rin-kimai Italijoje kėlė abe-jonių rinkose dar prieš jiems prasidedant – vy-ravo baimė, kad įvykiai euro zonoje vis dar gali pakrypti blogesne linkme.

Kilo klausimas, ar politinė valia išliks, jeigu prireiks imtis skausmingų, bet bū-tinų taupymo priemonių ir reformų.

Rinkos sunerimoSusirūpinimas dėl euro krizės pastaraisiais mėne-siais buvo šiek tiek mažes-nis, bet rinkimai Italijoje vėl sudrebino finansų rin-kas ir sukėlė svyravimų viso pasaulio biržose. Ita-lijos akcijų rinka vasario 26 dieną nukrito žemyn beveik 5 proc. Šalies skoli-nimosi kaina 10 metų obli-gacijomis išaugo nuo 4,37 iki 4,91 proc., euro kursas smuko 0,1 proc., dolerio at-žvilgiu – iki 1,308. JAV ak-cijoms tai buvo blogiausia diena nuo 2012 metų lap-kričio, o Japonijos akcijų rinka prarado daugiau nei 2 proc.

Pasak analitikų, būtų pavojingas scenarijus, jeigu partijos nesugebėtų sukurti koalicijos ir Ita-lijai tektų rengti naujus rinkimus. „Nėra jokių abejonių, nauji rinkimai – blogiausias iš scenarijų. Niekas negalės paleisti parlamento, kol gegužę bus paskirtas naujas pre-

zidentas, todėl parlamento rinkimų nebus iki rudens. Tai rinkoms suteiktų di-džiulio neapibrėžtumo, – sako Vincenzo Scarpetta, „Open Europe“ organiza-cijos analitikas. – Bet kol Italija neatšauks didelės dalies M. Monti reformų, rinkos turėtų išlikti gana stabilios.“

„Italijai reikia vyriau-sybės, kuri būtų pasiren-gusi reformuoti neefek-tyvų viešąjį sektorių ir „atrakinti“ italų verslumo galią bei iš naujo pradėti našumo augimą“, – teigia vyriausiasis Vokietijos „Commerzbank“ ekono-mistas Joergas Kraemeris. – „Euro zonai reikia stabi-lios ir sveikos Italijos.“

Verslai užsidaroM. Monti paskelbtais skaičiavimais, 2013 me-tais biudžeto deficitas turėtų nusileisti iki 2,9 proc. BVP, tačiau kita šiuo metu skelbiama sta-tistika nežada nieko gero: vartojimo krizė Italijoje skatina trauktis iš verslo arba atleisti darbuotojus. 2012-aisiais atleidimai viršijo vieną milijoną (1 027 462), tai yra 13,9 proc. daugiau, palyginti su 2011 metais (901 796 at-leidimai).

2013-ieji gali transfor-muotis į siaubingus vers-lumui metus. Per pirmuo-sius du šių metų mėnesius šalyje „dingo“ 10 tūkst. parduotuvių. Sausį ir va-sarį uždarytos 13 755 par-duotuvės, o atidarytos tik 3 992. „Tai reiškia, kad per dieną dingdavo po 167 par-duotuves, – aiškina Mauro Bussoni, verslo asociacijos „Confesercenti“ generali-nio direktoriaus pavaduo-tojas. – Jeigu tendencija tęsis, metų pabaigoje už-registruosime 60 tūkst. parduotuvių dingimą, su aiškiomis pasekmėmis ekonomikai ir nedarbin-gumui. Tai baisaus sapno verta hipotezė, kuri gali realizuotis.“

Viešojo maitinimo įs-taigos taip pat išgyvena ne geriausius laikus. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius barų ir resto-ranų sumažėjo 9 500. Pa-grindinė priežastis, anot M. Bussoni, ekonomikos krizė, tūkstančiai bedar-bių ir sumažėję atlygini-mai.

„Kompanijų nedaugėja. Bankroto rizika žymiai išaugo ir niekas neturi pa-kankamai drąsos įsteigti naują verslą“, – pabrėžia „Confesercenti“ atstovas. – „Tai turi būti pažabota politinėmis priemonėmis, siekiant sumažinti mo-

kesčių naštą piliečiams bei įmonėms, remti var-tojimo ir vidaus rinkos atgaivinimą. Tačiau taip

pat būtina veikti specifi-nių sektoriaus problemų linkme, sukurti sistemą, kuri sujungtų komercinio

nekilnojamojo turto po-reikį generuoti pajamas ir įmonių norą augti“, – api-bendrina M. Bussoni.

italijos premjeras m. monti pelnė pasitikėjimą visoje euro zonoje,

bet ne šalies viduje. Reuters

Faktai

itaLiJoS ekonomika

• Italijos nedarbo lygis šiuo metu – 11,6 proc.

• 2012 m. buvo atleista 1 027 462 žmonių

• Italija išgyvena didžiau-sią recesiją per 20 metų

• Italijos valstybės skola 2012 m. pasiekė rekordinį pokario lygį

»2013-ieji gali transformuotis ir į siaubingus verslumui metus



Euro zonos ekonomikai kenčiant recesiją, augimo čempionėmis tampa Rytų Europos šalys.

kuklaus augimo čempionai

Europos sąjungos (ES) ekonominis augimas šiemet vargiai sieks 0,1

proc., o euro zona ir toliau murdysis 0,3 proc. recesi-joje, prognozuoja „Euros-tat“.

Tuo tarpu, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) skaičiavi-mais, 2013 metais 29 Rytų Europos ir Centrinės Azi-jos valstybėse ūkis viduti-niškai augs 3,1 proc., nors dar pernai tų pačių vals-tybių ekonomikos kilo tik 2,7 proc.

Sparčiausiai augan-čių Europos ekonomikų dešimtuke net 9 šalys įsi-taisė žemėlapio rytuose. „Euromonitor“ duomeni-mis, Gruzija dėl sparčių reformų ir palankaus verslo klimato, 2013 me-tais pasieks 5,5 proc. realų ekonominį augimą ir taps greičiausiai kylančia že-myno ekonomika.

Nuo jos tik šiek tiek ketina atsilikti Moldova, kurios siekis pritraukti tiesiogines užsienio inves-ticijas ir skatinti konku-renciją privertė mažinti biurokratijos naštą bei pradėti privatizacijos ma-ratoną. Kosovo ir Turki-jos realus ūkio augimas svyruos ties Vakarams

pavydą keliančiais 4 proc.Kaimynystėje rikiuo-

jasi Ukraina, kuri ruo-šiasi skalūninių dujų revoliucijai ir stiprina ryšius su Kinija. Pastaroji pernai suteikė 3 mlrd. JAV dolerių paskolą. „Euromo-nitor“ analitikės Hilary Walsh teigimu, ateityje besivystančios šalys vis labiau remsis į panašias valstybes.

Baltarusijos augimas tradiciškai bus paremtas pigiais energetiniais ište-kliais iš Rytų. Savo ruožtu Rusija išliks priklausoma nuo naftos ir dujų kainų tarptautinėse rinkose, tačiau narystė Pasaulio prekybos organizacijoje vidutinio laikotarpio pers-pektyva turėtų atnešti naudos didžiausiai Rytų Europos ekonomikai.

Baltijos šalys šiemet bus vienintelės ES narės, kurioms pavyks patekti tarp ekonominio augimo pirmūnių.

Net ir rytinėms ES na-rėms prognozuojami skir-tingi metai. „Bloomberg“ išskiria Slovėniją, Ven-griją ir Čekiją. Visų trijų laukia ūkio nuosmukis. Šią vasarą ES narių gre-tas papildysianti Kroatija taip pat ketina išlaikyti neigiamą augimą.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 2004 metais ES išsiplėtus

į Rytus, ekonominio au-gimo atotrūkis tarp nau-jokių ir senbuvių siekė 5,1 proc., pirmųjų naudai. Šiemet šis skirtumas tu-rėtų susitraukti maždaug iki 2 proc.

Austrijos centrinio banko vadovo Ewaldo Nowotny teigimu, toks sulėtėjimas reiškia, kad ES narės iš Rytų vidu-tinį euro zonos pragyve-nimo lygį pasieks tik po 50 metų. Anksčiau buvo prognozuojamos 37 metų trukmės lenktynės.

ERPB baiminasi dėl Kiprui pritaikytų gel-bėjimo sąlygų poveikio Rytų Europai. Anot banko vyriausiojo ekonomisto Jeronimo Zettelmeyerio, tarptautinių kreditorių reikalavimai gali sukelti kapitalo nutekėjimą ir sil-pnesnį augimą Pietų Eu-ropos šalyse, kurį pajustų ir Rytų valstybės.

„Standard Bank“ ekonomisto T. Asho įsi-tikinimu, dviženklis eko-nominis augimas liko toli-moje praeityje, o nuosaiki ūkio plėtros tendencija be-sivystančiose ES rinkose įsitvirtino ilgam.

»dviženklis ekonominis augimas liko tolimoje praeityje

andRiUS maRtinkUS [email protected]

Sparčiausiai augančių europos ekonomikų dešimtuke net 9 šalys įsitaisė žemėlapio rytuose. Reuters

Skaitmeninė karta16 Skaitmeninė karta 17nr. 102013 m. balandžio 15–28 d.


Nerasime abejo-jančiųjų, kad internetas iš esmės trans-

formavo kasdienį gyve-nimą – nuo rytinio lai-kraščio skaitymo ritualo iki bendravimo su drau-gais bei artimaisiais. Žy-mūs ekonomikos eksper-tai, pavyzdžiui, 19 metų JAV federaliniam rezervų bankui vadovavęs Alanas Greenspanas, dar prieš mažiau nei tris dešimtme-čius teigė, esą didėjanti interneto sklaida bei in-vesticijos į infrastruktūrą ir modernizaciją sukels trečią pramonės revoliu-ciją, kaip vidaus degimo variklis XVIII amžiuje ar elektros energija XIX–XX amžių sandūroje.

Vis dėlto, net ir esminės, visą apimančios transfor-macijos ne visada būna pelningos. Paradoksalu, tačiau girdėdami apie novatorių, kaip Markas Zuckebergas, uždirbamas milijardines sumas vis dar negalime teigti, kad internetas ir su juo susi-jusios paslaugos iš esmės papildo valstybių biu-džetus. Net JAV, kurioms tenka 30 proc. viso pasau-lio internetinės prekybos pelno, nebuvo užfiksuo-tas žymus pajamų augi-mas, kurį galima sieti su didėjančia virtualios erdvės sklaida.

produktyvumas sumažėjoAnot internetinės ekono-mikos specialisto Johno Cassidy, nuo 2005 metų JAV darbo jėgos produk-tyvumo augimas krito iki 1,4 proc. – rodiklio, veikiau primenančio lai-kus, kuomet internetas dar nebuvo komerciali-zuotas, nei amžiaus, ku-riame net paaugliai nau-dojasi virtualių finansų paslaugomis. Verta pri-durti, kad didžiausiu interneto vartotojų skai-čiumi Vakarų pasaulyje pasižymintis Jungtinių Valstijų darbo jėgos pro-duktyvumas 1994–2004 metais augo kone dvigu-bai sparčiau nei įpras-tai – net 3,5 proc., tačiau grįžo į įprastą, mažesnį nei 2 proc. augimą dar 2004-ųjų pabaigoje. Pa-brėžtina būtent metų svarba: 2004-aisiais ne-buvo net svajojama apie tokį mobiliųjų įrenginių

Interneto amžius tik prasidedaDidelė virtualios erdvės skvarba jaučiama kiekvieno mūsų gyvenime, bet apčiuopti ekonominę šio reiškinio naudą – sunku.

ViLiUS [email protected]

bei socialinių tinklų ir e. parduotuvių potencialą.

3 proc. produktyvumo augimas rodo, jog šalies gyventojų gyvenimo ko-kybė, esant stabiliam augimui, padvigubėja per ketvirtį amžiaus. XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje fiksuotas aukštas produktyvumo augimas sukėlė daug diskusijų apie artėjantį internetinės ekonomikos laikotarpį, tačiau bent jau kol kas tai neįvyko.

Praėjusiais metais pasirodžiusioje publika-cijoje JAV Nortvesterno universiteto ekonomikos profesorius Robertas Gordonas tvirtino, esą internetinės technologi-jos nėra pajėgios iš esmės pakeisti žmogaus darbą, todėl tikėtis industrinio perversmo, paskatinto virtualios erdvės, – ne-verta.

Pastarajam antrino įtakingas britų žurnalis-tas Martinas Wolfas, ku-ris teigia, kad „šiandie-nos informacijos amžius pilnas garsų ir įtūžio, o tai iš esmės nėra reikš-minga“.

neįmanoma apskaičiuotiEkspertų įsitikinimu, daugiausia investicijų internetinėje erdvėje šiuo metu sulaukia socialiniai tinklai ir įvairios pramogos. Šią nuomonę patvirtina pas-tarųjų metų sėkmės isto-rijos, kaip „Facebook“ ar „Zynga“, o ką jau kalbėti apie „YouTube“, „Goo-gle“ ir „Amazon“ pelną.

Reikia atkreipti dė-mesį, kad minėtų įmonių tiekiama produkcija iš esmės nekuria pridėtinės vertės. Didžioji pajamų dalis sukuriama populia-riuose interneto tinklala-piuose skelbiant reklamą ar gaunant pajamas mai-nais į internetiniuose žaidimuose priimtiną valiutą.

Būtent čia galime pastebėti esminį skir-tumą tarp garo variklio,

elektros energijos ir in-terneto. Pirmieji du il-gam prigijo pramonėje ir tik vėliau persikėlė į vartotojų namus, bet internetas šiuo metu daug plačiau taikomas individualiu lygmeniu, o pramonėje tik leidžia pir-muosius daigus.

Norinčiųjų išsiaiš-kinti, kodėl iš esmės nauja interneto techno-logija nesukėlė ekono-minio bumo, netrūksta, tačiau bendro atsakymo nėra iki šiol. „The New York Times“ ekonomikos analitikė Annie Lowrey teigia, kad neįmanoma apčiuopti realios inter-neto naudos ekonomikai, mat virtuali erdvė begalę paslaugų siūlo tiesiog ne-mokamai.

Kitaip tariant, jei yra sukurtos priemonės klausytis muzikos nemo-kamai – kam ją pirkti? Vis dėlto tai toli gražu nereiškia, kad muzikos kiekis sumažėjo: kaip tik atvirkščiai. Interneto tei-kiama nauda ne visada išmatuojama finansine išraiška.

industrinis internetas Nors kai kurie eksper-tai itin kritiškai vertina interneto potencialą, pastarojo laidoti never-tėtų. Galima tik priminti, kad Karlo Gutenbergo išrastas spausdinimo ap-aratas, transformavęs in-formacijos sklaidos prie-mones, taip pat nesukėlė visuotinio ekonomikos pakilimo XV–XVI am-

žiuje Internetas turėtų būti vertinamas veikiau kaip informacijos sklai-dos platforma, o ne atski-ras, pajamas generuojan-tis reiškinys.

Finansų ir pramonės konglomerato „General Electric“ vyriausiojo eko-nomikos eksperto Marco Annunziatos teigimu, in-terneto amžius prasidės, kuomet susivienys in-terneto, inžinerinis ir IT žinių kapitalai. Eksperto nuomone, internetas tei-kia neribotų techninių galimybių keistis infor-macija. Tai reiškia, jog Londone nubrėžti brėži-niai po kelių akimirkų gali atsidurti Tokijuje, kur jau kitą dieną bus išanalizuoti ir pritaikyti gamyboje.

Linkę pirkti internetuLietuvos statistikos de-partamento duomeni-mis, 2011 metais Lietu-voje internetu naudojosi daugiau nei 65 proc. gy-ventojų (apie 2,3 mln.). Atmetus vaikus iki 9 metų bei žmones, vy-resnius nei 75 metai, iš-eina, jog internetu šalyje naudojasi visi darbingo amžiaus gyventojai, tad internetinė prekyba turi potencialo gauti nemažų pajamų. Skaičiuojama, kad 2012 metais elektro-ninės parduotuvės gavo apie 200 mln. litų pajamų.

Vis dėlto lietuviai komerciniu aktyvumu nusileidžia kaimynams. „Eurostato“ duomeni-mis, 2012 metais bent vieną kartą internetu

pirko 20 proc. šalies gy-ventojų, o estai ir latviai buvo aktyvesni: inter-netu prekių įsigijo ati-tinkamai 23 proc. ir 27 proc. gyventojų. Verta pridurti, kad Lietuvos gyventojų aktyvumas in-ternete per aštuonerius metus išaugo bene 10 kartų, o priežasčių var-tojimo augimui mažėti nematyti.

Tarp pagrindinių lie-tuvių pasyvumo prie-žasčių Susisiekimo mi-nisterija įvardija menką gyventojų pasitikėjimą virtualiomis paslaugo-mis bei egzistuojančius barjerus įsigyti prekes iš kitų šalių.

žaislų nebekursDar 1987 metais Nobelio Ekonomikos prizo lai-mėtojas Robertas Solo-was pusiau juokais sakė: „Kompiuterių amžių ma-tau visur, išskyrus pro-

vienas muzikos grotuvų „iPod“ programinės įrangos kūrėjų, iškeitęs išmaniuosius grotuvus į reaktyvinius variklius.

Vis daugiau pramonės sektorių supranta, jog investicijos į interneto pagrindu veikiančius produktus ilgainiui atsi-pirks, o pirmieji įšokę į dar efektyvesnės gamy-bos traukinį galiausiai laimės kovą dėl rinkos. Praėjusių metų duo-menimis, 13 didžiausių pasaulio ekonomikų pajamos iš internetinės prekybos jau prilygsta Kanados BVP dydžiui, bet tai tik pradžia.

Vis daugiau pramonės sektorių supranta, jog investicijos į interneto pagrindu veikiančius produktus ilgainiui atsipirks. Shutterstock

Faktai

indUStRiniS inteRnetaS

• McKinsey instituto duomenimis, internetu per 15 metų buvo sukur-ta daugiau pridėtinės vertės, nei per visą pra-monės perversmo perio-dą

• Industrinio interneto kūriniams priskiriami tokie išradimai, kaip sa-vaeigis „Google“ auto-mobilis, pajėgus keliauti mieste be vairuotojo

• Platesnis interneto technologijų pritaikymas leistų ES pramoninin-kams per metus sutaupy-ti 397 mlrd. litų

• Finansų ir pramonės konglomerato „General Electric“ skaičiavimais, industrinis internetas per artimiausius 17 metų pasaulio BVP turėtų pa-didinti daugiau nei ket-virtadaliu

duktyvumo statistiką.“Po 10 metų ekonomis-

tui teko atsiimti savo žodžius, mat produkty-vumo augimas JAV kone padvigubėjo. Interneto amžius dar tik prasideda, o dėmesys išimtinai pra-mogoms palaipsniui tu-rėtų blėsti. Juolab, kad netgi tokių kompanijų kaip „Apple“ inžinieriai veiklą vis dažniau nu-kreipia inovatyvaus in-dustrinio interneto link-me.

„Iš esmės kūrėme žaislus. Noriu atrasti ką nors, kas iš tikro spręstų rimtas problemas“, – žurnalistams pasakojo

»šiandienos informacijos amžius pilnas garsų ir įtūžio, o tai iš esmės nėra reikšminga

»karlo gutenbergo išrastas spausdinimo aparatas, transformavęs informacijos sklaidos priemones, taip pat nesukėlė visuotinio ekonomikos pakilimo

Balandžio pra-džioje „Face-book“ nuste-bino siūlymu per mąstyti

naršymo išmaniuoju te-lefonu patirtį. „Facebook Home“ užims centrinę ašį, aplink kurią suksis visos kitos telefono funkcijos. „Facebook“ taps telefono darbalaukiu, tradicines piktogramas pakeis nau-jienų srautas ir bendra-vimo langai, likusi tele-fono programinė įranga tūnos antrame plane.

Vartotojai naują pro-duktą jau gali išbandyti nuo balandžio 12 dienos. Iš pradžių ši privilegija bus suteikta JAV gy-ventojams, kurie nau-dojasi „Android Jelly Bean“ arba „Ice Cream Sandwitch“ operacinėmis sistemomis. Likusiems „Android“ vartotojams iki „Facebook Home“ de-biuto teks palūkėti šiek tiek ilgiau.

„GigaOM“ apžvalgi-ninko Kevino Fitchardo teigimu, „Facebook“ pra-leido puikią progą prista-tyti naršyti socialiniame tinkle pritaikytą telefoną. Anot jo, „Facebook“ – ta programinės įrangos

tarp ovacijų ir nusivylimo

Vieni tikėjosi telefono, kiti – operacinės sistemos, o Markas Zuckerbergas pristatė mobiliąją plat-

formą „Facebook Home“.

andRiUS [email protected]

gamintoja, kuri iš nuo-savo įrenginio sugebėtų išspausti daugiau nau-dos, nei paprasčiausiai dalydama programėlę visiems norintiems tele-fonų gamintojams.

Tiesa, K. Fitchardo manymu, „Facebook“ derėtų sutelkti dėmesį į pigų telefoną, kuriame dominuotų bendrovės pa-slaugos. Esami išmaniųjų telefonų savininkai vargu ar susidomėtų tokiu įren-giniu, išskyrus, žinoma, aktyviausius „Facebook“ vartotojus, kuriems so-cialinis tinklas tapo pa-grindine bendravimo priemone.

Bene didžiausio pa-sisekimo bendrovės telefonas sulauktų be-sivystančiose rinkose, kurių gyventojai neturi galimybės naudotis kom-piuteriu arba išmaniuoju telefonu. „Facebook“ ga-lėtų pasitelkti subsidijas ir pasiūlyti itin pigų arba nemokamą telefoną, o mainais gauti gausybę naujų vartotojų ir rekla-mos rinkoje itin verti-namą duomenų srautą. Milijardams žmonių pirmoji pažintis su inter-netu taptų neatsiejama nuo „Facebook“ vardo.

„Techonomy“ apžval-gininko Davido Kirkpa-

»„Facebook Home“ rizikuoja tapti nišiniu produktu, plintančiu tik siaurame socialinių tinklų maniakų rate

tricko įsitikinimu, „Face-book“ pasirinko tinkamą kelią, dėl kurio dauguma esamų išmaniųjų tele-fonų savininkų įgis pato-gesnę bendravimo prie-monę. Anot jo, socialinių tinklų ateitis priklauso mobiliesiems įrengi-niams, todėl M. Zucker-bergo komanda turėjo iš naujo atrasti „Facebook“ vartojimo patirtį ir sė-kmingai tą padarė. Tu-rint galvoje, kad kasdien parduodama maždaug 1,4 mln. įrenginių, kuriuose veikia „Android“ opera-cinė sistema, „Facebook“ šuolis į telefonų ekranus gali pasiteisinti.

Vis dėlto „Robert W. Baird & Co“ analitikas Colinas Sebastianas abejoja pernelyg išsi-šokėliška „Facebook“ strategija, nes daugeliui vartotojų nepatinka nei reklama, nei galimybė sekti visą jų skaitmeninį gyvenimą, o „Facebook Home“ kūrėjai kaip tik šiose srityse sustiprino savo pozicijas.

„Facebook Home“ rizikuoja tapti nišiniu produktu, plintančiu tik siaurame socialinių tin-klų maniakų rate. Bet tradiciniams vartoto-jams, kurie „Facebook“ tinklą vertina tik kaip dar vieną bendravimo priemonę, nenusipel-niusią pagrindinio vaid-mens išmaniajame tele-fone, šis sprendimas gali pasirodyti atgrasus.

„Facebook Home“ užims centrinę ašį, aplink kurią suksis visos kitos telefono funkcijos. Reuters

Verslo švyturiai18

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Verslo švyturiai 19nr. 102013 m. balandžio 15–28 d.



Reklama, kuri šiaušia prieš plauką

Reklamos agentūra „Milk“: baltas pienas ir baltos sienos – jokių geriausių darbų ekspozicijos, o prie klientų sąrašo, kuriame rikiuojasi „Teo“, „Kalnapilis“, „Čili“, „Omnitel“, ką tik prisidėjo ir „Ikea“.

»žmonės apskritai nesikeičia, emocija vis tiek lieka svarbiausia, tik randama racionalių argumentų jai pateisinti arba užgesinti

Nepaisant pa-gyrų, jokio su-reikšminimo, o vietoj marti-

nio ar viskio, apdainuoto populiariose juostose apie reklamos industriją, – pienas. Tokiomis nuo-taikomis pasikalbėti apie skoningą reklamą ir skonį praradusius vartotojus pasitinka „Milk“ kūrybi-ninkų tandemas – agen-tūros vadovas Marius Petrukaitis ir kūrybos direktorius Rimantas Sta-nevičius.

Pašnekovų duetas skuba paneigti ar bent sumažinti idealizuotus įvaizdžius apie reklamos industriją, sukurtus seria-lo „Madmen“ ar romano „99 francs“ – romantikos arba atsipalaidavimo pri-vilegijos reklama netu-rėjo niekada. Kūrybiniai sprendimai iš pradžių pa-matuojami logiškai, tiesa, R. Stanevičius patikina, kad laiko sugalvoti kažką nauja reikia, kitaip idėjos bus paviršutiniškos, ne-liks nieko, kas pakeistų pasaulį.

„Lietuvoje idėjos kūri-mas visur vyksta vienodai: žmogus gauna užduotį, logiškai viską apmąsto, bet sukurti kol kas nieko negali, taigi jo pasąmonėje vyksta kiti dalykai, o nau-jai informacijai susijungus su užduotimi atsiranda kibirkštis – toji kūryba“, –

agentūrą ateina šviežių idėjų – kad toji kultūra kurtųsi toliau, būtų di-namiška ir nesužlugdytų įdirbio.

„Reklamos pasaulyje yra gal kiek ciniškas posa-kis, kad kiekvienas klien-tas gauna tokią reklamą, kurios „nusipelnė“. Jam

priklauso galutinis spren-dimas, kuri iš idėjų, pa-siūlytų reklamos agentū-ros, tinkama“, – aiškina „Milk“ vadovas.

pamiršti, kas sukurtaSvarbiausia, jokių sens-telėjusių idėjų – iš vienos varpinės dešimt metų

nežiūrėsi, taigi agentūra pasidalija užduotimis su klientu: vieni pažįsta vartotoją, kad reklama „šiauštų prieš plauką“, kiti žino viską apie savo produktą.

„Kai susipažįstame su nauju klientu, šis neretai klausia, ar turime patir-

ties tame sektoriuje, ką pa-našaus darėme, – pasakoja R. Stanevičius. – Kartais pasakome, kad nereikia pažinoti bankų ar preky-bos centrų sektoriaus – net jei esame dirbę su tokiais klientais, bandysime pa-miršti viską, kad tik idėja būtų nauja, o ne paremta

senomis mąstymo struktū-romis.“

Klasikinis scenarijus pasitaiko, kai nedera no-rima perduoti žinia ir iš-vada, kurios tikimasi, nes jei skiriasi vizija, įvyko techninė klaida, kūrybi-ninkas ir klientas vienas kito neklausė. Kai verslas nori kreiptis į vartotoją tiesiogiai, atsiranda kū-rybininkų, primenančių, kad nuomonei susidaryti reikia subtilių, nebūtinai akivaizdžių užuominų. Kitaip tariant, jei nori, kad tave laikytų juokingu, ne prisipažink, o pasa-kok anekdotus. Tokia ir reklama – ne skelbimas, kurio žmogus sąmonin-gai ieško, priešingai, jis to natūraliai vengia, todėl visomis išgalėmis reklama siekia atkreipti dėmesį, jei pavyksta – lieka galvoje ilgiau nei „sukramtyta“ žinia, kurios vartojui su-prasti jau kaip ir neberei-kia.

iškart prie reikalo„Žmonės žiūri, kas jiems įdomu, labai retai tai būna reklama. Pirmiausia rei-kia atkreipti dėmesį, su-dominti, o tik tada kažką

sieji „Milk“ bendradar-biai, kurie kalendoriniam sunkmečiui jau praėjus, bet sunkioms dienoms at-ėjus agentūrai, turėjo ją palikti ir per pirmąsias dvi savaites spėjo įsidarbinti kitose reklamos agentū-rose. Tačiau anokia čia drama: visame pasaulyje palikę vienas agentūras, įkuria savo arba įsilieja į kitų kolektyvą.

„Visada sunku išsi-skirti su vienu žmogumi, ką jau kalbėti apie didesnę grupę. Mūsų komanda ne pamaina prie konvejerio, kurioje nieko nepažįsti. Čia, kad žmonės kažką sugalvotų, turi jaustis ge-rai, bendrauti ir vienas kito nesigėdyti. Žmones atleisti – visada sunku ir nemalonu, bet tokia jau rinkos realija, dažnai dar aktualesnė reklamos agen-tūroms. Natūralu, gerais laikais verslas rinkodarai skyrė daug pinigų, bet at-eina metas, kai atlyginimų mažinimu visų problemų neišspręsi“, – dėsto„Milk“ vadovas.

Lentelė nieko nereiškiaKad reklamos industrijoje, svarbiausia jėga – žmonės, įrodo ir „Milk“ istorija: kū-rybininkai, palikę darbus tarptautinėje „Leo Bur-nett“ agentūroje, pakanka-mai pasitikėjo savimi, kad imtųsi „Milk“, nes klientai norėjo tęsti bendradarbia-vimą.

„Nereiškia, kad nepri-klausoma agentūra bus geresnė už tinklinę, viską lemia jos profilis, verslo vizijos ir žmonės, tačiau

aiškina M. Petrukaitis. Jie tikina, kad klientui

reikia toli gražu ne kūry-bininko saviraiškos, o kū-rybingo verslo problemų ar galimybių sprendimo, bet nuo to neturėtų atsiri-boti nei verslas, nei rinko-dara. Klientas neretai turi savo kultūrą, o į reklamos

pasakyti. Dažnai į pirmą vietą iššoka „reikia pasa-kyti šitai“, praleidus pre-liudiją iškart einama prie reikalo, bet toks modelis neveikia su pasyviu var-totoju“, – aiškina kūrybos direktorius.

Kaip motyvuoti dar-buotojus kurti tokias sub-tilias žinutes, klausite jūs. Pašnekovai juokauja, kad kitas tai palaikytų labiau demotyvacija nei moty-vacija – „plakti save, kai kiti jau nebeplaka“, kitaip tariant, didžiausias stimu-las – darbas ir reputacija, galimybės kurti geresnę ir kokybiškesnę reklamą kartu su „Milk“ komanda.

„Nedarome nieko, ko nedaro kiti, jokių keistų stiprybės eliksyro ritu-alų neturime. Visąlaik įsivaizduojame, kad gera agentūra – išskirtinė, nes dažniau sau pasako „ne“, daugiau idėjų išmeta lauk arba jas perdaro. Ir dirba iki paskutinės minutės, kol tik yra laiko, nors klientui viskas atrodo lyg ir neblo-gai“, – paslaptimi, o sykiu ir kasdiene technika, dali-jasi M. Petrukaitis.

Savotiškas kokybės ir reputacijos matas – buvu-

buvome gana stiprūs, kad suprastume, jog reputaciją pelno agentūroje dirban-tys žmonės, o ne lentelė ant durų, taigi, ją ir pakei-tėme“, – primena M. Petru-kaitis.

nori, bet bijoNors, sociologų tyrimo duomenimis, Lietuvoje vartojimas mąžta, o pre-kių ženklai žmonių „gal-vose“ nuvertėja, kūrybi-ninkai įspėja atsargiai apibendrinti sąvokomis „visi“ ir skaičiuoja, kad net susirinkime su kli-entais dalyvaujantys žmonės, priklausantys statistinei 25–45 metų am-žiaus didesnes pajamas gaunančių didmiesčių gyventojų kategorijai, renkasi skirtingus pro-duktus ir prekių ženklus. Be to, sunkmetis žmonių norų niekur nenusinešė, tik atėmė saugumo pojūtį. Ne veltui atsirado „con-sumer – centric“ kryptis: „Pirmiausia jūs“, „Viskas apie žmogų“, „Jūs darote mus geresnius“.

„Žmonės apskritai nesikeičia, emocija vis tiek lieka svarbiausia, tik randama racionalių argumentų jai pateisinti arba užgesinti. Turbūt pasikeitė samprata: jei anksčiau švaistyti buvo smagu, tai dabar nie-kinga. Ką galima ir reikia padaryti, tai neprikurti barjerų, kad žmonės nesi-jaustų kalti ką nors pirk-dami. Jie nori visą laiką, tada mąsto ar jaučiasi labai kalti. Jei nesugalvo-jame, kaip save graužti,

taip ir padarome, jei su-galvojame – atsisakome“, – svarsto R. Stanevičius.

M. Petrukaitis aptaria ne tik vartotojų elgsenos pokyčius, bet ir krizės išvarginto verslo siekius kilstelėti pardavimo stul-pelius kuo greičiau, tai-kant akcijas ir nuolaidas. Žinoma, tuo metu tai buvę teisinga ir reikalinga, svarsto jis, tačiau šis pla-nas ilgainiui vartotoją atbukino: kelerius metus pratęs pirkti nukainotą produktą, dabar jis ne-klausia pigu ar brangu, nukainotas daiktas tie-siog tampa nebevertas pinigų.

R. Stanevičius pastebi, kad verslas pats priprato prie savo auksinės krizės „du viename“ taisyklės, taigi kartais, nors rin-kodara Lietuvoje ir ne akmens amžiaus, suma-žėjus biudžetui dairosi panašių nuolaidų ir ne iš piktos valios gauna prastesnę kokybę. R. Sta-nevičius pastebi, kad bet kokia produkto komuni-kacija galiausiai tampa reputacija, taigi, plikas pardavimų skatinimas didelės paslaugos nepa-darys, o kiekvieną progą bendrauti su vartotoju reikia išnaudoti tinka-mai: kai pradedi kalbėti tik apie kainą, atimi iš-

skirtinumą.„Įvaizdžio ir akcijos

takoskyra kiek dirbtinė. Manoma, kad produkto įvaizdžio kūrimas – ilgas ir gražus klipas, o par-davimų skatinimas – ak-cija prekybos centre. Su „Ežiu“ dirbome 10 metų, o pirma įvaizdžio kampa-nija pasirodė tik po devy-nerių, tačiau nepasakysi, kad jis neturėjo įvaizdžio. Tiesiog kiekvieną tai-komą akciją supratome kaip įvaizdžio dalį, juk kalbėjomės su jaunimu. Tai pavyzdys, kaip nuo pradžių galima suderinti du interesus“, – aiškina M. Petrukaitis.

Ir pabaigoje apie idėjų gimimą: ne iš geriausių pavyzdinių reklamų, o iš paprastos kasdienybės – svarbiausia pamiršti, ką sukūrei vakar, ir susi-kaupti šiandienai.

„Gali idėjų semtis iš geros reklamos, bet daž-niausiai nieko geresnio nei toji reklama nebepa-darysi, nes ji uždaro ke-lius, o ne atveria naujus. Kitas būdas – imtis pop-kultūros: nepadės nei fil-mas, nei muzika. Turi ste-bėti žmogų ir jo gyvenime įžiūrėti, ko šis pats dar nepamatė, kad sukurtum ką nors naujo“, – įsitiki-nęs „Milk“ kūrybos vado-vas R. Stanevičius.

»Jei anksčiau švaistyti buvo smagu, tai dabar niekinga

Faktai

„miLk“

• Rinkodaros efektyvu-mo konkurso „Password 2011“ laimėtojai, praėju-sių metų finalininkai

• Lietuviškos reklamos festivalyje „Adrenalinas“ paskutinius 6 metus 4 kar-tus tapo „Metų agentūra“

• Pasaulinis reklamos žur-nalas „Luerzer’s Archive“ „Milk“ įtraukė į 2012 pa-saulio „Top 20“ agentūrų sąrašą

• 2011 m. Niujorko rekla-mos festivalyje „New york International Advertising Awards“ „Milk“ televizijos klipas „Ryga kraustosi“ Latvijos alaus gamintojui „Aldaris“ laimėjo bronzą, nominuota ir spaudos re-klama „Neatpažįstami na-mai“ draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“

m. petrukaitis ir R. Stanevičius įsitikinę, kad prekių ženklų kultūrą kuria verslininkas, o polėkio suteikia šviežios reklamos agentūros idėjos, bet kūrybingumo reklamos agentūra pasisavinti neturėtų – jis priklauso ir klientui.R. Kondratjevo nuotr.

„gali idėjų semtis iš geros reklamos, bet dažniausiai nieko geresnio nei toji reklama nebepadarysi, nes ji uždaro kelius, o ne atveria naujus“, – įsitikinęs „milk“ kūrybos vadovas R. Stanevičius (dešinėje). R. Kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2120

Kipro problemų šaknys gerai žinomos. Tai – du didieji šalies bankai, pritraukę milžiniškus indėlius iš užsienio (ypač Rusijos), ir žmonės, kurie norėjo

pabėgti nuo kontrolės namuose ar kitur.

kipro krizės prasmė

Vėliau pajamos buvo investuo-tos į Graikijos vertybinius po-

pierius ir paskolas Graiki-jos kompanijoms. Staiga investicijos apkarto, o Ki-pro bankai, naudojęsi šia strategija, tapo nemokūs, nes pradėjo žlugti Grai-kija.

Tokioje situacijoje ša-liai buvo aiškus vienas logiškas sprendimas: jei valdžia nori išsilaikyti, užsienio indėlininkai turi padengti dalį nuostolių. Tačiau sunku suvokti, ko-dėl Kipro vyriausybė taip priešinosi šiam žingsniui.

Vėliau priimtas spren-dimas vis dėlto turi pras-mės: efektyviai išnarplio-tos problemos su dviem šalies bankais. Jų blogoji dalis bus atskirta ir ilgai-niui mažins veiklą. Nei Kipro vyriausybė, nei Europos mokesčių mokė-tojai nepajus to finansiš-kai. Nuostolių, atskyrus blogąją bankų dalį, patirs nedraudžiamų indėlių tu-rėtojai. Būtent tie, kurių indėliai buvo didesni nei 100 tūkst. eurų.

Nepaisant to, kad Ki-

pras yra per mažas, jog veiktų pasaulinę finansų rinką, šis atvejis gali tapti precedentu, kaip Euro-pos viešosios politikos formuotojams reikėtų tvarkytis su bankinin-kystės problemomis atei-tyje. Šiuo atveju tai gali paveikti bankų sąjungos planus, kuriai reikia trijų elementų: bendro prižiū-rėtojo, bendros sprendimų institucijos ir veikiančios indėlių draudimo siste-mos. Kipro krizės metu buvo išmoktos visos trys šios pamokos.

Pirma, krizė pabrėžė, kad reikalinga viena ben-dra priežiūros institucija, nepriklausoma nuo vie-tinės įtakos ir interesų. Europos centrinis bankas niekada nebūtų leidęs Ki-pro bankams pritraukti tokių didelių indėlių siū-lant rinkos kainą viršijan-čias palūkanų normas, o paskui sudėti visus kiau-šinius į vieną krepšį (Grai-kijos). Tai buvo didžiulės rizikos strategija be jokių apsaugos priemonių.

Antra, vyksta diskusi-jos, kaip sukurti bendrą problemų sprendimo me-chanizmą euro zonos ban-kams, nors paskutiniai įvykiai parodė, kad ECB jau de facto užpildo šią nišą. Bankai neištvertų sunkumų, jei ECB neužti-krintų pagalbos gerinant jų likvidumą.

Toks galios sutelkimas nepriklausomos instituci-

jos rankose, be abejo, nėra idealus sprendimas demo-kratijos akivaizdoje. Bet tai galėtų pasitarnauti kaip papildoma iniciatyva euro zonos valstybėms kurti bendrą sprendimo instituciją, kuri būtų pa-kankamai finansuojama ir galėtų spręsti didesnių bankų problemas.

Galiausiai Kipro smul-kiųjų indėlininkų suki-limas parodė, kad yra reikalinga patikima in-dėlių draudimo sistema. ES direktyva, nustatanti apdrausti mažesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius, dar nesuteikia europietiš-kos garantijos; ji tik rei-kalauja, kad šalys narės sukurtų indėlių draudimo sistemą nacionaliniu lyg-meniu.

Vis dėlto realybėje buvo paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad Europa apsaugos smulkiuosius indėlininkus. Kol kas bendra indėlių draudimo sistema net nebuvo pasie-kusi diskusijų stalo, nes niekada nesusidurta su šia problema. Nebeįma-noma indėlių draudimo palikti išskirtinai nacio-naliniu lygmeniu.

Kipro krizė daugeliu at-žvilgių atspindi ypatingą padėtį. Problemos prigim-tis ir sprendimas turės labai svarbių pasekmių tam, kaip Europa narplios savo bankų problemas.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

»kipro krizė daugeliu atžvilgių atspindi ypatingą padėtį

danieLiS gRoSaS Project-syndicate.org

d. grosas: „kol kas bendra indėlių draudimo sistema net nebuvo pasiekusi diskusijų stalo.“ Project-syndicate

CV Danielis Grosas

Europos viešosios politikos studijų centro vadovas

Dirbo Tarptautiniame valiutos fonde

Ėjo patarėjo pareigas ekonomikos klausimais Europos Komisijoje, Europos Parlamente, dirbo Prancū-zijos ministrui pirmininkui ir finansų ministrui

Bitkoinai – nesaugaus aukso

karštinė

gReta Jankaitytė[email protected]

Kalbama, kad per kelias savaites virtualią valiutą „Bitcoin“ pabrangino investuotojai, nusivylę realiomis pasaulio valiutomis. Tačiau ši virtuali

valiuta, nepaisant panašumo į auksą, visai neprimena saugaus užutėkio.

Bitcoin“ valiuta, arba tiesiog bit-koinai, skiriasi nuo kitų virtu-

alių valiutų. Visų pirma, nėra juos prižiūrinčios įstaigos ar organo. Progra-minę įrangą, kuria galima gaminti bitkoinus, gali parsisiųsti kas tik nori. Programos savininkas turi skirti papildomų kom-piuterinių pajėgų, kad programa galėtų spręsti specialius matematinius uždavinius. Juos išspren-dęs, programos savininkas gauna bitkoinų. Kuo to-liau, tuo uždaviniai tampa sunkesni ir juos programa sprendžia ilgiau.

Tokį veikimo principą specialiai 2009 metais sugalvojo programos kū-rėjas, paslaptingas pro-gramuotojas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto vardu. Jis siekė sukurti valiutą, kuri būtų atspari inflia-cijai. Dėl to bitkoinų pro-grama sukurta taip, kad būtų galima pagaminti tik 21 mln. bitkoinų. Šis skaičius bus pasiektas maždaug 2030 metais. Dėl to bitkoinai panašesni ne į valiutą, kurios centriniai bankai gali, primityviai tariant, prispausdinti, o į auksą, kurio iškasama vis mažiau ir jis kažkada Že-mėje baigsis.

Tačiau verta paminėti, kad bitkoinai gali būti skaidomi į smulkesnes dalis, tad tikėtina, jog ateityje, kai jų atsiras vis mažiau, bus pradėta prekiauti mažesnėmis dalimis, pavyzdžiui, centi-bitkoinais, kurių vienetas lygus 0,01 bitkoino.

Pastarosios bitkoino kainos svyravimo savaitės primena aukso brangimo dešimtmetį. 2000-aisiais uncija aukso kainavo apie 300 JAV dolerių, o pernai

ji perlipo 1800 JAV dole-rių riba, nors 2011 metų sausio 1 dieną vienas bit-koinas kainavo 0,3 JAV do-lerio. Balandžio 12 dieną vienas bitkoinas viduti-niškai buvo vertas 110 JAV dolerių, o porą dienų prieš tai jo vertė buvo šoktelėjus iki 250 JAV dolerių..

investuotojai džiūgaujaŠių metų kovo 1 dieną vieno bitkoino kaina ne-siekė net 40 JAV dolerių. Balandžio pirmąją bit-koinas kainavo jau šimtą dolerių, o per savaitę pa-brango dar 60 JAV dolerių. Į bitkoinus investavę žmo-nės puolė džiaugtis.

Bitkoinų karštinė ne-aplenkė ir Lietuvos. Ba-landžio pradžioje tinkla-lapis „Linkomanija.net“ pranešė, kad jį galima paremti bitkoinais. Vos paskaičius investuotojų forumus galima rasti tau-tiečių, siūlančių pirkti bit-koinus už litus. Netrūksta ir juos parduodančių. Kiti, prieš porą metų įsigiję bit-koinų, teigia netgi besijau-čiantys nepatogiai, nes jų turtas auga ne procentais, bet kartais.

Padaugėjo ir norinčiųjų gaminti bitkoinus. Praė-jusią savaitę pasklido pra-nešimas apie „Skype’u“ plintantį virusą, kuris užgrobto kompiuterio pajėgumą pasitelkia bit-

koinams kurti. Pasigirdo pranešimų, kad apie bit-koinus užklausų gavo ir rizikos fondų valdytojai. Jų klientai domisi bitkoi-nais kaip investavimo ga-limybe.

alternatyva kiprui?Vienas svarbiausių klau-simų – kodėl bitkoinai taip staigiai brangsta bū-tent šiuo metu. Daug kas

pastebi tendenciją, kad valiutų kaina išaugo pa-našiu laiku, kai prasidėjo Kipro krizės įkarštis. Esą investuotojai, ieškodami saugios vietos laikyti savo pinigus, investuoja į bit-koinus. Panašiai kaip po finansų krizės: nerasdami saugios valiutos, jie pirko auksą.

Neaišku, sutapimas

ar ne, bet pagal paieškos užklausų statistiką la-biausiai bitkoinais domisi būtent rusai. Šios tautybės atstovai taip pat didžiau-sia užsieniečių grupė, laikanti savo turtą Kipre.

Tačiau iš tikrųjų bitkoinai turbūt gerokai nesaugesni už nestabilios šalies va-liutą.

nesaugus užutėkisVisų pirma, bitkoinai dažniausiai laikomi įvairiose elektroninėse „piniginėse“, tai yra tin-klalapiuose, kurie teikia tokią paslaugą. Šias „pini-gines“, kaip ir tikrąsias, galima pavogti. Ne kartą į tinklalapius, saugančius žmonių bitkoinus, buvo įsilaužę programišiai ir pavogę pinigus.

Taip pat ne pirmą kartą nulaužta ir didžiausia bit-koinais prekiaujanti birža „MTGox“. Balandžio pra-džioje prekyba joje labai sulėtėjo ir birža pranešė, kad kovoja su programišių ataka. Tai viena iš kelių atakų prieš tinklalapį tą savaitę. Šis faktas trum-pam nusmukdė bitkoinų kainą.

Be to, bitkoinų niekas nekontroliuoja, nėra pri-žiūrinčio centrinio banko, kuris užtikrintų, kad ši valiuta nesužlugs. Jos pa-tikimumas priklauso nuo žmonių, naudojančių ir tikinčių bitkoinų idėja. Kol kas bitkoinai populia-rūs tarp fiat (vyriausybių reguliuojamos) valiutos priešininkų bei norinčių internete atsiskaityti ano-nimiškai. Kol jie tikės šia valiuta, tol ši egzistuos, teigia apžvalgininkai.

Galiausiai, bitkoinais ir kitomis virtualiomis valiutomis susidomi vals-tybinės institucijos. Tad ateityje neaišku, kaip bus nuspręsta prižiūrėti ir kokias taisykles taikyti bitkoinams. Pavyzdžiui, JAV yra draudžiama va-

liuta, galinti konkuruoti su doleriu. Jei amerikiečių teisėsaugai pasirodytų, kad bitkoinas – būtent ta valiuta, jo ateitis pakibtų ant plauko.

antras burbulasNatūralesnis bitkoinų kai-nos augimo paaiškinimas – viešumas. Pastaruoju metu apie juos rašo visos žiniasklaidos priemonės, kurios atkreipia dėmesį, kad bitkoinų kiekis ribo-tas. O tai, kai kurių apžval-gininkų teigimu, dar la-biau skatina žmones šokti į traukinį ir įsigyti šių vir-tualių pinigų.

Daug kalbama, kad tai tėra burbulas, ir spėlio-jama, kada jis sprogs. Ta-čiau ne daug kas atkreipia dėmesį, jog tokios kalbos

apie šią valiutą pasigirsta ne pirmą kartą. Tas pats buvo šnekama prieš dvejus metus, kai bitkoinų kaina per pusmetį nuo 0,3 iki 30 JAV dolerių, o vėliau krito iki kelių dolerių. Pasak valiutos šalininkų, tokie kainų svyravimai – tiesiog natūrali jaunos valiutos tėkmė. Balandžio mėnesio viduryje bitkoinų kaina taip pat pradėjo smarkiai svyruoti – per dieną vertė krito ir kilo po 50 proc.

Bitkoinai pastarosiomis savaitėmis masina investuotojus panašiai kaip auksas. Shutterstock

Faktai

Bitkoinai

• Bitkoinus 2009 m. su-kūrė nežinomas progra-muotojas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto slapy-vardžiu

• 2011 m. jis pranešė, kad pasitraukia iš inter-neto erdvės, ir nuo tada niekas apie jį nėra girdė-jęs

• Tinklalapis „Spend-bitcoins.com“ nurodo beveik keturis šimtus vietų, kur galima išleisti bitkoinus

• Didžiausioje bitkoinų biržoje cirkuliuoja apie 100 tūkst. bitkoinų

»pastarosios bitkoinų kainos svyravimo savaitės primena aukso brangimo dešimtmetį



»Bitkoinai skiriasi nuo kitų virtualių valiutų

„mtgox“ – didžiausia bitkoinų birža – buvo nulaužta ne vieną kartą. Ekonomika.lt nuotr.

Išskirtinis interviu22

Kanadietis Jimas Koras, 3D spausdintuvu sukūręs pirmąjį pasaulyje automobilį, teigia ilgai nesupratęs 3D spausdintuvų reikšmės, tačiau dabar jau kuria naują automobilį, kuriuo sieks padaryti revoliuciją pasaulyje.

? gamindamas pirmąjį auto-mobilį „Urbee1“ galvojote

tik apie vieną jo prototipą. kaip nuo šios palyginti papras-tos idėjos perėjote prie „Urbee 2“ – automobilio, kurio užmo-jai gerokai didesni?

Atspausdinę „Urbee“ kėbulo dalis ir jas sudėję ant važiuoklės, vežėme automobilį į kelias 3D spausdinimo parodas. Ten aš ir kiti „Urbee“ komandos nariai natūra-liai dairėmės aplinkui ir įsigilinome į komercinį šių parodų aspektą. Tai iš esmės pakeitė mano ir komandos mąstymą, kal-bant apie 3D spausdinimo galimybes.

Tad po „Urbee 1“ atrodė natūralus ir tinkamas žingsnis pradėti visiškai išnaudoti dizaino galimy-bes, kurias suteikia 3D spausdinimas, ypač skai-tmeninės arba prideda-mosios gamybos srityse. Įvyko mąstymo šuolis – mums reikėjo ruošti di-zainą tik 3D spausdinimo mašinoms. Nusprendėme visą išorę ir vidų sukurti tik šiuo būdu. Ir supra-tome, kad šitaip galime sukurti geresnes detales.

Automobilis vis dar tu-rės, be abejo, metalinius įtvirtinimus ir ašį bei pavarų dėžę, pagamintą tradicinėmis technolo-gijomis. Tačiau skaitme-ninė gamyba pasirodė tinkama integruoti dau-gelį tradicinių išorės ir vidaus dalių į maždaug 40 didelių 3D atspausdintų dalių. Štai ką šiuo metu bandome padaryti.

? Jūs jau seniai prisidedate prie „žalesnių“ transporto

priemonių plėtros. kaip „Urbee“ projektas padeda tai padaryti?

Mūsų tikslas – sukurti kiek įmanoma ekologiš-kesnį, praktišką, mažai atsinaujinančios ener-gijos naudojantį auto-mobilį, skirtą masėms. Automobilį, kurį jūs ir aš vairuotume beveik kas-

dien. Tai svarbus tikslas,

nes dabar pasaulyje yra beveik 1 mlrd. automobi-lių ir šis skaičius gali pa-dvigubėti ar net daugiau išaugti iki šio amžiaus pabaigos. Kai kurie (pa-vyzdžiui, aš) tiki, kad tai gali paskatinti ekologinę griūtį – neįsivaizduojamo dydžio katastrofą.

Nebent, žinoma, auto-mobilis bus sukonstruo-tas kitaip ir terš žymiai mažiau nei dabartinis milijardas automobilių. Mes, kaip pasaulinė vi-suomenė, turime išnau-doti tas technologijas, kurios leidžia pasiekti šį tikslą.

Tikime, kad skaitme-ninė gamyba padės tai padaryti, ir viliamės su „Urbee“ parodyti šį po-tencialą. Pakeisti įprastą automobilį tvaresniu ir mažiau žalingu aplinkai bus toli gražu ne lengva, bet mes tikime, kad tai – kryptis, kurią reikia vi-siškai išnaudoti ir labai rimtai vertinti.

? kai kurie kritikai sako, kad atspausdinti automobiliai

nėra tokie pat saugūs ir patva-rūs kaip tradiciniai. ką atsaky-tumėte į tokius teiginius?

Saugumas, patikimu-mas, atsparumas avari-joms – labai svarbūs trans-porto priemonės kriterijai ir jais negalima rizikuoti. Dizainerio ar inžinieriaus užduotis yra užtikrinti, kad pasirinkta techno-logija suteiktų reikiamą rezultatą. Kitaip tariant, 3D spausdinimą reikia rinktis kaip gamybos me-todą tuo atveju, kai būna protinga taip daryti, neį-painiojant rizikos.

Ką mes pamatėme iš pirmojo „Urbee“ proto-tipo, kurio kėbulą atspaus-dino „RedEye on Demand“ ir „Stratasys“ įmonės – tai, kad „Fused Deposition Modelling“ (liet. lydytų sluoksnių modeliavimas) gali pagaminti neįtikė-tinai lengvas ir stiprias struktūras.

Kaip „Urbee 2“ koman-dos dizaineriai ir inžinie-riai norime užtikrinti, kad atitiksime visus sau-gumo kriterijus. „Urbee“ saugumo problemas dau-giausia išspręs lenktyni-nių automobilių saugumo technologijos.

? trimatis spausdinimas lyginamas su būdu, pagal

kurį bitės daro avilį. gal galite paaiškinti, kodėl naudojama tokia analogija?

Statydamos medaus korį, bitės deda vašką bū-tent ten, kur joms reikia, ir niekur kitur. Šis tobulas ir tikslus veiksmas, kai vienu metu padedamos tik kelios molekulės, tikriau-

siai yra būdas, kuriuo mes, žmonės, turėtume statyti dalykus Žemėje.

Reikia daug proto, no-rint tai daryti. Taikydami statybos metodą, pagal kurį bitės lipdo korius, suteikiame medžiagai in-formacijos, dėl to objektas tampa vertingas ir naudin-gas. Paprastos medžiagos turi daugybę informaci-jos. Šiuo pagrindu egzis-tuoja gyvybė Žemėje, mes tokiu būdu užaugame.

?matome, kad 3d spausdi-nimo technologija sparčiai

tobulėja, tačiau ar galima tą patį pasakyti apie visuomenę? Jūsų manymu, ar žmonės spėja psichologiškai prisitaikyti prie technologijų?

Man pačiam reikėjo pakankamai laiko įsivaiz-duoti ir galų gale suvokti 3D spausdino potencialą

ir skaitmeninę gamybą. Nemanau, kad įsivaizda-vimas, ką technologijomis galime sukurti, ateina greitai. Dažniausiai pri-reikia laiko. Bent jau tokia mano nuomonė. Tikiu, kad tai galime pritaikyti visuomenei kaip vienetui.

Nors žmonės – tikrai labiausiai prisitaikyti mo-kanti Žemės rūšis, dažnai priešinamės ryškiems pokyčiams. Skaičiau, kad dideliam pokyčiui įsitvirtinti reikia bent jau vienos kartos. Matyt, daugiausia tai pajus jau-nimas. Pigesni naminiai 3D spausdintuvai gali būti ženklas, kad tai šiandien jau vyksta.

Balandžio mėnesio viduryje bitkoinų kaina taip pat pradėjo smarkiai svyruoti – per dieną vertė krito ir kilo po 50 proc

Atspausdintu automobiliu – į revoliuciją

Jimas koras su savo komanda 3d spausdintuvu atspausdino pirmąjį automobilį „Urbee“. Bendrovės nuotr.

CV Jimas Koras

Gimė Amsterdame, nuo septynerių metų gyvena Kanadoje

1974 m. baigė mechani-kos inžineriją Manitobos universitete

Karjerą pradėjo kurdamas žemės ūkio mašineriją

Vėliau Vinipege, Kanadoje, įkūrė savo tarptautinę dizaino firmą KOR

KOR inicijuoja tyrimus, kuriais siekia tvariai ir efektyviai panaudoti transportą bei energetiką

»man pačiam reikėjo pakankamai laiko įsivaizduoti ir galų gale suvokti 3d spausdinimo potencialą

Paskutinis puslapis 23

gReta Jankaitytė[email protected]



»mūsų tikslas – sukurti kiek įmanoma ekologiškesnį, praktišką automobilį

■puikiausios idėjos pristatyme koją gali pa-kišti prasta iškalba. „inc.“ pateikia kelis paprastus patarimus, kurie padės įveikti pasitikėjimo stoką.

Visų pirma, pristatant idėją derėtų įsivaizduoti, kad esate to paties statuso kaip ir klausytojai. Kalbėda-mas prieš įmonės vadovus bandykite įsijausti į jų vaid-menį. Įtikinėdamas inžinie-

rius arba programuotojus įsivaizduokite, kad esate vienas iš jų.

Prieš berdamas žodžius darykite pauzes ir apgalvo-kite, koks sakinys netrukus išsprūs iš jūsų lūpų. Trumpi stabtelėjimai padės susi-kaupti ir suteiks kalbai rim-ties.

Stenkitės, kad balsas sklistų iš krūtinės gelmės, o ne gerklės ar nosies. Su-sijaudinę žmonės linkę kal-

puikiausios idėjos pristatyme koją gali pakišti prasta iškalba. Shutterstock

bėti aukštesniu tonu, deja, klausytojams toks garsas nesuteikia didelio pasitikė-jimo.

Sulėtinkite kalbėjimo tempą 20 proc. Neretai nervinę įtampą patiriantys žmonės ima kalbėti grei-čiau, nei įprasta. Štai kodėl daugelis pardavimo vady-bininkų pasiūlymus beria greitakalbe. Patyrę prane-šėjai šneka gana lėtai, tuo-met auditorija gali įsiklau-syti į kiekvieną žodį ir mintį.

Atsikratykite blogų kal-bėjimo įpročių. Dažnai gal-vodami apie būsimą sakinį žmonės nevalingai nutęsia kokia nors balsę arba kar-toja tą pačią frazę. Klausyto-jams ši maniera gali sudaryti įspūdį, kad kalbėtojas nėra užtikrintas savo žodžiais.

Niekada nebaikite teigi-nio tokia intonacija, kuri yra tinkama klausyti. Nežymiai pakeldami balsą sakinio pa-baigoje išreiškiate abejonę savo teiginiu ir nesąmonin-gai reikalaujate publikos pri-tarimo.

■geriausi Silicio slėnio programuotojai naudojasi išskirtinėmis privilegijomis. „Riebus“ atlyginimas, asmeninis vairuotojas ir gurmaniški patiekalai darbo vietoje jau tapo kasdienybe, rašo „Busi-nessweek“.

Talentingi programuoto-jai prilygsta kino žvaigždėms kaimyniniame Holivude. Nenuostabu, kad Altay’us

Guvenchas įžvelgė naują verslo nišą ir tapo asmeniniu programuotojų vadybininku.

A. Guvenchas su dviem draugais įsteigė bendrovę „10X Management“, kuri rūpinasi laisvai samdomų programuotojų finansinio gyvenimo aspektais. Asme-niniai vadybininkai ieško pro-gramuotojams potencialių darbdavių, veda derybas dėl atlyginimų ir prižiūri pajamų bei išlaidų balansą. A. Gu-

talentingi programuotojai prilygsta kino žvaigždėms. Reuters

Holivudo manieros

B i l i e t u s p l a t i n a T i k e T a

www.okt.lt

Teatro arenojebalandžio 19

režisierius

OSKARAS KORŠUNOVAS

W i l l i a m S h a k e s p e a r e

vencho teigimu, verslas pa-siteisino. Anksčiau vaikinas, kuris pats dirbo programuo-toju, praleisdavo daugybę bemiegių naktų kurdamas naujus programinės įrangos projektus, o ėmęsis vadybos galėjo atsipūsti ir skirti dau-giau laiko pramogoms.

Šiandien „10x Manage-ment“ atstovauja maždaug 30 programuotojų. Kai kurie iš jų anksčiau dirbo tokiose bendrovėse kaip „Apple“ bei „Google.“ Agentams atitenka 15 proc. nuo progra-muotojui suderėto uždarbio.

Norėdama sukurti ne-priekaištingą reputaciją, bendrovė programuotojams kelia aukštus reikalavimus. „10x Management“ siekia suburti tokią programuotojų komandą, kuri patenkintų neatidėliotinus daugumos bendrovių poreikius. Šiuo metu į programuotojų vady-bininkus dažniausiai kreipiasi įvairūs startuoliai, kuriems įgyvendinti idėją reikia lai-kino, tačiau talentingo pro-gramuotojo.

Balsas – patikimumo garantas

elektroninę žurnalo versiją skaityk www.zurnalai.lt

TELEFONAI • PLANŠETĖS • KOMPIUTERIAIFOTO • VIDEO • AUDIO • TV • ŽAIDIMAI

SUŽINOK PIRMAS!ĮDOMIAUSIOS IR SVARBIAUSIOS TECHNIKOS NAUJIENOS

naujo numerio ieškok visose spaudos platinimo vietose

0123456789

NAUJAS!

ekonomika.lt 10 (120)

Documents