Mažesnė mokesčių našta, mokesčių planavimas ir, svarbiausia, visiško konfidencialumo garantija – priežastys, kodėl neblėsta Belize, Seišelių ar Britų Mergelių salose steigiamų įmonių populiarumas. Europos Sąjunga (ES) dėl to kasmet netenka 1,3 trln. eurų (apie 4,5 trln.litų).

Pusmetis Lietuvai pasitempti Prognozuojama, kad šių metų liepą, kai Lie-tuva iš Airijos perims pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, verslas pasipelnys: ekspertų skaičiavimu, dėl padidėjusio Lietuvos žinomumo šalies eksporto augimas 2012–2015 metais galėtų siekti apie 89 mln. litų. Plačiau 6–7 p.

„Super Mario“ keičia ECB veidą „Super Mario“, „euro gelbėtojas“, „Europos metų žmogus“ – šiais ir kitais epitetais apibūdi-namas Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi jau daugiau nei metus laviruoja euro zonos laivu tarp povandeninių krizės srovių. Plačiau 18–19 p.

„Tarybinės“ ir kitos įmonių krizės Laisvės gynėjų dieną per neapdairumą suplanuota akcija „Tarybinei“ dešrai sukėlė pirkėjų pasipiktinimą – socialiniuose tinkluose jie negailestingai ėmė linčiuoti prekybos tinklą „Maxima“. Plačiau 24–25 p.

Kas šiemet džiuginsEkonomistai užsimojo mažinti Lietuvos ekono-mikos augimo prognozes, bet žada, kad šiais metais teigiamų tendencijų šalies ekonomikoje bus apstu. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 112 Tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

A. Aslundas: Baltijos šalių politikos kursas galiausiai nugalėjo ir tai taps naujuoju Europos standartu

Plačiau 20 p.

L. Blaževičiūtė: Televizija turi būti šiek tiek skandalinga, provokuojanti, nes priešingu atveju taps tiesiog neįdomi

Rinkos pokyčiai407,29769,81369,376132,36 3136,0010913,30

OMXROMXTOMXVFTSE100*NSDQ*NI225

–0,65 %–0,56 %–0,28 %+0,18 %+0,33 %+2,86 %

Sausio 12–18 (17*) d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2013 M. SauSio 21–27 d. NR. 2 (112) SAVAITRAšTIS. LeidžiaMaS kiekvieną pirMadienį

Bilietas į mokesčių rojų

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

VYKDANTYSIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 112 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

ol kas neapsisprendęs, ar norėtų Lietuvoje matyti įgyvendintą konservatorių vyriausybės suręstą Visagino atominės elektrinės projektą, jis per daug neatvirauja ir šešėlinės ekonomikos klausi-mais. Klausant paskutinių Algirdo Butkevičiaus pasisa-kymų vis dažniau kyla déjà vu – kova su šešėliu buvo XV-osios vyriausybės arkliukas, vėliau vir-tęs Trojos arkliu jos pačios kieme. Mokesčiais ap-krautas verslas biudžeto neiš-gelbėjo – tik pasitraukė gilyn į šešėlį. Nors A. Kubiliui žadėto milijardo iš juodosios ekono-mikos ištraukti nepavyko, naujasis premjeras apie kovą su šešėline ekonomika kalba dar abstrakčiau, tik iš karto žada ,,kapoti galvas“ tiems pareigūnams, kurie nepasieks šiems iškeltų tikslų. Kažkur jau girdėta.Naujoji vyriausybė spręsti įsisenėjusias proble-mas imasi vangiai, o sulaukusi šimtadienio grei-čiausiai dar neturės kuo pasigirti. Tik praėjusią savaitę sukurta pirmoji darbo grupė imsis kovoti su šešėliu, bet joje progresinių mokesčių šali-ninkų maža – matyt socialdemokratai jau pradeda pamiršti rudenį rinkėjams išsakytus planus. O ir

realias priemones, kaip bus kovojama, tikėtina, iš-vysime negreitai – visi svarbiausi klausimai lau-kia pavasario vėjų, kurie, matyt, atpūs ir vienokių ar kitokių sprendimų. Tik, panašu, čia nebus nieko naujo, nebent gra-žiau aprengta sena. Net renovacijos, iš pradžių mačiusios tiek problemų, linkme naujoji vyriau-sybė eina jau pramintais takais ir naudosis kon-servatorių pateiktais įstatymais. Daug triukšmo

dėl nieko. Per rinkimų kampaniją eskaluotos buvusios vy-riausybės klaidos šian-dien piestu stojasi prieš naujos vyriausybės neveiklumą, o valdžios vadžias perėmusi prie-

šingo politinio spektro koalicija važiuoja senomis vėžėmis. Pažvelgus į tai, kas vyriausybėje dedasi pastaruo-sius mėnesius, peršasi mintis, kad vaivorykštės koalicija nebūtų buvusi tokia jau beviltiška ir ne-stabili. Net šių metų biudžetas priimtas tik pade-dant su konservatoriams. Gal prezidentės siūlyta vaivorykštės koalicija ne-būtų buvusi tokia jau bedantė?

Premjeras 2.0Naujasis premjeras aktualius klausimus sėkmingai stumia pavasario link.

K

Redakcija 3

»Svarbiausi klausimai laukia pavasario vėjų, kurie, matyt, atpūs ir vienokių ar

kitokių sprendimų

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Savaitės tema 5Savaitės tema4

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Vidmantas Janulevičius, „Bod Group“ savininkas ir vadovas

»Socialiniu požiūriu ši praktika bloga, nes vieniems tenka mokėti didesnius mokesčius, nei kitiems. Pasaulio neįmanoma sureguliuoti, bet, pavyzdžiui, būtų idealu, kad ES valstybėse mokesčiai ir žaidimo taisyklės būtų panašūs

»Patys tokių kompanijų nesteigiame, bet mokesčių optimizavimas – normalus dalykas. Verslas visuomet ieško būdų, kaip veikti efektyviausiai, todėl jei tai pavyksta, – gerai. Svarbiausia viską daryti legaliai ir nepažeisti įstatymų

Padėjo paskolinti

Įsteigė „Ergo Insurance“

Daugiausiai įdarbino mažesni

Skalūnų ieškos „Chevron“

Išaugo apyvarta

2013 m. pradžioje 92 122 Lietuvos įmonėse buvo įdar-binta 1,257 mln. darbuo-tojų. Per praėjusius metus darbuotojų pagausėjo 21,7 tūkst. – 1,8 proc. daugiau nei užpernai. 2012 m. dar-buotojų skaičius augo dvi-

gubai lėčiau nei 2011-aisiais. 2013 m. sausio 1 d. stambūs darbdaviai buvo įdarbinę 28,4 proc. Lietuvos dar-buotojų: vidutinio dydžio įmonėse dirbo 29,4 proc., mažose – 24, proc., o smul-kiose– 17,6 procento.

Praėjusį antradienį pa-aiškėjo, kad konkurse dėl skalūnų dujų paieškos Tauragės ir Šilutės regi-one dalyvaus bendrovė „Chevron“. Ji vienintelė pareiškė norą.

Dar dvi bendrovės – „Di-seta“ ir „Perkūno nafta“ – išreiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos bei Kybartų re-gione. Konkurso dalyvius per 60 dienų turės įver-tinti Geologijos tarnybos komisija.

Nacionalinis bilietų pla-tintojas „Bilietai LT“ auga antrus metus iš eilės ir 2012 m. pasiekė rekordinę apyvartą. Pernai kompa-nija iš viso pardavė 830 tūkst. bilietų už 40 mln. litų, o 2011-aisiais, par-

davus 757 tūkst. bilietų, apyvarta siekė 34 mln. litų. Metai baigti su 20 proc. augimu. Pernai „Bilietai LT“ pasiūlė įsigyti bilietų į daugiau nei 3700 skirtingų renginių, o tai yra 17 proc. daugiau nei 2011 metais.

„Ergo“ pabaigė trijų ne gyvybės draudimo bendro-vių Baltijos šalyse sujun-gimą į vieną Europos ben-drovę „Ergo Insurance“. Taigi, šiandien Baltijos šalyse veikia jau dvi „Ergo“ įsteigtos Europos bendro-vės – ne gyvybės draudimo paslaugas teikianti „Ergo Insurance“ SE ir gyvybės draudimo paslaugas tei-kianti „ERGO LifeInsurance“ SE. „Ergo Insurance“ SE klientams draudimo su-tarčių sąlygos nesikeičia ir draudimo sutarčių perrašyti nereikės.

Per 2012-uosius UAB „Investicijų ir verslo garan-tijos“ (INVEGA) už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 544 ga-rantijas, kurių suma siekė

126,2 mln. litų, o tai leido SVV įmonėms verslo plėtrai Lietuvoje pasiskolinti 188,7 mln. litų. 2012 m. vidutinė paskolų suma buvo 346 854 Lt, o vidutinė garantijų suma – 232 014 litų.

Lietuvoje skalūnų dujų ieškos „Chevron“. Scanpix

„Ergo“ įsteigė „Ergo Insu-rance“. eLTa

»Kad ir kaip būtų, dėl neaiškios ribos tarp galimybių nuo mokesčių planavimo iki jų vengimo, ypač dėl skirtingų jurisdikcijų, teisės ir sutarčių, ne visada aišku, kokie tikrieji kompanijos tikslai. Manau, kad 99 proc. kompanijų tai daro vedamos gerų paskatų, o tas 1 proc. kompanijų, kurių tikslai kitokie, be abejonės ieškosi bėdos

Chrisas Robbinsas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius

NUOMONĖ

Dainius Liulys, „pigu.lt“ direktorius

Bilietas į mokesčių rojųMažesnė mokesčių našta, mokesčių planavimas ir, svarbiausia, visiško konfidencialumo garantija – priežastys, kodėl neblėsta Belize, Seišelių ar Britų Mergelių salose steigiamų įmonių populiarumas.

Europos Sąjunga (ES) dėl to kasmet netenka 1,3 trln. eurų (apie 4,5 trln.litų).

EVELINA POVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Bus pasirūpinta įmonės akcinin-kais, registruotu agentu ir net

banko sąskaita Šveicari-joje. Agresyvus mokesčių planavimas ar jų vengi-mas? Teisėta, bet savaitraš-čio „Ekonomika.lt“ kal-binti ekspertai primena, kad tokios lengvatos – gera dirva finansinėms machi-nacijoms ir abejotiniems sandoriams.

„Ekonomika.lt“ susisie-kus su viena iš kompanijų, įsikūrusių Ženevoje ir siū-lančių įsteigti lengvatinės prekybos kompanijas ke-liuose žemynuose, konsul-tanto buvome patikinti, kad galime rinktis, kaip formuoti kompaniją – no-minalūs akcininkai, banko sąskaita, viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimo ir veiklos krypties, kom-panija nesiūlo kitur pasi-taikančių jau „paruoštų naudoti“ auksinių paketų ar „paskutinės minutės“ bendrovių. Buvome pati-kinti, kad tai legalu ir visiš-kai konfidencialu, o įsteigti kompaniją galime inter-netu, reikėtų tik asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Advokatų kontoros „Ju-ridicon“ vadovaujantysis advokatas Laimonas Mar-cinkevičius vardija lengva-tinės prekybos kompanijos privalumus: mažesni pelno mokesčiai, palankesnės mokėjimo sąlygos. Jo prak-tikoje geriausiai žinomas atvejis – daugiau kaip 100

užsienio investuotojų, pa-reiškusių per 36 mln. eurų (apie 126 mln. litų) kredito-rinių reikalavimų, atstova-vimas „Snoro“ banko ban-kroto byloje, dokumentų tvarkymas įvairiose šalyse ir kita pagalba jiems gauti draudimo išmokas.

Tačiau pašnekovas pri-pažįsta, kad kartais verslas

tokias kompanijas renkasi ne mokesčių planavimo sumetimais, o norėdamas nuslėpti informaciją apie savo veiklą.

Galima sutaupyti„Remiantis ES narių įsta-tymais, pelno perkėlimas į kitas valstybes, siekiant sumažint mokesčių naštą,

negali būti laikomas mo-kesčių vengimu. Dėl to JAV kompanijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“, „Starbucks“, kuria įvai-rias mokesčių planavimo strategijas ir taip pasinau-doja skirtingomis įmonių apmokestinimo taisyklė-mis kitose šalyse“, – teigia advokatas.

Anot jo, kompaniją mo-kesčių rojuje galima steigti ir savarankiškai, taip su-taupoma, bet lieka rizika, ar bus pasiekti keliami tiks-lai. Dėl žinių trūkumo vi-suomet kyla rizika suklysti.

„Į mane kreipėsi ne vie-nas, savarankiškai atida-ręs „ofšorinę“ kompaniją ir susirūpinęs dėl kilusių

problemų: tai sąskaitos užsienio banke atidaryti nepavyksta, tai VMI šau-kimas atvykti į apklausą ramybės neduoda. Bet kuriuo atveju, jeigu reikia patarimo, ką ir kaip geriau daryti, pagalbos atidarant sąskaitą banke, kitų papil-domų paslaugų – viena-reikšmiškai reikia kreip-tis į konsultantą“, – teigia advokatas.

Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo moky-klos (VU TVM) dėstytojas Marius Grigelionis prita-ria, kad steigti lengvatinės prekybos kompanijas rei-kia žinių ir lėšų, todėl jos nėra plačiai paplitusios ypač tarp smulkaus ir vi-dutinio verslo. Pašnekovo teigimu, mechanizmų, lei-džiančių sumažinti mokes-čių naštą, galima ieškoti ne tik egzotiškuose kraštuose.

„ES taip pat yra šalių, kurios galėtų būti vadina-mos lengvatinėmis mokes-čių zonomis, pavyzdžiui, Austrija ar Liuksembur-gas. Jeigu lengvatinės prekybos įmonės steigimo tikslas – sutaupyti dalį lėšų ir jei tam tikroje šalyje yra taikomos lengvatos, pavyz-džiui, naujai įsteigtoms įmonėms, jos ten kuriamos ir iš jų gaunamos pajamos, – aiškina jis. – Pastaruoju metu diskutuojama, kas gali nutikti vyriausybei priėmus tam tikrus naujus sprendimus, pavyzdžiui, padidinus minimalų atly-ginimą, dalis įmonių gali sugalvoti įdarbinti darbuo-tojus Latvijoje.“

Teisėtumo rizikaAnot L. Marcinkevičiaus, pačios valstybės turi pri-

siimti atsakomybę dėl biu-džeto pajamų praradimo, jei verslas planuoja mokes-čius svetur.

„Tarptautinių kor-poracijų pasirenkamos schemos kartais gali būti vertinamos kaip amora-lios, nes sumokant mažiau mokesčių, menkiau prisi-dedama prie viešųjų porei-kių tenkinimo. Bet mokes-čių planavimas negali būti tapatinamas su mokesčių vengimu ar slėpimu. Par-eiga mokėti didžiausius mokesčius nėra įtvirtinta jokių normų“, – dėsto L. Marcinkevičius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Analizės ir prevencijos valdybos viršininkas Igo-ris Kržečkovskis pritaria, kad lengvatinio apmo-kestinimo kompanijos iš esmės nesiskiria nuo kitų įmonių.

„Neigiama nuomonė apie lengvatinės prekybos kompanijas susidaro dėl to, kad dažnai dėl konfi-dencialumo principo nusi-kaltėliai tokias struktūras naudoja finansinių ar kitų nusikaltimų schemoms kurti“, – dėsto FNTT atsto-vas.

Jis pažymi, kad lengva-

tinės prekybos verslas dar nereiškia mokesčių slė-pimo.

Nusikaltimų schemos„Tačiau nepaisant visų pranašumų, kuriuos vers-lininkams teikia mažesni mokesčiai, teisėsaugos požiūriu per lengvatinės prekybos įmones sukuria-mos palankiausios sąlygos finansinėms machinaci-joms, – aiškina jis. – Regis-travimo dokumentuose nurodomos ne tikrųjų, o nominaliųjų savininkų pavardės. Parašydamas įgaliojimą, nominalusis di-rektorius perduoda teises valdyti verslą asmeniui, kuriuo pasitiki realusis sa-vininkas arba pačiam rea-liajam savininkui.“

J. Marcinkevičius var-dija populiariausius „mo-kesčių rojus“: Britų Merge-lių salos, Belizas, Seišelių salos, Panama. Jos ski-riasi dokumentų rengimo tvarka, steigimo ar metinio palaikymo sąnaudomis, ga-

limybėmis atstatyti „miru-sią“ įmonę, naudos gavėjo interesų apsauga ar bankų požiūriu. Advokatas skai-čiuoja, kad lengvatinės pre-kybos kompaniją galima įsteigti už kelis šimtus JAV dolerių: kainuoja registra-vimo adresas, nominalūs akcininkai, direktoriai, kartais fiksuotos valstybės rinkliavos, notaro paslau-gos (dokumentų tvirtini-mas) ir apostilė (žr. lentelę).

Anot teisininko, tokią verslo schemą galima pritaikyti beveik visuose verslo sektoriuose, kurie yra susiję su užsieniu. La-biausiai paplitusios – ribo-tos atsakomybės bendro-vės.

Populiarumas nemažėsAdvokato teigimu, neat-slūgstantis lengvatinės prekybos kompanijų po-puliarumas, tikėtina, il-gainiui nemažės.

„Žinoma, įtakos gali turėti ir tai, kaip pavyks eurokomisaro Algirdo Še-

»ES taip pat yra šalių, kurios galėtų būti vadinamos lengvatinėmis mokesčių zonomis, pavyzdžiui, Austrija ar Liuksemburgas

FAKTAI

MOKESčIų ROJUS

•Pasaulyje egzistuoja per 50 lengvatinės prekybos teritorijų, daugeliu atvejų jų įstatymai garantuoja konfidencialumą arba vi-sišką privatumą

• Kitų valstybių teisėsau-gos institucijos informaciją iš jų gali gauti dažnai tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, teisinės pagalbos prašymo pagrindu.

• FNTT duomenimis, po-puliariausios lengvatinės prekybos zonos yra Britų Mergelių salos, Belizas ir Naujoji Zelandija.

Fotodiena Fotodiena eLTa

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Planuoti mokesčius – įprastas verslo siekis, todėl lengvatinės prekybos bendrovių steigimas nėra nusikaltimas, tačiau tokie savininkai ir sąmoningai gali vengti mokesčių ar slėpti informaciją apie savo veiklą. Shutterstock

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

metos „veiksmų planas“. Remiantis jo pasisaky-mais, kasmet dėl apgal-votos mokesčių naštos mažinimo, įskaitant ir mokesčių vengimą bei slėpimą, visoje ES neten-kama apie 1,3 trln. eurų. EK pristatė veiksmų planą, kuriame numatytos priemonės, skirtos proble-mai įveikti ir atgauti ne-surinktas lėšas“, – aiškina „Juridicon“ advokatas L. Marcinkevičius.

FNTT pareigūnas I. Kržečkovskis teigia ne-turintis duomenų, kad Lietuvos verslas aktyviau steigtų lengvatinės preky-bos kompanijas. Tai esą lemia Lietuvos finansinių įstaigų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo pre-vencijos priemonės.

„Lengvatinės prekybos kompanijų atstovams, norintiems atidaryti sąs-kaitas bankuose, taiko-mas sugriežtintas identi-fikavimas: reikalaujama papildomų dokumentų apie planuojamą veiklą ir partnerius. Jų nepateikus, finansų įstaigos atsisako atidaryti sąskaitas arba nutraukia jau pradėtus santykius“, – sako FNTT atstovas.

Lengvatinio apmokestinimo kompanijų (ofšorų) privaLumai

Kipras

Mažesni pelno mokesčiai, arba jų nėra išvisKonfidencialumas, visiškas privatumas

Belizas Seišelių salos Britų mergelių salos

Įsteigimas: 2500 JAV dolerių (apie 6450 litų) Direktorius: Inc. Akcininkai: Inc. Administravimas: 1200 JAV dolerių (apie 3000 litų)

Įsteigimas: 750 JAV dolerių (apie 1930 litų) Direktorius: 250 JAV dolerių (apie 645 litus) Akcininkai: 200 JAV dolerių (apie 516 litus) Administravimas: 450 JAV dolerių (apie 3000 litų)

Įsteigimas: 750 JAV dolerių (apie 1930 litų) Direktorius: 250 JAV dolerių (apie 645 litus) Akcininkai: 200 JAV dolerių (apie 516 litus) Administravimas: 450 JAV dolerių (apie 3000 litų)

Įsteigimas: 950 JAV dolerių (apie 2400 litų) Direktorius: 250 JAV dolerių (apie 645 litus) Akcininkai: 200 JAV dolerių (apie 516 litus) Administravimas: 750 JAV dolerių (apie 1930 litų)

PoPuliariausios lengvatinės Prekybos zonos

Palankesnės mokesčių mokėjimo sąlygos Iš dalies mažos kompanijos steigimo išlaidos, greitas registracijos procesas

Pusmetis Lietuvai

pasitempti

LietuvojeLietuvoje 76

0,7LIETUVOSNAUJIENOS

TOKIĄ PAJAMų SUMĄ, GAUTĄ IŠ NAKTINĖS PREKyBOS ALKOhOLIU, NUSLĖPĖ KLAIPĖDOS BENDROVĖ

Sprendžiame greičiau

Daugiau nei 4 mln. respondentų iš 14 skirtingų valstybių nuomonę atspindin-čio tyrimo metu išaiškėjo, kad Europoje savo įmones kaip greitas priimančias sprendimus įvardijo mažiau nei pusė jų atstovų. Fotodiena

■Lietuvos kompanijos pri-ima sprendimus sparčiau nei kitos Europos šalių bendrovės, bet dar dides-nį pagreitį stabdo naujos krizės rizika ir daug lygių turinčios organizacinės struktūros, rodo tarptauti-nės vadybos ir konsultaci-jų bendrovės „Hay Group“ tyrimas.

Bendrovės generalinės di-rektorės Baltijos šalims Nedos Songin teigimu, Europos kom-panijų augimą stabdo lėtai pri-imami sprendimai – įmonės, bandydamos prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, užtrunka ilgiau nei kitos stam-biosios pasaulinės bendrovės, todėl joms sudėtingiau išsiko-voti didesnę rinkos dalį.

Prognozuojama, kad šių metų liepą, kai Lietuva iš Airijos perims pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, verslas pasipelnys: ekspertų skaičiavimu, dėl padidėjusio Lietuvos žinomumo šalies eksporto augimas 2012–2015 metais galėtų siekti apie 89 mln. litų, o tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą – apie 149 mln. litų.

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

Specialistai teigia, kad ateityje pir-mininkavimas ES Tarybai suteiks

naudos, bet netaps turizmo sektoriaus panacėja, kaip ir Europos vyrų krepši-nio čempionatas nebuvo vaistas nuo visų ligų. Pir-mininkaudama Lietuva surengs apie 200 renginių, bet ar mūsų šalies verslas tam pasiruošęs?

„Pirmininkavimo pus-metį šalį aplanko apie 30 000 žmonių – aukšto rango pareigūnų, diplomatų, ekspertų, žurnalistų ir verslininkų. Šiuo laikotar-piu ir jam pasibaigus šalis tampa labiau žinoma – dėl to padidėja turistų srautas, investicijos. Išaugs viešbu-čių, konferencijų salių, maitinimo ir daugelio kitų paslaugų paklausa, todėl Lietuvos verslas be abejo-nės sulauks ekonominės naudos. Be to, verslui tai didelė galimybė prista-

tyti gaminamus produk-tus, teikiamas paslaugas, užmegzti naujų ryšių, – teigia Užsienio reikalų ministerijos (URM) Pir-mininkavimo ES Tarybai

departamento direktorius Remigijus Motuzas.

Stebuklų nebusLietuvos viešbučių ir restoranų asociaci-

jos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė įsi-tikinusi, kad pirmininka-vimas nesuteiks didelės finansinės naudos Lietu-vos verslui, nes vasarą

turistų ir taip netrūksta, bet tokios reklamos, ko-kią galima pelnyti kitą pusmetį, negalima nusi-pirkti už jokius pinigus. „Manau, kad viešbučių

kainos liks tokios pačios, kokios būna sezono metu, nors vykstant renginiams jos pakyla visame pasau-lyje, bet tai nebus pana-cėja, kaip ir Europos vyrų krepšinio čempionatas. Juokas ima, juk nieko ne-nutiks per tiek laiko. Ten, kur nebuvo viešbučių, jų ir trūks, stebuklas tikrai neįvyks, bet rinkodaros prasme bus fantastika“, – teigia pašnekovė.

LVRA vadovė primena veiksnius, turinčius įta-kos ir Lietuvos pirmi-ninkavimui: padidinus viešbučiams taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 9 iki 21 proc. žymiai sumažėjo investi-cijų – viešbučių Lietuvoje trūksta, jų maždaug tris-kart mažiau nei vidutiniš-kai yra Europoje. Visgi E.

Šiškauskienės teigimu, viskas bus gerai, „jei ne-plaksime savęs rykštėmis labiau nei kiti“.

„Dėl situacijos, kai viešbučiai PVM skir-tumą turėjo dengti iš savo kišenės, neliko lėšų nei paruošti darbuotojus (to labai tikėjomės), nei atnaujinti viešbučius, pa-talynę, kitus dalykus, ku-rie nusidėvi, o per krizę niekas neturėjo galimy-bės atsinaujinti, todėl situacija sudėtinga, – tei-gia pašnekovė. – Aišku, viešbučiai padarys viską, kad būtų geriausia. Bet jų trūksta, nes visiškai sustojo investicijos, 2012 metų pirmą pusmetį jų buvo tik 23,9 mln. litų, tai niekai, palyginti su visa apgyvendinimo paslaugų sfera.“

Patalpas rasVieni svarbiausių Lietu-voje vyksiančių renginių – Europos Parlamento frakcijų vadovų ir Euro-pos Komisijos vizitai, pir-mininkavimo ES Tary-bai atidarymo renginys, ES ir Rytų partnerystės šalių narių vadovų su-sitikimas, informacinių ir ryšio technologijų konferencija „ICT 2013“. R. Motuzo teigimu, „Li-texpo“ konferencijų cen-tre, kur jau vyko NATO gynybos ministrų susiti-kimas, Pasaulinis inter-neto valdymo forumas, ESBO Ministrų tarybos susitikimas, planuojama organizuoti tik pačius didžiausius renginius, tokius kaip ICT konferen-cija. Atidarymo ceremo-nija planuojama Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.

Lietuvos parodų ir kon-gresų centro „Litexpo“ direktorius Darius Ale-knavičius tikina, kad „Litexpo“ įrengtos 9 įvai-raus dydžio konferencijų salės, kurių bendras plo-tas – 4100 kv. metrų, bet transformuoti į renginių erdves, tinkamas konfe-

rencijoms, susitikimams, posėdžiams galima ir parodų sales. „Litexpo yra sukaupęs unikalios techniškai sudėtingų pro-jektų įrengimo ir vady-bos patirties, įsigijęs bū-tinos tokiems renginiams profesionalios įrangos. Turėdama tokią patirtį, „Litexpo“, be abejo, gali organizuoti Lietuvos pir-mininkavimo ES Tarybai renginius“, – teigia D. Aleknavičius.

IšsigelbėjimasLVRA prezidentė E. Šiš-kauskienė teigia, kad Lietuva turi susitelkti į konferencinį turizmą, kad būtų konkurencinga regione, ir kaip galėdama mažinti sezoniškumo įtaką turizmo sektoriui. „Litexpo“ direktorius Darius Aleknavičius pri-taria, kad Lietuva turi turėti aiškią verslo, kon-ferencijų turizmo viziją ir strategiją, nuosekliai bei tikslingai ją plėtoti, viešinti. „Šis verslas turi būti plėtojamas valsty-biniu lygiu ir pavienių pastangų neužtenka“, – teigia jis.

Vilniaus turizmo in-

FAKTAI

LIETUVOS PIRMININKAVIMAS ES TARyBAI 2013 M. LIEPą–GRUODĮ

• Lietuvoje vyks apie 200 renginių, iš jų – daugiau kaip 20 aukščiausio lygio, apie 160 ekspertų lygmens susitikimų; taip pat vyks Lie-tuvos nevyriausybinių orga-nizacijų, socialinių partnerių organizuojami susitikimai, 12 renginių organizuoja Sei-mas.

• „Krasta Auto“ pirmininka-vimo renginių metu suteiks BMW automobilių, bendro-vė „Baltic Data Center“ ne-atlygintinai teiks duomenų saugyklos ir atsarginių kopi-jų paslaugas visą pirminin-kavimo laikotarpį.

•Aukščiausio lygmens susi-tikimai Nacionalinėje dailės galerijoje, LDK Valdovų rū-muose, Parodų ir konferen-cijų centre „Litexpo“.

Gaivins renovaciją

Ankstesnis renovacijos modelis veiks ir toliau, o Vyriausybė pagal siūlomą schemą per Aplinkos ministerijos įsteigtą agentūrą planuos renovacijos procesą. Fotodiena

■Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, renovacijos programa Strateginio planavimo komiteto posėdyje bus pristatyta vasario 14 d.

Naujasis modelis galėtų pradėti veikti trečiąjį šių metų ketvirtį, per metus būtų renovuota 600–700

gyvenamųjų namų. Aplinkos ministras Va-

lentinas Mazuronis linkęs šį skaičių kiek sumažinti iki 500 gyvenamųjų namų. Trys savivaldybės, kurios pirmos atrinks gyvenamuo-sius namus renovacijai, pirmumo teisę suteiks ener-getiškai netaupiausiems būstams.

mln.

»Kiekvienas renginys, sukeliantis atgarsį tarptautinėje bendruomenėje, sukuria pridėtinę vertę mažai žinomai šaliai ar miestui

Lietuva aktyviai ruošiasi pirmininkavimui ES tarybai,

kuris, planuojama, suteiks naudos verslui, bet jam pasibaigus

bus galima atlikti konkretesnius skaičiavimus, tiksliau įvertinti

tiesioginę ir netiesioginę ekonominę naudą valstybei.

Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ nuotr.

Bankrutuoti galėtų tūkstančiai

Galinčiųjų bankrutuoti asmenų pradelsti įsiskolinimai siekia 2,49 mlrd. litų. Fotodiena

■Fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinau-doti daugiau nei 12 500 šalies gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 000 litų, rodo „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

Tarp galinčiųjų pasinau-doti asmens bankrotu, dau-

giau nei 3 520 – esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direk-toriai. Vyrams tenka beveik 69 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 25 000 litų ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso minėto dydžio įsiskolinimus yra pradelsę padengti daugiau nei 8 600 vyrų ir 3 900 moterų.

formacijos centro ir kon-ferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė sako, kad pirmininkavimas gali atskleisti nacionali-nio konferencijų centro poreikį: užsienio eksper-tai ir tiekėjai, norintys organizuoti konferenci-jas, pasigenda konferen-cijų centro, kuris būtų arčiau miesto centro. „Geriausias konkuren-cingumo kriterijus – kai miesto centrinėje dalyje yra tinkamai suprojek-tuotas konferencijų cen-tras turintis parodoms skirtą plotą, o viešbu-čiai, prekybos centrai, senamiestis – pasiekiami daugiausiai per 20 minu-čių pėsčiomis“, – teigia J. Beniulienė.

Pašnekovė tikina, kad Lietuvoje infrastruktūra pakankama vidutinio dydžio renginiams, dėl tokios kritinės masės Lietuva sėkmingai gali konkuruoti su kitais miestais, o priimti 3, 5 ar 7 tūkst. delegatų pra-šoma retai. Tačiau Lie-tuva negalėtų rengti kon-ferencijų, reikalaujančių į vieną erdvę priimti daugiau nei 2 tūkst. žmo-

nių, o viešbučiai taip pat ribojami numerių skai-čiaus: 4 tūkst. delegatų konferencija visiškai užpildytų Vilnių. „Kal-bant apie konferencijų turimo sritį, manau, kad kiekvienas renginys, su-keliantis atgarsį tarptau-tinėje bendruomenėje, sukuria pridėtinę vertę mažai žinomai šaliai ar miestui. Siekiame tapti konferencijų turizmo centru, lyderiu Baltijos jūros regione, mūsų biu-ras organizuoja konfe-rencijų turizmo kontaktų mugę „Convene“, visi bendromis jėgomis skati-name šį segmentą“, – tei-gia J. Beniulienė.

Reikia įvaizdžioLVRA prezidentė E. Šiš-kauskienė pažymi, kad šalies žinomumui didinti reikia skirti daugiau lėšų, geresnio įvaizdžio reikia ne tik turizmo sek-toriui, bet ir eksportui.

Ryšių su visuomene agentūros „Idea Prima“ direktorius Paulius Ta-mulionis sako besiruo-šiant pirmininkauti ES tarybai pasigedęs Lie-tuvos įvaizdžio kūrimo, viešinimo kampanijos, kuriai reikia išlaidų ir profesionalų pagalbos. Eksperto nuomone, no-rint Lietuvą pristatyti geriausiai, reikia kūry-biškų sprendimų. „Jeigu renginį suorganizuosi viešbučio konferencijų salėje, tai tebus vienas iš šimto tūkstančių ren-ginių, bet jei surengsi jį Trakų pilies menėje, jau bus įdomiau, gal apie jį parašys kas nors iš lydin-čių žurnalistų. Bet tam reikia kūrybinių spren-dimų, kuriais galima pasinaudoti. Bet, duok Dieve, kad bent viešbučio salėje padarytų tvarkin-gai. Jei nori išsiskirti, reikia daryti kaip nors nestandartiškai.“

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

»Ten, kur nebuvo viešbučių, jų ir trūks, stebuklas tikrai neįvyks, bet rinkodaros prasme bus fantastika

Lietuvoje8

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius:neatmetame galimybės užbaigti projektus, tik raginame imtis konkrečių darbų, kad iki kovo 1 dienos įvykdytume bent jau pusę projekto, o tada galėsime pratęsti laiką užbaigti projektui, jei jo neužteks, iki 7 mėnesių

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius: Mūsų nuomone, reikėtų reguliuoti, kokia įranga statoma: tarifas nustatytas dvylikai metų, todėl visi ir stato tik pigias elektrines. reikia žiūrėti, kad įranga būtų kokybiška. kitas dalykas – jei saulės energijos bus gaminama daugiau negu reikia (kaip dabar baiminamasi), rinkos perkais, tokiu atveju siūlome įvesti pelno mokestį

NUOMONĖ

Reikia konkrečių darbų Įvesti pelno mokestį

Kaip sustabdyti įsibėgėjusias saulės jėgainių statybas?

FotodienaFotodiena

Saulės jėgainių laivas skęsta per greitaiSeimui priėmus Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisas, kuriomis

siekiama pažaboti įsiaudrinusią saulės jėgainių statybą, atsinaujinančių išteklių asociacijų atstovai perspėja – skubos tvarka parengtas įstatymas valstybei gali

atnešti milžiniškų nuostolių.

Praėjusią savaitę seimas nutarė nuo kovo 1-osios panaikinti visus

leidimus tiems saulės jė-gainių savininkams, ku-rie nesugebės įrodyti, kad į projektus investavo ne mažiau nei pusę projekto vertės. Rimvydas Karo-blis, bendrovės „Via Solis“, konsultuojančios saulės energetikos klausimais,

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

valdybos narys ir Fotoe-lektronikos technologijų ir verslo asociacijos narys sako, kad priėmus tokį sprendimą didelė dalis jė-gainių statytojų per šešias savaites, likusias iki kovo mėnesio, nespės pabaigti elektrinių ir negaus anks-čiau valstybės pažadėtų subsidijų. Taip bus pakirs-tas pasitikėjimas valdžia, o saulės jėgainių statytojai, net ir tie, kurie elektrines būtų susiruošę statyti spe-kuliaciniais tikslais, galės

tikėtis, kad nuostolius atly-gins valstybė. Šie neva gali siekti iki 500 mln. litų.

? Kaip vertinate vyriausybės sprendimą pritarti Atsi-

naujinančių išteklių įstatymo pataisoms?

Manau, kad vyriausybė eidama šiuo keliu daro klaidą. Ji suteikia galimybę visiems pateikusiems lei-dimus statyti saulės elek-trines kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijos. Visiems be išimtiems – ne-

svarbu, ar statyti susiruošė spekuliaciniais tikslais, ar dėl savo poreikių.

? Tačiau Energetikos ministerija ketina sudaryti

komisiją, kuri išsiaiškintų, ar projektai buvo daromi speku-liaciniais tikslais...

Teisiškai, jei žmogus sumokėjo avansą, gali vyk-dyti projektą. Ar sudėtinga sumokėti avansą iki kovo pirmosios? Ne. Ministerija savo deklaruojamais bū-dais tų problemų neišspręs. Komisija, remdamasi ne-aiškiais kriterijais, atrinks projektus, o kovo mėnesį vėl bus užversta prašy-mais ir turėsime panašią situaciją kaip dabar. Ne tai yra problemos sprendimo

kelias. Pagrindinė bėda dėl

šito įstatymo korektūros priėmimo – bus sugriau-tas bet koks pasitikėjimas valstybės institucijomis ir man dėl to labiausiai gaila. Pusę metų žmonės buvo kviečiami statyti elektri-nes, o dažniausiai užduo-damas klausimas buvo: ar valstybė nepersigalvos ir ar gyventojai tikrai galės pasinaudoti subsidijomis“. Aiškinau, kad reikia pasi-tikėti valstybe, kad pažadas turėtų būti ištesėtas.

Nesakome, kad įstatymo nereikia keisti, nelogiškas tik pasirinktas kelias. Tuo keliu, kuriuo nori eiti mūsų vyriausybė, jau žygiavo Is-panija, ir rezultatas buvo labai prastas. Yra daug šalių, kurios šią problemą išsprendė sėkmingai.

? Gal galėtumėte pateikti pavyzdį?Pavyzdžiui, puikiai su

šia bėda susitvarkė Danija. Dabar ten nėra jokių di-delių jėgainių, visos tėra 10–12 kW galios. Lengva-tiniu tarifu superkamas elektros energijos kiekis, kurį sunaudoja jėgainės

savininkas. Tai reiškia, kad saulės energija netampa pajamų šaltiniu, žmogus instaliuoja, pats naudoja elektrą. Nesunaudota per-teklinė energija keliauja į tinklą, o kai reikia, vartoto-jas ją atsiima.

? Kokiais būdais jūs siūlote spręsti susidariusią pro-

blemą?Pagrindinė įstatymo

problema ta, kad buvo pa-liktos įstatymo spragos, kurios leido lengvatomis pasinaudoti ne tik mažų – iki 30 kW galios jėgai-nių – statytojams, bet ir didesnių. Dabartinis teri-torijų planavimo įstatymas numato, kad iki 100kW bendros galios jėgainėms nereikia keisti žemės sklypo paskirties. Siūlome pritaikyti šią nuostatą, at-likti energetikos įstatymo korektūrą, įrašyti nuorodą į teritorijos planavimo įsta-tymą ir, patikėkite, tada didžiulė dalis paraiškų bus eliminuota. Kitas siūlymas – įveskime garantinį mo-kestį, tarkime 500 litų už kilovatą, ir 30 kW jėgainės savininkui reikėtų apie 15 tūkst. litų. Tikrai nedaug spekuliantų galės tiek in-vestuoti.

? Kalbate apie galimą 500 mln. litų nuostolį valstybei,

kuo pagrįsti šie skaičiavimai??Energetikos ministerijai

buvo pateikta 16 tūkst. pra-šymų išduoti leidimus elek-tros energijos pajėgumo plėtrai. Ministerija skelbia, kad įgyvendinus visus pra-šymus būtų pagaminta 500 MW energijos, dėl to varto-tojams elektra pabrangtų 5 centais už kilovatvalandę.

Remdamiesi šiais skai-čiavimais darome prie-laidą, kad jei visiems bus išduoti leidimai, kiekvie-nas juos gavęs galėtų pra-šyti atlyginti 15–20 tūkst. litų nuostolių: kažkas bus įrangą nusipirkęs, kažkas prašys atlyginti projekta-vimo išlaidas, apmokėti už teisines paslaugas ir t.t.

CV Rimvydas Karoblis

Bendrovės „Via Solis“, kon-sultuojančios žmones saulės energetikos klausimais, valdybos narys

Fotoelektronikos technologijų ir verslo asociacijos narys

Nuo 2007 m. profesionaliai domisi saulės energetika

R. Karoblis mano, kad vyriausybė saulės jėgainių bumą stabdo netinkamais būdais. ruslano kondratjevo nuotr.

»Tuo keliu, kuriuo nori eiti mūsų vyriausybė, jau žygiavo Ispanija, ir rezultatas buvo labai prastas

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Savas verslas10

Verslo vyturiai: 10 kompanijų vadovų, kurie keliasi anksti patarlė byloja, kad „anksti kėlęs, darbus nudirbsi“, tad greičiausiai panašia filosofija vadovaujasi ir anksti besikeliantys kompa-nijų vadovai. didžioji dalis aukščiausio lygio vadovų keliasi 4–5 valandą ryto.

Nuobodulys skatina kūrybingumąnebijokite nuobodžių darbo užduočių, pvz., skaityti ataskaitas ar sėdėti susitikimuose, – tai pakelia jūsų produktyvumo lygį. Monotoniškos užduotys padeda geriau išspręsti problemas, teigiama naujame tyrime, nes nuo-bodžiaujančios smegenys išnaudoja laiką ir mąsto įvairesniais ir kūrybinges-niais būdais.

Specialybės, kurios leis dirbti namuose ir uždirbti daugGeras darbo užmokestis ir galimybė dirbti namuose yra suderinami dalykai. To-kiais privalumais džiaugiasi iT projektų vadovai, aktu-arijai, teisininkai, vadybos konsultantai. uždirbdami šešiaženklias sumas, jie daug darbų gali nudirbti iš namų.

www.ek.ltNAUJIENOS TAVO

VERSLUI

Kiek gruodžio

mėnesį sumokėjote už šildymą?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Vien kavos negana■Kava – ne kartoninis puodelis, kurį išgeri ir išme-ti, teigia Emanuelis Ryklys, Lietuvos rinkai pasiūlęs savo rankomis gamintos „Crooked Nose & Coffee Stories“ kavos su atskiro-mis istorijomis.

„Norėjosi suasmeninti produktą, prie kurio pats dirbu. Mano nosis kreiva, todėl ir kilo min-tis pavadinti jį „Crooked Nose“ (liet. kreiva nosis), – apie tai, kaip atsirado kavos pavadinimas, pa-sakoja E. Ryklys. – Be to, viskas susiję su kava, tad papildėme prierašu „& Coffee Stories“ (liet. ka-vos istorijos).“

Pavadinimas puikiai atspindi dešimt metų reklamos versle išdirbu-sio E. Ryklio su drauge kuriamo produkto esmę. Prieš porą vasarų pali-kęs darbą, E. Ryklys la-biau susidomėjo kava ir atsisiuntęs rūšinių kavos pupelių pabandė kurti savo kavos mišinius.

„Pradėjome nuo šimto kavos pakelių, – prisi-mena verslininkas. – Juo-kinga, bet dabar visai ne gėda pasakyti, kad kavą skrudinome namuose,

savo keptuvėje.“ Tačiau vien kavos mišinių gami-nimu E. Ryklys neapsi-ribojo: „Norėjosi darbus suasmeninti. Kava nėra vien tai, ką paskrudini, sumali ir išgeri. Tai – po-kalbis. Taip atsirado kava su savomis istorijomis.“

Prozinės, skirtingos kavos pakelius puošian-čios istorijos atspindi sukurtos kavos nuotaiką. „Tai padeda, – teigia E. Ryklys. – Žmonės kartais nesugeba išsirinkti kavos remdamiesi skoniu, tad jiems padeda istorijos.“ Žiemą kavos istorijas pa-pildė specialiai sukurti

piešinukai, tuoj prisi-jungs ir puodeliai. Taip pat E. Ryklys rengia pa-žintines kavos degusta-cijas.

Rami komercija„Crooked Nose & Coffee Stories“ veikia pagal individualios veiklos pažymėjimą ir, pasak E. Ryklio, kol kas tai tinka-miausias modelis. „Vis-kas daroma iš santaupų, mažais žingsniais. Neno-riu imti paskolų. Jaučiu, kad įsitempčiau, negalė-čiau daryti tai, kas man patinka, o didžiausiu galvos skausmu taptų pa-

skolos grąžinimas.“E. Ryklys sako, kad

vadovaujasi ramios komercijos principu. „Stengiuosi daug galvoti, kiek investuoju, ko man reikia, bet kartais palei-džiu logikos grandinę ir daug ką darau intuity-viai, – teigia jis. – Leidžiu sau klysti, nes iš klaidų galima mokytis. Dažnai įlipu į didelį kalną, nusi-leidžiu nuo jo ir pamatau, kad šalia buvo takelis.“

Bent jau kol kas E. Ry-klio filosofija veikia. Pra-ėjus vieniems metams nuo verslo pradžios, E. Ryklys teigia, kad finansi-

GRETA JANKAITyTėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Emanuelis Ryklys ne tik kuria kavą „Crooked Nose & Coffee Stories“, bet ir rengia kavos degustacijas. dariaus petrukaičio nuotr.

»Kava nėra vien tai, ką paskrudini, sumali ir išgeri. Tai – pokalbis

1. Iki 200 litų 8%

Šaltinis: „ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 400 skaitytojų.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

51

23

2. Nuo 201 iki 400 litų 34%3. Nuo 401 iki 600 litų 28%

4. Virš 600 litų13%5. Nesinaudoju centralizuotu šildymu 17%

78 kvadratinių metrų naujos statybos bute sostinės M. k. Čiurlionio gatvėje gyvenantis premjeras algirdas Butkevičius prisipažino už praėjusio mėnesio šildymą sulaukęs 455 litų sąskaitos. o du penktadaliai „ekonomika.lt“ apklausoje dalyvavusiųjų žmonių teigė už gruodį sumokėję iki 400 Lt, dar tiek pat – viršiję šią ribą. Likęs penktadalis skaitytojų teigė apsiėjęs be centralizuoto šildymo paslaugų.

niai rezultatai nenuvilia, ypač pradžiugino švenčių sezonas. „Yra iš ko toliau dirbti, užsakymų taip pat daugėja. Tai reiškia, kad auga ir pajamos, kurias galima investuoti. Bet, žinoma, turėti pinigų ir iš šalies yra gerai.“

Pašnekovas juokauja, kad pavyksta ne tik iš-gyventi, bet ir gyventi: „Nėra taip, kad valgyčiau vien ryžius ar kepčiau bulves.“

Ne platyn, o gilynAteityje „Crooked Nose & Coffee Stories“ ketina tobulinti kavos gami-nimo procesą, gerinti produktus. „Visų pirma, norisi ne plėstis, o gilin-tis, – aiškina verslinin-kas. – Planuoju važiuoti į Londoną, pasimokyti. Ki-tas tikslas – atrasti koky-biškesnių kavos mišinių, formulių.“

Didžiausia „Crooked Nose & Coffee Stories“ naujiena – kavos fabrikė-lis senamiestyje, kurį pla-nuojama atidaryti per ar-timiausią mėnesį. Čia bus gaminama, parduodama bei degustuojama kava, galbūt veiks jau anksčiau rengtos vienos dienos ka-vinės.

„Iki kavinės dar neuž-augome – reikia pasigi-linti į kavos gaminimo tradicijas. Norisi, kad kavinė atsirastų laiku, viskas turi vykti tinkamu tempu, – teigia E. Ryklys. – Dabar reikia investuoti į gamybą, tobulinimąsi.“

ĮDOMU Savaitraščiui „ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

4

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAITėS KRIMINALų

TOP 3

B E R L Y N A S . Berlyne nežinomi asmenys sensacingu būdu ištuštino banko saugyklą. Jie, polici-jos duomenimis, požemi-niame garaže išardė sieną ir išrausė apie 30 metrų ilgio tunelį, atvedusį juos į „Volksbank“ filialo saugy-klą. Tunelis buvo iškastas „labai profesionaliai“, sakė

policijos atstovė. Saugykloje buvo atidaryti visi skyriai. Iš jų greičiausiai dingo vertingi daiktai. Apie nusikaltėlius kol kas nėra jokių žinių.H E L S I N K I S . Pusantro tūkstančių eurų teko pakloti vienam turtin-gam suomiui už sušių por-ciją, kurią suvalgė praėjusių metų lapkritį „Stockmann“

prekybos centre įsikūru-siame restorane. Išnagri-nėję bylą, tyrėjai pateikė turtuoliui naują „sąskaitą“ – baudos kvitą už įstatymo pažeidimą. Vos aštuonis eurus kainavę pietūs buvo įvertinti 187 kartus daugiau nei įprasta jų kaina.L O N D O N A S . Mėsainiuose su jautiena,

parduodamuose pagrindi-niuose Didžiosios Britanijos ir Airijos prekybos centrų tinkluose, rasta arklienos. Apie tai informuojama ofici-aliame Airijos maisto saugos tarnybos (FSAI) pranešime spaudai. FSAI duomenimis, iš 27 tarnybos patikrintų mė-sainių dešimtyje buvo rasta „arklių DNR“.

Leidimą išdavė neteisėtai

„Saerimner“ turės gauti naują taršos leidimą. Fotodiena

■Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs 6 asmenų ieškinį dėl leidimo statyti kiauli-ninkystės kompleksą Kalvarijoje teisėtumo, nurodė, kad Mari-jampolės regioninis aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) prieš aštuonerius metus taršos leidimą ankstes-niems fermos savinin-kams išdavė neteisėtai.

Pralobo iš padangų

Kauniečiai iš nelegalios prekybos padangomis uždirbo 1,7 mln Lt. Fotodiena

■Finansinių nusikal-timų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame didelės vertės sukčiavimu ir daugiau nei 1,7 mln. litų mokes-čių nuslėpimu įtariami padangų prekeiviai.

Per ikiteisminį tyrimą atskleista, kad vienos Kaune registruotos įmo-nės direktorius, bendra-

darbiaudamas su akci-ninku, keletą metų vertėsi restauruotų automobilių padangų importu į Lietuvą iš ES bendrovių.

Sukčiavimu įtariami as-menys nepateikę įsigijimo ir buhalterinės apskai-tos dokumentų pardavi-nėjo padangas Lietuvoje įvairiems juridiniams, fiziniams asmenims. Per kelerius metus Kauno ben-drovė iš prekybos padan-gomis gavo beveik 6 mln. Lt pajamų.

Rekordinės baudos ir tyla

EVELINA POVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Konkurencijos taryba skyrė didžiausias savo istorijoje baudas saugos sprendimų įmonei „G4S Lietuva“ ir trims šalies bankams.

Bendrovės kreipėsi į teismą ginčydamos sprendimą, o nuo visuomenės atsitvėrė tylos siena.

nosi konkurencijos ribo-jimą nuo 2007 metų.

Bankams nenaudingaKalbinamas Konkuren-cijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Ša-tas patvirtina, kad nu-statytas konkurencijos ribojimas baigėsi dar vykstant tyrimui.

„Visi bankai per ty-rimą panaikino sutarčių nuostatas, ribojančias konkurenciją. Pirmasis tai padarė „Swedbank“, nes baigėsi jo sutartis su „G4S Lietuva“. SEB per šį laikotarpį pasirašė naują sutartį, o bankas DNB pakeitė sutarties nuosta-tas“, – teigia jis.

E. Šatas pasakoja, kad „Eurocash1“ kilę įtari-mai pasitvirtino pradėjus tyrimą: nustatyta, kad „G4S Lietuva“ su bankais „Swedbank“, SEB ir DNB pasirašė sutartis, įparei-gojančias juos pirkti visas grynųjų pinigų tvarkymo paslaugas tik iš minėtos saugos sprendimų tarny-bos.

„Minėtų bankų pirktos paslaugos sudarė daugiau nei 90 proc. visų šios rū-šies paslaugų rinkos, to-dėl konkurentams liko tik labai maža dalis“, – sako

jis.E. Šatas priduria, kad

šios sutartys turėjo įta-kos ir bankų verslo kli-entams: inkasuodamos pinigus įmonės galėjo naudotis tik „G4S Lie-tuva“ paslaugomis. Bet taip bankai greičiausiai prarado galimybę pigiau įsigyti paslaugų iš ben-drovės konkurentų.

„Beje, bankų teigimu, tokios sutartys jiems pa-tiems nebuvo naudingos. Tai – vienas bankų gyny-binių argumentų, bet nu-statėme, kad, pavyzdžiui, vienam iš bankų už tokios sutarties pasirašymą buvo panaikinta dalis susida-riusios skolos,“ – sako jis.

Nubaudė klientus?Tačiau DNB banko atsto-vas spaudai Andrius Vil-kancas sako, kad jokių ki-tokių susitarimų su „G4S Lietuva“ bankas nebuvo sudaręs.

„Bankas nubaustas dėl to, kad jei būtų nutraukęs sutartį su šia bendrove, turėtų mokėti baudą“, – aiškina jis ir priduria, kad Konkurencijos tarybos sprendimas nėra teisingas, nes bankas – toks pat „G4S Lietuva“ klientas kaip ir kiti.

A. Vilkancas aiškina, kad DNB bankas pirko pinigų tvarkymo bei in-kasavimo paslaugas iš tuo metu rinkoje dominavu-sios bendrovės, todėl, jo

nuomone, nėra teisinga, kai vykstant dviejų rinkoje veikiančių įmonių ginčui bauda skiriama vienos iš jų klientams.

„Paradoksalu, kad trims klientams taikoma atsakomybė už atskiras dvišales ir tarpusavyje nesusijusias sutarčių su paslaugos teikėju sąlygas, kurios, vertinant atskirai, neturėjo neigiamo povei-kio konkurencijai. Be to, DNB bankas nevaržė savo klientų pasirinkimo teisės naudotis jiems priimtinos inkasavimo bendrovės paslaugomis“, – pabrėžia jis.

Anot pašnekovo, bankas niekuomet nebuvo suda-ręs draudžiamų susita-rimų ir net negalėjo žinoti, kokios kitų bankų ir inka-savimo bendrovės dvišalių sutarčių sąlygos.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas atremia A. Vilkanco argu-mentus ir sako, kad įmo-nės „G4S Lietuva“ veiks-mai nebuvo vienašaliai: konkurenciją ribojančias sutartis sudarė ir bankai, todėl jie taip pat buvo nu-bausti.

„Bankai nepateikė jo-kių įrodymų, kad šios sutarčių sąlygos buvo pri-mestos prieš jų valią“, – sako E. Šatas.

Nenori komentuotiKlausiami apie Konku-rencijos tarybos spren-

dimą „Swedbank“ ir SEB bankų atstovai teigė kol kas nenorintys komen-tuoti situacijos.

„Manome, kad bankas nepažeidė jokių konku-rencijos teisės normų ir per tyrimą Konkurenci-jos tarybai pateikė savo argumentus. SEB ban-kas apskundė sprendimą teismui ir kol nesibaigė teisinis procesas, ne-teikiame detalesnių ko-mentarų šiuo klausimu“, – teigia SEB Komunika-cijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė.

Analogišką atsakymą pateikė ir „Swedbank“ atstovas Saulius Abraš-kevičius, kuris tvirtina, jog kol bankas rengia teisinę apeliacijos argu-mentaciją teismui, šios medžiagos komentuoti nėra galimybių.

Kalbintas „G4S Lie-tuva“ atstovas teigė, kad bendrovė šiuo metu pa-sisakyti dėl šio klausimo negali.

Komentarų nepavyko sulaukti ir iš pagrindi-nės kompanijos „G4S“ būstinės Didžiojoje Bri-tanijoje, nors juos buvo žadėta pateikti.Daugiau nei

57 mln. litų – tokią įspū-dingą sumą

baudų Konkurencijos tarybą praėjusių metų pabaigoje skyrė saugos sprendimų bendrovei „G4S Lietuva“ ir ban-kams „Swedbank“, SEB bei DNB. Vilniaus apy-gardos administracinis teismas jau atmetė di-džiausią baudą (24,81 mln. litų) gavusio SEB banko prašymą leisti laikinai nemokėti bau-dos. Tokius pačius pra-šymus yra pateikusi ir saugos sprendimų įmonė bei kiti du nu-bausti bankai, bet dėl jų teismas sprendimų dar nepriėmė. Visos ben-drovės taip pat ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą.

Be klientųV. Labeckas teigia, kad jo vadovaujama bendrovė neturėjo kitos išeities, kaip tik kreiptis į Kon-kurencijos tarybą: įmo-nės klientai pagal „G4S Lietuva“ ir bankų suda-rytas sąlygas privalėjo naudotis tik šios saugos sprendimų bendrovės teikiamomis inkasavimo paslaugomis.

„Be to, bankai patys aiškiai pasakė, kad juos riboja ilgalaikės sutartys su „G4S Lietuva“, – pri-duria jis. – Patyrėme ir finansinės žalos, kuriai atlyginti svarstome ga-limybę pateikti civilinį ieškinį. Per kelerius metus į inkasavimo ir pinigų tvarkymo paslau-gas investavome daugiau nei 7 mln. litų, atitikome bankų ir klientų kelia-mus reikalavimus.“

Konkurencijos tarybos nutarime rašoma, kad Lietuvoje tokios apimties paslaugas, kurios reika-lingos bankams, teikia dvi bendrovės: „G4S Lie-tuva“ bei „Eurocash1“. Vis dėlto, savaitraščio duomenimis, iki 2007 metų nubaustoji saugos sprendimų bendrovė, perėmusi iš bankų inka-savimo verslą, buvo vie-nintelė, galėjusi teikti to-kios apimties ir kokybės grynųjų pinigų tvarkymo paslaugas Lietuvoje. Kon-kurencijos taryba aiški-

FAKTAI

KONKURENCIJOS TARyBOS BAUDOS

• Saugos tarnybai „G4S Lietuva“ ir bankams „Swedbank“, SEB bei DNB skirtos baudos – re-kordinės. Iki tol didžiau-sia bauda buvo skirta bendrovei „Mažeikių nafta“ (daugiau nei 8 mln. litų)

• Baudos už konkurenci-jos pažeidimus skaičiuo-jamos pagal bendrovės metines pajamas, kurias ji gavo iš veiklos, susiju-sios su pažeidimu. Jų da-lis (iki 30 proc.) daugina-ma iš pažeidimo darymo trukmės

• Jei yra sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, suma koreguojama, bet ji negali viršyti 10 proc. bendrųjų įmonės meti-nių pajamų

• „G4S Lietuva“ atveju bauda buvo sumažinta, nes viršijo maksimalų dydį. Bankams baudos buvo skaičiuojamos nuo tų pajamų, kurias jie gavo iš operacijų, susijusių su grynaisiais pinigais

• Šios sumos nesiekia 5 proc. bendrųjų bankų pajamų. Bendrovei „G4S Lietuva“ skirta 9,438 mln., bankui SEB – 24,81 mln., „Swedbank“ – 14,244 mln., o DNB ban-kas gavo 8,63 mln. litų baudą

»Neteisinga, kad bauda skiriama įmonės klientams

Dėl to dabar kompleksą valdanti įmonė „Saerim-ner“, siekdama tęsti veiklą, iš aplinkosaugininkų turi gauti naują taršos leidimą.

Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad veiklos draudimas nelai-kytinas absoliučiu ar ne-terminuotu – gavusi TIPK leidimą, bendrovė „Saerim-ner“ galės užsiimti norima ūkine veikla.

»Konkurentams liko tik maža rinkos dalis

Saugos sprendimų bendrovė ir trys bankai nubausti už konkurencijos

ribojimą inkasavimo ir pinigų tvarkymo rinkoje, bet visi skundžia

sprendimą, nes savo kaltės neįžvelgia.

Fotodiena

Tačiau skundą dėl kon-kurencijos ribojimo patei-kusios saugos bendrovės „Eurocash1“ vadovo Vy-tauto Labecko teigimu, Konkurencijos tarybos

sprendimas – sveikintinas, o jo poveikį įmonė jau pa-juto.

„Manau, kad įgyvendi-nus sprendimą grynųjų pinigų tvarkymo ir inkasa-

vimo paslaugų plėtra Lie-tuvoje vyks sparčiau. Poky-čiai jau vyksta: pavyzdžiui, su kai kuriais iš sprendime minimų bankų pradėjome dirbti“, – pasakoja jis.

Nekilnojamasis turtas 15Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Vilniaus savivaldybė ieško būdų, kaip spręsti finansines problemas

■Žiniasklaidoje pasiro-džius netiksliai ir klaidingai informacijai, esą sostinės savivaldybė perdavė savo įmonėms nekilnojamąjį turtą ir siekė jį parduoti žy-miai pigiau, nei būtų vertas rinkoje, Vilniaus savivaldy-bė pažymi, kad nepaisant to, jog perduoti pastatai avarinės būklės ir menka-verčiai, jie bus parduodami viešo aukciono tvarka už žymiai didesnę kainą, kuri nustatoma atsižvelgiant ir į žemės rinkos vertę.

„Tokių statinių priva-tizacijos procedūros pa-prastai užtrunka apie 3 metus, geriausiu atveju, kurie yra itin reti, perpus trumpiau. Tačiau finan-sines problemas, kurios Vilniuje atsirado nuo 2007 metų, reikia spręsti jau da-bar. Kitu atveju kyla klau-simas, kas mokės atlygi-nimus viešojo transporto vairuotojams, miesto tvar-kytojams, už ką bus nuo gatvių valomas sniegas ir mokamos kompensacijos,

kad viešojo transporto ke-leiviai galėtų važiuoti su 50 ar 80 proc. nuolaida“, – sakė Vilniaus meras Artū-ras Zuokas.

Vilniaus savivaldybė pabrėžia, kad įmonės auk-cionuose nustatė ne ma-žiau kaip 5 kartus didesnę pradinę kainą, nei per-duoto nekilnojamojo turto vertė, pavyzdžiui, Vilniaus viešajam transportui per-duoto turto vertė siekė apie 1,8 mln. litų, aukcio-nų pradinės vertės siekia apie 9 mln. litų.

Nustatoma tokia kaina, kuri yra žymiai didesnė nei perduotų pastatų vertė, todėl joks nuostolis nei sa-vivaldybei, nei viešajam interesui nebus padaro-mas. Priešingai – pastatus pardavus žymiai brangiau bus pasiektas ekonominis rezultatas: savivaldybė sutaupys lėšų išlaikyti avarinius pastatus ir bus padidintas bendrovių, ku-rių vienintelis akcininkas – savivaldybė, ekonominis pajėgumas.

Šių įmonių finansinė situacija sudėtinga, Vy-riausybės ir Seimo spren-dimais nepakankamai finansuojant miesto biu-džetą, įmonės taip pat turi skolų, kurios ir būtų den-giamos didesne kaina par-davus turtą

Be to, bendrovių, ku-rioms perduotas turtas įstatuose įtvirtinta par-eiga veikti tik bendrovės akcininkų, tai yra Vil-niaus miesto savivaldybės naudai, priešingu atveju savivaldybė turi teisės ak-tuose numatytas poveikio priemones, jeigu įmonės pradėtų veikti akcininko nenaudai.

Vis dėlto, sprendimu perduoti turtą ir jį parduoti žymiai didesne kaina, kuri nustatoma atsižvelgiant ir į žemės vertę, bus užtikri-namas tinkamas funkcio-navimas miesto įmonių, teikiančių svarbias visuo-menei – gatvių tiesimo ir priežiūros, keleivių ve-žimo, aplinkos želdinių tvarkymo, – paslaugas.

Vilniaus miesto savi-valdybė taip pat pažymi, kad tarybos sprendimai, kurių pagrindu įmonėms „Grinda“ ir „Vilniaus vie-šasis transportas“ perduo-tas turtas ir padidintas įmonių įstatinis kapitalas atitinka visus Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Kalbant apie sklypo vertės įvertinimą, tai negalėjo būti atliekama todėl, kad

žemės sklypai nėra sufor-muoti teisės aktų nusta-tyta tvarka, vis dėlto, pas-tatų kainos padidinimas įvertina ir galimas sklypų vertes. Be to, investuojant turtą į šių įmonių veiklą buvo atlikti visi veiks-mai, kurie nurodyti teisės aktuose: ekonominis ir socialinis sprendimo ver-tinimas, nurodyta kita rei-kalinga informacija.

Primename, kad fi-nansų analitikų teigimu, viena svarbiausių priežas-čių, dėl kurios 2007–2010 metais žymiai didėjo Vil-niaus miesto ir įmonių skolos, buvo netinkamas Vyriausybės Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) planavimas. Dėl to savi-valdybės biudžetas negavo apie 300 mln. litų. užsakymo nr. 17-01-2013

■2012 m. pirkimo sando-riais perleisto nekilnoja-mojo turto kiekis išaugo ir pasiekė prieš krizę buvusį 2004-ųjų lygį, rodo Registrų centro (RC) atlikta praėjusių metų rinkos analizė.

Visgi nekilnojamojo turto (NT) rinkos augimas 2012-aisiais buvo lėtesnis nei ankstesniais metais, o būsto rinkoje vyravusios sandorių kainos pranašauja ne naują kainų „kalną“, bet nežinia kiek į ateitį nusidrieksiančią „lygumą“.

RC duomenimis, pagrin-dinis praėjusių metų nekil-nojamojo turto (NT) rinkos augimo variklis, kaip ir anks-tesniais metais, buvo aktyvi prekyba žemės sklypais. Visuomet siekusi apie pusę rinkoje sudaromų sandorių, prekyba žemės sklypais per-nai įkopė į naujas aukštumas – beveik 56 proc. viso pernai parduoto nekilnojamojo turto sudarė žemės sklypai.

Preliminariais duome-nimis, 2012 m. Lietuvoje pirkimo sandoriais buvo perleista apie 101 tūkst. ne-kilnojamųjų daiktų – 10 proc.

Būsto kainos nesikeičia

Būsto rinkoje RC prognozuoja sąstingį. Fotodiena

daugiau nei 2011-aisiais.2012 m. taip pat pasi-

žymėjo menkesniu kredito įstaigų dalyvavimu šalies NT rinkoje.

■Įsigijus butą ir jį išnuomojus Vilniuje, investicija atsipirktų tik po 19 metų, o šiauliuose – pakaktų 13.

Įvertinus 2012-ųjų kai-nas, visoje Lietuvoje tai vi-dutiniškai truktų 17 metų, rodo portalo Domoplius.lt duomenys. Vidutinė buto nuomos kaina pernai šalyje siekė 1 tūkst. 36 litus, o par-davimo – 205 tūkst. litų.

„Jeigu nesikeistų kai-nos ir gyventojai nuolat mokėtų tą patį nuomos mokestį, po 17 metų nuo-mininkas savininkui būtų sumokėjęs visą buto kainą, bet būstas jam nepriklau-sytų“, – teigia Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Gyventojas, išsinuomo-jęs vidutinės kainos butą Vilniuje, kas mėnesį turėtų mokėti pusantro šimto litų arba dešimtadaliu daugiau nei visoje Lietuvoje – 1,19 tūkst. litų. Norint įsigyti

butą sostinėje, reikėtų net ketvirtadaliu didesnių investicijų (t.y. 281 tūkst. litų), nei perkant kitame Lietuvos mieste.

Pirkti ar nuomotis?

Vidutinė buto pardavimo kaina Lietuvoje, „Domoplius“ duomenimis, pernai buvo 205 tūkst. litų. Fotodiena

Vilniuje nuoma gerokai populiaresnė nei kituose Lietuvos miestuose. Keturi iš penkių 2012-aisiais nuo-motų butų buvo sostinėje.

Vilniaus savivaldybės įmonės aukcionuose nustatė ne mažiau kaip 5 kartus didesnę pradinę kainą,nei perduoto nekilnojamojo turto vertė. eLTa

Davoso sniegynuose nieko naujoJAV rytinę pakrantę

nusiaubusi audra Sandy, gaisrai Australijoje, pražū-tingos sausros, potvyniai bei tirpstantys Arkties ledynai sukėlė milžiniškų ekonominių nuostolių ir daugeliui tapo rimtu per-spėjimu.

„Dvi audros – aplin-kosaugos ir ekonomikos – artėja prie susidūrimo, – „Reuters“ teigė vadybos konsultacinės bendrovės „Oliver Wyman“ vado-vas Johnas Dzikas. – Jei neskirsime išteklių su-švelninti pavojus, atsiran-dančių dėl atšiaurių oro sąlygų, gali kilti grėsmė pasaulio gerovei.“

PEF apklausoje daly-vavę ekspertai tarp kitų pa-vojų išskyrė grėsmę pasau-lio gyventojų sveikatai dėl augančio atsparumo bak-terijoms ir antibiotikams. Nauja gresianti nelaimė – „skaitmeniniai gaisrai“, kylantys internete paskli-dus netinkamai ar priešta-ringai informacijai.

Naujas baubasPastaruosius kelerius me-tus didžiausiu Davoso eko-nomistų galvos skausmu buvo euro zonos skolų krizė. Tačiau šiais metais sulauksime naujo baubo,

Panašiai kaip Vakarų fronte Pirmojo pasaulinio karo metais, kasmetiniame Šveicarijos miesto Davoso Pasaulio ekonomikos forume esminiai klausimai ir problemos nesikeičia.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Šią savaitę Švei-carijos Alpių kurorte prasidė-siantis Pasaulio

ekonomikos forumo (PEF) kasmetinis aukščiausių verslo ir politikos atstovų suvažiavimas, kaip jau įprasta, prikaustys viso pasaulio dėmesį.

Šių metų forumo tema – mistinis apibrėžimas „at-sparus dinamiškumas“, kuris tartum vaistas nuo visų ligų padės pasauliui optimistiškai žengti į ry-tojų. Pasak forumo orga-nizatorių, šių metų tema buvo pasirinkta siekiant paraginti vyriausybes ir verslą sukurti strategijas, užtikrinančias, kad pa-grindinės ūkio šakos, su-sidūrusios su didžiausiais pavojais, veiktų sėkmingai.

„Nauja realybė – užsi-tęsęs pasaulinės ekono-mikos negalavimas, ypač taupymą pasirinkusių svarbių ekonomikų“, – PEF pateiktoje didžiausių pavojų ataskaitoje teigė Vokietijos ekonomistas Klausas Schwabas, kuris 1971 metais įsteigė PEF. – Ateities augimas šiomis naujomis aplinkybėmis reikalauja dinamiškumo, drąsių vizijų ir ryžtingų veiksmų.“

Daugiau nerimoPrieš Davoso forumą PEF pristatė kasmetinę pasauli-

nių pavojų ataskaitą „Glo-bal Risks 2013“, kurioje apklausta per tūkstantį ekspertų ir pramonės šakų vadovų. Šiemet pesimistiš-kiau nei prieš metus nusi-teikę verslo atstovai tarp didžiausių rizikų nurodė trapias pasaulio ekonomi-kas ir ekstremalių oro są-lygų keliamus pavojus.

Nepaisant to, kad pra-ėjusiais metais Europai pavyko išvengti euro zo-nos žlugimo, o JAV (bent jau kuriam laikui) išvengė vadinamojo fiskalinio skardžio, verslo lyderiai ir akademikai baiminasi,

kad politikams niekaip ne-pavyksta išspręsti esminių problemų.

Davosas, kur kiekvienų metų pradžioje susitinka verslo lyderiai, politikai ir centrinių bankų vadovai, simbolizuoja modernų globalų pasaulį, kuriame dominuoja sėkmingai veikiančios tarptautinės korporacijos. Vis dėlto va-dinamasis Davoso žmogus šiandien daugiau turi dėl ko nerimauti, nei pasi-džiaugti.

PEF apklausa išskyrė didžiausias šių metų pa-saulio grėsmes: didėjanti

pajamų nelygybė tarp vargšų ir turtingųjų, au-gantis vyriausybių defici-tas, klimato kaita, geria-

mojo vandens trūkumas ir sparčiai senstanti visuo-menė.

„Šie pasauliniai pavo-

jai – esminis perspėjimas, susijęs su svarbiausiomis sistemomis, – teigė atas-kaitos redaktorius ir PEF

vykdomasis direktorius Lee Howellas. – Atsparu-mas pasauliniams pavo-jams turi būti pagrindiniu prioritetu, siekiant, kad šios sistemos nenustotų veikti atsiradus truk-džiams.“

Dėmesys aplinkosaugaiNerimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir valstybių nesugebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos šiais metais taps vienu svarbiausių Davoso diskusijų objektų.

tvirtina CNN ekonomikos apžvalgininkas Richardas Questas.

„Net neabejoju, kad JAV – konkrečiai apgailė-tinas šios valstybės poli-tikos ir biudžeto procesas – sulauks daugiausiai dė-mesio, – rašė jis. – Ne vien dėl to, kad Kongresas neiš-laikė svarbaus fiskalinio skardžio testo, bet todėl, kad tai padarė ir sukūrė dar daugiau galutinių ter-minų, galinčių smarkiai sujaukti pasaulines rin-kas.“

Anot apžvalgininko, Da-voso forume ir neforma-liuose susitikimuose JAV ekonomika ir šalies biu-džeto problemos taps daž-niausiai artikuliuojamu klausimu. Savo ruožtu į Šveicariją vykstantys verslininkai perspėja apie dar vienus skausmingo taupymo metus.

Verslas laukia sprendimųTarptautinės bendrovės „Unilever“ generalinis di-rektorius Paulas Polmanas prieš vykdamas į Davosą britų savaitraščiui „The Sunday Telegraph“ teigė, kad „Vakarai dar turės ilgai leistis ekonominė-mis rogutėmis, kol kalno

papėdėje pasieks saugų miestą“.

Verslininkas pateikia paprastą ir nuoširdų pro-blemų sprendimą – kal-bant apie valstybės išlai-kymą, visi turime mokėti daugiau už mažiau. „Vis dažniau suvokiama, kad dabartinis augimo mode-lis, kuris mums ilgą laiką tarnavo, iš tiesų turi milži-niškų pastebimų trūkumų, – teigė verslininkas. – Žmo-nės turi priprasti prie ma-žesnių pensijų ir socialinių išmokų, vyriausybės – prie nedidelių, o verslas – prie išaugusių išlaidų. Visi tu-rime prisidėti.“

Pasak P. Polmano, kai kurie žmonės tai pradeda suvokti, bet baiminasi, kad politikams bus sudėtinga paaiškinti savo rinkėjams reikšmingų ir skausmingų permainų reikšmę.

„Per dideliu išlaida-vimu, viešomis ir priva-čiomis skolomis paremtas ekonominis modelis nėra tvarus. Galime išvengti pasekmių, bet tai yra labai

neatsakinga“, – nuogąstavo vartotojų prekių gaminto-jos „Unilever“ vadovas.

Laukiant į Šveicarijos slidinėjimo kurortą suva-žiuojančių elito atstovų ir žvelgiant į jų išskirtus pavojus galima teigti, kad nuo praėjusių metų pro-blemų sprendimas pasistū-mėjo nežymiai. 2012 metų PEF ataskaitoje tarp pa-grindinių pavojų pasaulio ekonomikai buvo įvardyta pajamų nelygybė ir rizi-kingas valstybinių finansų valdymas.

Pagrindines kalbas apie tai, kaip atgaivinti pasau-lio ekonomiką, sakys trys Europos valstybių vadovai – Rusijos ministras pirmi-ninkas Dmitrijus Medve-devas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Italijos premjeras Mario Monti. Galima neabejoti, kad jų kalbos bus pripildytos pa-grįstais nuogąstavimais ir viltingais raginimais, bet ar žodžiai virs ryžtingais veiksmais?

Taigi, pagrindinis klau-simas Davose turėtų būti, ar 2013-ieji išties taps švie-sesnio rytojaus pradžia, ar pasaulio elitas į Alpių kurortą sugrįš ir kitais metais vien tam, kad im-tųsi spręsti tas pačias pro-blemas.

FAKTAI

DAVOSO EKONOMIKOS FORUMAS

•2013 m. Davoso forume laukiama apie 2,6 tūkst. įtakingiausių pasaulio poli-tikų, verslininkų, bankinin-kų ir visuomeninių organi-zacijų atstovų iš daugiau kaip 100 valstybių

•43-iojo Davoso forumo tema – „Atsparus dinamiš-kumas“

• Į forumą atvyksta ir 50 pasaulio valstybių vadovai

•Šių metų Davoso forume turėjo dalyvauti ir buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, bet pasikeitus vy-riausybei gautas kvietimas nebegalioja

»Žmonės turi priprasti prie mažesnių pensijų ir socialinių išmokų, vyriausybės – prie nedidelių, o verslas – prie išaugusių išlaidų

UžsienyjeUžsienyje 1716

9VOKIETIJOS AUTOMOBILIų GAMINTOJA „VOLSKWAGEN“ PRANEŠĖ, KAD PIRMĄ KARTĄ SAVO ISTORIJOJE PER METUS PARDAVĖ DAUGIAU KAIP 9 MLN. TRANSPORTO PRIEMONIų

Neleido susijungti

Ilgą laiką dėl „TNT Express“ įsigijimo bendrovė UPS kovojo su savo konkurente „FedEx“. reuters

■Europos Komisija neleido JAV kurjerių tarnybai „Uni-ted Parcel Service“ (UPS) pirkti olandų logistikos kompanijos „TNT Express“.

UPS turi sumokėti „TNT Express“ 200 mln. eurų (680 mln. litų) kompensa-ciją už sandorio nutraukimą ir atsiimti savo pasiūlymą.

Tai, kad UPS ketina pirkti

„TNT Express“ už 5,16 mlrd. eurų (17,5 mlrd. litų), tapo žinoma 2012 m. kovo mė-nesį. Buvo pranešta, kad sandoris padės sukurti pa-saulinę logistikos operatorę, kurios metinė apyvarta siektų 45 mlrd. eurų (153 mlrd. litų). Verslas už JAV ribų turėjo sudaryti daugiau nei trečdalį sujungtos bend-rovės pajamų.

UŽSIENIONAUJIENOS 1,7

TIK SKAIČIAI

EUROPOS SĄJUNGA ŠIAIS METAIS EGIPTUI SKIRS 5 MLRD. EURų (17 MLRD. LITų), KAD ŠALyJE BūTų PALAIKOMI DEMOKRATINIAI PROCESAI IR STABILIZUOTA EKONOMIKA

„EUROSTAT“ DUOMENIMIS, LAPKRITĮ ES UŽSIENIO PREKyBOS DEFICITAS SIEKĖ 1,7 MLRD. EURų (5,86 MLRD. LITų)

5 mlrd.

mln.

Įdarbins veteranus■Didžiausias pasaulio mažmeninės prekybos tinklas „Wal-Mart“ per ateinančius 5 metus Jungtinėse Valstijose ketina įdarbinti daugiau kaip 100 tūkst. karo veteranų.

Pasak „Wal-Mart“ vadovo Billo Simono, daugelis vete-ranų bus įdarbinti įmonės

parduotuvėse, dalis – prekių skirstymo centruose.

Prekybos tinklas pasiū-lymus veteranams pradės teikti kovo mėnesį.

„Siekis įdarbinti vetera-nus gali būti vienas geriau-sių verslo sprendimų, nes šie žmonės pasižymi gebėjimu veikti ekstremaliomis sąly-gomis“, – įmonės poziciją aiškino B. Simonas.

70

TIK SKAIČIAI

JAV FEDERALINIO REZERVų BANKO PROGNOZĖMIS, ŠALIES EKONOMIKA 2013 M. AUGS 2,5 PROC.

KINIJOS VALDŽIA PATVIRTINO, KAD NAUJOJO PEKINO ORO UOSTO STATyBOMS BUS SKIRTA 70 MLRD. JUANIų (28 MLRD. LITų)

2,5 %

Prašys paramos

Praėjusių metų pabaigoje nutrūko Baltarusijos derybos dėl paskolos su Tarptautiniu valiutos fondu. reuters

■2013 m. Baltarusijai būtinai reikės pritraukti dar apie 1 mlrd. JAV dolerių (2,58 mlrd. litų) paskoloms refinansuoti, pareiškė šalies preziden-tas Aliaksandras Luka-šenka.

Valstybės vadovas patiks-lino, kad 2013-aisiais teks sumokėti didžiausią sumą

skoloms padengti – kredi-toriams būtina pervesti per 3 mlrd. JAV dolerių (7,74 mlrd. litų).

A. Lukašenkos nuomone, Minskui pavyks rasti būtiną milijardą dolerių: „Nereikia pamiršti, kad bet kuriuo metu galima paprašyti atidėti skolos mokėjimą. Mūsų šalis nesugrius dėl šių skolų.“

Perspėjo dėl skolos

Britanija nesugeba sumažinti skolos augimo tempų ir dėl to rizikuoja prarasti aukščiausią skolinimosi reiting. aFp

■Didžioji Britanija toliau rizikuoja prarasti aukščiau-sią skolinimosi reitingą (AAA), jei nesumažins valstybės skolos, perspėjo reitingų agentūros „Fitch Ratings“ vykdomasis direktorius Davidas Riley.

Jis pakartojo, kad „Fitch“ nepatenkinta rudenį išsa-kytu Britanijos iždo kanclerio

George’o Osborne’o pareiš-kimu, jog nepavyks suma-žinti skolos. Nuo praėjusių metų kovo „Fitch“ prie aukš-čiausio Britanijos skolinimosi reitingo pridėjo neigiamą perspektyvą. Tai buvo pirma-sis perspėjimas, kad šalis gali netekti geriausio įvertinimo.

Britanijos valstybės skola praėjusių metų pabaigoje siekė 68 proc. BVP.

mlrd.

šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose pasaulio verslo ir politikos lyderiai šiais metais susitiks aptarti jau ne pirmus metus iš jų galvų nedingstančių problemų. aFp

Aplenkė konkurentus

Automobilių gamintojai tvirtina, kad konkurencija pagal automobilių pardavimą – geriausia darbuotojų motyvacija. reuters

■Japonijos automobi-lių gamintoja „Toyota“ aplenkė savo konkurentę, JAV bendrovę „General Motors“ (GM), ir tapo daugiausiai automobilių pardavusia bendrove.

2012-aisiais Japonijos kompanija visame pasaulyje pardavė 9,7 mln. lengvųjų ir krovininių automobilių. Tuo

tarpu GM pardavė 9,29 mln. automobilių.

GM pagal automobilių pardavimą pirmavo daugiau nei septynis dešimtmečius, kol 2008 m. užleido šį titulą bendrovei „Toyota“. Tačiau 2011-aisiais GM susigrąžino pirmąją vietą, kai „Toyotos“ gamyba smuko dėl Japoni-joje įvykusių žemės drebė-jimo ir cunamio.

mlrd.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

»Ateities augimas naujomis aplinkybėmis reikalauja dinamiškumo, drąsių vizijų ir ryžtingų veiksmų

5

4

3

2

1

DiDžiausių pavojų tikimybė

Šaltinis: pasaulio ekonomikos forumas

net

inka

mas

senė

janč

ios

visuo

men

ės p

robl

emos

sp

rend

imas

Geria

moj

o va

nden

s at

sarg

ų kr

izė

auga

ntis

šiltn

amio

du

jų iš

met

imas

įsibė

gėję

s fisk

alin

is di

sbal

ansa

s

dide

lė p

ajam

ų ne

lygyb

ė

4,143,993,913,853,83

Labai mažai tikėtina

Beveik neabejotinai

„Wal-Mart“ yra didžiausias darbdavys Jungtinėse Valstijose – prekybos tinklas turi apie 1,3 mln. darbuotojų. reuters

UžsienyjeUžsienyje 1918

Įmonės ir vyriausybės turi kurti kompetentingas prognozes, nes kai kurios šiandieninės investicijos tęsiasi ilgiau nei 20 metų. Gruodį JAV Nacionalinės žvalgybos taryba (NIC) pristatė savo spėjimą: „Pa-saulio tendencijos 2030: al-ternatyvūs pasauliai.“

NIC numato pasikei-tusį pasaulį, kuriame „nė viena šalis – ar tai būtų JAV, Kinija, ar kita didelė valstybė – neturės he-gemoniškos galios“. Tai atspindi keturias „mega-tendencijas“: individų įgalinimą bei pasaulinės vidurinės klasės augimą; jėgos pasklidimą nuo valstybių iki neformalių tinklų bei koalicijų; demo-grafinius pokyčius, ky-lančius dėl urbanizacijos, migracijos bei senėjimo; augančią maisto, vandens bei energijos paklausą.

Kiekviena tendencija keičia pasaulį ir „įjun-gia atbulinę pavarą nuo 1750 metų vykstančiam Vakarų kilimui, atkuria Azijos svorį pasaulio eko-nomikoje, bei įveda naują „demokratizacijos“ erą į tarptautinį bei vidinį ly-gmenis“. Pagal kietąją ir

Pasaulis 2030-aisiais

Kaip pasaulis atrodys po dvidešimties metų? Be abejonės, niekas nežino, tačiau kai kurie

dalykai yra labiau tikėtini už kitus.

JOSEPHAS S. NyEProject-syndicate.org

minkštąją galią JAV liks „pirma tarp lygių“, tačiau „vienapolis judėjimas yra baigtas.“

Kita vertus, nėra saugu projektuoti ateitį tik re-miantis dabartinėmis ten-dencijomis. Staigmenų neišvengsime, tad NIC taip pat nurodo, viską aukštyn kojomis galin-čius apversti veikėjus arba pasekmes, kurios netikėtais būdais gali iš-mušti masinę tendenciją iš vėžių.

Visų pirma, tarp ne-užtikrintumo šaltinių yra pasaulio ekonomika: ar pažeidžiamumas bei disbalansas prives prie žlugimo, o gal didesnis daugiapoliškumas pažeis atsparumą? Be to, ar vy-riausybės bei institucijos galės pakankamai greitai adaptuotis, kad išnaudotų kaitą, ar vis dėlto pokytis jas priblokš?

Negana to, nors tarp-valstybinių nesutarimų mažėja, valstybės viduje vykstantys konfliktai, ku-riuos kelia jauna populia-cija, identiteto politika bei maži ištekliai, ir toliau plis Vidurinių Rytų, Pi-etų Azijos bei Afrikos re-gionuose. O tai veda prie dar vienos galimai viską pakeisiančios problemos:

»JAV galios žlugimas ar staigus jos išsižadėjimas tikriausiai sukeltų ilgą pasaulinės anarchijos periodą

ar regioninis stabilumas išliks, ar jis sukels pasau-lyje nesaugumo jausmą.

Taip pat yra dalis klau-simų, susijusių su naujų technologijų įtaka. Ar jos įžiebs konfliktą, o gal bus išplėtotos laiku ir jomis bus galima spręsti proble-mas, kurias kelia auganti populiacija, greita urbani-zacija bei klimato kaita?

Paskutinė visa keičian-tis aspektas – Amerikos vaidmuo ateityje. NIC po-žiūriu, įvairiapusė JAV galios prigimtis rodo, kad net jei Kinijos ekonomika aplenks Ameriką – gal-būt net 2020-aisiais – JAV 2030 m. tikriausiai bus nusiteikusi kartu su kito-mis didžiosiomis jėgomis išlikti pasaulio lydere. „Galimybė, kad persitem-pusios JAV susidurs su kylančiais reikalavimais, yra didesnė, nei rizika, jog Amerika bus nustumta iš politinės pasaulio lyderės posto.“

Ar tai pasauliui į gerą, ar į blogą? Anot NIC, „JAV galios žlugimas ar staigus jos išsižadėjimas tikriau-siai sukeltų ilgą pasauli-nės anarchijos periodą“ be „stabilios tarptautinės sistemos ir lyderiaujan-čios jėgos, galinčios pa-keisti JAV“.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

J. Nye: Pasauliui gresia naujų tarptautinių iššūkių rinkinys.

project-syndicate.org

CV Josephas S. Nye

harvardo universiteto profesorius

Vienas pagrindinių tarptauti-nių santykių mokslininkų

Įvedė užsienio politikos sąvoką „minkštoji galia“

Su Robertu O. Keohane sukūrė tarptautinių santykių institucinio neoliberalizmo teoriją

Buvęs JAV gynybos sekreto-riaus padėjėjas

Buvęs JAV nacionalinės žval-gybos tarybos pirmininkas

46

839Investuos į geležinkelius■Kinija iki 650 mlrd. juanių (271 mlrd. litų) padidino planuojamas 2013 m. investicijas į geležinkelius.

Per metus šalis planuoja pradėti eksploatuoti apie 5,2 tūkst. kilometrų gele-žinkelių. Kinijos geležinkelių ministerija tikisi pritraukti lėšų iš įvairių šaltinių, tarp

jų – iš šalies biudžeto, verslo ir privačių geležinkelio kom-panijų. Be to, ministerija planuoja platinti savo infras-truktūros obligacijas.

Praėjusiais metais Kinija į geležinkelius investavo apie 630 mlrd. juanių (263 mlrd. litų). Iki 2015 metų Kinija planuoja valdyti jau apie 120 tūkst. kilometrų gele-žinkelių.

TIK SKAIČIAI

KINIJOS GyVENTOJAI 2012 METAIS PRABANGOS PREKĖMS IŠLEIDO 46 MLRD. JAV DOLERIų (118 MLRD. LITų)

TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS (TVF) IŠMOKĖJO PORTUGALIJAI 839 MLN. EURų (2,9 MLRD. LITų) PASKOLĄ

Geležinkeliai Kinijoje – viena opiausių šalies infrastruktūros problemų. reuters mlrd.

mln.

Sugriežtino reitingavimą

Naujos taisyklės leis investuotojams reikalauti iš kredito reitingų agentūrų atlyginti patirtą žalą, jei reitingų agentūra tyčia ar dėl aplaidumo pažeidė taisykles. aFp

■Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas taisykles, numatančias, kada ir kaip kredito reitingų agentūros gali reitinguoti valstybės skolą ir privačių įmonių finansinę būklę.

Neužsakyti valstybės sko-los reitingai galės būti pa-teikti tik iš anksto nustatytą

dieną, o privatūs investuoto-jai galės agentūras paduoti į teismą dėl aplaidumo. Be to, bus apribotos kredito reitingų agentūrų galimybės disponuoti reitinguojamų subjektų akcijomis.

EP priimtos taisyklės nu-mato, kad kredito reitingų agentūros turės paaiškinti pagrindinius kriterijus, lėmu-sius suteiktą reitingą.

Traukiasi iš posto■Honkongo milijardierius, vienos didžiausių pasau-lio interneto kompanijų „Alibaba Group“ steigėjas Jackas Ma pranešė palie-kantis vadovo postą, kurį užėmė 14 metų.

Milijardierius nuo gegužės 10 dienos pradės eiti vykdo-mojo direktoriaus pareigas, tada jis ir įvardins savo įpė-

dinį. Šis pertvarkymas bus didžiausias per visą interneto milžinės istoriją. Praėjusią sa-vaitę „Alibaba“ vadovai pra-nešė, kad kompanija bus pa-dalyta į 25 padalinius, siekiant vadovams suteikti daugiau lankstumo.

„Alibaba“ internetinėse parduotuvėse visame pa-saulyje yra per 85 mln. regis-truotų vartotojų.

Atleidžia darbuotojus

Didindama darbo laiką ir taikydama kitas priemones „Renault“ tikisi sutaupyti iki 65 mln. eurų (224 mln. litų) per metus. reuters

■Automobilių koncernas „Renault“ per artimiausius ketverius metus planuoja panaikinti 7,5 tūkst. darbo vietų Prancūzijoje.

Anot „Renault“ Prancū-zijos verslo vadovo Gerardo Leclercqo, iš 7,5 tūkst. dar-buotojų 5,7 tūkst. pasitrauks savo noru arba išeis į pensiją.

Šiuo metu „Renault“

su profsąjungomis svarsto pavaldinių darbo grafiką. Kompanija tikisi padidinti Prancūzijos verslo konkuren-cingumą. Koncernas siūlo įvesti 35 valandų darbo sa-vaitę visoms savo įmonėms šalyje. Taip bendras darbo valandų skaičius žmogui vir-šytų 1,6 tūkst. per metus, o dabartinis rodiklis siekia 1,5 tūkst. valandų.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Kai 2011-ųjų lap-kričio 1 dieną ECB, vienos svarbiausių da-

lių euro krizės dėlionėje, prezidentu tapo italų eko-nomistas Mario Draghi, skeptikai suabejojo, ar jam pavyks suvaldyti euro zo-nos ekonomikos laivą.

Vis dėlto praėjus kiek daugiau nei metams italui pavyko ne tik įvesti savo tvarką naujojoje įstaigoje, bet ir sutramdyti dėl Eu-ropos ekonomikos ateities nerimaujančias finansų rinkas.

Euro gelbėtojasIki ateinant M. Draghi, ECB prezidentu buvo Prancūzijos atstovas Jea-nas Claudeʼas Trichet, ku-ris dėl kovos su infliacija priemonių buvusių kolegų

„Super Mario“

keičia ECB

veidą

„Super Mario“, „euro gelbėtojas“, „Europos metų žmogus“ – šiais ir kitais epitetais apibūdinamas Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi jau daugiau nei metus laviruoja euro zonos laivu tarp povandeninių krizės srovių. Ir tai daryti jam sekasi.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

buvo priskirtais asmenų grupei, bandžiusiai pritai-kyti Vokietijos centrinio valdymo stilių. Beje, ku-riant ECB kaip tik buvo pasiremta Bundesbanko modeliu.

Kita vertus, M. Draghi, kuris prieš tapdamas ECB vadovu ėjo Italijos centri-nio banko valdytojo par-eigas, pačių vokiečių ver-tinamas su įtarumu. Jie baiminasi, kad italas pir-menybę teikia greitiems ir neretai gerai neapgalvo-tiems sprendimams, o ne stabilumui.

Tapęs ECB vadovu M. Draghi netrukus susidūrė su pirmomis permaino-mis – iš vyriausiojo eko-nomisto pareigų atsista-tydino vokietis Jurgenas Starkas. 65-erių italui taip pat teko formuoti praktiš-kai naują valdybą, kurioje atsidūrė du nariai, netu-rintys darbo centriniame banke patirties.

Nepaisant visų kliūčių, M. Draghi pavyko įvesti naują valdymo tvarką, o atviras bendravimas ne-trukus padėjo jam rasti bendraminčių. „Ben-draudamas jis kalba įti-kinamai, nes vos tik apsi-sprendžia, atsipalaiduoja“, – „Reuters“ teigė Suomijos centrinio banko vadovas,

buvęs ECB valdybos narys, Erkki Liikanenas.

Puikius bendravimo įgūdžius M. Draghi pade-monstravo praėjusių metų liepą išsakytoje kalboje, kurioje patikino, kad ECB „darys viską, kad išgelbėtų eurą“. Tai tapo euro zonos krizės lūžio tašku.

Darbingi metaiPerėmus vienos svarbiau-sių Europos finansų insti-tucijų valdymą, M. Draghi laukė daug neatidėliotinų darbų. Veikti reikėjo grei-tai ir užtikrintai. Pirmieji jo vadovavimo metai iš tiesų buvo darbingi.

Vadovaujant italui ECB tris kartus sumažino pa-lūkanų normas, atitolino kreditų krizę išleisdamas į apyvartą per 1 trln. eurų (3,45 trln. litų) pigiomis, trijų metų trukmės pasko-lomis bankams ir susitarė dėl valstybių vertybinių popierių (VVP) pirkimo programos, padėjusios at-kurti rinkų pasitikėjimą euro zona.

Tokia politika sukėlė kritikos bangą Vokietijoje, tad M. Draghi pradėjo ieš-koti sąjungininkų šioje ša-lyje. Ir rado. Vyriausiuoju patarėju jis pasamdė vo-kiečių ekonomistą Chris-tianą Thimanną, su kuriuo sukūrė Europos Sąjungos (ES) fiskalinį susitarimą.

Praėjus vos mėnesiui nuo vadovavimo pradžios M. Draghi paragino vy-riausybes pritarti šiam

susitarimui, numatan-čiam griežtesnę valstybių biudžetų kontrolę ir sufor-mulavusiam naujas euro zonos fiskalines taisykles. Praėjusių metų liepą ECB paragino kurti labiau inte-gruotą euro zoną ir pasiža-dėjo dėti visas pastangas, kad išgelbėtų eurą.

Vėliau rugsėjo mėnesį M. Draghi pristatė vyriau-sybių obligacijų supirkimo planą, vadinamąsias Tie-siogines pinigų operacijas (angl. Outright monetary transactions, OMT). Nau-jasis planas padėjo suma-žinti krizės sukrėstų Euro-pos valstybių skolinimosi kainas.

Su nerimu naują planą sutikę vokiečiai pradėjo baimintis, kad M. Draghi tolina ECB nuo Bundes-banko, kaip nepriklau-somo ir su infliacija ko-vojančio centrinio banko, modelio.

„Iš esmės OMT Vokie-tijoje patvirtino šalies gyventojų lūkesčius ir ne-rimą, kad ECB atitols nuo vokiškosios tradicijos ir ar-tės prie Lotynų Amerikos valiutų sąjungos, turinčios švelnesnę poziciją“, – „Reu-ters“ komentavo Oksfordo universiteto Saido verslo mokyklos ekonomistas Clemensas Fuestas.

Laimėjo prieš rinkasPraėjus pusmečiui, kai M. Draghi ir ECB pasižadėjo išgelbėti euro zoną nuo žlugimo, bendros valiutos

valstybių obligacijų pel-ningumas žymiai smuko, regioninės akcijų biržos pradėjo kilti, o pati valiuta pradėjo atgauti prarastas pozicijas.

Didesnis investuotojų ir verslininkų pasitikėjimas reiškia, kad centrinis ban-kas gali sau leisti nekeisti monetarinės politikos. Tai parodė ir šių metų pra-džioje ECB priimtas spren-dimas palikti galioti 0,75 proc. palūkanų normą.

Turto valdymo bendro-vės „BK Asset Manage-ment“ vykdomoji direk-torė Kathy Lien naujienų portalui CNBC teigė, kad investuotojai suvokia, jog M. Draghi yra patenkintas pagerėjusia padėtimi fi-nansų rinkose. Anot jos, tai reiškia, kad ECB mažiau linkusi imtis papildomų skatinimo priemonių.

„Reikšmingai gerėjant finansų rinkų nuotaikoms ir finansavimo galimy-bėms, M. Draghi tiki, kad finansų rinkos pagaliau normalizavosi, – kalbėjo analitikė. – Pagrindinė pa-skutinių susitikimų žinia – ECB nebėra kovos su krize režime, nes kova su finansų rinkomis jau laimėta.“

Nors euro zonos krizės pabaigos horizonte dar ne-matyti, ECB ir M. Draghi priimti sprendimai ir pa-reiškimai leido rinkoms nusiraminti bei suteikė žemyno politikams papil-domo laiko sprendimams priimti. Euro zonai pavyko

laimėti kovą su finansų rinkomis ir dabar atkur-tas pasitikėjimas bei rinkų pagyvėjimas turi būti rea-lizuotas.

Paskutiniai duomenys parodė, kad lapkritį ne-darbo lygis euro zonoje pa-siekė rekordinę 11,8 proc. ribą, o verslo apklausos atskleidė euro zonos gamy-bos apimčių nuosmukį.

„ECB politika laikinai pristabdyta, nes baigėsi rinkos krizė, – CBNC teigė Prancūzijos banko „So-ciete Generale“ analitikas Kitas Juckesas. – Tai, kad nėra jokio ekonomikos augimo, o nedarbas toliau didėja, reikalauja politinių veiksmų. „Super Mario“ savo estafetę jau perdavė.“

Daugelio ekspertų įsitikinimu, ECB vadovas M. Draghi praėjusiais metais tapo žmogumi, išgelbėjusiu eurą. aFp

FAKTAI

MARIO DRAGHI KARJERA

•Nuo 2011 m. lapkričio 1-osios eina Europos centri-nio banko (ECB) prezidento pareigas

•2006–2011 m. vadovavo Italijos centriniam bankui

•2009–2011 m. Finansi-nio stabilumo tarybos pir-mininkas

• JAV banke „Goldman Sachs“ ėjo vicepirmininko ir vykdomojo direktoriaus pareigas

•Baigė Romos Sapienzos universitetą ir Masačusetso technologijų institutą

»„Super Mario“ savo estafetę jau perdavė

Žurnalo „Forbes“ duomenimis, J. Ma turtas siekia 3,4 mlrd. JAV dolerių (8,8 mlrd. litų). reuters

Išskirtinis interviu20

Baltijos šalių sprendimai kovoje su Europos skolų krize buvo tinkami, bet Lietuvos valdžiai, palyginti su Latvija, nepavyko visuomenei „parduoti“ griežtos taupymo programos,

išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė švedų ekonomistas, Petersono instituto Vašingtone analitikas Andersas Aslundas.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

? Tyrinėjate Rusijos, Ukrainos ir kitų Rytų Europos valsty-

bių perėjimą prie kapitalistinės santvarkos. Kaip manote, kokie pagrindiniai iššūkiai ateityje laukia šių valstybių?

Pirmiausia matome la-bai ryškių skirtumų tarp tų posovietinių valsty-bių, kurios yra Europos Sąjungos (ES) narės, ir tų, kurios nepriklauso ES. Didžiausi skirtu-mai pastebimi dviejose srityse: demokratijos ir korupcijos. ES nepri-klausančiose buvusiose Sovietų Sąjungos valsty-bėse korupcijos lygis kur kas didesnis. Į ES įstoju-sios valstybės smarkiai patobulino šalies val-dymą.

Tuomet kyla klau-simas, kodėl išsiskyrė valstybių keliai. Viena priežasčių – galimybė prekiauti su ES šalimis pereinant iš vieno ekono-mikos modelio prie kito. Taip pat reikšmingas skirtumas – finansinė

parama. Pavyzdžiui, 1992 metais visos trys Baltijos šalys gavo finansinę pa-galbą, o Rusija ir Ukraina jos nesulaukė.

Taip pat galime kal-bėti apie minėtų valsty-bių sutikimą laikytis ES sutarimų ir teisės aktų (bendrai vadinamų aquis communautaire, red. past.) ir kitų reikalavimų. ES turėjo reikšmingos įtakos šių valstybių eko-nominei transformacijai.

Ryškiausi skirtumai matomi tarp Moldovos ir Rumunijos. Drįsčiau teigti, kad pirmoji šalis priėmė geresnius politi-nius sprendimus. Nepai-sant to, ekonominė padė-tis Rumunijoje šiandien kur kas geresnė nei Mol-dovoje.

? Kokie bendri trūkumai ne-leidžia kitoms Rytų Europos

valstybėms sėkmingai pereiti prie Vakarų ekonomikoms būdingos santvarkos?

Galima teigti, kad daugelyje posovietinių valstybių egzistuoja gro-bikiška autoritarinė san-

tvarka, valstybes valdo diktatoriai, kurie siekia pavogti kaip įmanoma daugiau. Tai tikrasis re-žimo tikslas, ateityje ne-suteiksiantis stabilumo.

Greičiausiai sulauk-sime režimo žlugimo, bet pasakyti, kada tai įvyks, beveik neįmanoma, nes tokia santvarka sunkiai reformuojama, o val-džios viršūnėje – per di-delis nusikalstamumas. Galiausiai matome, kad šalies lyderiai ir jų šei-mos nariai bando iš kitų pavogti kaip galima dau-giau, o tai visuomenėje tampa nepriimtina.

Šiandien toks grobi-kiškas autoritarinis re-žimas egzistuoja Ukrai-noje, kur prezidento šeima kiekvienais metais pavagia milijardus JAV dolerių.

? Kokie iššūkiai ir pavojai laukia Rusijos? Kaip, jūsų

manymu, šios valstybės vado-vai sprendžia kylančias proble-mas?

Pagrindiniai Rusijos iššūkiai – Vladimiro Pu-tino autoritarizmas ir korupcija. Kai galiausiai naftos kainos nukris il-gesniam laikotarpiui, tuomet V. Putino režimas susilpnės.

Rusija turi apsispręsti: gyventi iš energijos šalti-nių ar išnaudoti žmogiš-kąjį kapitalą. Šiandien ji renkasi pirmąjį variantą, o mokesčių iš energijos tiekimo surenkama pa-kankamai, todėl sunku įsivaizduoti, kad situa-cija artimiausiu metu pasikeis.

V. Putinui grįžus į pre-zidento postą tapo aišku, kad anksčiau žadėtos reformos tebuvo tuščios kalbos.

? Kaip keisis Rusija jai tapus Pasaulio prekybos organi-

zacijos (PPO) nare?Kol kas padėtis smar-

kiai nepasikeitė, bet ateityje galime sulaukti pokyčių. Iš visų buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo reformų tai vienintelė, kuri buvo įgy-vendinta. Visos kitos jo reformos nieko iš esmės nepakeitė, o nežymūs pokyčiai greitai buvo pa-naikinti.

PPO narystė turės di-delės įtakos Rusijai, bet dabar šalies vyriausybė turi rinktis, ar žaisti pa-gal tarptautines taisy-kles, ar jų nesilaikyti.

?Neseniai rašėte apie Latvi-joje sėkmingai įveiktą krizę.

Ko iš Latvijos sėkmės istorijos gali pasimokyti kitos Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva?

Lietuva taip pat pa-darė kažką panašaus, kas buvo pasiekta Latvijoje. Pagrindinis skirtumas tas, kad Latvijos valdžiai geriau pavyko prista-tyti gyventojams griežtą taupymo programą. Vis dėlto faktiškai pasirinkta politika abiejose šalyse buvo labai panaši.

Trumpai tariant, at-ėjus krizei, su ja reikia kovoti įtikinamai ir atvi-rai. Tokiu būdu galima pademonstruoti, kad per ateinančius 2–3 metus bus pasiektas finansinis tvarumas.

Antra, turite iš anksto perskirstyti finansinius įsipareigojimus, nes kri-zei įsisiūbavus tai pada-ryti tampa labai sudė-tinga.

Trečia, turite susi-koncentruoti į valstybės išlaidas, o ne priemones pajamoms pritraukti. Išlaidas visuomet ga-lima kontroliuoti, dėl pajamų niekada negalite būti tikri. Be to, žmonės priešiškai reaguoja į mo-kesčių didinimą, jiems nepatinka, kai reikia su-siveržti diržus, o valstybė tuo metu išlaidauja. Vals-

tybės išlaidų karpymas taip pat skatina imtis struktūrinių reformų.

? Kokią prognozuojate toli-mesnę Europos valstybių

skolų krizės raidą?Po praėjusių metų va-

sarą Graikijoje vykusių rinkimų matome reikš-mingų pokyčių. Naujoji vyriausybė imasi realių veiksmų ir nesivaiko pri-vilegijų aukščiausiems valstybės pareigūnams.

Visos trys Baltijos šalys priėmė tinkamus sprendi-mus 2008 metų pabaigoje ir dabar Pietų Europos valstybės suvokia, kad tuomet per daug išlaidavo. 2009-ųjų fiskalinis skati-nimas buvo labai kvaila idėja.

Džiugu tai, kad dabar beveik nė vienai valstybei negresia pasitraukti iš euro zonos. Taip pat ma-tome reikšmingą fiskalinį reguliavimą probleminėse šalyse. Šiuo metu esu op-timistiškai nusiteikęs dėl Europos ir manau, kad kitais metais, o gal net šių metų pabaigoje, sulauk-sime ekonomikos augimo.

Mano nuomone, Balti-jos šalių politikos kursas galiausiai nugalėjo ir tai taps naujuoju Europos standartu.

»Baltijos šalių politikos kursas galiausiai nugalėjo ir tai taps naujuoju Europos standartu

Baltijos kursas

taps nauju Europos

standartu A. Aslundo teigimu, 2009 metais kai kurių Europos valstybių pradėta ekonomikos skatinimo politika buvo kvaila idėja. Asmeninio albumo nuotr.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

CV Andersas Aslundas

Nuo 2006 m. dirba tyrėju Vašingtone įsikūrusiame Petersono institute

1994–2005 m. dirbo Car-negie'io tarptautinės taikos labdaros fonde

yra dirbęs Brookingso bei Kennano pažangiųjų Rusijos studijų institutuose

Oksfordo universitete įgijo mokslų daktaro laipsnį

Dirbo ekonomikos patarėju Rusijos, Ukrainos ir Kirgizijos vyriausybėse

Dėstė Stokholmo ekono-mikos mokykloje ir įsteigė Stokholmo Rytų Europos ekonomikos institutą

Tyrinėja Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos ekonomikas

MakroekonomikaMakroekonomika 2322

12,5 TIEK LIETUVIų ŠIUO METU GALĖTų SKELBTI BANKROTĄ

Defliaciją keis infliacija■Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) ap-skaičiuota infliacija sausio mėn., palyginti su gruodžiu, gali sudaryti 0,3 proc., prognozuoja Lietuvos statis-tikos departamentas.

Anksčiau tris mėnesius iš eilės buvo fiksuota defliacija. Vidutinė metinė infliacija sausį

gali siekti 3,1 proc. Tikėtina, kad sausį didžiausią įtaką inf-liacijai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos. Brangs-tantys maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai taip pat gali turėti įtakos. Augimą stabdys nebent sezoninis drabužių ir avalynės išparda-vimas.

Po tris mėnesius trukusios defliacijos, sausį prognozuojamas kainų augimas. reuters

TIK SKAIČIAI Skolos augo lėčiau■Gyventojų pradelsti įsipareigojimai pernai padidėjo 17 proc. ir pasiekė 3,22 mlrd. litų.

Skolų augimas buvo lėtes-nis nei 2011 m., kai ūgtelėjo 47 proc. Be to, pernai padengta 27 proc. daugiau skolų nei 2011-iais, rodo „Manocredi-tinfo.lt“ duomenys. Per metus

fizinių asmenų, turinčių bent vieną pradelstą skolą, padau-gėjo 9 proc. Palyginimui, 2011 metais įsiskolinimų turinčių gyventojų skaičius paaugo 8 proc. Vidutinė vieno gyventojo pradelstos skolos suma per metus padidėjo 172 litais ir pa-siekė 6 569 litus. Tai prilygsta 3,9 vidutinio darbo užmokes-čiams (atskaičius mokesčius) .Pernai Lietuvos gyventojų skolos augo lėčiau nei užpernai. Fotodiena

Pajamų lygybė rieda atgalSpartus ekonomikos augimas bei lengvai gaunami kreditai nukreipė pasaulio dėmesį nuo fakto,

kad jau 30 metų turtingose šalyse auga pajamų nelygybė. Pastaroji finansų krizė ne tik atvėrė akis, bet ir lėmė didesnę skirtingas pajamas gaunančių sluoksnių atskirtį.

GRETA JANKAITyTėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Pajamų nelygybė skatina produk-tyvumą, vers-lumą. Žmonės

ieško būdų, kaip peršokti griovį, skiriantį juos nuo turtingųjų, o pastarieji naudoja atliekamą turtą investicijoms. Visą dvide-šimtąjį amžių atrodė, kad šis procesas veikia, ir pa-jamų nelygybė mažėjo, bet devintajame dešimtme-tyje ši tendencija pasuko atgalios. Nors turtinė at-skirtis tarp pasaulio šalių mažėja, turtingų valsty-bių viduje nelygybė auga.

Atbulinė pavaraJAV pajamų dalis, atiten-kanti turtingiausiam 0,01 proc. sudarančiam visuo-menės sluoksniui, nuo 1980-ųjų ūgtelėjo nuo 1 iki beveik 5 proc. Tarptauti-nio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Europoje nuo 1980 iki 2010 metų nelygybė pagal GINI koe-ficientą (rodantį, kokia da-lis pajamų tenka 10 proc. turtingiausių visuomenės atstovų) sumažėjo vos ke-liose valstybėse. Daugumą jų – besivystančios Rytų Europos ekonomikos. Ne-lygybė minėtu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje pa-didėjo 4 proc., o Vokietijoje – 7,2 proc.

Per krizę pirmiausiai

nukentėjo patys neturtin-giausi, žemiausios kvalifi-kacijos asmenys. Pradėjo didėti ne tik santykinė, bet ir absoliučioji nely-gybė. Į tai viso pasaulio dėmesį sutelkė nuvilniję „Užimk Volstritą“ judė-jimo protestai.

Lietuvoje pajamų nely-gybė, remiantis „Euros-tato“ duomenimis, buvo sumažėjusi 2000-aisiais, bet nuo tada pradėjo augti, kol 2010-aisiais tapo didžiausia ES. Kita vertus, 2011 metais GINI indeksas nemažai krito. Profeso-rius Romas Lazutka tei-gia, kad tai galėjo lemti kitoks duomenų skaičiavi-mas. Nepaisant nuosmu-kio, Lietuvos nelygybės lygis išlieka vienas aukš-čiausių Europoje.

Kvalifikacijos žirklėsDėl augančios turtingų šalių nelygybės iš dalies kaltinamos dvi pasauli-nės tendencijos: globa-lizacija ir technologijų revoliucija. Pirmoji lėmė, kad nekvalifikuoti tur-tingųjų šalių darbuotojai susidūrė su didele pigios besivystančių šalių darbo jėgos konkurencija, o technologijų plėtra padi-dino išsilavinimą turin-čių žmonių paklausą.

Pasak R. Lazutkos, ne-lygybę Lietuvoje taip pat lemia vadinamosios kva-lifikacijos žirklės. „Yra

darbo rinkos „žvaigž-džių“ (mokslininkų, gy-dytojų, vadybininkų ar televizijos laidų vedėjų), kurios turi simbolinį ka-pitalą. Mažai kvalifikuotų darbuotojų algos tuose sektoriuose, kur naujos technologijos mažai pri-taikomos, lieka nedide-lės“, – savaitraščiui sakė

ekonomistas. Kita vertus, techno-

loginė pažanga taip pat svarbi, pažymi R. La-zutka: „Reikia, kad dau-gėtų sektorių, kur reikia kvalifikuotos darbo jėgos, nes tai būtų paskata žmo-nėms įgyti aukštesnę kva-lifikaciją.“

Bet pastebima, kad

nelygios pajamos dažnai užkerta kelią žmonių sie-kiui gauti norimą išsilavi-nimą. Dėl to pasaulio vals-tybėse akcentuojamos investicijos į švietimą. Siekiama kad, žmonių tei-sės į švietimą, nepaisant nelygių pajamų, būtų vie-nodos, o tai savo ruožtu ateityje užtikrintų gali-

mybę gauti aukštesnes pajamas.

Monopolių barjeraiKita didelė problema, iškraipanti pajamų pa-siskirstymą, yra šešėlinė ekonomika. „Mažai už-dirbančių žmonių, gau-nančių „minimumą“, ypač, pajamų dalis gali

slėptis šešėlyje, – aiškina „Finastos“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medais-kytė. – Tikėtina, kad jie gauna pajamų, kurių ne-simato oficialioje statisti-koje.“

Be to, pasak R. Lazut-kos, reikia žiūrėti, ku-riose srityse kaupiasi didžiausios pajamos, nes tai gali būti oligopolijos ar monopolijos pasekmė. „Finansų, elektros ener-gijos, dujų tiekimo sekto-riuose vidutiniai atlygi-nimai gerokai didesni nei kituose, – sako ekonomis-tas. – Būtų galima manyti, kad darbuotojai šiose sri-tyse labiau kvalifikuoti nei kitur, bet, pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje žmo-nių be aukštojo išsilavi-

sukuria, arba atsitiktinai atsiranda nišos, kurios saugomos konkurenciją ribojančiais barjerais.“

Jei vyriausybei ne-pavyksta panaikinti ko-rupcijos ar monopolių, ji gali ištaisyti daromą žalą perskirstydama pajamas, t. y, griebtis progresinių mokesčių, o tai planuoja įgyvendinti dabartinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tiesa, pa-saulio ekonomikos ap-žvalgininkai teigia, kad progresyvesnė mokesčių sistema nebūtinai būna veiksminga. Pavyzdžiui, JAV mokesčių sistema progresyvesnė nei daugu-mos Europos valstybių, bet joje suteikiama daug lengvatų turtingiesiems, kurios išlaiko pajamų ne-lygybę.

Ekonomistė R. Me-daiskytė įspėja, kad visų pirma būtina suprasti, kodėl dabartinė mokes-čių sistema neveiks-minga. „Reikia pažiūrėti, kuriose mokesčių siste-mos vietose kas neveikia, – pabrėžia R. Medaiskytė. – Be to, iš pradžių reikia skatinti augti pačią Lie-tuvos ekonomiką, kurti darbo vietas – tai natū-raliai didintų gyventojų užimtumą.“

O R. Lazutka siūlo atkreipti dėmesį ir į tur-tinę nelygybę Lietuvoje: „Mokesčių bei socialinę politiką reikia vykdyti atsižvelgiant į tai, kokia padėtis yra visuomenėje, o tėra tik 2003 m. duome-nys apie indėlių pasis-kirstymą. Jie rodė, kad apie 90 proc. Lietuvos bankuose esančių indėlių priklauso 3–5 proc. šalies gyventojų. Nuo tada to-kie duomenys nebeskel-biami. Taip pat reikėtų sužinoti, kaip pasiskirstę

FAKTAI

PAJAMų NELyGyBė

• JAV nuo 1980 m. paja-mų nelygybė pagal GINI indeksą išaugo 30 proc.

• Švedijoje per tą patį laikotarpį nelygybė padi-dėjo ketvirtadaliu

• Kinijos GINI indeksas išaugo 50 proc.

• Tendencijos išimtis Lo-tynų Amerika – per pas-taruosius dešimt metų daugelyje žemyno šalių nelygybė žymiai suma-žėjo

vertybiniai popieriai bei nekilnojamasis turtas.“

Nelygybė ir BVPDavose Pasaulio ekono-mikos forumo susitikime ekonominė nelygybė kartu su fiskaliniu dis-balansu buvo įvardyta viena didžiausių ateinan-

čio dešimtmečio pavojų pasaulio ekonomikai. Pa-sak R. Meduiskytės, pa-jamų nelygybė neigiamai veikia visuomenę. „Ne-lygybė turi didesnį socia-linį efektą, nes įmanoma, kad ekonomika augtų tuo pačiu tempu tiek esant di-delei lygybei, tiek didelei

nelygybei“, – aiškina ji. Tačiau TVF tyrėjai

rado nemenką sąryšį ir su ekonomika. Andrew G. Bergo ir Jonathano D. Os-try tyrimas parodė, kad 10 proc. sumažėjusi ne-lygybė 50 proc. padidina prognozuojamą augimo laikotarpį.

nimo beveik nėra.“ Vyriausybė turi su-

prasti, kur šalyje susi-darė monopolis ar barje-rai, iškreipiantys bendrą darbo rinką ir pajamų pasiskirstymą, teigia R. Lazutka.

„Jei šalyje yra labai didelė nelygybė, kyla įtarimas, kad pajamos gaunamos nepelnytai, – dėsto profesorius. – Gali būti, kad įmonės ar spe-cialistai gauna dideles pajamas ne dėl savo darbo pastangų ir nuopelnų, o dėl to, kad arba jie patys

»Nors pasaulio šalių turtinė atskirtis mažėja, pajamų nelygybė turtingose valstybėse vėl pradėjo augti

»Visų pirma būtina suprasti, kodėl dabartinė mokesčių sistema neveiksminga

„Užimkime Volstritą“ judėjimas atkreipė dėmesį, kad turtingose pasaulio šalyse, įskaitant Lietuvą, auga pajamų nelygybė. reuters

tūkst.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

40

35

30

25

20

Pajamų nelygybė euroPoje (kiek Proc. visų Pajamų tenka dešimtadaliui turtingiausių šalies gyventojų)

Šaltinis: eurostat, World Bank

Šved

ija

2000 2010

Suom

ija

voki

etija

pran

cūzij

a

Lenk

ija

italij

a

estij

a

Grai

kija Jk

ispan

ija

Latv

ija

Lietu

va

Po finansų krizės pasaulis atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau pajamų kaupiasi nedideliame visuomenės sluoksnyje. reuters

4TIK SKAIČIAI

TIEK DARBUOTOJų PERNAI PAGAUSĖJO LIETUVOJE1,8

TOKIĄ DALĮ LIETUVOS BVP PERNAI SUDARĖ EMIGRANTų PERLAIDOS

%

%

Prieš Sausio 13-ąją prekybos centras „Ma-xima“ paskelbė

apie „Tarybinėms“ deš-roms taikomas nuolaidas: tądien dvi „Tarybines“ dešras tinklas žadėjo par-duoti už vienos kainą. Į tai visuomenė sureagavo žaibiškai – socialiniame tinkle „Facebook“ pra-dėjo plisti raginimai sau-sio 13 dieną nebepirkti „Maximoje“.

Bendrovė nedelsė – atsiprašė pirkėjų ir pa-žadėjo minėtos akcijos nevykdyti. Operatyviai sureagavus į neigiamą informacijos srautą, be-siplečiančias liepsnas pa-vyko užgesinti.

Atsiprašymas nepakenksAnot rinkodaros specia-listo Audriaus Savicko, panašus neigiamos in-formacijos krūvis kyla vien emociniu pagrindu, dažnai nesivadovaujant logika – jis būna itin negailestingas bendro-vėms, ypač interneto erdvėje, kur nuomonę galima reikšti anoni-miškai. Besipiktinantys pirkėjai tokiais atvejais tampa padėties šeiminin-kais ir diktuoja sąlygas įmonėms. Specialisto nuomone, prekybos tin-klo „Maxima“ atveju išsigelbėti nuo didesnės krizės padėjo tik tai, kad įmonė nepabijojo laiku atsiprašyti.

„Bendrovė sureagavo operatyviai, nepabijojo žodžio „atsiprašau“ ir suvaldė krizę. Jeigu jie būtų delsę ar mėginę išsi-sukinėti, nukentėtų kur kas labiau“, – aiškino

PrekybaPrekyba24 25

„Tarybinės“ ir kitos įmonių krizėsLaisvės gynėjų dieną per neapdairumą suplanuota akcija „Tarybinei“ dešrai sukėlė pirkėjų pasipiktinimą – socialiniuose tinkluose jie negailestingai ėmė linčiuoti prekybos tinklą „Maxima“. Specialistai tikina, kad laiku nesureagavus į panašias įvaizdžio krizes, šios vos iš kelių interneto komentarų gali tapti didelėmis problemomis.

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

5,1„INVESTUOK LIETUVOJE“ DUOMENIMIS, LIETUVOJE VEIKIANčIOS UŽSIENIO KAPITALO ĮMONĖS DARBUOTOJAMS MOKA 2,5 KARTO DIDESNIUS ATLyGINIMUS NEI LIETUVIŠKO KAPITALO BENDROVĖS – T.y. VIDUTINIŠKAI 5 132 LITUS

Parodos nešė pelną■Lietuvos parodų ir kon-gresų centras „Litexpo“ pernai pasiekė 13,3 mln. litų apyvartą.

Tai – 11,7 proc. daugiau nei 2011-aisiais, kai įmonės apyvarta buvo 11,9 mln. litų. 2012 m. „Litexpo“ pajamos iš konferencijų veiklos su-darė 5 proc. bendrųjų pa-

jamų, arba 665 tūkst. litų. Palyginti su 2011-aisiais, pa-jamos iš konferencijų veiklos ūgtelėjo 17 proc. Didžiausio augimo šiemet „Litexpo“ tikisi būtent iš konferencijų veiklos. Prognozuojama, kad šio sektoriaus pajamos padidės 65 proc. Planai sie-jami su kylančiu verslo sek-toriaus renginių skaičiumi. „Litexpo“ pernai pasiekė 13,3 mln. litų apyvartą. Fotodiena

TIK SKAIČIAI

1TIK SKAIČIAI

KIAULIų AUGINIMO BENDROVĖS „SAERIMNER“ PARDAVIMAS PERNAI BUVO 8 PROC. DIDESNIS NEI 2011 M.8

LAIKRODŽIų GAMINTOJA „SWATCh“ UŽ 1 MLRD. DOLERIų ĮSIGIJO JUVELyRINIų DIRBINIų ĮMONę „hW hOLDINGS“

Apdovanojo LEZ

■Per 2012 metų pa-saulinius skaitmeninės rinkodaros apdovanoji-mus „Digital Marketing Awards 2012“ buvo įver-tinta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ).

Klaipėdos LEZ pripažinta viena iš penkių pasaulio ekonominių zonų, efekty-

viausiai taikančių skaitme-ninę rinkodarą.

Tiesioginių užsienio in-vesticijų skaitmeninės rin-kodaros apdovanojimus („Digital Marketing Awards 2012“) organizavo bei pa-saulinį šios veiklos reitingą sudarė „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“.Klaipėdos LEZ įvertinta „Digital Marketing Awards 2012“. Fotodiena

tūkst.

A. Savickas ir pridūrė, kad atsiprašymas pui-kiausiai tinka net ir tais atvejais, kai įmonė nėra kalta. Čia jis prisimena atvejį, kai užsienio ži-niasklaidoje imta kalbėti apie tai, kad į gėrimus „Coca-Cola“ nuo padėklų neva prasisunkė nuodin-gos medžiagos. Tąkart kaltinimų banga pradėjo rimti tik tuomet, kai ben-drovė viešai atsiprašė. Vėliau paaiškėjo, kad kalbos apie nuodingas medžiagas tebuvo nesusi-pratimas.

Paklaustas, kaip ver-tina Seimo nario Kęstu-čio Masiulio pareiškimą, kad apskritai reikėtų atsi-sakyti „tarybinių“ pava-dinimų, pašnekovas aiš-kino, jog tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra dau-gybė prekės ženklų, kurie panaudoja nostalgija su-keliančius pavadinimus ir to keisti nederėtų. Kaip pavyzdį jis pateikia „Har-ley Davidson“: Antrojo pasaulinio karo metais ši įmonė tiekė savo produk-ciją JAV, Sovietų Sąjun-gos armijoms, bet niekas nekalba, kad bendrovės gaminių reikėtų nebe-pirkti.

„Sakyti, kad reikėtų atsisakyti prekės ženklo, nes karas – blogai, būtų

nelogiška, – pasakojo A. Savickas. – Tai istorinis periodas, susijęs su tam tikromis vertybėmis, o

kai kurie prekės ženklai yra kūrybiniai sprendi-mai, tam tikra rinkodaros taktika ir nereikėtų to re-

guliuoti.“Rinkodaros specia-

listas prisimena ir dar vieną atvejį, kai masiškai

pasipiktinę vartotojai privertė bendrovę pa-keisti planus, tik tąkart pavėluota įmonės reak-

cija ir nesugebėjimas at-siprašyti sukėlė didelių nuostolių: 2009 metais „Omnitel“ paskelbus apie asmeninius planus kiekvienam vartotojui, klientai pradėjo piktintis ir pereiti į kitus tinklus, bet įmonė į tai reagavo neoperatyviai, kurį laiką laikėsi savo ir nepripa-žino kaltės. „Šiuo atveju

dovas Arijus Katauskas taip pat aiškino, kad at-siprašyti už klaidas – ge-riausias sprendimas, bet tai padaryti Lietuvoje kol kas gali tik maža dalis įmonių.

„Jei vartotojas nei-giamai sureagavo į ben-drovės elgesį, kaltas ne jis, o pati įmonė, nes ne laiku arba netinkamai

»Lietuvoje dar daug bendrovių, kurios nėra tinkamai pasiruošusios komunikuoti rinkoje, o jų vadovai jaučiasi neklystantys ir nesugeba pripažinti klaidų

Rinkodaros specialistų nuomone, prieš Sausio 13-ąją

kilusią pasipiktinimo bangą, skirtingai nei 2008 metais,

„Maximai“ pavyko suvaldyti. eLTa

FAKTAI

ĮMONIų ĮVAIZDŽIO KRIZėS

• Trumpalaikių įmonių įvaizdžio krizių prie-žastimi neretai tampa reklamos kampanijos, kuriomis siekiama su-laužyti tam tikrus stan-dartus. Tarp jų dažnai patenka telekomunika-cijų bendrovės ir alaus gamintojai.

• Bene didžiausia įvaiz-džio krizė 2009 metais ištiko „Omnitel“, kai ši paskelbė apie asmeni-nius planus ir laiku nesu-reagavo į klientų kritiką.

• 2008 metais „Maxi-mos“ savininkams vyk-dant LEO LT projektą, pasipiktinę vartotojai kurį laiką važinėjo ant automobilių užsiklijavę lipdukus su užrašu „Ma-ximoje nebeperku“

pasielgė, – kalbėjo speci-alistas. – Viešųjų ryšių praktikoje tik stiprios kompanijos gali ryžtis atsiprašyti. Nors nesu „Maximos“ gerbėjas, bet ji mano akyse pakilo, nes sugebėjo pripažinti, kad suklydo, ir atsiprašė.“

Pasak pašnekovo, mi-nėtu atveju prastesnė buvo tiekėjų retorika –

„Samsono“ bendrovės direktorius kalbėjo visai kitokiu tonu ir aiškino, kad nieko nebuvo galima pakeisti, versle nereikia ieškoti politikos.

„Lietuvoje dar daug bendrovių, kurios nėra tinkamai pasiruošu-sios komunikuoti su vi-suomene, o jų vadovai jaučiasi neklystantys ir nesugeba pripažinti klaidų“, – įžvalgomis da-lijosi A. Katauskas.

Viešųjų ryšių specia-listas išskiria kelis atve-jus, kai kyla neigiamo bendrovių įvaizdžio krizės: vienas jų – kai nemaloni padėtis nėra numatyta („Maximos“ pavyzdys), o kitas – kai sąmoningai siekiama šokiruoti ar paveikti vi-suomenę, bet grįžtama-sis ryšys būna ne toks, kokio tikimasi. Prie pas-tarųjų atvejų pašnekovas priskiria „Krekenavos“ mėsos gaminių reklamą, kurioje buvo rodoma pus-nuogė mergina ir rašoma – „kai norisi mėsos“, „Kalnapilio“ reklama, kur rūpintojėlis pavaiz-duotas kaip diskotekos vedėjas, arba situacija, kai „Tele2“, vykdydama rinkodaros akciją, La-tvijoje imitavo meteorito nukritimą, o vėliau tu-rėjo nemažai reikalų ir su valstybinėmis institu-cijomis.

„Bet kuriuo atveju, jei esi kaltas, svarbiausia laiku pripažinti faktus ir imtis veiksmų, kad juos ištaisytum. O jeigu nori susigadinti įvaizdį, geriausias būdas tai padaryti – meluoti ir išsisukinėti, – kalbėjo specialistas. – Puikus pa-

vyzdys – politikai, kurie vieną kartą sumeluoja, o žiniasklaida jų nusi-žengimus prisimena dar daugelį metų.“

Kritikos daugėsRinkodaros agentūros „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas aiškino, kad ateityje kartu su socialinių tin-klų plėtra didės vartotojų įtaka ir atvejų, kai bus žaibiškai užsipuolama kuri nors bendrovė, o įmonės mažai ką galės padaryti, kad to išvengtų.

„Jei nebūtų socialinių tinklų, žmonės, „Maxi-mos“ atveju, virtuvėje pablevyzgotų, galbūt laiškas į kokį laikraštį nukeliautų, bet platesnio atgarsio nesulauktume, o dabar internete lengvai galima surasti bendra-minčių – net nereikia pakilti nuo fotelio ir eiti protestuoti su plakatais prie Seimo. Galimybė surasti bendraminčių stiprina įmonių spau-dimą“, – sakė jis ir pri-dūrė, kad ilgainiui įmo-nės susidurs su dar viena problema – bus sunku pa-stebėti ir atskirti, kurios socialiniuose tinkluose sklindančios žinios išties yra signalas, kad reikia kažką keisti ir operaty-viai reaguoti, o kurios tėra nekenksmingas triukšmas.

„Recepto išspręsti ky-lančias viešųjų ryšių kri-zes nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose.

Geriausia bent jau vadovybės lygiu pripa-žinti problemą ir imtis ją spręsti kuo skubiau“, – apibendrino M. Lapins-kas.

tokiais neapgalvotais žingsniais buvo pada-ryta didžiulė žala įmonės įvaizdžiui, o krizė suval-dyta prasčiau. Juo labiau, kad jie žinojo, ką daro, ir galėjo tam pasiruošti“, – aiškino specialistas.

Padės melasViešųjų ryšių bendrovės „BCP Nova media“ va-

mlrd.

»Nors nesu „Maximos“ gerbėjas, bet ji mano akyse pakilo, nes sugebėjo pripažinti, kad suklydo, ir atsiprašė Anot A. Savicko, „Coca-Colos“ pavyzdys su impregnuotais padėklais rodo,

kad atsiprašymas bendrovei gali padėti net ir tuomet, kai ši nėra kalta. Scanpix

%

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

„verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „verslo švyturių“ seriją savaitraštis „ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

EVELINA POVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

TV3 vadovė: smerkti televiziją –

mados reikalasKonkurencija televizijos rinkoje – milžiniška ir dažnai destruktyvi, pripažįsta

pirmaujančius komercinius kanalus TV3, TV6 ir TV8 bei radijo stotį „Power Hit Radio“ valdančios bendrovės „Tele-3“ vadovė Laura Blaževičiūtė. Moteris teigia mėgstanti

laimėti ir laužyti nusistovėjusias taisykles, nes tai suteikia įkvėpimo nesustoti.

Ne veltui pasako-jimą pradedu sakiniu apie žvėrišką kon-

kurenciją: labai stebina smulkutės elegantiškos jaunos moters pasakoji-mai apie konkurentų pikt-džiugą, principų karus su darbuotojais bei ilgas darbo valandas net grįžus namo. Tai visai nesiderina, bet televizijos generalinė direktorė L. Blaževičiūtė taip dirba jau dvyliktus metus ir prisipažįsta ne-benorinti švaistyti laiko santykių aiškinimuisi vie-šumoje.

„Žiniasklaidos rinkoje įmonės labai ambicingos. Man teko dirbti Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Latvijoje, todėl galiu pa-sakyti, kad Lietuvoje per daug energijos skiriama

anksčiau“, – teigia ji.Tačiau apibūdinti ti-

pinio Lietuvos žiūrovo portretą L. Blaževičiūtei sunku, mat visi jie – labai skirtingi.

„Labiausiai nuvilia, kad dominuoja kriminalinė te-matika. Tokių tendencijų gerokai mažiau Estijoje ar Latvijoje. Paradoksalu ir tai, kad žmonės teigia esą pavargę nuo kriminalų. Šį rudenį norėjome išgryninti turinį tiek, kad neliktų sun-kiosios publicistikos, bet to nepavyko padaryti. Todėl laukiu, kada šis pokytis visuomenėje įvyks“, – pa-sakoja ji ir priduria net ne-nutuokianti, kodėl krimi-nalinės laidos taip domina žiūrovus.

Kalbame ir apie kitą ambicingą siekį – išlaikyti kokybišką televizijos tu-rinį. Anot kanalų vadovės, dėl to tenka imtis bran-gaus, bet patikrinto būdo – įsigyti formatų užsienyje, mat visa, kas geriausia, – jau išrasta. O tendencija kopijuoti populiarius pro-duktus kenkia tiek žiūro-vams, tiek rinkai.

„Vieni galėtų dešim-

normuotų darbo valandų, o kiekviena diena yra kito-kia. Stengiuosi prieš darbą sportuoti, o susitikimus organizuoti pakeliui iš ar į darbą, kad vidury dienos negaiščiau laiko važinė-dama. Šeštą valandą grį-žusi namo išleidžiu auklę, bet tai visai nereiškia, kad mano darbo diena bai-giasi. Dažnai paguldžiusi sūnų dar važiuoju į biurą ar sėdu prie kompiuterio namuose.“

Televizijos kanalus val-dančios bendrovės vadovė suskumba neigiamai atsa-kyti į klausimą, ar dar ne-pabodo toks darbo tempas. Anot jos, tokiame darbe ru-tinos nė su žiburiu nerasi.

„Man patinka laimėti ir kiekvienas geras rezulta-tas skatina judėti pirmyn. Tai suteikia energijos. Smagu laužyti rinkos tai-sykles ir įnešti pozity-vių pokyčių. Pavyzdžiui, esame pirmoji ir vienin-telė Lietuvos televizija, turinti savą vidaus etikos kodeksą. Jis mums reika-lingas, nes žurnalistų eti-kos kodeksas – atgyvenęs“, – aiškina ji.

pakenkti kitam. Sveika konkurencija reikalinga, nes kitaip stovi vietoje, neaugi, nesi sau pakanka-mai reiklus ir kūrybingas. Tačiau destruktyvi kon-kurencija kuria įtampą, o tai, mano nuomone, nėra reikalinga“, – sako ji.

L. Blaževičiūtė pasa-koja, kad televizijos vers-las ant pečių užkrauna didelę atsakomybę: ben-drovėse dirba ne vienas šimtas žmonių, tad kai ku-rios konfliktinės situacijos tiesiog užprogramuotos.

„Anksčiau būdavo la-bai skaudu, jog visi tik ir laukia, kad tau nepavyks, nepasiseks, būsi nubaus-tas. Tada jie su pasimė-gavimu rašys ir neklaus, nepagalvos, kad kitą dieną patys gali atsidurti tokioje pačioje situacijoje, – sako ji. – Dabar tai ignoruoju ir energiją naudoju po-zityviems darbams. Be to, svarbu laiku priimti sprendimą, juo neabejoti, neleisti problemai įsise-nėti. Šiandien visais atve-jais pasielgčiau taip pat.“

Žiūri, bet neigiaL. Blaževičiūtė pastebi, kad lazda visuomet turi du galus: „Kita vertus, te-levizija turi būti šiek tiek skandalinga, provokuo-jama, nes priešingu atveju taps tiesiog neįdomi.“

Smalsauju, o kaip at-remti populiarią kritiką, kad „televizija nieko gero nerodo“? Anot „Tele-3“ va-dovės, taip sakantieji žiūri viską ir turi savo nuo-monę, jie net gali pacituoti ar palyginti skirtingus produktus.

„Manau, kad mados reikalas taip kalbėti, nes tyrimai rodo priešingą tendenciją: televiziją žmo-nės žiūri ne ką mažiau, nei

tmetį šokti, o kiti – dai-nuoti, nes žiūrovams ne-beįdomu žiūrėti, kai visi tik šoka. Bet nemanau, kad šios problemos spren-dimas egzistuoja“, – pa-brėžia ji ir priduria, kad Lietuvos prodiuseriai taip pat nestokoja gerų idėjų. Viena jų vadovė įvardija ne pirmus metus rodomą serialą „Moterys meluoja geriau“, kuris turėtų su-laukti pasekėjų Bulgari-joje bei Latvijoje.

Televizija netrukdoL. Blaževičiūtė sako televi-ziją žiūrinti labai dažnai, o fonas netrukdo kasdie-niams darbams. Vis dėlto žiūrėjimo grafiką pakore-gavo sūnaus gimimas.

„Labiausiai mėgstu serialus, patinka ir kuli-narinės laidos, nes daug gaminu. Bet šiaip žiūriu viską ir kartais net sunku atskirti, ką dėl darbo, o ką – malonumui, – sako ji. – Mūsų srityje nebūna

Vis dėlto, į rengėjų ku-riamą televizijos turinį transliuotojas neturi tei-sės kištis, todėl, pasak L. Blaževičiūtės, tenka tik atkreipti kūrėjų dėmesį į nepopuliarias laidas. O ištransliavus nekokybiš-kus produktus – už jų ren-gėjų klaidas atsakyti savo vardu.

„Man sąžiningumas svarbu, bet dirbti turi būti smagu. Mėgstu komandinį darbą, nes mūsų organiza-cijos struktūra – horizon-tali. Taigi sprendimus turi priimti čia ir dabar, kartu su žmonėmis, kurie juos tuoj pat įgyvendina, – sako ji. – Darbe netenka susi-durti su stereotipais, nes su dauguma kolegų užau-gau šioje kompanijoje. Tad noras sutarti ir bendradar-biauti – tarsi natūralus.“

Karjeros neplanavoL. Blaževičiūtė tvirtina pati niekuomet neplana-

vusi, kad dirbs televizijoje, bet pirmuosius jos karje-ros laiptelius lėmė darbo skelbimas, kuriame buvo teigiama, jog kompanija ieško ateities vadovų. Vis dėlto jauna moteris pabrė-žia, kad pasiekus tokią po-ziciją atsiranda laikas, per kurį turi įrodyti kolegoms, kad tu ir tavo sprendimai verti pasitikėjimo.

„Todėl egzistuoja abi-pusio pasitikrinimo eta-pas, o laikui bėgant su kiekvienu darbuotoju susiklosto skirtingas bendravimo stilius. Skai-čiau daug literatūros, bet supratau, kad nėra nė vienos knygos, kuria šiuo klausimu galėčiau vado-vautis“, – pasakoja ji.

Pašnekovė jau dvy-liktus metus dirba toje pačioje kompanijoje, bet sako, kad galimybė išban-dyti jėgas skirtinguose pa-daliniuose leido perprasti ir savininkų logiką.

„Mano karjera klostėsi natūraliai, be to, buvo pa-lankus metas: įmonė spar-čiai augo, buvo daug gali-mybių. Dabar jai pasiekus brandos etapą, to negalė-

čiau pakartoti. Taip, atsi-dūriau tinkamoje vietoje, tinkamu laiku. Bet mūsų darbe daug ką lemia sė-kmė: gali įdėti labai daug pastangų, atlikti geriau-sius tyrimus, tačiau be sėkmės rezultatas neten-kina“, – apie vadybos for-mules pasakoja ji.

Pokalbio pabaigoje „Tele-3“ vadovė priduria, kad tikėtis televizijos išnykimo – tas pat, kaip laukti pasaulio pabaigos.

„Į Lietuvą naujausios televizijos tendencijos at-eina net dvejais metais vė-liau, ir nors mes kaip tele-vizija būtume pasirengę tuos pokyčius įgyven-dinti anksčiau, bet vis dar susiduriame su Lietuvos rinkos mažumu ir provin-cialumu. Tačiau ateityje televizija transformuosis: ne toks aktualus bus in-formacijos priėmimo bū-das, labiau rūpės, kas bus rodoma. Labai svarbu, kad žiūrovas pasitikėtų turinio parinkimu. Todėl išsikėlėme tikslą, kad jie norėtų pasižiūrėti tai, ką mes siūlome“, – pasakoja L. Blaževičiūtė.

CV Laura Blaževičiūtė

2000 m. baigė Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą Rygoje, įgijo strategijos ir verslumo bakalaurą

2001 m. dirbo „TV3 Latvia“ vadovo asistente

2001–2004 m. ėjo „TV3 Latvia“ rinkodaros vadovės pareigas

2004 m. stažavosi „VIASAT Broadcasting“ centre Didžio-joje Britanijoje

2005 m. dirbo „VIASAT 3 hungary“ rinkodaros vadove

2005–2008 m. dirbo „Tele-3“ ir „Tele-3“ radijo generalinio direktoriaus pavaduotoja

Nuo 2008 m. „Tele-3“ gene-ralinė direktorė

2009–2012 m. Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė

»šiandien pasielgčiau taip pat

FAKTAI

TV3

• Komerciniai kanalai TV3, TV6 ir TV8, taip pat radijo stotis „Power hit Radio“ priklauso Švedi-jos koncernui „Modern Times Group“

• TV3 – didžiausias komercinis „Viasat“ televizijos kanalas. Jis transliuojamas aštuo-niais skirtingais kanalais Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Vengrijoje (VIASAT3 pagrindu)

• UAB „Tele-3“ įregis-truota 1992 m. ir tapo pirmąja komercine tele-vizija Lietuvoje. Jau metų pabaigoje bendrovei buvo suteikta licencija transliuoti LTV 3 tinklu

• 1993 m. balandžio 11 d. „Tele-3“ pirmą kartą pasirodė eteryje. Kanalo įkūrėja ir pirmoji direk-torė buvo lietuvių kilmės amerikietė – prof. Liucija Baškauskaitė

• 1996 m. bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o tų pačių metų ru-denį Švedijos kompanijos „Kinnevik“ tarptautinis žiniasklaidos padalinys „Modern Times Group“ įsigijo kanalo akcijų

• 1997 m. „Tele-3“ pro-gramos pradėtas trans-liuoti TV3 pavadinimu

„Man patinka laimėti ir kiekvienas geras rezultatas skatina judėti pirmyn. Tai suteikia energijos“, – sako „Tele-3“ generalinė direktorė L. Blaževičiūtė. asmeninio albumo nuotr.

Televizijos vadovė ir pati nevengia eterio:

L. Blaževičiūtė „Išsipildymo akcijos 2012“ filmavime.

asmeninio albumo nuotr.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

»Mūsų versle daug ką lemia sėkmė

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai savo dalyviams

papildomai sukaupė 424 milijonus litų.

š. Ruzgys: ,,2012-ieji investicijų rinkai išties buvo itin sėkmingi“. Fotodiena

Lietuvių pensijos – jų rankose

■Lietuvos banko duomenimis, per metus fondų apskaitos vieneto vertė vidutiniškai pakilo 11,2 proc. šiuos metus pensijų fondai pradėjo il-gai laukta visos sistemos reforma.

Tikimasi, kad naujoji sistema padės dirbantie-siems sukaupti daugiau lėšų būsimai senatvės pensijai. Nors ji ir turi tam tikrų ydų, bet ne-abejotinai yra geresnė nei veikusi iki šiol – su-daro geresnes galimybes kaupti senatvei tiems, kurie rūpinasi savo pen-sija.

Naujoji reforma lems vis didesnį žmonių įsi-traukimą į savo ateities kūrimą. Jau šiais metais daugiau kaip milijonas kaupiančiųjų senatvei galės rinktis – arba likti su maža valstybės įmoka, arba apsispręsti mokėti papildomai ir iš valstybės gauti dau-giau. Taip pat kurį laiką bus leidžiama sustab-dyti kaupimą. Žmonių sprendimai taps dideliu iššūkiu visai sistemai – tiek patiems kaupiantie-siems, tiek rinkai, tiek valstybei.

Šiais metais į sistemą ateisiantiems naujiems dalyviams nuo 2014-ųjų jau bus taikomas naujas modelis: į pensijų fon-dus nuo kitų metų sau-sio 1 d. jie mokės kaupia-mąją įmoką – papildomą 1 proc. nuo darbo už-mokesčio dydžio, o iš valstybės biudžeto gaus skatinamąją įmoką. Šioji sudarys 1 proc. vi-dutinio šalies darbo už-mokesčio. 2013 metais pagrindinė dalis, kuri bus mokama į žmonių pensijų sąskaitas tiek naujiems, tiek iki šių metų buvusiems pensijų fondų dalyviams, suda-rys 2,5 proc. gaunamo darbo užmokesčio, o nuo 2014-ųjų – 2 proc. Žinoma, tai nesiekia

prieš krizę buvusių 5,5 proc., bet vis tiek įmoka didėja, ir tai reiškia, kad į žmonių sąskaitas pa-teks dviem trečdaliais daugiau pajamų, taigi jie sukaups daugiau lėšų senatvei.

Reikia pripažinti, kad investicijų pasaulis pa-deda sukaupti daugiau lėšų ateičiai. Jis tarsi prisijungia prie anks-čiau išskirtinai vals-tybės reikalu laikytos socialinės sistemos to-bulinimo.

2012-ieji investicijų rinkai išties buvo itin sėkmingi – per juos ab-soliučios daugumos pen-sijų fondų vertė pakilo, ir ne vienu procentu. Tokiais metais visuo-met sužiba tos investi-cijos, kurios didžiausią dalį nukreipia į akcijas. Pernai, anot Lietuvos banko, į akcijas inves-tuojantys pensijų fondai vertes pakėlė daugiau

nei 13 proc. Socialinės apsaugos

ir darbo ministerija taip pat pabrėžia, kad atsi-žvelgiant į skaičiavimus ir pasidomėjus tarptau-tine patirtimi aplinki-nėse valstybėse, kau-pimo modelis – plačiai priimtinas. O naujai pa-siūlyta kaupimo schema „2+1+1“, vėliau „2+2+2“ ir „3,5+2+2“ leidžia su-kaupti daugiau pensijos ir maksimaliai suregu-liuoti ilgalaikį „Sodros“ išlaidų balansą.

Anot ministerijos, toks kaupimas leis išlai-kyti dabartinį santykį tarp buvusio pensininko atlyginimo ir pensijos, vadinamąją pakeitimo normą, kuri šiuo metu sudaro apie 40 proc. Kita vertus, jei nebūtų gali-mybės kaupti pensijų fonduose, ateityje vidu-tinė pensija sumažėtų iki 27 proc., palyginti su vidutiniu atlyginimu.

»Naujoji reforma lems didesnį žmonių įsitraukimą į savo ateities kūrimą

šARūNAS RUZGySLietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

OMx vilnius

371,53

370,66

369,79

368,93

368,06

367,2

366,33

365,462013 01 11 2013 01 14 2013 01 15 2013 01 16 2013 01 17

omx ryga

411,28

409,95

408,62

407,29

405,97

404,64

403,31

401,98

omx talinas

777,44

775,13

772,82

770,51

768,19

765,88

763,57

761,26

OMXV=–0,28%

370,41 369,37

OMXT= –0,56%

409,95

407,29

OMXR= –0,65%

774,14

769,81

Kas šiemet džiuginsMARTyNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Ekonomistai užsimojo mažinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, bet žada, kad šiais metais teigiamų tendencijų šalies ekonomikoje bus apstu.

Prasidėjus me-tams bankai vienas po kito ėmė mažinti Lietuvos eko-

nomikos augimo progno-zes. Praėjusią savaitę ša-lyje laukiamas bendrojo vidaus produkto (BVP) reikšmes apkarpė Pasau-lio bankas, „Swedbank“, o besibaigiant praėjusiems metams – ir SEB.

Vieni kirpo daugiau, kiti mažiau (žr. lentelę), bet ar tai reiškia, kad ne-begalėsime girtis spar-čiausiai augančia Euro-pos Sąjungos ekonomika? Prognozių suvestinės ir analitikai sako, kad galė-sime. Skaičiuojama, kad šiemet bendra euro zonos ekonomika trauksis, o ki-tąmet nežymiai didės. Tuo tarpu pagrindinių regiono ekonomikų BVP augimas bus artimas 0. Tad anali-tikai žada, kad vienos iš sparčiausiai augančių Eu-ropos ekonomikų statusą turėtume išlaikyti.

Išorinės priežastys„Turime atsižvelgti, kad euro zonoje išlieka rece-sija. Bet pernai matėme, kad jos poveikis, kol nėra gilios recesijos ir finansų rinkos sutrikimo, gana ribotas. Eksportas į euro zoną nedidėja, bet matėme sėkmingą plėtrą į Rytų, Skandinavijos rinkas, ki-tas Baltijos šalis. Žiūrint į statinį prognozių vaizdą

– 4 proc. BVP augimo kiek-viena ES valstybė galėtų pavydėti šiuo nestabi-liu laikotarpiu“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma-čiulis.

Savo ruožto banko SEB prezidento patarėjas Gita-nas Nausėda pridėjo, kad be euro zonos problemų, prastesnius lūkesčius lėmė ir Rusijos ekonomi-kos bėdos, kurios Lietuvai padeda sušvelninti iš Va-

karų ateinantį ekonominį šoką.

Lygis, buvęs prieš krizęTiesa, BVP augimo nauda gyventojų dažnai nėra jaučiama tiesiogiai. Todėl ekonomistų prašėme nu-rodyti kitas teigiamas ten-dencijas, kurių, nepaisant šiek tiek prastesnių BVP prognozių, šiemet Lietu-voje netrūks. Tiek SEB, tiek „Swedbank“ progno-zuoja, kad realus darbo

užmokestis šiais metais didės pirmą kartą po ke-tverių metų pertraukos.

„Didele dalimi darbo užmokesčio augimą lems politiniai sprendimai, pa-daryti sausio 1 dieną, kai buvo padidintas minima-lus mėnesinis atlyginimas (MMA). Šis veiksmas, jei niekas kitur neaugtų, savaime garantuoja vidu-tinio darbo užmokesčio ūgtelėjimą 2 procentais. Be to, MMA didinimas

lemia būtinybę peržiūrėti ir aukštesnių kategorijų darbuotojų atlyginimus“, – teigė G. Nausėda.

Be darbo užmokesčio, „Swedbank“ prognozuoja, kad į rekordinį lygį, bu-vusi prieš krizę, šių metų pabaigoje grįš ir BVP. N. Mačiulis pastebėjo, kad ti-kėtina situacija – geresnė nei prieš penkerius metus, mat beveik nebus užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, o biu-

džeto struktūrinis defici-tas išliks apie 2 proc. BVP.

Daugiau darbųKita teigiama tendencija, tiesiogiai susijusi su lietu-viais, – toliau mažėjantis nedarbo lygis. Tiesa, šis procesas vyks šiek tiek lėčiau, nes, kaip teigia N. Mačiulis, tai būdinga nedarbo lygiui artėjant prie žemesnio, natūralaus lygmens, kai didelė dalis bedarbių – žemesnės kva-

lifikacijos, kuriems sunku įsidarbinti. Abu bankai prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis mažės iki 11,5 procento.

Mažinti nedarbo lygį padeda ir naujai kuriamos darbo vietos. „Jos išlieka ties aukščiausiu lygiu po krizės – tai geras ženklas, kuris rodo, kad darbo rin-koje pasiūla jau yra. Dir-bantieji jau gali pradėti rinktis, didėja jų derybinė galia, o tai prisideda ir prie didesnės darbo užmo-

kesčio prognozės“, – teigia N. Mačiulis.

Lėtesnis brangimasNepaisant metų pradžioje pabrangusios elektros energijos, padidėjusio ak-cizo dyzelinui ir tabako

gaminiams, 2013-ieji lei-džia tikėtis lėtesnio kainų augimo. G. Nausėda skai-čiuoja, kad akcizų didini-mas infliacijos rodiklį kils-telės tik 0,1 proc. punkto.

„Energetinė kompo-nentė labai prieštaringa: elektros energijos kaina kyla, o gamtinių dujų krenta. Yra tam tikra ten-dencija šildymo paslaugų įkainiams mažėti. Todėl neišeina vienareikšmiš-kai atsakyti, kaip elgsis šios kainos, reikia laukti maisto produktų kainų po-kyčių, – aiškino ekonomis-tas. – Kai kurių produktų kainos pernai buvo labai išaugusios, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų, todėl ir čia galima tikėtis tam ti-kro saikingesnio kainų au-gimo arba net stabilizaci-jos. Šiuo metu yra daugiau priežasčių laukti mažes-nės infliacijos nei pernai.“

N. Mačiulis pastebėjo, kad per pastaruosius 10 metų infliacija retai kada nukrisdavo žemiau 3 proc. ribos. Be to, žvelgdamas į naftos paslaugos ir paklau-sos rodiklius, jis progno-zuoja, kad mažesnė naftos kaina atrems dyzelino akcizo didėjimą, ir šiemet benzino kaina neturėtų pakilti aukščiau 5 litų už litrą. „Swedbank“ progno-zuoja, kad šiemet kainos didės 3,3 proc., o SEB – 3,5 procento.

Grįžtantys emigrantaiKaip dar vieną sveikintiną šių metu tendencija galima išskirti grįžtančius emi-grantus. Grynoji emigra-cija, kuri rodo santykį tarp emigrantų ir imigrantų, „Swedbank“ skaičiavimu, artėja prie žemiausio lygio per dešimtmetį – šiemet ji turėtų pasiekti 15 tūkst. žmonių.

Jei ir toliau kasmet imi-gracija į Lietuvą didėtų bent po 5 proc. (pernai augo apie 30 proc.), antroje šio dešimtmečio pusėje ga-lime tikėtis nulinės gryno-sios emigracijos, arba net didesnio imigruojančių žmonių srauto nei emi-gruojančių.

šiemet, nepaisant prastesnių BVP prognozių, ekonomistai mato

daug teigiamų tendencijų. Fotodiena

FAKTAI

šIų METų PROGNOZėS

•Vidutinė metinė inflia-cija: 3,5 proc. (SEB), 3,3 proc. („Swedbank“)

•Nedarbo lygis: 11,5 proc. (SEB ir „Swedbank“)

•Vidutinis realus neto dar-bo užmokesčio augimas: 1,6 proc. („Swedbank“)

•Biudžeto deficitas: –3,5 proc. (SEB), –2,5 proc. („Swedbank“)

»šiemet benzino kaina neturėtų viršyti 5 litų už litrą

2013 01 18 2013 01 11 2013 01 14 2013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18 2013 01 11 2013 01 14 2013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.

NeseNiai sumažiNtos Lietuvos BvP ProgNozės

„Swedbank“SeBpasaulio bankas

2013 metai 4 (4,1)3,2 (4)2,5 (3,5)

Skliausteliuose nurodyta ankstesnė prognozė

2014 metai 4 (4,5)3,5 (4)3,5 (4,2)

»Realus darbo užmokestis šiais metais didės pirmą kartą po ketverių metų pertraukos

Paskutinis puslapis 31

T I N K L A R A š T I S

Gyvename ateityjeAr būdami vaikais

nesvajojote, kad galėsite gyvai bendrauti su astro-nautais, esančiais Žemės orbitoje, arba kad jums žinutes siųs robotas iš kitos planetos? Anksčiau tik mokslinės fantastikos filmuose matyti vaizdai šiandien tampa realybe.

Kanadiečių astronautas Chrisas hadfieldas, šiuo metu laiką leidžiantis Tarptautinėje kosmoso stotyje, kasdien su savo sekėjais „Twitter“ tinkle dalijasi nuotraukomis ir komentarais iš gyvenimo kosmose bei atsakinėja į jų klausimus. Taip – šiandien galima tiesiogiai parašyti astronautui į kosmosą ir jis atsakys!

Nors interneto prieigos greitis ten primena laikus, kai prie pasaulinio tinklo jungdavomės pyp-sėdami įprasta telefono linija, bet C. hadfieldui tai netrukdo. Jis nuo-traukomis ir išsamiais komentarais paaiškina, kaip atrodo gyvenimas nesvarumo būsenos – pradedant kava iš maiše-

šiandien turime galimybę tiesiogiai bendrauti su astronautais kosmose. reuters

lių ir baigiant bėgiojimu prisirišus, kad nepakiltum į orą.

Jei to negana, nuolat apie save „Twitter“ tinkle praneša Marso pavir-šiumi važinėjantis NASA visureigis „Curiosity“. Štai praėjusią savaitę jis rašė: „Leidus inžinieriams, šis akmuo bus pirmasis mano grąžto taikinys Marse.“ Šalia prane-šimo puikuojasi akmens nuotrauka. Tiesa, žinutes rašo ne jis pats, o inži-nieriai Žemėje, bet žinios iš Marso mus pasiekia beveik realiu laiku.

Norite patys pakilti į kosmosą? Susimokėkite 100 tūkst. JAV dolerių arba bandykite laimėti skrydį loterijoje. Štai šmaikščiomis reklamos kampanijomis garsėjantis prekės ženklas „Axe“, pristatydamas naują pro-dukto liniją „Apollo“, 22 laimingiesiems išdalins bilietus į kosmosą. Pir-mieji eilinių žmonių – ne profesionalių astronautų – skrydžiai jau planuojami trečiąjį šių metų ketvirtį.

■Ant darbo stalo esantys daiktai ir papuošimai daug išduoda apie dar-buotoją. Biure žmonės stengiasi parodyti savo tikslus ir vertybes, rašo portalas ,,Entrepreneur“.

Darbo stalas yra duo-muo, kurs gali parodyti

tinkamiausią būdą, kaip vadovui efektyviau suprasti ir motyvuoti darbuotoją. „Žmonės nori, kad apie juos žinotų. Jautiesi svei-kesnis, laimingesnis ir žy-miai produktyvesnis, kuo-met kiti mato, koks esi“, – teigia Samas Gosslingas, psichologas ir Teksaso uni-

Stalas gali tapti antru darbuotojo veidu. Scanpix

Gera forma – svarbi lyderiui. Shutterstock

Svoris lemia vadovo sėkmęNaujausi tyrimai parodė, kad keli papildomi kilogramai ar padidėjusi

juosmens apimtis lemia sugebėjimą vadovauti kolektyvui.

Treniravimasis įveikti mara-toną ar ilgos trenir uotės sporto salėje

nėra pagrindinė vadovo darbo dalis, bet lyderystės ekspertai teigia, kad gera forma privaloma vadovau-jamas pareigas užiman-čiam žmogui, rašo „Wall

Street Journal“.„Vadovo pareigos rei-

kalauja uolaus ir įtempto darbo, taigi fizinis darbo aspektas toks pat svar-bus kaip ir visi likusieji“, – teigia Sharonas McDo-well-Larsonas, organizuo-jantis vadovų mankštos programą nevyriausybi-nėje organizacijoje „Kūry-

biškos lyderystės centras“ (angl. Center for Creative Leadership).

Šio centro vykdyti tyri-mai parodė, kad vadovai, kurių kūno masės indek-sas aukštesnis, o juosmens apimtis platesnė, laikomi mažiau produktyvūs dirbti ir bendrautu su ko-legomis.

„Svorio tema laikoma darbo pokalbių tabu, bet to negalima praleisti pro pirštus. Vadovas, turin-tis antsvorio, laikomas mažiau veiksniu dėl vy-raujančios nuomonės, kiek svoris turi įtakos žmogaus sveikatai ir iš-tvermei“, – sako Barry Posneris, Santa Klaros universiteto profesorius. Jis taip pat pažymėjo, kad apie stambius žmones vyrauja stereotipai, taigi pradinė reakcija nėra po-zityvi, kai susiduriame su viršsvorio turinčiu direk-toriumi.

„Šiandien vadovai, kitaip nei jų pirmtakai, turi būti pasiruošę ne-tikėtiems interviu, užti-krintai bendrauti su po-tencialiais investuotojais bei greitai reaguoti į kom-panijoje iškilusias pro-blemas. Viršsvoris šiuo atveju gali išduoti kontro-lės stokojantį vadovą“, – išskiria Amanda Sanders, įvaizdžio specialistė, kuri yra dirbusi su įmonių, patekusių į „Fortune 500“ sąrašą, vadovais.

Svarbu tai, kad va-dovo kompetencija nėra tapati jo lyderiavimo ga-bumams, bet gera fizinė forma lemia didesnį pasi-tikėjimą savimi.

versiteto profesorius. Jis išskiria keturis pagrindinius dalykus, kuriuos reikia įsi-dėmėti, norint „iššifruoti“ darbuotoją pagal jo darbo vietą.

Tvarkingas stalas rodo, kad darbuotojas patikimas ir punktualus. Tokie žmo-nės orientuojasi į užduotis, jas planuoja ir atlieka laiku. „Pirmiausiai ant darbo stalo ieškau kalendoriaus, nes tai reiškia, kad žmogus yra sąžiningas ir kruopš-tus“, – sako S. Gosslingas. Netvarkingas stalas nebū-tinai blogas dalykas, tačiau tai sudaro nepatikimumo įspūdį kitiems.

Anot profesoriaus, ne-įprasti daiktai ant stalo išduoda, kad darbuotojas kūrybingas ir atviras nau-jovėms. Žmonės, kurių stalai dekoruoti neįprastais daiktais, atviresni. Tai reiš-

kia, kad jie inicijuos naujas idėjas ar drąsins daugiau patirti.

Įkvepiantys plakatai ir priklijuojamos žinutės darbo vietoje reiškia, kad žmogus neurotiškas. Kaip teigia S. Gosslingas, tokie dalykai parodo psicholo-ginę būseną, kai asmuo stengiasi išlaikyti visus drauge. Apibūdinimas „neurotiškas žmogus“ ne-kelia teigiamo požiūrio, bet tokiems žmonėms sekasi.

Jauki aplinka darbo vie-toje išduoda, kad žmogus linkęs bendrauti. Profeso-rius pažymi, jog atidarytos kabineto durys, patogios kėdės ar saldainių dubenė-lis rodo darbuotoją esant draugišką.

Pastarasis lengviau skin-sis kelią paaukštinimo link negu uždaresnis darbuo-tas.

Ką gali atskleisti darbo stalas

Nr. 22013 m. sausio 21–27 d.