Kaip atsirado em

Sudar ir pareng Norbertas Vlius

Lietuvi etiologins sakms

Skaitmeninta i knygos: Kaip atsirado em. Lietuvi etiologins sakms.

Sudar ir pareng Norbertas Vlius. Vilnius: Vaga, 1986.

ISBN 978-5-430-06045-9

Krinys suskaitmenintas vykdant ES struktrini fond remiam projekt Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (58 kl.) mokini esmini kompetencij ugdymas, 2012

http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/

TuriNyS

i. DANGuS ir EM1. Saul, mnulis ir em . . . . . . . . . . . . . .102. Nukalta saul . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .103. Nalait ant mnulio . . . . . . . . . . . . . . . .114. Paaipn ant mnesio . . . . . . . . . . . . . .115. Moteris su niais . . . . . . . . . . . . . . . . . .126. Kainas ir Abelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .127. Kardickas ant mnesio . . . . . . . . . . . . . .138. Grulo ratai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .149. Sietynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1510. Pauki kelias . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1511. Kaip atsirado em . . . . . . . . . . . . . . . .1512. Kodl em nelygi . . . . . . . . . . . . . . . . .1713. Velni balos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1814. Kalnai, pelks ir upeliai . . . . . . . . . . . . .1815. enklinti akmenys . . . . . . . . . . . . . . . . .1916. Spjudo seils . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2017. Kodl akmenys nebeauga . . . . . . . . . . .2018. Vaivorykt . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2119. Nojaus statins lankas . . . . . . . . . . . . . .2120. Vjas, lietus ir saul . . . . . . . . . . . . . . .2121. Lietus per ienapjt . . . . . . . . . . . . . . .22

ii. MOGuS22. mogaus sukrimas . . . . . . . . . . . . . . . .2323. mogaus ligos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2324. Ievos sukrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2525. Nevienodos moterys . . . . . . . . . . . . . . .2626. Nag kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2627. Vyr barzda ir sai . . . . . . . . . . . . . . . .2728. Vyro ir moters teis . . . . . . . . . . . . . . . .2729. Kodl moterys neturi laiko . . . . . . . . . .2930. Gimdymo kanios . . . . . . . . . . . . . . . . .3031. Kodl vaikai ilgai nevaikioja . . . . . . . .3132. Bobos ir velnio giminingumas . . . . . . . .3133. Ponai ir muikai . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3234. lkt kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3435. Sukeistos pareigos . . . . . . . . . . . . . . . . .3436. Velnio mogus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3537. mogaus metai . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3538. Mirties prieastis . . . . . . . . . . . . . . . . . .3839. Kodl mons neino mirties laiko . . . .3840. Kodl nra soties . . . . . . . . . . . . . . . . . .3941. Senelis moko mones darb . . . . . . . . .4042. Geleies suvirinimas . . . . . . . . . . . . . . .4143. Velnio ir Dievo padargai . . . . . . . . . . . .4244. Padovanotas pjautuvas . . . . . . . . . . . . .4345. vento Jurgio pda . . . . . . . . . . . . . . . .44

46. Tinginys ir darbti mergait . . . . . . . . .4447. Dvasinink paios . . . . . . . . . . . . . . . . .4548. Kodl luostoma burna . . . . . . . . . . . . .4649. Sumaiytos kalbos . . . . . . . . . . . . . . . . .4750. vairi kalb ir tikjim kilm . . . . . . . .48

iii. GyVuLiAi ir VryS51. Velnio banda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4952. Arkli kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5053. Arkliu paverstas ponas . . . . . . . . . . . . .5154. Apgautas arklys . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5155. Arklio kojos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5256. Kodl arklys vis alkanas . . . . . . . . . . . .5357. Arklys ir jautis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5458. uns tarnyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5559. Molin uns koja . . . . . . . . . . . . . . . . . .5760. uns paadai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5761. uns laikas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5862. uns ir kats nesantaika . . . . . . . . . . . .5863. Kodl uo loja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5964. uns balsas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6065. Pipirai i Prs . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6066. uo ir kikis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6167. Kai kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6168. Kats poteriai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .62

69. Kodl kat padus prausias . . . . . . . . . .6270. Kodl okos laksto per tvoras . . . . . . . .6371. Avino ragai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6472. Asilo ausys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6473. Asilas ir saul . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6574. Mekos kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6675. Velnio krinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6676. Vilkas su velnio plaukais . . . . . . . . . . . .6777. Vilko nasrai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6878. Vilko bajorysts dokumentai . . . . . . . . .6979. Vovers uodega . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7080. Kikio akys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7181. Kikio lpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7182. mogaus protas . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7283. Eio spygliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7384. Eys ir saul . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7385. Nubaustas broludys . . . . . . . . . . . . . . .7486. Kodl kurmis aklas . . . . . . . . . . . . . . . .7487. Nubaustas kurmis . . . . . . . . . . . . . . . . .7588. Kurmio kojos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7689. iknosparnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .77

iV. PAuKiAi90. Pauki karaliaus rinkimai. . . . . . . . . .7891. Kodl pelda dien nemato . . . . . . . . . .79

92. Akla pelda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8093. Peldos akys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8094. Kodl gegut pati neperi . . . . . . . . . . . .8195. Kugai ir gegu . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8296. Nubausta karaliaus dukt . . . . . . . . . . .8397. Geguts kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8398. Nals rauda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8499. Prakeikta dukt . . . . . . . . . . . . . . . . . . .84100. Geguts pyktis . . . . . . . . . . . . . . . . . . .86101. Nekantri boba . . . . . . . . . . . . . . . . . . .86102. Melags moteriks . . . . . . . . . . . . . . .87103. Juodasis gandras . . . . . . . . . . . . . . . . .88104. Povas velnio pauktis . . . . . . . . . . . .88105. Puoni pora . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .88106. Kodl povas nevalgomas . . . . . . . . . . .89107. Kalakuto ivaizda . . . . . . . . . . . . . . . . .89108. Ponas kalakutas . . . . . . . . . . . . . . . .90109. Kregds kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . .91110. Skrajn kregd . . . . . . . . . . . . . . . . .91111. Kregds lizdas . . . . . . . . . . . . . . . . . .92112. Blezdinga ugnies parneja . . . . . . .92113. Kregds ir vieversio ginas . . . . . . . .94114. Vieversys ir rup . . . . . . . . . . . . . . .94115. Vieversys artojo pauktelis . . . . . . . .95116. Vieversio kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . .95

117. Laktingalos plunksnos . . . . . . . . . . . .96118. Nalait laktut . . . . . . . . . . . . . . . . .97119. Kodl kurapkos raibos . . . . . . . . . . . . .97120. Balandio snapas . . . . . . . . . . . . . . . . .98121. Karvelis be tulies . . . . . . . . . . . . . . . .98122. Karvelio lizdas . . . . . . . . . . . . . . . . . . .99123. Sjikas prao lietaus . . . . . . . . . . . . . .99124. Nubaustas krunkoius . . . . . . . . . . . .100125. Kodl tilvikas be uodegos . . . . . . . . .100126. iknosparnis, varnalktis ir tilvikas 101127. Margojo dagillio plunksnos . . . . . . .102128. Kodl genys margas. . . . . . . . . . . . . .103129. Genys kalvis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .103130. Meleta velnio piemen . . . . . . . . . .105131. virblio mokslas . . . . . . . . . . . . . . . .105132. Volungs ir putpels mainai . . . . . . .106133. Tutlio ir griels balsai . . . . . . . . . . .106134. ved unys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .107135. Tingin pemp . . . . . . . . . . . . . . . . . .108136. Skruzds ir varno ginas . . . . . . . . . .108

V. uVyS, rOPLiAi, VABZDiAi137. uv sparniukai . . . . . . . . . . . . . . . . .109138. Pagyrn uvis . . . . . . . . . . . . . . . . . .109139. Lydys uv karalius . . . . . . . . . . . . .110

140. Lydekos pyktis . . . . . . . . . . . . . . . . . .111141. Eerio dygliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . .112142. Plekns snukis . . . . . . . . . . . . . . . . .112143. Vienaons uvys . . . . . . . . . . . . . . . .113144. uvys ir vys . . . . . . . . . . . . . . . . . .114145. Vio akys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .114146. Vio malnas . . . . . . . . . . . . . . . . . .115147. Apynys ir vys . . . . . . . . . . . . . . . . .116148. Varls snukis . . . . . . . . . . . . . . . . . . .116149. Nubausta varl . . . . . . . . . . . . . . . . .117150. Varli kraujas. . . . . . . . . . . . . . . . . . .118151. Skundikas voras. . . . . . . . . . . . . . . . .118152. Voras ir skruzdl . . . . . . . . . . . . . . .119153. Vlys, voras ir bit . . . . . . . . . . . . . .120154. Slieko pirlybos tkstantkojei . . . . . .122155. Gyvat . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .123156. Kieno kraujas gardiausias . . . . . . . .123157. Mainai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .125158. Bits ginklas . . . . . . . . . . . . . . . . . . .126159. Muss nuopelnai mogui . . . . . . . . . .126160. Uod ir blus kilm . . . . . . . . . . . . . .127

Vi. MEDiAi, JAVAi, GLS161. Medi kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . .128162. Gailestingi mediai . . . . . . . . . . . . . .128

163. Aklas uosis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .129164. Kodl alksnis raudonas . . . . . . . . . . .130165. Persigandusi epu . . . . . . . . . . . . . .130166. Kodl epu dreba . . . . . . . . . . . . . . .131167. Minktaird epu . . . . . . . . . . . . . .131168. Lazdynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .132169. Lidintys berai . . . . . . . . . . . . . . . . .132170. Rugi varpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . .132171. Avia ir mieis . . . . . . . . . . . . . . . . . .133172. Rugys, mieis ir avia . . . . . . . . . . . .133173. Linai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .134174. Negailestingi dobilai . . . . . . . . . . . . .134175. Neumirtuol . . . . . . . . . . . . . . . . . .135176. ibuokls neapykanta . . . . . . . . . . . .135177. ol nuo gyvats . . . . . . . . . . . . . . . .136178. Imbiero aknis . . . . . . . . . . . . . . . . . .136179. Gryb kilm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .137180. Gryb spalva . . . . . . . . . . . . . . . . . . .137181. Degtins prigimtis . . . . . . . . . . . . . . .138182. Tabakas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .139183. Tabakas ir papirosai . . . . . . . . . . . . .140

10

i. DANGuS ir EM

1. SAuL, MNuLiS ir EM

Gyveno danguje Saul ir Mnulis. Jie turjo dukrel em, kuri labai myljo. Kart jie susi-pyko. Tada Saul nutar, kad ji viena saugos em. Bet Mnulis nesutiko ir padav j teism. Teisjas Perknas byl isprend itaip: Saul, kaipo motina, emel saugos dien, o Mnulis tvelis nakt; jam dar pads jo sesels vaigds.

Nuo to laiko saul vieia tik dien, o mnulis ir vaigds tik nakt.

2. NuKALTA SAuL

Senais laikais gyveno mogus kalvis. Tada buvo visur tamsu, naktis ir naktis. Tai is kalvis nutar nukalti saul. Pams blizgani gele, kal kal ir nukal per eerius metus. Tada, ulips ant auk-iausios trobos, met j dang.

Ir iki ios dienos ji ten tebestovi.

11

3. NALAiT ANT MNuLiO

Kai kam atrodo, kad kaip tos dms ant mnulio, tai mergait nea vanden.

Sako, kad kadaise toj mergait buvo nalait. Pamot j vis siunt darbus. Skriausdavo, mu-davo. Ta pamot buvo ragana. Kart ji nusiunt j vandenio neti. Upykusi prakeik ir nusiunt mnul. Ji su naiais, su kibirais ir atsiradusi ant mnulio.

4. PAAiPN ANT MNESiO

Viena mergait jo vandens. Buvo jau vakaras, ir viet mnuo. Ji beeidama ukliuvo ir nusimu koj. Supykusi sako:

viesk, jei vieti, o dabar tai mano upakalis daugiau vieia.

Mnuo labai sieid, pakl j nuo ems ir per-kor su visais naiais per save.

Ir dabar dar ji tenai matosi.

12

5. MOTEriS Su NiAiS

Ant mnesio tai boba stovi isiktusi su vande-nio niais. Mat kai ponas dievas, sukrs mones, jo per pasaul, tai uklydo ir mnes. O ten mat tokie dideli kalnai, kad dievas pavargo ir atsisdo pasilst. Tuo laiku ujo boba su vandenio niais ir eina pro al. Ponas dievas ir prao:

Bobutl, duok atsigert, labai troku.O boba kaip boba ne tik kad nedav gert, bet

pradjo dar rkt: Kas a tau tarnait ar kas?! Neiosiu a ia

visiems vanden! Gali gert i ulinio! Paslgoiai visi ikt ijo.

Dievas tada tik peregnojo ir nujo, o ta boba kaip stovjo isiktus su niais, tai taip ir atliko.

Utat ji stovi ir dabar ir stovs lig teismo dienos.

6. KAiNAS ir ABELiS

Sen senovje gan du broliai avis. Vieno vardas buvo Kainas, o kito Abelis. Jie vien kart susipyko. Tada pam Kainas ir umu Abel. Gro Kainas su banda avi namo, o tvas klausia:

13

Kur yra Abelis?Kainas atsak: A umuiau.Tada tvas prakeik sn ir pasak: Kad tu po mirties neiotum savo brol ant pei

po mnul!Utai ant mnulio ir dabar matosi tamss enklai.

7. KArDicKAS ANT MNESiO

Velnias paddavo Kardickui visus darbus nudirbti jis norjo Kardick pas save pasiimti. Kar-dickas uduodavo velniui labai sunkius darbus jis vis tiek padirbdavo.

Pritrko darb Kardickas, velnias pam j ir ne. Kardickas m giedoti vent giesm:

Karaliene maloninga,Kalvarijoj stebuklinga

Velnias met Kardick ir jis pasikor ant mne-sio.

Ir iandien Kardickas iri nuo mnesio mones.

14

8. GruLO rATAi

Seniai, labai seniai emj buvo labai didel sausra idivo visas vanduo. mons nebetu-rjo ko atsigerti. Vien nakt i nam ijo mergik su samiuku vandens savo serganiai motinai par-neti. jo jo, nuvargo ir atsigulusi umigo. Atsi-budusi mato samiukas pilnas vandens. Ji t van-den norjo neti motinai tekina lk ir ukliuvo u uniuko. uniukas gailiai sucyp, ir mergikei pagailo jo pagird vandeniu. O kai mergik pam sam-iuk, tas i medinio pavirto sidabrin. Mergik parne vandens ir padav motinai, o motina sako:

A jau greit mirsiu, gerk tu pati.Tuo tarpu trob jo pakeleivis mogus ir

papra atsigerti. Mergik dav jam atsigerti, pati negrusi. Samtelyje rados septyni dideli deimantai, i j pasipyl skaidrus vanduo. Tie deimantai pakilo vir, dang, ir pavirto vaigdynu.

Dabar t vaigdyn vadina Samteliu, arba Gr-ulio ratais.

15

9. SiETyNAS

Vien kart Marija sijojo miltus. Marijai ijus laukan, velnias lk vid ir pavog sietel. Sugr-usi Marija, neradusi sietelio, pradjo visur jo ie-koti ir atrado sulankstyt po lov. Tada Marija sie-tel stat dang, ir iki ios dienos tas sietelis yra danguje, vadinamas Sietynu.

10. PAuKi KELiAS

Ruden ant dangaus atsiranda viesi juosta. Tai Pauki Keliu vadinasi. Jie, kai nakt lekia u mari, labai neregi. Tai dievas padar, kad jiem bt viesu. Ruden ita viesa regt ant dangaus.

11. KAiP ATSirADO EM

Nebuvo nieko, tik vanduo. Tais vandenimis yrsi maas laivelis, kuriame sdjo dievas, o velnias yr. Pagaliau juodu nutar pasilsti, tiktai nra kur. Tada ir sako dievas velniui:

Nerkis dugn ir ikelk i ten sauj emi.

16

Velnias murkt gelm. Po valandos ikilo, atgniau kumt, o ten nieko vanduo visk buvo iplovs i delno. Murkteljo kit kart vl nieko. Murkteljo trei kart. kart dievas apirjo velnio platak, pirtus. Tik po nagais buvo nei-plauta truputlis dumblo. Dievas ikrapt velnio panages, sulipd i t trupinli grumstel ir, pada-rs ma salelyt, padjo j ant vandens. Prie jos prisiyr su laiveliu. Dievas ilipo ant salels, atsi-gul ir umigo. O velnias miegoti negali. Kaip ia nusikraius tuo dievu, vis galvojo jisai. Tada jau vienas likt viepaiu pasaulyje. Ir nutar diev pri-girdyti. Nutvrs j miegant, m tempti prie kranto u koj. Bet krantas vis tolyn ir tolyn slenka. Tada velnias m tempti prieingon pusn kit krant. Bet ir tasai tolo ir pltsi. Taip venias ts miegant diev u koj po sal ir pagaliau pastebjo, kad sala jau nebe sala, o be galo be krato didelis ems plotas. Pagaliau nubudo dievas ir, pamats velnio piktus kslus, nugramzdino j pragaran, o emn praleido gyventi mog.

17

12. KODL EM NELyGi

Pradioje pasaulio nebuvo nei ems, nei sau-ls, nebuvo nieko, tiktai vien vanduo. Ant t van-den viepatavo du dievu. Pirmasis dievas buvo vyresnis ir galingesnis u antrj. Pirmasis dievas inojo, jog ant dugno t vanden yra truputis ems. Todl pasiunt antrj diev, idant tas atnet jam t em. Antrasis dievas buvo neugandintas, kadangi jis, kaipo jaunesnysis, turi tarnauti pirmajam dievui. Todl nujo ir, surads t em, i pykio suvalg didesnij dal, o dievui parne visai maai. Pirma-sis dievas pam t em ir pradjo barstyti. Ant vandens. em m brinkti ir stiprti. Tuo paiu laiku pradjo brinkti suvalgytoji em antrojo dievo viduriuose. is i skausmo pradjo bgioti po vis em ir vemti be jokios tvarkos. Kurioje vietoje daug ivm, tenai pradjo augti dideli kalnai, o kur maiau tenai maesni kalneliai, o kur visai nevm ten em pasiliko lygi.

I tos tai prieasties ms em nelygi. Vanden labai daug liko neust, nes neteko ems.

18

13. VELNi BALOS

Kai dievas kr pasaul, tai kakoki skl sjo ir i jos darsi em. O tuo kartu prie dievo buvo itas, kuris dabar yra velni virininku, Licipras. Tai anas m tos dievo sklos ir pasism burnon. Pradjo jam ta skla iaunas plt pradjo burnoj augt. Tai jam dievas irgi liep st. Na, anas pasjo, ir i jo sklos pasidar bala.

Paskui, kai aniuolai nusidjo dievui ir juos ivar i dangaus, anys, i dangaus ieidami, klaus diev:

Kur mums dtis? Eikit ant tos ems, kuri js sukrt, pasak

dievas.Tai velniai ir bna balose.

14. KALNAi, PELKS ir uPELiAi

Kada Adomas perjo visas emes, tai kur eng-damas koj ukl, tai ia paliko kalnai, o kur neu-eng, paliko pelks ir nederanti em. O kur verk-damas apsistojo, tai ia pasiliko grioviai ir upiukai nuo aar, bgantys savo taku ing vakarus.

19

O kada sugro i vakar rytus, vis em apvaikiojs, pradjo em kasti su kastuvu ir ardyti dl savo maisto.

15. ENKLiNTi AKMENyS

Dievas, sukrs pasaul, labai puikiai visk sur-ds: pradjo ols aliuoti, mediai augti. Bet velniui nepatiks toks darbas. Usimans pakenkti dievui ir gamtai. Dl to usjs em akmenine skla smul-kiais grdeliais, kurie labai gaiai augo ir plts. Per tris dienas uplt didius alumyn plotus. Maty-damas velnio puikyb, dievas usiman patremti. Uleido did alt, kuris aldydamas sutrauk akme-nis didius ir maus gumulaiius. Traukiantis akmenims nuo alio, velniukai kai kuriose vietose okinjo, nordami suturti akmenis nuo gumulia-vimosi. Dl to dabar daug akmen es su enklais: rodos, kad mogaus pdos, karvi pdos sispaudu-sios tebesanios. Tai pasidar jau nuo sen laik, nuo pasaulio sukrimo, akmen pasjimo.

20

16. SPJuDO SEiLS

Buvo Spjudas mogus milinas. Vaikiojo jis apie laukus, ir kur tik rado blog em, ten spjaud. Ir dars i t seili akmenys. Ir jie vis augo ir augo. Dievas ivydo tai ir uleido aln, kad akmenys neu-kariaut pasaulio. Ir tada jie daugiau jau neaugo.

17. KODL AKMENyS NEBEAuGA

Boba sako, kad akmenys augo. Lijo tokie lie-ts akmenimis, ir kurie didesni, tie lindo emn, o maesni virun, ir jie augo. Paskui gyveno tokie mons. Ir jie buvo tokie stebuklingi, venti. jo nia moterik ir ne savo vaik, ir nusgurino koj (basi vaikiojo).

Tai, sako, kad js daugiau neaugtumt ant vietos!

Ji susikruvino pirt ir apkruvino akmen. Todl, sako, bdavo vis raudoni akmenys, kaip kruvini. Ir nuo to laiko akmenys nebeauga.

21

18. VAiVOryKT

Dievas paliks vaivorykt po tvano, kuri rei-kianti, kad daugiau tvano nebus. Vaivorykt trau-kia i eer ir upi vanden debesis, kada juose vandens sumaja. Kartais gali traukti medius, gyvulius ir mones. Kart buvo traukusi piemen ir tris jo okas.

19. NOJAuS STATiNS LANKAS

Nojus mgdavs sigerti ir daug statini arielkos turjs. Kart didiausios statins lankas pusiau pertrko ir pasikl dang. Nuo to karto ir matome danguje spalvot Nojaus statins lank vaivo-rykt.

20. VJAS, LiETuS ir SAuL

Gyveno du seniai ir turjo daug ems. Kart jie susipyko dl eios, skirianios j darus. Ir pradjo bartis. Vienas senis bardamasis pt vj, o antras

22

nypt vanden. Supyko saul ant i seni u tok j barn ir nustojo viesti.

Ir dabar visada, kada tik ie seniai pradeda bar-tis, saul pasislepia u debes, o tada puia vjas ir lyja lietus.

21. LiETuS PEr iENAPJT

Dievas paliko ventam Petrui tvarkyti or. Kadangi dievas kalbjo lenkikai (buvo ponas), o ventas Petras buvo i muik ir nemokjo lenkikai, ijo didelis nesusipratimas. Dievas pasak ventam Petrui, kad jis duot lietaus tuomet, kuomet mo-ns prosic (prao), o Petrui pasirod, kad kuomet kosic (pjauna). Todl kai tik pradeda mons ien pjauti, ventas Petras ir duoda lietaus.

23

ii. MOGuS

22. MOGAuS SuKriMAS

Labai senais laikais, kai dar moni ant ems nebuvo, gyveno vienas ponas dievas, vis karali karalius. Bet tada jis dirbo visus prastus darbus, kaip ir mes kad dirbame.

Kart dievas plov paiin veid, nes krosn bek-rendamas buvo susiteps. Jam besiprausiant, vienas laas vandens nukrito emn. Tas vandens laas, nukrits emn, pavirto mogum.

Taip ir buvo sutvertas pirmasai mogus. Dievas, matydamas, kad vienam mogui nuobodu, sutvr moter. Vyr pavadino Adomu, o moter Ieva.

23. MOGAuS LiGOS

Visk sukrs, dievas paman sau: Reikia mog nulipyti i gryno molio. O kada jau buvo nulipytas, tiktai lauk, kol sustings ir sudius molis, tai dabar kur buvs kur nebuvs, Liucius atpuol. Atpuols

24

vis t nulipyto mogaus mol subad, susmaig su pirtu. Ir pats sau pasitrauk. O dievas, rads taip padaryta, paauk j prie savs sakydamas:

O k tu ia dabar padarei?O tas sako: Vai, dieve, a gerai padariau, nes kad jis, mo-

gus, sveikas gyvens pasauly, tai tave suvisu umir.O dievas sako: Kaip tai gal bti? O tai yra: kiek ia yra mano subadym, tai jis

turs tiek lig, sopuli, varg ir bd. O per tuos kentjimus atmins tave.

Bet dlto liep anam dievas ulipyti subadym ir uteplioti vis suadym, kad taip bt dailu kaip buvo. Bet tasai Liucius lygindamas tiktai paviriuj utepliojo, o vis nevarum, skyles i viraus vid suglost.

Taip ir iandien yra: vidury kno to nevarumo ulyginta, kur subadytos vietos buvo, tai ir lig kuo daugiausia yra kno viduriuose.

25

24. iEVOS SuKriMAS

Dievas, jau visk padars, sukr Adom. ir-damas savo krinius, mat, kad jie visi turi savo por patinlius ir pateles ir kad jie mylisi, kad jiems smagu ir linksma. Tik vienas Adomas po roj slampinja ir neturi su kuo pasidiaugti, pasilinks-minti. Dievui net pagailo Adomo, ir jis nusprend ir Adomui sutverti draug, panai j. Dievas, umig-ds Adom, ilau jam onkaul, rojaus upelyje gra-iai nuplovs, padjo ant akmens, kad pradit, o pats, atsisds ant pievuts, klauso rojaus paukte-li graiausi iulbjim, grisi rojaus gleli iede-li puikiausiais kvapais. Saulutei kaitinant, dievas pradjo snduriuot, gal net ir umigo.

Kur buvs kur nebuvs, atbgo uva, uuods kaulo kvap, ir prioks grieb distant onkaul. Dievas tuo tarpu prabudo, grieb un, bet suspjo nutverti tik u pat uodegos galo. uva persigands visu smarkumu oko ir uodegos galo oda nusin-rusi liko dievo saujoje. Dievas pykteljs t uns uodegos galiuk met emn, sakydamas:

E va!Tik strakt jauna, grai nuoga mergina. Dievas

pamats net ypteljo. Pams Iev nuved ir dova-

26

nojo Adomui, kad jam bt linksmiau, kad jis rojuje nenuobodiaut.

Ir ligi i laik moteryse yra liekan to uns uode-gos kraujo. Jos prie vyr glaudosi, meilinasi kaip uneliai ir loja kaip tikros kals.

25. NEViENODOS MOTEryS

Adomas turjo dvylika sn ir vien dukter. Tie snai negaljo ja pasidalyt visi norjo vesti. Tai paskiau Adomas pam, uvert dvylika kubil ir pakio po jais gyvat, lap, ok, avel, karv, pov, varn, peld, kalyt, laktingal, ark ir t savo dukr. Ir paskiau visi jo prie t kubil atverst, kam teks ta dukra. Visi atsivert ir visi rado merginas.

Utatai yra visoki moter kaip tie uversti gyvuliai: viena grai kaip povas, kita dainuoja kaip laktingala, dar kita gudri kaip lap ir visoki.

26. NAG KiLM

Kol Adomas su Ieva buvo rojuj, jiems nereikjo rb. J knas buvo apdengtas tokiu rbu kaip

27

ms nagai. Bet kai nusidjo, liko nuogi. Atmini-mui t rb liko ms nagai.

27. Vyr BArZDA ir SAi

Kai Adomas nujo pas diev skstis, kad Ieva neklauso, tai dievas jam brkt pirtu apie nos, apie barzd iaugo barzda ir sai. Kai nujo, tai Ieva i tolo bijo Adomo.

28. VyrO ir MOTErS TEiS

Kai dievas jo su Petru ir Povilu ir ujo pas mones nakvyns, ten buvo labai girtuoklis vyras. mona sako:

Priimiau nakvynn, bet nra vyro, turbt kur geria karemoj, kai jis ateis, tai dar mane apkuls, ir jus kartu.

Bet dievas su Petru ir Povilu sako: Tai nieko mes vis tiek nakvosim.Ir pasiliko.Juos paguld visus tris vien lov. Vyras gro

girtas, pradjo muti mon, bet mona pasak:

28

Cit, svetimi mons pas mus nakvoja.Vyras apsiramino, pavakarieniavo ir nujo mie-

got. Ir taip liko.Ryt jie atsikl anksti ir ijo. Tai Petras su

Povilu ir sako dievui: Dieve, sako Petras, kodl negali duot mote-

rim teis vyras toks girtas atjo ir primu j, toki ger irding moter!

Paskiau kit nakt jie vl nujo nakvynn. Ten namie rado vyr su vaikais verdant vakarien. Pra-osi nakvynn. Vyras ir sako:

A tai priimsiu, bet mano mona labai pikta.Dievas sako: Tai nieko.O Petras susijuok, galvoja: Nors kart moteris

turi teis. Ir jie atsigul vienon lovon.Atsigul ir miega. Atjo ita moteris, pradjo bar-

tis ant vyro: Kodl vakarien atalus?O Petras vis diaugiasi. Jis i krato miegojo. Ir

pradjo vyr mona mut su kolu. J pamuus sako:

Daviau vienam, dar duosiu kitam.Ir pradjo mut Petr.Paskiau pailsjo. O Petras sako:

29

Leisk, dieve, mane vidur.O ji pasdjus sako: Daviau kitam, dar duosiu ir treiam.Ir vl Petr mu antr i eils.Ji paskiau vl pailst atsisdo, o Petras: Dieve, leisk mane prie sienos gulti.Petras ir atsigul prie sienos. O ji sako: Daviau treiam, dabar duosiu ir ketvirtam.Ir vl Petrui dav su kolu.Tada jau atsigul, iki ryto miegojo. O jie, kai atsi-

kl i ryto labai anksti, ijo lauk, sako Petras: Dieve, neduok moterim daugiau teiss, tegul

bna kaip buvo.Dabar taip ir yra: kur tik jos teis, ten ir nra

tvarkos.

29. KODL MOTEryS NETuri LAiKO

jo dievas, senelis koks jo. Ir moterik pjauna rugius.

Padk Dieve! Dieve, umokk! Parodyk dabar man, monele, keli.Ji sako:

30

A neturiu laiko man reikia rugiai pjaut.Na, gerai, kad tau rugiai reikia pjaut, tai pjauk.Tada eina ienauja vyrikas. Padk Dieve! Dieve, umokk! Praau labai, bkit geri parodykit man keli.itas mogus, sako, pasidjo dalg ir parod itam

seneliui, kur eiti.Na tai, sako, moterik ji dirba dirba, ir negali

pabaigti t savo darb niekada. Utai, kad dievui kelio neparod. vyrikas jis savo atkruta, kas jam reikia, jis ieina ir pasdi, jis laiko visada turi. Ir utai jam dievas taip dav, kad jis parod dievui keli.

30. GiMDyMO KANiOS

Sunku moterims gimdyt. Tai jos nujo pas diev prayt, kad palengvint j kanias. Dievas pasak, kad bt gimdymo kanios per pus su kaltininku.

Ot, prijo laikas vienai moteriai gimdyti. Ji serga, o vyras vaikto kaip niekur nieko. O kitam gale kaimo koks Motiejus vaikto susiriets. Vadinasi,

31

Motiejus kaltas. Tada ir mons pamat, kas kaltas. Ir jai paiai buvo sarmata.

Po to vl diev pra, kad bt paslaptis. Jau tegu, sako, kentsim mes paios, bet

tegul bus paslaptis.Tai nuo to laiko ir kenia vienos moterys.

31. KODL VAiKAi iLGAi NEVAiKiOJA

Kai dievas moteriai dav vaikut, tai sako: Leisk, tegul jis eina kaip kumeliukas ar teliukas. Nu, kaip a, sako, tok maul galiu leist. Nor

kad vienus metus ant rank palaikyt. Tai, sako, praom ir laikyt iki met.Utai mogus iki met danai ir nevaikioja.

32. BOBOS ir VELNiO GiMiNiNGuMAS

Kart dievas su ventu Petru jo pasivaikioti. Beeidami pamat, kad velnias su boba peasi. Die-vas liep Petrui perskirti. Petras skyr, bet nega-ljo, nes juodu buvo susikabin plaukus ir rovsi. Petras nujo pas diev ir pasak, kad negali per-

32

skirti. Dievas dar liep eiti ir perskirti. Nujs skirti ir neteks kantrybs, Petras, pams kard, nukirto abiem galvas. Atjo pas diev ir pasak, kaip per-skyr. Tada dievas liep eiti ir udti galvas. Petras nujs udjo galvas ir per klaid nepataik: velnio galv udjo bobai, o bobos velniui.

Todl ir dabar sakoma, kad boba yra pasiutesn u velni.

33. PONAi ir MuiKAi

Adomas, ivarytas i rojaus, sunkiai ir neturtingai gyveno. Vaikai mai, darbas sunkus, dar nei prie-tais joki neturjo. Vargo Adomas. Ieva vis rojaus raudojo, dirbti nemokjo nei verpti, nei austi. Taigi Adomo vaikeliai buvo beveik nuogi kiekvienam vis ko nors stigo. Vienas turjo kelnes, bet buvo be markini, kitas turjo ebatus ir daugiau nieko. Neaptaisyti, k ir sakyt, buvo Adomiukai.

Dievas inojo, kad moni gimin prasiplatino, bet dar vaik nebuvo mats. Taigi kart jis nulipo emn, apirjo Adomo k, trobas ir pra, kad vaikus parodyt. Adomas, sarmatydamos savo suply-usius vaikus rodyti, pra diev, kad vaikus rytoj

33

apdabot iandien nes namie. Kit dien Adomas atrinko tik maj pus vaik. Juos nupraus, suu-kavo ir, atms i kit rbus, ebatus, markinius, juos apvilko. Dar primok, kaip su dievu pasisvei-kinti, kaip graiai pakalbti. O kitus vaikus nuogus, purvinus udar tvartan, kad dievas nepamatyt. Dievas apirjo aptaisytus Adomo vaikus, pagyr gra apsijim ir jiems paadjo, kad visada bus laimingi, gerai aptaisyti, gardiai pavalg.

Eidamas pro tvart, dievas ugirdo bais riksm, mutynes. Atidar tvart ir visi Adomo vaikai, dar labiau purvini, puol i tvarto. Dievas pairjo juos ir sako:

Gaila man js, kol js nebuvot, kai a laiminau js brolius. Jiems atidaviau visas dovanas, jums gi nieko neliko. Grkit tvartan, varkit mluose ir bsit vis ami alkani, suvarg, purvini.

Nuo to laiko ir pasidar dvejopi mons: ponai, kurie gerai gyvena, ir muikai, kurie vargsta ir nieko neturi.

34

34. LKT KiLM

mog i molio nulipd, o jau ponus i geresnio ko. Umai dievas kvietins telos, atlk uva ir sud tel. Tai dievas usiirdijs un u uodegos, kad duos akmen ioko Kaminski, ber Ber-inski, guob Guobinski, klev Klevinski.

A drobny szlachta1? Dievas pakrat unio uodeg ir ibyrjo drobny szlachta.

35. SuKEiSTOS PArEiGOS

Kit kart buv labai daug pon. Vien kart mogelis pjauns javus, o penki ponai visi su kan-iukais prisistoj stov, bar ir mu, kad skubints greiiau. Eins senelis pro j al. Tie ponai klausi:

Pasakyk, mums, senel, k mes turim daryti, kad tas kaimo mots muiks nespj mums duonos udirbti, kad ir kaip mes j raginam ir muam?

Senelis atsaks:

1Smulks bajorai.

35

Ot taip padarykit: js visi penki stokit prie darbo, o jis viens lai bn js ponu, tai js geriau isimaitinste.

36. VELNiO MOGuS

Velnias, pamats, kaip pondievs sukr mog, pavydu nesiliaudams suuks:

Didelis ia daiktas, ir a galiu tok pat padaryti!Ir pradjs mol minkyti.Minks ir suminks mogyst. Pts dvasi, p-

ts, ir mogysta atsigavusi. Prijs pondievs, apvei-zjs mogyst ir tars:

Umirai ird dti, o pilvu du djai savo mo-gui.

Teryties, atsaks velnias, lai bn kad ir vokietis.

37. MOGAuS METAi

Kit kart dievas sukrs mog ir gyvulius. Paskirsts ami po 40 met mogui, uniui, be-dionei.

36

Dievas pavadins arkl ir saks: Daviau tau keturiasdeimt met amiaus. Ar

bus gerai?Arklys pagalvojs ir atsaks: Tiek daug met nenoriu. Ir taip kyrs plaka-

mam. Uteks man dvideimt met.Dievas jam paskyrs dvideimt met. Dvideimt

met jam liko.Paskui pasikviets un ir saks: Duodu tau keturiasdeimt met. Ar bus gerai?uo pagalvojs ir pasaks: Tiek daug met nenoriu. kyrs alt, alk ken-

tti, monms vergauti. Uteks man ir dvideimt met.

Dvideimt met ir vl liko. Dievas jau turi ketu-riasdeimt met likusi.

Dievas paauks bedion ir pasaks: Skiriu tau keturiasdeimt met. Ar bsi paten-

kinta?Ji pagalvojusi ir atsakiusi: Tiek daug met ant ems gyventi nenoriu.

Uteks man ir perpus dvideimt met.Dievui jau atliko eiasdeimt met. Jis paauks

mog ir saks:

37

Skiriu tau keturiasdeimt met. Ar bsi paten-kintas?

mogus pasaks: Bsiu.Dievas saks: Gal nori dar dvideimt met? Pridk.Dievas jam pridjs likusius arklio metus. mogus

pasidars dar labiau patenkintas. Dievas pastebjo, kad mogui tinka met turti kuo daugiau, ir sako:

Imk dar dvideimt met.mogus sutiks su diaugsmu ir tuos paimti. Die-

vas atidavs likusius uns metus. Gal dar nori dvideimt met? Pridk ir tuos.Dievas pridjo likusius bedions metus.Utat mogus per ami gyvena visoki met.

Lig keturiasdeimt met gyvena kaip mogus: dirba, pasilinksmina, pasivainja, linksmai pagyvena su monmis. Pabaigs keturiasdeimt met, stoja gyventi arklio metus. Neberpi jokie pasilinksmi-nimai, ieigos. Tik dirba ir dirba. Ir taip dirba iki eiasdeimt met, kol jg turi. Nuo eiasde-imt met pasibaigia jgos. Pradeda gyventi uns ami. Dirbti nebegali, o atsisds loja ir loja tar-

38

tum uo, tuo vesdamas jaunesnius i kantrybs. Ir taip ami pragyvena iki atuoniasdeimt met. O kai jau baigia atuoniasdeimt met, lieka kaip be-dion. Nebemoka ir su mogumi kalbtis, kur eiti, kur dtis.

Ir taip mogus baigia savo gyvenim.

38. MirTiES PriEASTiS

Dievas dalijo visiems darbus. Giltinei sako: Tu gausi eiti mones pjaudama.Giltin nusiskund: Ant mans mons pyks.Dievas sako: Sudsiu prieast.Utat visada mirtis bna su prieastimi: jei kas

usimua, jei kas pasksta nra ko giltins kaltinti.

39. KODL MONS NEiNO MirTiES LAiKO

Seniau mons inojo, kada mirs. Nu, jisai jau ino, kad jau, va, iandien, ryt mirs, ir jam reikia

39

tvora tvert. Tai jis iaudin tvor tveria, i iaud. Eina dievas.

K, sako, darai? Tvor tveriu. E kol, sako, i iaud? E kam man, sako, a jau mirsiu. A tai tu, sako, inai, kad mirsi?Sako: inau. Tai daugiau neinosi, sako.Ir nuo to mogus neino savo mirties laiko.

40. KODL NrA SOTiES

Kad Adoms, pirm vag ivars, nebt atgal atsiirjs, tai bt mons turj sot. Bet kad atsiirjo, pamats piln vag prikritusi visoki paukteli ir gyvulli, pasaks:

Tai neuteksiu tos vienos vagos, reik ir dau-giaus praarti.

Antr ivars, trei ir t. t.Utai ir dabar kiekvienam vis rods daugiau ir

daugiau.

40

41. SENELiS MOKO MONES DArB

Vien kart senovje viena mergait meta aude-kl ant tvoros, nes ji dar neinojo, kas tie mestuvai.

Eina pro al senelis ir sako jai: Kodl taip meti audekl ant tvoros? Kad a neinau, kaip kitaip, atsak mergait.Senelis parod mergaitei, kaip padaryti mestuvus

ir kaip su jais dirbti.Mergait pasidirbdino mestuvus.Kit kart eina vl tas pats senelis pro t viet ir,

ujs gryi, randa mergait metani audekl, bet jau ant mestuv.

Senelis klausia jos: Kas tave imok pasidirbt mestuvus? A pati imokau, atsak mergait, nes ji nebe-

paino to senelio.Senelis tada, supyks ant mergaits, kad jo los-

kos nestojo, pasak jai: Ir dien, ir nakt js netursit atilsio, dirbsit ir

dirbsit.Kit kart eina senelis ir mato, kaip mogus

aria su aka, pats j traukdamas. Senelis sustojo ir pamokino mog. Kaip padaryt arkl, kad galt j traukti arklys.

41

mogus pasidar arkl.Kit kart eina vl senelis ir mato, kad tas mo-

gus aria jau arklu. Sustojo jis ir klausia mogaus: Kas tave pamokino pasidaryti arkl? Ogi jo pro al toks senelis. Jis mane ir pamo-

kino. A jo paklausiau ir pasidirbau arkl.Senelis jam pasak po to: Tu ir padirbsi, ir pailst galsi.Taigi dl to moterys neturi niekad poilsio, o vyrai

padirb gali ir pailsti.

42. GELEiES SuViriNiMAS

Seniau ant ems kalviais tebuvo tik pragaro kipai. mons galjo vartoti kj ir reples, galjo t padaryti, bet suvirinti gele tesugebjo tik velniai. O ie monms tos paslapties neidav. Gudrus emaitis stojo u gizel prie velnio kalvio ir mano: akylai stebsiu meistro darb, tursiu igauti paslapt, kaip suvirinti gele. Ibuvo metus ir kitus, o paslapties nesuinojo. Nustojs vilties, met kalv, tik velniui sako:

Udsiu savo kalv, visk moku dirbti, tau nebe-vergausiu.

42

O kaip bus su suvirinimu geleies? Sugebsiu ir t padaryti.Po kiek laiko sutinka j buvusis meistras ir klau-

sia: Kaip sekasi amatas? Kuo puikiausiai. Ir gele suvirini? Geriau u tave. Turbt smiltis barstai ant geleies? Apsieinu ir be t.ia galvoja emaitis: Kad isitar apie smiltis,

turbt jos reikalingos geleiai virinti.Eina, mgina tikrai, gele jos sutraukia: du

gabalu kaip vienas pasidaro.Udjo kalv, prisim gizeli, imok tuoj

amato. Ir velniai, darbo nebetek, gavo pragaran isikraustyti kas prie an eis, kad jau mons to amato pramoko.

43. VELNiO ir DiEVO PADArGAi

Dar pirmiau velnias uvis geriausius padargus vartojo. Kad niekur nebuvo inomi dalgiai ir kiti geri taisymai, o jis nors vien turjo. Vien kart per

43

ienapjt velnias pjov ien su dalgiu, o ponas dievas, kaip dalgio neturjo, tai jis savo pievose su kaltu pjov. Ponas dievas, matydamas, kad su kaltu nr n koks pjovimas, nakt uleids velniui sald mieg, pams jo dalg, ir kuone visas savo pievas ipjovs; potam dalg padjs, kur buvs. Velnias, kad gerai imiegojo, atsikls pamat, kad ponas dievas kuone vis piev ipjovs, o jo dar tik gera pradia. Tuoj velnias ir pradjs vadint pon diev dalg kalt mainyt. Ponas dievas ir atidavs vel-niui kalt, o nuo velnio pam dalg. Kai abudu m pjauti, ponui dievui vl gerai einas.

Taip ponas dievas kit kart tankiai apgaudinjo velni. O kad velnias kvailas, ir prieodis t mums mena: Kvailas kaip velnias.

44. PADOVANOTAS PJAuTuVAS

Dievas vaikiojo po em, ir mons neturjo kuomi pjaut rugi. Dievas jo, moni nebuvo lauke ir kio pjautuv pdon. Atjo mons, daboja pdon neino, kas yra. Tai jie mut lazda pd!

44

45. VENTO JurGiO PDA

ventas Jurgis jojo, ir po arklio koj ybteljo ugnis. mons jo irti, kas yra. Rado titnag, pradjo kits kit skelti ir pradjo ybioti. Ir vadino titnag vento Jurgio pda. Paskui visi j skl ir gavo ugn.

46. TiNGiNyS ir DArBTi MErGAiT

Eina syk Kristus su apatalais vien vasar, kada daug moni dirbo laukuose. O taip ilta diena buvo, taip ilta. Eina Kristus su apatalais, iri, kad jau-nas vaikinas guli pakrmj pavsy. Tai apatalai ir sako:

Ot, ia tai, matyt, tikras tinginys, ot, reikia paklausti kelio. Nu, reikia, tai ir klausia.

Ar gerai mes nueisime t miestel, ir kuriuo keliu eiti?

O tas tinginys tik koj pakls ir saks: Eikit anuo keliu.Nu ir nujo. Tai apatalai ir sako: Ot, tikras tinginys!

45

Kristus su apatalais pajo toliau, iri mergina taip dirba, suilus visa, lapia. Ir sako apatalai:

Reikia paklausti jos kelio. Nu, sako, parodyk mums keli t ir t mies-

tel.Tai toj mergina atbgo, parod keli ir gerai

nusak, kad bus ten du keliai, kurio laikytis.Apatalai ir sako: Ot, ia tai darbinink mergina! O ten tai tikras

tinginys, kad net tingjo atsikelti parodyt kelio.Kristus saks, kad tas vaikinas paims t mergin

u moter. Tada apatalai sako: O, viepatie, kokia neteisyb, kad itam tingi-

niui tokia darbinink!Tai Kristus atsaks: Kas bt, kad abu tinginiai apsivest, tai j vai-

kai badu imirt.

47. DVASiNiNK PAiOS

Dievas dalijo poras. Vis ston vyrams vis dav paias, ir dar dvi moterikos liko.

Tai dabar pakvieskit dvasininkus, sako dievas.

46

Kai pasak dvasininkams, tai pirmiausia atjo rabinas. Tai dievas dav pai ir sako:

Vesk kiek nori kart!Antras atjo popas, tai jam dievas atidav pasku-

tin moterik ir sako: Duodu tau paskutin pai, ir kai ita numirs,

tai kitos gauti negalsi.O kai pasak kunigui, kad eit paios paimti, tai

anas tuo kartu gr arbat, nesiskubino, bet ranka numojo ir sako:

Paspsiu.O kai arbatos atsigrs nujo pas diev paios,

tai jau nerado nei vienos moterikos.Todl ir dabar katalik kunigai neved.

48. KODL LuOSTOMA BurNA

Velnias pono dievo pras, kad jam t mog ati-duot, kuris, burnos neprauss, eina valgyti.

Ne, ponas dievas saks, a t tau atiduosiu, kuris nusiprauss nesiluosto.

Velnias js tokio iekoti, bet niekur neapjs. Pamats: vienas, arklius ganydamas, burn prau-sias. ms jo arklius al ginti bene umir burn

47

nusiluostyt. Pamats, kad jau arkliai arti alos, bgs rkdamas:

Tprus kur! tprus kur! o ia su markini ran-kove tik braukis per burn ir braukis. Ir nusi-luosts.

Taip velniui nieko ir neteko.

49. SuMAiyTOS KALBOS

Po didiausio tvano mons bijojo, kad ir vl kada nebt tvano, tai susitar pastatyt labai aukt bokt. Jeigu kada bus tvanas, tai sulips tan bok-tan ir neprigers. Pradjo statyt bokt ir jau pusiau ar aukiau buvo pastat. Dievui nepatiko tas j darbas ir sumai j kalbas. Jei vieni pra paduot vandenio, tai kiti suprasdavo, kad prao akmenio. Akmen ir duodavo. O jei praydavo akmenio, tai paduodavo vl nr inios k. Ir taip kai anys nesu-sikalbjo, tai bokto ir nebaig statyt. Bet nuo to karto prasidjo visokios kalbos. mons pradjo kal-bt visokiom kalbom. O lig tolei mons visi kalbjo tik viena kalba.

48

50. VAiri KALB ir TiKJiM KiLM

Seniau mons buvo vieno tikjimo ir kalbjo viena kalba. Jie susirinko ir sugalvojo pastatyt labai didel bokt ir per t bokt lipt pas diev dan-gun. Taip jie pradjo statyt ir kalbtis, k veiks pas diev. Tas boktas buvo vadinamas Babilonas. mo-ns stat ir stat didesn bokt.

Dievas, pamats tokias moni kvailas mintis, pasak:

Jeigu js, nuodmingi mons, nesimeldiat savo diev, bet dar norit j sveiuos vaiuot, tai js dabar pradkit kalbt dvylika kalb ir turkit dvylika tikjim.

Tada mons negaljo susikalbt, nes visi kalbjo kitokia kalba. Taip ir isiskirst mons po pasaul. O nuo to atsirado daug kalb ir tikjim.

49

iii. GyVuLiAi ir VryS

51. VELNiO BANDA

Ponas dievas tvr tvartus, o velnias visokius gyvulius lipd: juodus, negraius, stabalankius, neperskeltom nagom. Prisilipds, prisigniautavs, vis bal prisistats, ir juoksis i pono dievo:

K gi tu, dieve, varysi tuos savo tvartus, kad n koki gyvuli neturi?

Daugiau velnias, toj baloj betupdamas, ir usn-ds.

Ponas dievas tuo tarpu sukrs muses ir uleids ant t jo gyvuli. Tie visi ko greiiaus tuos pono dievo tvartus ir subg; atsimain palik gras, margi, su perskeltom nagom.

Velnias nubuds irs nebr n vieno jo gyvu-lio. Eins pas pon diev iovaudamas, saks:

Bene atbgo, pone dieve, pas tamst ion mano gyvulliai?

Ponas dievas saks: Eik irk mano tvartus, jei rasi, varykis.

50

Velnias js irs, kad ir yra, bet ne jo visi gras, margi, su perskeltom nagom, ir ijs sau nebeprisipains, ir nebems.

52. ArKLi KiLM

Seniau Adomas su Ieva, kai dievas ivar i rojaus, trauk akias akjo em. Atjo dievas aplankyti ir sako:

Padk Dieve!Jie atsak: Dku, pone dieve!Dievas pairjs ir sako: Kam js t bestij tsot?Jie sako: Kurgi, dieve? Mes nematom. Ogi va, sako dievas, ant aki usiguls

altys ir guli susirangs.Dievas kad r su lazda tam aliui per pusiau

ir pertrko per pus. I alio priekio kumelys labai graus, o i upakalio labai grai kumel pavirto. Na tai dievas sako:

Dabar js ir js kart kartos, eili eils su jais ars, eim eimos, Adomo vaikai.

51

53. ArKLiu PAVErSTAS PONAS

Seniau, kai dar dievas vaikiodavo po pasaul, gyveno turtingas ponas, kuris sekmadieniais vers-davo savo darbininkus dirbti kio darbus. Vien sekmadien pas j atjo du seneliai tai buvo die-vas ir angelas ir pasipra leisti jiems pernakvoti. Ponas nenorjo j priimti, bet kai jie m prayti, kad nors klojiman juos priimt, tada sutiko. Nujo jie klojim ir rado tarnus bekuliant. Paklausti, kodl ventadien kulia, tarnai atsak:

Mums ponas liepia, tad mes ir kuliame!Igirds ponas, kad pakeleiviai bara jo tarnus,

atbgo su biznu ir m vyresnj pakeleiv muti. alia j guljo kamanos. Senelis liep draugui, kad maut kamanas ponui ant galvos. Vos tik jisai kama-nas umov, tuojau ponas arkliu pavirto. Jie t arkl ir atidav monms.

Nuo to laiko atsirado arkliai.

54. APGAuTAS ArKLyS

Kai dievas sukr pasaul, visus gyvulius ir mog, arkliui pasak:

52

Tu nuo ios dienos turi klausyti ito padaro, ir parod mog.

Tokio maiuko ir nedrto? Tai tik a jo neklau-sysiu! atsak arklys.

Tada dievas liep arkliui triskart apsisukt. Arklys apsisuko. Dievas arklio vl klausia:

O dabar ito ar klausysi? rodydamas mog. ito tai klausysiu, atsak arklys.Kada arklys apsisuko, tai jam pasirod, kad mo-

gus toks milinas, labai drtas.Ir nuo to sykio arkliui rodosi, kad mogus labai

galingas. Utat jo ir klauso. Bet kai arklys stimpa, tada jis pamato, koks mogus silpnas.

Tavo laim, kad a pirma neinojau tavo jgos, biau tavs neklauss, sako arklys stipdamas.

Kai arklys stimpa, o mogus prieina, tada jis nori atkeryti mogui: grieia dantimis, kojomis spardo, emes kasa ir t. t.

55. ArKLiO KOJOS

Kai Adomas ijo i rojaus, jis neturjo joki gyvuli. Tai jam dievas dav visoki gyvuli ir arkl. Dievas kai sukr arkl, tai jo kojos buvo suaugusios

53

krv, taip kad jis turjo okte okt kaip supanio-tas. Tok Adomui ir atidav.

Adomas aria, o arklys okte oka. Ir ateina dievas. O k, ar geras gyvulys, kur a tau daviau?Adomas atsak: Geras, pondieve, tik prastai eina.Dievas isim i kiens peiliuk, koj suaugas

papjov, ir arklys pradjo gerai vaikioti. Padavs tok arkl Adomui, dievas pasak:

Kai paleisi i uobrio, supaniok, kad nepa-bgt.

Nuo to sykio pradjo arkl paniot. Tose vietose, kur buvo koj susegimai, ir dabar yra kauliniai en-klai tarpkojse, emospirgiais vadinami.

56. KODL ArKLyS ViS ALKANAS

Sen senovje, kai gyveno Jzus su Marija, jie kiekvien dien ieidavo po pasaul rodyt stebukl. Ir ieidami nam priirt palikdavo gyvulius. Pirm dien paliko karv. Gr vakare, rado visk tvar-kingai. Marija pasak:

Tu bsi moni maitintoja, kad gerai priirjai!

54

Antr dien paliko un. uva irgi gerai saugojo, nieko neprileido prie nam. Jzus su Marija gro ir visk vl rado tvarkingai. Ir jie pasak:

Tu bsi vis moni sargas ir nieko nebijosi nei alio, nei plik!

Trei dien paliko arkl saugoti. Arklys per vis dien d, d ir nieko nepairjo. Grs Jzus su Marija rado didiausi netvark. Tai jie paklaus:

Kodl tu nepriirjai?Arklys sako: Laiko neturjau: vis dien diau. Taigi, jie pasak, kad tu per savo gyvenim

niekuomet negaltum pristi!Utai arklys negali niekuomet pristi.

57. ArKLyS ir JAuTiS

Kaip kadais vaikiojo dievas po em. Vien kart buvo tik paleisti nuo darbo arkliai ir jauiai toj paioj pievoj d arklys ir jautis, o ten buvo upel. Prijo dievas ir prao arklio:

Arkliukai, pernek tu mane kiton pusn u upe-ls.

Arklys sako:

55

Eik tu, a neturiu laiko. A vis dien dirbau, man dabar reikia st, alkanas esu.

Na tai, sako, ir sk gi tu!Atjo dievas pas jaut, prao: Jauti, nor tu mane pernek kiton pusn upels.Jautis atsak: Nor a ir valgyt noriu, nes artas esu per vis

dien, bet kabinkis ant nugaros perneiu.Dievas usdo ant jauio, na, ir perne kiton

pusn upels. Tai, dievas sako, tu jau bsi sotus ir tursi

laiko ilstis.Na, dievas ir nujo, kur jam reikjo.Tai gal por kart jautis ols atsikando ir pasi-

dar sotus.Ir dabar gyvuliai raguoiai pavaikios truput

ir sots, o arklys visuomet alkanas, visuomet da, nebna kada jam ir pailst.

58. uNS TArNyBA

Kai dievas sukr mog, tai is beganydamas pamat, kad jo n vienas gyvulys nenori mylti.

56

Mano sau mogus: Eisiu pas diev ir praysiu, kad sukurt tok gyvul, kuris mane mylt.

Nujo jis pas diev ir prao, kad sukurt gyvul, kuris j mylt.

Tebnie tas gyvulys uo! tar dievas.mogus dar prao, kad uo ir supyks bt jam

geras. Dievas sutiko. Bet ia uo sikio sakydamas: Tokiam padarui a netarnausiu! Kad tarnausiu,

tai ir valdysiu j, nes ir a noriu, kaip kiti gyvuliai, turti sau padar, kuris mans bijot!

Tuomet dievas tar: Kad tu taip nori, kad tavs bijot, tai bijos daug

gyvuli, net ir mogus. Bet tu tursi tarnauti ir klau-syti jo ir jam itikimas bti. Galios tu netursi ant nieko! mogus tave valdys!

A jo klausysiu, jei jis mans nemu, ir tada kito nieko neklausysiu, net ir tavs, dieve! atsak uo.

Dievas supyko ir tar: Kad tu nenori mans klausyti, tai tave mo-

gus mu, ir tu tursi jo klausyti ir prasiau u kitus gyvulius sti!

Ir ivar dievas mog su unim, sakydamas uniui, kad jis gerai tarnaut mogui.

57

59. MOLiN uNS KOJA

Kai dievas kr visus vris, un sukr trimis kojomis. Paskui iri, kad jam labai sunku vaikioti. Visi su keturiom kojom, o jis nuskriaustas. Dievas galvojo galvojo ir sugalvojo: nulipd molin koj ir pridjo j uniui. Todl uo ir po iai dienai vis pakelia vien koj lapindamasis, nes bijo, kad nesu-lapt ir neitit, ir kad po to vl netekt trimis kojomis okinti.

60. uNS PAADAi

iem uo dreba nuo alio ir sako: Jau kad tik vasara ateit, statysiu namus!Sulaukia vasaros, guli kanapse ir sako iovau-

damas: itas kreivas.Ant kito iovaudamas sako: itas laibas.Taip niekaip neprirenka medio statyti trobai,

taip aminai trobos ir nepastato.

58

61. uNS LAiKAS

uva para laik dievui. Para ir pra, kad palengvint jo gyvenim, nes maistas blogas ir buvi-mas blogas. uva laiko nunet negaljo, nes jis pri-ritas. Laik padav katinui, kad nunet dievui. Katinas priadjo. Atjo katinas su laiku namo. Paman, kad rytoj nune. m laik ir padjo pas-togn. O padjs umiro. U keli dien atsimins pairi pastogn gi laikas sukapotas peli. Pas-kui sutiko un.

Ar nuneei? klausia uo.Tada katinas pasak, kas nutiko su laiku. Tai kad

oko uva ant katino ir ko neperpl jo tik ibgo.Nuo to laiko uva vis nekenia katino j veja. O

katinas utai peles gaudo.

62. uNS ir KATS NESANTAiKA

Sen senovje litas, vri karalius, suauk visus vris ir vrelius susirinkim. Visi vrys ir vreliai atvyko, tik neatvyko vienas kupranugaris. Tuomet litas liep gudriausiam gyvuliui uniui eiti

59

paiekoti kupranugario. uo kupranugario niekada nebuvo mats. Karalius sako:

Tu j greit painsi jis turi didel kupr.uo ivyks ilgai klaidiojo en ir ten, bet gyvulio

su kupra nesutiko. Jo laimei i kur buvus pasipai-niojo kat. Pamaiusi un, pastat kupr. uo labai nudiugo, kad tikrj kupranugar rado.

Sveika, kmute, pasveikino uo kat. Giri karalius tave kvieia vri susirinkim.

Labai malonu, atsak jam kat ir nusek pas-kui un.

uo, grs pas karali, ididiai jam tar: tai, viepatie, ipildiau, k sakei, ir atvediau

kupranugar.Tuo tarpu visi vrys m i uns juoktis, kad jis

vietoj kupranugario atved kat. uo susigdo ir pri-siek katei u t paeminim niekuomet nedovanoti.

63. KODL uO LOJA

Kit kart dievas, kurdamas gyvulius, suteik jiems bals. Tik vienas uva liko be balso ir nujo pas diev skstis, kodl visi gyvuliai turi bals, o jis neturi. Dievas jam tar:

60

Tu visados tursi loti, bet tik tada, kai igirsi, kad kas kitas bals pakelia.

Dabar uva, kai tiktai igirsta, kad kas nors sukrutjo ar mogus kok bals pakelia, tuojau ir pradeda loti.

64. uNS BALSAS

Kart susiginijo uo ir kat, kuris pirmiau mirs. uo igirdo, kad jau kat mir, ir pradjo aukti:

Jau! Jau! Jau!Bet jis nelabai itardavo raid j. m sakyti:

Au, au, au!Taip jis ir iandien tebesako.

65. PiPirAi i PrS

Senovs laike unys reng bali. Vien isiunt Prsus pipir parneti. Jis nepareina. Tai kai pamato bgant un, uosto j ar ne su pipirais grta i Prs.

61

66. uO ir KiKiS

uo pasisiuvo batus. Ir vien kart susitiko su kikiu. Kikis sako:

O, kaip tau gerai batus turi! Duok man pasi-matuoti.

uo dav kikiui pamatuoti batus. Kikis apsiavs kaip nudm, taip nudm.

Ir nuo to laiko uo dabar su kikiu nesugyvena.

67. KAi KiLM

Senovje buvo toks kininkas. J apipuol pels. Bet senovje nebuvo kai. Jis jo verkdamas per mik, kad negali niekur nieko pasidti. Sutiks gra-i viesi moterik. Ta moterik klausia:

mogeli, ko tu verki?kininkas suprato, kad ia Marija, ir sako: Ko neverksi, moterike, kad mane apipuol

pels, jau nra kur pasidti.Marija jam padav pirtinles ir sako: Kai parnei jas, mesk ugn ir tuoj atsiras

kat.

62

kininkas parjo namo, met pirtines ir tuoj atsirado kat. Vakare, kai visi sugul, ugesino vies, tuoj m pels bgioti po trob. Kat nuoko nuo krosnies, m pjauti peles ir dti krv. Tie seneliai labai myljo t kat.

Nuo to laiko atsirado kats.

68. KATS POTEriAi

Kat pra diev, kad jai leist mog papjauti. Tai dievas jai pasak:

Pirma sukalbk poterius, ir tada pasipjausi mog.

Tai ji kalba ir kalba poterius, niekada nepabaigia. Kad pabaigt poterius kalbt, tai papjaut mog. Prie mogaus glaudias ir poterius kalba, o kai pabaigs kalbt, tai ir papjaus. Tiktai kad niekada nepabaigia.

69. KODL KAT PADuS PrAuSiAS

Pagavo kart kat virbl ir jau st ruoias. O virblio gudraus bta. Tas ir sako:

Ar prauseis prie valgydama?

63

Ajajai, vos neumirau, prisimin kat ir, pasi-djus virbl, m praustis.

virblis kiek paguljo, o paskui tik purpt ir sdi ant akos.

Tai dabar kit pusryi paiekok, pasijuok virblis ir nuskrido.

O kat pabaig praustis ir pati sau sako: Kad jau itaip, tai nuo dabar tik pavalgius prau-

siuos.Taip ir po itai dienai daro pirma pada, paskui

prausias.

70. KODL OKOS LAKSTO PEr TVOrAS

Ponas dievas visk sukr. Velnias sako: Pondieve, o k a bepadirbsiu? Ok. O kaip j reik dirbti? Lipdyk, lipdyk ant tvoros, ir nulipdysi.Velnias lipd, lipd ir nulipd ok. Ai, sako, dieve, kad negyva, kaip jai gyvyb

duoti? Psk per upakal, ir psi.

64

Velnias pakl okos uodeg, puia puia, puia puia oka negyva. jo pro al ponas dievas, mato, kad velnias okinja suils apie ok, vargsta. Pagailo jam, su lazda pamojo.

kic, sako, ko ia stovi!Oka drykt, ir nulk.Tai dabar okos ir laksto per tvoras.

71. AViNO rAGAi

Dievas sukr avin be rag, utat j visi skriaud. Tuomet jis nujo pas diev ir m pra-yti, kad dievas duot jam atsiginti kok nors rank.

Dievas, kai avinas visas skriaudas rod, dav jam ragus.

Nuo to laiko ir liko avinas su ragais.

72. ASiLO AuSyS

Dievas sukr visus gyvulius ir dav jiems visiems vardus.

Paskutinis liko asilas. Dievas j pasiauk ir pasak, kad jis asilas. Bet asilas tuojau umiro

65

ir vl klausia dievo. Dievas sako, kad jis asilas, asilas. Bet asilas vl umiro ir vl atjo pas diev klausti savo vardo. Dievas supyko, pam j u aus ir kratydamas sako:

Asilas, asilas, asilas iki jis jau atsimin.Parjo asilas namo, ir j visi vadino, be to, dar ir

ilgaausiu, nes jo ausys buvo labai ilgos.

73. ASiLAS ir SAuL

Saul nusileido ant ems. Visi eina pro al ir garbina saul: vieni poterius kalba, kiti kitaip. Eina pro al asilas ir klausia:

Ko tu ia sdi? A noriu eiti toliau, bet niekas nenea.Asilas sako: Ssk ant mans.Saul sdo, ir asilas j nea. Asilui jau pasidar

karta toj vietoj, kur saul sdjo. Jis m bgt. Saul, nenordama nukristi, iupo u aus. Asilas nuo kario stojo piestu, ir saul nuiuo upakalin. Asilui ausys nutso, ir toj vietoj, kur saul nuiuo, liko ym ant nugaros.

66

74. MEKOS KiLM

Sen senovje vaikiojo dievas su ventu Petru. Vien kart jie jo pro gananius band piemenis. Piemenys, pamat i tolo ateinant praeivius, suman juos igsdinti. Vienas piemuo apsivilko iverstais kailiniais ir pasislp alia kelio auganiuose kr-muose. Dievas visa tai mat ir ramiai jo. Kai jis su ventu Petru prijo krmus, piemuo oko i j ir jau norjo pakeleivius igsdinti, bet dievas visai ramiai tar jam:

Norjai bti meka, tai ir bk!Ir piemuo pavirto aminai meka.

75. VELNiO KriNyS

Kit kart dievas pam molio gabal, nulipd mog ir pt jam siel. T mat velnias. Jis pam molio gabal ir nulipd vilk. Nulipds norjo psti jam dvasi. Puia pro vien gal, puia pro kit gal, bet nieko negali padaryti kaip negyvas, taip negy-vas. Dirbo dirbo, galiausiai eina pas diev ir klausia:

Kaip reikia kvpti vilkui dvasi?

67

Nueik pas savo vilk, sako dievas, ir sakyk jam: Vilke, vilke, papjauk velni! tada jis pasi-darys gyvas.

Nujo velnias pas vilk ir sako jam: Vilke, vilke, papjauk pon diev!Bet vilkas n judti nejuda stovi kaip stovjs.Tuomet velnias lipo aukt med ir sako: Vilke, vilke, papjauk velni!Kad oks vilkas ant velnio, o jis kaip spyr vil-

kui kakt ir spyr velnio plauk. Vilkas nubgo mik, o kaktoj ir iandien tebra spirtas velnio plaukas.

76. ViLKAS Su VELNiO PLAuKAiS

Sen senovje, kuomet ant ems vaikiojs Jzus ir velniai, kada kas prapuldavo, tai vis bdavo bda nelaimingam velniui. Tada mons ir sako:

Velnias nune!Ir per itisus metus kaltindav velni.Pradjs velnias skstis dievui savo likimu. Die-

vui pagailo velnio, ir jis pasaks: Padaryk pana, kaip a darau, gyvul.

68

Velnias lipd i molio pana, kaip buv jam pasa-kyta. Kai velnias lipd, tai jam dievas pasak:

iam gyvuliui duosim vard vilko, kuris ne gyvulius.

Velnias, lipdydamas i molio, djo savo plauk. Nulipds pt jam ausin taip, kaip darydavo dievas, bet is gyvnas, velniui puiant, neatsistojo. Velniui bepuiant net akys ioko i kaktos. Tada velnias nune pas diev. Dievas papt ir atsistojo. Die-vas iam gyvuliui pasak:

Tavo vardas vilkas.Dievas jam sak: Kliudyk t gyvul, kuris tau atrodys raudonas,

o mogaus nekliudyk.Ir nuo to laiko vis kalt bdavo vilkui. Todl, jau-

iant vilk, arba kai pamatai, ima iurpas, nes jame yra velnio plauk.

77. ViLKO NASrAi

Kit kart mons labai myljo unis. Kiekviena eimyna laikydavo un ir tam uniui gerai duodavo sti dl to, kad ir unys buvo geri. Viena boba savo itikimam uniui vietoj duonos gabalo met kart

69

akmen tiesiai snuk. uo, apiojs akmen, kaukda-mas ibgo mik. Ten dievas jam pasak, kad gali nebeiti mogui tarnauti, bet be jokio darbo nueiti nam su galvijais arba kur kitur ir pjauti monms naudingus gyvulius. Tam uniui dl to, kad apdegs, snukis pasidar juodas. Ir j mons pavadino vilku dl to, kad jis visur valkiojasi.

78. ViLKO BAJOrySTS DOKuMENTAi

Kadaise vilkas buvo bajoras ir pas save turjo gerus kilms dokumentus. Vilkas nebeiman, kur juos paslpti. Padav uniui paturti:

Tu namuose sdi ir viet turi, tai gali mano dokumentus pasaugoti, o man reikia po mik laks-tyti.

uva apm dokumentus i vilko, bet pagalvojo, kad katinas dar daugiau vietos turi: gali gryioje padti ar ant aukto uneti. Ir atidav uo doku-mentus katinui.

Katinas pagalvojo: Mane kartais ivaro i gry-ios, ir galiu j nenusaugoti. Geriausia atiduoti tuos popierius iurkei: iurk ki urv, ir bus saugiau-sia.

70

Katinas padav tuos popierius iurkei, bet umiro pasakyti, kad tie popieriai labai brangs.

iurk padjo tuos popierius savo urve ir, kai tais lizd, juos sukapojo nesuprato, kad ia tokie svarbs dokumentai.

Kart vilkas, grs i miko, papra uns popie-ri. uva papra katino, o katinas iurks. iurk sako:

Man reikjo lizdel pataisyti, ir sukapojau.Katinas prane uniui, kad iurk sukapojo

popierius, o uva vilkui, kad jo popieri nebra.Nuo to laiko vilkas pjauna un, uva kat, o kat

iurk. Nuo tada ir bajorai prauvo dingo visi j popieriai.

79. VOVErS uODEGA

Vover dievas sutvr nedidel ir su maute uodega. Kiti gyvuliai, kurie turjo dideles ir gra-ias uodegas, m i voveries juoktis, kad ji su savo uodega negalsianti ir musi nusibaidyti. Nujo tuo-met voveris pas diev ir m skstis, kad kiti gyvu-liai i jos juokiasi, jog ji turinti toki maut uodeg.

71

Dievas dav jai toki uodeg, kokios dar iki tolei nebuvo turjs n vienas gyvulys.

Ir dabar voveries uodega u vis gyvuli uodegas graiausia ir dailiausia.

80. KiKiO AKyS

Kikiui labai lidna buvo, kad j visi baido, o jo niekas nebijo. Nujo jis skstis dievui:

Jau geriau bt, kad a nieko neregiau, sako jisai, kas prie mane daros!

Dievas ir padar kikiui taip, kad jis dabar regi tiktai i ono, o i priekio, nors kariuomen eit, vis tiek neregt.

81. KiKiO LPOS

Bobut gan aveles. Nu, sdi ji ant akmenio, o kitam one kikutis sdi ir verkia. Sako bobut:

Ko tu, kikuti, verki?Sako: Kad mans niekas nebijo. Tai a eisiu ir prisi-

girdysiu.

72

O bobut sako: Ne, kikuti, neik, nesigirdyk, tupk ionai,

sako, kai avels ateis, tai ok i u akmenio, matysi, kaip tada prads avels nuo tavs bgt!

Tai jis ir tupi u akmenio. Kai avels prijo prie jo, tai kaip oks i u akmenio! Ir kai pasibaid avels, tai tada kaip pradjo jis juoktis, tai ir lpyt trko.

82. MOGAuS PrOTAS

Kit kart kad ponas dievas visiem gyvuliam, v-rim ir paukiam dalijs talentus: vieniem grau-mus, kitiem greitumus, levui u visus didesn jg. Tada levas klauss pono dievo:

Gi kam, pone dieve, prot atidavei?Ponas dievas saks: mogui.Levas saks: Na, tai ir a esu mogaus rankose.

73

83. EiO SPyGLiAi

E dievas sukr kaip ir kitus gyvulius ir dav jam labai velnius plaukus. Eys tais plaukais labai didiavosi. Vien kart jis, eidamas pro egl, sidr jos spyglius snuk, labai supyko ir pradjo bartis ant dievo. Paskum kreipsi egl sakydamas:

Kad tu turtum tokius velnius plaukus kaip a, tai ir akas aukiau laikytum, o kad turi tokius atrius ir negraius, tai ir laikai juos emai nulen-kus, kad praeiviai susibadyt.

Dievas supyko ant eio ir sako: Kad tu taip pasididiuoji savo velniais plau-

kais ir pyksti ant t, kurie turi atrius plaukus, tai tu nuo ios dienos tursi juos dar atresnius kaip ios egls spygliai!

Nuo tos dienos eys ir turi atrius plaukus, u kuriuos, nuolatos kukendamas, ir barasi ant dievo.

84. EyS ir SAuL

Pradioj gyvulliai, kur katras pirm nakt guljo, tokias vilnas ar plaukus gavo. Eys ant kalno

74

pasistebjs saul tekani aruot utai ir jo dygliai kaip arai.

85. NuBAuSTAS BrOLuDyS

Kai Adomo snai umu viens kit, tai dievas umuj pavert kurmiu. Kad jis po emm liau-iot per savo vis gyvenim, neieidamas ant vie-sos. Utat jis dabar, kai tik ieina ant viesos, tai ir stimpa.

86. KODL KurMiS AKLAS

Vien dien ponas dievas sak visiem vrim eit keli tiest. Visi vrys susirinko, itis dien dirbo. Tik vienas kurmis neatjo. Tada ponas dievas nujo pas kurm ir klausia:

Tai ko, kurmi, darban neatjai? Tai kad a blogai matau ir sakymo perskaityt

negaljau, sumelavo kurmis, nors tada ne blogiau u kitus vris mat.

Supyko ponas dievas ir sako:

75

Kad tu meluoji, tai nuo ios dienos i viso nema-tysi.

Nuo tada kurmis vis po eme rausias ir nieko nebemato.

87. NuBAuSTAS KurMiS

Kit kart ponas dievas sukviet visus vris ir mones kelio taisyt. Visi susirinko ir keli greit patais. Tik vienas kurmis neatjo. Ponas dievas ir klausia jo:

Ko, kurmi, kelio taisyt neatjai? Kam man tas kelias reikalingas? A vis gyve-

nim po eme gyvenu, savo urvus rausiu.Supyko dievas ant kurmio: Kad tu toks, tai klausyk, k tau pasakysiu:

papuls tau i ems ilst, ant kelio ar tako ieisi, tai, ant jo ilips, ir pastipsi.

Ir dabar kai tik kurmis ant kelio papuola, tuoj ir nudvesia. Kiti sako, kad nuo mogaus pd kvapo, bet tas netiesa.

76

88. KurMiO KOJOS

Visi mat, kad priekins kurmio kojos kaip mo-gaus rankos. Tik ne visi ino, kodl taip.

Tai va. Seniai, labai seniai, dievas sak visiem monm eit griovi kast. Visi mons susirinko su kastuvais, tik vieno nebuvo. Nujo vienas kasjas pairt, kodl to mogaus nr. O tas guli ramiau-siai. Atjs ir klausia:

Ar sergi? Sveikas, atsako tas. Tai ko neini su visais griovi kast? Gal a kvailas po emes raustis. Pragyvensiu

ir be griovi.Nujo mogelis prie kasj ir papasakojo k

mats ir girdjs. Supyko kasjai ir sako ponui die-vui:

Mes dirbam, prakaituojam, o jis guls ir tingi-niaus?

Ponas dievas ir sako: Kad jis bijo emj raustis, tai vis gyvenim tik

emj ir rausis. A j kurmiu paversiu.Ir pavirto tas mogus kurmiu, tik jo rankos ir liko

rankom, kuriom em rausia.

77

89. iKNOSPArNiS

Kit kart buvo kils tarp vri ir pauki karas. Abu pulku ties Uralo kalnu didel kar kl. Bet ilg laik karas nei vienai, nei antrai pusei nesi-sek. iknosparnis tad abiem pusm tarnavo: kai paukiai nugaldavo, tai jis prie pauki pristo-davo, bet kai vrys laimdavo, tai jis prie j pristo-davo. Kai jau buvo taika padaryta ir kariuomen jo namo, iknosparnis vl prie pauki pristojo. Bet paukiai jo dl neitikimumo neprim. Ir vrys jo neprim.

Dl to iknosparnis ir dabar, pauki ir vri nekeniamas, slapstosi nuo j ir tiktai vakare, kai visi gyvuliai sugula, iskrenda maisto iekoti.

78

iV. PAuKiAi

90. PAuKi KArALiAuS riNKiMAi

Paukiai rinko karali. Kas aukiau pasikels, tas bus karalius. Usikl visi paukiai. Mautis paukiukas kukis, kuris po abus slapsts, uskrido ereliui ant nugaros. Pasikl visi paukiai auk-tai auktai, o erelis dar aukiau. Niekas aukiau nebekilo. Tik purpt ir pakilo auktyn kukis, dar aukiau u erel. Upyko visi paukiai. Ir paleido vanag vyti paukiuk. Kukis lindo medio skyln. Nudiugo visi paukiai, sako:

Jau pagausim.Nelenda n vienas. Pastat peld saugot, o

patys nuskrido iekot genio.Pelda saugo, o miegas baisiai j ima. Kukis

prao, kad paleist bijo, kad nepagaut, peld kalbina. Ji iri ir iri skyl, ipltus akis (utat peldos nuo to laiko akys iverstos). Kukis sako:

irk, kojins kokios tavo graios!Jai parpo pasiirti, ir pairjo. O kukis tik

purpt ir iskrido, pelda n nepamat. Ji saugo ir

79

iri skyl. Atskrido jau ir genys ir kals skyl umu kuk. lindo pauktis, vardu Jadvyga, sako:

Nr kukio!Tuoj ir kiti pairjo tiesa, jo nr. Pradjo visi

paukiai bartis ant peldos, m j mut, kam ileido karaliuk, ir sako:

Kur pagausime, vis muime.Utat pelda dien nesirodo, o tik nakt.

91. KODL PELDA DiEN NEMATO

Vien kart dievas nuengs i dangaus ant ems pairti, kaip gyvena jo kriniai. Vis pirma dievas aplank mog. Pas mog rado visk tvar-kingai, palaimino j ir nujo toliau.

Gyvuliai nusiskund moni iaurumais. Dievas paadjo labiau atliuosuoti nuo moni ir nujo toliau.

Dievas suauks ir visus paukius, kad apsakyt savo gyvenim. Visi paukiai pasigyr dievui, kad linksma gyventi, tik viena pelda buvo nepatenkinta, kam vasar tokios ilgos dienos, pra dievo sutrum-pinti, nes maa yra poilsio. Tada dievas sako:

80

Tu daugiau nematysi dienos viesos, tik nakt rinksi sau maist.

Ir nuo to laiko pelda dien nemato, o miega, tik nakties sulaukus ieko sau maisto.

92. AKLA PELDA

Kart pelda susiginijo su varna. Pelda sako: Mano vaikai graesni!Varna sako: Mano vaikai graesni!Pelda vl sako: Mano vaikai graesni!Varna supyko ir ikirto peldai ak.Utat pelda dien ir nemato.

93. PELDOS AKyS

Labai labai seniai, kai dar paukiai ir gyvuliai neturjo aki, dievas suauk juos visus, kad galt padalyti jiems akis.

Kas atvyks anksiau, tas gaus geresnes akis, tar dievas.

81

Visi gyvuliai ir paukiai labai skubjo pas diev, tik viena pelda vos vilkosi paskui. Jau sutemus atjo pelda pas diev. Dievas surado patamsyje dideles akis ir padovanojo jas peldai, kad ji galt jomis matyti ir nakt. Taip dievas padar todl, kad labai tingjo vieniai patal nakvynei taisyti. Pelda gavo dideles akis ir nakties metu parskrido namo.

Nuo to laiko pelda vien nakt temato.

94. KODL GEGuT PATi NEPEri

Peldai usndus, karaliukas pabgo ir gerai pasislp. Reikia j surast. O kas pavasar jo ie-kos? Visiem darbo lig valios gtas suka, kiaui-nius deda, vaikus peri, Tars, tars paukiai nieko nenutar. ia atskrido gegut, atsisdo ant akos ir sako:

A skrisiu karaliuko iekot, o js man vaikus auklkit.

inoma, paukiai sutiko. O gegutei to ir rei-kia. Vienon gton kiauin padjo, kiton, treion ir nuskrido karaliuko iekot. Geguiukus kiti paukiai augina, o gegut po mikus skraido, karaliuko ieko.

82

O tas taip gerai pasislp, kad gegut ir lig iol jo nerado. Kiekvien pavasar mike girdis:

Kuk! Kuk!Tai gegut karaliuko ieko.

95. KuGAi ir GEGu

Buv kit kart labai dideli paukiai kugai, ir jie labai kitus paukius ir pauktelius rydav. Kad tik koks pauktelis pasirodydavs ore, tuojau tie kugai ir prarydav. Tai daugiau visi tie paukiai ir pauk-teliai susitar devynias dienas gavt, kad niekur n viens nuo ems or nepakilt. Ir igavj. Po devyni dien dar visi paukiai ir paukteliai prie ems tyliai tebetupj, gegu pirmoji apsidrsi-nus ir, ikilusi or, sakanti:

Kugai, kugai! Kuk kuk!Bet jau kugai visi buv idvs, nebebuv n

vieno gyvo. Tai daugiau visi paukteliai, didi mai, sukil or ir m visi laisvai lakioti. O tie patys maieji paukteliai: kiels, startos, pelindos, mederkos ir kiti apsim geguei vaikus iperti.

83

Tai utat dabar gegu pati vaik savo ir nebe-peri. Kad kiti paukiai j u tai subara, tai ji kukuo-dama sako:

Kas kukuos, kas kukuos, kad a eisiu perti?!

96. NuBAuSTA KArALiAuS DuKT

Gegut taip kukuoja. Sako, kai pon diev kan-kino, kai pon diev ved kankint pro al, tai kara-liaus Arono dukt pro ketvirto aukto lang irjo ir sak:

Aha, ponaiti, prapuolei dabar! Kuk!Tai ponas dievas atsisuko ir sako: Tu kukuosi aminai ir eimos netursi, vaisiaus

netursi!Taip gegut tik pripuolusi kur svetiman lizdan

padeda ir viskas.

97. GEGuTS KiLM

Sesuo ilydjo kar brol, ir brolis uvo kare. Ji labai pradjo verkti, raudoti. Tai dievui jos pagailo,

84

ir pavert gegute. Ir ji dabar kukuoja, raudodama uvusio brolio.

98. NALS rAuDA

Buvo nal, ir ji labai raudojo ir raudojo vyro. Nueina ir rauda ant kap.

Nusibodai tu mums su savo raudojimu, sako numirliai, geriau tu virsk gegue ir kukuok savo ami!

Ir nal virto gegue.

99. PrAKEiKTA DuKT

Neinau, kur gyveno tvas ir dukt. Ir ta dukt itekjo toliman kratan. Pagyveno tvas kelet met vienas. Bet jau negalt pradjo, ir pragyvent jam pasidar sunku. Sugalvojo jis, kad eis pas duk-ter, gal pas j pabus, o gal ir i viso liks, gal j paelps kuo dukt. O kaip itekjo dukt, tai jis pas j nebuvo, ir ji pas j nebuvo. Itekjo gana toli, gal u kokio imto kilometr. Ir eina psias pas duk-ter. Privargo eidamas ir dar neino, ar toli, uei-

85

damas pas mones klausiasi kelio. Galvoja, kad pabus pas dukter, tai j ileisdama suelps maistu ir dar pavs namo. Nu, jau vargais negalais nujo. Buvo jau vlus vakaras. Dar ugnis deg nemiegojo. Durys ubrauktos, tai ilgai baladojos, kol leido. leido, mato kad niekas neapsidiaug. Prim j ne kaip svei, bet kaip pakeleiving. Dav valgyt, k patys valg, jam nieko neparuo.

Taip jis prabuvo kokias keturias dienas nemyli-mas. Jau ruoiasi ieit namo ir mato, kad jam nieko neruoia kelionn. Jau ir sudiev sako nieko. Tai jis ir papra. Dukt i kakur itrauk duonos plut ir jam padav. Labai susigraudino tvas, kad jis pas dukter taip buvo priimtas, ir ieidamas pasak:

Kad tu virstum gegue ir niekad pati savo vaik neaugintum.

Tvas ijo, o dukt, jam ijus, virto gegue ir iskrido i savo nam, gal mikan, neinau.

Dabar kai lidnai kukuoja, tai gailisi, kad apleido nepagerb savo tvo.

86

100. GEGuTS PyKTiS

Gegut i piktumo kukuoja. Paskolino duonos grielei. Griel sako:

Tris.O ji paskolino daugiau (svarais, svaras buvo).Tutlys sako: Du, du.O gegu daug buvo paskolinusi. Ji perpyko ir

sako: Tu ! Tu !Ir ligi iol tebepyksta.

101. NEKANTri BOBA

Dievas surinko visas bjaurybes maian ir padav bobai nunet eeran ir mesti. Liep neant nei-rt. Bet kur tau boba ikents nepairjus. Ji atrio mai ir pairjo. Kai atrio, tai ibgo visos bjau-rybs. Pradjo liaut, ropot ir visos ibgo. Boba nusigando ir nujus dievui pasak, kad ibgo. Die-vas pavert j garniu ir liep rinkt lig dievo teismo. Boba buvo apsivilkus balta palaidine ir tamsiai

87

mlynu, net juodu, karaliauiniu sijonu. Utat ir garnio pus balta, o pus juoda.

102. MELAGS MOTEriKS

Kit kart dievas su ventu Petru, vaikioda-mas po em ir mokydamas mones, ujo mike dvi moterikes, renkanias uogas. Jos buvo su juo-dais sijonais ir su baltom palaidinm. ventas Petras paklaus moteriki:

K js ia veikiate? Renkame varles, atsak moteriks.Tada ventas Petras tar: Viepatie, nubauski jas, kad jos neteisyb sako!Ir viepats dievas tar moterikms: Nuo io laiko js visados rinksite varles!Jos pavirto gandrais ir nulk. Kadangi jos buvo

su juodais sijonais ir su baltom palaidinm, tai dabar gandrai turi upakal juod, o prieak balt. Jos lakst visur, bet j niekas nepaino, niekur j nerado.

88

103. JuODASiS GANDrAS

Kit kart siunt viepats dievas gandr pragar vli ivaduoti. Velniai j tenai pagavo ir met der-vos katil. Nuo to ir paliko tasai gandras juodas, o mons j pragaro gandru vadina.

104. POVAS VELNiO PAuKTiS

Velnias su dievu susilaino, kuris padarys gra-esn paukt. Dievas pradjo graint karvel, o vel-nias pov. Dievas nugraino vis karvel, o velnias povui tik uodeg. Vis pov nugraint nespjo, nes ugiedojo gaidys.

105. PuONi POrA

Gyveno vyras su mona, kuri labai mgdavo puo-tis. Kaip pati mgdavo, tai ir vyr puodavo. Vien sekmadien jie norjo eiti banyi, bet pirma rei-kjo pasipuoti. mona pirmiau vyr papuo, o jai dar nepabaigus puotis, banyioj prasidjo paky-

89

ljimas ir jie abu pavirto povais. Povas ir dabar graesnis u povien.

106. KODL POVAS NEVALGOMAS

Kit kart velnias pov visaip kaip graiausiai irds visokiom aukso, sidabro plunksnom, bet tiktai patin, o patels nebespjs irdyt buvs kelias plunksnas kis, ir tos paios ikritusios, nes gaidys pragyds.

Utai povo msa nevalgoma.

107. KALAKuTO iVAiZDA

Kai velnias pie pov, tai kalakutas stovjo i alies ir irjo. Tuomet velnias padav jam laikyti teptuk. Kalakutas pam t teptuk ir pasidjo uantyje. Taigi ir dabar jisai tenai matyti.

90

108. PONAS KALAKuTAS

Gyveno labai negeras ponas. Jis labai mudavo darbininkus, jiems valgyt neduodavo. Darbininkams daug sunkiau buvo gyvent pono dvare negu gyvu-liams. Jie gaudavo tik peluds valgyti ir guldavo tvartuose: vyrai su arkliais, moterys su karvmis. Kart pro t dvar jo dievas, pasiverts elgeta, ir ujo naktigulto. Ponas leido jam apsinakvoti tvarte su kitais darbininkais ir dav jam peluds valgyti.

Elgeta rytojaus dien atsisveikindamas papra pono duonos ksnio, nes jis negals peluds valgyti. Ponas upyko ant jo u drs kreipimsi, ivar ir upjud unimis. Dievas pavert t pon kalakutu.

Ponia ir ponaiiai atsikl rado kalakut kieme. Jie labai nustebo, nes niekas nebuvo mats tokio padaro, ir liep varyti tvart. Pono iekojo iekojo, bet nerado. Dievas, bausdamas pon u ididum, pavert j kalakutu, kuris dabar tebesididiuoja ik-ls raudon skiauter, nors ir tvarte gyvendamas.

91

109. KrEGDS KiLM

Mergait nuo Marijos pavog raudon kamuo-liuk sil ir irklutes. Tai Marija pavert t mer-gait kregd. Ir dabar jos uodegoj irkluts, o po snapeliu raudonas kamuoliukas sil gumuliukas.

110. SKrAJN KrEGD

Kit kart dievas pamat, kad sukr ir paleido pasaulin gyventi vairius piktus uodus ir muses, kurie gyvuliams ir monms neduoda ramumo. Kai kurie t piktadari net krauj geria i mogaus ir gyvuli. Panoro dievas visus nereikalingus vabalus inaikinti. Suauk paukius, didelius ir maus, ir liep jiems igaudyti visus vabalus. Vieni paukiai kalbjo, kad jiems dideliems nepatogu mai vaba-lai gaudyti, kiti skundsi, kad jiems sunku lekioti, treti sak, kad j akys blogai mato, ir taip toliau. Tik viena kregd sutiko ir m uoliai gaudyti muses ir uodus.

Begaudydama vabalus, pamat kregd, kad j nedaug jau beliko. Paskui dievas pasiauk kregd ir sako:

92

Pasidarbavusi dabar pasilsk!Kregd jam atsak: A, begaudydama vabalus, jokio vargo nejauiu.

Pasilssiu, kai visus juos igaudysiu!Tuomet dievas jai atsak: Gerai! Jei tokia uoli esi ir netingi gaudyti vabal,

tai a tau suteiksiu dovan: tu niekuomet nepavargsi belakiodama!

Ir tikrai, dabar kregd niekados nepavargsta.

111. KrEGDS LiZDAS

Dievas liep visom pauktm eit sodint medi. Visos paukts jo, tiktai njo viena kregd. Utat ana dabar lizdo nesuka medy, o tiktai po stogu.

112. BLEZDiNGA uGNiES PArNEJA

Dievas, sukrs em, suman joje apgyvendinti pauki. Ir sukr visoki pauki. Tada gandras ir kovas buvo balti, o blezdinga neturjo raudono pagurklio ir perskeltos uodegos.

93

Dievas tada sukr ir mog. Kad jam nebt alta, nutar duoti ugnies. Nei rojuj, nei danguj ugnies nebuvo. Dievas sak kovui parneti ugnies i pragaro.

Nuskrido kovas pragar, lk vid, ir tuoj prie krosnies paimti ugnies. Bet j pastebjo velnias, nutvr, ir tuoj dervos statin murkt, ir murds. Kovas gal bt ir uvs dervos statinj, bet spjo ikiti snap laukan. iaip taip jam pasisek ilkti i statins. Parskrids emn, iri, kad visas pajuo-davs, tik vienas snapas baltas. Nuo to laiko ir liko kovas juodas baltu snapu.

Dabar dievas siunia gandr pragar ugnies parneti. J, betykant ugnies, prie pragaro dur pastebjo velnias ir, nutvrs dervuot ment, r per kupr. Gandras isigands dm emn ir par-veit su juodu lopu ant nugaros.

Pagaliau dievas pasiunt blezding ugnies par-neti. Ji nulk pragar, pagrob ugnies ir lekia. Pamat velnias, pagrieb audykl, ir kad aus j, bet pataik tik uodeg ir perskl.

U tai dievas leido blezdingai po vienu stogu su mogum gyventi ir atminimui paliko jai raudon pagurkl.

94

113. KrEGDS ir ViEVErSiO GiNAS

Kregd ir vieversys su dievu ginijosi. Viever-sys sako:

Kad dievas duot, kad mons daugiau mirt, tai man daugiau dirvon likt, tai mano kiauinuk nenaikint, ir bus daug mano vaik.

O kregd sako: Kad dievas duot, kad moni daugiau gimt,

man daugiau palpi bt.Po palpe ji padirba gtel ir peri vaikus.Tai dievas padar, kad daugiau moni gimsta,

kregdei daugiau palpi yra.

114. ViEVErSyS ir ruP

Dievas, nordamas vievers sukurti, pams molio gaball ir mets auktyn. Molio gaballis virts vie-versiu, nukrits emn ir pradjs giedoti. Velnias, tupdamas u akmenio, vis t atsitikim mat ir panoro padaryti pauktel. Pam dumblo sauj ir met auktyn. Dumblas nukrito atgal ir, palinds po akmeniu, pradjo kurkti, dl ko ir pats velnias isigando. Tai buvo rup.

95

115. ViEVErSyS ArTOJO PAuKTELiS

mogus ijo pavasar art. Dar anksti anksti pava-sar, dar paukteli nebuvo. Eina vargas mogus elgetaudamas. Sako:

Padk dieve.Tas atsak: Ai. Na, seneli, sako, kai tu vaikioji per pasaul,

ar linksma tau?Tas senelis sako: Tai kodl? Taip kaip ir visiems. O man, sako, labai lidna. O ko tau lidna? senelis paklaus. Utat, kad joks pauktelis dar neiulba.Senelis pam ems, kur buvo prakaito laas

nulajs, t ems saujel paleido auktyn ir pra-djo kilt vieversys. Ikilo ir pradjo iulbt.

Tai dabar pirmas artojo pauktelis vieversys.

116. ViEVErSiO KiLM

Dar baudiava buvo, mons laikrodio neturjo. Dirbo dirbo ir lauk vakaro, o saul vis auktai, vis

96

nesileidia. Nu, ir kaip j pasiekt ir nutraukt? Tai mogus i vagos pasim sauj smlio ir pyl saul. I ito smlio vieversys nuskrido saul ir pradjo irikuot nuskrisdamas.

Ir i to laiko atsirado vieversys.

117. LAKTiNGALOS PLuNKSNOS

Kit kart laktingalai buvusios u vis pauki graesns plunksnos ir balsas. Ta laktingala mus didiuotis. okindama sakanti:

Koks tas dievs, koks nedievs, a to dievo nepa-stu!

Ponas dievas ir pasiunts vanag, saks: Eik tu jai tas graisias plunksnas nurauk!Vanagas tuoj suiups, nuravjs, ir daugiau

atidygusios tiktai tokios pilkos kaip virblio. Tada sakanti:

Dievas visagalis, k nori t padaro.

97

118. NALAiT LAKTuT

Gyveno kit kart varginga mergait, vardu Lak-tut, kuri buvo visikai nalait, nes neturjo nei tv, nei gimini. Jai teko tarnauti pas mones, kurie buvo labai nedori ir j visaip skriaud. Die-vas pasigailjo tos nelaimingos mergaits ir pavert j laktingala.

119. KODL KurAPKOS rAiBOS

Kit kart kai kurios kurapkos skundsi dievui, kad taip negraiomis plunksnomis jas apvilko. Pagei-davo, kad vaigdi viesa ar bent vento Jono vaballio spindjimu jas papuot. Dievas iklaus j noro. Bet neilgai jos tesidiaug savo puonumu: vienas auliai iaud, o kitas vanagai igaud nie-kur negaljo pasislpti.

Beliko vienos raibosios.

98

120. BALANDiO SNAPAS

Pasakojo seni mons ganant arklius. Krenant ugn sakydavo, kad su ugnim reikia vaikam elgtis labai atsargiai, kad ugnis yra labai ventas daiktas. mons kadaise neturjo ugnies, na, ir dievas pagai-ljo moni ir per baland siunt ugn. Ir balandis, nedamas t ugn per jres mares, labai pavargo, ir paskiau vos per vanden perlk, tai jo snapas net pradjo degt, ir padav monms ugn.

Tai dl to dabar balandio snapas raudonas.

121. KArVELiS BE TuLiES

Kai buvo Nojaus tvanas, visi mediai buvo van-denio apsemti, nebuvo kur nusileist paukiam. Visi paukiai skraid, skraid ir, neturdami kur nutpt, prigr. O karvelis isiturjo: skraid skraid, net jam tulis trko, bet neprigr. Utat dabar karve-lis neturi tulies.

99

122. KArVELiO LiZDAS

Karvelis buvo gudas, o strazdas lietuvis. Straz-das tank lizd sumrijo, o karvelis ret, ir jis prao strazdo:

Padk tu man lizd sudaryt tok kaip tavo.Tai strazdas sako: Gerai, padsiu.Karvelis klausia: Ko pirmiausia reikia? Pirmiausia, sako, reikia padt akui.Karvelis sune ir padjo. Vl klausia: Ko daugiau reikia? Reikia ir saman.Karvelis sako: Moku, moku (gudikai samanos mok).Strazdas dl to odio supyko, nusispjov ir sako: Kad moki, tai ir daryk! ir nuskrido.

123. SJiKAS PrAO LiETAuS

Kai dievas liep paukiams eiti griovi kast, nes vasara buvo labai sausa, nebuvo i kur atsigert, tada visi paukiai kas. O tas sjikas, kur sako: Lyk,

100

lyk!, jis njo griovi kast; pasak, kad a apsieisiu be griovi, atsigersiu nuo akmen. Tai jam dievas pasak:

Tai tu galsi gerti tik nuo akmens ir visada troki!

Tai jis dabar visada lakiodamas prao lietaus. Jo iulbjimas: Lyk, lyk, lyk!

124. NuBAuSTAS KruNKOiuS

Dievas dar anais laikais suauk visus paukius valyt eer, prd. Neatjo tik krunkoius talk. Dievas ant jo u tai labai supyko ir pasak, kad dau-giau n i upi, eer, prd neatsigers n laelio vandens. Tik nuo akmens jis rinks lietaus laus.

Ir dabar krunkoius, jei nori gerti, aukia liet: Krun! Krun!Ir daniausia po jo auksmo bna lietaus.

125. KODL TiLViKAS BE uODEGOS

Kiel gi jo vestuves neturjo uodegos. Sako tilvikui:

101

Paskolink gi tu man uodeg a einu vestuves.m tilvikas ir paskolino.Sugro ji i vestuvi. Atiduok, sako, uodeg. O! sako, reikj neskolint!Ir dabar tilvikas be uodegos, o kiel laksto ir viz-

dikuoja ilga uodega.

126. iKNOSPArNiS, VArNALKTiS ir TiLViKAS

Kit kart, seniai seniai, iknosparnis, varna-lktis ir tilvikas, pasisamd laiv, vaiavo umar koki ten preki pirkti. Bet iknosparnis, netur-damas savo pinig, skolinos i kito.

Kai nuvaiavo umar, tai prisipirko preki dau-gyb. Neinau, kokias prekes iknosparnis pirko, bet varnalktis prisipirko daugyb gelumbi, o til-vikas brangi deimanto akmenli. Ir kai, susidj laiv, vaiavo namo, nelaim itiko: paskendo lai-vas su visomis prekmis, tik vos jie patys isigelbjo nuo mirties.

Tos nelaims ir po iai dienai neumirta iknos-parnis. Nebeturdamas pinig skolai umokti, ir po

102

iai dienai slapstos, idant nesutikt t, nuo ko tur pinig pams. Utai dien nelaksto tiktai nakt. O varnalktis dar ir po iai dienai patvoriuose ir alikelm tykinja t savo gelumbi. Kas eina pro al, jis tam vis griebia u drabui, iupinja, bene jo gelumbes dvi. Taip pat ir tilvikas visais paupiais tebelaksto, iekodamas t savo brangi akmenli.

127. MArGOJO DAGiLLiO PLuNKSNOS

Seniai, labai seniai, kada dar tiktai buvo sukurta em, dalino dievas paukiams plunksnas ir j spalvas. Visus paukius, laukinius ir naminius, papuo vairi spalv rbais, ir taip idalino visas plunksnas. Kur buvs kur nebuvs, ateina dagil-lis, seniau paukiai, plunksn neturdami, nega-ljo skraidyti, ir psti vaiktindavo. Pamat pauk-iai dagill ir m i jo juoktis, o dievas ir klausia:

Kur tu buvai utruks?Dagillis atsako: I nam anksti ijau, bet pakeliui man nelaim

atsitiko: upuol neprieteliai unys ma kikel. A, t upuolik isigands, lindau krm ir tenai itupjau, ligi unys nubgo!

103

Dievas nebeturjo vienodos spalvos plunksn ir, parinks j nuo vis pauki po vien ar kelias, aptais jomis varg dagill.

Kai dagillis buvo jau aptaisytas, tai visi pauk-iai irjo j ir stebjosi jo graumu.

Dagillis, dievui dkodamas, linksmai gro namo.Dl to ir dabar dagillio rbai vairi spalv.

128. KODL GENyS MArGAS

Bekurdamas paukius, dievas ivir visoki da ir pradjo kiekvien paukt atskira spalva dayti. Darbas jau buvo baigtas, visi paukiai nudayti, ir dievas likusius daus, kuriuos prie tai sumai, norjo ipilti. Bet tuo metu atskrido genys, kuris neinia kodl pasivlino, ir pra diev j nudayti. Pagailo dievui genio, ir jisai nuda gen likusi da miiniu. Taip nudaytas, genys ir liko margas.

129. GENyS KALViS

Mike genys kalvis. Atjo pas j gegut: Ar neapkaustytum man rat?

104

Apkaustysiu. Atvek.Na ir atve. Pradjo kaustyt:

Tak tak tak, tuk tuk tuk,Tak tak tak, tuk tuk tuk.

Ir apkaust.Atjo pas j pemp: Jau man laikas vaiuot iltan kratan. Apkaus-

tyk, geny kalvi, man ratus. Apkaustysiu.Ir tai pradjo kaustyt:

Tak tak tak, tuk tuk tuk,Tak tak tak, tuk tuk tuk.

Ir apkaust. Ir toji ivaiavo.Paskiau atjo pas j gervs, didelis didelis gervi

brys. Kalveli geny, ar neapkaustytum mum rat? Nu, apkaustysiu atvekit.Atve ratus, tai pradjo kaustyti:

Tak tak tak, tuk tuk tuk,Tak tak tak, tuk tuk tuk.

Apkaust. Paskiau gerai kaip igr, ukando, tai genys truput pasigr ir umigo. Sveiai iva-iavo, o jis vargelis ir atliko ionai. Kai truput pamiegojo atsirado jau sniego ir ualo kurgi vaiuosi, ir iemoja.

105

Ir iemet ionai bus, iemos.

130. MELETA VELNiO PiEMEN

Meleta juodoji ganius pas velni band ir praga-nius visus jo gyvulius. Tai velnias jai kaip mets su akmeniuku pakau, ir pramus kruvinai. Utai juodosios meletos ir dabar pakauis raudonas, o ji vis lekiodama tebeaukia tuos velnio galvijus:

Tprus, tprus!

131. VirBLiO MOKSLAS

Kart nujo virblis pas vievers prayti, kad is imokyt j giedoti. Matai, virblis neturjo jokio balso ir norjo pramokti toki grai giesmi kaip vieversys. Vieversys sutiko ir m virbl mokyti, bet kai tiktai itar od ivir vivir, virblis nustojo vieversio pamokos klausyti. Nustojo klausyti ir m pats giedoti:

ia iau, ia iau!Paskum nuskrido ir sako:

106

Dabar a jau moku giedoti, uteks man t moksl!

Utai ir dabar virbl vadina iaukiu, nes jis visuomet iaukia, o kitaip giedoti nemoka.

132. VOLuNGS ir PuTPELS MAiNAi

Volung main su putpele arkliais, ir volung lai-mjo. I diaugsmo volung eria arkliui ir rkia:

It ci ci, it ci ci!O putpel, nordama atsimainyti, aukia: Put, palauk! Put, palauk!

133. TuTLiO ir GriELS BALSAi

Kit kart tutlys pasiskolino i gries duonos. Paskui grino du kepalu. Grie reikalauja trij: tiek buv imta. Liudinink nra. Ginui sprsti pasi-rinko gegu. Ta, nenordama supykinti nei gries, nei tutlio, pareik:

A, moterik, negudri galv teturiu, galiu suklysti. Neuilgo a ipersiu vaik, tas uaugs

107

isprs judviem byl: jis, kaip vyrikis, bus gudres-nis.

Bet kad nepastatyt n savo vaiko keblion pad-tin, ji pati vaik neperi deda kiauinius kiels lizd. O tutlys su griee, laukdami bylos sprendimo, vis tvirtina: vienas du du, antras trys trys. O gegu, juos gudriai nuvylus, pakukavus tankiai nusikvatoja.

134. VED uNyS

Kit kart vedai gaud mones. Nelabai jie sugaudydavo. Na k darys? Tada tie vedai m parsive pempes. O nuo pempi pasislpti negali. Jos tikrai kaip unys yra. Jau pemps kame kriokia, tikrai inok, kad eina kas: ar lap, ar mogus. Nu ir jos pasako t viet eik, ir rasi k nors.

Senieji mons ir sako, kad pemps ved unys.

108

135. TiNGiN PEMP

Kai visi ien pjov, pemp njo, iskrido kitan kratan.

Ir dabar ji iskrenda, neina ieno pjaut, kai pamato dalg kur nors pamikj.

136. SKruZDS ir VArNO GiNAS

Kit kart varnas ir skruzd ginijosi, katras jdviej daugiau pakels. Skruzd saksi, kad ji pakelsianti tris kartus daugiau u varn. Bet varnas, inoma, netikjo ir, t girddamas, juoksi. j kalb sikio dievas, kuris suprato skruzds kalb. Jisai pam svarstykles, pasvr tiek alavo, kiek svr skruzd. Skruzd, inoma, tuojau pam ir nune alav. O varnas savj gabal vos tik galjo paju-dinti. Taigi dievas m ir nubaud varn: jis leido skruzdms papjauti visus varno vaikus.

Dabar kiekvien pavasar varnas peri vaikus tuo laiku, kol dar skruzds tebra neatgijusios.

109

V. uVyS, rOPLiAi, VABZDiAi

137. uV SPArNiuKAi

uvis yra prieinga dievui. J