L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 3 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)

8�9, 16 p. 10, 11 p. 13, 16 p.

Bibliotekos

taps

informacijos

centrais

Laikovëjuose

Vilius

Braþënas

prieðeuropiná

sovietà

3 p. 4�5 p.

Diskutuoja

BiochemikaiAtsitikti-

numas ar

dësningas

sutapimas?

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Apie tai skaitykite 14 p.

Þmogusaugalø

pasaulyjePretekstas ðiam pokalbiui lyg ir aki-

vaizdus: prof. habil. dr. Jonui RemigijuiNaujaliui sausio 1 d. sukako 60 metø. Ge-ra proga pagerbti ilgametá Vilniaus uni-versiteto Gamtos mokslø fakulteto deka-nà (1994�2004 m.), þinomà botanikà,ðiuo metu vadovaujantá Botanikos ir ge-netikos katedrai. Dar pridursime, kadprofesorius yra Vilniaus universiteto Se-nato pirmininko pavaduotojas, Lietuvosmokslø akademijos narys koresponden-tas. Taigi sveikiname profesoriø su gim-tadieniu ir jubiliejumi.

Taèiau skaitytojai ásitikins, kad deran-èiø tokia svarbia proga jubiliejiniø þodþiødaugiau beveik ir nebus, nebent moksli-ninko ir pedagogo, jaunosios botanikøkartos ugdytojo veiklà apibûdinanèiø þo-dþiø iðgirsime ið jo buvusio doktoranto irdisertanto, puikaus mokinio, Vilniaus uni-versiteto Botanikos sodo direktoriausdr. Audriaus Skridailos lûpø. Pagal pirmi-ná sumanymà bûtent apie 1781 m. ákurtàVilniaus universiteto botanikos sodà ir no-rëta kalbëti, juolab, kad 2007 m. Vilniausuniversiteto Baltojoje salëje buvo atidarytadidelë paroda Vilniaus universiteto Botani-kos sodui � 225. Audriui Skridailai laikupriminus, kad minëtinas ir profesoriausJ. R. Naujalio jubiliejus, aiðku, pasinaudo-jome palankiu planetø iðsidëstymu ir kar-tu aptarëme tiek Botanikos sodo, tiek Lie-tuvos biologijos, apskritai gamtos moksløstudijoms svarbius dalykus.

Paskutinioji 2007-øjø metø Lietuvos moks-lø akademijos sesija, vykusi gruodþio 17 d. Tai-komosios dailës muziejuje Senajame Arsena-le, buvo skirta klimato kaitai ir jos grësmeiþmonijai. Sesijà áþangos þodþiu pradëjoLietuvos MA prezidentas akad. ZenonasRokus Rudzikas. Sesijoje dalyvavo, praneðimàJungtinës Valstijos: istorinë sëkmë ir ðiandienos ið-ðûkiai skaitë bei á sesijos dalyviø klausimus at-sakinëjo Lietuvos MA garbës sveèias nepa-prastasis ir ágaliotasis Jungtiniø Amerikosvalstijø ambasadorius Lietuvoje Dþonas Alber-tas Klaudas (John Albert Cloud).

Po diskusijos vyko koncertas, kuriame daly-vavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pro-fesorius, katedros vedëjas, Lietuvos nacionaliniooperos ir baleto teatro Operos studijos meno va-dovas Virgilijus Noreika bei jaunieji atlikëjai.

Paþymëtina, kad Lietuvos dailës muzie-jaus vadovybë (direktorius Romualdas Bud-rys) Taikomojo muziejaus patalpas sesijos da-lyviams suteikë nemokamai, kad mokslinin-kai ðvenèiø iðvakarëse galëtø surengti reikð-mingà renginá, pabendrauti istorinëje ir me-ninëje aplinkoje.

Tvariosios plëtros kriterijais

Beveik tuo paèiu metu Balyje, Indonezi-joje, vyko Jungtiniø Tautø konferencija, ku-rioje pasaulio politikai, mokslininkai, uþ ap-linkosaugà atsakingi asmenys svarstë, kas da-rytina, kad klimato kaita planetoje ir jos pa-dariniai þmonijai nesukeltø negráþtamø pada-riniø.

Pluoðtà ávadiniø pastabø dël klimato kai-tos pasaulyje sesijoje pateikë Lietuvos MA pre-zidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Pra-dëjo nuo tvariosios plëtros apibûdinimo, nes,laikantis ðiø reikalavimø, galima gyventi pato-giai, kartu negadinti gyvenimo ir ateities kar-toms. Prezidentas priminë savo mëgstamà irretsykiais pakartojamà toká tvariosios plëtrosapibûdinimà: mes nepaveldëjome Þemës ið sa-vo tëvø, nes jà pasiskolinome ið savo vaikø.

Grafike matyti, kaip keitësi vidutinë Þemësplanetos temperatûra, CO2

ir metano dujø kie-kis per pastaruosius 400 tûkst. metø. Egzistuojaryðkûs 100 tûkst. metø ciklai, bet ðiuo metu visoskreivës gana akivaizdþiai kyla aukðtyn. CO2 kon-centracija per tà laikà planetoje padidëjo maþ-daug treèdaliu, o metano � pustreèio karto.

Nukelta á 6 p.

XXI amþiaus baubas � klimato kaitaÞiemos replës kaustoBernardinø eþero vandenis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)ÁVERTINIMAS

Pradþia 2007 m. Nr. 22

Pirmaisiais mokslo premijosuþsienio lietuviams laureatais ta-po filosofas prof. Algis Mickû-nas (Ohajo universitetas, JAV),aviacinës ir kosminës inþinerijosspecialistas prof. Rimas Vaièai-tis (Kolumbijos universitetas,JAV) ir branduolio fizikos spe-cialistas dr. Danas Ridikas(Prancûzijos atominës energeti-kos komisariato CEA mokslodarbuotojas). Reikðminga moks-lo premijø skyrimo ceremonialodalis teko laureatø prakalboms.Ðioje publikacijos dalyje pasa-kojame apie prof. Rimo Vaièai-èio darbus.

Bûti Lietuvosdalele (2)

Dirbo prie �Space Shuttle�projekto

Prof. Rimas Vaièaitis savo pra-kalboje dëkojo mokslo premijos uþ-sienio lietuviams steigëjai �LR Ðvietimo ir mokslo ministerijai,jo kandidatûrà ið daugelio vertøjøatrinkusiai komisijai, já pasiûliusiaiAmerikos lietuviø bendruomenei ir,þinoma, ðios premijos steigimo idë-jos autoriui dr. Stasiui Baèkaièiui �JAV lietuviø bendruomenës kraðtovaldybos vicepirmininkui moksloreikalams, daugelio Pasaulio lietu-viø mokslo ir kûrybos simpoziumøorganizatoriui. S. Baèkaitis surinkovisà informacijà apie R. Vaièaièiomokslinius laimëjimus ir já pristatëpremijø teikimo komisijai.

R. Vaièaitis prisiminë savomokslø pradþià JAV, studijas Ilino-

jaus universitete, ku-riame yra maþdaug40 tûkst. studentø. Iðjø tuo metu studijavoapie 250 lietuviø. Dau-gelis baigë magistra-ntûrà ir doktorantûrà.Lietuviai turëjo savotautiniø ðokiø grupæ irnet sporto klubà. Kaikurie Ilinojaus univer-siteto absolventai geraiþinomi ir Lietuvoje. Taibuvæs Vytauto Didþio-jo universiteto rekto-rius prof. Algirdas Avi-þienis, Pardue univer-siteto prof. Romual-das Viskanta, Kalifor-nijoje kosmoso srityjedirbantis dr. ArvydasKliorë ir daugelis kitømûsø tautieèiø.

R. Vaièaitis uni-versitete gilinosi á ae-ronautikos ir astro-nautikos inþinerijosmokslus. Baigæs studi-jas ir laimëjæs konkur-sà jis dirbo Kolumbijosuniversitete Niujorke.Jauniems dëstytojams(assistent professor)JAV sudarytos labaigeros mokslinio darbosàlygos: jie dësto 2,5�5 val. per savaitæ, o li-kusá laikà gali skirtimoksliniam darbui.Naudodamiesi puikio-mis laboratorijomis irturtingomis biblioteko-mis jauni amerikieèiaimokslininkai gali labaigreitai iðkilti, bent jaupalyginanti su pedago-giniu darbu labai ap-krautais Lietuvos dës-tytojais.

Kaip tik apie savomoksliná darbà ir kal-bëjo R. Vaièaitis, pasa-kojimà praturtindamasskaidrëmis. Jis dirboprie daugkartinio nau-dojimo pilotuojamokosminio laivo SpaceShuttle projekto � tyrëir nagrinëjo virpesiøbei triukðmo proble-mas. Amerikieèiai Spa-ce Shuttle projektui jaubuvo iðleidæ daugiau

kaip 1 mlrd. doleriø, kai kilo didelëproblema. Kaip þinia, tas erdvëlai-vis yra padengtas maþdaug 28 tûkst.keraminiø termoizoliaciniø plokðte-liø. Gráþtanèio ið kosmoso erdvëlai-vio pavirðius bûna ákaitæs iki keliøtûkstanèiø laipsniø, tad be terminësapsaugos bemat sudegtø. Visi prisi-mename 2003 m. á atmosferà gráþ-tanèio erdvëlaivio Columbia trage-dijà, kai dar kilimo metu nuo dega-lø bako atplyðæs termoizoliacinësmedþiagos (putø) gabalas trenkësiá erdvëlaivio sparnà ir apgadino ap-sauginæ dangà. Dël ðios prieþastieserdvëlaivis su 7 astronautais patyrëkatastrofà ir sudegë.

Tai ðtai dar kuriant Shuttle ir at-liekant bandymus akustiniame tu-nelyje pradëjus didinti triukðmo irvirpesiø dydá apvalkalo keraminësplokðtelës ëmë byrëti. Neiðsprendusðios problemos visas projektas bû-tø pakibæs ant plauko. Ðiai uþduo-èiai spræsti buvo pasitelktas R. Vai-èaitis ir dar vienas mokslininkas iðPrinstono universiteto kaip virpesiøir triukðmø specialistai. Jie dirboprie teorinio modelio, kitos grupësdirbo su riboto vartojimo elemen-tais, dar kita grupë atliko bandy-mus. Paaiðkëjo, kad pradiniai teori-niai modeliai, kuriais remtasi, neati-tiko realiø reikalavimø. Erdvëlaivyjekylanèius virpesius reikëjo susieti irsu netiesiniais gumos izoliacijosreiðkiniais. Pavyko rasti daug pati-kimesnius klijus, kuriais buvo tvir-tinamos keraminës plokðtelës, ircheminæ medþiagà, kurià uþtepuspavyko labai pagerinti termines izo-liacijos savybes.

R. Vaièaièiui padarë áspûdá jouþsakovø atsakymas á klausimà,kiek galima iðleisti lëðø problemaispræsti. Atsakymas nustebino: �Në-ra ribos. Kiek reikia, tiek leiskite.�

Lëktuvas su ðeðiasparniaispropeleriais

Kita problema, kurià ðalinti bu-vo pasitelktas R. Vaièaitis, siejosi suvibracijomis, pasireiðkianèiomiskosminës stoties viduje. Nors kos-minëje erdvëje stotá supa vakuumas,jos viduje veikia ávairiausia aparatû-ra, skirta vandeniui valyti, ðildyti,ðaldyti ir spræsti daugybei kitø gyvy-binius stoties ir astronautø porei-kius uþtikrinanèiø uþduoèiø. Ta apa-

ratûra pritvirtinta prie stoties sienø,dirbdama ji virpa ir sukelia ávairiustriukðmus. Virpesiai kelia diskom-fortà, didina átampà ir nuovargá, ast-ronautai tampa nervingi. Taigi lietu-viui teko prisidëti prie tø virpesiø irtriukðmø maþinimo ir slopinimo.

Nemaþai jëgø atiduota dalyvau-jant naujø tipø propeleriniø lëktu-vø kûrimo projekte. Skaidrëje ma-tëme ðeðiasparnius propelerius,kurie sukasi labai dideliu greièiu, ovirðutinë jø dalis pasiekia virðgar-siná greitá. Sukeliamas didþiulis þe-mø daþniø triukðmas, kuris paten-ka ir á pilotø kabinà. Tokie lëktuvai,palyginanti su tokio pat dydþio re-aktyviniais lëktuvais, padëtø sutau-pyti maþdaug ketvirtá kuro.Þinoma, jeigu bûtø ágyvendinti.Projektas sukëlë didelá susidomë-jimà, bet triukðmo niekaip nesise-kë sumaþinti, nes apskritai þemødaþniø triukðmus sunku kontro-liuoti. R. Vaièaitis buvo sudaræs vi-sà optimizavimo programà, kaipreikëtø nuo triukðmo apsaugotilëktuvo vidø. Darbo grupë net bu-vo gavusi dvimotorá lëktuvà ekspe-rimentiniam modeliui patikrinti.Deja, bandymø metu lëktuvui pa-kilus su vienu varikliu, ðis uþgeso irlëktuvo pilotas bei inþinierius þuvo.Tie eksperimentai veikiausiai ir to-liau buvo tæsiami, bet R. Vaièaitisjau dirbo kitame darbe.

Ið Vilniaus á Niujorkà �per 20 minuèiø

Kitas itin triukðmingas tiesio-gine ir perkeltine prasme projek-tas � supergreitø lëktuvø kûrimas.Ðiems darbams JAV ir kitose ðaly-se jau iðleista keli milijardai dole-riø. Tai tolimos ateities lëktuvai,kuriais veikiausiai skraidys mûsøvaikaièiai. Lëktuvo idëja tokia. Pa-kilæs nuo tako lëktuvas kyla á kos-minæ erdvæ, skrenda nepaprastaigreitai ir nusileidþia numatytojevietoje. Pasak R. Vaièaièio, pla-nuojama pasiekti 20 kartø dides-ná negu garso greitá. Tokiu greièiuskrendant ið Vilniaus á Niujorkànuskristume per 20 min., o á Toki-jà � nereikëtø në valandos.

Kiek ðis projektas realus?NASA yra sukûrusi ir iðbandþiusimodelá, kuris pasiekë 7 kartus di-desná greitá uþ garsà. Tiesa, tai bu-

vo ið Þemës pilotuojamas lëktuvas,be pilotø. Kad geriau ásivaizduotu-me, koks tai greitis, priminsime, kadkulka skrenda 1,5�2 kartus greièiauuþ garsà.

Ðiandien ágyvendinant ðá projek-tà kyla daug problemø. Srityje, ku-rioje dirba R. Vaièaitis, tai pirmiau-sia varikliø keliamas triukðmas.Kosminio laivo keliamas triukðmasyra apie 170 decibelø (dB), o tokionaujos konstrukcijos lëktuvo varik-lio � apie 190 dB. Nuo tokio triukð-mo subyrëtø net tvirtas pastatas.

Kita � terminës apsaugos proble-ma. Ákaitæs iki raudonumo lëktuvasskrenda ugnyje, o jo pavirðius ákais-ta iki keliø tûkstanèiø laipsniø. Ter-moizoliacinës kompozicinës me-dþiagos jau sukurtos, tiesa, jø gamy-ba kol kas dar labai brangi, bet tokákarðtá �iðtveria�.

Problemø ir problemëliø daugy-bë, nes nusileidæs iki raudonumoákaitæs lëktuvas turëtø labai ilgai vës-ti. Taigi reikia rasti bûdà, kaip pagrei-tinti tà procesà. Kiltø ir psichologi-niø sunkumø, nes iðskrendant á va-karus per pietus, á Niujorkà atskris-tume gerokai prieð pusryèius.

Galima neabejoti, kad pirmiau-sia tokie lëktuvai bûtø pritaikyti neciviliams skraidinti, bet kariniamstikslams, kosminiams skrydþiams,bet ilgainiui ateitø metas ir papras-tiems keleiviams. R. Vaièaitis tuoneabejoja.

�Aukso vartø� tiltosvyravimai

R. Vaièaiètis nemaþai dirbo tir-damas tiltø svyravimø dinamikà.Regis, teko skaièiuoti ir garsiojo SanFrancisko Aukso vartø tilto (TheGolden Gate Bridge) svyravimus. Taivienas lankomiausiø turistiniø ob-jektø JAV, taip pat mëgiamiausia sa-viþudþiø vieta � ten kas 15 dienøðuoliu ið 67 m aukðèio su gyvenimuatsisveikina bent vienas amerikietis.Bet mûsø tautietis tyrë kità proble-mà. Puèiant vëjui, kabantys tiltaismarkiai ásisiûbuoja. Tai trijø faziøsvyravimai: á ðonus, aukðtyn-þemynir veikiant sukimo jëgai. Visi svyra-vimai vyksta vienu metu. Svyravimoperiodas gana lëtas ir trunka 10�15sekundþiø. Vaþiuojant per tiltà ðissvyravimas beveik nejuntamas, nesdaug labiau jauèiami sunkveþimiø ir

Prof. Rimo Vaièaièio skaidrëse atgijo objektai,kuriuose svarbu tirti virpesiø ir triukðmø keliamas

problemas

Mokslo premijos uþsienio lietuviams laureatas prof. Rimas Vaièaitis pasakoja apie savo tyrinëjimø sritis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379) 3

kito sunkiojo transporto sukelti vir-pesiai. Tai ðtai R. Vaièaièiui su ben-dradarbiais teko kurti aerodinami-nius tobulesnius modelius juos jun-giant su dinaminiu-struktûriniu mo-deliu. Kai tokie modeliai sukuriami,jie toliau tyrinëjami, tikrinami. Jei-gu lëktuvo sparnø aerodinamika yragana aiðki, tai tiltø svyravimø aero-dinamikà R. Vaièaitis vaizdþiai vadi-na �buka aerodinamika�, nes tenkaskaièiuoti vëjo gûsiø sukeltus svyra-vimus, áskaitant ir kitus veiksnius.

Aiðku, tenka áskaièiuoti ir seis-miniø svyravimø sukeltus virpesius.Naujai statomuose tiltuose (ilgiau-si Japonijoje) svyravimø poslinkisyra 4�5 metrai.

Kas pirmas pradurs skylædanguje

Pastatai virpa maþiau negu tiltai,tipiðko dangoraiþio nukrypimasstipriam vëjui puèiant sudaro apie30�40 centimetrø. Pastatai virpa netik á vëjo pusæ, bet ir á prieðingà, esa-ma ir sukamojo judesio. Niujorke,kur daugybë dangoraiþiø, kyla tur-bulentiniai vëjo sûkuriai, keliantysnemaþai problemø dangoraiþiøprojektuotojams. Jiems tenka kurtistruktûrinius modelius, kuriuose tievirpesiai apskaièiuojami, siûlomiávairûs bûdai virpesiams sumaþinti.

Kita vëjo keliama problema �langai, apdangos. Kartà Bostononaujai pastatyto dangoraiþio daugy-bë langø iðbyrëjo, nes buvo blogaiapskaièiuoti ir nekokybiðkai paga-minti. Mat pastato priekyje susida-ro didesnis spaudimas, prieðingojepusëje � maþesnis. Susidaro trauki-mas ir langai iðtraukiami lauk.

Praëjusiame amþiuje aukðèiau-sio pasaulio pastato lenktynes pra-

dëjo JAV, ketvirtaja-me deðimtmetyje bu-vo pastatyti ChryslerBuilding ir EmpireState Building dan-goraiþiai, kuriuos að-tuntàjá deðimtmetápralenkë Searsbokðtas (442 m) irPasaulio prekyboscentro (World TradeCenter) �dvyniai�.Beje, prie �dvyniø�R. Vaièaièiui taip patbuvo tekæ nemaþaidirbti. Reikëjo ap-skaièiuoti kylanèiusvirpesius, spræsti irkitas svyravimø pro-blemas.

Naujà postûmálenktynëms suteikëTolimieji Rytai, kurprieð keletà metø netaðtuoni ið deðimtiesaukðèiausiø pasauliopastatø buvo Azijo-je. Projektuojant ir statant KvalaLumpûro Petronas bokðtus �dvy-nius� Malaizijoje, aukðèiausius pa-saulyje pastatus (452 m), atsiradodaug dël vëjø kylanèiø problemø.R. Vaièaièiui teko nemaþai konsul-tuoti inþinerijos firmos ið Niujorkospecialistà, kuris sprendë tas pro-blemas. Beje, tos firmos preziden-tas universitete net skaito studen-tams kursà, kaip reikia projektuotiir statyti tokius dangoraiþius. Slopi-nant vëjo, taifûnø ir seisminiø jëgøpoveiká naudojami ávairûs amortiza-toriai (daþniausiai ðvytuokliniai).Pasak R. Vaièaièio, daugiausia pro-blemø kilo dël perëjimo tilto tarpabiejø dangoraiþiø Kvala Lumpû-re � dël vëjo, virpesiø, atsirandanèiøsukimo jëgø ir t. t.

Aukðèio olimpe neiðsilaikë irKvala Lumpûro �dvyniai�, nes pa-saulio aukðèiausio pastato vardàpelnë Taipei 101 Taivane, turintis101 aukðtà (509 m). Neilgai trukusteks uþleisti pirmenybæ Ðanchajaustiek pat aukðtø turinèiam, bet daraukðtesniam pastatui. Triumfas busneilgalaikis, nes dar aukðtesniuspastatus pasiryþusios statyti Korë-ja, Rusija, Indija, nenori nusileistiir Pietø Amerika. Vis dëlto progno-zuojama, kad 2008 m. bus baigtasstatyti aukðèiausias pasaulio pasta-tas Jungtiniuose Arabø Emyratuo-se: tai bus 800 m aukðèio Burj Du-baj Tower pastatas.

Kam viso to reikia? Konkuruo-janèios korporacijos ir valstybës ði-taip demonstruoja savo ekonomi-

niø, finansiniø ir techniniø galimy-biø �muskulus�. Pagaliau tai puikigalimybë atkreipti pasaulio dëmesá,pritraukti turistus, vadinasi, ir nau-jas investicijas.

Jeigu taip, tai ar JAV visiems lai-kams atsisakë tokiø lenktyniø? Mi-lijardierius Donaldas Trampas (Do-nald Trump), vieðbuèiø, kazino ir ne-kilnojamojo turto savininkas svajojopastatyti per 200 aukðtø 600 m. aukð-èio bokðtà ir Amerikai gràþinti pa-verþto aukðèio rekordo ðlovæ. Bokð-tà turëjo projektuoti tie patys archi-tektai ir konstruktoriai, kurie projek-tavo Sears bokðtà. Trampo atstovaiÈikagoje susitiko su projektuotojaisir tuo metu kaþkas ájungë televizoriø:priblokðtas pasaulis stebëjo, kaip áPasaulio prekybos centro �dvynius�

Pasaulio spauda mirga þiniomisapie 2007 m. Nobelio premijos lau-reatus. Jau praneðta, kad chemijosmokslø srities apdovanojimas su-teiktas Gerhardui Ertlui (GerhardErtl, 1936) uþ cheminiø procesøant kietøjø pavirðiø tyrinëjimus.Kyla natûralus klausimas � kas gir-dëti toje srityje Lietuvos padangë-je? Apie tai kalbëti suskubo patysmûsø chemikai (Mokslo Lietuva,2007, Nr. 19, p. 4).

Vertëtø tarti kelis þodþius apievienà ðios temos epizodà, galbût nu-tylëtà, gal nepastebëtà � Lietuvojeviskas ámanoma. Norëtøsi atkreiptidëmesá á faktà, kuris galbût yra at-sitiktinis. Taèiau kyla átarimas, kadir kitas poþiûris nëra atmestinas.

O reikalas ðtai toks. 1970 m.LMA Fizikos ir matematikos institu-to puslaidininkiø tyrimø padalinyje(vëliau Puslaidininkiø fizikos institu-tas) dr. Juozas Algimantas Krikðto-paitis, tyrinëdamas kieto kûno pavir-ðiuje vykstanèius procesus, aptikonaujà reiðkiná � nepusiausvyriniøsrovës neðëjø generacijà vykstantcheminei reakcijai. Reiðkinys paste-bëtas, kai kristalo sàlytyje su skysèiuprasideda oksidacijos-redukcijos re-akcija. Tinkamos sàlygos ðiam feno-menui, t. y. srovës neðëjø generaci-jos reiðkiniui, susiklosto, pavyzdþiui,kai fluoro rûgðties tirpalas su iðtirpu-siais jame aukso jonais susilieèia sugermanio monokristalo pavirðiumi.Originaliai sukonstruotu tyrimo átai-su J. A. Krikðtopaitis uþfiksavo sro-

Tikëtinas atsitiktinumas ar dësningas sutapimas?

vës neðëjø porø (elektronø ir �sky-liø�) intensyvø atsiradimà (genera-cijà) cheminës reakcijos metu. Jistaip pat árodë, kad ðis cheminës sà-veikos reiðkinys yra analogiðkas po-veikiui, kurá sukelia siauras intensy-vios ðviesos srautas, nukreiptas ámonokristalo pavirðiø. Ruoðiantmëginius palyginamiesiems bandy-mams reikëjo veikti iðradingai. Pa-ruoðiamøjø darbø ðurmulyje jampadëjo suktis bûsima doktorantëÞydrë Kudþmauskaitë. Nauji ir ne-tikëti rezultatai bei jø interpretaci-ja buvo nedelsiant priimti ir pa-skelbti (ne eilës tvarka) to meto þy-miausiame akademiniame fizinëschemijos þurnale, leidþiamame So-

vietø Sàjungoje, Ýëåêòðîõèìèÿ(Elektrochemija, 1971, t. 7, Nr. 10,p. 1579�1581). Autoriaus publikaci-ja sulaukë atgarsio: jis buvo kvieèia-mas á konferencijas, simpoziumus,siûloma dalyvauti leidiniuose. Deja,kybojo grësminga etiketë � �nevy-jezdnoj�.

Tad koks yra ðios publikacijosryðys su pradþioje minëtais faktais?Pamëginkime pavalyti laiko dulkë-mis apneðtus praeities pëdsakus.

Puslaidininkiø tyrinëjimø lenk-tynës beveik sinchroniðkai prasidë-jo visuose pasaulio mokslo centruo-se, kuriuose kietojo kûno fizika bu-vo atsidûrusi pirmosiose paþinimolinijose. Konkurencijos aistras kai-

tino naujas perspektyvas þadantisproverþis elektronikos pramonëje.Tuo metu Lietuvos fizikai, ágijæaukðèiausià pasiruoðimà sovietømokslo áþymybiø padangëje, sëk-mingai ásiliejo á pasauliná tyrimø ma-ratonà.

Prieð penkis deðimtmeèius á arti-mø kieto kûno fizikai problemø ra-tà ásisuko ðiø metø Nobelio premijoslaureatas Gerhardas Ertlas. Ðtai ðia-me laikotarpyje ir aptinkame ádomøfaktà: G. Ertlas savo diplominio dar-bo vadovu pasirenka áþymø fiziko-chemikà � vëliau pasaulyje pagarsë-jusá puslaidininkiø elektrochemijoslyderá � prof. Haincà Geriðerá(Heinz Gerischer). Jaunasis diplo-mantas ið garsiojo elektrochemikomokosi esminiø dalykø: teoriniø þi-niø, tyrinëjimo principø, empiriniøágûdþiø. Bûtent èia prasidëjo moks-lininko kelias Nobelio premijos link.Beveik tuo paèiu metu ið H. Geriðe-rio mokosi (þinoma, neakivaizdþiai)ir J. A. Krikðtopaitis (tuo galima ási-tikinti ið nuorodø jo straipsniuose).Jis studijuoja H. Geriðerio darbus,gilinasi á jo originalius tyrimø duo-menø svarstymus. Èia iðryðkëja skir-tingi tø paèiø tikslø siekianèiø asme-nø likimai. G. Ertlas, nevarþomas jo-kiø politiniø draudimø, semiasi þiniøávairiuose aukðto lygio universitetuo-se, dalyvauja pasauliniuose moksli-ninkø forumuose, o mûsø tëvynainis,áspraustas á sovietø atidþiai kontro-liuojamus realybës rëmus, tenkinasituo, kas ámanoma jo padangëje. Ga-

ásirëþë lëktuvas, paskui kitas... Pasta-tai sugriuvo. D. Trampas persigalvo-jo veltis á lenktynes.

Vis dëlto vieni aukðèiausiø pa-statø pasaulyje dabar statomi Niu-jorke, toje vietoje, kur stovëjo tero-ristø sugriautieji �dvyniai�.

Pabaigoje R. Vaièaitis pasakë,kad jam labai rûpi Lietuvos aukðta-sis mokslas, todël jis jauèia pareigàpagal iðgales padëti Lietuvos aukð-tosiom mokykloms ir jø bibliote-koms. Profesorius neatsisako Lietu-vos universitetuose skaityti paskai-tas, taigi nesijauèia atitrûkæs nuogimtojo kraðto reikalø.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

liausiai pastarasis pasuka kitø tema-tikø kryptimi, siûlanèiø esamoje situ-acijoje jam prasmingesniø darbø.

Kà galima atsakyti á klausimà, ke-liamà ðio raðinio antraðtëje? Manau,abu � atsitiktinumas ir sutapimas èianeatskiriami. Istoriniø ávykiø sekojesutapimo veiksnys atrodo ryðkesnis.Ðiaip ar taip atsitiktinumas visuometsiejasi su já sukëlusia tikëtina prieþas-timi. Tai reiðkia, kad ir atsitiktinumastikëtinas. Tarkime, kad mûsø tëvy-nainis atsitiktinai gimë Lietuvoje, at-sitiktinai pateko á puslaidininkiø ty-rëjø gretas. Tai tik pavirðinis áspûdis,visuomet kylantis, kai nepastebimasprieþastinis ryðys. Nepamirðkime: të-vai ir protëviai nulëmë gimimo vie-tà, iðsilavinimas, ágimtas þingeidumasmûsø autoriø nuvedë prie konkreèiøtyrimø uþduoèiø. Sutapimà, tiks-liau � mokslo raidos nulemtus ávy-kius, galime suprasti, jei prisimintu-me þinomà faktà: antrajame pokariodeðimtmetyje ambicingus mokslinin-kus viliojo kietojo kûno fizika ir sujos nagrinëjamais dalykais susijæpuslaidininkiø struktûroje vykstan-tys procesai. Taigi siekiø tikëtinassutapimas, persipynæs su galimaisatsitiktiniais ávykiais � tai globaliøtendencijø, vienijanèiø mokslo tiks-lus, iðraiðkos forma. Manau, skaity-tojai sutiks, kad raðinio antraðtëskamba korektiðkai.

Tylenis ið PFIMinëtø ávykiø liudininkas,

emeritas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis

Mokslo premijø uþsienio lietuviams áteikimo renginys baigësi vaiðëmis, per kurias su laureatais galëjo pabendrauti visi norintieji

4 2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)SUKAKTISPradþia 2007 m. Nr. 21

Biochemijos institute, minin-èiame savo veiklos 40-metá, su-rengta apskritojo stalo diskusijasu Instituto kviestiniais sveèiais:dr. Nagliu Maliu (Didþioji Britani-ja), Ph. D. Andriumi Kazlausku(JAV), dr. Tautgirdu Ruzgu (Ðve-dija) ir dr. Sauliumi Butënu (JAV).Diskusijoje dalyvavo buvæ Bio-chemijos instituto direktoriai,Lietuvos mokslø akademijos tik-rieji nariai: Fermentø chemijosskyriaus vedëjas prof. JuozasKULYS bei Bioelektrochemijos irbiospektroskopijos skyriaus ve-dëjas prof. Valdemaras RAZU-MAS, Instituto Tarybos pirminin-kas Molekulinës mikrobiologijosir biotechnologijos skyriaus ve-dëjas dr. Rolandas MEÐKYS, di-rektorius prof. Valdas LAURINA-VIÈIUS, Bioorganiniø junginiøchemijos skyriaus vedëjasdr. Algirdas PALAIMA ir Vysty-mosi biologijos skyriaus vedëjasdr. Mindaugas VALIUS.

Ðioje diskusijos dalyje kalbë-simës apie fundamentinæ ir tai-komàjà mokslo institutø veiklà,kodël Lietuvoje nepavykstaádiegti naujausiø mokslininkø ið-radimø, apie sunkumus steigianttaikomojo mokslo bendroves irkitus ne vien biochemikams rû-pimus dalykus.

Fundamentika ar taikomojiveikla?

ML. Ar Lietuvos mokslo institutaineturëtø savo veiklà labiau orientuotiá taikomuosius darbus? Suprantu, kadbe fundamentikos ne kaþin kokie busir taikomieji darbai, bet galbût funda-mentika neturëtø bûti vien tik dël fun-damentikos. Manau, bus naudinga ið-girsti tiek Lietuvos, tiek uþsienio kole-gø nuomones.

V. Razumas. Tokia idëja bene pir-mà kartà kilo 1999 m., kai Seime bu-vo suformuota darbo grupë, turëju-si parengti LR Aukðtojo mokslo ásta-tymo pirmàjà redakcijà. Tada SeimoÐvietimo, mokslo ir kultûros komite-tui vadovavo dabar jau amþinàjá atilsáakad. Rolandas Povilionis, kuris toástatymo projektui parengti sutelkëgana didelæ darbo grupæ. Ið princi-po buvo sutarta, kad bus du � ben-dresnis Mokslo ir studijø bei specia-

lizuotas Aukðtojo moksloástatymai. Toliau diskutuojant

dël Aukðtojo mokslo ástatymo buvogeneruota mintis, kad mokslo insti-tutus reikëtø pradëti diferencijuotinuo ðio ástatymo priëmimo pradþios.Atsiþvelgus á ekspertø vertinimus,kai kuriuos mokslo institutus, kurielabiau linkæ á fundamentinius tyri-mus, siûlyta jungti prie universitetø.

Kitus mokslo institutus siûlytaorientuoti daugiau á taikomuosiustyrimus ir per juos valstybë galëtønumatyti savo prioritetus pasakyda-ma, kokiø reikia tyrimø ir mokslo.Taip buvo siûloma prieð gerus að-tuonetà metø ir tam buvo pritarta.Deja, rezultatas buvo toks kaip kaddaþnai Lietuvoje bûna, bet pati idë-ja buvo suprantama ir aiðki.

ML. O kaip atrodo mûsø kole-goms ið uþsienio?

S. Butënas. Man atrodo, kad dirb-tinis skirstymas á tuos, kurie daro fun-damentiná, ir daranèius taikomàjámokslà nëra vaisingas. Moksle tai turivykti savaime, o ne dirbtinai skirstant.

ML. Vis dëlto klausimo potekstëkiek kita: iðliks ar neiðliks Lietuvojemokslo institutai.

S. Butënas. Man sunkiau �pa-gauti� visus Lietuvos mokslo niuan-sus, nes JAV universiteto, kuriame

dirbu, svarbiausia uþduotis, yra kur-ti þinias, t. y. daryti fundamentinámokslà, ir tas þinias skleisti. Prakti-nis þiniø taikymas � tai visiðkai kitasdalykas, ir universitetams jis beveikneturëtø rûpëti. Tai asmeninis pa-ties mokslininko rûpestis. Taip yrateoriðkai. O praktiðkai mûsø Ver-monto universitete yra grupë, uþsi-imanti patentavimu. Kalbant apiepraktiná diegimà. Didelës ir nelabaididelës kompanijos daþniausiai tu-ri tam tikras mokslines grupes, ku-riø þmonës labai intensyviai seka ir

skaito atitinkamø krypèiø mokslinæspaudà, kur spausdinami funda-mentiniø tyrimø straipsniai. Jeigupajuntama, kad ið to galima pada-ryti pinigø, tai yra ádiegti mokslo re-zultatus á praktikà, tai iðkart to irimamasi.

ML. Bet patys fundamentiniomokslo kûrëjai ið to nieko nelaimi, ne-bent garbæ?

S. Butënas. Nelaimi. Kita ver-tus, nors tø rezultatø ádiegimas irnëra svarbiausias universitetø rû-pestis, bet niekas nekliudo moksli-ninkui savo tyrimø rezultatus paten-tuoti, ypaè jeigu jauèia, kad visa taigali bûti ádiegta. Galima papraðytiuniversiteto, kad jam bûtø atiduotosvisos teisës á tyrimo rezultatus. Pa-prastai jokiø problemø bent jaumums nekyla. Jeigu mokslininkasranda pinigø patentavimui, tai tà ga-li daryti. Tada reiktø ieðkoti bendro-vës, kuri imtøsi diegimo. Dar ge-riau, kai paèios bendrovës ieðkomokslininko, ir tada jis gali gauti sa-vo dalá pinigø. Tai nedraudþiama.Bet jeigu tyrinëtojas nepamato, kadjo tyrimø rezultatai gali bûti sëkmin-gai pritaikyti, tai jie lieka visø nuo-savybe.

R. Meðkys. Tai tik maþytë da-lelytë, nes Biochemijos institutasneteko deðimt kartø tiek � maþ-daug 30 þmoniø. Su AndriumiKazlausku prieð ðià diskusijà juo-kavau, kaip Lietuvoje iðkeliamiskambûs ðûkiai ir kas po viso to ið-eina. Sakom: �Lietuva be moks-lo � Lietuva be ateities.� Tai ðtaiVyriausybë elgiasi labai paprastai.Kadangi mokslui turi tik 50 proc.biudþete reikalingø lëðø, tai sako:�Mes finansuosim pirmàjà ðio ðû-kio dalá � �Lietuva be mokslo�, kaiturësime tiek, kiek reikia, tada fi-nansuosim antràjà dalá � �Lietuvabe ateities.�

Kas trukdo inovacijoms

R. Meðkys. Lietuvoje pakaktøþmoniø, kurie yra verslûs ir norë-tø uþsiimti gamyba, kurti �pumpu-rines� ámones ir kitus taikomojomokslo padalinius. Bet valstybë tu-ri sudaryti sàlygas, kad ta veikla bû-tø ámanoma. Èia buvo prisimintasprof. Naidþelas S. Skratonas (Ni-gel S. Scrutton), ið Manèesteriouniversiteto Tarpdisciplininio bio-centro. Tai ðtai paminësiu pavyzdá,kaip bûtø galima uþsiimti perspek-tyvia gamyba, ir kodël to nepavyks-ta padaryti. Suradome bakterijà,kuri gamina tam tikrà fermentà � jáiðskyrëme pirmà kartà pasaulyje.Naidþelas S. Skratonas nustatë jotretinæ struktûrà, o prof. Valdas

Laurinavièius tà fermentà pritaikëbiojutikliams sukurti. Pritaikymogalimybë yra, taèiau nebuvo pin-igø, infrastruktûros tokiai inovaci-jai diegti. Ji taip ir liko nepanau-dota. Ateis laikas ir kaþkas ðià idë-jà ágyvendins. Gal taip ir turi bûtimoksle.

S. Butënas. Koks Lietuvoje po-þiûris á mokslininkø steigiamas ben-droves? Ar tai vyksta ir kiek tai po-puliaru?

R. Meðkys. Jeigu kitose ðalysesteigiama biotechnologijos bendro-vë, tai ji 2�3 metams atleidþiamanuo mokesèiø. Ten suprantama,kad per trumpesná laikà biotechno-loginio gaminio praktiðkai neáma-noma pagaminti. O Lietuvoje nuopirmos dienos bendrovæ ákûræs as-muo privalo mokëti mokesèius. Iðko jam mokëti?

Prancûzijoje uþtenka valdinin-kui paduoti praðymà, kad rengiesisteigti ámonæ, kurioje nori gamintitoká ar kitoká gaminá. Kità dienà jaugausi leidimà steigti, o Lietuvojeteks ilgai vaikðèioti, rinkti paraðus irdar bus pareikalauta turëti 10 tûkst.Lt ástatinio kapitalo. Kol po visokiaskontoras lakstysi, iðgaruos visi no-rai kà nors steigti.

Biochemijosmokslo iððûkiøakivaizdoje (3)

mokslo atstovas juk ið valstybës gau-na finansavimà savo tyrimams. Permokesèius, biudþetà, infrastruktûràgaunama nauda. Tik dël to JAV irpirmauja moksle bei pramonëje.

Lietuvoje ið mûsø norima, kadbûtume barbës devyndarbës: uþsi-imtume fundamentiniais tyrimais,taikomaisiais darbais, studentø mo-kymu ir mokslo propagavimu. Odar ðalia viso to turë-tume ásteigti bendro-væ, jà iðlaikyti, uþsi-imti verslu ir gamy-ba, priimti á tà firmàdirbti savo studen-tus. Ið esmës tai ne-sàmonë, nes kiekvie-nas turëtø daryti tiksavo darbà.

Biochemijos ins-titute mes norimeuþsiimti ir taikomai-siais mokslais, tamreikalui skiriame da-lá savo pajëgø. Betman svarbiausia �daryti fundamentinámokslà. Faktiðkai taiþmogaus pasirinki-mo reikalas, o valsty-bë turi uþtikrinti visàgrandinëlæ, kad to-kios veiklos infra-struktûra bûtø ir veiktø. Mokslinin-kas neturi bûti verèiamas kurti tà in-frastruktûrà.

ML. Kaip tada suderinti verslu-mà, konkurencingumo siekius irmokslininko pasitenkinimà, kol galopper valstybës biudþetà mokslà pasieksjam skiriami pinigai? Ar ne per ilgagrandinë?

Tautgirdas Ruzgas. Vis dëltoLietuvoje veikia bene keturios bio-technologijos bendrovës. Vadinasi,verslumo pakanka.

R. Meðkys. Reikëtø sakyti: tikketurios. Airijoje yra du ðimtai bio-technologijos ámoniø, Izraelyje �5 tûkst., o Lietuvoje visos biotech-nologijos kompanijos ásikûrë prieðgerus 17 metø. Iðskyrus kelias duk-terines ámones, daugiau nieko neási-kûrë. Kodël taip atsitiko? Tos ben-drovës ásikûrë dël labai gero funda-mentinio mokslo ir Sovietø Sàjun-gos finansavimo. Dël menko Lietu-vos fundamentinio mokslo finansa-vimo ir neatsirado komerciniø ámo-niø � tai vienareikðmiðka, o funda-mentinio mokslo geriausieji emigra-vo á uþsiená.

ML. Kà mes matome ir ðio ap-skritojo stalo kai kuriø dalyviø pa-vyzdþio.

Ne mokslininkai turi kurtiinfrastruktûrà

R. Meðkys. Lietuvoje ið savomoksliniø rezultatø daþnai norimegreitos naudos, bet jokiame moksle,o ypaè fundamentiniame, to nëra.Jeigu mokslininkas iðspausdinostraipsná, o jo idëjà kaþkur pavertëproduktu, tai juk taip pat labai gerai.Pramonëje kuriamas produktas,naujos darbo vietos, mokami mokes-èiai valstybei, o fundamentinio

Biochemijos instituto tarybos pirmininkas dr. Rolandas Meðkys skaito praneðimà apie instituto veiklà, pristato ir savo rastàjámikromicetà

Biochemijos instituto Vystymosi biologijos skyriausvedëjas dr. Mindaugas Valius

Biochemijos instituto Bioorganiniø junginiø chemijos skyriaus vedëjas dr. Algirdas Palaima, dr. Tautgirdas Ruzgas (Ðvedija)bei Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedëjas prof. Valdemaras Razumas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379) 5SUKAKTIS

Kai nëra kritinës masës

V. Razumas. Ar ne per daugmes kartais ið savæs reikalaujame?Viename ið Europos Komisijos ren-giniø vienas mûsø ministerijos vado-vas bendravo su Australijos pana-ðios ministerijos vadovais. Australaipaklausë, kiek Lietuvoje yra moks-lininkø? Jiems buvo pasakyta, kad5 tûkst. Gavome atsakymà: �O, taijums labai gera dirbti, nes praktið-kai neturite darbo. Juk tokiam ma-þam mokslininkø kiekiui jokiosmokslo inovacijø politikos nereikia,nes neturite potencialo, ið kurio ga-lëtø iðsivystyti naujos bendrovës arbûtø pradëti gaminti nauji perspek-tyvûs produktai.�

ML. Stinga kritinës mokslininkømasës?

V. Razumas. Ðalis maþa, kritinësmasës nëra, tad lieka vienintelis ke-lias � perimti þinias ið kitø ðaliø. Taippasakë australai. Þinoma, tai labaisvarbu, kad tos þinios ið kitø ðaliø bû-tø perimtos, bet tai reiðkia, kad labaistiprus turi bûti mokslininkø poten-cialas norint tas þinias perimti. Ir èiakyla ypaè dideli reikalavimai univer-sitetams, kur rengiami specialistai.

Todël man kelia ðypsná, kai klau-siama, kodël mûsø mokslininkai ne-ákuria �uabø�, kodël pasaulio neuþ-vertë savo naujais konkurencingaisgaminiais ir t. t. Juk ta pati mûsøbiotechnologija visos Lietuvos ûkiomastu sudaro nykstamai maþà dy-dá � vos 60 mln. Lt apyvarta per me-tus. Tà patá galima pasakyti apie ið-garsintuosius lietuviðkus lazerius.Mëginame save dràsinti, kartais galpernelyg susireikðminame, bet ða-lies ûkyje visa ði gamyba sudaro ga-na menkà dalá. Beveik nematomisektoriai viso ûkio mastais.

R. Meðkys. Uþtat mes turimeproblemø ir daugiausia dël to, kadðalies ûkis nesubalansuotas. Naujostechnologijos jame sudaro menkàdalá. Ið èia kyla daugybë kitø proble-mø, kurios siejasi ir su protø nute-këjimu. Per 15 metø ðalis neteko400 tûkst. emigravusiø pilieèiø. Tailabai daug. Lietuvoje gali turëti pi-

nigø, bet greitai jau neberasime, kassugebëtø kà nors padaryti.

Pristingame doktorantø

ML. Nuolat girdþiu, kad mûsø vil-tis � jaunoji karta. Ðtai senimas � gero-kai apgadintas sovietmeèio raugo, o jau-nimas iðgelbës Lietuvà.

V. Laurinavièius. Taèiau ðiemetmums institute nepavyko uþpildytidoktorantûros vietø: keturias vietasturëjome, o priëmëme tik tris dokto-rantus.

S. Butënas. Tai ne vien Lietuvosproblema. JAV pagal gyventojø ap-klausas mokslininkø profesija yraprestiþiðkiausia, konkuruojanti su gy-dytojais. Nepaisant to, negalime su-rinkti doktorantø, nes moksle nieka-da neuþdirbsi tiek pinigø kiek gerojegamyboje. Net gerai finansuojamomokslo ðalyse ði problema egzistuo-ja.

R. Meðkys. Bet Belgijoje ar Pran-cûzijoje stoti á doktorantûrà yra didelëkonkurencija ir ten bet ko nepriima.

V. Laurinavièius. Bet ko nepri-imame ir mes. Ne apskritai jaunøþmoniø nëra � nëra tinkamø.

S. Butënas. Kartais geriau niekonepriimti á doktorantûrà, negu priimtibet kà. Jeigu pretendentas netenkinavadovø, geriau tegul vieta lieka lais-va. Taip yra JAV.

Rezultatø dar reikës palaukti

Mindaugas Valius. Þmonës viskàveþa, bet svarbu ir sàlygos, infrastru-ktûra. Net ir vidutinës laboratorijosmûsø Biochemijos institute ðiandiennepalyginamos su prieð 5 metø buvu-siomis, taip pat ir uþsienio laborato-rijomis. Tik prieð keletà metø pradë-jome kurti dabar esamà instituto ty-rimø infrastruktûrà, kai buvo pradë-tos naudoti ES struktûriniø fondø lë-ðos. Tik dabar ta naujausia laborato-rijø aparatûra, áranga pradedamanaudoti, ir tai panaudojama vos50 proc. efektyvumo. Todël nereikiaiðkart tikëtis áspûdingø rezultatø, nesreikia laiko, kol ta aparatûra bus ási-savinta. Ateina antra naujos aparatû-ros banga, tam reikës kvalifikuotøþmoniø, bet prireiks ir laiko, kol naujaáranga bus ásisavinta ir veiksmingaipritaikoma.

Noriu gráþti prie diskusijos dëlfundamentinio ir taikomojo mokslo.Þvelgiant ið aukðèiau, pritarèiau, kadnëra grynai fundamentinio ir taiko-mojo mokslo, nes viskas kada norsbus pritaikyta. Kitas dalykas � þmo-nës: ar tie, kurie ieðko fundamentiniøtiesø, bûtinai turi uþsiimti ir jø taiky-mu? Manau, kad ne. Ið asmens nerei-këtø tikëtis neámanomo. Tuo labiau,

kad turi bûti sistema. Reikia firmø,kurios norëtø kai kà pritaikyti, vadi-nasi, joms svarbu turëti ir savo proble-matikà moksle.

ML. Bet Lietuvoje tokiø firmø ne-daug?

M. Valius. Vadinasi, reikëtø rem-tis ne Lietuvos firmomis. Bet uþsie-nio bendrovës á Lietuvà neateis, kolðalyje neturësime normaliai veikian-èios infrastruktûros ir kvalifikuotopersonalo.

Bendradarbiaujama susodininkais

V. Razumas. Lietuvoje turimepuikiø institutø, kuriuos galëtumeskirti prie akivaizdþiai taikomøjø. Vie-nas tokiø � Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës institutas. Puikus yra irLietuvos þemdirbystës institutas. Ðieinstitutai árodë turá didelá moksliná po-

tencialà, ir dabar tuo niekas neabejo-ja. Verta tiesiog nuvaþiuoti ir pasiþiû-rëti á Sodininkystës ir darþininkystësinstituto milþiniðkus ðiltnamiø plotus,þemaûgiø obelø sodus � visa tai su-kurta instituto jëgomis.

M. Valius. Sodininkystës ir darþi-ninkystës institutas yra mûsø partne-ris kuriant proteomikos infrastruktû-rà. To instituto mokslininkai ateityjenaudosis ir mûsø infrastruktûra, tadði taikomoji mokslo dedamoji iðsivys-tys savaime. Bet nereikia norëti, kadvisa tai atsirastø savaime.

Ir dar vienas svarbus dalykas: fun-damentiniai mokslai vis dëlto yrabrangus malonumas. Jeigu JAV fun-damentiniams tyrimams skiriamø

grantø �krepðelá� palygintume su Lie-tuvoje tiems tyrimams skiriamomis lë-ðomis, tai skirtøsi kaip dangus ir þe-më. Menkomis lëðomis sunku tikëtisgauti bent kiek pastebimesná rezulta-tà.

Dabar girdime, kad ir tuos paèiusnedidelius grantus norima duoti tiktiems, kurie parodys gerus rezultatus.Taèiau taip gausime uþdarà ratà: ne-turëdami geros infrastruktûros ir ga-limybiø daryti gerà mokslà tie moks-lininkai niekada ir neiðkops á tarptau-tiná lygá.

ML. Bet kai kurie juk ir dabar ið-kopia. Kokiu bûdu?

M. Valius. Tie, kurie padaroreikðmingø darbø, daþniausiai yramaþiau priklausomi nuo infrastruktû-ros. Kitaip sakant, jø darbai nëra reik-lûs infrastruktûrai. Daþnai tai bûnagenialiai paprasti darbai, bet moksle,deja, ne viskas paprasta, ypaè ðiuolai-kinëje biologijoje. Kai pradedamematyti visumà � daug baltymø, genø,sprendþiame daugybæ ávairiausiø pro-blemø. Jeigu dalies tos visumos, atski-rø genø nematome, apsiribojame ke-liais genais, baltymais, mazgais, taijuos galime tyrinëti labai ilgai, norsproverþio taip ir nepadarysime. Tech-nologinës galimybës yra vienas ið ðiøtyrimø varikliø.

R. Meðkys. Inertiðko màstymopasekmë: kaþkodël galvojama, kaduþsienyje mokslà daryti brangiau ne-gu Lietuvoje. Deja, uþ reagentus irdarbo priemones mokame tiek pat,kiek JAV, Belgijoje ar Ðvedijoje � tàpaèià kainà. Vienintelë vieta, kur ga-lima sutaupyti � tai mûsø mokslinin-kø ir tyrëjø atlyginimai. Mûsø valsty-bës mokslininko tyrimams skiriamasgrantas yra visa eile maþesnis uþ taslëðas, kurias gauna Europos toliaupaþengusiø ðaliø mokslininkas. Ðtai irvisas paradoksas, bet tokiomis sàlygo-mis mums tenka dirbti.

V. Razumas. Taip yra dël to, kadkonkursiniam finansavimui skiriamavos 7�8 proc. visø mokslui skiriamølëðø.

S. Butënas. Dabar klausydamasiskolegø minèiø, galvoju, kad finansið-kai pajëgiø biotechnologijos kompa-nijø trûkumas Lietuvoje veda priedaugybës mokslo problemø. JAV uni-versitetø moksliniø laboratorijø apie60 proc. finansavimo gaunama ið pri-vaèiø biotechnologijos kompanijø.Taikomasis mokslas daromas ne uþvalstybës pinigus, o uþ biotechnologi-jos kompanijø lëðas. Jos uþsako pa-daryti rûpimus junginius, iðtirti proce-sus ir uþ tai moka. Fundamentinismokslas � ir tik fundamentinis � gy-

vuoja ið valstybës teikiamø grantø.Lietuvoje paprasèiausiai nëra tokiøbendroviø, kurios uþsakytø tuos tyri-mus ir bûtø pasiryþusios uþ juos mo-këti.

Uþdirba milijonà.Ar tai daug institutui?

ML. Kodël nepavyksta Lietuvosmokslo galimybëmis sudominti uþsieniokompanijø, tø paèiø pinigingøjø bio-technologijos ámoniø, kad jos kai ku-riuos tyrimus uþsakytø Lietuvoje?

S. Butënas. Nematyèiau proble-mø, taip ir turëtø bûti. Tiesa, nesu su-sipaþinæs su visomis Lietuvos valsty-bës politikos, mokesèiø ir kitomis sub-tilybëmis, tad man nëra paprasta apievisa tai spræsti.

Algirdas Palaima. Mano suprati-mu, Lietuvoje bûtinai turime vystytifundamentiná mokslà. Manø koðæ vi-si sugeba iðvirti, bet kompanijos rei-kalauja produkto, kurio arba nërarinkoje, arba já sunku sukurti. Ðtai ta-da ir prireikia fundamentinio moks-lo pastangø, kurio atstovams tenkatokius uþsakymus atlikti. Ir ne betkam tie uþsakymai teikiami. Prieðgaudami Merck bendrovës uþsakymàturëjome átikinti, kad padarysime ge-riau negu kiti mûsø konkurentai. Jukkonkuruojame ne tik su Europos ða-liø, bet ir su Azijos, kad ir tos paèiosKinijos mokslo centrais. Jeigu niekoáspûdingesnio nepasiûlysi, tai tà �ko-ðæ� tuojau pat iðvirs kiti.

ML. Mëginu susivokti: daug ar ne-labai yra tas 1 mln. Lt, kurá ið ðalies kas-met uþdirba Biochemijos institutas.

A. Palaima. Tai tikrai daug insti-tutui, o be fundamentiniø tyrimø to-kiø pinigø nepavyktø uþdirbti.

V. Laurinavièius. Ðneka þmogus,kurio grupë tà milijonà institutui ir uþ-dirba.

ML. O kaip atrodo uþsieniuose dir-bantiems broliams lietuviams: 1 mln.Lt � tai daug ar maþai, kai kalbamaapie instituto per metus uþdirbtus pini-gus? Gerbiamojo Andriaus KazlauskoAkiø tyrimø institutui tas milijonas arbûtø dideli pinigai?

Andrius Kazlauskas. Priklausonuo to, kà perki. Apskritai tai labai di-deli pinigai.

Naglis Malys. Didþiosios Britani-jos sàlygomis tai bûtø normalus gran-tas laboratorijai, skiriamas paprastai3�5 metams.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Apskritojo stalo diskusija

Su Biochemijos instituto 40-meèiu direktoriø prof. Valdà Laurinavièiø sveikina Botanikos instituto mokslinë sekretorëdr. Sigutë Jurkonienë ir áteikia ekologiðkai uþaugintø spanguoliø gërimo

PasitaisomeMokslo Lietuvos 2007 m.

Nr. 21(377) straipsnio Lietuviømokslo draugijos ðimtmeèiuitreèios skilties antros pastrai-pos pirmàjá sakiná skaityti taip:�Steigimo metais Mokslo drau-gijoje buvo 156 nariai, atsto-vavæ 28 profesijoms, o ið visoper draugijos gyvavimà josveikloje vëliau reiðkësi apie1,5 tûkst. þmoniø.�

Redakcija

6 2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)ÞMOGUS IR PASAULIS

XXI amþiaus baubas �klimato kaita

Ið tiesø aplinkos temperatûraturëtø maþëti, prasidëtø ciklui bû-dingas maþasis ar vidutinis ledyn-metis, bet natûralø temperatûrosmaþëjimà kompensuoja jos kilimasdël antropogeniniø veiksniø átakos.Tai ir kelia susirûpinimà, nes aki-vaizdþiai didëja ðilumos kiekis, ten-kantis Þemës pavirðiaus vienetui.Nuo 1950 m. iki ðiø dienø vidutinëtemperatûra planetoje padidëjo0,5 laipsnio, pasaulinio vandenynolygis pakilo maþdaug 15 cm, sniegodanga nuolat maþëja. Nerimà keliàtai, kad vidutinë temperatûra ávai-riose vietose didëja nevienodai � kaikur siekia 1 laipsná, bet yra vietø,kur ir 8 laipsnius. Ðiltëja Ðiaurëspusrutulis.

Kokie padariniai laukia Þemës?Daug priklausys nuo þmonijos veik-los scenarijø. Galimas ir toks, kadpo 100 metø þmonija turës gyventitik Antarktidoje. Ten augs palmës irsirps vynuogës, o visur kitur ðvilpausdykumø smëlis. Ðis niûrusis scena-rijus gal nebûtinai labiausiai tikëti-nas, bet akivaizdu, kad klimatas kin-ta á blogàjà pusæ: kur vandens stigo,ten dar labiau maþëja, o kur pliau-pë lietûs, ten lyja dar daugiau.

Net jeigu pavyktø sustabdyti pa-grindiná ðiltnamio efekto �kaltinin-kà� � CO2 koncentracijos didëjimà, tonepakaktø, nes ið inercijos planetojevykstantys pokyèiai ir toliau tæstøsibent jau ðimtà ar daugiau metø. Taigibûtina ne stabilizuoti, bet pastebimaisumaþinti CO2 iðmetimà á atmosferà.Jau dabar savo vaikams ir vaikaièiamspridarëme tiek problemø, kad jie ge-

Atkelta ið 1 p. sumaþinti á atmosferà iðmetamo CO2kieká, bet kokie padariniai laukia?Vadinasi, bent jau 20 proc. ES pro-dukcija bus brangesnë uþ gaminamàkituose pasaulio regionuose ir, kogero, sunkiai galës konkuruoti su ða-limis, kurios nesiims tokiø aplinko-saugos priemoniø. Kokia iðvada?Bûtø teisingiausia visoms pasauliovalstybëms susitarti ir kartu maþintiCO2 iðmetimà. Bet kaip susitarti?Kol kas nesiseka. Gal Europos Sà-jungos pavyzdys uþkrës kitas ðalis?

Z. R. Rudzikas pateikë duome-nø, kodël iðskiriama tiek daug an-glies dvideginio. Europos Sàjungo-je treèdalis energijos pagaminamaatominëse elektrinëse, kitas treèda-lis � deginant kietàjá kurà, hidroe-lektrinës pagamina deðimtadaláenergijos, o deginant gamtines du-jas � 19 proc., naftos produktus �4,5 proc. Norint iðskirti maþiauCO2, reikëtø deginti maþiau akmensanglies ir gamtiniø dujø. Akivaizdu,kad veiksmingiausia naudoti bran-duolinæ energijà, nes branduolinë-se jëgainëse CO2 á aplinkà neiðski-riama.

Tai kas kliudo didinti atominë-se elektrinëse pagaminamos ener-gijos kieká? Z. R. Rudzikas prisimi-në, kaip jam teko klausytis prane-ðimo apie Europos energetikosperspektyvas. Jo autorius sugebë-jo iðvis nepaminëti branduolinësenergijos� Mat branduolinë ener-getika Europos Sàjungoje po Èer-nobylio atominës elektrinës katast-rofos buvo tapusi baubu, kurio netnegalima minëti.

Perskaièiuotas mirèiø skaièius

1 GW (gigavatui) energijos permetus, kuris pagaminamas degi-nant ávairias kuro rûðis � akmensanglis, dujas, naftà, taip pat naudo-jant vandens ir branduolinæ ener-gijà. Grafike buvo pateikti 15 ESðaliø duomenys. Iðvada akivaizdi:branduolinë energetika yra sau-giausia. Be Èernobylio atominëseelektrinëse daugiau nebuvo mirti-nø atvejø.

Visoje Europoje veikia apie 200branduoliniø reaktoriø, bet naujøstatomø labai nedaug: po vienàSuomijoje ir Rumunijoje, trys Rusi-joje. Lietuvos atominës elektrinësstatytojø Europos grafikuose kolkas nematyti, kaþkodël nëra ir tarpnumatomø statyti.

Paþymëtina, kad naftos gavybosðaltiniai daugiausia yra nestabiliuo-se Þemës rutulio regionuose, pa-vyzdþiui, Artimuosiuose Rytuose irkai kuriuose kituose. Urano randa-ma daug stabilesniuose pasaulio re-

gionuose � Rusijoje, Australijoje,Kanadoje.

Artëja termobranduolinësenergetikos era

Ateities energetikos, taip pataplinkos poveikio maþinimo viltyssiejamos su termobranduolinëssintezës reaktoriais. Vienas ið jøveikia Didþiojoje Britanijoje. Re-aktoriuje vyksta deuterio, trièio irlengvøjø izotopø reakcija, dël ku-rios gaunama elektros ir ðiluminësenergijos.

Vandens litre yra apie 33 mgdeuterio. Jeigu termobranduolinëssintezës metu visas ðis litre esantisdeuteris susijungtø su trièiu, bûtøgauta tiek energijos, kiek ið 340 lbenzino. Tritis reaktoriuje bus ið-gaunamas ið lièio, gausiai gamtojerandamo lengvo metalo. Nereikëtøapsirûpinti radioaktyviomis medþia-gomis, elektrinë bûtø visai saugi, ne-turëtø radioaktyviø atliekø ir ne-terðtø aplinkos. Energija bûtø apsi-rûpinta pagal tvariosios plëtrosprincipus.

Prancûzijos pietuose Kadaraðe(Cadarache) konstruojamas ir sta-tomas naujas termobranduolinëssintezës reaktorius ITER (Interna-tional Tokamak Experimental Reac-tor). Jo kûrime dalyvauja EuroposSàjunga, Kinija, Pietø Korëja, Japo-nija, JAV ir Rusija, o talkina beveikviso pasaulio mokslininkai, taip patkelios Lietuvos mokslininkø grupës.Ðio projekto kaina � 10 mlrd. eurø.Pusæ sumos skiria ES, ið jos 30 proc.padengs Prancûzija. Po 10 proc. pri-sidës likusios penkios projekto da-lyvës. Reaktorius turëtø bûti pradë-tas statyti ðiais metais. Ðiuo metuLietuvoje vykdomi trys termobran-duolinës sintezës projektai, kuriemsvadovauja Lietuvos energetikos ins-titutas. Ádomûs FUSION paprogra-mës projektai � tiriamos volramodangos, naudojamos termobran-duolinës sintezës reaktoriuose, van-

denilio energetikos technologijos,ES 6 Bendrosios programosSARNET projektas ir kt.

Ar aplinkosaugos lyderësumaþino apsukas?

Daugiau negu ðimtmetá JAV bu-vo neabejotina gamtosaugos lyde-rë pasaulyje, taèiau pastaràjá de-ðimtmetá ásivyravo nuomonë, kad ðiðalis menkai ar net visai nesirûpinaaplinka, nes nepasiraðo Kioto pro-tokolo, ignoruoja ir kitø ðaliø inicia-tyvas. Buvo ádomu iðklausyti JAVambasadoriaus Dþono A. Klaudopraneðimo Jungtinës Valstijos: istori-në sëkmë ir ðiandienos iððûkiai, nesaukðtojo sveèio laukë iðties neleng-vas uþdavinys. Intrigà didino ir tai,kad tuo paèiu metu Balyje, Indone-zijoje, vyko Jungtiniø Tautø klima-to kaitos konferencija, kurioje daly-vavo 150 valstybiø atstovai, o JAVdelegacijos nariams teko patirti di-dþiulius iðbandymus ant tarptauti-nio skandalo ribos. Europos Sàjun-gos aukðti pareigûnai net pagrasinoboikotuoti 2008 m. sausio mën. vyk-sianèias klimato kaitos derybas, ku-rias remia JAV. Alyvos á ugná ðliûkð-telëjo buvæs JAV viceprezidentasElas Goras (Al Gore), 2007 m. No-belio taikos premijos laureatas (kar-tu su JT Tarpvyriausybine klimatokaitos grupe � IPCC), konferencijo-je atlikæs ðeðëlinës JAV delegacijosvadovo vaidmená. Jis negailëjo kri-tikos savo ðalies delegacijai ir pre-zidentui Dþordþui Buðui (GeorgeBush). Per kitus dvejus metusE. Goras þadëjo pakeisti JAV ir jospozicijà imantis aktyvios veiklosprieð visuotiná klimato atðilimà,mintyje turëdamas, aiðku, ir bûsi-muosius JAV prezidento rinkimus.Teisybës vardan reikëtø pripaþinti,kad ne kas kitas, o patys amerikie-èiai � aplinkosaugininkai, teisinin-kai ir ávairaus lygio valdininkai � bu-vo didþiausi savo valstybës kritikai,kad JAV prieðinasi priimti bendrà

sprendimà dël globalaus ðiltnamioefektà sukelianèiø dujø maþinimo.

Kad ir kà manytume apie oficia-lià JAV administracijos pozicijà, Ba-lyje nuskambëjo þinia, kad per 700JAV miestø ásipareigojo maþinti ið-metamøjø dujø kieká remiantis Kio-to protokolo gairëmis. Kalifornijaiki 2020 m. pasiryþusi dujø iðmetimàsumaþinti ketvirtadaliu.

Balyje 150 valstybiø atstovai su-tarë per dvejus metus parengti nau-jà susitarimà kovai su pasauliniu at-ðilimu, kuris turëtø bûti pasiraðytasiki 2009 m. pabaigos. Sutartis turëspakeisti Kioto protokolà, kurio ga-liojimas baigsis 2012 metais.

Priminë Valdo Adamkausnuopelnus

JAV ambasadorius DþonasA. Klaudas kaip patyræs diplomatassavo praneðimà pradëjo nuo Lietu-vos. Jis atkreipë dëmesá á vienà di-dþiausiø mûsø kraðto privalumø �fantastiðkà natûralià gamtà, eþerusir miðkus. Lietuvos peizaþai amba-sadoriui primena miðkus, kurie su-pa jo namus Konektikute Naujojo-je Anglijoje, ið kur ambasadoriusyra kilæs. Amerikoje natûrali gam-ta branginama. Labai svarbus as-muo JAV vyriausybëje, � priminëambasadorius, � dirbæs gamtosau-gos srityje buvo ið Lietuvos kilæs Val-das Adamkus, dabartinis LietuvosPrezidentas. Jis yra vadovavæs 5-ajam JAV gamtos apsaugos regio-nui ir daug nuveikë, kad tame regio-ne bûtø iðvalyti bei apsaugoti Didiejieþerai, upës, pagerinta oro kokybë.

Aplinkosaugos judëjimas JAVprasidëjo XIX a. viduryje, kai visuo-menë ëmë spausti vyriausybes ir val-dininkus steigti nacionalinius parkus.Tai buvo kovos su miestø uþterðtumupadarinys. Amerikoje paplitæ nacio-naliniai parkai buvo pradëti steigti irkitose ðalyse. Prezidentui TeodoruiRuzveltui (Theodore Roosevelt,

ruoju mûsø tikriausiai neminës.

Perspektyviausia �branduolinë energetikaDiagramoje matëme CO2 iðme-

timø planetoje �rekordininkus�.JAV iðskiria 21 proc., Kinija �17 proc., Rusija � 5 proc., Europa(be Rusijos, taèiau ne vien ES, betir kitos ðalys) � 17,8 proc. Jeigu ap-skaièiuotume, kiek kuriai ðaliai vi-dutiniðkai tenka CO2 iðmetimo tamtikram skaièiui gyventojø, optimiz-mas dar labiau sumaþëtø. Kylan-èios ekonomikos ðalys � Kinija irIndija gali tvirtinti, kad atsiþvel-giant á jø gyventojø skaièiø, terða-lø á aplinkà santykinai jos iðskiriadaug maþiau uþ gerokai labiautechnologizuotas ðalis. Ið to ir kylapasaulinë nesusikalbëjimo tarpvalstybiø problema.

Europos Sàjunga iki2020 m. ásipareigojo 20 proc.

Ar mûsø gamta nëra taip pat paþeidþiamakaip ðios nendrës þiemà�

JAV ambasadorius Dþonas A. Klaudas skaito aplinkosaugai skirtà praneðimà�Jungtinës Valstijos: istorinë sëkmë ir ðiandienos iððûkiai�

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379) 7ÞMOGUS IR PASAULISJAV prezidentas 1901�1909 m.) pa-rëmus nacionaliniø parkø programàfaktiðkai buvo padëti pamatai ðiuo-laikinei gamtosaugai. Amerikos pa-stangos buvo rezultatyvios, darXIX a. pabaigoje visi didþiausi mies-tai turëjo kanalizacijà ir vandentieká,jie tapo ðvariausi miestai pasaulyje,nors palyginti su ðiandieniniais buvosmarkiai uþterðti. Iððûkiø pakako irXX a.: tai ir oro uþterðtumas, rûgð-tûs lietûs, ozono sluoksnio plonëji-mas, pagaliau ir naujausias globalausmasto þmonijos pavojus � visuotinisklimato ðiltëjimas.

Visuomenë ir visos politinëspartijos á aplinkosaugà þiûrëjo atsa-kingai, tad XX a. viduryje aplinko-saugos judëjimas JAV gyvenime uþ-ëmë labai reikðmingà vietà. Buvoákurta Aplinkosaugos agentûra, pa-tvirtintas Ðvaraus oro aktas. JAVpirmoji 1973 m. ëmësi priemoniøsiekdama maþinti ðvino kieká dega-luose, o Europos valstybës tik po 10metø tuo susirûpino. JAV kovos surûgðèiais lietumis programa buvonaudinga Europos Sàjungai kaipmodelis ðiltnamio efekto dujø emi-sijø kontrolës sistemai. Amerikie-èiai pirmieji pradëjo kelti aikðtënsmulkiøjø oro daleliø þalà þmoniøsveikatai. Dël oro uþterðtumo JAVkasmet per anksti mirðta maþiaukaip 50 tûkst. gyventojø, ir tai dauggeresnis rodiklis negu ES ðalyse.Apskritai JAV urbanizuotø vietoviøoro kokybë yra bene geriausia tarppramoniniø valstybiø. XX a. devin-tojo deðimtmeèio viduryje JAV ska-tino pasiraðyti Monrealio protoko-là, kurio reikalavimais buvo pradë-

ta riboti ozono sluoksná maþinanèiøchemikalø gamybà. Bent deðimtkartø pavyko sumaþinti ðiltnamioefektà didinanèiø dujø iðmetimà pa-lyginanti su tuo kiekiu, kuris bûtøpasiektas iki 2012 m. ágyvendinusKioto protokolà.

Amerikos poþiûrisgrindþiamas trimis �e�

Koks yra ðiandieninis JAV poþiû-ris á aplinkosaugos problemas? Ko-dël galingiausia pasaulio valstybë,nepasiraðydama Kioto protokolo,Dþ. Buðo administracijà daro á pa-saulio tautø kritikos taikiniu? JAVambasadoriaus Dþono A. Klaudolaukë sudëtingas uþdavinys � paaið-kinti dabartinës JAV prezidento ad-ministracijos veiksmus, kurie dauge-liui jos kritikø atrodo kaip neveiks-numas. Ambasadorius siekë parody-ti, kad Kioto protokolas nesàs be trû-kumø, o JAV ir nepasiraðydama jo

sugebëjo pasiekti geresniø rodikliønegu Kioto protokolà pasiraðiusiosðalys. Pasak ambasadoriaus, Ameri-kos poþiûris á ðià problemà grindþia-mas trimis �e�: aplinkosauga (envi-ronment), ekonomika (economy) irenergetika (energy). Visø ðiø tarpu-savyje susijusiø tikslø norima siektituo paèiu metu.

Neabejotini JAV laimëjimaipleèiant vëjo jëgainiø pajëgumus irdidinant etanolio gamybà. JAV tapodidþiausia biodegalø gamintoja pa-saulyje. Tai, kad ði ðalis paskyrë1,2 mlrd. JAV doleriø tyrimams,skirtiems vandenilio pritaikymuienergetikos reikmëms, nusipelno

didþiausios pagarbos. JAV nori pa-siekti, kad iki 2017 m. biokuras (bio-dyzelinas, etanolis ir kt.) sudarytø20 proc. viso sunaudojamo kuro irdegalø balanse. JAV dideles pastan-gas telkia atsodindamos miðkus iruþtikrindamos pakankamus iðtek-lius biodegalø gamybai. Miðkø au-ginimas taip pat padeda sukurti na-tûralius anglies junginiø filtrus, pa-dedanèius absorbuoti ðiltnamio du-jas, perdirbant jas á deguoná bei ma-þina þemës erozijà. Vien nuo2001 m. JAV investavo daugiau kaip37 mlrd. doleriø (daugiau kaip85 mlrd. litø) á tyrimus, technologi-jas ir paramos programas kovoje suklimato kaita.

Vienas svarbiø ðiltnamio efektàmaþinanèiø veiksniø yra protingas iratsakingas branduolinës energijosnaudojimas. 439 atominës elektrinëspasaulyje apsaugo nuo 2 mlrd. t pa-pildomø anglies dvideginio iðmetimøá atmosferà. 2006 m. JAV ëmësi ini-ciatyvos, kurià pavadino Globaline

branduolinës energetikos partnerys-te. Ji skirta ðalims, turinèioms paþan-gias taikios atominës energetikosprogramas � Prancûzijai, Japonijai,Kinijai ir Rusijai, kad jos padëtø be-sivystanèioms ðalims susikurti ne-brangià branduolinæ energetikà beatominio ginklo. Prie ðios partnerys-tës jau prisidëjo 15 ðaliø.

JAV daug dirbama kuriant ket-virtos kartos atomines jëgaines irtiriant paþangiø kuro ciklø techno-logijas. Jos naðesnës, saugesnës uþsenàsias ir palieka maþiau atliekø.Ambasadorius iðreiðkë viltá, kad irbûsimoji Ignalinos AE naudos vie-nà ið tø naujausiø technologijø.

Pasak ambasadoriaus DþonoA. Klaudo, visø ðiø pastangø re-zultatai yra labai geri. Tarptauti-nës energetikos agentûros duo-menys rodo, kad nuo 2000 m. an-glies dvideginio emisijos Jungtinë-se Amerikos Valstijose iðaugo ma-þiau (1,7 proc.) negu 27 EuroposSàjungos valstybëse (apie5 proc.). Per tà laikà JAV ekono-mika iðaugo 10 proc., o ES ekono-mika � 7 procentus. 2006 m. JAVekonomika augo 2,9 proc., norsanglies dvideginio iðmetimas su-maþëjo 1,3 proc. Vadinasi, ekono-mika gali augti net ir maþinantemisijas. Prezidentas Dþ. Buðas ið-këlë nacionaliná tikslà iki 2012 m.sumaþinti anglies naudojimà18 proc., ir tikriausiai ðis tikslasbus pasiektas. Jei tai pavyks, á at-mosferà nepateks maþdaug tokspat ðiltnamio efektà sukelianèiødujø kiekis kaip ir ið visø Kioto ða-liø kartu, jeigu jos apskritai pa-sieks uþsibrëþtus tikslus.

JAV pozicija dël Kiotoprotokolo

Jeigu taip, tai kodël JAV nepa-siraðë Kioto protokolo ir, atrodo,neketina to daryti? Pasisakydamauþ globalias priemones JAV prezi-dento administracija nëra paten-kinta, kad prie Kioto protokolo ne-prisideda vieni didþiausiø pasaulioterðëjø pagal sudeginamà anglá,tarp jø Kinija ir Indija, kuriose gy-vena treèdalis þmonijos. 80 proc.pasaulio gyventojø gyvena ðalyse,kurios nëra Kioto narës. 2008 m.Kinija pralenks JAV pagal iðmeta-mø dujø kieká, o po 10 metø jos

emisijos gali dvigubai pralenktiJAV iðmetimus. Nuo 1990 m. Kini-jos dujø emisijos á aplinkà iðaugoper 47 proc., Indijos � per 55 proc.o juk ðiø ðaliø ekonomikos plëtragrindþiama anglimi kûrenamoseelektrinëse gaminama energija.Vienaðaliðkai laikydamasi Kiotoprotokolo reikalavimø JAV patirtødidþiulæ ekonominæ þalà. Amerikanepatenkinta, kad derëtis reikiakone su 200 valstybiø, o Kioto pro-tokolo iðkeltø tikslø ágyvendinimasnesàs veiksmingas, todël svarbiau-sia ðaliø individualios pastangos, one tai, ar jos ratifikavo Kioto pro-tokolà.

Ambasadorius patikino, kadnepaisant kritiðko poþiûrio dël pri-sijungimo prie Kioto protokoloveiksmingumo, JAV remia Jungti-niø Tautø pastangas kovojant su di-dëjanèiais ðiltnamio efektà suke-lianèiø dujø iðmetimais, tikisi, kadBalio konferencijoje priimti spren-dimai leis sukurti gaires, padësian-

èias siekti susitarimo dël naujosglobalios strategijos, prasidësian-èios po 2012 m., kai baigsis Kiotoprotokolo priemoniø ágyvendinimolaikotarpis. Norëdamas veiksmin-gai prisidëti prie JT pastangø, pre-zidentas Dþ. Buðas inicijavo Di-dþiøjø ðaliø grupæ, á kurià pakvie-të ðalis, sudaranèias 80 proc. pa-saulio ekonomikos ir kuriose iðme-tama á aplinkà 80 proc. pasaulioemisijø. Pirmà kartà ðios grupësnariai susitiko 2007 m. rugsëjá Va-ðingtone, o ðiø metø sausá vël susi-tiks Honolulu. Vasará planuojamasusitikti Prancûzijoje.

JAV prezidento administraci-ja mano, kad 16 valstybiø atsto-vams susëdus tartis, o ES narëmsveikiant per Europos Komisijà,rezultatai bus veiksmingesni negudiskutuojant su ðimtø valstybiøatstovais. Naudà pajus pasaulis.Lietuva ðiame procese dalyvaujaper Europos Komisijà. Ambasa-dorius buvo ádëmus mûsø ðalieslaimëjimams. Jis paþymëjo, kadvienintelës ES Lietuva ir Èekijanuo 2000 iki 2005 m. sumaþinoðiltnamio efektà sukelianèiø dujøiðmetimà.

Aplinkosauga turi bûtinovatoriðka

Devintojo deðimtmeèio vidury-je kova su freonais buvo tokios pa-èios bûklës kaip dabar kova su ðilt-namio efektà sukelianèiomis dujo-mis � Monrealio protokolas buvobeveik paralyþiuotas, nes su 150

valstybiø buvo sunku derëtis. TadaJAV su tuzinu didþiøjø valstybiøþengë panaðø þingsná ir iðvedë de-rybas ið mirties taðko. Freono nau-dojimas buvo sumaþintas iki mini-mumo. Panaðiai veikiant per didþi-àsias valstybes galima pasiekti dauggeresniø rezultatø ðiltnamio efek-to maþinimo srityje. Tai geresniskelias saugoti aplinkà, ekonomikàir energetikà, nes jis siejasi ir sutechnologijø paþanga. Ðià iðvadàambasadorius pakartojo kaip prin-cipinæ JAV pozicijà: aplinkos, eko-nomikos ir energetikos saugumodidinimas yra svarbiausias moder-nios aplinkosaugos tikslas. Jei tuaplinkosaugininkas, tai nereiðkia,kad bûtinai esi nusiteikæs prieðtechnologijas ir mokslà. Aplinko-sauga turi bûti novatoriðka. Jos es-më yra gera ekonomika, màstantivisuomenë ir atsakomybæ jauèian-ti vyriausybë.

Gediminas Zemlickas

Lietuvos MA tikrasis narys Vytautas Kontrimavièiusturi klausimø JAV ambasadoriui

Ledo gëlës

LR Seimo narë Birutë Vësaitë ásitraukë ádiskusijà klimato kaitos klausimais

Bet kuris gamtos kampelis patiria globalius visos planetos pokyèius

8 2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)ÐAKNYS

Pasaulis jiems nesibaigëvalstybiø sienomis

Gerbiamasis Domai, ar paèiamneatrodo, kad daþnai á save þvelgiametarsi kitø akimis? Todël mums taip rû-pi palankus, paskatinantis þodis ið ða-lies, geras Lietuvos ávaizdis. Patys sautarsi nesame autoritetai. Ðtai jeigu mû-sø raðytojà ar muzikà ávertina kur norspasaulyje, tai ir mes negailime katuèiø.Ir ðitai galima pastebëti per visà mûsøistorijos bëgsmà. Mums visados reikë-jo, kad mus pastebëtø, iðkeltø á ðviesà,ávertintø ar uþtartø. Ir to sulaukdavo-me. Gal tai savotiðkas nevisavertiðku-mo kompleksas, mus lydintis nuo am-þiø amþinøjø, bet juk nepaneigsi, kadmûsø tauta daug kuo skolinga kitatau-èiams? Per jø pastebëjimus, þvilgsná iððalies á Lietuvà ir patys lietuviai po tru-putá ëmë ásisàmoninti, kas jie esà, kuoiðskirtinë Lietuvos gamta, miestai, þmo-niø gyvenimo bûdas ir tarpusavio san-tykiai. Antai mozûras Motiejus Kazi-mieras Sarbievijus savo lotyniðkai ra-ðytose odëse ir lyrikoje parodë Lietuvosgamtos, miðkø, Vilnijos apylinkiø gro-þá. Prancûzas Þanas Emanuelis Þilibe-ras (Gilibert) pirmasis pradëjo tyrinë-ti Lietuvos florà, ákûrë pirmuosius bo-tanikos sodus Lietuvoje (Gardine ir Vil-niuje). Juzefas Ignacas Kraðevskis pa-rodë lietuviams jø istorinës praeitiesðloves ir prarastis. Augustas Ðleicherisir kiti vokieèiø kalbininkai pirmieji at-

kreipë dëmesá á mirðtanèios tautos ið-skirtinæ vertybæ � senà ir kalbotyrosmokslui nepaprastai vertingà lietuviøkalbà, vienà seniausiøjø indoeuropie-tiðkøjø kalbø, dar gyvà iðmirðtanèiostautos lûpose.

Taip tæsti galëèiau dar ilgai, bet juktarëmës kalbëti apie Jurgá Zau-erveinà, kilme vokietá, jo átakas

á lietuviðkumo savivokos këlimà ir stip-rinimà. Juk paèià lietuviðkumo sam-pratà jis suvokë ir kitus mokë supras-ti kaip visos Europos tautinæ vertybæ,apskritai Europos akis kreipë á maþøjøtautø, kai kuriø beiðnykstanèiø savai-miná vertingumà pasauliui. Tad gal ið-ties svarbu pajausti ir savo tam tikràásiskolinimà kitatauèiams? Jei taip,tai pats laikas mokëti skolas, kà pats,gerbiamasis Domai, visa savo moks-line, pedagogine bei visuomenine veik-la ir darai.

Visus tuos asmenis, kuriuos patsiðvardijai, noriu pavadinti vienuðiuolaikiðku þodþiu, ðiuo atveju be-ne tinkamiausiu � europieèiai. Jienebuvo vienos kurios nors tëvynësar ðalies þmonës. Net metus á juostegul kiek pavirðutiniðkà þvilgsnámatyti, kad jie kuriame nors þemëslopinyje ne gyveno, bet, kaip sakëminëtasis Zauerveinas, tik buvojo.Tai Velse, tai Venduose, tai Suo-miuose, tai Norveguose, o gal Ne-munyèiuose � Maþosios Lietuvoslietuvininkuose. Todël tø asmenybiømatymo ir vertinimo skalë labai pla-ti. Jie visas savo vertybes kûrë iðdaugybës komponentø ir ne prieðo-kiais. Daþniausiai gyveno savo su-kurtame pasaulyje, labai erdviameir ne visada aiðkiai apibrëþtame þe-mëlapiø kontûrais bei valstybiø sie-nomis. Jiems pats svarbiausias bu-vo dvasinis pasaulis, nes jis maitino

kaip mokslininkus, kûrëjus ir asme-nybes. Në vienas ið jø, kaip man at-rodo, aklai nepriklausë nuo religi-jos dogmø, jø laisvës nevarþë poli-tiniai apkaustai. Laisvës suvokimasir mokëjimas ja remtis tuos asmenisir darë europieèiais.

Bet þodis �kosmopolitas� prie ðiøasmenybiø nelabai limpa?

Kai kam galbût ið dalies tiktø irtoks apibûdinimas, bet jie patys, ma-tyt, labiau vertino pilietiðkumo kate-gorijà, kylanèià ið senosios Europosviduriniojo sluoksnio � burþua � tra-dicijø. Taèiau XIX a. ritantis link pa-baigos padëtis ëmë sparèiai keistis.Atsirado pacifistinis judëjimas, pra-dëjo reikðtis maþø tautø uþtarëjai ir

skatintojai, paèios tautos staiga ëmësuvokti, kas esanèios, ir vaduotis iðjas engusiø imperijø jungo. Ið bau-dþiauninkø ar nekilmingø miestieèiøkartos iððokæ inteligentai jau ganagerai suvokë savo asmenybiø savitu-mà ir priklausomybës konkreèiaitautai svarbà. Tik prisiminkime, kaipsparèiai tautos pradeda telktis ir or-ganizuotis Èekijoje, Serbijoje, Bul-garijoje ar Suomijoje. Ðvietimo orga-nizacijos perauga á platesnius sàjû-dþius, pradedamos steigti ávairios

draugijos (1880�1910) narius, kuriedomëjosi lietuviø kalba ir gimtuojukraðtu, apie tai raðë referatus, diskuta-vo ir veikë panaðiai kaip jaunalatviai.

Pritariu. Juolab, kad Basanavi-èiaus ir Ðliûpo kartos studentai bu-vo daug spalvingesnës ir laisvesnësasmenybës, iðëjæ visai kità dvasinësaplinkos ir gyvenimo mokyklà. Jønebeslëgë tikra arba apsimestinëpriedermë priklausyti bajorø luo-mui ir paisyti jo paproèiø.

Kitø tautø intelektualø idëjos ne-abejotinai veikë pirmosios modernioslietuviø tautos inteligentus.

Reikëjo bûti aklam, kad nema-tytum, kas darosi pasaulyje. Jauniþmonës visada yra revoliucingi irgreitai perima idëjas, kurios sklan-do ore. Taigi ir tø pirmøjø lietuviønaujos kartos inteligentø siekiusformavo pati epocha. Labai svarbupajusti savo paskirtá tautoje, suvoktisavo misijà, kai kam gal net ásisàmo-ninti pareigà bûti savo tautos vedliu.Ir tie jauni þmonës juk neapsiriko.Tà matome ir ið jø indëlio á visos vë-lesnës mûsø tautos istorijos eigà beijos pavienius ávykius.

O kad kitø pirmiausia kaimyni-niø tautø sàjûdis lietuviams turëjodidelës átakos, nekyla jokiø abejo-niø. Lenkø, èekø, ðiaurës kaimynølatviø, suomiø ir estø tautiniai sàjû-dþiai lietuvius nuolat stipriai veikë.Toje paèioje Rusijoje vyko ðitiek ju-dëjimø ir bruzdëjimø. Uþtektø pa-vartyti to meto spaudà, kad ásitikin-tume, kokiame idëjø katile virë im-perijos gyvenimas. Pasaulis jau bu-vo pakankamai atviras, tad, aiðku, irlietuviai negalëjo likti nuoðalyje. Ogaliø ir imlumo lietuviø tautai tikrainestigo.

Daugelis plaèiau màstanèiø kita-tauèiø suvokdavo lietuviø siekius, uþ-jausdavo spaudos draudimo laikais,pagal iðgales net padëdavo. O mes, lie-tuviai, ar galime pasakyti, kad taip patsu atvira ðirdimi þvelgdavome á kitøtautø reikalus, ar sugebëdavo iðtiestipagalbos rankà?

Pirma tokia svarbi lietuviø figû-ra � daktaras Jonas Basanavièius. Jis1879�1905 m. gyveno ir dirbo Bulga-rijoje, bulgarams yra labai daug nu-sipelnæs ir toje ðalyje nepamirðtas.Ar blogas pavyzdys � 1831 m. suki-limo dalyvis Ignotas Domeika, kurisÈilëje nusipelnë ir kaip ðvietimo re-formos diegëjas, þymus geologas,mineralogas, vulkanologas, keturiaskadencijas buvæs Èilës universitetoSantjage rektoriumi. Ir ðiandien pri-simenamas kaip Èilës garbës pilietis.Arba 1863 m. sukilimo dalyvis JonasÈerskis. Buvo paimtas á rekrûtus, betOmske pradëjæs geologinius ir pale-ontologinius tyrimus iðgarsëjo kaipþymus Sibiro ir Tolimøjø Rytø tyrinë-tojas. Galima vardyti dar daug mû-sø tautieèiø ir kraðtieèiø, nusipelniu-siø kitoms tautoms.

Kristupas Lokys �misionierius ir ðvietëjas

Áterpsiu vienà stebëtinai ádomøMaþosios Lietuvos pavyzdá. Jis visaine ið mokslo srities, bet ir jame rasi-me tautinës bendruomenës dvasinápasaulá skatinusiø impulsø. Kalba ei-tø apie vienà evangelikø liuteronømisionieriø. Á Berlyno misijø mokyk-las nuo XIX a. antrosios pusës sto-davo daug maþlietuviø jaunuoliø.Rengdamiesi tapti misionieriais irpriklausomai nuo regiono, á kurá bû-davo numatomi siøsti, tø mokykløauklëtiniai iðmokdavo, kelias kalbas.Jeigu rengdavosi á Indijà, mokydavo-si trijø Indijos gyventojø daþniausiaivartojamø kalbø, jeigu á Pietø Afri-kà tekdavo keliauti, tai iðmokdavo

2006 m. minëjome Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein, 1831�1904) 175-àsias gimimo metines, 2007 m. �Hermano Zudermano (Hermann Sudermann, 1857�1928) 150-àsias, ðiemet sukanka 80 metø nuo Zudermanomirties. Abu biografiniais ir kûrybiniais ryðiais susijæ su Maþàja Lietuva. Knieti pasakyti, kad abu ásipynæ, o galir gerokai áaugæ á lietuviðkàjà kultûrà, bet tai gal bûtø per dràsus pasakymas. Kai ið 60 studentø tik trys ar ke-turi þino, kad J. Zauerveinas yra Maþosios Lietuvos himno Lietuvninkai mes esam gimæ, faktiðkai antrojo Lietu-vos himno autorius, tai galima ir suabejoti. Áaugæ tiek, kiek jø kûrybos ir asmenybiø buvimà jauèiame savyje,kiek matome dabartinës Lietuvos mokslo ir kultûros kraðtovaizdyje.

O juk matome. Nesiimdami vardyti visø ðioms asmenybëms skirtø ar su jomis susijusiø renginiø, pirðtu dur-sime kad ir á du paskutiniuosius faktus. 2007 m. pasirodë Domo Kauno lyg ir nedidelë, bet labai turininga, ver-tingomis nuotraukomis gausiai iliustruota knygelë Hermannas Sudermannas savo ir mûsø knygose. Antrasis fak-tas: 2007 m. rudená Ðilutës rajono savivaldybës Fridricho Bajoraièio vieðojoje bibliotekoje buvo surengta Her-mano Zudermano 150-osioms gimimo metinëms skirta paroda, tarp kurios rengëjø vëlgi pirmu smuiku grojoDomas Kaunas � jis parodai pateikë daug savo paties sukauptø raðytojo knygø bei kitos medþiagos.

Taigi geresná paðnekovà atminties ir atsakomybës temai aptarti varguar lengvai rastume. Ir vis dëlto pirmojoje paðnekesio dalyje kalbësimës neapie patá Zauerveinà ir ne apie Zudermanà, o veikiau apie sàlygas, aplin-kybes ir aplinkà, kuri formavo tokias asmenybes. Þinoma, ir kaip paèiosasmenybës veikë bei kûrë atitinkamà aplinkà, atliepianèià laiko vëjus. Te-gul tai bus savotiðka áþanga, ávadas á faktologinæ medþiagà ir ið jos kylan-èius apibendrinimus.

Laikovëjuose mokslo, galiausiai ir politiniø tiksløsiekianèios draugijos. Kaupiamosbibliotekos, archyvai, muziejai, iki tolnematytà vertæ ágyja kultûros pavel-das, nes tapatumui iðlaikyti ir puose-lëti svarbu þinoti, kur, kuo ir koks bu-vai vakar.

Ar turëjome jaunalietuvius

Kad ir mûsø artimiausi kaimynaijaunalatviai pradeda rinkti latviø liau-dies dainas, tautosakà, telkti kalbosturtus.

Kartu su latviais Lietuvoje tokiovardo sàjûdis neatsirado, bet jamartimos idëjos sparèiai brendo. Ið jøformavosi auðrininkai ir varpinin-kai, tautinë veikla verþliai ðakojosi.Mano galva, nuo Simono Daukan-to, Simono Stanevièiaus ir Motie-jaus Valanèiaus lietuviø tautiniamejudëjime prasideda nauja epocha,kurià tegu ir atsargiai galëtume jauvadinti jaunalietuviø iðvakarëmis.Juk ir jaunalatviø judëjimas prasi-dëjo nuo keliø veiklesniø jaunuoliø,kurie Rygos Politechnikoje susirin-kæ diskutuodavo jiems rûpimaisklausimais, o 1856 m. paskelbë apietos �naujos epochos� pradþià. Vilio-jo pats þodis ,,jaunieji�. Ar jums te-ko girdëti, kad apie tà laikà Jauno-sios Lietuvos (Jung Litauen) organi-zacija gimë ir Maþojoje Lietuvoje?Tiesa, jà sudarë ið kraðto kilæs vo-kieèiø liberaliø paþiûrø jaunimas.

Man jaunalietuviais knietëtø la-biau vadinti Maskvoje susitelkusius lie-tuviø studentus, Jono Basanavièiaus,Jono Ðliûpo bendraminèius, gal net ne-legalios Maskvos lietuviø studentø

Maþosios Lietuvos knygos irkultûros istorijos tyrinëtojas

prof. Domas Kaunas

Afrikoje uþdarbiaujantis stalius Maksas Skvirblis ið Priekulës � èiabuviø orkestro steigëjas ir vadovas

Nuo

trau

kos

ið D

omo

Kau

no ri

nkin

io

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379) 9ÐAKNYSkai kuriø afrikieèiø kalbø. Dar ki-tiems tekdavo vykti á Ceilonà ar Pie-tø Amerikos ðalis. Tie misionieriaigaudavo kunigø ðventinimus, o di-dþiausi jø nuopelnai buvo ne verèianttariamus pagonis á krikðèionis, kaipto meto laikraðèiai raðydavo, bet jøðvietëjiðka veikla.

Tai ðtai Kristupas Lokys (1860�1921), kilæs ið Nelaimiðkiø kaimo (bu-vusio Tilþës apskrityje), J. E. Gossne-rio misionieriø mokykloje Berlyne ági-jo specialø parengimà ir 1888 m. at-sidûrë Indijoje. Mokëjo hindi, minda-ri ir gauvari tautø kalbas. Jaunas mi-sionierius Khutitolyje árengë maþàparodomàjá ûká, ligoninæ, pritapo prievietos þmoniø, susivokë rûpesèiuoseir panoro padëti jiems gyventi kitaip.Matydamas, kad daþnos sausros iðde-gina þemæ, vanduo nusenka, karvësuþtrunka ir þmonës vargsta, KristupasLokys pasiûlë uþtvenkti upæ. Bet liû-tys uþtvankà pralauþë. Tada Lokys va-dovavo antros uþtvankos statybai. Irkà gi? Árengë irigacijos stotá ir devy-niø mënesiø sausrà pavyko áveikti. Pa-liko ir daug kitø gerø darbø prisimi-nimø. Pavyzdþiui, iðmokë karviø mëð-là vartoti ne kurui, o laukø træðimui.Jis Indijoje iðbuvo iki Pirmojo pasau-linio karo.

Kas tai dabar pamena? Ar þinomakokiø nors atgarsiø?

Atgarsiø yra. Ir dar kokiø! Evan-gelikø liuteronø vyskupas Jonas Kal-vanas, ne taip jau seniai miræs, kartànukeliavo á Baþnyèios konferencijàAfrikoje. Prie jo prieina indas krikð-èionis, dvasininkas, ir sako, kad tojeIndijos valstijoje, ið kurios jis atvykæs,yra pastatyta labai moderni uþtvanka,pavadinta Lokio vardu. Praëjus koneðimtui metø prisimenamas misionie-rius ið mûsø kraðto, jo nuopelnai in-dams. Ðtai tokiu bûdu jis pagerbia-mas. Ar ne graþus mûsø tautieèio gy-venimo áprasminimo pavyzdys?

Kristupas Lokys á misijà tolimojonIndijon iðvyko dar jaunuolis, be þmo-nos. Atëjus laikui panoro vesti. Raðolaiðkus artimiesiems, praðo padëti jamrasti nuotakà lietuvaitæ. Apie nuota-kos paieðkas kalbama plaèiai, ir kan-didatë atsiðaukia. Tai Urtë Baltrytënuo Kretingalës, kuri pasiryþta ir ið-vyksta á Indijà. Jaunuolius sutuokë ki-tas misionierius. O nuvykusi Urtë ne-sëdi be darbo, pradeda rankdarbiøpamokas, moko vietines mergaitesnamø ruoðos dalykø.

Maþa to. Bûdami vietos gyvento-jø ir gamtos apsuptyje, Lokiai semia-si kitø tautø iðminties ir patirties, aky-lai stebi egzotiðkà pasaulá. Jie prade-da raðyti á Maþosios Lietuvos laikrað-èius puikius paþintinius straipsneliusapie Indijos vietovës, kurioje gyveno,gamtà, þmones, jø paproèius, gyve-nimo bûdà, vietines religijas, gamti-nes sàlygas. Juk tai pati pirmoji mû-sø orientalistinë literatûra.

Na, ne visai pirmoji.Þinau, kà pats turi galvoje. An-

driø Rudaminà, jëzuità, jau XVII a.misionieriavusá Kinijoje. Bet evan-gelikø liuteronø misionieriø straips-niai ir ávairios broðiûrëlës buvo pir-moji mus pasiekusi lietuviðka litera-tûra. Kristupas Lokys raðo net tikKlaipëdos ir Tilþës laikraðèiams, betpraðo rinkti aukas bei atsiøsti jamdûdø, nes norás kurti orkestrà. Kvie-timas buvo iðgirstas. Maþojoje Lie-tuvoje renkami pinigai, perkamosdûdos, siunèiamos á tolimàjà Indijà.Kristupas Lokys ákuria orkestrà,ðvieèia ir prusina vietinius þmones,aiðkina, kieno geru ir ið kur tie in-strumentai atkeliavo.

1902 m. Lokiai pirmà kartà gráþoatostogø kartu su 6 Indijoje gimusiaisvaikais. Jie buvo krikðtijami trijø tau-tø vardais: lietuviø, vokieèiø ir indø.Pati graþiausia mergaitë buvo Marta

Rûta Dajamani. Kadangi maþiausiaskûdikis buvo tik gimæs, tai Lokiai kar-tu pasiëmë indà mokytojà StefanàKhariya Samadà ið Bengalijos, kadpadëtø kelionëje. Þmonës ið toliausiailëkdavo pasiþiûrëti stebuklo � gyvoindo, vilkinèio savo áprastais drabu-þiais. Tilþës fotografai iðleido net at-virukø (að jø turiu).

Tas indas sveèiavosi gerà pus-metá, nuolat keliavo po ávairiosekraðto vietose rengiamus susirinki-mus, kuriuose pasakojo apie Indijàir savo tautieèius, þinoma, ir misijøreikalus, skatino aukoti lëðas. Atsi-sveikindamas indas paraðë eilërað-tá, o Urtë Lokienë já iðvertë á lietu-viø kalbà ir paskelbë Tilþës laikrað-tyje. Tai buvo pirmas indø eilëraðtislietuviðkoje spaudoje. Paklausykit,kaip jis skamba:

Jau su Dievu, miela Lietuva,Lietuva, su Dievu!Gero tyriau tavyj� gana,Gavau daug dovanø.Suriðai meilës ryðiais mane tu,Todël man skirtis yr� skaudu,Lietuva, su Dievu!

Gal ðiose eilutëse poezijos ir ne-daug, taèiau nuoðirdumo � per akis.Gráþæs á tëvynæ indas vietos laikrað-tyje apraðë kelionës áspûdþius. Bû-tø ádomu juos perskaityti. Gal tai iðviso pirmoji publikacija apie Lietu-và ir indø spaudoje?

Kristupas Lokys buvo labai ðvie-sus ir akylas þmogus. Jis suvokë bis-markinës germanizacijos padari-nius tuometëje Vokietijoje, matëbûtinybæ steigti organizacijà, kuriðviestø þmones, rûpintøsi ligoniais,neturtëliais, skatintø blaivybæ. Tokiaorganizacija Sandora buvo ásteigta1904 m. Klaipëdoje.

Lokys antrà kartà gráþo atosto-gø 1914 m., bet prasidëjo karas, irjis buvo paskirtas Vanagø kunigu. Iðten kilusi Ieva Simonaitytë, kuriàK. Lokys globojo, skatino visuome-ninei veiklai ir spaudos darbui. Jisiðkart suprato naujuosius politikosvëjus ir kà jie gali atneðti lietuviams.Vos tik 1919 m. Klaipëdos kraðtasbuvo atskirtas nuo Vokietijos, kuni-gas K. Lokys nedvejodamas pareið-kë, kad ir pats dalyvaus lietuviø sà-jûdyje, o Vanagø parapija bus lietu-viðka. Ðeimoje kalbëjo tik lietuvið-kai, jo dukra vëliau tapo ðaule. Kris-tupas Lokys mirë 1921 m., palaido-tas Vanagø kapinëse. Aplankykite.

Ant jo kapo pamatysite ádomø pa-minklà � variu apkaltà didelá kryþiø.

Taigi epocha suformavo neeilinæasmenybæ. Mes ápratæ pirmiausia pa-stebëti ir vertinti tik intelektualus, þi-nomus raðytojus ir akademikus, tarpkuriø iðties buvo labai iðkilaus mas-to istorijos veikëjø bei dalyviø. Betnereiktø pamirðti ir kitø, visai ne uni-versitetinio lygmens þmoniø, kurie

dirbdami visai kitus darbus taip patsuprato savo misijos svarbà ir mokë-jo jà tinkamai atlikti.

Gal tie prie paprastø þmoniø ar-èiau esantys asmenys � kunigai, mi-sionieriai, mokytojai � kartais daryda-vo didesná poveiká negu universitetøprofesoriai.

Noriu papasakoti apie maþlietu-viø Ðvelniø giminæ. Erdmonas Ðvel-nius buvo misionierius Pietø Afriko-je. Misionieriais tapo ir keturi jo sû-

nûs: Teodoras, Povilas, Jurgis ir Jonas.Tëvas daug raðë lietuviðkiems laikrað-èiams, lankësi gimtinëje, bet 1910 m.mirë ir visiems laikams atgulë svetima-me Transvalyje. Sûnus Povilas buvo la-bai gabus afrikieèiø kalboms, á jas ver-të tikybinæ literatûrà. Uþ ypatingusnuopelnus Pretorijos universitetasKeiptaune jam suteikë filosofijos dak-taro garbës vardà. Jis yra pirmasis Ma-

þosios Lietuvos lietuvis, nusipelnæs to-kio aukðto tarptautinio pripaþinimo.

Taèiau kultûrtrëgeriø geràjaprasme bûta ir tarp þemesnio socia-linio sluoksnio atstovø. Dar studen-tavimo laikais rinkdamas dokumen-tinæ medþiagà vienoje kaimo sody-boje radau egzotiðkà Priekulës sta-liaus Makso Skvirblio nuotraukà.Sulaukæs dvideðimties jis 1907 m.iðvyko uþdarbiauti á Rytø Afrikà, tenstatë misijø stotis, seminarijas, baþ-

nyèias ir kitokius pastatus. Buvo ak-tyvus Priekulës jaunimo draugijosveikëjas, tad ir Afrikoje nerimo.Skvirblis ásteigë vietinio jaunimo dû-dø orkestrà, jam pats ir vadovavo.Priekuliðkis ne be nuotykiø gráþo átëviðkæ ir dabar ilsisi Gaveliø kapi-naitëse. Gaila, kad man pavyko rastitik menkus jo afrikietiðkø nuotrau-kø likuèius.

Net ir blogybës nebûnaabsoliuèios

Jau vien ið Jûsø pateiktø pavyz-dþiø akivaizdu, kad lietuviø tauta ne-buvo vien tik gavëja ir kitø tautø moks-liniø, kultûriniø ir dvasiniø turtø var-totoja. Ir patys kai kà kitoms tautomssugebëdavome duoti.

Blogiausia, kad savo turimos tur-tingos ir ádomiausios medþiagos be-veik nenaudojame, tinkamai ir pla-èiau nepagarsiname. Trûksta moks-lo þmoniø, o esanèiø rankos pertrumpos. Neimli ir nepatikli, perne-lyg sustabarëjusi dabartinës Lietuvoskatalikiðka aplinka, bijanti bent kiekiðsilenkti ið pramintø vëþiø ir pabrai-dyti toliau savo parapijos ribø. Jei su-gebëtume á paèius save giliau pa-þvelgti, galëtume pasirodyti ádomûsEuropai ir net dar tolimesniam pa-sauliui. Þinoma, tam reikëtø paraðytiir á anglø kalbà iðversti patraukliøknygø, jas publikuoti ne tik popieri-ne, bet ir skaitmenine forma.

Taigi epocha formuoja þmogø. To-kià iðvadà galima padaryti ið to, kaspasakyta. O kiek pats þmogus pajëguskeisti epochà?

Be þmogaus pastangø epochanesikeièia. Taèiau niekas nevyksta bemotyvø, orientyrø ir aiðkiai uþsibrëþ-to tikslo. Dar reikia ir pribrendusiøsàlygø. Uþtektø prisiminti, kaip spar-èiai keitësi lietuviø tauta, kuri po pra-laimëto 1863 m. sukilimo tokia uþ-guita ir ábauginta, vos 20 metø pra-ëjus, jau prabilo J. BasanavièiausAuðra. Tiesiog revoliucinis proverþis.Ásibëgëjo ir suklestëjo gerai aprûpin-ta idëjø kalvë, nenumaldomai artinu-si ir 1905, ir 1918 metus.

Ir nepaisant to, kad nuo 1864 m.buvo uþdrausta lietuviø spauda loty-niðkàja abëcële.

Spaudos draudimas turëjo ne vienneigiamø padariniø. Oficialios, cenzû-ruojamos spaudos nebuvimas iðlaisvi-no þmones, kûrybos pasaulyje jie iðmo-ko gyventi ir reikðtis be iðorinës bei vi-dinës kontrolës. Tai kas, kad tos slap-ta Rytprûsiuose leidþiamos lietuviðkosknygelës neiðvaizdþios, uþtat kokio josturinio. Tos knygelës Lietuvos gyven-tojus parengë ne tik cariniø, bet ir so-vietiniø laikø rezistencijai.

Nepamirðkime, kad po sukilimonumalðinimo mûsø nekenèiami cari-niai engëjai bet kuria kaina lietuviusstengësi atplëðti nuo lenkø átakos, taippat lenkø kunigø. Vanduo buvo pilamasant lietuviðkojo tautiðkumo stiprinimomalûno menèiø. Atskirtis nuo lenkø di-dino lietuviø tautiná sàmonëjimà.

Carizmo strategija buvo silpnin-ti bendrà frontà, skaldyti lietuviø irlenkø solidarumà. Cariniai valdinin-kai nesuvokë savo politikos padari-niø, tarsi bûtø uþsimerkæ ir nema-tæ, kas jau prasidëjo ir sparèiai ru-tuliojosi kone visoje Europoje.

Ar ne taip pat M. Gorbaèiovas ne-numatë, kas ávyks su Sovietø Sàjunga,kai buvo paskelbta �glasnostj� politika?

Nenumatë keliø þingsniø á prie-ká. Tautas galima uþdaryti tarp ke-turiø sienø, bet ne visiems laikams.Kaip Gorbaèiovo laikais Sovietø Sà-jungoje, taip Aleksandro III ar Ni-kolajaus II laikais Rusijoje pakako

Nukelta á 16 p.

Misionierius Kristupas Lokys su indø mokytoju Stefanu Khariya Samada iðBengalijos 1902 m. Atvirukas. Iðleido H. Steinwenderio fotosalonas

Kristupo Lokio ðeimos portretas, 1904 m.

10 2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)ASMENYBË

Pradþia 2007 m. Nr. 21

Publicistas, tarptautininkasVilius Braþënas galëtø bûti pui-kus pavyzdys, kaip galima sude-rinti gilø tautiðkumà su pilietiðku-mu, plaèiu pilietiniu poþiûriu ádaugelá mûsø gyvenimo ávykiø.

Gyvenimo siekis � þinoti

Kalbëjome apie prastà konspiraci-jà, o gal tam tikrà naivumà, kuriuokaro metais pasiþymëjo kai kurios po-grindinës organizacijos neiðskiriant nëLietuvos laisvës sàjungos.

Kitaip sunku vertinti. ToksÐapoka, ateitininkas, Vytauto Di-dþiojo universiteto Technikos fakul-teto paþástamas draugas, vaikðèiojopo Laisvës alëjà, po paþastimi pasi-kiðæs ryðulá lietuviðkø pogrindþiolaikraðèiø. Sakau: �Antanai, tavesuims, ir kitus ápainiosi.� Jis man at-sako: �Na, tai kas, gausiu porà me-tø kaceto.�

Neþinojo, kas yra kacetas. Na-ciai taip vadino koncentracijos sto-vyklà. Toks dailininkas Manomaitisá Lietuvà administraciná darbà dirbtiatsiøstà vokietkà miðrioje kompani-joje pavadino Kuh � karve. Ji pasi-skundë, Manomaitis buvo suimtas iriðveþtas á koncentracijos stovyklà.Ten komendantas paklausë, uþ kà�atsiøstas�. �Pavadinau vokietkàkarve.� � atsakë ðis. Pakorë Mano-maitá.

O Ðapoka vaikðto po Laisvësalëjà ir jam tas kacetas në motais.Mano viso gyvenimo siekis � þino-ti. Ir kad kiti þinotø. Ar daug kas þi-no apie kazokus, kurie prieð Stali-nà kovojo britø pusëje Antrojo pa-saulinio karo metais? O karui pa-sibaigus tie patys sàjungininkai ka-zokus nuginklavo ir iðsiuntë atgal áSovietø Sàjungà � atidavë Stalinui.Didþiausias britø nusikaltimasþmoniðkumui. Vienas tø kazokø ið-likæs gyvas sakë: �Kad mes bûtumeþinojæ��

Mes daug ko neþinome arba su-þinome per vëlai. Mano uoðvis Sa-batauskas, kai enkavëdistai atëjo jásuimti ir iðveþti, dar dukrai paraðëlaiðkelá: �Visur þmonës gyvena, gy-vensim ir mes.� Neþinojo, kas yrasovietø lageriai. Mirë ið bado Komi-jos respublikoje.

Kartais þinojimas pasiekiamas la-bai brangia kaina. Kazokai ryþosi ko-voti prieð Stalino tironijà, pasitikëjobritø padorumu ir demokratinëmisvertybëmis, bet buvo neþmoniðku bû-du apgauti.

Þinoma, tada kazokai negalëjoþinoti, kas jø laukia. Tad ir apie so-vietø lagerius kas galëjo þinoti. Okas þinojo � tylëjo, bijojo uþgauti di-dájá kaimynà. Ir apie nacius valdþiosþmonës Lietuvoje þinojo, bet tylëjo.

Apie vienà amerikieèiø ligà

O blogiausia, kai þmonës neno-ri þinoti ir viskà daro, kad neþino-tø. Tai pasakytina ir apie laisvàjàAmerikà. Aleksandras SolþenicinasAmerikoje pastebëjo ádomø dalykà:amerikieèiai serga nepagydoma ne-noro þinoti liga. Labai gaila, bet la-bai daug lietuviø, kurie pasitraukë

ið Lietuvos ir apsigyvenoJAV, uþsikrëtë ta paèia liga.

Turiu savo þmonosparaðytà �iðminties kny-gà�, kur radau tokiàmintá: �Saugokis tiesos.Jeigu susidursi su ja, tie-sa gali labai smarkiai pa-keisti tavo gyvenimà.�Vadinasi, bûsi priverstaskaþkà daryti.

O kaip Jûs manote?Sutinkate su tuo, kas pa-raðyta toje �iðminties kny-goje�?

Jeigu bijosi tiesos,vëliau vis tiek uþ tai tekssumokëti. Nuo þinojimonepasislëpsi, faktaianksèiau ar vëliau ateis.Ketinu kai kà raðyti apieglobalizmà, gvildenti,kodël mûsø politikai, in-teligentija ir net polito-logai bijo þodþio globa-lizmas.

To þodþio nëra net�Tarptautiniø þodþiø þo-dyne�. Yra �globalizaci-ja�, o �globalizmo� nëra.Vadinasi, nëra tokio þo-dþio.

Net ir globalizacijaþodynuose atsirado labaineseniai. Kai 2000 m. ra-ðiau knygà Naujo pasaulio santvar-ka, në viename þodyne, net anglið-koje politinëje enciklopedijoje tossàvokos nebuvo. O kà jau kalbëtiapie Britø enciklopedijà� Bet kaiJAV deðinieji, konservatyviø paþiû-rø politikai ir tarptautininkai ëmëvis garsiau skelbti, kad esama sà-mokslo sudaryti pasaulinæ vyriausy-bæ, vis daugiau þmoniø ëmë kelti ne-parankius klausimus: kas tà pasau-linæ vyriausybæ sudarys, kas rinks,kam ji atsiskaitys. Labai nemalonûsklausimai. Tada ir buvo mesta neaið-ki sàvoka globalizmas, o kiek vë-liau � globalizacija.

Ið pradþiø globalizmas ir atsto-jo pasaulinës vyriausybës siekimà.Tam, kad ðis procesas atrodytø kaip�neiðvengiamas�, buvo mestas þodisglobalizacija. Tai kultûrø, technolo-gijø sklidimas pasaulyje. Ir kultûros,ir technologijos yra reikalingos, bû-tinos þmonijai. Taèiau kai globaliz-mo ir globalizacijos sàvokos buvo su-mestos á krûvà, tai ir globalizmas ta-po neiðvengiamas � në nemëginki-te stabdyti.

O kà vienas þmogus sukuria, ki-tas gali suardyti. 1994 m. kalbëjau-si su Respublikos korespondente irpasakiau: �Netikiu, kad EuroposSàjunga labai ilgai iðsilaikys. Nena-tûralus darinys, nes á vienà katilà su-mesta labai daug senø tautø su gar-binga istorija.�

Ir dabar taip manote?Ir dabar manau, o Europos Sà-

junga dar nëra iki galo susikûrusi.Bent jau Konstitucijos dar neturi.Neturi, o susirinkæ ministrai nu-

tarë, kad pasiraðys sutartá, kuri at-stos Konstitucijà. Tai apgavystë. Aðpasisakydavau uþ Europos Sàjungà,bet uþ tokià, apie kurià buvo kalba-ma. Tai solidarumas, palengvësian-ti tarptautinë prekyba � uþ tai ir bal-savome. Lenkai nebalsavo, kadBriuselis jiems nurodinëtø, kur ties-ti kelià pro Augustavà. Gal dar pa-sakys, ið kurio ðono turësime karvesmelþti?

Man atrodo labai nerimtas kaikuriø Lietuvos institucijø nuolanku-mas Briuseliui. Nors dar nieko ne-pasakë Briuselis, skubama savo ini-

ciatyva padaryti� Mëginama bëgtipirma traukinio.

Prieð europiná sovietà

Tà neretai perdëtà uolumà galimasuprasti. Tik kà buvo iðvesta Rusijos,buvusios Sovietø Sàjungos teisiø perë-mëjos, kariuomenë, vos spëjome apsi-plunksnuoti, tad mums valstybës sau-gumas buvo svarbiausia.

Todël 1994 m. ir pritariau kuogreitesniam stojimui á Europos Sà-jungà. Bet tada niekas nesakë, kadmums bus nurodoma, kokio riestu-mo bananus pardavinëti, o kokio �ne. Ir niekas neliepë pusvelèiui iðpar-duoti senstelëjusiø Lietuvos þvejybi-nio laivyno laivø, kad vëliau kaþkasuþ mus þvejotø ir mums pardavinë-tø savo sugautà þuvá. Bet ástojus á Eu-ropos Sàjungà pasigirdo: parduoki-te savo karves, vienà pasilaikykite,bet jos pienà patys gerkite, nes par-duoti negalësite� Ar uþ tokià Euro-pos Sàjungà balsavome? Að ne.

JAV spaudoje esu paraðæsstraipsná Naujas Europos sovietas(New European Soviet). Tai ne ma-no sugalvotas pavadinimas.M. Gorbaèiovas vizito á Londonàmetu 2000 m. kovo 23 d. teigë: Eu-ropos Sàjunga bûsiàs naujas euro-pinis sovietas, taigi nauja SovietøSàjunga. Ar ne to paties siekë ko-munistai? Dr. Algimantas Liekisman kartà priminë, kad dar Leninasir Trockis kalbëjo, kaip svarbu su-kurti Europos Sàjungà, tai bûsiàsþingsnis á pasaulinæ komunistinævaldþià. Taigi nieko naujo po saule.

Kà siûlote?Siûlau likti Europos Sàjungoje,

bet neleisti susidaryti europiniamsovietui.

Dabar lenkai laukia Europos teis-mo, kuris nuspræs, kà daryti su keliupro Augustavà. Pagal kokià konstitu-cijà tas teismas teis? Jeigu galima teis-ti ir be Europos Konstitucijos, tai galnereikia ir atskirø ðaliø teismø? Tau-pykime pinigus ir atsisakykime Lietu-vos teismø, uþdarykime Seimà, Vy-riausybæ, nes Europos Sàjungos ko-misarai patys atliks tas pareigas.

Kaip matome, neþinojome, kadðitaip galima pakreipti reikalus. Kaikas þinojo, bet tylëjo.

Amerikieèiai Europos Sàjungosreikalus svarstë dar 1955 metais.Jau tada Amerikoje viena svarbiau-siø globalistiniø organizacijø mëgi-no miestø ir miesteliø þmones ðvies-ti kosmopolitizmo dvasia. Taigi iðgy-vename dar vienà globalistiná eks-perimentà. Apie tai esu raðæs, oKaune prieð keletà metø vyko tarp-tautinë konferencija, kurioje buvosvarstoma, kaip iðsaugoti tautiná ta-patumà Europos Sàjungoje. Daly-

vavo 11 mokslininkø iðávairiø ðaliø. Buvaukviestas pasisakyti kaippublicistas. Pasakiau,kad tai, kas daroma, yraatskirø tautø naikini-mas. �Jeigu pavyks su-naikinti bent vienos kar-tos patriotizmà ir di-dþiavimàsi savo tauta,bûsime nuþudæ tautà�, �teigë Stalinas.

Kas trukdo EuroposSàjungoje rûpintis tautið-kumu? Ar tai ne kiekvie-nos tautos reikalas?

O, ne. Pamëginkiteatvirai parodyti tautið-kumà arba kad ir religi-jà. Italas katalikas pa-rodë, pasisakæs prieðhomoseksual izmà �kuo jam tai baigësi? Ið-lëkë ið aukðtos këdësBriuselyje.

Didelis ir átakingaspasaulyje yra Foreign Af-fairs þurnalas. Já leidþiaprivatus globalistø klu-bas Council on ForeignRelations. Viena britøþurnalistë, raðiusistraipsná apie komuniz-

mo þlugimà ir pakilimà, uþdavë re-toriná klausimà: kas valdo buvusiussovietø okupuotus kraðtus? Jos pa-èios atsakymas: tie patys, kurie iranksèiau valdë. Kodël? Todël, kadVakarai, bijodami nacionalizmo pa-kilimo darë viskà, kad nacionaliz-mas tuose kraðtuose nekiltø. NuoNiurnbergo laikø nacionalizmà Va-karai tapatino su nacizmu. Protega-vo prieð nacionalizmà nukreiptàelementà, vadinasi, kairájá � komu-nistus. Jie buvo kvieèiami Vakaruo-se skaityti paskaitø, jiems buvo ski-riamos ávairios stipendijos. Britø

Þmogø vertinu pagal tai, kiek jis uþ laisvæ (2)

Strateginiø individo kompetencijøkatalogas verslininkams,

studentams ir visiems besidomintiemsKauno technologijos universitetas kartu su partneriais

ágyvendina Europos Sàjungos Leonardo da Vinèio programosremiamà projektà Strateginiø individo kompetencijø vystymaseurointegracijos kontekste Nr. LT/06/B/F/PP-171003. Projektotrukmë: 2006 m. spalio 1 d. � 2008 m. rugsëjo 30 d. Joks individasnegali ágyti visø kompetencijø. Todël verslo sëkmæ lemia nekompetencijø gausa, bet tam tikros esminës kompetencijos. Projektopartneriø tyrimas atskleidþia svarbiausias þmogaus kompetencijasir padës sukurti jø plëtojimo metodologijà.

Per pirmuosius projekto vykdymo metus sukurtas strateginiøindivido kompetencijø katalogas. Antraisiais projekto vykdymometais bus baigta kurti strateginiø individo kompetencijø vystymometodologija.

Katalogu ir metodologija naudosis ðvietimo institucijos, verslokonsultavimo centrai, ámonës ir privatûs asmenys. Projektopartneriai � Lietuvos, Austrijos, Ispanijos, Graikijos, Airijos,Vokietijos, Portugalijos ir Bulgarijos ðvietimo institucijos bei verslokonsultavimo organizacijos. Vilniaus kolegijos verslo vadybosfakultetas yra atsakingas uþ vertimo uþduoèiø atlikimà ir projektosklaidà. Maloniai kvieèiame pasinaudoti galimybe nemokamaiatsisiøsti katalogà ið projekto interneto svetainës <http://www.sicdevelopment.org/category,cid.6,lang.lt>.

Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto informacija

Publicistas Vilius Braþënas savo namuose Vilniuje, Karoliniðkëse

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379) 11þurnalistës iðvada: Vakarai primetëtà paèià valdþià nuo komunistø ið-sivadavusioms tautoms, nes ir iðMaskvos, ir ið Vakarø ëjo prieð na-cionalizmà nukreiptas veikimas.

Rabinas su virgule

Kol viso to neþinome, esame su-trikæ. Turime þinoti, kad kiekvienatauta yra kliûtis pasaulinei valdþiai.Tam veikiama ið ávairiø pusiø: perkosmopolitizmà, per antitautiðku-mà, pagaliau bûtent todël Lietuvaðmeiþiama kaip neva þydðaudþiøkraðtas. Tam paèiam tikslui tarnau-ja net kadais palaidotø keliø þmoniøkaulai Vilniuje ðalia Sporto rûmø,kur pusei metø sustabdyta pastatostatyba. Tos paèios prigimties triukð-mas buvo sukeltas, kai Taline estairyþosi perkelti á kapines miesto cen-tre palaidotus per karà þuvusiø so-vietø kariø palaikus.

Kur Vilniuje rasi vietà, kad ne-bûtø aptinkami kadaise palaidotøþmoniø kaulai! Juokà kelia á Vilniøsuvaþiavæ tarptautiniai �eksper-tai� � �neðaliðki� rabinai, kurie ima-si spræsti mûsø reikalus. Kaþkodëlvien rabinai. Jie viskà �þino� apieVilniaus XVI�XVII a. istorijà, þino-ma, randa ir Lietuvoje vietiniø isto-rikø, kurie saviðkiams pakiða kojà.

Kiek þinau, Jus ypaè supykdë postatybos teritorijà su virgule vaikðtinë-jæs rabinas, demonstratyviai kaþkàmëginæs rasti.

Kam ið taip toli reikëjo impor-tuoti tà rabinà su virgule, jeigu ga-lëjo mane pasikviesti, bûèiau atva-þiavæs ið Karoliniðkiø. Dar Pirmo-sios respublikos laikais Ðiauliuosemiesto inþinierius mane iðmokënaudotis virgule, kai norima aptiktipoþeminæ vandens gyslà. Að tai da-

rydavau su dviðake ðakele. O nau-dotis metaline virgule, kaip kad da-rë rabinas, iðmokau Floridoje ið te-nykðèio elektriko. Taip galima rastipoþeminius kabelius ir vandená.

Bet rabinai ieðkojo ne vandens irne kabeliø.

Ieðkojo kaulø � ðtai ðito að ne-moku. Negalëèiau atskirti þydokaulø nuo prancûzo, vokieèio ar

lietuvio kaulø. Labai norëèiau ið-mokti.

Ir dar vieno dalyko niekaip ne-galiu suprasti: kodël galima per-

kelti lietuviø, lenkø, rusø ar kokiøkitø tautø kadaise palaidotø þmo-niø kaulus, o þydø � negalima.Nors niekas negali pasakyti, kadten tikrai þydø kaulai. Prisimenu,kaip Lietuvos þydø bendruomenëspirmininkas Simonas Alperavièiusbuvo susirûpinæs Lietuvos ávaizdþiupasaulyje � ir toks rûpestis buvomatyti jo veide, kai jis kalbëjo per

Lietuvos televizijà. Ta proga ðtai kàpasakysiu.

Prelatas Juozas Prunskis JAVyra iðleidæs knygutæ anglø kalba Lie-

Vilniaus etninës kultûros cen-tras Rotuðëje suorganizavo puikørenginá. Dabartinë centro direkto-rë Milda Rièkutë ir buvusi jo vado-vë Eglë Plioplienë parengë senovi-niais paproèiais, dainomis ir gies-mëmis, sakmëmis, pasakojimais,þaidimais, máslëmis grindþiamàkoncertinæ programà. Daugelá jømokslo ir meno þmonës vël prikëlënaujam gyvenimui. Koncertas skir-

Apeiginës dainos ir sakmësRotuðëje

tas centro ákûrimo 15-os metø su-kakèiai paminëti. Tokio centro ákû-rimo didþiausias entuziastas buvogarsus profesorius Norbertas Vë-lius, kurio vaidmuo já kuriant tapolemiamas. Á renginá susirinko gau-sus þiûrovø bûrys. Atlikëjais pa-kviesta þinoma kûrybinio folklorogrupë Sedula (vadovë Daiva Stepo-navièienë) ir Klaipëdos Etnokultû-ros centro folkloro ansamblis Kur-

ðiø ainiai (vadovë Jolita Vozgirdie-në). Programa buvo pradëta temaapie pasaulio sukûrimà. Jà plëtojantSedula padainavo Vidury lauko grûð-lë augo, kalëda, o kartu su Kurðiø ai-niais ir saulës iðvadavimo dainà suelnio devynragio motyvu, kurio, pa-gal senoviná paprotá ðiaudinis make-tas su ant ragø deganèiomis þvakë-mis ir pasirodë þiûrovams dainosmetu. Tada ið Kurðiø ainiø þiûrovai

iðgirdo sakmæ Kam elniui ragai. Ga-na ilgo vakaro metu skirta dainø irpasakojimø pirmykðèiams ver-slams � medþioklei, drabuþiø gamy-bai, taip pat ávairiems þaidimams.Ádomu tai, kad Þemaitijoje vis dargirdëti seniai jau iðnykusiø mûsønarsiø giminaièiø kurðiø atgarsiai.Ten tebeturime daugybæ su jais su-sijusiø vietovardþiø � nuo Kurðënøiki Kurðø. Per Uþgavënes tebeval-

kiojamas kurðis, senoviniuose ka-puose randama daugybæ jø apyvo-kos daiktø, papuoðalø. Beje, jø var-das iðliko ne tik Þemaitijoje, bet irSkandinavijos ðalyse. Ðvedijoje at-kasta jø paproèiu statytø statiniø.Gyvi jie yra ir labai senoje giesmë-je, panaðioje á mûsø giesmæ, kurpraðoma, kad Dievas gelbëtø nuokaro, bado ir maro. Taèiau ten pra-ðoma gelbëti ir nuo kurðiø, kurie,bûdami dràsûs jûrininkai, plëðikau-dami savo laivais pasiekdavæ netDanijos Bornholmo salà. Matyt, neveltui danø karalius 854 m. puolëkurðiø Apuolës pilá, kur pagrobë la-bai daug sidabro. Lietuvoje sidabrokasyklø niekada nebuvo, gal jis tik at-siëmë savàjá? Vakaro metu paðoktair apeiginiø ðokiø, utatota apie ðilomeðkà, kukuota apie gegutæ ir saka-lëlá, o priedainá þalia rûta, kalëda kar-tojo visa salë. Be abejo, dalis tø pa-sakojimø, sakmiø, dainø buvo ben-dros arba panaðios á kurðiø, o ypaèKurðiø ainiø parodyti kurðiø naktiesþvejø paproèiai, papasakoti jø burtai.Galiausiai visi burtai, sakmës, dainospaþadina saulutæ, atvyksta Kalëdos,pereinama ið senø metø á naujus, ga-lima grásti jievaro tiltà, kurá mûsø me-no þmonës sovietmeèiu iðdrásoátraukti net á Dainø ðventës repertu-arà. Þinoma neapsieta ir be orø spë-jimø, kuriø ðiemet labai reikia, nes si-noptikai visai susipainiojo: kai sakoðals � lyja, kai sako lis � pasirodoðerkðnas. Bet prieð tokias ðventes ne-vainokime mûsiðkiø sinoptikø � vo-kieèiø mokslininkai nustatë, kad jøorspëjai tik dviem procentais tiksles-ni uþ senoliø pramatymus. Kad irkaip ten bûtø, á þiemos rudená þmo-nës po vakaro iðëjo gerai nusiteikæ.

Juozas Elekðis�Kurðiø ainiai� vilnieèiams maþiau þinomi, bet buvo sutikti labai graþiai

tuvos þydai ir holokaustas (Lithua-nia�s Jews and the Holocaust, Chica-go: Lithuanian American Council,1979). Knygutëje pateikti stebëtiniskaièiai. Pirmosios okupacijos Lie-tuvoje metu tarp NKVD vadovø bu-vo 50 proc. rusø, 40 proc. þydø ir10 proc. lietuviø. O þydai Lietuvojesudarë apie 9 proc. gyventojø. Todëldël Lietuvos ávaizdþio taip susikrim-

tusio pono Alperavièiaus labai pra-ðyèiau ðtai ko. Kadangi tiek þydø bu-vo NKVD ir KGB, tai gal ponas Al-peravièius turi paþinèiø su buvusiais

kagëbistais, kurie galëtø pasakyti,kur guli nuþudytø Lietuvos partiza-nø ir kitø rezistentø kaulai. Gal bû-tø galima pasitelkti ir tà þydà rabi-nà su virgule? Ðtai tada Lietuvosávaizdis pasaulyje tikrai labai aukð-tai ðoktelëtø.

Norite pasakyti, kad tai irgi tos pa-èios globalistø vykdomos politikos dalis?

Nebûtinai, bet prie to prisideda.Tokius dalykus paprastai remia ir fi-nansuoja globalistinës organizacijos.Turiu vienos ið JAV konservatyviau-siø organizacijø John Birch Societytarybos nario þydo straipsná, kurá ke-tinu iðversti á lietuviø kalbà. Jis para-ðë apie labai radikalià Amerikoje vei-kianèià þydø Anti-Defamation Lea-gue organizacijà. Ji gàsdina ir kitusþydus, kad tie laikytøsi nustatytosveikimo linijos. Tai ðtai ði organiza-cija pralaimëjo didelæ bylà ir straips-nio autorius þydas dþiaugësi, nes tosradikalios organizacijos daþnai suke-lia, provokuoja antisemitizmà.

Vadinasi, toms radikalioms þydø or-ganizacijoms antisemitizmas nebaisus?

Jos tada ðaukia, kad yra puola-mos, todël duokite jiems pinigø. Ra-dikalios organizacijos ið paèiø þydøgauna paramos ir taip iðsilaiko.Nors jø nauda patiems þydams labaiabejotina. Apie tai raðo þydas.

Bet Jums paèiam þydai ne prie ðirdies?To negalëèiau pasakyti, nes su þy-

dais antikomunistais palaikiau labaiglaudþius ryðius. Buvau pas þydà ap-sistojæs paskaitø kelionëje, ir manpaskaitas þydai organizuodavo. Tu-rëjau kolegø þydø tarp kalbëtojø biu-ro. Kiekvienà þmogø � þydà ir lietu-vá, vertinu pagal tai, ko jis yra vertas,kiek jis uþ laisvæ, o ne pagal tautybæ.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Didþiausiame Pietvakariø Floridos �Fort Myers News-Press� dienraðtyje (1975 m. birþelio 15 d.) Vilius Braþënaspristatomas kaip lietuvis, pasitraukæs nuo teroro �tik kokiems ðeðiems mënesiams�. V. Braþënas þurnalistui sako, kad

�Amerikos þmoniø apatija mane mirtinai gàsdina�. Atrodo, kad jis tà patá galëtø pakartoti apie mûsø dabartinius þmones

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

12 2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)PROJEKTASÞmogiðkøjø iðtekliø kokybës

gerinimas statybos moksliniøtyrimø ir inovacijos srityje � taiVilniaus Gedimino technikosuniversiteto Termoizoliacijosinstituto (vykdytojo) ir Kaunotechnologijos universiteto Ar-chitektûros ir statybos instituto(projekto partneris) nuo 2005 m.kovo mën. iki 2008 m. vasariomën. pagal ES struktûriniø fon-dø Lietuvos BPD 2.5 priemonævykdomas projektas. Jis yraskirtas dëstytojams, doktoran-tams, ávairiø su statybos moks-lu ir tyrimais susijusiø instituci-jø darbuotojams, norintiemságyti naujø gebëjimø savo veik-los srityje, siekiantiems tuos ge-bëjimus didinti. Ágytos tarptauti-nio lygio mokslinës þinios bustaikomos rengiant statybos sri-ties kvalifikuotus specialistus,gebanèius savo veikloje pritai-kyti inovacijas.

Lankomumas nustebinonet organizatorius

Seminarai buvo gausiai ir noriailankomi. Vietoje numatytø 25 dës-tytojø vyrø dalyvavo 40 (160 proc.),vietoj 10 moterø � 14 (140 proc.).Tarp tyrëjø ir kolegijø dëstytojøplanuota kviesti 18 vyrø ir 15 mo-terø. Taigi dalyvavo 39 vyrai

(217 proc.) ir 50 moterø(333 proc.). Ið numatytø 18 dokto-rantø vyrø dalyvavo 23 (128 proc.),vietoj 14 doktoranèiø � 15(107 proc.). Taigi visi lankomumorodikliai gerokai virðyti � geriau-sias árodymas, kad ðie labai reika-lingi seminarai buvo surengti paèiulaiku.

KTU Architektûros ir statybosinstituto direktoriaus pavaduotojasdr. Raimondas Bliûdþius labai ge-rai ávertino seminarø temas, ypaèiðskyrë aktualià temà Pastato akus-tinis ávertinimas. Buvo pristatyta te-orinë dalis ir laboratorinë áranga.Antroji tema � Pastato ðiluminis at-naujinimas ir pastatø energinio nau-dingumo sertifikavimas taip pat bu-vo labai aktuali, nes 2006 m. buvopriimti ðios srities reglamentai,pradëtas energijos auditoriø moky-mas, tad susidomëjimas ðia tema

buvo labai didelis. Abiejøreglamentø autoriai vedë

uþsiëmimus, medþiaga bu-vo pademonstruota vaizdi-nëmis priemonëmis. Sàmo-ningai buvo siekiama, kadteorinës þinios nenusibos-tø, nenuvargintø klausyto-jø. R. Bliûdþius priminë se-minarø klausytojø atsiliepi-mus, kurie vertindami se-minarus daþnai naudojo to-kias sàvokas kaip �aukð-èiausia kvalifikacija�, �ko-kybë�, �gilumas�, �detalu-mas�. Vargu ar gali bûti ge-resnis lektoriø ir temos ak-tualumo ávertinimas. Labaisvarbu, kad po teoriniø uþ-siëmimø gautas þinias buvogalima susieti su praktiniaisuþsiëmimais.

Vykdant projektà2006 m. KTU Architektûrosir statybos institute pareng-ta medþiaga mokymo semi-narui Pastato ðiluminis at-naujinimas ir pastatø energi-

nio naudingumo sertifikavimas. Trystokie seminarai surengti Kaune, povienà vyko Vilniuje ir Panevëþyje.Klausytojai buvo supaþindinti su Eu-ropos Parlamento ir Komisijos2002 m. direktyva Dël pastatø energi-nio naudingumo reikalavimais, suLietuvos statybos reglamentø reika-lavimais. Ðiuose seminaruose dalyva-vo ir paþymëjimus apie iðklausytàkursà gavo 75 klausytojai.

Kitø seminarø temos taip patbuvo labai gerai ávertintos. Tai Sta-tybos produktø ES Direktyvø ir stan-dartø reikalavimai, nauji tyrimo me-todai, Nanotechnologijø taikymo ga-limybës ir perspektyvos, Lietuvos sta-tybiniø medþiagø mokslo ir pramo-nës vizija iki 2030 m. darnios plëtroskontekste, Uþsienio mokslininkø þi-niø ir patirties sklaida, Lietuvoje ga-minamø ir naudojamø statybiniømedþiagø kokybë ir panaudojimoypatybës. Naujos, aktualios temos irpriviliojo klausytojus.

Tobulino profesines þinias

Didelæ projekto dalyviø grupæsudarë kolegijø dëstytojai, o2006 m. paaiðkëjo, kad seminaruslankyti panoro ir statybos organiza-cijø darbuotojai, daugiausiai staty-bos technikos vadovai. Projektodalyviais jie negalëjo bûti, bet semi-naruose jiems buvo leista dalyvau-ti. 2007 m. ðio kontingento klausy-tojø dar padaugëjo, pasipraðë da-lyvauti 29 ekspertai ið Statybos pro-dukcijos sertifikavimo centro irámoniø vadovai. Puikiausias árody-mas, kad seminarai buvo ádomûs irnaudingi, nes ðie klausytojai á semi-narus ateidavo savo iniciatyva. Bu-vo atvejø, kai ið Kauno á VGTUTermoizoliacijos institute vykusiusseminarus savarankiðkai atvaþiuo-davo KTU doktorantai. Panaðiai áKaune lapkrièio mën. rengtà semi-narà atvaþiavo klausytojø ið Pane-vëþio kolegijos. Pasak LaimosKunskaitës, tai ir seminarø kokybæliudijantys árodymai.

Kolegijø dëstytojams teko gali-mybë patobulinti savo profesinesþinias, nes pedagogø tobulinimoinstitucijose paprastai tobulinamostik pedagoginës þinios, bet techni-niø, profesiniø disciplinø dëstyto-jams juk to negana. Taigi projektastam tikra prasme uþpildë spragà,kuri vis dar gana akivaizdi. Svarbuir tai, kad pavyko sudominti tuosklausytojus, kurie ið pradþiø buvogana skeptiðkai nusiteikæ seminarøatþvilgiu.

R. Bliûdþius paminëjo ir darvienà ðio projekto seminarø ypaty-bæ: per uþsiëmimus buvo padarytadaug skaidriø, kurios dabar naudo-jamos kituose mokymuose. Toliaubendradarbiaudami abu institutaigali daug nuveikti. Tai juk irgi reikð-mingas projekto ágyvendinimo re-zultatas, tegul ir netiesioginis.

Anot Termoizoliacijos institutodirektoriaus Antano Laukaièio,

abiejuose institutuose rengtø semi-narø dëstytojai ir dalyviai buvo la-bai suinteresuoti: vieni rengdamie-si uþsiëmimams ir juos vesdami, ki-ti � juose dalyvaudami. Nesijautë,kad tai bûtø ið ðalies primestas nie-kam nereikalingas valdiðkas �darvienas� renginys. Per ðiuos trejusmetus buvo galima pastebëti, kaipnaujø ágûdþiø ágauna dëstytojai(juk ne visi dësto aukðtosiose mo-kyklose), vis sklandþiau iðdësto pa-teikiamà medþiagà, dràsiau jauèia-si prieð auditorijà.

Pradëta nuo dokumentønagrinëjimo

Projekto valdymo grupës pir-mininkas VGTU prof. AlgirdasValiulis prisiminë, kaip valdymogrupei teko pradëti nuo dokumen-tø nagrinëjimo, nes pats ið anglø álietuviø kalbà iðverstas pavadini-mas � Bendrasis programavimo do-kumentas (BPD) sukelia painiavà,nëra informatyvus. Teisingiau bûtøversti Plëtros dokumentas. Valdymogrupë daugiausiai nagrinëjo, arprojektas atitinka europinius rei-kalavimus ir ávertino konkreèiusrodiklius. Kadangi ðiais projektaissprendþiami regioninës politikosklausimai, taikomi atitinkami fi-nansiniai instrumentai, tai þinios,kuriø per 3 projekto vykdymo me-tus padaugëjo, galø gale turës áta-kos visuomenës gerovei, pragyve-nimo standartø gerëjimui, darbonaðumui, gaminamo produkto pri-dëtinës vertës augimui. Tokia sie-kiamybë. Juk ne paslaptis, kad Lie-tuvos pramonës naðumas yra ma-þas palyginti su kitomis ES valsty-bëmis. Verslo ir kultûros kapitalotrûkumas, darbuotojø kvalifikaci-jos stoka, pasenusi fizinë infra-struktûra, nepakankama prieigaprie profesinio perkvalifikavimo,menkas inovacijø diegimo lygis �

tai didelës mûsø spragos, apie ku-rias priminë A. Valiulis. Projektovykdymo eiga parodë, kad vis dël-to turime nemaþai darbuotojø, ku-rie atitinka aukðèiausius profesi-nius ir þiniø perteikimo reikalavi-mus. 2.5 priemonë ir orientuota átai, kad specialistø mokymas atitik-tø kintanèius ekonomikos porei-kius, didintø socialinæ partnerystæ.Gal sunkiau spræsti, kiek panaudo-ti projekto ágyvendinimo iðtekliaiyra proporcingi gautai ekonomineiir socialinei naudai. Pagaliau varguar ámanoma pasverti.

Projektà kuravo Paramos fon-das Europos socialinio fondoagentûra (Projektø administravi-mo departamento direktorëspavaduotoja Nijolë Ramanauskie-në, projektø vadovë Daiva Jaku-bauskienë, Projektø finansø valdy-mo l. e. p. departamento direkto-riaus pavaduotoja Eleonora Balse-viè, l. e. p. departamento progra-mos finansø vadovë Loreta Budiu-kienë).

Ávertinimas

LR Finansø ministerija 2006 m.organizavo ið ES struktûriniø fon-dø sëkmingiausiai vykdomø pro-jektø pavyzdþiø konferencijà. Iðdaugelio dalyviø á ðá skaièiø patekoir Termoizoliacijos instituto su Ar-chitektûros ir statybos institutuvykdomas projektas. Kadangi kon-ferencijoje dalyvavo apie 2 tûkst.dalyviø, pasireiðkë �sniego gniûþ-tës� efektas: ið Nyderlandø atvaþia-vo televizijos grupë, kûrusi doku-mentiná filmà apie ES struktûriniøfondø paramà Lietuvai. Tarp 6 fil-me pristatytø projektø vietos atsi-rado ir pastarajam projektui. Fil-mas buvo demonstruotas per Ny-derlandø televizijà. Bûtø gerai, jei-gu atsirastø proga parodyti ir perLietuvos televizijà, nes olandai Ter-moizoliacijos institutui padovano-jo filmo kopijà.

Apie sëkmingà projektà buvopapraðyta medþiagos ir EuroposKomisijos numatytai interneto sve-tainei apie ið ES struktûriniø fon-dø lëðø sëkmingiausiai vykdomusprojektus.

VGTU Termoizoliacijos beiKTU Architektûros ir statybosinstitutø mokslininkai, pasinaudo-jæ ES Struktûriniø fondø teikiamaparama, sëkmingai ágyvendino dususietus ES Struktûriniø fondø lë-ðomis remtus projektus: tai BPD2.5 priemonës projektas Þmogið-køjø iðtekliø kokybës gerinimas sta-tybos moksliniø tyrimø ir inovacijøsrityje ir BPD 1.5 priemonës pro-jektas Statybos srities universiteti-niø mokslo institutø moksliniø ty-rimø laboratorinës bazës atnaujini-mas ir plëtra.

Ávykdæ ðiuos abu projektus,VGTU Termoizoliacijos bei KTUArchitektûros ir statybos institutaiatnaujino savo mokslo tyrimø in-frastruktûrà naujais ðiuolaikiniaisárenginiais ir padidino mokslinin-kø, tyrëjø bei doktorantø kvalifi-kacijà. Taip pat suteikë galimybæuniversitetø, institutø ir kitø insti-tucijø statybos srities specialis-tams bei kolegijø dëstytojams pa-gilinti savo þinias ir jas pritaikytimokslo tyrimuose bei eksperimen-tinës plëtros darbuose. Seminarømetu nuoðirdus lektoriø ir klausy-tojø bendravimas ir aktyvios dis-kusijos iðkëlë naujø ádomiø klau-simø, kurie gali tapti tolesniø tyri-mø gairëmis.

Gediminas Zemlickas

Þmogiðkojo veiksnio svarba (2)

KTUArchitektûros ir

statybos institutas

VGTUTermoizoliacijos

institutas

Pustreèiø metø vykdyto projekto �Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas statybos moksliniø tyrimø ir inovacijos srityje�baigiamojoje konferencijoje

Projekto vadovë dr. Laima Kunskaitë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379) 13INFORMATIKA IR HUMANITARIKA

Lietuvos bibliotekos tapsinformacijos ir ðvietimo

centrais

Kito kelio paprasèiausiai nëra,ypaè po to, kai 2007 m. gruo-dþio mën. su Bilo ir Melindos Geit-sø fondu (Bill and Melinda GatesFoundation) pasiraðyta sutartis, pa-gal kurià ið Pasaulio bibliotekø pro-gramos Lietuvai skiriama 35,7 mln.litø (15,2 mln. JAV doleriø) projek-tui Bibliotekos paþangai ágyvendin-ti. Triðalæ sutartá pasiraðë LietuvosRespublikos kultûros ministras Jo-nas Juèas, Lietuvos nacionalinësMartyno Maþvydo bibliotekos ge-neralinis direktorius Vytautas Gu-daitis bei Bilo ir Melindos Geitsøfondo Pasaulio bibliotekø progra-mos direktorë Marta Èo. Ágyvendi-nus projektà Bibliotekos paþangaibet kurioje vieðojoje ðalies bibliote-koje galësime naudotis kompiute-riais ir internetu. Ðiam tikslui lë-ðø � 24 mln. litø � skiria ir Lietuva.Pasaulio bibliotekø programospartnerë, informaciniø technologi-jø bendrovë Microsoft Lietuvojevykdomam projektui Bibliotekospaþangai dovanoja naujausios pro-graminës árangos uþ 16,4 mln. litø(7 mln. JAV doleriø). Ði áranga busádiegta á 4108 bibliotekø kompiute-rius. Projektà ágyvendins Lietuvosnacionalinë Martyno Maþvydo bib-lioteka kartu su Lietuvos Respub-likos kultûros ministerija.

Uþleistas baras businformatizuotas

2005 m. vasarà Lietuvà pasiekëBilo ir Melindos Geitsø fondo kvie-timas dalyvauti Pasaulio bibliotekøprogramoje. Ði iniciatyva yra fondoGlobalaus vystymosi programos,skirtos sumaþinti skurdà ir pagerin-ti þmoniø gyvenimo kokybæ, dalis.Prireikë pustreèiø metø, kad kvie-timas Lietuvai virstø konkreèiuprojektu Bibliotekos paþangai su lë-ðomis, projektà ágyvendinanèiomisinstitucijomis ir darbo grupëmis.

Projektas Bibliotekos paþangaitæsia ir papildo ilgalaikæ bibliotekørenovacijos bei modernizavimoprogramà, kurià LR Vyriausybë pa-tvirtino 2003 metais. Per tà laikà jaiskirta daugiau kaip 150 mln. litø.Pasak kultûros ministro Jono Juèodabar pradedamas projektas Bib-liotekos paþangai yra bene ambicin-giausias ðalies kultûros sektoriausprojektas. Jis turëtø veiksmingaipapildyti informacinës visuomenësplëtros iniciatyvas. Viena ið jø � vie-ðøjø interneto prieigø tinklø plëtra.Kadangi ðis didþiulis projektasapims visas 60 savivaldybiø, jis yra

tarsi sudarytas ið 60 at-skirø projektø, uþ ku-riuos ir atsako konkre-èios savivaldybës.

Veltui nepraëjo ir tiepustreèiø metø nuo pa-kvietimo dalyvauti Pa-saulio bibliotekø progra-moje. Per tà laikà su-kaupta daug informaci-jos apie vieðøjø bibliote-kø Lietuvoje bûklæ, áver-tintos galimybës ir �svarbiausia � pavyko ið-rutulioti Lietuvai itin ak-tualià projekto idëjà, nu-matyti tikslus. Idëja pa-prasta: sustiprinti vieðø-jø bibliotekø sistemàtaip, kad jos taptø stipriuinformaciniø technologi-jø plëtros ir ásisavinimokatalizatoriumi. Kitaisþodþiais tariant, padëtømums áveikti atsilikimànuo paþengusiø Europosðaliø. Juk ne paslaptis,kad ðalies vieðosios bib-liotekos pagal informaciná aprûpini-mà pastaruoju deðimtmeèiu buvo ta-pusios dideliø problemø þidiniais, opati bibliotekininko profesija daugkam asocijavosi su Simono Daukan-to laikø vargo pelës ávaizdþiu.

Projekto Bibliotekos paþangai va-dovas Kæstutis Juðkevièius vietojvaizdingø metaforø linkæs naudotidalykiðkesná tonà. Jis pasitelkia ir2007 m. Europos Komisijos ataskai-tos iðvadas. Bet nuo to juodas ne-virsta baltu, esmë lieka ta pati: atsi-likimo Lietuvai ligi ðiol áveikti nepa-vyko. Akivaizdu, kad informaciniøtechnologijø ásisavinimo greitis irplëtra Lietuvoje toli graþu nepakan-kama. Tai akivaizdþiai rodo ir vieðø-jø bibliotekø bûklë: ið 1400 bibliote-kø vieðoji interneto prieiga kol kasádiegta tik 500 bibliotekø. Bet josetaip pat reikëtø atnaujinti esamàárangà, nors per pastaruosius 5 me-tus ðiems reikalams buvo skirta ne-maþai lëðø ir sutelkta daug pajëgø.Uþleistà dirvonà sunku iðjudinti.

Be to, þinios ir ágûdþiai informa-ciniø technologijø srityje labai greitaisensta, jas bûtina nuolat atnaujinti. Otai padaryti, pasirodo, ne taip papras-ta, nes yra keli ðimtai bibliotekø, ku-riose nëra në vieno darbuotojo,sugebanèio ir galinèio kitus iðmokyti

iðmokti naudotis kompiuterine tech-nika. O juk pats laikas kalbëti ne apiepradþiamokslá, � teigia K. Juðkevi-èius, � nes nuolat atsiranda naujø in-terneto taikymo ir naudojimosi kom-piuteriu galimybiø.

Projektas skirtas visiemsgyventojams

Ðià temà bûtø galima ilgai plë-toti, bet gal geriau ásiklausyti á tai, kàsako specialistai, ðiuo atveju projek-to vadovas K. Juðkevièius. Jis pro-jekto Bibliotekos paþangai tikslà api-bûdina dviem glaustais sakiniais:stiprinant ir panaudojant vieðøjøbibliotekø pajëgumus pasiekti, kadgyventojai galëtø daug geriau ið-mokti ir ástengtø naudotis informa-cinëmis technologijoms. Labai svar-bu, kad ðiomis galimybëmis galëtønaudotis visi gyventojai, neiðskiriantnë pagyvenusiø, taip pat turinèiøspecialiø poreikiø, priklausanèiø so-cialinës rizikos grupëms þmoniø.

Kaip pasieksime visus ðiuosðiandien gal net kiek fantastiðkai at-rodanèius dalykus? K. Juðkevièiauslûpose visa tai skamba kaip realusuþdavinys. Numatyta ágyvendinti dusvarbiausius tikslus. Pirmas � viso-

se perspektyviose vieðosiose biblio-tekose reikia árengti vieðà interne-to prieigà, o tose, kuriose jau áreng-ta � iðplësti ir modernizuoti. Antrasdar svarbesnis uþdavinys: ið esmëssustiprinti vieðøjø bibliotekø dar-buotojø informacinæ kompetencijà,padëti jiems tapti vietos bendruo-menës kûrimo skatintojais ir pagal-bininkais ásisavinant informaciniøtechnologijø galimybes.

K. Juðkevièius dar parengiamuo-ju laikotarpiu aplankë 48 savivaldy-bes, susitiko su merais, norintiems da-lyvauti projekte pateikë visà bûtinà in-formacijà ir reikalavimus. Nebuvo nëvieno mero, kuris suabejotø, ar reika-lingas ðis projektas. Jei ir kildavo abe-joniø, tai dël savo paèiø galimybiø ras-ti pakankamai lëðø, kad visos per-spektyvios bibliotekos galëtø dalyvau-ti projekte. Beje, kuri biblioteka per-spektyvi, taigi dalyvaus projekte, o ku-ri ne, sprendþia savivaldybiø tarybos.Tai nereiðkia, kad neperspektyviosbibliotekos bus uþdarytos, tiesiog ðiuometu nëra lëðø jas átraukti á projektà.Daugiausia lëðø reikës kaimo biblio-tekoms. Yra laiko pasirengti, nes jo-se darbai bus vykdomi 2009�2010 me-tais. Labai svarbu, kad bibliotekas pa-siektø kokybiðkas ir greitaeigis inter-neto ryðys.

Keturios pakoposProjektas sudarytas ið 4 daliø,

kiekviena ið jø yra tarsi atskirasprojektas. Techniðkoji dalis turëtøpadëti uþtikrinti arba pagerinti jauesamø vietø interneto prieigøtechninæ árangà, sustiprinti inter-neto ryðá ir uþtikrinti techninæ pa-galbà. Ágyvendinant bibliotekinin-kø mokymo dalá teks árengti mo-kymo centrus, aprûpintus moky-mo medþiaga. Treèia dalis skirtagyventojams, kuriems gautas þi-nias perteiks bibliotekininkai. Gy-ventojai bus ne tik mokomi ir kon-sultuojami, bet ir ávairiomis akci-jomis skatinami pradëti naudotisinformacinëmis technologijomis.Ketvirtàja dalimi numatyta matuo-ti projekto socialiná ir ekonominápoveiká, o prireikus ir koreguotiprojekto eigà. Todël numatytarinkti kiekybinius ir kokybiniusárodymus, kurie rodytø projektosukeliamus pokyèius. Prie projek-to poveikio vertinimo prisidës iruþsienio ekspertai.

Projektas pradedamas ágyven-dinti 2008 m. sausio 1 d. ir tæsis3,5 metø. Pabaigtuvës numatytos2011 m. viduryje. Pirmieji projek-to vykdymo metai skirti pasirengi-

mui mokytis, taip pat daugiausiadëmesio bus skirta miestø vieðøjøbibliotekø vieðøjø prieigø techni-nës bûklës gerinimui. 2008 m. pra-dþioje bus ávertinta pradinë vieðosprieigos bibliotekose situacija, kadvëliau bûtø galima daryti iðvadasapie projekto poveiká. 2009 m. dë-mesys telksis á kaimo vietoves, buspradëti gyventojø mokymai, potam tikro laiko bus ávertintas irprojekto poveikis. 2010 m. toliaubus pleèiamas ir gerinamas vieðø-jø interneto prieigø árengimas,mokomi bibliotekininkai. Pasta-rieji skatins ir mokys gyventojus.2011 m. pusmetis bus skirtas pro-jekto galutiniam poveikio ávertini-mui.

Savivaldybës prisidës�natûra�

Keletas konkreèiø projektoskaièiø. Bus ádiegti 4108 kompiute-riai 851 vieðojoje bibliotekoje (apie200 miestuose ir per 600 kaimo vie-tovëse). 404 bibliotekos bus prijung-tos prie interneto,o 445 bibliotekøinterneto ryðá numatyta pagerinti.Bus apmokyti 1974 bibliotekininkai.

Nesunku apskaièiuoti, kadðioms uþduotims spræs-ti ið viso skiriama76 mln. litø. Didþiausiàdalá skiria Geitsø fon-das, reikðmingai prisi-deda Microsoft dovano-dama programinësárangos, 31 proc. visamprojektui skiriama iðLietuvos lëðø (18 proc.valstybës biudþeto lëðosir 13 proc. prisideda sa-vivaldybës). Paþymësi-me, kad savivaldybësprisidës �natûra�, t. y.turës parengti bibliote-kø patalpas ir tvarkin-gai mokëti uþ atnaujin-tas interneto ryðio pa-slaugas.

Nepriklausomainuo to, ið kur gaus pa-galbà, visos bibliotekosbus átrauktos á ben-druomeniø nariø mo-kymo, skatinimo irkonsultacinæ veiklà.Projektas aprëps apie50 tûkst. ðalies gyven-

tojø. Bibliotekose bus pakeisti visisenesni kaip 3 metø kompiuteriai,jos gaus naujausià bendro naudo-jimo programinæ árangà. Naujøkompiuteriø, kuriuos gaus bibliote-kos, skaièiai priklausys nuo jø ap-tarnaujamø þmoniø skaièiaus. Spe-ciali áranga numatyta silpnare-giams ir akliesiems. Bibliotekosebus árengtas geresnis plaèiajuostisinterneto ryðys, nes tai buvo vienassvarbiausiø Geitsø fondo reikalavi-mø. Vadinasi, bus galima ne viennarðyti internetu, bet ir naudotisvaizdo konferencijø ir vaizdo pa-skaitø galimybëmis.

Bibliotekoms bus uþtikrintostechninës prieþiûros paslaugos, kasypaè svarbu kaimø ir miesteliø bib-liotekoms. 70 bibliotekininkø nu-matyti kursai, nes jie bus apskrièiøkoordinatoriais ir savivaldybiøkonsultantais. Kiekvieno jø moky-mo paketo vertë � 5 tûkst. litø. Li-kusiems bibliotekininkams bus ren-giami paprastesni kursai, nors ir jienepigûs � vieno asmens dalyvavi-mui skiriama 1,5 tûkst. litø. Biblio-tekininkai bus mokomi ne tik kom-piuterinio raðtingumo, bet ir gausþiniø apie internetinius iðteklius,

Lietuvos bibliotekostaps informacijos irðvietimo centrais

Nukelta á 16 p.

Spaudos konferencijoje: Matematikos ir informatikos instituto inþinierius programuotojas Gediminas Navickas, kalba LRkultûros ministras Jonas Juèas, toliau Lietuvos Nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos direktorius Vytautas Gudaitis,projekto vadovas Kæstutis Juðkevièius, Lietuvos savivaldybiø asociacijos patarëjas kultûros ir ðvietimo klausimais Jonas

Mickus ir Lietuvos bibliotekininkø draugijos pirmininkë Vida Garunkðtytë

Projekto vykdymo sutartá pasiraðo Lietuvos Nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos direktorius VytautasGudaitis ir LR kultûros ministras Jonas Juèas; stovi LR Kultûros ministerijos Informacinës visuomenës

plëtros skyriaus vyriausioji specialistë Ramunë Petuchovaitë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

14 2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)GAMTA IR MES

Kalbamës su Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakulteto Botanikos irgenetikos katedros vedëju prof. ha-bil. dr. Jonu Remigijumi NAUJALIU irVilniaus universiteto Botanikos sododirektoriumi dr. Audriumi SKRIDAILA.

Prie Berþupio takai jauspëjo apþelti

Mokslo Lietuva. Malonu ðnekinti�þaliojo pasaulio�, kaip kartais vadi-na augalijos tyrinëtojus, atstovus. Tikar kartais gerbiami ðios srities moks-lininkai ðiandien patys nesijauèia sa-votiðkais �þaliaisiais þmogeliukais�,ateiviais ið kito pasaulio, kuriø kasdie-në veikla � mokslinë ir pedagoginë �ðiandien juk nëra visuotinio dëmesiocentre? Kai ið visø pusiø esame skati-nami bûti versliais, �biznieriðkais�,kai didþioji politika puikiausiai apsi-eina be mokslo þmoniø, o globalizaci-jos vëjai puèia vis smarkiau, vargu arbiologija, botanika ir kiti gamtosmokslai jauniems þmonëms yra labaipatrauklus ir sektinas uþsiëmimas.

O gal yra visai prieðingai?Prof. Jonui Remigijui Naujaliui, per-teikianèiam þinias studentams, kas-met palydinèiam á platø gyvenimo ke-lià ðimtus fakulteto absolventø, savodirbamo darbo prasmë akivaizdi irplatesniø komentarø gal në nereika-lauja. Ko gero, panaðiai jauèiasi ir jobuvæs disertantas dr. Audrius Skri-daila, kuris rûpindamasis jam pati-këtu Botanikos sodu seka Volteru. Fi-losofas ieðkantiems gyvenimo pras-mës ir laimës kvietë sodinti sodà. Galiðties nieko svarbesnio þmogaus gyve-nime ir nëra, na, dar auginti vaikus.Þodþiu, ið paèiø pokalbio dalyviø lû-pø bûtø ádomu iðgirsti, kaip ðiandienjauèiasi þaliàja gamta besirûpinantysmokslo þmonës?

Jonas Remigijus Naujalis. Në-ra abejoniø, kad keièiasi þmoniø po-þiûris á �þaliàjá pasaulá�, jeigu taipplaèiàja prasme pavadinsime auga-

lus. Net ir gyvenimo bûdasakivaizdþiai pasikeitæs. Labai

daþnai tenka bûti savo gimtosios Se-nosios Varënos apylinkëse, ten lan-kau mamà ir ðiaip mëgstu vaikðèio-ti vaikystës keliais. Ir kas mane ste-bina. Pastebëjau ðtai kokius daly-kus, kurie nebuvo bûdingi kad irprieð 20 metø. Miðkuose, kur graþûskalneliai, mano paauglystës laikaisbûriai vaikø su paèiomis prasèiau-siomis slidëmis bandydavo tuos kal-nelius. Ðûkaudami, spygaudami,niekas jø ten neorganizuodavo�Dabar net kai bûna pakankamaisniego, pamatyti slidþiø vëþes � taijau ypatingas atvejis. Vaikø lyg iryra, vidurinë mokykla veikia, betkrykðtaujanèius vaikus su slidëmisretai pamatysi.

O kaip vasarà? Ten teka Merkiointakas Berþupis, puikios vietos.Prieð 30�40 metø prie Berþupio ve-dë þmoniø praminti takai. Vieni ei-davo upëtakiø pasiþiûrëti, kiti ðalti-niuotø Berþupio krantø, treti ðiaippasidþiaugti gamta. Þmonës patysstudijuodavo gamtà. Dabar krantaiapaugæ, apþëlæ, nes gamta nemëgs-ta tuðtumos. Vaikai ten nebevaikðto,nebelaksto, jø slëpynës uþþëlë þole irkrûmais. Lietuviðkos �dþiunglës�vaikø jau nebetraukia. Ievos ir ðal-tekðniai ásikerojo Berþupio pakran-tëse, kur seniau dûkdavo vaikai.

ML. Þaliasis pasaulis uþleido vie-tà �þydrajam pasauliui�, kuris á musverþiasi ið kompiuteriø ir televizoriøekranø.

J. R. Naujalis. Vaikams nelikopotraukio gamtai. Kompiuteriza-cija, televizorizacija parodë esantglobalesná pasaulá, ir vietiniai�stebuklai� jau nebe tokie pa-trauklûs, ne tokie ádomûs. Nors,pavyzdþiui, daugelis mûsø kraðtosveèiø specialiai atvyksta þydinèiø

balaþoliø pasiþiûrëti, paukðèiøbalsø paklausyti ar tiesiog po pel-kes paklampoti.

Ir studentai kitokie

J. R. Naujalis. Panaðiai keièiasi irstudentø poþiûris á augalus. Þinoma,daug priklauso nuo to, kaip pertei-kiame tas þinias, bet nepasakyèiau,kad paskaitos apie gamtà, augalussukeltø studentø ypatingà susidomë-jimà. Studentai dabar daug raciona-lesni. Kad ir toks pavyzdys. Nuo se-no Gamtos mokslø fakultete gyvavotradicija: pavasará ir rudená pirmo beiantro kurso studentai po vienà die-nà atleidþiami nuo paskaitø patalkin-ti Botanikos sodui. Padëdavo tvarky-ti aplinkà, iðpjauti krûmus � savotið-ka talka. Dalyvaudavo ne tik biolo-gai, bet ir geologai, geografai. Dau-gybæ metø vykdavo ði akcija. Niekasneprisimena, kada prasidëjo ðiostalkos, jas tæsiau bûdamas fakulte-to dekanu. Iðkabindavome grafikà,kad nebûtø grûsties, ir visi jautë pa-reigà prisidëti prie Botanikos sodotvarkymo. Kartu studentai susipa-þindavo su sodu, jo struktûra, per-traukëliø tarp darbø metu gaudavoir nemaþai mokslinës informacijos.

Bet ðtai prieð keletà metø fakul-teto studentai pareiðkë protestà,kad jie, esà, iðnaudojami kaip dar-bo jëga, atitraukiami nuo jø pagrin-dinio uþsiëmimo � paskaitø. Ðisklausimas net buvo svarstomas fa-kulteto taryboje.

Audrius Skridaila. Su mintimi,kad studentai vengia darbo Botani-kos sode, ne visai sutikèiau. Yraávairiø studentø. Tiesa, prieð kele-rius metus buvo kilæs nepasitenkini-

mas, kodël jie lyg ir �verèiami� dirb-ti. Bet kiekvienais metais studentaivis viena ateina á Botanikos sodà, la-bai nuoðirdþiai dirba ir nesijauèianelaimingi. Ta-èiau dabar stu-dentai yra sàmo-ningesni ir daþnainori þinoti, kodëlprivalo daryti vie-na ar kita. Bet ne-sako, kad katego-riðkai neis dirbti.Todël vien neigia-mai nenorëèiauvertinti.

ML. Kas ðian-dien daugiausiastoja studijuoti bio-logijos? Miestie-èiai, o gal arèiaunatûralios gamtosesantys kaimø,miesteliø abitu-rientai?

J. R. Naujalis.Dabar kalbamaapie aukðtojo mokslo reformos bû-tinybæ, o þiniasklaidos priemonësekartais iðgirstame net apie aukðto-jo mokslo krizæ...

ML. Kartais? Nuolat girdime.J. R. Naujalis. Gal ir nuolat.

Bet gaila, kad në neuþsimenamaapie vienà svarbià problemà: o kasyra tie dabartiniai studentai, kasstoja á vienà ar kità studijø progra-mà? Labai platus klausimas, betkalbant apie biologus, akivaizdu,kad ástoja per daug atsitiktiniø jau-nuoliø. Tokiø studentø buvo visàlaikà, jø neiðvengsime, bet prieð 20metø nusivylusiø biologijos studijo-mis bûdavo 5�7, gal iki 10 procen-tø. Dabar tokiø studentø 30�50procentø. Jie neþino, kodël studi-juoja biologijà, kokios perspekty-vos jø laukia, kaip pasinaudoti uni-versiteto teikiamomis galimybëmis.Be galo daug atsitiktinai pakliuvu-siø á ðià studijø programà, todëlnemaþai studentø nubyra. Kiti pri-sitaiko, dar kiti susidomi studijo-mis. Bet yra ir tokiø, kurie ir toliaukankinasi. Daug priklauso nuo to,

koks susirenka kursas, nes labaistiprus jaunø þmoniø tarpusaviopoveikis. Taèiau bûtø sunku teig-ti, kad vyrauja rajonø ar kaimø vai-kai. Tai daugiausia jau miestietið-kos gyvensenos jaunuoliai.

ML. Gal nebelieka didesnio skir-tumo tarp miesto ir ne miesto? VisaLietuva panaðëja.

J. R. Naujalis. Gali bûti, nes ða-lis maþa, visi turi giminiø kaimuo-se ir miestuose, tad bendravimasnëra nutrûkæs. Tikrøjø kaimo vai-kø ðiandien tarp studentø beveiknëra, nebent pasitaiko vienas kitas.

Miðkininkas keièiaprofesijà

ML. Ar Gamtos mokslø fakulte-tas profesine prasme parengia antdviejø kojø stovintá þmogø? Ar univer-sitetà baigæ biologai lengvai ásidarbi-na?

J. R. Naujalis. Vienas dalykasðiuo metu yra baigti universitetà,gauti bakalauro ar magistro diplo-mà, ir kitas � sugebëti pasinaudotigautomis þiniomis ir diplomo tei-kiamomis galimybëmis. Tai nërapaprasta. Gal net sunkiau negu bu-vo anksèiau.

Ðtai kodël kaip pavyzdá norë-èiau pateikti savo mokiná AudriøSkridailà. Jis nëra biologas pagalstudijas aukðtojoje mokykloje. Bai-gë tuometinës Lietuvos þemës ûkioakademijos (dabar � universitetas)Miðkø fakultetà. Miðkininkø Lietu-voje labai reikia, tai nuo seno buvoir tebëra labai garbinga ir vertinamaspecialybë. Savo veiklos susiejimassu botanikos sodu ekonomine pras-

me Audriui visai nenaudingas. Jei-gu dirbtø pagal ágytà specialybæ,ðiandien bûtø girininkas, o gal irurëdas, dalyvautø reikðmingoje vi-sai ðaliai ûkinëje veikloje. Miðkinin-kai visais laikais gyveno geriau uþbiologus ar botanikos sodø darbuo-tojus. A. Skridailos atëjimas á Vil-niaus universiteto Botanikos sodà iriðlikimas jame labai sunkiais laikais,kai Botanikos sodas vos kvëpavo,rodo, kad noras priartëti prie þalio-jo pasaulio gali bûti ágyvendinamasávairiais bûdais. Ðiuo atveju pasi-rinktas botanikos sodas.

ML. Kaip dr. A Skridailos gyveni-mo ir veiklos kelias persipynë suprof. J. R. Naujalio keliu?

J. R. Naujalis. Vadovaudamasuniversiteto Botanikos sodo Den-drologijos skyriui Audrius bûrë dar-buotojus ir kaip miðkininkas pasi-rinko sëkmingà darbo barà � tyrinë-jo sumedëjusius augalus. Þoliø ir ki-tokiø augalø pasaulis jam maþiau þi-nomas ir Audrius tà savikritiðkaipripaþásta. Bet jei kalbëtume apiemedþius ir krûmus � juos sodi-

Þmogus augaløpasaulyje

Atkelta ið 1 p.

Vilniaus universiteto botanikos sode Kairënuose

Prof. Jonas Remigijus Naujalis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379) 15GAMTA IR MES

Galvosûkiø orbitoje

ndamas ar tyrinëdamas jis visadajautësi tvirtai.

Mûsø ryðys visiðkai suprantamas.Bet pradësiu ið toliau. Pasaulyje yradaugybë ávairiø botanikos sodø � pri-vaèiø, pusiau privaèiø, atvirø ir uþda-rø, valstybiniø, miesto ir t. t. Esu ási-tikinæs, kad universitetinis botanikossodas turi atlikti keletà svarbiø misi-jø: be augalø kolekcijø kaupimo,eksponavimo, ðvietëjiðkos ir studijøveiklos, dar privalu jame vykdyti irmokslinæ veiklà. Mokslinis darbassode negali bûti masinis reiðkinys,bet labai reikðmingas. Tik turintysatitinkamà pasirengimà mokslinin-kai gali ávertinti kolekcijose augina-mus augalus, taksonomiðkai juos ap-raðyti, interpretuoti. Tai ðtai tas mud-viejø su Audriumi ryðys ir uþsimez-gë, kai diskutuodamas dël Botanikossodo ateities iðsakiau savo nuomonæ,kad èia reikia auginti naujø tyrëjø,mokslininkø kartà. Kad jie turëtø ati-tinkamà kvalifikacijà, moksliniuslaipsnius ir ne tik norëtø, bet ir galë-tø dirbti moksliná darbà.

Atkasti pamirðtà tiesà

ML. Ar ði Vilniaus universitetoBotanikos sodo tradicija buvo nutrû-kusi?

J. R. Naujalis. Tam tikru metu �taip. Neskiriant Botanikos sodui pa-kankamai dëmesio atsirado tam tik-ras atotrûkis: senesnieji darbuoto-

jai iðëjo á pensijà, o jaunesniøjø ne-atsirado. Audrius buvo vienas ið tø,kuris pirmas po tam tikros pertrau-kos ið Botanikos sodo darbuotojøpareiðkë norà stoti á doktorantûrà.Studijavo labai atsidëjæs.

Pavyko suformuluoti gana ádomiàjo mokslinio darbo tematikà: tai den-drologiniø kolekcijø raida Vilniausuniversiteto Botanikos sode prade-dant nuo jo ákûrëjo Þano EmanuelioÞilibero (Jean Emanuel Gilibert,1741�1814) laikø. Botanikos sodasbuvo keliamas ið vienos vietos á kità,suprantama ne be praradimø, nes vi-sø medþiø ir krûmø nepavykdavoperkelti, bûdavo perkeliami tik jauniaugalai, kartais tekdavo tenkintis sëk-

lomis. Faktiðkai kolekcijos bûdavokuriamos ið naujo.

Tai ðtai A. Skridaila savo diserta-cijai paruoðti naudojosi dendrologi-niais archyvais, kuriø yra iðlikusiø irLietuvoje, bet didesnë jø dalis yraLenkijoje. Ne paslaptis, kad Lenki-jos botanika ir dendrologija kaipsiauresnë botanikos ðaka turi labaigilias ir stiprias tradicijas. Gerai mo-këdamas lenkø kalbà Audrius studi-juodamas doktorantûroje ir turëda-mas ryðiø su ávairiø Lenkijos botani-kos sodø dendrologais, galëjo dirbtiávairiuose tos ðalies archyvuose.

Per tuos daugiau kaip 200 metønuo Þ. E. Þilibero ir Johano Geor-go Adomo Forsterio ar net Stanis-lovo Bonifaco Jundzilo laikø ne tikaugalø pavadinimai buvo raðomi ki-taip, kiti iðvis neturëjo moksliniø pa-vadinimø. Ávairiuose kraðtuose taspats augalas buvo skirtingai vadina-mas. Taigi Audriui nepakako tik pa-matyti ir nuraðyti tuos dalykus, betreikëjo juos studijuoti, atkasti pa-mirðtà tiesà, kuri uþslëpta archyvi-nëje medþiagoje.

A.  Skridaila atkûrë dendrologi-niø kolekcijø istorijà visuose buvu-siuose Vilniaus universiteto Botani-kos soduose, palygino su dabar turi-ma dendrologine kolekcija. Tyrëjaspasirinko ádomiø medþiagos pateiki-mo formø. Tai archyvinës medþiagosregistracijos lapai, buvusiø botanikossodo direktoriø, atskirø uþ tø kolek-

cijø prieþiûrà at-sakingø asmenøveiklos studijos,iðtyrë jø vaidme-ná to meto uni-versiteto studijo-se. Visa tai padë-jo atkurti labaiádomius tø bota-nikos sodø gyva-vimo ir kolekcijøformavimo lai-kotarpius.

ML. Kadaapie visa tai per-skaitysime diser-tacijos autoriausparaðytoje mo-nografijoje?

J. R. Nauja-lis. Apie tai suAudriumi buvokalbëta ir beveik

sutarta. Jeigu jis nebûtø tapæs Bota-nikos sodo direktoriumi, tai ta kny-ga ðiandien gulëtø ant mûsø stalo.Bet Audrius � itin darbðtus, labai pa-reigingas ir sàþiningas þmogus, kaiptikras ðeimininkas jis visà laikà ir jë-gas kreipia á jam patikëto botanikossodo reikalus. Reikia pasakyti, kaddirektoriaus ir sodo darbuotojø veik-la neliko nepastebëta: neseniai Di-dþiojoje Britanijoje iðleistame repre-zentaciniame leidinyje Vilniaus uni-versiteto Botanikos sodas pristatytastarp 200 garsiausiø pasaulio botani-kos sodø. Ðaunu ir dþiugu.

ML. Ar ne tam direktoriais ir tam-pama, kad bûtø galima valdinius ap-krauti darbu, o paèiam raðyti knygas?

J. R. Naujalis. Visai teisingai, betdirektoriai bûna ávairûs. Bûtent to-kie direktoriai ir galëtø bûti, jeiguBotanikos sode bûtø sukurta visa rei-kiama infrastruktûra. Vilniaus uni-versiteto Botanikos sode, esanèiameKairënuose, daug gerø darbø pada-rë buvæs direktorius doc. EvaldasNavys , bet iki ðiuolaikinio Botanikossodo infrastruktûros dar daug kotrûksta. A. Skridaila tuo kaip tik irrûpinasi. Paþástu Audriø, bet mansunku pasakyti, kada jis kibs á knygà.Taèiau galiu tvirtinti, kad jo 2000 m.apginta disertacija nepraras vertës irpo 10 ar daugiau metø. Toks darbasnegali pasenti.

Disertacijai vaikai � nekliuvinys

ML. Dar nieko, profesoriau, ne-pasakëte apie Audriaus Skridailos au-ginamus vaikus. O juk pats buvote nu-stebæs, kai suþinojote, koká bûrá Jûsømokinys turi.

J. R. Naujalis. Nuolat girdþiunemaþai doktorantø nusiskundimøir dejoniø, kad ávairios prieþastysjiems trukdo sëkmingai studijuoti,nors á doktorantûrà visi stoja savonoru ir neverèiami. Valstybë juos re-mia, moka stipendijà. Kai 1996 m.Audrius stojo á doktorantûra, nei jismanæs, nei að jo neklausinëjomevienas kito, kiek kuris turime vaikø.Daugiausiai kalbëdavomës apiedarbà, botanikos sodà. Iðkart susi-dariau nuomonæ, kad ðis doktoran-tas sëkmingai studijuos. Baigæs mið-kininkystës mokslus Audrius ástojoá botanikos krypties doktorantûrà.Nors tai to paties �þaliojo pasaulio�sritys, bet jos labai skirtingos. Pa-prastai doktorantus ir ypaè baigu-sius universitetà anksèiau, raginametiesiog lankyti paskaitas su studen-tais ir tokiu bûdu gauti labai reika-lingø augalø ekologijos, geografijosbei kai kuriø kitø botanikos discip-linø þiniø. Audrius pats labai greitsuprato, kad botanikos fundamen-tiniø þiniø Þemës ûkio akademijo-je gavo per maþai, tad jis ir lankëdaug mûsø Gamtos mokslø fakulte-to paskaitø. Kiti doktorantai tai lai-ko neturi, tai jiems kita veikla rûpi,tai neádomu. O Audriui kliuviniønebuvo.

Apie ðio þmogaus atsakingumà irsàþiningumà daug pasako ir toksfaktas. A. Skridaila turëjo galimybæir toliau dirbti Dendrologijos sky-riaus vedëju, bet ástojæs á doktoran-tûrà papraðë jam palikti pusæ etato.Prarado lëðø, bet tai rodo jo rimtàpoþiûrá á studijas. Niekas juk nerei-kalavo, kad savo pareigas uþleistø ki-tam. Að taip pat uþsiminiau, kad bereikalo jis paraðë tà pareiðkimà.

Bene treèiaisiais doktorantûrosmetais suþinojau, kad jis susilaukësûnaus Baltraus. Pamaniau, kad taipirmagimis, bet pasirodo, kad yrair dvi dukros. Beje, Audriaus þmo-na Rita � buvusi mûsø fakultetostudentë, bet ðitai tik vëliau suþino-jau. Tada palingavau galva: ar tiknebus taip, kad ta doktorantûrabaigsis be disertacijos...

Po metø dar labiau nustebau, kaisuþinojau, kad Audrius susilaukë an-tro sûnaus Antano. Tada ir pasakiau:�Gaila, bet, matyt, neteks man daly-vauti Jûsø disertacijos gynime.� La-bai gailiuosi tø savo skubotai pasaky-tø þodþiø, nes nustatytu laiku diser-tacija buvo paraðyta, padëta ant ma-no kaip tuometinio dekano stalo irgynimo metu labai gerai ávertinta.

Daugeliui laiko stoka besiskun-dþianèiø doktorantø siûlyèiau pasi-kalbëti su Audriumi, kaip jis viskamrasdavo laiko. Jo tëvai gyvena Laz-

2007 m. Nr. 22 skelbtø galvosûkiø atsakymai

6x6 � 5x5 = 11 4x98 = 49x8

2 + 3 + 4 + 5 + 6 + 7 = 27

dijø rajone, tad kasdien tø vaikai-èiø negalëjo priþiûrëti. Audriusspëdavo padëti þmonai ir á paskai-tas bei seminarus ateidavo, dar poLenkijos archyvus pavaþinëdavo.Spëjo ir disertacijà laiku paraðyti.

Kai paskaitø klausytis �laimë

ML. Ko gero, A. Skridailos po-þiûrá á studijas ir darbà formavo jopirmoji, bûtent miðkininko profesija,fundamentalus þvilgsnis á pasaulá, jukmiðkai � tai lietuvio antrieji namai.

J. R. Naujalis. Iðties miðkai � taisausumos gamtinë sistema, vyrau-janti mûsø kraðte. Toje sistemoje la-bai sudëtingi santykiai tarp medþiø,

krûmø, þoliø ir samanø. O dar yrapaukðèiai, þvërys ir kiti gyvûnai. Taistruktûriðkai ir funkciðkai labai su-dëtinga gamtinë sistema.

ML. Ádomu, kaip bûsimiesiemsmiðkininkams pristatomi tie miðkoþvërys? Kaip miðko kenkëjai, apkram-tantys pasodintø medeliø ûglius, todëlsvarbu þvëriø kieká riboti, maþinti?

A. Skridaila. Bent jau man stu-dijuojant tokio perdëm pragmatið-ko poþiûrio nebuvo. Regis, tas kur-sas vadinosi Medþioklës pagrindai.Bet nepaisant pavadinimo, gavomelabai daug naudingø þiniø apie gy-vûnø biologijà.

ML. Bet medþioklë studijø progra-moje buvo pateikiama kaip pagalbinëpriemonë miðkininkystës verslui?

A. Skridaila. Tikrai ne. Að patsnesu medþiotojas, o ir ið man paþás-tamø miðkininkø toli graþu ne visimedþiotojai. Nors tas kursas ir bu-vo skirtas kaip viena ið miðko nau-dojimo srièiø, bet jame buvo diegia-mas labai teisingas poþiûris á miðkàkaip ekosistemà. Apskritai miðki-ninkystës studijos man suteikë labaitvirtus pagrindus po kojomis, jeivertinèiau ið tø pozicijø, kurios ðian-dien kaip Botanikos sodo vadovui

man labai aktualios. Ágytos þiniosman labai daug duoda dabartinëjeveikloje, teikia gerus pagrindus, nestenka turëti reikalø ne vien su þa-liuoju pasauliu. Mano studijos tuo-metinëje Lietuvos þemës ûkio aka-demijoje buvo labiau specializuotos,bet ir dabar tos þinios leidþia mantvirtai jaustis savo darbe. Didelë lai-më, kad Vilniaus universitete studi-javau aukðtesniu lygiu � doktoran-tûroje. Ðtai tada ant kojø ágijau gal-và, nes galëjau klausytis puikiø pa-skaitø Botanikos ir genetikos kated-roje. Man buvo be galo ádomu klau-syti daugelio paskaitø, nors ir turë-jau 10 metø darbo patirtá. Vilniausuniversitete iðties ágijau daug biolo-gijos, botanikos, ekologijos þiniø irapskritai èia susiformavo platesnis

mano poþiûris á pasaulá bei minëtøsrièiø problemas. Nuoðirdþiai gailë-davausi, jeigu negalëdavau ateiti ákokià nors paskaità. Katedroje dir-ba iðties puikûs dëstytojai. Kai gir-dþiu sakant, kad studijos Lietuvosaukðtosiose mokyklose ne kaþin kovertos, tai mano asmeninë patirtisman leidþia teigti kitkà. Didþiulæ pa-garbà jauèiu docentams ErnestuiKutorgai, Jonei Rukðënienei, Jûra-tei Tupèiauskaitei � jø paskaitospuikios. Studentai ið jø ir daugeliokitø dëstytojø gauna daug þiniø, jei-gu tik sugeba jas pasiimti.

Pokalbio pradþioje botanikus lygir pavadinote �þaliaisiais þmogeliais�,vienoje paskaitoje ir prof. J. R. Nau-jalis juokavo: �Kas yra botanikas?Plaèiosios visuomenës supratimutai � bendrinis vardas � �karlas linë-jus su herbarizavimo dëþute.� Ligi ðioliðlikæs toks áspûdis. Bet tie dëstytojai,kuriuos paminëjau ir kuriø dar ne,mûsø studentams atneða naujausiasþinias apie tai, kas vyksta mokslo pa-saulyje.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

1.2.

Lietuvos kolegijø direktoriø konferencija nuoðirdþiai uþjauèiaÐvietimo ir mokslo ministerijos Profesiniø studijø skyriaus vedëjàANTANÀ LEVICKÀ dël mylimo Tëvo mirties.

Lietuvos kolegijø direktoriø konferencija

Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktoriusdr. Audrius Skridaila

Jungtinës Karalystës ambasados Lietuvoje iniciatyva Vilniaus universitetoBotanikos sode Kairënuose buvo pastatyti mediniai suoleliai

16 2008 m. sausio 10�23 d. Nr. 1(379)

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Tiraþas 800 egz.

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 1235

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija gerbia savo autoriø nuomonæ ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

informacines paslaugas specialiøjøporeikiø vartotojams, apie vieðuo-sius ryðius, sociologiniø tyrimø pa-grindus, dalis bus mokomi angløkalbos. Naujø þiniø ágaus ir biblio-tekose dirbantys informaciniøtechnologijø specialistai. Bibliote-kos gaus kaimo bendruomenes ak-tyvinanèios medþiagos � vadovëliø,konsultacijø ir techniniøpagalbos priemoniø.

Taigi visuomenë perðá projektà gaus geras ga-limybes ásisavinti ir nau-dotis informacinëmistechnologijomis. Jeigu tie50 tûkst. visuomenës na-riø, kuriems ðis projektasturëtø atverti naujosveiklos galimybes, ásilies áinformaciniø technologijø naudo-tojø gretas, gerokai turëtø pagerin-ti savivaldos ir centrinës valdþiosinstitucijø darbà. Kiekviename Lie-tuvos rajone gyvenantis þmogus tu-rës vienodas sàlygas gauti reikalin-gà informacijà ir mokymosi ðalti-nius, � teigia ministras J. Juèas.Tad mûsø kuriama informacinë vi-suomenë nesibaigs tik didmiesèiaisir rajono centru.

Ypaè daug dëmesio bus skiria-ma projekto tæstinumui. Jo sëkmëpriklausys nuo to, kaip priimtusásipareigojimus vykdys savivaldy-bës ir Lietuvos Vyriausybë. Pro-jektas Bibliotekos paþangai nuodaugelio kitø tuo ir skiriasi, kad jisnesibaigs su projekto formaliainumatyta pabaiga. Tai permanen-tinio pobûdþio projektas, nesorientuotas á vieðàsias bibliotekas.Jos iðliks ir toliau vykdys labaisvarbià þmoniø telkimo bei skati-nimo aktyviai veiklai funkcijà. Visdëlto daug kas priklausys nuo vie-tos savivaldybiø poþiûrio ir suinte-resuotumo perspektyvias bibliote-kas paversti informacijos ir ðvieti-mo centrais. Masinanti atrodo irbendradarbiavimo sutartis su Mic-rosoft kompanija, kuri ásipareigo-jo kas keleri metai atnaujinti pro-graminæ árangà projekte dalyvau-

Lietuvos bibliotekostaps informacijos irðvietimo centrais

janèiom bibliotekoms. Jeigu taáranga mûsø naudotojams ir kai-nuos, tai simboliðkai.

Iððûkis bibliotekininkams

Projekto ágyvendinimas busnemenkas iððûkis ir bibliotekinin-kams, ir savivaldybëms, � teigiaLietuvos bibliotekininkø draugi-

jos pirmininkë Vida Garunkðtytë.Savivaldybës turës uþtikrinti nor-malias patalpas ir darbo sàlygasbibliotekoms, o bibliotekinin-kams reikës gerokai kilstelëti sa-vo kvalifikacijas. Tai tiesiogiai sie-jasi ir su jø darbo apmokëjimu.Bibliotekininkai pradeda dirbti suinformacinëmis technologijomis,be kuriø ateityje iðvis neásivaiz-duojamas jø darbas. Taèiau bib-liotekininkø atlyginimui dar toligraþu iki informatiko atlyginimo,vargu ar kada nors galëtø priar-tëti. Tiesa, kultûros ministrasJ. Juèas teigia, kad ir ðiandienbibliotekos gali su informacinë-mis technologijomis dirbanèiamdarbuotojui mokëti 100 proc.darbo priedus. V. Garunkðtytë èiadidesnio optimizmo neiðreiðkë:mokëti gali, bet ið ko mokës, jei-gu darbo uþmokesèio kapðas yrabaigtinis, ir niekas neskuba jo pa-pildyti. Vadinasi, bûtø galima mo-këti priedus tik kitø darbuotojøsàskaita. Deja, ligi ðiol ðalyje në-ra kvalifikaciniø kategorijø, todëlaukðtesnës kvalifikacijos jaunispecialistai, jeigu ir patenka á bib-liotekas, ilgai neuþsibûna. Iðvadaakivaizdi: projekto sëkmë pri-klausys ir nuo pokyèiø visoje ða-lyje.

Pavasará dalysimëspatirtimi

K. Juðkevièius priminë, kaipprieð kelerius metus Jurbarke buvopabaigtas projektas Skaitmeninësbendruomenës, savivaldybëje buvosukurta daug elektroniniø paslaugø.Bet paaiðkëjo, kad per visus metustomis paslaugomis pasinaudojo vos5�6 þmonës. Projektams iðeikvotos

lëðos pasirodë tik lëðø ðvais-tymas. Nauda nebent ta,kad ið to pavyzdþio matyti,kaip neturëtø bûti daromaateityje.

Kol kas viena didþiausiøproblemø � pernelyg ryðkiatskirtis tarp miesto ir kai-mo bibliotekø. Mieste76 proc. bibliotekø teikia

vieðà interneto prieigà (ið 1400 bib-liotekø), o kaimo bibliotekose � vos28 proc. (tik 336 bibliotekos).2011 m. ágyvendinus projektà tiki-masi, kad visose miestø biblioteko-se bus vieða prieiga prie interneto,o kaime � daugumoje bibliotekø.Bene svarbiausia, kad bibliotekosedirbs bibliotekininkai, gebantys gy-

Atkelta ið 13 p. ventojams padëti ásisavinti naujas þi-nias taip pat informaciniø technolo-gijø srityje.

Kokios intelektinës pajëgos busmestos projektui Bibliotekos paþan-gai vykdyti? Svarbiausia darbo gru-pë (10 darbuotojø) sutelkta Lietu-vos nacionalinëje Martyno Maþvy-do bibliotekoje. Jai talkins 10 moky-mo centrø kuratoriø apskrièiø vie-ðosiose bibliotekose ir 60 konsultan-tø savivaldybiø vieðosiose bibliote-kos. Taigi 80 þmoniø tiesiogiai daly-vaus ágyvendinant projektà.

Projekto eigà priþiûrës LR Kul-tûros ministerija, Bilo ir MelindosGeitsø fondas bei prieþiûros komi-tetas, á kurá bus kvieèiamos ávairiosinstitucijos, o konkreèius darbus at-liks konkursø keliu atrinkti subran-govai. Rengiant ir vykdant projek-

tà toliau bus remiamasi Geitsø fon-do ekspertais ið ávairiø ðaliø � Jung-tinës Karalystës, Danijos, Vokieti-jos, JAV ir kitø. Kaip teigia Kultû-ros ministerijos Informacinës visuo-menës plëtros skyriaus vyriausiojispecialistë Ramunë Petuchovaitë,visos darbø ataskaitos vieðos, taigibus atsiskaitoma ir visuomenei.

Svarbus vaidmuo projekto vyk-dyme teks partneriams. Vienas iðjø � LR Vidaus reikalø ministerija,vykdanti projektà Vieðøjø internetoprieigos taðkø tinklo plëtra. Ið ðios mi-nisterijos techninæ pagalbà gaus 366bibliotekos. Kiti partneriai � Susi-siekimo bei Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos. Jos taip pat vykdo darbus,susijusius su bibliotekø informatiza-vimu.

Ágyvendinant projektà Bibliote-kos paþangai prie magistraliniø ka-nalø plaèiajuosèiam interneto ryðiuigali bûti prijungta tik pusë kaimobibliotekø, o kità pusæ pavyks pri-jungti tik per RAIN, t. y. kaimiðkøvietoviø informaciniø technologijøplaèiajuosèius tinklus. RAIN pro-jektà ágyvendinantys Matematikosir informatikos institutas bei vieðojiástaiga Plaèiajuostis internetas taippat yra projekto Bibliotekos paþan-gai partneriai. RAIN projektas ðápavasará baigiamas, prasideda joeksploatacija. Sudarytos sutartys su8 maþmeniniais operatoriais, kurieprie RAIN tinklø jau prijungia ir gy-ventojø kompiuterius.

2007 m. lapkrièio 22 d. ðio pro-jekto tæsiniui RAIN 2 pritarë Lietu-vos Ministro Pirmininko vadovauja-ma Informacinës ir þiniø visuome-nës plëtros komisija. Numatyta, kadprojektas RAIN 2 turës bûti ágyven-dintas iki 2012 metø. Tai labai svar-bu ir pradedant vykdyti projektàBibliotekos paþangai.

Bûtina paminëti dar vienà ðioprojekto partnerá � aljansà Langasá ateitá, padedantá ðalinti kompiute-rinio neraðtingumo problemà.

Be Lietuvos projektas Bibliote-kos ateièiai vykdomas ir Latvijoje.Taigi mûsø ðalyse vykdomi projek-tai turëtø tapti tarsi bandomaisiaisir kitoms Europos valstybëms � Ru-munijai, Lenkijai, Ukrainai bei ki-toms. Balandþio mënesá visø ðiø ða-liø atstovai susirinks Vilniuje, kurvyks Bilo ir Melindos Geitsø fondotarptautinis suvaþiavimas, kuriamebus dalijamasi þiniomis bei patirti-mi tarp panaðiø projektø dalyviø.

Gediminas Zemlickas

oponentø paèios imperijos viduje.Uþtenka prisiminti Vilniaus general-gubernatoriø kunigaikðtá Piotrà Svia-topolkà-Mirská. Nors iðskirtiniø sim-patijø lietuviams ir nereiðkë, bet bu-vo blaivaus proto þmogus ir suvokë,kad spaudos draudimu lietuviø kylan-èio tautinio judëjimo nesutramdysi.

Tad gal laikas liautis nuolat verkð-lenti dël mûsø tautai nuolat darytøskriaudø? Gal geriau ieðkoti stiprybëssavyje ir vienas kitame, dirbti, veiktitaip, kad bûtø matomi platesni horizon-tai. Kodël vis dëlto neástengiame pasi-naudoti rankose laikomu lobiu? Gal to-dël ir nesugebame savæs reprezentuotieuropinëje erdvëje? Vis stinga ávaizdþio,bet ne dirbtinai já reikëtø formuoti.

Nuolat esame tarytum skolinin-ko savo istorijai, savo iðkilioms as-menybëms ir patiems sau padëtyje.Pritariu, kad reikia ne tik darbo, betir reprezentacijos pastangø: kai kàiðkelti ir sureikðminti, nevengti ge-

ro þodþio apie save (blogus pasakyskiti). Ðalies ávaizdis susideda ið ávai-riø dalykø. Man artimesnë tema �Maþosios Lietuvos tyrinëjimai. Pa-stebiu, kad sudëtinga parengti ðiatema besidomintá ir produktyviaidirbantá specialistà.Já pastatyti ant kojøreikia ne maþiaukaip deðimtmeèio.Bet pirmiausia tamebûsimajame tyrëjujereikia áþiebti sekliokibirkðtëlæ, suteiktisavarankiðkumà,aprûpinti mokslo in-strumentais ir atsparumo uþtaisu.Tokie kûrybiniai procesai turëtø bû-ti planuojami, vykdomi kryptingai,laikomi svarbia mokslo politikos irjos rezultatø kontrolës dalimi. Ta arkita mokslo problema gali bûti re-zultatyviai iðtirta ne ásakymu, betskatinant tyrëjà, skiriant lëðø jo eg-zistencijos ir mokslo darbo aplinkospalaikymui.

Sprigtas avangardui

Horizonto stoka... Kà manai, Do-mai, apie paèiø mokslininkø kultûrà,kiek èia galima á jà remtis kad ir ap-tariamos temos labui?

M o k s l i n i n k økultûra � tai labaisvarbus mokslo pro-ceso veiksnys, kuráformuoja daugybëdëmenø. Pirmiau-sia � áþvalgi, imli irdinamiðka asmeny-bë. Jà veiks ir keis gi-lëjanti tyrimø vaga,

jos naujoviðkumas, atradimø ato-dangos, mokslo ryðiai, darbo vie-ta ir aplinka, tikslai ir uþdaviniai,kuriuos kelia institucija arba ko-lektyvas, motyvacija nuolat siektididesniø laimëjimø, þmogaus oru-mo neþeidþiantis darbo uþmokes-tis. Branda ir stabilumas, kurá ge-riau vadinti pastovumu, ateis vë-liau. Per savo gyvenimà man yra

tekæ sutikti labai aukðtos kultûrosmokslininkø, bet teko sutikti ir ki-tokiø. Bendras atpaþástamas jøbruoþas � abejingumas, moksloimitacija, nuolatinis mykimas apieneva kitø daromus trukdþius. Pa-naðiø dalykø regime ir kitose kû-rybinës veiklos sferose. Pavyz-dþiui, literatûroje ir mene.

Gal tai savotiðka protesto forma?Prieð tradiciðkai suvokiamas vertybesir tradicinæ kultûrà? Paneigdamastradicijà save iðkelia tarsi virð tradi-cijos ir kultûros.

Dabar tapo aktualu sampro-tauti, ar fluxus yra menas, ar ne.Galiu suprasti avangardo atstovøpastangas ir norà keisti tradicinámenà, bet avangardas niekadanetaps meno pagrindu. Iððûkiaireikalingi, kaip ir atgyvenø ardy-mas. Bet kas ið viso to turi iðlie-kamàjà vertà ir kas neturi? Ðtaiklausimas.

Informacijos pertekliaus laikaisgal tikroji kultûra stengiasi save ap-

saugoti labiau atsiribodama? At-rankos svarba tampa svarbesnë uþmëginimus kuo daugiau aprëpti.Reikia bëgti nuo informaciniotriukðmo.

Mano namuose auga trysmoksleiviai, tad man akivaizdu,kaip svarbu ugdyti savivokà, paro-dyti, kas yra svarbu, kam teikti pir-menybæ, kas priimtina, o kas ne.Atranka � svarbus veiksnys kultû-roje ir moksle. Paprastai viskà á sa-vo vietas sudëlioja laikas, nes irmûsø samprotavimai gali bûti irreikðmingi, ir visai nieko verti, neslaikas yra tikrasis iðliekamosiosvertës matas.

Na, kà gi, atrodo, gerai pasi-mankðtinome prieð kibdami prie Jur-gio Zauerveino ir Hermano Zuderma-no temos. Bet tai kituose �Mokslo Lie-tuvos� numeriuose.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Laikovëjuose

Atkelta ið 9 p.

Projekto �Bibliotekos ateièiai� vadovas Kæstutis Juðkevièius, LR Kultûrosministerijos Informacinës visuomenës plëtros skyriaus vyriausioji specialistë

Ramunë Petuchovaitë ir Lietuvos moksliniø bibliotekø asociacijos tarybospirmininkë Emilija Banionytë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka