kredito riziko s valdy mas banke · kredito rizikos valdymas banke vytautas valvonis – lietuvos...

57V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

Vytautas Valvonis

Lietuvos bankasJogailos g. 14LT-01116 VilniusEl. p. [email protected]

Straipsnyje* aptariama, kaip turëtø bûti organizuojamas kredito rizikos valdymas banke: banko organøvaidmuo valdant kredito rizikà, pagrindiniai paskolø ir paskolø portfelio rizikos valdymo principai.Apþvelgiama Lietuvos bankø praktika valdant kredito rizikà, ji lyginama su „gera praktika“,pateikiamos iðvados ir siûlymai, kaip Lietuvos bankai galëtø pagerinti kredito rizikos valdymà.Pagrindiniai þodþiai: kredito rizika; kredito rizikos vertinimas; kredito rizikos valdymas; Naujasiskapitalo susitarimas.

Ávadas

Kiekvieno banko pagrindinis tikslas – kurti pridëtinæ vertæ savo akcininkams irpadëti tai daryti visuomenei, kuriai teikiamos paslaugos. Siekiant ðio tikslo, turi bûtikaip galima veiksmingiau valdomi turimi iðtekliai ir kylanti rizika. Bankai valdo in-dëlininkø jiems patikëtas lëðas ir jas investuoja, siekdami didþiausio pelno, esantpriimtinam rizikos lygiui. Taigi veiksmingas rizikos valdymas jiems ypaè aktualus.

Viena reikðmingiausiø komerciniams bankams yra kredito rizika. Bazelio bankøprieþiûros komitetas yra nurodæs, kad daugiausia problemø kredito ástaigoms keliaper daug liberalios kreditavimo sàlygos, prastas paskolø portfelio rizikos valdymas,nepakankamas besikeièianèios ekonominës ar kitokios aplinkos vertinimas (BCBS2000c). Iðnagrinëjæs ekonomiðkai iðsivysèiusiø ðaliø bankø krizes, ðis komitetasnustatë, kad 11 ið jø sietinos su kredito rizika ir tik po 4 krizes – su rinkos ir operacinerizika (BCBS 2004a). Gerard Caprio ir Daniela Klingebiel (1996), iðtyræ 29 bankøkrizes, su kredito rizika susiejo 16 kriziø. David O. Beim (2001) teigimu, daugumasisteminiø bankø kriziø kyla dël per didelio blogø paskolø portfelio.

Bendrovë Capital Market Risk Advisors, atlikdama 38 pasaulio ðaliø bankøapklausà, papraðë nurodyti tris dalykus, 2001 m. këlusius daugiausia rûpesèiø valdantrizikà (CMRA 2001). Didþioji dalis bankø (25 proc.) nurodë kredito rizikà.Suskaièiuota, kad jai padengti bankai skiria vidutiniðkai 62 procentus, didieji bankai –49 procentus ekonominio kapitalo. Kitø rûðiø rizikai bankai jo skiria kur kas maþiau:rinkos rizikai – 19 (didieji bankai – 21), operacinei rizikai – 12 (didieji bankai – 31)procentø. Panaðûs ir Nyderlandø centrinio banko uþsakymu bendrovës Oliver,

Wyman & Company atlikto tyrimo rezultatai: 9 Europos ir Ðiaurës Amerikos bankaikredito rizikai skiria vidutiniðkai 52 procentus, operacinei rizikai – 28, rinkos rizikai –20 procentø bankø ekonominio kapitalo (OW & C 2001). Bazelio bankø prieþiûroskomiteto atstovø seminaruose irgi pateikiami panaðûs skaièiai: kredito rizikai pa-dengti skiriama ne maþiau kaip pusë ekonominio kapitalo, operacinei rizikai – nuo15 iki 30, rinkos rizikai – nuo 5 iki 10 procentø ekonominio kapitalo.

Kredito rizikos svarbà bankams rodo ir tas faktas, kad 1988 m. Bazelio bankøprieþiûros komiteto iðleistame pirmajame kapitalo susitarime (BCBS 1988) kapitaloporeikis buvo skaièiuojamas tik kredito rizikai. Rinkos rizikai padengti jis pradëtasskaièiuoti tik nuo 1996 m., pakeitus kapitalo susitarimà (BCBS 1996), operacineirizikai bus skaièiuojamas nuo 2007 m. (BCBS 2004c).

KREDITO RIZIKOS VALDYMAS BANKE

� Vytautas Valvonis – Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamento Metodikos ir informacijos skyriausvyresnysis ekonomistas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto doktorantas.Veiklos sritys: kredito rizikos valdymas, Naujasis kapitalo susitarimas, bankininkystës plëtra Europos Sàjungoje.

*Dëkoju Lietuvos bankø dar-buotojams, pateikusiems in-formacijà apie kredito rizikosvaldymà, taip pat Lietuvosbanko Kredito ástaigø prieþiû-ros departamento direktoriauspavaduotojai dr. F. Jasevièie-nei, Bankø inspektavimo sky-riaus virðininkei dr. A. Joèie-nei ir vyriausiajam ekonomis-tui I. Þadeikai uþ vertingas pa-stabas ir pasiûlymus.

58Apþvalginiai straipsniaiPinigø studijos 2004 � 4

Lietuvos bankams ið visø rizikos rûðiø taip pat reikðmingiausia kredito rizika(Jasevièienë, Valvonis 2003). Taigi kredito rizikos valdymui turi bûti skiriama ypaèdaug dëmesio.

Ðiuo metu bankai, jø prieþiûros institucijos, konsultacijø ástaigos ir mokslininkaiplaèiai svarsto naujuosius kapitalo pakankamumo reikalavimus ir rûpinasi jø ágy-vendinimu. Europos Sàjungos (ES) ðaliø bankams ðie reikalavimai ypaè aktualûs: jøbus privalu laikytis, t. y. reikës ágyvendinti atitinkamas ES direktyvas*. Rengiamojenaujos redakcijos kapitalo pakankamumo direktyvoje sudaroma galimybë kapitaloporeiká vertinti taikant vidaus reitingais pagrástà metodà (EU 2004). Taèiau tokámetodà bankas galës taikyti tik gavæs prieþiûros institucijos leidimà. Ðios direktyvos84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „leidimas suteikiamas tik tada, kai prieþiûrosinstitucija bus ásitikinusi, kad banko kredito rizikos valdymo ir reitingø sistemospatikimos ir integruotos“. Tos paèios direktyvos kituose straipsniuose numatyta irdaugiau reikalavimø rizikos valdymo sistemai. Panaðûs reikalavimai keliami ir Bazeliobankø prieþiûros komiteto parengtame Naujajame kapitalo susitarime (þr. BCBS2004c).

Straipsnio tikslas – aptarti, kaip turëtø bûti organizuojamas kredito rizikosvaldymas banke, t. y. „gerà praktikà“, ir kartu ávertinti kredito rizikos valdymà Lie-tuvos bankuose. Aptariami pagrindiniai kredito rizikos valdymo principai, formuluo-jami rengiamoje naujoje kapitalo pakankamumo direktyvos redakcijoje (EU 2004),Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtame dokumente „Kredito rizikos valdymoprincipai“ (BCBS 2000c), ávairiø ðaliø bankø prieþiûros institucijø parengtuosenurodymuose. Straipsnyje atskirai neaptariami kredito rizikos vertinimo metodai, t. y.nenagrinëjama, kaip turëtø bûti vertinama paskolø ar paskolø portfelio rizika, kaipreikëtø paskirstyti kapitalà prisiimtai kredito rizikai padengti, atlikti testavimànepalankiomis sàlygomis**. Dëmesys sutelkiamas á organizacinius kredito rizikos val-dymo klausimus. Vartojant sàvokà „rizikos valdymas“ turimas omenyje rizikosnustatymas, rizikos ir bendro jos lygio vertinimas, finansiniø ir kitø priemoniø tai-kymas, ávairiø kontrolës priemoniø ir procedûrø taikymas, rizikos stebëjimas, siekiantpadidinti pagal rizikà ávertintà pelnà, taip pat banko valdymo organø informavimas.Taigi ði sàvoka apima ir rizikos vertinimà, arba kiekybiná rizikos dydþio nustatymà.

Pirmoje straipsnio dalyje aptariami veiksmingo kredito rizikos valdymo prin-cipai***. Antroje dalyje nagrinëjami pagrindiniai paskolø, treèioje – paskolø portfeliorizikos valdymo klausimai. Paskutinëje, ketvirtojoje, dalyje aptariamas kredito rizikosvaldymas Lietuvos bankuose, vertinama, kaip jis atitinka keliamus reikalavimus, irpateikiami siûlymai, kaip pagerinti kredito rizikos valdymà Lietuvos bankuose.

1. Veiksmingo kredito rizikos valdymo principai

Kiekvienos ámonës, taip pat ir banko, rizikos valdymo organizacinës struktûrosgali bûti skiriamos dvi dalys (Ramos ir kt. 2000):

1. Strateginë struktûra – banko stebëtojø taryba, valdyba, rizikos valdymo komi-tetai. Pagrindinë ðiø organø funkcija valdant rizikà – numatyti rizikos valdymostrategijà ir politikà, uþtikrinti tinkamas sàlygas jas ágyvendinti;

2. Vykdomoji struktûra – tai banko struktûriniai padaliniai. Pagrindinës jø funk-cijos – ágyvendinti rizikos valdymo strategijà ir politikà.

Kad rizika bûtø valdoma veiksmingai, strateginë ir vykdomoji struktûra turinuolat keistis informacija. Strateginæ struktûrà sudarantys organai turi aiðkiai nu-rodyti, kaip valdyti rizikà, kokiø tikimasi veiklos rezultatø, o vykdomosios struktû-ros padaliniai – informuoti, kaip ágyvendinama rizikos valdymo strategija, politika,teikti rekomendacijas, kaip pagerinti rizikos valdymà. Bankui labai svarbi rizikosvaldymo kultûra, t. y. kad darbuotojai suprastø rizikos valdymo bûtinumà, jo naudà.Tipinë banko rizikos valdymo organizacinë struktûra pavaizduota 1 paveiksle.

*Naujieji kapitalo pakanka-mumo reikalavimai ES ðaliøbankams numatomi dviejosekeièiamose direktyvose: Euro-pos Parlamento ir Tarybos di-rektyvoje 2000/12/EB dël kre-dito ástaigø steigimosi ir veik-los ir Europos Tarybos direk-tyvoje 93/6/EEB dël investici-niø ámoniø ir kredito ástaigøkapitalo pakankamumo(þr. EU 2004). Su kredito rizi-ka susijusi tik 2000/12/EC di-rektyva, šiame straipsnyje va-dinama kapitalo pakankamu-mo direktyva. **Naudingos medþiagos ðiaisklausimais, taip pat daugumàstraipsnyje cituojamø literatû-ros ðaltiniø galima rasti inter-neto svetainëje adresu http://www.vvalvonis.tk ***Aptariami kredito rizikosvaldymo principai taikytini netik su paskolø teikimu ir rizi-kos valdymu susijusiai veiklai,bet mutatis mutandis ir visambankinei ir prekybinei knygaipriskiriamam su kredito rizi-ka susijusiam turtui, átraukia-mam á banko balansà, ir á ne-balansinius straipsnius átrau-kiamiems ásipareigojimams(visa tai vadinama paskolo-mis).


1 pav. Rizikos valdymo organizavimas banke

Šaltinis: J. A. S. Ramos ir kt. (2000), sudaryta autoriaus.

Rizikos valdymo organizacinë struktûra bankuose nëra vienoda. Ji priklausonuo teikiamø paskolø, jø ávairovës, dydþio, sudëtingumo, paskolø ir paskolø portfeliorizikos, banko dydþio, valdymo, veiklos ypatybiø.

Kapitalo pakankamumo direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje banko rizikos valdymoorganizacinei struktûrai keliamas bendro pobûdþio reikalavimas: „ðalies atsakingosinstitucijos ið kiekvienos kredito ástaigos turi reikalauti, kad joje bûtø tinkama val-dymo struktûra: aiðki organizacinë struktûra ir tiksliai, aiðkiai apibrëþtos bei tarpu-savyje suderintos pareigos, veiksmingos rizikos nustatymo, valdymo, stebëjimo irinformavimo apie kredito ástaigai kylanèià ar galinèià kilti rizikà procedûros, reika-lingos vidaus kontrolës priemonës, áskaitant patikimas valdymo ir apskaitos proce-dûras“*.

Kad kredito rizika bûtø valdoma veiksmingai, to turi siekti tiek bankas, tiek irvisa banko grupë. Be to, valdant kredito rizikà, reikia atsiþvelgti á tai, kad ji susijusisu kitø rûðiø rizika**. Veiksminga kredito rizikos valdymo sistema apima kreditorizikos valdymo strategijà, kredito politikà, kredito rizikos limitø sistemà, kitas kreditorizikos valdymo priemones ir procedûras, taip pat kredito rizikos valdymo vidauskontrolæ ir vidaus audità, kurie leidþia kontroliuoti banko prisiimamà nustatytodydþio kredito rizikà ir siekti didþiausio pagal jà ávertinto pelno. Priemones, kuriomissiekiama veiksmingo kredito rizikos valdymo, kiekvienas bankas pasirenka indivi-dualiai, atsiþvelgdamas á savo veiklos ypatumus.

*Daugiau apie rizikos val-dymo organizavimà bankeskaityti BCBS (2000c),H. Greuning, S. B. Bratanovic(2000), J. A. S. Ramos ir kt.(2000), J. Bessis (2002), ONB(2004a).**Daugiau þr. J. Bessis (2002).


Kaip matyti ið 1 paveikslo, kredito rizikos valdymas prasideda nuo banko stebëtojøtarybos. Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtame dokumente „Kredito rizikosvaldymo principai“ apibrëþtas pirmasis principas (ið viso – 17 principø) nusako bûtentbanko stebëtojø tarybos vaidmená valdant kredito rizikà (BCBS 2000c)*. Nurodoma,kad banko stebëtojø taryba turi patvirtinti ir ne reèiau kaip kartà per metus perþiûrëtikredito rizikos valdymo strategijà (toks reikalavimas numatytas ir kapitalo pakan-kamumo direktyvos 5 priedo 2 paragrafe). Kredito rizikos valdymo strategijoje, kurigali bûti bendros banko rizikos valdymo strategijos dalis, turëtø bûti numatyta: kreditorizikos valdymo organizacinë struktûra, kredito rizikos valdytojø teisës, pareigos irinformacijos perdavimo tvarka; valdymo metodø visuma; bankui (ne)priimtinaskredito rizikos lygis; kreditavimo tikslai; siektinas paskolø portfelio dydis, struktûrair savybës (paskolø pasiskirstymas, koncentracija, kokybë, portfelio didëjimas, su-daroma rinkos dalis ir kt.); principai, kuriais remiantis nustatomos bankui priimtinossu kredito rizika susijusios paslaugos ar paslaugos, kurioms bankas teikia pirmenybæ,tokiø paslaugø teikimo geografiniai regionai, rinkos dalys, sandoriø ðalys ir pan.Kredito rizikos valdymo strategija turi bûti ilgo laikotarpio ir rengiama atsiþvelgiantá ávairias ekonomikos ciklo fazes. Su ja turi bûti susipaþinæ visi banko darbuotojai,susijæ su kredito rizikos valdymu, strategija jiems turi bûti suprantama. Vykdomosiosstruktûros padaliniai ne reèiau kaip kartà per metus banko stebëtojø tarybai turëtøpateikti ataskaità apie strategijos ágyvendinimà.

Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtuose „Kredito rizikos valdymo prin-cipuose“ atsakomybë uþ kredito rizikos valdymo strategijos ágyvendinimà suteikiamabanko valdybai (2 principas). Ji turi uþtikrinti, kad paskolos bûtø teikiamos laikantisnumatytos strategijos ir kreditavimo politikos, banko organizacinë struktûra sudarytøpalankias sàlygas valdyti kredito rizikà ir jos valdymui skirtø pakankamai finansiniøiðtekliø, banko darbuotojai, teikiantys paslaugas, susijusias su kredito rizika, atitiktøjiems keliamus reikalavimus ir ðias paslaugas teiktø profesionaliai, laikydamiesi bankenustatytø principø ir procedûrø, o mokëjimo uþ darbà tvarka neprieðtarautø kreditorizikos valdymo strategijai (darbuotojai neturi bûti skatinami siekti tik trumpalaikiøtikslø, pvz., kuo didesnio paskolø portfelio, neatsiþvelgiant á pelnà, ávertintà pagalrizikà). Labai svarbu, kad nustatant kredito rizikos valdytojø teises ir pareigas bûtøskiriamos jø funkcijos – tai maþina interesø konfliktus tarp paskolas teikianèiø, jasadministruojanèiø, paskolø rizikà vertinanèiø, paskolø uþtikrinimo priemoniø vertænustatanèiø ir paskolø portfelio rizikà valdanèiø darbuotojø. Be to, banko valdybaturi uþtikrinti, kad banke bûtø nustatytos ir ágyvendinamos reikiamos raðytinës pro-cedûros (kredito politika, limitø sistema), ádiegta veiksminga vadovybës informavimosistema, banko informaciniø technologijø sistema sudarytø galimybes nuolat stebëtiskolininkø, jø grupiø ir bendrà banko skolininkø kredito rizikà. Valdyba turi sudarytisàlygas banko vidaus auditoriams reguliariai vertinti, kaip laikomasi kredito rizikosvaldymo strategijos, numatytos kredito politikos, kaip taikomos kredito rizikosvaldymo priemonës ir procedûros.

Kad bûtø atliekamos iðvardytos funkcijos, banko valdyba turëtø numatyti kreditopolitikà ir parengti jos dokumentà (ðis reikalavimas keliamas ir kapitalo pakankamumodirektyvos 5 priedo 2 paragrafe). Tokiame dokumente reikia nurodyti, kaip siekiamapaskolø portfelio kokybës, didþiausio pelno esant prisiimtai rizikai, nustatyti bankuipriimtinà kredito rizikos lygá, iðvardyti kredito politikos ágyvendinimo priemones.Tipiniame kredito politikos dokumente, nurodþius ðios politikos tikslà, iðvardijamosteikiamø paskolø rûðys, apibûdinamas paskolø teikimo ir administravimo procesas,apibrëþiama banko stebëtojø tarybos, valdybos, komitetø, kitø struktûriniø padaliniøir darbuotojø kompetencija, nurodoma prieð suteikiant paskolà reikalinga ávertintiinformacija, kredito rizikos vertinimo principai (skolininko finansinës bûklës verti-nimo principai, finansuojamo projekto rizikos vertinimo principai, bûtiniausios pa-skolos teikimo sàlygos ir kt.), paskolø palûkanø normos nustatymo principai, paskolø

*Ðiame dokumente pateikiamiiðsamûs kredito rizikos val-dymo principai, taèiau jie yrarekomendacinio pobûdþio.Kapitalo pakankamumo di-rektyvos reikalavimai – labaiglausti, bet privalomi vykdyti.


uþtikrinimo priemonës, paskolø rizikos limitai, veiksmai, kuriø numatoma imtis,padidëjus paskolos rizikai (OCC 1998; BCBS 2000c; Greuning, Bratanovic 2000;FCMC 2001; BAF 2002).

Numatydama kredito politikà, banko valdyba turi atsiþvelgti á kredito rizikosvaldymo strategijà, iðorës (banko padëtá rinkoje, veiklos sritis) ir vidaus veiksnius(banko organizacinæ struktûrà, darbuotojø kvalifikacijà, informaciniø technologijøgalimybes). Tokia politika turi atskleisti banko kreditavimo pobûdá ir sudëtingumà,ji turi bûti suderinta su apdairios bankinës praktikos ir prieþiûros institucijos rei-kalavimais. Be to, kredito politika turi bûti pakankamai lanksti, leidþianti tinkamaireaguoti á besikeièianèià iðorës ir vidaus aplinkà, paskolas teikiantiems darbuoto-jams – pritaikyti savo þinias, ágûdþius ir patirtá. Banko valdybos nustatyta tvarka turëtøbûti parengta ir patvirtinta kiekvienos reikðmingos kreditavimo srities politika (pvz.,bûsto kredito politika, vartojamøjø paskolø teikimo politika, maþø ir vidutiniø ámoniøkredito politika). Visus ðiuos dokumentus reikëtø perþiûrëti ne reèiau kaip kartàper metus, atsiþvelgiant á tokiø srièiø kredito politikai taikytø iðimèiø daþnumà,pobûdá ir kitus veiksnius. Banko valdyba turi pasirûpinti, kad kredito politikà þinotøreikiami banko darbuotojai ir kad jie ðios politikos laikytøsi.

Valdant kredito rizikà, svarbø vaidmená atlieka ne tik banko stebëtojø taryba irvaldyba, bet ir nuolat veikiantys rizikos valdymo ir paskolø komitetai.

Rizikos valdymo komitetas negali bûti pavaldus verslo padaliniams (pvz., kre-ditavimo departamentui) ir ðiuos padalinius kuruojantiems asmenims (tarnybø,departamentø vadovams), jie rizikos valdymo komitetui negali daryti átakos. Á ðákomitetà rekomenduojama skirti kredito rizikos valdymo struktûrinio padalinioatstovus, asmenis, turinèius paskolø portfelio rizikos valdymo patirties, ir bent vienàatstovà ið paskolø komiteto.

Tipinis rizikos valdymo komitetas informuoja banko valdybà apie kredito rizikosvaldymo strategijos ágyvendinimà, banko stebëtojø tarybai ir valdybai teikia siûlymusdël ðios strategijos tobulinimo, banko valdybai – dël kredito politikos tobulinimo.Rizikos valdymo komitetas banko valdybai taip pat turëtø siûlyti kredito rizikoslimitus, vertinti, kaip jø laikomasi, siûlyti valdybai arba pats priimti spendimà laikinaijuos padidinti, kai tai bûtina ir bankui nesukelia per didelës rizikos. Toks komitetasturëtø vertinti ir kredito rizikos valdymo priemoniø bei procedûrø veiksmingumà,teikti siûlymus, kaip jas patobulinti. Banko valdybai jis turëtø teikti informacijàapie struktûriniø padaliniø veiklos efektyvumà, vertinamà atsiþvelgiant á pelnà irprisiimtà rizikà, taip pat siûlymus dël vadovybës informavimo apie kredito rizikosvaldymà.

Kad rizikos valdymo organizacinë struktûra bûtø veiksminga, rizikos valdymokomitetas ne reèiau kaip kartà per metus turëtø pateikti ataskaità banko valdybai, oði – stebëtojø tarybai. Tokioje ataskaitoje turëtø bûti nurodyta, kaip ágyvendinamakredito rizikos valdymo strategija: kaip ji atitinka iðorës ir vidaus aplinkà; iðorës irvidaus veiksniø átaka banko prisiimtai kredito rizikai; pagrindiniø kreditavimo srièiø(pagal paskolø rûðis, struktûrinius padalinius ir pan.) pelningumo, ávertinto pagalrizikà, analizë*; paskolø portfelio struktûra (skolininkai, paskolø terminai, geogra-finiai regionai, ekonominës veiklos rûðys, uþtikrinimo priemonës, paskolø rûðys,rizikos grupë ir kt.) ir jos pokyèiai; paskolø portfelio ðalies rizikos analizë, jei bankuiði rizika svarbi; bankui reikðmingø sumø kredito rizikos apþvalga; naujø paslaugø,susijusiø su kredito rizika, ávertinimas; specialiøjø atidëjiniø ir kapitalo pakanka-mumo pokyèiai ir kitimo polinkiai, reikðmingi kredito rizikos valdymo strategijos,priemoniø ir procedûrø paþeidimai; taip pat priemonës gerinti kredito rizikosvaldymà banke ir, jei reikia, maþinti arba didinti prisiimtà kredito rizikà.

Atsiþvelgiant á banko dydá ir veiklos ypatybes, rizikos valdymo komitetas bankovaldymo organø nuoþiûra gali bûti suskirstytas á keletà specializuotø pakomiteèiø(kredito rizikos valdymo pakomitetis, rinkos rizikos valdymo pakomitetis ir kt.).

*Atliekant tokià analizæ bû-tina kiekybiðkai ávertinti kiek-vienos paskolos, paskolø gru-piø ir visø banko paskolø ri-zikà bei pajamas. Tam daþ-niausiai taikomi RaRoC(Risk-adjusted Return on

Capital) arba SVA (Share-

holders Value Added) mode-liai. Vien kokybinës analizësnepakanka (þr. Matten 2000;Bessis 2002; ONB 2004a).


Paskolø komiteto funkcijos labiau susijusios su tiesiogine banko veikla – paskoløteikimu. Toks komitetas turëtø siûlyti ar pats spræsti, ar suteikti paskolas, kurios virðijabanko valdybos nustatytà dydá arba netenkina kitø sàlygø. Jis turëtø nagrinëti paskolassu banku susijusiems asmenims, pasiûlymus dël jø teikti banko valdybai. Paskoløkomiteto nariai negali dalyvauti tuose komiteto posëdþiuose, kuriuose nagrinëjamiklausimai, susijæ su jo nariais, ir kuriuose gali kilti interesø konfliktas. Paskolø komi-tetas atlieka ir kitas funkcijas: nagrinëja suteiktø paskolø negràþinimo prieþastis, pri-ima sprendimus ir (arba) teikia siûlymus banko valdybai dël suteiktø paskolø sutartiessàlygø pakeitimo, paskolø restruktûrizavimo planø, paskolø iðieðkojimo per teismà;ne reèiau kaip kartà per metus teikia ataskaità banko stebëtojø tarybai ir bankovaldybai apie vidiná skolinimà ir skolinimà su banku susijusiems asmenims; uþtikrina,kad banke bûtø laikomasi rizikos valdymo strategijos, kad banko struktûriniaipadaliniai laikytøsi nustatytos kredito politikos, metodikos ir kitø reikalavimø; vertina,kaip keièiasi banko struktûriniø padaliniø veiklos rezultatai, kintant rizikos veiksniams,ir nagrinëja ðiø padaliniø veiklos ataskaitas; nedelsiant informuoja banko valdybàapie nustatytus paskolø teikimo procedûrø paþeidimus ir, jei reikia, siûlo, kaip tobulintikredito politikà; teikia pasiûlymus banko stebëtojø tarybai dël kredito rizikos valdymostrategijos tobulinimo, rizikos valdymo komitetui – dël rizikos valdymo metodikos irkitø reikalavimø (LRS 1995; Ramos ir kt. 2000).

Kasdieniu kredito rizikos valdymu turëtø uþsiimti verslo padaliniams ir ðiuospadalinius kuruojantiems asmenims nepavaldus struktûrinis padalinys. Rekomen-duojama, kad uþ visø rûðiø rizikos valdymà bûtø atsakingas vienas struktûrinis pa-dalinys, pavyzdþiui, Rizikos valdymo departamentas, kurá sudarytø keli skyriai(kredito, rinkos, operacinës rizikos valdymo ir kt.) (Bessis 2002). Toks struktûrinispadalinys turëtø numatyti ir diegti kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras,teikti pasiûlymus dël jø tobulinimo, kontroliuoti banko prieþiûros institucijos, patiesbanko nustatytø reikalavimø, limitø, kredito rizikos valdymo priemoniø ir procedûrølaikymàsi, vertinti kapitalo pakankamumà prisiimtai kredito rizikai padengti ir teiktidël jo siûlymus, vertinti pagal rizikà ávertintà pelnà. Banke turëtø bûti sudarytagalimybë rizikos valdymo struktûriniam padaliniui vienam arba kartu su rizikos val-dymo komitetu dalyvauti priimant sprendimus suteikti paskolas ar jas pertvarkyti,jei tai bûtina, kad bûtø pasiektas priimtinas rizikos lygis.

Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtuose „Kredito rizikos valdymo prin-cipuose“ pabrëþiama veiksmingos kredito rizikos vidaus kontrolës – bendrosios bankovidaus kontrolës sudëtinës dalies, svarba (14 ir 15 principai). Banko vidaus kontrolëturëtø uþtikrinti, kad bûtø laikomasi kredito rizikos valdymo strategijos, kredito poli-tikos, nustatytø limitø, kad bûtø taikomos numatytos kredito rizikos valdymo prie-monës ir procedûros. Tokia kontrolë padeda nustatyti neleistinas kreditavimo ope-racijas, nustatyti ir kaip galima labiau sumaþinti nuostolius, atsirandanèius dëlnukrypimø nuo nustatytø procedûrø, limitø ir kitø reikalavimø.

Banke bûtina vykdyti nuolatinæ kapitalo pakankamumo prisiimtai kredito rizikaipadengti, pelningumo ir paskolø kokybës kontrolæ (CEBS 2004b). Patariama ádiegtikredito politikos, kredito rizikos limitø, kredito rizikos valdymo priemoniø ir proce-dûrø iðimèiø registravimo ir vertinimo vidaus kontrolæ. Perþiûrint kredito politikà,kredito rizikos limitus, kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras, reikëtøatsiþvelgti á taikytø iðimèiø daþnumà ir pobûdá. Svarbu, kad atsakingiems bankodarbuotojams bûtø sudarytos sàlygos nustatyti, ávertinti, stebëti ir kontroliuoti kreditorizikà, tinkamai ávertinti paskolø gavëjø tapatybæ, ágyvendinti principà „paþink savoklientà“ (BCBS 2001, 2004b). „Kredito rizikos valdymo principuose“ pabrëþiama,kad banke turi bûti laiku parengiama ir pateikiama tiksli informacija apie prisiimtàkredito rizikà ir jos valdymà (11 principas).

Banke taikomà kredito rizikos vidaus kontrolæ turi nuolat vertinti banko vidausauditoriai (LRS 2004e). Jø pareiga yra vertinti kredito rizikos valdymo strategijà,


kredito politikà, banko nustatytus limitus, numatytas rizikos valdymo priemones,procedûras ir jø laikymàsi, teikti ataskaitas banko valdybai ir, jei reikia, siûlyti kreditorizikos valdymo gerinimo priemones. Vidaus auditoriai taip pat turi ávertinti bankovaldybai ir stebëtojø tarybai teikiamos informacijos apie prisiimtà kredito rizikà irjos valdymà teisingumà bei iðsamumà, nustatyti, ar banke taikomos kredito rizikosvaldymo priemonës ir procedûros atitinka paskolø pobûdá, ávairovæ, jø dydá, skaièiø,sudëtingumà ir rizikà. Kapitalo pakankamumo direktyvos 7 priedo 130 paragrafereikalaujama, kad vidaus auditoriai tikrintø banke taikomos reitingø sistemos,vertinimo balais ir kitø statistiniø modeliø tinkamumà ir tai, ar juos taikant gaunamirezultatai atitinka faktinius. Jie taip pat turi tikrinti, ar banko darbuotojai suprantakredito rizikos valdymo strategijà, kredito politikà, ar jie susipaþinæ su kredito rizikosvaldymo priemonëmis ir procedûromis, ar jiems pakanka profesiniø ágûdþiø, kadgalëtø tinkamai jas ágyvendinti.

Perduodamas su paskolø teikimu ar kredito rizikos valdymu susijusias veiklossritis treèiajai ðaliai, bankas turi uþtikrinti, kad kredito rizika ir toliau bus valdomaveiksmingai, o banko vidaus ir nepriklausomiems auditoriams, banko prieþiûrosinstitucijai bus sudarytos galimybës tinkamai ávertinti banko prisiimtà kredito rizikàir jos valdymo priemoniø ir procedûrø tinkamumà. Perduodant veiklà treèiajai ðaliai,turi bûti laikomasi bankø prieþiûros institucijos nustatytø reikalavimø (þr. LRS2004f). Pagrindiniø funkcijø, susijusiø su kredito rizikos valdymu, treèiajai ðaliaibankas neturëtø perduoti*. Europos centriniam bankui 2004 m. atlikus ES ðaliøbankø apklausà, nustatyta, kad pagrindinës kredito rizikos valdymo ir su juo susijusiosfunkcijos treèiosioms ðalims neperduotos** (ECB 2004b).

Siekdama rinkos disciplinos, banko valdyba turëtø pasirûpinti, kad visuomenëgautø pakankamai informacijos apie banko prisiimtà kredito rizikà ir jos valdymà(BCBS 2000d, 2003). Tokios informacijos teikimo reikalavimai numatyti ir kapitalopakankamumo direktyvos 145–149 straipsniuose, taip pat 12 priede.

Vis dëlto sukurti kredito rizikos valdymo sistemà dar nepakanka. Bûtina uþ-tikrinti, kad ði sistema banke veiktø taip, kaip tikimasi. Siekiant ðio tikslo, didelësátakos turi vadinamoji rizikos valdymo kultûra – vertybiø, ásitikinimø ir elgesio normøvisuma. Vertybës ir elgesys, uþ kuriuos atlyginama, tampa norma, svarbesne net uþraðytines procedûras ir metodikas (OCC 1998). Kredito rizikos valdymo kultûra turiátakos kreditavimui ir prisiimamai rizikai. Kredito politikos ir banko politikos neati-tikimà gali lemti ne tik kontrolës procedûrø neefektyvumas, kredito rizikos valdymosistemos netikimas esamai situacijai, bet ir priemoniø, galinèiø paskatinti darbuotojusatlikti su banko politika nesuderinamus veiksmus, taikymas, kreditavimo kultûrostrûkumas ar jos neiðmanymas (Greuning, Bratanovic 2000). Kad kredito rizika bankebûtø valdoma sëkmingai, bûtina sukurti bankui priimtinà aukðtà kredito rizikosvaldymo kultûrà.

2. Paskolos rizikos valdymas

Kredito rizikos valdymas prasideda dar iki suteikiant paskolà. Ið skolininko ban-kas turi pareikalauti tiek informacijos, kad paskolà teikiantys, jos rizikà vertinantysdarbuotojai, paskolø komitetas, vidaus ir iðorës auditoriai bei banko prieþiûrosinstitucija galëtø tinkamai ávertinti kredito rizikà prieð suteikiant paskolà ir turëtøgalimybæ jà vertinti visà paskolos terminà. Prieð suteikiant paskolà reikia ávertintine tik prisiimamà rizikà ir laukiamà pelnà, bet ir abu ðiuos veiksnius kartu, t. y.pagal rizikà ávertintà pelnà. Priimdamas sprendimà suteikti paskolà, bankas taip patturi ávertinti atidëjiniø tikëtinam nuostoliui padengti ir kapitalo netikëtam nuostoliuipadengti poreiká (kainodara, pagrásta rizika).

Teikiant kai kurias paskolas, reikia atlikti papildomus veiksmus:- kai paskolà teikia keli bankai kartu (sindikuota paskola), prieð sudarydamas

*Daugiau apie banko veiklosperdavimà treèiajai ðaliai þiû-rëti BCBS (2004d), CEBS(2004a).**Þinoma, bankai perka tre-

èiøjø asmenø sukurtus ásipa-reigojimø neávykdymo, pasko-lø portfelio rizikos vertinimomodelius ir kt.


sutartá su kitais bankais kiekvienas bankas turi ávertinti kredito rizikà, numatytipaskolos teikimo sàlygas ir kt.;

- kredituodamas investicinius ir panaðius projektus, bankas ávertina ne tikekonominæ projekto sëkmæ, bet ir technines jo ágyvendinimo galimybes, taip patteisinius, aplinkosaugos ir kitus veiksnius, projekto plano laikymàsi. Jei bankodarbuotojams nepakanka þiniø, kad jie galëtø visapusiðkai ávertinti projektà, bankasturëtø samdyti reikiamà kvalifikacijà turinèius nepriklausomus ekspertus;

- paskolø su banku susijusiems asmenims teikimo sàlygas ir tvarkà patvirtinabanko stebëtojø taryba. Tokios paskolos neturëtø virðyti banko stebëtojø tarybosnustatytø dydþiø. Paskolø teikimo sàlygos ðiems asmenims negali bûti palankesnësnei kitiems banko skolininkams;

- banke turëtø bûti numatytos procedûros susijusiems skolininkams nustatyti, opaskolos jiems turëtø bûti teikiamos pagal ið anksto nustatytà tvarkà (Bazelio bankøprieþiûros komiteto parengto dokumento (BCBS 2000c) 7 principas).

Numatant kredito politikà, kredito rizikos valdymo priemones, reikia uþtikrinti,kad paskolø portfelio dydþio, rinkos dalies siekimas netaptø svarbesniu uþ kitus arnet vieninteliu tikslu. Teikiant paskolà turi bûti atsiþvelgiama ir á pelnà, ir á prisiimamàrizikà. Ji neturi bûti teikiama, jei apie prisiimamà kredito rizikà nepakanka infor-macijos. Vykdant ðiuos reikalavimus, didëlë reikðmë tenka kredito rizikos valdymokultûrai.

Paskolas teikiantys ir kredito rizikà vertinantys darbuotojai turi bûti pasirengætinkamai atlikti jiems pavestas uþduotis, t. y. turëti pakankamai þiniø ir patirties.Kapitalo pakankamumo direktyvos 5 priedo 3 paragrafe, Bazelio bankø prieþiûroskomiteto parengtuose „Kredito rizikos valdymo principuose“ (4 ir 6 principai) ke-liamas dar vienas reikalavimas: paskolø teikimo tvarka turi bûti iðsamiai apraðyta,t. y. turi bûti numatyta, kam, kokios, kokio dydþio, kokiomis sàlygomis gali bûti tei-kiamos paskolos. Jos negali bûti teikiamos spekuliaciniais tikslais.

Visi skolininkai turi bûti vertinami, laikantis vienodø principø. Pavyzdþiui,nuolatiniai, gerai paþástami banko klientai neturëtø bûti laikomi patikimais vien pagaljø þodiná patikinimà. Bankas turi uþtikrinti, kad finansiðkai patikimam skolininkuinebûtø teikiama tokia paskola, kuri pranoktø jo finansines galimybes.

Sprendimà dël paskolos suteikimo turi priimti ne maþiau kaip du asmenys, jisturi bûti patvirtintas ágaliojimus turinèiø asmenø paraðais. Priimant sprendimà su-teikti paskolà turi pateikti iðvadas verslo padalinio atstovas ir kredito rizikà áverti-næs asmuo. Sprendimus dël nedideliø ir nerizikingø paskolø gali priimti ir vienasasmuo, taèiau tik kredito politikos ar kitokiame dokumente banko valdybos nusta-tytais atvejais.

Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) nurodo, kad prieð patvirtinantir pradedant teikti su kredito rizika susijusias naujas paslaugas (paèiam bankui, bankoklientams arba naujame bankui geografiniame regione) informacija apie tokiaspaslaugas, galimo jø poveikio banko veiklai analizæ (paslaugø rizika, tolesnës ðiøpaslaugø rizikos stebëjimo, vertinimo ir kontrolës galimybës ir pan.), jø rizikos val-dymo priemones ir procedûras, kita svarbi informacija (susijusi su apskaita, mokes-èiais, teisiniais aspektais, bankø prieþiûros institucijos reikalavimais ir pan.) turi bûtipateikiama banko valdybai, rizikos valdymo komitetui ir kitiems kredito rizikosvaldytojams (3 principas).

„Kredito rizikos valdymo principuose“ nurodoma suteiktà paskolà administruotiir nuolat vertinti jos rizikà (8 ir 9 principai), o kapitalo pakankamumo direktyvos5 priedo 4 punkte reikalaujama, kad banke bûtø ádiegtos „veiksmingos sistemos surizika susijusioms paskoloms ir jø portfeliams nuolat administruoti ir stebëti, prob-leminëms paskoloms nustatyti ir valdyti, reikiamai jas ávertinti ir atidëjiniams sudaryti“.Banke turi bûti sukurta tokia paskolø administravimo sistema, kuri leistø tinkamaitvarkyti kiekvienos suteiktos paskolos dokumentø bylà, ið skolininko pareikalauti


finansinës ir kitokios informacijos, skolininkui laiku siøsti informacinius praneðimus.Informacija apie suteiktas paskolas á banko informacines sistemas turi bûti ávedamair uþ kredito rizikos valdymà atsakingiems asmenims pateikiama laiku, ypaè informacijaapie ásipareigojimø nevykdanèius skolininkus, tokia informacija turi bûti tiksli. Be to,reikia skirti paskolas administruojanèiø ir jas teikianèiø banko darbuotojø funkcijas,nes pastarieji gali turëti ketinimø nuslëpti blogëjanèià jø suteiktø paskolø kokybæ.

Labai svarbi sëkmingo kredito rizikos valdymo sàlyga – tinkama kredito rizikosstebëjimo ir vertinimo sistema. Ji leidþia, stebint ir vertinant skolininkø finansinæbûklæ, kontroliuoti, kaip laikomasi paskolø sutarèiø, ið anksto nustatyti galimas prob-lemines paskolas, tiksliai ir laiku nustatyti paskolos uþtikrinimo priemoniø vertæ irtai, kaip ji atitinka prisiimtà kredito rizikà. Sukaupus informacijà apie suteiktøpaskolø rizikà, turi bûti sudaromi reikiamo dydþio atidëjiniai (koreguojama paskoløvertë finansinëje ataskaitoje)*, o informacija ir dokumentai, esant reikalui, perduo-dami su probleminëmis paskolomis dirbantiems banko darbuotojams. Pagal kapitalopakankamumo direktyvos 7 priedo 127 paragrafà, banke turi bûti skiriamos paskolasstebinèiø ir jas vertinanèiø darbuotojø, taip pat paskolas teikianèiø darbuotojøfunkcijos.

Su probleminëmis paskolomis dirbantis banko struktûrinis padalinys turi bûtinepriklausomas nuo verslo padaliniø. Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS2000c) rekomenduoja parengti darbo su probleminëmis paskolomis dokumentà,kuriame bûtø numatyti aiðkûs kriterijai ar sàlygos, kada paskola perduodamaadministruoti su probleminëmis paskolomis dirbanèiam struktûriniam padaliniui (16principas). Tokiam struktûriniam padaliniui patariama atlikti bent didþiausiø prob-leminiø paskolø paskesnæ analizæ: ar tokios paskolos suteiktos laikantis kredito poli-tikos, kokia buvo skolininko finansinë bûklë jam suteikiant paskolà, kada ir kaippastebëtos problemos, ar tiksliai ávertinta paskolos uþtikrinimo priemonë ir pan.Remdamasis tokios analizës rezultatais, su probleminëmis paskolomis dirbantisbanko struktûrinis padalinys banko valdybai turëtø teikti siûlymus, kaip tobulintikredito politikà, kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras.

Skolininkø (paskolø) rizikai vertinti rekomenduojama taikyti ekspertinius ver-tinimus ir kiekybinius, statistiniais metodais pagrástus skolininkø rizikos vertinimomodelius (toliau – statistinius modelius) arba juos derinti**. Banko darbuotojai turibûti tinkamai pasirengæ juos taikyti, t. y. turëti pakankamai þiniø, ágûdþiø ir patirties.Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) siûlo vertinant skolininkø (pa-skolø) rizikà taikyti skolininkø (paskolø) reitingavimo sistemà (10 principas)***.Tokià sistemà bûtinai turës taikyti tie bankai, kurie pasirinks vidaus reitingais pagrástàkapitalo poreikio skaièiavimo metodikà. Vis dëlto, kad ir kokie modeliai bûtø taikomi,reikia numatyti ir raðtu iðdëstyti tuos atvejus, kai galima priimti sprendimà suteiktipaskolà, net ir gavus neigiamà eksperto ar modelio ávertinimà, ir kai galima priimtisprendimà jos nesuteikti, net ir gavus teigiamà eksperto ar modelio ávertinimà. Taippat bûtina nuolat vertinti modeliø patikimumà (BCBS 2005).

Valdant kredito rizikà, svarbus vaidmuo tenka paskolos uþtikrinimo priemonëms.Kapitalo pakankamumo direktyvos 8 priedo 2 dalies 1 paragrafe reikalaujama:„kredito ástaiga turi átikinti atsakingà institucijà, kad ji tinkamai valdo rizikà, kylanèiàdël to, kad kredito ástaiga naudojasi kredito rizikos maþinimo priemonëmis“. Tospaèios direktyvos 5 priedo 6 paragrafe numatyta: „rizika, kad kredito rizikos maþi-nimo priemonës, kurias taiko kredito ástaiga, gali pasirodyti ne tokios veiksmingos,kaip tikëtasi, turi bûti ávertinta ir kontroliuojama, taikant dokumentuose nurodytaspriemones ir procedûras“****.

Priimdamas paskolos uþtikrinimo priemonæ galimiems nuostoliams sumaþinti,bankas turi atsiþvelgti á ákeisto turto likvidumà, jo vertës pastovumà, nusidëvëjimoterminà, palyginti su paskolos terminu, uþtikrinimo priemonës vertës ir skolininkofinansinës bûklës priklausomybæ, pirmumo teisæ panaudojant uþtikrinimo priemonæ,

*Daugiau þr. F. Jasevièienë,V. Valvonis (2003).**Apie skolininkø kredito ri-zikos vertinimo modeliø kla-sifikavimà daugiau skaitytiK. Ong (2004), apie vertinimobalais modelius – L. J. Mester(1997), L. C. Thomas ir kt.(2002), E. Mays (2003), apiereitingavimo sistemas – W. B.English, W. R. Nelson (1998),APRA (2000), BCBS (2000a,b), OCC (2001a), ONB(2004b).***Reikalavimai tokioms sis-temoms pateikti kapitalo pa-kankamumo direktyvos 7 prie-de. Taip pat þr. Department ofthe Treasury (2003, 2004).****Taip pat þr. kapitalo pa-kankamumo direktyvos 92straipsná.


jei suteikta garantija, laidavimas ar draudimas – garanto, laiduotojo ar draudimoámonës finansinæ bûklæ ir kitus veiksnius, galinèius turëti átakos uþtikrinimo priemonæpanaudojant. Tokia priemonë ávertinama prieð suteikiant paskolà. Jei jos vertë labaipriklauso nuo treèiojo asmens finansinës bûklës, reikia ávertinti ir to asmens finansinæbûklæ bei rizikà. Pagal kapitalo pakankamumo direktyvos 8 priedo 2 dalies 2paragrafà, paskola negali bûti teikiama atsiþvelgiant tik á paskolos uþtikrinimopriemonæ, neávertinus asmens finansinës bûklës ir negavus kitos informacijos,reikalingos kredito rizikai ávertinti.

Kredito politikos dokumente ar kituose banko dokumentuose turi bûtinumatytos visø rûðiø paskoloms taikytinos uþtikrinimo priemonës, jø vertës stebëjimoprocedûros, atvejai, kada priemonë turi bûti ávertinama ið naujo, jos taikymo atvejai.

Bankams, teikiantiems paskolas tarptautiniu mastu, svarbi ðalies rizika, t. y.rizika, kad dël ekonominës, politinës padëties permainø uþsienio ðalyje ar kitø veiks-niø skolininkas visiðkai ar ið dalies neávykdys ásipareigojimø sutartyje numatytomissàlygomis. Bankuose, kuriems svarbi ðalies rizika, turi bûti ádiegta ðalies rizikos nu-statymo, stebëjimo, vertinimo ir kontrolës sistema (limitø sistema, ðalies rizikos rei-tingavimas ir kt.). Numatant ðalies rizikos valdymo priemones ir procedûras, reikiaatsiþvelgti á galimus ateities ávykius, o ne tik vertinti praeities faktus. Tokios priemonësir procedûros turi bûti taikomos ne tik paskoloms, bet ir jø uþtikrinimo priemonëms.Ðalies rizika vertintina prieð suteikiant paskolà ir visà jos terminà. Ji vertintina netik tais atvejais, kai paskola suteikiama uþsienio ðalyje esanèiam skolininkui, bet irtada, kai paskolos gavëjo kredito rizika daug priklauso nuo padëties uþsienio ðalyje.Pavyzdþiui, paskolà teikiant asmeniui, kuris didelæ dalá gaminamø prekiø ar paslaugøeksportuoja, svarbu ávertinti rizikà, susijusià su uþsienio ðalies valiutos kursu,palûkanø norma ir pan. Bankas turëtø vertinti ne tik atskirø ðaliø, bet ir ekonomiðkaiar kitaip glaudþiai susijusiø ðaliø grupiø (regionø) rizikà. Rekomenduojama tokiomsðaliø grupëms nustatyti ðalies rizikos limitus. Taip pat turëtø bûti nustatyti ir paskolørûðiø, sandorio ðaliø, banko struktûriniø padaliniø limitai. Bankai, turintys investicijøuþsienio ðaliø kapitalo rinkose ir tose ðalyse suteikæ kitokiø paskolø, turëtø atskirainustatyti tokiø investicijø ir paskolø limitus. Limitus turëtø tvirtinti ir ne reèiau kaipkartà per metus perþiûrëti banko valdyba arba rizikos valdymo komitetas.

Kaip viena ið ðalies rizikos rûðiø turëtø bûti vertinama ir pervedimo (transfer)

rizika – galimybë patirti nuostolá, kai skolininkas ar sandorio ðalis bankui negalipervesti uþsienio valiutos dël jos trûkumo, pavyzdþiui, uþsienio ðalyje trûkstantreikiamos uþsienio valiutos, taikant valiutinius apribojimus (BCBS 2000c).

3. Paskolø portfelio rizikos valdymas

Nustatyti, ávertinti, stebëti ir kontroliuoti bûtina ne tik atskirø paskolø, bet irviso paskolø portfelio rizikà. Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c)nurodo paskolø portfelio rizikos valdymo tikslà – pasiekti bankui priimtinà rizikosir pajamø balansà viso paskolø portfelio mastu (12 principas). Valdant paskoløportfelio rizikà, galima dvejopa strategija:

1. Pasyvi. Tai tradicinis poþiûris á paskolø portfelio rizikos valdymà: suteiktospaskolos laikomos iki jø gràþinimo termino pabaigos (vadinamasis principas „nusipirkir laikyk“), bankas nekeièia jau suteiktø paskolø portfelio sudëties. Laikantis pasyviosstrategijos, paskolø portfelio rizika ið esmës valdoma tik taikant limitus, t. y. nesu-teikiant per daug paskolø vienam skolininkui, susijusiems ar ta paèia ekonomineveikla uþsiimantiems skolininkams. Pasyvios strategijos laikosi dauguma bankø.

2. Aktyvi. Bankas, išlaikydamas dalá paskolø iki jø gràþinimo termino pabaigos,aktyviai keièia paskolø portfelio sudëtá, kad gautø didþiausià pelnà, esant priimtinairizikai. Taikomos tokios priemonës, kaip paskolø pardavimas, paskolø keitimas ver-tybiniais popieriais (securitisation), paskolø draudimas, taip pat iðvestinës finansinës


priemonës. Banke, kuris pasirenka aktyvià strategijà, paprastai ásteigiamas struk-tûrinis padalinys, atsakingas uþ paskolø portfelio rizikos valdymà (Bessis 2002).

Vienas pagrindiniø paskolø portfelio rizikos ðaltiniø – paskolø koncentracija.Todël kiekvienas bankas turi taikyti paskolø koncentracijos rizikos stebëjimo, ver-tinimo ir vadovybës informavimo sistemà, kuri uþtikrintø tinkamà paskolø portfeliopaskirstymà ir galimybæ kontroliuoti banko prisiimamà kredito rizikà. Kapitalo pa-kankamumo direktyvos 5 priedo 7 paragrafe numatyta: „paskolø koncentracijosrizika, atsirandanti dël asmenø, susijusiø asmenø grupiø, tam paèiam ekonominiamsektoriui ar geografiniam regionui priklausanèiø asmenø, tokia paèia veiklauþsiimanèiø arba tas paèias prekes gaminanèiø asmenø, dël kredito rizikos maþinimopriemoniø taikymo, dël dideliø netiesioginiø kredito ásipareigojimø (pvz., esantvieninteliam uþtikrinimo priemonës davëjui), turi bûti vertinama ir kontroliuojama,taikant dokumentuose nurodytas priemones ir procedûras“.

Paskolø koncentracijos rizika vertintina ávairiais poþiûriais: pagal skolininkus(didelës paskolos)*, susijusius skolininkus, su banku susijusius skolininkus ir vidauspaskolas, ekonominës veiklos rûðis, uþsienio ðalis, susijusiø ðaliø grupes, paskolø rûðis,paskolos uþtikrinimo priemones ir kt. Banke turi bûti nustatomi paskolø koncent-racijos rizikos ðaltiniai ir, atsiþvelgiant á ávarius ekonominius scenarijus, vertinamastokios koncentracijos kitimas. Pavyzdþiui, esant reikðmingai vienos ekonominës veik-los rûðies paskolø koncentracijos rizikai, bûtina tà veiklà stebëti.

Jei tam tikros prieþastys neleidþia tinkamai diversifikuoti banko paskolø portfelá(rinkos ypatybës, maþas geografinis veiklos regionas, maþai ekonomiðkai nesusijusiøklientø), paskolø koncentracijos rizika maþintina kitomis priemonëmis, nebûtinaiatsisakant pelningo kreditavimo galimybiø. Rekomenduojama tokiais atvejais daugiaukapitalo skirti paskolø koncentracijos rizikai padengti, kainodara uþtikrinti, kadpaskolø palûkanø normos atitiktø prisiimtà kredito rizikà. Bankas neturëtø paskoløportfelio rizikos diversifikavimo tikslais teikti paskolø asmenims, kuriø kredito rizikosnegali tinkamai ávertinti, arba teikti kredito paslaugas, kuriø gerai neiðmano.

Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) rekomenduoja paskolø kon-centracijos rizikos valdymui taikyti kredito rizikos limitø sistemà** ir kitas priemones(5 principas). Jei laikomasi pasyvios paskolø portfelio valdymo strategijos, limitøsistema yra viena svarbiausiø paskolø portfelio rizikos valdymo priemoniø. Daþ-niausiai taikomi ðie limitai:

- paskolai – maksimali suma, terminas, paskolos uþtikrinimo priemonës irpaskolos santykis, paskolos ámokos ir mënesio pajamø santykis;

- paskolø grupëms – skolininkø grupë (áskaitant su banku susijusius skolininkusir vidaus paskolas), ekonominës veiklos rûðys, paskolø uþtikrinimo priemonës, pa-skolø rizikos grupë, dideliø sumø paskolos, paskolø rûðys;

- visam paskolø portfeliui – geografiniai regionai, paskolø portfelio dydis.Kredito rizikos limitø sistemà reikia taikyti kiekvienai banko paskolai. Banke

nustatytø kredito rizikos limitø turi bûti grieþtai laikomasi, jø negalima paþeistitenkinant skolininko praðymà suteikti paskolà. Jei nustatyti kredito rizikos limitaivirðijami, tokiam sprendimui turi pritarti limitus patvirtinæs kredito rizikos valdytojas.

Kredito rizikos limitai neturi bûti per daug grieþti, kad ðiek tiek pasikeitus pa-dëèiai netektø jø paþeisti, taèiau jie neturi bûti ir per daug liberalûs, nes tada netu-rëtø praktinës naudos. Limitus reikia nuolat perþiûrëti ir koreguoti, atsiþvelgiant áiðorës veiksniø (ekonominës padëties ðalyje, ûkio sektoriaus) ir vidaus veiksniø (kre-dito rizikos valdymo strategijos, paskolø portfelio struktûros, pelningumo) pokyèius.Keièiant limitus, turi bûti atsiþvelgiama á kredito rizikos valdymo strategijos nuostatas,banko patirtus nuostolius ir galimybes patirti juos ateityje, prisiimamà kredito rizikà,palyginti su laukiamomis pajamomis, limitø tarpusavio ryðius (pvz., nustatant limitusdarbdaviui ir darbuotojams, bûtina atsiþvelgti á tai, kad ámonës darbuotojø kreditorizika priklauso nuo darbdavio finansinës bûklës), paskolø portfelio rizikà, kredito

*Þr. kapitalo pakankamumodirektyvos 109 straipsná.**Daugiau þr. J. Bessis (2002),ONB (2004a).


rizikos ir kitø rûðiø rizikos priklausomybæ, skolininkø ar jø grupiø tarpusavio ryðius,jø kredito rizikos koreliacijà, limitø iðimèiø daþnumà ir pobûdá.

Kredito rizikos limitus nustato ir jø laikymàsi kontroliuoja tam tikri kreditorizikos valdymo organai: banko valdyba, rizikos valdymo komitetas ar kredito rizikosvaldymo struktûrinis padalinys. Ðiø funkcijø negali atlikti verslo padaliniai ir juoskuruojantys asmenys. Banko vadovybei turi bûti laiku pateikiama informacija apieartëjimà prie nustatytø kredito rizikos limitø ar jø paþeidimà.

Aktyvø paskolø portfelio rizikos valdymà taiko tik nedaugelis bankø, pirmiausia –didieji bankai. Kad bûtø galima já taikyti, ðalyje turi bûti sukurta finansiniø priemoniø,skirtø paskolø portfelio rizikai valdyti, rinka*. Be to, paskolø portfelio rizikai valdytitaikant iðvestines finansines priemones, susiduriama su ðiø priemoniø rizika (OCC1997, ECB 2004a).

Nustatant paskolos rizikà, paprastai uþtenka eksperto vertinimo, taèiau ávertintipaskolø portfelio rizikà ekspertui bûtø labai sunku ar net visai neámanoma, nes dëlportfelio diversifikavimo paskolø rizikos suma nëra lygi paskolø portfelio rizikai.Paskolø portfelio rizikai vertinti siûloma taikyti paskolø portfelio vertinimo modelius:„kredito rizikos diversifikavimas gali bûti sëkmingas tik tada, kai taikomas paskoløportfelio rizikos vertinimo modelis, leidþiantis kiekybiðkai ávertinti paskolø portfeliorizikà“ (Schönbucher 2000)**. Jei bankas laikosi aktyvios paskolø portfelio rizikosvaldymo strategijos, toká modelá taikyti bûtina.

Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) tiek aktyvià, tiek pasyviàpaskolø portfelio rizikos valdymo strategijà pasirinkusiems bankams siûlo reguliariaiatlikti kredito rizikos testavimà nepalankiomis sàlygomis*** (13 principas). Jei banketaikomas paskolø portfelio rizikos vertinimo modelis, testavimà nepalankiomis sà-lygomis galima atlikti daug geriau, nei tada, kai toks modelis netaikomas. Kapitalopakankamumo direktyvos 114 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepalankiomis sà-lygomis turi bûti testuojama paskolø koncentracijos rizika, taip pat „rizika, keliamarinkos sàlygø pasikeitimo, jei ji gali turëti neigiamos átakos kredito ástaigos kapitalopakankamumui ir rizikai, susijusiai su uþtikrinimo priemoniø panaudojimu nepa-lankiomis rinkos sàlygomis“. Tos paèios direktyvos 7 priedo 4 dalies 41 ir 42 para-grafuose raðoma: „kredito ástaiga turi taikyti patikimas kapitalo pakankamumotestavimo nepalankiomis sàlygomis procedûras. Atliekant testavimà nepalankiomissàlygomis, nustatomi galimi ávykiai arba ekonominiø sàlygø pasikeitimai, kurie turëtøneigiamos átakos vykdant ásipareigojimus kredito ástaigai, ávertinamos kredito ástaigosgalimybës atlaikyti tokius pokyèius. Kredito ástaiga turi reguliariai atlikti kreditorizikos testavimà nepalankiomis sàlygomis, kad ávertintø, kiek átakos tam tikrossàlygos turi kapitalui, skirtam kredito rizikai padengti. Kredito ástaigos pasirinktustestus turi ávertinti prieþiûros institucija. Testai turi bûti prasmingi ir parengti taip,kad leistø ávertinti bent nedidelio ekonomikos nuosmukio galimybæ. Numatydamatestavimo nepalankiomis sàlygomis scenarijus, kredito ástaiga turi ávertinti paskoløreitingø pasikeitimus. Nepalankiomis sàlygomis turi bûti testuojami paskoløportfeliai, apimantys didþiàjà dalá visø banko paskolø“****. Á testavimo nepa-lankiomis sàlygomis rezultatus reikia atsiþvelgti numatant kredito rizikos valdymostrategijà, kredito politikà, kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras.

4. Kredito rizikos valdymas Lietuvos bankuose

Dauguma aptartø kredito rizikos valdymo principø atrodo suprantami ir logiðki.Taèiau ávade nurodytos prieþastys, lemianèios bankø krizes ir ávairius sunkumus, rodo,kad bankø praktikoje su jais daþnai prasilenkiama. Ne veltui kredito rizikos valdymonurodymus bankams yra iðleidusios Vokietijos (BAF 2002), Austrijos (ONB 2004a),Èekijos (CNB 2002), Slovakijos (NBS 2004), Latvijos (FCMC 2001), Suomijos (FSA

*Daugiau apie ES ðaliø ban-kuose naudojamas paskoløportfelio rizikos valdymo prie-mones ir jø rinkà skaityti ECB(2004a).**Daugiau apie paskolø port-felio rizikos vertinimo mode-lius skaityti BCBS (1999),A. Saunders (1999), M. Crou-hy ir kt. (2000), Ch. Bluhm irkt. (2003).***Kai kuriuose darbuose var-tojamas terminas „nepalan-kiausios sàlygos“, taèiau tokskraðtutinumas nesuderinamassu testavimo apibrëþimu – tes-tavimui naudojami scenarijaimaþai tikëtini, taèiau galimi.****Daugiau apie testavimànepalankiomis sàlygomis skai-tyti CGFS (2000, 2001), apiekredito rizikos testavimà ne-palankiomis sàlygomis – MAS(2003).


2004), JAV (OCC 1997, 1998, 2001; FRBG 1998, 2004), Kanados (OSFIC 1998) bankøprieþiûros institucijos, taip pat Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c, d).Reikalavimai tinkamai valdyti kredito rizikà keliami ir rengiamoje naujoje kapitalopakankamumo direktyvoje (EU 2004). Lietuvoje kol kas nëra teisës akto, kuris bûtøskirtas specialiai kredito rizikos valdymui. Ðiuo metu Lietuvoje galiojantys teisës aktai,bent kiek susijæ su kredito rizikos valdymu, nurodyti priedo 1 lentelëje.

Siekiant nustatyti, kaip Lietuvos bankuose organizuojamas kredito rizikos val-dymas, kaip juose valdoma atskirø paskolø ir paskolø portfelio rizika, 2004 m. pasku-tiná ketvirtá buvo atliktas anoniminis tyrimas. Tirta Lietuvos bankø, neáskaitantuþsienio ðaliø bankø skyriø ir AB VB bûsto kreditø ir obligacijø banko, praktikavaldant kredito rizikà. Anketos iðsiøstos 9 bankams. Á jas atsakë 6 bankai: 4 valdomiuþsienio ðaliø bankø ir 2 – valdomi vietiniø investuotojø. 3 ið jø priskiriami prie 5didþiausiø pagal turtà, 3 – prie 5 maþiausiø pagal turtà bankø grupiø.

4.1. Kredito rizikos valdymo organizavimas Lietuvos bankuose

Atlikto tyrimo rezultatai, rodantys, kaip kredito rizikos valdymas organizuojamasLietuvos bankuose, pateikiami 1 lentelëje.

1 lentelë

Kredito rizikos valdymo organizavimas Lietuvos bankuose

Tyrimo objektas Respondentø skaièius

Taip Ne

Kredito rizika valdoma banko grupës mastu 6 0Kredito rizika valdoma atsiþvelgiant á kitø rûðiø rizikà 3 3Bankas turi numatæs kredito rizikos valdymo strategijà 2 4Valdyba atlieka jai bûdingas kredito rizikos valdymo funkcijas 2 4Kredito politika:

kiekvienos reikšmingos kreditavimo srities politika 1 5viena bendra kredito politika 4 2

Kredito politikos dokumentà patvirtino:valdyba 4 2stebëtojø taryba 1 5

Kredito politikos dokumentas reguliariai perþiûrimas 4 1Ásteigtas rizikos (kredito rizikos) valdymo komitetas 1 5Ásteigtas paskolø komitetas 6 0Ásteigtas aktyvø ir pasyvø valdymo komitetas 4 2Veikia rizikos valdymo struktûrinis padalinys 6 0Rizikos valdymo struktûriniam padaliniui suteikta teisë:

rekomenduoti tam tikrais atvejais nesuteikti paskolø 4 2rekomenduoti pertvarkyti jau suteiktas paskolas 3 3

Ádiegta kredito politikos, kredito rizikos valdymo priemoniø irprocedûrø iðimèiø stebëjimo, registravimo ir vertinimo sistema 2 4Vidaus auditoriai vertina kredito rizikos valdymà banke 6 0Visuomenei atskleidþiama papildoma informacija apiekredito rizikos valdymà 1 5Kredito rizikos valdymas perduodamas treèiajai ðaliai 0 6Kredito rizikos valdymo kultûrà bankas vertina:

puikiai 1 5gerai 4 2vidutiniškai 1 5prastai 0 0labai blogai 0 0neturi nuomonës 0 0

Šaltinis: sudaryta autoriaus.


Visi bankai nurodë, kad kredito rizika kartu valdoma ir banke, ir bankokontroliuojamose ámonëse. Bankai, kontroliuojami uþsienio ðaliø bankø, nurodë,kad kredito rizika valdoma banko grupës mastu: Lietuvoje veikiantis bankas, val-dydamas kredito rizikà, átraukia ir kontroliuojamas ámones, o já globojantis bankas –Lietuvoje veikiantá bankà (þr. 2 pav.).

2 pav. Kredito rizikos valdymas banko grupës mastu


Lietuvos bankai, valdydami kredito rizikà, nevienodai atsiþvelgia á kitø rûðiørizikà: 2 bankai nurodë, kad jà valdydami á kitø rûðiø rizikà neatsiþvelgia, 3 bankuoserizika valdoma kompleksiðkai. 1 bankas, nurodæs, kad rizikà valdo kompleksiðkai,paþymëjo, kad, nustatant rizikos limitus, jame atsiþvelgiama á ávairiø rûðiø rizikostarpusavio priklausomybæ, rengiant banko vidaus dokumentus ávertinama operacinërizika. Gauti duomenys neleidþia daryti iðvados, kad rizikos valdymo bûdà lemtøbanko dydis ar priklausymas nuo globojanèio banko. 1 bankas nurodë, kad jamekredito rizika valdoma atskirai nuo kitø rûðiø rizikos, taèiau skaièiuojant ekonominiokapitalo poreiká tarptautinës banko grupës mastu atsiþvelgiama á ávairiø rûðiø rizikospriklausomybæ.

4 bankai nëra parengæ kredito rizikos valdymo strategijos, kuri bûtø atskirasdokumentas ar bendros rizikos valdymo strategijos sudëtinë dalis. Jos parengti ðiebankai neketina ir artimiausioje ateityje. 2 bankai nurodë, kad kredito rizikos valdymostrategija iðdëstyta bendrojoje rizikos valdymo strategijoje. Abiejø bankø pateiktainformacija leidþia daryti iðvadà, kad strategija, jos rengimas ir laikymasis atitinkareikalavimus: ðis dokumentas perþiûrimas kas metus, jo turinys atitinka reikalavimus,su strategija supaþindinti atitinkami banko darbuotojai, reguliariai rengiama ataskaitaapie strategijos ágyvendinimà. Vienintelis trûkumas yra tai, kad ðiø bankø parengtàstrategijà tvirtina banko valdyba, viename bankø valdybai teikiama ir ataskaita apiestrategijos ágyvendinimà. Kaip minëta, strategijà tvirtinti turëtø ne valdyba, o stebë-tojø taryba. Strategija yra viena svarbiausiø veiksmingo kredito rizikos valdymo prie-laidø. Toká dokumentà turëtø parengti kiekvienas bankas. Atsiþvelgiant á banko dydá,galëtø bûti rengiamos skirtingos apimties ir išsamumo strategijos.

Anketoje buvo iðvardytos banko valdybos funkcijos, susijusios su kredito rizikosvaldymu, ir paklausta, kas banke jas atlieka. Tik 2 bankai nurodë, kad tokias funkcijasatlieka banko valdyba. Kituose 2 bankuose jas atlieka rizikos valdymo struktûrinispadalinys, 1 banke – paskolø komitetas, 1 banko valdybos funkcijos valdant kreditorizikà neaiðkios. Galima daryti prielaidà, kad kai kuriuose bankuose nëra aiðkios


kredito rizikos valdymo organizacinës struktûros. Taèiau bankas, atsiþvelgdamas ásavo veiklos ypatybes, gali pasirinkti kitokià kredito rizikos valdymo struktûrà, neipavaizduota 1 paveiksle.

4 bankai nurodë, kad jie turi kredito politikà ir jà patvirtinantá dokumentà. Jienëra parengæ kiekvienos reikðmingos kreditavimo srities politikos dokumentø, betturi patvirtintus paskolø (produktø ar procesø) apraðus. Paskolø apraðuose paprastaipateikiama ir dalis informacijos, nurodytinos tam tikros kreditavimo srities politikosdokumente, taigi juos galima laikyti ðio dokumento pakaitu. 1 bankas nurodë, kadjame kiekvienai svarbiai kreditavimo srièiai (pvz., bûsto paskolø, vartojimo paskolø,paskolø juridiniams asmenims) yra parengta po atskirà kredito politikos dokumentà.Tik 1 bankas nëra numatæs savo kredito politikos, taèiau jame patvirtintas doku-mentas dël kredito rizikos ir jos valdymo. 4 bankø kredito politikos dokumentà pa-tvirtino banko valdyba, 1 banko – stebëtojø taryba. Tokiame dokumente bankai pa-teikia nevienodà informacijà. Vienuose bankuose jos pateikiama visai maþai, nesdalis tokios informacijos jau bûna pateikta paskolø apraðuose, kituose – net daugiau,nei reikalaujama. 4 bankuose kredito politikos dokumentas perþiûrimas kas metus,1 banke jis reguliariai neperþiûrimas. Laikantis geros kredito rizikos valdymo prak-tikos, kredito politika turëtø bûti perþiûrima ne reèiau kaip kartà per metus. 3 ban-kuose su kredito politikos dokumentu supaþindinti paskolas teikiantys arba jø rizikàvertinantys banko darbuotojai, 1 banke – tik kredito rizikà vertinantys darbuotojai.1 bankas nurodë, kad kredito politikos dokumentas þinomas visiems darbuotojams,susijusiems su kredito rizikos valdymu. Taigi galima daryti iðvadà, kad Lietuvos bankøpraktika, nustatant kredito politikà, beveik atitinka tarptautinius reikalavimus.

Ið atsakymø á anketos klausimus matyti, kad kredito rizikos valdymo komitetaiveikia ne visuose bankuose. 4 bankai nurodë, kad jie neturi nei rizikos, nei kreditorizikos valdymo komitetø ir neplanuoja jø ásteigti. 1 banke rizikos valdymo komitetasásteigtas 2004 m. antràjá pusmetá, 1 bankas planuoja já ásteigti. Bankø ástatymo (LRS2004a) 36 straipsnio 1 dalyje keliamas reikalavimas, kad banke veiktø rizikos valdymokomitetas*, taigi já bus priversti ásteigti visi bankai. Abejoniø kelia tik tai, ar visiemsbankams ðá reikalavimà pavyks tinkamai ágyvendinti. Maþø bankø rizikos valdymostruktûrinis padalinys paprastai bûna nedidelis, dauguma aukðtesnes pareigasuþimanèiø banko darbuotojø jau ir taip bûna ávairiø komitetø nariai, tarnybø vadovai.Taigi ðiems bankams gali pritrûkti þmoniø, galinèiø bûti rizikos valdymo komitetonariais**. Tokià prielaidà leidþia daryti ir vieno ið maþesniø bankø, neturinèiø rizikosvaldymo komiteto, atsakymas, kad tokio komiteto funkcijas atlieka kredito rizikosdepartamentas. Tinkamai ágyvendinti Bankø ástatymo reikalavimà tikriausiai bussunku ir dël to, kad nei paèiame ástatyme, nei poástatyminiuose teisës aktuose nenu-rodyta, kas galëtø bûti rizikos valdymo komiteto nariais, kokias funkcijas tokskomitetas turëtø atlikti, kam jis turëtø bûti pavaldus, nuo ko nepriklausomas.

Paskolø komitetai veikia visuose á anketos klausimus atsakiusiuose bankuose.Reikalavimà ásteigti toká komitetà 1995 m. iðkëlë Lietuvos banko valdyba (LRS1995)***, toks reikalavimas numatytas ir Bankø ástatymo 36 straipsnio 1 dalyje (LRS2004a). Visø á anketos klausimus atsakiusiø bankø paskolø komitetai pavaldûs bankovaldybai, 1 banko – dar ir stebëtojø tarybai. Bankø paskolø komitetus, iðskyrus vienobanko, sudaro valdybos nariai ir asmenys, vertinantys paskolø rizikà. Kai kuriø bankøpaskolø komitetams priklauso darbuotojai, teikiantys paskolas, 2 bankø – darbuotojai,kuriø veikla susijusi su probleminëmis paskolomis, 1 banko – banko juristai. 1 bankasnurodë, kad paskolø komitetui nepriklauso kredito rizikà vertinantys banko dar-buotojai, nes komitetui teikiama svarstyti tik tas paskolas, kuriø rizika jau ávertinta.Vis dëlto, kad paskolø komiteto veikla neapsiribotø vien formalaus sprendimo pri-ëmimu, jame turëtø bûti asmenø, iðmananèiø kredito rizikos vertinimà. Be to, paskoløkomiteto nariai turi ávertinti, ar pateiktos svarstyti paskolos rizika nustatyta teisingai.Nors Lietuvos bankø paskolø komitetø sudëtis gana ávairi, dauguma ðiø komitetø

*Ástatymo 96 straipsnio 1 da-lyje nurodyta, kad ðis reika-lavimas ásigalioja nuo 2005 m.geguþës mën.**3 bankai, neturintys rizikosvaldymo komitetø, nepriskir-tini prie maþøjø bankø gru-pës.***Ðá prieð 10 metø patvirtin-tà dokumentà bûtina atnau-jinti.


atlieka panaðias funkcijas. Toká panaðumà tikriausiai lëmë minëtas Lietuvos bankovaldybos nutarimas, reglamentuojantis paskolø komiteto veiklà. Kai kuriø bankøpaskolø komitetai atlieka ir daugiau su kredito rizikos valdymu susijusiø rizikos (kre-dito rizikos) komitetui bûdingø funkcijø, pavyzdþiui, vertina kredito rizikos valdymopriemoniø ir procedûrø veiksmingumà. Daugumoje bankø nëra rizikos valdymokomiteto, todël ðio komiteto funkcijas atlieka kiti struktûriniai padaliniai, tai pat irpaskolø komitetas. Tik 2 bankø paskolø komitetai reguliariai teikia veiklos ataskaità.Tokios ataskaitos nepateikimas laikytinas paskolø komiteto veiklos trûkumu.

4 bankuose veikia aktyvø ir pasyvø valdymo komitetas. Nors jo veikla turëtøbûti susijusi su palûkanø normos ir likvidumo rizikos valdymu (þr. Bessis 2002), 2bankuose toks komitetas atlieka kai kurias paskolø komiteto funkcijas, pavyzdþiui,teikia pasiûlymus dël kredito rizikos valdymo metodikos ir procedûrø tobulinimo,siûlo kredito rizikos limitus ir vertina ðiø limitø laikymàsi. Vienas bankø, kuriameaktyvø ir pasyvø valdymo komitetas atlieka ir paskolø komiteto funkcijas, priskirtinasprie maþesniøjø bankø grupës, todël toká komitetø funkcijø dubliavimà galima pa-aiðkinti þmoniø iðtekliø ribotumu. Taèiau kituose bankuose ðiø komitetø funkcijostikriausiai painiojamos dël to, kad juose nëra rizikos valdymo komiteto (todël ðiokomiteto funkcijas turi atlikti kiti struktûriniai padaliniai) arba nëra aiðkios kreditorizikos valdymo organizacinës struktûros. Nors Lietuvos bankams pati reikðmin-giausia yra kredito, o ne palûkanø normos ar likvidumo rizika (Jasevièienë, Valvonis2003), net 4 bankuose veikia aktyvø ir pasyvø valdymo komitetai ir tik 1 banke –rizikos (kredito rizikos) valdymo komitetas. Taigi kyla klausimas, ar visi bankai kreditorizikà laiko reikðmingiausia ir skiria pakankamai dëmesio jos valdymui.

Visuose á anketos klausimus atsakiusiuose bankuose veikia rizikos valdymostruktûrinis padalinys. 2 uþsienio ðaliø bankø globojamuose bankuose, priskiriamuoseprie didþiøjø bankø grupës, veikia rizikos valdymo struktûriniam padaliniui pavalduspadalinys, atsakingas uþ kredito rizikà. Daugumos bankø rizikos valdymo struktûrinispadalinys pavaldus banko valdybai (1 banko – dar ir globojanèiam bankui). 1 bankorizikos valdymo struktûrinis padalinys pavaldus kreditavimo struktûriniam padaliniui,taigi jame paþeidþiamas ðiø padaliniø nepriklausomumo reikalavimas.

4 bankuose rizikos (kredito rizikos) valdymo struktûriniam padaliniui sudarytagalimybë dalyvauti priimant sprendimus dël paskolos suteikimo, 3 ið jø tokiampadaliniui suteikta galimybë pareikðti nuomonæ, kai, siekiant uþtikrinti priimtinàrizikos lygá banke, pertvarkomos jau suteiktos paskolos. Kai kuriø bankø neaktyvumàvaldant kredito rizikà galima sieti su pasyvios paskolø portfelio rizikos valdymostrategijos laikymusi. Tai, kad tik 2 bankuose ádiegta kredito politikos, kredito rizikoslimitø, kredito rizikos valdymo priemoniø ir procedûrø iðimèiø stebëjimo,registravimo ir vertinimo sistema, irgi patvirtintø, kad bankai, valdydami kreditorizikà, laikosi gana pasyvios strategijos.

Visi bankai nurodë, kad kredito rizikos valdymà juose vertina vidaus auditoriai.Toks apklausos rezultatas nëra netikëtas – juk bankø vidaus auditoriø veiklà reg-lamentuoja Lietuvos banko valdybos patvirtintas teisës aktas (þr. LRS 2004e).

5 bankai nurodë, kad visuomenei apie kredito rizikos valdymà neatskleidþiadaugiau informacijos, nei to reikalauja Lietuvos bankas.

Europos centrinio banko apklausoje (ECB 2004b) dalyvavæ Lietuvos bankainurodë, kad kredito rizikos valdymo nëra perdavæ treèiosioms ðalims.

4 ið 6 bankø kredito rizikos valdymo kultûrà vertina gerai, po 1 bankà – puikiaiir vidutiniðkai. Vis dëlto neformalûs pokalbiai su vieno banko darbuotojais atskleidë,kad jie nesupranta, kà veikia uþ rizikos valdymà atsakingas banko struktûrinispadalinys, kam jis ið viso reikalingas. Manoma, kad jis tik trukdo „normaliai“ dirbti.Tokia nuomonë skatina kelti klausimà, ar bankø kredito rizikos valdymo kultûra iðtiesø tokia, kaip jà apibûdina suinteresuotoji pusë – bankø atstovai, susijæ su kreditorizikos valdymu.


4.2. Paskolos rizikos valdymas Lietuvos bankuose

Lietuvos bankø praktika valdant paskolos rizikà apibendrinta 2 lentelëje.

2 lentelë

Paskolos rizikos valdymas Lietuvos bankuose


Taip Ne

Banko dokumentuose iðsamiai apraðytas paskolø teikimo procesas 6 0Sava susijusiø skolininkø vertinimo tvarka 3 3Paskolas teikianèiø darbuotojø materialus skatinimas 6 0Naujø paslaugø, susijusiø su kredito rizika, iðankstinis ávertinimas 6 0Centralizuotas kredito rizikos valdymas 5 1Paskolø rizikos vertinimo metodai:

ekspertiniai 3 3statistiniai 0 6miðrûs 3 3

Vertinamas skolininkø kredito rizikos vertinimo metodø patikimumas 4 2Sava paskolø uþtikrinimo priemoniø vertinimo, stebëjimo metodika 6 0Sava šalies rizikos valdymo metodika 4 2Ðalies rizikos limitø sistema 6 0


Visi bankai nurodë, kad jø vidaus dokumentuose yra iðsamiai apraðytas paskoløteikimo procesas: kam, kokios, kokio dydþio, kokiomis sàlygomis gali bûti teikiamospaskolos. Kaip minëta, daþniausiai tokia informacija pateikiama paskolø apraðuose.

3 bankai nurodë, kad vertindami susijusius skolininkus vadovaujasi tik Lietuvosbanko reikalavimais, 3 bankuose ávesta sava susijusiø skolininkø nustatymo tvarka.Procedûros susijusiems skolininkams nustatyti turëtø bûti parengtos kiekvienamebanke.

Visuose bankuose paskolas teikiantys darbuotojai materialiai ar kitaip skatina-mi, jei per tam tikrà laikotarpá ávykdë planà, t. y. suteikë tam tikrà paskolø sumà.1 bankas nurodë, kad skatinami tik vartojimo paskolas teikiantys darbuotojai, o ðiøpaskolø rizikà vertina automatinë sistema. 1 banko teigimu, paskolas teikiantysdarbuotojai nevertina skolininkø kredito rizikos, tai atlieka kiti banko darbuotojai.Ðiø dviejø bankø praktika gali bûti laikoma priimtina, taèiau paskolas teikianèiødarbuotojø skatinimas paprastai nesuderinamas su gera kredito rizikos valdymopraktika.

Visi bankai nurodë, kad prieð pradedant teikti naujas su kredito rizika susijusiaspaslaugas (bankui, banko klientams, ar naujoje bankui rinkoje) apie tai informuojamiuþ kredito rizikos valdymà atsakingi banko organai.

4 bankai nurodë, juose paskolas teikia, administruoja, jø ir paskolos uþtikrinimopriemoniø rizikà vertina (iðankstinis ir paskesnis vertinimas) ir veikla, susijusia suprobleminëmis paskolomis, uþsiima specialûs struktûriniai padaliniai. Sunku pasakyti,ar toks funkcijø skyrimas taikomas visø paskolø rizikos valdymui, ar tik valdantjuridiniams asmenims teikiamas paskolas. 2 maþesniuose bankuose veikia ne visianksèiau iðvardyti struktûriniai padaliniai. Iðskyrus vienà maþesná bankà, visiemskitiems bûdingas centralizuotas kredito rizikos valdymas, t. y. dauguma su kreditorizikos valdymu susijusiø funkcijø atliekama centrinëje banko buveinëje. 1 bankedauguma, o kitame – dalis kredito rizikos valdymo funkcijø atliekama tiek bankocentrinëje buveinëje, tiek ir filialuose.

3 bankai nurodë, kad vertindami skolininkø (fiziniø ir juridiniø asmenø) kreditorizikà taiko ekspertinius metodus. 3 bankai nurodë taikantys miðrius (statistinius ir


ekspertinius) metodus. Aliekant apklausà, ekspertiniai, statistiniai ir miðrûs kreditorizikos vertinimo metodai nebuvo apibrëþti, todël bankai kaip miðrius galëjo nurodytiir ekspertinius kredito rizikos vertinimo metodus*. Në vienas bankas nenurodë sta-tistiniø kredito rizikos vertinimo metodø. Iðskyrus vienà bankà, visi kiti, vertindaminaujas ir jau suteiktas paskolas, taiko tà paèià kredito rizikos vertinimo sistemà. Taileidþia daryti iðvadà, kad vertinant skolininko kredito rizikà (nustatant skolininkoreitingà) neatsiþvelgiama á visà informacijà, gaunamà per paskolos terminà (paskolosuþdelsimo, pertvarkymo faktus).

4 bankai teigë reguliariai vertinantys kredito rizikos vertinimo metodø pati-kimumà, 2 bankuose toks vertinimas neatliekamas. Atliekant tyrimà, nesiekta nu-statyti, kokie skolininkø kredito rizikos vertinimo metodai taikomi, todël nepraðytanurodyti ðiø metodø patikimumo ávertinimo bûdø. Tai, kad bankai skolininkø kreditorizikai vertinti taiko metodus, kuriuos galima priskirti prie ekspertiniø metodø grupës,leidþia manyti, kad bankø nurodytos metodø patikimumo ávertinimo procedûros taippat ekspertinës.

Vertindamas paskolos uþtikrinimo priemones, stebëdamas jø vertæ, kiekvienasbankas taiko paties sukurtà metodikà, nes Lietuvos bankas yra nustatæs tik bendropobûdþio reikalavimus (LRS 2003).

Valdydami ðalies rizikà, 4 bankai taiko savo nustatytas taisykles, 2 bankai laikosiLietuvos banko reikalavimø (þr. LRS 2004c). Taèiau visi bankai nurodë, kad taikolimitø sistemà ðalies rizikai valdyti. Nesant ðalies rizikos valdymo politikos ar taisykliø,tokia limitø sistema nëra labai veiksminga. Kitaip tariant, nustatyti limitus neuþten-ka – vidaus dokumentuose bûtina apraðyti, kokie ðalies rizikos limitai taikomi, kokiøtikslø siekiama juos taikant, kokiø veiksmø privalu imtis, paþeidus limitus ar prie jøpriartëjus, kaip limitai dera su kitomis rizikos valdymo priemonëmis.

4.3. Paskolø portfelio rizikos valdymas Lietuvos bankuose

Atsakymai á anketos klausimus apie paskolø portfelio rizikos valdymà Lietuvosbankuose apibendrinami 3 lentelëje.

3 lentelë

Paskolø portfelio rizikos valdymas Lietuvos bankuose


Taip Ne

Paskolø portfelio rizikos valdymo strategija:pasyvi 4 2aktyvi 2 4

Matematinis paskolø portfelio rizikos vertinimo modelis 2 4Kredito rizikos limitai 6 0Testavimas nepalankiomis sàlygomis savo iniciatyva 5 1Vidinis kapitalo paskirstymo modelis 1 5


Bankai nurodë, kad, valdydami paskolø portfelio rizikà, laikosi pasyviosstrategijos: suteiktas paskolas iðlaiko iki jø termino pabaigos, beveik nekeièia paskoløportfelio sudëties, taiko limitø sistemà. 2 bankai nurodë, kad laikosi aktyvios paskoløportfelio rizikos valdymo strategijos, taèiau tokios strategijos laikymosi galimybësLietuvoje labai ribotos, todël ðiø bankø nurodytà paskolø portfelio valdymo strategijàgreièiau galima laikyti pasyvia. Tokià prielaidà patvirtina ir tai, kad 4 ið 6 á anketàatsakiusiø bankø netaiko matematiniø paskolø portfelio rizikos vertinimo modeliø,

*Pavyzdþiui, visø bankø tai-komi „statistiniai“ abejotinøaktyvø grupiø vertinimo meto-dai priskirtini prie ekspertiniømetodø grupës.


kuriuos taikyti bûtina, norint veiksmingai valdyti paskolø portfelio rizikà. 1 bankas,nurodæs, kad taiko matematinius paskolø portfelio rizikos vertinimo modelius, jøneávardijo. Tikëtina, kad tokius modelius taiko ne pats bankas, o já globojantis bankasvisos banko grupës mastu.

Dauguma bankø taiko ávairius kredito rizikos limitus. Tik vienas bankas nurodë,kad limitø sistema netaikoma paskolø koncentracijos rizikai valdyti. Tikëtina, kadðiame banke limitai taikomi, tik ne paskolø koncentracijos rizikai valdyti.

Testavimà nepalankiomis sàlygomis tiek savo iniciatyva, tiek prieþiûros insti-tucijos reikalavimu atlieka 5 bankai. 1 bankas, priskirtinas prie maþøjø bankø grupës,testavimà nepalankiomis sàlygomis atlieka prieþiûros institucijos reikalavimu.

Tik vienas matematinius paskolø portfelio rizikos vertinimo modelius taikantisbankas nurodë, kad taiko vidiná kapitalo paskirstymo modelá. Visi kiti bankaivadovaujasi prieþiûros institucijos nurodymais (þr. LRS 2001).

4.4. Kredito rizikos valdymo gerinimas Lietuvos bankuose

Kaip þinoma, sukurti kredito rizikos valdymo sistemà banke nepakanka. Tokiasistema turi bûti veiksminga. Atliekant tyrimà, apþvelgtos tik veiksmingo kreditorizikos valdymo prielaidos, t. y. kiekvieno banko nustatyta kredito rizikos valdymotvarka. Ávertinti kredito rizikos valdymo sistemø veiksmingumà, t. y. kredito rizikosvaldymà reglamentuojanèius dokumentus ir jø taikymà Lietuvos bankuose, nebuvogalimybiø. Ðiuos darbus atlieka banko auditoriai ir prieþiûros institucija. Gali bûti,kad bankai kredito rizikà valdo geriau, nei rodo jø pateikti atsakymai, taèiau labiautikëtina, kad banke patvirtinti dokumentai ne visai atitinka gerà praktikà arba jiegeri, taèiau jais netinkamai vadovaujamasi. Ið aptartø 6 bankø në vieno negalimaiðskirti kaip geresnio ar blogesnio. Atsakymai á anketos klausimus rodo, kad kreditorizikos valdymas visuose juose vertintinas gerai. Vis dëlto matyti, kad ima skirtisrizikos valdymo praktika uþsienio ðaliø bankø globojamuose ir jø neglobojamuosebankuose: globojami bankai, rengdamiesi kartu su globojanèiu banku ágyvendintinaujuosius kapitalo pakankamumo reikalavimus, sparèiai tobulina kredito rizikosvaldymo sistemà. Apskritai kredito rizikos valdymà Lietuvos bankuose galima gerinti.Siûlymai, kaip tai padaryti, pateikiami ðio straipsnio iðvadose.

Gerinant kredito rizikos valdymà, svarbus vaidmuo tenka bankø prieþiûros ins-titucijai. Ekonomiðkai stipriausiose ðalyse, turinèiose ypaè iðplëtotus bankø sektorius,tobulinant rizikos valdymà ir kitø srièiø veiklà svarbiausià vaidmená atlieka bankai.Ðalims, kuriø bankø sektorius tik susikûræs, bûdinga prieðinga tendencija: prieþiûrosinstitucija þengia pirma (reglamentuoja ávairias bankø veiklos sritis), o bankai seka iðpaskos (ágyvendina prieþiûros institucijos nurodymus ir taip tobulëja). Lietuvoje, kuriosnegalima priskirti prie pirmaujanèiø ðaliø grupës, tobulinant kredito rizikos valdymàypaè svarbus vaidmuo tenka bankø prieþiûros institucijai*. Lietuvos teisës aktø, susi-jusiø su kredito rizikos valdymu, apþvalga (þr. 1 priedo lent.) leidþia daryti iðvadà, kadðiuo metu Lietuvoje nëra vieno iðsamaus dokumento, reglamentuojanèio kredito rizikosvaldymà banke. Atlikto tyrimo rezultatai ir kitø ðaliø pavyzdys (bankø prieþiûros ins-titucijos yra iðleidusios kredito rizikos valdymo nurodymus, rekomendacijas pateikëir Bazelio bankø prieþiûros komitetas) rodo kredito rizikos valdymo bendrøjø nuo-statø** ar panaðaus dokumento poreiká Lietuvoje. Ágyvendinant naujuosius kapitalopakankamumo reikalavimus, toks dokumentas tikriausiai bus neiðvengiamas.

Išvados

Iðnagrinëjus Lietuvos bankø praktikà valdant kredito rizikà, nustatyta, kad ðaliesbankuose laikomasi daugumos kredito rizikos valdymo principø. Taèiau tam tikrusdalykus dar reikëtø tobulinti:

*Kai kuriose srityse, kur re-miamasi globojanèiø bankøpatirtimi, pavyzdþiui, taikantkiekybinius kredito rizikosvertinimo modelius, Lietuvojedidesná pranaðumà turi ban-kai.**Svarstytina galimybë iðleistirizikos valdymo bendràsiasnuostas, kuriose, be kitø rûðiørizikos, bûtø aptarta ir kreditorizika.


1. Kad pagerëtø kredito rizikos valdymas, bankai turëtø numatyti kredito rizikosvaldymo strategijà, kuri yra veiksmingo kredito rizikos valdymo pagrindas. Toká do-kumentà turëtø patvirtinti banko stebëtojø taryba.

2. Bankuose turi bûti ásteigti rizikos valdymo komitetai. Bent didþiøjø bankørizikos valdymo komitetuose turëtø bûti kredito rizikos pakomiteèiai, nes kreditorizika Lietuvos bankams yra pati reikšmingiausia.

3. Steigiant rizikos valdymo komitetà reikëtø aiðkiai apibrëþti rizikos valdymokomiteto, paskolø komiteto, aktyvø ir pasyvø valdymo komiteto funkcijas, jas derintitarpusavyje ir su struktûriniø padaliniø funkcijomis.

4. Kad rizikos valdymo organizacinë struktûra bûtø veiksminga, kredito rizikosvaldytojai turëtø pateikti ataskaitas apie savo veiklà.

5. Kad banko vidaus dokumentai, reglamentuojantys kredito rizikos valdymà,atitiktø vidaus ir iðorës aplinkà, jie turëtø bûti perþiûrimi ne reèiau kaip kartà permetus.

6. Bankuose turëtø bûti aiðkiai skiriamos kredito rizikos valdytojø funkcijos.7. Daugiau dëmesio reikëtø skirti susijusiø skolininkø kredito rizikos valdymui.8. Bûtina daugiau dëmesio skirti paskolø portfelio rizikos valdymui. Nors Lie-

tuvos bankø galimybës taikyti aktyvø kredito rizikos valdymà yra ribotos, jie turëtøsiekti tokio valdymo. Pavyzdþiui, paskolø portfelio rizikai valdyti vis labiau turëtøbûti taikomi kredito rizikos limitai.

9. Svarstytina galimybë visuomenei atskleisti daugiau informacijos apie kreditorizikos valdymà, nes tai padidintø rinkos disciplinà.

10. Skatinant paskolas teikianèius banko darbuotojus, turëtø bûti elgiamasiapdairiai.

11. Bankai turi nuolatos vertinti kredito rizikos vertinimo modeliø, skolininkøreitingø sistemø patikimumà, atlikti modeliø testavimà nepalankiomis sàlygomis.

12. Teikiamø ir suteiktø paskolø rizika turëtø bûti vertinama taikant skirtingusmodelius.

13. Bankuose turi bûti diegiama tinkama kredito rizikos valdymo kultûra, nesbe jos veiksmingas kredito rizikos valdymas neámanomas.

Siekdamas pagerinti kredito rizikos valdymà ðalies bankuose, Lietuvos bankasturëtø iðleisti kredito rizikos valdymo bendràsias nuostatas.


Priedas

1 lentelë

Lietuvos teisës aktai, reglamentuojantys kredito rizikos valdymà

saminidavaP àkizirotiderksinidnirgaPøtatsounøiènajoutnemalger

salskit

æjisus,iakyladimajoutnemalgerøtkasësietitiKumydlavsokizirotiderkus

iamiratunsobydlavoknabsovuteiL

suadivoknaBazinagrootidua -soisordnebomiv

sotatsoun

ra,itnirkitaryøjicknuføirotiduasuadivšianeiVsokizirøtytatsunoknabajiðrivenakiziratmiisirp-lavsokiziroknabra,itnitrevriitënirgan,øtimil-nitiadotemominitrevsokizirrisënomeirpomydiatmiisirpolatipakaknetþura,ignimskievriimak

itgnedapiakizir

ønitojebA,ominitrevøvytkaepsriomivapurg -ømijëditaøjøilaicdnebomyradus -sotatsounsoisor

øinisnalabenriotrutoknaBsamytatsunsëtrevøinspiarts

sokizirseilað,saminitrevøinomeirpominirkitþUsaminitrevá

sokizirøloksaPsëzabønemoudsëlkysiatomykravt

abønemoudsokizirøloksaP -kitþu–salskitomijoduansëz -sisotiderkàgnimskievitnir -eiLriàmivanoicknufsomet -eirpituagæsietoknabsovut -akieritkiltaiajicknufsorûiþ -smaknab,àjicamrofniàgnilitnitrevásadialeirpityradusàmumikitapøjëvagsoloksapikitomukomenitytatsunri -oudáiatouzilartnec,æbym -oudðiritnaikeitæzabønem -oudtnanuagsëzabønem -riøjëvagøloksapeipasinemøkninimounøinisnanif)ra(nanif)ra(risaloksapsatuag -øjriàmounàjàmakrepðiænis

àminiþàrg

àkizirotiderkokniniloksitnitrevásëbymilaG

apsoilamiskaM -somussoloksniniloksmaneiv -apøiledidriiuk -aièiakspaøloks -sëlkysiatomiv

somussoloksapsoilamiskaMøiledidriiukniniloksmaneiv

omivaièiakspaøloksapsamytatsunsokravt

-ousivsûlaminiMsomaibleksienem

sojicamrofniiamivalakier

-apsamijogierapá:saminitakssonilpicsidsokniR-spiartsøinisnalabenriotruteipaàjicamrofniitkiet-øilaiceps,sepurgsokizirlagapàmytsriksisapøin

àmusøinijëditaøj

apenomivatseT -simoisuaiknaldnebsimogylàs -iatatsounijeir +

-ensamivatsetsokizirotiderKsimogylàssimoisuaiknalap

nakapolatipaK -aièiaksomumak -

sëlkysiatomiv

amunenoikieropolatipaK --gnedapsmailotsounsmeityt

akidotemomivaièiaksit

saminitrevásokizirseilaÐ

sokizirøilaÐakravtomytatsun

saminitrevásokizirseilaÐ

øknaboilezaBsorûiþeirpotetimokøtnitrivtapøinidnirgap

øknabsoivytkefesorûiþeirp

øpicnirpsaminidnevygá

ûiþeirpimokiat,iapicnirpæjisusakizirotiderkuS -:iajicutitsnisor

oumdiavsaisuaibravs,àrûiþeirpøknabtnakeiltaietsokitkarpriørûdecorp,sokitilopoknabaknet -øloksaptnadlaviebtnajoutsevni,saloksaptnaik

;iuminitrevsuileftropøjicitsevnirira,itnikitisáolavirpajicutitsnisorûiþeirpøknab,ametsisomivamrofnisëbyvodavaikieveknabtnecnoksokiziritytatsuniebyvodavitnaiþdiel -iruttappiatajicutitsniiÐ.ejyleftropoknabàjicar


saminidavaP àkizirotiderksinidnirgaPøtatsounøiènajoutnemalger

salskit

æjisus,iakyladimajoutnemalgerøtkasësietitiKumydlavsokizirotiderkus

ërbipa,suvytamronsuiènajobiràkiziritytatsun -isusabraiukniniloksmaneivsoloksapsuiènaiþ -

;ádydiepurgøkniniloksøisujustnaniloksomivaiþduantkipamaignevøtûbdaksorûiþeirpøknab,sminemsasmeisujisusuknab,sumivalakiersuikotitytatsunolavirpajicutitsniisusuknabusitobirpasadialeirpøtyraduseiruk -itgnevði,sumidnerpstnamiirpàkatáønemsaøisujøtobirrisminemsasmeikotomykiatøjigelivirpnaB.sminemsasmeisujisusuknabusàminiloks -nabra,itnikitisáolavirpajicutitsnisorûiþeirpøk -isusøtkietus,øloksapajouilortnokiamaknitiak -lëdøinomeirpisamiriælkûb,sminemsasmeisuj

;itninlevðusriitydlaviakiziriaiènalykotra,itnikitisáolavirpajicutitsnisorûiþeirpøknabørûdecorpøtytatsun,sokitilopsotknirisapøknabpratiebseilaðaknakapsokitkarpomykiatøjri -riitëbets,itytatsuniakizirømytiaksistaøinituattaolatipakiamaknakapirutiaknabra,itnitrev -

itmiisirpiakiziriaikotøgras

solkievoknaBsytnajobiràkizir

iavytamron

-ronomumaknakapolatipaK-oksapsoilamiskaM.savytam-niniloksmaneivsomussol-apøilediD.savytamroniuk

savytamronøloks

otetimokøloksaPriomyradusakravtsolkiev

,omyradusotetimokøloksaP-nemalgersolkievriøjicknufoj

samivat

iamytatsásokilbupseRsovuteiL

samytatsáøknaB :iuknabiamivalakieræjisusakizirotiderkuSotiduasuadiv,øloksapsuiènaikievtalounitërut

;sutetimokomydlavsokizirri,itniþamusiakizirsolkievovassuinijëditaityradussiatkasësietsojicutitsnisorûiþeirpsitnajuavodavøgualsapøinisnanifoneivkeikátnaiglevþistariænisnanifotneilk,àmugnikiziroirodnasomikietomikietøgualsapøinisnanif,ælkûbænimonokeri-eirpøið,àmydkyvøiloveirpøtytatsunejyrodnassatikiebsenomeirpominirkitþuomydkyváøilov

;ietrevotrutoknabsokatásaiènirut,sebyknilpaominiloks,iavytamronsytnajobiràkizirsolkiev-nabusominiloks,ominiloksoinidiv:iamijobirpaoinidirujominiloks,sminemsasmeisujisusukomivaslab)abra(riolatipakoinitatsásnemsa

itygisásmiladøisiet

øgiatsáøsnaniFsamytatsá

-iatsáøsnanifiamivalakieræjisusakizirotiderkuS:iag

-nirkitþusoiruk,selkysiatsuadivsenityðaritërutlëdsuirodnasamadyradus,agiatsáøsnanifdak,øtamadoutsevniriomikietøgualsapøinisnanifsëbetsapukial,iamikitapiebiaiguasskiev,saðëlàjiamaknit,àkiziràiènalykøirodnasømoradusði

;sydlavrisëbetsàjtaloun,sniþamusrisnitrevátalounolavirp,árodnasisuiradus,agiatsáøsnanif-kyvsatneilkra,itouskifesoutnemukodriitëbetsriënisnanifojra,sumijogierapisásuinitratusodsubendak,sëmsërgailekenëlkûbënimonoke-ifiamijogierapisáiainitratusimodkyviamaknit

;iagiatsáøsnan-ietsokilbupseRsovuteiLolavirpagiatsáøsnanifsuisouilaicepsityradusakravtatytatsunøtkasëstappiat,itniþamusiakizirienicareposuinijëdita,smailotsounsmeimilagsuinijëditasuisourdneb

itgnedap,akiziranitëkitussmeisujisus

Tæsinys

Pastaba: +patvirtinta Lietuvos banko valdybos posëdþio protokolu (dokumento nuostatos neimperatyvios).Šaltiniai: Lietuvos bankas (2001), LRS (1995, 1998, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005); sudaryta autoriaus.


Literatûra

Australian Prudential Regulation Authority (APRA) 2000: Credit Risk Rating at AustralianBanks. Working Paper 7, December.

Basle Committee on Banking Supervis ion (BCBS) 1988: International Convergence ofCapital Measurement and Capital Standards.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 1996: Overview of the Amendment tothe Capital Accord to Incorporate Market Risks.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 1999: Credit Risk Modelling: CurrentPractices and Applications.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000a. Credit Ratings and ComplementarySources of Credit Quality Information. BCBS Working Paper 3.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000b: Range of Practice in Banks’Internal Ratings Systems. BCBS Discussion Paper.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000c: Principles for the Managementof Credit Risk.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000d: Best Practices for Credit RiskDisclosure. BCBS Publication 74.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2001: Customer due Diligence. BCBSPublication 85.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2003: Public Disclosures by Banks: Resultsof the 2001 Disclosure Survey. BCBS Publication 97.

Bas le Commit tee on Banking Superv i s ion (BCBS) 2004a: Bank Failures in MatureEconomies. BCBS Working Paper 13.

Bas le Commit tee on Bank ing Superv i s ion (BCBS) 2004b: Consolidated KYC RiskManagement. BCBS Publication 110.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2004c: International Convergence ofCapital Measurement and Capital Standards: A Revised Framework.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2004d: Outsourcing in Financial Services.Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2005: Studies on the Validation of Internal

Rating Systems. BCBS Working Paper 14.Beim D. O. 2001: What Triggers a Systemic Banking Crisis? Columbia University.Bessis J. 2002: Risk Management in Banking. Chichetter: John Willey and Sons.Bluhm Ch., Overbeck L., Wagner Ch. 2003: An Introduction to Credit Risk Modeling. New

York: Chapman and Hall/CRC Press.Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht (BAF) 2002: Minimum Requirements for

the Credit Business of Credit Institutions. Circular 34/2002.Capital Market Risk Advisors (CMRA) 2001: Economic Capital Survey Overview.Caprio G., Klingebiel D. 1996: Bank Insolvencies. Cross-country Experience. Worl Bank, Policy

Research Working Paper 1620.Committee of European Banking Supervisors (CEBS) 2004a: The High Level Principles

on Outsourcing. Consultation Paper.Committee of European Banking Supervisors (CEBS) 2004b: The Application of the

Supervisory Review Process under Pillar 2. Consultation Paper 3.Committee on the Global Financial System (CGFS) 2000: Stress Testing by Large Financial

Institutions: Current Practice and Aggregation Issues.Committee on the Global Financial System (CGFS) 2001: A Survey of Stress Tests and

Current Practice at Major Financial Institutions.Crouhy M., Galai D. , Mark R. 2001. A Comparative Analysis of Current Credit Risk

Models. – Journal of Banking and Finance 24(2000), 59–117.Czech National Bank (CNB) 2002: Credit Risk Management in Banks. Provision of the Chech

National Bank 3.Department of the Treasury. Office of the Comptroller of the Currency, Federal

Reserve System, Federal Deposit Insurance Corporation, Department of theTreasury Office of Thrift Supervision 2003: Internal Ratings-Based Systems for CorporateCredit and Operational Risk Advanced Measurement Approaches for Regulatory Capital.

Department of the Treasury. Office of the Comptroller of the Currency, FederalReserve System, Federal Deposit Insurance Corporation, Department of theTreasury Office of Thrift Supervision 2004: Internal Ratings-Based Systems for RetailCredit Risk for Regulatory Capital. Notice.

European Central Bank (ECB) 2004a: Credit Risk Transfer by EU Banks: Activities, Risks andRisk Management.


European Central Bank (ECB) 2004b: Report on EU Banking Structure.English W. B., Nelson W. R. 1998: Bank Risk Rating of Business Loans. Board of Governors

of the Federal Reserve System.European Union (EU) 2004: Proposal for directives of the European Parliament and of the Council

Re-casting Directive 2000/12/EC of the European Parliament and of the Council of 20 March2000 relating to the taking up and pursuit of the business of credit institutions and Council Directive93/6/EEC of 15 March 1993 on the capital adequacy of investment firms and credit institutions.

Federal Reserve Board of Governors (FRBG) 1998: Sound Credit Risk Management andthe Use of Internal Credit Ratings at Large Banking Organizations. Board of Governors of theFederal Reserve System.

Federal Reserve Board of Governors (FRBG) 2004: Commercial Bank Examination Manual.Board of Governors of the Federal Reserve System.

Financial and Capital Market Commission (FCMC) 2001: Recommendations for CreditRisk Management. Financial and Capital Market Commission Resolution 17/6.

Financial Supervis ion Authority (FSA) 2004: Capital Adequacy and Risk Management.Management of Credit Risk.

Greuning H., Bratanovic S. B. 2000: Analysing Banking Risk. A Framework for AssessingCorporate Governance and Financial Risk Management. World Bank.

Jasevièienë F., Valvonis V. 2003: Paskolø vertinimas: tarptautinë ir Lietuvos praktika. – Pinigøstudijos 1, 23–49.

Lietuvos bankas 2001: Testavimo nepalankiausiomis sàlygomis bendrieji nuostatai (2001 11 25Nr. 24).

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995: Lietuvos banko valdybos nutarimas dël paskoløkomiteto sudarymo ir veiklos tvarkos patvirtinimo (1995 07 07 Nr. 61). – Valstybës þinios62-1568.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1998: Dël Bazelio bankø prieþiûros komiteto patvirtintøpagrindiniø efektyvios bankø prieþiûros principø ágyvendinimo (1998 12 17 Nr. 224). – Valstybësþinios 114-3221.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2001: Lietuvos banko valdybos nutarimas dël kapitalopakankamumo skaièiavimo taisykliø (2000 12 21 Nr. 172). – Valstybës þinios 7-223.

L i e t u v o s Re s p u b l i k o s S e i m a s (LRS) 2002a: Dël minimaliø visuomenei skelbiamosinformacijos reikalavimø (2002 02 14 Nr. 22). – Valstybës þinios 18-747.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2002b: Lietuvos Respublikos finansø ástaigø ástatymas(2004 09 10 Nr. IX-1068). – Valstybës þinios 91-3891.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2003: Lietuvos banko nutarimas dël abejotinø aktyvøvertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymo bendrøjø nuostatø patvirtinimo(2003 03 20 Nr. 15). – Valstybës þinios 32-1365.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004a: Bankø ástatymas (2004 03 30 Nr. IX-2085). –Valstybës þinios 54-1832.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004b: Dël banko veiklos rizikà ribojanèiø normatyvø(2004 09 02 Nr. 143). – Valstybës þinios 139-5089.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004c: Dël Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d.nutarimo Nr. 28 „Dël Ðaliø rizikos nustatymo tvarkos“ pakeitimo (2000 03 09 Nr. 28). –Valstybës þinios 22-697.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004d: Dël Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos4 d. nutarimo Nr. 91 „Dël Maksimalios paskolos vienam skolininkui ir dideliø paskolønormatyvø“ pakeitimo (2004 05 20 Nr. 84). – Valstybës þinios 86-3167.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004e: Lietuvos banko valdybos nutarimas dël bankovidaus audito organizavimo bendrøjø nuostatø (2000 11 30 Nr. 154). – Valstybës þinios107–3404.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004f: Lietuvos banko valdybos nutarimas dël bankoveiklà papildanèiø paslaugø pirkimo taisykliø patvirtinimo (2004 m. 11 10 Nr. 99). – Valstybësþinios 98-3688.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2005: Dël Lietuvos banko valdybos 1995 m. gruodþio21 d. nutarimo Nr. 125 „Dël Paskolø rizikos duomenø bazës tvarkymo taisykliø patvirtinimo“pakeitimo (2005 03 10 Nr. 32). – Valstybës þinios 38-1268.

Mays E. 2003: Credit Scoring for Risk Managers. The Handbook for Lenders. South WesternCollege Publishing.

Matten Ch. 2000: Managing Bank Capital. Capital Allocation and Performance Measurement.Chichester: John Willey and Sons.


Mester L. 1997: What’s the Point of Credit Scoring? – Business Review, September/October,3–16.

Monetary Authority of Singapore (MAS) 2003: Technical Paper on Credit Stress-Testing.Information Paper 01-2003.

National Bank of Slovakia (NBS) 2004: Decree of the National Bank of Slovakia of November26, 2004 No. 12/2004 on Risks and a System of Risk Management.

Oesterreichische Nationalbank (ONB) 2004a: Credit Approval Process and Credit RiskManagement. Guidelines on Credit Risk Management.

Oesterreichische Nationalbank (ONB) 2004b. Rating Models and Validation. Guidelines onCredit Risk Management.

Office of the Comptroller (OCC) 1997: Risk Management of Financial Derivatives. Comptrollerof the Currency Handbook.

Office of the Comptrol ler (OCC) 1998: Loan Portfolio Management. Comptroller of theCurrency Handbook.

Office of the Comptroller (OCC) 2001a: Rating Credit Risk. Comptroller of the CurrencyHandbook.

Office of the Comptrol ler (OCC) 2001b: Country Risk Management. Comptroller of theCurrency Handbook.

Office of the Superintendent of Financial Institutions Canada (OSFIC) 1991: Standardsof Sound Business and Financial Practices – Credit Risk Management.

Olivew, Wyman & Company (OW & C) 2001: Study on the Risk Profile and Capital Qdequacyof Financial Conglomerates.

Ong K. (ed.) 2004: The Basel Handbook. A guide for Financial Practitioners. London: Risk Books.Ramos J. A. S., Staking K. B., Calle A. A. 2000: Financial Risk Management. A practical

Approach for Emerging Markets. Inter-American Development Bank.Saunders A. 1999: Credit Risk Measurement. New Approaches to Value at Risk and Other

Paradigms. New York: John Willey Frontiers in Finance.Schönbucher P. J. 2000: Factor Models for Portfolio Credit Risk. Bonn University.Thomas L. C., Edelman D. B., Crook J. N. 2002: Credit Scoring and its Applications. Siam,

Philadelphia.

Gauta 2004 m. gruodþio mën.Priimta spaudai 2004 m. gruodþio mën.

Summary

Vytautas Valvonis

The purpose of the article is to discuss the organisation of credit risk manage-ment in banks, the management of stand-alone credit and credit portfolio risk, i. e.the best practice, and to assess Lithuanian banks in this context.

The first part of the article deals with the organisation of credit risk managementin banks: functions of the supervisory board, management board, risk managementcommittee, credit committee and other divisions involved in managing credit risk.The next part reviews the key principles of stand-alone credit and credit portfoliorisk management.

Finally, an assessment of credit risk management by Lithuanian banks in thelight of the principles of best practice in credit risk management discussed in thefirst part of the article is presented. The results of the research presented in Tables1, 2 and 3 imply that the credit risk management practices in Lithuanian banksessentially comply with international practice. However, in certain areas credit riskmanagement in Lithuanian banks could be improved:

1. As the strategy of credit risk management is an effective basis for credit riskmanagement, such a document approved by the supervisory board should be availablein each bank.

CREDIT RISK MANAGEMENT IN A BANK


2. Banks should have risk management committees. As credit risk is the mostsignificant type of risk faced by Lithuanian banks, at least the risk managementcommittees of the largest banks should include credit risk managementsubcommittees.

3. In establishing the risk management committee the functions of the riskmanagement and assets and liabilities management committees should be moreclearly delineated and coordinated with the functions of structural divisions.

4. To ensure effective risk management organisational structure, credit riskmanagement bodies should present reports on their activities.

5. To ensure the adequacy of bank internal documents regulating to credit riskmanagement with regard to the internal and external environment, they should bereviewed on a regular basis at least once a year.

6. Better division of functions of the staff granting credit, conducting early andsubsequent credit risk assessment, valuing collateral and administering credits shouldbe ensured.

7. More attention should be paid to credit risk assessment with respect toconnected borrowers.

8. While such possibilities are limited in Lithuania at the moment, credit riskmanagement should be more active. For instance, credit risk limits should not beapplied for their own sake but should be used to manage credit portfolio risk.

9. To seek greater effectiveness of market discipline, more public disclosure ofinformation on credit risk management should be considered.

10. Incentives to the crediting staff should be offered in a prudent way.11. The reliability of risk management models and borrower rating systems

should be periodically validated, and stress-testing with respect to models shouldbe carried out.

12. Different models should be used to assess the risk of newly granted andexisting credits.

13. Ensuring a favourable risk management culture at the bank, as effectivecredit risk management is hardly possible in its absence.

The Bank of Lithuania should also contribute to improving credit riskmanagement in domestic banks by issuing General Principles for the Managementof Credit Risk.

kredito riziko s valdy mas banke · kredito rizikos valdymas banke vytautas valvonis – lietuvos...

Documents