Apie 240 mln. litų – prognozuojama, kad tiek Lietuva gali gauti pajamų iš medicinos turizmo po gero dešimtmečio.

Lietuviško skalpelio eksportas

gija nėra įgyvendinama. Pasaulyje medicinos turiz-mas pripažįstamas viena progresyviausių turizmo rūšių. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad metinė jo rinkos apyvarta sudaro daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių (apie 159 mlrd. litų) ir tai dar ne pabaiga: prognozuojama, jog rinka kasmet augs apie 35 proc.

Nuotolinis darbas verslui dar svetimas Jeigu gyventumėte Kaune, o dirbti važinė-tumėte į Vilnių kelyje sugaišdami maždaug tris valandas kas dieną, per mėnesį kelyje sugaištumėte beveik aštuonias darbo dienas. Tai greičiausiai taptų svarbia priežastimi darbdavio prašytis leidimo dirbti iš namų arba laisvu grafiku. Plačiau 6–7 p.

Volstrito sukčiai keliauja už grotųDidžiausias kada nors JAV pareigūnų pradėtas tyrimas dėl prekybos pasinaudojant viešai neskelbtina informacija (angl. insider trading) atskleidė milijonus dolerių pelno susižėrusį tinklą, veikusį tokiose bendrovėse kaip „Gold-man Sachs“, IBM, „Dell“. Plačiau 12–13 p.

Sužavėjome Silicio slėnįLietuvoje viešėdami Silicio slėnio investuotojai ir atstovai susižavėjo šalies pradedančiųjų verslų – „startup'ų“ ekosistema ir sutiko, kad Lietuvoje galėtų iškilti Silicio slėnio atitikmuo, o mažą šalies rinką vadino pranašumu. Plačiau 22–23 p.

M&A sėkmės receptai Didelius sandorius supančioje euforijoje lengva pamiršti, kad dalis įmonių įsigijimų ir sujungimų, investuotojų vadinamų anglišku trumpiniu M&A (angl. mergers and acqui-sitions), nepavyksta: dažnai jie nepasiekia strateginių tikslų, dėl kurių yra pradedami. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 78Tiražas: 15 000

»E. Walshas: Pagrindinis iššūkis šiandien yra didėjantis susirūpinimas, kad reikalai pakryps į bloga

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

PirMAdiENiS. 2012 M. balandžio 23–29 d. Nr. 16 (78) SAVAiTrAšTiS. leidžiaMas kiekvieną pirMadienį www.ekonomika.lt

Plačiau 20 p.

■Ekspertai patikslina, kad tokį tikslą pasiektume tik pasirinkę geriausius pasaulio pavyzdžius, vienydamiesi ir gerindami šalies įvaizdį.

Dauguma privačių medi-cinos klinikų Lietuvoje jau gana seniai sulaukė užsie-nio pacientų ir emigrantų dėmesio. Kol šalies gyven-tojams privačių gydytojų paslaugos ne visuomet įkan-

damos, dalis tokių gydymo įstaigų norėdamos dirbti pelningai investuoja popu-liarindamos savo paslaugas užsienyje.

Vis dėlto jeigu Lietuvą ly-gintume su kitomis pasaulio valstybėmis, anot medicinos verslo atstovų, mūsų šalyje medicinos eksportas kol kas išgyvena gimimo stadiją, nes bendra Lietuvos medicinos turizmo skatinimo strate-

r. Vaitkus: Šį šimtmetį branduolinei energetikai atitinkamo masto alternatyvų nėra ir nebus Plačiau 8 p.

G. Umbrasas: Elitas sutilptų į vieną žurnalo nuotraukų katalogą, kuris beveik sutampa su didžiausių skolininkų sąrašais

rinkos pokyčiai396,85620,48322,405744,553007,569588,38

OMXrOMXTOMXVFTSE100NSdQNi225

+1,63 %+1,77 %+1,44 %+0,59 %–1,57 %+0,66 %

balandžio 12–19 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris TreigysPORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 78 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

rEKLAMOS ir KOMErCiJOS dirEKTOriUSsaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

tai kad uždirbtų 2 litus iš panaudotų baterijų, „Ekonomika.lt“ redakcija turėtų paimti dar bent šimtą ilgų interviu iš pašnekovų. Galvani-nius elementus redakcijos žurnalistai naudoja diktofonams, bet net jei savaitraščio pašnekovai įprastai turi daug ko įdomaus pasakyti, kol kas visi komandos nariai tėra surinkę ne daugiau kaip pusę kilogramo išsieikvojusių baterijų. Kad pagal naują jų supirkimo sistemą nusipelnytume 2 litų, mums reikia dar bent pusės kilogramo šių atliekų. Kol kas nenusprendėme, ką su šiais 2 li-tais veiksime, kai rei-kalingą kiekį surink-sime: nedraustų meras – turbūt įmestume į kepurę išmaldos pra-šančiam varguoliui.Asociacija EEPA teisi pastebėdama, kad elek-tronikos perdirbėjų organizuojama 2 Lt/kg sistema yra ekonomiškai beviltiška ir griaunanti jau dabar išplėtotą sava-norišką baterijų rūšiavimo prekybos centruose ir degalinėse tvarką. Juolab kad Lietuva pagal buitinių, elektronikos ir tokių kenksmingų kaip baterijos atliekų (arba antrinių žaliavų, kitaip sa-kant) tvarkymą atrodo kaip nedrausminga moks-leivija paskutiniame suole – dar dabar neįgyven-dina net minimalių direktyvinių įpareigojimų. Štai panaudotų elementų surinkimu pirmaujan-čioje Belgijoje 1 000 gyventojų tenka 20 konteine-rių, Lietuvoje tūkstančiui gyventojų išeina vos 2 analogiški konteineriai. Vis dėlto net ne talpyklų pasiekiamumas ar žmonių požiūris lemia lėtas

mūsų krašto apsukas – šalyje paprasčiausiai per mažai verslininkų įsitraukia į šią griežtai re-guliuojamą, bet pelningą sritį, ir taip neskatina konkurencijos. Trūksta ir kontrolės, kad versli-ninkai veiktų sąžiningai.Pagal šios vertybės – atliekų tvarkymo verslą Lietuva ES reitinge žiba ne geriau nei „Žalgi-ris“ „Eurolygoje“ ir atrodo gerokai liūdniau už spartuolį triušelį iš „Energizer“ reklamos. Net valdžios viršūnėse neaišku, ką dar doro galima nuveikti su „šiukšlėmis“ – šitai iškalbingai ilius-

truoja kardinaliai išsiskyrę prezidentės ir parlamento požiū-riai dėl praėjusią sa-vaitę Seime nagrinėto Atliekų tvarkymo įsta-tymo.Ką kalbėti apie bate-rijas ir šiaip plastiki-

nius butelius, jei Lietuva grėsmingai atsilieka nuo grafikų branduolinėms atliekoms saugoti, nors sykiu entuziastingai imasi naujos atominės jėgainės statybos – apie ją šios savaitės numeryje pasakoja projekto vadovas Rimantas Vaitkus.Rusai savo elektrinę Lietuvos pašonėje grasina statysiantys į talką pasikviesdami studentus. O Lietuva turi milžinišką potencialą užsienyje – žmonių, kurie grįžę į savo šalį ir čia pradėję kurti savo verslus, tarp jų ir atliekų tvarkymo, gero-kai priverstų pasitempti ir kiek užsisėdėjusius rinkos senbuvius. Tad kai jie grįš – tai bus dar rimčiau nei praėjusio šeštadienio romantiškas „Darom“.

Darome ir dar uždirbameKategorijos „ekonomiškas“ ir „ekologiškas“ turi tą pačią šaknį, tik gaila,

nedažnai išsitenka tame pačiame sakinyje, o dažniausiai ir išsiskiria.

Š

Redakcija 3

»Ką kalbėti apie baterijas ir šiaip plastikinius butelius, jei Lietuva grėsmingai atsilieka nuo grafikų branduolinėms

atliekoms saugoti

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės temaSavaitės tema 54 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

SAVAITĖS TOP 5

daumantas Lapinskas, ūkio viceministras

»Sveikatos turizmas yra vienas iš Lietuvos prioritetų. reikia pritraukti į Lietuvą turistų, išnaudojant turimą sveikatos ir medicinos įstaigų, kurortų potencialą, mažinant šio sektoriaus sezoniškumą ir skatinant medikus pasilikti Lietuvoje

»Apskaičiuota, kad Lietuvoje sveikatingumo tikslais atvykęs turistas vidutiniškai per dieną išleidžia daugiau kaip 350 litų, o atostogaudamas ir poilsiaudamas – apie 210 litų per dieną

infliacijos prognozė

Prasideda „startoNOMiKA“

Nepriėmė rusiško banko

Kaups naftą

Paskelbė rezultatus

Lietuvos banko valdyba neišdavė leidimo Rusijos Federacijoje įregistruotam akciniam komerciniam bankui „Investicionnyj tor-govyj bank“ įsteigti atsto-vybę Lietuvoje.

Nutarimas priimtas at-

sižvelgiant į tai, kad ne-buvo pateikti visi su banko veikla susiję duomenys: išsami informacija apie akcininkus, kuri vertinama siekiant užtikrinti šalies bankų sistemos patiki-mumą.

Ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma iki 2015 m. pereiti prie centrali-zuoto naftos produktų ir atsargų kaupimo bei tvar-kymo.

Kol bus pereita prie centralizuoto atsargų kaupimo, Lietuvos naftos produktų agentūra su įpa-reigotosiomis įmonėmis sudarys susitarimus dėl ne didesnio kaip 10 proc. nu-statyto privalomo sukaupti atsargų kiekio.

Praėjusią savaitę tele-komunikacijų bendrovės skelbė I ketvirčio finansi-nius rezultatus. „Tele 2“ pranešė auginusi pelną 6,9 proc., iki 47 mln. litų. „Omnitel“ paskelbė uždir-busi 121 mln. litų – 10 mln.

litų mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Pelningai dirbo ir „Teo“: įmonių grupės pajamos I ketvirtį sudarė 190,5 mln. litų ir buvo 2,5 proc. dides-nės. Grynasis bendrovės pelnas – 37 mln. litų.

Balandžio 24 dieną 18.30 val. „Ekonomika.lt“ renginiu „startoNOMIKA“ pradeda diskusijų ciklą *NOMIKA.

Per pradedantiesiems verslams skirtą renginį patirtimi dalysis vienas iš „Pinevio“ įkūrėjų Min-daugas Kriščiūnas, „Star-tuphighway“ patarėjas ir investuotojas Martynas Nikolajevas bei komuni-kacijos gidų agentūros XX įkūrėjas Tomas Rama-nauskas.

Šį mėnesį, palyginti su kovu, infliacija gali suda-ryti 0,3 proc., prognozuoja Lietuvos statistikos depar-tamentas.

Tokiu atveju metinė inf-liacija balandį, tikėtina,

gali būti 2,9 proc., kovą ji sudarė 3,7 proc.

Tikėtina, kad didžiausią įtaką infliacijai turės dėl brangstančių degalų didė-jančios transporto prekių grupės kainos.

Lietuva naftos atsargas kaups centralizuotai. aFp

„startoNOMiKA“ – pirmoji „Ekonomika.lt“ renginių ciklo diskusija. ekonomika.lt

»Vakarų Europai ir JAV esame priimtini dėl kainų, Pietų šalims ir rusijai – dėl europietiškos paslaugų kokybės ir gerų rusų kalbos įgūdžių

Artūras razbadauskas, klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakulteto dekanas

NUOMONĖ

roma Stubrienė, klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė

jos, Ispanijos, Izraelio, kitų šalių. Tačiau dar nedidelė jų dalis atvyksta gydytis ar sveikatą stiprinti.

reikia vienytisPolikliniką, ligoninę ir šeimos kliniką valdančios „Kardiolitos“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Jo-nutis skaičiuoja, kad treč-dalis jų pacientų – atvykė-liai iš užsienio, daugiausia iš NVS šalių: Rusijos, Bal-tarusijos, Gruzijos, Ka-zachstano. Jis suskumba paneigti mitą, neva pri-traukiant klientų iš šių rinkų kyla keblumų dėl vizų: „Mūsų klinika buvo įsteigta prieš 15 metų kaip alternatyva Santariškėms aptarnauti būtent šių šalių pacientus, todėl turime jau suformavę savo vardą, o su konsulatais bendradar-biaujame geranoriškai, todėl problemų nekyla. Tačiau darbo įdėti reikia kasmet, nes šios rinkos la-bai didelės.“

Paklaustas, kaip ver-tina parengtą medicinos turizmo studiją, A. Jonu-tis tvirtina, kad einama teisinga kryptimi, tačiau svarbiausia – vienybė.

„Kaip strategijoje nu-matyta, taip ir mes ma-nome, kad palankiausios ilgalaikės perspektyvos yra Vakarų Europoje. Tačiau tam reikia diegti kokybės standartus, o tai užima laiko ir nemažai kainuoja, todėl valstybė turėtų prisidėti, – sako „Kardiolitos“ direktoriaus pavaduotojas. – Tačiau prie klasterio jungtis pla-nuojame ir nemanau, kad tarp konkurentų turėtų atsirasti trinties.

Užsienyje mes nekon-kuruojame, turime būti vieningi. Rinkos didelės, visiems užteks klientų, o savo šaliai privalome atsto-vauti bendrai.“

Lietuviško skalpelio eksportasApie 240 mln. litų – prognozuojama, kad tiek Lietuva gali gauti pajamų iš medicinos turizmo po gero dešimtmečio. Ekspertai patikslina, kad tokį tikslą pasiektume tik pasirinkę geriausius pasaulio pavyzdžius, vienydamiesi ir gerindami šalies įvaizdį.

EVELiNA POViLAiTyTė evelina.povilaitytė@ekonomika.lt

Dauguma priva-čių medicinos klinikų Lietu-voje jau gana

seniai sulaukė užsienio pacientų ir emigrantų dėmesio. Kol šalies gyven-tojams privačių gydytojų paslaugos ne visuomet įkandamos, dalis tokių gy-dymo įstaigų norėdamos dirbti pelningai investuoja populiarindamos savo pas-laugas užsienyje.

Vis dėlto jeigu Lietuvą lygintume su kitomis pa-saulio valstybėmis, anot medicinos verslo atstovų, mūsų šalyje medicinos eksportas kol kas išgyvena gimimo stadiją, nes ben-dra Lietuvos medicinos turizmo skatinimo strate-gija nėra įgyvendinama. Pasaulyje medicinos turiz-mas pripažįstamas viena progresyviausių turizmo rūšių. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad metinė jo rinkos apy-varta sudaro daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių (apie 159 mlrd. litų) ir tai dar ne pabaiga: prognozuojama, jog rinka kasmet augs apie 35 proc.

Masina emigrantaiSavaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas plastinės chi-rurgijos centro „Grožio chirurgija“ direktorius Jonas Staikūnas pasakoja, kad įmonė jau kelerius me-tus intensyviai dirba pri-traukdama užsienio paci-entų iš Danijos bei Airijos. Šiuo metu 60 proc. klinikos klientų sudaro atvykėliai iš svetur.

Centro direktorius tvir-tina, kad tokią strategiją pasirinko tikslingai ir mato perspektyvų: „Ka-dangi plastinės chirurgi-jos paslaugos nėra kom-pensuojamos nė vienoje

šalyje, čia gerai veikia lais-vos rinkos dėsniai. Taip pat teiksime odontologijos paslaugas – matome didelį potencialą. Dienos chi-rurgija populiarėja tarp emigrantų, nes Lietuvoje šios paslaugos gerokai pi-gesnės.“

Būtent kaina ir aukš-tas aptarnavimo kultūros bei kokybės santykis šiuo metu, visų kalbinamų ekspertų nuomone, yra pagrindinis Lietuvos pra-našumas plečiant medici-nos turizmo rinką. Tačiau J. Staikūnas pabrėžia, kad stebuklai neįvyksta aki-mirksniu: „Norint dirbti su pacientais iš užsienio reikia suprasti tos šalies mentalitetą, o svetur įgyti reputaciją yra sudėtinga. Be to, reikia perprasti užsienio šalių teisinius aspektus, reikalavimus. Kita vertus, konkurenci-jos beveik nėra, nes mūsų kainos kitokios. Tačiau operacijas atliekame tik Lietuvoje, nes keistųsi kai-nodara.“

Privatumo blogisKaip didžiausias kliūtis plėsti medicinos turizmo rinką Lietuvoje J. Staikū-nas įvardija prastą mūsų šalies įvaizdį užsienyje ir menką valstybės interesą.

„Kol bus formuojama nuomonė, kad privati medicina yra blogis, kol Seimo nariai kalbės tik apie planinę ekonomiką ir

rems tik valstybines įstai-gas, nieko gero čia ir ne-bus. Mūsų viena įstaigėlė visai Lietuvai yra nulis“, – apibendrina „Grožio chirurgijos“ direktorius.

Septynerius metus my-nęs įvairių ministerijų slenksčius privačių me-dicinos įstaigų bei medi-cinos turizmo asociacijų interesams atstovaujantis Laimutis Paškevičius pa-

sakoja dėmesio sulaukęs iš Ūkio ministerijos. Jau parengta medicinos tu-rizmo plėtros ir paslaugų eksporto galimybių ana-lizė, o šiemet ministerija inicijuos medicinos eks-porto klasterizaciją, pa-remtą viešojo ir privataus sektoriaus partneryste.

„Ministerija nusi-teikusi investuoti į šį projektą, nes grąža bus

dviguba. Klasterizacijoje dalyvausiančios medi-cinos įstaigos turės ser-tifikuotis, tuomet bus skiriama lėšų rinkodaros priemonėms, – trumpai apibūdina L. Paškevičius. – Reikia suprasti, kad pa-saulio mes nenustebin-sime, bet turime formuoti Lietuvos – saugios ir pa-trauklios šalies – įvaizdį, akcentuoti optimalios kai-

nos bei kokybės santykį ir reklamuoti, kaip tos paslaugos bus teikiamos.“

Pelnytųsi visiJis aiškina, kad medicinos turizmas galimybių užsi-dirbti atveria ne tik klini-koms, bet ir kitoms svei-katos, SPA, reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms, apgyvendinimo bei transporto sektoriams:

„Niekas dėl vienos plom-bos į Lietuvą nevažiuos. Skaičiuojama, kad pavyz-džiui, britai medicinos turizmą renkasi, kai sąs-kaita gali sudaryti apie 1 tūkst. svarų (apie 4,2 tūkst. litų) arba jei ilgai reikia laukti eilėse.“

Anot L. Paškevičiaus, didesnius medicinos tu-ristų srautus paskatins ir po metų įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) direktyva, pagal kurią ES piliečiai galės gydytis bet kurios šalies medicinos įstaigoje, o išlaidos bus dengiamos iš valstybinio

arba privataus jo turimo sveikatos draudimo.

„Tačiau susiduriame su rizika, kad Lietuvos pacientai gali išvažiuoti į užsienį gydytis privačiose klinikose, nes mūsų šalyje tokios paslaugos nekom-pensuojamos. Taigi vietoj pacientų importo turėsime eksportą. Šią problemą rei-kia spręsti“, – sako eksper-tas.

Prognozuojama, kad Lietuva galėtų tapti pa-traukli įvairių ligų di-agnostika ir gydymu. Odontologijos paslaugos, plastinė chirurgija, kelio ir

klubo sąnarių keitimo, šir-dies operacijos, nevaisin-gumo gydymas, diagnos-tikos tyrimai yra aukšto lygio, o kainos prieinamos.

Anksčiau skelbtais Ūkio ministerijos skaičia-vimais, Lietuvos turizmo sektorius pernai augo 20 proc., o kurortuose apsi-stojančių turistų skaičius sudaro ketvirtadalį visų turistų (apie 400 tūkst.). Pernai iš turizmo gautos ir rekordinės pajamos – 4,4 proc. bendrojo vidaus pro-dukto. Daugiausia turistų atkeliauja iš Rusijos, Len-kijos, Vokietijos, Baltarusi-

»Ministerija nusiteikusi investuoti į šį projektą, nes grąža bus dviguba

FAKTAi

MEdiCiNOS TUrizMAS

•Pagal Lietuvos medicinos turizmo galimybių analizę pateikti trys galimi šio sek-toriaus plėtros scenarijai: pesimistiniu atveju būtų uždirbama 146 mln. litų, realiu – 240 mln. litų, op-timistiniu – apie 0,6 mlrd. litų pajamų per metus.

•Analizėje siūloma į Vakarų rinką orientuoti odontologijos, sveikatos patikrinimo ir neinvazinės diegnostikos paslaugas, į Rytų – kardiologijos bei plastinės chirurgijos pas-laugas. Tarp galimų eks-porto paslaugų taip pat nurodomos klubo ir kelio sąnario keitimo operacijos, urologinė chirurgija.

• ES skaičiuojama, kad šiuo metu iki 1 proc. Sąjun-gos gyventojų migruoja dėl medicininių paslaugų.

•Prognozuojama, kad medicininių paslaugų turiz-mą skatins ir kitąmet įsiga-liosianti direktyva, kai už-sienyje gautas medicinos paslaugas kompensuos piliečio valstybė arba priva-taus draudimo fondas.

»Susidursime su rizika, kad Lietuvos pacientai gali išvažiuoti į užsienį gydytis privačiose klinikose, nes mūsų šalyje tai nėra kompensuojama

Renginys vyks ISM Vady-bos ir ekonomikos univer-sitete, Vilniuje.

Specialistai konstatuoja, kad Lietuva medicinos paslaugomis pasaulio nenustebins, bet gali

konkuruoti optimaliu kainos ir kokybės santykiu. reuters

54,7LIETUVOSNAUJIENOS

IŠANKSTINIAIS DUOMENIMIS, ŠIų METų KOVĄ VALSTyBINIO SOcIALINIO DRAUDIMO FONDO („SODROS“) PAJAMOS BUVO 930,1 MLN. LT, T. y. 6,3 PROc., ARBA 54,7 MLN. LT DIDESNĖS NEI TUO PAT METU 2011 M.

Kvitai taksi – jau šiemet?

Čekius taksistai gali išduoti jau nuo lapkričio. Fotodiena

■Taksistai keleiviams išduoti kvitus gali būti įpareigoti jau nuo šių metų lapkričio 1 dienos, praneša premjero kanc-leris deivi-das Matulionis.

„Pagal mūsų priimtus sprendimus verslą regla-mentuojantys pakeitimai

mln.

galimi du kartus per metus, todėl manome, kad lapkri-čio 1 d. tie reikalavimai gali būti įvesti“, – po Vyriausy-bės pasitarimo žurnalistams sakė kancleris.

Deivido Matulionio tei-gimu, išduodamo čekio forma nėra svarbi – jis gali būti ir spausdintas, ir para-šytas ranka.

LietuvojeLietuvoje 76 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Lietuva pasiskolino 1, 4 mlrd.

Bankai HSBC ir dNB padėjo išplatinti Lietuvos obligacijas. scanpix

■didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų gru-pei priklausantis dNB ban-kas su britų banku HSBC tarptautinėje kapitalo rinkoje sėkmingai išplati-no šešerių metų trukmės 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) nominalios vertės Lietuvos Vyriausybės obligacijų emisiją.

Tai šiemet antra Vyriau-sybės išleista obligacijų emisija.

Šios obligacijos papildys 2018 m. vasarį išperkamų Vyriausybės vertybinių popierių emisiją. Naujai išleistų Lietuvos skolos ver-tybinių popierių pajamingu-mas antrinėje rinkoje siekia apie 4 proc.

Nuotolinis darbas verslui dar svetimas

Jeigu gyventumėte Kaune, o dirbti važinėtumėte į Vilnių kelyje sugaišdami maždaug tris valandas kas dieną, per mėnesį kelyje sugaištumėte beveik aštuonias darbo dienas. Tai greičiausiai taptų svarbia

priežastimi darbdavio prašytis leidimo dirbti iš namų arba laisvu grafiku.

diNA SErGiJENKOdina@ekonomika.lt

Specialistai ti-kina, kad re-tas darbdavys sulaukęs tokio darbuotojo pra-

šymo imsis jį svarstyti, mat kol kas, kitaip nei Vakaruose, darbas laisvu grafiku Lietuvoje nėra po-puliarus.

Su valdžia – per „Skype“Vieno interneto portalo humoro skiltį prižiūrin-tis Egidijus laisvu darbo grafiku dirba jau devy-nis mėnesius. Kiekvieną dieną, įskaitant savaitga-lius, jis kelias valandas prisėda prie interneto portalo, dėlioja pokštus, prižiūri skilties turinį ir lankytojų rašomus ko-mentarus. „Dirbu vienas, o su valdžia bendraujame per „Skype“ arba „Gmail“ paštu“, – pasakojo nuoto-liniu būdu dirbantis dar-buotojas.

Anot jo, tokia praktika – darbas iš namų – yra puikus būdas darbdaviui sutaupyti: nereikia nuo-motis biuro, investuoti į darbo priemones, be to, darbuotojai sutaupo kelionpinigių ir laiko ne-vykdami į biurą.

Laisvė kūrybingiemsEgidijaus nuomone, dar-bas laisvu grafiku labiau-siai tinka ten, kur reikia kūrybingumo. „Dirbant

tokį darbą kartais geriau išeiti pasivaikščioti, su-sidėlioti mintis, atsipa-laiduoti, kad atsakymai ateitų patys. Todėl tokių profesijų darbas iš namų yra pranašumas“, – sakė interneto portalo skilties

prižiūrėtojas.Egidijus pasakojo, kad

dauguma jo pažįstamų taip pat dirba laisvu gra-fiku. Tiesa, visi jie – infor-macinių technologijų spe-cialistai. „Kartais jiems tenka užsukti į biurus,

pristatyti savo darbus, tad visiško atotrūkio nėra. Tačiau 90 proc. jų darbo yra virtualūs“, – pasakojo vaikinas. Tačiau nuver-tinti komandinio darbo ir dvasios jis nebuvo linkęs: anot programuotojo, no-

rint konkuruoti aukščiau-siu lygmeniu itin svarbūs darbuotojų tarpusavio santykiai.

Nuotolinis darbuoto-jas neslėpė, kad pasitaiko akimirkų, kai norisi pa-tingėti. „Tačiau dirbu

pagal autorinę sutartį ir suprantu, kad bet kada galiu būti lengvai pakeis-tas kitu“, – šypsojosi jis.

derina darbą ir šeimąBendrovė „Omnitel“ viena pirmųjų Lietu-

voje savo darbuotojams suteikė galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įmonės personalo vadovė Živilė Valeišienė atskleidė, kad daugiau nei 70 proc. įmo-nės darbuotojų jau tre-čius metus ja naudojasi.

Tiesa, toks darbas bendro-vėje – ne nuolatinis. „To-kia forma suderinama, kai reikia spręsti šeimi-nius klausimus, arba, pavyzdžiui, pasirodžius pirmiesiems ligos požy-miams, kai nenorima už-

»dirbant tokį darbą kartais geriau išeiti pasivaikščioti, susidėlioti mintis, atsipalaiduoti, kad atsakymai ateitų patys

krėsti kolegų, – detalizavo Ž. Valeišienė. – Taip dirbti galima per vaikų, ypač pradinukų, atostogas arba prireikus susikaupti dirbant kūrybinį ar anali-tinį darbą.“

Moteris pasakojo, kad

»šiuolaikinės technologijos leidžia keisti nusistovėjusias darbo formas ir suteikti darbuotojui galimybę derinti asmeninį gyvenimą su darbu

„regitra“ atnaujins sistemą

„regitra“ diegs centralizuotą stebėjimo sistemą. Fotodiena

■Siekdama užtikrinti didesnį vairuotojų egzami-navimo veiklos skaidrumą valstybės įmonė „regitra“ visuose įmonės egzaminų centruose šiemet planuoja įdiegti centralizuotą stebė-jimo sistemą.

Vairavimo egzaminų ste-bėjimo sistema leis veiksmin-

giau kontroliuoti egzamina-vimą ir sudarys galimybes įrašyti vairavimo egzaminų vaizdą ir garsą į elektronines laikmenas. Tikimasi, kad įdiegta naujovė padės įver-tinti ir darbuotojų turimus klientų aptarnavimo įgū-džius, taip pat tiksliau spręsti su egzamino vertinimu susi-jusius klausimus.

toks sprendimas gimė ieš-kant būdų, kaip darbuo-tojams lanksčiau derinti darbą ir šeimą. „Kadangi 2009 metais (tada ben-drovė įteisino nuotolinio darbo galimybę – aut. past.) dauguma mūsų darbuotojų turėjo nešio-jamuosius kompiuterius, išmaniuosius telefonus, nuotolinio prisijungimo prie sistemų raktus ar SIM korteles su elektro-niniu parašu, papildomos įrangos beveik ir nerei-kėjo“, – pasakojo Ž. Va-leišienė.

Nebuvo įstatymoPrieš trejus metus galio-jusiame šalies Darbo ko-dekse nebuvo numatyta nuotolinio darbo gali-mybė, tad kuriam laikui darbuotojų veiklą na-muose teko įteisinti kaip namudinį darbą, o 2010 metais buvo inicijuotas kodekso pakeitimas ir įstatymuose atsirado są-voka „nuotolinis darbas“.

„Manome, kad yra tiesioginis ryšys tarp laimingų darbuotojų ir laimingų klientų, todėl dėmesys darbuotojų ug-dymui, motyvacijai yra būtinas, – tikino „Omni-tel“ personalo vadovė. – Šiuolaikinės technolo-gijos leidžia keisti nusi-stovėjusias darbo formas ir suteikti darbuotojui ga-limybę derinti asmeninį gyvenimą su darbu.“

Pasitiki darbuotojaisLankstaus darbo grafiko pranašumus išnaudoja ir lietuviškasis „Microsoft“ padalinys. „Mūsų darbo taisyklėse reglamentuo-jama, kad darbo laikas darbuotojui nebūnant biure nebūtų ilgesnis nei pusė viso darbo laiko, tačiau pasitikime dar-buotojų nuovoka, kiek jie

mano galintys dirbti ne biure“, – aiškino „Micro-soft Lietuva“ komunikaci-jos ir socialinių projektų vadovė Žana Jakevičienė.

Nuotolinis darbas yra bendrovės kasdienybė jau daugelį metų, nes turima programinė įranga užti-krino darbuotojams sau-gią nuotolinę prieigą prie kompanijos informacinių resursų, o daliai darbuo-tojų nuolat tenka keliauti, nuotoliniu būdu daly-vauti susitikimuose, tęsti komandinį darbą ir t. t. Ž. Jakevičienė patikslino, kad Darbo kodekse atsira-dus nuotolinio darbo re-glamentavimui buvo pa-keistos ir įmonės vidaus taisyklės, tad šiandien čia apibrėžiama tik darbo dienos ir darbo savaitės trukmė. „Prašome vienin-telio dalyko: darbuotojas savo „Outlook“ kalendo-riuje turi nurodyti, kada planuoja dirbti ne biure, kad kiti komandos nariai galėtų iš anksto susipla-nuoti komandinį darbą“, – sakė specialistė.

Naudinga darbdaviamsĮdarbinimo agentūrą „Part-timers“, skirtą spe-cialistams, ieškantiems darbo laisvu grafiku ar nuotoliniu būdu, įkūrusi Giedrė Mačėnienė tvir-tino, kad ne visada įma-nomas lankstus darbo grafikas. „Pavyzdžiui, gamyboje, klientų aptar-navimo srityse dirban-čiai įmonei svarbu turėti darbuotojų, dirbančių įprastai. Tačiau daugelio specialybių atstovai dar-bus gali atlikti turėdami

laisvą darbo grafiką“, – tvirtino ji.

G. Mačėnienės nuo-mone, lankstus darbo or-ganizavimas naudingas ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. „Darbdavys gali sumažinti išlaidas personalui, mažiau kai-nuoja biurą išlaikyti, gali pasamdyti aukštesnės kvalifikacijos specialistą už mažesnį atlyginimą su-teikdamas jam trumpesnį darbo laiką. Tai ekonomi-niu sunkmečiu aktualu visoms įmonėms“, – aiš-kino specialistė.

Pavyzdžiai tik tarptautiniaiSpecialistė pasakojo, kad Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, jog šeimos, au-ginančios mažamečius vaikus, vieniši motinos ir tėvai, studentai turi teisę dirbti ne viso darbo laiko režimu. „Susitarimo inici-atyva priklauso ir darbda-viui, ir darbuotojui. Kitais atvejais gali būti sudaro-mos terminuotos, laikinos ar autorinės sutartys“, – aiškino ji.

G. Mačėnienė neslėpė – kol kas Lietuvos darb-daviai į lankstaus darbo formą žiūri įtariai. Anot jos, darbdaviams atrodo, kad taip dirbančius dar-buotojus bus sunku kon-troliuoti, jie atliks mažiau darbų nei kolegos, dir-bantys sutartines darbo valandas. „To nebus, jei darbdaviai aiškiai įvar-dys siekiamus tikslus ir laiką, per kurį jie turi būti pasiekti, – tikino G. Ma-čėnienė. – Lietuvoje tarp-tautinės kompanijos jau taiko vakarietiškus darbo organizavimo modelius ir neabejoja lankstaus darbo pranašumais, tačiau tai, deja, pavieniai pavyzdžiai, o ne įprastas reiškinys Lie-tuvos darbo rinkoje.“

Laisvės darbe norėtų kas antras darbuotojas, tačiau kol kas lietuviškos kompanijos nėra linkusios patikėti laisvo darbo grafiko pranašumais, tvirtina specialistai. reuters

FAKTAi

NUOTOLiNiS dArBAS

• 2010 m. nuotolinio dar-bo sąvoka buvo įteisinta Lietuvos darbo kodekse

• 86 proc. „Omnitel Trends“ apklausos daly-vių, turinčių išmaniuosius telefonus, rinktųsi dirbti įmonėje, leidžiančioje dirbti nuotoliniu būdu

• 76 proc. apklausos daly-vių tvirtino, kad galimybė dirbti nuotoliniu būdu di-dintų jų motyvaciją

• Agentūros „Part-ti-mers“ duomenimis, 7 iš 10 nedirbančių lietuvių negali įsilieti į darbo rinką, nes neturi galimybės dirbti įprastos darbo dienos

• Agentūros duomenimis, beveik 50 proc. darbuoto-jų nėra patenkinti įprastu darbo grafiku

Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų partijos pirmininkas:pirmiausia referendumą dėl naujos atominės elektrinės inicijuojame ne dėl to, kad sustabdytume projektą, o suprasdami, jog situacija pasaulyje po Fukušimos avarijos, įvykusios jau po rinkimų, pasikeitė. organizuodami referendumą politikai turi jausti žmonių nuomonę – tai demokratinis, bendruomeniškas ir visuomeniškas kelias

Indrė Kleinaitė, darnaus vystymosi teoretikė: Man billas Gatesas nėra autoritetas. antai energetikos guru amory lovinsas, įvardijamas tarp 100 įtakingiausių planetos žmonių, tik ne toks turtingas, argumentuoja, kaip būtų galima transformuoti amerikos ekonomiką apsieinant be naftos, anglies ir atomo. pingant alternatyvioms energijos rūšims, pati atominė energetika gali tapti nekonkurencinga, nes turi daug nematomų, paslėptų sąnaudų

NUOMONĖ

reikia atsiklausti žmonių... ...ir nebūtinai B. Gateso

Mūsų ateitis – atomas?

asmeninio albumo nuotr.Fotodiena

Sumuštinio nebus be duonosJeigu į branduolinę energetiką investuoja milijardierius Billas Gatesas, kodėl Lietuva turėtų šią technologiją

laikyti atsilikusia, sako Rimantas Vaitkus, Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius.

Jo įsitikinimu, branduolinė ener-getika nenužudys „žaliosios“ ener-gijos, o kaip tik

leis ją efektyviau plėtoti.

? Seimo opozicijos iniciatyva ketinama leisti tautai ap-

sispręsti dėl naujos atominės elektrinės. Ar gali atsitikti, kad Černobylio atgarsius patyrusiai visuomenei, sakykime, vėjo energetika pasirodytų patrau-klesnė?

Pasaulyje, be Černoby-lio, įvyko dar dvi didelės avarijos. Deja, žmogus mo-kosi būtent iš klaidų.

Mums patogu kalbėti, kai kas dieną veikia šaku-tės lizdai ir tai suprantame bemaž kaip savo konsti-tucinę teisę. Kad šią teisę turėtume, valstybė turi užsitikrinti bazinį elektros generavimą. Vadinasi, tu-rime ją gaminti patys, ir pakankamai pigiai. Ma-nau, šį šimtmetį branduoli-nei energetikai atitinkamo masto alternatyvų nėra ir nebus.

Suprantu žmonių susi-rūpinimą dėl branduolinės energetikos, juk dažnai technologijos, nebūnant tos srities specialistu, ke-lia nepasitikėjimą ar net baimę. Kad ir kaip būtų, lietuvių tautos palaikymas iki šiol buvo beprecedentis visame pasaulyje. Vis dėlto kai artėjame prie konkre-čių įvykių, kyla ir daugiau klausimų.

? Kalbėdami apie bran-duolinę energetiką laiką

matuojame ne dešimtimis metų, o šimtmečiais. Tačiau

MAriJUS širViNSKASmarijus@ekonomika.lt

ekonomistė indrė Kleinaitė atkreipė dėmesį, kad šiandien kitos technologijos plėtojamos labai sparčiai.

Atominė elektrinė – klasikinis įrenginys. Daugmaž toks pat kaip klasikinė garo turbina, tik pakura yra branduolinė. B. Gatesas, vienas toliau-siai į priekį žiūrinčių žmo-nių pasaulyje, asmeniškai investuoja į branduolinę energetiką ir pats geres-nės alternatyvos nemato. Kodėl jis turėtų dėti pini-gus į pasenusią technolo-giją?

? Tuomet kaip Lietuvoje seksis alternatyviems ener-

gijos šaltiniams, jeigu atominė energija bus pigesnė?

Naujojoje energetikos strategijoje numatyta iš vėjo energijos išgauti apie 500 MW elektros, ir ato-minė elektra jai nesudarys konkurencijos, mat kai turėsime pagrindinį elek-tros kiekį, rinkoje galės išsitekti ir kitos rūšys, ku-rios kartu „pasidalys“ ta-rifo dydį. Įsivaizduokime sumuštinį: kai turėsime duonos, ant jos galėsime laisvai tepti sviestą, dėti dešrą, sūrį ir salotas.

Juk kiekviena atsinau-jinanti rūšis kainuoja ma-žiausiai du kartus daugiau nei elektros kaina rinkoje, dabar sudaranti 17–18 ct/kWh. Nebent vanduo pi-gesnis, bet mes jo tiek ne-turime, kiek norvegai ar latviai.

? Vis dėlto jeigu vėjas pagamina elektrą už 30 ct/

kWh, o naujosios elektrinės produkcija tikriausiai kainuos ir 25 ct/kWh – ar didelis čia skirtumas?

Tokia AE elektros kaina bus pirmuosius 8 metus, sunkiausiu metu, kai reikės grąžinti paskolą ir palūkanas. Po 20 metų apskritai mums liks tik ga-mybos sąnaudos, dabar su-darančios apie 10 ct/kWh.

?Nedažnai girdimas signata-ras Algimantas Sėjūnas dėl

Visagino AE parlamentui pa-teikė memorandumą ir garsiai pareiškė, kad ši elektrinė kelia grėsmę tautos egzistencijai.

Jis pagal profesiją yra mano kolega fizikas, todėl bent technologiniu požiū-riu galėtų negąsdinti žmo-nių, o įvardijama grėsmė amžiams likti buvusios Sovietų Sąjungos energe-tiniame glėbyje neatlaiko elementarios kritikos.

? Signataras „Hitachi“ technologiją dar vadina

atsilikusia ir vaizdingai pro-gnozuoja, kad su jos griozdišku monstru liksime visą XXi am-

žių. Skamba ne tik vaizdingai, bet ir racionaliai, ypač matant, kad sunkiai susitvarkome su ignalinos AE kuro tvarkymu ir šiuose darbuose negalime pasitikėti partneriais.

Per šimtą metų ir garo katilai ne per daugiausia pasikeitė. Štai ir malūnas

su vėjo jėgaine yra tas pats, tik pirmasis malė miltus, o dabartinis suka generatorių. Ateityje saulės energija bus tokia pigi, kad atrodys juo-kinga, kodėl mes šiandien į jos technologiją inves-tuojame tokius didelius pinigus.

Viskas keičiasi ir visos dabartinės technologijos 2040 metais atrodys pase-nusios. Bet ar mes turė-tume nieko nedarydami laukti iki 2040-ųjų?..

? i. Kleinaitė, dar mano, kad Visagino projektą palaiko

nebent ištikimiausieji kon-servatorių rėmėjai. Apskritai dabartinė diskusijų aplinka dėl naujos AE atrodo kaip įkaitęs branduolinis reaktorius. Tai natūralu?

Pirmiausia tegu I. Klei-naitė pasižiūri į dokumen-tus nuo 2000 metų, dar Rolando Pakso ir Artūro Paulausko vyriausybių strateginius sprendimus, rodančius, kaip plėtojosi naujos elektrinės projek-tas. Statyti elektrinę savo programose yra įsipar-eigojusios ir visos parla-mentinės partijos, tad ji nėra tik konservatorių projektas.

Dabar pasiekta ta sta-dija ir temperatūra, kai valstybei reikia priimti sprendimą, o visuomenei daroma įtaka, ir ne tik draugiška. Linkiu mums visiems susikaupti ir su-sitarti dėl svarbaus ir di-delio dalyko šalies ateičiai.

»dabartinės technologijos 2040 metais atrodys pasenusios. Bet ar mes turėtume nieko nedarydami laukti iki 2040-ųjų?..

r. Vaitkus: mums patogu kalbėti, kai kas dieną veikia šakutės lizdai ir tai suprantame bemaž kaip savo konstitucinę teisę. Fotodiena

Kitu žvilgsniu8 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

CV Rimantas Vaitkus

Apsigynęs fizikos-mate-matikos mokslų disertaciją stažavosi Japonijoje ir dirbo japonų kompanijoje „Semiconductor Energy Laboratory“

1999–2001 m. ėjo ūkio viceministro pareigas

2001–2008 m. vadovavo įmonei „IBM Lietuva“

2008 m. tapo Rytų skirsto-mųjų tinklų vadovu

2009 m. išrinktas išardomos „Leo LT“ vadovu

2011 m. paskirtas Visagino atominės elektrinės vadovu

Europos ekonominė savižudybė

Šeštadienį pasirodė straips-nis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias lėmė europos skolų krizė. nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių.

Latviai ir estai prasiskolino daugiau nei lietuviaibaltijos šalyse veikiančio seb banko paskelbti duo-menys rodo, kad lietuvos gyventojų santaupų ir įsipareigojimų balansas teigiamas, o latvių ir estų – neigiamas.

„Apple“ akcijų vertė penkias dienas rieda žemynpastaraisiais mėnesiais buvo galima stebėti neįtikėtiną „apple“ akcijų vertės augimą, kuris šią kompaniją pavertė vertin-giausia pasaulyje. panašu, kad euforijos metas baigėsi ir „apple“ akcijų nuosmukis pradeda grasinti visai rinkai.

Lietuviškas benzinas, romos imperija ir doleris

investuotojas, verslininkas ir keliautojas simonas blackas nuolatos lankosi europoje. keliaudamas po Jungtinę karalystę, skandinaviją ir lietuvą jis negalėjo nepa-stebėti sparčiai augančių degalų kainų, kurios baigia išvesti iš kantrybės vietos gyventojus. savaitgalį vyras praleido londone. „kainos šiame mieste tapo absur-diškos, metro, taksi, maisto produktų ir restoranų įkainiai nuolatos auga“, – sako s. blackas.

to Mokytoja 2012-04-19Tėvai gaus 120 Lt? Tegu vaikai gauna, jie to nusipelnę. Atskira vaikų sąskaita turi būti, nes jei gaus tėvai, jie pradės vaikus versti mokytis, kad tik iš jų pasipelnytų, o vaikas, jaučiantis didelį spaudimą iš mokyklos, jaus dar didesnį spaudimą už kažkokius 120 Lt iš tėvų. Taip morališkai traumuojami vaikai, kurie nėra gabūs kai kuriems dalykams.

Spanguole 2012-04-18Turėjau nelaimę įdarbinti 40-meti, iki to laiko dirbusį valdiš-kame darbe. Niekam šito nelin-kiu. Dirbti nemoka ir nesugeba, bet savo, kaip darbuotojo, teises prieš darbdavį išmano geriau negu advokatai. Labai graudu. P.S.: atleidau už nesusitvarkymą su pareigomis, tačiau teisme bylą pralošiau. Teko sumokėti ir išeitinę kompensaciją. Bet džiaugiuosi, kad tik su tokiais nuostoliais išėjau.

Skrebutis2012-04-17Gal Estijos skola ir didesnė nei Lietuvos, bet, pažiūrėkite, jų ir vidutinės pajamos aukštesnės, vadinasi, valstybė skolinosi lėšas, planavo ir investavo, vystė gamybą, pramonę, todėl ir gyvena estai geriau, priešingai nei Lietuva. Valstybės skola kol kas nėra didelė, bet palaukit, kada išvažiuos pusė Lietuvos gyventojų iki 25 metų, ir pamatysite, kaip nuraus stogus deficitas – rinkimai ne už kalnų, o pensininkams pen-sijos gi nesumažinsi, o pensijų uždirbti nėr kam, va, Lietuvai ir pakasynų maršas su graikišku akompanimentu.

Anonimas 2012-04-13Man tai parodo, kad dalis žmonių, laikomų skurdžiais ir bedarbiais, perka automobilius iš savo pajamų, kurios niekur nebuvo deklaruotos, ir pila benziną be akcizo. Nepradėsiu dabar moralizuoti, bet taip ir turime paradoksą statistikoj ir atskirą klasę – vargšų, bet tik tada, kai mokesčius mokėti reikia. Tai taip pat parodo, kad kiekvienas yra laisvas rinktis, kur leist savo pinigus. Jei kažkam svarbiau mašina nei maistas – tai jau ne mano darbas jį kritikuoti, o jo paties problema.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTArAi SAVAiTėS STrAiPSNiAi

GEriAUSi LANKOMiAUSi

www.ek.lt/videoPOPULiAriAUSi

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAiTėS KLAUSiMAS

Kas turėtų nuspręsti, kiek mokėti už antstolių ir notarų darbą?

Paulius 2012-04-12įdomūs žmonės – panikuoja, leidžia pinigus. Tikri paranoji-kai. Jeigu jau bus ta pasaulio pabaiga, tai kam slėptis po žemėmis, baimintis? koks gyvenimas bus, jeigu pa-saulyje liks vos 50 žmonių, kurie prieš tai kalė pinigus, o dabar tėra nieko verti versli-

ninkai ar šiaip turtingi žmo-nės, kurių turtas nušluotas nuo žemės paviršiaus. net turėdami gerų minčių vargu ar jie įstengs jas įgyvendinti ir toliau kelti žmonijos lygį. nebebus specialistų, moksli-ninkų. juodadarbių, kuriems buvo mokami pinigai. žo-

džiai „butas bus aprūpintas aukščiausios klasės įranga, turės dvi svetaines, kad šei-moje nekiltų ginčų, ką žiūrėti per televizorių“ tiesiog kelia juoką. kaip tokie paranojikai iš viso gyvens savo bunke-riuose ir ką jie žiūrės, jeigu nebebus ir televizijos?

»Koks gyvenimas bus, jeigu pasaulyje liks vos 50 žmonių, kurie prieš tai kalė pinigus, o dabar tėra nieko verti verslininkai

Kas nustatys kainas■Kas nustatys, kiek kai-nuoja antstolio ar notaro paslaugos? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams parengus įstatymo pataisas pasigirdo kalbos, kad nuo šiol Teisingumo ministerija nebegalės nustatyti antstolių ir notarų darbo įkainių prieš tai jų nesuderinusi su tais pačiais antstoliais ir notarais.

Įstatymo pataisos buvo inicijuotos norint įteisinti galimybę antstoliams ir notarams dirbti iki 70 metų vietoj iki šiol galio-jusio 65 metų amžiaus. Tačiau kartu su šiomis pataisomis buvo įtrauktos ir pakeistos įkainių nusta-tymo nuostatos.

Įžvelgia konfliktąNe vienas įstatymo pa-taisose įžvelgė konfliktą: kaip galės suinteresuota pusė objektyviai nusta-tyti, kokie turėtų būti antstolių ir notarų darbo įkainiai? Skeptikai pa-brėžė, kad vargu ar kuris norės mažesnės algos.

Nepaisydami kilusios diskusijos praėjusį penk-tadienį Seimo nariai pa-

tvirtino įstatymo patai-sas, greta darbo įkainius nustačiusių Teisingumo ir Finansų ministerijų įtraukdami ir Notarų bei Antstolių rūmus.

Principas netinkamasTeisingumo ministras Remigijus Šimašius „Ekonomika.lt“ teigė, kad pakeistame įstatyme numatytas antstolių ir notarų paslaugų kainų nustatymo principas

nėra tinkamas. „Įstatymo pataisa sako, kad norint pakeisti notarų ir antsto-lių paslaugų kainų nusta-tymą tai gali būti daroma tik iš esmės bendru suta-rimu tarp teisingumo mi-nistro ir Antstolių arba Notarų rūmų, – tikslino ministras. – Turint ome-nyje paslaugos pobūdį ir tai, kad ta paslauga priva-loma, šis principas nėra tinkamas.“

Iki šiol antstolių ir no-tarų darbo įkainius nu-statydavo teisingumo ir fi-nansų ministrai drauge, o sudarytas kainynas buvo derinamas Antstolių ir Notarų rūmų atstovų. „Dokumentai būdavo išsiunčiami, kad mums

būtų galima pareikšti pastabas, tačiau nuos-tatos, kad Antstolių ar Notarų rūmų nuomonės įveikti negalima, nebuvo. Dabar nepritarus ants-toliams ar notarams, tų pakeitimų negalės būti. Kai kur kainodara yra tvarkytina, pavyzdžiui, notarų paslaugos kai kur yra gerokai per brangios, kai kur – per pigios ir neatitinka sąnaudų. Po įstatymo pataisų galbūt kai kurios paslaugos at-pigs, tačiau neatpigs tiek, kiek galėtų“, – atkreipė dėmesį R. Šimašius.

daugiau skaidrumoAntstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkaus-kaitė stebėjosi tokiu aži-otažu. „Juk ir anksčiau, kai buvo nustatomi įkai-niai, ministerijos tarda-vosi su praktikais, steng-davosi nustatyti realius įkainius. Nesuprantu, kodėl kilo ažiotažas, juk iš tiesų padėtis nesikeis“, – tvirtino ji.

Anot D. Petkauskaitės, parlamentas teisės aktais oficialiai įteisino Notarų ir Antstolių rūmų at-stovų dalyvavimą suda-rant antstolių ir notarų paslaugų įkainius. Iki šiol sudarydami tokius įkainius ministerijų darbuotojai taip pat kon-sultuodavosi su prakti-kais. „Dabar bus tiesiog daugiau skaidrumo“, – pabrėžė Antstolių rūmų atstovė.

diNA SErGiJENKOdina@ekonomika.lt

Įsigaliojus įstatymo pataisoms, sako teisingumo ministras r. šimašius, kai kurios antstolių ir notarų paslaugos neatpigs tiek, kiek galėtų. Fotodiena

»Notarų paslaugos kai kur yra gerokai per brangios, kai kur – per pigios ir neatitinka sąnaudų. Po įstatymo pataisų galbūt kai kurios paslaugos atpigs, tačiau neatpigs tiek, kiek galėtų

Diskutuokime10 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas pusla- 13Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAiTėS KriMiNALŲ

TOP 3

N Y d E R L A N d A I . Nyderlandų kavinių savi-ninkai teisme iš paskuti-niųjų siekia sustabdyti vy-riausybės planą uždrausti užsieniečiams šalyje įsigyti marihuanos. Kavinių sa-vininkams atstovaujantys advokatai teigia, esą toks sprendimas jiems taptų didžiausiu sukrėtimu per

dešimtmetį. Olandija, kuri nuolatos garsėjo silpnųjų narkotikų toleravimu, dabar esą būtų priversta marihu-aną parduodančias kavines performuoti į klubus, atvirus tik šalies gyventojams. M E K S I K A . Policija šiaurinėje Meksikos Tamaulipo valstijoje plasti-kiniuose maišuose rado 14

nužudytų vyrų kūnų, paliktų nedideliame sunkvežimyje. Policijos įtarimais, visi 30–35 metų vyrai yra narkotikų kar-telių karo aukos. Per pasta-ruosius šešerius metus karte-lių kovose žuvo mažiausiai 47 tūkst. žmonių.J A V . JAV Diksono miesto admi-nistracijos darbuotoja Rita

crundwell balandžio 17 dieną sulaikyta dėl įtarimų pasisavinus per 30 mln. dolerių iš miesto biudžeto. Pasak pareigūnų, 58 metų valdininkė už mokesčių mo-kėtojų pinigus išlaikė arklidę su gardais 150 arklių, įsigijo namą-furgoną už 21 mln. dolerių, prabangų kabrio-letą, juvelyrinių papuošalų.

Įspėja dėl nudažytų banknotų

„Swedbank“ perspėjo dėl dažytų banknotų. swedbank

■Kaune įvykus banko-mato, kuriame įdiegta dažų apsaugos techno-logija, vagystei „Swed-bank“ perspėja Lietuvos įmones ir gyventojus, kad gali būti bandymų atsiskaityti ar iškeisti specialiais dažais pažy-mėtus litų banknotus.

Bankas primena, kad tokiais dažytais bankno-tais atsiskaityti ar jų keisti negalima, o gavus tokį banknotą būtina kreiptis į policiją.

„Swedbank“ Kasdieni-nės bankininkystės ir in-vestavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka pataria gyvento-jams ir įmonėms nepriimti dažais sulietų banknotų, kad ir kur jie būtų patei-kiami – turguje, parduo-tuvėje ar atsiskaitant už paslaugas.

„Gavus tokias kupiūras

būtina kreiptis į artimiau-sią policijos komisariatą, nes tai gali būti nusikal-timo daiktinis įrodymas“, – sakė R. Strauka.

Volstrito sukčiai keliauja už grotų

PAULiUS GriNKEViČiUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Didžiausias kada nors JAV pareigūnų pradėtas tyrimas dėl prekybos pasinaudojant viešai neskelbtina informacija (angl. insider trading) atskleidė milijonus dolerių pelno susižėrusį tinklą, veikusį tokiose

bendrovėse kaip „Goldman Sachs“, IBM, „Dell“. Ir panašu, kad istorija čia nesibaigia.

nus per krizę į „Goldman Sachs“ investuoti 5 mlrd. dolerių.

išdavė pokalbiai telefonuNuo 2009-ųjų rugpjūčio iki šių metų pradžios Pieti-nėje Niujorko apygardoje, laikraščio „The Washing-ton Post“ duomenimis, dėl finansinių nusikaltimų pa-sinaudojant neskelbiama informacija buvo apkal-tinti 66 žmonėms, 57 iš jų nuteisti. Ir panašu, kad tai – negalutinis nuteistųjų skaičius: kiekviena byla tarsi didėjanti sniego la-vina padeda atskleisti vis daugiau nusikaltėlių, nes nusikaltėliams mainais už bausmės sušvelninimą siūloma bendradarbiauti ir įvardyti kitus veikėjus tinkle. Dauguma pasinau-doja galimybe gyvenimą už grotų sutrumpinti kele-riais ar daugiau metų.

JAV teisėsaugininkams pavyko išsiaiškinti, kad beveik visas prekybos pa-sinaudojant viešai neskelb-tina informacija tinklas buvo sutelktas prie vieno žmogaus – milijardieriaus R. Rajaratnamo, kuris per-nai buvo nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme – didžiausia kada nors skirta bausme už tokio pobūdžio nusikaltimus. R. Rajarat-namas kaltinamas iš pre-kybos pasinaudojant viešai neskelbtina informacija uždirbęs 64 mln. dolerių (apie 166 mln. litų). Nusta-tyta, kad iš Šri Lankos kilęs

„Galleon Group“ vadovas turėjo ryšių ir tokiose ben-drovėse, kaip IBM, „Ernst & Young“, „Intell“, paži-nojo teisininkus tarptauti-nėje bendrovėje „Ropes & Gray“, vadybos konsulta-cijų bendrovės „McKinsey & Co“ direktorių ir daug kitose žinomose kompani-jose dirbusių asmenų, ku-rie jam padėdavo reikiamą informaciją apie įmonių būklę gauti anksčiau negu kitiems investuotojams.

R. Rajaratnamas ne-žinojo, kad jo pokalbių klausosi FTB pareigūnai. Teisme nebuvo sunku įrodyti jo kaltę, nes apie finansines machinacijas buvo galima lengvai spręsti klausantis R. Rajaratnamo pokalbių telefonu.

„draugų ratas“Šių metų pradžioje pateikti kaltinimai dar vienoje stambioje byloje, susiju-sioje su bendrove „Dell“. Byloje teisiami 7 žmonės, įvardyti kaip „draugų ra-tas“, kuris per neskelbtiną informaciją uždirbo arba išvengė nuostolių už 62 mln. dolerių (apie 160 mln. litų).

Kol kas neaišku, ar prekybos finansiniais instrumentais pasinaudo-

jant neskelbtina informa-cija sukčių tinklai buvo atskleisti todėl, kad per pastaruosius metus suin-tensyvėjo, ar jie tokie buvo visada ir didelį išaiškintų nusikaltimų skaičių lėmė didesnis pareigūnų dėme-sys.

Šių metų kovą buvo nuteistas ir Chengas Yi Li-angas, jis gavo 5 metų lais-vės atėmimo bausmę. Jis, priešingai negu anksčiau išvardyti asmenys, veikė ne dideliame tinkle, o tik su sūnumi, ir slaptos infor-macijos niekam neperduo-davo, o ja naudodavosi pats.

C. Y. Liangas apkaltintas tuo, kad 2006– 2011 metais pasinaudodamas viešai neskelbtinais duomenimis uždirbo 3,6 mln. dolerių pelno (9,3 mln. litų).

Veikė apgalvotaiNuo1996 metų Maisto ir vaistų administracijoje (FDA) dirbęs chemikas C. Y. Liangas gaudavo maž-daug 120 tūkst. dolerių (310 tūkst. litų) metinį atlygi-nimą. Matyt, atlygis jam pasirodė per mažas, nes C. Y. Liangas nusprendė užsi-dirbti dar keletą milijonų pasinaudodamas viešai neskelbtina informacija apie vaistus – jų poveikį, veiksmingumą, žinias dėl leidimų jais prekiauti – dar prieš tai, kol apie tai sužinodavo kiti investuo-tojai. Prieš ketverius

metus JAV fede-ralinių tyrimų biuro (FTB), Ver-

tina informacija skaičiai paskutinį kartą buvo ma-tomi tik 1986-ųjų Ivano Boesky byloje.

Nauji kaltinimaiKaip skelbia „New York Times“, praėjusią savaitę buvusiam „Goldman Sachs“ ir „Proctor and Gamble“ vadovui Rajatui K. Guptai buvo pateikti 5 nauji kaltinimai dėl preky-bos pasinaudojant viešai neskelbtina informacija. Kaip praneša JAV parei-gūnai, jis nutekino slaptą informaciją vienos didžiau-sių rizikos draudimo fondų valdymo įmonės „Galleon Group“ vadovui milijardie-riui Rajui Rajaratnamui.

Vienas iš praėjusią sa-vaitę pateiktų kaltinimų – kad R. Gupta 2007 metais iškart po „Goldman Sachs“ tarybos posėdžio nutekino R. Rajaratnamui informa-ciją apie gerus „Goldman Sachs“ veiklos rezultatus, kurie viešai turėjo būti pa-skelbti tik kitą dieną. Pra-ėjus 25 minutėms po posė-džio R. Gupta paskambino „Galleon Group“ vadovui, o šis po skambučio įsigijo 70 mln. JAV dolerių (180 mln. litų) vertės „Goldman Sachs“ akcijų. Kaip ir buvo laukta, kitą dieną akcijų vertė gerokai pakilo, o R. Rajaratnamas uždirbo ne-menką sumą.

Dar vienas iš R. Guptai pateiktų kaltinimų – kad šis nutekino informaciją apie Warreno Buffetto pla-

tybinių popierių ir biržų komisija bei kitos instituci-jos pradėjo operaciją prieš asmenis, kurie prekiauja vertybiniais popieriais pasinaudodami viešai ne-skelbtinais duomenimis.

JAV pareigūnų byla, ku-rios pagrindinis objektas – rizikos draudimo fondai, buvo siekiama atkurti dėl krizės sumenkusį pasiti-kėjimą finansų rinka. Nuo tyrimo pradžios išaiškinta

atvejų, kai asmenys, pasi-naudoję viešai neskelbtina informacija, gavo pelno arba išvengė nuostolių už šimtus milijonų dolerių. Panašūs prekybos pasi-naudojant viešai neskelb-

Pagal tokius duomenis buvo nesunku nuspėti, ko-kių bendrovių akcijų vertė ateityje kils. C. Y. Liangas, jei sužinodavo, kad vaistų bandymų rezultatai turės teigiamą įtaką bendro-vės akcijų vertei, akcijų įsigydavo, o jei naujienos būdavo prastos – akcijas parduodavo. Jo sistema buvo gerai apgalvota – kad nuslėptų pinigų srautą, jis investicijoms naudodavo 7 skirtingais žmonių var-dais atidarytas sąskaitas, tarp kurių buvo ir jo 84 metų motinos, gyvenan-čios Šanchajuje, sąskaita.

Specialiosios tarny-bos šiuos nusikaltimus atskleidė, kai kilus įta-rimams įrašė specialią programą į C.Y. Liango kompiuterį. Programa leido matyti, kiek kartų jis jungdavosi prie duomenų bazės ir kokių bendrovių informacija domėdavosi. Nors C. Y. Liangas finansi-nėms operacijoms naudojo kitų žmonių vardu sukur-tas sąskaitas, pareigūnai finansinius nusikaltimus atsekė pagal jo kompiute-rio IP adresą.

Pareigūnai teisme aiškina „dell“ prekybos viešai neskelbtina informacija schemą. scanpix

Buvusiam „Goldman Sachs“ vadovui rajatui K. Guptai(per

vidurį) praėjusią savaitę pateikti nauji kaltinima. scanpix

»išsiaiškinta, kad iš šri Lankos kilęs „Galleon Group“ vadovas turėjo ryšių ir tokiose bendrovėse, kaip iBM, „Ernst & young“, „intell“

FAKTAi

ViEšAi NESKELBTiNA iNFOrMACiJA

• „Galleon Group“ vado-vas R. Rajaratnamas už prekybą pasinaudojant viešai neskelbtina infor-macija buvo nubaustas 10 mln. dolerių (26 mln. litų) bauda ir 11 metų laisvės atėmimu – ilgiausia laisvės atėmimo bausme, kada nors skirta už tokio pobū-džio nusikaltimus.

•Daugiausia į rizikos drau-dimo fondus nukreipta FTB operacija, pavadinimu „Operation Perfect Fund“ – didžiausia visų laikų JAV surengta operacija, nu-kreipta prieš prekybą pasi-naudojant viešai neskelbti-na informacija.

•Už prekybą naudojantis viešai neskelbtina informa-cija šiemet teisiami 7 ben-drovės „Dell“ darbuotojai, kurie kaltinami uždirbę arba išvengę nuostolių už 62 mln. dolerių

Verslas 15Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Apdovanos pažangiausius

JONė KUrLAUSKiENėinfo@ekonomika.lt

Verslo įmonės kviečiamos dalyvauti tradiciniame konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“. Potencialūs kandidatai jau gali teikti paraiškas šiam konkursui, jų laukiama iki šių metų gegužės 18 dienos.

Tradicinį kon-kursą „Pasie-kimai aplin-kosaugoje“ , skirtą Pasau-

linei aplinkos dienai, kas-met organizuoja Aplinkos ministerija, Lietuvos pra-monininkų konfederacija, Aplinkos vadybos ir au-dito institutas ir Inžineri-nės ekologijos asociacija. Tikslas – parodyti verslo bendruomenei ir plačiajai

visuomenei pažangias, ma-žiausiai aplinką veikian-čias įmones, skatinti šalies gamintojus ir paslaugų teikėjus diegti aplinkos ap-saugos vadybos sistemas, kurti ir gaminti palankes-nius aplinkai gaminius, taikyti naujausias techno-logijas, aktyviai bendra-darbiauti su partneriais aplinkos apsaugos srityje.

Kas gali pretenduotiKonkurso dalyviai var-žysis dėl keturių no-minacijų. Įmonės bus

apdovanotos už geriau-sią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą (gaminį ar pa-slaugą), už palankiausią aplinkai procesą (ga-

mybą) ir už tarptautinį bendradarbiavimą.

Vadybos nominacijoje bus apdovanotos įmonės, kurios integravo aplinkos apsaugos reikalavimus, subalansuotą gamtos re-

Verslo įmonės skatinamos diegti aplinkai draugiškas naujoves ir technologijas. reuters

sursų, žaliavų bei ener-gijos panaudojimą į savo veiklos politiką, vadybos praktiką ir darbo įgū-džius.

Produkto nominacijoje – tokie produktai (gami-niai ar paslaugos), kurie, palyginti su kitais ekvi-valentiniais produktais, leidžia vartotojui naudoti mažiau gamtinių išteklių bei energijos, dėl ko gam-tai bus daroma mažiau žalos per visą produkto būvio ciklą.

Proceso nominacijoje bus apdovanotos įmonės, kurios naudoja inovaci-jas (metodus, techniką ir įrangą) visoje gamybos grandyje integruodamos aplinkos apsaugos reika-lavimus bei subalansuo-tos plėtros principus į savo veiklos politiką.

Tarptautinio bendra-darbiavimo nominacijoje apdovanojimus gaus įmo-nės už bendradarbiavimą tarp mažiausiai dviejų organizacijų iš Lietuvos ir kitų ES šalių ar su per-einamosios ekonomikos šalių organizacija (su privačia, viešąja, nevals-tybine, akademine ir kt.), dalijantis žiniomis, pa-tirtimi, veiklos politika, progresyviausiomis tech-nologijomis.

Kur kreiptisKonkurse gali dalyvauti visos šalies įmonės, gami-nančios lietuviškos kilmės produkciją ir teikiančios paslaugas.

Paraiškas reikia pa-teikti iki gegužės 18 d. 16 val. Aplinkos vadybos ir audito institutui (Kalva-rijų g. 149, LT-08221 Vil-nius, tel. (5) 263 9398, (5) 263 9397, faksas (5) 212 3879, el. paštas: projektai@avai.lt.

Konkurso nuostatai, vertinimo metodika ir paraiškų formos yra pa-skelbtos Lietuvos pramo-nininkų konfederacijos tinklalapyje www.lpk.lt („Konkursai ir nominaci-jos“/„Pasiekimai aplinko-saugoje“).

Išsamesnės informa-cijos galima teirautis Inžinerinės ekologijos asociacijos direktoriaus Konstantino Iljasevičiaus tel. (5) 263 9398 arba Aplin-kos vadybos ir audito insti-tuto direktoriaus Rimanto Budrio tel. (5) 212 3879.

Dalyvio mokestį galima sumokėti Aplinkos vady-bos ir audito institutui (Kalvarijų 149, LT-08221 Vilnius) ar pavedimu AB SEB bankui (sąskaitos Nr. LT117044060001286411, banko kodas 70440, įmonės kodas 124542380, PVM mo-kėtojo kodas LT245423811, įrašas „Konkurso „Pasie-kimai aplinkosaugoje“ da-lyvio mokestis“).Užsak. Nr. 04-19-2012

Ginčijasi su draudikais■Nuo metų pradžios pra-dėjęs nagrinėti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus Lietuvos bankas (LB) pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukė daugiau kaip pusantro šimto kreipimųsi iš gyventojų, manančių, kad finansų institucijos pažeidė jų kaip vartotojų teises.

Daugiau nei pusė besi-kreipusiųjų turėjo ginčų su draudimo įmonėmis, treč-dalis – su bankais.

„Natūralu, kad su drau-dimu susijusių ginčų šių metų pirmaisiais mėne-

siais buvo daugiausia, nes tokių ginčų nagrinėjimo sistema sklandžiai veikė ir anksčiau“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Vartotojų apsaugos ir švie-timo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Sausį – kovą į Lietuvos banką gyventojai kreipėsi 158 kartus: 90 kartų dėl ginčų su draudimo pas-laugas teikiančiomis ben-drovėmis, 53 – dėl bankų teikiamų paslaugų, 15 krei-pimųsi buvo susiję su gin-čais dėl vartojimo kreditų, lizingo, finansų maklerių paslaugų.

šiemet dėl ginčų su draudikais į LB kreiptasi 90 kartų. Fotodiena

Žvalgosi į Mongoliją■Praėjusią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijos delegacija dalyvavo verslo misijoje Mongolijoje ir su šios ša-lies nacionalinių pramonės ir prekybos rūmų atstovais pasirašė bendradarbiavi-mo susitarimą.

Šis verslo delegacijos vizitas yra pirmas tokio po-būdžio bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Mongolijos verslo atstovų. „Mongolija yra naujai atsiverianti rinka, suteikianti įdomių galimybių mūsų šalies verslininkams įvairiose srityse, – pasakojo

ūkio viceministras Dauman-tas Lapinskas. – Spartus Mongolijos ekonomikos augimas, kuriam sąlygas sudarė greitai besiplėto-jančios naudingųjų išteklių išgavimo priemonės, leidžia šalies vyriausybei investuoti į ūkio sritis, užtikrinančias sta-bilų ekonomikos augimą.“ Mongolija tarp 186 Lietuvos užsienio prekybos partnerių 2011 m. pagal prekių apy-vartą buvo 73 vietoje (43 mln. Lt). Į šią šalį daugiausia eksportuota naftos produktų (80 proc.), biuro įrangos (10 proc.) ir chemijos pramonės produkcijos (5 proc.).

Lietuvos verslininkai stiprina ryšius su Mongolija. scanpix

»Įmonės bus apdovanotos už geriausią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą (gaminį ar paslaugą), už palankiausią aplinkai procesą (gamybą) ir už tarptautinį bendradarbiavimą

94JAV BANKAS „MORGAN STANLEy“ PIRMĄJĮ KETVIRTĮ PATyRĖ 94 MLN. JAV DOLERIų (247 MLN. LITų) NUOSTOLĮ

Nebus tarp turtingiausiųjų

Per pastaruosius 15 metų Japonijos BVP ūgtelėjo vos 20 proc. reuters

■Japonija iki 2050 metų nebebus laikoma turtinga ir išsivysčiusia šalimi, mano ekspertų organizacija „Cen-tury Public Policy“.

Tokią tendenciją lėmė ge-rokas darbo jėgos mažėjimas, kurį sukėlė itin žemi gimsta-mumo rodikliai. Manoma, kad 2014 metais Japonija už-leis trečią poziciją didžiausių

pasaulio ekonomikų reitinge Indijai. Spėjama, kad iki am-žiaus vidurio Japonijos ben-drasis vidaus produktas (BVP) sudarys tik trečdalį Indijos BVP ir šeštadalį – Kinijos bei JAV BVP. Ekspertai prognozuoja, kad galiausiai šalis apskritai iš-kris iš didžiausių pasaulio eko-nomikų dešimtuko. Iki 1990 metų Japonija buvo antra di-džiausia pasaulio ekonomika.

UŽSIENIONAUJIENOS

386TIK SKAIČIAI

PIRMĄJĮ KETVIRTĮ „BANK OF AMERIcA“ GRyNOSIOS PAJAMOS SIEKĖ 653 MLN. JAV DOLERIų (1,71 MLRD. LITų)

PRAĖJUSIĄ SAVAITę JAV BEDARBIų SKAIčIUS SIEKĖ 386 TūKST.

653

Uždarys šachtas

Ukrainoje anglies gavybos mastai mažėja, tačiau sandėliai išlieka perpildyti. reuters

■Pastaruoju metu kilo pa-vojus, kad Ukrainos anglies šachtos gali būti uždarytos, nes jos nebeišgali realizuoti savo produkcijos.

Valstybinė įmonė „Ugol Ukrainy“ sukaupė savo san-dėliuose apie 400 tūkst. tonų žaliavos už 65 mln. JAV dole-rių (171 mln. litų). Balandžio pradžioje įmonės vadovai

kreipėsi į metalurgus prašy-dami supirkti žaliavos perte-klių.

Kompanija sutiko įsigyti 53 tūkst. tonų anglies, dar 200 tūkst. tonų ketina nusipirkti nepriklausomų prekiautojų grupė ir apie 40 tūkst. tonų – bendrovė „ArcelorMittal Krivoy Rog“.

Tačiau kol kas žaliavų san-dėliuose nesumažėjo. mln.

Kinija kratosi retųjų metalų naštosnuojamas savo pozicijas, nes žaliavas išgaudavo la-bai žemomis sąnaudomis, tačiau užteršdavo šalies upes rūgštimi ir sukaup-davo didžiulius kiekius ra-dioaktyviųjų atliekų. Kai pasaulinės retųjų žemės elementų kainos buvo že-mos, išsivysčiusiose vals-

Retieji metalai šiuolaikiniame technologijų amžiuje tapo neatsiejamais gamybos elementais, tačiau Kinijos turimas tiekimo monopolis bei aplinkosaugos problemos kelia daug nesutarimų tarp didžiųjų valstybių.

MiNdAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

»Likęs pasaulis tikriausiai miegojo, kai Kinija tapo milžine retųjų metalų pramonėjeŠ

iuo metu Kinija išgauna 97 proc. visų retųjų že-mės elementų, kurie būtini

įvairių elektroninių prie-taisų, tokių kaip ličio ba-terijos automobiliams, saulės kolektoriai, vėjo turbinos, plokščiaekraniai televizoriai, fluorescensi-nės lemputės, išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai, gamybai. Turėdama tokį gavybos monopolį Kinija gali re-guliuoti retųjų metalų eksportą ir taip nustatyti rinkos kainas.

Eksporto apribojimaiMatydama išskirtinę savo padėtį retųjų metalų rin-koje Kinija suskubo ja pasinaudoti ir tai daro sugriežtindama eksporto apribojimus – kelia eks-porto mokesčius ir mažina eksporto kvotas. Pirmą kartą Kinija tokius apribo-jimus pradėjo taikyti 2010 metais, kai vietos kom-panijoms eksporto kvota buvo sumažinta 32 proc., užsienio bendrovėms – 54

proc. Kitais metais retųjų metalų eksporto kvota buvo dar kartą sumažinta 35 proc. Dėl tokių Kinijos veiksmų prieš porą metų pradėjo smarkiai kilti re-tųjų metalų kainos ir tai natūraliai sukėlė didžiųjų importuotojų nepasitenki-nimą.

Pasipiktinusios tokiu Kinijos poelgiu Jungtinės Valstijos, Japonija ir Euro-pos Sąjunga (ES) praėjusį mėnesį Pasaulio preky-bos organizacijoje (PPO) iškėlė ieškinį dėl Pekino vykdomos politikos. JAV prezidentas Barackas Obama pristatydamas šią problemą Baltuosiuose rūmuose apkaltino Kiniją pasirašytų prekybos taisy-klių laužymu.

„Turime kontroliuoti

energetinę savo ateitį ir negalime leisti, kad ener-gijos pramonė įsišaknytų kitoje valstybėje vien todėl, kad jai buvo leista sulaužyti taisykles“, – su-rengtoje spaudos konfe-rencijoje kalbėjo JAV pre-zidentas.

Kiek anksčiau PPO priėmė ES palankų spren-dimą, kuriuo buvo patvir-tinta, kad Kinija neteisėtai apribojo tokių žaliavų kaip boksitai, cinkas ir magnis eksportą. ES prekybos komisaras Karelas De Guchtas teigė: „Nepaisant aiškaus PPO nutarimo pirmajame ginče, Kinija net nebandė panaikinti šių eksporto apribojimų, todėl norėdami užtikrinti sąžiningą prekybą turime toliau ginčyti Kinijos eksporto režimą.“ ES kie-kvienais metais iš Kinijos importuoja retųjų metalų už 350 mln. eurų (1,2 mlrd. litų).

Kinija paneigė visus šiuos kaltinimus ir teigė,

esą eksporto kvotos buvo padidintos, kad būtų iš-vengta žalos aplinkai. Ki-nijos naujienų agentūra

„Xinhua“ remdamasi oficialių šalies pareigūnų pasisakymais pranešė, kad kai kurių retųjų me-

talų tiekimas išseks per 20 metų, jei bus padidin-tas jų eksportas, o tokie veiksmai kartu padidintų

pasaulines aplinkosaugos problemas.

Aplinkosauginiai barjeraiRetųjų metalų rinkos eks-pertai ir aplinkosaugos grupės mano, kad pasau-linį šių žaliavų trūkumą padės išspręsti kova su užterštumu, o ne prekybos

apribojimų panaikinimas. Jų nuomone, Kinijos mono-polį retųjų metalų rinkoje galima panaikinti kitų ša-lių pagalba išvalant vieną nešvariausių kasybos pra-monių.

Prieš dešimtmetį Kinijos retųjų metalų perdirbimo gamyklos įtvirtino domi-

tybėse tai nesukėlė didelių diskusijų, tačiau šiandien išaugus kainoms Vakarai ir Japonija pradėjo kalbėti apie pažeidimus.

„Likęs pasaulis tikriau-siai miegojo, kai Kinija tapo milžine retųjų metalų pramonėje“, – teigiama JAV energetinio saugumo studijų centro 2010 metais parengtoje ataskaitoje.

Nepaisant retųjų me-talų gavybos technologijų pažangos ir taršos kontro-lės, šios pramonės dalyvių įtikinėjimai, kad bandoma mažinti žalą aplinkai, su-kėlė nemažai nepasitenki-nimo ir skepticizmo.

„Turime tvirtų įrodymų iš Kinijos, JAV ir net Ma-laizijos, kad retųjų metalų gavyba teršia aplinką ir kelia pavojų žmonių svei-katai“, – naujienų agentū-rai „Reuters“ teigė Malai-zijos gydytojų už socialinę atsakomybę prezidentas Ronaldas McCoy.

Aplinkosaugos akty-vistai remdamiesi JAV ir Kinijoje atliktais tyrimais tvirtina, kad retųjų metalų gavybos ir perdirbimo pro-cese išskiriama radiacija gali sukelti vėžį, leuke-miją, įgimtas ydas bei lėti-

nes plaučių ligas.Pekinas uždarė per

šimtą smulkių privačių gamyklų, kurios buvo apkaltintos sveikatos ir saugumo standartų ne-silaikymu, tačiau šalyje dirba nemažai valstybės valdomų gamyklų, kurios taip pat teršia aplinką.

Ne tokie retiTerminas „retieji žemės elementai“ nėra visiškai tikslus, nes pasaulyje šių 17 metalų galima atrasti nemažai. Pagrindinis sun-kumas yra juos perdirbti. Kinija pradėjo dominuoti, kai sukūrė pakankamai daug perdirbimo gamyklų. Be to, šalis pasižymi pigia darbo jėga, kuria pasinau-dojant nesunkiai buvo galima išnaršyti atokius Kinijos regionus ieškant retųjų metalų telkinių.

„Iš Kinijos pusės buvo vykdoma aiški agresyvi politika, – „Reuters“ pa-sakojo anonimu norintis likti ES pareigūnas. – Jai priklauso daugiau nei 90 proc. pasaulio produkci-jos ir tam yra priežastis – agresyvus kainų nusta-tymas per pastaruosius 20 metų.“

Vis dėlto Kinijos atsto-vai tvirtina, kad šalies dominavimas rinkoje ne-bekelia džiaugsmo. Kini-joje yra vos trečdalis visų pasaulio retųjų metalų rezervų, tačiau išaugęs pa-saulinis poreikis privertė juos paminti aplinkosau-gos principus. Šiandien Kinija mielai pasidalytų gavybos naštą su kitomis pasaulio valstybėmis ir pa-skutiniai eksporto apribo-jimai sudaro sąlygas iškilti kitiems veikėjams.

Rinkos tyrimų ben-drovė „Technology Me-tals Research“ praėjusiais metais išleido studiją, kurioje teigiama, kad per artimiausius 5 metus to-kių pramonės veikėjų kaip „Hastings Rare Metals“, „Molycorp“, „Lynas“ ir „Arafura Resources“ pro-jektai gali padėti suma-žinti Kinijos tam tikrų re-tųjų metalų gamybos dalį nuo 98 proc. iki 41–46 proc.

Galima spėti, kad atei-tyje retųjų metalų poreikis nesumažės ir kad ir kokį sprendimą priimtų PPO, Kinija nematys priežasčių, dėl ko turėtų radikaliai keisti savo strategiją šiame sektoriuje.

„Pasaulis vis dar susi-duria su tam tikrų retųjų metalų trūkumu, – „Reu-ters“ teigė nepriklauso-mas gamtinių išteklių analitikas Davidas Abra-hamas. – Tai yra ne Kini-jos, o pasaulinė problema.“

»Kinijos monopolį retųjų metalų rinkoje galima panaikinti kitų šalių pagalba išvalant vieną nešvariausių kasybos pramonių

mln.

tūkst.

UžsienyjeUžsienyje 1716 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

FAKTAi

rETiEJi METALAi

• Retuosius metalus suda-ro 17 elementų: skandis, itris ir 15 lantanoidų

• Kai kurie iš šių metalų yra paplitę, kaip varis ar cinkas, o rečiausių iš jų randama net daugiau nei aukso ar platinos

• Retieji metalai naudo-jami daugelyje naujausių technologinių prietaisų gamyboje

• Šiuo metu Kinija išgau-na 97 proc. visų retųjų žemės elementų

• ES kiekvienais metais iš Kinijos importuoja retųjų metalų už 350 mln. eurų (1,2 mlrd. litų)

ragina apriboti išlaidas

ES reikalauja, kad ispanija griežčiau reguliuotų autonominių sričių ekonomikas. reuters

■Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli rehnas paragino ispaniją pažaboti šalies autono-minių regionų išlaidas ir teigė, kad būtent regionai yra atsakingi už didžiulį biudžeto neatitikimą.

O. Rehnas sakė, kad 2,5 proc. didesnis nei planinis

biudžeto deficito rodiklis, dėl kurio Ispanija pernai susi-tarė su ES, yra lygus 25 mlrd. eurų (86 mlrd. litų) biudžeto trūkumui ir kad „šis neatiti-kimas susidarė daugiausia dėl regionų vyriausybių“.

17 Ispanijos autonomijų šiemet patiria spaudimą sumažinti bendrą viešąjį de-ficitą nuo 2,94 proc. BVP iki 1,5 proc. BVP.

929TIK SKAIČIAI

ŽURNALO „FORBES“ SKAIčIAVIMAIS, RUSų TURTUOLIAI PER METUS NETEKO 52 MLRD. JAV DOLERIų (137 MLRD. LITų)

MOBILIųJų TELEFONų GAMINTOJA „NOKIA“ PIRMĄJĮ KETVIRTĮ PATyRĖ 929 MLN. EURų (3,2 MLRD. LITų) NUOSTOLĮ

52 mlrd.

mln.

Apribos emigrantų srautus

šveicarijos taikomi imigrantų srauto apribojimai galios vienus metus. reuters

■šveicarijos vyriausybė paskelbė įstatymą dėl įvažiavimo į šalį kvotų įvedimo emigrantams iš rytų Europos valsty-bių – Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slova-kijos, Slovėnijos, Čekijos ir Estijos.

Šveicarijos valdžios spren-dimą sukritikavo Briuselis.

Europos Sąjungos (ES) už-sienio politikos įgaliotinė catherine Ashton pareiškė, kad Šveicarija pažeidžia įsta-tymus dėl piliečių migracijos, kuriuose nenumatytas ES ša-lių gyventojų atskyrimas pa-gal geografinį ypatumą. Ber-nas savo sprendimą grindžia pastaraisiais metais smarkiai išaugusiu emigrantų srautu iš minėtų valstybių.

diagnozavo vėžį

W. Buffettas yra trečias pasaulio turtingiausių žmonių sąraše. reuters

■Legendiniam amerikie-čių investuotojui Warre-nui Buffettui nustatytas prostatos vėžys.

Tačiau liga pavojaus gyvy-bei nekelia, sakoma 81 metų milijardieriaus pranešime jo bendrovės „Berkshire Hat-haway“ akcininkams. Vėžys aptiktas ankstyvos stadijos ir, medikų duomenimis, jo „la-

bai nenualins“. Anot W. Buf-fetto, liga iki šiol kitų organų nepažeidė. Investuotojui nuo liepos vidurio du mėnesius bus taikomas spindulinis gy-dymas. Dėl to W. Buffettas bus priverstas atsisakyti ke-lionių, tačiau kasdienis jo gy-venimas pastebimai nesikeis. „Jaučiuosi labai gerai, lyg mano sveikatos būklė būtų puiki“, – teigia W. Buffettas.

retųjų metalų gavybos procesas kelia didžiulį aplinkosaugininkų

susirūpinimą. reuters

13,10,4

Nupirko kanadiečiai■didžiausias su naftos verslu tiesiogiai nesusijęs šiaurės Amerikos degali-nių tinklas perka Norve-gijos bendrovės „Statoil“ degalines Skandinavijoje, Baltijos valstybėse, Lenki-joje ir rusijoje.

2 300 „Statoil” degalinių tinklo pavadinimas liks toks pats. Kanados bendrovė

„Alimentation couche-Tard“ už 54 proc. akcijų, kurias bendrovėje „Statoil Fuel“ valdo naftos gavybos milžinė „Statoil“, sumokės 15,9 mlrd. Norvegijos kronų (maždaug 7,3 mlrd. litų). Sandoris turi būti baigtas artimiausiu metu.

„Alimentation couche-Tard“ turi 5 800 degalinių tinklą JAV ir Kanadoje.

TIK SKAIČIAI

ES EINAMOSIOS SĄSKAITOS PERTEKLIUS – 13,1 MLRD. EURų (45 MLRD. LITų)

ŠVEDIJA ūKIO AUGIMO PROGNOzę SUMAŽINO IKI 0,4 PROc.

degalinių tinklą „Statoil“ nupirko kanadiečiai. aFp

%

mlrd.

Kai kurios valstybės priėmė specialius teisės aktus, kurie suteikė ga-limybę tokiems finansų centrams kaip Londonas, Singapūras ar Honkongas sėkmingai bendradar-biauti su islamiškų tradi-cijų bankais. Ar islamiška finansų sistema gali tapti rimta alternatyva šian-dienos struktūroms?

Dar visai neseniai is-lamo finansų pasaulis buvo vertinamas skeptiš-kai. Ekonomistų teigimu, nulinės palūkanų normos negali užtikrinti tinkamo išteklių paskirstymo.

islamiškų finansų iššūkiai

Didžioji Britanija ketina perleisti 82 proc. valstybės kontroliuojamų „Royal Bank of

Scotland“ akcijų. Pirkėjas – valstybinis fondas iš Abu Dabio. Šiame kontekste vėl prabilta apie

augantį islamiškojo pasaulio finansinį potencialą.

ANdrEW SHENGASProject-syndicate.org

Ironiška, kad pastaruoju metu didžiausi pasaulio centriniai bankai naudoja nulines palūkanų nor-mas siekdami užtikrinti pakankamą ekonomikos kiekybinį skatinimą.

Islamiška bankinin-kystė remiasi dviem pa-grindiniais priesakais. Pirma, draudžiama fi-nansinius sandorius ap-mokestinti palūkanomis. Antra, kreditorius ir sko-lininkas tarpusavio san-tykiuose turi vadovautis aukštais moralės standar-tais. Įdomu, kad Johnas Maynardas Keynesas vei-kale „Bendroji teorija“ pateisina nulinių palū-kanų taikymo principą.

»islamiška bankininkystė draudžia palūkanų taikymą, tačiau neužkerta kelio pelnui siekti

„Draudimas lupikauti buvo įtvirtintas daugelyje senovės tautų gyvenime. Tų laikų pasaulis nega-lėjo individams užtikrinti saugumo, tad palūkanų įteisinimas būtų neišven-giamai atvedęs prie nepa-keliamo lupikavimo, kurį apriboti gali tik stipri ir visuotinė kontrolė.“

Islamiška bankinin-kystė draudžia palūkanų taikymą, tačiau neuž-kerta kelio pelnui siekti. Islamo finansų pasaulis pelnosi iš įvairaus po-būdžio sandorių, kurie glaudžiai sujungia verslą ir finansų institucijas. Trumpai tariant, isla-miška bankininkystė ir verslas drauge dalijasi pelnu ir nuostoliais, ji paremta nuosavybės tei-sių dalybomis tarp versli-ninko ir kreditoriaus.

Šiuo aspektu islamiška finansų sistema skiriasi nuo pasaulyje dominuo-jančios palūkanų ir skolos santvarkos, kurioje skoli-ninkai bent jau teoriškai prisiima didesnę rizikos dalį. Krizės akivaizdoje ši rizika paskirstoma vi-sai visuomenei. Daugelis ekonomistų sutinka su mintimi, kad skola ir plū-kanomis paremtas finan-savimas sukuria kur kas daugiau nestabilumo nei islamiškas analogas.

Antrasis islamiškosios bankininkystės postula-tas pabrėžia moralinių nuostatų svarbą. Griežtas etinių normų laikyma-sis sumažina finansinę riziką. Tose sistemose, kuriose valstybė prisiima piliečių sukurtą riziką, sumažėja moralinės atsa-komybės lygis. Vis dėlto praktika kur kas geriau nei teorija atskleidžia, ku-rios sistemos efektyviau pašalina moralinės inflia-cijos rizikos pavojų.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

A. Shengas: islamiška bankininkystė ir verslas drauge dalijasi pelnu ir nuostoliais. project-syndicate.org

CV Andrew Shengas

Honkonge veikiančio Fung Global instituto prezidentas

Kinijos bankinės priežiūros ko-misijos vyriausiasis patarėjas

Anksčiau A. Shengas pirmi-ninkavo Honkongo vertybinių

popierių ir ateities sandorių komisijai

Baigė Bristolio universitetą Jungtinėje Karalystėje

Europos force majeure

Vasario pabaigoje pasklido žinia, kad sustabdomi mokėjimai iš Europos Sąjungos (ES) regioninės

plėtros ir Sanglaudos fondų. Trikdžiai teikia savotiškų pranašumų, bet ar jais bus pasinaudota?

ArūNAS BrAzAUSKASinfo@ekonomika.lt

Europos Komisijos (EK) pareigūnų vertinimu, Lietu-vos ataskaitose

apie lėšų panaudojimą klaidų lygis siekė 4,4 proc.,

o ne 1,93 proc., kaip teigia Lietuvos valstybės kon-trolė (riba, kurią pakenčia EK, yra 2 proc.).

Lietuvos verslininkai buvo raminami – vykdan-tieji projektus už šių fondų lėšas neturėtų pajusti dide-lių sunkumų, nes ES jau

įvykdė avansinius mokėji-mus. Esą nusiuntus į Briu-selį paaiškinimus turėtų būti atnaujintas ir nuolati-nis ES paramos srautas.

Kivirčas su BriuseliuGreta raminimų būta ir finansų ministrės Ingridos

Šimonytės įžvalgų, kad ES turėjo tam tikrų techninių problemų, susijusių su mo-kėjimais, todėl pasinaudojo proga sustabdyti paramą. Tam pasitelkta formali priežastis – klaidos Lietu-vos ataskaitose.

EK netruko atsakyti, kad I. Šimonytės teiginiai yra „klaidinantys ir netei-singi“. Lietuvoje prasidėjo svarstymai, ar finansų mi-nistrė nepraleidusi progos patylėti.

Kai kas diskusiją su EK palygino su lietuviškais sa-vivaldybių lygio kivirčais. Išties mūsų valdžia galbūt pasijuto kaip kurio nors Lietuvos miestelio savival-dybė, kuriai laiku neper-vesti pinigai iš Vilniaus.

I. Šimonytę galima su-prasti – juk dėl tų klaidų ataskaitose bus ieškoma kaltų. Vienas dalykas – organizuoti valdininkų

»Klaidos į Briuselį siunčiamose ataskaitose – ne vienintelė priežastis, dėl kurios gali nutrūkti ES pagalba. Kita – viešojo sektoriaus deficitas

darbą, kad šie gerai tvar-kytų popierius, kitas rei-kalas – makroekonominiai skaičiavimai ir prognozės, už kurių netikslumus nie-kas galvos nekerta.

Incidentas dėl sustabdy-tos ES paramos, tikėkimės, baigsis tuo, kad į Lietuvą vėl plūstelės Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų pinigai. Bet ar bus išnau-dota šio trikdžio suteikta proga pasirengti force ma-jeure, nepaprastoms aplin-kybėms, kurios gali atsi-rasti ES?

Ką galima numatyti?Force majeure teisėje reiš-kia tokį dalyką, kurio ne-galima nei numatyti, nei išvengti. Klaidos ataskai-tose tikrai nėra tai. Tačiau ES pagalba gali nutrūkti dėl priežasčių, kurios ne-priklauso nei Lietuvos finansų ministrės, nei EK

kompetencijai. Galėtume paklausti, kaip pasikeistų ES biudžeto formavimas, jeigu kelios šalys būtų pri-verstos palikti euro zoną. Ar mažos problemos, ku-rias I. Šimonytė prikišo EK, netaptų milžiniškomis?

Ekonomikoje neišven-giami dalykai neretai būna numatomi. Juolab kad ūkio procesai ilgalaikiai, todėl nemažai rodiklių galima prognozuoti. Pati I. Šimonytė maždaug prie porą metų pasakojo, kokios baisybės laukia Lietuvos, jeigu nebus sumažintas biudžeto deficitas. 2010 m. birželį ji perspėjo, kad nesi-laikydama įsipareigojimų valdyti viešojo sektoriaus deficitą Lietuva gali ne-tekti dalies europinės pa-ramos, o ir valstybės skolų palūkanų 2014 m. gali tekti sumokėti 3,5 mlrd. litų: „Nevykdant šių įsiparei-gojimų Lietuvos atžvilgiu galės būti pritaikytos ir po kai kurių ES šalių viešųjų finansų krizių greičiausiai bus pritaikytos iki šiol ne-naudotos sankcijos – su-stabdyti Sanglaudos fondai, kurie vidutinės trukmės laikotarpiu yra vienintelis Lietuvos ūkio nedeficitinis stimulus.“

Taigi klaidos į Briuselį siunčiamose ataskaitose – ne vienintelė priežastis, dėl kurios gali nutrūkti ES pa-galba. Kita – viešojo sekto-riaus deficitas. Ir Vengrija jau nubausta už deficitą.

Seniai žinoma aklavietė Lietuviškos minties indė-lis kuriant ES nėra žen-klus, todėl nenuostabu, kad tėvynėje nelieka ne-pastebėtas Lietuvos dele-guoto Europos komisaro Algirdo Šemetos pasiūly-mas degalus ir namų kurą visoje ES apmokestinti pagal išmetamų teršalų kiekį.

Vis dėlto nepriklauso-mai nuo to, ar A. Šemetos pasiūlymai bus priimti ir jeigu bus priimti – ar tai atsilieps benzino, paskui ir maisto kainoms, tam, kad eurokomisaro pasiūlymai turėtų prasmę, ES turi iš-likti kaip sąjunga, kurios nariai laikosi vienodų tai-syklių mokesčių srityje ir sugeba suformuoti ES biudžetą. O garantijų, kad sąjunga išliks, nėra. Taigi ir ES fondų, tų, pasak I.Šimonytės, vienintelių Lietuvos ūkio nedeficiti-nių stimulų, likimas nėra aiškus, jeigu kalbame apie

ilgesnį laiką.Antai Nobelio premijos

laureatas Paulas Krugma-nas rašo, kad Briuselio ir Berlyno propaguojama griežto taupymo politika, kurios priverstos laikytis finansinių sunkumų pa-tiriančios ES valstybės, veda prie ekonominės sa-vižudybės. Viena iš išeičių būtų euro atsisakymas ir grįžimas prie nacionali-nių valiutų, tačiau, anot P. Krugmano, toks žingsnis lemtų visišką ekonominį ir politinį ES krachą.

Tokios situacijos pa-prastai vadinamos akla-viete. O apie galimas akla-vietes ekonomistai kalbėjo dar kuriant ir įvedant eurą.

Sanglauda, kurios nebusPernai, kai euro zona dre-bėjo dėl galimo Graikijos nemokumo, Vokietijos žiniasklaidoje buvo svars-tomi principiniai ES archi-tektūros dalykai. Jokia pa-slaptis, kad bendroji rinka ir bendroji valiuta privedė prie to, jog iš ES branduo-lio, t. y. kelių ekonomiš-kai stiprių ES valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, į silpnesnes ES šalis, vadi-namąją periferiją, plūdo prekės, o iš periferijos į ES branduolį – pinigai. Taigi graikai nusigyveno ne vien todėl, kad buvo netau-pūs ir tingūs, bet ir dėl to, kad kitaip būti negalėjo. Panašūs dalykai gresia vi-

soms ES periferijos valsty-bėms, taip pat Lietuvai.

Viena iš išeičių – dar padidinti pagalbą perife-rijos valstybėms iš anksto žinant, kad jos niekada ne-pasivys branduolio, kitaip sakant, sanglauda niekada neįvyks.

Nutraukta ES pagalba Lietuvai yra gera proga pasirengti netikėtumams, kurių šiuo nelengvu ES metu galima laukti iš Briu-selio. Kitas klausimas, ar dabartinė Lietuvos valdžia suvokia, kad Europa dabar – ne vien pagalbos, bet ir force majeure šaltinis.

»Graikai nusigyveno ne vien dėl to, kad buvo netaupūs ir tingūs, bet ir todėl, kad kitaip būti negalėjo

Ar dabartinė Lietuvos valdžia suvokia, jog Europa dabar – ne vien pagalbos, bet ir force majeure šaltinis?reuters

UžsienyjeUžsienyje 1918 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Skola didės

italijos viešoji skola šiemet šoktels iki 123,4 proc. BVP, prognozuoja TVF. reuters

■Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad italija 2012 ir 2013 metais nepasieks planinių biudžeto deficito rodiklių, o viešoji skola augs ir šiemet, ir kitąmet.

TVF naujausioje savo atas-kaitoje prognozuoja, kad Italijos biudžeto deficitas šiemet sumažės iki 2,4 proc.

bendrojo vidaus produkto (BVP), 2013-aisiais – iki 1,5 proc. TVF taip pat teigia, kad didžiulė Italijos viešoji skola šiemet šoktels iki 123,4 proc. BVP, palyginti su 120,1 proc. pernai, o kitąmet toliau augs iki 123,8 proc. BVP.

TVF prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,9 proc., o 2013 metais – 0,3 proc.

Nauja narė

Pietų Sudanas priimtas į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką. reuters

■Pietų Sudanas priimtas į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Pasaulio banką.

Dokumentų pasirašymo ceremonija vyko praėjusią savaitę JAV sostinėje Vašing-tone, joje dalyvavo naujai su-formuotos valstybės finansų ministras Kosti Manibe Ngai.

Pasak ministro, jo šalis ir anksčiau aktyviai bendradar-

biavo su Pasaulio banku.Pietų Sudanas laikomas

viena mažiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Jis tapo 188-ąja TVF ir PB nare.

Pasaulio bankas rūpinasi Pietų Sudano ekonomikos plėtra nuo 2005 metų. Šiuo laikotarpiu per specialiai įsteigtą fondą regiono plėtrai skirta apie 505 mln. dolerių (1,3 mln. litų).

Augo pelnas

„Coca-Cola“ pajamos išaugo 6 proc. reuters

■didžiausia pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pranešė apie išaugusį ketvirčio pardavimą, paja-mas ir pelną.

Per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiko-tarpiu, kompanijos veiklos pajamos išaugo 6 proc., iki

11,14 mlrd. JAV dolerių (29,3 mlrd. litų). Augimas užfik-suotas visuose regionuose, tačiau ypač didelis jis buvo kylančiose rinkose – Indijoje (20 proc.), Kinijoje (9 proc.) ir Brazilijoje (4 proc.).

Grynasis pelnas pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 8 proc., iki 2,05 mlrd. JAV dolerių (5,4 mlrd. litų).

FAKTAi

SANGLAUdOS FONdAi

• Visų ES struktūrinių ir sanglaudos fondų pinigų suma 2007–2013 m. yra 347 mlrd. eurų (1,2 trln. litų).

• Šį kovą ES sulaikė 495,2 mln. eurų (1,7 mlrd. litų) mokėjimą Vengrijai. Sprendimas bus vykdo-mas nuo 2013 m. sausio 1 d., jeigu Vengrija per 2012 m. nepadarys esminių žingsnių mažindama biu-džeto deficitą.

•Nepriklausomai nuo ES, kai kurios šalys vykdo savarankišką sanglaudos politiką. Belgijoje turtingo-ji Flandrija kasmet teikia maždaug 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) pagalbą skurdesnei Valonijai.

Problemas atidėlioti – pavojingas žaidimas

Ateityje didžiausios verslo galimybės priklausys nuo Kinijos augimo ir JAV vartotojų nuotaikų, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė Airijos Smurfito verslo mokyklos profesorius ir

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) konsultantas Eamonnas Walshas.

MiNdAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

? Su kokiais pagrindiniais iššūkiais šiandien susiduria

pasaulio ekonomika ir kas skatina juos augti?

Manau, kad pagrin-dinis iššūkis šiandien yra didėjantis susirūpi-nimas, kad reikalai pa-kryps į bloga. Dar prieš dešimtmetį visi džiaugėsi gerais rezultatais, tačiau po 2008 metais kilusios pasaulinės recesijos žmo-nės pradėjo labiau neri-mauti dėl ekonomikos. Jei 2003 metais Graikija būtų pasakiusi, kad trau-kiasi iš euro zonos, nie-kam tai pernelyg nerū-pėtų, tačiau šiandieninės Europos problemos ver-čia kelti klausimą, ar tai nėra naujasis „Lehman Brothers“ atvejis.

? iš kur kyla ši visuotinė baimė ir nerimas?Pirmiausia namų ūkių

skolų mažinimas (angl. deleveraging). Namų ūkiai skolinosi milžiniš-kas sumas pinigų ir da-bar jų turimo turto vertė yra žymiai mažesnė. Sunku būti laimingam, kai esi įklimpęs į skolas. Antra, vyriausybėms tampa sunkiau finan-suoti pažadus žmonėms. Vakarų valstybės se-nyviems gyventojams žadėjo mokėti už jų svei-katos apsaugą, ilgalaikę priežiūrą ir pensijas. Šiandien šie žmonės klausia, kaip tai bus ap-mokėta, kai smarkiai sumažėjo jaunų žmo-nių skaičius. Papildoma rizika atsiranda ir dėl žmonių ilgaamžiškumo – kyla pavojus, kad tobu-lėjant medicinai žmonės gyvens ilgiau ir tam pri-reiks papildomų išlaidų. Juk turėtume džiaugtis, kad žmonės gali gyventi ilgiau, tačiau laikome tai pavojumi.Trečia, kyla nerimas dėl švietimo sistemos. Pa-dengti minėtas išlaidas

galėsime tik tuomet, kai turėsime produktyvų jau-nimą, kuris generuos pa-jamas ir padės finansuoti jau nedirbančias kartas. Vakarų valstybėse pra-dedama abejoti galimy-bėmis parengti talentus, galinčius konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

? Ko gali laukti euro zona per artimiausius metus?Rizika, kad euro zo-

noje reikalai pakryps nei-giama linkme, yra labai nedidelė. Metams bėgant viskas priklausys nuo to, ar Europos centrinis bankas (ECB) sugebės

panaikinti sunkumus, su kuriais susidūrėme pra-ėjusių metų pabaigoje. Svarbiausia bus tai, kas įvyks tokiose šalyse kaip Italija ir Ispanija ar net Prancūzija, nes sunku-mai šiose šalyse gali su-kelti rimtų nemalonumų euro zonoje.

? Kaip pasaulis turėtų rea-guoti į šiuos iššūkius ir kaip

reikėtų sušvelninti jų poveikį?Manau, kad Europoje

egzistuoja tam tikras nu-slėpimo veiksnys. Vakarų Europoje manoma, kad šias problemas galima atidėlioti, tačiau, mano galva, tai pavojingas žai-dimas. Didžiosios Euro-pos valstybės laikosi šios delsimo taktikos, užuot ėmusios realių veiksmų.

? Valstybių įsiskolinimo dydžiai šiandien stul-

bina. Kaip reikėtų spręsti šią problemą?

Išaugusios valstybių skolos – nesubalansuotų biudžetų pasekmė. Dar blogiau, kad į biudžeto skaičiavimus vyriau-sybės neįtraukia tokių dalykų, kaip pažadai mo-kėti pensijas ir padengti sveikatos apsaugos išlai-das ateityje. Savo gyven-tojams daug žadėjusios valstybės dėl nesubalan-suotų biudžetų paskendo didžiulėse skolose ir, pa-našu, ateityje turi mažai galimybių paskatinti eko-nomikos augimą.

? Kai kurie apžvalgininkai išreiškė susirūpinimą dėl

kylančių prekių kainų. Kaip manote, kas skatina kainų augimą ir kaip reikėtų spręsti šią problemą?

Viena vertus, kylan-čios prekių kainos yra la-

bai blogai. Reikia sutikti, kad įsipilti automobilio degalų baką šiandien skausminga. Kita vertus, augančios kainos skatina inovacijas, ieškoti naujų energijos šaltinių. Pavyz-džiui, kylant pasaulinėms naftos kainoms žmonės ieško šios žaliavos pakai-talų. Telieka tikėtis, kad jie bus pakankamai nova-toriški ir atras būdų, kaip išspręsti aukštų prekių kainų problemą.

? Kokie pagrindiniai pokyčiai mūsų laukia per artimiau-

sius 12 mėnesių ir kaip tai paveiks pasaulio ekonomiką?

Pirmiausia turime ste-bėti, kas vyks JAV gyvena-mųjų namų rinkoje. Tei-giami poslinkiai turėtų paskatinti vartotojų nuo-taikų augimą. Europoje bus svarbu, ar sulauksime fiskalinės plėtros didžio-

Anot E. Walsho, šiandien Europos valstybės skirtingai suvokia solidarumą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

siose valstybėse, pavyz-džiui, Vokietijoje.

Kitas dalykas liečia bendrą Europos solida-rumo lygį. Prieš 3–4 metus buvo galima teigti, kad Europoje visi veikia iš-vien ir gali susidoroti su bet kokiomis problemo-mis. Tačiau šiandien vis dažniau pasigirsta kalbų, kad solidarumą europie-čiai suvokia skirtingai. Solidarumas Europoje bus labai svarbus norint grąžinti buvusį pasitikė-jimą.

Be to, pastaroji krizė Europoje atskleidė dar vieną problemą – dėl re-gioninių skirtumų. Šian-dien kai kurių valstybių ekonomika smarkiai iš-balansuota. Europa turės rasti būdą išspręsti šią problemą ir panaikinti šiuos regioninius skirtu-mus.

»rizika, kad euro zonoje reikalai pakryps neigiama linkme, yra labai nedidelė

Išskirtinis interviu20 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

CV Eamonnas Walshas

Airijos Smurfito verslo mokyklos profesorius ir buvęs jos dekanas

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir pasaulinių įmonių „Allianz“, „Google“, KPMG, „Nestle“, „Philip Morris“ bei kitų konsultantas

Pagrindinės tyrimų sritys – finansinė analizė, akcijų įvertinimas ir JAV akcijų rinkos

Dėsto ekonomiką Vilniuje esančiame Baltijos vadybos institute (Baltic Manage-ment Institute)

Pasaulio ekonomikos forumo pranešėjas

1610 MINUčIų PERTRAUKĖLĖS „FAcEBOOK“ DARBO METU DARBUOTOJų PRODUKTyVUMĄ PADIDINA 16 PROc.

Apmokestins „Skype“■„TeliaSonera“, Lietuvoje valdanti „Omnitel“ ir „Teo“, paskelbė, kad nuo vasaros papildomai apmokestins klientus, kurie mobilųjį internetą naudoja iP tele-fonijos paslaugoms, kaip „Skype“, „Googe Talk“.

Kaip skelbia „Wall Street Journal“, Ispanijoje „TeliaSo-

nera“ klientai už 100 mega-baitų IP telefonijos paslau-goms turės sumokėti 6 eurus (20,7 lito).

Be to, bendrovė pristatys savo IP telefonijos paslaugų programėlę.

Šiuo metu „TeliaSonera“ 70 proc. pajamų gauna iš tradicinių balso telefonijos paslaugų teikimo.

„TeliaSonera“ klientai už „Skype“ naudojimą turės mokėti papildomai. reuters

TIK SKAIČIAI

1TIK SKAIČIAI

60 PROc. IŠMANIųJų TELEFONų SAVININKų LIETUVOJE SAVOĮRENGINIUOSE NETURI MOBILIOJO INTERNETO PASLAUGOS60

„AMAzON“ DEBESų KOMPIUTERIJOS PASLAUGA SUNAUDOJA 1 PROc. ŠIAURĖS AMERIKOS INTERNETO SRAUTO

Liepė susitaikyti■Kalifornijos teismas nurodė „Apple“ ir „Sam-sung“ vadovams susitikti ir pamėginti išspręsti kilusį ginčą dėl patentų.

„Apple“ vadovas Timas cookas ir „Samsung“ direk-torius choi Gee Sungas pa-tvirtino, kad susitiks per arti-miausias 90 dienų.

Abi kompanijos padavė ieškinius viena kitai į teismą kaltindamos konkurentę ne-teisėtai panaudojus technolo-gijas, naudojamas išmaniųjų telefonų ir planšetinių kom-piuterių gamyboje.

„Apple“ ir „Samsung“ ginčai dėl patentų šiuo metu nagrinėjami iškart kelių šalių teismuose.

dėl patentų kovojantiems „Apple“ ir „Samsung“ vadovams teismas liepė susitikti ir išspręsti ginčą. reuters

%%

Sužavėjome Silicio slėnįLietuvoje viešėję Silicio slėnio

investuotojai ir atstovai susižavėjo šalies pradedančiųjų verslų –

„startup'ų“ ekosistema ir sutiko, kad Lietuvoje galėtų iškilti Silicio

slėnio atitikmuo, o mažą šalies rinką vadino pranašumu.

MArTyNAS PASiLiAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Ministras pir-m i n i n k a s Andrius Ku-bilius, atida-

rydamas renginį „Star-tup Monthly Vilnius“, kurio metu buvo išrinkti trys perspektyvūs „star-tup'ai“, keliausiantys savo idėjų plėtoti į Silicio slėnį, teigė, kad Lietuva turėtų tapti antruoju Izraeliu, kuris dėl savo inovacijų šiandien vadi-namas „startup'ų“ tauta. Anot premjero, mūsų ša-lyje galėtų iškilti Gintaro slėnis (Silicio slėnio ana-logas – aut. past.).

Vienas iš „Startup Monthly“ įkūrėjų Vadi-mas Slavinas teigė, kad to-kia idėja – reali: „Vilnius yra daugelio verslininkų bendruomenių kryžkelė ir su pakankama pagalba galima šias bendruome-nes suvienyti bei Lietuvą paversti šios Europos da-lies antreprenerystės ir „startup'ų“ centru.“

Pasak jo, pagalba tu-rėtų ateiti iš pačios „star-tup'ų“ bendruomenės, in-vestuotojų, vyriausybės, tačiau aklai kopijuoti Si-licio slėnio sėkmės never-tėtų: „Nemanau, kad Sili-cio slėnį reikia imti kaip pavyzdį. Egzistuoja daug priežasčių, dėl kurių Sili-

cio slėnis tapo toks, koks yra šiandien.“

rinkos pranašumasViena vertus, maža Lietu-vos rinka yra kliūtis, kita vertus, – didelis pranašu-mas. Kurti verslą, skirtą tik Lietuvai, – nepelninga, tačiau tai puiki erdvė iš-bandyti savo idėjas ir pa-tikrinti, ar jos tinka dides-nėms rinkoms.

„Mažos rinkos pranašu-mas – gali greitai išsiaiš-kinti, ar tavo idėja darys įtaką, – sakė Gregas Kid-das, vienas pirmųjų „Twit-ter“ investuotojų. – Daug lengviau patirti nesėkmę, daryti klaidų ir išsiaiš-kinti, ar kuriamas pro-duktas pasiteisins tarp-tautiniu mastu rinkoje su keturiais milijonais žmo-nių. Tai tobula strategija.

Net San Fransisko įlankoje daugelis pirmiau kuria produktus ir pas-laugas, orientuotus šiai vietovei, kurioje gyvena panašus žmonių skaičius kaip Lietuvoje.“

Jis prieš 20 metų įkūrė siuntų išvežiojimo ben-drovę „Dispatch Manage-ment Services Corp.“, kuri iš pradžių su dešimties žmonių komanda veikė tik Naujojoje Zelandijoje, vėliau debiutavo Niujorke „Nasdaq“ vertybinių po-pierių biržoje, o 2008 me-tais, kai G. Kiddas pasi-

traukė iš bendrovės, joje dirbo apie 6 tūkst. žmonių. „Mes prieš plėtrą JAV ir Europoje praleidome pirmus trejus metus Nau-jojoje Zelandijoje tobulin-

dami savo paslaugas ir mokydamiesi“, – sakė jis.

Nedoras pranašumasVienas iš „Startup Mont-hly Vilnius“ pranešėjų,

„PBWorks“ ir „Hacker Dojo“ įkūrėjas Davidas Weekly atkreipė dėmesį, kad kiekvienas žmogus turi tam tikrą nedorą pranašumą prieš kitus, susidedantį iš įvairių patirčių, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro su verslu: „Pavyz-džiui, tėvas gamino kė-des, mama dirbo teatre, o

jūs keletą metų mokėtės Italijoje – tai įžvalgos, ku-rių niekas kitas neturi.“

Pasak jo, maža Lie-tuvos rinka – nedoras lietuvių pranašumas. „Dėl mažos rinkos, be lietuvių, greičiausiai čia savo produktus pristatyti ryšis nedaugelis. Iš Lie-tuvos galima pasiekti Ru-sijos, Europos ir likusias

rinkas – tai puiki vieta treniruotis.

Turite galimybę grei-tai išbandyti savo idėją – tai būtų protingas būdas pradėti verslą“, – sakė D. Weekly, paklaustas, ar ne verčiau iškart vykti į Si-licio slėnį. Ten, anot jo, galima daug išmokti apie „startup'us“, tačiau tuo-met bus prarasti Lietuvos

rinkos teikiami pranašu-mai.

Nustelbėme kaimynusPasaulinio renginio „Startup Monthly“ atsto-vai aplenkė Latviją, Estiją ir pirmąjį renginį Baltijos šalyse nusprendė organi-zuoti Vilniuje. „Kalbėda-miesi su žmonėmis mes sužinojome, kad lietuviai

labiau oportunistiški, atviri galimybėms ir ino-vacijoms, – priežastis, kodėl buvo pasirinktas Vilnius, atskleidė V. Sla-vinas. – Taip pat mums teigė, kad čia infrastruk-tūra tinkama būti pa-čiame Europos centre, su-jungti Rytus ir Vakarus. Infrastruktūra ir žmonių gebėjimas priimti naujas technologijas – labai svar-būs kriterijai energingai antreprenerystei ir eko-sistemai.“

D. Weekly sužavėjo lie-tuvių užsispyrimas dirbti: „Pirmąją renginio dieną matėme įvairių „startu-p'ų“. Jiems išdalijome pa-tarimus, pakreipėme tin-kama linkme ir nustebau, kiek jie sugebėjo patobu-lėti per 24 valandas. Vie-nai komandai pasakėme, kad trūksta duomenų, jog žmonės tikrai nori jų pro-dukto, ir jie per parą pa-skambino 60 prekiautojų, atliko tyrimą, nustatė plė-tros planus.“

G. Kiddas teigė, kad per savaitgalį Lietuvoje pamatė keletą „startu-p'ų“, į kuriuos būtų lin-kęs investuoti: „Tai daug geriau nei tai, ką matėme Rusijoje (prieš tai rengi-nys vyko Maskvoje – aut. past.). Puikus laimėjimas šaliai, turinčiai tiek gy-ventojų, pasirodyti geriau nei tokia didelė šalis kaip Rusija. Čia mačiau įvai-resnių idėjų nei kaimy-nystėje.“

Pagrindiniai patarimaiPagrindinis visų pašne-kovų patarimas naujai ku-riamiems „startup'ams“ buvo toks pats: nebijoti nesėkmių ir klysti dažnai bei greitai.

„Svarbu suprasti, kad daugelis idėjų, kurias tu-rite, net jei esate ir labai protingas, bus blogos, – patarė D. Weekly. – To pri-imti jokiu būdu nereikia asmeniškai. Turite rinkai pristatyti savo idėjas, jei sakoma, kad jos blogos,

»Svarbu suprasti, kad daugelis jūsų idėjų, net jei esate labai protingas, bus blogos

»Kalbėdamiesi su žmonėmis sužinojome, kad lietuviai labiau oportunistiški, atviri galimybėms ir inovacijoms

Silicio slėnio atstovai gyrė lietuvių atvirumą ir imlumą idėjoms, atkaklumą bei šalies infrastruktūrą. konstantin novikov

nurykite karčią piliulę, iš nesėkmės pasimokykite, idėją dar peržiūrėkite, o jei nieko negalite patai-syti, meskite ją ir pradė-kite iš naujo.“

G. Kiddas dar kartą pa-sakė daug kam žinomą ne-malonią tiesą: iš dešimties idėjų septynios bus blogos, dvi – pusėtinos ir viena puiki. Dažnai kalbant apie

Lietuvos „startup'ų“ ben-druomenę pabrėžiama, kad čia bijoma dalytis idė-jomis. To reikėtų vengti, nes didžiausias turtas – ne idėja, bet jos įgyven-dinimas, kurio pavogti negalima. Naujos idėjos reikėtų imtis tik tada, jei rinkoje yra poreikis. „Ne dėl to, kad jūs norite ar manote, jog tai įdomu, –

klientai yra tie asmenys, į kuriuos reikia orientuo-tis“, – sakė V. Slavinas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad per naktį dar nė vienas asmuo nepatyrė stulbina-mos sėkmės: „Tai užtruko metų metus, per kuriuos įvyko daug nesėkmių, kol kas nors tapo sėkminga. Nė vienu atveju nebūna sėkmės per naktį.“

%

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta 2322 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

FAKTAi

„STArTUP MONTHLy ViLNiUS“

• „Startup Monthly Vil-nius“ – tai 3 dienų tru-kmės tarptautinė konfe-rencija, kurioje dalyvavo perspektyviausi regiono „startup'ų“ kūrėjai, plėto-tojai bei potencialūs inves-tuotojai.

• Konferencijos pabaigoje Silicio slėnio atstovai iš-rinko 3 stipriausias „star-tup'ų“ komandas, kurios vasarą keliaus į Silicio slėnį ir dalyvaus penkių savaičių trukmės verslo akceleravi-mo programoje.

•Nugalėtojais tapo bal-tarusiai „MapsWithMe“, lietuviai „Tropic Mind“ ir konferencijos metu gimęs verslas „GigBasket“.

• Konferencijoje savo verslo idėjas pristatė dvi-dešimt komandų iš Lie-tuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos.

Vienas pirmųjų „Twitter“ investuotojų Gregas Kiddas tvirtina, kad ieškant sėkmingos investicijos reikia žiūrėti ne į idėją, bet ar jos plėtotojas turi puikią įžvalgą. konstantin novikov

„Google“ žemėlapius gaubia paslapčių šydas

JAV federalinė komunikacijų komisija (FCC) praėjusią savaitę nubaudė „Google“ už vengimą bendradarbiauti tiriant jai keliamus privatumo pažeidimus. Nenoras bendradarbiauti iškėlė klausimą, į kurį

IT milžinė vengia atsakyti jau kelerius metus, – kam reikėjo rinkti milijonų žmonių privačius duomenis.

PAULiUS GriNKEViČiUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

»Už tai praėjusią savaitę „Google“ buvo skirta 25 tūkst. dolerių bauda. Tokio dydžio bauda bendrovei, kurios įplaukos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 10,65 mlrd dolerių, – lašas jūroje

Google“ kalti-nama dėl kelių p a g r i n d i n i ų priežasčių, su-

sijusių su privatumo pa-žeidimais.

Bendrovės darbuotojai specialiai įrengtuose au-tomobiliuose važinėdavo po pasaulio miestus ir darė nuotraukas inter-netinių žemėlapių pro-gramai „Street View“. Pirmiausia buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad kai kuriose nuotraukose matyti ne tik gatvės, bet ir tai, ką žmonės veikė pravažiuojant „Google“ automobiliui. Telegraph.co.uk paskelbtose juokin-giausiose „Street View“ nuotraukose netrūksta ir kurioziškų vaizdų – už-fiksuoti besišlapinantys, girti, rūkantys, nuogi ar su prostitutėmis besikal-bantys žmonės. Kompro-mituojamos nuotraukos juose pavaizduotiems žmonėms nepatiko.

Įsivėlė per klaidą?Pagrindinis „Google“ tei-kiamas kaltinimas – dėl privačių duomenų su-rinkimo belaidžiu ryšiu. Specialiai įrengtų ben-drovės automobilių tiks-las buvo ne tik fotogra-fuoti gatves, bet ir rinkti

informaciją apie belaidį ryšį, kad būtų patobu-lintos „Google“ paieškos

programos. Į specialiai įrengtus automobilius pateko ne tik reikalinga

informacija apie belaidį ryšį, bet ir galybė elektro-ninių laiškų, interneti-

nių slaptažodžių bei kitų privačių duomenų.

Privatūs duomenys

į viešumą nepateko ir nebuvo panaudoti, ta-čiau vis dar neatsakyta į

klausimą, kodėl bendrovė juos rinko. Nors patys „Google“ atstovai aiš-kina, kad į programinę įrangą įtraukti kodą, ku-ris rinktų informaciją ne tik apie belaidį ryšį, bet ir privačius belaidžiu ryšiu siųstus duomenis buvo klaida, daugelis kritikų sunkiai supranta, kaip toks kodas galėjo būti įtrauktas per klaidą.

Iš pradžių „Google“ atstovai neigė, kad be-laidžiu ryšiu buvo gauta kokių nors privačių duo-menų. Kiek vėliau at-skleidė, kad į specialius automobilius pateko tik kai kurių bylų – pavyz-džiui, elektroninių laiškų – fragmentai, o galiausiai

pripažino, kad gavo pil-nus el. laiškus, interne-tinius pokalbius ir gau-sybę kitų bylų.

Tik lašas jūrojeFCC pradėtame ir jau kuris laikas iš vietos sun-kiai judančiame tyrime dėl neteisėto duomenų rinkimo vis dar yra daug neatsakytų klausimų ir neaišku, ar atsakymai kada nors bus gauti: FCC bylą nutraukė mo-tyvuodama, kad trūksta įrodymų ar „Google“ pa-žeidė JAV Komunikacijos aktą.

Svarbiausias šios is-torijos liudytojas – už projektą atsakingas „Go-ogle“ inžinierius – atsi-

sakė suteikti duomenų apie projektą pasinaudo-damas penktąja Jungti-nių Valstijų teisių bilio pataisa neduoti prieš save parodymų. FCC pranešė, kad „Google“ atstovai pastaruosius keletą metų akivaizdžiai vengė bendradarbiauti – neatsakydavo į elektro-ninius laiškus ir kitas užklausas. Už tai praėju-sią savaitę „Google“ buvo skirta 25 tūkst. dolerių (65 tūkst. litų) bauda. Tokio dydžio bauda ben-drovei, kurios įplaukos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 10,65 mlrd. dolerių (28 mlrd. litų), – lašas jū-roje. Kaip skelbė FCC, to-kia suma į „Google“ biu-džetą patenka vos per 18,5 sekundės.

Minėta byla nutraukta, tačiau privatumo šalinin-kai JAV sako, kad ji yra ne paskutinė. Elektroni-nio privatumo informa-cijos centro direktorius

Marcas Rotenbergas dienraščiui „New York Times“ žadėjo kreiptis į teismą dėl to, kad „Goo-gle“ neva galėjo klausytis privačių žmonių telefoni-nių pokalbių.

Pasinaudojo vagysDar didesnė pasipikti-nimo banga dėl „Google“ privatumo pažeidimų kilo Europoje.

Štai Didžiojoje Britani-joje neseniai piktintasi, kad „Google“ „Street View“ programai skir-tos nuotraukos, kuriose matyti namų numeriai, buvo naudojamos kaip priemonė apsaugoti „Google“ internetines svetaines nuo kompiute-rinių programų. Norin-tiesiems prisijungti arba užsiregistruoti „Google“ tinklalapiuose buvo iš-metamos „Street View“ nuotraukos su namų nu-meriais. Žmonės turėjo įrašyti matomą namo nu-

„Street View“ nuotraukose milijonai amerikiečių atpažino savo namus. scanpix

merį, kad būtų įsitikinta, jog jungiasi žmogus, o ne kompiuterinė pro-grama. Britai labiausiai piktinosi, kad jų namų numeriai panaudoti ko-merciniams tikslams neatsiklausus namų sa-vininkų leidimo.

Anksčiau skelbta, kad „Street View“ nuotraukų informacija sugebėjo pa-sinaudoti ir vagys. Pagy-venusio Didžiosios Bri-tanijos Badfordo miesto vyro teigimu, „Street View“ automobilis nu-fotografavo jo namą, kai pro pravirą garažą buvo matyti kalnų dviratis. Praėjus kuriam laikui dviratį vagys pavogė, vėliau į garažą įsilaužti buvo mėginama dar ne kartą. Gyventojas tikino, kad vagis į jo namus pri-viliojo būtent „Street View“ nuotraukos.

Baus griežčiauKai kuriose Europos šalyse nesutarimus pa-vyko išspręsti: štai Ai-rija pareikalavo „Goo-gle“ surinktus duomenis ištrinti. Kai bendrovė taip padarė, apsieita be teismų.

O Vokietijoje, kur žmo-nių privatumas ypač ver-

tinamas, tebetrunka dvi „Google“ iškeltos bylos. Vokiečiai pareikalavo, kad bendrovė visus be-laidžiu ryšiu surinktus duomenis atiduotų per-žiūrėti. Po ilgų derybų atitinkamos Vokietijos institucijos pagaliau gavo reikiamą informaciją.

Johannesas Caspa-ras, Hamburgo duomenų apsaugos komisaras, peržiūrėjo belaidžiu ry-šiu Vokietijoje „Google“ surinktus duomenis ir pasakojo, kad juose rasta apsčiai internetinių žmo-nių tarpusavio pokalbių, nuotraukų, bankų slap-tažodžių ir kitos informa-cijos. Panašios informa-cijos peržiūrėję „Google“ surinktus duomenis sa-kosi radę olandai ir prancūzai. Pastarieji IT milžinę dar nubaudė 100 tūkst. eurų bauda.

Po duomenų apsaugos pažeidimų Europoje pra-dėta kalbėti apie kur kas didesnes baudas – Briu-selio duomenų apsaugos direktyvoje svarstoma už tokius privatumo pažei-dimus kaip šis bendroves bausti 2 proc. metinių įplaukų bauda. „Google“ atveju tai sudarytų 758 mln. eurų (2,6 mlrd. litų).

3535 JAV DOLERIAI (92 LITAI) – TIEK INDIJOJE KAINUOJA PLANŠETINIS KOMPIUTERIS „AAKASH“

Naujas interneto baubas■Prieš keletą mėnesių į gatves internautus išvariu-sią SOPA bandoma pakeisti nauju teisės aktu – CiSPA.

Nors įstatymo projektas cISPA (cyber Intelligence Sharing and Protection Act) nepanašus į SOPA, jis su-laukė ne mažesnio dėmesio. Skirtingai nei SOPA, kurio

apsaugos taikinys buvo inte-lektinė nuosavybė, projektas cISPA, kaip deklaruojama, bus skirtas nacionalinio saugumo poreikiams pa-tenkinti. Nauja iniciatyva leistų vyriausybėms pagal užklausą gauti iš interneto paslaugų teikėjų (IPT) kon-fidencialią informaciją apie asmenis ir kompanijas. SOPA bandoma pakeisti nauju teisės aktu – CiSPA. aFp

TIK SKAIČIAI

2,5TIK SKAIČIAI

10 PROc. RUSIJOS GyVENTOJų NETURI MOBILIOJO TELEFONO10

TELEKOMUNIKAcIJų BENDROVĖS „TEO“ PAJAMOS PER PIRMĄJĮ 2012 METų KETVIRTĮ AUGO 2,5 PROc.

Naudos biometrinius■Japonijos bankas „Oga-ki Kyoritsu“ rugsėjį pradės naudoti bankomatus, lei-siančius išgryninti pinigus sąskaitos savininko ranka.

Sąskaitos savininkas kas kartą bus identifikuojamas pagal plaštakos kraujagys-les. Vartotojui taip pat reikės įvesti kodą ir gimimo metus.

Naujo tipo bankomatams plastikinių kortelių neberei-kės. Biometriniai skeneriai Japonijos bankuose jau naudojami papildomai kli-entams identifikuoti, tiesa, gana ribotai. Bankas „Ogaki Kyoritsu“ ketina tapti pir-muoju Japonijos banku, visiškai atsisakiusiu banko kortelių.

Naujos kartos bankomatų naudotojai bus atpažįstami pagal plaštakos kraujagysles. Gamintojo nuotr. %

%

Technologijos ir žiniosTechnologijos ir žinios 2524 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

FAKTAi

„GOOGLE“ PrOGrAMOS

• Prancūzijos pareigūnai interneto bendrovei „Go-ogle“ skyrė 100 tūkst. eurų baudą už neteisėtą privačių duomenų rinkimą

• „Google Earth“ darytos nuotraukos kritikuotos JAV, Izraelio, Pietų Korėjos ir kitų šalių kariškių, kad nuotraukose buvo matyti karinės bazės

• Įvairios teroristinės or-ganizacijos ne kartą skel-bė, kad išpuolius planuo-ja naudodamos „Street View“ arba „Google Earth“ programas

„Google“ automobilis fotografuoja gatves. scanpix

»„Google“ surinktuose duomenyse rasta apsčiai internetinių žmonių tarpusavio pokalbių, bankų slaptažodžių ir kitos svarbios privačios informacijos

MAriJUS širViNSKAS marijus@ekonomika.lt

Įkainojęs patarimusGintui Umbrasui viskas prasidėjo nuo stiprias verslavimo tradicijas turinčių šveicarų, iš kurių mokėsi ir kuriems dirbo. Kai šveicarai turėjo išsivaikščioti, jis įkūrė vieną didžiausių lietuviško kapitalo konsultavimo kompanijų „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT).

»Lietuvoje didžioji krizė buvo 1994–1996 metais, o nuo to laiko mes nuolat kylame

Verslininko paly-ginimu, konsul-tantas yra kaip psichoterapeu-

tas – nei vienas, nei kitas negali klientui (ar pacien-tui) įteigti savo nuostatų. „Jeigu bandyčiau primesti savo pažiūras ar morali-nius principus, vadinasi, jau kurčiau savo verslą. Mane samdo ne tam, kad priimčiau sprendimus, o kad juos padaryčiau efek-tyvesnius. Pats esu žalia-sis, bet stengiuosi nepai-nioti darbo su pažiūromis, – užsimena pašnekovas. – Nors išteklius turėtume naudoti racionaliai, vis dėlto mes konsultuojame vartotojų visuomenę.“

G. Umbrasas yra eko-logiškų pažiūrų ne tik žodžiais, bet ir veiksmais – dažniausiai į darbą sos-tinės „Verslo trikampyje“ iš Užupio atmina dviračiu. „Biure specialiai dėl dvi-račių tualeto kabiną per-darėme į dušą“, – priduria EKT vadovas.

Šit jeigu jis konsultuotų Susisiekimo ministeriją, tikriausiai pasiūlytų per-dėlioti prioritetus. „Pir-miausia turėtų būti pėsčia-sis, tuomet dviratininkas, motorolerininkas, motoci-klininkas ir galiausiai – au-tomobilio vairuotojas. Kuo galingesnė tavo transporto priemonė – tuo labiau tu-rėtum gerbti fiziškai pažei-džiamesnį. Tačiau kol kas dviratininkams sudarytos sąlygos yra pusiau diskri-minacinės – jie nei pėstieji, nei vairuotojai.“

Stebuklų nei daro, nei žadaKonsultanto darbo esmė, teigia G. Umbrasas, – pa-dėti priimti sprendimą. „Įmonėje tiek direktorius, tiek jo pavaduotojas, tiek visa komanda būna an-gažuoti ir dauguma mato taip, kaip regi vadovo akys, – pasakoja savai-traščio pašnekovas. – Tad jiems reikia kito požiūrio. Manau, kartais pasitaiko, kad jie prieš priimdami sprendimą dar kreipiasi ir į būrėją... Tuo metu vie-šojo sektoriaus darbuoto-jai dažnai be konsultantų būna net visiškai neįgalūs, konformistiški arba vei-kiami subtilių politinių sumetimų. Čia žmonės iš išorės turi daug daugiau teisių pasakyti, kad kara-lius yra nuogas, ir dar už tai gauna pinigų.“

Regis, šiandien rinka prisotinta įvairiausių konsultantų, tyrėjų ir kitų specialistų – nuo apklausų rengėjų iki bankų analiti-

būtų virtusios pelnu, – šyp-sosi G. Umbrasas. – Yra ir kitas būdas: pasiraitoji rankoves ir bandai patobu-linti žmogaus darbą. Šitaip galima padidinti veiklos efektyvumą ir 30 proc.“

Pasak G. Umbraso, įmonė EKT iki šiol atsi-laikė rinkoje prieš garsias tarptautines kompanijas tik keisdamasi. „Nuo kitų konsultantų skiriamės tuo, kad niekada neužsi-

likdavome su jau apčiupi-nėtais produktais: sukur-davome, įtvirtindavome, o atsiradus kopijuotojams ir konkurentams imda-vomės kitų sprendimų. Pavyzdžiui, stodami į Eu-

ropos Sąjungą atradome ekonometrines progno-zes, kurias rengti padėjo profesorius Rimantas Rudzkis. Jis rėmė mus ir ideologiškai“, – pasakoja G. Umbrasas.

Matė, kuo taps „Maxima“G. Umbrasas verslumo dvasia persiėmė po vienos Kanados studentų paskai-tos, vykusios Lietuvoje apie 1990-uosius. „Jie so-cialistams aiškino, kaip kurti verslą, – atsimena pašnekovas. – Dovanojo klausytojams ir rašiklių, gražiai įpakuotų, su uni-versiteto emblema ir šū-kiu – tarybiniam žmogui tai darė įspūdį. Klausiau jų, ir man verslas pasi-rodė ganėtinai paprastas reikalas.“

Po poros metų jis lai-kraštyje aptiko skelbimą: šveicarų kompanija ieš-kojo direktoriaus. Pasiūlė

nės prekę siūlo per prie-vartą, vadinasi, jiems dar reikia mokytis. Jūs turėtume to nepajusti, o džiaugtis, kad gavote geriausią pasirinkimą, – atskleidžia vieną konsul-tantų virtuvės principą G. Umbrasas. – Apskritai konsultavimas yra kla-sika – daugumą vadybos principų žinojo jau seno-vės egiptiečiai. Šiandien prie vadybos teorijos bene rimčiausiai prisidėjo psi-chologija – humanizavo visą procesą.“

Neretai G. Umbrasas pataria ir turtingiems in-vestuotojams. Antai kar-tais dirba vienam versli-ninkui, kurio skolinto ir nuosavo kapitalo santykis prieš praėjusią finansų krizę buvo maždaug 85 proc. ir 15 proc. „Jam aiš-kinau, kad pirkti sklypus ir statyti namus iš sko-lintų pinigų, užuot plė-tojus pagrindinį verslą,

nių centrų. „Vienus vadinu stebukladariais: ir pats mėgstu patrauklius jų kur-sus, bet dar nesu aptikęs gyvenimiškų pavyzdžių, kad dėl jų patarimų per nu-rodytą laikotarpį pajamos

savo kandidatūrą. Direk-toriumi netapo, bet į pa-vaduotojus priėmė. „Mes dirbome įmonėje, kuri dvejus metus mus stro-piai mokė – darė tai, ką iki šiol iš principo ir daro konsultantai“, – sako G. Umbrasas.

Šveicarų ištreniruoti vadybininkai turėjo pri-taikyti įgytą vakariečių patirtį Lietuvoje, vis dėlto dėl investuotojų rūpesčių projektą teko uždaryti. „Buvome labai mandagiai su rimtomis kompensa-cijomis išleisti į gatvę“, – pasakoja EKT vadovas. Jis dar atsimena, kad kaip universiteto lektorius gaudavo mėnesinį atlygi-nimą, lygų 7 doleriams, o jau kaip įmonės direkto-riaus pavaduotojas – apie penkis kartus didesnį.

Netekęs darbo svarstė grįžti į ministeriją, bet įgyta patirtis tarsi pati jį įtraukė. „Netrukus „Vil-niaus prekyba“ atidarė ir pirmąją „Maximą“ Min-daugo gatvėje. Turbūt dar ne visi suprato, ką tai reiškia, o EKT jau tuomet dėstė, kaip reikia orga-nizuoti mažmeninę pre-kybą. Kartais juokiuosi, kad „Vilniaus prekyba“ matė mūsų užrašus, nors tikriausiai ir jie skaitė ge-rus vadovėlius“, – šypsosi G. Umbrasas.

Mokosi ir iš egiptiečiųIš pradžių EKT konsultan-tai daugiausia rašydavo planus paskoloms gauti, dirbo su keramikais, naf-tininkais, kitais. Šiuo metu tarp įmonės klientų rastume laivų statytojų, trąšų gamintojų, maisti-ninkų, vaistininkų, ban-kininkų.

„Apie 2007 metus mes mokėme „Swedbank“ pardavimo vadybininkus, kaip suprasti verslo po-reikius – iš jų pačių pada-rėme mikroverslininkus. Manau, tai padėjo jiems išlaikyti ar net padidinti verslo klientų dalį, nes iki tol bankas daugiau dirbdavo su mažaisiais vartotojais“, – pasakoja konsultantas.

Dabar EKT speciali-zuojasi mokydami įmo-nių darbuotojus jų darbo vietose. „Įprastai vadybos technologijos yra atidirb-tos. Tad jeigu pajutote, kad aptarnaujantys žmo-

prieštarauja akademi-nėms tiesoms. Jis man atsikirsdavo, jog visi taip daro, – apie konsultanto misiją kalba G. Umbra-sas. – Šiandien jis verslą yra išsaugojęs, bet visą nekilnojamąjį turtą ir per dešimtmetį sukauptą už-darbį prarado. Apskritai lietuviai per krizę parodė esantys lošėjai.“

Bėgame paviršiumi...Anot G. Umbraso, krizė Lietuvoje baigėsi 2010 metais, nors ne vienas tebegyvena taip, tarsi ji tebetruktų. „Pastaruo-sius dvejus metus mane erzina straipsniai, prasi-dedantys nuo formuluo-tės: „kadangi šalyje sun-kmetis“ – tai it užkeikimo žodis visose srityse, nuo bibliotekų iki verslo or-ganizavimo“, – atkreipia dėmesį jis.

Pašnekovo manymu, dėl sunkmečio nesiliau-

janti guostis visuomenės dalis vadovaujasi neade-kvačiais lūkesčiais – gy-vena pagal išteklius, bet panikuoja: krizė! „Lietu-voje didžioji krizė buvo 1994–1996 metais, kai mūsų vartojimo galimy-bės smuko per pusę, pa-lyginti su 1990 metais. Iš tikrųjų nuo 1996-ųjų mes nuolat kylame – kilome net per Rusijos ir praė-jusią krizes“, – teigia G. Umbrasas.

Bet žmonės tai pa-miršta, mat nori judėti greičiau, negu išgali pa-tempti ekonomikos veži-mas „Manau, šiuolaikinė visuomenė – jau ne mano karta, o jaunesnė, yra per daug racionali, siekia kuo didesnės galios, bet nuo sukimosi jau nebepatiria malonumo ir galiausiai kasasi tik paviršiumi“, – mano G. Umbrasas.

Pasak konsultanto, žmogus turėtų dažniau išsprūsti iš savo veiklos bėgimo takelio. „Jeigu jis visad bėgs tuo takeliu, greičiausiai jį išneš. Ger-biamo Bronislovo Lubio

širdis taip ir sustojo. Per anksti, – tvirtina 58-me-tis verslininkas. – Aš pats po truputėlį apsukas mažinu – man nebepri-imtina dirbti dvi naktis paeiliui.“

Tačiau bėgančioje vi-suomenėje apsukresnieji nemėgsta nevykėlių ir išsijuosę juos žemina, kartu gilėja praraja tarp turtingųjų ir varginges-niųjų.

„Štai Lietuvos elitas daugmaž sutelpa į vieną žurnalo nuotraukų kata-logą, kuris, beje, beveik sutampa su didžiausių skolininkų sąrašais, – at-kreipia dėmesį G. Um-brasas. – Mūsų tragedija, kad nesame laimingi ir gyvename pagal griežtą hierarchiją. Vyrauja di-džiulė atskirtis tarp vir-šūnėlių ir apačių, dėl to visi lieka nelaimingi. Ga-liausiai vienas sluoksnis grūda savo vaikus į Kem-bridžą, o vargingesniųjų vaikai patys išvažiuoja tikėdamiesi ten būti lai-mingesni. EKT stengiasi ir apie tai kalbėti.“

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

»Vyrauja didžiulė atskirtis tarp viršūnėlių ir apačių, dėl to visi lieka nelaimingiCV Gintas Umbrasas

1977 m. baigė Vilniaus inžine-rinį statybos institutą

1977–1989 m. dirbo Mokslo ministerijos tarnautoju

1989–1992 m. universitete dėstė aplinkos apsaugą

1992–1994 m. buvo įmonės „Transfer“ direktoriaus pava-duotojas

1994 m. su kolega įkūrė bendrovę „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“

FAKTAi

EKT

• Įmonės pajamos pri-klauso nuo ES finansinių perspektyvų: 2009 m. jos buvo 3,5 mln. litų, 2010 m. sudarė 9,8 mln. litų, 2011 m. – 14,0 mln. litų

• Bendrovėje dirba dau-giau kaip 40 žmonių

• Nuo 2009 m. įgyvendi-no per 400 įvairių projek-tų 200 organizacijų

• Priklauso Lietuvos va-dybos konsultantų, Lietu-vos verslo darbdavių kon-federacijos, Tarptautinio ugdomojo vadovavimo profesionalų, Lietuvos inžinerinės pramonės, Lietuvos aprangos ir teks-tilės įmonių asociacijoms

„Jeigu klientams bandyčiau primesti savo pažiūras

ar moralinius principus, vadinasi, jau kurčiau savo

verslą“, – atskiria asmeniškumus nuo

profesijos G. Umbrasas. ruslano kondratjevo nuotr.

G. Umbrasas: nuo kitų skiriamės tuo, kad niekada neužsilikdavome su jau apčiupinėtais produktais ir imdavomės kitų sprendimų. ruslano kondratjevo nuotr.

Akcija

apranga (apG1l)

liTGrid turtas (lGd1l)

„lietuvos dujos“ (ldJ1l)

–

–

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

Pokytis

–2,09%

–1,14%

–0,17%

–

–

Apyvarta

28 844,49 eUr

366,30 eUr

12 759,86 eUr

–

–

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, balandžio 12–19 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitęPokytis

+3,03%

+2,74%

+1,28%

+1,25%

+1,18%

Apyvarta

68,00 eUr

1 219,04 eUr

16 457,30 eUr

13 821,85 eUr

7 188,54 eUr

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, balandžio 12–19 d. duomenys

Akcija

„lietuvos jūrų laivininkystė“ (lJl1l)

„rokiškio sūris“ (rsU1l)

„City service“ (CTs1l)

panevėžio statybos trestas (pTr1l)

„pieno žvaigždės“ (pZv1l)

HSBC banko analitikai bandė paanalizuoti, kaip šiandien atrodo finansų rinkų pasaulis.

Šiandienėse rinkose jie įžvelgia poliškumą.

N. Treigys: gudrus yra tas, kuris sugeba nupirkti arba parduoti kaip tik tada, kai perka arba parduoda visi „daugiau rizikos prisiimantys investuotojai“.ruslano kondratjevo nuotr.

investicijų mados

■Viename polyje yra saugiais vadinami aktyvai: JAV 10 metų vyriausybės obligacijos, obligacijos su reitingu AAA ir panašiai; JAV doleris, analitikų manymu, taip pat čia yra. Kitame polyje yra visa, kas liko: akcijos, nafta, auksas, euras, sidabras ir t. t.

Šio grupavimo nau-jovių mes neįžvelgiame. Visais laikais buvo „sau-gios“ ir „nesaugios“ in-vesticijos. Tik gal auksą būtume linkę priskirti prie saugių. Bet, kaip ma-tome, HSBC neskuba to daryti. Jie turi tam prie-žasčių.

Banko analitikai su-skaičiavo 50 aktyvų tar-pusavio koreliaciją nuo 2005 m. iki 2009 m. Pa-prastai tariant, korelia-cija parodo, kaip vieno aktyvo (iš vienos polinės grupės) kainos judėjimas priklauso ar nepriklauso nuo kito aktyvo (iš kitos polinės grupės) kainos judėjimo. Seniai žinoma, kad akcijų kainoms ky-lant obligacijų kainos

linkusios kristi ir atvirkš-čiai. Tai ir vadinama ak-cijų ir obligacijų korelia-cija.

Tyrimas kaip ir nieko nauja neatskleidė: kore-liacija iš rinkos nepabėgo. Tik ji pasidarė kažkokia kitokia. Jos dabar dau-giau ir ji stipresnė. Per-šasi išvada, kad pasikeitė investavimo maniera. Ti-kriausiai jau teko girdėti, kaip „investuotojai pri-siima daugiau rizikos“. Iš tikrųjų – investuotojų elgesys pasidarė dvily-pis ir daug rizikingesnis. Greitas bėgimas iš vie-nos rizikos grupės į kitą, greitas pelno pasiėmimas ir bėgimas į kitą grupę. Iš čia mes ir stebime neį-prastai didelius ir dažnus svyravimus visose turto klasėse.

Šiandien nebereika-lingi gabūs investicijų valdytojai, sugebantys profesionaliai suformuoti portfelį, kuris augtų kiek labiau nei visa rinka ir

kristų kiek mažiau nei visa rinka. Šios dienos situacijoje portfelių val-dytojams reikia visiškai kitokių įgūdžių. Dabar gudrus yra tas, kuris su-geba nupirkti arba par-duoti kaip tik tada, kai perka arba parduoda visi „daugiau rizikos prisii-mantys investuotojai“.

Visos akcijos, žalia-vos, valiutos, net namai dabar „sukišti“ į biržoje prekiaujamus fondus – ETF‘us. Nereikia sukti galvos dėl metinių ben-drovių ataskaitų. Jei ma-note, kad vieno ar kito ūkio sektoriaus akcijos kils, perkate atitinkamą ETF‘ą. Jei manote, kad in-vestuotojai greitai pradės kreipti dėmesį į kokios nors šalies bendrovių ak-cijas, perkate tos šalies akcijų indeksą atkarto-jantį ETF‘ą. Kam gilintis į šalies makro- ir mikro-rodiklius? Už jus jau tai padarė kiti.

Tiksliau pasakius, už jus to nepadarė. Tik sudarė patogias sąlygas bėgti iš vienos turto kla-sės į kitą viso labo pa-spaudžiant du mygtukus – pirkti ir parduoti. Tokia situacija šiandien. Tokios investavimo manieros efemeriškumas supran-tamas beveik visuotinai. Kyla klausimas ne kada tai baigsis, o kuo tai baigsis. Ar vėl pasauliui prireiks tokių žinomų valdytojų kaip Johnas Paulsonas ar Johnas Templetonas, ar sulauk-sime kitokios „beprotiš-kos“ mados?

»Kyla klausimas ne kada tai baigsis, o kuo tai baigsis

NAUriS TrEiGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

M&A sėkmės receptai

EVELiNA POViLAiTyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Didelius sandorius supančioje euforijoje lengva pamiršti, kad dalis

įmonių įsigijimų ir sujungimų, investuotojų vadinamų anglišku trumpiniu M&A (angl. mergers and acquisitions), nepavyksta:

dažnai jie nepasiekia strateginių tikslų, dėl kurių yra pradedami.

Štai britų vers-lininkė Marga-ret Heffernan, anksčiau vado-vavusi korpo-

racijoms „InfoMation“ ir „iCast“, teigia, kad M&A nesėkmes lemia puikybė, neracionalus optimizmas, didelis egoizmas ir išseki-mas.

„Tiesą pasakius, net terminas „įsigijimai ir susijungimai“ yra išsisu-kinėjimas: dauguma įmo-nių yra įsigyjamos, tačiau nesujungiamos, – teigia ji. – Be to, įsigijimai visuo-met atliekami skubioje ir karštoje atmosferoje, o san-dorio patvirtinimo kvai-tulyje vengiama aptarti smulkmenas ir geri norai pakeičia apgalvotą analizę. Deramas patikrinimas nie-kuomet neatliekamas.“

Anot M. Heffernan, de-

rantis dėl M&A nedidelė tikimybė, kad sandoris gali nepasiekti keliamų iššūkių, nėra labai vieši-nama, mat niekas nenori skalbti savo baltinių vie-šai. Taigi abi besideran-čios pusės jaučiasi privers-tos skubinti procesą, kuris iš tiesų turi būti gerokai lėtesnis.

Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje įvyksta M&A sandorių, kurių ben-dra vertė yra daugiau nei 2 trln. JAV dolerių (5,27 trln. litų).

Remiantis kai kuriais tyrimais, nuo trečdalio iki pusės visų sandorių savi-ninkai negauna tikėtų re-zultatų.

„Statistika šiurpoka, tačiau rinkose taip pat ga-lima pastebėti strateginių ar finansinių investuotojų, kurie sandorius vykdo dažnai bei efektyviai ir iš jų gauna maksimalią naudą“, – pasakoja ben-

drovės KPMG Įmonių fi-nansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas.

Nepateisina lūkesčiųAnot jo, kai atliekami M&A, pinigai mokami no-rint padidinti rinkos dalį, įsigyti pelningą produktą ar perimti turimas sutar-tis, darbuotojus ir pan.

„Verslas dinamiškas, tad neretai kai kurie daly-kai nepasiteisina. Po kele-rių metų atlikus skaičiavi-mus pasidaro akivaizdu, kad pigiau būtų buvę eiti į rinką patiems, plėtoti kitą produktą, nei atlikti tą sandėrį“, – sako D. Kli-mašauskas.

Paklaustas, kokios daž-

niausiai pasitaikančios M&A nesėkmių priežas-tys, D. Klimašauskas at-kreipia dėmesį į atliktus tyrimus: jie atskleidžia, kad sandoriai, vykdyti at-siskaitant už akcijas pini-gais, o ne akcijomis, buvo daug sėkmingesni.

„Lietuvoje dominuoja sandoriai atsiskaitant

pinigais, o hibridiniai modeliai (kai atsiskai-toma kartu pinigais ir akcijomis) kol kas reti, – priduria įmonių finansų ekspertas. – Kita priežas-tis – dažnumas, mat per dažni sandoriai mažina sėkmę. Įmonės, vykdan-čios per metus daugiau nei šešis sandorius, vidu-

tiniškai uždirba gerokai mažiau, nei retesnieji rin-kos dalyviai.“

Paradoksalu, tačiau ty-rimas taip pat atskleidė, kad reikšmės sandorio sėkmei neturi nei jo fakto atskleidimas, nei dydis, nei geografija. Vis dėlto šią informaciją sandorio metu vis dar vengiama viešinti.

Sėkmės receptai Anot D. Klimašausko, M&A sėkmę lemia keturios pagrindinės priežastys. Pirmiausia jis siūlo skirti pakankamai dėmesio ben-drovės patikrinimui: „Sė-kmingos bendrovės apie 30–50 proc. laiko skiria ne finansiniams klausimams nagrinėti, nes patikrinimo tikslas nebėra nustatyti, ar bendrovė finansiškai ir tei-siškai tvarkinga.“

Dažnai į sandorį įtrau-kiami sektorių specialistai ir pačios įmonės darbuoto-

jai, kurie nustato sandorio tikslus, parengia finansinį modelį, įvertina sandorio įtaką bendrovei. D. Klima-šauskas taip pat pataria įvertinti, kurie darbuotojai yra svarbiausi verslui sėk-mingai plėtoti.

„Stengiamasi kuo dau-giau bendrauti su bendro-vės akcininkais, klientais, tiekėjais, verslo partneriais ir rinkos specialistais, – teigia D. Klimašauskas. – Tyrimo duomenimis, ben-drovėms pavykdavo atlikti iki 50 pokalbių išlaikant sandorio konfidencialumą. Informacija, surinkta iš išorinių šaltinių, teikia pranašumą prieš kitus pir-

kėjus, sumažina permokė-jimo riziką, padeda suma-žinti ir sandorio riziką.“

Jis taip pat pataria pa-naudoti vidinius įmonės išteklius vertinant sando-rio rezultatus ir įtaką: per-kančios įmonės sandoriui įvertinti siunčia nemažą dalį savo darbuotojų, ku-rie kuria finansinį modelį, nustato finansinius ir kie-kybinius tikslus, planuoja-mus pasiekti po įsigijimo.

„Šios komandos darbas nesibaigia po įsigijimo: ji turi pasiruošti pirmajai dienai, tinkamai prižiūrėti finansinius rodiklius ir daugiklius, siekti sinergi-nių efektų, pinigų taupymo ir veiklos optimizavimo“, – pabrėžia KPMG ekspertas.

Komanda ir stabilumasM&A nėra dažnas reiš-kinys įmonės gyvenime, kaip, pavyzdžiui, biudžeto sudarymas, todėl įmonėse nėra specializuotų M&A departamentų. Vis dėlto darbuotojai, kurie bus įtraukti į derybų procesą, anot D. Klimašausko, tu-rėtų atsidėti tik šiam pro-cesui.

„Įdomu, kad dažnai daugiau nei pusė šios ko-mandos narių negrįžta į pradinę savo darbo pozi-ciją. Sėkmingai įvykdžius sandorį šie žmonės lieka dirbti naujoje įmonėje ir perima funkcijas, už ku-rias buvo atsakingi sando-rio metu“, – sako jis.

Nepaisant pastangų išlaikyti sandorio konfi-dencialumą, ateina laikas, kai apie būsimą sandorį sužino įsigyjamos įmo-nės vadovai, darbuotojai, klientai, tiekėjai. Todėl D. Klimašauskas pataria po sandorio kuo greičiau sta-bilizuoti įsigytos įmonės veiklą ir procesus.

„Stabilizavimo periodas turi būti spartus: naujieji vadovai privalo veikti ope-ratyviai ir išsklaidyti abe-jones dėl ateities, pristatyti ateities planus, struktūrą, viziją, – akcentuoja jis. – Skaičiuojama, kad nerim-tas požiūris į procesą po įsigijimo gali kainuoti iki 15 proc. metinių įmonės pajamų per pirmuosius metus. Dar vienas skaus-mingas aspektas – dar-buotojų praradimas: pir-miausia bendrovę palieka geriausi darbuotojai. To-dėl svarbiausia sėkmingai suvaldyti pokyčius.“

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928 Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

FAKTAi

M&A SANdOriAi

• Skaičiuojama, kad 2011 metais Lietuvoje M&A rin-ka stipriai ūgtelėjo: įvyko 77 tokie sandoriai

• Tai viršijo 2008 m. – iki-krizinių metų – lygį

• Palyginti su 2009 ir 2010 m., tokių sandorių sudaryta 50 proc. dau-giau

• Vis dėlto rinkoje do-minavo maži įsigijimai, dažniausiai tarp Lietuvoje veikiančių subjektų, o iš-skirtiniu ekspertai vadina tik „Sanito“ pardavimą strateginiam investuotojui už daugiau nei 1 mlrd. litų

»Skaičiuojama, kad nerimtas požiūris į procesą po įsigijimo gali kainuoti iki 15 proc. metinių įmonės pajamų per pirmuosius metus

M&A sandorių patirtį turintys vadovai supranta, kad nuostolių bus, todėl patartina kuo tiksliau įvertinti, kokio dydžio žalą įmonė gali patirti. scanpix

Verslo etiketo pradžiamokslisBėgant laikui politinis korektiškumas, kultūrų skirtumai ir kintanti visuomenė įnešė sumaištį į visuotinai

priimtino etiketo sampratą.

Ilgainiui tapo vis sun-kiau susivokti, ko-kio elgesio vienose ar kitose situacijose

iš mūsų reikalauja vi-suomenė. Gerų manierų svarba patyrė devalvaciją, tačiau ir šiandien verslo aplinkoje jos vis dar išlieka svarbios.

Versle itin svarbu tinka-mai vartoti klientų ir par-tnerių vardus. Bendrau-dami stenkitės teisingai užrašyti ir ištarti asmens vardą bei pavardę, nes klaida gali įžeisti labiau nei įžūlus verslo pasiūly-mas. Be to, nepamirškite, kad kai kurie žmonės fami-liarioje aplinkoje mėgsta vienas kitą vadinti pravar-dėmis, tad bendraudami su grupe menkai pažįstamų

asmenų stenkitės sužinoti tikruosius jų vardus, prie-šingu atveju galite patekti į nemalonią padėtį.

Per susirinkimus, ko-mandiruotes, telefoninius pokalbius ar per dalyki-nius pietus neretai tenka spręsti aibes klausimų. Pa-gal verslo etiketą pokalbiui ar diskusijai vadovaujantis žmogus prieš pradėdamas nagrinėti kitą klausimą tu-rėtų išsiaiškinti kiekvieno dalyvio nuomonę ir tik gavęs patvirtinimą, kad nebėra kliūčių, imtis kito sąrašo punkto. Kiekvieno pokalbio, susirinkimo ar vizito pabaigoje iniciato-rius privalo nubrėžti toles-nių veiksmų ar ketinimų gaires.

Verslo aplinkoje didelis

dėmesys turi būti skiria-mas verslo svečiams aptar-nauti. Viešintys asmenys privalo būti pamaloninti visokeriopu rūpesčiu. Ko-kybiškas maistas, gėrimai ir apgyvendinimas yra tik tinkamo priėmimo ir įvaiz-džio kūrimo pagrindas. Kiekviena smulkmena gali padaryti neišdildomą teigiamą arba neigiamą prisiminimą.Viešėdamas pas verslo partnerius nepa-mirškite rodyti dėkingumo už jų rūpestį. Stebuklingi žodžiai „prašau“ ir „ačiū“ vis dar neprarado pir-mykščio žavesio. Apgaub-kite mandagumo aura ne tik dalykinius partnerius, bet ir pastarųjų pavaldi-nius bei aptarnaujantį per-sonalą.

■Parą sudaro 24 valan-dos, nei daugiau nei ma-žiau, tad kaip per šį laiką nuveikti kuo daugiau.

Tam visai nereikia sam-dytis padėjėjo ar apsirū-pinti naujausia programine įranga, pakanka naudotis keturiomis taisyklėmis, kurias taiko produktyviai veikiantys žmonės.

Mėgaukitės gyvenimu. Žmonės, kurie tampa ino-vatoriais ir sugeba greitai spręsti problemas, po darbų dažniausiai mėgaujasi tu-riningu gyvenimu. Tyrimai

parodė, kad laimėjimai darbe yra glaudžiai susiję su laisvalaikio veikla. Vieni savo lyderystės sugebėjimus ugdo treniruodami vaikų futbolo komandą, kiti žaidžia šacha-matais.

Raskite laiko pailsėti. Daugelis mano, kad nuolat dirbant rezultatas bus ge-riausias, tačiau seniai tapo aišku, kad mūsų proto ga-lios yra ribotos. Protui, kaip ir kūnui, reikia poilsio, nes pavargusios smegenys ne-sugeba mąstyti kūrybingai ir sklandžiai. Trumpos pertrau-kėlės gali padaryti stebuklus,

Protui, kaip ir kūnui, reikia poilsio, nes pavargusios smegenys nesugeba mąstyti kūrybiškai ir sklandžiai. reuters

Produktyvumo paslaptisgalbūt dėl to nuostabiausios idėjos ateina į galvą netikė-čiausiu momentu.

Išbandykite save įvai-riuose sektoriuose. Kū-rybingi, darbštūs ir pro-duktyvūs žmonės nebijo prieštarauti autoritetams, nes jų gyvenimo patirtis yra įvairialypė. Darbas skirtin-gose veiklos sferose suteikia gebėjimų tą patį reiškinį ver-tinti iš įvairių perspektyvų. Tokie žmonės mato platesnį paveikslą nei siauros srities ekspertai ir sugeba pasiūlyti įvairesnį problemų spren-dimo spektrą.

Užmegzkite platų pažįs-tamų asmenų tinklą. Daug abipusiškai naudingų pažin-čių gelbsti susidūrus su nauja patirtimi. Formalios ir nefor-malios draugystės leidžia to-bulinti asmenines savybes ir spręsti problemas, esančias už jūsų kompetencijos ribų.

Darbe ir gyvenime pasižy-mintis produktyvumu žmogus randa laiko poilsiui, yra atvi-ras naujoms idėjoms ir pasiū-lymams, daugybė jo draugų ir pažįstamų atėjus metui ištiesia pagalbos ranką, o lai-valaikio veikla leidžia tobulinti įgimtas savybes.

SAVAITRAŠTĮ PRENUMERUOKITE:

www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose

KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

www.ekonomika.lt

Paskutinis puslapis 31Nr. 162012 m. balandžio 23–29 d.

T i N K L A r A š T i S

Visažinis Lietuvos turtuolisKas penktam Lietuvos

gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokes-čiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų

ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc.,

prieš kurį taip aktyviai pro-testuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.

Praėjusią savaitę pašaudę lankais su vieno didžiausių turto valdytojų Baltijos jūros regione atstovais sužino-jome, kad turtingiausias jų klientas Lietuvoje turi maždaug 6 mln. eurų (20,7 mln. litų) portfelį, o vidutinė jiems valdyti patikėta suma siekia 480 tūkst. eurų (1,65 mln. litų). Įdomu, kad per krizę turtingųjų santaupos ne tik nesumažėjo, bet išaugo daugiau nei 100 tūkst. eurų

(345 tūkst. litų). Realūs skai-čiai greičiausiai didesni, nes dalis jų savo santaupas laiko Šveicarijos ir kitų užsienio šalių bankuose.

Iš kur šie pinigai? Tie patys turto valdytojai su lankais rankose mums aiškino, kad šalyje buvo parduota daug verslų, o gautų milijonų buvę savininkai kojinėje laikyti nenorėjo. Įdomus ir turtuolio lietuvio mąstymas. Jis greitai nuspręs, kur ir kaip savo pinigus investuoti, tačiau taip pat greitai dar penkis kartus persigalvos. Palyginimui, es-tas ilgai ir kruopščiai galvos,

Lietuvis turtuolis sprendimą priims greitai, bet vėliau kelis kartus persigalvos. aFp

rinksis pasiūlymus, bet kai nuspręs – jokia naujiena ar draugo pastaba neprivers jo persigalvoti.

Strategiją veikia ir pinigų kiekis. Itin turtingi lietuviai nelinkę rizikuoti ir siekia pa-dengti tik infliaciją, o mažiau turtingi ieško, kaip uždirbti. Be to, dažnai išlenda lietuvių visažiniškumas. Ne paslaptis, kad kiekvienas Lietuvos pilie-tis yra geriausias prezidentas, finansininkas ir krepšinio tre-neris. Tačiau, kaip pastebėjo mūsų lankininkai, tokių išma-nėlių investicijos dažniausiai sudega pirmosios.

Etiketo normos atrodo savaime suprantamos, deja, praktikoje daugelis sugeba jas pamiršti. reuters

starto

Trys pranešimai ir viena diskusija

Pavyzdys. Mindaugas Kriščiūnas. „Pinevio“ sėkmė ir pamokos.

Patarimas. Martynas Nikolajevas. Konkretūs ir aiškūs patarimai, kur ir kaip ieškoti finansavimo savo „startup'ui“.

Įkvėpimas. Tomas Ramanauskas. Trūksta idėjų, nerandate įkvėpimo ir niekaip nesugebate išlipti iš dėžės pagalvoti? Tomas padės išlaisvinti mintis ir atskleis paslaptis, kaip išlikti kūrybingam.

diskusija. Esame lydimi sėkmės, bet ar tikrai? Viename po kito akceleratoriuose lietuviški startuoliai skina laurus, „Bloomberg“ žurnalistai stebisi lietuvių aktyvumu ieškant verslo angelų, tačiau ar kuris nors iš jų išaugs į rimtą verslininką, o gal parsiduos už milijardą, lyg koks „Instagram“?

ww

w.e

k.lt

prisTaTo diskusijų ciklą *noMika

pavyzdys, patarimas ir įkvėpimas Diskusija vyks 2012 m. balandžio 24 d. 18:30 val.

ISM III rūmuose, Arklių g. 18, Vilnius

*Renginys nemokamas