L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 3 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)

8�9, 15 p. 10, 11 p. 12 p.

apie

kaltinënø

bandymø

stoties

perspektyvas

minint

istoriko

broniaus

dundulio

100-metá

universiteto

veiklos

tæstinumas

3 p. 4, 5 p.

kas

visuomenëje,

tas ir

visuomenës

galvose

kas þudo

intelektinio

potencialo

ateitá

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

2008 m. Lietuva minëjo lietuviø lite-ratûros klasiko, raðytojo, publicisto,tautosakos rinkëjo, nacionalinës savi-monës formuotojo, Tautiðkos giesmëskûrëjo Vinco Kudirkos (1858�1899)150-àsias gimimo metines. Jubiliejiniairenginiai ne iðkart ásibëgëjo, prieþastis,galimas dalykas, buvo ta, kad VincasKudirka gimë gruodþio 31 dienà, tadðventiniai minëjimai ir kiti renginiai ðiektiek pasislinko. Metams artëjant priepabaigos tauta ásidràsino, prisiminë irpakankamai graþiai paminëjo savo di-dájá dvasios þadintojà ir këlëjà, kuriosimboliniam ávaizdþiui bene geriausiaitiktø skambanèio varpo metafora. Jukir pats Vincas Kudirka kûrë ir redaga-vo savo ákurtàjá Varpà, kurá lietuviø at-gimime matome ðalia Auðros.

Vinco Kudirkos 150-øjø gimimo me-tiniø minëjimo apoteozë � renginys Lie-tuvos nacionalinio operos ir baleto te-atre praëjusiø metø pabaigoje, kurá ap-raðëme ir Mokslo Lietuvoje. Ðá pavasaráá Mokslo Lietuvos redakcijà su naujakompaktine plokðtele Vincas Kudirka.Karvelëli mëlynasis atëjo daugelio lie-tuviø kompozitoriø ir literatûros klasikøkûriniø atlikëjas Danielius SADAUSKAS.Naujojoje plokðtelëje rasime Vinco Kudir-kos Tautiðkà giesmæ (Lietuvos himnà),tautos þadintojo harmonizuotas lietu-viø liaudies dainas, poezijos instru-mentinius, naujus vokalinius kûriniusjo eilëms bei vertimams, iðtraukas iðJono Basanavièiaus ir Mailos Talvioatsiminimø, istoriko prof. Antano Ty-los ir muzikologo Vaclovo Juodpusiostraipsnius. Plokðtelës virðelio daili-ninkas � fotomenininkas Rimantas Di-chavièius.

�VARPUI� � 110

VINCAS KUDIRKA

Nukelta á 7 p.

ir ðiandien mumsreikalingas kaip niekad

Kultûra dûsta,jau nëra kuo kvëpuoti Nukelta á 2 p.

Tai áspûdþiai ið Ketvirtojo Lietuvoskultûros kongreso (�Kad Lietuva neið-sivaikðèiotø��), kuris geguþës 9 d. vy-ko Lietuvos mokslø akademijos Didþio-joje salëje. Ar Lietuvos kultûrai pavyksiðgyventi, iðsiverþti á platesnes erdves?Gal �vamzdþiø kultûra� Neryje ir á dan-gø kylantys stiklo bokðtai Vilniuje ir yramûsø siekiamybë kultûroje? O gal da-bartinës mûsø dvasinës sumaiðties tik-roji iðraiðka?

Apie tai Lietuvos vardo istorijoje pa-minëjimo tûkstantmeèio metais Europoskultûros sostinëje Vilniuje diskutavoKongreso delegatai. Aptarë ir kitus skau-dulius.

Savøjø blokada skaudesnë

�Sunkiu, sudëtingu, lemtingu metu susi-rinkome á savo Kongresà�, � ðiais þodþiaispoetas Justinas Marcinkevièius pradëjo Pir-màjá Lietuvos kultûros kongresà 1990-aisiais,pakartojo ir per Ketvirtàjá 2009 metais.Anuomet tik tà Nepriklausomybæ paskelbu-siai nepriklausomai Lietuvos valstybei gor-baèiovinë Tarybø Sàjunga paskelbë ekono-minæ blokadà. Ðiandien su sarkazmu ir ge-roka ironija galëtume pasakyti, kad savotið-kà blokadà Lietuvos kultûrai tegu garsiai irnepaskelbusi vykdo ne svetimøjø, bet mûsøpaèiø valdþia. Kad tai nëra perdëtas teiginys,ne vien vaizdinga metafora, kultûros þmo-nëms árodinëti nereikia.

19 metø skiria Ketvirtàjá kongresà nuoPirmojo, laiko þenklai pasikeitæ. 1990-aisiaisrûpëjo kaip iðgyvensime ir ar iðgyvensime.Dabar esame visateisiai Europos Sàjungosþvaigþdyno nariai, pridengti NATO skydu, betar dël visø ðiø politiniø ir egzistenciniø priva-lumø tapome labiau lietuviais? Nelygu kasklausia: jeigu ðiuolaikinæ globalizacijos vëjøperpuèiamà valstybæ suvokiame tik kaip lais-và kapitalo ir darbo jëgos judëjimà uþtikrinan-tá politiná ir ekonominá dariná, bûtø viena me-dalio pusë. Jeigu á valstybæ þvelgsime kaip á jo-je dominuojanèios �motininës� tautos kûry-biniø jëgø realizavimà ir kuo ávairiapusiðkes-ná iðplëtojimà ávairiose gyvenimo ir veiklos sri-tyse, tai ðiame veikimo lauke tautos ir atkur-tosios Lietuvos valstybës santykiams toli ikisiekiamybës. Dabartinë kultûros (o jos neat-siejama dalis yra ir mokslas) padëtis tà aki-vaizdþiai rodo. Net jeigu ir lygintume su 1990-aisiais. Nebent visa, kas yra kultûra, suvestu-me tik á �popsà�, fontanais trykðtantá ið visø

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)KULTÛROS KONGRESAS

ekranø, estradø ir laikraðtienos.Pagaliau kad ir toks rodiklis

kaip Kultûros kongreso delegatøskaièius. Jeigu Pirmojo kongresometu 1990 m. á Vilniaus sporto rû-mus, kurie dar veikë visu pajëgumu,vos tilpo 4 tûkstanèiai delegatø, tai1997 m. Antrojo kongreso delega-tams pakako gerokai maþesnës Lie-tuvos nacionalinio dramos teatrosalës. Treèiasis kongresas 2002 m.vyko Vilniaus rotuðëje, Ketvirtasis �Lietuvos mokslø akademijos salëje.Palyginti su Pirmuoju kongresu, da-lyviø skaièius sumaþëjo daugiaukaip deðimteriopai, nors kultûrojegal ne visada lemia skaièiai.

Savaip iðkalbingas rodiklis ir tai,kas ðiemet vyko �lauke, uþ durø� �anapus Kongreso sienø. Gediminoprospekte ðurmuliavo mugë. Gal irnereikia norëti, kad saulëtà pavasa-rio dienà prie �Kalnapilio� alaus irmësainiø bûriuotøsi maþiau þmo-niø, negu kad kongreso salëje svars-tytø kultûros bûties ir iðlikimo klau-simus. Ir vis dëlto pati ði prieðstatayra iðkalbinga. Á jà atkreipë dëmesáir Lietuvos kultûros kongreso Tary-bos pirmininkas filosofas Krescen-cijus Stoðkus, kurá teisëtai galëtumepavadinti jau ne vieno Kultûroskongreso idëjiniu ir praktiniu ágy-vendintoju.

Gyvenimo ratas sukosi, neboda-mas sunkmeèio. LR Seime tà dienàposëdþiavo Lietuvos ir Lenkijosparlamentarai. Lenkijos atstovaidar kartà lietuvius paprotino, kaipturëtume lietuviðkuose pasuose ra-ðyti lenkø pavardes. Jeigu lietuvið-kame raidyne trûksta kai kuriø rai-dþiø, turëtume pasiskolinti ið loty-niðkojo. Kaip gerai, kad rusai ir vo-kieèiai nereikalauja pavardþiø raðytijø kalbomis ir raidëmis, jau nekal-bant apie japonus ir kinus� Vil-niaus universiteto vienoje ið aulø vy-ko Europos kultûros þurnalø atsto-vø suvaþiavimas. Bûrys dviratininkøsu Premjeru Andriumi Kubiliumiprieðakyje iðsirengë á dviraèiø þygáSavu dviraèiu á Europà, taip paminë-dami 5-àsias Lietuvos ástojimo á Eu-ropos Sàjungà metines ir Europosdienà. Gaila, kad mindamas peda-lus Gedimino prospektu, Premjerasnerado laiko minutei kitai sustotiprie Mokslø akademijos rûmø ir pa-sveikinti Kultûros kongreso dalyviø.

Nublokðtieji á paðalá

�Kultûrai ir kûrybai nëra nesun-kaus ir nesudëtingo meto, taèiauten, kur esame nublokðti ðiandien,mûsø raðtijai, knygø leidybai ir vi-

Atkelta ið 1 p.

sam mûsø spausdintam þodþiui jaunëra kuo kvëpuoti.� Po ðiais Kultû-ros kongrese iðsakytais JustinoMarcinkevièiaus þodþiais tikriau-siai galëtø pasiraðyti kiekvienas,kuris bent kiek susijæs su spausdin-tu þodþiu.

Redakcijoms ið paskutiniøjø,bet tenka sumokëti maketuotojui,korektorei, stilistei, bet labai daþnainëra ið ko sumokëti tam, kuris yrastraipsnio ar net knygos autorius,taigi tikrasis kûrëjas. Jo darbas ðian-dien vertinamas maþiausiai. Kûrybi-në veiklos sritis, dël kurios spaus-dintas þodis ir egzistuoja, ðiandienlabiausiai nuvertinta, vadinasi, ir pa-þeminta. Ðiuo atveju nekalbameapie �popsà�, graþiø paneliø ir po-niø atodûsius bei sudëtingus sielosvirpesius nagrinëjanèius spalvingusþurnalus, kuriø darbuotojams irbendradarbiams tikriausiai seikëja-ma gausiau. Kalbame apie tokiusleidinius kaip Naujoji Romuva, San-tara, Mokslas ir gyvenimas, MoksloLietuva ir daugelá kitø, kurie vos su-duria galà su galu, neiðgali mokëtijokio atlygio autoriams, vos ásteng-dami atsiskaityti su darbuotojais irspaustuve. Tai ir yra apverstos pira-midës pasaulis, kreivø veidrodþiøkaralystë sukantis liberaliai suvok-tos ekonomikos smagraèiams. Prieko ðis veikimo modelis atves, mato-me ið daugelio kultûros leidiniøbûklës. Simboliðka, kad geguþës 5-

àjà per meno ir kultûros þmoniøprotesto akcijà Sudie, kultûra? (sa-votiðka Kultûros kongreso preliudi-ja) prie Seimo rûmø buvo grojamilaidotuviø marðai, dar grësminges-niø nûdienos vaizdø uþ plunksnosdarbininkus galëtø pavaizduoti mû-sø dailininkai, siaubo trilerá sukurtireþisieriai ir aktoriai�

Santûriai, gal net pernelyg inte-ligentiðkai, nes kitaip dar nemoka,menininkai ir kultûros þmonës mi-tinge prie Seimo iðsakë, kà galvojaapie ðalyje vykdomus kultûros alini-mo procesus, mokesèiø politikà irvaldanèiøjø veiksmus. Pastarie-siems palanki galimybë visas bëdasversti krizei � atpirkimo oþkai (jukne oþiui). Þodþiu, atpirkimo krizë...Tarsi ji galëtø pateisinti visus ligi ðiolpadarytus ir daromus valdanèiøjøveiksmus. Knieti pasakyti: prade-dant nuo ekonomikos ir baigiantkultûra, bet tai reikðtø tegu nesàmo-ningà, bet susitaikymà su apverstospiramidës idëja. Todël sakome: pra-dedant kultûra ir baigiant technolo-gijomis, ekonomika... Kai gyvenimopagrindu tampa ûkio reikalai, ma-terialiø daiktø gamyba, pasaulis irþmoniø santykiai neiðvengiamaimaterialëja, vystosi pagal gamybosvidaus taisykles ir poreikius. Daik-tø gamyboje nëra þodþio �gana�,ðtai tada ir turime esamà rezultatà.

Kai laisvë be atsakomybës

Tik kultûra, kad ir kokia, atro-dytø, silpna, gleþna, bejëgiðka ir ne-praktiðka bûtø, gali sugràþinti þmo-gø ir visuomenæ á materialiø verty-biø vartojimo laisvanoriðko riboji-mo bûvá, aukðtesniø idealø sieká. Së-dintiems anapus uþtamsintø langøgal atrodys kenksmingos mintys,ákyraus uodo zyzimas. Jeigu valsty-bëje, kurioje lyg ir nesama monopo-lijø, bet gamintojo, tiekëjo ir parda-vëjo santykiai su vartotoju yra mo-nopolinio pobûdþio, kaip tokià san-tvarkà pavadinsime? Jeigu oligar-chiniai santykiai klesti, o valstybævaldo ne Vyriausybë, ne Seimas irne Prezidentas, bet 200 ávairiais ry-ðiais susijusiø asmenø, kuriø në var-dø neþinome, tai kokioje valstybëjegyvename? Aukos vaidmuo tenka

kultûrai � pirmas simptomas, kadvalstybëje vyksta negeri dalykai.Dar ateis metas, kai visiems ðiemsreiðkiniams, procesams ir raidai buspasiûlyti tinkami pavadinimai, iðryð-kës ðeðëliniai veikëjai ir �didvyriai�,bet ðiandien jauèiame ir matome tik

mø metø atsakomybe nepaþabotaslaisvës protrûkis iðsiliejo á jaunøbuliukø spardymàsi ir badymàsi ið-trûkus ið tvankaus tvarto á pavasa-rinio lietaus iðpraustus laukus.�Tiesos vardan� demaskuoti �prie-ðus�, kitamanius, kitai politineikrypèiai atstovaujanèius asmenis,atrodë svaiginanèiai malonus uþsi-ëmimas ir ypaè tada, kai nereikiauþ sàmoningai ar nesàmoningai da-romus veiksmus atsiskaityti, duotiataskaitos paèiam sau.

Ar ne to buvo siekta � kad tau-ta netektø moraliniø autoritetø,neliktø skirtumo tarp tiesos ir juo-do melo apnaðø, kad visai pasime-tæs ir nusivylæs þmogus numotøranka pasakæs �Visi jie tokie�. Vel-tis á ðá juodà þodienos jovalà savegerbiantys kultûros þmonës nega-lëjo, nes ir nenorëjo. Tiesa, vienaskitas á tà bendrà juodà srutø srau-tà ásiliejo, bet baigë be ypatingosgarbës ir laimëjimø.

Garsiausiai rëkiantis atrodë tei-sesnis uþ kalbantá tyliai. Uþdelstoveikimo bomba, kai laisvë nematuo-jama atsakomybe, sunokino vaisius,kuriuos skiname: visiðkai nuvertin-tas protas, dorovë, idealai, kûrybi-nis darbas, kurio vieton atëjo nesi-baigiantis maskaradas tarsi ið fan-tasmagoriðko romano. Kaip kitaippavadinti tokià ekonominæ sistemà,kai pusæ metø pasëdëjusio këdëje,bet nieko bendram labui nepadariu-sio asmens, pasirodo, negalima iðpareigø atleisti, nes atleidþiant tek-tø jam atseikëti ketvirtá milijono li-

Kultûra dûsta, jau nëra kuo kvëpuoti

jø veiklos rezultatà.Ið dalies kalti ir patys kultûros

þmonës, kuriø visuomenëje vyks-tanèiø reiðkiniø barometras pasiro-dë besàs ne toks jautrus, koks turë-tø bûti, veikë su pernelyg didele pa-klaida. Galima suprasti kodël: ávy-ko dar vienas stebuklas lietuviø tau-tos gyvenime � buvo atkurta Nepri-klausomybë, valstybës reikalus pra-dëjo tvarkyti savøjø valdþia. Vyriau-sybës ir Seimas darë klaidø, bet taibuvo savos vyriausybës, savas Sei-mas. Kelti balsà prieð savus reikðtødar labiau kirðinti þmones. �Laisva�spauda ir ávairaus plauko �demas-kuotojai� padarë tiek atradimø, áðviesà iðkëlë tiek tiesos ir bjauras-èiø, kad þmonëms jau sunku buvoatsirinkti, kur tiesa, o kur manipu-liavimas faktais, o kartais ir blogaiuþslëptas siekis sukirðinti tautà.Ðiandien kariaujama ne vien sutankais ar �kalaðnikovu� rankose.Visai galimas dalykas, kad �pilkø-jø� ir �juodøjø� technologijø kûrë-jai þinojo, ko siekë, profesionaliaiatliko savo griaunamàjá darbà. Poilgø cenzûros, draudimø ir riboji-

tø iðeitinæ paðalpà. Kur dar yra to-kie puikûs niekdariams ástatymai?Mokslo Lietuva gavusi tokià paðal-pà trejus metus galëtø be didesniovargo pasiekti savo skaitytojus, ne-reikëtø vaikðèioti iðtiesus rankos.

Kultûra ginasi ir gina

Ðtai apie ðiuos dvigubus stan-dartus mûsø valstybëje kalbëjo irpoetas Justinas Marcinkevièius, tikkitais pavyzdþiais ir skausminges-niais þodþiais. Kalbëjo ir apie tai,kad per visà Nepriklausomybës lai-kotarpá kultûros daþnai pristigdavoir paèioje kultûroje. Þodþiai, ver-èiantys kiekvienam atidþiau ávertintiir savo paèiø veiklà, padarytus, daþ-nai gal ir nepadarytus darbus. Kul-tûros þmonëms paprastai bûdingasir savikritiðkas poþiûris. Ponas Die-vas þemiðkøjø kûrëjø neapdovano-jo nei kietesnëmis alkûnëmis, neiaðtresnëmis iltimis, tad ne grumdy-mosi prie lovio ið jø ir tikisi. Pats kul-tûros vyksmas turi bûti augantis,dauginantis, bet ne ardantis ir griau-nantis.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos mokslø akademijos rûmuose vyko Ketvirtasis Lietuvos kultûros kongresas

Tais paèiais þodþiais poetas Justinas Marcinkevièius pradëjo tiek Pirmàjá, tiek irKetvirtàjá Lietuvos kultûros kongresà

Kongrese þodá tarë Lietuvos kultûros ministras Remigijus Vilkaitis

2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410) 3KULTÛROS KONGRESASÞodþiai ir sàvokos mûsø gyveni-

me turi savybæ keistis, ágyti naujøprasmiø, nes dar smarkiau uþ pa-èius þodþius ir sàvokas keièiasi patsgyvenimas. Ar ne todël mûsø iðkilu-sis poetas gal atsipraðydamas uþðiandien lyg ir banaliai skambanèiàmintá prabilo apie ið paèios kûrybosir kultûros prigimties kylanèià prie-dermæ: kultûra turi ne tik gintis, betir ginti, pirmiausia ginti þmogø. DarAristotelis prieð pustreèio tûkstan-èio metø suformulavo aksiomà �þmogus yra visa ko matas, betXXI a. pradþioje nepriklausomojeLietuvoje poetui tenka lyg ir nedrà-siai atsipraðyti uþ pamatinæ kûrybosir kultûros vertybæ � dirbti þmogui,ginti þmogø, padëti þmogui. Kokia-me pasaulyje gyvename, nejau pa-tys já toká susikûrëme?

Poetas kalbëjo apie nepasotina-mà vartotojiðkà godumà, plëðrumà,visagalybæ ir begaliná norà turët, tu-rët, turët� Gal iðties tik religija irkultûra yra stabdþiai, kurie tà var-tojimo slibinà sutramdo? Þmonijosistorija ir kultûros paveldas ar ne taipatvirtina? Milþiniðkos dangø re-mianèios katedros, didingos baþny-èios, meèetës, sinagogos ir kitø re-ligijø maldos namai pastatyti ne rû-pinantis uþsitikrinti kokià nors ma-terialià naudà, ne pelno siekti, betvisai prieðingam tikslui � malðintiþemiðkas aistras, vien pelno sieká,slopinti þmogiðkuosius instinktus,tarp kuriø ne paskutinæ vietà uþimair materialûs dalykai. Kitaip ta-riant, ið materijos gniauþtø iðlais-vinti aukðto idealo siekius, þemið-kajame pasaulyje nepasiekiamus,bet á kuriuos kelià rodo kylanèiøkatedrø bokðtai. Ar ne ta mintisáprasminta ir senojo Vilniaus uni-versiteto astronomijos observatori-joje, kur lotyniðkai uþraðyta, kadþemiðki rûpesèiai neturi uþstoti ke-lio á þvaigþdes�

Geguþës 7-àjà buvo minima lie-tuviðkos spaudos atgavimo, kalbosir knygos diena, tad Kongreso die-nà J. Marcinkevièius klausë: �Galjau atëjo metas minëti ne kalbos at-gavimo, bet praradimo dienà?� Galiðties mûsø gimtajai kalbai vieta re-zervuota tik didþiajame akademi-niame Lietuviø kalbos þodyne, nes iðgyvenimo vis arðiau stumiama? Uþ-darytam á þodynà, tarsi savotiðkà re-zervatà, lietuviðkam þodþiui gal në-ra ankðta, net 20 þodyno tomø ið-leista. Taèiau ið gyvenimo stumiamailietuviø kalbai � ne patys geriausilaikai, kalbos bûklë tëra viena iðpuolimo prieð visa, kà vadiname lie-tuviðkumu, pasireiðkimo formø.J. Marcinkevièius ðá lietuviðkumonaikinimà vadina savigriova ir savi-naika. Ðtai kodël jis savo prakalbàuþbaigë tais paèiais þodþiais, kuriaispradëjo, kuriuos iðtarë dar 1990 me-tais. Þodþiai tie patys, bet laikas á

kiekvienà tø þodþiø áneða naujø irkartais visai skirtingø prasmiø.

Kad natos virstø muzika

Kultûros kongreso Pirmajamposëdþiui pirmininkavusiems Lietu-vos muzikø rëmimo fondo direkto-rei Liucijai Stulgienei ir poetui Mar-celijui Martinaièiui teko kiek pako-reguoti posëdþio programà ir á tri-bûnà pakviesti Lietuvos kultûrosministrà Remigijø Vilkaitá, kurioprakalba ar sveikinimo þodis bentjau á oficialiàjà programà nebuvoáraðytas. Kultûros ministerija parë-më kongresà, ministrà matëme kul-tûros ir meno þmoniø mitinge gegu-þës 5 d. prie Seimo rûmø. Matyt, potruputá ið gyvenimo traukiasi nuo-stata, kad kultûros reikalai valstybë-je � ministerijos reikalas, o visuome-nininkai nëra tik pagalius á ratus kai-ðiojantis trukdys.

Ministras savo prakalbà pradë-jo nuo áspûdþio, kurá patyrë klau-sydamasis Kongreso muzikinæ pre-liudijà atlikusio merginø kvarteto.Dvi muzikantës stebëjo viena kitosjudesius, veido iðraiðkà ir grojimà �tai buvo visiðkas suderinamumas,abipusis supratimas, tobula partne-rystë, nes tas dvi mergaites sujun-gë natos, virstanèios muzika. Kul-tûros kongreso prasmæ ministrasapibûdino kaip sieká pasiraðyti saunatas, kad mûsø kultûros orkestrasgalëtø groti gerà, ðviesià ir galingàmuzikà.

Ministras pripaþino, kad per 20nepriklausomybës metø tokio kûri-nio, kurá matome savo vizijose, taipir nepavyko paraðyti, todël ir orkest-ras grojo nedarniai. Ministras pati-kino, kad Kultûros ministerija ma-to tokià susirinkimo prasmæ, parë-më ðá ir rems bûsimus kongresus,nes daug geriau tokiuose renginiuo-se iðsakyti savo pozicijà ir reikalavi-mus, negu po vienà varstyti minis-terijø duris, pykti ir kartais iðlieti tul-þá. Taigi ministras linkëjo pozityviosveiklos, priminë ir nesenà savo po-kalbá su teisingumo ministru Remi-gijumi Ðimaðiumi. �Laisvoji rinka �tai nuo ko?� � paklausë kultûrosministras. Teisingumo ministras nu-siðypsojo ir paklausë: �O laisvoji rin-ka � tai prieð kà?�

Geri klausimai, kuriuos Kon-greso dalyviai galëjo apmàstyti, kasvis dëlto slypi po liberalizmo ir de-mokratijos sampratomis ir kas jomisdengiasi.

Kai stinga ryþto ir dràsos

Kaþin ar istorijoje kada norsbuvo tokia situacija, kai uþ patyèiasprieð þmogø, þmoniðkumà, kultûrà,raðtingumà, iðsilavinimà bûtø mo-kami milijonai, o uþ viso gyvenimodarbus � graðiai? Ðiuo klausimu sa-

Nemaþai Lietuvos kultûroskongreso Tarybos surengtø konfe-rencijø bei debatø (2008�2009) bu-vo skirti pribrendusiems politinëskultûros ir kitiems neatidëliotiniemsklausimams aptarti. Kaip Tarybosnarys taip pat dalyvavau forumuo-se, kuriuose nagrinëti valstybës po-litikai svarbûs Lietuvos mokslo irstudijø ástatymo tobulinimo bei re-formø vykdymo reikalai. Galimedràsiai konstatuoti: valdþios atsto-vai nepaiso iðkeltø klausimø bei siû-lymø. Jie arogantiðkai demonstravoabejingumà, iðeidami ið vykstanèiødiskusijø, neprasidëjus reikðmingøklausimø svarstymams. Nereikëtøstebëtis, kad valstybinës institucijosir toliau dràsiai veikia pagal tai, kaipdiktuoja finansinës átakø grupës.

Gerbiami Kongreso suvaþiavi-mo dalyviai, taupydamas laikà, pa-siûlysiu jums apibendrinimà tø nag-rinëtø klausimø, kurie siejasi su po-litine kultûra, pilietine savimone,jaunimo ateitimi.

Ávertinæs esamà situacijà ir tai,kas pasakyta, teigiu, kad veiksmøvieðumas ir skaidrumas yra esmi-niai ne tik politinës, bet ir visøbendravimo bûdø kultûros princi-pai; á juos atsiremia visa tai, kasnusakoma sàvokomis moralë, eti-ka, teisingumas, pareiga, atsakomy-bë. Suprantama, vartojant ðias sà-vokas kyla interpretaciniø neaið-kumø, nes vieðumo ir skaidrumoreikalavimus (principus) mûsø vi-suomenë suvokia ávairiai � vienipagal iðsilavinimo turiná, kiti pagalangaþuotumà, treti � intuityviai,

NUSIKALSTAMI SPRENDIMAI ÞUDO VALSTYBËSINTELEKTINIO POTENCIALO ATEITÁ

Lietuvos kultûros kongreso Tarybos nario prof. Juozo Algimanto Krikðtopaièio kalba,pasakyta Ketvirtajame Lietuvos kultûros kongrese

remdamiesi kasdiene patirtimi.Atlikæs anksèiau vykusiø konfe-

rencijø, debatø ir pasitarimø ana-lizæ darau kelias iðvadas:

· Egoistiniø asmeniniø, partiniøbei uþsakytø siekiø sumaiðtyje val-dþios struktûros imituoja vieðumà irskaidrumà slëpdamos tikruosiustikslus. Reformø imitacija þaloja po-litiná gyvenimà, mokslà ir kultûrà.Neteisëtø veiksmø nebaudþiamu-mas demoralizuoja visuomenæ.

· Turime pripaþinti, kad þiniask-laidai daþnai pavyksta atskleistiskaidrumo imitacijas. Taèiau vien þi-niasklaidos pastangø nepakanka,kad pavyktø uþkirsti kelià savivaleiir nebaudþiamumui.

· Aktyvi pilietinë pozicija � taialternatyva skandalingai dabartiessituacijai. Visuotinas nepakantumasapgaulei bei savivalei privalo stab-dyti visas vieðumo ir skaidrumo imi-tacijos formas.

· Ypatinga intelektinio poten-cialo (kapitalo) bei intelektinës pro-dukcijos (nuosavybës) reikðmë vals-tybingumo, visuomenës tapatumo iriðlikimo pagrindams yra Lietuvospolitikø nesuvokta ir nusikalstamaiignoruojama.

· Ðios dvi vertybës � intelektinispotencialas ir intelektinë produkcijaprivalo tapti valstybinës politikos iresminiais strategijos orientyrais.

· Dabar padëtis ypaè kebli, nesnetramdoma savivalë ir nebaudþia-mumas apëmë visas veiklos sritis;nes ypatingai pavojingame kelyje at-sidûrë tai, kas lems mûsø visuome-nës ateitá, t. y. mokslas, ðvietimasbei ugdymas; savivalë rengiant

Mokslo ir studijø ástatymo projek-tà pasireiðkë áþûlia forma; ástaty-mo projektà surentë interesø gru-pes aptarnaujantys klerkai, igno-ruojantys ne tik Konstitucijà, betir aukðtos kompetencijos moksli-ninkø patirtá, iðreikðtà konstruk-tyviais siûlymais.

Pastarøjø dienø ávykiai liudija,kad dabar Vyriausybës priimtaMokslo ir studijø reformos pro-grama neágali siekti asmens ugdy-mo tikslø; ji nukreipta naikintiesamà mokslo potencialà ir tyliaipakirsti valstybës galias. Tai nusi-kaltimas, reikalaujantis grieþtosbausmës. Prezidentas, pasiraðy-damas ðá ástatymà, tapo nusikalti-mo bendrininku. Ar prokuratûraatkreips á tai dëmesá? Manau, ne,nes mûsø jurisprudencija nëra sa-varankiðka; kaip rodo praktika, jamanipuliuojama.

vo áþangos þodá pradëjo Lietuvoskultûros kongreso tarybos pirmi-ninkas Krescencijus Stoðkus. Ir nepinigus turëdamas mintyje, bet kal-bëdamas daugiau apie proto sty-giø, pirmiausia sveiko proto, kurismoko ir padeda iðgyventi.

K. Stoðkus kalbëjo apie tai, kuouþsiëmë Treèiojo kultûros kongre-so iðrinktoji taryba per praëjusiusseptynerius metus ir kokia svar-biausia Ketvirtojo kongreso orga-nizavimo bûtinybë. Pateikta ir skai-èiø: 15 visuomenininkø taryba pri-ëmë memorandumà, 3 deklaracijasir 34 rezoliucijas. Darbo bûtø pa-kakæ gal kelioms ministerijoms.

Taèiau dorovinio lûþio strategi-jos Lietuvoje nepavyko suformuo-ti, nesulaukta tokiai strategijai pri-tarimo ir aukðèiausio rango instan-cijose. Kongreso tarybos nariai ne-maþai prisidëjo prie profesinës eti-kos kodeksø rengimo, ryðiai uþ-megzti su Lietuvos bioetikos komi-tetu. Kitas svarbus Kultûros kon-greso tarybos darbo baras � ryðiouþmezgimas su visuomenine orga-nizacija Consilia Academica, kuriosveiklos ðûkiu tapo kunigo ir poetoRièardo Mikutavièiaus þodþiai KadLietuva neiðsivaikðèiotø. Abi ðias vi-suomenines organizacijas jungia iðesmës tos paèios vertybës, susirû-pinimas tautos tirpimu dël emigra-cijos ir protø nutekëjimo, demora-lizavimo ir dvasiniø vertybiø nuver-tëjimo, tautinio orumo prarasèiø irkitø netekèiø.

2003�2007 m. Consilia Acade-mica, Lietuvos mokslø akademijakartu su Kultûros kongreso tarybosnariais didþiuosiuose miestuose ir

regionuose surengë bene 18 konfe-rencijø ir forumø, o kun. R. Miku-tavièiaus þodþiai buvo pasirinktikaip devizas siekiui pasiprieðintiplintanèiai emigracijai, formuojantvisuomenës nuomonæ, nukreiptàprieð kosmopolitines nuostatas irkitas tautai nepadedanèias telktisglobalistinio pasaulio �madas�.Neatsitiktinai tie þodþiai tapo irKetvirtojo Lietuvos kultûros kon-greso moto. Visa ði veikla turëjobaigtis LR Seimo sprendimu 2004-uosius metus paskelbti visuotiniosusitelkimo metais ðalyje, bet to ne-ávyko. Dràsos ir ryþto pristigo irSeimui.

K. Stoðkus pripaþino, kad Kul-tûros kongreso taryba jautë ir kaikuriø instancijø pasiprieðinimà.Kad prasidëtø abipusis supratimasir sutartinis atoveiksmis, demorali-zacija turëjo pasiekti kritinæ ribà.Matyt, reikëjo sulaukti krizës, kadvalstybës Prezidento metiniamepraneðime pirmàsyk (!) atvirai irsavikritiðkai nuskambëtø þodþiai,kuriuos K. Stoðkus pacitavo: �Pri-valome pripaþinti, kad nesugeba-me sutelkti þmoniø bendriems tiks-lams, kad rodome tokio elgesio pa-vyzdþius, dël kuriø turëtø bûti ma-þø maþiausia gëda.� Prezidentopraneðime pripaþástama, kad bû-tent moralës nuvertinimas tapoviena svarbiausiø dabartinio nuos-mukio prieþasèiø.

Per 7 metus tiek Lietuvos kul-tûros kongreso taryba, tiek Consi-lia Academica nariai savo rengi-niuose nuolat kalë tà patá, kà dabariðgirdome ið valstybës vadovo lûpø.Laðas po laðo? Vadinasi, visuome-

nininkai teisingai kalbëjo. Bet arkas juos iðgirdo? Ar buvo suvoktaiðsakytø þodþiø prasmë? Buvoskambinama pavojaus varpu, o re-aguojama kaip á filosofø ir akade-mikø bumbëjimà. Jûs sau, mes sau.Kam patinka, kai kalbama apiemoralæ? Kol netrinktelëjo krizësperkûnas, tol skelbiama iðmintis te-buvo þirniø barstymas á sienà. Ðtaikodël bûtina pacituoti K. Stoðkausiðvadà, kuri tinka tiek dabarèiai,tiek ateièiai: �Kol ir toliau bus ma-noma, kad svarbiausios Lietuvosproblemos yra ekonominës ir tech-nologinës, tol valstybëje niekas iðesmës nepasikeis.� Ði mintis galë-tø bûti pavadinta ir Prezidento kal-bos logiðka iðvada.

Taigi ir vël labai svarbûs þodþiaiiðtarti, bet ar po jø seks atoveiks-mis? Ðtai ir kyla didþiausia abejo-në. Jei þodþiai ir buvo iðgirsti, tai arásisàmoninti? Veikiausiai taip ir liksgyvenimo paraðtëje, kaip teisingamintis mums visiems apskritai, tikne kiekvienam konkreèiai. Iki nau-jo krizës etapo, kai pradedama gir-dëti ne vien ausimis. Laikai, kai þo-dis nuvertintas, devalvuotas, pra-rasta þodþio sakralinë ir kuriamojigalia. Kaip papûgos galime pakar-toti, kad Pirmiausia buvo þodis, ne-labai net susimàstydami, kokia yraðios trijø þodþiø sanriðos prasmë,kokia iðmintis juose glûdi. Kartu suK. Stoðkumi galime apgailestauti,kad ir Prezidento kalbos komenta-toriø jos prasmë taip ir liko giliaunesuprasta.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Prof. Juozas AlgimantasKrikðtopaitis

Lietuvos kultûros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoðkus prisimenatarp dviejø kongresø nueità kelià

4 2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)ATMINTISPradþia Nr. 8

Istorikui prof. Vytautui Mer-kiui, Lietuvos mokslø akademi-jos tikrajam nariui, Lietuviø kata-likø mokslo akademijos akade-mikui uþ savo gimtojo kraðto gar-sinimà suteiktas Kupiðkio krað-to garbës pilieèio vardas. Garbøjáistorikà kalbinome kelionës á jogimtàjá Kupiðkio kraðtà metu, ta-èiau kalba sukosi ne vien apieðio kraðto dalykus. Ði pokalbiodalis turëtø sudominti tuos skai-tytojus, kuriems rûpi mûsø san-tykiai su kitø ðaliø istorikais ir ap-skritai kitø tautø þmonëmis.

Praeities dalybos

Gerbiamasis Profesoriau, kurismûsø veiklos baras átvirtinant istori-jos subjekto vietà istorijoje ir Lietuvosistorijos kaip objekto svarbà, ðiandienmums yra sunkiausias, problemið-kiausias? Su kuriø tautø istorikaisðiandien diskutuoti sudëtingiausia �lenkais, rusais, baltarusiais, ukrainie-èiais, o gal vokieèiais?

Ávairiai yra buvæ. Sunku buvo sulenkais, bet dabar Lietuvos isto-riografija nemaþà poveiká yra pa-dariusi ir lenkams. Jau jie nebekal-ba apie Lietuvà kaip Lenkijos dalá,sako: Abiejø Tautø Respublika, taiyra Lenkijos ir Lietuvos Karalystë,o ne vien Lenkija, kaip kad seniaulenkø buvo suvokiama. GeriausiLenkijos istorikai lituanistai pasiþy-mi savo tolerancija ir objektyvumu,ypaè ið Poznanës universiteto.

Taèiau lenkø lûpose, jeigu sakomaÞeèpospolita (Rzeczpospolita), tai su-vokiama daþniausiai kaip Lenkija.

Supranta kaip Lenkijà, bet yrair toks darinys � RzeczpospolitaObojga Narodów � Abiejø TautøRespublika.

Taèiau á ðá valstybës pavadinimànorëtø pretenduoti ir kitos slavø tau-tos � gudai, ukrainieèiai. Gudai sako:�Ðý÷ Ïàñïàë³òàÿ� arba �Ðý÷Ïàñïàë³òàÿ Àáîäâóõ Íàðîäà¢�,ukrainieèiai � �г÷ Ïîñïîëèòà�.

Niekas negali nuginèyti, kadpradëjus atsikurti Lietuvos valstybeilenkai á mus þiûrëjo kaip á �jaunes-nájá brolá�, labai norëjo, kad jaustu-mës jaunesni. Vieno �vyresniojobrolio� ðiaip ne taip atsikratëme,priblëso ir antrojo �brolio� pavojus.Kai lenkai mini �kresus�, kalba tarsiapie kokias savo átakos zonas uþ da-bartinës Lenkijos sienø.

Jeigu kalbëtume apie bajorijà irneimtume domën demokratinëstautos, tam tikru poþiûriu lenkai galiatrodyti teisûs. Taèiau jei kalbamaapie demokratinæ tautà, kuriai pri-klauso visi luomai ir socialiniaisluoksniai, tai kiek tø bajorø buvo �gal 10 proc. viso gyventojø skai-èiaus. Deðimtadalis gyventojø nele-mia visos teritorijos gyventojø sie-kiø, lygiai kaip neatspindi ir visos et-ninës specifikos.

Bet tarp tø 90 proc. gyventojø di-dþiuma buvo ukrainai, gudai, rusai,þydai.

Jeigu ðie gyventojai ágytø pilie-tinæ savimonæ, politiniu poþiûriujaustøsi skirtingi nuo rusø ir Rusijospilieèiø, Ukraina iðties turëtø isto-rinæ perspektyvà. Jeigu Ukrainainepavyks sutelkti pilietinës visuo-menës á visumà, ádiegti pilietinës sa-vimonës, etninës savimonës gali ne-pakakti. Ðiuo poþiûriu lietuviams irLietuvai buvo paprasèiau. Ukraino-

je turëtø atsitikti taip, kaipávyko Ðveicarijoje, kur gyve-

MANO GYVENIMO ISTORIJOS (3)

na keturiø ar penkiø etnosø atsto-vai, bet visi yra ðveicarai.

Prancûzams tas pats, kokios jiekilmës ir koks kraujas teka jø gys-lomis. Marokieèiai ar alþyrieèiai,bretonai, lotaringai ar egiptieèiaikalba prancûziðkai, yra Prancûzijospilieèiai ir nori bûti prancûzai, tokiejie ir yra.

Mums toks kelias patrauklus?Mums tai praeitas etapas. Jeigu

mûsø pilietiðkumo atrama bus tau-tinë bendruomenë ir tautinis vie-ningumas, kaip sakoma Vinco Ku-dirkos Tautiðkoje giesmëje, didesniøpermainø neturëtø bûti. Taèiau po-litiniai, ekonominiai, kultûriniai ry-ðiai su kitomis ðalimis, þinoma, da-rys savo átakà. Kokia ta átaka bus,priklausys ir nuo mûsø paèiø.

Uþ laisvæ kaipsvarbiausià sieká

Kaip tik ðio mûsø pokalbio iðva-karëse teko klausytis diskusijos, á ku-rià buvo pakviesti Lietuvos þydø, len-

etnosas. Vyraujanti tauta subûrëvalstybæ, ji turi suburti ir pilietinævisuomenæ.

O kaip tautinës maþumos, ar turiskatinti savo tautiðkumà, o gal iðtirp-ti pilietinëje visuomenëje?

Tokie atvejai gali bûti sudëtingi.Kitatautiðkumas yra skirtingas: sa-vo valstybës neturintys karaimai artotoriai nesitapatina su Rusijos Fe-deracijoje esanèia Tatarstano Res-publika. Tie gyventojai integruoja-si á Lietuvos sudëtá. Karaimai labairyðkus pavyzdys: jie nekovoja ir nie-kada nekovojo prieð Lietuvos Res-publikà. Taip pat ir totoriai.

Bet valstybiø kaimyniø etninesatplaiðas, gyvenanèias mûsø valsty-bëje, integruoti labai sudëtinga.Ypaè jeigu tas atplaiðas sugeba pa-traukti ir palaikyti didesnës beistipresnës valstybës. Kol þydai ne-turëjo savo valstybës, politiniø pa-þiûrø problemos jie nekëlë, visadapalaikë Lietuvos valstybës siekius.Dabar, kai þydai turi savo valstybæ,o Lietuvoje jø liko gal kokie 3 tûks-

si, siekia juos paveikti ir nepaleistitoli nuo �motininës� tautos.

Lietuva taip pat stengiasi palai-kyti lietuviðkas diasporas kitosevalstybëse. Punsko ar Suvalkø lietu-viai yra arti savo etninio kamieno, jøtautinis atsparumas didelis, nors jøir nedaug. Jeigu tokios salelës bûtøtoli nuo Lietuvos, pamaþu iðtirptø,kaip iðtirpo ðimtai tûkstanèiø lietu-viø Amerikoje. Londone ar Dubli-ne lietuviai tirps silpniau, nes jie pa-laiko ryðius su Lietuva. Vaikus gali-ma atveþti vasaroti, tad Europojelietuviø iðeivijos padëtis palankesnë.

Kai apie mokslàsunku kalbëti

Kaip pakomentuotumëte ðiandie-næ gudø padëtá?

Jeigu patys gudai neþino, kasesantys, kà èia ir kalbëti. Prieðakyjesu Stanislavu Ðuðkevièiumi, buvusiuBaltarusijos parlamento vadovu, tu-rëjo savo rankose valdþià, bet nesu-gebëjo iðlaikyti. Tauta garbina Alek-

viai ir yra baltarusiai, nes LDK bal-tarusiai vadinosi lietuviais. Iðtiesbaltarusio vardo Lietuvoje ikiXIX a. treèiojo deðimtmeèio niekasnë girdët negirdëjo. Buvo rusinai,bet tai ne rusai, o slavai � ukrainie-èiai, baltarusiai ir dar dalis slaviðkaikalbëjusiøjø.

Baltarusiai siekia Lietuvos isto-rinio politinio paveldo, nes savojoneturi. Iðskyrus nebent Polockokunigaikðtystæ. Todël jø radikalaisavinasi Mindaugà, Gediminà irVytautà.

Ignoruodami tokius tegu ir radi-kalø svaièiojimus nieko nelaimësime.Lenkams jau ir taip be didesnës kovos�atidavëme� daugelá savo kultûros, li-teratûros ir meno atstovø, nors jie sa-ve ir vadino lietuviais, t. y. LDK pilie-èiais ir jø palikuonimis.

A. Lukaðenka tokias kai kuriøsave vadinanèiøjø istorikais fantazi-jas prislopina. Netoleruojame prie-vartos moksle, taèiau ðiuo atvejusunku kalbëti apie mokslà.

Dabartinë Baltarusijos padëtismums nëra palanki. Jeigu tai bûtømums draugiðka demokratiðka vals-tybë, jaustumës daug saugesni. Vi-sai kas kita, kai kaimyninës valsty-bës tankai stovi 30 km nuotoliu nuoVilniaus.

Mes viskà palikæ savieigai, vadi-nasi, esame priklausomi nuo procesøkaimyninëje valstybëje. Negalime jøveikti tiesiogiai, o didþiausià átakà ga-lëtume daryti savo valstybës laimëji-mais ávairiose gyvenimo srityse. Deja,tø laimëjimø ne per daugiausia.

Jeigu pakiltume iki ðvedø lygio,baltarusiams bûtume pavyzdys. Da-bar á Lietuvà atvaþiuojantys baltaru-siai kalba taip, kaip ir mes buvomepriversti kadaise kalbëti. Baltarusi-jos mokslininkai, atvykæ á Lietuvà,gali kalbëti, kà nori, taèiau sugráþussaugumo tarnyba juos apklausia.Visai kaip sovietø laikais.

Kas visuomenëje, tas iristorikø galvose

Dar nieko nepasakëme apie Uk-rainà, nors ðios valstybës istorijosmokslas nestovi vietoje ir skirtingainuo baltarusiø, neatrodo, kad gvieðtøsiá Lietuvos istorijà.

tanèiai, jie jau turi atramà ir jauèiaetniná nepriklausomumà. Jø pilie-tinë integracija su Lietuva yra sà-lyginë. Pripaþásta, bet su ávairiomissàlygomis.

Kà galite pasakyti apie Lietuvojegyvenanèiø lenkø siekius integruotis áLietuvos visuomenæ?

Jeigu Lenkijos valstybë Lietuvoslenkams dalija lenko kortas, vadina-

sandrà Lukaðenkà. Tuðèios ðnekos,kad opozicija Baltarusijoje spau-dþiama ir negali pakeisti reþimo.Kaip tà reþimà pakeisi, jeigu daugu-ma gudø to nenori.

O kaip vertinate kai kuriø gudø is-torikø mëginimus rasti savo tautos vie-tà istorijoje?

Visokiø nuomoniø esama. Ga-lima iðgirsti árodinëjant, kad lietu-

Ypaè Vakarø Ukraina mumsyra labai palanki, ði abipusë simpa-tija prasidëjo nuo pasiprieðinimosovietams ir tremèiø laikø. Kai skai-tai atsiminimus, matai, kad lage-riuose didþiausi lietuviø draugai bu-vo ukrainieèiai. Pagaliau su ukrai-nieèiais jokiø politiniø ar teritoriniøginèø neturime. Todël ir su estaisgeriau sugyvename negu su latviais,

kø ir gudø atstovai, pokalbiui vado-vavo þinomas televizijos laidø vedëjas.Buvo iðsakyta tokia nuomonë: Kovo11-àjà kitatauèiai balsavo uþ laisvækaip svarbiausià sieká, uþ Lietuvà,kurios pagrindinis siekis turás bûti netautiðkumas, ne tautinë, bet pilietinëvisuomenë.

Pilietinës visuomenës branduo-lys turi bûti pagrindinis tos ðalies

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Pristatant Igno Konèiaus iðleistàjà knygà �Mano eitasis kelias� (I dalis, 2001). Ið kairës prof. Vytautas Merkys, jo þmonaetnologë prof. Irena Regina Merkienë, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorë Birutë Kulnytë ir I. Konèiaus sûnus

dr. Algirdas Konèius (1915�2006)

Taip gausiai susirinkusi mokslo bendruomenë pagerbë Vytauto Merkio 75-eriø metø jubiliejø 2004 metais

2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410) 5

Nukelta á 6 p.

su kuriais niekaip negalime jûrosðelfo pasidalyti.

Kaip vertinate mûsø istorikø ry-ðius su Rusijos istorikais? Lietuvojevykstanèiose istorikø konferencijosedaþnai dalyvauja lenkø, vokieèiø, þy-dø istorikai, bet retokai istorikai ið Ru-sijos, Ukrainos, net Baltarusijos.

Kai didþiosios imperijos þlunga,imperijos etninis branduolys nie-kaip su tuo þlugimu negali susitai-kyti ir dega revanðo ugnimi.

Ar moksle tai galioja?Galioja visuomenëje, bet tas

pats atsispindi ir kai kuriø istorikøgalvose, nes jie tos paèios visuome-nës atstovai. Vieni Rusijos istorikaiteisingai apibûdina 1939 m. J. Stali-no uþsienio politikos siekius. Jeigubûtø buvusi sudaryta Sovietø Sàjun-gos sutartis su Anglija ir Prancûzi-ja, Vokietija nedrástø pulti Lenkijosir Europoje neásipliekstø karas. Jei-gu Tarybø Sàjunga sudarytø sutartásu Vokietija, vokieèiai savo karinesjëgas nukreiptø á Lenkijà ir á Vaka-rus. Tada rankos atsiriðtø ir Sovie-tø Sàjungai. Kai Vakarai kariauda-mi iðseks, bus galima ásitraukti á ka-rà ir nesunkiai laimëti.

O kiti rusø istorikai aiðkina, kadtokiø iðskaièiavimø negalëjo bûti, taifalsifikatas, o Molotovo�Ribentropopakto slaptieji protokolai � mitas.1939 m. Sovietø Sàjungos sutartis suVokietija, girdi, buvusi natûrali So-vietø Sàjungos interesø gynimo bû-tinybë. Taip buvo aiðkinama ir sovie-tø laikais.

Sunku atskirti, kur yra sàmonin-gas istorijos falsifikavimas, o kur visdar klaidþiojama sovietinës propagan-dos tamsybëse.

Mûsø istorikai, diplomatai Ru-sijoje susitinka su kolegomis, taèiaudiskutuoti beveik neámanoma.

Dabar neigti Molotovo�Ribentropopakto slaptuosius protokolus, kurie nu-lëmë Lenkijos, Baltijos valstybiø ir Be-sarabijos, t. y. dabartinës Moldovos li-kimà, jau nerimta. Aleksandras Ja-kovlevas ið TSRS Aukðèiausiosios Ta-rybos tribûnos pripaþino tuos slaptuo-sius protokolus. Taigi joks falsifikatas.

Deja, visa tai rimta, gal rimèiaunegu kartais atrodo. Juk Rusijojedaug kas nenori pripaþinti, kad Bal-tijos valstybës turi savo valstybingu-mo tradicijas nuo 1918 m., kai pa-skelbë nepriklausomybæ. Girdi, joslaisva valia prisijungë prie SovietøSàjungos.

Kai kurie lietuviø inteligentijos at-stovai su Justu Paleckiu vaþiavo áMaskvà atveþti Stalino saulës, bet dau-giau jos spinduliuose �ðildytis� tautanebenori ir tà saulæ 1990 m. labai aið-kiai sugràþino atgal. Ar tauta neturiapsisprendimo teisës? Ar tai ne pakan-kamas argumentas kai kuriems visdar svajojantiems apie imperijos atkû-rimà kaimyninëje ðalyje?

Jeigu pripaþinsime laisvanorið-kà prisijungimo prie Sovietø Sàjun-gos faktà, ore pakibtø reparacijø uþstalinizmo nusikaltimus Baltijos ða-lims pagrástumo klausimas. Jei ási-jungimas á Sovietø Sàjungos sudëtátruko nuo 1940 m. birþelio 15-osios,kai po Sovietø Sàjungos ultimatumoRaudonoji armija áþengë á Lietuvosvalstybës teritorijà, iki tø metø rug-pjûèio 3-iosios, kai SSRS Aukðèiau-sioji Taryba �priëmë� Lietuvos Res-publikà á Sovietø Sàjungos sudëtá,vadinasi, viskas teisëta? Mes sako-me, kad sovietinë okupacija trukoiki 1990 m. kovo 11-osios, kol nebu-vo atkurta nepriklausoma Lietuvosvalstybë.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Tokie skirtingi ir svarbûs mano gyvenime (5)

Pabaiga, pradþia Nr. 5

Vilniaus universiteto Komu-nikacijos fakulteto Knygotyros irdokumentotyros instituto direk-torius prof. habil. dr. Domas Kau-nas ðiame pokalbyje prisimenajam didelæ átakà padariusiusmokslininkus, susitikimus irbendradarbiavimà su jais.

Kas vyksta aplink Lietuvà

Ar pakankamai ðiandien þinome,kas vyksta aplink Lietuvà tegu ir ne-oficialiu kitø valstybiø lygmeniu? Ko-kias idëjas skelbia visuomeninës orga-nizacijos, kokiu pagrindu buria savonarius? Kiek tai mums naudinga, pa-vojinga, ar svarbu þinoti?

Þodþio �pavojinga� ðiam reiðki-niui netaikyèiau, bet kad þinotina �taip. Visokiø esama: ir simpatikø, irskeptikø, ir abejingø, ir pagieþingø.Su visais reikia ieðkoti sàlyèio, suar-tëjimo, kompromisø. Daugiau ben-drauti su tais, kurie tà bendravimàsupranta ir vertina. Tà ir daromemes, mokslo þmonës. Ðtai Trave-

miundëje ðalia Liubeko ilgokai vei-kë 1988 m. ásteigta Baltijos akademi-ja (Ostsee-Akademie), dabar kiekreformuota ir pavadinta AcademiaBaltica. Paskelbus Lietuvos nepri-klausomybæ vokieèiai, kurie ið Klai-pëdos kraðto ar Rytø Prûsijos poAntrojo pasaulinio karo atsidûrë Vo-kietijoje, pradëjo vaþiuoti á Lietuvà,lankyti buvusias gimtàsias vietas, oágijæ áspûdþiø ir patirties atvykdavo áBaltijos akademijà diskusijoms.

Tuo metu Baltijos akademijaivadovavo (dabar yra tik bendradar-bis) plaèios erudicijos mokslo ir kul-tûros þmogus Dytmaras Albrechtas(Dietmar Albrecht). Mes taip patvaþiavome á jo rengiamus Baltijosakademijos renginius, kuriø prane-ðimø ir diskusijø temos bûdavo iðanksto ir plaèiai skelbiamos. Ðierenginiai daþnokai sutelkavo antmûsø pyktelëjusiø memelenderiø iriki Antrojo pasaulinio karo pabai-gos anapus Nemuno gyvenusiø ryt-prûsieèiø. Jie uþduodavo mumskeblokø klausimø, taèiau gana tak-tiðkai. Þinoma, jie mums oponavo,bet vieni kitø iðklausydavome, o taisvarbiausia. Jie pamatë, kad esamene kokie dogmatikai, kad suvokia-

me problemas ir apie jas kalbamës.O jei ko mûsø argumentuose ir ne-suprato, tai bent þinojo, kad 50 me-tø buvome paþaboti sovietø.

Nëra paprasta atsakyti, kai mû-sø klausia: �Kuo pavertëte mûsø ka-pines, baþnyèias, paminklus, kai-mus? Kà padarëte su vokiðkos kul-tûros tame kraðte paveldu?� Kà èialabai beatsakysi � nemalonus klau-simas. Buvome varu varomi á kolû-kius, tarybinius ûkius, stumiami ápartijas ir organizacijas. Patys saunepriklausëme. Netausojome ne tikkapiniø, bet ir namø, kuriuose liki-mo ánoriu apsigyvenome.

Tautinio tapatumopraradimas kaip

demoralizuojantis veiksnysJeigu pakeltume dokumentus, ku-

riuose padëti paraðai tø, kurie priimi-nëjo sprendimus dël senø istoriniø ka-piniø griovimo arba �perkëlimo�, pa-matytume, kad ten lietuviðkos atsakin-gø asmenø pavardës. Antai kiek dël se-nøjø Klaipëdos ir Vilniaus kapiniø ko-vojo raðytojas Romualdas Lankaus-kas. Juk ne prieð Ivano, o daugiausiaprieð draugo Jono sprendimus kultû-

rinæ nuovokà turintys inteligentai lau-þë ietis. Pagaliau juk dabar esame ne-suvarþyti, o kà matëme kad ir Plað-kiuose Pagëgiø rajono savivaldybëjeper 2005 m. tarptautinës knygotyroskonferencijos dalyviø iðvykà? Nuo ne-beveikianèios Plaðkiø evangelikø liu-teronø baþnyèios stogo nuluptas senasvokiðkas èerpes, kurios keistoku bûduatsidûrë ant buvusio kolûkio pirminin-ko, tuomeèio rajono mero, gyvenamojonamo stogo. Negirdëjau, kad bûtø pa-imtas á nagà uþ paminklo suniokojimàir svetimos nuosavybës pasisavinimà,nors kiekvienas þmogus apylinkëjeapie tai þinojo ir stebëjosi.

Kai panaðø klausimà iðgirstameið vokieèiø, tenka nuleisti galvà ir at-sipraðyti uþ mûsø tautieèiø padary-tus bjaurius darbus. Bet yra ir tokiømûsø oponentø, kurie iðvis nenorikalbëtis. Jeigu buvusius kraðtieèiusvokieèius arba pusiau vokieèius pa-kvieèia Tilþës ar Karaliauèiaus, da-bartiniø Sovetsko ir Kaliningradomiestø, vadovai, jie mielai nuvaþiuo-ja ir bendrauja su Rusijos valdomømiestø þmonëmis. Mat jø tarpusa-vio santykiai aiðkûs, jokiø dvipras-mybiø nëra: rusai naudodamiesi jë-ga á Rytø Prûsijà ásiverþë 1945 m. irten pasiliko. Iðmuðus valandai sujais bûtø viskas aiðku: tai atëjûnai. Osu lietuvininkais ir lietuviais keblo-ka, nes paèios tø piktai nusiteikusiøasmenø pavardës kliudo: Adomat,Abromat, Kurðat, Mikutat, Bumbu-lis, Kerðulis, Jankus, Stankus ir t. t.Ðiandien jie vis dar pasiðiausæ anti-lietuviai. Taèiau visada savyje jaustam tikrà kliûtá dëtis tikrais vokie-èiais. Juk jø seneliai ir tëvai lietuvið-kai ðnekëjo, kuriø ne vienas net irvokiðkai nemokëjo�

Kaip tie þmonës ðá savo komplek-sà iðgyvena ðiandien?

Persivertëlis visada yra pats ar-ðiausias, siekiamà bûsenà aklai gi-nantis, á jokius kompromisus neinan-tis, oponento negirdintis þmogus.Tai seniai þinoma tautinio konverti-to elgsenos taisyklë. Tautiðkumo,tautinio tapatumo praradimas þmo-gui yra demoralizuojantis veiksnys.Apie já ne syká kalbëjo ir raðë iðki-lûs mûsø ir kitø tautø protai.

Ar ne tà paèià mintá tik kitais þo-dþiais per pamokslus Tolminkiemio

Prie M. Jankaus kapo Flensburgo kapinëse 1990 m. geguþës mën.: Bronius Genzelis, Leonardas Sauka (vos matomas), Jonas Kilius, Albinas Keneðis, VandaZaborskaitë, Klaipëdos universiteto dëstytoja Alma Imbrasienë, Dytmaras Albrechtas ir Domas Kaunas

Ið D

omo

Kau

no a

smen

inio

arc

hyvo

Keturiø kartø komunikacijos ir informacijos krypties mokslininkai: viduryje prof. Levas Vladimirovas, kairëje prof. ViktorasUrbonas, deðinëje prof. Domas Kaunas ir gilumoje prof. Arûnas Augustinaitis

6 2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)SUSITIKIMAI

Tokie skirtingi ir svarbûs mano gyvenime (5)baþnyèioje savo bûrams ir poemoje�Metai� diegë Kristijonas Donelaitis?Taip pat ir Vydûnas, labai gerai supra-tæs, kokie padariniai lydi þmoniø irtautos nutautëjimà. Vienas iðsakë in-telektualiais þodþiais, kitas � bûramssuprantama kalba.

Iðties taip yra ir vargu ar kànaujo dar èia galima pridurti. Lai-kas ir situacijos keièiasi, esmë lie-ka ta pati.

Nepamirðta buvusios RytøPrûsijos ir Klaipëdos kraðto

Vienas dalykas tà suprasti �litera-tûriðkai�, ir visai kitas ðià mintá giliaiiðgyventi savyje, jà perteikti artimamsavo, ypaè tvirtos atramos po kojomisnejauèiantiems þmonëms. Juk ar netos minties devalvavimo ar nesuvoki-mo padarinys yra ir dabartiniai labaiskaudûs procesai, prasidëjæ Lietuvoje?Kai buvome engiami ir sau nepriklau-santys, bent viduje savæs netapatinomesu mums svetimomis idëjomis ir sie-kimais. Atspara buvo. O laisvëje dalistautieèiø nebetenka tautinës atsparos,netikæ politikai tapatinami su valsty-be ir daromos neteisingos iðvados, di-dëja þmoniø nusivylimas. Jeigu �kal-ta aplinka�, mokykimës ið Donelaièio,Vydûno ir daugybës kitø, kurie mokënepaskæsti nutautëjimo mariose. Ðak-nø netektis arba jø prievartinis nukir-timas veda prie negráþtamø pokyèiø.Tà svarbu suprasti pirmiausia mûsøinteligentijai, kuri gûþiasi naujø irkartais ne visai suprantamø iððûkiøakivaizdoje.

Kitaip tariant, kaip rasti kontak-tà su þmonëmis, apie kà su jais kal-bëti? Tai labai svarbu suvokti. Kitasdalykas, kaip kalbëti su kitø tautøþmonëmis. Vokietijoje veikia kadai-se vokieèiø uþkariautø, ásisavintø irvël prarastø kraðtø þemietijomis va-dinamos organizacijos, kuriose jønariai vaidina vienoká ar kitoká vaid-mená. Dalis jø laikosi tvirtos pozici-

jos, atsiribojimo politikos nuo Lie-tuvos. Ðtai Kylis nuo seno yra Tilþëspartneris, miestai ir dabar bendrau-ja. Kylyje ásikûrusi buvusiø tilþieèiøbendrijos bûstinë man nuolat siunèiametines savo veiklos apþvalgas, pa-pildytas iðvykø apþvalgomis ir pra-ëjusiø laikø reminiscencijomis. Ðisspalvotas, gerai iliustruotas ir ganastorokas kasmetis leidinys vadinasiTilsiter Rundbrief (Tilþës aplinkrað-tis). Kà tik pasirodë jo 38 tomelis.

Siunèia tas apþvalgas kaip savodraugijos nariui?

Narys nesu, bet jau turiu nema-þà rinkiná ðiø aplinkraðèiø, neþinau,ar kas dar Lietuvoje gauna. Kodëlman siunèia? Ne todël, kad laiko ge-ru savo draugu. Jie nori, kad þino-tume, kad jie laikosi, kuo gyvena, kosiekia, kokiu oru kvëpuoja, kokiuo-se priëmimuose jø delegacijos pasdabartinio Karaliauèiaus kraðto

miestø merus dalyvauja, kad juosèia vertina ir t. t. Tuose leidiniuosegausu senø nuotraukø, kurios ypaèvertingos ir Maþosios Lietuvos pra-eities tyrinëtojams.

Ið pradþiø, kai Lietuva tik buvopaskelbusi nepriklausomybæ ir bu-vo visiðkai neaiðku, kuo viskas baig-sis, tilþieèiai sumanë mane pakvies-ti á savo metiná suvaþiavimà. Kvie-të atvykti skaityti praneðimo. Ren-giausi vykti, bet po kiek laiko gavauþinià, kad nebereikia... Matyt, bu-vo iðsiaiðkinta, kas toks esu, kà ty-rinëju, kà ir kaip raðau, na, ir tapaunepageidaujamas. Jø netenkinamano poþiûris á to kraðto istorijà irpraeities reiðkiniø bei kai kuriø as-menø vertinimai. Bet aplinkraðtá �visada du egzempliorius � ir toliaukasmet gaunu. Siuntëjai rodo savogyvybingumà ir interesà dël praras-to kraðto, nori, kad apie jø veiklàþinotume ir pripaþintume. Tai su-prantama ir neginèytina: kiekvie-nam savo arba, kaip kaizerio valdy-mo laikais lietuviø sàjûdþio laikrað-tis Apþvalga antgalvyje raðë � Suumcuique! (kiekvienam tai, kas kampriklauso).

Ið sinologo � á lituanistus

Ðiais metais LDK Gedimino ordi-nu buvo apdovanotas buvæs Baltijosakademijos vadovas Dytmaras Alb-rechtas, apie kurá jau buvome uþsimi-næ. Á lietuviø kalbà iðversta ir 1998 m.iðleista jo knyga �Kelionë á Sarmatijà.Deðimt dienø Prûsijoje�. Kà dar rei-këtø pasakyti apie ðá asmená?

Susipaþinome 1990 m. geguþæ,kai vos prieð kelis mënesius buvo-me paskelbæ nepriklausomybës at-kûrimà. Zankelmarko akademija(Akademie Sankelmark) á savokonferencijà pakvietë didokà gru-pæ dalyviø ið Lietuvos. Zankelmar-kas yra Ðlezvigo-Holðteino þemëje,5 mylios á pietus nuo Flensburgomiesto, prie pat Danijos sienos.Flensburgas kadaise priklausë Da-nijai, tad jame iðliko daug daniðkøpaminklø. Zankelmarko akademi-ja veikia visuomeniniais pagrindais,rengia parodas, susitikimus, konfe-rencijas ir panaðius renginius. Ási-kûrusi labai graþioje vietoje, prieeþero, turi pastatø renginiams irþmonëms apgyvendinti.

Grupëje buvo profesoriai Van-da Zaborskaitë, Bronius Genzelis,Leonardas Sauka, vokieèiø kalbosdëstytojas Jonas Kilius, keli klaipë-dieèiai. Konferencija buvo áspûdin-ga, nusiveþëme savo vertëjus, kurieprireikus vertë á vokieèiø ir lietuviøkalbas, tad jautëmës laisvai. Kone10 dienø gyvenome organizatoriølëðomis. Buvo pirmieji mûsø laisvësmënesiai, bet niekas në nenumanë,kuo viskas baigsis. Lietuvoje tebes-tovëjo sovietinë kariuomenë ir darnieko nebuvo þinoma apie puèo or-ganizatoriø uþmaèias.

Mums buvo praneðta, kad Liu-beke vyks Tomui Manui skirta kon-ferencija, norinèiuosius vokieèiaipaþadëjo nuveþti, apgyvendinti, matið Klaipëdos universiteto pakviestasfilosofas Alfredas Tytmonas gyve-nàs dideliame bute, kur vietos uþ-teks ir mums. Trise panorome vyktiá Liubekà.

Savo maðina mus veþë D. Alb-rechtas, tad turëjome progos iðsi-ðnekëti. Jis buvo sinologas, bet Ki-nijoje susirgo kaþkokia liga ir tojeðalyje nebegalëjo dirbti. Domëjosibaroko architektûra, tad ir Vilniusjam pasirodë labai ádomus miestas.Uþsimezgë ryðiai, D. Albrechtaspanoro kuo nors padëti Vilniausuniversitetui. Vëliau jis ið Zankel-marko persikëlë á Travemiundæ,kur pradëjo vadovauti minëtajaiBaltijos akademijai. Tai aukðtesniolygio visuomeninë ðvietëjiðka aka-demija, geriau finansuojama neiZankelmarko akademija. Buvo ið-laikoma ið þemës biudþeto, josveiklos kryptis � propaguoti Rytøvokieèiø kultûrà. Ji sieta su Balti-jos regiono ir Lenkijos teritorijojeatsidûrusios Rytø Prûsijos daliesvokieèiø paveldu.

Baltijos akademijoje dirbo 3 ar5 nuolatiniai darbuotojai, á konfe-rencijas kvieèiamiems praneðëjamspaprastai bûdavo padengiamos ið-laidos. D. Albrechtas pradëjæs á Lie-tuvà veþti vokieèius, labai susidomë-jo Johanesu Bobrovskiu. Kartu esa-me keliavæ J. Bobrovskio keliais áMociðkius, kur bûsimasis raðytojaskurá laikà gyveno pas senelæ, aplan-këme jo gimtàjà Tilþæ, kai per sie-nà su Rusija dar buvo galima vaþi-nëti. O 1997 m. minint MartynoMaþvydo Katekizmo pirmosios lie-

tuviðkos knygos 450 metø sukaktá, áBaltijos akademijos surengtà konfe-rencijà nuvaþiavo net 15 praneðëjø.Ið ten pasiekëme Vitenbergà.

Gal ir ne visai taktiðka bus pasa-kyta, bet liga, kuri sinologà DytmaràAlbrechtà atskyrë nuo kinø kultûrostyrinëjimø, priartino já prie lietuviðkøreikalø, gilesnio Lietuvos paþinimo?

Teisingai pasakei. Jis rengëdaug ekskursijø á Lietuvà. Tiesa, galne tiek tyrinëjimø tikslais, kiek pa-þinimo, supaþindinimo linkme. Taippat ir jo knygos skirtos daugiau kul-tûros filosofijos dalykams. Jo áþval-gos neabejotinai gilios. Jis veþdavosuinteresuotus þmones ið Vokietijosá Baltijos ðalis, kurie èia turëjo isto-riniø ðaknø arba bent paþinimo ke-tinimø. Sugalvodavo prasmingømarðrutø, daþnai uþsukdavo á Mar-tyno Jankaus buvusià sodybà Bitë-nus, parodydavo Nemunà ir Ram-byno kalnà. Ðiltai apsikabindavo sumokytoja Birute Þemguliene,M. Jankaus muziejaus pirmàja va-dove, lauktuviø nuveþdavo, pama-lonindavo, nuoðirdþià simpatijà pa-rodydavo.

Pastebëjau, kad panaðiai elgësi ke-lionëse ir Domas Kaunas.

(Juokiasi.) Þemguliai kiekvie-nam atvykusiam atseikëja ðilumos,malonës ir pakelia nuotaikà. Darmedum visa tai paglaisto. Pas juosvisada norisi sugráþti ir apkabinti.Jautrûs, skaidrios sielos ir giliai dva-singi þmonës. Istorija nuostabiu bû-du kartojasi: kas anuo metu Bitë-nams buvo Martynas Jankus, tuodabar yra Birutë ir KazimierasÞemguliai.

Þinau, kad Albrechtas talkino áLietuvà ið Vokietijos perveþant Marty-no Jankaus palaikus. Taèiau Albrech-tas juk ið vokiðkø pozicijø aiðkina Ma-þosios Lietuvos ir apskritai Lietuvosdalykus?

Taip, jis nustatë ir mums pir-miesiems ið Lietuvos 1990 m. gegu-þës mën. parodë Martyno Jankauskapà, vëliau rûpinosi leidimu iðga-benti palaikus. O dël istorijos tiesøaiðkinimo mes privalome já supras-ti. Jis aiðkina vokieèiø humanistopoþiûriu. Toks aiðkinimas yra tole-rantiðkas ir taktiðkas, skatinantis su-vokti, kad Maþosios Lietuvos isto-rija ir likimas buvo itin komplikuo-tas. Ðimtmeèiai persirito per ðá krað-tà palikdami gausybæ ávairiausiøpëdsakø, ávairios tautos ir kultûrosjá nuþenklino savo áspaudais. Tuo ðiskraðtas ir reikðmingas, labai ádomuspasauliui. Tad nenorëkime, kad vo-kietis pradëtø aiðkinti istorijà ið lie-tuviðkø interesø pozicijø.

Tokiø geranoriðkø tarpininkø tarpávairiø kultûrø, ypaè kultûros polilo-gø, reikia visoms tautoms, o mums rei-kia kitose tautose jø susirasti arba pa-dëti iðugdyti.

Kalbos nëra, tikra tiesa. Tik jiesavaime neatsiras. Jiems reikia ið-tiesti rankà, pakviesti, atsiverti, pa-skatinti atradimams, o jei ko ëmësiir padarë pozityvaus � atsidëkoti.

Labai svarbu juos pastebëti, esantgalimybei pagerbti � turësime dardaugiau gerø draugø, o jø niekada ne-bûna per daug.

Mûsø jaunimas noriai vyksta áVakarø ðaliø universitetus, bet kaipmums pritraukti jaunimà á Lietuvosuniversitetus ið Vakarø? Nemaþaproblema. Baigæ lituanistikos ar bal-tistikos mokslus ir gráþæ á savo ðaláuþsienieèiai neranda darbo, ið ágyto

Atkelta ið 5 p.

Nukelta á 11 p.

Martyno Jankaus muziejaus Bitënuose pirmoji vedëja mokytoja Birutë Þemgulienë, jos vyras KazimierasÞemgulis (antras ið deðinës) ir Maþosios Lietuvos istorijos konferencijos dalyviai Vytautas Kaltenis, Martynas

Purvinas ir Vaclovas Bagdonavièius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Hercogo Augusto biblioteka Volfenbiutelyje ðiandien

2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410) 7MÛSØ DIDIEJI

ir ðiandien mums reikalingas kaip niekadSu redakcijos sveèiu Danie-

liumi Sadausku kalbamës apiejubiliejinius Vinco Kudirkos me-tus ir kitus su ðia reikðminga da-ta susijusius dalykus, taip patapie daugelá kitø Lietuvos muzi-kinës kultûros ir apskritai kultû-ros reiðkiniø.

Kur gyva VincoKudirkos dvasia

Gerbiamasis pone Danieliau, pra-ëjusiais metais Jums teko koncertuotidaugelyje Lietuvos vietø. Neabejoju,kad teko atlikti ir kûrinius, paraðytusVinco Kudirkos tekstams.

Kiek kur koncertuoju, VincoKudirkos kûrinius visada á savo re-pertuarà átraukiu, net jeigu tai ir nejubiliejiniai metai. Dar gerokai prieðjubiliejø kai kuriø kompozitoriø pa-praðiau paraðyti naujø kûriniø pagalV. Kudirkos tekstus.

Kompozitoriø tenka praðyti, uþsa-kinëti, seniai praëjo laikai, kai ákvë-pimo pagautas kûrëjas kurdavo mu-zikinius kûrinius pagal kito kûrëjotekstus?

Su Kudirkos tekstais nutiko pa-naðiai kaip ir su Maironio poezija �jau niekas neberaðë muzikos jøtekstams. Teko kreiptis á kompozi-torius, sudominti juos � taip gimënaujø kûriniø. Atlikdavau juos kon-certø metu, o jubiliejiniais V. Kudir-kos metais jo tekstams paraðytuskûrinius dainavau Lietuvos moksløakademijos bibliotekoje, Lietuviø li-teratûros ir tautosakos institute,taip pat Lietuviø kalbos institute.Þinoma, dainavau ir Plokðèiuose,Ðakiø rajono bibliotekininkams,taip pat ir Lietuvos nacionaliniomuziejaus Signatarø namuose, Tai-komosios dailës muziejuje, kuris ási-kûræs senajame Arsenale. Mano at-mintyje ásimintiniausias minëjimas,skirtas Vincui Kudirkai, ko gero,Ðakiø bibliotekininkø renginys. Su-sirinko kone visi rajono biblioteki-ninkai, labai miela auditorija, buvosu kuo pabendrauti.

Nepaminëjote Kudirkos Nau-miesèio.

O kaipgi. Ten dainavau perV. Kudirkai skirtà minëjimà. Dai-navau ir Vilkaviðkyje, tiesa, ne ju-biliejiniais, o 2007 metais. Taigi te-ko koncertuoti daugelyje su V. Ku-dirkos vardu ir gyvenimu susijusio-se vietose.

Regis, ypatinga nuotaika turëjoapgaubti kiekvienà renginio Plokð-èiuose dalyvá. Neatsitiktinai Plokðèiøherbe matome varpà, tad iðkart kylaasociacijø su V. Kudirka. Beje, pana-ðiai galima pasakyti apie daugelá vie-tø prie Nemuno, pradedant nuo Za-pyðkio, kur studijø metais V. Kudirkavasarodavo.

Plokðèiuose teko bûti per2008 m. Poezijos pavasará. Prie Ne-muno Didþiupio upelio, slënyje,yra Ðventaduobë, dar vadinamagrotu. Áspûdinga vieta gamtoje,prie ðlaite esanèios atviros koplytë-lës teka ðaltinëlis. Tvirtinama, kadturi stebuklingø gydomøjø savybiø.Man paèiam buvo reikðmingas tasrenginys ir dël to, kad giedojau An-tano Baranausko Anykðèiø ðilelá,kuriam ðiemet sukanka 150 metø.Vakare saulei leidþiantis gamtojebuvo sustatyti suolai, grote papras-tai vyksta Parcinkulio atlaidai, pa-maldos. Paukðèiai taip ásijautë èiul-bëti, kad miðkas tiesiog suskambo.Vieni á kitus þvalgëmës, kai giedantAnykðèiø ðilelio posmus ásiterpdavoir paukðèiai su savo balsais. Nepa-kartojamas áspûdis.

Kaip savotiðkas testas

Galiu tik ásivaizduoti. Gráþkimeprie kompozitoriø. Ar juos sunkuákalbëti paraðyti muzikà mûsø klasi-kø tekstams? Gal nûdien lemia hono-rarai?

Lemia ir honorarai. Bet aèiûkompozitoriams, kurie suprantabendrà kultûros misijà ir paraðo lab-daringai. Taèiau kompozitoriø tei-ses gina autorinës teisës, tad uþ at-liekamus kûrinius autoriui atsilygi-nama, kai tie kûriniai iðleidþiami.

Kas daugiausia tokiø muzikos kû-riniø yra paraðæs?

Kompozitorius Valentinas Bag-donas. Jis labdaringai sukûrë dau-

gybæ kûriniø Maironio, V. Mykolai-èio-Putino, P. Vaièaièio, J. Aisèio irkitø poetø eilëmis. Ið jo paraðytøkûriniø, skirtø Vincui Kudirkai,dainuoju Varpà su fortepijono pri-tarimu. Kompozitorius VytautasKlova paraðë dainà Labora V. Ku-dirkos þodþiams. Áraðas atliktas suLietuvos radijo orkestru. Mielaikuria Algimantas Braþinskas, Min-daugas Urbaitis, Jûratë Baltramie-jûnaitë ir kiti.

Paskui sukau galvà, kà dar svar-besnio Kudirkos tekstams sukurti.Pasiûliau kompozitoriui V. Bagdo-nui paraðyti muzikà V. Kudirkos sa-tyroms Zerkolas ir beþdþionë beiGaidys ir þemèiûgas. Per tà Zerkolàyra proga paþvelgti á save Kudirkosþvilgsniu. Taip pat ir Ezopo akimis,nes Kudirka savo pasakëèioms nau-dojo Ezopo pasakëèiø siuþetus, pa-gal kuriuos pasakëèias raðë ir IvanasKrylovas. Bendra þmogiðka proble-ma � á save paþvelgti veidrodyje irpamatyti galbût visai kità atvaizdànegu ásivaizduojame.

V. Kudirkos kûryboje daug kritikosstrëliø paleista á carinës Rusijos parei-gûnus, biurokratus. Kiek tai mumsðiandien aktualu, ar nepaseno? Galreikëtø ne tiek á kaimynus ar kitatau-èius baksnoti, kiek daþniau paþvelgti,kaip kad sakote, á �zerkolà�?

Taip, visai tautai nepakenktø sa-vikritiðkai á save pasiþiûrëti, o pas-kui ir palyginti, kà apie tai yra raðæsKudirka. Atitikèiø labai daug. O po-litinëms partijoms tiesiog bûtina ákudirkiðkà �zerkolà� dirstelëti. Di-delis skirtumas tarp to, kà þada, kàdaro ir kà pavyksta ágyvendinti.V. Kudirka mums aktualus kaip sa-votiðkas testas.

Prisimenu Johano SebastianoBacho þodþius, kad Jëzus Kristusjam buvo humaniðkumo pavyzdys,kuris pasaulio chaosui suprieðinoDidþiàjà pasaulio tvarkà. ÐtaiV. Kudirkos kûriniuose � satyrose,dainose, publicistikoje, eilëraðèiuo-se � mûsø gyvenimo dvasinë su-maiðtis ir chaosas taip pat prieðina-mi didþiajai tvarkai. Tà tvarkà Vin-cas Kudirka perkelia á Tautiðkà gies-mæ. Todël neatsitiktinai ji 1919 m.tapo Lietuvos himnu.

Vaduojantis ið chaoso

Labai teisinga mintis, apmàsty-mø verta iðvada, bet kaip ir kiekvie-na gilesnë mintis tuojau pat kelia irpapildomø klausimø. Kaip J. S. Ba-chas ásivaizdavo Kristaus laikø cha-osà? Pagaliau kur pats Iðganytojasmatë tà visuotiná chaosà? Matyt, pir-miausia þmoniø sielø sumaiðtyje.Dvasinio gyvenimo sumaiðtis labiau-siai pasireiðkia tada, kai senos idëjos,buvæ idealai nebeatitinka naujos gy-venimo realybës, ðiandien pasakytu-me, iððûkiø. Geleþinæ Romos imperi-jos tvarkà, paremtà romënø teise irvisos imperijos galia, lyg ir sunku bû-tø pavadinti chaosu, nebent paþvelg-tume visiðkai kitaip: Kristaus diegtø-jø krikðèioniðkøjø vertybiø poþiûriu,ta imperinë tvarka galëjo bûti trak-tuojama kaip didysis chaosas, sieløsumaiðtis.

Nepamirðkime, kad J. S. Ba-chas buvo liuteronas, o M. Liuteriopasekëjai su popieþiumi nesutarëdël daugelio klausimø. Taigi Bacholaikais paèioje krikðèionybëje jaubuvo ávykæ daugybë pokyèiø.

O kà chaosu vadintumëme Vinco

Kudirkos laikais? Prieðininko stovyk-los tvarka mums gali atrodyti chao-sas, kaip ir visa kas svetima, nesu-prantama.

Humaniðkumo, elementarausteisingumo principai � socialiniai,religiniai, tautiniai � buvo paminti.Uþtektø priminti lietuviø kalbospadëtá Rusijos imperijoje: juk iki1904 m. lietuviai neturëjo net teisësspausdinti knygø lotyniðkais rað-menimis, valdiðkose ástaigose kal-bëti lietuviðkai. Tas pat ir mokyklo-se lietuviðkai prakalbusiems.

Kad chaoso laikus iðgyvenamedabartinëje Lietuvoje, tikriausiaidaugelis sutiks. Bet tai juk ne �gele-þinës� tvarkos ilgesys, bet humanisti-niø, krikðèioniðkøjø vertybiø ilgesys.

Panaðaus chaoso laikais dabar irgyvename. Labai prieðtaringa Lie-tuvos valstybingumo politika, pasi-gendu patriotiðkumo. Ðio þodþiokaþkodël vengiama, nors kilæs ið lo-tynø kalbos patria � tëvynë. O þodispatria kilæs ið pater � lotyniðkai tëvas.Visa, kas susijæ su tëvais ir tëvyne,jau tapo atgrasu? Savanaudiðku-mas, kuris klesti valstybëje, atgavu-sioje nepriklausomybæ, tiesiog stul-bina. Þemgrobiø ir kai kuriø politi-kø gobðumas tapo prieþodþiu.

Jeigu Vincas Kudirka prisikeltø,tikrai turëtø savo raðiniams temø.

Taip yra todël, kad valstybingu-mo politika buksuoja � taip bûtøgalima pasakyti.

Bet juk ne politikoje dirbdamasþmogus tampa savanaudis, landesnis,turi maþiau moraliniø ir kitokiøskrupulø. Keista, bet bûtent tokios sa-vybës padeda prasimuðti.

Todël ir stebina dabartinë þmo-niø atranka dirbti valstybiná darbà.Net sunku jiems pritaikyti sàvokà:�pasiðventimas dirbti valstybei, tau-tai, þmonëms�.

Bet V. Kudirkai, J. Basanavièiuiar 1918 m. Vasario 16-osios Nepri-klausomybës Akto signatarams visainatûraliai taikytina sàvoka. Kad irkaip gerbiame Kovo 11-osios Nepri-klausomybës Akto signatarus, jiemskaþkodël ta sàvoka jau nelimpa, lygir nenatûrali. Kodël?

Tai irgi vienas ið buksavimo pa-sireiðkimø.

Tikrais valstybininkais, ryþtin-gais kovotojais uþ þmogaus teises, vi-suomeniná interesà ir bendrà labàdaþniausiai rodo esantys valdþiosopozicijoje. Bet tik tol, kol patys ne-ateina á valdþià.

Kai kurie radikalai savo veiks-mais tiesiog stebina. V. Ðustauskas,M. Murza, J. Paleckis organizuojanepatenkintuosius valdþios veiks-mais. Sukelia neramumus, jø pase-këjai dauþo Seimo langus, patenka á�cypæ�, bet patys �vadai� iðeina sausiið vandens. Akivaizdus chaosas vals-tybëje. Jeigu Vinco Kudirkos �zer-kolà� paduotume kiekvienam sëdin-èiam Seime, Vyriausybëje ir kitosevaldþios struktûrose, ádomu, kokákiekvienas ið jø save pamatytø?

Tad gal ir reikëtø kiekvienam Sei-mo nariui priimant priesaikà áteiktipo V. Kudirkos �zerkolà�? Kad laiky-tø ant savo darbo stalo ir bent retsy-kiais á save paþvelgtø�

Gal visai neblogas pasiûlymas.

Nukelta á 13 p.

Atkelta ið 1 p.

�VARPUI� � 110VINCAS KUDIRKA

Edm

undo

Kul

ikau

sko

nuot

rauk

a

Danielius Sadauskas kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtinëjeRaudondvaryje 2008 m.

Kompaktinës plokðtelës, skirtos Vinco Kudirkos 150-osioms gimimometinëms, virðelis

8 2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)ASMENYBËLietuvos vardo tûkstantmeèiui

paminëti ir profesoriaus BroniausDundulio 100-osioms gimimo meti-nëms geguþës 6-àjà Kupiðkyje buvosurengta Istorijos diena. Ið Vilniausatvaþiavæ istorikai apsilankë Kupið-kio Lauryno Stuokos-Gucevièiausgimnazijoje, Kupiðkio Povilo Matu-lionio pagrindinëje mokykloje, Su-baèiaus gimnazijoje, Skapiðkio vidu-rinëje mokykloje, Noriûnø JonoÈerniaus pagrindinëje mokykloje irSalamiesèio pagrindinëje mokyklo-je. Kupiðkio vieðosios bibliotekosParodø salëje buvo atidaryta paro-da Profesoriaus Broniaus Dunduliogyvenimas ir veikla.

Garbaus istoriko jubiliejui skir-toje konferencijoje dalyvavo ir tu-riningà prakalbà pasakë Prancûzi-jos nepaprastasis ir ágaliotasis am-basadorius Lietuvoje JE FrançoisLaumonier. Istorikø �legionui� at-stovavo Vilniaus pedagoginio uni-versiteto prof. Juozas Skirius irdoc. dr. Edvardas Kriðèiûnas, Ge-nerolo Jono Þemaièio Lietuvos ka-ro akademijos doc. dr. Romas Ba-tûra, Ðiauliø universiteto dr. Aldo-na Vasiliauskienë, kurios iniciatyvair ávyko ðis prasmingas renginys,Vilniaus dailës akademijos atstovasdailëtyrininkas Vidmantas Jan-kauskas, kurá þinome ir kaip Kupið-kënø enciklopedijos I tomo (600puslapiø apimties) sumanytojà irágyvendintojà, Mokslo ir enciklo-pedijø leidybos instituto Istorijosskyriaus darbuotojas dr. AlgirdasMatulevièius, Vilniaus Pilaitës gim-nazijos direktorius istorikas Euge-nijus Manelis, Lietuvos Respubli-kos ðvietimo ir mokslo ministerijosatstovas istorikas Rimantas Joki-maitis, Nemunëlio Radviliðkio pa-rapijos klebonas kun. AndriusÐukys ir kiti asmenys. Konferenci-joje dalyvavo ir sveikinimo þodá ta-rë Ðiauliø universiteto prorektoriusprof. Donatas Jurgaitis.

Ypatingà �prieskoná� renginiuisuteikë tai, kad dalyvavo ir prof. Bro-niaus Dundulio dukterys dr. DaivaSenulienë (Puslaidininkiø fizikos ins-titutas), dr. Ieva Ðenavièienë (Lietu-vos istorijos institutas) bei vaikaièiai.

Istorijos dienos Kupiðkyje rë-mëjos buvo Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerija,Prancûzijos ambasada Lietuvoje,Lietuvos nacionalinë UNESCO ko-misija, Kupiðkio rajono savivaldybëir Kupiðkio vieðoji biblioteka.

Istorijos dienos uþbaigtuvës su-rengtos apvaliojo stalo diskusijoje

Istoriko Broniaus Dundulio

Skapiðkyje kuriamoje arkivyskupoMeèislovo Reinio sodyboje.

Karaliø spindesysneuþtemdë jubiliejaus

Istorijos diena Kupiðkyje buvopakankamai turininga ir verta iðsa-mesnio pristatymo, taèiau pirmojeraðinio dalyje dëmesá sutelksime á is-toriko prof. Broniaus Dundulio(1909 11 26�2000 09 01) 100-meèio

minëjimà Kupiðkio kultûros centroVitraþø salëje. Minëjimas priderin-tas prie Istorijos dienos renginiø dargerokai prieð B. Dundulio ðimtøjøgimimo metiniø sukaktá, kuri busminima tik lapkrièio pabaigoje.

Kupiðkio rajono meras Jo-nas Jarutis sveikinimo kalboje pri-siminë, kad iðvakarëse, t. y. geguþës5 dienà, Lietuvos mokslø akademi-joje turëjo garbës pasveikinti kitàgarbø istorikà, Kupiðkio kraðto gar-

bës pilietá akad. prof. Vytautà Mer-ká 80-meèio proga. Dabar ðtaiprof. Broniaus Dundulio 100-meèiominëjimas. Pagerbdamas renginyjedalyvaujantá Prancûzijos ambasado-riø François Laumonier, Kupiðkiomeras Jonas Jarutis áteikë sveèiui do-vanà � meniðkà Kupiðkio KristausÞengimo á dangø baþnyèios nuotrau-kà. Kupiðkënams tai ne ðiaip treèio-ji pagal dydá baþnyèia Lietuvoje �jiems ji yra pati aukðèiausia, pati di-dþiausia ir ðvenèiausia. Kadangi am-basadoriams vieðnagës laikas Kupið-kyje buvo ribotas, laukë susitikimassu Ispanijos karaliumi Juanu Carlo-su ir karaliene Sofia, atvykusiais ofi-cialaus vizito á Lietuvà, meras J. Ja-rutis oficialiai pakvietë ambasadoriøjam patogiu laiku ilgesniam laikui at-vaþiuoti á Kupiðká. �Aèiû labai�, � ákvietimà lietuviðkai atsakë Jo Eksce-lencija ambasadorius.

Nepaisydamas átemptos dieno-tvarkës Prancûzijos ambasadoriusdaugiau kaip pusantros valandosdalyvavo Broniaus Dundulio 100-meèiui skirtoje mokslinëje konfe-rencijoje Kupiðkio kultûros centre,kur vertëja jam kruopðèiai vertë vi-sas praneðëjø mintis. Savo prakal-boje ambasadorius François Lau-monier pirmiausia padëkojo uþkvietimà dalyvauti prof. BroniausDundulio 100-meèio paminëjimorenginyje, kuriam dëmesá skyrë irLietuvos nacionalinë UNESCO ko-misija, LR ðvietimo ir mokslo minis-terija bei vietos valdþia. Þodþiu, pui-kiai derantis prie Lietuvos tûkstant-meèio renginys. Ambasadoriui ypaèdidelá áspûdá daro tai, kad prof. Bro-

nius Dundulis daug jëgø skyrë ne tikLietuvos istorijai, bet ir Lietuvossantykiø su Prancûzija, abiejø ðaliøistorinio sàlyèio tyrinëjimams. Am-basadorius iðskyrë labai svarbius irádomius lietuvio istoriko Napoleo-no laikø Prancûzijos istorijai skirtusdarbus. Tai B. Dundulio knyga Na-poleon et la Lituanie en 18121 (Na-poleonas ir Lietuva 1812 m.), taip patir gimtoje ðalyje iðleistosios knygosLietuva Napoleono agresijos metais(1807�1812)2 ir Napoleono imperijosþlugimas ir Lietuva (1813�1815)3 . Pa-minësime ir B. Dundulio studijà Lie-tuva ir Napoleonas 1807 metais, ku-rià istorikas paraðë gráþæs ið Prancû-zijos; studija buvo paskelbta1941 m. leidinyje Lietuvos praeitis(t. 1, sàs. 2).

Iðryðkino savo tautosistorijos svarbà

Pasak ambasadoriaus, reikðmin-ga tai, kad B. Dundulis savo dar-buose iðryðkino Lietuvos istorijossvarbà � kà Lietuvai apskritai reið-kia sava istorija. Ambasadoriui taippat ne paslaptis, kad prof. BroniusDundulis buvo labai ðiltas, ramus irgeranoriðkas dëstytojas.

Neabejotinai profesorius buvoPrancûzijos draugas. Paryþiuje studi-javo labai sudëtingu metu, kai Euro-poje tvenkësi Antrojo pasaulinio ka-ro debesys, bet ir tuo metu sugebëjosukaupti pakankamai daug þiniø.

Be to, Bronius Dundulis buvoprie Lietuvos�Prancûzijos asociaci-jos kûrimo iðtakø, 1993 m. pirmojeðios asociacijos konferencijoje per-skaitë praneðimà, buvo iðrinktasLietuvos�Prancûzijos draugijos gar-bës pirmininku. Dþiaugësi galëda-mas dalyvauti asociacijos veikloje.2000 m. Prancûzijos prezidentasB. Dundulá apdovanojo PrancûzijosNacionaliniø nuopelnø Komando-ro laipsnio ordinu. Garbingas apdo-vanojimas Lietuvos istorikui suteik-tas uþ nuopelnus istoriografijosmokslui ir ypaè uþ darbus, skirtusNapoleono kompanijai ir jo þygiui áLietuvà, uþ Lietuvos istoriniø ryðiøsu Europos valstybëmis, ypaè suPrancûzija, atskleidimà.

Ðis ordinas garbøjá istorikà pa-siekë 2000 m. liepos 5 dienà. Vals-tybës dienos, Lietuvos karaliausMindaugo karûnavimo minëjimo ið-vakarëse tuometis Prancûzijos ne-paprastasis ir ágaliotasis ambasado-rius Lietuvoje Michel Touraine jamðá aukðtà apdovanojimà ir áteikë. Ið-klausæs ambasadoriaus prakalbà irpriëmæs apdovanojimà prof. B. Dundulis iðtarë Grand merci,paskui pridûrë Vive la France. Iðlai-kæs ilgokà pauzæ prancûziðkai uþ-baigë: Tegyvuoja Lietuvos ir Prancû-zijos draugystë! Tas pats ðûkis, kurisdaþnai skambëjo ir Napoleono1812 m. þygio á Maskvà pradþioje.

B. Dundulis panoro prancûziðkaitarti padëkos þodá: padëkojo ambasa-doriui Michel Touraine, taip pat irceremonijoje dalyvavusiam tuome-tiniam Vilniaus universiteto rekto-riui akad. Rolandui Pavilioniui, kurávisi prisimename kaip intelektualà irdidelá frankofilà.

1 Napoleon et la Lituanie en1812. Alcan Presses universitairesde Françe. 1940. 344 s.

2 Lietuva Napoleono agresijosmetais (1807�1812). Vilnius: Moks-las, 1981, 160 p.

3 Napoleono imperijos þlugimasir Lietuva (1813�1815). Vilnius:Mokslas. 1989, 88 p.

Nukelta á 15 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Kupiðkyje minint istoriko Broniaus Dundulio 100-àsias gimimo metines profesoriaus dukterys IevaÐenavièienë ir Daiva Senulienë

Kupiðkio rajono meras Jonas Jarutis Prancûzijos ambasadoriui Lietuvoje François Laumonier áteikia Kupiðkiobaþnyèios nuotraukà; ðalia vertëja Marija Nijolë Nenortienë, kairëje dr. Aldona Vasiliauskienë

100-osios gimimo metinës Kupiðkyje

2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410) 9ASMENYBË

Straipsnis paraðytas istoriko dr.Algirdo Matulevièiaus, Mokslo ir en-ciklopedijø leidybos instituto vyresnio-jo mokslinio redaktoriaus praneðimo,skaityto mokslinëje konferencijoje Ku-piðkyje, pagrindu.

XX a. septintame deðimtmetyjeVilniaus universitete studijuodamasistorijà labiausiai ásiminiau, vertinuir gerbiu dëstytojus Pranæ ir BroniøDundulius (kaip ir jø paskaitø klau-siusi ir istorijà baigusi mano duktëAistë Matulevièiûtë). Juolab kadpirmà etnografijos egzaminà mes,pirmakursiai, laikëme pas Dundu-lienæ. Ji atrodë tarsi motina, jaunø-jø globëja. Kupiðkënas BroniusDundulis (1909�2000) suþavëjo gi-liomis iðsamiomis þiniomis, erudici-ja, geranoriðkumu, tolerancija,þmogiðkumu, jutome jo meilæ Tëvy-nei, lietuviø tautos ir jos didþiavyriøaukðtinimà. Taèiau mes, studentai,tuomet neþinojome, kad B. Dundu-lis sovietinës valdþios buvo nemë-giamas, stengtasi sumenkinti jomokslinæ veiklà. Laimë, kad istori-jà mums dëstë Ivinskio, Ðapokos,Aviþonio, Jonyno kartos vakarietið-kos kultûros istorikas Bronius Dun-dulis. Didþiuojuosi, kad profesoriusbuvo mano disertacijos (apginta irgerai ávertinta 1973 m.) apie Maþà-jà Lietuvà ir lietuvininkø tautinæ pa-dëtá vokieèiø valdomoje Prûsijojeoficialusis oponentas.

B. Dundulis yra vienas þymiau-siø Europoje Napoleono epochostyrëjø. Jau 1940 m., remdamasisnaujaisiais uþsienio archyvø ðalti-niais, Paryþiuje, kur nuo 1936 m.gaudavo Prancûzijos stipendijà,prancûzø kalba paraðë monografi-jà Napoleon et la Lituanie en 1812(Napoleonas ir Lietuva 1812 m.) irjos pagrindu Sorbonoje apgynëdaktaro disertacijà. Unikalø darbàgerai ávertino prancûzø istorijosmokslo autoritetai G. Lefevras,P. Renuvenas, A. Renodë. Lietuviøistoriografija áëjo á tarptautiná kon-tekstà. Knyga naudojasi Maskvos is-torikai, Napoleonmeèio (Prancûz-meèio) tyrëjai. Iðversti jà á rusø kal-bà ir iðleisti Vilniuje ar Maskvoje1949 m. siûlë akademikas E. Tarlë.Jaunas istorikas pirmàkart ið Vidu-rio ir Rytø Europos tyrëjø árodë,kad Prancûzijos imperatorius Na-poleonas Bonapartas vadavo pa-vergtas maþas tautas, naikindamasbaudþiavà kûrë civilizuotesnæ, pa-þangesnæ Europà.

Lietuvos Respublikos pasiunti-nybë Paryþiuje pasiûlë B. Dunduliuidiplomatinæ tarnybà � bûti kultûrosataðë, taèiau jis atsisakë, nes traukëmokslinis darbas, be to, troðko gráþtiá savo kraðtà. Pirmasis iðvykimas1940 m. rudená baigësi kelione spe-cialiu traukiniu tik iki Briuselio �Vokietijos karinë vadovybë nedavëleidimo. Teko gráþti á Paryþiø. Lietu-vos Respublikos diplomatai Vasario16-osios Nepriklausomybës Aktosignataras Petras Klimas ir StasysBaèkis (dabartinio Lietuvos katali-kø baþnyèios kardinolo Audrio Baè-kio tëvas) ragino daktarà B. Dun-dulá likti Paryþiuje � Lietuvos vals-tybë jau buvo okupuota SSRS, þino-ta apie stalinizmo nusikaltimus lie-tuviø ir kitoms tautoms. Jaunasmokslininkas 1941 m. vasará kitu ke-liu, per Tilþæ, gráþo á tëvynæ. Vil-niaus universitete susitiko su rekto-riumi prof. M. Birþiðka, prorekto-riumi, einanèiu profesoriaus parei-

(100-osioms gimimo metinëms)BRONIUS DUNDULIS � ÞYMUS MOKSLININKAS, DIDI ASMENYBË

gas J. Bulavu, Humani-tariniø mokslø fakultetodekanu prof. A. Augus-taièiu, Visuotinës istori-jos ir Lietuvos istorijoskatedrø vedëjais prof.L. Karsavinu ir I. Jony-nu. Nuo 1941 m. liepos,kai Lietuvà jau buvouþëmusi naciø valdomosVokietijos kariuomenë,istorikas B. Dundulisbuvo paskirtas Vilniausmiesto archyvo, ásikûru-sio Pranciðkonø vienuo-lyne Trakø gatvëje, vedë-ju. Archyve dirbo vëliaupagarsëjæ lenkø istorikaiH. Lowmiañskis, J. Ada-mus, po B. Dundulioarchyvo vedëju tapo tau-totyrininkas doc. J. Bal-dþius.

Nuo 1941 m. lapkri-èio Bronius Dundulis sa-vo gyvenimà susiejo suVilniaus universitetu � ta-po Humanitariniø moks-lø fakulteto Visuotinës is-torijos katedros dëstyto-ju, vëliau docentu, profe-soriumi. Trûkstant dësty-tojø trumpà Lietuvos isto-rijos kursà dëstë Vilniauspedagoginiame institute.

1944 m. antrojoje pu-sëje SSRS kariuomeneiiðvijus Vokietijos armijasir uþëmus Lietuvà, á Va-karus pasitraukë Vil-niaus universiteto is-torikai dëstytojai � prof. J. Puzinas, Bonapartasdoc. dr. K. Aviþonis,J. Jakðtas, J. Matusas,A. Ðapoka, A. Vasiliaus-kas, vyresnieji asistentaiP. Èepënas ir V. Trumpa;ið Kauno universiteto �prof. Z. Ivinskis, doc. P. Penkaus-kas, adjunktas S. Suþiedëlis, taip patmokyklose dëstæ istorikai M. Kra-sauskaitë, A. Kuèinskas, J. Remei-ka, istorijos vadovëliø mokyklomsautorë V. Daugirdaitë-Sruogienë.Bronius Dundulis, istorijos moksløpaslapèiø sëmæsis garsiausiame Eu-ropos universitete Sorbonoje, likoVilniuje. Èia patyrë neteisybës � pa-ryþietiðkos dvasios ir prancûziðkoslaisvës patyrusá istorikà siekta pa-versti sovietiniu dogmatiniu tyrëju.Labai nukentëjo nepasitraukæ á Va-karus jo kolegos Sibiro tremtiniaiValentinas Dëdinas, Vincas Vileiðis(suðaudytas Sverdlovsko srityje), Le-vas Karsavinas (mirë Sibire). Atsimi-nimuose Istorijos mokslo labui (Isto-rija, t. XXXIV, Vilnius, 1996)B. Dundulis raðo, kad �nuo sovieti-nio reþimo represijø labai nukentë-jo brolis Julius, gyvenæs tëvø ûkyje,ir dëdë prelatas Povilas Pukys. Jie at-sidûrë Rytuose ir patyrë Sibiro kan-èiø kelius�.

Lietuvoje Sorbonos universite-to daktarø tuomet buvo, berods, tikkeletas. Deja, valdþios institucijosevis labiau ëmë ásigalëti bolðevikinismàstymas ir raðymo bûdas. Tæstimokslinæ veiklà kilo ávairiø kliûèiø.Nepaisant Vilniaus universitetorektoriaus prof. Jono Buèo rûpini-mosi, galbût ásikiðus Vilniaus ideo-logams, Aukðtoji atestacinë komisi-ja Maskvoje prie SSRS aukðtojomokslo ministerijos pasiûlë dakta-rui B. Dunduliui ið naujo ginti diser-tacijà remiantis marksistine-lenini-

ne metodologija. Garbingas, sàþi-ningas ir objektyvus istorikas atsisa-kë. Lietuvos istorijos mokslui vado-vavæs prof. J. Þiugþda patarë Napo-leono temos neplëtoti.

Darbðtus ir gabus mokslininkassovietinio reþimo sàlygomis turëjoginti dar dvi disertacijas: kandidati-næ (1955 m.) ir daktaro (1967 m.),iðleisdamas dvi monografijas � Lie-tuviø kova dël Þemaitijos ir Uþnemu-nës XV amþiuje (1960 m.; apie Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystëssantykius su Vokieèiø ordinu) ir Lie-tuvos kova dël valstybinio savarankið-kumo 15 amþ. (1968). Pastarojoje irypaè monografijoje Lietuvos uþsie-nio politika XVI a. (1971) pirmà kar-tà lietuviø istoriografijoje iðsamiainagrinëjami LDK santykiai su Len-kija, Rusija, Prûsija, Livonija, Kry-mo chanatu. Bronius Dundulis áro-dë, kad Lenkijos ponams nepavykoLDK sulieti su Lenkija, iðliko LDKvalstybingumas, tik nukentëjo jossuverenitetas. Apie tuos iððûkius,prancûziðkos laisvës ágijusá moksli-ninkà Visuotinës lietuviø enciklope-dijos 5 tome (2004) yra Algirdo Ma-tulevièiaus straipsnis su B. Dundu-lio nuotrauka. Vis dëlto savo kon-cepcijà apie Napoleonmetá B. Dun-dulis pratæsë chronologiðkai �1981 m. paraðë naujà veikalà apieLietuvà Napoleonø karø 1807�1812 metais. Sovietinës Lietuvosinstitucijos ir ðiuo atveju persisten-gë: knygos pavadinime pareikalau-ta áraðyti þodá �agresija� (taèiau Na-poleono þygis su Didþiàja armija á

Rusijà buvo Lietuvos iðvadavimas iðtos imperijos priespaudos). Mask-voje patarta já iðbraukti, nes tuo lai-kotarpiu SSRS ir Prancûzijos santy-kiai buvo geri � leista spræsti Vil-niaus institucijoms, bet nereikalin-gas þodis buvo paliktas. Atkaklusisuniversiteto profesorius dar paraðëknygas apie Lietuvos prieðinimàsiðvedams XVII�XVIII a. (1977 m.),vikingø, arba normanø, ir baltø san-tykius IX�XI a. (1982 m.), Lietuvoskovas dël Baltijos jûros (1985 m.).Paraðytos plaèiajai visuomenei su-prantamu turiniu, todël labai skai-tomos ir buvo greit iðpirktos.

Taigi Bronius Dundulis netgigrieþtos priekabios sovietinës, pa-brëþiu � lietuviðkos cenzûros (dar ar-ðesnës negu Maskvos cenzûra) sàly-gomis, ëmësi tuometinei valdþiai ne-pageidaujamø temø: pirmasis iðsa-miai ir objektyviai tyrë naudodama-sis itin gausia archyvine medþiaga, li-teratûra prancûzø, lotynø, lenkø, vo-kieèiø, rusø kalbomis, svarbiomisXV�XIX a. pradþios Lietuvos poli-tinës istorijos problemomis. Tai da-rë laisvu nuo paskaitø metu. Kaipvienas þymiausiø XX a. lietuviø isto-rikø B. Dundulis sukûrë savità LDKuþsienio politikos tyrimo sistemà,kiek leido sàlygos, � panaudojo pa-þangià europinæ metodologijà. Ga-lima teigti, kad Dundulis � tai unikaliasmenybë Lietuvos istoriografijoje,turëjusi lietuviø tautiniam atgimimuididþiulá poveiká.

Dël sovietiniø institucijø trukdy-mø galbût nebûtø iðspausdinta net

keletas B. Dundulio knygø, jei jisnebûtø atkakliai siekæs tikslo, gyve-nimà paskyræs vien mokslui, gal irdël gero, ramaus, nekonfliktiðkobûdo. Teko profesoriui kovoti suLietuvos istorijos instituto vadovybe,daugiausia su sovietinës ideologijosbei marksistinës-lenininës metodo-logijos propaguotoju, karjeristu ins-tituto direktoriumi Broniumi Vaitke-vièiumi. (Ðis sovietinis veikëjas yra irman, tuomeèiam instituto aspiran-tui, pakenkæs. Apie tai knygos Algir-das Matulevièius apie Maþàjà Lietu-và áþangoje raðo jo disertacijos (ap-ginta 1973 m.) mokslinis vadovasakademikas profesorius VytautasMerkys). Buvæs Partijos istorijos ins-tituto prie LKP CK direktoriaus pa-vaduotojas visaip trukdë, kad tik ne-bûtø iðleista B. Dundulio spaudaiparengta knyga apie Lietuvà Napo-leono karø metais. Objektyviam ty-rëjui buvo kerðijama uþ tai, kad jisrecenzijoje Istorijos instituto dar-buotojø paraðytai knygai LietuvosSSR istorija (vyr. redaktorius B. Vait-kevièius; rusø kalba; 1978 m.) nuro-dë daug faktiniø klaidø, netikslumø.Reakcija á kritikà perþengë padoru-mo, mokslininkø etikos ribas: buvokreiptasi á LKP centro komitetà, galøgale Istorijos instituto direktoriausásakymu þymiausias Vilniaus univer-siteto istorikas dr. B. Dundulis buvoiðbrauktas ið institute sudaromosSpecializuotos tarybos mokslo laips-niams teikti ir ið pertvarkomos Lie-tuvos istorijos probleminës tarybosnariø. Taèiau jis buvo ypaè vertina-mas Vilniaus universiteto vadovybës,istorikø ir kitø specialybiø profeso-riø, gerbiamas kolegø, studentø(prastus santykius su Istorijos insti-tuto vadovybe galbût veikë ir konku-rencija su universiteto istorikais, oB. Dundulis tarp jø � iðkiliausia as-menybë). Apie visa tai iðsamiaiB. Dundulis raðo minëtuose atsimi-nimuose Istorijos mokslo labui(1996).

Prof. Bronius Dundulis iðugdëaukðtos kvalifikacijos istorikø, dir-banèiø Vilniaus universitete, kitoseaukðtosiose mokyklose, institutuose,mokslo veikalø ir enciklopedijø lei-dyboje,valstybinëse institucijose irkitur. Vyriausiosios enciklopedijøredakcijos vadovybës ir enciklope-distø 1989 m. sveikinimo raðte (já te-ko paraðyti ðio straipsnio autoriui),skirtame B. Dundulio 80-èiui, raðo-ma: �Paþástame Tamstà ne tik kaipdarbðtø ir sàþiningà istorikà, bet irkaip tikrà Lietuvos patriotà. Jûsømonografijomis ir studijomis mes re-miamës savo darbe.� Remiamës irðiandien. Prof. habil dr. BroniausDundulio pavardë yra tarp jau iðleis-tø 14-os Visuotinës lietuviø enciklope-dijos tomø, baigiamo dabar rengti15-to tomo autoriø, taip pat yra jostraipsniø, iðspausdintø MaþosiosLietuvos enciklopedijoje (ið 4 tomø ið-leisti 3). Á lietuviðkas enciklopedijas(ir sovietines) raðë, kaip to reikalau-ja enciklopedijø metodika, konkre-èiai, apie tik patikrintais faktais pa-remtus ávykius, juos traktuodamastarptautiniu mastu, Lietuvà átrauk-damas á Europos geopolitinæ siste-mà. B. Dundulis mums lieka Moky-toju. Tai epochinës reikðmës asme-nybë. Pagrástai apdovanotas Gedi-mino ordinu (1998 m.) ir Prancûzi-jos aukðèiausiu ávertinimu � Nacio-naliniø nuopelnø Komandoro laips-nio ordinu (2000 m., prieðpat mokslininko mirtá).

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prancûzijos aukðèiausiu ordinu apdovanotà prof. Broniø Dundulá sveikina buvæsjo studentas Algimantas Matulevièius (2000 m. liepos 5 d.)

10 2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)ANALIZË

Lietuvos kûno kultûros akademijosvidaus auditorë Nijolë Marija GALVE-LYTË, Socialiniø mokslø daktarë

Ekonomistas neskaièiuoja,kiek lëðø trûksta, bet

efektyviai valdo turimasmaþas lëðas

Vidaus audito tarnybos tikslas �gerinti institucijos veiklà rekomen-duojant tobulinti vidaus kontrolæ, val-dymà, galutinis � pareikðti nuomonæapie veiklos tæstinumà. Straipsnyjesiûlomi valstybinio universiteto veik-los vertinimo rodikliai ir valdymo me-todai, kuriø rezultatas � taupomi vals-tybës asignavimai ir studentø pinigai,sutrumpinus magistrantûros ir dokto-rantûros studijø trukmæ, ávertinusuniversiteto galimybes organizuotiuniversitetines studijas, bûtø gerina-ma studijø kokybë.

Straipsnio autorës disertacijostema � Inþinieriø rengimo prognoza-vimas Lietuvos TSR pramonës pavyz-dþiu. Prognozës buvo atliktos iki1990 m., rengiamø inþinieriø skai-èius virðijo poreiká 2�3 kartus, vie-nam technikui teko trys inþinieriai.Pagal vadybos klasikà turëjo bûti at-virkðèiai � vienam inþinieriui 3 tech-nikai. Norëta rengti inþinierius ato-mistus, taèiau apie tai tebediskutuo-jama. Turbût pradësime rengti, kainebeveiks atominë elektrinë, o mû-sø parengti specialistai vaþiuos dirb-ti á Kinijà? Specialistus reikëtø reng-ti atsiþvelgiant á Lietuvos ûkio porei-kius, bet ne á studentø norus. Norë-tøsi, kad universitetø absolventaidirbtø ðaliai, o Lietuvos ûkis gamin-tø konkurencingus ES rinkai pro-duktus. Neekonomiðka universite-tams rûpintis specialistø teikimuturtingoms ðalims. Ið kur gausimelëðø, ásipareigojæ 100 proc. apmo-këti vieno studento studijø iðlaidaskrepðelio principu (dengti vienà stu-dijø vietà) ið valstybës lëðø, kai ESuniversitetai pradës vykdyti Pekinoprojektà?

Ginèai dël mokamo ar nemoka-mo mokslo, rûpestis dël studentøasmeniniø reikalø yra perdëtas ir iðprincipo gali bûti ávardytas taip: tarpstudentø � jokios demokratijos. Vis-kas bûtø suprantama, kilnu ir aiðku,jeigu Konstitucijoje vietoj �gerai be-simokantiems�� bûtø áraðyta: �ið-imtiniø gabumø socialiai remti-niems�� Gerai besimokanèiø 8 ba-lø vidurkiu objektyviai nustatyti ne-ámanoma, tai kodël tiek daug ener-gijos, laiko ir pykèio gaiðtama neáro-domam dalykui? Ar ne kiekvienassave gerbiantis jaunas þmogus nega-lëtø per mokslo metus susimokëti,pavyzdþiui, 2 tûkst. Lt uþ bakalauroarba 4 tûkst. Lt uþ magistrantûrosar doktorantûros studijas ir neturëtireikalø su bankais? Vienas ið rinkosbruoþø yra ir daugumai priimtinoskainos nustatymas. Pavyzdþiui, tar-pukario Lietuvoje mokslas gimnazi-joje buvo mokamas, taèiau kainosbuvo priimtinos daugumai � apie100 Lt metams.

Pavyzdþiui, vadovaujantis de-mokratijos tarp studentø principu,visi studentai uþ pirmos pakopos �bakalauro studijas � bûtø mokëjæ2 tûkst. Lt studijø ámokà, o uþ ant-ros ir treèios � magistrantûros irdoktorantûros � 4 tûkst. Lt, tai Lie-tuvos kûno kultûros akademijosmokamø studijø pajamos 2008 m.

galëjo bûti net 2,1 mln. Lt di-desnës.

UNIVERSITETO VEIKLOS TÆSTINUMASLietuvos universiteto finansuo-

jamø studijø vietos kainos lyginti suES universitetais nereikëtø, nes jøkainos � pagal jø atlyginimus. Be to,

paslaugø nuomos);· plëtros (valstybës biudþeto asig-

navimø, paskolø ir fondø, skirtø in-vesticiniams projektams ágyvendin-

skirtø valstybës kainø skirtumui tarpstudentø mokamos ir realios studijøkainos, t. y. ðiuo metu naudojama iðdalies finansuojamø studijø vietoskaina). Pavyzdþiui, paliekant 2008 m.valstybës asignavimø lygá, sumaþinusstudentø skaièiø apie du kartus, uni-versitetai galëtø savarankiðkai ið-spræsti studijø kokybës problemas.Pavyzdþiui, Helsinkio universiteteper 20 metø studentø skaièius suma-þëjo du kartus, o dëstytojø ir moks-lo darbuotojø liko stabilus.

· Specialiosios programos ið es-mës sudaromos ir naudojamos kaipir ðiuo metu.

· Alumni fondas sudaromas iðbuvusiø absolventø ir universitetedirbanèiø pedagogø ir darbuotojøbei kitø fiziniø ir juridiniø asmenøparamos. Naudojamas studentø so-cialinëms, kultûrinëms, sporto reik-mëms.

Statusas � universitetas

Tarpukariu Lietuvoje universi-teto statusà turëjo dvi aukðtosiosmokslo ir studijø institucijos � Vil-niaus ir Vytauto Didþiojo (prie so-vietø padalyti á dabartinius Kaunotechnologijos universitetà, Kaunomedicinos universitetà ir Lietuvoskûno kultûros akademijà) universi-tetai. Ðiuo atveju reikëtø europiniolygio teisininko, kuris ávertintø vei-kà, kuria anksèiau minëtiems uni-versitetams buvo suteiktas biudþe-tinës ástaigos ir vieðosios ástaigosstatusas. Turime pagrindo teigti,kad Vilniaus ir Vytauto Didþiojouniversitetai vykdo universiteto veik-los tæstinumà. Pavyzdþiui, Helsinkiouniversitetas buvo ásteigtas 1849 m.,o universiteto statusas suteiktas1908 metais.

Autorës siûlomiuniversiteto veiklos

ávertinimo rodikliai irataskaitos

Klausimas, kodël universitetometinëje finansinëje atskaitomybë-je � iðlaidø sàmatø vykdymo balan-se intelektualaus turto eilutë tuðèia.Nesuprantama, kodël iki ðiol ne-ávertinti mokslininkø intelektualausdarbo produktai? Ðiuo atveju vals-tybës universiteto patikëjimo teisevaldomo ilgalaikio turto pastatøvertë galbût sudarytø tik 10 proc. in-telektualaus turto vertës?

Intelektualaus turto vertë turë-tø bûti svarbiausias rodiklis, verti-nantis mokslo ir studijø institucijosatitiktá universiteto statusui.

Universitete dëstytojas dirba nemoksliná, bet atitinkantá savo turi-mai mokslinei kompetencijai peda-goginá profesoriaus, docento, lekto-riaus arba asistento darbà. Moksli-niø idëjø ágyvendinimui universite-te áprastai vadovauja aukðèiausioskompetencijos dëstytojas � profeso-rius. Studijos organizuojamosmoksliniø tyrimø ir mokslinës eks-perimentinës plëtros pagrindu.

Rodiklis profesoriø lyginamasissvoris galëtø ávertinti universitetoteisæ organizuoti studijas moksliniøtyrimø ir eksperimentinës plëtrospagrindu. Pavyzdþiui, tai galëtø da-ryti valstybinis universitetas, peda-gogø struktûroje turintis 30 proc.profesoriø. Helsinkio technologijosuniversitete ðis santykis � 40 proc.

Iki ðiol vieðai nediskutuojama,ar universiteto pagrindinis tikslasneturëtø bûti iðimtinai mokslinin-kø, bet ne aukðèiausios profesinëskvalifikacijos specialistø rengimas.Neteikiami mokslo bakalauro irmokslo magistro laipsniai. Profesi-ná bakalauro laipsná teikia kolegi-jos. Já ásigijusieji tæsti magistrantû-ros studijø universitete neturi gali-mybiø. Ðiuo atveju neekonomiðkainaudojami valstybës biudþeto asig-navimai.

Valstybinio universiteto teikia-mos visuomenei ir tarybai veiklosataskaitos turëtø bûti:

· universiteto biudþeto tikslinëspaskirties fondø ávykdymas;

· pedagoginio personalo skaièius(planinis ir faktiðkas) ir jø kompe-tencija;

· bendras absolventø skaièius, iðkuriø

� ásidarbinusiøjø po bakalaurostudijø (nurodant ûkio ðakà),

� tæsianèiøjø studijas universite-te. 

Universiteto taryba turëtø áver-tinti gauto finansavimo likuèio lë-ðø panaudojimo pagal tikslinæ pa-skirtá prioritetus. Tik taupus irefektyvus lëðø naudojimas uþtikri-na veiklos tæstinumà. Savivalda ágy-vendinta tada, kai pats save iðlai-kai. Pavyzdþiui, profesorius iðmokslinës tiriamosios ir eksperi-mentinës veiklos uþdirba tiek lëðø,kad jas ásisavindamas gali padeng-ti savo mokslinio darbo ir dokto-rantø rengimo iðlaidas.

Studentø skaièius

212129644Ið viso

RekomenduojamaKaina, Lt Pajamos2000 42424000 11844000 176 5602

Faktiðkospajamos(tûkst. Lt)

3471

Skirtumas(tûkst. Lt)

2131

nelygintinos valstybinio ir privatausuniversiteto kainos. Valstybës irvalstybës biudþeto reikalas � moks-las pagrindinëje valstybinëje mo-kykloje iki jaunuolio brandos, o jospecialybës ásigijimas � privatus rei-kalas. Kodël negirdime VUprof. V. Daujoèio teiginio: uþsieniouniversitetuose uþ studijas arba vi-si moka, arba visi nemoka � tarpiniøvariantø nëra. Antra, kodël iki ðiolniekas nesiteikia paaiðkinti, kaduþsienio universitetai uþ gerà moks-là nemoka ir stipendijø.

Migloti ir ekonomistui nesu-prantami aiðkinimai apie paskolas,kurias teiks bankas. O gerai besimo-kantieji bus atleisti nuo paskolosgràþinimo? Kas padengs skolà ban-kui � valstybës biudþetas?

Universiteto biudþetas.Reformos pradþia

Galëjome sulaukti didelës pa-þangos universitetø valdyme, kai ESPhare programos Aukðtojo moksloinstitucijos reforma ágyvendinimopadalinys 2000 m. iðleido knygàAukðtøjø mokyklø administratoriøgeros patirties vadovas, kurià rengëKTU dëstytojai: J. Andriuðkevièiû-të, A. Baryla (grupës vadovas),V. Griniuvienë ir kiti. Talkino ir kon-sultavo V. Domarkas, Brunelio uni-versiteto (Didþioji Britanija) eks-pertai J. Cliffordas, M. Koganas,M. Rein, A. Woodsas. Ðioje knygo-je, atsiþvelgiant á tikslus ir pagrindi-nes funkcijas, iðvardyti du pagrindi-niai universiteto veiklos rodikliai:studentø skaièius (valstybës biudþe-to subsidijai apskaièiuoti) ir moks-linis tiriamasis darbas (dëstytojømokslinei kompetencijai ávertinti irstudijø bei mokslo institucijai uni-versiteto statusui suteikti). Knygo-je pateiktos rekomendacijos, kaipefektyviai panaudoti lëðas sudarantaukðtosios mokyklos biudþetà, ku-rio dedamosios dalys bûtø tikslinëspaskirties fondai:

· studijø (valstybës biudþetoasignavimai studijoms, pavyzdþiui,Rektoriø konferencija rekomenda-vo 75 proc.). Lëðø naudotojai � fa-kultetai;

· mokslo ir (ar) meno (valstybësbiudþeto asignavimai, tiksliniai vals-tybës biudþeto asignavimai moksli-niams tyrimams, tarptautiniø fondøir projektø lëðos, uþsakomøjømoksliniø tiriamøjø darbø, moksli-ninkø stipendijos, leidybos lëðos);

· bendrasis (valstybës biudþetoasignavimø dalis, universiteto ne-biudþetiniø pajamø dalis);

· socialinio rëmimo (valstybësbiudþeto asignavimø dalis, nebiu-dþetiniø pajamø atskaitymai, ámo-kos uþ gyvenimà bendrabutyje, rë-mëjø lëðos);

· ûkio (valstybës biudþeto asig-navimø dalis, investiciniø ir renova-cijos projektø lëðos, ûkinës veiklosteikiamø paslaugø, negyvenamøjø

ti, lëðø, nebiudþetiniø pajamø, gau-tø uþ teikiamas studijø, mokslo ir ki-tas paslaugas, atskaitymø, rëmëjølëðø);

· rezervo (turi nustatyti senatas,tvirtindamas biudþetà. Gali bûtinaudojamas kitø fondø papildy-mui).

Universiteto biudþeto sudary-mas ir skirstymas á tikslinës paskir-ties fondus ir galëjo bûti takoskyra,kuri bûtø neleidusi suteikti Lietuvosuniversitetams biudþetiniø ástaigøstatuso.

Knygos autoriai paþymëjo, kadsudarant universiteto biudþetà tiks-linës paskirties fondø principu ga-lima: pabrëþti veiklos prioritetus irlëðø panaudojimo tikslus; veiksmin-giau naudoti lëðas; geriau progno-zuoti ir planuoti; padidinti finansi-nës veiklos skaidrumà.

Straipsnio autorë, susipaþinusisu uþsienio universitetø biudþetøsudarymo geràja patirtimi, siûlo at-eityje universiteto Tarybos (darbda-viø), valstybës asignavimø (subsidi-jø), specialiosios programos iralumni biudþetø sudarymà ir jø pa-skirstymà á tikslinës paskirties anks-èiau minëtus fondus.

· Universiteto tarybos (darbdaviø)fondas sudaromas ið darbdaviø, ku-rie uþsako universitetui parengti pa-geidaujamos kvalifikacijos specialis-tà, paramos lëðø. Darbdaviai, patei-kæ universitetui konkreèiai darbovietai specialistø poreikius, galëtøtikëtis ádarbinti ne atsitiktiná, bet tin-kamai parengtà aukðtos kvalifikaci-jos specialistà. Valdymas visada pra-sideda nuo tam tikslui skirtø lëðøfondo sudarymo. Fondas efektyviaivaldomas tik tada, kai nustatomaslëðø panaudojimo tikslas ir jo admi-nistravimui paskiriami atsakingi as-menys (ne komisija), kurie suinte-resuoti pasiekti tà tikslà.

· Valstybës asignavimø (ES uni-versitetuose vadinamas subsidijø,

1998 m. 2008 m. dinamika, proc.

KMUKTUKULKALKKALMAMykoloRomerioLVALZUUÐUVDAVGTUVPUVUVDUIð viso

3184132614463550208410723222

8625113564412568472748614069379571349

finansavimas,tûkst. Ltið viso3701859025269701512968881379329403

629723604156561076840127308787235421130372022

1 stud.11,634,456,0427,513,3112,879,13

7,314,622,778,574,744,125,145,575,21

studentøskaièius49841738692733762507115717765

170972891182721201554911684249378642137205

ið viso77078147308478590159882300242267

229284172249518295801148545452218028146834816661

1 stud.15,478,475,13

6,3819,882,38

13,425,724,1913,957,394,677,235,425,95

studentøskaièius,%15713120868120108551

198143210169184156177228192

ið viso, %2082501770232167144

364177316275286177249222220

finansavimas,tûkst. Lt finansavimo

1 stud., %13319085019315526

18412415116315611314197114

Duomenø ðaltinis: Lietuvos aukðtasis mokslas. Baltoji knyga, Statistikos departamento ataskaita, Ðvietimas, Verslo Þinios,2007, Nr. 132-535.

Universitetosantrumpa

studentøskaièius

Lietuvos kûno kultûros akademijos mokamø studijø pajamos 2008 m.

2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410) 11Valdymo struktûros

tobulinimo priemonës

Valstybinio universiteto valdy-mo struktûroje, visø pirma reikëtøatskirti mokslinius, pavyzdþiui, che-mijos, biomedicinos fakulteto, ge-netikos laboratorijos padalinius nuostudijø: administravimo, vadybos,teisës fakulteto padaliniø.

Pedagoginá darbà reikëtø orga-nizuoti fakultetuose, o moksliná ti-riamàjá ir eksperimentinæ plëtrà �katedrose, laboratorijose ir mokslocentruose (institutuose) ásteigtosedarbo vietose, kurios bûtø skirsto-mos administratoriaus pagal suda-rytà grafikà visiems norintiems eks-perimentuoti laisvu nuo pedagogi-nio darbo laiku dëstytojams. Dësty-tojo mokslinis darbas, kuriam turë-tø bûti skiriama 30 proc. darbo lai-ko, turëtø bûti aiðkinamas kaip

mokslinës kompetencijos tobulini-mas, bet ne papildomas darbas.Etatø skaièiø reikëtø apskaièiuotine pagal studentø, bet pagal studi-jø moduliø akademiniø valandøskaièiø.

Valstybës biudþeto asignavimusir studentø pinigus taupanèios prie-monës:

· sutrumpinti bakalauro studijasnuo 4 iki 3 metø;

· sutrumpinti doktorantûros stu-dijas nuo 4 iki 3 metø.

Priëmimas studijuoti

Turbût në vienoje pasaulio vals-tybëje nëra tokios tvarkos, kad pri-ëmimà á visus valstybës universite-tus centralizuotai organizuotø dvipriëmimo komisijos (veikianèiosKTU ir VU patalpose), o abiturien-tai vidutiniðkai rinktøsi 13 studijøprogramø neþinodami, á kurá uni-

Tokie skirtingi ir svarbûs mano gyvenime (5)

versitetà pateks. Bendras priëmi-mas � tai tas pats, kaip priimti dar-buotojà á darbà be pokalbio. Uni-versitetai ðiuo atveju nuðalinti nuotinkamo jø universiteto studijø pro-gramai abituriento pasirinkimo.Didþiausia þala abiturientui � pagalatestato vidurká patekusiam á atsitik-tinæ, Lietuvos aukðtøjø mokykløasociacijos pagal atestato vidurkáapskaièiuotà ir jam paskirtà vietà,bet ne studijuoti pasirinktame kon-kreèiame universitete.

Universitetø finansavimodinamika ir studijøkokybës gerinimas

Per 10 metø Vyriausybë nuolatdidino valstybiniø universitetø fi-nansavimà, sudarydama sàlygas stu-dijø kokybei gerinti. Nesant duome-nø apie dëstytojø etatø ir faktiðkai

dirbanèiøjø skaièiø negalima atliktiekonominës analizës. Visø univer-sitetø finansavimas augo sparèiau,iðskyrus Mykolo Romerio, Klaipë-dos ir Vytauto Didþiojo, todël gali-ma teigti, kad lëðø trûkumà studijøkokybei gerinti koregavo patys uni-versitetai.

Studijø kokybës gerinimo pa-grindai � dëstytojø mokslinë kompe-tencija ir moksliniø tyrimø infra-struktûros, vykdant inovacinius pro-jektus, gerinimas. Jeigu universite-tai rengia ir daþnai vykdo ne inova-cinius, bet þmogiðkøjø iðtekliø plët-ros projektus, kuriø didþioji lëðø da-lis skiriama pedagoginio ir kito per-sonalo kvalifikacijos tobulinimui beimokslo darbuotojø darbo uþmokes-èiui, ðios padëties pasikeitimas � ið-imtinai universiteto, bet ne valstybëskompetencija. Be to, studijø koky-bës paþangai didelës átakos turi irvyraujantis profesoriø poþiûris, kad

uþdirbtø lëðø uþ mokslinës veiklosrezultatus arba projektø vykdymàdalis yra vykdytojø, o ne universite-to nuosavybë, todël universitetømoksliniø tyrimø infrastruktûrosbûklës padëtis keièiasi neþymiai irlëtai. Pavyzdþiui, papildomas darbouþmokestis, iðskyrus nurodytà dar-bo sutartyje, ES universitetuoseprofesoriui nemokamas, lëðos, uþ-dirbtos vykdant projektus, yra uni-versiteto nuosavybë. 

Valstybinio aukðtojo mokslosistemos optimizavimas

Aukðtojo mokslo sistemos opti-mizavimas turëtø bûti aiðkinamaskaip mokslo institutø, kolegijø, gim-nazijø integravimas á valstybiniøuniversitetø struktûrà, bet ne atski-rø universitetø susijungimas, dël ku-rio sumaþëtø tik rektoriø skaièius.

Atkelta ið 6 p.

þiniø bagaþo negali iðgyventi. Ðtaikokia bëda. Vakarø universitetuosedabar lituanistikos ir net baltistikostyrinëjimø atoslûgis. Praëjo XIX a.mokslininkø laikai, kai kiekvienassave gerbiantis kalbininkas privalë-jo iðmokti lietuviðkai, nes tai buvopatikimas raktas á kalbø mokslà, pir-miausiai á lyginamàjà kalbotyrà.

Matyt, atëjo kitø raktø laikai?Atëjo, ir dar kokiø. Lietuvaitës

protingos ir patrauklios moterys, jasnoriai á þmonas ima uþsienieèiai. An-tai kalbininkë humanitariniø moks-lø dr. Jolanta Gelumbeckaitë iðtekë-jo, dabar dësto Frankfurto prie Mai-no universitete, yra privatdocentë.Sulaukë net dvynukø. Ar blogai?

Neblogai, bet ar labai gerai nedrás-tu atsakyti.

Ji atliko iðsamià studijà apieXVI a. lietuviðkà rankraðtinæ Wol-fenbüttelio postilæ ir parengë faksi-milinæ teksto publikacijà. Rankrað-tinë knyga pavadinta pagal dabarti-nio laikymo vietovæ � Volfenbiutelá(Wolfenbüttel), kur buvo Brauns-chweigo-Lüneburgo kunigaikðèiorezidencija. Ið lietuviø pirmasis ðárankraðtá tyrë Vilius Gaigalaitis. Pa-skatintas Karaliauèiaus universitetorektoriaus prof. Adalberto Bezzen-bergerio, jis parengë ir postilës kal-bos klausimu 1900 m. apgynë diser-tacijà filosofijos daktaro laipsniuiágyti. Netrukus ji buvo publikuota irautoriui pelnë mokslo pasaulio pri-paþinimà. Apie kolegës Jolantosveikalà paþadëjau paraðyti recenzi-jà, tad ið Frankfurto gavau jo eg-zamplioriø. Monumentalus leidi-nys. Baiminuosi, kad ëmiausi persudëtingos uþduoties.

Kuo mums ði postilë svarbi?

Pirmiausiai tuo, kad tai didþiau-sias iki Jono Bretkûno lietuviø kal-bos rankraðtinis paminklas, protes-tantiðkø pamokslø rinkinys. Tokiamkaip að, jis yra ir lietuviðkos rankrað-tinës knygos kultûros paminklas. Taidviejø daliø veikalas, tekstai � ávai-riø autoriø. Pirmiesiems Prûsijoslietuviðkøjø parapijø kunigams rei-këjo tekstø pamokslams, kuriuos jiepatys pagal vokieèiø teologus ir ren-gë, geresnius nuraðinëjo vienas ið ki-to, o kaþkas galiausiai tuos tekstussutelkë á vienà rinkiná.

J. Gelumbeckaitë ne vienus me-tus dirbo prie ðio veikalo transkri-bavimo, tyrë ðaltinius ir pagal su-kauptà medþiagà paraðë didelës ið-liekamosios svarbos mokslo darbà.Jis skelbiamas dviejuose tomuose.Didesniajame ádëta teksto faksimi-lë, jo transkripcija ir raðybos pa-aiðkinimai, maþesniajame � studija,komentarai, iðsamus ðaltiniø ir lite-ratûros sàraðas. Dël didelës apim-ties ir aukðtos poligrafinës kokybësveikalas kainavo graþø pinigà. Já lei-do garsioji mokslinës literatûrosHarrassowitz�o leidykla Wiesbade-ne, rëmë Fritzo Thysseno fondas.Lietuvoje tokios turtingos kiðenës,ypaè ðiais laikais, vargu ar rastume.

O kas ðios postilës sudarytojas?Kas sudarytojas � neþino niekas,

tai anoniminis veikalas. Tik antraðti-niame lape áraðyta kunigo MikelioSapûno pavardë. Bet tyrinëtojai ma-no, kad jis buvo vienas ið ðio rankrað-tinio veikalo savininkø, ásiamþinæssavo autografu. Aiðku, kad knyga bu-vo surasta Prûsijoje ir, greièiausiai,Karaliauèiuje áriðta á oda. Virðelyjeáspausti gausûs XVI a. bûdingi orna-mentai, dar vieno kunigo, Jono By-laukio, pavardë ir 1574 metai. Ne vi-sai aiðku, kaip knyga atsidûrë Wol-fenbüttelyje. Taèiau niekas neginèy-ja, kad tai atsitiko dël hercogo Au-

Tremtiniai lietuviø jaunuoliai prie Martyno Jankaus kapo. Kairëje � jo anûkas Endrius Jankus. Flensburgas, 1946 m.

gusto pomëgio knygoms. Jis buvoprisiekæs bibliofilas, negailëjæs laikoir pinigø, todël naudodamasis knygøpirkliø-agentø tinklo paslaugomissukaupë didelæ ir vertingà bibliote-kà. Manau, kad jis gaudavo ir daugdovanø, nes kiti kunigaikðèiai ir di-dikai jomis siekë draugystës ir palan-kumo. Spëju, kad mûsø laikus pasie-kusi lietuviðkoji Volfenbiutelio pos-tilë greièiausiai yra ið dovanø katego-rijos. Ið áraðo kataloge J. Gelumbec-kaitë nustatë, kad knyga hercoguiatiteko 1648�1649 metais. Savo mir-ties valandà 1666 m. monarchas pa-liko 135 tûkst. pavadinimø leidiniøávairiomis kalbomis bibliotekà.Tiems laikams toks skaièius � pri-trenkiantis.

Biblioteka ápëdiniø buvo gausi-nama keletà amþiø. Ji plëtësi, reika-lavo naujø patalpø ir rûmø. Gavo koreikëjo, niekada nebuvo skriaudþia-ma. Toje Braunðveigo kunigaikðèiørûmø bibliotekoje Volfenbiutelyjebibliotekininku dirbo didysis Got-frydas Vilhelmas Leibnicas. Ir ðian-dien biblioteka rûpinamasi aukð-èiausiu lygiu. Ðalia rûmø buvo karei-vinës ir arsenalas, tad vokieèiai ne-pagailëjo pinigø ir tuos senoviniuspastatus pavertë saugyklomis, skai-tyklomis, konferencijø sale, moksli-ninkø vieðbuèiu ir kitomis patalpo-

mis. Teko ten bûti prieð rekonstruk-cijà ir po jos � sunku atpaþinti kaipviskas pasikeitë. Labai áspûdinga.Biblioteka orientuota á vokieèiø irkitø Europos ðaliø senuosius leidi-nius. Iki krizës jiems buvo telkiamosdidelës moksliniø tyrimø pajëgos.Lëðø negailëta uþsienio tyrinëtojøfinansavimui ir darbø leidybai.

Labai norëjau ðioje biblioteko-je padirbëti ir postilës rankraðtá ran-kose palaikyti, tad mokslo darbotikslu iðsirûpinau ðiek tiek lëðø ir nu-vykau. Prie rankraðèio gerà pusdie-ná sëdëjau. Að á já þvelgiau kaip á Ma-þosios Lietuvos knygos paminklà.Perverèiau lapà po lapo, þymëjausipastebëjimus, skaièiau marginalijas,þvelgdamas á lapus prieð ðviesà ieð-kojau vandenþenkliø, bibliotekinin-kui leidus dariau virðelio ornamen-tikos trynæ. Gráþæs paraðiau nedidelástraipsná. Ðios iðvykos á Volfenbiutelásustiprino ásitikinimà, kad mumsreikia nuolat galvoti, kaip pasinau-doti atviro ir palankaus pasaulio ga-limybëmis.

Bet su savo knygomis kad ir á Va-karø Europà neiðsiverþiame. Kodël?Europai Lietuva neaktuali?

Nerandame lëðø ir dalykø, ku-riais galëtume nuolat dominti, pri-traukti Vakarø tyrëjus ir skaitytojus.Pagaliau mûsø naujoji knyga grei-èiausiai bûtø per brangi uþsienie-èiams, nes ji turi didokà savikainà.Ðtai Vokietijos knygø leidyba irspaudos pramonë yra taip iðvystyta,iðtobulinta, iki graðio apskaièiuotikiekvieno leidinio kaðtai, pelnas,kad tik stebëtis tenka. Mums á tàrinkà ásiverþti kol kas bûtø sunku,gal ir neámanoma. Kà ne kà mu-gëms mûsø leidyklos iðleidþia, ir tai,jeigu pasiseka gauti valstybës para-mà. Taip pat egzistuoja kitas fakto-rius: ðalys saugo savo rinkas ir savoverslo interesus.

Geriau sukti á Rytus, á slavø krað-tus?

Verþtis reikia visur, kur tik áma-noma. Juk ir modernios spaustuvës(pavyzdþiui, Lietuvos ryto) gal tik daláprodukcijos spausdina Lietuvai. Vi-sa kita � daugiausia spalvotoji peri-odika, skirta Rusijai. Ir taip auga Lie-tuvos verslininkø kapitalas. Bet taigamyba, o ne leidybos reikalai. Su sa-vo leidiniais patekti á kitas ðalis � darneáveikta uþduotis. Lemia iðtekliai irgebëjimai brautis per konkurencijosbarjerus. Bet stengtis privalome.

Kalbëjosi GediminasZemlickasDomas Kaunas fiksuoja uþraðus ant senøjø kryþiø

12 2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)PATIRTIS

Susiklosèius aplinkybëms bentvienam mënesiui turëjau nutrauktidarbo sutartá su Lietuvos þemdir-bystës institutu (LÞI). Kovo vidury-je direktoriui áteikiau praðymà dëlatleidimo ið uþimamø pareigø nuokovo 31 dienos. Tai nebuvo netikë-tas praðymas � apie tai direktoriøinformavau dar praeitø metø pabai-goje. Prieð atvykstant á Kaltinënøbandymø stotá direktoriaus ásakymusudarytai LÞI tarybos komisijai, ta-rybos pirmininkas papraðë paruoð-ti paþymà apie bandymø stoties per-spektyvà. Jà pateikiu ðiek tiek pri-derintà prie publikacijos formato.

Bandymø stoties darbø tematika.Pagrindinë Lietuvos þemdirbystësinstituto Kaltinënø bandymø stotiesspecializacijos kryptis � fundamen-tiniai dirvosauginiai (dirvoþemioerozijos) tyrimai. Jø pagrindu turi-me parengæ ir plaèiai propaguoja-me antieroziniø agropriemoniø sis-temà, kurià palaipsniui tobuliname.Svarbiausi bandymø stoties moksli-nio tyrimo darbai sudaro LÞI moks-linio veiklos plano 1-os programos:Antropogeninio poveikio dirvodarosraidai monitoringas, optimalausgamtiniø resursø panaudojimo prog-nozavimas ir dirvoþemio apsaugospriemoniø tyrimas temà: Eroduotødirvoþemiø derlingumo parametrø ki-timas ir jø atstatymo moksliniai pa-grindai.

Bandymø stoties darbø indëlisðvietimui ir gamybai Lietuvoje. Dau-guma bandymø stotyje daromø ty-rimø yra fundamentiniai darbai,sprendþiantys globalias dirvoþemioapsaugos problemas: dirvoþemioardymo stabilizavimà, maisto me-dþiagø horizontalià (nuoteka nuokalvø á kanalus, upelius, upes bei uþ-darus vandens telkinius) ir vertika-lià (dirvoþemio profiliu gilyn ikigruntinio vandens) migracijà, bioá-vairovës iðsaugojimà agrariniamekraðtovaizdyje. Visi tie darbai yraglaudþiai susieti ir su konkreèiø ûki-ninkavimo bûdø tyrimu esant sudë-tingoms kalvoto reljefo sàlygoms.Regiono ûkininkams yra labai aktu-alios bandymø stoties parengtos re-komendacijos dël antieroziniø sëjo-mainø, naðiø, ávairaus ankstyvumoþolynø parinkimo ir jø atnaujinimo,træðimo ir kalkinimo derinimo, þe-mës dirbimo minimalizavimo pa-naudojant efektyvius herbicidus irnetradicinius þemës dirbimo padar-gus, tarpiniø augalø auginimo dir-voþemio ardymo sumaþinimui ru-dens ir pavasario laikotarpiu.

Mûsø parengta antieroziniø ag-ropriemoniø sistema apima staèiau-siø kalvø apþeldinimà skirtingo nau-dojimo laiko produktyviais þoliø mi-ðiniais, antieroziniø sëjomainø op-timizavimà, kalkinimo ir træðimo de-rinimà, beverstuvinio bei minima-laus þemës dirbimo, augaliniø lieka-nø racionalø panaudojimà ir tarpi-niø augalø auginimà. Tais klausi-mais straipsnius publikuojame netik prestiþiniais pripaþintuose leidi-niuose, pavyzdþiui, Þemës ûkiomokslai, Ekologija, Þemdirbystë-Ag-riculture ir kt. moksliniø darbø lei-diniuose, bet ir mûsø veikloje pas-taraisiais metais nevertinamuoseþurnaluose: Þemës ûkis, Mano ûkis,taip pat laikraðèiuose. Organizuoja-me ir dalyvaujame kitø organizuo-jamose konferencijose, seminaruo-se, kursuose, lauko dienose, kur tie-

siogiai bendraujame su ûki-ninkais ir þemës ûkio specia-

Mintys apie LÞI Kaltinënø bandymø stoties perspektyvàlistais. Pernai patys organizavometarptautinæ konferencijà Lietuvojegeotekstilës panaudojimo staèiø in-dustriniø ðlaitø ir Baltijos pajûriokopø apsaugai nuo ardymo, daugprisidëjome prie tarptautinësGREEN 5 konferencijos organiza-vimo Vilniuje, organizavome du se-minarus Ðilalës rajono þemdir-biams. Kasmet su mûsø tyrimais su-sipaþásta ir praktinius darbus atlie-ka Kauno þemës ûkio bei Klaipëdosuniversitetø magistrantø grupës,pasiraðyta bendradarbiavimo sutar-tis ir su Ðiauliø universiteto sociali-niø mokslø fakultetu.

Finansiniø problemø spaudþia-mi jau prieð ðeðerius metus nutrau-këme antieroziniø sëjomainø paly-ginimo skirtingo statumo ðlaituosetyrimus, vietoj jø paliekame daugmaþesnës apimties balkðvaþemiø irpradþiaþemiø erozijos monitoringo

darbiavimo tradicijas. Nuo 1997 m.esame tarptautinës geosferos-bios-feros programos Globalinë kaita irÞemës ekosistemos (IGBP/GCTE)dalyviai. Kartu su Jungtinës Kara-lystës Volverhamptono universitetu2002�2003 m. darëme Anglijos TheLeverhulme fondo finansuotà pro-jektà Anglies fiksacija Lietuvos dir-voþemiuose. 1998�1999 m. turëjomeNATO/CCMS bendradarbiavimograntà, o 2001�2006 m. su Klaipë-dos universitetu vykdëme NATO/CCMS projektà Kraðtovaizdþiomokslø panaudojimas aplinkos ver-tinimui. 2004�2008 m. dalyvavomeEuropos Sàjungos COST 634 veik-los programoje Iðorinis ir vidinis ap-linkos poveikis vandens nuotëkiui irerozijai, o 2007�2008 m. vykdëmeJungtiniø tautø vystymo programos,Pasaulio aplinkos fondo, Maþøjøprojektø programos projektà Agro-

publikacijomis, tarp kuriø, be jauminëtø, buvo publikacijos þymiuosepasaulio moksliniuose þurnaluose,knygose, moksliniø straipsniø rinki-niuose. Pavyzdþiui: Jankauskas B.Modelling of Terrestrial Erosion andChange of Soil Features under SoilErosion on the Hilly Relief of Lithu-ania, �International Archives of Pho-togrammery and Remote Sensing�(2000, The Netherlands); Jankaus-kas B., Jankauskienë G. Erosion-Preventive Crop Rotations for Land-scape Ecological Stability in UplandRegions of Lithuania, �Agriculture,Ecosystems and Environment�(2003, The Netherlands); Jankaus-kas B. ir kt. Erosion-Preventive CropRotations and Water Erosion Rateson Undulating Slopes in Lithuania,�Canadian Journal of Soil Science�(2004, Canada); Jankauskas B. irkt. A Comparative Study of Soil Or-ganic Matter Content in LithuanianEutric Albeluvisols and the Develop-ment of Transfer Functions for Asso-ciated Analytical Methodologies,�Geoderma� (2007, The Nether-lands); Jankauskas B., Otabbong E.Combined N, P, K Fertilization andLiming Maximises Crop Productivi-ty of Acid Loams in Lithuania. �Ac-ta Agriculturae Scandinavica, Sec-tion B, Soil & Plant Science� (2004,Sweden); Jankauskas B. ir kt. Inter-national Comparison of AnalyticalMethods of Determining the Soil Or-ganic Matter Content of LithuanianEutric Albeluvisols, �Communica-tion in Soil Science and Plant Ana-lysis� (2006, USA); Jankauskas B.,Fullen M. A. Soil erosion and con-servation in Lithuania. Skyrius kny-goje Soil Erosion in Europe, (WilleyPress, 2006). Moksl. publikacijostaip pat skelbtos þinomuose peri-odiniuose leidiniuose: NATOmoksliniø darbø serija, Aplinkos ap-sauga (NATO Science Series. Envi-romental Security); Geoekologijosprogresas (Advances in GeoEcology);International Journal of Design &Nature and Ecodynamics; Geo-In-formation for Sustainable Land Ma-nagement; Sustainable Developmentand Planning ir kt.

Bandymø stoties veiklos perspek-tyva. Manau, reikalinga iðlaikyti su-formuotà pagrindinæ bandymø sto-ties veiklos kryptá, kuri aplinkosau-giniu aspektu svarbi tiek Lietuvai,tiek ir tarptautiniu mastu. Siekdamitobulinti mûsø parengtà antierozi-niø agropriemoniø sistemà, pasta-raisiais metais daugiau dëmesio ski-riame skirtingos granuliometrinëssudëties dirvoþemio ðlaitø ardymoproblemoms spræsti, antierozinæaugalø galià siekiame sustiprinti tir-dami tarpiniø augalø auginimo, ávai-resniø þemës dirbimo bûdø ir her-bicidø naudojimo kombinacijas.Praëjusiø metø rudená dr. IrenaKinderienë parengë naujus ðiuolai-kiniø þemës minimalizuoto þemësdirbimo padargø panaudojimo tyri-mus. Fundamentiniai dirvosauginiaityrimai yra ir turëtø likti þemës ûkioir aplinkosaugos krypties studentømagistrantø studijø objektu.

Turimi fundamentiniai bandy-mø stoties tyrimai, puikûs tarptau-tiniai ryðiai ir geri santykiai su kelio-mis aukðtosiomis mokyklomis, Ðila-lës rajono savivaldybe, pagal esa-mas sàlygas iðlaikyta materiali bazë(laboratorinis-administracinis pa-statas, naujai renovuotas bandymøinventoriaus ir grûdø sandëlis, pa-kankama specialistø kvalifikacija ir

patikimas daugumos pagalbiniopersonalo, ypaè mechanizatoriø,darbas), yra akivaizdþios bandymøstoties stiprybë.

Nemaþai pastangø dëjome nau-jø specialistø paieðkai, deja, jos bu-vo nesëkmingos ir dël mano, kaipbandymø stoties direktoriaus, vienoakivaizdaus suklydimo, ir dël insti-tuto administracijos poveikio for-muojant neigiamà poþiûrá á smul-kiuosius instituto padalinius ne tikpaèios sistemos (LÞI) viduje, bet iruþ jos ribø. Specialistø stygius ðiuometu yra akivaizdþiai didþiausiabandymø stoties silpnoji vieta. Ma-tau dar keletà mûsø silpnøjø vietø,kuriø nevardiju dël geresnës bandy-mø stoties veiklos perspektyvos.

Kalbëdamas apie bandymø sto-ties perspektyvà iðlieku optimistu.Galvoju apie dvi galimybes:

1. LÞI sistemos viduje (labiau-siai tikëtina) ar uþ jos ribø (maþiautikëtina) rasti perspektyvø bandymøstoties vadovà. Pasiþadëjau institu-to direktoriui (tvirtinau kovo 23 d.bandymø stotá aplankiusiai komisijaiir kovo 31 d. � Þemdirbystës institu-to tarybai) padëti naujam bandymøstoties vadovui tiek, kiek jam busreikalinga mano pagalba. Tokiu at-veju bûèiau galëjæs (buvo � �galë-èiau�) svariai prisidëti prie turimøvertingø tyrimo duomenø apiben-drinimo, ávairiausio lygio publikaci-jø parengimo � tam pastaraisiaismetais trûko laiko dël sudëtingo ad-ministracinio darbo. Kartu galëjo-me parengti bent vienà tarptautináprojektà ir deramai pasiruoðti artë-janèiam bandymø stoties jubiliejui.

2. Nepavykus rasti perspekty-vaus pastovaus bandymø stoties va-dovo, po mënesio ar kiek ilgiau, su-tikèiau toliau vadovauti bandymøstoèiai dar bent vienus metus tikë-damasis surasti ar �uþauginti� per-spektyvø vadovà. Antruoju atvejutrûktø laiko duomenø publikavimui,nebûtø pagrindo didesnio tarptau-tinio projekto planavimui.

Tokius �nueinanèiojo� pamàsty-mus áteikiau bandymø stotá aplan-kiusiai komisijai, aukðèiau minëtussiûlymus iðsakiau Instituto Tarybai.

P.S. Komisija balsø dauguma,man pareiðkus nuomonæ, pasiûlënaikinti bandymø stoties kaip insti-tuto filialo statusà prijungiant jà(skyriaus ar sektoriaus statusu) prieVëþaièiø filialo ar Agrocheminiø ty-rimø centro. Instituto Taryba nuta-rë palikti bandymø stoties statusà,skirdama vadovauti Vëþaièiø filialodirektoriui. Balandþio 1 d. stotyjeapsilankæ instituto direktorius Ze-nonas Dabkevièius ir naujasis ban-dymø stoties direktorius Stasys Ber-notas davë nurodymus, kaip iðsau-goti ilgalaikius fundamentinius ban-dymø stoties tyrimus. Aiðkiai supra-tau, kad mano siûlyta pagalba yranepageidaujama, tad belieka lauktiá stotá atvykstanèiø naujø darbuoto-jø. Iðties nebûtø sudëtinga tokiø ras-ti didelës þemdirbystës instituto sis-temos viduje, jei tik bûtø tinkamasvalstybinis poþiûris á svarbiø moks-liniø tyrimø plëtotæ.

Skelbdamas ðiuos pamàstymustikiuosi ir jaunø specialistø susido-mëjimo labai perspektyviais Kalti-nënø bandymø stoties tyrimais.

Benediktas Jankauskas,buvæs Kaltinënø bandymø stoties

direktorius

tyrimus. Nepaisant to, labai stoko-jome lëðø augalinës produkcijos irdirvoþemio mëginiø tyrimams, bekuriø neámanomas gilesnis tyrimoduomenø panaudojimas tiek Lietu-voje, tiek ir tarptautiniu lygiu. Kurálaikà tà spragà pavyko uþpildyti gau-nant Lietuvos fondø paramà COST534 veiklai plësti. Nuo ðiø metø to-kios paramos nebegausime, todëllabai svarbu ieðkoti kitokiø papildo-mo finansavimo ðaltiniø. Vienu iðtokiø gali tapti jungimasis á progra-mà EUREKA � tai ðiø metø vasario18 d. atsiskaitant uþ COST 634 veik-là pasiûlë Tarptautiniø mokslo irstudijø programø plëtros agentûrosspecialistai. Laukiame, kada prasi-dës Nacionalinë mokslo programaEKO-DARNA, á kurià átraukti an-tieroziniai Kaltinënø bandymø sto-ties tyrimai, beje, kiek man þinoma,vieninteliai ið þemdirbystës institu-to sistemos. Labai laukiame ir uþsa-komøjø darbø. Tokiais galëtø bûtipavyzdiniø antieroziniø agroprie-moniø kalvoto reljefo dirvoþe-miams parengimas, specifiniø þe-mës dirbimo, træðimo ar herbicidønaudojimo, kai kuriø ypaè nepagei-daujamø ir sunkiai naikinamø pik-tþoliø iðplitimo ir kontrolës tyrimai.Deja, bandymai siûlyti tokio tipo uþ-sakomuosius tyrimus Þemës ûkioministerijai daþniausiai lieka neið-girsti, o gal ministerijos net nepasie-kia. Todël uþsakomuosius tyrimuspavyksta gauti per Ðilalës rajono sa-vivaldybæ ir tik simboliðkus � tiesio-giai ið ûkininkø.

Bandymø stoties tarptautiniaidarbai. Bandymø stoties tyrimøsvarba iðeina uþ Lietuvos ribø, nesturime gilias tarptautinio bendra-

aplinkosauginiø priemoniø taikymasdirvoþemio degradavimo maþinimuiÐilalës rajone. Ðiais metais uþbaigia-me nuo 2005 m. vykdomà EuroposSàjungos finansuojamà BP6 pro-gramos projektà Aplinkosauginis irsocialinis-ekonominis palmiø geo-tekstilës indëlis plëtros stabilumui irdirvoþemio apsaugai � BORASSUS.Esame tokiø pasauliniu mastu þino-mø organizacijø, kaip Pasaulinësdirvoþemio ir vandens apsaugosasociacijos (WASWC), Europosdirvoþemio apsaugos draugijos(ESSC), Europos herbologø drau-gijos (EWRS), Ðiaurës ðaliø agrari-niø tyrimø asociacijos (NJF) nariai,aktyviai dalyvaujame tarptautiniuo-se kongresuose, konferencijose,simpoziumuose. Lankydamiesi ban-dymø stotyje mûsø tyrimais domë-josi þymûs pasaulio dirvosauginiøtyrimø specialistai ið JAV, DidþiosiosBritanijos, Belgijos, Danijos ir kt.ðaliø. Aktyviai dalyvaujame formuo-dami Europos sàjungos strategijàdirvoþemio apsaugos klausimais:mûsø siûlymais buvo pasinaudotateikiant pradinæ Europos dirvoþe-mio apsaugos direktyvà 2004 me-tais. Ðiø metø vasario mën. vël atsto-vavome Lietuvai Europos Jungtiniøtyrimø centro iniciatyva Rygoje or-ganizuotoje tarptautinëje konferen-cijoje Soil Degradation 2009, kurio-je skaitëme praneðimus ir aktyviaidiskutavome dël dirvoþemiø erozi-jos ir jø rûgðtëjimo problemø for-mulavimo atnaujinamame Europosdirvoþemiø direktyvos variante.

Bandymø stoties veiklai ir per-spektyvoms ávertinti atvykusiai ko-misijai pristatëme parodëlæ su sto-ties tyrimø pagrindu parengtomis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Habil. dr. Benediktas Jankauskas ir dirvotyrininkas prof. Algirdas Juozas Motuzas

2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410) 13

Gerbiamas Lietuvos moksløakademijos (LMA) prezidente,akademike, prof. Zenonai RokaiRudzikai, JAV lietuviø bendruome-nës kraðto valdybos pirmininko Vy-tauto Maciûno, Pasaulio lietuviøbendruomenës valdybos pirminin-kës Reginos Naruðienës ir manovardu norime padëkoti uþ graþø,prasmingà ir turiningà bendradar-biavimà Jûsø LMA prezidento ka-dencijos metu. Mûsø nuomone, taibuvo vienas nuoðirdþiausiø, nau-dingiausiø ir ðilèiausiø bendravimolaikotarpiø. Jûsø dëmesys, rûpestisir pagalba iðeivijos mokslo reika-lams bei visuomet atviros LietuvosMA durys ir noras mus iðklausyti

Dëkojaniekada nebus pamirðti. Að noriupadëkoti uþ Jûsø atsidëjimà ir mil-þiniðkà darbà organizuojant, sutel-kiant reikiamà paramà Pasaulio lie-tuviø mokslo ir kûrybos simpoziu-mams. Tikiuosi, kad ir ateityje ga-lësime kreiptis á Jus kvieèiant pasi-sakyti vienu ar kitu klausimu arbapapraðyti patarimo.

Linkiu Jums sëkmës visuose to-limesniuose darbuose uþ akademi-jos ribø, didþiø moksliniø pasiekimøir geros sveikatos.

Pagarbiai

Dr. Stasys BaèkaitisJAV LB kraðto valdybos

vicepirmininkas

Lenkijoje, Markø kultûros cen-tre, geguþës 10 d. vyko MikalojuiKonstantinui Èiurlioniui skirtas va-karas Trys mûzos � tapyba, muzikair poezija.

Programoje svarbiausius ðiomenininko gyvenimo ir kûrybosetapus pristatë Èiurlionio draugijosLenkijoje narë Jadwiga Siedlecka-Siwuda. Pianistë Irena Podobas at-liko kompozitoriaus kûrinius forte-pijonu, poetas Romualdas Miec-zkowskis skaitë lietuviø ir lenkø po-etø, kuriuos ákvëpë kompozitoriauskûryba, eilëraðèius.

Vakaro metu lenkø dailininkasir menotyrininkas Jacekas AntoniZielinski skaitë praneðimà Naujas

M. K. ÈIURLIONIUI SKIRTAS VAKARASerdvës vaizdavimas M.K. Èiurlioniotapyboje ir pristatë savo meninæ tapy-bà, kuriai átakos turëjo M. K. Èiurlio-nio kûryba.

Buvo inauguruotas Markø kultû-ros centro sukurtas specialus inter-neto tinklalapis www.mokmarki.pl/sa-lon/hold/ciurlionis, skirtas lietuviømenininkui, beveik treèdalá gyveni-mo praleidusiam Varðuvoje.

Gausiai susirinkusius vakaro sve-èius pasveikino Lietuvos kultûrosataðë Lenkijoje Jurgis Giedrys ir pa-dëkojo kultûros centro darbuoto-jams uþ dëmesá bei ilgametá Èiurlio-nio asmenybës ir jo kûrybos propa-gavimà.

�Ðá vakarà galima bûtø pavadinti

preliudija á po dvejø metø vyksian-tá Èiurlionio 100-øjø mirties meti-niø minëjimà Lenkijoje.�

Markos � tai miestelis netoliVarðuvos. Ðio miestelio Pustelnikorajono gydykloje 1911 m. mirë Mi-kalojus Konstantinas Èiurlionis.Mieste yra gatvë, pavadinta ðio me-nininko vardu, o savivaldos ir kul-tûros atstovai siekia, kad ðios isto-rinës gydyklos pastate bûtø ákurtasM. K. Èiurlionio kultûros centras.

URM Informacijos ir vieðøjøryðiø departamento

Spaudos ir vieðøjø ryðiøskyriaus informacija

Valstybës projekcijosautorius

Sudëtingi santykiai su klasikais.Kiek ðiandien mums V. Kudirka iðlie-ka aktualus? Veidrodëlio metafora la-bai vykusi ir aktuali, bet ne visosXIX a. pab. aktualijos ir ðiandienmums svarbios. Kita vertus, uþ klasi-kus privalome jausti ir tam tikrà at-sakomybæ, nepamirðti ir jø patirtimipasiremti. Vienu atveju klasikai lyg irnesensta, bet juk istorinis laikas kei-èiasi, atneða vis naujø aktualijø. ArV. Kudirka daugiau buvo pozityvistas,publicistas, kûryboje perteikæs savogyvenamajam metui svarbius gyveni-mo reiðkinius, o gal daugiau meninin-kas, áprasminæs visuotines bendràsiasþmogiðkas vertybes, kurios nepaval-dþios bëganèiam laikui?

Sudëtinga atsakyti, nes pats Vin-cas Kudirka � sudëtinga asmenybë.Jei klausiate mano nuomonës, kiekðiandien aktualios mûsø praeitiesasmenybës, jø aktualumà savo gyve-namajam metui vertinèiau kaip tøkûrëjø privalumà. O kuo ðiandien iðjø kûrybos galima remtis, rodo iðlie-kamàjà tos kûrybos vertæ. Visa kul-tûra vertinama ðiuo poþiûriu.

V. Kudirka � tai devyniø talen-tø þmogus. O visas jo veiklos tiks-las � valstybës projekcija. V. Kudir-ka projektavo valstybæ, bûsimà Lie-tuvà. Jo kûryba labai koncentruo-ta, ne tiek daug paraðë literatûroskûriniø, bet tai itin svarûs kûriniai.Antra vertus, nepamirðkime, kad jisgyveno tik 40 metø, tad per tà jamlemties skirtà laikà spëjo paraðytilabai daug. Raðë iki paskutinës gy-venimo dienos.

Buvo uþsimojæs su lietuviø liau-dies dainomis supaþindinti pasau-lá. Nusiveþdavo á Varðuvà dainø gai-das ir tekstus, praðydavo, kad jo pa-þástami ar nepaþástami kompozito-riai tas dainas harmonizuotø, pri-taikytø koncertiniam dainavimui.Net buvo paskelbtos 5 rubliø, pas-kui 10 rubliø premijos uþ dainosharmonizavimà.

Taigi per liaudies dainas, perkultûrà Vincas Kudirka bandë tiestiLietuvai kelià á Europà. Siekë pa-rodyti, kad lietuviø tauta dar gyva,neiðtirpo tarp kitø tautø.

Gaila, kad likimas nesuvedëM. K. Èiurlionio ir V. Kudirkos.M. K. Èiurlioniui tebuvo 24-eri, kai

mirë V. Kudirka. Bûtent M. K. Èiurlio-nis lietuviø liaudies dainose matë tà di-dájá lietuviø tautos lobá, kurá kada norsEuropa turësianti pripaþinti kaip labaisavità ir vertingà muzikiná turtà. V. Ku-dirka ir M. K. Èiurlionis bûtø turëjæapie kà padiskutuoti. Ko gero, poþiûrisá liaudies dainà ðiuos kûrëjus bûtø su-vienijæs bendriems siekiams.

Manau, taip. M. K. Èiurlionisyra pats lietuviðkiausias ið profesio-naliø to meto kompozitoriø.

Jo kûryboje, kad ir preliuduose,skamba lietuviø liaudies dainø temos,jau nekalbant apie tai, kad visaM. K. Èiurlionio muzikinë kûryba per-austa svajingu lietuviðkumu, kurá bematpajuntame klausydamiesi jo kûriniø.

M. K. Èiurlionis rëmësi lietuviøliaudies dainomis ir tvirtino, kad iððios dirvos iðaugs profesionali lietu-viø kultûra. Gili áþvalga pasitvirtino.

Patys mûsø aptariami kûrëjai �Èiurlionis, Kudirka ir daugelis kitønepaminëtø savo sielà turtino liaudiesdainomis, tautosaka ir ið viso to patysaugo kaip profesionalûs menininkai.Þinoma, ne be profesionalø, ið kuriømokësi, átakos. Ðiandien jø paèiø kû-ryba turtina mûsø sielas, kai suvokia-me tos kûrybos groþá, iðskirtinumà iriðliekamàjà vertæ.

Dar senovës egiptieèiai paste-bëjo, kad reikia mokytis ið savo të-vø, nes jie jau praëjo kelius, kuriuosvaikams dar teks minti.

Ðià iðmintá gali suprasti tik þmo-gus, gerokai paþengæs tais �tëvø� ta-kais, jaunam ir verþliam protui kaiptik norisi eiti dar nepramintais ta-kais. Ði prieðybiø kova ir yra paþan-gos laidas.

V. Kudirkos ir M. K. Èiurlio-nio amþininkai impresionistai arne Pisaro lûpomis deklaravo, kadLuvrà reikia sudeginti, nes senasisakademinis menas trukdàs plistinaujai kultûrai. Ið to kilo naujossrovës, bet kultûros ir meno misi-ja nepakito.

Esame susitapatinæ suLietuvos himnu

Á V. Kudirkos jubiliejinius metusJûs pats atëjote ne su deglu, skirtuklasikø paveldui deginti, bet su dova-na Vincui Kudirkai ir tautai. Taikompaktinë plokðtelë, kurios turinágera proga dabar pakomentuoti.

Plokðtelëje pateikti du Lietuvoshimno variantai. Vienas aranþuo-tas Rimvydo Racevièiaus, atliekaLietuvos nacionalinës filharmoni-jos orkestras (diriguoja Juozas Do-markas) ir Kauno valstybinis cho-ras (diriguoja Petras Bingelis). Taitam tikras V. Kudirkos Tautiðkosgiesmës muzikinis perdarinys.

Yra ir kitas himno variantas. Arpastebëjote, kad atliekant Lietuvoshimnà maþai kas gieda? Todël, kad

Atkelta ið 7 p.

tesitûra labai aukðta � taip autoriaussukurta. Maþai kas gali tokiu aukðtubalsu giedoti, todël þmonës daþniau-sia nutyla, o jei gieda, tai þemesnëjepatogesnëje tesitûroje vienu balsu �paèià melodijà. Mums kilo mintis pa-dainuoti taip, kaip þmonës gieda, o vy-rø choro Vytis dirigentas Tadas Ðums-kas pasiûlë man lyrinæ dalá giedoti so-lo. Þmonëms bus patogu giedoti him-nà. Vadinasi, pirmàjá himno variantàpateikëme klausymui, o antràjá � gie-doti visiems kartu.

Plokðtelës dëklo virðelyje yra to-kie þodþiai: �Atimk ið þmogaus sielà,jis nebebus þmogus. Atimk ið Lietu-vos Vinco Kudirkos himnà ir, rodos,ji nebebus Lietuva.� Esame susitapa-tinæ su Lietuvos himnu.

Nebûtø �Tautiðkos giesmës�, giedo-tume Juozo Naujalio �Lietuva brangi�(Maironio þodþiai) arba Juozo Guda-vièiaus �Kur giria þaliuoja� (KsaveroSakalausko-Vanagëlio þodþiai).

Kai 1918 m. paskelbta Lietuvosnepriklausomybë, buvo svarstomadaug kûriniø, kurie tiktø Lietuvoshimnui. Tai ir Maironio Lietuva bran-gi, Kur bëga Ðeðupë, Lietuviais esamemes gimæ (Jurgio Zauerveino þo-dþiai), buvo siûloma Antano Bara-nausko Nu, Lietuva, nu Dauguva irjûsø minëta Kur giria þaliuoja.

Kas lëmë Vinco Kudirkos �Tautið-kos giesmës� pasirinkimà?

Manau, nulëmë ne tiek muzika,

ir ðiandien mums reikalingas kaip niekad�VARPUI� � 110VINCAS KUDIRKA

kiek þodþiai, labai prasminga teks-tinë projekcija, kur kiekvienas þodisdaug vertas.

Plokðtelëje pristatome Vinco Ku-dirkos instrumentinæ muzikà, jo har-monizuotas liaudies dainas. Instru-mentinë muzika smuikui ir fortepijo-nui, V. Kudirkos paraðyti valsai, jaumûsø laikø kompozitoriø pritaikytiorkestrui. Kompozitorius KæstutisMakaèinas penkis kûrinius � mazur-kas, valsus, polkas � pritaikë Lietuvosnacionaliniam radijo ir televizijos or-kestrui. Kad bûtø ávairiau, kai kuriuosV. Kudirkos kûrinius atlieka Sutarti-në. Juos ansambliui pritaikë PranasTamoðaitis. Liaudies dainà Linksmapavasario atëjo diena balsui ir fortepi-jonui papildëme fleita.

Ði kompaktinë plokðtelë pakan-kamai spalvinga, nes V. Kudirkosdainas atlieka net penki chorai �Ðiauliø Polifonija, Lietuvos radijovaikø choras, Kauno valstybinischoras, Vyèio choras, taip pat Lie-tuvos radijo choro vyrø grupë.

O satyros, be kuriø sunku ásivaiz-duoti V. Kudirkos kûrybà?

Satyras dainuoju pritariant for-tepijonui ir klarnetui. Kompaktinæplokðtelæ paávairinau pasikviesda-mas aktorius, kurie skaito ávadus ákûrinius, taip giliau atskleisdami jøprasmæ. Aktorius Ferdinandas Jak-ðys skaito iðtraukà ið Mailos Talvioromano Dvi meilës, kuriame autorëpateikia Vinco Kudirkos paveikslà.Tekstà lydi V. Kudirkos valsai atlie-kami smuikininko P. Kuncos ir pia-nisto E. Ignatonio. Aktorius Vytau-tas Ðirka be V. Kudirkos eilëraðèiøskaito Jono Basanavièiaus prisimi-nimà, kaip jis su V. Kudirka vaþia-vo ið Marijampolës á Vilkaviðká irkaip Basanavièius uþtraukë Augintëvas du sûneliu. Tai chrestomatinisatsitikimas, apraðytas ir Basanavi-èiaus, ir Kudirkos, bet paèios dainosskaitytojai gal nelabai prisimena, to-dël ðià dainà dainuoju pritariantchorui Vytis. Klausytojas kompakti-nëje plokðtelëje iðgirs ir pianistusJûratæ Ðleinytæ bei Justinà Bruzgà.

Kaip plokðtelëje pateikiamus mu-zikos kûrinius áraðinëjote: koncertometu ar studijoje?

Daugiausia áraðinëta Lietuvosradijo studijoje, Lietuvos muzikos irteatro akademijoje ir Lietuvos kom-pozitoriø sàjungoje.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Danielius Sadauskas gieda M. Maþvydo giesmes Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje

14 2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)ISTORIJOS GELMËS

Kas sieja slibinà ir dvigubàjá kryþiø? (6)Pabaiga, pradþia Nr. 5

Baigiame paðnekesá su JAVgyvenanèia Violeta Rutkauskie-ne, kuri jau 20 metø domisi ir ren-ka medþiagà apie dvigubàjá kry-þiø ir jo istorijà, Ðv. Jurgio ir Sli-bino (Order of Dragon) ordinus,tyrinëja ðiø Ordinø sàsajas suLietuva ir jos valdovais. Ðiai te-mai buvo skirtas jos praneðimasXIV Pasaulio lietuviø mokslo irkûrybos simpoziume, kuris vyko2008 m. pabaigoje Èikagos prie-miestyje Lemonte.

Në dienos be radinio

Gerbiamoji Violeta, uþteko�Mokslo Lietuvai� prie ðio mûsø pa-ðnekesio 4-osios dalies (ML, 2009 m.,Nr. 8) iðspausdinti iliustracijà ið Ulri-ko Richentalio kronikos, o Jûs jau su-siradote ir paèià kronikà.

Ðiais moderniais laikais yradaug galimybiø gauti reikiamà in-formacijà, reèiausià knygà ar met-raðtá net neiðëjus ið namø. Buvau uþ-sisakiusi U. Richentalio kronikosfaksimilæ, leistà jau mûsø laikais perbibliotekø tinklà. Nesisekë, ilgokaiteko laukti. Tad nutariau iðbandytiinterneto galimybes. Uþteko porossavaitgalio vakarø ir XV a. metrað-tá radau Kongreso bibliotekoje Va-ðingtone. 1483 m. Ulriko Richenta-lio kronikoje radau Vytauto herbà,naudotà Konstanco baþnytiniamesuvaþiavime 1415�1419 metais. Iðtikrøjø toje kronikoje yra trys musdominantys herbai. Vienas priski-riamas Jogailai, kiti du � Vytautui.Kitomis lietuviðkomis subtilybëmiskronikoje kol kas nesidomëjau, betLietuvos istorijai ádomiø faktø turë-tø bûti ir daugiau. Domino tik lie-tuviðkas herbas, apie kurá uþsiminëprof. Alfredas Bumblauskas iðleis-toje Lietuvos istorijoje.

Richentalio kronikoje pavaiz-duotas raitelis joja ant balto þirgo ákairæ pusæ, virð galvos iðkëlæs pla-èiabriauná lenktà kalavijà. Raitelissu mëlynu apsiaustu, jo rankoje bal-tas skydas su raudonu dvigubuojukryþiumi. Taip p yra uþraðas, kad ðisherbas priklauso didþiajam Lietu-vos kunigaikðèiui Aleksandrui Vy-tautui. Kaip minëjau, yra ir antrasVytautui priskirtinas herbas, taèiaujame Vytis vaizduojamas kitaip. Èiaraitelis taip pat joja á kairæ pusæ, joranka pakelta, apsiaustas � raudo-na mantija. Ðis raitelis neturi neiskydo, nei kalavijo. Nëra ir jokiø ki-tø þenklø.

Jogailos herbas kitoks: baltameskyde � baltas raitelis ant balto þir-go, virð galvos iðkëlæs kalavijà. Rai-telis be skydo. Taip pat yra uþraðas,kad ðis herbas priklauso karaliuiVladislovui.

Ádomesnë naujiena susijusi suVytauto palaikams skirtuoju broka-tu, kurá Lietuvai 1930 m. padovano-jo Èekoslovakijos vyriausybë. (Ðiokaraliðkojo audeklo nuotraukàspausdinome 5-oje pokalbio dalyje�Mokslo Lietuvos� Nr. 9 � G. Z. pa-staba). Gaila, kad rengdami spaudai5-àjà pokalbio dalá negalëjome skai-tytojams parodyti unikalaus audi-nio, naudoto Èekijoje karaliø kars-tams kloti. Ieðkant iðsamesnës in-

formacijos apie tai, kad Vy-tautas buvo iðrinktas èekø

karaliumi, vienoje publikacijoje pa-stebëjau èekø karaliaus PrðemisloOtakaro II (1233�1278 m.) palai-kams uþdengti skirtà audiná, rastàatidarius jo karstà. Ði iliustracijapatraukë mano dëmesá. Audiniopieðinio motyvas panaðus á Èekos-lovakijos vyriausybës 1930 m.padovanotame specialiai Vytautopalaikams perlaidoti skirtame bro-kate. Matyti, kad èekai Vytautuiparodë didþiausià pagarbà � kaip irsavo karaliams.

Istorijà pamëgsime tik jàþinodami

Iðties ðia þinia pamaloninsite ðir-dá ne vienam lietuviui. Visi esame vie-nas su kitu susijæ, kaip tas slibinas sudvigubuoju kryþiumi. Mûsø þmonëmsbûtina diegti savigarbos, orumo, pasi-tikëjimo savimi, savàja tauta ir vals-tybe jausmà, o tam reikia stipraus kul-tûros pamato, gilaus savo praeities su-pratimo. Manau, ir ðis pokalbis bûtentá tai nukreiptas. Bûtø gerai, jei taip bû-sime suprasti.

Manau, istorijai svarbi kiekvie-na atrasta ar pastebëta smulkmena.Apmaudu, kad mûsø tyrinëtojai ne-sistengia jø pavieðinti. Tai svarbu, vi-suomenæ tokie faktai jaudina, keliasavigarbos, pasitikëjimo jausmà,skatina mylëti savo kraðto praeitá, joistorijà. Taèiau ðiandien istorikai,menotyrininkai ir kiti tyrinëtojai la-bai uþdari, tautai svarbiomis temo-mis diskutuoja tik tarpusavyje. Isto-rijos vadovëliai raðomi sausai, bemeilës savajam kraðtui � jie skirti netiek visuomenei, kiek specialistams.

Nereikëtø stebëtis, kad taip paraðy-ta mûsø valstybës istorija þmoniønedomina, jos niekas neskaito. Pas-kui dejuojame, kad lietuviai menkaitautiðkai nusiteikæ, maþai susipratæ,neþino ir nemëgsta istorijos.

Kad ir istorija su dvigubuojukryþiumi. Juk mums svarbu suvok-ti, koks tai simbolis, kokia jo kilmëir prasmë. Daugelis þmoniø tuo do-misi, taèiau beveik nëra jokios infor-macijos. Galbût ne tiek svarbu su-þinoti, ið kur dvigubasis kryþius muspasiekë � ið Vengrijos ar Jeruza-lës, � svarbu, kad lietuviai suvoktøir þinotø to simbolio prasmæ, di-dþiuotøsi savo tautos simboliais,valstybës praeitimi, ið jos semtøsi jë-gø ir gerø jausmø.

Ne nuo Gugenheimoreikia pradëti

Esate LDK valdovø rûmø para-mos fondo valdybos narë. Kaip ðià sa-vo veiklà vertinate?

Ðiame komitete mano pareigosir nuopelnai kuklûs, taèiau nuo patpradþiø esu Valdovø rûmø atstaty-mo ðalininkë. Manau, daug svar-biau, kad Lietuvoje bûtø atkurti Val-dovø rûmai nei pastatytas naujasGugenheimo muziejus. Ne nuo Gu-genheimo reikia pradëti Lietuvai.Vis dar nepastatyta Lietuvos nacio-nalinë dailës galerija, nesugebameeksponuoti puikiø Lietuvos daili-ninkø darbø, o susirûpinome pasau-linës dailës keliø tiesimu á Lietuvà.Vis pradedame ir niekaip nesugeba-me baigti. Gal tai mûsø tautos bruo-þas: pradëti, bet nebaigti? Stovi ap-leisti ir griûvantys unikaliausi seno-jo paveldo statiniai, gyvieji mûsø is-torijos liudininkai, o mes griebiamësvis naujø atsitiktiniø statiniø. Kaipatsisakysi, jei siûlo� Viskam turibûti savas laikas, taèiau pradëtusdarbus reikia baigti, tik tada dairy-tis naujø.

Kol kas svarbu sutelkti dëmesá ámûsø paèiø istoriná ir kultûriná pa-veldà, tautos istorijà pristatyti ne tikmums, bet ir pasauliui. Vertëtø pa-sirûpinti, kad á atstatomus Valdovørûmus sugráþtø po visà pasaulá ið-grobstytas Lietuvos istorinis pavel-das ar bent jau jo dalis, kad èia pa-tektø dar netyrinëta istorinë me-dþiaga, kurià ið atskirø nuotrupø arðukiø turime surinkti, kad vëliaukam nors nekiltø noras pasakyti, jogvisa mûsø istorija ubagiðka...

Esate daugiau tyrinëtoja ið paðau-

kimo, visuomenininkë. Jums uþ ðátriûsà niekas nemoka. Ádomu, ar bentpagiria?

Kad ir kaip ten bûtø, darbasKauno M. K. Èiurlionio dailës mu-ziejuje davë gerus pamatus, patyri-mo ir þiniø. Buvome mokomi ieðko-ti reikiamos informacijos ne tik sa-vo temai, bet ir kolegø nepamirðti,jei kà pastebëtume. Kai dirbau mu-ziejuje, mokëjome dalintis informa-cija, padëdavome vieni kitiems. Ðioto pramokau, kai kada pasisekdavoprakalbinti ne vien eksponatus, betir istorijos faktus. Dirbdama Numiz-matikos skyriuje radau daugybæ is-torijos lobiø (ypaè senøjø monetøsrityje), kurie mûsø garsiausiø isto-rikø jau buvo paskelbti dingusiais,neiðlikusiais. Su tais primirðtais lo-biais nutinka ádomiø dalykø, jie kar-tais pasislepia uþ kitø ne maþiausvarbiø vertybiø.

O dël tyrinëjimo visuomeniniaispagrindais pasakysiu tik tiek, kadsunkiausi darbai tenka visuomeni-ninkams: jie atlieka tai, ko negali arnesugeba padaryti minkðtose këdë-se uþsiliûliavæ valdþios þmonës.Smagu kà nors organizuoti, ypaè þi-nant, kad atsiras bendraminèiø irgeranoriðkø talkininkø. Jei JAV ne-bûtø buvæ tokiø lietuviø visuomeni-ninkø kaip B. Kviklys, J. Kapoèius �neturëtume nei Mûsø Lietuvos, neibostoniðkës enciklopedijos, nebûtøkitø leidiniø, daug svarbiø darbø ne-bûtø padaryta. Be visuomenininkøatliktø darbø Lietuvai bûtø daugsunkiau pakilti ið sovietijos...

Þinoma, liûdniausia, kad �uþprarastas akis� tikrai niekas neatly-gins... Jei kalbëtume rimtai, darautai ne dël kokio nors atlyginimo arpagyrimo, o dël to, kad ádomu. Kassupranta, paskatina, pagiria, pade-da. Taèiau dirbti visuomeniniais pa-grindais gerokai sunkiau. Nëra uþ-nugario. Nelabai gali tikëtis pagal-bos ar patarimo, net ir maþiausios

tas nepatiklus poþiûris. Ko gero, taisovietinio palikimo dalis. �A, tu èiasavamokslë, ið kur gali iðmanyti��Buvau net paklausta, kas man leidotuos klausimus tyrinëti? Kai kas ste-bisi, kam ið viso tai darau, vis tiekniekam neádomu, niekam tø istori-jø nereikia... Netgi gavau priekaið-tø, kad bandau perraðyti istorijà.

Septynerius metus teko árodinë-ti, kad Slibino ordinas ið tikrøjø bu-vo. Dabar ta pati bëda ir su Ðv. Jur-gio ordinu. Nors pateikiu Europosmuziejø iðtyrinëtà medþiagà, iðleis-tus katalogus, nurodau ðaltinius,pristatau ir remiuosi pasaulyje pri-paþintø mokslininkø darbais ir kny-gomis, taèiau Lietuvoje á visa taiþvelgiama kaip á pasakas. Girdi,duok árodymø.

Todël ilgokai galvojau, ar turiuteisæ ðiuo metu neatstovaudama jo-kiai mokslo ar kultûros ástaigai, susavarankiðkai surinkta medþiagaapie dvigubàjá kryþiø dalyvauti XIVPasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziume. Nuoðirdus aèiûdr. Stasiui Baèkaièiui, kuris ne tikpadràsino, bet padëjo ir patarë.Daug þmoniø pagelbëjo. Manomiestelio bibliotekininkë, visai ne-paþástama moteris amerikietë, pa-mokë Power Point programa pa-rengti vaizdo medþiagà Simpoziu-mui.

Aèiû Mokslo Lietuvai, kuri ma-no medþiagai Simpoziume vieninte-lë ið visø leidiniø parodë susidomë-jimà. Man tai savotiðka kompensa-cija uþ ne visai pavykusá praneðimopristatymà Simpoziumo sekcijoje.Ásigijau modernià programà, taèiausenesnë aparatûra tiesiog jos nepri-ëmë. Teko klausytojams iðdalyti la-pus su iliustracijomis, bijau, kad nevisi galëjo pamatyti, kas svarbiausia,nes ir laikas buvo ribotas. Taèiau ga-vau gerà pamokà, dabar galiu ir ki-tus perspëti. Vaþiuodami á tokiusrenginius bûtinai pasitikrinkite irsuderinkite savo kompiuterinesprogramas su rengëjais, kad Jumsnenutiktø taip, kaip nutiko mûsø Is-torijos sekcijos praneðëjams. O su-sidomëjimas paskaita, atrodo, buvo,nes daugiau nei pusë per rankas pa-leistø lapø su iliustracijomis taip irnesugráþo...

Per �Mokslo Lietuvos� publikaci-jas visi besidomintieji galës su Jûsø ty-rinëjimais susipaþinti, pamatys ir ne-maþà dalá iliustracijø, kuriø nepavy-ko pademonstruoti Simpoziumo daly-viams.

Simpoziumui galëjau parodytitik labai menkà dalá surinktos me-dþiagos. Labai daug liko neparody-ta, daug ir nepasakyta. Taip pat ir ðispokalbis, uþsitæsæs net keliuoseMokslo Lietuvos numeriuose, neap-rëpë visos turimos informacijos.Dar daug specifiniø detaliø neat-skleista. Ið tikrøjø tai pirmas toksplatus ðios medþiagos pristatymasmokslinëje erdvëje. Tikiuosi, bent iðdalies pavyko atskleisti kai kuriømûsø istorijai svarbiø simboliø es-mæ, prasmæ bei jø svarbà mûsø tau-tos tradicijoms. Ádomu bûtø iðgirstinuomonæ, pastabø, komentarø arkokiø papildymø.

Tûnome savo paèiø susikurtoje uþ-daroje erdvëje, o blogiausia, kadmums joje ðilta, patogu ir nieko nesi-nori keisti. Mums gerai taip, kaip yra,kaip nuo seno buvo. Keisti savo màs-tymà � áprastas ligi ðiol gyvavusias tie-sas, vadinasi, keistis patiems, o tà da-ryti sunkiausia.

Manau, tai yra visø maþø tautø

finansinës paramos. Gerai tik, kadlaiko niekas neriboja, nesudarinëjaplanø ir virðininkai minuèiø neskai-èiuoja. Knygoms, informacijos rin-kimui, kompiuteriui, bibliotekai ski-ri laiko tiek, kiek nori ar gali.

VisuomenininkamsLietuvoje ne pyragai

Pastebëjau, kad Lietuvoje á vi-suomenininkà tyrinëtojà suformuo-

Kongreso bibliotekoje Vaðingtone (JAV)saugomoje Ulriko Richentalio kronikoje1483 m. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio

Vytauto herbas

Toje paèioje kronikoje antrasis Vytautuipriskiriamas herbas

Èekijos karaliaus Prðemislio Otakaro II(1233�1278 m.) karste rasto audinio

fragmentas. XIII a. Èekija

Vladislovo (Jogailos) herbasU. Richentalio kronikoje 1483 m.

2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410) 15bëda � uþdarumas, nenoras, o galnemokëjimas atsiverti pasauliui.Esame ápratæ á pasaulá þvelgti proaukðtos tvoros maþytá plyðelá. Jokiøpastangø nededame, kad pasilypë-tume aukðèiau, tada ir tvorà nebû-tø sunku perlipti.

Todël ir atsiduriame nuolatiniameautsaideriø vaidmenyje: turëjomeMindaugo Lietuvos karalystæ � kur jipradingo? Kas atëmë ið Lietuvos tarp-tautiná karalystës pripaþinimà, kurdingo karaliaus Mindaugo karûna irkitos valstybës regalijos? Kokios isto-rinës smegduobës visa tai prarijo, kàsu tokiomis pastangomis kûrë, statë irgynë mûsø senieji valdovai? Tegul busretoriniai klausimai apmàstymams.

Kas bûtume be tradicijø

Kad ir kaip bûtø, tas dvigubasiskryþius netuðèioje vietoje atsirado irne á tuðèià vietà Lietuvoje atklydo. Jei-gu atëjo, prigijo, tapo reikðmingu val-dovø dinastiniu ar religiniu þenklu,valstybingumo simboliu, tai pasidi-dþiavimo vertas dalykas. Ir ðis krikð-èioniðkosios civilizacijos þymuo mussieja su kone visomis Europos tauto-mis ir valstybëmis. Argi ne puikus

Mokslo Lietuva 2009 m. vykdo Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fon-do remiamà projektà Mokslui. Kultûrai ir visuomenei.

Dvigubasis kryþius Lietuvos paðto þenkluose

tradicijø ir tikëjimo svarbà tautosgyvenimui. Buvau jaunutë studen-të, kuriai tradicijos ir tikëjimas ne-daug terûpëjo. Vëliau toji þodþiøprasmë ágijo didþios iðminties ver-tæ: nebus tradicijø, tikëjimo, prisi-minimø, neliks ir mus siejanèios,vienijanèios jëgos, prasidës tautosdegradavimas. Didþiulá áspûdá pa-liko jau Amerikoje gyvenant maty-tas filmas Smuikininkas ant stogo(Fiddler on the Roof). Tai miuzik-las apie þydø gyvenimà ir tradicijasRusijos imperijoje. Puikus filmasmuzikos ir filosofiniu poþiûriu. Tra-dicijos, tradicijos � pagrindinis fil-mo motyvas ðiandien atsikartojajau kitame laike ir kitoje terpëje.Ne tik þydø tautai, bet ir lietuviamssvarbios tradicijos � ðeimos, istori-jos, tautos ir valstybës.

Na, o dvigubasis kryþius, kaipmatëme ir jautëme (bent taip ti-kiuosi) ið mûsø pokalbio, paþenkli-no daugelio tautø kelià, taèiauðiandien tik trys Europos valstybës:Lietuva, Vengrija ir Slovakija � galididþiuotis turëdamos tà garbingàsimbolá savo valstybës herbuose.Dvigubasis kryþius yra tas simbolis,kuris per tradicijas mus sujungia su

jausmas? Lietuva ne kultûros pari-bys, ne pakraðtys, kaip kartais pra-slysta nevisavertystës kompleksà va-rantys kai kuriø postmodernistø iðve-dþiojimai.

Jau nekalbant apie tai, kad tànevisavertystës kompleksà tautaivisais laikais bandë diegti ne visa-da geranoriðki mûsø kaimynai. Da-bar jau plakamës ir menkinamëspatys. Vargðë mûsø istorija � ðian-dien verkia skriaudþiama ne sveti-møjø, o savø istorikø. Baigiameprarasti ir paskutines geràsias Lie-tuvos istorijos tradicijas.

Prisimenu, Kaune, M. K. Èiur-lionio dailës muziejuje, skyriaus ve-dëja buvo Smetonos laikø inteli-gentë, istorikë, egiptologë IevaAleksienë. Kartà ji paklausë apie

labai tolima praeitimi. Atëjæs á mû-sø ir kitø valstybiø istorijà dar ið an-tikiniø senosios Romos laikø, ðissimbolis tapo didele pasaulio tau-tø, kultûrinio, istorinio, dvasinio,religinio ir moralinio lobyno verty-be, leidþianèia geriau suvokti mussupanèiø reiðkiniø, simboliø esmæir prasmæ. Klausëte, kas sieja slibi-nà ir dvigubàjá kryþiø? Sakyèiau �tikëjimas ir su juo mus pasiekusiosir mûsø istorijà praturtinusios tra-dicijos.

Dëkoju uþ pokalbá. Leiskite palin-këti Jums jëgø, kaunantis su abejin-gumu, nenoru gilintis á ádomiausiusmûsø praeities istorijos ir dabartiesreiðkinius.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Þavi jaunojo B. Dunduliovisuomeniðkumas

Dabartinis Prancûzijos ambasa-dorius Lietuvoje François Laumo-nier gilindamasis á B. Dunduliobiografijà ir susipaþinæs su jo dar-bais bei veikla ásitikino, kad nuo jau-nystës jis buvo labai aktyvus ne tikmokslinëje, bet ir visuomeninëjeveikloje. Ambasadoriø labai sujau-dino tai, kad B. Dundulis ásitraukëá kovà prieð alkoholizmà, labai ak-tyviai dalyvavo abstinentø draugijosveikloje.

Savo ruoþtu priminsime, kadstudijuodamas istorijà Vytauto Di-dþiojo universitete Teologijos ir fi-losofijos fakultete Filosofijos skyriu-je 1930 m. B. Dundulis atstovavostudentams ateitininkams (su stu-dentu Jonu Baranausku) Rygosuniversitete abstinentø ðventëje, o1931 m. dalyvavo (su kolega StasiuRudþiu) Baltijos ir Skandinavijosstudentø abstinentø konferencijojeHelsinkyje.

Ðtai tas pilietiðkas, aktyvus vi-suomeninis gyvenimas ir þavi Pran-cûzijos ambasadoriø, nes tai aki-vaizdus patvirtinimas, kad jaunasþmogus gyveno savo kraðto reika-lais. Nepriklausomos Lietuvos idë-ja Bronius Dundulis alsavo ir lai-kais, kai bet koks nepriklausomybësdeklaravimas grësë skaudþiausiaispadariniais. Jausdamasis Lietuvosdraugu Prancûzijos ambasadorius iratvyko á Kupiðká, kur galëjo pagerbtiPrancûzijos bièiulio prof. BroniausDundulio ðimtmetá.

Padëjæs atskleisti protëviøeuropietiðkumà

Dr. Aldona Vasiliauskienë per-skaitë Lietuvos nacionalinësUNESCO komisijos generalinëssekretorës Astos Dirmaitës, turë-jusios iðvykti á Prancûzijà, tad ne-galëjusios dalyvauti B. Dundulioðimtmeèiui skirtame renginyje,sveikinimà. Jame raðoma:

�Kaip atspindys atminties apiedràsø, kantrø, atkaklø bei ryþtingàmoksliná domëjimàsi praeitimi, uþ-fiksuotoje ávairiuose amþininkø at-siminimuose ar kituose istorijosðaltiniuose, nacionaliniu ir tarptau-tiniu mastu pripaþástama istorijos

reikðmë pasaulio kultûrai, ðvieti-mui, þiniø visuomenës darniamvystymuisi bei kultûrø dialogui.Jungtiniø Tautø Ðvietimo, moksloir kultûros organizacija UNESCOpasauliniu lygiu siekia atkreipti dë-mesá á tuos, kurie tarptautinei ben-druomenei paliko savo kilnias idë-jas, ágyvendintus siekius ar moksli-niø tyrinëjimø rezultatus. Ðven-èiant Lietuvos vardo paminëjimotûkstantmetá prisimintinas profeso-riaus Broniaus Dundulio, kurioðimtàsias gimimo metines minime,svarus mokslinis, istorinis indëlis.Mokslininko asmenybë, spindu-liuojanti nuoðirdumu ir profesinëspatirties bei erudicijos darna buvotiltas tarp Lietuvos ir Europos vals-tybiø, padëjæs atskleisti protëviøeuropietiðkumà, mûsø valstybësvaidmená pasaulio ávykiø sûkuriuo-se bei paraginæs á Lietuvos ir pa-saulio istorinius ávykius paþvelgtiapolitiðkai, eliminuojant gyvena-mosios epochos primestà dvasià.Man didelë garbë Lietuvos nacio-nalinës UNESCO komisijos vardupasidþiaugti, kad ðiandien nors irkukliai prisidedame prie Europosistoriografijos mokslui nusipelniu-sio profesoriaus Broniaus Dundu-lio atminimo áamþinimo, neleisda-mi uþmirðti ir laiko dulkëmis ið-barstyti mokslininko surinkto isto-rijos lobyno.�

Glausèiau ir geriau sunku bûtøpasakyti.

Reformø sumaiðtyje

Ðiauliø universiteto prorekto-rius prof. Donatas Jurgaitis savouniversiteto bendruomenës vardukupiðkënams dëkojo, kad nepa-mirðta savo áþymiø þmoniø, linkëjotæsti ðià tradicijà, puoselëti kultûrà,menà ir kitus tautai svarbius daly-kus. Atveþë ir dovanø: tik kà iðspaustuvës gautà tritomá Sibiro Al-ma mater. Post scriptum. Ðiuose to-muose ádëta apie 300 autoriø ið vi-sø Lietuvos vietø ir uþsienio, kuriemokslus baigë tremtyje, atsimini-mai, straipsniai ir t. t. Treèiàjá tomà,pasak D. Jurgaièio, tiktø vadinti Pa-minklas Mokytojui. Jame taip patspausdinami moksliniai ir kitokie ty-rimo dalykai. Ðtai toká tritomá be di-delio triukðmo iðleido Lietuvos var-do istorijoje paminëjimo tûkstant-meèiui Ðiauliø universitetas, Geno-cido ir rezistencijos tyrimø centras

bei Politiniø kaliniø ir tremtiniøbendrija.

Jau dabar pasigirsta raginimøvien ðiuo tritomiu neapsiriboti, tæs-ti pradëtàjá darbà, bet ar jis bus tæ-siamas ðioje krizës ir reformø su-maiðtyje sunku pasakyti. Ar sulauk-sime laikø, kai su þodþiu reformasiesime darbø gausinimà, o ne glau-dinimà, þmoniø aktyvumo ir kûry-bingumo didinimà, o ne nuolatinæbaimæ, kad tavo tyrinëjimai ir kitidarbai nelabai reikalingi, gal visai ne-bûtini, tad ir be jø puikiausiai bûtøgalima apsieiti. Ar ne panaðiai liûd-nos atminties laikais buvo vertinamiBroniaus Dundulio ir daugelio kitøLietuvos istorikø darbai, nes pati jøtyrinëjimø sritis buvo �neaktuali� �Lietuva ir Napoleonas, kaþkokiosLDK, seniai nugrimzdusios á nebû-tá, tyrinëjimai. Prioritetai buvo skiria-mi klasiø kovos, socialistinës revoliu-cijos Lietuvoje, kolûkiø organizavi-mo ir komjaunuoliðkø iniciatyvø ty-rinëjimui. Didþiojo XX a. mito kûri-mo laikai baigësi, bet ar neprasidëskitos mitologijos kûrimas?

Tos paèios dainos

Konferencijos sveikinimo dalábaigë Salamiesèio pagrindinës mo-kyklos folkloro ansamblio Vijûnytëpasirodymas. Netoli nuo Salamies-èio, Gyvakarø kaime, Paulinos Pu-kytës ir Jono Dundulio ðeimoje gi-më pirmagimis sûnus (du pirmiejisûnûs mirë maþi), pakrikðtytas Bro-niumi. Bûsimasis profesorius mokë-si (1916�1920 m.) Gyvakarø kaimopradþios mokykloje, vëliau Kupið-kio progimnazijoje (1920�1924 m.),paskui � Telðiø gimnazijoje (1924�1928 m.; nuo 1925 m. � Telðiø vys-kupo M. Valanèiaus gimnazija). Jaupradëjæs studijuoti istorijà Lietuvosuniversitete nepamirðo gimtojo Gy-vakarø kaimo, suraðë jo vietovar-dþius � laukø, pievø, keliø ir kituspavadinimus. Tai buvo BroniausDundulio, tuo metu dar studento,pirmieji þingsniai renkantis istorinámoksliniø tyrinëjimø kelià. O joðimtmeèiui skirtojo renginio metuansamblio Vijûnytë atlikëjai priminësavo kraðto dainas, kurias tikriausiaibuvo girdëjæs ir profesorius BroniusDundulis.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Istoriko Broniaus Dundulio100-osios gimimo metinës Kupiðkyje

Atkelta ið 8 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Kupiðkio kultûros centre minint prof. Broniaus Dundulio 100-àsias gimimo metines: ið deðinës Romas Batûra, EugenijusManelis, Ieva Ðenavièienë, Daiva Senulienë, Prancûzijos ambasadorius Lietuvoje François Laumonier, vertëja Marija Nijolë

Nenortienë, Algirdas Matulevièius, Rimantas Jocius, Auðra Jonuðytë, Juozas Skirius ir Donatas Jurgaitis

16 2009 m. geguþës 21 d. Nr. 10(410)KONKURSAS

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Tiraþas 550 egz.

Patarëjai: Stasys Goberis, Antanas Kulakauskas, Jonas Puodþius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 5) 212 1235.

Laikraðtis internete: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/Redakcija gerbia savo autoriø nuomonæ ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/ paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Laikraðtis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Stilistës Kristina Sakalauskienë, Laura Boèiarovienë

Dizaineris Mindaugas Galkus

Vadybos asistentë Eglë Kulikauskaitë

I. FIZINIØ, BIOMEDICINOS IRTECHNOLOGIJOS MOKSLØ SRITYSE

1. Geodezijos ir kadastro katedra- profesoriaus (1 vieta)- docento (3 vietos);

2. Keliø katedra- docento (1 vieta);

3. Ðildymo ir vëdinimo katedra- docento (1 vieta);

4. Elektroniniø sistemø katedra- profesoriaus (2 vietos),- docento (2 vietos),- docento (0,5 etato 1 vieta);

5. Elektrotechnikos katedra- profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),- docento (1 vieta),- docento (0,5 etato 1 vieta);

6. Kompiuteriø inþinerijos katedra- profesoriaus (1 vieta),- docento (2 vietos);

7. Telekomunikacijø inþinerijoskatedra- profesoriaus (1 vieta),- docento (1 vieta);

8. Chemijos ir bioinþinerijos katedra- profesoriaus (0,25 etato 1 vieta),- docento (2 vietos);

9. Grafiniø sistemø katedra- docento (1 vieta);

10. Inþinerinës grafikos katedra- docento (2 vietos),- lektoriaus (1 vieta);

11. Informaciniø sistemø katedra- profesoriaus (1 vieta),- lektoriaus (2 vietos);

12. Informaciniø technologijø katedra- profesoriaus (1 vieta),- profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),- docento (3 vietos),- lektoriaus (2 vietos);

13. Matematinio modeliavimo katedra- docento (3 vietos);

14. Matematinës statistikos katedra- profesoriaus (0,5 etato 1vieta),- docento (1 vieta),- vyresniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1 vieta);

15. Medþiagø atsparumo katedra- profesoriaus (2 vietos),- docento (1 vieta);

16. Teorinës mechanikos katedra- docento (1 vieta),- asistento (1 vieta);

17. Architektûros inþinerijos katedra- asistento (1 vieta);

18. Darbo ir gaisrinës saugos katedra- docento (1 vieta);

Vilniaus Gediminotechnikos universitetas

skelbia konkursà ðioms pareigybëms uþimti:

19. Gelþbetoniniø ir mûriniøkonstrukcijø katedra- docento (2 vietos),- asistento (1 vieta);

20. Geotechnikos katedra- docento (1 vieta),- docento (0,25 etato 1 vieta);

21. Statybos ekonomikos irnekilnojamo turto vadybos katedra- docento (0,5 etato 1 vieta),- docento (0,25 etato 1 vieta);

22. Statybinës mechanikos katedra- profesoriaus (1 vieta),- docento (1 vieta),- asistento (0,5 etato 1 vieta);

23. Statybiniø medþiagø katedra- profesoriaus (1 vieta);

24. Statybos technologijos irvadybos katedra- docento (1 vieta),- docento (0,5 etato 1 vieta);

25. Geleþinkeliø transporto katedra- docento (0,25 etato 1 vieta);

26. Transporto vadybos katedra- profesoriaus (1 vieta),- docento (2 vietos);

27. Aviacijos technologijø katedra- lektoriaus (0,5 etato 2vietos);

28. Aplinkos apsaugos institutas- vyresniojo mokslo darbuotojo (1 vieta),- mokslo darbuotojo (1 vieta);

29. Stipriø magnetiniø laukølaboratorija- vyriausiojo mokslo darbuotojo (1 vieta);

30. Skaitinio modeliavimo mokslolaboratorija- vyresniojo mokslo darbuotojo (1 vieta),- mokslo darbuotojo (1 vieta);

31. Branduolinës hidrofizikos mokslo laboratorija- mokslo darbuotojo (1 vieta);

32. Suvirinimo ir medþiagotyrosproblemø institutas- jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 vieta);

33. Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorija- vyriausiojo mokslo darbuotojo (1 vieta),- vyresniojo mokslo darbuotojo (1 vieta);

II. HUMANITARINIØ IR SOCIALINIØ MOKSLØ SRITYSE

34. Architektûros katedra- profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),- docento (2 vietos);

35. Architektûros pagrindø ir teorijoskatedra- docento (2 vietos);

36. Pastatø konstrukcijø katedra- docento (1 vieta);

37. Urbanistikos katedra- docento (0,5 etato 1 vieta);

38. Finansø inþinerijos katedra- docento (0,75 etato 1 vieta),- docento (0,25 etato 1 vieta),- lektoriaus (1 vieta);

39. Ámoniø ekonomikos ir vadyboskatedra- docento (1 vieta),- asistento (1 vieta);

40. Socialinës ekonomikos ir vadybos katedra- docento (2 vietos);

41. Tarptautinës ekonomikos irvadybos katedra- docento (1 vieta);

42. Teisës katedra- profesoriaus (1vieta),- docento (0,5 etato 1vieta),- lektoriaus (1 vieta);

43. Verslo technologijø katedra- docento (1 vieta),- lektoriaus (1 vieta);

44. Filosofijos ir politologijos katedra- profesoriaus (1vieta),- profesoriaus (0,5 etato 1vieta),- docento (1 vieta),- docento (0,75 etato 1 vieta),- lektoriaus (1 vieta),- jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 vieta);

45. Kûno kultûros katedra- docento (1 vieta),- lektoriaus (1 vieta);

46. Uþsienio kalbø katedra- lektoriaus (4 vietos),- asistento (5 vietos);

Smulkesnë informacija pateikta VilniausGedimino technikos universiteto tinklapyje ad-resu www.vgtu.lt

Dokumentai priimami nuo 2009-05-05 iki 20009-06-15 Personalo direkcijoje, Sau-lëtekio al. 11 (Saulëtekio rûmai, centrinis kor-pusas, 501 kab.), tel. 274 5009.

Rektorius

Nature Chemical Biology tinklalapyjeskelbiamas Lietuvos mokslininkø grupësstraipsnis Citozino-5-metiltransferazës prijun-gia aldehidus prie DNR.

NATURE Publishing Group leidþia visa-me pasaulyje þinomus pagrindinius moksli-nius þurnalus, skirtus medicinos, gamtos,chemijos, fizikos, technikos temoms.

Tai iðskirtinës reikðmës prestiþiniaimokslo þurnalai, kuriuose nedaþnai pasiro-do Lietuvos mokslininkø darbai.

Visi penki ðio straipsnio autoriai � Lie-tuvos mokslininkai, Biotechnologijos insti-tuto ir Vilniaus universiteto darbuotojai.Tarp jø � Vilniaus universiteto Gamtos fa-kulteto Biochemijos ir biofizikos katedrosprofesorius ir Biotechnologijos instituto la-boratorijos vadovas Saulius Klimaðauskas irChemijos fakulteto lektorius Viktoras Ma-sevièius. Neatsitiktinai biochemija Lietuvo-je � viena ið pirmaujanèiø mokslo krypèiø.Tyrimus finansavo Lietuvos valstybinismokslo ir studijø fondas bei Ðvietimo irmokslo ministerija.

VU ir Biotechnologijos institutomokslininkø straipsnis �prestiþiniame mokslo leidinyje

DNR baziø metilinimas ir demetilinimasyra kertinis epigenetinis veiksnys, reguliuo-jantis genø raiðkà þinduoliø làstelëse, o me-tilinimo defektai susijæ su daugeliu þmogausligø, áskaitant vëþá, diabetà ir psichines ligas.Ðiame darbe pirmà kartà parodyta, kad ci-tozino metiltransferazës gali katalizuoti irkryptingà alifatiniø aldehidø prijungimà prieDNR. Ðios netipiðkos fermentinës reakcijos,kuriose dalyvauja á kofaktoriø nepanaðiosmolekulës, atveria naujus kelius kryptingamDNR cheminiø dariniø gavimui (pastariejigali bûti naudojami epigenetiniø tyrimø armedicinos diagnostikos tikslais ir kuriantnaujas molekulines priemones bionanotech-nologijoms) ir suteikia naujø fundamentiniøþiniø apie DNR metilinimo ir demetilinimobûdus. Ðiuo metu DNR demetilinimo me-chanizmas yra karðtø moksliniø debatø irieðkojimø objektas.

Nijolë BulotaitëVU Informacijos ir ryðiø su visuomene

skyriaus atstovë