Justinas Straigis

Mėgėjiškoji bitininkystė

ISBN 8 8 9 6 - 0 9 - 2 4 0 - X

© J u s t i n a s S t r a i g i s , 2 0 0 2 © „ M a r g i r a š t a i " , 2 0 0 2

Įvadas

Tie maži, darbštūs, šventais laikyti sutvėri­mai visuomet buvo ir yra turtas... L . P i š k i n a i t ė - K a z l a u s k i e n ė

Bitės dėl specifinio jų teikiamo produkto - medaus ir vaško -žmonėms rūpėjo jau pirmykštėje bendruomenėje. Lietuvių mitologijoje jos vadinamos šventais Dievo vabalėliais, o jų naikinimas laikomas nuodėme ir už tai net baudžiama. Tikė­ta, kad bitės pačios pasirenka šeimininką, todėl tapdavo seno­jo bitininko ir sodybos, kurioje spiečius susimetė, bendru turtu, o savininkai - bičiuliais. Taip prasidėjo graži žmo­gaus ir bitės draugystė, padovanojusi dar vieną taurų žodį -bičiulis.

Bičių pasaulio žavesiui nebuvo abejingas ]. Bramsas ir kiti kom­pozitoriai, įamžinę bitę ir liepos žiedo idilę. Ne vienas garsus poetas žavėjosi šalia mūsų egzistuojančiu ir taip mažai pa­žįstamu, bet tobulu bičių pasauliu.

Siuo metu požiūris į bites gerokai platesnis. Populiarūs įvairūs bičių produktai, jos - entomofilinių žemės ūkio augalų žiedų apdulkintojus. Be bičių neapsieina ir mokslas, jos - gamtos užterštumo indikatorės.

Bičių auginimas - labai mėgstamas daugelio įvairiausių profesi­jų žmonių užsiėmimas. Dvidešimtasis amžius Lietuvos biti­ninkams davė: 1) įvairių konstrukcijų rėminius avilius ir mintį juos tobulinti; 2) bičių gyvenimo mokslinę sampratą; 3) naujas bičių rases - bitininkavimą su bitėmis mišrūnė-mis; 4) bitininkų draugijas; 5) visuomeninę bitininkystę; 6) varoatozę. Su išvardytomis bitininkavimo naujovėmis ir negerovėmis pravartu susipažinti norint sėkmingai bitinin­kauti varoalozinėmis sąlygomis, o renkant ekologiškai švarią produkciją, reikalingos žinios.

Šis leidinys pirmiausia skiriamas pradedantiesiems, bet jame ras naudos ir bitininkaujantys savo protu bei moksleiviai.

5

Iš kur tos bitės Kuo daugiau žinome apie bites, tuo aiškiau, kiek daug dar turime sužinoti. D ž . B a t l e r i s

Ž m o g u s Žemėje gyvena kitų g y v ū n ų karalystėje , kurioje d o m i ­nuo ja vabzdžiai . V a b z d ž i ų pasauly je ž i n o m a apie 20 000 rūšių bit i ­n ių . M u m s labiausiai pažįs tamas bit inių atstovas yra n a m i n ė bi tė (Apis mellifera mellifera L.). N a m i n ė s bitės Pabalti jo šalis pasiekė prieš 6 ,5 -6 ,0 tūkstančius m e t ų iš pietinių kraštų (1 pav. ) .

Kul tūr inant landšaftus , keičiasi ir gyvūni ja , p irmiausia smulk iau­si jos atstovai - vabzdžiai . Ž m o g a u s ūkinė veikla suardo n u o a m ž i ų gamto je vyraujančią pusiausvyrą tarp n a u d i n g ų ir žal ingų rūšių. Vi­s i vabzdžia i turi savo vietą ir yra naudingi . Tač iau ypač nyksta ž m o ­gui t iesiogiai naudingi vabzdžiai - entomofagai , ž iedų apdulkinto jai (entomofi lai) i r kiti. Todėl bit inius būt ina pažint i ne vien kaip p ievų ar l aukų p u o š m e n ą , be t i r ūkiniu bei gamtosaugin iu požiūr iu .

Kiekvienas , p i r m ą kartą susipažinęs su b i tėmis , patenka į be galo į d o m ų , keistą, netgi fantastinį pasaulį , puikiausiai organizuotą ir

lankstų, papras tą savo natūral iu tobulumu, o kartu ir labai sudėtin­gą. Bičių p a ž i n i m a s reikalauja e lementar ių š iandieninių biologinio g y v e n i m o p a ž i n i m o pagr indų.

B I T I N I A I

Jų vienos kaip valdžia namuose tvarkos, Svetur prekiauja antros kaip pirkliai, O trečios, geluonių aštriu ginkluotos,

. . . . . . . . Išeina plėsti, grobti kaip kariai: Iš pumpurų, žiedų jos renka duokle Ir prisiplėšė grobio sau linksmai Namo prie vado palapinės traukia... Š e k s p y r a s

Bitinių v a b z d ž i ų pilvelis - kabantysis , su krūtine sujungtas p lonu stiebeliu. K ū n a s apaugęs tankiais plaukeliais . Užpakal in ių ko jų lete­nos pirmasis narel is platesnis ir iš visų i lgiausias, vidinėje pusė je tu­rintis šepetėl į ž i edadulkėms rinkti. Įvairios bit inių grupės ž iedadul­k ė m s rinkti ir nešti turi skirt ingus organus . Tobuliausi iš jų - n a m i n i ų bič ių.

Bit inių v a b z d ž i ų b u r n o s organai pritaikyti ž i edadulkėms ir nek­tarui iš gilių ž iedų taurelių rinkti ir graužti : jais formuojami korio narvel iai (akelės) . Aukštesnių jų bit inių apatiniai žandai ir apat inė lū­pa sudaro straublel į , jo gale yra l iežuvėlis . Primityviųjų bi t inių l iežu­vėlis labai t rumpas , o k a m a n i ų straublelis - i lgiausias, net 8 - 1 3 m m .

Beveik visi bit iniai vabzdžia i minta vien tik augal iniu maistu . Ler­vas mait ina tešla, g a m i n a m a iš ž iedadulkių ir ž iedų nektaro ar m e ­daus.

Žemesnie j i bit iniai yra solitariniai vabzdžiai , kur iems nebūdingas po l imorf izmas , todėl j ie nesudaro bendri jų . Kiekviena patelė atskirai įs irengia l izdą, k u r i a m e (nors ir ne visada) pati prižiūri ir mait ina jaunikl ius .

Aukštesnie j i bit iniai yra bendruomeninia i vabzdžiai . J i ems b ū ­dingas pol imorf izmas . Bendri ją sudaro n e d a u g lytiškai subrendusių patel ių (motinėl ių) , pat inai (tranai) ir lytiškai nesubrendus ios pate -

7

iš p i rmųjų pavasar į pas i rodo ant gluosnių, agrastų be i serbentų žie­dų. Pavasar į pirmiej i (palei žemę) pradeda skraidyti patinai . D a u g e ­lis smiltbičių rūšių - oligotrofai .

Vagabi tės (Halictidae) turi ilgą ištisinį pilvelį , kurio penkta jame tergite yra pl ika vagutė . Ankst i pavasar į vagabitės mol ingo je dirvoje įrengia sudėt ingus k a m e r ų kompleksus , pr imenanč ius korius. Kai kurios vagabi tės , pavyzdžiui , rudoji (iki 10 mm ilgio), sudaro pr imi­tyvias koloni jas (bendruomenes ) . Svarbi l iucernų apdulkinto ją yra l iucerninė vagabi tė (iki 8 mm ilgio).

Urvabitės (Melittidae) - vidutinio dydžio, ilgais pašiauštais plauke­liais apaugusios bitės. Jų pilvelis skersai dryžuotas, dėl to jos panašios į vapsvas. Urvabitės lizdus daro žemėje, gyvena kolonijomis. Viena svar­biausių liucernų apdulkintojų yra liucerninė urvabitė (iki 13 mm ilgio).

Bitės lapkirpės (Megachilidae) turi platų pilvelį , kurio s e g m e n t ų kraštai a paugę i lgomis blakst ienėlėmis . Kūnas dažniausiai juodas . Straublelis i lgas. L izdus rengia tuščiaviduriuose dagio , nendrės , čes­n a k o st iebuose (3 pav . ) , m e d i n i ų stulpų bei s ienų k iaurymėse , po ak­m e n i m i s . Ž iemoja lervutės fazėje. Lietuvoje labiau išplitusios t ikro­sios lapkirpės : margoj i , berž inė ir osmijos .

Iš pr a d ž ių lapkirpė bitė į narvel į suneša m e d ž i ų be i k r ū m ų netai­sykl ingas s tandesnių lapų išpjovas. Išklojusi jomis narvel į , bi tė iš aly­vos , rožių, b e r ž o ir k i tų švelnesnių lapų išpjauna taisyklingas, pus iau apval ias i škarpas , iš kur ių įrengia narvel ius . Paruoštam, pr ipi ldytam

3 PAV. Bitės lapkirpės lizdavietė tuščiaviduriame stiebe: 1 - narveliai su maistu ir lervutėmis stiebe; 2 - lapo iškarpa-dangtelis; 3 - lapo narvelis

9

žiedadulkių tyrelės narvel iui uždaryt i iš lapo išp jauna taisyklingą, apskri tą išpjovą ir uždaro . Taip ruošiami ir kiti narveliai .

Gaurabi tės (Anthophoridae) i švaizda panaš ios į k a m a n e s , iki 20 mm ilgio, storos, apaugusios ilgais tankiais tamsiais plaukel iais . L izdus rengia koloni jomis , mol inių i r m e d i n i ų pastatų s ienose, m o ­l ingoje dirvoje , augalų st iebuose. Žiemoja lervutės (4 pav . ) .

D a u g u m a gaurabič ių yra parazitai .

B E N D R U O M E N I N Ė S B I T Ė S

...Žmonės savo visuomeniniu išsivystymu atėjo tiktai iki tos ribos, kurią jau seniai kitados paliko bitės. M . M e t e r l i n k a s

Bitinių vabzdžių šeimai priklauso labai naudingi vabzdžiai - ka­m a n ė s ir naminės bitės. Kamanės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Bitė kamanė, kas tave pramanė. I š l i e t u v i ų t a u t o s a k o s

K a m a n ė s (Bombus). Kas b e n d r u o m e n i n e i bitei Bombus pavadin i ­mą s u m a n ė ? Entomologiniuose leidiniuose nurodytas krikštatėvis P. Latrai la (Latreille). Bet kitose kalbose jos v a d i n a m o s įvairiai. Pa­vyzdžiui , angliškai - b u m b l e bee ; bulgariškai - z e m n a pčiola ; čekis-

10

kai - čmelak ; estiškai - k imalane ; ispaniškai - abejorro; latviškai - ka-m e n e s ; lenkiškai - trzmiel ; prancūziškai - b o u r d o n ; rumuniška i -b o n d a r ; rusiškai - šmel j ; suomiškai - k imalainen; vengriškai - földi d o n g o m e h , p o s z m e h ; vokiškai - H u m m e l ir 1.1.

N o r s p a v a d i n i m a i skirtingi, k a m a n ė s - b e n d r u o m e n i n ė s bi tės . G y v e n i m o b ū d u jos art imiausios n a m i n ė m s b i tėms (Apis mellifica, L. , 1761) . Genet i ška i skiriasi . N a m i n i ų b ič ių g e n o m e n = 1 6 c h r o m o s o ­m ų . D a u g e l i o k a m a n i ų rūšių n = 1 8 c h r o m o s o m ų (R. E . O w e n i r k t , 1995) .

K a m a n ė s - spa lv ingi , s t a m b ū s vabzdžia i . Ryšk i mot inė l ių , dar­b i n i n k i ų i r t ranų diferenciaci ja (po l imorf izmas) . P r i k l a u s o m a i n u o rūš ies skiriasi g y v e n i m o b ū d a s , še imos gausa , n a u d a ž e m ė s ūk io a r l auk in ių a u g a l ų ž i e d a m s , ž i e m o j i m a s i r ki tos savybės . M a n o m a , k a d k a m a n i ų yra 200 rūš ių (J. O . H ū s i n g , J . N i t s c h m a n , 1987) , k i tuo­se ša l t in iuose (F. Ga len ieks , 1954 ; Ch . Hef tke , 1996) n u r o d o m a 30 rūš ių , L ie tuvo je (pagal A. Anasiewicz ' iu , 1975 , ir V. M o n s e v i č i ų , 1998) t r u m p a s t r a u b l i ų - 10 ir i lgastraubl ių - 14 rūš ių .

K a m a n i ų biologija. Kai ku­rios arktinių vietovių rūšių ka­m a n ė s (Bombus hyperborens, B. karbielus, B. polaris) dėl t rumpos vasaros beve ik visai neišaugina gausių še imų, t.y. darbininkių. Jaunos motinėlės išsilaiko iki kito pavasario . T r a n ų amžius - trys keturios savaitės. Šiltesnių vieto­v ių k a m a n ė s i šaugina gausias še imas, j o m s b ū d i n g a s pol imor­f izmas - gyvena visos trys kartos (motinėlės, darbininkės ir tranai) .

Ž i e m o j a sus iporavus ios ka-.. .,. rp . s pAV. Atidengtas kamanių lizdas:

m a n i ų mot inė les . Tranai savo , , , , ,• , o , • 1 - kokonas su lėliuke; 2 - laisvas

sėkl idėse s u k a u p i a apie 75000 k o k o n i n i s n a r v e H s kamanei išsiritus; sėklelių. Motinėl ių spermotekose 3 _ Uždas iš susmulkintos žolės jų telpa 13000 (B. pratorum) - (samanų)

11

52800 (B. terretris). Todėl tranas gali susiporuoti su keliomis motinėlė­mis , nes po susit ikimo jis nežūsta kaip naminių bičių tranai. Motinėlė su tranais poruojasi vieną du kartus (B. hypnorum) prie l izdaviečių ant ž e m ė s ar kitur. (Autoriui teko stebėti motinėlės susitikimą su tranu ant pušies šakelės 20 min. Nidos smėlynuose.) Susiporavusios ir subren­dusios motinėlės žiemoja įvairiose kiaurymėse, po samanomis ir kitur.

Pavasar į , suši lus orams ir atit irpus ž iemoj imo v ie tovėms, iš ana-b iozės p r a b u n d a pirmosios dirvinių k a m a n i ų motinėlės , po to miš ­k ų , sodo , a k m e n ų ir paskiausiai puošnios ios (B. distinguendus) bei spalvakojės (B. soroeensis).

K a m a n i ų motinėl ių negal ima prilyginti naminių bičių motinėlėms, kurios gyvena kaip „karal ienės" - v iskuo aprūpintos ir apsaugotos. Jos renka maistą sau ir pal ikuonims. Pačios kuria ir saugo lizdą. Lizda­vietes suranda įvairiai, priklausomai n u o kamanių rūšies. Pavyzdžiui , dirvinė k a m a n ė susiranda urvelį pelių lizdavietėje; a k m e n ų - renkasi kietesnes vietas griuvėsių sienose. Samanės mėgsta apšilt inimus ir 1.1.

Kai kurių rūšių kamanės šonuose išskiria vašką, iš kurio gamina ko­relių pradus. Kitos kiaušinėlius deda tiesiog ant suneštų žiedadulkių kamuolėl ių krūvelių. Vėliau korių akelės susiformuoja iš perų kokonų. Lizdo kūr imo pradžioje motinėlė paruošia 2 - 3 vietas perams. Prie jų l ipdo indelį nektarui. Aplinkui įrengia iki 12 vietelių. Pirmajam perui išsiritus, antrasis toje pačioje akelėje neauginamas. Į tuščias akeles pila­m a s nektaras („medus" ) . Taip pat lizde laikoma ir žiedadulkių atsarga.

Dirvinės k a m a n ė s l izdavietę nuolat n u o aplinkos izoliuoja vaški­n i u apdanga lu , kuris p a d e d a išlaikyti pastovesnę 26 ,6 -33 ,3°C t e m p e ­ratūrą. Paki lus temperatūrai iki 34 ,5 -35 ,5°C, padidė ja vėdin imas pui­kiai g i rd imu 1 3 0 - 1 4 0 hercų dažniu. Pajutusi pavo jų (per ž e m ė s vibraci ją) , pradinį s ignalą p a d u o d a motinėlė , vėl iau prisi jungia ir darbininkės . S ignalo d a ž n u m a s priklauso n u o k a m a n i ų rūšies i r yra 2 5 0 - 5 0 0 0 hercų.

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad k a m a n ė s , suradusios ir a tnešu­sios į l izdą nektaro ar ž iedadulkių, kitų neaktyvina mais to paieško­m i s (kas b ū d i n g a n a m i n ė m s bi tėms) . Atnešto mais to kvapas taip pat neskat ina r inkėjų. Komunikac i jų nėra. Mais to r inkimui į takos turi jo a tsargos l izde: kai jo trūksta, r inkėjos skrenda ieškoti .

12

K a m a n ė s , i lgiau įs ivyravus nepalankiems orams , kai trūksta mais to , sunaikina bes ivystančius perus . Tai kanibal izmas , b ū d i n g a s i r n a m i n ė m s b i tėms : jos pirmiausia šalina tranų perus .

Kamanės , r inkdamos nektarą ir dedamos jį į korio akeles, iš dalies j į praturtina seilių fermentų. Dėl to surinktas nektaras pasikeičia: j a m e vyrauja fruktozė. Sacharozės lieka labai mažai . Kamanės renka ir l ip-čių. Todėl l ipčiaus metais kamanių „ m e d u j e " atsiranda ir melicitozės. Je igu kamanių surinktą nektarą vadintume m e d u m i (S. Pileckis, 1982) , tai j is b ū n a dvie jų rūš ių . L i z d o pakrašč ių akelėse skys tesn is , 4 2 - 5 7 proc. cukr ingumo, o centrinėse tirštesnis, turintis 7 0 - 8 7 proc. cukraus. Skystesniame meduje daug fermentų. Tirštesnį m e d ų sudaro invertuoti cukrus , bet vyrauja fruktozė. Palyginus su naminių bičių m e d u m i , j a m e daugiau žiedadulkių. Kamanės perams atskirai van­dens nerenka. Mai t indamos lervutes, tirštesnį m e d ų atskiedžia skystu.

K a m a n i ų i r n a m i n i ų bič ių m e d u s labai skiriasi. K a m a n i ų l izdo m e d a u s akel ių (ąsotėlių) talpa - 0,6 ml ir jose yra po 0,84 g m e d a u s . N a m i n i ų bič ių at i t inkamai - 0,35 ir 0,25. M e d a u s fe rmentų aktyvu­m a s labai ž e m a s (diastazės rodiklis 2 ,17 -5 ,54 ) , o v a n d e n i n g u m a s di­desnis (22 ,0 -27 ,4 p r o c ) . Meduje daug m i k r o o r g a n i z m ų i r jų išskyrų, dėl to rūgsta 8 - 1 0 ° C (I. Medebeik inas , N. Kasejevas, 1998) .

P i rmąsias p e r ų akeles mot inėlė ši ldo pati , nes reikal inga iki 27 ,0°C temperatūra . Dalį š i lumos išskiria patys perai : k u o jų dau­giau, tuo l izde ši lčiau. Po keturių parų išsirita p irmosios lervutės , ku­rios mait inas i ž iedadulkėmis . Pro nevisiškai uždengtų akel ių angeles perai g a u n a i r skysto nektaro be i m e d a u s . Vienuol iktą parą lervutės s iuva k o k o n u s . Išs ivysto per 2 1 - 2 2 paras . K a m a n ė s darbininkės i š pradžių b ū n a dvigubai smulkesnės už motinėles . Pasimait inusios grįžta į tuščias akeles ir taip padeda šildyti b ū s i m a s seseris , kol su­bręsta . Plaukel iai įgauna b ū d i n g ą rūšiai spalvą. T u o m e t darbininkės p r a d e d a rūpint is l izdu.

Pr iklausomai n u o k a m a n i ų rūšies per sezoną l izdavietėje susikau­pia keli š imtai darbininkių, vėl iau mot inėl ių ir tranų. Padidė jus dar­b in inkių kiekiui , mot inė lė rūpinasi tik perais . Jos pilvelis ryškiai pai l ­gė ja , pa t i t a m p a labai ne judr i . K o r i o (gn iužulo ) p a k r a š č i u o s e ruoš iami didesni ž iedadulkių gniužulėliai , kur iuose išsivysto apie

13

10 proc . l izdo gyvento jų - j aunų motinėl ių. Pagal iau senajai l izdo motinėle i išsenka sėklelės; j i pradeda dėti neapvais intus kiaušinėl ius , iš kur ių išsivysto tranai. T r a n ų ir motinėl ių santykis 2 :1 . Senoji mot i ­nė lė silpnėja ir žūsta, nes peržiemojusi j i i šgyvena tik iki rudens . Kai kur ių rūšių k a m a n e s motinėles per sezoną pakeičia jaunos .

K a m a n i ų še imose sugyvena daugel is motinėl ių, o n a m i n i ų b ič ių -tik v iena. K a m a n i ų tranai yra „džente lmenai " , žuvus motinėle i bei bes ibaigiant darb in inkėms, j ie baigia auginti perus . Nepal ieka jų be mais to . Tranai g y v e n i m ą baigia ž ieduose , todėl juos dar rudenį gali­ma matyt i ant astrų ar kitų rudeninių gėlių žiedų.

Rudenėjant motinėlės poruojasi. Savo organizmą ruošia žiemai: he-molimfoje ir riebaliniame sluoksnelyje padaugėja glikogeno, gurklelyje -medaus atsargų. Lizdavietę palieka, kai randa tinkamą vietelę žiemoti.

K a m a n ė s , kaip ir naminės bitės , serga įvairiomis l igomis . Tač iau jos m a ž a i ištirtos. Pagal V. Pavl iukovą (1987) k a m a n ė s Bombus agro-rum ir B. terrestris serga n o z e m a t o z e (sukėlėjas mikrosporidi ja Nose-ma bombi). Tai ša l inimo (Malpigi jaus) organų liga. Viršk in imo traktas sutr inka (kritidiozė) n u o žiuželinio p i rmuonio (Crithidia bombi).

K a m a n i ų a u g i n i m a s . Ar visų rūšių k a m a n e s gal ima auginti , pir­minius rašytinius duomenis pateikė V. Grebenikovas (1972). A n o t jo , vertingiausia raudonųjų dobilų žiedų apdulkintoją B. agrorum pri jau­kinti nes iduoda. Bombidar iumuose greitai pripranta apsigyventi B. terrestris bei B. distinguendus. Todėl Europoje jau dešimtmetis B. ter­restris ve is iama ši l tnamiuose. Belgų duomenimis , žemės k a m a n ė s vie­nintelės , kurios veisiasi ir ž iemą. Kitų rūšių kamanės pereina į anabio-zę. Š iaurės Ameriko je auginamos B. impatiens, B. occidentalis, o Kanarų salose - B. canariensis. Pasaulyje 1996 m. b u v o išplatinta š i l tnamių au­ga lams apdulkinti apie 0,5 mln. kamanių seimelių už 75 mln. J A V do­lerių. Europoje k a m a n i ų šeimeles daugiausia platina belgai .

K a m a n i ų a p g y v e n d i n i m a s pagal V . G r e b e n i k o v ą . Ž i e m ą paga­m i n a m o s m a ž o s dėžutės - medinia i avil iukai (15x15x15 c m ) . Prie la­kų į rengiami 0 ,5 -1 ,0 m ilgio koridoriukai apsaugai n u o gegut inių ka­m a n i ų . Avi l iuko vidus iš tepamas j u o d ž e m i u . Paklo jama s a m a n ų , pe l ių l izdų l ikučių, susmulkintų augalų. Šalia į d e d a m a s n a m i n i ų bi­čių šviesaus korio gabal iukas cukraus sirupui pilti (1:1). Pavasar į su-

14

6 PAV. Aviliukai kamanėms: A - žemės kamanė aviliuke kuria lizdą; B - pritaikytas kamanėms nukleusas (autorius A. Kabzevas, 1991): 1 - aviliukas, 2 -fiksatorius, 3 - padėklas, 4 - polietileninė plėvelė, 5 - landos vamzdelis (1,5 cm skersmens) apsaugai nuo gegutinių bičių, 6 - tinklelinis koridoriukas prie lakos (L), 7 - stovas

g a u n a m a n o r i m o s rūšies ieškanti l izdavietės k a m a n ė s mot inėlė i r į le idžiama į paruoštą avil iuką (6 pav. a ) .

Autor iui jaunystė je tekdavo apgyvendint i su l izdu paupėse rastas samanes . Kai k a m a n ė s pr iprasdavo landyti pro avil iuko laką, v idu­dienį b ū d a v o perke l iamas visas korys , o vakare p a r n e š a m a s arčiau n a m ų . S a m a n ė s i šgyvendavo iki rudens , o l izdus sunaik indavo vaš­ko kandys . K a d gyvena gegutinės kamanės , autorius dar nežinojo , todėl ir lakos kor idor iuko nenaudojo .

E u r o p o j e d i rv inės k a m a n ė s a u g i n a m o s pol is t i ro l in iuose a v i n u ­k u o s e (M. VVarzecha, Th. Gladis , 1994) . A v i l i u k o m a t m e n y s -2 0 x 2 0 x 2 0 c m , kur io v i d u s p a d e n g t a s m i n k š t u k a r t o n u (dėl š i lu­m o s ) . L a k o s s k e r s m u o - 18 m m , o pr ie lakis - 10x6 c m . V i d u n įde­d a m a arkl ių p l a u k ų , s a u s ų d u r p i ų , p a k u l ų a r k i tų m i n k š t ų m e ­d ž i a g ų . M a i t i n t u v ę ats to ja n a m i n i ų b i č i ų s u p a t r u m p i n t o m i s a k e l ė m i s 5 x 5 kor io gaba l iukas , į k u r i o akeles įp i lama trys arbat i ­niai šaukšte l ia i 1:1 m e d a u s / v a n d e n s mais to . M a i s t a s k e i č i a m a s , kad n e s u r ū g t ų . N a u d o j a m a s i r dirbt inai inver tuotas c u k r u s spec ia ­l iose m a i t i n t u v ė s e . Į p a r e n g t ą avi l iuką p e r k e l i a m a s u g a u t a m o t i n ė ­lė. M o t i n ė l ė s g a u d o m o s g a m t o j e , nes rudenį j a u n o s pa l ieka š i l tna-

15

m i u s ir ž iemoja netoli jų t inkamose l izdavietėse. Sugauta mot inėlė , pavyzdžiui , su degtukų dėžute , d e d a m a į avil iuką prie mais to . Ka­m a n ė mais tu susidomi. Avi l iukas uždengiamas i r pas ta tomas n u o š a ­l iau, kad tiesiogiai nekait intų saulė. Po trijų dienų, vakare , pat ikr ina­m a , ar mot inėlė gyvena aviliuke. Jei atsargiai pabeldus , pasigirsta garsas , viskas tvarkoje. Po kurio laiko avil iuke į rengiamas k a m a n ė s l izdas.

M a n a u , kad daugel is ūkininkų turi m a ž u s š i l tnamiukus, kur iuo­se augina daržoves , ypač p o m i d o r u s ar gėlių sekiojus. Pravartu įveis­t i i r k a m a n i ų avil iuką. Tai pigiausias ž iedų apdulkinto jas , nereika­laujantis didesnės priežiūros. Viena k a m a n i ų šeimelė sėkmingai apdulk ina iki 3000 m 2 š i l tnamio p o m i d o r ų plotą per 6 - 8 savaites . Ki­toms d a r ž o v ė m s skir iamas dar didesnis plotas. Jei še imoje yra g a m ­tos mėgė jas , gal ima auginti ir daugiau k a m a n i ų seimelių, be t pir­miaus ia būt ina įgusti . Pabandykite , nes paruoštas še imeles pirkti gana b r a n g u .

B I T I N I A I D I R B T I N Ė S E L I Z D A V I E T Ė S E

Daugely je pasaul io valstybių laukinius bit inius b a n d o m a augint i dirbt inėse l izdavietėse. Geriausiai sekasi privilioti lapkirpes bites . Pate ik iama Novos ib i rsko (V. Grebenikovo, 1986) augin imo patirt is , nes m ū s ų augintojai b a n d y m ų neaprašo .

Lapkirpes bitės aug inamos iš senų laikraščių susuktuose v a m z d e ­l iuose, kur ių s k e r s m u o - 5 ,5 -6 ,5 m m , ilgis - 1 6 - 1 9 cm (7 pav . ) . Pir­miaus ia iš laikraščio išp jaunami šeš iakampiai popierėl iai , kurie , pr ieš suvynio jant į vamzdel ius , truputį sukli juojami (kampuose) (1). Paruošt i vamzdel ia i supakuojami ryšulėliais (2), kurie a p d e n g i a m i arba d e d a m i pastogėn n u o lietaus (3) .

S tog inė su d irbt inėmis l izdavietėmis į ta i soma arč iau pe lk ių , kur lapkirp ių pas i ta iko dar daugiau . V a m z d e l i u o s e a p s i g y v e n a b ič ių p a l i k u o n y s . Rudenį , vamzde l ius p a m i r k i u s v a n d e n y j e , k o k o n a i iš­n e š a m i laukan , kad išsiristų suaugėlės lapkirpes . Nor int užaugint i a p d u l k i n i m u i , p a v y z d ž i u i , m ė l y n ž i e d ž i ų l iucernų ž i e d a m s , k o k o ­n a i l a ikomi inkubator iu je 0 - 4 , 4 ° C temperatūro je . Kel ios d ienos

16

prieš ž y d ė j i m ą k o k o n a i p a l a i k o m i š i l tame k a m b a r y j e i r i šbars tomi

pasėly je . N a u d o t i n o s daugkart inės l izdavietės. Jos g a m i n a m o s iš 2 cm sto­

rio nesmal ingos lentos (8 pav. ) . S u d e d a m ų j ų kanalėl ių ilgis - apie 1 2 - 1 5 cm, s k e r s m u o - 7 m m . Tokios l izdavietės t inkamiausios m e g a -chi lėms b i tėms . Ki tų rūšių bi t iniams d a r o m o s kitokių konstrukci jų l izdavietės .

I šardomos m e d i n ė s l izdavietės p a k a b i n a m o s po m e d ž i ų šakomis , prie pastatų s ienų ar kitur. Paruošus didesnį kiekį , būt ina apsaugot i n u o skruzdėl ių ; skruzdėlynai arti l izdaviečių nepageidaut ini .

Gerokai malonesnis darbas su kamanė­mis . Šių eilučių autorius savo bit ininkavimo kelią kaip tik ir pradėjo nuo kamanių. Radus žeminės k a m a n ė s lizdavietę, reikia įruošti aviliuką ir j į be dugno užstatyti ant l izdavie­tės, kad k a m a n ė s priprastų landyti pro laką (9 pav.) . Po dienos kitos, vakare, lizdas perke­l iamas į aviliuką su dugnu. Jis pernešamas į nor imą laikyti vietą: sodo patvoriu, pastogėn ar kitur. Negal ima statyti ant skruzdėlyno ar­ba skruzdėlių takų, kurių gausu pamiškėse.

Kamanėms aviliukai gaminami iš dviejų centimetrų storio lentos, maždaug 2,5-3,5 d m 3

ta lpos (10 p a v . a ) . A v i l i u k e į r e n g i a m a s 1 5 - 2 0 cm ilgio lakos kor idoriukas su vidine

8 PAV. Medinės išardomos lizdavietės bitėms megachilėms

2x2 cm anga. Avi l iuko vidui t inka s a m a n o s , seni ir sausi pelių lizdai.

Patartina bandyt i k a m a n e s apgyvendint i š i l tnamyje. Geriau tinka stiklinis š i l tnamis ir sodinės kamanės . Avi l iuose, kurių s a m a n ų kamuolė l io v idun įdedama gabalėl is n a m i ­nių bič ių korių su duonele , k a m a n i ų mot inė­lės nor iau apsigyvena, nes turi vil ioklį , t.y. pradinio mais to lervutėmis.

K a m a n i ų motinėlės p a g a u n a m o s pavasa­rį, orui atšilus, sode, k u o m e t skraido dirvos paviršiuje ir ieško t inkamos vietos l izdavie­tėms. Sugauta k a m a n ė s motinėlė dėžutė je ar st iklainiuke pernešama į v ieną iš į rengtų avi-l iukų priprasti .

Š i l tnamyje , j e igu dar nežydi augalai , į kibirą p a m e r k i a m a b l indės šakų , ka d k a m a n ė s rastų ž iedadulkių . V . G r e b e n k o v a s (1973) s iūlo iš p las tmas in ių butel ių kamšte l ių p a g a m i n t i mai t intuvių , į kur ias retkarčiais t iksl inga įpilti cukraus s i rupo ar praskiesto m e d a u s su duonele . Vėl iau , kai sužydi agrastai i r kiti sodo va izmedžia i , ga l ima pradaryt i š i l tnamio langelį , kad k a m a n ė s įs ineštų mais to i r iš lauko. R u d e n i o p dalis j a u n ų sus iporavusių k a m a n i ų mot inė l ių l ieka žie­mot i š i l tnamio dirvoje . Kitais metais nereikia gaudyt i lauke: tur ima s a v ų „ n a m i n i ų " k a m a n i ų .

K a m a n i ų avil iukai pakabinami , taip j ie a p s a u g o m i n u o skruzdė­lių (10 pav . b ) .

9 PAV. Žeminės kamanės lizdavietė (1) ir aviliukas (2) ant skraidymo angos

18

P R I M I T Y V I O S M E D U N E Š Ė S B I T Ė S

P i r m i a u s i a - k o d ė l m e d u n e š ė s ? J u k b i tės m e d ų g a m i n a , o n e ­n e š a , ka i n e š a , tai b i t ė s vag i lės . P a v a d i n i m o k a l t i n i n k a s p a t s gy­v ū n ų s i s t e m i n t o j a s ( v a r d ų sute ikė jas ) K . L inė jus , d a v ę s p a v a d i n i ­mą A. mellifera ( 1 7 5 8 ) , po tre jų m e t ų perkr ikš t i jo į A. mellifica (vietoj medaus nešėja į medaus gamintoja). T o d ė l ir š i a n d i e n i n ė j e b i ­t i n i n k y s t ė s l i te ra tūro je v a r t o j a m i a b u p a v a d i n i m a i , n o r s t e i s inges ­n is a n t r a s i s .

B e g e l u o n i n ė s b i t ė s (Melipona ir Trigona) d a ž n i a u p a s i t a i k o P i e t ų A m e r i k o j e . Y r a įva i r ių r ū š i ų , k u r i o s sk ir ias i d y d ž i a i s : n u o 2 iki 20 mm i lg io . L i z d o cent re k o r i u s s i u v a ver t ika l ia i p e r a m s a u ­g int i , p a k r a š č i u o s e ( k r ū v e l ė m i s ) - k o r i u s n a r v e l i a i s į v i r š ų m e d u i pi l t i . Į p e r o k o r i o n a r v e l į p r i d e d a m a i s t o , po to k i a u š i n ė l į i r n a r ­ve l į u ž d e n g i a . L e r v u t ė i š s i v y s t o i š m a i s t o a t s a r g ų . J e i g u m a i s t o g e r o k a i d a u g i a u , i š s i v y s t o m o t i n ė l ė , kur i s m u l k e s n ė u ž d a r b i n i n ­kes i r t ik p r a d ė j u s i dėt i k i a u š i n ė l i u s sus torė ja , i š t įs ta j o s p i lve l i s . M o t i n ė l ė s k i a u š i d ė s e yra p o 4 - 8 sp i re l in ius k i a u š i n l a t a k i u s . D a r ­b i n i n k ė s u ž n a m i n e s b i t e s g y v e n a t r iguba i i lg iau . D a r b i n i n k ė s d e d a s t a m b i u s k i a u š i n ė l i u s , k u r i u o s s u v a l g o m o t i n ė l ė s , o i š l i k u ­s ių išs i r i ta t r a n a i .

L izdus ruošia m e d ž i ų drevėse , uol ienų plyšiuose, tuščiuose ter-mi tynuose ir net tiesiog žemėje .

Vietiniai gyventojai begeluoninių bič ių m e d ų vartoja kaip vaistą. J is rūgštokas ir skystas , turi m a ž i a u cukraus už n a m i n i ų bič ių m e d ų . Iš imtas la ikomas butel iuose . Iš v ienos še imos g a u n a m a tik keli litrai m e d a u s . Tač iau j is labai brangus .

1956 m. Brazil i jon įvežus iš Afr ikos geluonines (scutellata) bi tes , sutr iko bege luonin ių bičių ekologinės sąlygos. Afrikietės , ypač met i -sės, tapo labai agresyvios : užvaldė ganyklas , plėšia viet inių bič ių liz­dus , naik ina jų perus . Mel iponos i r tr igonos sparčiai nyksta . P a v y z ­džiui , San P a u l o valsti joje 1854 m. m i š k i n g u m a s s iekė 81 ,8%, o išplitus kavos plantac i joms, miškai sudaro tik 8 , 3 % (1973) . Ankstes ­nėse ganyklose vienoje vietoje bit ininkai la ikydavo po 100 bič ių šei­mų ir sur inkdavo vidutiniškai po 151 m e d a u s , o pastaruoju m e t u lai-

19

ko tik po 5 bič ių še imas ir surenka po 2 - 5 1 m e d a u s . Š iandien mel ipo-n a s daugel is b i t ininkų laiko kaip dekoratyvines šalia met izuotų įvež­tinių produktyvių bičių še imų.

T I K R O S I O S M E D A U S G A M I N T O J O S

Mel iponos (begeluoninės bitės) išsivystė m a ž d a u g prieš 80 mln. , o m e d u n e š ė s bitės - tik prieš 15 mln. metų .

Azi jos ž e m y n e (Indija, Kini ja) natūraliai veisiasi indiškosios bitės . Indi jos didžioji bi tė (A. dorsata) išplitusi Indijos t ropikuose . M e d ž i ų šakose s iuva vieną 1-1 ,5 m ilgio korį , kur iame visi narveliai panašūs . Bitės savo l izdavietes dažnai keičia. Ūkiniu požiūr iu menkaver tės , n e s į avil ius nes iduoda perkel iamos.

Smulk iaus ios m e d a u s gaminto jos yra Indi jos mažos ios bi tės (A.floreae), kurios m e d ž i ų šakose siuva v ieną ž m o g a u s plaštakos dy­džio , bet skirt ingų narvel ių skersmenų korį (11 pav) . Prakt inė re ikš­mė - apdulk ina kai kur ių medžių žiedus.

Panašiausia į n a m i n e s bites yra Indijos vidutinioj i bi tė (A. indica arba cerana). G y v e n a m e d ž i ų drevėse , uolose ir kitur. S iuva kelis skir­t ingų narvel ių korel ius . Leidžiasi a p g y v e n d i n a m o s avil iuose, nors

20 21

22

Lietuvoje platesni bičių kryžmin imo b a n d y m a i pradėti 1960 m. L Ž I 1 9 6 8 - 1 9 8 1 m. tyrimai parodė :

1) sukryžminus K a u k a z o ka lnų pi lkųjų bič ių motinėles su vieti­niais tranais (K x V ) , pal ikuonys , t.y. p i rmos kartos mišrūnės , ž iemo­ja ger iau n e g u kaukazietės . Še imos anksčiau sustiprėja pavasar į . G e ­rai dirba raudonuos iuose dobiluose. Še imos tinka b i tėms daugint i , m a ž i a u nukenč ia n u o varoatozės . Mišrūnės piktesnės ;

2) Italijos ir K a u k a z o (I x K) bičių pirmosios kartos mišrūnės labai ramios , anksti p r a d e d a auginti perus , nel inkusios spiesti, gerai ap­dulkina raudonųjų dobi lų žiedus. Išaugina labai stiprias še imas , tin­kančias bič ių pieneliui gaminti . Tač iau žiemoja b logiau už kitas miš ­rūnės ;

3) K a u k a z o ir karnikos (K x Ca) bič ių pirmosios kartos mišrūnės pač ios produktyviaus ios (1 lentelė) ir labiausiai t inkančios k o m p l e k ­s in iam naudo j imui mišrūnės . Ankst i pavasar į pradeda auginti perus , todėl gerai panaudo ja pavasarinį meduneš į . Intensyviai renka žieda­dulkes , gerai lanko raudonųjų dobi lų ž iedus, nel inkusios spiesti . N e i g i a m o s savybės - meduneš io m e t u p i rmiau nektarą pi la į l izdo, o po to į m a g a z i n o korius.

i L E N T E L Ė . Įvairių bičių rasių ir jų pirmosios kartos mišrūnių vidutinė medaus produkcija (Dotnuva)

Pradedanč ia jam tikslinga įsigyti v ieną antrą nepiktų bič ių še imą. Vė l iau gal ima turėti ir kolekci ją. LŽI bit ininkystės specialistai Lietu-

24

voje r e k o m e n d u o j a veisti grynąsias karnikas ir K a u k a z o ka lnų pi lką­sias bites be i jų p i rmosios kartos mišrūnės .

K A I P B I T I N I N K A V I M O M Ū S Ų P I R M T A K A I

Kas anksč iau, ž m o n ė s ar naminės bitės , aps igyveno aisčių ž e m ė ­se? Į tai a tsako archeologiniai l iudininkai . Pagal juos tarpledynmečių la ikotarpiu b u v o labai šiltas k l imatas ir augo gal ingos p u š y s bei eg­lės, kurios pal iko savo sakų produktą - gintarą. Gintaro inkliuzai pa­teikia visą vabzdžių , gyvenus ių tuometinėje aplinkoje, kolekci ją. D e ­ja , b ič ių čia nėra (o gal nerasta?) .

P irmie j i ž m o n i ų p ė d s a k a i m ū s ų krašte a p t i n k a m i m a ž d a u g 3000 metų prieš Kristų (A. Šapoka, 1936) , tai yra naujojo akmen s am­žiuje (neolite). Šio per iodo Lietuvos gyventojai b u v o klajokliai. J ie su­stodavo t r u m p a m smėlynuose , upių bei ežerų pakrantėse ir miškų aikštelėse. Vienintel is pri jaukintas gyvulys tuomet b u v o šuo. Ž m o n ė s mait inosi iš medžioklės ir žvejybos. M e d ž i ų drevėse galėjo rasti bičių korių su m e d u m i , duonele be i perais. Išplitus miškams , m e d ž i ų dre­vėse atsirado daugiau buveinių bi tėms plisti. Dar šio tūkstantmečio pradžioje miškai i r pelkės sudarė 7 5 - 8 0 % tuometinio Lietuvos ploto.

Seniausios rašyt inės žinios apie drevininkus, bites , m e d ų ir vašką siekia XIII a. Enciklopediniais duomenimis , prūsai , l ietuviai , kuršiai i r gudai j au m o k ė j o bažnyt ines duokles m e d u m i bei vašku. Pavyz­džiui , 1253 m. magistras , da lydamas kuršių ir Livoni jos ž e m e s baž­n y č i o m s be i v i e n u o l y n a m s , kartu padali jo ir drevininkus, o 1308 m. į R y g ą b u v o v e ž a m a s parduot i vaškas . Tai lyg ir seniausios žinios apie bič ių p r o d u k t ų eksportą į kitas šalis. Betgi X - X I a. s tambiausias Eu­ropos ir Azi jos prekybos centras b u v o Got lando sala Balti jos jūroje . Į ją iš Rusi jos b u v o v e ž a m i kailiai, m e d u s ir vaškas , todėl l ietuviai, gy­v e n ę prie tokio svarbaus kelio, negalė jo neprekiauti anksčiau.

Senovėje bi t ininkystė u ž ė m ė svarbią vietą, apie tai l iudija dauge­lis tuomet inės Lietuvos vadovybės d o k u m e n t ų . Pavyzdžiui , 1501 m. L ie tuvos didysis kunigaikšt is Aleksandras pagal tuo metu veikusius bi t ininkystės paproč ius išleido įs tatymą, kurį 1529 m. išplėtė ir pa-

25

tvirt ino Žygimantas Senasis . Statutuose, kur iuos vėl iau patvir t ino Ž y g i m a n t a s Augustas (1566) i r Žygimantas V a za (1588) , daug vietos skirta bi t ininkų teisėms. Apskritai ankstesniej i statutai regul iavo bi­t ininkų ir bičiul ių santykius, sprendė įvairius nesus iprat imus , raštu į formino tradicines bit ininkystės teises. Už m e d a u s vogimą, drevių na ik in imą ar pas isavinimą nusikaltėliai b u v o b a u d ž i a m i ne t mirt ies b a u s m e , nors bites i r „g lobo jo" dievas Bubi las be i deivė Austė ja .

Pats b i t in inkavimas medžiokl inės bi t ininkystės laikais b u v o gana pr imityvus . Medžioto jas , va ikšč iodamas po mišką , apž iūrėdavo i r senus m e d ž i u s su drevėmis . Pastebėjęs landančias bites , pe ikena pa­d id indavo drevės angą, pro kurią i š lauždavo visus korius . Taip prakt iškai b u v o na ik inamos bitės. Kiek vėl iau, kai b i tėms tramdyti pradėt i vartoti dūmai , l izdavietėse jas n u o korių n u b a i d y d a v o , o p a ­l ikus dalį korių, še ima gyvendavo toliau.

Drevės b ū d a v o š imtamečiuose medžiuose , aukštai . Jas iškopti b u ­vo gana sunku, nes l ipant reikėjo turėti d ū m i n ę , indą kor iams , peike­na ir kt. K o p i m u i var todavo tam tikrą prietaisą, v a d i n a m ą geiniu (virvė su lentute atsisėsti) .

Šiandien apt inkami tik bartinės bit ininkystės likučiai. T. Ivanaus­kas „Gamtin inko užrašuose" (1979) pažymėjo , kad Merkinės i r Mar­

c i n k o n i ų kraš te , g a r s ė j u s i a m e grybais ir m e d u m i , pirmaisiais XX amžiaus metais naujai įreng­tų drevių neteko matyti . Pagal M. Sereičikaitę (2000), vien Mar­cinkonių krašto miškuose 1980 m. buvo rasta 79 drevės, o 6 iš jų spietėsi b i tės . M a r c i n k o n i š k i s J . Miškinis visą gyvenimą užsii­minėja drevine bit ininkyste.

Šiek tiek pažangesnis bitinin­kavimas prasidėjo, bites perkėlus į kelminius avilius. J ie sodybose , kaip ir miške, buvo s tatomo stati. Tokie aviliai pavadinti statiniais.

12 PAV. Pintinis avilys: 1 - lizdas; 2 - lentelės, kuriomis uždengiamas avilio viršus; 3 - lentelės su nusiūtu bičių koriu

26

n PAV. K. Levickio konstrukcijos 14 PAV. Varšavinis avilys (iš užpa-avilys kalinės pusės)

Juose bitės s iūdavo korius per visą avilio ilgį. Karštą vasarą dalis to­kių korių s u s m u k d a v o . Statinius avilius lengvai nuversdavo vėtra ar gyvuliai . Todėl vėl iau aviliai pradėti statyti gulsčiai. Vienas galas b ū ­davo pakel iamas aukščiau ir vadinamas galva. Antrasis , vad inamas kojomis , stovėjo žemiau.

Pagal iau XVII I a. pabaigoje ir Lietuvoje pradėjo plisti dirbtiniai aviliai. Pradžio je j ie pinu iš š iaudų ar vytel ių (12 pav . ) . XIX a. antro­joje pusė je ž i n o m a s lenkų bi t ininkas K. Levickis sukonstravo avilį vertikaliais rėmais (13 pav. ) , kuris su varšaviniais (14 pav. ) labiau pli­to Suva lkų krašte. Š iaurės Lietuvoje b u v o gal ima rasti latvių profeso­r iaus P. Rizgos konstrukci jos avilių (15 pav. ) , o ryt iniuose ra jonuose -rusų bi t ininkystės draugi jos avilių. M i n ė t ų avilių konstrukci jos įvai­rios, nes juos g a m i n o įvairių išs i lavinimų ir sugebė j imų ž m o n ė s .

Prof. J . Kr išč iūnas , r emdamas i s E. Cander io tyrimais , kad aukšta-rėmiuose avi l iuose temperatūra vidutiniškai 10°C ž e m e s n ė n e g u že-m a r ė m i u o s e , Lietuvos b i t in inkams patarė , jog m ū s ų są lygomis guls-tiniai aviliai t inkamesni . J is ėmėsi tobulinti D a d a n o konstrukci jos avilį , p lat ino naująj į D a d a n o avilį (16 pav. ) . J . Krišč iūno 16-kos r ė m ų avilio konstrukci ją patobul ino A. M o r k ū n a s , vėl iau P. Skrebutėnas .

27

730

16 PAV. Prof. f. Kriš­čiūno patobulintas naujasis Dadano avilys: Ms - magazinas; Liz -lizdas; IšD - ištrau­kiamas dugnas; ADs - avilio dugnas; Lk - lakos kamštis; Lul - dugno prielakčio užverčiamoji lentelė; FDs - skrynios dugnas; Fui - skrynios dugno prielakio užverčiamoji lentelė

N u o 1960 m. šis avilys po truputį tobul inamas i r p la t inamas kaip standart inis .

J . K r i š č i ū n a s p a t e i k ė i r 2 4 - 2 5 r ė m ų guls t in io avi l io b r ė ž i n i u s (17 p a v . ) . J a m e gal ima naudot i vieną arba du magazinus . Avi lys tu­ri dvi lakas : antroji atsarginei arba pagalbinei motinėlei laikyti . Be to, vietoj lubel ių įtaisytos 470 mm ilgio ir 12 x 8 mm skersmens sijelės (L) , kur iomis labai pa togu uždengti tarprėmius. Minėtas avilys sta-

28

i

29

cionariai b i t ininkaujant labai tin­k a m a s , dėl to naudot inas ir da­bart iniu metu .

A n k s č i a u Lietuvoje dažniau­siai l a ikydavo 1 - 5 b ič ių šeimas. Tik daugiau kaip 5 bič ių še imas turėję a s m e n y s b u v o vadinami bit ininkais , daugiau kaip 1 5 - 2 0 -dideliais bi t ininkais (profesiona­lais) . Apskri ta i bi t ininkai s iekė turėti k u o daugiau bič ių še imų, n PAV. Prof.]. Kriščiūnaogulstinis T a č i a u dė l g a n y k l ų s t y g i a u s , (25 rėmų) avilys su dviem lakomis y p a č neišskirstytuose ka imuose , n e b u v o gal ima laikyti didelio b i tyno vienoje vietoje. Dalį avil ių biti­n inkai i šda lydavo bič ių neturint iems. Už ganyklą i r vietą bičiulis g a u d a v o p u s ę ar iš anksto sutartą pas j į esančių bič ių m e d a u s dalį . Vė l iau (J. Plečkait is , 1921) b u v o rašoma: „Tu Lietuva, b u v a i ir esi gra­ži v isuomet , be t ka ip dar pagražėtum, jei tavo k iekvienam ketvirtai­n i a m dvik i lometry b ū t ų n u o 100 lig 200 bič ių avilių, nes geroj ganyk­loj t iek b ič ių š e i m y n ų ne tik praminta , bet i r saldžią n a u d ą d u o d a ! " M a n a u , kad tai svajotojiška mintis , be moksl inės analizės. Tačiau b i ­t ininko dvasiškio p i rmojo savo leidinio skyrimas Dievui : „Tepalai­m i n a taip gerasis Tre jybėje Dievulis Lietuvos b i t in inkavimą. . . " n e ­prarado dvasinės vertės ir š iandien.

N o r s ir pl i to rėminiai aviliai, prieškarinėje Lietuvoje bi t ininkystės rodikliai n e b u v o dideli . A p i b e n d r i n d a m a s 1 9 3 1 - 1 9 3 3 m. bič ių n a u ­dą, prof. J . Kr išč iūnas rašė, kad vienas rėminis avilys vidutiniškai kas meta i d u o d a apie 5, o kelminis - apie 2 kg m e d a u s .

B i t in inkas J . Pečkai t is le idinėlyje „ B i t i n i n k a s " n u r o d o , k a d n e p a ­lankiais b i t i n i n k a v i m u i 1913 m. i š b ič ių še imos g a v o tik po 1 -2 p ū ­d u s , o 1914 m. (palankiais ) - net po 4 p ū d u s m e d a u s . M. P e č k a u s -kai tė ( „ L i e t u v o s b i t i n i n k a s " ) - laba i n e p a l a n k i a i s 1919 m. iš v a r ša v in ių avi l ių g a v o po 56 svarus , o D a d a n o - po 100 svarų . 1920 m. (palankia is ) varšavinia i avil iai d a v ė po 3 p ū d u s , o dadani -nia i - po 176 s v a r u s m e d a u s .

Seni rašytiniai šaltiniai liudija, k ad patyrę , tai yra m o k a n t y s biti­n inkaut i i r anksč iau sur inkdavo gerus prekinio m e d a u s derl ius.

Prieškarinė je Lietuvoje (1929) bit ininkai daugiausia laikė po 10 bi ­čių š e i m ų (64 ,3%) . 1 1 - 2 0 še imų turėjo penktadal is bi t ininkų. D a u g i a u kaip š imtą še imų laikė 1 ,4% bit ininkų (pavyzdžiui , Lazdi jų apskrity­je V. Mal inauskas - 150, Kėdainių apskrityje J . Katkus - 300) .

Li teratūros gimtąja kalba pl i t imas, kursų ūkin inkams organizavi­m a s s k a t i n o b i t i n i n k y s t ė s v y s t y m ą s i L ie tuvo je . 1930 m . b u v o 126,8 tūkst. , o 1940 m. - 206,0 tūkst. bičių še imų.

D a u g nuostol ių Lietuvos bič ių ūkis patyrė Antro jo pasaul inio ka­ro m e t u ir po jo . L iko tik 36 tūkst. bičių še imų. D a u g gerų bi t in inkų ž u v o arba b u v o represuota . Prieškarinis bičių še imų kiekis pasiektas per deš imtmet į .

P O K A R I O B I T I N I N K Y S T Ė

N u o 1947 m. Lietuvoje pradėta organizuoti v i suomeninė bit inin­kystė . 1950 m. prie Ž Ū M įkuriamas bi t ininkystės trestas, kontora , vė ­l iau - b i t ininkystės valdyba, buvusi iki 1991 m. vasaros .

Pokar io laikotarpiu daugiausia bičių še imų Lietuvoje užregist­ruota 1961 m. - 259 ,7 tūkst . , o v i s u o m e n i n i u o s e b i t y n u o s e -1978 m. (66,7 tūkst . ) . Išplitus varoatozei , respubl ikos bič ių ūkis su­m e n k ė j o ir atstatytas apie 1985 m.: du trečdaliai b i t ininkų m ė g ė j ų ir trečdalis - ūkių.

V i s u o m e n i n i a i b i t i n i n k y s t ė s m e d a u s g a m y b o s rodik l ia i : 1 9 6 6 - 1 9 7 0 m. - 17,1 kg iš b ič ių še imos ; 1 9 7 1 - 1 9 7 5 m. - 15,2; 1 9 7 6 - 1 9 8 0 m. - 8,5 ir 1 9 8 1 - 1 9 8 5 m. - 13,6 bendro jo kiekio. Surenkant vidutiniškai po 13,6 kg/b. š . bendro jo kiekio, b ič ių še imai sumait in­ta beve ik po 20 kg cukraus , arba k i logramas prekinio m e d a u s tris kartus „cukruotas" . Tokie pat rezultatai gauti ir apskaičiuojant savi­kainą: p a š a r a m s (cukrui) tenka beve ik p u s ė išlaidų. Suradus tarp bi­tynų didė j imo i r b ič ių še imų m e d a u s p r o d u k t y v u m o d ė s n i n g u m ą , gautas ne ig iamas ryšys (r = - 0,7). Vadinasi , b i tynus stambint i s i lpno­se Lietuvos bičių ganyklose neperspektyvu.

Kokia bi t ininkystės ateitis?

30

Iki Antro jo pasaul inio karo Lietuvoje b u v o užregistruota po 0,7 bi­čių še imos k iekv ienam ka imo gyventojui . Ar bi t ininkystė , panaši į ankstesnę , pris ikels atsikuriant m ū s ų kaimui . Matyt , ne .

P i r m a , pr ieš k a r ą d u trečdal ia i L ie tuvos ž m o n i ų g y v e n o kai ­m u o s e . Š i a n d i e n - pr ieš ingai . Antra , paki tęs d a u g u m o s k a i m ų gy­v e n i m o b ū d a s : sus ikūrus ios k o m p a k t i š k o s m ū r i n ė s g y v e n v i e t ė s . D i r b a m u o s e l a u k u o s e m a ž a i n e k t a r i n g ų (gars tukų, svėr ių , rug ia ­gėl ių) . . . p ik tžo l ių . G e r e s n ė s są lygos b i t in inkaut i t ik p a v i e n ė s e so­d y b o s e p a m i š k ė s e . I r t rečia , a t s i radus v e r t i n g e s n i ų už m e d ų b ič ių p r o d u k t ų p a k l a u s a i i r i špl i tus b ič ių varoatoze i , b i t in inkaut i ga lės t ik gerai p a s i r u o š ę b i t in inkai . Bi tes re ikia pr iž iūrėt i , o ne la ikyt i , ka ip tai b u v o d a r o m a seniau . B e ž m o g a u s pr iež iūros jos negal i g y ­vent i . B e to , s i l p n o s e g a n y k l o s e e k o n o m i š k a s b i t i n i n k a v i m a s į m a ­n o m a s tik b i tes i šskirsč ius m a ž o m i s g r u p e l ė m i s , tai yra la ikant d e ­cent ra l izuota i . T o d ė l ateitis p r i k l a u s o t radic inei m ė g ė j i š k a j a i b i t i n i n k y s t e i .

Tiesa, nega l ima pamiršt i i r s tambių bi tynų, bes ikur iančių ūkinin­kų bi t ininkų. Todėl art imiausiu metu Respubl ikoje m a t y s i m e dvi bi -t in inkavimo grupes : mėgė jus ir profes ionalus , gyvenančius iš bičių.

Bit ininkai profesionalai , turintys daugiau bič ių ir gyvenantys mies tuose , nors degalai i r brangūs , bet be bič ių vežio j imo neapsieis . N e g a l i m a palikti v i ržynų, neatvežus į juos bič ių. Jos re ikal ingos ūki­n i n k ų sėkl inių žol ių pasėl iams. Tie, kurie neturi savų, n u o m o s iš pro­fesionalų.

Kas gali bitininkauti Bitininkystė - tai tas pats, kas domėjimasis moterimis, manė senovės graikai. J . G r e i m a s

Bit ininkas - sena profesi ja. Tai rodo įvairių m ū s ų vietovių (kai­m ų ) pavadin imai : Avil iai (Zarasų r . ) ; Avilėliai (Šakių r . ) ; Bitinai (Ma-

31

r i jampolės r . ) ; Bitelė (Švenčionių r . ) ; Vaška i (Pasvalio r . ) ; Vaškia i (Klaipėdos r.) ir kiti.

M ū s ų senosios kartos moterų posakiai , ka d prie bič ių vyrų dar­bas , k a d bi t ininkauti gali tik vyrai ir t ik suaugę ž m o n ė s (Petrulis J . , 1990) , kažin ar teisingi. Gal teisingiau - klaidinga manyt i , k a d kiek­v ienas vyras j a u gali būt i bit ininku: bitės pačios pas irenka draugus -paga l bičiulystės kodeksą .

Rašyt iniuose šalt iniuose minimi ir bit ininkai . Tai labiau vyriškas užs iėmimas , nes bitės gyveno miškuose . Drevininkai , o drevinė biti­n inkystė klestėjo iki X V I š imtmečio , gerai pažinojo bič ių g y v e n i m ą , m o k ė j o su j o m i s elgtis. Laikui bėgant , bites pradėjo laikyti b i tynuose , šalia n a m ų , iš pradžių drevėse - drevėto m e d ž i o s tuobriuose ir kel­min iu ose avi l iuose, vėl iau - i šardomuose avil iuose. Bi t ininkystė iš medžioto j i ško verslo p a m a ž u tapo naminiu u ž s i ė m i m u , kaip gyvuli ­n inkystė ar paukšt ininkystė . Todėl tapo pr ie inama ir m o t e r im s . N o r s istoriniai šaltiniai rodo , kad moterys bi t ininkavo ir seniausiais lai­kais . Puikių bi t ininkių b u v o v isuomeniniuose b i tynuose . Pavyz­džiui , 1973 m. po 49,9 kg/b . š . surinko Joniškio r . bi t ininkė O. Bučie­nė , po 49,6 kg/b . š . - LŽI bit ininkės M. Balžekienė ir M. Radzevič iūtė . Iš penkiasdeš imties 1 9 7 1 - 1 9 7 5 m. respublikos bi t ininkystės p i r m ū n ų - 2 8 % moterų . Plintant b i t idėms su aviliais, turinčiais m a g a z i n ų rė­mel ius , palengvė ja darbas , nereikia moter ims sunkiai kilnoti .

Š iandien bi t ininkauti gali kiekvienas ž m o g u s , turintis potraukį , nealergiškas bič ių n u o d a m s , turintis sąlygas ir b i t in inkavimui keletą v a l a n d ų laisvo laiko. Profesoriaus J . Krišč iūno žodžiais : „...prie bičių yra maloniaus ias darbas , kuris yra kaip ir ž e m ė s ūkio p o e z i j a " (1932) . M a l o n u m a s - sve ikam žmogui . O alergiškam? Juk apie 500 vienkar­t inių įgė l imų pavoj inga net i r sveikam. T u o tarpu alergiškam pakan­ka kel ių įgėl imų. Alergiški bičių n u o d a m s ž m o n ė s imuniteto ne įgau­na. J i ems bi t ininkauti nerekomenduot ina .

P a g a l n e r a š y t a s ta isykles k l a i d ž i o j a n č i o s p i e č i a u s s a v i n i n k u t a m p a tas , kur i s j į s u g a u n a . T o d ė l b i t i n i n k u gali tapti k i e k v i e n a s i r b e t k a d a . T a č i a u , b e n o r o , y p a č p r a d e d a n t i e s i e m s , b ū t i n o s e le­m e n t a r i o s ž in ios . M a n a u , n e s e n s t a ž i n o m o r u s ų c h e m i k o i r b i t i ­n i n k o (pr iž iūrė jus io apie 100 b ič ių š e i m ų ) A. B u t l e r o v o ž o d ž i a i :

32

„ T i k r u b i t i n i n k u - b i č i ų š e i m i n i n k u - gal i b ū t i tas , kur i s gerai pa­žįsta v i są b i č i ų g y v e n i m ą i r m o k a ž in ias pr i ta ikyt i v e i k l o j e . " Bit i ­n i n k a u j a n t v a r o a t o z i n ė m i s s ą l y g o m i s , m o k y m a s i s i r d a l y v a v i m a s b i t i n i n k ų organizac i jo j e b ū t i n a s .

Nuo ko pradėti Turėti pakankamai gerų priemonių —

pusė darbo. W . B o l o e d o r m a s

Rūpest ingas pradedantys is pirmiausia stengiasi įsigyti būt iniau­sių b i t in inkavimo r e i k m e n ų (18 pav. ) .

Ž m o g u s turi pas tov ius b ioenerget in ius laukus , kur ie d a ž n i a u ­siai j a u č i a m i p e r p l a u k u s , pirštų galus i r ki tas k ū n o dal is . Šios s ro­vės labai s i lpnos , tač iau jas b i tės j u n t a ir į tas vietas dažniaus ia i ge­l ia. T o d ė l nere ik ia b ič ių bi joti , n e s b a i m ė s m e t u srovės suaktyvė ja . O kol p r i p r a n t a m a , ve idą ir y p a č galvos p l a u k u s , ka ip e lekt rodus , t iks l inga pr idengt i spec ia l iu t inklel iu veidui . N e t i r b ič ių nebi jan­č iam, n e r e a g u o j a n č i a m į kel is įgė l imus dirbant prie p ik tesn ių arba suerz intų b ič ių v e i d o a p s a u g a būt ina : jos bes iar t inanč iam pr ie avi­l io t ies iog segasi į drabuž ius , gelia. T o d ė l ger iau aps isaugot i , kad

18 PAV. Būtiniausi bitininkavimo reikmenys: 1 - tinklelis veidui; 2 - dūminė; 3 - bitininko kaltas

33

n e t r u k d y t ų darbui i r n e ž ū t ų pač ios b i tės . Jos , ka ip d a r b o ob jektas , y ra p a v o j i n g o s , vadinas i , n e g a l i m a nus ižengt i s a u g a u s d a r b o re ika­l a v i m a m s .

G e r u oru dirbant prie nepiktų , pavyzdžiu i , kaukaz ieč ių ar karni -k ų , t inklel io pr iek inė dalis (tiulis) n u s m a u k i a m a po s m a k r u , o k e p u ­rė, ka ip skrybėlė , a p s a u g o p laukus n u o erz in imo i r veidą n u o saulės spindul ių . Patyrę bi t ininkai t inklelių nevarto ja , be t juos b i t y n e turi s v e č i a m s arba užs ideda patys , kai susierzinusios v e ž a m o s bi tės i r p a n .

N e g a l i m a užmiršt i , kad pavasarį ir rudenį , kai šaltesni orai , bi tės m ė g s t a lįsti po drabužiais . U ž m a u t ą ant galvos ve ido tinklelio apačią reikia pakišti po apsiausto apykakle . Vyrai dažniausiai dėvi chalatus rankogal iuose su gumelėmis . Moter ims labiau tinka įvairių m o d e l i ų kombinezona i .

D ū m i n ė reikal inga bi tėms reguliuoti tvarkant l izdą, šal inant n u o korių bites . Ne vietoje pasirodžiusios truputį p a r ū k o m o s ir jos b e m a ­tant pasi traukia . Šalti , saikingai vartojami d ū m a i bites ramiai nubai ­do . Prieš apžiūrint piktesnę še imą, tikslinga pro laką du tris kartus parūkyt i . Bitės puola prie korių narvel ių prisigerti mais to ir apsira­m i n a . D ū m i n ė var to jama ir g y d y m u i , kai ant įs irusenusio dūl io už ­d e d a m i vaistai i r d ū m a i puč iami pro laką.

D ū m i n ė j e p irmiausia u ž d e g a m a s suglamžytas laikraščio gabalėl is i r d e d a m a s ci l indro apačioje ant grotelių. Po to užpi lama susmulk in­to (sauso) dūlio. Kelis kartus p a s p a u d u s oro pūsterį , dūlis įs idega, ta­da ant viršaus užpi lama s tambesnių dūlio gabalėl ių.

D ū m i n e i t inka sausas , nesmal ingų m e d ž i ų (gluosnių, topol ių, drebul ių) dūlis . Beržiniai tręšuliai nerekomenduot in i : turi b i tėms n e ­m a l o n ų kvapą . Bit ininkai d ū m a m s vartoja m e d ž i ų kerpes , k u k u r ū z ų b u r b u o l i ų šerdis, tabako ar bitkrėslės st iebus.

Vokieti jo je , ypač bi t ininkaujant bit idėse, naudot inos m a ž o s d ū m i ­nės , iš kurių d ū m a i išpučiami b u r n a arba elektriniu įtaisu.

Kal tas reikal ingas ardant bič ių l izdus. M a t jos stengiasi užpik iuo-t i n e p r a l e n d a m u s plyšel ius ir taip pritvirt ina pačius rėmus . Kal tu n u ­va lomi ne vietoje pasiūt i koreliai , nešvarumai nuo avilio d u g n o , n u o skir tukų at laisvinami rėmai .

34

A V I L Y S

Rikiuojasi į eilį Spalvingi aviliai. Jie gintaru man šviečia Ir kvepia kaip šilai. L . V a i n i k o n i s

Šiandieninė b ič ių buve inė - avilys. Lietuvoje išplitę aviliai D a d a -no-Blato rėmais , kur ių m a t m e n y s : l izdo - 43,5 x 30,0 cm, m a g a z i n o -43,5 x 14,5 cm. R ė m ų sijelių plotis - 2,5 cm (19 pav. ) . Kai kas n a u d o ­ja pažemintus : daugiaaukšč ių - 43,5 x 23,0 cm arba tik magazin in ius rėmel ius . G a l i m i i r kitoki m a t m e n y s , svarbu, kad bi tyne j ie b ū t ų vie­nos konstrukci jos . Nestandart iniai apsunkina inventoriaus , dirbtinių korių ir k i tokių avil ių naudoj imą.

Ž e m a r ė m i ų D a d a n o - B l a t o m a t m e n ų avi l ių t i n k a m u m ą m ū s ų s ą l y g o m i s r o d o i r š iandienin ia i a p s k a i č i a v i m a i ( Š p o k a s L , 1990) . I š ­i lgai k o r i ų š i l u m a pl inta ž y m i a i ger iau n e g u skersai jų . Ž i e m ą avi­l io l i zdo š i l u m o s l a i d u m a s p r i k l a u s o n u o oro srovių l izde . K a d l iz­d a s b ū t ų o p t i m a l u s , j is ne tur i būt i kvadra t inė s f o r m o s . L i z d a s , s u d a r y t a s i š D a d a n o - B l a t o r ė m ų , v idut in io s t i p r u m o b i č i ų še imai yra o p t i m a l u s . M i n ė t o r ė m o plot is rac ional ia i p a r i n k t a s mais tu i

19 PAV. Standartinis lizdo rėmas (a) ir rėmo petuko padėtis vidinės avilio sienos falce (b) (matmenys milimetrais)

35

pasiskirs tyt i . Ž i e m ą , per ša lč ius , b i tės a ts idur ia r ė m ų v i d u r y j e , š i l ­č iaus io je v ieto je .

Pirkti ar p a č i a m daryti avilį? Je igu nesate stalius, neturite darbo su įrankiais i r m e d i e n a įgū­

džių be i t inkamų darbo sąlygų, nesi imkite precizinio darbo. Ger iau įsigyti p a g a m i n t ą avilį. Nebūt inai naują , ga l ima suremontuot i seną ir kelerius m e t u s sėkmingai bit ininkauti .

Jei senas avilys stovėjo uždengtas , t ikriausiai jo vidinė dalis svei­ka , m a t m e d i e n a , impregnuota bičių pikiu, nedrėksta i r s i lpniau p ū ­va . Jei išorinė avil io dalis apysveikė tik viena kita lentutė supuvusi , jos pake ič iamos sveikomis . Trobagrybiai dažniausiai sugadina avil ių d u g n u s . J iems restauruoti t inka grindlenčių atl iekos. Suremontuotas avi lys p e r d a ž o m a s , i šdezinfekuojamas.

Je igu avilys stovėjęs ilgiau ar j a m e gyveno sveikos bitės , infekci­jos šalt inių neturėtų būti . Pavyzdžiui , varoatozės erkės (kai bičių nė­ra) avilyje išsi laiko iki 35 parų. T u o tarpu askosferozės sporos ar n o -z e m a t o z ė s sukėlėjai teršaluose gyvybingi išsilaiko iki dvejų metų . Nešvar iuose avil iuose apgyvendint i sveikas bites nehigieniška.

Remontuo jant seną avilį ar darant naują, svarbu išlaikyti re ik iamą a ts tumą tarp v idaus rėmų. Bičių biologinis a ts tumas yra 8 ± 1 2 mm

20 PAV. Butinas tarpas avilio lizde tarp korių

36

(20 pav . ) . 12 mm ats tumas didžiausias . K u o m e t bitės uždengia perus ar m e d ų kor ių narvel iuose , tarpai tarp jų susiaurėja iki 16 m m . Tai mažiausias a ts tumas . Tarpel ius , pro kuriuos bitės nepra lenda, tai yra s iauresnius kaip 6 m m , užpikiuoja , o platesnius kaip 12 mm linku­sios surišti koriais . A b i e m atvejais rėmai surišami su avil io v idinėmis s ienomis , a p s u n k i n a m a s darbas .

Pagr indinė avil io dalis - rėmas . Jie gaminami iš nešakotos puši­nės ar egl inės m e d i e n o s . Seri j inės g a m y b o s r ė m ų šoninės sijelės vir­šuje paplatė ją (21 pav . ) . Pat iems gamint i patartina pagal n o r i m o rė­m o (standart inių m a t m e n ų ) šabloną.

Avi l io išoriniai m a t m e n y s b i tėms neturi re ikšmės. Stacionarūs aviliai gali būt i s toresnių lentų, sunkesni . Laikant bit idėse, kad būtų lengvesni , d a r o m i iš p lonesnių lentučių. Aviliai iš išorės n u d a ž o m i bič ių geriausiai sk ir iamomis spalvomis : baltai , geltonai , mėlynai ar­ba šių ir kitų spalvų deriniais nupiešiant k a m p u o t a s f igūras, kurias bitės geriau skiria. Dažyt i aviliai daug ilgiau laikosi, nedažyt i - t rum­paamžia i (apie 12 metų) , skurdina aplinką.

Avi l iams tinka eglės ar pušies nesmalingos vertingos lentos. Vidi­nės dalys g a m i n a m o s iš minkštesnės medienos: l iepos, tuopos, juo-

•

21 PAV. L Standartinio avilio pjūvis: A - stogas; B - magazinas; C - lizdas; D - dvigubas dugnas; E - magazino rėmas; F - lizdo rėmas; G - tarpsienių apšiltinimas; S - skarda; L - lakos anga. U. Rėmų praplatėjimai - petukai (P)

37

dalksnio lentų. Išorinė lentos pusė (pagal išpjovimą) ka lama į viršų, kad nesiriestų kraštai. Į tarpsienius dedama nelaidžių ši lumai medžia­gų: spalių, pakulų, samanų, š iaudų (avižinių) kapoju. Blogesnės yra džiovintos durpės, medžio pjuvenos ar drožlės. Į apšilt inamąją m e ­džiagą truputį įmaišius negesintų kalkių, neapsigyvena skruzdėlės.

Svarbi avilio dalis yra laka. Apatinė daroma 300 -450 mm ilgio ir 20 mm aukščio. Jos dydis pagal metų laiką ir šeimos st iprumą reguliuo­jamas ištraukiamais papildomais kamščiais su mažesnėmis lakutėmis (22 pav.) . Bites vežant ar žiemai lakos pridaromos lakos grotelėmis.

Pagal re ikalavimus laka turėtų būti kiek aukštėl iau už d u g n o pa­viršių. Autor ius naudo ja avilius, kur iuose lakos n u o d u g n o pakel tos v i e n u trečdaliu r ė m ų aukščio. Ž iemai pr idengiamos specia l iomis lentutėmis . Jos patogesnės , nes geriau vėdinasi l izdas, o pavasar į iki pat ikr in imo nebūt ina pravalyti lakas: jos n iekuomet neužs ikemša .

N u o d r ė g m ė s ir skruzdėl ių aviliai pakel iami . Stovai gali būt i įvai­rūs . Paprasčiausi - į ž e m ę įkalti keturi tvirtos medienos kuol iukai . D a u g gražiau atrodo i r patogiau naudot i k i lno jamus s tovus . P a v y z ­džiui , keturios tvirtesnės medienos 2 0 - 2 5 cm aukščio sijelės, su jung­tos lentelėmis (23 pav. ) . S tovo aukštį pas irenka pats bi t ininkas pagal ūgį , k a d bites apžiūrint nereiktų kūprint is ar stiebtis.

„ B e d u g n i u s " avil ius gamint i paskat ino ir šaltesnės ž iemos , ir ek-toparazi to Varna jacobsoni erkės išplit imas. Lietuvoje V. Kiel ius , A. Laurenčikas i r kt. avil iuose pakėlė l izdus, k a d po rėmais ti lptų er-kėgaudės . Tai i r b u v o „ b e d u g n i ų " avilių pradžia .

„ B e d u g n i a m e " avilyje vietoj sandaraus d u g n o įtaisytas dvigubas t inklas: apatinis - retesniais langeliais n u o graužikų, o viršutinis -tankesnis ( 4 x 4 m m ) , p r o kurį iškrenta erkės i r smulkios šiukšlelės.

38

23 PAV. Avilių stovai: a - matmenys: b-su dugnu žiemos apšiltinimui

„ B e d u g n i a i " aviliai išplitę Europos Są jungos šalyse, Lietuvoje b a n d o m i . A p i b e n d r i n u s užsienio i r m ū s ų šalies b i t ininkų patyr imą, ga l ima teigti, kad :

1) „ b e d u g n i a i " aviliai geriau vėdinasi net ir ž iemą, v idus b ū n a sausas ;

2) nepeli ja apat inių korių kampai ; 3 ) v e ž a m u s su b i tėmis avil ius nereikia papi ldomai vėdinti ; 4 ) padė jus po t inklo dugnais pat iesalus, gal ima kontrol iuoti erkių

g a u s u m ą net neardant l izdų. Jei ž iemą per parą nukrenta po erkę, b i ­tės ž iemoja normal ia i .

Lietuvoje bi tės per ž iemą taip pat peržiemoja , tik suvartoja dau­giau ž ieminio mais to (A. Amšie jus , 2001) .

S T E B I M A S I S A V I L I U K A S . Kai kas butuose , verandose , sodų na­mel iuose laiko egzot inius gyvūnėl ius ar paukštel ius . Daržel iuose į rengiami baseinėl iai v a n d e n s gė lėms, žuvelėms. Tačiau apiar iumų p a s i g e n d a m a . Laikyt i osmi jas ar kitas solitarines bites reikia didesnės patirt ies . Įrengti stiklinį avil iuką n a m i n ė m s b i tėms n e s u n k u .

Avi l iuko rėmel ių m a t m e n y s gali būt i įvairūs. Ger iau vartoti stan­dart inius , t u o m e t stebimąjį avil iuką gal ima sukomplektuot i iš nor­mal ių še imų. Patart ina pradžiai apgyvendint i s i lpnesnį spiečių: per vasarą še ima neišs ivysto iki labai stiprios, o bitės pas iuva duotus dirbtinius korius . Ž iemai gal ima apgyvendint i s i lpnesnę, su senesne mot inėle še imelę .

Avi l iukas d a r o m a s medinis su organiniais (nedūžtančiais) stiklais šonuose . S i lpnai šeimelei p a k a n k a 6 - 7 standartinių l izdo rėmų. Lai­kant kambary je nuolat , v idurvasar į dalį dengtų perų tenka perkelti į

39

normal ias še imas , o l izdą papildyti dirbtiniais koriais. G a l i m a įtaisy­ti ir m e d u v ę arba bites laikyti s tandart inio dydžio avilyje.

S tebimojo avi l iuko vieta - ant palangės . Svarbu, kad jo laka tiesio­giai (ar pro koridorėl į ) jungtųsi su lango apačioje padaryta laka: bi tės turi jausti apl inką. Perkeltos n u o palangės bitės paskl inda ant stiklų, j u d a i r per ž iemą neišgyvena .

Komplektuo jant šeimelę žiemai , paprasč iau korius su mais tu pa­imti iš normal ių še imų. Gal ima ir viršl izdinė mait intuvė, kuri reika­l inga p a p i l d o m i e m s m a i t i n i m a m s ar vandeniui (pavasarį) .

Į avi l iuko sienelę neturi šviesti saulė , ją reikia pridengti , kitaip nu­kenčia koriai . Šviesą bitės pakenčia .

M a n a u , kad stiklinis avil iukas su nepiktomis (kaukazinėmis , kar-nikos ar bakfast inėmis) bi tėmis - p i rma s mėgėj iškosios bi t ininkystės žingsnis .

V I E T A B I T Ė M S •

Šiandieninis ka imas gerokai pasikeitęs . Sodybos išsidėsčiusios prie gerų kel ių, geležinkelių. Bitynui čia prasta vieta: greitas trans­portas bites t raumuoja , nuolat inė sunkiasvorio transporto vibraci ja jas erzina, y p a č ž iemą. Geriausia avil ius laikyti pamiškė je , v ienkie­myje , d idesnės sodybos sodo pakraštyje , atokiau n u o kelio.

Bendr ie j i b i č i ų l a i k y m o r e i k a l a v i m a i : pr ie f e r m ų , s a n d ė l i ų , m o ­k y k l ų ar k i tų n u o l a t i n i o m a s i n i o ž m o n i ų ar g y v u l i ų s u s i t e l k i m o v i e t ų b i t e s g a l i m a laikyti , n e a rč iau k a i p u ž 0,5 k m ; p r i e j u d r i ų p l e n t ų , g e l e ž i n k e l i ų , d i d e s n i ų e ž e r ų ar v a n d e n s t v e n k i n i ų - už 0 , 1 - 0 , 2 k m .

Dal is pradedančių jų nori avilį kitą pastatyti ba lkone ar šiaip tarp n a m ų . Reikia žiūrėti , kad virš avil ių nebūtų aukštosios į tampos lai­dų. Po elektros laidais avilius le idžiama statyti ne arčiau kaip už 35 m, kad b ū t ų išvengta elektrinio lauko įtakos.

S v a r b u avilį ar bi t idę apsaugoti n u o vyraujančių vėjų. Je igu j ie lai­k o m i labai atviroje vietoje, vasarą vėjo gūsiai b laško grįžtančias su nešul iais bites , dalis jų žūsta. Ž iemą nepageidaut ina , kad vėjas pūstų į avil ių lakas: bitės ž iemoja b logiau, suvartoja 2 - 3 kg daugiau mais ­to. N u o vyraujančių vėjų pusės bi tyną gal ima apsodinti aukštesniais

40

medžia is , o iš kitų - žemesniais ir nektaringais želdiniais . Tai bus užuovė ja ateičiai, o pradžio je pagal ga l imybę tokią vietą tenka pa­rinkti.

Laikant bi tes tankesnėje gyvenvietė je ar bendri jų soduose , ka imy­nus n u o bič ių turėtų saugoti 2 m aukščio gyvatvorė arba lentinė tvo­ra. Bitės, paki lus ios aukščiau, m a ž i a u pavoj ingos ž m o n ė m s . Apskri ­tai avil ių lakos turi būt i atsuktos į savą, o ne į k a i m y n o sklypą.

S a u g u bi tes apgyvendint i namel iuose ar specialiai suręstuose pa­statuose. La ikant nuošal iau, bi t idės , namel ia i ar net patys aviliai turi būt i užrakint i . N a m e l i ų langai i r durys sandariai uždaromos , kad ne­landžiotų bi tės vagi lės . L a n g ą patart ina uždengt i r a u d o n u stiklu: bi ­tės šioje šviesoje n e m a t o ir ne lenda .

Kiek vienoje vietoje ekonomiška i aps imoka laikyti ir prižiūrėti bi­čių še imų?

P a v y z d ž i ų tur ime iš k a i m y n i n i ų šalių. Pavyzdžiui , Suomi jo je , kurio je v ienai b ič ių še imai tenka per tūkstantį hektarų bendro jo p lo­to , o vasarą saulė nenusi le idžia 73 paras , m e d u n e š i u i i šnaudot i v ie­no je vieto je s ta toma 6 - 1 5 b ič ių še imų, todėl i r s u r e n k a m a po 4 0 - 8 0 k g / b . š . m e d a u s . Lietuvoje bič ių šeimai tenka apie 70 ha ben­drojo ploto. T a d kiek nevežio jant vienoje vietoje ga l ima prižiūrėti bi ­čių še imų? Ankstesnia is apskaič iavimais (J- Straigis, 1981) , m ū s ų ša­lies b ič ių ganyklos gali išmait int i apie 200 tūkst . b ič ių še imų. Vidutiniškai ganyklos apyl inkė pajėgi išmaitinti iki 50 bičių še imų. G a n y k l ų t u r t i n g u m o ir bičių še imų kiekio koreliacija yra ne ig iama (r = - 0 , 6 7 ) .

Kaip įsigyti bičių

Pradedantys is turi žinoti , ko ir kiek iš bičių nori . N u o to priklau­sys i r pradinis b i t y n o dydis . G y v e n i m o patirtis rodo, ka d nežinant apyl inkėje (apie 2 tūkst. ha plote) b i tėms n a u d i n g ų augalų plotų ir k iek apyl inkėje j au yra jų še imų, negal ima steigti didelio pradinio bi ­tyno. Geriausia pradėt i n u o dviejų bič ių še imų. Kodėl?

4

Prašyt i v ieno spiečiaus neteisinga. Ž u v u s vienintelės še imos m o ­tinėlei , sunyksta ir pati še ima. O turint b e n t dvi , še im a be mot inos pr i jungiama prie normal ios ir ši sustiprėja. Po kiek laiko iš st ipriosios še imos lengvai a ts tatoma antroji . Arba davus iš normal ios še imos ko­r į su nedengta is perais , še ima be mot inos j u o s išaugina. Past ipr inus ją kor iu kitu dengtais perais , gal ima išlaikyti dvi še imas .

A p ž v e l k i m e tris nau jų še imų įsigi j imo gal imybes . ' i ' >> • >• > '

N A T Ū R A L Ū S S P I E Č I A I

M ū s ų krašte b i tės p r a d e d a spiesti b i rže l io v idury je . Ta i nere iš ­kia , k a d anks tyvesn i spiečiai negal imi . A p i e a n k s t y v ų j ų spieč ių n a u d ą bylo ja sena vok ieč ių b i t in inkų patar lė : „ G e g u ž i n i o sp ieč iaus ver tė ka ip v e ž i m a s š ieno, b iržel inio ka ip r i ebaus ga idž io , o l iepos -b e v e r t i s . "

Ankstyvie j i spiečiai b ū n a stipresni ( 2 - 3 k g ) , o apgyvendint i iki ru­dens išvysto normal ias še imas i r netgi pr ineša m e d a u s . Tokio spie­č iaus bi tės labai darbingos . Teigiama, kad pirmalakia i i šskrenda su s eno mis mot inė lėmis . Antralakiai ir kiti išspiečia su j a u n o m i s , nevai ­s ingomis mot inė lėmis , kartais spiečiant jos ir susiporuoja . Spiečiai b ū n a silpni, tik 1 0 0 - 2 0 0 g. Todėl mažesnius kaip 1,5 kg spiečius t iks­l inga jungt i po du arba pridėti prie s i lpnesnės še imos . Spiečiai jun­g iami p r o bič ių koštuvą (24 pav. ) , k ad nepatektų antroj i motinėlė . Prakt iškai didesnė t ik imybė sugauti p i rmalakius spiečius , nes j ie su senomis mot inė lėmis susimeta kur nors b i tyne arba arti jo . Tai paste­bi savininkas ir susisemia.

Laba i p a t o g u , kai bi tės susimeta k u r nors po m e d ž i o šaka (25 pav . ) . T u o m e t paprasta susemti . Je igu m e d i s nevert ingas , spie-

42

25 PAV. Susimetą bičių spiečiai: a - prieinamoje; b - sunkiai pri­einamoje vietoje

čius p e r n e š a m a s tiesiog su nupjauta šaka. Pasiskleidusį tarp šakų spiečių susemti sunkiau. Reikal inga patyrusio bi t ininko pagalba ir t a m tikros p r i e m o n ė s (26 pav . ) . Spiet inė įkel iama per spiečius, di­d ž i u m a bič ių į ją nuš luo jama arba n u s e m i a m a medin iu šaukštu. V ė ­liau, p a d ū m i n u s , je igu motinėlė papuola į spietinę, l ikusios bitės su­eina pačios . S m u l k ū s spiečiai , ypač pakibę po šakomis i r aukštai , s u r e n k a m i spiečių r inktuve (27 pav . ) .

Susemtas spiečius la ikomas iki vakaro , po to sule idžiamas į pa­ruoštą avilį. Spiečiaus b i tėms tikslinga duoti pasiūtus ir dirbtinius k o ­rius. Je igu jų nepakanka , gal ima pritvirtinti bent siauras korio juoste-

41

les r ė m ų viršuje. Bitės, suleistos į tuščius rėmus, suskersuoja korius.

Kiek spiečiui duoti korių, n u s a k o spie­čiaus m a s ė svarais + 2 koriai . Pavyzdžiui , spiečiaus m a s ė 2 kg, arba 4 svarai . Vadinas i , reikės 6 korių.

Sp iesdamos bitės m e d a u s gurklel ius pri­sigeria maisto . Bitės m a s ė apie - 100 mg, o spiečiaus bitės - 140 mg, k i lograme b ū n a apie 7000 bičių.

Suleistas į avilį spiečius bent tris dienas nemai t inamas cukraus s irupu, nes bi tės , pri­sigėrusios pi lnas m e d a u s pūsleles , gali pa­kartotinai išspiesti . K a d bitės nepabėgtų , jos „pr i r i šamos" : į l izdą įdedamas korys su ne­dengtais perais .

N a t ū r a l a u s sp ieč iaus įs ig i j imas - pa ts p ig iaus ias kel ias pradėt i b i t in inkaut i . Todėl g a l i m a p lanuot i jų a t skr id imą i š anks to , p a ­ruoš iant savo gyvenvie tė j e (ar p a m i š k ė j e )

sp ieč iaus g a u d y k l ę . P a p r a s č i a u s i a , k u o m e t kor io g a b a l a s arba pa ts rėmel i s s u k o r i u p a k a b i n a m a s k u r nors m e d y j e p o š a k a arba p a v ė ­s inė je (28 p a v . ) . J e i g u s o d y b o j e yra s e n ų avi l ių , g a l i m a paruoš t i v i e n ą i š jų . I šval ius į d e d a m i 2 - 3 šv iesūs koriai (nors l ab iau vi l io ja t a m s ū s , b e t j u o s p u o l a v a š k o k a n d y s ) , ant j ų u ž l a š i n a m a p o lašą m e l i s o s a l ie jaus . K v a p a s vi l io ja l ankuoles , a tvedanč ias sp ieč ių . A u ­tor ius tuo b ū d u per dve jus m e t u s su laukia v i e n o spieč iaus . Ka i k a s m a ž u s avi l ius ar t ies iog specia l ia i p a g a m i n t a s v i l iokles įkel ia į m e ­dį (29 p a v . ) .

Per savaitę po spiečiaus a p g y v e n d i n i m o bites t ikslinga apdorot i i r n u o erkių, nes še imoje dar nėra dengtų perų.

D I R B T I N I A I S P I E Č I A I

Pagr indinė dirbt inių spiečių s u d a r y m o pagal rusų bit ininkystės profesor iaus G. T a r a n o v o taisyklę: ankstyvi, su nesusiporavusia bičių motinėle spiečiai būna silpnesni, o su vaisinga ir vėlyvi - stipresni.

Pradedantys is , sulaukęs spie­č iaus, antrą še imą gali įsigyti pas b ič iu l į , t .y. n u s i p i r k t i d irbt in į spiečių. Vidut inis spiečius suda­r o m a s i š 2 - 3 kor ių dengtais pe­rais ir 2 kor ių su mais tu ir vande­n i u , pr ie j ų dar n u š l u o j a m a j a u n ų bič ių. S u d a r y t a m spiečiui į d e d a m a s dengtas mot inos nar­velis arba j a u n a nevais inga moti ­n ė l ė (30 p a v . ) . Treč ią sava i tę dirbtinį spiečių t iksl inga past ip­rinti dar d v i e m koriais su deng­tais perais ir j a u n o m i s bi tėmis . Tokia še ima sulaukia rudens ir normal ia i p e r ž i e m o j a . Keič iant dalį m e d a u s c u k r u m i , gal ima ir produkci ja .

45

46

Kaip bitės gyvena Bičių šeima stebėtojui atrodo kaip ypatingas biologinis vienetas, kuriame viskas egzistuoja kiekvienam ir kiekvienas egzistuoja viskam, kuriame dalis ir visuma sudaro vienybę. J . C h a l i f m a n a s

B I Č I Ų Š E I M A -B I O L O G I N I S V I E N E T A S

K a ip n u r o d o m a 2 skyriuje, d a u g u m a bit inių gyvena pavieniui . Vienintel is b e n d r a v i m a s , kai mot inėlės poruojasi su patinais . V a b z ­d ž i ų s is temoje , p a g a l K. G. Batlerį (1969) , iš 30 būr ių 8 v ienaip ar ki­taip bendrau ja . T i k dvie juose būr iuose , termitų ir skruzdėl ių (Isopte-ra) b e i b ič ių ir v a p s v ų (Hymenoptera), v i suomenin is g y v e n i m a s pasiekęs aukšč iaus ią laipsnį, n e s še imose egzistuoja dvi moter i škų

vabzdžių grupės . Termita i ir skruzdėlės - istoriškai vyresni v isuomeninia i vabz­

džiai . Tarp jų pavieniui gyvenanč ių nėra. T u o tarpu taip gyvenanč ių bič ių i r v a p s v ų gausu . M e d a u s gaminto jų v isuomeninis vientiso or­g a n i z m o lygis išsivystęs labiausiai : sugeba palaikyti re ik iamą tempe­ratūrą še imos viduje i r palankiu metų laiku susirenka mais to atsargų du kartus i lgesniam nepa lankiam laikotarpiui .

N a m i n i ų b ič ių še imos , kaip biologinio vieneto, dydžiai pateikti

2 lentelėje.

2 L E N T E L Ė . Vidutinio stiprumo bičių šeimos dydis

Laikotarpis Šeimoje bičių, kg Korių Perų

Iki 0 5 01 1,5 12 3 0 0 0

Iki 07 01 3,0 18 15000

Iki 09 01 2,0 12 1000

B I Č I Ų Š E I M O S N A R I A I

Bičių še imą sudaro motinėlės , bitės darbininkės ir tranai (31 pav . ) . V a s a r ą še imoje b ū n a įvairių vystymosi stadijų perų.

Motinėlė - s tambiausia iš visų še imos narių. Jos k ū n o ilgis -2 0 - 2 5 m m . Itin didelis pilvelis : jo neuždengia sparneliai , ka ip bitės darbininkės . Mot inė lė i šgyvena iki 5 metų . Daugiaus ia kiaušinėl ių s u d e d a antraisiais g y v e n i m o metais . Kai mot inėlė deda kiaušinėl ius , b i tės darbininkės ją nuolat prižiūri , mait ina labai b a l t y m i n g u mais ­tu - b ič ių pienel iu , kurį pačios gamina . Geros motinėlės pa lankią va­sarą per parą gali sudėti 1500 kiaušinėlių, o geriausios - iki 2000 ir daugiau . Per m e t u s motinėlė sudeda 1 5 0 - 2 0 0 tūkst. kiaušinėl ių, per parą atstato savo svorį . Tai vienintelė šeimoje visiškai išsivysčiusi pa­telė, galinti dėti apvais intus ir neapvais intus kiaušinėl ius pr ik lauso­m a i n u o korio akel ių rūšies.

Tranas - t rumpesnis , bet storesnis už motinėlę . Jo k ū n o ilgis -1 5 - 1 7 m m . Tranai išsirita pavasarį i r vasarą. Išsiritę lytiškai subręsta per dvi savaites . Ši l tomis saulėtomis d ienomis skra idydami ore j ie ieško j a u n ų motinėl ių ir, susit ikę su jomis , poruojasi .

Tranai - patinai. Normal iose šeimose vasaros pabaigoje, pasibaigus meduneš iui (ir vasarą) , bitės išveja tranus. Jie paliekami tik šeimose, kuriose nėra vaisingos motinėlės: čia jie gali išgyventi ir iki pavasario. Tranų buvimas rudenį bičių šeimoje paprastai reiškia, kad šeimą išti­ko nesėkmė - joje arba visai nėra motinėlės , arba j i nevais inga.

Bitės darbininkės - patelės , turinčios neišsivysčiusius lyties orga­n u s : jos smulkesnės už mot iną i r t ranus. Jų g y v e n i m o t r u k m ė pri­k lauso n u o sąlygų, kur iomis gyvena ir dirba: pavasarį st ipriose, svei­

kose še imose b i tės vidutiniškai gyvena 2 8 - 3 2 dienas, o s i lpnose, ku­riose b ič ių m a ž a i ir g y v e n i m o sąlygos ne tokios pa lankios - t rum­piau. Vasarą st ipriose še imose bitės i šgyvena apie 35 dienas , o ž iemo­j i m o la ikotarpiu per ž iemą. Kinta ir b ič ių darbininkių kiekis šeimoje : pavasar io sulaukia iki 1 5 - 2 0 tūkst. ; vasaros - 4 0 - 6 0 tūkst. , rudeniop vėl sumažė ja iki 2 0 - 2 5 tūkstančių.

Visus d a r b u s , k a d bič ių še ima galėtų gyvent i i r daugint is , at l ieka bi tės darbin inkės . D a r b o pasidal i j imas pr ik lauso n u o bič ių amžiaus . J a u n o s dirba avil io viduje i r v a d i n a m o s avil io b i tėmis . Dvie jų savai­čių a m ž i a u s b i tės p r a d e d a skraidyti : pradžio je or ientuot is , vėl iau ž iedadulk ių i r n e k t a r o rinkti . Tokios t a m p a r inkė jomis , arba lauko b i tėmis .

P irmąsias tris dienas išsiritusios iš narvel ių bitės valo korių nar­vel ius. Jų o r g a n i z m a s tvirtėja, ir jos pradeda dirbti sudėt ingesnius darbus : 4 d ienų amžiaus bitės mait ina lervutes, pradžio je vyresnes -m e d a u s ir ž iedadulkių mišiniu, o n u o septintos dienos j aunas mait i ­na pienel iu , g a m i n a m u žandų bei ryklės l iaukų.

6 - 1 4 d ienų a m ž i a u s bitės š i l tomis saulėtomis d ienomis išlekia apsiskraidyt i . Iše ina ant pr ie lakio , pasikel ia ir, a ts igręžusios ga lvo­m i s į avil į , lekioja priešais j į į s i d ė m ė d a m o s lakos vietą, avil io spalvą ir formą, jo padėt į kitų avil ių ar daiktų atžvilgiu. Truput į palaksč iu­sios ir išs ival iusios grįžta į avilį . Vė l iau bi tės pala ipsniui laksto vis il­g iau ir tol iau. Avi ly je pas imai t inusios ir pai lsė jusios jos tol iau augi­na perus .

N u o 8 iki 18 dienų, kai geras meduneš is , bitės pri iminėja iš skrai­dančių jų nektarą ir perdirba j į į m e d ų . 1 2 - 1 8 dienų amžiaus m e d u n e ­šio m e t u g a m i n a daug vaško ir s iuva korius. Be šių darbų, kai kurios bitės i r tol iau va lo kor io narvel ius, taiso juos , k a d motinėlė galėtų dė­ti k iaušinėl ius .

M a ž d a u g n u o 1 4 - t o s dienos bitės pradeda rinkti nektarą , ž ieda­dulkes ir vandenį . Jos saugo avilio laką, neįsi leidžia į j į pašal inių gy­vento jų , pa la iko avilyje švarą ir prireikus j į vėdina. Normal io je šei­m o j e b i tėmis r inkė jomis t a m p a trijų savaičių bitės.

Bič ių darbai renkant maistą pr iklauso n u o še imos būklės i r m e d u ­nešio p o b ū d ž i o : j u o daugiau šeimoje perų , tuo daugiau bitės neša

49

S k r a i d y d a m a n u o ž iedo ant ž iedo , j i ap­l impa (dėl sk ir t ingų elektr inių krūvių) žie­d a d u l k ė m i s , daugiaus ia prie p laukel ių . K o ­je l ių šepetėl ia is surenka ž iedadulkes n u o k ū n o , suvi lgo se i lėmis i r nektaru , p a d a r o jas l ipnias ir s u d e d a į užpaka l in ių ko jų gurbe-l ius, lygiai kairė je i r dešinėje pusėse . Čia žie­dadulkės į g a u n a suploto gumulė l io formą: l ė k d a m a bi tė j į gerai pr i la iko plaukel ia is . Ž iedadulkės , sukrautos gurbel iuose , vadi ­n a m o s kamuolė l ia i s . Sugr įžusi į avil į , k a ­muolė l ius n u s t u m i a į kor io narvel ius spyg­liais, esančiais ant v idur inės ko jos b l a u z d o s .

A n t m o t i n o s i r tranų užpakal in ių ko jų gurbel ių nėra .

Bitė turi dvi poras sparnų, pritvirt intų pr ie krūt inės šonų. Priešakinė sparnų pora didesnė už užpakal inę ir tupint ją pr idengia (37 pav. ) . Skrendant abu sparnai suk imba ir veikia kaip vienas .

36 PAV. Bitės trečiosios poros kojos blauzda su gurbeliu (G)

37 PAV. Priekinis (1) ir užpakalinis (2) bitės sparnai. Išilginės gyslelės: C - kastalinė; Ra - radialinė; M - medialinė; An - analinė; Cu - kubitalinė; I-III - kubitaliniai narveliai; R - radialinis narvelis; D - diskoidalinis taškas; a ir b- kubitalinės gyslelės atkarpos, reikalingos kubitaliniams indeksams apskaičiuoti

53

N u o avilio bitės gali nuskrist i daugiau kaip 5 km, tačiau naudin­gas skr idimas n e b ū n a tol imesnis kaip 3 km. Bitės skr id imo greitis pr ik lauso n u o nešul io , vė jo s t iprumo, krypties i r kt. M a n o m a , ka d be nešul io bi tė gali lėkti 65 k m / h , o su nektaru ar ž iedadulkėmis -2 0 - 3 0 k m / h .

Pilvelis. Mot inos ir bitės darbininkės pilvelis sudarytas iš šešių, o t rano - iš septynių aiškiai m a t o m ų narel ių. Kiekvienas narel is suda­rytas iš didesnio (viršutinio) ir mažesnio (apatinio) pusžiedžio . Nare ­liai i r jų dalys tarpusavyje sujungtos plėvele (pleuritais) . Ta ip suda­rytas pilvelis labai pas lankus . Bitė gali j į išplėsti , lenkti , sutraukti ir pailginti . Pilvelyje yra kraujo apytakos , k v ė p a v i m o , šal inimo, vaisos , geluonies ir n e r v ų telkiniai - gangli jai.

Bi tės krau ją h e m o l i m f ą varinė ja panaš i į v a m z d e l į š irdis . J i yra viršut inė je pi lvel io daly je (38 pav . ) . Iš š irdies kraujas p a t e n k a į aortą , kur i e ina p e r krūt inę į ga lvą ir ten baigias i . K i tų krau jagys l ių b i tė netur i . N e b e n t s p a r n ų gyslelės , nes sparnui vystant is , j o m i s cir­kul iuo ja h e m o l i m f ą , o v y s t y m o s i pabaigo je gys le lėmis h e m o l i m f ą išpleč ia s p a r n ų plokšte les i r jos t a m p a s p a r n ų karkasė l iu . Krau jas la isvai išsi l ie ja galvo je , pa la ipsniui teka į krūt inę ir pi lvel į , s m e l k d a -m a s i s per v i sus s u t i n k a m u s audinius , p i rmiaus ia - r a u m e n i s . P i lve­lyje t a m tikri r a u m e n ų pluoštel ia i išplečia š irdies skyr ius i r vė l į s iurbia kraują .

3 8 PAV. Bitės vidaus organai: S - 1-5 - penkių kamerų širdis; OM - oro maišai; D - diafragmos; G - nervų ganglijus; A - aorta; T - trachėjos

54

39 PAV. Bitės virškinimo sistema (A): 1 - ryklė; 2 - stemplė; 3 - medaus gurklelis; 4 - virškinimo žarna; 5 - plonoji žarna; 6 - storoji (ekskrementų) žarna; 7 - rektalinės liaukos; 8 - Malpigijaus organai; B - medaus gurklelio susijungimo su virškinimo žarna dalis (P)

O r a s į b i tės k ū n ą patenka p r o skylutes , vadinamas s t igmomis , o toliau trachė jomis - į oro maišus , iš jų - į išsišakojusį smulk ių trache-olių ir kapi l iarų tinklą. Šiais takais, prieinančiais prie įvairių pi lvel io organų, ir vyksta k v ė p a v i m a s - difuzinė dujų apytaka.

Bitės ša l in imo - Malpigi jaus organai - sudaryti iš kel iasdešimties v a m z d e l i ų , kur ie atvirais galais susi jungia su plonąja žarna (39 pav. ) .

A n t ketur ių pilvelio narel ių yra vaško l iaukos (40 pav . ) . A n t kiek­vieno šių narel ių yra po dvi l iaukas, kurių paviršius sudaro skaidrias

40 PAV. Bitės pilvelio tre­čiasis stemitas (A) su vaško veidrodėliais (V). B - tik ką išsiritusios bitės (aukščiau) ir 2-3 savaičių amžiaus bitės (žemiau) vaško liaukos

55

chit inines plokšteles - vaško veidrodėl ius . Vašką g a m i n a ląstelės, esančios po vaško veidrodėliais .

V a š k o l iaukos pradeda vystytis nuo pirmųjų g y v e n i m o dienų, i r j a u 3 - 5 dieną bitė ant veidrodėl ių turi p loną vaško pleiskanėlę . G e ­riausiai vašką g a m i n a 1 2 - 1 8 dienų amžiaus bitės . Senos skraidančios bitės vaško n e g a m i n a . Jis susidaro vaško l iaukų ląstelėse, o paskui iš­s isunkia ant ve idrodėl ių paviršiaus, susidūręs su oru sustingsta ir su­daro plonas bal tas , paprasta akimi gerai m a t o m a s pleiskanėles . Jos tokios m a ž o s (0,8 m g ) i r p lonos , kad v i e n a m e k i lograme jų b ū n a iki 4 mln . A n t aš tuonių vaško veidrodėl ių iš karto susidaro aštuonios vaško pleiskanėlės .

Bitės gamina vašką tik tada, kai į avilį nešamas nektaras ir ž ieda­dulkės : tai g laudžiai susiję su perų auginimu. K u o daugiau bi tės au­gina perų , tuo daugiau gali pagamint i vaško. Vašką gamina ir kor ius s iuva tik tada, kai l izde yra laisvos, korių neuž imtos vietos. Gerai k o ­rius s iuva še imos , kuriose daug j a u n ų bičių, gausu mais to atsargų. Kor ius bitės paprasta i s iuva iš viršaus į apačią , esant 35°C š i lumos.

Išsiritus bitei , narvely je l ieka išnara (bes ivystydamos jos neriasi net šešis kartus) , prikibusi prie d u g n o ir narvel io sienelių. Šių išnarų narvel iuose pris irenka vis daugiau, todėl iš pradžių j ie pas idaro ru­di, o vėl iau beve ik juodi .

D a u g u m a i rudenį g imusių bičių l iaukos neišsivysto, l ieka i lgos r a m y b ė s stadijoje ir n e g a m i n a vaško iki pavasar io . Pavasar į tokios l iaukos g a m i n a truputį vaško.

G e l u o n i s yra aps igynimo or­ganas . J į turi tik bitės ir mot inė­lės. Bitė j į naudoja l izdui ginti. M o t i n ė l e i ge luonis re ika l ingas dedant kiaušinėl ius kaip ramste ­lis ir kovojant su ki tomis mot inė­lėmis. Kai bitė rami , geluonis pa­slėptas po paskut iniuo ju pi lvel io tergitu. G e l d a m a bitė sur ieč ia

4i PAV. Bitės geluonis su pavojaus pilvelį ir iškiša iešmelį (41 pav . ) ,

signalo skysčio lašeliu kurio gale yra aštrūs smaigel iai ,

56

praduriantys od ą ir į smingantys į kūną. T u o m e t į įgėl imo vietą iš n u o d ų pūsle lės iš teka nuodai , sukel iantys skausmą, sut inimą. Ge luo­nies iš žaizdelės bitei ištraukti neleidžia smaigel io danteliai . Kai j i m ė g i n a pasišal inti , geluonis n u o k ū n o atitrūksta kartu su geluonies r a u m e n i m i s ir n u o d ų l iauka. Dėl to bitė žūsta įgėl imo dieną. J i nežūs ­ta g e l d a m a v a b z d ž i a m s , kurių k ū n e geluonis nel ieka.

Geluonis , at i trūkęs n u o bitės k ū n o , ir įgėlus juda , vis giliau smig-d a m a s į žaizdelę ir s u v a r y d a m a s į ją daugiau n u o d ų .

Ne visos bi tės v ienodai piktos : pietietės maž iau l inkusios gelti n e ­gu šiaurietės.

B I Č I Ų V Y S T Y M A S I S

Bitės dauginas i lytiniu b ū d u , kai mot inėlės p a d ė t a m e kiaušinėly­je pris i jungia t rano sėklelės branduol io antroji c h r o m o s o m ų pusė . Sus i jungus c h r o m o s o m o m s , pras ideda gemalo vystymasis i r forma­vimasis . Bič ių še imoje pagr indinis v a i d m u o tenka motinėlei , nes tik jos lytiniai organai yra normal ia i išsivystę.

M o t i n ė l ė s va i sos organai yra pilvelyje. J ie sudaryti iš dviejų kiau­šidžių, por inio ir nepor inio kiaušinėl ių latakų, sėklidės (spermote-kos) ir makšt ies (42 pav. ) .

Motinėlės kiaušidė yra kriaušės formos: ilgis - 8 - 9 m m , plotis -5 - 6 m m . Kiekviena kiaušidė sudaryta vidutiniškai i š 150 -180 v a m z -

42 PAV. Bičių motinėlės (a) ir bitės (b) vaisos organai: 1 - geluonis; 2 - spermote-ka; 3 - kiaušidės; 4 - kiaušinėlių latakas; 5 - laikiklis; 6 - makštis

5/

45 PAV. Bitės lervutė: 1 - burna; 2 - voratinklinė liauka; 3 - virškinimo žarna; 4 - vaisos organų pradai; 5 - Malpigijaus organai; 6 - ekskre­mentų žarna; 7 - nervų grandinėlė

pril impa prie narvel io dugnelio (43 pav.) . Kiaušinėlius motinėlė paprastai deda į narvelius iš abie­jų korio pusių, retai praleisdama tuščius. Iš apvaisintų kiaušinėlių, sudėtų į narvelius, išsivysto bitės darbininkės, o iš tokių pat kiauši­nėlių, sudėtų į motinėl ių narve­l ius, i šs ivysto mot inė lės . Je igu pereinant neporinį kiaušinėlių la­taką, ant kiaušinėlio nebus išleis­tas spermatozoidų lašelis ir jis liks neapvaisintas - iš jo užaugs tranas. Neapvais intus kiaušinė­lius motinėlė deda į t ranų narve­lius. Susiporavusi j i vadinama vaisinga, nesusiporavusi - nevaisinga.

Motinėlė , bitės darbininkės ir tranai besivystydami pereina kiauši­nėlio, lervutės ir lėliukės stadijas (44 pav.) . Motinėlės padėtas kiaušinė­lis p i rmą parą stovi stačiai, antrą - nuožulniai , o trečią guli narvelio dugne. Trečios paros pabaigoje į narvelio dugną, šalia kiaušinėlio, bi­tės maitintojos deda lervutėms maisto - bičių pienelio, kuris suminkš­tina kiaušinėlio lukštelį, pastarasis sprogsta ir išeina trylikasegmentė lervutė, panaši į baltą kirminėlį su perlamutriniu atspalviu (45 pav. ) .

Pirmąsias tris paras bitės maitina lervutes pieneliu - pripila jo šalia jau esančio maisto lašelio. Trečios paros pabaigoje į pienelį prideda duo­nos ir medaus. Trijų dienų lervutėms duoda medaus ir duonos mišinio. Šeštos paros pabaigoje gerai maitinamos lervutės masė padidėja dau­giau kaip 1300 kartų. Korys, kuriame yra daug bičių darbininkių ar tra­nų lervučių, vadinamas atidengtų perų koriu. Šeštos dienos pabaigoje lervutę akelėje bitės pradeda dengti vaško ir žiedadulkių priemaišų dangteliu. Jis yra poringas ir laisvai praleidžia orą, reikalingą dujų apy­kaitai. Tranų perai narveliuose uždengiami išgaubtesniais dangteliais.

D e n g t a m e narvelyje lervutė vystosi toliau. Kai išsitiesia ir į narve­lio dugnel io kampel į pašal ina nesuvirškinto maisto atl iekas, siuva marškinėl ius (kokoną) . Taip izoliuojasi nuo ekskrementų ir narvel io

59

sienelių. Vėl iau virsta lėliuke. Bitės lervutės virt imą lėliuke veikia hor­monai . Lervutės fazėje vyrauja juvenil inis , lėl iukės - ekdyzoninis hor­monai . Korys su uždengtais perais vadinamas uždengtų perų koriu.

Lė l iukė 20-tą dieną pasidaro tamsi (rusva) . 21-ąją išsirita jauna , m i n k š t u chit ininiu skeletu plaukuota bitė. Jai senstant, chit inas stip­rėja, o plaukel iai retėja. Tik ką išsiritusios bitės k ū n e b ū n a apie 53 m g , lauko ir ž iemojančios - 42^18 mg vandens .

3 L E N T E L Ė . Bičių vystymasis (paromis)

Vystymosi stadija Motinėlė Bitė darbininkė Tranas

Kiaušinėlis 3 3 3

Lervutė (atidengti perai) 5 6 7

Lėliukė (uždengti perai) 7 12 14

Iš viso perų 16 21 24

Laikas , per kurį išsivysto motinėlė , bi tė darbininkė ir tranas, gali keistis pr ik lausomai n u o temperatūros avilyje, še imos s t iprumo, mais to kiekio i r kokybės . Esant nepa lankioms są lygoms, vys tymas is (metamorfozė) pai lgėja iki dviejų dienų.

B I Č I Ų Š E I M O S M E T A I

Met in į bič ių še imos gyvenimą gal ima suskirstyti į du laikotar­pius : aktyvųjį ir pasyvųj į .

Aktyviuo ju laikotarpiu išryškėja keletas pagr indinių g y v e n i m o ciklų.

Peržiemojusių bičių keit imas jaunomis . Per pastarąj į tr isdešimt­met į bi tės K a u n o apyl inkėse skraidyti pradė jo ba landžio 9 dieną ir ba igė rugsėjo 23 d. Per vasarą galėjo skraidyti vidutiniškai apie 118 dienų, arba 7 0 % t inkamo skraidyti kalendorinio laiko (46 pav. ) .

Aktyvus is bič ių gyvenimas pras ideda anksčiau n e g u s k r a i d y m o laikotarpis . Pras ideda peržiemojusių bič ių p a b u d i m u iš nevis iškos anabiozės , tai s u t a m p a su p i rmųjų perų ats iradimu. Bičių mot inėlės kiaušinėl ius p r a d e d a dėti dažnai jau antrojoje vasario pusėje . Še imos a k t y v u m ą skatina i lgėjančios dienos , nes bitės jaučia ultraviolet inius

60

saulės spindul ius . Š iuo laikotarpiu jos pradeda intensyviau maitinti mot inėlę pienel iu , o ši daugiau deda kiaušinėlių. Iki aps i skra idymo kiaušinėl ių per parą p a d e d a n e d a u g (po 1 5 - 3 0 ) , apsiskraidžius juos deda intensyviau. Pavasarinis bičių vystymasis pr iklauso i r n u o ra­sės. Pavyzdžiui , pavasar į intensyviau vystosi karnikos bi tės , lėčiau -K a u k a z o ka lnų pi lkosios .

Per ž iemą temperatūra avilyje b ū n a ž e m e s n ė (nuo 14 iki 20°C) , o ats iradus p e r a m s , pakyla iki 3 4 - 3 5 ° C ir tokia iš la ikoma visą perų au­g in imo sezoną. Kai perų nėra, C 0 2 koncentraci ja b ū n a 2 , 5 - 3 , 0 % , o j i ems ats iradus - sumažė ja iki 1 ,5 -2 ,0%.

Bičių aps iskra idymas dažniausiai su tampa su pirmųjų pavasari ­n ių augalų žydė j imu. Apsiskraidžiusios po kelių d ienų p r a d e d a skraidyti nuolat . P i rmuosius pavasar inius skr idimus pradeda , kai pavėsyje oro temperatūra pakyla iki 8°C ir daugiau. Geriausiai skrai­do , kai temperatūra 1 5 - 2 5 ° C .

Lankuolės , suradusios pavasar inių augalų ž ieduose ž iedadulkių ar nektaro , s ignalizuoja ir mobi l izuoja rinkėjas darbui . Bičių lankuo-lių signalizaci ja sudėt inga: b ič ių šokis, specialus garsas ir atnešto mais to kvapas . Pamai t inus bites cukraus sirupu, lankuolės ant korių bėgio ja t iesiomis l ini jomis, j u d i n d a m o s pilvel ius į abi puses . Dalis jų ir kitų su jaudintų bič ių išskrenda iš avilio (nors ir pavakary je) ir ati­džiai j į stebi, lyg ko ieško.

Kitaip lankuolės elgiasi grįžusios iš lauko. Kai lankuolę su nešu­liu ant prielaido pasi t inka pr iėmėjos , j i s ignalizuoja: prabėga du kar-

61

47 PAV. Bičių lankuolių fizinės signalizacijos (šokio) figūros: rodyklės koryje atitinka surasto maisto kryptis

rus saulės krypt imi nuotol į , lygų savo k ū n o ilgiui, jei mais to šaltinis rastas saulės pusė je , ir, apsisukusi 180°, grįžta atgal. A p s i s u k i m u s paei l iui kartoja į kairę ir į dešinę. Bitės orientuojasi pagal saulę , o ap­s iniaukusią dieną - paga l pol iar izuotus saulės spindul ius (šviesą) .

Avi l io vert ikal iuose koriuose lankuolė orientuojasi paga l korio ( rėmo) viršų. Je igu mais to šaltinis yra saulės krypt imi , lankuolė ant korio p irmiausia b ė g a vertikaliai aukštyn. Je igu šaltinis rastas v idu­dienį rytuose , tai p r a d e d a bėgt i kairėn i m i t u o d a m a augalus dešinėje. Ka i šaltinis šiaurėje, p irmiausia bėga į apačią (47 pav . ) . K. Frišo i lga­m e č i ų tyr imų d u o m e n i m i s , surasto mais to šaltinio vietą bi tės n u s a k o tiksliai, net n u r o d y d a m o s k a m p ą .

A p i e surasto mais to šaltinio nuotol į lankuolė s ignalizuoja šokio r i tmu. Kai augalai yra arčiau n e g u 50 m n u o avilio, lankuolė bėgio ja ratukais ir krypties bei a ts tumo nenurodo . Kai a ts tumas - 100 m, per 15 sek. lankuolė bėga 15 kartų, kai 500 m - 6, o kai 5000 m - tik 2 kar­tus. K u o arč iau surasto maisto šaltinis, tuo lankuolės šokiai dažnes­ni , šokio aš tuoniukės tiesioji (vidinė) linija t rumpesnė . Apie mais to g a u s u m ą gal ima spręsti iš šokių t rukmės . Je igu surasto mais to šalti­nis m e n k a s , lankuol ių šokiai trunka tik kel iasdešimt sekundžių , o jei gausus - net iki 3 minuč ių .

62

Surasto mais to k o k y b ė (nektaro cukr ingumas) n u s a k o m a specia­liais garsais , kur iuos lankuolė išskiria šokdama, kai b ė g a t iesiomis li­ni jomis . Šie garsai labai t rumpučiai , ž m o g a u s ausis negirdi , juos gir­di tik bitės .

A p i e atneštą mais tą signalizuoja i r jo kvapas , nes lankuolės savo nektaro nešul ius išdali ja mažė jančiu kiekiu kel ioms b i tėms pr iėmė­j o m s . Dali jant b ū d i n g a s maisto kvapas išplinta v i same avilyje.

Perų a u g i n i m a s i r p i rmojo mais to r inkimas peržiemojusias bites išsekina, jos greič iau pasensta ir pradeda masiškai žūti .

K u o anksč iau i r intensyviau bitės pavasarį skraido, tuo greičiau pasensta . G e g u ž ė s pradžio je skraido mažiau , nes žuvus lauko b i ­tėms, nėra k a m pavaduot i , l ikusios i r j aunos turi šildyti perus . Kas ­dien žuvusias pakeič ia naujai išsiritusios bitės . Še imos m a s ė kurį lai­ką lyg ir nekinta , nes kiek žūsta, tiek išsirita naujų , tačiau pasikeičia jų kokybė . Ž iemojus ių bič ių vietą u ž i m a kitokios anatomi jos pavasa­rinės bitės . Ta ip lyg ir įvyksta organizmo ląstelių ats inauj inimas. Šis pas ikei t imas tęsiasi apie mėnes į , arba iki gegužės vidurio. S o d ų žy­dė j imo pabaigo je j au gyvena nauja karta.

Pavasar į b ič ių ats inauj inimas priklauso n u o motinėlės kokybės , mais to g a u s u m o , bič ių sveikatos i r bi t ininko sudarytų sąlygų j o m s vystytis .

Intensyvus še imos augimas . Ž iemojus ioms b i tėms išmirus , prie j a u n ų kasdien pr is ideda dar jaunesnės . Todėl š iuo laiku šeimoje b i ­čių y p a č padaugė ja . Še imos augimas pr ik lauso n u o daugel io vidinių ir išorinių są lygų. Svarbiausias - bičių motinėlės v a i d m u o . Je igu pa­vasar į j i dės 1000 kiaušinėl ių per parą , iki birželio vidurio še ima iš­a u g s iki 3 ,5 -4 ,0 kg, jei dės po 1500 kiaušinėl ių - iki 5 ,2 -6 ,0 kg. Jos s t iprumui į takos turi i r ankstesnės še imos st iprumas, b ič ių i lgaamžiš­k u m a s , mais to atsargos, l izdo erdvė , b ič ių rasė, orai i r kt.

Vidut inio s t iprumo šeimoje intensyvus augimas t runka apie m ė ­nesį arba tol, kol pavasar inės bitės pasensta ir p r a d e d a žūti . Mot inė­lė tuomet deda daugiausia kiaušinėlių. Še ima nebeauga , n e s per pa­rą ž u v u s i ų ir naujai išsiritusių bič ių kiekis vėl susilygina.

Bit ininkai pr ivalo žinoti , k a d svarbiausias bičių gyvenime yra augimo laikotarpis. Jei še imos vystymuis i s u d a r o m o s palankios są lygos , j i iš-

63

a u g a stipri, pajėgi panaudot i pagrindinius m e d u n e š i u s ir apdulkint i entomofi l in ių ž e m ė s ūkio augalų žiedus.

I n t e n s y v u s darbas . Besivystant šeimai, sparčiai daugėja bičių m a i ­tintojų. Motinėlės dėslumas stiprioje šeimoje sumažėja , o bitės mait in­tojos auga greičiau. Todėl susidaro per daug bičių mait intojų, ku­r i o m s t rūks ta p e r ų . P e r ž i e m o j u s i b i tė mai t in to ja v idut in i ška i išmait ina 1,1 lervutės, o bitė maitintoja, išauginta pavasarį , gali užau­ginti 3,8 lervutės. Vadinasi , senas bites pakei tus naujomis , b iologinės ga l imybės šeimai augti kelis kartus padidėja . Esant geram m e d u n e ­šiui, š ios bitės pradeda priiminėti ir perdirbti nektarą į m e d ų , kurį at­neša rinkėjos. Še ima gyvena normaliai . Je igu meduneš is b logas , bitės l ieka avilyje be atitinkančio jų amžių darbo ir šeima pradeda ruoštis spiesti - uždeda spietiminių motinėl ių narvel ių lopšelius, į kur iuos mot inėlė priverčiama dėti kiaušinėlius. Pasirodžius šeimoje mot inėl ių lervutėms, bitės motinėlės intensyviai nebepamait ina , pastaroji pra­deda liesėti: pilvelis susitraukia, dės lumas sumažėja , j i gali skristi.

Jaunos bedarbės bitės vis labiau telkiasi ir mažai judėdamos kabo po koriais ant vidinių avilio sienų, o šiltais vakarais ir net po prielakiu.

Prasl inkus 1 - 2 d ienoms n u o pirmosios mot inėlės narvel io u ž d e n ­g i m o , išlekia pirmasis (pirmalakis) spiečius su senąja mot inėle . Tai b ū d i n g a vie t inėms b i tėms. Prieš pat spiet imą jos prisigeria pi lnus gurklel ius m e d a u s , sparčiai b ė g a iš avilio, pakyla į orą ir keletą m i ­n u č i ų laksto apl ink jį . Išskridus motinėlei , spiečius „sus imeta" , t.y. yra bi tės nutupia ant medžio šakos arba ant kito daikto. Su spiečiu­mi išlekia visos j aunos bedarbės bitės: jos sudaro spiečiaus pagr indą . Šios bi tės nemai t ino perų, neišskyrė vaško, todėl gali dirbti v isus j au­nų bič ių darbus . A r b a spiet iminės bitės t inginiauja, o spiečiaus bi tės y p a č darbingos . Bitės, iš lėkusios su spiečiumi, nebesugrįžta į apleis­tą avilį net ir tada, jei spiečius apgyvendintas avilyje, s tovinčiame ša­lia jų senojo avilio. Grįžta tik tada, kai spiečiant žūsta motinėlė . Spie­č iaus bi tės prisirišusios prie savos motinėlės .

Išspietusioje šeimoje lieka keli motinėl ių narveliai . J i ems bręstant , išsirita j aunos motinėlės : b i tėms netrukdant , še ima gali leisti kitus spiečius . Prasl inkus 8 d ienoms nuo kito mot inėlės narvel io uždengi ­m o , j a m e subręsta j auna motinėlė . D e n g t a m e narvelyje girdimi dus-

64

lūs garsai , p a n a š ū s į „kva, kva , kva . . . " Subrendusi mot inėlė pragrau­žia narvel io dangtel į (bitės j į suplonina) ir išeina ant korio ; paskui b ė ­gioja po kor ius , stengiasi surasti i r sunaikinti kitas b e n d r a a m ž e s m o ­tinėles. Je igu še imoje n e p a n a i k i n a m a spiet iminė nuotaika (pablogėja orai, b i t in inkas iš laužo narvel ius) , bi tės neleidžia naikinti k i tų moti ­nėl ių narvel ių . Tokios motinėlės lyg i r cypsi . Toks „ d a i n a v i m a s " pra­s ideda po 5 d ienų iš lėkus p i r m a j a m spiečiui. Š iuos garsus gal ima ge­rai girdėti , pr idė jus ausį prie avilio arba r a m ų vakarą tiesiog b i tyne tarp avil ių.

Išspietus pirmalakiui , devintą dieną išeina antrasis spiečius su j auna mot inėle (antralakis) . Spiet imą gali sutrukdyti l ietus arba st ip­rus m e d u n e š i s . T u o m e t subrendusių narvel ių bitės pragraužia šonus ir sunaikina ten esančias motinėles . Bitės, kitaip n e g u kiti gyvūnai , kurie rujos m e t u nusto ja maitintis , susidariusį gerą m e d u n e š į puola p a n a u d o t i ir daugin imos i instinktą nugal i instinktas rinkti maistą .

Je igu spiet imą sula iko trumpalaikiai nepalankūs orai, b i tės su­br e nd us ių mot inė l ių iš narvel ių neišleidžia: jas mait ina p r o dangtel ių plyšel ius . Spie t imo dieną apsaugą panaikina , todėl antralakyje spie­čiuje gali būt i kel ios motinėlės . Gal imi ir kiti spiečiai (trečialakis ir 1.1.). N e t r u k d o m a še ima gali taip išsispiesti , kad joje l iks maža i bič ių, kur ios nebegalės susirinkti maisto žiemai .

Jei spiet iminės nuota ikos neats iranda, bič ių še ima b ū n a pas iruo­šusi meduneš iu i . Pagr indinio m e d u n e š i o augalai masišk iau p r a d e d a žydėt i antroje biržel io pusė je ir žydi iki l iepos 2 0 - 2 5 d. Pa lankiu oru t inkamai ganyklose paskirsčius bites (mažomis grupelėmis) , še ima per dieną gali parnešt i iki 4 kg ir daugiau maisto . Vasarą nektaro c u k r i n g u m a s b ū n a 4 0 - 6 0 % . Todėl per š į laikotarpį bi tės sukaupia i r prekinį m e d ų bei ž iedadulkių atsargas žiemai . „Lipčinia is" meta is p r o d u k t y v u m a s dar didesnis .

Ats i radus v idut in iam ar gaus iam m e d u n e š i a m s , bitės inst inkty­viai krauna mais to atsargas. Y r a ž inoma, ka d vien tik perus augina penktadal is , o juos apšilt ina - iki pusės še imos bičių. Tač iau tai pri­k lauso n u o še imos s t iprumo. Iki 2 kg še imose šį darbą atlieka apie 6 0 % bič ių , 2 - 4 kg - apie 5 0 % ir didesnėse kaip 4 kg - tik 4 0 % bičių. Taigi p u s ė ar daugiau bič ių gali nuolatos rinkti maistą . Nustatyta ,

65

k a d produktyviaus ios tos še imos , kuriose yra apie 50 tūkst. b ič ių. La­ba i st iprios še imos m e d a u s surenka truputį daugiau, tačiau m a ž i a u jo tenka k i logramui pačios še imos bičių.

Bitės r inkėjos per dieną išskrenda vidutiniškai 10 kartų (gali 1 2 - 1 3 ) . K i e k v i e n a m išskridimui sugaišta 5 0 - 7 0 min . Jei nektaras yra arč iau n e g u 2 km nuo avilio, bitės m e d a u s gurklel iuose jo gali atneš­t i apie 40 mg. Praktiškai bitė per dieną atneša 3 0 0 - 4 0 0 mg, o per sa­vo a m ž i ų - apie 6 - 8 g m e d a u s .

Še imoje , surenkančio je 1,5 kg per dieną, į darbą išskrenda 0,6 kg bič ių r inkėjų. 3 kg šeimoje į darbą išskris 1,5 kg bičių ir parneš 6 kg, o 5 kg šeimoje išskris apie 3 kg bičių, kurios parneš net 12 kg mais to .

P a s i r u o š i m a s ž i e m a i . Antro je vasaros pusė je žydinčių augalų m a ž i a u . Patys nektaro tiekėjai antroje žydė j imo pusėje nektaro gami­na taip pat m a ž i a u n e g u pirmoje . Š iuo laiku jaunesnės bitės mait in­tojos ir tol iau rūpinasi perais , o dalis vyresnių mait into jų p r a d e d a valgyti padėtus kiaušinėl ius ir net j aunas lervutes. Dėl to rudenį , y p a č apie rugsėjo vidurį , staigiai sumažė ja bič ių perų. Mot inė lė pra­deda m a ž i a u dėti , nes bitės vengia ją maitinti . Pastebėta , ka d prieš nešal tas ž iemas arba su j a u n o m i s mot inė lėmis perų auginimas užsi­tęsia iki spal io mėnes io .

Perų sumažė j imas rudenį biologiškai reikal ingas l iekančioms bi­tėms , nes j aunos (žieminės) turi atsilaisvinti n u o darbų ir perų augi­n i m o . Jos r iebesnės n e g u vasarinės . Riebalai - energi jos atsarga p a v a ­sariui . Riebesnės bitės pavasarį b ū n a fiziologiškai j aunesnės , pa jėgios augint i perus . T a m jos i r ž iemoja. Je igu bitės prieš pat ž iemą augina perus arba perdirba didesnį duoto cukraus kiekį į ž iemos maistą , jos išeikvoja savo riebalinį s luoksnį , susensta, tampa nevisavertės . Y p a č tai pavo j inga toms , ant kur ių išsivystė ž ieminės erkės. T o k i ų bičių a m ž i u s sutrumpėja iki 1,5 mėnes io . Tyr imai parodė , ka d rudenį per­dirbusios cukraus s irupą pavasarį bitės išaugina iki 3 8 % m a ž i a u pe­rų. Išsivysčiusios bi tės svoris sumažė ja iki 8,3 mg.

Naujaus ių tyr imų duomenimis , rugpjūčio pradžioje išsivysčiusios bi tės ž iemoja ne visos. Todėl žiemines bites sudaro išsiritusios rugpjū­čio ir rugsėjo mėnesiais . Š iuo laiku reikia turėti perų, o išsiritusias bi ­tes saugoti žiemai. Cukraus sirupu rekomenduot ina maitinti tik stip-

66

rias še imas, n e s senos jų bitės rudenį labai intensyviai perdirba siru­pą į ž iemos maistą , apsaugo jaunas nuo nereikal ingo darbo. Tiksl inga paruoštus stiprių še imų korius pernešti s i lpnoms še imoms.

B i č i ų ž i e m o j i m a s pras ideda paskut in iu j aunų bič ių apsiskraidy-mu rudenį i r baigias i p i r m u peržiemojus ių bičių aps iskra idymu pa­vasarį ( įvairaus amžiaus bič ių) . Vidut inė daugel į m e t ų stebėto pas­kut inio aps i skra idymo data Lietuvos centre (Dotnuvoje) b u v o spalio 10 diena. P i rmasis t ikras bič ių aps iskra idymas pavasarį užregistruo­tas apie k o v o 24 dieną. Vadinasi , ž iemoj imas vidutiniškai t runka 152 dienas , arba apie 5 mėnes ius .

Bičių ž iemoj imas skirs tomas į du laikotarpius: 1 - n u o paskut in io aps i skra idymo rudenį iki p i rmųjų perų ats iradimo pavasar į ; 2 - n u o p e r ų ats i radimo iki p i rmojo aps iskra idymo pavasarį .

Bitės priskir iamos šaltakraujams gyvūnams, bet jos žiemoja nevi­siškos anabiozės būsenos . Todėl bi tėms būdingas ir poikiloterminių g y v ū n ų gyvenimo būdas . Žiemoja susitraukusios į kamuolį . Jo viršuje yra vyresnės bitės, kurios glaudžiai susispaudžia. Kamuol io viduje -puriau. Tokia forma sudaro reikiamas ž iemoj imo sąlygas (48 pav.) .

K a m u o l y j e bi tės kolektyvinės termoreguliaci jos b ū d u puikiai p a ­laiko re ikiamą temperatūrą . Rudenį temperatūrai krentant , ją regu­liuoja ir nele idžia nukrist i že­m i a u k a i p iki 14°C . Ž i e m o j a esant 1 4 - 2 8 ° C . St ipresnėse šei­m o s e pirmojo je ž i e m o s pusė je temperatūra šiek tiek žemesnė , o iki perų a u g i n i m o pradžios j i pa ­ke l iama iki 3 4 - 3 5 ° C . S i lpnos šei­m o s stengiasi ž iemot i aukštesnė­je t empera tūro je , tač iau perus augint i p r a d e d a esant 32°C, iki re ik iamos nepakel ia .

Bitės š i lumą g a m i n a j u d ė d a -m o s . Daugiaus ia jos išsiskiria iš krūt inės r a u m e n ų ir j i v i suomet 3 - 6 ° C šiltesnė už pilvelį . Š i luma

67

iš k a m u o l i o centro spinduliuoja į pakraščius , suši ldo k a m u o l i o išorė­je tupinčias bi tes . Labiau atvėsusios kamuol io išorėje bitės pasineria į v idų , pas imait ina , sušyla ir vėl atsiduria išorėje. Kai orai r a m ū s , pro laką nepuč ia šaltas vėjas, šis procesas labai lėtas, beve ik nepastebi ­m a s . Bič ių keit imąsi i r senėj imą skatina ne t inkamas ž iemoj imas .

Per ž iemą bič ių k a m u o l y s koriais kyla į viršų. Bitės nejudrios . Lai­kant avil ius geroje užuovėjo je , apši l t inamose pata lpose ( 2 - 4 ° C šilu­m o s ) , per mėnes į mais to pas i ima vieną kartą, o per parą j o m s užten­k a 1 - 1 , 5 m g m e d a u s . N e t i n k a m o m i s ž iemoj imo są lygomis , ka i d r u m s č i a m a ramybė , mais to reikia daugiau, n e s bitės intensyviau ju ­da n o r ė d a m o s palaikyti š i lumą. Z iemojanč ioms b i tėms svarbu r a m y ­b ė , užuovė ja , kokybiškas maistas . Še imai , kuri ž iemoja 6 - 7 tarprė-m i u o s e , o aviliai gerai izoliuoti , pirmojo je ž iemos pusė je per parą reikia 25 g m e d a u s , antrojoje - dvigubai daugiau.

Antro jo je ž iemos pusė je bič ių kamuolys , į kurį į le idžiama dau­g iau oro bes ivystant iems perams , išretėja, padidė ja i r mais to poreikis (po 1 -1 ,5 k g / m ė n . ) . Ats i randa ž iemoj imui b ū d i n g ų p o ž y m i ų : d a u ­giau bič ių miršta , gal imas priešlaikis ekskrementų šal inimas (vidu­r iavimas) , m e d a u s kor iuose sukietė j imas ir kt.

Bičių lizdas Bitė savo vaškinių narvelių statyba daro gė­da kai kuriems architektams... Ji praktiškai išsprendė sunkiausią stereometrijos uždavi­nį: kuo mažiausiai sunaudodama vaško, narvelius pastato taip, kad juose būtų su­talpinta kuo daugiau maisto. J . C h a l i f m a n a s

Nami nių bičių šeima gyvena, augina perus ir laiko maisto atsargas pačių pagamintuose vaško koriuose. Korius siuva uždaroje buveinėje , natūral iomis sąlygomis vieną šalia kito, vidutiniškai 8 - 1 2 mm atstu-

6Š

mais tarp korių (49 pav. ) . Drevėje bitės korius pritvirtina prie lubų ir šonų, pa l ikdamos šonuose ne­dideles angas pralįsti. Viršuje ko­riai turi i lgesnius n e g u 1 2 - 1 3 mm narvelius. Šiose vietose bitės san­dėliuoja m e d ų . Ž e m i a u - koriai b ič ių narvel iams ir dar žemiau -tranų narvel iams. Tokios tvarkos bitės laikosi ir s iūdamos korius pagamintuose rėmuose , tik biti­ninkas privalo padaryt i reikiamą atstumą tarp rėmų.

D a r nesenia i b ič ių statybiniu t iks lumu b u v o taip pas i t ik ima, k a d narve l io s k e r s m u o (5,5 m m ) b u v o s iū lomas laikyti i lgio eta­lonu (Maraldi , 1711) . Ats i radus opt in iams m a t a v i m o pr ie ta isams, š i mint is b u v o pane igta . Be to, šiaurėje gyvenanč ių bič ių narvel ių sker­s m e n y s didesni . Ta i geograf inis pokyt is .

Pasiūtas korys turi vidinę sienelę ir į šalis 1 2 - 1 7 mm ištęstus še­š iakampius narvel ius , kurie J . Kepler io (1619) b u v o pavadint i heksa-gonal inėmis p r i z m ė m i s , o vėl iau (1712) - meraldine p iramide . Nar ­veliai paga l f o r m ą ir paskirt į skirstomi į penkias rūšis.

Bičių narveliai sudaro korių (ypač l izdo) pagr indą. Standart inio r ė m o l izdo koryje i š abiejų šonų b ū n a iki 9000 narvel ių. 100 c m 2 b ū ­na 390 n o r m a l a u s (5,37 m m ) i r 312 didesnio skersmens (6,00 m m ) narvel ių . Dė l to naudot i didesnio skersmens narvel ius ekonomiška i n e a p s i m o k a . N o r m a l i kor io narvel io padėt is - vertikali , d v i e m šoni­n ė m i s s ienelėmis pasvirusi į viršų 4 - 5 ° (50 pav. ) . V ieno narvel io tū­ris - 0,25 c m 3 .

T r a n ų korio narveliai labai panašūs į b ič ių narvel ius , t ik didesnio (6 ,6 -6 ,9 m m ) skersmens . Todėl i r korys storesnis. T r a n ų koriai s iuva­mi vasarą , y p a č prieš spiet imą. Tarpkor ius susiaurinus iki 8 - 9 m m , l izde gal ima išvengti t ranų korių.

69

50 PAV. Korfo narveliai: B - bičių; T - tranų i'r motinėlių; 1 - lopšelis; 2 - dengtas narvelis; 3 - motinėlė, išėjusi pro pragraužtą narvelio galą; 4 - motinėlė, sunaikinta pro pragraužtą šoną

M o t i n ė l i ų n a r v e l i a i s i u v a m i p r i e š s p i e t i m ą i r v i s a i s a t v e j a i s , k a i b i t ė s r u o š i a s i k e i s t i m o t i n ė l ę . N a r v e l i s - ą ž u o l o g i l ė s , n u ­k r e i p t o s v i r š ū n e ž e m y n , f o r m o s . K a i j i e s i u v a m i k o r i o š o n e , v a ­d i n a m i gelbėjamaisiais, k a i k o r i o p a k r a š č i u o s e ar p l y š i u o s e - spie-timiniais. I š p r a d ž i ų s i u v a m a s m o t i n ė l ė s n a r v e l i o p r a d a s -lopšelis, k u r i o v i r š u t i n ė da l i s s u s i a u r ė j u s i iki 5 ,5 m m , tai yra p a ­n a š u s k a i p b i č i ų n a r v e l i o s k e r s m u o . K a i m o t i n ė l ė p a d e d a į j į a p ­v a i s i n t ą k i a u š i n ė l į , l o p š e l į b i t ė s p l a t i n a i r tęs ia iki 2 , 5 - 3 , 0 c m i l ­g i o n a r v e l i o .

M e d a u s , a r b a s a n d ė l i n i a i n a r v e l i a i yra k o r i ų v i r š u t i n ė s e d a l y ­se , 3 - 6 c m r u o ž e l i u o s e . J ie gi lesni i r p a s v i r ę 1 5 - 1 7 ° . M a g a z i n u o s e , s u d ė j u s r ė m e l i u s r e č i a u ka ip 1 2 m m tarpel ia i s , b i t ė s j u o s p r a i l g i n a i r p a d a r o n e t i n k a m u s p e r a m s augint i : m a g a z i n a s a p s a u g o m a s n u o p e r ų .

P e r e i n a m i e j i ( d e f o r m u o t i ) narve l ia i - tai įvairiaformiai kor ių p a ­krašč iuose , tranų ir b ič ių narvel ių jungimos i l ini jose esantys narve ­liai. Avi l ius vežiojant , ypač vasarą su pilnais koriais , po r ė m ų vielu­tėmis ištįsta narvel ių ei lutės, tai yra j ie deformuojas i n u o svorio . Tokie koriai brokuot ini .

Pasiūti koriai b ū n a šviesūs, bet n u o perų tamsėja . Natūral ia i (dre­vėse) bi tės i šgyvena iki 8 - 9 m e t ų , po to l izdus pal ieka: sunaikina vaš­ko kandis , dreves geniai išvalo n a u j a m spiečiui. Avi l iuose tamsius l izdus bi t ininkai keičia kas dveji treji metai .

70

D I R B T I N I A I K O R I A I

Natūral ia i s i ū d a m o s korius , bitės gaišta laiką ir suvarto ja iki 4 kg m e d a u s k i logramui vaško išskirti. Nor int sutaupyti la iko ir m e d a u s , o svarbiausia - turėti m e d u n e š i o m e t u re ikiamą kor ių kiekį , n a u d o ­j a m i dirbtiniai koriai .

Dirbt inis k o r y s - tai vaško lapas , k u r i a m e išgraviruoti b ič ių ar t ranų narve l ių pradai . Dirbt in iams k o r i a m s gamint i v a š k a s ištirpi­n a m a s . Į renginio b ū g n a s sukdamas is savo pavirš iumi liečia iš lydy­tą v a š k ą , kur is pr ie jo pr i l impa. V a š k o plokšte lė a tskir iama ir su­p l o n i n a m a iki r e i k i a m o storio (51 pav . ) . Po to p r o v ienos ar ki ­tos k o n s t r u k c i j o s g r a v i r u o t u s v e l e n ė l i u s p r a l e i d u s v a š k ą (52 p a v . ) , g a u n a m a s graviruotas kaspinas , kuris s u k a p o j a m a s rei­k i a m a i s dydžia is : 4 1 0 x 260 mm s tandar t in iam l izdo r ė m u i arba 410 x 190 mm - daugiaaukšč iams avi l iams.

Dirbt inio kor io lapo k o k y b ė ver t inama žiūrint į j į pr ieš švie­są: geras korys vienspalvis , be dėmel ių ; la ikant ant delno per 2 min . truputį pal inksta , be t n e ­suglemba . L a p o centre 10 narve­lių, matuo jant tr imis ga l imomis k r y p t i m i s , s k e r s m u o turi būt i 5 , 3 - 5 , 4 m m . Kitais atvejais koriai b r o k u o t i n i a r b a n a u d o t i n i t ik m a g a z i n ų rėmel iams .

D i r b t i n i ų k o r i ų į r ė m i n i m a s . P i r m i a u s i a p a r u o š i a m i r ė m a i . Šoninėse r ė m o sijelėse paženkl i - 5 2 P A V . Dirbtinių korių graviravimo narnos vietos v ie lutėms: viršuti- valcai

71

nė vieta - apie 2 -2 ,5 cm n u o rė­mo viršaus, l ikusios - lygiais tar­pais . Yla ar skylamušiu (53 pav . ) i š d u r i a m o s sky lutės . S t a m b e s ­n i u o s e b i t y n u o s e n a u d o j a m i elektriniai grąžtuvai iš karto iš­gręžti v i soms skylutėms. Vienoje r ė m o sijelėje prie viršutinės ir apatinės skylutės įka lamos (ne iki galo) vinutės .

N a u d o j a m a speciali a lavuota vielutė. R ė m e j i gali būt i v e r i a m a horizontal ia i , vertikaliai arba mišriai . Dažniausia i ver iama hor izon­taliai 4 vie lutėmis (53 p a v ) . L izdo rėmui a tkerpama 203 cm (gal ima ir nekirpti ) vielutės. V e r i a m a iš v idaus, tuomet vielutės galai t r u m p e s ­ni , l engviau dirbti, j i neužs imezga . Viršutinį galą apvynio jus apie vi­nutę , j i pr i segama. Vielutė iš lėto į t empiama, ka d lengvai skambėtų . Po to užr išamas antras gal iukas, i r vinutė įka lama iki galo. G a l i m a vielutės galus užrišti (53 pav. b ) . Je igu rėmai ruošiami iš rudens , o koriai b u s į lydomi pavasar į , vielutė ne į tempiama, šis darbas užbai ­g i a m a s pavasar į .

Korio lapo į lydymas . Lapas d e d a m a s ant sušlapintos special ios lentutės (54 pav. ) taip, kad viršutinis jo kraštas 1 ,5-2 ,0 narvel ių ei lu­tėmis l iktų laisvas už lenkimui (užlenkti nebūt ina) . Įvielintas r ė m a s d e d a m a s ant viršaus taip, kad viršutinė jo sijelė s iektų korio užlenki­m ą , o šonuose l iktų 5 - 8 mm tarpeliai . Platesnis korys n u p j a u n a m a s . Apač io je tarpas l ieka didesnis . Po to išilgai vielučių p r a b r a u k i a m a karštu velenėl iu. At lenktas korio kraštelis taip pat pr i lydomas prie viršut inio r ė m o sijelės.

54 PAV. Reikmenys dirb­tiniam koriui įrėminti: 1 - lentutė; 2 - velenėlis

72

Dirbt inius kor ius į lydant elektra (12 V ) , lapas d e d a m a s ant vielu­čių, kurių galai ke l ioms s e k u n d ė m s pala ikomi prie t ransformato­riaus g n y b t ų (vinučių su užsukta vielute) . Vie lutėms įši lus, dirbtinio korio lapas įs i lydo, ž inoma, j į būt ina prispausti p las tmasiniu diske­liu. Jei dirbtinio korio lapas į lydytas gerai , r ė m ą sudavus į kietą pa­virš ių, korys neatšoka .

Su dirbtinio korio plokštele pasiūti koriai tvirtesni, nes viduje jie turi s t ipresnę vaškinės plokštelės a t ramą su rėmelyje i š temptomis vie lutėmis . Tokie koriai m a ž i a u ištįsta vežant bites ir neiš lūžta su­kant iš jų m e d ų . Be to, ant dirbtinių korių pagr indo bitės s iuva kor ius daugiausia b ič ių narvel iais . Tai apriboja tranų augin imą l izde.

T , , v . • i Bičių maistas

Aristotelis (apie 330 m. pr. Kr.) rasė, kad bitės maistui renka nuo žiedų ir lapų saldžias sultis, kurias naktį išskiria žvaigždės, o dieną - vaivorykštė.

Natūraliai naminės bitės maitinasi nektaro ar m e d a u s cukrumi (an­gl iavandeniais) , bal tymais (žiedadulkėmis ar bičių duonele) ir vande­niu. Jaunos lervutės ir dedanti kiaušinėlius motinėlė mai t inama pačių bičių pagamintu pieneliu. Papi ldomai (bitininkai) bites mait ina cuk­raus sirupu, mielėmis , sojos miltais ar kitais baltyminiais pakaitalais.

Pagr indinis b ič ių maistas b u v o i r yra jų pač ių pagamintas natūra­lus m e d u s . J e igu nektar ingų augalų p a k a n k a , m e d a u s p a g a m i n a m a gerokai daugiau , n e g u jo reikia pač ioms b i tėms. Š į pertekl ių bit inin­kai vadina prekiniu m e d u m i , o visą per sezoną surinktą ir pal iktą ž iemai - b e n d r u m e d u m i . M e d u s g a m i n a m a s iš augalų ž iedų nekta-r inių be i než iedin ių nektar inių nektaro ir l ipčiaus tiekėjų a m a r ų iš­skirto l ipčiaus.

N e k t a r a s - e n t o m o f i l i n i ų augalų ž iedų i šsk i r iamas sa ldus skys­tis v a b z d ž i a m s privi l iot i . N e k t a r a s - gra ikų d i e v ų g ė r i m a s , sutei-

73

kiant is n e m i r t i n g u m ą . Ž i e d ų nektarą sudaro m o n o s a c h a r i d ų gl iu­k o z ė be i f ruktozė i r d i sachar ido sacharozė . Kai kur ių ž i e d ų n e k t a r e yra š iek t iek c u k r a u s m a l t o z ė s i r raf inozės . P a g r i n d i n i ų c u k r ų san­tykis n e k t a r e g a n a įvairus . K a š t o n ų , r a u d o n ų j ų dobi lų nektare v y ­rauja s acharozė ; b a r k ū n ų , l iepų - sacharozės , g l iukozės ir f ruktozės yra p o lygiai . K o p ū s t i n i ų (kryžmažiedž ių) n e k t a r e d a u g i a u g l i u k o ­zės n e g u f ruktozės . N e k t a r e yra š iek t iek d a u g i a a t o m i ų spir i tų , d e k s t r i n ų i r d a u g y b ė n e a n g l i a v a n d e n i n i ų jung in ių : d r u s k ų , organi ­n i ų rūgšč ių , v i t a m i n ų , n e k t a r o mie l ių i r kt. V isos š ios m e d ž i a g o s s u d a r o sausą ją n e k t a r o dalį , tai yra n e k t a r o c u k r i n g u m ą . K iekv ie ­n o s a u g a l ų rūš ies n e k t a r o c u k r i n g u m a s - p a s t o v u s b ū d i n g a s rodik­lis. T a č i a u n e k t a r o kiekis ž ieduose kinta. Labiaus ia i j į ve ik ia saulė , n u o k u r i o s pr ik lauso i r oro tempera tūra . In tensyviau n e k t a r ą a u g a ­lai g a m i n t i p r a d e d a 10°C i r aukštesnė je t emperatūro je . O p t i m a l i a u ­sia yra apie 23°C . Y r a auga lų , kur ių ž iedai n e k t a r ą išskiria tik esant t a m tikrai t empera tūra i . Pavyzdžiu i , balt ie j i dobi la i n e k t a r i n g i esant 2 1 - 2 2 ° C . Ž e m e s n ė j e ar aukštesnė je - ž iedel ia i tušti . P a l a n ­k iaus ia orų d r ė g m ė - 6 5 - 7 5 % . N e i g i a m a s sausvė jų , y p a č p ie t ryč ių pove ik i s .

A u g a l ų ž iedų nektaro cukr ingumas - 4 - 7 5 % . M a ž ų koncentraci jų (5%) nektaro bitės nerenka . Kai jos renka iki 3 0 % c u k r i n g u m o nekta­rą, j a m perdirbt i į m e d ų išeikvoja tiek energi jos, kiek jos gali pas iga­mint i iš surinkto nektaro , tai yra bitės pala iko savo gyvybę , pertek­l iaus nel ieka.

Sur inktą nektarą bitės koriuose perdirba į m e d ų . Šis procesas t runka 4 - 5 paras . Nektaras n u o m e d a u s skiriasi d v iem rodikl iais . P i rma , fermentai ( invertazė) nektaro sacharozę suskaldo į papras tus cukrus . Antra , v a n d u o išgar inamas iki 2 0 - 2 1 % . Po to paruoštas m e ­dus u ž d e n g i a m a s .

Ž i e d a d u l k ė s - augalų žiedų mikrokonservai . J aunos bitės r inkė­jos (dažniausiai rytais) iš ž iedų renka ž iedadulkes . G iedromis d ieno­m i s jų produkci ja geresnė, nes ryškesnis elektrinių krūvių sk ir tumas . Ž iedadulkės korių narvel iuose surūgsta, virsta rauginiu , v a d i n a m u bič ių duonele . V i e n a m e korio narvelyje telpa per 140 mg duonelės , arba k i logramui sutalpinti reikia 7000 narvel ių .

74

Žiedadulkes bi tės renka iš arčiau b i tyno augančių augalų (iki 0,5 k m ) . Per sezoną bitės maistui suvartoja 4 8 - 5 2 kg m e d a u s (55 pav. ) i r apie 1 5 - 2 5 kg ž iedadulkių . Gyvybei palaikyti ž iemą kiekvienai p a ­rai reikia 1 m g , vasarą - 5 mg maisto . T r a n a m s reikia daugiau. Bitei darbininkei užaugint i reikia apie 200 mg, o tranui - 500 mg mais to . Skraidančios bi tės g y v y b ę palaiko nektaro cukraus energi ja , kuriai pas igamint i reikia 2 6 - 3 0 kg m e d a u s .

Še ima, per sezoną duodant i 1 0 - 2 0 kg prekinio m e d a u s , jo turi su­rinkti 7 0 - 8 0 kg. Tai v idut inė met inė produkci ja . Stiprios še imos , duo­dančios po 50 kg i r daugiau prekinio m e d a u s , turi surinkti daugiau kaip 100 k i logramų.

Bitės , s k r a i d y m o laikotarpiu suvarto jančios apie 4 kg m e d a u s , su­vartoja ir apie 1 kg duonelės (ž iedadulkių) , arba kasdien po 150 g.

L e r v u t ė m s mait int i i r avilio temperatūrai sumažint i re ikal ingas v a n d u o . Ž i e m ą b i tėms v a n d e n s nereikia arba tenkinasi jo kiekiu, esančiu m e d u j e ir duonelė je . Suvar todamo s 1 kg m e d a u s , p a g a m i n a apie 11 v a n d e n s garų. Todėl ž iemą lizde v a n d e n s b ū n a net per daug. Pavasar į , a ts iradus perams , v a n d e n s reikia daugiau. Kai oro t e m p e ­ratūra 1 6 - 3 2 ° C , še ima per parą suvartoja iki 0,5 kg v a n d e n s , o per m e t u s 30 kg. Daugiaus ia v a n d e n s reikia b irže l io- l iepos m ė n . (apie 5 0 % viso kiekio) .

75

Perų auginto jos bič ių pienel io p a g a m i n a tiek, kiek jo suvarto ja p e ­rai i r mot inėlė . Renkant pienelį kaip produktą , jo bitės turi gamint i daugiau .

M A I S T O V I R Š K I N I M A S

Mais tas v i ršk inamas virškinimo žarnoje , nors v a n d u o ir j a m e išt irpusios medž iagos adsorbuo jamos ir plonojoje žarnoje.

Bitė, r inkdama nektarą , iš ryklės ir krūt inės l iaukų išskiria fer­m e n t u s . Jau m e d a u s gurklelyje nektaro disacharidas p r a d e d a m a s skaidyt i į monosachar idus ir dalis gl iukozės virsta gl iukonine rūgšti ­mi , n u o jos m e d u s įgauna rūgščią reakci ją. M e d a u s gurklelyje , be in-vertazės , apt inkama fermento amilazės , padedanč ios skaidyti krak­molą . Nektare , a t rytame iš m e d a u s gurklel io, j au yra fe rmentų ir organin ių rūgščių. Todėl nektaro virt imas m e d u m i pras ideda j au bi­tei skrendant .

V i r šk in imo žarnoje nektarą veikia j au esantys ir šios žarnos s iene­lių g a m i n a m i fermentai . N u o virškinimo žarnos sienelės su fermen­tais nuolat atsiskiria epitel inės ląstelės. Jos apl ink maistą sudaro tar­s i a p s a u g i n į be i v i r šk inamąj į s luoksnį su fe rmenta i s : p r o t e a z e (skaidančia ba l tymus į amino rūgštį) , l ipaze (skaidančia r iebalus į gl iceriną ir r iebalines rūgštis) ir kt. V i ršk inamajame trakte esančios bakter i jos , arba mielės , taip pat išskiria kai kur iuos fermentus (l ipazę ir kt . ) .

Antro je v i rškinimo žarnos dalyje pro jos sienelę suskaidytas mais ­tas f i l truojamas į hemol imfą , kaip maisto išnešiotoją į r a u m e n ų ir ki­tų organų ląsteles. Nesuvirškintas maistas (praktiškai m e d a u s spal ­va , t a m s u m a s ) k a u p i a m a s ekskrementų žarnoje. Jos priekyje yra šešios rektalinės l iaukos, kur ių fermentas katalazé padeda konservuo­t i ekskrementus (neutralizuoja vandenil io peroks idą) . Vasarą ekskre­menta i nuolat pašal inami . O per ž iemą jų susikaupia iki pusės bitės svorio , tai yra iki 4 6 % jos masės . Jei šis kiekis didesnis , bitės avi l iuo­se p r a d e d a viduriuoti .

76 77

4 L E N T E L Ė . Pavasarį žydintys nektaringi augalai

Augalas Žydi Nektaringumas, kg/h

Alksniai: juodalksnis ir baltalksnis Bitėms apsiskraidant 1 3 0 - 1 8 0 (Ž)*

Riešutinis lazdynas Bitėms apsiskraidant 6 0 - 9 5 (Ž)

Gluosniai: blindė, pilkasis, krantinis, baltasis ir kt.

Antroje balandžio pusėje 4 0 ir 60 (Ž)

Paprastasis klevas Gegužės pradžioje iki 200

Agrastas Gegužės pradžioje 1 2 - 1 5

Slyvos: naminė, kaukazinė Gegužės pradžioje 0 , 5 - 1 , 0

Vyšnios: rūgščioji, paprastoji, trešnė Gegužės pradžioje 1 ,0 -2 ,0

Serbentai: paprastasis, juodasis Gegužės viduryje 2 5 - 3 0

Kiaulpienė Gegužės viduryje 1 5 - 2 0

Perkai Gegužės viduryje 5 0 - 1 0 0

Paprastoji obelis Gegužės viduryje 8 - 1 0

Žieminis rapsas Gegužės viduryje 5 0 - 1 0 0

Mėlynė Gegužės viduryje 5 - 6

Šiurkščioj! taukė Nužydėjus sodams 2 0 0 - 2 4 0

*Pastaba. ( Ž ) - ž i e d a d u l k i ų p r o d u k c i j a .

Biržel io viduryje p r a d e d a žydėt i pagr indinio m e d u n e š i o augala i (5 lentelė) . Iš ša l tekšnynų ir avietynų kiekviena b ič ių še ima surenka apie 30^40 kg m e d a u s 0 . Balžekas 1969) . T o d ė l miškuose , kur yra di­d e s n i ų aviečių p lotų , arba pe lk inguose - ša l tekšnių, jei arti nėra p a ­s tovių b i tynėl ių , j u o s a p s i m o k a atvežti : avietynui 4 - 5 , ša l tekšny-n u i - 1 - 2 b i č i ų š e i m a s h e k t a r u i . Ta i r e i k a l i n g a , n e s s o d a m s p e r ž y d ė j u s , labai s u m a ž ė j a žydinč ių ir laukinių, i r sė jamų ar sodina­m ų a u g a l ų kiekis .

Svarbiausi pagrindinio medunešio augalai nurodyti 58 pav. Šiuo laikotarpiu svarbu atkreipti dėmesį į ankštinių, paliktų sėklai, plotus. Pavyzdžiui , baltieji dobilai ne tik noriai bičių lankomi, bet jų ž iedams apdulkinti pastarosios labai reikalingos. Hektarui skiriama apie dvi šei­mas , o raudonųjų dobilų hektarui reikia net 2 - 3 šeimų. Dar daugiau bi­čių reikia, kuomet naudojamos ne Kaukazo kalnų pilkosios ar pasėliai auginami mažuose ploteliuose. Kai kada bites tenka vilioti papi ldomai (dresuoti), nes žiedų kakleliai ilgi, nektaras sunkiai pasiekiamas.

78

80

Pietryčių Lietuvoje rugpjūčio mėnesį galimi medunešiai iš viržų (59 pav. ) . Vienai atvežtai šeimai skiriama ne mažiau kaip 1,5-2,0 ha iš­tiso gerų viržynų ploto. T u o m e t šeima ne tik išsimaitina, priaugina j aunų bičių žiemai , bet ir gali surinkti po 10 kg viržių medaus . Viržių m e d u s bičių žiemoj imui nelabai t inkamas, o ž m o n ė m s labai vertingas.

5 L E N T E L Ė . Pagrindinio medunešio augalai

Augalas Žydi Nektaringumas, kg/ha

Dirvinis garstukas ir svėrė Birželio mėn. 2 - 3 5

Paprastoji avietė Birželio mėn. 1 5 - 3 5 0

Paprastasis šaltekšnis Birželio mėn. 2 0 - 3 5

Bitinė faoelija Birželio mėn. 2 0 - 1 8 0

Esparcetas Birželio mėn. 130

Sė jamasis vikis Birželio mėn. 6

Pupos Birželio mėn. 1 3 - 3 0

Dobilai: baltasis, rausvasis ir raudonasis

Birželio mėn. ir ilgiau 2 0 - 1 2 0

Vasarinis rapsas Birželio-liepos 5 0 - 1 0 0

Sė jamasis grikis Birželio-liepos iki 70

Rugiagėlė Birželio mėn. ir ilgiau 0 , 5 - 4 0

Mėlynžiedis vikis Birželio mėn. ir ilgiau 3 0 - 3 7 0

81

5 L E N T E L Ė S tęsinys

Augalas Žydi Nektaringumas, kg/ha

Ruginis vikis Birželio mėn. ir ilgiau 4 0 - 2 8 0

Liucerna (mėlynžiedė) Liepos mėn. iki 200

Gaurometis Liepos mėn. iki 150

Barkūnai: baltažiedis, geltonžiedis

Liepos mėn. 1 8 0 - 2 8 0

Saulėgrąža Liepos mėn. 1 4 - 3 0

Šilinis viržis Rugpjūčio mėn. 7 - 2 0

L I P Č I N I A I M E D U N E Š I A I

Lietuvoje ant spygl iuočių (60 pav. ) , l iepų ir kitų augalų dažnais meta is pas i rodo l ipčiaus tiekėjai amarai . Jų išskirtas saldžias sultis rytą noriai renka bitės . Prineša l ipčinio m e d a u s . S i lpno m e d u n e š i o są lygomis m e d a u s produkci ja vidutiniškai padidėja 6 0 % . Lipčiniais meta i s i r pats m e d u s vert ingesnis , turi daugiau fermentų.

Lipčius - ne amarų ekskrementai , o aktyvios biologinės veiklos pro­duktas, arba nenektarinės kilmės nektaras. Vertingiausias lipčinis m e ­dus surinktas spygliuočių miškuose. Mat juose fitoncidinė aplinka. Be to, šiuose miškuose saikingiau arba visai nenaudojami pesticidai. Todėl spygliuočių medus , kaip geras ir maistingas produktas, vert inamas Eu­ropos valstybėse. Jis žalsvoko atspalvio, sunkiai kristalizuojasi. Lip­čius - tai gyvo organizmo filtratas. Su išskyromis neišvengiamai paten-

60 PAV. Spygliuočių lipčiaus tiekėjai amarai

82

ka ir tikrų išskyrų su junginiais, kenksmingais kitiems vabzdžiams. Lipčiaus retųjų cukrų ir nuodingųjų spiritų žiedų meduje nerandama. Dėl to bitės neprisitaikiusios prie didesnio lipčiaus kiekio, ypač žiemą. Todėl žiemai šio medaus palikti negalima. Jis keičiamas cukrumi.

Vert ingiausias l ipčius yra spygl iuočių. Lenkijoje ir Lietuvoje pasi­rodo žievinių a m a r ų (Lachnidae). Pušiniai pradeda veistis k iek anks­č iau už egl inius. A m a r a i ž iemoja kiaušinėl io stadijos. Pirmoji genera­cija pas i rodo apie biržel io vidurį .

Egl ių vyresnių šakel ių apačiose apt inkamos Činara piceae 5 - 6 mm j u o d ų a m a r ų koloni jos . Juos noriai lanko m i š k o skruzdėlės .

Pavasarį gal imas ir sodų lipčius. Ant kriaušių pasirodė Psylla piri, P. piricola, P. pyrisuga, ant obelų P. mali, Aphis pomi amarai . Ant trešnių, persikų, s lyvų ir vyšnių apt inkama ir blakučių. S o d ų lipčiaus m e d u s šviesesnis, turi daugiau mineralinių medžiagų. Maistui t inkamas.

Kiek l ipčiaus išskir iama Lietuvoje , d u o m e n ų nėra. V e n g r ų biti­n i n k ų d u o m e n i m i s , amarai p u š y n e per mėnes į p a g a m i n a 1 0 5 - 1 2 5 , juodie j i egl ių amara i - 8 0 - 1 0 0 kg/ha cukraus .

K Ą P R A D E D A N T Y S I S B I T I N I N K A U T I G A L Ė T Ų A U G I N T I

Bičių g a n y k l ų ger in imas - suprantamas ir aktualus v is iems biti­n i n k a m s . Tač iau tai sunkiai įgyvendinama. Tai turi būt i a t l iekama ūkiuose , apyl inkėse , ra jonuose, miškuose . Ne kiekvienas pradedan­tysis i r ne v isada turi sąlygas. Bet gal ima pradėt i n u o m a ž ų g y d o m ų ­jų sodel ių - kel ių kvadrat in ių metrų dydžio sklypelių. P irmiausia pradedantys is i šaugintų retesnių augalų sėklų b i t in inkams ūkinin­k a m s ir įgautų patirtį auginant nektar ingus ir vaist inius augalus , ku­rių m ū s ų farmaci jos p r a m o n ė labai stokoja.

S a v a m e ž e m ė s sklypelyje vieni bi t ininkai mėgėjai mėgsta užsiau­ginti daržovių , kiti pr ieskoninių ar vaist inių augalų, retesnių medin­gųjų augalų sėklojų. Apl inką puošia braškės ar gėlės. M a n o m a , kad va ismedžia i neturėtų užimti daugiau kaip 6 0 % (K. Vanicek) ploto .

G a l i m a r e k o m e n d u o t i tokius augalus , kurie ne tik nektar ingi , bet popul iarūs tarp b i t in inkų ir yra vaistiniai . Paminėt ini mel isa ir katžo-

83

lė (61 pav . ) . Tai daugiamečia i augalai . Žydi n u o biržel io paba igos iki rugpjūč io mėnes io . Iki žydė j imo ir žydinčios jos turi st iprų citrinos kvapą . Bitės š į k v a p ą labai mėgsta , aprimsta , n e s j is p r i m e n a bič ių iš­sk ir iamą geraniolį ( feromoną) . Šiais augalais į tr inami nauj i aviliai , spiet inės, rankos (prieš einant į b i tyną) . N a , o patys bi t ininkai m ė ­gaujasi aromat inga arbata.

Mel isos ir katžolės sėklas tikslinga pasėti ši l tnamyje. Išaugę daige­liai ( 5 - 6 lapelių) sodinami į dirvą eilėmis kas 2 0 - 3 0 cm, tarpueil ių p lo­tis - 4 5 - 5 5 cm. Šie augalai gerai auga tik gerose, puveningose ir mine­ralinių trąšų turtingose dirvose. Kadangi melisa jautresnė ž iemos šalč iams, krūmel ius naudinga pridengti . Labiau bit ininkų m ė g s t a m a katžolė , j i nektar ingesnė, o melisa turi širdį raminančių junginių.

Turint arą kitą d i rbamos žemės , gal ima auginti sėklai bi t inę faceli-ją . Ta i vienmetis , specialiai b i tėms sė jamas nektar ingas augalas . Ki­t iems t ikslams nenaudo jamas , nebent žaliajai trąšai. Faceli ja auga įvairiose dirvose. Pasėta rečiau, labai šakojasi , o derl ingoje dirvoje, jei gausu kritulių, l inkusi išgulti. Pasėta pražysta po mėnes io ir žydi apie tris savaites. Saulėtoje vietoje gerais metais gal ima gauti 300 k g / h a m e d a u s . Faceli ja sė jama eilutėmis, sudygusi praret inama. Sėklos nor­ma - 6 - 8 kg/ha . Pasėjus anksčiau pavasarį , antroji sėja gal ima po tri­jų savaičių: susidaro apie 50 dienų nenutrūkstantis meduneš is . Face­lija ga l ima sėti kartu su baltažiedžiu barkūnu: pirmaisiais metais peržydi facelija, o antraisiais - barkūnas .

84

B e m i n ė t ų , g a l i m a augint i daugel į kitų nektar ingų ir vais­t ingų augalų , kurie aprašyti spe­cialiojoje l i teratūroje.

Kas turi puveningo šiukšlyno, kur nors patvartėse, s iūloma spe­cialiai b i tėms sėti v ienmetį augalą agurklę (62 pav. ) . Pražysta 50-tą dieną po pasė j imo ir žydi apie 40 dienų. Rugpjūčio pradžioje nu­pjauta agurklė atželia, po trijų sa­vaičių sužydi ir sudaro rudeninį meduneš į (hektaro vertė - apie 200 kg m e d a u s ) . Jauna agurklė turi agurko kvapą ir skonį. Toje pačioje vietoje išsilaiko kelerius metus , nes pati atsisėja. Kadangi sėklos subręsta ne v ienu laiku, jas tenka rinkti individualiai .

Tur in t gabalė l į n e d i r b a m o s 6 1 vx\. Specialiai bitėms sėtini augalai: dirvos, šlaito (žvyrduobę) , siūlo- a - agurklė; b - ežeinis; c -facelija ma užveisti dvimetį ežeinį. J į ga­l ima sėti pavasarį arba vėlai rudenį. Pražysta antraisiais metais birže­lio pabaigoje . Liepos pradžioje patrumpinus , atolas sužysta rugpjūtį . Ežeinis nereiklus ir labai nektaringas augalas, duodantis iki 300 kg/ha ilgai nesikristalizuojančio medaus . Sėklos subręsta ne vienu laiku ir la­bai lengvai išbyra. Jas sunku surinkti. Tačiau augalas atsisėja pats .

Labai vert ingas yra Sosnovskio baršt is . Tai dvimet is gigantas su labai didel iu ž iedynu. J į t inka užveisti nuošal iau, kur nors p a m i š k ė ­je , gr ioviuose , š lapiose vietose. Atsisėja i r auga daugel į metų . Tik ne­reikia liesti r a n k o m i s : apdegina odą.

Pr i s iminkime, kad i r grožis g y d o ž m o g ų . Pasėdėję bitynėlyje , švelnios i r raminanč ios bič ių „ m u z i k o s " fone, su savo išaugintų vais­tažolių arbatos puodel iu , saldintos m e d u m i , tikrai pata isys ime n u o ­taiką, a ts tatysime vidinę pusiausvyrą. . .

85

S Ė J O M A I N O S

Prie veisl inių b i tynų, ūkininkų bi t ininkų ar šiaip ūkin inkų lau­k u o s e nektar ingus augalus t ikslinga auginti specialioje sė jomainoje . S iū lomi keli variantai pr ik lausomai n u o dirvų pobūdžio . Svarbu lai­kytis šių re ikalavimų:

1) sėjomainos laukai pageidautini vienodo dydžio, o augalai, tinkan­tys smėlio, priemolio ar molio dirvoms ir augintini mūsų sąlygomis;

2) kaital io jami skirt ingų savybių augalai . L e n g v e s n ė s e dirvose, kur b logiau dera miežiai , gal ima paprasta

tr i laukė sė jomaina, t inkama ir ūk in inkams, ir b i t in inkams: 1 . Lubinai 2. Grikiai 3 Bulvės Der l ingesnėse dirvose sė jomaina išplečiama: 1 . Miežia i 2. Dobi la i 3 . Grikiai 4 . Bulvės . Vokiet i jo je popul iar i tr i laukė sė jomaina: 1 . Ž ieminia i rapsai (sėklai) 2. Žieminia i kviečiai 3 . Miežia i . V ien b i t in inkams s iū lomos sė jomainos : 1. Dobi la i , baltiej i (rausvieji) - p i rmųjų m e t ų 2. Dobi lai , baltieji (rausvieji) - antrųjų m e t ų 3. Faceli ja (+barkūno įsėlis) 4 . Barkūnas 5. Faceli ja (+baltųjų ar rausvųjų dobi lų įsėlis) . Ka lk ing iems l a u k a m s tinka esparcetas : 1. Dobi la i , baltiej i (rausvieji) - p i rmųjų m e t ų 2. Dobi lai , baltieji (rausvieji) - antrųjų m e t ų 3. Faceli ja (+esparceto įsėlis) 4. Esparcetas - p i rmųjų metų 5. Esparcetas - antrųjų metų 6. Faceli ja (+dobilų su motie jukais įsėlis).

86

Kiek anksč iau V. Narbutas ir A. Linčius (1956) bei prof. J . Kriščiū­nas (1961) pate ikė sudėt ingesnes sė jomainas :

1. Esparcetas - p i rmųjų m e t ų 2. Esparcetas - antrųjų m e t ų 3. Faceli ja (+barkūno įsėlis) 4 . Barkūnas 5. Baltoji garstyčia ar vasarinis rapsas

6. Seradėlė .

II 1 . Avižos (+esparceto įsėlis) 2. Esparcetas - p i rmųjų m e t ų 3. Esparcetas - antrųjų m e t ų 4. Faceli ja (+barkūno įsėlis) 5 . Barkūnas 6. Miežia i (+baltųjų dobi lų įsėlis) 7. 1 / 2 - 1 / 3 agurklė ir 1 / 2 - 1 / 3 seradėlė 8. 1/2 seradėlė ir 1/2 facelija. III 1. Rausvie j i dobilai sėklai 2. Faceli ja su b a r k ū n o įsėliu 3 . Barkūnas su ežeinio įsėliu 4 . Ežeinis sėklai . Derl ių n u ė m u s , sė jamos garstyčios ar rapsai 5 . Avižos su vikiais žal ia jam pašarui (rausvųjų dobi lų įsėlis). IV 1. Rausvie j i dobi la i+motie jukai pašarui (pirmieji metai ) 2. Rausvie j i dobi la i+motie jukai sėklai 3 . Grikiai 4 . Faceli ja su b a r k ū n o įsėliu 5 . Barkūnas 6. Mei l ižė 7. Garstyč ios su v ienmečio b a r k ū n o įsėliu

8 . Avižos žal ia jam pašarui su rausvųjų dobi lų įsėliu. v

J . B lažeko r e k o m e n d u o j a m a sė jomaina:

87

1. Ankstyvos ios bulvės (arba vikių+avižų+facel i jos miš inys žalia­j a m pašarui )

2. Žieminia i rapsai , po jų - baltosios garstyčios 3 . Vik ių+avižų miš inys su raudonųjų dobi lų įsėliu 4 . Raudonie j i dobilai sėklai 5 . Žirniai su baltąja garstyčia ar facelija 6. Faceli ja sėklai 7. Vikių+avižų+facel i jos miš inys pašarui su b a r k ū n o įsėliu 8 . Barkūnas sėklai. B i tėms ganyklas ga l ima gerinti palaipsniui , pris i taikant pr ie n a u ­

d o j a m ų sė jomainų ar atkuriant ganyklas , p ievas . D u r p y n u o s e ir rūgštesnėse dirvose rausviej i dobilai sė jami su motie jukais . Gerai įdirbtose į raudonuos ius dobilus įmaišoma ir rausvųjų. Žvyr ingose dirvose patart ina sėti garždenį , esparcetą, l iucerną ar jų mišinius . P ū ­d y m u o s e anksti pavasar į ga l ima sėti facelija, garstyčią, v ienmet į bar ­kūną , agurklę , p u p a s , vikius su p u p o m i s ar garstyčiomis ir kitus v i e n m e č i u s nektar ingus augalus . Kai tokių augalų pagrindiniai žie­dai peržydi , j ie n u p j a u n a m i rauginimui , pašarui ar apar iami žaliajai trąšai .

Į anksč iau subręstančius augalus , (žieminiai rugiai , miežia i ) , gali­ma sėti seradėlę , v ienmet į barkūną . Lengvose dirvose facelija n a u ­dinga sėti ir su lubinais . Faceli ja, grikius, seradėlę t iksl inga sėti ir j au­no sodo tarpueil iuose, o m a s ę sušerti ar aparti .

B I T Ė S - A G R O T E C H N I K O S P R I E M O N Ė

Bitės žemės ūkiui reikalingos taip, kaip žmogui kasdieninė duona. E . C a n d e r i s

Kadangi laukinių (solitarinių) bičių ž e m ė s ūkio auga lams apdul ­kinti n e p a k a n k a , n a m i n ė m s b i tėms tenka apie 9 0 % šios veiklos . Ver­t ingiausia yra tai, k a d bet kur iuo vasaros laiku ir bet kur ga l ima su­koncentruot i jų kiekį , reikal ingą optimaliai apdulkint i ž iedus. Be to, į nenoria i l a n k o m u s augalus bites gal ima nukreipt i (vilioti, dresuoti ) .

88

N a m i n e s bi tes ga l ima apsaugot i n u o k e n k s m i n g ų pest ic idų, ko be­veik negal ima padaryt i su laukiniais apdulkintojais .

Kalbant apie n a m i n i ų bič ių naudą , norisi paminėt i gerai pažįsta­mą tradicinį L ie tuvos augalą liną. Iš jo gaunami spaliai , p luoštas , gal­v e n o s , aliejus, i šspaudos . Bičių n a u d a dvigubai gausesnė: šeši išski­r iami ar p a g a m i n a m i produkta i (medus , vaškas , pikis , duonelė , pienel is , n u o d a i ) , b i tės - visų profesi jų ž m o n i ų mėgė j iškas užs iėmi­m a s , jos - apl inkos užterš tumo indikatorės , kasmet Lietuvos gamtai pateikia apie 1,5 mln . t organikos (apie 333 afrikinių drambl ių m a ­sės) . Tač iau minėtą n a u d ą reikia laikyti antraeil iu bi t ininkystės ve iks­niu . Dešimtoj i n a u d a , kurią bitės duoda, a p d u l k i n d a m o s entomofi l i -n i ų augalų ž iedus , J A V moksl in inkų apskaič iavimu, 143 kartus didesnė (J. Ba lžekas , 1987) .

Tiksl inga, k a d kiekvienas ūkininkas , turėdamas didesnį plotą že­m ė s ūkio n a u d m e n ų , turėtų ir bitynėlį . Nereikėtų klausti , iš kur , ar t ikras m e d u s ? Puikiai ž inotų pats . Bičių pakaktų saviems apdulkina­m i e m s p lo tams i r jos pasi tarnautų k a i m y n ų sodel iuose ar m a ž e s ­n iuose ankšt inių augalų laukel iuose.

A u g a l ų apdulk in imas priklauso n u o pasėl io (sodo) ploto i r rasi­n i ų (veislinių) bič ių savybių. Pavyzdžiui , K a u k a z o ka lnų pi lkosios la ikomos raudonų jų dobi lų apdulkinto jomis , dobil inio m e d a u s ga­minto jomis . 6 lentelėje pateiktas orientacinis bič ių še imų kiekis pa­gr indiniams ž e m ė s ūkio augalams.

Je igu augalai išsimėtę smulkiais ploteliais, tai bičių reikia daugiau. Dė l m e n k o nektaro kiekio ž ieduose ar jo c u k r i n g u m o (linų, že­

m u o g i ų ) arba dėl ž iedų struktūros (raudonųjų dobi lų, p u p ų ) bites tenka vilioti papi ldomai . Dažniausia i vi l io jama cukraus s irupu. J a m paruošt i iš v a k a r o iki ketvirčio stiklainio talpos pr isk inama dobi lų galvučių. Žiedai užpl ik inami karštu cukraus s irupu, paruoštu santy­kiu 1:1. Ankst i rytą, prieš b i tėms išskrendant , kiekvienai apdulkint i skirtai še imai išdal i jama po 1 0 0 - 1 5 0 g aromat ingo s irupo. Bitės ska­t inamos kas antrą dieną, a išku, jos turi būt i netoli pasėl io .

Skat inant bites š i l tnamiuose, pavyzdžiui , agurkų ž i e d a m s sirupas ruoš iamas iš vyr iškų ž iedų papi ldomai praturt inant kvapais (anyžių, m ė t ų ar kt . ) .

89

Vertas d ė m e s i o metodas (M. Mize , 1988) , k u o m e t p a n a u d o j a m o s ž iedadulk ių r inktuvės . Sumažinus bal tyminio mais to kiekį p e r a m s , suaktyvė ja ž iedadulkių rinkėjos. M e t o d a s t inka ten, kur s toko jama re ik iamo bič ių še imų kiekio.

6 L E N T E L Ė . Orientacinis bičių šeimų kiekis kai kuriems augalams

Augalai Bičių šeimų/ha

Visi sėjami dobilai, liucernos, barkūnai 2 - 5

Esparoetai, rapsai, vikiai 2 - 3

Agurkai, uogynai, vaismedžiai 1 - 3

Daržovių sekiojai, pupos 1 - 2

Sėmeniniai linai 0 ,5 -1

Bičių priežiūra standartiniame avilyje

Per daugelį metų Lietuvoje nusistovėjo pusšilčiuose šešiolikos rėmų (standartiniuo­se) aviliuose savas bitininkavimo būdas. A . J a r u š e v i č i u s

K A I P A P Ž I Ū R Ė T I B I T E S

K a d a n g i bitės - naminia i gyvūnai , jų priežiūra ne išvengiama. Per m e t u s prie normal ios bičių še imos vidutiniškai tenka prieiti i r at ida­ryti avilį apie septynis kartus.

Bičių šeimos apžiūrėjimas parūkant, išjudinant bei išimant rėmus bites sujaudina ir sutrikdo normalų šeimos darbą. Todėl kiekvienas ap­žiūrėjimas turi turėti aiškų tikslą, t.y. bitininkas turi iš anksto žinoti, ko­dėl jis apžiūrės šeimą, ką turi daryti, kad nepakenktų, o padėtų.

Pavasar į ir vasarą l izdus reikia apžiūrėti ramiomis , š i l tomis die­n o m i s , kai oro temperatūra pavėsyje ne ž e m e s n ė kaip 14°C. Vasarą

90

negal ima bič ių apžiūrėt i vidurdienį , kai temperatūra aukštesnė n e g u 30°C. R a m i ą , šiltą, saulėtą dieną, esant s i lpnam meduneš iu i , net pra­dedantys is b i t ininkas gali ramiai , be t inklelio, saikingai r ū k y d a m a s atidaryti ir apžiūrėti l izdą be i atlikti j a m e reikal ingus darbus , nerizi­k u o d a m a s būt i įgeltas i r beve ik n e p a d a r y d a m a s žalos apžiūr imai šeimai . Kai šalta, vė juota , tik ką pali jus, ne m e d u n e š i o laiku bi tės la­ba i neramios . T u o m e t apžiūrėti geriau palankesniu oru.

Pa la ikomuoju m e d u n e š i u gal ima apžiūrėti per visą dieną, kai daugel is lauko bič ių lauke. Gero m e d u n e š i o metu apžiūrėti l izdus ir m a g a z i n u s gal ima tik dienos pabaigoje , kad nebūt ų t r u k d o m a s bič ių darbas . Ne m e d u n e š i o m e t u apžiūr ima anksti rytą arba vakare , po 18 vai. , k a d bi tės nepradėtų vagiliauti . Geriau apsisaugoti , n e g u va­gi l iavimą slopinti .

Prieš apžiūrint reikia susitvarkyti , gerai nusiplauti rankas papras ­tu mui lu , ka d nel iktų pašal inių k v a p ų (degalų, prakaito , svogūno , al­kohol io ir kt . ) , erz inančių bites . Prof. J . Kriščiūnas (1933) yra nurodęs , k a d bitės labai n e m ė g s t a ievų, šunramunių , pelynų, kr ienų, kr iaušių, arkl ių prakai to ir kitų kvapų. St ipresnis anyžių, mel isų, šalavijų (bi­čių m ė g s t a m ų ) k v a p a s bites labai pykina .

Prakt iška apsirengti specialią darbo palaidinę, paraityti rankoves arba susegti rankogal ius , kad dirbant bitės po jais nepal įstų. Prie pik­tesnės še imos retkarčiais naudinga rankas sušlapinti (paactuotu van­deniu) , nes š lapio pavirš iaus bitės vengia . Paskui reikia užkurt i dū­m i n ę ir užsidėt i ant galvos tinklelį: uždengt i ausis , p laukus ir pakauš į , k a d , b i t ė m s įpykus , j į b ū t ų gal ima greitai užtraukt i ant vei­do . Pri tyręs b i t in inkas , kai oras šiltas ir yra si lpnas meduneš i s , gali apsieiti i r be t inklelio. Pradedantys is , kad nereikėtų nuolat baimint is (o b a i m ė lydi st ichiškai) k iekvienos skraidančios ar į ve idą a ts imu­šančios (gąsdinančios) bi tės , turi užsidėti tinklelį , nors su juo sunkiau kvėpuot i , b log iau matyt i , labiau prakai tuojama. Tinklel is sukelia saugos j a u s m ą , todėl d i rbama r a m i a u ir sėkmingiau. Vėl iau įpranta­ma i r veidą ga l ima atidengti .

Einant prie avil io, į laką reikia įleisti 2 - 3 d ū m ų kamuol ius , kad bi­tės pa justų, nei tų prie lakos. Tač iau negal ima dūmint i pr ikišus d ū m i ­nės snapelį prie pat lakos: tai erzina bites , nes patenka karštesnių dū-

91

m ų . Truput į pa laukus , kol d ū m ų paveiktos bitės pas i ims m e d a u s , at­sargiai , nesukreč iant avilio, a t idengiamas stogas, viršutinis ir šoni­niai apši l t inimai (jeigu j ie yra) .

Apžiūr int l izdą, s tovima prie avilio šono, iš tos pusės , kurioje yra l izdo skir iamoji . Tokio je padėty je patogiausia atidaryti l izdą ir apžiū­rėti r ė m u s . N e g a l i m a stovėti priešais laką, nes tai t rukdo atskristi ir išskristi d i rbanč ioms b i tėms ir jos susierzina.

N u ė m u s apši l t inimą, atsargiai pake l iamas l izdo apdangalas (daž­niausiai drobės užtiesalas) . Pastebėti vaško kandies vikšrai n u s p a u ­d ž i a m i bi t ininko kaltu. Po to, pratraukus arba iškėlus l izdo skir iamą­ją , a t idaromi vienas du tarpkoriai . Į susidariusį plyšį į le idžiami du d ū m ų gūseliai .

R ė m a i iš judinami kaltu. Išjudinti abiejų r a n k ų pirštais i m a m i už p e t u k ų ir atsargiai , lėtais judesiais iš traukiami viršun. D a r kartą pri­m e n a m a - jokių staigių judesių rankomis ar galva. I š imami iš l izdo rė­m a i la ikomi š iek tiek įstrižai: taip juos lengviau iškelti i r m a ž e s n ė ri­zika prispaust i bičių.

Iš imtas rėmas apžiūr imas stačias. Su koriais nega l ima laikyti gulsčio , nes iš jo gali išlašėti šviežiai supiltas nektaras , y p a č m a ž e s ­n ė s koncentraci jos . Bičių aptūptus korius apžiūrint reikia laikyti vir­š u m avil io, kad bitės n u o korio kristų tik į avilį , o ne ž e m ė n ties j u o , nes gali nukrist i j a u n o s bitės ir motinėlė , kurią ga l ima sumindyt i . Apžiūr in t v ieną korio pusę , rėmas la ikomas vertikaliai . Nor int p a ­matyt i antrąją, r ėmas atsargiai p a s u k a m a s 180°: apat inė r ė m o sijelė turi atsidurti viršuje, viršutinė - apačioje. Apžiūrėtas rėmas įstato­m a s į avilį prie laisvos sienelės ir apdengiamas atsarginiu audeklu . Ta ip a p s a u g o m a n u o vagil ių. Taip pat apžiūrimi i r visi kiti koriai .

Ka i avi lys pi lnas rėmų, geriau išimti iš l izdo vieną du į dėžutę -spiet inę, ka d atsirastų vietos dirbti. Atitraukti , sustumti , išimti r ė m u s iš avil io ir vėl sustatyti į avilį reikia labai atsargiai , ka d neiškristų nė v ienas šviežio m e d a u s lašas, nesus imaigytų koriai i r nepris ispaustų nė v iena bitė . Je igu apžiūrint ant korio pas teb ima motinėlė , ją su ke­letu b ič ių tikslinga pridengt i didžiuoju gaubtuvėl iu . Taip , j e igu b u s ž iūr imas visas l izdas, bi t ininkas apsisaugos n u o pavo jaus netekti mot inė lės arba ją sužeisti . Tvarkant l izdą, gaubtuvėl į reikia nuimt i ir

92

motinėlę paleisti . Apžiūrė jus visiškai sutvarkomas l izdas - į s tatoma į vietą (jeigu dar telpa) skiriamoji , apšil t inimai, u ž d e n g i a m a s stogas. Visus darbus t iksl inga atlikti iš karto, kad tą pačią dieną avil io nerei­kė tų ardyti iš naujo .

R U D E N I N I S R Ū P E S T I S

Rugiapjūtį reik keliauti, Dar nesibaigė darbai: Žiemai bičių priauginti Tu viržynuos privalai.

J . S t r a i g i s

Profesorius J . Kr išč iūnas (1933) rašė: „Bitininko pas i ruoš imas ki­t iems, nau j iems, m e t a m s pras ideda meduneš iu i baigiantis . Šitą laiką la ikysime bi t in inko naujų m e t ų pradž ia . " Vadinasi , ateinančio sezo­no rūpesčiai pras ideda rugpjūčio mėnes į .

Bitės ž i e m o s gerai , jei : b u s stiprios še imos , j aunos mot inėlės , pa­k a n k a m a s kokybiško mais to kiekis, sveikos bitės, e rkė tumas iki 5 % , v ė d i n a m i l izdai, lakos apsaugotos n u o t iesioginių vėjų, r a m u .

Bič ių š e i m o s s t i p r u m a s ateinant į sezoną labai pr ik lauso n u o m a i s t o p a r u o š i m o rudenį . Patyrę b i t in inkai ž iemai k iekvieną še imą pa l ieka s u 5 - 8 k g n a t ū r a l a u s m e d a u s i r p o 8 - 1 2 k g cukr in io m a i s t o a tsarga . L i z d u o s e p a l i e k a m a tiek kor ių , k iek jų b i tės t irštai aptupia ( 7 - 8 s tandart in ia i l izdo r ė m a i ) . K i e k v i e n a m e p a l i k t a m e kory je turi būt i n e m a ž i a u ka ip 2 , 0 - 2 , 5 k g d e n g t o mais to . Būt ina k i e k v i e n o s š e i m o s l izde ne m a ž e s n ė kaip pi lnas k o r y s duonelės a tsarga . Bal ty­min is m a i s t a s s v a r b u s v a r o a t o z i n ė m i s są lygomis . D u o n e l ė d a ž ­niausia i p a l i e k a m a kraš t in iuose kor iuose , nors ga l ima nedide l į k ie­k į ( p a v i e n ė m i s g r u p e l ė m i s ) i r per v i s u s kor ius . I š v i s o m a i s t o avi ly je p a l i e k a m a 14-16 kg, o v ienas t i n k a m o mais to ir su d u o n e l e k o r y s gal i būt i l a i k o m a s v ė s i a m e s a u s a m e k a m b a r y j e at iduot i p a v a ­sariui . Š i a tsarga labai re ikal inga, kai b i tes n u m a t o m a n a u d o t i šilt­n a m y j e .

Avi l iuose l izdai ž iemai sukomplektuot in i pagal 48 i r 63 paveiks­

lų schemas .

93

Pavyzdžiui , dvi įs igytos šeimos rugpjūčio sulaukė t u r ė d a m o s 6 - 8 korius . Avi l io l izdo apžiūra (63 pav. a) parodė , ka d aštuoniuose k o ­r iuose mais tas paskirstytas taip: dengiamuos iuose (D) kor iuose po 3 kg (iš viso 6 kg) ; 1 = 3 kg; 2 = 2 kg; 3 = 1,5 kg; 4 = 2 kg; 5 = 2,2 kg ir 6 = 2,5 kg. Iš viso 19,2 kg maisto . Bitės tirštai aptupia 6 tarpkorius , to­dėl p a k a n k a palikti 7 korius.

Ką daryti , palikti ar ką nors gal ima išimti? Pirmiausia reikia at­kreipti dėmesį į dengiamuosius korius. Tiksl inga išimti tą dengiamą­j į korį , kuris neturi duonelės . Lizde liks 16,2 kg maisto. 2 - 4 koriai su dengtais perais l izde paliktini. Gal ima 5 ir 6 korių m e d ų (4,7 kg) keis­t i cukraus s irupu (jeigu turima cukraus) . Iš šių korių m e d u s išsuka­m a s ir j ie grąžinami į avilį (atsarginių pasiūtų ir t inkamų korių s toko­j a m a ) . Je igu turima gerų atsarginių, dedami j ie. Virš 5 - 6 korių d e d a m a mait intuvė ir per vieną du kartus sumait int inas cukraus siru­pas . Jį bi tės supils į tuščius korius, ir vaizdas b u s kaip 63 b paveiksle .

C u k r a u s s irupą rudenin iam mait inimui geriausia ruošti iš 3 dal ių cukraus , išt irpinto dvie jose dalyse minkšto v a n d e n s ( 6 0 % koncentra­ci jos). Dažniausia i var to jamų sirupų ruoš imas pateiktas 7 lentelėje. J is sumai t inamas didesniais kiekiais (po 3 - 6 1) nakčiai . Rudenį p a v o ­j ingas bič ių vagi l iavimas. Dėl to sus iaur inamos lakos.

Taigi vien i šėmus 2 - 3 r ė m u s i r pakei tus cukraus s i rupu pal iekant opt imal ią maisto n o r m ą l izde, viena šeima gali duoti 7 - 8 kg m e d a u s . T o k s kiekis p a k a n k a m a s m e t a m s trijų keturių ž m o n i ų šeimai .

T inkamiaus ias l izdų tvarkymo ir bičių mai t in imo kalendorinis laikas yra rugpjūčio antroji pusė. Pageidaut ina darbus baigt i iki rug-

94

sėjo 15 d., kai ba ig iami dengti perai . J i ems pasibaigus , bites reikia ap­doroti nuo erkių. Prieš apdoro j imą lizdai pakartot inai peržiūrimi , nu­s ta tomas e r k ė t u m o laipsnis (žr. „Bičių l i g ų " skyrių) . Nustač ius mais ­to t r ū k u m ą , reikia p a p i l d o m a i mait int i cukraus s i rupu. D a b a r d u o d a m a s m i n i m a l u s cukraus kiekis - iki 2 kg.

Kaip teisingai nustatyt i pa l iekamo maisto kiekį? Pradedanč ia jam patart ina naudot i spyruokl ines svarstykles, kur iomis pasver iamas pakabintas korys . Pats l izdo rėmas su šviesiu koriu sveria apie 400 g, o su tamsiu ir turintis truputį duonelės - apie 800 g. Pi lnas ir uždeng­tas abiejose pusėse korys turi 3,8 kg mais to (medaus) . 1 d m 2 m e d a u s abiejose korio pusėse sveria apie 330 g. Ger iau visada vertinti t rupu­t į m a ž i a u n e g u daugiau , kad neapsir iktume, nes pal iktas didesnis kiekis n e p a k e n k s .

7 L E N T E L Ė . Cukraus sirupų koncentracija

Iš 1 kg cukraus Maisto, I, kai santykis:

1:1 3:2

vandens sirupo vandens sirupo

0,5 +0,5 =0,82 +0,33 =0,66

1 +1 =1,65 +0,67 =1,32

2 +2 =3,30 +1,33 =2,64

3 +3 =4,95 +2,00 =3,96

4 +4 =6,60 +2,67 =5,28

5 +5 =8,25 +3,34 =6,60

Sirupo litrui vandens cukraus vandens cukraus

0,5 =0,30 +0,30 =0,26 +0,38

1 =0,61 +0,61 =0,51 +0,76

2 =1,21 +1,21 =1,01 +1,51

3 =1,82 +1,82 =1,52 +2,27

4 =2,42 +2,42 =2,02 +3,03

5 =3 ,03 +3,03 =2,53 +3,79

Pastabos: 1. Iš 8 k g c u k r a u s r u o š i a n t s a n t y k i u 1:1, g a u n a m a 13 ,201 s i r u p o (8,25 + 4 ,95) .

2 . N o r i n t p a g a m i n t i 61 s i r u p o r u o š i a n t s a n t y k i u 3:2, r e ikės 4 ,55 kg c u k r a u s (3,79 + 0,76).

95

Kai pradeda pastoviai šalti, n u i m a m o s mait intuvės ir l izdai papi ldomai apšilt inami (64 pav. ) . Vasarą daugel is l izdus užtiesia plėvele su p lonu apši l t inimu ar­ba be jo . Ž iemai vietoj plėvelės užt ies iamas popier ius . Kai tarp r ė m ų lentel ių b ū n a t u š t u m o s , reikalingas sluoksnelis drobės ir ant viršaus popier ius . Per daug

64 PAV. Bičių šeima, paruošta anksti apšiltinti neverta , nes j a u -

ziemojimui č iančios š i lumą bitės judresnės ,

greič iau išsenka. Lietuvoje g e ­r iausia laikas - gruodžio pradžia . L izdo viršui t inkamiausi aviž inių p e l ų maiša i . Š o n a m s apšiltinti s iūloma pasigamint i i lgaamžes š iaudi­nes p y n e s . J o m s t inka ruginiai , kvietiniai ar avižiniai š iaudai . P y n ė s l engvos i r p a k a n k a m a i šiltos. J o m s gamint i reikal ingas paprasta sto-velis-laikiklis . J į sudaro pagr indas , 5 poros apie 40 cm aukščio r a m s ­telių ir spaudžiamos ios sijelės. Kiekvienoje ramstel ių poroje 35 cm aukšty je i šgręžiamos skylutės pynės viršui f iksuoti .

Darant pynes , į ramstel ių tarpus patiesiami keturi storesnio špaga­to galai (apie 1 m ilgio), kurie taps vertikaliais š iaudų laikikliais. Šiau­dų saujelės į ramstelių tarpus dedamos taip, kad vieną kartą drūtgaliai būtų dešinėje, kitą - kairėje. Pridėjus š iaudų iki ramsčių viršaus, deda­ma spaudžiamoj i sijelė, ant kurios užverčiami špagatai ir j ie veržiami. Je igu p y n ė susispaudžia iki 30 cm aukščio, o š iaudų mažai , pr ideda­m a . Po to per ramstel ių viršutines skylutes (sijelės apačioje) sukišami vielos fiksatoriai, sijelė n u i m a m a , keturi vertikalių špagatų galai viršu­je sumezgami . Du viduriniai tarpusavyje sujungiami kilpa, reikalinga p y n ė m s iškelti. Apjuosta p y n ė ties vertikaliais špagatais papi ldomai sus iuvama, kad išlaikytų plokštumą. Pagaliau pro galinius ramstel ius dalgiu (išgaląstu) š iaudų galai lygiai nupjaunami , ir pynė iš imama.

G a l i m a apšiltinti i r ki taip. Svarbu, ka d apši l t inamoji m e d ž i a g a b ū t ų švari , tvarkingai pasiūta . Net inka ž iemai į avil ius dėti įvair iau­sių skudurų . T inka ir avižiniai š iaudai .

K Ą V E I K T I Ž I E M Ą

Nepalankų metų laiką Bitės leidžia kamuoly. Gerą maistą, ramų miegą Žiemai sudaryt turi. J . S t r a i g i s

Ž i e m a - b ič ių r a m a u s ž iemoj imo laikotarpis . T u o metu jų nereikia trikdyti , tačiau jok iu b ū d u negal ima palikti b i tyną i lgam laikui visiš­kai be priežiūros : reikia stebėti , kad pašaliniai ž m o n ė s ar gyvūnai j o m s net rukdytų .

R a m i u oru p a k a n k a kas v iena dvi savaitės apeiti avil ius, prava­lyti lakas . P i rmojo je ž i e m o s pusė je lakų priežiūra ne tokia svarbi , o antrojo je i š r u d e n s d a u g i a u dirbusios arba varoatozės pažeis tos b i ­tės , n e s u l a u k u s i o s pavasar io , p r a d e d a žūti . Prie lakų ats iranda lavo­nėl ių , t rukdanč ių orui patekt i į l izdą. Je igu lakoje yra n e g y v ų bič ių , lenkta viela jos atsargiai i š t raukiamos . Ž i e m ą negyvas bites p a u k š ­teliai greitai surenka . Ka i bitės l a ikomos avil iuose vert ikal iais rė­m a i s , paprasta i ž iemai pa l i ekamos viršut inės lakos, t u o m e t užs ik im­š i m a s n e p a v o j i n g a s , t ik p a t i k r i n a m a , ar tvarkingi užuovė j in ia i į rengimai .

Vaikštant b i tyne , reikia atkreipti dėmesį į pašal ines p ė d a s prie avil ių, patikrinti , ar po aviliais neaps igyveno koks nors graužikas . Ž i e m ą po aviliais kurmia i mėgsta išrausti žemes , pelės įrengti l andy­nes ir kt. Po p ū g ų reikia tuojau pat patikrinti avil ių s togus, jų sanda­r u m ą (ar nėra pastogė je prinešto sniego) , nuvalyt i n u o prie lakių su­s ikaupusį sniegą (65 pav. c ) .

T iesa , b i tės gali ž iemoti i r po sniegu, tuomet tenka paruošt i avi­l ius. Paprasčiausia i ant prielakio u ž d e d a m a eglišakių (jų nemėgsta pelės) ir avi lys a p k a s a m a s pur iu sniegu. Sniegas - b logas la idininkas , pat ik imai saugo avilį n u o šalčio. Pavasarį atšilus, sniegas n u k a s a m a s n u o avil ių ir priešais juos . Gai la , kad Lietuvoje sausų ir snieguotų ž i e m ų retai k a d a b ū n a , aviliai sniegu (šlapiu) neapkasami .

Je i ant prielakio ar l izdo viduje pas teb ima n e g y v ų bič ių nugrauž­tais pilveliais , reiškia, avilyje lankosi pelė . Įsit ikinus, k a d j i gyvena

97 96

65 PAV. Snieguotą žiemą užpustytos (a, b) ir pra­valytos (c) avilių lakos

avilyje , ant apši l t inimo viršaus paspendžiami spąsteliai . N a u j o j a u k o k v a p a s pelę greitai privil ioja.

Iš paukščių aktyviausiai žiemą avilius lanko zylės. Jos dažnai ir ra­m y b ę drumsčia. Snapeliais beldžiasi ties laka, laukia, kada pasirodys bitė. Jei lankosi daug zylių, visus prielakius tenka papildomai apsaugo­ti: įstrižai uždėti lentutes, daugiau eglišakių ar šiaudų pynutes. Tikslin­ga arti avilių įrengti lesyklėlę, kuri bent iš dalies atitraukia paukštelius nuo avilių. Pamiškėse avilius gali lankyti geniai ir kiti paukščiai .

Antro je ž iemos pusė je retkarčiais tikslinga g u m i n e žarnele p r o la­ką paklausyt i , ka ip ž iemoja bitės . Si lpnas š lamesys , o stuktelė jus avi-lin - energingas t rumpas suūžimas rodo n o r m a l ų ž iemoj imą. Je igu garsai įtartini arba visiška tyla, reikia atidengti avilį ir, n u ė m u s apšil­t inimą, p r o tarprėmelinį lentelės plyšelį patikrinti bites .

Vasar io mėnes į orai permainingiausi : d ienomis palyja, o nakt imis pašą la . A n t prie lakių, ties lankomis gali susidaryti ledukas . S v a r b u neleist i l akoms užšalti , nuolat šalinti ledus. K u o ramiau ir neerkėtos bi tės ž iemoja , tuo vėl iau motinėlė pradeda dėti kiaušinėl ius, tuo st ip­resnė še ima b ū n a pavasarį .

Lietuvoje bitės ž iemoja lauke. Kodėl ne la ikomos special iose žie­m o j i m o pata lpose? Pirma, nėra pastovių ž iemų: dažni atodrėkiai i r te ig iama temperatūra . Nor int išlaikyti bites per ž iemą special iose pa­talpose, jose reikia palaikyti 0 - 4 ° C temperatūrą . Antra , m ū s ų šalčiai neilgi . Kai kas bi tes laiko neapši l t intose bit idėse. O patyrę bit ininkai

98

(S. Kuč inskas ir kt.) turi net apšilt intas bit ides. Kol kas tokių bitinin­k ų m a ž a .

Pradedantys is ž iemą turi skirti t am tikrą laiką ir m o k y m u i s i : lan­kytis L B S organizuo jamuose kursuose , susir inkimuose, parodose bi­t ininkystės k lausimais , pavartyt i specialią literatūrą. Reikia apsilan­kyti i r b i t ininkystės r e i k m e n ų parduotuvėse , gal ką nors b u s gal ima įsigyti, jose taip pat gal ima daug ko pasimokyt i .

K A I P G A M I N A M A S V A Š K A S

Kam jūs, bitelės pilkosios, Kam sunešėt jūs vašką... B . B r a z d ž i o n i s

Pagr indinė vaško žal iava - seni išbrokuoti koriai. N e m a ž ą vaško žal iavos kiekį papi ldo kiti vaškynai . Vasarą apžiūrint l izdus, vaško gabal iukai n u o r ė m ų viršutinių sijelių ar šonų nuvalomi bi t ininko kaltu. I šardomos tarpkorinės vaško pertvarėlės . Ats iranda kor iukų ant l izdo skir iamųjų, avilio s ienų, net ir po rėmais (tranų kor ių) . Vis i ne vietoje pasiūt i korel iai nupjaustomi .

Vaškas renkamas išsukant medų: tai medaus dangteliai. Pavasarį , i šėmus polizdinį patiesalą, randama vaško trupinėlių, kurių prisirenka per žiemą bi tėms atidengiant medaus dangtelius. Todėl vaško žaliava renkama bityne per visą sezoną, kuri dažniausiai perdirbama trim bū­dais: išlydant saulėje ar garais ir slėgtuvu, kuomet koriai virinami.

S m u l k i e m s ir švies iems vaško gabalėl iams t inkamiausia saulinė vaško lydytuvė (66 pav . ) . Jo je per vasarą paruoš iama dalis geriausios kokybės lydyto vaško . Didesnį vaško žal iavos kiekį pradedantys is sėkmingai gali per lydyt i gar in iame virdulyje. Garinį sulčių virdulį sudaro keturi a l iumininiai indai (67 pav. ) . Į indą (A) p i lamas v a n d u o , o į (C) d e d a m a v a š k o žal iava. Virdulį užkaitus (patogu ant duj inės viryklės) , verdanč io vandens garai p r o indo vidinį skylėtą vamzdel į (F) įkait ina v a š k y n u s ir juos ištirpina. Skystas vaškas pro apatines skylutes suteka į indą (B), kurio apačioje yra nutekamasis vamzdel i s (E) . L y d a n t vaškynus , vamzdel is turi būti atviras. Po vamzdel iu pa­s ta tomas indas su minkš tu vandeniu lydytam vaškui surinkti .

99

Š v i e s ū s v a š k y n a i i š l y d o m i per 1 5 m i n . (nuo v a n d e n s užvi r i ­m o ) , o t a m s i e m s re ik ia b e n t 45 min . Iš i n d o A v a n d u o i š g a r u o j a m a ž d a u g p e r 1 vai . , todėl j į re ik ia n u o l a t p a p i l d y t i . Į v i rdul į v i e n u m e t u te lpa 4 s t a n d a r t i n i ų r ė m ų v a š k o ža l iava .

I š t a m s e s n i ų k o r i ų v a š k a s g a u n a m a s , kai įkai t inta ža l iava s p a u d ž i a m a spec ia l iomis s l ė g t u v ė m i s . M a ž a m kiekiui p a k a n k a p r i m i t y v e s n i ų b u i t i n i ų s l ė g t u v i ų (68 p a v ) . E m a l i u o t a m e i n d e m i n k š t a m e v a n d e n y j e u ž v i r i n a m i v a š k y n a i . J ie s u p i l a m i į karš ta ­

m e v a n d e n y j e s u v i l g y t ą m a i š e ­l į (V) . S l ė g t u v e pr ieš d a r b ą taip p a t p e r p i l a m a k a r š t u v a n d e n i u . Laikikl į (A) s p a u d ž i a n t , l y d y t a s

y # v a š k a s iš m a i š e l i o teka į i n d ą (B) . J | L M M M f t Sus t ingus į v a š k ą gali tekti p e r l y -

.L-į b I f J dyt i , j e igu į jį p a t e n k a k o k i ų n o r s n e š v a r u m ų .

Dirbant s lėgtuve t iksl inga pri­dengt i p lėvele , n e s s p a u d ž i a m a s

6 7 PAV. Garinis sulčių-vaško vaškas p r a n y k s t a į šalis, gali patek-virdulys ti ant dirbančiųjų.

100

Apdoro jant šviesius vaškynus , iš lydų ar i šspaudų beve ik nel ieka, o iš tamsių jų b ū n a gana daug. Čia gali likti iki 4 0 % vaško . Todėl dar karštos i šspaudos tuojau susmulk inamos ir paskle idžiamos ne sto­resniu kaip 1 cm s luoksnel iu gerai vėdinamoje vietoje, t ik turinčios apie 1 0 % v a n d e n s i šspaudos negenda . Praktiškai , jei suspaudus del­ne ir at leidus subyra , d r ė g n u m a s normalus , jei suk imba - per drėg­nas . Džiovintos i r nesupel i jusios i šspaudos superkamos , nes iš jų g a u n a m a s vaško likutis. S irgusių užkreč iamomis l igomis bič ių iš­s p a u d o s u ž k a s a m o s arba sudeginamos .

Lydytas b ič ių v a š k a s - sudėt inga medžiaga . Pagrindinia i ele­menta i : sudėt ingi eteriai - 7 0 - 7 5 % , angl iavandenia i - 1 2 - 1 6 % , lais­vos r iebal inės rūgštys - 1 2 - 1 5 % i r 0 , 2 - 1 , 0 % v a n d e n s bei k i tokių prie­m a i š ų .

Riebal inės rūgštys - aktyviausia vaško dalis. L y d a n t vašką, jos lengvai jungias i su spalvotaisiais metalais be i v a n d e n s druskomis . Pavyzdžiui , var in iame inde vaškas pažal iuoja , o per lydant k ie tame vandeny je - emulguojas i : vaškas pakeič ia spalvą ir kokybę , j is sugen­da. Gel tonai j į n u d a ž o bič ių pikio medžiagos . Perdirbant senus k o ­r ius i r su t rupučiu duonelės , g a u n a m a s tamsaus atspalvio lydytas vaškas .

Vaškas 20°C (ir žemesnė je ) temperatūroje b ū n a kietas, per laužus smulkios kristal inės struktūros, m a l o n a u s kvapo . M a s ė - 0 ,95-0 ,97 . Lydosi 6 2 - 6 8 ° C .

101

P A V A S A R I S P R I E A V I L I Ų

Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudint Ir prie darbo siųsti bei ką pelnyt neužmiršo. Tuo pulkai jų pro plyšius išlįsti pagavo Ir lakstydami su birbynėmis žaisti pradėjo... K . D o n e l a i t i s

Bitės ramiai laukia pavasar io , o bi t ininkas - jų aps iskra idymo, n u o kurio priklauso kiti sezono darbai . Pavasar inio aps iskra idymo m e t u bitės pašal ina ekskrementus , dalį n e g y v ų ir s i lpnų bič ių. Aps i ­s k r a i d y m o datą gal ima nuspėt i klausantis orų prognozių . P i rmą kar­tą bitės apsiskraido kovo pradžio je arba apie vidurį , kai atviroje vie­to je o r a s s u š y l a iki 9 - 1 0 ° C š i l u m o s . V ė l y v a i s p a v a s a r i a i s aps i skra idymas nusitęsia į ba landžio mėn. Kaukazietės i lgų ž i e m ų nepakenč ia i r b a n d o apsiskraidyti anksčiau esant žemesnei t empera­tūrai .

P r i e š a p s i s k r a i d y m ą n u o avi l ių p a š a l i n a m a s s n i e g a s ( je igu j o y r a ) . J i s n u k a s a m a s a r b a i š t i r p i n a m a s p a b a r s t y t o m i s d u r p ė m i s , p a t i e s i a m i seni m a i š a i , š i a u d ų kapo ja i . N u l e i d ž i a m o s v a n d e n s b a ­lutės . I š v a l o m o s av i l ių l a k o s , į d e g t u k ų d ė ž u t e s p a i m a m a n e g y v ų b i č i ų . J ų l a v o n ė l i u o s e ve ter inar i jos l abora tor i jose i e š k o m a n o z e -m a t o z ė s s p o r ų .

Esant p a l a n k i e m s pavasar io orams , kai še ima per dieną gali par­nešti 0 ,3 -0 ,5 kg mais to , b i tėms vandens p a k a n k a iš skysto nektaro . N e p a l a n k i o m i s d ienomis jo trūksta. Bitės intensyviai jo ieško. Pe ­r a m s reikal ingos ir druskos . Todėl girdyklos lentutės apačioje tikslin­ga į duobutę (69 pav. G) įdėti drobėje surištos va lgomosios druskos : viršuje bitės ras gėlą, o apačioje - sūrų vandenį . D u o d a n t sūdytą van­denį atskirai , jo drusk ingumas neturi būt i didesnis ka ip 0 , 4 - 0 , 5 % ( 4 - 5 g/l vandens ) . Aps i skra idymo dieną iš ryto girdyklos lentutę b ū ­tina apdengt i (plėvele) , kad išsivalančios bitės jos neapterštų. Aps i -s k r a i d y d a m o s bi tės rodo savo ž iemoj imą. Je igu skraido t rumpai , gy­vai , energingai , jos sveikos , gerai perž iemojo . Je igu skraidė si lpnai , dalis vaikščio jo avilio s ienomis ir jas teršė, bitės s i lpnos ar net sergan­čios. J e igu jos aps iskra idymo dieną neišskrido, t ikr inama pakišus

102

ranką po virš l izdine apši l t inamąja medžiaga . Š i luma jauč iama, k u o ­met yra perų . Je igu perų nėra, po danga šalta. Ar bič ių yra , įsit ikina­m a , p r o l izdo tarprėmių sijeles, v ieną kitą iškėlus arba praskle idus pačius r ė m u s .

B i t ė m s a p s i s k r a i d ž i u s , l a k o s s u s i a u r i n a m o s iki 4 - 5 c m . S t e n ­g i a m a s i i šva ly t i a v i l i ų d u g n u s , i š t r a u k i a m a s p o p i e r i u s , j e i g u i š r u d e n s j i s b u v o p a t i e s t a s . D r ė g n a i r supe l i jus i v i r š u t i n ė a p š i l t i n a ­m o j i d a n g a p a k e i č i a m a s a u s a . J o k i u b ū d u n e g a l i m a i š imt i apš i l t i ­n i m o , p r i e š i n g a i , j į re ik ia s u s t i p r i n t i p a t i e s i a n t p a p i l d o m a i la ik ­r a š č i ų ( 2 - 3 s l u o k s n i u s ) , k u r i e s u d a r o gerą izol iac i ją i r s u g e r i a d r ė g m ę .

A p s i s k r a i d y m o dieną s tengiamasi neardyt i l izdų, n e s b i t ė m s iš­skr idus , l izduose temperatūra nukrenta , papi ldomai ją žemint i n e ­gal ima.

P a t a l p o j e ž i e m o j u s i o s b i tės i š n e š a m o s aps i skra idyt i t u o m e t , ka i j o s p r a d e d a verž t i s p r o lakas . Pr ieš s ta tant avi l ius į p a s t o v i ą v ie tą , t i k r i n a m i s togai . Avi l ia i s t a t o m i lygia i , š iek t iek p a s v i r ę į pr iek į .

Kol bitės in tensyviau neskraido, ga l ima perdažyti avil ius. Iš bit i­n i n k o pata lpos i šnešama saulinė vaško lydytuvė (69 pav.) arba p a d a ­r o m a pagal 66 paveiks le nurodytus matmenis . Į lydytuvę supi lami n u o iš traukto popier iaus vaško trupinėliai .

103

104

b ė j i m o s i m o t i n ė l ę ( je igu j ą a u g i n s ) , k u r s u s i p o r a v u s i (ankst i p a v a ­sar į t i k i m y b ė m a ž a ) p r a d ė s dėti k i a u š i n ė l i u s i r a ts iras j a u n ų b i č i ų , p r a e i s 6 - 7 s a v a i t ė s . Ž i e m o j u s i o s s e n o s b i tės i šmirs i r g e l b s t i m a š e i m a n u o v i e n o k o r i o n e s u s t i p r ė s . T o k i ą še imelę t iks l inga „ s u n a i ­k i n t i " , t .y. p r i j u n g t i pr ie k i tos tur inč ios m o t i n ė l ę i r p e r ų . K a i p tai p a d a r y t i ?

Je igu į m a n o m a , pr ieš tai j u n g i a m ų še imų aviliai palaipsniui suar­t inami. N e p a l a n k i u skra idymui laikotarpiu tai at l iekama greičiau. Mot inė lė ant kor io pr idengiama gaubtuvėl iu . L izdo skiriamoji pake ­l iama, i š še imos be mot inėlės perkel iami koriai su bi tėmis . Pa jutusios mot inė lę i r n o r m a l i u s perus per naktį bitės skir iamosios apačia susi­jungia . G a l i m a jas supurkšt i skystu cukraus s irupu ar net j į pr ikvė­pinti . Kitą rytą mot inė lė a t idengiama, l izdo skiriamoji perke l iama į šoną, neaptūpt i koriai i š imami.

Traninės še imos d u o d a m a s motinėles pr i ima nenoriai . Reikal in­gas s u m a n u s a tsargumas . Todėl prakt ikuo jama keletas a t idavimo b ū d ų .

K I T I L I Z D Ų P L Ė T I M O B Ū D A I

Sodams žydint, kaupias bitės. Jos nemoka tinginiaut. Korius siuva darbininkės, Ruošias derlių susikraut. J . S t r a i g i s

Motinėle i , dedančia i apie 1000 kiaušinėlių per parą , įdėto v ieno kor io (aštuntojo) užteks savaitei , o jei antra jame koryje yra vietos -10 dienų. T o d ė l s u ž y d u s agrastams, l izdą reikia plėsti antrą kartą . D a b a r še imoje perų j au b u s šešiuose koriuose. Reikal ingi du koriai : v ienas pasiūtas , ki tas dirbtinis. J ie d e d a m i tarp dengiamųjų ir perų (71 pav . ) . Šį kartą dengiamie j i koriai a t idengiami iš lauko pusės . N e ­turint pas iūto , d e d a m i a b u dirbtiniai . D u o d a m u s korius t iks l inga su­purkšt i cukraus s i rupu.

Po agrastų sužysta kiti va i skrūmia i ir k iaulpienės , l a u k u o s e -perka i . P a l a n k i u oru bi tės įneša šviežio nektaro i r ž iedadulk ių , m o -

105

106 107

108 109

m i s į pr ieš ingas puses . T o k i a m e avilyje l izdas p a t r a u k i a m a s į galą ir, į s tač ius akl inai l izdo skir iamąją , a tskir iama dalis ties užpaka l ine la­ka . Jei j o s nėra , ga l ima padaryt i avil io gale . Į naują skyrių iš l izdo p e r k e l i a m i 2 - 3 rėmai su perais i r ant jų e s a m o m i s b i tėmis . V i e n a m e kory je p a l i e k a m a s brandžiaus ias mot inė lės narvel is (kiti paša l ina­m i ) . Pr ie perke l tų p e r ų iš abiejų š o n ų dar įs tatomi rėmai su dirbti­nia is i r pas iūta is koriais . Avi lys a p s u k a m a s 180° arba galu, j e igu la­ka gale .

Paliktoje šeimoje su motinėle liks j aunos bitės , nes lauko bitės su­sir inks p r o senos lakos b u v i m o vietą į naują skyrelį . J a u n o m s b i tėms reikia duot i vandens . Kai antskrydinėje šeimoje motinėlė sus iporuo­ja ir pradeda dėti kiaušinėl ius, l izdo skiriamoji i š imama, senoji mot i ­nėlė paša l inama, abi še imos su jungiamos.

Antskrydis ne tik panaikina spiet iminę nuotaiką , bet tokia še ima, sudaryta iš lauko bičių, geriau panaudoja pavasar inį meduneš į , o vė­l iau jungt inė še ima - pagrindinį meduneš į .

K Ą D A R Y T I U Ž D Ė J U S M A G A Z I N U S

Bit ininkai laukia pagrindinio , arba anksčiau vadinto „d idž io jo" m e d u n e š i o . Pagr indinio m e d u n e š i o laikotarpiu atneštam nektarui sutalpinti reikia laisvų korių. Ž i n o m a , tokiam pač iam subrendusio m e d a u s tūriui sutalpinti jų reikia turėti 3^4 kartus daugiau. Praktiš­kai v ietovėse , kur iose bič ių še ima per dieną atneša 2 kg nektaro , j is sutelpa v ieno m a g a z i n o koriuose. Kai a tnešama 6 - 8 kg, o tokių die­nų b ū n a tik kelios, reikia net trijų magaz inų . Todėl turėti i r j u o s už ­dėti būt ina norint gauti prekinio m e d a u s .

Ką daryt i su še ima, n e u ž ė m u s i a iki pagr indinio m e d u n e š i o v i so avil io l izdo. Net iks l inga ją išplėsti v ienkart iniu b ū d u . Netur in t at­sarginių pas iūtų kor ių , d e d a m a s iš dal ies arba visiškai pr ipi ldytas kor ių m a g a z i n a s (78 pav . ) . Je igu apyl inkėje pražysta vasariniai r a p ­sai, po dvie jų savaič ių iš m a g a z i n o i š s u k a m a s greitai besikristal i ­zuo jant is rapsinis m e d u s .

Bi t ininko rūpesčiai uždėjus m a g a z i n u s nesibaigia . Reikia retkar­čiais stebėti pačias bites , jų darbo pobūdį . Neturint kontrol inės šei-

110

m o s ant svarstykl ių, apie pagrin­dinio m e d u n e š i o pradžią gal ima spręsti iš d idesnio ir aktyvaus bi­čių skra idymo arba senų korių „ b a l t i n i m o " l izduose . Lizdai pa­gr indinio m e d u n e š i o m e t u n e ­žiūr imi , todėl tenka pasikl iauti pač iomis b i tėmis .

Pat ikr inami gausiai į darbą s k r a i d a n č i ų š e i m ų m a g a z i n a i : n u d e n g u s l e n g v ą a p š i l t i n i m ą , krumpl ia i s p a b e l d ž i a m a į m a g a - 78 PAV. Magazinas ant ne visą lizdą zino r ė m ų viršų. J e igu koriai su užėmusios bičių šeimos ne kt a ru ar m e d u m i , b i ldesys ne-s k a m b u s , „ d u s l u s " . Jei praardžius korius , m a g a z i n o kraš tuose yra įnešto nektaro , tokiai še imai reikia antro m a g a z i n o . Išsuktas vadina­m a s i s skystas m e d u s nėra m e d u s , j is n e s u b r e n d ę s i r t inka tik greitai naudot i , laikyti n e g a l i m a , surūgsta . Antras is m a g a z i n a s d e d a m a s p o p i r m u o j u .

Labai nepageidaut ina avil ius perkait inti atviroje saulėje. Je igu ne­ga l ima pastatyt i natūra l iame pavėsyje , s togus patart ina pr idengt i žo­le (piktžolėmis) arba šakomis . S tebimas ir vėdinimas : išimti neiš im­tus lakų kamšč ius . Kai bitės telkiasi prie lakų, venti l iacinę angą ga l ima padaryt i virš m a g a z i n o .

Reikia pasirūpint i i r motinėl ių kei t imu. A. Muste ik is (1943) rašė: „ N e t i n k a m a s mot inė les reikia pakeist i pavasar į , o pasenusias - m e ­duneš io m e t u ar po m e d u n e š i o , l iepos paba igo je . " T o k i u la iku ati­duotos vais ingos mot inėlės j au nuo trečios rugpjūčio dekados pradės duot i j aunas , pas iruošusias ž iemoti bites .

»

B I Č I Ų V E Ž I M A S

Pavasar į , pr ieš b ič ių aps iskra idymą arba j o m s apsiskraidžius , avi­l ius paruošt i nesudėt inga . Pakanka tik užkišti lakas. L izduose yra šo­ninės k a m š o s , l izdo rėmai pripikiuoti , koriai lengvi (nėra skysto

111

79 PAV. Avilys, paruoš­tas vežimui: 1 - lubelės; 2 - apšiltinimas; 3 - atidaryta vėdinamoji stogo anga; 4 - stogas; 5 - rėmų petukai, sutvir­tinantys lizdą; 6 - rėmai; 7 - uždaryta laka

m e d a u s ) , n e d a u g bič ių ir perų. Vasarą vežti sudėt ingiau, į takos turi ir aukš tesnė oro temperatūra .

P r i e š v e ž i m ą , j e i g u tai nea t l ik ta a n k s č i a u , s u t v a r k o m i av i l ių k a m p a i : a p k a l a m i s k a r d o s j u o s t e l ė m i s , n e s g a m y k l i n i a i avi l ia i k i l n o j a n t d a ž n a i i š s i n a r i n a . Pr ieš g a b e n a n t a t l i e k a m i ka i k u r i e b ū ­t ini p a r u o š i a m i e j i i r k i t i d a r b a i : 1 ) i š k o r i ų be p e r ų i š s u k a m a s s k y s t a s m e d u s ; 2 ) l i z d u o s e s u t v i r t i n a m i r ė m a i : j i e p r i s p a u d ž i a m i i š v i r š a u s s i a u r a l e n t u t e ; 3 ) p a š a l i n a m a v i r š u t i n ė š i l t i n a m o j i m e ­d ž i a g a ; 4 ) a t i d a r o m o s v ė d i n i m o a n g o s ; 5 ) a k l i n a i u ž k e m š a m o s la ­k o s (79 p a v . ) .

G e r u kel iu su b i tėmis ga l ima važiuoti 6 0 - 7 0 k m / h , o b logesniu tenka rinktis saugų greitį ( 10 -15 k m / h ) .

Nuvežt i aviliai naujoje vietoje s tatomi ant paruoštų stovų. B i tėms nus i raminus , a t idaromos lakos. U ž d e d a m a ši l t inamoji medžiaga . N a u d i n g a prie lakų įsmeigti po šaką, kad bitės iš karto atkreiptų dė­mes į į nau ją vietą, ger iau susiorientuotų.

B I Č I Ų P E R K Ė L I M A S I R S U J U N G I M A S

P e r k ė l i m a s iš r ė m i n i o į rėminį avilį . Perkel t i b i tes į tos pač ios kons t rukc i jos avi l ius labai papras ta . V i d u d i e n į n u k e l i a m a s apie 1 m į šalį , o vieto j jo p a s t a t o m a s išvalytas ( i šdezinfekuotas) arba nau jas avi lys . P a d ė t o j o laka turi būt i toje pač io je vieto je ka ip ir seno jo . Iš jo

112

i m a m i kor ia i su b i t ė m i s i r s tato­mi į naują j į . S t e n g i a m a s i apsiei t i b e d ū m ų , n e s m o t i n ė l ė gali pa­sišal inti k u r n o r s į laką . Kor ia i s ta tomi tokia p a č i a tvarka ka ip i r s e n a j a m e avi ly je . Pas tebė jus ant p e r k e l i a m o k o r i o mot inė lę , s a u g u m o s u m e t i m a i s j i pr iden­g i a m a izo l iac in iu g a u b t u v ė l i u (80 p a v . ) . Bi tes p e r k ė l u s , mot i ­n ė l ė p a l e i d ž i a m a . 80 PAV. Izoliacinis gaubtuvėlis

A t i d e n g i a m a s tik tas korys , motinėlei pridengti kur is b u s k e l i a m a s . K iekvieną perkel tą i r pr ie ki tų priglaustą r ė m ą taip pat reikia pr idengt i , k a d m a ž i a u atvėstų ir nevi l iotų vagil ių. Perkėlus rėmus , perke l iamos ir ant s ienų š o n ų l ikusios bitės . Je igu mot inėlė b u v o pr idengta , senasis avi lys p a k e l i a m a s ir b i tės iš jo t iesiog n u š l u o j a m o s į naująj į . Je i mot i ­nėlės nepas teb ima , a tkre ipiamas d ė m e s y s į k iekvieną didesnį bič ių susi te lkimą, n e s mot inė lė n u o korio gali būt i pasi traukusi . T u o m e t bi tės i m a m o s semtuvėl iu i r n e š a m o s atsargiau. N a u j o avil io laką ten­ka susiaurinti , k a d n e u ž p u l t ų plėšikės , nes perkel tos bi tės , už imtos l izdo t v a r k y m u , p r a r a n d a savisaugą.

P e r k ė l i m a s n e i š p j a u n a n t k o r i ų . J e i g u t e n k a i š d a u g i a a u k š č i o av i l io p e r k e l t i į s t a n d a r t i n į , p e r n e š a m i t ik kor ia i su p e r a i s . T o l i a u l i zdas p l e č i a m a s s t a n d a r t i n i a i s r ė m a i s . P e r k e l i a n t i š s t a n d a r t i n i o a r k i t o k i o s k o n s t r u k c i j o s ( p a v y z d ž i u i , v a r š a v i n i o ) , r ė m u s t e n k a p e r d i r b t i - š i l t a m e k a m b a r y j e a p a t i n ė s jų da lys (bi tės n u š l u o j a ­m o s ) n u p j a u n a m o s . S i a u r u s r ė m u s g a l i m a guldyt i , t u o m e t p e t u ­kai p a d a r o m i , į k a l u s p a p i l d o m a s v i n u t e s . P e r d i r b a m i t ik kor ia i s u p e r a i s i r s u s t a t o m i į n a u j o j o avi l io v idur į . Iš ab ie jų š o n ų s t a t o m i tušt i k o r i a i i r l i z d o s k i r i a m o s i o s . K o r i a i su m e d u m i a t i d e n g i a m i i r ( v a k a r e ) s t a t o m i už d e n g i a m ų j ų . B i tės m e d ų s u s i n e š a į l i zdą . Je i t r ū k s t a p a s i ū t ų k o r i ų , į l i zdo v idur į d e d a m i per ta i sy t i kor ia i su p e r a i s . I š š o n ų s t a t o m a po dirbt in į kor į i r p e r d i r b t i kor ia i su m e ­d u m i .

113

Plečiant l izdus, dirbtiniai koriai s tatomi iš šonų, prie perų . Kai v ieną korį bitės pas iuva , j is perkel iamas į l izdo vidurį , o vietoj jo de­d a m a s naujas dirbtinis. Ta ip perdirbti senojo avilio koriai palaipsniui i škel iami į l izdo pakrašč ius ir rudenį visai i š imami.

Perkėl imas išpjaunant korius. Iš seno avilio (ar drevės) kel iami tik koriai su perais , o visi kiti pašal inami. J ie pr i ta ikomi standart inio r ė m o viduje pritvirt inant siūlais, valu ar vielute. Čia pat avilyje tuš­čias r ė m a s apverč iamas viršutine sijele žemyn, ant jo korys su perais s ta tomas taip, kaip b u v o senoje vietoje, i r pr ir išamas. K a d raištis ne­įs ip jautų į korį ir nesugadintų dalies perų , iš apačios pr ig laudžiama balanėlė . Ta ip pritvirtinti koriai su perais s tatomi iš eilės l izdo v idu­ryje. Iš šonų s ta toma po du pasiūtus arba dirbtinius korius. Vakare perkeltai še imai d u o d a m a cukraus s irupo.

Perkel iant svarbu, kad jauni perai per daug neatvėstų. Dengt i p e ­rai a tvės in imą iki 16°C pakenčia tiki vieną parą. I lgesnis a tša ldymas k e n k s m i n g a s . Tai a t l iekama gražią, ramią saulėtą (tik ne saulėje) die­ną , p a č i a m e vidudienyje . Į seno avilio vietą s ta tomas naujasis (prie drevės - spiet inė) .

D a ž n i a u s i a i j u n g i a m a nor int turėti s t iprias ar bent v idut in io s t i p r u m o še imas . Tai d a r o m a ankst i pavasar į arba rudenį . Š e i m o s b e m o t i n o s j u n g i a m o s pr ie s i lpnesnių a r n o r m a l i ų arba s m u l k ū s spieč ia i po kel is į v i e n ą še imą. Bet k o k s še imos s u j u n g i m a s s ė k m i n ­gas , ka i l a ikomas i paprasč iaus ių taisykl ių: 1 ) k a d m a ž i a u b ič ių grįž­tų į seną vietą ar k la idž iotų , j u n g i a m a v a k a r e , pr ieš tai avil iai pr iar ­t i n a m i v i e n a s pr ie k i to ; 2 ) d ieną pr ieš abi j u n g i a m o s š e i m o s p a m a i t i n a m o s skystu c u k r a u s s i rupu su a r o m a t i n i u p r i e d u (mel isų , a n y ž i ų i r k t ) .

Kelių š e i m ų sujungimas . J u n g i a m a prie geriausios arba nuolat i ­nė je vietoje stovinčios še imos. S u g a u n a m a motinėlė , u ž d a r o m a nar-velin ir p a d e d a m a virš l izdo. Koriai n u s t u m i a m i į avilio galą. S i lpno­se še imose mot inėlės taip pat a t imamos . Pavakar in bitės j u n g i a m o s . P i rmiaus ia perkel iami koriai su perais , po to su maistu. N u o tuščių kor ių , supurkštų skystu cukraus ar m e d a u s s i rupu, bitės nušluo ja­m o s . Geriausiai k iekvieną vakarą pri jungti t ik po vieną še imą arba s i lpną spiečių.

114

V E I S L I N I N K Y S T Ė S D A R B A S B I T I N I N K O M Ė G Ė J O B I T Y N E

N a m i n ė s bi tės pr iskir iamos prie diploidinių vabzdžių . Jos išsivys­tė iš Avis cerana b ič ių, kurių g e n o m a s yra 16 c h r o m o s o m ų . N a m i n ė s bitės (motinėlės) turi 32 c h r o m o s o m a s , o tranai - tik 16 c h r o m o s o m ų (haploidai) .

G y v ū n a i dažniausia i dauginasi lytiniu b ū d u , kuris (iš dalies) b ū ­dingas ir n a m i n ė m s b i tėms . Bičių mot inėlė į kiaušinėlį p e r d u o d a tik 16 c h r o m o s o m ų , t.y. po p u s ę kiekvienos porinės chromat idės . Kiau­šialąstė normal ia i dauginasi , kai prisi jungia antroji (analogiška) chro-mat idė , kurią užaugina tranai, aug indami sėkleles lėl iukės fazėje. N o r m a l u s tranas gali užaugint i ir subrandint i iki 15 mln . sėklelių. Mot inėle i poruojant is ore (ar sėklinant laboratori joje) , į spermoteką gali sutilpti apie 7 - 8 mln . sėklelių. Kai mot inėlė deda kiaušinėl į į b i ­čių akelę, iš spermotekos ant jo mikropi lės išskir iamos kelios sėkle­lės, ir po 4 vai . v ieno branduol io chromat idė susi jungia su analogiš­ka kiaušialąstės chromat idė . Kiaušinėl is apvais inamas ir turi 32 c h r o m o s o m a s . Kai kiaušinėl iai d e d a m i į t ranų akeles, sėklelės iš spermotekos neišskir iamos, p a d e d a m a s vadinamasis neapvais intas kiaušinėl is . Bet j is vystosi par tenogenezės b ū d u ir u ž a u g a tranas (haploidas) .

Kodė l mot inė lė išskiria keletą sėklelių? Vokieč ių tyrinėtojų duo­m e n i m i s , iš e s a m ų tranų perų išsivysto tik penktadal is visaverčių, o jų sėklelių g y v y b i n g u m a s yra apie 5 0 % .

Kai mot inėlė susiporuoja su tos pačios rasės tranais (tranai prak­tiškai yra grynarasia i ) , g imsta rasinės bitės ir tranai. Kai mot inėlės poruojasi su skir t ingų rasių tranais, pal ikuonys mišrūnai . P a v y z ­džiui , h o m o g e n i n ė vietinės rasės (A. m. mellifica) b ič ių mot inėlė susi­p o r a v o su v ienu viet iniu tranu. Gal imi pal ikuonys : bitės , mot inė lės i r grynarasiai tranai .

H e t e r o g e n i n ė m o t i n ė l ė (pusė v ie t inės rasės c h r o m o s o m ų i r p u ­sė A. m. caucasica c h r o m o s o m ų ) s u s i p o r a v o su v i e n u v ie t in iu ir v ie ­n u K a u k a z o t ranu . P a l i k u o n y s : p u s ė t ranų g r y n a r a s i ų v ie t in ių , p u ­sė - K a u k a z o g r y n a r a s i ų . P u s ė b i č i ų g r y n a r a s i ų v ie t in ių , p u s ė K a u k a z o .

115

Heterogeninė mot inėlė (pusė vietinių ir p u s ė - A. m. carnica rasės c h r o m o s o m ų ) sus iporavo su trimis tranais: vietiniu, K a u k a z o ir kar-n ikos . Pa l ikuonių mišrūnių santykiai įvairūs: bičių (motinėl ių) po 1 6 , 6 % viet inių i r karnikos (grynarasių) , 3 3 , 3 % heterogeninių (su vie­tinių i r K a u k a z o c h r o m o s o m o m i s ) , 1 6 , 6 % su K a u k a z o ir karnikos c h r o m o s o m o m i s (taip pat heterogeninių) .

Ka i į v ieną bičių populiaci ją patenka kitos rasės tranas, dalis bičių b u s heterogeninės , o tranai (homogeninia i ) kitarasiai .

Ar gal ima išlaikyti pageidaut iną bič ių savybę? Gal ima , jei laiko­m a s i e lementar iaus ių selekcijos re ikalavimų.

S tambiuose izol iuotuose b i tynuose parinkti tėvines še imas su pa­ge idaut inomis savybėmis (požymiais) kur kas paprasč iau n e g u biti­n inkui mėgė jui , tur inčiam tik keletą še imų. Todėl geriausia naudot i s b i t in inkų profes ionalų pas laugomis . Tačiau ir mėgėjui ga l ima šį tą padaryt i , o dar ger iau - kooperuot is į b i t ininkų būrel į .

Ka i p gal ima išlaikyti nor imas bičių savybes ir p o ž y m i u s ? Genet i ­nė bič ių pr igimtis reikalauja, kad motinėlės su tranais poruotųsi ore. Po 7 - 8 parų subrendusi motinėlė skraido poruot is . V ieną du kartus išskridusi b i tyno apylinkėje (dažniausiai iki 2 k m ) , tranų susi te lkimo ž idiniuose , j i susi t inka su keliais (7) tranais, iš kurių p a i m a sėkleles ir spermoteko je išlaiko jas gyvybingas kelerius metus .

Tranai n u o b i tyno nuskrenda kur kas toliau: 5 - 7 i r daugiau ki lo­metrų . Subrendę į b i tynus atskrenda pirmoje biržel io pusėje . Ta ip iš­augintos mot inėlės gali susitikti su nepageidau jamais tranais , todėl j aunas nevais ingas mot inė les reikia atvežti į special ius izol iacinius p u n k t u s (bi tynus) , k u r veis iami tik nor imos rasės tranai. Arba mot i ­nėles ir t ranus reikia išauginti gerokai anksčiau, n e g u pačios bitės juos išaugina, arba išaugintus tranus ir motinėles paleisti poruot is tik po 18 vai . , kai pris iskraidę tranai jau nebeskraido.

Bič ių izoliaciniai punkta i pat ikimiausi . Juose veis iami tik veisl i­niai tranai. Bit ininkai mėgėjai tokius p u n k t u s gali įsteigti tik draugi­jos j ė g o m i s .

P r i e š l a i k i n i s v e i s l i n i ų t ranų a u g i n i m a s . Bit ininkas, laikantis apie deš imt bič ių še imų, vieną gali parinkti mot in inę (grynarasę, ger iau­sių ūkinių p o ž y m i ų ) ir bent tris taip pat produktyvias tėvines (tra-

116

n a m s auginti ) še imas . Rudenį tėvinėms še imoms į d e d a m a korių su t ranų narvel iais t ranams auginti kitų m e t ų pavasarį . Tokie koriai pa­ruoš iami iš anksto , vasarą . St iprioms še imoms į l izdo vidurį į d e d a m a po tuščią rėmą , ten bi tės pas iuva traninį korį . Kai užauga pirmoji kar­ta, m a ž d a u g po tri jų savaičių, tranų lėl iukės iškel iamos (atakiavimo š u k o m i s ) , su j o m i s žūsta ir varoatozės erkės, o išvalyti koriai perke­l iami prie pat l izdo skir iamosios , kad korį bitės užpil tų m e d u m i . Žie­m a i toks korys perke l iamas į l izdo vidurį . Pavasarį juose b u s anks­čiausiai i šauginami tranai. Kitose še imose natūraliai t ranų dar nebus . O je igu pirmiej i ir pas i rodys , subręs po dviejų savaičių.

Išauginti mot inė les nesunku. Mot in inė šeima p a m a i t i n a m a cuk­raus s i rupu p e r p u s su m e d u m i i r p a p i l d o m a bičių duonele . G e g u ž ė s pradžio je (ar net ba landžio pabaigoje) iš ryto s u g a u n a m a mot inėlė ir, laikinai įdėjus kelis kor ius , a p g y v e n d i n a m a kaip laikina šeimelė (ga­l ima už akl inos l izdo skir iamosios) . Paruoš iamas korys su m o t i n ų narvel iais pagal v ieną aprašytų b ū d ų . Pač ioms b i tėms gelbėj imosi narvel ių augint i ne le idžiama, nes i šauginamos ne t inkamos mot inė­lės. Devintą dieną dengtus motinėl ių narvel ius tenka izoliuoti . Išsiri­tusias mot inėles panaudot i ke i č iamoms š e i m o m s , kad susiporuotų. Laikinai izol iuota mot inėlė grąž inama motininei šeimai.

L a i k i n a s m o t i n ė l i ų i z o l i a v i m a s . Išaugintos mot inėlės apgyven­d i n a m o s nukleusuose . A n t jų lakelių u ž d e d a m o s juostelės (bitinės tvorelės) arba t rangaudės (81 pav. ) , kad motinėlės neišskristų n e n o ­r imu laiku. A n t tėvinių še imų lakų taip pat u ž d e d a m o s t rangaudės . Tokia izoliaci ja l a ikoma dvi savaites kasdien iki 18 vai. , po to pašali -

117

narna. Tranai i r mot inėlės išskrenda poruot is vėl iau, kai n e n o r i m ų š e i m ų tranai j au neskra ido, be to, vėl iau išleistos mot inėlės poruojas i arč iau b i tyno .

Je igu mot inėlės a u g i n a m o s tik vieną kartą , toliau tranų augint i nebere ikia . Koriai su jų perais atakiuojami, sunaik inamos varoatozės erkės i r vėl perkel iami prie l izdo skir iamųjų, kad bitės juos užpi l tų m e d u m i i r b ū t ų gal ima naudot i kitais metais . Jei motinėlės neaugina­m o s kas metai , koriai sandėl iuojami.

Žinot ina , kad motinėlės ne visada savo gerąsias savybes p e r d u o ­da dukter ims . Jei rekordininkė (motininė) še ima b u v o grynesnė i r jos dukterys motinėlės sus iporavo su tos pačios rasės tranais, pa l ikuo­n y s turi paveldėt i nepakitusias tėvų savybes. Jei mot inėlė mišrūne , t u o m e t jos dukterys gali i r nepaveldėt i re ikal ingų savybių. K a d taip neatsi t iktų, mot ininių ir tėvinių še imų bites reikia subonituot i , tai yra įvertinti jų grynaras iškumą. Veis l iniams b i t y n a m s boni tav imas - pr i ­v a l o m a s ir būt inas .

B I Č I Ų M O T I N Ė L I Ų K E I T I M O B Ū D A I

Ver t ingos b ič ių mot inėlės še imose dažniausiai i šgyvena du sezo­n u s . Paskui jų p r o d u k t y v u m a s mažėja . Menkaver tes mot inė les pa­tart ina keisti p i rmai progai pasitaikius, o labai p r o d u k t y v i o m s lei­d ž i a m a gyvent i i lgiau. Tyr imais nustatyta, kad ž iemojant žūsta apie 1 0 % tr imečių, 3% - dv imeč ių i r tik 0 , 2 % p i r m a m e č i ų motinėl ių.

Normal io je še imoje gyvena viena bič ių mot inėlė ir jai pakeist i taip p a t reikia v ienos naujos . Paprastai bitės augina kelias mot inėles , k a d galėtų atsirinkti pačią vert ingiausią , o bi t ininkas ne visada tai gali p a ­daryti . M a t jo par inkta motinėlė kartais neat i t inka įg imtų bič ių porei ­k ių , i r b i tės jos nepr i ima.

Bit ininkystės prakt ikoje ta ikoma m a ž d a u g š imtas motinėl ių keiti­mo b ū d ų . Jaunos bitės naujas motinėles priima geriau n e g u senos, o j au­n o s mot inė lės taip pat nor iau pr i imamos . Ger iau p r i i m a m o s s tam­b i o s , j a u d e d a n č i o s mot inė lės . Jas patar t ina keist i p a g r i n d i n i o m e d u n e š i o metu . Pat ik imiau įleisti mot inėlę vakare , po gero m e d u ­neš io arba naudojant kvapias medžiagas .

118

Sunkiau bitės pr i ima nevais ingas , ypač ilgesnį laiką izol iuotas motinėles . Nepatar t ina duoti motinėles kartu su bi tėmis p a l y d o v ė ­mis . N e n o r o m i s p r i i m a m o s i r kitų rasių, labai judrios motinėlės . Jų ke i t imo s ė k m ė d a u g pr ik lauso i r n u o bi t ininko patirties.

K e i t i m a s , k a i p a š a l i n a m a s e n o j i m o t i n ė l ė

1 . Pašal inus mot inė lę vasarą , bitės pradeda auginti gelbėj imosi narvel ius . Ka i visi perai uždengt i , gelbėj imosi narveliai i š laužomi , at­n e š a m a subrendus i mot inėlė veisl inės še imos tulelėje ir pr i segama tiesiog prie korio (82 pav. ) . Išsiritusi subręsta , susiporuoja ir p r a d e d a dėti kiaušinėl ius .

2 . V idudienį s u g a u n a m a sena mot inėlė , su kel iomis to paties avi­lio b i tėmis u ž d a r o m a į izoliacinį (geriausiai Titovo) narvel į ir pal ie­k a m a kurį laiką l izde. Vė l iau bitės iš le idžiamos, mot inėlė negyvai su­s p a u d ž i a m a , jos kūnel iu patr inamos narvel io sienelės i r į le idžiama nauja motinėlė . A p a t i n ė narvel io anga užl ipinama m e d u o t a korio plokštele , bitės ją pragraužia ir išsiveda motinėlę .

3. Vidudienį s u g a u n a m a senoji motinėlė , uždaroma į narvelį ir iki vakaro la ikoma virš l izdo rėmų. Vakare narvelis pakeič iamas su nau­ja motinėle . Apat inė anga užl ipinama dirbtinio korio plokštele. T u o pačiu m e t u į laką įkišamas marlėje susuktas žirnio dydžio naftal ino gabalėlis , k a d panaikintų pašal inius kvapus . Bitės motinėlę išlaisvina.

4 . Pašal inus senąją motinėlę , po 4 - 6 vai. , vakare tiesiog ant prielakio pa le idž iama nauja m o ­tinėlė, prieš tai panardinta (trum­p a m ) į drungną vandenį . Laka truputį p a r ū k o m a .

5 . P a š a l i n a m a senoj i ir čia p a t ant kor io su bes i r i tanč iomis b i t ė m i s i r m e d a u s narvel ia is p a ­l e i d ž i a m a nau jo j i m o t i n ė l ė . J i u ž d e n g i a m a d idž iuo ju izoliaci­n i u g a u b t u v ė l i u . Čia mot inė lė

82 PAV. Vietoj pašalinto spietiminio narvelio (a) prisegama veislinės šeimos motinos tulelė (b)

119

tuo jau r a n d a j a u n ų bič ių pa lydą , gali pat i pas imai t int i i r ne t p r a d ė ­t i dėl k iauš inė l ius . R ė m a s su gaubtuvė l iu d e d a m a s į l izdo v idur į ta ip , k a d t inklel is nes iektų šalia esančio kor io (turi jaust i avi l io b i ­tės ) . Po dvie jų trijų p a r ų šone pragrauž ia korį i r i šs iveda mot inė lę . Ją gal i paleist i i r b i t in inkas . N e g a l i m a i l g a m pal ikt i u ž d e n g t o s m o ­t inėlės .

6 . Ver t ingos (veislinės) motinėlės su j a u n o m i s b i tėmis iš pr a d ž ių p a l e i d ž i a m o s ant k o r i o , kur i s p e r k e l i a m a s į izo l iac inę k a s e t ę (83 pav . ) . T u o pačiu m e t u paša l inama senoji . Po trijų dienų še ima ap­ž iūr ima. Ats iradę gelbėj imosi narveliai i š laužomi, o mot inėlė su k o ­riu i š i m a m a iš kasetės ir perke l iama į l izdą.

7 . V idudienį suformuojamas dirbtinis spiečius ant 2 - 3 kor ių su j a u n o m i s ir besir i tančiomis bi tėmis . Koriai pernešami už aklinos liz­do skir iamosios arba į antrąjį aukštą. Po 2 - 3 vai . ant korio paleidžia­ma mot inė lė i r pr idengiama didžiuoju gaubtuvėl iu . Po paros i š pa­g r i n d i n ė s š e i m o s p a š a l i n a m a senoj i , i škė lus l i zdo s k i r i a m ą j ą , nuk leusas pr i jungiamas prie pagrindinės še imos.

8 . I lgesnį la iką ke l ionė je i šbuvus i m o t i n ė l ė a p g y v e n d i n a m a ant dv ie jų k o r i ų už ak l inos l izdo sk i r iamos ios su b e s i r i t a n č i o m i s b i tė ­m i s p o d i d ž i u o j u g a u b t u v ė l i u . I š p a g r i n d i n ė s š e i m o s p a š a l i n a m a senoj i m o t i n ė l ė . Po 3 - 5 p a r ų i š laužomi ge lbė j imos i narve l ia i , i r nau jo j i m o t i n ė l ė p r i j u n g i a m a pr ie p a g r i n d i n ė s š e i m o s . Pr i jungt i

120

g a l i m a i r v ė l i a u , pr ieš tai kel is kar tus i šplė tus už l izdo s k i r i a m o ­s ios e s a n č i o d i rbt in io sp ieč iaus l izdą. T u o m e t be l ieka su jungt i abi š e i m a s .

9 . G a u t a mot inėlė a p g y v e n d i n a m a nukleuse su j a u n o m i s bi tėmis , p a i m t o m i s iš ke ič iamos še imos. S u g a u n a m a ir paša l inama senoji m o ­tinėlė. N u k l e u s a s s ta tomas virš l izdo taip, kad jo laka sutaptų su vie­nu iš tarprėmių, p r o kur galėtų patekti avilio bitės ir išsivesti mot inė­lę iš nukleuso .

10. S u g a v u s seną mot inėlę , neiškel iant iš l izdo korių, bitės pulve-l izator iumi atsargiai supuršk iamos vandeniu . Jos lyg ir sust ingsta 1 5 - 2 0 min . T u o m e t tiesiog ant korio pale idžiama nauja mot inėlė , tru­put į patepta to korio m e d u m i .

11 . Vidudienį s u g a u n a m a senoji motinėlė , o po 3 vai. iš nukleuso su kor iu a tnešama naujoji . Korys s tatomas l izdo krašte ir n u o perų at­skir iamas dirbt iniu koriu. Įstatomasis ir dirbtiniai koriai prieš tai su-puršk iami aromat izuotu cukraus sirupu.

12. P a v a k a r y s u g a u n a m a m o t i n ė l ė i r p a š a l i n a m a iš avi l io . T a i p p a t s u g a u n a m a ir apie 50 j a u n ų b ič ių į popier in į skylėtą maiše l į , į kur į į l e i d ž i a m a i r nau jo j i m o t i n ė l ė . Maiše l i s u ž l e n k i a m a s i r pr i se ­g a m a s v irš l a k o s , k a d jo apač ia s iektų p r o laką va ikšč io janč ias b i ­tes . L a k o s sargės b e i maiše ly je esanč ios b i tės p r a g r a u ž i a p o p i e r i ų ir m o t i n ė l ę n u s i v e d a į avil į . Po k u r i o la iko reikia pat ikr int i : j e i g u pr ie m a i š e l i o d a u g b ič ių , čia yra m o t i n ė l ė , ja i reikia p a d ė t i patekt i į avi l į .

13. V idudienį į avilio tarprėmį kab inamas izoliacinis narvel is su naująja mot inėle . Kitą dieną pat ikr inama. Je igu bitės ant narvel io lai­kosi ramiai , a t idaromas jo dangtel is i r mot inėlė iš le idžiama. Kai bitės neramios , reikia apžiūrėti l izdą, pašalinti gelbėj imosi narvel ius , o narvel io angą užlipinti dirbtinio korio gabalėl iu, padar ius j a m e sky­lutes.

14. Praė jus pora i va landų n u o motinėlės paša l in imo (vakare) , b i ­tės su rėmais i škel iamos iš l izdo ir nuš luo jamos ant avilio dangčio (ar platesnės lentos) , pastatyto prie lakos. Koriai vėl s u d e d a m i į l izdą. Kai bi tės p r a d e d a judėt i p r o laką į avilį, į jų srautą pa le idž iama ir naujoj i mot inėlė . Bitės ją nusiveda, kaip ir sueinant spiečiui.

121

15. Vakare , a tėmus motinėlę , le idžiama šeimai nusiramint i . Po to į avilį įk išamas f i l truojamasis popierius , sulietas etilo spiritu. Laka t r u m p a m u ž d a r o m a . Po to be bičių palydos d e d a m a s izoliacinis nar­velis su nauja motinėle . Jo anga užl ipinama kandi tešla. Bitės prasi­graužia ir išsiveda mot inėlę .

16. Vasaros pabaigo je dvirėmiuose nukleusuose , su formuotuose s tandart in iame avilyje, apgyvendinamos mot inėlės . Še imose , kur io­se n u m a t y t a jas keisti , uždengiami visi perai ir iš vakaro paša l inamos mot inėlės . Kitą dieną iš nukleusų perkel iamos tiesiai ant kor ių n a u ­jos motinėlės . Visų nukleusų bitės su jungiamos su v i e n a m e iš jų pa­likta mot inėle . Taip suformuo jama dar ir p a p i l d o m a šeima.

17. Kai turimos kelios atsarginės motinėlės , jas še imon gal ima leis­ti visas iš karto. Prieš 3 vai . pašal inama senoji, po to viena po kitos tie­siai pro laką suleidžiamos naujosios. Bitės pasil iks t inkamiausią .

18. Laikant atsarginę motinėlę šiltoje patalpoje , nusi lpsta nukleu-so bi tės , kurias vieną du kartus tenka pakeist i naujomis . T a m tikslui šaltoje patalpoje iš atsarginės šeimos p a i m a m a kiek reikia nukleusui b ič ių , kurios sustirusios pa la ikomos apie valandą. Po to įnešama m o ­tinėlė. Nukleusas vėl a tnešamas į patalpą.

K e i t i m a s , k a i n e p a š a l i n a m a s e n o j i m o t i n ė l ė

1. Avi l io l izde ar į magaz iną (antrą aukštą) tarp r ė m ų su m e d u m i į k a b i n a m a tulelė su subrendusia motinėle (narvelyje arba be jo ) . Kitą d ieną pat ikr inama. Je igu pragraužtas narvel io gal iukas - mot inė lė iš­ėjusi , o je i šonas - mot inė lė sunaikinta, ją ga l ima rasti negyvą . T u o ­m e t tulelė d u o d a m a pakartot inai (Filatovo b ū d a s ) .

2. Pagr indinio m e d u n e š i o pradžio je į dezinfekuotą ar net panar ­dintą į išt irpusį vašką (kvapams l ikviduoti) izoliacinį narvel į įneša­ma visiškai subrendusi motinėlės tulelė. Vidudienį narvel is kabina­m a s tarp r ė m ų , o kitą dieną tuo pačiu laiku iš le idžiama išsiritusi mot inėlė i r ant prielakio d e d a m a trangaudė. Po paros dvie jų tran-gaudė je r a n d a m a n e g y v a motinėlė . Je igu išmesta senoji , prie jos b ū ­na bič ių (ženklinta atpažįstama iš ženklo spalvos) , o prie j aunos jų n e b ū n a (Skirkevičiaus b ū d a s ) .

122

3 . Guls t in iame avilyje, kur iame še ima u ž i m a 8 - 9 r ė m u s su perais , l izdas perskir iamas į dvi dalis, o į tarplizdį d e d a m o s dirbtinių korių plokštelės ir pasiūt i koriai (avilyje reikalinga antra laka) . Vienoje iš perskir tų dal ių bi tės auginsis gelbėj imosi motinėlę . Kai j i sus iporuo­ja ir p r a d e d a dėti kiaušinėl ius , abiejų še imų lizdai su jungiami . Kur į la iką gali gyvent i dvi motinėlės , o rudeniop bitės pasil iks v ieną.

M o t i n ė l i ų d a v i m a s t r a n i n ė m s š e i m o m s

1 . Ka i traninė še ima siuva gelbėj imosi narvel ius, kur iuose b a n d o augint i mot inė les iš neapvais intų kiaušinėl ių, iš jų lervutės pašal ina­m o s , o vietoj jų p e r n e š a m o s geros še imos lervutės. T u o m e t ir traninė še ima užaugina gerą motinėlę .

2 . Virš traninės še imos l izdo 2 - 3 vai. p a d e d a m a s narvel is su m o ­tinėle. Paskui avi lys nukel iamas į šoną, o jo vieton s tatomas naujas su keliais p e r ų koriais , paimtais iš normal ios še imos. Traninės še imos bitės n u š l u o j a m o s ties prielakiu. Į e inančių avilin bičių srautą palei­d ž i a m a ir mot inėlė . Dažniausia i j i pr i imama.

3 . Traninės še imos avilyje už akl inos l izdo skir iamosios i š 3 - 4 k o ­rių s u f o r m u o j a m a s dirbtinis j aunų bič ių spiečius, į kurį vakare su narvel iu įke l iama vais inga motinėlė . Ryto jaus dieną j i iš le idžiama. Po 3^1 dienų mot inė lė ant korio pr idengiama didžiuoju gaubtuvėl iu ir su koriais perke l iama į pagr indinę še imą vietoj at imtų korių su k u p ­rotais perais . Mot inė lę bi tės pačios išs iveda arba j i iš le idžiama.

4 . V idudienį v idut inio s t iprumo normal io je šeimoje s u g a u n a m a mot inė lė ir su izol iaciniu narvel iu pernešama į traninę šeimą. Avil iai sukeič iami v ie tomis . Grįžusios normal ios še imos bitės randa savo mot inėlę su sve t imomis bi tėmis . Iš jų traninės paprastai sunaikina. Į normal ią še imą grįžusios traninės še imos bitės pradeda augint i gel­bė j imosi mot inėlę . Ryto jaus dieną traninėje šeimoje mot inėlė išlei­dž iama. K a d mot inė lė greičiau išaugtų, gelbėj imosi narvel is pakei­č iamas spiet iminiu narvel iu.

5 . Traninės še imos avilys vakare nukel iamas į šoną. Jo vietoje į smeig iama pal inkusi šaka, ant kurios pakab inamas narvel is su m o ­tinėle. Avi lys n u n e š a m a s dar toliau, iš jo visos bitės n u k r a t o m o s ant

123

ž e m ė s . Skraidančios bitės renkasi į seną vietą ant šakos , ir susidaro lyg natūralus spiečius. Kitos dienos rytą avi lys grąž inamas su naujais koriais , surinktais iš kitų še imų, ir sule idžiamas ant šakos nakvo jęs spiečius. Mot inėlės narvel io apatinė anga užl ip inama m e d u o t a korio plokštele . Bitės mot inėlę išsiveda.

6 . Vėlai vakare traninės še imos bitės nuš luo jamos spiet inėn, k u r iki kitos dienos vakaro iš la ikomos vėsioje patalpoje (rūsyje) . Po to bi ­tės ties prie lakiu nukreč iamos ir, kai baigia sueiti , į srautą pale idžia­ma ir mot inėlė . Prieš pale idimą j i truputį p a r ū k o m a .

7 . Bet kur iuo m e t ų laiku vakare virš traninės še imos l izdo r ė m ų užlaš inami 6 - 7 eterio lašai. Tuojau pat l izdas 10 min . pr idengiamas plėvele , ka d bites paveiktų narkozė . Paskui į tarprėmį pa le idž iama mot inė lė , bitės ją mielai pr i ima. Šį b ū d ą gal ima taikyti keičiant mot i ­nėles ir normal iose še imose .

Bi t ininkai dažniausiai naudoja vieną b ū d ą . Prie jo pr ipranta , įgunda ir sėkmingai pakeič ia motinėles .

M O T I N Ė L I Ų Ž E N K L I N I M A S

Ger iau stebėti ir žinoti paženklintos motinėlės amžių. Jas ga l ima ženklinti prieš poravimąsi ir susiporavus. Vienas iš ženkl in imo b ū d ų , kai ant stalo patiesto porolono iš gaudytuvės pale idžiama motinėlė . J i pr idengiama specialiu gaubtuvėl iu (84 pav. ) , lengvai pr ispaudžiama

124

ir ant krūtinės viršaus u ž d e d a m a s lašelis dažų arba klijų, tuomet ant jų prikl i juojamas iki 2 mm skersmens spalvotas popierėlis .

Spalvinis ž y m ė j i m a s yra sutartinis, kad kurį laiką spalva nesikar-totų, jos grįžta kas penkt i metai :

bal ta i - 1 9 9 6 - 2 0 0 1 m., geltonai - 2 0 0 2 - 2 0 0 7 m., raudonai - 2 0 0 3 - 2 0 0 8 m., žaliai - 2 0 0 4 - 2 0 0 9 m.

T ik sveikos b ič ių še imos gerai vystosi , b ū n a stiprios, surenka daug įvairių p r o d u k t ų , gerai apdulkina entomofi l inių augalų žiedus. B i tynuose , kur pamirš tami sanitariniai-higieniniai re ikalavimai , bi ­čių še imos dažnai serga. Pagrindinis infekci jos šaltinis - sergančios bi tės . Infekci ją plat ina klaidžiojančios bitės (vagilės) , vapsvos , vaško k a n d y s , erkės . Net ir bit ininkai , nesi laikantys higieninių re ikalavimų, gali platinti l igas be i kenkė jus .

B i č i ų s v e i k a t a r ū p i n a s i i r s u s i r g u s i a s p a d e d a g y d y t i (bent v a i s ­tais) v e t e r i n a r i j o s spec ia l i s ta i . T a i daryt i j u o s įpare igo ja L i e t u v o s R e s p u b l i k o s ve ter inar i jos į s t a t y m a s (1992 12 17, N r . 1 - 2 1 1 0 ) . T a ­č iau p i r m i a u s i a a t s i r a d u s i u s n e g a l a v i m u s turi p a s t e b ė t i p a t y s b i ­t in inkai .

Kiekvieną kartą apsi lankius bityne, būt ina apžiūrėti lakas: ar nėra n e g y v ų bičių ant prielakio ir žemės . Je igu pastebima išmestų perų, jų spalva balta, tai yra nepakitusi , perai gali būt i žuvę n u o apsinuodij i ­m o , iš b a d o , šalčio. Jaunos , greitai bėgiojančios neišsivysčiusiais spar­nais bitės (85 pav . a) yra pažeistos varoatozės erkių. At idengus avilio l izdą ir iškėlus dalį t ranų lėliukių, ant jų gal ima pamatyt i n imfas arba suaugėles erkes (85 pav . b)

125

85 PAV. a - varoatozės erkių pažeista besparnė bitė; b - erkės ant trano lėliukės (1) ir suaugėlio (2)

86 PAV. Varoatozės erkės: 1- patelė; 2 - patinėlis

1970 m. pabaigo je Lietuvoje užregistruota nauja ektoparazi t inė b ič ių l iga - varoatozė. Jos sukėlėjas - m a ž a erkutė (Varroa jacobsoni). Tai karputės pavidalo (86 pav. ) , 1,2 m ilgio, 1,6 mm pločio , r u d o s spalvos , su gerai išvystytais čiuptuvėliais , ketur iomis kojelių poro­mis moter iškas i r apvalesnės formos, 0,8 mm skersmens vyr iškas p a ­razitas.

Prieš pat perų u ž d e n g i m ą erkutės korio narvely je pa lenda po tra­nų ar bič ių suaugus iomis lervutėmis , o kai narvel iai uždengiami , er­kutės intensyviai mait inasi i r ant net ikrosios lėl iukės p a d e d a vieną ar d a u g i a u kiaušinėl ių. Iš jų išsirita n imfos , kurios mait inasi lė l iukės h e -m o l i m f a , auga, ir, pr ieš bitei išsiritant, subręsta . Patinėlis (dažniau­siai antroje vasaros pusė je) , susiporavęs su patele , ten pat narvely je žūsta . Iš pavasar io ga l imas ir partogenetinis vystymasis . Iš narvel io išeina senoji erkutė ir v iena ar daugiau dukterų . Senoji pajėgi ( jeigu pavasar inės vados) tuojau pat parazituoti antra jame pere , o j a u n o ­sios kel ias dienas b ū n a ant suaugusių bičių, kol subręsta. Todėl per

126

vasarą dalis erkių parazituoja ant suaugusių bičių, kita - ant perų. Ši­toks daugin imosi i r g y v e n i m o b ū d a s apsunkina jų naikinimą.

D i a g n o z a v i m a s . Pavasar į atidžiai apž iūr imos n u o avil ių d u g n ų p a i m t o s i r pers i jotos š iukšlės , kur iose gal ima pastebėt i n e g y v ų erku-čių. R u d e n į , ka i baigias i dengt i perai , į 0,25 1 talpos st iklainiuką n u o kor io n u b r a u k i a m a apie 200 bič ių. Pat ikr inama, ar n e p a t e k o m o t i n ė ­lė. Bi tės n a r k o t i z u o j a m o s eteriu, o jo neturint - verdanč iu v a n d e n i u . S u p l a k u s i šp i lamos į lėkštutę ir suskaič iuo jamos ats iskyrusios erku­tės . Po to n u s t a t o m a s jų procentas (pavyzdžiui , 200 b ič ių rastos 24 erkutės = 1 2 % ) . Paga l tris e r k ė t u m o laipsnius : I - iki 1 0 % , bi tės iš­gyvena ; II - 1 1 - 2 0 % , n e a p d o r o t o s bi tės greitai si lpsta ir III - d a u g i a u kaip 2 1 % , n e a p d o r o t o s bi tės žūsta, nors i r apdorotos ne v isos išgy­v e n a arba pavasar į l ieka labai s i lpnos. Todėl būt ina žinoti e r k ė t u m o laipsnį .

G y d y m a s . Pradedantys is kreipiasi į veterinari jos tarnybą arba į patyrusį bičiulį (bit ininkų draugi ją) . Prakt ika parodė , kad p a k a n k a v ieno rudeninio apdoro j imo ati t inkamais akaricidais ( fumiguo jama arba puršk iama) . Šitą darbą bi t ininkas gali atlikti pats , je i gauna aka-r ic idų ir turi prietaisą. Labai paprastas ir e fektyvus apdoro j imas j u o s ­telėmis. Jos vasaros viduryje (po dvi) įkabinamos l izde iki rudeninio b ič ių r u o š i m o ž iemai . Ki tų akaricidų būt ina sužinoti dozes .

Verta dėmesio ir kiekvienam bitininkui prieinama biologinė priemo­nė - tranų perų šalinimas. Autorius jau daugelį metų iš pavasario, plės­damas lizdus, įdeda sudvigubintą rėmą, kurio apačioje yra tranų korys arba dirbtinis korys su tranų ake­lėmis (87 pav.) . Tranų korys prie magazino rėmelio prisegamas ka­butėmis (K). Bent tris kartus, kas trys savaitės , apat inė dalis su dengtais tranų perais keičiama. Taip rudenį erkėtumas ne dides­nis kaip 10%. Be to, valant tranus iš korio, o jie iš imami korių atiden­gimo šukomis, savotiškai kontro- 87 PAV. Sudvigubintas rėmas l iuojamas erkėtumas vasarą. erkėms vilioti

127

Iš pavasar io bič ių še imose išryškėja noze-matozė. Tai invazinė mikrosporidi jos (Nosema apis) sukelta l iga. Bitės silpsta ir v iduriuoja . Užsikrečia sporomis per maistą . Jos m a t o ­m o s tik per mikroskopą (88 pav. ) . Sporos gy­vybingos išsilaiko: medu je iki 4 mėn. , n e g y ­vose bitėse - iki m e t ų , o apterš imuose -dvejus metus . N o z e m o t o z i n ė s še imos j au ž iemos pabaigoje p r a d e d a viduriuoti , apter-šia korius , l izdo skir iamąsias , avilio sienas. A n t dugno r a n d a m a daug n e g y v ų bič ių. Li­ga nusta toma iš sporų mikroskopuo jant su­trintus (30-50) bičių lavonėlius.

Apsauga. 1) nozematozinės bitės perkeliamos į švarius, dezinfekuo­tus avilius, susiaurinami lizdai, silpnesnės šeimos sujungiamos; 2) tris savaites gydoma cukraus sirupu (po 0,51) su antibiotikais, pavyzdžiui , fumagilinu. Litrui sirupo suvartojama 5 0 - 1 0 0 mg preparato (praktiškai puslitrinio butelio plastmasinio kamštelio tūris, t.y. apie 1,5 g prepara­to, arba 37 mg veikliosios medžiagos) . Gydant kandi, fumagil ino pa­dvigubinama; 3) visose nozematozinėse šeimose keistinos motinėlės.

Serga ir bičių perai. Pavojingiausias susirgimas amerikinis puvinys. Tai infekcinė, dažniausiai dengtų perų liga, labiausiai išryškėjanti bičių spietimosi laikotarpiu, o ligos sukėlėjas - mikroorganizmas (Bacillus lar-vae). Užsikrėtimo šaltinis - sergantys perai, sirgusių šeimų koriai ar jų medus . Kai kada puvinys išplinta per dirbtinius korius. Ligos požy­mis - še imos p a m a ž u silpsta, pavasarį iš maitintuvių neima maisto. V a ­sarą atidengus lizdą, jaučiamas rūgštelėjęs medžio klijų kvapas. Ko­riuose tarp dengtų perų dalis dangtelių prakiurusių: palietus narvelyje tamsią masę , ištįsta siūlas (89 pav. a). Žuvusi bitės lėliukė pradžioje pa­gelsta, vėliau paruduoja, tamsėja ir džiūsta. Kietėjanti masė pri l impa prie narvelio sienelių ir dugno. Bitės stengiasi išvalyti, apsikrečia ir vi­siškai narvelių neišvalo; palieka infekciją narvelyje. Be bitininko pagal­bos apsikrėtusios amerikiniu puviniu bitės paprastai žūsta.

A p s a u g a . 1) s i lpnos ir labai sergančios še imos suna ik inamos ; 2) v idut inio s t iprumo še imos perkel iamos į dezinfekuotus avil ius,

128

89 PAV. ŽUVUSIO nUO

amerikinio puvinio pero masė tįsta (a); sudžiūvu­si prilimpa prie narvelio dugno (b); serganti mai-šalige sudžiūvusi riečiasi į lovelį (c)

koriai dengtais perais pašal inami , o l izdas papi ldomas dirbtiniais k o ­riais; 3) puvin io sukėlė jui naikinti bitės mai t inamos cukraus s i rupu su antibiotikais (pavyzdžiui , norsulfazol io natr iu 1 g/l) 3 - 5 kartus kas 5 dienos . Karant inas pana ik inamas po metų , kai įs i t ikinama, jog b i tyne puvin io nėra.

Plinta ir perų grybinės ligos. Iš jų dažniau pastebima askosferozė (kal­kiniai perai) . Tai mikozinė tranų ir bičių perų liga. Sukelia mikroskopi­nio grybo Ascosphaera apis hifai. Grybo sporos gyvybingos dešimtme­čius, o bitės jomis užsikrečia per maistą. 3 - 4 parų perai „sukalkėja" , nes apsitraukia bal tu pelėsiu, po to išdžiūsta. Ligą skatina atšaldytas ir drėgnas bičių lizdas, bičių maitiriimas mielėmis, antibiotikais, mažas nektaro rūgšt ingumas (pH 3-3 ,5 ) . Apsauga: 1) stiprinamos bičių šei­mos ; 2) šalinami žuvę perai; 3) aviliai perkeliami į sausą, saulėtą vietą; 4) pavasarį ir rudenį bitės, koriai ir perai apipurškiami rūgščiu apikalio tirpalu, bitės mait inamos nistatinu ar kitais preparatais.

Kai pažeist i perai „suakmenė ja " , patamsė ja , gali būti pažeist i as-pergiliozės, kurią sukelia Aspergillus niger ar kiti genties grybai . A s p e r -gil iozė pavoj inga (vienintelė iš b ič ių ligų) ir žmogui , nes pažeidžia b r o n c h u s ir p laučius . Dirbti reikia su respiratoriumi.

Paže idžiami ir seni bičių koriai. Didžiausias kenkėjas - didžioji vaško kandis (Galleria melonella). Tai iki 29 mm ilgio nakt inis drugelis (90 pav . a ) . S u a u g ę v a š k o kandies drugeliai nesimait ina. Patelės gy­v e n a 7 - 1 2 dienų ir per tą laiką gali padėt i apie 1,5 tūkst. kiaušinėl ių. Pa lankiomis są lygomis iš kiaušinėl io po 8 parų išsirita vikšreliai , ku­rie, sunaudo ję vidutiniškai 1,2 g vaško , po 30 parų virsta lė l iukėmis . Vys tymos i t r u k m ė - apie 47 paros . Parazitas vystosi be v a n d e n s :

129

90 PAV. Didžiosios vaško kandies dru­gelis (a) ir jos vikšrai (b) pačių paga­mintoje voratinklinėje apsaugoje

fermentas l ipazė suskaldo v a š k ą į junginius , kurių dalis p a v a d u o ­ja ir vandenį .

R u d e n į p a d ė t i k i a u š i n ė l i a i perž iemoja koriuose ar avil ių ne­švarumuose . Šal tomis ž i e m o m i s kandis žūsta.

Apsauga. 1) bityne laikyti tik stiprias, visiškai aptupiančias ko­rius bičių šeimas; 2) nuolat palai­kyti švarą aviliuose, naikinti paste­bėtus parazitus; 3) išdezinfekuotus acto rūgštimi atsarginius korius laikyti gerai vėdinamose patalpose arba sandariose dėžėse.

Iš kitų bi tyne pasi ta ikančių kenkė jų paminėt inos įvairių rū­

šių skruzdėlės. Tai besparniai bendruomenin ia i vabzdžiai , g y v e n a n ­tys gaus iomis še imomis . Be sanitarinės n a u d o s , kurią jos teikis aplin­kai , gali pakenkt i b i tėms.

Kenksmingiaus ios yra miško skruzdėlės (Formica rufa) (91 pav . ) . Aps igyvenus ios avil iuose naikina bites , jų perus i r maistą . S m u l k i o ­sios (Manmorium pharaonus) labiau kenkia b i tėms, l a i k o m o m s šiltna­miuose , neki lno jamose bit idėse ar m e d a u s saugyklose . Kitos , pa­v y z d ž i u i , s o d ų juodo j i (Lasius nigra) arba raudonoj i (L. emerina-tus), esant šlapiai apl inkai , noriai persikel ia su savo l izdais į avi­l ius, graužia ši l t inamąją medžia ­gą, teršia avil ius ir erzina bites .

A p s a u g a . 1) b i tyne iškasami ir i šnešami skruzdėlynai (toliau kaip 50 m ) ; 2 ) po aviliais pala iko­ma švara; 3 ) pata lpose naikina-

91 PAV. Rudoji miško skruzdėlė (a). Avilio stovo kuolelis (b), apkaltas kailiu, neleidžia skruzdėlėms patekti į avilį

130

m o s jaukais , pavyzdžiui , va lgomasis šaukštas karšto v a n d e n s , 2 ar­bat iniai šaukštel iai gl icerino, 1 -2 valgomiej i šaukštai cukraus , trečda­lis arbatinio šaukštel io borakso ir truputis m e d a u s (dėl kvapo) su­m a i š o m a kait inant. Jaukai išdėliojami skruzdėl ių l a n k o m o s e vietose. K a d panaik into skruzdėlyno vietoje neįsiveistų antrą kartą , ž e m ė p e r k a s a m a su neges intomis kalkėmis .

B I Č I Ų A P S A U G A N U O P E S T I C I D Ų I R V A G I L I Ų

Ž e m ė s ūkyje varto jami įvairūs pesticidai . Dali jų , ypač insektici­dai , labai k e n k s m i n g i ir b i tėms, ir ki t iems naudingiems vabzdž iams . Ka i kurie pest ic idai gali būt i pavoj ingi , jei varto jami žydint auga lams arba jei bitės praskrenda per apdorotą pesticidais lauką. Pavyzdžiui , pavasar į apdoro jant sodus , žydi kiaulpienės , arba naikinant kiaul­pienes herbicidais , b i tės , praskridusios per tokį lauką, įgauna kvapą ir pač ios tarpusavyje i m a peštis .

Sėkl in iams raudonųjų dobi lų pasėl iams labai žalingi dobiliniai s traubliukai - apionai . N u o jų dobilai purškiami insekticidais buto -nizaci jos fazėje. Tač iau dobi luose gali būt i anksčiau žydinč ių bal tų jų dobi lų , kur iuos l anko bitės .

S a u g a u s darbo su pesticidais ž e m ė s ūkyje n u r o d y m u o s e p a ž y m ė ­ta, kad visi apdoro j imai turėtų būt i v y k d o m i iki entomofi l inių auga­lų bei piktžol ių žydė j imo tokiu paros m e t u , kai vabzdžiai neskra ido. Taip pat n u r o d o m a , kad ne vėl iau kaip dvi dienos prieš purškiant ar dulkinant pasėl ius (sodus) pesticidais , būt ina apie tai pranešt i bites la ikant iems k a i m y n a m s ar apyl inkės gyvento jams, ka d la iku jas ap­saugotų.

Pagr indinė b ič ių apsaugos a t sakomybė tenka bič ių savin inkams. Pati pat ik imiausia apsaugos pr iemonė - bites išvežti už 5 km nuo

tos vietos , k u r b u s naudo jami insekticidai. Pr ik lausomai n u o insekti­c idų n a u d o j i m o i n t e n s y v u m o ir k e n k s m i n g u m o išvežimo (izoliavi­m o ) t rukmė - iki 5 ir daugiau parų.

Jei nėra ga l imybės bites išvežti arba jei apdoro jami maži sklype­liai nedide lėmis d o z ė m i s ir nelabai kenksmingais preparatais , bi tes

131

p a k a n k a izoliuoti avi l iuose. Vienai dienai jos u ž d a r o m o s avil iuose, kai arti b i tyno esančiuose nežydinč iuose plotuose dienos m e t u n a u ­do jami cheminia i preparatai . At i t inkamai paruošus avil ius, papi ldo­m a i į l izdus į d e d a m a s vienas du pripilti v a n d e n s koriai .

Tur int tik kelis avil ius, be p a p i l d o m o p a r u o š i m o , p a k a n k a avil ius dienai įnešti į vėsią vaisių saugyklą , bulv inę ar kitokią tamsią patal­pą . Įneštai še imai u ž d e d a m a mait intuvė su vandeniu . Po 18 valan­dos , kai bi tės toliau n u o avil ių jau nebeskrenda, j ie i šnešami laukan. Pr ik lausomai n u o preparatų k e n k s m i n g u m o izoliuoti gali tekti pa­kartot inai .

Netur int tamsios patalpos , avil ius anksti rytą p a k a n k a apsukt i 180°C. Per va landą grįžtančios bitės kabinasi ant avil io s ienos, telkia­s i po j u o , nes su pi lnais m e d a u s gurkleliais pakartot inai į l aukus n e ­skrenda . Taip pat n u o kojelių n u b y r a ir ž iedadulkės . Je igu į jas pate ­ko n u o d ų , į l izdą jų nepateks , nebus apnuodyt i perai . V a k a r e aviliai a t sukami , bitės s u v a r o m o s į avilius.

Ką daryt i su še imomis , kurios jau apsinuodi jo? N e t e k u s i o m s dalies skraidančių bičių š e i m o m s lizdai susiaurina­

mi . Į tarus, k a d įnešta n u o d i n g ų ž iedadulkių i r skysto m e d a u s , kor ius patart ina išimti. Vietoj jų pakeič iami dirbtiniai ar švarūs pasiūti k o ­riai. N a u d i n g a avil ių prielakius nuplauti . Nukentė jus ias še imas kas 2 - 3 d ienos mait int i po 0 ,2-0 ,3 kg vidutinio t i rš tumo cukraus s irupu.

Bi t ininkas, pastebėjęs apnuodytas bites , turi apie tai pranešt i savi­va ldybės veterinari jos specialistui ar LBS valdybai , ka d būtų sudary­ta komisi ja nuosto l iams apskaičiuoti .

Pagr indinis bičių inst inktas - kaupti mais to atsargas. Lankuolės s ignal izuoja apie surasto maisto šaltinį b ič ių „šokia is" . N u t r ū k u s gamto je meduneš iu i , lankuolės ieško pr ie inamų šaltinių savo ar arti­mo k a i m y n o bi tyne, b i t ininko namely je ar kitur, kur jaučia m e d a u s kvapą . Dažniausia i a p v a g i a m o s si lpnų, neturinčių motinėl ių š e i m ų ar n u k l e u s ų bitės. Energingiausiai vagia i r daug žalos b i tyne p a d a r o K a u k a z o ir Italijos bitės .

Yra du vagi l iav imo būdai : tylusis i r masinis antplūdis . P i rmuo ju atveju dalis vagil ių, nepastebėtų avilio sargybinių, atsargiai „įsipra­š o " į l izdą. Antras is - pavoj ingesnis . Lankuolės , apnikusios si lpnai

s a u g o m ą avilį , masiškai į j į veržiasi , nugel ia motinėlę , i šžudo daug bič ių ir išneša mais to atsargas. Apiplėštos bitės pas imeta ir dažnai pal ieka savo avilį , i šskrenda su vagi lėmis ar pasiskirsto po bi tyną.

A p s a u g a . Laikyti stiprias ir sveikas bičių šeimas. N e m e d u n e š i o laikotarpiu nedarinėt i avil ių, nekilnoti neapsaugotų korių, nemait in­ti b ič ių dieną. Pastebė jus vagiles , t ikslinga įsitikinti, k ieno bitės vagia . S iū loma iš avil io prisisotinusias vagiles staigiai apiberti miltais . Je igu vagil iauja savos v ieno avilio, aviliai sukeič iami vietomis. Vagil iauti nusto jama. Iš dalies apsaugo susiaurintos lakos, virš lakos įstrižai pr idengtas stiklas. Še imoje vagilės pr is lopinamos, kai a t idengiami m e d a u s koriai , tuomet vagilės ima saugoti savo m e d ų .

Jei vagil iauja svet imo bi tyno bitės, skr iaudžiamos še imos vieton s tatomas tuščias avi lys, kur iame ant d u g n o p a d e d a m a s indelis su skystu cukraus s i rupu, o viršuje užt ies iamas tinklas ar st iklas. Vagi ­lės, pr is igėrusios s i rupo, skrenda švieson ir telkiasi k a m p u o s e . Šis m e t o d a s ve iksmingesnis , kai į laką įdedami 2 - 3 vamzdel ia i (bučiu­kai ) , p r o kur iuos vagi lės patenka lengvai , o atgal neiš lenda. Jei vagi ­lės ž i n o m o k a i m y n o , surinktos vakare j a m grąž inamos arba apgy­v e n d i n a m o s toli n u o bi tyno. Ger iau, kad tokios pr iemonės nereikėtų.

Ką gali bičių šeima Aš ginklą pavartoja tik sava valia, tu — užpuolimui, o aš tik besigindama. I š s e n o l i ų p a d a v i m o , k a i p d a r b š t i

b i t e l ė į g y v a t ė s k l a u s i m ą a t s a k ė

Kadaise gydyto jas N. Joirišas (1966) pateikė didelės ukrainiečių b i t in inkų grupės apklausos duomenis . A t s a k y m u o s e išaiškėjo, kad 7 1 , 3 % ilgą laiką dirbusių prie bič ių nesikreipė į gydytojus . Iš apklaus­tųjų 6% bi t ininkų, pradėjusių dirbti b i tynuose , visiškai pasve iko n u o reumat in ių n e g a l a v i m ų . Tarp jų b u v o ir i lgaamžių bi t ininkų. Susipa­žinę su k n y g o s skyriuje „Žinomi pasaul io b i t in inkai " g y v e n i m o truk-

133 132

m e , m a t y s i m e , kad p u s ė jų gyveno i lgiau nei 80 m. Vidut inė jų a m ­žiaus t r u k m ė - 89 metais .

Bitės la ikomos gamtos ž a l u m o s prieglobstyje. Oras švarus , pi lnas d ž i o v i n a m ų žiedadulkių kvapų, nes vasarą avi lys tarsi ž iedadulkių džiovykla . Je igu bi t ininkas dar augina vieną kitą dekoratyvų, nekta-r ingą ar vaist ingą augalą , oras dar labiau praturtė ja , t iesiog pers isun­kia f i toncidų, kuriuos gal ima pavadint i a tmosferos vi taminais . Gra ­žiausią pusmet į b i t ininkas turi ga l imybę kvėpuot i aromat izuotu ž iedų, m e d a u s i r ž iedadulkių oru.

D a r b a s prie bič ių, jų skra idymas , garsai , apl inka, na , i r reti įgėli­m a i r a m i n a nervus . Todėl jautresniems žmonėms geriausias kurortas -bitynas.

M E D U S - M A I S T A S A R V A I S T A S ?

Paties žodžio m e d u s k i lmė sie jama su bitės p a v a d i n i m u : bitė loty­niškai mel; graikiškai - melissa. M e d u s sanskrit iškai madhu, lotyniškai mel, prancūziškai - miel, graikiškai - meli, s laviškai - med, miod ir 1.1. T ik nedaugely je ka lbų pavadin imas kitoks: vokiškai - Honig; an­gliškai - honey; švediškai - honning; nyder landiškai - boning; a rmė­niškai - megra; o totoriškai - bal. Keistoka, kad l ietuviškai ir latviškai m e d a u s p a v a d i n i m a s labai panašus į tol imos šalies Irano pavadini ­mą modu. Kaip paties m e d a u s žodžio ki lmė, taip ir m e d a u s var to j imo n u r o d y m a i m u s pasiekė iš senų tautų.

D a r didysis graikų gydyto jas Hipokratas (377 m. pr. Kr.) n u r o d ė , ka d v y n o i r m e d a u s ž m o n ė m s nauda didžiulė.

Iki m ū s ų laikų natūralus bičių m e d u s b u v o varto jamas kaip sal­d u s maistas . Juk cukrus pradėtas gamint i palygint i neseniai . Kar tu kaupės i p a d a v i m a i i r aprašymai apie m e d a u s varto j imą l iaudies m e ­dicinoje. Detal iau, ka ip m e d ų vartoti , n u r o d o gydytojai . Tač iau nors kelis l iaudiškus patar imus , kurių autent iškumas neabejot inas , gali­m a paminėt i .

Negaus ia i 3-4 a s m e n ų šeimai vienos bič ių še imos m e d a u s p r o ­dukci jos p a k a n k a m e t a m s . Kitą m e d ų gal ima realizuoti . M a t ž m o g u i per m e t u s p a k a n k a iki 2 kg m e d a u s .

134

M e d u s dažniausia i var to jamas kaip desertas arba gydomas i s p r o ­duktas . Retieji m e d a u s junginiai , fermentai , v i taminai ar organinės rūgštys te igiamai veikia ž m o g a u s nervus . Pavyzdžiui , nerv ingiems, turint iems padidintą skrandžio rūgš t ingumą s iūloma profi laktiškai tris kartus kasdien 2 vai . prieš valgį suvalgyti po du v a l g o m u o s i u s šaukštus m e d a u s . Jis iš t irpinamas ši l tame vandenyje , p iene ar arba­toje. Dalis b i t ininkų vietoj cukraus vartoja m e d ų jau seniai . Turin­t iems m a ž ą r ū g š t i n g u m ą m e d u s išt irpinamas šal tame vandenyje ar k i tuose skysč iuose ir ger iamas prieš pat valgį bent du mėnes ius .

Ka i k a m gali būt i pr ie inamas ženšenio šaknies i r m e d a u s antpilas , k inų var to jamas n u o n e a t m e n a m ų laikų kaip a m ž i ų i lginanti prie­m o n ė .

Kai kas n a m u o s e augina arbatinį grybą, mėgsta rūgštelėjusį gėri­m ą . T y r i m a i p a r o d ė , k a d sa ldinant grybui arbatą ( 5 % cuk­raus + 5% medaus) , kai pusė dedama medaus , joje vitamino C padau­gėja iki 7 kartų.

Gydyto jas D. Džarvis (1988) nurodė , kad m e d u s p a d e d a užmigt i . T iems , kurie naktį sunkiai užmiega arba užmigę greitai p r a b u n d a , patar iama po vakar ienės užsigardžiuoti šaukštu m e d a u s .

Seniai ž i n o m a m e d a u s , ypač l iepinio, re ikšmė peršalus iems. Siū­l o m a s receptas kosint iems. Viena citrina pavir inama 10 min. , kol su­minkštės odelė . Sultys i šspaudžiamos į stiklinę. Vietoj citrinos t inka toks pat kiekis obuol ių acto. Įpylus du va lgomuos ius šaukštus glice­r ino, i šmaišoma. Iki stiklinės viršaus pr ipi lama skysto m e d a u s , i šmaišoma.

Kosint si lpnai, pr ieš naktį r e k o m e n d u o j a m a s arbatinis šaukštel is miš inio . Jei kosulys st ipresnis, dozės gali būt i dažninamos . S iū loma gydomoj i p r i e m o n ė n a u d i n g a t iems, kur iems kitos nepadeda . N u r o ­dytas miš inys nesukel ia alergijos, j į gali vartoti ir maži .

Prieš lydant m e d u o t u s vaško dangtel ius n u o m e d a u s narvel ių , p i rmiaus ia reikia juos kramtyt i kaip kramtomąją g u m ą . Ž i n o m a , vaš ­ko neišspjauti , o surinkti . Seilės tirpina aktyviąsias vaško medžiagas , gerėja dantys , o svarbiausia - k r a m t o m a s vaškas su m e d u m i profi­laktiškai veikia k v ė p a v i m o takus. Gydyto ja i teigia, kad jaunuol ia i , iki 16 m e t ų kramtę m e d ų su koriais , praktiškai neserga s loga ar kitais

135

viršut inių k v ė p a v i m o takų susirgimais . Todėl pradedanč ia jam patar­t ina įsigyti keletą sekci j inių rėmel ių kor in iam m e d u i pas igamint i . Į m a g a z i n o r ė m ą telpa keturios sekcijėlės. Iš pradžių jos pr ip i ldomos dirbtinių korių, s u m o n t u o j a m o s ir d e d a m o s į magaziną . Netur int sekci j inių rėmel ių , gal ima naudot i i r tamsius korius. M ū s ų protėviai va lgė m e d ų su koriais ir duonele . Galbūt ir su perais , dėl to i lgai gy­v e n d a v o su sveikais dant imis .

M E D A U S P A R U O Š I M A S

Natūra lus m e d u s - tai b ič ių surinktas ir perdirbtas nektaras be i l ipčius. Pagal k i lmę b ū n a vienarūšis (monoflorinis) - b l indžių , gri­k ių , l iepų ir daugiarūšis (poliflorinis) - sodų, pievų, miškų . Ž m o g u i vert ingesni yra daugiarūšiai i r ypač spygl iuočių lipčiniai m e d ū s . J u o ­se gerokai daugiau retesnių junginių.

K iekviena natūra laus m e d a u s rūšis turi specif inį k v a p ą tų auga­lų, iš kur ių sur inktas nektaras . M e d u s ai troko skonio . Jo spa lva -n u o šviesiai ge l tonos iki tamsiai rudos - dažniausia i pr ik lauso n u o geležies jung in ių i r m e t ų . Respubl iko je vyrauja gintarinės spalvos m e d u s .

Natūra laus bič ių m e d a u s orientacinė charakterist ika: vandenin­g u m a s - ne daugiau kaip 21 ,0%; invertuotų cukrų s u m a - ne m a ž i a u kaip 7 9 , 0 % ; le idžiama sacharozė iki 7,0%; pe lenų - 0,1 g/kg; gyvy­b i n g u m o rodiklis - diastazė - ne m a ž e s n ė kaip 5; masė , kai v a n d e ­n i n g u m a s 20°C ir 2 0 % - 1,42.

Subrendus į m e d ų , tai yra turintį apie 2 0 % vandens , bitės užden­gia kor ių narvel iuose. Skystas išsilaiko per ž iemą ir i lgiau. Sukti tin­ka koriai , kur iuose bent du trečdaliai narvel ių uždengta . N e d e n g t a s m e d u s s t o v ė d a m a s rūgsta , naudot inas greičiau.

Ger iausia sukti šiltą m e d ų , tai yra tik ką iš imtą iš avilių. Prieš su­k i m ą kor ių narvel iai a t idengiami šukomis (92 pav . a ) , peiliais ar kito­kiais įrankiais . At idengiamą korį reikia patogiai pasidėti . Patyrę biti­n inkai t a m turi special ius stalus. Pradedančia jam labai n e s u n k u pas igamint i bent stovelį (92 pav. b ) . K o r i a m s nešioti re ikal inga be t kokia dėžutė (92 pav . c ) . Jos šone įrengus lakutę, o d u g n e į m o n t a v u s

136

92 PAV. Papildomos me­daus sukimo priemonės: a - šukos ar peiliai (d) dangteliams šalinti; b - stovelis atakiuoja-mam koriui prilaikyti; c - dėžutė koriams nešti

bit inės tvorelės juostelę , dėžutė pas idaro universali : darbo , spiet inė ir

koš tuvas b i tėms . M e d u s iš kor ių s u k a m a s įvairių konstrukci jų medsukia is (93 pav. ) .

Prieš darbą j į reikia išplauti kaip ir kitas pr iemones , naudot inas m e ­dui . M e d u s ir bitės mėgsta švarą. P launama karštu sodos tirpalu ir dž iovinama saulėje. Patalpa turi būt i šviesi, be pašalinių k v a p ų ir san­dari , ka d į ją nepatektų bitės. Patartina lango viršuje įmontuot i bičių surinktuvę. Bitės stiklu lipa į viršų, išlenda pro elastingų išleistuvės juostel ių vartel ius, o sugrįžti negali , nes juostelės susispaudžia. Gali­m a s ir kitoks įrenginys, reikia pasižvalgyti pas patyrusius bi t ininkus.

M e d a u s rėmai surūšiuojami pagal svorį , kad medsuky je prieš­priešiais pa tektų panašaus svo­r io : s u k a n t m a ž i a u v i b r u o j a medsukis . R ė m a i , a t idengus k o ­r ius , s tatomi į m e d s u k į taip, kad apatinė r ė m o dalis b ū t ų nukre ip­ta sukimosi krypt imi . Ta ip įsta­č ius , m a ž i a u ž a l o j a m a s korys , truputį ger iau teka m e d u s . M e d ­sukio rankena s u k a m a lėtai, kol iš akel ių išteka didesnė m e d a u s dalis. Po to rėmai iškel iami, ap­verč iami kita p u s e i r vė l s u k a m a . D v i r ė m i u o s e m e d s u k i u o s e r ė m ų iškelti nereikia , j ie a p s u k a m i su 93 PAV. Medsukis

137

kasetėmis . D a b a r m e d s u k i s s u k a m a s greitai , kad ištekėtų visas m e ­dus . Po to grąž inama pirmoji korio p u s ė ir ba ig iama sukti taip pat greitai . Tiesa, lėčiau reikia sukti šviesius, neseniai pasiūtus korius , ka d nesulūžtų .

Ger iausi tara - stiklinė. Didesniems k iek iams gali būt i n a u d o j a m i b idonai , pagamint i i š nikel iuoto arba baltos skardos a l iuminio , n e -s m a l i n g o m e d ž i o kubilėliai , mol inės p u o d y n ė s , specialūs plastmasi ­niai indeliai . Laikyti m e d ų reikia sausoje, švarioje vėsioje patalpoje . Jo je negal i būti pašal inių (benzino, žibalo) k v a p ų , nes m e d u s labai sugeria k v a p u s ir garus .

M e d u s p r o koš tuvę teka į pastatytą indą. Geriausia iš karto p r o m e d s u k i o č iaupą leisti į tą indą, kur iame n u m a t o m a m e d ų laikyti . Po 1 - 2 d ienų į pavirš ių iškyla smulkūs vaškynėl iai , kurie nugr iebiami ir k r a m t o m i . M e d u s sandariai uždaromas .

Susikristal izavusį išsuktą m e d ų lengviau laikyti ir transportuoti . Todėl kristal izavimasis - normalus ir pageidaut inas reiškinys. Į m a ­žus indel ius m e d u s fasuojamas, kol skystas. J u o daugiau m e d u j e g l iukozės , tuo greičiau jis kristalizuojasi. Kristalizaci jos greitis pri­k lauso n u o to, k iek yra pirminių kristalų - k u o jų daugiau, tuo grei­čiau kristalizuojasi . Išsukto m e d a u s kristal izavimąsi greitina gerai sutrintas senas (susicukravęs) m e d u s - d e d a m a po g r a m ą k i logramui išsukto m e d a u s . Įdėjus kristalų, m e d u s gerai permaišomas . Vientisa kristalizaci ja rodo, kad m e d u s geras , subrendęs .

Susikristal izavęs, gerai uždarytas m e d u s kokybės nepraranda daugel į metų .

B I Č I Ų P I K I S N E T I K B I T Ė M S R E I K A L I N G A S

Bičių pikis (propolis) - tai lotyniško ir graikiško žodžių dar inys (pro-pikis, polis - tvirtovė) . Bitės jo žal iavą (dervas) surenka n u o ber­ž ų , t u o p ų i r kitų augalų p u m p u r ų bei j a u n ų ūglelių. Perdirbtomis dervomis : 1) karšto k l imato są lygomis nakčiai užpikiuoja landas , a p ­s isaugo n u o nakt inių kenkėjų; 2 ) šaltesnėse vietovėse ž iemai regu­liuoja lakos angą; 3) užl ipina visus savo buveinės plyšel ius, aps isau-

138

go n u o apl inkinio m i k r o o r g a n i z m ų poveikio ; 4 ) pritvirt ina korių kraštus ; 5 ) pikio b a l z a m u padengia naujus korių narvel ių pavirš ius (dezinfekuoja) .

Che m iška i b ič ių pikis - sudėt inga medžiaga . Turi iki 3 0 % į vašką pa na š ių junginių . Iš aktyviųjų m e d ž i a g ų yra f lavonidų, aromat in ių rūgščių , v i taminų. J a m e b ū n a ž iedadulkių be i ki tokių mechanin ių pr iemaišų . P ikio m a s ė - 1 , 1 2 - 1 , 3 6 . Lydosi 8 0 - 1 0 4 ° C . Gerai tirpsta šar­m u o s e , spirite.

Pat i vert ingiausia pikio savybė - kai kurių jo junginių biologinis a k t y v u m a s (inhibitaci ja) ir ant imikrobinis poveikis . Dė l to pikis ir r enkamas . Š iuo m e t u bi tes laikant švar iuose avil iuose, jų p ik iav imas lyg ir nereikal ingas , be to, pikis kl iudo dirbti: sutvirtina rėmel ius , ga­dina vaško k o k y b ę ir kt. Todėl jis gali būt i renkamas , nes iš smulk ių plyšel ių n e i š i m a m a s .

B i č i ų p i k i o gavyba . N a u d o j a m i du pikio r ink imo būdai : t iesiogi­nis i r net iesioginis . Net ies ioginiu b ū d u pikis surenkamas valant rė­m u s , avil ius ar jų lakas , l izdo skirtukus. Š iuo b ū d u iš st iprios bičių še imos per sezoną s u r e n k a m a 5 0 - 8 0 g pikio. Tiesiogiai renkant bičių pikį , p a n a u d o j a m a s bič ių instinktas pikiu užtaisyti avilyje ats iradu­sius plyšel ius. Pikiui rinkti t inkamiausi 2 - 3 mm pločio, 4 mm gylio plyšeliai , kitaip blogė ja pikio kokybė ( jame daugėja vaško) . R e n k a m a kel ių konstrukci jų r inktuvėmis . Paprasčiausia , k u o m e t tarprėmiuose n a u d o j a m u o s e skir tukuose i šp jaunami plyšeliai arba j ie p a g a m i n a m i 12 x 8 mm storio (94 pav. ) . Sudė jus vasarai plonesniais šonais , atsi­randa re ikiami plyšel iai užpikiavimui . Retkarčiais nuvalant skirtu­k u s , s u r e n k a m a kokybiško pikio. N a u d o j a m i i r ki tokių konstrukci jų l izdo užtiesalai , grotelės , tai padidina pikio išeigą iš še imos iki 2 0 0 - 5 0 0 g.

Iš sur inkto pikio i švalomos mechaninės pr iemaišos : m e d ž i o at­plaišėlės, bičių k ū n o dalys, mumi jos ir kt. Pikį plauti n e r e k o m e n d u o ­tina. Je igu labai apdulkėjęs , i šplaunamas kambar io temperatūros van­deniu ir tuojau pat vėjyje i šdžiovinamas. P launant jok iu b ū d u nelaikyt i ilgai vandenyje , nes gali ištirpti dalis aktyviųjų junginių , pasikeist i spalva ir aromatas . Išvalytas pikis d e d a m a s į švarius polie­t i leno maišel ius ir sausai la ikomas. Norint pikį realizuoti , reikia susi­pažint i (supirktuvėse) su standartiniais kokybės reikalavimais .

S a v i e m s pore ik iams patart ina pasigamint i spiritinio bič ių pikio t irpalo (propolizato išoriniam naudoj imui) . 100 g etilo spirito ištirpi­n a m a 30 g susmulkinto (tinka kavos malūnėl is ) pikio. Tirpalas kelis kartus stipriai suplakamas i r po 5 - 7 dienų viršuje nusistovi skaidrus spalvotas propol izatas . J į nupylus į atskirą butel iuką, tur ima 1 4 - 1 7 % s t iprumo tirpalo. Naudot inas sunkiai gy jančioms ža izdoms dezinfe­kuoti , o gydyto jui le idus (jeigu reikia) , su cukrumi gal ima ir gerti .

2 - 6 K I L O G R A M A I Ž I E D A D U L K I Ų

Ver t ingas bič ių produktas - duonelė . Tai augalų „mikrokonser -v ų " rauginys (silosas). Jos žaliava - entomofi l inių augalų ž iedadul­kės , kurios varto jamos p e r a m s maitinti , j o m i s mait inasi i r j aunos bi ­tės. Ta i benitratė žal iava, turinti daug b a l t y m ų , augal inių r iebalų, v i taminų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. 1960 m. plačiau pradė­ta vartoti ir medic inoje , kai įsitikinta, kad ž iedadulkės gali regul iuo­t i ž a r n y n o funkci jas. Š iandien žiedadulkės var to jamos ne v ien tik kaip kalor ingo mais to priedas, bet i r profi laktiškai bei g y d y m u i (K. Kadziauskienė , 1990) .

G a l i m a s ž iedadulkių poveikis . Jose esantis kalis gerina širdies ir kraujagysl ių s is temos veiklą. Biologiškai aktyvūs f lavonidai m a ž i n a cholesterol io kiekį bei plečia kraujagysles. Ž iedadulkės p a d e d a grą­žinti o rganizmo jėgas po infekcinių susirgimų, todėl n a u d o j a m o s re­abilitacijai. Atstato psichines jėgas , potenci ją ir kt. D a u g i a u gudrybių ž ino medic inos darbuotojai , į juos ir reikia kreiptis .

Profi laktikos t ikslams patariama vieną du mėnesius vartoti: suau­gus iems - po valgomąjį šaukštą per dieną, va ikams (augesniems) - po

140

arbatinį šaukštelį (jeigu nealer-g išk i ) . G y d a n t i s s u a u g u s i e m s skir iama iki 30 g, va ikam s - 15 g per dieną. Žiedadulkės ger iamos prieš valgį arba po jo su šilta ar­bata .

Sav iems pore ik iams pakanka vienos še imos kiekio. Jos renka- 95 PAV. Žiedadulkių rinktuvė m o s įvairių konstrukci jų žieda­d u l k i ų r i n k t u v ė m i s . Ž i e d a d u l k i ų r inktuvė sudaryta i š skylėtos (5 mm skersmens skyl ių) plokštelės (95 pav. ) , stalčiuko ž iedadul­k ė m s subyrėt i (2) , rėmel io su stogeliu (3 ir 4 ) . Dėžutės galuose yra di­desnio skersmens angelės (5) t ranams išlįsti. Stalčiukas uždengtas t inkleliu, pro kurį bitės nepra lenda, bet muola t subyra n u o kojel ių nubraukt i nešulėl iai . I š b ič ių a t i m a m a apie 1 5 % žiedadulkių.

R inktuvė prie avil io priekinės s ienos, priešais laką, pr i ta isoma jau apie gegužės viduryje ir gali būt i la ikoma iki rugpjūčio vidurio . Su­r inktos ž iedadulkės kasdien vakare iš stalčiuko išpi lamos ir džiovi­n a m o s aktyviąja ventil iaci ja ne aukštesnėje kaip 40°C vieną dvi paras iki 8 - 1 0 % d r ė g n u m o , k u o m e t n o r i m a laikyti sausas.

Ž iedadulkes gal ima pastoviai konservuot i su cukraus p u d r a arba skystu m e d u m i . I m a m a viena dalis ž iedadulkių (nedžiovintų) i r su­m a i š o m a su kita dal imi m e d a u s ar cukraus pudros . Miš inys perlei­d ž i a m a s per m ė s m a l ę i r u ž d a r o m a s stiklainiuose.

Ver ta d ė m e s i o bi t ininko K. Lelešiaus (1991) konstrukci jos žieda­dulkių r inktuvė. Jos priekyje yra stiklas, o už jo - lovel iuose žieda­dulkės . Jei saulėta , ž iedadulkės stipriai apdžiov inamos ir nereikia kasdien jų iš iminėti , geru oru i š i m a m o s kas 5 - 7 dienos. Ž i n o m a , pri­k lauso n u o j ų g a u s u m o .

Kor io akelėje vidutiniškai telpa 18 ž iedadulkių nešulėl ių ( k a m u o ­lėl ių) . N e r e n k a n t ž iedadulkių, iš k iekvienos še imos gal ima gauti 1 -2 kg b ič ių duonelės . Iš senų korių j i atskir iama paprastai : paši ldy­tu pei l iu, skirtu k o r i a m s atakiuoti , p a t r u m p i n a m i korių narvel iai iki duonelės , o m e d a u s a t idengimo šukomis duonelės gabalėliai atpalai­duo jami n u o korio vidinės sienelės. Atpala iduota m a s ė patr inama,

141

vaškyna i paša l inami sijojant (pučiant) , o didesni gabalėliai t iesiog iš­renkami . Apdžiovintus duonelės gabalėl ius gal ima laikyti poliet i le­no maiše l iuose arba konservuot i su m e d u m i . Nor int parduot i , su-pirktuvėje sužinomi techniniai reikalavimai .

B R A N G I A U S I P R O D U K T A I

Tai b ič ių n u o d a i i r b ič ių mot inė lėms skirtas pienel is . B e n e seniausiai l iaudies medicinoje ž inomi ir varto jami bičių nuo­

dai t iesiog įgėlus bitei . Š iandieninė medic ina patvirt ino, kad n u o d ų terapinės dozės didina kraujagysl ių i r m e m b r a n ų pra la idumą, maži ­na kraujospūdį , gerina m e d ž i a g ų apykaitą i r te igiamai veikia kai ku­rių l iaukų funkci jas (V. R u k s , 1982) . Tiesa, te ig iamas poveikis tik n e -alergiškiems pac ientams.

Mėgė ju i pr ie inamiausias n u o d ų gavybos b ū d a s - pačios bitės : pa­gauta bi tė pr iverč iama gelti į re ikiamą k ū n o dalį. Š iuo b ū d u n u o d a i g a u n a m i pigiausiai , visada švieži i r bet kur iuo m e t ų laiku.

D i d e s n i a m n u o d ų kiekiui reikalingas didesnis b i tynas , nes iš šei­m o s per sezoną s u r e n k a m a apie 2 g n u o d ų , o special izuotuose bi ty­n u o s e - produkci jos kelis kartus daugiau. Be to, naudot ina sudėtin­ga e lektr inė technika , d idesnis s a u g u m a s i r j į g a r a n t u o j a n č i o s p r i e m o n ė s . Tai b i t ininkų profesionalų darbas .

Bičių pienelis - vert ingas natūralus koncentruotas ba l tyminis mais tas . Tai bal tos spalvos su per lamutr in iu atspalviu drebučių m a ­sė. Pienel is - specif inio k v a p o ir aitrokai rūgštelė jusio skonio . V i d u ­tiniškai turi 1 8 % cukrų, 1 , 5 - 3 , 0 % riebalų. J a m e r a n d a m a visų B gru­p ė s i r k i tų v i t a m i n ų , p a n t o t e n i n ė s i r fol inės rūgšč ių be i k i tų biologiškai aktyvių junginių . Pagrindinė pienel io paskirt is - mais tas j a u n o m s lervutėms. Ž m o n ė s vartoja medicinoje .

M a i s t o racionui papi ldyti r e k o m e n d u o j a m a vartoti 1 5 - 3 0 dienų, y p a č pavasarė jant , suaugus iems : 5 0 - 2 0 0 m g , v a ika ms - 1 0 - 5 0 m g per dieną. Pienelis greičiausiai pas isavinamas ir ve iksmingiausias , kai l a ikomas po l iežuviu.

Moks l in inkai ir gydytojai nustatė , kad bič ių pienel is te igiamai veikia p a g y v e n u s i ų ž m o n i ų organizmą, nes pagerė ja j u n g i a m ų j ų au-

142

dinių aprūpin imas krauju: pašal inami smulkių jų kraujagysl ių spaz­mai (todėl dažniausia i vartotinas kosmet iko je) . Tač iau bič ių pienelis vartot inas tik gydyto jui leidus.

Paprasčiausias ir nereikalaujantis specialaus pasiruošimo pienelio gavybos b ū d a s - besiruošiančių spiesti še imų panaudoj imas . Iš jos (laikinai) paša l inama motinėlė , iš laužomi spietiminiai narveliai , iš ku­rių i š renkamas pienelis . Po trijų parų šeimoje atsiras gelbėj imosi m o ­tinėlių narveliai . Iš jų i š imamas pienelis. Dar po trijų p a r ų darbas pa­karto jamas, n e s dar gal imi narveliai iš vyresnių lervučių (bet pienelis b logesnės kokybės) . Po to motinėlė šeimai grąžinama arba keič iama nauja , nes še ima prieš tai jau ruošėsi spiesti. Ž inoma, spiet iminę nuo­taiką gal ima sudaryti dirbtinai. Je igu pakeis ime nevaisinga motinėle , pasibaigus dengt iems perams , šeimą tikslinga apdoroti n u o erkių.

Surinktas šviežias pienelis m a i š o m a s su skystu m e d u m i : 1 dalis pienel io i š m a i š o m a 10 dal ių m e d a u s . Miš inys gerai u ž d e n g i a m a s ir l a ikomas vėsioje patalpoje iki ž iemos .

G r y n a s pienel is la ikomas m a ž u o s e stiklo indel iuose ( 5 - 1 5 g) šal­dytuve - 5°C temperatūro je .

Iš 5 - 6 mot inė l ių akelių gal ima surinkti vidutiniškai 1 g pienel io . Ka i kas iš mot inė l ių akelių pašal inę lervutes, jas su pieneliu laiko šal­dytuve ir greič iau naudoja . Farmakologi jo je jau kuris laikas gamina­mi b ič ių pienel io preparatai (apilakas i r k t ) .

v

Žinomi pasaulio bitininkai Vieni išlieka nuotraukoj ant stalo, Kitus širdis kartoja ištisus metus... I . E n d r i j a i t i s

*.

Bit ininkystė - v iena siauriausių pagalbinių žemės ūkio šakų. N e ­daug joje tyr imo stočių, institutų. Todėl vienoje vietoje kas nors atras­ta ar patobul inta išplinta, kartu t a m p a ž inomi ir autoriai . Bit ininkai turi pagr indinių b i t in inkavimo dėsnių atradimų, avil ių ar bi t ininka­

i s

v i m o pr iemonių konstruktor ių i r net Nobel io premi jos laureatą. Kas ž i n o m a vienoje vietoje, vienoje valstybėje , negal i būti uždara , turi p a ­sklisti ir kitur.

Š i a m e skyrelyje b a n d o m a glaustai aprašyti dalį ž i n o m ų bit inin­kystės special istų, kur ių vardai dažnai r a n d a m i bi t ininkystės l itera­tūroje .

J . S v a m e r d a m a s ( 1637 -1680 ) . Olandas . Baigęs medic inos m o k s l u s A m s t e r d a m e , sus idomėjo vabzdžiais . Išrado mikroskopo pirmtaką, tai le ido gil iau pažvelgt i į organinį pasaulį . Ž i n o m a s kaip p irmasis bič ių a n a t o m a s , „Gamtos b ib l i jos " autorius. Pats turėjo didelį b i tyną. Jau tuo la iku bites daugino dirbtiniais spiečiais.

A . J a n š a ( 1734-1773) . S lovakas. N u o ankstyvos jaunystės p a m ė g o žal ią Alp ių gamtą ir bites . Pradžioje įsigijo 10 bičių še imų ir laikė b i -tidėje, kurio je b u v o jo paties pieštų piešinių ir kolekci ja. 32 m e t ų įsto­jo į V ienos m e n o m o k y k l ą , bet b u v o dar beraštis . Su didel iu a tkaklu­mu i š m o k o vokiečių kalbą. Piešė i r kartu bi t in inkavo, stebėjo bič ių g y v e n i m ą . Imperatorei Mari jai Teresei sus idomėjus bi tėmis , jos d v a ­re 1769 m. buvo atidaryta mokykla bitininkams. A. Janša pakviečiamas pir­muoju bitininkystės (pasaulyje) mokytoju. J is v ienas p i rmųjų pastebė jo grįžtančios iš poravimosi motinėlės šleifą. Bites daugino dirbtiniais spiečiais . D a u g rašė ir skaitė paskaitas . Įsigijo vežio jamą bit idę. Page­r ino karnikos bič ių populiaci ją i r kt. J a m staigiai mirus , m o k y k l a b u ­vo perkel ta į kitą vietą, o vėl iau uždaryta. P i rmojo bi t ininkystės m o ­kyto jo darbai ir mintys išblėso.

F. Huberis ( 1750-1831) . Šveicaras. G i m ė Ženevoje . N u o pat m a ­žens domėjos i gamta , kolekcionavo vabzdžius . 20-metis visiškai apa­ko ir bitininkavo bei kūrė aklas. J a m bites stebėti padėjo Burnenas . Kaip gamtin inkas patvirt ino daugelį abejonių bičių gyvenime. Nustatė , k a d bitės uoslės organai yra jos antenose. Bandė sėklinti bičių mot inė­les, aprašė korių s iuvimą ir kt. Sukonstravo (1789) 12 rėmų knyginį (ste­bėjimui) avilį. Todėl jis la ikomas vienu iš rėminių avilių pradininku.

P. Prokopovič ius ( 1775 -1850 ) . G i m ė Ukraino je , Baturine. Baigęs Ki jevo dvas inę seminari ją , tarnavo armijoje. Grįžęs savo jaunesnio jo brol io b i tyne sus idomėjo bi tėmis . 1799 m. įsigijo 0,3 ha ž e m ė s sk lype­lį, išs ikasė žeminę ir per ž iemą su stal iumi pr is igamino avil ių. T u o

144

la iku aviliai b u v o kelminiai . D i r b d a m a s avilius i r b i t in inkaudamas , d a u g stebėjo. Pagal iau 1814 m. sukonstravo triaukštį išardomais rėmais avilį. 1827 m. at idarė dvimetę mokyklą bi t ininkams. Sukūrė tuo m e ­tu didžiausią b i tyną, kur iame b u v o 2800 šeimų. Bitynėlius (po 25 avi­lius k iekviename) laikė kas 6 - 8 km vieną nuo kito. J is išrado bitinę tvorelę.

A. Berlepšas ( 1 8 1 5 - 1 8 7 7 ) . G i m ė Vokieti joje, Tiurine. Bit ininkauti pradė jo n u o 7 m e t ų , kai gavo d o v a n ų bič ių šeimą. Vėl iau bites laikė š iaudiniuose avi l iuose, o 1853 m. išrado rėmą. V a l d ė dvarą ir b u v o pramintas „bičių baronu". S tudi javo filosofiją, teologiją, teisę. P a g a m i ­no tr iaukščius avil ius su viena stikline sienele, kurie labai t iko biti-dėms . D a u g rašė apie bites i r b u v o Dzieržono oponentas daugel iu bi ­t ininkystės k laus imų.

J . M e r i n g a s ( 1816 -1878 ) . G i m ė Vokieti jo je netoli Frankental io , ku­r iame vėl iau ir gyveno . M o k y d a m a s i s domėjosi įvairiais atradimais . I š m o k o stal iaus amato , dirbo padėjė ju įvairiose statybose ir tapo sa­vų dirbtuvių še imininku. B e s i d o m ė d a m a s bit ininkyste , 1857 m. su­konstravo formą dirbtiniams koriams gaminti. Vielutės atsirado vėliau. Už tai gavo vardą ir teisę mokyt i bit ininkystės .

H. G r u š k a ( 1 8 1 9 - 1 8 8 8 ) . Čekas . G i m ė Austri joje, Vienoje . T a r n a u ­d a m a s kadrinė je armijoje , įsigijo bi tyną. Ženevoje bi tyną išplėtė iki 300 še imų. Vėl iau tyrinėjo bites. Vasaromis ir ž iemomis svėrė du avi­lius n o r ė d a m a s nustatyt i maisto k a u p i m ą ir jo suvartoj imą. Bene pir­mas is domėjos i , ar gal ima apsėklinti b ič ių motinėles , jas at iduoti šei­m o m s panaudo jant kvapias medžiagas i r kt. 1865 m. pasiūlė m e d a u s i š ė m i m o iš kor ių išcentrinės j ėgos pr incipu metodą . Išėjęs į atsargą, konstravo medsukius, kai kur ių konstrukci jos mažai k u o skiriasi n u o š iandieninių m o d e r n i ų medsukių .

L. Langstrotas ( 1810 -1895 ) . G i m ė Filadelfi joje ( JAV). Baigęs kole­džą, dėstė matemat iką . Porą metų pastoriavo, direktoriavo mergai ­čių gimnazi jo je . Iki 1837 m. domėjosi skruzdėlėmis . Pas gerus biti­n inkus susipažinęs su bičių g y v e n i m o gudrybėmis , i r pats tapo bi t in inku. 1851 m. pastebėjo pastovumą tarp korių (8 + 2 mm). Iš leido k n y g ą „Bitės i r avi l ia i " . Domėjos i Italijos b i tėmis ir jas gabeno A m e ­rikon. Sukonst ravo avilį su iškel iamais rėmais (44,8 x 23,2 c m ) , kuris

145

papl i to pasaulyje kaip daugiaaukštis avilys, o autorius - daugiaaukš­čio avil io išradėjas. B u v o pramintas „Amerikos bi t ininkų t ė v u " .

Š . D a d a n a s ( 1817 -1902 ) . G i m ė Prancūzi jo je , gyveno J A V . I š m a ­žens domėjos i ž e m ė s ūkiu. Deš imtmet is gavo d o v a n ų šiaudinį avilį su b i tėmis . 1863 m. persikėlė į Amer iką , i šmoko anglų kalbą. Pagami­n ę s ir pardavęs 32 avil ius, įsigijo Italijos bičių motinėl ių. D a u g rašė įvairiais bi t ininkystės klausimais . Įkūrė f irmą dirbtinių korių ir biti-n i n k a v i m o r e i k m e n ų gamybai . Patobul ino Langstroto avilį. Jo sūnus įsteigė žurnalą „Amer ican Bee Journa l " .

Š. D a d a n a s patobulino Kvimbio konstrukcijos avilį su 470 x 286 mm rėmais . J is teigė, kad bič ių motinėlei , galinčiai padėt i iki 3000 kiauši­nėl ių per parą , kasdien reikia 1600 t inkamų narvel ių. Vėl iau šveica­ras Bertranas D a d a n o avilį patobul ino, pritaikė 435 x 300 mm Blato r ė m u s . Taip iki šių dienų tebėra Dadano-Blato aviliai, kur iuos m e s prakt iškai v a d i n a m e D a d a n o , arba standartiniais , aviliais.

J . Dzieržonas ( 1811 -1906 ) . Lenkas . G i m ė Lovkovicuose . Baigęs Vroc lavo universitetą, dirbo dvasinį darbą ir b i t ininkavo, nes jas m ė ­go n u o pat mažens . Jo tėvas taip pat turėjo bi tyną. B i t in inkaudamas pastebė jo naujų dalykų. Pirmasis iš jų atskleidė partenogenezės reikš­mę, t ranų ats i radimą ir kt. 1859 m. meta pastor iaus darbą ir ima rašy­ti apie bi t ininkystę . J is pirmasis pasiūlė ga l imą motinėlių poravimosi kontrolę pagal laiką. Sukonstravo dvišeimį avilį. Patiksl ino daugel į ki­tų k laus imų. M i u n c h e n e b u v o išrinktas garbės daktaru. Bi t in inkams ž i n o m a s jo posakis : „Tik tiesa - visur ir v i sa d a " .

M. Girdvainis ( 1841 -1918 ) . Bit ininkystės i r žuvininkystės specia­listas. G a m t o s moks lus i r agronomi ją 1 8 6 5 - 1 8 7 4 m. studi javo Lenki ­jo je . 1 8 7 4 - 1 8 7 5 m. special izavosi Sorbonos universitete, Vokieti jo je , Angli jo je , L iuksemburge . 1875 m. lenkų ir p r a n c ū z ų ka lbomis Pary­žiuje i šspausdino savo studiją „Bitės anatomi ja" , i l iustruotą gausio­m i s jo paties pieš tomis i l iustraci jomis, kurią dedikavo Lenki jos biti­n inkystės tėvui Janui Dzieržonui . Pirmieji M. Girdvainio darbai apie bi tes ir bi t ininkystę b u v o išspausdinti 1872 m. Poznanė je ir Ž a b i k o v e (apie b ič ių k ū n o sandarą , avil ius, b i t in inkavimo įrankius) . „Bitės a n a t o m i j a " pakartot inai išleista 1987 m. Varšuvoje . M. Girdvainis -p i rmas is Lietuvoje iš dirbtinai apvaisintų ikrų išaugino sel iavas.

146

A. Titovas ( 1 8 7 3 - 1 9 4 2 ) . Rusas . Baigęs ž e m ė s ūkio m o k y k l ą , dirbo bi t ininkystės instruktoriumi. 1902-aisiais šešer iems m e t a m s išvyko į J A V A. Ruto f irmon. Grįžęs Ki jeve organizavo žurnalą „Pčelovodnyj m i r " . N u o 1921 m. - Izmai lovo (Pamaskvyje) bi t ininkystės b a n d y m ų stoties direktorius. Jo iniciatyva p r a d e d a eiti daugiau bit ininkystės laikraščių: „Pče lovodnoje d e l o " , „Pčelovod-prakt ik" . To l imuos iuose Rytuose organizuoja s t a m b ų bit ininkystės trestą su 36 tūkst. b ič ių še imų. Lietuvoje b i t in inkams ž inomas kaip Titovo izoliacinio narvelio bičių motinėlėms autorius.

A. G u b i n a s ( 1898 -1956 ) . Rusas . Baigęs M a s k v o s Ž Ū A , dirbo M a s k v o s bi t ininkystės b a n d y m ų stotyje, kurią pats 1922 m. i r įkūrė. N u o 1945 m. b u v o Ž Ū A Bit ininkystės katedros vedėjas . Tyrė bič ių ž iemoj imą, l ipčinį m e d ų , nustatė spirito t i n k a m u m ą įvert inant l ipčių m e d u j e ir kt. Pate ikė bičių dresavimo metodiką. Parašė per 200 pavadi ­n i m ų straipsnių ir k n y g ų . Jo tėvas taip pat b u v o profesorius ir bit i­n inkavo , o A l e k s a n d r o sūnus V a d i m a s - i lgametis T Ž Ū A Bit ininkys­tės katedros vedėjas . „ A p i m o n d i a " organizaci jos viceprezidentas . Tai ištisa b i t in inkų moks l in inkų dinasti ja.

E. Cander is ( 1 8 7 3 - 1 9 5 7 ) . Vokiet is . Baigęs Er lengene universitetą, kurį laiką dirbo uostuose kaip inspektorius biologas . Susi lpnėjus klausai , gr įžo į Er lengeno universitetą. Pradėjo tyrinėti bites ir apie jas rašyti . T a p o bič ių tyr imų stoties vadovu . 1909 m. pirmasis nusta­tė nozematozės sukėlėją (Nosema apis Z.) . Tyrinėjo visus bi t ininkystės k laus imus ir parašė apie 540 p a v a d i n i m ų k n y g ų bei straipsnių. Prof. E. Cander i s savo laboratori ją išplėtė iki Bavari jos bi t ininkystės insti­tuto. M u m s ž i n o m a s kaip bič ių biologas .

J . Krišč iūnas ( 1 8 8 8 - 1 9 7 3 ) . Lietuvis. A u g o Mar i jampolės r . S tebu-l iškių k a i m e . M o k ė s i L i u d v i n a v e i r M a r i j a m p o l ė s g imnazi jo je . 1913 m. Peterburge įgijo moksl in io a g r o n o m o kvalifikaci ją ir tapo ag-ronominės literatūros Lietuvos valstietijai pradininku. Ilgą laiką rašė įvai­r iomis t e m o m i s , r ū p i m o m i s kaimui . Vėl iau special izavosi : bi t inin­kystė tapo ne tik hobi , be t i r v iena iš pagr indinių specialybių. A s m e n i š k a i savo ūky je (18 ha) prižiūrėjo apie 10 bič ių še imų, o 1928 m. prie LŽŪA įkūrė mokomąjį bityną ir j a m daugel į m e t ų vadova­vo . Pirmąj į pasaul inį karą profesorius prale ido Peterburge, o Antrą-

147

j į - Rusi jos g i lumoje bei Maskvo je . Rektor iavo L Ž Ū A . V a d o v a v o Są­jungine i Ž Ū M A Bit ininkystės sekcijai ( 1948 -1956 ) , dirbo K a u n o r . R o k ų ūkyje p i rmininku. Per savo gyvenimą parašė i r iš leido per 1000 p a v a d i n i m ų k n y g ų ir straipsnių, iš jų - daugiau kaip 300 b i t in inkys­tės tematika . V a d o v a v o 30 disertantų.

Didžiausias nuopelnas Lietuvos b i t in inkams b u v o Dadano avilio patobulinimas ir pritaikymas mūsų sąlygomis. Parengė vadovėl į „Biti­n i n k y s t ė " . Visą g y v e n i m ą profesorius J . Krišč iūnas nuoširdžiai p a d ė ­jo b i t in inkams disertantams ir darbuoto jams, nuolat patar inė jo agro-nominia is klausimais .

V . Alpatovas ( 1898 -1979 ) . Rusas . Ž y m u s biologas , b ič ių s istemin­tojas, užsienio ka lbų ž inovas . Parašė daug leidinių apie bi t ininkystę . P i rmasis pastebėjo bičių kitimą nuo vietovės. Rekomendavo jų bonitavimo metodiką. 1948 m. iš leido k n y g ą „Porody m e d o n o d n o j pč io ly" . Išaiš­k ino bič ių mitybą , b ič ių kaukazieč ių ga l imybę apdulkint i raudonų jų dobi lų ž iedus ir kt. 1965 m. išrinktas „ A p i m o n d i a " garbės nar iu .

K. Frišas (1886-1982) . Austras. Studijavo Vienos ir M i u n c h e n o uni­versitetuose mediciną bei biologiją. 1911 m. tapo Miuncheno zoologi­jos asistentu. Iš pradžių tyrė žuvų reakciją į šviesą, vėliau susidomėjo bičių pasauliu. Išaiškino bičių matomas spalvas, o 1920 m. išleido knygą „Bičių ka lba" . 1923 m. jau b ū d a m a s profesoriumi, tampa M i u n c h e n o zoologi jos instituto direktoriumi, o 1973-aisiais j a m suteikiama Nobelio premija už etiologijos mokslą - „susikalbėjimą su b i tėmis" .

G . Avet is janas ( 1905 -1984 ) . A r m ė n a s . G i m ė Aleksandropoly je . Tbil isyje ba igė agronomi ją , o 1929 m. - M a s k v o s T Ž Ū A Zootechni jos fakultetą . 1 9 3 1 - 1 9 3 5 m. v a d o v a v o Są junginio gyvul ininkystės insti­tuto Bičių genetinei laboratori jai . A p g y n ė daktar inę disertaci ją gene­t ikos tema. Po Antro jo pasaul inio karo , grįžęs iš kar iuomenės , dirbo žurnalo „ P č e l o v o d s t v o " vyr . redaktor iumi , po to - T Ž Ū A Bit ininkys­tės katedros vedėju. Profesor iaudamas paruošė apie 30 disertantų, parašė per 200 p a v a d i n i m ų k n y g ų ir straipsnių. Aktyvia i da lyvavo p e d a g o g i n i a m e g a m t o s a u g o s darbe, tarptautinėje bi t ininkų veikloje , „Apimondia" garbės narys. Lietuvoje labiausiai ž inomas kaip bit inin­kystės vadovė l ių aukštos ioms i r special iosioms ž e m ė s ūkio m o k y k ­l o m s autorius .

148

A. M a u r i c i o ( 1 9 0 0 - 1 9 9 3 ) . G i m ė Ukraino je , g y v e n o Liebefe lde (Šveicari ja) i r d i rbo kaip botanike , en tomologe bei b iologė. B e n d r a v o su prof . O. Morgenta ler iu . T a p o m e d a u s žinove. 1965 m. išėjusi į pen­siją, d a u g rašė, p a s k e l b ė per 150 publikaci jų, i š kur ių paminėt inos : „Apie l ipčinį m e d ų " (1965) ; „Medingie j i a u g a l a i " (1974) ; „ M e d u s " , „ M e d a u s ž iedadulk ių anal izė" , „Apie bičių a p n u o d i j i m u s " i r kt. I lga­m e t ė „ A p i m o n d i a " k o n g r e s ų bei s i m p o z i u m ų dalyvė i r pranešė ja .

Brolis A d o m a s (K. Kehrle) (1898-1996) . N u o 1907 m. iš Vokieti jos persikėlė pas benediktinus į Bukfasto vienuolyną Anglijoje. Kaip sirgu­liuojantį vienas vienuolių (A. Vanier) pratino sode prie bičių. A d o m a s bites pamilo , o bitininkystė tapo jo hobi ir profesija. Po Pirmojo pasau­linio karo Angli joje ž u v o apie 9 0 % bičių. Dalis atsparesnių akarapido-zei bičių še imų išliko. A d o m a s , kaip vienuolyno bityno vadovas , m o ­k ė d a m a s anglų ir vokiečių kalbas, aktyviai dalyvavo „ A p i m o n d i a " kongresuose, važinėjo po pasaulį ir r inko įvairių bičių rasių motinėles. Jų bites lygino ir kryžmino. Gavo keletą vietinių (Mellifera) ir italiečių (Ligustica) linijų mišrūnių. Kruopščiai atrinkęs vieną iš jų paliko, kuri turėjo 9 0 % vietinių ir 1 0 % italiečių „kraujo" . Jas pavadino „Buckfast-B iene" , arba kunst Rasse. Bukfastinės bitės turi tris aukso gel tonumo pilvelio tergitus. Pagrindinės savybės: atsparios akarapidozei, sąlyginai taikios, nespietlios, gerai veisiasi erdviuose aviliuose. Pastoviai paveldi feno- ir genotipines savybes. Tai pirmoji bičių veislė. „Aš nežinau, - ra­šė vokietis L. Armbrusteris , - pasaulyje kito tokio sumanaus bit ininko ir veislininkystės specialisto, koks yra brolis A d o m a s . "

G . Taranovas ( 1908-1986) . Rusas . Profesorius, biologi jos m o k s l ų daktaras , bitininkystės, kaip mokslo, korifėjus. Ilgai vadovavo bič ių prie­žiūros ir ve is imo t ir iamajam darbui, iš pradžių Ukrainoje , b a n d y m ų stotyje, vėl iau Bit ininkystės tyrimo institute (Rybnoje) . J a m vadovau­jant , daug ištirta masiškai kryžminant vietines bites su kaukazietėmis , kuriant paket inę bit ininkystę , bandant daugiaaukščius avil ius, bičių mait inimąsi ir kt. Parašė daugiau kaip 400 pavadin imų k n y g ų ir straipsnių, paruošė per 30 disertantų. Ilgai v a d o v a v o žurnalui „Pčelo­v o d s t v o " (1949 -1960 ) . Iki paskut inių g y v e n i m o dienų b u v o minėto žurnalo skyriaus „Atsakymai į k l a u s i m u s " pagrindinis koresponden­tas. M u m s daugiau ž inomas kaip biologi jos žinovas (po Cander io) .

149

Bitininkavimo būdai

B I T I N I N K A V I M A S S P I E Č I A I S

Deivė Austėja kaip tikra bičių motinėlė rūpinosi, kad šeimos kuo daugiau spiestų ir stiprėtų. I š l i e t u v i ų m i t o l o g i j o s

K. G. Batlerio d u o m e n i m i s , n a m i n ė s bitės Žemėje gyvena j au 23 mln . m e t ų , o J . Kr išč iūnas nurodo , jog 15 mirt. metų . Per šį i lgą lai­kotarpį n a m i n ė s bitės „ i š m o k o " gyventi v i suomeniškai (viena už vi­sas , v isos už v ieną) .

Spie t imas - natūralus bič ių še imų dauginimosi būdas . Spiečiant bi tės atnauj ina savo motinėles . Pablogėjus ganykloms , spiečiai skren­da toliau į geresnes , taip pratęsia savo, kaip rūšies, egzis tavimą.

Drevė je apsistojęs spiečius išgyvena keletą metų , kol pasensta mot inė lė ir koriai . Po to ruošiasi spiesti. Pirmalakis spiečius išskren­da su senąja motinėle , kai šeimoje pirmasis motinėlės narvel is užden­g iamas . Je igu spiečius išskrenda su 4 - 5 m e t ų motinėle , j is dažniausia netoli teskrenda - motinėlė nukrenta ant žemės . Spiečiaus bitės be mot inėlės grįžta į savo šeimą. Prie spiečiaus bičių prisi jungia dar dau­giau jaunų, ir antralakis išskrenda jau su jauna motinėle , kuri spie­čiant ir susiporuoja. Apsigyvena nauja, energinga šeima, pratęsianti bičių gyvenimą.

J e igu pirmalakis spiečius naują buve inę pasiekia su senąja mot i ­nėle , tai j i i šaugina b ič ių kartą ž iemoj imui , o kitą vasarą tokią mot i ­nėlę bitės pakeič ia „ ty l iuo ju" b ū d u . Kai mot inėlė nepajėgi išauginti ž ieminių bič ių, še ima ne išgyvena - žūsta. Tai natūralaus d a u g i n i m o ­si dėsn ingumai .

Išspietusioje še imoje l ieka kelios motinėl ių tulelės. Bitės vis spie­čia, i r mot in inė še ima susi lpnėja tiek, kad nusi lpusi žūsta. Arba pas ­kut inei motinėle i poruojant is , ištinka nela imė: j i pasiklysta , p a g a u n a paukšt is , nesut inka tranų. Senoji še ima ištranėja ir žūsta. S i lpnų šei­mų arba pal iktus bič ių l izdus sunaikina didžioji vaško kandis (Galle-

ria mellonella). Tok ias apleistas dreves išva­lo geniai ar kiti paukščiai . Jas paruošia vėl nau j iems spieč iams. Taip naminės bitės su­laukė civilizacijos laikų, o išplitus varoato-zei , i r pr ik lausomybės n u o ž m o g a u s .

Bene pr imityviausias ž m o g a u s civili­zuoto b i t in inkavimo b ū d a s b u v o prūsų, Mažos ios Lietuvos ir žemaič ių bit ininkų. Išlikę aprašymai apie bi t ininkavimą šiaudi­n iuose avi l iukuose (96 pav. ) . Šis b ū d a s b u ­vo labiau paplitęs viržiniuose miškuose. 96 PAV. Šiaudinis avilys

Pavasarį apsiskraidžiusios bitės pamai ­t inamos spaust iniu viržiniu m e d u m i , kur iame yra duonelės , skati­nančios bič ių vystymąsi . Nužydėjus sodams ir pavasar iniams miškų u o g a k r ū m i a m s , bitės ruošiasi spiesti. Bitininkai p lanuodavo gauti tris spiečius: pirmalakį ir du su jaunomis motinėlėmis . Spiečius susemia į naujus š iaudinius avilius. J ie iki rudens sustiprėja ir pajėgia i šnaudo­ti viržių meduneš į . Po to bit ininkas tik ketvirtadalį še imų pasil ieka m e t a m s . Parenka su j aunomis motinėlėmis , t.y. antralakius ir turin­čias daugiau pavasarinio maisto. Kitų avilių korius išlaužo. M e d ų iš­sunkia per t inklą, o viržinį slegia.

Pasak L. Piškinaitės-Kazlauskienės, Lietuvoje XX a. pradžioje J . Ambrazie jus , pas isakydamas prieš rėminius avilius ir g indamas šiaudinius, m o t y v a v o , kad jų apvali l izdo forma yra geriausiai pritai­kyta bič ių b ū d u i . Šal tomis ž iemomis bitės juose saugiau žiemoja.

B I T I N I N K A V I M A S K E L M I N I U O S E A V I L I U O S E

Žmogus suvaldė bitę ir liko jos valdovu. A . M u s t e i k i s

Miškinė bi t ininkystė tapo namine , pradėjus naudot i ke lminius avil ius (97 pav . ) . Iš pradžių daugiau b u v o vertikalių avilių, be t pri­mi tyvūs b i t in inkavimo būdai sus i formavo gulst iniuose avil iuose (kaladėse) .

151 150

Bit in inkavimą gulst iniuose avil iuose puikiai aprašė S. Daukantas (1848) . J is n u r o d ė du b ū d u s . P irmuoju , kuris b u v o labiausiai išplitęs, bi t ininkai iš k iekvienos bičių šeimos išp jaudavo dalį korių su m e d u ­mi , o dalį pa l ikdavo žiemai . Paprastai vieneriais metais korius p jau­d a v o avil io kojose , kitais - galvoje. Taip bitės iš l ikdavo gyvos ligi pa­vasar io ir kitais metais vėl pr ipi ldydavo savo l izdą korių ir m e d a u s . Ka i m e d a u s pa l ikdavo per mažai , bitės ž iemą i šmirdavo. Apie mait i ­n i m ą cukrumi tuo laiku niekas nežinojo.

Antruo ju atveju ž iemai b u v o pal iekamos st ipriausios bič ių šei­m o s : iš jų visai n e i m d a v o nei korių, nei m e d a u s . S i lpnas še imas visai i šnaik indavo: pas i imdavo m e d ų ir vašką. Stiprios (veislinės) še imos kitais meta is iš le isdavo p a k a n k a m a i spiečių, kur iuos ta lpindavo į pernai ištuštintus avil ius. Tačiau šis b ū d a s n e b u v o popul iarus gal dėl pr ie tarų, j o g bites naikinti neval ia .

A V I L Y S „ L I E P A "

Pamilkim bitininkavimą visu savimi, t.y. visu protu, visa valia, visu savo aš. J . P e č k a i t i s

Lietuvoje XX amžiaus pradžio je plito lenkiški , vertikaliais r ė m e ­liais aviliai . L iubave 1914 m. l iepos mėnes į surengtų bi t ininkystės

152

k u r s ų p r o g a b u v o p a t o b u l i n t a s v a r š a v i n i s av i lys ( rėmel ia i 280x460 m m ) i r pavadintas „Liepa" . Jo l izde tilpo 14 (330x400 m m ) , m a g a z i n e - 1 1 rėmel ių .

T o k s avilys 1918 m. b u v o dar patobul intas i r p la t inamas Kretin­gos b i t in inkų draugi jos „Bi tė" . Bi t ininkavimą j a m e gražiai aprašė vienuol is , b i t ininkystės kursų mokyto jas tėvas Jeronimas Pečkait is knygelė je „B i t in inkas" (Tilžė, 1921) .

Antro je rugpjūč io pusė je „ L i e p o s " avil iuose žiemai pal iekami 4 - 7 rėmeliai . M e d a u s juose turi būti apie 1 2 - 1 6 kg. Ties lakomis , t.y. l iz­do viduryje , turi būt i pi lnesnį koriai , o šonuose - m e d a u s kiek m a ­žiau. Bičių duonelės turi būt i v isuose kor iuose , ypač centr iniuose, pavasar in iams p e r a m s . Kor ių apačiose turi būt i tuščių narvel ių bi ­t ė m s ž iemą sulįsti .

Je igu kor iuose mais to pakanka , tai j ie pakel iami į m e d u v ę (maga­z iną) . Ta ip apačio je susidaro didelis izoliacinis oro tarpas. Kai k o ­riuose mais to trūksta, j ie pal iekami l izde, o viršuje, t.y. m e d u v ė j e pa­l iekami 4 - 5 pi lni rėmeliai . Bitės, baigusios maistą l izdo koriuose , ima j į iš m e d u v ė s .

Bičių š e i m o m s , netur inč ioms po m e d u n e š i o p a k a n k a m a i m e d a u s , reikia duoti tiršto (2 dalys cukraus iš t irpinama 1 dalyje vandens) si­rupo . Į j į t inka įlašinti salicilo, v y n u o g i ų ar citrinos rūgšties , ka d skystis nesikristal izuotų.

S i rupą geriausia duot i pro l izdo viršų didesnės talpos ( 2 - 3 1) stik­lainiuose. J ie užr išami sušlapinta drobe ir apversti d e d a m i ant dvie­jų pagal iukų. Mais tą t ikslinga sumait inti per 2 - 3 kartus. Kor ius su neišsiritusiais perais geriausia pristumti prie paruošto žiemoti l izdo. P e r a m s išsiritus, koriai su dalimi m e d a u s iš viršaus i š imami ir saugo­mi iki pavasar io .

Avi l ių lakos sus iaur inamos m a ž d a u g iki plaštakos pločio , be t abi pa l i ekamos atviros. Pras idedant ša lnoms, lizdai apši l t inami š iaudais , š ienu ar s a m a n o m i s . Užverč iami avil ių prielakiai .

Ž i e m ą du kartus per mėnes į reikia patikrinti avil ius: ar nėra liz­duose pel ių, ar b i tėms ne per šilta. Je igu girdėti bičių ūž imas , vadi­nasi , j o m s tvanku. Reikia praplėsti laką ir ke l ioms v a l a n d o m s at­s tumti šoninį apši l t inimą.

153

J . Pečkait is nurodo , kad ž iemą bites gal ima laikyti i r š iaudų k ū g y ­je . Tač iau n e n u r o d o , ka ip apsaugot i jas n u o pel ių.

Ka i orai gerokai atšyla (balandžio mėn . ) , reikia plėsti l izdus iš šo­nų pr idedant po vieną ar du pasiūtus korius. J ie d e d a m i už dengia­m ų j ų korių. Vėl iau n a u d o j a m i ir dirbtiniai koriai . Kai l izdas išplečia­m a s iki 9 kor ių ir bitės turi 4 - 5 korius su perais , d e d a m a m e d u v ė su žemais rėmeliais . Iš pradžių į m e d u v ę į d e d a m i 5 - 6 rėmeliai . Vė l iau j i i špleč iama per visą l izdą. T o k s plėt imas apsaugo ir n u o spiet imo nuota ikos . L iepos mėnes į visiškai a t idaromos abi lakos, k a d avilys ger iau vėdintųsi .

Kai m e d u v ė j e koriukai pradedami dengti , juos reikia išsukti arba perkelt i į m e d u v ę tų še imų, kuriose jos pustuštės , o iš jų tuščius k o ­r ius pastatyti į iš imtųjų vietą.

J . Pečkait is pavasarį rekomenduo ja išlyginti b ič ių še imų st iprumą. S i lpnesnes še imas pataria stiprinti st ipresniųjų sąskaita. „Tačiau st ip­r iausius bič ių spiečius, - rašo j is , - pr ivalo bi t ininkas labiausiai m y l ė ­ti. T o d ė l iš st ipriausių n iekad pavasarį nes i ima nei perų, nei m e d a u s , nei b i č i ų . "

V i e n a i š p a s i t e i s i n u s i ų p r i e m o n i ų yra av i l ių s u k e i t i m a s v i e t o ­m i s . T a i a t l i e k a m a saulė tą v i d u r d i e n į . S i l p n e s n i o j o avi l io m o t i n ė ­lę p a t a r i a m a v iena i d iena i uždaryt i narve l in . Š e i m ą , kur i i š ž i e m o -ja su 1 - 2 kor ia i s , re ikia jungt i su kita s i lpna še ima. S u j u n g i a m a v a k a r e , k u o m e t b i tės ta ikesnės . P r i j u n g i a m o s š e i m o s m o t i n ė l ė p a ­š a l i n a m a . B i tės a p r ū k o m o s arba a p š l a k s t o m o s c u k r a u s s i rupu . Je i ­g u p r i j u n g i a m a s n a u j a s (ankstyvas) spieč ius , tai a p s a u g o s p r i e m o ­n ė s n e r e i k a l i n g o s , n e s tokio sp ieč iaus b i t ė s ta ik ios , m a t turi m e d a u s a t sargų .

Nor int pataisyti t raninę še imą, pasak autoriaus, geriausia duoti a tsarginę mot inėlę . Jos neturint , b i tėms našla i tėms reikia kas savaitę duot i n e u ž d e n g t ų perų korį , o s iuvamus gelbėj imosi narvel ius iš lau­žyti . G e g u ž ė s mėnesį , kai b i tyne atsiranda tranų, iš normal ios še imos traninei šeimai perke l iama motinėlė , o iš jos grąž inama gelbėj imosi mot inė lės tulelė.

Bič ių mot inė les J . Pečkait is r e k o m e n d u o j a keisti ne reč iau kaip treji meta i . A p i e dirbtinį mot inė l ių a u g i n i m ą nerašo . Pataria par ink-

t i v ieną kitą avilį su darbšč iomis ir nep ik tomis b i tėmis , iš kur ių ten­ka pašal int i mot inė les . Po 8 p a r ų sugaut i keist inose še imose m o t i n ė ­les i r j o m s at iduot i dengtas mot inė l ių tuleles. Po kel ių d i e n ų pat ik­r inama. J e igu yra mot inė l ių lopšel ių, j ie panaik inami . M o t i n ė l ė m s poruo jant i s , n a u d i n g a š e i m o m s duoti po korį su jaunais perais . A n o t J . Pečkaič io , j a u n ų perų įdė j imas n a u d i n g a s v isada, kai tik šei­m o j e j ie pas ibaigia .

Š e i m o s d a u g i n t i n o s n a t ū r a l i a i s sp ieč ia i s . „Sp ieč ia i , - r a š o J . P e č k a i t i s , - p r i s k a i t o m a b i t i n i n k a m s pr ie l i n k s m i a u s i ų g y v e n i ­m e v a l a n d ų . " J i s s iū lo v i e n ą b i t y n ė l i o p u s ę skirt i s p i e č i a m s , an­trą - m e d a u s g a m y b a i . A p i e š e i m ų p r i v e r t i m ą , k a d r u o š t ų s i sp ies ­t i , n e r a š o . P i r m a l a k i u s sp ieč ius p a t a r i a sule is t i į n a u j u s av i l ius , o a n t r a l a k i u s (da in ius ) s iū lo pa la ikyt i iki v a k a r o , n e s d i e n ą l e idž iant p a b ė g a . D a u g i a u k a i p d u sp ieč ius i š v i e n o avi l io n e p a t a r i a turėt i ( p r a g a i š t i n g a ) . N o r i n t , k a d i š to pa t ies avi l io d a u g i a u s p i e s t ų , po i š s p i e t i m o s p i e č i ų re ik ia pas ta ty t i sp ie tus io jo v ie ton , o seną j į , p r i e š tai i š l a u ž i u s m o t i n ė l i ų n a r v e l i u s , - n a u j o n v ie ton . V ė l y v u s s p i e č i u s g e r i a u s i a grąž in t i a tga l , p r i e š tai p a š a l i n u s v i sas m o t i n ė ­l ių tu le les .

M e d u n e š i u i pas ibaigus , bitės ruoš iamos žiemai . Koriai su m e d u ­mi i š sukami arba sutrupinti d e d a m i ant rėties, kad m e d u s ištekėtų į indą.

Seni koriai (vaško žaliava) perdirbami . Žal iava d e d a m a emal iuo-tan p u o d a n , u ž p i l a m a v a n d e n i u ir lėtai kai t inama, iki užvirs . Ištirpu­si m a s ė supi lama į sušlapintą maiš iuką (panašų į sūrmaišį ) ir tarp dvie jų lentų spaudžiama. Retkarčiais maišas perpi lamas verdanč iu v a n d e n i u . I š spaudos antrą kartą užvir inamos ir pakartot inai spau­dž iamos . Išt irpęs vaškas papi ldomai i š lydomas , supi lamas į p a s ū d y ­tu v a n d e n i u sušlapintą indą ir pa l iekamas sustingti .

„Aš , - rašo J . Pečkai t i s apie n a u d i n g u m ą bi t in inkaut i „ L i e p o s " av i l iuose , - 1913 m e t a i s , kur ie b u v o b i t in inkavimui n e p a l a n k ū s , ga­v a u iš i ta l iečių (valakų) b ič ių avil io apie 2 p ū d u s (33,3 kg) m e d a u s , o iš p a n a š a u s s t i p r u m o m ū s i š k i ų - t ik v ieną p ū d ą . 1914 meta i s , p a ­togiais b i t i n i n k a v i m u i , g a v a u iš va lak in ių apie 4 p ū d u s (65,5 kg) m e d a u s . "

155 154

Įs imint ina, kad autorius šio š imtmečio pradžio je , k u o m e t b i tėms ganyklos b u v o turt ingesnės, pr ipažino p a p i l d o m o bič ių mai t in imo re ikšmę jų p r o d u k t y v u m u i . „Bitės yra dosnios d o s n i e m s , " - teigė j is. Cia pat nurodo , k a d 1914 m. iš 3 savaites mai t into v ieno avil io gavo 160 svarų (65,4 kg) m e d a u s ir dar padarė spiečių. 1917 m. iš n e p e n ė ­tų pavasar į spiečių gavo po vieną p ū d ą , o iš penėtų - po 90 svarų (36,8 kg) m e d a u s .

J O N O K R I Š Č I Ū N O B I T I N I N K A V I M A S

Meilė darbui, meilė žmogui, gamtai buvo tyli ir giliai sukaupta. P . V a s i n a u s k a s

„ D a u g m e t ų d i rbdamas su įvairiais aviliais, - rašė J . Krišč iūnas , -galvo jau apie didesnius p a t o g u m u s bit ininkui ir geresnes są lygas bi ­tėms . Po i lgamečio teorinio s tudi javimo ir prakt iško darbo priė jau pr ie s iū lomo naujo D a d a n o avilio dviejų var iantų ir juose bi t ininka-v i m o . Drįs tu patarti L ietuvos bi t in inkams bites laikyti ž e m a r ė m i u o -- ' • , • . - , < .

880

156

se (435 x 300 m m ) , t.y. D a d a n o avi l iuose . " Pasak J . Kr išč iūno, bit inin-k a v i m o s ė k m ė daugiausia pr ik lauso n u o p a ž i n i m o pač ių b ič ių i r n u o sugebė j imo jas t inkamai tvarkyti . T i n k a m a s avilys tą darbą tik pa­lengvina.

Naują j į D a d a n o šiltąjį avilį sudarė dvi skrynios : or inė su stogeliu ir v idinė su m e d u v e (98 pav. ) . L izde gali tilpti 18 s tandart inių rėme­lių i r dvi m e d u v ė s . Je igu m e d u v ė s rėmel ių n e b u v o , j u o s a ts todavo dvigubos m e d u v ė s . Pats avilys svėrė apie 80 kg ir ka inavo iki 45 Lt ( tuomet inė m e d a u s kaina b u v o apie 2 Lt) .

J . K r i š č i ū n o n u o m o n e , b i t i n i n k a s k i t i e m s m e t a m s tur i ruoš t i s n u o š i ų m e č i o m e d u n e š i o p a b a i g o s . P a g r i n d i n ė s ė k m i n g o ž i e m o j i ­mo s ą l y g a - jauna motinėlė, jaunos bitės ir tinkamas maistas. Y p a t i n ­g ą d ė m e s į j is s k y r ė t i n k a m o m s m o t i n ė l ė m s i šaugint i . G e r i a u s i a s l a ikas m o t i n ė l e i ke is t i - tarp l i epos 15 ir r u g p j ū č i o 1 d i e n o s , ko l d a r y r a m e d u n e š i s . T o k i o s m o t i n ė l ė s s u s p ė j a p r i a u g i n t i ž i e m i n i ų b i č i ų . N a u j o j i m o t i n ė l ė a t i d u o d a m a š e i m a i i š v i r i n t a m e T i t o v o i z o ­l i a c i n i a m e n a r v e l y j e . P r i e š d e d a n t m o t i n ė l ę į avi l į , seno j i s u g a u n a ­m a . N a r v e l į s u m o t i n ė l e re ik ia pas ta ty t i ant r ė m e l i ų v i r š a u s . B i tes r e i k ė t ų p a m a i t i n t i , k a d b ū t ų r a m e s n ė s . Ki tą d i e n ą ap ie 1 0 v a l a n d ą a t sarg ia i a t i d e n g i a m a s už t i esa las i r ž i ū r i m a , ka ip su m o t i n ė l e e l ­g ias i b i t ė s . J e i g u n a r v e l į a p g u l u s i o s i r r a m i o s - m o t i n ė l ę nor i p r i ­imt i . T a d a a t i d a r o m a s n a r v e l i s i r j o a n g a u ž l i p i n a m a k a n d i teš la . B i t ė s m a i s t ą s u g r a u ž i a i r m o t i n ė l ę i š s iveda . Ka i pr ie n a r v e l i o b i č i ų n e b ū n a a r b a j o s p i k t o s , - m o t i n ė l ė s n e n o r i pr i imt i . P e r ž i ū r i n t l iz ­d a s , g e l b ė j i m o s i lopše l ia i p a š a l i n a m i , n a r v e l i s p a l i e k a m a s ki ta i d i e n a i .

M e d u n e š i u i pas iba igus , n u i m a m o s i r m e d u v ė s . Vidut inio st ipru­mo še imoje turi likti ne m a ž i a u kaip 10, o stiprioje - 15 kg m e d a u s . Dažniaus ia i b ič ių tirštai aptūptuose kor iuose pa l iekama 1 0 - 1 2 kg, o kitas uždengtas kor iuose m e d u s la ikomas sandėlyje iki pavasar io . M e d u s senesniuose kor iuose labiau cukruojasi , pa l iekami šviesiai ru­di koriai .

Ger i koriai su pera is s tatomi avil io v idury je priešais laką. Paskui i š š o n ų s ta tomi koriai su m e d u m i i r duone le . Prie l izdo sk ir iamųjų (d ia f ragmų) s ta tomi b logesn i koriai su pera is , kurie vė l iau i š imami .

157

Likusie j i (su n e u ž d e n g t u m e d u m i ) iškel iami už l izdo - iš jų m e d ų bi tės išs ineš . Rugsė jo pabaigo je nepatar iama keisti nei l izdo p a d ė ­ties, ne i lakos , ne i kor ių i šdės tymo tvarkos . A p i e rugsė jo 20 d., kai l izde pera i beve ik išsibaigia, reikia b i tėms duot i 5 - 6 kg tiršto cuk­raus s i rupo.

Lipčių m e d ų taip pat reikia pakeisti cukraus s irupu, kurį ga l ima supilt i į kor ius ir pastatyt i už l izdo skir iamųjų. Išsyk d u o d a m a iki 8 kg.

K a i n a k t y s a tšą la , n a u j u o s e D a d a n o avi l iuose į s t u m i a m i antr ie ­j i d u g n a i . A n t l a k ų u ž d e d a m i varte l ia i . U ž l i zdo s k i r i a m ų j ų g u l d o ­m i m a i š a i s u pe la is . L i z d ą reikia u ž d e n g t i švar iu a u d e k l u a r m a i ­šu . P o a u d e k l u skersa i r ė m ų u ž d e d a m a s p a g a l i u k a s , k a d b i t ė s g a l ė t ų lankyt i ta rpkor ius . L i z d o k a m p e p a l i e k a m a venti l iac i ja -t ies iog a t v e r č i a m a s a u d e k l o k a m p a s . A n t a u d e k l o g u l d o m a s m a i ­šas su pe la i s , o ant jo iki s t o g o k e m š a m i š iaudai . V ė l i a u u ž d a r o m a s pr ie lak i s .

L a u k e ž iemojanč ioms b i tėms nereikia p a p i l d o m o s priežiūros , pa­k a n k a kartkartėmis patikrinti avilių būklę .

Pavasar io darbai pras ideda, kai bitės apsiskraido. Tai s u t a m p a su b l indžių žydė j imu ar truputį anksčiau. A p s i s k r a i d y m o dieną bit inin­kas turėtų stebėti i r jų išs ivalymą. Tų avil ių, kur ių bitės apsiskraidė , reikia nuvalyt i d u g n u s , i š traukus juos laukan. N e g y v o s bitės užkasa­m o s . Kor ių trupinėliai surenkami . Jei k a m š o s drėgnos , jas reikia iš­džiovint i arba pakeist i sausomis . Kamšų sumažinti negalima. Lakas tenka susiaurinti , kad l iktų 2 - 3 b i tėms plyšelis , i r pr idengt i lentutė­mis n u o t iesioginių saulės spindulių.

P i r m ą kartą l izdas apžiūr imas , kai iš t iesų atšyla (apie 15°C) , ne­vė juotą i r saulėtą dieną. Jei bitės aptupia 5 - 6 korius , še ima vidut inė . S i lpnas še imas reikia pri jungti prie kitų še imų. K a d bitės nesi lptų, reikia pasirūpint i vandeniu . N a u d i n g a duoti korį su vidutinio st ipru­mo cukraus s irupu. V a n d e n s atsargos avilyje bi tes apsaugo i r n u o ge­gužinės l igos.

Apžiūr in t avil ius, kai kuriose še imose n e b ū n a perų. T ikr inant n a u d i n g a duot i šilto cukraus s irupo, o po 8 - 9 d ienų pakartot inai pa­tikrinti . J e igu perų neats iranda, še imą reikia jungt i su kita.

158

J . Kr išč iūno n u o m o n e , stiprinti s i lpnas še imas kitų avilių dengtais perais n e a p s i m o k a . Tokia pagalba nėra efektyvi, nes še imos s i lpnu­m a s dažniausiai pr ik lauso n u o b logos motinėlės .

Apžiūrė jus l izdus , užt ies iamas audeklas , ant jo - keli s luoksniai laikraščių ir apši l t inamasis maišas . Popier ius pager ina š i lumos izo­liaciją.

Antrą kartą l izdai apžiūr imi po savaitės. Sust iprė jus ioms šei­m o m s tarp kor ių su perais i r duonele įstatomi šviesūs pernai pasiūti koriai . Vėl iau apž iūr ima kas savaitę. T ik j au įdedami dirbtiniai ko­riai. Dirbtinio korio plokštelė statoma prie korio su perais arba vienu koriu arčiau, kad mažiau atšaltų lizdas. Pasiūtas korys perkel iamas prie perų, o jo v ie ton s tatomas naujas . Tiktai biržel io mėnes į s t iprioms š e i m o m s išsyk gal ima duot i 2 dirbtinius korius: v ieną v iename l izdo šone, ki ­tą - k i tame prie perų . Paprastai šviesūs koriai kel iami į l izdo vidurį , o pernykšč ia i su t ranų akutėmis iškel iami į kraštus, ka d rudenį juos be kl iūčių b ū t ų gal ima pašalinti .

K a d še ima nespiestų , mot inė lėms turi nepritrūkti vietos k iaušinė­l iams dėti i r l izdą būt ina p a k a n k a m a i vėdinti . J . Krišč iūnas teigė, kad labai svarbu perstatinėti korius su kiaušinėliais ir lervutėmis į korių su dengtais perais tarpus. M a t išsiritusios j aunos bitės 1 -2 dienas tupi ant savų kor ių . Ta ip jos apsunkina darbą, tarpkoriai s i lpniau vėdinami , skat inamas spiet imas.

Kai plečiant l izdus, įs tatomi paskutiniai du koriai , tuojau reikia uždėt i ir m e d u v e s . Patart ina su pasiūtais koriais , o jų neturint , gali­ma ž i e m ą sus ikomplektuot i i š viršutinių l izdo korių dal ių. Netur int pas iūtų , naudot in i dirbtiniai koriai . M e d u v ė j e reikia vengt i t ranų k o ­rių, nes j ie vil ioja mot inėlę . J meduvę bitės įleidžiamos pro viename gale atverstą audeklą (2-3 tarpkorius). Meduvė taip pat užklojama. Visiškai ati­daromos lakos.

Pasak J . Kr išč iūno, Lietuvoje didysis meduneš i s tęsiasi keletą die­nų. Todėl j į gali i šnaudot i bitės , kurios pradėtos auginti apie gegužės 1 0 - 1 5 dieną. St iprių še imų bitės per dieną gali pripilti 8 - 1 2 m e d u v ė s korel ių. Dotnuvo je -Akademi jo je 1928 m. labai stipri b ič ių še ima per dieną parnešė 7,5 kg mais to . Didžio jo m e d u n e š i o m e t u patart ina kiekvienos dienos pavakary je patikrinti m e d u v e s . Je igu j a u kraštuti-

159

niuose rėmel iuose yra po truputį m e d a u s , tai reikia dėti antrą m e d u -vę . Ją ger iau dėti po pirmąja . M e d u s s u k a m a s m e d u n e š i o pabaigoje . Kuo medus avilyje ilgiau laikomas, tuo geriau subręsta ir būna skanesnis. Stokojant m e d u v i ų korių, pradėtus dengti tenka išsukti ir vėl grąžin­ti b i tėms .

J . Kr i šč iūnas patarė , k a d k i e k v i e n a m bi t in inkui s a v i e m s re ika­l a m s n a u d i n g a augint i mot inė les p a č i a m . Re ik ia pas ir inkt i p r o d u k ­tyvią š e i m ą , kur i l inkusi spiesti . Tokia b ū n a gera auklė , n e s u ž a u g i ­na d a u g i r gerų mot inė l ių . Š e i m o s mot inė lė turi būt i ne senesnė ka ip dve jų m e t ų . A u k l ė s l izdas p l e č i a m a s kaip i r k i tų š e i m ų , tik ja i d u o d a m a i š k i tų š e i m ų d e n g t ų perų . L i z d ų p l ė t i m o p a b a i g o j e p a s ­taras is n e b e u ž b a i g i a m a s m e d u v e , o bi tės p a m a i t i n a m o s . Jos p r a d e ­da siūti sp ie t imo lopšel ius . T u o m e t mot inė lė p a š a l i n a m a . Po 7 die­nų b e v e i k vis i pera i b ū n a uždengt i i r nėra i š ko augint i ge lbė j imos i mot inė l ių . M o t i n ė l i ų narvel ia i ar net tulelės s u n a i k i n a m i i r d u o d a ­m i augint i veis l inės š e i m o s paruošt i perai . J u o s r e k o m e n d u o j a m a duot i kor io išp jovoje , kur io je kas 3 - 4 lervutės i š re t inamos . Pa l ik tus n a r v e l i u s re ikėtų p a t r u m p i n t i i r praplėst i skut imos i pe i l iuku . Šei ­ma - m o t i n ė l i ų auginto ja p a m a i t i n a m a . 7 paras l izdas p a l i e k a m a s r a m y b ė j e . D e š i m t ą d ieną dengtos mot inė l ių tulelės p e r k e l i a m o s į izol iac inius narve l ius į le idžiant i r p o 4 - 5 b i tes . P o 2 - 3 p a r ų m o t i n ė ­lės išsiris . M o t i n ė l e s keist i ger iausia seną paša l inant i r tuo jau pat d u o d a n t nau ją .

J . Kr išč iūnas , k a l b ė d a m a s apie b ič ių p o r d u k t y v u m ą , rašė, ka d vi­dut iniškai k a s m e t v ienas rėminis avi lys Lietuvoje d u o d a apie 5 kg m e d a u s . Lab iau pri tyrę bi t ininkai gauna vidut iniškai po 16 kg. Y r a atve jų , kai i š avi l io gauta 3 0 - 7 0 kg. J a m p a č i a m D o t n u v o s s ą l y g o m i s p o r ą m e t ų erdviuose d a d a n u o s e i š še imos p a v y k o gauti po 80 kg m e d a u s .

' • <.* i '<•!.• ' ' l . i ' l o ' . , j , l I I ' 1

<M- . <I J • -* ' V ' * - . . ' i r ' , - ' , . ' , » H ' « - '

i \ * ' " , • ! ' , « . ' ( ^ » , S

160

B I T I N I N K A V I M A S D A U G I A A U K Š Č I U O S E

A V I L I U O S E

O visa kita - lašas jūroj. Aišku, Be lašo irgi kai kada sunku. Prinešim avilin koriams ir vaško, Ir daug medaus medunešio metu. E. M i e ž e l a i t i s

Daugiaaukščiai aviliai Lietuvoje žinomi jau nuo 1960 m. Bitininkau­jant daugiaaukščiuose aviliuose (aukšte - 10 rėmelių, 435 x 230 m m ) (99 pav . ) , s u t a u p o m a d a u g laiko, v ienas gali prižiūrėti daugiau bič ių še imų, tinka laikyti bites bitidėse, nes l izdai plečiami ne atskirais k o ­riais , o sukomplektuota is aukštais .

Kai kas daugiaaukšč ius avilius gamina dvigubomis s ienelėmis ; kiti ž iemai s u d e d a į special ius įdėklus , laiko bit idėse. Pate ik iama ti­p inė bič ių l a i k y m o technologi ja .

Lietuvoje bi tės ž iemoja v iename aukš­te, t ik tarp d u g n o ir aukšto įdedamos m e -duvės arba specialūs graižai . T u r ė d a m o s po rėmeliais laisvos erdvės , bitės ger iau žiemoja . Ž i e m o j i m a s dvie juose aukštuo­se - retas atvejis .

Ka i kur ių moks l in inkų d u o m e n i m i s , s u f o r m a v u s d a u g i a a u k š č i o avi l io l izdą per du aukštus , b i tėms susidaro idealios są lygos tarpusavyje bendraut i ta rpuko-riuose. Tač iau šitai b ū d i n g a tik p ie t inėms v ie tovėms, kur nėra šaltų ž iemų. Ša l tame kl imate apat inio aukšto bitės nepereina per 2 cm apat inio aukšto rėmel io viršutinę sijelę, 1 cm tarpą tarp r ė m ų ir viršutinio aukšto r ė m o apat inę (1 cm) sijelę. Be to, bi ­t ė m s tenka apšiltinti šią bereikal ingą erd-

99 PAV. Daugiaaukštis avilys

161

vę. O spustelė jus s t ipresniam šaltukui, k a m u o l y s nepereina į viršuti­nį aukštą .

Pavasar į , po b ič ių aps iskra idymo, avil ių dugna i ke ič iami šva­riais , pa t ikr inama, ar yra perų . O ž iemojus ioms dvie juose aukš tuose apat iniai aukštai laikinai pašal inami . O b e l ų žydė j imo pradžio je šei­m o m s (kai kur ioms ga l ima i r anksč iau) , kurios gerai aptupia 10 k o ­rių, u ž d e d a m i antri aukšta i (100 pav. b ) . J ie fo rmuo jami iš 5 pas iūtų ir 5 dirbt inių korių. Į tuščius korius t iksl inga įpilti po truputį cuk­raus s i rupo , k a d juose bi tės nor iau aps igyventų . Kai jos pere ina į an­trą aukštą , aukštai sukeič iami v ie tomis (100 pav . c ) : b i tės , p e r n e š d a -m o s i š a p a č i o s m a i s t ą , s k a t i n a š e i m o s a u g i m ą . P a g r i n d i n i o m e d u n e š i o m e t u ant v iršaus d e d a m i tretieji aukštai , pr ieš tai atkel­tus apat inius v ie tomis . Tri jų aukštų kor ių plotas beve ik pri lygsta še-š io l ikarėmio avil io su m e d u v e kor ių plotui . Kai kas vietoj trečiųjų aukš tų naudo ja m e d u v e s (101 pav . ) , be t prieš tai virš antrojo aukšto u ž d e d a bit inę tvorelę .

Meduneš io pabaigoje pirmajame aukšte būna perai ir duonelė, ant­ra jame - perai ir medus , trečiajame (ar meduvėse) - m e d u s išėmimui .

Prieš ruošiant bites vežti į dobilų sekiojus ar v iržynus , s t ipr ioms š e i m o m s u ž d e d a m i tretieji aukštai su tuščiais ( išsuktais) koriais . Sil­pnesnės še imos v e ž a m o s su dviem aukštais .

Parvežus iš viržių ar raudonųjų dobi lų sėklojų, pa l iekami tik apa­tiniai aukštai . Sumai t inama 8 - 1 0 kg cukraus s irupo. Bitės paruošia­m o s ž iemai .

Mot inė les pakeisti nesudėt inga. K u o m e t bitės apgyvendina a b u aukštus , j ie at i tveriami aklina (horizontalia) l izdo skir iamąja. Mot inė­lė p a l i e k a m a apat in iame aukšte, o antrasis a p s u k a m a s 180° k a m p u .

J a m d u o d a m a mot inė lė arba subrendusi tu-lelė. L a u k o bitės grįžta į apačią, še ima stiprė­ja . T u o m e t j i ir į le idžiama į antrąjį aukštą . Kai v iršut iniame aukšte motinėlė sus iporuo­ja ir p r a d e d a vystyt is , ga l ima plėsti i r j į . N o ­rint efektyviai i šnaudot i meduneš į , aklina l izdo skir iamoji paša l inama. Motinėlės savo l ik imą išs isprendžia pačios , dažniausiai jau­nosios naudai . Tai akivaizdu (jeigu viena iš jų b u v o ženkl inta) , ant lakos uždėjus tran-gaudę . Kai kas m e d u n e š i o pradžioje iš viršu­tinių aukštų nedengtus perus perkel ia į apa­čią, o tuščius - į viršų.

M ū s ų šalies sąlygomis (LŽI duomenimis) daugiaaukščiuose aviliuose medaus produkci­ja nepadidėja. Dažnai sodų žydėjimo metu orai atšąla, o tai neigiamai veikia bičių vystymąsi.

B I T I N I N K A V I M A S

D V I A U K Š Č I U O S E A V I L I U O S E

Ir židinio dūmai kvepia Tėvyne, Ir paukštis virš pievos pakyla. Ir bitės į avilį skrenda ir skrenda. Ir kvepia medum mūsų sodas. ] . N e k r o š i u s

Dviaukšč ius avil ius mėgsta bit ininkai , pripažįstantys tik v ienų m a t m e n ų standart inius rėmel ius . Be to, antrieji aukštai t inka atsargi­n i a m s kor iams laikyti ž iemą, juos dezinfekuoti . B i t in inkavimo tech­nologi ja nesudėt inga . Pavasarį , kai po ž iemos aukštas visiškai išple­č iamas ir bitės turi 8 - 9 korius perų (102 pav. , a ) , dedamas is antrasis aukštas (b). Į j į perke l iami du koriai su įvairaus amžiaus perais ir du su mais tu bei skystu cukraus s irupu. Tol iau antrasis aukštas plečia­m a s įprastai dirbtiniais koriais . M e d u n e š i o pradžioje į antrąjį aukštą

163

Bit idė dviašė, d v i g u b o m i s s ienomis (104 pav. ) . Avil iai - daugia­aukščiai , 49 cm ilgio ir 35 cm pločio. Pagamint i iš eglinių lentų (jos š i l tesnės) . Avi l io komplektas - 7 aukštai . Per visą avilio dugną ir į lauką, ir į avil io v i d ų iš traukiamas kamštis . Avi lys per visą aukštą u ž d e n g i a m a s lubelėmis arba mait intuve. Koriai išdėstyti v e ž i m o krypt imi , t.y. galais.

Avi l io aukšte te lpa 8 standart inio avil io m e d u v ė s rėmel ia i (435 x 145 m m ) . Jie be skirtukų, viršutinės sijelės suplonintos iki 10 m m .

Prieš pat bič ių aps iskra idymą avil ių d u g n ų kamščia i į b i t idės vi­dų u ž d a r o m i , o iš lauko pusės , atvertus prielakius, at idaromi, pal ie­kant apie 8 cm pločio angas . B i tėms apsiskraidžius, kitą dieną apžiū­r imi l izdai. Ankst i rytą i š imami lakų kamščiai . Bitės, pa jutusios šalto oro srovę, traukiasi į v iršų prie perų, p a l i k d a m o s laisvus apat inius korius . Po to n u v a l o m i dugnai , i š imami apatiniai aukštai su senais koriais . N u s t a t o m a s še imos s t iprumas, mais to kiekis (sveriant aukš­tus) . Jei pal iktuose dvie juose aukštuose yra 8 - 1 0 kg mais to , jo še imai p a k a k s . R a d u s maž iau , papi ldomai mai t inama cukraus s irupu.

Traninės še imos j u n g i a m o s prie si lpnesnių. A n t s i lpnesnės užtie­s iamas laikraštis i r užke l iama j u n g i a m a šeima. Bitės, pragraužusios laikraštį , susi jungia. Jos maž iau eikvoja mais to ir pavasar į sparčiau auga , kai bit idėje yra 1 5 - 1 8 ° C temperatūra . Bitidei paši ldyti ga l ima naudot i elektrinius š i ldymo prietaisus. Per 2 - 3 savaites po apsiskrai-d y m o pera i už ima a b u aukštus . Nauji aukštai visą laiką d e d a m i ant v iršaus : apačioje v i suomet senesni koriai. P i rmąkart plečiant n a u d o ­j a m i aukštai su rusvais koriais . Sužydėjus g luosniams, j au b ū n a už­imtas trečias aukštas , todėl d e d a m a s ketvirtas su šviesiais pasiūtais ir

viduje - 3 dirbtiniais koriais aukštas. Sužydė jus s o d a m s , rapsams ir k iaulp ienėms, tenka uždėt i penktą ar net šeštą aukštą. Po pavasar i ­n io m e d u n e š i o 1 - 2 viršutiniai aukštai b ū n a su m e d u m i . T u o m e t i r es­ti p i rmasis m e d k o p i s . M e d u s sukamas pačioje bit idėje, o laisvi koriai grąž inami su aukštais atgal.

Per pagr indinį m e d u n e š į lakų kamščia i pašal inami , nuolat tikri­n a m a , ar yra vietos nektarui pilti.

Vežiojant bites, m e d ų tenka kopti net 4 kartus: antrą - nužydėjus avietėms, šal tekšniams ar esparcetams, trečią - l iepoms ir ketvirtą -rugpjūčio pabaigoje . Rudeninis m e d u s sukamas jau bit ininko patalpo­je , nes koriai b i tėms negrąžinami.

Viršutiniai avilių aukštai nuimami , žiemai pal iekami trys aukštai: viršutiniame aukšte - koriai, pilni maisto ( 9 - 1 0 kg) , antrame aukšte - su ne mažiau kaip dviem treč­daliais maisto ( 6 - 8 kg) kiekviena­me ir p i r m a m e aukšte - ne dau­giau kaip vienas trečdalis korių su maistu. Jei l izduose tiek mais­to nėra, t rūkstamas jo kiekis pa­pi ldomas cukraus sirupu.

I škopus m e d ų , bitės apdoro­j a m o s n u o erkių. Je igu erkėtumas didesnis kaip 5 % , pasibaigus pe­rams , apdoro jama pakartotinai .

P a g a l A. Čepul į (2000) , vis daugiau bi t in inkų pereina prie daugiaaukšč ių avi l ių, kur iuose naudo ja m e d u v ė s aukščio kor-pusėl ius be i m e d u v ė s rėmel ius . J ie Lietuvos k l imato są lygomis yra labai p a r a n k ū s . Bit ininkavi-m a s tokiuose avi l iuose yra speci­finis. Sk i r tumas tas , ka d l izdas juose p leč iamas vertikaliai , aukš-

105 PAV. Šildomos bitidės daugiaaukš­tis avilys: 1 - aukštai; 2 - dugnas; 3 - dugno kamštis; 4 - lubelės-penėtu-vės; 5 - plūdė; 6 - bičių praėjimo angos kamštis; 7 - dangtis; 8 - langas; 9 - angos cukraus sirupui pilti

167

tais su 8 ar 10 rėmel ių (Dadano avil iuose l izdas pleč iamas hor izonta­liai pavienia is rėmais) . Versl inių b i tynų savininkams ypač svarbu tai, ka d šis b i t in inkavimo m e t o d a s leidžia padidint i darbo n a š u m ą . Biti­n inkas gali aptarnauti gerokai daugiau bič ių še imų nei kitų s i s temų avi l iuose, kontrol iuoti b ič ių spiet imą. Tai savo ruožtu didina š e i m ų p r o d u k t y v u m ą .

Bitės ž iemoja dvie juose ar tri juose aukštuose . Pavasarį , valant l iz­dų d u g n u s , trečias, apatinis , aukštas paša l inamas . J a m e koriai la­biausiai susenę , o bitės perė jusios į viršutinius aukštus , iš kurių dvie­juose ž iemojusios še imos paprastai pa l iekamos vystytis toliau.

Atš i lus , kai bitės į avilį ima nešti kasdien vis daugiau nektaro ir ž iedadulk ių , mot inėlė skuba dėti kiaušinėl ius. Juos dažniausiai deda v iršut in iame aukšte , kur iame vyrauja p e r a m s vystytis t inkamiausia temperatūra , ir j į netrukus užpi ldo. Mot inėlė nenoriai pereina dirbti į šaltesnį apatinį aukštą . L izdo plėt imu nenorint trukdyti še imos vys­tymuis i , aukštai tiesiog sukeič iami vietomis , t.y. apatinis u ž d e d a m a s viršuje. Kar tu i š imami seni pa juodę koriai ir pakeič iami šviesiai ru­dais , kur iuose j au vystėsi v iena dvi bičių kartos.

Mot inė lė pereina dirbti į šiltesnį ir erdvesnį viršutinį aukštą , o bi ­tės u ž i m a a b u aukštus . Palankiomis są lygomis še ima juos ne t rukus užpi ldo perais , m e d u m i i r bičių duonele . Viršut iniame aukšte mot i ­nėlei i m a stigti vietos kiaušinėl iams dėti. Avily je darosi ankšta .

S iekiant išvengti spiet imo nuotaikos , aukštai vėl sukeič iami vieto­mis , o tarp jų d e d a m a s trečias aukštas su rėmeliais , įvaškintais dirb­tiniais koriais . (Gal ima įdėti ir keletą pas iūtų korių.) L izdą taip p a d a ­lijus į dvi dalis , bi tės nau ja jame aukšte i m a intensyviai siūti kor ius , pere ina ir motinėlė . L izde atsiradus erdvės , bitės rūpinasi jo atstaty­m u , prieaugl iu. La iku atl ikus šią operaci ją, spiet imo instinktas užge­s inamas . O esant gaus iam meduneš iui , še ima ir visai nebespiečia .

Praė jus m a ž d a u g 2 - 3 savaitėms, kai nau ja jame aukšte koriai j a u pasiūt i ir j is užpi ldytas perų , l izdas vėl per tvarkomas . Jis p leč iamas ketvir tu aukštu su dirbtiniais koriais . Apačio je d e d a m a s trečias aukš­tas (su nedengta is perais ir mot inėle) , ant jo - p i r m a s (su j au dengtais perais ) , po to - ketvirtas ir galiausiai - antras, k u r i a m e jau ritasi b i ­tės. Pastarojo kor iuose netrukus atsiras vietos medui .

168

1 0 8 PAV. Lizdo plėtimas ir aukštų keitimas vietomis: a - aukštas pavasarį; b - aukštai keičiami vietomis; c - aukštai keičiami vietomis ir į tarpą dedamas trečiasis su dirbtiniais koriais; d - antrasis lizdo pertvarkymas (padėtis prieš pagrindinį medunešį)

Taigi pr ieš m e d u n e š į l izdas sutvarkomas taip, kad apatinėje jo da­lyje b ū t ų sutelkti nedengt i ir dalis dengtų perų, o viršutinėje - deng­t i perai ir koriai m e d u i dėti be i dirbtiniai koriai . Pr ik lausomai n u o b i ­čių še imos s t iprumo ir m e d u n e š i o in tensyvumo gal ima uždėt i dar penktą ir šeštą aukštą su pasiūtais koriais m e d u i nešti .

B I T Ė S Š I L T N A M I U O S E

A g u r k ų (jeigu nepartenokarpinia i ) , sėklinių gėlių ir net p o m i d o ­rų ž iedams reikal ingos bitės . Jos perneša ž iedadulkių mišinį , geriau apsivais inami žiedai . Dėl to padidė ja derl ius bei jo kokybė . N e m a ž a patirt ies, kaip naudot i bites , sukaupta K a u n o , Vilniaus ir ki tuose ra­jonuose . Š i l tnamyje , kurio plotas iki 3000 m 2 , p a k a n k a vienos bič ių še imos . Prieš įnešant jas į š i l tnamį, reikia pabaltinti vert ikalius pieti­n io š i l tnamio galo stiklus. Bitės geriau orientuojasi uždaro je vietovė­je i r augalai a p s a u g o m i n u o karštė jančių pavasarinių saulės sp indu­l ių . A v i l y s s t a t o m a s ž e m a i , k u r k iek vės iau , p i e t v a k a r i n i a m e š i l tnamio k a m p e taip, kad , užaugus augalams, bitės laisvai į j į įskris­tų. Patart ina avilį įnešti debesuotą dieną, l ikus kel ioms d i e n o m s iki n o r i m ų apdulkint i augalų žydė j imo pradžios . Pirmąją i r antrąją a p -s i skra idymų dieną dalis bič ių pasiklysta ir susitelkia kur nors šiltna­m i o pastogėje . Tiksl inga turėti korių gabalėl ių ir prisegti juos į tas vietas , k a d susir inkusias bites būtų patogu perkelti į avilį. Po to a p -

169

žiūr imi avil ių l izdai i r iš šono prie perų į d e d a m a po korį su bič ių duonele , nes šiltnamiuose joms labiausiai trūksta baltyminio maisto.

M a ž a m e š i l tnamėly je , j e igu n e t u r i m a u ž v e i s t ų k a m a n i ų , p a k a n ­ka la ikinai sudaryt i s i lpną b ič ių še imelę . D i d e s n i u o s e t iks l inga tu­rėti n o r m a l i ą še imą, l a i k o m ą viduje arba lauke , pr ie p a t š i l tnamio s ienos .

Š i l tnamiams t inkamiausios vidutinio s t iprumo nepiktų bič ių šei­m o s . Patirtis rodo , kad geriausiai darbuojasi karnikos bei K a u k a z o bi tės , nes jos greičiau už kitas apdulkina ž iedus , ger iau orientuojasi uždaro je apl inkoje , lengviau suranda savo avilį. T inka ir viet inės, be t dėl p i k t u m o m a ž i a u la ikomos.

Kol bitės ne išskrenda iš š i l tnamių (žiemos pabaigo je ) , j o m s nuolat reikia duoti iš rudens paruošto bal tyminio mais to ir m e d a u s . Kor ius su atsargine duonele reikia laikyti vėsioje patalpoje (ši l tnamyje labai p u o l a vaško kandys) . Vi lniaus bit ininkas S . Kučinskas a t iduoda k o ­rius su duonele , kurių viršuje yra pernykščio viržinio m e d a u s .

Š i l tnamiuose bitės ž iedus intensyviau lanko iš ryto (ypač agurkų) . Jei lanko silpnai, patart ina vilioti (dresuoti) cukraus s i rupu, pr ikvė­pintu vyriškais agurkų žiedais. Gal ima į s irupą įdėti kitų a r o m a t i n g ų jungin ių (melisų ar anyžių aliejaus).

Š i l tnamyje bitės silpsta. Nusi lpusių še imų keisti nau jomis nepa­tartina: naujos vėl turi akl imatizuotis , o š i l tnamio są lygomis irgi n u ­silpsta. S i lpnas še imas tenka nuolat stiprinti atsarginių še imų deng-

11 cm

tais perais . Atsarginės še imos la ikomos ne š i l tnamiuose. Jų reikia tu­rėti apie p u s ę š i l tnamiuose n a u d o j a m o kiekio.

Suši lus b ič ių avil ius t ikslinga iškelti laukan, o bi tes į š i l tnamius nukreipt i kor idoriukais (109 pav . A ) . Be to, vasarą at idaromi papi l ­d o m i langeliai š i l tnamyje, bitės išskrenda arba įskrenda (auginant h ibr idinę sėklą , bitės išskristi negal i ) .

Sunku bites apsaugoti nuo pesticidų. Likus 2 vai. iki jų vartojimo (o pesticidai vartotini vakare) , į avilių lakas įstatomas bičių surinktuvės (109 pav. B) . Kai orai šiltesni, atidaromi koridoriukai, kad bitės išskristų į lauką, o angos į šiltnamį užsklendžiamos. Po paros jos vėl leidžiamos į šiltnamį, nes juose naudojami fungicidai nėra labai kenksmingi bitėms.

Ekologinio bitininkavimo samprata

Ten, kur dar nežengė žmogaus koja, pabuvojo jo veiklos produktai — teršalai. E . L e k e v i č i u s

, " i . i r > a • - • ) . * • i . 0( * ' > ; . * ' t

Ekologi ja tiria o r g a n i z m ų (populiaci jų) ir jų gyvenamos ios aplin­kos santykius , gyvosios i r negyvosios gamtos poveikį . N a m i n ė s bitės gyvena s a u s u m o s ekosistemoje , kuriai nuolat inę į taką turi oras ir v a n d u o . Bičių še ima (mikropopuliaci ja) per aktyvųjį laikotarpį kon­taktuoja su augalais : renka m e d a u s žal iavą nektarą (l ipčių), ž ieda­dulkes , b ič ių pikio dervas , vandenį perams , o vagilės - ir m e d ų iš ki­tų še imų. Bičių apyl inkėje 2 0 0 0 - 2 8 0 0 ha plote gyvena i r ž m o n ė s , kurie prižiūri b i tes , bet kartu teršia bičių ganyklas .

Teršalų g a m y b a pras ideda kaip „žmogaus veiklos produkta i " . Kol ž m o g u s egzistuoja, tol b u s ir jo organinių bei neorganinių atl iekų.

Kas turi didžiausią į taką bičių ganykloms? 1 . O r g a n i n ė s i r m i n e r a l i n ė s trąšos. Neturint t inkamų mėšl idžių,

be t kaip išmėtytas mėšlas aplinkui padaro srutų telkinėlius. Bitės, nau­d o d a m o s perams vandenį (srutas), į l izdus atneša ligų užkratą, gyvu­l iams naudotų vaistų likučių, negerų kvapų, mineralinių junginių ir kt.

171

Ž e m ė s ūkio augalai tręšiami įvairiomis mineral inėmis trąšomis. Tvarkingai ir taupiai jas vartojant, į nektarą ar žiedadulkes pastarosios nepatenka. Tręšiant iš lėktuvų, ant praskrendančių bičių patenka trą­šų dulkelių su nepageidaujamais kvapais. Be to, gurbeliuose apnuody­tos žiedadulkės kenkia bičių perams. Tyrimais nustatyta, kad žieda­dulkėse, surinktose net iš gausiai azoto trąšomis tręštų dirvų, nerasta nei nitratų, nei nitritų. Tačiau bites pamait inus cukraus sirupu su N P K priedais, bičių amžius gerokai sutrumpėjo (Z. Gromiszowa, 1980).

2. Pesticidai: insekticidai , herbicidai , fungicidai ir kt. Bi t iniams v a b z d ž i a m s kenksmingiaus i insekticidai, n u o kurių nukenč ia iki 9 5 % (L. Osincevas , 2000) . Bet yra sintetinių (piretroidinių) b i tėms m a ž i a u k e n k s m i n g ų preparatų. 1999 m. vykusio je konferenci jo je (Šveicari ja) R. Bremeris pateikė leistinus kai kurių pest ic idų l ikučius medu je : c imiazol io ne daugiau kaip 1,00; amitrazės - 0,20; b r o m p r o -pi lato - 0,10; D D T - 0,05; ch lordimeformo, l indano, heksachlorano -0,01 m g / k g m e d a u s .

3. Sunkieji metalai. Žmogaus organizmą sudaro: vandenilis (H) -6 3 % ; deguonis (0) - 25 ,5%; anglis (C) - 9 , 5 % ir azotas (N) - 1,4%. Ki­t iems neorganiniams mikroelementams tenka apie 0,6%. Tyrimais nu­statyta (K. Jacimirskij , 1978), kad iš 70 kitų elementų, p i rmumas tenka dešimčiai „gyvybės meta lų" : cinkui, geležiai, kalciui, kaliui, kobaltui, magniui , manganui , molibdenui, natriui ir variui. Minimus mikroele­mentus šiltakraujų organizmai gauna su vandeniu, augaliniu ar gyvu­liniu maistu. Jų jonai dalyvauja įvairiose organizmų junginių kūrimo procesuose kaip indikatoriai, net neįeinantys į organinius junginius. Pa­gal jų kiekį (pelenų %) sprendžiama ir apie bičių produktų natūralumą.

Y r a grupė sunkiųjų metalų , dujų nėra organ izmuose bei jų mais ­te. Ta i a l iuminio ir gyvsidabrio oksidai (garai) , švinas, talis ir kt. Pa­gal G. Šulpiną (1978) , kuo „sunkesn is " metalas , tuo jis i r jo junginia i nuodingesn i . Pakl iuvę jonai į organizmą, su ba l tymais ( fermentais , h o r m o n a i s ) sudaro pastovius , organizmui n e b ū d i n g u s junginius , n u ­traukia ga l imybę dalyvauti būt inuose gyvybiniuose procesuose .

A k i v a i z d u m o dėlei norisi palyginti smalkių poveikį . Angl ies ok­sidas, patekęs į p laučius (bitininkai vartoja dūlio d ū m u s ) , lengvai jungias i su h e m o g l o b i n o geležimi: b lokuoja deguonies pr is i jungimą

172

i r ž m o g u s uždūsta . Panašus poveikis kai kurių sunkiųjų meta lų , tik lėtesnis, be t sukeliantis įvairius susirgimus. P r a m o n ė s objektų, miš ­kų gaisrų d ū m u o s e į orą i šmetamas kadmis , gyvsidabris , švinas, cin­kas , chromas , varis i r kt. Lietuvos m e d a u s pavyzdžiuose (B. Vėsaitė , 1993) rasta: šv ino 0 ,066-0 ,099 m g / k g , k a d m i o 0 ,003-0 ,004 m g / k g .

D a u g i a u jų r a n d a m a bič ių duonelė je A. Astrauskienės d u o m e n i ­m i s (1990) , b ič ių duonelė je rasta: t itano - 200 m g / g , m a n g a n o -154 m g / g , nikel io - 46 m g / g , c h r o m o - 29 m g / g , m o l i b d e n o -14 m g / g , vanadžio - 1 2 m g / g , švino - 4,3 m g / g ir a lavo - 0,3 m g / g .

4. Rūgštus lietus. Sieros ir azoto išmetimas į orą labiausiai susijęs su iškastinio kuro deginimu, automobil ių dūmais . Ore sieros dioksi­das (SO z ) virsta S 0 3 i r s u H 2 0 sudaro sieros rūgštį ( H 2 S 0 4 ) . Sniego, šlapdribos, rūko pavidalu kenksmingi junginiai nunešami gana toli. Junginiai patenka į gamtines dulkes, iškrenta ant augalų lapų ar žiedų ir atnešami į avilius. J . Balžekas nurodo, kad silpno meduneš io sąlygo­mis ir lipčiniais metais prekinio medaus produkci ja padidėja dviem trečdaliais. Todėl l ipčiniame meduje teršalų b ū n a kur kas daugiau.

Miška i stabil izuoja biosferoje vykstančius negatyvius pokyč ius , tai ekologinė jų funkci ja , tačiau tik anglies dioksido su jungimo, oro v a l y m o , deguonies gaus in imo funkci jos yra visuotinės (S. Karazi ja , 2000) . N u o rūgšč ių l ietų ar radiacinių teršalų miškai „neapdraust i " .

5 . R a d i o a k t y v u m a s . Po Antro jo pasaul inio karo biosferoje padi­dėjo b e n d r a s radioaktyviųjų be tanukl idų aktyvumas , radioaktyvus užterš tumas . Lenki jo je n u o 1964 m. pradėtos tirti bi tės i r jų produk­tai ir aptikta K-40 , urano izotopų, torio ir kt. Be to, rasta dirbtinio Sr-90 , Cs -137 (] . Karolč ikas ir kt., 1971) .

Po a tominių reaktorių katastrofų (Čeliabinske 1957 m., Černoby­lyje, 1986 m.) b u v o užteršti laukai, miškai , vandenys . 1999 m. tarp­tautinėje b i t in inkų konferenci jo je (Lenkija) b u v o pateikti d u o m e n y s iš Čel iabinsko a tominės elektrinės zonos laukų apie bič ių l a n k o m ų augalų užterš tumą. Karpuoto jo beržo , b l indės , krantinio bei smai la-lapio g luosnio dal ių užterš tumas radioaktyviais iais nukl idais -0 ,29-0 ,90 K b q / k g , aviečių - 9 kBq/kg, viržių - 185 k B q / k g , ožrožių (gauromečių) Sr-90 rasta 869 kBq/kg. Augimvieč ių dirvos užterštu­m a s - 9 ,0 -30 ,0 M B q / m 2 .

173

U k r a i n o s Vinicos srityje S . Razonovas (1999) pateikė tokį Cs-137 u ž t e rš t u mo laispnį ; medu je - 1,42, ž iedadulkėse - 12,7 ir tamsiuose kor iuose - 1 7 , 6 g/kg.

Pagal J . Ivonio nuorodą (1990) pietryčių Lietuvos miškuose dau­giaus ia r a d i o n u k l i d ų s u k a u p ė grybai . Vais tažolėse cez io rasta 8 0 - 1 0 0 % viso radioaktyvumo. Drėgnų vietų uoginiai augalai jų sukau­pia dešimt kartų daugiau negu sausų. A. Astrauskienė (1990) pateikė bičių duonelės radioaktyvumo laipsnį: Cs-137 (0 ,135-0,999 p K u / g ) , K-40 (11 ,18-12,77 p K u / g ) , Cs-134 (0 ,134-0,378 p K u / g ) .

1997 m. 47 Lietuvos m e d a u s bandin iuose Cs-137 rasta 1,77 B q / k g (G. M o r k ū n a s , L. Pi lkytė) . J . Balžeko d u o m e n i m i s (2000) , vidutinis K-40 savitas a k t y v u m a s Lietuvos meduje b u v o 27,2 Bq/kg , o Cs-137 vi­dutiniškai - 1,8 Bq/kg. Lipčiaus ir viržių m e d u j e radionukl idų b u v o daugiau .

6 . B i t i n i n k a s . Pats to než inodamas ar e lgdamasis neatsargiai gali apgadint i bi t ininkystės produkci ją , a p d o r o d a m a s bites n u o kenkė jų ar l igų. Daugiaus ia akaric idų l ikučių r a n d a m a n u o Varroa jacobsoni p a n a u d o t ų preparatų . Pavyzdžiui , 23- ia jame bi t ininkų kongrese (1997) paminėt i šie akaricidai : folbekso Va , peric inas, apistanas , bai -varolas 0 ,003-0 ,015 m g / k g m e d a u s . Minėtų preparatų l ikučiai kau­piasi b ič ių pikyje , duonelė je , vaške.

Bitės papi ldomai mait inamos cukrumi žiemą, pavasarį ar b e m e d u -nešio metu . Tačiau importiniai cukrus, ypač iš pietinių šalių, b i tėms nevisaverčiai : tai chemiškai išbalinti pusfabrikačiai (R. Žulienė, 1993) . Pietų šalyse, perdirbančiuose švendrinį cukrų fabrikuose, apt inkama cukraus bakteri jų (Leukonostoc mesenterioides), osminių miel ių (Torutop-sis Mogii, Sacharomyces Roukii) (T. Jachimovicz, K. Fritsch, E. Carlo) . Mikroorganizmai cukraus sirupo paviršiuje sukuria k lampią plėvelę, s irupą padaro nesaldu. Patekęs į korius, j is rūgsta pirmiausia.

Ka i kuriose V a k a r ų Europos valstybėse gal ima įsigyti dirbtinai in-ver tuoto ž ieminio mais to (cukraus) api fondos , api inverto ar kitokiais pavadin imais . Tačiau j a m e apt inkamas neleist inas H M F (hidroksi-meti l furfurolo) kiekis.

Bi t ininkas, neatsargiai mai t indamas bites , sudaro sąlygas vagi­l ėms , gal inč ioms įnešti n e ž i n o m o s ki lmės maisto iš svet imų avil ių.

174

B i t ė s - e k o l o g i n i o u ž t e r š t u m o i n d i k a t o r ė s

Bitės k ū n a s apaugęs įvairiais plaukeliais . Tai chit ininės dangos epitel io ląstel ių dariniai , sudarantys bitės k ū n o dangą . Plaukel iai vientisi ar šakoti , smailė jantys . Bitei skrendant , viršutinės k ū n o da­lies plaukel ia i įs ielektrina teigiamai, o apatinės - ne ig iamai . Bitės t a m p a dipoliu. A u g a l ų ž iedadulkių elektriniai krūviai skirtingi. Bitės p laukel iams prisi l ietus (eletrodais) prie ž iedadulkių, jų skirtingi krū­viai lyg ir pr i l impa prie plaukel ių , nes trauka apie 1000 kartų dides­nė nei ž iedadulkių m a s ė . Su ž iedadulkėmis pr i l impa ir įs ielektrinu-s ios o r o d u l k e l ė s . N o r s n e ž y m ū s terša lų k iekia i g a m t o j e i r nepasteb imi , be t patekę į korius , t a m p a makroobjektais , kur iuos ga­l ima tyrinėti.

Kornre l io universi teto ( JAV) bendradarbis D. Liskas nustatė , jog apl inkos užterš tumą gal ima konstatuoti net iš m e d a u s . Jis sur inko m e d a u s p a v y z d ž i u s iš 13 įvairių Niu jorko valsti jos ra jonų - iš avil ių, esanč ių prie p r a m o n ė s įmonių , autostradų, c inko r ū d y n ų ir kt. Kon­trol iniuose m e d a u s pavyzdžiuose rado al iuminio, bario , vario, m a g ­nio, m a n g a n o , m o l i b d e n o , nikelio. Iš viso 47 meta lus ir chemikalus . Taigi m e d u s gali būt i gamtos užterš tumo indikatorius.

Radioaktyvus is fonas Lietuvoje m a ž d a u g 0,01 m R / h . Je igu bitės iš lauko grįžta su didesne koncentraci ja , reiškia, apyl inkėje radioak­t y v u m a s padidė jęs (B. Styra, 1988) . R a d i o a k t y v u m ą rodo visi b ič ių produkta i , perai ir koriai .

Italai b e n e pirmie j i po dvi bič ių še imas išskirstė ž e m y n e ir nuolat tyrė bites be i p r o d u k t u s . Nusta tė pavoj ingas vietas ne tik pač ioms b i ­tėms , be t i r ž m o n ė m s gyventi . Laikas susirūpinti i r m u m s .

E k o l o g i n ė s b i t i n i n k y s t ė s r e i k a l a v i m a i

Kai kuriose E u r o p o s Są jungos šalyse kartu su ekologiniu (biologi­n iu , tausojančiu) ūk in inkav imu laikantis pagrindinių re ika lavimų (E. Schifersteinas , 1996) pr ipažįs tama ir ekologinės bi t ininkystės ga­l imybė .

Lietuvoje ekologinės žemdirbystės pradai g imė 1990 m. pabaigo­je , kai b u v o įkurta bendri ja „Ga ja" . 2000 m. jau b u v o sertif ikuota

175

240 ūkininkų. Vidut inis ekologinis ūkis - 23 ha , iš jų 2 6 % - iki 5 ha (P. Lazauskas , V. Rutkovienė , 2000) . Kol ne tur ima tvirtų ekologinės bi t ininkystės nuostatų , gal ima pažvelgt i į Vokiet i jos ekologinės biti­n inkystės nuostatus .

1 . Bič ių skra idymo 3 km n u o bi tyno apylinkėje būt ina ūk in inkau­t i ekologiškai . Tai ypač aktualu s tambesnių b i tynų b i t in inkams, k u ­rie dalį savų bič ių išveža už apylinkės r ibų.

2 . Naudot in i medinia i aviliai, rėmai , mai t intuvės . Nudažyt i avi­liai turi pastovėti 5 metus .

3. V a š k o apyvarta turi būti uždara. Lizdo koriai naudotini iki 5 m e ­tų. Dirbtiniai koriai g a m i n a m i iš savo vaško , o skirti m a g a z i n u i - iš šviesių m a g a z i n o korių m e d a u s dangtel ių.

4 . Bitės , papi ldomai mai t inamos ž iemą savo ekologišku švar iu m e d u m i . Ekologiškai švaraus cukraus n o r m a - iki 10%. Lietuvoje ekologiškai a u g i n a m ų cukrinių runkel ių ir cukraus nėra (N. S lavins­kienė , 2000) .

5 . Bitės pr iž iūr imos, kad būtų stiprios ir sveikos. Prireikus apsau­gai r e k o m e n d u o j a m o s organinės rūgštys: acto, oksalo , p ieno , skruz­džių, n e s jų yra meduje . Pavyzdžiui , skruzdžių rūgšties įvair iuose m e d a u s pavyzdžiuose r a n d a m a 3 0 - 6 0 0 m g / k g . O ja bitės apdoro ja­m o s n u o erkių. Todėl rūgštys neturi viršyti 1,840 m g / k g . Susirgusios n a i k i n a m o s ir i švežamos į atskiras (izoliuotas) vietas gydyti .

6. Bites apžiūrint , d ū m i n a m a labai saikingai . O veisiant nepiktas , aps ie inama be jo . Dūliui naudo jami sausi tuopų trešuliai . M e d u s greitai absorbuoja d ū m u s , o juose yra ir kancerogeninių dalelių.

7 . M e d u s i šsukamas specialaus metalo medsuky je ne aukštesnė je kaip 38°C temperatūroje . Fasuo jamas į stiklinius indelius su s tandar­t inėmis et iketėmis . L a i k o m a s tamsoje iki 2 metų . Reikalau jama, ka d H M F neviršytų 1 0 m g / k g .

Pere inant iš tradicinės bit ininkystės į ekologinę , reikia gerai įver­tinti savas sąlygas. Ž i n o m a , pere inamuoju laikotarpiu gal imos kai kurios nuola idos , be t svarbiausia, kad neatsirastų teršalų, ypač pes ­t ic idų pėdsakų .

Lietuvoje bitės gamina natūralią produkci ją . J i h igieniniu pož iū­riu švari . Todėl n u o r o d a „ekologiškai š v a r i " neverta piktnaudžiaut i .

176

Savisauga, pirmoji pagalba

Bitės taikios, be t keršt ingos. Kadangi nėra specialaus įs tatymo, d irbant iems prie b ič ių patart ina susipažinti su „Lietuvos Respubl i ­kos darbuoto jų saugos ir sveikatos į s t a t y m u s " (Valstybės žinios Nr . 95 , 2000 11 08) .

1. Pavojingi veiksniai bitininko darbe. Dirbant prie bičių, naudo jami įvairūs įrankiai : b i t ininko kaltas, korių atakiavimo šukos bei peiliai , m e d s u k i s , e lektros prietaisai ir kt. Reikia saugotis mechanin ių trau­m ų . Nest ipriai susižalo jus:

silpnai nudegusi vieta 10 -15 min. panardinama į šaltą vandenį ar­ba juo užpilama. Patepus geriamosios sodos tirpalu (spiritu), steriliai aprišama. Stipriau nusideginus, reikia kreiptis į medicinos punktą ;

perkaitus (ištikus saulės smūgiui) , kai pajuntamas galvos svaigimas, reikia pasitraukti į pavėsį ar vėsią patalpą. Atlaisvinti apykaklę, veidą ir krūtinę suvilgyti vandeniu, išgerti ko nors gaivinančio (sulčių), prigulti;

n u o ugnies nukenč ia ne tik dirbantysis , bet gaisras gali kilti patal­po je ir avilyje. Dirbant su dūmine , reikia stebėti, kad neki l tų žiežir­b ų . Labai sausas i r smulkus dūlis truputį sudrėkinamas . Ba igus dar­b ą , d ū m i n ė užges inama. Dūl io l ikučius užkasti . Dūlį i r d ū m i n ę laikyti atskirai, special ioje metal inėje dėžėje su dangčiu ;

dezinfekuojant šarmais ar rūgšt imis ir apdorojant bi tes prepara­tais (acto esenci ja, skruzdėl ių ar rūgštynių rūgštis ir kt . ) , m ū v i m o s g u m i n ė s piršt inės, n a u d o j a m i respiratoriniai akiniai ;

užt iškus rūgščiai , neutral izuoti 3 proc . ger iamosios sodos t irpalu. Užt iškus š a r m a m s - 5 proc . acto arba boro rūgšties tirpalu. Po to ge­rai nuplaut i tekančiu vandeniu .

2. Pirmoji pagalba nukentėjus nuo bičių. Bitės, kaip darbo objektas, pavoj ingas ž m o n ė m s , nes gali sugelti . Nealergiškas ž m o g u s gali iš­kęsti keletą deš imčių bičių įgėlimų. Sugėlus didesniam kiekiui (iki 200 įgėl imų) , toksinė reakcija sunkesnė. Reikalinga medicininė pagalba.

Įgėlus bitei , k u o greičiau pašalinti geluonį. Virš įgėl imo vietos už­dėti guminį veržiklį , kuris t r u m p a m laikui sulaikys n u o d ų pli t imą po visą kūną. A n t įgėl imo vietos uždėti šaltą tamponą, kuris sutraukia kraujagysles , sulėtina n u o d ų plit imą. Pajutus didesnį skausmą, niež-

177

tint, pat inus, išgerti tabletę dimedrol io , o sugeltą vietą tepti f l iucina-ro, prednizolono arba kitu tur imu hormoniniu tepalu. Ištikus anafi­laksiniam šokui, negaištant suleidžiama 0 ,1-0 ,2 proc. arba 0,3 ml ad­renal ino šalia įgėl imo vietos. Vyresniems ž m o n ė m s (per 60 m.) preparatą leisti labai atsargiai, kad nesukeltų širdies ir kraujagyslių komplikaci jų . Po to nukentėjusysis pristatomas į l igoninę (med. punktą ) .

Bit idėje, b i t ininko namely je ar bites vežant , turėti medic ininį rin­kinėlį :

vienkart inį švirkštą su atsarginėmis adatomis ; guminį veržiklį ; bute l iuką su spiritu, ger iamojo vandens ; vatos , pleistro; 2 ampulės 0,1 proc . 1 ml adrenal ino arba 2 ampulės 1 proc . 1 ml

d imedrol io arba tavegil io, 2 ampul . Prednizolono arba deksametazo-no (A. U r b o n a s , 2002) .

Įgėlus vienai kitai bitei , pašal inus geluonį , ant įgėl imo vietos (kai po ranka netur ima vaist inėlės) , bit ininkai deda a m o n i a k e suvi lgytą vatą , va lgomosios druskos košelę , sušlapintą cukraus (kandi) p lokš­telę, patr ina šviežiu s v o g ū n o laišku ar griežinėliu. N e g a l i m a trinti ra­barbaru , kurio rūgštis didina skausmą.

3. Pagalba nukentėjusiems gyvūnams. B i tyno sanitarai ežiai b ič ių n u o d a m s atsparūs . Jautriausi arkliai, m a ž i a u - galvijai, avys , p a u k š ­čiai. Apžiūr int bi tes , neleist ina, kad arti avilių pas irodytų svet imų ž m o n i ų ar gyvulių. Prieš darbą arkliai ar kiti gyvūnai pat raukiami per 50 m (ar toliau, uždaryt i ) nuo avilių. Sugelt i gyvūnai b laškosi (ypač jautrūs šunys) , ner imauja , pakyla k ū n o temperatūra . P r a d e d a šokinėti , viduriuoti . Ga l ima pagalba:

ant sugeltų vietų d e d a m a šalto vandens , 5 proc . acto rūgšties kompresa i ;

d u o d a m a gerti a lkohol io ; arkl iui/galvi jui p o 2 5 0 - 5 0 0 m l kas 1 - 2 vai . , smulk iems g y v ū n a m s - po 3 0 - 1 0 0 ml ;

į v e n ą le idžiama 1 proc . 1 ml dimedrol io arba tavegil io, 2 a m p u l . p ipol feno arba 2 ampul . Deksametazono 3 kartus per parą (Z. Solys, 2002) .

178

Bitininkystės terminai Abiotiniai faktoriai - bičių šeimą vei­

kiančių neorganinės aplinkos (pesticidai, radiacija, temperatūra ir kt.) sąlygų visuma.

Adaptacija - bičių ar jų šeimų prisi­taikymas prie pakitusios aplinkos. Pavyzdžiui, Suomijon įvežtos ita­lų rasės bitės ilgainiui prisitaikė (aklimatizavosi) prie atšiauresnių sąlygų.

Aerobiniai organizmai - organizmai, kuriems būtinas laisvasis deguo­nis, taip pat ir bitėms bei jų pe­rams.

Akarapidozė (akarozė) — invazinė su­augusių bičių liga: jos silpsta ir žūsta nuo pirmose krūtinės tra­chėjose besiveisiančių smulkių er-kučių Acarapis ivoodi.

Akelė = narvelis (skylutės koriuose). Aklimatizacija = adaptacija. Amebiazė - protoozinė suaugusių

bičių šalinimo organų (Malpigi-jaus) liga, kurią sukelia Malpigha-moeba mellifica.

Amilazė = diastazė - fermentas, ka-talizuojantis bitės virškinimo žar­noje krakmolo hidrolizę į papras­tesnius junginius.

Anabiozė - būsena, kai organizme nelieka matomų gyvybinių požy­mių. Tai nebūdinga bitėms, jų gy­vybiniai procesai žiemą tik sulėtė­ja; tai yra bitėms būdinga nevisiška anabiozė.

Angliavandeniai (cukrus) - organinių junginių grupė, apimanti papras­tus ir sudėtingus cukrus. Tai svar­biausias bičių maistas.

Antagonizmas - skirtingo amžiaus motinėlių biologinės veiklos priešingumas: bičių perų maitintojų ir perų, avilio bičių, vagilių ir kt. naikinimas rudenį.

„Apiakta" - tarptautinės bitininkų organizacijos informacinis žurna­las, leidžiamas nuo 1965 m. pen­kiomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis.

„Apimondia" - tarptautinė bitininkų organizacija, įkurta 1949 m. Ams­terdame, XIII tarptautiniame biti­ninkų kongrese. Lietuvos bitinin­kai priimti 1993.

Apiterapija - gydymas bičių produk­tais: nuodais, medumi, duonele.

A r a c h n o z ė s - invazinės suaugusių bičių ar jų perų ligos, kurias suke­lia parazitinės erkės (varoatozės, akarapidozės ir kt.).

A s k o s f e r o z ė - grybinė liga, kai vy­resni tranų ir bičių perai „sukal-kėja" nuo mikroskopinių grybelių hifų (Ascosphaera apis).

Aspergi l iozė - grybinė liga, kai bitės ir perai „suakmenėja" korių narveliuose nuo mikrosko­pinių grybelių hifų (Aspergillus flavus).

Austėja - sen. lietuvių deivė, bičių spietimo globėja.

Avilio bitės - iki 21 paros dirba avi­lyje įvairius darbus: maitina ler­vutes, perdirba nektarą į medų, saugo avilį ir kt.

Avilys - bičių buveinė, namelis su įdedamais ir išimamais rėmais.

179

B a k t e r i o z ė - i n f e k c i n ė b i č i ų l i g a , k u ­

r i ą s u k e l i a a u g a l i n ė s k i l m ė s m i k ­

r o o r g a n i z m a i ( b a k t e r i j o s ) .

Baltininkas = d r e v i n i n k a s - m e ­d ž i o k l i n ė s b i t i n i n k y s t ė s l a i k ų b i t i ­

n i n k a s .

Bedugnis avilys - v i e t o j s a n d a r a u s

a v i l i o d u g n o į t a i s y t a s v i e n g u b a s ,

d a ž n i a u d v i g u b a s t i n k l a s , p r o k u ­

r į b i t ė s n e p r a l e n d a , o š i u k š l e l ė s i r

e r k ė s i š k r e n t a .

Bičių antskrydis - n u k l y d i m a s į s v e ­t i m u s a v i l i u s , b ū d i n g i a u s i a s j a u ­

n o m s b i t ė m s p o p i r m ų j ų a p s i -

s k r a i d y m ų .

Bičių apsiskraidymas - m a s i n i s t r u m p a l a i k i s b i č i ų i š s k r i d i m a s i š

a v i l i o p a v a s a r į i š s i v a l y t i ( p a š a l i n t i

e k s k r e m e n t u s ) , v ė l i a u p a v i e n i s

b ū d i n g a s v i s o m s j a u n o m s

b i t ė m s .

Bičių ganykla - a p i e 2 0 0 0 h a s k r a i d y ­m o a p y l i n k ė . S k r a i d o m a n u o a v i ­

l i o a r b i t y n o f i z i š k a i p a j ė g i u i r

e k o n o m i š k a i n a u d i n g u n u o t o l i u .

Bičių bonitavimas - b i č i ų š e i m ų į v e r ­

t i n i m a s p a g a l p r o d u k t y v u m ą ,

s t i p r u m ą , a t s p a r u m ą ž i e m a i i r k i ­

t a s s a v y b e s , r a s i n i ų ( m o r f o l o g i ­

n i ų ) s t r a u b l e l i o i l g i o , k u b i t a l i n i o

i n d e k s o i r k t . p o ž y m i ų s t e b ė j i m a s

p e r m i k r o s k o p ą .

Bitė darbininkė - n a m i n i ų b i č i ų m o ­

t e r i š k a s i s ( d i p l o i d i n i s ) v a b z d y s ,

š e i m o j e a t l i e k a n t i s p a g r i n d i n i u s

a v i l i o b e i l a u k o d a r b u s .

Barčia - k e l i ų b i č i u l i ų b e n d r a v i m o

f o r m a s e n o v ė j e .

Bičių duonelė - b i č i ų s u r i n k t i , s u n e š ­

t i i r k o r i ų n a r v e l i u o s e s u r a u g i n t i

ž i e d a d u l k i ų n e š u l ė l i a i - b a l t y m i n ­

g a s b i č i ų m a i s t a s ( s i l o s a s ) .

Bičių išskridimas - s a v o a v i l i o p a l i ­

k i m a s s u s i d a r i u s n e p a l a n k i o m s

g y v e n t i s ą l y g o m s a r b a i š s k r i d i ­

m a s s u j a u n a b e s i r u o š i a n č i a p o ­

r u o t i s m o t i n ė l e , k a i l i z d e n e b ū n a

a t i d e n g t ų p e r ų .

Bičių kamuolys - s u s i s p i e t i m a s

t a r p k o r i ų ž i e m ą s i e k i a n t

p a l a i k y t i n e ž e m e s n ę k a i p 1 4 ° C

t e m p e r a t ū r ą .

Bičių linija - i š v i e n o s m o t i n ė l ė s k i ­

l u s i ų b i č i ų š e i m ų g r u p ė , i š p r a ­

d ž i ų v a d i n a m a k o k i u n o r s ( š e i ­

m o s ) n u m e r i u , v ė l i a u j a i

d u o d a m a s v a r d a s , p v z . ,

A u s t r i j o j e „ n i g r a " .

Bičių lizdas - a v i l i o d a l i s , k u r i o j e

a u g i n a m i b i č i ų p e r a i , l a i k o m a s

m a i s t a s . J į s u d a r o k o r i a i .

Bičių maistas - a n g l i a v a n d e n i a i ( n e k t a r o a r m e d a u s c u k r u s ) , b a l ­

t y m a i ( ž i e d a d u l k ė s , d u o n e l ė , p i e ­

n e l i s , k i t i b a l t y m i n i a i p a k a i t a l a i )

i r v a n d u o .

Bičių maitinimas (sen. - penėjimas) -m a i s t o p a p i l d y m a s į d e d a n t į l i z ­

d u s a t s a r g i n i ų k o r i ų s u m e d u m i

a r c u k r u m i ( c u k r a u s s i r u p u m a i -

t i n t u v ė s e ) .

Bičių motinėlės bonitavimas - i š a u ­

g i n t ų m o t i n ė l i ų v e r t i n i m a s p a g a l

r a s i n i u s p o ž y m i u s , m a s ę ( d a u g i a u

k a i p 1 8 0 m g ) i r d ė s l u m ą .

Bičių motinėlių žymėjimas - n u g a r ė l ė n u d a ž o m a p a g a l m e t u s s u t a r t a

s p a l v a a r b a p a k e r p a m a s v i e n a s i š

s p a r n e l i ų .

Bičių nuodai - b i č i ų g e l u o n i e s n u ­

o d ų l i a u k o s s e k r e t a s , į g e l i a n t n a u ­

d o j a m a s k a i p a p s i g y n i m o p r i e m o ­

n ė , o ž m o n i ų r e n k a m a s k a i p

v a i s t a s .

180

Bičių paketas - d ė ž u t ė s u v i e n a t i n ­

k l o ( v ė d i n a m ą j a ) s i e n e l e b i t ė m s

( 1 , 2 - 1 , 5 k g ) v e ž t i s u r ė m a i s a r

b e j ų .

Bičių perai - k o r i ų n a r v e l i u o s e e s a n ­t y s k i a u š i n ė l i a i , l e r v u t ė s i r l ė l i u ­

k ė s ( m o t i n ė l i ų - 1 6 , b i č i ų - 2 1 i r

t r a n ų - 2 4 p a r a s ) .

Bičių rasė - n a t ū r a l i o s a r d i r b t i n ė s

a t r a n k o s b ū d u s u s i f o r m a v u s i b i ­

č i ų š e i m ų g r u p ė ( p o p u l i a c i j a ) , k u ­

r i a i k o n k r e č i o m i s s ą l y g o m i s i š p l i ­

t i m o a r v e i s i m o a r e a l e b ū d i n g i

p a s t o v ū s p o ž y m i a i i r p a n a š i o s

b i o l o g i n ė s s a v y b ė s .

Bičių skyrimas pusiau - i š v i e n o s

s t i p r i o s š e i m o s s u d a r o m o s d v i ,

v i e n a i j ų d u o d a m a n a u j a m o t i n ė l ė .

Bičių šeima - b i o l o g i n i s v i e n e t a s , k u r į s u d a r o v a i s i n g a m o t i n ė l ė , k e ­

l i a s d e š i m t t ū k s t a n č i ų b i č i ų d a r b i ­

n i n k i ų i r d a u g e l i s t r a n ų ( o v a s a r ą

i r į v a i r i ų v y s t y m o s i f a z i ų p e r ų ) .

Bičių šokiai - ( f i z i n ė k o m u n i k a c i j a )

g r į ž u s i ų i š l a u k o l a n k u o l i ų s a v o ­

t i š k i b ė g i o j i m a i - i n f o r m a c i j a a p i e

s u r a s t o m a i s t o n u o t o l į , k r y p t į i r

k o k y b ę .

Bičių toksikozė - n e i n f e k c i n i s p e r ų i r

s u a u g u s i ų b i č i ų a p s i n u o d i j i m a s :

c h e m i n i s , ž i e d a d u l k i n i s , n e k t a r i -

n i s , l i p č i n i s i r k t .

Bičių vagiliavimas - s v e t i m ų b i č i ų

v e r ž i m a s i s į a v i l į m a i s t o i š n e š t i .

T a i p a t o l o g i n i s r e i š k i n y s , d a ž ­

n i a u s i a i a t s i r a n d a n t i s n e m e d u n e ­

š i o m e t u .

Bičiulis = b i t i n i n k a s - „ g i m i n y s t ė

p e r b i t e s " .

Bičiulystė - s e n a s p a p r o t y s t a r p k a i ­

m y n ų i r g i m i n i ų b e n d r a i l a i k y t i

b i t e s , t . y . b i č i u l i a u t i s .

Bitės - b i t i n i ų a n t š e i m i o b e n d r u o ­

m e n i n i ų v a b z d ž i ų g e n t i s ; š n e k a ­

m o j o j e k a l b o j e s u p r a n t a m o s k a i p

n a m i n ė s b i t ė s .

Bitė lankuolė = ž v a l g ė = i e š k o v ė -

s p e c i a l i o s g r u p ė s b i t ė , k i e k v i e n ą

d i e n ą s k r e n d a n t i i e š k o t i m a i s t o i r

a p i e j į š o k i a i s , s p e c i a l i a i s g a r s a i s

i r a t n e š t o m a i s t o k v a p u p r a n e š a n ­

t i k i t o m s b i t ė m s r i n k ė j o m s .

Bitė motinėlė - n a m i n i ų b i č i ų š e i m o s

v i s i š k a i i š s i v y s t ę s ( d i p l o i d i n i s )

v a b z d y s , d e d a n t i s n e v a i s i n g u s a r ­

b a a p v a i s i n t u s k i a u š i n ė l i u s .

Bitė rinkėja - v y r e s n i o a m ž i a u s ( p a ­

p r a s t a i d a u g i a u k a i p 2 1 p a r o s ) b i ­

t ė , k a s d i e n s k r e n d a n t i r i n k t i n e k ­

t a r o , v a n d e n s , ž i e d a d u l k i ų a r

d e r v ų b i č i ų p i k i u i .

Bitė vagilė - r i n k ė j a , b e t i š s v e t i m ų

a v i l i ų n e š a n t i m e d ų .

Bitės nešulėlis - b i t ė s d a r b i n i n k ė s

t r e č i o s p o r o s k o j ų b l a u z d o s į d u b i ­

m e s u r i n k t a s i r s u f o r m u o t a s

6 - 7 m g m a s ė s a u g a l ų ž i e d a d u l k i ų

( k i e k l e n g v e s n i s d e r v ų ) k a m u o l ė ­

l i s .

Bitininkystės kompleksas = f e r m a -

s t a m b u s b i t y n a s ( k o o p e r a t y v a s ) ,

t u r i n t i s s p e c i a l i z u o t a s t e c h n o l o g i ­

n e s l i n i j a s į v a i r i a i b i t i n i n k y s t ė s

p r o d u k c i j a i r i n k t i , p e r d i r b t i , f a ­

s u o t i i r r e a l i z u o t i .

Bitidė - s t a c i o n a r u s a r v e ž i o j a m a s

į r e n g i n y s a v i l i a m s s u b i t ė m i s l a i ­

k y t i .

Bičių tvorelė - ( g r o t e l ė s ) - m e t a l i n i s

a r p l a s t m a s i n i s l a k š t a s s u

4 , 1 - 4 , 2 m m s k e r s m e n s p l y š e l i a i s

b i t ė m s p r a l į s t i , n a u d o j a m a s m o t i ­

n ė l ė m s n e p r a l e i s t i a r t r a n g a u -

d ė m s g a m i n t i .

181

Bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia) -hidrofolinių šeimos vienmetis la­bai nektaringas augalas, sėjamas specialiai tik bitėms.

Bitinėlis = motinėlė - senovinis pa­vadinimas.

Bitiniai - plėviasparnių būrio geluo-ninių vabzdžių antšeimis, turintis aštuonias šeimas, pasaulyje turin­tis apie 20 000, Lietuvoje -400 vabzdžių rūšių.

Bitininkas - 1) žmogus, laikantis bi­tes; 2) paukštis - bičių kenkėjas (Merops apiaster).

Bitininkystė - mokslas apie bites (va­dovėlis); žemės ūkio (pagalbinė) šaka, laikanti ir veisianti namines bites produkcijai gauti ir entomo-filinių žemės ūkio augalų žie­dams apdulkinti.

Bitės mišrūnės = metisės - bitės, iš­sivysčiusios iš kiaušinėlių, ku­riuos motinėlė apvaisina kitos ra­sės tranų sėklelėmis.

Bitynas - vieta sode, miške ar kitoje vietoje su įrenginiais, aviliais bi­tėms laikyti.

Bityno pasas - bityno savininko do­kumentas, išduodamas veterinari­nės tarnybos specialisto nuolat žymėti bičių sveikatą ir bityno epizootinę būklę.

Bubilas - sen. lietuvių bičių dievas. Didžioji vaško kandis - ugniukų šei­

mos naktinis drugelis, kurio vikš­rai parazituoja ant senų vaško korių.

Diploidinis tranas - somatinėse (or­ganizmo) ląstelėse vietoj 16 turin­tis 32 chromosomas, t.y. kiekvie­noje ląstelėje yra po dvi homologines chromosomas (2n).

Dirbtinis medus - pramonės gamina­mas medus iš cukraus, jį inver-tuojant organinėmis rūgštimis.

Diskoidalinė padėtis - bitės rasinis požymis pagal sparno diskoidali-nio narelio taško padėtį: vietinių bičių = -, karnikos = +.

Dresavimas = viliojimas - bičių skatinamas kvepiančiu cukraus sirupu lankyti norimos rūšies au­galus, pavyzdžiui, raudonuosius dobilus.

Drevė - medyje išpuvusi skylė (uok­sas), kurioje apsigyvena paukš­čiai, bitės ir kiti gyvūnai. Anks­čiau žmonės įrengdavo dirbtines dreves.

Drevininkas = bartininkas, miško bi­tininkas, seniau versdavęsis me­daus kopinėjimu iš drevės.

Dūminė (rūklys) - metalinis dvigubo­mis sienelėmis cilindras su dum­plėmis ir dangteliu, kurio priekyje yra snapelis su anga dūmams iš­eiti. Vartojamas bitėms baidyti dirbant prie jų.

Ekologinė bitininkystė - bitininkavi-mas pažangiausiais metodais ne mažesniame kaip 2800 ha plote ekologiniuose miškuose ar ekolo­ginės žemdirbystės apylinkėse. Tai ateities bitininkystė.

Entomofilija (entomogamija) - augalų žiedų prisitaikymas kryžminiam apsidulkinimui padedant vabz­džiams.

Entomozės - invazinės suaugusių bičių ligos, kurias sukelia parazi­tiniai vabzdžiai (brauliozė ir kt.).

Erkėgaudė - žemas rėmelis, padeng­tas tinkleliu su 2-4 mm skersmens skylutėmis. Dedamas po rėmais

nuo korių nukrentančioms er­kėms surinkti.

Feromonai - gyvūnų egzokrininių liaukų sekretai, perduodantys in­formaciją tos pačios rūšies gyvū­nams. Pavyzdžiui, bičių „motini­nė medžiaga" ir kt.

Fitoncidai - augalinės kilmės lakios medžiagos, sulaikančios mikroor­ganizmų vystymąsi arba juos žu­dančios.

Fizocefaliozė - entomozinis suaugu­sių bičių silpimas ir žuvimas nuo jų pilveliuose besiveisiančių para­zitinių musių lervų.

Fotosintezė - organinių junginių su­sidarymas dėl šviesos (saulės) energijos poveikio.

Fruktozė - augalų monosacharidas (cukrus).

Genys - drevininkų prietaisas lipti į medį.

Gelbėjimosi motinėlė - iš lervutės bi­čių narvelyje išauginta motinėlė.

Genų inžinerija - atskirtas bitės lyti­nės ląstelės chromosomos genas pakeičiamas ir kaip transgenas (pakeistas) grąžinamas.

Genetinė perų yda - nepaveldimas perų margumas, atsirandantis dėl ilgesnio (giminingo) bičių motinė­lių poravimosi su tranais.

Girdykla - indas švariam vandeniui, kuris gali būti įrengiamas avilyje, bitidėje ar bityne, bitėms girdyti.

Gliukozė - augalų (medaus), vynuo­gių cukrus, monosacharidas.

Graižąs - rėmas su 8-10 cm aukščio sienelėmis, dedamas po avilio sto­gu arba aukštu (daugiaaukštyje avilyje) siekiant sudaryti erdvę virš lizdų rėmų arba po jais.

Gregarinozė - protozoinė suaugusių bičių virškinamojo trakto liga, ku­rią sukelia pirmuonys.

Gurbelis - bitės užpakalinės kojos blauzdos įdubimas žiedadulkėms arba bičių pikio dervoms sudėti.

Hafniozė - bakteriozinis suaugusių bi­čių silpimas (pavasarį) ir žuvimas.

Haploidas - organizmas, turintis viengubą chromosomų rinkinį ly­tinių ląstelių branduoliuose arba audinių ląstelėse. Pavyzdžiui, tra­nai turi 16 chromosomų.

Hemolimfa - bičių organizmo skystis, atliekantis dalį kraujo funkcijų.

Heterozė - augalų ir gyvūnų pirmo­sios kartos hibridų padidėjęs gy­vybingumas.

Imunitetas - aktyvus gyvūno atspa­rumas kenkėjui.

Indijos bitės - medunešių bičių gen­ties primityviosios rūšys, gyve­nančios miškų medžiuose.

Italijos bitės - Apeninų pusiasalio kilmės naminių bičių su geltonė-mis pilvelių segmentuose rasė.

Invertazė - fermentas, disacharidą (sacharozę) verčiantis į monosa­charidus (gliukozę ir fruktozę).

Kamanės - stambios, labai plaukuo­tos, mažomis galvomis, zvimbian­čios bendruomeninės laukinės bi­tės.

Kandi - žmogaus gaminama košelė iš medaus (1 dalis), cukraus pud­ros (4 dalys) ir trupučio vandens, naudojama anksti pavasarį bitėms maitinti arba vežant motinėlę nar­veliuose.

Katalazė - fermentas, skaidantis vandenilio peroksido (I I,(. ),) j vandenj i r deguonį.

182 18 I

K a u k a z i š k o s i o s bitės - Kaukazo kal­nų kilmės naminių bičių rasės, iš kurių geriausios pilkosios.

Keltukas = špateliukas - prietaisas bičių lervutėms iš korio narvelių į motinų lopšelius perkelti.

Korio narvelių at idengimas (atakiavi-

mas) - vaško dangtelių pašalini­mas (prieš medaus išsukimą) spe­cialiais peiliais, šukomis ar kitokiais prietaisais.

Korio įrėminimas - dirbtinio korio įtvirtinimas įvielintame rėme karštu velenėliu ar elektros srove.

Korio narvelis = a k e l ė .

Korys - kai kurių bičių rūšių paga­mintas vaško gaminys, sudarytas iš narvelių perams auginti, bitėms gyventi ir maistui laikyti.

Krainos = karnikos bitės - Alpių kalnų kilmės naminių bičių anks­tyvojo ir intensyvaus vystymosi bičių rasė.

Kritidiozė - protozoinis suaugusių bičių virškinamojo trakto sutriki­mas, kurį sukelia žiuželiniai pir­muonys.

Kubitalinis indeksas - bičių sparnų rasinis požymis: trečiojo kubitali-nio narelio trumpesnės kubitali-nės gyslelės atkarpos „a" su ilges­ne „b" procentinis santykis.

Kuproti perai - traninės šeimos po­žymis, kai bičių narvelių perai dengiami išgaubtai, kuriuose vys­tosi pustraniai (haploidai).

Laka - avilio lizdo priekinės sienos apačioje ar viršuje esanti anga (įvairaus ilgio) bitėms skraidyti.

L B S - Lietuvos bitininkų sąjunga, kaip savarankiška įkurta 1989 02 05.

Lankuolės, i e š k o v ė s = žvalgės - da­lis lauko bičių, kurios skraido ir ieško maisto, grįžusios avilyje in­formuoja kitas.

Leptomonozė - protozoinis suaugu­sių bičių virškinimo sutrikimas, kurį sukelia mikroskopinis viena­ląstis pirmuonis.

Lipazė - fermentas, pagreitinantis riebalų hidrolizę ar sintezę, skal­dantis vašką.

Lipčius - dažniausiai sifoninių ama­rų pro savo organizmą prafiltruo-tos ir biologiškai paveiktos lapuo­čių bei spygliuočių augalų cukringos sultys, iš kurių bitės pagamina lipčinį medų.

Lizdo skiriamoji = diafragma -medinė pertvarėlė lizdui nuo tuščios avilio dalies arba aukš­tams atskirti (daugiaaukščiuose aviliuose).

Magazinas (meduvė, antlizdis) - me­dinis graižąs pusrėmiams dėti, statomas virš lizdo medui laikyti, arba tolimesnė lizdo dalis.

M a i š a l i g ė - virusinė dengtų perų li­ga ir žuvimas nuo Moratovirus aetatulae.

Maitintuvė = penėtuvė - indelis, iš kurio cukraus sirupu (vandeniu) maitinamos bitės. Būna viršrėmi-nių ir diafragminių.

Mažasis v a š k o Ugniukas = mažoji vaško kandis - ugniukų šeimos naktinis drugelis, kurio vikšrai daugiausia parazituoja kamanių lizduose.

Medsukis - mašina medui iš ati­dengtų korių išsukti. Veikia išcen triniu principu, jame telpa 2-4 ir daugiau korių.

184

Medaus gurklelis (medaus pūslelė) -

naminių bičių, motinėlių ir tranų stemplės paplatėjimas (pilvelio priekyje) nektarui ir kitam skys­tam maistui nešti ar laikyti.

Medunešis = nešimas - surinkto nektaro ar žiedadulkių nešimas į avilius, tai yra bičių darbas, trun­kantis per vasarą.

Medus - naminių bičių surinktas žiedų bei lipčinis nektaras ir ko­riuose perdirbtas natūralus saldus bičių produktas: bitėms - pagrin­dinis maistas, žmogui - dietinis ar gydomasis produktas.

Melanozė - mikozinis senesnių bičių motinėlių kiaušidžių sutrikimas, kurį sukelia mikroskopiniai gry­beliai.

Meleozė - entomozinis pavienių bičių žuvimas nuo prisitvirtinusių ant bičių pilvelių vabzdžių vikšrų.

Mermitidozė - helmintozinė bičių li­ga nuo kai kurių dirvoje besivei-siančių kirmėlių lervų (vikšrų), patenkančių į bičių virškinamąjį traktą su vandeniu ar nektaru.

Mikozės - invazinės bičių ligos, su­keliamos grybelinių mikroorga­nizmų.

Morta - reiškinys, kai bičių mišrūnių šeimoje yra kelios su skirtingais rasiniais požymiais bičių formos (polimorfizmas). Tai smulkiausias vidurūšinis taksonas.

Motinėlės lopšel is - motinėlės narve­lio pradas iki tol, kol į jį padeda­mas kiaušinėlis.

Motinėlės narvelis = akelė - ištęstas ąžuolo gilės formos darinys, ku­riame vystosi motinėlės peras.

Motinėlės palyda - nepastovi, nuolat susidaranti aplink kiaušinėlius de­dančią motinėlę 7-13 ir daugiau galvelėmis nukreiptų į motinėlę jaunų bičių maitintojų grupelė.

Motinėlės poravimasis - reiškinys, kai bičių motinėlė ore susitinka su tranais ir priima jų sėkleles.

Motininė šeima - bičių šeima, iš ku­rios imamos jaunos lervutės veis­linėms motinėlėms auginti.

Nektaras (Olimpo dievų gėrimas) -

vandens ir cukraus mišinys, kurį išskiria žiedų (ar nežiedinės) nek-tarinės.

Nektariniai augalai = medingieji au­galai - grupė žiedinių augalų (Lietuvoje apie 750 rūšių), iš kurių bitės ir kiti vabzdžiai renka nekta­rą, žiedadulkes ir lipčių kaip šalu­tinį produktą.

Nektaringumas = medingumas - iš žiedo, augalo ar ploto (m 2 , ha) iš­skirto nektaro kiekis per žydėjimo laikotarpį.

Nozematozė - protozoinis suaugusių bičių silpimas ir žuvimas nuo per didelio viduriavimo (anksti pava­sarį), kurį sukelia mikrosporidija Nosema apis.

Nukleusas - laikina bičių šeimelė, skirta jaunai bičių motinėlei su­bręsti ir susiporuoti.

Palaikomasis m e d u n e š i s - toks me­dunešis, kurio pakanka tik pačių bičių gyvybei palaikyti, prekinė produkcija negalima.

Paralyžius - virusinė suaugusių bi­čių liga.

Partenogenezė - naujo organizmo (trano) vystymasis iš nepavaisinto kiaušinėlio.

185

Perų puviniai - b a k t e r i o z i n i s b ič ių

p e r ų ž u v i m a s n u o a m e r i k i n i o a r

e u r o p i n i o p u v i n i ų sukėlė jo (Bac. Larvae ar Str. plutoon).

Piematozė - 4 - 5 p a r ų l e r v u č i ų

a r a c h n o z i n i s ž u v i m a s n u o m i k r o ­

s k o p i n i ų a p v a l i ų e r k u č i ų .

Pienelis = b i č i ų p iene l i s - b ič ių d a r ­

b i n i n k i ų p r i e k i n i ų ž a n d ų i r ryk­

lės l i a u k ų b a l k š v a i g e l s v a s

m a i s t i n g a s t irštokas s k y s t i s , v a r ­

t o j a m a s j a u n o m s l e r v u t ė m s m a i ­

tinti , ž m o g u i - k a i p g y d o m a s i s

p r o d u k t a s .

Pikis = p r o p o l i s - b i č i ų s u r i n k t o s ir

p e r d i r b t o s m e d ž i ų p u m p u r ų der­

v o s : b ič ių n a u d o j a m o s į v a i r i e m s

b a l z a m a v i m a m s ; ž m o g a u s - k a i p

ž a l i a v a v a i s t a m s .

Peikena - į kaltą p a n a š u s į rankis

d r e v ė s a n g a i p a d i d i n t i , a v i l i a m s

ar l o v i a m s daryt i .

Poliploidija - c h r o m o s o m ų skaič iaus

p a d a u g ė j i m a s d u a r d a u g i a u kar­

t ų ląste l ių b r a n d u o l i u o s e . D i p l o i -

d i n i o t rano ląstelėse c h r o m o s o ­

m o s p a d v i g u b ė j a , bet b r a n d u o l i a i

nesidal i ja .

Polimorfizmas - r e i š k i n y s , kai toje

pačioje o r g a n i z m ų rūšyje y r a ke­

letas s k i r t i n g ų f o r m ų (daugia ly t i š -

k u m a s ) .

Populiacija - v i e n o s rūšies genet iš ­

k a i s k i r t i n g ų i n d i v i d ų g r u p ė .

Rekets iozė - v i r u s i n ė b ič ių h e m o -

l i m f o s (baltėjimo) l iga.

S a c h a r o z ė - c u k r u s , a u g a l ų l a p ų fo­

t o s i n t e z ė s p r o d u k t a s .

Senotoiniozė - e n t o m o z i n i s p a v i e n i ų

b i č i ų s i l p i m a s i r ž u v i m a s n u o bi­

tės krūtinėje b e s i v e i s i a n č i ų p a r a ­

z i t inės m u s ė s l e r v ų .

Septicemija - bakterinis s u a u g u s i ų bi

č ių ž u v i m a s nykstant hemol imfai .

Spieč ius - b i č i ų š e i m o s dal is , i šspie-

tusi i r a p s i g y v e n u s i atskirai su

mot inėle .

Spietiminė motinėlė - v a s a r ą iš s p i e

t i m i n i ų n a r v e l i ų išs ir i tusi m o t i ­

nė lė .

Spietinė - d ė ž u t ė (rykas) b ič ių spie­

čiui s u s e m t i ir gabent i .

Šeima auklė - stipri ve is l inė š e i m a ,

i šmait inant i d u o t a s a u g i n t i b i č i ų

m o t i n ė l i ų lervutes .

Tarzalinis indeksas - b ič ių rasinis

p o ž y m i s : trečios p o r o s kojos lete­

nėlės p i r m o j o nare l io ( m e t a t a r z u -

so) p l o č i o ir i lg io p r o c e n t i n i s san­

tykis .

Termokamera - d ė ž ė su m e t a l i n i o

t inklo kasete b i t ė m s supi l t i i r s u ­

kant is kait inti (46^48°C), k a d atsi­

skirtų v a r o a t o z ė s erkės .

Tėvinė šeima - ve is l inė b i č i ų š e i m a

t r a n a m s augint i .

Tranas - n a m i n i ų b ič ių š e i m o s h a p -

loidinis (16 c h r o m o s o m ų ) v y r i š ­

k a s v a b z d y s .

Trangaudė - ant lakos t v i r t i n a m a s

prietaisas su bit ine tvore le iš-

s k r e n d a n t i e m s ar g r į ž t a n t i e m s

t r a n a m s sur inkt i bei spieč iančia i

mot inė le i sula ikyt i .

Traninė bitė - bitė, gal int i dėt i n e a p ­

v a i s i n t u s k iauš inė l ius .

Traninė motinėlė - n e v a i s i n g a m o t i ­

nė lė , į b i č i ų n a r v e l i u s d e d a n t i n e ­

a p v a i s i n t u s k iauš inė l ius .

Traninė še ima - š e i m a su t raninė

m o t i n ė l e (ar t r a n i n ė m i s b i tėmis) ,

neturint i b i t inių p e r ų .

Tropilalapsozė - i n v a z i n ė s u a u g u s i ų

b ič ių l iga , k u r i ą s u k e l i a m i k r o s k o -

186

p i n ė s e r k u t ė s , p a r a z i t u o j a n č i o s

n e d e n g t u o s e p e r u o s e .

Tulelė - d e n g t a m o t i n o s akelė . Ter­

m i n ą p i r m a s i s p a s i ū l ė M . Stanke­

v i č i u s (1921) .

Varoatozė - a r a c h n o z i n ė d e n g t ų p e ­

rų ir s u a u g u s i ų b i č i ų paraz i t inė li­

g a , k u r i ą s u k e l i a e r k ė Varroa ja-cobsoni.

Vabzdžiadulka = entomofi l i ja .

V a š k a s - j a u n ų b i č i ų v a š k o l i a u k ų

i š s k y r o s , n a u d o j a m o s k o r i a m s

a r m e d a u s n a r v e l i a m s

u ž d e n g t i .

V a š k o iš lydos - l ikut is , k u r i s l ieka

i š l y d ž i u s v a š k o ž a l i a v ą (kor ius ,

v a š k y n u s ) .

V a š k o i š s p a u d o s - a t l iekos , g a u t o s

i š s p a u d u s v a š k y n u s s l ė g t u v ė m i s .

Vaškynai - įva i r iaus i v a š k o , k o r i ų ,

d a n g t e l i ų trupinia i .

Velenėlis (pentinas) - pr ie ta isas d i rb­

t in iams k o r i a m s pr ie v i e l u č i ų pr i ­

l y d y t i .

Vidurio Europos = V i d u r i o Rusi jos

bitė (Apis mellifica) - labiausia i pa­

pl i tusi (buvo) t a m s e s n i ų n a m i n i ų

b i č i ų rasė. L ie tuvoje j i v a d i n a m a

v ie t ine bite.

Vilkas = b ič ių v i l k a s (filantas) = p a ­

v i e n i ų u r v i n i ų v a p s v ų š e i m o s bi­

čių p a r a z i t a s , k u r i o pate lės s a v o

g e l u o n i m i s para l iž iuoja b i tes ir

mai t ina jomis s a v o l e r v u t e s .

Zoofilija - a u g a l ų ž i e d ų a p d u l k i n i ­

m a s g y v ū n a i s ( v a b z d ž i a i s , p a u k š ­

čiais ir kt.).

Žiedadulkė - ž i e d i n i ų a u g a l ų m i k r o -

spora , lyt inė ląstelė.

Žiedadulkių rinktuvė - pr ieta isas ž ie­

d a d u l k i ų n e š u l ė l i a m s n u o b ič ių

kojel ių n u b r a u k t i ir j o m s surinkti .

1

L i t e r a t ū r a

Balžekas J., Laurenčikas A. Bitininkai mėgėjai. V., 1971. 44 p. Balžekas J. Bičių ūkis ir jo perpektyvos. V., 1978.147 p. Balžekas J. Įvairių bičių veislių ir pirmos kartos mišrūnių morfologiniai požy­

miai IIŽemdirbystė T. 42. Bitininkystė. V., 1995. P. 82-87. Bitininko žinynas / Sud. J. Balžekas. Vv 1987, 380 p. Hedtke C. Wldbienem. Berlin, 1994.128 S. Hüsing J. O., Nitschmann J. Lexikon der Bienenkunde. Leipzig., 1987. 399 S. Karosas P. Bitininkystė kiekvienam. K., 2000. P. 76. Kriščiūnas J. Bitininkystė. K., 1933, 676 р., V., 1967. 663 p.

Lekevičius E. Adaptacija //Ekologijos sąvokos. K., 1992. P. 253-308. Musteikis A. Bičių ūkis. V., 1943.183 p. Pečkaitis J. Bitininkas. Tilžė, 1921.104 p. Piškinaitė-Kazlauskienė L. Bitininkystė Lietuvoje. V, 1995.175 p. Pileckis S. Globokime naudinguosius vabzdžius. V., 1982.159 p. Rančelis V. Populiacijų ir evoliucinė genetika // Genetika. V., 1986. P.

134-150. Stankevičius M. Apie bites. V.-K., 1921. 68 p. Straigis J. Bitininko pradžiamokslis. V., 1993.184 p. Straigis J. Bitininkystė. V., 1994. 206 p. Straigis J. Mūsų bitininkavimo metodai. K., 1995. 48 p. Straigis J., Amšiejus A. Lipčiaus tiekėjas ir skruzdėlės. LŽŪA, 2002. 28 p. Schweissheimer W. Honig: Indikator für Umweltverschmutzung. GuK.C.

1979/20. S. 14. Zander E. Der Bau der Biene. Stuttgart, 1922. 235 S. Zeiler C. 300 Ratschläge für den Freizeit-Imker. Leipzig, 1986. 131 S. Алпатов В. Породы медоносной пчелы. M., 1948. 184 с.

Батлер К. Дж. Мир медоносной пчелы. М., 1980. 231 с.

Пчеловодство / Редкол: Г. Д. Билаш, А. Н. Бурмистров, В. Г. Гребцова и др.

М.: Сов. Энциклопедия, 1991. 511 с.

Черебко Ю. А. Приусадебное хозяйство. М.: Пчеловодство, 2001. 368 с.

188

Turinys

Į v a d a s 5

Iš k u r tos bitės 6

BITINIAI 7

S O L I T A R I N Ė S BITĖS 8

B E N D R U O M E N I N Ė S BITĖS 10

BITINIAI D I R B T I N Ė S E L I Z D A V I E T Ė S E 16

P R I M I T Y V I O S M E D U N E Š Ė S BITĖS 19

TIKROSIOS M E D A U S G A M I N T O J O S 2 0

K A I P B I T I N I N K A V O M Ū S Ų P I R M T A K A I 2 5

P O K A R I O B I T I N I N K Y S T Ė 3 0

K a s gali bi t ininkauti 31

N u o k o p r a d ė t i 3 3

A V I L Y S 35

V I E T A BITĖMS 40

K a i p įsigyti bičių 41 N A T Ū R A L Ū S S P I E Č I A I 4 2 D I R B T I N I A I S P I E Č I A I 45 BIČIŲ ŠEIMOS P I R K I M A S 46

K a i p bitės g y v e n a 4 7 BIČIŲ Š E I M A - BIOLOGINIS V I E N E T A S 47

BIČIŲ ŠEIMOS N A R I A I 4 8

BITĖS K Ū N O S A N D A R A 5 0 BIČIŲ V Y S T Y M A S I S 57

BIČIŲ ŠEIMOS M E T A I 60

B i č i ų lizdas 68 D I R B T I N I A I KORIAI 71

B i č i ų m a i s t a s 73 M A I S T O V I R Š K I N I M A S 76

189

Medingieji augala i 77

L I P Č I N I A I M E D U N E Š I A I 8 2

K Ą P R A D E D A N T Y S I S B I T I N I N K A U T I

G A L Ė T Ų A U G I N T I 8 3

S Ė J O M A I N O S 8 6

B I T Ė S - A G R O T E C H N I K O S P R I E M O N Ė 88

Bičių pr iež iūra s t a n d a r t i n i a m e avilyje 90

K A I P A P Ž I Ū R Ė T I B I T E S 9 0

R U D E N I N I S R Ū P E S T I S 9 3

K Ą V E I K T I Ž I E M Ą 9 7

K A I P G A M I N A M A S V A Š K A S 9 9

P A V A S A R I S P R I E A V I L I Ų 102

P A V A S A R I N I S L I Z D Ų T I K R I N I M A S 104

K I T I L I Z D Ų P L Ė T I M O B Ū D A I 105

K A I P I Š V E N G T I S P I E T I M O 108

K Ą D A R Y T I U Ž D Ė J U S M A G A Z I N U S 110

B I Č I Ų V E Ž I M A S 111

B I Č I Ų P E R K Ė L I M A S I R S U J U N G I M A S 112

V E I S L I N I N K Y S T Ė S D A R B A S B I T I N I N K O

M Ė G Ė J O B I T Y N E 115

B I Č I Ų M O T I N Ė L I Ų K E I T I M O B Ū D A I 118

M O T I N Ė L I Ų Ž E N K L I N I M A S 124

K u o bitės s e r g a 125

B I Č I Ų A P S A U G A N U O P E S T I C I D Ų IR V A G I L I Ų . . . . 131

K.ą gali bičių seimą 133

M E D U S - M A I S T A S AR V A I S T A S ? 134

M E D A U S P A R U O Š I M A S 136

B I Č I Ų P I K I S N E TIK B I T Ė M S R E I K A L I N G A S 138

2 - 6 K I L O G R A M A I Ž I E D A D U L K I Ų 140

B R A N G I A U S I P R O D U K T A I 142

Ž i n o m i pasaul io bit ininkai 143

190

B i t i n i n k a v i m o b ū d a i B I T I N I N K A V I M A S S P I E Č I A I S

B I T I N I N K A V I M A S K E L M I N I U O S E A V I L I U O S E .

A V I L Y S „ L I E P A "

J O N O K R I Š Č I Ū N O B I T I N I N K A V I M A S

B I T I N I N K A V I M A S D A U G I A A U K Š Č I U O S E

A V I L I U O S E B I T I N I N K A V I M A S D V I A U K Š Č I U O S E A V I L I U O S E

V I E N K A R T I N I S Ž I E M O J U S I Ų M O T I N Ė L I Ų

P A D Ė J Ė J Ų P A N A U D O J I M A S

B I T I N I N K A V I M A S Š I L D O M O J E B I T I D Ė J E

B I T Ė S Š I L T N A M I U O S E

Ekologinio bi t in inkavimo s a m p r a t a

S a v i s a u g a , p i r m o j i p a g a l b a

Bi t ininkystės t e r m i n a i

L i t e r a t ū r a

.150

.150

.151

.152

.156

.161

.163

.164

.165

.169

.171

.177

.179

.188

Straigis, Just inas st27i Mėgėj iškoj i bi t ininkystė / Justinas Straigis - Vi lnius :

M a r g i raštai , 2002. - 192 p.: iliustr. Bibliogr.: p. 188 ISBN 9986-09-240-X

K n y g a s k i r t a p r a d e d a n t i e s i e m s b i t i n i n k a u t i , b e t j a m e n a u d i n g ų p a t a r i m ų r a s i r j a u s e n i a i b i t i n i n k a u j a n t y s , i r s t u d e n t a i , i r m o k s l e i v i a i , ž o d ž i u , v i s i , k u r i e m s į d o m u s b i č i ų g y v e n i m a s .

UDK 638.1

Justinas Straigis

Mėgėj iškoj i bi t ininkystė

R e d a k t o r ė Genovaitė Savickienė Dail ininkas Alfonsas Zvilius

S L 3 1 9 . 2 0 0 2 0 8 0 2 . 1 2 sp.l . Tir. 2 0 0 0 e g z . U ž s a k y m a s L e i d y k l a „ M a r g i r a š t a i " , L a i s v ė s pr . 6 0 , L T - 2 0 5 6 Vilnius . S p a u s d i n o a k c i n ė b e n d r o v ė „ S p a u d a " , L a i s v ė s pr . 6 0 , L T - 2 0 1 9 Vilnius. K a i n a s u t a r t i n ė