L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 3 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2008 m. kovo 6 d. Nr.5(383)

5 p. 6�7 p. 12 p.

Mokslo ir

pramonës

integracija

Ðvedai

pripaÞino

Lietuvos

mokslininkà

Ið slëniø � á

aukðtumas

2�3 p. 4, 5 p.

Kenèia

ir angløkalba

Naujovës

bendrovëje

�Fermentas�

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Lietuvosvalstybës90-meèiui

Lietuvosvalstybës90-meèiui

Vasario 16-àjà Lietuvos valstybës 90-meèiui paminëti Lietuvos RespublikosSeimo Konstitucijos salëje vyko apskrito-jo stalo konferencija 1918 metai: iðmoktospamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos irVokietijos santykiai tarpukario metais irpo Ðaltojo karo pabaigos. Konferencijojedalyvavo Lenkijos Respublikos Parla-mento, Vokietijos Federacinës Respubli-kos Parlamento, federaliniø þemiø parla-mentø ir Lietuvos Respublikos Seimo na-riai, Lenkijos Respublikos ambasados irgeneralinio konsulato Lietuvos Respub-likoje, Vokietijos Federacinës Respubli-kos ambasados, Lietuvos RespublikosUþsienio reikalø ministerijos ir Lietuvos

ambasadø uþsienio valstybëse atsakin-gieji asmenys, trijø valstybiø mokslo ins-titucijø atstovai, Lietuvos istorijos institu-to mokslo darbuotojai, asociacijos Lietu-vos-Vokietijos forumas nariai, Lenkijos irLietuvos þiniasklaidos atstovai.

Sveikinimo þodá apskritojo stalo konferen-cijos dalyviams taræs Jo Ekscelencija LietuvosPrezidentas Valdas Adamkus pabrëþë, kad Va-sario 16-oji � ypatinga diena, á kurià þvelgiamesu pasididþiavimu ir ið kurios semiamës stip-rybës. Lygiai prieð 90 metø lietuviø tauta iðsi-kovojo laisvæ kurti savo ateitá ir tvarkytis savovalstybëje. Lietuvos ðviesuomenë tikëjo valsty-bës idëja ir valstybës prisikëlimu, o mûsø þmo-nës tikëjo savo ðviesuomene. Ið to abipusio ti-këjimo ir pasitikëjimo gimë tautos jëga, sukû-rusi stiprià tarpukario Lietuvos valstybæ.

Prezidentas apgailestavo, kad ðalia mûsø gy-venanèiø baltarusiø ir kitø tautø laisvë paskelbusnepriklausomybæ buvo atimta vos po keleriømetø. Ðiandien jie laisvæ atsikovoja þingsnis poþingsnio, todël turime siekti, kad stiprëtø Ukrai-nos, Baltarusijos, Moldovos ir Kaukazo ðaliø ne-priklausomybë ir jø þengimas á Europos ðaliø ðei-mà taptø neiðvengiamas. Nukelta á 10 p.

DeðimtasisLietuvos mokslininkø sàjungos (LMS) X

suvaþiavimas, vykæs kovo 1 d. Geologijos irgeografijos institute, neeilinis jau vien tuo,kad yra jubiliejinis. Tikriausiai niekas nesijau-të jubiliatu, neiðgirdome ir jubiliejams bûdin-go patoso, nors salëje buvo nemaþai ir I su-vaþiavimo dalyviø. Dþiûgauti nëra didelio pa-grindo þinant ðalies mokslo ir studijø sistemosbûklæ bei mokslo þmoniø jausenà. Gal padëtápadës iðtaisyti prasidësianti mokslo ir studi-jø reforma? Taip turëtø bûti, bet kodël dau-gelis, su kuriais tenka kalbëtis, reformà siejatik su esamo mokslo sistemos griovimu? Va-dinasi, esamas mokslas bent jau ið dalies yrakliuvinys tam kitam efemeriðkam mokslui,kurá dar reikës sukurti.

Klausimas: kas sukurs? Bent jau mokslo is-torija neteikia pavyzdþiø, kad kokià nors nau-jà mokslo sritá, kryptá ar mokslo organizavimosistemà bûtø sukûræ politikai ar valdininkai, nesdaryti reformà dar nereiðkia kà nors sukurti.Nebent sugriauti. Ðios patirties mûsø gyvenime,deja, yra per akis. Bet kad mokslo ir studijø sis-temoje bûtinos permainos � maþai kas abejo-ja, tik nelabai pasitikima reformatoriais.

Suvaþiavime prisimintos Lietuvos moksli-ninkø sàjungos iðtakos � tai Sàjûdþio kûdikis.Kaip ir visi panaðaus gymio visuomeniniai da-riniai � labai principingas ir radikalus, su visu

auganèio organizmo nepakantumu stagnacijaiir nomenklatûriniam paveldui. Ir X suvaþiavi-me matëme nemaþai karðtøjø Sàjûdþio laikødiskusijø dalyviø, kuriø buvusá ákarðtá per ðiuoskone 20 metø pakeitë solidumas, laipsniø ir pa-reigø svoris. Visas kadais buvæs entuziazmas,noras aðtriai klausti ir èia pat reikalauti greitø

Nukelta á 5 p.

ApskritojostalokonferencijaLietuvosRespublikosSeimoKonstitucijossalëje

Vaizduotës tauta:Vaizduotës tauta:bandymai suprasti istorijà ir save

Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkuperrinktas doc. dr. Antanas Kulakauskas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2 2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383)MÛSØ BENDROVËS33 veiklos metø patirtá turinti

UAB Fermentas Lietuvos mastaisyra unikali bendrovë. Tokia galëtødidþiuotis bet kuri ðalis, nepriklau-somai nuo jos dydþio ir ambicijø.Fermentas kuria, gamina ir platinagenø inþinerijos bei genominiamstyrimams, molekulinei diagnostikaiskirtus biotechnologijos produktus.Bûtina pabrëþti, kad platina 70 uþ-sienio ðaliø, kuriose sutelkta95 proc. pasaulio biotechnologijosrinkos. Bendrovë uþsitikrino vietàanalogiðkus biotechnologijos pro-duktus gaminanèiø didþiausiø pa-saulio kompanijø penketuke. Taidaugiau kaip 300 Fermente dirban-èiø aukðtos klasës specialistø (tarpjø 2 profesoriai ir 32 mokslø dakta-rai) nuopelnas. Jø kuriami ir gami-nami fermentai, cheminiai ir bio-cheminiai reagentai � per 700 pro-duktø � iðkeliauja á daugiau kaiptreèdalá pasaulio valstybiø.

Bendrovës pasitikëjimà savo jë-gomis ir moksliniu bei gamybiniupotencialu patvirtina noras plëstisavo veiklà: 2007 m. visa Fermentogamyba perkelta á naujai pastatytasGeros gamybos praktikos (GGP)reikalavimus uþtikrinanèias patal-pas. Kartu tai naujas þingsnis ben-drovës istorijoje, nes veda á naujà �medicininës molekulinës diagnosti-kos rinkà.

Nauja reagentø gamybospakopa

Su GGP reikalavimus atitinkan-èiais procesais bendrovëje buvo su-paþindinti þurnalistai, kartu prista-tytas ir naujasis UAB Fermentas ge-neralinis direktorius AlgimantasMarkauskas. Ligi ðiol ðiose pareigo-se dirbæs prof. Viktoras Butkus kaipFermentas International Inc. vykdo-masis direktorius dabar daugiau lai-ko ir jëgø skirs tarptautiniams ben-drovës ryðiams. Tai nenuostabu, nestarptautiná Fermento verslà konso-liduoja tarptautinis holdingas Fer-mentas International Inc. Holdingasákurtas 2002 m. pabaigoje ir vienija9 ámones Vokietijoje, Kanadoje, JAV,Didþiojoje Britanijoje, Prancûzijoje,Ðvedijoje, Suomijoje, Kinijoje ir Lie-tuvoje. Holdingo bûstinë � Kanadosmieste Burlingtone, nes ÐiaurësAmerikoje telkiasi didþiausia pasau-

lyje biotechnologijos rinka ir vykdo-mi didþiausi moksliniai tyrimai.

Þinoma, daro áspûdá faktas, kad2007 m. bendrovës produkcijosasortimentas buvo papildytas 173naujais gaminiais, o ðiemet Fermentenumatoma sukurti ir pristatyti maþ-daug 60 naujø produktø. Vadinasi,kas savaitæ � bent po vienà. Ne ma-þiau dþiugina, kad Fermento dar-

buotojai jauèia atsakomybæuþ Lietuvos mokslo ateitá,

aktyviai dalyvauja vyriausybiniømokslo ir technologijø bei inovaci-jø komisijø, Lietuvos mokslo tary-bos, Þiniø ekonomikos forumo veik-loje ir kitur.

Natûralu, kad Fermentas nesto-vi vietoje, nes dideli pokyèiai vyks-ta visoje molekulinës biologijos sri-tyje � ji juda medicininës diagnosti-kos link. Reagentø, kurie bus nau-dojami medicininës diagnostikos irsveikatos apsaugos pramonëje, po-reikis vis didëja. Ðtai kodël atsiliep-damas á laiko vëjus Fermentas ir di-dþiàjà gaminiø asortimento daláperkelia á specialias patalpas, kuriosatitinka farmaciniams preparatamstaikomiems Geros gamybos prakti-

kos reikalavimams.Tyrimø ir gamybosfazëse naudojantskirtingus reagen-tus (skirtingos ko-kybës arba skirtin-gai dokumentuo-tus), vëliau kyla pa-pildomø sunkumøsertifikuojant galu-tiná produktà, jogamybos metodà.Nelengva pereitinuo reikalavimømoksliniam tyri-mui prie medicinospramonei taikomøkriterijø. Nuo ðiolFermento klien-tams, mokslinin-kams, kuriantiemsnaujus tyrimø me-

todus ir diagnostikos bûdus, suda-roma galimybë dirbti su reagentais,atitinkanèiais sveikatos apsaugaitaikomas specifikacijas.

Geros gamybos praktikospatalpose

Kà laimës Fermentas, perkelda-mas savo pagrindinæ gamybà á me-dicininës diagnostikos paskirties pa-

talpas? Prof. V. Butkus vardija ke-lis svarbiausius laimëjimus: bus gau-ti ðvaresni reagentai moksliniamstyrimams, o tai padës áþengti á nau-jà medicininës diagnostikos rinkà,kuri nepalyginamai didesnë ir daugdinamiðkiau vystosi uþ moksliniø ty-rimø rinkà.

Buvo gera proga susipaþinti suFermento Geros gamybos patalpo-mis. Jose kontroliuojamos tam tik-ros aplinkos charakteristikos, pa-vyzdþiui, daleliø skaièius tûrio vie-nete, taip pat patys tø charakteris-tikø kontrolës metodai. Ypatingasreþimas palaikomas nuolat. Taip uþ-kertamas kelias atsitiktinëms prie-maiðoms patekti á reagentus, kurie

bus naudojami sveikatos apsaugai irmedicininiams tyrimams.

Patalpos � viena bûtiniausiø, bettoli graþu nepakankama sàlyga ga-minant vaistus. Dar yra labai svar-bus gamybos technologijos ir patiesprodukto validavimas. Galimasdaiktas, jautresnio lietuvio ausá rë-þia ðis ið anglø kalbos perimtas ter-minas, bet jo iðtakos glûdi lotynøkalboje, ir tai mus turëtø nuramin-ti. Juolab, kad tam tikrose veiklosebe jo bûtø sunku, gal ir neámanomaapsieiti. Nebent pakeistume þodþiøvirtine. Kai kas siûlo vietoj tarptau-tinio þodþio naudoti lietuviðkà patik-ra, arba testavimas (irgi nelietuvið-kas), bet èia turëtø svariai pasisakytitie specialistai, kurie tà patikrà arvalidavimà atlieka. Validavimu sie-kiama sudaryti tokias sàlygas, kadgamybos tarpiniuose procesuosenebûtø në vieno gaminio ar aplin-kos sàlygø, neatitinkanèiø numaty-tø normatyviniø reikalavimø. Valy-mas, sanitarinis apdorojimas, inþi-neriniø sistemø pateikiamas van-duo, ðvarus oras, laboratorijø ir ga-mybos patalpø, ðvariøjø patalpøspecifiniø reikalavimø uþtikrinimas,pagaliau analiziø metodai ir galuti-niø gamybos produktø tikrinimasyra GGP ir ðiuolaikinës molekulinësmedicininës diagnostikos bûtinybë.

Kitaip sakant, tose patalpose lei-dþiama gaminti vaistus, jeigu bussertifikuota visa technologiniø pro-cesø grandinë ir baigtinis produk-tas � pagamintasis vaistas. V. But-kus patikslina: ne visi Fermente ga-minami produktai bus gaminamipagal Geros gamybos praktikos rei-kalavimus, bet reagento gamybàteks perkelti á GGP patalpas, jeigukils to reagento poreikis medicini-niams ar farmaciniams taikymams.

Lûpas daþytis draudþiama

Ðiuo metu bendrovëje Fermentasyra 1500 m2 GGP patalpø. Joms skir-

tas visas naujai pastatytas bendroveipriklausanèio pastato ketvirtasisaukðtas. Kartu su áranga ði inovacijaFermentui kainavo 25 mln. litø. Visàgamybà perkëlus á ketvirtà aukðtàpavyko atskirti mokslinius tyrimus ireksperimentinæ plëtrà nuo gamybos.Gamybinius darbus naujosiose pa-talpose atlieka 65 darbuotojai.

Patekti á GGP patalpas galimatik kelis kartus persirengus ir persi-avus. Pirmiausiai patenkama á vadi-namàjà pilkàjà zonà, kur atliekamiparengiamieji ir analitiniai darbai.Norint patekti á ðvariàsias GGP pa-talpas reikia dar kartà persirengti.Tose patalpose naudojamos me-dþiagos, kurios neskleidþia daleliø �specialus popierius, daþai, vilkimaspecialiais drabuþiais. Gal pusiaujuokaudamas, o gal ir visai rimtaiV. Butkus sako, kad tose patalposenegali dirbti labai �dulkantys� þmo-nës, o �dulkëti� pradedama maþ-daug nuo 35 metø amþiaus. Matþmogaus oda ima intensyviai keistisir nuo jos pavirðiaus atitrûkusios da-lelës sklinda á aplinkà. Tyrimais áro-dyta, tad ðvariøjø patalpø darbuoto-jø amþiui turi bûti taikomi grieþtes-ni reikalavimai. Ðtai apie kokio jaut-rumo gamybos metodus ir tikslumàkalbama! Kosmetikos naudotojosgali nesivarginti, darbo ðiose patal-

pose veikiausiai negaus. Nebentstaiga �persitvarkytø�.

Á molekulës lygmená

V. Butkus pateikia ir toká palygi-nimà: jeigu auglys matomas echos-kopu, tai ten jau milijardai paþeistølàsteliø, bet auglys prasideda nuovienos ar keliø susirgusiø làsteliø.Ðiuolaikinës molekulinës biologijosmetodai tobulinami taip, kad bûtøgalima aptikti tà vienà pakitusià làs-telæ ar net vienà pakitusá genà. Tadapotencialø auglá bus galima aptiktiprieð 10�15 metø iki jis pasireikð. Bû-tø gydoma pati ligos prieþastis, o nepadariniai kaip yra dabar.

Gali kilti klausimas, kas trukdojau ðiuo metu dirbti vienos làstelës armolekulës lygmeniu, jeigu taikomi to-kie tikslûs molekulinës biologijos me-todai, pasiekiamas stebëtinas tyrimøtikslumas? Dauguma reagentø tamnepritaikyti. Þmogus kvëpuoja, taippat nuo jo odos nuolat �atplyðta� dau-gybë mikro ir nano dalelyèiø, tad oresusidaro labai didelis tø daleliø fonas.Paèioje aplinkoje tiek daug priemai-ðø, kad ieðkomos dalelytës, geno armolekulës aptikti pasidaro neámano-ma. Fonas áneða tiek trukdþiø, kad ty-rimai eina perniek. Ko reikëtø? Nau-dojami reaktyvai turi bûti pagamintitaip, kad juose nebûtø jokios paðali-nës làstelës, bakterijos ar geno, ant-raip pats reagentas tokiai paieðkai busvisiðkai netinkamas.

Ðiek tiek supaprastinant galimapasakyti, kad didþiulës Fermentodarbuotojø pastangos ir nukreiptosá tai, kad nuo ðiol gaminami reagen-tai tiktø ir tokiems tyrimams, kaiþengiama á vienos làstelës, geno armolekulës lygmená. Ðie reagentaibus naudingi naujø medicininësdiagnostikos metodø kûrimui, taippat naujø vaistø kûrimui, atitiksaukðèiausius medicininës diagnosti-kos reikalavimus.

Senas ligas diagnozuotinaujais metodais

Tiesa, naujø vaistø gamyba ir tai-kymas gydymo tikslams jau iðeina uþFermento bendrovës interesø ribø,nes pakanka ir kitø rûpesèiø. Jie su-sijæ su medicininës molekulinës diag-nostikos problematika, naujø itin ðva-riø reagentø ir jø rinkiniø kûrimu. Se-nos ligos bus diagnozuojamos naujaismetodais. Tai nauja Fermento veikloskryptis, kuri jau ðiandien pradedamavis plaèiau taikyti. Kuriamus naujusreagentus naudos ne tik kitø ðaliønaujø tyrimo metodø, technologijø irvaistø kûrëjai, jie ne maþiau reikalin-gi ir patiems Fermento mokslinin-kams, kurie taip pat kuria naujus me-dicininës diagnostikos metodus, ga-mina tyrimø rinkinius, preparatus. Taiir yra ta mokslinë veikla, kuri gali su-daryti modernios Lietuvos ávaizdá ki-tose valstybëse, nes didþiausios pa-saulio farmacijos ir medicinos ben-drovës ne tik þino Fermentà, bet irnaudoja jo gaminamus reagentus.

Nuo pelëno þmogusnelabai nutolo

Kas yra toji medicininë moleku-linë diagnostika? Pasak bendrovësFermentas mokslo direktoriausprof. Arvydo Janulaièio, ði diagnos-tikos kryptis grindþiama nukleinorûgðèiø tyrimu. Jose uþkoduota visagyvojo pasaulio informacija. Mole-kulinës diagnostikos naujas kokybi-nis ðuolis pasaulyje sietinas su2000 m. baigtu ðifruoti þmogaus ge-netiniu kodu (þmogaus genomu). Ta

Skverbiantis á medicininësdiagnostikos rinkà

UAB �Fermentas� vadovai: valdybos pirmininkas prof. Viktoras Butkus, gamybos direktorius Rimantas Kvedaras, mokslodirektorius prof. Arvydas Janulaitis ir generalinis direktorius Algimantas Markauskas

Pasak prof. Viktoro Butkaus, �Fermentas� þengia ámedicininës diagnostikos rinkà, kuri daug didesnë ir

labiau besivystanti uþ moksliniø tyrimø rinkà

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383) 3MÛSØ BENDROVËSinformacija � ne vien þmoniø, bet irkitø gyvûnø, þuvø, kirminø, bakteri-jø � glûdi DNR molekulëje. Jà suda-ro dvi spiralës, du polimerai, susivi-jæ vienas aplink kità. Ðios dvi poli-nukleotidinës grandinës sudaroDNR molekulæ, kurios sudëtyje yraketurios bazës A, G, C, T. Galima iriððifruoti: adeninas, guaninas, citozi-nas ir timinas. Tai ðtai ðiomis �raidë-mis�, teisingiau jø kombinacijomis, iruþraðytos visos paveldimos þmogaussavybës. Visa kompiuterinë techni-ka, kompiuterinës programos grin-dþiamos binariniu kodu, kurá suda-ro 1 ir 0, o gyvybës formø genetiniskodas susideda ið minëtø keturiøelementø kombinacijø. Jos ir lemiavisas ámanomas gyvøjø organizmøsavybes bei ypatybes. Tai, kas slypinukleino rûgðtyse ir reiðkiasi per làs-telëje vykstanèius procesus, deðifra-vus atrodo kaip keturiø raidþiø se-kos. Þmogaus genetiná kodà sudaro3 mlrd. dubliuotø �raidþiø� kombi-nacijø. 3 mlrd. polimero juostø kiek-vienoje làstelëje. Jeigu sudëtume á ei-læ vienos làstelës tas polimero juos-tas, gautume 2 m ilgio grandinëlæ.Anot A. Janulaièio, tai tam tikri in-formacijos �pakavimo� stebuklai.Jeigu kam nors ðautø á galvà suraðy-ti tà visà informacijà, gautume 3 mln.puslapiø �knygà�, á kurià Ponas Die-vas suraðë þmogaus genomo kodà.

Daug raidþiø, labai stora knyga.Tik gal nereiktø pernelyg didþiuotis,nes kukurûzo burbuolëje yra ne ka-þin kiek maþiau � 2,6 mlrd. tokiø ba-ziø porø, o kvieèio varpoje � truputádaugiau kaip 1,6 mlrd. Þmogus turitik treèdaliu daugiau genø uþ kirmë-læ, o 99 proc. þmogaus genø sutam-pa su peliniø ðeimos genais. Taigi galne tiek jau daug pasistûmëjome kop-dami gyvybës evoliucijos laiptais.

Dalis DNR sekø koduoja balty-mø, sudarytø ið 20 amino rûgðèiø,grandinës sekà. Vietoj vienos aminorûgðties baltyme atsiradus kitai, vyks-ta pakeitimai làstelëje, organizme,nuo tø pokyèiø pasireiðkia vienos arkitos bet kurio augalo, gyvûno, taippat þmogaus ypatybës. Akiø rainelësspalva, gabumai, charakterio savy-bës � visa tai glûdi genetiniame kode.

Individualizuota medicina

Jeigu sugebëtume fiksuoti làste-lëje vykstanèius pokyèius (o kom-

piuteriniais skaièiavimais tai ámano-ma padaryti), galëtume suprastidaug svarbiø dalykø � þmogaus po-linká susirgti ávairiomis ligomis, pa-matyti, kiek efektyviai veikia vaistai,ar padeda, o gal kenkia. Visa tai pri-klauso nuo genetinio kodo.

Vis dëlto A. Janulaitis neabsoliu-tina vien tik genetinio kodo reikðmësþmogaus savijautai, gyvenimui ir liki-mui. Labai svarbu, kokioje aplinkojeuþaugome, koká maistà vartojame,kokios toje aplinkoje paplitusioskenksmingos medþiagos, kokia socia-

linë aplinka ir t. t. Ðiø veiksniø svarbàpatvirtino identiðkø pagal genetinæ in-formacijà dvyniø tyrinëjimai.

Vieniems ta paèia liga sergan-tiems þmonëms vaistai padeda, ki-tiems neduoda naudos. Kodël? To-dël, kad vaistai pripaþástami tinka-mais remiantis statistiniais jø povei-kio duomenimis: jeigu didesnei þmo-niø grupei padeda, tai nereiðkia, kadpadës kiekvienam konkreèiam ligo-niui. Gydytojai daþnai kaitalioja pa-cientui skiriamus vaistus ir jø dozes,ieðko tø, kurie padëtø. Ligonis tam-

pa lyg savotiðko eksperimento auka,bet kitos iðeities nëra. Bent ligi ðiolnebuvo. Taèiau padëtis keièiasi, nesmolekulinës medicininës diagnosti-kos galimybës padeda pereiti á per-sonalizuotos medicinos lygmená.

Paëmus biologinius mëginius irnaudojant ðiuolaikinius diagnosti-kos metodus, kuriose taikomi ir Fer-mento gaminami reagentai, pavyks-ta nustatyti daugybæ ávairiø ligø �nuo gripo iki paukðèiø gripo. Bet irtai ne pabaiga. Didþiulës galimybësatsiveria diagnozuojant onkologi-nes ligas ir jø prieþastis, manoma,kad bent dalis jø susijusios su geno-mo pakitimais. Taigi ir medicininëmolekulinë diagnostika juda vienosatskiros làstelës tyrimo link. Dabarjau ir paveldimas ligas pavyksta nu-statyti dar perinatalinëje bûsenoje.

Medicinos ateitis artëjanenumaldomais þingsniais

A. Janulaitis taikliai pastebëjo:kiekvienam ligoniui reikia savojovaisto. Ne ðiaip vaisto, o savojo. Pri-klausomai nuo þmogaus konkretausgenotipo. Artëjame prie genetinësmedicinos eros. Tiesa, tokio apibû-dinimo ið gerbiamø autoritetø lûpøneteko iðgirsti, gal tebus Mokslo Lie-tuvos nekuklus pasiûlymas. Medici-nos ateitis tokia, kad dar kûdikiuinegimus, jo genomas bus nustato-mas, o jei taip, tai bus galimybës irjá veikti. Medicinine prasme tai ne-átikëtinas þmonijos laimëjimas, betkartu kils ir daugybë kitø proble-mø � etiniø, moraliniø, religiniø irt. t. Kad ir toks paprastas klausimas:ar neatsiras siekianèiø manipuliuo-ti atsiverianèiomis galimybëmis, arintelekto �supermenø� varþybosnepersikels á sritis, kurios ligi ðiol

buvo Gamtos ir Pono Dievo valio-je? Kai þmogaus galios toli praðokajo atsakomybës ir moraliniø kriteri-jø stabdþius, ðie klausimai neatrodovisiðkai be pagrindo.

Kitas klausimas, kaip toli esamenuo praktiniø visø ðiø galimybiø ágy-vendinimo? Þmogaus genomo iððif-ravimas kainavo gerokai daugiau,negu Amerikos astronautø skrydisá Mënulá, tad kiek kainuos kiekvie-no atskiro þmogaus genomo nusta-tymas? Ðiandien kainuotø milþinið-kà sumà, norima pasiekti, kad ne-kainuotø daugiau kaip 1 tûkst. JAVdoleriø. Naujausios technologijos,taip pat dar kuriamos, turëtø mumspriartinti ðià ateitá.

Nustaèius ávairius polinkius su-sirgti viena ar kita liga, gausime gydy-mo ir profilaktikos programas: kokiosdietos laikytis, kokioje aplinkoje gy-venti, o kokios vengti, pagaliau, kokádarbà (gal ir virðininkà) rinktis. Ir da-bar gimusiems Lietuvoje vaikams nu-statoma, ar jie neturi ágimto geneti-nio, vienos amino rûgðties apykaitossutrikimo. Tai gali vesti á silpna-protystæ, bet laiku nustaèius ðá polin-ká susirgti ir taikant atitinkamà dietà,ðiø liûdnø padariniø pavyksta iðvengti.Þinant individualius genetinio kodoypatumus, atliekant tikslinæ stebëse-nà ir vartojant tam tikrus vaistus (kaikurie jau sukurti) galima iðgelbëtidaug potencialiø ligoniø, kurie ligi ðiolbuvo nepagydomi. Tokios individua-lizuotos medicinos galios, bet tai at-eities dalykai. Apie visa tai galëjomesamprotauti Lietuvoje veikianèiojebendrovëje Fermentas, o ne vien ste-bëtis vartant spalvotus þurnalus apieuþsienio mokslo �stebuklus�.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

UAB �Fermentas� savo veikloje vadovaujasi ISO 9001 kokybës valdymo sistemos(ádiegta 1996 m.) bei  ISO14001 aplinkos apsaugos valdymo sistemos

reikalavimais

Kaip teigia generalinis direktorius Algimantas Markauskas, �Fermento� pasitikëjimas savo moksliniu ir gamybiniupotencialu skatina plëstis bei þengti á naujas rinkas

�Fermento� produktai gaminami Geros gamybos praktikos reikalavimus atitinkanèiosepatalpose. Daugiau kaip 700 produktø iðkeliauja á pasaulio mokslininkø laboratorijas

Þurnalistus sudomino naujosiose patalpose ásikûræs Organinës sintezëspadalinys. Patalpos árengtos naudojant specialias medþiagas, darbuotojai dëvi

specialià aprangà

Bendrovës �Fermentas� mokslo direktorius prof. Arvydas Janulaitis vadovaujaMoksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros centrui, kuriame dirba 76 tyrëjai

4 2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383)FILOLOGIJA

Prof. habil. dr. Marija LiudvikaDRAZDAUSKIENË

Ko stokojame �bendruomenës ar kokybës?

Per pastaràjá pusmetá fizikai,biochemikai ir kitø srièiø moksli-ninkai graþiai prisistatë Mokslo Lie-tuvos publikacijose. Humanitarai,iðskyrus filosofus ir vertëjus, tary-tum neturi kà pasakyti. Taèiau pa-sisakyti reikia, ypaè kai tenka iðgirs-ti sampratas, kad �anglø kalba �þargono kalba�, kad apsilankymasuþsienyje prilygsta uþsienio kalbosspecialybës universiteto kursui ir di-plomui, kad kalbotyros mokslinislaipsnis nereikalingas, nes jis yra tikkaip �protingumo patvirtinimas�.Net turint galvoje Vyriausybës po-litikà mokslininkø atþvilgiu, kalbi-ninkai turëtø kà pasakyti.

Kalba kaip mokslo objektastarp nespecialistø daþnai yra ne-ávertinama. Eiliniam, filologiniø þi-niø neágijusiam þmogui kalba yratik priemonë sutvarkyti reikalus.Tai, kad kalba daugiareikðmë netrutinos kontekstuose, kad þurnalis-tikoje ir groþinëje literatûroje kal-bos reikðmingumas daugiamatis irkad kalboje glûdi visuomenës beikultûros istorijos þinios net ágimtøgabumø kalbininkas gali suvokti neið karto, daþniausiai tam reikia ilgøstudijø. Eiliniam þmogui tokiosáþvalgos neprieinamos. Tai nebûtøpraradimas, jei eilinis þmogus ne-ðykðtëtø pripaþinimo tiems, kuriømeistriðkumo jis nesupranta. Kokiødaugiamaèiø intelektiniø gebëjimøreikia kalbininkui, dëstanèiam savomintá, kad apraðytø, pavyzdþiui, pa-ðnekovo kalbos iðraiðkingumà arbagroþinio kûrinio struktûrà ir pras-mæ, ávertintø jo komponentø sàran-gà, kalbos ekspresyvumà bei stiliausvientisumà ar kûrinio estetiná reikð-mingumà.

Suvokiant minimà daugiaplanáintelektiná darbà galima suprasti,kaip puikiai iðsilavindavo dabarti-niø magistrø pakopos studentai, kaipaskutiniuosius studijø metus skir-davo kalbos, stiliaus ir prasmës stu-

dijoms groþinëje literatûro-je, mokslo kalboje ir þurna-

listikoje. Net tada, kai jie neatlikda-vo uþduoèiø iki smulkmenø, aukð-tasis iðsilavinimas jiems suteikdavopuikià intelektualinæ parengtá. Tai,kas pasakyta, gali paaiðkinti irmoksliniø filologijos darbø turinábei vertæ. Filologinis iðsilavinimaspasauliui yra davæs ne tik þymiøakademikø ir administratoriø, bet irdiplomatø, politikø, raðytojø. Betkeièiasi rûbai margo svieto.

Pavirðutiniðkai þvelgiant, kalbakaip mokslo ir studijø objektas ma-terialiai nëra daug iðlaidø reikalingasdalykas, bet gilios kalbos þinios hu-manitarinëse sferose bûtinos. Kalbosstudijos reikalauja daug laiko ir pa-stangø ne be mokanèiø pagalbos.Dël to uþsienio kalbos studijos �brangi specialybë. Ðaltiniai reikalin-gi, bet Lietuvoje ði problema iðnykoiðsiplëtus tarptautiniams ryðiams irinternetui tapus visuotinai prieina-mu. Deja, ðaltiniai neatstoja þiniø.Taèiau ryðiø ir ðaltiniø prieinamumastoks apgaulingas, kad studentø do-mëjimasis interneto ðaltiniais netprieðinamas gilioms patyrusiø profe-soriø kalbos þinioms. Visà gyvenimàsvetimos kalbos studijoms atidavæsþmogus, regis, neturi kontrargumen-to jaunøjø optimizmui, kad studen-tai á paskaitas atsineða tekstø ið inter-neto. Ið tikrøjø joks internetas ne-pranoks pastangø, energijos ir þiniøkondensacijos patyrusio þmogausgalvoje. Tik viena veiklos linija yraneginèijama svetimø kalbø srityje �mokymasis visà gyvenimà. Kompe-tentingas uþsienio kalbos specialistaskalbos mokosi visà gyvenimà, ne nuotø metø, kai ði sàvoka buvo ávardytametodikoje.

Taigi apie filologines kalbos þi-nias. Kalbà profesionaliai moka tas,kas skaito plataus spektro literatû-rà giliai suprasdamas tai, kà skaito,tas, kas gali be kliûèiø aktyviai ko-munikuoti daugelyje sferø, tas, kasbe pasirengimo gali plaèiai kalbëtiapie kiekvienà svetimos kalbos þo-

dá savo teiginius pa-remdamas citatomisið literatûros ir, þino-ma, tas, kas gali girdi-mà kalbà arba per-skaitytà kûriná áver-tinti ir paaiðkinti, ko-dël taip vertina. Taispecialistai, intensy-viam uþsienio kalbosmokymuisi ir studi-joms skyræ daug savolaiko ir dëmesio,þmonës, ne tik skaità,bet ir verèiantys ið uþ-sienio kalbos ir á uþ-sienio kalbà, nuolatsekantys naujoveskonkreèioje kalboje.Tai þmonës, ið esmëssusipaþinæ su tos kal-bos ðalies literatûra.Lietuvoje tokiø spe-cialistø nedaug.Moksliniame darbereikëtø net jungtiniøkalbininkø pastangø,nes individualausþmogaus galios beikalbos þiniø sklaidaribota, kalbos mokymo ir moksloproblemø sprendimas paþeidþia-mas, o visuomenëje nëra terpës pa-grástoms sampratoms, idëjoms iridealams puoselëti.

Pradþioje minëtø þeminanèiøsampratø ir vertinimø neturëtø kil-ti, jei kalbos kaip specialybës koky-bë bûtø veiksnys, þenklinantis spe-cialistø bendruomenæ ir akademi-niame, ir socialiniame gyvenime.Tai, kad tokios mintys gyvos, verèiaklausti, ko stokojame � bendruome-nës ar kokybës.

Branginti jø profesionalumà

Anglistika Vilniaus universitetesuklestëjo XX a. pirmaisiais septin-tojo deðimtmeèio metais dël anglø

kalbos mokytojø poreikio bei uþda-rius Kauno universitetà. Ið pradþiøstudentø tepriimdavo 20�25, o mo-kytojø vis nepakako. Beveik po de-ðimties metø 1962 m. dël to patiesporeikio studentø buvo priimta dvi-gubai daugiau, bet specialistø sty-gius iðliko. Nors vidurinëse mokyk-lose anglistø vis dar trûksta, angløfilologijos katedra Vilniaus univer-sitete yra parengusi nemaþai specia-listø, kurie savo individualiu darbupasireiðkia kaip kokybæ kuriantysprofesionalai, kad ir kur dirbtø �Vilniaus universitete ar Lietuvosmokslø akademijoje, Vytauto Di-dþiojo ar Kauno technologijos uni-versitetuose, Ðiauliø ir kituose uni-versitetuose, kolegijose ar mokyklo-se. Deja, anglistø bendruomenë ið-sisklaidþiusi. Darbo krûviai yra di-deli, vaidmuo ðeimoje svarbus, irnemaþai mokytojø net knygos savomalonumui nuolat nepaskaito. Iðmados iðëjo net poreikis kiekvienàprogà iðnaudoti tam, kad pakalbë-tum angliðkai, arba noras iðsaugotiuniversitete ágytà anglisto tapatumàir jo kultûriná braiþà. O toká identi-tetà sukuria þiniø siekis, apsiskaity-mas, intelektinë disciplina, brandair specialybës kalbos þinios. Pavyz-dþiui, anglø kalbos sintaksës logið-kumas suformuoja specialisto logi-ná màstymà, kompozicinis nuosek-lumas � áþvalgumà ir dinamikà dis-kusijose, o átraukiantis ir mielas an-glø laisvalaikio pokalbis paveikiaanglisto kalbà draugijoje. Bet socia-linis bendravimas mûsø visuomenë-je tikrai retas.

Anglistika Lietuvoje � jaunaspecialybë. Visa ðios specialybës is-torija Vilniaus universitete dar be-

veik gyva. Vienos pirmøjø svetimøkalbø katedros vedëjos A. Pareigy-tës netekome 1997 metais. Jau në-ra ir kitø svetimø kalbø katedrø pir-møjø vedëjø.

Ðiuos þmones reikia paminëtiir prisiminti, nes ið pradþiø sveti-mø kalbø katedra buvo jungtinë, ospecialybë vadinosi romanø-ger-manø filologijos specialybe. Angløfilologijos katedra savarankiðkatapo 1968 metais. Tai ne tik jaunaspecialybë, bet joje nëra daug ha-bilituotø daktarø. Lygiuojantis ámokslininkus ir mokytojus, kurievisada pranoko vardus, minëtinimokslø daktarai Alfonsas Lauèka,Lionginas Paþûsis, Laimutis Valei-ka, Elena Kuosaitë, Galina Bauþy-të ir kiti, dirbæ anglistikoje ðiosspecialybës þydëjimo metais. Ðiø

specialistø mokiniai kalbos moksloir literatûros srityje pelnë aukðèiau-sius laipsnius, bet jø nedaug. Ið visoLietuvoje yra tik penki habilituotidaktarai anglistai kalbininkai (Al-bertas Steponavièius, RolandasIdzelis, Marija Liudvika Drazdaus-kienë, Aurelija Usonienë ir DaliaTekorienë) ir keturi anglistai litera-tai (Algis Geniuðas, Auðrinë Mari-ja Pavilionienë, Graþvydas Kirvaitisir Regina Rudaitytë). Habilituotodaktaro mokslinis laipsnis � labaireikðminga kokybë. Visi ðie þmo-nës þinomi ið vietiniø ir tarptauti-niø publikacijø. Bendros pastan-gos su jaunais daktarais, dabardirbanèiais VU Anglø filologijos irVertimo studijø katedrose, padëtøLietuvoje apsaugoti anglø kalbosprestiþà nuo minëtø þeminanèiøsampratø. Ðiuos aukðèiausios kva-lifikacijos anglistus reikia vertintikaip þmones, geriausiai mokan-èius specialybës kalbà, tad reikiabranginti jø profesionalumà. Matilgà laikà sunkumai, susijæ su uþ-sienio kalbos iðmokimu, specialis-tams buvo gerai suprantami. Da-bar ðie sunkumai ignoruojami.

Ar jaunimas tikrai geraimoka anglø kalbà

Taip yra gimusi antroji klaidin-ga samprata, minëta ðio straipsniopradþioje. Tos keistos sampratosreikalauja paaiðkinimo, nes neigia-mà nuomonæ apie anglø kalbà susi-daræ þmonës savaime nepakeis toásitikinimo � stokos þiniø ir nerasatitinkamø kontekstø. Anglø kalbosprilyginimas þargonui specialistui

reiðkia ne vienà daly-kà � tai gali bûti pras-ta jaunimo kalba, an-glø kalba kaip tarp-tautinë Europoje irpasaulyje, tai gali bû-ti ir literatûra, paraðy-ta nenormine angløkalba.

Nors jaunimo an-glø kalba tikrai pras-ta ir specialistà ðoki-ruoja atsainumu,klaidingu idiomø var-tojimu ir stiliø miði-niu, kai studentai pri-taria dëstytojui arbaatsisveikina su juonuolat kartodamiOK. Nesivargina netYes aiðkiai iðtarti ir pa-keièia ðá þodá þodþiuYeah (nors apie tokánerûpestingà ðio at-sako þodþio tarimàyra kritiniø straips-niø), nors jie neskiriafamiliariø ir formaliøþodþiø, platesnë ne-specialistø visuome-

në yra tvirtai ásitikinusi, kad jauni-mas dabar gerai iðmoksta anglø kal-bà. Net kultûros srièiø darbuotojainustemba ir nepatiki, kai iðgirstaprieðingà nuomonæ. O ið tikrøjø pa-dëtis vidutiniðka. Ribotos buitiniøkontekstø frazës, daþniausiai fami-liarios, iðgirstos ir ásimintos parduo-tuvëje ar gatvëje, dar nëra geroskalbos þinios. Þodynas, kurio pa-kanka apsipirkti iðëjusiai namø ðei-mininkei ar darbininkei, negali bû-ti patenkinamas universiteto angløkalbos specialybës studentui. Ðian-dieniniai studentai ir jø tëvai ðitoskirtumo nejauèia ir nenori þinoti.Sûnus ar duktë iðvaþiavo mënesiuiar trims á uþsienio, net nebûtinaiAnglijos ar JAV universitetà, arbavasarà braðkiø skinti, ir ávyko ste-buklas. Kaip galima abejoti, kad jis

Kalbos mokslo irstudijø dilemos

Anglø kalbos specialistës prof. habil. dr. Dalijos Tekorienës (pirma ið kairës) jubiliejaus minëjimas �Zonta International�Vilniaus klube; renginá pradeda steigianèioji prezidentë gydytoja Ramunë Trakymienë

Straipsnio autorë prof. habil. dr. Liudvika Marija Drazdauskienë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383) 5

neiðmoko kalbos � juk visà vasaràkalbëjo su ðeimininkais airiais ir to-kiais pat studentais.

Stebuklo tikrai neávyko. Toks stu-dentas ásisavino tik savo amþininkøarba darbdaviø kalbà ir tik ribotuo-se darbo arba universiteto konteks-tuose per labai trumpà laikà. Be bui-tinës fiziná darbà dirbanèiø þmoniøkalbos yra dar kultûringø ir iðsilavi-nusiø þmoniø anglø kalba vieðuose,poilsio ir laisvalaikio kontekstuose,kuria pagrásti visi dabartinës angløkalbos tyrinëjimai, yra aukðtøjø so-cialiniø klasiø kalba. Be to, yra di-dþiulë anglø, amerikieèiø ir Kanadosliteratûra, be kurios neámanoma ágytikalbos jausmo ir iðraiðkos niuansø.Vakarø Europoje net verslo mokyk-lose (pavyzdþiui, The CopenhagenBusiness School) yra anglø literatû-ros kursai. Pas mus anglø filologijosspecialybës studentai dejuoja dël re-komenduojamos literatûros gausos,ir universitete literatûros kursai nuo-lat trumpinami. Taèiau tik literatûragali padëti studentui ávertinti girdë-tas buitines frazes, ágyti stiliaus jaus-mà ir susiformuoti skoná literatûraikaip menui. Tik literatûra gali iðplëstistudento þodynà, nes palengvina þo-dþius ásiminti kontekstuose, iðryðki-na jø stiliaus aspektus. Kad ir kuostudentas vëliau dirbtø � techninësar groþinës literatûros vertëju, vertë-ju þodþiu komercijos ar politikos sfe-rose, mokytoju ar administratoriumi,tik anglø literatûra orientuos já tobu-linant specialios srities kalbà iðsireið-kiant subtiliai, disciplinuotai ir sko-ningai.

Literatûros svarba

Kad ir kaip studentui nesinorë-tø skaityti, literatûra tobulina kalbi-ninko kompetencijà. Ágijæ ágûdá ási-minti teksto fragmentus blokuose ir

kontekstuose, smegenys sukaupiadaug kalbos materijos, kuri funkcio-nuoja kaip tekstø srautas. Tai ne þo-dyno tekstas ir informacija. Tai kal-bos þinios kontekstuose, nors dai-lesniuose, analogiðkuose buitiniamskontekstams. Þmogaus atmintis irliteratûriniai kontekstai � didþiuliaikalbos iðtekliai. Jie suteikia kompe-

tencijà kalbininkui kaip specialistuinereikalaudami didþiuliø pajëgø.

Tiesa, XX a. ðeðtajame ir aðtun-tajame deðimtmeèiuose buvo su-kurta groþinës literatûros nenormi-ne anglø kalba, t. y. þemo registrokalba, kalba su slengo elementais irtarmybëmis. Tai buvo laikotarpis,kai buvo paraðytos vadinamosios�virtuvës kriauklës dramos� � Ar-noldo Weskerio, Johno Ardeno,Johno Osborno, Shelagh Delaneypjesës. Bet ði mada, skirianti dëmesádarbininkø sluoksniui ir nerafinuo-ta kalba sukurianti tokios visuome-

nës ávaizdá, jau praëjo. Anglø litera-tûroje ir minimais deðimtmeèiaisbuvo autoriø, kurie raðë graþia lite-ratûrine kalba. Greta kanonizuotøklasikø tai � Peteris Shafferis,E. F. Bensonas, Johnas Fowlesas,Anita Brookner, Margareta Drab-ble ir kiti autoriai Anglijoje, LouisasAuchinclossas, Johnas dos Pasos,

Johnas Jakesas ir kiti JAV autoriai.Kûriniai puikiausia literatûrine an-glø kalba raðomi ir dabar, pastarai-siais metais. Tai P. D. James, DickoFrancisio, Tracy Chevalier, HeatherMcGowan, Clare Morrall ir kitø au-toriø kûriniai. Anglø ir amerikieèiøliteratûra tikrai nestokoja puikiø,stiliaus poþiûriu iðskirtinø kûriniø,tokiø kaip Johno Fowleso, AnitosBrookner ar P. D. James romanai.Èia nepaminëta dar anglø ir ameri-kieèiø poezija. Klausimas gali kiltitik dël to, kaip atsirinkti geriausiusið gausios anglø literatûros, bet ne

dël to, kur jø rasti. Taigi literatûri-nës anglø kalbos potencialas gaususir galingas, bet reikia laiko ir pastan-gø, kad já paverstum savo þiniø da-limi.

Jei mûsuose bûtø glaudi anglis-tø bendruomenë, þiniø kokybë irtikslios disciplinuotos komunikaci-jos kultûra tikriausiai neleistø kiltistraipsnio pradþioje minëtoms þe-minanèioms sampratoms. Kita ver-tus, reikia ávertinti pasaulinës kal-bos statusà ir tokiai kalbai kylanèiussunkumus. Turbût nereikia ir aið-kinti, kad anglø kalba kaip tarptau-tinë nëra tokia kaip idiomatiðkagimtàja kalba kalbanèiø anglø iramerikieèiø kalba. Visiems supran-tama, kad lietuvio, latvio, vokieèioar ispano anglø kalba nëra autentið-ka, kad jos iðraiðka ribota ir joje galibûti klaidø. Anglø kalba puikiai at-lieka tarptautinæ komunikacijà, oanglai nëra visiðkai abejingi angløkalbos likimui pasaulyje. Dar1913 m., kai anglø kalba buvo tikpradedanti tapti tarptautine, susi-kûrë Grynosios anglø kalbos drau-gija (Society for Pure English). Ðidraugija, tarp kurios nariø buvo kal-bininkø, mokytojø ir poetø, rûpino-si, kad anglø kalba neatsiskirtø nuosavo literatûros, neprarastø gyvybësir kad anglai, dirbantys ávairiose pa-saulio ðalyse, nuolat gráþtø á Angli-jà atgaivinti gimtosios kalbos þiniø.Anglø suinteresuotumas gimtosioskalbos gyvybe atsispindi ir ðios kal-bos apþvalgø projektuose, kurienuolat vykdomi. 1958 m. Durhamouniversitete buvo sukurta Ðiuolaiki-nës anglø kalbos apþvalgos grupë(A Survey of Modern English Usage),vëliau persikëlusi á Londono univer-sitetà; 1995 m. pradëjo dirbtiKembridþo kalbos apþvalga (TheCambridge Language Survey). Pir-moji siekë apþvelgti tikràjà angløkalbos bûklæ ir iðsilavinusiø kalban-

èiøjø vartosenà kuo platesniuosekontekstuose, o pastaroji studijuo-ja naujausius pasikeitimus ir jø áta-kà anglø kalbai naudojantis naujau-siomis tyrinëjimo technologijomis.Daug dirba ir individualûs angløkalbininkai. Pavyzdþiui, prof. Davi-das Crystalis nuolat rengia valandë-les Tegul tavo kalba spëja su laiku(Keep your English Up to Date),kas savaitæ skelbiamas BBC Lear-ning English interneto programoje.Ðiose valandëlëse aiðkinamos pasta-rojo meto angliðkø naujadarø reikð-mës ir vartojimas. Þymiausi kalbinin-kai, tokie kaip M. A. K. Halliday�usskaito praneðimus pasaulio kalboty-ros kongresuose aptardami ir angløkalbos vartojimo klausimus. Ðiuoatveju bûtø ryðkus M. A. K. Halli-day�aus pagrindinis praneðimasNauji reikðmës bûdai: iððûkis taiko-majai lingvistikai (New Ways of Me-aning: A Challenge to Applied Lin-guistics), kurá ðis kalbininkas pada-rë kaip IX pasaulinio taikomosioslingvistikos kongreso sveèias1990 m. Thessalonikuose.

Nereikëtø manyti, kad dël tarp-tautinës kalbos funkcijos anglø kal-ba nenukenèia. Nors skelbiama, kadpasaulyje yra 700 mln. kompeten-tingø angliðkai kalbanèiø þmoniø(palyginkite � yra maþdaug 100 mln.kalbanèiøjø prancûziðkai), prietarptautinës anglø kalbos kokybësprisideda ir nerûpestingi studentai.Todël ir mokslo tyrinëjimui bei stu-dijoms patikimesnë yra autentiðkaanglø ir amerikieèiø kalba. Garbin-gas uþsienieèio, studijuojanèio ar ty-rinëjanèio anglø kalbà siekis � var-toti ðià kalbà kuo taisyklingiau. Matnerûpestingø kalbanèiøjø anglið-kai � daugybë, o jø skaièiø dar didi-na tie, kurie ir Lietuvoje mano, jogmënesio kito kelionë á Anglijà sutei-kia tobulas kalbos þinias irþinovo �mandatà�.

bei dalykiðkø atsakymø ðiandien, at-rodo, ásikûnijæs tik á habil. dr. Danie-liø Guþà, Lietuvos akustikø sàjungosákûrëjà ir ilgametá prezidentà. Dau-giausia D. Guþo dëka suvaþiavimasnevirto gana monotoniðkø prakalbøeiline manifestacija.

Ausylas klausytojas, þinoma, to-se prakalbose galëjo iðgirsti labaiádomiø minèiø ir svariø iðvadø. Ne-abejojama, kad Sàjûdþio vedamimokslininkai labai aktyviai ásitraukëá Lietuvoje vykstanèius procesus,bendrø pastangø dëka Lietuvoje bu-vo pasiekta Nepriklausomybë(E. Butkus). Buvo prisimintas

1991 m. priimtas pirmasisfaktiðkai Lietuvos moksli-ninkø sàjungos pagimdytasMokslo ir studijø ástatymas,virsmø metais kone iðtisàdeðimtmetá sudaræs sàlygasstabiliai funkcionuoti moks-lo ir studijø sistemai. DabarLietuvos aukðtojo mokslosistemoje vyksta naujas sà-jûdis, tad LMS galëtø bûtiðio judëjimo viena ið stumia-møjø jëgø (N. Putinaitë).

Iðgirdome, kad Lietuvo-je ligi ðiol nesama mokslo irstudijø politikos, institucijoskonkuruoja tarpusavyje, okiekvienas kritiðkas þodissuvokiamas kaip prieðo uþ-maèios, bet ne kaip norasgerinti esamà padëtá ar ren-giamø dokumentø projek-tus. Tai blogas bruoþas ne-suvokiant vieno svarbiausiødemokratinës visuomenësprincipø (A. Kulakauskas).

Jonas Jasaitis kvietë paþvelgti ásalæ ir prisiminti, kaip I LMS suva-þiavimo salë rûmuose ant Tauro kal-no lûþo nuo dalyviø. Ar tai nesàsþenklas, kad LMS vaidmuo ðaliesmoksliniame gyvenime sumenkæs?Jeigu bûtø kitaip, nereikëtø ðian-dien sukti galvà, kaip iðlaikyti kad irmokslininkø laikraðtá.

Apie ðias ir kitas mokslininkøkeltas problemas iðsamiau pakalbë-sime kitame laikraðèio numeryje, opabaigoje pasakysime, kad Lietuvosmokslininkø sàjungos pirmininkuantrai kadencijai iðrinktasdoc. dr. Antanas Kulakauskas.

Dalyvis

DeðimtasisLietuvos þemës ûkio universite-

tà (LÞÛU) pasiekë maloni þinia iðStokholmo � Universiteto rekto-rius, profesorius, habilituotas dak-taras Romualdas Deltuvas iðrinktasKaraliðkosios Ðvedijos þemës ir mið-kø akademijos (santrumpa ðvedøkalba � KSLA) uþsienio nariu. Jistapo antruoju Lietuvos miðkininku(pirmasis � akad. Leonardas Kai-riûkðtis), kuris buvo pagerbtas ðiosAkademijos.

Sausio 28 d. iðkilmingame 195-ajame metiniame KSLA posëdyjeStokholmo rotuðëje, kurioje vykstair Nobelio premijø áteikimo cere-monijos, dalyvaujant Ðvedijos kara-liui Karoliui XVI Gustavui ir kara-lienei Silvijai bei daugiau kaip 800akademijos nariø ir jø sutuoktiniø,KSLA prezidentas prof. MortenasKarlsonas prof. R. Deltuvui ir ki-tiems ðeðiems naujiems uþsienio na-riams áteikë KSLA nario paþymëji-mus bei medalius. Ádomu, kad val-dant pastarajam karaliui, metiniaiAkademijos posëdþiai visada vyks-ta tà paèià sausio 28 d., nes pagalÐvedijos kalendoriø tai yra Karoliovardo diena. Karalius áteikë premi-jas þymiausiems Ðvedijos mokslinin-kams. Karaliðkoji pora dalyvavo irpo iðkilmingojo posëdþio vykusiojevakarienëje.

KSLA yra nepriklausoma, auto-nomiðka, disponuojanti savo iðte-kliais organizacija, kuri renka savonarius ir sprendþia savo iniciatyva su-formuluotus uþdavinius þemdirbys-

tës, sodininkystës, þuvininkystës,maisto, miðko produktø, ðiaurës el-niø ûkio, bioenergetikos, aplinkos irþemës bei miðkø ûkio istorijos kryp-tyse. Akademijos tikslas yra visuo-menës interesais skatinti þemës irmiðkø ûká bei su jais susijusius sek-torius, pasitelkiant mokslà ir prakti-ná patyrimà. KSLA turi savø fondø iradministruoja keletà kitø fondø, ku-riø rëmëjai yra nurodæ, kaip juos rei-këtø naudoti. Bendras visø tø fondøpoþymis yra tai, kad jie skirti moks-

liniams tyrimams ir technologineiplëtrai �þaliajame sektoriuje�.

Ðiuo metu KSLA veikia Bendra-sis, Þemës ûkio ir Miðkø ûkio skyriai,vienijantys daugiau kaip 500 nariø iðÐvedijos bei uþsienio. KSLA nariaidalyvauja tarybø, komitetø, darbogrupiø veikloje, konferencijose, se-minaruose ir paþintinëse kelionëse.Akademija skiria prizus, apdovano-jimus, stipendijas ir tyrëjø grantus.

Dr. Edmundas Bartkevièius

Ðvedai ávertino Lietuvos mokslininkà

Karaliðkosios Ðvedijos þemës ir miðkø akademijos prezidentas prof. MortenasKarlsonas prof. Romualdui Deltuvui áteikia uþsienio nario paþymëjimà ir medalá

Atkelta ið 1 p.

X LMS suvaþiavimui pirmininkaujaprof. dr. Jadvyga Kerienë

Vilniaus universiteto anglistës prof. habil. dr. Dalia Tekorienë ir dr. Nijolë Maskoliûnienë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

6 2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383)ATEITIES GAIRËS

Pabaiga, pradþia Nr. 4

Vasario 1 d. Lietuvos Res-publikos ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos Kolegijø salëje pa-skelbtas oficialus kvietimasrengti integruotø mokslo, studi-jø ir verslo centrø (slëniø) plëtrosprogramas, kurios po eksperti-nio vertinimo bus pateiktos tvir-tinti LR Vyriausybei. Pirmajameetape buvo paskelbtas slëniø vi-zijø kûrimo konkursas, o ðiame,antrajame etape � kvietimas teik-ti plëtros programas. Pirmojojeðiai temai skirtoje publikacijojepateikëme kaunieèiø vizijas: slë-ná Santaka pristatë Kauno tech-nologijos universiteto rektoriusprof. Raimundas Ðiauèiûnas, oslëná Nemunas � Lietuvos þemësûkio universiteto rektoriusprof. Romualdas Deltuvas. Ðiojedalyje � þodis Vilniaus ir Klaipë-dos universitetams.

Saulëtekio technologijøslënis

Vilniaus VðÁ Saulëtekio slënisvaldybos pirmininkas, Vilniaus uni-versiteto strateginës plëtros reikaløprorektorius prof. Juozas RimantasLazutka pristatë abu vilnieèiø kuria-mus slënius � Saulëtekio technologi-jø ir Santaros slënius. Jis priminë,kad Vilniaus ir Vilniaus Gediminotechnikos universitetai pirmieji dar2000 m. parodë iniciatyvà kurti Sau-lëtekio slëná. 2003 m. buvo ákurtaVðÁ Saulëtekio slënis. Tai pagrindas

plëtoti Vilniaus technologijøslënio vizijà. 2007 m. rugsë-

jo 28 d. Vyriausybei buvo pateiktosVilniaus technologijø slënio bei Vil-niaus medicinos ir farmacijos slëniovizijos. Kaip iðskirtinæ ypatybæJ. R. Lazutka pabrëþë jø mokslo ly-gá: ðiuose Vilniaus slëniuose bus su-telkta 80 proc. pajëgiausiø Lietuvosmoksliniø centrø fiziniø, biomedici-nos ir technologiniø mokslø srityse.Ne tiek buvo þvalgytasi á uþsieniopatirtá, kiek jauèiant pribrendusiàvidinæ bûtinybæ ieðkota naujø mûsøðaliai mokslo, studijø ir ûkio sàvei-kos formø, todël Vilniuje kilo inicia-tyva kurti du slënius. Be minëtødviejø universitetø slëniø kûrëjai ga-li remtis ir Saulëtekyje esanèiomismokslo pajëgomis.

Senokai Saulëtekyje kyla Saulë-tekio 50 tûkst. kv. m mokslo ir tech-

nologijø parkas (praëjusio etapo ESstruktûriniø fondø investicija, kuriovertë � maþdaug 30 mln. litø), èiapat veikia Tarptautinë verslo mo-kykla. Parengta teritorija tiko slënioplëtrai. Rajonas prestiþinis, slëniøplëtrai rezervuota 62 ha. Ðalia, Kai-rënuose, yra Vilniaus universitetoBotanikos sodas � puiki rekreacijoszona slëniø dalyviams. Slënio inicia-toriai, dalyviai ir partneriai: Vilniausir Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetai, Fizikos institutas, Vil-niaus universiteto Teorinës fizikos irastronomijos institutas, dvi paramosverslui organizacijos � VðÁ Saulëte-kio slënis ir VðÁ Intechcentras. Daly-vauja verslo ir kitos asociacijos �Lazeriniø ir ðviesos mokslo ir tech-nologijø asociacija, Lietuvos inþine-

rinës pramonës asociacija LINPRA,Þiniø ekonomikos forumas ir Lietu-vos jaunøjø mokslininkø sàjunga.

Saulëtekio technologijø slënyjenumatyta plëtoti keturias pagrindi-nes moksliniø tyrimø ir technologi-nës plëtros kryptis: lazeriø ir ðviesostechnologijø, medþiagotyros ir na-notechnologijø, puslaidininkiø fizi-kos, elektronikos ir organinës elek-tronikos bei civilinës inþinerijos.Slënio traukos objektai � Mokslinëskomunikacijos centras bei minëta-sis Saulëtekio mokslo ir technologi-jø parkas, kurio pirmas korpusasbus baigtas statyti ðiø metø rugsëjomënesá.

Prof. J. R. Lazutka paminëjoverslo partneriø ásipareigojimus,kurie numato investuoti á gamybinæ

ir tyrimø árangà apie 100 mln. Lt, oá mokslo ir technologijø parko infra-struktûrà � apie 90 mln. Lt. Á Vil-niaus technologijø slënio erdvæ nu-matoma perkelti Vilniaus universi-teto Matematikos ir informatikos,Chemijos ir Gamtos mokslø fakul-tetus.

�Santaros� slënis

Vilniaus medicinos ir farmacijosSantaros slënio vardas aiðkiai sietinassu 2004 m. Vilniaus miesto Tarybospatvirtintu Santariðkiø-Visoriø þiniøekonomikos branduoliu. Á slënio te-ritorijà patenka Akademinis mieste-lis Visoriø rajone, ligoniniø kom-pleksas Santariðkëse ir teritorija, ku-rioje ásikûræs privatus verslas. Slënioiniciatoriø, dalyviø ir partneriø sàra-ðas labai platus: tai Vilniaus ir Vil-niaus Gedimino technikos universi-tetai, 9 mokslo institutai, 30 versloámoniø, 6 medicinos praktikos ámo-nës bei 6 asocijuotos struktûros irverslo paramos institucijos.

Ne pirmi metai sëkmingai veikiaSantariðkiø medicinos ástaigø aso-ciacija, vienijanti VU ligoninæ San-tariðkiø klinikos, VU Vaikø ligoninæ,VU Onkologijos institutà, Respub-likinæ tuberkuliozës ir infekciniø li-gø universitetinæ ligoninæ ir Valsty-biná patologijø centrà. Tad pasakJ. R. Lazutkos, Vilniaus medicinosir farmacijos slënio idëja turi tvirtuspamatus.

Santaros slënyje numatoma plë-toti biotechnologijà, biofarmacijà,molekulinæ medicinà, stambiamole-kuliniø medþiagø tyrimo ir kûrimotechnologijas. Antra kryptis � mo-deliavimas, informatika ir komuni-kacijø technologijos. Treèioji � eko-sistemø ir saugios aplinkos tyrimai.Kaip matyti, norima susieti ganaskirtingas tyrimø kryptis. Gautiejirezultatai kartu su informacinëmistechnologijomis ir biomedicininiøtyrimø rezultatais turëtø padëti ge-rinti sveikatos apsaugos sistemoskokybæ.

Privatus verslas pasiryþæs á San-taros slëná 2009�2011 m. investuotidaugiau kaip 320 mln. Lt. Tai atve-jis, kai privaèios investicijos gali ge-rokai virðyti ið vieðojo sektoriaus nu-matytas skirti lëðas. Ágyvendinantslënio vizijà á Santariðkes numatytaiðkelti VU Eksperimentinës ir klini-kinës medicinos institutà, VU Þal-girio ligoninæ, taip pat VU Medici-nos fakultetà.

Ið slëniø � á aukðtumas (2)Integruotø mokslo, studijø ir verslo centrø (slëniø) programø iniciatoriai ir kûrëjai su LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos darbuotojais bei renginio sveèiais

Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtraneásivaizduojama be Klaipëdos

jûrø uosto

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383) 7ATEITIES GAIRËS

Lietuvos jûrinio sektoriausplëtrai

Ásiterpusi á �dviejø sostiniø� sa-votiðkas lenktynes kuriant slënius irKlaipëda pasijuto esanti neginèija-ma Lietuvos kaip jûrø valstybës sos-tine. Integruoto mokslo, studijø irverslo centro (slënio) Lietuvos jûri-nio sektoriaus plëtrai iniciatoriai yraKlaipëdos universitetas, Geologijosir geografijos institutas, Vilniausuniversiteto Ekologijos institutas,Botanikos institutas ir Kauno medi-cinos universiteto Psichofiziologijosir reabilitacijos institutas.

Apibûdindamas Lietuvos jûri-nio sektoriaus sampratà kaip kom-pleksinæ sistemà, Klaipëdos univer-siteto tarptautiniø ryðiø ir plëtrosprorektorius prof. Rimantas Di-dþiokas iðskyrë jûriná verslà, jûrosiðteklius, jø apsaugà bei jûrø moks-là ir studijas.

Jûrinës tematikos mokslinius ty-rimus Lietuvoje vykdo ðeðios valsty-binës mokslo ir studijø institucijos,taèiau ðis mokslo potencialas iðbars-tytas. Visoms ðioms institucijomsstinga naujos árangos, o esama pase-

nusi. Jûrø verslas � labai solidi ðaliesûkio ðaka, apimanti jûros transpor-tà, uostø infrastruktûrà, kranto zo-nos iðteklius naudojanèià pramonæ,rekreacijà ir kt. Maþdaug 800 ûkiosubjektø veikia ðalies jûrø verslo sek-toriuje, jame sukuriama 11 proc. ða-lies darbo vietø ir apie 18 proc. ðaliesBVP. Didþiausia Lietuvoje pagamin-tos transporto árangos � laivø staty-bos, vandens transporto � eksportodalis (56,1 proc.) tenka Klaipëdosapskrièiai. Tai dinamiðkiausiai Lietu-voje besivystantis regionas.

Taèiau esama ir savotiðko para-dokso. Per nepriklausomybës metusvalstybë á uosto inþinerinës infra-struktûros plëtrà investavo kelis mi-lijardus litø (neskaièiuojant Bûtin-gës terminalo), taèiau investicijos áðios srities mokslinæ infrastruktûràatsilieka ðimtus kartø. Bûtent jûrøverslo atstovai ir atkreipë dëmesá áðià disproporcijà, maþinanèià Lietu-vos jûrø verslo konkurentiðkumà.ES struktûrinës paramos lëðos kaiptik ir galëtø sumaþinti tà dispropor-cijà.

Su jûriniais tyrimais susijæ aktu-alûs klausimai: jûros ir kranto zonos

geosistemø kaita, gamtiniø iðtekliøracionalaus naudojimas, gamtos irkultûros vertybiø iðsaugojimas, gilia-vandenio uosto Klaipëdoje statyba,Ðventosios uosto atstatymas, Bûtin-gës naftos terminalo ir kitø termina-lø, kurie planuojami statyti Baltijospakrantëje, eksploatavimas.

Lietuvoje esantis jûrinis verslasir atliekami ávairiø srièiø tyrimai beistudijos teikia pagrindà sukurti to-ká �jûriná slëná�, nors toks terminasmus ðiek tiek ir klampina á kalbospinkles. Vis dëlto ðiuo atveju svar-bu, kad slënio idëjà palaiko Klaipë-dos laivø remonto ir laivø statybosámonës, krovos bendrovës ir Valsty-binë jûrø uosto direkcija. Slënio ini-ciatyvà palankiai sutiko uþsieniopartneriai, oficialiai pareiðkæ sutiki-mà ne tik dalyvauti jo veikloje, betkaip partneriai prisidëti prie slëniokûrimo. Idëjà remia ir Klaipëdos sa-vivaldos institucijos.

Iniciatoriø tikslas ne tik sukurtitarptautinio masto þiniø ekonomi-kos branduolá, bet ir optimizuoti jû-rinius tyrimus atliekanèiø moksloinstitucijø tarpusavio sàveikà ben-drai naudojant ðiuolaikinio moksloinfrastruktûrà. Bus siekiama glau-desnës jûrinio mokslo, studijø irverslo sàveikos.

Norint pasiekti ðiuos tikslus, tekssukurti ðiuolaikinæ moksliniø tyrimøbazæ, o jos labiausiai ir trûksta. Pa-sitarus su verslo atstovais, sutartaárengti deðimt ðiuolaikiniø moksliniølaboratorijø, kurias bûtø galima ben-drai naudoti. Pribrendo poreikis tu-rëti ðiuolaikiná jûriniø tyrimø laivà.

Slënio kûrimui Klaipëdos uni-versitetas siûlo savo miestelio (Her-kaus Manto g. 84) neuþimtø 20 haþemës, kurioje iðvedþiotos poþemi-nës komunikacijos, nutiesti keliai.Klaipëdos universitetas pasiryþæstoliau plëtoti esamas jûriniø tyrimøkryptis. Ið jø svarbiausios � jûros ap-linkos tyrimai ir jûriniø technologi-jø kûrimas bei tyrimai. Siûlomasiekti mokslo ir verslo konkurencin-

gumo didinimo, studijø kokybës ge-rinimo ir darnios aplinkos plëtros.

Planuojama vieðøjø investicijøsuma slënio branduolio sukûrimui(I etapas � iki 2012 m.) � beveik100 mln. Lt. Ið to skaièiaus slëniobranduolio pastatø statybai (7 tûkst.kv. m) � 22,83 mln. Lt, specializuo-tø laboratorijø árengimui ir árangai �41,73 mln. Lt, laivo laboratorijosstatybai ir aprûpinimui áranga �35 mln. Lt.

Mokslo, studijø ir verslo sàveikosdidinimas turëtø akivaizdþiai page-rinti specialistø ir tyrëjø, jûrø sekto-riaus mokslininkø rengimo kokybæ.Slënio iniciatoriø siekiai � kad Klai-pëdos uostas bûtø moderniausiasðioje Baltijos pakrantëje, kad plëto-dami jûrø verslà sugebëtume iðsau-goti savo gamtines, istorines ir kul-tûros vertybes, kad poilsiautojai prieBaltijos jûros jaustøsi saugiai ir ga-lëtø pasinaudoti pajûrio teikiamomisrekreacinëmis galimybëmis.

Ne konkuruoti, betbendradarbiauti

Raðiná baigsime ðvietimo irmokslo viceministrës Virginijos Bû-dienës iðsakytàja mintimi: tarp ðiøpenkiø plëtros programas teikian-èiø slëniø neturëtø bûti jokios kon-kurencijos, nes tai ne konkursastarp slëniø. Valstybei reikia atsinau-jinti stiprinant mokslo, studijø irverslo sàsajà. Tai racionalumo irvalstybës poreikiø ágyvendinimas,pasinaudojant ES struktûrinëmis lë-ðomis. Todël viceministrë kvietë nekonkuruoti tarpusavyje, o bendra-darbiauti, juolab, kad visi slëniai yra

saviti, skirti spræsti skirtingas uþduo-tis. Galutiná sprendimà dël slëniøprogramø patvirtinimo priims LRVyriausybë. Teigiamai ávertintomsslëniø plëtros programoms rengtiskiriama ne maþiau kaip trys mëne-siai.

Tarp svarbiausiø problemø, ku-rios kyla dël slëniø plëtros, vicemi-nistrë ávardijo kelias. Tai lëðø porei-kio ir realiø galimybiø suderinimoproblema. Antroji � slëniuose su-telktø mokslo ástaigø fizinë ir juridi-në integracija. Iðkyla mokslo ir ver-slo bendrø veiklø skatinimo proble-mos. Slëniø veiksmingo valdymo or-ganizavimas taip pat susidurs suávairiais sunkumais, nes jie yra dau-gelio institucijø inicijuojami dari-niai, tad teks disponuoti ir valdytibendromis pastangomis kuriamàturtà.

Ta paèia proga galima priminti,kad Ðvietimo ir mokslo ministerijaVyriausybei buvo pateikusi ástatymøprojekto paketà (LR Mokslo ir stu-dijø ástatymo projektà, taip pat LRValstybiniø aukðtøjø mokyklø turto

valdymo, naudojimo ir disponavimojuo ástatymo projektà), bet ðie pro-jektai gràþinti á ministerijà tobulinti.Interesø grupës rengia alternatyviusprojektus. Tad toliau Vyriausybeiteks apsispræsti, kurià alternatyvà arministerijos siûlomà ástatymø pro-jektà palaikyti, o gal teikti Seimui sualternatyvomis. Nuo bûsimojo Aukð-tøjø mokyklø turto disponavimo ásta-tymo priklausys sëkminga slëniø kû-rimo ir funkcionavimo veikla.

Ir pabaigai. Perimdami iðties ge-rà tarptautinæ patirtá kartais ne vi-sai kritiðkai perimame ir sàvokas.Ar ne taip nutiko su nekritiðkai iðamerikieèiø perimta slënio sàvoka.Á tai dëmesá atkreipë prof. Viktori-ja Daujotytë, Lietuvos RespublikosSeime minint Lietuvos mokslodraugijos ákûrimo ðimtmetá. Gal an-glosaksø kultûroje sàvoka valleykam nors ir asocijuojasi su slinkti-mi pirmyn, paþanga, bet tik ne lie-tuviø kultûroje. Mums slënis asoci-juojasi su ramybës bûviu, tylia prie-bëga nuo audrø ir vëjø, bet ne suverþliais paþangos þingsniais. Lietu-viui kalva, aukðtuma, kalnas, virðu-kalnë reikðtø tai, kà ðiuo atveju jukir norime pasakyti. Tad profesorëV. Daujotytë labai taikliai pastebë-jo, kad perimdami sàvokas ið kitøkalbø, turëtume bûti kritiðkesni irjautresni lietuviðkam þodþiui.

Visa tai tebus neákyrus filologi-nis intarpas, nukreiptas ne prieð pa-èià slëniø kaip mokslo ir verslo sà-veikos idëjà, bet kvieèiantis nepa-mirðti ir savojo tapatumo � bent ðio-kio tokio savitumo garanto ðiameglobalëjanèiame pasaulyje.

Gediminas Zemlickas

LR Ðvietimo ir mokslo viceministrë Virginija Bûdienë, ministerijos sekretoriai LinaDomarkienë ir Giedrius Viliûnas paskelbus oficialø kvietimà rengti integruotø

mokslo, studijø ir verslo centrø (slëniø) plëtros programas

Rekreacinës Baltijos pajûrio galimybës bus panaudotos Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtrai

Klaipëdos universiteto tarptautiniø ryðiø ir plëtros prorektorius prof. RimantasDidþiokas uostamiesèio ir Lietuvos ateitá sieja su Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtra

Vilniaus universiteto strateginiø plëtros reikalø prorektorius prof. JuozasRimantas Lazutka pristato bûsimøjø Vilniaus slëniø programas

8 2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383)ASMENYBË

Pradþia Nr. 3

Kalbiname Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto Moks-lotyros centro darbuotojàprof. Algimantà NAKÀ, Universi-teto muziejaus kûrëjà ir vadovà,kasmet Universitete rengiamømokslo istorikø konferencijø or-ganizatoriø.

Svarbu pastebëti gerusdarbus

Gerbiamasis profesoriau Algi-mantai, prakalbome apie svarbiusmokslo ir kultûros istorijos dalykus.Jie mums gali bûti neblogas lakmusopopierëlis, padedantis susivokti ir da-bartyje. Kuo mokslo istorija svarbiaukðtajai technikos mokyklai?

Mano protu, mokslo istorijaaukðtojoje technikos mokykloje tu-ri dar vienà poþymá. Esame ne betkokia, o technologiðka, techninëaukðtoji mokykla. Dar 1993 m., kaiprof. Edmundas  Kazimieras Za-vadskas mane pastûmëjo á ðià veik-los sritá (profesoriø galëèiau pava-dinti savo kaip mokslo istoriko pa-triarchu), jau tada kalbëjom, kadmûsø aukðtoji mokykla taps tikruuniversitetu, jeigu sugebës humani-tarizuotis. Bendromis pastangomisëmëmës darbø, kurie bûtent á tai bu-vo nukreipti. Be palankaus univer-siteto vadovø poþiûrio tie darbai bû-tø paprasèiausiai neámanomi. Ðitaisuvokdamas stengiuosi neðykðtëtigerø þodþiø Universiteto vadovams,bet ið ðalies kai kam atrodo, kad esukonformistas, mëginu prisigerinti.

Bet mano giliu ásitikinimu labaisvarbu pastebëti valdþios ir galià tu-rinèiø þmoniø gerus darbus. Tegultai bus Vyriausybës, Seimo nariø aruniversiteto vadovø darbai � juosbûtina deramai ávertinti. Reikia apietai garsiai kalbëti, nebijoti geru þo-dþiu paskatinti vertus asmenis. Ne-manau, kad tai kà nors bendro turisu prisitaikëliðkumu.

Mums tai nelabai bûdinga � paste-bëti kitø gerus darbus. Kaipmanote? Mëgstame skøstis, ai-

manuoti, todël mûsø tautos simboliugalëtø bûti amþino liûdesio ir gedëjimoávaizdis. Beje, Rûpintojëlis tà lietuvið-kosios sielos ypatybæ ir perteikia.

Esame verkðlentojø tauta. Ne-noriu minëti labai teisingø buvusiofinansø ministro Romualdo Sikors-kio þodþiø, kuriais jis lietuvius pava-dino ne itin maloniai, bet labai tei-singai � verðiø tauta.

Nesàmoniø neskubëtaprotokoluoti

Atsigræþdamas kad ir á mûsøUniversiteto gyvenimo laikotarpá poNepriklausomybës atkûrimo, aki-vaizdþiai matau, kad esame labaidaug padaræ. Universiteto vadovaiiðvardytø tikriausiai kitus darbus, oað þvelgiu ið mokslo istoriko pozici-jø. Turime du muziejus, iðleidomedaug iðties neblogø knygø, per 14metø pavyko surengti 11 mokslo irtechnikos istorijai skirtø konferen-cijø. Argi blogai?

Sunku patikëti, kad tuo ir pasiten-kinsite.

Ðiais metais pradësime leistimoksliná mokslo istorijos þurnalà,bet galimas daiktas jame bus spaus-dinami ir su mokslo istorija susijæedukologijos, pedagogikos bei kitøsrièiø straipsniai. Vakarykðtë die-na � jau tampa istorija.

Ir taip, ir ne. Pavienis faktas, ávy-kis istorijos dalimi virs tada, kai busapmastytas ir áprasmintas ávykiø tëk-mëje, ras savo deramà vietà Universi-teto ar ðalies gyvenimo raidoje. Bet ávy-kis turi bûti áprasmintas kaip visumosdalis.

Sutinku, bet labai svarbu kaup-ti ir kasdienio gyvenimo informaci-jà. Jeigu jos nefiksuosime, praradi-mai bus neiðvengiami. Man tekorengti VGTU 50-meèiui skirtà dide-lá veikalà Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas. 1956�2006, iðnag-rinëti daug archyvinës medþiagos.Kalbu apie tuos ðaltinius, kurie manbuvo pasiekiami. Visko fiziðkai nie-kada neámanoma aprëpti, bet iðsi-nagrinëjau pagrindinius dokumen-tus � rektorato, tarybø, katedrø po-sëdþiø protokolus. Ir kas krito á akis:per 50 metø kai kurie klausimai tuo-

metiniame Vilniaus inþineriniamestatybos institute, VGTU pirmtake,buvo visiðkas tabu. Nors ir bûdavosvarstomi, bet á protokolus nepatek-davo. Pavyzdþiui, buvo svarstomarusø kalbos vartojimo, stiprinimo irplëtimo klausimai 1976 m. garsiøjø�Taðkento nutarimø ðviesoje�. Tojearchyvinëje medþiagoje galima rastikaþkokius nutarimus ar tik uþuomi-nas, bet ne diskusijø protokolus.

Bijota, kad vieðai iðsakytos nesàmo-nës iðliks istorijai, todël neprotokoluota?

Bijota apie tai net kalbëti, reikðtisavo tikràjà nuomonæ, nes tuojauþmogus bûtø apðauktas nacionalis-tu ir tektø atsisveikinti su aukðtàjamokykla.

Kaip mus siekë surusinti

Ir vis dëlto aukðtosiose mokyklosejuk buvo tokiø pasisakymø uþ rusøkalbos stiprinimà Lietuvoje, juos ap-tikote archyve?

Buvo, ir tokie rusø kalbos stip-rinimo �këlëjai� tapo ðios knygosVilniaus Gedimino technikos univer-sitetas. 1956�2006 antiherojais.

Rengdamas tà knygà radau labaibûdingø vietø. Tie protokolai1976 m. ëjo kaip Kauno politechni-kos instituto Vilniaus filialo doku-mentai, todël man teko domëtis, kasapie tai paraðyta Kauno technologi-jos universiteto leidiniuose arba kasligi ðiol dar slûgso archyvuose. Nevien KTU, bet ir Kauno apskritiesarchyve. Ádomûs dalykai.

Ðtai svarstoma, kaip Lietuvojesteigti aukðtojo mokslo komitetà,nes iki 1959 m.Lietuvos aukðtasismokslas (iðskyrus Þemës ûkio aka-demijà) priklausë tiesiogiai Mask-vai. Atëjus �chruðèioviðkajam atly-dþiui� norima didesnio savarankið-kumo ir aukðtojo mokslo srityje. BetKauno politechnikos instituto rek-

torate keturi asmenys pasisakëprieð tokio komiteto kûrimà. Tokiasþinias randu protokoluose. Visosprieð pasisakiusiøjø pavardës rusið-kos. Jiems nusispjaut á tai, kad jiegyvena Lietuvoje, nes jie atstovau-ja imperijos interesams.

Arba toks faktas. Apie 1980-uo-sius ið Maskvos, ministerijos, atvaþia-vo toks Bûga. Jis tvirtino esàs kaþinkoks mûsø Kazimiero Bûgos provai-kaitis, bet kalbëjo tik rusiðkai. Su-kvietë katedrø vedëjus ir pasiûlë ðtaikà. Girdi, leidþiame lietuviðkus vado-vëlius, bet skaitytojø maþai, poligra-fija menkos kokybës, nes neturimegerø galimybiø. Tad sudarykime ben-drà komandà ir leiskime vadovëliusvisai Sovietø Sàjungai. Mes pasiðiau-ðëme: mums reikia savø, lietuviðkøvadovëliø. Sveèias nenusileido, esàkalbame tik apie technikos vadovë-lius, èia nieko tokio. Kadangi ir ki-tiems sveèio argumentams radomekontrargumentø, jis labai nusiminë.Koks subtilus bûdas paveikti�

Subtilus bûdas áritinti dar vienàTrojos arklá rusifikacijos labui.

Ðtai tuos veikimo mechanizmus irstengiausi pateikti jubiliejinëje knygo-

je. O juk tos buvusios politikos gynë-jø atsiranda ir mûsø dienomis.

Arba idëja dël rusiðkø grupiøsteigimo Lietuvos aukðtosiose mo-kyklose. Tuometinis Ministrø Tary-bos pirmininkas Juozas Maniuðispropagavo idëjà, kad reikia rengtispecialistus visam Pabaltijui. Kà taireiðkë? Vadinasi, specialistus reikiarengti rusø kalba. Jeigu tam spau-dimui bûtø pasiduota, surusëtumelabiau uþ latvius ar estus.

Rusø kalba parengtus specialistusbûtø galima skirstyti po visà plaèiàjà�tëvynæ�.

Bûtent toks planas ir buvo. Mû-sø jaunimas pagal paskyrimus bû-tø vaþiavæs ir á Irkutskà, á Vladivos-tokà.

Tremties forma, tik naujoviðkesnë,labiau civilizuota.

Bûtø galima nukelti kepuræprieð tuos þmones, kurie nepasida-vë tam spaudimui. Labai subtiliai,bet sugebëjo atsispirti.

Tø asmenybiø vardainepamirðti

Kokiø argumentø jie rasdavo? Jukðiukðtu nebuvo galima net menkiau-siomis uþuominomis pareikðti savonuomonës prieð internacionalizmo po-litikà.

Argumentai buvo labai ádomûs.Kai Lietuvoje buvo pradëtos steigtiLiaudies ûkio tarybos, prasidëjospartus pramonës augimas, jau pa-èioje Lietuvoje parengti specialistaiëmë uþimti vadovaujamas vietas ða-lies ámonëse. Kai kurie pradëjo ma-þiau rûpintis bendrabuèiø statyba,nes á juos pirmiausia ákeldavo atvy-këlius ið kitø respublikø. Tada pra-dëti naudoti ðtai kokie argumentai:girdi, jauni darbininkai ateina ið kai-mø, nemoka rusø kalbos, todël bû-tinai reikia rengti specialistus lietu-viø kalba, kad galëtø tiems darbinin-kams iðaiðkinti, ko ið jø norima. Ðisargumentas padëdavo, nes rodyda-vo rûpestá darbininkais. Bet to me-to aukðtojoje mokslo sistemoje bu-vo ávairiø þmoniø, kai kurie gynë im-perinius interesus. Labai gerai atsi-skleidë, kas yra kas. Þinoma, ne ru-sifikacijos formai skirta ði knyga, betðios temos mes neapëjome.

Turëjote gerà galimybæ parodyti irtyliøjø patriotø, á tribûnas neðokinëju-siø, bet Lietuvos aukðtajam mokslui ið-ties nusipelniusiø asmenybiø veiklà.

Malonu prisiminti Kauno poli-technikos instituto rektoriø prof. Ka-zimierà Barðauskà. Man teko já ið artipaþinti, beje, ðiuo metu dirbu jaupenkto rektoriaus vadovaujamas.

Tik gaila, kad K. Barðauskà prisime-nu, jau kiek vyresnio amþiaus, norsðiandien að pats 12 metø vyresnis uþtuometiná K. Barðauskà. Bet tada jisman atrodë kaip senas þmogus. Taiðtai K. Barðauskas kartais mokëdavonet tobulai apsimesti. Kai kas nors iðvaldþios tuometiná Kauno politechni-kos institutà kritikuodavo jis visadapritardavo: �Pataisysime, pakeisime.�O praktiðkai likdavo kaip buvæ, betdebesys jau bûdavo praslinkæ.

Neeilinio diplomato savybë.Kiti tos plejados atstovai veikë ki-

tomis priemonëmis, bet padarë dauggerø darbø savo aukðtosios mokyk-los ir ðalies labui. Apie ðiuos laikusnekalbu, nes dabar visai kitos aplin-kybës.

Kalba buvolietuviðkumo

atrama.Bet ar iðliks ateityje? (2)

Prof. Algimantas Nakas savo karalijoje � Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto muziejuje

XI VGTU mokslo ir technikos istorikø konferencijoje

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383) 9ASMENYBË

KVIEÈIAME SIÛLYTI KANDIDATUS ÁLIETUVOS MOKSLO TARYBOS KOMITETUS

2007 m. gruodþio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë nutarimà Nr. X-1378 dël naujø Lietu-vos mokslo tarybos nuostatø patvirtinimo (Þin., 2007, Nr. 137-5571). Su nutarimu galima susipaþinti in-terneto tinklalapyje http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=e&C2=311695.

Vykdydamas ðá nutarimà, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 2008 m. vasario 27 d. potvar-kiais Nr. 79 ir 80 sudarë Lietuvos mokslo tarybos Humanitariniø ir socialiniø mokslø komiteto ir Gam-tos ir technikos mokslø komiteto personalinës sudëties atrankos grupes.

Atrankos grupës kiekvienam komitetui atrinks po 20 kandidatø, ið kuriø po 10 kandidatø Ðvietimo irmokslo ministerija teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti Lietuvos mokslo tarybos nariais. Prieðteikdama savo siûlymus Ðvietimo ir mokslo ministerija vieðai paskelbs numatomà Lietuvos mokslo tary-bos mokslø komitetø sudëtá ir per dvi savaites apsvarstys gautas pastabas.

Siûlyti kandidatus á komitetø narius gali valstybës ástaigos, mokslo ir studijø institucijos, mokslininkøorganizacijos ir mokslininkai (jie gali kelti ir savo kandidatûras). Á komitetø narius siûlomi nepriekaið-tingos reputacijos, aktyviai moksliná darbà dirbantys mokslininkai, turintys mokslo organizavimo, tarp-tautinio mokslinio bendradarbiavimo, ekspertinio darbo patirties Lietuvos ir Europos Sàjungos moks-lo, technologijø ir ûkio plëtros klausimais.

Teikiant kandidatûras atrankos grupëms praðome nurodyti ðiuos pretendentø duomenis:� Lietuvos mokslo tarybos komitetas, kurio nariu siûlomas kandidatas;� kandidato vardas ir pavardë;� mokslo laipsnis ir pedagoginis mokslo vardas, kada ir kas suteikë;� ðiuo metu vykdomos veiklos mokslø sritis, kryptis ir ðaka;� gimimo data;� darbovietë ir pareigos;� adresai susiraðinëjimui (darbo, namø) ir telefonai (laidinis, mobilusis);� pastarøjø penkeriø metø mokslinës (mokslo taikomosios) veiklos ir jos svarbiausiø rezultatø

apibûdinimas (ne daugiau kaip ½ puslapio);� pastarøjø penkeriø metø veiklos mokslo organizavimo ir vadybos srityje apibûdinimas (ne dau-

giau kaip ½ puslapio);� pastarøjø penkeriø metø veiklos tarptautinio mokslo bendradarbiavimo ir tarptautiniø projek-

tø koordinavimo srityje apibûdinimas (ne daugiau nei ½ puslapio);� pastarøjø penkeriø metø ekspertinës ir teisës aktø rengimo ar ekspertizës srityje apibûdinimas

(ne daugiau kaip ½ puslapio);� uþsienio kalbø mokëjimas;� curriculum vitae (laisva forma);� ar siûlomas asmuo sutinka dirbti Lietuvos mokslo tarybos nariu;� siûlymà teikianèios institucijos (ástaigos ar organizacijos) pavadinimas, jos vadovo arba perso-

naliai teikianèio mokslininko vardas ir pavardë, darbovietë, pareigos, telefonas, elektroninis adresas.Prie siûlymo turi bûti pridëtas kandidato pastarøjø penkeriø metø moksliniø publikacijø sàraðas, ja-

me paþymint ne daugiau kaip 5 svarbiausias (kandidato nuomone) mokslines publikacijas, ir jo vado-vautø ne daugiau kaip 5 moksliniø tyrimø ir eksperimentinës (socialinës) plëtros projektø (nurodant fi-nansavusias organizacijas) sàraðas.

Siûlymus praðome pateikti iki 2008 m. kovo 14 d. 16 val. elektroninio laiðko (adresas vguoga@ktl.mii.lt)priedu (MS Word byla) ir paprastu laiðku adresu: Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius, Lietuvos mokslo ta-ryba, Humanitariniø ir socialiniø mokslø komitetui arba Gamtos ir technikos mokslø komitetui.

Humanitariniø ir socialiniø mokslø komiteto Gamtos ir technikos mokslø komitetonariø atrankos grupë nariø atrankos grupëVadovë � Rûta Marcinkevièienë Vadovas � Vladas VansevièiusNariai � Jonas Èièinskas Nariai � Vygantas Paulauskas � Egidijus Ðileikis � Daiva Rastenytë � Vanda Zaborskaitë � Valdemaras Razumas

Taigi skolà turëtume jausti ne vieninþ. Petrui Vileiðiui, kuriam skyrëmenemaþai vietos pirmojo pokalbio da-lyje, bet ir daugeliui praëjusio amþiausantros pusës Lietuvos ðviesuoliø.

Tos skolos po truputá gràþina-mos. Petrui Vileiðiui Vilniuje tikriau-siai turësime paminklà. Apie Kazi-mierà Barðauskà Juozas Straþnickasparaðë puikià knygà. Beje, jis para-ðë ir daug kitø puikiø knygø apiemokslo þmones, taip pat apie Kau-no medicinos klinikø vadovàprof. Petrà Jaðinskà. Dabar J. Straþ-nickas rengia knygà apie inþinieriø irdiplomatà Tomà Norø-Naruðevièiø.

Apie pasiprieðinimàokupacijoms aukðtosiose

mokyklose

O kà Jûs pats raðote?Raðau knygà Vardan Lietuvos.

Pasiprieðinimas okupacijoms aukðto-siose mokyklose 1940�1991 m. Nedi-delës apimties knygelë, bet saviauk-lai ir saviugdai tai turëtø bûti labaireikalingas darbas. Visiðkai nauja te-ma. Tai apþvalginio pobûdþio knyga,nes archyvuose ðiai temai medþiagosrinkti man neteko. Pasitelkiau jau

davo. Mane patá buvo iðvaræ ið KPI,nors pagal paskyrimà buvau paliktasten dirbti. Teko dirbti pramonëje,projektavimo srityje. Bûtent rekto-riaus K. Barðausko dëka sugráþau áinstitutà.

Pats pasipraðëte sugràþinamas?Ne, KPI buvo kuriama proble-

minë laboratorija, á jà 1961 m. ir bu-vau pakviestas dirbti. Bet dëstytistudentams man buvo leista tik 1968metais. Buvau nepatikimøjø sàraðe.J. Straþnickas raðydamas knygàapie K. Barðauskà aptiko nepatiki-mø studentø sàraðà ir já paskelbë.Ten yra mano brolio pavardë. Matmûsø tëvas buvo ðaulys, o dëdë ��banditas�, kaip kad buvo vadinamiLietuvos partizanai. Ádomu, kadmane uþèiuopë gerokai vëliau. Te-ko pradëti darbininku.

Gal ir tuometiniame KPI pasitai-kydavo vienas kitas padoresnis þmo-gus, kuris stengdavosi �nepastebëti�kai kuriø nepatikimøjø?

Að pats to neatsimenu. Visiðkaisutinku, kad ir tose struktûrose dir-bo labai skirtingi þmonës. Pasitaiky-davo ir padoriø asmenø, kurie supra-to, kad jauni þmonës juk nebuvo spë-jæ �paþeisti tarybø valdþios ástatymø�ir nenorëjo gadinti jiems ateities.

Tai ðtai raðydamas knygelæ apiepasiprieðinimà okupacijoms, radaudar daug neþinomø ir ádomiø daly-kø. Akivaizdþiai ásitikinau, kiekdaug lëmë doros asmenybës net irnepalankiausiais laikais. Kartais nu-jausdavo, kad vienas ar kitas stu-dentas palaikë ryðius su partizanais,bet apsimesdavo to neþinantys.Kartais net slapta perspëdavo slaps-tytis, kol jëgos struktûros �nesupa-kavo�. Radau medþiagos, kad kaikurie studentai ir dëstytojai tiesiogrëmë partizaniná judëjimà, darë taigana drastiðkai, labai rizikuodami.Buvo apie tai þinanèiø þmoniø, betjie neiðdavë.

Laikai skirtingi, problemospanaèios

Kalbëjome apie pasiprieðinimà ru-sø kalbai, o ar ne tokio pat pasiprieði-nimo ðiandien reikëtø visais bûdaisperðamai kur reikia ir nereikia angløkalbai? Juk �anglizacija� ne kà geres-në uþ rusifikacijà. Nesu prieð angløkalbà, bet jokia uþsienio kalba neturë-tø uþimti gimtosios kalbos vietos.

Að taip pat nesu ir niekada ne-buvau prieð rusø kalbà kaip tokià.Tai didelis turtas � mokëti bet kuriàuþsienio kalbà. Gerai bûtø mokëti irlenkø, ir baltarusiø kalbas, o poli-glotus ypaè gerbiu ir gerbsiu visà gy-

venimà. Pavydþiu, kad jie turi gabu-mø ir laiko ðiuos savo gabumus ug-dyti. Taèiau bëda ta, kai nebesuvo-kiama, kad nëra sveikintina vieðaidemonstruoti mûsø kultûroje prie-raiðumà bet kuriai uþsienio kalbai.Bent jau tam tikras sveikas santûru-mas èia nepakenktø. Labai graþu,jeigu ið atvykusio sveèio ima inter-viu jo gimtàja kalba, o vertëjas ver-èia � tai normalu. Bet kai mûsø pa-èiø leksika tampa anglosaksiðka, la-bai liûdna. Akies nedþiugina Vil-niaus gatvëse ávairios uþsienietiðkosiðkabos ir uþraðai. Esame labai ne-nuoseklûs: kaþkoks miestelis ar kai-mas pasikabino lietuviðkai ir lenkið-kai raðomus gatviø pavadinimus �kilo triukðmas, pakilo patriotai, vosne lazdas á rankas panorëjæ imti...Bet tie patys pykstantys nejau Vil-niaus gatvëmis nevaikðto, nemato,kas sostinëje priraðinëta anglø kal-ba? Ir nieko, visi pakenèia. Kodël?

Dar blogiau, kai ið visø pusiø ámus plyðoja �popsinë� kultûra, dai-nuojama tik angliðkai, elgiamasi pa-gal kaþkur matytas ir mums nebû-dingas manieras. Lietuviai lietuvið-kai jau pradeda kalbëti mûsø kalbaivisai nebûdinga tonacija. Jaunikai-tis pasitobulino metus kitus Vaka-ruose ir jau kirèiuoja lietuviðkus þo-dþius kaip kitatautis.

Bet ko labiausiai pasigendu. Da-bar nekyla pavojus, kad bus �supa-kuoti�, nëra represijø uþ pasisaky-mus dël kalbos, kaip kad buvo taiscenzûros laikais, negresia ir kitossankcijos, bet kodël nesipiktinamaakivaizdþiu kalbos kultûros nuopuo-liu, kas pasidarë mûsø kultûros þmo-nëms? Kalbos valandëliø per televi-zijà toli graþu nepakanka, reikia ape-liuoti á þmoniø savigarbà, orumà, pa-triotizmà, norint, kad mûsø vieðøjøerdviø neterðtø svetimþodþiai.

Negaliu suprasti mûsø komerci-niø ir net valstybinës televizijos. Vi-si piktinasi �karu keliuose�, bet arkas moko vairuotojus elementarioskultûros, etikos? O juk nuo kalboskultûros, etikos, kasdienio elgesioprasideda ir visi kiti padariniai. Kurrimtos, nuoseklios ir iðradingos lai-dos apie visa tai?

Teko ðtai valstybës kalbos ins-pektoriui apsilankyti parduotuvëjeir rado su klaidomis paraðytø prekiøpavadinimus. Paskyrë baudà. Betkodël tie kalbos inspektoriai nepa-siklauso kai kuriø komerciniø tele-vizijø laidø � ðtai kur susirenka tik-rieji kalbos terðëjai. Bet kalbos ins-pektoriams në motais, jie greièiaunubaus kitatautæ pardavëjà uþ klai-dingai paraðytà lietuviðkà þodá.

Man vël knieti prisiminti inþ. Pet-rà Vileiðá. Daug gyvenimo metø jispraleido Rusijos gilumoje, o tiek nu-sipelnë lietuvybei. Ne tik pagarbosstokojame Petrui Vileiðiui, bet irtiems lietuviø kalbos puoselëtojams,kurie buvo paprasèiausiai nustumtiá gyvenimo paðalá. Tie þmonës, ma-nau, mielai dirbtø visiems naudingàdarbà, bet televizijai labiau apsimo-ka ir rûpi visokie �realybës ðou�. Komokomas jaunas þmogus? Niekaipnegaliu sutikti, kad lietuviðko humo-ro laidose bûtinai reikia iðkraipyti lie-tuviðkus þodþius ir kalbà. Ir taip kas-dien, kas vakarà. Nejau tai ir yra lie-tuviðko humoro ypatybë? Juk ta pa-èia tø laidø kalba pradeda kalbëtigimnazistinio amþiaus jauni þmonës.Manoma, kad tai ðaunu, pakels kal-bëtojo autoritetà ir �reitingà� jo ap-linkoje. Atsiranda kaþkokia neva tar-pinë lietuviø kalba.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

skelbtus spaudoje raðinius ir pamë-ginau iðplëtoti temà. Nagrinëjantðiuos dalykus vël atsiskleidþiaK. Barðausko iðskirtinë asmenybë,daugeliui jaunø þmoniø jis padëjo ið-

vengti lemtingø padariniø. Daugybëstudentø bûdavo iðbraukiami iðaukðtosios mokyklos sàraðø, o rekto-rius K. Barðauskas, radæs patogiàdingstá, po kurio laiko vël juos priim-

Gedimino klube prof. Algimantas Nakas ir prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas VGTU 50-meèiui skirtà knygà áteikiaLietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktoriui Gediminui Stanislovui Ilgûnui

10 2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383)PAMATAI

Prezidentas primi-në ir skaudþiàjà Euro-pos istorijos pamokà: jiprasidëjo, kai tarpuka-rio Europoje ëmë stip-rëti nepasitikëjimas,valstybiø izoliacija,slapti veikimo metodaiir suokalbiai. Nesuti-kus ryþtingo pasiprieðinimo ði politi-ka atvedë á didþiausiàjà þmonijos isto-rijoje katastrofà � holokaustà, tautønaikinimà, tremtá. Totalitarizmo, na-cistinës ir komunistinës ideologijø ási-galëjimas buvo istorijos rykðtë, ir visatai reikia aiðkiai ávardyti bei analizuo-ti, kad niekada nepasikartotø.

Lenkija ir Vokietija, Lietuva irLenkija pastaruosius deðimtmeèius,pasak Prezidento V. Adamkaus, pa-teikë puikiø istorinio susitaikymo, ge-ros kaimynystës politikos pavyzdþiø.Taèiau valstybiø partnerystë visavertëtik tada, kai á jà aktyviai ásitraukiaþmonës, todël Prezidentas visa ðirdi-mi prisipaþino remiàs visuomeninesiniciatyvas � Lietuvos�Vokietijos foru-mo ir Lietuvos�Lenkijos jaunimo fon-do darbà ieðkant naujø bendravimoformø. Prezidentas iðreiðkë viltá, kadðios iniciatyvos kartu su pavasará Vo-kietijoje prasidësianèiais Baltijos ðaliøkultûros metais dar labiau suartinsmûsø tautas. V. Adamkus kvietë ne-pamirðti ðalia gyvenanèiø kaimynø,nes visi esame susijæ matomais ir ne-matomais saitais. Mûsø gerovë ir iðli-kimas priklauso ir nuo mûsø kaimy-nø gerovës. Tad pasitikëjimas, atviru-mas, tolerancija ir nuolatinis bendra-vimas, kaip ir dràsa atvirai kalbëti apiesavo istorijà � principai, kuriais turi-me grásti kaimyninius santykius.

Prezidentas V. Adamkus pasvei-kino á Lietuvà atvykusius ðvæsti mûsøvalstybës atkûrimo jubiliejø sveèius iðLenkijos ir Vokietijos, konferencijosdalyviams palinkëjo atvirø diskusijø.

Buvo svarbu nepasakytiper daug

Lietuvos RespublikosSeimo Uþsienio reikalø ko-

Lietuvosvalstybës90-meèiui

Lietuvosvalstybës90-meèiui

Vaizduotës tauta:bandymai suprasti istorijà ir save

miteto pirmininkas, tarpparlamen-tiniø ryðiø su VFR grupës pirminin-kas prof. Justinas Karosas áþangosþodyje kvietë nepasiduoti vien iðkil-miø nuotaikoms. Kartu jis pripaþi-no, kad apskritojo stalo konferen-cijoje sunku tikëtis gilios politiniø irkultûriniø procesø analizës. Socia-linë ir istorinë realybë visada gyva,ji átraukia á save ne tik ateitá, bet irpraeitá. Tas didysis Lietuvos istorijosávykis, kurá galima aptarti � prieð 90metø priimtas Vasario 16-osios Ne-priklausomybës Aktas. Jis þenklinaLietuvos istorinio valstybingumo tà-sà bei gimimà tos valstybës, kuriojegyvename ir ðiandien. Ðis dokumen-tas ádomus ir kaip vargu ar pralen-kiamas minties glaustumo prasme.Teksto �tëvams�, pasak J. Karoso,tokia minties sutelktis nebuvo savi-tikslë. Sudëtingoje ir prieðtaringojeistorinëje aplinkoje valstybingumoviltis turëjo balansuoti tarp skirtin-gø istoriniø grësmiø, todël Aktotekste reikëjo pasakyti svarbiausia irnepasakyti per daug, kad nebûtøuþkirstas kelias ateities galimybëms.Daugybæ karðtø diskusijø, ginèø irnet konfliktø iðskëlë tas trumputisvos pusës puslapio glaustas tekstas,taèiau galø gale jis buvo priimtas.

Kaip vyko Akto pasiraðymas

Áþangos þodþio autorius nepasa-kë, bet sunku susilaikyti nepriminusdramatiðkos Vasario 16-osios Aktokûrimo istorijos. Neapsieita beemocijø pliûpsniø, aðtriø nesutari-mø, kurie baigësi krize. 1917 m.gruodþio 11 d. Lietuvos Tarybos po-sëdis vyko Jono Vileiðio bute, jamebuvo paskelbtas Lietuvos nepriklau-somybës deklaravimas, kuriuo buvo

pasiþadama nustatyti Lietuvos pri-klausomybæ Vokietijai. Pristatytasisrezoliucijos tekstas ið esmës skyrë-si nuo tø paèiø metø rugsëjo 18�23 d. Vilniaus Lietuviø konferenci-joje priimto nutarimo dël LietuvosValstybës atkûrimo teksto. Vokieèiøokupacinës valdþios spaudþiamadeðiniøjø dauguma siûlë Nepriklau-somybës skelbimo tekstà su didelë-mis nuolaidomis Vokietijai: Lietu-vos Taryba �praðo Vokieèiø Valsty-bës apsaugos ir pagalbos�, �stoja uþamþinà tvirtà sàjungos ryðá su Vo-kietijos Valstybe, kuris turi bûti ávyk-dytas ypaè militarinës bei susisieki-mo konvencijos ir muitø bei pinigøsistemos bendrumo pamatais�. Ðiaiformuluotei �su konvencijomis�ryþtingai pasiprieðino Jonas Vileiðis,Steponas Kairys, Stanislovas Naru-tavièius ir Mykolas Birþiðka, visi kai-riojo sparno Tarybos nariai. Jiemsbuvo nepriimtinos nuolaidos Vokie-tijai ir tai, kad vietoj demokratinësLietuvos respublikos buvo dekla-ruojama tik nepriklausoma Lietu-vos valstybë.

Deðinieji Tarybos nariai lavira-vo, buvo linkæ á kompromisus, dalisbuvo neapsisprendæ, kokia ta atei-ties Lietuva turësianti bûti. Kai ku-riø Tarybos nariø galvose, matyt, te-

besklandë monarchinës Lietuvosidëja, o J. Vileiðio ir S. Kairio min-tyse jau buvo ásitvirtinusios demo-kratinës Europos politinës nuosta-tos. Po Pirmojo pasaulinio karo þlu-gusios Rusijos ir þlunganèiosAustrijos�Vengrijos ir Vokietijosimperijø likimai buvo aiðkus ðiø se-nøjø politiniø struktûrø neatitikimonaujiems visuomeniø poreikiamsárodymas.

1918 m. sausio 8 d. ketveriukë iðTarybos iðëjusiøjø pasiûlë atsisaky-ti gruodþio 11 d. rezoliucijoje áraðy-tø ásipareigojimø Vokietijai ir patei-kë savàjá Nepriklausomybës skelbi-mo deklaracijos tekstà, kuris tik re-dakciniu pobûdþiu skyrësi nuo bû-simojo Vasario 16-osios Akto. Teks-te Lietuva buvo ávardyta kaip demo-kratinë Lietuvos respublika. 12 Ta-rybos nariø balsavo uþ ðá tekstà, 3 �prieð, 2 � susilaikë.

Taèiau sausio24 d. Antanas Sme-tona ir Jurgis Ðaulysvël pateikë tekstà sukonvencijomis. Bal-savimo rezultatai ap-sivertë: 12 Tarybosnariø buvo uþ, 5 �prieð. Prieð A. Sme-tonos tekstà balsavo4 kairieji, prie kuriø

prisidëjo krikðèionis demokratasAleksandras Stulginskis. Protestuo-dami prieð balsavimo rezultatus, ku-riais paþeisti Vilniaus konferencijosTarybai suteikti ágaliojimai, 4 kairiejipasitraukë ið Tarybos.

Ðis ryþtingas þingsnis privertë Ta-rybà keisti savo laikysenà iðëjusiøjøatþvilgiu. Deryboms su pasitrauku-siais nariais buvo sudaryta komisija,kuriai vadovavo Petras Klimas. Va-sario 15 d. Tarybos komisijai buvopateiktas J. Vileiðio suraðytas Nepri-klausomybës Akto tekstas, tiesa, la-bai proziðku pavadinimu � Nutari-mas. Buvo pareikðta, kad pasitraukë-liai gráð tik tuo atveju, jeigu Tarybapriims jø formuluotæ, o A. Smetonapasitrauks ið Lietuvos Tarybos pirmi-ninko pareigø uþ neprincipingumà irpataikavimà vokieèiams. Ðie reikala-vimai buvo priimti ir kità dienà � Va-sario 16-àjà � po J. Vileiðio tekstu

Atkelta ið 1 p.

Sveikinimo þodá apskritojo stalo konferencijosdalyviams taria Lietuvos Respublikos Prezidentas

Valdas Adamkus

Tarp diskusijos dalyviø iðvydome Vokietijos�Lietuvos forumo valdybos pirmininkà

dr. Joachimà Tauberá

Pirmoje diskusijoje svarias mintis pareiðkë Lietuvos istorijos instituto XX a.istorijos skyriaus vedëjas dr. Èeslovas Laurinavièius (pirmas ið kairës) ir Lenkijos

Respublikos Mokslø akademijos Istoriniø tyrimø centro Berlyne direktoriusdr. Robertas Traba (pirmoje eilëje treèias ið kairës). Antras ið deðinës � LR Seimo

valdybos pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas

Pirmoje diskusijoje svarias mintis pareiðkë Lietuvos istorijos instituto XX a.istorijos skyriaus vedëjas dr. Èeslovas Laurinavièius (pirmas ið kairës) ir Lenkijos

Respublikos Mokslø akademijos Istoriniø tyrimø centro Berlyne direktoriusdr. Robertas Traba (pirmoje eilëje treèias ið kairës). Antras ið deðinës � LR Seimo

valdybos pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas

Apskritojo stalo konferencijà savo dalyvavimu pagerbë LR Prezidentas ValdasAdamkus ir LR Seimo pirmininko pavaduotojas Èeslovas Jurðënas; konferencijai

pirmininkauja Uþsienio reikalø komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Justinas Karosasir Lietuvos istorijos instituto direktorius doc. habil. dr. Alvydas Nikþentaitis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383) 11PAMATAIpasiraðë visi 20 tarybos nariø. Pirma-sis pasiraðë naujasis Lietuvos Tary-bos pirmininkas daktaras Jonas Ba-sanavièius.

Svarbiausia ðiame Nutarime,kurá ðiandien vadiname Vasario 16-osios Aktu, yra J. Vileiðio áraðyti þo-dþiai: �Lietuvos Taryba [�] skelbiaatstatanti nepriklausomà, demokra-tiniais pagrindais sutvarkytà Lietu-vos valstybæ su sostine Vilniuje ir tàvalstybæ atskirianti nuo visø valsty-biniø ryðiø, kurie yra buvæ su kito-mis tautomis.� Keturiø Tarybosopozicionieriø � maþumos � dëkaLietuva nevirto Vokietijos valstybësvarþteliu. Tauta turi þinoti savo di-dþiavyrius.

Hamletiðkas klausimastautai

Prof. J. Karosas visø ðiø drama-tiðkø dalykø neminëjo, neaiðkino irsusidûrimo peripetijø Lietuvos Ta-rybos nariø gretose. Nenuskambë-jo ir tokios sàvokos kaip �kairieji�ir �deðinieji�. Suprantama, kodël.Áþangos þodis buvo skirtas ne tiek�vidaus vartojimui�, kiek tarptauti-nës konferencijos klausytojams. Uþ-tat J. Karosas pasakë daug labaireikðmingø áþvalgø, apibendrinimø,kurie þymi tautos per jos 90 gyvavi-mo metø nueito kelio patirtá. Tuosdalykus verta ir mums priminti. Tadgráþkime prie J. Karoso áþanginiopraneðimo.

Visos savo valstybæ sukûrusiostautos turi valstybingumà iðreiðkian-èius simbolius: vienos � tautos vëlia-và, kitos � konstitucijà, o lietuviamstai pirmiausia yra Vasario 16-osiosAktas bei ði data. Ji þenklina aukð-èiausià ir tautos politinei gyvybeilemtingà átampos momentà, kada ta-po galima atsakyti á hamletiðkà klau-simà: bûti ar nebûti. Akte uþfiksuo-tas þodis Nepriklausomybë jau konetrims Lietuvos þmoniø kartoms ið-saugojo savo magiðkà þavesá. PasakJ. Karoso, valstybingumo þenklaiþmoniø gyvenime veiksmingi savotolydumu, nes savaip jungia ir suvie-nija skirtingus etapus tautos bei vals-tybës gyvenime, padeda ávertinti jøteigiamus ir neigiamus bruoþus.

Lietuva savo nepriklausomybæiðgyveno itin jautriai. Tai lëmë sudë-tinga padëtis, á kurià ji buvo pakliu-vusi ir ið kurios taip skausmingai tu-rëjo rasti iðeitá, tiek po Pirmojo, tiekpo Antrojo pasaulinio karo. TodëlLietuvos þmonës ne tik á Vasario 16-osios Aktà þvelgia ðiø dienø akimis,bet ir ðias dienas linkæ matyti �anoAkto� akimis. Ði pastaroji perspek-tyva, pasak J. Karoso, ryðkiausiaiparodo, kokie didþiuliai poslinkiaiyra ávykæ per paskutinájá ðimtmetápasaulyje ir Europoje. Kitø valsty-biø savarankiðkumo nepaisymas,kësinimasis á jø teritorijà, nepriklau-somo jø statuso nepripaþinimas da-bar jau gana retas reiðkinys. Valsty-

biø suvokta, kad savas suverenumasgeriausiai apsaugojamas nekvestio-nuojamu kitø suverenumø pripaþi-nimu. Nuostabus dabartinio Lietu-vos valstybës suverenumo árodymasyra ir tai, kad ði konferencija, kurio-je dalyvauja ir kartu svarsto mumsvisiems rûpimus klausimus politikai,istorikai, visuomenës veikëjai, þur-nalistai ið tø kraðtø, kurie kadaisebuvo pagrindiniai oponentai Lietu-

vos nepriklausomybës byloje.Laiminga romano pabaiga? To-

li graþu ne, nes nepriklausomybënëra savitikslë vertybë, ir tai ypaèakivaizdu sàlygomis, kai jà nustelbiabendro tautø ir valstybiø veikimouþdaviniai. Tenka nuolat ieðkoti irrasti atsakymus á grësmingus ðiuo-laikinio tarptautinio gyvenimo iððû-kius. Tiesa, áþanginio þodþio auto-rius pastebi ir vienà maþøjø tautø

privalumà: individo ir tautos ryðysyra daug intymesnis ir jautriau iðgy-venamas. Taèiau kaip tik todël glo-balizacijos grësmës bûtent jasskausmingiausiai þeidþia. Ligi ðiollietuviai didþiavosi savo atsparumuprievartai, dabar jie su nerimu tik-rina save atsparumu laisvei. J. Ka-rosas kvietë tautieèius netapti pelë-mis savo paèiø akyse. Maþosios tau-tos turi iðmokti geriau rûpintis savo

interesais, nes didþiosios tautos su-geba savimi pasirûpinti paèios.

1918 metai � lemtingiausiXX a. Europos istorijoje

Iðties nëra daþnas atvejis, kaiminint graþø valstybës jubiliejø po-litikai, mokslininkai, þurnalistai, vi-suomeniniø organizacijø atstovai nevien sako sveikinimo kalbas, bet irdiskutuoja apie praeitá, remdamie-si dabartimi. Diskusijos pirmajai da-liai 1918 metai: iðmoktos pamokos irklaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokie-tijos santykiai tarpukario metais va-dovavo Lietuvos istorijos institutodirektorius habil. dr. doc. AlvydasNikþentaitis. Dalyviai: Lietuvos isto-rijos instituto XX a. istorijos sky-riaus vedëjas dr. Èeslovas Laurina-vièius, Vokietijos Federacinës Res-publikos Ðiaurës Rytø kultûros ins-tituto mokslinis darbuotojas,Vokietijos�Lietuvos forumo valdy-bos pirmininkas dr. Joachimas Tau-beris (Joachim Tauber) ir LenkijosRespublikos Mokslø akademijos Is-toriniø tyrimø centro Berlyne direk-torius dr. Robertas Traba (RobertTraba).

Ðias þinias apie diskusijos daly-vius buvo galima rasti apskritojostalo konferencijos programoje, betdiskusijos vadovas, pristatydamasdalyvius pateikë ir papildomos in-formacijos. Ðtai kad ir dr. J. Taube-ris. Jis yra Lietuvos RespublikosPrezidento V. Adamkaus ákurtosTarptautinës komisijos naciø ir so-vietinio okupaciniø reþimø nusikal-timams Lietuvoje ávertinti narys.Vokietijoje tai vienas svarbiausiøekspertø Lietuvos klausimais. Ðis is-torikas glaudþiai susijæs su Lietuva,Lietuvos vardo paminëjimo tûks-tantmeèiui 2009 metais jis raðo Vil-niaus miesto istorijà vokieèiø kalba.Nuo savæs pridursime, kad interviusu J. Tauberiu esame spausdinæ irMokslo Lietuvoje.

Dr. R. Traba be jau minëtø jooficialiø pareigø yra Berlyno Lais-vojo universiteto garbës profesoriusir, ko gero, jauniausias ið visø ðiogarbingo vardo atstovø. Ðis istorikasne tik glaudþiai susijæs su Vokietija,bet daug dirba ir kaip Lietuvos isto-rijos problematikos tyrinëtojas.

Dr. È. Laurinavièiø A. Nikþen-taitis pristatë trumpai: tai esàs vie-nas geriausiø, jei ne geriausias,XX a. Lietuvos istorijos tyrinëtojas.

Trumpai apibûdindamas 90 me-tø senumo ávykiø svarbà diskusijosvedëjas priminë, kad 1918-ieji Eu-ropai buvo, ko gero, lemtingiausiper visà XX amþiø. Tais metais ávy-ko du kolosalûs ávykiai. Pirmas � su-byrëjo trys imperijos: Rusijos,Austrijos�Vengrijos ir Vokietijos.Antras ir ne maþiau reikðmingasávykis � tai tautiniø moderniø vals-tybiø atsikûrimas arba susikûrimasðioje mûsø aptariamoje Europosdalyje. Nenuvertindamas 1945 m.,1989�1990 m. istoriniø ávykiø reikð-mës A. Nikþentaitis paþymëjo, kadpastarieji procesai savo pradþià ga-vo bûtent 1918-aisiais.

Pasinaudodamas vedëjo privile-gija A. Nikþentaitis pasveikino tarpkitø konferencijos dalyviø buvusávienà permainø Europoje 1989�1990 m. �architektø� ponà AdamàMichnikà (Adam Michnik), Lenki-jos dienraðèio Gazeta Wyborcza vy-riausiàjá redaktoriø, kuris á apskri-tojo stalo diskusijà ásitraukë antro-joje konferencijos dalyje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Konferencijos darbo momentas

Vienas permainø Europoje 1989�1990 m. �architektø� Lenkijos dienraðèio Gazeta Wyborcza vyriausiasis redaktorius ponasAdamas Michnikas (Adam Michnik), Vokietijos istorikas dr. Joachimas Tauberis ir buvæs Lietuvos ambasadorius Vokietijoje

Evaldas Ignatavièius

Lenkijos istorikas dr. Robertas Traba (sëdi pirmoje eilëje ið deðinës)diskusijos metu

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Volkeris Heinsbergas (Volker Heinsberg) irLietuvos istorikas Èeslovas Laurinavièius

12 2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383)MOKSLAS IR PRAMONË

�Lietuvos ámoniø pelnas nuo-lat didëja � 2001 m. jis sudarë maþ-daug 0,5 mlrd. litø, o pernai virði-jo 11 mlrd. Lt. Deja, gaudamos di-delius pelnus mûsø bendrovës van-giai investuoja á moksliniø tyrimøir technologinës plëtros (MTTP)veiklà. Kita vertus, maþëja valsty-bës surenkamø mokesèiø perskirs-tymas. Ðis klestinèiø Vakarø ðaliørodiklis yra 50 proc., ES vidurkis �maþdaug 40 procentø. Lietuvojeminëtas skaièius tëra 29 proc. BVP.Kaip yra, pavyzdþiui, Danijoje?Pagal dydá ði ðalis panaði á Lietuvà,bet áplaukos á biudþetà yra beveik5 kartus didesnës negu Lietuvoje.Kita problema � atominë energe-tika. Naujà atominæ vargiai pasta-tysime anksèiau negu 2017�2020metais. Uþdarius paskutiná Ignali-nos AE blokà, ðalies energetinænepriklausomybæ galëtø uþtikrintienergetiniai tiltai á Vakarus � Len-kijà ir Ðvedijà. Taèiau në vienas jøneatsiras taip greitai, kaip norëtø-si. Tad 2010�2013 m. ar net iki2015 m. Lietuvai gresia energeti-kos krizë ir galima rusiðka energe-tinë okupacija.�

�Dabar Vyriausybëje yra tobu-linama mûsø parengta nauja Moks-lo ir studijø ástatymo redakcija, su-jungianti du pagrindinius galiojan-èius ðios srities teisës aktus � Moks-lo ir studijø bei Aukðtojo moksloástatymus. Kitas jau parengtas esmi-nis teisës aktas yra Lietuvos Res-publikos valstybiniø aukðtøjø mo-kyklø turto valdymo, naudojimo irdisponavimo juo ástatymas, kurissustiprins universitetø autonomijà,suteiks galimybiø atnaujinti savobazæ, leis dalyvauti mokslo, studijøir verslo slëniø kûrime. 2007�2013 m. ES parama mokslui suda-

rys apie 2 mlrd. litø. Ið tos su-mos apie 40 proc. (827 mln.

Lt.) teks Bendrajai nacionalineikompleksinei programai, 35 proc.(700 mln. Lt.) � moksliniø tyrimøbei mokslo ir verslo bendradarbia-vimui, o likusi dalis � (499 mln.Lt.) � tyrëjø karjeros programai.Vasario 1 d. buvo áteikti oficialûskvietimai penkiø mokslo, studijø irverslo centrø (slëniø) iniciatoriams.Du ið slëniø bus kuriami Vilniuje(Saulëtekio ir Santaros), du � Kau-ne (Santakos ir Nemuno) ir vienasKlaipëdoje (Integruotas mokslo,studijø ir verslo centras Lietuvos jû-rinio sektoriaus plëtrai).�

�LR Ûkio ministerija ið ESstruktûrinës paramos 1 mlrd. litøskiria mokslui ir inovacijoms. Vie-nos ið priemoniø Inogeb LT-1 tiks-las � sustiprinti Lietuvos inovaci-jø sistemà ir efektyviai veikianèiàþiniø bei technologijø sklaidos ter-pæ. Jai numatyta skirti 40 mln. li-tø. Kita priemonë, tiesiogiai prisi-dësianti prie þiniø ir technologijøsklaidos terpës gerinimo, verslo irmokslo bendradarbiavimo � Ino-geb LT-2. Jai numatyta skirti100 mln. litø. Kadangi Lietuvosámoniø moksliniø tyrimø ir tech-nologinës plëtros veiklos iðlaidosyra daugiau kaip 10 kartø maþes-nës negu ES vidurkis, bus sustip-rinta privaèiø ámoniø moksliniø ty-rimø ir eksperimentinës plëtrosbazë, numatytas ámoniø laborato-rijø ir (ar) konstravimo padaliniøkûrimas bei plëtra. Be to, siekia-me skatinti verslo ir mokslo ben-dradarbiavimà technologiniuoseverslo inkubatoriuose, plësti ino-vatyviø ámoniø grupes, kuriosesiekiant ekonominiø interesø turidalyvauti ir moksliniø tyrimø ástai-gos arba aukðtosios mokyklos.�

�Mokslo ir verslo bendradar-biavimas bei gamybos inovacijosmaisto ûkyje pirmiausia turi vyktiper nacionalines technologinesplatformas. Labai svarbios sritys:sveikas ir kokybiðkas maistas, mais-tas specifinëms vartotojø grupëmsir kt. Nemaþai kalbëta apie ekolo-

giðkø maisto produktø plëtrà ir ge-netiðkai modifikuotus augalus(GMA). Ðiuo metu LietuvojeGMA nëra auginami. Norint laikupasirengti ðiam neiðvengiamamprocesui, 2007 m. patvirtintos keti-nimø Lietuvoje auginti GMA pasë-liø deklaravimo ir informacijosapie juos teikimo bei pasëliø sam-bûvio su tradiciniø ir ekologiðkøaugalø pasëliais taisyklës. Pasitel-kiant inovacijas maisto perdirbimopramonëje pernai ðalies þemësûkio ir maisto produktø eksportaspadidëjo maþdaug 37 proc. paly-ginti su 2006 m., o teigiamas preky-bos balansas virðijo 1 mlrd. Lt. Pri-oritetinës kryptys minëtame sekto-riuje � kurti pridëtinës vertës pro-duktus, tobulinti gamybos proce-sus, pagerinti produktø kokybæ,plësti produktø asortimentà ir ma-þinti darbo, energijos ir þaliavø sà-naudas, ásitvirtinti naujose bei rin-kose bei maþinti kenksmingà po-veiká aplinkai.�

�Didþiausios inovacijos siste-mos kûrimo problemos: nëra rizi-kos kapitalo fondo finansuoti inova-cinæ veiklà, ðvietimo ir profesiniomokymo sistema veikia kaip þiniøperdavimo grandis, ji neorientuotaá jaunøjø specialistø verslumo, kû-

rybinio potencialo ir intelekto ugdy-mà. Moksliniai tyrimai ir eksperi-mentinë plëtra nëra nukreipiamipraktiniams uþdaviniams spræsti,taip pat nëra technologijø perdavi-mo sistemos. Norint, kad Lietuvataptø moderniu technologijø tiltutarp Europos Sàjungos ir Rytø be-sivystanèiø ðaliø, tikslinga ádiegtimokslo ir verslo integracijos kon-cepcijos modelá. Þmoniø intelektasturi tapti ekonomikos iðtekliø augi-mo ir konkurencingumo didinimopagrindu, o inovacijos � sistemosaplinka. Bûtina nacionalinë moks-liniø tyrimø ir technologinës plët-ros, nacionaliniø programø ir inova-ciniø projektø rengimo bei ágyven-dinimo sistema. Motyvuotas moks-lininkas, inþinierius ir vadybininkassuderintoje sistemoje turi tapti eko-nominës plëtros pagrindiniais varik-liais. Taigi reikalingi mechanizmai,kaip formuoti jaunøjø þmoniø inte-lekto, verslumo, kûrybinio poten-cialo ugdymo motyvacijà.�

�ES iðkeltas uþdavinys �2010 m. mokslui ir eksperimentineiplëtrai (MTEP) turi priartëti prie3 proc. nuo BVP. Jei valstybës biu-dþeto iðlaidos MTEP kasmet augtø0,1 proc., 2010 m. pasiektø 1 proc.BVP (Lietuvoje dabar jos sudaro tik0,76 proc. BVP). Vyriausybëssprendimai dël MTEP: mokslo irstudijø sistemos teisinës bazës tobu-linimas, mokslo ir studijø sistemostarptautinis vertinimas, ekspertiziørezultatø panaudojimas mokslo ad-ministravimo ir finansavimo siste-mos pertvarkai, lëðø programiniamir konkursiniam tyrimø finansavi-mui padidinimas bei esminiø per-tvarkymø panaudojimas ágyvendantstruktûriniø fondø galimybes.

Pastaruoju metu þiniø vaidmuodidëja � tai árodo mokslo publika-cijø tendencijos. Iðanalizavus2005�2006 m. publikacijø tarptau-tiniuose leidiniuose skaièiø 1 mln.gyventojø, Lietuva pralenkia Latvi-jà, bet labai atsilieka nuo Estijos.Apibendrinus mokslo ir studijø ins-

Ûkio veiksmingumo didinimo strategija �mokslo, studijø ir verslo integracija

Lietuvos mokslas ir pramonë: mokslo, studijø ir verslo integracija � taip pavadinta konferencija va-sario 7 d. vyko Kauno technologijos universiteto (KTU) senojoje auloje. KTU jà padëjo surengti Lietu-vos mokslo akademija, Lietuvos pramonininkø konfederacija, LR Ðvietimo ir mokslo ministerija ir Lie-tuvos mokslo taryba. Renginyje dalyvavo gausus mokslo ir studijø institucijø, pramonës bei verslo at-stovø, Seimo ir Vyriausybës nariø bûrys. Pirmininkaujant Lietuvos mokslø akademijos prezidentuiprof. Zenonui Rokui Rudzikui ir KTU mokslo prorektoriui prof. Rymantui Kaþiui buvo apsvarstyta ða-lies ûkio ir ekonomikos bei þiniø visuomenës plëtros strategija pasitelkiant ðio amþiaus varomàjà jë-gà � mokslo þinias ir technologijas. Iðsamiau apie tai � KTU docento Viliaus Misevièiaus ir Jono Klë-mano fotoreportaþas.

titucijø, mokslininkø, valstybësástaigø siûlymus 2007 m. pradëtosrengti penkios nacionalinës moks-lo programos. Tai Valstybë ir tauta:paveldas ir tapatumas, Socialiniai ið-ðûkiai nacionaliniam saugumui,Darni energetika, Lietuvos ekosiste-mos: klimato kaita ir þmogaus povei-kis bei Lëtinës neinfekcinës ligos.Norëèiau tarti pagiriamàjá þodáKTU bendruomenei � daugelyjesrièiø esate lyderiai.�

�Lietuvos universitetø MTEP fi-nansavimas 7�18 kartø maþesnispalyginti su geriausiais Vakarø uni-versitetais. Mûsø profesoriø darboatlyginimas apie 5�10 kartø maþes-nis, todël talentingiausi mokslinin-kai ir tyrëjai stumiami ið Lietuvos.Tai sudaro milþiniðkus ekonominiusnuostolius, naikina Lietuvoje pa-grindiná þiniø ekonomikos iðtekliø.Nepakankamas doktorantûros fi-nansavimas neleidþia plëtoti MTEPLietuvos universitetuose, nekonku-rencingi atlyginimai neleidþia uni-versitetuose ádarbinti talentingiau-siø jaunø tyrëjø, baigusiø doktoran-tûros studijas. Ekonomiðkai pro-duktyvios þinios reiðkiasi bûtentinovatyviø technologijø forma, o þi-niø ekonomika stipriausia aukðto-siose technologijose. Deja, Lietuvo-je ðiame sektoriuje dirba vos2,12 proc. darbuotojø, eksportas su-daro tik 2,57 proc. ðalies eksporto(palyginkite � JAV aukðtosios tech-nologijos sukuria apie 30 proc. BVP,ES ðaliø vidurkis � apie 15 proc.BVP). Todël KTU siekia tapti moks-lo ir inovacijø universitetu. Tad stu-dijos (ypaè antrosios ir treèiosiospakopos) bûtø grástos moksliniaistyrimais, bûtø kuriamos mokslo þi-nios ir technologijos, turinèios pride-damàjà vertæ. Deja, Vakaruoseáprastas bendradarbiavimo mode-lis � �purpurinës� (spin-off) bendro-vës � iki ðiol dar Lietuvoje nediegia-mos. Taigi siûlomas sprendimas �technologijas perduoti per licencinessutartis. Bûsimajame Santakos slëny-je svarbiausios veiklos kryptys busdarnioji chemija ir farmacija, me-chatronika ir susijusios elektroninëstechnologijos, biomedicininë inþine-rija, ateities energetika, informaci-nës ir komunikacinës technologijos.Iki 2015 m. turi bûti parengta ne ma-þiau kaip 500 aukðtos kvalifikacijosbranduolinës energetikos specialis-tø, ið kuriø apie 400 rengs KTU. Uni-versiteto miestelyje (dabartiniameKolegø kavinës pastate) po rekonst-rukcijos ásikurs Atomistikos moky-mo ir tyrimø centras.�

Prezidentas dr. Algirdas Brazauskas

Ðvietimo ir mokslo ministrëRoma Þakaitienë

Þemës ûkio ministrë prof. KazimiraDanutë Prunskienë

Ûkio ministras Vytas Navickas

Pramoninkø konfederacijosviceprezidentas Rimas Varkulevièius

Mokslo tarybos pirmininkasprof. Eugenijus Butkus

KTU rektorius prof. RaimundasÐiauèiûnas

2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383) 13GAMTA IR MESPabaiga. Pradþia Nr. 1

Buvæs ilgametis Vilniaus uni-versiteto Gamtos mokslø fakul-teto dekanas (1994�2004), þy-mus biologas prof. habil. dr. Jo-nas Remigijus NAUJALIS, ðiuometu vadovaujantis Botanikosir genetikos katedrai, ir profe-soriaus buvæs disertantas Vil-niaus universiteto Botanikos so-do direktorius dr. AudriusSKRIDAILA diskutuoja apie ak-tualius Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakulteto ir Bo-tanikos sodo klausimus.

Briologija? Estai mus èiastipriai aplenkë

J. R. Naujalis. Taèiau svarbu irkas kita. Vis labiau plëtojama mo-lekulinë botanika, analizuojamabaltymø sudëtis augaluose. Bota-nikos soduose pastaruoju metudaugëja veisliø, ið gamtos paimtosir specialiai augintos arba net su-

kurtos selekcijos bûdu. Kyla aktu-alus klausimas botanikos sodams:kiek tie veisliø poþymiai yra stabi-lûs laiko, klimato sàlygomis? Nie-kada nebus taip, kad kvalifikuotibotanikai neturëtø darbo. Kitasdalykas, kiek tuos botanikus remiavalstybë, kiek gali jø iðlaikyti � uni-versitetø katedrose ar botanikossoduose. Bet tai daugiausia pri-klauso nuo tradicijø. Tarkime, Lie-tuvoje ðiuo metu yra vienas profe-sionalus samanø tyrinëtojas brio-logas, tiksliau, tyrinëtoja. Tai mû-sø buvusi studentë, o dabar Bota-nikos institute dirbanti dr. IlonaJukonienë. Viena ið 3,5 mln. ðaliesgyventojø. Suomijoje, kuri pagalgyventojø skaièiø ne tiek jau dides-në uþ Lietuvà, yra apie 15 profesio-naliø briologø. Estijoje ankstes-niais laikais buvo apie 10 profesio-naliø briologø, nors ði ðalis perpusmaþesnë uþ Lietuvà.

ML. Kiek þinau, Jûs pats, profe-soriau, domëjotës kerpsamanëmis.Bet savæs briologu nelaikote? Staigaprisipaþinæs visu ðimtu procentu ga-lëtumëte pagerinti briologø statistikàLietuvoje?

J. R. Naujalis. Samanos � taimano labai mëgiamas tyrimø objek-tas dar nuo studijø laikø. Esu para-ðæs ir moksliniø darbø apie sama-nas, bet prie profesionaliø briologøsavæs negalëèiau priskirti. Truputágaila, bet dël laiko stokos samano-mis vis dëlto uþsiimu tik prieðokiais,kaip kad Audrius alyvomis. Todël

briologijoje esu tik neblogo lygiomëgëjas. Profesionalus briologas su

samanomis turi dirbti nuolat, kas-dien.

A. Skridaila. Ar tik ne Jûsø,profesoriau, vienas profesionaliaiparengtas briologas ir papildë Suo-mijos samanø tyrinëtojø bûrelá?

J. R. Naujalis. Iðvyko ið mûsøkatedros, bet nieko nepadarysi,kiekvienam savas likimas.

ML. Lietuva geraðirdiðkai vis dar�peni� pasaulio mokslà�

J. R. Naujalis. To jokiu bûdu ne-galëèiau tvirtinti, bet mûsø Botani-kos ir genetikos katedra bent jaustudentø lygmeniu tam tikrø nuos-toliø patiria nuolat. Ypaè tai pasa-kytina apie Genetikos studijø pro-gramos magistrantus. Kai tik iðva-þiuoja pastudijuoti pusei metø áSuomijà ar kitas Skandinavijos ðalis,tai daþniausiai ir nebegráþta. Tiks-lios informacijos nekaupiame, daþ-niausiai atsitiktinai suþinome, kadmûsø buvæ studentai ir katedrosdarbuotojai daugelyje ðaliø dirba

darbà, kurá puikiausiai galëtø dirb-ti ir Lietuvoje.

ML. Iðvyksta tikriausiaine prasèiausi?

J. R. Naujalis. Negalë-èiau tvirtinti, kad geriausi,nes ið studento dar sunkuspræsti, koks jis bus darbuo-tojas.

ML. Ðtai ðá klausimà irpanagrinëkime plaèiau: kadagalime spræsti, kad bus gerasdarbuotojas, mokslininkas?Sakote, kad ið studento darsunku spræsti?

J. R. Naujalis. Apiedoktorantà jau galëèiau pa-sakyti, ko jis vertas kaip ty-rinëtojas. Net ir magistran-tai atsiskleidþia.

ML. Ið prasto doktoranto moksli-ninko nebus?

J. R. Naujalis. Visaip gali bûti.Priklausys nuo to, kuo jis uþsiims. Kàreiðkia prastas doktorantas? Jeigu jissusitelkia konkreèiai darbinei veiklai,gali bûti ne itin gilus teorijos þinovas,bet puikus kurios nors srities ekspe-rimentuotojas, tyrinëtojas, gali turëtigeras rankas. Paprastai tai þmonës,kurie sako: �Man reikia konkreèiødarbø.� Ásivaizduokime: atveþësunkveþimá pliauskø, paëmiau kirvá,suskaldþiau, sukroviau stirtà. Jauèiupasitenkinimà, matau darbo rezulta-tà. O kai sëdi prie knygø ir studijuo-ji � irgi dirbi. Patiri milþiniðkà psichi-ná krûvá, taip pat juk ir kûnà alini. Betkada bus tas konkretus darbo rezul-tatas? Þinias kaupi, o rezultato ne-matyti.

Tai ðtai þmonës labai nevienodaireaguoja á tokias ar panaðias situa-cijas.

Kas yra profesorius

A. Skridaila. Ðtai Jûs pasakëte:geras studentas, doktorantas arbaprastas� Nenorëèiau þmoniø ri-kiuoti á tokià gretà, kad ðtai jeiguanas daktaras, tai jis jau lyg prana-ðesnis uþ ne daktarus. Jis pranaðes-nis konkreèioje tyrimø srityje, bet

ne apskritai. Jeigu þmo-gus gyvenime rado sa-vo vietà, dirba nau-dingà visuomeneidarbà, tai þmogiðkàjaprasme jis vertas kuogiliausios pagarbos.Kaip þmogus jis yratiek pat vertas, kiekir mokslininkas dak-taras.

J.  R .  Naujalis .Visiðkai pritariu Aud-riui.

ML. Ar profeso-rius nëra vertingesnisuþ paprastà darbà dir-bantá þmogø?

Þmogusaugalø

pasaulyje (4)

Nukelta á 16 p.

Pirmieji pavasario pranaðai

Biologas prof. habil. dr. Jonas Remigijus Naujalis

Minint Vilniaus universiteto Botanikos sodo 225-eriø metø sukaktá: Botanikos sododirektorius dr. Audrius Skrigaila, tuometinë VU akademiniø reikalø prorektorë

doc. Birutë Marytë Pociûtë ir buvusi VU bibliotekos direktorë Birutë Butkevièienë

VU Botanikos sodo 225-eriø metø sukakèiai VU Baltojoje salëje buvo surengta paroda

1782 m. nukaltasmedalis, kuriuo

apdovanotasstudentas

AnuprasOrlovskis,iðgelbëjæs

VU Botanikossodo kûrëjo

prof. Þ. E. Þiliberogyvybæ

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

14 2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383)PROJEKTAS

Daþnai mokslininkams ir plaèia-jai visuomenei glaudþiau bendra-darbiauti labai kliudo siaura moks-liniø tyrimø specializacija, tarpdis-ciplininio bendravimo stoka, moks-lo institucijø uþdarumas, patrauk-lios ir suprantamai pateiktos infor-macijos apie mokslinius tyrimus irjø svarbà trûkumas. Todël ir buvosukurtas projektas Mokslas. Moks-lininkai. Visuomenë, kad bent ið da-lies uþpildytø ðià spragà. Projektàvykdo Vilniaus universiteto Teori-nës fizikos ir astronomijos institu-tas (TFAI ), Matematikos ir informa-tikos institutas (MII), Vilniaus uni-versiteto Teorinës fizikos ir astro-nomijos instituto Planetariumas irLietuvos mokslininkø sàjunga(LMS). Projektà remia LietuvosRespublika. Projektà ið dalies finan-suoja Europos Sàjunga.

Pagrindinis projekto sumanymasbuvo sujungti LMS, TFAI, Planeta-riumo ir MII profesines kompeten-cijas, mokslo populiarinimo veiklospatirtá bei sukurti portalà http://moks-lasplius.lt, kuris aprëptø ávairiasmokslo sritis � interneto technologi-jas, fizikà, astronomijà, matematikà,taip pat naujas mokslo ðakas, pavyz-dþiui, rizikos fizikà. Portale lankyto-jai suras daug naudingos informaci-jos apie mokslà bei mokslo naujienas,paraðytas suprantama kalba ir skirtasplaèiajai visuomenei. Portalo lanky-tojai taip pat gali diskutuoti ðvietimoklausimais, suþinoti, kà veikia kitø sri-èiø mokslininkai. Mokslas plius (http://mokslasplius.lt) atviras visiems � jáaplankyti bei interaktyviai bendrautigali visi, besidomintys mokslu tiekLietuvoje, tiek uþ jos ribø � visur, kurtik yra interneto ryðys.

Ðis portalas � gera atsvara gau-sioms pseudomokslø interneto sve-tainëms, nes mokslininkai ir patys pa-teikia informacijos apie savo darbus,atsako á portalo lankytojø klausimus,padeda uþmegzti ryðius tarp skirtin-gø srièiø specialistø ir teikia informa-cijà þiniasklaidai. Tai skatina visuo-menæ, ypaè jaunimà, labiau domëtismokslu, naujausiomis technologijo-mis, toliau kurti þiniø visuomenæ.Mokslo bendruomenë ágijo veiks-mingà tarpusavio bendravimo prie-monæ, kuri suteikia naujà impulsàmokslo þiniø sklaidai ir mokslininkøbendradarbiavimui.

Pagrindinis projekte naudojamasmokslo þiniø sklaidos ir popu-liarinimo árankis � be abejo, in-

ternetas su turinio valdymo sistemaDrupal ir ðiam projektui sukurtais spe-cializuotais moduliais, programinis pa-ketas Webmatematika, naudojamas in-teraktyviø eksperimentø svetainës kû-rimui.

Projektà sudaro 11 atskirø daliø.Kiekvienà ið jø aptarsime iðsamiau.

Mokslo naujienø skyrelyje stengia-masi aprëpti naujausius mokslo, ypaèastronomijos, informatikos, fizikos,biologijos, medicinos, geografijos lai-mëjimus. Taip pat èia portalo lankyto-jai randa mokslo ádomybiø, ávairiømokslo institucijø praneðimø spaudai,informacijos apie naujausias knygas.

Skyrelyje Eksperimentuok sten-giamasi pademonstruoti naujausiasinteraktyvaus nuotolinio mokymosigalimybes. Visi besidomintieji gali at-likti interaktyvius skaièiavimus tiesiognarðyklës lange, apskaièiuoti lygtis arnubraiþyti funkcijø grafikus. Èia yrair fizikos eksperimentø, matematikosir astronomijos uþdaviniø sprendimø,galima dalyvauti fizikos ir matemati-

kos uþdaviniø sprendimo forume.Rizikos fizika � tai nauja fizikos

mokslo plëtros kryptis, siekianti pri-taikyti statistinës fizikos metodus so-cialiniams, ekonominiams ir kitø su-dëtingø sistemø reiðkiniams tirti. Ðisvetainë skirta visiems � ir jaunimui,ieðkanèiam naujø þiniø, ir aukðtoskvalifikacijos specialistams, vertinan-tiems tarpdisciplininiø tyrimø naujo-ves bei galimybes.

Skyrelyje Lietuviø mokslininkø ið-tekliai pateikiama elektroninë infor-macija apie lietuvius mokslininkus, jøorganizacijas bei kûrybinës veiklos re-zultatus, mokslininkams aktualiusrenginius, dokumentus, skelbimus.Tai mokslininkø virtualaus bendravi-mo vieta, kur kiekvienas turi galimy-bæ pateikti informacijà apie savo kû-

rybinæ veiklà ir jos rezultatus, pa-skelbti savo publikacijas.

Svetainëje Astronomija pateikia-mos svarbiausios astronomijos ir kos-mologijos sàvokos, galima suþinoti�karðèiausias� ðios srities naujienas,pabendrauti su astronomais profesio-nalais. Èia portalo lankytojai randainformacijos, kaip atskirti mokslà nuopseudomokslo ir gali patys ásitikinti,ar pagrástos astrologø pranaðystës.

Po þvaigþdëtu planetariumo ku-polu vyksta ávairûs renginiai � susiti-kimai su þymiais þmonëmis, leidiniøaptarimai, mokslininkø praneðimai,paskaitos, kalendorinëms ðventëmsskirti renginiai, kuriø metu specialiaoptine-elektronine áranga rodomosþvaigþdës, planetos ir kitø Visatos ob-jektø bei þvaigþdëtojo dangaus skliau-to vaizdai, panoramos, leidþiami CDir DVD áraðai. Svetainëje Planetariu-

mas ir jo renginiuose Planetariumasrodo visiems apie visa tai � iðsamiai.

Dar viena portalo dalis � Lietuviðkainformatikos terminija � tai terminørinkimas, kûrimas, pristatymas ir ap-tarimas Informatikos ir informaciniøtechnologijø komisijoje, straipsniøapie terminus skelbimas internete,svetainës lankytojø laiðkø apþvalga,diskusijø organizavimas, apibendrini-mas, jø rengimas besidomintiems ter-minø tvarkyba.

Elektroninio paðto naudotojams,raðantiems ir skaitantiems lietuviðkai,kyla kiek daugiau keblumø, negutiems, kurie naudojasi kitomis kom-piuteriø programomis. SvetainëjeElektroninis paðtas � raðyk laiðkus lie-tuviðkai ávertinamas ávairiø elektroni-nio paðto programø ir þiniatinklio

elektroninio paðto tarnybø tinkamu-mas susiraðinëti lietuviðkai, jø pritai-kymo lietuviø kalbai galimybës beiskelbiamos populiariausiø programøsuderinimo instrukcijos.

Svetainëje Lietuviðkø ir lituani-zuotø kompiuteriniø programø sàvadaspateikiamas sulietuvintø programørinkinys. Kiekviena programa trum-pai apraðyta, nurodyta, kur jà galimarasti, kokios naudojimo sàlygos ir pa-naðiai. Svetainëse skatinamos skaity-tojø diskusijos kompiuteriniø progra-mø lietuvinimo klausimais.

Multimedijos svetainë � tai virtu-ali bendravimo ir mokymosi aplinka,kurioje galima rasti atsakymus apiemultimedijos taikymà dalyvaujant fo-rume ar parsisiunèiant atskirø temømokymosi modulius. Interaktyvusmokymasis derinamas su praktiniudarbu auditorijoje. Svetainëje patei-

kiama ir naujausia informacija apiemultimedijos kryptis bei tendencijas.

Mokslo Lietuva � elektroninë laik-raðèio versija. Èia portalo lankytojairanda aktualios informacijos apieLietuvos mokslà ir mokslininkus,svarbiausius jø renginius, straipsniusávairiomis mokslo bei ðvietimo siste-mos plëtros, ES projektø ágyvendini-mo temomis. Svetainë suteikia gali-mybæ diskutuoti ir svarstyti straipsniøtemas ir aktualius akademinës ben-druomenës gyvenimo klausimus.

Kiekviena svetainë skirta kiek sa-vitai auditorijai, Pavyzdþiui, planeta-riumo � daugiau moksleiviams, mo-kytojams, eksperimentø � pedago-gams, dëstytojams, naujienos, rengi-niai, informacija apie naujus moksloleidinius � visai visuomenei. Bûtent tai

ir suteikia projektui didelá privalumà� specializuotos svetainës bûtø netokios patrauklios kaip integruotasmokslo þiniø sklaidos portalas, nes at-skiros svetainës pritrauktø gerokaimaþiau lankytojø, pateikiamà infor-macijà iðsklaidytø, o ne sutelktø.

Projekto partneriø specializacijossritys padeda pritraukti labai ávairiàauditorijà. Planetariumas labiau trau-kia jaunimà, LMS nestinga patirtiesbendradarbiaujant su lietuviais moks-lininkais visame pasaulyje, MII �ge-rai pasikausèiusi� informaciniø tech-nologijø, jø lietuvinimo srityje. Taisvarbi projekto dalis, skatinanti nau-doti lietuviðkà terminijà, sulietuvintasprogramas, ir virtualioje erdvëje ben-drauti taisyklinga lietuviø kalba. TFAIturi patirties mokslo populiarinimoveikloje. Naðus ðiø institucijø bendra-darbiavimas leido sukurti mokslobendruomenës jau pamëgtà portalàhttp://mokslasplius.lt. Apsilankykite!

�Mokslas plius� informacija

�Mokslas plius� � ir jaunimui, ir specialistams

Projekto �Mokslas. Mokslininkai. Visuomenë� vadovas Valentas Daniûnaspristatant projektà VU Teorinës fizikos ir astronomijos institute

Dr. Nerutës Kligienës dëstomi multimedijos kursai sutraukë daug norinèiøjøpatobulinti savo praktinius gebëjimus

Keliautojas Vladas Vitkauskas turi kà papasakoti planetariumo lankytojams Jaunuoliai ypaè noriai ateina á planetariumo renginius

2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383) 15PASAULIO MOKSLO NAUJIENOS

Daugiau mokslo naujienø rasite http://mokslasplius.ltKURKIME ATEITÁ DRAUGE!

SULAUKUS PENKTOJO DEÐIMTMEÈIO �DIDESNË DEPRESIJOS TIKIMYBË

GINTARAS � �SPÀSTAI�VANDENS GYVENTOJAMS

Mokslininkai jau seniai bando paaiðkinti, kaip á gintaro �spàstus� pa-tenka vandenyje gyvenantys vabzdþiai ir mikroorganizmai. Gintaras for-muojasi ið spygliuoèiø medþiø sa-kø, o vandens mikroorganizmairetai palieka savo �namus�. Jeisakai sukietëja sausumoje, taikaip paaiðkinti tà faktà, kad juo-se neretai randami bûtent van-dens gyventojai. Kad árodytø ðiàteorijà, vokieèiø ir amerikieèiø ty-rinëtojai atliko praktiná eksperi-mentà.

Viena ið teorijø, kaip van-dens gyventojai patenka á ginta-ro �spàstus�, yra tokia: dar ne-sustingæ sakai, tekëdami ið me-dþiø pro plyðius, uþpildytus van-deniu, �sugriebia� ten pateku-sius mikroorganizmus. Kita te-orija: vëjas atpuèia iðdþiûvusiasvandens telkiniø gyventojø liekanas á sakø gniuþulëlá, kol ðis yra dar pa-kankamai minkðtas.

Aleksandras Ðmitas (Alexander Schmidt) ið Berlyno Gamtos istorijosmuziejaus (Vokietija) ir Deividas Dilèeris (David Dilcher) ið Floridos uni-versiteto Geinesvile (JAV) iðaiðkino labai paprastà, ðá fenomenà aiðkinanèiàteorijà. Mokslininkai teigia, kad medþiø, auganèiø vandenyje, sakai tekaþemyn, iðsaugodami tam tikrà formà. Jø vidus yra gana klampus, o iðori-nis hidrofobinis sakø gniuþulëlio apvalkalas pakankamai nesukietëja, to-dël pro já prasibrauna smalsûs ir neatsargûs vandens gyventojai.

Norëdami pagrásti ðià teorijà mokslininkai atliko eksperimentà Flori-doje, kur vienas ið eksperimento dalyviø Deividas Dilèeris turi maþà ga-balëlá þemës su nedideliu tvenkiniu joje. Tyrëjai keliems medþiams, augu-siems tame tvenkinyje, padarë ápjovas, kad tekëtø sakai, ir stebëjo rezul-tatus.

Pasiekæ vandená sakai arba iðsiskirstydavo á labai smulkius laðelius irplaukiodavo ant vandens pavirðiaus, arba ágavæ pagalvëlës formos pavidalàdaþniausiai grimzdavo á dugnà. Po keliø dienø pasiekusiems dugnà egzem-plioriams susiformuodavo plonas tvirtas iðorinis apvalkalas, taèiau vidusiðlikdavo skystas. Pasirodo, smulkûs mikroorganizmai prasiskverbia á sa-kø pagalvëlæ iki susiformuojant tvirtam iðoriniam apvalkalui. Tuo tarpustambesni vabzdþiai, kol sakø vidus dar bûna skystas, be jokio vargo pra-lenda pro toká apvalkalà ir taip ástringa gintaro �spàstuose�.

�Þmonës visada galvojo, kad maþiems minkðtakûniams organizmamspakliûti á gintaro �spàstus� labai sunku, o yra prieðingai.� � sako Aleksan-dras Ðmitas.

Vëliau atëjo karðèiai, tvenkinys iðdþiûvo, o susiliejæ su oru sakø gniu-þulëliai visiðkai sustingo. Autoriø rankose atsidûrë visa kolekcija �ne-atsargiø� vabalø, dumbliø, þiuþeliniø mikroorganizmø, nematodø, er-kiø ir netgi grybø bei bakterijø, kurie pakliuvo á gintaro �spàstus�. Gry-bai ir bakterijos, patekæ á gintaro �spàstus� ir toliau kaip niekur niekoaugdavo viduje tol, kol sakai galutinai sustingdavo.

Biology news

KÛNO ÞAIZDA ATSKLEIDÞIA DINOZAURØPASLAPTIS

ATRASTA MILÞINIÐKA SUAKMENËJUSIGRAUÞIKO IÐKASENA

VITAMINO D TRÛKUMASKENKIA ÐIRDÞIAI

Harvardo medicinos universiteto tyrëjø komanda teigia, kad ðirdies ligøtikimybë ypaè kyla þmonëms, kuriø organizme trûksta vitamino D, beitiems þmonëms, kuriø yra per aukðtas kraujo spaudimas. Britanijos ðir-dies fondo atstovas paþymi, kad siekiant iðtirti vitamino poveiká ðirdþiai rei-kia surinkti daugiau informacijos. 

Vitamino D daugiausia gaunama bûnant saulëje bei valgant riebià þu-vá ir kiauðinius. Vyresnio amþiaus þmonës, nëðèiosios ir visà kûnà dengian-èius drabuþius dëvintys asmenys gauna nepakankamai vitamino D. Yra þi-noma, kad nepakankamas ðios medþiagos kiekis silpnina kaulus bei sieja-mas su daugine skleroze ir reumatiniu artritu.

1996 m. JAV pradëto tyrimo metu iðtirta 1700 þmoniø, kuriø amþiausvidurkis � 59 metai. Nustatytas tyrime dalyvavusiø þmoniø vitamino D kie-kis, kuris stebëtas septynerius metus. Þmonëms, kuriø vitamino kiekiskraujyje buvo maþesnis negu 15 nanogramø viename mililitre, du kartusdidesnë grësmë, kad iðtiks infarktas. Didþiausia tikimybë susirgti ðirdiesligomis kyla þmonëms, kuriø aukðtas kraujo spaudimas bei trûksta vita-mino D. Ið viso 28 proc. þmoniø vitamino D kiekis buvo 15 ng/ml. Tik10 proc. vitamino kiekis virðijo 30 ng/ml. Toks kiekis idealus, kad kaulaibûtø stiprûs.

Anot tyrëjø, vitamino D receptoriai aptinkami ðirdies raumenyje irkraujagysliø sienelëse, todël maþas vitamino kiekis lemia ðirdies ligas. Ty-rimui vadovavæs daktaras Tomas Vangas (Thomas Wang) teigia, kad rei-kës atlikti didelius tyrimus ir nustatyti, ar vitamino D trûkumo kompensa-vimas tikrai sumaþina ðirdies ligø rizikà.

The BBC news

Urugvajuje rasto 1 t svërusio gy-vûno liekanos rodo, kad dydþiu jisprilygo jauèiui. Spëjama, kad 3 m il-gio þolëdis prieð 2�4 mln. metø klai-dþiojo upës þiotimis ir aplinkiniuo-se miðkuose. Ðis 15 kartø sunkesnisuþ didþiausià ðiandien gyvenantágrauþikà þinduolis apraðytas Kara-liðkosios B draugijos (Royal Socie-ty B.) þurnale.

Pasak straipsnio autoriø, gyvû-nas gyveno greta mësëdþiø �paukð-èiø siaubûnø� ir kardadanèiø kaèiø.Urugvajaus Montevidëjo fizikosinstituto mokslininkas dr. Rudema-ras Ernestas Blankas (Rudemar Er-nesto Blanco) teigia, kad norint ko-voti su ðalia buvusiais plëðrûnais rei-këjo turëti tokià didelæ kûno masæ.0,5 m suakmenëjusià kaukolæ dide-liame akmenyje ant Rio de la Platakranto, esanèio pietinëje ðalies da-lyje, aptiko paleontologas mëgëjas.

Tokios iðvados gautos 80 ðaliø ið-tyrus 2 mln. þmoniø sveikatà. Jau-nesni ir vyresni þmonës maþiau lin-kæ á depresijà, o abiejø lyèiø viduri-nio amþiaus þmonës maþiausiai ap-saugoti nuo depresijos. JAV Varvi-ko universiteto (Warwick universi-ty) bei Dartmuto koledþo (Dart-

mouth college) atlikto tyrimo duo-menys skelbiami Socialiniø moksløir medicinos þurnale.

JAV � vienintelë ðalis, kuriojeuþfiksuotas ryðkus skirtumas tarplyèiø. Sulaukusios 40 metø moterysjausdavosi nelaimingiausios, o vy-rai � sulaukæ 50 metø. Ankstesnityrimø duomenys rodë, kad liûde-sys ir depresija nepriklauso nuoamþiaus. Dabar aiðku, kad visø ra-siø ir abiejø lyèiø pasaulio gyvento-jai, sulaukæ vidurinio amþiaus, yralabiausiai paþeidþiami. Pasak Var-vicko universiteto tyrëjo prof. En-driu Osvaldo (Andrew Oswald),liûdesys ar depresija kankina vyrusir moteris, vedusius ir vieniðus, tur-

tingus ir vargðus, turinèius ir netu-rinèius vaikø.

Profesorius negali paaiðkinti,kodël bûtent vidurinio amþiausþmonës yra labiausiai paþeidþiami.Viena prieþasèiø galëtø bûti ta, kadgyvendami þmonës iðmoksta prisi-taikyti prie kintanèiø gyvenimo sà-lygø, taèiau sulaukæ vidurinio am-þiaus uþgniauþia savo neávykdomustroðkimus. Kita prieþastis � darbevyksta tam tikras palyginimo proce-sas, kurio metu þmonës stebi tos pa-èios amþiaus grupës þmoniø mirtá irima labiau vertinti likusius gyveni-mo metus.

The BBC news

Gyvûno liekanos Montevidëjo gam-tos mokslø muziejuje iðgulëjo trejusmetus ir tik vëliau buvo iðtirtos beiidentifikuotos kaip nauja Josephoar-tigasia monesi rûðis.

Iðtyrus ir palyginus aptiktos lie-kanos dantis su kitø þinomø Josep-hoartigasia rûðiø dantimis, nutartaatrastàjá gyvûnà pripaþinti naujosrûðies atstovu. Daktaras R. E. Blan-kas paþymi, kad jo prieðakiniai dan-tys gerokai didesni negu kitø grau-þikø. Tyrëjai spëja, kad gyvis, pana-ðiai kaip dabartinis bebras, dantimiskirsdavo medþius. Bet galbût dan-tø reikëjo ginantis nuo uþpuolikø.

Gyvûno svoriui nustatyti prirei-kë beveik visø metø, nes kaukolæ te-ko palyginti su ðiandien Pietø Ame-rikoje gyvenanèiø grauþikø kauko-lëmis. Dauguma grauþikø sveriamaþiau negu 1 kg. Tiesa, kapibara(Hydrochoreus hydrochaeris) ir arti-

miausias naujai atrastos rûðies gimi-naitis pakarana (Dinomys branickii)sveria 60 kg.

The BBC news

Augalais mintanèio psitakozau-ro (arba papûginio drieþo, Psittaco-saurus) stora oda panaði á ryklio irpaslëpta po þvynais ar plunksnomis.Paleontologai ásitikinæ, kad tokiastora iðorinë kûno danga palaikë di-nozauro organus ir saugojo nuogrobuoniø. Dantø þymës rodo, kaddinozaurà suþeidë maitëda. Prieð100 mln. metø þuvusio dinozaurokûno gabalëlis leido á já paþvelgti ati-dþiau.

Minkðtieji audiniai, pavyzdþiui,oda, retai iðlieka suakmenëjusioseiðkasenose. Dël ðios prieþastiesmokslininkai nesutarë, ar dinozau-rø kûnà dengë plunksnos ar þvynai.Psitakozauro pavyzdys pirmà kar-tà leidþia iðsamiai paþvelgti á giliuspo oda esanèius kûno audinius.Dvikojis þolëdis buvo gazelës dy-dþio. Jo oda buvo kieta ir þvynuo-ta, jà sudarë daugiau kaip 25 fibri-linio baltymo (kolageno) sluoks-niai, panaðûs á dabartiniø rykliø,ropliø ir delfinø. Ðiuolaikiniø gyvû-nø tyrimai rodo, kad minima skai-dulø struktûra apsaugo odà nuoátempimø ir apkrovø.

Rastas psitakozauras pateikianeturinèià precedento galimybæ pa-

þvelgti á dinozau-ro odà. Ðios su-akmenëjusios di-nozauro liekanosrastos Kinijosvietovëje, kuriojegausu unikaliøsuakmenëjusiøiðkasenø. Jungti-nës KaralystësPortsmuto þemësir aplinkos moks-lø universitetom o k s l i n i n k a sMarkas Vitonas(Mark Witton)paþymi, kad ðisatradimas pateiks dar ne vienàstaigmenà. Tiesiog nuostabu, kadsuakmenëjusioje iðkasenoje odataip iðsilaikë, kad net galima aiðkiaimatyti skerspjûvá. M. Vitonas paþy-mi, kad dinozauro oda buvo neáti-këtinai kieta ir greièiausiai saugojogyvûnà nuo plëðrûnø uþpuolimo.Mes ásivaizduojame psitakozauràkaip storà maþà gyvûnà, vaikðèio-jantá po apylinkes ant uþpakaliniøkojø. Jis turëjo bûti panaðus á prie-ðistorinæ kiaulæ, klajojanèià po mið-kingas vietoves bei miðkus ir min-

tanèià visokiais augalais, atsitiktinairasta maþø gyvûnëliø maita.

Kinijoje rasto dinozauro pa-vyzdys priskiriamas ankstyvajamekreidos periode vykusioms gyvûnøkovoms uþ gyvybæ ir mirtá. Dantøþymës ir átrûkimai odoje leidþiamanyti, kad gyvûnas buvo uþpul-tas kito dinozauro ir nudvësæs pa-slëptas po nuosëdø sluoksniu. To-kiu bûdu dinozauro oda puikiai ið-silaikë.

The BBC news

Vabalas gintaro �spàstuose�. Ðisgintaras yra Gamtos istorijos muziejuje

(The Natural History Museum), Londone

Josephoartigasia monesi

Rekonstruoti psitakozauro griauèiai

16 2008 m. kovo 6 d. Nr. 5(383)

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Tiraþas 550 egz.

Patarëjai: Vincas Bûda, Stasys Goberis, Jonas Puodþius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 1235. Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija gerbia savo autoriø nuomonæ ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapio

http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/ paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.Laikraðtis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.

A. Skridaila. Þmogiðkàja pras-me tie du þmonës visiðkai vienodi.

J. R. Naujalis. Að profesoriusesu tik savo veiklos srityje, tai kvali-fikacijos lygmens rodiklis. Geras tin-kuotojas, o dar jei sugeba sudëtingusdarbus tinkamai atlikti, juk taip patlaikytinas savo srities profe-soriumi. Kitas dalykas, kadtaip nevadiname. Bet kas iðesmës yra profesorius?Universitetinës veiklos sri-tyje pasiekæs pakankamaiaukðtà kvalifikacijos lygá,kurá pripaþástà kiti. Yraþmoniø, kurie sako: �Að taiprofesorius, tik kad niekasto nepripaþásta��

A. Skridaila. Gyveni-me visi darbai ir jø atlikimolygmenys vienodai reika-lingi, ypaè jei visuomenë tàdarbà vertina ir jis jai rei-kalingas.

J. R. Naujalis. Norë-tøsi, kad profesoriai bûtøplatesnio poþiûrio, ypaètie, kurie dirba su dokto-rantais, magistrantais.Mûsø sàlygomis tai labaisvarbu. Vis dëlto numa-tant ir formuluojant tyri-mø tematikà reikia siekti,kad ji bûtø ágyvendintaLietuvoje. Kartais musnorima lyginti su Skandi-navijos ar kitomis ðalimis.Tie, kurie ten lankëmës ir matëmetø kraðtø universitetus ir bibliote-kas, vis dëlto turëtume realiai ver-tinti jø ir mûsø galimybes. Kadan-gi studijavau Vilniaus universitete,o vëliau � Maskvos M. Lomonoso-vo universitete, tai akivaizdþiai pa-maèiau, kad norinèiø kà nors dau-giau nuveikti, ne tik egzaminus lai-kyti, galimybës nelygios, nors Vil-niaus universitetas niekada nebu-vo prastas. Bet akivaizdu, kadMaskvoje iniciatyviø ir gabiø stu-dentø ir mokslininkø galimybës bu-vo daug didesnës. Taip pat yra irSkandinavijos universitetuose.

A. Skridaila. Dël lyginimo. Buvu-sioje didelëje Sàjungoje buvome vie-ni ið geriausiø, o Europos Sàjungojeesame tarp silpnesniøjø, bet èia pasi-reiðkia daug veiksniø. Viena vertus, sutam tikru pavydu þvelgiame á Vakarøkolegø finansines, technines ir infor-macines galimybes, bet labai norintjuk galime ir mes daug nuveikti. Ne-seniai gráþau ið pasaulinio kongresoKinijoje, kur buvo susirinkæ botani-nës, biologinës krypties mokslininkaiir botanikos sodø atstovai. Mes prista-tinëjome europinio kukmedþio auto-chtoniniø (vietinës kilmës) populiaci-jø likuèiø, kuriø Lietuvoje ir neturime(jeigu neskaityti poros egzemplioriøiðlikusiø senuosiuose parkuose), ta-èiau iðlikusiø Lenkijoje, Kaliningradeir Latvijoje tyrimø rezultatus. Tyrimasbuvo atliktas molekuliniu lygmeniu,nes tik taip, o ne pagal morfologiniusar kitus iðorinius poþymius buvo ga-lima palyginti jø giminingumà. Gene-tinë informacija yra patikimesnë.Suomiai, kuriais rëmiausi kalbëda-mas apie Amazonæ, á mus þvelgë supavydu, nes jie tokio darbo nëra pa-daræ. Taigi labai daug priklauso nuo

to, kokius tyrëjas iðkelia sau tikslus irkaip dirba. Net ir kuklesnëmis sànau-domis pasiseka nuveikti prasmingødarbø. Mokslinës veiklos srièiø yragana daug. Todël mokslinës veiklosrezultatø tiesiogiai nesieèiau tik su pi-nigais. Kai kas teigia, kad gavæ tiekpat pinigø, kiek skiriama suomiams arkitø Vakarø ðaliø garsiø centrø moks-lininkams, iðkart pasieks tokius patrezultatus. Að taip nemanau, nes esutikras, kad labai daug priklauso nuomoksle dirbanèiø asmenybiø. Tinka-mi þmonës daug padarys turëdami irmaþesnes galimybes.

Kita vertus, jeigu mûsø moksli-ninkai turëtø tokias sàlygas, kokiasturi daugelio Vakarø ðaliø kolegos,tai ir rezultatai bûtø daug geresni.Man keista girdëti, kai kalbant apieaukðtojo mokslo reformà, pareið-kiama: girdi, jeigu mokslà bus pra-dëta geriau finansuoti, tai moksli-ninkai tik savo atlyginimus kels, betrezultatai nepagerës. Absurdiðkasteiginys. Kaip bus suformuluotimokslinës veiklos uþdaviniai, nusta-tyti prioritetai, á tas sritis ir tokiemstikslams bus nukreiptos lëðos.

Ugdyti gamtos pajautà

ML. Jei leisite, gráðiu á mûsø po-kalbio pradþià. Prof. R. Naujalis pa-þymëjo, kad keièiasi mûsø þmoniøsantykis su aplinka, gamta. Vaikystëstakai, upiø ir eþerø pakrantës, kurioskadaise mums atrodë tokios svarbiosir reikðmingos... Bet tai jau visai kitaipsuvokia mûsø vaikai ir vaikaièiai � jiekitkuo uþpildo savo gyvenimo erdves.Nejau tai nauja realybë, prie kurios nekam kitam, bet mums patiems teks pri-sitaikyti?

Þmogus augaløpasaulyje (4)

Atkelta ið 13 p.

J. R. Naujalis. Manau,kad gyvenime viskas plau-kia sava vaga, kitaip ir bû-ti negali. Atsirado kiti jau-nø þmoniø pomëgiai, po-traukiai, interesai. Manau,kad tokie nepraktiðki daly-kai kaip paþintinis paupiølankymas ar gamtos reiðki-niø stebëjimas labai pri-klauso nuo mokytojo, mo-kyklos. Juk jeigu mokyto-jas vaikams deramai paaið-kins ir parodys, kodël pau-piuose ðvitrieðiai kiekvienàpavasará taip gausiai þydi,tai gal to ir uþteks ne tikmoksliniam smalsumui at-sirasti, bet ir gamtosaugi-nei minèiai susiformuoti.Að visà laikà apie tai pagal-voju, kai matau savo gim-tosios Dzûkijos puðynus,nusëtus plastikiniais bute-liais ir kitokiomis buitiesatliekomis. O svarbiausia,kad tø atliekø krûvø nema-þëja, bet atvirkðèiai � jø visnaujø atsiranda. Bent tarp

pradinukø tokie dalykai neturëtø lik-ti be atsako. Mokytojo þodis daþno-kai svarbesnis uþ tëvø þodá, nes jis iððalies ir kitaip pasakytas. Gal to ðian-dien labiausiai ir trûksta?

ML. Antraip liks akli ir kurti ap-linkai, gamtai.

J. R. Naujalis. Deja, su motinospienu ta ypatinga pajauta gamtaineperduodama, nes tai kultûrinis,dvasinis santykis su aplinka. Jis galiatsirasti, todël turi bûti ugdomas.

ML. O Jûs, gerbiamieji, ðá darbàjuk kas dienà ir dirbate � su studen-tais, Botanikos sodo lankytojais, paga-liau ir su visuomene.

Kaitrai atsparûs ðamotbetoniaiVilniaus Gedimino technikos

universiteto (VGTU) leidykla ðiømetø pradþioje iðleido monogra-fijà Kaitrai atsparûs ðamotbetoniai.Jos autoriai dr. Stasys-AlgimantasGoberis ir dr. Valentinas Antono-vièius yra 2006 m. Lietuvos nacio-nalinës premijos laureatai. Ðiojeknygoje jie apibendrino VGTUTermoizoliacijos instituto Kaitraiatspariø betonø laboratorijoje at-liktus tyrimus ir daugiametæ patirtápritaikant eksperimentø rezulta-tus gamyboje.

Gamybininkus turëtø sudo-minti informacija apie aukðtatem-peratûriø medþiagø riðiklius � ce-mentus bei skystàjá stiklà su ávai-riais priedais, jø ypatybes, priva-lumus ir trûkumus gaminant ðilu-

Naujas leidinys apsispræsti, kokias kaitrai atspa-rias medþiagas rinktis, norint,kad iðklojos ilgai tarnautø.

Apibendrinti moksliniø tyri-mø rezultatai gali tapti impulsunaujoms áþvalgoms. Tiek patyræsilikatø technologijos specialistai,tiek studentai knygoje atras ádo-miø samprotavimø apie ðamot-betoniø ir panaðiø medþiagø sà-veikas, tyrimø metodus, uþpildøpaieðkas, betono sudedamøjødaliø átakà fizikinëms ir mecha-ninëms savybëms.

Monografijà sudaro 8 sky-riai, kuriuose apraðomi pagrin-diniai ðamotbetonio komponen-tai, ávairûs priedai, struktûros irsavybiø tobulinimo ypatumaipritaikant naujausius nanotech-nologijø principus.

Autoriai

miniø agregatø iðklojas. Ðios þiniospadës ðiluminiø agregatø projek-tuotojams ir eksploataciniam ámo-niø personalui orientuotis rinkoje,

J. R. Naujalis. Man atrodo, kadVilniaus universiteto Botanikos sodasjau keliolika metø labai sëkmingai vyk-do savo misijà vis plaèiau atsiverdamasVilniaus miestui, Lietuvai ir visam pa-sauliui. Tai be galo svarbi, bet ir nepa-prastai sudëtinga misija. Juk kai tiktampi atviras, daraisi ir pastebimas.Gerai, jeigu þmonës pamato gerus da-lykus, bet niekas neapsaugos ir nuoblogø. Todël atvirumas yra klastingasdalykas. Visam Botanikos sodo kolek-tyvui iðkyla visai naujos uþduotys, betkitokio Vilniaus universiteto Botani-kos sodo að neásivaizduoju. Jis turi bûtiatviras, propaguoti mokslo naujovessavo galimybiø ribose, o svarbiausia �kultûringà, modernià sodininkystæ.Greta studijø ir moksliniø tyrimø taiypaè svarbi Botanikos sodo misija. Irlabai nelengva.

Kas botanikos sodesvarbiausia

A. Skridaila. Manæs daþnai klau-sia, kas svarbiausia Botanikos sode.Atsakau, kad pirmiausia � darbuoto-jai, antroje vietoje � augalai, toliau �infrastruktûra, istorija, tradicijos irvisa kita. Ið paðalës atëjæs þmogusdarbuotojø nevertina, tai natûralu,nes jø gal ir nemato. Bet pirmiausiaturëtø vertinti, bent man taip atrodo,augalø kolekcijas: kokios jos, kokiereti ar net unikalûs augalai sode au-ga. Bet lankytojai (bent jau nemaþajø dalis) pirmiausiai dëmesá atkrei-pia, o po to vertina visai pagal kà ki-ta: kokia automobiliø sustojimo aikð-telë, koks tualetas ir kokie pastatai.

Kairënuose akivaizdþiai maty-ti dideli Botanikos sodo infrastruk-tûros tvarkymo darbai, bet tokiopaties uþmojo darbø nepajëgiamevykdyti (dël tam reikalingø labai di-deliø lëðø trûkumo) Vingio parkoteritorijoje esanèiame sodo pada-linyje. Iðkyla prioriteto klausimas.Lankytojai pastebi Vingio parkeesanèio sodo padalinio akivaiz-dþius infrastruktûros trûkumus irviskà vertina tik pagal pastato sto-go bûklæ ar uþdarytà ðiltnamá. Bet

kaþkodël niekam në motais vertintipagal augalø kolekcijas. Maþdaug1999 m. Vingio parke esanèiamesode buvo likæ apie 1,5 tûkst. pava-dinimø augalø. Nepaisant to, kaddël krizinës bûklës ðiltnamio sàly-gø mes perkëlëme ið Vingio á Kai-rënus apie 700 pavadinimø augaløkolekcijà á modernø ðiltnamá, Vin-gio padalinio kolekcijø augalø skai-èius iðaugo iki maþdaug 3 tûkst. pa-vadinimø. Visø pirma tai didþiulisðio padalinio vadovës dr. ReginosJuodkaitës nuopelnas, kuri èia su-kaupë didþiausià Lietuvoje, o gal irBaltijos ðaliø regione lelijø kolek-cijà. Kai uþsienyje pasakau, kad tu-rime tokià unikalià kolekcijà, tenakis iðpuèia � negali bûti. Taigi ko-lekciniu poþiûriu Vingyje esanèio-je sodo dalyje mûsø �turtai� padvi-gubëjo, bet lankytojai to nepaste-bi, mato ne þydinèias lelijas, bet re-monto reikalaujantá stogà. O jukVingyje esantis mûsø padalinys,vertinant botaniko þvilgsniu, pada-rë didþiulæ paþangà.

Deja, su dabartiniu finansavimuVilniaus universitetas nepajëgus atlik-ti visø bûtinø Botanikos sodo infra-struktûros sutvarkymo darbø, juk taine vieninteliai universiteto pastatai irne visa materialinë bazë, kurià darreikia sutvarkyti. Tai jau ne vien uni-versiteto, bet ir visos valstybës rûpes-tis. Tegul ir ne ið karto viskas sutvar-koma, bet svarbu tai daryti tikslingaiir metodiðkai. Todël taip svarbu pro-paguoti mûsø veiklà, nes tai turi áta-kos ir aukðtøjø mokyklø bei kitømokslo ástaigø finansavimui. Jei vi-suomenë mûsø mokslo ir studijø ins-titucijas vertina prastai, tai politikai irVyriausybë bemat á tai reaguoja. Jei-gu vertinimas teigiamas, tai kitomisakimis þvelgiama ir á ðiø institucijø po-reikius.

ML. Kà gi, lieka padëkoti gerbia-miesiems paðnekovams, kad leido pa-jausti bent kai kurias jø mokslinës irgyvenimiðkosios veiklos problemas,kurios atrodo neiðsemiamos. Bet juktuo ir ádomus gyvenimas.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Medþiai klausosi mûsø�

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka