is the lithuanian society safe? ar saugi lietuvos visuomenė?

IS THE LITHUANIAN SOCIETY SAFE?LITHUANIAN POPULATION’S VICTIMIZATION EXPERIENCE

AND ATTITUDES TOWARDS CRIMINAL

JUSTICE AND PUBLIC SAFETY

LIETUVOS GYVENTOJØ VIKTIMIZACIJOS PATIRTIS IR

POÞIÛRIS Á BAUDÞIAMÀJÀ JUSTICIJÀ

BEI VISUOMENËS SAUGUMÀ

AR SAUGI LIETUVOS VISUOMENË?

VILNIUS2004

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMASJUNGTINIØ TAUTØ VYSTYMO PROGRAMA

Aleksandras DobryninasVladas Gaidys

SEIMAS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIAUNITED NATIONS DEVELOPMENT PROGRAMME

AR SAUGILIETUVOS VISUOMENË?

LIETUVOS GYVENTOJØ VIKTIMIZACIJOS PATIRTIS IRPOÞIÛRIS Á BAUDÞIAMÀJÀ JUSTICIJÀ

BEI VISUOMENËS SAUGUMÀ

LITHUANIAN POPULATION’S VICTIMIZATION EXPERIENCEAND ATTITUDES TOWARDS CRIMINAL

JUSTICE AND PUBLIC SAFETY

IS THE LITHUANIANSOCIETY SAFE?

UDK 316.6(474.5)Do-32

ISBN 9955-534-70-2

Recenzavo prof. dr. TOMA BIRMONTIENË,

prof. habil. dr. VYTAUTAS PIESLIAKAS

Leidinys parengtas JTVP programos

PARAMA ÁGYVENDINANT

NACIONALINÁ ÞMOGAUS TEISIØ RËMIMO IR

APSAUGOS VEIKSMØ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PLANÀ

(LIT/02/005) uþsakymu

This publication is issued under the UNDP programme

SUPPORT TO IMPLEMENTATION

OF THE NATIONAL HUMAN RIGHTS

ACTION PLAN (LIT/02/005)

Reviewed by Prof. Dr. TOMA BIRMONTIENË

Prof. Dr. Habil. VYTAUTAS PIESLIAKAS

ÁVADAS ........................................................................................................................... 7

1 skyrius

LIETUVOS GYVENTOJØ VIKTIMOLOGINË PATIRTIS .................................... 13

1.1. Viktimizacijos patirtis ......................................................................................... 14

1.2. Bendravimo su teisësauga patirtis .................................................................. 20

2 skyrius

POÞIÛRIS Á BAUDÞIAMÀJÀ JUSTICIJÀ ................................................................ 25

2.1. Institucijø darbo, maþinant nusikaltimø skaièiø Lietuvoje, vertinimas ..... 27

2.2. Poþiûris á nusikaltimø rûðis ............................................................................... 32

2.3. Poþiûris á bausmes ............................................................................................... 41

2.4. Informacijos ðaltiniai apie baudþiamàjà justicijà ir þiniasklaidos veiklos

nuðvieèiant nusikaltimø problematikà vertinimas ..................................... 49

2.5. Nusikaltimø kontrolës ir prevencijos Lietuvoje programa ....................... 56

3 skyrius

SAUGUMO JAUSMAS IR ÞMOGAUS TEISIØ LIETUVOJE VERTINIMAS ..... 59

3.1. Nerimas ................................................................................................................. 60

3.2. Asmeninio saugumo ávairioje aplinkoje vertinimai .................................... 71

3.3. Þmogaus teisiø apsaugos Lietuvoje vertinimas ........................................... 84

IŠVADOS ...................................................................................................................... 89

PRIEDAI ........................................................................................................................ 93

TURINYS

6

INTRODUCTION ..................................................................................................... 168

Chapter 1

VICTIMOLOGICAL EXPERIENCE GAINED BY THE LITHUANIAN

POPULATION ........................................................................................................... 175

1.1.Victimization experience ................................................................................... 176

1.2.Crime and actions taken by the crime victim afterwards ........................... 182

Chapter 2

ATTITUDES TOWARDS THE CRIMINAL JUSTICE ............................................ 187

2.1. Institutional performance in reducing crime rate in Lithuania ................. 189

2.2. Attitudes towards various types of crime ..................................................... 194

2.3. Attitudes towards punishments ...................................................................... 203

2.4. Sources of information about the criminal justice and assessment

of the mass media activity in covering of crime problems ........................ 211

2.5. Programme for Crime Control and Prevention in Lithuania ................... 218

Chapter 3

FEELING OF SAFETY AND EVALUATION OF HUMAN RIGHTS

IN LITHUANIA ......................................................................................................... 221

3.1. Anxiety ................................................................................................................. 222

3.2. Evaluation of personal safety in different surroundings ........................... 233

3.3. Assessment of protection level of human rights in Lithuania .................. 246

CONCLUSIONS ........................................................................................................ 251

ANNEXES ................................................................................................................... 255

TABLE OF CONTENTS

7

ÁVADAS

Nusikaltimai yra skaudi ir opi Lietuvos visuomenës problema. Kaip

parodë neseniai atlikti sociologiniai tyrimai, gyventojai linkæ manyti,

kad po nedarbo tai antroji viena aktualiausiø Lietuvos þmonëms sociali-

niø ir ekonominiø problemø1. Kaip ir kitose valstybëse, nusikaltimai

pirmiausia byloja apie disfunkcinius procesus visuomenëje, apie paþeistà

visuomenës nariø solidarumà, apie vertybiniø orientacijø krizæ. Lietu-

voje – kaip ir kitose Vidurio bei Rytø Europos ðalyse – kriminogeninius

procesus sàlygoja ne vien tik vidinës problemos, kurios daþniausiai susi-

jusios su politiniais, socialiniais ir ekonominiais pokyèiais pereinant ið

uþdaro autoritarinio visuomenës tipo á atvirà demokratinæ visuomenæ.

Kaip liudija pastarøjø metø ávykiø raida, integracijos ir globalizacijos

procesai verèia ðias ðalis spræsti naujas ir daþniausiai joms neáprastas

problemas, tokias kaip kova su terorizmu, prekyba þmonëmis, kompiute-

riniai nusikaltimai ir pan.

Taèiau nusikaltimai yra ne tik neigiamø socialiniø procesø pasekmë,

bet ir demoralizuojantis bei destruktyvus veiksnys, sunkinantis arba net

ir stabdantis visuomenës ekonominæ bei socialinæ paþangà. Ðiuo poþiû-

riu efektyvi nusikaltimø kontrolës ir prevencijos politika turi tapti vie-

nu ið strateginiø valstybës prioritetø, uþtikrinanèiø pamatiniø þmogaus

teisiø – gyvybës, laisvës ir nuosavybës – apsaugà, bendrà visuomenës

saugumà bei jos normalø vystymàsi.

Organizuojant nusikaltimø kontrolæ ir prevencijà, ypaè daug dë-

mesio turi bûti skiriama informacijai apie kriminogeninæ situacijà ðalyje

ir jos regionuose. Lietuvoje ilgà laikà buvo manoma, kad vienintelis pa-

tikimas tokios informacijos ðaltinis yra oficialioji baudþiamoji statistika.

Atrodytø, kad tokiam poþiûriui esama rimto pagrindo: baudþiamosios

teisës teorija sako, kad nëra nusikaltimo be ástatymo, ir tik teisësaugos

arba teisëtvarkos institucijos nacionalinës jurisdikcijos rëmuose gali pre-

ciziðkai nustatyti nusikaltimà ir nusikaltëlius.

1 Aktualiausios Lietuvos gyventojø problemos: Reprezentatyvaus sociologiniotyrimo 2002 m. rugsëjo 5–8 d. ataskaita. Vilnius: VILMORUS, 2002.

8

Taèiau tokiam poþiûriui galima prieðpastatyti kità, – kad baudþiamojistatistika yra veikiau paèiø baudþiamosios justicijos institucijø „produk-tø“ statistika, o ne paèios visuomenës kriminogeninës situacijos ávertini-mas. Net ir ásivaizduojant, kad baudþiamosios justicijos institucijos dirbaidealiai, t.y. jø pareigûnai preciziðkai paiso ástatymø, nepasiduoda politi-niam arba kokiam nors kitokiam iðoriniam spaudimui, ir – svarbiausia –turi neribotus iðteklius, vis tiek sunku bûtø árodyti, kad tokia baudþiamojijusticija kontroliuoja visus potencialius bei esamus nusikaltëlius.

Pirmiausia ne visi visuomenei pavojingi asmenys tampa baudþiamo-sios justicijos klientais: dalis socialiniø veiksmø, kuriuos galima bûtø ver-tinti kaip nusikalstamus, tiesiog nepatenka á teisësaugininkø kontrolëssferà. Apie tokius veiksmus gali bûti nepraneðta, ir todël niekas jø nere-gistruoja ir niekas neieðko galimø nusikaltimø pëdsakø. Taèiau, net jeiguapie tariamus kriminalinius ávykius bus praneðta teisësaugai, tai dar nereiðkia,kad toks praneðimas gali bûti pagrindas ikiteisminiam tyrimui. O jeigu tokspagrindas atsiranda, tai savo ruoþtu dar nereiðkia, kad bus pasiektas teismasarba kad teisme bus galutinai nustatyti ir nubausti nusikaltëliai.

Kitaip tariant, baudþiamoji justicija negali uþfiksuoti visø krimina-liniø incidentø ir jø dalyviø, o ið uþfiksuotø teisës paþeidimø ne visuspavyks árodyti kaip nusikaltimus per teisminius ginèus. Tradicinëje (kar-tais vadinamoje „administracine“) kriminologijoje ðià problemà bando-ma spræsti nuorodomis á vadinamuosius „latentinius“, neregistruojamusnusikaltimus. Èia tarsi daroma prielaida, kad nusikaltimai – tai objektyvussocialinio gyvenimo faktas, o jø neregistravimas yra neiðvengiama netobu-los baudþiamosios justicijos sistemos subjektyvi paklaida. Ávertinus ðià pa-klaidà, galima bûtø susidaryti bendrà kriminogeninës situacijos vaizdà.

Vienas ið tokiø paklaidos ávertinimo bûdø yra viktimologiniai tyri-mai, kuriø metu bandoma atkreipti dëmesá á kità nusikaltimo dalyvá –nusikaltimo aukà. Nusikaltimø aukos galëjo nesikreipti á teisësaugà arbajø praðymai iðtirti konfliktus buvo atmesti, taèiau jø patirtis suteikia tyrë-jams tiesioginës informacijos apie ávykius, kuriuos galima bûtø vertintikaip kriminalinius. Tokia informacija, suprantama, nepadës iðtirti konkre-taus atvejo arba nubausti konkretaus nusikaltëlio, bet jos apibendrinimasgali suteikti galimybæ patikslinti kriminogeninës situacijos, besiremian-èios baudþiamosios statistikos duomenimis, vertinimà.

Jau seniai taip analizuojama kriminogeninë situacija JAV. EuroposSàjungoje viktimologiðkai orientuota analitinë informacija apie krimino-


9

geninæ situacijà ðalyje tapo valstybiniu standartu Didþiojoje Britanijojenuo 2002 metø2. Ðiø naujø standartø autoritetas toks didelis, kad, kaip beironijos pastebi átakingas britø laikraðtis „The Guardian“, net policija tiki,kad ðiø tyrimo standartø dëka gauta informacija geriau atspindi krimino-geninæ situacijà ðalyje nei jø paèiø registruojama nusikaltimø statistika3.

Tokiame kontekste galima kalbëti, kad, pavyzdþiui, nuþudymai turi„maþà latentiðkumà“, t.y. nuþudymø registracija daugmaþ atitinka tikro-væ, o korupciniai nusikaltimai turi „didelá latentiðkumà“, nes jø registraci-ja gerokai siauresnë nei ðio fenomeno paplitimo vertinimas visuomenëje.

Su panaðiais vertinimais nesutinka tie kriminologai, kurie mano,kad nusikaltimai nëra vien socialinis reiðkinys, veikiau tai paèios bau-dþiamosios justicijos produktas. Vadovaujantis tokia samprata bandomapraplësti tradicinius baudþiamosios justicijos rëmus ir kalbëti ne tiekapie nusikaltimus, kiek apie pavojingus socialinius konfliktus, kuriuoskartais sëkmingai, o daþniausiai visiðkai nesëkmingai bando spræsti bau-dþiamosios justicijos institucijos. Ðios pozicijos atstovai pabrëþia, kadnusikaltimai konstruojami baudþiamosios justicijos rëmuose, ir tokiamekontekste administracinë kriminologija kritikuojama uþ baudþiamosiosjusticijos „selektyvumà“, kurá átakoja ne tik iðoriniai, politiniai ir kultû-riniai, bet ir vidiniai administravimo veiksniai4.

Tokia „kritiniø“ kriminologø pozicija keièia áprastus tiek baudþia-mosios justicijos, tiek viktimologijos akcentus. Jeigu „administracinës“kriminologijos atstovai yra linkæ akcentuoti nusikaltimo atskleidimo irnusikaltëlio nubaudimo svarbà, tai „kritinës“ kriminologijos atstovai lin-kæ ieðkoti konflikto sprendimo mechanizmø, kurie daþniausiai yra uþ bau-dþiamosios justicijos ribø. Šios tradicijos kontekste teigiamai vertinamastas faktas, kad viktimologiniuose tyrimuose akcentuojamas ne tradicinisbaudþiamosios justicijos objektas – nusikaltimai ir nusikaltëliai, o auka ir


2 Þr.: Jon Simmons, Clarissa Legg and Rachel Hosking. National Crime RecordingStandard (NCRS): an analysis of the impact on recorded crime. Part 1 and 2.London: Home Office. 2003.

3 The Guardian. Leader. Figures of fear. Friday, January 23, 2004.4 Kaip tokios kritikos pavyzdá galima paminëti III Europos kriminologijos draugijos

konferencijoje (Helsinkis, 2003) vykusià diskusijà apie kriminologiná viktimologiniøtyrimø rezultatø relevantiðkumà. Jos metu vienas átakingiausiø kritinës kriminologijosatstovø Nils Christie bandë átikinti „tradicinius“ kriminologus, kad „nusikaltimaineegzistuoja“ (crime does not exist).

10

jos santykiai su baudþiamàja justicija. Taèiau „kritiniai“ kriminologai

abejoja, ar viktimologiniai tyrimai gali kà nors nauja atskleisti apie krimi-

nogeninæ situacijà, kuri, jø manymu, taip pat tëra institucinis konstruktas.

Ðis ginèas tarp dviejø poþiûriø á baudþiamosios justicijos paskirtá,

taip pat ir á nusikaltimø kontrolës ir prevencijos politikà yra ádomi bei

savarankiðka tema. Taèiau ðis ginèas, nepaisant savo fundamentaliø teoriniø

prielaidø, – socialinis pozityvizmas versus socialinis konstruktyvizmas –

turi labai aiðkias praktines nuorodas. Kuo turi remtis baudþiamoji politika:

padarytø nusikaltimø kalkuliacija ar teikiamø gyventojams teisësaugos ir

teisëtvarkos paslaugø auditu? Ir kokie ðios politikos prioritetai: baudþia-

mosios justicijos administravimo ir valdymo gebëjimø gerinimas ar fun-

damentaliø þmogaus teisiø gynimas bei þmogaus saugumo uþtikrinimas?

Teoriškai ðie klausimai nëra alternatyvaus pobûdþio: arba – arba;

jie veikiau jungiamojo pobûdþio: ir – ir. Panaðaus pobûdþio yra ir pro-

graminiai Lietuvos Respublikos baudþiamosios justicijos dokumentai,

taip pat ir 2003 metais priimta „Nusikaltimø kontrolës ir prevencijos pro-

grama“. Taèiau praktinis ðiø idëjø ágyvendinimas gali ir nesutapti su

deklaruojamais ketinimais. Kaþin, ar gali ðiandien eiliniai Lietuvos teisë-

saugos darbuotojai pasigirti tinkamu ðios sferos administravimu? Kita

vertus, kaip rodo sociologiniø tyrimø rezultatai, Lietuvos gyventojai ne-

mano, kad teisësaugos institucijos deramai gina jø teises.

Todël baudþiamosios politikos veiksmingumo kriterijumi turi tapti

ne tiek programiniø dokumentø tobulumas, kiek kasdieninis paèiø gy-

ventojø saugumo jausmas, jø pasitikëjimas teisësauga ir teisëtvarka, kaip

institucijomis, kurios jiems teikia kokybiškas „saugumo paslaugas“. Tai

dalykai, kurie nuolat turi bûti valdþios institucijø dëmesio centre ir kurie

turi bûti reguliariai matuojami bei analizuojami norint uþtikrinti nusi-

kaltimø kontrolës ir prevencijos sistemos efektyvumà.

Lietuvoje per pastaruosius metus atlikta nemaþai tyrimø baudþia-

mosios justicijos tema, áskaitant ir Lietuvos gyventojø viktimizacijos anali-

zæ. Pirmiausia reikia paminëti viktimologinius tyrimus, kurie buvo atlikti

Lietuvoje 1997 ir 2000 metais. Ðiuos tyrimus inicijavo ir organizavo Jung-

tiniø Tautø Tarpregioninis nusikaltimø ir justicijos tyrimø institutas

(UNICRI – Roma) tarptautiniø lyginamøjø viktimologiniø tyrimø rëmuose.

Prie ðiø tyrimø organizavimo Lietuvoje taip pat prisidëjo ir Teisës institutas.


11

Pirmàjá nacionaliná reprezentatyvø tyrimà vykdë Visuomenësnuomonës ir rinkos tyrimø centras „Vilmorus“. Antra apklausa vykotik Vilniuje, jà atliko Bendra Lietuvos ir Didþiosios Britanijos ámonëUAB „Baltijos tyrimai“ 5. Abiejø tyrimø klausimynai buvo parengti pa-gal panaðià metodologijà, respondentai buvo praðomi atsakyti, ar jieper pastaruosius 5 metus nukentëjo nuo tam tikrø turtiniø ir smurtiniønusikaltimø (ávairiø rûðiø vagystës, ásilauþimai, plëðimai, seksualiniainusikaltimai, uþpuolimai bei grasinimai). Taip pat buvo klausiama irapie bausmes, apsaugos priemones, asmeniná saugumo jausmà bei nu-sikaltimø baimæ, santykius su teisësauga.

Tyrimai parodë pakankamai didelá Lietuvos gyventojø viktimizaci-jos laipsná, nepasitikëjimà teisësaugos institucijø galimybëmis atskleistinusikaltimus, visuomenëje egzistuojanèià nusikaltimø baimës atmosfe-rà. Taèiau tyrimai buvo labiau orientuoti á aukø situacijos analizæ, o ne ábendresnius baudþiamosios justicijos ir jos tikslø aspektus. Potencialiaitokia informacija galëjo padëti pagerinti teisësaugos institucijø darbà,atkreipti jø atstovø dëmesá á aktualias nusikaltimø kontrolës problemas.

Deja, tokie viktimologiniø tyrimø rezultatai buvo paskelbti ne visiemsprieinamoje akademinëje literatûroje, tad didesnio dëmesio nesusilau-kë. Panaðu, kad Lietuvos teisësaugininkai, skirtingai negu jø kolegos iðVakarø valstybiø, dar linkæ analitinæ informacijà apie kriminogeninæsituacijà šalyje sieti su baudþiamàja statistika, o viktimologinius tyrimusvertina tik kaip subjektyvià paprasto þmogaus „nuomonæ“. Nieko nuo-stabaus, kad net ir 2003 metais priimtoje „Nusikaltimø kontrolës ir pre-vencijos programoje“ kriminogeninë situacija Lietuvoje analizuojamaremiantis vien baudþiamàja statistika, o atliktø viktimologiniø tyrimø re-zultatai beveik neminimi, nors toje paèioje programoje tokiø tyrimø svarbair deklaruojama.

Tyrimas, kuris buvo atliktas 2003 m. spalio 23–31 d. JTVP programos„Parama ágyvendinant Nacionaliná þmogaus teisiø rëmimo ir apsaugosveiksmø Lietuvos Respublikoje planà“ rëmuose, tæsia viktimologiniø


5 Þr.: Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje 1997 m.: Baigiamoji ataskaita.Vilnius: Teisës institutas, 1997. Tarptautinis nusikaltimø aukø tyrimas Vilniuje(Lietuva) 2000: Baigiamoji ataskaita, Vilnius: 2001. Aromaa, Kauko. The Interna-tional (Crime) Victimization Survey in Finland, Estonia, Latvia and Lithuania1995–1997. In ”The Baltic Region”, Kauko Aromaa (Ed.), Scandinavian Studies inCriminology, Pax Forlag, Oslo 1998.

12 AR SAUGI LIETUVOS VISUOMENË?

tyrimø tradicijà ir orientuotas á nusikaltimø aukø patirties analizæ. Ta-èiau jis neapsiriboja vien siaurais viktimologiniais aspektais, o bandoplaèiau apþvelgti, kaip visuomenë vertina kriminalines problemas ben-drame þmogaus teisiø apsaugos kontekste.

Jeigu pirmasis tikslas – iðtirti Lietuvos gyventojø viktimizacijos pa-tirtá – labiau atitinka jau minëtà pozityvistinæ metodologijà, tai antrasistikslas – iðtirti Lietuvos gyventojø poþiûrá á visuomenës saugumà ir jáuþtikrinanèià baudþiamàjà justicijà – turi aiðkias nuorodas á konstrukty-vistinæ kriminologinæ tradicijà.

Tyrimo tikslams ágyvendinti buvo sudaryta anketa, kurioje iðskirtidu blokai: vertinimo ir patirties. Á pirmàjá blokà pateko klausimai apieþmogaus teisiø situacijà Lietuvoje, apie nerimà ir baimes, ávairiø baudþia-mosios justicijos aspektø vertinimus. Antrasis blokas aprëpë klausimusapie respondentø viktimizacijos patirtá, áskaitant ne tik patirtus nusikal-timus, bet ir bendravimà su teisësaugos institucijomis.

Formuluojant klausimus buvo atsiþvelgta á minëtø tyrimø patirtá.Taèiau sudarytas klausimynas nekartoja kitø klausimynø ir orientuotas ákitus tikslus bei uþdavinius.

Sociologiniam tyrimui panaudota standartinë reprezentatyviosgyventojø apklausos metodika. Tyrimo metu interviu forma apklausti1003 aðtuoniolikos metø ir vyresni Lietuvos gyventojai. Buvo panaudotadaugiapakopë tikimybinë atranka. Respondentø atranka parengta taip,kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turëtø vienodà tikimybæ bûti apklaus-tas. Apklausa vyko Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje,Marijampolëje, Druskininkuose, Visagine; Trakø, Alytaus, Ðakiø, Plun-gës, Pakruojo, Ðilutës, Këdainiø, Utenos, Tauragës ir Rokiðkio rajonuose.Tyrimas vyko 18 miestø ir 56 kaimuose.

Tyrimo rezultatø statistinë paklaida nevirðija 3,1 proc. esant 95 pro-centø patikimumui.

Tyrimà atliko Visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimø centras„Vilmorus“.

Siûlomoje skaitytojui knygoje pristatomi ðiø sociologiniø tyrimø re-zultatø apibendrinimai. Pirmame skyriuje pateikta Lietuvos gyventojøviktimizacijos patirties analizë. Antrame skyriuje aptariama, kaip gyven-tojai vertina svarbiausius baudþiamosios justicijos aspektus. Treèiame sky-riuje analizuojamas visuomenës saugumo jausmas ir socialinis nerimas.

13

1 skyriusLIETUVOS GYVENTOJØ

VIKTIMOLOGINËPATIRTIS

14

Kaip jau minëta, apklaustieji nëra baudþiamosios justicijos ekspertaiir apie nusikaltimus, teisëtvarkà bei teisësaugà turi savo sampratà, kurisociologijoje labiau atitinka paprastà stereotipiná „þmoniø ið gatvës“ þino-jimà. Suprantama, kad tokiø þmoniø sugebëjimai tinkamai kvalifikuotikriminalinius ávykius gerokai menkesni nei specialistø teisësaugininkø.Taèiau tyrimo metu buvo daroma prielaida, kad respondentai – ir ypaètie, kurie buvo tapæ nusikaltimø aukomis ir bendravo su teisësaugos pa-reigûnais – sveiko proto rëmuose gali pakankamai tiksliai atskirti tokiasplaèiai þinomas nusikaltimø rûðis kaip vagystë, kûno suþalojimas, iðþa-ginimas ir pan.

Tiriant buvo siekiama ne sukurti alternatyvà baudþiamajai statisti-kai, bet tik ávertinti, kokiu mastu Lietuvos gyventojai susiduria su tokiaisreiðkiniais, kuriuos jie ávardija kaip „nusikaltimus“.

1.1. VIKTIMIZACIJOS PATIRTIS

Respondentai apie galimà viktimizacijos patirtá buvo klausiami tri-mis aspektais:

• respondentø asmeninë patirtis;• respondentø artimøjø patirtis;• respondentø kaimynø patirtis.Toks aspektø pasirinkimas leidþia ávertinti ne tik rizikà asmeniui tap-

ti nusikaltimø auka, bet drauge atskleisti ir nusikaltimø plitimo mastàLietuvoje.

Kokia buvo nusikaltimø rizika ir kokie jø plitimo mastai Lietuvojeper paskutiniuosius 12 mënesiø ir per 5 metus (þr. 1 pav.)?

Per paskutinius dvylika mënesiø nusikaltimø aukomis tapo 12% res-pondentø, o per 5 metus – 26%. Ðiuos skaièius galima palyginti su jauminëto 1997 m. Tarptautinio viktimologinio tyrimo rezultatais. Tuomet ap-klausa parodë, kad Lietuvoje 58% apklaustøjø per 5 metus ir 27% apklaustø-

LIETUVOS GYVENTOJØ VIKTIMOLOGINË PATIRTIS

15

jø 1996 metais buvo tapæ nusikaltimo aukomis. Lyginant ðiuos rezultatus

galima tarsi daryti iðvadà, kad per pastaruosius 7 metus Lietuvoje nukentë-

jusiøjø nuo nusikaltimø sumaþëjo daugiau nei 2 kartus! Atsiþvelgiant á

tai, kad oficiali registruotø nusikaltimø statistika byloja apie prieðingus

rezultatus – palyginti su 1997 metais 2003-aisiais registruotø nusikaltimø

skaièius padidëjo 12% – tokia išvada gali pasirodyti keista.

Suprantama, galima teigti, kad oficialioji statistika visiškai neatitinka

Lietuvos „kriminalinës tikrovës“, taèiau su tokiomis išvadomis, nors jos ir

turi savo raisson d’etre, skubëti neverta, nes ðiø dviejø tyrimø metodologija

bei pateikti klausimai skiriasi savo forma. Pavyzdþiui, 1997 metø tyrimuose

nebuvo klausiama apie nusikaltimus apskritai, klausta tik apie atskiras

nusikaltimø rûðis. Pastaruoju atveju respondentø jautrumas konkreèiø

nusikaltimø atþvilgiu galëjo bûti didesnis nei nusikaltimams apskritai,

todël jie daþniau praneðinëjo apie asmeninæ viktimizacijà.


1 pav. Ar per paskutiniuosius 12 mënesiø, 5 metus Jûs, Jûsø artimieji arba kaimynai buvote tapæ nusikaltimø aukomis (%)?

Ne, nei artimieji, nei kaimynainei að nebuvome tapænusikaltimo aukomis

Taip, að buvau tapæs (-usi)nusikaltimo auka

Taip, mano artimieji buvotapæ nusikaltimo aukomis

Taip, mano kaimynai buvotapæ nusikaltimo aukomis

5 metus 12 mënesiø

16

Dar vienas svarbus gautø rezultatø aspektas – jø palyginimas su esa-

ma oficialiàja baudþiamàja statistika. Deja, nepaisant to, kad LR Vidaus

reikalø ministerija jau seniai buvo parengusi „Nukentëjusiojo fizinio as-

mens statistinæ kortelæ“, Lietuvoje iki ðiol nekaupiama oficialiai registruota

statistinë informacija apie nusikaltimø aukas. Todël ðio tyrimo rëmuose

negalima buvo analizuoti skirtumø tarp oficialios nusikaltimø aukø statis-

tikos ir gyventojø viktimizacijos patirties. Lyginti viktimologinio tyrimo

rezultatus su uþregistruotais nusikaltimais nëra korektiðka, nes nëra grieþ-

to atitikimo tarp uþregistruoto nusikaltimo ir nusikaltimø aukø, mat vieno

nusikaltimo metu nebûtinai nukenèia tik viena auka.

10% respondentø nurodë, kad nuo nusikaltimø nukentëjo jø arti-

mieji. Aplinka, kurioje ávyko nusikaltimas artimøjø atþvilgiu, bei nusi-

kaltimø struktûra yra panaði á paèiø respondentø viktimologinæ patirtá.

8% respondentø nurodë þinà, kad jø kaimynai tapo nusikaltimø aukomis.

Absoliuti dauguma (86%) nurodë, kad tai ávyko kaimynø gyvenamojoje

aplinkoje.

Per vienerius metus apie ketvirtis respondentø aplinkos þmoniø (áskai-

tant ir já patá) yra tapæ nusikaltimø aukomis, per 5 metus ta dalis siekia jau

beveik pusæ (46%). Tai gana dideli skaièiai. Taèiau èia reikëtø atkreipti dë-

mesá ir á kità dalykà. Atrodytø, kad per 5 metus nukentëjusiøjø skaièius

turëtø bûti maþdaug 5 kartus didesnis nei per metus, bet taip nëra. Nuro-

doma, kad per 5 metus aukomis tapo respondentai, artimieji ir kaimynai

2–2,5 karto daþniau nei per metus. Ðá neatitikimà galima bûtø paaiðkinti

bent jau dviem prieþastimis. Pirma, gal tie nusikaltimai nebuvo itin svar-

bûs, tad laikui bëgant pamirðtami. Antra, gal egzistuoja tendencija, kad

nusikaltimø aukomis tampa vis tie patys þmonës. Tyrimas parodë, kad bent

jau ið dalies antrasis paaiðkinimas turi empiriná pagrindà.

Kas daþniausiai tampa nusikaltimø aukomis? Daþniau jomis tampa

turtingesni, turintys aukðtàjá iðsilavinimà þmonës ir Vilniaus gyventojai –

per 5 metus atitinkamai 39%, 38% ir 36%. Ðis rodiklis maþesnis tarp senø

þmoniø – 16%, neturinèiø vidurinio iðsilavinimo – 17%, tarp kaimo gy-

ventojø – 18%, gyvenanèiø vienkiemiuose – 10%. Ðis skirtumas gali bûti


17

2 pav. Nukentëjusiøjø per 5 metus ir 12 mënesiø dalis ávairaus tipo gyvenamosiose vietovëse, %

aiðkinamas tuo, kad turtingesniems, iðsilavinusiems bei miesto gyvento-

jams kyla daugiau pavojø dël turimo turto – automobilis, sodo namelis,

kitas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Svarbi èia ir urbanistinë dimensi-

ja: didesnis miestas – daugiau kontaktø, tad daugiau ir pavojø.

Pastaràjá teiginá gerai iliustruoja 2 pav.

Ið esmës nusikaltimø aukomis gyventojai daþniausiai tampa savo

gyvenamojoje aplinkoje – 67%. Tai ypaè bûdinga tarp maþiau mobiliø

þmoniø: pensininkø (85%), kaimo gyventojø (87%). Tame paèiame mies-

te, rajone, bet ne jø gyvenamojoje aplinkoje nukenèia 35% aukø. Tai

daþniausiai mobilesni þmonës: jaunimas (52%), turintys aukðtàjá

iðsilavinimà (49%), turtingesni (55%). Dar 6% nukenèia kitose Lietuvos

vietovëse, 1% – uþsienyje.

Oficialioji baudþiamoji statistika teigia, kad daþniausiai (iki 80% visø

nusikaltimø) registruojami turtiniai arba nusikaltimai prieð nuosavybæ.

Atlikta viktimologinë apklausa patvirtina ðià tendencijà. Kaip galima


Vilnius

Kiti didieji miestai

Kiti miestai

Kaimai

Vienkiemiai

5 metus 12 mënesiø

18

3 pav. Ar per paskutiniuosius 5 metus jums teko nukentëti nuo ðiønusikaltimø? (atsako tie respondentai, kurie patys per 5 metustapo nusikaltimø aukomis, N=264, %)


Asmeninio turto

vagystë

Vagystë

ið gyvenamøjø

namø

Plëðimas

Vagystë

ið transporto

priemonës

Kûno suþalojimas

Transporto

priemonës

vagystë

Chuliganizmas

Kyðininkavimas

Iðþaginimas

19

pastebëti ið 3 pav., kuriame pateikta respondentø viktimizacijos patirtis

pagal labiausiai paplitusias nusikaltimø rûðis, daþniausiai gyventojai nu-

kenèia nuo vagysèiø, daug reèiau nuo fizinës prievartos.

Detalesnë ðiø rezultatø analizë atskleidþia tokius ypatumus.

Asmeninio turto vagystës. Per 5 metus nuo to nukentëjo 11% gy-

ventojø, o tarp visø nukentëjusiøjø nuo ávairiø nusikaltimø tai sudaro

42%. Svarbu tai, kad iš šio skaièiaus 12% sudaro pakartotiniai atvejai.

Daugiau nuo ðiø nusikaltimø nukenèia didþiøjø miestø ( be Vilniaus)

gyventojai – 18%.

Vagystës ið gyvenamøjø namø. Per 5 metus nuo to nukentëjo 8%

gyventojø, tarp visø nukentëjusiøjø tai sudaro 30%. Nemaþai èia ir pa-

kartotinø vagysèiø. Didesniø skirtumø pagal gyvenamàjà vietà ar bûsto

tipà èia nustatyta nebuvo.

Plëðimai. Per 5 metus nuo to nukentëjo apie 6% gyventojø. Ryðkesniø

skirtumø, kurie perþengtø paklaidos ribas, nustatyta nebuvo.

Vagystës ið transporto priemonës. Per 5 metus nuo to nukentëjo apie

6% gyventojø. Èia þenklûs skirtumai tarp socialiniø ir demografiniø gru-

piø. Nuo ðiø nusikaltimø daugiausia nukenèia jaunesni (10%), turintys

aukðtàjá iðsilavinimà (16%) bei turtingesni gyventojai. Bûtent ðios gyvento-

jø kategorijos daþniau turi automobilius, tad daþniau ir nukenèia. O dël

paèiø transporto priemoniø vagysèiø skundësi 3% gyventojø.

Kûno suþalojimai. Nuo kûno suþalojimo per 5 metus nukentëjo

4% gyventojø. Èia buvo nustatyta ðiek tiek ryðkesnë priklausomybë nuo

amþiaus: nuo to nukentëjo 8% jaunimo, su amþiumi ðie atvejai retëja ir

tarp pensininkø sudaro tik 2%.

Stebëtinai maþai gyventojø (2,5%) paminëjo chuliganizmà. Galima

spëti, kad tokiø ávykiø kaip plëðimas ar suþalojimas kontekste chuliga-

nizmas nëra ásimenamas, á tai daþniausiai dëmesio nekreipiama.

Labai maþai (10 atvejø) paminëtas kyðininkavimas. Tikriausiai jei-

gu respondentas pats davë kyðá, tai, matyt, nenorëjo ðio fakto priskirti

nusikaltimams.

Per tyrimà viena respondentë prisipaþino, kad buvo iðprievartauta. Tai

buvo jauna, turinti universitetiná iðsilavinimà, neblogai uþdirbanti vilnietë.


20

1.2. BENDRAVIMO SU TEISËSAUGA PATIRTIS

Svarbu þinoti, kokie buvo aukos veiksmai po to, kai buvo ávykdytas

nusikaltimas, t.y., ar buvo kreiptasi á policijà, kaip buvo kreiptasi, kaip ten

buvo reaguota, ar nukentëjæs þmogus gerai ávertino policijos darbà. Èia

iðkyla metodinë problema – ið tûkstanèio apklaustøjø konkreèius nusikal-

timus patyrë ne taip jau daug þmoniø, todël paklaida yra didelë. Tad ðiuos

rezultatus vertinsime atsargiai, pirmiausia á juos þvelgdami kaip á metodi-

ná eksperimentà, leisiantá ateityje ðias metodines priemones pakartoti di-

desnëms apklaustøjø aibëms.

Respondentai buvo praðomi nurodyti paskutiná nusikaltimà, kurá

jie patyrë per 5 metus, ir papasakoti, kas vyko toliau. Ið 264 nukentëjusiøjø

gauti atsakymai pavaizduoti 4 pav.

Kaip galime pastebëti, nurodytø nusikaltimø struktûra beveik nesi-

skiria nuo nusikaltimø struktûros, pateiktos 3 pav. Pirmiausia pateiksime

bendrà nukentëjusiøjø nuo iðvardintø nusikaltimø veiksmø charakte-

ristikà, o po to detalizuosime, kaip nukentëjusieji elgësi konkreèiø nu-

sikaltimø atveju.

Asmeninio turto vagystës. Ðá nusikaltimà patyrë 63 respondentai,

daugumai tai atsitiko jø gyvenamojoje aplinkoje (43), kitiems (17) – tame

paèiame mieste ar rajone ir kitose Lietuvos vietose. Kiek daugiau nei pusë

(35) nukentëjusiøjø kreipësi á policijà. Dauguma (19) kreipësi telefonu,

dalis (13) patys nuvaþiavo á policijà, trys kreipësi á draugus ir paþástamus.

Daugumai (14) ið tø, kurie kreipësi telefonu á policijà, buvo paþadëta grei-

tai atvaþiuoti, keturiems nurodyta patiems atvykti ir tik vienam pasiûlyta

netrukdyti policijos pareigûnø. Ið tø, kurie kreipësi á policijà (35), dau-

guma (25) buvo patenkinti policijos dëmesiu, nurodë, kad policininkai

bandë nukentëjusájá nuraminti (18), absoliuti dauguma (32) teigia, kad

jie buvo mandagûs (nemandagûs – 2 atvejai). Kita vertus, pusë respon-

dentø nebuvo patenkinti policijos operatyvumu ir profesionalumu, liko

patenkinti – treèdalis. Taigi ið esmës apklaustieji policijos elgesá ávertino

neblogai, išskyrus neoperatyvumà aiškinant nusikaltimus.


21

4 pav. Koks buvo paskutinis Jûsø patirtas nusikaltimas per 5 metus?(atsako tie respondentai, kurie patys per 5 metus taponusikaltimø aukomis, N=264, %)

Vagystës ið gyvenamojo namo. Per penkerius metus tà patyrë 47 res-

pondentai. Dauguma (38) kreipësi á policijà, vienas kaþkà darë per drau-

gus, o aðtuoni niekur nesikreipë. Didþioji dauguma (32) apie tai praneðë

telefonu ir 5 nuvyko á policijà patys. Didþiajai daliai (27) policija paþadëjo

greitai atvaþiuoti, keturiems pasiûlë atvykti patiems. Vienas respondentas

pasiskundë, kad su juo policija kalbëtis nenorëjo. Ið tø, kurie kreipësi á

policijà, dauguma (25) liko patenkinti jos dëmesiu (taèiau visgi 6 buvo

nepatenkinti ir 7 tuo abejojo), maþiau nei pusë (16) nurodë, kad policija

bandë nuraminti, taèiau beveik visi (33) pabrëþë policijos mandagumà.

Vëlgi dauguma (22) abejoja policijos operatyvumu ir profesionalumu.


Asmeninio turto vagystë

Vagystë ið gyvenamøjø namø

Vagystë ið transporto priemonës

Plëðimas

Kûno suþalojimas

Transporto priemonës vagystë

Chuliganizmas

Kyðininkavimas

Iðþaginimas

22

Vagystës ið transporto priemonës. Ðá nusikaltimà per penkerius me-

tus patyrë 43 respondentai. Dauguma (27) kreipësi dël ávykio á policijà,

trys praðë draugø pagalbos, o treèdalis niekur nesikreipë. Dauguma (19)

ið besikreipianèiøjø á policijà tà padarë telefonu, o aðtuoni nuvyko á

policijà patys. Didþioji dauguma (15) ið skambinusiø telefonu nurodë,

kad policija paþadëjo pati greitai atvykti, trims nukentëjusiems buvo

pasiûlyta atvaþiuoti á policijà patiems, vienu atveju policija bendrauti

atsisakë. Dauguma (21) besikreipusiøjø á policijà paþymëjo, kad policija

buvo dëmesinga, mandagi. O dël operatyvumo ir profesionalumo, kaip ir

anksèiau minëtais atvejais, daugiau buvo nepatenkintø nei patenkintø.

Plëðimai. Tai patyrë 38 respondentai. Daugumai (23) tai atsitiko gy-

venamojoje aplinkoje, kitiems – tame paèiame mieste ar rajone (14), vie-

nam – kitoje Lietuvos vietovëje. Dauguma (23) nukentëjusiøjø kreipësi á

policijà, 16 ið jø tai padarë telefonu, 6 patys ten nuvyko.

Ið besikreipusiøjø telefonu absoliuti dauguma (13) nurodë, kad po-

licija paþadëjo greitai atvykti pati, o trims buvo nurodyta prisistatyti á

policijos nuovadà patiems. Nebuvo atvejø, kad policija neatsilieptø ar

atsisakytø padëti. Didelë dalis (15) paþymëjo policijos dëmesingumà,

beveik visi (20 ið 23) – mandagumà (tik trys neturëjo nuomonës tuo klau-

simu). Ir vëlgi dël operatyvumo bei profesionalumo buvo daugiau abe-

jojanèiø (12 liko patenkinti, 7 nepatenkinti, 4 neturëjo nuomonës).

Kûno suþalojimai. Ðá nusikaltimà per penkerius metus paminëjo

30 respondentø. Pusei jø ði nelaimë atsitiko gyvenamojoje aplinkoje, o

kitiems – kur nors kitur. Tik pusë ið nukentëjusiøjø kreipësi á policijà, du

praðë pagalbos artimøjø, trys kreipësi á draugus, o septyni nieko nedarë,

su nelaime susitaikë. Ið 15 besikreipusiøjø á policijà 10 tai padarë telefonu,

o keturi patys ten nuvyko. Penkiems ið besikreipusiøjø á policijà telefonu

policija pasiûlë prisistatyti á nuovadà, vienas respondentas skundësi, kad

su juo policija kalbëtis nenorëjo. Iš 15 besikreipusiøjø á policijà 9 paþy-

mëjo dëmesingumà, 12 – mandagumà. Taèiau 9 nurodë, kad policija veikë

neoperatyviai ir neprofesionaliai, trys neturëjo nuomonës tuo klausimu.


23

Transporto priemonës vagystës. Keturiolikai ið tûkstanèio respon-

dentø paskutinis per penkerius metus patirtas nusikaltimas buvo maðinos

vagystë, deðimèiai jø tai atsitiko prie namø. Beveik visi (13) kreipësi á poli-

cijà, tai padarë telefonu (11). Dauguma (10) besikreipusiøjø á policijà pa-

minëjo dëmesingumà, mandagumà (11), bet beveik pusë jø (6) nurodë, kad

policija veikë neoperatyviai ir neprofesionaliai.

Dël kyðininkavimo á teisësaugà nesikreipë në vienas ið penkiø ðá

nusikaltimà nurodþiusiø respondentø.

Apibendrinant pateiktus rezultatus, galima áþvelgti tokias bendras

nukentëjusiøjø nuo nusikaltimø elgsenos tendencijas.

Daþniausiai apklaustieji buvo nukentëjæ nuo nusikaltimø savo gyve-

namoje aplinkoje (63% visø nukentëjusiøjø), reèiau – savo mieste, rajone,

bet ne savo gyvenamoje aplinkoje (32%). Labai reti (uþ statistinës paklai-

dos ribø) buvo atvejai, kurie atsitiko kitame Lietuvos mieste ar rajone

arba uþsienyje.

Po ávykio, kurá apklaustieji buvo linkæ vertinti kaip nusikaltimà, dau-

guma nukentëjusiøjø (61%) kreipësi á policijà, ið jø 70% skambino telefonu.

Visi skambinusieji galëjo prisiskambinti á policijà.

5 pav. Kodël Jûs nesikreipëte á policijà?(atsako tie respondentai, kurie nesikreipë á policijà, N=91, %)

Bijo grasinimø,kerðto 9%

Patys surado nusikaltëlá 3%

Kita 21%

Nesitiki, kad padës:jokios naudos 53%

Policija nekelia pasitikëjimo 14%


24

Daþniau negu pagal nustatytà vidurká – 61% – á policijà kreipësi

þmonës, nukentëjæ nuo transporto priemoniø vagystës, vagystës ið gyve-

namojo namo, vagystës ið transporto priemoniø. Reèiau kreipësi nuken-

tëjæ nuo plëðimo, asmeninio turto vagystës, kûno suþalojimo, chuliga-

nizmo. Tyrimo metu buvo uþfiksuoti tik pavieniai atvejai, kai á policijà

kreiptasi dël iðþaginimo arba korupcijos. Panaðios tendencijos buvo pa-

stebëtos ir per 1997 m. viktimologiná tyrimà. Tuomet buvo nustatyta, kad

daþniausiai á policijà kreipiasi nukentëjæ nuo automobilio vagystës ir

reèiausiai – seksualiniø nusikaltimø aukos. Taèiau skirtingai nuo dabar-

tiniø tyrimø, tuomet á labiausiai nepraneðinëjamø nusikaltimø sàraðà

taip pat buvo patekusios ir asmeninio turto vagystës.

Kaip liudija atliktas tyrimas, policijos pareigûnai, reaguodami á pra-

neðimà, daþniausiai þadëjo atvaþiuoti á ávykio vietà ir tik retkarèiais siûlë

apsilankyti policijos nuovadoje. Buvo uþfiksuoti tik pavieniai atvejai,

kai policijos pareigûnai siûlë jiems netrukdyti arba atsisakë kalbëtis su

skambintojais.

Respondentø atvejus nagrinëjanèiø teisësaugos pareigûnø veiksmai

susilaukë prieðtaringø vertinimø. Dauguma nukentëjusiøjø nurodë, kad

policijos pareigûnai buvo dëmesingi ir mandagûs, taèiau tik maþiau nei

pusë sutiko su teiginiu, kad policijos pareigûnai bandë nuraminti po pa-

tirto nusikaltimo ir kad dirbo greitai bei profesionaliai.

Paþymëtina, kad 34% nukentëjusiøjø á policijà nesikreipë. Kodël?

Á ðá klausimà atsako 5 pav.

Kaip matyti ið pateiktos diagramos, 53% nukentëjusiøjø nesitikëjo,

kad policija gali padëti, 14% tiesiog nepasitiki policija, 9% – bijojo grasini-

mø ar kerðto, 3% patys surado nusikaltëlá, 21% nurodë kitas prieþastis.

Ðiuos rezultatus galima netiesiogiai palyginti su 1997 m. viktimologiniu

tyrimu. Tuomet irgi vyraujanti prieþastis buvo nukentëjusiøjø ásitikini-

mas, kad „policija nieko negali padaryti“.


25

2 skyriusPOÞIÛRIS Á

BAUDÞIAMÀJÀ JUSTICIJÀ

26

Pirmame skyriuje buvo bandoma paþvelgti á visuomenës saugumo

klausimus þmoniø, kuriø saugumas nebuvo uþtikrintas, akimis. Taip pat

buvo bandoma iðnagrinëti, kaip jie vertina vienà ið baudþiamosios justicijos

institucijø – policijà.

Taèiau nusikaltimø aukos dar nëra visa visuomenë, o policija nëra

vienintelë baudþiamosios justicijos institucija. Kokia bebûtø svarbi ir uni-

kali nukentëjusiøjø dël nusikaltimø patirtis ir koks bebûtø svarbus polici-

jos vaidmuo uþtikrinant visuomenës saugumà, vis dëlto ðiø aspektø nepa-

kanka norint ávertinti poþiûrá á baudþiamàjà justicijà.

Šiuolaikiniame pasaulyje baudþiamoji justicija siejama ne vien su

teisësauga ir teisëtvarka. Kriminologinëje literatûroje galima aptikti siûlymø

á baudþiamàjà justicijà átraukti tokias sritis kaip baudþiamosios teisës aktai,

abipusiai valstybiniø institucijø (áskaitant ir teisësaugà bei teisëtvarkà) san-

tykiai, ideologija, þiniasklaida, sankcijos ir t.t.6

Ðiame skyriuje bus nagrinëjamas gyventojø poþiûris á penkis svar-

biausius baudþiamosios teisës elementus: á valstybines ir nevalstybines

institucijas, tiesiogiai ar netiesiogiai átrauktas á nusikaltimø kontrolës ir

prevencijos veiklà, á baudþiamajame kodekse iðvardintus nusikaltimus,

bausmes, á þiniasklaidà bei á Valstybinæ nusikaltimø kontrolës ir prevenci-

jos programà.


6 Report of the Subcommittee on Decriminalization of ECCP.Council of Europe. 1980, 19.

27POÞIÛRIS Á BAUDÞIAMÀJÀ JUSTICIJÀ

2.1. INSTITUCIJØ DARBO,MAÞINANT NUSIKALTIMØ SKAIÈIØ LIETUVOJE,VERTINIMAS

Á vertinamø institucijø sàraðà buvo átrauktos keturios institucijø

grupës: „valdþios institucijos“ (Seimas, Vyriausybë, Prezidentas, politinës

partijos), teisëtvarkos ir teisësaugos institucijos (policija, teismai, Specia-

liøjø tyrimø tarnyba, Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnyba, ákalinimo

ástaigos), taip pat þiniasklaida ir nevyriausybinës organizacijos.

6 pav. nurodoma, kaip vertinamas minëtø institucijø darbas maþi-

nant nusikaltimø skaièiø Lietuvoje.

Respondentø vertinimus, koks kiekvienos institucijos indëlis ma-

þinant nusikaltimø skaièiø ir kà jos daro ðiam skaièiui maþinti, galima

suskirstyti á keletà grupiø: vertinimas palankus, teigiami ir neigiami ver-

tinimai yra maþdaug lygûs, vertinimai nepalankûs.

Teigiami vertinimai dominuoja kalbant apie tris institucijas: þinia-

sklaidà, STT ir nevyriausybines organizacijas.

Ypaè palankaus vertinimo susilaukë þiniasklaida: 58% respondentø

jos darbà vertina gerai ir tik 10% – blogai. Iðvis pasitikëjimas þiniasklaida

1998–2003 m. Lietuvoje buvo labai didelis, reikðmingesnis sumaþëjimas

pastebëtas tik 2003 m. pabaigoje, vykstant prezidentûros skandalui. Ge-

rai þiniasklaidos darbà maþinant nusikaltimus vertina vyrai ir moterys,

jaunimas ir pensininkai, daugiau ir maþiau išsilavinæ asmenys, miesto

ir kaimo gyventojai.

Gerø vertinimø susilaukë ir STT, jos darbà 37% respondentø verti-

na gerai ir tik 13% – blogai. Palankûs vertinimai bûdingi visoms gyven-

tojø grupëms. Kitas dalykas, kad apie STT yra girdëjæ ar gali pasakyti

savo nuomonæ vienø grupiø atstovai daugiau, o kitø – daug maþiau.

Maþiausiai apie STT þino pagyvenæ virð 70 m. þmonës – 38% jø neturi

nuomonës, be vidurinio iðsilavinimo – 34%, lenkai – 48%, rusai – 37%.

Iðsamiau ðià organizacijà gali ávertinti jaunesni, labiau iðsilavinæ,

daugiau pajamø gaunantys þmonës.

28 POÞIÛRIS Á BAUDÞIAMÀJÀ JUSTICIJÀ

6 pav. Kaip Jûs vertinate ðiø institucijø darbà maþinantnusikaltimø skaièiø Lietuvoje (%)?

Þiniasklaida

STT (Specialiøjøtyrimø tarnyba)

Policija

Prezidentas

Finansiniønusikaltimø tyrimotarnyba

Prokuratûra

Teismai

Nevyriausybinësorganizacijos

Ákalinimo ástaigos

Vyriausybë

Seimas

Politinës partijos

Gerai Nei gerai, nei blogai Blogai

29

Nevyriausybinës organizacijos susilaukë palankiø vertinimø dau-

giau (16%) nei nepalankiø (9%). Taèiau labai daug respondentø (50%)

tokiø vertinimø iðvis negalëjo pateikti, turbût su NVO nebuvo susidûræ.

Vëlgi tai labiau bûdinga vyresniems, maþiau iðsilavinusiems þmonëms,

tautiniø maþumø atstovams.

Kità grupæ sudaro institucijos, kuriø teigiami ir neigiami vertinimai

yra apylygiai: policija, Prezidentas, Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnyba.

Policijos darbà teigiamai vertina 31% respondentø, neigiamai – 30%.

Tai atitinka kitø to paties laikotarpio tyrimø duomenis, kai buvo ma-

tuojamas pasitikëjimas ðia institucija (beje, pasitikëjimas policija nuo

1998 m. ið esmës pagerëjo, 1998 m. spalio mën. policija nepasitikëjo 42%

gyventojø, o pasitikëjo 30%).

Prezidento institucija Lietuvoje ilgà laikà (ðalia ðvietimo, þiniasklai-

dos, baþnyèios) buvo labai pasitikima. Ðis pasitikëjimas pradëjo sparèiai

maþëti per prezidentûros skandalà. Viktimologinis tyrimas jau aprëpë

keletà pirmø ðiø ávykiø dienø, todël Prezidento veikla maþinant nusi-

kaltimø skaièiø jau nebebuvo vertinama taip aukðtai, kaip galima buvo

tikëtis. Teigiamai Prezidento darbà ávertino 27% respondentø, o neigia-

mai – 23%. Palankius vertinimus daþniau pateikë pensininkai, maþesniø

pajamø, þemesnio iðsilavinimo þmonës, taip pat moterys, o nepalankius –

jaunimas, labiau iðsilavinæ, turtingesni asmenys.

Finansiniø nusikaltimø tarnybos darbas vertinamas kontraversið-

kai: 24% vertina gerai, o 22% – blogai. Prieðtaringi vertinimai bûdingi ir

atskiroms socialinëms bei demografinëms grupëms.

Per tyrimà buvo nustatyta, kad daugelio institucijø darbas maþinant

nusikaltimø skaièiø vertinamas blogai. Tai prokuratûra, teismai, ákalini-

mo ástaigos ir ypaè Vyriausybë, Seimas bei partijos.

Prokuratûros darbà blogai ávertino 31% respondentø, o gerai – 20%.

Ypaè blogai prokuratûros darbà vertina labiau iðsilavinæ, turtingesni

gyventojai. Nepalankus ir teismø darbo vertinimas: 37% vertina blogai

ir 18% – gerai. Menkas pasitikëjimas teismais buvo bûdingas per visà

1998–2003 m. laikotarpá. Tiesa, per penkerius metus ðie vertinimai pasi-

darë ðiek tiek palankesni.


30

Nedaþnai per sociologinius ar visuomenës nuomonës tyrimus verti-

namas ákalinimo ástaigø darbas (þinoma tik tai, kad gyventojai pageidau-

tø, jog ten atsidurtø kuo daugiau nusikaltëliø). Taigi tyrimas parodë, kad

ákalinimo ástaigø darbas vertinamas greièiau blogai (28%) nei gerai (15%).

Ir tai bûdinga visoms socialinëms bei demografinëms grupëms.

Pasitikëjimas Vyriausybe daugelá metø yra gana menkas, netgi po

Seimo rinkimø, kai ji tik pradeda savo darbà. Blogai vertinamas Vyriau-

sybës darbas ir maþinant nusikaltimø skaièiø. Blogai ðià Vyriausybës

veiklà vertina 42% respondentø, o gerai – tik 11%. Vertinimai gana pana-

ðûs visose gyventojø grupëse. Blogiausiai ávertintas Seimo ir politiniø

partijø darbas (atitinkamai 7% ir 6% ávertino gerai, o 49% ir 47% – blogai).

Vargu ar galima bûtø teigti, kad ðie vertinimai remiasi patikima informa-

cija bei ðios informacijos analize. Veikiausiai tai stereotipiniai Seimo ir

politiniø partijø vertinimai, kurie visada negatyvûs (ið Seimo ir partijø

tikimasi, kad gyvenimas greitai pagerës, nes tai þadama per rinkimus, o

po to nusiviliama, tai apibûdinama þodþiais „daug þada, maþai daro“,

„meluoja“, „rûpinasi tik savimi“).

Kai vertinamas ávairiø institucijø darbas maþinant nusikaltimø skai-

èiø Lietuvoje, tam tikra prasme ekspertais gali tapti bûtent nukentëjusieji

(per 5 metus) nuo ávairiø nusikaltimø. Palyginsime jø vertinimus su verti-

nimais tø þmoniø, kurie patys nenukentëjo dël nusikaltimø, taip pat nepa-

mena tokiø atsitikimø savo artimiausioje socialinëje aplinkoje, (þr. 1 lent.).

Visose pozicijose nukentëjusieji nuo nusikaltimø ávairiø institucijø

darbà vertina blogiau nei nenukentëjusieji. Tai visø pirma lieèia tiesiogiai

su nusikaltimø tyrimais susijusias institucijas, nes bûtent èia vyksta tai, kas

kriminologijoje vadinama „antrine viktimizacija“: nusikaltimo aukos vël

priverstos kentëti, bet dabar jau ne nuo nusikaltimø, bet nuo neiðvengia-

mø nusikaltimø aiðkinimo procedûrø baudþiamosios justicijos instituci-

jose.7 Taèiau, kaip galima pastebëti, prasèiau vertinamos ir politinës arba

valdþios institucijos – nukentëjæ þmonës pesimistiðkiau þvelgia ir á jø veiklà,

bent jau nusikaltimø maþinimo sferoje.


7 Ashworth, Andrew. The Criminal Process: An Evaluative Study. Oxford:Clarendon Press, 1994, p. 22.

31

1 lentelë. Ávairiø institucijø darbà vertinanèiø blogai dalistarp nukentëjusiø ir nenukentëjusiø respondentø (%)

Paþymëtina, kad nukentëjusieji, palyginti su nenukentëjusiais nuo

nusikaltimø, ypaè kritiðkai (11% skirtumas) vertina Finansiniø nusikalti-

mø tyrimo tarnybà ir teismus. Jeigu kritiðkà teismø vertinimà tarp nuken-

tëjusiøjø nuo nusikaltimø galima nesunkiai paaiðkinti tuo, kad nukentë-

jæs þmogus teismuose daþniausiai priverstas ilgai laukti savo paþeistø tei-

siø atstatymo, tai Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybos panaðus verti-

nimas yra ðiek tiek netikëtas. Juk tai siaurai specializuota teisësaugos insti-

tucija, su kuria tikriausiai maþai kas ið respondentø turëjo reikalø. Èia

galëjo turëti reikðmës paèios tarnybos pavadinimas – nuoroda á finansus,


Institucija Nenukentëjæ Nukentëjæ

Þiniasklaida 9 14

STT 11 14

Policija 28 33

Prezidentas 20 26

Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnyba 19 30

Prokuratûra 29 36

Teismai 34 45

Nevyriausybinës organizacijos 9 11

Ákalinimo ástaigos 26 35

Vyriausybë 39 45

Seimas 45 54

Politinës partijos 43 53

32

kurie respondentø sàmonëje gali asocijuotis su turtu ir nuosavybe. Tokia-

me kontekste þmonës, kurie, kaip parodë tyrimai, daþniausiai kenèia nuo

turtiniø nusikaltimø, galëjo simboliðkai „pasmerkti“ institucijà, kuri neva

atsakinga uþ turtiniø nusikaltimø kontrolæ.

Pateikta 1 lentelë liudija dar vienà dalykà. Ji puikiai parodo, kad

visoms be iðimties institucijoms neverta tikëtis aukðtø reitingø tarp tø þmo-

niø, kuriø jos nesugebëjo apginti. Galima apibendrinti ir plaèiau: efektyvi

nusikaltimø kontrolës ir prevencijos politika yra rimtas veiksnys, kuris

padidina valstybës institucijø prestiþà.

2.2. POÞIÛRIS Á NUSIKALTIMØ RÛÐIS

Baudþiamoji teisë apibrëþia nusikaltimus kaip veiklà (veikà), kelian-

èià grësmæ visuomenës arba valstybës tvarkai8. Lietuvos Respublikos

baudþiamajame kodekse nusikaltimas apibûdinamas kaip „pavojinga ir

ðiame kodekse uþdrausta veika (veikimas ar neveikimas), uþ kurià numa-

tyta laisvës atëmimo bausmë“9. Galima teigti, kad veikos pavojingumas

visuomenei yra svarbus kirminalizacijos veiksnys: bûtent nuo pavojingu-

mo laipsnio priklauso, ar tam tikra neteisëta veikla gali bûti traktuotina

kaip nusikalstama. Taip pat egzistuoja ryðys ir tarp veikos pavojingumo

(sunkumo) bei bausmës grieþtumo. Suprantama, tik profesionaliai parengti

teisininkai ir atitinkamos teisësaugos bei teisëtvarkos institucijos gali kva-

lifikuoti tam tikrus veiksmus kaip nusikalstamus ir skirti bausmes. Taèiau

poþiûris á nusikaltimus ir bausmes nëra vien profesionalø prerogatyva.

Vieðajame ir politiniame diskurse kriminalinës temos yra ypaè popu-

liarios, tad nusikaltimø arba bausmiø aiðkinimas gali ið esmës nesutapti su

baudþiamosios teorijos principais ir jø ágyvendinimu. Gali nutikti ir taip,

kad tai, kà baudþiamoji justicija vertina kaip nusikaltimà, gali neatitikti

plaèiosios visuomenës ar atskirø socialiniø grupiø vertinimø.

8 Cremona, Marise. Criminal Law. London: The Macmillan Press Ltd. 1998, p. 4.9 Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas (2000 m.), 11 str.


33

7 pav. Jûsø manymu, ar iðvardintos nusikaltimø ir baudþiamøjø nusiþengimø grupës yra pavojingos ar nepavojingos visuomenës

gyvenimui? („labai pavojingi“ daugiau nei 50%)

Susijæ su disponavimunarkotinëmismedþiagomis ir pan.

Susijæ su disponavimuginklais ir pan.

Visuomenës saugumui

Vaikui ir ðeimai

Þmogaus seksualinioapsisprendimo laisveiir nelieèiamumui

Þmogaus laisvei

Þmogaus gyvybei


Sunku pasakyti Visiðkai nepavojingi Nepavojingi Pavojingi Labai pavojingi

34

Gyventojø poþiûris á nusikaltimus yra taip pat svarbus informacinis

filtras organizuojant viktimologinius tyrimus: gyventojai, kaip ir krimi-

nalinës justicijos atstovai, turi vertinti panaðius dalykus. Kitaip gyventojø

konstruojama„kriminalinë tikrovë“ gali visiðkai nesutapti su ta tikrove,

kuri yra baudþiamosios justicijos objektas.

Todël svarbu iðtirti, ar baudþiamosios justicijos poþiûris atitinka visuo-

menës atstovø poþiûrá á nusikaltimus kaip visuomenei pavojingas veikas.

Šiuo tikslu Lietuvos gyventojai buvo praðomi ávertinti 32 nusikalti-

mø rûðis, átrauktas á Lietuvos Respublikos baudþiamàjá kodeksà, pagal jø

pavojingumo laipsná, (þr. 7 pav.).

Gauti rezultatai buvo suskirstyti á tris grupes:

• nusikaltimø rûðys, kurios vertinamos kaip labai pavojingos;

• nusikaltimø rûðys, kurios vertinamos kaip pavojingos;

• nusikaltimø rûðys, kurios vertinamos kaip santykinai maþiau pa-

vojingos.

Nusikaltimø rûðys, kurios vertinamos kaip labai pavojingos. Á ðià

grupæ pateko tie nusikaltimai, kuriuos dauguma respondentø ávertino kaip

„labai pavojingus“.

Pastebime, kad Lietuvos gyventojai kaip „labai pavojingus“ daþniau-

siai vardino nusikaltimus þmogaus gyvybei (nuþudymai ir pan.) – 66%,

þmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieèiamumui (iðþaginimas,

maþameèio asmens tvirkinimas ir pan.) – 62% ir nusikaltimus, susijusius su

narkotikais, – 61%. Taip pat á ðià grupæ pateko nusikaltimai vaikui ir ðeimai,

visuomenës saugumui, þmogaus laisvei, nusikaltimai, susijæ su ginklais. Pa-

þymëtina, kad ðioje grupëje beveik nëra mananèiø (jø procentas nevirðija

paklaidos ribos), jog iðvardinti nusikaltimai gali bûti nepavojingi arba visai

nepavojingi visuomenei. Tai gerai iliustruoja, kokios socialinës vertybës

laikomos neginèytinomis Lietuvoje ir kurias besàlygiðkai turi ginti valstybë.

Nusikaltimø rûðys, kurios vertinamos kaip pavojingos. Á ðià grupæ

buvo atrinkti tokie nusikaltimai, kuriuos dauguma apklaustøjø ávardino

kaip „pavojingus“ arba „labai pavojingus“, bet mananèiø, kad jie yra „pa-

vojingi“, buvo daugiau nei mananèiø, kad jie „labai pavojingi“ (8 pav.).


35

8 pav. Jûsø manymu, ar iðvardintos nusikaltimø ir baudþiamøjø nusiþengimø grupës yra pavojingos ar nepavojingos visuomenës gyvenimui? („nepavojingi“ arba „visai nepavojingi“ maþiau nei 10%)

Mirusiojoatminimui

Dorovei

Vieðajai tvarkai

Finansø sistemai

Nuosavybei,turtinëms teisëmsir turtiniamsinteresams

Asmens privatausgyvenimonelieèiamumui

Þmogaus sveikataiir gyvybei

Þmogaus sveikatai

Lietuvos valstybësnepriklausomybeiir pan.

Þmoniðkumui irkaro nusikaltimai


36

Ðià grupæ dar galima suskaidyti á tris pogrupius:

• nusikaltimai, kurie vertinami kaip „nepavojingi“ arba „visai nepa-

vojingi“; ðiai grupei priklauso maþiau negu 10% apklaustøjø;


vojingi“; ðiai grupei priklauso daugiau negu 10%, bet maþiau negu 20%

apklaustøjø;


vojingi“; ir ðiai grupei priklauso daugiau nei 20% apklaustøjø.

Kaip matome, daþniausiai „pavojingais“ arba „labai pavojingais“ bu-

vo ávardinti nusikaltimai þmogaus sveikatai (suþalojimas, sveikatos sutrik-

dymas ir pan.) – 96%, nuosavybei, turtinëms teisëms ir turtiniams intere-

sams – 92% ir nusikaltimai, kurie pavojingi þmogaus sveikatai ir gyvybei

(neteisëtas abortas, grasinimai nuþudyti arba sutrikdyti sveikatà ir pan,) –

92%. Tarp ðiø grupiø nusikaltimø maþiau pavojingais buvo ávertinti nusi-

kaltimai Lietuvos valstybës nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir

konstitucinei santvarkai – 79%. Ðios grupës nusikaltimø („pavojingi“ ir

„labai pavojingi“) pavojingumo laipsnio vidurkis – 86% (9 pav.).

Ðiame pogrupyje daþniausiai „pavojingais“ arba „labai pavojingais“

buvo ávardinti nusikaltimai transporto eismo saugumui – 83%, valdymo

tvarkai, susijæ su dokumentø ar matavimo priemoniø klastojimu, – 80%

bei valstybës tarnybai ir vieðiesiems interesams (kyðininkavimas, pik-

tnaudþiavimas ir pan.) – 80%. Maþiau pavojingais laikomi nusikaltimai

informatikai – tik 61% apklaustøjø vertina ðiuos nusikaltimus kaip „pa-

vojingus“ arba „labai pavojingus“. Bendras ðios grupës nusikaltimø pa-

vojingumo vidurkis – 76%.

Treèiajame pogrupyje daþniausiai „pavojingais“ arba „labai pavojin-

gais“ buvo ávardinti nusikaltimai asmens garbei ir orumui – 67% ir valdy-

mo tvarkai (neteisëtas valstybës sienos perëjimas ir pan.) – 62%. Tarp kitø

ðios grupës nusikaltimø maþiau pavojingais buvo vertinami nusikaltimai

intelektinei ir pramoninei nuosavybei: 52% apklaustøjø mano, kad ðie nu-

sikaltimai „pavojingi“ arba „labai pavojingi“, 27% mano, kad jie „nepavo-

jingi“ arba „visiškai nepavojingi“, 21% neturëjo nuomonës. Bendras ðios

grupës nusikaltimø pavojingumo laipsnio vidurkis – 60% (10 pav.).


37

9 pav. Jûsø manymu, ar iðvardintos nusikaltimø ir baudþiamøjønusiþengimø grupës yra pavojingos ar nepavojingos visuomenësgyvenimui? („nepavojingi“ arba „visai nepavojingi“ daugiau nei10%, bet maþiau nei 20%)


Aplinkai ir þmoniøsveikatai

Teisingumui

Valstybës tarnybaiir vieðiesiemsinteresams

Ekonomikai irverslo tvarkai

Informatikai

Transporto eismosaugumui

Socialinëms teisëms

Valdymo tvarkai,susijæ su dokumentøar matavimopriemoniø klastojimu

38

10 pav. Jûsø manymu, ar iðvardintos nusikaltimø ir baudþiamøjø nusiþengimø grupës yra pavojingos ar nepavojingos visuomenës gyvenimui? („nepavojingi“ arba „visai nepavojingi“ daugiau nei 20%)


Valdymo tvarkai

Valstybës tarnautojoar vieðojoadministravimofunkcijas atliekanèioasmens veiklai

Intelektinei irpramonineinuosavybei

Asmenslygiateisiðkumui irsàþinës laisvei

Asmens garbei irorumui

39

Nusikaltimø rûðys, kurios vertinamos kaip santykinai maþiau pa-

vojingos. Á ðià nusikaltimø grupæ pateko nusikaltimai, kuriuos pavojin-

gais laiko maþiau nei 50 proc. apklaustøjø.

Nusikaltimus krašto apsaugai ir pilieèiø rinkimø teisëms vertina kaip

„pavojingus“ arba „labai pavojingus“ atitinkamai 40% ir 48%, o kaip „nepa-

vojingus“ arba „visiškai nepavojingus“ – 41% ir 35% gyventojø. Atsiþvel-

giant á tai, kad atitinkamai 19% ir 17% apklaustøjø neturëjo nuomonës, gali-

ma teigti, jog teisës paþeidimø kraðto apsaugos ir pilieèiø rinkimø teisiø

srityse kriminalizacija Lietuvos vieðajame diskurse nëra akivaizdi (11 pav.).

Kartu galima daryti iðvadà, kad dël kitø 30 nusikaltimø rûðiø, iðvar-

dintø Lietuvos Respublikos baudþiamajame kodekse, visuomenëje paste-

bimas konsensas. Jis yra pakankamai stiprus smurtiniø, turtiniø ir antivals-

tybiniø nusikaltimø atþvilgiu ir kiek silpnesnis teisës paþeidimø informati-

kos, asmens laisvës ar intelektinës bei pramoninës nuosavybës sferose.

11 pav. Jûsø manymu, ar iðvardintos nusikaltimø ir baudþiamøjønusiþengimø grupës yra pavojingos ar nepavojingos visuomenësgyvenimui? („pavojingi“ arba „labai pavojingi“ maþiau nei 50%)


Kraðto apsaugostarnybai

Pilieèiø rinkimøteisëms

40

Ávairiose socialinëse grupëse skirtumai nëra þenklûs. Tiesa, daugelá

nusikaltimø rûðiø kaip pavojingus daþniau ávertina moterys, senesni þmo-

nës ir turintys aukðtàjá iðsilavinimà asmenys.

Daugeliu atvejø nukentëjusieji ir nenukentëjusieji panaðiai ávertino

ávairiø nusikaltimø rûðiø pavojingumà. Taèiau kai kuriais atvejais nuken-

tëjusieji labiau pabrëþë nusikaltimø pavojingumà. Pavyzdþiui, nusi-

kaltimus asmens privataus gyvenimo nelieèiamumui 88% nukentëjusiøjø

priskyrë prie labai pavojingø ir pavojingø, o tarp nenukentëjusiøjø ði

dalis siekia 79%. Nusikaltimus asmens lygiateisiðkumui ir sàþinës laisvei

kaip labai pavojingus ir pavojingus ávertino 55% nukentëjusiøjø ir 45%

nenukentëjusiøjø, nusikaltimus intelektinei nuosavybei atitinkamai – 56%

ir 49%, nusikaltimus informatikai atitinkamai – 67% ir 58% (ðiuos nusikal-

timus grieþèiau vertina labiau iðsilavinæ þmonës, bûtent tarp jø ir yra

daugiau nukentëjusiøjø). Nusikaltimus finansø sistemai kaip pavojingus

vertina 89% nukentëjusiøjø ir 83% nenukentëjusiøjø, o nusikaltimus

aplinkai ir þmoniø sveikatai atitinkamai 82% ir 74%.


41

2.3. POÞIÛRIS Á BAUSMES

Bausmës yra kitas svarbus baudþiamosios justicijos elementas. Bau-dþiamosios teisës teorija nurodo keletà bausmiø funkcijø: retribucinæ(atpildas), deterancinæ (ábauginimas), korekcinæ (pataisymas), izoliacinæ(sulaikymas). Profesinëje teisinëje literatûroje vyksta aktyvios diskusijosdël ðiø funkcijø svarbos baudþiamajame teisingume. Taèiau yra ir netei-sinis poþiûris á bausmes. Jis sieja sankcijas su kultûra, socialinëmis insti-tucijomis, politine ideologija ir pan.10

Ðiuo poþiûriu bausmiø vertinimas yra ádomi medþiaga, kuri leidþiane tik paþvelgti á baudþiamosios justicijos tikslus paprasto pilieèio akimis,bet drauge netiesiogiai atskleisti ir visuomenëje dominuojanèias vertybi-nes bei ideologines orientacijas.

Bausmiø efektyvumas. Pateikiant klausimus respondentø nebuvopraðoma ávertinti bausmiø funkcijø efektyvumo atskirai, tiesiog praðytaávertinti bausmæ apskritai kaip baudþiamàjà priemonæ stabdant nusikalti-mus visuomenëje.

Respondentø vertinimui buvo pateiktos ne tik bausmës, kurias nu-mato dabartinis Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas, bet ir tokiosbausmës, kuriø kodekse nëra, taèiau jos paplitusios vieðajame diskurse,pvz., mirties bausmë arba fizinës bausmës.

12 pav. pristatomas apklaustøjø poþiûris á ávairiø bausmiø efekty-vumà kontroliuojant nusikaltimus.

Respondentø nuomone, efektyviausia bausmë yra terminuotas laisvësatëmimas ir areðtas: net apie 80% apklaustøjø nurodë, kad ðios bausmësefektyvios. Taip pat galima spëti, kad respondentai „terminuotà laisvësatëmimà“ ir „areðtà“ suvokë kaip sinonimus.

Dauguma apklaustøjø labai palankiai ávertino mirties bausmæ: net36% mano, kad tai „labai efektyvu“ ir dar 33%, kad „efektyvu“. Tik nedauge-lis (15%) skeptiðkai vertino ðià bausmæ. Palankumas mirties bausmeibûdingas visoms gyventojø grupëms. Kiek daugiau uþ jà pasisako pensi-

ninkai, þemesnio iðsilavinimo gyventojai.


10 Garland, David. Punishment and Moder Society: a Study in Social Theory.Chicago: Chicago University Press. 1990

42

12 pav. Kaip Jûs vertinate ðiø bausmiø efektyvumà maþinantnusikaltimus visuomenëje (%)?


Terminuotas

laisvës atëmimas

Areðtas

Mirties bausmë

Bauda

Laisvës apribojimas

Teisës dirbti tam tikrà

darbà arba uþsiimti tam

tikra veikla atëmimas

Vieðieji darbai

Vieðøjø teisiø atëmimas

Fizinës bausmës

Efektyvu Neefektyvu

43

Kità grupæ sudaro bausmës, kurias apie treèdalis gyventojø vertina

skeptiðkai, taèiau daugiau kaip pusë vertina teigiamai: bauda (60% tei-

giamai, 33% neigiamai), laisvës apribojimas (atitinkamai 58% ir 29%), teisës

dirbti tam tikrà darbà arba uþsiimti tam tikra veikla atëmimas (56% ir

31%), vieðieji darbai (54% ir 37%), vieðøjø teisiø atëmimas (51% ir 34%).

Vienintelis bausmiø tipas, kuris buvo ávertintas nepalankiai, – fizi-

nës bausmës (42% vertina nepalankiai ir 33% palankiai). Ypaè daug nuro-

danèiø, kad tokios bausmës neefektyvios ar nepriimtinos, tarp turinèiø

universitetiná iðsilavinimà þmoniø – 52%. Taèiau yra gyventojø grupiø,

kurios palankiai vertintø tokias bausmes: þemesnio iðsilavinimo þmonës

(39% uþ, 34% prieð), kaimo gyventojai (41% uþ ir 33% prieð).

Svarbu buvo palyginti nukentëjusiø ir nenukentëjusiø (per 5 metus)

þmoniø atsakymus. Buvo galima tikëtis, kad bent jau tokias odiozines

bausmes, kaip mirties bausmë ar fizinës bausmës, nukentëjusieji ávertins

palankiau nei nenukentëjusieji. Bet taip nëra. Duomenys liudija, kad

daugumos bausmiø atþvilgiu nukentëjusieji netgi kiek skeptiðkesni, t.y.

jie labiau linkæ prie pozicijos „niekas èia negali padëti“.

Bausmë uþ nusikaltimus. Baudþiamosios teisës teorijoje nusikal-

timai kaip pavojinga visuomenei veika skiriami á tyèinius ir neatsar-

gius, pirmieji savo ruoþtu skirstomi pagal sunkumo laipsná. Nesunku

áþiûrëti tam tikrà socialinæ bei teisinæ sàsajà tarp veikos pavojingumo ir

nusikaltimo sunkumo sampratø. Kuo „pavojingesnis“ yra nusikalti-

mas, tuo grieþèiau uþ já turëtø bûti baudþiama, kuo grieþèiau baudþia-

ma, tuo jis sunkesnis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 11 straipsná nu-

matomi keturi tyèiniø nusikaltimø sunkumo laipsniai:

• nesunkûs (didþiausia bausmë nevirðija trejø metø laisvës atëmimo);

• apysunkiai (didþiausia bausmë virðija trejus metus, bet nevirðija

ðeðeriø metø laisvës atëmimo);

• sunkûs (didþiausia bausmë virðija ðeðerius metus, bet nevirðija

deðimties metø laisvës atëmimo);

• labai sunkûs (numatyta didþiausia bausmë virðija deðimt metø

laisvës atëmimo).


44

Bet apie nusikaltimø pavojingumo vertinimà, o drauge ir apie

þmoniø pakantumo laipsná nusikaltimams, vieðajame diskurse galima

spræsti ir kitaip: klausinëjant respondentø apie minimalias bausmes,

kuriomis, jø manymu, turëtø bûti baudþiami nusikaltëliai uþ padary-

tus teisës paþeidimus.

Toliau pristatomi bausmiø uþ labiausiai paplitusius nusikaltimus

vertinimai.

Dauguma respondentø (55%) uþ chuliganizmà skirtø 0,5–3 m. mini-

malià ákalinimo bausmæ. Maþdaug po lygiai (apie 20%) tø, kurie siûlytø

ðvelnesnes arba grieþtesnes bausmes. Ðvelnesnëms bausmëms labiau pri-

tartø jaunimas (30% nurodë, kad pakaktø iki pusës metø ákalinimo). Tie-

siogiai nuo chuliganizmo nukentëjæ asmenys norëtø grieþtesniø bausmiø,

daugiau tø, kurie skirtø virð 3 metø bausmæ (þr. 13 pav.).

13 pav. Kokia minimali bausmë turëtø bûti taikoma uþ chuliganizmà (%)?

Iki pusës metø

0,5–3 m.

3–10 m.

Iki gyvos galvos


45

14 pav. Kokia minimali bausmë turëtø bûti taikoma uþ vagystæ ið trans-porto priemonës (%)?

Vagysèiø ið transporto priemoniø vertinimas yra labai panaðus,

sakytume, prilyginamas chuliganizmui. Èia vëlgi tolerantiðkesnis yra

jaunimas. Nukentëjusiø ir nenukentëjusiø asmenø poþiûriai á bausmes

praktiðkai nesiskiria (þr. 14 pav.).

Iki pusës metø

0,5–3 m.

3–10 m.

Iki gyvos galvos

Gana grieþtai Lietuvos gyventojai pasisakë kyðininkavimo atþvilgiu:

39% siûlytø bausmæ iki 10 metø, o 3% – netgi ákalinimà iki gyvos galvos.

Ðiuo poþiûriu ávairiø grupiø respondentai pasisakë gana vieningai, tarp

jø ir nukentëjusieji nuo ávairiø nusikaltimø (þr. 15 pav.).

15 pav. Kokia minimali bausmë turëtø bûti taikoma uþ kyðininkavimà (%)?

Iki pusës metø

0,5–3 m.

3–10 m.

Iki gyvos galvos


46

Asmeninio turto, transporto priemonës vagystës, vagystës ið gyvena-mojo namo vertinamos gana panašiai: apie 50% baustø 0,5–3 metø ákalini-

mo bausme, 38%–43% baustø grieþèiau – 3–10 metø kalëjimu. Skirtumai

tarp nukentëjusiø ir nenukentëjusiø þmoniø nëra þenklûs (þr. 16 pav.).

16 pav. Kokia minimali bausmë turëtø bûti taikoma uþ asmeninio turtovagystæ, transporto priemonës vagystæ, vagystæ iš gyvenamojonamo (%)?

17 pav. Kokia bausmë turëtø bûti taikoma uþ plëðimà (%)?

Daugiau nei pusë gyventojø (51%) uþ plëðimà skirtø 3–10 m. minima-lià ákalinimo bausmæ. Grieþèiau èia pasisako vyresni þmonës. O nukentë-

jusiøjø ir nenukentëjusiøjø atsakymai maþai tesiskiria (þr. 17 pav.).

Asmeninio turto vagystë

Transporto priemonës vagystë

Vagystë ið gyvenamojo namo

Iki pusës metø

0,5–3 m.

3–10 m.

Iki gyvos galvos


Iki pusës metø 0,5–3 m. Iki gyvos galvos3–10 m.

47

18 pav. Kokia minimali bausmë turëtø bûti taikoma uþ kûno suþalojimà (%)?

Gana grieþtai þmonës baustø uþ kûno suþalojimà. Kai kurie (apie 1%)

siûlytø net mirties bausmæ, 5% – kalëjimà iki gyvos galvos. Nors tuo pat metu

apie 4% kaip minimalià bausmæ siûlytø tik pusæ metø kalëjimo. Skirtumai

tarp nukentëjusiøjø ir nenukentëjusiøjø atsakymø nëra þenklûs (þr. 18 pav.).

Šis nusikaltimas vertinamas labai grieþtai: net 9% skirtø mirties baus-

mæ, o 32% – kalëjimà iki gyvos galvos. Turint omenyje, kad mirties bausmë

nëra vykdoma, iðeitø, jog 41% respondentø skirtø bent jau kalëjimà iki

gyvos galvos. Ðiuo atþvilgiu grieþtai pasisako ir jaunimas, kuris neretai

bûna gana tolerantiðkas, – 38% siûlytø ne maþesnæ bausmæ kaip kalëjimas

Iki pusës metø

0,5–3 m.

3–10 m.

Iki gyvos galvos

19 pav. Kokia minimali bausmë turëtø bûti taikoma uþ iðþaginimà (%)?

0,5–3 m.

3–10 m.

Iki gyvos galvos

Mirties bausmë


48

20 pav. Kokia minimali bausmë turëtø bûti taikoma uþ nuþudymà (%)?

iki gyvos galvos, taip pat turintys universitetiná iðsilavinimà – 42%. Iðvis

vertinimai yra gana vienodi. Nëra skirtumø ir tarp nukentëjusiøjø ar ne-

nukentëjusiøjø nuo ávairiø nusikaltimø. Viena respondentë, kuri nurodë,

kad buvo iðþaginta, siûlë bausmæ iki gyvos galvos (þr. 19 pav.).

Daugiausia (48%) respondentø kaip minimalià bausmæ uþ nuþudy-

mà skirtø mirties bausmæ, maþiau (36%) – kalëjimà iki gyvos galvos. Èia

gana ryðkûs skirtumai tarp socialiniø demografiniø grupiø (þr. 20 pav.). Uþ

mirties bausmæ daugiau pasisako pensininkai (57%), neturintys vidurinio

išsilavinimo (55%), kaimo gyventojai (59%). Maþiau tokiø yra tarp jauni-

mo (28%), turinèiø universitetiná iðsilavinimà (36%), turtingesniø (34%),

vilnieèiø (35%). Skirtumai tarp nukentëjusiøjø ir nenukentëjusiøjø nuo

ávairiø nusikaltimø nëra esminiai.

Atsiþvelgiant á pateiktus rezultatus, galima teigti, kad pagal siûlomà

minimalø bausmës dydá labai sunkiu nusikaltimu laikomas nuþudymas:

faktiškai 84% respondentø pasisakë uþ visiðkà þudikø izoliacijà (kalëjimas

iki gyvos galvos arba mirties bausmë).

Pagal respondentø atsakymus prie sunkiø arba apysunkiø nusikalti-

mø (daugiau negu 50% skiria minimalià bausmæ tarp 3 ir 10 metø) galima

bûtø priskirti iðþaginimà (nors èia uþ visiškà izoliacijà pasisako 41% res-

pondentø), kûno suþalojimà, plëðimà.


0,5–3 m.

3–10 m.

Iki gyvos galvos

Mirties bausmë

49

2.4. INFORMACIJOS ŠALTINIAIAPIE BAUDÞIAMÀJÀ JUSTICIJÀ IRÞINIASKLAIDOS VEIKLOS NUÐVIEÈIANTNUSIKALTIMØ PROBLEMATIKÀ VERTINIMAS

Ir kriminogeninës situacijos, ir paèios baudþiamosios justicijos ver-

tinimas rëmësi ávairiapusiðka informacija, kuria disponuoja gyventojai.

Todël labai svarbu þinoti, kokie jø informaciniai šaltiniai apie baudþia-màjà justicijà ir kaip jie vertina šios informacijos objektyvumà.

Ne paslaptis, kad pagrindinis informacijos ðaltinis apie reikðmingus

socialinius ávykius ir problemas moderniojoje visuomenëje yra þiniask-laida. Atliktas tyrimas tik dar kartà patvirtino ðá teiginá. 21 pav. matome,

kaip informacijos ðaltiniai apie baudþiamàjà justicijà pasiskirstæ respon-

dentams pagal reikðmingumà.

Kaip ir kalbant apie daugelá kitø temø, taip ir èia reikðmingiausi

kanalai yra televizija (89%), radijas (83%), respublikinë spauda (80%).Taip pat svarbi ir regioninë spauda (69%), draugø patirtis (72%) ar asmeni-

në patirtis (64%). Daug maþiau þmoniø paminëjo specialiosios literatûros

svarbà (21%) ir internetà (20%). Tarp jø buvo daugiau tø, kuriems ðiekanalai nëra reikðmingi, nors yra gana ryðkiø ypatumø tarp socialiniø

demografiniø grupiø.

Televizija, radijas, respublikinë spauda, kaip nusikaltimus ir kri-minalinæ padëtá nuðvieèiantys kanalai, yra svarbûs visoms be iðimties

gyventojø grupëms. Regioninë spauda ypaè svarbi kaime (78%) ir rajo-

nø centruose (77%).

Prie nesunkiø nusikaltimø (daugiau negu 50% skiria minimalià baus-mæ iki 3 metø) galima bûtø priskirti chuliganizmà, vagystæ ið transporto

priemonës, kyðininkavimà, asmeninio turto vagystæ, vagystæ iš gyvena-

mojo namo.Poþiûriai á bausmes tarp nukentëjusiø nuo ávairiø nusikaltimø per 5

metus ir nenukentëjusiø þmoniø nëra þenklûs, t.y. „kerðtingumo“ veiks-

nio, iðskyrus chuliganizmo atvejá, aptikti èia nepavyko.


50

21 pav. Kokia informacija Jums yra reikšmingiausia apie nusikaltimusir kriminalinæ justicijà Lietuvoje (%)?

Draugø ir paþástamø patirtis svarbi tiems, kurie daugiau bendrauja,

turi daugiau kontaktø, tai 18–60 metø þmonës, turintys aukðtàjá iðsilavini-

mà (82%). Asmeninæ patirtá ypaè vertina jauni þmonës (73%), vëlgi turintys

aukðtàjá iðsilavinimà asmenys (75%).


Respublikiniai TV kanalai

Radijas

Respublikinë spauda

Draugø, paþástamø patirtis

Regioninë spauda

Asmeninë patirtis

Specialioji literatûra,

seminarai, konferencijos

Internetas

Reikðminga Nereikðminga

51

Specialioji literatûra, seminarai, konferencijos apskritai neuþima la-

bai reikšmingos pozicijos (21%), taèiau èia labai stipri priklausomybë nuo

amþiaus: ðie informacijos kanalai svarbûs 35% jaunimo, 28% 30–39 metøþmonëms, 23% – 40–49 m., 15% – 50–59 m., 12% – 60–69 metø ir tik 8%

seniausios kartos þmonëms.

Dar didesnë priklausomybë nuo amþiaus fiksuojama kalbant apieinternetà. Ypaè ðá informacijos kanalà vertina jaunimas (44%), maþiau –

vidurinio amþiaus þmonës (26%–15%), jis faktiðkai nereikðmingas pensi-

nio amþiaus þmonëms (2–4%). Suprantama, kad internetu daugiau nau-dojasi išsilavinæ (32%) ir turtingesni þmonës (39%).

Ádomu paanalizuoti, kaip skiriasi informacijos ðaltiniø svarba tiems

respondentams, kurie nukentëjo nuo nusikaltimø, ir tiems, kurie nenu-kentëjo. Toks palyginimas pateiktas 2 lentelëje.

2 lentelë. Kokia informacija Jums yra reikðmingiausia apie nusikaltimusir kriminalinæ justicijà Lietuvoje? (nukentëjusiø ir nenukentë-jusiø nuo nusikaltimø atsakymai, %)


Nereikšminga/visiškainereikšminga

Labaireikšminga/reikšminga

Nuken- Nenuken- Nuken- Nenuken-

tëjæ tëjæ tëjæ tëjæ

1. Asmeninë patirtis 88 51 7 24

2. Respublikiniai TV kanalai 87 90 9 6

3. Respublikinë spauda 78 82 13 8

4. Regioninë spauda 61 73 23 16

5. Radijas 77 85 15 8

6. Draugø, paþástamø patirtis 79 66 13 22

7. Internetas 22 18 33 32

8. Specialioji literatûra, 22 20 33 33 seminarai, konferencijos

52

Kaip galime pastebëti, nukentëjusiø ir nenukentëjusiø nuo nusi-

kaltimø respondentø preferencijos gerokai skiriasi. Jos nebent sutampa

vertinant tokius nelabai reikðmingus informacijos ðaltinius, kaip inter-

netas ir specialioji literatûra, seminarai, konferencijos.

Nukentëjæ asmenys yra linkæ labiau vertinti savo patirtá (88%), kuri

drauge su televizijos kanalais (87%) buvo ávardinta kaip reikðmingiausias

informavimo ðaltinis apie nusikaltimus ir baudþiamàjà justicijà. Paþy-

mëtina, kad asmeninës patirties reikðmingumo vertinimo skirtumas tarp

nukentëjusiøjø ir nenukentëjusiøjø nuo nusikaltimø sudaro 37%!

Treèias pagal svarbà informacijos ðaltinis nukentëjusiesiems (sta-

tistinës paklaidos rëmuose jis gali bûti prilygintas prie respublikinës

spaudos ir radijo) yra draugø, paþástamø patirtis. Èia reikðmingumo

vertinimo skirtumas tarp nukentëjusiøjø ir nenukentëjusiøjø nuo nu-

sikaltimø sudaro 13%.

Nukentëjæ nuo nusikaltimø respondentai regioninæ spaudà pri-

skiria prie maþiau reikðmingo informavimo ðaltinio (61%). Tai 12% maþiau,

negu jos reikðmingumo vertinimas tarp nenukentëjusiøjø nuo nusi-

kaltimø. Nusikaltimø aukos taip pat mini ðá informacijos ðaltiná kaip

maþiausiai reikðmingà (23%) po jau minëto interneto ir specialiosios lite-

ratûros bei seminarø.

Specialiojoje literatûroje apie baudþiamosios justicijos temø pri-

statymà þiniasklaidoje galima rasti nemaþai kritiniø pastabø dël þurna-

listø darbo ir produkcijos. Teigiama, kad kriminalinio pobûdþio infor-

macija þiniasklaidoje yra selektyvi, pervertinami vieni baudþiamosios

justicijos aspektai ir neávertinami kiti, siekiama ne informaciniø pilie-

tiniø, bet komerciniø tikslø ir pan.11 Respondentø atsakymai, pateikti

22 pav., parodo, kiek kritiðkai vertinamas baudþiamosios justicijos te-

mø pateikimas Lietuvos þiniasklaidoje.

11 Tokiu klasikiniu tekstu galima laikyti Stanley Coheno bestselerá „Liaudies velniaiir moralinës panikos“ (Cohen, Stanley. Folk Devils and Moral Panics. London, 1972.Apie kriminaliniø temø pristatymà Lietuvos þiniasklaidoje þr. Dobryninas, Aleksandras.Virtuali nusikaltimø tikrovë. Vilnius, 2001.


53

22 pav. Ar pritariate ar nepritariate ðiems Lietuvos þiniasklaidosnusikaltimø ir kriminalinës justicijos temøpristatymø vertinimams (%)?

Þiniasklaida objektyviai pristatokriminalinës justicijos temas

Þiniasklaida, pristatydamakriminalinës justicijos temas,siekia komerciniø tikslø

Þiniasklaida, pristatydamakriminalinës justicijos temas,siekia pilietiniø tikslø

Þiniasklaida, pristatydamakriminalinës justicijos temas,siekia politiniø tikslø

Þiniasklaidos darbà respondentai ávertino ypaè prieðtaringai. Didþioji

dauguma (71%) nurodë, kad nusikaltimø ir kriminalinës justicijos temø

pristatymas yra objektyvus, 53% nurodo, kad þiniasklaida, pateikdama to-

kià informacijà, siekia pilietiniø tikslø, taèiau tuo pat metu 56% teigia, kad

šia veikla þiniasklaida siekia komerciniø tikslø (t.y. stengiasi pavaizduoti

sensacingai, sutirštindama spalvas), net 40% nurodo, kad siekiama politi-

niø tikslø (maþiau, t.y. 29%, su tuo nesutinka).

Kaip paaiðkinti ðá prieðtaringumà? Deja, atsakymø prieðtaringumas

bûdingas daugeliui temø ir aptinkamas daugelyje tyrimø (pvz., respon-

dentas tuo pat metu gali pasisakyti uþ demokratijà ir pageidauti stipraus

lyderio, kuris vienas, be kokiø nors diskusijø, greitai priimtø sprendimus).

Apskritai ðiuos atsakymus galima reziumuoti maþdaug taip: kartais sie-

kiama politiniø tikslø, nes þiniasklaida uþangaþuota politikø; suprantama,

kodël siekiama komerciniø tikslø, tai savaime aiðku; bet þiniasklaidos


Pritariu Nepritariu

54

pozicija apskritai yra veikiau pilietinë (uþtat ja ir pasitikima), tad daþniau-

siai jos pateikiama informacija yra objektyvi (skirtingai nuo politikø ar

partijø pasisakymø).

Ðiek tiek daugiau þiniasklaidos objektyvumu abejoja iðsilavinæ þmo-

nës (25%), nors ir tarp jø pasitikinèiø ja yra 62%. Tarp iðsilavinusiø asmenø

kiek daugiau ir abejojanèiø pilietiniais þiniasklaidos tikslais (28%). Ði

gyventojø kategorija daþniau mini ir komercinius þiniasklaidos tikslus

(66%), ir politiná uþsiangaþavimà (51%). Taigi turintys universitetiná

iðsilavinimà þmonës reiklesni ir kritiðkesni. Nors apskritai þiniasklaidos

vertinimas gana palankus (tiesa, 2003 m. pabaigoje – 2004 m. pradþioje

maþëjantis pasitikëjimas þiniasklaida leidþia formuluoti hipotezæ, kad

ateityje bus daug daugiau kritiðkumo ir dël nusikaltimø bei kriminali-

nës justicijos temø nuðvietimo).

Kaip ir informacijos šaltiniø atveju, èia irgi verta panagrinëti, kaip

skiriasi þiniasklaidos vertinimas tarp nukentëjusiøjø ir nenukentëjusiøjø

nuo nusikaltimø. Rezultatai pateikti 3 lentelëje.

Pateikti duomenys aiðkiai rodo, kad per visas pozicijas nukentëjusie-

ji nuo nusikaltimø þiniasklaidà vertina prasèiau nei nenukentëjæ asme-

nys. Skirtumas tarp nusikaltimø aukø, pritarianèiø ir nepritarianèiø tei-

giniams apie þiniasklaidos objektyvumà, yra +47%, tuomet kai tarp kitø

respondentø – +57%. Analogiðkas þiniasklaidos pilietiðkumo vertini-

mas tarp nukentëjusiøjø yra +31%, tarp nenukentëjusiøjø – +34%. Tei-

giniui apie þiniasklaidos komercinius interesus labiau linkæ pritarti 46%

nukentëjusiøjø nuo nusikaltimø, ir tik 25% – nenukentëjusiøjø. Dël þi-

niasklaidos politiniø tikslø pritarianèiøjø ir nepritarianèiøjø skirtumas

atitinkamai yra +19% ir +8%.

Kitaip tariant, nukentëjusiems nuo nusikaltimø respondentams

þiniasklaida, raðanti apie nusikaltimus ir baudþiamàjà justicijà, atrodo

maþiau objektyvi, maþiau pilietiðka, labiau komerciðkai ir politiðkai an-

gaþuota nei respondentams, kurie nebuvo nukentëjæ nuo nusikaltimø.


55

3 lentelë. Kokia informacija Jums yra reikšmingiausia apie nusikaltimusir kriminalinæ justicijà Lietuvoje? (nukentëjusiøjø irnenukentëjusiøjø nuo nusikaltimø atsakymai %)

Ðis fenomenas gali bûti nesunkiai paaiðkintas, nes taip, kaip ðiandien au-

kos pristatomos Lietuvos þiniasklaidoje, kitaip nei tretine viktimizacija

(po pirminës – tiesioginio susidûrimo su nusikaltimais ir nusikaltëliais ir

antrinës – tiesioginio susidûrimo su teisësauga ir teisëtvarka) nepavadinsi.

Patekusios á þiniasklaidos istorijas aukos gali pajusti, kad jø atvejus laik-

raðèiai arba televizijos kanalai panaudoja ne tiek teisingumui atstatyti, kiek

komerciniams arba politiniams interesams ágyvendinti.


Visiškaipritariu/pritariu

Visiškai nepritariu/nepritariu

1. Þiniasklaida objektyviai 68 72 21 15

pristato kriminalinës

justicijos temas

2. Þiniasklaida, pristatydama 55 53 24 19

kriminalinës justicijos temas,

siekia pilietiniø tikslø

3. Þiniasklaida, pristatydama 65 49 19 24


siekia komerciniø tikslø

4. Þiniasklaida pristatydama 46 37 27 29


siekia politiniø tikslø

Nuken- Nenuken- Nuken- Nenuken-

tëjæ tëjæ tëjæ tëjæ

56

2.5 NUSIKALTIMØ KONTROLËS IRPREVENCIJOS LIETUVOJE PROGRAMA

„Nacionalinë nusikaltimø kontrolës ir prevencijos programa“ yra svar-

bus Lietuvos baudþiamosios justicijos elementas. Ði ilgai rengta ir disku-tuota programa galutinai buvo priimta 2003 metais. Programoje teigiama:

Asmens ir visuomenës saugumas yra bûtina pagrindinio valstybës politi-

kos tikslo – konstituciniø þmogaus teisiø ir laisviø uþtikrinimo – ágyvendinimo

sàlyga. Siekdama uþtikrinti kiekvieno individo, o kartu ir visuomenës saugumà,

valstybë vykdo nusikaltimø prevencijà ir kontrolæ.12

Programa pabrëþia, kad sëkmingam jos ágyvendinimui bûtinasglaudus bendradarbiavimas tarp ávairiø institucijø ir visuomenës. Ðiuo

poþiûriu buvo ádomu panagrinëti, kiek plaèioji visuomenë þino apie ðios

Programos egzistavimà ir kà ji mano apie jos efektyvumà uþkertant keliànusikaltimams.

23 pav. pateikti respondentø atsakymai á pirmàjá klausimà – apie vi-

suomenës informuotumà.

12 Nacionalinë nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programa: Patvirtinta LietuvosSeimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX–1383. Vilnius, 2003.

Ne 69%

Sunku pasakyti 9%

Taip 22%


23 pav. Ar Jums teko girdëti apie Nacionalinæ nusikaltimø kontrolës irprevencijos programà?

57

Didþioji dauguma respondentø (69%) nëra girdëjæ apie Nacionalinæ

nusikaltimø kontrolës ir prevencijos Lietuvoje programà, dar 9% nëra tik-

ri, ar tai bûtent ta Programa, apie kurià kaþkà girdëjo, ir 22% teigia, kad su

tokia informacija jiems teko susidurti. Informuotumas apie ðià Programà

þenkliai priklauso nuo iðsilavinimo: girdëjo apie tai 13% be vidurinio, 23%

su viduriniu ir 29% su aukštuoju išsilavinimu respondentø.

Taip pat paþymëtina, kad nukentëjusieji nuo nusikaltimø respon-

dentai apie ðià programà informuoti geriau nei nenukentëjusieji: apie Pro-

gramà þino 29% ir neþino 62% nukentëjusiøjø nuo nusikaltimø respon-

dentø, tuomet kai tarp nenukentëjusiøjø nuo nusikaltimø rezultatai ati-

tinkamai yra 18% ir 75%.

24 pav. pateikti Nacionalinës nusikaltimø kontrolës ir prevencijos

programos vertinimai.

24 pav. Ar Nacionalinës nusikaltimø kontrolës ir prevencijosprogramos ágyvendinimas padës pagerinti kriminogeninæsituacijà Lietuvoje?

Taip 20%

Sunku pasakyti 64%Ne 16%


58

Dauguma respondentø (64%) nëra tikri, ar tokia Programa galëtø

padëti gerinant kriminogeninæ padëtá ðalyje. Matyt, kad jiems teko girdëti

apie daugelá programø, taèiau jie nepamena, kad kokia nors programa

duotø konkreèiø rezultatø. Dar 16% gyventojø iðvis netiki tokios Progra-

mos efektyvumu. Ir visgi 20% viliasi, kad tai duos pozityviø rezultatø.

Kiek daugiau tokiø yra tarp jaunimo ir tarp didþiøjø miestø (be Vil-

niaus) gyventojø.

Nukentëjusieji nuo nusikaltimø respondentai Nacionalinës nu-

sikaltimø kontrolës ir prevencijos programos atþvilgiu yra nusiteikæ

optimistiðkiau. 25% ið jø mano, kad tokios Programos ágyvendinimas padës

pagerinti kriminogeninæ situacijà Lietuvoje ir 18%, kad nepadës (skirtu-

mas + 7%). Tarp nenukentëjusiøjø ðis santykis yra 19% prieš 15% (skirtu-

mas + 4%). Toks atsargus optimizmas Programos atþvilgiu gali bûti pa-

aiðkintas tuo, kad nukentëjæ nuo nusikaltimø þmonës gali bûti nusivylæ

esamos baudþiamosios justicijos galimybëmis apginti visuomenæ nuo nu-

sikaltëliø, tad jie ir sieja savo viltis su naujomis priemonëmis, kurias gali

pasiûlyti Nusikaltimø kontrolës ir prevencijos programa.

Pateikti skaièiai aiðkiai rodo, kad visuomenë nepakankamai infor-

muota apie Nacionalinës nusikaltimø kontrolës ir prevencijos progra-

mà. Tai gali bûti paaiðkinta tuo, kad nuo Programos priëmimo laiko ir

apklausos praëjo nedaug laiko – tik keletas mënesiø. Taip pat suprantama,

kad paèios Nusikaltimø kontrolës ir prevencijos programos egzistavi-

mas (net ir paèios idealiausios) pats savaime nepagerina kriminogeninës

situacijos ðalyje. Galima tik tikëtis, kad sëkmingas ðios programos ágy-

vendinimas praplës þinanèiø ir teigiamai vertinanèiø Nacionalinës nu-

sikaltimø kontrolës ir prevencijos programos auditorijà.


59

3 skyriusSAUGUMO JAUSMAS IR

ÞMOGAUS TEISIØLIETUVOJE VERTINIMAS

60

Antrajame skyriuje buvo parodyta, kaip gyventojø viktimizacija galineigiamai atsiliepti jø poþiûriui á baudþiamàjà justicijà, áskaitant tokiuspolitinius ir pilietinius jos elementus, kaip valdþios institucijos, þiniask-laida, nevyriausybinës organizacijos. Taèiau ne maþiau svarbu ávertinti netik paèià rizikà tapti nusikaltimø auka, bet ir tos rizikos suvokimà, josadekvatumà realiø gyvenimo pavojø atþvilgiu.

Tokiais atvejais kalbama apie nusikaltimø baimæ, kuri tam tikrose vi-suomenëse arba bendruomenëse gali bûti daug rimtesnë problema nei patysnusikaltimai. Baimë tapti nusikaltimo auka maþina þmoniø saugumo jaus-mà, be kurio neámanomas pilnavertis socialinis bendravimas ir mobilumas.Todël svarbu iðtirti, kaip viktimizacija átakoja nusikaltimø baimæ, taip patávertinti, kaip nusikaltimø baimæ gali átakoti kitos baimës bei nerimas.

3.1. NERIMAS

Psichologijoje sàvoka „nerimas“ siejama su bendra átampø bûsena,bendru susirûpinimu dël dabarties ar ateities tam tikroje gyvenimo sfero-je. Sàvoka „baimë“ siejama su emociniu atsaku á konkreèià situacijà, santy-kiu su konkreèiu objektu13. Panagrinësime gyventojø nerimo intensyvu-mà ávairiuose socialinio artumo lygmenyse.

Nerimas dël ateities. Respondentai buvo papraðyti atsakyti á klausi-

mà apie nerimà dël ateities (þr. 25 pav.). Nerimo subjektai buvo pasirinkti

pagal gerai þinomus fenomenologinëje sociologijoje santykiø lygmenis14:• egzistenciniai – „að–að“ (nerimas dël savæs);• empatiniai – „að–tu“ (nerimas dël artimøjø);• socialiniai – „að–jie“ (nerimas dël valstybës).Nerimà dël draugø ir paþástamø galima priskirti prie tarpiniø, em-

patiniø socialiniø santykiø.

13 Shlapentokh Vladimir, Shiraev Eric. Fears in Post-communist Societies. New York:Palgrave, 2002, p. 1.

14 Schutz, Alfred. The Phenomenology of the Social World. London: HeinemarkEducational Books. 1972. Chapter 6.

SAUGUMO JAUSMAS IR ÞMOGAUS TEISIØ LIETUVOJE VERTINIMAS

61

25 pav. Kai Jûs galvojate apie savo ir kitø ateitá, kaip Jûsapibûdintumëte savo jausenà (%)?

Nustatant respondentø atsakymø rangus pagal nerimo intensyvu-

mà, tampa akivaizdu, kad daþniausiai nerimas kyla galvojant apie arti-

muosius, po to – apie save, maþiau nerimaujama galvojant apie draugus

ir valstybæ (èia jau net treèdalis respondentø nejauèia jokio susirûpinimo).

Manytume, kad toks iðsidëstymas gana natûralus ir gali bûti bûdingas

stabiliai situacijai valstybës viduje. Svarbu èia ir tai, kad „að“ pagal susi-

rûpinimà nëra iðkeltas á pirmà vietà, svarbiau yra artimieji.

Nerimas dël artimøjø. Visai jo nejauèia 14% respondentø, o stiprø

nerimà – net 26%. Susirûpinimas artimøjø ateitimi labiau bûdingas mote-

rims (33% jauèia stiprø nerimà), maþiau vyrams (ðá atsakymà pasirinko

18%). Ðis jausmas maþiau bûdingas jaunimui, turtingesniems þmonëms,

bet ir èia bent jau tam tikrà nerimà jauèia didþioji dauguma þmoniø.

Dël valstybës likimo

Dël draugø ir paþástamø

Dël savæs

Dël artimøjø


Nejauèiu nerimo Jauèiu stiprø nerimàJauèiu tam tikrà nerimà

62

Nerimas dël savæs. Visai jo nejauèia 22% respondentø, o stiprø neri-

mà jauèia 23%. Ypaè stiprø nerimà dël savæs jauèia moterys (28%), 40–59 m.

þmonës (apie 30%), bedarbiai (36%). Maþiausiai dël savæs pergyvena vyrai,

jaunimas, turtingesni þmonës.

Nerimas dël draugø, paþástamø. 30% respondentø visai jo nejauèia,

o stiprø nerimà jauèia 10%. Dël draugø, paþástamø labiausiai nerimauja

moterys, 50–59 m. þmonës, o maþiausiai – vyrai, jaunimas, kaimo þmonës.

Nerimas dël valstybës likimo. Apklausa vyko 2003 m. spalio 23–31 d.,

t.y. tuomet, kai „prezidentûros skandalas“ dar nebuvo ásisiûbavæs. Tuo ga-

lima paaiðkinti, kodël net 33% respondentø nejautë jokio nerimo dël vals-

tybës likimo ir tik 14% jautë stiprø nerimà (beje, 2003 m. pabaigoje kaip tik

ir sustiprëjo gyventojø pasitikëjimas dauguma valstybës institucijø).

Svarbu tai, kad nerimo bûsenà dël savæs, artimøjø, draugø ir netgi

dël valstybës skirtingai iðgyvena nukentëjæ nuo nusikaltimø (per 5 metus)

ir nenukentëjæ þmonës. Stiprø ar tam tikrà nerimà dël savo artimøjø jauèia

90% nukentëjusiøjø ir 80% nenukentëjusiøjø, dël savæs – atitinkamai 80%

ir 73%, dël draugø – 64% ir 54%, dël valstybës – 54% ir 49%. Galima manyti,

kad nusikaltimo metu ir po jo patirtas stresas pasireiðkia daug giliau, jis

padeda sukelti nerimà ar baimes ávairiose gyvenimo situacijose.

Kyla natûralus klausimas, ar nusikaltimø aukoms buvo suteikta dera-

ma reabilitacinë pagalba, ar kas nors pasirûpino, kad jos po iðgyvento

streso galëtø jaustis normaliai psichologiðkai bei socialiai? Á ðá klausimà,

kaip, beje, ir á kitus klausimus apie socio-psichologines viktimizacijos pa-

sekmes, turëtø atsakyti platesnis ir kompleksiðkesnis tyrimas.

Nerimo prieþastys. Jeigu prieð tai pateiktas klausimas buvo labiau

orientuotas á respondentø aplinkà, matuojamà pagal jos artumà apklaus-

tajam, tai kitas klausimas orientuoja á ávairias gyvenimo situacijas, dël

kuriø respondentas gali jausti nerimà.

26 pav. ávardintos tokios situacijos bei respondentø atsakymai apie

galimà nerimà dël jø.

Didþiausià nerimà þmonës jauèia dël to, kad gali netekti pragyveni-

mo pajamø, darbo, gali pablogëti sveikata.


63

26 pav. Ar Jûs jauèiate nerimà, kad (%)…

Pastaba: pozicija „galite prarasti darbà” skaièiuota tarp dirbanèiøjø.

Nerimas dël pajamø pragyvenimui. Didelë dalis gyventojø jauèia

stiprø nerimà (34%), o dar didesnë – tam tikrà nerimà (45%), kad liks be

pakankamø pajamø pragyvenimui.

Ðios baimës nebuvo ypaè aktualios sovietiniais laikais, kai funkciona-

vo iðplëtota socialiniø garantijø sistema, uþtikrinanti nors ir neaukðtà, bet

stabilø pragyvenimo lygá.

Èia buvo uþfiksuota stipri, nors ir netiesinë priklausomybë nuo am-

þiaus. Stiprø nerimà jauèia 26% jaunimo, 32% 30–39 m. amþiaus þmoniø,

46% 40–49 m., 42% 50–59 m., 28% 60–69 m. ir 28% 70 m. ir vyresniø asmenø.

Ne kartà per sociologinius tyrimus jau buvo fiksuojamas padidintas neri-

mo lygis tarp 40–49 m. amþiaus þmoniø. Tai gali bûti paaiðkinama ðios kar-

tos þmoniø baime nebesugebëti persikvalifikuoti praradus darbà, baime,

Pablogës santykiai ðeimoje

Tapsite nusikaltimo auka

Galite prarasti darbà

Pablogës sveikata

Nebeturësite pakankamaipajamø pragyventi



64

kad darbdaviai noriau priima jaunesnius, tuo tarpu daugelis ðio amþiaus

þmoniø dar turi nepilnameèiø vaikø. Ðis veiksnys (nepilnameèiai vaikai)

maþiau aktualus 50–59 m. þmonëms, nors prieðpensinës baimës vis vien labai

stiprios. Tik iðëjus á pensijà, turint nors ir maþà, bet garantuotà pajamø ðalti-

ná, ðis nerimas atslûgsta ir tampa panaðus á tà, kurá jauèia jauni þmonës.

Daug didesná nerimà dël pajamø pragyvenimui praradimo jauèia

moterys (40% jauèia stiprø nerimà, tuo tarpu vyrai – 26%). Tai liudija, kad

moterys socialiai labiau paþeidþiamos, o gal jos jauèia dar ir didesnæ atsa-

komybæ prieð vaikus.

Baimë prarasti pajamø ðaltiná koreliuoja su esamomis pajamomis

vienam ðeimos nariui: stiprø nerimà jauèia 43% þemiausios pajamø grupës

(iki 200 litø ðeimos nariui) þmoniø ir tik 17% aukðtesnës pajamø grupës

(500 ir daugiau litø ðeimos nariui) gyventojø. Galima spëti, kad turtingesni

þmonës dël savo ateities baiminasi maþiau ne tik dël gaunamø pajamø, bet

ir dël savo aukðtesnës kvalifikacijos bei stabilesnës socialinës padëties.

Kita vertus, tyrime buvo uþfiksuotas ir vienas, atrodytø, paradoksalus

empirinis faktas: kaimo gyventojai maþiau bijo likti be pajamø (tik 29%

jauèia stiprø nerimà) nei didþiøjø miestø gyventojai (40%). Kaimo gy-

ventojø pajamos nemaþa dalimi priklauso nuo jø paèiø ûkio, bent jau

dël maisto produktø jie turi geresnes garantijas nei miestieèiai.

Baimë prarasti darbà. Pajamos pragyvenimui glaudþiai siejasi su esa-

mu darbu, o baimë prarasti pajamas – su baime prarasti darbà. 28% dirban-

èiøjø jauèia stiprø nerimà, kad praras darbà, 39% – tam tikrà nerimà ir 28%

jokio nerimo nejauèia. Ðis nerimas labiau bûdingas vyresniems (stiprø ne-

rimà jauèia 37% 50–59 m. dirbanèiøjø, 36% 40– 49 m. dirbanèiøjø, 27% –

30–39 m. ir 15% 18–29 m. dirbanèiøjø), moterims (33% jauèia stiprø neri-

mà), þemiausias pajamas gaunanèiai grupei – 40%. Maþesná nerimà praras-

ti darbà jauèia Vilniaus dirbantieji (24%). Galima manyti, kad tai susijæ su

didesne darbo vietø pasiûla, stabilesnëmis darbo vietomis (ypaè stambes-

nëse uþsienio kapitalo ámonëse), gana plaèiu valstybës sektoriumi, kuriame

esti neblogos socialinës garantijos. Panaðus nerimo lygmuo (23% – stiprus

nerimas) yra ir kaime, taèiau, manytume, dël kitø prieþasèiø – kaime bent

jau maistu apsirûpinti patiems yra lengviau.


65

Nerimas dël sveikatos. Beveik treèdalis (29%) respondentø jauèia

stiprø nerimà dël savo sveikatos, tik penktadalis tokiø baimiø nejauèia. Tai

tiesiogiai koreliuoja su respondentø amþiumi: jauèia stiprø nerimà dël

sveikatos 10% jaunimo, 15% 30–39 m. amþiaus þmoniø, 32% 40–49 m., 38%

50–59 m., 38% 60–69 m. ir net 48% vyresniø nei 70 metø þmoniø. Maþiau ðá

nerimà jauèia aukðtesnës pajamø grupës atstovai (17%). Tai galima bent ið

dalies paaiðkinti tuo, kad tai nëra seni þmonës, o kita vertus, didesnës

pajamos suteikia rimtesnes garantijas gydymui.

Baimë tapti nusikaltimo auka. Šis nerimas santykinai maþesnis nei

ekonominës baimës ar nerimas dël sveikatos: 11% respondentø jauèia stip-

rø nerimà ir 44% tam tikrà nerimà. Skirtingai nuo anksèiau aptartø gyveni-

mo sferø, nerimo dël nusikaltimø lygmuo yra beveik vienodas visose socia-

linëse bei demografinëse grupëse. Panaðiai nerimà jauèia ir jauni, ir seni,

þemesnio ir aukðtesnio iðsilavinimo þmonës, turtingi ir neturtingi.

Tiesa, buvo uþfiksuoti tam tikri skirtumai pagal gyvenamàjà vietà –

kaime nejauèianèiø jokio nerimo yra maþiau (31%) nei didþiuosiuose mies-

tuose (39%). Tai paradoksalus rezultatas, nes, kaip parodë apklausa, rizika

tapti nusikaltimo auka didþiuosiuose miestuose yra didesnë nei kaimo

vietovëse. Galima daryti prielaidà, kad èia formuojasi nusikaltimø baimë

nelabai reflektuojant realià viktimizacijos rizikà.

Maþiau nejauèianèiø jokio nerimo vienkiemiuose (25%), daugiau –

atskiruose namuose (32%), dar daugiau 4–8 butø namuose (36%), o dau-

giausia – daugiabuèiuose (38%). Susidaro áspûdis, kad kuo daugiau kai-

mynø, tuo þmonës jauèiasi saugesni.

Labai skiriasi nerimo lygmuo tarp tø, kurie patyrë nusikaltimà, ir tø,

kurie netapo nusikaltimo aukomis. Tarp pirmøjø stiprø nerimà, kad vël

taps nusikaltimo auka, jauèia net 20%, o tarp neiðgyvenusiø ðio streso to-

kiø daug maþiau – 7%. Taigi psichologinës pasekmës aukai iðlieka ilgam.

Nerimas dël santykiø ðeimoje. Dël to þmonës jauèia nerimà ma-

þiausiai: stiprus nerimas – 4%, tam tikras nerimas – 24%. Skirtumø tarp

socialiniø ir demografiniø grupiø praktiðkai nëra. Pvz., stiprø nerimà dël


66

27 pav. Jauèia stiprø nerimà, kad…

santykiø ðeimoje jauèia 4% moterø ir tiek pat vyrø. Iðvis dël minëtø daly-

kø nerimà labiau jauèia moterys ir vyresni þmonës, esantys þemesnëse

socialinëse pozicijose. Èia buvo nustatyta bene ádomiausia priklausomy-

bë nuo amþiaus. Atskirai pavaizduosime pagrindiniø nerimo veiksniø

intensyvumà ávairiose amþiaus grupëse (27 pav.).

Manytume, kad psichologiðkai problemiðkiausia yra 40–49 m. am-

þiaus grupë (tiksliau – 40–44 metø). Èia labiausiai baiminamasi, kad gali

bûti prarastos pajamos pragyvenimui (taip pat bijomasi prarasti darbà),

ðioje amþiaus grupëje ávyksta kokybinis ðuolis – baiminamasi ir dël savo

sveikatos (lyginant su 30–39 m. amþiaus grupe – dvigubai). Lyginant su

ðiomis problemomis, baimë tapti nusikaltimo auka nëra labai intensyvi.

Vyrø ir moterø kreivës turi tà paèià geometrijà, nors buvo pastebëti ir

ádomûs skirtumai: vyrams baimë prarasti pragyvenimo ðaltiná labai stip-

riai padidëja artëjant prie 40–44 metø ir po to gana greitai maþëja; moterø


pablogëssveikata

neturës pajamøpragyvenimui

taps nusikaltimoauka

70%

60%

50%

40%

30%

20%

10%

0%18–29 m. 30–39 m. 40–49 m. 50–59 m. 60–69 m. 70+ m.

67

nerimo lygmuo ið esmës yra þenkliai aukðtesnis nei vyrø, bet 40–44 metø

riba irgi sukelia kokybiná ðuolá, o pasiektas nerimo lygis neiðsisklaido iki

pat 60 metø amþiaus. Pensiniame amþiuje, kai gaunama garantuota, nors

ir maþa pensija, nerimas dël pragyvenimo sumaþëja.

Nerimas dël sveikatos ir vyrams, ir moterims pasiekia kokybiðkai

naujà lygá irgi sulaukus 40–44 metø (padidëja dvigubai, lyginant su jau-

nesne amþiaus grupe), nors vyrai visgi dël sveikatos nerimauja maþiau (o

gal varþosi apie tai pasakyti interviuotojai), nerimo lygis suvienodëja tik

virð 70 metø amþiaus, kai stiprø nerimà jauèia 48% ir vyrø, ir moterø.

Nusikaltimø baimës moterims bûdingesnës nei vyrams, o dël am-

þiaus ði priklausomybë nëra ryðki.

Nerimas dël deviacinio elgesio plitimo visuomenëje. Deviacinis

elgesys sociologijoje interpretuojamas kaip elgesys, kuris „neásiraðo“ á

visuomenës palaikomas normas bei vertybes. Respondentams vertinti

buvo pateiktos penkios deviacinio elgesio formos (ávairiø lygmenø ir

ávairios prigimties) bei AIDS plitimo grësmë (kadangi ði liga siejama su

narkomanija ir netradicine seksualine orientacija, ji visuomenëje daþ-

niausiai interpretuojama kaip susijusi su deviaciniu elgesiu).

Visos išvardintos deviacinës elgesio formos kelia nerimà respon-

dentams (þr. 28 pav.). Santykinai maþiau nerimaujama dël terorizmo

plitimo. Matyt, ði problematika suvokiama kaip esanti kiek toliau nuo

Lietuvos, taèiau ir èia net 71% Lietuvos gyventojø jauèia nerimà.

Dël didëjanèio nusikalstamumo stiprø nerimà jauèia 48% respon-

dentø, tam tikrà nerimà – 45%, jokio nerimo nejauèia tik 5%. Ðis nerimas

bûdingas visoms socialinëms ir demografinëms grupëms, taèiau labiau-

siai tai rûpi vyresniems, iðsilavinusiems ir miestø gyventojams.

Dël narkomanijos plitimo stiprø nerimà jauèia 50% respondentø,

38% – tam tikrà nerimà, tik 8% nerimo nejauèia. Kaip ir dël didëjanèio

nusikalstamumo, dël narkomanijos plitimo nerimauja visos gyventojø

grupës, o ypaè vyresni, iðsilavinæ, turintys didesnes pajamas ir miestø

gyventojai.


68

Dël agresyvaus jaunimo elgesio stiprø nerimà jauèia 41% respon-

dentø, 47% – tam tikrà nerimà, tik 10% nerimo nejauèia. Ypaè tuo su-

sirûpinusios moterys, iðsilavinæ, vyresni þmonës (stiprø nerimà jauèia 48%

vyresniø nei 60 m. respondentø, 46% 50–59 m., 40% 40–49 m., 36% 30–39 m.

asmenø ir 32% jaunimo).

Dël korupcijos stiprø nerimà jauèia 39%, tam tikrà nerimà 40%

respondentø ir tik 12% nerimo nejauèia. Didesná nerimà jauèia vyres-

ni, iðsilavinæ (palyginimui: turintys universitetiná iðsilavinimà – 49%

jauèia stiprø nerimà, o be vidurinio – 31%), gaunantys didesnes paja-

mas, miestø gyventojai.

Dël AIDS plitimo stiprø nerimà jauèia 33%, tam tikrà nerimà 43%

respondentø. Nerimo nejauèia 16%. Labiausiai toks nerimas bûdingas

moterims, vyresniems, labiau iðsilavinusiems, miestø gyventojams.

28. pav. Ar Jûs jauèiate nerimà dël (%)…

Terorizmo plitimo

AIDS plitimo

Korupcijos plitimo

Agresyvaus jaunimo elgesio

Narkomanijos plitimo

Didëjanèio nusikalstamumo



69

4 lentelë. Jauèianèiø stiprø nerimà dël ávairiø problemø dalis tarpnukentëjusiøjø ir nenukentëjusiøjø nuo nusikaltimø, (%)

Problema Nukentëjæ Nenukentëjæ

Didëjantis nusikalstamumas 55 44

Narkomanijos plitimas 55 47

Agresyvus jaunimo elgesys 49 38

Korupcijos plitimas 46 34

AIDS plitimas 39 31

Terorizmo plitimas 33 29


Nerimas dël terorizmo plitimo yra santykinai maþesnis: stiprø nerimà

jauèia 29% respondentø, tam tikrà nerimà – 42%, nerimo nejauèia – 19%.

Tai labiau bûdinga moterims, vyresniems þmonëms, miestø gyventojams.

Galima teigti, kad nerimas dël anksèiau minëtø problemø labiau

bûdingas moterims, vyresniems, labiau iðsilavinusiems asmenims, miestø

gyventojams. Galima spëti, kad þemesniø socialiniø sluoksniø respon-

dentai labiau susirûpinæ savo konkreèiomis materialinëmis problemomis,

o jaunimo vertinimams tiesiog labiau bûdingas optimizmas.

Atskirai buvo analizuojami nukentëjusiø ir nenukentëjusiø nuo

ávairiø nusikaltimø atsakymai, t.y. palyginta, kokia jø dalis jauèia stiprø

nerimà dël minëtø problemø (4 lent.).

70 SAUGUMO JAUSMAS IR ÞMOGAUS TEISIØ LIETUVOJE VERTINIMAS

Kaip matome, nukentëjusieji jauèia didesná nerimà dël visø ðiø

problemø. Taèiau ypaè ryðkus ðis nerimas dël trijø deviacijos formø:

korupcijos plitimo (+12%), didëjanèio nusikalstamumo (+11%) ir ag-

resyvaus jaunimo elgesio (+11). Didesná nerimà dël paskutiniø dviejø

deviacijos formø galima paaiðkinti visø pirma asmenine patirtimi: nu-

sikaltimas ir jaunas nusikaltëlis ið televizijos ekranø bei spaudos publi-

kacijø braunasi á asmeniná respondento gyvenimà. Tokioje situacijoje

þmonës staiga pajunta, kad nusikaltimai nëra kaþkur „ten“ ir „kadaise“,

jie yra „èia“ ir „dabar“, grësmingai priartëjo prie jø namø, kitaip ta-

riant, „nusikalstamumas“ plinta.

Tokiam vertinimui gali turëti átakos ir jau minëta padidinta baimë vël

tapti nusikaltimo auka. Dël ðios prieþasties tampa neadekvatus vadina-

møjø „probleminiø“ grupiø atstovø elgesio vertinimas. Tokioje situacijoje

iðskirtinis arba „iððaukiantis“ jaunimo elgesys gali bûti vertinamas kaip

agresyvus, gresiantis respondento saugumui.

Padidintas nerimas dël korupcijos plitimo gali bûti aiðkinamas tuo,

kad ðiai respondentø grupei bûdingas padidintas nusivylimas dël bau-

dþiamøjø institucijø veiklos. Nesëkmingi ðiø institucijø konkretaus

darbo rezultatai gali paskatinti ne tik prastesná ðiø institucijø atstovø pro-

fesionalumo vertinimà, bet ir abejones, kad ðie atstovai galbût neskaidriai

atlieka savo funkcijas.

71

3.2. ASMENINIO SAUGUMOÁVAIRIOJE APLINKOJE VERTINIMAI

Respondentams buvo pasiûlyta ávertinti, ar jie jauèiasi saugûs ávai-

rioje aplinkoje. Ta aplinka skirtinga: yra vietø, kur respondentai bûna

daþnai, tai namai, parduotuvës, gatvës. Ir yra vietø, pvz., restoranai ar

masiniai renginiai, kur lankosi ne visi respondentai, todël èia neatsa-

kiusiøjø skaièius didesnis. Taèiau ir ðiuo atveju, palyginæ, kiek þmoniø

jauèiasi toje aplinkoje saugûs ir kiek nesaugûs, galime vertinti tos ap-

linkos viktimologinæ specifikà.

Saugiausiai þmonës jauèiasi savo namuose, parduotuvëse, darbo-

vietëse. Èia besijauèianèiø saugiai dalis virðija nesaugiàjà daugiau nei

tris kartus. Bet atkreiptinas dëmesys á tai, kad dalis þmoniø ir èia nesi-

jauèia saugûs. Maþiausiai saugûs respondentai jauèiasi restoranuose,

masiniuose renginiuose ir ypaè gatvëse, daugiau nei pusë þmoniø mi-

nëjo, kad èia jie saugûs nesijauèia (þr. 29 pav.).

Savi namai. Namuose saugûs jauèiasi 79% respondentø, o nesau-

gûs 19% (santykis 4,2 karto). Labiausiai nesaugûs savo namuose jauèiasi

pensinio amþiaus þmonës (virð 30%) ir gyvenantys vienkiemiuose (35%).

O saugiausiai jauèiasi jaunimas (92% saugûs savo namuose), þmonës su

didesnëmis pajamomis (88%), gyvenantys daugiabuèiuose (44% jauèiasi

visiðkai saugûs ir 39% greièiau saugûs).

Parduotuvës. Parduotuvëse jauèiasi saugûs 73% respondentø, o

nesaugûs – 22% (santykis 3,3 karto). Labiausiai nesaugios parduotuvëse

jauèiasi moterys (28%), vyresni nei 50 m. þmonës (apie 28%), o saugiau-

siai jauèiasi vyrai (81% – jauèiasi saugûs), jaunimas (82%), vilnieèiai

(82%). Kuo stambesnë gyvenamoji vietovë, tuo gyventojai saugiau jau-

èiasi parduotuvëse. Matyt, tai lemia parduotuviø dydis, infrastruktûra,

aptarnavimo kokybë.



29 pav. Ar Jûs jauèiatës saugus ar nesaugus (%)…

Savo namuose

Parduotuvëse

Darbovietëje/mokymoástaigoje

Vieðajame transporte

Gamtoje

Gatvëse

Masiniuose renginiuose

Restoranuose, baruose

Saugus Nesaugus

73SAUGUMO JAUSMAS IR ÞMOGAUS TEISIØ LIETUVOJE VERTINIMAS

Darbovietës/mokymo ástaigos. 53% respondentø nurodë, kad dar-

bovietëse ir mokymo ástaigose jauèiasi saugûs, o nesaugumo jausmà

nurodë 11% (santykis 4,8 karto). Dalis respondentø nedirba ir nesimo-

ko, tad perskaièiavus tik tuos, kurie turi nuomonæ apie darbovietes ar-

ba mokymo ástaigas, saugumo ar nesaugumo jausmà atitinkamai jauèia

82% ir 18%, t.y. absoliuti dauguma savo darbo/mokymosi aplinkà áver-

tino gerai. Labai aukðtai savo darbo ir mokymosi sàlygas ávertino jauni-

mas (patenkintø ir nepatenkintø santykis 9,7 karto), o tarp apklaustø

moksleiviø ir studentø net nebuvo në vieno, kuris nurodytø, kad jo

mokymosi ástaigoje yra nesaugu arba greièiau nesaugu.

Viešasis transportas. Gana daug Lietuvos gyventojø nesijauèia

saugûs vieðajame transporte – 33% (saugûs – 51%). Ypaè nesaugiai jauèiasi

moterys – 40%, Vilniaus – 38%, kitø didþiøjø Lietuvos miestø gyvento-

jai – 39%.

Gamta. Net 38% gyventojø nesijauèia saugûs iðvykæ á gamtà (sau-

gûs – 50%). Ði baimë bûdinga visoms socialinëms ir demografinëms

grupëms. Kiek maþesnë ji yra tarp vyrø ir jaunimo. Daþniau nesaugûs

gamtoje jauèiasi tie, kurie buvo patyræ nusikaltimus (45% – nesaugûs),

nei tie, kurie nusikaltimø nepatyrë (34% – jauèiasi nesaugûs).

Gatvës. Beveik visi respondentai galëjo ávertinti saugumà gatvë-

se. Ðis vertinimas labai nepalankus: 57% respondentø nurodë, kad gat-

vëse nesaugu, ir 39%, kad saugu. Daþniau nesaugumo jausmà minëjo

moterys – 63%, pensininkai – 65%, didþiøjø miestø (be Vilniaus) gy-

ventojai – 68%. Daþniau nesaugiai gatvëse jauèiasi ir patyræ nusikalti-

mus asmenys – 65%.

Masiniai renginiai. Net 41% respondentø nurodë, kad jie nesijauèia

saugûs masiniuose renginiuose (33% – saugûs). Anaiptol ne visi gyvento-

jai lankosi masiniuose renginiuose. Tai ypaè priklauso nuo amþiaus (jau-

nesni lankosi daþniau, o vyresni – reèiau). Vertinti saugumà tokiuose ren-

giniuose galëjo 90% jaunimo, 73% 50–59 m., 59% 60–69 m. ir tik 46% vyres-

ni nei 70 m. gyventojai. Taigi ðiuo atveju bûtent jauni þmonës gali bûti


ekspertais vertinant situacijà per masinius renginius. Net 57% jaunuoliø

ðiuos renginius ávertino kaip nesaugius ir tik 33% nurodë, kad jie saugûs.

Maþiau saugûs masiniuose renginiuose jauèiasi ir tie, kurie per 5 metus

patyrë nusikaltimus.

Restoranai, barai. 25% apklaustøjø aplinkà restoranuose ávertino

kaip nesaugià ir 25% kaip saugià, o pusë respondentø to negalëjo padaryti,

mat daugelis jø nesilanko tokiose ástaigose. Tai labai priklauso nuo am-

þiaus: apie restoranus kà nors pasakyti galëjo 80% jaunimo, 66% 40–49 m.,

38% 50–59 m., 26% 60–69 m. ir tik 18% vyresniø nei 70 m. respondentø.

Detalesnë analizë parodë, kad jaunimas pakankamai gerai ávertino sau-

gumà restoranuose bei baruose (49% – saugu, 31% – nesaugu). Maþiau

saugûs jauèiasi vyresni, pvz., 40–49 m. grupëje 30% jauèiasi saugûs, o

36% – nesaugûs. Saugesni ðiose ástaigose jauèiasi didþiøjø miestø gy-

ventojai, o maþiau saugûs – rajonø centrø ir kaimo þmonës.

Pateikti rezultatai nedviprasmiðkai parodo, kad nesaugumo jausmas

visø pirma siejamas su þmoniø mobilumo laipsniu ir laisvalaikio praleidi-

mu. Galima tik spëlioti, kaip pagerëtø gyvenimo kokybë, jeigu pavyktø

sumaþinti ðias destruktyvias fobijas.

Per tyrimà taip pat buvo pabandyta ávertinti, kokià átakà saugumo

jausmui daro aplinka, kurioje gyvena respondentai. Tad jø buvo praðoma

atsakyti, ar paros metas ir apðvietimas, policijos buvimas, þmoniø buvimas

aplinkoje turi átakos jø saugumo jausmui.

30 pav. pateikti apklaustøjø atsakymai, kurie iliustruoja, kaip apðvie-

timas gali átakoti saugumo jausmà.

Matome, kad paros metas ir apðvietimas ið esmës átakoja saugumo

jausmà. Jei dienos metu saugiai jauèiasi 82% gyventojø, tai tamsiu paros

metu, net jei yra ir apðvietimas, saugiai besijauèianèiø sumaþëja iki 39%,

75


Dienos metu

Tamsos metuapðviestoje vietoje

Tamsos metuneapðvietoje vietoje


t.y. du kartus. O jei apðvietimo nëra, ðis rodiklis krenta iki 11%, t.y. apðvie-

timo nebuvimas net keturis kartus sumaþina saugiai besijauèianèiø þmo-

niø dalá. Ir tai bûdinga visoms gyventojø grupëms. Apskritai maþiau sau-

gios jauèiasi moterys bei vyresni þmonës. Pavyzdþiui, jei dienos metu sau-

giai jauèiasi 78% moterø, tai tamsiu paros metu apðviestoje vietoje jau – tik

33%, o neapðviestoje vietoje – 6%.

Maþiau saugûs jauèiasi ir tie, kurie jau patyrë nusikaltimus ar bijo

patirti nusikaltimus.

31 pav. parodyta, kaip saugumo jausmà gali átakoti policijos pareigû-

nø buvimas ar nebuvimas.

Saugus Nesaugus



Policijos ar apsaugos darbuotojø buvimas ið esmës keièia þmoniø

saugumo jausmà. Ten, kur yra policijos pareigûnø, saugiai jauèiasi 80%

þmoniø, o kur jø nëra, – tik 20%. Vëlgi tai bûdinga visoms gyventojø

grupëms, pavyzdþiui, esant policijai saugiai jauèiasi 80% moterø, o kur

nëra, – tik 17%.

Policija daugiau átakoja saugumo jausmà tiems, kurie jau patyrë

nusikaltimus (be policijos nesijauèia saugûs 72%) arba bijo patirti nusi-

kaltimà (76% be policijos nesijauèia saugûs).

32 pav. demonstruoja, kaip keièiasi respondentø saugumo jausmas

priklausomai nuo kitø þmoniø buvimo ðalia.

Ten, kur yra policijos

pareigûnø

arba apsaugos

darbuotojø

Ten, kur policijos

pareigûnø arba

apsaugos darbuotojø

nëra

77


Matome, kad þmoniø buvimas esmingai átakoja saugumo jausmà:

ten, kur yra þmoniø, saugiais jauèiasi 74% respondentø, kur jø maþai, –

39%. Kitas dalykas „nepaþástamø þmoniø kompanija“, kuri nesiasocijuoja

su saugumu, prieðingai – tai kaþkas neprognozuojama, nepatikima ir pa-

vojinga. Nepaþástamoje kompanijoje nesaugiai jauèiasi ir jaunimas (59%).

Taigi gatvës apðvietimas, þmoniø buvimas, policija ar sava draugø

kompanija esmingai sustiprina saugumo jausmà.

Nukentëjusiøjø ir nenukentëjusiøjø atsakymai á ðiuos klausimus sky-

rësi neþenkliai.

Rizika tapti nusikaltimo auka. Respondentø buvo praðoma áver-

tinti, kokia yra rizika tapti nusikaltimo auka Lietuvoje ir kitose ðalyse (þr.

33 pav.). Didþioji dalis respondentø pareiðkë savo nuomonæ apie aplinkà

ir situacijà Lietuvoje. Apklaustieji pastebimai abejojo vertindami kitas

ðalis, tokius ávertinimus pateikë tik 36–47% respondentø.

Ten, kur daug þmoniø

Ten, kur maþai þmoniø

Draugø kompanijoje

Nepaþástamø þmoniø

kompanijoje



33 pav. Jûsø manymu, kokia yra rizika tapti nusikaltimo auka (%)…

Jûsø gyvenamoje

aplinkoje

Jûsø mieste,

rajone

Lietuvoje

Vakarø Europos

ðalyse

Centrinës Europos

ðalyse

Kitose Baltijos

ðalyse

JAV

Rusijoje ir

NVS ðalyse

Maþa Didelë

79

Pirmiausia pastebimas vertinimo neatitikimas tarp savo konkreèiosaplinkos, miesto ir bendros situacijos Lietuvoje. Ne tokia jau þenkli res-pondentø dalis (26%) minëjo, kad esanti didelë tikimybë tapti nusikaltimoauka savo gyvenamoje aplinkoje, tuo tarpu tokià tikimybæ mieste, rajoneávardijo jau didesnë dalis apklaustøjø – 37%; ir daug daugiau responden-tø vertino toká pavojø Lietuvoje – 56%. Ádomiausia, kad tai visiðkai prieðta-rauja nukentëjusiøjø nuo nusikaltimø patirèiai: kaip buvo parodytapirmame skyriuje, daugiausiai nusikaltimø ávyksta bûtent respondentogyvenamoje aplinkoje ir maþiausiai – kitose Lietuvos vietovëse.

Toks vertinimo paradoksas yra gerai þinomas akademinëje literatû-roje15. Galima manyti, kad tokiems vertinimams nemaþà átakà daro þiniask-laida, nes áspûdis apie sunkià kriminogeninæ padëtá Lietuvoje daþniausiaisusidaro bûtent þiûrint TV, klausant radijà, skaitant spaudà. Taèiau viskàsuversti tik þiniasklaidai bûtø nevisiðkai teisinga.

Pasirodo, kad panaðiai viktimizacijos rizikà vertina ir tie, kurie jaubuvo tapæ nusikaltimo aukomis. Tyrimo rezultatai rodo, kad 35% nu-kentëjusiøjø ir 21% nenukentëjusiøjø mano, kad yra didelë rizika taptinusikaltimo auka savo gyvenamoje aplinkoje, kad pavojinga mieste/ra-jone, atitinkamai mano 47% ir 33%, o kad pavojinga Lietuvoje, nurodë61% nukentëjusiøjø ir 53% nepatyrusiø nusikaltimø asmenø.

Nukentëjæ nuo nusikaltimø respondentai, kaip buvo parodyta anks-èiau, informacijà apie nusikaltimus semiasi visø pirma ið savo patirties irjiems artimø þmoniø, tik po to – ið þiniasklaidos. Panaðu, kad tokiemsrezultatams átakos gali turëti ne tik þiniasklaida, bet ir tyrimo metu uþfik-suota padidinta nukentëjusiøjø fobija viskam, kas svetima, nepaþástama,yra uþ aktualaus gyvenimo ribø. Nusikaltimo baimë kartu su perdëtaisþiniasklaidos praneðimais apie kriminalinius ávykius sukuria tokià ið-kreiptà galimø grësmiø vizijà, kuri dezorientuoja ne tik nenukentëjusiusnuo nusikaltimø gyventojus, bet ir tuos, kurie buvo tapæ tiesioginiais ðiøgrësmiø objektais.

Kas labiausiai bijo tapti nusikaltimo auka savo gyvenamoje aplinko-je? Teritoriniu poþiûriu tai pirmiausia didþiøjø miestø gyventojai (be Vil-

niaus) – 37% respondentø nurodë, kad rizika yra didelë. Kiek maþiau apie

15 Þr. Socialiniai pokyèiai: Lietuva, 1990–1998. Vilnius: Garnelis, 2000, p.116–117.



tai kalba vilnieèiai – 31%, dar maþiau maþesniø miestø gyventojai – 26%, o

maþiausiai – kaimo gyventojai (17%). Kaip ir pagal kitus nerimà apibûdi-

nanèius rodiklius, daþniausiai baiminasi moterys bei vyresni þmonës. Pa-

naðûs ypatumai bûdingi ir vertinant padëtá savo mieste ar rajone.

Padëtá Lietuvoje vertina gana panaðiai visos gyventojø grupës.

Kalbant apie uþsienio ðalis, kaip pavojingiausias, respondentai ávar-

dino Rusijà ir NVS ðalis: net 41% nurodë, kad rizika ten yra didelë ir tik

7%, kad maþa. Svarbu tai, kad panaðius vertinimus pateikë ir Lietuvos

rusai (tiesa, jø buvo apklausta nedaug, tik 54, todël èia negalima daryti

kategoriðkø iðvadø): atitinkamai 46% ir 13%.

Ðiuo poþiûriu daugiau neigiamø nei teigiamø vertinimø susilaukë ir

JAV (14% – rizika maþa, 22% – rizika didelë) bei Baltijos ðalys (16% – rizika

maþa, 20% – rizika didelë).

Palankiau situacija vertinama Vakarø Europos ðalyse (22% – rizika

maþa, 15% – rizika didelë). Daþniausiai apie tai savo nuomonæ reiðkia jau-

nimas bei turintys aukðtàjá iðsilavinimà asmenys. Jø vertinimas dar opti-

mistiðkesnis, pavyzdþiui, 39% turinèiøjø aukðtàjá iðsilavinimà mano, kad

rizika yra maþa (16% – kad rizika yra didelë). Dar geriau padëtá ðiuose

kraðtuose vertina didesnes pajamas turinèios grupës atstovai, kurie, gali-

ma manyti, daugiau ir keliauja, 44% jø mano, kad ten saugu, ir tik 11%, kad

nesaugu. Panaðiai vertinamos ir Centrinës Europos ðalys.

Nesaugiausi Lietuvos apskrièiø centrai. Anketoje respondentø bu-

vo praðoma ávardinti tris kriminogeniniu poþiûriu nesaugiausius Lietu-

vos apskrièiø centrus. Èia nereikëtø pervertinti respondentø asmeninës

patirties lyginant deðimtá apskrièiø centrø: tik nedaugelio jø mobilumas

leistø tai padaryti. Galima manyti, kad vertindami respondentai daugiau

rëmësi þiniasklaidos pateikiama informacija, taip pat savos socialinës ap-

linkos vieðàja nuomone. Bet per visuomenës nuomonës tyrimus bûtent

tokio pobûdþio informacija ir renkama.

Nëra abejonës, kad nesaugiausiu apskrities centru laikomas Panevë-

þys, já paminëjo net 70% respondentø. Svarbu tai, kad tokios nuomonës

vieningai laikosi visos gyventojø grupës (þr. 34 pav.).

81

Antruoju pagal pavojingumà miestu buvo minimas Kaunas – 46%.

Èia irgi buvo fiksuojama vieninga nuomonë: visoms gyventojø grupëms

Kaunas buvo antras.

Beveik treèdalis respondentø vienu ið pavojingiausiø miestø ávardino

Klaipëdà. Kiti miestai buvo minimi reèiau: Vilnius – 23%, Ðiauliai – 22%,

Alytus – 12%, Marijampolë – 9%. Tik nedaugelis paminëjo maþiausius

apskrièiø centrus: Tauragæ – 4%, Telðius – 2%, Utenà – 1%.

Ádomu tai, kaip patys ðiø miestø gyventojai apibûdino savo miestà

saugumo poþiûriu, t.y. ar baimës „þvelgiant ið vidaus” yra didesnës ar

maþesnës. Dël nepakankamo statistinio patikimumo nebuvo galimybës

ávertinti visø apskrièiø centrø, taèiau apie didþiuosius Lietuvos miestus

kalbëti galima.

34 pav. Jûsø manymu, kurie Lietuvos apskrièiø centrai yra nesaugiausikriminogeniniu poþiûriu (%)? (galimi trys atsakymai)

Panevëþys

Kaunas

Klaipëda

Vilnius

Ðiauliai

Alytus

Marijampolë

Tauragë

Telðiai

Utena



Taigi 27% vilnieèiø paþymëjo Vilniø kaip vienà ið nesaugiausiø

miestø (visi apklaustieji – 23%), 53% kaunieèiø paminëjo Kaunà, 26%

klaipëdieèiø – Klaipëdà, 37% ðiaulieèiø – Ðiaulius, 69% panevëþieèiø –

Panevëþá. Visi Lietuvos gyventojai, kaip ir tø miestø þmonës, labai pana-

ðiai vertino saugumà Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje ir Panevëþyje. Iðimtá

sudaro Ðiauliai – patys ðio miesto þmonës situacijà vertina skeptiðkiau

nei kiti Lietuvos gyventojai. Gali bûti, kad ðio miesto nusikaltimams

þiniasklaida skiria maþiau dëmesio.

Saugumas poilsio vietose. Atskirai buvo tiriama, kaip Lietuvos þmo-

nës vertina saugumà poilsio vietose. Poilsiavietë yra savotiðka rekreacinë

zona, t.y. ta vieta, kur poilsiautojas bando „pabëgti“ nuo áprastø gyvenimo

problemø, átampø, konfliktø, vieta, kur kaupiama energija tolesniam dar-

bui, kitai socialiai reikðmingai veiklai. Suprantama, kad saugumas poilsio

vietose, be abejonës, yra sudedamoji gyvenimo kokybës dalis, o „nesaugus

poilsis“ tam tikra prasme yra sau prieštaraujantis teiginys.

Kaip respondentai vertina populiariausias Lietuvos poilsio vietas,

rodo 35 pav.

Pagrindiniai Lietuvos kurortai (Druskininkai, Neringa ir Palanga)

ið esmës buvo ávertinti kaip gana saugûs. Labiau problemiðka ðiuo po-

þiûriu Palanga: nors 43% respondentø ðià poilsio vietà ávertino kaip sau-

già, taèiau daugiau nei treèdalis (35%) buvo prieðingos nuomonës. Toks

nuomoniø iðsidëstymas gana panaðus tarp ávairiø gyventojø grupiø. Skir-

tumas tik toks, kad yra gyventojø grupiø, kurios neturi nuomonës ðiuo

klausimu (veikiausiai jie seniai nëra buvæ ðiame kurorte). Apie Palangà

nieko negalëjo pasakyti 34% kaimo þmoniø, 42% vyriausios amþiaus gru-

pës atstovø, 38% neturinèiø vidurinio iðsilavinimo asmenø. Tuo tarpu

absoliuti jaunimo dauguma, turintys aukðtàjá iðsilavinimà bei turtinges-

ni þmonës pareiðkë nuomonæ apie Palangà.

Nerimà turëtø kelti tai, kad respondentai gana kritiðkai ávertino sau-

gumo bûklæ soduose, miðkuose ir prie eþerø.

Soduose saugiai jauèiasi 42% respondentø, o nesaugiai – 41%. So-

duose nemaþà dalá savo laisvalaikio praleidþia pensininkai. Deja, 44% jø

83

nesijauèia ten saugûs (33% – saugûs). Jeigu Vilniuje daugiau tø, kurie

vertina sodus kaip saugià poilsio zonà, tai kituose didþiuosiuose miestuo-

se yra atvirkðèiai. Daugiau nerimauja dël saugumo ir moterys.

Daugiau nei pusë (51%) respondentø nesijauèia saugûs Lietuvos mið-

kuose (saugûs 36%). Tai labiau bûdinga moterims ir 40–49 m. þmonëms,

maþiau – vyrams ir jaunimui.

Panašus nerimo lygis yra ir poilsiaujant prie eþerø: 49% nesijauèia

saugûs (33% – saugûs). Ir tai bûdinga daugumai gyventojø grupiø.

Nukentëjusieji nuo nusikaltimø geriau nei vidutiniðkai ávertino

padëtá Neringoje ir Druskininkuose, taèiau blogiau – situacijà Palango-

je ar prie eþerø.

35 pav. Ar, Jûsø manymu, yra saugu ar nesaugu vasaros metu tokiosepoilsio vietose Lietuvoje (%)?


Druskininkai

Neringa

Palanga

Soduose

Miðkuose

Prie eþerø

Saugu Nesaugu


3.3. ÞMOGAUS TEISIØ APSAUGOS LIETUVOJEVERTINIMAS

Ðiuolaikinëje viktimologijoje vis daþniau pasigirsta raginimø neap-

siriboti vien nusikaltimø aukomis, bet praplësti ðià sàvokà ir á „aukø“ sam-

pratà átraukti ir tuos, kurie buvo nukentëjæ ne tik nuo baudþiamosios jus-

ticijos saugomø fundamentaliø þmogaus teisiø paþeidimø, bet ir nuo kitø

þmogaus teisiø paþeidimø16. Ðiuo poþiûriu nusikaltimø aukø tyrimas

tampa tik sudëtine platesnës þmogaus teisiø situacijos analizës dalimi.

Ávairiø þmogaus teisiø apsaugos Lietuvoje vertinimas buvo atliktas

2001 m. pabaigoje pagal Jungtiniø Tautø vystymo programos projektà „Þmo-

gaus teisiø veikimo planas“. Tie patys klausimai anketoje buvo pateikti ir

2003 m. pabaigoje. Tai leidþia stebëti pokyèius, ávykusius per dvejus metus.

Kita vertus, gyventojø poþiûris á þmogaus teisiø apsaugà gali atskleisti,

kokiame kontekste atsiduria þmogaus socialinio saugumo problematika.

36 pav. pateikti respondentø vertinimai apie þmogaus teisiø apsaugà

Lietuvoje.

Geriausiai buvo ávertinta ákalintø asmenø teisiø bûklë. Èia negalima

bûtø teigti, kad gyventojai labai rûpinasi ákalintais asmenimis ir ðiuo metu

gerai vertina susiklosèiusià situacijà. Tikëtina, jog èia atsispindi pozicija,

kad visuomenë pernelyg daug rûpinasi nusikaltëliais, kai kiti þmonës

vargsta, t.y. ta bûklë gal ir per daug gera. Ypaè gerai situacijà vertina pen-

sininkai: 52% vertina gerai (10% – blogai), 52% kaimo gyventojø – gerai

(12% – blogai).

Kiek kitaip galvoja jaunimas: 37% respondentø ákalintø asmenø tei-

siø bûklæ vertina gerai ir 20% – blogai. Daugiau susirûpinæ ir vilnieèiai:

atitinkami rodikliai 24% ir 20%. Šiuos ypatumus galima interpretuoti ir

kaip tam tikrà tolerancijos ákalintiems asmenims rodiklá – jaunimas tole-

rantiðkesnis, tai liudija ir daugelis kitø tyrimø.

16 Elias, R. Transcending our social reality of victimization: Toward a new victimolo-gy of human rights. Victimology, an International Journal, vol. 10, nos. 1/4, 1985,p. 6–25.

85

Lyginant su 2001 metais padëties vertinimas þenkliai pasislinko á pozi-

tyviàjà pusæ: ankðèiau teigiamai vertinanèiø buvo 29%, o 2003 m. – net 44%.

Teisë á privataus gyvenimo nelieèiamumà. Pusë respondentø negalë-

jo ávertinti padëties ðioje teisiø srityje. Matyt, ði problematika daliai þmo-

niø nëra ypaè aktuali ir suprantama. Likusiøjø atsakymai pasiskirstë be-

36 pav. Kaip Jûs vertinate þemiau pateiktø þmogaus teisiø apsaugàLietuvoje (t.y. kaip dabar uþtikrinamos ðios teisës Lietuvoje %)?

Ákalintø asmenø teisës

Teisë á privataus gyvenimonelieèiamumà

Teisë á nuosavybësnelieèiamumà

Vaiko teisë nepatirti smurtoir prievartos

Teisë á teisingà bylosnagrinëjimà teisme

Moterø apsauga ðeimojenuo smurto

Nusikaltimo aukø teisës


Gerai Blogai


veik po lygiai: 24% padëtá vertina gerai, o 26% – blogai. Blogiau situacijà

vertina turintys aukðtàjá iðsilavinimà – 32% blogai, vilnieèiai – 33% blogai.

Galima spëti, kad ðios gyventojø kategorijos geriau supranta, daugiau màsto

apie privataus gyvenimo nelieèiamumà. Nuo 2001 m. pabaigos vertinimas

maþai tepasikeitë: teigiamai vertinanèiø buvo 25%, o 2003 m. pabaigoje –

24%, neigiamai vertinanèiø atitinkamai – 22% ir 26%.

Teisë á nuosavybës nelieèiamumà. Èia þenkliai daugiau tø, kurie si-

tuacijà vertina blogai – 38% (gerai vertina – 20%). Nuo 2001 m. padëtis

praktiðkai nepasikeitë: atitinkami rodikliai buvo 38% ir 17%. Kiek blogiau

situacijà vertina vidutinio amþiaus þmonës (46% – blogai), turintys aukðtà-

já iðsilavinimà (44%), vilnieèiai (45%).

Vaiko teisë nepatirti smurto ir prievartos. Daug (43%) nurodë, kad

padëtis ðioje srityje bloga, dvigubai maþiau (20%) teigia, kad padëtis gera.

Èia labai svarbu, kad nuo 2001 m. padëties vertinimas þenkliai pagerëjo,

atitinkami skaièiai tada buvo 53% ir 7%. Taigi dalis tø, kurie situacijà verti-

na gerai, padidëjo tris kartus. Skirtumai tarp ávairiø socialiniø demogra-

finiø grupiø nëra ryðkûs.

Teisë á teisingà bylos nagrinëjimà teisme. Pasitikëjimas teismais Lie-

tuvoje nëra didelis (2004 m. sausio mën. jais pasitikëjo 24%, o nepasitikë-

jo 34%). Atitinkamai nëra aukðtas ir vertinimas, kaip teisme nagrinëjamos

bylos: gerai padëtá ðioje srityje ávertino 14%, o blogai – 33%. Taèiau nuo

2001 m. vertinimai þenkliai pagerëjo (tada blogai vertinanèiøjø skaièius

siekë net 51%, o gerai – tik 5%). Geriau padëtá vertina jaunimas, blogiau –

vyresni asmenys.

Moterø apsauga ðeimoje nuo smurto. Beveik pusë (47%) responden-

tø padëtá ávertino kaip blogà, ir tik 12% pateikë gerus vertinimus. Vëlgi

situacija 2001 m. buvo blogesnë, atitinkami skaièiai buvo 54% ir 5%. Blo-

giau padëtá vertina paèios moterys – 57% neigiamø vertinimø (tik 36%

vyrø padëtá ávertino blogai). Vertinant situacijà daugiau skeptikø yra maþas

pajamas gaunanèiøjø grupëje, tarp bedarbiø, kaimo þmoniø. Matyt, bû-

tent ðiuose sluoksniuose su smurtu prieð moteris susiduriama daþniau.

87

Nusikaltimo aukø teisës. Ið iðvardintø teisiø padëtis ðioje sferoje

vertinama blogiausiai: 47% vertina padëtá blogai ir tik 12% – gerai. Bet ir

èia nuo 2001 m. padëtis pagerëjo, tada atitinkami vertinimai buvo 54% ir 4%.

Blogiausiai padëtá vertina turintys aukðtàjá iðsilavinimà asmenys (59% –

blogai) ir vilnieèiai (58%).

Taigi beveik visø nagrinëtø þmogaus teisiø apsaugos bûklë vertina-

ma greièiau blogai nei gerai. Taèiau nuo 2001 iki 2003 metø vertinimai

þenkliai pagerëjo.

Kaip jau buvo minëta, kitas svarbus þmogaus teisiø vertinimo aspek-

tas – kaip tas paèias teises vertina nukentëjusieji ir nenukentëjusieji nuo

nusikaltimø. 5 lentelëje pristatomi jø vertinimo rezultatai.

Kaip rodo lentelë, nukentëjusiøjø ir nenukentëjusiøjø nuo nusikal-

timø vertinimai sutapo trijose srityse: poþiûryje á vaiko teisæ nepatirti smur-

to ir prievartos, ákalintø asmenø teises ir teisæ á privataus gyvenimo nelie-

èiamumà.

Didþiausias nuomoniø skirtumas iðkyla dël teisës á nuosavybës

nelieèiamumà. Skirtumas tarp nukentëjusiø nuo nusikaltimø respon-

dentø ir mananèiø, kad ði þmogaus teisë yra gerai arba labai gerai apsau-

gota, bei mananèiø, kad ði teisë blogai arba labai blogai apsaugota, yra 31%,

o nenukentëjusiøjø – tik 10%. Toks nuomoniø skirtumas lengvai paaið-

kinamas – daþniausiai Lietuvos þmonës nukenèia nuo nusikaltimø prieð

nuosavybæ.

Ryðkus nuomoniø skirtumas ir dël nusikaltimo aukø teisiø apsau-

gos. Èia vertinimo skirtumai (gerai arba labai gerai versus blogai arba labai

blogai) yra –45% nukentëjusiøjø grupëje ir 28% – nenukentëjusiøjø gru-

pëje. Toká skirtumà taip pat lengva paaiðkinti: kas, jei ne nukentëjæ nuo

nusikaltimø þmonës, gali geriau þinoti, ar paisoma jø teisiø?

Nerimà turi kelti ir tai, kaip nukentëjusieji nuo nusikaltimø vertina

moterø apsaugà ðeimoje nuo smurto. Ðitoje grupëje skirtumas tarp teigia-

mø ir neigiamø vertinimø yra didþiausias –40%, kai toks vertinimas tarp

nenukentëjusiøjø –27%.


88

5 lentelë. Þmogaus teisiø apsaugos Lietuvoje vertinimas: nukentëjusiøjøir nenukentëjusiøjø nuo nusikaltimø atsakymai, %

Teisë á teisingà bylos nagrinëjimà teisme taip pat susilaukë skirtingø

vertinimø. Nukentëjusiøjø grupëje skirtumas tarp teigiamø ir neigiamø

vertinimø buvo –26%, o nenukentëjusiøjø –13%.

Pateikta lyginamoji analizë aiðkiai parodo, kad ðios þmogaus teisiø

grupës (t.y. teisë á teisingà bylos nagrinëjimà teisme, nusikaltimo aukø

teisës, moterø apsauga ðeimoje nuo smurto, teisë á nuosavybës nelieèiamu-

mà) apsaugà nukentëjæ nuo nusikaltimø respondentai vertino 2–3 kartus

prasèiau nei nenukentëjæ apklaustieji.


Labai blogai/blogai

Nukentë- Nenuken- Nukentë- Nenuken-

jusieji tëjusieji jusieji tëjusieji

1. Teisë á teisingà 13 17 39 30bylos nagrinëjimà teisme

2. Nusikaltimo aukø teisës 9 14 54 42

3. Moterø apsauga ðeimoje 11 17 51 44nuo smurto

4. Teisë á nuosavybës 16 24 47 34nelieèiamumà

5. Vaiko teisë nepatirti 21 20 42 43smurto ir prievartos

6. Ákalintø asmenø teisës 45 44 13 14

7. Teisë á privataus 21 24 28 24gyvenimo nelieèiamumà

Labai gerai/gerai

89

IŠVADOS

Atliktas sociologinis tyrimas kompleksiðkai palietë tris svarbias sociali-

nio gyvenimo temas: nusikaltimø aukø patirtá, svarbiausiø baudþiamosios

justicijos elementø vertinimà ir nusikaltimø baimës bei socialinio saugu-

mo jausmà. Visos ðios temos buvo nagrinëjamos ir interpretuojamos pla-

tesniame – þmogaus teisiø apsaugos – kontekste.

Lietuvos gyventojø viktimizacijos analizë parodë, kad Lietuvoje per

paskutinius 5 metus daugiau nei kas deðimtas gyventojas tapo nusikalti-

mo auka ir kad tik ðeði ið deðimties nukentëjusiøjø kreipësi á policijà.

Atlikto tyrimo rezultatai fiksuoja tas paèias tendencijas kaip ir oficialioji

baudþiamoji statistika: Lietuvos visuomenë labiausiai kenèia nuo turti-

niø nusikaltimø. Taèiau ðiø nusikaltimø mastai, kaip galima matyti ið

apklausos rezultatø, turi bûti gerokai didesni, negu tà fiksuoja teisësauga.

Rizika tapti nusikaltimo auka yra didesnë Vilniuje ir kituose didmies-

èiuose, maþi miestai ir kaimo vietovës ðiuo atþvilgiu yra saugesni.

Atsitikus nelaimei, anaiptol ne visi nukentëjæ asmenys kreipiasi á po-

licijà pagalbos. Tarp nesikreipusiøjø vyrauja nuomonë, kad policija yra

bejëgë jiems padëti. Deja, ðià nuostatà linkusi paremti ir nemaþa nukentë-

jusiøjø dalis, kuri kreipiasi á policijà. Jø manymu, nepaisant korektiðko ir

geranoriðko policijos pareigûnø bendravimo, jie nesugeba psichologiðkai

padëti patekusiam á nelaimæ þmogui, neoperatyviai ir neprofesionaliai vyk-

do savo funkcijas.

Pateikti rezultatai, suprantama, neatspindi visos kriminogeninës

situacijos Lietuvoje. Norint gauti preciziškesnius rezultatus reikia didinti

respondentø skaièiø, tobulinti klausimynà ir reguliariai organizuoti na-

cionalines viktimologines apklausas. Platesniam kriminogeninës situacijos

vertinimui trukdo ir tai, kad nëra oficialios registruotø aukø statistikos.

Taèiau net ir tokiu ribotu pavidalu atlikta nukentëjusiøjø nuo nusikalti-

mø apklausa atskleidþia bendras viktimizacijos Lietuvoje tendencijas,

taip pat parodo tokiø tyrimø galimybes tobulinant teisësaugos instituci-

jø darbà ir uþtikrinant visuomenës saugumà.


90 AR SAUGI LIETUVOS VISUOMENË?

Apibendrinant Lietuvos gyventojø poþiûrá á baudþiamosios justi-

cijos elementus, galima teigti, kad jis nëra vienareikðmiðkai teigiamas ar

neigiamas. Su nedidelëmis iðimtimis apklaustieji buvo linkæ sutikti su

esama Lietuvoje veikø kriminalizacijos praktika. Bûtent taip galima in-

terpretuoti iðvardintø Lietuvos Respublikos baudþiamajame kodekse nu-

sikaltimø rûðiø pavojingumo vertinimus. Dauguma gyventojø taip pat

sutinka, kad efektyviausia bausmë uþ nusikaltimus yra laisvës atëmimas.

Taèiau skirtingai, negu tai numato Lietuvos Respublikos baudþiamasis

kodeksas, nemaþai respondentø pasisako uþ mirties bausmës taikymà

tokiø nusikaltimø, kaip nuþudymai ir iðþaginimai, atvejais. Paþymëtina,

kad, vertinant bausmiø efektyvumà, nukentëjusiø ir nenukentëjusiø nuo

nusikaltimø nuomonës ðiais klausimais buvo daugmaþ vienodos.

Taèiau to negalima teigti kitø nagrinëjamø baudþiamosios justicijos

elementø atþvilgiu. Nukentëjæ nuo nusikaltimø gyventojai blogiau nei

kiti vertina visas per apklausà iðvardintas institucijas, savo veikla prisi-

dedanèias prie nusikaltimø kontrolës. Pirmiausia tai pasakytina apie teis-

mus, kuriø bendras vertinimas tarp visø kitø teisësaugos ir teisëtvarkos

institucijø yra blogiausias. Bendro teigiamo vertinimo susilaukë tik viena

teisësaugos institucija – STT. Kitos institucijos, kurios taip pat buvo verti-

namos teigiamai, buvo nevyriausybinës organizacijos ir þiniasklaida.

Þiniasklaida yra pagrindinis informacijos ðaltinis visuomenei apie

nusikaltimus ir baudþiamàjà justicijà. Gyventojø dauguma mano, kad ji

objektyviai ir ið pilietiniø pozicijø nuðvieèia kriminalinius ávykius bei

baudþiamosios justicijos institucijø darbà. Tuo pat metu nemaþa dalis res-

pondentø pastebi komercinius bei politinius interesus þiniasklaidoje

pristatant kriminalines temas. Ðiuos du aspektus ypaè linkæ pabrëþti nuken-

tëjæ nuo nusikaltimø respondentai. Taèiau nepaisant kritiðkesnio poþiûrio á

þiniasklaidos darbà, dauguma nukentëjusiø nuo nusikaltimø responden-

tø pritaria, kad ji objektyvi ir siekia pilietiniø tikslø.

Kaip ir galima buvo prognozuoti, kitas svarbus baudþiamosios justi-

cijos elementas – Nacionalinë nusikaltimø kontrolës ir prevencijos pro-

grama – dël savo naujumo Lietuvos gyventojams dar maþai þinomas. Bet

91

apklausos rezultatai fiksuoja ir tam tikrà respondentø – ypaè tarp nuken-

tëjusiø nuo nusikaltimø – viltá, kad ðios Programos ágyvendinimas padës

gerinti kriminogeninæ situacijà ðalyje.

Treèiame skyriuje pristatyti tyrimo rezultatai parodo vienà aiškià ten-

dencijà: nusikaltimo aukos visuomenëje jauèiasi nesaugios labiau nei kiti

gyventojai. Tai pasakytina ir apie juos kamuojantá nerimà, apie ávairius

saugumo jausmo aspektus bei apie þmogaus teisiø apsaugos vertinimà.

Patirtas nusikaltimas daro þmogaus gyvenimà subjektyviai maþiau saugø

ir ramø. Ðiuo aspektu jie pastebimai iðsiskiria ið kitø visuomenës grupiø, ir

tai kelia pagrásta klausimà: kas visuomenëje buvo (arba artimiausiu metu

bus) padaryta gràþinant juos á normalià gyvenimo vagà?

Tiriant buvo pastebëtos ir kitos neigiamos tendencijos. Tai visø pir-

ma pasakytina apie gyventojø saugumo jausmà. Pasirodo, kad þmonës sau-

giau jauèiasi apðviestoje, uþdaroje patalpoje, kurioje pageidautina, kad

bûtø paþástami þmonës, o atviroje erdvëje – policijos pareigûnai. Vargu ar

toks psichologinis saugumo ásivaizdavimas atitinka laisvø, mobiliø atvi-

ros visuomenës nariø portretà.

Nenuostabu, kad bûdami tokioje situacijoje gyventojai kritiðkai te-

bevertina þmogaus teisiø apsaugos sistemà Lietuvoje. Taèiau uþfiksuoti

pozityvûs poslinkiai nuteikia santûriai optimistiðkai: gerëjant bendrai so-

cialinei ekonominei situacijai, turëtø didëti ir þmoniø saugumas.

Atliktas tyrimas parodë, kad á klausimà – ar saugi ðiandien Lietuvos

visuomenë? – Lietuvos gyventojai, tiek nukentëjæ, tiek nenukentëjæ nuo

nusikaltimø, linkæ atsakyti neigiamai. Manyti, kad tai iðskirtinë Lietuvos

situacija, neverta. Kaip parodë 1997–2000 m. Tarptautinio nusikaltimø au-

kø tyrimo rezultatai, su panaðiomis problemomis susiduria ir kitø regionø

valstybës, net ir labai iðsivysèiusios17.

17 Kesteren, John van; Mayhew, Patricia; Nieuwbeerta, Paul. Criminal Victimisationin Seventeen Industrialised Countries: Key Findings from the 2000 InternationalCrime Victims Survey. Onderzoek en beleid. The Hague: Justitie, Wetenschappe-lijk Onderzoek- en Documentatiecentrum, 2000.


92

Tokiame kontekste verta ásiklausyti á áspëjimus, kuriuos buvo iðsa-

kæs autoritetingas olandø viktimologas Jan van Dijk. Jis siûlë nedramati-

zuoti situacijos ir nenaudoti nusikaltimø aukø situacijos kaip preteksto

grieþtinti baudþiamàjà politikà. Nusikaltimø aukos, kaip, beje, ir kiti vi-

suomenës nariai, turi savo saugumo interesà, tad adekvatus ðio intereso

suvokimas visuomenëje gali juos ið valdþios kritikø paversti valdþios

sàjungininkais ágyvendinant efektyvià bei demokratiðkà nusikaltimø kon-

trolës ir prevencijos politikà18.

Šioje knygoje nacionalinio viktimologinio tyrimo rezultatai pateikti

vadovaujantis bûtent tokia intencija, taip pat ir viliantis, kad viktimolo-

giniai tyrimai taps reguliariais bei efektyviais Lietuvos visuomenës sau-

gumo matavimo testais.

18 van Dijk, Jan J. M. “Crime and victim surveys“ In: Chris Sumner, Mark Israel,Michael O’Connell and Rick Sarre (eds.) International victimology: selected papersfrom the 8th International Symposium: proceedings of a symposium held 21–26August 1994. Canberra: Australian Institute of Criminology, 1996. p. 130.


is the lithuanian society safe? ar saugi lietuvos visuomenė?

Documents