L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 3 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)

10�11 p. 12, 16 p. 14 p.

apielietuvos

þeldynus

á mokslinio

paþinimokelià

iniciatyva �

Atstatyti

baltuosius

sTulpus

2 p. 6�7 p.

Dvigubasis

kryþius ir

lietuvos

valdovai

anglies

turgus

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Dauguma ðiømeèiø Mokslo Lietuvos pub-likacijø vienaip ar kitaip siejasi su Lietuvostûkstantmeèio metais, nors kiekvienà kartà togal ir nëra reikalo priminti. Á tà rikiuotæ pa-tenka ir ðis pokalbis su Mariumi JOVAIÐA,knygos-albumo Neregëta Lietuva autoriumibei leidëju. Vagiamiausios 2008-øjø metø Lie-tuvos knygos, jeigu pasikliausime ðalies kny-gynø duomenimis. Tikriausiai labai svarusávertinimas, prieð kurá gal net ðiek tiek nu-blanksta tos deðimt knygos pristatymo paro-dø, kurios buvo surengtos Australijoje, Ar-gentinoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vo-kietijoje, Airijoje, Ispanijoje, Kanadoje, JAV,taip pat keli pristatymai mûsø ðalyje. Ir ðiais,Lietuvos tûkstantmeèio metais, numatytosparodos bene deðimtyje valstybiø, o tai yrasvarus indëlis garsinant Lietuvos vardà. Paro-doje iðvydæ Lietuvà ið paukðèio skrydþio, var-tydami albumà bent jau kai kurie lankytojaiið kitø kraðtø tikriausiai nutars pasiþiûrëti á

Lietuvà jeigu ir ne taip ið aukðtai, tai bent iðarti.

Jau ir ligi ðiol ði knyga yra buvusi dauge-lio áþymiø þmoniø rankose � prezidentø, ka-raliø, tikrø ir menamø �þvaigþdþiø�. Ðia kny-ga jau spëtas apdovanoti JAV prezidentas Ba-rakas Obama, patvirtino knygà gavæs þymusairiø roko grupës U2 vokalistas Bono, pirma-sis ðviesiaplaukis su ðviesiomis blakstienomisDþeimso Bondo vaidmens atlikëjas DanielisKreigas (Daniel Craig) ir daugelis kitø garse-nybiø.

Atrodo, kad Mariui Jovaiðai ir jo koman-dos nariams gerø idëjø nestinga. Lietuvostûkstantmetá kûrybiðkø asmenybiø komandapasiryþusi paþymëti pasodindama tûkstantáàþuolø. Kiekviena parduota naujos laidos Ne-regëtos Lietuvos knyga taps pavasará pasodintuàþuoliuku. Gal kuris nors ið tø pasodintø did-medþiø sulauks ir antrojo Lietuvos vardo pa-minëjimo istorijoje tûkstantmeèio? Pasitikrin-

ti ðio spëjimo nepavyks, tad tegul bus tai lin-këjimas knygos autoriui ir viso ðio graþausprojekto sumanytojams.

Pakilæs paukðèio skrydþiui virð Lietuvos irpamatæs, kokia ji graþi ir kartu trapi, paþei-dþiama, Marius Jovaiða tikriausiai ir nutarësavo kraðtà sutvirtinti àþuolais, suteikti nau-jos stiprybës. O lietuviui stiprybë susijusi pir-miausia su àþuolais.

XXI amþiaus kûrëjo lemtis

Per knygos �Neregëta Lietuva� pristatymusesate sakæs, kad maþa toká projektà ágyvendinti,sudaryti ir iðleisti knygà. Antra tiek, o gal ir dau-giau pastangø kainuoja reklama, kaip dabaráprasta sakyti, rinkodaros dalykai. Antraip netir geriausia knyga gali taip ir likti neiðpakuota.Ar tai reiðkia, kad XXI a. pradþioje kûrëjas ne-iðvengiamai virsta ir verslininku?

Nukelta á 8 p.

virsianti àþuoluvirsianti àþuoluKnyga,Knyga,

9 tûkst. studentø ið ávairiø aukðtøjømokyklø dalyvaudami interaktyvioje ap-klausoje, iðrinko geriausius ir sàþinin-giausius Lietuvos dëstytojus, tarp jø filo-sofà, neeuropiniø civilizacijø tyrinëtojà,estetikos specialistà Vilniaus dailës aka-demijos ir Vilniaus universiteto profeso-riø, nacionalinës mokslo premijos ir kitøpremijø laureatà Antanà Andrijauskà, ku-ris savo padëkoje prisipaþino, kad ðis stu-dentø apdovanojimas jam yra svarbiau-sias gyvenime. Reikia manyti, kad studen-tø sprendimà lëmë ne tai, kad profeso-riaus vardas ir pavardë prasideda ið A rai-dës, taigi tarsi jau pati abëcëlë ápareigotøbûti tarp pirmøjø ávairiuose sàraðuose.Akivaizdu, kad nulëmë kitos profesoriausþmogiðkos savybës, pedagoginis talen-tas ir kvalifikacijos. Jø èia nenagrinësime,nes tà padaryti turëtø patys studentai ar-ba ðios savaip ádomios apklausos orga-nizatorë Lietuvos studentø atstovybiø sà-junga. Mes laikraðèiui labiau prieinamo-mis priemonëmis suteiksime Antanui An-drijauskui tribûnà, klausinëdami, o kartaisir ðvelniai provokuodami pamëginsime at-skleisti jo pasaulio suvokimo ir màstymobûdà, vienà kità ypatybæ, tiesa, ðá kartàdaugiau lenkdami ne tiek á pedagogikos,bet kitus ne maþiau svarbius dabartiniomûsø socialinio ir kultûrinio gyvenimoreiðkinius.

Nukelta á 4 p.

Mokslo Lietuva 2009 m. vykdo Spaudos,radijo ir televizijos rëmimo fondo remiamàprojektà Mokslui. Kultûrai ir visuomenei.Mielai spausdinsime mûsø skaitytojøpublikacijas, kurios atitinka ðá projektà.

CIVILIZACINIØIÐÐÛKIØ

AKIVAIZDOJE

Ðià Trakø salos pilá Marius Jovaiða fotografavo naktá ir ið labai netikëto rakurso

Mar

iaus

Jov

aiðo

s nu

otra

uka

2 2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)RÛPESTISJonas GRIGASVilniaus universiteto Fizikos fa-

kulteto profesorius

Mûsø planetos Þemës oras yravisø mûsø vieðasis turtas. Nors jomasë yra milijonas milijardø tonø,99,9999 proc. atmosferos oro yraþemiau kaip 100 km aukðtyje. Kadgalëtume sveikai gyventi, jame turibûti apie 20 proc. deguonies,78 proc. azoto, 1 proc. anglies dvi-deginio ir ðiek tiek kitø dujø. Fau-na (þmonës ir gyvûnai) ir flora (au-galai) yra susieti nuostabiu sinerge-tiniu ryðiu: fauna naudoja deguonáir gamina anglies dvideginá, o floragamina deguoná ir naudoja angliesdvideginá. Ir èia privalo bûti pusiau-svyra. Niekam nevalia mûsø bendroturto gadinti ar paþeisti ðià pusiau-svyrà. Todël daugëjant þmoniø, tu-rëtø didëti ir miðkø plotai. Deja, oràterðia, kas tik nori. Terðalai keièia netik oro sudëtá, bet ir Þemës klima-tà. Dël oro tarðos sukeltø negalavi-mø didëja sveikatos apsaugos iðlai-dos. Siekiant uþtikrinti naftos ir du-jø tiekimà, nuolat didëja karinës ið-laidos. Jos daþnai baigiasi kariniaiskonfliktais.

Yra didelë tikimybë, kad ðiameðimtmetyje þmonës suðildys Þemësklimatà iki susirûpinimà kelianèiosribos. Pagamindama kilovatvalandæelektros energijos akmens anglá de-ginanti jëgainë á atmosferà iðmetaketvirtá kilogramo anglies. Daugu-ma mokslininkø sutaria, kad þmoni-jos priklausomybë nuo iðkastiniokuro niokoja þemës klimatà. Apietai diskutuojama garsiausiuose pa-saulio mokslo (Nature, 2007 m.,t. 445, p. 595), ir populiariuosiuose(Scientific American, 2007 m. gruo-dis) þurnaluose. Nors dël iðkastiniokuro (akmens anglies, naftos, dujøir kitø organiniø medþiagø) degini-mo atmosferoje sparèiai daugëjaanglies dvideginio, o tam, kad jo su-maþëtø, reikës ne tik sukurti ir vi-suotinai ásisavinti atsinaujinanèio-sios energijos ðaltinius.

Þmonijos laukia milþiniðkas ið-ðûkis. Tradicinës iðkastinio kuroenergijos yra taip gausu ir ji dar to-kia pigi, kad klimatui nekenkiantiatsinaujinanèioji energija lengvaineatsiras be ryþtingos politikos pa-laikymo. Du deðimtmeèiai pastan-gø riboti anglies dvideginio iðmeti-mà atneðë maþai paþangos. Reika-lingos institucijos, kurios pagaltarptautines sutartis globaliai sau-gotø Þemës klimatà. Jei viena ða-lis tai darytø atskirai be tarptauti-nës koordinacijos, tai pramonë bû-tø perkelta ten, kur oro tarðai rei-kalavimai silpnesni.

Dar 1992 m. Jungtiniø Tautøkonvencija dël klimato kaitos pa-kvietë visas ðalis susirûpinti klima-to kaita ir sukurti tarptautinæ orga-nizacijà ðiai problemai spræsti.1997 m. buvo pasiraðytas Kioto pro-tokolas, pagal kurá pramoninës ða-lys, tarp jø JAV, Europos Sàjunga,Japonija ir Rusija ið esmës sutiko suindividualiai pritaikytais ásipareigo-jimais, kurie, jeigu bus priimti,5,2 proc. sumaþintø anglies dvidegi-nio iðmetimà palyginti su 1990 m.kiekiu. Taèiau besivystanèios ðalys,kuriø ekonomikos augimas grin-dþiamas nevarþomu pigios ir neðva-rios energijos naudojimu, atsisakëpriimti anglies dvideginio iðmetimoapribojimus. Nepasiraðiusios Kiotoprotokolo Kinija, Indija, beje, irJAV, rengiasi statyti 850 akmens an-glimi kûrenamø elektriniø. 2012 m.jos iðmes á atmosferà penkis kartusdaugiau anglies dvideginio, nei nu-

statyta Kioto protokolu.Neturëdamos jokio

ANGLIES TURGUSpraktinio bûdo priversti besivystan-èias ðalis riboti oro tarðà, ðalys Kio-to sutarties signatarës rado kom-promisà, vadinamà ðvarios plëtrosmechanizmu. Pagal já tarptautiniaiinvestuotojai galëtø uþsidirbti an-glies kreditus finansavimui projek-tø, kurie sumaþintø anglies dvidegi-nio iðmetimà besivystanèiose ðalyse,net jeigu tos ðalys neribotø savosiosoro tarðos. Taip, pavyzdþiui, Didþio-sios Britanijos ámonë, kuri susidu-ria su grieþtais oro tarðos ribojimaisnamuose, galëtø investuoti á vëjo jë-gainiø kûrimà Kinijoje. Ði ámonëgautø kreditus anglies dvideginiokiekiui, kurá iðmestø Kinijos angli-mi kûrenama elektrinë tos elektrosenergijos pagaminimui, kurá paga-mina vëjo jëgainë. Kinija pritrauk-tø investicijø ir sukurtø ðvarios ener-gijos infrastruktûrà, o Britanijosámonë tenkintø aplinkosaugos ási-pareigojimus. Pramoninëms ðalimstaip uþdirbti oro tarðos kreditai be-sivystanèiose ðalyse kainuoja pigiaunei kuriant naujas oro tarðos maþi-nimo technologijas senosiose elek-trinëse namuose.

Ar ði politika davë efektà? Mil-þiniðkà. Vien 2008 m. Kinijoje pa-statyta vëjo jëgainiø, kurios gene-ruoja 5 tûkst. MW (MW � megava-tas arba milijonas vatø) elektrosenergijos ir nuo dabar kasmet ren-giamasi pastatyti vëjo jëgainiø, ge-neruosianèiø 8 tûkst. MW arba ke-turis kartus daugiau, nei Lietuva su-naudoja elektros energijos. Stato-mos ir elektrinës, verèianèios saulësðviesà elektra. 2008 m. Kinija gami-no 3 tûkst. MW elektros energijosið saulës ðviesos, daugiau nei reikiaLietuvai.

Pramoninës ðalys Kioto sutar-ties laikosi nevienodai. Svarbiausiosðalys, ypaè JAV, Australija ir Kana-da, atmetë Kioto sutartá, kaip per-nelyg brangià ir politiðkai nepato-già. Todël ði sutartis, kaip ir dauge-lis kitø su globaliomis problemomissusijusiø sutarèiø, dar nedaug padë-jo maþinant Þemës oro tarðà ir kli-mato kaità.

Klimato politika

Dël iððûkiø siekiant globaliniøtikslø klimato kaitos maþinimo tarp-tautinë sistema dar tik pradedaveikti � daugiau nei po deðimtmeèionuo Kioto sutarties. Kiekviena ðalissukûrë savà oro tarðos maþinimostrategijà. Jø skirtingumas atspindinevienodas ðaliø vyriausybiø gali-mybes sumaþinti oro tarðà.

Pasitraukus ið Kioto sutartiesJAV, Europos Sàjunga tapo didþiau-siu oro tarðos reguliavimo politiniuvienetu, jos ðalys keièiasi didþiausiuanglies kreditø kiekiu, taip pat ska-tina energijos taupymà transporto irbuities srityse, ið kuriø kyla 55 proc.oro iðmetalø. Kiti oro tarðos angliesdvideginiu ðaltiniai yra pramoniniai.Svarbiausi ið jø yra elektrinës. Jomssukurta neblogai veikianti iðmetaløribos ir prekybos sistema, vadinamaanglies turgumi. Ðaliø susitarimu,kiekvienai valstybei skiriami iðmeta-lø kreditai. Kiekvienas kreditas yraleidimas elektrinëms iðmesti á oràvienà tonà anglies dvideginio. Kre-ditai ðaliai duodami veltui iki tamtikros apskaièiuotos aukðèiausios ri-bos. Ámonës paèios sprendþia, ar pi-giau yra maþinti iðmetalø á orà kie-ká ir turimus kreditus parduoti, ar

pirkti kreditus ið kitø ámoniø laisvo-joje rinkoje. Ámonës ir vyriausybëskreditus gali pirkti ið kitø ámoniø irðaliø, kurianèiø ðvarios atsinauji-nanèiosios energijos ðaltinius.

Jeigu iðmetalø maþinimas yrabrangus, kreditø paklausa ir jø kai-na auga. Ir atvirkðèiai, jø kainakrenta, jei sukuriamos pigios an-glies dvideginio maþinimo techno-logijos arba lëtëja ekonomikos au-gimas. Ribodama bendrà kreditøskaièiø, Europos Sàjunga reguliuojaoro tarðos lygá, o rinka nustato kai-nà. Nuo 2005 iki 2008 m. buvo ban-domasis anglies turgaus laikotarpis.Per já kaina kito nuo 40 iki 1 JAV do-lerio uþ tonà anglies dvideginio, nesbuvo suteikta pernelyg daug kredi-tø, panaðiai kaip bankas nuvertinapinigus, iðleisdamas jø pernelygdaug á apyvartà. Nuo 2008 iki2012 m. anglies kreditus tikimasipardavinëti apytikriai po 30 JAV do-leriø uþ anglies dvideginio tonà.

Anglies turgaus ákûrimas pri-klauso nuo politiniø alternatyvø.Politikai ir suinteresuotos pramonësðakos remia ðio turgaus idëjà, nespolitikai kreditus daþniausiai sutei-kia veltui. Iðkastinio kuro pramonëilgai galëjo laisvai terðti orà. Taèiaudabar nuspræsta esantiems aplinkosterðëjams veltui kreditø nedalyti.Anglies turgus yra legalus, vertingasûkis, kokio anksèiau nebuvo. Jameprekiaujantys dalyviai gali laimëti ar

pralaimëti, priklausomai nuo kredi-tø ásigijimo taisykliø. Tiesa, jas kar-tais koreguoja akmens anglies lobis-tai. Todël trumpoje anglies turgausistorijoje buvo ir yra sunkumø. Kaikurios ðalys pasiekë terðalø iðmeti-mo ribà, neapëmusios visø terðëjø.Kartais kreditai dalijami veltui per-nelyg lengvai. Taip Vokietijos irLenkijos vyriausybës stengiasi ap-saugoti savo anglies pramonæ ir jakûrenamas elektrines. Lietuva, par-davinëjusi savo kreditus, iðsiderëjogauti naujø kreditø po atominëselektrinës uþdarymo. Olandijos, Is-panijos ir Didþiosios Britanijoselektros tiekëjai apmokestino varto-tojus anglies mokesèiu, nors patyskreditus gavo nemokamai. Lietuvoselektros tiekëjai apmokestina varto-tojus pûsdami savo turto vertæ. Pa-saulinis anglies turgus kyla ið apa-èios, bet ne ið virðaus per tarptauti-næ Kioto sutartá, todël jo kûrimasisyra lëtas procesas. Prireiks deðimt-meèiø, kol jis taps globaliu. Ameri-ka kuria savàjá anglies turgø.

Sparèiai besivystanèios ðalys Ki-nija ir Indija kuria didþiausias kliû-tis besipleèianèiam anglies turgui,remdamosi bûtinumu pasivyti iðsi-vysèiusias ðalis ir naudotis pigiu ið-kastiniu kuru. Jos stengiasi taupytiir gaminti pigiau oro tarðos sàskai-ta. Jø anglies dvideginio iðmetimasauga tris kartus greièiau nei iðsivys-èiusiose ðalyse. Kitame deðimtmety-

je besivystanèios ðalys iðmes dau-giau anglies dvideginio negu iðsivys-èiusios Vakarø ðalys. Kinija jau ta-po didþiausia oro terðëja. Verèiantbesivystanèias ðalis prisidëti prie an-glies turgaus, jos reikalautø nuolai-dø savo ekonominiam augimui,aukðtos iðmetalø ribos, ir tai suþlug-dytø pastangas valdyti oro tarðà beiÞemës klimato kaità. Vienintelis ke-lias yra energijos taupymas ir minë-tø ðvariø energijos ðaltiniø kûrimas.Taip Kinija tikisi 2020 m. sumaþintianglies dvideginio iðmetimà milijar-du tonø, o Indija su atominiø elek-triniø programa � 150 mln. tonøkasmet. Palyginimui galima pasaky-ti, kad Europos Sàjungos ðalys, lai-kydamosi Kioto sutarties, sumaþin-tø anglies dvideginio iðmetimà tik200 mln. tonø kasmet.

Ðiltnamio efektà kurianèiø ið-metalø kiekis 2004 m. buvo apie49 tûkst. mln. tonø, o anglies turgu-je 2006 m. buvo prekiauta tik1597 mln. tonø. Vienas vidutinio dy-dþio automobilis per metus iðmetaapie 5 tonas anglies dvideginio. To-dël anglies rinka yra ekvivalentiðka300 mln. automobiliø iðmetamiemstarðalams. Bet vien tik JAV yra dau-giau kaip 250 mln. lengvøjø auto-mobiliø. Todël sprendþiant globaliàoro tarðos ir klimato kaitos maþini-mo problemà bûtina, kad viena di-dþiausiø oro terðëjø JAV pradëtøefektyviau valdyti oro tarðà ir ási-trauktø á pasauliná anglies turgø.Oras yra visø þmoniø turtas ir nega-lima leisti didiesiems jokios ðaliesterðëjams jo terðti veltui. Vien an-glies rinka globalios oro tarðos pro-blemos neiðspræs. Bûtina rasti ener-gijos taupymo ir tarðos maþinimoskatinimo priemones kiekvienamgyventojui. Ðaliø vyriausybës turi su-kurti strategijas ir skatinti naujasðvarios energijos technologijas ðaliakitø, pavyzdþiui, saugiai laidoti an-glies dvideginá poþeminëse ðachto-se, nes pigus iðkastinis kuras dar il-gai bus naudojamas. Dabartinë an-glies dvideginio kreditø kaina darneskatina kurti brangiø ðvariosenergijos ðaltiniø.

Pasaulis turi sustabdyti beato-dairiðkà oro, kuriuo kvëpuojame irkuris yra gyvybës ðaltinis, tarðà.Nors tam reikia mokslo þiniø ir su-dëtingø technologijø, bet didþiau-sias pavojus slypi nesugebëjime su-kurti þmogiðkà tvarkà ir politikà, ku-rios skatintø maþinti oro tarðà ir kli-mato kaità.

Pasaulis susirûpinæs dël á atmosferà iðmetamø anglies terðalø

2002 m. rugpjûèio 2 d. ðalia Trakø istorinio nacionalinio parko esanèiame Þaizdriø kaime liepsnojo didþiulis senø padangøsàvartynas, priklausantis UAB �Egapris�. Sudegë maþdaug 4,11 tûkst. tonø padangø. Gaisras buvo gesinamas pusantros

paros. Orui buvo padaryta þalos uþ beveik 32,5 mln. litø

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406) 3LIETUVIAI PASAULYJE

Kad pasaulyje skambëtøLietuvos vardas (3)

Pabaiga. Pradþia Nr. 3 ir 4

Mokslo Lietuvos pokalbis suAustralijos lietuviu dr. AlgimantuPatricijumi Taðkûnu, gyvenanèiuTasmanijoje, nutrûko intriguo-janèioje vietoje. Australijos lietu-viø tikras draugas mokytojas To-mas McGlynnas vieðai davë at-kirtá tuometiniam Australijos mi-nistrui pirmininkui uþ tai, kad ðiðalis 1974 m. de jure pripaþinoLietuvos prijungimà prie SovietøSàjungos. Vieðame prieðrinkimi-niame gyventojø susirinkimeLaunceston mieste ministras pir-mininkas paklausë, kas èia já da-bar moko istorijos. Iðgirdæs, kadgeografijos ir istorijos mokyto-jas, pareiðkë, kad ðis daro gëdàmokytojo profesijai. Kadangi pa-sakyta vieðai, Tomas McGlynnaspatraukë premjerà á teismà uþmokytojo orumo ir profesijosáþeidimà. Laiku susipratæs, kadvieðas bylos svarstymas jo auto-riteto � kaip Europos istorijos þi-novo ir kaip vyriausybës vado-vo � visuomenëje nesustiprins,premjeras sutiko ginèà iðspræstitaikiai, sumokëdamas TomuiMcGlynui 500 australiðkø doleriøkompensacijà uþ áþeidimà. Pas-tarasis visà ðià sumà padovano-jo A. P. Taðkûno leidþiamam þur-nalui Baltic News. Visas pirmasþurnalo puslapis buvo skirtasapraðyti istorijai, kaip ministraspirmininkas áþeistam mokytojuisumokëjo kompensacijà.

Partijø kiekis nërademokratijos rodiklis

Gerbiamasis daktare Algimantai,visa ði istorija ne ðiaip linksmas anek-dotas apie mokytojo ir premjero gin-èà. Juk tam tikros Australijos politinësjëgos ðia istorija pasinaudojo ir su po-litine nauda Lietuvai?

Pasinaudojo opozicijoje buvusidviejø partijø koalicija. Kitaip neguLietuvoje, kur yra ar ne 32 partijos,Australijoje tëra du partijø blokai.Kai vieno bloko atstovai valdþioje,kitas blokas � opozicijoje. Tai ðtai ki-lus premjero ir paprasto mokytojoginèui dël Lietuvos priklausymo So-vietø Sàjungai teisëtumo, opozicijasudarë komitetà, kuris turëjo numa-tyti, kà jø á valdþià atëjæs blokasstengsis keisti Australijos uþsieniopolitikoje. Paþástu vienà buvusá tokomiteto nará, Tasmanijos univer-siteto politikos mokslø profesoriø.Jis man apie tai ir pasakojo. Tai ðtaitame komitete buvo priimtassprendimas atëjus á valdþià atðauktiAustralijoje priimtà Lietuvos, Lat-vijos ir Estijos pripaþinimà Sovie-tø Sàjungai. Tai buvo padaryta tre-èià dienà opozicijai Australijoje at-ëjus á valdþià.

Dabar mes su ðiuo kolega abusëdime viename kambaryje � abuesame á pensijà iðëjæ Tasmanijosuniversiteto buvæ darbuotojai.Daug metø praëjo, tad kolega galiapie visa tai laisvai kalbëti, iðeiti ávieðumà. 1992 m. Australijoje mesbuvome iðleidæ anglø kalba knygàLietuva 1991, tai yra, pirmais nepri-klausomybës metais. Tai straipsniørinkinys, kà raðë apie to meto Lie-tuvos ávykius lietuviai ir nelietuviai

uþsienyje. Ádëjome daug fotografi-jø, taip pat 1991 m. sausio 13-osiosnuotraukø. Melburno moterys lie-tuvës nupirko daug tø knygø ir do-vanojo Viktorijos valstijos australømokykloms bei jø bibliotekoms.Australijoje tokia tvarka, kad tamtikrø vadovëliø autoriams ir leidë-jams praneðama, kiek kartø jø vado-vëlis buvo iðduotas skaitytojams. Tatvarka galioja mokyklø bibliotekøiðduodamiems vadovëliams, bet nevisoms knygoms, o Viktorijos vals-tijoje tà statistikà veda valstijosmokslo ástaigø statistikos skyrius.Viktorijos valstijoje ta mûsø knygabuvo vertinama kaip vadovëlis apieLietuvà. Kadangi esu tos knygos au-torius, tai kasmet gaunu bendràskaièiø, kiek kartø mano knyga bu-vo iðduota valstijos mokyklø biblio-tekose. Jau beveik 17 metø praëjo,o ta knyga vis dar skaitoma Vikto-rijos valstijos mokyklose.

Laikas Australijoje leisti naujasknygas apie Lietuvà.

Jeigu turëtume tiek pinigo...Vien þurnalà Lithuanian Papers ið-spausdinti ir iðsiuntinëti paðtumums kainuoja 12 tûkstanèiø Aust-ralijos doleriø. Padeda aukotojai,lietuviai, kuriems brangi Lietuva.Kai kurie kasmet atsiunèia po 50doleriø, kitas � 100, turime prenu-meratoriø, kurie laiku uþsimoka sa-vo prenumeratà. Kasmet ið Austra-lijos lietuviø fondo gauname 2 tûkst.doleriø. Anksèiau po 1 tûkst. gau-davome ið Australijos studentø sà-jungos.

Studentø sàjunga remia �Lithua-nian Papers�? Mums labiau áprasta,kad studentus tenka remti.

Studentø sàjunga mums iðraðy-davo èeká, nes australø nuomone,tai geras studentø projektas. Matmûsø ðá þurnalà leidþia Tasmanijosuniversiteto lietuviðkøjø studijøbendrija, studentiðka organizacija.Studentai raðo á mûsø leidiná � bettie raðiniai turi atitikti gana aukðtusreikalavimus. Turime referentus,maþiausiai du perskaito kiekvienàsiûlomà straipsná. Jeigu referentuinepatinka, tai autoriui tenka arba

kai kurias straipsnio vietas perdirb-ti, arba atsiimti savo kûriná.

Kas tie referentai?Atitinkamø srièiø specialistai.

Kai kurie yra australai, kai kurie �lietuviai ar vokieèiai, italai. Turimeávairiø tautybiø referentø.

Ar tai reiðkia, kad reikia iðmanan-èiøjø ir kitø tautø, kitø valstybiø klau-simus?

Tie visi referentai pirmiausia ið-mano apie Lietuvà. Ðtai kad ir italøkalbininkas prof. dr. Pietras Um-bertas Dinis (Pietro Umberto Dini),su kuriuo ðiandien kelis kartus ma-ne fotografavote. Jis yra mûsø þur-nalo referentas.

Leisiu sau paprieðtarauti: tokiøbaltistø kaip Dinis pasaulyje nëradaug.

Atvirkðèiai: tokiø asmenybiø pa-saulyje mes ligi ðiol pritraukëmedaugiau kaip 120 ir jø yra daug dau-giau. Visi sutinka mums talkinti behonoraro. Jie yra ávairiø srièiø atsto-vai, pavyzdþiui, istorikai. Minëjauaustralà prof. Rose, paraðiusá trum-pà Lietuvos istorijà. Ir jam nieko ne-galima prikiðti � gerai paraðyta.

Visada labai ádomu, kai kitos ða-lies ir kitos tautos atstovas imasi raðyti�Lietuvos istorijà�. Labai retas atve-jis, gal net savaip unikalus. Kas sujau-dino prof. Rose, kad jis ëmësi tokiouþdavinio?

Redaktorius já sujaudino. Jamreikëjo knygoje platesnës studijos iðLietuvos istorijos ir prof. Rose pa-sisiûlë paraðyti. Jis tà ir padarë.

Rûpesèiai praeina �rezultatas iðlieka

Suprantu, kad turite daug rûpesèiøleisdamas �Lithuanian Papers�, o anks-èiau ir �Baltic News�. Kasmet uþsitikrin-ti aukotojø paramà nëra paprasta. Arbent patiriate koká dþiaugsmà iðleisda-mas naujà þurnalo numerá.

Svarbiausia ne patirti rûpesèiai,o pasiektas rezultatas. Mûsø prieðaiá mus drabsto vis tais paèiais purvaisir nieko naujo nesugeba sugalvoti.Nuolat kartoja tuos paèius visiemspabodusius kaltinimus, nes naujø

ðmeiþtø sugalvoti nesugeba. Vienasið tø ðmeiþtø � kad lietuviai esà na-ciai. Girdi, bendradarbiavome sunaciais, ðaudëme þydus, teisingasteismas norëjo mus pasodinti á tei-siamøjø suolà, bet mes pabëgome áAustralijà, èia saugiai pasislëpëme,o dabar iðdràsëjæ kuriame negraþiasistorijas apie geraðirdæ Rusijà, kurigelbëdama Europà nuo naciø paau-kojo 27 milijonus savo kariø ir tai-kiø gyventojø� Þodþiu, neklausy-kite tø melagiø lietuviø, nes jie ku-ria nebûtas istorijas.

Tai visas Australijos kairiøjø ar-senalas, kurá jie naudoja prieð Lie-tuvà ir lietuvius. Jau minëjau net irvienà universitetà (Monash), kuristuri surinkæs daug daugiau knygøprieð mus, negu uþ mus. Net kai ku-rie akademikai uþsiima tokia lietu-vius ðmeiþianèia veikla.

Kà vadinate akademikais? MatLietuvoje akademikais vadiname Lie-tuvos mokslø akademijos ar Lietuviøkatalikø mokslo akademijos narius. OAustralijoje?

Mes vadiname aukðtosios mo-kyklos dëstytojus, profesorius, taiyra akademinës institucijos atsto-vus, skaitanèius studentams paskai-tas, vadovaujanèius jø darbui. Taiðtai kai kurie tø akademikø musnuolat protina, kad negyventumepraeitimi, þvelgtume á ateitá.

Gal dalies tiesos esama? Ne vienlietuviai, bet ir kitø tautø iðeiviai su-sirinkæ daþniausiai prisimena buvu-sius laikus.

Gerai, jeigu Lietuvoje þiûrite áateitá. Tada reikëtø turëti konkretøplanà, kaip turëti ne 32 ar 33 parti-jas, o dvi. Viena � uþ Lietuvà, o vi-sos kitos � uþ kà tik nori.

Likimo vëjuose

Nepaklausiau, kaip atsidûrëteTasmanijoje, o prieð tai Vakarø Aust-ralijoje?

Á Vakarø Australijà atvykau pa-gal sutartá su Australijos vyriausybe,man tada buvo 19 metø. Turëjau ati-dirbti, kiek sutartyje buvo numaty-ta. Pirmus metus dirbau aviacijos

sandëliuose darbininku, antrus me-tus � geleþinkelyje. Geleþinkelieèiuið viso buvau 19 metø, per tà laikàbaigiau geleþinkelio mokslus, 10specialybiø. Studijavau neakivaizdi-niu bûdu, vakarais.

1969 m. gavau darbà VakarøAustralijos universitete. Buvau ad-ministratoriumi universitete, grieþ-tøjø mokslø fakultete. 1972 m. per-sikëlæs á Tasmanijos universitetà bu-vau pusës universiteto administra-toriumi. Mano þinioje buvo inþine-rijos, þemës ûkio, grieþtøjø ir aplin-kos mokslø fakultetai.

Vakarø Australijos universiteteágijau komercijos, arba prekiø moks-lo, taip pat ir vokieèiø kalbos, vady-bos ir darbo santykiø spacialybes.Ten studijavome ir marksizmo daly-kus, nes kalbant apie darbo santy-kius tai reikëjo þinoti.

Dar prieð mums atvykstant áAustralijà vietos komunistai sulindoá profesines sàjungas ir sugebëjo tenperimti visà valdþià. Kaip atsakaskairiesiems susidarë ir deðiniøjø jë-gø blokas, veikë prieð komunistustaip pat per profsàjungas. Vëliauðios deðiniosios jëgos labai pagelbë-jo ir mûsø lietuviðkoje veikloje, pa-dëjo mums atðaukti sovietiná pripa-þinimà. Ið pradþiø kai kurie lietuviaitylëjo ausis suglaudæ, bijojo komu-nistø, paskui atkuto.

Tasmanijoje dirbdamas vakaraisuþbaigiau B. A. Honours pro-gramà. Naujosios Anglijos universi-tete neakivaizdiniu bûdu taip patbaigiau aukðtojo mokslo administ-ravimo mokslus, ágijau magistrolaipsná. Tasmanijos universitetedirbdamas administravimo darbàpradëjau dëstyti, ávedþiau visai nau-jus darbo santykiø kursus. Kursaiturëjo didelá pasisekimà, nes stu-dentai, kurie tuos kursus baigdavo,lengviau gaudavo darbà.

Kuo buvo ypatingas tas darbo san-tykiø studijø kursas?

Darbo santykius galima pateik-ti ir mokyti ið skirtingø pozicijø, la-bai lengva ðià disciplinà pakreiptikairiesiems palankia kryptimi.Daug studentø, kurie tà kursà ið-klausë, vëliau buvo labai dëkingi,net neátarë, kad darbo santykiai yratoks sudëtingas dalykas. Kai susidû-rë su komunistø varoma propagan-da, pamatë, kokia jø didelë átaka yraaustralø darbovietëse, dþiaugësi iðanksto gavæ reikiamø þiniø.

Daktaratà apgyniau jau iðëjæs ápensijà. Kai kas kalbëjo: �Kam èia se-nam þmogui reikia daktaro laipsnio?�

O kà Jûs á tai?Atsakydavau, kad labai mëgstu

lankyti ligoninëse serganèius lietu-vius, savo tautieèius. Kai nuvaþiuo-ju prie ligoninës, visos automobi-liams skirtos vietos uþimtos, iðsky-rus dvi, kur paraðyta �Tik dakta-rams�. Tai mano humoras.

Kokia buvo Jûsø disertacijos tema?Teoriniu pagrindu iðnagrinëjau

temà, kodël Australijos universite-tuose nëra lituanistikos studijø. Di-sertacijoje parodþiau, kaip radusdevynis atsakymus á uþduotus klau-simus, tuos paèius atsakymus gali-me pritaikyti ne tik lietuviams, betir jugoslavams, èekams, bulgaramsir visiems kitiems iðeiviams, kurietaip pat neturi savo tautos studijø.Suformulavau principus, kaip reikë-tø tokias studijas parengti. Man bu-vo ádomu disertacijà raðyti, turëjaugerus vadovus.

O koks dabar yra Jûsø ryðys suTasmanijos universitetu, kuriame ke-lis deðimtmeèius dirbote?

Esu mokslo darbuotojas (rese-arch fellow), nors galima juokauti,

Nukelta á 13 p.

Lietuvos mokslo bendruomenës nariai sveikina dr. Algirdà Patricijø Taðkûnà ið Tasmanijos tapus 2008 m.Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos premijos uþsienio lietuviams laureatu

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

4 2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)VERTYBËS IR MES

CIVILIZACINIØ IÐÐÛKIØ AKIVAIZDOJETalentingiausi �

labiausiai paþeidþiami

Geriausiais pripaþinti dëstytojaiðiandien savo prakalbose pabrëþë: dës-tytojui svarbu rasti teisingà santyká sustudentu ir ið to uþsimezgusio ryðio jáugdyti. Vadinasi, individualus priëji-mas prie studento dar nëra praradæssavo reikðmës. Galime kalbëti net apietam tikrà darnà: vienas be kito negaliegzistuoti geras studentas ir geras dës-tytojas.

Patys svarbiausi dalykai pasau-lyje perduodami sunkiai paaiðkina-mais fluidais tiesiogiai per protà. Besubtiliø komunikacijos kanalø nu-tiesimo, t. y. tiesioginio dëstytojo ry-ðio su studentu, tai neámanoma. Gi-liausi jauno þmogaus kûrybiniai im-pulsai daþniausiai perimami ne iðnuostabiausiø knygø, o pirmiausiaið dvasiðkai artimø mokytojø. Tiekkiek pedagogas ádeda á savo moki-nius darbo, savo laiko, energijos,skiria dëmesio individualiam dar-bui, tokie ir bûna rezultatai, nes nie-kas ið nieko negimsta... Deja, dabar-tinë mûsø mokymo sistema dëlskurdo, neskaidraus ir neveiksmin-go lëðø panaudojimo, didþiuliø stu-dentø srautø vis labiau suvarþomosdëstytojø ir studentø tiesioginiø ry-ðiø galimybës. Man gauti didesniussrautus � didþiulë problema. Vargs-tu pats, darau kolokviumus, skatinustudentus dirbti ávairius raðto dar-bus, tobulinti savo raðto ir màstymokultûros lygá. Todël pastaraisiaismetais vis daþniau atsisakau kvieti-mø skaityti ávairius bendruosiuskursus.

Jau du deðimtmeèius tenkadaug dirbti su studentais, rengian-èiais baigiamuosius bakalauro, ma-gistro darbus, doktorantais. Esu ið-leidæs á gyvenimà nemaþai diserta-cijas apsigynusiø jaunø þmoniø � fi-losofø, menotyrininkø, kultûrologø,orientalistø, filologø. Prarandudaug laiko, energijos rûpindamasisjuos iðsiøsti á ávairias staþuotes uþ-sienyje, ieðkodamas finansavimo armoksliniø darbø publikavimo gali-mybiø. Talentingiausi jauni þmonësdaþnai bûna nepraktiðki, lengvai pa-þeidþiami, ir juos iðsaugoti dabarti-niame nuoþmiame mûsø pasaulyjelabai sudëtinga. Tai reikalauja daugvargo. Jie tarsi vaikai, kuriais rûpin-tis tenka ilgai � kol jie tvirèiau atsi-stoja ant kojø. Be individualaus san-tykio su kiekvienu konkreèiu þmo-gumi èia nieko nepadarysi. Kalbuapie labai sudëtingus jauno moksli-ninko ir kûrëjo gimimo procesus.Tokiuose mokytojo ir mokinio san-tykiuose subtilûs tiesioginës komu-nikacijos mechanizmai pasirododaug veiksmingesni uþ bet kokias ið-ankstines pedagoginio darbo sche-mas. Jauni þmonës gerai jauèia au-tentiðkà santyká, ir nieko èia nesu-vaidinsi... Bendravimas su jaunaiskûrybingais mokiniais skatina mo-kytis, tobulëti ir patá mokytojà. Ið-mintingas þmogus mokosi nuolatosir kuo daugiau paþásta, tuo geriausuvokia savo þiniø ribotumà.

Màstymas turi remtis á tam tikruspamatus. Apsiskaitymas, erudicija,pagaliau, motyvacija tikriausiai nërapaskutinës reikðmës dalykai?

Taip, jûsø iðvardytos savybësyra labai svarbios ir að savo peda-goginëje praktikoje skatinu jø plë-

totæ. Mano poþiûrá á studen-tà, pedagoginio darbo me-

Atkelta ið 1 p.

todikà paveikë gyvenimas ir darbaskitose ðalyse, pirmiausia Prancûzi-joje, o unikaliausios pedagoginëspatirties ágijau Japonijoje. Tai itinaukðtos ir rafinuotos þmoniø ben-dravimo kultûros ðalys, kuriose gy-vendamas ir dëstydamas visam gy-venimui gavau skaudþias pamokas.Jos privertë perþiûrëti kai kurias

Paþindamas kitàpaþinsi save

Minëjote ið Japonijos perimtà tamtikrà patirtá. Bet tai juk ypatinga kul-tûra, iðtisa Rytø civilizacija, iðrutulio-jusi labai gilø þmogaus, gamtos, tamtikrø þmogiðkøjø santykiø supratimà.Tai atsispindi japonø mene, literatû-

þmonës labai panaðiai iðgyvena dëlnesëkmiø, nelaimiø, taip pat dþiau-giasi laimëjimais ir myli savo arti-muosius, vaikus, rûpinasi jais.

Taèiau civilizacijø ir kultûros skir-tumø juk nenuneigsime?

Skirtumø yra, bet jie pasireiðkiakituose bûties sluoksniuose, o esmi-niai þmoniø gyvenimo dalykai labaipanaðûs. Kitose kultûrose tie mûsøkartais uþmirðti dalykai yra labiauiðplëtoti, ágavæ rafinuotesnius pavi-dalus. Todël kitø civilizaciniø pasau-liø kultûrinë patirtis gali bûti labainaudinga. Kiekviena civilizacija irkultûra dël istoriniø aplinkybiø, uþ-sisklendimo daþnai plëtoja savituskultûros simbolius, vertybes, komu-nikacijos kanalus, kurie kitose kul-tûrose dar menkiau atskleisti, o galtiesiog gyvuoja primirðti latentinëjebûsenoje. Perimdami kitø civilizaci-niø pasauliø kultûrinæ patirtá kartugalime ir geriau paþinti savo poten-cines galimybes.

Ir truputëlis atðiauraussamurajiðko iðdidumo

Tikriausiai sutiksite, kad nëralengva ásijausti á kitas civilizacijas, ki-tos kultûros visuomeniø kai kuriuosdalykus: màstymo bûdà, vertybes, jøtabu ar prietarus. Kad ir japonø sa-murajø tam tikro riteriðkumo (pavar-tojau europietiðkà sàvokà) pasireiðki-mus, kai asmeninë garbë, orumas, ið-tikimybë imperatoriui verèia aukoti

savo vienintelæ gyvybæ dël kartais, at-rodytø, efemeriðkø dalykø.

Tiesa, panaðiai kryþiuoèiø apsup-tø Pilënø gynëjø didvyriðkumas ir pa-siaukojimas taip ir liko nesupranta-mas kryþiuoèiø metraðtininkams. Lie-tuviø iðtikimybë savo dievams, gebëji-mas pasirinkti þûtá ugnyje, uþuot pa-tekus á vergovæ prieðo nelaisvëje, Vaka-rø krikðèioniðkosios civilizacijos atsto-vams tebuvo tik lietuviø barbariðkumopasireiðkimas.

Tai, apie kà prabilote, yra krað-tutinë samurajø garbës kodeksoforma, kuri Japonijoje gyvavo Ka-makuros ir Muromachi epochose,kai ðalyje ásiplieskë nuoþmûs feoda-liniai karai. Taèiau, kita vertus, mi-nëtame kodekse skleidþiasi aiðkiainors ir hipertrofuotu pavidalu su-formuluotos pamatinës vertybinësnuostatos.

Man atrodo, kad dabartinësLietuvos þmonëms stinga samurajøgyvenimo principams bûdingøbruoþø � pirmiausia atðiauraus iðdi-dumo, iðtikimybës savo kraðtui, joþmonëms, grieþtø pareigos, etikosprincipø, gebëjimo pasitenkinti ma-þu. Gyvenime labai svarbu viduje tu-rëti nedemonstruojamà savigarbosjausmà, nesiblaðkyti dël nereikðmin-gø smulkmenø, suprasti, kad gyve-nime ið tikrøjø þmogui reikia labainedaug.

Gali bûti, kad kartais patys sauesame labai reiklûs � ir tai gerai. Betkartais yra pavojaus su neðvariu van-deniu iðpilti ir kûdiká. Kitø tautø þmo-nës kartais labai taikliai pastebi lietu-viø tautos kai kuriuos esminius bruo-þus, nors mes patys per smulkmenastos esmës nebematome. Ðtai Helsinkiouniversiteto profesorius semiotikosmuzikologas Eero Tarasti pastebi lie-tuviams bûdingà orumà. Tà savybæE. Tarasti matë savo mokytojo Algir-do Juliaus Greimo asmenyje, tà patápastebëjo lietuviams vaduojantis ið So-vietø Sàjungos smaugianèio glëbio, tàjis pastebi ir dabar, kai kone kasmet at-vaþiuoja á Lietuvoje vykstanèias muzi-kologø konferencijas. Vadinasi, ið to-liau geriau matyti. To gerbtino �samu-rajiðko iðdidumo� dar esama mûsøtautoje.

Tà lietuviø savybæ, kurià dabarpriminëte pasitelkdamas Eero Ta-rasti pastebëjimà, áþvelgë ir Imanu-elis Kantas. Kone tais paèiais þo-dþiais ir apibûdino. Ji iðryðkëja isto-riniø lûþiø tarpsniais, kai lietuviaisusiduria su lemtingais iððûkiais, uþ-mirðta vidinius prieðtaravimus irmobilizuojasi. Taèiau tautos kultû-roje svarbu ne tik tai, kas skleidþia-

Geriausiais metø dëstytojais pripaþinti:Vilniaus dailës akademijos ir Vilniaus universiteto prof. Antanas An-drijauskas, Vilniaus universiteto prof. dr. Vytautas Radþvilas irdoc. dr. Gintautas Bareikis, Vilniaus pedagoginio universiteto doc.dr. Liutauras Degësys, Vytauto Didþiojo universiteto prof. LeonidasDonskis, Lietuvos kûno kultûros akademijos lektorius Saulius Kava-liauskas, Lietuvos þemës ûkio universiteto doc. dr. Valdemaras Maku-tënas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. EdvardasMichnevièius, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Laurynas Pakðtai-tis ir Kauno technologijos universiteto lektorius Kæstutis Simonavièius.

ankstesnes nuostatas ir padëjo su-vokti daugelio mûsø ðalyje áprastødëstymo ir bendravimo su studen-tais bûdø bei metodø ribotumà. Pa-vyzdþiui, Japonijoje vizituojantisprofesorius, perskaitæs universite-tiná kursà, atsiskaitymams gali pa-teikti kokià tik nori jam atrodanèiàpriimtiniausià sistemà. Viskas tik jovalioje. Jis gali net nevertinti stu-dentø þiniø balais. Svarbiausias da-lykas, kurio iðmokau ið savo kole-gø Japonijoje, neskubëti vertintistudentø iðkart po egzamino, kaipkad mes daþniausiai darome, odaug kartø ir gerai viskà pasverti,apsvarstyti ir pagalvoti apie ðiøsprendimø veiksmingumà ir pada-rinius. Pagaliau ir pats paþymys yralabai konvencionali sàvoka: vienamtas pats paþymys turi vienokià, ki-tam � visai kitokià reikðmæ. Kartaisatsiþvelgiant á konkretø asmená, jodedamas pastangas reikia sàmo-ningai paþymá padidinti, suteiktistudentui pasitikëjimà savo jëgo-mis, o kità, netgi labai gabø, kurisnerodo bûtinø jo sparèiam tobulë-jimui pastangø, neiðnaudoja savopotencialo, nereikia bijoti paaiðki-nus savo pozicijà ir kiek �nusodin-ti�. Svarbu studentui tai motyvuo-tai parodyti, kad jis savyje rastø jë-gø, siektø geriau atskleisti savo ga-bumus, nes pasitenkinimas pasiek-tais rezultatais, tai nuosmukio arnetgi degradacijos pradþia... Tai la-bai subtilûs dalykai, kurie rodo,kad negalima visø studentø vertintimechaniðkai pagal vienà kurpalá.

roje, tos ðalies þmoniø poþiûryje á sa-vo ðalies istorijà, á praeitá ir ateitá.Mes gyvename kitoje istorinëje ir kul-tûrinëje terpëje. Kaip pasiekti, kad tiegeri kitø civilizacijø pavyzdþiai, ap-tariamuoju atveju kad ir Japonijos,mums bûtø veiksmingas pavyzdys, te-gul ir neiðplaukiantis ið mûsø istori-nës raidos, nieko bendro neturintis sumûsø gyvenimo bûdu, mûsø tautospsichofiziologine struktûra?

Jûs palietëte labai sudëtingàtarpkultûrinës komunikacijos pro-blemø spektrà, kurá aptarinëjaudaugybëje savo darbø. Ðias proble-mas gvildenu jau tris deðimtmeèiusir kuo toliau gyvenu, tuo darausiatlaidesnis ir atsargesnis vertinda-mas. Galiu pasakyti, kad mûsøþmonës � ir tai gal natûralu � ne vi-suomet siekia prasmingai pasidai-ryti po platesná pasaulá, daugiau re-gi save, o ne kas yra pozityvaus ki-toje kultûrinëje erdvëje. Daugelisnesusimàsto, kad greta mûsø esan-èios patirties, kurià �mes laikomevienintele galima ir teisinga�, yra irkitokia ne kà maþiau vertinga. Ki-ta vertus, net po egzotiðkiausiomisdetalëmis neretai daugiau yra to,kas ávairiø civilizacijø ir kultûrostradicijø þmones sieja, suartina, one skiria.

Kai bûnu Japonijoje, mëginda-mas atitrûkti nuo darbø kartais së-dþiu kur nors parke, stebiu jaunusþmones. Ásiklausydamas á jø kalbosar ðnabþdesiø intonacijas neretaiuþmirðtu, kad esu ne Lietuvoje, okitame pasaulio kraðte, nes ir èia

Vilniaus dailës akademijos ir Vilniaus universiteto profesoriui AntanuiAndrijauskui geriausio dëstytojo paþymëjimà áteikë Lietuvos studentø atstovybiø

sàjungos prezidentë Indrë Vareikytë ir ryðiø su visuomenekoordinatorius Anton Nikitin

Kaip svarbu ðiame audringame pasaulyje turëti tvirtà vertybiø ir tradicijos pamatà�

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406) 5VERTYBËS IR MESsi dramatiðkø istoriniø lûþiø akimir-komis, nes tada pradeda veikti kon-soliduojantis tautà istorinës atmin-ties ðleifas, kuris reikalauja morali-nës atsakomybës, dvasinës mobili-zacijos ir atitinkamo elgesio egzis-

pirmiausia atsakomybæ turimejausti mes patys, kadangi Lietuvosþmonës pasibaisëtinai neatsakingairinko savo valdþias, leidosi mulki-nami, nepajëgë paþaboti valdan-èiøjø gobðumo.

eina daug talentingiausiø studentø,jauni þmonës. Todël noriu atkreiptidëmesá á tas ásisenëjusias ligas, ku-rios gyvuodamos mûsø visuomenë-je neiðvengiamai deformuoja ir mû-sø ðvietimo bei aukðtojo mokslo sis-

Klausimai formuluojami lyginamo-sios analizës principu. Man svar-biausias vertinimo kriterijus � sava-rankiðkas màstymas. Todël sàmo-ningai man prieinamomis priemo-nëmis skatinu studentus savarankið-kai ir kûrybiðkai màstyti, parodyti,kaip sugeba operuoti studijuojama-ja medþiaga. Ypaè svarbø vaidme-ná egzaminuodamas skiriu atsaky-mams þodþiu, nes tiesioginis santy-kis tarp dëstytojo ir studento ne tikakivaizdþiai parodo pastarojo pasi-rengimà, bet ir daugybæ kitø svarbiødalykø... Juk realiame gyvenime bu-vusiam studentui nuolatos prireikssusidûrus su nestandartinëmis pro-bleminëmis situacijomis greitai iradekvaèiai reaguoti á gyvenimo iððû-kius. Kadangi daþniausiai dëstau fi-losofines disciplinas, empiriniai fak-tai ir atpasakojamieji aspektai manyra antraeilis dalykas. Pirmiausiamokau analizuoti neregimas, daþ-nai uþslëptas reiðkiniø puses. Ávai-rius konkreèius faktus, datas ir ki-tas smulkmenas visada galima susi-rasti enciklopedijose. Svarbiausia �formuoti kûrybingà studento asme-nybæ, iðryðkinti jos savitumà, iðplë-toti kritinio ir analitinio màstymokultûrà, átvirtinti atsakomybæ savokultûros tradicijai ir pagarbà ki-toms. Tai labai sudëtingas uþdavi-nys, kiekvienu konkreèiu atveju rei-kalaujantis savitø receptø, ir niekadnegali bûti tikras, kad eini teisingukeliu, bûna daug skaudþiø klaidø.

Pamatiniai etiniai principaivisur tie patys

Sakoma, kad Lietuva iðgyvenatarsi viduramþius, nes negali be ho-roskopø, raganavimø, ekstrasensø.Bet tvirtindami taip áþeidþiame vidu-ramþiams, nes per viduramþius Eu-ropoje iðplito tokios sàvokos kaip tau-rumas, kilmingumas, riteriðkumas,atsidavimas, tarnavimas valdovui irðirdies damai.

Gilëjanti socialinë, ekonominëkrizë natûraliai verèia psichologið-kai jautresnius þmonës ieðkoti ávai-riø terapijos galimybiø, todël irveðëjo minëti reiðkiniai. Kita vertus,norëèiau priminti, kad beveik visasðias iðvardytas vadinamas �vakarie-tiðkas� viduramþiø Vakarø Europoskrikðèioniðkosios civilizacijos verty-bes ji perëmë ið arabø, taip pat kaipir riterio kodeksà, kostiumus, piliøarchitektûrà, kitus menus, mokslus,universitetinës iðsilavinimo sistemospagrindus. Taèiau kitoje europinë-je civilizacinëje erdvëje daug kas pa-sikeitë, nes priklausë nuo vietoskraðtovaizdþio, klimato, aplinkos irdaugybës kitø veiksniø.

Bet vadinamieji Deðimt Dievo ása-kymø ir ið jø kylantys moraliniai, eti-niai reikalavimai � bûti doriems, sà-þiningiems, teisingiems � ið kur muspasiekë? Nejau vien per Mozæ ir heb-rajus? Gal viskas sudëtingiau?

Beveik visose didþiosiose pasau-lio religijose visi pamatiniai etiniaiprincipai savo esme nedaug kuo ski-riasi. Neseniai su iðsamiais komen-tarais þymiausiø ávairiø pasauliokraðtø mokslininkø buvo iðleista Ly-ginamoji sakraliniø tekstø antologija(1991), kurioje visa tai iðdëstyta.Daugelis krikðèionybës postulatø ið-sirutuliojo ið judaizmo, o judaizmasjuos gavo ið Mesopotamijos, Iranoir indiðkøjø ðaltiniø, islamas taip patperëmë ir juos savitai iðplëtojo.Daþnai suprieðinami Artimøjø Ry-tø, Europos ir Indijos civilizacijø re-liginiai ir etiniai mokymai, bet tipo-logiðkai juose yra nepaprastai daugartimø dalykø. Þmogiðkosios kultû-ros istorijoje daug kas yra vientisair nenutrûkstama. Taèiau senovësbaltø ir ið jos iðsirutuliojusi lietuviøkultûra turëjo kitø iðtakø.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

tenciniø iððûkiø metu. Lûþio akimir-komis, kriziø, sukrëtimø laikais iðtikrøjø iðryðkëja kietesnis stubur-kaulis ir atsparesnis krizëms menta-litetas tautø, kurios turëjo ðlovingàistorinæ praeitá ir atmintá.

Taèiau tautos gyvenimo raidà il-gesnëje istorinëje perspektyvojedaþniausiai lemia ne lûþiai, o rutini-në kasdienybë, reiklumas sau ir at-sakingas darbas. Pilka kasdienybë áantrà planà tarsi nustumia minëtassvarbias lietuviø charakterio ir men-taliteto savybes. Natûralu, kad porevoliucingø dvasiniø pakilimotarpsniø istorijoje seka atoslûgiø lai-kotarpiai, kuriuose dvasingus þmo-nës á periferijà iðstumia merkanti-lesni, geriau organizuoti kitokiossanklodos ir konformistinio menta-liteto þmonës, kuriems svarbiausiaistampa nepasotinamas gobðumas irkiti savanaudiðki dalykai.

Tos putos, dumblas pastaràjá de-ðimtmetá lemia ir modeliuoja visosmûsø tautos gyvenimà, to padari-nius mes dabar akivaizdþiai regime.Lietuva ðiandien yra ámesta á meta-civilizacinës kultûros pasaulá, kurio-je vyksta nuoþmi konkurencija, ko-va dël iðgyvenimo, riboti intelekti-niai ir demografiniai mûsø tautosiðtekliai neátikëtinai sparèiai seki-nami ateièiai pavojingø apokalipti-niø emigracijos srautø. Ðioje kriti-nëje situacijoje sëkminga kova uþjaunàjà kartà yra mûsø tautos iðli-kimo ir ateities garantas. Todël jau-nimas ir yra vienintelë mano viltis.Tie þmonës turi pakeisti deformuo-tus mûsø kultûros ir socialinio gy-venimo procesus.

Regis, Antanas Maceina yra paste-bëjæs, kad lietuviai labai susiþavi nau-jomis idëjomis, labai skuba jas ágyven-dinti, bet azartas neilgai trunka. Lie-tuviai greitai atvësta, ir geri norai beisumanymai lieka neágyvendinti. Sinu-soidës virðûnëje lietuvis labai energin-gas, o �dumble� jis uþsikapsto ir pa-vargsta pats nuo savæs.

Tame pastebëjime yra daugkarèios gyvenimo patvirtintos tie-sos. Metodiðkumo, nuoseklumoágyvendinant savo siekius, pilietið-kumo, pagarbos ir talentingø þmo-niø palaikymo mûsø tautai ið tikrø-jø labai trûksta. Uþ visas negandas,uþgriuvusias dabartinæ Lietuvà,

Suprasti yra viena, o kaip pasi-keisti, kaip ágyvendinti sumanymus?Tam reikia mentaliteto pokyèiø, omentaliteto vien gerais norais nepa-keisi.

Matau vienà didþiausiø ðiandie-nos mûsø problemø � tai pilietiðku-mo ir suvokimo, kad reikia ne tikimti, bet ir duoti, stokà. Kai kalbë-jau apie mûsø jaunàjà kartà, jai pir-miausia linkëjau pilietiðkumo ir at-sakomybës prieð savo maþytæ ir pa-gal gyventojø skaièiø nedidelæ ðalá.Jeigu jaunimas ir mûsø visuomenëbus pilietiðka, reikalaus atsakomy-bës, skaidrumo visose gyvenimo sri-tyse � aukðtajame moksle, valdþiosir ministerijø veikloje � reikalai pa-judës. Bet pradþia turi bûti nuo sa-væs, savo pilietiðkumo puoselëjimo,sàþiningumo, skaidrumo siekio. De-ja, ðiandien beveik visos mûsø visuo-meninio, politinio, kultûrinio, eko-nominio gyvenimo sritys yra ne-skaidrios. Jeigu neskaidru, nëra ga-limybës kontroliuoti.

Kas griauna mûsø aukðtojomokslo gyvastá

Taigi apsukæ didokà lankstà gráþ-tame prie ðiandienos ávykio reikðmës �studentø iðrinktø geriausiø dëstytojø irprofesoriø pagerbimo iðkilmiø. Prieðrenginá su Vilniaus universiteto docen-tu Gintautu Bareikiu teko persimestikeliais þodþiais: jis jautësi truputá ne-jaukiai, kad studentai per apklausà jáiðskyrë ið bûrio dëstytojø, kuriø didþio-ji dauguma yra puikûs dalyko þinovai,moka dirbti su studentais. Bet kà mesgirdime ið þiniasklaidos ir politikø?Aukðtosios mokyklos þlunga, universi-tetai neatlieka ne tik savo misijos, betir nesuteikia þiniø, nebent universite-to baigimo diplomà.

Paþástu puikiø dëstytojø, taippat esanèiø ir savo artimiausioje ap-linkoje, ir tikrai vietoj manæs ne ma-þiau pagrástai buvo galima pagerbtidaugelá kitø. Mes turime daug ta-lentingø þmoniø, kuriø potencialasneiðnaudojamas. Aukðtojo moksloreforma tikrai bûtina, tik ji turi bûtigerai apgalvota, sisteminë ir, svar-biausia, kad neatkirstø nuo aukðto-jo mokslo ekonomiðkai neturtin-giausiø Lietuvos provincijos regio-nø, pavyzdþiui, Dzûkijos, ið kur at-

temà: valstybëje turi vieðpatauti vi-siems vienodai privalomi ástatymaiir visuotinai priimtos þaidimo tai-syklës, kurios átvirtintø socialinioteisingumo, sàþiningumo ir kitas pa-matines vertybes. Ir aukðtojo moks-lo sistemoje viskas turi bûti skaidruir aiðku, pradedant nuo vadovø sky-rimo ir atrinkimo kriterijø, akade-miniø rangø, kvalifikaciniø proce-dûrø, atlyginimo ir panaðiai. Visi re-formos etapai turi bûti labai aiðkiaiapibrëþti. Turi bûti grieþti reglamen-taciniai dokumentai, procedûros, irvisi turi matyti, kaip viskas veikia re-alioje kasdienëje gyvenimo prakti-koje. Tik tuomet galima tikëtis tei-giamø poslinkiø. Deja, mûsø ðalyjeaukðtojo mokslo sistema yra visiðkaikitokia; daugelis svarbiausiø dalykøpriklauso nuo klanø interesø, asme-niniø ryðiø, nuo gebëjimo �prisikas-ti� prie valdþios, mokëjimo sugebë-jimo �pasitvarkyti� savo reikalus.Ðtai ðie mûsø gyvenimo �negalavi-mai� ir griauna mûsø gyvastá. Visurmatau neskaidrumo pasireiðkimus,klanø vyravimà, nesiskaitymà su vi-suomene, labiau paþeidþiamø socia-liniø grupiø interesais. Todël vieni�susitvarko� ir gyvena puikiai, o ki-ti, kurie neperpratæ �taisykliø� ar-ba nenori jomis vadovautis, iðstu-miami á paribius.

Kad studentasnenusiraðinëtø

Gerbiamasis profesoriau, ðiemettarp geriausiø Lietuvos dëstytojø bu-vo pagerbti net trys filosofai. Vadina-si, filosofams ir filosofijai geriausi lai-kai � dar ne praeitis. Jûsø kolegaprof. Vytautas Radþvilas padëkos þo-dyje já iðrinkusiems studentams linkë-jo bûti visada sàþiningais, garbingaisir nenusiraðinëti per egzaminus. Jûstaip pat bijote nusiraðinëtojø?

Tiesà sakant, èia nematau ypa-tingos problemos, nes áþvalgesnisdëstytojas skaitydamas egzaminometu paraðytà tekstà ar juolab prieðakis regëdamas egzaminuojamàstudentà retai klysta. Kita vertus,kad tokiø pagundø nekiltø, klausi-mus egzaminø metu pateikiu taip,kad studentas negalëtø mechanið-kai pasinaudoti namuose parengto-mis �armonikëlëmis� ar atsakymais.

Lietuvos studentø atstovybiø sàjungos nariai geriausiø ðalies dëstytojø pagerbimo iðkilmëse

Lietuviðkos puðies rytietiðkas hieroglifas

6 2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)ISTORIJOS GELMËS

Pradþia Nr. 5

Su Violeta Rutkauskiene tæ-siame paðnekesá apie dvigubàjákryþiø Lietuvos ir pasaulio isto-rijoje. Ðiai temai buvo skirtasJAV gyvenanèios lietuvës prane-ðimas XIV Pasaulio lietuviømokslo ir kûrybos simpoziume,kuris 2008 m. pabaigoje vyko Èi-kagos priemiestyje Lemonte.

Violeta Rutkauskienë gimëKaune, Vilniaus universitete ági-jo istorikës specialybæ, 17 metødirbo Kauno M. K. Èiurlionio dai-lës muziejaus Numizmatikosskyriuje, pradëjusi nuo vyresnio-sios mokslo darbuotojos, fondøsaugotojos ir tapusi skyriaus ve-dëja. Nuo 1989 m. renka medþia-gà apie dvigubàjá kryþiø ir jo isto-rijà, Ðv. Jurgio ir Slibino (Order ofDragon) ordinus, tyrinëja ðiø Or-dinø sàsajas su Lietuva ir jos val-dovais. Po 1990 m. kovo 11-oiostalkino atkuriant Lietuvos Res-publikos pinigus ir valstybës ap-dovanojimus. Nuo 1994 m. gyve-na JAV. Domisi Lietuvos numiz-matikos, sfragistikos, heraldikosklausimais, LDK iðgrobstytø ver-tybiø likimu. BendradarbiaujaJAV lietuviø ir Lietuvos spaudo-je. Lietuvos filatelistø draugijosLietuva narë, draugijos þurnalotalkininkë, Valdovø rûmø para-mos komiteto narë.

Liublino koplyèià vertapamatyti

Gerbiamoji ponia Violeta, kurmums ið Lietuvos lengviausiai pasie-kiamuose paminkluose siûlytumëtepasidairyti seniausiø Ðv. Jurgio ordi-no simboliø? Specialiai ðiam tikslui áVengrijà kiekvienas nenuvaþiuos.

Kaip jau sakëme, Ðv. Jurgio or-dinas buvo ákurtas Lenkijos kara-lienës Jadvygos senelio, Vengrijoskaraliaus Karolio Roberto Anþu-jieèio (Anjou). Ðio pirmojo karalið-

Kas sieja slibinà ir dvigubàjá kryþiø?

kojo Ordino simboliai: baltas dvi-gubasis kryþius raudoname skyde.Ðio Ordino svarbiausius atributusrandame Liublino koplyèioje, ku-rià iðdekoravo ne kas kitas, o Jo-gailos ið Lietuvos parsiveþtieji dai-lininkai apie 1407�1418 m., taigiJogailai dar gyvam esant, o ne pojo mirties. Matyt, dailininkai turë-jo tikslià informacijà apie valdovosimbolius. Taigi Liublino koplyèiàverta pamatyti.

Ar tai nëra kiek per dràsus pareið-kimas? Gal klystu, bet atmintyjeástrigæ, kad Lietuvos valdovai mûri-ninkus, menininkus, ávairiø galømeistrus veþdavosi á Lietuvà ið kitøkraðtø � ið Vokietijos, Prûsijos, Lenki-jos, Volynës. O Jûs tvirtinate, kad Jo-gaila dailininkus tapyti koplyèià Liub-line veþësi ið Lietuvos.

Tai nëra vien mano teiginys, taiseniai Lietuvos ir Lenkijos istori-kams bei visiems tyrinëtojams þino-

mas faktas. Liublino koplyèioje yranutapytas originalus Jogailos sim-bolis � dvigubasis kryþius toks, ko-ká turëjo bûtent Ðv. Jurgio ordinas.Ðá dvigubàjá kryþiø galima pamatytikoplyèios presbiterijoje skliautetarp susibëganèiø nerviûrø. LR Uþ-sienio reikalø ministerija registruojalietuviðkàjá istoriná paveldà pasauly-je, taigi ministerijos sukurtame in-ternetiniame puslapyje galima ras-ti ir Liublino koplyèios vaizdus. Beto, apie tai gana plaèiai raðë ir Vil-niuje neseniai eksponuotos Liubli-no koplyèios freskos fotografijoseparodos rengëjai. Presbiterijosskliaute po sëdinèio Kristaus kojo-mis yra Jogailos dvigubasis kryþius.Tai pirmas originalus Jogailos sim-bolio vaizdas, kuris mus pasiekë iðtø dienø.

Tad gal visai neatsitiktinai patyslenkai kadaise tà dvigubàjá kryþiø pa-vadino �lietuviðkuoju kryþiumi�? Galið Lietuvos atvykæ dailininkai palikoapie save toká garsà istorijoje?

Jogaila, tapæs Lenkijos karaliu-mi, iðvyko á jà karaliauti su savo dva-ru ir jo tradicijomis, pasiimdamasdailininkus, puoðusius jo dvaro rû-mø sienas ir skliautus. Jogailos iðLietuvos pasiimtieji meistrai 1407�1418 m. paties Jogailos pageidavi-mu, vadovaujant meistrui Andriejuidekoravo Liublino pilies Ðvè. Trejy-bës koplyèios sienas. Skliaute iðlikæsáraðas ávardija meistrà Andriejø.Manoma, kad su juo dirbo dar dukiti meistrai. Taigi meistrai paliko netik savo paèiø þenklà, bet jie áamþi-no ir Jogailos turëtus pirminius sim-bolius.

Pirmiausia per maþai dar turiuduomenø apie tai, kodël toje kop-lyèioje Jogaila vaizduojamas kaipÐv. Jurgis, kodël tas skliautuose poKristaus kojomis atvaizduotas dvi-gubasis kryþius parodytas toks kaipÐv. Jurgio ordino riteriø þenklas irkodël jis tà simbolá èia panaudojo.Kad lenkai tà kryþiø vadino lietuvið-kuoju irgi yra daug motyvø. Gal

svarbiausias tai, kad tà simbolá Jo-gaila gavo ne kaip Lenkijos kara-lius, o kaip Lietuvos valdovas. Pir-mieji jo antspaudai, atsiradæ poáðventinimo á karalius, Jogailà ávar-dija kaip Lietuvos, o ne vien Len-kijos karaliø. Tas simbolis yra nelenkiðko erelio fone, o lietuviðkoVyèio skyde. Bet svarbiausia, kadtose freskose Jogaila vaizduojamaskaip karþygys � riteris, tarsi Ðv. Jur-gis. Mûsø kaimynai prie visø lietu-viðkø simboliu mëgsta pabrëþti,kad tai lietuviðkas þenklas: lietuvið-kas kryþius, lietuviðkas Vytis arbaJogailos, Jogailaièiø kryþius.

Kokiø naujø þiniø Jums pavyko pa-sisemti gilinantis á kitø ðaliø ðaltinius?Kad ir á Anþu dinastijos kronikà.

Anþu dinastijos tradicijos palikonemaþai ádomaus mûsø ir lenkø is-torijai. Vengrijos Anþu karaliðkojodvaro átaka, jo tradicijos turëjoátakos Lietuvai. Ðio dvaro ypatumusryðkiausiai pajuntame per Anþu ri-teriðkas tradicijas, jø simbolius, ka-raliðkas draugijas, ordinus, kaip kadÐv. Jurgio riteriø draugija.

Remdamasi Anþu dinastijos kro-nika tvirtinate, kad jau XII a. gyvavotradicija prieð karûnavimà pretenden-tà á karalius áðventinti riteriu, taèiauðis pirmasis karaliðkasis Ordinas bu-vo ákurtas tik 1326 m. Vengrijoje. ÐiXII a. tradicija, matyt, turi gilià pras-mæ. Gal pamëginkime jà pasiaiðkinti,bent tiek, kiek mums ji suprantama.Be to, praverstø iðsamesnis komenta-ras, kas yra karaliðkasis Ordinas? Artik tai, kad karaliaus ákurtas?

Ið tikrøjø karaliðkøjø ordinøpradþia, bent taip jau nurodo ordi-nø tyrinëtojai, yra laikoma 1326(1318) metai ir siejami su Ðv. Jurgioordino ákûrimu Vengrijoje. Mumsgerai þinomi Anglijos � Keliaraiðèioordinas ir Prancûzijos � Þvaigþdësordinas atsirado keliais deðimtme-èiais vëliau.Taèiau iki tol, kol pradë-ta steigti karaliðkus ordinus, kaip þi-nome ið istorijos, Europoje veikëdaugybë religiniø ordinø. PirmasisEuropoje karaliðkasis Ðv. Jurgio or-dinas buvo kiek nukopijuotas nuoÐv. Jono ordino. Ið èia buvo paimtajuoda riteriø mantija gal ir kai ku-rie kiti dalykai. Kaip þinote, religi-niai ordinai atsirado daug anksèiauÐventojoje þemëje, Jeruzalëje jaupo pirmojo Kryþiaus þygio. Tada ið-girstame apie tamplieriø, hospita-lieriø, Ðv. Kapo ir Ðv. Kryþiaus beikitus ordinus. Nors tai buvo religi-niai ordinai, jø veikloje aktyviai da-lyvavo ir riteriai. Taigi pirmieji kara-liðki ordinai daþnai buvo steigiamireliginiø ordinø pavyzdþiu, taèiau jønariai turëjo ásipareigojimà gintikonkretø karaliø, jo ðeimà ir jo ka-

Aleksandras Jogailaitis (1461�1506) apsuptas dinastiniu ir Lenkijos þemiø herbais. Virðuje kairëje pusëje matomas Spiskoseniûnijos herbas (geltonas dvigubasis kryþius mëlyname fone). Mûsø tyrinëtojø jis daþnai pristatomas kaip Jogailaièiø

dinastinis herbas

Jogailos áðventinimas á riterius. DailininkasSilvestras Bianci (Sylwester Bianchi) XVII a.

pirmoji pusë, Lenkija

Ankstyvasis Jogailossimbolis

Slibino ordinosimbolinis þenklas

Apaðtaliðkojo palaiminimo simbolis Vengrijoje taip pat siejamassu dvigubuoju kryþiumi

2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406) 7ISTORIJOS GELMËSralystæ. Pagrindinis tokio ordinotikslas buvo vienyti karaliaus ðali-ninkus ir jo palydà. Ið pradþiø nebu-vo leidþiama bûti keliø karaliðkøjøordinø nariu ið karto. Vëliau tokioreikalavimo atsisakyta.

Skydas � pirminisriterio simbolis

Gal teko pasidomëti, koks ritualasbuvo atliekamas áðventinant á riterius?

Specialiai nesidomëjau, tik tiek,kiek tai bûtø susijæ su Jogaila ir jogalimu áðventinimu á Ðv. Jurgio or-dinà. Ir èia kai kà suþinome ið An-þu kronikos. Progø pakëlimui á rite-rius pasitaikydavo ávairiø. Karalið-kos vestuvës � geras tam pavyzdys.Anþu grafø kronikose pasakojama,kaip 1128 m. Gotfridas V Sàþinin-gasis ið Anþu (Plantagenetas) jovestuviø proga su Anglijos karaliausHenrio I dukra Matilda buvo pakel-tas á riterius.Vestuviø iðvakarëse ið-simaudþius pirtyje, Gotfridas V bu-vo aprengtas auksiniais rûbais, jamuþdëtas raudonas apsiaustas ir at-liktos áðventinimo á riterius apeigos,kuriø metu naujajam riteriui buvoáteikti auksiniai pentinai, riteriðkaskardas ir jo simboliais iðtapytas sky-das. Su juo kartu á riterius buvoáðventinta 30 jo palydos dalyviø.Kartais skydà áteikdavo karalaitë,bûsimoji þmona. Taip riteriðkai ap-ginkluotas jaunikis jau galëjo daly-vauti vestuviø ceremonijoje. Pana-ðiai bûdavo ir prieð karûnacijà. An-þu grafø kronika ðiek tiek uþsimenaapie Anþu tradicijas, ið kuriø aiðkë-ja, kad bet kuris ðios dinastijos kil-mingasis, ruoðdamasis tapti karaliu-mi, privalëjo tapti riteriu. Kad Eu-ropoje tokios tradicijos bûta, patvir-tina ir kiti iki mûsø laikø iðlikæ ka-rûnacijos ceremonijos ir áðventini-mo tradicijø apraðai. Tà sekmadie-ná, kai karalius bus laiminamas irkarûnuojamas, kai jau viskas pa-ruoðta iðkilmëms, á katedrà apsiren-gæs kariðkais (riterio) drabuþiais at-vyksta karalius, lydimas savo rûmøprelatø, baronø, kilmingøjø ir savoartimiausiø palydovø. Kariðki dra-buþiai parodo, kad bûsimasis kara-lius yra kilniausias ið riteriø, o jo pir-moji uþduotis � ginti baþnyèià nuoprieðø (Lietuvos bajoras, Nr. 13.2008, p. 30). Galbût panaðiai á rite-rius prieð jungtuves su Jadvyga, arprieð karûnacijà galëjo bûti pakylë-tas ir mûsø Jogaila.

Karalaitë áteikdavo áðventintajamá riterius skydà kaip ginties simbolá?

Greièiausiai, kokio nors ordino,á kurá jis buvo áðventinamas, simbo-lis, gal net jo giminës, jei tokius tu-rëjo, arba buvo sugalvojami visainauji simboliai. Kalavijas ir skydasbuvo svarbiausias áðventintojo rite-rio simbolis.

Visa tai labai svarbu ir ádomu,taèiau Lietuvos istorijos tyrinëtojai,matyt, yra praþiûrëjæ vienà itinreikðmingà Lietuvos istorijos mo-mentà � Jogailos áðventinimo á rite-rius aplinkybes ir patá ritualà. Len-kø istorinëje literatûroje taip patapie tai man neteko skaityti.

Galimas dalykas, kad rengiantisJadvygà (1372�1399) atiduoti á þmo-nas Jogailai, vengrai ir pasistengëJogailà pakelti á riterius. Bet tai ga-lëjo ávykti ir Vengrijoje, nebûtinaivestuviø ar karûnacijos iðvakarëseKrokuvoje. Prisiminkime, kaip tomvedyboms prieðinæsi kai kurie lenkaiásivaizdavo ir vaizdavo Jogailà �kaip loká, bjaurø laukiná þmogø,plaukais apþëlusá sená ar panaðiai.

Istorijoje iðliko pasakojimas apieJadvygos siøstàjá iðtikimà tarnà Zavi-ðà, kad ðis apþiûrëtø Jogailà ir jai pa-pasakotø. Jogaila su Zaviða bendravæs

pirtyje, o gráþæs á Krokuvà uþtikrinoJadvygà, kad jaunikis nesàs koks pa-baisa, bet simpatingas ir dëmesio ver-tas vyriðkis.

Vengrai taip pat buvo suintere-suoti savo karalaitæ ið Anþu dinas-tijos iðtekinti uþ europietiðko valdo-vo, tad Jogailos autoritetas ir ávaiz-dis jiems buvo labai svarbus. Gali-mas dalykas, kad per vengrus Jogai-la buvo áðventintas ir á Ðv. Jurgio or-dino riterius. Apie tai labai atsargiaiuþsimena kai kurie vengrø istorijostyrinëtojai.

Skaitytojams bûtø galima primin-ti, kad Jadvyga buvo suþieduota suAustrijos kunigaikðèiu VilhelmuHabsburgu, kai abu buvo maþame-èiai. Suþadëtuvës buvo nutrauktos, nesJogaila Lenkijos likimo lëmëjams at-rodë daug sëkmingesnë partija uþ Vil-helmà. 1386 m. ávyko jungtuvës. Jo-gaila kilniai atsipirko uþ nutrauktassuþadëtuves ir moralinæ þalà Vilhel-mui sumokëdamas 200 tûkst. florinø.Dar priminsime skaitytojams, kad Jo-gailai buvo 37 ar 38-eri, o Jadvygai �14 metø.

Þinoma, vengrams buvo svarbukuo solidþiau pristatyti pasirinktàjájauniká. Tad pakëlimas á riterius ga-lëjo bûti svarbus gerinant Jogailosávaizdá. Tai èia ir galëjo padëti kara-liðkasis Ðv. Jurgio ordinas, tuo me-tu gyvavæs Vengrijoje. Beje, Veng-rijos istorinëje literatûroje apie pa-tá Ðv. Jurgio ordinà iðlikusiø þiniøyra labai nedaug. Vengrijoje kai kasiðlikæ ir ið ðio Ordino atributø �Ðv. Jurgio ordino ákûrimo aktas suantspaudu, dabar saugomas Veng-

Apie Ðv. Jurgio ordinà paraðytadaug istorijø, kuriø bent maþos da-lies mûsø pokalbyje vargu ar galë-tume iðpasakoti. Prieð mirtá Vengri-jos ir Lenkijos karalius Liudvikas IAnþu (valdë Vengrijà 1342�1382 m., 1370�1382 m. Vengrijà irLenkijà) savo dukteriai Jadvygaiperdavë valdyti Lenkijà, o jo globo-tas Ðv. Jurgio ordinas pateko á Baþ-nyèios globà. Prieð tai ordinà globo-jo Vengrijos karaliai, pradedant nuoOrdino ákûrëjo Karolio RobertoAnþu. Skelbiama, kad Ðv. Jurgio or-dinas nustojo gyvuoti apie 1395 me-tus. Zigmantas Liuksemburgietis,ko gero, atsisakë ðio ordino riteriøpaslaugø, nes daugelis vengrø ðioordino nariø jam buvo gana prieðið-ki. Zigmantui teko ieðkoti naujø rë-mëjø ir tai buvo atlikta ákuriant Sli-bino ordinà.

Ne taip seniai, jau mûsø laikais,Ðv. Jurgio ordinas buvo atkurtas.Dabar jis veikia Vengrijoje, Lenki-joje, Kanadoje, turi savo skyrius irkitose pasaulio ðalyse. Tai ið naujaiatkurto ordino pateiktø faktø buvogalima kai kà daugiau suþinoti irapie senàjá.

Bet ðtai kas ádomu: Jogailakartais istoriniuose portretuosevaizduojamas su kalaviju, kurio ran-kenoje galima áþvelgti bûtent slibi-no galvutæ. Kaip tik toká ar panaðøkalavijà naudojo ir Ðv. Jurgio ordi-no riteriai. Kitu atveju Jogaila  vaiz-duojamas � tarsi Ðv. Jurgis. Taip be-siþvalgant aplinkui, átarimas, kadJogaila tikrai galëjo bûti Ðv. Jurgioordino riteris, stiprëja.

Vytautas su kryþiuoèiais apsupo Vil-niaus pilis. Kryþiuoèiai vos nesusi-peðë tarpusavyje dël teisës neðtiÐv. Jurgio vëliavà. Tada Vytautaspasisiûlë neðti tà vëliavà ir taip ið-sprendë kryþiuoèiø ginèà.

Vadinasi, turëjo teisæ neðti Ðv. Jur-gio vëliavà?

Jeigu Vytautas su Ðv. Jurgio ordi-nu nebûtø susijæs, tai vargu ar bûtø

Gal dailininkas nelabai ir susimàs-të, kà tas kryþius reiðkia, galëjo ak-lai perpieðti, bet jis yra. Tokie da-lykai ðiaip neatsiranda. Kai kuriuo-se leidiniuose net nurodoma, kadtai Vytauto portretas apie 1392 m.Iki ðiol ant Vytauto krûtinës kaban-èiu kryþiumi, atrodo, nebuvo ir su-sidomëta, neatkreiptas á tai dëme-sys. Nors ant skydo Ðv. Jurgio or-

rijos nacionaliniame archyve. Aust-rijos Nacionalinis muziejus Vieno-je savo lobyne turi Ðv. Jurgio ordi-no kalavijà, átariama, kad tà patá, sukuriuo buvo áðventinama á Ordinonarius ir riterius. Nors istorinis pa-likimas nedidelis, visgi kai kà galimasurasti ir daugiau.

Ðv. Jurgio ordinas irLietuvos valdovai

Ar Ðv. Jurgio ordinas vëliau nu-stojo gyvuoti?

Ko nepasako vengrai, kartaispasako mûsø istorikai. Esama poþy-miø, kad Þalgirio mûðyje 1410 m.,jungtinëje Lenkijos ir Lietuvos ka-riuomenëje visai neatsitiktinai plaz-dëjo Ðv. Jurgio vëliava. Lenkijos irLietuvos karalius Jogaila bei Lietu-vos didysis kunigaikðtis Vytautas suÐv. Jurgio vëliava muðë kryþiuoèius.Átariama, kad ir Vytautas kaþkuobuvo susijæs su ðiais simboliais.

Galime priminti ir 1390 m., kaiLietuvoje vyko kunigaikðèiø tarpu-savio kovos: á Magdeburgà pabëgæs

pretendavæs neðti tokià garbingà rite-riø globëjo Ðv. Jurgio vëliavà. Atro-dytø, kad Vytauto aplinkojeÐv. Jurgio simboliai nebuvo atsitik-tiniai. Vytauto 1428 m. þygyje áNovgorodà taip pat minimaÐv. Jurgio vëliava (E. Rimða, He-raldika, V., 2004. p. 97). Istorikasprof. Alfredas Bumblauskas Lietu-vos istorijoje (p. 161) paþymi, kadUlricho Richentalio kronikoje nu-pieðti Lietuvos delegacijos, dalyva-vusios Konstanco baþnytiniame su-sirinkime, þenklai aiðkiai vaizduo-ja Vytauto tuo metu naudotus sim-bolius. Raitelis, gana tiksliai vaiz-duojantis Vytá, laiko skydà su dvi-gubuoju kryþiumi, o tai jau leidþiapagalvoti apie sàsajas su Ðv. Jurgioordinu. Iki ðiol mûsø tyrinëtojai tei-gia Vytautà naudojus tik Gediminostulpus kaip dinastijos simbolá irneigia naudojus dvigubàjá kryþiø.Kaip matome, istorinis palikimasrodo kà kita.

Anþu kronikoje sakoma, kad sukandidatu á karalius daþniausiaibûdavo áðventinami ir jo palydosnariai. Tai ðtai prieð Jogailos vedy-bas, kai 1386 m. vyko Jogailoskrikðtas, jo palydoje buvo pusbrolisVytautas ir brolis Skirgaila, daugiauJogailos aplinkos þmoniø. Ádomu,kad Skirgailos antspauduose vaiz-duotame raitelyje kaip tik tuo metupasirodo skydas su dvigubuojukryþiumi. (E. Rimða, Heraldika, V.,2004, p. 69).Tai buvo labai trumpaslaikotarpis, nes Skirgaila mirðta ne-trukus 1397 m., bet Lietuvos istori-joje jo skydas su dvigubuoju kryþiumiliko uþfiksuotas.

Jogaila, Vytautas ir Skirgaila �trys asmenys, kurie gali bûti sietini suÐv. Jurgio ordinu?

Labai didelë tikimybë, kad tøasmenø buvo ir daugiau. Visa bë-da, kad mûsø þinios dar pakanka-mai skurdþios, mes savo istorijà visdar durstome ið maþø gabalëliø.Apie Skirgailos priklausymà to-kiam ordinui lyg ir byloja jo ant-spaudas. Apie Vytautà be to, kaspasakyta apie Ðv. Jurgio simboliuskiek anksèiau, mûsø þinias papildovisiems gerai paþástamas Vytautoportretas, kur jis ant krûtinës grei-èiausiai atvaizduotas su Ðv. Jurgiokryþiumi. Tvirtinama, kad tai vëles-niøjø laikø kopija, bet net jeigu irtaip, tai dailininkas juk galëjo rem-tis ankstesniu neiðlikusiu pieðiniu,ið kurio perpieðë labai svarbø Vy-tauto simbolá � Ðv. Jurgio kryþiø.

dino riteriai neðiojo raudoname fo-ne baltà (sidabriná) kryþiø, ant krû-tinës jie dëvëjo dar ir kryþelá, kurioapskritimo centre buvo vaizduoja-mas su slibinu kovojantis Ðv. Jur-gis. Iki mûsø dienø originalus kry-þius neiðlikæs, taèiau dabartiniaislaikais atkurtas naujas ordino kry-þius pagal turimus istorinius duo-menis, turi tam tikro panaðumo sutuo, kurá matome ant Vytauto krû-tinës.

Jogailaièiø palikime matomedaug dvigubøjø kryþiø. Ar jie visi Jo-gailos palikimas, ar visi siejami su jodinastija?

Jogailaièiø sfragistikoje labaidaug sutinkama dvigubøjø kryþiø,bet lietuviðkuoju kryþiumi mes ga-lëtume vadinti nebent tà kryþiø, ku-ris yra Lietuvos herbe. Ir tik tà, one visus kitus sutinkamus ir mato-mus galime vadinti Jogailos ar Jo-gailaièiø dinastijos simboliais. An-tai Jogailaièiø laikø simbolikojematomas Spisko seniûnijos Lenki-joje naudotas dvigubasis kryþiusniekaip negalëtø bûti tapatinamassu lietuviðkuoju dvigubuoju kryþiu-mi ar Jogailaièiø dinastijos simbo-liu, nors jis ir turi sàsajø su Jogai-los laikais. Jogaila uþ didelæ pasko-lintø pinigø sumà Vengrijos kara-liui Zigmantui Liuksemburgieèiuikaip uþstatà ið Vengrijos karaliausásigijo Spisko seniûnijà. Tà seniû-nijà sudarë 13 vietoviø. Jogailos pa-likuonys naudojo ðá Spisko seniûni-jos simbolá, nes Lenkijos karalystësnuosavybëje Spisko seniûnija iðbu-vo nuo 1412 iki 1769 metø. Ðtai kadir visiems þinomas Aleksandro Jo-gailaièio portretas herbø fone: tarpkitø Lenkijos þemiø herbø galimarasti ir dvigubàjá kryþiø mëlynamefone kaip Spisko seniûnijos þenklà.Ðis dvigubasis kryþiaus simbolismatomas ir kitø vëlesniøjø Lietu-vos Lenkijos valdovø heraldikoje,taèiau jo negalima sieti su Jogailai-èiø dinastiniu simboliu, nes tai ási-gytos ir valdomos þemës simbolis.

Bet tarp Aleksandro Jogailaièioherbø turi bûti ir Lietuvos herbas.

Lietuvos herbas � Vytis ir Ge-dimino stulpai. Atkreipkime dë-mesá, kur iðdëstyti dinastiniai her-bai, o kur aplinkui yra þemiø her-bø vieta.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Vytauto Didþiojo portretas apie 1392? m. su Ðv. Jurgio ordino kryþiumi

Þalgirio mûðio inscenizacija dabartinëje Lenkijoje (atkreiptinas dëmesys á Vyèiodvigubàjá kryþiø � jis baltas raudoname skyde)

8 2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)PROJEKTAS

Knyga, virsianti àþuoluDar prieð imdamasis ðio projek-

to dirbau verslo ir reklamos agen-tûroje Euro RSCG MIA. Akivaizdu,kad ágytà patirtá galëjau pritaikyti.2008 m., kai ëmëmës kurti albumàNeregëta Lietuva, ásteigëme atskiràámonæ Unseen Pictures, kuri uþsiimanaujaisiais mano kûrybiniais pro-jektais. Sukûrëme keletà naujø dar-bo vietø. Esu tikras, kad tai naudin-ga mûsø ðaliai ir jos kultûrai.

Geguþës mënesá uþ parduotus �Ne-regëtos Lietuvos� egzempliorius paso-dinsite pirmuosius tûkstantá àþuolø.Kurioje Lietuvos vietoje tas àþuolynasiðaugs?

Tam labai nuodugniai ruoðia-mës jau daugiau kaip pusæ metøkartu su Lietuvos generaline miðkøurëdija. Buvo ieðkoma tam àþuoly-nui tinkamo ploto. Mums pasiûlytalabai graþi vieta netoli Këdainiø ða-lia Nevëþio. Ðiuo metu ten augabene 100 ha nusenæs, sunykæs mið-kas. Já visà valome, sveikus, vertin-gus medþius paliekame. Dabar tenvyksta valymo ir kiti parengiamiejidarbai. Toje vietoje ir bus pasodintipirmieji tûkstantis àþuolø. Esamepasiryþæ visa tai daryti labai profe-sionaliai, kartu su miðkininkais, spe-cialistais. Ne paslaptis, kad maþiàþuoliukai yra labai lepûs, jaunusûglius mëgsta stirnos ir kiti miðkoþvërys, todël pasodintø àþuoliukøteritorija bus aptverta.

Maþdaug treèdalis uþ parduo-tus albumus lëðø bus skirta àþuoly-nui pasodinti, priþiûrëti, tvarkyti.Po 5�6 metø dalá nunykusiø àþuo-liukø teks atsodinti. Taigi ðios ini-ciatyvos ëmëmës ne spontaniðkai irne prieðokiais. Lietuvos miðkø ins-tituto Girionyse (Kauno r.) dar-buotojai rengia bûsimo àþuolynoprojektà. Esu ásitikinæs, kad ðá dar-bà padarysime labai profesionaliai.

Visø mûsø Lietuva

Pirmasis albumo �Neregëta Lietu-va� pristatymas vyko daugiau kaipprieð metus Lietuvos akademiniame

dramos teatre. Já atsimename kaip la-bai turiningà ir ásimenantá renginá.Kas per tà prabëgusá laikà pasikeitëJûsø paties pasaulëþiûroje, gal ir po-þiûryje á ðá projektà?

Galiu pasakyti dràsiai, kad ðisprojektas labai smarkiai paveikë irmano gyvenimà. Dabar visas manodëmesys ir jëgos nukreiptos á ðiàveiklà. Mano kiti verslo projektai li-ko nuoðalyje, dabar vis daugiau irdaugiau laiko skiriu Neregëtos Lie-tuvos projekto tàsai. Matau didelæðios veiklos prasmæ, áþvelgiu jos at-

eitá. Per ðá projektà labai gerai saveiðreiðkiu kaip kûrëjà, naujø iniciaty-vø autoriø.

Kiekvienas ið mûsø daþniausiaine iðkart atrandame savo tikràjá pa-ðaukimà ir kelià. Ðokame á kairæ irdeðinæ, bandome atsispirti ir paðoktiaukðtyn, bet kartais ir suklumpame.Pamaþu ateina supratimas, kur ge-riausiai save galime iðreikðti. Dau-giausia dþiaugsmo patiri darydamastà darbà.

Jûsø paðaukimas � tarsi ið netikë-tos, ne visai áprastos vietos paþvelgti ávisà mûsø Lietuvà? Aerofotonuotrau-kø ið paukðèio skrydþio albumas �Ne-regëta Lietuva� � tai Mariaus Jovai-ðos, o kartu ir visø mûsø Lietuva. Arpritartumëte tokiam apibûdinimui?

Að pasakyèiau gal ir net plaèiau:tai ir tam tikra leidybinë, ir ðvietëjið-ka veikla. Tai, kà mes darome vaþinë-dami ir pristatinëdami savo parodas,taip pat visai atskira veiklos sritis. Or-ganizuojame, kvieèiame sveèius, þi-niasklaidà, menininkus, vietinio di-plomatinio korpuso atstovus. Nejuèiapasijunti tarsi Lietuvos geros valiosambasadorius. Ir tai ne savigyra. Kaipmenininkas gaunu gráþtamàjá ryðá ið tøparodø ir renginiø dalyviø, nes atëju-sieji gali kritiðkai kaip tikri profesio-nalai ávertinti mûsø pastangas ir rezul-tatà. Spaudoje pasirodo straipsniø,vertinimø, kartu visuomenëje tampa-me þinomi, pripaþástami. Po kiekvie-no tokio ávykio ir rimtesnio interviutarsi ûgteli savo paties akyse.

Neseniai publikuotas iðsamusinterviu su Didþiosios Britanijosdidþiausiu fotografams skirtu elek-troniniu þurnalu www.ephotozi-ne.com. Labai geras jausmas apima,ypaè tada, kai ketini toliau daryti kànors panaðaus leidybinëje, doku-mentinëje ar kino veikloje. Panaðûs

dalykai sukelia ir tam tikro tarptau-tinio pripaþinimo jausmà.

Tarsi visas institutas

Vienas Marius Jovaiða su �Nere-gëta Lietuva� yra tarsi iðtisas Lietuvospropagavimo pasaulyje institutas.

Panaðø stendà, koká pristatëmeVilniuje tarptautinëje knygø mugë-je Litexpo rûmuose, mes turëjome irFrankfurto knygø mugëje. Daugkas ið lankytojø prieidavo ir klaus-davo, ar tai oficialus Lietuvos turiz-mo ir ekskursijø departamentostendas, pristatantis Lietuvà. To-kiam ávertinimui neprieðtarauju,man patinka.

Manau, kad kiekvienas kurian-tis ir tarptautinëje erdvëje savo kû-rybà pristatantis þmogus kartu pri-stato ir savo kraðtà. Ðá kartà mûsøsiûlomas kûrinys yra labai tiesiogiaisusijæs su Lietuvos ávaizdþiu ir jo pri-statymu. Tai, kad Arûno Matelio fil-mas Skrydis per Lietuvà pristatomas

pasaulyje ir yra gavæs puikiø atsilie-pimø juk taip pat labai naudingaLietuvai. O Neregëta Lietuva ir jaiskirtos parodos � tai tarsi Lietuvosturistinë propaganda.

Priminëte Arûnà Matelá, bet ðiskûrëjas neiðeina ið kino menui bûdin-go þanro ribø � dokumentinio, gal pa-þintinio ar kito þanro. O Marius Jovai-ða sodins àþuolynà ir ðiuo visuomenið-kai patriotiðku þingsniu tarsi palenk-tyniaus su Tautos atgimimo patriar-chui Jonui Basanavièiui pasodintoÀþuolyno Oþkabaliuose kûrëjais.

Oþkabaliuose pasodinta 7 tûkst.àþuolø, að tikiuosi, kad mes savuo-ju projektu tà sumanymà pralenksi-me. Vien 2008 m. buvo parduota20 tûkst. Neregëtos Lietuvos knygø,kurios kainavo po 250 litø. Antrojiðios knygos laida kainuoja po 160 li-tø, pagaminta yra 50 tûkst. albumø.Kasmet pasodinsim tiek àþuolø,kiek albumø þmonës nupirks. Ti-kiuosi, kad per keletà metø visusàþuolus ir pasodinsime.

Atkelta ið 1 p.

Mariaus Jovaiðos Kurðiø Nerija ið paukðèio skrydþio

Mar

iaus

Jov

aiðo

s nu

otra

uka

Luko

Mik

elai

èio

nuot

rauk

a

Marius Jovaiða 2009 m. Vilniaus tarptautinëje knygø mugëje�Litexpo� parodø rûmuose

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Alma Adamkienë Vilniaustarptautinëje knygø mugëje apþiûri knygos-albumo �Neregëta Lietuva� stendà

Luko

Mik

elai

èio

nuot

rauk

a

2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406) 9PROJEKTASJûsø paties nestebina, kad ðiais

laikais, kai knygø tiraþai taip su-maþëjo, pavyko parduoti tiek daugalbumø?

Stebina. Dabar susigyvenau suta mintimi, bet ið pradþiø negalëjaupatikëti.

Tai kur èia glûdi tas sëkmës grû-das?

Manyèiau, tai tam tikra niða, kurnelabai yra su kuo konkuruoti.

�Neregëta Lietuva� � tai albumas,o albumø Lietuvoje ávairiems sko-niams ir poreikiams � per akis.

Yra nemaþai, sakyèiau, klasiki-nio þanro albumø, o ðis iðsiskyrë sa-vo turiniu. Tai viena. Antra, uþsuko-me didþiulæ vieðøjø ryðiø ir rekla-mos kompanijà, þodþiu, pritaikëmejau turëtà reklamos ir rinkodarospatirtá. Ir treèias dalykas � gerai or-ganizavome prekybà.

Kà tai reiðkia � �gerai organiza-vome prekybà�?

Nesusidëjome su jau egzistuo-janèiais didmenininkais. Mûsø pa-èiø þmonës dirbo, rûpinosi knygospristatymais. Visa tai susideda irduoda rezultatø. Kai pamatau, kadvisø mûsø ádëtas triûsas galop ið tik-røjø tampa Lietuvos vizitine korte-le ir puikia dovana kiekvienam Lie-tuvos þmogui vykstant á uþsiená, taidþiugina.

Á laiko tonà

�Neregëta Lietuva�: vienas daly-kas lietuviui ir visai kitas � uþsienie-èiui. O gal tai tas pats? Ádomu Jûsø,turinèio tokio meno kûrinio (juk nepa-sakysiu produkto) sklaidos pasaulyjepatirties, nuomonë.

Pasistengëm iðleisti mûsø albu-mà ir uþsienio kalbomis, kad va-þiuojantis á Lenkijà, Rusijà ar Vo-kietijà mûsø þmogus galëtø tà kny-gà nuveþti kaip solidø suvenyrà iðLietuvos. Ðiais metais dar iðleisimeNeregëtà Lietuvà ðvediðkai, japonið-kai, italiðkai, prancûziðkai. Manau,kad tai labai didelë pagarba tiemsuþsienio þmonëms, kuriems tokiàdovanà veþi.

Kitaip tariant, mes patiems visainetikëtai, neplanuotai, spontaniðkaiir natûraliai pataikëme á paties lai-ko �padiktuotà� tonà.

Uþsiminëte, kad lyg ir nebuvo sukuo konkuruoti, uþëmëte laisvà niðà,bet su tokia nuomone nesinori sutikti.Buvo mûsø fotografijos grando Anta-no Sutkaus Kurðiø Nerijai ir Lietuvaiskirti albumai, didesnio ir maþesnioformato, kurie aukðèiausiu meniniu

lygiu pristatë Lietuvos gamtos groþá irsavitumà. A. Sutkaus garbei pasaky-sime, kad bûtent jis, o ne kuris kitas fo-tomenininkas, prieð metus Lietuvosakademiniame dramos teatre pristatëJûsø darbà kaip naujà jo pradëtos Lie-tuvos prezentacijos etapà. Gavote tar-si kûrybos palaiminimà ið maestro.

Taip, taèiau kalbu apie truputákito pobûdþio menines fotografijas.Albumai turi savo tam tikras niðas �tai nëra vientisas segmentas. Meni-niai albumai skiriasi pagal savo ap-imtá, meninæ vertæ, pagaliau, gal irkainà. Antano Sutkaus fotografijøalbumuose matome nepaprastaiáspûdingus meninius darbus. Kaipateivis ið reklamos pasaulio daugiaustengiausi nuo kraðto ligi kraðtoreprezentatyviai parodyti visà Lie-tuvà. Kai tà albumà dariau, dar kaiið sraigtasparniø fotografavau Lie-tuvà, jau regëjau vizijà, kad su bû-simu albumu bûtø galima vaþinëtipo Lietuvà ir pasaulá, já rodyti ir di-dþiuotis, kokia graþi mûsø Lietuva.

Kiekvienas ið Lietuvos meniniøalbumø turi atlikti savo vaidmená.Kiekviena kultûringa valstybë priva-lo turëti visà spektrà ávairiausiø al-bumø, kuriuose yra daug teksto, is-torijos ir pasakojimo apie þmones,nykstanèias mûsø tarmes ir t. t. Kuodaugiau tokio pobûdþio albumø irknygø, tuo bûsime turtingesni.

Á meno pasaulá Jûs atëjote ið rekla-mos pasaulio. Kitas kûrëjas gal steng-tøsi ðio fakto neakcentuoti, o Jûs pa-brëþiate kaip ypatybæ ir iðskirtinybæ.Ar tai reiðkia, kad Lietuvoje esameprie visai naujø procesø slenksèio? Pa-saulyje tie procesai jas seniai iðplitæ:ateina naujo tipo menininkas, ir jauseniai laikas pamirðti Van Gogo arModiljanio tipo menininkus, kurie vossudurdavo galà su galu. Negana to, kaikurie meno galerijø savininkai tiesioglaukdavo menininkø sëkmingo iðëjimoá geresná pasaulá (juk alkoholikas, ne-vykëlis ir t. t.), o po dailininkø mirtiesjø paveikslø kaina rinkoje iðaugdavodeðimteriopai ar net ðimteriopai.

Ðiø dienø menininkas � tai sëk-mingas verslininkas, gebantis ne tikkurti, bet ir organizuoti tolesnæ savodarbø sklaidà, bûti savotiðku mediu-mu tarp kûrybos ir visuomenës, mo-kantis telkti ir burti reklamos darbà ið-mananèius asmenis, organizuoti ðiosveiklos iðtisà institucijà, mokantysdirbti su visuomene, uþsitikrinti vieðø-jø ryðiø teikiamas galimybes, pagaliauiðeiti á aukðèiausias verslo ir politikossritis. Kitaip tariant, be visos ðios�anapusinës�, palyginti su paèiu kû-

rybos procesu, veiklos menininkas var-gu ar gali turëti ateitá.

Mielas Mariau, ðià ilgà tiradà ga-lite paneigti, jeigu ji Jums atrodo lauþ-ta ið pirðto.

Vakaruose taip viskas jau ir yrasusisluoksniavæ, kad menininkusbûtinai turi priþiûrëti, jais rûpintisprodiuseriai ir panaðiai. Mes netu-rime iðplëtojæ tokios sistemos, paga-liau nëra ir tokiø struktûrø. Mûsøþmonëms vis dar atrodo, kad jeigukà vertingo padarei, tai visas pasau-lis turi pradëti dþiûgauti. Bet taipnëra. Pasaulyje tokiø daranèiøjø yralabai daug, todël be kûrybos proce-so reikia ádëti antràkart tiek, kadbûtø pavieðinta, iðgarsinta ir atitin-kamai parodyta.

Lietuvoje vis dar jauèiama prieð-prieða, kai mëginama iðsiaiðkinti, artas asmuo yra menininkas, o gal ver-slininkas. Manau, kad nëra ko dro-vëtis, jeigu esi meno verslininkas.Tarsi tarp ðiø veiklos srièiø bûtø aið-kiai nubrëþta riba, o jeigu esi meni-ninkas, tai turi vos sudurti galà sugalu, dar geriau, jeigu skurdþiai gy-veni, ðali, badauji ir vaikðtai su iðties-ta ranka. Taip pat ir komercija me-

no reikaluose daþnai suvokiama tikkaip popso ir kièo platinimas. Ma-nau, jog toks poþiûris ateina gal netið sovietmeèio.

Na, XIX a. pabaigoje ar XX a. pra-

dþioje tas fenomenas puikiausiai kles-tëjo ir Monmartre, o þodynuose dar ne-buvo þodþio �sovietmetis�.

Gali bûti, kad visais laikais eg-zistavo tokia nuomonë, bet spëju,jog sovietmeèiu ji mûsø sàmonëjelabai iðplito ir ásiðaknijo.

Jûsø manymu, Mariau, kas yramûsø laikø menininkas?

Geras, pripaþintas menininkasturi bûti turtingas þmogus � að taipmanau. Kur dës uþdirbtus pinigus �jo paties reikalas. Gali atiduoti nað-laièiams ar ásteigti atitinkamà fondà.Jeigu þmonës þavisi tuo, kà darai,perka tavo kûrinius, normalu, kadkûrëjas turi gauti uþ savo kûrybà irtriûsà.

Ðie metai reikðmingi savo graþiaissutapimais: Lietuvos tûkstantmetis,Vilnius paskelbtas Europos kultûrossostine. Taèiau bûtent Europos kultû-ros sostinës programos buvusi vadybakaip tik iðryðkina mûsø silpnybes. Kàapie tai manote?

Manau, kad tai pavyzdys, kaipnegalima organizuoti tokios veiklos.Nebuvo suformuota normali struk-tûra, kuriai buvo pavesta ágyvendintiEuropos kultûros programà. Tamreikalui organizuota vieðoji ástaigapakibo tarp Kultûros ministerijos irVilniaus miesto savivaldybës. Pini-gai buvo planuojami vienoje, o

skirstomi kitoje vietoje, èia vieni,ten kiti interesai, o atsakomybë vëltreèioje vietoje. Visi peðësi, o atsa-kingø uþ veiklà ir programà nebu-vo. Chaosà buvo galima numatyti.

Mar

iaus

Jov

aiðo

s nu

otra

uka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Toká Vilniaus senamiestá pamatë albumo �Neregëta Lietuva� kûrëjas

Pirmajame knygos-albumo �Neregëta Lietuva� pristatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre: knygos autoriusMarius Jovaiða su þmona Birute ir jo tëvelis prof. Eugenijus Jovaiða (2008 m. sausio 15 d.)

�Neregëtos Lietuvos� autorius su Lietuvos parodø centro �Litexpo� direktoriumiAloyzu Tarvydu ir LR kultûros ministru Remigijumi Vilkaièiu

Luko

Mik

elai

èio

nuot

rauk

a

Obuolys nuo obels

Bûtø gerai, jeigu galëtume pasaky-ti: gyvename ir mokomës. Jeigu leisite,perðoksime á kità temà. Jûsø tëveliui, Vil-niaus pedagoginio universiteto Istorijosfakulteto dekanui Eugenijui Jovaiðai pa-skirta 2008 m. Lietuvos mokslo premi-ja uþ edukacinæ interaktyviàjà programà�Ádomioji Lietuvos istorija�. Esate tëve-lio darbø tæsëjas, tiesa, kiek kitokioje me-ninës raiðkos srityje. Vis vien tai atvejis,kai obuolys nuo obels netoli rieda�

Pirmiausia tëvelio gauta premija �labai gera dovana mûsø mamai 60-meèio jubiliejaus proga.

Labai graþi vientisø darbø visuma �Eugenijaus ir Mariaus Jovaiðø. Tëvasparodë Lietuvos istorijos bëgsmà amþiøtëkmëje, o sûnus � Lietuvos gamtos iðpaukðèio skrydþio groþá.

Jeigu jau taip sugretinote, tai ir se-nelá � prof. Leonà Jovaiðà � reikëtøprisiminti. Tai pedagogikos mokslø at-stovas, paraðæs daugiau kaip 50 kny-gø ir apie 300 straipsniø.

Aèiû uþ mintis ir uþ tai, kà darote,plaèiajam pasauliui ir mums visiems pa-rodydamas, kad Lietuva yra toli graþudar neiðsemto groþio kraðtas. Tolesnëssëkmës Jums ir Jûsø bendradarbiamsðioje veikloje.

Kalbëjosi GediminasZemlickas

10 2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)ASMENYBË

Tokie skirtingi ir svarbûs mano gyvenime (2)Pradþia Nr. 5

Vilniaus universiteto Komuni-kacijos fakulteto Knygotyros irdokumentotyros instituto direkto-rius prof. habil. dr. Domas Kau-nas ðiame pokalbyje prisimenajam nuo studijø laikø didþiausiàátakà padariusius mokslininkus,kai kurie ið jø ir ðiuo metu vaisin-gai dirba savo tyrinëjimø srityje.Ði paðnekesio dalis turëtø pra-versti studentams, kurie pasiryþærinktis mokslininko kelià.

Kaip Kazys Ðimonisdroþlëmis vaiðino

Kita prof. Vlado Þuko sumany-ta iðvyka buvo pas dailininkà KazáÐimoná. Jo dirbtuvë ir gyvenamojipatalpa taip pat buvo Kauno centre,netoli P. Galaunës buto. Prisimenu,kaip K. Ðimonis rodë savo kûrybà irvaiðino sûriu, suslëgtu ið obuoliø.Atrëmæs á krûtinæ didelá, plokðèiàsûrio ratà peiliu pjovë droþles irmums po vienà dalijo. Nei Þemai-tijoje, nei Klaipëdos kraðte man to-kiø vaiðiø nebuvo tekæ ragauti.

Kartais V. Þukas taip norëdavouþimti savo studentus, kad kai kadagal net perlenkdavo. Talino pedago-ginio instituto (dabar universitetas)rektorius Johannesas JakobsonasSMD konferencijos dalyviams iðávairiø kaimyniniø respublikø su-rengë priëmimà restorane Kënu kuk(kaip dabar pamenu estiðkà pavadi-nimà: Kännu Kukk � Gaidys ant kel-mo). Buvo labai praðmatnus vaka-ras, gyvenime ligi tol tokio neregë-jau. Bet prieð rengiantis eiti á tà rek-toriaus priëmimà V. Þukas atsargiaiman sako: �Að vietoje restoranorenkuosi kà kità: einu á namus pasprofesoræ Helenæ Johani, dailinin-ko Andruso Johani þmonà. Ar ne-norëtum pamatyti garsaus moder-nisto tapytojo paveikslø, paben-drauti su iðkilia asmenybe. Tau labaipraverstø pamatyti.�

O man taip norisi pas tà Gaidáant kelmo, kad jau kur. Noriu links-mai, bendraamþiø draugijoje pra-leisti vakarà, tad visais ámanomaisbûdais bandþiau atsisakyti nuo pa-þinties su profesore ir jos vyro pa-veikslais. V. Þukas mane suprato irnepyko.

Pas kultûros ,,mohikanus�

Atëjo laikas, kai su V. Þukumielai ëjau á visus jo rengiamus su-sitikimus, bet tai buvo jau pabaigusuniversitetà. Jis 1975�1976 m. buvosumanæs aplankyti þymius Lietuvoskultûros veteranus. O kà sumanë, tàir padarë. Tada perëjome daug me-nininkø. Mano uþduotis buvo foto-grafuoti ir, þinoma, paèiam sau dë-tis galvon matytus ir iðgirstus daly-kus. Vladui Þukui rûpëjo uþfiksuo-ti veteranø pasakojimus apie prieð-kario laikus, atgaivinti iðeinanèioskartos prisiminimus. Juos V. Þukasuoliai raðësi á bloknotus. Dabar ási-vaizduoju, koká turtà jis sukaupë.

Ar pavykdavo nufotografuoti tuos�mohikanus�?

Kai kada pavykdavo. Esu mëgë-jas, fotografavau nuosavu Kijev fo-toaparatu, blykste nesinaudojau, otik turëjau didelio jautrumo foto-

juostà. Kai kada apsirikda-vau pasirinkdamas iðlaikymà

ar diafragmà. Gaila. Ypaè gaila, kaiprisimenu mûsø lankytø asmenøpavardes! Pats pirmas � dailininkasLiudas Truikys.

Kylam Þaliakalnio laiptaisaukðtyn, ðlaite toks namukas, uþei-nam, langai uþdengti � prieblanda.Smilksta smilkalai, dideliame fote-lyje á atkaltæ atremtas L. Truikioþmonos aktorës Marijonos Rakaus-kaitës tapytas portretas. SkambaR. Vagnerio muzika, L. Truikys aið-kina, kad toje muzikoje esama ir lie-tuviðkø motyvø. O didþiausias áspû-dis � ðimtmeèiø amþiaus vazos, antsienø kabantys senoviðki kilimai: iðEgipto ir kitø ðaliø. Esà buvo atvy-kæ Ermitaþo darbuotojai, raginoparduoti, praðë bent leisti iðsiveþti irrestauruoti, bet L. Truikio neátikino.Bijojo, kad negràþins.

Rankraðtinë ar ksilografinë Ry-tø kraðtø knyga � per pusæ stalo dy-dþio, lakðtai suspausti medþio len-tø virðeliu. Pats ðeimininkas tvirtino,kad pasaulyje tokiø knygø iðliko tikdu egzemplioriai. Kinø, japonø por-celiano vazos...

Ið kur visa tai atsirado Kaune?Pasirodo, kaip karo trofëjai ið

Rytø buvo atveþti pokario metais.Liudas Truikys tuo metu dar turëjolëðø, 1941�1949 m. dëstë Kauno tai-komosios ir dekoratyvinës dailësinstitute, vadovavo Dailiosios teks-tilës katedrai, kol jo sovietinë val-dþia nepaðalino ið uþimamø parei-gø kaip neatitinkantá paþiûromis.

Labai apgailestauju, kad manpavyko nufotografuoti tik vienà ki-tà epizodà su Liudu Truikiu. Truk-dë prietema. Nuotraukas atiduoda-vau V. Þukui, jis � lankytiems asme-nims. Ryðkus Rimto Kalpoko pa-veikslas. Ir já teko lankyti jo patiesname. Nepaprasti áspûdþiai: pa-veikslai, gausybë albumø, iðraiðkingipasakojimai apie studijas Italijoje,paþintis, asmenybes ir kitus dalykus.Pasakodamas R. Kalpokas keliaisðtrichais sukûrë V. Þuko portretà.Pamatæs, kad smalsiai þiûriu, profe-sorius papraðë, kad ir mano atvaiz-dà nupieðtø. Dailininkas nupieðëpieðtuku. Kai traukiniu dardëjomeá Vilniø, Vladas Þukas portretà ap-þiûrëjo ir pakritikavo: girdi, RimtasKalpokas nepagavo mano bûdin-giausiø bruoþø� Esà, charakterin-giau bûtø eskizuoti profiliu. Nese-niai tà portretà uþtikau tarp savopopieriø ir prisiminiau bendravimo

aplinkybes. Þmona palaikë profeso-riaus nuomonæ: pasigedo mano netokios jau menkos nosies matme-nø� Kà èia jau pridursi, argumen-tai rimti. Bet man vis tiek malonu,kad turiu þinomo dailininko eskizàsu paraðu. Beje, po apsilankymoR. Kalpokas paraðë laiðkà ir papra-ðë padaryti daugiau nuotraukø. Nu-siunèiau.

Lankëme jau seniai mirusiokompozitoriaus Juozo Gruodþioþmonà, dailininkus Leonardà Kazo-kà, Èeslovà Kontrimà, Jonà Bura-èà ir Steponà Varaðiø, skulptoriøRobertà Antiná, raðytojà Juozà Gru-ðà, leidyklø redaktoriø ir lituanistàAleksandrà Þirgulá, muziejininkæegiptologæ Ievà Aleksienæ. Ið Þirgu-lio dovanø gavau Vydûno Birutinin-kus. Pjesë tapo pirmàja ðio raðytojoknyga mano asmeninëje biblioteko-je. Per dienà �nusivaræ nuo kojø�dalininkø dirbtuvëse ar namuosenakvodavome pas Vlado Þuko se-será Kaune, o kità dienà ligi pietø vëltæsdavome þygá. Pokalbius lydëdavokavutë ir sumuðtiniai, nuo kuriø ga-lëjai ið proto iðeiti: kad ir kur nuei-tum � visur tie patys sumuðtiniai.

Vilniuje aplankëme dailininkus Do-micelæ Tarabildienæ, Birutæ Þilytæ irAlgirdà Steponavièiø, NapoleonàPetrulá, o Vinco Kisarausko dirbtu-vëje lankëmës ne kartà. Vienu pa-mintijimu visø pavardþiø nepasaky-siu. Lankytø áþymybiø tikrai buvodaugiau.

Ar teko savo áspûdþius uþsiraðinëti?Prie V. Þuko � niekuomet, ju-

tau, kad jis mane daugiau kaip fo-tografà kviesdavosi, nenorëjau suprofesoriumi konkuruoti. Bet par-vaþiavæs bendrabutyje uþsiraðyda-vau tai, kas atrodë svarbu ir ryðkiau-siai atmintin ástrigæ. Jaunam þmoguiásiminti tokius epizodus nesunku.Aiðku, jei tas akimirkas galëèiau su-gràþinti, uþraðai bûtø nepalygina-mai erdvesni ir brandesni.

Ádomu, kad su V. Þuku lankydavo-te daugiausia dailininkus, o ne raðyto-jus, ne bibliotekininkus.

Todël, kad V. Þukas yra dailësþinovas ir kolekcininkas, ir tas jo po-mëgis ðiandien virsta ypatingosreikðmës meno turtu. Jo kolekcijayra labai didelë ir vertinga. Ðiuo me-tu mano buvæs profesorius rengiajos katalogà. Iðleis iliustruota kny-

ga. Labai svarbu, kad V. Þuko ko-lekcija visada buvo atvira. Pamenu,kaip baigiant mûsø universitetoSMD konferencijas V. Þukas josdalyvius kviesdavo ne á restoranà,bet á savo namus. O juk bûdavo netik saviðkiø, bet ir atvykusiø ið Lat-vijos ir Estijos, vëliau � ir ið Uþkau-kazës universitetø. Laukdavo tor-tas, arbata ir kava, o svarbiausia �ekskursija po paties V. Þuko surink-tà paveikslø galerijà. Pirmieji manomeno suvokimo pradmenys atëjobûtent ið profesoriaus. Kaip gerasmeno þinovas, nuolat bendraujantissu dailininkais V. Þukas galëjo pui-kiai komentuoti meno mokyklas irjø atstovus, apibûdinti kûriniø me-ninæ vertæ, papasakoti kone kiekvie-no paveikslo istorijà ir ágijimo aplin-kybes. Labai apgailestauju, kad uni-versitetas per anksti neteko profe-soriaus. Rektoriaujant Rolandui Pa-vilioniui, já tiesiog ,,iðvarë� á pensi-jà. Buvo padarytas didelis nuostolisstudentams. Bet mokslas neabejo-tinai laimëjo: bûdamas ,,pensijoje�profesorius jau paraðë 16 didesniøir maþesniø knygø ir toli graþu nepaskutiniø.

Prof. Vladas Þukas bibliografuoja Vinco Mykolaièio-Putino asmeninës bibliotekos knygas raðytojo kabinete

Prof. Levas Vladimirovas

Baltijos ðaliø dëstytojø susitikimas Latvijos universitete: Kaljo Veskimiagis, Francis Rancans, Vladas Þukas ir LevasVladimirovas. Ryga, 1983 m.

Dom

o K

auno

nuo

trau

kos

2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406) 11ASMENYBËPer SMD � á mokslinio

paþinimo kelià

Tai nuo kurio studijø Vilniausuniversitete kurso teko sueiti á toká ar-timà ryðá su profesoriumi?

Galima sakyti, nuo pirmos ma-no studijø savaitës universitete. Pir-mame kurse Vladas Þukas man ne-dëstë, bet Istorijos fakulteto skelbi-mø lentoje kabojo raginimas: kasnori stoti á SMD bûrelá, turi uþsire-gistruoti, èia pat nurodyta kur ir ke-lintà valandà. Tad ir visas ðis paþini-mas ið pradþiø sukosi ne apie studi-jas, bet apie SMD bûrelá. Dirbda-mas dëstytoju að stengiausi darytipanaðiai kaip mano profesoriusV. Þukas. Per kupetà metø susikro-viau gerokà SMD veikëjo staþà.Pradëjau nuo SMD nario, buvaubûrelio pirmininkas, Istorijos fakul-teto SMD pirmininkas, o tapæs dës-tytoju ilgokai ëjau Istorijos fakulte-to SMD mokslinio vadovo, vëliau �dar ir Vilniaus universiteto SMD ta-rybos pirmininko pareigas. Tik uni-versiteto SMD moksliniu vadovunetapau, nes kitaip pasisuko liki-mas. Þodþiu, esu perëjæs kone visasSMD kaip organizacijos gradacijas.O paèià SMD esu linkæs vadinti vie-na sëkmingiausiø sovietmeèio aka-deminiø organizacijø, kuri padëjostudentus rengti mokslinei veiklai.Manau, kad daug ðiuo metu garsiømokslininkø savo kelià á mokslàpradëjo bûtent SMD bûreliuose.

Ar reikia suprasti, kad per SMDvedë tiesiausias kelias á mokslà?

Bent tuo metu ðalia kasdieniopedagoginio proceso buvo labai ge-ra paskata dirbti ir savarankiðkai. Popaskaitø, þiûrëk, eini á bibliotekà,uþsisakai leidinius, studijuoji ran-kraðèius, net bandai lauþtis á paslap-tingàjá specfondà. Kartais pavykda-vo. Þinoma, kai ant motyvuoto pra-ðymo pritarimà uþraðydavo bûreliomokslinis vadovas, fakulteto deka-nas arba mokslo reikalø prorekto-rius. Tai bûta vargelio, net sunku pa-tikëti.

Taèiau tikriausiai ne visiem Isto-rijos fakulteto SMD bûrelio nariamsádomu buvo menai ir susitikimai sudailininkais. Kiti tikriausiai labiaubuvo linkæ á kitas paþinimo sritis. Kadir senosios knygos ir periodikos giles-nes studijas, gal susitikimus su raðy-tojais.

Netrûko ávairiø temø. Mudu tie-siog pernelyg uþsiðnekëjome apiemenus. Studentams buvo siûlomaraðyti darbus apie spaudos veikëjus,leidëjus, knygininkus, þymius biblio-grafus ir bibliotekininkus, raðytojus,mokslininkus, kultûros istorijoje ið-kilø pëdsakà palikusius asmenis, lie-tuviðkos spaudos draudimo laiko-tarpá, lietuviø tautiná ir politiná suju-dimà 1905�1907 metais. Ðiø temøVladas Þukas niekada nevengë irnuo studentø neslëpë. Jis skatinouþraðinëti dar uþtinkamas provinci-jos þinias apie knygneðius, jø darbuo-tæ, veiklos ir gyvenimo pëdsakus. IðV. Þuko niekados nesu girdëjæs pa-siûlymo uþsiimti kuo nors politiðkaiangaþuotu. Tikriausiai dël lojalumosovietinei santvarkai stygiaus jis ir áþinomàjà partijà nepateko.

Ðia prasme L. Vladimirovas bu-vo diplomatiðkesnis, já gal ir uþima-mos pareigos ápareigojo. Karo me-tais buvo pasitraukæs á Sovietø Sà-jungos gilumà, kovojo lietuviø 16-osios divizijos gretose. Neabejotina,kad jam kairiosios paþiûros buvo ar-timesnës. Nepasakyèiau, kiek pro-fesoriui buvo priimtina visa anuo-metë retorika, bet kartais á savo kal-bas ápindavo ir vienà kità þodá, �ko-kio reikia�. Bet L. Vladimirovas vi-sa tai padarydavo kultûringai,

nepersistengdamas.Ið Vlado Þuko nieko panaðaus

niekada nesu girdëjæs. Jis labai su-pratingai þiûrëjo á þydus, kurie bu-vo pradëjæ masiðkai vaþiuoti á Izra-elá ir uþ tai Sovietø Sàjungoje buvopersekiojami.

Gal atmintyje ástrigo koks norskonkretus atvejis?

Istorijos fakultete bibliografijosdalykus dëstë doc. Viktoras Lyro-vas, gimæs ir disertacijà gynæs Mask-voje, bet jau ilgokai ir Lietuvoje pa-dirbëjæs. Jis buvo daugiau rusiðkoskultûros þmogus. O kaip Lietuvojeatsidûrë, negalëèiau pasakyti. Do-centas lietuviðkai kalbëjo su ryðkiuakcentu. Pamenu, sujudimas dël jokilo ar ne 1973 metais. Mat, tapo þi-noma, kad V. Lyrovas pareiðkë no-rà iðvykti á Izraelá. Tuojau pat prasi-dëjo jo svarstymai, ignoravimas, kaikurie asmenys paskubëjo nutrauktibet kokius ryðius. O V. Þukas ið su-pratingesniø bendradarbiø surinkopinigø, nupirko kolegai dovanà iratsisveikinant áteikë. Þinoma, ðiiniciatyva V. Þukui atsirûgo. Tuometu buvau studentas ir ið arti ðioávykio nepajutau, bet, kiek pasiekëkalbos, profesorius buvo svarsto-mas dël simpatijø ,,tëvynës iðdavi-kui�. Be to, jei teisingai atsimenu,ið naudojimo buvo paðalinta vienajo mokymo programa, kurioje pro-fesorius ,,neapdairiai� studentamsrekomendavo skaityti V. Lyrovostraipsniø.

Profesoriaus áþvalgumas

Vladas Þukas buvo ið tø mûsødëstytojø, kuris visada ieðkojo visnaujø ir kitokiø veiklos formø. Mû-sø pokalbyje daugiau apsistojau tiesprofesoriaus darbu su SMD bûre-liu, jo nariais ir kultûros veteranais,bet jis tuo neapsiribojo. 1974 m. áku-riama sàjunginë savanoriðka knygosbièiuliø draugija ir, kaip buvo ápras-ta, tuo paèiu ir respublikiniai pada-liniai. Veikiai Lietuvoje jau veikë ke-li tûkstanèiai pirminiø organizacijøsu 150 tûkst. nariø. Þmonës patys ájà stojo, nes nariai turëjo lengvatøásigyjant knygø, kuriø nuolat trûko.V. Þukas iðkart suprato, kad ði ma-sinë organizacija yra labai gera ga-limos platesnës veiklos landa. Nieka-da neklausiau, bet manau, kad jispirmiausia dël to sutiko vadovauti irvieninteliam sovietinëje Lietuvoje pominëtos organizacijos sparnu veiku-sio bibliofilinio pobûdþio MartynoMaþvydo knygos mëgëjø klubui.

Kaip ðiandien ið keliø deðimtme-èiø laiko nuotolio vertinate tà Savano-riðkà knygos bièiuliø draugijos veiklà?Viena vertus, sàjunginis darinys, perkurá buvo norima vienose rankose lai-kyti ir, matyt, atitinkamai kreipti kny-gos mëgëjø veiklà. Kita vertus, tai bu-vo knygos propagavimo galimybë, oLietuvoje prie sàjunginio draugijos pa-vadinimo net prilipo grynai lietuviðkasþodis �bièiuliø�, kitose tautose ir kul-tûrose neturintis analogø.

Knygos mëgëjø klubai steigësilabai plaèiai, bet jø veikla daþnai bû-davo formalaus pobûdþio. Taèiautokiø klubø nariai, kaip minëjau, tu-rëjo ðiokià tokià naudà, nes galëda-vo ásigyti deficitiniø knygø. Nors ti-raþai buvo labai dideli, bet knygøpaklausa buvo dar didesnë. Tai ðtaitiems klubams bûdavo skiriamastam tikras knygø limitas ir klubo vi-duje jau buvo sprendþiama, kamviena ar kita sunkiai pasiekiamaknyga turi tekti.

Martyno Maþvydo knygø bièiu-liø klubas buvo kitoks � nagrinëjolabai reikðmingas knygotyrines irknygos kultûros temas. V. Þukas ið-kart pakvietë ir mane dalyvauti to-

je veikloje. Jeigu á kurá susirinkimànegalëdavau ateiti, sulaukdavauklubo pirmininko klausimo: kodëlneatëjau, priminimo: nepraleisk bû-simo renginio ir panaðiai. Klube bu-vo plëtojama vos ne mokslinë veik-la, buvo skaitomi gerai parengtipraneðimai, rodoma dalininkø kny-ginë grafika, aptariami ekslibrisai.Apie kûrybà ir bûsimas knygas kal-bëjo raðytojai.

Ar Martyno Maþvydo knygos bi-èiuliø klubas sugebëjo iðlaviruoti tarpið virðaus primetamø ideologiniøvarþtø?

Matyt, ne visada. Baigësi tuo,kad iðkilo klubo likvidavimo klausi-mas. Mat maþvydieèiai iðkeldavo,domëdavosi, gvildeno ir populiari-no ne tuos dalykus, kuriuos valdþiospoþiûriu derëjo. Juk draugijos ásta-tø pirmas punktas aiðkiai nusakëveiklos tikslus: populiarinti tarybi-

Tada sàjûdá pavadinome europietið-kiau: Martyno Maþvydo bibliofiløklubu. Jis tebeveikia ir dabar.

Ar ðio klubo veikloje dar gyvos Vla-do Þuko puoselëtos idëjos?

Þinoma, tàsos esama. Darbometodai ir tradicijos tos paèios.Naudojamës ir jo tyrimais. Be sva-riø knygotyros veikalø, profesoriusparaðë ir bibliofilijos istorijos apy-braiþà Bibliofilija praeityje ir dabar.Didesniø ðios tematikos veikalø galneparaðë todël, kad bibliofilija kaipkultûros forma sovietmeèiu nebuvotoleruojama, o galiausiai, praradæsklubo vairà, prarado ir paskatø ty-rimus plëtoti.

Kaip kad nebuvo toleruojami ir vi-si kiti kolekcininkai, pradedant filate-listais, numizmatais ir baigiant menokûriniø kolekcionuotojais.

Visi jie buvo átartini, nes valdþiaibuvo sunku juos kontroliuoti ir

vienas, kartu su kitais. Vertinu arti-mos tyrinëjimø krypties dr. AlgirdoMatulevièiaus, jaunos istorikës,Klaipëdos universiteto dëstytojosdr. Silvos Pocytës darbus.

Turime ir kitø, ið dalies Maþo-sios Lietuvos problematikà tirianèiømokslininkø. Jai ypaè artima lietu-viðkos spaudos draudimo istorija. Jàvaisingai tyrinëjo Rimantas Vëbra,dabar tyrinëja Antanas Tyla, Vytau-tas Merkys, naujoviðkai kai kuriasproblemas gvildena Darius Staliû-nas. Bendromis pastangomis su-krautas gana didelis istoriografiniskapitalas, sudarantis prielaidas tyri-mus spartinti ir gilinti. Kaip lietuvið-kos spaudos istorikà mane visadosypaè domino ir domina akademikoV. Merkio darbai. Labai svarbios dvispaudos draudimo laikotarpiui skir-tos knygos, kurias jis Lietuvai atga-vus nepriklausomybæ suglaudë á vie-

nës vyriausybës ir komunistø parti-jos uþdavinius ir politikà. Tai ðtaikartà, matyt, kai ideologø nuomo-ne problema visiðkai ,,nunoko�,Martyno Maþvydo klubo veiklàsvarstë Lietuvos komunistø partijosCentro komitetas. Apie ðá ávyká jauNepriklausomybës laikais man pa-pasakojo vienas to posëdþio dalyvis,priklausæs knygos bièiuliø draugijosVilniaus miesto organizacijos valdy-bai. Buvo svarstoma, kà su klubudaryti. Vieni siûlë já uþdaryti, taèiauatsirado ir uþstojusiø: uþdaryti klu-bo nereikia, uþteks pakeisti vadovà.

Klubui vadovauti buvo pakvies-tas geografas prof. Èeslovas Kuda-ba. Klubas iðliko, nariø skaièius nuo25�30 iðaugo iki 100 ir daugiau, bettai jau buvo keliauninkø, o ne kny-giø klubas. Þinoma, paþintine pras-me tos kelionës buvo naudingos � álietuviðkas vietas Baltarusijoje, Ma-þojon Lietuvon, kitur, bet problemi-niai praneðimai, meninë ir paveldoknyga nutolo. Ne bet kas gali vado-vauti tokiam darbui su knyga, tamreikia galinèiø kelti rimtas, aktualiastemas þmoniø, sugebanèiø nagrinë-ti giluminius klausimus ir problemas.Prie È. Kudabos to jau beveik nebe-buvo. Vis dëlto, vertindamas tà klu-bo laikotarpá privalau bûti objekty-vus. Ir tada klubas atliko reikðmin-gà kultûriná ir paþintiná vaidmená,juolab kad per já perëjo daugybëþmoniø, ypaè Vilniaus inteligentø.

Ar ne keista, kad Atgimimo metuklubo veikla tapo maþiau aktuali?

Atgimimo metu klubas tiesiogsubyrëjo, nes þmonës iðsiskirstë á ki-tas veiklas. Patys þinome, kokie taibuvo laikai: laisvë, visi galëjo nevar-þomai reikðtis, kopti politikos ar vi-suomenës veikëjo laiptais, dalyvautisàjûdþiuose, raðyti visa, kas ant ðir-dies gulëjo. Bet knygiø idëjos atëjuslaikui vis dëlto atgimë. Knygos bi-èiuliø veiklà po Martyno Maþvydovëliava atgaivinome 1993 metais.

ðniukðtinëti po jø mintis. Juolab kadvisokio plauko kolekcininkai ið pri-gimties yra vieniðiai ir uþsidarëliai.Jie nieko per arti neprisileidþia. Netdabarties laikais.

Treèias svarbiausiasMokytojas

Be Liudo Vladimirovo ir VladoÞuko Istorijos fakultete buvo ir kitø þi-nomø mokslininkø. Nejau niekas ið is-torikø nepadarë didesnio áspûdþio?

Turëtume kalbëti ne tik apie is-torikus, nes fakultete telkësi net ke-turiø mokslø atstovai. Gana artimaibendravau ir vertinau þurnalistikosdocentà Jonà Bulotà. Jis paraðë sva-riø periodikos istorijos tyrinëjimø.Domëjausi ir istorikais. Verta prisi-minti vien Romo Batûros monogra-fijà apie Aukso ordà. Kai kà vertin-go ið mokslo istorijos paliko Algir-das Ðidlauskas. Buvau nusipirkæsRoberto Þiugþdos knygà Klaipëdoskraðto politikos klausimais. Jà ati-dþiai studijavau ir autoriui neatsar-giai uþdaviau, jo manymu, nevyku-siø klausimø, todël santykiai susi-komplikavo.

Ið savo paties 13 paraðytø knygøkurias labiausiai vertinate?

Knyga knygai nelygu, kita galtaip ir liks lentynos rekvizitu. Labaisunku ir vargu ar paèiam autoriuiverta spræsti, kiek reikðminga jo vie-na ar kita knyga. Vertinimams rei-kia þvilgsnio ið ðalies ir laiko. Net ga-na didelës laiko distancijos, kad nu-statytume bet kokiø mokslo darbøiðliekamàjá svorá. Manau, kad visatai turëtø padaryti kiti, gal ir kitoskompetencijos þmonës.

Taèiau yra dalykø, kuriuos galiupastebëti ir kai kà pasakyti jau ðian-dien. Manau, kad dalyvaudamasMaþosios Lietuvos tyrinëjimuoseprisidëjau bent prie jos kultûros pa-veldo aktualumo sureikðminimo irpripaþinimo. Aiðku, tai dariau ne

nà tomà. Man ði tema artima ir dëlto, kad senelis Kazimieras Kaunas,kilæs nuo Kuliø (Plungës r.), buvoknygneðys. Bûdamas jaunas ir vik-rus, su vyrais skverbdavosi per sie-nà ir laimingai sugráþdavo. Knygne-ðystë buvo daugiaprasmë: sprendëne tik tautinius ir politinius, bet irsocialinius klausimus. Tai kova ir dëlBaþnyèios, ir dël duonos kàsnio, irdël ateities.

Didelá áspûdá daro V. Merkio ty-rimø áþvalgos, sugebëjimas atskleistilabai svarbius mûsø istorijos reiðki-nius. Ið jo stengiuosi imti pavyzdá irmokytis, todël akademikà drásèiauávardyti kaip treèià savo svarbiausiàMokytojà. Jis buvo mano patiesabiejø ir kai kuriø mano mokiniø di-sertacijø gynimo tarybos narys. Ver-tinu Vytauto Merkio paraðytus atsi-liepimus apie disertacinius darbus.Surinkau ir visas akademiko kny-gas. V. Merkys ne tik puikiai valdoplunksnà. Jis yra aukðtos mokslinësir moralinës prabos istorikas, ku-riuo ðimtu procentø gali pasikliau-ti. V. Merkio darbø iðliekamoji ver-të man nekelia abejoniø.

Ið ko tai eina: ið gilaus þinojimo,fundamentiniø þiniø, gal ypatingos at-sakomybës uþ kiekvienà savo spaus-dintà þodá, moraliniø savybiø?

Hm� Niekada nemaniau, kadviskà lemia viena kuri nors savybë.Pranaðauti nedëkinga, taèiau grei-èiausiai Vytautà Merká kaip moks-lo autoritetà daro aukðta mokslinin-ko kultûra, atsakomybës suvokimas,pareigingumas, kuklumas, gebëji-mas nustatyti ir spræsti pirmaeilesproblemas. Man imponuoja tai, kadV. Merkys á mûsø istorijà þvelgiakritiðkai ir skvarbiai. Jis nepasiklystatarp detaliø, visada uþèiuopia ir at-skleidþia esmingus dalykus.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Profesorius Domas Kaunas darbo kambaryje savo namuose

12 2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)PILIETIÐKUMO MOKYKLA

Baltieji stulpai:Vilniaus istorinës atminties þenklas (2)

Prisidëti prie Baltøjø stul-pø atstatymo galima aukojant:

Gavëjas � M. K. ÈIUR-LIONIO KULTÛROS IR PA-VELDO FONDAS

SÀSKAITOS Nr. LT7 1 7 2 9 0 0 0 0 0 0 1 7 0 0 0 2 8BANKO KODAS 72900ABPAREX BANKAS

Pabaiga, pradþia Nr. 5

Grupæ iniciatyviø vilnieèiø su-bûræs M. K. Èiurlionio kultûros irpaveldo fondas skelbia iniciaty-và � bent ið dalies atkurti Vil-niaus Baltuosius stulpus, kurienuo XVIII a. antrosios pusës pa-sitikdavo á Vilniø atvykstanèiuskeliauninkus ið Trakø, Kauno artolesniø vietoviø. Atkurti ðá isto-rinës atminties þenklà pasiûlë fi-zikas ir etnologas prof. LibertasKlimka, kuriam 2005 m. paskirtaValstybinë J. Basanavièiaus pre-mija uþ reikðmingà mokslinæ ir vi-suomeninæ veiklà etninës kultû-ros srityje.

Ðioje raðinio dalyje remsimëskeliais pilietiðkumo ir visuome-niðkumo pavyzdþiais, siekdamigaivinti istorinæ atmintá, nes tai irrûpestis dël mûsø sostinës atei-ties. Tø pavyzdþiø yra labai daug,tik kaþkodël jie nepatenka á pir-mus laikraðèiø puslapius, norsturëtø.

Uþkrësti visuomenæatsakomybës �virusu�

Labai svarbu parengti visuome-næ, kad ji susigyventø, priimtø vienàar kità siûlomà sprendimà. Vilniui taine pirmiena, taip buvo daroma ligiðiol. Ir nuo seno. Prieð Katedrosaikðtëje pastatant skulptoriaus Vy-tauto Kaðubos Lietuvos didþiojo ku-nigaikðèio Gedimino skulptûrà, ji�keliavo� ið vienos vietos á kità, kurálaikà buvo pastatyta net skverelyjeGedimino kalno papëdëje. Þmonësdiskutavo, karðtai ginèijosi. Panaðiaibuvo daroma ir su dar lenkmeèiuVilniuje sumanytais pastatyti AdomoMickevièiaus paminklais. 1924 m.Neries pakrantëje iðkilmingai buvoatidengtas ið puðiniø lentø sukaltoZbignevo Pronaðkos paminklo ma-ketas. Vilnieèiai modelá iðjuokë, o1938 m. potvynis maketà nusineðë ánebûtá. 1933 m. Varðuvoje medináA. Mickevièiaus figûros modelá su-kûrë skulptorius Henrikas Kuna. Pa-minklo medinis maketas buvo pasta-tytas Vilniuje Adomo Mickevièiausprospekte (Gedimino prosp.) prie-ðais Oþeðkienës aikðtæ (dabar � Vin-co Kudirkos aikðtë), kad þmonës ga-lëtø ávertinti. Ir ðis projektas nebuvoágyvendintas. Taigi miestieèiø akisbuvo pratinama prie bûsimøjø pa-minklø, ir tai bûtina daryti ateityje,taip pat su norima atkurti Baltøjøstulpø dalimi.

Diskusijoje iðkeltas siûlymas pa-rengti informaciná stendà dël siûlo-mø atstatyti Baltøjø stulpø. Suderi-nus su miesto vadovais, vienas toksstendas galëtø atsirasti Vilniaus

miesto savivaldybës pastate, kità galprasminga pastatyti siûlomo atsta-tyti stulpo vietoje? Vilnieèiø bûtøpraðoma atsiliepti su savo siûlymais.Bûtø labai gerai, jeigu toká miestopaveldo objektà bûtø galima atsta-tyti ið paèiø gyventojø aukø � visaikitokia bûtø atstatymo prasmë irvertë. Pagaliau tai bûtø ir savotiðkasbarometras, rodantis, kiek miestie-èiams aktualus ðis siûlymas, kiek su-gebama ásitraukti á visuomeniðkaisvarbià iniciatyvà. Veikiausiai nekil-tø didesniø sunkumø atkurti vienàstulpà � deðinájá, jeigu þvelgtumenuo J. Basanavièiaus g atvës á Sava-noriø prospektà. Stulpas atsidurtøten, kur nuo J. Basanavièiaus gatvësatsiðakoja S. Konarskio gatvë, da-bar tai þalios vejos lopinys tarp gat-viø ties pësèiøjø perëja. Þinoma,reikia derinti su Keliø policijos rei-kalavimais, uþtikrinanèiais eismosaugumà.

Tolesniø diskusijø objektas � kà

daryti su antruoju stulpu, kurio ne-ámanoma atstatyti, nes trukdytøtransportui. Dabar toje vietoje sto-vi gatvës apðvietimo stulpas sudviem kelio þenklais. Gal bûtø áma-noma statyti naujojoje vietoje, iðple-èiant erdvæ tarp stulpø? Tai ne isto-rijos klastojimas, nes nebûtø mëgi-nama átikinti, kad tai autentiðkasstatinys. Atstatomam objektui bûtøsuteikta simbolio, istorinio þenkloprasmë. Pagaliau bûtø galima pasi-tenkinti ir á ðonà patrauktu atitinka-mu þymeniu, kuris primintø kadai-se stovëjusá stulpà.

Bet kuriuo atveju prie kiekvie-nos naujovës gyventojus reikia pra-tinti. M. K. Èiurlionio kultûros irpaveldo fondo valdybos narys Gin-tautas Ivinskas siûlo istorinëje vie-toje pirmiausia pastatyti siûlomo at-statyti stulpo natûralaus dydþio ma-ketà. Manoma, kad toks maketasdaug nekainuotø � gal keletà tûks-tanèiø litø. Ne kaþin kiek kainuotøið plytø sumûrytas ir nutinkuotasstulpas. Gal kiek daugiau rûpesèiobûtø ið metalo iðliedinti metro dy-dþio Vyèiø skulptûras. G. Ivinskomanymu, projektui gal ir pakaktø20�22 tûkst. litø.

Visuomenæ ir ligi ðiol buvo sten-giamasi átraukti á Baltøjø stulpøbent dalinio atkûrimo programà.Gerus tris mënesius þmonës infor-muojami M. K. Èiurlionio kultûrosir paveldo fondo tinklalapyje, kurgalima rasti kai kuriø þiniø ir apieBaltuosius stulpus � ádëtas L. Klim-kos straipsnis ir senosios Baltøjøstulpø iliustracijos. Norima �uþ-krësti� visuomenæ gera iniciatyva,ne viskà atiduodant tik valstybës tar-nybø valdininkams, kurie kartais at-lieka ne iniciatyvos skatintojø, betstabdþiø ir trikdþiø vaidmená.

Buvo ádomu susipaþinti su pir-maisiais atsiliepimais Fondo tinkla-lapyje. Jø esama ávairiø, nuodþiaugsmingo pritarimo ir palaiky-mo iki ironiðko ir paðaipûniðko to-no. Gal taip ir turëtø bûti, nes savøkalioðø blizgesys kartais slopina irðviesulius. Antai vienas pilietis þadabûtinai prie atstatyto Baltojo stulpo

ateiti ir vaikus atsivesti, mat labaibus á kà þiûrëti � neregëtà stulpà.Girdi, naivuoliai tikisi tuo stulpu su-þavëti ateisianèius pasiþvalgyti uþ-sienieèius...

Klaidinga manyti, kad pirmiau-sia reikia rûpintis uþsienieèiais, o nesavo gyventojais, lygiai kaip sunkusutikti ir su kai kuriø þmoniø poþiû-riu, esà siûlomi atkurti Baltieji stul-pai gali bûti ádomûs tik istorikams.Vargu ar taip neigiamai reikëtø ver-tinti istorikus, jie taip pat yra mies-to gyventojai, tiesa, gal labiau infor-muoti, daugiau þinantys apie Vil-niaus praeitá. Tad gal neproðal kar-tais ásiklausyti á jø siûlymus.

Jau ðiandien galima kalbëti apiedalies visuomenës suinteresuotumàsavo miesto reikalais. Tokiø pavyz-dþiø esama ne vieno, ir jø nuolatdaugëja. Kad ir Vilniaus Uþupiorespublikos iniciatyvos, þavinèiostos sostinës dalies gyventojø susitel-kimu, kûrybiðkumu, savitu poþiûriuá savàjá rajonà ir jo ateitá. Vienas iðbuvusiø labiausiai apleistø miestorajonø jau atgyja, jau dabar iðsiski-ria ypatinga dvasia. Visuomenei pa-sipiktinus numatytu buvusiø Sapie-gø rûmø Vilniuje privatizavimu ir

pasiprieðinus, turime pirmàjá rezul-tatà: privatizavimo atsisakyta, ren-giamasi kurti rûmø gaivinimo pro-jektà, pradþiai numatyta skirti lëðørûmø atkûrimui. Priminsime, kadðiuos rûmus dekoravo tie patysskulptoriai, kurie XVII a. dirboÐv. Petro ir Povilo baþnyèioje. Ge-ras pavyzdys � Pilaitës, Þvëryno ra-jonø gyventojø pastangos iðsaugotisavo gyvenamosios aplinkos ir pa-veldo objektus. Vilnieèius labai jau-dina Lukiðkiø aikðtës, taip pat Ge-dimino prospekto ateitis. VilniausJeruzalës skulptûrø sodas, Jurgosskveras � tai vis objektai, kurie at-sirado paèiø gyventojø iniciatyvosdëka ir pastangomis. Bendruome-niðkumo daigai dygsta, vis dràsiaureiðkiasi, nors kartais susiduria sudideliais sunkumais. Lietuvos kinoteatrà (gal 50 m atstumu nuo buvu-siø Trakø vartø) nuo nugriovimo gi-nanti visuomenë susidûrë su dantin-gais verslo interesais. Iniciatyvinësgrupës nariai, stojæ ginti vieðumà irvisuomeniná interesà, traukiamiteisminën atsakomybën! Kur dar taibûtø ámanoma! Ber net dideli pini-gai nepaslëps kyðanèiø kalioðø.

Istorinës atmintiesþadinimo svarba

M. K. Èiurlionio kultûros ir pa-veldo fondo konsultantas KæstutisLabanauskas pripaþásta, kad labaisudëtinga mûsø gausaus kultûrospaveldo bûklë, tad daþnai kyla klau-simas, ar iðvis kas nors liks ið vienoar kito paveldo objekto. O ar daugkà apie juos þino visuomenë? Dau-gybë istorijos ir kultûros dalykø tie-siog iðtrinta ið mûsø þmoniø sàmo-nës, joje nëra bûtinø atminties þy-menø � neliko nei gyvenime, neiþmoniø sàmonëje. Net kai kurie is-torikai pirðtu bado á mûsø valstybësir tautos praeities nesëkmes, valdo-vø ir vadø menkumo pasireiðkimus,taèiau ar daug kur Vilniuje rasimepaþymëtus tautos buvusio ryþtingu-mo ir didvyriðkumo faktus? Galkiek ir nutolsime nuo Baltøjø stul-pø atkûrimo reikalø, bet uþtat dë-mesio skirsime K. Labanausko pri-mintam vienam Vilniaus miesto irLietuvos istorijos faktui.

1794 m. Tado Kosciuðkos suki-limo pradþia Vilniuje. Mieste tebu-vo tik saujelë kariniuose reikaluo-se patirties turinèiø profesionalø,bet uþtat koká þygdarbá jie sugebë-jo atlikti! Per kelias dienas slaptasutelkë studentijà, jaunimà, suge-bëjo uþpulti mieganèius rusø dali-nio kareivius, juos nuginklavo irnukenksmino. Vilniuje sukilimo

Nukelta á 16 p.

Taip galëtø atrodyti atkurtieji Baltieji stulpai Vilniuje. UAB �Metalo forma� pateikta vizualizacija

Nuo XVIII a. antrosios pusës ðalia Baltøjø stulpø stovëjusi sargybosbûstinë iðlaikë laiko iðmëginimus ir pasiekë XXI amþiø

M. K. Èiurlionio kultûros ir paveldo fondo konsultantas Kæstutis Labanauskasdiskusijoje priminë ir kitus áprasminimo vertus Vilniaus istorinio paveldo objektus

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406) 13

kad tapau savotiðko pensininkøklubo narys. Universitetas suteikiatoká titulà, bet nemoka algos. Uþtatturime dviese su kolega, buvusiuuniversiteto rektoriumi, kambará,kompiuterius. Á darbà galiu eiti, betniekas nebars, jeigu neateisiu. Kal-bëdamasis su kolega daug suþinau.Jeigu studentams kyla kokiø mûsøsrities problemø, visada galime ap-tarti.

Kodël universitetas suinteresuotasnenutraukti ryðio su buvusiais moks-lo darbuotojais?

Kasmet kiekviena universitetokatedra skelbia, kokius moksliniusdarbus jos darbuotojai padarë. Uþtuos rezultatus valdþia skiria kated-rai pinigus. Jeigu Taðkûnas iðleidonaujà þurnalo Lithuanian Papersnumerá, jeigu jo straipsnius iðspaus-dino kokie ðeði þurnalai, visa taiáskaitoma ir á katedros pasiekimus.

O gyvenu ið pensijos. Turiu labaigerà þmonà Patricijà, kuri manimirûpinasi. Ji australë, bet gerai mokalietuviø kalbà. Tiesa, kalba tik sumanimi, su svetimais nedrásta.

Daþnai pagalvoju, kodël tokio po-þiûrio á buvusius darbuotojus, pensi-ninkus nëra Lietuvos universitetuose.Neþinau ar ámanoma mûsø universi-tetinio gyvenimo kultûrà susieti su betkokia humanistine ar pragmatine kul-tûra kad ir poþiûryje á savo buvusiusbendradarbius. Nei jiems kas kompiu-terá darbui pasiûlys, o kà jau kalbëti,kad pensininkui bûtø rastas darbokambarys. Kaip tas problemas suge-

ba iðspræsti Tasmanijos universitetas?Dabar mada keisti kompiute-

rius á naujesnius. Kai profesoriamsduoda naujausio modelio kompiu-terius, mums atlieka paprastesni.Turiu du kompiuterius tik dël to,kad viename kompiuteryje �sëdi�mano paraðyta knyga, kurià raðiau10 metø. Paraðyta lietuviðkai, o ta-me sename kompiuteryje ádiegtaslietuviðkas raidynas.

Vienas septyniøjomarkø neapjosi

Koká vaidmená Jûsø mokslinëje irvisuomeninëje veikloje uþima Pasau-lio lietuviø mokslo ir kûrybos simpo-ziumai?

Kaip mûsø kraðte sakydavo: vie-na ð.... septyniø jomarkø neapjosi.Vienas þmogus visur ir visko neap-rëps, todël mëginau á simpoziumussiøsti jaunesnius þmones. Bet tamirgi reikia pinigo. Australø studen-tø organizacija tokias keliones rem-davo. Ne lietuviø bendruomenë, nekoks turtingas lietuvis, bet patysaustralai. Ir ðtai kodël remdavo: iððimto studentø organizacijø Tasma-nijoje mûsiðkë bene daugiausia reið-kiasi. Turime þurnalà, galime paro-dyti ir kitos savo veiklos rezultatus.Kitø studentø organizacijø nariaikartais susieina paûþti viena ar kitaproga ir tuo jø veikla baigiasi. Messtengiamës duoti progà pasireikðtijauniems þmonëms, kad jie galëtøparodyti, kà yra pasiekæ.

Taèiau kà tos Jûsø á Simpoziumus

iðsiøstos australës magistrantës galë-davo suprasti, jeigu simpoziumai vyk-davo lietuviø kalba?

Nieko nesuprasdavo tiesiogiai,bet ten visada bûdavo ir vertëjø.Þinoma, yra þmoniø, kurie mano,kad visà lietuvybës darbà reikia dirbtitik lietuviðkai. O að þvelgiu truputá ki-taip ir toliau. Kai Tasmanijoje ir Aust-ralijoje lietuviø kalba nunyko, visainedaug jos ten liko, tai reikia toliaudirbti Lietuvos naudai anglø kalba.Tas darbas pasiekia daugiau nelietu-viø tautybës studentø. 2005 m. á Lie-tuvoje vykusá XIII Pasaulio lietuviømokslo ir kûrybos simpoziumà atvy-kusi australë studentë pamatë tikràLietuvà, kurià ligi tol ji mylëjo tik iðtolo, kaip Bernardas Brazdþionis sa-ko. Prieð vykdama pramoko ðiektiek lietuviðkø þodþiø � ir tai gerai.

Tasmanijoje gyvenu mieste, kurlietuviai yra retenybë, greitai jø teniðvis neliks. Todël matau, kaip svar-bu ágyti mûsø tautos draugø, kuriedirbtø atëjæ á mûsø vietas. Juk visastas þinias apie Lietuvà niekas ne-trukdo skleisti ir anglø kalba.

Kad nenutiktø kaip tomsvengrëms

Kalbamës su Jumis vieðbutyje�Panorama�, kuris kadaise buvo va-dinamas �Gintaru�. Naujiesiems sa-vininkams �Panorama� skamba gra-þiau nei �Gintaras�. Taip keièiantisskoniams ar sugebësime iðlaikyti lie-tuviø kalbà?

Australijoje kalbasi dvi mote-

rys, bet abiem trûksta angliðkø þo-dþiø, pokalbis stringa. Viena ið jø �vengrë � klausia: �Ið kokios Jûs ða-lies?� Suþino, kad paðnekovë taip patið Vengrijos ir abi pradeda kalbëtisvengriðkai. Bet greitai pokalbis vëlástringa, nes atvykëlei ið Vengrijos,pasirodo, stinga ir vengriðkø þodþiø.Tai kad ir lietuviams nebûtø taip, kaiptoms vengrëms: vaikydamiesi sveti-mø dievø bando iðkreiptai kalbëtiangliðkai, bet neiðmokæ, o savàjà kal-bà pamirðo�

O ypaè blogai, kai iðkreipiamosuþsienieèiø pavardës � jas bûtina pa-teikti ir originalo raðymo forma. Þi-nau ne vienà atvejá, kai lietuviðkuo-se tekstuose radæ vienà ar kità sulie-tuvintà pavardæ skaitytojai niekaipnegalëdavo rasti teisingai originaliaiuþraðytà. Bent jau latviai Australijo-je teisingai daro: raðo mano pavardælietuviðkai, o skliaustuose � sulatvina.Mûsø þmonëms labai nepatinka, kaipavardës iðkreipiamos.

Tai tik dalis problemos, bet ji svar-bi. Antraip uþsidarysime vien savo kal-bos erdvëje. Daþnai tas sulietuvinimasnëra vykæs, tada nei vietinis þmogus ne-supras, nei pats pavardës savininkas.

Kuo uþbaigsime ðá pusantros valan-dos paðnekesá? Vieðbutyje �Panorama�,kur bendraujame, mokotës lietuviø kal-bos? Èia vyksta konferencija �Lietuviøkalbos dëstymo ir lituanistikos tyrimønaujovës pasitinkant Lietuvos vardotûkstantmetá�.

Ne, èia atëjau pasiþiûrëti, kaip ki-ti þmonës moko lietuviø kalbos. Tas-manijos universitete mums taip pat

tenka mokyti studentus lietuviø kal-bos kursuose, todël mums tai aktu-alu. Tiesa, tie mûsø kursai priklau-so nuo publikos, nuo tø, kurie lie-tuviø kalbos mokosi. Vienus moko-me tik skaityti kà nors lietuviðko. Ki-tus mokome kaþkiek susikalbëti.

Man atrodo, kad Lietuva visdëlto eina gera linkme, bet lietu-viams reikia ieðkoti kuo daugiaudraugø ið kitø ðaliø. Ir tokiø drau-gø þurnalistø ar mokslininkø, kurieLietuvai gali daugiau padëti. Að taipmanau.

Savo ruoþtu ir mes norime palin-këti Jums ilgai gyventi gerø draugø �Lietuvos ir lietuviø, apsuptyje.

Man jau beveik 80, tad mano dai-nelë sudainuota. Bet negaliu rasti,kas mano veiklà toliau galëtø tæsti. OLietuvai reikia daugiau draugø vi-suose pasaulio kraðtuose. Reikia, ku-rie gintø Lietuvos interesus ir Lietu-và uþtartø pasaulinëje arenoje.

Nejau neiðsiugdëte savo pasekëjø?Labai sunku iðsiugdyti pasaulyje,

kuriame man tenka gyventi. Jie turibûti jaunesni uþ mane, ir jiems reikiaið kaþko gyventi. Bepigu man gyventiið pensijos, tada ir mano veikla yra tar-si maloni pramoga. O kiti þmonës turigyventi, iðlaikyti ðeimà. Lietuviai Lie-tuvoje taip pat turi daugiau rûpintistuo, apie kà èia kalbëjau.

Bûtinai ðià Jums ir mums visiemssvarbià mintá perteiksime �MoksloLietuvoje�. Aèiû uþ turiningas mintisir pokalbiui skirtà laikà.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 3 p.

Mûsø mokslui ir kultûrai svar-bus buvo 1939 m. ásteigtas Lituanis-tikos institutas. Tai buvo aiðkiai kiekpavëluotas sprendimas, bet tuo me-tu jau turëjome nemaþai tiriamàjàveiklà plëtoti galinèiø kalbininkø,istorikø sambûriø. Daugiausia taibuvo Vytauto Didþiojo universite-te dirbæ þmonës.

Pasiþiûrëkime, kaip buvo nutar-ta telkti mokslo þmones savo tautoskultûros reikalams.

Lituanistikos (Antano Smeto-nos) instituto kalbos skyriaus tiks-las buvo skelbtas toks: �PatvirtintasSeimo 1938 10 04 (Vyriausybës þi-nios 624: 4449) numatyti [...] tirtilietuviø kalbà, lietuviø tautosakos irlietuviø istorijos medþiagà [...]. At-stovauti lituanistikos mokslus Lie-tuvoje ir uþsienyje. Instituto nariaigalëjo bûti: a) baigæ aukðtuosiusmokslus ir pasiþymëjæ savarankið-kais lituanistikos darbais� (uþjûrioEnc. XVI t., p. 307). Kalbos tyrimoskyriaus vadovu buvo áþymusis tar-mëtyrininkas prof. Antanas Salys.

Tas kalbos skyrius turëjo JuozoBalèikonio vadovaujamo Lietuviøkalbos þodyno redakcijà, rûpinositarmiø þodþiø rinkimu, tarmiø lek-sikos telkimu ið visø lietuviø litua-nistø pagal A. Salio parengtà klau-simynà, tuoj buvo susirûpinta at-gauto Vilniaus kraðto vietovar-dþiais. Su studentais ir universitetødëstytojais pervaþiuotas visas lietu-viø atgautas kraðtas, suþymëti kai-mai, kur dar iðlikæ vilnieèiø senbu-viø su iðlaikyta tëvø kalba (Tuo rë-mësi ir vëlesni mûsø tarmëtyrinin-kai, ypaè Zigmas Zinkevièius, Alo-yzas Vidugiris, Elena Grinaveckie-në, Jonas Ðukys ir kt.). Rusijos oku-pacijos sàlygomis buvo uþbaigtas

Lituanistikos institutas mini 70-ies metø jubiliejø

Lietuviø kalbos þodyno I tomas, ku-rá naujoji valdþia tuoj uþdraudëspausdinti, ir jis pasirodë 1941 m.jau naciø okupacijos laikais. Akty-viai imta raðyti ir spausdinti II tomà,pasirodþiusá rusø laikais 1947 me-tais. Jis tuoj buvo uþdraustas val-dþios, o vyriausiasis redaktoriusgreitai paðalintas ið akademinës sis-temos. Tas A. Smetonos Lituanisti-kos institutas buvo prijungtas prieLietuvos TSR Mokslø akademijosLietuviø kalbos instituto, kuris á sa-vo globà priëmë skyriø.

Ðiø metø kovo 3 d. Lituanistikosinstitutas ðvenèia 70-ies metø jubi-liejø. Jis padëjo pamatus svarbiemsmûsø kalbos tyrinëjimams, kuriuosatliko didþiai iðsilavinæ ir uþsienyjedarbui rengæsi mokslininkai: JuozasBalèikonis, Antanas Salys, PranasSkardþius, Kazimieras Alminas,Andrius Aðmantas, Graþutë Ðlape-lytë-Sirutienë ir daugelis kitø. Susi-kûrus Lituanistikos institutui buvo

suburti bendram tyrimø darbui ge-rai pasirengæ mokslininkai. Dauge-lis Lituanistikos instituto darbuoto-jø vëliau tapo ir MA Lietuviø kal-bos instituto, taip pat universitetølituanistikos katedrø darbuotojais.

Svarbiausi Lituanistikos institu-to darbai buvo Antano Salio tarmiøtyrimai, iki ðiol maþai pralenkti Pra-no Skardþiaus lietuviø kalbos gra-matikos tyrinëjimai, Juozo Balèiko-nio leksikografijos darbai. Vëliauiðsiplëtojo Vilniaus universiteto li-tuanistø, Jono Kazlausko, ZigmoZinkevièiaus, Alekso Girdenio, Al-berto Rosino ir kitø tyrinëjimai, lë-mæ pasaulinæ lituanistikos garbæ.Viskas prasidëjo prieð 70 metø nuofilologø susivienijimo Lituanistikosinstitute.

Lietuviø kalbos tyrinëjimai ne-uþgeso. Buvo tæsiamas Lituanisti-kos instituto darbas, nors teko pa-tirti daug vargo, sulaukti kritikos.Taèiau visà laikà buvo deklaruoja-

ma lietuviø kalbos tyrimø svarba,kaip dabar sakoma, prioritetas.

Lietuviø kalbos ir literatûros ins-tituto uþdavinys buvo spræsti svar-biausius bendrinës kalbas raðybos,terminologijos, vardyno ir kitus klau-simus. Ðis 1941 m. Vilniuje AntanoSmetonos instituto pagrindu ákurtaslietuviø kalbos moksliniø tyrimø cen-trus toliau dirbo Lietuviø kalbos þo-dyno, Lietuviø kalbos vardyno rinki-mo, tvarkymo ir skelbimo, tarmiø ty-rimo darbus. Parengti ir iðleisti didelidarbai � kelios Lietuviø kalbos gra-matikos, 20 Lietuviø kalbos þodyno to-mø daugybë monografijø.

Ðià savaitæ Lietuvos Nacionali-niame muziejuje lankësi archeolo-gijos kuratorius ið Britø muziejausBarry Ager ir Britø-lietuviø drau-gijos Londone sekretorius AleksasVilèinskas. Ðio vizito tikslas � susi-paþinti su baltø archeologijos rin-kiniais ir aptarti galimybæ Britø mu-ziejuje surengti Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës dienà.

Britø muziejus Londone � taiturtingiausias pasaulio civilizacijømuziejus, ákurtas 1753 metais.1852 m. jis yra ásigijæs nedidelæ bal-tø archeologijos kolekcijà ið Padau-guvio ir Klaipëdos apylinkiø.

Barry Ager, ðios baltiðkos ko-lekcijos Britø muziejuje kuratorius,Lietuvoje domëjosi bendru baltið-kosios archeologinës medþiagoskontekstu, kuris pristatomas nuo-latinëje Lietuvos nacionalinëje mu-ziejaus archeologijos ekspozicijoje

Britø muziejus domisiLietuvos istorija

ir neseniai parengtoje parodojeKurðiai � baltø vikingai.

Kurðiai � baltø vikingai � taitreèioji bendra Lietuvos ir Latvijosarcheologø paroda ið abiejø ðaliøprojekto Baltai apie baltø prieðis-toræ bei archeologinius tyrimus.Remiantis projekto medþiaga,Lietuvos nacionalinis muziejuskartu su Latvijos nacionaliniu isto-rijos muziejumi rengia iðsamø rep-rezentaciná leidiná Baltai lietuviø iranglø kalbomis. Tikimasi, kad lei-dinys áraðys baltus á civilizacijø þe-mëlapá ir bus tinkama áþanga pa-rodai Britø muziejuje.

Lietuvos nacionaliniomuziejaus

Ryðiø su visuomene skyriausinformacija

Kad pasaulyje skambëtø Lietuvos vardas (3)

Pagal Lietuviø kalbos institutonuostatas, jo uþdavinys yra tirti lie-tuviø kalbà. Lietuviø kalbos encik-lopedijoje (2008 m., p. 208) raðo-ma: �Atkûrus Lietuvos valstybæ,1990 [metø] balandþio 16 buvo at-kurtas ir savarankiðkas [lietuviøkalbos institutas], kuris turás tæstilietuviø kalbos tyrimo ir lituanisti-nës medþiagos kaupimo ir publika-vimo darbus.� Taèiau tenka apgai-lestauti, kad dabar ðios nuostatosbeveik slapta kiek pakitusios slavis-tikos link.

Prof. Vytautas VitkauskasLietuviø kalbos institute poetas Vladas Braziûnas skaito eilëraðèius ið gimtàjaaukðtaièiø ðiaurës panevëþiðkiø tarme paraðytos poezijos knygos �Saula prëlaidos�; tarmiðkai paraðytà knygà aptaria prof. Viktorija Daujotytë (deðinëje)

ir doc. dr. Bronë Stundþienë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

14 2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)MÛSØ DARBAIDr. Evaldas Vylius NAVYS

Kaip nekrapðtysi, nors ir pustuð-tëje kiðenëje, anksèiau rubliø, dabarlitø ir neásigysi uþsienio lentynosesustatytø specialybës knygø. Gera,kai jose aptinki naujø, iki tol negir-dëtø, taèiau darbui itin reikalingø þi-niø. Kitoks jausmas ðildo krûtinæ,kai sunkiai rinkdamas kitø kalbø þo-dþius, randi apraðytà mûsø ðaliesþeldynà, o daþnai ir paþástamà Lie-tuvos mokslininko pavardæ. Manau,kad Lietuvos dendrologø ir kraðto-vaizdþio specialistø, architektø kû-rybos objektai bei straipsniai, bene,daþniausiai susilaukia uþsienieèiødëmesio. Èia paskelbsiu tik ðiostraipsnio autoriaus uþsienyje gau-tø ir ásigytø knygø lietuviðkus pami-nëjimus. Aprëpsiu anaiptol ne vis-kà. Neabejoju, kad kitose ðalyseskelbtø Lietuvos atskirøjø ir pri-klausomøjø þeldynø apraðymø yrakur kas daugiau. Dar daugiau lietu-viø autoriø publikacijø yra uþsieniomokslo leidiniuose.

Áþymieji uþsienieèiai apieLietuvos þeldynus

1961 m susipaþinau su Maskvosþymiàja mokslininke pedagogeS. Palentreer, o po dvejø metø var-èiau jos knygà Landðaftnoe iskusstvo(Kraðtovaizdþio menas). Joje gretapasauliniø klasicizmo laikotarpiokraðtovaizdþio meno ðedevrø daugvietos skirta Eduardo Andrë pro-jektuoto Palangos parko augalijoskompozicijø studijai. Labai teigia-mai mokslinë architektë ávertino ið-tisà dienà ðviesiai vejai kontrastuo-janèius prieblandoje skendinèiusaukuro (Birutës kalno papëdëje)akmenis ir, apskritai, plastiðkà pie-velës kontûrà. Skyriuje apie van-dens akvatorijø ir uolø santyká au-torë paþymi pakrantëje auginamøjuodalksniø �juodojo veidrodþio�atspindá, ðvelniai iðryðkinantá ðvie-sius akmenø tonus. Teiginius S. Pa-

ESAME ÞINOMI IR SVETURLietuvos dendrologai ir kraðtotvarkininkai: darbai bei vardai

lentreer iliustruoja fragmento sche-ma.

1971 m. Maskvoje buvo iðleistasstraipsniø rinkinys Zelionye territo-rii v landðafte sovremennogo goroda(Þaliosios teritorijos ðiuolaikiniomiesto kraðtovaizdyje) treèioji seri-ja, redaguojama paþangios profeso-rës L. Zalesskajos. Jame L. Zales-skajos ir E. Mikulinos straipsnyjeElementy gorodskogo landðafta(Miesto kraðtovaizdþio elementai)teigiama: �Vilniuje kruopðèiai iðsau-gotas Gedimino kalnas su piliesgriuvësiais, miðku apaugusiais ðlai-tais yra miesto kompozicijos cen-tras, vizualiai susiliejæs su priemies-èio miðkais.� Architektës V. Bauli-nos straipsnyje Reljefo átaka miestoparko struktûrai raðoma, kad Vilniu-je reljefo giliai iðraiþytos teritorijossudaro 20 procentø.

Prof. Lionginas Majdeckis1972 m. Varðuvoje iðleido kapita-liná veikalà Historia ogrodow. Jameitin daug vietos skirta Lietuvosparkø meno raidai. Jau pratarmë-je profesorius remiasi docento An-tano Tauro darbais, átraukia jo1966 m. Vilniuje atspausdintà kny-gà Lietuvos TSR parkai á pratarmë-je naudotos literatûros sàraðà. Sky-riuje apie XIX a. parkus L. Majdec-kis paþymi, kad Bonifacas Stanislo-vas Jundzilas (1761�1847) savo dar-buose sutelkë dëmesá ne tik á ávai-raus profilio parkø kûrimà, bet ir ávisapusá kraðtovaizdþio tvarkymà.Tarp kitø parkø tematika raðiusiøautoriø minimas vilnietis JuozasStrumila. Jo parengtà teoriná parkoprojektà prof. L. Majdeckis per-spausdino ið J. Strumilos 1880 m.knygos Ogrody polnocne (Ðiaurëssodai), pabrëþdamas jo detalumà irgausø augalø asortimentà.

Teorinis parko projektas, kurá prof. Longinas Majdeckis perspausdino iðJuozo Strumilos 1880 m. knygos �Ðiaurës sodai�, pabrëþdamas jo

detalumà ir gausø augalø asortimentà

V. Gorochovo ir L. LuncoMaskvoje 1985 m. iðleistoje monog-rafijoje Parki mira (Pasaulio parkai)tarp þymiausiø planetos þeldynø mi-nimas Palangos parkas, jis laikomasXIX a. istorijos paminklu, projek-tuotu prancûzø kraðtovaizdþio ar-chitekto Eduardo Andrë. Nurodo-ma, kad parkas yra Baltijos jûrospakrantëje, 86 ha ploto. Tiksliai ra-ðoma, kad parko centrinë dalis ap-link rûmus suplanuota geometrið-kai, o kiti sklypai � pagal peizaþiniomeno principus. Parko teritorijaibûdingos pajûrio smëlio kopos, pu-ðies ir juodalksnio medynai. Minë-tame kopø ir medynø fone sukurtasturtingo medþiø ir krûmø asorti-mento parkas. Tuo metu jø buvopriskaièiuota 220. Labai skoningaisukomponuotos medþiø ir krûmøgrupës, parke daug pieveliø, sukur-tos ádomios ávairaus plano perspek-tyvos. Monografijoje giriami vykdo-mi dideli parko restauravimo dar-bai. Paþymima, kad Palangos parkasgarsëja ádomiu vakariniu apðvieti-mu, sukurianèiu patrauklias augali-jos kompozicijas.

Lietuvos mokslininkødarbai kitø ðaliø

leidiniuose

Vartau 1967 m. Valstybinio Tartuuniversiteto ir dar keturiø Estijos ins-titucijø organizuotos konferencijosPrirodnyje faktory i resursy kak osnovakompleksnoj territorialjnoj planirovkiEstonskoj SSR (Gamtiniai veiksniai iriðtekliai kaip Estijos kompleksinio te-ritorinio planavimo pagrindas) moks-linës konferencijos straipsniø rinkiná.Jame � du lietuviø praneðimai. T. Da-niulaièio ir A. Ðipailos straipsnisGamtiniø veiksniø apskaita Lietuvospoilsio zonø planavime. Autoriai nu-rodo, kad Lietuvoje parengti keli po-ilsio zonø planavimo projektai ir vi-suose juose tarp kitø veiksniø svar-biausios yra gamtinës sàlygos. Straips-nyje atskleisti gamtinio potencialovertinimo metodai ir kriterijai. Ádo-mus habil. dr. K. Ðeðelgio straipsnisLietuvos miestø vystymo galimybiø nu-statymas pagal kraðtovaizdþio gamti-nius veiksnius. Áþymusis mokslininkaspabrëþia, kad visuomenës poveikisgamtai daugiausia pasireiðkia perpramoninës ir þemës ûkio gamybosprocesà. Jis pateikia ðalies funkci-nio zonavimo schemà, sudarytà at-siþvelgiant á gamtinio kompleksoreikalavimus.

Retas kitos ðalies mokslininkasgeba ásiterpti á Vokietijoje skelbia-mus mokslo darbus. Ðiuo poþiûriuiðimtis � dr. Darius Ryliðkis. Dar ikidisertacijos gynimo jo eksperimen-tiniai darbai Vilniaus universitetobotanikos sode sudomino kruopð-èius ir pedantiðkus vokieèius. Ir ðtaiWaldkircho mieste leidþiamo peri-odinio leidinio Deutsches WeinbauJahrbuch 2000 (51 Jahrgang) 291�298 p. skaitome D. Ryliðkio straips-ná Weinreben in Litauen (Vynme-dþiai Lietuvoje), kuriame pateiktilietuviðkø vynmedþio veisliø (hibri-dø) vaisiø laboratoriniø tyrimø duo-menys, vynmedþio Skaistë paveiks-lëlis ir paties autoriaus nuotrauka.

Reikðmingas Lietuvos moksli-ninkø laimëjimas yra Laimuèio Ja-nuðkevièiaus, Vidos Motiekaitytësir Evaldo Vyliaus Navio iliustruo-to straipsnio Ancient parks in Southana Southvest Lithuania ana theirDendrologic Diversity (Senieji Pie-tø ir Pietvakariø Lietuvos parkai irjø dendrologinis ávertinimas) pa-skelbimas tarptautiniame IFRAleidinyje IFRA world refereed artic-les, 22�24 p.

2000 m. Poznanëje vyko moks-linë konferencija Rola OgrodowBotanicznych we wspolczesnymswiecie (Botanikos sodø vaidmuoðiuolaikiniame pasaulyje), kuriosleidinyje atspausdintas Evaldo Vy-liaus Navio ir Audriaus Skridailosstraipsnis Dzieje ogrodu botaniczne-go uniwersytetu Wilenskiego w przes-zlosci i dzisiaj (Vilniaus universite-to botanikos sodo kaita praeityje irðiuo metu).

Daugpilio universiteto leidinyjeActa biologica universitatis Daugav-piliensis (Daugpilio universiteto bio-logijos aktai) atspausdinti du Lietu-vos dendrologø straipsniai: Aud-riaus Skridailos Problems ana pro-spects of dendrology in Lithuania inthe begining of the third millenium(Dendrologijos problemos ir per-spektyvos Lietuvoje treèiojo tûks-tantmeèio pradþioje) ir Evaldo Vy-liaus Navio The investigation ofmorphological and ecological pecu-liarities of �Sorbus� L. genera speciesand sorts in the botanical garden ofVilnius university (Sorbus L. gentiesrûðiø ir veisliø biologiniø ir ekologi-niø savybiø tyrimas Vilniaus univer-siteto botanikos sode). E. V. Navysyra ðio ir tais paèiais metais iðleistokito ðio mokslo darbø leidinio nu-merio mokslinës tarybos narys.

2000 m. Taline buvo iðleista260 p. apimties monografija Den-drologilised uurimused eestis (Den-drologijos tyrinëtojai Estijoje), ku-rioje 97�106 p. skelbiamas E. V. Na-vio straipsnis Why did yews (Taxusbaccata L.) disappear from Lithua-nian forests?). (Kodël kukmedis (Ta-xus baccata L.) iðnyko ið Lietuvosmiðkø? Jame pirmà kartà iðanali-zuotos ir moksliðkai pagrástos ðioaugalo iðnykimo ið natûraliø buvei-niø prieþastys.

Baltarusijos sodininkystës insti-tutas ir dar dvi valstybinës bei moks-lo institucijos 2000 m. surengë tarp-tautinæ konferencijà tema Fruit pro-duction on the threshold of 21-st cen-tury (Vaisiø produkcija XXI a.slenkstyje). Iðleistoje konferencijosmedþiagoje yra atspausdintas Vil-niaus universiteto botanikos sododarbuotojø Silvos Þilinskaitës, Ed-vardo Meidaus, Dariaus Ryliðkio irAuksës Meiduvienës praneðimas:The gene fund of berry cultures in theVilnius university botanical garden(Uoginiø kultûrø genofondas Vil-niaus universiteto botanikos sode).Praneðimas apima visus soduosekultivuojamus uoginius augalus, su-telktus Botanikos sodo Eksperi-mentinës pomologijos skyriuje. Ki-tà praneðimà The stabilisation �invitro� culture of grapes and influen-ce of extracts of conifers to micropro-pagation (Vynmedþiø stabilizavimasin vitro kultûroje ir ekstraktø átakaspygliuoèiø mikro kloniniam daugi-nimui) parengë Stasë Dapkûnienë,Irena Þiemytë, R. Ryliðkienë (Vil-niaus universitetas) ir Dace Klavina(Latvijos nacionalinis botanikos so-das). Paskelbti taip pat du Lietuvossodininkystës instituto mokslininkøpraneðimi: R. Rugieniaus ir V. Sta-nio Comparison of screening techno-logies �in vitro�, �in vivo� and �in si-tu� of cold hardy strawberry seedlings(Ðalèiui atspariø braðkiø sëjinukøtechnologijø in vitro, in vivo ir in situpalyginimas) bei Dalios Galvonaus-kienës ir Vidmanto Stansio Expres-sion of �Venturia naequalis� (Cke)Wint. on isolated apple cotyledons �invitro� (Venturia inaequalis (Cke)Wint raiðkumas ant izoliuotos obelsin vitro kotyledonø). Atspausdinta-me E. V. Navio praneðime Vidy roda�Sorbus� i gruppa sortov �Sorbus au-cuparia� �Edulis� v sadovodstve Litvy(Sorbus genties rûðys ir Sorbus aucu-paria �Edulis� veisliø grupë Lietuvossodininkystëje) pateiktas originalusdaugybës veisliø sujungimas á grupesir jø auginimo Lietuvoje perspekty-vumo ávertinimas.

Garsëjantis mokslo laimëjimaisMinsko universitetas á 2002 m. or-ganizuotà tarptautinæ mokslinækonferencijà Botanièeskije sady: sos-tojanije i perspektyvi sochranenija,izuèenija, ispolzovanija biologièesko-go raznoobrazija rastitelnogo mira(Botanikos sodai: augalø pasaulioiðsaugojimo, iðtyrimo, biologinësávairovës panaudojimo bûklë ir per-spektyvos) geranoriðkai kvietë pra-neðëjus ið Lietuvos. Dalyvavo ir ðiøeiluèiø autorius, kur skaitë praneði-mà Svarbiausi veiksniai, stabdantyspaprastojo ðermukðnio augimà ir vys-tymàsi. Tezëse skelbiama lentelë suketuriø bandymo laukeliø eksperi-mentiniais duomenimis. Nustatyta,kad didþiausià þalà ðermukðniamsdaro grambuolio lervos, o þeldiniaiir þëliniai geriausiai auga ðiaurësekspozicijos drëgnuose ðlaituose.

Neabejoju, kad kiti þeldynø ty-rinëtojai pateiks daugiau èia nepa-minëtø þiniø apie jø ir kitø Lietuvosmokslininkø publikacijas ðia tema-tika uþsienio ðaliø moksliniuose ðal-tiniuose.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ledynmeèio rieduliai Palangos botanikos parke

2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406) 15

skelbia konkursà eiti Kriminologiniø tyrimø skyriaus jaunesniojo (-io-sios) mokslo darbuotojo (-os) pareigas, 1 vieta.

Dokumentai priimami iki 2009 m. geguþës 11 d. adresu: Teisës institu-tas, Gedimino pr. 39/Ankðtoji g. 1, 201 kab., Vilnius. Informacija tei-kiama telefonu: (8 5) 249 7591.

Smulkesnæ informacijà rasite Teisës instituto tinklalapyje www.teise.org

TEISËS INSTITUTAS

Ðvenèiant Lietuvos Nepri-klausomybës atkûrimo metines,kovo 11 d. Jerevane, Aramo Cha-èaturiano namø-muziejaus salëjeatidaryta nuotraukø parodaBirðtonas ir surengtas klasikinësmuzikos koncertas.

Sveikindamas susirinkusiuo-sius ir pristatydamas kultûrosrenginio programà Lietuvos am-basadorius Armënijoje GiedriusApuokas paminëjo, kad maþoprovincijos miestelio vaizdai daþ-nai pasako apie ðalá ir jos þmonesdaugiau nei didmiesèiø.

Nuotraukø autoriai: JurgitaKleizienë, Kazys Lazauskas, Jo-nas Staselis, Andrius Petrulevi-èius, Michailas Raðkovskis, Re-migijus Januðaitis, Aldona Ðidið-kienë, Gediminas Þilinskas.

Koncerte dalyvavo tarptauti-niø konkursø laureatas violonèe-lininkas Levonas Arakelyanas(Armënija) ir Lietuvos diploma-tinës atstovybës Armënijoje raðt-vedë Olga Arzumanian (fortepi-jonas, Lietuva). Skambëjo kom-pozitoriø Mikalojaus Konstanti-no Èiurlionio, Balio Dvariono,Arno Babadþaniano, SergejausRachmaninovo, Felixo Mendels-

Jerevane � Birðtono vaizdai

sohno, Camille Saint-Saëns, Gaspa-ro Cassado kûriniai.

Renginio metu sveèiams buvoplatinami informaciniai leidiniaiapie Lietuvà ir Birðtonà.

Renginá organizavo Lietuvosambasada Armënijoje kartu suBirðtono savivaldybe, Birðtono kul-

Habil. dr. Vytautas DOVYDAITIS

1923 m. rugsëjo 1 d. prie Dot-nuvos þemës ûkio technikumo bu-vo ákurtas lauko bandymams darytiskirtas padalinys. Jam paskirtas19,5 ha þemës plotas. Ið pradþiø ðispadalinys buvo pavadintas Dotnu-vos bandymø lauku. Ðio padaliniovedëju buvo paskirtas neetatinistechnikumo dëstytojas agronomasJuozas Skridaila. Taigi prieð 85 me-tus buvo pradëti platesni agrotech-nikos tyrimai Dotnuvoje.

Kaip þinia, Lietuvoje kai kurieagrotechnikos tyrimai pradëti kurkas anksèiau. 1819 m. Vilniaus uni-versitete buvo ásteigta Þemës ûkiokatedra, o 1828 m. Pilaitëje prie Vil-niaus ákurtas mokomasis ûkis, jamegalëjo bûti daromi lauko bandymai,bet tyrimø ástaiga ðis mokomasisûkis netapo, nes po kraðte ávykusiosukilimo 1831 m. rusø caro valdþiauþdarë Vilniaus universitetà, ir mo-komojo ûkio veikla nutrûko.

1908�1910 m. Baisogaloje buvoásteigta Lauko bandymø stotis, ku-ri veikë iki 1914 metø. Èia pradëtipirmieji lauko bandymai. 1911 m.rugsëjo 28 d. Dotnuvos dvare pra-dëjo veikti Þemës ûkio mokykla.1911�1914 m. buvo pastatyti mo-kyklos centriniai rûmai, mokytojø irtarnautojø gyvenamieji namai,moksleiviø bendrabuèiai, ligoninë,ûkio pastatai. Ðios mokyklos dësty-tojai 1913�1914 m. árengë bandy-mus veisliø parinkimo bei træðimoklausimais, bet 1914 m. kilæs Pirma-sis pasaulinis karas Dotnuvoje irBaisogaloje nutraukë lauko tyrimødarbus. 1915 m. balandþio 15 d. þe-mës ûkio vidurinë mokykla buvo uþ-daryta ir liepos 9 d. rytà baigta eva-kuoti á Rusijà. Tà paèià dienà popietø vokieèiai uþëmë Dotnuvosdvarà, o vëliau kariuomenë èia ástei-gë ligoninæ ir grûdø sandëlius.

Lietuvai atgavus nepriklausomy-bæ, 1918 m. gruodþio mën. ViktorasRuokis Dotnuvos dvarà pagal Lietu-vos Tarybos ágaliojimà perëmë ið vo-kieèiø. 1919 m. spalio 13 d. vël buvoatkurta Dotnuvos þemës ir miðkøûkio mokykla. Jos vadovu buvo pa-skirtas Viktoras Ruokis. 1922 m. ðio-je mokykloje ásteigus kultûros irtechnikos skyriø, þemës ûkio ir mið-kø ûkio mokykla buvo perorganizuo-ta á Dotnuvos þemës ûkio techniku-mà. Tais paèiais metais prie Þemësûkio technikumo buvo ákurta Dot-nuvos selekcijos stotis, kuriai vado-vauti þemës ûkio ministras JonasAleksa paskyrë ið Maskvos gráþusáprofesoriø Dionizà Rudzinskà. Jisbuvo pirmosios Rusijos selekcijosstoties Maskvoje ákûrëjas. Þemësplotas ið pradþiø buvo nedidelis, vos16 hektarø. Vëliau buvo padidintas.Kaip jau minëta ðio straipsnio pra-dþioje, kitais metais prie techniku-mo buvo ákurtas Dotnuvos bandy-mø laukas. 1923 m. rudená ir1924 m. pavasará pradëti agrotech-

nikos tyrimai Dotnuvoje.

Agrotechnikos tyrimams Dotnuvoje � 85 metai1924 m. rugsëjo 23 d. Respub-

likos Prezidento aktu Dotnuvosdvare ásteigta Þemës ûkio akade-mija, kuri iðkilmingai atidaryta1924 m. spalio 15 d. Ið Lietuvosuniversiteto Kaune perkeltas Ag-ronomijos-Miðkininkystës skyrius.Ið pradþiø buvo sudarytas septyniøprofesoriø mokomasis personalas.Pirmuoju Þemës ûkio akademijosrektoriumi iðrinktas prof. PovilasMatulionis. Buvo sukurta Þemësûkio Akademijos gyvenvietë, ku-rioje apsigyveno daug mokomojopersonalo ir jø ðeimos nariø, dar-bininkø bei studentø. Þemës ûkioakademijoje tuo laiku studijavo300�400 studentø. Ásteigta valgyk-la, krautuvë, smulkaus kreditodraugija. Þemës ûkio akademijosmokomajam ûkiui priklausë 403 haariamos þemës, 50 ha pievø, 10 haganyklø, 16 ha sodybos ir parko.1927�1939 m. veikë Augalø apsau-gos stotis, 1938�1940 m. � Sodinin-kystës ir darþininkystës stotis.

1925 m. vasario 10 d. Dotnuvosbandymø laukas buvo perduotasÞemës ûkio akademijos Þemdir-bystës katedrai. Bandymus supla-nuodavo Specialiosios bei Bendro-sios þemdirbystës ir Agrocheminëskatedros dëstytojai Jonas Kriðèiû-nas, Juozas Tonkûnas ir ViktorasRuokis. Èia buvo atliekami ne tiklauko bandymai, bet ir ákurta Þe-mës ûkio akademijos mokymo ba-zë, kur studentai susipaþindavo sulauko bandymø metodika.

1928 m. sausio l d. Þemës ûkioakademija Bandymø laukà deðim-èiai metø iðnuomojo prie Þemësûkio rûmø ásikûrusiai Lietuvos þe-mës ûkio tyrimo ástaigai. Bandymølaukui ið Þemës ûkio akademijosdvaro papildomai buvo paskirta15,5 ha þemës ir jau turëjo 35 ha þe-mës plotà. Buvo pakeistas bandymølauko pavadinimas. Pradëta vadin-ti Dotnuvos lauko bandymø ûkiu.Bandymus lankydavo ûkininkø eks-kursijos.

1931 m. kovo 15 d. Dotnuvoslauko bandymø ûkio vedëju paskir-tas Petras Kadziauskas. 1938 m. va-sario 21 d. Þemës ûkio tyrimo ástai-ga buvo atskirta nuo Þemës ûkio rû-mø ir perduota Þemës ûkio minis-terijai. Lauko bandymø ûkius viso-je Lietuvoje buvo pradëta vadintibandymø stotimis. Tad buvæs Dot-nuvos bandymø laukas, vëliau Dot-nuvos lauko bandymø ûkis, tapoDotnuvos bandymø stotimi.1940 m. Lietuvai netekus nepriklau-somybës, bandymø stoèiø vedëjuspradëta vadinti direktoriais.

1944 m. liepos mën., baigiantisAntrajam pasauliniam karui, trauk-damiesi vokieèiai iðsiveþë daug aka-demijos turto, o pagrindinius aka-demijos rûmus susprogdino. Pergaisrà buvo prarasta didþiulë biblio-teka ir visi laboratoriniai árenginiai.Vokieèiai iðskerdë ar iðsiveþë beveikvisus akademijos gyvulius (50 ar-kliø, 100 karviø, 130 kiauliø, 30aviø). Þemës ûkio akademija buvo

pavirtusi didþiule griuvësiø krûva irDotnuvoje nebeatsigavo. Dotnuvosbandymø stoties pastatai nenuken-tëjo, bet lauko bandymø skaièius ge-rokai sumaþëjo.

Pasibaigus Antrajam pasauli-niam karui Dotnuvoje ir jos apylin-këse vyko rezistencinës kovos, trûkopastatø, centriniai rûmai susprogdin-ti, todël buvo nuspræsta þemës ûkioakademijos Dotnuvoje neatkurti. Ji1945�1947 m. buvo perkelta á Kau-nà. Noreikiðkiø dvaras prie Kaunotapo akademijos mokomuoju ûkiu.Lauko bandymai buvo daromi netoliGarliavos Zagrados kaime. Praëjuskelieriems metams Noreikiðkëse bu-vo pastatyti Þemës ûkio akademijosrûmai ir á juos ið Kauno buvo perkel-ta Þemës ûkio akademija. Buvusia-me Noreikiðkiø dvare buvo ákurtaLietuvos þemës ûkio akademijosbandymø stotis, kurioje iki ðiol daro-mi lauko bandymai.

Ið Dotnuvos dvaro iðsikëlus Þe-mës ûkio akademijai, vietoj Dotnu-vos dvaro pavadinimo ði vietovë ági-jo Akademijos pavadinimà. Iðlikæbuvusios Þemës ûkio akademijospastatai perduoti Dotnuvos selek-cijos bei Dotnuvos bandymø sto-tims. Petras Kadziauskas Dotnuvosbandymø stoèiai sëkmingai vado-vavo iki 1944 metø. Direktoriauspavaduotoju dirbo Vladas Èai-kauskas. Praktikantais dirbo BalysÐabanavièius, Antanas Stancevi-èius ir daugelis kitø baigusiøjø aka-demijà.

1945 m. sausio 16 d. Dotnuvosbandymø stoties direktoriumi bu-vo paskirtas ið Joniðkëlio bandymøstoties perkeltas Petras Vasinaus-kas, tuo paèiu laiku jis dëstæs þem-dirbystës disciplinà Lietuvos þe-mës ûkio akademijoje Kaune. Pet-ras Kadziauskas ið Dotnuvos iðvy-ko dirbti direktoriumi á Joniðkëliobandymø stotá. 1953�1956 m. Dot-nuvos bandymø stoties direktoriu-mi buvo Antanas Tindþiulis. Jamvadovaujant, pamaþu nuo papras-tø lauko bandymø buvo pereita

prie sudëtingø, vadinamø funda-mentaliø bandymø. Buvo árodytasþalieninës þemdirbystës sistemosdiegimo Lietuvos ûkiuose nepa-grástumas. Subrandinta mintisapie galimà minimalø þemës dirbi-mà ir kiti svarbûs þemdirbystësmokslui klausimai. Tenka pa-þymëti, kad bandymø stoèiø veik-los pradþioje darytus bandymusteko kartoti norint suþinoti, kaiptirtos priemonës veikia besikei-èianèio dirvos sukultûrinimo lygiosàlygomis. Be to, apyskaitose bu-vo randami tik nuo 1929 m. dary-tø bandymø apraðymai.

1956 m. lapkrièio 16 d. Dotnu-vos bandymø ir selekcijos stoèiø beikitø ástaigø bazëje buvo ákurtas Lie-tuvos þemdirbystës mokslinio tyri-mo institutas. Vietoj Mokslø aka-demijai priklausiusio Þemdirbystësir dirvoþemio instituto buvo ákurtasInstituto Vokës filialas. Be to, Ins-titutui buvo perduotos visos Lietu-voje veikusios bandymø stotys.

Ákûrus Institutà, dalis Dotnu-vos bandymø stoties darbuotojøbuvo perkelti á Þemdirbystës sky-riø, kiti � á Pievø ir ganyklø skyriø.Þemdirbystës skyriaus vedëju1956�1987 m. buvo Antanas Tin-dþiulis. Chemizavimo skyriaus ve-dëju 1965�1970 m, buvo Vytas Ma-ðauskas. Pievø ir ganyklø skyriausvedëju 1956�1961m. buvo JuozasTonkûnas, 1962�1990 m. � LeonasKadþiulis, 1990�2004 m. � Vytau-tas Þemaitis.

1961 m. buvæ Þemës ûkio aka-demijos centriniai rûmai buvo atsta-tyti ir á juos ið kitø patalpø perkeltiInstituto skyriai bei laboratorijos.

1970 m. kovo 3 d. Þemdirbys-tës skyrius buvo pavadintas Agro-technikos skyriumi. Jame ákurtitrys sektoriai: Þemdirbystës (sky-riaus ir sektoriaus vedëjas AntanasTindþiulis), Augalininkystës (Vac-lovas Petraitis) ir Træðimo (VytasMaðauskas). Visø tyrimø svarbà lë-më auginamø augalø ir naudotojøporeikis. Taèiau stigo lëðø moder-

niai technikai ásigyti, todël buvojauèiamas atsilikimas nuo uþsienyjegaunamø tyrimø rezultatø.

1980 m. balandþio 8 d. nuo Ag-rotechnikos skyriaus buvo atskirtasTræðimo sektorius ir já sujungus suLauko darbø organizavimo skyriu-mi ákurtas Agrochemijos skyrius.Jam 1980�2004 m. vadovavo VytasMaðauskas, o nuo 2004 m., ðá sky-riø sujungus su Þolininkystës sky-riumi, iki ðiol vadovauja Sigitas La-zauskas. 1988�1999 m. Agrotech-nikos skyriui vadovavo VaclovasPetraitis. 1990 m. rugsëjo 1 d. Lie-tuvos þemdirbystës mokslinio tyri-mo institutas pavadintas Lietuvosþemdirbystës institutu. 1992 m. Ag-rotechnikos skyriuje panaikintisektoriai. Jø darbuotojai ásitraukëá Þemdirbystës skyriumi pavadintàkolektyvà. Nuo 1999 m. sausio 4 d.jos vedëju dirba Virgilijus Feiza,buvæs Kaltinënø bandymø stotiesmokslo darbuotojas. Nuo 2002 m.Þemdirbystës skyriaus pavadini-mas pakeistas á Dirvoþemio ir au-galininkystës, o Agrochemijos � áAugalø mitybos ir agroekologijosskyriaus pavadinimà.

Abu ðie skyriai árengia bandy-mus ne tik laukuose, kuriuose prieð85 metus buvo ákurtas Dotnuvosbandymø laukas, bet ir gretimuose,nes tyrimø apimtis daug kartø di-desnë negu prieð daugelá metø.Dotnuvoje prieð 85 metus pradëtityrimai tæsiami bei pleèiami, suda-romas teorinis pagrindas þemdir-bystës paþangai Lietuvos ûkiuose.Bandymø temos buvo ávairios, ap-imanèios sëjomainø, þemës dirbimo,træðimo, dirvos fizikos, visø lauko au-galø auginimo, sëjos laiko ir bûdø,sëklos normø ir áterpimo gylio, prie-þiûros, retardantø naudojimo, der-liaus nuëmimo bei ávairius þolinin-kystës klausimus. Lauko bandymaikiekvienu klausimu daþniausiai bû-davo tæsiami trejus ir daugiau metø.Jie buvo papildomi ávairiomis labo-ratorinëmis analizëmis.

tûros centru ir Aramo Chaèatu-riano namus-muziejumi.

URM Informacijos ir vieðøjøryðiø departamento

Spaudos ir vieðøjø ryðiøskyriaus informacija

Koncertuoja Lietuvos diplomatinës atstovybës Armënijoje raðtvedë OlgaArzumanian (fortepijonas, Lietuva) ir tarptautiniø konkursø laureatas

violonèelininkas Levonas Arakelyanas (Armënija)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

16 2009 m. kovo 26 d. Nr. 6(406)

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizaineris Mindaugas Galkus

PILIETIÐKUMO MOKYKLA

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Tiraþas 500 egz.

Patarëjai: Stasys Goberis, Antanas Kulakauskas, Jonas Puodþius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 5) 212 1235.

Laikraðtis internete: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/Redakcija gerbia savo autoriø nuomonæ ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/ paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Laikraðtis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.

pradþia buvo stebëtinai pavykusi.Deja, pabaiga buvo nesëkminga, su-kilimas pralaimëtas, o baigësi Abie-jø Tautø Respublikos treèiuoju pa-dalijimu ir Lietuvos valstybingumonetektimi. Taèiau Vilniaus didvyriø,studentijos nuopelnai dël to neturë-tø nublankti. Deja, teisus K. Laba-nauskas: nëra Vilniuje jokio þymensapie áspûdingà sukilimo pradþià.

Nuo savæs pridursime: Vilniujedaug aukðtøjø mokyklø, tûkstanèiaistudentø, kartais neþinodami, kuriðlieti savo energijà, varþosi koldû-nø ar cepelinø valgymo varþybose irkituose kvaliojimuose. Kodël jiemsneáprasminus savo pirmtakø atmini-mo? Tegu tai bûtø 1794 m. sukilimodalyviø studentø atminimui skirtamokslinë konferencija ar àþuoliukøsodinimo talka. O gal studentø ran-komis tiktø pastatyti koká þymenákad ir senosios Alma mater vienameið kiemø? Juk ne visada reikia tikvarþytis, kuris prarys rekordiná kie-ká koldûnø ar cepelinø. Nejau tik to-kiomis �reikðmingomis� pramogo-mis ir iniciatyvomis gali pasigirti da-bartinë studentija?

K. Labanauskas daug metø yradirbæs parkotyrininko darbà, rûpi-næsis paveldosaugos objektais, tadgerai þino, koks didelis atstumasskiria gerus ketinimus ir realiai ágy-vendinamus kûrinius. Reikia pa-stangø, lëðø ir daugybës kitø dalykø.Kita vertus, kiekvienas reikðmingasdalykas prasideda nuo iniciatoriø,problemos judintojø ir skatintojø.Akivaizdu, kad reikia sukaupti nevien istorinæ ir ikonografinæ me-dþiagà, bet padaryti ir atstatomo ob-jekto projektà. Reikia uþsitikrinti,kad ta vieta daugiau nebûtø per-tvarkoma, keièiama, o visuomeneituri bûti pateikta informacija, kasnorima padaryti. Net jei greitai ne-pavyktø pastatyti Baltøjø stulpø arbent jø muliaþo, iniciatyva neturë-tø nuslopti. Kodël nepagaminus kadir maþyèiø Baltøjø stulpø suvenyrø,gal suvenyrinio maketëlio, kuriskaip savotiðkas simbolis galëtø pra-dëti savo atskirà gyvenimà, primin-tø buvusá paminklà ir jaudintø vi-suomenæ. Kodël ávairius uþsieniofirmø logotipus daþnai naudojameávairiems reikalams ir reklamai, betjuk tam galime panaudoti kad irBaltøjø stulpø ávaizdá � teisingiK. Labanausko svarstymai. BuvusiøTrakø vartø ar simboliniø vartø �Baltøjø stulpø � visumos atkurti ne-pavyks, tad tegul bent vienas atkur-tas stulpas bus atminties gaivintojas,mûsø rûpesèio savo miestu simbo-lis. Kiti laikai, tad ne paveldo objek-tø funkcijas turime atkûrinëti, betrûpintis atminties þenklais.

Ðià mintá K. Labanauskas iðple-èia ir á archeologinæ tyrinëjimø sri-tá. Archeologai nuolat iðkelia á þe-mës pavirðiø seniai pamirðtus ar ið-vis neþinotus istorinius bei kultûrospaveldo dalykus, randa buvusiø sta-tiniø pamatus, rûsius ar kitas lieka-nas. Bet kas kelia nerimà. Archeo-logai daþnai vietovæ iðkasinëja, iðke-dena, vertingus radinius iðveþa á mu-ziejus, bet vieta iðniokota. O ta vie-ta turëtø bûti paþymima, kas pada-ryta, atrasta, kokie nauji faktai su-

þinoti ir kur apie visa tai galima su-þinoti daugiau, kur saugomi atras-tieji eksponatai. Jeigu archeologaiuþsibrëþæ gràþinti mums istorijà, at-mintá, tai tà turi daryti ne vien teri-torijos (neretai paminklinës) nioko-jimo sàskaita. Ðtai tie nauji þymenysþmonëms bylos, kokiame reikðmin-game kraðte ar vietovëje jie gyvena.Tada visuomenë labiau gerbs ir sau-gos paveldà, bus nepakanti jo nio-kotojams.

Arba ðtai garsieji XVI a. teisinësminties paminklai Lietuvos Statutai,veikæ LDK teritorijoje kelis ðimtusmetø, Lietuvos Statutu Vilniaus gu-bernijoje vadovautasi iki 1840 m.net ir Lietuvai patekus á carinës Ru-sijos sudëtá. O kur bent vienas þy-muo, kuris visuomenei primintøapie tuos Lietuvos Statutus? � labaivietoje iðkeltas K. Labanauskoklausimas. Ar reikia eiti tik á Vil-niaus universiteto bibliotekosP. Smuglevièiaus salæ, kad tarp kitøsenø spaudiniø pamatytume ir Sta-tutà? Tokie þymenys, jeigu jie atsi-rastø, keltø pagarbà Statuto kûrë-jams, taip pat jø triûso áprasminto-jams þymenyje. Duoklë savajai isto-rijai yra didþiulë, ir ji neatiduota.Buvusiais laikais to buvo neámano-ma padaryti, bet kas trukdo dabar,kai Lietuva atkûrë valstybingumà?Tai priklauso nuo mûsø þmoniø irbendruomeniø pilietiðkumo. Uþ-teks pirðtu rodyti á to ar ano nepa-daranèià valdþià.

Ðtai ðie nepadaryti darbai ir le-mia, kad á savo valstybæ, jos istorijàdaþnai þvelgiame ne savomis, betsvetimøjø akimis, pasiskaitæ kitoseðalyse iðleistø knygø ar straipsniø,daþnai tendencingø, kur akivaiz-dþûs siekiai nuvertinti mûsø kraðto

þmoniø laimëjimus.Kalbëdami apie vienos ar kitos

vertybës atkûrimà turime galvotiapie atkuriamos vertybës prasmæ: jituri skatinti þmoniø poreiká domë-tis savo kraðto praeitimi, saugotikultûros paveldà ir gausinti naujusdarbus, kurie iðliktø istorijoje, kul-tûroje ir þmoniø atmintyje. Antraipir liksime ðios þemës maþutëliais,niekam pasaulyje neþinomi, kaipnereikðmingi ir didesnio dëmesionenusipelnæ, kuriø lemtis � dþiaug-tis tik kitø kraðtø laimëjimais.

Kaip juda traukinys

Kaip juda reikalai, ar pavyko su-dominti Baltøjø stulpø atstatymoreikalais visuomenæ? Paprastai ofi-cialius asmenis, turinèius platesnioveikimo svertus lyg ir iðskiriame iðvisuomenës, bet tada kas yra ta vi-suomenë? Juk visi uþimame tam tik-ras pareigas, dirbame tam tikrusdarbus. Sausio mënesá prof. Liber-tas Klimka ir M. K. Èiurlionio kul-tûros ir paveldo fondo atstovas Gin-tautas Ivinskas Baltøjø stulpø Vil-niuje atkûrimo idëjà pristatë susisie-kimo ministrui Eligijui Masiuliui.Ministras idëjai ið esmës pritarë, þa-dëjo apsvarstyti, kaip prie idëjos ágy-vendinimo galëtø prisidëti ministe-rija. Vasario 20 d. ministerijos sek-retoriaus Rimvydo Gradausko pa-siraðytame laiðke skaitome: �Skirtiprogramos lëðø kultûros paveldoobjektams atkurti nenumatyta, to-dël finansuoti programos lëðomisVilniaus baltøjø stulpø atkûrimo ne-galime�� Ministro atstovë spaudaielektroniniame laiðke kiek anksèiauraðë: �Ámanomas tik moralinës pa-ramos idëjai deklaravimas ið minis-

Atkelta ið 12 p.

terijos pusës (kas ið principo yra pa-daryta). Jis gali bûti iðdëstytas antpopieriaus kaip atsakymas á ðá krei-pimàsi. Galbût jis ir pravers labiau-siai kreipiantis dël paramos á mûsøkuruojamas ámones�� Tik þadëto-jo rekomendacinio raðto teko lauktiilgokai. 2009 m. kovo 19 d. pagaliaubuvo gautas ministro Eligijaus Ma-siulio pasiraðytas raðtas, kuriame ra-ðoma: �[�] Atsiþvelgdami á infor-macijà apie M. K. Èiurlionio kultû-ros ir paveldo fondo iðkeltà idëjà beirodomà iniciatyvà dël Baltøjø Vil-niaus stulpø atkûrimo, manome,kad Baltøjø Vilniaus stulpø idëjoságyvendinimas reikðmingai prisidë-tø prie siekio atkurti Vilniaus isto-rinæ atmintá. Susisiekimo ministeri-ja nuoðirdþiai remia ðià idëjà ir þi-nodama, kad ðià iniciatyvà palaikokitos institucijos, kuriø prioritetinësveiklos funkcijos yra panaðiø pro-jektø ágyvendinimas, svarstytø gali-mybæ prisidëti. [�]�

Atsakyme ið Kultûros ministeri-jos (kovo mën. 2 d.) viceministroDonato Valanèiausko pasiraðytameraðte teigiama, kad ministerija ið es-mës pritaria ir remia idëjà atkurti ðáistoriná Vilniaus miesto akcentà beisimbolá, meninës projekto dalieságyvendinimui ministerija galëtøskirti daliná finansavimà. Gana ge-ranoriðkas, visuomenës nariø inicia-tyvà viltingai palaikantis atsakymas.

Vilniaus miesto savivaldybës ad-ministracijos Miesto plëtros depar-tamento, pasiraðytame direktoriausArtûro Blotnio raðte, raðoma: �Jû-sø pasiûlymas yra ádomus ir svars-tytinas, taèiau pateiktos medþiagosnepakanka sprendimui priimti. Pra-ðytume pateikti papildomà istorinæmedþiagà ir grafinæ dalá (projektinius

Baltieji stulpai:Vilniaus istorinës atminties þenklas (2)

pasiûlymus) bei nurodyti galimà Bal-tøjø stulpø projektavimo ir atstaty-mo ðaltiná. Gavus papildomos me-dþiagos, klausimas dël Baltøjø stul-pø atstatymo bûtø svarstomas pasi-tarime pas Vilniaus miesto savivaldy-bës merà.� Kà gi, atsargus poþiûrisgeriau uþ joká poþiûrá, o praðymaspateikti papildomos medþiagos galibûti suprastas ir kaip siekis toliaudiskutuoti ir tikëtis departamentopalaikymo praktiniuose Baltøjø stul-pø atstatymo darbuose.

Labai dëmesingai Baltøjø stul-pø atstatymo idëjà iðklausë Lietu-vos Respublikos Seimo Pirmininkopirmoji pavaduotoja Irena Degutie-në ir jos patarëjas Kæstutis Kupðys.Po prof. L. Klimkos ir Fondo atsto-vo G. Ivinsko apsilankymo buvo ið-platintas vieðas praneðimas, kuria-me yra ir ðie þodþiai: �Dþiaugiuosi,kad Vilniuje kyla tokios graþios kul-tûrinës iniciatyvos, kuriø pagalbagaivinama istorinë vilnieèiø, o kar-tu ir visø Lietuvos þmoniø atmintis.Linkiu projekto sumanytojams kuodaugiau energijos ágyvendinant Bal-tøjø Vilniaus stulpø atstatymo idë-jà, ir kiek galëdama tai remsiu.� Vi-zito dalyviai pabrëþë didelá juos pri-ëmusios Seimo Pirmininko pirmo-sios pavaduotojos nuoðirdumà irsuinteresuotumà ágyvendinti prista-tytàjà idëjà, vilnieèiø pilietinës ini-ciatyvos palaikymà.

Kultûros paveldo departamen-to prie Kultûros ministerijos direk-torës Dianos Varnaitës fondui ir Et-ninës globos tarybos pirmininkuiLibertui Klimkai atsiøstame laiðkereiðkiama nuomonë, kad nëra tiks-linga pritarti ðiø Stulpø ar tik vienoið jø atkûrimui S. Konarskio, J. Ba-sanavièiaus gatviø ir Savanoriøprospekto sankirtoje, nes �dël pa-sikeitusios urbanistinës ðios vieðo-sios erdvës situacijos, problemiðkaStulpus atkurti tiksliai jø buvimovietoje. Neprieðtarautume ðios isto-rinës vietos paþymëjimui kitomis ið-raiðkos priemonëmis: informaciniustendu ar atminimo lenta.�

Uþtat yra M. K. Èiurlionio kul-tûros ir paveldo fondo iniciatyvønuoðirdþiø rëmëjø, kurie nesiekda-mi garsintis randa bûdø paremti ge-rus darbus. Vieni ið jø � panevëþie-tis Þydrûnas Raðèius ir RimantasJonas Dagys bei UAB Patikimas au-ditas ið Vilniaus.

Raðiná baigsime trumpu apiben-drinimu: Baltøjø stulpø likimas � taitarsi Vilniaus istorijos atðvaitas am-þiø bëgyje. Reikia manyti, kad jø is-torija nëra nutrûkusi amþiams, o joslikimas yra paèiø vilnieèiø rankose.Pagaliau ðios aktyviø ir savo sosti-nës ateitimi susirûpinusiø vilnieèiøiniciatyvos likimas parodys, kiekesame pilietiðki ir kiek mûsø valsty-bëje priklauso nuo þmoniø ir visuo-menës valios. Teisus G. Ivinskas sa-kydamas: �Ne kà maþiau uþ patá Bal-tøjø stulpø atkûrimà svarbu per ðiàidëjà �pasiþvalgyti�, kiek patys mû-sø valstybës tarnautojai yra aktyvûsir pilietiðki, kiek jiems rûpi (jei rûpi)istoriniø valstybës simboliø atkûri-mas bei átvirtinimas visuomenëje�.

Gediminas Zemlickas

Skulptoriaus Boleslovo Balzukevièiaus sukurta Ðv. Jackaus skulptûra netolibuvusiø Baltøjø stulpø; senieji uþraðai ant Ðv. Jackaus koplytëlës sienos