BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1301

I. Bendrosios nuostatos

1. Ugdymo srities paskirtis1.1. Integruojamosios programos apibria nauj mokiniams ir visuomenei

svarb ugdymo turin. Jos yra skirtos vis dalyk ugdymo turiniui aktualinti.1.2. Mokomj dalyk ugdymo turinys aktualinamas iomis kryptimis:

orientuojamasi profesinei karjerai ir socialinei integracijai btin kompeten-cij, toki kaip mokjimo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, kul-trinio smoningumo, teikiani galimyb prasmingai dalyvauti visuomens gyvenime, tobulti profesinje veikloje ir veiksmingai prisidti prie paangi visuomens pokyi, pltot;

padedama mokiniams puoselti sveikatingum ir sveik gyvensen (Svei-katos ir gyvenimo gdi integruojamoji programa ir Prevencins progra-mos);

vykdoma aling proi, priklausomybs lig, AIDS ir kt. prevencija: for-muojamas socialus elgesys, mokoma mokytis;

mokiniai, ypa turintys neigiam socialin patirt, traukiami veikl, kuria ugdomas atsparumas neigiamiems gyvenimo reikiniams, stengiamasi, kad mokiniai neperimt i aplinkos netinkamo elgesio.1.3. gyvendinant integruojamsias programas atsivelgiama vietos proble-

mas ir iniciatyvas bei j ssajas su alies, Europos Sjungos, pasaulio raidos ten-dencijomis.

II. Tikslas, udaviniai, struktra

2. Tikslas Bendrj kompetencij ir gyvenimo gdi ugdymo tikslas praturtinti ug-

dymo turin aktualiais mokiniams ir visuomenei klausimais, padti mokiniams ugdytis gyvenimui ini visuomenje btinas kompetencijas, atsakomyb u savo elgsen ir jos pasekmes, gebjim pasiprieinti neigiamai takai, padti mo-kiniams ivengti netinkamo elgesio.

3. Udaviniai 3.1. Mokymosi mokytis integruojamja programa siekiama, kad mokiniai:

paint save kaip besimokaniuosius; ugdytsi skmingam mokymuisi btinas nuostatas; ugdytsi mokymosi gebjimus; gyt mokymosi veiklai reikalingo nusimanymo apie mokymosi proces, b-

dus, strategijas, galimybes ir altinius.3.2. Komunikavimo integruojamja programa siekiama, kad mokiniai:

gebt tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti; ugdytsi skmingam komunikavimui btinas geranoriko bendravimo ir tole-

rancijos nuostatas; ugdytsi specialiuosius komunikavimo ir kalbos vartojimo gebjimus; gyt ini apie skmingo komunikavimo prielaidas, bdus ir priemones.

3.3. Darnaus vystymosi integruojamja programa siekiama, kad mokiniai: paint darnaus visuomens vystymosi dsningumus ir j raik asmens,

bendruomens, valstybs ir pasaulio lygmeniu (mokymasis mokytis); gyt ini ir gebjim, reikaling priimti ir gyvendinti darniam vystymuisi

palankius sprendimus (mokymasis veikti); ugdytsi asmens savybes, padedanias siekti geresns gyvenimo kokybs

(mokymasis bti); ugdytsi nuostatas konstruktyviai dalyvauti bendruomens gyvenime ir prisi-

dti prie jos tobulinimo ir paangos (mokymasis gyventi ir dirbti drauge).3.4. Sveikatos ir gyvenimo gdi integruojamja programa siekiama, kad

mokiniai: gebt isiaikinti vertybes, kurios lemia j elges; gebt vertinti gyt patirt ir numatyti tolesnius veiksmus; gebt nustatyti asmeninio augimo sritis ir iekoti galimybi savo gabumams

ugdyti; inot savo teigiamsias ypatybes ir trkumus; suvokt sveikat kaip vertyb; suprast atsakomyb u savo ir kit sveikatos tausojim.

3.5. Kultrinio smoningumo integruojamosios programos udaviniai yra pa-dti mokiniams:

1302

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

suvokti kultrinio smoningumo reikm gyvenant Europoje ir globaliame pasaulyje;

formuotis asmenin kultrin tapatum; geriau painti kitas kultras ir labiau jomis domtis; ugdytis tarpkultrinio bendravimo gebjimus; painti ir ibandyti kultrins raikos galimybes.

3.6. Prevencinmis programomis siekiama padti mokiniams: ugdytis savigarb, savo verts suvokim ir pasitikjim savimi; ugdytis atsparum rizikos veiksniams; susikurti sveiko gyvenimo model ir jo laikytis; formuotis gyvenimo gdius, vertybes ir nuostatas, reikalingus aplinkos

spaudimui atlaikyti ir krizms veikti.

4. Struktra4.1. Bendrj kompetencij ir gyvenimo gdi ugdymo srit sudaro ios in-

tegruojamosios programos: Mokymosi mokytis integruojamoji programa; Komunikavimo integruojamoji programa;Darnaus vystymosi integruojamoji programa; Sveikatos ir gyvenimo gdi integruojamoji programa; Kultrinio smoningumo integruojamoji programa;Prevencins programos. 4.2. Kiekvienoje integruojamojoje programoje nurodomas tos programos ak-

tualumas ir samprata, svarbiausi tikslai ir udaviniai, nusakoma, kokias nuosta-tas, gebjimus, inias ir supratim padeda isiugdyti ta programa, aptariami in-tegravimo modeliai, santykis su bendrosiomis programomis, pateikiama integra-vimo vairi ugdymo srii dalykus pavyzdi, nurodoma literatra. Nusakant aktualum, nuostatas, gebjimus stengiamasi irykinti svarbiausius kiekvienai integruojamajai programai dalykus, nekartojant bendr.

III. Programos gyvendinimas: integravimo modeliai

5. Galimi keli integruojamj program gyvendinimo modeliai. Jas galima integruoti vien ar kelis dalykus, jos gali bti traukiamos visus dalykus ir dau-gel mokyklos gyvenimo srii.

5.1. Integruojamoji programa traukiama vien dalyk (1 pav.). io modelio trkumas yra tas, kad pateikiamas siauras, vieno dalyko aspektu nagrinjamas poiris, nra platesns perspektyvos, pavyzdiui, sveikata nagrinjama tik bio-logijos poiriu, neatsivelgiama socialinius ir dvasinius aspektus.

A dalykas Integruojamoji programa

1 pav. Integruojamoji programa dalyke

5.2. Integruojamoji programa jungia keli mokomj dalyk temas (2 pav.). Sudaromos galimybs ugdyti gebjimus, nagrinti mediag vairiais konteks-tais. Mokytojai privalo derinti ugdymo turin, nes kitaip mokini inios bus fra-gmentikos, tarpusavyje nesusietos. Mokytoj komandos darbas turi daug prana-um ne tik pasiekiami mokyklai keliami tikslai, sudaromas visuminis nagri-njamos problemos vaizdas, bet ir taupomas mokini laikas, mainamas moky-mosi krvis, ivengiama nereikaling pasikartojim.

A dalykas B dalykas

Integruojamoji programa

C dalykas D dalykas

2 pav. Integruojamoji programa jungia keli dalyk temas

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1303

5.3. Integruojamoji programa jungia kelis dalykus ir iauga atskir kurs (3 pav.). Atsiranda plaios galimybs dirbti su naujais kontekstais, suprasti pro-blemos reikmingum. Taupomas mokini laikas. Atskiro kurso atsiradimas su-daro slygas susisteminti tai, kas gyta mokantis vairi dalyk, pabrti, kas svarbiausia, apibendrinti. Taiau tokiam integravimo modeliui reikia geros va-dybos ir dalyk ugdymo turinio derinimo.

A dalykas B dalykas

Integruojamoji programa

C dalykas D dalykas

3 pav. Integruojamoji programa jungia keli dalyk temas ir iauga atskir dalyk

5.4. Integruojamoji programa traukiama visus dalykus ir daugel mokyklos gyvenimo srii (4 pav.). Atsiranda bendra vizija, mokini rezultatai patys ge-riausi. Aktualios temos nagrinjamos, mokomasi, bandoma ir taikoma nuolat, ne tik per dalyk pamokas, bet ir gyvenime. iuo atveju reikalingas vis mokyklos mokytoj bendradarbiavimas, bendras veiklos planavimas, veiksminga komuni-kacijos sistema.

A dalykas B dalykas

C dalykas D dalykas

4 pav. Integruojamoji programa traukiama visus dalykus ir mokyklos gyvenim

5.5. Btina skmingo ugdymo turinio integravimo slyga yra mokytoj ben-dradarbiavimas.

IV. Mokymosi mokytis integruojamoji programa

6. Aktualumas, samprata, tikslas ir udaviniai 6.1. Aktualumas. Kad galt gyventi prasming asmenin, skming, visa-

vert visuomenin ir profesin gyvenim dinamikame pasaulyje, mogus turi nuolat keistis, bti pasirengs imtis naujos veiklos, gebti dirbti su nuolat atsi-naujinania ir gausjania informacija. Mokymosi vis gyvenim idja laikytina vienu svarbiausi vietimo tiksl ir laukiamu rezultatu. Todl ugdymo procese vis labiau pabriami metakognityviniai gebjimai. Tikimasi, kad mokydama-sis mokytis mogus suvoks kait kaip natral nuolatin proces, bus jai atviras ir gebs pasitikdamas savo jgomis isikelti prasmingus tobuljimo tikslus ir kryptingai j siekti.

6.2. Samprata. Mokymasis mokytis suprantamas kaip asmens noras ir pasi-rengimas imtis nauj uduoi, gebjimas kontroliuoti paintinius ir emocinius procesus mokymosi metu ir taikyti gytus gebjimus vairiuose kontekstuose.

6.3. Tikslas. Ugdyti mokjimo mokytis kompetencij. 6.4. Udaviniai. Mokymosi mokytis integruojamja programa siekiama, kad

mokinys: paint save kaip besimokantj; ugdytsi skmingam mokymuisi btinas nuostatas; ugdytsi mokymosi gebjimus; gyt mokymosi veiklai reikalingo nusimanymo apie mokymosi proces, b-

dus, strategijas, galimybes ir altinius.

7. Mokini pasiekimai7.1. Kad gyt mokjimo mokytis kompetencij, mokiniai turt isiugdyti

ias nuostatas: suprasti, kad mokymasis yra vertingas, vis gyvenim trunkantis procesas; jausti poreik mokytis ir tobulti; siekti painti save kaip besimokaniuosius;

1304

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

savarankikai, kryptingai ir atkakliai siekti usibrto tikslo; pasitikti savimi, tikti mokymosi skme; jausti atsakomyb u savo mokymosi veikl, proces ir rezultatus; dalytis iniomis, gyta patirtimi su kitais monmis.

7.2. Mokiniai turt isiugdyti iuos mokymosi gebjimus: kelti mokymosi tikslus, udavinius:

o suprasti, kad mokymasis yra prasminga ir tikslinga veikla; o siekti isiaikinti, k jau geba, ko dar reikt mokytis;o suprasti, kurios asmenins savybs padeda skmingai mokytis, kurios

ne; o gebti isikelti realius mokymosi udavinius;

planuoti mokymosi veikl:o planuoti ir pasirinkti mokymosi laik;o pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas;o pasirinkti tinkamas mokymosi priemones;

kryptingai veikti siekiant isikelt udavini:o mokytis siejant nauj mokymosi mediag ar patirt su tuo, kas jau ino-

ma, patirta;o isiaikinti klaidingus sitikinimus ir juos keisti, koreguoti;o taikyti atitinkanias mokymosi stili ir tinkamas uduoiai atlikti strate-

gijas;o susitelkti, ilaikyti dmes mokymosi uduoiai atlikti;o susidrus su sunkumais ar neskmmis, atkakliai iekoti ieities, valin-

gai dirbti;o mokytis individualiai, grupje, klasje;o mokytis i vairi informacijos altini;o tvarkyti informacij: rasti, suvokti, atsirinkti, sisteminti, kritikai vertin-

ti; apmstyti mokymosi veikl, proces ir rezultatus:

o vertinti savo mokymosi veikl ir rezultatus, nustatyti skms ir nes-kms prieastis;

o numatyti, k kit kart atlikdami panaaus pobdio uduot daryt ki-taip;

o remiantis veikloje gyta patirtimi isikelti naujus mokymosi udavinius.7.3. Kad mokiniai galt skmingai ugdytis mokymosi gebjimus, jie turi i-

noti ir suprasti: kaip vyksta mokymosi procesas; kokie mokymosi bdai ir strategijos tinka vienai ar kitai mokymosi problemai

sprsti; kad yra vairi mokymosi stili; koks yra j mokymosi stilius, mokymosi galios ir galimybs; i koki altini galima mokytis.

8. Mokymosi mokytis integruojamosios programos santykis su bendro-siomis programomis

8.1. Mokjimas mokytis yra esminis visam mokymuisi. Mokymosi mokytis integruojamoji programa ugdymo procese turi bti: integruojama visus mokomuosius dalykus; integruojama formalj ir neformalj ugdym.

8.1.1. Mokymosi gebjimai integruoti vis mokomj dalyk programas.8.1.1.1. Pavyzdys i kalb srities (Lietuvi gimtosios kalbos bendroji progra-

ma. 56 klass. Skaitymas). Nuostata: Siekti tobulinti savo teksto suvokimo ge-bjimus. Gebjimai: Smoningai skaityti, stebti ir koreguoti savo suvokim. Ap-mstyti savo skaitymo veikl ir planuoti mokymsi. Taikyti mokytojo nurodytas strategijas prie skaitant, skaitant ir perskaiius tekst. vairiais bdais tikrintis teksto suvokim: skaityti dar kart (kelis kartus); pasiymti, kas neaiku; klausti kit, palyginti savo suvokim su kit. Mokytojo klausiamam paaikinti, kas pasi-sek, kas ne, kodl, k kitkart reikt daryti kitaip. inios ir supratimas: Nuro-dyti bdus, kuriais naudojasi, kad pasitikrint skaitomo teksto suvokim.

8.1.1.2. Pavyzdys i gamtamokslinio ugdymo srities. (Gamtamokslinio ugdy-mo bendroji programa. 910 klass. Gebjimai: Kryptingai siekti ikelt gam-tos moksl mokymosi udavini. inios ir supratimas: Savais odiais paai-kinti, kaip reikia mokytis gamtos moksl: kaip planuoti mokymosi ir tiriamj veikl, kokias mokymosi strategijas taikyti, i koki altini mokytis, kaip ver-tinti mokymosi rezultatus, kaip isiaikinti asmenines savybes, padedanias mo-kytis gamtos moksl.

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1305

8.1.1.3. Pavyzdys i matematikos srities (Matematikos bendroji programa. 78 klass). Nuostatos: Pasakyti, kiek jiems asmenikai yra svarbios matemati-kos inios ir kuo is suvokimas pagrstas. vardyti nuostatas, emocines reakcijas, su iniomis susijus supratimo lyg ir io lygio prieastis. Gebjimai: Rpintis savo ini sisavinimu. sitikinti, ar nelieka neaikum ir ar galima bti tikram, kad imokta gerai. Sieti matematikos inias su gyvenimu. inios ir supratimas: Patariant mokytojui sudaryti su matematikos ini gijimu susijus plan arti-miausioms 12 savaitms. Pasakyti, k jau moka padaryti gerai, itaisyti klaidas pagal pateiktas taisykles ar nuorodas. Uduoti klausim siekiant pasitikslinti ar sitikinti, kad suvok ir gerai atliko uduot, kad turimos inios teisingai supras-tos.

8.1.1.4. Pavyzdys i socialinio ugdymo srities (Pilietikumo ugdymo bendroji programa. 910 klass). Nuostata: Smoningai, valingai nuolatos mokytis, to-bulti. Gebjimai: Kryptingai siekti ikelt mokymosi tiksl. inios ir supra-timas: Bendrais bruoais paaikinti mokjimo mokytis svarb kuriant ini vi-suomen. Nusakyti mokjimo mokytis ir demokratijos ilikimo tarpusavio ry. Savais odiais paaikinti, kaip reikia mokytis pilietikumo (kaip planuoti mo-kymosi ir socialini tyrinjim veikl, kokias taikyti mokymosi strategijas, kaip pasirinkti iteklius, kaip sivertinti mokymosi rezultatus).

8.1.2. Integruojant mokymsi mokytis visus mokomuosius dalykus, svar-bu atkreipti dmes tai, kad mokymosi gebjimai ugdomi nuolat: nagrinjant bet kur turin, imantis bet kurios veiklos mokiniai turi bti skatinami apmsty-ti mokymosi bdus (Kaip mes mokoms? Kokias strategijas taikome?) ir patirt (K supratome apie savo mokymsi atlik tam tikr veikl?). Svarbu ir tai, kad skirtingiems mokomiesiems dalykams mokytis reikalingos skirtingos strategi-jos. Mokytojas dalykininkas turt planuoti mokomj veikl taip, kad mokiniai ibandyt kuo vairesni dalykui mokytis reikaling strategij ir pasirinkt sau tinkamas.

8.2. Mokymasis mokytis gali bti silomas ir kaip atskiras modulis tam ti-kroms tikslinms grupms (pvz., turintiems mokymosi sunkum atunt ir de-vint klasi mokiniams).

9. Rekomenduojama literatraArends R. I. Mokoms mokyti. Vilnius: Margi ratai, 1998. Bennett B., Rolheiser-Bennett C., Stevahn L. Mokymasis bendradarbiaujant.

Vilnius: Garnelis, 2000. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004. Charlton B. C. Neformaliojo vertinimo strategijos: kaip formuluoti klausi-

mus, stebti mokinius ir planuoti pamokas, kad jos skatint tinkamai suvokti tekst. Vilnius: Tyto alba, 2007.

Easley Sh.-D. Vertinimo aplankas: kur, kada, kodl ir kaip j naudoti? Vil-nius: Tyto alba, 2007.

Kaip keisti mokymo praktik. Ugdymo turinio diferencijavimas atsivelgiant moksleivi vairov. Vilnius: ara, 2006.

Kritinio mstymo ugdymas. Teorija ir praktika. / Sudar D. Penkauskien. Vilnius: Garnelis, 2001.

Kritinio mstymo ugdymas skmingai ateities karjerai: Specializuota kar-jeros ugdymo programa pagrindinei mokyklai. Vilnius: Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija, 2006.

Marzano R. J. Naujoji ugdymo tiksl taksonomija. Vilnius: ara, 2005. Weeden P. Vertinimas: k tai reikia mokykloms? Vilnius: Garnelis, 2005.

V. Komunikavimo integruojamoji programa 10. Aktualumas, samprata, tikslas ir udaviniai10.1. Aktualumas. Komunikavimo gebjimai vieni svarbiausi informa-

cinje visuomenje gyvenaniam mogui. Todl atsiranda poreikis iuos geb-jimus lavinti visame ugdymo procese. Kalbins komunikacijos mokoma gimto-sios ir usienio kalb pamokose, taiau to neutenka iems gebjimams iugdyti, kad jie tapt mokymosi vis gyvenim rankiu.

10.2. Samprata. Komunikavimo kompetencija iandien suprantama kaip kalbini, regos, bendravimo, technologini ir socialini gebjim visuma. Ko-munikavimo procesas apima adresant, kuris kuria ar perduoda tekst (tekstas suprantamas plaija prasme: tiek odinis, tiek neodinis), ir adresat, kuris su-

1306

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

vokia tekst. Komunikacijos procesas vyksta konkreiomis aplinkybmis, nuo kuri priklauso perduodamos informacijos pobdis, komunikacijos proceso da-lyvi elgesys, informacijos suvokimas ir atsakas j. Komunikacija apima vai-rias mogaus veiklos sritis: perduodam idj formulavim, kodavim ir perda-vim; primim, ikodavim ir suvokim.

10.2.1. Adresanto perduodamas praneimas yra veikiamas jo tiksl, pair, ini, patirties, jausm. Praneimas, turintis konkret turin, struktr, form ir stili, tai tam tikra mintis (prasm), ukoduota ir siuniama adresatui. Adresato suvokim veikia jo paties dmesys, tikslas, inios, pairos, jausmai. Grtamoji informacija, t. y. adresato vizualinis ar odinis atsakymas, skatina adresant ko-reguoti praneimo stili, struktr ar turin. Komunikavimo kompetencijos esm sudaro gebjimas suprantamai perduoti ir priimti praneimus, juos suprasti, ana-lizuoti ir tinkamai atsakyti.

10.2.2. Komunikacija gali bti viea ir privati. B. E. Bradley komunikacij skirsto pagal bendraujanij skaii: masin (radijas ir televizija, internetas, viei disputai ir pan.); organizuota (mons susirenka turdami special tiksl: pamoka, paskaita,

mitingas ir kt.); grupin (grupje sprendiama problema diskusija, debatai, forumas ir pan.); tarpasmenin (dalijamasi nuomonmis 35 moni grupelje); asmenin (bendrauja du mons).

10.2.3. Komunikacijos pobdis visada susijs su komunikacine situacija, kuri gali bti formali (arba oficiali) ir neformali (arba neoficiali). Praneimo tikslai, turinys, struktra ir forma priklauso nuo komunikacins situacijos, adresato ir priemoni.

10.2.4. Mokymasis yra socialin veikla, kurios didioji dalis yra komunika-vimas. Mokiniai mokosi i mokytojo ir vieni i kit, dalijasi patirtimi, keiia-si nuomonmis, diskutuoja. Kartu aptardami, kaip suprato nagrinjam altini informacij ir idjas, jie pasitikrina savj suvokim ir supranta, kad mokyma-sis kartu su kitais yra asmenikai vertingas. Mokytojas turt padti mokiniams painti vairius komunikavimo bdus, pasirinkti tinkamiausius, stengtis optimi-zuoti bendravim, siedamas mokymosi veikl su individualia mokini patirtimi ir vairiais kontekstais (buitiniu, socialiniu, kultriniu). Komunikacin veikla ir

mokomoji mediaga turt bti pakankamai susijusi su visu mokymosi konteks-tu ir aktuali.

10.3. Tikslas. Ugdyti mokini komunikavimo kompetencij. 10.4. Udaviniai. Komunikavimo integruojamja programa siekiama, kad

mokiniai: gebt tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti; ugdytsi skmingam komunikavimui btinas geranoriko bendravimo ir tole-

rancijos nuostatas; ugdytsi specialiuosius komunikavimo ir kalbos vartojimo gebjimus; gyt ini apie skmingo komunikavimo prielaidas, bdus ir priemones.

11. Mokini pasiekimai11.1. Nuostatos. Pltodami savo komunikacin kompetencij mokiniai turt:

painti savo komunikacinius gebjimus ir juos tobulinti; ugdytis vairios komunikacijos poreik (nor patirti, apmstyti, savitai ireik-

ti); mokytis iklausyti kit, gerbti jo nuomon, apginti savo poir neeidiant

kit ir savo pai orumo; jausti atsakomyb u praneim (tekst) informacijos tikrum ir tikslum; siekti tobulinti sakytins ir raytins kalbos gebjimus (kalbos norm laiky-

masis, kalbos etika); gerbti savo krato bendravimo tradicijas ir kultr; ugdytis tolerancij kitoms kultroms ir kitokiems poiriams; suvokti asmeninio dalyvavimo kultros krimo procese prasm; domtis iuolaikini komunikavimo priemoni naujovmis.

11.2. Ugdytini gebjimai. Komunikavimo integruojamja programa siekia-ma, kad mokiniai gebt: tinkamai suprasti vairius praneimus:

o priimti (igirsti, iklausyti, skaityti, matyti) praneimus ir suprasti auto-riaus tikslus;

o suprasti (analizuoti, lyginti, sivaizduoti, pajausti) odinius ir neodinius (enklai, simboliai, gestai, mimika, judesiai, pieiniai, paveikslai, nuotrau-kos, schemos, lentels, gamtos vaizdai, muzikos garsai ir kt.) praneimus;

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1307

o interpretuoti ir vertinti praneim informacij;o atpainti tinkam ir netinkam kalbin raik (taisyklingumas, svok

vartojimas, aikumas, tikslumas); tinkamai perteikti vairius praneimus:

o planuoti ir modeliuoti praneimus atsivelgiant adresat, komunikavi-mo intencijas, situacij ir naudojamas priemones;

o perteikti vairaus pobdio praneimus atsivelgiant adresat, komuni-kavimo intencijas, situacij, tinkamai vartojant vairias odins ir neo-dins raikos formas, perteikiant, interpretuojant ir kuriant tekstus;

o laikytis kalbos norm ir kalbos etiketo reikalavim;o taisyklingai vartoti (tarti, rayti) dalyko svokas, terminus;o naudotis dokument ir kitais ablonais;o gebti naudotis iuolaikinmis komunikavimo priemonmis (kompiute-

ris, telefonas);o apmstyti priimamus ir siuniamus praneimus.

11.3. inios ir supratimas. Kad mokiniai galt skmingai ugdytis komuni-kavimo gebjimus, jie turi inoti ir suprasti: kaip vyksta komunikacijos procesas; kaip komunikacijos skm priklauso nuo atsivelgimo adresat, tikslus, si-

tuacij ir priemones; kokie bdai ir priemons tinka konkreioje komunikacinje situacijoje; kaip tikslingai rasti, vertinti ir apdoroti informacij naudojantis iuolaikin-

mis technologijomis; kodl svarbus kalbos taisyklingumas ir tikslumas; koki al daro tam tikra kalbin veikla (vulgarizmai, slengas, tyinis odi

ir svok ikraipymas, melaginga kalba ir kt.); kokie yra j pai gebjimo komunikuoti pranaumai ir spragos.

11.4. Ugdant komunikavimo gebjimus labai svarbu, kad mokinys mokymo procese bt aktyvus, o mokytojas partneris, pagalbininkas, patarjas, kad mo-kytojo ir mokini santykiai bt grindiami pasitikjimu, bt kuriama moky-mosi aplinka, kurioje mokinys jaustsi saugus, galt drsiai pasakyti savo nuo-mon, nebt eminimas dl kalbos klaid ar kit trkum.

11.5. Ugdant komunikacin kompetencij svarbu ilaikyti tinkam intuity-

vaus suvokimo, asmeninio patyrimo ir smoningo painimo (inios apie komu-nikacijos procesus) santyk. Kuo jaunesnis mokinys, tuo daniau jis mokosi ben-drauti i pavyzdio (mokytojo, draug) savaime, intuityviai jausdamas, kas kada tinka, o vliau vis geriau suvokdamas komunikacinio proceso logik.

11.6. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai mokytojas kartu su mokiniais sukuria aktualias juos dominanias komunikacines situacijas, naudoja vairi mediag bei komunikavimo priemones ir taiko vairius mokymosi bdus (mo-kymasis bendradarbiaujant, problemins diskusijos ir kt.), kai komunikacija su-vokiama ne tik kaip mokymosi tikslas, bet ir kaip kit mokomj dalyk tiksl siekimo priemon.

12. Komunikavimo integruojamosios programos santykis su bendrosio-mis programomis

12.1. Gebjimas komunikuoti, kaip viena i svarbiausi mogaus kompeten-cij, formuojamas visame ugdymo procese. Nuo komunikacini, informacini ir kalbos vartojimo gebjim danai priklauso mokinio mokymosi skm. Todl Komunikavimo integruojamoji programa traukiama visus pagrindinio ir vidu-rinio ugdymo dalykus ir mokyklos gyvenim.

12.2. Su kai kuriais dalykais i integruojamoji programa susijusi tiesiogiai. Komunikavimo gebjimai yra mokini kalbinio ugdymo (gimtoji ir usienio bei valstybin kalbos) pagrindas. Kit dalyk pamokose i gebjim pltojimas tu-rt bti siejamas su komunikavimo veiklos mokymosi procese tikslais.

12.3. Komunikacijos skm danai lemia kalbiniai mokinio gebjimai, nes komunikacinio praneimo turinys daniausiai kuriamas ir perteikiamas kalba. Todl siektina, kad per vis dalyk pamokas bt laikomasi pagrindini ratin-gumo plaija prasme (ne tik raybos, skyrybos, bet ir kalbos kultros, etiketo, sakytinio ir raytinio teksto struktros, stiliaus) reikalavim.

12.4. Komunikavimo gebjimai integruoti vis mokomj dalyk progra-mas.

12.4.1. Pavyzdys i kalb srities (Lietuvi gimtosios kalbos bendroji progra-ma. 56 klass). Nuostatos. Noriai dalytis patirtimi sakytine kalba. Iklausyti kit, gerbti jo nuomon. Ginti savo nuomon neeidiant kit. Atsakyti u savo pasakym tikrum, aikum. Noriai skaityti vairaus pobdio tekstus ir daly-

1308

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

vauti juos aptariant. Siekti tobulinti savo teksto suvokimo gebjimus. Vertinti raym kaip asmenikai svarbi veikl, teikiani saviraikos, bendravimo gali-mybi. Noriai dalytis patyrimu, isakant j raytine kalba. Siekti tobulinti savo raytins kalbos gebjimus, priimti konstruktyvi grtamj informacij. Geb-jimai. Dalyvaujant vairaus pobdio pokalbiuose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, reikti savo nuomon. Pasakyti savo nuomon apie tekste raomus da-lykus remiantis spdiu, patirtimi. Rayti atsivelgiant tiksl, situacij, adre-sat. inios ir supratimas. Nurodyti esmines skmingo bendravimo prielaidas. Laikytis pokalbio, diskusijos taisykli. Suprasti, kad kalba nuolat kinta, kad kal-bos taisyklingumas, pasirinkt odi tikslumas padeda klausytojui geriau su-vokti prasm. Suprasti, kad ivadas, daromas skaitant, reikia pagrsti. Nurodyti bdus, kuriais pasitikrina skaitomo teksto suvokim. Suprasti, kad kalbin rai-ka priklauso nuo tikslo, situacijos ir adresato. inoti, kaip tinkamai kreiptis, kaip formuluoti praym vyresniam mogui ir bendraamiui. Skirti oficiali ir neofi-ciali kalbos vartojimo situacij.

12.4.2. Pavyzdys i socialinio ugdymo srities (Pilietikumo ugdymo bendro-ji programa. 910 klass). Nuostatos. Gerbti kit, atsivelgti kito poreikius ir interesus. Prisiimti atsakomyb u taikaus sambvio krim ir stiprinim, nusi-teikti taikiai sprsti konfliktus. Toleruoti kit ir kitok, rpintis kitais. Gebji-mai. Analizuoti ir kritikai vertinti iniasklaidoje svarstomas problemas ir tei-kiam informacij. Taikyti demokratinio poveikio priemones (dialog, susitari-m, derybas, kompromis ir pan.). inios ir supratimas. Paaikinti, kodl in-formacija gali bti interpretuojama skirtingai, kokios bna tokio interpretavimo pasekms.

12.4.3. Pavyzdys i dorinio ugdymo srities (Etikos bendroji programa. 56 klass). Nuostatos. Mandagiai diskutuoti ir drauge iekoti tiesos. Gebjimai. Diskusijos metu laikytis sutart taisykli: iklausyti vienas kit ir suprasti kalb-tojo tikslus, nenukrypti nuo temos asmeninius ginus, gerbti kito nuomon, pri-eiti prie bendr ivad ir t. t. inios ir supratimas. Paaikinti, kaip reikia man-dagiai diskutuoti.

12.4.4. Pavyzdys i gamtamokslinio ugdymo srities (Gamtamokslinio ugdy-mo bendroji programa. 78 klass). Nuostatos. Domtis gamtos moksl ir tech-nologij raida Lietu voje bei pasau lyje ir j taka visuomenei bei gamtai. Geb-

jimai. Isakyti savo idjas, savarankikai rasti reikiam informacij apie gamtos reikinius vairiuose altiniuose, gaut informacij apibendrinti, klasifikuoti ir perteikti kitiems. inios ir supratimas. Mokti naudotis bibliotekos paslaugo-mis. Rasti gamtamokslin informacij internete naudojantis paiekos sistema, pvz., Google. Ivardyti kelet patikim gamtamokslins informacijos altini. Nurodyti gamtamokslinio praneimo struktr: tikslai, tyrimo metodai, rezulta-tai ir ivados, j pritaikymo galimybs.

12.4.5. Pavyzdys i matematikos srities (Matematikos bendroji programa. 56 klass). Nuostatos. Suprasti, kaip mons tarpusavyje gali bendrauti vartodami matematikos svokas ir taikydami matematinius informacijos uraymo bdus, vartodami matematikos terminus ir simbolius (ymenis). Gebjimai. Perskaity-ti arba iklausyti ir suprasti paprasiausi matematin tekst ar udavinio slyg, paaikinim ar taisykl. Atsakyti klausimus, ratu pateikti paprast udavini sprendimus ir atsakymus taip, kad mokytojas galt juos suprasti ir vertinti. i-nios ir supratimas. Apibdinti kvadrat, staiakamp, pasakyti, kokiomis savy-bmis jie pasiymi.

12.4.6. Pavyzdys i meninio ugdymo srities (okio bendroji programa. 910 klass). Nuostatos. Pasitikti kitais ir bendradarbiauti gyvendinant okio vei-klas. Gebjimai. Paaikinti, kaip okio raika padeda save painti, ireikti, ben-drauti, socialiai save tvirtinti. inios ir supratimas. Suprasti fizins ir psicholo-gins patirties, gytos okant, reikm visapusikai asmenybs saviugdai, okio meno reikm socialiniuose santykiuose.

12.4.7. Pavyzdys i kno kultros srities (Kno kultros bendroji programa. 78 klass). Nuostatos. Kilniai elgtis ir garbingai rungtyniauti. Gebjimai. Or-ganizuoti bendraklasi varybas ir (arba) jose teisjauti. inios ir supratimas. Nusakyti varyb organizavimo tvark. Pasakyti pagrindines teisjavimo vary-bose taisykles.

12.4.8. Pavyzdys i informacini technologij srities (Informacini technolo-gij bendroji programa. 78 klass). Nuostatos. Domtis didesnmis kompiute-rio naudojimo galimybmis, kritikai jas vertinti, kryptingai taikyti mokantis ir kasdienje veikloje. Gebjimai. Taisyklingai vartoti kompiuterijos ir informa-cini technologij terminus, svokas. inios ir supratimas. Vartoti svarbiau-sias fail ir aplank programos, narykls, elektroninio pato programos, teks-

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1309

t, pateiki rengykli, skaiiuokls svokas ir terminus. Tinkamai apibdinti kompiuteriu atliekamus veiksmus. Ugdymo gairs. Mokiniai skatinami vartoti taisyklingus terminus ir svokas. Diskutuodami, dirbdami grupmis, daug kar-t girddami taisyklingus terminus, mokiniai nejuia juos sidmi. Kai mokinys kalba netaisyklingai, mokytojas perklausia j ar pataiso, pavartodamas taisyklin-g od. Nagrindami vairias taikomsias programas, atlikdami jomis vairias praktines uduotis, mokiniai mokomi komentuoti savo veiksmus, taisyklingai juos vardyti.

13. Rekomenduojama literatraBarauskien V. Dalykin komunikacija. Kaunas: Technologija, 2002. Barauskien V., Januleviit-Ivakeviien B. Komunikacija: teorija ir

praktika. 2005. Bennett B., Rolheiser-Bennett C., Stevahn L. Mokymasis bendradarbiaujant.

Vilnius: Garnelis, 2000.Bielinien J., Ikalbos menas. Vilnius: Vilniaus dails akademijos leidykla,

2000.Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004.Didij kalbos klaid sraas // Lietuvi kalbos komisijos nutarimai 1977

1998. Vilnius, 1998.Fisk J. vadas komunikacijos studijas. Vilnius: Baltos lankos, 1998. Grebliauskien B., Vekien N. Komunikacin kompetencija. Kaunas: Au-

ra, 2004.Gudonien V. Ivadas masins komunikacijos teorijas. Vilnius: ara, 1999. Informacija ir komunikacija. / Autori kolektyvas. Vilnius: ara, 2001. Kalbos konsultacijos / Sudar A. Kupinskait-Ryklien. Vilnius: Lietuvi

kalbos instituto leidykla, 2003.Kalbos patarimai. Kn. I: Gramatins formos ir j vartojimas. Vilnius: Moks-

lo ir enciklopedij leidybos institutas, 2002; pakartotinis leid. 2003.Kalbos patarimai. Kn. II. Sintaks: 1. Linksni vartojimas. Vilnius: Mokslo

ir enciklopedij leidybos institutas, 2003.Kalbos patarimai. Kn. II: Sintaks: 2. Prielinksni ir polinksni vartojimas.

Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2003.

Kalbos patarimai. Kn. II: Sintaks: 3. vairs dalykai. Vilnius: Mokslo ir en-ciklopedij leidybos institutas, 2003.

Kalbos praktikos patarimai / Sudar A. Pupkis. Vilnius, 1985.Koeniauskien R. Retorika. Ikalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklo-

pedij leidybos institutas, 1999.Lietuvi kalbos rayba ir skyryba. Vilnius: Mokslas, 1992.Naucknait Z. Ikalbos mokymas. Kaunas: viesa, 1998.Naujos bendradarbiavimo ir mokymosi galimybs mokyklose. Vilnius, 2005.Peiulis . Efektyvi komunikacija. Vilnius: Versus aureus, 2004.Podgrecki J. Socialin komunikacija mokytojams. Vilnius: VPU, 2005. Skmingo mokymosi link. Vilnius, 2004.ukys J. Kalbos kultra visiems. Kaunas: viesa, 2003.

VI. Darnaus vystymosi integruojamoji programa

14. Aktualumas, samprata, tikslas ir udaviniai 14.1. Aktualumas. Darnaus vystymosi vietimas yra esmin priemon ugdy-

ti dabarties mogui btinas kompetencijas, teikianias galimyb prasmingai daly-vauti visuomens gyvenime, tobulti profesinje veikloje ir veiksmingai prisidti prie paangi visuomens pokyi. Darnaus vystymosi samprata yra kintama, to-dl darn visuomens vystymsi turt bti irima kaip nuolatin mokymsi.

14.2. Samprata. Darnus visuomens vystymasis suprantamas kaip socialins ir ekonomins raidos bei aplinkos apsaugos sieki derinimas, kad bt utikrinta aukta gyvenimo kokyb dabartinms ir ateities kartoms.

14.3. Tikslas. Ugdyti mokini darnaus vystymosi gebjimus ir nuostatas, kad jie prisidt prie darnaus visuomens vystymosi asmenikai ir bendruomen-je, vietos ir pasaulio mastu (mokytis, veikti, bti, gyventi ir dirbti drau-ge).

14.4. Udaviniai. Darnaus vystymosi integruojamja programa siekiama, kad mokiniai: paint darnaus visuomens vystymosi dsningumus ir j raik asmens,

bendruomens, valstybs ir pasaulio lygmeniu (mokymasis mokytis);

1310

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

gyt ini ir gebjim, reikaling priimti ir gyvendinti darniam vystymuisi palankius sprendimus (mokymasis veikti);

ugdytsi asmens savybes, galinanias siekti geresns gyvenimo kokybs (mokymasis bti);

ugdytsi nuostatas konstruktyviai dalyvauti bendruomens gyvenime ir prisi-dti prie jos tobulinimo ir paangos (mokymasis gyventi ir dirbti drauge).

15. Mokini pasiekimai15.1. Kad gyt darnaus vystymosi kompetencij, mokiniai turt isiugdyti

ias nuostatas: prisiimti atsakomyb u socialinio teisingumo gyvendinim utikrinti kie-

kvienam lygias galimybes siekti geresns gyvenimo kokybs dabar ir ateityje; pripainti, kad monijos gyvenimas ir pltros ribos priklauso nuo ribot e-

ms itekli ir ekologini slyg; bti tolerantikiems ir pripainti vairov kultroje, visuomenje, ekonomi-

koje ir gamtoje; suprasti asmenin atsakomyb ir dalyvauti sprendiant darnaus vystymosi

problemas; jausti solidarum su savo bendruomene, gerbti kiekvieno mogaus reikmes ir

sipareigojimus.15.2. Kad gyt darnaus vystymosi kompetencij, mokiniai turt isiugdyti

iuos darnaus vystymosi gebjimus: painti darnaus vystymosi dsningumus ir raik (mokytis):

o kritikai mstyti, formuluoti analizuotinus klausimus;o ugdytis sistemin poir, suvokti reikini ir problem ssajas;o formuluoti problemas ir inicijuoti pokyius;o sprsti problemas ir veikti klitis;o krybingai mstyti, orientuojantis ateities perspektyv;o ugdytis visumin poir ir suvokti tarpdalykinius ryius;

formuluoti ir sprsti darnaus vystymosi problemas (mokytis veikti):o taikyti inias vairiuose gyvenimo kontekstuose;o valdyti kritines ir rizikingas situacijas;o priimti sprendimus neapibrtose situacijose (nesant isamios informaci-

jos);

o veikti esant apribojimams;o veikti atsakingai;o veikti oriai, gerbti save;

suprasti asmens tobuljimo reikm siekiant geresns gyvenimo kokybs (mokytis bti):o pasitikti savo jgomis;o adekvaiai komunikuoti su kitais, ireikti savo mintis, poirius ir kt.; o atpainti ir svarstyti nuostatas;o valdyti stres ir tamp;

suprasti visuomenje vykstanius procesus ir konstruktyviai juose dalyvauti (mokytis gyventi ir dirbti drauge):o veikti atsakingai, suvokiant savo veiklos pasekmes vietos ir globaliu

mastu; o nustatyti suinteresuotsias grupes, suvokti j interesus;o demokratikai dalyvauti priimant sprendimus;o pasiekti sutarim konfliktinse situacijose; o bendradarbiauti ir dirbti komandoje;o veikiant kartu racionaliai pasiskirstyti sipareigojimus;o gerbti dirbaniuosius drauge.

15.3. Interpretuodami vairi mokomj dalyk inias darnaus vystymosi tiksl poiriu mokiniai turt suprasti ir atskleisti vairialypius sryius: visuomens, kultros, ekonomikos ir aplinkos reikini ir proces; praeities, dabarties ir ateities; mokymosi mokykloje ir gyvenimo; veiklos, asmens gyvensenos ir jos pasekmi kitiems monms ir aplinkai.

16. Darnaus vystymosi integruojamosios programos santykis su bendro-siomis programomis

16.1. Darnaus vystymosi gebjimai ir vertybins nuostatos turi bti integruo-jama: visus mokomuosius dalykus; formalj ir neformalj ugdym, pabriant mokymosi ir praktins vei-

klos eimoje, mokykloje, vietos bendruomenje vienov.16.2. Integruojant darnaus vystymosi gebjimus ir nuostatas visus moko-

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1311

muosius dalykus, svarbu atkreipti dmes tai, kad vairs gyvenimo kokybs aspektai ir j lemiantis socialini, kultros, ekonomikos ir aplinkos apsaugos veiksni tarpusavio priklausomumas ir sveika turt bti atskleidiami vai-riais kontekstais. Darnaus vystymosi aspektams interpretuoti turt bti pasiren-kamos visuomenei reikmingos temos: taika ir konfliktai; pilietikumas, demo-kratija ir valdymas; mogaus teiss; etikos principai; kultros vairov; ekono-mikos pltra; gamybos ir vartojimo modeliai; miesto ar kaimo pltra; socialiai atsakingas verslas; skurdo mainimas; asmenin ir eimos sveikata; gamtos ite-kli tvarkymas; aplinkos apsauga; aplinkos apsauga ir ekosisteminis poiris; su aplinkos kokybe susij sveikatos aspektai; biologin ir kratovaizdio vairov; klimato kaita.

16.3. Derinant su kiekvienos ugdymo srities udaviniais Darnaus vystymosi programa integruojama vis mokomj dalyk programas.

16.3.1. Socialinis ugdymas. Aptariama gyvenimo kokybs svoka ir gyveni-mo kokyb lemiantys ekonominiai, socialiniai, kultriniai, gamtiniai procesai, j sveika ir tarpusavio priklausomumas. Analizuojami visuomens raidos ypatu-mai, asmens ir bendruomens vaidmuo. Ugdoma nuostata ir gebjimai inicijuoti ir gyvendinti darnaus vystymosi poiriu pozityvius pokyius bendruomenje ir tobulinti savo gyvensen, siekti socialinio teisingumo, konstruktyviai sprsti konfliktus, ugdyti tolerancij ir pagarb visuomens ir kultros vairovei.

Pavyzdys i socialinio ugdymo srities (Istorijos bendroji programa. 910 kla-ss). Nuostata. Suvokti, kad istorijos painimas yra svarbus norint suprasti da-bart ir numatyti visuomens kaitos perspektyvas. Gebjimai. Nustatyti istorijos ryius su dabartimi. inios ir supratimas. Pateikti pavyzdi, atskleidiani istorijos ryius su dabartimi.

16.3.2. Kalbos. Mokomasi bendrauti su vairaus amiaus ir socialini grupi monmis, pagrsti savo nuomon, aikiai (suprantamai) reikti savo poir ir tiksliai apibdinti vertybines nuostatas.

Pavyzdys i kalb srities (Lietuvi gimtosios kalbos bendroji programa. 910 klass). Nuostatos. Iklausyti kit, gerbti jo nuomon. Ginti savo poir nepa-eidiant kit ir savo paties orumo. Gebjimai. Dalyvaujant vairaus pobdio diskusijose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, ar-gumentuoti, prietarauti, vertinti, apibendrinti. inios ir supratimas. Suprasti,

ko reikia, kad bendravimas vykt skmingai. Laikytis pokalbio, diskusijos eti-keto taisykli.

16.3.4. Matematika. Ugdomi gebjimai kaupti, sisteminti ir analizuoti realius reikinius ir procesus apibdinanius duomenis, vairiais bdais atvaizduoti j tarpusavio priklausomum.

Pavyzdys i matematikos srities (Matematikos bendroji programa. 56 kla-ss). Nuostata. Suprasti, kad priimant vairius sprendimus, susijusius su sau ar-tima aplinka (eima, draugais, klase ar mokykla), galima remtis statistine infor-macija. Gebjimai. Remiantis surinktais ir (arba) duotais duomenimis, atsakyti paprastus klausimus, padaryti paprasiausias ivadas.

16.3.5. Gamtamokslinis ugdymas. Analizuojami funkciniai ekosistemos ry-iai ir mogaus veiklos taka jiems; aptariama siektina pusiausvyra tarp biologi-ni itekli saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams ten-kinti, racionalaus gamtos itekli naudojimo ir neatsinaujinanij itekli kei-timo atsinaujinaniaisiais svarba, aptariami ir gyvendinami atliek mainimo ir modernaus tvarkymo bdai.

Pavyzdys i gamtamokslinio ugdymo srities (Gamtamokslinio ugdymo ben-droji programa. 78 klass). Nuostata. Domtis gamtos moksl ir technologij raida Lietuvoje bei pasau lyje ir j taka visuomenei bei gamtai. Gebjimai. Dis-kutuoti apie ar timiausios aplinkos gy venimo slyg gerini mo bdus, naudojantis gamtos moksl laimji mais, argumentuoti savo nuomon iais klausi mais. Nu-matyti savo veiklos pasekmes ir vertinti jas vietovs bei glo baliu mastu. inios ir supratimas. Pateikti mokslo atradim, kurie pakeit moni pasaulvok ir buit, pavyzdi. Nurodyti teigiamas ir neigiamas j pritaikymo pasekmes. Pa-teikti pavyzdi, kaip ms pasirink tas asmeninis ir visuomens gyvenimo b-das gali turti takos ateities kart gyvenimo sly goms.

16.3.6. Technologijos. Ugdomas gebjimas numatyti vairi technologij ir gyvenimo bdo poveik ekonomikai, socialinei pltrai ir aplinkai; aptariama va-resni technologij ir verslo socialins atsakomybs reikm; ugdoma nuostata keisti asmeninio vartojimo ir gyvenimo bd, kad, siekiant geresns gyvenimo kokybs, nebt paeisti darnaus vystymosi principai.

16.3.6.1. Technologij bendroji programa. 56 klass. Nuostata. Raciona-liai naudoti materialius iteklius. Gebjimai. Taupiai ir racionaliai naudoti me-

1312

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

diagas, nurodyti, kaip mediagos veikia aplink. inios ir suptarimas. Taikyti praktikai taupumo ir racionalumo svokas. Pateikti pavyzdi, kaip tinkamai ir saugiai naudoti mediagas.

16.3.7. Meninis ugdymas. Susipastama su tautins kultros raikos ir meni-ni priemoni ypatumais, aptariamas tautins kultros vaidmuo daugiakultrs visuomens pltroje.

16.3.7.1. Dails bendroji programa. 78 klass. Nuostata. Gerbti Lietuvos ir pa-saulio kultros paveld, tautos tradicijas. Gebjimai. Nusakyti vizualiuosius vairi kultrini tradicij ypatumus ir paaikinti, kaip jie veikia kasdienyb. inios ir su-pratimas. Nusakyti svarbiausius vizualiuosius vietos park architektros ir eldini bruous. Rasti panaum tarp vairi epoch, kultr ir dabarties groio ideal.

16.4. Keli vairi dalyk mokytojai gali ipltoti darnaus vystymosi tem, remdamiesi savo mokomaisiais dalykais. Toliau pateikiami darnaus vystymosi tem Asmenin ir eimos sveikata, Kultr vairov ir Klimato kaita inte-gracijos bendrsias programas pavyzdiai. Visi Bendrosiose programose inte-gruoti darnaus vystymosi klausimai apibendrinti lentele, kuri galite rasti vieti-mo pltots centro tinklalapio www.pedagogika.lt Elektroninje bibliotekoje.

16.4.1. Temos Asmenin ir eimos sveikata integracijos 56 klasi ben-drsias programas pavyzdiai.

16.4.1.1. Gamtamokslinis ugdymas. Nuostatos. Domtis sveika gyvensena ir stengtis pritaikyti jos principus praktikai. Atsispirti spaudimui ir nevartoti al-koholio, nerkyti. Gebjimai. Remiantis gytomis iniomis apie maisto media-gas, j energin vert, paaikinti sveikos mitybos esm. Paaikinti, kaip jutimo organai ir smegenys padeda mogui orientuotis aplinkoje ir j painti. Remiantis iniomis apie smegen vaidmen organizme, paaikinti alkoholio vartojimo ke-liamus pavojus. inios ir supratimas. Nurodyti pagrindines maisto mediagas: angliavandenius, baltymus, riebalus ir aptarti j reikm aprpinant organizm energija. Nurodyti maisto produkt grupes ir apibdinti j skirtumus pagal mais-to mediag bei vitamin kiek. Vertinti maisto produkto kokyb pagal etiketse pateikiam informacij. Pateikti kelet pavyzdi, parodani, kuo organizmui svarbus vanduo. Nurodyti, kaip alkoholis veikia smegenis ir viso organizmo vei-kl. Remiantis iniomis apie mogaus organizmo veikl, paaikinti poilsio, fizi-nio aktyvumo svarb gerai savijautai.

16.4.1.2. Kno kultra. Nuostatos. Ugdytis neigiam poir alkoholio, ta-bako ir kit psichik veikiani mediag vartojim. Siekti visaverts mitybos. Noriai manktintis, stengtis teisingai atlikti judesius. Gebjimai. Gebti atsi-spirti spaudimui rkyti, vartoti alkoholinius grimus ir kitas psichik veikian-ias mediagas. Laikytis visaverts, sveikos mitybos taisykli. Sudaryti mank-tos pratim kompleks. inios ir supratimas. Paaikinti ir (arba) pateikti pa-vyzdi, kaip ivengti bendraami ar kit asmen spaudimo rkyti, vartoti al-koholinius grimus ar kitas psichik veikianias mediagas. Paaikinti visaver-ts mitybos svarb paauglio sveikatai ir darbingumui. Pademonstruoti manktos pratim kompleks ir paaikinti manktos pratim svarb.

16.4.1.3. Etika. Nuostatos. Gyventi sveikai ir kritikai vertinti aling proi pavyzdius savo aplinkoje, iniasklaidoje. Suprasti draugysts vert ir j bran-ginti. Gebjimai. Mstyti ir vertinti rizik, koki al gali padaryti rkymas, alkoholio ir kit psichik veikiani mediag vartojimas. Gebti atsispirti ben-draami spaudimui. Gebti umegzti draugyst ir stengtis kuo ilgiau j isau-goti, palankiai vertinti draug net tokiu atveju, jeigu jo poiris, interesai skiriasi nuo manj. Isiaikinti draug lkesius, analizuoti skirtingus vaikin ir mer-gin poirius draugyst, partneryst. inios ir supratimas. Paaikinti, kokie proiai yra alingi ir koki rizik paaugliui kelia rkymas, alkoholio ir kit psi-chik veikiani mediag vartojimas. inoti, kas padeda ir kas trukdo ilaiky-ti draugyst; kodl turiu bti empatikas ir neabejingas draugui tiek igyvenant diaugsm, tiek patyrus neskm. Paaikinti, kokios savybs svarbios norint bti geru draugu, partneriu.

16.4.1.4. Usienio kalbos. Nuostatos. Reikti savo nuomon vairiais klausi-mais arba temomis. Turinio apimtis. Sveika gyvensena, maitinimasis, sveika-ta, higiena.

16.4.1.5. Informacins technologijos. Nuostatos. Dirbant kompiuteriu sau-goti sveikat. Gebjimai. Saugiai dirbti kompiuteriu, rpintis savo sveikata. i-nios ir supratimas. Laikytis darbo kompiuteriu taisykli. Nusakyti manktos svarb sveikatai dirbant kompiuteriu.

16.4.2. Temos Kultr vairov integracijos 910 klasi bendrsias pro-gramas pavyzdiai.

16.4.2.1. Istorija. Nuostatos. Siekti saugoti ir puoselti savo tautos, valsty-

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1313

bs tradicijas ir kultros paveld. Vertinti kit taut, religij ir kultr palikim ir prisidti prie jo isaugojimo.

16.4.2.2. Geografija. Nuostatos. Ugdyti piliet, atsaking u savo krato, Eu-ropos kultros likim. Gebjimai. Analizuojant ir vertinant vairius altinius, nurodyti pagrindinius pasaulini religij ir kultr bruous. inios ir suprati-mas. Paaikinti, kas yra civilizacija ir kultra, koki tak civilizacija ir kultra daro moni gyvenimui. Nurodyti pasaulines ir etnines religijas, j kilms cen-trus ir paplitim. Nurodyti religij iplitimo prieastis, bendrais bruoais jas api-bdinti.

16.4.2.3. Pilietikumo ugdymas. Nuostatos. Bti atsakingiems u tautos pa-veldo isaugojim. Gerbti kitas tautas bei kultras, j vairov. Siekti geriau pa-inti kitas kultras ir jomis domtis. Toleruoti kit ir kitok, rpintis kitais. Ge-bjimai. Atpainti ir nagrinti kultros paveldo puoseljimo pavyzdius. Ikel-ti kultros paveldo apsaugos problem ir silyti jos sprendimo bdus. Palyginti tautines kultras parodant j unikalum. Nagrinti ir vertinti lietuvi poir tautines maumas, lietuvi ir tautini maum santyk praeityje ir dabartyje. At-painti ir nagrinti rasins, tautins, religins tolerancijos ir netolerancijos atve-jus. inios ir supratimas. Paaikinti pilietin pareig saugoti ir perduoti ateities kartoms kultros paveld. Pateikti savo tautos unikalum rodani pavyzdi. Paaikinti tautini kultr vairov, unikalum ir btinum jas isaugoti. Pateikti Lietuvoje esani etnini maum pavyzdi. Paaikinti rasins, tautins ir re-ligins tolerancijos esm. Pateikti tolerancijos tradicij Lietuvoje pavyzdi ir paaikinti j svarb.

16.4.2.4. Etika. Nuostatos. Kritikai vertinti prievart kaip bd problemoms sprsti. Gebjimai. Apmstyti nesantaikos, neapykantos prieastis, numaty-ti padarinius. Analizuoti taut santykius, suvokti holokausto padarinius. Kriti-kai vertinti prievartos naudojim. inios ir supratimas. Paaikinti nagrinjam grupi konflikt, taut nesantaikos ar kar, holokausto prieastis ir pasekmes. Argumentuoti, kodl svarbu prisiimti bendr atsakomyb u tautos ygius ir tei-singai interpretuoti tautos istorij. Ugdytis pagarb kitoms tautoms tokiu bdu prisidti prie tarptautinio supratimo ir pagarbos.

16.4.2.5. Lietuvi gimtoji kalba. Nuostatos. Vertinti literatr kaip tautos kultros dal, kuria perduodama praeities kart patirtis, vertybs, tradicijos, pa-

dedanios mogui ugdytis tautin savimon, tapti visaveriu savosios kultros dalyviu. Siekti painti ir vertinti kit kultr unikalum. inios ir supratimas. Sieti krinio vaizduojam pasaul, problematik, vertybes su krinio kontekstu. Skirti biografin, socialin, istorin kultrin kontekstus. Atpainti tautosakos ti-paus, vertybes, antikos, Biblijos ir kitus kultrinius vaizdius groiniuose ir negroiniuose tekstuose.

16.4.2.6. Usienio kalbos. Nuostatos. Pltoti kultrin savimon suprantant kitok mstym, kultr, gyvensen, jausen, gretinant usienio kalb su gimt-ja. inios ir supratimas. Turti ini apie kalbos alies realijas, btin bendrau-ti su tos kultros atstovais.

16.4.2.7. Dail. Nuostatos. Noriai prisidti prie artimiausios aplinkos verty-bi isaugojimo, saugoti kultros paminklus. Gebjimai. Paaikinti, kuo svar-bs visuomens gyvenime vizualieji reikiniai ir reginiai. velgti praeities me-nini stili, vizualini men, dizaino, iuolaikins architektros ir populiariosios kultros tak savo aplinkoje. inios ir supratimas. Nusakyti, kaip technologi-jos veikia iuolaikins dails formas (menin fotografij, skaitmenin spaud, videomen, kinetin men ir kt.). Apibdinti tautodails tak iuolaikiniams vi-zualiesiems reikiniams.

16.4.2.8. Muzika. Nuostatos. Vertinti save kaip savo tautos muzikins kul-tros krj ir skleidj. Rinktis kokybik vairi stili muzik. Gebjimai. Klausant muzikos atpainti ir nusakyti vienam ar kitam stiliui bdingus bruous, krjo individualaus stiliaus ypatumus. Paaikinti kultrinio konteksto (estetini istorinio laikotarpio ideal, krjo individualybs ir kt.) tak kompozitoriaus krybai ir analizuojamo krinio pobdiui. inios ir supratimas. Ivardyti y-miausius stilistini epoch kompozitorius ir bent po vien j krin, pagrindines populiariosios muzikos kryptis ir j atstovus.

16.4.3. Temos Klimato kaita integracijos 910 klasi bendrsias progra-mas pavyzdiai.

16.4.3.1. Geografija. Nuostatos. Ugdyti pagarb, tausojamj poir gamt ir socialin aplink, jos vairov, ugdyti nusiteikim koreguoti gyvenimo bd, proius, kin veikl, vertinus j poveik aplinkai. Gebjimai. Analizuojant ir lyginant klimato emlapius, klimatogramas ir paveikslus, nusakyti klimat le-miani veiksni tak Lietuvos ir Europos klimatui. Kritikai vertinti or pro-

1314

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

gnozes. inios ir supratimas. Nurodyti or prognozavimo bdus. Paaikinti kli-mato kait lemianias prieastis.

16.4.3.2. Gamtamokslinis ugdymas. Nuostatos. Taikyti gytas inias ir geb-jimus, pasirenkant vairias mediagas, taupiai jas naudoti, utikrinant saugi ir vari aplink kitiems. Gebjimai. Kritikai vertinti mogaus veiklos tak gam-tai, pateikti svarbiausi ekologini problem sprendimo pavyzdi. inios ir supratimas. Paaikinti rgiojo lietaus susidarym ir poveik aplinkai. Pateik-ti svarbiausi vandens ir oro teral altini gyvenamojoje vietovje pavyzdi; silyti bdus vandens ir oro tarai mainti. Pateikti daniausiai ems kyje nau-dojam chemini mediag ir tr pavyzdi, aptarti j teikiam naud ir al. Bendrais bruoais apibdinti chemijos technologij pranaumus ir trkumus.

16.4.3.3. Pilietikumo ugdymas. Nuostatos. Siekti bti atsakingu, sipareigo-jusiu, informuotu ir aktyviu pilietins visuomens nariu. Gebjimai. Nagrinti, kaip pasirinkt Europos ar pasaulio socialin, ekonomin ar aplinkosaugos pro-blem sprendia tarptautins organizacijos.

16.4.3.4. Usienio kalbos. Turinio apimtis. Ekologija: aplinkos apsauga, da-barties ekologijos problemos, j sprendimo bdai.

17. Rekomenduojama literatraLR Vyriausybs nutarimas Dl Nacionalins darnaus vystymosi strategijos

patvirtinimo ir gyvendinimo, 2003 m. rugsjo 11 d. Nr. 1160. Vilnius.Jungtini Taut Europos ekonomikos komisijos Darnaus vystymosi vietimo

strategija. Vilnius: vietimo aprpinimo centras, 2005.Baltijos jros regiono vietimo darbotvark 21. Vilnius, 2002.Darbotvark 21 mokykloje. Vilnius: REC biuras Lietuvoje, 2003.Visa ko pradia yra maa. Vilnius: REC biuras Lietuvoje, 2003.

VII. Sveikatos ir gyvenimo gdi integruojamoji programa

18. Aktualumas, samprata, tikslas ir udaviniai18.1. Aktualumas. iuolaikinje visuomenje mogui svarbios savybs

auktas savs vertinimas, iniciatyvumas, gebjimas atlikti lyderio vaidmen, ko-munikabilumas glaudiai susijusios su dvasine ir fizine jo sveikata. Sveikata yra kasdienio gyvenimo altinis, o ne gyvenimo tikslas; ji apima socialinius ir as-meninius iteklius bei fizines galimybes. Gera sveikata leidia monms gyventi visavert gyvenim, kuris reikia daug daugiau nei biologinis kelias nuo gyvybs pradios iki mirties. Gyvenimas nuolatin fizini, psichologini, socialini, ekonomini ir kit aspekt raida. Sveikata viena pagrindini kokybiko mo-gaus gyvenimo slyg. Kad mokiniai galt prisitaikyti iandieniniame gyveni-me, rast savo viet, mokt veikti gyvenimo sunkumus, svarbu nuo maens juos to mokyti. Gyvenimo gdi ugdymas tai vaik ir jaunuoli asmenini ir socialini gdi lavinimo programa.

18.2. Samprata. Gyvenimo gdiai apima asmeninius ir socialinius g-dius. Pasaulio sveikatos organizacija gyvenimo gdius apibdina taip: Tai gebjimai prisitaikyti visuomenje ir elgtis pozityviai, individ gebjimas veiks-mingai susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis , tai tokie gebjimai, kurie jauniems monms padeda ilaikyti psichin sveikat ir pasitikjim savo jgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis. Pasaulin sveikatos organizacija yra primusi tok sveikatos apibrim: Sveikata yra vi-sikos fizins, dvasins ir socialins gerovs bsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas.

18.3. Tikslas. Ugdyti mokini asmeninius, sveikatos tausojimo ir socialinius gdius, rengiant juos gyvenimui u mokyklos rib ir suaugusij gyvenimui greitai besikeiianioje visuomenje.

18.4. Udaviniai. Sveikatos ir gyvenimo gdi integruojamja programa siekiama, kad mokiniai: gebt isiaikinti vertybes, kurios lemia j elges; gebt vertinti gyt patirt ir numatyti tolesnius veiksmus; gebt nustatyti asmeninio augimo sritis ir iekoti galimybi savo gabumams

ugdyti; inot savo teigiamsias ypatybes ir trkumus; suvokt sveikat kaip vertyb; suprast atsakomyb u savo ir kit sveikatos tausojim.

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1315

19. Mokini pasiekimai19.1. Mokydamiesi sveikatos tausojimo ir gyvenimo gdi mokiniai turt

isiugdyti ias nuostatas: teigiamai save vertinti, pasitikti savimi, siekti skms; siningai ir atsakingai veikti, numatyti savo elgesio pasekmes; bti atspariems neskmms ir konfliktams, iekoti paramos ir j priimti, veik-

ti stres; rpintis savo ir kit sveikata, saugiai elgtis, saugoti aplink.

19.2. Mokiniai turt isiugdyti gdius ir gebjimus: rpintis savo sveikata, dvasios bei kno groiu; prisitaikyti spariai besikeiianioje aplinkoje; elgtis pozityviai veikiant kasdienio gyvenimo sunkumus; priimti racionalius sprendimus renkantis sveik gyvenimo bd; kritikai mstyti atsispiriant neigiamam socialiniam spaudimui; prisiimti atsakomyb u savo ir kit sveikat; valdyti konfliktus ir stresus, kurti ir palaikyti teigiamus tarpusavio santykius

eimoje, bendruomenje ir visuomenje; sveikai gyventi.

19.3. Kad mokiniai galt skmingai ugdytis sveikatos ir gyvenimo gdi gebjimus, jie turi nusimanyti apie: save ir aplinkinius, savo augim, mogaus vystymsi, kno prieir; turinius takos mogaus santykiams veiksnius, bdus, kuriais fizin ir socia-

lin aplinka veikia sveikat; fizins, psichins ir socialins sveikatos aspektus ir j sveik kasdieniame

gyvenime; sveikat palaikanius ir stiprinanius veiksnius; sveik mityb, darb ir poils, fizin aktyvum ir saugum; aling proi prevencij: alkoholio, tabako ir kit psichik veikiani me-

diag vartojimo pasekmes ir prevencij; lytin brendim ir pasirengim eimai; vairius su sveikatos saugojimu susijusius poirius ir nuostatas.

20. Sveikatos ir gyvenimo gdi integruojamosios programos santykis su bendrosiomis programomis

20.1. Gebjimas rpintis savo sveikata, dvasios bei kno groiu, prisitaikyti spar-iai besikeiianioje aplinkoje, elgtis pozityviai, susidoroti su kasdienio gyvenimo sunkumais padeda mogui saugoti psichin bei fizin sveikat, didinti pasitikjim savo jgomis, gyti imunitet nepalankiems aplinkos veiksniams ir siekti gyvenimo kokybs. Sveikatos ir gyvenimo gdi integruojamoji programa gyvendinama: integruojant formalj ugdym; integruojant neformalj ugdym; mokyklai dalyvaujant projektuose (pvz., Sveika mokykla).

20.2. Derinant su kiekvienos ugdymo srities udaviniais Sveikatos ir gyveni-mo gdi programa integruojama vis mokomj dalyk programas.

20.2.1. Dorinis ugdymas. Sudaromos slygos ugdyti savojo A suvokim, savo verts jausm ir savigarb, mokini bendravimo ir bendradarbiavimo eti-k bei kultr, puoselti savitarpio pagalbos, pagarbos, teisingumo, pakantumo nuostatas ir jausmus; dmesys dvasiniam mokinio tapsmui, asmens orumui ir bendrosioms dorinms vertybms.

Pavyzdys i dorinio ugdymo srities (Etikos bendroji programa. 56 klass). Nuostata. Gyventi sveikai ir kritikai vertinti aling proi pavyzdius savo aplinkoje, iniasklaidoje. Gebjimai. Mstyti ir vertinti rizik, koki al gali padaryti rkymas, alkoholio ir kit psichik veikiani mediag vartojimas. Gebti atsispirti bendraami spaudimui.

20.2.2. Gamtamokslinis ugdymas. Mokiniai gis ini apie mogaus kno sandar ir funkcionavim, sveik mityb, alkoholio, tabako ir kit psichik vei-kiani mediag vartojimo prevencij.

Pavyzdys i gamtamokslinio ugdymo srities (Gamtamokslinio ugdymo ben-droji programa. 56 klass). Nuostata. Domtis sveika gyvensena ir stengtis pritaikyti jos principus praktikai. Gebjimai. Remiantis gytomis iniomis apie maisto mediagas, j energin vert, paaikinti sveikos mitybos esm.

20.2.3. Technologijos. Mokiniai gis ini ir isiugdys gebjimus, reikalingus kasdieniame gyvenime ir buityje; atskleis savo pomgius ir ibandys save vei-kloje, susijusioje su tolesne profesine veikla; tvirtins sveikos gyvensenos g-dius ir nuostatas.

1316

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

Pavyzdys i technologij srities (Technologij bendroji programa. 78 kla-ss). Nuostata. Pasitikti savo jgomis, atsakingai ir krybingai sprsti proble-mas. Gebjimai. Sukurti problemos sprendimo projekt arba gaminio gamybos apra, numatyti galutin rezultat, jo gyvendinimo etapus, koregavimo galimy-bes, galimus sunkumus gyvendinant, apibrti sprendiamos problemos verti-nimo kriterijus.

20.2.4. Meninis ugdymas. Mokiniai gis ini apie asmens menins savirai-kos ir krybos galimybes; didins pasitikjim savo jgomis.

Pavyzdys i meninio ugdymo srities (iuolaikini men programa. 910 kla-ss). Nuostata. Ugdytis pasitikjim savimi: savo jgomis, gebjimais ir gali-mybmis, krybingumu. Gebjimai. I aktuali socialini vyki, asmenins pa-tirties ir igyvenim, meno krini semtis idj savo krybai.

20.2.5. Socialinis ugdymas. Mokiniai mokysis suprasti pasaul, kuriame gy-vena, gis patirties prasmingai ir atsakingai jame veikti. Nagrins moni gyve-nim gamtinje, socialinje ir kultrinje aplinkoje, tyrins praeit ir dabart ir mgins projektuoti ateit, puosels verting socialin ir pilietin patirt, demo-kratines asmens nuostatas ir vertybes, gis patirties dalyvaudami grupi, koman-d veikloje, gebs sitraukti vietins bendruomens gyvenim.

Pavyzdys i socialinio ugdymo srities (Geografijos bendroji programa. 910 klass). Nuostata. Ugdyti pasitikjim savo veiksmais vairiose situacijose. Ge-bjimai. Savarankikai naudojantis vietovs planu, orientuotis vietovje.

20.2.6. Kalbos. Mokiniai ugdysis komunikavimo ir kultrin kompetencijas, kurios sudaro prielaidas brsti kaip asmenybei, skmingai mokytis, bendrauti, veikti vairiose socialinse ir kultrinse situacijose, formuotis pilietin savimo-n.

Pavyzdys i kalb srities (Lietuvi gimtosios kalbos bendroji programa. 56 klass). Nuostatos. Iklausyti kit, gerbti jo nuomon. Ginti savo nuomon ne-eidiant kit. Atsakyti u savo pasakym tikrum, aikum. Siekti tobulinti savo kalbjimo ir klausymo gebjimus. Gebjimai. Isakyti savo nuomon apie gerai pastamus dalykus, vertinti, argumentuoti remiantis patirtimi.

20.2.7. Kno kultra. Mokiniai gis sveikat stiprinanio fizinio aktyvumo poreik, ugdysis gebjim kritikai nagrinti ir vertinti aktualius sveikatos tau-sojimo, manktinimosi ir sporto klausimus, stiprins savistabos, savikontrols ir

saviugdos gdius; patirs fizinio ugdymosi galimybi ir judjimo form vairo-v, siejam su fizinio pajgumo didinimu, judesi kultros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir saviraikos galimybmis. Ugdysis bendravimo, bendradarbiavimo komandoje ir grupje nuostatas ir elges.

Pavyzdys i kno kultros srities (Kno kultros bendroji programa. 56 kla-ss). Nuostata. Nebijoti iekoti atsakym klausimus, kylanius brendimo lai-kotarpyje. Gebjimai. Aikintis paauglystje kylanius klausimus. inios ir su-pratimas. Pasakyti, kur kreiptis ir kas gali padti isiaikinti paauglystje, bren-dimo laikotarpiu, kylanias problemas. Nuostata. Ugdytis neigiam poir alkoholio, tabako ir kit psichik veikiani mediag vartojim. Gebjimai. Gebti atsispirti spaudimui rkyti, vartoti alkoholinius grimus ir kitas psichik veikianias mediagas. inios ir supratimas. Paaikinti ir (arba) pateikti pavyz-di, kaip ivengti bendraami ar kit asmen spaudimo rkyti, vartoti alkoho-linius grimus ar kitas psichik veikianias mediagas.

20.2.8. Informacins technologijos. Mokiniai gis ini, kaip tinkamai ir at-sakingai naudotis iuolaikinmis komunikacinmis priemonmis kasdienje vei-kloje; gebs iekoti, analizuoti, kritikai vertinti, apibendrinti ir perteikti infor-macij kitiems.

Pavyzdys i informacini technologij srities (Informacini technologij bendroji programa. 56 klass). Nuostata. Dirbant kompiuteriu saugoti sveika-t. Gebjimai. Saugiai dirbti kompiuteriu, rpintis savo sveikata. inios ir su-pratimas. Laikytis darbo kompiuteriu taisykli. Nusakyti manktos svarb svei-katai dirbant kompiuteriu.

21. Rekomenduojama literatraAktyvaus mokymo metodai. Mokytojo knyga. 2-asis leidimas. Vilnius, 1999.Butkien G., Kepalait A. Mokymasis ir asmenybs brendimas. Vilnius, 1996.ernius V. J. Mokytojo pagalbininkas. Kaunas, 1992.Davidaviien A. G. Sveikos gyvensenos tvirtinimas mokyklose. Vilnius,

1996.Gyvenimo gdi ugdymo programa. Vilnius, 2004.Gotautas A., Pilkauskien I. ir kiti. Bendravimo gdi ugdymas intensy-

vaus mokymo stovykloje Sniego gnit. Mokymo priemon. Kaunas, 2002.

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1317

Grendstad N. M. Mokytis tai atrasti. Vilnius, 1996. Gudinskien V. Kritinio mstymo svarba ugdant sveik gyvensen. Metodi-

n priemon. Vilnius, 2000.Herring J. E. Informacini gdi ugdymas mokykloje. Vilnius, 1998.Jaunimo sveikatos stiprinimas Europoje. Sveikatos ugdymas mokykloje. Ug-

dymo priemon mokytojams ir kitiems asmenims, dirbantiems su jaunimu. 2-asis leidimas. Vilnius, 1998.

Jociut A., Zaborskis A. Sveikat stiprinani mokykl veiklos rodikliai. Pa-nevys, 2000.

Kito link. aidimai ir sielovados pratimai jaunimui. Pareng kun. A. Saulai-tis S. J. V., 2002.

Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konflikt valdymo labirint. Vilnius, 1996.

Lepekien V. Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius, 1996.Mokykla be narkotik. Mokytojo knyga. Vilnius, 2002.Mokini sveikatos ugdymas ir stiprinimas: dabartis ir perspektyvos. Konfe-

rencijos mediaga. Vilnius, 2001.Petrauskien A., Zaborskis A. Aukime sveiki. Aukltojos knyga. Kaunas,

2000.Pokuvien R. Sveikatos ugdymo vadas. Vilnius, 2004.Protins ir emocins sveikatos stiprinimas Europos sveikatos mokykl tin-

kle. Mokymo priemon mokytojams ir kitiems darbuotojams su jaunimu. Vil-nius, 1995.

Skills for Life. A whole School Approach to Personal and social Develo-pment. Lions-Tacade, 1994.

Socialini gdi ugdymo vadovas. Pradini klasi mokini gdiams la-vinti. Vilnius, 2001.

Sveikatos versms. Konferencijos mediaga. Panevys, 2000.Zaborskis A., Makari J. Lietuvos mokini gyvensena: raida 19941998 me-

tais ir vertinimas tarptautiniu poiriu. Panevys, 2001.

VIII. Kultrinio smoningumo integruojamoji programa

22. Aktualumas, samprata, tikslas, udaviniai22.1. Aktualumas. vietimas padeda isaugoti ir atnaujinti visuomenje ben-

dr kultrin pagrind, sprsti didjanios socialins ir kultrins vairovs klau-sim. Lietuvai stojus ES, reikia papildom pastang, kad mokiniai ir visuome-n susiformuot priklausymo gimtajai kultrinei bendruomenei etninei, tauti-nei, europinei jausm, be kurio nemanomas atviras ir pagarbus poiris kitas kultras. Lietuva tampa patraukli vis didesniam imigrant skaiiui, todl kultri-n vairov alyje didja ir ateityje dids. Btina, kad mokiniai pasirengt kult-riniam dialogui su Lietuvoje gyvenani tautini maum atstovais, imigrantais, turistais, taip pat, patek kit ali kultrin aplink, gebt prie jos prisitaikyti. Tautini maum atstovams, gyvenantiems Lietuvoje, svarbu gerai painti ms visuomens istorin-kultrin kontekst, kad galt j integruotis.

22.2. Kultros paveldas (materialusis ir nematerialusis) yra svarbus skatinant pilietin bendrum, tolerancij ir darn vairi kultr sugyvenim. iandien la-biau nei kada nors anksiau kultros paveldui kyla grsm dl globalizacijos, kultrinio supanajimo, urbnizacijos, kit veiksni. Btina isaugoti ateinan-ioms kartoms kultros form vairov, ypa tas, kurioms yra realus pavojus i-nykti (odin kryb ir kt.).

22.3. ini visuomenje daug reikms teikiama mogaus krybiniams gabu-mams ir talentams, pasireikiantiems ne vien meno, bet ir visose kitose veiklos srityse. Vis labiau pleiasi krybins industrijos veikla (dizainas, reklama, film krimas, televizija, aidimai, kt.), ji tampa svarbia verslo aka. Kultr pavel-das tampa svarbiu informacijos ir krybini idj altiniu. Mokiniai turi suvokti, kaip jie gali atverti savo krybines igales ir dalyvauti vairioje krybinje kul-trinje veikloje, glaudiai susijusioje su ekonomine nauda. Mokiniai taip pat turt imokti vertinti estetines raikos form savybes kasdieniame gyvenime, meninje ir kitokioje kryboje.

22.4. Samprata. Kultra yra visuma krini, kuriuos yra sukrusi monija, atskiros tautos ir krjai. Tai vairi taut, grupi krybins raikos formos, jo-mis ireikiamos vertybs, idjos, inios ir joms sukurti reikalingi gdiai, tra-dicijos, kuriomis sukaupta patirtis perduodama i kartos kart. Kultrinis s-

1318

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

moningumas yra asmens kompetencija, kuri reikiasi mokjimu pripainti, gerb-ti, saugoti kultrin vairov ir dalyvauti socialiai vertingoje kultrins raikos veikloje.

22.5. Tikslas. Padti mokiniams gyti kultrinio smoningumo ini, ugdyti gebjimus, nuostatas, reikalingas suprasti, priimti, gerbti ir dalyvauti perduodant vairi asmen, grupi, taut, rasi sukurtas kultrines vertybes, pltoti savo kul-trins raikos gabumus.

22.6. Kultrinio smoningumo integruojamosios programos udaviniai yra padti mokiniams: suvokti kultrinio smoningumo reikm gyvenant Europoje ir globaliame

pasaulyje; formuotis asmenin kultrin tapatum; geriau painti kitas kultras ir labiau jomis domtis; ugdytis tarpkultrinio bendravimo gebjimus; painti ir ibandyti kultrins raikos galimybes.

23. Mokini pasiekimai23.1. Kultrinio smoningumo integruojamoji programa pads mokiniams

isiugdyti ias nuostatas: tapti gimtosios ir europins kultros atstovu; pripainti ir gerbti kit rasi, taut, grupi, asmen kultrines vertybes; isaugoti kultr ir gamtos paveld ateities kartoms; teigiamai vertinti istorines ir iuolaikines kultrins raikos formas; pripainti savo ir kit asmen krybinius gabumus, pastangas juos pltoti da-

lyvaujant kultrinje raikoje; pripainti estetini vertybi svarb visaveriam mogaus gyvenimui.

23.2. Mokiniai turt isiugdyti iuos kultrinio smoningumo gebjimus: atpainti gimtajai, tautos, bendruomens kultrai bdingas vertybes ir elgesio

bruous; bendraujant su vairi sitikinim, taut, grupi atstovais atsivelgti poi-

ri, kalbos ir elgesio skirtumus, vengti stereotipini nuostat; naudotis visuomens, kurioje gyvena, kultros produktais: iniasklaida,

menu, laisvalaikio praleidimo formomis;

paaikinti elges tam tikros kultros taka, prisitaikyti prie kultrini aplinkos skirtum, konstruktyviai sprsti ikilusius konfliktus;

dalyvauti kultr ir gamtos paveldo saugojimo ir panaudojimo veikloje; vairiomis priemonmis men, mokslo, technologij ir kt. krybingai ir

vertingai dalyvauti kultrinje estetinje raikoje.23.3. Ugdymo procese mokiniai turt gyti ini, susijusi su kultrinio ta-

patumo krimusi ir iraika, su kultr ir gamtos paveldu, jo globa, isaugojimu, panaudojimu, su rasi, taut, grupi kultrini skirtum painimu, ini apie di-diausius krjus, j krinius, dalyvavimo kultrinje raikoje galimybes.

23.3.1. Pagrindins inios, susijusios su kultrinio tapatumo krimusi ir i-raika: pagrindins tradicijos, kuri laikosi bendruomen (mokyklos, vietos, tautos,

etnin, europin), kultrin tapatum ireikiantys simboliai, tradicijos, ven-ts;

pagrindiniai kriniai, simboliai, enklai, kuri vartojimas leidia grupei pri-skirti save tam tikrai kultrai, subkultrai;

svarbiausi bdai, kuriais lietuviai, gyvendami u Lietuvos rib, gali parodyti savo kultrin tapatum. 23.3.2. inios, susijusios su kultr ir gamtos paveldu, jo globa, isaugojimu,

panaudojimu: didiausi pavojai kultr ir gamtos paveldo vairovei (urbanizacija, globali-

zacija, supanajimas ir kt.) ir kaip jie reikiasi konkreiose srityse (pvz., me-ninje, socialinje, mokslinje, sportinje ir kt.);

Lietuvos gamtos ir kultros paveldo objektai, rayti UNESCO pasaulio pa-veldo sra;

bdai, kuriais materialusis ir nematerialusis kultros paveldas yra isaugo-mas ateities kartoms (statym, vertybi sra, ra, film, elektronini sau-gykl krimas);

pavyzdiai, rodantys, kaip tradicins kultros paveldas panaudojamas i dien gaminiams, ventms, pramogoms, paslaugoms.23.3.3. inios, susijusios su religij, rasi, taut, visuomens grupi kultri-

ni skirtum painimu: krikioni ir musulmon, kit religij, lietuvi ir kit Europos ir pasaulio

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1319

taut, Lietuvoje gyvenani tautini maum (lenk, yd, rom, totori ir kt.) kultr raikos formos, rodanios, kad tos paios vertybs (pagarba, man-dagumas, meil ir kitos) reikiamos skirtingai;

raikos formos, bdingos paaugli, jaunimo subkultroms; netolerancijos kitokiai kultrai pavyzdiai (pajuoka, diskriminacija, neigiami

stereotipai ir kt.) ir j altiniai (pramog verslas, reklama ir kt.); pavyzdiai, iliustruojantys psichologin ir socialin atskirt, gresiani nepa-

stant ir (arba) nepriimant kultrini skirtum (kultrinis okas, eminimas, konfliktai, ksenofobija ir kt.);

konflikt, kylani dl kultrini skirtum, konstruktyvaus sprendimo b-dai. 23.3.4. Esmins inios apie ymiausius krjus, j krinius, dalyvavimo kul-

trinje raikoje galimybes, estetin vertinim: labiausiai Europoje, pasaulyje pripainti Lietuvi mons, j laimjimai; kultrini main, kultrinio bendradarbiavimo svarba pltojant paangias

krybines, kultrines idjas ir technologijas; inios apie su kultra susijusio verslo galimybes; bdai ir formos, kuriomis galima dalyvauti kultrinje raikoje vairaus am-

iaus, isilavinimo, polinki ir interes, socialins padties asmenims; estetinio vertinimo kriterijai (darna, natralumas, vairov, prasmingumas ir kt.).

24. Kultrinio smoningumo integruojamosios programos santykis su bendrosiomis programomis

24.1. i programa turt bti integruojama vis mokomj dalyk progra-mas. Geriausia j integruoti vieno dalyko mokymo proces arba jungti ja keli dalyk tematik. Kultrinio smoningumo integruojamoji programa turt bti gyvendinama projekt metodu, sudarant galimyb mokiniams pritaikyti inias, gebjimus, parodyti nuostatas realioje ar imituojamoje tikrovje, prisidti prie paveldo isaugojimo. Rekomenduojama, gyvendinant i program, umegz-ti ry su vietins ir nacionalins reikms kultros organizacijomis (muziejais, teatrais, paveldo apsaugos staigomis, meno kolektyvais ir kt.), sporto, verslo, laisvalaikio organizavimo staigomis, traukti tvus ir kitus vietos bendruomens narius kultrins raikos proces.

24.2. Kultrinio smoningumo elementai integruoti vairi dalyk programose.24.2.1. Mokant socialinio ugdymo dalyk, daugiau dmesio skiriama Euro-

pos Sjungos ir Lietuvos veiksmams, kuriais pripastama kultr vairov ir kuriama demokratika daugiakultr visuomen. Pavyzdiai i socialinio ugdy-mo srities:

24.2.1.1. Etikos bendroji programa. 78 klass. Nuostatos. Toleruoti ir ver-tinti moni ir taut vairov. Vertinti savo krato bendravimo tradicijas ir kul-tr. Gebjimai. Skirti savo tautos ypatumus, vertinti jos praeities ygdarbius, puoselti idealus, gerbti simbolius. Gerbti kitataut, esant toje paioje klasje, suvokti jo tautos simbolius ir istorin kontekst. inios ir supratimas. Apibr-ti, kas yra tauta, kokiu pagrindu ji jungia mones. Paaikinti, kas sieja Lietuvoje gyvenanius skirting tautybi mones.

24.2.1.2. Istorijos bendroji programa. 910 klass. Nuostata. Vertinti kit taut, religij ir kultr palikim ir prisidti prie jo isaugojimo. Gebjimai. Atskleisti veiksnius, keitusius mogaus pasaulir ir kultr XIX a. XX a. pradioje. Paaikinti masins kultros atsiradimo prieastis. inios ir suprati-mas. Pateikti mogaus pasauliros pokyi XIX a. XX a. pradioje pavyz-di. Pateikti pavyzdi, atskleidiani kultros permainas XIX a. pabaigoje XX a. pradioje.

24.2.1.3. Pilietikumo ugdymo bendroji programa. 910 klass. Nuostata. Bti atsakingam u tautos paveldo isaugojim. Gebjimai. Atpainti ir nagri-nti kultros paveldo puoseljimo pavyzdius. Ikelti kultros paveldo apsaugos problem ir silyti jos sprendimo bdus. inios ir supratimas. Paaikinti pilie-tin pareig saugoti ir perduoti ateities kartoms kultros paveld. Pateikti savo tautos unikalum rodani pavyzdi.

24.2.2. Mokant kalb, kartu puoseljama asmens kultrin branda, krybin-gumas, kit taut kultrinio konteksto painimas.

24.2.2.1. Pavyzdys i kalb srities (Lietuvi gimtosios kalbos bendroji pro-grama. 56 klass). Gebjimai. Reikti mintis odiu taisyklinga ir stilinga kal-ba: paisyti kalbos norm, kalbti tiksliai ir aikiai. inios ir supratimas. Supras-ti, kad kalba nuolat kinta, kad kalbos taisyklingumas, pasirinkt odi tikslu-mas padeda klausytojui geriau suvokti prasm. Taisyklingai vartoti gramatikos konstrukcijas, trauktas programos Turinio apimt. Ugdymo gairs. Mokiniai

1320

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

analizuoja savo ir kit kalb, mokosi pastebti norm paeidimus, ieko geriau-si taisymo variant. Mokiniai diskutuoja apie dabartin lietuvi kalbos padt, mokytojo padedami aikinasi, k reikia, kad lietuvi kalba yra valstybin, kas atsitikt tautai, jeigu ji neturt savo kalbos.

24.2.2.2. Pavyzdys i kalb srities (Pirmosios usienio kalbos bendroji pro-grama. 78 klass). Nuostata. Skaityti usienio kalba, turint tiksl suprasti ir susipainti su kitos alies kultra ir tradicijomis, mokini gyvenimo realijomis. Gebjimai. Suprasti samprotavimo element turini tekst pagrindin infor-macij ir mint. inios ir supratimas. Turti ini apie kalbos alies realijas, btin bendrauti su tos kultros atstovais.

24.2.3. Mokant matematikos, irykinamos matematikos idjos ir j krjai, specifins, su matematika susijusios vertybs, normos, taisykls kaip kultros dalis, krybins matematikos taikymo galimybs.

Pavyzdys i matematikos srities (Matematikos bendroji programa. 78 kla-ss). Gebjimai. vairiuose informacijos altiniuose rasti reikiamos informacijos apie matematikos mokslo laimjimus, j kritikai vertinti, apibendrinti ir prista-tyti kitiems. Vertinti gyjamas matematikos inias ir gebjimus, velgti j pri-taikomum, reikalingum, naudingum. inios ir supratimas. Pasakyti, pateik-ti matematikos pritaikymo kasdieniame gyvenime, per kitus mokomuosius daly-kus pavyzdi. Pateikti matematikos mokslo atradim, kurie yra pritaikomi vai-ri profesij atstov veikloje, pavyzdi.

24.2.4. Mokant gamtos moksl ir technologij dalyk, atkreipiamas dmesys mokslo ir technikos paangos raid, puoseljama pagarba gyvajai ir negyvajai gamtai, atsakomyb u gamtos itekli naudojim.

Pavyzdys i gamtamokslinio ugdymo srities (Gamtamokslinio ugdymo ben-droji programa. 910 klass). Nuostatos. Suvokti, kad biologin vairov lemia genai ir aplinka. Suprasti, kodl reikia saugoti gyvyb. Kritikai vertinti biotech-nologij taikym. Gebjimai. Susieti evoliucijos proces su organizm vairovs atsiradimu ir argumentuoti, kodl reikia saugoti biologin vairov. inios ir su-pratimas. Remiantis turima informacija apie augal ir gyvn vaidmen emje, paaikinti, kodl reikia saugoti biologin vairov. Nurodyti, kad mikroorganizm vairov taip pat yra evoliucijos rezultatas. Remiantis mikroorganizm naudojimo biotechnologijoje pavyzdiais paaikinti, kuo svarbi i organizm vairov.

24.2.5. Mokant meninio ugdymo dalyk, aptariamos ES bendradarbiavimo kultros srityje programos, UNESCO saugomi Lietuvos kultros ir gamtos pa-minklai, meno istorins raidos bruoai, didij krj idjos, taisykls, krini vertybs, reikm ir prasm. Atkreipiamas dmesys auktojo ir masinio meno vertybes, j skirtumus. Pavyzdiai i meninio ugdymo srities:

24.2.5.1. Dails bendroji programa. 56 klass. Nuostatos. Domtis savo ir kit krat kultrinmis tradicijomis, jas gerbti ir saugoti. Gerbti kultros pavel-d ir suvokti jo isaugojimo svarb. Gebjimai. Tyrinti artimiausios aplinkos gamtos ir kultros paminkl vert, etnokultrines vietos bendruomens tradi-cijas ir paproius. inios ir supratimas. Stebti, kokie daiktai ir pastatai buvo kuriami senovje, kokie kuriami dabar vairiuose kratuose, kokia j paskirtis ir formos, kokios naudojamos mediagos. Ivardyti artimiausios aplinkos gamtos ir kultros paminklus, savais odiais pasakoti apie vietos bendruomens kult-ros tradicijas.

24.2.5.2. Muzikos bendroji programa. 56 klass. Nuostata. Gerbti savo krato muzikin kultr. Gebjimai. Iklausius muzikos krin apibdinti sukel-t spd. Apibdinti krinio charakterio ry su regionu, tradicijomis ir pan. I-girsti ir vardyti nurodytus iraikos elementus. inios ir supratimas. I klausos priskirti krinio fragment konkreiam stiliui (diazas, rokas, populiarioji, mo-dernioji ar senovin muzika), taip pat konkreiam kratui (Lietuvos regionai ir tradiciniai anrai, Europos ir pasaulio taut muzika).

24.2.5.3. okio bendroji programa. 910 klass. Nuostata. Gerbti okio tra-dicijas ir domtis iuolaikiniais okio reikiniais. Gebjimai. I pavyzdi atpa-inti ir palyginti okius pagal bdingus tam tikro meto, krato, anro, stiliaus o-kio bruous. inios ir supratimas. Skirti stilistin okio vairov, nusakyti jos santyk su praeities okio menu.

24.2.5.4. Teatro bendroji programa. 910 klass. Nuostata. Didiuotis lie-tuvi teatro laimjimais Europoje ir pasaulyje. Gebjimai. Apibdinti Lietuvos profesionaliojo ir mgj teatro laimjimus Europoje ir pasaulyje. inios ir su-pratimas. Pateikti labiausiai pripaint Lietuvos profesionaliojo ir mgj tea-tro vaidinim pavyzdi, nurodyti j ypatumus.

24.2.6. Mokant kno kultros dalyko, puoseljama asmens fizin kultra. Pavyzdys i kno kultros srities (Kno kultros bendroji programa. 78 kla-

BENDRJ KOMPETENCIJ IR GYVENIMO GDI UGDYMAS

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

1321

ss). Nuostatos. Tausoti savo sveikat. Smoningai planuoti fizinio aktyvumo laik. Gebjimai. Rpintis savo sveikata, numatyti savo parengiamojo fizinio tobuljimo ingsnius. inios ir supratimas. Paaikinti sveikatos stiprinimo ir tausojimo bdus bei priemones. Apibrti svarbiausius kriterijus, pagal kuriuos sudaromas asmeninis fizinio aktyvumo planas.

25. Rekomenduojama literatraVaik ir jaunimo kultrinio ugdymo koncepcija (patvirtinta 2008 m. sausio

9 d. LR vietimo ir mokslo ministro sakymu Nr. ISAK-43).Abramaviit I., Andriulien A., Leonikas T., iobien E. Tarpusavio supra-

timas: tarpetnin tolerancija. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 2004.Beresneviit V. Etnini grupi socialins integracijos dimensijos iuolai-

kinje Lietuvos visuomenje. Etnikumo studijos. Vilnius: Eugrimas, 2005.Pasaulio paveldas jaunimo rankose. Painti, puoselti ir dirbti. Mokymo

vadovas pedagogams. Adaptuot leidim pareng A. Kasparaviien, G. Ra-ius, A. Dirmait, L. Baugailikyt. Lietuvos nacionalin UNESCO komisija. Vilnius, 2005.

IX. Prevencins programos

26. Aktualumas, samprata, tikslas, udaviniai26.1. Aktualumas. Europos Sjungos ali patirtis liudija, kad prevencins

programos, paremtos fragmentiku vietimu sveikatos srityje ir orientuotos vien vaiko paintinius procesus, veik nekeiia jo elgsenos ir socialins sveikos. Norint ivengti priekabiavimo, aling proi, priklausomybs lig ir gyveni-mo krizi sukeliam mogaus elgesio sutrikim, btina sudaryti slygas ir ga-limybes mokini veiklai, grindiamai bendradarbiavimu, ir t veikl traukti mokinius. Tik tokioje veikloje mokinys gis ir tobulins socialinio bendrabvio gdius, ugdysis atsakomyb, atjaut, pasitikjim savimi ir atsparum rizikos veiksni poveikiui.

26.2. Samprata. Prevencija tai vairi priemoni taikymas siekiant iveng-ti neigiam gyvenimo reikini mokini aplinkoje ir ugdyti mokini atsparum

dar iki susiduriant su jais. iuolaikins prevencins programos apima visumin ini, gyvenimo gdi, nuostat ir vertybi ugdym. i program ugdomoji paskirtis rengti jaunus mones gyvenimui, ugdyti brandi ir doroving asme-nyb, gebani kurti ir palaikyti brandius tarpasmeninius santykius, puoselti sveikat ir pasiprieinti neigiamai aplinkos takai; prevencin paskirtis vykdyti aling proi, priklausomybs lig, elgesio krizi prevencij.

Svarbu ne tik teikti informacij apie alingus proius, priklausomybs ligas, j pasekmes ar sveikos gyvensenos pranaumus daug svarbiau per krypting pozityvi veikl keisti netinkamas mokini nuostatas, elgesio modelius, remian-tis visuomenje, eimoje, artimiausioje aplinkoje vyraujaniomis nuostatomis ir vertybmis.

26.3. Tikslas. Puoselti mokini sveikatingum ir sveik gyvensen, vykdyti aling proi, priklausomybs lig, elgesio krizi prevencij.

26.4. Udaviniai. Prevencinmis programomis siekiama padti mokiniams: ugdytis savigarb, savo verts suvokim ir pasitikjim savimi; ugdytis atsparum rizikos veiksniams; susikurti sveiko gyvenimo model ir jo laikytis; formuotis gyvenimo gdius, vertybes ir nuostatas, reikalingus aplinkos

spaudimui atlaikyti ir krizms veikti.

27. Mokini pasiekimaiDalyvaudami prevencinse programose mokiniai:

ugdosi nuostatas:o teigiamai vertinti save ir kitus; o siningai, garbingai ir atsakingai veikti siekiant tikslo ir numatant savo

elgesio pasekmes;o atsispirti aplinkos spaudimui neprarandant orumo ir savigarbos;o sveikai gyventi;

ugdosi gdius ir gebjimus:o siekti tikslo, planuoti savo veiksmus, numatyti j pasekmes;o bendraujant su kitais atpainti bdingas aling proi apraikas;o kritikai mstyti ir sprsti problemas;o valdyti stres, konfliktines situacijas;

1322

56

klas

s7

8 kl

ass

910

kla

ss

o pagrstai rinktis ir taikyti vairias problem sprendimo strategijas;o patiems mstyti apie savo laimjimus ir paang ir j vertinti;

gyja ini ir supratimo apie:o save, savo augim, lytin brendim ir pasirengim eimai, eimos nari,

bendruomens, visuomens santykius;o veiksnius, turinius neigiamos takos mogaus sveikatai ir alojanius j;o veiksnius, palaikanius ir stiprinanius fizin, psichin ir socialin svei-

kat; o sveikos mitybos, darbo ir poilsio reimo, fizinio aktyvumo reikm ir ta-

k sveikatai, skmingam mokymuisi ir darbui;o aling proi prevencij: alkoholio, tabako ir kit psichik veikiani

mediag vartojimo, ankstyvo lytinio gyvenimo ir kt. pasekmes sveika-tai, gyvenimo ir mokymosi kokybei;

o vairius su aling proi ir priklausomybs lig prevencija susijusius poirius ir nuostatas.

28. Prevencini program santykis su bendrosiomis programomis28.1. Prevencins programos papildo bendrsias programas.28.2. Prevencins programos orientuojamos ne ini perteikim, o numa-

tomus mokini pasiekimus gyvenimo gdius ir gebjimus.28.3. Prevencins programos nurodo mokyklai prevencinio darbo krypt ir

gali bti gyvendinamos atsivelgiant mokyklos ir (arba) klass kontekst ke-liais skirtingais bdais: integruojant mokomj dalyk program turin. Integravimas turt bti

lankstus, nedidinti mokini mokymosi krvi ir teikti galimyb programas gyvendinti vairesniuose kontekstuose;

vedant special kurs kaip pasirenkamj dalyk kuriai nors klasei ar kla-sms. iuo atveju labai svarbu utikrinti programos gyvendinimo tstinu-m;

integruojant papildomj ugdym ir neformaliojo vietimo programas; integruojant klass valandles. iuo atveju programos gyvendinimas labai

glaudiai siejamas su klass kontekstu;

integruojant kitas programas, pvz., Gyvenimo gdi ugdymas, Sociali-ni gdi ugdymas ir kt.;

kitu mokyklos pasirinktu bdu: vykdant trumpalaikius ir (arba) ilgalaikius projektus; pasinaudojant nepamokine ugdomja veikla, bendruosiuose ugdy-mo planuose numatomu paintins veiklos laiku. iuo atveju svarbu, kad pro-gramos gyvendinimas bt sistemingas ir orientuotas mokinius.

29. Rekomenduojama literatraGyvenimo gdi ugdymas. Programa ir knyga mokytojui. Vilnius, 2003.Gyvenimo gdi ugdymas. Vilnius, 2005.Gudinskien V. Kritinio mstymo svarba ugdant sveik gyvensen. Metodi-

n priemon. Vilnius, 2000.Kito link. aidimai ir sielovados pratimai jaunimui. Pareng kun. A. Saulai-

tis S. J. V., 2002.Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konflikt valdymo labirint. Vilnius,

1996.Kritinio mstymo ugdymas skmingai ateities karjerai. Integruota karjeros

ugdymo programa bendrojo lavinimo mokyklai. Vilnius, 2006.Kritinio mstymo ugdymas skmingai ateities karjerai. Specializuota ugdy-

mo programa (510 klass). Vilnius, 2006.LIONS QUEST gyvenimo gdi ugdymo programa Paauglysts kryke-

ls. Lietuvos LIONS klub asociacija, 2007.Mokytojo knyga alkoholio, tabako ir kit psichik veikiani mediag var-

tojimo prevencijos programai gyvendinti. Metodins rekomendacijos. Vilnius, 2006.

Mokykla be narkotik. Mokytojo knyga. Vilnius, 2002.Protins ir emocins sveikatos stiprinimas Europos sveikatos mokykl tin-

kle. Mokymo priemon mokytojams ir kitiems darbuotojams su jaunimu. Vil-nius, 1995.

Socialini gdi ugdymo vadovas. Pradini klasi mokini gdiams la-vinti. Vilnius, 2001.

Vartojimo kultros ugdymo integruojamoji programa. Vilnius, 2007.

1323

PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS

Redaktors:Nijol orien Pradinio ugdymo bendroji programaVitalija Malinauskien Pagrindinio ugdymo bendroji programa: dorinis ugdymas Pagrindinio ugdymo bendroji programa: socialinis ugdymasStas Kirkien Pagrindinio ugdymo bendroji programa: matematika Pagrindinio ugdymo bendroji programa: informacins technologijos Pagrindinio ugdymo bendroji programa: technologijosMimoza Kligien Pagrindinio ugdymo bendroji programa: kalbos Pagrindinio ugdymo bendroji programa: gamtamokslinis ugdymas Pagrindinio ugdymo bendroji programa: meninis ugdymas Pagrindinio ugdymo bendroji programa: kno kultra Pagrindinio ugdymo bendroji programa: bendrj kompetencij ir gyvenimo gdi ugdymasMaketuotojai: Valdas Darakeviius, Gediminas inknas, Gintautas VaitonisDailinink Ilona Malevska

2008-09-12. Tiraas 3500 egz.Ileido vietimo ir mokslo ministerijos vietimo aprpinimo centras, Geleinio Vilko g. 12, LT-01112 VilniusSpausdino UAB Lodvila, Sli g. 3A, LT-08125 Vilnius