lietuva vakarų politikoje: vakarų valstybių nuostatos

RAMOJUS KRAUJELIS

Lietuva Vakarø politikoje:Vakarø valstybiø nuostatos

Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu1940–1953 metais

Vilnius, 2008

VILNIAUS UNIVERSITETAS

2

© Ramojus Kraujelis, 2008© Vilniaus universitetas, 2008

ISBN 978-9955-33-371-5

UDK 341.22(474.5)Kr-103

Apsvarstë Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto taryba 2008 m. birþelio 9 d. (posëdþioprotokolas Nr. 8)

Recenzavo:prof. habil. dr. Zenonas Butkusdoc. dr. Algirdas Jakubèionis

3

Turinys

ÁVADAS ............................................................................................ 7

I. VAKARØ VALSTYBIØ POLITIKA LIETUVOS IR KITØBALTIJOS ÐALIØ ATÞVILGIU 1940–1943 METAIS ........... 28

1. Vakarø valstybiø poþiûris á Lietuvos valstybiø okupacijà iraneksijà 1940–1941 metais .................................................. 281.1. Pirminë didþiøjø Vakarø valstybiø reakcija

á Lietuvos okupacijà ir aneksijà 1940 m. birþelá–1941 m. birþelá ............................................................. 28

1.2. Vakarø valstybës, pripaþinusios Baltijosvalstybiø inkorporavimà á Sovietø Sàjungà ................... 40

2. Lietuvos klausimo svarstymai 1941–1942 metais ................ 512.1. Atlanto chartija ............................................................ 522.2. SSRS ir Didþiosios Britanijos derybos dël sàjungos

sutarties ir SSRS sienø pripaþinimo klausimosvarstymas .................................................................... 55

2.3. Alternatyvûs Lietuvos likimo svarstymai amerikieèiøir britø politikoje .......................................................... 69

3. Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausimas didþiøjøvalstybiø derybose 1943 metais ............................................ 78

4

II. LIETUVOS IR KITØ BALTIJOS ÐALIØ KLAUSIMASVAKARØ POLITIKOJE 1944–1953 METAIS.ÐALTOJO KARO KONTEKSTAI .......................................... 89

1. Lietuvos klausimo svarstymai baigiamuoju Antrojo pasauliniokaro etapu ........................................................................... 891.1. Didþiøjø Vakarø valstybiø nuostatos Baltijos valstybiø

atþvilgiu 1944–1945 metais. Jaltos konferencija ........... 891.2. Kitø Vakarø valstybiø ir tarptautiniø organizacijø

nuostatos dël Lietuvos ir kitø Baltijos ðaliøAntrojo pasaulinio karo metais ................................... 104

2. Lietuvos klausimo svarstymai pirmaisiais pokario metais ........ 1112.1. Potsdamo konferencija,

Niurnbergo karinis tribunolas ir Lietuvos klausimas ... 1112.2. Paryþiaus taikos konferencija ir Lietuvos klausimas ..... 1202.3. Tarptautinës organizacijos ir Lietuvos bei kitø

Baltijos valstybiø statusas pirmaisiais pokario metais ... 1262.4. Pabëgëliø ið Lietuvos problemos sprendimas ............... 1312.5. Tarptautiniø santykiø raida ir Lietuvos bei kitø

Baltijos valstybiø klausimo stabilizavimas ................... 136

3. Vakarø valstybiø nuostatø dël Lietuvos ir kitø Baltijos ðaliøokupacijos ir aneksijos raidos tendencijos ðaltojokaro metais ........................................................................ 1403.1. Lietuvos ir kitø Baltijos ðaliø klausimas

Vakarø valstybiø politikoje pirmuoju ðaltojo karo etapu(1947–1953 metais) ................................................... 140

3.2. Tarptautinë politika ir Lietuvos bei kitø Baltijos ðaliøklausimas vëlesniais ðaltojo karo metais ....................... 164

III. TARPTAUTINËS TEISËS NUOSTATØ IR VAKARØVALSTYBIØ POLITIKOS LIETUVOS ATÞVILGIUANALIZË ............................................................................... 174

1. Lietuvos okupacijos ir aneksijos teisinis vertinimas ............ 174

TURINYS

5

2. Lietuvos aneksijos pripaþinimo (nepripaþinimo) de factoir de jure problematika ...................................................... 1792.1. Pripaþinimas de jure ir de facto tarptautinëje

praktikoje ................................................................... 1792.2. Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijos

nepripaþinimo teisinë ir politinë samprata .................. 1822.3. Nepripaþinimo politika .............................................. 186

3. Pasaulio valstybiø pozicijø diferenciacija ir klasifikacijapagal poþiûrá á Baltijos valstybiø aneksijà ........................... 1873.1.Valstybës, pripaþinusios Baltijos ðaliø aneksijà ............. 1883.2. Neiðreiðkusios pozicijos valstybës ................................ 1923.3. Baltijos ðaliø aneksijos nepripaþinusios valstybës

ir jø klasifikacija ......................................................... 195

IÐVADOS ..................................................................................... 226

ÐALTINIAI IR LITERATÛRA ..................................................... 231

1 priedas. Reikðmingiausi Jungtiniø Amerikos Valstijø pareiðkimai,dokumentai, kiti oficialios pozicijos iðraiðkos bûdai 1940–1989 m. .. 259

2 priedas. Vakarø valstybiø nuostatø Baltijos valstybiø aneksijosklausimu klasifikacijos lentelë ........................................................ 262

Summary ....................................................................................... 285

TURINYS

7

ÁVADAS1940-øjø vasarà ávykdyta sovietinë agresija prieð Lietuvà ir kitas Baltijosvalstybes, jø okupacija ir aneksija nulëmë ðiø valstybiø likimà 50 metø.Nors jautri okupacijos ir aneksijos ávertinimo tema jau yra nagrinëta isto-rijos, teisës ir politikos mokslø darbuose, vis dar iðlieka erdvës naujiemstyrimams, poþiûriams kitais aspektais. Viena maþiau atskleistø temø –Vakarø valstybiø nuostatos Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø atþvilgiu.Sovietinë politikos linija, kuri diktavo gyvenimo ritmà visame Rytø blo-ke, yra daugiau paþástama ir nagrinëta mokslo darbuose, o ðtai iðsamiosinformacijos apie Vakarø politikà, jos poþiûrá á Baltijos valstybes, ilgàlaikà nebuvo. Lietuvoje kompleksiniuose istoriniuose tyrinëjimuose tra-diciðkai daugiau dëmesio teikiama poþiûriui ið vidaus. Lietuvos istoriog-rafijoje daþnai problematika pristatoma ið Lietuvos perspektyvos – nagri-nëjamas Lietuvos pasiprieðinimas okupacijai, Lietuvos diplomatijos ir ið-eivijos vaidmuo keliant Lietuvos laisvës bylos klausimà. Taèiau, be jokiosabejonës, tokios pozicijos nepateikia ávairialypio ir objektyvaus nagrinë-jamos temos vaizdo. Bûtina tirti ir turëti mintyje kitø valstybiø interesus,tarptautinës politikos aspektus. Poþiûris á Lietuvà ið iðorës reikðmingas,nes savo paþintiniu ir tarpdalykiniu poþiûriu parodo mûsø ðalies, kitøBaltijos valstybiø vietà ir reikðmæ tarptautinëje sistemoje. Todël bendrap-laniai tarptautiniai santykiai svarstant Lietuvos klausimà vis dar yra ikigalo neatskleista istoriniø tyrimø erdvë.

Istorinëje sàmonëje glûdi nemaþai Lietuvos, kaip geopolitinës situaci-jos aukos, stereotipø. Daugelis Lietuvos pasiprieðinimo dalyviø, taip patlietuviø iðeivijos atstovø, atsiþvelgdami á oficialias Vakarø politines de-klaracijas – Atlanto chartijà ar Iðlaisvintosios Europos deklaracijà, ir vieðaiiðdëstytas Vakarø politikø mintis, Lietuvos nepriklausomybës atkûrimoperspektyvas siejo su galimomis palankiomis sàlygomis ir tarptautiniøsantykiø pokyèiais pirmaisiais pokario metais, taèiau pokaris virto ilga irskausminga kova dël to, kuo Vakarø lyderiai nepasirûpino iki karui bai-giantis.

8

Darbe pasirinkta Vakarø poþiûrio á Lietuvà analizë gali bûti ne tikreikðminga kaip mokslinë studija, bet ir naudinga ðiandien1. Ne tik aka-deminëje, bet ypaè – politinëje aplinkoje kyla polemika su Rusijos moks-lininkais ir politikais, kurie mëgina kvestionuoti Lietuvos ir kitø Baltijosvalstybiø okupacijos ir aneksijos faktà ir kelia ðiandienës Lietuvos valsty-bingumo tæstinumo klausimà árodinëdami, kad Lietuvos inkorporavimasá Sovietø Sàjungà turëjo teisiniø padariniø, t. y. aneksija buvo teisëta.Ðiuo atveju ávairiopa Vakarø nuostatø analizë leistø pateikti platø tarp-tautinës bendruomenës poþiûrá á Lietuvà, jos okupacijos ir aneksijos áver-tinimà.

Dalykas ir objektai. Siekiama iðryðkinti bendràsias tendencijas ir prin-cipines Vakarø valstybiø nuostatas Lietuvos okupacijos ir aneksijos atþvil-giu. Plaèiàja prasme kaip tyrimo objektà galima ávardyti tarptautiniussantykius, susijusius su Lietuvos okupacijos ir aneksijos vertinimu. Ðiøsantykiø analizë apima du pagrindinius aspektus: 1) Vakarø politiniøveiksmø apþvalgà ir ávertinimà; 2) teisines iðraiðkos priemones ir jø klasi-fikacijà. Ðie objektai, aprëpiantys tarptautinës teisës ir politikos konteks-tà, neiðvengiamai reikalauja platesnio tarpdalykinio poþiûrio. Kad áverti-nimo analizë bûtø visapusiðka, darbe pateikiamas ne tik politinës istori-jos faktologinis empirinis tyrimas, bet ir politinis bei teisinis vertinimomodelis, kuriuo remiantis Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausimasnagrinëjamas per tarptautinës teisës prizmæ, atskleidþiant teisës poveiká

ÁVADAS

1 Pamatiniø Vakarø nuostatø Baltijos valstybiø atþvilgiu deklaravimas iðliko ak-tualus net ir prabëgus beveik dviem deðimtims metø nuo Baltijos valstybiø nepri-klausomybës atkûrimo. 2005 m. pavasará, kilus diskusijoms dël Rusijos poþiûrio áBaltijos valstybiø okupacijà ir aneksijà, JAV Kongreso Atstovø Rûmams ir Senatuipateiktoje rezoliucijoje primenama, kad Rusijos vyriausybë turi nedviprasmiðkai pri-paþinti ir pasmerkti neteisëtai Sovietø Sàjungos 1940–1990 metais vykdytà Baltijosvalstybiø okupacijà ir aneksijà. Prezidentas Valdas Adamkus iðreiðkë viltá, kad 1945–1991 metø laikotarpis sulauks aiðkaus visos Europos ávertinimo. „Tai atspirties tað-kas kuriant vertybëmis pagrástà ateities Europos bei pasaulio politikà. Politikoje ne-galime ignoruoti demokratijos vertybiø, moralës bei laisvës idealø“, – pabrëþëV. Adamkus. – Prezidentas sveikina JAV Kongreso rezoliucijà dël Baltijos ðaliø okupa-cijos ir aneksijos // Prezidento spaudos tarnybos 2005-04-15 praneðimas spaudai.

9

tarptautinei sistemai ir, atvirkðèiai, svarbiø tarptautinës sistemos pokyèiøátakà tarptautinës teisës raidai.

Chronologija. Darbe nagrinëjamo faktologinio empirinio tyrimo nuo-sekli chronologinë aprëptis – 1940–1953 metai. Ðiuo laikotarpiu susifor-mavo ir buvo deklaruotos principinës Vakarø politinës nuostatos Balti-jos valstybiø okupacijos ir aneksijos atþvilgiu ir jos ið esmës nekito vëles-niais metais. Pirminio chronologinio atskaitos taðko apibrëþtis yra ganaaiðki – analizë pradedama nuo 1940-øjø birþelio 15-osios sovietinës agre-sijos prieð Lietuvà. Pagrindinis tyrimo dëmesys telkiamas á Antràjá pasau-liná karà, nes ðiuo reikðmingø pokyèiø laikotarpiu buvo nulemtas Lietu-vos ir kitø Baltijos valstybiø likimas. Pirmieji pokario metai buvo kupinisvarbiø tarptautiniø ávykiø, susijusiø su naujos pokarinës sistemos kûri-mu. Ðis laikotarpis buvo nuosekli á tarptautinëje politikoje ásivyravusiosnaujos tarptautiniø santykiø bûsenos – ðaltojo karo preliudija. Ankstyvo-sios ðaltojo karo fazës analizë leidþia parodyti Vakarø politikos bendru-mus á sovietiná blokà patekusiø valstybiø atþvilgiu, aptariamas pamatinësðaltojo karo metø Vakarø doktrinos – tramdymo politikos susiklostymasir jos iðraiðkos bûdai. Ðiame darbe nuoseklios Vakarø politikos analizësbaigiamuoju taðku pasirinkti 1953 metai – tarptautiniuose santykiuosevisuotinai pripaþástamo pirmo ðaltojo karo laikotarpio skiriamoji riba.Tæsti chronologinæ analizæ tolesniais ðaltojo karo etapais ðiame darbe ne-tikslinga, nes vëlesnës principinës Vakarø politinës nuostatos ið esmësnepakito iki pat ðaltojo karo pabaigos. Baltijos valstybiø klausimo svars-tymai Vakaruose ávairiais laikotarpiais buvo labiau epizodiðki, todël dar-be pateikiamas tik reikðmingiausiø vëlesniø politiniø ávykiø aptarimas,reikalingas atskleisti teisinëms Vakarø valstybiø nuostatoms. Paminëti-na, kad reikðmingesni Vakarø politiniai epizodai aptarti per pastaràjá de-ðimtmetá Lietuvoje publikuotuose kitø tyrinëtojø mokslo darbuose2.

Analizuojant Vakarø nuostatas remiantis politinio ir teisinio vertini-mo modeliu, pasirinktas platesnis chronologinis kontekstas. Teisinë ana-lizë, atskleidþianti okupuotos ir aneksuotos valstybës tæstinumo ir tarp-

ÁVADAS

2 Plaèiau þr. istoriografijos aptarimà.

10

tautinio teisinio subjektiðkumo aspektus, tuo neáteisinant sovietinës val-dþios siekto parodyti savo teisëtumo Lietuvoje, neiðvengiamai nusitæsiaiki pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimo. Todël siekiantávertinti ir klasifikuoti kiek ámanoma platesnio Vakarø valstybiø spektropolitines ir teisines nuostatas Baltijos valstybiø atþvilgiu, teisiniø nuosta-tø prasme þvelgiama per viso sovietinës okupacijos ir aneksijos laikotar-pio prizmæ.

Pagrindinis dëmesys telkiamas á galingiausios Vakarø valstybës – Jung-tiniø Amerikos Valstijø politikos poveiká. Lygia greta analizuojamos irvertinamos kitø Vakarø valstybiø nuostatos (detaliai aptariama Didþio-sios Britanijos ir nacistinës Vokietijos politika Antrojo pasaulinio karometais). Taèiau tyrinëti pavieniø Vakarø valstybiø nuostatas nëra paprasta,nes tos valstybës daþnai neturëjo aiðkios strategijos Baltijos valstybiø at-þvilgiu, todël darbe pateikiamas bendras Vakarø poþiûrio vertinimas.

Pagrindinis ðios monografijos tikslas – siekis visapusiðkai ir komplek-siðkai, remiantis politine ir teisine ðaltiniø argumentacija, iðtirti ir ávertin-ti Vakarø valstybiø nuostatas dël Lietuvos bei kitø Baltijos valstybiø so-vietinës okupacijos ir aneksijos laikotarpiu, atskleisti jø klostymosi aplin-kybes, esminius bruoþus ir klasifikacijà.

Metodologija. Naudojami humanitariniams ir socialiniams mokslodarbams áprasti ir patikimi tyrimo metodai. Vakarø nuostatos tiriamosremiantis sistemine analize. Sistema suvokiama kaip tam tikrais ryðiaissusaistytø komponentø visuma, o Vakarø nuostatos – kaip kompleksi-nis, kintantis procesas, veikiamas daugelio veiksniø.

Pirmojoje ir antrojoje darbo dalyse vertinamas geopolitinis istorinioproceso lygmuo, chronologiðkai analizuojamos Vakarø politinës nuosta-tos. Vakarø politika aptariama ir vertinama pasakojamuoju empiriniotyrimo metodu. Taèiau darbe neapsiribojama vien istoriniu tyrimo me-todu, nes nagrinëjamai problematikai bûtina taikyti kitø mokslo ðakømetodologijà. Atliekamame tyrime, pasitelkiant teisës ir politikos moks-lø (tarptautiniø santykiø) metodologijà, lygia greta naudojami kiti moks-linio tyrimo metodai – probleminë analizë ir loginis-sisteminis istoriniøfaktø bei tarptautiniø teisës normø turinio vertinimas ir apibendrinimas.Galutinai Vakarø nuostatos ávertinamos sisteminës analizës poþiûriu. Dar-

ÁVADAS

11

be naudojami ðaltiniai atrinkti vadovaujantis kokybiniu kriterijumi – siektaávardyti ir aptarti reikðmingiausius dokumentus, kurie atspindëjo princi-pines Vakarø valstybiø nuostatas.

Svarbiausios sàvokos ir teorinës nuostatos. Nagrinëjant pasirinktàtemà svarbu tiksliai apibrëþti konkreèius procesus ar ávykius ir juos api-bûdinanèias sàvokas. Darbe plaèiai vartojama Baltijos valstybiø sàvoka,apimanti Lietuvà, Latvijà ir Estijà. Neiðskiriant istorinës raidos panaðu-mø ir skirtumø, Baltijos valstybes aptariamu laikotarpiu vienija pagrin-dinis poþymis – valstybingumo raidos bendrumas. Daþnai ðaltiniuose Va-karø politinës nuostatos Baltijos valstybiø atþvilgiu buvo iðreiðkiamos api-bendrintai, todël sunku identifikuoti ir iðskirti Vakarø valstybiø poþiûrá ávienà ið Baltijos valstybiø. Visais atvejais, jei esama galimybiø, siekiamanustatyti ir iðryðkinti poþiûrio á Lietuvà specifikà.

Darbe vartojama sàvoka Vakarai suvokiama kaip politinis, o ne geog-rafinis apibûdinimas. XX amþiuje Vakarø samprata iðsiplëtë uþ Europosribø, Vakarø lydere tapo Jungtinës Amerikos Valstijos – savo esme de-mokratinë europiniø tradicijø valstybë. Kaip Vakarø bloko sudedamojidalis traktuotinos Vakarø demokratiniø tradicijø besilaikanèios valsty-bës, neatsiþvelgiant á jø geografinës padëties veiksná. Be tokiø tradiciðkaisuvokiamø Vakarø elementø kaip Vakarø Europa (turint mintyje Ðiau-rës, Pietø Europos subregionus), Ðiaurës Amerika, á Vakarø kontekstàpakliûva ir Pietø pusrutulio valstybës – Australija, Naujoji Zelandija, Ja-ponija, Filipinai, taip pat provakarietiðkos politinës orientacijos Pietø irLotynø Amerikos valstybiø dalis. Ið viso aptariama maþdaug 50 provaka-rietiðkos orientacijos valstybiø, kurios apibendrintai vadinamos Vakarøvalstybëmis. Darbe daugiausia dëmesio skiriama dviejø Vakarø valstybiø –JAV ir Didþiosios Britanijos – politikai, kuri iðreiðkë principines Vakarødemokratinio pasaulio nuostatas. Akivaizdu, kad neámanoma aprëpti ab-soliuèiai visø Vakarø valstybiø nuostatø, nes dalies valstybiø ðaltiniai iristoriografija yra neprieinami. Be to, ne visø ðiø ðaliø nuostatas vienu arkitu laikotarpiu ámanoma atpaþinti. Darbe taip pat vartojama didþiøjøVakarø valstybiø samprata, Antrojo pasaulinio karo ir pirmaisiais poka-rio metais apimanti JAV, Didþiàjà Britanijà ir ið dalies Prancûzijà, kuri

ÁVADAS

12

baigiamaisiais karo metais dalyvavo aukðèiausio lygio sàjungininkø susi-tikimuose.

Analizës pradþioje svarbu iðsiaiðkinti, kaip tarptautinëje plotmëje api-brëþiamos tarpusavyje glaudþiai susijusios agresijos, okupacijos ir aneksijossàvokos. Apibrëþiant sàvokas bûtina pasirinkti vienuodus kriterijus. Ðiassàvokas padeda apibûdinti teoriniai teisiniai kriterijai. Ðie kriterijai apimair teisëtumo nustatymo aspektà. Pastarøjø penkiolikos metø Lietuvos isto-riografijoje ir teisës krypties darbuose sutartinai modeliuojama konstrukci-ja, jog prieð Lietuvà buvo ávykdyta agresija ir 1940 m. birþelio 15–16 d., áLietuvos teritorijà áþengus ir pasklidus papildomiems Raudonosios armi-jos daliniams, Lietuva buvo okupuota. Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiøfaktinei bûsenai po prievartinio ájungimo á SSRS sudëtá apibûdinti, beokupacijos sàvokos, plaèiai vartojama aneksijos sàvoka. Aneksija vadina-mas vienaðalis aktas, kai neteisëtai panaudojant jëgà ar grasinant tai pada-ryti vienos valstybës teritorija ar jos dalis prijungiama prie kitos valstybës.Baltijos valstybiø marionetiniø vyriausybiø praðymai dël ástojimo á So-vietø Sàjungos sudëtá tarptautinës teisës doktrinoje yra aiðkinami kaipaneksijos remiantis susitarimu pavyzdys3. Todël apsibrëþtina, kad 1940-aisiais sovietinë okupacija Lietuvoje truko nuo birþelio 15 d. iki rugpjû-èio 3 d. – SSRS ástatymo dël Lietuvos Sovietø Socialistinës Respublikospriëmimo á Sovietø Sàjungà priëmimas laikytinas vienaðaliu aneksijos ak-tu. Tuomet prasidëjo Lietuvos aneksija4. Ðià sovietinæ aneksijà nutraukëá Lietuvos teritorijà persikëlæs Antrasis pasaulinis karas ir nacistinës Vo-kietijos agresija. Sovietø sugráþimas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje1944–1945 m. tapo dar viena okupacija, kuriai apibûdinti gali bûti var-tojamas politiðkai tikslesnis reokupacijos terminas. Reokupacija suvokti-na ne kaip teisinë kategorija, o kaip politinës bûsenos ir pokyèiø konsta-

3 Bindschedler R. L. Annexation // Encyclopedia of International Public Law.Volume I. Amsterdam, 1992. P. 169.

4 Jakubèionis A. Antroji okupacija – reokupacija // Genocidas ir rezistencija. 2001,Nr. 2(10), p. 119.

Kûris P. Lietuvos nepriklausomos valstybës atkûrimas ir tarptautinë teisë // Teisësproblemos. 1998, Nr. 1, p. 11.

ÁVADAS

13

tavimas, kai á Baltijos valstybes dar kartà áþengë sovietø kariuomenë. At-kreiptinas dëmesys, jog Vakarø oficialiuosiuose dokumentuose apie Bal-tijos valstybiø reokupacijà prabilta dar Antrojo pasaulinio karo metais,vykstant didþiøjø valstybiø politinëms diskusijoms dël pasaulio ateities.Tokio pobûdþio okupacijos ir aneksijos periodizacijà taiko dauguma Va-karø autoriø, analizavusiø ðià problematikà5. Reokupacijos samprata yraátvirtinta ðiuolaikinëje Lietuvos istoriografijoje6, analogiðkø nuostatø lai-komasi ir naujausiuose kitø Baltijos valstybiø apibendrinamuosiuose is-toriografijos veikaluose7.

Be okupacijos ir aneksijos sàvokø, Baltijos valstybiø statusui apibû-dinti Vakarø oficialiuosiuose dokumentuose, mokslinës terminijos apy-vartoje, taip pat ir ðiame darbe labai daþnai vartojamos Baltijos valstybiøinkorporavimo, arba ájungimo, á Sovietø Sàjungos sudëtá sàvokos8. In-korporavimo samprata suvoktina kaip politiðkai korektiðkesnis ir maþiauápareigojantis faktinës situacijos (bûklës) apibûdinimas, o ne grynai teisi-nis konstatavimas. Taèiau apibendrinant pirmiau aptartà sàvokø trakta-vimà ir vartojimà galima teigti, kad Vakarø oficialiuose dokumentuose iristoriografijoje vartojama Baltijos valstybiø inkorporavimo samprata ati-tinka ðiuolaikinës tarptautinës teisës terminijoje vartojamø agresijos, oku-pacijos ir aneksijos sàvokø turiná.

5 Vitas R. The Recognition of Lithuania: the completion of the legal circle // Journalof Baltic Studies. 1993, Nr. 3, p. 247–262; Meissner B. The Occupation of the BalticStates from a Present-Day Perspective // The Baltic States at Historical Crossroads:Political, economic, and legal problems in the context of international cooperationon the doorstep of the 21st Century: a collection of scholarly articles. Riga, 1998.P. 139–148.

6 Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. P. 270–274.7 Èñòîðèÿ Ëàòâèè. ÕÕ âåê. Ðèãà, 2005; Mälksoo L. Illegal annexation and state

continuity : the case of the incorporation of the Baltic states by the USSR: a study of thetension between normativity and power in international law. Boston, 2003.

8 Paminëtina, jog ir Lietuvos diplomatinës tarnybos diplomatai neiðvengiamaiperëmë Vakarø terminijà ir plaèiai vartojo neteisëto inkorporavimo sàvokà. Lietuvosdiplomatai Vakarø valstybiø uþsienio reikalø tarnyboms ne kartà siuntë notas, kurio-se praðë nepripaþinti Lietuvos inkorporavimo á Sovietø Sàjungà ir paremti lietuviøtautos sieká susigràþini nepriklausomybæ: Baèkis S. A. Lietuvos diplomatinë tarnyba(1940 06 15–1990 03 11). Vilnius, 1999. P. 16.

ÁVADAS

14

Ðaltiniai. Atliekant tyrimà naudoti spausdinti ir interaktyvieji, skelbti irneskelbti ðaltiniai. Vakarø valstybiø nuostatos, iðdëstytos ðaltiniuose, anali-zuojamos atliekant originalø empiriná tyrimà. Darbe panaudoti ðaltiniai skirs-tomi á keturias grupes: 1) pirminiai archyviniai ðaltiniai; 2) publikuoti ðalti-niai; 3) atsiminimai, memuarinio pobûdþio leidiniai; 4) Vakarø periodika.

Skirtingais bûdais ir metodais9 surinktà ir panaudotà Vakarø archyvi-niø ðaltiniø bazæ sudaro ið Vakarø valstybiø ir Lietuvos archyvø gautioficialûs dokumentai. Gana plaèiai remtasi Lietuvos archyvuose saugo-mais „vakarietiðkos kilmës“ dokumentais – tai Lietuvos centriniame vals-tybës archyve laikomi ið Vakarø valstybiø á Lietuvà sugráþæ Lietuvos di-plomatiniø pasiuntinybiø ir konsulatø JAV, Didþiojoje Britanijoje, Bra-zilijoje dokumentai10. Lietuvos diplomatiniø atstovybiø fonduose saugo-mø susiraðinëjimo bylø dokumentai (pro memoria, notos, pareiðkimai)aiðkiai atsispindi ne tik Lietuvos diplomatø pozicijas, bet ir Vakarø poli-tikos aktualijos. Tarp diplomatø sukauptø dokumentø nemaþai yra iðVakarø valstybiø oficialiø valdþios institucijø (daþniausiai atsakingø uþuþsienio politikos formavimà) gautø dokumentø, spaudos publikacijøiðkarpø. Panaðaus pobûdþio reikðmingø Vakarø institucijø dokumentørasta Lietuvos valstybës naujajam archyvui perduotuose Amerikos lietu-viø tautinës sàjungos dokumentuose11. Tyrimà papildo Lietuvos ypatin-

9 Atliekant tyrimà, buvo iðsiuntinëta daugiau kaip 30 uþklausø á Vakarø valsty-biø nacionalinius ir uþsienio reikalø þinybø archyvus. Darbe panaudotø dokumentøkopijos gautos paðtu ið Didþiosios Britanijos, Nyderlandø ir Suomijos archyvø. Kaikuriais atvejais, atsakydamos á uþklausas, archyvø tarnybos atsiuntë komentarus apieoficialià tam tikrø valstybiø pozicijà ir paaiðkino, kad pozicijà iðreiðkianèiø doku-mentø nerasta arba jie yra labai fragmentiðki.

Aptariant ðaltiniø bazæ bûtina paminëti, kad vis daugiau uþsienio politikos origi-naliø dokumentø yra skelbiama internete. Darbe panaudoti JAV, Australijos uþsie-nio politikos dokumentai ið vieðø internetiniø duomenø baziø.

10 Lietuvos centrinis valstybës archyvas (toliau – LCVA): F. 648 – Lietuvos pa-siuntinybë Londone; F. 656 – Lietuvos pasiuntinybë Vaðingtone; F. 658 – Lietuvosgeneralinis konsulatas Niujorke; F. 663 – Lietuvos generalinis konsulatas Èikagoje;F. 664 – Lietuvos konsulatas San Paule; F. 383 – Lietuvos Respublikos uþsienioreikalø ministerija; F. R. 1019 – Lietuvos SSR uþsienio reikalø ministerija; F. 1742– Dokumentø kopijø kolekcija.

11 Lietuvos valstybës naujasis archyvas (toliau – LVNA), F. 24 – Amerikos lietu-viø tautinë sàjunga (disertacijos rengimo laikotarpiu fondas buvo tvarkomas).

ÁVADAS

15

gajame archyve saugomi Partijos istorijos instituto prie LKP CK fondesukauptø á Vakarus pasitraukusiø Lietuvos ginkluoto pasiprieðinimo ju-dëjimo dalyviø susiraðinëjimo su pasiprieðinimo vadovybe Lietuvoje irdiplomatinës tarnybos dokumentø nuoraðai12.

Be Lietuvos archyvuose esamø dokumentø, ðaltiniø ir istoriografijos,naudotasi ir Atviros visuomenës archyvo Budapeðte (Vengrija) medþia-ga13. Vakarø archyviniø ðaltiniø bazæ sudaro Jungtiniø Amerikos Valsti-jø, Didþiosios Britanijos, Australijos, Kanados, Vokietijos, Nyderlandø,Suomijos oficialûs dokumentai. Tyrimui buvo pravartûs ðiø valstybiøarchyvø publikuoti dokumentai, pasinaudota ir archyvø teikiamomis in-teraktyviomis vieðosiomis paslaugomis, suteikianèiomis galimybæ per at-stumà pasinaudoti archyviniais dokumentais. Ðiuolaikinës informacinëstechnologijos leidþia istorikams papildyti tradicinius archyviniø doku-mentø paieðkos metodus, todël darbe panaudotos Didþiosios BritanijosNacionalinio archyvo elektroniniame kataloge rastos, uþsakytos ir paðtugautos, su Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausimo svarstymais susiju-sios dokumentø kopijos ið Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministe-rijos (angl. Foreign Office) fondo. Pirminius ðaltinius iðpleèia pastaraisiaismetais JAV prezidentø F. D. Roosevelto ir H.Trumano memorialiniøbibliotekø-muziejø sudarytose internetinëse duomenø bazëse publikuotiskaitmeninti originalûs Vakarø diplomatijos ir politikos, prezidentø su-siraðinëjimo dokumentai14. Panaðø informacijos pateikimo bûdà propa-guoja ir specializuotus projektus vykdanèios archyvø ar mokslo ir studijøinstitucijos, kurios internete arba skaitmenintø dokumentø kolekcijos

12 Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau – LYA), F. 3377 – Partijos istorijos ins-titutas prie LKP CK.

13 Ðiame archyve, kuris ásikûræs prie Centrinës Europos universiteto, sukauptadaug Vakarø ðaltiniø, tarp kuriø svarø pagrindà sudaro Laisvosios Europos/Laisvësradijo tyrimø instituto sukaupti dokumentai, saugomi iðsamûs Vakarø spaudos rin-kiniai, taip pat bibliotekoje gausu Vakarø istoriografiniø leidiniø, kuriø Lietuvosarchyvuoe ar bibliotekose nëra.

14Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum Homepage. Prieiga perinternetà: <http://www.fdrlibrary.marist.edu.>.

ÁVADAS

16

pavidalu skelbia valstybës (pavyzdþiui, Australijos15 ar Nyderlandø16 ) arteminiu pagrindu sudarytus dokumentø ir kitø pirminiø ðaltiniø rinki-nius17. Akivaizdu, kad atsiþvelgiant á sparèià informacinës visuomenësplëtrà, ðiuolaikiniame istorijos moksle bûtent tokia prieigos prie ðaltiniøir jø pateikimo forma artimiausiu metu taps vienu ið svarbiausiø ðaltiniøtyrimo metodu.

Vakarø ðaltiniuose Baltijos valstybiø klausimas daþnai aptariamas tikepizodiðkai, todël siekiant identifikuoti Vakarø valstybiø nuostatas reikë-jo perþvelgti daugybæ oficialiø dokumentø rinkiniø, kad ið fragmentøbûtø ámanoma sudëlioti Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausimo svars-tymø vaizdiná. Perteikiant Vakarø valstybiø visuomeninio lygmens verti-nimus remtasi Laisvosios Europos/Laisvës radijo tyrimø instituto doku-mentais, taip pat oficialiais informaciniø agentûrø praneðimais18.

Tradiciniø publikuotø ðaltiniø bazæ sudaro ávairiø Vakarø valstybiøuþsienio politikos dokumentø rinkiniai, kuriuose yra nuorodø á oficialiusLietuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausimo svarstymus, susijusius su tarp-tautiniais santykiais19. Reikðmingiausias ir daþniausiai panaudotas publi-

15 Documents of Australian Foreign Policy (DAFP) Historical documents database.Prieiga per internetà: <http://www.info.dfat.gov.au/historical>.

16 Dienst Documentaire Informatievoorzieningen, Onderzoeksrapporten 1950–2002.2 CD-ROM’s, uitgave Ministerie van Buitenlandse Zaken. Den Haag, 2002.

17 The Avalon Project at Yale Law School. Prieiga per internetà: <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/ wwii/moscow.htm>.

The Internet Modern History Sourcebook in Internet History Sourcebooks Project.Prieiga per internetà: <http://www.fordham.edu/halsall/mod/modsbook50.html>.

World War II Resources. Primary source materials on the Web. Original documentsregarding all aspects of the war. Prieiga per internetà: <http://www.ibiblio.org/pha/>.

18 Atviros visuomenës archyvas (angl. Open Society archives, OSA) HU OSA 300-8-3; HU OSA 300-8-8; HU OSA 300-8-47; HU OSA 300-80-1; HU OSA 300-80-5 (Records of Radio Free Europe/Radio Liberty Research Institute).

19 American Foreign Policy 1950–1955: Basic Documents. Volumes I–II. Wa-shington, 1957; Documents on British policy overseas. Series I. Volume VI. 1942–1946. Eastern Europe. London, 1971; CIA’s Analysis of The Soviet Union, 1947–1991: A Documentary Collection. Washington, 2001; Woodward E. L. British foreignpolicy in the Second World War. Volume I–III. London, 1971; Containment: Docu-ments on American Policy and Strategy 1945–1950. New York, 1978; Dienst Docu-mentaire Informatievoorzieningen, Onderzoeksrapporten 1950–2002. 2 CD-ROM’s,uitgave Ministerie van Buitenlandse Zaken. Den Haag, 2002.

ÁVADAS

17

kuotø dokumentø kompleksas – Jungtiniø Amerikos Valstijø Valstybësdepartamento leidþiami oficialûs ðios ðalies uþsienio politikos diplomati-niø dokumentø rinkiniai, kuriuose publikuojami ne tik vieðai paskelbtidokumentai, bet ir po atitinkamø procedûrø pavieðinti buvæ slapti diplo-matiniai dokumentai20. Atskirai minëtini Sovietø Sàjungos oficialûs uþ-sienio politikos dokumentø rinkiniai, skirti Antrojo pasaulio karo metødidþiøjø valstybiø konferencijoms21. Informacijos apie Lietuvos klausi-mo problematikà papildomai esama paskelbtuose SSRS ir Vokietijos uþ-sienio politikos dokumentø rinkiniuose22.

Papildomi ðaltiniai, suteikiantys þiniø apie Baltijos valstybiø klausi-mo svarstymus, – Vakarø politikos veikëjø atsiminimai. Siekta iðryðkintiVakarø politikø, tiesiogiai dalyvavusiø priimant sprendimus, asmeninápoþiûrá ir svarstytø klausimø vertinimus23. Tuo tikslu pasinaudota ne tikatskirais leidiniais publikuotais atsiminimai, bet ir pasakojamosios istori-

20 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1940–1960.21 Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âåëèêîé

Îòå÷åñòâåííîé âîéíû, 1941–1945 ãã.: Ñá. äîêóìåíòîâ. Ò. 1–6. 1978–1984; Ïåðåïèñêàïðåäñåäàòåëÿ Ñîâåòà Ìèíèñòðîâ ÑÑÑÐ ñ ïðåçèäåíòàìè ÑØÀ è ïðåìüåð-ìèíèñòðàìè Âåëèêîáðèòàíèè âî âðåìÿ Âåëèêîé Îòå÷åñòâåííîé âîéíû 1941–1945 ãã.Ïåðåïèñêà ñ Ó. ×åð÷èëëåì è Ê. Ýòòëè (èþëü 1941 ã.–íîÿáðü 1945 ã.). Òîì I. Ìîñêâà,

1976.22 Nazi–Soviet Relations, 1939–1941: Documents from the Archives of the German

Foreign Office. Washington, 1948; Documents on German Foreign Policy 1918–1945.Series D (1937–1945). Volume XI: The War Years. September 1, 1940–January 31,1941. London, 1961; Nazi–Soviet Conspiracy and Baltic Sates. The Baltic States andOther Evidence. London, 1948; Lietuvos okupacija ir aneksija. 1939–1940: Doku-mentø rinkinys. Vilnius, 1993.

23 Bohlen Ch. Witness to History, 1929–1969. New York, 1973; Churchill W.The Second World War. Volumes III–VI: Triumph and Tragedy; The Grand Alliance;The Hinge of Fate. London, 1950–1953; Ciechanowski J. Defeat in Victory. GardenCity, 1947; Dilks D. The Diaries of Sir Alexander Cadogan 1938–1945. London,1971; Eden A. The Reckoning: The Memoirs of Anthony Eden, Earl of Avon. Boston,1965; Hull C. The Memoirs of Cordell Hull. Volumes I–II. New York, 1948; Stetti-nius E. Roosevelt and the Russians. The Yalta Conference. New York, 1949; WilsonCh. Churchill: taken from the diaries of Lord Moran: the struggle for survival,1940–1965. Boston, 1966; Ìàéñêèé È. Ì. Âîñïîìèíàíèÿ ñîâåòñêîãî ïîñëà. Âîéíà

1939–1943. Mîñêâà, 1965.

ÁVADAS

18

jos tyrimø medþiaga – interviu su þymiais JAV diplomatais24. Vakarønuostatas ið lietuviðkosios perspektyvos papildomai atskleidþia ir buvusiøLietuvos diplomatø atsiminimai25.

Periodinës spaudos straipsniai suvoktini kaip reikðmingas papildomas ðal-tinis, atskleidþiantis Vakarø visuomenines nuostatas. Straipsniai didþiuosiuoseVakarø periodiniuose leidiniuose padeda susidaryti Vakarø poþiûrio evoliu-cijos vaizdiná, perteikia politikos vertinimo eigà ir visuomenës poþiûrá26.

Istoriografija. Lietuvos okupacijos ir aneksijos laikotarpiu straipsniøuþsienio ðaliø mokslinëje spaudoje ar monografijø apie Baltijos valstybesbuvo palyginti maþai

27

. Daþnai populiariausiuose istoriniuose leidiniuo-se apie Baltijos valstybes buvo pateikiama tik labai ribota informacija. Peri-odiðkai pasirodydavo leidiniø, kuriuos parengdavo iðeivijos atstovai ir vienaskitas siauros specializacijos tyrinëtojas, taèiau ðiø leidimø pasiekiama audito-rija buvo maþa. Kaip pabrëþia prancûzø istorikë Suzanne Champonnois, perpenkis deðimtmeèius Baltijos valstybës paprastiems vakarieèiams ið tikrøjøbuvo beveik terra incognita28. Tik Baltijos valstybëms atkûrus nepriklauso-

24 Oral History Interview with Elbridge Durbrow, May 31, 1973; Oral HistoryInterview with Loy W. Henderson, June 14, 1973; Oral History Interview with Ber-nard Bernstein, July 23, 1975; þr. Truman Presidential Library & Museum. Prieigaper internetà: <http://www.trumanlibrary.org>.

25 Turauskas E. Lietuvos nepriklausomybës netenkant – ávykiai. Kaunas, 1990;Sidzikauskas V. Lietuvos diplomatijos paraðtëse. Vilnius, 1994.

26 Tyrime Vakarø spaudos informacijos pagrindà sudaro vieno átakingiausio JAVdienraðèio The New York Times publikacijø apie Lietuvà kompleksinës paieðkos re-zultatai. Ðiame dienraðtyje nuolatos pasirodydavo didesnës ar maþesnës apimties pub-likacijos apie padëtá Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybëse, ðiø valstybiø klausimosvarstymus. Kompleksiðka viso dienraðèio 1940–1990 m. numeriø komplekto per-þiûra, jo publikacijø, skirtø Baltijos valstybëms, gausa skirtingais laikotarpiais, pub-likacijø apimtis ir vieta dienraðtyje leidþia papildyti nuomonæ apie Baltijos valstybiøklausimo aktualumà Vakaruose.

27 Dþiugi tendencija, kad baigus rengti ðià monografijà, pasirodë keletas moksliniøstraipsniø rinkiniø, susijusiø su analizuojama tema:

Lietuva Antrajame pasauliniame kare: [straipsniø rinkinys] / Lietuvos gyventojøgenocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos istorijos institutas; sudarë ArvydasAnuðauskas, Èeslovas Laurinavièius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007;

The Baltic question during the Cold War / edited by John Hiden, Vahur Made,David J Smith. London; New York: Routledge, 2008.

28 Champonnois S. Prancûzø poþiûris á Baltijos valstybes devintajame deðimtmety-je // Horizontai: „XXI amþiaus“ priedas apie Lietuvà ir pasaulá, 2003 m. vasario 5 d.,Nr. 3 (48), p. 4.

ÁVADAS

19

mybæ, kilo nauja susidomëjimo banga, pasirodë aktualiø Vakarø autoriø mo-nografijø Baltijos valstybiø naujausios istorijos problematika29.

Istoriografija pagal skirtingus turinio ir chronologijos aspektus skirsto-ma á kelias grupes: pagal turiná – tai istoriniai, politikos ir tarptautinësteisës krypties tyrimai; pagal kilmæ – Vakarø autoriø darbai, lietuviø iðeivi-jos ir naujausi Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø tyrinëtojø darbai. Vakarøistoriografijoje gana plaèiai nagrinëtos Vakarø valstybiø tarptautiniø san-tykiø diplomatinës ir politinës peripetijos Antrojo pasaulinio karo metais,ðaltojo karo iðtakos, taèiau kompleksinëse monografijose Baltijos valstybiøklausimas aptariamas tik fragmentiðkai30. Reikðmingiausi Vakarø autoriømoksliniai darbai daþniausiai bûdavo skelbiami iðeivijos inicijuotose kolek-tyvinëse monografijose ar periodiniuose moksliniuose leidiniuose: minëti-nas Richardo Schnorfo dviejø straipsniø ciklas, kuriame autorius pateikëbendrà amerikieèiø santykiø su Sovietø Sàjunga perspektyvà Antrojo pa-saulinio karo metais, aptarë Baltijos valstybiø reikðmæ ir vietà joje31, ðiàtemà kiek vëliau straipsnyje apibendrino lietuviø iðeivijos autorius Edmun-das Padvaiskas32. Iðskirtinas kolektyvinëje monografijoje publikuotas britøistoriko Davido Kirby straipsnis, kuriame remiantis pirminiais archyviniaisðaltiniais detaliai analizuojama Didþiosios Britanijos politika Baltijos vals-tybiø atþvilgiu 1942 m. derybø su SSRS kontekste33.

29 Gerner K., Hedlund S. The Baltic States and the End of the Soviet Empire.London, 1993; Crowe D. The Baltic States and the Great Powers: foreign relations,1938–1940. Boulder, 1993; Smith G. The Baltic States: the national self-determina-tion of Estonia, Latvia and Lithuania. New York, 1994; Kirby D. The Baltic World.1772–1993. London, 1995.

30 Carlgren W. M. Swedish Foreign Policy during the Second World War. London,1977; Gaddis J. L. The United States and the Origins of the Cold War 1941–1947.New York, 1972.

31 Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations, 1939–1942 // Lituanus:Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1966, vol. 12, No. 1, p. 35–53.

Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations. The year of Doubts1943–1946 // Lituanus: Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1966,vol. 12, Nr. 4, p. 56–75.

32 Padvaiskas E. R. World War II Russian–American Relations and the Baltic Sta-tes: A Test Case // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1982,vol. 28, Nr. 2, p. 5–27.

33 Kirby D. Morality or Expediency? The Baltic Question in British–Soviet Rela-tions, 1941–1942 // The Baltic States in Peace and War 1917–1945. London, 1978.P. 159–17.

ÁVADAS

20

Atskirà istoriografijos grupæ sudaro lietuviø, latviø ir estø iðeivijos dar-bai, kurie iðtisus deðimtmeèius gvildeno Baltijos valstybiø klausimà34. Juosenagrinëjama Lietuvos okupacija ir aneksija, tarptautinë padëtis, aptaria-mos laisvinimo problemos ir galimybës atsiþvelgiant á Vakarø politikosaktualijas. Dalis iðeivijos istoriografijos gali bûti ávardijama kaip bendropobûdþio Baltijos valstybiø naujausios skaudþios istorijos veikalai, kuriesiekë kuo platesnei auditorijai atskleisti tragiðkà ðiø ðaliø ir tautø likimà35.Kaip analitinës apþvalgos iðskirtini iðeivijos periodinëje spaudoje pasiro-dæ lietuviø autoriø Domo Krivicko36, Bronio Kaslo37, Vytauto Vaitiekû-no38 straipsniai, aptariantys tarptautiniø santykiø visumà ir pateikiantysjø ávertinimus.

Savaime suprantama, kad sovietinëje istoriografijoje Baltijos valsty-biø klausimo svarstymai Vakaruose buvo visiðkai nutylimi. Atkûrus ne-priklausomybæ sovietinio laikotarpio sintezë iki ðiol yra tyrimø akiratyje.Ðià niðà Baltijos valstybiø istoriografijoje uþpildo originalios autorinës arkolektyvinës monografijos, siekianèios apibendrinti ir konceptualiai su-sintetinti pastarojo deðimtmeèio naujausius istorijos mokslinius tyrimus39.Per pastaràjá deðimtmetá Lietuvoje pasirodþiusiuose moksliniuose darbuose

34 Knight J. W., Delins E. Baltic States: A Domestic Issue, an International Pro-blem. Stockholm. 1980; Dunsdorfs E. The Baltic Dilemma. The case of de jure recog-nition by Australia of the incorporation of the Baltic States into the Soviet Union. NewYork, 1975; Raum T. U. Estonia and the Estonians. Stanford, 1987.

35 Kaslas B. The USSR–German agression against Lithuania. New York, 1973;Pajaujis-Javis J. Soviet genocide in Lithuania. New York, 1980.

36 Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas 1958, Nr. 3–4, p. 71–82;Krivickas D. Soviet Efforts to Justify Baltic Annexation // Lituanus. Lithuanian Quar-terly Journal of Arts and Sciences. 1960, Nr. 2–3, p. 34–39.

37 Kaslas B. Lietuva tarptautiniø santykiø sûkuriuose // Aidai. 1971, Nr. 3,p. 97–101.

38 Vaitiekûnas V. The Continuity of Lithuania’s Statehood // Lituanus. Lithua-nian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1957, Nr. 4, p. 2–6; Vaitiekûnas V.Politika deðimtmeèiø sàvartoje // Aidai. 1981, Nr. 1–2, p. 31–41, 101–106.

39 Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005; Lietuvos suve-reniteto atkûrimas 1988–1991 metais. Vilnius 2000; The Baltic Countries under Oc-cupation. Soviet and Nazi Rule. 1939–1991. Stockholm, 2004.

The Hidden and Forbidden History of Latvia under Soviet and Nazi Occupations.1940–1991. Riga, 2005; Valge raamat [Võrguteavik]: Eesti rahva kaotustest okupat-sioonide läbi 1940–1991. Tallinn, 2005.

ÁVADAS

21

aptariama Lietuvos laisvinimo veikla Vakaruose, Lietuvos valstybingu-mo klausimo këlimas ávairiais laikotarpiais, pavieniais epizodais atskleidþia-mos ir Vakarø valstybiø nuostatos 6–9-ajame XX a. deðimtmetyje40. Iðlietuviðkosios perspektyvos, remiantis Lietuvoje iðlikusiais Uþsienio rei-kalø ministerijos diplomatiniais ðaltiniais, pasirodë tik vienas Reginos Þep-kaitës straipsnis apie pirminæ uþsienio valstybiø reakcijà á 1940 metøbirþelio–liepos ávykius Lietuvoje41.

Temà padeda atskleisti monografijos ir moksliniai straipsniai apie Lie-tuvos diplomatinæ tarnybà ir diplomatus. Minëtini Lauryno Jonuðauskoir Juozo Skiriaus moksliniai darbai42. Informacijos apie Lietuvos diplo-matinës tarnybos veiklà randame Romualdo Misiûno, Stasio Baèkio, Ka-zio Bobelio straipsniuose43. Ðie darbai padëjo suvokti Lietuvos diplomatøorientacijà to meto tarptautinëmis sàlygomis.

40 Baltijos valstybiø uþgrobimo byla (JAV Kongreso Ch. J. Kersteno komiteto do-kumentai, 1953–1954 metai). Vilnius, 1997; Banionis J. Lietuvos laisvës byla Vaka-ruose (1975–1990): istorinë apþvalga. Vilnius, 2002; Anuðauskas A., Burauskaitë B.Baltijos laisvë – Europos atsakomybë: Baltijos ðaliø iðsivadavimo keliø paieðkos: pilietinisprotestas ir Europos Parlamentas 1979–1983 metais. Vilnius, 2002.

41 Þepkaitë R. Uþsienio valstybiø reakcija á 1940 m. birþelio–liepos mën. ávykiusLietuvoje // Praeities baruose. Vilnius, 1999. P. 289–296.

42 Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla(1940–1991). Vilnius, 2003; Skirius J. Lietuviø visuomenininkas ir diplomatas Bro-nius Kazys Balutis (1880–1967): tëvynei paaukotas gyvenimas.Vilnius, 2001; Skirius J.Lietuvos statuso klausimas po 1940 metø Didþiojoje Britanijoje // Lietuva ir pasaulis:bendradarbiavimas ir konfliktas: tarptautinë konferencija, Vilnius, 1999 m. spalio14–16 d. Vilnius, 2000. P. 81–88; Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinë tarnyba 1940–1941 m. // Genocidas ir rezistencija. 1999, Nr. 2(6), p. 7–19; Jonuðauskas L. Lietu-vos diplomatinë tarnyba Antrojo pasaulinio karo metais Europoje // Genocidas ir rezis-tencija. 2000, Nr. 1(7), p. 7–13; Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinis atstovavimasPrancûzijoje 1940–1960 m. // Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 2(8), p. 56–66;Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinis atstovavimas Prancûzijoje septintajame deðimt-metyje. Krizë // Genocidas ir rezistencija. 2001, Nr. 2(10), p. 92–101.

43 Misiûnas R. J. Sovereignity without Government: Baltic Diplomatic and Consu-lar Representation, 1940–1990 // Governments-in-exile in contemporary world po-litics. New York, 1991; Bobelis K. VLIKo veikla Lietuvos iðlaisvinimo byloje // Lietu-vos diplomatija XX amþiuje. Vilnius, 1999. P. 154–165; Baèkis S. A. Lietuvos diplo-matinë tarnyba (1940 06 15–1990 03 11). Vilnius, 1999.

ÁVADAS

22

Pastarojo deðimtmeèio Lietuvos istoriografijoje neatsirado visa apiman-èio kompleksinio tyrimo, analizuojanèio Vakarø politines ir teisines nuo-statas Baltijos valstybiø atþvilgiu 1940–1953 metais. Antrojo pasauliniokaro ir pirmøjø pokario metø tarptautiniø santykiø perspektyvos aptari-tis sulaukë dëmesio tik pavieniuose moksliniuose straipsniuose ir pra-neðimuose. Per pirmuosiuos penkerius metus po sovietinës sistemos þlu-gimo, kai buvo juntamas didesnis susidomëjimas Rytø ir Vakarø tarp-tautiniø santykiø istorinëmis peripetijomis, pasirodë keletas apibendri-namøjø Lietuvos ir uþsienio autoriø straipsniø, svarbiø ðiai temai nagri-nëti. Izraelio istoriko prof. Arieho Kochavi ir lenkø istoriko prof. Mie-czyslawo Nureko straipsniuose gvildenama Didþiosios Britanijos politikaAntrojo pasaulinio karo metais44. Algirdo Jakubèionio straipsnyje nu-ðvieèiami bendri Lietuvos klausimo svarstymai 1945–1951 metais45. Bro-niaus Makausko straipsnyje bendrais bruoþais aptariama didþiøjø pasau-lio valstybiø (áskaitant ir Sovietø Sàjungà) politika Baltijos valstybiø at-þvilgiu Antrojo pasaulinio karo metais46. Ne taip seniai, kai buvo mini-mos pergalës prieð nacistinæ Vokietijà metinës, ásiplieskë naujos diskusi-jos dël Baltijos valstybiø klausimo ir jø statuso Antrajame pasauliniamekare. Ðiuo klausimu buvo surengta keletas moksliniø forumø47. Ðiamekontekste minëtinas remiantis Èeslovo Laurinavièiaus praneðimu pareng-

44 Kochavi A. J. Britain, the Soviet Union, and the Question of the Baltic States in1943 // Journal of Baltic Studies. 1991, Nr. 2, p. 173–182; Nurek M. Great Britainand the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 // 50 Years after World War II. Internatio-nal Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. International Conference 21st–24th September 1995, Gdansk–Sopot. Gdansk, 1997. P. 97–111.

45 Jakubèionis A. Lithuania in the Plans of the Western States, 1945–1951 // 50Years after World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. International Conference 21st–24th September 1995, Gdansk–Sopot. Gdansk,1997. P. 167–176.

46 Makauskas B. Didþiøjø pasaulio valstybiø poþiûris á Baltijos valstybes II pasau-linio karo metu // Lituanistica. 1996, Nr. 3(27), p. 8–16.

47 Lietuvos istorijos instituto organizuota tarptautinë mokslinë konferencija „Bal-tijos valstybiø klausimas Antrojo pasaulinio karo metais“ Vilniuje, 2003 m. lapkri-èio 28–29 d; Forumas „Antrasis pasaulinis karas ir Lietuva“ Vilniaus universitete2005 m. geguþës 6 d; Apskritojo stalo diskusija Lietuvos Respublikos Seime „Ðeðias-deðimt metø po Potsdamo“ 2006 m. sausio 12 d.

ÁVADAS

23

tas straipsnis, kuriame ðiandieniu poþiûriu aptariama bendra Lietuvosperspektyva Antrojo pasaulinio karo tarptautiniø santykiø verpetuose48.Ið Baltijos valstybiø istorikø dabar atliekamø ðios tematikos tyrimø iðsiskiriaEstijos istoriko Vahuro Made moksliniai straipsniai, analizuojantys Bal-tijos valstybiø klausimà pirmaisiais pokario ir ðaltojo karo metais. Juosepateikiamas originalus poþiûris á Baltijos valstybiø likimà, daugiaplanëseðaltojo karo kolizijose aptariami Vakarø ir Sovietø Sàjungos interesai Bal-tijos valstybëse49.

Pagal apsibrëþtà objektà politologiniai ir teisinio pobûdþio moksliniaidarbai papildo bendrà istoriografiná pagrindà, juose esama reikðmingøtarptautiniø santykiø tarpdalykiniø vertinimø. Politologinës studijos tie-siogiai netiria Lietuvos klausimo svarstymø istorinës retrospektyvos pro-blematikos, taèiau jie aktualûs ir reikðmingi perteikiant bendrus Vakarøpolitikos principus. Vertinant tarptautinæ sistemà, susiformavusià po Ant-rojo pasaulinio karo, remiamasi realistine (neorealistine) tarptautiniø san-tykiø interpretacija. Sisteminiu poþiûriu ði perspektyva, þvelgianti per vals-tybiø prizmæ ir jëgø pusiausvyros paieðkà tarptautinëje sistemoje, Vakarøistoriografijoje, o ypaè amerikieèiø autoriø darbuose, buvo ir iðlieka pa-togiausias vertinimo modelis50. Realizmas sukûrë dominuojanèià tarp-

48 Laurinavièius È. Lietuva Antrojo pasaulinio karo verpetuose // Kultûros barai.2005, Nr. 5, p. 2–4.

49 Made V. Baltic States and the League of Nations 1940–1946: A Test Case forBritish Diplomacy // Ìèð èñòîðèè: Ðîññèéñêèé Ýëåêòðîííûé Æóðíàë. 2001,No. 6 [þiûrëta 2004 m. vasario 17 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.tellur.ru/~historia/archive/06-01/made.htm>; Made V. The Baltic Issue During the Cold War// Estonian Foreign Policy at the Cross-Roads. Tallinn, 2002. P. 113–129.

50 Aptariamuose Vakarø autoriø moksliniuose darbuose neretai galima áþvelgtiryðkø provakarietiðkà, vadinamàjá ortodoksiná, poþiûrá á tarptautinius santykius ir ási-vyravusá ðaltàjá karà tarp dviejø supervalstybiø. Anot ðio poþiûrio, ðaltàjá karà lëmë irskatino senøjø galios centrø iðnykimas ir Sovietø Sàjungos ekspansijos grësmës. TadJAV ir kitoms jos sàjungininkëms neliko nieko kita kaip tik bûti atsvara. Taèiau ðiuosedarbuose neapsiribojama tik vienaðaliðka perspektyva, pateisinanèia bet kuriuos Vaka-rø politikø veiksmus. Vienuose Vakarø autoriø darbuose, pavyzdþiui, britø istorikoDavido Kirby straipsniuose, pateikiami britø politikos pavyzdþiai, atskleidþiantys prag-matiðkà poþiûrá á Baltijos valstybes, o kituose, kaip H. Kissingerio, J. L. Gaddiso, at-skleidþiamos JAV vykdytos uþsienio politikos silpnybës ir pralaimëjimai.

ÁVADAS

24

tautiniø santykiø aiðkinimo paradigmà ir darë didþiausià átakà JAV uþsie-nio politikai, ið tiesø formavo uþsienio politikos profesionalø màstysenàJungtinëse Valstijose ir didþiojoje likusio Vakarø pasaulio dalyje. Tokspoþiûris á tarptautinius santykius pelnë populiarumà tarp politikø, nespateisino uþsienio politikà, kurià JAV vadovai jautësi privalà vykdyti tuojpo Antrojo pasaulinio karo51. Minëtini darbe panaudoti vienø þymiausiøðiuolaikinës tarptautiniø santykiø neorealistinës perspektyvos teoretikø –Johno Lewiso Gaddiso52, Richardo Crockatto53, Henry Kissingerio54 –konceptualûs apibendrinamieji veikalai.

Nagrinëjamai temai reikðmingiausi yra darbai, analizuojantys proble-matikà ne tik politiniu poþiûriu. Ið Vakarø autoriø politologiniø-teisiniødarbø minëtina 1990 m. Jungtinëse Amerikos Valstijose iðleista lietuviøiðeivijos autoriaus, politikos mokslø daktaro Roberto Vito monografija,kurioje aptariami JAV vykdytos nepripaþinimo politikos teisiniai ir poli-tiniai pagrindai55, taip pat Lawrence Juda mokslinis straipsnis, nagrinë-jantis panaðià problematikà56.

Kita reikðminga darbe naudotos literatûros grupë – tai teisinës kryp-ties monografijos ir moksliniai straipsniai apie Lietuvos tarptautiná teisi-ná statusà, nepriklausomybës atkûrimo problematikà. Vieni pirmøjø ðiàproblematikà ëmësi gvildenti teisininkai, iðeiviai ið Baltijos valstybiø57. Ið

51 Little R. Tarptautiniai santykiai ir kapitalizmo triumfas // Tarptautiniø santy-kiø teorija ðiandien. Vilnius, 2000. P. 86.

52 Gaddis J. L. Russia, the Soviet Union and The United States. New York, 1978;Gaddis J.L. The Long Peace: Inquiries into the History of the Cold War. Oxford, 1987;Gaddis J. L. Strategies of Containment. A Critical Appraisal of American NationalSecurity Policy during the Cold War. Revised and Expanded Edition. Oxford, 2005.

53 Crockatt R. The Cold War past and present. London, 1987; Crockatt R. TheFifty Years War. The United States and the Soviet Union in World Politics 1941–1991.London, 1995.

54 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003.55 Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecogni-

tion. New York, 1990.56 Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexation of the

Baltic States: Politics and Law // Journal of Baltic Studies. 1975, No. 4, p. 272–290.57 Rackauskas K. Power Politics vs. International Law // The Baltic Review. 1958,

vol. 14, p. 61–67; Kavass I, Sprudzs A. eds. Baltic States: A Study of Their Origin andNational Development; Their Seizure and Incorporation into the U. S. S. R., U. S.

ÁVADAS

25

Vakarø autoriø teisiniø darbø minëtini per pastaràjá deðimtmetá parengtivokieèiø teisininkø Boriso Meissnerio58 ir Dietricho Loeberio59 straips-niai, skirti Baltijos valstybiø statuso teisiniams ávertinimo aspektams iðdabartiniø perspektyvø. Atskleidþiant ir identifikuojant Vakarø nuosta-tas dël Baltijos valstybiø aneksijos ðaltojo karo metais, reikðminga ameri-kieèiø teisininko Williamo Hougho 1985 m. pasirodþiusi detali studija,kurioje analizuojama aneksijos samprata ið tarptautinës teisës perspekty-vos, pateikiamos tuometinës valstybiø pozicijos aneksijos pripaþinimo(nepripaþinimo) klausimu60. Ið moksliniø tyrinëjimø, publikuotø Lietu-voje po nepriklausomybës atkûrimo, iðskirtini Dainiaus Þalimo darbai,nagrinëjantys sovietinæ agresijà prieð Lietuvà tarptautinës teisës poþiûriu,Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo teisiniø aspektø problematikà61. Pas-taraisiais metais vis gausëja Baltijos valstybiø akademinës bendruomenësatstovø moksliniø tyrimø ðia tema62.

House of Representatives, 83rd Congress, 3rd Interim Report of the Select Committee onCommunist Aggression 1954. NewYork, 1972.

58 Meissner B. The Baltic Question in World Politics // The Baltic States in Peaceand War 1917–1945. London, 1978. P. 139–148; Meissner B. Baltic states // Encyc-lopedia of International Public Law. Volume I. Amsterdam, 1992. P. 328–337.

59 Loeber D. Molotovo–Ribentropo pakto teisiniai padariniai Baltijos valstybëms:apie pareigà „áveikti paveldëtas ið praeities problemas“ // Teisë. 2002, t. 45, p. 79–108.

60 Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on theDevelopment of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory // New York SchoolJournal of International and Comparative Law. 1985, No. 2, p. 391–446.

61 Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimas: pagrindiniai klau-simai pagal tarptautinæ teisæ. Vilnius, 1997; Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepri-klausomybës atkûrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës:Daktaro disertacija. Vilnius, 2001; Þalimas D. Sovietinë agresija prie Lietuvà 1940metais: nepagrásti mëginimai jà pateisinti tarptautinës teisës poþiûriu // Jurisprudencija.2003, t. 46(38), p. 11–28.

62 The Baltic States at Historical Crossroads: Political, economic, and legal problemsin the context of international cooperation on the doorstep of the 21st Century: a collec-tion of scholarly articles. Riga, 2001; Mälksoo L. Illegal annexation and state conti-nuity: the case of the incorporation of the Baltic states by the USSR: a study of the tensionbetween normativity and power in international law. Boston, 2003; Ìÿëêñîî Ë.

Ñîâåòñêàÿ àííåêñèÿ è ãîñóäàðñòâåííûé êîíòèíóèòåò: ìåæäóíàðîäíî-ïðàâîâîé

ñòàòóñ Ýñòîíèè, Ëàòâèè è Ëèòâû â 1940–1991 ãã. è ïîñëå 1991 ã.: èññëåäîâàíèå

êîíôëèêòà ìåæäó íîðìàòèâíîñòüþ è ñèëîé â ìåæäóíàðîäíîì ïðàâå. Tartu, 2005;Ziemele I. State Continuity and Nationality in International Law: Baltic States andRussia. Past, Present and Future as Defined by International Law. Boston, 2005.

ÁVADAS

26

Kaip papildoma teisinë literatûra minëtini bendri tarptautinës teisësveikalai ir enciklopedijos, kurie suvoktini kaip teisinës tikrovës tyrimopamatas, suteikiantis teoriná pagrindà ir apibendrinimà63.

Apþvelgus visø pirmiau minëtø autoriø tyrimus konstatuotina, kadLietuvos istoriografijoje nëra mokslinio darbo, atskleidþianèio ir apibû-dinanèio Vakarø (ne pavieniø valstybiø, o Vakarø kaip kompleksiniopolitinio vieneto) poþiûrá á Lietuvà sovietinës okupacijos ir aneksijos lai-kotarpiu. Iki ðiol atliktuose tyrimuose pateikiami apibendrinimai galëtøbûti kaip papildoma fragmentinë detalë, padedanti atskleisti galutiniusávertinimus. Ðis darbas – pirmasis bandymas, pretenduojantis á visapusið-kà Vakarø nuostatø dël Baltijos valstybiø analizæ ir vertinimà.

Vadovaujantis poþiûriu, kad ilgalaikë sovietinë okupacija ir aneksijabuvo sàmoningas SSRS geopolitiniø sprendimø padarinys, ðiuo darbusiekiama argumentuotai iðtirti istorinës sàmonës fenomenà – Vakarø ga-limybes ir priemones iðvaduoti Baltijos valstybes ir atkurti jø nepriklau-somybæ. Darbe pagal apibrëþtus kriterijus klasifikuojamas konkreèiø Va-karø valstybiø poþiûris, o jis nebuvo visiðkai tapatus. Iki ðiol moksliniuo-se darbuose nebuvo pateikti Vakarø valstybiø nuostatas klasifikuojantysvalstybiø sàraðai. Ðis tyrimas á istoriografinæ apyvartà taip pat átraukianepanaudotus ir nepublikuotus Vakarø politikos ðaltinius, papildo isto-riografijà naujomis Lietuvos okupacijos ir aneksijos pripaþinimo (nepri-paþinimo) svarstymø Vakaruose plotmëmis.

Tyrimo objektas, uþsibrëþti tikslai ir uþdaviniai lëmë trijø daliø struk-tûrà. Pirma dalis skirta Vakarø nuostatø politinei analizei nuo 1940 iki1943 metø. Pirmajame ðios dalies skyriuje aptariama pirminë Vakarøvalstybiø reakcija á Lietuvos okupacijà ir aneksijà 1940 m. birþelio–1941 m.birþelio mënesiais. Kitas analizuojamas etapas logiðkai sietinas su SSRS irVokietijos karo pradþia. Bûtent per ðá karà buvo formalizuoti SSRS ir josVakarø sàjungininkiø poþiûriai á Lietuvos bei kitø Baltijos valstybiø oku-pacijà ir aneksijà, klostësi ir modifikavosi principinës nuostatos dël Balti-

63 Encyclopedia of International Public Law. Volumes I–III. Amsterdam, 1992–1998; Akehurst M., Malanczuk P. Ðiuolaikinës tarptautinës teisës ávadas. Vilnius, 2000;Brownlie I. Principles of Public International Law. Fifth edition. Oxford, 1999.

ÁVADAS

27

jos valstybiø ateities. Daug dëmesio skiriama SSRS ir Didþiosios Britani-jos deryboms dël bendradarbiavimo sutarties ir SSRS vakarinës sienospripaþinimo klausimo svarstymams. Pirmosios dalies analizë baigiama1943 metais, kai konsolidavosi Vakarø nuostatos dël Lietuvos ir kitø Bal-tijos valstybiø. 1943 m. pabaigoje pirmajame aukðèiausio lygio susitiki-me Teherane pasiekti susitarimai, kurie ið tikrøjø lëmë Lietuvos likimà irteritorijà.

Antroji dalis skiriama iðanalizuoti Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiøklausimui Vakarø politikoje 1944–1953 metais. Pirmajame ðios daliesskyriuje aptariamas baigiamasis Antrojo pasaulinio karo etapas – 1944–1945 metai, kai dvi didþiosios Vakarø valstybës dar kartà patikslino nuo-statas dël Baltijos valstybiø. Ðiuo laikotarpiu pagrindinë Vakarø proble-ma buvo apsisprendimas, kaip aiðkinti ir teisiðkai ávertinti Baltijos valsty-biø statusà. Ðiame skyriuje apibendrintai nagrinëjamos kitø Vakarø vals-tybiø ir tarptautiniø organizacijø nuostatos dël Lietuvos ir kitø Baltijosðaliø paskutiniais Antrojo pasaulinio karo metais. Ðios dalies antrajameskyriuje aptariami Lietuvos klausimo svarstymai pirmaisiais pokario me-tais. Treèiajame skyriuje nagrinëjamos ir apibendrinamos principinës Va-karø politinës pozicijos kaitos tendencijos ankstyvaisiais (1947–1953 m.)ðaltojo karo metais ir Lietuvos bei kitø Baltijos valstybiø klausimo svars-tymo galimybës, atsiþvelgiant á platesná ðaltojo karo kontekstà.

Aptarus Vakarø valstybiø politinës raidos aspektus ir konkreèius isto-rinius-politinius faktus, baigiamojoje (treèiojoje) dalyje tarpdalykinio ty-rimo metodais ið faktø iðskiriami ir detalizuojami teisinio vertinimo ele-mentai64. Okupacijos ir aneksijos teisiniam ávertinimui ir Lietuvos anek-sijos pripaþinimo (nepripaþinimo) de facto ir de jure problematikai skiria-mi du skyriai. Treèiajame ðios dalies skyriuje pateikiama tarptautinës ben-drijos pozicijø diferenciacija, politinë ir teisinë Lietuvos okupacijos ir anek-sijos ávertinimo klasifikacija.

64 Brownlie I. Principles of Public International Law. Fifth edition. Oxford, 1999.P. 69.

ÁVADAS

28

I. VAKARØ VALSTYBIØ POLITIKALIETUVOS IR KITØ BALTIJOS ÐALIØATÞVILGIU 1940–1943 METAIS

1. Vakarø valstybiø poþiûris á Lietuvos valstybiøokupacijà ir aneksijà 1940–1941 metais

1.1. Pirminë didþiøjø Vakarø valstybiø reakcija á Lietuvosokupacijà ir aneksijà 1940 m. birþelá–1941 m. birþelá

Tarptautinës bendrijos reakcija á Sovietø Sàjungos karinæ agresijà prieðLietuvà ir kitas Baltijos ðalis netapo pagrindine naujiena ir pirmaeiliupasaulinës politikos klausimu. Tuo metu, kai sovietinë kariuomenë oku-pavo Baltijos valstybes, Europoje jau vyko Antrojo pasaulinio karo veiks-mai. Ávykiai Lietuvoje Vakarø valstybëse ne ið karto buvo suvokti bei imtitraktuoti kaip tiesioginë agresija ir okupacija. Vakarø politikai ir diplo-matai daugiau dëmesio skyrë ne vidinei Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiøpadëties, o platesniø procesø analizei. Vakaruose ávairaus lygio politi-niuose svarstymuose buvo siekiama iðsiaiðkinti, kas paskatino ir nulëmëSovietø Sàjungos kariuomenës ávedimà á Baltijos valstybes, mëginamaanalizuoti ir vertinti ávykius Baltijos valstybëse per savo interesø prizmæ.

Dar prieð tiesioginës agresijos faktus, 1940 birþelio pradþioje, Vaka-ruose buvo aptariami galimi SSRS ketinimai. Ið Vakarø valstybiø diplo-matiniø atstovybiø Baltijos valstybëse ir Sovietø Sàjungoje keliavo neri-mastingi praneðimai apie padëtá ðiame regione65. Tai liudija ir Lietuvos

65 Activities of the Soviet Union in Eastern Europe, and Soviet relations with thebelligerent powers // Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1940.Volume I: General. Washington, 1959. P. 269–632.

Baltic States; European situation: public opinion. Volume 1. Part I. BBC. 1938Mar.–1940 Oct. The National Archives of the United Kingdom. Foreign Office(FO) 800/309; British diplomatic representative in Baltic States 1940. The NationalArchives of the United Kingdom. FO 371/24765; Lietuvos pasiuntinybiø uþsienyjetelegramos. LCVA. F. 383, ap. 7, b. 2254–2261.

29

diplomatø praneðimai, kuriuose buvo uþsimenama, kad Vakaruose buvokalbama apie galimà Baltijos valstybiø okupacijà66. Vakarø valstybës, ste-bëdamos ir analizuodamos padëtá Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybëse,nesiëmë jokiø diplomatiniø priemoniø mëgindamos susidariusià padëtápakeisti ar uþkirsti kelià prognozuojamiems procesams67.

Per pirmàjá okupacijos mënesá bendras ankstyvosios Vakarø valstybiøreakcijos bruoþas – tai ásitikinimas, kad Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiølikimas dar neiðspræstas. Vakarø valstybiø politikai per pirmàjá mënesávengë pareikðti oficialø poþiûrá ir nuostatas á procesus, vykstanèius Lietu-voje. Net ir Vakarø þiniasklaidoje pasirodydavo dviprasmiðka informaci-ja apie padëtá Lietuvoje: vienose pirmøjø publikacijø buvo atsargiai uþsi-menama, kad sovietiniø kariniø daliniø ávedimà Lietuvoje ir kitose Balti-jos valstybëse galima suvokti kaip okupacijà, taèiau po keliø savaièiø pa-sirodë informacija apie lietuviø geranoriðkai priimtà ir sutiktà sovietinækariuomenæ68. Politiniuose sluoksniuose kurá laikà buvo tikimasi, jog nau-joji sudaryta vyriausybë saugos Lietuvos valstybingumà. Tokià viltá pa-tvirtino ir Lietuvos diplomatinës atstovybës, ir diplomatai Vakaruose,dar palaikæ ryðius su naujàja vyriausybe. Pavyzdþiui, Lietuvos pasiuntinysJungtinëse Amerikos Valstijose Povilas Þadeikis, 1940 m. birþelio pabai-goje miglotai suvokdamas situacijà po pokalbio su JAV Valstybës depar-tamento pareigûnais, Uþsienio reikalø ministerijai raðë, kad Amerikosvyriausybë laiko dabartiná Lietuvos kursà prosovietiniu, taèiau „rezervuoja

66 Lietuvos pasiuntinybës Londone Patarëjo H. Rabinavièiaus Pro memoria Doku-mentas Nr.75 // Lietuvos okupacija ir aneksija. 1939–1940: Dokumentø rinkinys.Vilnius, 1993. P. 197–198.

67 Lietuvos pasiuntinybës Londone 1940 m. birþelio 3 d. pro memoria. LCVA.F. 383, ap. 7, b. 2261, l. 85.

Þepkaitë R. Uþsienio valstybiø reakcija á 1940 m. birþelio–liepos mën. ávykiusLietuvoje // Praeities baruose. Vilnius, 1999. P. 293.

68 Russians on March; Occupy Chief Lithuanian Cities as Baltic State Bows toUltimatum // The New York Times. June 16, 1940, p. 1.

Red Forces Speed into Baltic States; Push Occupation of Estonia, Latvia and Lithu-ania // The New York Times, June 18, 1940, p. 8.

Lithuanians Dance With Reds in Kaunas; Parade after Entertainment, DemandingUnion with Soviet // The New York Times, July 4, 1940, p. 4.

1. VAKARØ VALSTYBIØ POÞIÛRIS Á LIETUVOS VALSTYBIØ OKUPACIJÀ IR ANEKSIJÀ 1940–1941 METAIS

30

savo nusistatymà link naujos vyriausybës tikëdami, kad nepriklausomybëbus grieþtai saugoma“69.

Tik praëjus maþdaug mënesiui, falsifikavus rinkimus á vadinamàjá Liau-dies seimà ir ypaè ðiam priëmus sprendimà prisijungti prie Sovietø Sà-jungos, iðryðkëjo tarptautinës bendrijos reakcija, kuri grieþtëjo palaips-niui. Rinkimø rezultatai Vakarø spaudoje buvo ávertinti su tam tikra do-ze sarkazmo, ir visuomeniname lygmenyje buvo aiðkiai suvokta, kurialinkme krypsta permainos Baltijos valstybëse70.

Didëjantis nerimas JAV ir Didþiojoje Britanijoje 1940-øjø liepà atsi-spindëjo JAV ir Didþiosios Britanijos pasiuntinybiø Lietuvoje telegra-mose. Pavyzdþiui, JAV pasiuntinys Kaune Owenas J.C Noremas JAVValstybës departamentui raðë, kad pastarosios permainos Lietuvoje kylaið Maskvos, o vietiniai komunistai ir jø rëmëjai reikalauja iðreikðti laisvàvalià71. Vadinamojo Liaudies seimo rinkimø iðvakarëse, O. Noremas lie-pos 12-osios telegramoje JAV valstybës sekretoriui C. Hullui jau tiesio-giai ávardijo, jog rinkimai reikalingi siekiant Lietuvà nedelsiant ájungti áSSRS sudëtá72. Lietuvos pasiuntinys Junginëse Valstijose P. Þadeikis rin-kimø iðvakarëse, liepos 13-àjà, JAV Valstybës departamentui áteikë pra-neðimà, kuriame detalizavo valdþios pasikeitimo Lietuvoje tendencijas,iðreiðkë susirûpinimà ir abejonæ, ar vykstantys rinkimai iðreikð tikràjà lie-tuviø tautos valià73.

69 P. Þadeikio 1940 m. birþelio 25 d. telegrama Lietuvos uþsieniø reikalø ministe-rijai. LCVA. F. R. 1019, ap. 1, b. 7, l. 50.

70 Vote in Lithuania is 99% Pro-Soviet; Red Victory, Greater Than in Latvia orEstonia, Exceeds Best Nazi Showing // The New York Times. July 18, 1940, p. 13.

Bolshevist Flaws Vex Baltic States; Sovietized Nations Complain of Troubles likethose that have harried Russia // The New York Times. July 31, 1940, p. 3.

71 Foreign Relations of the United States: Diplomatic papers. 1940. General. Vo-lume I. Washington, 1959. P. 383–384.

72 The U. S. Minister in Kaunas, Norem, to the U. S. Secretary of State, Hull //The USSR–German aggression against Lithuania [documentary history 1939–1945]New York, 1973. P. 229.

73 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1940. General. Vo-lume I. Washington, 1959. P. 387.

I. VAKARØ VALSTYBIØ POLITIKA LIETUVOS IR KITØ BALTIJOS ÐALIØ ATÞVILGIU 1940–1943 METAIS

31

Jungtiniø Amerikos Valstijø uþsienio politikos strategai 1940 m. lie-pos viduryje pamëgino iðryðkinti pirmàsias nuostatas á Lietuvoje vykstan-èius procesus. 1940 m. liepos 15 d. Valstybës departamento Europosreikalø skyriaus vadovo padëjëjas Loy Wesley Hendersonas74 vidiniamdepartamento naudojimui parengë memorandumà, kuriame buvo anali-zuojama Baltijos valstybiø situacija. Memorandume buvo keliamas toksklausimas: jei Jungtinës Valstijos nepripaþásta nacistinës Vokietijos ir Ja-ponijos agresijos prieð kitas valstybes, ar neturëtø tokios pat nuostatosbûti taikomos ir Sovietø Sàjungos agresijos atþvilgiu? Toliau buvo klau-siama, ar Jungtinës Valstijos atsisakys pripaþinti agresijos rezultatus, neat-siþvelgdamos á tai, kas yra agresorius, ar dël tam tikrø praktiniø sumeti-mø stengsis nepastebëti, kad kai kurios valstybës ágyvendina agresijà prieðkaimynines valstybes? Taip pat memorandume buvo paliesti ir kai kuriepraktiniai klausimai apie Jungtiniø Valstijø finansiniø nuostoliø galimu-mà ir bûdus, kaip jø iðvengti75.

Liepos 15-àjà, kaip ir L.W. Hendersono memorandumas, pirmà kar-tà buvo imtasi ekonominiø sankcijø. Kai JAV Iþdo departamentà pasiekëþinios apie naujos Lietuvos vyriausybës mëginimus perimti Lietuvos fi-nansiniø lëðø ir rezervø uþsienyje valdymà, buvo iðreikðtas aiðkus nepasi-tenkinimas sovietø veiksmais. Iþdo departamento teikimu JAV preziden-tas F. D. Rooseveltas pasiraðë vykdomàjá orderá Nr. 8484, kuriuo uþ-draudë be Iþdo sekretoriaus sutikimo perduoti ar suteikti teisæ kaip kitaipdisponuoti Latvijos, Estijos ir Lietuvos turtu. Tokio nurodymo rezultatasbuvo Baltijos valstybiø finansiniø lëðø áðaldymas Jungtinëse AmerikosValstijose. Iþdo departamentas buvo papraðytas ávertinti ir apskaityti Bal-tijos valstybiø turtà Jungtinëse Valstijose. Preliminariais skaièiavimais,Baltijos valstybiø aktyvai sudarë 12–13 milijonø doleriø76. Tokia buvo


74 Ðis þymus JAV karjeros diplomatas buvo laikomas vienu geriausiø Vidurio irRytø Europos bei Sovietø Sàjungos ekspertø. (Beje, 1919–1920 metais, kaip Ameri-kos Raudonojo Kryþiaus atstovas, jis dirbo ir Baltijos valstybëse.)

75 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1940. General. Vo-lume I. Washington, 1959. P. 389–392.

Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecognition.New York, 1990. P. 33–34.

76 U. S. ‘Freezes’ Funds of Baltic States // The New York, Times. July 16, 1940, p. 12.

32

pirmoji Jungtiniø Valstijø reakcija á Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiøokupacijà. Buvæs JAV Iþdo departamento pareigûnas Bernardas Bern-steinas, kuris asmeniðkai rengë pirmiau minimus vykdomuosius doku-mentus, savo paaiðkinimuose teigë, kad Baltijos valstybiø finansiniø lëðøáðaldymas buvo analogiðkas veiksmas, kaip ir reaguojant á nacistinës Vo-kietijos okupacinius veiksmus kitose Europos valstybëse, t. y. nacisti-nës Vokietijos ir Sovietø Sàjungos veiksmai buvo traktuojami vieno-dai77. Áðaldytas Baltijos valstybiø lëðas ir kitus finansinius rezervus ëmëbendrai administruoti Valstybës ir Iþdo departamentai, kurie vëliau lëðasëmë skirstyti Baltijos valstybiø diplomatinio atstovavimo ir konsuliniøporeikiø finansavimui.

Sovietø Sàjungos poþiûris á tokius JAV þingsnius buvo labai neigia-mas. Liepos 20 d. Maskvoje SSRS uþsienio reikalø ministro padëjëjasA. Lozovskis pokalbyje su JAV diplomatu Walteriu C. Thurstonu iðreið-kë grieþtà protestà dël lëðø áðaldymo, á tai amerikieèiø diplomatas atsakëuþsimindamas apie Jungtiniø Valstijø finansinius ir ekonominius nuos-tolius dël turto nacionalizacijos ir konfiskacijos sovietø kontroliuojamo-se teritorijose78. Liepos 20 d. ir Lietuvoje vadinamojo Liaudies seimo su-sirinkimo iðvakarëse JAV pasiuntinys Lietuvoje Owenas J. C. Noremasbuvo iðkviestas á Uþsienio reikalø ministerijà Kaune, kur jau buvo áteiktasanalogiðkas protestas dël JAV vykdomojo orderio Nr. 8484. Taèiau pri-vaèiame pokalbyje Lietuvos uþsienio reikalø ministerijos atstovas patylo-mis pridûrë: „praðome nepaisyti visø mûsø protestø. Mes nebegalimeveikti savarankiðkai. Mes vertiname tai, kà Vaðingtonas daro, taèiau ne-drástame to pasakyti.“79

Pirmas oficialus JAV politinis pareiðkimas buvo padarytas 1940 m.

77 Oral History Interview with Bernard Bernstein, July 23, 1975 // Truman Presi-dential Library & Museum [þiûrëta 2003 m. rugsëjo 5 d.]. Prieiga per internetà:<www.trumanlibrary.org/oralhist/bernsten.htm>.


Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecognition.New York, 1990. P. 36.

79 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1940. General. Vo-lume I. Washington, 1959. P. 397.


33

liepos 23 dienø JAV valstybës sekretoriaus pareigas ëjæs Sumneris Welle-sas pareiðkë savo ðalies vyriausybës pozicijà80 dël Baltijos valstybiø. Jung-tinës Valstijos apibûdino ir pasmerkë „negarbingà procesà, kai trijø maþøBaltijos respublikø – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – politinæ nepriklauso-mybæ ir teritoriná vientisumà sàmoningai panaikino galingesnë jø kaimy-në.“81 S. Wellesas pareiðkë, kad Jungtiniø Valstijø þmonës yra prieðiðkainusiteikæ prieð bet kokius grobikiðkus veiksmus – nesvarbu, ar tiesiogi-niai naudojant jëgà, ar grasinant jà panaudoti. Toks aukðto JungtiniøValstijø pareigûno pareiðkimas reiðkë, kad JAV oficialiai deklaravo nepri-paþástanèios pokyèiø teisëtumo Baltijos valstybëse. Reikðmingas aspektastai, kad pareiðkime buvo priminta, jog ði ðalis laikosi ir ateityje laikysisStimsono doktrinos82 principø, kuriais turi bûti reglamentuojami santy-kiai tarp valstybiø83. Vakarø istoriografijoje konstatuojama, kad ðiamepareiðkime buvo suformuluotos pirminës ir pamatinës JAV deklaruotosBaltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos nepripaþinimo politikos gairës84.Vëlesniuose JAV pareiðkimuose ne kartà buvo pabrëþiamas 1940 m. lie-pos 23 d. deklaruotø principø laikymasis.

80 JAV diplomato Loy W. Hendersono atsiminimuose raðoma, jog pirminá pareið-kimo teksto variantà parengti buvo pavesta jam, vëliau pareiðkimas buvo papildytasS. Welleso. Galutiná pareiðkimo tekstà asmeniðkai aprobavo JAV prezidentas F. D. Roose-veltas, kuris, anot Loy W. Hendersono, buvo pasipiktinæs Sovietø Sàjungos elgsenaBaltijos valstybiø atþvilgiu. – Oral History Interview with Loy W. Henderson, June 14,1973 // Truman Presidential Library & Museum [þiûrëta 2003 m. rugsëjo 5 d.]. Pri-eiga per internetà: <http://www.trumanlibrary.org/oralhist/hendrson.htm>.

81 S. Welleso pareiðkimo tekstas pirmà kartà oficialiai publikuotas: Statement bythe Acting Secretary of State Sumner Welles on Baltic Republics, July 23, 1940 // De-partment of State Bulletin. July 27, 1940, vol. 111, No. 57, p. 48.

Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1940. General. Volu-me I. Washington, 1959. P. 401–402.

Pareiðkimo teksto faksimilinë kopija taip pat publikuota – Jurgëla C. R. Lithuaniaand the United States: the Establishment of the State Relations. Chicago, 1985. P. 247.

82 1932 m. Stimsono doktrina átvirtino teritorijos ágijimo jëga ar grasinimu jëganepripaþinimo principà. Plaèiau apie Stimsono doktrinà þr. toliau.

83 Ðidlauskas K. Okupacijos nepripaþinimas ir tarptautinë teisë // Tëvynës sargas.1977, Nr. 2(38), p. 29–30.

84 Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecogni-tion. New York, 1990. P. 4, 35.


34

Paskesnis logiðkas þingsnis buvo sprendimas leisti Baltijos valstybiødiplomatinëms atstovybëms tæsti veiklà Jungtiniø Amerikos Valstijø te-ritorijoje bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatams toliau atstovautisavo ðaliø interesams85.

1940-øjø rugpjûtá JAV pakluso Sovietø Sàjungos uþsienio reikalø ko-misaro V. Molotovo nurodymui iki rugpjûèio 25 d. uþdaryti visas uþsie-nio ðaliø diplomatines atstovybes Baltijos valstybëse86. Jungtinës Ameri-kos Valstijos rugpjûèio 13-àjà sutiko uþdaryti savo pasiuntinybes, taèiaupridûrë, jog sistemingai vadovaudamosios Stimsono doktrinos principais,atsisako pripaþinti ðiø nurodymø teisëtumà87. Uþdarius atstovybes Balti-jos valstybëse, pagrindinis informacijos ðaltinis apie padëtá ðiose ðalysetapo JAV ir Didþiosios Britanijos diplomatai, rezidavæ Stokholme88 irMaskvoje.

1940-øjø metø JAV aukðèiausiø valstybës pareigûnø poþiûrá á Lietu-vos okupacijà siekë paveikti ir lietuviø iðeivijos grupës. 1940 m. rugpjûtáávykusiame bendrame susirinkime Pitsburge buvo priimtas sprendimaskreiptis á aukðèiausius JAV pareigûnus. Pasinaudojant lietuviø iðeivijosasmeniniais kontaktais, lietuviø delegacijà sutiko priimti Jungtiniø Vals-tijø prezidentas89. 1940 m. spalio 15 d. Franklinas Delanas Rooseveltas,susitikæs su Amerikos lietuviø delegacija, teigë, kad jam þinomos ir su-prantamos Lietuvos problemos. Prezidentas kalbëjo, kad „Lietuva nepri-

85 Hull C. The Memoirs of Cordell Hull. Volume I. New York, 1948. P. 811.86 Moscow Asks U. S. to Cut Baltic ties // The New York Times, August 13, 1940, p. 5.U. S. Replies to Note on Baltic Nations; Russia Demanded Envoys Leave Three

Countries by Aug. 25 // The New York Times, August 15, 1940, p. 4.87 U. S. Replies to Note on Baltic Nations; Russia Demanded Envoys Leave Three

Countries by Aug. 25 // The New York Times, August 15, 1940, p. 4.Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexation of the Bal-

tic States: Politics and Law // Journal of Baltic Studies. 1975, No. 4, p. 273.88 JAV pasiuntinybës Stokholme detalûs praneðimai, parengti remiantis diplo-

matiniais ðaltiniais apie padëtá Lietuvoje naciø okupacijos laikotarpiu, yra publikuo-ti atskiru leidiniu: Remeikis T. Lithuania under German occupation, 1941–1945:despatches from US legation in Stockholm. Vilnius, 2005.

89 Ðimutis L. Amerikos Lietuviø taryba. 30 metø Lietuvos laisvës kovoje. 1940–1970. Chicago, 1972. P. 22–24.


35

klausomybës neprarado – Lietuvos nepriklausomybë tik laikinai pertrauk-ta. Ateis laikas ir Lietuva vël bus laisva. Tai atsitiks gal greièiau, negu jûsgalite tikëtis“90. JAV prezidento teigimu, nors Lietuva ir yra maþa ðalis,JAV palaiko maþø valstybiø teises á nepriklausomybæ, nes „ir pati ma-þiausia tauta turi lygiai tokià paèià teisæ bûti nepriklausoma, kaip ir patididþiausia tauta.“91 JAV prezidentas iðreiðkë viltá, kad Lietuvos aneksija –tai tik laikinas nepriklausomybës suspendavimas ir Lietuva, kaip ir kitosEuropos okupuotos valstybës (kaip palyginimas pokalbyje buvo pateik-tas Olandijos ir Belgijos pavyzdys), gráð á pasaulio þemëlapá. Reikðmingasfaktas, jog ðio susitikimo oficialiuose dokumentuose Lietuvos teisinis sta-tusas ávardijamas kaip Rusijos aneksuotos valstybës, tik patvirtina teiginá,jog po 1940 m. rugpjûèio 3 d. inkorporavimo á SSRS, Lietuva Vakaruosebuvo traktuojama kaip aneksuota. Galime daryti iðvadà, kad jau tuo me-tu Jungtinës Valstijos apsibrëþë nuoseklià pozicijà – taikyti analogiðkusprincipus – nesvarbu, kas bûtø agresorius: nacistinë Vokietija – Olandi-jos, Belgijos ar Èekoslovakijos atveju, ar Sovietø Sàjunga – Baltijos vals-tybiø atveju.

1941 m. sausio–vasario mënesiais Sovietø Sàjungos ambasadoriusJungtinëse Valstijose Konstantinas Umanskis kreipësi á Valstybës depar-tamentà, pareikðdamas pretenzijas Baltijos valstybiø klausimu. Valstybësdepartamentui buvo perduotas V. Molotovo memorandumas, kuriameJungtinës Amerikos Valstijos buvo tiesiogiai smerkiamos dël Baltijos vals-tybiø turto nepardavimo ir diplomatiniø misijø iðsaugojimo. Tai davëprogà JAV dar kartà iðdëstyti savo pozicijà. 1941 m. vasario 27 dienosK. Umanskio ir S. Welleso pokalbyje JAV valstybës sekretoriaus pava-duotojas atkreipë dëmesá á tai, kad Jungtinës Valstijos nepripaþásta uþka-

90 Records of conversation between delegation of Lithuanian–Americans and the Pre-sident during call of this group on the President to thank him for his stand when Lithu-ania was annexed by Russia, and to present him with some Lithuanian trinkets. October15, 1940 // Franklin D. Roosevelt Library. Papers as President, President’s PersonalFile, 1933–1945. Speeches of President Franklin D. Roosevelt, 1933–1945 [þiûrëta2003 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetà <http://arcweb.archives.gov/arc/arch_re-sults_detail.jsp?&pg=1&si=0&st=b&rp=digital&nh=1>.

91 Ten pat.


36

riavimø naudojant jëgà ar ja grasinant. Taip pat buvo priminta, jog tiekJAV, tiek Sovietø Sàjunga kelis deðimtmeèius pripaþino Baltijos valsty-biø suverenitetà. S. Wellesas iðreiðkë viltá, kad Jungtinës Valstijos ir So-vietø Sàjunga, jei tikisi tarpusavio bendradarbiavimo ateityje, turi vykdy-ti politikà, kuri apsaugotø ir stiprintø maþø valstybiø teises á suverenu-mà. S. Welleso nuomone, jei ðiø principø nesilaikoma, Baltijos valstybiøklausimas patenka á neiðsprendþiamø problemø grupæ92.

Dar vienas reikðmingas ir iðskirtinis ið kitø Baltijos valstybiø atvejis –tai Jungtiniø Valstijø politiniø nuostatø atspindþiai, susijæ su LietuvosRespublikos prezidento A. Smetonos persikëlimu á JAV. 1940 m. vasarospabaigoje ið Jungtiniø Amerikos Valstijø ambasadoje Berlyne prezidentasgavo ávaþiavimo vizà. Jam buvo leista apsigyventi Jungtinëse Valstijosekaip privaèiam asmeniui, be galimybës vadovauti egzilinei vyriausybei aratlikti kitas formalias pareigas93. Vis dëlto, atvykæs á Jungtines AmerikosValstijas kaip privatus asmuo, A. Smetona 1941 m. balandþio 1 d. buvopriimtas Valstybës sekretoriaus pareigas ëjusio S. Welleso, o balandþio 18 d. –Jungtiniø Valstijø prezidento F. D. Roosevelto. Prezidentas palinkëjoA. Smetonai darbuotis tarp Amerikos lietuviø iðeivijos Lietuvos labui94.Laikantis diplomatinio etiketo susiraðinëjime su JAV Valstybës departa-mentu A. Smetona buvo ávardijamas kaip „Jûsø Ekscelencija“, taèiau jisnebuvo pripaþástamas kaip oficialus valstybës vadovas, o JAV oficialiøpareigûnø kontaktai ir santykiai buvo atsargûs, vengiantys konkretesniøásipareigojimø.

1940 metø pabaigoje Jungtinëse Amerikos Valstijos pademonstravodar keletà nepripaþinimo liudijimø. JAV teismai savo sprendimuose dëlsu Lietuvos okupacija ir aneksija susijusiø turtiniø santykiø akcentavo,

92 Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations, 1939–1942 // Lituanus.Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1966, vol. 12, No. 1, p. 43–44.

93 Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecogni-tion. New York, 1990. P. 40.

94 Merkelis A. Antanas Smetona: jo visuomeninë, kultûrinë ir politinë veikla. NewYork, 1964. P. 644–645, 657.


37

kad JAV nepripaþásta Lietuvos inkorporavimo á Sovietø Socialistiniø Res-publikø Sàjungà95.

Didþiosios Britanijos nuostatoms Baltijos valstybiø atþvilgiu itin di-delá poveiká darë ðalies geopolitiniai interesai ir bendri pasaulinës politi-kos pokyèiai – karo veiksmai Vakarø Europoje ir naujø sàjungininkøpaieðkos.

1940 metø birþelá Lietuvà iðtikusius sukrëtimus Didþiosios Britanijospolitikai vertino palyginti atsargiai ir ávykius Lietuvoje laikë bendros Eu-ropos tragedijos dalimi, nors ankstesniuose oficialiuose pasisakymuosebritø politikai ir buvo pasmerkæ 1939–1940 metais SSRS vykdytà agre-syvià politikà96. Nuo 1940-øjø vasaros nacistinei Vokietijai pradëjus dide-lio masto karinius antskrydþius virð Didþiosios Britanijos, uþvirë vadina-masis Britanijos mûðis, todël kitø regionø klausimai buvo nustumti á antràplanà. Lietuvos pasiuntinio Londone B. K. Baluèio telegramose teigiama,kad Didþioji Britanija, susirûpinusi savo gyvybinëmis problemomis, visakita, t. y. ávykius Lietuvoje, vertina kaip antraeilius dalykus97.

Praëjus kiek daugiau nei mënesiui nuo sovietinës agresijos prieð Lie-tuvà, buvo priimti pirmieji sprendimai, susijæ su pasikeitusiu Lietuvosstatusu. Prieð paskelbiant politinius pareiðkimus Didþiojoje Britanijoje,analogiðkai kaip ir Jungtinëse Valstijose buvo þengti ekonominiai þings-niai, apribojantys Lietuvos turto panaudojimà. 1940 m. liepos 20 dienàAnglijos bankas, remdamasis Didþiosios Britanijos finansø ministro nu-rodymu, iðleido aplinkraðtá kitiems Anglijos bankams be Didþiosios Bri-tanijos finansø ministro leidimo nevykdyti Lietuvos bankø operacijø beiatsisakyti vykdyti Lietuvos banko liepos 13 d. praðymà pervesti jam pri-klausantá auksà á SSRS valstybinio banko depozitus (iki liepos 20-osios

95 Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on theDevelopment of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory // New York SchoolJournal of International and Comparative Law. 1985, No. 2, p. 412.

96 Meissner B. The Baltic Question in World Politics // The Baltic States in Peaceand War 1917–1945. London, 1978. P. 146.

97 Lietuvos pasiuntinio Londone B. K. Baluèio 1940 m. birþelio 22 d. telegramaUþsienio reikalø ministerijai. LCVA. F. 383, ap. 7, b. 2254, l. 63. LCVA. F. R.1019, ap. 1, b. 7, l. 54.


38

tik bankas „Barclay“ ávykdë Lietuvos banko praðymà)98. Uþ tokius þings-nius Didþioji Britanija, kaip ir JAV, sulaukë aiðkaus Sovietø Sàjungosnepasitenkinimo99.

Politiniai Didþiosios Britanijos pareiðkimai pasirodë netrukus, kai va-dinamasis Liaudies seimas liepos 21 d. paskelbë deklaracijà apie „ástoji-mà“ á Sovietø Sàjungà, Lietuvos pasiuntinys B. K. Balutis Britanijos vy-riausybei áteikë protesto notà dël Sovietø Sàjungos veiksmø. Analogiðkasnotas áteikë Latvijos ir Estijos pasiuntiniai. Liepos 23 d. neoficialiameatsakyme Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministras Edwardas Ha-lifaxas pareiðkë, kad jis asmeniðkai yra linkæs atsisakyti pripaþinti „aiðkiainesàþiningø veiksmø rezultatus.“100 Liepos 26 d. E. Halifaxas Karo kabi-netui pateikë Uþsienio reikalø ministerijos parengtà memorandumà, ku-riame buvo raðoma, jog trijø Baltijos valstybiø inkorporavimas á SovietøSàjungos sudëtá prieð jø gyventojø valià yra tokio paties pobûdþio uþkaria-vimas, kaip kad Vokietija uþëmë Austrijà ir Èekoslovakijà ar Italija – Alba-nijà. Tiek ið moraliniø, tiek ið praktiniø sumetimø visi veiksniai rodo, kadDidþioji Britanija turi atsisakyti pripaþinti Baltijos valstybiø inkorporavi-mà, nedetalizuodama poþiûrio apie Baltijos valstybiø ateitá101. Ðá memo-randumà Karo kabinetas svarstë liepos 29 d. ir buvo nuspræsta dar kurálaikà susilaikyti nuo oficialaus atsakymo Baltijos valstybiø diplomatams,bet toliau stebëti ir analizuoti padëtá. Taip pat buvo nuspræsta atðauktidiplomatines misijas ið Baltijos valstybiø, nedetalizuojant prieþasèiø, jei tonepareikalaus sovietø vyriausybë arba Didþiosios Britanijos parlamentas102.

98 Lietuvos Vyriausybës pareiðkimas Didþiosios Britanijos pasiuntinybei Kaune. 1940m. liepos 24 d. Dokumentas Nr. 188 // Lietuvos okupacija ir aneksija. 1939–1940:Dokumentø rinkinys. Vilnius, 1993. P. 387.

99 Anderson E. British policy toward Baltic States, 1940–1941// Journal of BalticStudies. 1980, No. 4, p. 326.

100 Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volume I.London, 1971. P. 475.

Anderson E. British policy Toward Baltic States, 1940–1941// Journal of BalticStudies. 1980, No. 4, p. 327.

101 Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volume I.London, 1971. P. 475–476.

102 Ten pat, p. 479.


39

Nepaisant tam tikrø abejoniø, Didþioji Britanija buvo viena ið keliøvalstybiø, kurios nenutraukë ir neapribojo Lietuvos pasiuntinybës veik-los. 1940 m. rugpjûèio 15 d. Didþioji Britanija atsisakë patenkinti SSRSreikalavimà uþdaryti Londone veikusias Baltijos valstybiø diplomatinesatstovybes103. Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministras E. Halifa-xas pareiðkë SSRS ambasadoriui Londone I. Maiskiui, kad DidþiosiosBritanijos vyriausybë SSRS veiksmus prieð Baltijos valstybes vertina kaipagresijà su visomis ið to iðplaukianèiomis iðvadomis. Savo ruoþtuI. Maiskis, pateisindamas agresijà ir kalbëdamas apie Sovietø Sàjungosteises á Baltijos valstybes, pateikë metaforà apie sergantá valstietá, kurispasveikæs susirenka ið kaimynø savo turtà104.

Pirmasis reikðmingas vieðas politinis pareiðkimas, susijæs su Baltijosvalstybëmis, aukðèiausiø vadovø lûpomis Didþiojoje Britanijoje nuskam-bëjo 1940 m. rugsëjo 5 d. Didþiosios Britanijos premjeras W. Churchil-lis, Bendruomeniø rûmuose apþvelgdamas bendrà politinæ situacijà RytøEuropoje, pareiðkë: „mes nepripaþinsime jokiø karo metais ávykusiø teri-toriniø pasikeitimø, jeigu jie nevyko laisva ðaliø valia ir apsisprendimu.“105

Tokie britø politikø pareiðkimai rodë, jog Didþioji Britanija taip pat kaipir Jungtinës Amerikos Valstijos nepripaþásta aneksijos teisëtumo ir nepri-paþinimà grindë tokiais pat kaip ir Stimsono doktrinos pagrindais.

Privaèiuose britø politikø ir diplomatø pokalbiuose nuskambëdavoatviresni, kai kuriais atvejais ne itin Baltijos valstybëms palankûs vertinimai.W. Churchillio asmeninio gydytojo lordo Morano (tikroji pavardë – Char-les McMoran Wilson) prisiminimuose raðoma, kad 1940 metø gruodáprivaèiuose aukðèiausiø britø uþsienio politikos strategø pokalbiuose bu-vo minimas ir Lietuvos klausimas. Didþiosios Britanijos premjeras ðiøpolitikø aplinkoje kalbëjo, jog nenorëtø dalyvauti perduodant valstybes

103 Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimo 1990 m. kovo 11 d.tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës: Daktaro disertacija. Vilnius, 2001. P. 39.

104 Ìàéñêèé È. Ì. Âîñïîìèíàíèÿ ñîâåòñêîãî ïîñëà. Âîéíà 1939–1943. Mîñêâà,

1965. C. 131.105 Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on the

Development of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory // New York SchoolJournal of International and Comparative Law. 1985, No. 2, p. 412.


40

komunistams106. 1940-øjø gruodþio mënesá Britanijos uþsienio reikaløministru tapo Anthony Edenas. 1941 metø pavasará Karo kabineto svars-tymuose A. Edenas kalbëjo, jog tarpvalstybiniuose santykiuose SovietøSàjungos vadovybë Baltijos valstybiø klausimà traktuoja kaip „pagrindi-ná kliuviná“, taèiau naujasis uþsienio reikalø ministras deklaravo nuosai-kias nuostatas ir nesiûlë imtis kokiø nors skubiø ir neapgalvotø spendi-mø ar nuolaidø ðiuo klausimu107. Taèiau 1941-øjø birþelio mënesá buvæsuþsienio reikalø ministras E. Halifaxas, jau kaip Didþiosios Britanijosambasadorius Vaðingtone, pokalbyje su S. Wellesu pripaþino, jog yra pa-kankamai ciniðkai nusiteikæs Baltijos valstybiø atþvilgiu. Jis teigë, jog Bri-tanija artimesniø santykiø su Sovietø Sàjunga labui gali þengti þingsnius,pripaþindama SSRS interesus ðiose valstybëse. E. Halifaxas nepritarë irS. Welleso palyginimui, jog SSRS ávykdytas Baltijos valstybiø uþgrobi-mas buvo toks pats brutalus kaip ir nacistinës Vokietijos Olandijos irBelgijos uþkariavimas, motyvuodamas tuo, jog Baltijos valstybës daugiaukaip ðimtmetá buvo Rusijos valdþioje108.

Tokie pokalbiai rodë, jog 1940–1941 metais Didþiosios Britanijosuþsienio reikalø ministerijoje buvo svarstomi ávairûs galimi ávykiø raidosvariantai, taèiau radikaliø sprendimø ir oficialiø pareiðkimø, pakeièian-èiø pirmines oficialias nuostatas nepripaþinti Baltijos valstybiø aneksijosteisëtumo, buvo vengiama.

1.2. Vakarø valstybës, pripaþinusios Baltijos valstybiøinkorporavimà á Sovietø Sàjungà

Dauguma Vakarø valstybiø nedarë jokiø politiniø pareiðkimø ir þings-niø, áteisinanèiø Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø okupacijà ir aneksijà.Taèiau ne visos.

106 Wilson Ch. Churchill: taken from the diaries of Lord Moran : the struggle forsurvival, 1940–1965. Boston, 1966. P. 9.

107 Anderson E. British policy Toward Baltic States, 1940–1941 // Journal ofBaltic Studies. 1980, No. 4, p. 330–331.

108 Hiden J. Salmon P. The Baltic nations and Europe: Estonia, Latvia and Lithu-ania in the twentieth century. London, 1994. P. 122–123.


41

Ðvedija buvo viena ið valstybiø, kurios faktiðkai pripaþino Baltijos vals-tybiø inkorporavimà. Dar vykstant SSRS–Suomijos karui, formavosi prin-cipinës Skandinavijos valstybiø nuostatos Baltijos valstybiø atþvilgiu. Buvoaiðku, kad kilus grësmei Baltijos valstybëms, Skandinavijos ðalys nedekla-ruos aktyvios paramos Baltijos valstybëms. Skandinavijos valstybës neke-tino rizikuoti savo nepriklausomybe dël jø maþesniø ir silpnesniø kaimy-niø109. Antrojo pasaulinio karo metais ið visø Skandinavijos valstybiø neut-ralitetà pavyko iðsaugoti tik Ðvedijai, vykdþiusiai apgalvotà ir kryptingàpolitikà, siekiant iðvengti bet kokiø galimø konfliktø110. Ðiauriniams kai-mynams labiausiai këlë nerimà Sovietø Sàjungos kariniø pajëgø slinki-masis á vakarus. Dar iki Lietuvos aneksijos ágyvendinimo ðvedø diploma-tai pokalbiuose su Lietuvos atstovais, esà, kaip labiau kompetentingi at-virai këlë klausimà, ar Lietuva galës ateityje iðsilaikyti savarankiðka111. Neut-ralumu grásta itin atsargi Ðvedijos uþsienio politika, matyt, galëtø bûtipaaiðkinta sovietine grësme, kuri turëjo tam tikrà pagrindà ir buvo realiaisusiejama su SSRS agresijos prieð Suomijà faktu112 .

Ðvedijos vyriausybë 1940 metø rugpjûtá pakluso reikalavimui uþdary-ti Baltijos valstybiø diplomatines atstovybes Ðvedijoje113. Po kurio laikoBaltijos valstybiø diplomatinës atstovybës ir jø turtas Ðvedijoje buvo per-duotas Sovietø Sàjungos þiniai.

109 Raum T. U. Estonia and the Estonians. Stanford, 1987. P. 124.110 Lindström G. Sweden’s Security Policy: Engagement – the Middle Way // The

European Union Institute for Security Studies. Occasional Papers. October 1997.Columbia International Affair Online. Working papers [þiûrëta 2004 m. sausio 16 d.]Prieiga per internetà: <http://www.ciaonet.org/wps/lig01/#note1>.

111 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir ágaliotojo ministro Stokholme V. Gylio praneði-mas uþsienio reikalø ministerijai 1940 m. birþelio 28 d. Dokumentas Nr. 136 // Lietuvosokupacija ir aneksija. 1939–1940: Dokumentø rinkinys.Vilnius, 1993. P. 311–312.

112 Sweden’s Neutrality a Test; In Face of Big Powers she Seeks to Keep Freedom ofConscience as well as Action // The New York Times. July 28, 1940, p. 51.

Carlgren W. M. Swedish Foreign Policy during the Second World War. London,1977. P. 81.

113 Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinë tarnyba 1940–1941 m. // Genocidas irrezistencija. 1999, Nr. 2(6), p. 10.


42

Ðvedijos uþsienio reikalø ministerijos vadovybë rugpjûèio mënesá vy-kusiuose pokalbiuose su Sovietø Sàjungos diplomatais oficialiai pareiðkë,jog Ðvedija pripaþásta Sovietø Sàjungos ágyvendintà Baltijos valstybiø in-korporavimà á Sovietø Sàjungos sudëtá. Netrukus su Sovietø Sàjunga bu-vo aptarti ekonominiai ir finansiniai tarpusavio santykiø aspektai. Kaipatsakà á tokius Ðvedijos politinius þingsnius, SSRS ambasadorë ÐvedijojeAleksanda Kollontaj pareiðkë, kad perduos Sovietø Sàjungos vadovybeiþinias apie geranoriðkus ir draugiðkus Ðvedijos ketinimus114. 1941 m. ge-guþës 30 d. Ðvedija sudarë su SSRS susitarimà dël turtiniø klausimø,susijusiø su Baltijos ðalimis, pagal kurá ðvedai perdavë sovietams ðalyjesaugotà Baltijos valstybiø auksà, nekilnojamàjá turtà ir laivus115. Po tokiopobûdþio pareiðkimø Vakaruose buvo traktuojama, kad Ðvedijos vyriau-sybë faktiðkai pripaþino Baltijos valstybiø inkorporavimà á SSRS sudëtá irðio fakto iðplaukianèius pokyèius116.

Nacistinë Vokietija buvo kita valstybë, kuri pripaþino Lietuvos ir kitøBaltijos ðaliø aneksijà, taèiau tik dël prasidëjusio Vokietijos ir SovietøSàjungos karo nespëjo galutinai teisiðkai áforminti pripaþinimo117. Dël

114 Carlgren W. M. Swedish Foreign Policy during the Second World War. Lon-don, 1977. P. 88.


Knight J. W. Delins E. Baltic States : A domestic issue, an international problem.Stockholm Latvian National Foundation, 1980. P. 19.

116 Istoriografijoje ir teisës mokslo darbuose Ðvedijos politikos Baltijos valstybiøatþvilgiu teisinis ávertinimas traktuojamas nevienodai. Vieni autoriai vienareikðmiðkaiteigia, jog susitarimais su SSRS Ðvedija ir de jure pripaþino Baltijos valstybiø inkorpo-ravimà á SSRS: Kangeris K. The Latvian Question in the Context of Swedish–SovietRelations 1941–1959 // International Conference. The Soviet occupation regime inThe Baltic States 1944–1959: Policies and their Consequences. 19–14 June 2002. Riga,2002. P. 80. Kiti autoriai argumentuoja, jog vadovaujantis grieþta teisine logika, SSRS–Ðvedijos susitarimuose tiesioginis Baltijos valstybiø aneksijos pripaþinimas nebuvo apta-riamas, taigi teisiðkai jis niekada nebuvo tinkamai áformintas: Knight J. W. Delins E.Baltic States: A Domestic Issue, an International Problem. Stockholm, 1980. P. 19.

Apie pripaþinimo de jure ir de facto problematikà þr. tolesniame nagrinëjime.117 Meissner B. The Baltic Question in World Politics // The Baltic States in Peace

and War 1917–1945. London, 1978. P. 145.


43

iðskirtiniø politinio dominavimo Europoje ir pasaulyje ambicijø Vokie-tijos politika Baltijos valstybiø atþvilgiu aiðkiai iðsiskyrë ið bendro Vakarøkonteksto. Vokietijos nuostatas Lietuvos atþvilgiu tikslinga aptarti nuosovietinës okupacijos 1940 m. birþelio 15 d. iki Vokietijos ir SSRS karopradþios bei nacistinës okupacijos.

Istoriografijoje yra teiginiø, jog nacistinë Vokietija Baltijos valstybiøokupacijos akivaizdoje laikësi atsargios politikos, nenorëdama kompli-kuoti santykiø su SSRS, vykstant karo veiksmams Vakaruose118. Taèiauteigti, jog Vokietija liko visiðkai nuoðalyje, bûtø neteisinga – Vokietijalabai preciziðkai stebëjo padëtá ir procesus Lietuvoje.

Pirmosiomis sovietinës agresijos prieð Lietuvà dienomis Vokietijos pa-sienio daliniams buvo duoti nurodymai susilaikyti nuo savarankiðkø veiks-mø sprendþiant galimø pabëgëliø ið Lietuvos likimà ir nedelsiant infor-muoti aukðtesniàjà vadovybæ. 1940-øjø birþelio 16-àjà J. Ribbentropaspraneðime Uþsienio reikalø ministerijai informavo, jog per gestapà yraduoti nurodymai internuoti Lietuvos prezidentà, jo ðeimos narius beikitus valstybës veikëjus, Vokietijos pasienio kariuomenës daliniams nu-rodyta nuginkluoti ir internuoti visus Lietuvos kariuomenës dalinius, jeiðie kirstø Lietuvos–Vokietijos sienà. Telegramoje pabrëþiama, jog sienoskirtimas galimas tik Lietuvos praðymu, o Vokietijai patariama susilaikytinuo bet kokiø raginimø119.

Gana taiklià Vokietijos politikos analizæ pateikë Lietuvos nepaprasta-sis pasiuntinys Berlyne K. Ðkirpa. Jis raðë, jog kol nacistinë Vokietijauþsiëmusi Europos Vakarais, jokiø pakitimø ir didesniø nuo Vokietijospriklausanèiø ávykiø Europos Rytuose tikëtis neverta. Nors, anot K. Ðkir-

118 Þepkaitë R. Uþsienio valstybiø reakcija á 1940 m. birþelio–liepos mën. ávykiusLietuvoje.// Praeities baruose. Vilnius, 1999. P. 294.

Mangulis V. Latvia in the Wars of the 20th Century. Princeton, 1983. P. 89–91.119The Reich Foreign Minister to German Foreign Office, June 16, 1940 // Nazi–

Soviet relations Page. The Avalon Project at Yale Law School [þiûrëta 2003 m.spalio 20 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/nazsov/htm>.


44

pos, ið Vokietijos visuomenë pasakydavo ir grieþtesniø þodþiø SovietøSàjungos atþvilgiu, tokia Vokietijos opinija buvo nevieða120.

Tolesni politiniai nacistinës Vokietijos veiksmai rodo, kad Vokietijabuvo pasiryþusi tyliai pritarti Baltijos ðaliø okupacijai ir aneksijai. Darbirþelio 17 d. Vokietijos uþsienio reikalø ministerijos valstybës sekreto-rius Ernstas von Weiszäckeris visoms diplomatinëms atstovybëms iðsiun-tinëjo praneðimà, jog SSRS veiksmai Baltijos valstybëse lieèia tik Baltijosvalstybes ir Sovietø Sàjungà, o kadangi Vokietija palaiko draugiðkus san-tykius su Sovietø Sàjunga, nëra tiesioginiø prieþasèiø nerimauti. Vokieti-jos diplomatai buvo papraðyti savarankiðkai nekomentuoti ávykiø Balti-jos valstybëse ir vengti bet kokiø ðaliðkø pareiðkimø121. 1940 m. birþelio17 d. Vokietijos uþsienio reikalø ministerijos Politinio skyriaus Baltijos irSkandinavijos poskyrio vadovas Dr. Grundherris praneðime Vokietijosuþsienio reikalø ministrui apie Lietuvà raðë: „Lietuvos vadovybë iki patpaskutinio momento tikëjosi, kad Rusijos reikalavimø akivaizdoje, Vo-kietija uþtars Lietuvà Maskvoje, taèiau, kaip þinoma, mûsø ðalis tokiomsprielaidoms nedavë jokio pagrindo.“122

Tokia Vokietijos politika sulaukë teigiamo SSRS ávertinimo. Vokieti-jos ambasadorius Maskvoje Friedrichas Werneris von der Schulenburgasbirþelio 18-osios telegramoje Uþsienio reikalø ministerijai paminëjo, kadliepos 17 d. susitikime su V. Molotovu pastarasis iðreiðkë Sovietø Sàjun-gos vyriausybës sveikinimus dël Vokietijos kariniø pajëgø sëkmingo þy-gio per Europà ir buvo informuotas apie Sovietø Sàjungos veiksmus Bal-

120 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir ágaliotojo ministro Berlyne K. Ðkirpos pra-neðimas pirmininko pavaduotojui ir uþsienio reikalø ministrui V. Krëvei-Mickevièiui.1940 m. birþelio 22 d. Dokumentas Nr. 127 // Lietuvos okupacija ir aneksija. 1939–1940: Dokumentø rinkinys. Vilnius, 1993. P. 297.

121 The State Secretary in the German Foreign Office (Weizsacker) to All GermanMissions, June 17, 1940 // Nazi-Soviet Relations, 1939–1941 Documents from theArchives of the German Foreign Office. Washington, 1948. P. 153.

Crowe D. The Baltic States and the Great Powers: foreign relations, 1938–1940.Boulder, 1993. P. 163.

122 German Foreign Office to the Reich Foreign Minister, June 17, 1940 // Nazi-Soviet Relations, 1939–1941 Documents from the Archives of the German ForeignOffice. Washington, 1948. P. 153.


45

tijos valstybëse. V. Molotovo teigimu, buvo bûtina padaryti galà visomsAnglijos ir Prancûzijos intrigoms, kuriomis per Baltijos valstybes buvosiekiama pasëti nesantaikà ir nesutarimus tarp Vokietijos bei Sovietø Sà-jungos. V. Molotovas informavo Vokietijos ambasadoriø apie SovietøSàjungos paskirtus emisarus Baltijos valstybëse, kurie turëtø padëti su-formuoti naujas vyriausybes123.

Paminëtina, jog 1940-øjø birþelio–rugpjûèio mënesiø Vokietijos di-plomatiniuose dokumentuose apibrëþiant Sovietø Sàjungos veiksmus Bal-tijos valstybiø atþvilgiu nebuvo vartojamos tokios sàvokos kaip „okupaci-ja“ ar „aneksija“. Vokietijos ambasadoriaus F.W. von der Schulenburgoliepos 11 d. telegramoje Uþsienio reikalø ministerijos valstybës sekreto-riui buvo aptariama Baltijos valstybiø vidaus situacija. Ambasadorius in-formavo, kad juntamas itin didelis lietuviø, latviø ir estø politinis nusivy-limas. Dauguma þmoniø mano, jog Baltijos valstybës taps visiðkai pri-klausomos nuo Maskvos, t. y. bus inkorporuotos á Sovietø Sàjungà, –konstatuojama ambasadoriaus praneðime124.

Po faktinio Lietuvos inkorporavimo á SSRS sudëtá, Vokietija 1940 m.rugpjûèio 14 d. be jokiø dvejoniø uþdarë Lietuvos pasiuntinybæ Berlyne,o jos pastatas netrukus buvo perduotas Sovietø Sàjungai125. 1940 m. rug-pjûèio 21 d. K. Ðkirpa áteikë protesto notà Vokietijos uþsienio reikaløministerijos politinio skyriaus vadovui, valstybës sekretoriaus pavaduo-tojui dr. Ernstui Woermannui126. Taèiau rugpjûèio 24 d. nota diploma-

123 The German Ambassador in the Soviet Union (Schulenburg) to German ForeignOffice, June 18, 1940 // Nazi–Soviet relations Page. The Avalon Project at Yale LawSchool [þiûrëta 2003 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/nazsov/htm>.

Taip pat Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documents from the Archives ofthe German Foreign Office. Washington, 1948. P. 154.

124 The German Ambassador in the Soviet Union (Schulenburg) to the State Secretaryin the German Foreign Office, July11, 1940 // Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Do-cuments from the Archives of the German Foreign Office. Washington, 1948. P. 165.

125 Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinë tarnyba 1940–1941 m. // Genocidas irrezistencija. 1999, Nr. 2(6), p. 15.

126 The Lithuanian Minister in Germany (Skirpa) to the Reich Foreign MinisterJuly 21, 1940 // Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documents from the Archivesof the German Foreign Office. Washington, 1948. P. 170.


46

tiðkai buvo sugràþinta pareiðkëjui su Vokietijos diplomato pastaba, kad„su ádomumu jà perskaitæs“127. Vienintelis pozityvus Vokietijos uþsienioreikalø ministerijos sprendimas Baltijos valstybiø atþvilgiu buvo leidimasBaltijos valstybiø diplomatams ir jø ðeimos nariams pasilikti Berlyne128.

1940-øjø vasarà iðryðkëjo iðskirtinis nacistinës Vokietijos poþiûris áLietuvos teritorijà. Pagrindinës diskusijos buvo susijusios su Lietuvos te-ritorijos dalimi (Pietvakariø Lietuvos ruoþas), kuri pagal 1939 m. rugsëjo28 d. slaptàjá protokolà turëjo priklausyti Vokietijai129. Diskusijos tarpVokietijos ir Sovietø Sàjungos prasidëjo 1940 metø liepà, dar SovietøSàjungai neágyvendinus Lietuvos aneksijos. Tai dar syká árodo, jog Vo-kietija buvo apsisprendusi dël Baltijos valstybiø likimo ir siekë laikytis1939 metø átakos sferø pasidalijimo.

Iðkilus dalies Lietuvos teritorijos priklausomybës klausimui, SovietøSàjunga pripaþino, jog Vokietijos reikalavimai ir argumentai yra nenu-ginèijami. Taèiau, kaip buvo raðoma ambasadoriaus F. W. von der Schu-lenburgo liepos 13 d. telegramoje, Sovietø Sàjungos vadovybës varduV. Molotovas pabrëþë, jog teritorijos perleidimas Vokietijai esamu mo-mentu sukeltø problemø, ir perdavë savo asmeniná ir Josifo Stalino pra-ðymà padaryti ðiuo klausimu tam tikrø nuolaidø130. Vokietijos uþsienioreikalø ministras J. Ribbentropas informavo ambasadoriø, jog Reichovyriausybë sutiko aptarti Sovietø Sàjungos pageidavimà, taèiau tikëjosiiðgirsti konkreèius SSRS siûlymus131.

127 Turauskas E. Lietuvos nepriklausomybës netenkant – ávykiai. Kaunas, 1990.P. 203–204.

128 Foreign Office Memorandum, July 24, 1940 // Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documents from the Archives of the German Foreign Office. Washington,1948. P. 173.

129 Plaèiau ðià problemà analizavo JAV lietuviø iðeivijos istorikas Bronis Kaslas –Kaslas B. The Lithuanian Strip in Soviet–German Secret Diplomacy, 1939–1941 //Journal of Baltic Studies. 1973, No. 3, p. 211–225.

130 The German Ambassador in the Soviet Union (Schulenburg) to the GermanForeign Office, July 13, 1940 // Nazi-Soviet Relations, 1939–1941. Documents fromthe Archives of the German Foreign Office. Washington, 1948 P. 166.

131 The Reich Foreign Minister to the German Ambassador in the Soviet Union(Schulenburg) August 2, 1940 // Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documents fromthe Archives of the German Foreign Office. Washington, 1948. P. 174.


47

1940 m. rugpjûèio 13 d. telegramoje ambasadorius F.W. von der Schu-lenburgas nurodë, jog Sovietø Sàjunga deklaravo sutinkanti uþ ginèytinàLietuvos teritorijos dalá iðmokëti per dvejus metus 3 860 000 aukso dole-riø kompensacijà (tai bûtø sudaræ pusæ sumos, kurià JAV sumokëjo Ru-sijai uþ Aliaskà)132. Vokietijos tokios sàlygos netenkino, ir svarstymai dëlLietuvos teritorijos dalies truko keletà mënesiø.

Tolesnis Lietuvos teritorijos dalies priklausomybës klausimas buvosvarstomas 1940 metø rudená. Vokietija pamëgino uþimti ðiek tiek tvir-tesnæ pozicijà, ir 1940 m. rugsëjo 3 d. ambasadorius F. W. von der Schu-lenburgas buvo ápareigotas V. Molotovui perduoti grieþtesnio turinio me-morandumà, kuriame buvo uþsimenama apie tai, jog Sovietø Sàjungasavo nesenais politiniais þingsniais paþeidþia Sovietø Sàjungos ir Vokieti-jos nepuolimo sutarties 3 straipsnio punktà, nurodantá vyriausybëms tar-pusavyje konsultuotis priimant politinius sprendimus. Toliau memoran-dume buvo raðoma, jog nors Sovietø Sàjunga kaimyninës Lietuvos at-þvilgiu gali imtis specialiø priemoniø savo saugumui uþtikrinti, SovietøSàjunga turi ásipareigojimø perduoti Vokietijai atitinkamà pietvakariøLietuvos teritorijà. Nors ði teritorija turëjo bûti laikoma Vokietijos, So-vietø Sàjunga okupavavo ir ðià sritá. Ir tik Reicho vyriausybës atstovøpastangomis ðis klausimas vël yra svarstomas133. Ið ðio memorandumomatyti, jog Vokietijos tonas tapo kiek grieþtesnis, pirmà syká oficialiameVokietijos diplomatiniame dokumente pavartota okupacijos sàvoka. Ta-èiau ið tolesnio memorandumo teksto aiðkëja tokiø grieþtesniø nacistinësVokietijos teiginiø tikslingumas. Memorandume buvo raðoma, kad tuometu, kai Sovietø Sàjunga ið anksto neinformavusi planavo okupuoti Vo-kietijos kaimynystëje esamas teritorijas, Reicho vyriausybë savo politinaisþingsniais prieð Rumunijà ir Vengrijà siekë uþtikrinti taikà Dunojaus re-

132 The German Ambassador in the Soviet Union (Schulenburg) to the GermanForeign Office, August 13, 1940 // Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documentsfrom the Archives of the German Foreign Office. Washington, 1948. P. 176.

133 The Reich Foreign Minister to the German Ambassador in the Soviet Union (Schu-lenburg) Telegram, September 3, 1940 // Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Docu-ments from the Archives of the German Foreign Office. Washington, 1948. P. 183.


48

gione. (1940 m. rugpjûèio 30 d. Vienoje priimtu Vokietijos ir Italijosarbitraþiniu sprendimu, Rumunija buvo ápareigota perduoti Vengrijaidalá Transilvanijos134. Tai sukëlë Sovietø Sàjungos nepasitenkinimà ir pro-testus dël tokiø veiksmø.) Taigi memorandumu nacistinë Vokietija siekëdvejopø tikslø: ne tik iðreikðti grieþtesnæ pozicijà Lietuvos okupacijos klau-simu, taèiau ir pateisinti savo ásikiðimà á tarpvalstybinius santykius Du-nojaus regione.

Sovietø Sàjungos ir Vokietijos naujos sienos nustatymas buvo átrauk-tas á aukðèiausiø Vokietijos ir Sovietø Sàjungos ðalies pareigûnø dieno-tvarkæ. Ðiame kontekste Lietuvos klausimas buvo aptariamas 1940 m. lapkri-èio 12–13 dienomis Berlyne vykusiuose V. Molotovo ir A. Hitlerio pokal-biuose. Hitleris teigë, jog Vokietija laikosi savo ásipareigojimø ir neokupavojokiø teritorijø, priskirtø Sovietø Sàjungos átakos sferai135. V. Molotovas pa-brëþë, jog Sovietø Sàjunga nereikalaus perþiûrëti ir pakeisti ankstesniø susita-rimø, jei Vokietija to nepageidaus, taèiau priimti sprendimà dël Lietuvosteritorijos dalies klausimo turëtø bûti abiejø ðaliø interesas136.

1940-øjø pabaigoje nacistinë Vokietija turëjo slaptø planø SovietøSàjungos atþvilgiu, todël oficialiuose santykiuose siekë kuo greièiau ið-spræsti neesminius ginèus. 1940 m. gruodþio 18 d. Hitleris pasiraðë visið-kai slaptà direktyvà Nr. 21 (plaèiau þinomà kaip operacija „Barbarosa“),pagal kurià buvo numatyti nacistinës Vokietijos invazijos á Sovietø Sà-jungà karinës operacijos planai137. Taigi tolesnëse derybose dël Lietuvos

134 Events leading up to World War II. Chronology of Major International Eventsfrom 1931 through 1943, With ostensible reasons advanced for the occurrence thereof.United States Government Printing Office. Washington, 1944. P. 255.

135 Girnius K. The Historiography of the Molotov–Ribbentrop Pact // Lituanus.Lithuanian Quarterly Journal of Arts And Sciences. 1989, vol. 34, No. 2.

136 Memorandum of the Conversation Between the Führer and the Chairman of theCouncil of People’s Commissars Molotov in the Presence of the Reich Foreign Ministerand the Deputy People’s Commissar for Foreign Affairs, Dekanosov, as Well as of Coun-selor of Embassy Hilger and Herr Pavlov, Who Acted as Interpreters, in Berlin on No-vember 13, 1940 // Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documents from the Archi-ves of the German Foreign Office. Washington, 1948. P. 236.

137 Führer’s Directive Directive No. 21 Operation Barbarossa December 18, 1940 //Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documents from the Archives of the GermanForeign Office. Washington, 1948. P. 261–263.


49

teritorijos netrukus buvo suderintas kompromisinis sprendimas dël finansi-nës kompensacijos iðmokëjimo Vokietijai. Esminis skirtumas nuo 1940 m.rugpjûèio pasiûlymo buvo gerokai iðaugusi kompensacijos suma.

1941 m. sausio 10 d. Maskvoje Vokietijos uþsienio reikalø ministeri-jos Ekonomikos departamento vadovas Karlas Schnurre ir Sovietø Sà-jungos vyriausybës ágaliotasis atstovas Anastasas Mikojanas pasiraðë SSRSir Vokietijos vyriausybiø ekonominá susitarimà dël abipusiø tiekimø irsusitarimà dël Vokietijos pilieèiø bei vokieèiø tautybës asmenø perkëli-mo ið Lietuvos SSR á Vokietijà, o Lietuvos pilieèiø bei lietuviø, rusø irbaltarusiø tautybës asmenø – ið Vokietijos á Lietuvà138. Susitarimuose bu-vo minima Sovietø Sàjungos pasiûlyta teisinë konstrukcija, jog pokyèiaiyra susijæ su Lietuvos Sovietø Socialistinës Respublikos priëmimu á So-vietø Sàjungà 1940 m. rugpjûèio 3 dienà139. Vokietijos ambasadoriausF. W. von der Schulenburgas ir SSRS uþsienio reikalø komisaras V. Mo-lotovas tà paèià 1941 m. sausio 10 d. pasiraðë ir slaptàjá protokolà, kuria-me buvo aptartos Vokietijos pretenzijø á Lietuvos teritorijos dalá atsisa-kymo sàlygos. Pagal protokolo 2 straipsnio nuostatas Sovietø SàjungaVokietijai uþ minëtà teritorijà privalëjo sumokëti 7 500 000 aukso dole-riø, arba 31 500 000 Reicho markiø, kompensacijà140. Nors oficialiaibuvo skelbiama apie ekonominius susitarimus, suderinus visas sàlygas, be

138 Economic Agreement of January 10, 1941 Between the German Reich and theUnion of Soviet Socialist Republics // Documents on German Foreign Policy 1918–1945. Series D (1937–1945). Volume XI. The War Years. September 1, 1940–January 31, 1941. London, 1961. P. 1066–1068.

Reich to Repatriate 57,000 by Soviet Pact // The New York Times. January 15,1941, p. 3.

139Events leading up to World War II. Chronology of Major International Eventsfrom 1931 through 1943, With ostensible reasons advanced for the occurrence thereof.Washington, 1944. P. 267–268.

Text of New Soviet–German Accords // The New York Times. January 11, 1941,p. 8.

140 Secret Protocol Moscow, January 10, 1941 // Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documents from the Archives of the German Foreign Office. Washington,1948. P. 277–278.


50

visø kitø susitarimø, buvo pasiraðyta ir sutartis dël Sovietø Sàjungos irnacistinës Vokietijos sienos141.

Pasiraðytieji susitarimai ir jø slaptasis protokolas reiðkë, jog teisiniupoþiûriu nacistinë Vokietija þengë þingsnius, reikalingus pripaþinti So-vietø Sàjungos suverenitetui Lietuvos Respublikos teritorijos atþvilgiu.Taèiau galutinis áteisinimas nebuvo pasiektas. Karo tarp Vokietijos ir So-vietø Sàjungos pradþia 1941 m. birþelio 22 d. uþkirto kelià Baltijos vals-tybiø aneksijos galutiniam teisiniam áforminimui, nes tarp Vokietijos irSSRS nebuvo spëta pasikeisti susitarimø ratifikavimo dokumentais142. Mi-nëtinas dar vienas faktas, jog nacistinëje propagandoje Lietuvos ir kitøBaltijos valstybiø okupacija buvo panaudota kaip vienas ið argumentø irpretekstø, pateisinanèiø karo prieð SSRS inicijavimà. Teiginiai buvo pa-teikti ir oficialiame Vokietijos uþsienio reikalø ministerijos 1941 m. birþelio21 d. memorandume, kurá ambasadorius F.W. von der Schulenburgasbuvo ágaliotas nedelsiant áteikti SSSR uþsienio reikalø komisarui V. Mo-lotovui. Memorandumo III skyriuje Sovietø Sàjunga buvo kaltinama sie-kiais bolðevizuoti ir aneksuoti á jos átakos sferà patekusias ðalis, tuo aiðkiaipaþeisdama ankstesnius Maskvos susitarimus143. Savaime suprantama, kadpo 1941 m. birþelio 21 d. nacistinë Vokietija nei su SSRS, nei su Vakarøvalstybëmis Lietuvos ir Baltijos ðaliø klausimo neaptarë. Vertinant nacisti-nës Vokietijos politines nuostatas dël Lietuvos okupacijos ir aneksijos tiks-linga paminëti, kad nacistinës Vokietijos vadovybës sprendimai dël terito-riniø klausimø vëliau neápareigojo dviejø Vokietijos valstybiø144.

141 Soviet and Reich Make Enlarged Trade Deal; New Frontier Treaty Also Signedin Moscow // The New York Times, January 11, 1941, p. 1.

Moscow is Defiant on New Nazi Deals // The New York Times. January 12,1941, p. 23.

Meissner B. The Baltic Question in World Politics // The Baltic States in Peaceand War 1917–1945. London, 1978. P. 147; Meissner B. Die Sowjetunion, dieBaltischen Staaten und das Voelkerrecht. Köln, 1956. P. 304.

142 Meissner B. The Baltic Question in World Politics // The Baltic States inPeace and War 1917–1945. London, 1978. P. 147.

143 The Reich Foreign Minister to the German Ambassador in the Soviet Union(Schulenburg). June 21, 1941 // Nazi-Soviet Relations, 1939–1941. Documents fromthe Archives of the German Foreign Office. Washington, 1948. P. 347–349.

144 Þr. toliau darbe aptariamas Vokietijos Federacinës Respublikos nuostatasLietuvos atþvilgiu.


51

Faðistinë Italija, kaip ir Vokietija bei Ðvedija, 1940 m. liepos 30 d.nurodë Lietuvos diplomatams perduoti pasiuntinybës pastatà Romoje So-vietø Sàjungai. Po nepavykusiø Lietuvos diplomatø mëginimø pasiuntiny-bës pastatà perduoti Lietuvos atstovybei prie Ðventojo Sosto, 1940 m. rug-pjûèio 27 d. per Italijos uþsienio reikalø ministerijà Lietuvos pasiuntiny-bës pastatà perëmë SSRS ambasados darbuotojai. 1941 m. birþelá Vokie-tijai pradëjus karà prieð Sovietø Sàjungà, lietuviai uþëmë buvusios Lietu-vos pasiuntinybës pastatà, taèiau netrukus buvo priversti já gràþinti Itali-jos uþsienio reikalø ministerijai145, o po karo jis vël atiteko Sovietø Sàjun-gai. Ðie faktai liudijo, kad Italija panaðiai kaip ir nacistinë Vokietija defacto pripaþino Baltijos valstybiø inkorporavimà á SSRS sudëtá, taèiau, netaip kaip naciø ir sovietø derybø atveju, karo metais nei Italija, nei SSRSnemëgino ðio pripaþinimo áforminti teisiðkai146.

2. Lietuvos klausimo svarstymai1941–1942 metais

Tarptautinë situacija ëmë keistis 1941-øjø birþelio 22 d., prasidëjus SSRSir Vokietijos karui. Netrukus tiek Didþioji Britanija, tiek JAV paþadëjoSovietø Sàjungai ekonominæ paramà. „Kiekvienas þmogus, kiekviena vals-tybë, kuri kovoja prieð nacizmà, sulauks mûsø paramos“, – 1941 m. bir-þelio 23 d. kalbëjo Britanijos premjeras W. Churchillis, o kità dienà JAVprezidentas F. D. Rooseveltas taip pat oficialiai pareiðkë apie planuojamàekonominæ paramà SSRS147. Netrukus po ekonominës paramos deklara-vimo buvo pereita prie glaudesnio politinio ir karinio bendradarbiavimo.

145 Vaiðvilaitë I. Villa Lituania. Lietuvos diplomatinës atstovybës Romoje klausimas// Lietuvos diplomatija XX amþiuje. Vilnius, 1999. P. 169. Po karo buvæs Lietuvospasiuntinybës pastatas vël atiteko Sovietø Sàjungai. Dabar ðiame pastate prestiþinëjeRomos vietoje Via Nomentana gatvëje yra ásikûrusi Rusijos atstovybë.

146 Lithuanian Diplomatic and consular offices abroad. October 1948. LCVA.F. 648, ap. 2, b. 25, l. 109–113.

147 Events leading up to World War II. Chronology of Major International EventsFrom 1931 through 1943, With ostensible reasons advanced for the occurrence thereof.United States Government Printing Office. Washington, 1944. P. 286.


52

Pirmàjá politinio pobûdþio susitarimà dël tarpusavio pagalbos ir separati-nës taikos su Vokietija nesudarymo 1941 m. liepos 12 d. su Sovietø Sà-junga pasiraðë Didþioji Britanija. Iðsyk verta pabrëþti, jog toks SSRS irVakarø suartëjimas neiðvengiamai turëjo poveikio Lietuvos ir kitø Balti-jos valstybiø ateities klausimui. Yra autoriø, teigianèiø, jog bûtent Balti-jos valstybiø klausimas tapo ankstyvuoju naujø Vakarø–Sovietø Sàjun-gos santykiø iðbandymu148. Nesunkiai gali bûti daroma prielaida, jog svars-tant Baltijos valstybiø klausimus didþiøjø Vakarø valstybiø nuostatos ta-po santûresnës, daugiau dëmesio imta kreipti á tarptautinius santykius irjuos vertinti per santykiø su nauja sàjungininke prizmæ.

Pirmuoju pasikeitusio tarptautinio sambûvio iðbandymu tapo Lietu-vos diplomatø mëginimai 1941 metø pabaigoje Jungtinëse Valstijose uþ-sitikrinti paramà Lietuvos tautiniam komitetui, tikintis suformuoti egzi-linæ vyriausybæ. Ðiuo reikalu Lietuvos pasiuntinys Jungtinëse ValstijoseP. Þadeikis 1941 m. gruodþio 18 d. perdavë notà JAV Valstybës sekreto-riui C. Hullui. Taèiau gautame atsakyme C. Hullas pabrëþë, jog svarsty-mai ðiais klausimais yra atidëti 149. Akivaizdu, kad Lietuvos egzilinës vy-riausybës klausimo svarstymo atidëjimas buvo susijæs su Sovietø Sàjun-gos ástojimu á sàjungininkiø gretas.

2.1. Atlanto chartija

Reikðmingiausias Vakarø valstybiø Antrojo pasaulinio karo metø princi-piniø nuostatø iðreiðkimas buvo bendra 1941 m. rugpjûèio 14 d. JAVprezidento F. D. Roosevelto ir Didþiosios Britanijos premjero W. Chur-chillio deklaracija, vadinamoji Atlanto chartija150.

148 Padvaiskas E. R. World War II Russian–American Relations and the BalticStates: A Test Case // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences.1982, vol. 28, No. 2, p. 6.


150 Þr. visà Atlanto chartijos tekstà: The Atlantic Charter August 14, 1941 //A decade of American foreign policy: basic documents, 1941–49. Washington, 1950.P. 1–2.


53

Atlanto chartijoje paskelbti ásipareigojimai, kurie numatë kertiniusprincipus, kuriais turëjo bûti grindþiama karo metø uþsienio politika irpasaulio po karo sutvarkymas. Reikðmingiausi chartijos principai buvodeklaracijos, kad në viena ðalis neturi siekti teritoriniø pokyèiø be tautos,kurià tie pokyèiai lieèia, laisva valia iðreikðto sutikimo ir kad kiekvienatauta turi teisæ pasirinkti valdymo formà, o prievarta atimtos suverenu-mo teisës bei savivalda turi bûti atkurtos. Atlanto chartija pokariná sau-gumà vertino tautø apsisprendimo teisës pagrindu, kuris turëjo bûti nau-josios pasaulio tvarkos pamatas151. Viena ið SSRS tolesnio bendradarbia-vimo su didþiosiomis Vakarø valstybëmis (ypaè JAV) sàlygø buvo Atlan-to chartijos principø pripaþinimas ir ásipareigojimas jø laikytis. SovietøSàjunga, siekdama suartëjimo su JAV ir Didþiàja Britanija, 1941 m. rug-sëjo 24 d. prisijungë prie Atlanto chartijos. Tiesioginë nuoroda á ðià char-tijà buvo ir kitame reikðmingame karo meto tarptautinës teisës ðaltinyje –1942 m sausio 1 d. Jungtiniø Tautø deklaracijoje, kurià Vaðingtone pa-siraðë SSRS ir dar 25 prisijungusios valstybës. Ðià deklaracijà pasiraðiusiosvalstybës, tarp jø ir SSRS, ásipareigojo laikytis bendrø Atlanto chartijostikslø ir principø.

Baltijos valstybiø atstovai ëmësi þingsniø, kad ir ðioms valstybëms bû-tø suteikta galimybë pasiraðyti Jungtiniø Tautø deklaracijà. Latvijos pa-siuntinys Jungtinëse Valstijose Alfredas Bilmanis 1942 m. sausio 4 d.JAV valstybës departamentui pateikë oficialø paklausimà dël praðymoleisti pasiraðyti deklaracijà Latvijai. Po poros dienø pateiktas JAV atsaky-mas buvo neigiamas. Valstybës sekretoriaus padëjëjas Adolphas Berle pa-reiðkë, kad Jungtinës Valstijos labai simpatizuoja Latvijos tautos kovai,taèiau papraðë nereikalauti oficialaus atsakymo á Latvijos diplomato pa-klausimà. A. Berle aiðkiai nurodë, jog atsakymà lëmë nenoras kompli-


2. LIETUVOS KLAUSIMO SVARSTYMAI 1941–1942 METAIS

54

kuoti santykiø su Sovietø Sàjunga. Suvokdamas faktinæ situacija, Latvi-jos diplomatas sutiko nelaukti oficialaus atsako ir paþadëjo ðias nuostatasaptarti su kitø Baltijos valstybiø diplomatais152. Tai buvo pirmas, bet nepaskutinis atvejis, kai Vakarai savo nuostatas Baltijos valstybiø atþvilgiugrindë gerø santykiø su SSRS palaikymo motyvais153.

Atlanto chartija tapo teisiniu pagrindu, kuriuo buvo remiamasi ir ku-rá taikyti buvo siekiama keliant Lietuvos ateities klausimà. Antrojo pa-saulinio karo metais ávairios lietuviø iðeivijos organizacijos Vakarø valsty-biø politiniuose sluoksniuose nuolatos stengësi priminti bûtinà reikalàpo pergalës karo frontuose uþtikrinti Lietuvai nepriklausomybæ ir svars-tant Lietuvos klausimà bûsimojoje Europos taikos konferencijoje, taikytiokupuotam kraðtui Atlanto chartijos principus154. Atlanto chartijos prin-cipai tiek Lietuvos, tiek kitø per karà okupuotø tautø atstovø buvosuvokiami kaip Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo pamatai.

Nors SSRS ir ásipareigojo vadovautis Atlanto chartija, taèiau realiojeAntrojo pasaulinio karo metø politikoje Sovietø Sàjunga neketino vyk-dyti visø prisiimtø ásipareigojimø. Chartijos principai dël prievarta atim-tø suverenumo teisiø atkûrimo buvo savaip interpretuojami ir nutylimi,o Vakarø sàjungininkai, siekdami iðlaikyti SSRS sàjungininkiø gretose,tam neprieðtaravo. Atlanto chartija teisine prasme turëjo tik moraliniøásipareigojimø galià, jos vykdymas formaliàja prasme nebuvo traktuoja-mas kaip privalomas ir ne visi paþadai atkurti okupuotø valstybiø nepri-klausomybæ buvo tesëti.

152 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1942. General; theBritish Commonwealth; the Far East. Volume I. Washington, 1960. P. 29–30.


154 Lietuvos suvereniteto atkûrimas 1988–1991 metais. Vilnius, 2000. P. 89.


55

2.2. SSRS ir Didþiosios Britanijos derybos dël sàjungossutarties ir SSRS sienø pripaþinimo klausimo svarstymas

Kitas reikðmingas karo metø pakitusio tarptautinio bendradarbiavimoþingsnis, labai susijæs su Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos klau-simu, – Sovietø Sàjungos siekimas uþsitikrinti Antrojo pasaulinio karopradþioje pasiektus teritorinius pasikeitimus, t. y. áteisinti 1941 metøsienas.

1941-øjø rudená ið SSRS pasigirdo pirmosios neoficialios uþuominosapie tai, jog Sovietø Sàjunga pageidautø, kad sutartyse su Vakarø valsty-bëmis (visø pirma kalbëta apie SSRS ir Didþiosios Britanijos bendradar-biavimo sutarties iðplëtimà) atsispindëtø ikikarinio laikotarpio SSRS si-tuacijos aptarimas ir jos padidëjusios teritorijos pripaþinimas. Vakarus,be abejo, turëjo nustebinti toks ankstyvas teritoriniø klausimø iðkëlimas,taèiau diskusija prasidëjo. Bûtent Sovietø Sàjungos ir Didþiosios Britani-jos derybose, kuriose netiesiogiai dalyvavo ir Jungtinës Amerikos Valsti-jos, geriausiai atsiskleidë principinës dviejø didþiøjø Vakarø valstybiø nuo-statos Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos klausimu.

Didþiosios Britanijos premjeras W. Churchillis, sutikdamas plëtotiderybas su Sovietø Sàjunga, 1941 m. lapkrièio 21 d. praneðë Stalinui, jogá Maskvà derybø, kurios galëtø apimti ir ikikariná laikotarpá, atvyks uþ-sienio reikalø ministras A. Edenas155. Prieð vizità uþsienio reikalø minist-ro lapkrièio 29 d. parengtame memorandume buvo kalbama, jog dery-bose su SSRS dël pokarinës tvarkos ir taikos sureguliavimo sàlygø bûtinavadovautis Atlanto chartijos principais. Dël prieðkarinës SSRS padëtiespripaþinimo, t. y. dël galimo Baltijos valstybiø inkorporacijos á SSRSfaktinio (ne teisinio – autoriaus pastaba) pripaþinimo, derybø pozicijosnebuvo grieþtai reglamentuotos, todël uþsienio reikalø ministerijoje svars-tyti ávairûs galimi variantai.

Britø istorikas D. Kirby, raðydamas apie Didþiosios Britanijos uþsie-nio reikalø ministerijoje vykusius Baltijos ðaliø ateities svarstymus, patei-

155 Kirby D. Morality or Expediency? The Baltic Question in British–Soviet Rela-tions, 1941–1942 // The Baltic States in Peace and War 1917–1945. London, 1978.P. 161.


56

kë pavyzdþiø, rodanèiø itin pragmatiðkà poþiûrá á Baltijos valstybes156.1941-øjø rudená vienoje Britanijos uþsienio reikalø ministerijos analizëjebuvo raðoma: „Jei, pavyzdþiui, SSRS nutars po karo absorbuoti Baltijosvalstybes, mes bûsime priversti pripaþinti faktus ir dël taikos Europoje, irdël savo platesniø tikslø palaikyti draugiðkus santykius su Rusija. Jungti-nëms Valstijoms teks toleruoti [ðiuos] faktus, nors [jos] ir atsisakys taiformaliai pripaþinti dël moraliniø pagrindø kaltindami mus savanaudiðku[Atlanto chartijos] principø pamynimu.“157 Panaðiø pareiðkimø buvo irdaugiau. 1941 metø gruodá uþsienio reikalø ministerijos eksperto Armi-ne Dewo parengtame memorandume apie Baltijos valstybes buvo raðoma:„Mano asmeninëmis nuostatomis, daugiau nepatogumø sukelia maþøvalstybiø, nesugebanèiø apginti savo nepriklausomybës, bet uþimanèiøstrategines pozicijas, egzistavimas, nei bet kokia didþiøjø valstybiø kon-kurencija dël ðiø teritorijø valdymo. Nemanau, kad Baltijos valstybiønepriklausomybë yra Europos bûtinybë.“158 Ðie pareiðkimai akivaizdþiairodo, kad vyravo itin skeptiðkas ir net ciniðkas Britanijos diplomatø po-þiûris á maþàsias Europos valstybes.

1941 m. gruodþio 16–20 dienomis Britanijos uþsienio reikalø minist-ras Anthony Edenas vieðëjo Maskvoje. Pagrindinis vizito tikslas buvo de-rybos dël naujos sàjungos sutarties sudarymo. Vizito á Maskvà iðvakarëseA. Edenas gavo praneðimus ið Jungtiniø Valstijø valstybës sekretoriausCordellio Hullo bei valstybës sekretoriaus pavaduotojo Sumnerio Welle-so, kuriuose Didþioji Britanija buvo raginama nesutikti pripaþinti Balti-jos valstybiø inkorporacijos á Sovietø Sàjungà ir perspëjama nesudarinëtijokiø slaptø susitarimø dël pokarinës tvarkos159. Naktá ið gruodþio 17 á


157 Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volume II.London, 1971. P. 205.

158 Rothwell V. Britain and the Cold War 1941–1947. London, 1982. P. 84–85.159 Kirby D. Morality or Expediency? The Baltic Question in British–Soviet Rela-

tions, 1941–1942 // The Baltic States in Peace and War 1917–1945. London, 1978.P. 161.


57

18-àjà vykusiame A. Edeno susitikime su J. Stalinu Sovietø Sàjungosvadovas „atskleidë kortas“ ir pateikë savo reikalavimus160.

J. Stalinas aiðkiai këlë 1941 metø Sovietø Sàjungos sienø, áskaitantBaltijos valstybiø ir dalies Suomijos teritorijos prijungimà, pripaþinimoklausimà. Naujausioje Rusijos istoriografijoje, remiantis iki ðiol nepubli-kuotais Rusijos Federacijos Prezidento archyvo dokumentais, teigiama,jog Stalino teritoriniø pageidavimø sàraðas buvo dar didesnis. Stalinastiesiogiai prabilæs apie Rytø Prûsijos, kaip kompensacijos uþ karo nuos-tolius, padalijimà tarp SSRS ir Lenkijos, o viename ið pasiûlymø uþsimi-në apie galimybæ prijungti Tilþæ prie sovietinës Lietuvos161. A. Edenasmëgino pabrëþti, jog Atlanto chartija nesudaro galimybës áteisinti tokiopripaþinimo, taèiau J. Stalinas atskirto, jog Baltijos valstybiø klausimasyra „absoliuèiai aksiominis“ ir nereikalaujantis kokio nors Britanijos vy-riausybës sprendimo. J. Stalino teigimu, „viskas, ko mes praðome, – at-kurti mûsø valstybæ su ankstesnëmis jos sienomis“162.

Susitikimuose su britø diplomatais J. Stalinas reikalavimus grindë„maksimaliomis Rusijos saugumo garantijomis“. Kaip vëlesniuose doku-mentuose teigë britø diplomatai, kadangi Stalinas yra nusprendæs, kadBaltijos valstybiø buvimas Sovietø Sàjungoje yra bûtinas SSRS saugumogarantas, jis nëra pasiryþæs diskutuoti dël ðio sprendimo teisëtumo ar klai-

160 Pilnas A. Edeno ir Stalino pokalbio tekstas publikuojamas –Woodward E. L.British foreign policy in the Second World War. Volume II. London, 1971. P. 226–233.

161 Ïûæèêîâ À., Äàíèëîâ À. Ðîæäåíèå Ñâåðõäåðæàâû 1945–1953 ã. Ìîñêâà,

2002. C. 15–16.

Çâåðåâ Þ. Kàëèíèíãðàäñêàÿ îáëàñòü Pîññèè â íîâîé ñèñòåìå ãåîïîëèòè÷åñêèõ

êîîðäèíàò // Etnicheskie i regionalnye konflikty v Yevrazii (in Russian). Vol. 2:Rossiya, Ukraina i Belorussiya, 1997. Moscow [þiûrëta 2004 m. geguþës 24 d.]Prieiga per internetà: <http://www.vub.ac.be/POLI/publi/journal/book2/yzve-rev.htm#2>.

Ðæåøåâñêèé Î. Âèçèò À. Èäåíà â Ìîñêâó â äåêàáðå 1941 ã. Ïåðåãîâîðû ñ È.Â.

Ñòàëèíûì è Â. Ì. Ìîëîòîâûì // Íîâàÿ è íîâåéøàÿ èñòîðèÿ. 1994, No. 2, c. 91,95, 100.

162 Eden A. The Reckoning: The Memoirs of Anthony Eden, Earl of Avon. Boston,1965. P. 343.

Padvaiskas E.R. World War II Russian–American Relations and the Baltic States: ATest Case // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1982,vol. 28, No. 2, p. 10.


58

dingumo. Dël sovietø interesø teisëtumo Stalinas nurodë, jog Baltijosvalstybës plebiscituose balsavo uþ prisijungimà prie Sovietø Sàjungos irtoks apsisprendimas visiðkai atitinka Atlanto chartijos principus163.

Tolesnëse derybose A. Edenui neiðvengiamai teko susisiekti ir konsul-tuotis su savo vyriausybe ir amerikieèiais. Didþiosios Britanijos karo ka-binetas, gavæs þinià ið A. Edeno apie J. Stalino reikalavimø esmæ, nu-sprendë, jog sovietø siûlomos sàlygos yra nepriimtinos. Taèiau pasilikda-mas atviras duris galimoms tolesnëms diskusijoms apsibrëþë, jog atsisa-kymas pripaþinti Sovietø Sàjungos teritorines pretenzijas ðio derybø eta-pu neturëtø reikðti, jog Britanija jiems pasiprieðintø pasiraðydama poka-rinius taikos susitarimus164.

Baigiantis ðioms deryboms vienas ið A. Edeno siûlymø buvo spræstiSSRS sienø klausimà triðalëmis derybomis. Taèiau J. Stalinas nenorëjosutikti su JAV dalyvavimu derybose, kurios, jo supratimu, turëjo bûti tiktiesioginis britø ir sovietø susitarimas. Stalinas Britanijos parengtam susi-tarimo projekto 4 straipsniui pateikë konkreèià pataisà, kurioje buvo kal-bama apie „hitlerinës agresijos paþeistø sienø atkûrimà“. Tokio siûlymoBritanija negalëjo priimti. Baigiantis deryboms gruodþio 20 d. abi ðalyssutarë atidëti bet kokiø susitarimø pasiraðymà, o A. Edenas, be kita ko,paþadëjo apie Stalino nuostatas praneðti savo vyriausybei165.

Dar vizito Maskvoje metu, informuodamas apie derybø eigà, A. Ede-nas iðsiuntë telegramà tuo metu vieðinèiam Jungtinëse Amerikos ValstijoseW. Churchilliui. Atsakomojoje telegramoje W. Churchillis raðë: „Stalinoreikalavimai dël Baltijos valstybiø, dalies Suomijos ir Rumunijos teritorijø

163 Aide Memoire by the British Foreign Office, 25 February, 1942 // The FranklinD. Roosevelt Presidential Library and Museum website The Digital Archives inclu-de. The British Diplomatic files. Box 3. Folder 26 [þiûrëta 2003 m. gruodþio 11 d.].Prieiga per internetà: <http://www.fdrlibrary.marist.edu/psf/box3/t26i01.html>.


165 Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volume II.London, 1971. P. 233–234.


59

tiesiogiai prieðtarauja [Atlanto] chartijos, kurià pasiraðë Sovietø Sàjunga,pirmajam, antrajam ir treèiajam straipsniams. Ágyvendinant bet kurá susi-tarimà, slaptà ar vieðà, tiesioginá ar numanomà, be jokiø abejoniø, pirmiaubûtina susitarti su Jungtinëmis Valstijomis. Laikas spræsti sienø klausimus,kurie turëtø bûti iðspræsti pokarinëje taikos konferencijoje, dar neatëjo.“166

Tolesnë principinë Britanijos dilema tapo tarptautiniø santykiø sà-veikos bûdø paieðka: kaip iðlaviruoti, suderinti ir sutaikyti kitø dviejødidþiøjø sàjungininkø pozicijas. Bûtina turëti mintyje, jog Antrojo pa-saulinio karo eiga 1941–1942 metø þiemà klostësi itin sudëtingai visiemssàjungininkams. 1942-øjø þiemà nebuvo jokiø garantijø, jog Sovietø Sà-jungai pavyks atsilaikyti prieð nacistinës Vokietijos puolimà ir ateityje vai-dinti reikðmingà vaidmená sprendþiant pokarinës Europos likimà. 1942 m.sausio–geguþës mënesiais vyko gana intensyvios triðalës politinës diploma-tinës dvikovos, kurios apëmë ir Baltijos valstybiø klausimo svarstymus.

W. Churchillis po A. Edeno ataskaitø ið jo vizito Maskvoje buvo su-nerimæs dël Sovietø Sàjungos teritoriniø ambicijø, ypaè dël Baltijos vals-tybiø. 1942 m. sausio 8 d. W. Churchillis laiðke A. Edenui dar kartàpriminë: „mes niekada nepripaþinome 1941 m. Rusijos sienø de facto.Jos buvo ágytos po gëdingo sàmokslo su Hitleriu, dël kurio buvo ágyven-dinti agresijos prieð valstybes aktai167.

Vertinant W. Churchillio ankstyvàsias nuostatas Baltijos valstybiø at-þvilgiu, galima teigti, jog Didþiosios Britanijos premjeras buvo tas as-muo, kuris vadovybëje pakankamai grieþtai prieðinosi nepagrástiems prag-matiðkiems siûlymams tenkinti visus Sovietø Sàjungos reikalavimus, ir jonuostatas labiau veikë JAV nei Sovietø Sàjungos nuomonë168.

166 Churchill W. The Second World War. Vol III: The Grand Alliance. Cambrid-ge, 1950. P. 630.

Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on theDevelopment of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory // New York SchoolJournal of International and Comparative Law. 1985, No. 2, p. 413.

167 Churchill W. The Second World War. Vol III: The Grand Alliance. Cambrid-ge, 1950. P. 630, 694.

168 Langworth R. Churchill and the Baltic. Part II: 1931–1950 “There Was NoDoubt Where The Right Lay” // The Winston Churchill Home Page [þiûrëta 2004 m.sausio 17 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.winstonchurchill.org/ffhlangw2.htm>.


60

Principinës Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijos nuo-statos buvo iðdëstytos A. Edeno sausio 28 d. memorandume, pateiktameKaro kabinetui. Memorandumas apëmë Sovietø Sàjungos ir Britanijossantykiø klausimus. Taèiau, anot A. Edeno, neturëtø bûti abejoniø, joganglø ir amerikieèiø bendradarbiavimas yra labiau bûtinas ir labiau natû-ralus nei anglø ir rusø kooperacija. Taigi, anot A. Edeno, vël vienintelëiðeitis – triðalis iðkilusiø problemø sprendimas. Vasario 6 d. Karo kabine-to posëdyje A. Edenas iðryðkino tris galimus poþiûrius á SSRS sienø pri-paþinimo ir Baltijos valstybiø problemà: Britanija be amerikieèiø sutiki-mo priima Stalino reikalavimus; Sovietø Sàjungai garantuojama teisë Bal-tijos valstybëse turëti karines bazes – tai siûlymas, kuriam labiausiai prita-rë A. Edenas. Treèiàjá siûlymà, kad Sovietø Sàjunga galëtø perimti trijøvalstybiø gynybos ir uþsienio reikalø kontrolæ, pateikë Didþiosios Brita-nijos ambasadorius Vaðingtone E. Halifaxas169. Ávairialypiðkai svarstantðiuos galimus variantus, posëdyje buvo priimtas sprendimas toliau tæstidiskusijas su Sovietø Sàjunga.

Maþdaug tuo paèiu metu amerikieèiai taip pat suformulavo ir sukon-kretino savo politines nuostatas Didþiosios Britanijos ir SSRS derybø aki-vaizdoje iðkilusiu SSRS sienø pripaþinimo ir Baltijos valstybiø klausimu.JAV Valstybës departamentas ádëmiai stebëjo derybø Maskvoje eigà. 1942 m.vasario 4 d. valstybës sekretorius Cordellis Hullas pateikë prezidentuiF. D. Rooseveltui grieþtà memorandumà170. Memorandumas buvo pa-rengtas remiantis JAV ambasadoriaus Maskvoje Johno Gilberto Winan-to telegramomis bei Valstybës departamento Europos reikalø skyriauspolitikos patarëjø Jameso Dunno ir Roy Athertono studija. Memoran-dume buvo nuodugniai apþvelgta A. Edeno vizito prieðistorë ir misija,detaliai aptarti Sovietø Sàjungos reikalavimai ir Britanijos pasiryþimasBaltijos valstybes panaudoti kaip kompromisà. Memorandume dar sykágrieþtai patvirtinta Amerikos pozicija „nepripaþinti jokiø nuo Antrojo


170 Hull C. The Memoirs of Cordell Hull. Volume II. New York, 1948. P. 1172.


61

pasaulinio karo pradþios Europoje ávykusiø teritoriniø pokyèiø ir nepri-siimti jokiø ásipareigojimø dël Europos teritorinio pobûdþio, kurie galë-tø kliudyti pokarinës taikos konferencijos svarstymams.“171 Memoran-dume Valstybës departamentas pabrëþë: jei nuolaidø bûtø padaryta apta-riamu atveju, bûtø sudëtinga pasiprieðinti kitiems Sovietø Sàjungos rei-kalavimams, susijusiems su sienomis, teritorijomis ar átakos sferomis, irtai neiðvengiamai suteiktø Sovietø Sàjungai palankias derybø pozicijas.Valstybës departamentas tikëjosi, kad J. Stalinas darys visø rûðiø spaudi-mà, siekdamas áteisinti naciø ir sovietø pakto padarinius. Memorandu-me buvo aiðkiai suformuluotas perspëjimas, jog pritarimas Sovietø Sà-jungos reikalavimams turës átakos maþoms valstybëms ir pamins Jungti-niø Valstijø propaguojamus „pagrindinius tarptautinës elgsenos princi-pus“, o Sovietø Sàjungos pretenzijø á Baltijos valstybes pripaþinimas turëspoveiká ir Atlanto chartijos integralumui. „Visiems iðsilavinusiems asme-nis, kurie ásigilina á ðá reikalà, turi bûti aiðku, kad á Baltijos valstybes ásiverþësovietø karinës pajëgos ir ðiø valstybiø gyventojai neturëjo nei laiko, neigalimybiø iðreikðti savo valià: nori ar nenori jie likti nepriklausomi“, – bu-vo pabrëþiama minëtame memorandume. Maþa to, jei sovietinë invazija irsuklastoti plebiscitai bus priimti kaip modelis iðsiaiðkinti kitø tautø valià,tai gali tapti precedentu, kuris „sunaikins vienà ið reikðmingiausiø Atlantochartijos straipsniø ir pretenduos pakirsti viso dokumento galià.“172

Analizuodami Sovietø Sàjungos saugumo interesus JAV uþsienio po-litikos strategai vylësi, kad bendrus interesus geriausia atitiktø stipri po-karinë tarptautinë organizacija ir Baltijos valstybiø absorbavimas nebûtøprivaloma Sovietø Sàjungos saugumo interesø uþtikrinimo sàlyga173 .

171 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1942. Europe. Vo-lume III. Washington, 1961. P. 505–512.

172 Ten pat. P. 512.173 Kirby D. Morality or Expediency? The Baltic Question in British–Soviet Rela-

tions, 1941–1942 // The Baltic States in Peace and War 1917–1945. London, 1978.P. 164.


62

1942 sausio–vasario mënesiais JAV gana grieþtai iðreiðkë savo pozicijàir spaudë Didþiàjà Britanijà, kad pastaroji neprisiimtø ásipareigojimø, su-sijusiø su Sovietø Sàjungos teritoriniais pokyèiais Antrojo pasaulinio ka-ro metais. Britai savo ruoþtu ëmësi þygiø ieðkodami naujø keliø ið susi-klosèiusios situacijos. Vienas ið bûdø buvo mëginimas nuodugniau supa-þindinti Amerikos partnerius su Britanijos siûlymais ir átikinti juos uþim-ti nuosaikesnes pozicijas. Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministe-rija ir Karo kabinetas perdavë nurodymus Didþiosios Britanijos ambasa-doriui Jungtinëse Amerikos Valstijose lordui E. Halifaxui,174 kuris vasa-rio 17 d. asmeniðkai susitiko su JAV prezidentu F. D. Rooseveltu bei dukartus vasario 18 ir 20 d. bendravo su JAV valstybës sekretoriaus pava-duotoju S. Wellesu ir informavo juos apie Britanijos vyriausybës poþiû-rius á SSRS sienø pripaþinimo ir Baltijos valstybiø problemas175 . Ben-dresnio pobûdþio pokalbyje su lordu E. Halifaxu JAV prezidentas atsisa-kë pritarti bet kokiam kompromisui aukojant Baltijos valstybes ir paþy-mëjo, kad teritorinius klausimus ateityje aptarinës su J. Stalinu asmenið-kai. Detalesnëse diskusijose su S. Wellesu lordui E. Halifaxui buvo duotasuprasti, jog Jungtinës Valstijos tikisi, kad Didþioji Britanija nesudarysjokiø „periferiniø“ slaptø susitarimø garantuoti Sovietø Sàjungos sienas.

Reikðminga paminëti, jog Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø mi-nisterija, be Jungtiniø Amerikos Valstijø grieþtø pareiðkimø, gavo prane-ðimø, kad sutarties nuostatoms, áteisinanèioms 1941 metø SSRS sienas,nepritartø kitø laisvøjø Vakarø demokratiniø valstybiø – Naujosios Ze-landijos, Pietø Afrikos Respublikos, Kanados – vyriausybës176. Kanadospozicija rëmësi akivaizdþia geopolitine nuostata neprisiimti jokiø ásipa-

174 Aide Memoire by the British Foreign Office, 25 February, 1942 // The FranklinD. Roosevelt Presidential Library and Museum website The Digital Archives inclu-de. The British Diplomatic files. Box 3. Folder 26 [þiûrëta 2003 m. gruodþio 11 d.]Prieiga per internetà: <http://www.fdrlibrary.marist.edu/psf/box3/t26i01.htm>.

175 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1942. Europe. Vo-lume III. Washington, 1961. P. 512–521; 521–526.



63

reigojimø, kurie skirtøsi nuo Jungtiniø Amerikos Valstijø poþiûrio ir ási-pareigojimø177.

JAV prezidento tiesioginio ásikiðimo á Sovietø Sàjungos ir Britanijossantykius galimybë bei ne itin palankios kitø Vakarø valstybiø nuostatosgerokai nuvylë Britanijos vyriausybæ. W. Churchillis ëmë nuogàstauti,jog britø ir sovietø santykiai gali atsidurti pavojuje, jei Jungtinëms Vals-tijoms bus leista perimti vadovavimà deryboms.

1942-øjø vasario 25 d. Britanijos uþsienio reikalø ministerijos oficialia-me praneðime, aptarianèiame lordo E. Halifaxo susitikimà su F. D. Roose-veltu, per JAV ambasadoriø Londone perduotame JAV prezidentui, bu-vo raðoma, kad JAV prezidentas yra pernelyg optimistiðkai nusiteikæs ma-nydamas, kad kokia nors kita saugumo uþtikrinimo forma nei Baltijosvalstybiø reokupacija178 bus tinkama marðalui Stalinui179.

Tolesniuose svarstymuose Britanijos ir Jungtiniø Valstijø vyriausybësatsidûrë tam tikroje kryþkelëje ir turëjo apsispræsti, ar savo uþsienio poli-tikoje remsis vien Atlanto chartijos principais. JAV Valstybës departa-mentas, vadovaujamas C. Hullo, 1942-øjø pavasará siekë palaikyti nuo-latiná spaudimà tiek prezidentui, tiek britø partneriams, kad bûtø paisomaAtlanto chartijos principø.

1942 metø kovà iðryðkëjo, kad Didþioji Britanija, siekdama uþsitikrintiSSRS palankumà, yra pasiryþusi tenkinti Sovietø Sàjungos reikalavimus ir

177 Hilliker J. Documents on Canadian External Relations (DCER). Volume 9:1942–1943. Ottawa, 1980. P. 1858.

Stairs D. Realists at Work: Canadian Policy Makers and the Politics of Transitionfrom Hot War to Cold War // Canada and the Early Cold War, 1943–1957. Ottawa,1998 [þiûrëta 2003 m. liepos 11 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.dfait-mae-ci.gc.ca/department/history/coldwar_section04-en.asp>.

178 Remiantis ðiuo pareiðkimu yra galimas dar viena reikðminga pastaba ir iðvada,kuri gali bûti daroma ið pirmiau aptartø Vakarø valstybiø vadovø pareiðkimø: Vaka-rai dar ankstyvuoju Antrojo pasaulinio karo etapu prabilo apie Lietuvos reokupacijà.Tai patvirtina reokupacijos termino vartojimo Lietuvos istorijos terminologijoje irchronologijoje priimtinumà.

179 Aide Memoire by the British Foreign Office, 25 February, 1942 // The FranklinD. Roosevelt Presidential Library and Museum website .The Digital Archives inclu-de. The British Diplomatic files. Box 3. Folder 26 [þiûrëta 2003 m. gruodþio 11 d.].Prieiga per internetà: <http://www.fdrlibrary.marist.edu/psf/box3/t26i01.html>.


64

pasiraðyti „tokià sutartá, kokios pageidauja Stalinas“180. 1942-øjø kovo pa-baigoje Didþiosios Britanijos vyriausybë, motyvuodama neatidëliotina bû-tinybe, pasiryþo tæsti derybas su Sovietø Sàjunga. 1942 m. balandþio 8 d.Karo kabinetas priëmë deklaracijà, pagal kurià derybos turëjo bûti tæsia-mos, rengiamos sutarties projekte galëjo bûti pripaþintos 1941 metø SSRSsienos181. Amerikieèiø diplomatai, apibûdindami toká Britanijos apsispren-dimà, prabilo apie tai, jog britø vykdoma politika gali tapti panaði á „Bal-tijos Miunchenà“182. Toks vertinimas buvo suformuluotas valstybës sek-retoriaus padëjëjo Adolfo Berle praneðime. Istoriografijoje yra nurodo-ma, kad jis kartu su kitais Valstybës departamento senosios diplomatøkartos atstovais Williamu Bullittu, Loy Hendersonu buvo itin skeptiðkaiir átariai nusiteikæ Sovietø Sàjungos ketinimø atþvilgiu183.

Tolesnëse Didþiosios Britanijos ir SSRS diplomatinëse diskusijose, vy-kusiose 1942 metø balandþio–geguþës mënesiais, Baltijos valstybës vël bu-vo vienas ið derybø klausimø. Balandþio pradþioje Britanijos pateiktamepirminiame politinës sutarties projekte buvo siûlomi keturi principiniaipunktai: tolesnis britø ir rusø bendradarbiavimas vyks pagal 1942 m. sausio1 d. pasiraðytà Jungtiniø Tautø deklaracijà; bus parengtas bendras pareið-kimas dël Lenkijos ir SSRS sienos ateities saugumo uþtikrinimo; turi bûtiaiðkiai pripaþástamas visuotinis nedidëjimo (angl. nonaggrandizement) ir ne-sikiðimo á kitø tautø reikalus principas; turi bûti aptarta Pietryèiø Europosfederacijos idëja. Projekte taip pat buvo numatyta nevarþomos emigracijosteisë184. Derybose SSRS ambasadorius Londone I. Maiskis buvo papildo-

180 Kimball W. Churchill & Roosevelt. The Complete Correspondence. I. AllianceEmerging October 1933–November 1942. Princeton, 1984. P. 394–395.

181 Langworth R. Churchill and the Baltic. Part II: 1931–1950 “There Was NoDoubt Where The Right Lay” // The Winston Churchill Home Page [Þiûrëta 2003m. gruodþio 11 d.] Prieiga per internetà: <http://www.winstonchurchill.org/ffhlangw2.htm>.

182 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1942. Europe. Vo-lume III. Washington, 1961. P. 542.

Gaddis J. L. The United States and the Origins of the Cold War 1941–1947. NewYork, 1972. P. 16.

183 Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations, 1939–1942 // Litua-nus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1966, vol. 12, No. 1, p. 49.

184 Draft treaties annexed to Eden’s memorandum of 10 April 1942 // The Natio-nal Archives of the United Kingdom. FO 1881/5/38.


65

mai uþklaustas, ar pasiraðydama sutartá Sovietø Sàjungos vyriausybë ne-norëtø paskelbti deklaracijos apie dalinæ autonomijà Baltijos ðalims pagal1936 metø SSRS konstitucijà. Ið tokiø Britanijos siûlymø buvo visiðkaiaiðku, jog Britanija sutinka pripaþinti Sovietø Sàjungos interesus ðiosevalstybëse. Sovietø Sàjungos kontrpasiûlymai buvo áteikti britams gegu-þës 1 dienà. Sovietø Sàjungos projekte nebuvo uþuominø nei apie Jung-tiniø Tautø deklaracijà, nei apie Pietryèiø Europos federacijà. SovietøSàjungos nuomone, klausimas dël SSRS–Lenkijos sienø buvo uþ sutar-ties ribø. Panaðiai SSRS atsisakë pripaþinti ir emigracijos teisæ. O pokal-biuose su ambasadoriumi I. Maiskiu iðaiðkëjo, jog Sovietø Sàjungos vy-riausybë nenorëtø skelbti jokiø deklaracijø dël Baltijos valstybiø autono-mijos185. Derybos dël konkreèiø sutarties nuostatø strigo, be to, diskusi-jose dël sutarties Sovietø Sàjunga aiðkiai uþsimindavo apie antrojo frontoatidarymà Vakarø Europoje. Tokio pobûdþio paþadø ir ásipareigojimøDidþioji Britanija vienaðaliðkai, be JAV, negalëjo prisiimti186.

Naujas sutarties projektas buvo parengtas geguþës 18 d. ir derybosbuvo atnaujintos geguþës 21 d., á Londonà atvykus SSRS uþsienio reikaløkomisarui V. Molotovui. W. Churchillis siekë iðaiðkinti V. Molotovuiaplinkybes, dël kuriø ankstesni Sovietø Sàjungos parengto sutarties pro-jekto siûlymai yra nepriimti. W. Churchillis pakartojo prieðtaravimà At-lanto chartijos principams bei neigiamas Jungtiniø Amerikos Valstijø nuo-statas. Taèiau, kaip ryðkëjo ið tolesnës V. Molotovo ir A. Edeno derybøeigos, pagrindinis ginèytinas punktas, susijæs su SSRS sienø pripaþinimu,buvo ne Baltijos valstybiø, o bûsimos Sovietø Sàjungos ir Lenkijos sienosklausimas187. Abi ðalys laikësi savo pirminiø derybiniø siûlymø ir siekë

185 Kirby D. Morality or Expediency? The Baltic Question in British–Soviet Rela-tions, 1941–1942 // The Baltic States in Peace and War 1917–1945. London, 1978.P. 168–169.

186 Padvaiskas E. R. World War II Russian–American Relations and the BalticStates:A Test Case // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences.1982, vol. 28, No. 2, p. 20.

187 Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volume II.London, 1971. P. 251.


66

pakreipti derybas sau palankia linkme, këlë naujas neágyvendinamas sà-lygas. Po keliø derybø ratø, nusivylæs derybø eiga, A. Edenas parengëalternatyvø paprastos sàjungos sutarties projektà, kuriame nieko nebuvokalbama apie sienø klausimà.

Ðiame etape á derybø eigà vël netiesiogiai ásiterpë Jungtinës AmerikosValstijos ir jø balsas buvo labai reikðmingas. Kai JAV ambasadorius Lon-done J. G. Winantas informavo Valstybës departamentà apie paskuti-niøjø geguþës mënesio derybø eigà, C. Hullas prezidentui pateikë darvienà, netgi grieþtesná nei vasario mënesio memorandumà, kuriame smerkësiûlomas sutarties sàlygas. Prezidentui pritarus memorandumo turiniui, áLondonà buvo iðsiøstos instrukcijos J. G. Winantui, kuris buvo ágaliotasperteikti Amerikos pozicijas V. Molotovui188.

Geguþës 24 d. JAV ambasadorius perteikë C. Hullo memorandumoprincipines nuostatas V. Molotovui ir I. Maiskiui. Pastarieji iðklausëJ. G. Winanto pareiðkimà su dideliu susidomëjimu, pasiteiravo JAV am-basadoriaus nuomonës apie naujausià A. Edeno projektà ir sulaukë atsa-kymo, jog amerikieèiø diplomatai dalyvavo kuriant ðá projektà189. Maþ-daug tuo paèiu metu JAV ambasadorius Maskvoje Averellis HarrimanasJ. Stalinui perteikë savo vyriausybës nuostatas nepripaþinti jokiø karometais ávykusiø sienø pakitimø teisëtumo. V. Molotovas geguþës 25 d.informavo A. Edenà, jog egzistuojant dideliems Jungtiniø Valstijø prieð-taravimams, jis rekomenduos Maskvai pritarti naujausiam A. Edeno pa-siûlytam sutarties projektui. Kità dienà Stalinas aprobavo paprastos sà-jungos sutarties variantà, ir 1942 m. geguþës 26 d. pasiraðytoje Didþio-sios Britanijos ir Sovietø Sàjungos bendradarbiavimo ir tarpusavio pagal-bos sutartyje nebuvo teiginio, pritarianèio ar áteisinanèio Baltijos valsty-biø okupacijà.

188 Hull C. The Memoirs of Cordell Hull. Volume II. New York, 1948. P. 1172;Padvaiskas E.R. World War II Russian–American Relations and the Baltic States: ATest Case // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1982,vol. 28, No. 2.



67

Amerikieèiø „atlantistinës“ tradicijos politikos propaguotojai galëjojaustis laimëtojai, nes SSRS ir Didþiosios Britanijos sutartyje buvo pertei-kiami bendrieji Atlanto chartijoje iðreikðti principai, jog abi valstybës ne-sieks teritorinio padidëjimo ir nesikið á kitø valstybiø vidaus reikalus.

Galima teigti, jog galutinis susitarimas dël sutarties, neminint SSRSsienø áteisinimo, buvo ne amerikieèiø politikos poveikis ar tuo labiaubritø diplomatinë pergalë, o staiga pasikeitusiø Sovietø Sàjungos nuosta-tø rezultatas190. Daugumos Antrojo pasaulinio karo istorikø ir tarptauti-niø santykiø ekspertø nuomonës sutampa, jog lemiamas veiksnys, pakei-tæs Maskvos pozicijas, buvo Vakarø sàjungininkø, o tiksliau amerikieèiøpaþadas atidaryti antràjá frontà.

Netrukus po sutarties pasiraðymo V. Molotovas apsilankë JungtinëseAmerikos Valstijose. Pokalbiuose su prezidentu F. D. Rooseveltu SovietøSàjunga sulaukë to, ko tikëjosi, – prezidentas ágaliojo V. Molotovà praneðtiJ. Stalinui, jog tikimasi suformuoti antràjá frontà dar ðiais metais191.

Didþioji Britanija faktiðkai buvo pasiryþusi teisiðkai áforminti de factoBaltijos ðaliø aneksijos pripaþinimà ir nusiþengti Atlanto chartijos princi-pams192. Britanijos uþsienio reikalø ministras A. Edenas manë, jog Brita-nija, tenkindama Maskvos interesus, pasieks daug – sustiprins bendra-darbiavimà sàjungininkø kovoje iki galutinës pergalës prieð nacistinæ Vo-kietijà193. Taèiau 1942 m. geguþæ pasiraðytoji sutartis tik menkai pageri-no Maskvos ir Vakarø tarpusavio pasitikëjimo atmosferà. Vakarams pa-þadëjus atidaryti antràjá frontà, realioje politikoje ðá paþadà buvo delsia-

190Ó. ×åð÷èëëü È.Â.Ñòàëèíó. Ïîëó÷åíî 27 ìàÿ 1942 ã. // Ïåðåïèñêà

ïðåäñåäàòåëÿ Ñîâåòà Ìèíèñòðîâ ÑÑÑÐ ñ ïðåçèäåíòàìè ÑØÀ è ïðåìüåð-

ìèíèñòðàìè – Âåëèêîáðèòàíèè âî âðåìÿ Âåëèêîé Îòå÷åñòâåííîé âîéíû 1941–

1945 ãã. Ïåðåïèñêà ñ Ó. ×åð÷èëëåì è Ê. Ýòòëè (èþëü 1941 ã.–íîÿáðü 1945 ã.)

Òîì I. Ìîñêâà, 1976. C. 61.191 Padvaiskas E. R. World War II Russian–American Relations and the Baltic

States: A Test Case // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences.1982, vol. 28, No. 2, p. 30.




68

ma tesëti. Siekis iðlaikyti SSRS sàjungininkø gretose ir delsimas atidarytiantràjá frontà neiðvengiamai lëmë Vakarø valstybiø nuolaidþiavimà SSRSbendrajame tarptautiniø santykiø kontekste. Ðiuo atveju nesunku paste-bëti, jog karo metais Vakarø ir Sovietø Sàjungos tarptautiniuose santy-kiuose kariniai interesai ir strategijos turëjo akivaizdþià átakà politiniamssprendimams.

Labai tikëtina, jog 1942 metø vasarà, Maskvai toliau palaikant politi-ná spaudimà, Didþioji Britanija, W. Churchillio vizito á Maskvà iðvakarë-se (Britanijos premjeras 1942 m. rugpjûèio 12–13 d. vieðëjo Maskvoje,kur su Stalinu, dalyvaujant JAV ambasadoriui A. Harrimanui, aptarë sà-jungininkø karo prieð Vokietija aspektus194), vengdama komplikuoti san-tykius su Sovietø Sàjunga, pademonstravo dar vienà politinæ nuolaidàBaltijos valstybiø nenaudai. 1942 m. rugpjûèio 1 d. patvirtintame Brita-nijoje reziduojanèiø diplomatø pagrindiniame sàraðe neliko Baltijos vals-tybiø diplomatiniø atstovø pavardþiø. Baltijos valstybiø diplomatiniaiatstovai buvo áraðyti á sàraðo priedà „asmenø, netrauktø á diplomatinásàraðà, bet Jos Didenybës vyriausybës pripaþástamø asmenimis, turinèiaistam tikrø diplomatiniø privilegijø“, neminint valstybiø, kurioms jie at-stovauja195. Paþymëtina, jog nepaisant tokios sudëtingos formalios proforma konstrukcijos Uþsienio reikalø ministerijos tolesnëje praktikoje Bal-tijos valstybiø diplomatinës atstovybës tradiciðkai buvo suvokiamos ir trak-tuojamos áprastine tvarka196 .

Baltijos valstybiø klausimo svarstymas 1941–1942 metais buvo pir-masis Vakarø ir SSRS sàjunginiø santykiø iðbandymas. Didþiosios Vaka-rø valstybës, visø pirma JAV, planavo galutinius sprendimus dël Baltijosvalstybiø priimti pokarinëje taikos konferencijoje. Teoriðkai Baltijos vals-tybiø ateities klausimas atrodë visai aiðkus ir nesudëtingas. JAV valstybës

194 Events leading up to World War II. Chronology of Major International EventsFrom 1931 through 1943, With ostensible reasons advanced for the occurrence thereof.United States Government Printing Office. Washington, 1944. P. 339.

195 Skirius J. Lietuviø visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880–1967): tëvynei paaukotas gyvenimas. Vilnius, 2001. P. 548–549.

196 Still List Baltic Envoys; British Recognize Men From Latvia, Estonia, Lithuania// The New York Times. August 12, 1942, p. 4.


69

sekretoriaus pavaduotojas S. Wellesas, 1942 m. birþelá kalbëdamas Atmi-nimo dienos proga, dar kartà pabrëþë, kad karas turi laiduoti suvereniàtautø lygybæ visame pasaulyje, o pergalë turi atneðti laisvæ visoms tautoms197.Tai reiðkë, kad Baltijos valstybës turëjo vilèiø pasinaudoti tautø laisvo apsi-sprendimo teise ir savo ateitá nuspræsti paèios, vadovaudamosi visuotinaipripaþástamais Atlanto chartijos principais.

2.3. Alternatyvûs Lietuvos likimo svarstymai amerikieèiøir britø politikoje

Be oficialiai ir vieðai iðdëstyto Vakarø valstybiø poþiûrio á Lietuvà ir kitasBaltijos valstybes, tikslinga aptarti ir alternatyvius epizodinius ar projek-tinius svarstymus dël Baltijos valstybiø ateities.

Jungtiniø Amerikos Valstijø valstybës departamentas, pakankamai de-taliai ávairiais lygmenimis svarstydamas Vidurio ir Rytø Europos valsty-biø ateities kontekstà, skyrë dëmesio ir Baltijos valstybiø klausimui.

Vienas ádomiausiø alternatyviø siûlymø buvo lietuviðkojoje istoriog-rafijoje vadinamasis „Roosevelto kompromisas“198. 1942-øjø pavasará,vykstant Didþiosios Britanijos ir SSRS deryboms, amerikieèiai pateikëkompromisiná siûlymà dël Baltijos valstybiø likimo. Tuo metu JAV vals-tybës sekretoriaus pareigas ëjæs S. Wellesas Didþiosios Britanijos ambasa-doriui Vaðingtone lordui E. Halifaxui perdavë prezidento F. D. Roose-velto siûlymà, jog tuo atveju, jei Britanija sutartimi pripaþintø 1941 m.SSRS sienas, galutinëje sutartyje turëtø bûti nuostata, ápareigojanti So-

197 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 389; Louis W. R. Imperialism atBay: The United States and the Decolonization of the British Empire, 1941–1945.New York, 1978. P. 154–155.

198 Skirius J. Lietuviø visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880–1967): tëvynei paaukotas gyvenimas. Vilnius, 2001. P. 544–545.

Makauskas B. Didþiøjø pasaulio valstybiø poþiûris á Baltijos valstybes II pasauliniokaro metu // Lituanistica. 1996, Nr. 3(27), p. 12–13.

Jakubèionis A. Lithuania in the Plans of the Western States, 1945–1951 // 50Years after World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. International Conference 21st–24th September 1995, Gdansk–Sopot. Gdansk,1997. P. 170.


70

vietø Sàjungà leisti ið Baltijos valstybiø emigruoti asmenims, kurie nesu-tinka su teritorijos priklausomybe Sovietø Sàjungai, ir leisti ðiems asme-nims iðsiveþti visà savo turtà199. Pagal ðià koncepcijà siûlymas laisvai per-sikelti asmenims su visu turtu turëjo atitikti Atlanto chartijos laisvo apsi-sprendimo principus. Britai savo ruoþtu analogiðkà nuostatà pamëginoperkelti á sovietø ir anglø sutarties svarstymà. 1942 m. balandþio viduryjeBritanijos uþsienio reikalø ministras toká siûlymà iðdëstë SSRS ambasa-doriui Londone I. Maiskiui ir ðis dël to neprieðtaravo200 .

Taèiau tolesnës realios svarstymo eigos ðis siûlymas neágavo ir nepa-keitë oficialiø ankstesniø Jungtiniø Amerikos Valstijø nuostatø. 1942 m.balandþio pabaigoje po ligos á valstybës sekretoriaus postà sugráþæsC. Hullas aðtriai sukritikavo ðá kompromisà, pavadindamas já nehuma-niðku201. Galima prisiminti, kad prezidento F. D. Roosevelto pasisaky-mai ne visada sutapdavo su oficialia JAV Valstybës departamento uþsie-nio politikos linija. Jungtiniø Amerikos Valstijø prezidentas ne visadapaisydavo (ir neprivalëjo) Valstybës departamento ekspertø nuomonës, oaukðèiausio lygio susitikimuose jis pateikdavo asmeninæ nuomonæ, nevisada atitinkanèià Valstybës departamento pozicijas202. 1942 m. kovo16 d. laiðke JAV prezidentas W. Churchilliui iðreiðkë nesavikritiðkà min-tá, kad jis asmeniðkai gali geriau tvarkyti reikalus su J. Stalinu nei Britani-jos uþsienio reikalø ministerija ir JAV Valstybës departamentas kartu su-dëjus. Antrojo pasaulinio karo metais F. D. Rooseveltas, siekdamas suda-ryti kuo palankesnes sàlygas diskusijoms, ne kartà reiðkë asmenines sim-patijas J. Stalinui203. Ðiuolaikinëje istoriografijoje galima rasti nuomoniø,


Hull C. The Memoirs of Cordell Hull. Volume II. New York, 1948. P. 1171.200 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1942. Europe. Vo-

lume III. Washington, 1961. P. 544–545.201 Hull C. The Memoirs of Cordell Hull. Volume II. New York, 1948. P. 1171.202 Oral History Interview with Elbridge Durbrow May 31, 1973 // Truman Pre-

sidential Library & Museum [þiûrëta 2003 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetà:<http://www.trumanlibrary.org/oralhist/durbrow.htm>.

203 Ìÿãêîâ Ì. Þ. Äèñêóññèÿ ìåæäó ÑÑÑÐ è ÑØÀ ïî âîïðîñó Áàëòèéñêèõ

ñòðàí (1941–1945 ã.): Praneðimas, skaitytas tarptautinëje mokslinëje konferencijoje„Baltijos valstybiø klausimas Antrojo pasaulinio karo metais“ Vilniuje, 2003 m. lapkri-èio 28–29 d.


71

kad pagrindinis F. D. Roosevelto Antrojo pasaulio karo metais vykdytosuþsienio politikos kritikos objektas – pernelyg didelis pasitikëjimas J. Sta-linu. Svarstant alternatyviø galimybiø kategorijomis, þymus JAV diplo-matas, politologas H. Kissingeris teigia, kad pirmaisiais karo metais Vi-durio ir Rytø Europos regiono ðaliø likimas galëjo susiklostyti pagal kito-ká modelá, jei uþ SSRS ikikariniø sienø pripaþinimà J. Stalinas bûtø pripaþi-næs Rytø ir Vidurio Europos valstybiø vyriausybes tremtyje ir sutikæs su iðly-ga, kad Baltijos valstybës iðlaikytø iki 1940 metø turëtà nepriklausomà statu-sà, tik leistø savo teritorijoje ákurti sovietø bazes204 . Taèiau atsiþvelgiant áðiame darbe aptartas aplinkybes, tokiai galimybei buvo bûtinas tinkamas irnepavëluotas Vakarø valstybiø politinis veikimas. Deja, tokio veikimo nebu-vo ir jam buvo praleistos ne tik tinkamos galimybës, bet ir laikas.

Manytina, kad aktyvesnë ir grieþtesnë Vakarø politika, visø pirmaJungtiniø Amerikos Valstijø su prezidentu F. D. Rooseveltu prieðakyje,galëjo pasiekti tam tikrø pokyèiø ar netgi gràþinti vienokio ar kitokiopavidalo nepriklausomybæ Baltijos valstybëms, kurios galbût galëjo bûtiateityje susietos su SSRS savitarpio pagalbos sutartimis ir sovietø karinë-mis bazëmis. Taèiau akivaizdu, kad jei toks dalykas buvo apskritai áma-nomas, tai tik 1941 ar 1942 metais, kai Sovietø Sàjunga stovëjo ant kari-nës katastrofos slenksèio. Taèiau vertinant JAV vykdytos uþsienio politi-kos visumà akivaizdu, kad F. D. Rooseveltas nenorëjo apsunkinti sovietøvadovø nemaloniais sprendimais bijodamas, kad SSRS nepalûþtø.

Kiti alternatyvûs Baltijos valstybiø klausimo svarstymai Jungtiniø Vals-tijø diplomatijoje sietini su vieðumos nepasiekdavusiomis diskusijomisValstybës departamente dël pokarinio pasaulio tvarkos. Dar 1941 m. gruo-dþio 28 d., praëjus tik trims savaitëms po Pearl Harboro uþpuolimo, JAVprezidento pritarimu Valstybës departamente buvo sudarytas Pokarinësuþsienio politikos patariamasis komitetas (angl. Advisory Committee onPost-War Foreign Policy), vadovaujamas JAV valstybës sekretoriaus Cor-dellio Hullo. Taèiau pastarasis politikas buvo tik oficialus vadovas, fak-tiðkai komiteto ir prie jo ásteigtø pakomiteèiø veiklà koordinavo valsty-

204 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 395.


72

bës sekretoriaus pavaduotojas Sumneris Wellesas. Komitetà sudarë14 nariø: be aðtuoniø JAV Valstybës departamento pareigûnø, jame taippat dirbo kviestiniai ekspertai, profesoriai, kiti mokslininkai bei Europosðaliø atstovai. Ðio komiteto pagrindinë uþduotis buvo analizuoti padëtá irpateikti siûlymus dël galimø JAV uþsienio politikos gairiø. Oficialiai ko-mitetas veikë iki 1943 metø vidurio, taèiau jo svarstymø ir siûlymø at-garsiai Valstybës departamente buvo juntami ir vëliau205. Visi komitetosvarstymai buvo laikomi paslaptyje ir nepasiekdavo plaèiosios visuome-nës. Komiteto svarstymuose, be kitø pokarinio pasaulio sutvarkymo klau-simø, neiðvengiami buvo analizuojami Sovietø Sàjungos iðkelti ultimaty-vûs reikalavimai dël jos 1941 m. sienø pripaþinimo. 1942-øjø pradþiojepradiniuose komiteto svarstymuose Baltijos valstybiø ateities klausimasbuvo regimas bendrame Vidurio ir Rytø Europos valstybiø kontekste,numatant ðá regionà ateityje sujungti á tam tikrà politiná-ekonominá vie-netà – federacijà, konfederacijà ar sàjungà206. Atsiþvelgiant á panaðià isto-rinæ ir ekonominæ raidà, kaip galimas bendras Rytø Europos vienetasbuvo suvokiamos Lenkija, Èekoslovakija, Baltijos valstybës, Vengrija, Ru-munija, Jugoslavija, Austrija, taip pat Bulgarija ir Graikija. Pagal detaliussvarstymo planus Rytø Europos Sàjunga galëjo susidëti ið dviejø grupiø:Ðiaurës grupës, á kurià áeitø Lietuva, Lenkija, Èekoslovakija, galbût Aust-rija bei Vengrija, ir Balkanø grupës, kurià sudarytø Graikija, Bulgarija,Jugoslavija ir Rumunija207. Anot komiteto nariø samprotavimø, Ðiaurësgrupëje dominuojanti bûtø Sovietø Sàjungos átaka, o Balkanø grupëje –Vokietijos. Bene þymiausias ðios sàjunginës idëjos rëmëjas ir propaguoto-

205 Gabor A. Hungary in the Mirror of the Western World 1938–1958 [þiûrëta2005 m. spalio 8 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.hungarian-history.hu/lib/mirror/>.

206 O’Sullivan Ch. D. Sumner Welles, Postwar Planning, and the Quest for a NewWorld Order, 1937–1943. Columbia University Press 2003 [þiûrëta 2005 m. rugsëjo25 d.]. Prieiga per internetà: < http://www.gutenberg-e.org/osc01/main.html>.

207 Minutes of the Subcommittee on Political Problems (excerpt) Strictly Confiden-tial Minutes P – 17. Meeting of June 27, 1942 // Wartime American Plans for a NewHungary Documents from the U. S. Department of State, 1942–1944. Boulder, 1992[þiûrëta 2005 m. spalio 8 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.hungarian-histo-ry.hu/lib/ romsics/w2.htm>.


73

jas buvo S. Wellesas, taèiau jis paþymëjo, kad klausimas vëlesniuose svars-tymuose turi bûti nagrinëjamas labai atidþiai. Pokarinës tvarkos planuo-tojai aiðkiai suvokë, kas ðio regiono tautø likimas balansavo tarp Maskvosir Berlyno grësmiø.

1942 metø viduryje iðryðkëjus, kad Sovietø Sàjunga visomis priemo-nëmis sieks absorbuoti Baltijos valstybes bei atsiþvelgiant á prieð keletàmënesiø vieðumon iðkeltà „Roosevelto kompromisà“, komitete buvo darkartà apsvarstyta Baltijos valstybiø ateitis. Pokarinës Europos ateities pla-nuotojai rëmësi principine nuostata, kad Atlanto chartijos principai ne-turi bûti paþeisti, todël, pasak S. Welleso, visai priimtinas atrodë siûly-mas tautoms, kurios nesutinka gyventi Rusijos valdþioje, suteikti plebis-cito teisæ ir nevarþomas galimybes emigruoti.

Komitetas áþvelgë pavojus, kad pagrindinës Sovietø Sàjungos teritori-nës aspiracijos yra sietinos su ðiauriniais Vidurio Europos regionais – ry-tine Lenkija, Besarabija, Baltijos valstybëmis ir ið dalies Suomija, net ðiau-rine Norvegija, o á kitas Vidurio Europos ir Balkanø valstybes yra nu-kreipti ne teritoriniai, o ekonominiai SSRS interesai. Vidurio ir RytøEuropos konteksto svarstymuose JAV strategai itin daug dëmesio skyrëLenkijai, kurià matë kaip stipriausià regiono valstybæ. Aptariant Lenkijosrytines sienas, jau 1942 metais vël prabilta apie Kerzono (angl. Curzon)linijà. Þvelgiant ið Lietuvos pozicijø, svarstymuose dël jos statuso buvo irkeletas neigiamà atspalvá turinèiø uþuominø. Diskutuojant dël Lenkijossienø, JAV Valstybës departamento pareigûnai uþsiminë apie tai, kad Vil-niaus ir jo kraðto priklausomybës klausimas kartu su Baltijos valstybiøateities svarstymais turi bûti paliktas atviras208. Viename ið svarstymø 1942m. geguþæ buvo uþsiminta apie teorinæ galimybæ, jog Sovietø Sàjungosteritorines pretenzijas patenkintø tik Lietuvos ir Norvegijos Narviko uostopriklausomybë, vadinasi, kitoms Baltijos valstybëms nebebûtø tiesiogi-nës grësmës209. Komiteto svarstymuose taip pat buvo aptariamas varian-


209 Wartime American Plans for a New Hungary Documents from the U. S. Depart-ment of State, 1942–1944. Boulder, 1992 [þiûrëta 2005 m. spalio 8 d.]. Prieiga perinternetà: <http://www.hungarian-history.hu/lib/ romsics/w2.htm>.


74

tas, kad Maskvai galëtø bûti priimtinas tariamai nepriklausomø Baltijosvalstybiø, esanèiø Sovietø Sàjungos átakos sferoje, federacijos variantas.Komitetui buvo pateikta uþtektinai argumentø, árodanèiø, kad Vidurioir Rytø Europos regiono gyventojai savanoriðkai nesirinktø partnerystëssu Sovietø Sàjunga, taèiau jei jiems tokioje federacijoje bûtø pasiûlytapakankamai kultûriniø ir religiniø laisviø, buvo tikimasi, kad Baltijostautø pozicijos bus sukalbamesnës.

1942 m. pabaigoje Komiteto svarstymuose S. Wellesas konstatavo,kad Raudonajai armijai perþengus nacionaliniø valstybiø sienas nebebusámanoma uþtikrinti tø teritorijø nepriklausomybës210. Paskutiná kartà JAVdiplomatø svarstymuose uþuominos apie tai, kad Lietuva galëtø priklausytinepriklausomø Vidurio ir Rytø Europos regiono valstybiø grupei gretaLenkijos Èekoslovakijos ir Austrijos, nuskambëjo paèioje 1943 m. pra-dþioje211.

Didþiosios Britanijos pozicija buvo sietina su jau minëtu pragmatið-kesniu poþiûriu. Anot ðios ðalies premjero W. Churchillio, „spaudþiant[karo metø] ávykiams moralinës pozicijos fiziðkai negalëjo bûti iðlaikytos.Vykstant mirtinai kovai nëra teisinga prisiimti didesnæ naðtà, nei kovo-jantys dël pagrindinës prieþasties gali pakelti.“212

Taèiau, perteikiant Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijosnuostatas á Baltijos valstybiø problemà, reikia paminëti, jog oficialiai su-balansuotai pragmatinei Didþiosios Britanijos pozicijai egzistavo ir dvie-jø skirtingø krypèiø opozicija. Britanijos vyriausybës padëties sudëtingu-mas apëmë tiek iðorinius, tiek vidinius aspektus, nes egzistavo tikimybë,jog W. Churchillio vadovaujama vyriausybë gali neiðsilaikyti213. Viena

210 Wartime American Plans for a New Hungary Documents from the U. S. De-partment of State, 1942–1944 Boulder, 1992 [þiûrëta 2005 m. spalio 8 d.]. Prieigaper internetà: <http://www.hungarian-history.hu/lib/ romsics/w2.htm>.

211 Memorandum of conversation with Sikorski, by Welles, January 4 // ForeignRelations of the United States: Diplomatic Papers. 1943. Volume III: The BritishCommonwealth, Eastern Europe, The Far East. Washington, 1963. P. 314–318.

212 Churchill W. The Second World War. Vol. IV: The Hinge of Fate. Cambrid-ge, 1950.



75

vertus, W. Churchillio vyriausybës pozicijas kritikavo kairieji, labiau pro-sovietiðkai nusitekæ politikai, tokie kaip Richardas Staffordas Crippsas,buvæs leiboristø partijos lyderis, tuometinis (1940–1942 m.) ambasado-rius Maskvoje. Nuo 1940-øjø pabaigos ið Didþiosios Britanijos pasiunti-nybës Maskvoje Londonà pasiekdavo R. S. Crippso praneðimai apie tai,jog Sovietø Sàjunga norëtø, kad Britanijos vyriausybë bûtø pasirengusidaryti nuolaidø dël Baltijos valstybiø. Ambasadoriaus teigimu, þvelgiantið Sovietø Sàjungos pozicijos, Baltijos valstybiø klausimas galëtø bûti bri-tø noro bendradarbiauti iðbandymas. R. S. Crippsas siûlë Baltijos valsty-biø okupacijà pripaþinti de facto ir tikëjosi, kad Sovietø Sàjungos vyriau-sybë nespaus dël pripaþinimo de jure214. R. S. Crippso praneðimuose Lon-donui nuskambëjo siûlymas tenkinti Sovietø Sàjungos finansines ir ma-terialines pretenzijas ir geresniø santykiø labui perduoti Baltijos valsty-biø lëðas bei turtà (tame tarpe áskaitant ir aukso atsargas), kaip to reikala-vo Sovietø Sàjunga. Taèiau bendra Britanijos uþsienio reikalø ministeri-jos pozicija buvo laukimo taktika, nesiimant spræsti reikalø, susijusiø Bal-tijos valstybiø turtu215. Be to, kaip paaiðkëjo po konsultacijø su JungtiniøValstijø valstybës sekretoriumi C. Hullu, amerikieèiai rekomendavo at-mesti tokio pobûdþio siûlymus216.

Kita vertus, Britanijoje buvo politikø, aiðkiai demonstravusiø didesnæparamà Baltijos valstybëms. Þymus britø diplomatas seras AlexanderisCadoganas, kurio pozicijos buvo labai artimos ankstyvosioms W. Chur-chillio nuostatoms, savo dienoraðèiuose paþymëjo, kad nevertëjo pritartiBaltijos valstybiø „paaukojimui“217. Kad nepaðlytø britø ir amerikieèiø

214 Nurek M. Great Britain and the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 // 50 Years afterWorld War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. InternationalConference 21st–24th September 1995 Gdansk–Sopot. Gdansk, 1997. P. 104.

Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volume I. Lon-don, 1971. P. 478–483.

215 Dilks D. The Diaries of Sir Alexander Cadogan 1938–1945. London, 1971.P. 319–320.

216 Makauskas B. Didþiøjø pasaulio valstybiø poþiûris á Baltijos valstybes II pasau-linio karo metu // Lituanistica. 1996, Nr. 3(27), p. 11.

217 Langworth R. Churchill and the Baltic. Part II: 1931–1950 “There Was NoDoubt Where The Right Lay” // The Winston Churchill Home Page [þiûrëta 2003 m.gruodþio 11 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.winstonchurchill.org/ffhlangw2.htm>.


76

santykiai, A. Cadoganas siekë, kad derybos dël J. Stalino reikalavimøbûtø atidëtos. Jis buvo ásitikinæs, kad Britanija turëtø tvirtai laikytis At-lanto chartijos principø, o ne „ðliauþioti pas rusus, paminant visus mûsøprincipus“218.

Tikslinga paminëti Vakarø informacijos ðaltiniø epizodus, susijusiussu Baltijos valstybiø stebësena. Aptariamu Antrojo pasaulinio karo laiko-tarpiu tiek Jungtinës Amerikos Valstijos, tiek Didþioji Britanija turëjoiðties iðsamià analitinæ informacijà apie Baltijos valstybiø vidinæ padëtábei stebëjo visuomenës nuotaikas. Vienas pagrindiniø informacijos ðalti-niø buvo diplomatiniø atstovybiø Stokholme praneðimai, kurie buvo ren-giami remiantis iðeiviø ið Baltijos valstybiø, jø diplomatø pateikiama infor-macija, taip pat naciø okupuotø kraðtø spaudos publikacijø bei vykdomøradijo transliacijø (Lietuvos atveju – Kauno radijo) monitoringo duomeni-mis219. Ið esmës ðiuose praneðimuose atsispindëjo objektyvi faktinë oku-puotos Lietuvos situacija, nes per kurjerius buvo gaunama ir informacija iðantinacinio pasiprieðinimo ðaltiniø. JAV pasiuntinybës Vaðingtone iðsamiuspraneðimus (daþnai praneðimø tekstas su priedais sudarydavo 10–20 lapø)apie padëtá okupuotuose kraðtuose rengë specialiai ðiam tikslui ákurtas sky-rius, o uþ informacijos apie Lietuvà rengimà buvo atsakingas buvæs JAVkonsulas Lietuvoje H. E. Carlsonas, kuris palaikë itin glaudþius ryðius subuvusiu Lietuvos pasiuntiniu Ðvedijoje Vytautu Gyliu bei Ignu Ðeiniumi.Tarp pateikiamos informacijos buvo duomenø apie jautrius klausimus, to-kius kaip lietuviø civilinës administracijos bendradarbiavimas su naciais,þydø ir kitø tautiniø maþumø padëtis Lietuvoje ir kituose okupuotuosekraðtuose, vokieèiø kolonizavimo planai Lietuvoje220. Ðie praneðimai, ku-riuos gaudavo JAV Valstybës departamentas ir Didþiosios Britanijos uþsie-

218 Dilks D. The Diaries of Sir Alexander Cadogan1938–1945. London, 1971.P. 449.

219 Remeikis T. Lithuania under German occupation, 1941–1945: despatches fromUS legation in Stockholm. Vilnius, 2005. P. 4–6.

220 The German Colonization of Lithuania, December 19, 1942; The Future Sta-tus of the Baltic States, January 4, 1943 // Remeikis T. Lithuania under Germanoccupation, 1941–1945: despatches from US legation in Stockholm. Vilnius, 2005.P. 166–192; 201–207.


77

nio reikalø ministerija, neapteikdavo konkreèiø siûlymø dël Baltijos valsty-biø klausimo sureguliavimo, taèiau jie leidþia teigti, kad Vakarai stebëjovidinæ Lietuvos padëtá, o situacija Baltijos valstybiø viduje galëjo veikti irVakarø nuostatas jø atþvilgiu.

Reikðminga iðskirti vienà epizodà, kai reaguojant á Lenkijos diploma-tø Didþiojoje Britanijoje praneðimuose bei aukðèiausiuose politiniuosesluoksniuose iðdëstytas nuostatas dël galimo lenkø ir þydø persekiojimoLietuvoje, Didþiosios Britanijos valstybinis radijas BBC 1942 m. gruo-dþio 8 d. transliavo atsiðaukimà lietuviø kalba, kuriame lietuviø pareigû-nai buvo perspëti dël kolaboravimo su naciais. Reaguojant á ðià transliaci-jà per JAV pasiuntinybæ Ðvedijoje 1943 m. pradþioje Lietuvos diploma-tai V.Gylys, I. Ðeinius, B. K. Balutis iðreiðkë susirûpinimà tokia Didþio-sios Britanijos reakcija ir per JAV diplomatus pateikë savo paaiðkinimusdël padëties Lietuvoje. Lietuvos diplomatai ragino Vakarø valstybes pra-dëti periodines transliacijas lietuviø kalba (esant galimybëms ir latviø beiestø kalbomis), suteikiant objektyvios informacijos ið laisvojo pasaulio irtokiu bûdu skatinti pasiprieðinimà nacizmui221. Nors ðie siûlymai at-sispindëjo JAV pasiuntinybës Stokholme praneðimuose, faktinë situacijair Vakarø valstybiø nuostatos Baltijos valstybiø ir jø pavergtø tautø at-þvilgiu pasikeitë nedaug – kaip þinoma, kryptingø periodiniø radijo tran-sliacijø ðioms tautoms teko laukti bemaþ deðimtmetá.

Aptarti alternatyvûs Vakarø politiniai svarstymai, Vakarø gautos infor-macijos analizë rodo, kad didþiosios Vakarø valstybës buvo gana gerai in-formuotos apie Baltijos tautø padëtá ir jø nuotaikas, taèiau Baltijos valsty-biø klausimas Vakaruose niekada nebuvo diskutuojamas atskirai – Baltijosvalstybiø likimas iðkildavo kaip kompleksiniø problemø svarstymø su-dedamoji dalis, o politinis poþiûris á Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø oku-pacijos ir aneksijos klausimà Antrojo pasaulinio karo metais rëmësi prag-matiðkumo ir tikslingumo kriterijø derinimu.

221 Attitude of the Lithuanian Administration toward Poles and Jews with SpecialReference to a Broadcast from London on December 8. 1942 // Remeikis T. Lithuaniaunder German occupation, 1941–1945: despatches from US legation in Stockholm.Vilnius, 2005. P. 208–210.


78

3. Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausimasdidþiøjø valstybiø derybose 1943 metais

Nuo 1943 m. galima iðryðkinti didþiøjø valstybiø uþsienio politikos pri-oritetø kitimus. Tais metais buvo priimta keletas principiniø nuostatødël pasaulio sutvarkymo. Persilauþimas Antrajame pasauliniame kare tu-rëjo átakos ne tik pasaulio ateities, bet atitinkamai ir Lietuvos bei kitøBaltijos valstybiø klausimo svarstymams. Vakarø valstybiø politikos bû-dø kitimà labiausiai veikë sëkmingi Sovietø Sàjungos kariniai veiksmai.Iðaugusi jos tarptautinë átaka sudarë galimybes aiðkiai ir dràsiai deklaruo-ti savo reikalavimus – uþsitikrinti geopolitinius saugumo interesus222. Sà-jungininkai ilgainiui turëjo atsiþvelgti ir vienokiu ar kitokiu bûdu rea-guoti á ðiuos reikalavimus.

1943 m. sausio pabaigoje ávyko JAV prezidento F. D. Roosevelto irDidþiosios Britanijos premjero W. Churchillio susitikimas Kasablanko-je. JAV prezidentas 1943 m. sausio 24 d. spaudos konferencijoje perskai-të pareiðkimà ir bendrus reikalavimus apie besàlyginæ Vokietijos, Japoni-jos ir Italijos kapituliacijà. Ðio pareiðkimo reikðmingiausia iðdava – dekla-racija, jog JAV nesutiks su ið anksto nesutartomis ir nesuderintomis po-karinës taikos sàlygomis. Apsibrëþusios tokias teorines nuostatas, didþio-sios valstybës galëjo planuoti ir modeliuoti tolesnius veiksmus223. NuoKasablankos susitikimo ëmë ryðkëti JAV prezidento F. D. Rooseveltopokarinio pasaulio vizija. Prezidentas susidarë nuomonæ, jog geri santy-kiai su Sovietø Sàjunga turi bûti esminis pokarinës kolektyvinës saugu-mo sistemos pagrindas. Tarptautinë sistema turëjo bûti pagrásta didþiøjøvalstybiø bendros veiklos tarptautinëje organizacijoje idëja. Suprantama,kad be Sovietø Sàjungos dalyvavimo tokia pasaulio sutvarkymo vizijabuvo negalima. Vykstant susitikimui Kasablankoje lietuviø iðeiviø orga-

222Gaddis J. L. We now know. Rethinking Cold War History. Oxford, 1997. P. 16.223Gaddis J. L. Russia, the Soviet Union and The United States. New York, 1978.

P. 158.Ôàëèí Â. Âòîðîé ôðîíò. Àíòèãèòëåðîâñêàÿ êîàëèöèÿ: êîíôëèêò èíòåðåñîâ.

Ìîñêâà, 2000. C. 396–397.


79

nizacijos Vakaruose (Amerikos Lietuviø Taryba) pareiðkimais siekë pri-minti bûtinà reikalà po pergalës kare uþtikrinti Lietuvos ir kitø Baltijosvalstybiø nepriklausomybæ224. Po Kasablankos sutikimo JAV politiniuo-se sluoksniuose nerimo intensyvios diskusijos tarp aktyvesnio bendradar-biavimo su Sovietø Sàjunga ðalininkø ir prieðininkø. Ðiame kontekstebuvo paminima ir Lietuvos bei kitø Baltijos valstybiø problema. 1943 m.vasario mënesá þymus JAV politikas ir diplomatas, buvæs ambasadoriusSovietø Sàjungoje 1936–1938 m. Josephas E. Daviesas inicijavo diplo-matinio susiraðinëjimo diskusijà. Valstybës departamentui jis siûlë: sie-kiant tarpusavio supratimo su Sovietø Sàjunga, Jungtinëms AmerikosValstijoms geriau pripaþinti Baltijos valstybiø inkorporavimà á SovietøSàjungos sudëtá. Taèiau Valstybës departamento Europos reikalø sky-riaus patarëjas Elbridge Durbrow, ðioje diskusijoje svarstydamas ávai-rius galimus uþsienio politikos variantus, brandino viltá, kad Baltijosvalstybës gali bûti iðsaugotos sukûrus protingà kolektyvinio saugumoplanà. E. Durbrow samprotavimais, sumaþinus Sovietø Sàjungos bai-mæ bûti uþpultai ið Vakarø, SSRS nebus reikalo inkorporuoti Baltijosvalstybiø225.

Didþiosios Britanijos uþsienio politikos prioritetai bei nuostatos Bal-tijos valstybiø atþvilgiu po Sovietø Sàjungos ir nacistinës Vokietijos karopradþios buvo prognozuotinos pagal 1942 m. derybose dël bendradarbia-vimo ir tarpusavio pagalbos sutarties su SSRS iðreikðtas pozicijas. 1943 m.Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijos ir pasiuntinybës Mask-voje susiraðinëjime buvo diskutuojami ávairûs planai, kaip Baltijos valsty-biø inkorporavimo á SSRS sudëtá pripaþinimas galëtø koreguoti britø irsovietø santykius226. Didþiosios Britanijos diplomatiniø dokumentø ana-

224 Ðimutis L. Amerikos Lietuviø taryba. 30 metø Lietuvos Laisvës kovoje. 1940–1970. Chicago, 1972. P. 48.

225 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers 1943. Volume III:The British Commonwealth, Eastern Europe, The Far East. Washington, 1963.P. 500–505.

Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexation of the Bal-tic States: Politics and Law // Journal of Baltic Studies. 1975, No. 4, p. 276–277.

226 Kochavi A. J. Britain, the Soviet Union, and the Question of the Baltic States in1943 // Journal of Baltic Studies. 1991, No. 2, p. 178.

3. LIETUVOS IR KITØ BALTIJOS VALSTYBIØ KLAUSIMAS DIDÞIØJØ VALSTYBIØ DERYBOSE 1943 M.

80

lizë dar kartà patvirtina, jog britø politikai karo metais vengë vienapusið-kø sprendimø, nepasikonsultavæ su pagrindine sàjungininke – Jungtinë-mis Amerikos Valstijomis.

1943 m. kovo pradþioje Vaðingtone ávyko JAV prezidento F. D. Ro-osevelto pokalbis su Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministruA. Edenu. Pastarajam uþsiminus apie numanomus Sovietø Sàjungos pla-nus absorbuoti Baltijos valstybes, iðaiðkëjo tolesnës principinës JAV pre-zidento nuostatos Baltijos valstybiø atþvilgiu. Jis teigë, jog Amerikos vie-ðoji opinija prieðtarautø Baltijos valstybiø absorbavimui, taèiau realybëje,kai rusø armija po Vokietijos þlugimo bus Baltijos valstybëse, „niekas iðmûsø neprivers jø pasitraukti.“227 Pokalbyje F. D. Rooseveltas iðreiðkëviltá, kad galbût pavyktø Sovietø Sàjungà átikinti Baltijos valstybëse su-rengti plebiscitus kaip tautø valios iðraiðkos formà228. Taip pat preziden-tas uþsiminë apie tai, jog britø ir amerikieèiø politinis sprendimas pripa-þinti Baltijos valstybes Sovietø Sàjungos kontrolei ateityje galëtø bûti pa-naudotas kaip derybø instrumentas, siekiant nuolaidø ið SSRS229.

1943 m. pavasará pokalbyje su JAV ambasadoriumi Sovietø Sàjungo-je Averelliu Harrimanu Jungtiniø Amerikos Valstijø prezidentas uþsimi-në apie tai, jog ateityje apsiims asmeniðkai aptarti Baltijos valstybiø atei-ties klausimus su Sovietø Sàjungos vadovu230 . 1943 m. balandþio mënesáinterviu JAV spaudai F. D. Rooseveltas oficialiai pareiðkë tikás, kad So-vietø Sàjungos teritoriniai reikalavimai galës bûti patenkinti pasinaudo-jant plebiscitø ir globojamø teritorijø kombinacija, tokiu bûdu nepaþei-dþiant Atlanto chartijos principø.231 Po trijø mënesiø, 1943 metø liepà,

227 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers 1943. Volume III.The British Commonwealth, Eastern Europe, The Far East. Washington, 1963.P. 13–18.

228 Kimball. W. Churchill & Roosevelt. The Complete Correspondence. II. AllianceEmerging November 1940–February 1944. Princeton, 1984. P. 178.

229 Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volume III.London, 1971. P. 618–625.

230 Padvaiskas E. R. World War II Russian–American Relations and the BalticStates: A Test Case // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences.1982, vol. 28, No. 2, p. 23–24.

231 Gaddis J. L. The United States and the Origins of the Cold War 1941–1947.New York, 1972. P. 136.


81

susitikime su Lenkijos ambasadoriumi Janu Ciechanowskiu JAV prezi-dentas atvirai perspëjo, jog su J. Stalinu nekovos dël rytinës Lenkijos irBaltijos valstybiø, o dël pastarøjø pridûrë, jog „Baltijos valstybiø, o ypaèLietuvos, problema bus daug sudëtingesnë… kà mes galësime nuveikti,jei J. Stalinas nesidrovëdamas pareikð, kad, pavyzdþiui, Lietuvos klausi-mas neturi bûti diskutuojamas?“232

Aptariamu laikotarpiu JAV prezidentas F. D. Rooseveltas ir jo arti-miausios aplinkos patarëjai inicijavo pagrindines uþsienio politikos kryp-tis, neatsiþvelgdami á JAV Valstybës departamento233 analizes bei siûly-mus, kuris 1940–1942 metais buvo suformulavæs grieþtas pozicijas Balti-jos valstybiø inkorporavimo á Sovietø Sàjungà bei kitø SSRS teritoriniøpretenzijø atþvilgiu. Apie 1943-uosius JAV prezidento aplinkoje imtasuvokti, kad Jungtinës Valstijos gali tik labai maþai paveikti J. Stalinàatsisakyti ketinimø pasiimti pageidaujamas teritorijas. Vienas átakingiau-siø prezidento patarëjø kariniais klausimais admirolas Williamas D. Lea-hy laikësi nuomonës, kad yra „neásivaizduojama“, jog Stalinas leis Lenki-jai ir Baltijos valstybëms atgauti ikikariná nepriklausomà statusà234.

Vakarø sàjungininkø santykius su Sovietø Sàjunga stipriai varþë duo-tas, taèiau neskubamas ágyvendinti paþadas atidaryti antràjá frontà. Bë-gant laikui ir neiðryðkëjant galutiniam apsisprendimui dël antrojo fronto,nuo 1943 m. vidurio Sovietø Sàjunga ëmësi tam tikro politinio spaudi-

232 Ciechanowski J. Defeat in Victory. Garden City, 1947. P. 186.233 Verta paminëti, jog daugelis JAV uþsienio politikos analitikø apie 1943 m.

áþvelgia akivaizdø konfliktà tarp JAV prezidento F. D. Roosevelto ir JAV Valstybësdepartamento vadovybës. Baigiamojoje Antrojo pasaulinio karo fazëje JAV prezi-dentas asmeniðkai ëmësi tvarkyti uþsienio politikos reikalus, daþnai neatsiþvelgda-mas (o ir neprivalëdamas atsiþvelgti) á JAV Valstybës departamento ekspertø pozici-jas. JAV Valstybës departamente aptariamu laikotarpiu vyko vidinës kovos, kadrøpasikeitimai (1943 m. rugsëjo mënesá atsistatydino JAV valstybës sekretoriaus pava-duotojas Sumneris Wellesas, 1944 m. lapkrièio mënesá mirë ilgalaikis JAV valstybëssekretorius Cordellis Hullas), o tai akivaizdþiai silpnino Valstybës departamento po-zicijas. Sherwood R. Roosevelt and Hopkins. New York, 1950. P. 398–428; Flynn J.T. The Roosevelt Myth. New York, 1948. P. 380.



82

mo Vakarø sàjungininkø atþvilgiu235. Ðiø problemø sprendimas neiðven-giamai vertë ieðkoti kompromisø ir daryti tam tikrø nuolaidø.

Ið esmës laikantis minëtø nuostatø Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiøklausimas svarstytas tolesniuose karo metø sàjungininkø aukðèiausio ly-gio susitikimuose ir konferencijose.

Suplanuoto pirmojo trijø sàjungininkø vadovø aukðèiausio lygio su-sitikimo Teherane iðvakarëse Maskvoje 1943-øjø spalio 19–30 d. ávykouþsienio reikalø ministrø susitikimas. Vakarø istoriografijoje yra mini-ma, jog ðio susitikimo iðvakarëse Vakarø visuomenëse sklandë gandai,kad didþiøjø valstybiø derybose Lenkija ir Baltijos valstybës gali bûti pa-aukotos236. Kaip liudija Didþiosios Britanijos diplomatiniai dokumen-tai, susitikimo iðvakarëse W. Churchillis davë patarimà A. Edenui darkartà patvirtinti Atlanto chartijos principø laikymàsi ir uþsiminti apie tai,kad Britanija laikysis 1942 m. apsibrëþtø uþsienio politikos principø237.

Turint mintyje, kad Jungtiniø Amerikos Valstijø prezidentas nutarëasmeniðkai kalbëtis Baltijos valstybiø klausimu su J. Stalinu, JAV Valsty-bës sekretoriui C. Hullui nebuvo suteikti ágaliojimai detaliau diskutuotidël Baltijos valstybiø238. Ðiame susitikime trijø sàjungininkø atstovai kon-statavo, jog bûtina toliau plëtoti tarpusavio bendradarbiavimà. Konferen-cijos pabaigoje pasaulio visuomenë buvo informuota apie sàjungininkøsprendimus: bendrà keturiø ðaliø (papildomai Kinija) deklaracijà, kuriojebuvo kalbama apie Jungtiniø Tautø Organizacijos kûrimà, taip pat dekla-racijas dël Italijos, Austrijos ir bendrà pareiðkimà dël karo þiaurumø239.

235 Ôàëèí Â. Âòîðîé ôðîíò. Àíòèãèòëåðîâñêàÿ êîàëèöèÿ: êîíôëèêò èíòåðåñîâ.

Ìîñêâà, 2000. C. 443.236 Flynn J. T. The Roosevelt Myth. New York, 1948. P. 346.237 Woodward E.L. British foreign policy in the Second World War. Volume III.

London, 1971. P. 113.238 Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations. The year of Doubts

1943–1946 // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1966,vol. 12, No. 4, p. 60.

239 Joint Four-Nation Declaration; Declaration Regarding Italy; Declaration OnAustria, Statement On Atrocities // The Moscow Conference; October 1943. TheAvalon Project at Yale Law School [þiûrëta 2002 m. gruodþio 17 d.]. Prieiga perinternetà: <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/ wwii/moscow.htm>.

Paminëtina, jog karo þiaurumø klausimas, siekiant sukurti Karo nusikaltimø ko-misijà, uþsienio reikalø ministerijø lygmeniu buvo svarstomas nuo 1943-øjø vidurio.


83

Konferencijos svarstymai këlë nemaþà lietuviø iðeivijos susidomëjimà irskatino tam tikrà nerimà, esà Baltijos valstybiø ateities klausimo svarsty-mas gali bûti baigtas240. Pavergtø tautø atstovai pasigedo aiðkiø, Atlantochartija besiremianèiø deklaracijø apie tautø apsisprendimo ir suverenumoteisiø atkûrimà. Lietuviø bei kitø tautø iðeiviø organizacijos kreipësi á JAVValstybës departamentà su praðymu plaèiau painformuoti apie Maskvoskonferencijà. Pasibaigus uþsienio reikalø ministrø susitikimui, lapkrièio16 d. spaudos konferencijoje JAV valstybës sekretorius C. Hullas pareiðkë, kadpo karo Baltijos valstybës, Lenkija ir visos kitos tautos turës laisvo apsisprendi-mo teisæ241. Toks pareiðkimas dar kartà nuramino visuomenæ. Taèiau ið tiesøklostësi kiek kitokia padëtis ir Vakarø valstybëms vis sunkiai sekësi iðlaikytiankstesnius moralinius ásipareigojimus.

Tolesni aukðèiausio lygio politiniai debatai dël pasaulio ateities vykopirmajame bendrame trijø didþiøjø valstybiø sàjungininkiø vadovø susiti-kime – Teherano konferencijoje 1943 m. lapkrièio 28–gruodþio 1 dieno-mis. Bûsimiems karo nugalëtojams planuojant bendrai valdyti ir palaikytitvarkà Europoje, sëkmingas Sovietø Sàjungos karinis puolimas garantavopolitiná SSRS dominavimà konferencijoje. Be daugelio kitø svarstytø klau-simø, konferencijos metu buvo pasikeista nuomonëmis dël Lenkijos irBaltijos ðaliø.

Kai pirmà kartà susitiko J. Stalinas ir F. D. Rooseveltas, pastarasis,kaip ir buvo planavæs, turëjo progà pamëginti átikinti arba paveiktiJ. Stalinà Baltijos valstybiø klausimu. Artëjanèiø prezidento rinkimø aki-

Ðiose derybose buvo paminëtas ir Baltijos valstybiø kontekstas, Sovietø Sàjungaipareiðkus pageidavimà á komisijos sudëtá átraukti ir nacistinës Vokietijos okupuotassovietines respublikas, áskaitant Lietuvà ir kitas Baltijos valstybes. Taèiau Vakarøvalstybës tokiam siûlymui nepritarë, o priëmus Maskvos konferencijos deklaracijas,galutiniai sprendimai dël karo nusikaltimø buvo atidëti iki karo pabaigos. Plaèiauapie tai þr.: Kochavi A. J. Britain, the Soviet Union, and the Question of the BalticStates in 1943 // Journal of Baltic Studies. 1991, No. 2.

240 Ðimutis L. Amerikos Lietuviø taryba. 30 metø Lietuvos Laisvës kovoje. 1940–1970. Chicago, 1972. P. 50.

241 Baltijos valstybiø uþgrobimo byla (JAV Kongreso Ch. J. Kersteno komiteto doku-mentai, 1953–1954 metai). Vilnius, 1997. P. 20.


84

vaizdoje vienas svarbiausiø JAV prezidento tikslø buvo nesusikompro-mituoti visuomenës akyse. Ágyvendinant ðá tikslà, moralinës gairës buvoAtlanto chartijos principø deklaravimas ir jø neiðsiþadëjimas. Ðis veiksnystam tikra prasme galëjo bûti traktuojamas kaip palankus Baltijos valsty-biø klausimo svarstymams.

Baltijos valstybiø klausimo svarstymas atskiru punktu nebuvo áraðy-tas á oficialià konferencijos darbotvarkæ, taèiau jis iðkilo svarstant kitusklausimus. Yra paliudijimø, jog dar neformaliuose konferencijos pokal-biuose, lapkrièio 29 d. per vakarienæ F. D. Rooseveltas uþsiminë apieBaltijos valstybes ir pasiûlë joms taikyti globojamos teritorijos statusà. J.Stalinui ið karto nesupratus, kà siûlo F. D. Rooseveltas, siûlymo ir toles-niø diskusijø ðia tema atsisakyta242.

Gruodþio 1 d. paskutiniame oficialiame Teherano konferencijos po-sëdyje buvo aptariamas Lenkijos klausimas ir J. Stalino pageidavimas pa-keisti Lenkijos sienas. Ðiose diskusijose JAV prezidentas F. D. Roosevel-tas pasisakë, kad gal bûsiàs kandidatu ketvirtai kadencijai, ir jam rûpi 6 ar7 milijonø lenkø amerikieèiø balsai, kuriø jis nenorás netekti. Jis sutinkàssu J. Stalino pageidavimu dël Lenkijos sienø perstûmimo, taèiau prakti-niais politiniais sumetimais negalësiàs dalyvauti posëdþiuose, kuriuose bustariamasi dël tokiø „pertvarkymø“243. Oficialiuose konferencijos svarsty-muose SSRS gavo sutikimà, kad Vaðingtonas ir Londonas neprieðtarautøMaskvos planams iðplësti Sovietø Sàjungos – sienas perkelti rytines Len-kijos sienas toliau á vakarus.

Kaip liudija Sovietø Sàjungos iðleistas oficialus Teherano konferenci-jos dokumentø rinkinys, tame paèiame posëdyje J. Stalinas prabilo apieSovietø Sàjungos poreiká turëti neuþðàlanèius uostus Baltijos jûroje. Jis

242 McGregor B. Roosevelt: the soldier of freedom. London, 1971. P. 409.McNeil. W. H. Survey of international Affairs 1939–1946. America, Britain &

Russia. Their Cooperation and Conflict 1941–1946. Oxford, 1953. P. 354.243 Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âåëèêîé

Îòå÷åñòâåííîé âîéíû 1941–1945 ãã. Òîì II: Òåãåðàíñêàÿ êîíôåðåíöèÿ

ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ äåðæàâ – ÑÑÑÐ ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè (28

íîÿáðÿ–1 äåêàáðÿ 1943 ã.): Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ. Ìîñêâà, 1984. C. 151.


85

pareiðkë, kad „rusams bûtø reikalingi neuþðàlantys Königsbergo ir Me-melio uostai ir atitinkamos Rytø Prûsijos teritorijos. Juolab kad tai gry-nai slaviðkos þemës“244. Vakarø valstybiø oficialiuose dokumentø rinki-niuose ir istoriografijoje yra nuorodø á J. Stalino teiginá apie neuþðàlan-èius uostus, taèiau akcentuojama, jog tai buvo pasikeitimas nuomonëmisir jokio sprendimo dël Rytø Prûsijos Teherano konferencijoje nebuvopriimta. Taèiau Sovietø Sàjungos pareikðtos pretenzijos ir Vakarøneprieðtaravimas Lenkijos bei kitais klausimais faktiðkai paliko sovietamslaisvas rankas Baltijos valstybiø atþvilgiu.

Tà paèià gruodþio 1 d. pertraukoje tarp oficialiø posëdþiøF. D. Rooseveltas kalbëjosi su J. Stalinu apie Baltijos valstybes ir pateikëdar vienà artëjanèiø JAV prezidento rinkimø pastabà, jog Jungtinëse Vals-tijose taip pat yra lietuviø, latviø ir estø, Baltijos valstybiø nepriklauso-mybë yra moralinis dalykas, o vieðoji opinija reikalautø nors kokio Balti-jos tautø valios iðreiðkimo, prieð ágyvendinant kokius nors veiksmus245.Pokalbyje Rooseveltas siekë akcentuoti, jog amerikieèiams yra labai reikð-minga laisvo tautø apsisprendimo teisë. Kalbëdamas apie Baltijos valsty-biø apsisprendimà Rooseveltas pridûrë, jog yra asmeniðkai ásitikinæs, kadþmonës [Baltijos valstybiø] balsuotø uþ prisijungimà prie Sovietø Sàjun-gos246. J. Stalino atsakymas á tokius JAV prezidento pageidavimus buvogrindþiamas senais didþiøjø valstybiø politikos argumentais. Jis teigë, jogBaltijos valstybës valdant paskutiniajam carui, neturëjo autonomijos, oBritanija ir JAV buvo Rusijos sàjungininkës ir niekas nekëlë klausimoapie vieðosios nuomonës atsiklausimà, todël visiðkai nesuprantàs, kodëlðis klausimas keliamas dabar247. Iðreiðkæs moralines nuostatas dël tautø

244 Ten pat. P. 150.245 Bohlen Ch. Witness to History, 1929–1969. New York, 1973. P. 151.246 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1943. The Confe-

rences at Cairo and Teheran. Washington, 1961. P. 594–595; Padvaiskas E. R.World War II Russian–American Relations and the Baltic States: A Test Case // Litua-nus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1982, vol. 28, No. 2, p. 27.

247 McGregor B. Roosevelt: the soldier of freedom. London, 1971. P. 41.


86

apsisprendimo teisës, prezidentas F. D. Rooseveltas juokaudamas pridû-rë, jog „kai sovietinë kariuomenë reokupuos ðias teritorijas, jis su SovietøSàjunga dël jø nekariausiàs.“248 Tolesnëse diskusijose prezidentas papildo-mai tik uþsiminë apie savo siûlymà surengti plebiscitus Baltijos valstybëse.J. Stalinas priminë, jog Baltijos valstybiø gyventojai 1940 m. jau iðreiðkësavo valià, ir pridûrë, jog prireikus Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautomsbus suteikta dar nemaþai galimybiø iðreikðti savo valià. Savotiðkam apsi-draudimui J. Stalinas gavo patvirtinimà, jog bet kokiems plebiscitamsnebûtø privaloma tarptautinë kontrolë249. JAV prezidentasF. D. Rooseveltas tik papraðë, kad tautø valia bûtø iðreikðta „tam tikravieða deklaracija“250. Po tokiø pasikeitimø nuomonëmis Sovietø Sàjun-gos vadovas „uþtrenkë“ duris tolesnëms diskusijoms.

Þymaus JAV diplomato Charleso E. Bohleno nuomone, F. D. Roo-seveltas Teherano konferencijos pokalbiuose padaræs klaidà pasakydamasJ. Stalinui negalësiàs dalyvauti Lenkijos reikalo svarstymuose vien rinki-mø sumetimais, o kà jau kalbëti apie jo klaidà duodant Stalinui suprasti,kad Jungtinës Valstijos maþai kà darys Baltijos kraðtø reikalu251. Taigi,Baltijos valstybiø klausimas buvo numarintas ir jo svarstymai aukðèiau-siu lygiu daugiau nebuvo keliami.

248 Ði Roosevelto frazës citata pateikiama tiek Vakarø, tiek Sovietø Sàjungos ofi-cialiuose konferencijos dokumentø rinkiniuose: Foreign Relations of the United Sta-tes: Diplomatic Papers. The Conferences at Cairo and Teheran. 1943. Washington,1961. P. 594; Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âåëèêîé


ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ äåðæàâ – ÑÑÑÐ, ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè

(28 íîÿáðÿ–1 äåêàáðÿ 1943 ã.): Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ. Ìîñêâà, 1984. C. 151.249 Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âåëèêîé


ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ äåðæàâ – ÑÑÑÐ. ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè

(28 íîÿáðÿ–1 äåêàáðÿ 1943 ã.) Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ. Ìîñêâà, 1984. C. 152.250 Kimball W. Churchill & Roosevelt. The Complete Correspondence. II. Alliance

Forged November 1940–February 1944. Princeton, 1984. P. 611.251 Bohlen Ch. Witness to History, 1929–1969. New York, 1973. P. 151.Lauèka J. B. Baltijos valstybës ilgameèio Amerikos diplomato atsiminimuose // Ai-

dai. 1981, Nr. 2, p. 91.


87

Teherano konferencijoje amerikieèiai galëjo pasiteisinti tik vienu –Jungtinës Amerikos Valstijos niekada oficialiai nesiûlë pripaþinti SovietøSàjungos interesø Baltijos ðalyse. JAV turëjo pasiteisinimø, jog morali-niai tautø apsisprendimo teisës taikymo aspektai konferencijoje buvo pa-minëti, o visos ðios teisës realaus ágyvendinimo nesëkmës galëjo bûti nu-raðytos á karo metø bendradarbiavimo su Sovietø Sàjunga uþtikrinimosànaudas.

Didþiosios Britanijos premjero pasisakymø Baltijos valstybiø klausi-mu Teherano konferencijoje nebuvo. Pagrindinës Didþiosios Britanijospolitinës nuostatos Baltijos valstybiø atþvilgiu jau buvo atskleistos anks-èiau. Teherano konferencijoje britams teko tik pritarti Sovietø Sàjungosreikalavimams. Ið W. Churchillio 1944 m. sausio 16 d. pokalbio suA. Edenu apie Teherano konferencijos eigà aiðkëjo britø principinës nuo-statos: atsiþvelgiant á dideles Rusijos armijos pergales, Vakaruose iðaugusápasitikëjimà J. Stalinu bei akivaizdø faktà, jog Sovietø Sàjunga netrukusperims fizinæ Baltijos valstybiø kontrolæ, net neverta mëginti Sovietø Sà-jungos priversti jø atsisakyti252. Þvelgiant moraliniu tautø apsisprendimoteisës uþtikrinimo aspektu, nesuku pastebëti, jog Antrojo pasaulinio karometais tradiciniø imperiniø geopolitiniø interesø spaudþiama tiek Di-dþiosios Britanijos vadovybë, tiek visuomenë buvo apatiðkai nusiteiku-sios maþøjø Vidurio ir Rytø Europos tautø interesø atþvilgiu. Moralu-mas tarptautinëje politikoje iðliko tik teorinë, deklaratyvi, bet ne prakti-në kategorija. Galima paminëti dar vienà politiná ir moraliná Teheranokonferencijos susitarimø aspektà. Buvo sutarta, jog ðie susitarimai nepa-teks á vieðumà iki 1944 m. rinkimø kampanijos JAV pabaigos253.

Apibendrinat Teherano konferencijos sprendimus darytina iðvada, jogsvarstydamos Baltijos valstybiø likimà didþiosios Vakarø valstybës rëmë-si tradicinës galios pusiausvyros argumentais. Lietuvai ir kitoms Baltijosvalstybëms nepalanki buvo ir faktinë geopolitinë situacija – Baltijos ða-

252 Woodward E.L. British foreign policy in the Second World War. Volume III.London, 1971. P. 112.



88

lys, neturëdamos didelës savarankiðkos strateginës reikðmës, tapo savo-tiðkomis Vakarø ir Sovietø Sàjungos santykiø ákaitëmis.Vakarai tradicið-kai, neatsiþvelgdami á tarpukariná laikotarpá, ðá regionà suvokë kaip Rusi-jos dalá254 . Vakarø vadovams 1943 m. rudená iðreiðkus politinæ valià, jogdël Baltijos valstybiø jos nekovos, Lietuva ir kitos Baltijos ðalys savaran-kiðkai neturëjo jokiø galimybiø neatsidurti Sovietø Sàjungos sferoje. Ðia-me tarptautiniø santykiø kontekste bûtina iðryðkinti du aspektus. Pirma,Vakarø valstybiø vadovai numanydami, kad karo laikotarpiu svarbiausiyra kariniai bendradarbiavimo aspektai, kova iki galutinës pergalës ir prin-cipiniai susitarimai dël pasaulio ateities, puoselëjo viltis, kad Europos su-tvarkymo detales (tarp jø ir Baltijos valstybiø galutiná statusà) bus áma-noma sureguliuoti pokarinëje taikos konferencijoje. Ðiuo poþiûriu Vaka-rø valstybiø nuostatose Lietuvos bei kitø Baltijos valstybiø valstybingu-mo atþvilgiu galima áþvelgti ir vienà teigiamybæ – Vakarø valstybës teisið-kai neátvirtino Baltijos valstybiø aneksijos tarptautinio pripaþinimo. An-tra, sàjungininkø svarstymø turinys nebuvo prieinamas plaèiajai visuo-menei. Nepaisant iðeivijos ir Lietuvos diplomatijos pastangø visais áma-nomais bûdais gauti þiniø apie Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausi-mo politinius svarstymus, nei 1943 metais, nei vëliau ðiø kraðtø atstovaito neþinojo.

Galima konstatuoti, jog Lietuvos likimas ir teritorija buvo nulemti1943 m. aukðèiausio lygio didþiøjø valstybiø vadovø susitikime. Po Te-herano konferencijos Vakaruose buvo suvokta, jog J. Stalinas Baltijosvalstybiø statusà traktuoja kaip iðspræstà politiná klausimà ir eliminuos josvarstymus ið tolesniø aukðèiausiojo lygio susitikimø darbotvarkiø. Ta-èiau Vakarø valstybës, kaip jau buvo deklaravusios anksèiau, bent jau ikipokarinës taikos konferencijos Baltijos valstybiø klausimo nelaikë uþbaigto,bet ir papildomai neeskalavo.



89

II. LIETUVOS IR KITØ BALTIJOS ÐALIØKLAUSIMAS VAKARØ POLITIKOJE 1944–1953 METAIS. ÐALTOJO KARO KONTEKSTAI

1. Lietuvos klausimo svarstymaibaigiamuoju Antrojo pasaulinio karo etapu

1.1. Didþiøjø Vakarø valstybiø nuostatos Baltijos valstybiøatþvilgiu 1944–1945 metais. Jaltos konferencija

Þvelgiant ið pozicijø, kad Lietuvos likimas buvo nulemtas 1943 metøpabaigoje, simboliðku ir labai toliaregiðku galime pavadinti LietuvosRespublikos prezidento A. Smetonos 1944 metø pradþioje pateiktà tarp-tautinës situacijos apibûdinimà. Viename paskutiniøjø, 1944 m. sau-sio 6 d., laiðkø Lietuvos pasiuntiniui Vaðingtone P. Þadeikiui jis raðë: „Iðspaudos matyti, kad Anglija, o ðiai sekdama ir Amerika nestos uþ teisybæ,kad në dël Lietuvos, në dël Pabaltijo nejudins savo draugiðkø santykiø suRusija. Dabar Trijø Didþiøjø Sàjunga garbina pajëgà, o ne teisæ ir teisë-tumà“255.

Paskutiniais Antrojo pasaulinio karo metais trijø didþiøjø valstybiøpolitikà veikë keletas vidiniø ir iðoriniø veiksniø. Aiðkiausi atrodë Sovie-tø Sàjungos tikslai – iðlaikyti Antrojo pasaulinio karo metais uþimtas te-ritorijas ir kiek galima tvirèiau uþsitikrinti savo saugumo interesus, plëstiátakà Europoje ir pasaulyje. Amerikieèiø politikà Europoje veikë keletasspecifiniø veiksniø. Antrajam pasauliniam karui artëjant link pabaigos,Jungtiniø Amerikos Valstijø uþsienio politikoje galima áþvelgti apatiðku-mo svarstant Europos reikalus apraiðkø. Prezidentas F. D. Rooseveltasmanë, jog Jungtiniø Amerikos Valstijø politiniame gyvenime Europosreikalai nebus itin reikðmingi. JAV prezidento aplinkoje buvo tikimasi,jog visuomenës domëjimasis Europos reikalais sumaþës, kaip buvo po

255 Antano Smetonos korespondencija. 1940–1944. Kaunas, 1999. P. 656.

90

1918-øjø. Po Teherano konferencijos labai paðlijo prezidentoF. D. Roosevelto sveikata, beveik pusæ metø jis gydësi ir negalëjo visupajëgumu ásitraukti á einamuosius reikalus, be to, 1944-ieji buvo prezi-dento rinkimø metai, taigi Europos reikalams, o juo labiau Baltijos vals-tybiø problemai, laiko nelikdavo256.

Didþiosios Britanijos nuostatos vëlgi pasiþymëjo pragmatiðkumu. Siek-damas iðvengti nekontroliuojamø procesø, W. Churchillis buvo pasiry-þæs su Sovietø Sàjunga aptarti pasidalijimà átakos sferomis257.

1944 metais dvi didþiosios Vakarø valstybës dar kartà detalizavo nuo-statas Baltijos valstybiø atþvilgiu. Ðiuo laikotarpiu pagrindinë Vakarø pro-blema buvo apsisprendimas, kaip traktuoti ir teisiðkai ávertinti Baltijosvalstybiø atvejá ir kokios tolesnës politikos laikytis.

1944 m. sausio 25 d. W. Churchillis suðaukë Britanijos uþsienio mi-nisterijos ekspertø pasitarimà dël Sovietø Sàjungos vakarinës sienos irBaltijos valstybiø likimo. Ðiam pasitarimui pateiktame memorandumeA. Edenas apie Baltijos valstybes raðë: „Sovietø Sàjungos interesai ðioseðalyse buvo mûsø pripaþinti 1942 metais diskusijø su rusais metu ir todëlSovietø Sàjunga nematytø tikslo papildomai svarstyti Baltijos valstybiøklausimo derybø dël Lenkijos kontekste“258. Toliau A. Edenas raðë, kadyra visiðkai neteisinga teigti, kaip tai daro Sovietø Sàjunga, jog Baltijosvalstybës paèios balsavo uþ prisijungimà prie Sovietø Sàjungos. A. Edenonuomone, Britanijai reikëtø pripaþinti visus reikalavimus dël sienø, ku-rios faktiðkai atitiktø 1914 metø Rusijos sienas. Taèiau Baltijos valstybiøatveju bûtina laikytis nusistatymo iki galutinio pokarinio taikos susitari-mo neduoti formalaus ir vieðo ðio absorbavimo pripaþinimo, kad nebûtøpaþeisti Atlanto chartijos principai ir nekiltø problemø santykiuose suamerikieèiais. A. Edenas taip pat siûlë nuteikti ir supaþindinti rusus su ðiaoficialia Britanijos politikos linija, kai klausimas pateks á vieðumà. Tam

256 McNeil W. H. Survey of international Affairs 1939–1946. America, Britain& Russia. Their Cooperation and Conflict 1941–1946. Oxford, 1953. P. 403–404.

257 Ten pat, p. 409–410.258 Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volume III.

London, 1975. P. 113–114.

II. LIETUVOS IR KITØ BALTIJOS ÐALIØ KLAUSIMAS VAKARØ POLITIKOJE 1944–1953 METAIS.ÐALTOJO KARO KONTEKSTAI

91

bûtina paaiðkinti problemas ir ið anksto patikinti J. Stalinà, kad jo reika-lavimø átvirtinimas bus sprendþiamas pokarinëje taikos konferencijoje259.W. Churchillis ir Karo kabinetas ið esmës atsiþvelgë ir vadovavosi ðiamememorandume iðdëstytais principais, nes dar ilgà laikà susitarimai dëlSSRS teritoriniø pretenzijø pateisinimo vieðai nebuvo skelbiami ir ko-mentuojami. 1944 metais Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministe-rija oficialiai nesureagavo ir neatsakë á keletà Baltijos valstybiø diplomatøpaklausimø dël sovietinës reokupacijos traktavimo260.

Atsargias britø pozicijas patvirtina ir 1944 metø Britø sandraugos di-plomatiniai dokumentai. Australijos vyriausybës ir Jungtinës Karalystësdominijø reikalø valstybës sekretoriaus lordo Cranborne 1944 metø bir-þelio–liepos susiraðinëjime buvo uþsimenama, jog visos Britø sandraugosvalstybiø vyriausybës turëtø informuoti viena kità dël kiekvieno þingsnio,susijusio su Baltijos valstybëmis. Buvo tikimasi, jog Sovietø Sàjunga galiiðkelti ðá klausimà dar iki pokarinës taikos konferencijos. Dar syká prisimin-ta dar 1942 m. suformuota Didþiosios Britanijos pozicija, jog ið principopritariama Baltijos valstybiø inkorporavimui ir Sovietø Sàjungos reikalavi-mams dël vakarinës sienos261. Taèiau visose Didþiosios Britanijos karometø uþsienio politikos nuostatose buvo aiðkiai juntama, jog principiniaisprendimai turi bûti suderinti su pagrindine sàjungininke – JAV.

1944-øjø pradþioje Jungtinës Amerikos Valstijos, vengdamos berei-kalingo antagonizmo santykiuose su Sovietø Sàjunga, nereagavo á Lietu-vos pasiuntinio JAV P. Þadeikio vasario mënesio praðymà, kuriame Jung-

259 Ten pat. P. 114–115.Churchill’s personal minute to Eden, 16 January 1944 // National Archives of the

United Kingdom. FO 665/506/59.260 Nurek M. Great Britain and the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 // 50 Years

after World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. In-ternational Conference 21st–24th September, 1995. Gdansk–Sopot. Gdansk, 1997.P. 105.

261 Commonweath Government to Cranborne, Cablegram D 156 Canberra,5 July 1944 // Documents of Australian Foreign Policy, 1944 volume 7–214, Historicaldocuments database [þiûrëta 2003 m. rugsëjo 16 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.info.dfat.gov.au/historical>.

1. LIETUVOS KLAUSIMO SVARSTYMAI BAIGIAMUOJU ANTROJO PASAULINIO KARO ETAPU

92

tinës Valstijos taip pat buvo raginamos ðiuo klausimu padaryti vieðà pa-reiðkimà. Vasará JAV prezidentui buvo áteikta keliø ðimtø Amerikos lie-tuviø iðeiviø pasiraðyta peticija dël Amerikos paramos atkuriant Lietuvosnepriklausomybæ262. Taèiau JAV vadovybës palaikymo ar paramos pa-reiðkimo nesulaukta. Valstybës departamento nuomone, vieðas pareiðki-mas nebuvo reikalingas, nes Jungtiniø Amerikos Valstijø pozicija buvoþinoma ir nekintama263.

1944 metø pirmojoje pusëje JAV uþsienio politikos strategai buvoteisinio apsisprendimo kelyje. 1943-aisiais konstatavus faktà, jog Vakaraidël Baltijos valstybiø nekovos, 1944-aisiais sovietinës reokupacijos aki-vaizdoje buvo suvokiama, kad vienas ið Sovietø Sàjungos tikslø yra galu-tinis ðiø valstybiø aneksijos áteisinimas. Tuo atveju, jeigu jis nebus pa-siektas dël Vakarø prieðtaravimø, buvo galima tikëtis trinties JungtiniøAmerikos Valstijø ir Sovietø Sàjungos santykiuose. Taèiau, kita vertus,amerikieèiø sprendimas teisiðkai pripaþinti Baltijos valstybiø okupacijà iraneksijà bûtø akivaizdus atsitraukimas nuo Atlanto chartijos principø irlabai tikëtina, kad bûtø suvoktas kaip netiesioginis siûlymas Sovietø Sà-jungai reikalauti kitø nuolaidø kitose srityse264.

Po detalios situacijos analizës 1944 m. kovo 24 d. JAV Valstybës de-partamento Europos reikalø skyriaus parengtame memorandume, pava-dintame „Santykiø su Sovietø Sàjunga problemos“, buvo nubrëþtos JAVuþsienio politikos, susijusios su Baltijos valstybëmis, gairës265. Memoran-dume teigta, kad turëtø bûti vengiama situacijø, kai Baltijos valstybiøklausimas galëtø tapti amerikieèiø ir sovietø nesutarimø prieþastimi. Ame-rikieèiai nusprendë karo metu nesuteikti jokio teisinio pripaþinimo ar

262 An Appeal to fellow Americans on behalf of the Baltic States. United organiza-tions of Americans of Lithuanian, Latvian and Estonian descent. New York, The Lit-huanian American Information Center. 1944.

263 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1944. Volume IV:Europe. Washington, 1966. P. 819–20.

264 Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexation of theBaltic States: Politics and Law // Journal of Baltic Studies. 1975, No. 4, p. 277.

265 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1944. Volume IV:Europe. Washington, 1966. P. 839–842.


93

moralinio patvirtinimo Sovietø Sàjungos ávykdytam Baltijos valstybiøuþëmimui. Pagal memorandumo teiginius, Jungtiniø Amerikos Valstijønuostatos Baltijos valstybiø atþvilgiu galëtø bûti perþiûrimos pasibaigusAntrajam pasauliniam karui, pagal bendrà taikos sutartá. JAV Valstybësdepartamento valstybës sekretoriaus pavaduotojas Edwardas Stettiniuspareiðkë, kad bet koká sprendimà, pakeièiantá amerikieèiø teisines nuo-statas Baltijos valstybiø atþvilgiu, galëtø priimti tik tiesiogiai prezidentas.Baltijos valstybiø aneksijos pripaþinimas priverstø perþiûrëti amerikieèiøStimsono doktrinos principus ir sudarytø visuomenei nepalankø ávaizdá,kad JAV Sovietø Sàjungos atþvilgiu laikosi susitaikëliðkos politikos266. Visdëlto 1944 metais Baltijos valstybes sovietams faktiðkai reokupuojant,Jungtinës Amerikos Valstijos nepakeitë ankstesnio principinio teisinionusistatymo dël Baltijos valstybiø. 1944 metø birþelá JAV Valstybës de-partamento parengtoje Europos teritoriniø ginèø bei politinës situacijosslaptoje analizëje Baltijos valstybës drauge su Austrija ir Albanija buvoáraðytos á penktàjà grupæ valstybiø, neturinèiø pripaþintø ar laikinøjø vy-riausybiø. Pateikiamoje informacijoje konstatuojama, jog Sovietø Sàjun-ga reiðkia pretenzijas á tris Baltijos valstybes, traktuodama jas kaip teisëtasSovietø Sàjungos sudedamàsias dalis267.

1944 metø rugpjûtá–spalá Dumbarton Oakso rûmuose netoli Vaðing-tono vyko keturiø valstybiø atstovø derybos dël Jungtiniø Tautø Orga-nizacijos steigimo. Baltijos valstybiø atstovams nebuvo suteikta galimybëpasiraðyti Jungtiniø Tautø deklaracijos 1942 m. sausio 1 d., taèiau dery-bose dël naujos tarptautinës organizacijos, buvo uþsiminta apie galimàBaltijos valstybiø narystæ. Derybø eigoje SSRS pamëgino þengti radikaløþingsná, uþsitikrindama savo 1941 metø sienø áteisinimà. Sovietø delega-cija pasiûlë á Jungtiniø Tautø Organizacijà priimti visas ðeðiolika iki karo

266 Ten pat. P. 933–935.267 Territorial Disputes in Europe Classifies According to the Present Political Status

of the Contestants // The Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museumwebsite. The Digital Archives. Vatican Diplomatic Files. Box. 52. Folder 469. Vati-can: Taylor, Myron C.: Jan.–Aug. 1944 [þiûrëta 2002 m. rugpjûèio 23 d.]. Prieigaper internetà: <http://www.fdrlibrary.marist.edu/psf/box52/t469k19.html>.


94

pradþios egzistavusiø Sovietø Sàjungos respublikø268. Tam pagal 1944 metøvasará priimtas SSRS konstitucijos pataisas kiekviena sovietinë respublika gavoteises (suprantama, neperþengdamos sovietinio „savarankiðkumo“ ribø)uþmegzti santykius su uþsienio valstybëmis, pasiraðyti tarptautinius susi-tarimus ir turëti diplomatinius atstovus. Taèiau Baltijos valstybiø atvejureikðmës turëjo ne sovietiniø respublikø dalyvavimas tarptautiniuose san-tykiuose, o sovietiniø respublikø, kaip teisëtø sudedamøjø SSRS daliø,tarptautinio teisinio subjektiðkumo pripaþinimas. Toks SSRS þingsnisbûtø laidavæs, kad nauja tarptautinë organizacija pripaþásta SSRS inkor-poruotas valstybes ir teritorijas269. Vis dëlto ðiuo Jungtiniø Tautø Orga-nizacijos kûrimo etapu Vakarø sàjungininkai, matydami slypinèius teisi-nius pavojus ir siekdami derinti bendras pozicijas, ið anksto siûlë tokiøSSRS pasiûlymø svarstymà atidëti motyvuodami tuo, kad sprendimastokiais klausimais – tai aukðèiausio lygio susitikimø prerogatyva270.

Baltijos valstybiø klausimo svarstymø aptariamuoju laikotarpiu liudi-jimø yra ir ðiuolaikinëje Rusijos istoriografijoje, besiremianèioje naujausiaisiðslaptintais Sovietø Sàjungos vadovybës archyviniais ðaltiniais. 1944 m. lie-pos 14 d. SSRS pasiuntinio Jungtinëse Amerikos Valstijose ir SovietøSàjungos delegacijos Dumbarton Oakso derybose pirmininko AndrejausGromykos iðsamiame praneðime apie sovietø ir amerikieèiø santykius beivizito Jungtinëse Amerikos Valstijose rezultatus buvo aptariami galimitarpusavio santykiø sunkumai ir problemos. Praneðime buvo raðoma, jogsusitikime su JAV prezidentu vadinamuoju Baltijos valstybiø klausimu ið-ryðkëjo prezidento administracijos nuostatos, jog „problema savaime iðsi-spræs, kai ðios valstybës bus iðvaduotos Raudonosios armijos“, taèiau prezi-

268 Äîíåñåíèå ïðåäñåäàòåëÿ ñîâåòñêîé äåëåãàöèè À. À. Ãðîìûêî â Íàðîäíûéêîìèññàðèàò èíîñòðàííûõ äåë ÑÑÑÐ. 31 àâãóñòà 1944 ã. // Ñîâåòñêèé Ñîþç íàìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âåëèêîé îòå÷åñòâåííîé âîèíû 1941–1945 ãã. Òîì III: Êîíôåðåíöèÿ ïðåäñòàâèòåëåé ÑÑÑÐ, ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèèâ Äóìáàðòîí-Îêñå (21 àâãóñòà–28 ñåíòÿáðÿ 1944 ã.): Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ.Ìîñêâà, 1978. C. 160.

269 Schwabe A. Baltic States // The Fate of East Central Europe. Hopes andfailures of American foreign policy. New York, 1956. P. 126.

270 Cranborne to Commonweath Government, Cablegram D947, London, 29June 1944 // Documents of Australian Foreign Policy 1944 volume 7–207, Histo-rical documents database [þiûrëta 2003 m. rugsëjo 16 d.]. Prieiga per internetà:<http://www.info.dfat.gov.au/historical>.


95

dentas perspëjo, jog „dël vidiniø politiniø aplinkybiø jis nepritars Baltijosvalstybiø, kaip sudedamøjø Sovietø Sàjungos daliø, pripaþinimui“271.

1944 metø rudená Didþioji Britanija, matydama spartø Sovietø Sà-jungos kariuomenës þygiavimà Vakarø link ir siekdama uþtikrinti savointeresus, ryþosi drastiðkam Atlanto chartijos moraliniø pozicijø prasmeþingsniui – su Sovietø Sàjunga slapta tarësi dël neatidëliotino átakos zonøVidurio ir Rytø Europoje nustatymo. Pasidalijimas átakos sferomis slap-tai svarstytas 1944 metø spalá Maskvoje vykusiame J. Stalino ir W. Chur-chillio susitikime. Britanijos premjeras atsiminimuose raðë, kad jis sovie-tø vadovui ant popieriaus lapo brûkðtelëjo siûlomas átakos sferø atskirosevalstybëse procentines iðraiðkas, o J. Stalinas, paþymëjæs didelá paukðèiu-kà, gràþino ðá lapà. Ðis ávykis áëjo á istorijà kaip „procentinis susitarimas“,pagal kurá buvo aptartos Vakarø ir Sovietø Sàjungos átakos sferos Vidu-rio ir Rytø Europoje: Rumunijoje 90% átakos Sovietø Sàjungai, 10%Vakarams; Graikijoje – 90% Vakarams (konkreèiai Didþiajai Britanijai),10% SSRS; Bulgarijoje – 75% SSRS, 25% Vakarams; Jugoslavijoje irVengrijoje – po 50% Vakarams ir Sovietø Sàjungai272. Ðiame „procenti-niame susitarime“ Lietuva bei kitos Baltijos valstybës net nefigûravo. Da-lytis átaka ðiose valstybëse turbût bûtø buvæ ne tik neetiðka, bet ir bepras-miðka, nes jau beveik visos jos buvo kontroliuojamos sovietø kariuome-nës. Tai dar kartà parodë, kad Vakarø valstybës jau buvo susitaikiusios suBaltijos valstybiø faktine priklausomybe Sovietø Sàjungos átakos sferai.Ðiuos teiginius patvirtina W. Churchillio pokalbis su uþsienio reikaløministru A. Edenu per vizità Maskvoje. Kai pastarasis paklausë W. Chur-chillio apie galimà Lenkijos ateitá, jam buvo atsakyta, kad „mes sutaræ dëlBaltijos valstybiø ir Kerzono linijos“273. Tai reiðkë, jog didþiøjø valstybiø

271 Pechatnov V. The Big Three After World War II: New . Post-War Relationswith the United States and Great Britain // Working Paper No. 13, July 1995. ColdWar International History Project. Virtual Archive [þiûrëta 2003 m. sausio 20 d.].Prieiga per internetà:<http://wwics.si.edu/index.cfm?topic_id=1409&fuseaction=lib-rary.print _this&id=321&stoplayout=true>.

272 Churchill W. The Second World War. Vol. VI: Triumph and Tragedy. Lon-don, 1953. P. 198, 204.

273 Wilson Ch. Churchill: taken from the diaries of Lord Moran: the struggle forsurvival, 1940–1965. Boston, 1966. P. 208.


96

santykiø plotmëje suformuluotos nuostatos liko aiðkios – dël Baltijos vals-tybiø Vakarai neketino kovoti. Pavyzdþiui, abi didþiosios Vakarø valsty-bës nesureagavo á 1944 metø rugsëjo mënesio Vyriausiojo Lietuvos Ið-laisvinimo komiteto kreipimàsi á Didþiosios Britanijos ir Jungtiniø Ame-rikos Valstijø vyriausybes atsiøsti á Lietuvà misijas, kurios stebëtø þmo-gaus teises ir apsaugotø Lietuvà, kad nebûtø sunaikinta274.

Kito aukðèiausio lygio karo metø sàjungininkø susitikimo iðvakarëse,1945 m. sausio 8 d., JAV Valstybës departamento Europos reikalø sky-riaus direktoriaus pavaduotojo Johno Hickersono parengtame slaptamememorandume, apþvelgiant sovietø ásigalëjimà Baltijos valstybëse, buvoraðoma: „Mes þinome, kad Baltijos valstybës buvo reinkorporuotos á So-vietø Sàjungà […] tai nëra klausimas, ar mums tai patinka ar ne […] Esmëta, kad taip atsitiko, ir ne Jungtiniø Valstijø galioje ðitai pakeisti“275. Minë-tame memorandume buvo pateikiamas asmeninis J. Hickersono siûlymasateityje, siekiant pasinaudoti visomis derybinëmis galiomis, pokalbiuose surusais dël Jungtiniø Tautø Organizacijos steigimo pritarti ðio regiono pri-paþinimui Sovietø Sàjungos teritorija. Papildomai buvo uþsimenama irapie tai, jog ðis siûlymas apimtø ir Baltijos valstybiø diplomatiniø atstovøJungtinëse Amerikos Valstijose pripaþinimo atðaukimà276.

Nepaisant tokio pobûdþio siûlymø, anksèiau deklaruotos Vakarø tei-sinës nuostatos Baltijos valstybiø atþvilgiu iðliko nepakitusios, o Baltijosvalstybiø diplomatiniai atstovai netrukdomi tæsë savo veiklà. 1944 metøpabaigoje – 1945 metø pradþioje Vakarø valstybës nusprendë bent jauiki karo pabaigos ir galutinio taikos susitarimo laikytis ir vieðai deklaruotiBaltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimà. Tokios pasirinktos politinëslinijos reali iðraiðka buvo keli Didþiosios Britanijos pareiðkimai. 1944 m.gruodþio 21 d. Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerija praneðë,

274 Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations. The Year of Doubts1943–1946 // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1966,vol. 12, No. 4, p. 68.

275 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1945. The Confe-rences at Malta and Yalta. Washington, 1955. P. 94–95.

276 Ten pat.


97

kad Jos Didenybës vyriausybë pareiðkë, jog po 1940 m. Lietuvoje, Latvi-joje ir Estijoje ávykusiø pokyèiø nepripaþino ir nepripaþásta jokiø ðiø res-publikø vyriausybiø277. 1945 metø sausio mënesá Didþiosios Britanijosuþsienio reikalø ministerija rekomendavo oficialiose publikacijose ir lei-diniuose, minint Baltijos valstybiø teritorijas, vengti „SSR“ abreviatûrosvartojimo278.

Prieð konferencijà Jaltoje (Kryme) Vakarø sàjungininkai pakeliui á Kry-mà susitiko Maltoje. Èia buvo aptartos ir suderintos Vakarø derybinëspozicijos. Maltos susitikime nuskambëjo Britanijos uþsienio reikalø mi-nistro A. Edeno mintis, kad „rusai turës nemaþai reikalavimø, bet mesjiems galime pasiûlyti labai nedaug, o norime ið jø gauti daug. Todëlmums reikia susitarti dël to, ko mes norime, ir to, kà teks atiduoti.“279

Á Krymà Vakarø valstybiø vadovai keliavo neturëdami iliuzijø dël Bal-tijos valstybiø ir galbût dël visos Vidurio ir Rytø Europos, á kurià jaubuvo áþengusi raudonoji armija, likimo. Karinis Sovietø Sàjungos vyravi-mas suteikë jai stiprias derybø pozicijas280.

Jaltos konferencijos svarstymai dar labiau padidino Vidurio ir RytøEuropos tautø susirûpinimà, kad jos pateks á Sovietø Sàjungos átakossferà. Jaltos konferencijoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos priklausomybës ir

277 Future of the Baltic States 1944. The National Archives of the United King-dom. FO 371/43052.

Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on theDevelopment of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory // New York SchoolJournal of International and Comparative Law. 1985, No. 2, p. 413–415.

278 Future of the Baltic States 1945. The National Archives of the United King-dom. FO 371/47042.

Nurek M. Great Britain and the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 // 50 Years afterWorld War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. Internatio-nal Conference 21st–24th September, 1995. Gdansk–Sopot. Gdansk, 1997. P. 105.

279 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1945. The Confe-rences at Malta and Yalta. Washington, 1955. P. 501; Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíà-

ðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âåëèêîé Îòå÷åñòâåíîé âîéíû 1941–1945. Êðûìñêàÿ

êîíôåðåíöèÿ ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ äåðæàâ – ÑÑÑÐ, ÑØÀ è Âåëè-

êîáðèòàíèè (4–11 ôåâðàëÿ 1945.): Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ. Ìîñêâà, 1979. C. 12.280 Kertesz S. The Last European Peace Conference: Paris 1946 Conflict of Values.

New York, 1992. P. 12.


98

pripaþinimo reikalai tiesiogiai visai nebuvo aptariami281. Vis dëlto su Lietu-vos klausimu buvo susijæ keli Jaltos konferencijos momentai. Vienas jø –Jungtiniø Tautø Organizacijos steigimo svarstymas. Paminëtina, kad Jaltoskonferencijos galutiniams susitarimams dël Jungtiniø Tautø JAV prezi-dentas skyrë itin didelæ reikðmæ: po konferencijos, atsiskaitydamas Kon-gresui ir pamirðdamas kitus susitarimus, kalbëjo apie tai, kad Jaltos kon-ferencija turëtø reikðti galà sistemos, grindþiamos vienaðaliais veiksmaisir uþdaromis sàjungomis, átakos sferomis, galiø pusiausvyromis ir visomiskitomis priemonëmis, kurios buvo bandomos ne vienà ðimtmetá ir nieka-da nepasiteisino282.

Vasario 7 d. posëdyje V. Molotovas pareiðkë, kad Sovietø Sàjungaibûtø priimtinas trijø, o galbût ir dviejø respublikø priëmimas á steigiamàJungtiniø Tautø Organizacijà nariø steigëjø teisëmis. Jis paminëjæs Uk-rainà, Baltarusijà bei Lietuvà ir paaiðkino, kad praðymas grindþiamas so-vietinës konstitucijos pakeitimu ir tuo, jog „ðios respublikos karo metuturëjo daug kà paaukoti“283. JAV prezidentas F. D. Roosevetas asmenið-kai nebuvo patenkintas tokiu SSRS siûlymu, valstybës sekretoriui E. Stet-tiniusui jis nusiuntë raðtelá su pastaba „tai ne taip gerai“284. Taèiau ponaujo pobûdþio SSRS siûlymo Vakarø vadovai pasikeitë nuomonëmisdël ðio klausimo. Në vienas ið Vakarø vadovø nepareiðkë prieðtaraujàstokiam siûlymui, tik rekomendavo klausimà palikti svarstyti uþsienio rei-kalø ministrams. Po papildomø pasitarimø vasario 8 d. Didþiosios Brita-nijos uþsienio reikalø ministras A. Edenas informavo, jog buvo priimtas

281 Lauèka J.B. Baltijos valstybës ilgameèio Amerikos diplomato atsiminimuose //Aidai. 1981, Nr. 2, P. 91.

282 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 403.283 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers 1945. The Confe-

rences at Malta and Yalta. Washington, 1955. P. 712.Òåãåðàí–ßëòà–Ïîòñäàì: Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ. Ìîñêâà, 1971. C. 150;

Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âåëèêîé Îòå÷åñòâåíîé

âîéíû 1941–1945. Êðûìñêàÿ êîíôåðåíöèÿ ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ äåðæàâ

– ÑÑÑÐ, ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè (4–11 ôåâðàëÿ 1945): Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ.

Ìîñêâà, 1979. C. 111–112.284 Stettinius E. Roosevelt and the Russians. The Yalta Conference. New York,

1949. P. 174.


99

kompromisinis sprendimas ið esmës pritarti Baltarusijos ir Ukrainos na-rystei Jungtiniø Tautø Organizacijoje285.

Ðiuolaikinëje tarptautinëje teisëje vyrauja nuomonë, kad JungtiniøAmerikos Valstijø ir Didþiosios Britanijos vadovai atmetë Sovietø Sàjun-gos pasiûlymà padaryti Lietuvos SSR pirmine JTO nare, motyvuodamiLietuvos aneksijos nepripaþinimu286. Taip buvo iðvengta dar vieno SSRStarptautinio mëginimo áteisinti Baltijos valstybiø inkorporavimà á SSRSsudëtá. Nors ðiame kontekste buvo minima tik viena Baltijos valstybë,akivaizdu, kad Lietuvos teisinë padëtis suponavo precedentà ir kitomsBaltijos valstybëms.

Kitas Vakarø sàjungininkø ir SSRS susitarimas netiesiogiai palietë Lie-tuvos gyventojus, arba tiksliau – karo metø pabëgëlius ið Lietuvos, atsi-dûrusius Vakarø valstybiø kontroliuojamose teritorijose. Pagal Jaltoje pa-siraðytà JAV ir SSRS repatriacijos susitarimà buvo nustatyta, kad „visi So-vietø Sàjungos pilieèiai, kurie buvo iðvaduoti Jungtiniø Amerikos Valstijøvadovaujamø kariniø pajëgø, ir visi Jungtiniø Amerikos Valstijø pilieèiai,iðvaduoti Sovietø Sàjungos vadovaujamø kariniø pajëgø, nedelsiant turibûti atskirti nuo prieðo belaisviø, […] iki kol jie bus perduoti Sovietø Sà-jungos ar Jungtiniø Amerikos Valstijø valdþios atstovams“287. Analogiðkoturinio susitarimas buvo pasiraðytas ir su Didþiàja Britanija, o vëliau irPrancûzija, kuri pagal Jaltos konferencijos susitarimus gráþo á aukðèiausiolygio tarptautinës politikos svarstymus ir kuriai buvo priskirta okupacinëzona. Visuose susitarimuose nieko nebuvo kalbama apie prievartinæ re-patriacijà, taèiau daugeliu atvejø be prievartos nebuvo apsieinama288.

Ðis Jaltos susitarimas tiek to laikotarpio politikø, tiek vëlesniø Vakarøpolitikos analitikø buvo vertinamas labai dviprasmiðkai. Viena vertus,

285 Bishop J. FDR’s Last Years. April 1944 – April 1945. New York, 1975.P. 480–483; Óñà÷åâ È. Ò. Ðîëü Êðûìñêîé êîíôåðåíöèè â ñîçäàíèè ÎÎÍ //

ßëòèíñêàÿ êîíôåðåíöèÿ 1945 ã. Óðîêè èñòîðèè. Ìîñêâà, 1985. C. 129–130.286 Meissner B. Baltic states // Encyclopedia of International Public Law. Volu-

me. I. Amsterdam, 1998. P. 336.287 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1945. The Confe-

rences at Malta and Yalta. Washington, 1955. P. 985.288 Bohlen Ch. Witness to History, 1929–1969. New York, 1973. P. 199.


100

amerikieèiai ir britai nuogàstavo dël savo kariø likimo kitos valstybës kon-troliuojamose teritorijose, bet kita vertus, ðis sprendimas nulëmë ðimtøtûkstanèiø nuo sovietinio reþimo bëgusiø ir nenorëjusiø gráþti á SovietøSàjungà rusø, ukrainieèiø ir kitø tautybiø asmenø likimà. Pabëgëliø iðBaltijos valstybiø statusas Jaltos konferencijoje nebuvo atskirai apibrëþtasir liko diskusinio pobûdþio289. Sovietø Sàjunga visus ðiuos susitarimusketino taikyti ir pabëgëliams ið Baltijos valstybiø. O Vakarø valstybiøpozicijos ðiuo klausimu gerokai skyrësi. 1945 metais Vakarø valstybësnesiryþo repatrijavimo susitarimø principø taikyti pabëgëliams ið Baltijosvalstybiø. Remiantis teisiniu Baltijos valstybiø inkorporavimo á SovietøSàjungos sudëtá nepripaþinimo principu, Baltijos valstybiø pilieèiai ne-buvo traktuojami kaip SSRS pilieèiai290.

Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos valstybiø pabëgëliø ir emigra-cijos klausimai buvo iðskirtinëje padëtyje. Pabëgëliø problema tapo itinaktuali dar 1944-øjø pavasará, kai akivaizdþiai ëmë daugëti nuo artëjan-èios sovietinës kariuomenës bëganèiø asmenø, siekianèiø patekti á Vaka-rus. 1944 m. balandþio 9 d. Lietuvos pasiuntinys JAV P. Þadeikis ðiuoklausimu áteikë JAV Valstybës departamentui notà. Jis gavo Valstybësdepartamento patikinimà, kad ið amerikieèiø okupacinës zonos ið Lietu-vos pasitraukæ gyventojai nebus repatrijuojami prieð jø valià291.

Didþiosios Britanijos vadovas W. Churchillis ir uþsienio reikalø mi-nistras A. Edenas galimo Sovietø Sàjungos pilieèiø repatrijavimo klausi-mà aptarë su V. Molotovu per 1944 metø spalá vykusá vizità Maskvoje.Britai sutiko su SSRS reikalavimais ir neprieðtaravo SSRS prievartiniorepatrijavimo siûlymui292. Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybëms reikð-

289 Kangeris K. The Latvian Question in the Context of Swedish–Soviet Relations1941–1959 // International Conference. “The Soviet occupation regime in The BalticStates 1944–1959: Policies and their Consequences”, Riga, 19–14 June 2002. P. 80.

290 Bethell N. The Last Secret. Forcible repatriation to Russia 1944–1947. NewYork, 1974. P. 36–37.

291 Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecogni-tion. New York, 1990. 91.

292 Minute by Mr. Warner. Repatriation of Soviet Citizens. Foreign Office, 15 March1946 // Documents on British policy overseas. Series I. Volume VI. 1942–1946.Eastern Europe. London, 1971. P. 313.


101

minga buvo tai, jog po ðio vizito 1944-øjø spalá Didþiosios Britanijosuþsienio reikalø ministerijos parengtoje direktyvoje buvo aiðkiai apibrë-þiama, jog Sovietø Sàjungos pilieèiais yra laikomi asmenys ið Sovietø Sà-jungos ribø iki Antrojo pasaulinio karo pradþios293 .

JAV Valstybës departamentas 1945 metø sausá nurodë, jog asmenysið karo metais Sovietø Sàjungos aneksuotø teritorijø nebus prieð jø valiàverèiami gráþti namo. Po Jaltos susitarimø Jungtiniø Amerikos Valstijøvyriausybë 1945 m. kovo 9 d. patvirtino, kad grieþtai atsisako gràþinti iðaneksuotø teritorijø pasitraukusius asmenis294. 1945 metø balandá pana-ðias nuostatas deklaravo ir Prancûzija, pareiðkusi, kad lietuviai, latviai irestai nëra laikomi Sovietø Sàjungos pilieèiais ir kad jiems netaikoma prie-vartinë deportacija295.

Paskutinæ Jaltos konferencijos dienà, vasario 11-àjà, dvi didþiosios Va-karø valstybës ir SSRS pasiraðë Iðlaisvintosios Europos deklaracijà, kuriospenktajame straipsnyje buvo kalbama apie tautø suvereniteto ir savaran-kiðko tautø apsisprendimo teisës ágyvendinimà bei visø tautø teisæ sufor-muoti savo nepriklausomas vyriausybes. Taèiau ðiø idealistiniø nuostatøágyvendinimas liko tik teorinis. Praktiðkai Jaltoje oficialiai buvo áformin-tas Vokietijos padalijimas á okupacines zonas, o neformaliai Jaltos susita-rimai reiðkë Europos padalijimà. Sovietø Sàjunga, turëdama Raudonàjàarmijà didelëje Europos teritorijoje, ásigijo tikràjá raktà á Vidurio ir RytøEuropà. Ðiuolaikinëje Rusijos istoriografijoje plëtojama nuomonë, jogdël Raudonosios armijos pergaliø Jaltos konferencijoje Vakarø sàjungi-ninkai ið esmës pripaþino SSRS 1941 metø sienas296. Vis dëlto Vakarøistoriografijoje tokia pozicija nepatvirtinama, taèiau pabrëþiamas kitas as-


294 Elliot M. A. Pawns of Yalta. Soviet Refugees and America’s Role in Their Repat-riation. Chicago, 1982. P. 102–103.

295 Pðibilskis V. B. Antrojo Pasaulinio karo pabëgëliø ið Lietuvos likimà sprendþiant// Lietuvos istorijos studijos. 2000, t. 8, p. 83.

296 Ïûæèêîâ À., Äàíèëîâ À. Ðîæäåíèå Ñâåðõäåðæàâû 1945–1953 ã. Ìîñêâà,

2002. C. 17.


102

pektas – kad Jaltos konferencija tapo pokarinës Europos padalijimo sim-boliu ir buvo nepavykæs pasaulinio valdymo eksperimentas297.

Vakarø istoriografijoje plaèiai diskutuojamas apie tai, kad Vakarø vals-tybës neiðnaudojo visø galimø variantø ir galios argumentø, neadekva-èiai ávertino Sovietø Sàjungà ir jos ketinimus. Jei pokario tvarkos klausi-mas ir turëjo bûti sprendþiamas karo metø sàjungininkø susitikimuose,tai galëjo bûti padaryta ne Jaltoje, o Teherane. Baigiamuoju karo etapulaikas aktyvesniam Vakarø veikimui buvo prarastas ir Vakarø valstybiøvadovai buvo pastatyti prieð faktà, kad Stalino kontrolëje atsidûrë pusëEuropos. Kaip savo atsiminimuose raðë W. Churchillis, dar nepasibaigusAntrajam pasauliniam karui iðryðkëjo, kad Rytø átaka Europoje pasislin-ko per kelis ðimtus myliø á Vakarus, ir Europos vidurys, senosios VidurioEuropos valstybës ir jø sostinës atsidûrë Rusijos kontrolës pusëje298. Pa-vëluotas Antrojo fronto atidarymas neiðvengiamai lëmë vëlesná Stalinonenuolaidumà Vidurio ir Rytø Europos atþvilgiu. Stalinas rëmësi per-dëm senamadiðkos tradicionalistinës politikos (Realpolitik) principu: lai-mëtojui priklauso laimikis. Kaip bendrà Antrojo pasaulinio karo metøVakarø valstybiø vykdytos uþsienio politikos klaidà, daugelis Vakarø au-toriø nurodo pernelyg didelá Vakarø pasitikëjimà gerais Sovietø Sàjun-gos ketinimais299. Net Rusijos istoriografijoje taip pat pritariama minèiai,jog baigiantis karui Vakarø politikai pasitikëjo Sovietø Sàjunga ir trakta-vo jà kaip lygiavertæ partneræ, su kuria susitarimo ir kompromisu bûdureikës nuspræsti pasaulio ateitá. Savo ruoþtu Sovietø Sàjungos vadovybëmaksimaliai pasinaudojo susiklosèiusia karine ir politine situacija, koali-cijos partneriø padedama siekë átvirtinti ir áteisinti savo laimëjimus300.

297 Crockatt. R. The Cold War past and present. London, 1987. P. 196.298 Churchill W. The Second World War. Vol. VI: Triumph and Tragedy. Lon-

don, 1953. P. 438.299 Ashton S. R. In search of detente: the politics of East – West relations since 1945.

New York, 1989. P. 113.300 Solzhenitsyn Aleksandr L. Words of Warning to America // Imprimis: Hillsda-

le College’s Monthly Journal. September 1975, vol. 4, No. 9; Êîðíèåíêî Ã. Ì.

«Õîëîäíàÿ âîéíà»: èñòîêè, ïðè÷èíû è ïîñëëåäñòâèÿ // Îñìûñëåíèå èñòîðèè.

Ìîñêâà, 1996. C. 202; «ßëòèíñêî-Ïîòñäàìñêàÿ ñèñòåìà ìåæäóíàðîäíûõ

îòíîøåíèé. Õîëîäíàÿ âîéíà. 1945–1991 ãã.» Äèñòàíöèîííûé êóðñ Ðîññèéñêàÿ


103

Tokiu bûdu ið Vakarø Sovietø Sàjunga gavo daug: ne tik karo metø para-mà, bet ir neoficialø pokariniø uþkariavimø pripaþinimà.

Vakarø valstybiø nuosaikesnëms nuostatoms Baltijos valstybiø atþvil-giu turëjo átakos dar keletas veiksniø. Antrojoje karo fazëje reikðmingastapo ir geografinis faktorius, Baltijos valstybës neturëjo tiesioginio susi-siekimo ir ryðiø su Vakarais. Baltijos valstybiø nepriklausomybë, Baltijosir net Vidurio ir Rytø Europos regionas nebuvo didþiøjø Vakarø valsty-biø tiesioginiø interesø sritis. Jungtiniø Amerikos Valstijø interesai Balti-jos ðalyse, kurios buvo uþ tûkstanèio kilometrø ir su kuriomis nebuvojokiø reikðmingø tarpusavio ryðiø, buvo idealistiniai ir abstraktûs301.

Nuolaidi amerikieèiø politika Sovietø Sàjungos atþvilgiu nebuvo vienprezidento F. D. Roosevelto idealizmo nulemta. Jo pastangos sukurtiveikianèià kolektyvinio saugumo sistemà, kuri bûtø pajëgi reguliuoti irvaldyti bûsimus konfliktus ir nesutarimus, atspindëjo senà JAV uþsieniopolitikos tradicijà – likti nuoðalyje nuo Europos galios varþybø, taip patAmerikos visuomenës norà kuo greièiau baigti karà. Karo metø konfe-rencijose F. D. Rooseveltas taip pat siekë rusø paramos kovojant su Japo-nija, todël nebuvo suinteresuotas daryti to, kas galëtø pakenkti jo santy-kiams su Stalinu. JAV, bûdama vienintelë reali atsvara Antrojo pasauli-nio karo pabaigoje sustiprëjusiai Sovietø Sàjungai, nesugebëjo paprieðta-rauti kai kuriems sovietø reikalavimams: juos suvokë kaip lygiaverèio part-nerio derybinæ pozicijà ir tikëjosi, kad darant daliniø nuolaidø gana grei-tai pavyks rasti visoms ðalims priimtinus sprendimus. Ðie ásitikinimai,kad derybø ir diskusijø bûdu bus nustatyta nauja tvarka, ir lëmë pokariopasaulio sanklodà302.

àññîöèàöèÿ ìåæäóíàðîäíûõ èññëåäîâàíèé [þiûrëta 2003 m. kovo 6 d.]. Prieigaper internetà: <http://www.rami.ru/projects/yalta/index.html>.

Ìÿãêîâ Ì. Þ. Äèñêóññèÿ ìåæäó ÑÑÑÐ è ÑØÀ ïî âîïðîñó Áàëòèéñêèõ ñòðàí

(1941–1945 ã.): Praneðimas, skaitytas tarptautinëje mokslinëje konferencijoje „Balti-jos valstybiø klausimas Antrojo pasaulinio karo metais“ Vilniuje, 2003 m. lapkrièio28–29 d.

301 Mason J. Cold war 1945–1991. London, 1996. P. 6.302 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 392.


104

Nuo tiesioginiø karo veiksmø stipriai nukentëjusios Didþiosios Brita-nijos politikai ir visuomenë tradiciðkai buvo skeptiðkiau nusiteikæ dël ma-þøjø Europos (ir ne tik Europos) tautø likimo ir kilti á kovà su SSRS dëlBaltijos valstybiø neturëjo nei moraliniø, nei politiniø paskatø. Be to,Didþioji Britanija negalëjo pasigirti „probaltiðkø“ ar „atlantistiniø“ pozi-cijø politikais, tokiais kaip Cordellis Hullas JAV, Britanijoje nebuvo stip-rios „probaltiðkos“ lobistinës veiklos.

1.2. Kitø Vakarø valstybiø ir tarptautiniø organizacijønuostatos dël Lietuvos ir kitø Baltijos ðaliøAntrojo pasaulinio karo metais

Kitø Vakarø valstybiø reakcijos á Lietuvos okupacijà ir aneksijà Antrojopasaulinio karo laikotarpiu analizë yra gana problemiðka. Daugelio kitøpasaulio (ypaè Europos) valstybiø tarptautinis teisinis veiksnumas dël karoveiksmø buvo ribotas, o jø vyriausybës neturëjo galimybiø iðreikðti tikrø-jø nuostatø.

Nesavarankiðkos uþsienio politikos pavyzdys – Prancûzijosvadinamosios Vichy vyriausybës nuostatos Baltijos valstybiø okupacijos iraneksijos klausimu. 1940 m. rugpjûèio 15 d. buvo uþdarytos Baltijos vals-tybiø pasiuntinybës Paryþiuje. 1940 m. rugpjûèio 23 d. Paryþiaus policijosprefektûra nurodë atiduoti pasiuntinybes raktus. Jau kità dienà SovietøSàjungos ambasadoriaus pareikalavimu Baltijos valstybiø diplomatiniø at-stovybiø patalpos buvo perduotos SSRS dispozicijon303. 1941 metø pava-sará Prancûzija buvo pasirengusi patenkinti SSRS reikalavimus perduotijai Prancûzijos bankuose saugomas Baltijos valstybiø aukso atsargas, ta-èiau jø galutiniam ágyvendinimui pritrûko laiko. Prasidëjæs SSRS ir Vo-kietijos karas baigë ðá dialogà304. Karo metais Vichy reþimo sàlygomis Lie-tuvos diplomatai veikë pusiau oficialiai, bet 1943 m. rugsëjo 13 d. Pran-

303 Ïàðèæñêèé ñóä îòâåðã èìóø÷åñòâåíûå ïðåòåíçèè ïðèáàëòèéñêè÷ ñòðàí //

Èçâåñòèÿ. 1991-10-03, c. 1.304 Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on the



105

cûzijoje vokieèiø gestapo buvo suimtas Lietuvos pasiuntinys Petras Kli-mas305. Tai buvo dar vienas þenklas, jog Vichy reþimas ne tik nevykdësavarankiðkos politikos, bet ir neturëjo savarankiðko poþiûrio á Lietuvosbei kitø Baltijos valstybiø klausimà.

„Laisvosios Prancûzijos“ uþsienio politika tiesiogiai priklausë nuo Ant-rojo pasaulinio karo sàjungininkø ir prancûzø politikai buvo priverstiprisiderinti prie JAV, Didþiosios Britanijos ir Sovietø Sàjungos pozicijø.Kai prancûzø generolas Ch. de Gaulle’is 1944-aisiais atvyko á Maskvàieðkoti paramos (apie jos suteikimà svarstë britai ir amerikieèiai), diskusi-ja sukosi apie Prancûzijos ir Sovietø Sàjungos ryðius, apie Vokietijos liki-mà, taip pat apie Lenkijos ateitá, dël kurios dar nebuvo pasiekta galutiniøsusitarimø. Dël Baltijos valstybiø nekilo net jokiø diskusijø. GenerolasCh. de Gaulle’is buvo atvykæs praðyti pagalbos ir negalëjo pasakyti, kadPrancûzija nepripaþásta aneksijos306.

Ispanija ir Portugalija buvo tarp valstybiø, kurios Antrojo pasauliniokaro metais oficialiai pareiðkë, jog atsisako pripaþinti Baltijos valstybiøaneksijà307. Taèiau Portugalija Antrojo pasaulinio karo metais pareiðkësuspenduojanti visus sutarimus su Baltijos valstybëmis ir jø atstovø ága-liojimus tol, kol truks okupacija308. Toks sprendimas ið tikrøjø skaudþiaupalietë agresijos aukas nei patá agresoriø.

Prie valstybiø, Antrojo pasaulinio karo metais oficialiai nepripaþinu-siø Baltijos valstybiø inkorporavimo á Sovietø Sàjungà, galima priskirtiÐveicarijà. Ðveicarijos Antrojo pasaulinio karo metais iðskirtinumas pasi-

305 Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinë tarnyba Antrojo pasaulinio karo metaisEuropoje // Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 1(7), p. 10.

Sidzikauskas V. Lietuvos diplomatijos paraðtëse. Vilnius, 1994. P. 220.306 Labriolle F. Prancûzijos politika Baltijos valstybiø atþvilgiu: nuo Ch. de Gaul-

le’io iki F. Mitterando // Horizontai: „XXI amþiaus“ priedas apie Lietuvà ir pasaulá,2003 m. sausio 22 d., Nr. 2 (47), p. 4.


308 Þepkaitë R. Uþsienio valstybiø reakcija á 1940 m. birþelio–liepos mën ávykiusLietuvoje // Praeities baruose. Vilnius, 1999. P. 295.


106

reiðkë tuo, kad tradiciðkai neutrali ðalis buvo pasaulinës diplomatijos cen-tras. Karo metais Ðveicarijoje tæsë veiklà daugelio ðaliø diplomatinës at-stovybës ir tarptautinës organizacijos. Greta kitø diplomatinio aktyvumoiðraiðkø galima pastebëti ir gana ryðkià Lietuvos diplomatijos veiklà Ðvei-carijoje.

Kaip atsiminimuose raðo buvæs Lietuvos atstovas prie Tautø SàjungosEduardas Turauskas, kai 1940 m. liepos pabaigoje ávykusiame susitikimesu Politinio departamento (Uþsienio reikalø ministerijos) Uþsienio reika-lø skyriaus vadovu Lietuvos diplomatai paklausë, ar Ðveicarija nesirengiapripaþinti sovietø ir sueiti su jais á diplomatinius santykius, sulaukë atsa-kymo, kad „toks klausimas net nekeliamas“309.

1940-øjø rugpjûtá Ðveicarija, kaip ir kitos Vakarø valstybës, sutiko uþ-daryti savo konsulatus Rygoje, Taline ir Kaune. Nuo 1941 m. sausio 1 d.Baltijos ðaliø pasiuntinybës nebebuvo Ðveicarijos Federacinës Tarybos pri-paþástamos, buvo susiaurintos Baltijos ðaliø diplomatø teisës. Ðveicarijosvyriausybë teigë esanti „sunkioje padëtyje ir nieko nenorinti spræsti staig-meniðkai“310. Ðveicarijos vyriausybë Lietuvos diplomatiniø atstovybiø turtàir dokumentus „áðaldë“ ir nesutiko perduoti Sovietø Sàjungai. Visø Balti-jos valstybiø nuosavybës kontrolë, kol jø teisëti savininkai negali laisvaidisponuoti savo nuosavybe, perëjo á Politinio departamento rankas311.

Vis dëlto Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos valstybiø diplomati-niø atstovybiø veikla Ðveicarijoje nenutrûko, diplomatams buvo sudary-tos galimybës iðlaikyti kai kurias diplomatines privilegijas ir neoficialiaitæsti savo veiklà. Baltijos valstybiø diplomatams buvo leista bendrai rezi-duoti Latvijos pasiuntinybës patalpose312 Bûtent neutralioje ÐveicarijojeAntrojo pasaulinio karo metais susibûrë Lietuvos diplomatijos centras,

309 Turauskas E. Lietuvos nepriklausomybës netenkant – ávykiai. Kaunas, 1990.P. 204.

310 Ten pat, p. 204–205.311 Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on the


312 Knight J. W., Delins E. Baltic States: A domestic issue, an international pro-blem. Stockholm, 1980. P. 17.


107

vyko Lietuvos diplomatø susitikimai313. Tai patvirtino faktà, jog Ðveica-rija Antrojo pasaulinio karo metais oficialiai nepripaþino Baltijos valsty-biø aneksijos.

Dar viena Vakarø valstybë akivaizdþiai deklaravusi Baltijos valstybiøaneksijos nepripaþinimà, – tai Vatikanas. Ðiuo poþiûriu Lietuva iðsiskyrëið kitø Baltijos valstybiø, nes Lietuva vienintelë turëjo atstovà prie Ðven-tojo Sosto. Nors Lietuva po sovietinës agresijos, net nelaukiant rinkimø,naujos vyriausybës sprendimu birþelio pabaigoje vienaðaliðkai nutraukëkonkordatà su Vatikanu ir uþdarë nunciatûrà, vadovaujamà apaðtalinionuncijaus Luigio Centozo, Lietuva iðsaugojo savo atstovavimà Vatikane,o Lietuvos atstovo Stasio Grauþinio vardas nebuvo iðbrauktas ið akredi-tuotø prie Ðventojo Sosto diplomatiniø atstovø sàraðo314.

Antrojo pasaulinio karo metais Vatikano diplomatai siekë kelti á vie-ðumà Baltijos valstybiø sovietinës okupacijos ir aneksijos faktus, raginodidþiøjø Vakarø valstybiø vadovus svarstyti Baltijos valstybiø ateities klau-simus. JAV prezidento specialusis atstovas prie Ðventojo Sosto MyronasC. Tayloras atskaitoje prezidentui apie 1942 metø rugsëjo 12–spalio 14dienomis ávykusá vizità á Vatikanà ir Britanijà raðë, jog Ðventojo Sostovalstybës sekretorius iðreiðkë susirûpinimà Lietuvos likimu. Vatikano vals-tybës sekretorius perdavë Lietuvos diplomatiniø atstovø prie ÐventojoSosto nugàstavimus dël galimos Lietuvos sovietinës reokupacijos315. JAVatstovui buvo áteiktas buvusio Lietuvos uþsienio reikalø ministro Stasio

313 Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinë tarnyba Antrojo pasaulinio karo metaisEuropoje // Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 1(7), p. 10.

314 Lithuania Cancels Vatican Concordat // The New York Times. July 6, 1940,p. 3.

Krivickas D. The International Status of Lithuania // Lituanus. Lithuanian Qu-arterly Journal of Arts and Sciences. 1958, No. 4, p. 104.

315 Letter From H. E. The Minister of Lithuania to the Secretary of State of theVatican, September 2, 1942 // The Franklin D. Roosevelt Presidential Library andMuseum website .The Digital Archives. Vatican Diplomatic Files. Box 52. Vatican:Taylor, Myron C. Report on 1942 trip Folder i467. Report to Honorable FranklinD. Roosevelt president of the United States By Myron Taylor on his Trip to theVatican, Europe and British Isles September 12–October 12, 1942 [þiûrëta 2003 m.gruodþio 11 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.fdrlibrary.marist.edu/psf/box52/folo467.html>.


108

Lozoraièio 1942 m. rugsëjo 25 d. laiðkas, kuriame dar syká primintastragiðkas Lietuvos likimas, aptariamas SSRS ir Vokietijos sàmokslas beiLietuvos okupacijos ir inkorporavimo á SSRS neteisëtumas, iðreiðkiamaviltis, kad „JAV, vykdydama pasauliniu mastu reikðmingà misijà, atkurianttarptautinæ sistemà vadovausis Atlanto chartijos principais, iðvaduos Lie-tuvà nuo visø uþsienio okupacijø ir garantuos Lietuvos nepriklausomy-bæ.“316 Perduodamas ðá S.Lozoraièio laiðkà Ðventojo Sosto valstybës sek-retorius tarpininkavimo raðte, be kita ko, praðë padëti spræsti Lietuvosdiplomatiniø atstovybiø finansavimo klausimus ir tam leisti panaudotiJungtinëse Amerikos Valstijose „áðaldytus“ Lietuvos finansinius fondus317.Svarbu paminëti, kad Vatikanas pirmasis ëmësi atlikti ir kità reikðmingàfunkcijà – Vatikano radijo stotis 1940 metø pabaigoje pradëjo transliuo-ti laidas lietuviø kalba ið pradþiø du kartus, vëliau – keturis kartus persavaitæ318.

Esant neramiai karo metø tarptautinei situacijai ir vykstant didþiøjøvalstybiø diskusijomis, daugelis kitø laisvojo pasaulio valstybiø vengë ið-reikðti kategoriðkas pozicijas dël teritoriniø pokyèiø.

316 Letter From H. E. The Minister of Lithuania, M.(S)Lozoraitis, Regarding Va-rious Situations in Lithuania, September 25, 1942 // The Franklin D. Roosevelt Pre-sidential Library and Museum website The Digital Archives. Vatican DiplomaticFiles. Box 52. Vatican: Taylor, Myron C. Report on 1942 trip Folder i467.

Report to Honorable Franklin D. Roosevelt president of the United States ByMyron Taylor on his Trip to the Vatican, Europe and British Isles September 12 –October 12, 1942 [þiûrëta 2003 m. gruodþio 11 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.fdrlibrary.marist.edu/psf/box52/folo467.html>.

317 Letter From The Secretary of State of the Vatican to Mr. Taylor Transmitingletter From Lithuanian Minister, September 26, 1942 // The Franklin D. RooseveltPresidential Library and Museum website. The Digital Archives. Vatican Diploma-tic Files. Box 52. Vatican: Taylor, Myron C. Report on 1942 trip Folder i467.Report to Honorable Franklin D. Roosevelt president of the United States By My-ron Taylor on his Trip to the Vatican, Europe and British Isles September 12 –October 12, 1942 [þiûrëta 2003 m. gruodþio 11 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.fdrlibrary.marist.edu/psf/box52/folo467.html>.

318 Baguðauskas J. R. Uþsienio radijo laidos tautos kovoje dël laisvës sovietinio reþi-mo metais // Genocidas ir rezistencija. 2001, Nr. 2, (10), p. 62–90.


109

Iðskirtinas dar vienas tarptautinës politikos veiksnys – tarptautinësorganizacijos nuostatos Baltijos valstybiø atþvilgiu. Antrojo pasauliniokaro metais Þenevoje rezidavo pasaulinë organizacija – Tautø Sàjunga.Nors ði organizacija veiklos faktiðkai nevykdë, Lietuva, Latvija ir Estijapo 1940 m. sovietinës okupacijos ir aneksijos oficialiai savo narytës ne-nutraukë. Nebuvo jokiø pareiðkimø dël ðiø valstybiø iðstojimo ar paðali-nimo ið Tautø Sàjungos. Lietuvos atstovas prie Tautø Sàjungos E. Tu-rauskas 1940 m. rugpjûèio 22–23 d. lankësi Tautø Sàjungos Generali-niame sekretoriate kuriame susitiko su generalinio sekretoriaus pavaduo-toju, karo laikotarpiu ëjusiu ir generalinio sekretoriaus pareigas, brituSeanu Lesteriu bei kitais ðios organizacijos atstovais. Tautø Sàjungai bu-vo áteikta nota dël Lietuvos inkorporavimo á SSRS. Taèiau ið Tautø Sà-jungos atstovø sulaukta atsakymo, kad ðios organizacijos padëtis yra labaisudëtinga, kreipimasis á ðià organizacijà su oficialiu protestu ir praðymasjá iðplatinti visoms valstybëms narëms galëtø sukelti ðveicarø vyriausybësnepasitenkinimà, Vokietijos ir jos sàjungininkiø pyktá319.

Tautø Sàjungoje netiesioginiai Baltijos valstybiø statuso svarstymaiiðkilo 1943 metais, kai ðiø valstybiø diplomatiniai atstovai ëmësi iniciaty-vø á Tautø Sàjungos biudþetà ámokëti 1940–1943-øjø metines narystësámokas. Dar prieð realø piniginiø lëðø pervedimà kilo diskusijø dël ðiøámokø. Buvo svarstoma, ar Baltijos valstybiø diplomatai kaip privatûsasmenys turi ágaliojimus atstovauti savo valstybëms. Vakarø politikai nuo-gàstavo dël galimos neigiamos Sovietø Sàjungos reakcijos. Yra duomenø,jog Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerija Tautø Sàjungos va-dovybei patarë gràþinti ámokas Baltijos valstybiø diplomatiniams atsto-vams ir neátraukti jø á Tautø Sàjungos biudþetà320. Latvijos atstovø pir-masis mëginimas 1943 m. geguþës 27 d. ámokëti ámokà á einamàjà Tautø

319 Turauskas E. Lietuvos nepriklausomybës netenkant – ávykiai. Kaunas, 1990.P. 228–230.

320 Made V. Baltic States and the League of Nations 1940–1946: A Test Case forBritish Diplomacy // Ìèð èñòîðèè: Ðîññèéñêèé ýëåêòðîííûé æóðíàë 2001,No. 6 [þiûrëta 2004 m. vasario 17 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.tellur.ru/~historia/archive/06-01/made.htm>.


110

Sàjungos sàskaità buvo nesëkmingas, pinigai buvo gràþinti. Tuo paèiumetu Tautø Sàjungos prieþiûros komisijos sprendimu buvo atidaryta spe-cialioji laikinoji sàskaita, suteikianti galimybæ mokëtojø pageidavimu at-siimti lëðas. Po bendrø diskusijø Baltijos valstybiø atstovai nusprendëþengti radikalø þingsná – Latvijos atstovas pasiuntinys Alfreds Bilmanis áTautø Sàjungos minëtà specialiàjà sàskaità 1943 m. birþelio 14 d pervedë21 644 JAV dolerius, Lietuvos pasiuntinys JAV P. Þadeikis tø paèiø me-tø birþelio 28 d. ámokëjo 20 000 JAV doleriø, o Estijos generalinis kon-sulas J. Kaivas Niujorke rugpjûèio 4 d. pervedë 15 574 JAV dolerius.Apie ðiuos ámokø pervedimus buvo informuotas Sàjungos generalinis sek-retorius321. Paskutinius mokëjimus Baltijos valstybiø diplomatiniai at-stovai pamëgino atlikti 1946 m. taèiau analogiðkai kaip ir 1943 m. ðioslëðos tiesiogiai á likviduojamos Tautø Sàjungos biudþetà nepateko. Ta-èiau 1940–1946 metais, iki pat ðios organizacijos likvidavimo, Lietuva irkitos Baltijos valstybës buvo áraðytos á oficialius valstybiø nariø sàraðus.

Akivaizdþia pozicijos dël Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos ið-raiðka galima traktuoti teisëtas galimybes 1940–1944 metais veikti Bal-tijos ðaliø atstovybëms ir diplomatams. Be jau minëtø diplomatiniøatstovybiø, Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos diplomatiniamsatstovams dar buvo sudarytos sàlygos veikti Argentinoje (pasiuntinysBuenos Airëse ir Montevidëjuje Kazimieras Grauþinis), Kanadoje (ge-neralinis konsulas plk. Grant-Suttie), Brazilijoje (pasiuntinys – Rio deÞaneire F. Meieris, garbës konsulas San Paule Antanas Poliðkaitis), iki1941 metø ir Pietø Afrikoje Johanesburge dirbo Lietuvos konsulasC. R. Mac-Gilivray322.

321 The contributions received from the Baltic States August 27th, 1943 // Lettonie–Russie. Traités et documents de base – in extenso [þiûrëta 2004 m. balandþio 4 d.].Prieiga per internetà: <http://www.letton.ch/lvx_43sdn.htm>.

322 Þepkaitë R. Uþsienio valstybiø reakcija á 1940 m. birþelio–liepos mën. ávykiusLietuvoje // Praeities baruose. Vilnius, 1999. P. 295.

Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinë tarnyba Antrojo pasaulinio karo metais Euro-poje // Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 1(7), p. 10–13.


111

Antrojo pasaulinio karo metais reikðmingesniø kitø Vakarø valstybiøpareiðkimø nebuvo, duomenys apie jø nuostatas Baltijos valstybiø atþvil-giu gali bûti ávardyti tik kaip fragmentiniai. Tikrosios daugelio VakarøEuropos valstybiø nuostatos Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos klau-simu iðryðkëjo tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Pagrindinesnuostatas realiausiai atspindëjo ir perteikë didþiøjø Vakarø valstybiø –JAV ir Didþiosios Britanijos – uþsienio politika. Antrojo pasaulinio karometais dauguma Vakarø valstybiø teisiðkai neátvirtino Baltijos valstybiøaneksijos tarptautinio pripaþinimo. Sovietø Sàjunga aiðkiai neávertino,kokià didelæ reikðmæ Vakarø demokratinës valstybës teikia teisiniams do-kumentans ir argumentams.

Ið tikrøjø Antrojo pasaulinio karo pabaiga neatgaivino Lietuvos ne-priklausomybës ir eliminavo jà kaip valstybæ ið tarptautinës arenos. Besi-baigiant karui susiklostæs pasaulinis sambûvis buvo daug nepalankesnismaþesniøjø valstybiø ir tautø interesams nei situacija po Pirmojo pasau-linio karo. Europos teritorinius klausimus, ið jø ir Baltijos valstybiø klau-simà, didþiøjø Vakarø valstybiø vadovai planavo palikti pokarinei taikoskonferencijai. Vakarø valstybiø politinës ir teisinës nuostatos Lietuvos irkitø Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos atþvilgiu lëmë tai, kad Bal-tijos valstybiø nepriklausomybës atkûrimas buvo nustumtas á neiðspræstøproblemø sàraðà ir atidëtas neapibrëþtai ateièiai.

2. Lietuvos klausimo svarstymaipirmaisiais pokario metais

2.1. Potsdamo konferencija,Niurnbergo karinis tribunolas ir Lietuvos klausimas

Antrojo pasaulinio karo ávykiø logiðka tëkmë ir susiklostæ geopolitiniaiatsitiktinumai lëmë visos Europos padalijimà. O pokarinius svarstymus,susijusius su Baltijos valstybëmis, tiesiogiai veikë situacija, susiklosèiusidël neryþtingø Vakarø lyderiø veiksmø Antrojo pasaulinio karo metais.


112

Pirmaisiais pokario metais didþiosios Vakarø valstybës neparodë dides-nio susidomëjimo Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø problema323. SSRS,pasinaudodama susiklosèiusia tarptautine situacija, stengësi sustiprinti savopadëtá okupuotuose kraðtuose. Toliau kryptingai buvo siekiama, kad Bal-tijos valstybiø aneksijà, bent jau konkliudentiniais veiksmais, pripaþintøkaro metø sàjungininkai, kitos valstybës ir tokiu bûdu Lietuvos, Latvijos,Estijos inkorporavimas á SSRS virstø tarptautiniu aktu.

Aukðèiausiu lygiu pokarinio pasaulio sutvarkymo svarstymuose dë-mesio Baltijos valstybiø klausimui nebuvo skiriama. Þinoma, Vakarø vals-tybës ávairiais bûdais siekë gauti informacijà ir stebëjo padëtá visame Vi-durio ir Rytø Europos regione, taèiau diplomatiniai Vakarø valstybiødokumentai paliudija tik keletà pavieniø atvejø, kai buvo mëginama gvil-denti Baltijos valstybiø klausimo svarstymus. Pavyzdþiui, 1945 m. gegu-þës 14 d. laiðke JAV valstybës sekretoriaus padëjëjui Nelsonui Rockefelle-riui Kongreso narys A. M. Hohnas raðë, jog iðkilus akivaizdþiam faktui,kai Sovietø Sàjunga vienaðaliðkai diktuoja Lenkijos vyriausybei, tarptau-tiniu susitarimu bûtina apsaugoti ir maþàsias tautas – Lietuvà, Latvijà irEstijà324. Taèiau oficialaus atsako ið Valstybës departamento nebuvo. Di-dþiosios Britanijos vyriausybë taip pat buvo gavusi nemaþai protestø iðBaltijos valstybiø iðeivijos organizacijø dël Sovietø Sàjungos veiksmø Bal-tijos valstybëse, taèiau á ðiuos protestus pastarosios atsakymø nesulaukë.Tad Didþiosios Britanijos vyriausybë nepuoselëjo jokiø planø svarstytiBaltijos valstybiø klausimo aukðèiausiu lygiu325.

323 Jakubèionis A. Lithuania in the Plans of the Western States, 1945–1951 // 50Years after World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. International Conference 21st–24th September, 1995. Gdansk–Sopot. Gdansk,1997. P. 170.

324 1945 m. geguþës 14 d. A. M. Hohno laiðkas JAV valstybës sekretoriaus padëjëjuiNelsonui Rockefelleriui // Open Society Archives (OSA). Microfilm collection.U. S. Government documents on the Soviet Union and Eastern Europe. 61.005–1445.

325 Nurek M. Great Britain and the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 // 50 Years afterWorld War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. InternationalConference 21st–24th September, 1995. Gdansk–Sopot. Gdansk, 1997. P. 105.


113

1945 m. liepos 17–rugpjûèio 2 dienomis Potsdame vykusi karo sà-jungininkø vadovø326 konferencija dar nebuvo ta pokarinë taikos konfe-rencija, apie kurià buvo daug kalbama ir ið kurios buvo daug tikimasikaro metais. Analogiðkai kaip ir Kryme, Potsdame didþiøjø valstybiø svars-tymuose Baltijos valstybiø klausimui atskiro dëmesio nebuvo skirta. Pot-sdamo konferencijoje Vakarø sàjungininkams dar syká teko pritarti So-vietø Sàjungos reikalavimams, dël kuriø jau buvo susitarta Jaltoje. Ne-paisant tyliø nuostatø papildomai nekelti Baltijos valstybiø klausimo,konferencijos svarstymuose ðiø valstybiø vardai kelis kartus nuskambëjoepizodiðkai.

Pirmuosiuose konferencijos posëdþiuose W. Churchillis, kalbëdamasapie kolonijø reikalus, pateikë palyginimà, apibûdinantá Sovietø Sàjun-gos reikalavimus: „nepaisydami dideliø nuostoliø, kuriuos patyrëme, mesnepareiðkëme jokiø teritoriniø reikalavimø – nei dël Karaliauèiaus, neidël Baltijos valstybiø. Todël mes þvelgiame á kolonijø klausimà visiðkaisàþiningai.“327

Su Lietuva neiðvengiamai buvo susijæs Potsdamo konferencijos pro-tokolinis sprendimas Sovietø Sàjungai perduoti Karaliauèiaus miestà irdalá Rytø Prûsijos328. J. Stalino reikalavimas buvo grindþiamas argumen-tais, jog Sovietø Sàjunga, kuri Antrajame pasauliniame kare praliejo daugkraujo, kaip kompensacijà turi gauti nors vienà neuþðàlantá Baltijos jûrosuostà. Taèiau atsiþvelgiant á realø faktà, kad Sovietø Sàjunga jau buvoreokupavusi Lietuvà ir kitas Baltijos valstybes, ji jau disponavo neuþðàlan-

326 Paminëtina, kad Vakarø didþiosioms valstybëms atstovavo nauji vadovai –mirusá F. D. Rooseveltà pakeitë JAV prezidentas Harry Trumanas, o pralaimëjusárinkimus W. Churchillá, jau prasidëjus konferencijai, pakeitë naujas Didþiosios Bri-tanijos premjeras Clemente Attlee.

327 Byrnes J. F. Speaking Frankly. New York, 1947. P. 76.Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations. The year of Doubts 1943–

1946 // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1966, vol. 12,No. 4, p. 73.

328 Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âåëèêîé

Îòå÷åñòâåííîé âîéíû, 1941–1945 ãã. Ò. 6.: Áåðëèíñêàÿ (Ïîòñäàìñêàÿ) êîíôåðåíöèÿ

ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ äåðæàâ – ÑÑÑÐ, ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè (17 èþëÿ–

2 àâãóñòà 1945 ã.): Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ. Ìîñêâà, 1984. C. 457.

2. LIETUVOS KLAUSIMO SVARSTYMAI PIRMAISIAIS POKARIO METAIS

114

èiais uostais. Vis dëlto Vakarø valstybës sutiko su dar viena nuolaida SovietøSàjungai329. Verta paminëti, jog teritorijos perdavimo formulavimas konfe-rencijos dokumentuose nuskambëjo nevienareikðmiðkai. Baigiamojo konfe-rencijos protokolo V skirsnyje buvo teigiama, jog „konferencija ið principosutiko su Sovietø vyriausybës pasiûlymu perduoti Karaliauèiaus miestà iraplink já esantá rajonà […] iki teritoriniai klausimai bus galutinai iðspræsti,juos taikingai sureguliuojant […]“330. JAV prezidentas ir Didþiosios Britani-jos premjeras pareiðkë, kad bûsimojoje taikos konferencijoje ðá pasiûlymàpalaikys. Konferencijos svarstymø dokumentuose galima áþvelgti ádomià ten-dencijà, susijusià su Lietuvos pavadinimo vartojimu. Visuose SSRS pasiûly-muose dël dalies Rytø Prûsijos perdavimo, brëþiant vakarinæ SSRS sienà yraminima Lietuvos SSR, taèiau galutiniame oficialiame protokole nurodytaLietuvos, Lenkijos Respublikos ir Rytø Prûsijos sienø sankirta331. Tokia for-muluotë parodo, jog Vakarø valstybës siekë iðvengti Lietuvos SSR paminëji-mo ir ið to kylanèiø teisiniø ásipareigojimø. Potsdamo konferencijoje buvoakcentuojama, jog galutinis sienø (SSRS ir Lenkijos) nustatymas yra bûsi-mojo taikos susitarimo objektas. Taèiau dalies Rytø Prûsijos perdavimas SSRSvëlesniuose tarptautiniuose forumuose nebuvo kvestionuojamas. Siena tarpSSRS perduotos Rytø Prûsijos dalies ir Lenkijos buvo nustatyta 1945 m. rugpjû-èio 16 d. Maskvoje pasiraðytu susitarimu332.

329 Thomas H. Armed Truce. The Beginnings of the Cold War 1945–1946. NewYork, 1987. P. 321.

330 The Berlin (Potsdam) Conference, July 17–August 2, 1945 Protocol of the Pro-ceedings, August l, 1945 // Potsdam Conference The Avalon Project at Yale LawSchool [þiûrëta 2002 m. gruodþio 17 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/decade/decade17.htm>.

Stalino, Èerèilio ir Trumeno pasikalbëjimai apie Karaliauèiø // Atgimimas. 1994,kovo 30, Nr. 13, p. 1.

331 Joint Report With Allied Leaders on the Potsdam Conference. August 2, 1945 //Truman Library & Museum Harry S. Truman, 1948 – Public Papers of the Presi-dents [þiûrëta 2002 m. lapkrièio 25 d.]. Prieiga per internetà: <www.trumanlibra-ry.org/trumanpapers/pppus/1945/91.htm>.

Stalino, Èerèilio ir Trumeno pasikalbëjimai apie Karaliauèiø // Atgimimas. 1994,balandþio 7, Nr. 14, p. 13.

332 Çâåðåâ Þ. Kàëèíèíãðàäñêàÿ îáëàñòü Pîññèè â íîâîé ñèñòåìå

ãåîïîëèòè÷åñêèõ êîîðäèíàò // Etnicheskie i regionalnye konflikty v Yevrazii In


115

Ið Potsdamo konferencijos susitarimø dël Rytø Prûsijos likimo kylalogiðka iðvada, susijusi su Lietuvos priklausomybës klausimu. Vakarø po-litinis spendimas prijungti Karaliauèiø ir dalá Rytø Prûsijos prie SovietøSàjungos bûtø sunkiai suvokiamas, neásivaizduojant Lietuvos, kaip sudë-tinës Sovietø Sàjungos dalies. Taèiau pabrëþtina, kad ðie sprendimai ne-buvo áteisinti teisine prasme. Jei tarptautiniuose forumuose buvo numa-nomø uþuominø apie Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø priklausomybæ,jos niekada nebuvo teisiðkai áformintos, dalyvaujanèios ðalys nesudarëtarptautinës sutarties, pripaþástanèios Baltijos valstybiø inkorporavimà áSSRS sudëtá. Ðià situacijà suvokë ir su nerimu stebëjo Lietuvos iðeivija beidiplomatai. 1947 metø pradþioje, prieð eiliná didþiøjø valstybiø uþsienioreikalø ministrø susitikimà, Lietuvos pasiuntinys Londone B. K. Balutislaiðke Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijai dël Karaliauèiausperdavimo raðë: „ðis sprendimas, jei bus ágyvendintas, giliai paveiks visàLietuvos ateitá“333.

Potsdamo konferencijoje Sovietø Sàjungos delegacija dar kartà pri-minë reikalavimà sugràþinti visus Sovietø Sàjungos pilieèius, emigravu-sius ið Baltijos respublikø, vakarinës Ukrainos ir vakarinës Baltarusijosteritorijø. Jungtinës Amerikos Valstijos ir Didþioji Britanija ðiuo klausi-mu dar kartà pareiðkë, kad Jaltos konferencijos susitarimai dël repatrija-vimo turi bûti taikomi tik tiems asmenims, kuriuos Vakarø valstybëspripaþásta esant Sovietø Sàjungos pilieèiais334. Netrukus po karo pabaigos

Russian Vol. 2. Rossiya, Ukraina i Belorussiya. 1997. Moscow [þiûrëta 2004 m.geguþës 24 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.vub.ac.be/POLI/publi/journal/book2/yzverev.htm#2>.

333 B. K. Balutis’s letter to Foreign Office, January 18, 1947. National Archives ofthe United Kingdom. FO 371/65753 N818/170/59.

Nurek M. Great Britain and the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 // 50 Years afterWorld War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. Internatio-nal Conference 21st–24th September, 1995 Gdansk–Sopot. Gdansk, 1997. P. 105.

334 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers 1945. Volume I.Conference of Berlin (Potsdam). Washington, 1960. P. 794–801, 1165.



116

Vyriausiosios sàjungininkø kariuomenës vadovybës (SHAEF) iðleistojedirektyvoje buvo konstatuojama, jog JAV ir Didþiosios Britanijos vyriau-sybës formaliai nepripaþino teritoriniø pasikeitimø, kurie ávyko karo me-tu. Latviai, estai ir lietuviai neturi bûti gràþinami á jø gimtuosius kraðtus,repatrijuojami á Sovietø Sàjungà ar perkeliami á Vokietijos sovietinæ zo-nà, iðskyrus tuos atvejus, kai jie patys pretenduos bûti pripaþinti kaipSovietø Sàjungos pilieèiai335.

Po Potsdamo konferencijos pirmaisiais pokario mënesiais didþiøjø Va-karø valstybiø uþsienio politikoje nebuvo iðoriniø ir vidiniø iniciatyvøkelti Baltijos valstybiø klausimo svarstymø. Pavyzdþiui, 1945 metø ant-rosios pusës Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijos veiklosdokumentuose Baltijos valstybiø reikalai formaliu aspektu buvo aptaria-mi tik viename dokumente336 . 1945 m. rugsëjo 19–20 d. Lietuvos diplo-matijos ðefas S. Lozoraitis laiðkais kreipësi á JAV prezidentà H. Trumanà,Didþiosios Britanijos premjerà C. Attlee ir Prancûzijos laikinosios vy-riausybës vadovà Ch. de Gaulle. Ðiuose laiðkuose buvo iðdëstyti bendripolitiniai siekiai, t. y. praðyta Lietuvai taikyti Atlanto chartijos nuostatas,priimti á Jungtiniø Tautø Organizacijà ir ieðkoti tinkamø bûdø lietuviøtautai atgauti suverenitetà. Laiðkuose taip pat buvo supaþindinta su „Ky-bartø aktø“ formuluotëmis, o S. Lozoraitis prisistatë kaip ministras pir-mininkas. Ðie laiðkai buvo siekis pademonstruoti Lietuvos suverenumoteises ir valstybës valstybingumo tæstinumo apraiðkas337. Në viena ið di-dþiøjø Vakarø valstybiø oficialiai nesureagavo ir neatsakë á ðá Lietuvosatstovø kreipimàsi.

335 Meissner B. Die Sowjetunion, die Baltischen Staaten und das Voelkerrecht.Köln, 1956. P. 291–292.

336 Nurek M. Great Britain and the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 // 50 Yearsafter World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995.International Conference 21st–24th September, 1995. Gdansk–Sopot. Gdansk,1997. P. 105–106.

337 Lietuvos Respublikos diplomatinio korpuso uþsienyje Diplomatinës Kolegijos 1947m. rugpjûèio 27 d. pro memoria // LYA. F. 3377, ap. 55, b. 218, l. 24–25.

Sidzikauskas V. Lietuvos diplomatijos paraðtëse. Vilnius, 1994. P. 251.


117

Antrojo pasaulinio karo pabaigà vainikavo ne tik Jungtiniø Tautø Or-ganizacijos sukûrimas ir veiklos pradþia, bet ir Niurnbergo bei Tokijo tarp-tautiniø kariniø tribunolø ásteigimas. Niurnbergo karinio tribunolo proce-sas ir nuosprendis buvo reikðmingas politinis ir teisinis ávykis, kuriame vël-gi netiesiogiai paliestas Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimas338.

Niurnbergo proceso metu lietuviø iðeivijos organizacijos kreipësi á JAVatstovavusá vyriausiàjá prokurorà Robertà H. Jacksonà, praðydami já pro-testuoti, jei sovietø prokuroras Romanas Rudenka mëgintø kalbëti ir Bal-tijos valstybiø vardu. Pokalbyje su Lietuvos iðeivijos atstovais, patikini-mas dël protesto buvo gautas339.

338 Niurnbergo tribunolo nuosprendyje Lietuvos klausimas (tiesa, ne okupaci-jos) paminëtas ir tiesiogiai. Tribunolas konstatavo, kad sutartis dël Klaipëdos perlei-dimo buvo sudaryta Vokietijai grasinant panaudoti jëgà prieð Lietuvà ir tai kvalifika-vo kaip Versalio taikos sutarties paþeidimà. – Vadapalas V. Tarptautinë teisë. Bendro-ji dalis. Vilnius, 1998. P. 206.

Dar vienas faktas, kuris gali bûti reikðmingas Lietuvos okupacijos ir aneksijosteisiniam vertinimui, Tribunolo nuosprendyje pateikti Antrojo pasaulinio karo me-tais nacistinës Vokietijos agresijos, okupacijos ir aneksijos prieð kaimynines valstybesteisiniai aiðkinimai. Niurnbergo karinis tribunolas 1938 metø Vokietijos ultimatu-mà Austrijai kvalifikavo kaip vienà ið nusikaltimø taikai. Tribunolas grindë savonuosprendá tarptautinës teisës normomis, galiojusiomis pateikiant ultimatumà. Aust-rijos ir Èekoslovakijos aneksija buvo ávertinta kaip agresija. Nyderlandø, Belgijos irLiuksemburgo okupacija 1940 metais – kaip Briando-Kelloggo pakto (1928 m. Pa-ryþiaus sutartis, ápareigojusi valstybes gerbti ir saugoti nuo uþsienio agresijos vienakitos teritoriná vientisumà bei politinæ nepriklausomybæ) paþeidimas. Taip pat labaireikðmingas buvo Tribunolo atsakymas á teisiamøjø gynëjø iðkeltà Tu quoque (lot.taip pat tu) argumentà. Gynyba nurodë 1939 metø Molotovo–Ribbentropo paktoslaptuosius protokolus, suteikusius SSRS ,,laisvas rankas praryti maþas Baltijos vals-tybes“. Savo nuosprendyje Tribunolas konstatavo: ,,net jeigu mes sutiktumëme, ar-guendo, kad Rusijos... kaltë (buvo) ne maþesnë negu Treèiojo Reicho, teisiðkai tainepagerintø teisiamøjø padëties …“. Ðie tarptautinës teisës vertinimai traktuotinikaip reikðmingi teisiniai pavyzdþiai, kuriais tikslinga remtis ávertinant Lietuvos oku-pacijos ir aneksijos atvejá. – Trials of War Criminals before the Nuremberg MilitaryTribunals under Control Council Law No. 10, Vol. 14. Washington, 1949. P. 332,328, 330, 387.

339 1946 m. sausio 19 d. M. Krupavièiaus laiðkas Robertui H. Jacksonui // LCVA.F. 648, ap. 2, b. 21, l. 106–107.

Sidzikauskas V. Lietuvos diplomatijos paraðtëse. Vilnius, 1994. P. 243.


118

1945 m. spalio 19 d. JAV prokuroras Robertas H. Jacksonas, pasira-ðæs Niurnbergo tarptautiniam kariniam tribunolui teikiamà kaltinamàjáaktà, vieðai paskelbë apie iðlygà, kad jis neturi teisës JAV vardu pripaþintiSSRS suvereniteto Baltijos ðaliø teritorijai. Apie iðlygà spalio 6 d. laiðkebuvo praneðta Sovietø Sàjungos, Didþiosios Britanijos ir Prancûzijos pro-kurorams. Laiðke iðdëstomos aplinkybës, jog nenorint uþdelsti skelbti kal-tinamojo akto, kurio tekstà parengë Sovietø Sàjunga, jame liko nuorodosá Lietuvà, Latvijà ir Estijà bei kitas atitinkamas teritorijas kaip SovietøSàjungos sudëtines teritorijas. Toliau laiðke buvo raðoma „…niekas ðia-me kaltinamajame akte negali bûti aiðkinama kaip tokio suvereniteto pri-paþinimas ið Jungtiniø Valstijø pusës arba kaip bet kokio Jungtiniø Vals-tijø ir þemiau pasiraðiusiøjø (valstybiø atstovø) poþiûrio dël pretenzijø átoká suverenitetà iðreiðkimas.“ 340 Kaip ir JAV, Didþiosios Britanijos uþ-sienio reikalø ministerija 1945 m. spalio 19 d. pareiðkë, kad jos atstovoparaðas Niurnbergo tribunolui teikiamame kaltinamajame akte „nereið-kia Baltijos ðaliø, kaip sudëtinës Sovietø teritorijos dalies, pripaþinimo,kaip tai ávardyta dokumente.“ Britanijos uþsienio reikalø ministerijos ofi-cialus atstovas paaiðkino, kad tai, kokiu bûdu jos [Baltijos valstybës] yraparaðytos, bendru Britanijos ir Jungtiniø Valstijø susitarimu nereiðkia,kad ðios valstybës pripaþástamos kaip „sovietinës socialistinës respubli-kos.“341 Taèiau iðskyrus ðias oficialiai deklaruotas iðlygas, pirmaisiais po-kariniais metais Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausimo svarstymaiarba, tiksliau, paminëjimai buvo tik epizodiniai. Bet kuriø ryðkesniø po-litiniø pareiðkimø buvo vengiama. Vienintelë iðimtis buvo Vakarø vals-tybiø þvalgybiniai interesai Baltijos valstybëse, t. y. Sovietø Sàjungos kon-

340 Jackson Avoided Standing on the Baltic // The New York Times. October 20,1945, p. 4.

Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexation of theBaltic States: Politics and Law // Journal of Baltic Studies. 1975, Nr. 4, p. 278–279.

341 British Deny Recognition // The New York Times. October 20, 1945, p. 4. Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecognition.

New York, 1990. P. 86.Assembly of Captive European nations, International Agreements and Pledges Con-

cerning East-Central Europe. New York, 1960. P. 45.


119

troliuojamoje teritorijoje. Ginkluotos rezistencijos atstovø ryðiø kanalaisbuvo galimybiø gauti pirminæ informacijà ið Baltijos valstybiø. Ðiomisgalimybëmis susidomëjo ir siekë pasinaudoti tik britø ir ðvedø þvalgybos.1945 metø pabaigoje rezistencijos atstovø santykiai su anglø þvalgybaágavo konkretø pavidalà – britø þvalgybininkas Alexanderis McKibbinasbuvo paskirtas koordinuoti þvalgybines operacijas Baltijos kraðtuose342.Bûtent britø SIS (Slaptoji þvalgybos tarnyba) ëmësi koordinuoti þvalgy-binæ veiklà Baltijos valstybëse, o jai talkinti ir atskirais epizodais jà pri-dengti turëjo ðvedai. Deja, ðioje srityje tarp Vakarø partneriø visiðko su-tarimo ir kryptingos veikos nebuvo. Paminëtina, kad 1945 metø antro-joje pusëje amerikieèiø þvalgybos interesai nesiekë Baltijos valstybiø.

Vakarø þiniasklaida didesnio susidomëjimo Baltijos valstybiø likimutaip pat nerodë, joje dominavo kitos pokarinio pasaulio atkûrimo temos,visuomenë taip pat dar nebuvo nusivylusi karo meto didþiøjø valstybiøantihitlerinës koalicijos partneriais.

Tokiomis aplinkybëmis, radosi pasvarstymø ir net kaltinimø, kad di-dþiosios Vakarø valstybës nesiëmë jokiø veiksmø pakeisti Baltijos valsty-biø padëtá. Kai kurie istorikai teigia, jog pirmaisiais pokario metais Vaka-rø valstybës galëjo netgi ryþtis pripaþinti ir áteisinti Baltijos valstybiø anek-sijà. Lenkijos istorikas M. Nurekas teigia, jog tik Britanijos ekonominiaiinteresai (neiðspræsti ginèai dël SSRS eksproprijuoto turto Baltijos valsty-bëse, ðiø valstybiø aukso atsargø ir Britanijoje esanèiø laivø klausimas)sulaikë Didþiàjà Britanijà nuo Baltijos valstybiø inkorporavimo á SSRSsudëtá de facto pripaþinimo iðkart po Antrojo pasaulinio karo pabaigos343.Pritariant panaðioms mintims, verta tik priminti, jog galutiná apsispren-dimà stabdë neþinia dël tolesnës pokarinio pasaulio ateities.

342 Plaèiau apie rezistencijos atstovø keliones á Lietuvà ið Vakarø ir atgal beiVakarø þvalgybinæ veiklà þr.: Kuodytë D. Lietuvos rezistencijos ryðiai su Vakarais //Genocidas ir rezistencija 1997, Nr. 2(2), p. 38–45.

343 Nurek M. Great Britain and the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 // 50 Yearsafter World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995.International Conference 21st–24th September, 1995. Gdansk–Sopot. Gdansk,1997. P. 105.


120

2.2. Paryþiaus taikos konferencija ir Lietuvos klausimas

Kaip jau buvo minëta, Vakarø valstybës daug vilèiø siejo su pokarinetaikos konferencija, kurioje galëjo bûti planuojamas ir galutinis Baltijosvalstybiø statuso apibrëþimas. Karo metais amerikieèiø uþsienio politikosstrategai, su JAV prezidentu prieðakyje, vylësi, kad pokarinio pasauliotaikà, besiremianèià visuotiniu bendradarbiavimu, turës uþtikrinti naujatarptautinë saugumo organizacija (Jungtinës Tautos)344. Taèiau Jungti-nëms Tautoms nebuvo pavesta priimti galutiniø sprendimø dël taikossutarèiø pasiraðymo. Taikos sutarèiø klausimas buvo svarstomas didþiøjøvalstybiø uþsienio reikalø ministrø susitikimuose.

Jau pirmasis keturiø didþiøjø pasaulio valstybiø Uþsienio reikalø mi-nistrø tarybos, ásteigtos Potsdamo konferencijos sprendimu, posëdis, vy-kæs 1945 m. rugsëjo–spalio mënesiais Londone, tikrai negalëjo pasigirtiteigiamais rezultatais. Tarybos dël taikos sutarèiø darbas ástrigo dël to,kad kiekvienu atveju Sovietø Sàjunga taikos sutarèiø sudarymà siejo susavo ekspansionistiniais tikslais ir këlë tam tikrø reikalavimø tenkinimosàlygas. 1945 metø gruodþio mënesá Maskvoje ávykusiame dar vienamepreliminariajame Uþsienio reikalø ministrø tarybos susitikime iðkilo gin-èø dël valstybiø, kurios turëtø dalyvauti taikos konferencijoje ir pasiraðytitaikos sutartis345. Ðiuose ginèuose dar kartà netiesiogiai buvo paliestas irBaltijos valstybiø klausimas. Uþsienio reikalø ministrø diskusijose Di-dþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministro Ernesto Bevino nepasitenki-nimà sukëlë SSRS uþsienio reikalø ministro V. Molotovo pasiûlymas ið-braukti Indijà, kaip nesavarankiðkà valstybæ, ið valstybiø, numatytø pasi-raðyti taikos sutartis, sàraðo. E. Bevinas argumentavo, kad Indija, kurioskariniai daliniai dalyvavo Antrojo pasaulinio karo veiksmuose, kuri buvoTautø Sàjungos nare ir tapo Jungtiniø Tautø nare, taikos konferencijoje

344 Kertesz S. The Last European Peace Conference: Paris 1946 Conflict of Values.New York, 1992. P. 7.

345 Interim Meeting of Foreign Ministers of the United States, the United Kingdom,and the Union of Soviet Socialist Republics, Moscow, December 16–26, 1945 // TheAvalon Project at Yale Law School [þiûrëta 2002 m. gruodþio 17 d.]. Prieiga perinternetà:<http://www.yale.edu/lawweb/avalon/decade/decade19.htm>.


121

turëtø dalyvauti kaip visateisë narë. V. Molotovo atsakas á ðià E. Bevinoiniciatyvà buvo pasiûlymas á konferencijos dalyviø sàraðà átraukti Lietu-và, Latvijà ir Estijà, kurios taip pat dalyvavo Antrajame pasauliniamekare ir buvo Tautø Sàjungos narës346. To susitikimo metu JAV valstybëssekretorius J.Byrnesas privaèiame pokalbyje E. Bevinà informavo, kadJungtiniø Amerikos Valstijø vadovybë negali pritarti Baltijos valstybiøpapildomam áraðymui á dalyviø sàraðà. Tokioje situacijoje E. Bevinas më-gino argumentuoti, jog Baltijos valstybiø naujo statuso Sovietø Sàjungosjurisdikcijoje pripaþinimas yra anksèiau ar vëliau neiðvengiamas, tad galbûtø palankiau ðias valstybes pripaþinti kaip fiktyvias valstybes (ir netsuteikti joms teisæ narystës pagrindu dalyvauti Jungtiniø Tautø veikloje),nei paprasèiausiai pripaþinti faktà, kad jos yra Sovietø Sàjungos absor-buotos347. Kaip liudija britø diplomatiniai ðaltiniai, Didþiosios Britanijosuþsienio reikalø ministerija, pasikonsultavusi su savo vyriausybe bei Bri-tø sandraugos ðaliø vyriausybëmis, Indijos dalyvavimo taikos konferenci-joje labui buvo pasiryþusi daryti pirmiau minëtas nuolaidas Baltijos vals-tybiø nenaudai. Netrukus tokioms iniciatyvoms buvo gautas Australijosvyriausybës pritarimas348.

Tokia situacija, kai Sovietø Sàjunga siûlë átraukti marionetines Balti-jos sovietines socialistines respublikas kaip tarptautiniø santykiø subjek-tus, suponuoja iðvadà, jog pokario metais jau Sovietø Sàjunga, o ne Va-karø valstybës, Baltijos ðalis ëmë naudoti kaip derybø instrumentà, siek-dama daryti poveiká buvusiø sàjungininkø sprendimams. Vis dëlto Mask-vos susitikime pasiektas dar vienas kompromisinis susitarimas numatë,kad iki 1946 m. geguþës 1 d. turi bûti surengta konferencija, kurios tiks-

346 Addison to Commonweath Government. Cablegram D2267 London, 20 De-cember 1945 // Documents of Australian Foreign Policy 1944 volume 8–469. His-torical documents database [þiûrëta 2003 m. rugsëjo 16 d.]. Prieiga per internetà:<http://www.info.dfat.gov.au/historical>.

347 Ten pat.348 Commonweath Government to Addison Cablegram D467 Canberra, 20 De-

cember 1945 // Documents of Australian Foreign Policy 1944 volume 8–471. His-torical documents database [þiûrëta 2003 m. rugsëjo 16 d]. Prieiga per internetà:<http://www.info.dfat.gov.au/historical>.


122

las – apsvarstyti taikos sutartis su Italija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija irSuomija. Konferencijoje turëjo dalyvauti ðios Jungtiniø Tautø narës: So-vietø Sàjunga, Didþioji Britanija, Jungtinës Amerikos Valstijos, Kinija,Prancûzija, Australija, Belgija, Baltarusijos SSR, Brazilija, Kanada, Èe-koslovakija, Etiopija, Graikija, Indija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija,Norvegija, Lenkija, Pietø Afrikos Sàjunga, Jugoslavija ir Ukrainos SSR349.

Derindami pozicijas ávairiais pokarinio pasaulio sutvarkymo klausi-mais, prieð suplanuotàjà ir ðiek tiek vëlavusià Paryþiaus taikos konferenci-jà, Didþiosios Britanijos politikai dar kartà diskutavo apie galimà Baltijosvalstybiø inkorporavimo pripaþinimà350. Privaèiuose pokalbiuose Brita-nijos uþsienio reikalø ministerijos atstovas pateikë ádomià refleksijà teig-damas, jog Britanija Sovietø Sàjungos pretenzijas á Baltijos valstybes bu-vo patvirtinusi 1942 metais ir nors ðie reikalavimai nebuvo átraukti á tuo-metinæ sutartá, neabejotinai Britanijai liko tam tikri moraliniai ásiparei-gojimai neatsitraukti nuo tada pasiektø susitarimø351. Taèiau þinant ið-ankstines tvirtas amerikieèiø nuostatas, galutinis apsisprendimas buvo ati-dedamas bet jau iki taikos konferencijos.

Paryþiaus taikos konferencija, kurios pagrindiniai tikslai buvo taikossutarèiø sàlygø su Italija, Suomija, Vengrija, Bulgarija ir Rumunija bei Vo-kietijos likimo aptarimas, truko nuo 1946 m. liepos 29 d. iki spalio 15 d.Vakarø spaudoje Paryþiaus taikos konferencijai yra skirta nemaþai dëme-sio. Baltijos valstybiø iðeivijos organizacijø ir diplomatiniø tarnybø atsto-vai dëjo visas pastangas aktualizuoti Baltijos valstybiø klausimo svarsty-

349 Report of the Meeting of the Ministers of Foreign Affairs of the Union of SovietSocialist Republics, the United States of America, the United Kingdom, December 27,1945 // The Avalon Project at Yale Law School [þiûrëta 2003 m. spalio 3 d.]. Prieigaper internetà:< http://www.yale.edu/lawweb/avalon/decade/decade19.htm>.

350 Minute by Mr. Warner. Repatriation of Soviet Citizens. Foreign Office, 15 March1946 // Documents on British policy overseas. Series I. Volume VI. 1942–1946.Eastern Europe. London, 1971. P. 312–313.

351 Thomas H. Armed Truce. The Beginnings of the Cold War 1945–1946. NewYork, 1987. P. 319.


123

mus352. Jiems veikiant ávairiais bûdais, Vakarø spaudoje pasirodë ir kele-tas, kaip ávardijo Lietuvos diplomatai, „prorusams karðtø“ publikacijø353.Ið ðios konferencijos buvo daug viliamasi, taèiau Sovietø Sàjunga, didþio-sios Vakarø valstybës ir Baltijos valstybiø atstovai puoselëjo skirtingo po-bûdþio viltis, ir ið anksto buvo galima nuspëti, jog bus neámanoma pa-siekti visus tenkinanèio konsensuso.

Jau konferencijos atidarymo iðvakarëse neiðvengta nesusipratimo, su-sijusio su Baltijos valstybëmis. Sovietø Sàjunga á savo delegacijos sudëtáátraukë Lietuvos SSR, Latvijos SSR ir Estijos SSR uþsienio reikalø mi-nistrus. Neva Lietuvai atstovauti turëjo LSSR uþsienio reikalø ministrasP. Rotomskis354. Tokie Sovietø Sàjungos mëginimai sulaukë Baltijos vals-tybiø iðeivijos ir diplomatø protestø. Lietuvos pasiuntinys JAV P. Þadei-kis laiðke Deanui Achesonui, ëjusiam JAV valstybës sekretoriaus parei-gas, pabrëþë, kad SSRS Vakarø demokratinëms valstybëms vis dar bandoápirðti klaidingà mintá, jog lietuviø tauta savanoriðkai atsisakë nepriklau-somybës, o P. Rotomskio atveþimas á Paryþiø yra dar vienas sovietø di-plomatinio þaidimo triukas355. Vakarø spauda apie ðá ávyká informavoskelbdama, jog Paryþiaus taikos konferencijoje Baltijos valstybës sukûrë

352 Vyriausiasis Lietuvos iðlaisvinimo komitetas (VLIK’as) Paryþiaus taikos kon-ferencijà laikë vienu svarbiausiø uþdaviniø ir jai specialiai ruoðësi. Pagal VLIKo su-formuluotus maksimalius strateginius tikslus konferencijoje buvo norima laimëti:„1) Lietuvos valstybës suvereniø teisiø vykdymo atstatymà; 2) gauti Lietuvai reika-lingø sienø (áskaitant Rytprûsiø dalá) pripaþinimà; 3) iðgauti jai padarytø nuostoliøatlyginimà; 4) gauti sàlygas tinkamai kraðtui atsikurti; 5) gauti saugumo garantijøateièiai.“ – Kelios þinios apie VLIKà // LYA. F. 3377, ap. 55, b. 218, l. 13a–16.

353 B. K. Baluèio laiðkas p. Dauþvardþiui, Lietuvos konsului Èikagoje. LCVA.F. 648, ap. 2, b. 21, l. 92.

354 The USSR–German aggression against Lithuania [documentary history 1939–1945]. New York, 1973. P. 397.

Jakubèionis A. Lithuania in the Plans of the Western States, 1945–1951 // 50Years after World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. International Conference 21st–24th September, 1995. Gdansk–Sopot.Gdansk, 1997. P. 171.

355 Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecogni-tion. New York, 1990. P. 65–66.


124

problemà356. Konsensuso labui, didþiøjø Vakarø valstybiø atstovai pa-reiðkë, kad Baltijos sovietiniø respublikø vadinamieji uþsienio reikalø mi-nistrai gali dalyvauti konferencijoje kaip Sovietø Sàjungos, bet ne kaipBaltijos valstybiø atstovai357.

Paryþiaus taikos konferencijos oficialiø svarstymø dokumentuose Lie-tuvos ir kitø Baltijos valstybiø klausimai nebuvo minimi. Taèiau konfe-rencijos metu JAV valstybës departamento Europos reikalø tarnybos di-rektoriaus pavaduotojas Johnas Hickersonas neoficialiame memorandu-me JAV delegacijà informavo, kad ilgainiui, atsiþvelgiant á esamà situaci-jà, Jungtinës Amerikos Valstijos turës formaliai de jure pripaþinti Baltijosvalstybiø inkorporavimà á Sovietø Sàjungos sudëtá. Buvo pateikti paaið-kinimai, kodël JAV anksèiau nepripaþino Baltijos valstybiø inkorporavi-mo. Paneigiant versijà, jog amerikieèiai turëjo ekonominiø interesø dëlJAV pilieèiø turto Baltijos valstybëse, buvo pateikta kita mintis, kad JAVuþsienio reikalø strategai galutiná Baltijos valstybiø klausimà mato pla-tesniame tarptautiniø santykiø, tokiø kaip Vokietijos klausimo suregu-liavimas, kontekste, siekdami maksimalios naudos ið nepalankos situaci-jos358. Tokios buvo politinës slaptosios diplomatijos realijos.

Panaðias pesimistines nuotaikas skleidë ir kai kurios Vakarø spaudospublikacijos. Pavyzdþiui, konferencijos metu Ðvedijos „Svenska Dagble-det“ ir Pracûzijos „Le Monde“ dienraðèiai iðspausdino publikacijas apietai, kad Baltijos valstybiø inkorporavimas greit bus pripaþintas, o tyluspripaþinimas bus patvirtintas oficialiu juridiniu359.

Taikos konferencijos vieðuose pasisakymuose ir pokalbiuose su Balti-jos valstybiø atstovais Vakarø politikai buvo atsargesni ir nuosaikesni.

356 Big 4 to consider separate Sessions // The New York Times. July 28, 1946,p. 32–33.

357 Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958, Nr. 3-4, p. 74.358 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers 1946. Volume III:

The European Advisory Commission, Austria, Germany. Washington, 1968. P. 24.Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexation of the

Baltic States: Politics and Law // Journal of Baltic Studies. 1975, No. 4, p. 279.359 1946 m. rugpjûèio 26 d. V. Gylio laiðkas B.K. Baluèiui // LCVA. F. 648, ap. 2,

b. 21, l. 395–396.


125

1946 m. rugpjûèio 22 d. Amerikos lietuviø tarybos Vykdomojo komite-to nariai susitiko su átakingu JAV senatoriumi Arthuru H. Vandenbergu.Pastarasis pareiðkë, kad Lietuvos klausimas esantis nereikðmingas, todëlnustumiamas á spræstinø problemø pabaigà ir nëra tikslinga jo atskiraisvarstyti sprendþiant Vokietijos taikos klausimà360. Dar po keliø dienø,1946 m. rugpjûèio 29 d., JAV prezidentas H.Trumanas Baltuosiuoserûmuose priëmë Amerikos Lietuviø Tarybos delegacijà, kuri áteikë me-morandumà dël Lietuvos iðlaisvinimo problemø. Prezidentas teigë, kad ávisus ðiuos klausimus þiûrás su ypatinga simpatija, ir apgailestavo, kadpokarinës taikos atkûrimas vyksta lëtai ir dël to susidaro sunkumø ma-þoms tautoms sugráþti á savità normalø valstybiná gyvenimà361. Ið prezi-dento pasisakymo buvo aiðku, kad JAV tik simpatizuoja Lietuvos ir kitøBaltijos valstybiø nepriklausomybës atkûrimo siekiams, taèiau nenorëdamakomplikuoti santykiø su Maskva jokiø konkreèiø paþadø dël valstybin-gumo atkûrimo negali suteikti.

Taikos konferencijos pabaigoje dvideðimt vienos valstybës atstovai su-tarë ir dël galutinio taikos sutarèiø su Italija, Rumunija, Bulgarija, Veng-rija ir Suomija parengimo. Taèiau Paryþiaus taikos konferencija netapoteigiamu katalizatoriumi pasauliniam politiniam klimatui pagerinti. Li-ko daug neiðspræstø klausimø ir problemø (tokiø kaip Vokietijos ir Aust-rijos likimas), o didþiøjø valstybiø bendradarbiavimas toliau vis kompli-kavosi. Tiek SSRS, tiek Jungtinës Amerikos Valstijos 1946-øjø pabaigojepaþërë viena kitai priekaiðtø dël galutinio susitarimo stabdymo. Po Pary-þiaus taikos konferencijos 1946 m. spalio 18 d. oficialiame pareiðkimeJAV valstybës sekretorius Jamesas Byrnesas kalbëjo apie tai, jog SovietøSàjunga tikrai neturi jaustis nuskriausta valstybe, nes Antrojo pasauli-nio karo metais ji uþvaldë Baltijos valstybes, Lenkijos ir Suomijos sie-nos buvo pakoreguotos pagal Sovietø Sàjungos reikalavimus, atiduotas

360 ALT sekretoriaus 1946 m. rugsëjo 3 d. laiðkas dr. S. Baèkiui // LCVA. F. 648,ap. 2, b. 21, l. 399.

361 Baltijos valstybiø uþgrobimo byla (JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto doku-mentai, 1953–1954 metai). Vilnius, 1997. P. 21–22.


126

Karaliauèiaus kraðtas, Besarabija, Bukovina ir Uþkarpatë, taip pat perleis-tos Kurilø salos, Port Arturas ir Sachalinas362.

2.3. Tarptautinës organizacijos ir Lietuvos bei kitøBaltijos valstybiø statusas pirmaisiais pokario metais

Pokario metai pasiþymëjo itin sparèia tarptautinës teisës ir tarptautiniøinstitucijø plëtra, taèiau tarptautinë teisë nebuvo pajëgi uþtikrinti ar ini-cijuoti Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø nepriklausomybës atkûrimo.

Sudëtinga situacija susidarë atstovaujant Lietuvai bei kitoms Baltijosvalstybëms karo metais faktinës veiklos nevykdþiusioje ir po karo likvi-duotoje Tautø Sàjungos bei naujoje tarptautinëje organizacijoje –Jungtinëse Tautose. Tautø Sàjungos likvidavimo procesas uþsitæsë iki 1947 m.pabaigos. Lietuva, kitos Baltijos valstybës nebuvo paðalintos ir savo norunepasitraukë ið Tautø Sàjungos, tad Baltijos valstybiø atstovai tæsë savoveiklà iki ðios organizacijos galutinio likvidavimo. Po Antrojo pasauliniokaro, planuojant suðaukti baigiamàjà Tautø Sàjungos konferencijà, Bal-tijos valstybës tebebuvo oficialiuose sàraðuose, taèiau nebuvo vyriausy-biø, kurioms bûtø galima adresuoti kvietimus. Bûtent vyriausybës nebu-vimas ir nepripaþinimas (nors ir egzilinës) buvo svarbiausia formalioji kliû-tis dalyvauti Tautø Sàjungos likvidavimo procesuose363. 1945 m. balan-dþio 12 d. S. Lesteris laiðke Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø minis-terijai uþsiminë, kad buvusiø Baltijos valstybiø atstovus ambasadoriø sta-tusu pripaþásta turbût tik dvi valstybës (galima numanyti, jog tai JAV irDidþioji Britanija, kuriose tæsë veiklà Lietuvos diplomatinës atstovybës –autoriaus pastaba). Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijos va-dovybë davë atsakymà, jog nepaisant pusiau oficialaus statuso, kurá Bal-tijos valstybiø atstovams suteikë Ðveicarijos vyriausybë, Lietuvos, Latvi-

362 Report by Secretary Byrnes, October 18, 1946 // Paris Peace Conference, July29 to October 15, 1946 The Avalon Project at Yale Law School [þiûrëta 2002 m.gruodþio 17 d.] Prieiga per internetà <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/decade/decade21.htm>.

363 E. Turausko 1945 m. vasario 25 d. pro memoria. Tautø S-gos Pilnaties irLietuvos ten atstovavimu reikalu // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 21, l. 134–138a. p.


127

jos ir Estijos atstovai, akredituoti prie Tautø Sàjungos prieð karà, negalibûti pripaþástami364. Kaip argumentas buvo priminta, kad Didþioji Brita-nija ðiø ðaliø diplomatus suvokia kaip „asmenis, netrauktus á diplomatinásàraðà, bet Jos Didenybës vyriausybës pripaþástamus asmenimis, turin-èiais tam tikrø diplomatiniø privilegijø“365. 1946 metø pavasará, prieðplanuojamà Baigiamàjà asamblëjà, Baltijos valstybiø situacija plaèiau bu-vo apsvarstyta Tautø Sàjungos prieþiûros komisijoje. Ðioje komisijoje buvopadaryta iðvada, jog Baltijos valstybiø atstovai negali atstovauti savo ða-lims. Á Baltijos valstybiø atstovø argumentus bei faktà, kad JAV oficialiaideklaravo neatsisakanti pripaþinti Baltijos valstybiø nepriklausomybës,buvo atsakyta kontrargumentu, kad Baltijos valstybës nebuvo pakviestosdalyvauti steigiant Jungtiniø Tautø Organizacijà366.

1946 m. balandþio 8–16 dienomis Þenevoje ávykusioje paskutiniojo-je, 21-ojoje, Tautø Sàjungos asamblëjoje buvo paskelbta apie ðios tarp-tautinës organizacijos panaikinimà. Nepaisant ávairiø mëginimø367. Bal-tijos valstybiø atstovams oficialiai dalyvauti ir atstovauti savo ðalims ðioje

364 Made V. Baltic States and the League of Nations 1940–1946: A Test Case forBritish Diplomacy // Ìèð èñòîðèè: Ðîññèéñêèé ýëåêòðîííûé æóðíàë 2001,No 6 [þiûrëta 2004 m. vasario 17 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.tellur.ru/~historia/archive/06-01/made.htm>.

365 Skirius J. Lietuviø visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880–1967): tëvynei paaukotas gyvenimas. Vilnius, 2001. P. 549.

366 1946 m. kovo 21 d. Lietuvos diplomatijos ðefas S. Lozoraitis, pasinaudoda-mas vadinamaisiais Kybartø aktais, ministro pirmininko, einanèio prezidento parei-gas, vardu Tautø Sàjungos generaliniam sekretoriui nusiuntë notà dël sovietø oku-pacijos. (Pastarieji dokumentai, áskaitant „Kybartø aktø“ vertimà, bei E. Turausko1946 balandþio 9 d. laiðkas Tautø Sàjungos Generalinës Asamblëjos pirmininkuiTautø Sàjungos sekretoriate gauti ir uþregistruoti tik 1946 birþelio 15 d.). TautøSàjungos susiraðinëjimo dël Baltijos valstybiø 1946–1947 m. bylos kopija gauta iðTautø Sàjungos archyvo (angl. Corespondence concerning Baltic States 1946–1947)// LCVA. F. 1742, ap. 1, b. 32.

1946 m. balandþio 13 d. J. Ðaulio pro memoria (Tautø Sàjungos likvidavimoklausimu) // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 21, l. 179–181.

367 S. Lozoraièio sprendimu J. Ðaulys, E. Turauskas ir A. Gerutis buvo paskirtiLietuvos delegacijos nariais á paskutinájá Tautø Sàjungos posëdá, bet pastarieji suabe-jojæ, ar Tautø Sàjungos mandatø komisija pripaþins ágaliojimus, paskyrimu nepasi-naudojo. – Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla(1940–1991). Vilnius, 2003. P. 121–122.


128

asamblëjoje nebuvo leista. Politinë atmosfera Lietuvos ir kitø Baltijosvalstybiø reikalams Þenevoje buvo visiðkai nepalanki. Baltijos valstybiøklausimas ið esmës nebuvo sprendþiamas, bet Tautø Sàjungos prieþiûroskomisija nesutiko tenkinti SSRS uþsienio reikalø ministerijos telegramo-mis atsiøstø identiðkø reikalavimø perduoti Sovietø Sàjungai visà TautøSàjungos turtà, kuris priklausë Baltijos valstybëms368. Tautø Sàjunga at-metë toká Sovietø Sàjungos inicijuotà reikalavimà. Tautø Sàjungos likvi-davimo tarybos sprendimu Sàjungos turëto ir padalinto turto dalis, kuribuvo apskaièiuota ir turëjo bûti priskirta Baltijos valstybëms iki galutinioTautø Sàjungos panaikinimo 1947 metø birþelio mënesá, taip ir liko ne-iðmokëta, motyvuojant tuo, kad Baltijos valstybës iki Tautø Sàjungossàskaitø galutinio uþdarymo nesumokëjo visø privalomøjø ámokø, norsBaltijos valstybiø atstovams Antrojo pasaulinio karo metais nebuvo su-darytos galimybës sumokëti ðias ámokas369

Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybëms, o tiksliau, jø teisëtiems atsto-vams, 1942 metø pradþioje nebuvo suteikta galimybë pasiraðyti Jungti-niø Tautø deklaracijos. Vëliau net nebuvo planø suteikti nepriklausomøvietø Baltijos valstybëms kuriamoje Jungtiniø Tautø Organizacijoje. Nau-joji organizacija buvo ákurta dar nepasibaigus Antrajam pasauliniam ka-rui –1945 metø balandá (steigiamoji konferencija vyko 1945 m. balan-dþio 25–birþelio 26 dienomis) San Franciske, JAV. Tarp Jungtiniø Tau-tø Organizacijos steigëjø Baltijos valstybiø atstovø nebuvo.

Nors Baltijos valstybiø atstovams nebuvo sudarytos galimybës daly-vauti Jungtiniø Tautø steigiamojoje konferencijoje ir ðios valstybës neta-

3681947 m. vasario 6 d. LSSR uþsienio reikalø ministro P. Rotomskio telegramosJTO komisijos Tautø Sàjungos likvidavimà vykdanèiajam sekretoriui GladwynuiJebbui kopija. Analogiðkos telegramos buvo gautos ið Latvijos ir Estijos SSR. TautøSàjungos susiraðinëjimo dël Baltijos valstybiø 1946–1947 m. bylos kopija gauta iðTautø Sàjungos archyvo (angl. Corespondence concerning Baltic States 1946–1947).LCVA. F. 1742, ap. 1, b. 32.

369 Made V. Baltic States and the League of Nations 1940–1946: A Test Case forBritish Diplomacy // Ìèð èñòîðèè: Ðîññèéñêèé ýëåêòðîííûé æóðíàë. 2001,No 6 [þiûrëta 2004 m. vasario 17 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.tellur.ru/~historia/archive/06-01/made.htm>.


129

po JTO narëmis, pirmaisiais pokario metais Lietuvos iðeivijos ir diplo-matiniai atstovai ne vienà kartà kreipësi á Vakarø valstybiø vyriausybes supraðymais spræsti Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø narystës JTO klausi-mà arba naujos organizacijos pirmuosiuose posëdþiuose aptarti Baltijosvalstybiø padëtá. Nebuvo puoselëjama daug vilèiø, kad JTO imsis ið es-mës svarstyti Baltijos valstybiø klausimà, taèiau buvo svarbu priminti ðioklausimo egzistavimà. Baltijos valstybiø diplomatai ðiuo atveju laikësi ganaatsargiø pozicijø. 1946 metø rugsëjo pabaigoje Londone ávykusiame Bal-tijos valstybiø pasiuntiniø susitikime buvo prieita prie tos nuomonës,kad „forsuoti mûsø klausimà tuomet, kai nëra vilties, kad kas nors ið JTOnariø já palaikytø ir gintø, faktinai reikðtø ðaukti vilkà ið miðko.“ Todëlsutarta, kad netikslinga Baltijos valstybiø statuso oficialiø svarstymø keltiá JTO darbotvarkæ, o JTO Generalinæ Asamblëjà panaudoti propagandi-niams tikslams, stengiantis supaþindinti valstybiø delegacijas su Baltijosvalstybiø klausimu, áteikti informacinio pobûdþio memorandumus370.Ðios aktyvios propagandinës veiklos ëmësi ávairios iðeiviø organizacijos.1946 metø lapkrièio pabaigoje Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komi-teto pirmininkas M. Krupavièius Jungtiniø Tautø generaliniam sekreto-riui Trygve Halvdanui Lie áteikë memorandumà, kuriame buvo praðomaátraukti Lietuvos klausimo svarstymà á Jungtiniø Tautø Generalinës Asam-blëjos dienotvarkæ ar pateikti svarstyti Ekonominei ir socialinei tarybai371.Apie ðá ávyká pasirodë kelios þinutës Vakarø þiniasklaidoje, ir jos buvo tikdar vienas priminimas apie Baltijos valstybiø padëtá372. Dienraðtyje TheNew York Times pasirodþiusiame straipsnyje buvo raðoma, kad JungtiniøTautø praðoma atkurti ir apsaugoti lietuviø tautos pagrindines ir þmo-gaus teises, nes ði tauta dabartiniu metu gyvena Rusijos „okupacijos“ (þo-

370 1946 m. rugsëjo 23 d. B. K. Baluèio pro memoria „Mûsø klausimas ir JTO“ //LCVA. F. 648, ap. 2, b. 2, l. 18.

371 Lithuanian American Council 1940–1970. Chicago, 1971. P. 102.372 Lithuanian Ask U.N. Aid. Charge Russians Do Not Respect Rights of Nationals //

The New York Times. December 1, 1946.

Lithuania Exile Group Appeals to UN for Aid // Herald-Tribune. December 1,1946.


130

dis okupacija su kabutëmis originaliame tekste – autoriaus pastaba) sàly-gomis373. 1947 metø rugsëjo pradþioje Tarptautinë moterø taryba surea-gavo á Lietuvos diplomatijos ðefo þmonos Vincentos Lozoraitienës krei-pimàsi dël sovietinës okupacijos ir kreipësi á Jungtiniø Tautø Organizaci-jà su praðymu sustabdyti terorà Baltijos valstybëse374. Nepaisant ankstes-niø skeptiðkø pozicijø dël galimybiø svarstyti Baltijos valstybiø reikalusJTO, 1947 m. rugsëjo 17 d. Lietuvos pasiuntinys Jungtinëse ValstijoseP. Þadeikis Jungtiniø Tautø sekretoriatui áteikë 29 puslapiø memoran-dumà, kuriame buvo siekiama árodyti Lietuvos SSR ákûrimo ir jos vy-riausybës veiklos neteisëtumà, raginama atkurti Lietuvos nepriklausomy-bæ375. Netrukus po ðiø pavieniø pareiðkimø, 1947 m. lapkrièio 24 d.,trijø Baltijos valstybiø iðeivijos atstovai Jungtiniø Tautø Generalinei Asam-blëjai áteikë dar vienà bendrà kreipimàsi, kuriame kaltino Sovietø Sàjun-gà genocidu, tûkstanèiø asmenø deportacija ir vietiniø gyventojø naiki-nimu376 .

Turint mintyje pirmøjø pokariniø metø tarptautiná politiná klimatà,be visuomenës, atskirø jos interesø grupiø ir þiniasklaidos dëmesio, Jung-tinës Tautos, kaip naujai susiformavæs tarptautinis institutas, neturëjojokiø galimybiø pradëti svarstyti Baltijos valstybiø klausimo ir priimtijoms naudingo sprendimo. Be abejo, tai suvokë ir Lietuvos diplomatiniaiatstovai bei iðeivija, taèiau uþsibrëþtas pirminis minimalus tikslas – vieðo-sios opinijos dël neiðspræsto Baltijos valstybiø likimo palaikymas – buvoágyvendintas. Be to, informacijos apie okupacinës valdþios þiaurumus Lie-tuvoje ir kitose Baltijos valstybëse pasirodymas spaudoje buvo akivaizdþiainemalonus veiksnys sovietinei vyriausybei, nes formavo Vakarø visuo-

373 Lithuanian Ask U.N. Aid. Charge Russians Do Not Respect Rights of Nationals// The New York Times. December 1, 1946, P. 4.

374 Stop this ‘terror’ Lithuanian urges // The New York Times. September 6,1947, p. 15.

375 Lithuania seeks liberty // The New York Times. September 18, 1947, p. 15.376 Appeal of the representatives of the Baltic nations to the General Assembly of the

United Nations: jointly presented on November 24, 1947 by envoys of the Baltic states –Lithuania, Latvia and Estonia. Washington, 1947. P. 1–32.


131

menës vieðosios nuomonës prieðiðkumà Sovietø Sàjungai377. Ðitoks vaka-rieèiø supaþindinimas su Baltijos valstybiø problemomis turëjo ypatin-gos reikðmës apsisprendþiant dël Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø statu-so traktavimo.

2.4. Pabëgëliø ið Lietuvos problemos sprendimas

Kitas ryðkus pokario metø tæstinis procesas, demonstravæs Vakarø valsty-biø nuostatas Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø atþvilgiu, – tai pabëgëliø(perkeltøjø asmenø)378 problemos sprendimas. Duomenys apie pabëgë-liø skaièiø ávairuoja. Prof. A. Eidinto darbe pateikiamais duomenimis,Vokietijoje, trijose Vakarø valstybiø kontroliuojamuose okupacinës zo-nose, galëjo bûti apie 200 000 iðveþtø ir pabëgusiø lietuviø379. V. Bartu-sevièiaus tyrime taip pat kalbama apie 200 000 asmenø, patekusiø ið Lie-tuvos á Vokietijà, taèiau nurodoma, kad po karo globos organizacijoseformaliai uþsiregistravo tik 65 000380. Á bendrà lietuviø skaièiø áskaièiuo-tini ir maþdaug 10 000 Maþosios Lietuvos lietuviø. Dalis tø, kurie savo irne savo noru pasitraukë ið Lietuvos, galëjo nepraðyti globos ir nesiregist-ruoti, kiti neturëjo teisës kreiptis paramos, dar kiti galëjo savarankiðkaisugráþti á tëvynæ. Tad kitø autoriø darbuose nurodoma, jog po karo per100 000 lietuviø atsidûrë Vakaruose381. Vakarø istoriografijoje pateikia-

377 Lietuvos Respublikos diplomatinio korpuso uþsienyje Diplomatinës Kolegi-jos 1947 m. balandþio 15 d. pro memoria // LYA F. 3377, ap. 55, b. 218, l. 22–23.

378 Ðiame darbe, pasiremiant kitø autoriø moksliniuose darbuose iðdëstytais ar-gumentais, vartojamas apibendrintas terminas pabëgëliai, kuris aprëpia savo ir nesavo noru ið Lietuvos pasitraukusius asmenis arba, kaip jie ávardijami kituose dar-buose, tremtinius, perkeltuosius asmenis, „dipukus“ ir geriausiai atspindi to laikotar-pio situacijà.

Bartusevièius V. Lietuvos pabëgëliai Vokietijoje 1944–1951 m.: Humanitariniømokslø srities Istorijos mokslø krypties daktaro disertacija. Vilnius, 1999. P. 16–19;Pðibilskis V. B. Antrojo Pasaulinio karo pabëgëliø ið Lietuvos likimà sprendþiant //Lietuvos istorijos studijos. 2000, t. 8. p. 79.

379 Eidintas A. Lietuviø Kolumbai. Vilnius, 1993. P. 92.380 Bartusevièius V. Lietuvos pabëgëliai Vokietijoje 1944–1951 m.: Humanitariniø

mokslø srities Istorijos mokslø krypties daktaro disertacija. Vilnius, 1999. P. 13, 23.381 Jasaitis D. BALF’as ir Lietuvos Raudonasis kryþius Europoje // BALF’as 1944–

1969. New York, 1970. P. 52–53.


132

mi panaðûs oficialûs statistiniai duomenys: Harvardo universiteto atlik-tame tyrime, kuriame remtasi oficialiais pabëgëliø globos organizacijøðaltiniais, nurodoma, kad lietuviø buvo registruota apie 65 000382.

Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui JAV, kaip ir Didþioji Brita-nija bei Prancûzija, neperdavë savo okupacinëje zonoje buvusiø Lietu-vos, Latvijos ir Estijos pilieèiø Sovietø Sàjungai, nes jie nebuvo laikomiSSRS pilieèiais. Jungtiniø Amerikos Valstijø Valstybës departamentas pa-reiðkë, kad, nepaisant SSRS spaudimo, pabëgëliø ið Lietuvos teisës busapgintos ir në vienas nebus iðduotas Sovietø Sàjungai prieð jo paties va-lià383. Verta pabrëþti faktà, jog kitø Vakarø valstybiø nuostatas repatri-juojamø asmenø klausimu labiausiai veikë JAV pozicijos. Britø diploma-tai raðë, jog Britanijos politika repatrijavimo klausimu turi bûti suderintasu JAV Valstybës departamentu384.

Pabëgëliø ið Baltijos valstybiø neiðdavimas Sovietø Sàjungai tik ið da-lies galëjo bûti sietinas su Vakarø deklaruojamø teisiniø principø apsau-ga, tai buvo labiau tam tikro pobûdþio kompensacija ir moraliniø nuos-kaudø patenkinimas, o ne politinis ar teisinis þingsnis. Porà metø pabë-gëliø problemà buvo tikimasi iðspræsti aukðèiausiu lygiu, ir Vakarø vals-tybës laukë politinio ðios problemos sprendimo. Tokià padëtá labai geraiiliustruoja Australijos diplomatinis susiraðinëjimas su Didþiàja Britanija.1946 m. vasario 22 d. Didþiosios Britanijos dominijø reikalø valstybëssekretoriaus Christoperio Addisono telegramoje Australijos vyriausybeiapie asmenø ið Baltijos valstybiø repatrijavimo problemas buvo raðoma:„Dël Baltijos valstybiø mes siûlome informuoti Sovietø vyriausybæ, kadBaltijos valstybiø inkorporavimo á SSRS klausimu mes negalime veiktiatskirai. Teritorijø aneksija yra rimtas klausimas. Mûsø pirminiai ketini-

382 Elliot M. A. Pawns of Yalta. Soviet Refugees and America’s Role in Their Repat-riation. Chicago, 1982. P. 174.

383 Baltijos valstybiø uþgrobimo byla (JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto doku-mentai, 1953–1954 metai). Vilnius, 1997. P. 21.

384 Minute by Mr. Warner. Repatriation of Soviet Citizens. Foreign Office, 15 March1946 // Documents on British policy overseas. Series I. Volume VI. 1942–1946.Eastern Europe. London, 1971. P. 313.


133

mai buvo priimti sprendimà ðiuo klausimu taikos susitarimuose. Egzis-tuoja abejoniø, ar bus vienas visa apimantis sprendimas ir nëra aiðku, arpripaþinimo klausimas turës bûti iðspræstas anksèiau, nei Didþiosios Bri-tanijos, JAV, Prancûzijos ir Kinijos vyriausybës galës pasiekti prelimina-rø susitarimà ðiuo klausimu. Taèiau mes nepripaþástame, kad asmenimsið Baltijos valstybiø yra taikomos Jaltos [konferencijos] susitarimø sàly-gos dël Sovietø [Sàjungos] pilieèiø repatrijavimo. Netgi tuo atveju, jeimes pripaþinsime ðiø valstybiø inkorporavimà á SSRS, ðis pripaþinimasneprimes ásipareigojimo gràþinti Sovietø vyriausybei kilusius ið Baltijosvalstybiø asmenis prieð jø valià.“385 Panaðiø nuostatø laikësi ir daugumakitø Vakarø valstybiø, kurios susidûrë su pabëgëliø ið Baltijos valstybiøproblema. Taèiau verta paminëti, jog ið bendros taisyklës bûta ir iðim-èiø386. Skaudþiausias Baltijos valstybëms buvo Ðvedijos vyriausybës 1946metø sprendimas perduoti Sovietø Sàjungai Baltijos ðaliø pilieèius, Ant-rojo pasaulinio karo metais kovojusius prieð SSRS ir pasitraukusius á Ðve-dijà. Dar 1944 metø sausá Sovietø Sàjunga ëmë kelti klausimà dël pabë-gëliø ið Baltijos valstybiø gràþinimo ið Ðvedijos. Bûtina turëti mintyje,kad Ðvedija nepripaþino Baltijos valstybiø pilietybës ir jø pilieèius laikëSSRS pilieèiais387. Didþiausià átampà ðis klausimas pasiekë 1945 metøkovo–liepos mënesiais, kai po dviðaliø konsultacijø Ðvedija, remdamasihumanitariniais argumentais, vis dëlto atsisakë jëga repatrijuoti Baltijosvalstybiø civilius pabëgëlius. Paminëtina, jog pabëgëliai ið Lietuvos suda-rë santykinai nedidelá skaièiø, maþdaug 500 asmenø, o pabëgëliø ið Lat-vijos buvo 3 500, ið Estijos – net 22 000 asmenø. Taèiau Ðvedija buvopriversta Sovietø Sàjungai padaryti dideliø kitokio pobûdþio nuolaidø.Sovietø Sàjungos atstovams buvo leista atvykti á Ðvedijà ir agituoti pabë-

385 Addison to Australian Government. Cablegram D146 London, 22 February1945 // Documents of Australian Foreign Policy 1946 volume 9–106. Historicaldocuments database [þiûrëta 2003 m. rugsëjo 16 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.info.dfat.gov.au/historical>.


387 Ten pat.


134

gëlius gráþti á tëvynæ. 1945 m. lapkrièio 16 d. Ðvedijos uþsienio reikaløministerija, Ðvedijos vyriausybës vardu praneðë apie nutarimà iðduoti SSRS157 Baltijos valstybiø karius (tarp jø 9 lietuvius), kariavusius nacistinësVokietijos pajëgose ir pabëgusius á Ðvedijà kapituliavus frontui Kurðe388.1946 m. sausio 23 d. ðie asmenys prievarta buvo repatrijuoti á SSRS389.

Iki 1947 metø dauguma kitø Vakarø valstybiø nesiëmë jokiø inicia-tyvø ir praktiniø þingsniø tikëdamos, kad problema kokiu nors bûdupati iðsispræs. 1946 m. gruodþio 5 d. buvo ásteigta Tarptautinë pabëgëliøorganizacija (angl. IRO – International Refugee Organization), kuri, pasi-naudodama tarptautiniais instituciniais ágaliojimai, turëjo pagelbëti ir Va-karø valstybëms iðspæsti pabëgëliø problemà. Ðios pabëgëliø reikalamsspræsti skirtos organizacijos vadovai ankstyvuoju veiklos laikotarpiu puo-selëjo viltis, kad savarankiðka repatriacija yra geriausias problemos spren-dimo bûdas ir tik 1947 metø pabaigoje, problemai nejudant ið mirtiestaðko, prabilta apie politinius sprendimus ir masinæ pabëgëliø emigracijà.

Perkeltøjø asmenø reikalai pradëjo judëti ið mirties taðko 1946 m. pa-baigoje – 1947 m. pradþioje, kai Vakarø valstybës pabëgëliams ëmë siûlytiimigracijos variantus. Pirmosios imigravimo iniciatyvos atëjo ið Belgijos. Ðiðalis 1946 m. rudená paskelbë á anglies kasyklas priimsianti dirbti 20 000asmenø (papildomai áskaièiuojant ir jø ðeimos narius ið viso 50 000 asme-nø)390. 1947 m. þiemà ir pavasará perkeltøjø asmenø stovyklose lankësi Ka-nados imigravimo tarnybos pareigûnai ir pareiðkë, kad priims keletà de-ðimèiø tûkstanèiø imigrantø. Vëlesniais metais Kanada ið viso priëmë157 687 pabëgëlius391. 1947 m. vasarà Europos perkeltøjø asmenø stovyk-

388 1945 m. lapkrièio 23 d. B. K. Baluèio pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2,b. 2, l. 5.

389 Kangeris K. The Latvian Question in the Context of Swedish–Soviet Relations1941–1959 // International Conference. The Soviet occupation regime in The Bal-tic States 1944–1959: Policies and their Consequences. Riga, 19–14 June 2002.P. 81–82.

390 Wyman M. DP. Europe’s Displaced persons, 1945–1951. Philadelphia, 1989.P. 188

391 Ten pat. P. 190–191.


135

lose vieðëjo Australijos imigracijos ministro Arthuro Calwello vadovauja-ma Australijos pareigûnø delegacija, kuri pareiðkë, jog yra suinteresuotabáltø, t. y. lietuviø, latviø ir estø, perkëlimu á Australijà. Australija sutikopateikti penkis laivus ir per metus priimti apie 12 000 asmenø ið Baltijosvalstybiø392. Pirmieji laivai su imigrantais á Australijà atvyko 1947 m. lapkri-èio mënesá. Ið viso á Australijà atvyko 182 159 imigrantø, ið kuriø60 000 lenkø ir 36 000 asmenø ið Baltijos valstybiø393.

1947 metø balandá JAV Kongrese buvo inicijuoti Perkeltøjø asmenøástatymo (angl. Displaced Persons Act) svarstymai. Ðis ástatymas, JAV pre-zidento H. Trumano galutinai aprobuotas ir pasiraðytas 1948 m. birþe-lio 25 d., atvërë duris á ðià ðalá pabëgëliams ið Lietuvos394. Pagal kompro-misiná susitarimà buvo numatyta per artimiausius dvejus metus priimti200 000 asmenø. Asmenims, pasitraukusiems ið Baltijos valstybiø, buvoitin aktuali ðio ástatymo nuostata, numatanti, jog 40 procentø ið 200 000numatytø priimti asmenø turi sudaryti „tie, kurie yra kilæ ið ðaliø, kurios defacto aneksuotos svetimø valstybiø“395. Tø paèiø 1948 metø oficialiuosepasisakymuose JAV prezidentas H. Trumanas pabrëþë, kad minëtas ástaty-mas atvërë duris asmenims ið Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Èekoslo-vakijos, Vengrijos ir kitø Europos valstybiø, atsidûrusiø uþ sovietø geleþi-nës uþdangos396. Vien per 1948 metus ið Europos emigravo per 300 000asmenø. Galutinai pabëgëliø problema buvo iðspræsta per porà metø.

392 Calwell to Chifley. Cablegram 2508 London, 18 Juky 1947 // Documents of Aust-ralian Foreign Policy 1947 volume 12–282. Historical documents database [þiûrëta2003 m. rugsëjo 16 d]. Prieiga per internetà: <http://www.info.dfat.gov.au/historical>.

393 Wyman M. DP. Europe’s Displaced persons, 1945–1951. Philadelphia, 1989.P. 191.

394 Bobelis K. VLIKo veikla Lietuvos iðlaisvinimo byloje // Lietuvos diplomatijaXX amþiuje. Vilnius, 1999. P. 159.

Pilnà perkeltøjø asmenø ástatymo tekstà þr.: Displaced persons Act of 1948 // A decadeof American foreign policy: basic documents, 1941–49. Washington, 1950. P. 1–2.

395 Wyman M. DP. Europe’s Displaced persons, 1945–1951. Philadelphia, 1989.P. 195.

396 Address in Wilkes-Barre, Pennsylvania. October 23, 1948 // Truman Presiden-tial Library & Museum. The Public Papers of Harry S. Truman 1948–1953 [þiûrëta2002 m. rugsëjo 30 d.]. Prieiga per internetà: <www.trumanlibrary.org/trumanpa-pers/pppus/1948/249.htm>.


136

2.5. Tarptautiniø santykiø raida ir Lietuvos bei kitøBaltijos valstybiø klausimo stabilizavimas

Lietuvos statuso pokariniuose svarstymuose buvo reikðmingi 1945–1947 metai. Ðis átemptø tarptautiniø santykiø laikotarpis, iðryðkinæs dvie-jø supervalstybiø iðkilimà pasaulio politikoje, gali bûti ávardytas lemtin-gu ne tik Baltijos valstybëms, bet ir visai Europai. 1945–1947 metø taik-darystës iniciatyvos Europoje iðvirto á beprecedentá senojo þemyno pada-lijimà397. Kaip ðio padalijimo perspëjimas ir simbolinis áprasminimas –1946 metø kovà nuskambëjusi garsioji W.Churchillio kalba398 apie gele-þinæ uþdangà, perskyrusià Europà nuo Baltijos iki Adrijos.

Susiklosèius tokiai tarptautinei situacijai, net ir minimalios viltys, jogBaltijos valstybiø nepriklausomybë gali bûti atkurta, vis labiau blëso. Taisuvokë ne tik didþiøjø valstybiø vadovai, bet ir numatë Lietuvos diplo-matija bei lietuviø iðeivija. 1946 m. sausio 15 d. laiðke Lietuvos diploma-tijos ðefas Stasys Lozoraitis raðë: „Aneksijos nepripaþinimo klausimas, aið-kus dalykas, yra labai svarbus ir reikia dëti visø pastangas, kad jis bûtøtinkamoje plotmëje, kad tarptautinë bendruomenë pasisakytø aiðkiai uþmus. Taèiau net patenkinamas to klausimo iðsprendimas nepaliestø es-mës. O toji esmë yra Lietuvos nepriklausomybës atstatymas. […] Bolðe-vikus ið Lietuvos gali paðalinti tik vienas ið veiksniø: pirmiausia, mano

397 Kertesz S. The Last European Peace Conference: Paris 1946 Conflict of Values.New York, 1992. P. 43.

398 Churchill W. The sinews of peace: post-war speeches. London, 1948. Garsiojoje kalboje „Taikos resursai“ (angl. Sinews of peace), pasakytoje 1946 m.

kovo 5 d. Fultone (JAV), W. Churchillis, nebûdamas valdþioje, bet disponuodamasdideliu politiko autoritetu, turëjo galimybæ pasakyti tai, apie kà oficialûs politikaivieðai kalbëti nedráso ar nenorëjo. Ðioje kalboje buvo tiesioginës nuorodos á Vidurioir Rytø Europos valstybes: „Geleþinë uþdanga pertvërë þemynà nuo Ðtetino prie Bal-tijos iki Triesto prie Adrijos. Uþ tos linijos liko visø senøjø Vidurio ir Rytø Europosvalstybiø sostinës – Varðuva, Berlynas, Praha, Viena, Budapeðtas, Belgradas, Buka-reðtas ir Sofija, visi ðie miestai ir gyventojai aplink juos pateko á vadinamàjà sovietøátakos sfera.“ Taèiau ðiame pasisakyme apie geopolitinæ padëtá pasaulyje ir Europojenebuvo jokiø uþuominø apie Baltijos valstybes. Galima daryti iðvadà, kad W. Chur-chillis buvo susitaikæs su Baltijos valstybiø priklausomybe Sovietø Sàjungai ir kad ðiøvalstybiø klausimas nuskendo didesniø problemø sûkuryje.


137

giliu ásitikinimu, JAV ir Didþiosios Britanijos reikalavimas, paremtas pa-siryþimu kariauti; antra – karas; treèia – sovietø santvarkos sugriuvimasSovietø Sàjungoje (ar tinkamo laipsnio susilpnëjimas); ir ketvirta – vi-suotinis Sovietø Sàjungos pavergtø tautø sukilimas.“399

Vertinant ðiuos S. Lorozaièio samprotavimus apie potencialius Vaka-rø karinius scenarijus ið pokariniø tarptautiniø santykiø pozicijø, buvoakivaizdu, kad tarptautinë situacija buvo tokia, jog Vakarø valstybës ne-turëjo nei moraliniø, nei fiziniø ar materialiniø paskatø dël Vidurio irRytø Europos valstybiø, o tuo labiau dël Baltijos valstybiø, kilti á naujàkovà su Sovietø Sàjunga. Nebuvo jokiø vilèiø, kad Vakarai, spræsdamiskausmingà Vidurio ir Rytø Europos likimo dilemà, imsis kokiø norsveiksmingø poveikio priemoniø, galinèiø iðstumti sovietus: Antrasis pa-saulinis karas buvo kà tik pasibaigæs, Didþioji Britanija tiek ekonomiðkai,tiek kariniu poþiûriu buvo nusilpusi, nors ir turëjo ambicijø, ið tikrøjønegalëjo imtis Europos lyderio vaidmens. Po okupacijos þaizdas besigy-danèios Prancûzijos, uþsiëmusios valstybës atkûrimo darbais, poveikis po-kariniuose didþiøjø valstybiø santykiuose nebuvo átakingas. O Jungti-nëms Valstijoms, kurios norëjo kuo greièiau pamirðti karà ir demobili-zuoti savo kariuomenæ, net ir teoriniai planai pradëti naujà karà buvo perskaudûs.

Vertinant kitus ðio laikotarpio taikaus susitarimo mëginimus, bûtinaturëti mintyje, kad karo metais Vakaruose iðplito nuomonë, o tiksliau –viltis, kad po karo Sovietø Sàjungos revoliucinis ideologinis tonas pasi-keis ir tarptautiniuose santykiuose SSRS uþims ankstesnes imperinës Ru-sijos pozicijas. Deja, konstatuotina, kad pirmaisiais pokario metais Vaka-rø sàjungininkës nebuvo pasirengusios SSRS reikalavimø gausai ar juo-lab juos tenkinti. Amerikieèiai ne ið karto atmetë sovietø reikalavimus,suvokë juos kaip derybinæ pozicijà ir vis dar tikëjosi, kad (panaðiai kaip irkaro metais vykusiose konferencijose) darant dalines nuolaidas pavyksgana greitai surasti visoms ðalims priimtinus sprendimus. Ðios tendenci-

399 S. Lozoraièio 1946 m. sausio 15 d. laiðkas pulkininkui (K.Ðkirpai?): S Lozorai-èio asmeninis archyvas Romoje // Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diploma-tinës tarnybos egzilyje veikla (1940–1991). Vilnius, 2003. P. 135.


138

jos taip pat buvo gaëtinai akivaizdþios ir pirmiau aptartose pragmatiðko-siose Didþiosios Britanijos nuostatose Baltijos valstybiø atþvilgiu. Gali-ma pritarti autoriams, kurie tokià pokarinæ anglosaksiðkøjø Vakarø di-plomatijos koncepcijà vadina merkantiline400. Vakarø istoriografijoje at-sispindi ir nemaþai pasvarstymø, kad Jungtinës Amerikos Valstijos, kuriøekonominë galia pasaulyje neturëjo lygiaverèiø konkurentø ir kurios pa-demonstravo pasauliui atominio ginklo monopolá, galëjo uþimti tvirtes-nes ir grieþtesnes pozicijas, o ne teisintis prieð tarptautinæ bendruome-næ401. Jungtinës Amerikos Valstijos ankstyvuoju pokariniu laikotarpiu,kai amerikieèiai áþengë á tarptautinës politikos virðûnæ, ne visai suvokësavo, kaip supervalstybës, vaidmená ir iki 1947-øjø svarbiø sprendimøEuropos klausimais savarankiðkai nepriimdavo. Tarptautiniø santykiø eks-pertai bendrai sutaria, jog ankstyvoji (1945–1946 m.) prezidento H. Tru-mano politika, nepaisant keliø grieþtesniø pareiðkimø, tæsë F. D. Roose-velto nuosaikià idealistinæ politikos linijà.

Slaptosios diplomatijos dokumentai patvirtina, kad, be W. Churchil-lio „geleþinës uþdangos“ kalboje iðreikðtø nuogàstavimø, Vakarø politi-kos kuluaruose egzistavo ir atsargesnis, skeptiðkesnis poþiûris á SovietøSàjungà ir jos ketinimus. Verta prisiminti JAV diplomato George’o Ken-nano 1946 metø vasario „ilgàjà telegramà“, kurioje perspëjama apie so-vietø norà dominuoti pasaulyje, nulemtà instinktyvaus nesaugumo jaus-mo402, bei kitus slaptus JAV diplomatø ir þvalgybos praneðimus apie So-vietø Sàjungos uþsienio politikos ekspansionistines ambicijas403.

400 Nicolson H. Diplomacy. Second edition. London, 1960. P. 51–54.Sabaliûnas L. Baltic Perspectives: The Disillusionment with the West and the Choi-

ces Ahead // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1968,vol. 11, No. 2, p. 11.


402 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 437.Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1946. Volume VI. Eastern

Europe, The Soviet Union. Washington, 1969. P. 666–709.403 Po G. Kennano telegramos buvo 1946 m. balandþio 1 d. JAV Valstybës depar-

tamento pareigûno H. F. Matthew memorandumas, kuriame G. Kennano pamàsty-mus apie sovietø grësmes buvo mëginama pritaikyti uþsienio politikos praktikai.


139

Taèiau, kad uþsienio politikos pokyèiai ágautø efektà, turëjo praeitiðiek tiek laiko, kol pokarinë realybë taikaus susitarimo galimybes pakeitëkomunizmo iðplitimo baime404. Deja, þvelgiant ið 1947 metø perspekty-vos, faktinis Vidurio ir Rytø Europos (áskaitant ir Baltijos valstybes) ati-tekimas Rytø átakos sferai jau buvo suvokiamas kaip nepakeièiama realy-bë, taèiau vëlesni sovietinës ekspansijos mëginimai negalëjo bûti toleruo-jami. Ðiomis aplinkybëmis esminis uþdavinys, susijæs su Lietuvos ir kitøBaltijos valstybiø klausimu, – siekis iðlaikyti ðá klausimà atvirà. Tarptau-tiniø santykiø átampa neiðvengiamai prisidëjo prie ðio siekio ágyvendini-mo – principinës Vakarø valstybiø nuostatos Lietuvos ir kitø Baltijosvalstybiø okupacijos ir aneksijos teisëtumo klausimu buvo iðreikðtos Ant-rojo pasaulinio karo ir pokario metais, ilgainiui Lietuvos okupacijos iraneksijos pripaþinimo problema buvo nustumta á neiðspræstø, „áðaldytø“klausimø grupæ.

H.F. Matthew nurodë ðalis ir regionus, kuriems gali grësti pavojus: „Suomija, Skan-dinavija, Rytø, Vidurio ir Pietryèiø Europa, Iranas, Irakas, Turkija, Afganistanas,Sindziangas ir Mandþûrija.“ – Political Estimates of Soviet Policy for Use in Connec-tion with Military Studies. 1st April , 1946 // Foreign Relations of the United Sta-tes: Diplomatic Papers. 1946. Volume I. General; The United Nations. Washing-ton, 1972. P. 1168–1170.

Leffler M. P. A Preponderance of Power: National Security, the Truman Administ-ration, and the Cold War. Stanford. 1992. P. 131.

Atskiras analizes santykiø su SSRS klausimu pateikë 1946 m. specialiai ðio tikslusuformuoti nauji JAV specialiøjø tarnybø padaliniai: Office of Research and Evaluation.Central Intelegence group. Soviet foreign and military policy. 23 July 1946 // Assessingthe Soviet Threat: The Early Cold War Years. Washington, 1997. P. 56–58.

1946 m. rugsëjo 24 d. kà tik karjerà pradëjæs jaunas JAV prezidento patarëjasC. Cliffordas visiðkai slaptoje studijoje pritarë nuomonei, kad Kremliaus politikàgalima pakeisti tik atsvërus sovietø galià. O visa apimatis sovietø ir amerikieèiø susi-tarimas galëjo bûti ámanomas tik smarkiai pasikeitus sovietø nuostatoms ir galbût ávaldþià atëjus naujiems lyderiams. – Clark Clifford. American Relations with the So-viet Union: A Report to the President by special Counsel to the President. 24th Septem-ber, 1946 // Containment: Documents on American Policy and Strategy 1945–1950. New York, 1978. P. 66.

404 Crockatt R. The Cold War past and present. London, 1987. P. 193–194.


140

3. Vakarø valstybiø nuostatø dël Lietuvosir kitø Baltijos ðaliø okupacijos ir aneksijos raidos

tendencijos ðaltojo karo metais

3.1. Lietuvos ir kitø Baltijos ðaliø klausimasVakarø valstybiø politikoje pirmuoju ðaltojo karo etapu(1947–1953 metais)

1947 metai buvo ta skiriamoji riba, kai vieðai prabilta apie ðaltàjá karà, odviejø supervalstybiø – JAV ir SSRS – santykiai áþengë á akivaizdþià kon-frontacijà ir poliarizacijà405. Plaèiau neanalizuojat tarptautiniø santykiøatðalimo iðtakø ir prieþasèiø, galima pacituoti Lietuvos ginkluoto pasi-prieðinimo atstovo Vakaruose Jono Deksnio pateiktà tarptautiniø santy-kiø apibendrinimà, kad „nuo 1947 metø pavasario tie santykiai iðsikris-talizavo visiðku negalimumu suderinti ðiuos du taip skirtingus politiniai,psichologiniai ir ekonominiai pasaulius“406. Aptariamu laikotarpiu SSRSaiðkiai iðreiðkë ir aktyvino savo ekspansionistinæ politikà á jos átakà pate-kusiose Vidurio ir Rytø Europos valstybëse. Istoriografinëse diskusijoseneretai keliamas klausimas, ar J. Stalinas, per savo vietininkus skelbda-mas apie „naujàsias demokratijas“, visas Vidurio ir Rytø Europos valsty-bes matë vienoje valstybiø grandyje. Esama minèiø, kad SSRS vadovasgalëjo bûti numatæs ir ðvelnesnájá variantà – kai kurioms Vidurio Euro-pos valstybëms suteikti panaðø á Suomijos statusà, t. y. demokratiniøvalstybiø, bet gerbianèiø SSRS saugumo interesus407. Taèiau, kaip þino-

405 Gaddis J. L. We Now Know. Rethinking Cold War History. Oxford, 1997. P. 27.406 Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo Komiteto Uþsienio Delegatûros vadovo Jono

Deksnio 1948 m. vasario 3 d. raðtas ginkluoto pasiprieðinimo vadovybei Lietuvoje dëltarptautinës padëties ir Lietuvos iðlaisvinimo perspektyvø // LYA. F. 3377, ap. 55,b. 218, l. 133.

407 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 430–431.Apie „Finliandizacijà“ taip pat þr.: Hentila S. Living Next Door to the Bear. How

did Finland survie the Cold War // Historical Journal/Historiallinen aikakauskirja.1998, No. 2, p. 129–160; Finnish Neutrality Policy during the Cold War // VirtualFinland Produced by: Ministry for Foreign Affairs of Finland [þiûrëta 2005 m. kovo28 d.]. Prieiga per internetà: <http://virtual.finland.fi/netcomm/news/showartic-le.asp?intNWSAID=32643>.


141

me, tokie samprotavimai ir liko teoriniai, nes SSRS praktiniai veiksmaivedë prie visiðkos Vidurio ir Rytø Europos valstybiø kontrolës. Ir juolabakivaizdu, kad jau ásigalëjus ðaltajam karui, Baltijos valstybës net ir opti-mistiðkiausiose vizijose negalëjo bûti regimos savarankiðkos raidos per-spektyvoje.

Nuo 1947 m., skirtingai nei ankstesniu pokariniu laikotarpiu, kitossupervalstybës – Jungtiniø Amerikos Valstijø uþsienio politikos nuosta-tos taip pat kardinaliai pakito. JAV prezidento 1947 m. kovo 12 d. Kon-grese pasakytoje kalboje, áëjusioje á istorijà Trumano doktrinos pavadini-mu, buvo aiðkiai deklaruota, kad amerikieèiai ne tik perima britø ásipa-reigojimus Graikijai ir Turkijai, bet ir iðskirta kova tarp dviejø gyvenimobûdø ir paskelbtas JAV ásipareigojimas „remti laisvas tautas, besiginan-èias nuo ginkluotø maþumø ar iðorës jëgø pavergimo“408. Oficialiai de-klaruotas Jungtiniø Amerikos Valstijø pozicijø pokytis skatino viltis, kadBaltijos valstybës gali atsidurti demokratiniø valstybiø interesø akiratyje.H. Trumano kalba buvo laikoma dar vienu bandymu nubrëþti aiðkiàskiriamàjà linijà tarp átakos sferø ir apsaugoti Vakarø turimas pozicijas,taèiau ji vargiai reiðkë pasiryþimà sovietus pastumti atgal. Lietuvos diplo-matijos ðefas, aptardamas ðias aktualijas, dar kartà aiðkiai pabrëþë, kadpagrindinë kliûtis Lietuvos nepriklausomybei atkurti yra faktinë sovietøokupacija, ir samprotavo apie tai, ar yra realiø galimybiø iðstumti SSRS iðBaltijos valstybiø409. Akivaizdu, kad jau ir pirmaisiais ðaltojo karo metaislietuviø atstovams, këlusiems Lietuvos klausimà tarptautinëje arenoje,buvo suvokiamos ir leistinumo ribos. Buvo aiðkiai numanomos Vakarøprincipinës pozicijos, kad svarstant bet kokio karinio konflikto galimu-mus, Vakarai negali bûti ásivaizduojami kaip konflikto siekianti, puolan-èioji ðalis. Taèiau Vakaruose buvo ávairiø visuomeninio lygmens svarsty-mø apie galimà karo rizikà, neabejotinai ásivaizduojant, kad grësmë galikilti tik ið Sovietø Sàjungos pusës410.

408 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 439.409 Lietuvos Respublikos diplomatinio korpuso uþsienyje Diplomatinës Kolegi-

jos 1947 m. balandþio 15 d. pro memoria // LYA. F.3377, ap. 55, b. 218, l. 133.410 Pope Warns World of Tyranny, War // The New York Times. June 3, 1947,

p. 1.

3. VAKARØ VALSTYBIØ NUOSTATØ DËL LIETUVOS IR KITØ BALTIJOS ÐALIØ OKUPACIJOSIR ANEKSIJOS RAIDOS TENDENCIJOS ÐALTOJO KARO METAIS

142

1947 metø ávykiø verpetas, kai uþsienio reikalø ministrø susitikimuo-se kovo mënesá Maskvoje ir lapkrièio mënesá Londone nesëkmingai më-ginta galutinai aptarti Vokietijos klausimà ir taikos sutartá, o SSRS ir josátakos sferoje atsidûrusios valstybës tø paèiø metø liepos mënesá atsisakëdalyvauti JAV pasiûlytoje „Marshalo plano“ programoje ir kaip atsakasmetø pabaigoje buvo ásteigtas Kominformas ir deklaruojama vadinamojiÞdanovo doktrina, skelbianti Europos padalijimà á „dvi stovyklas“, pa-tvirtino, kad praëjus keleriems metams po Antrojo pasaulinio karo pa-baigos, ðio karo nugalëtojai ir buvæ sàjungininkai nuo bendradarbiavimoið esmës pasisuko á akivaizdþià konfrontacijà. Ði ðaltojo karo konfrontaci-ja áðaldë visas Europos problemas, kurios iki tol buvo traktuojamos kaiplaikini susitarimai.

Vidurio ir Rytø Europos ðalyse ádiegiami sovietinio tipo komunisti-niai reþimai, tarp Rytø ir Vakarø Sovietø Sàjungos sukurta jai visiðkailojaliø satelitø zona, lëmë, kad Vakarø politika ir tarptautiniø santykiøtaktika buvo perþiûrëtos. Nuo 1947 metø JAV uþsienio politikoje sufor-muluota vadinamoji tramdymo strategija411, kurios pagrindas – vienossupervalstybës t. y. JAV, strateginis siekis ávairiomis priemonëmis sulai-kyti ir riboti kitos supervalstybës, t. y. Sovietø Sàjungos, ekspansioniz-mà412. Pagal vieno ið tramdymo strategijos pradininkø G. Kennano rea-listiná propagandiná ideologiná modelá Jungtinës Valstijos turi „gudriai irsumaniai panaudoti prieðsvaras daugybëje nuolat kintanèiø geografiniø

Baruch Doubts Russian War, But Urges Mobilization Plan // The New York Ti-mes. June 27, 1947, p. 1, 2.

War With Russia? –The Balance Sheet // The New York Times. September 7,1947. P.5.

Vishinsky Asserts War Talk Makes U. S. Accept Idea // The New York Times.November 17, 1947, p. 1.

Do the Men in the Kremlin Want War? // The New York Times. March 28,1948, p. 7.

411 Kai kuriuose lietuviø autoriø istoriografiniuose darbuose ði strategija ávardi-nama kaip sulaikymo, atribojimo politika ar doktrina. Ðiame darbe, siekiant iðvengtineadekvaèiø koreliacijø su vartojama platesnio pobûdþio „politikos“ samprata, var-tojama apibendrinta Tramdymo strategijos sàvoka.

412 Tuathail G. Containment – Theory // Dictionary of Geopolitics. Westport,1994. P. 50–52.


143

ir politiniø taðkø, atsiþvelgiant á sovietø politikos pokyèius ir manevrus“413.Jungtinës Valstijos ëmësi daryti átakà Europos reikalams, karinëmis irekonominëmis priemonëmis pademonstruodamos, jog nepaliks vienø tø,kurie buvo pasirengæ atremti sovietus. Vaðingtono interesai visø pirmasiekë padëti Prancûzijai ir Italijai áveikti komunizmo pavojø, sutelkti eko-nominá Vakarø Vokietijos potencialà, plëtoti Vokietijos integracijos pro-cesus, paskatinti Londonà þengti þingsná visapusiðkesnio ekonominio ben-dradarbiavimo ir europinio bendravimo link.

Ásigalëjus ðaltajam karui, neliko ankstesnës daugiapolës galiø pusiau-svyros, o abiejose pusëse dominavo supervalstybës, todël në viena ið opo-nuojanèiø ðaliø negalëjo leisti ávelti pasaulá á neapgalvotà visuotiná kon-fliktà. Kiek skirtingai nei Vakarø þiniasklaidos formuojamoje vieðojojenuomonëje JAV slaptuose þvalgybiniuose dokumentuose, pateikiamosegalimø kariniø veiksmø analizëse, vertinant „situacijos logikà“ buvo kon-statuojama, kad Sovietø Sàjungos ketinimai nëra orientuoti á tiesioginá ne-iðvengiamà kariná konfliktà su Vakarais, taèiau toká nusistatymà pakeistøbet koks JAV veiksmas ar jø seka, kuri galëtø bûti suvokta kaip puolimasprieð Sovietø Sàjungà ar jos satelites414. Akivaizdu, kad atsiþvelgdamos ástrateginius karinio saugumo interesus, JAV siekë iðvengti bet kokiø realiøgrësmiø dël kariniø konfliktø su Sovietø Sàjunga. Vakarø uþsienio politikaturëjo bûti atitinkamai orientuota ir negalëjo iðeiti uþ ðio leistinumo ribø.Ankstyvøjø ðaltojo karo metø diplomatija patvirtino pirmiau aptartas lie-tuviø iðeivijos pesimistines prognozes apie minimalias Vakarø galimybesvienaip ar kitaip pakeisti nusistovëjusià jëgø pusiausvyrà415.

413 Lopata R. Tarptautiniø santykiø istorija. Vilnius, 1997. P. 215.414 Office of Research and Evaluation. (ORE 22–48) Central Intelligence group,

April 1948, Possibility of Direct Soviet Military Action During 1948 // CIA’s Ana-lysis of The Soviet Union, 1947–1991: A Documentary Collection. Washington, 2001.P. 21.

415 Kad karas tarp SSRS ir JAV yra nelabai tikëtinas, suvokë net ir Lietuvosginkluoto pasiprieðinimo judëjimo atstovai Vakaruose – Vyriausiojo Lietuvos atsta-tymo komiteto Uþsienio delegatûros vadovo Jono Deksnio 1948 m. vasario 3 d.raðte ginkluoto pasiprieðinimo vadovybei Lietuvoje dël tarptautinës padëties ir Lie-tuvos iðlaisvinimo perspektyvø buvo raðoma, kad „Svarstant karo galimumus, yranaudinga atsiminti, kad JAV ir D[idþioji] Britanija dël savo masiø psichologinës


144

Nors ðaltojo karo metais Europoje nustovëjus status quo, jo prievarti-niu pakeitimu nebuvo suinteresuota në viena ðalis, taèiau Vakarø valsty-biø interesas Baltijos valstybiø atþvilgiu iðliko ir tam tikrais aspektais netpadidëjo. Neabejotina, kad ankstyvaisiais ðaltojo karo metais JAV politi-koje suformuluota globalioji tramdymo strategija ir bendros Vakarø nuo-statos sovietinio bloko atþvilgiu apëmë ir Lietuvos bei kitø Baltijos vals-tybiø klausimà, sudarë niðà ðiam klausimui papildomai suaktualinti. At-skira parama Lietuvai ar Baltijos valstybëms nebuvo þadama, taèiau gali-mos permainos buvo siejamos su bendru pavergtøjø tautø klausimu.

Tramdymo strategijos vienas ið bendrø moraliniø-ideologiniø tiksløbuvo remti prielaidas SSRS santvarkai bei sandarai pakeisti ir skatintiprocesus sovietø sistemai ið vidaus transformuoti. Ðioje strategijoje kaipatskiras aspektas buvo aiðkiai apibrëþta parama sovietø pavergtø Vidurioir Rytø Europos kraðtø judëjimams. Vakarø politikai, laikydami Baltijosvalstybes platesnës Vidurio ir Rytø Europos politinës dilemos dalimi, jasëmë naudoti kaip ideologinës ir propagandinës kovos su Sovietø Sàjungaspaudimo priemonæ.

Suvokdami ðias tendencijas Lietuvos rezistencijos ir iðeivijos politiniaicentrai uþsienyje siekë solidarizuotis su Vidurio ir Rytø Europos iðsiva-duojamaisiais judëjimais416. Lietuvos laisvës kova imta suvokti kaip ob-jektyviai integruota ne tik á sovietø pavergtø Vidurio ir Rytø Europoskraðtø iðsivaduojamàjá procesà, bet ir visuotiná antikomunistiná judëji-mà, o per já – á antisovietiná judëjimà paèioje SSRS417.

Kita vertus, paminëtina, kad iðeivijos vertinimuose buvo suvokiama,kad tramdymo strategija pati savaime Lietuvai ir kitoms uþ geleþinës uþ-

bûklës ir esamos visuomeninës politinës bûklës negali bûti uþpuolanèiàja puse, todëlpastatymas klausimo, kada amerikieèiai pradës karà – yra nedaug pagrástas.“ AnotJ. Deksnio „ðios dienos politikos fazë yra vadinama „ðaltuoju karu“, jo esmë – kom-pleksiðkos abiejø pusiø pastangos laikà padaryti savo sàjungininku“. LYA. F. 3377,ap. 55, b. 218, l. 133.

416 Sidzikauskas V. Lietuvos diplomatijos paraðtëse. Vilnius, 1994. P. 271–272;284–294.

417 Maslauskienë N. Lietuvos geopolitinë padëtis lietuviø tautos pasiprieðinimo po-litinës vadovybës dokumentuose. 1947–1951 // Lietuvos archyvai. 1997, Nr. 9, p. 97.


145

dangos atsidûrusioms tautoms nieko nauja neatneð, nes savo prigimtimiyra tiesiogiai nukreipta prieð Sovietø Sàjungà ir jos tolesnës ekspansijosribojimà, o ne jos laimëjimø revizavimà. Buvo netgi kategoriðkesniø ver-tinimø, esà tramdymas netiesiogiai reiðkia, kad JAV neprieðtarauja So-vietø Sàjungos uþgrobimams ir áteisina jos pavergtø tautø paþeminimà418.Nepaisant ðio subjektyvaus veiksnio, bendras Tramdymo strategijos prak-tinis vertinimas buvo aiðkus – pavergtø tautø atstovai pradëjo jausti pa-lankesnes veiklos sàlygas, o tai reiðkë ir platesnes veiklos galimybes ke-liant Lietuvos laisvës klausimà419.

Nuo 1948 metø akivaizdþiai sustiprëjo pavergtøjø tautø organizacijøveikla, jos gavo didesnæ paramà ið Vakarø valstybiø. Baltijos valstybiøatstovams buvo sudarytos palankesnës galimybës dalyvauti ðiø organiza-cijø veikloje. Iðryðkëjo ávairiø nevalstybiniø organizacijø parama keliantBaltijos valstybiø klausimà. 1949 metais prie visuomeninio Europos ju-dëjimo, siekianèio vienyti Europà, buvo ásteigta Vidurio ir Rytø Europoskomisija, kurios tikslas – kelti á vieðumà ir mëginti spræsti pavergtø tautøproblemas. Ðioje komisijoje dalyvavo ne tik pavergtø tautø atstovai, betir tuo metu þinomi politikai, tokie kaip buvæs Didþiosios Britanijos prem-jeras W. Churchillis, Vakarø valstybiø parlamentarai. Ðios komisijos veik-loje kaip vicepirmininkai skirtingais laikotarpiais dirbo iðeiviai ið Vidurioir Rytø Europos, organizacijos veikloje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos di-plomatai420.

418 Schnorf R.A. The Baltic States in U. S.-Soviet Relations. From Truman toJohnson // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1968, vol.14, No. 3, p. 46.

419 JAV uþsienio politika sàryðyje su Lietuvos klausimu (ALT vicepirmininkoA. A. Olio praneðimas) // Amerikos lietuviø tarybos suvaþiavimas, 1954 m. lapkrièiomën. 12 ir 13 d. Hotel Statler, New York: suvaþiavimo eiga, apyskaitiniai praneðimai,nutarimai ir kita. Chicago, 1955. P. 41.

420 1951 m. liepos 6 d. B. K. Baluèio pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 4, l. 20.Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla (1940–

1991). Vilnius, 2003. P. 137.1952 m. sausio 21–24 d. Londone ávykusioje konferencijoje Baltijos valstybëms

atstovavo ir praneðimà skaitë V. Sidzikauskas. Konferencijos pabaigoje buvo priimtarezoliucija, kurioje akcentuota, kad pavergtos tautos ir valstybës turi atgauti laisvæ irdalyvauti besipleèianèiame vieningos Europos judëjime. – Central and Eastern Euro-pean Conference. January, 1952 // LCVA. F. 656, ap. 2, b. 295, l. 164.


146

Per kelerius metus ávairios visuomenës grupës, organizacijos paskelbëvieðø deklaracijø dël Baltijos valstybiø421, daugiau dëmesio Baltijos vals-tybiø esamos padëties aptarèiai skyrë ir Vakarø spauda, kurioje buvo pa-teikiama operatyvi ir objektyvi informacija apie procesus, vykstanèius Lie-tuvoje, kitø Baltijos valstybiø teritorijose, iðeivijos veiklà422. Oficialiosepolitinëse diskusijose Baltijos valstybiø klausimas taip pat nebuvo pa-mirðtas, negana to, galima teigti, jog buvo „eksploatuojamas“ daþniaunegu pirmaisiais pokario metais. Baltijos valstybiø klausimo aktualumasaktyviau buvo prisimintas ir iðkeltas JAV vidaus politikoje, prezidentorinkimø iðvakarëse. JAV 1948 metø antrojoje pusëje padaugëjo kontaktøir oficialiø susitikimø tarp Lietuvos iðeivijos ir oficialiø Jungtiniø Valstijøpareigûnø, nors dar 1948 m. sausio mënesá JAV Valstybës departamen-tas nepatarë JAV prezidentui susitikti su Baltijos valstybiø iðeivijos atsto-vais423.

Tuo paèiu laikotarpiu galima áþvelgti ir sugrieþtëjusià oficialià ideolo-ginæ propagandà, siekiant pakirsti SSRS karo metø uþsienio politikos au-toritetà. Vakarø valstybës vieðai prabilo apie SSRS diskredituojanèius prieð-karinius slaptus susitarimus su nacistine Vokietija424. 1948 metø pradþiojespauda informavo apie bendrà Vakarø sàjungininkø sprendimà vieðai pa-

421 Pavyzdþiui, 1948 m. Ðkotijos Europos laisvës lyga parengë atskirà kreipimàsidël Baltijos valstybiø klausimo. – Scottish League for European freedom July 6, 1948letter to Archbishop Canterbury // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 2, l. 92.

422 Didþiosios Britanijos vienas átakingiausiø laikraðèiø The Times 1949 m. vasa-rio 23 d. iðspausdino specialaus korespondento iðsamø straipsná apie Baltijos valsty-biø padëtá (su Baltijos valstybiø þemëlapiais). Lietuvos pasiuntinys Didþiojoje Brita-nijoje B.K. Balutis raðë, kad prieð porà metø toks straipsnis bûtø buvæs absoliuèiainegalimas dalykas: 1949 m. vasario 25 d. B.K. Baluèio pro memoria // LCVA. F. 648,ap. 2, b. 3, l. 3.

Wawe of Baltic Deportations // The Observer. August 7, 1949, p. 1.Latvian Aide Accredited // The New York, Times. June 29, 1949, p. 17.Lithuanians Harley Vows United Fight. Group Exchanges Messages With Truman on

Struggle for Freedom from Russia // The New York Times. November 5, 1949, p. 5.423 Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexation of the

Baltic States: Politics and Law // Journal of Baltic Studies. 1975, Nr. 4, p. 279.424 U. S. Decides to Print Record to Counter Russia Attacks // The New York

Times. January 22, 1948, p. 1.


147

skelbti 1939–1941 metø sovietø ir naciø diplomatinës korespondencijosdokumentus, perimtus kaip trofëjiná grobá, o netrukus pasirodë iðsamiosoficialios ðiø dokumentø publikacijos425. Baltijos valstybiø klausimu tu-rëjo reikðmës slaptøjø sovietø ir naciø susitarimø akcentavimas minintðiø valstybiø likimà. Tokios mintys nuskambëjo ir ið oficialiø politikølûpø. Platø atgarsá visuomenëje turëjo JAV Niujorko valstijos guberna-toriaus, Respublikonø partijos kandidato á prezidentus 1944 ir 1948 me-tais Thomo Dewey Lietuvos nepriklausomybës 30-meèio proga (kalbos,pasakytos treèiajame Amerikos lietuviø kongrese, pagrindu426 ) vieðai iðpla-tintas pareiðkimas, kuriame pabrëþiama, kad Lietuvos Respublika tapoHitlerio ir Stalino suplanuotos, Molotovo–Ribbentropo paktu áprasmintosagresijos auka. Gubernatorius taip pat iðreiðkë paramà lietuviø tautos ið-sivadavimo kovai ir viltá, kad Lietuva bus iðlaisvinta ið „engëjø uþkariau-tojø“427.

1948 m. kovo 26 d. JAV Valstybës departamentas oficialiai iðplatin-tuose laiðkuose visø valstijø gubernatoriams dar kartà priminë, kad Jung-tinës Valstijos niekada nepripaþino Baltijos valstybiø aneksijos. Taip patbuvo pareikðta, kad Baltijos valstybiø pasiuntinybës ir konsulatai tæsiasavo veiklà ir Sovietø Sàjungos diplomatiniai atstovai neturi teisës JAVteismuose atstovauti Baltijos valstybiø pilieèiø interesams428.

1948 m. rugsëjo 16 d. JAV prezidentas H. Trumanas per savo kaden-cijà antràjá kartà priëmë Amerikos lietuviø tarybos delegacijà429. Ðá kartà

425 For the Record // Time. February 2, 1948.Nazi–Soviet Relations, 1939–1941. Documents from the Archives of the Ger-

man Foreign Office. Washington, 1948.426 Baltijos valstybiø uþgrobimo byla (JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto doku-

mentai, 1953–1954 metai). Vilnius, 1997. P. (22).427 Dewey Hits Russia Again // The New York Times. February 14, 1948, p. 5.428 Letter to the Governors of States of the protection of Interests of Nationals of

the Latvian, Estonian and Lithuanina Republics // Congressional Records 1948,vol. 94, p. 6795. LCVA F. 648, ap. 2, b. 151, l. 328.

3 Russian Annexations Not Recognized, Says U. S. // The New York Times. March30, 1948, p. 12.

429 Amerikos lietuviø delegacijos pas prezidentus // Draugas. 1962 vasario 15,Nr. 39, l. 3.


148

pateiktame memorandume buvo praðoma kelti Lietuvos padëties klausi-mus tarptautiniuose forumuose, sudaryti specialià komisijà padëèiai Lie-tuvoje iðtirti ir nesudaryti sutarèiø su SSRS dël pokarinës pasaulio tvar-kos, jei Lietuva ir kitos maþosios valstybës nebus iðlaisvintos. H. Truma-nas ðiame susitikime kalbëjo apie simpatijas pavergtosioms tautoms, ta-èiau iðvengë tiesioginio paþado ávykdyti praðymà kelti Baltijos valstybiøklausimo svarstymus Jungtiniø Tautø Generalinëje Asamblëjoje. Prezi-dentas paþadëjo nepripaþinti Baltijos valstybiø inkorporavimo, taèiau tikðypsojosi klausydamas apie raginimus minëti Baltijos valstybes savo kal-bose430. JAV prezidento atstovas spaudai informavo, kad susitikime dau-giausia dëmesio buvo skirta perkeltøjø asmenø problemai431. 1948 m.oficialià JAV pozicijà demonstravo bûtent galutinis perkeltøjø asmenøproblemos iðsprendimas sudarius galimybes asmenims ið Baltijos emig-ruoti á JAV.

Panaðiø teigiamø tendencijø galima áþvelgti ir kitø Vakarø valstybiøelgsenoje. Nors Prancûzijos nuostatose Baltijos valstybiø atþvilgiu pasi-reikðdavo ir skepticizmas432, 1948 m. sausio 9 d. Prancûzijos prezidentasVincentas Auriolis priëmë Lietuvos atstovà Prancûzijoje S. A. Baèká kar-tu su Latvijos diplomatu O. Grosvaldu ir ðie Prancûzijos prezidentui átei-kë Baltijos valstybiø organizacijø memorandumà dël Baltijos valstybiø.Nuo 1948-øjø S. A. Baèkis gavo leidimà leisti „Lietuviø biuletená“ pran-cûzø kalba. Kitais metais Prancûzijos ministras pirmininkas RobertasSchumanas priëmë panaðaus pobûdþio VLIK’o memorandumà433.

430 Lithuanian American Council 1940–1970. Chicago, 1971. P. 117.431 U. S. is urged to push a U.N Baltic Inquiry // The New York Times. Septem-

ber 17, 1948, p. 11.432 French opposition to participation of Baltic States in international organiza-

tions. 1948. United Kingdom. FO 371/71231.433Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on the


Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinis atstovavimas Prancûzijoje 1940–1960 m. //Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 2, p. 61.


149

Taip pat Kanados vyriausybë oficialiu pareiðkimu priminë, kad Ka-nada nëra pripaþinusi Lietuvos inkorporacijos á Sovietø Sàjungà de jure,kai 1948 m. kovo 12 d. Sovietø Sàjungos ambasada Kanadoje paskelbë,jog Klaipëdos kraðto gyventojai turi registruotis SSRS konsulatuose arambasadoje434.

Kita valstybë, vieðai deklaravusi, kad nepripaþásta Baltijos valstybiøaneksijos, buvo Australija. 1948 m. geguþës 9 d. Australijos Sandraugosvyriausybë patarë á Australijà atvykstantiems iðeiviams ið Baltijos valsty-biø ignoruoti Sovietø Sàjungos ambasados kvietimus registruotis amba-sadoje ir pabrëþë, kad Australija nepripaþásta Estijos, Latvijos ir Lietuvosinkorporavimo á Sovietø Sàjungà435. Galima paminëti, kad aptariamu lai-kotarpiu ið Vakarø valstybiø tik viena valstybë apribojo santykius su Bal-tijos valstybëmis – Argentina, suspendavusi Lietuvos atstovybës veikimà,kol Baltijos valstybiø likimas bus iðspræstas Jungtiniø Tautø436.

Be oficialiø vyriausybinio lygmens pareiðkimø, Vakarø politikai ir di-plomatai aptariamu laikotarpiu paminëdavo Baltijos valstybiø klausimàir tarptautiniuose forumuose: 1949 m. lapkrièio 14–29 d. Jungtiniø TautøGeneralinës Asamblëjos (pirmosios politinës komisijos) posëdþiuose anek-suotas Baltijos valstybes vieðuose pasisakymuose paminëjo ne tik JAV,Didþiosios Britanijos ir Kanados, bet ir Naujosios Zelandijos, Nyderlan-dø atstovai437.

Dar vienas reikðmingas teisinis þingsnis, aiðkiai pademonstravæs Balti-jos valstybiø tæstinumo pripaþinimà, buvo susijæs su JAV administracijosnuostatomis Baltijos valstybiø diplomatø atþvilgiu. 1948 m. liepos më-nesá, mirus Latvijos pasiuntiniui Vaðingtone Alfredui Bilmaniui, praëjusbeveik metams, 1949 m. birþelio 28 d., JAV valstybës sekretorius DeanasAchesonas priëmë ir pripaþino Julá Feldmaná kaip Latvijos reikalø pati-

434 Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958, Nr. 3–4, p. 78.435 Balts Asked to Ingnore Soviet Bid // The New York Times. May 10, 1948,

p. 15.436 Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958. Nr. 3–4, p. 81.437 Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone parengta JTO pasakytø kalbø santrauka.

LCVA. F. 648, ap. 2, b. 194. l. 2–3.


150

këtiná (chargé d’affaires)438. Tai buvo pirmasis Baltijos valstybiø diploma-tiniø tarnybø tæstinumo pripaþinimo kompromisinis precedentas, kuristransformavo JAV Valstybës departamento iðankstiná formalø diploma-tinio paskyrimo protokolà, kad pasiuntinys turi bûti skiriamas valstybësvadovo ar vyriausybës, kuriø, kaip þinoma, Baltijos ðalys neturëjo.

1949–1952 metø laikotarpis gali bûti ávardijamas kaip etapas, kai ðal-tojo karo geografija iðsiplëtë uþ Europos ribø. 1949 metais antràjà kaden-cijà pradëjusiam JAV prezidentui H. Trumanui, kaip akivaizdþiam Va-karø bloko lyderiui, teko daryti keletà labai svarbiø sprendimø, tarp jø –apsisprendimà ásteigti Ðiaurës Atlanto sutarties aljansà ir pasiprieðinti ko-munistinei agresijai Korëjoje439.

Ðiaurës Atlanto sutarties pasiraðymas 1949 m. balandþio 4 d. buvoreikðmingas þingsnis á Vakarø saugumo politikos ir karinio aljanso sufor-mavimà. Neiðvengiamai Vakarø gynybinio bendradarbiavimo integraci-jà paskatino galutinis SSRS lojaliø komunistiniø jëgø ásitvirtinimas Vi-durio ir Rytø Europos regione. Ðie reikðmingi ávykiai neliko nepastebëtiir nepanaudoti keliant Baltijos valstybiø klausimà tarptautinëje arenoje.Tà dienà, kai buvo pasiraðoma sutartis Vaðingtone, Lietuvos pasiuntinysP. Þadeikis kreipësi á JAV valstybës sekretoriø su pareiðkimu, kuriamebuvo primenama, kad Ðiaurës Atlanto regionui priklauso ir Baltijos vals-tybës, iðreiðkiama viltis, kad Vakarø demokratijos sustiprins ðio regionolaisvæ ir saugumà440. Amerikieèiø poþiûriu, Ðiaurës Atlanto sutartis skyrë-si nuo kitø susitarimø ir turëjo atlikti „galiø persvaros taikos labui“ funk-cijà, t. y. JAV Valstybës departamentas deklaratyviai siekë akcentuoti,kad Ðiaurës Atlanto sutartis nëra skirta apsaugoti status quo Europoje irgina principà, o ne teritorijà. Potencialias Vakarø grësmes turëjo suma-þinti pasiûlyta kolektyvinës gynybos koncepcija. Taèiau akivaizdu, kad

438 Latvian Aide Accredited // The New York Times. June 29, 1949, p. 17.Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla (1940–

1991). Vilnius, 2003. P. 149.439 Trisdeðimtreèio JAV prezidento vieta istorijoje. Harry S.Truman (1884–1972) //

Aidai. 1973, Nr. 2, p. 84–85.440 1949 m. balandþio 4 d. P. Þadeikio laiðkas JAV valstybës sekretoriui D. Acheso-

nui // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 26, l. 76.


151

Ðiaurës Atlanto sutartyje tiesiogiai neávardijant vienintelio galimo grës-mës ðaltinio – SSRS, amerikieèiai rëmësi grynai politine retorika, veng-dami pavartoti galiø pusiausvyros sàvokà441. Europos sàjungininkams tobuvo per maþa. Per kelis artimiausius metus dar labiau susikomplikavuspolitinei atmosferai, praktinës JAV garantijos Vakarø Europai buvo reali-zuotos suvokus poreiká ir áteisinus JAV kariuomenës kontingento nuolati-ná dislokavimà Europoje, tokiu bûdu faktiðkai institucionalizavus gynybi-nes garantijas ir taip sukûrus (1951 m. balandþio 2 d.) veiksmingà ÐiaurësAtlanto sutarties organizacijà (NATO) su Vyriausiàja jungtiniø pajëgøEuropoje vadaviete442. Vidurio ir Rytø Europos sovietizavimas tapo po-stûmiu euroatlantinei integracijai, taèiau ði integracija nepagerino pavergtøVidurio ir Rytø Europos tautø likimo ir neatneðë joms trokðtamø poky-èiø. Dël per kelerius metus ið esmës pasikeitusios geopolitinës Europospadëties, vykstant deryboms dël Ðiaurës Atlanto sutarties, Vidurio ir Ry-tø Europos valstybiø klausimas nebuvo svarstomas. Vakarø valstybës, kur-damos Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijà, neturëjo jokiø aliuzijø eli-minuoti Sovietø Sàjungos kariná dominavimà Vidurio ir Rytø Europoje.Skiriamosios ribos Europoje buvo aiðkiai ásivaizduojamos visais lygiais.Institucionalizuota Ðiaurës Atlanto sutarties organizacija SSRS kontro-liuojamà Vidurio ir Rytø Europos regionà matë kaip potencialø grësmiøðaltiná, o Baltijos valstybëms jokio savarankiðko vaidmens nebuvo numa-tyta – jos buvo traktuojamos ne kaip atskiras institucinis darinys, o kaipkariniu poþiûriu Sovietø Sàjungai reikðmingas strateginis tranzitinis re-gionas – riðamoji grandis, skirta palaikyti Vidurio Europos valstybëse,visø pirma Rytø Vokietijoje, dislokuotos Sovietø Sàjungos kariuomenësfunkcionavimui. Kita vertus, galima pritarti teiginiui, kad Baltijos valsty-bës, arba tiksliau – Sovietø Sàjungos dominavimas ðiose valstybëse, turë-jo netiesioginæ reikðmæ Vakarø gynybinës sistemos geografinei aprëpèiai.Sovietø Sàjungos artimas „alsavimas“ lëmë, kad Ðvedijos ir Suomijos sau-

441 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 444–447.442 NATO vakar, ðiandien, rytoj. Vilnius, 1999. P. 38–39.


152

gumo politika nebuvo susieta su NATO, o Baltijos jûros regionas buvopaðalintas ið NATO tiesioginës átakos zonos443.

Kitas ne maþiau svarbus Europai 1949 metø ávykis buvo Vokietijosde facto suskaidymas á dvi valstybes. Panaðai kaip ir Baltijos valstybiøklausimas, Vokietijos problema neapibrëþtam laikui buvo nustumta á ne-iðspræstø problemø krepðelá, tik jos sàlyginis svoris buvo keleriopai dides-nis. Taèiau ðis neiðspræstas Vokietijos klausimas buvo vienas reikðmingiau-siø Rytø ir Vakarø diskusijø, potencialiø konfliktø ðaltinis. Þvelgiant iðVakarø pozicijø, Vokietijos Federacinës Respublikos ákûrimas reiðkë nuo-latiná iððûká sovietø buvimui Vidurio Europoje444. Taèiau Sovietø Sàjungakaip atsvarà ne tik turëjo raudonàjà armijà Rytø Vokietijoje, bet ir visiðkaikontroliavo Vidurio bei Rytø Europà. Faktinë ðaltojo karo politikos iðraiðkaEuropos kontinente tapo dviejø Vokietijø raida skirtingomis kryptimis.

Ðiø ávykiø akivaizdoje Vakarø politikoje liko tik moralinës paramosdeklaracijos tautoms, atsidûrusioms anapus geleþinës uþdangos. Lietuviøiðeivija vis mëgino priminti apie Baltijos valstybiø padëtá. 1949 metøpabaigoje vykusiame treèiajame Amerikos lietuviø kongrese buvo priim-tas sprendimas pakartotinai kreiptis á aukðèiausius JAV vadovus dël Lie-tuvos padëties. Leonardas Simutis oficialiame kreipimesi iðreiðkë dëkin-gumà dël nekintanèios JAV politikos nepripaþinti naciø ir sovietø agre-syvaus bendradarbiavimo vaisiø ir padëkojo uþ besitæsiantá Baltijos vals-tybiø suverenumo pripaþinimà. Prezidento H. Trumano atsakyme darkartà buvo pakartoti moraliniai JAV politikos pagrindai: „nors pasaulyjeyra tokiø, kurie prieðina jëgà laisvei ir teisingumui, að tikiu ðio pasaulioþmonëmis, tikiu, kad tokie vyrai ir moterys kaip jûs ir að galime pasiektitaikà visiems pasaulyje, remdamiesi laisvës ir teisingumo principais, irDievo padadami mes pasieksime ðá tikslà. Þinau, kad jûs tuo tikite irdirbsite drauge su vyriausybe, kad visa tai taptø realybe“, – baigë sveiki-nimà prezidentas H. Trumanas445. Tame paèiame Amerikos lietuviø kon-

443 Made V. The Baltic Issue During the Cold War // Estonian Foreign Policy atthe Cross-Roads. Tallinn, 2002. P. 118.

444 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 447.445 Lithuanians Harley Vows United Fight. Group Exchanges Messages With Tru-

man on Struggle for Freedom from Russia // The New York Times. November 5,1949, p. 5.


153

grese didelá entuziazmà sukëlusià ir viltis sustiprinusià kalbà, kuri buvotransliuojama visai Amerikai, pasakë ir buvæs kandidatas á JAV preziden-tus Niujorko gubernatorius T. Dewey446. Taèiau buvo nesunku suvokti,kad realûs poslinkiai akivaizdþiai priklausë nuo platesnio tarptautiniø san-tykiø konteksto.

Ðaltojo karo dvipolë galiø pusiausvyra pakito 1949 m. rugsëjo 25 d.SSRS praneðus turint branduoliná ginklà. Daugelio Vakarø ekspertø nuo-stabai amerikieèiai gana greitai prarado branduolinio ginklo monopolá.Ðis faktas neabejotinai paskatino perþiûrëti tiek Vakarø, tiek Rytø blokøstrategines nuostatas. Dël globalinio branduolinio karo grësmës buvo pa-koreguotos supervalstybiø – JAV ir SSRS – politinës ir karinës doktrinos.Dviejø supervalstybiø branduolinë politika lëmë nuosaikesnæ karinæ po-litikà – susilaikant nuo galimø neprognozuojamø veiksmø, kurie galëtøsukelti vienos ið oponuojanèiø supervalstybiø nuogàstavimus dël bandy-mo vienoje ar kitoje pasaulio vietoje radikaliai pakeisti jëgø pusiausvyrà.

Pagal JAV nuostatas pakitus branduolinio ginklo balansui, agresyvipolitika, galinti destabilizuoti padëtá Sovietø Sàjungos kontroliuojamojezonoje, turëjo bûti labai gerai pasverta, taèiau iðlaikytas anksèiau dekla-ruotas tramdymo strategijos ásipareigojimas – ávairiais bûdais stabdyti ko-munizmo plëtrà bet kuriame kitame pasaulio taðke. 1949 metø pabaigojebuvo suformuluotos pirmosios strateginës politinës Jungtiniø AmerikosValstijø nuostatos Vidurio ir Rytø Europos valstybiø atþvilgiu. 1949 m.gruodþio 9 d. JAV Nacionalinio saugumo taryba (1947 m. liepos 26 d.Nacionalinio saugumo aktu ásteigta aukðèiausio lygio prezidento pataria-moji institucija) parengë dokumentà NSC 58/2 „Jungtiniø Valstijø poli-tika sovietiniø satelitø Rytø Europoje atþvilgiu“. Pagal ðio dokumentonuostatas satelitinës Vidurio ir Rytø Europos valstybës buvo suvokiamoskaip reikalingos apsaugoti ir stiprinti SSRS ekonominei galiai. Ðiame do-kumente, atsiþvelgiant á anksèiau deklaruotà tramdymo strategijos ásipa-

446 U. S. Lithuanians Meet // The New York Times. November 4, 1949, p. 24.Dewey Favors Aid For Free Peoples // The New York Times. November 6, 1949,

p. 19.


154

reigojimà ávairiais bûdais stabdyti komunizmo plëtrà bet kuriame kitamepasaulio taðke, buvo suformuluoti trumpalaikiai ir ilgalaikiai Jungtinø Vals-tijø politikos Vidurio ir Rytø Europoje tikslai. Ilgalaikis siekinys – komu-nistiniø reþimø eliminavimas ið ðio regiono, o trumpalaikis arba tarpinistikslas – nacionaliniø komunistiniø reþimø kûrimasis Jugoslavijos pavyz-dþiu, siekiant apriboti SSRS átakà regione447. Ágyvendindamos ðiuos tiks-lus Jungtinës Valstijos ir kitos Vakarø valstybës turëjo vengti ne tik poli-tiniø, bet ir ekonominiø, susisiekimo ir asmeniniø kontaktø su prosovie-tinëmis Rytø Europos valstybëmis ir jø vyriausybëmis448. Jungtiniø Ame-rikos Valstijø uþsienio politikos strategai numatë, kad JAV atsisako orga-nizuoti bet kokià ardomàjà ar revoliucinæ veikà, nukreiptà prieð sateliti-nius reþimus ar paèià Sovietø Sàjungà. Baltijos valstybës ðiame doku-mente visiðkai nebuvo minimos. Turint mintyje ankstesnius JAV pareið-kimus, galima tik daryti prielaidà, kad në kiek ne ðvelnesnës, o net grieþ-tesnës nuostatos turëjo bûti numatomos ir dël SSRS aneksuotø teritori-jø. Galima teigti, jog ðios principinës nuostatos per visà ðaltàjá karà iðesmës nepakito449.

1950 m. balandþio 14 d. Nacionalinio saugumo tarnyba JAV prezi-dentui pateikë dar vienà itin iðsamià direktyvà NSC 68 dël JungtiniøValstijø nacionalinio saugumo tikslus ir programas. Joje buvo iðdëstytaðaltojo karo strategija ir sudëti kovos prieð komunizmà akcentai. Ði direk-tyva vadinama vienu reikðmingiausiø H. Trumano valdymo laikotarpiodokumentø. Ðis dokumentas padeda suvokti Jungtiniø Amerikos Valsti-jø politikos pamatus ir kryptis. Nacionaliniai interesai jame apibûdintiremiantis moraliniais principais: „Tik iðsaugodami ir praktiðkai átvirtin-dami – tiek uþsienyje, tiek ðalies viduje – mûsø pamatines vertybes, mesiðsaugosime savo moraliná vientisumà, kuris ir bus tikrasis Kremliaus kës-

447 Borhi L. Containment, Rollback, Liberation or Inaction? The United States andHungary in the 1950s // Journal of Cold War Studies. 1999, vol. 1, issue 3, p. 79.

448 Mania A. The National Security Council i amerikanska polityka wobec EuropyWschodniej 1945–1960. Krakow, 1994. P. 222.

449 JAV politika Rytø Europos ir Pabaltijo atþvilgiu // Akiraèiai. 1972, Nr. 1 (35), l.p. 1–2.


155

lø duobkasys“450. Be moraliniø ásipareigojimø stabdyti SSRS ir komu-nizmo ekspansionizmà, tolesnë tramdymo strategija turëjo apimti ávai-rias karines ir ekonomines priemones, reikalingas kuriant atsvaros mode-lius. Taip pat konstatuota, kad esamomis sàlygomis derybomis neámano-ma pasiekti tokio susitarimo, kuris sukeltø sovietinës sistemos pokyèius.Todël derybos buvo ávardytos kaip nepakankama priemonë, bet laisvo-sios valstybës turi bûti pasirengusios deryboms. Bendrajame konteksteðioje direktyvoje nebuvo vietos amerikieèiø pasaulinio masto uþkariavi-mams – Amerikos pasaulinio dominavimo ambicijos, suporuotos su atsi-sakymu naudoti jëgà, buvo orientuotos á pasaulinio masto reformas, be-siremianèias JAV nacionaliniø vertybiø sklaida451. Nepaisant tariamai blai-vaus realizmo, ði strategija gali bûti pavadinta tik ambicingu planu, nesnustaèiusi tikslus nenumatë konkreèiø bûdø, kaip iki galo ðiuos tiksluságyvendinti452. Praktinis ðiø tramdymo strategijos nuostatø iðbandymasbuvo Korëjos karas, per kurá dvi konkuruojanèios ðalys dar kartà aiðkiainustatë demarkacines linijas ne tik Europoje, bet ir Azijoje. Vidurio irRytø Europos valstybës, atsidûrusios anapus geleþinës uþdangos, jau ne-atliko svarbaus vaidmens Rytø ir Vakarø santykiuose453. Iðskyrus konsta-tuojamàjà nuorodà, kad Èekoslovakijos komunistinis perversmas pagalJAV vertybiø skalæ buvo vertinamas ne kaip materiali netektis, o kaipmoralinë þala, minëtoje direktyvoje pavergtøjø tautø padëtis ir galimi at-eities planai jø atþvilgiu nebuvo detalizuojami454.

450 United States Objectives and Programs for National Security. NSC 68. 14 April1950 // Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1950. Volume I.National Security Affairs; Foreign Economic Policy. Washington, 1977. P. 234–292.

451 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 449.452 Trachtenberg M. A ‘Wasting Asset’: American Strategy and the Shifting Nuclear

Balance, 1949–1954 // History and Strategy. Princeton, 1991. P. 107–115, 128–129.453 Crockatt R. The Cold War past and present. London, 1987. P. 11, 199.454 Containment: Documents on American Policy and Strategy, 1945–1950. New

York, 1978. P. 426. Crockatt R. The United States and the Cold War 1941–53 // British Association

for American Studies. BAAS Pamphlet No. 18 (First Published 1989) [þiûrëta 2005 m.balandþio 4 d.]. Prieiga per internetà <http://www.baas.ac.uk/resources/pamphlets/pamphdets.asp?id=18>.


156

1949–1952 metais aukðèiau aptartø tramdymo strategijos vertybiøsklaidos praktiná realizavimà Baltijos valstybiø atþvilgiu galime identifi-kuoti dviem aspektais: pirma – kaip Vakarø þvalgybinæ veiklà ðiame re-gione, antra – kaip ideologinæ-propagandinæ agitacijà.

Nepaisant aiðkiø Vakarø geopolitiniø intencijø vengti bet kokiø gali-mø kariniø konfliktø Europoje, egzistavo ir praktiniø samprotavimø, jogðaltasis karas gali virsti karðtuoju ne tik Azijoje. Ðiam tikslui pasiekti abipusës, norëdamos turëti kuo detalesnæ informacijà ið pirminiø ðaltiniø,vykdë atitinkamà prevencinæ þvalgybinæ veiklà. Ne tik Vidurio ir RytøEuropos valstybës, atsidûrusios SSRS átakos sferoje, bet ir Baltijos valsty-bës, kuriose tebevyko pasiprieðinimas sovietinei reokupacijai, buvo imtostraktuoti kaip naudingas informacijos ðaltinis. Britø, ðvedø ir amerikie-èiø þvalgybø forpostu tapo kontaktai su ginkluoto pasiprieðinimo atsto-vais. Neiðvengiamai ðie þvalgybiniai planai, manevrai buvo vertinami pla-tesniu kontekstu. 1950 metø rugpjûtá JAV þvalgybos atstovas VokietijojeGeorge Smithas pokalbiuose su VLIK’o atstovais apie þvalgybinës veiklosgalimybes Lietuvoje tiesiogiai pabrëþë, kad Lietuvos iðvadavimo klausi-mas yra neatskiriamas nuo kitø pavergtø tautø455. Deja, Vakarø þvalgybi-nës struktûros (o ypaè amerikieèiø) prarado tinkamà laikà ir galimybestinkamai iðnaudoti ðià veiklos sritá. 1949–1954 metais á Baltijos valstybiøteritorijà buvo permesti maþdaug 25 apmokyti agentai, taèiau jø veiklanedavë Vakarø siektø tikslø ir rezultatø456. Ðioje þvalgybinëje dvikovoje,kurioje ið Vakarø valstybiø aktyviausiai dalyvavo britai, nugalëtoju tapoSSRS specialiosios tarnybos, kurios kelerius metus sugebëjo klaidinti Va-karø þvalgybas, o rezistencijos ir iðeivijos atstovais buvo pasinaudota SSRSoperatyviniams þaidimams457. Tik gerokai ásigalëjus ðaltajam karui, pada-

455 Jakubèionis A. Lithuania in the Plans of the Western States, 1945–1951 // 50Years after World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. International Conference 21st–24th September, 1995. Gdansk–Sopot. Gdansk,1997. P. 170.

456 Andrew Ch., Gordievsky O. KGB The Inside Story of its Foreign Operationsfrom Lenin to Gorbachev. New York, 1990. P. 392–395.

457 Kuodytë D. Lietuvos rezistencijos ryðiai su Vakarais // Genocidas ir rezistencija1997, Nr. 2(2), p. 44–45.


157

riusios iðvadas ið ankstesniø klaidø, Vakarø valstybës ëmë rimèiau þiûrëtiá þvalgybinæ dvikovà su SSRS.

Dar vienas þvalgybinës veikos epizodas ápareigojo Vakarø politikusvieðai pabrëþti Baltijos valstybiø okupacijos ir neteisëtos aneksijos aspek-tà. 1950 metø pavasará á vieðumà iðkilo faktas apie tai, kad 1950 m. ba-landþio 8 d. Baltijos jûroje netoli Latvijos buvo numuðtas JAV kariniojûrø laivyno þvalgybinis lëktuvas (tai buvo pirmasis ðaltojo karo metaisnumuðtas þvalgybinis orlaivis)458. Dël ðio incidento, taip neva ðiurkðtausSovietø Sàjungos sienos paþeidimo, SSRS pareiðkus pretenzijas, Valsty-bës departamento ápareigotas JAV ambasadorius Maskvoje 1950 m. ba-landþio 18 d. perdavë oficialià protesto notà, kurioje, be kita ko, buvoakcentuojama, kad karinis Jungtiniø Valstijø lëktuvas neskrido virð ko-kios nors sovietø ar sovietø okupuotos teritorijos. Tokios pat nuostatosbuvo pakartotos ir 1950 m. geguþës 16 d. notoje tuo paèiu klausimu459.Tokiu bûdu Jungtinës Valstijos dar kartà aiðkiai iðreiðkë pozicijà, kadBaltijos valstybes suvokia kaip okupuotas ðalis.

Ðioje situacijoje vertëtø detaliau iðsiaiðkinti istorinës sàmonës feno-menà ir lietuviðkoje istoriografijoje fiksuotà faktà, kad Lietuvoje buvolaukiama galimo Vakarø ir Sovietø Sàjungos karinio konflikto, Vakarøsu amerikieèiais prieðakyje paþado vaduoti Lietuvà ágyvendinimo460. Þvel-

Vasilevskis J. Ginkluoti tautinio pasiprieðinimo junginiai – SSRS (Latvijos SSR)ir Didþiosios Britanijos specialiøjø tarnybø operatyviniø þaidimø terpë (1945–1956)// Genocidas ir rezistencija 1997, Nr. 2(2), p. 89–96.

458 Ferrer F. The Impact of U. S. Aerial Reconnaissance during the Early Cold War(1947–1962): Service & Sacrifice of the Cold Warriors // Cold War Stories, RelatedTales & Commentary [þiûrëta 2005 m. geguþës 6 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.rb-29.net/HTML/77ColdWarStory/00.25cwscvr.htm>.

459 April 8, 1950 Incident (Baltic Area): Note from the American Ambassador atMoscow to the Soviet Foreign Minister, April 18, 1950 // American Foreign Policy1950–1955: Basic Documents. Volume I. Washington, 1957. P. 667–668.

April 8, 1950 Incident (Baltic Area): Note from the American Ambassador at Mos-cow to the Soviet Foreign Minister, May 5, 1950 // American Foreign Policy 1950–1955: Basic Documents. Volume I. Washington, 1957. P. 753–764.

460 Remeikis T. Opposition to Soviet rule in Lithuania 1945–1980. Chicago, 1980.P. 51.

Cold War Broadcasting Impact. Report on A Conference Organized by the HooverInstitution and the Cold War International History Project of the Woodrow Wilson


158

giant ið 1947 m. taðko, galima kalbëti apie lietuviðkosios istorinës sàmo-nës fenomeno – Vakarø paþado iðlaisvinti Lietuvà – susiformavimà. Kaippatvirtina Lietuvos ginkluotos rezistencijos istoriografija, Lietuvoje veikæginkluoto pasiprieðinimo dalyviai akivaizdþiai laukë Vakarø ir SovietøSàjungos konflikto ir këlë konkretø tikslà – „tarptautiniuose santykiuo-se, esant betarpiðkai karo grësmei, bûti pasiruoðus laiku ásijungti á ávykiøeigà uþsieniuose ir kraðte“461. Taèiau, kaip rodo pirmiau aptartø Vakarøoficialiø dokumentø analizë, ðios viltys buvo pavëluotos ir neturëjo jokiofaktinio pagrindo – Vakarø politikø nuostatos ir prognozës nebuvo to-kios optimistiðkos. Nei JAV, nei kuri nors kita Vakarø valstybë nepuose-lëjo realiø karinio vadavimo planø. Taèiau bendroje Vakarø koncepcijo-je implikuotas sovietø pavergtø Vidurio ir Rytø Europos kraðtø iðsiva-duojamøjø procesø rëmimas suteikë ideologiná ir moraliná pritarimà lie-tuviø tautos pasiprieðinimui. Egzistavo tik viena problema – kad paverg-tø tautø laisvës kovotojai Vakarø politikø deklaracijas suprato karingiau-sia ir paþodiðkiausia forma. Galima paneigti versijà, jog tai buvo pasiektaVakarø informacinës propagandos priemonëmis, nes iðskyrus nedaþnastransliacijas Antrojo pasaulinio karo metais, Vakarø radijo stoèiø kryp-tingø transliacijø á Lietuvà iki 1951 metø nebuvo. Vienintelis logiðkaspaaiðkinimas galëtø bûti informacijos sklaida ið lietuviø iðeiviø organiza-cijø, kuri ávairiais kanalais pasiekdavo Lietuvà. Tam tikra prasme viltisskatino ir sovietinë propaganda, kuri 5-ojo deðimtmeèio pabaigoje ofi-cialiais kanalais deklaravo, kad Vakarø imperializmas grasina socializmui,ir kvietë ruoðtis galimam treèiajam pasauliniam karui462.

Lietuviðkøjø ðaltiniø analizë leidþia teigti, jog lietuviø iðeivija svarstëtik abstrakèius samprotavimus apie Vakarø kariniø veiksmø scenarijus.Galima teigti, jog iðeivijos atstovams Vakaruose pakako racionalumo ir

International Center for Scholars at Stanford University, October 13–16, 2004 // Wo-odrow Wilson International Center for Scholars [þiûrëta 2005 m. kovo 6 d.]. Prieigaper internetà: <http://wwics.si.edu/news/docs/ref_october.pdf>.

461 Gaðkaitë-Þemaitienë N. Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio strategija // Genocidasir rezistencija. 1999, Nr. 1(5), p. 28–30.

462 Èñòîðèÿ Ëàòâèè. ÕÕ âåê. Ðèãà, 2005. C. 310.


159

adekvataus tarptautinio sambûvio ávertinimo. Po 1949 metø neteko rastirealiø lietuviðkøjø ðaltiniø Vakaruose, kurie raðytø apie neiðvengiamà Rytøir Vakarø konfliktà. Þvelgiant ið tarptautiniø santykiø konteksto, Lietu-vos ginkluotos rezistencijos situacija nuolat blogëjo. Kontaktai su Vaka-rais darësi vis labiau komplikuoti. Ið Vakarø gráþæs J. Lukða-Skrajûnasparengë iðsamià informacijà apie savo vykdytus ágaliojimus Vakaruose,taèiau 1951 metø rudená jis þuvo net nesusitikæs su vyriausiàja partizanøvadovybe463. Þinios apie Vakarø pagalbà ir vadavimà Lietuvos laisvës ko-vos dalyvius pasiekdavo ið Vakarø kiek pavëluotai. Todël aiðkinant, ko-dël lietuviø istorinëje sàmonëje yra uþsifiksavæs stereotipas, kad Vakaraipirmaisiais pokario metais deklaravo pagalbà Baltijos valstybës, bûtina atsi-þvelgti á vëluojanèios ir klaidingai interpretuojamos informacijos fenome-nà. Konstatuotina, kad objektyvios informacijos pavergtøjø Lietuvos irkitø Baltijos valstybiø visuomenë neturëjo galimybiø gauti. Informacija,perëjusi tam tikrus filtrus, visuomeniniame lygmenyje „uþsifiksavo“ pa-gal ásivaizduojamus ir siekiamus, taèiau ne realistinius poreikius.

XX a. ðeðtojo deðimtmeèio pradþios Lietuvos pasiuntinybës Vaðingto-ne dokumentuose atsispindi aiðki JAV pozicija, kad pagal Valstybës de-partamento principines nuostatas artimiausiose diskusijose nëra numa-toma svartyti Europos sienø klausimø. Vienintelis reikðmingas patikini-mas buvo toks, kad ankstesniuose JAV politikø pasisakymuose paminë-tas principas, kad Jungtiniø Valstijø vyriausybë kitø tautø reikalø ne-svarstys nedalyvaujant tos tautos atstovams, buvo taikomas ir Baltijosvalstybëms464. Tik praëjus keleriems metams po ðaltojo karo ásigalëjimo,galima teigti, kad Vakaruose buvo suvokta radijo transliacijø reikðmë irpoveikis formuojant atitinkamas pavergtø tautø nuostatas á procesus, vyks-tanèius pasaulyje465. Transliacijos lietuviø kalba pagal iðankstinius tikslus

463 Kuodytë D. Lietuvos rezistencijos ryðiai su Vakarais // Genocidas ir rezistenci-ja. 1997, Nr. 2(2), p. 45.

464 Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1950 m. geguþës 2 d. pro memoria // LCVA.F. 648, ap. 2, b. 134, l. 28.

465 Critchlow J. Western Cold War Broadcasting: A Review Essay // Journal ofCold War Studies. 1999, vol. 1, No. 3, p. 168–175.


160

reiðkë lietuviø tautos moralës stiprinimà. Pirmàsias transliacijas lietuviøkalba dar 1940 metø lapkrièio mënesá pradëjo Vatikano radijas466, taippat Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu pavienes transliacijas lietuviø kalba,reaguojant á politines aktualijas, parengdavo Didþiosios Britanijos valsty-binis radijas BBC467, taèiau iki penktojo deðimtmeèio pabaigos Vakarøradijo transliacijos nebuvo kompleksiðkos ir daþnos.

Didþiausià poveiká turëjo JAV politinis sprendimas ryðkiai iðplësti tran-sliacijø aprëpties geografijà ir pradëti papildomas transliacijas pavergtøtautø, tarp jø ir lietuviø, latviø ir estø, kalbomis. Ðios transliacijos turëjoágyvendinti vienà ið tramdymo strategijos tikslø – neprievartinëmis prie-monëmis skatinti sovietinës sistemos dezintegracijà ið vidaus. 1950 metøvasario 16-osios proga per „Amerikos balso“ radijo stotá (ði radijo stotisdarbà pradëjo 1947 m.) nuskambëjo pirmieji sveikinimai lietuviø tautaièekø, vengrø, lenkø, rusø, jugoslavø ir rumunø kalbomis, o kiek vëliaudar ir prancûzø, portugalø, ispanø ir ukrainieèiø kalboms. Ið viso Lietu-vos nepriklausomybës 32-øjø metiniø proga kreipimasis nuskambëjo 29kartus. Anot Lietuvos diplomatinës tarnybos praneðimø, JAV Valstybësdepartamentas buvo palankiai nusiteikæs transliacijø lietuviø kalba at-þvilgiu ir tik finansinës bei techninës galimybës lëmë, kad transliacijosnebuvo pradëtos anksèiau468. Netrukus JAV Valstybës departamentas vieðai

466 Vatikano radijo lietuviðkos programos pagrindinis sumanytojas ir iniciatoriusbuvo vysk. Petras Bûèys. Oficialø praðymà pradëti transliuoti radijo laidas lietuviøkalba Vatikanui áteikë Lietuvos ministras prie Ðventojo Sosto Stasys Girdvainis. Leidi-mas gautas 1940 metø lapkrièio mënesá ir tuoj pat pradëta transliuoti laidas. Rengta podvi laidas per savaitæ. 1941 m. laidos nutrûko. Naujas praðymas, kad per Vatikanoradijà bûtø transliuojamos laidos á Lietuvà, áteiktas 1946 m. pavasará. Transliacijosprasidëjo 1946 m. birþelio 8 d. Iki 1948 m. pradþios buvo rengiama po vienà laidà kasdvi savaites. Nuo 1948 m. pradþios pradëta transliuoti po dvi lietuviðkas laidas persavaitæ. Nuo 1949 m. pradþios laidø skaièius dvigubëjo, buvo transliuojamos keturioslaidos. – Vatikano radijas. Popieþiaus ir baþnyèios balsas [þiûrëta 2005 m. birþelio 4 d.].Prieiga per internetà: <http://www.oecumene.radiovaticana.org/lit/chisiamo.asp>.

467 Attitude of the Lithuanian Administration toward Poles and Jews with SpecialReference to a Broadcast from London on December 8. 1942 // Remeikis T. Lithuaniaunder German occupation, 1941–1945: despatches from US legation in Stockholm.Vilnius, 2005. P. 208–210.

468 1950 m. balandþio 24 d. Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone pro memoria //LCVA. F. 648, ap. 2, b. 134, l. 13–14.


161

iðplatino informacijà, kad nuo 1951 m. vasario 16 d. pradedamos „Ame-rikos balso“ transliacijos (15 minuèiø kasdienë programa) lietuviø kalba,ir paminëta, kad programos laviø ir estø kalbomis taip pat netrukus buspradëtos469 „Amerikos balso“ transliacijas Europoje lietuviø kalba pradë-jo pertransliuoti BBC siøstuvai470. Pirmøjø transliacijø lietuviø kalba progaJAV valstybës sekretoriaus padëjëjas Edwardas W. Barrettas dar kartà ofi-cialiai priminë, kad Jungtinës Valstijos niekada nepripaþino Sovietø Sà-jungos ávykdytø grobikiðkø Baltijos valstybiø uþkariavimø471.

Dël radijo transliacijø reikalingumo panaðiø palankiø pozicijø laikësiir Didþiosios Britanijos bei Prancûzijos politikai, Britanijos radijas BBCilgainiui numatë atskiras valandines radijo laidas lietuviø, latviø ir estøkalbomis (taèiau BBC praktinis transliacijø parengimas strigo), o Pran-cûzijos radijo bangomis Lietuvos diplomatams buvo sudaromos galimy-bës pasveikinti su nepriklausomybës diena472.

Bendras Vakarø radijo stoèiø idealas ir teorinis tikslas buvo transliuo-ti pavergtoms tautoms politines apþvalgas ir naujienas ið ðio regiono, kas-dienio gyvenimo aktualias ir objektyvias þinias. Taèiau ðios radijo stotysatliko Vakarø propagandinæ ir net þvalgybinæ misijas. 1950-aisiais tran-sliacijas pradëjo JAV finansuojama, taèiau oficialiai ásteigta kaip nepri-klausoma Laisvosios Europos radijo / Laisvës radijo stotis473. Taèiau ðiosradijo stoties transliacijos lietuviø, latviø ir estø kalbomis buvo pradëtostik gerokai vëliau – 1975 m., o 1984 m. perkeltos ið Laisvës radijo redak-cijos ir transliacijø á Laisvosios Europos radijà474.

469 “Voice” to add programs. U. S. increase Broadcasts to China, Start One to Lithu-ania // The New York Times. February 13, 1951, p. 17.


Baguðauskas J. R. Uþsienio radijo laidos tautos kovoje dël laisvës sovietinio reþimometais // Genocidas ir rezistencija. 2001, Nr. 2(10), p. 77.

471 1951: Free Lithuania // International Herald Tribune. February 19, 2001.472 1949 m. vasario 25 d. B. K. Baluèio pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 3, l. 3.473 Laisvosios Europos radijas // Dirva. 1951 geguþës 24, p. 3.474 Trapans J. A. The Baltic states and Western Radio Broadcasts: The Role and

Estimated Impact of Radio Free Europe // Regional Identity under Soviet Rule: TheCase of the Baltic States. Hackettown, 1990. P. 367–368.


162

Aptariamu laikotarpiu galima paminëti ir dar vienà Baltijos valstybiømoralinio palaikymo ir ideologinës kovos teisiná aspektà – 6-ojo deðimt-meèio pradþioje JAV vyko diskusijos dël Jungtiniø Tautø GeneralinëjeAsamblëjoje 1948 m. gruodþio 9 d. priimtos Konvencijos dël kelio uþkir-timo genocido nusikaltimui ir baudimo uþ já (vadinamosios Genocidokonvencijos475) ratifikavimo inicijavimas JAV parlamente. Þymûs JAVteisininkai, tokie kaip Jeilio universiteto profesorius, vienas ið konvenci-jos teksto autoriø R. Lemkinas ir Tarptautinës teisës komiteto pirminin-kas M. Berle, vieðose diskusijose agituodami pasiraðyti minëtàjà konven-cijà, kaip pavyzdá nurodë Sovietø Sàjungos genocido veiksmus prieð Bal-tijos valstybiø gyventojus476. Panaðià nuomonæ palaikë ir Baltijos valsty-biø iðeiviø organizacijos, kurios kelis kartus kreipësi ne tik á aukðèiausiàVakarø valstybiø vadovybæ, bet ir á Jungtines Tautas su praðymu apsau-goti lietuviø, latviø ir estø tautas nuo besitæsianèio genocido477.

Vertindami Vakarø pozicijas galime teigti, jog ðeðtojo deðimtmeèiopradþioje buvo suformuluotos principinës Vakarø nuostatos, kuriose do-minavo tramdymo strategijos pagrindu besiremianèios aiðkios moralinëspozicijos.

1952 m. vasario 16-osios iðvakarëse JAV prezidentas treèià kartà persavo prezidentavimo laikotarpá priëmë Amerikos lietuviø delegacijà.H. Trumanas pokalbiuose deklaravo moraliná palaikymà Lietuvos ir kitøBaltijos valstybiø laisvës reikalui, taèiau oficialiø pareiðkimø ðiuo klausi-mu nepadarë478. Paskutinis reikðmingas ðio laikotarpio JAV prezidento

475 Ðià deklaracijà JAV ratifikavo tik po 40 metø – 1988 m. lapkrièio 25 d.476 Berle Chides U. S. on Genocide Issue // The New York Times. January 13,

1951, p. 2.477 Plea by Baltic Exiles // The New York Times. October 7, 1950, p. 2.Committee Asks U.N. to Look into Annexations by Russians // The New York

Times. November 23, 1950, p. 2.Lithuanians Ask Aid // Chicago Sunday Tribune. November 26, 1950.478Remarks by the President to a delegation from the Lithuanian American Council.

February 15, 1952 // Truman Presidential Library & Museum. Harry S. TrumanPapers. Staff Member and Office Files: White House Press Release Files. Dates:1945–1953 [þiûrëta 2002 m. rugsëjo 30 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.tru-manlibrary.org /hstpaper/ presshst.htm#series>.

Delegacijos pas prezidentus // Draugas. 1962 vasario 15. Nr. 39, p. 3.


163

H. Trumano pareiðkimas, susijæs su Baltijos valstybëmis, buvo paskelb-tas 1952 m. birþelio 14 d. Juo dar kartà iðreikðta parama pavergtiemsEstijos, Latvijos ir Lietuvos þmonëms, pakartota, kad prievartinë Baltijosvalstybiø inkorporacija niekada nebuvo pripaþinta. Ðiame sveikinime kartusu kantrybës palinkëjimu iðreikðta viltis, kad ateityje Baltijos tautos galësdþiaugtis nepriklausomybe ir laisve kitø tautø bendrijoje479. Ðie graþûstikslai ir viltys tik liko geros valios iðraiðka ir neturëjo jokio realaus veiks-mø pagrindo, kaip ðias viltis ágyvendinti. Naujo JAV prezidento rinkimøkampanijoje 1952 m. antrojoje pusëje tramdymo strategija sulaukë kriti-kos ið skirtingø ðaltiniø: vieni jà puolë dël pernelyg didelio karingumo,kiti dël pernelyg didelio pasyvumo. Ryðkiausia pasyvumo kritike tapoJAV Respublikonø partija, kuri pritarë tramdymo strategijos nuostatoms,bet kvestionavo jos neskubotumà480.

Bendrame tarptautiniø santykiø kontekste bûtina paminëti 1952 m.kovo mënesá vadinamojoje J. Stalino taikos notoje iðkeltus siûlymus dëlVokietijos klausimo sprendimo ir ðaltàjá karà sukëlusiø prieþasèiø ðalini-mo. Faktiðkai ðis J. Stalino pasiûlymas reiðkë dviejø átakos sferø áteisini-mà: Amerikai – Vakarø Europa, Sovietø Sàjungai – Vidurio ir Rytø Eu-ropa su vieninga, bet neutralia Vokietija tarp jø. J. Stalino pateikti moty-vai buvo visiðkai kitokie, negu ásivaizdavo Vakarø tramdymo strategijosiniciatoriai481 . Trys Vokietijà okupavusios Vakarø valstybës buvo ásitiki-nusios, kad Antrojo pasaulinio karo metø ir pokariniai susitarimai savoprigimtimi yra ir teisiniai ásipareigojimai, apsisprendë atmesti ðias SSRSiniciatyvas. 1952 m. kovo 25 d. notose Jungtinës Valstijos, Didþioji Bri-tanija482 ir Prancûzija áteikë vienodus atsakymus, pritardamos Vokietijø

479 Message of President Harry S. Truman on June 14, 1952 // Lettonie – Russie.Traités et documents de base – in extenso [þiûrëta 2004 m. kovo 6 d.]. Prieiga perinternetà: <http://www.letton.ch/lvx_asv2.htm>.

480 Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003. P. 456.481 Ten pat. P. 478.482 Paminëtina, kad 1951 m. spalá á Didþiosios Britanijos ministro pirmininko

postà gráþo W. Churchillis. Taèiau skirtingai nei Antrojo pasaulinio karo metais, kaibritai, vadovaudamiesi diplomatine tradicija, bûdavo pagrindiniai „merkantiliniø“derybø su SSRS ðalininkai, Didþioji Britanija 1952 m. nesiëmë iniciatyvø incijuotiderybø su SSRS.


164

sujungimo principui, bet atmesdamos neutralumo idëjà ir iðreikðdamosnorà ne pradëti derybas, o jas baigti. Vakarø istorikai ir politologai suta-ria, kad J. Stalino mëginimai pasirodë nepamatuoti. JAV nesureagavo áSSRS siûlomas realistinës politikos nuolaidas ir derybas. Reikðminga bu-vo tai, kad JAV moralinës nuostatos ir teisiniai ásipareigojimai buvosuvokiami kaip aukðtesnës vertybës, o paskutinieji J. Stalino kompromi-sai – kaip taktinis þingsnis ðaltojo karo grumtynëse, kuriø atmetimas pa-rodë, kad Vakarø politikoje apie realø kompromisà ir nuolaidas SSRS,kaip buvo 1945–1947 metais, jau niekas negalvojo. Ðiame ðaltojo karotarptautiniø santykiø kontekste Baltijos valstybëms buvo reikðminga tai,kad JAV ir kitø Vakarø valstybiø nuostatose vadinamoji taikos nota reið-kë kur kas maþiau nei anksèiau ir visiðkai nepakeitë susiformavusiø esmi-niø Vakarø pozicijø.

1948–1952 m. Vakarø valstybës radikaliø praktiniø þingsniø spræs-damos Baltijos valstybiø klausimà nesiëmë, nes nenorëjo aðtrinti ir taipgana átemptø tarptautiniø santykiø. Taèiau Vakarø valstybiø pozicijos dëlBaltijos valstybiø statuso ne tik iðliko nepakitusios, bet ir sulaukta keliøgrieþtesniø deklaracijø dël Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo irprotestø dël Sovietø Sàjungos neteisëtø veiksmø ðiose valstybëse.

3.2. Tarptautinë politika ir Lietuvos bei kitø Baltijos ðaliøklausimas vëlesniais ðaltojo karo metais

Ðaltojo karo metais lemiamà reikðmæ tarptautinëje arenoje turëjo tarp-tautinis sambûvis tarp dviejø supervalstybiø, dviejø globaliø Rytø ir Va-karø blokø. Ði naujoji tarptautinë sistema lëmë ir 50 metø trukusá Euro-pos padalijimà. Ðaltojo karo esmë buvo kompleksiðkos abiejø ðaliø pa-stangos laikà padaryti savo sàjungininku. Visi postûmiai buvo aiðkinamitik strateginiø interesø apsauga. Vertinat Vakarø valstybiø politikà ðalto-jo karo laikotarpiu, neiðvengiamai bûtina atsiþvelgti á realistinës paradig-mos tarptautiniø santykiø ir ðaltojo karo tyrimo interpretacijas, kuriosakcentuoja SSRS ekspansionizmà ir dviejø supervalstybiø prieðprieðà483.

483 Made V. The Baltic Issue During the Cold War // Estonian Foreign Policy atthe Cross-Roads. Tallinn, 2002. P. 120–121.


165

Pagal tradicionalistinæ (ortodoksinæ) JAV istoriografijos tarptautiniø san-tykiø interpretacijà, ðaltàjá karà esà nulëmë bûtent SSRS ekspansija poAntrojo pasaulinio karo. Todël vadovaujantis tokiu poþiûriu tik SovietøSàjunga, inkorporavusi Baltijos valstybes á savo sudëtá, dël atitinkamøvidiniø aspektø galëjo atgaivinti Baltijos valstybiø nepriklausomybæ. Betkoks iðoriniø jëgø ásikiðimas atrodë nerealus. Konstatuotina, kad ðaltojokaro kontekste neliko vietos tokioms maþosioms valstybëms kaip Lietuvair kitos Baltijos valstybës. Todël ðiø valstybiø klausimo svarstymai anali-zuotini ne tik regiono, bet visos Europos ir pasaulio politikos mastu484.

Todël verta prisiminti nuo 1952 metø JAV respublikonø iðkeltas pa-vergto Vidurio ir Rytø Europos regiono vadavimo485 deklaracijas. Tamtikrø vilèiø teikë ir J. Stalino mirtis 1953 m., taèiau per kelerius metuspaaiðkëjo, kad keisti susiklosèiusià tarptautinæ sistemà per vëlu. Vakarødeklaruotas vadavimas buvo ne kas kita, kaip politinë iliuzija. Esama ne-maþai moksliniø darbø, kuriuose pagrindþiamas vadavimo strategijos pro-pagandinis apvalkas ir iliuzinis pobûdis486. Vadavimo strategija Sovietø

484 Ðiuos procesus aiðkiai suvokë ir fiksavo ir lietuviø iðeivija Vakaruose. Buvotikimasi, kad galimose kalbose su Vakarais Sovietø Sàjunga padarys nuolaidø Azijojear galbût Europoje, taèiau buvo sunkiai ásivaizduojama, kad jos tiesiogiai liestø Bal-tijos valstybes. Buvo prognozuojama, kad jei politinë situacija stabilizuosis, Lietuvosir kitø Baltijos valstybiø klausimas ir vël kuriam laikui bus nustumtas nuoðalën. –Pajaujis J. Tarptautinë politinë padëtis // Amerikos lietuviø tarybos suvaþiavimas,1954 m. lapkrièio mën. 12 ir 13 d. Hotel Statler, New York: suvaþiavimo eiga,apyskaitiniai praneðimai, nutarimai ir kita. Chicago, 1955. P. 37.

485 Kai kur vertimuose á lietuviø kalbà „vadavimas“ verèiamas kaip „iðlaisvini-mas“. Anglø kalba iðleistoje istoriografijoje vadavimas buvo apibûdinamas dviemglaudþiai susijusias terminais „liberation“ ir „rollback“. Pastaroji sàvoka turëtø bûtisuvokiama ir platesniame kontekste, kaip JAV prievolë ne tik tramdyti SSRS domi-navimà, bet skatinant pavergtø tautø laisvës aspiracijas ávairiomis priemonëmis „spaustiSSRS á kampà“, siekiant sovietø suformuotos monolitinës sistemos dezintegracijos,t. y. apgræþti ekspansionizmo procesà atgal.

486 The Fate of East Central Europe. Hopes and failures of American Foreign policy.New York, 1956.

Kovrig B. The Myth of Liberation. East-Central Europe in U. S. Diplomacy andPolitics since 1941. London, 1973.

Mania A. The National Security Council i amerikanska polityka wobec EuropyWschodniej 1945–1960. Krakow, 1994.


166

Sàjungai realaus poveikio neturëjo, nors nuo ðaltojo karo pradþios sovie-tinë ekspansija Europoje ir buvo pristabdyta, taèiau SSRS nevarþomaielgësi su savo satelitais, o vadavimas, neperþengæs tramdymo strategijos,buvo pavadintas þiauria apgavyste487. Realioje politikoje retoriniais ideo-loginiais vaduojamojo pobûdþio pasisakymais JAV, nedidindamos rizi-kos, siekë geriausiu atveju „jugoslaviðkojo tipo“ iðsilaisvinimo ið SovietøSàjungos átakos. Tokios nuostatos ið tiesø atitiko dar 1949 metais Nacio-nalinio saugumo tarybos suformuluotus Jungtiniø Valstijø politikos so-vietiniø satelitø Rytø Europoje atþvilgiu principus. Ðaltojo karo politikosanalitikai sutaria, kad nei vadavimo propagandinës iniciatyvos, nei vëles-niø JAV vadovø taikos sambûvio iniciatyvos neperþengë tramdymo stra-tegijos apibrëþtø aiðkiø ribø488 .

Lietuviø iðeivijos atstovai ir diplomatai adekvaèiai vertino esamà tarp-tautinæ situacijà ir suvokë, kad nëra didelës tikimybës padëèiai keistisjëga, Vakarai negali perðokti ir skaidyti vieno regiono ir „neiðvadavæ“ Vi-durio Europos valstybiø kovoti dël Baltijos valstybiø. Todël nuo pat ðal-tojo karo pradþios egzistuojantis tarptautinës teisës ir moralës nuostatadël Baltijos valstybiø tereiðkë viltá, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai liekaatviros durys atgauti suverenitetà489. Susiklosèius tokiai situacijai, Vaka-ruose netgi prieðingai buvo diskutuojama, ar atsinaujinusio dialogo irdidþiøjø valstybiø interesø labui nebus pripaþintas status quo Vidurio irRytø Europoje ir drauge Baltijos valstybiø neiðspræsti klausimai nebuspamirðti ir paaukoti490.

487 Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations. From Truman toJohnson // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1968,vol. 14, No. 3, p. 46.

488 Gaddis J. L. Strategies of Containment. A Critical Appraisal of American Na-tional Security Policy during the Cold War. Revised and Expanded Edition. Oxford,2005. P. viii-ix.

489 Baèkis S. A. Lietuvos valstybës tarptautinë teisinë ir politinë padëtis // Lietuvaokupacijoje: Praneðimai Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seimui apie okupuotosLietuvos gyvenimo kai kurias sritis. New York, 1958.

Rousseau Ch. Droit International Public. Paris, 1953. P. 289–291.490 ‘Liberation’ six years latter // The Washington Post. March 25, 1959.Schnorf R. A. The Baltic States in U. S. – Soviet Relations. From Truman to

Johnson // Lituanus. 1968, vol. 14, No. 3, P. 51.


167

Lietuvos diplomatinës tarnybos ðefas St. Lozoraitis, 1957 m. pradþio-je apibûdindamas tarptautinæ padëtá dël sovietinës intervencijos á Veng-rijà, dël britø ir prancûzø fiasko Suece, mëgino pateiki platesná tarptauti-niø santykiø konteksto ávertinimà491. St. Lozoraitis ávardijo pagrindiniuspavojus ir formalius þingsnius, susijusius su Lietuvos, Latvijos Estijos klau-simo këlimu tarptautiniu lygmeniu. Pabrëþiama, kad atsiþvelgiant á Jung-tiniø Tautø Organizacijos reakcijà per Vengrijos krizæ vargu ar galimatikëtis, kad JTO veiksmingiau reaguotø á pavergtøjø tautø problemas.Pateikiamoje detalioje tarptautiniø santykiø ir ðaltojo karo vizijos apþval-goje St. Lozoraitis raðë: „Galimas dalykas, kad vad. ðaltasis karas bus tæ-siamas ir vël didesnio ar maþesnio átempimo fazëmis. (Ðia proga að noriupabrëþti tai, kà esu anksèiau esu pakartotinai sakæs, bûtent, kad ðaltasiskaras Vakarams yra viena propagandos formø, o ne paruoðiamoji kito-kios akcijos prieð sovietus stadija). Bet tokiomis sàlygomis, kaip iðdësty-tos, vargiai galima laukti, kad Vakarai pasiryþtø daryti kokiø aiðkesniøþingsniø Rytø Europos valstybiø – ir ypaè Baltijos valstybiø – laisvësbylai svarstyti.“ Todël, anot St. Lozoraièio, pirmasis pavojus yra tas, kadBaltijos valstybiø likimas ir net vardai gali bûti neminimi tuose sumany-muose, kurie bus keliami spaudoje ir pasikalbëjimuose tarp vyriausybiø,ieðkant modus vivendi su SSRS. „Nors ið tø sumanymø nieko pagrindinioneiðeis, vis dëlto pats faktas, kad juose bus tylima apie mus, vis labiaublukins psichologiniai ir politiniai mûsø bylà. Kai dël bendros padëtiesperspektyvø, tai palankûs mums korektyvai gali atsirasti pasekmëje tokiøávykiø, kaip Vengrijos sukilimas, pasikartojimo ar dël kokiø nors naujøSovietø Sàjungos klaidingø þingsniø. … Kiekvienu atveju taèiau atrodonepatikimas tas eventualumas, kad Sovietø Sàjungos vidaus ar uþsieniopolitikos sunkumai galëtø pastumti jà pradëti bendrà karà. Tokio atsiti-kimo bent naujoji istorija neþino.“492

491 St.Lozoraièio 1957 m. sausio 8 d. pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 126,l. 1–3.

492 St.Lozoraièio 1947 m. sausio 8 d. pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 126,l. 3.


168

Apibendrinant dominuojantá supervalstybiø politikos poveiká ðaltojokaro metais, tikslinga paþymëti kad, nepaisant pokarinës tarptautinës tei-sës ir tarptautiniø institucijø sparèios raidos, tarptautinis sambûvis nelei-do Baltijos valstybiø klausimo perkelti á joká sprendþiamàjá balsà turintátarptautiná forumà. Jungtiniø Tautø Organizacija, iðskyrus pavienius Va-karø valstybiø atstovø paminëjimus, per visà okupacijos ir aneksijos lai-kotarpá oficialiuose posëdþiuose nesiëmë svarstyti Lietuvos ir kitø Balti-jos valstybiø okupacijos ir aneksijos klausimo, nepriëmë në vienos rezo-liucijos dël Baltijos valstybiø493 . Daþnai Vakarø valstybiø uþsienio politi-kos strategams nepakakdavo ryþtingumo iki galo kelti Baltijos valstybiøklausimo ir valstybiø nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdþiui, 1954 m. JAVKongreso sudarytas specialus Ch. J. Kersteno vadovaujamas komitetasLietuvos, Latvijos ir Estijos pavergimui iðtirti rekomendavo, kad JAV vals-tybës sekretorius atkreiptø Jungtiniø Tautø dëmesá á Baltijos valstybiøsituacijà, ir pasiûlë Generalinei Asamblëjai rezoliucijà, reikalaujanèià, kadvisi Sovietø Sàjungos kariniai, politiniai ir administraciniai vienetai pasi-trauktø ið Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijø494. Komitetas taip patkëlë siûlymus, kad ir Ðiaurës Atlanto sutarties organizacija (NATO) su-darytø tarptautinæ teisinæ komisijà komunizmo þiaurumams tyrinëti495.Deja, abi nuostatos dël politiniø prieþasèiø nebuvo átrauktos á galutineskomiteto rekomendacijas.

1955 metø rudená Jungtiniø Tautø Generalinës Asamblëjos svarsty-muose iðkilus Prancûzijos politikos Alþyre ávertinimo klausimui, JAV se-natorius Williamas Knowlandas priminë, kad Generalinë Asamblëja ana-logiðkai turëtø svarstyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prievartiná ájungimà áSSRS sudëtá. SSRS savo ruoþtu atsakë, kad Baltijos valstybës yra sudëtinëSovietø Sàjungos dalis ir Jungtinëse Tautose neturëtø bûti svarstomi vals-tybës vidaus reikalai496.

493 Bauþa È., Setkauskis P. Lietuvos valstybingumas XX amþiuje. Atkûrimas irtæstinumas. Vilnius, 2002. P. 66.

494 U.N. to get Baltic Plea. House Unit Head to Press for Soviet Exit from States //The New York Times. May 6, 1954, p. 3.

495 Baltijos valstybiø uþgrobimo byla (JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto doku-mentai, 1953–1954 metai). Vilnius, 1997. P. 27.

496 U. S. Doubts Paris Will quit the U.N. // The New York Times. October 2,1955, p. 5.


169

XX a. 7-ajame deðimtmetyje Jungtiniø Tautø Organizacijoje buvomëginimø Baltijos valstybiø klausimà svarstyti kolonializmo kontekste.JAV ambasadorius Jungtinëse Tautose Adlai Stevensonas paminëjo Bal-tijos valstybes kaip sovietinio kolonializmo pavyzdá497. Panaðûs pasisaky-mai skambëjo ir ið britø politikø lûpø498 . 1961 m. spalio 19 d. JAV Vals-tybës departamente apsilankiusiems Lietuvos iðeivijos atstovams buvo pa-aiðkinta, kad suprantamas Lietuvos laisvës bylos jautrumas. Taèiau JAVneketina nei keisti, nei svarstyti savo ligðiolinio nusistatymo Lietuvos at-þvilgiu. JAV vyriausybë esanti tos nuomonës, kad kolonializmas turëtøbûtø panaikintas visur, taigi ir Lietuvoje, ir lietuviø tautai turëtø bûtileista pasinaudoti tautos savarankiðko apsisprendimo teise499. 1962 m.vasará susitikime su lietuviø iðeivija JAV prezidentas J. F. Kennedis kalbë-jo apie tai, kad tarptautinë padëtis sunkinama naujø incidentø, ir uþsimi-në apie aktualø kolonializmo klausimà. Ið kalbos darytina iðvada, jog Ame-rika yra prieð kolonializmà, taigi ir prieð kolonializmà Baltijos valstybëse.Negalëdamas paþadëti kokiø nors konkreèiø ásipareigojimø, J. F. Kenne-dis pasakë visada kovosiàs uþ visø tautø laisvës principà500. 1966 m. lie-pos 21 d. Jungtiniø Tautø Organizacijoje lankësi lietuviø jaunimo dele-gacija ir perdavë peticijà, prie kurios pridëta daugiau kaip 30 tomø para-ðø, taèiau Jungtiniø Tautø Organizacijos generalinis sekretorius ir atsisa-kë delegacijà priimti501. 1983 m. liepos 29 d. JAV ambasadorë JungtinëseTautose Jeane Kirkpatrick papildomai iðkëlë Baltijos valstybiø klausimàJTO generaliniam sekretoriui Javierui Perezui de Cuellarui áteikdama ofi-cialø JAV prezidento pareiðkimo dël Baltijos valstybiø tekstà, kurá praðë

497 Schnorf R. A. The Baltic States in U. S. – Soviet Relations. From Truman toJohnson // Lituanus. 1968, vol. 14, No. 3, p. 53.

498 Baltic states and Soviet colonialism 1966. National Archives of the UnitedKingdom. FO 371/188965.

499 Amerika nesirengia nusistatymo Lietuvos reikalu pakeisti // Darbininkas.1961 spalio 24, p. 1.

500 Pro memoria. Audiencija pas JAV prezidentà J. F. Kennedá 1962-02-16 // LVNA.F. 24, ap. 1, b. 73.

501 Baguðauskas J. R. Uþsienio radijo laidos tautos kovoje dël laisvës sovietinio reþi-mo metais // Genocidas ir rezistencija. 2001, Nr. 2(10), p. 62–90.


170

laikyti oficialiu dokumentu ir iðplatinti 38-osios Generalinës Asamblë-jos, kurioje turëjo bûti aptariami ir tautø apsisprendimo teisës klausimai,dalyviams502.

Ðaltojo karo metais iðryðkëjo akivaizdi JAV taktika, kad Baltijos vals-tybiø atskiras klausimas negali bûti keliamas Jungtiniø Tautø organizaci-joje, nes bûta nuogàstavimø, kad oficialiø jo svarstymø eiga gali bûtinepalanki ir pralaimëta503 . JAV diplomatai pabrëþdavo, kad nei JAV, neiiðeivija negali „ið virðaus“ nustatyti Lietuvos ateities, nes toká sprendimàgalima priimti vietoje, Lietuvoje, todël JAV vyriausybei liko ásipareigoji-mas padaryti viskà, kad bûtø sudarytos sàlygos laisvai apsispræsti504.

Vakarø karinio gynybinio aljanso – Ðiaurës Atlanto sutarties organi-zacijos (NATO) planuose ðaltojo karo metais Baltijos valstybës neturëjosavarankiðko karinio strateginio vaidmens. Nors NATO buvo gerai in-formuota apie Baltijos valstybiø reikalus, taèiau oficialià organizacijos nuo-monæ buvo vengiama vieðai iðreikðti505. Kaip liudija iðslaptintø NATOstrateginiø dokumentø analizë, Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijosproblematikai ði organizacija atskiro dëmesio neskyrë. NATO poþiûriuBaltijos valstybës, o ypaè Lietuva, buvo traktuojamos kaip reikðmingasSSRS placdarmas, per kurá ëjo reikðmingi susisiekimo keliai sovietineikariuomenei palaikyti Vidurio ir Rytø Europoje506. Tokios faktinës situ-

502 Text of Reagan statement on Baltic States. July 29, 1983. HU OSA 300-80-5-1.United States Mission to the United Nations. Press Release. July 29, 1983. //

Jurgëla C. R. Lithuania and the United States: the Establishment of the State Relations.Chicago, 1985. P. 250–251.

503 JAV politika Rytø Europos ir Pabaltijo atþvilgiu // Akiraèiai. 1972, Nr. 1 (35),p. 1–2.

504 Ðios apibendrintos nuostatos buvo iðdëstytos 1971 m. JAV Valstybës depar-tamento Baltijos valstybiø skyriaus virðininko Doyle Martino praneðime, perskaity-tame JAV lietuviø bendruomenës centro valdybos seminare 1971 m. gruodþio 11–12 d. – JAV politika Rytø Europos ir Pabaltijo atþvilgiu // Akiraèiai. 1972, Nr. 1 (35,p. 1–2.

505 Baèkio S. A. 1959 m. spalio 29 d. pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2,b. 209, p. 106.

506 Stein J. The Soviet Block, Energy and Western Security. Lexington, 1983. P. 4.


171

acijos akivaizdoje kai kurie ðaltojo karo politikos analitikai formuluojamintá, kad Jungtinës Amerikos Valstijos, norëdamos iðlaikyti Baltijos vals-tybiø klausimà sau patogioje neiðspræstø problemø grupëje, sàmoningaivengë bet kokiø ilgalaikiø ásipareigojimø ir deklaracijø Baltijos valstybiøklausimu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu507.

Tik laisvosios Europos organizacijos, kurios nepriiminëjo privalomøápareigojanèiø sprendimø, galinèiø paveikti tarptautiná sambûvá, drásosvarstyti Baltijos valstybiø klausimà ir priëmë atitinkamas moralinæ para-mà iðreiðkianèias rezoliucijas. Galima teigti, jog tokiu bûdu nerimastin-gais ir átampos kupinais ðaltojo karo metais Vakarø Europos valstybësdeleguodavo dalá nacionaliniø vyriausybiø politinës atsakomybës ir neut-raliu lygmeniu iðreikðdavo moralinæ paramà pavergtoms Baltijos ir ki-toms tautoms. 1949 m. ásteigta Europos Taryba ëmësi ginti pavergtøtautø interesus. Prie Europos Tarybos buvo sudarytas specialus Neatsto-vaujamø tautø komitetas, kuriam 1958 m. kovo 3 d. Europos TarybosParlamentinës Asamblëjos sprendimu buvo pavesta ne tik stebëti ir ana-lizuoti padëtá Vidurio ir Rytø Europoje, bet ir parengti ataskaitas apiefaktinæ padëtá Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Albanijoje, Estijoje,Latvijoje ir Lietuvoje. Visø ðiø svarstymø galutinë iðraiðka buvo oficialiEuropos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos 1960 m. rugsëjo 29 d. rezo-liucija dël padëties Baltijos valstybëse minint 20-àsias prievartinës inkor-poracijos á SSRS sudëtá metines508.

507 Made V. The Baltic Issue During the Cold War // Estonian Foreign Policy atthe Cross-Roads. Tallinn, 2002. P. 121.

508 Rezoliucijoje pateikiamas teisinis ir moralinis situacijos ávertinimas – aiðkiaikonstatuojama, kad trijø Europos valstybiø neteisëta aneksija ávyko be ðiø tautøvalios, taip pat pabrëþiama, kad dauguma laisvojo pasaulio vyriausybiø pripaþástaBaltijos valstybiø egzistavimà de jure. Baigiamuosiuose punktuose buvo iðreiðkiamaparama Baltijos valstybiø pabëgëliø kultûros, tradicijø ir kalbos puoselëjimui. – Par-liamentary Assembly / Assemblée parlementaire Resolution No. 189 (1960) On the situ-ation in the Baltic States on the twentieth anniversary of their forcible incorporationinto the Soviet Union // Council of Europe [þiûrëta 2005 m. geguþës 31 d.]. Prieigaper internetà: <http://assembly.coe.int/Mainf.asp?link=http://assembly.coe.int/do-cuments/adoptedtext/ta60/eres189.htm#1>.


172

Ði rezoliucija buvo pirmoji, bet ne paskutinë, tiesi, be jokiø kai kuriomsvalstybëms bûdingø politiniø uþuolankø laisvosios Europos deklaracijaBaltijos valstybiø klausimu. Europos Taryba ir vëlesniais metais stebëjosituacijà Baltijos valstybëse509. 1981–1982 m. Baltijos valstybiø padëtásvarstë Europos Parlamento Politiniø reikalø komitetas ir ágyvendino se-ro Jameso Scott-Hopkinso pateiktà siûlymà parengti rezoliucijà dël pa-dëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Komitetas apsvarstë Otto von Habs-burgo praneðimà ir vienbalsiai priëmë jame pateiktà siûlymà dël rezoliu-cijos. Europos Parlamentas, posëdþiavæs Strasbûre 1983 m. sausio 13 d.,patvirtino rezoliucijà, kurioje buvo pasmerkta neteisëta Baltijos valstybiøokupacija ir aneksija bei raginama spræsti ðiø valstybiø klausimà vado-vaujantis laisvo tautø ir valstybiø apsisprendimo principu510.

Akivaizdu, kad ðaltojo karo metais poþiûrio á Baltijos valstybes impe-ratyvas priklausë nuo dviejø aiðkiø geopolitiniø centrø – SSRS ir JAVpoþiûrio511. Kitos Vakarø geostrategiðkai aktyvios ðalys ar maþosios vals-

509 Parliamentary Assembly / Assemblée parlementaire, Orders adopted No. 22214th Sitting, 21st September 1963.

The present situation in the Baltic States. Noting the report on the present situationin the Baltic States submitted to it by the Committee on Non-Represented Nations //Council of Europe [þiûrëta 2005 m. geguþës 31 d.]. Prieiga per internetà: <http://assembly.coe.int/Mainf.asp?link=http://assembly.coe.int/documents/adoptedtext/ta63/edir222.htm>.

Parliamentary Assembly Assemblée parlementaire Resolution No. 872 (1987) Onthe situation of the Baltic peoples // Council of Europe [þiûrëta 2005 m. geguþës31 d.]. Prieiga per internetà: <http://assembly.coe.int/Mainf.asp?link=http://assem-bly.coe.int/documents/adoptedtext/ta87/eres872.htm>.

510 ELTOS informacija 1983 m. sausio 14 d. Europos Parlamentas priëmë rezoliu-cijà Pabaltijo valstybiø reikalu // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 183, l. 7.

1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento Rezoliucija dël situacijos Estijoje, Latvi-joje ir Lietuvoje // Seimo kronika Nr. 2 (242). 2003 sausio 27, p. 43–45.

Plaèiau apie 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijà ir jos pasiraðy-mo iðtakas þr.: Anuðauskas A., Burauskaitë B. Baltijos laisvë – Europos atsakomybë:Baltijos ðaliø iðsivadavimo keliø paieðkos: pilietinis protestas ir Europos Parlamentas1979–1983 metais. Vilnius, 2002.

511 Brzezinski Z. The Grand Chessboard: American Primacy and Its GeostrategicImperatives. New York, 1997.


173

tybës neiðvengiamai turëjo orientuotis ir daugeliu poþiûriø derinti savonuostatas, atsiþvelgdamos á geopolitiná klimatà. Ðaltasis karas sukaustëtarptautinæ padëtá ir kartu stabilizavo tai, kas ið esmës galutinai nenusta-tyta ir laikina. Politinë ðaltojo karo realybë iðryðkino ir akivaizdþià ideolo-ginæ skirtá – 50 metø Europa gyveno pasidalijusi. Dvi supervalstybës –JAV ir SSRS – priëmë nelygø pasaulio padalijimà ir bent jau Europojelaikësi neraðyto susitarimo nesikiðti á vienos ar kitos dominuojamà regio-nà. Vakarø valstybës pasitenkino esamos geopolitinës padëties analizavi-mu ir abipusiu pokarinio status quo gerbimu. Pasitvirtino iðvada, kadVakarø politika ne tik Baltijos valstybiø, bet ir viso Vidurio ir Rytø Euro-pos regiono valstybiø atþvilgiu iðliko silpna. Ji parodë, kad ðios valstybësnëra ypatingos svarbos, iðskirtiniø interesø regionas. Nuo pat pradþiøpaaiðkëjo, kad jokio karinio Vakarø ásikiðimo nebus ir dël to nebus galu-tinai komplikuojami Rytø ir Vakarø santykiai. Ðaltojo karo metais betkokia karinë dimensija buvo analizuojama tik plaèiame geopolitiniamekontekste512.

Ðaltasis karas átvirtino Baltijos valstybiø klausimo stabilø neiðspren-dþiamumà. Akivaizdþiausias to pavyzdys – Baltijos valstybiø teisinio ne-pripaþinimo klausimas. Kaip tiksliai paþymëjo iðeivijos spauda, ðaltasiskaras naudos Lietuvai neatneðë, taèiau gerai, kad jis buvo suvokiamaskaip laikinas, todël liko viltis, kad kitas atoslûgis pasauliui ir Lietuvai buspalankesnis513. Baltijos valstybiø padëtis ðaltojo karo metais negalëjo pa-sikeisti dël vidiniø aplinkybiø, jø likimà lëmë pokarinë tarptautinio sam-bûvio sistema. Tokia nusistovëjusi padëtis Europoje iðsilaikë iki devinto-jo deðimtmeèio pabaigos didþiøjø permainø.

512 Brzezinski Z. USSR –Tragic Dilemmas of Soviet World Power. December 1,1983. HU OSA 300-8-8-4.

513 Ðaltasis karas ir kas toliau // Akiraèiai. 1984, Nr. 7 (161), p. 4.


174

III. TARPTAUTINËS TEISËS NUOSTATØIR VAKARØ VALSTYBIØ POLITIKOSLIETUVOS ATÞVILGIU ANALIZË

1. Lietuvos okupacijos ir aneksijosteisinis vertinimas

Svarbiausias klausimas teisiniø diskusijø kontekste – ar okupacija ir anek-sija ilgainiui nepanaikino Lietuvos Respublikos tarptautinio teisinio sub-jektiðkumo ir kokiø principiniø nuostatø ðiuo atþvilgiu laikësi Vakarøvalstybës.

Galima rasti skirtingø nuomoniø dël okupacijos ir aneksijos teisinioávertinimo. Daugiausia Rusijos teisininkai mëgina kvestionuoti ðiandie-ninës Lietuvos valstybingumo tæstinumo klausimà árodinëdami, kad Lie-tuvos inkorporavimas á Sovietø Sàjungà turëjo teisines pasekmes, t. y.aneksija buvo teisëta. Ankstesniu SSRS, o dabar Rusijos Federacijos514

tvirtinimu, Baltijos valstybës prarado tarptautiná teisiná subjektiðkumà tàpaèià dienà, kai buvo priimtos á Sovietø Sàjungà 1940 metais. Teigiama,kad priëmimo á SSRS pagrindas buvo prieð tris savaites iðrinktø Baltijosðaliø parlamentø praðymai. Nors pastarojo deðimtmeèio darbuose Rusi-jos teisininkai pripaþásta, kad SSRS prievartinëmis priemonëmis inkor-poravo Baltijos valstybes, taèiau argumentuojama, kad Sovietø Sàjungosspaudimas Baltijos ðaliø vyriausybëms, t. y. grasinimas jëga, nebuvo drau-dþiamas pagal tuometinæ tarptautinæ teisæ515. Vadinasi, aneksijos buvo

514 Beje, reikðmingas faktas, jog 1991 m. liepos 27 d. pasiraðyta (ásigaliojo nuo1992-05-04) sutarties tarp Rusijos Tarybø Federacinës Socialistinës Respublikos irLietuvos Respublikos „Dël tarpvalstybiniø santykiø pagrindø“ preambulëje Rusijapripaþino „Lietuvos suverenitetà paþeidþianèios 1940 metø aneksijos“ faktà.

515 ×åðíè÷åíêî C. Â. Êîíòèíóèòåò, èäåíòè÷íîñòü è ïðàâîïðèåìñòâî

ãîñóäàðñòâ. Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 1998. C. 19–24.

175

teisëtos, ir Baltijos valstybës iðnyko, o dabartinës Baltijos ðalys yra „nau-jos nepriklausomos valstybës“516.

Atsakant á tokius Rusijos mokslininkø teiginius, bûtina argumentuo-ti, kad Vakarø istoriografijoje ir teisinëje literatûroje aiðkiai paneigiamibet kokie Sovietø Sàjungos (o ðiandieninëje situacijoje ir Rusijos) mëgi-nimai árodinëti, jog Baltijos valstybiø inkorporavimas á Sovietø Sàjungàbuvo ágyvendintas laisva ten gyvenusiø þmoniø valia ir pasirinkimu, oargumentams dël Baltijos valstybiø aneksijos teisëtumo yra pateikta ne-maþai kontrargumentø, besiremianèiø tarptautinës teisës doktrina ir pa-neigianèiø tokias teisiðkai nepagrástas tezes517.

Sovietø Sàjunga, pasiraðydama Molotovo–Ribbentropo pakto slap-tuosius protokolus, okupuodama ir aneksuodama Lietuvà, paþeidë dabarvisuotinai pripaþástamus pagrindinius tarptautinës teisës principus: tautøapsisprendimo principà, kuriuo pagal 1920 metø Lietuvos ir Rusijos tai-kos sutartá turëjo bûti grindþiami dviðaliai SSRS ir Lietuvos santykiai;valstybiø suverenios lygybës principà, kurio branduoliu tada buvo TautøSàjungos statuto 10 straipsnis, ápareigojæs valstybes gerbti ir saugoti nuouþsienio agresijos viena kitos teritoriná vientisumà bei politinæ nepriklau-somybæ; jëgos nenaudojimo principà, kuris átvirtintas 1928 m. Paryþiaussutarties (vadinamojo Briand’o–Kelloggo pakto)518 1 straipsnyje; taikaus

516 Âîðîíîâ Ê. Ñòðàíû Áàëòèè â ìåæäóíàðîäíûõ îòíîøåíèÿõ: íàóêà è

ïîëèòèêà // Ìèðîâàÿ ýêîíîìèêà è ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ. 2002, No 1,c. 112–120.

517 Marek K. Identity and Continuity of States in Public International Law Identi-ty. Geneva, 1968.

Meissner B. Die Sowjetunion, die Baltischen Staaten und das Voelkerrecht. Köln,1956.

Meissner B. The Baltic Question in World Politics // The Baltic States in Peaceand War 1917–1945. London, 1978. P. 145.

518 1928 m. Paryþiaus sutartis dël karo atsisakymo kaip nacionalinës politikospriemonës, arba vadinamasis Briand’o–Kelloggo paktas pagal kûrëjø – Prancûzijosuþsienio reikalø ministro ir JAV valstybës sekretoriaus pavardes. Iki Antrojo pasauli-nio karo pradþios Paryþiaus sutarties dalyvëmis buvo 63 valstybës, áskaitant SovietøSàjungà ir Vokietijà. – Kûris P. Lietuvos nepriklausomos valstybës atkûrimas ir tarp-tautinë teisë // Teisës problemos. 1998, Nr. 1, p. 10.

1. LIETUVOS OKUPACIJOS IR ANEKSIJOS TEISINIS VERTINIMAS

176

tarptautiniø ginèø sprendimo principà; sàþiningo tarptautiniø ásiparei-gojimø vykdymo principà; nesikiðimo á kitø valstybiø vidaus reikalus prin-cipà519. Pagal ðiuos pricipus daugumoje Vakarø valstybiø Lietuvos oku-pacija tarptautinës teisës poþiûriu vertinama kaip tarptautinis nusikalti-mas, o Lietuvos aneksija ávykdyta vienaðaliu aktu prieð jos pilieèiø valiàbei paþeidþiant tarptautinës teisës normas. Vertinant platesniu mastu,Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø atveju vartojama aneksijos sàvoka këlëir tam tikrà nerimà, nes ilgainiui galëjo bûti suvokiama kaip permanenti-nis procesas, galintis sukelti tam tikrø teisiniø padariniø.

Teisës praktikoje dar nuo senovës Romos laikø þinomas principas exinjuria non oritur jus (lot. ið neteisëtumo negimsta teisë) susiduria su kituprincipu – ex factis jus oritur (lot. teisë kyla ið fakto)520. Tarptautinës teisësdoktrinoje egzistuoja teorinë galimybë, kad neteisëta aneksija gali bûtiáteisinta, jeigu faktai neginèijamai ir galutinai patvirtina, jog uþimtos te-ritorijos valdymas yra tæstinis, efektyvus ir nëra jokios galimybës per pa-kankamà laikotarpá atkurti buvusià padëtá521. Taèiau tarptautinë teisë ne-nustato jokio bendro teritorijos ágijimo senaties termino. Tarptautinësteisës praktikoje pirmenybë teikiama bendrajam teisës principui ex inju-ria non oritur jus, pagal kurá kitos valstybës turëtø nepripaþinti neteisëtøteritorijos uþgrobimø522. Ði pareiga kildinama ið 1932 metais atsiradu-

519 Autoriai ginèijasi, ar visi principai egzistavo ir buvo visuotinai pripaþástami1940 m. Daugiausia ginèø kelia tautø apsisprendimo principas, kuris tarptautinëjeteisëje formaliàja prasme nebuvo átvirtintas kaip teisinis principas, bet labiau suvok-tas kaip politinë ar moralinë idëja. Taèiau tolesnë ðio principo plëtotë Antrojo pasau-linio karo metais ir po jo neleidþia suabejoti principo nuostatø þinomumu.

520 Sprudzs A. „Ex iniuria ius non oritur“ and the Baltic case: a brief Westernperspective // The Baltic States at Historical Crossroads: Political, economic, andlegal problems in the context of international cooperation on the doorstep of the21st Century: a collection of scholarly articles. Riga, 1998. P. 653.

521 Ðiuo atveju tarptautinës teisës praktikoje iðskiriamas Tibeto okupacijos ir anek-sijos bei ðios aneksijos pripaþinimo atvejis. 1949–1959 m. uþgrobtà Tibetà tarptauti-në bendrija ðiandien laiko sudedamàja Kinijos dalimi. Tai galima paaiðkinti pirmiausiatarptautinës bendrijos nenoru komplikuoti santykiø su Kinija, kuri yra viena ið di-dþiøjø pasaulio valstybiø. – Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûri-mo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës: Daktaro diserta-cija. Vilnius, 2001. P. 36.

522 Principles of Public International Law. Oxford, 2003. P. 497–488.

III. TARPTAUTINËS TEISËS NUOSTATØ IR VAKARØ VALSTYBIØ POLITIKOSLIETUVOS ATÞVILGIU ANALIZË

177

sios, tarptautinëje teisëje visuotinai pripaþástamos vadinamosios Stimso-no doktrinos523, kurios principai buvo gana vieningai patvirtinti valsty-biø praktikoje ir tapo sudedamàja bendrosios tarptautinës teisës dalimi524.Absoliuti dauguma Vakaruose iðleistø moksliniø darbø autoriø (tiek lie-tuviø kilmës, tiek uþsienio), analizuodami Baltijos valstybiø aneksijos at-vejá, teisinëje argumentacijoje pabrëþia minëtàjá ex injuria non oritur jusprincipà ir Stimsono doktrinà525.

Baltijos valstybiø atveju reikia akcentuoti, kad gana ilgas aneksijoslaikotarpis netapo teisiniu pagrindu kokioms nors Sovietø Sàjungos tei-sëms ágyti. Todël teiginiai apie tai, kad SSRS „laikui bëgant“ ágijo tam

523 1931 m. Japonijai okupavus Kinijos provincijà Mandþiûrijà ir paskelbus jàvasaline valstybe Mandþuko, JAV valstybës sekretorius H. Stimsonas pareiðkë Japo-nijos vyriausybei notà, kurioje skelbë, kad JAV vyriausybë „nesiruoðia pripaþinti situ-acijos, sutarties ar susitarimo, pasiektø priemonëmis, prieðtaraujanèiomis 1928 m.Paryþiaus sutarties ásipareigojimams ir pasiþadëjimams bei Tautø Sàjungos Statutui“.1932 m. Stimsono doktrinà patvirtino savo rezoliucijoje Tautø Sàjungos Asamblëja.Stimsono doktrina turëjo didþiulæ reikðmæ nepripaþástant teritorijos ágijimo jëga argrasinimu jëga, taip pat prarado savo prasmæ klasikinës tarptautinës teisës toleruotasnukariavimo principas. – Vadapalas V. Tarptautinë teisë. Bendroji dalis. Vilnius, 1998.P. 95, 206.

Meng W. Stimson Doctrine // Encyclopedia of International Public Law. Volu-me III. Amsterdam, 1998. P. 690–693.

524 Stimson Doctrine // U. S. Department of State [þiûrëta 2003 m. kovo 25 d.].Prieiga per internetà: <http://www.state.gov/r/pa/ho/time/id/16326.htm>.


Sprudzs A. „Ex iniuria ius non oritur“ and the Baltic case: a brief Western perspec-tive // The Baltic States at Historical Crossroads: Political, economic, and legal pro-blems in the context of international cooperation on the doorstep of the 21st Centu-ry: a collection of scholarly articles. Riga, 1998. P. 653.

Himmer S. The Achievement of Independence in the Baltic states and its justifica-tions // The Baltic path to independence: an international reader of selected articles.Buffalo, 1994. P. 352.

Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958, Nr. 3–4, p. 81.Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimas: pagrindiniai klausi-

mai pagal tarptautinæ teisæ. Vilnius, 1997. P. 60.


178

tikrø teisiø á Baltijos valstybes, yra visiðkai nepagrásti. Jokiais pokariniaissusitarimais nebuvo áteisintas tarptautinis aneksijos pripaþinimas526.

Teisinis ex injuria non oritur jus principas iðlaiko ir senaties, ir Lietu-vos „sovietinio valstybingumo“ kritikà. Sovietinë Lietuva, Lietuvos So-vietinë Socialistinë Respublika (toliau – LSSR) niekada negalëjo taptitarptautinës teisës subjektu. LSSR vyriausybë negali bûti traktuojama kaipvyriausybë de facto. Realiai ji egzistavo kaip okupacinës valdþios organas,jo teisinës sistemos dalis. LSSR nebuvo valstybë, o tik iðorës jëgos primes-tø ir kontroliuojamø administracijos ir kitokiø institucijø visuma527. So-vietizavimas, politinës represijos Lietuvoje neiðvengiamai paliko gilø pëd-sakà, taèiau visuomeninis gyvenimas Lietuvoje palengva normalizavosi irtai sukûrë atitinkamà iðtiso sovietinio laikotarpio savivokos ir vertinimoproblemà528. Bet aneksuotos Lietuvos visuomeniniame gyvenime visadabuvo þenklø, kad tauta prieðinasi ir protestuoja prieð sovietinæ okupacijàir aneksijà. Dalis lietuviø, ypaè sovietmeèiu iðaugusiø kartø atstovai, norsir susitaikë su esamo reþimo faktu, taèiau bandë ieðkoti bûdø tam tikramvalstybingumo tapatumui iðsaugoti529. Todël tarptautiniai teisiniai argu-

526 1975 m. rugpjûèio 1 d. pasiraðytame Europos saugumo ir bedradarbiavimokonferencijos Baigiamojo akto 1 dalies IV skyriuje buvo átvirtintas teiginys: „jokiaokupacija arba panaðaus pobûdþio paþeidþiantis tarptautinæ teisæ teritorijos ágijimasnebus pripaþástamas teisëtu“. – 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo pa-sitarimo Helsinkio Baigiamasis aktas // Ìåæäóíàðîäíîå ïðàâî â äîêóìåíòàõ.

Ìîñêâà, 1982. C. 14.Nors Helsinkio Baigiamajame akte formuluojami normatyvinio pobûdþio tarp-

tautinës teisës principai, taèiau jø vykdymas buvo deklaruojamas kaip valstybiø sig-natariø moralinis ásipareigojimas, todël Vakarø valstybiø vadovai, pasiraðæ Baigia-màjá aktà, jautë pareigà papildomai paaiðkinti, kad jø pozicijos Baltijos valstybiøatþvilgiu lieka nepakitosios. – Mangulis V. Latvia in the Wars of the 20th Century.Princeton, 1983. P. 165–166.

527 Lietuvos suvereniteto atkûrimas 1988–1991 metais. Vilnius, 2000. P.14. Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimas: pagrindiniai klau-

simai pagal tarptautinæ teisæ. Vilnius, 1997. P. 57.528 Suþiedëlis S. Thoughts on Lithuania’s Shadows of The Past: A Historical Essay on

The Legacy of War Part II // Artium Unitio Nr. 4 [þiûrëta 2003 m. lapkrièio 3 d.].Prieiga per internetà: <http://www.artium.lt/4/suzie2.html/>.

529 Amerikieèiø profesorius A. E. Sennas tokioms nuostatoms apibûdinti vartoja„buitinio valstybingumo“ terminà. – Senn A. E. Apie þodá „valstybingumas“ // Lietu-vos istorijos studijos. 1996, t. 3, p. 153.


179

mentai vienareikðmiðkai leidþia LSSR traktuoti kaip marionetinæ valsty-bæ, kurios egzistavimo prieþastis – SSRS ávykdyta Lietuvos Respublikosokupacija ir aneksija.

2. Lietuvos aneksijos pripaþinimo (nepripaþinimo)de facto ir de jure problematika

2.1. Pripaþinimas de jure ir de factotarptautinëje praktikoje

Nagrinëjant Lietuvos aneksijos pripaþinimo (nepripaþinimo) problemà,tikslinga derinti teorinius teisinius samprotavimus ir tarptautinës politi-kos praktinio ágyvendinimo modelius. Tarptautiniuose santykiuose pri-paþinimas ar nepripaþinimas dar nelemia tautos ir juo labiau valstybësegzistavimo ar neegzistavimo, o tik parodo, kad pripaþástantysis su pripa-þástamuoju turi tam tikrø santykiø. Pripaþinimo kategorija neiðvengia-mai patenka á politikos sferà, nes valstybiø ir vyriausybiø kaip politiniøvienetø pripaþinimas yra ne vien teisinis, bet ir teisiniø padariniø turintispolitinis aktas, kuriuo uþsienio valstybë iðreiðkia savo sutikimà ar nesuti-kimà su pripaþástamos (ar nepripaþástamos) valstybës politine prigimti-mi, taèiau neturi realaus poveikio jos egzistavimui530 . Turint mintyje kla-sikinius valstybës tarptautinio egzistavimo poþymius ir elementus531, Lie-tuvos okupacijos ir aneksijos atveju tikslinga atkreipti dëmesá á papildo-mus aspektus, nes okupuotos valstybës tæstinumas ir tarptautinis teisinis

530 Chen T. C. The International Law of Recognition, with Special Reference toPractice in Great Britain and the United States. New York, 1951. P. 4, 48–49.

531 Tarptautinëje teisëje vadinamoji trijø elementø doktrina, suformuluotaXIX a. pabaigoje, iðskyrë tokius valstybës tarptautinio egzistavimo poþymius: nuola-tiniai gyventojai, apibrëþta teritorija ir vyriausybë, kontroliuojanti gyventojus gyve-nanèius konkreèioje teritorijoje. Ðiuolaikinëje tarptautinës teisës doktrinoje nurodo-mi tokie papildomi valstybës kriterijai kaip apsisprendimas ir pripaþinimas. Ðie kri-terijai nëra visuotinai pripaþástami steigiamaisiais elementais, taèiau neaiðkiais atve-jais gali bûti labai svarbûs ir turëti lemiamos átakos teisinei padëèiai. – Akehurst M.,Malanczuk P. Ðiuolaikinës tarptautinës teisës ávadas. Vilnius, 2000. P. 108–114; ShawM. N. International law. Third edition. Cambridge, 1995.


180

subjektiðkumas nëra besàlyginis. Lietuviø iðeivijos istoriografijojeatkreipiamas dëmesys, kad Vakaruose buvo pabrëþiamos tam tikros sàly-gos, kurios yra bûtinos tarptautiniam teisiniam subjektiðkumui iðlaikyti:1) teisëtos vyriausybës ar jos organø iðlaikymas; 2) aktyvus nuolatinistautos prieðinimasis okupantui532. Kadangi tarptautinë bendruomenë nëragrynai teisinë visuomenë ir tarpvalstybiniuose santykiuose vadovaujasitiek teisës normomis, tiek politinëmis priemonëmis, prie ðiø minëtø sàly-gø bûtina pridëti ir atitinkamà politiná angaþuotumà ir nusistatymà vie-nareikðmiðkai traktuoti tarptautinës politikos ávykius ir faktus. Bûtent suðiomis sàlygomis glaudþiai sietinas pripaþinimo (nepripaþinimo) klausi-mas – pripaþinimo sàlygos gali iðnykti, jei valstybë praranda savo iðliku-sias institucijas, kai baigiasi tautos rezistencija arba kai kardinaliai pasi-keièia politinës pripaþinimo aplinkybës.

Tarptautinës teisës doktrinoje daþnai pateikiamas apibendrintas tei-ginys, kad Vakarø valstybës niekada de jure nepripaþino Baltijos valsty-biø neteisëtos aneksijos533, taèiau de facto buvo pripaþástama SSRS kon-trolë534. Kalbant apie neteisëtø teritorijø ágijimo pripaþinimà ar nepri-paþinimà, tarptautiniuose santykiuose bûta pavyzdþiø, kai siekiant palai-kyti nors dalinius oficialius ryðius su aneksuotàja teritorija, aneksija buvopripaþástama tik de facto, be jokiø ásipareigojimø pakeisti oficialiàjàde jure aneksijos nepripaþinimo politikà535. Okupacijos apibrëþimas kaip

532 Kaslas B. Lietuva tarptautiniø santykiø sûkuriuose // Aidai. 1971, Nr. 3, p. 98.533 Bûtina paminëti, jog kai kuriuose oficialiuose Vakarø dokumentuose kalba-

ma apie Baltijos valstybiø inkorporavimo (o ne aneksijos) nepripaþinimà bei ðio in-korporavimo nepripaþinimo politikà – pvz., Special Country Policy Guidance U. S.Department of State // Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers.1958–60. Volume X. Part 1: Eastern Europe Region; Soviet Union; Cyprus. Was-hington, 1993. P. 54.

Ðiame poskyryje sàmonigai vartojama aneksijos sàvoka, siekiant iðryðinti reikð-mingiausius teisinius aspektus. Nepripaþinimo politika aptariama tolesniame nagri-nëjime.

534 Shaw M. N. International law. Third edition. Cambridge, 1995. P. 141.535 Bindschedler R. L. Annexation // Encyclopedia of International Public Law.

Volume I. Amsterdam, 1992. P. 172.


181

valstybës teritorijos uþëmimas ir kontrolë ir jo vartojimas apibûdinat Bal-tijos valstybiø statusà, suponuoja mintá, jog Vakarø valstybës turëjo susi-taikyti ir pripaþinti Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø okupacijos faktà,taèiau nepripaþino Sovietø Sàjungos ávykdytos Baltijos valstybiø aneksi-jos, t. y. vienaðaliðko prijungimo akto teisëtumo.

Visapusiðkai analizuojant Vakarø valstybiø nuostatas Lietuvos oku-pacijos ir aneksijos atþvilgiu, bûtina trumpai aptarti valstybës ar vyriausy-bës pripaþinimo de jure ir de facto teorinius principus. Pripaþinimasde facto yra oficialus pripaþinimas, taèiau po jo teisiniai santykiai nustato-mi tik ið dalies ir daþniausiai yra pereinamojo pobûdþio. De facto pri-paþinimas reiðkia faktinës vyriausybës valdþios jurisdikcijos atitinkamojeteritorijoje pripaþinimà536. Pripaþástanti valstybë taip atsiþvelgia á faktinæsituacijà, bet pasilieka teisæ vëliau atðaukti pripaþinimà. Todël net valsty-bës, 1940 metais ar vëliau pripaþinusios Baltijos valstybiø inkorporavimà,kartu neuþkirto sau kelio pakeisti sprendimà537. Pripaþinimas de jure yravisiðkas galutinis ir oficialus pripaþinimas, po kurio nustatomi ekonomi-niai, politiniai ir diplomatiniai santykiai, pripaþástami tos ðalies ástatymaiir teismo sprendimai. Tokio pripaþinimo forma paprastai yra nota ar de-klaracija538. Reikðminga pabrëþti, jog pripaþinimas yra invidualus aktas irvienos ðalies pripaþinimas neturi átakos kitos ðalies suteiktam pripaþinimui.

Skirstymas á pripaþinimà de jure ir de facto kelia daug problemø iden-tifikuojant konkreèios situacijos statusà, nes tarptautinëje praktikoje ofi-cialiuose dokumentuose pripaþinimas daþnai nëra ávardijamas në viena iððiø sàvokø539.

536 International law // Encyclopædia Britannica from Encyclopædia BritannicaPremium Service [þiûrëta 2003 m. lapkrièio 7 d.]. Prieiga per internetà:<http:www.britannica.com/eb/article?eu=109303>.

537 Loeber D. Molotovo–Ribentropo pakto teisiniai padariniai Baltijos valstybëms:apie pareigà ,,áveikti paveldëtas ið praeities problemas“ // Teisë. 2002, t. 45, p. 82.

538 Kûris P. Poþarskas M. Tarptautinës teisës apybraiþos. Vilnius, 1985. P. 88.539 Akehurst M., Malanczuk P. Ðiuolaikinës tarptautinës teisës ávadas. Vilnius,

2000. P. 124.

2. LIETUVOS ANEKSIJOS PRIPAÞINIMO (NEPRIPAÞINIMO) DE FACTO IR DE JURE PROBLEMATIKA

182

2.2. Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijosnepripaþinimo teisinë ir politinë samprata

Tarptautinëje teisinëje praktikoje ir politikoje þinoma nepripaþinimosamprata remiasi nuostata, kai valstybë (-ës) siekia, jog kokià nors ne-teisëtà situacijà nebûtø bandoma pateisinti tuo, kad ði valstybë (-ës) jàpripaþino.

Nepripaþinimo teisinë samprata buvo gvildenama dar nuo vëlyvøjøviduramþiø, formuojantis klasikinei tarptautinei teisei, taèiau realesnæpraktinæ reikðmæ ëmë ágauti XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje. Institu-cionalizuota nepripaþinimo samprata buvo áteisinta 1928 metais, pasi-raðius minëtà Paryþiaus sutartá, kurioje netiesiogiai suformuluotas prin-cipas nepripaþinti jokiø teritoriniø pokyèiø, padarytø jëga ar grasinantjëga. Nepripaþinimo taikymas pirmà kartà buvo realizuotas 1932 me-tais, JAV deklaravus vadinamàjà Stimsono doktrinà. Taigi nepripaþini-mo mechanizmas galutinai sukurtas ir átvirtintas XX a. tarpukario lai-kotarpiu540.

Nepripaþinimas gali bûti realizuojamas keliais bûdais. Visø pirma ne-pripaþinimas taikomas tarptautinës teisës subjektams – naujoms valsty-bëms ar naujoms vyriausybëms egzistuojanèiose ir jau pripaþintose vals-tybëse, kai jø egzistavimas kelia abejoniø. Nepripaþinimas taip pat galibûti tiesiogiai taikomas konkretiems tarptautiniams susitarimams, jei nu-statoma, kad jais paþeidþiamos tarptautinës teisës normos. Taip pat ne-pripaþinimas gali bûti taikomas konkreèioms situacijoms. Pastaraisiaisdviem atvejais situacijas bûtina vertinti atitinkamais objektyviais teisi-niais kriterijais541.

Nepripaþinimo deklaravimas yra patvirtinimas, kad bet kokie netei-sëti veiksmai negali bûti traktuojami kaip teisinis pagrindas teritoriniamsar valdþios pokyèiams. Remiantis nepripaþinimu, bet kokie aktai, prieðta-raujantys tarptautinei teisei, laikomi niekiniais. Ryðkiausi ir principiniai

540 Vareikis E. Nepripaþinimo politika tæsiasi // Naujasis þidinys. 1994, Nr. 9/10,p.125.

541Graham. M. W. What Does Non-Recognition Mean? // Baltic Review. July-August 1946, vol. 1, No. 4–5, p. 171–174.


183

neteisëtø teritoriniø pokyèiø nepripaþinimo tarptautiniai pavyzdþiai –tai Austrijos, Èekoslovakijos, Albanijos ir Lenkijos nepriklausomybës at-kûrimas po Antrojo pasaulinio karo542 (ðios teisinës praktikos argumen-tai geriausiai buvo pateikti ir pagrásti Niurnbergo kariniame tribunole).Taèiau tikrai ne visø neteisëtø teritoriniø pokyèiø atveju buvo deklaruo-jami nepripaþinimo principai. Pavyzdþiui, atsiþvelgiant á Antrojo pasau-linio karo metø konferencijø susitarimus, nepripaþinimo principai nebu-vo taikomi rytinëms Lenkijos okupuotoms teritorijoms543.

Analizuojant Baltijos valstybiø aneksijos pripaþinimo ir nepripaþini-mo atvejá ir turint mintyje, jog neabsoliuèiai visos valstybës deklaravoaneksijos nepripaþinimà, bûtina iðryðkinti, jog tarptautinëje teisëje nëraáteisinto ásipareigojimo privalomai deklaruoti nepripaþinimà. Kiekvienavalstybë yra laisva apsispræsti pripaþinti ar nepripaþinti naujà bûklæ. Ta-èiau tuo atveju, kai viena ar kita valstybë neiðreiðkia oficialios pozicijos,tai nereiðkia, kad gali bûti toleruojamas ir taikomas dar nuo romënø lai-kø þinomas principas: tacet, consentire videtur (lot. kas tyli, tas sutinka).Tad tarptautinës teisës subjektø tyla aneksijos akivaizdoje dar nereiðkiaðios pasikeitusios situacijos pripaþinimo544.

Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijos atveju didþiausias Baltijosvalstybiø iðeivijos ir diplomatiniø tarnybø siekis – iðvengti aneksijos de

542 Ðiuolaikinëje tarptautinëje praktikoje Jungtinës Tautos taip pat neigiamaiávertino ir kitus neteisëtus teritorinius pokyèius – 1967 m. Izraelio uþkariavimus,1975 m. Mauritanijos ir Maroko uþkariavimus Vakarø Sacharoje, 1976 m. Indone-zijos uþkariavimà Rytø Timore. Ir pastarøjø metø tarptautinëje politikoje egzistuojakeletas pavyzdþiø, kai tarptautinë bendrija nepripaþásta neteisëtø teritoriniø pokyèiøir ávairiomis priemonëms siekia iðspæsti tokias situacijas (pavyzdþiui, Kipro TurkøRespublikos nepripaþinimas ir Kipro suvienijimo klausimo sprendimas).

Waldren S. Lithuania: the impact of the Stimson Doctrine. Sandy Bay. Tasmania,1993. P. 23.

Brownlie I. Principles of Public International Law. Fourth edition. Oxford, 1990.P. 5–6.

543 Made V. The Baltic Issue during the Cold War // Estonian Foreign Policy atthe Cross-Roads. Tallinn, 2002. P. 124.

544 Vitas R. The Recognition of Lithuania: the completion of the legal circle // Jour-nal of Baltic Studies. 1993, No. 3, p. 249.


184

jure pripaþinimo, nes buvo nuogàstaujama, kad neteisëtoji bûklë valsty-biø pripaþinimu gali pasidaryti teisëta545. Ðaltojo karo metø tarptautinëpraktika turëjo precedentø, kai valstybiø politinës nuostatos bûdavo spren-dþiamos reikðmës faktoriumi ir neteisëtoji bûklë imama traktuoti kaipteisëta. Galima pastebëti, kad skirtingai nuo kitø neteisëtai ágytø teritori-jø, „lobistinë“ veikla dël Baltijos valstybiø Vakarø politiniuose sluoks-niuose visà okupacijos ir aneksijos laikotarpá buvo sëkminga546. Vakaruo-se daþnai buvo vieðai pabrëþiama, jog absoliuti dauguma Vakarø valsty-biø niekada nepripaþino Baltijos ðaliø neteisëto inkorporavimo á SovietøSàjungos sudëtá547. Vadinasi, tarptautinis Lietuvos ir kitø Baltijos valsty-biø aneksijos nepripaþinimas praturtino, padarë vientisesnæ Stimsono dok-trinà ir pratæsë jos taikymo praktikà548. Iki tol kai kurios valstybës dvejo-jo, kaip elgtis dël Etiopijos, Austrijos ar Albanijos aneksijos arba net pri-paþino aneksijà ir tik vëliau ðio pripaþinimo atsisakë. Vakarø valstybësnuo pat pradþiø beveik visuotinai atsisakë pripaþinti Sovietø ávykdytàBaltijos ðaliø aneksijà.

Tarptautinës teisës doktrinoje Baltijos valstybës tapo ilgalaikiu ne tikVakarø valstybiø, taèiau ir chrestomatiniu tarptautinës bendruomenësaneksijos nepripaþinimo pavyzdþiu (t. y. neteisëtø teritorijos ágijimø ne-pripaþinimo pareiga buvo suvokiama kaip svarbi paprotinë tarptautinësteisës norma)549. Baltijos valstybiø atveju galima moduliuoti iðvadà, jogvalstybës aneksijos nepripaþinimas suvoktinas kaip dalinis valstybës tarp-

545 Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958, Nr. 3–4, p. 73.546 Kovas K. Aneksijos nepripaþinimo labirintai // Amþius. 1994 m. kovo 12–18 d.,

Nr. 10, p. 8.547 Baltic States: 40 Years under Soviet Rule. BBC Current Affairs Research &

Infromation Section. June 17, 1980. HU OSA 300-80-5-1.548 Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on the

Development of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory // New York SchoolJournal of International and Comparative Law. 1985, No. 2, p. 467–468.

Made V. The Baltic Issue during the Cold War // Estonian Foreign Policy at theCross-Roads. Tallinn. 2002. P. 123–124.

549 Frowein J. A. Recognition // Encyclopedia of International Public Law. Volu-me III. Amsterdam, 1998. P. 33–41, 39.


185

tautinio teisinio subjektiðkumo iðsaugojimas, o dël to, kad aneksija buvonepripaþinta, Lietuva ir kitos Baltijos valstybës teisine prasme nepranykoið Vakarø pasaulio akiraèio. Lietuvos Respublikos aneksijos nepripaþini-mas reiðkë tebesitæsiantá Lietuvos kaip valstybës pripaþinimo de jure ga-liojimà.

Taèiau, nepaisant savo teisinës prigimties, nepripaþinimas nebuvo re-ali apèiuopiama teisinë iniciatyva, praktinë priemonë ar sankcija, o egzis-tavo tik kaip moralinis ásipareigojimas. Konkreèios valstybës atþvilgiu ne-pripaþinimas turëjo nedidelá konkretø poveiká. Tai geriausia pademonst-ravo Antrojo pasaulinio karo tarptautiniø santykiø analizë. Karo metødidþiøjø valstybiø sàjungininkiø konferencijos nepakeitë Vakarø valsty-biø nuostatos nepripaþinti neteisëto Baltijos valstybiø inkorporavimo,taèiau ðis nepripaþinimas neturëjo realaus poveikio, kai á Sovietø Sàjun-gos kontrolæ pateko Vidurio ir Rytø Europa550. Beveik po keturiø de-ðimtmeèiø, 1984 metais, Jungtiniø Tautø tarptautinës teisës komisijojesvarstant valstybiø atsakomybës problematikà, buvo iðkilæs klausimas dëlteritoriniø ágijimø naudojant jëgà ar grasinant jëga pripaþinimo. Taèiauaiðki pozicija ðiuo klausimu oficialiuose komisijos dokumentuose nebu-vo suformuluota, o pasitenkinta ásipareigojimo nepripaþinti teisiniø situ-acijø, kai pokyèiai yra akivaizdþiai nusikalstami, akcentavimu551.

Akivaizdu, kad be konkreèiø sankcijø teisës paþeidëjui nepripaþini-mas negalëjo bûti efektyvi teisinë priemonë552. Baltijos valstybiø aneksi-jos nepripaþinimo analizë leidþia áþvelgti tarptautinës teisës santykiná sil-pnumà ir priklausomybæ nuo tarptautinës politinës situacijos. Tarptauti-në teisë, dviejø blokø prieðprieðoje egzistavusi tik kaip didþiosios politi-kos instrumentas, nebuvo pajëgi savarankiðkai áveikti tarptautinio sam-bûvio diktuojamø sàlygø.


551 Frowein J. A. Non-recognition // Encyclopedia of International Public Law.Volume II. Amsterdam, 1998. P. 6.

552 Meng W. Stimson Doctrine // Encyclopedia of International Public Law.Volume III. Amsterdam, 1998. P. 693.


186

2.3. Nepripaþinimo politika

Turint mintyje pripaþinimo ar nepripaþinimo kategorijos normatyvinápradà, nesunku pastebëti, kad nepripaþinimas priklauso tiek tarptautinësteisës, tiek politikos sferai ir apima teisinius bei politinius aspektus. Ne-pripaþinimas – tai ne tiesiogiai taikoma teisë, taèiau ir ne aktyvi politika.Tarptautinë teisë negali egzistuoti be tarptautiniø santykiø. Tarptautinësteisës principai negali bûti taikomi kitaip, nei leidþia tarptautinë politinësistema553.

Nepripaþinimo samprata politiniame kontekste yra ávardijama kaipnepripaþinimo politika. Politika – tai ne grieþtas teisinis principas, kurioprivaloma visuotinai ir nekintamai laikytis, politika yra dinamiðka ir galikeistis priklausomai nuo daugelio veiksniø554. Baltijos valstybiø aneksijosnepripaþinimo politikos atspirties taðkas – neteisëtø teritoriniø pokyèiønepripaþinimo de jure koncepcija.

Aptariant nepripaþinimo politikos evoliucijà, daugelis apþvalgininkøjos iðtakas regëjo JAV 1940 m. liepos 23 d. S. Welleso pareiðkime555. ÁJAV suformuluotus nepripaþinimo politikos principus atsiþvelgë, jais rë-mësi ir kitos laisvosios Vakarø valstybës. Nepripaþinimo politika perëjoAntrojo pasaulinio karo tarptautinës politikos diskusijø ir derybø verpe-tø iðmëginimus. Apie nepripaþinimo politikos vykdymà Vakarø politi-

553 Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecogni-tion. New York, 1990. 117

Mangone G. The Elements of International Law. Homewood, 1967. P. 526.554 Ið tarptautiniø santykiø istorijos bene ryðkiausias komunistinës Kinijos nepri-

paþinimo politikos pavyzdys. JAV ir daugelis Vakarø valstybiø XX a. 5–7 deðimtme-èiais oficialiai deklaravo nepripaþinimo politikos nuostatø laikymàsi, taèiau 7 de-ðimtmeèio pabaigoje – 8 deðimtmeèio pradþioje, pasikeitus tarptautiniam politiniamklimatui, ðios politikos buvo atsisakyta.

Acheson, Dean // Encyclopædia Britannica from Encyclopædia Britannica Pre-mium Service [þiûrëta 2003 m. lapkrièio 5 d.]. Prieiga per internetà:<http://www.bri-tannica.com/eb/article?eu=3564>

555 Aggressive Soviet View of US Baltic Policy // Radio Free Europe Research.Baltic Area SR 6. Situation report. 25 September 1986, p. 13. Open Society Archi-ves HU OSA 300-8-47 1986:18/7-27/10.


187

niuose sluoksniuose toliau polemizuota pirmaisiais pokario metais. Norsbuvo ávairiø svarstymø ir siûlymø jos atsisakyti ar keisti, galima dràsiaitvirtinti, jog Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo politika iðliko ker-tine Vakarø nuostata Baltijos valstybiø atþvilgiu. Vakarø valstybës penkisdeðimtmeèius deklaravo ir platesniu ar siauresniu mastu vykdë Baltijosvalstybiø aneksijos nepripaþinimo politikà. Vakaruose, atsiþvelgiant á po-litikos ir tarptautiniø santykiø realijas, oficialiuose dokumentuose uþsi-menant apie Baltijos valstybiø statusà daþnai buvo minima bûtent nepri-paþinimo politika.

Kitapus geleþinës uþdangos visà sovietinës okupacijos ir aneksijos lai-kotarpá Baltijos valstybiø gyventojams Vakarø valstybiø deklaruojamanepripaþinimo politika egzistavo kaip vilties simbolis, taèiau nebuvo pa-kankama priemonë, kuri bûtø iðlaisvinusi minëtà regionà ir skatinusi Bal-tijos valstybiø laisvës siekius.

3. Pasaulio valstybiø pozicijø diferenciacijair klasifikacija pagal poþiûrá á Baltijos valstybiø

aneksijàLietuvos bei kitø Baltijos valstybiø aneksijos pripaþinimà ar nepripaþini-mà pagal instituciná (de jure ir de facto) ir nominaliná (pripaþino, nepripa-þino, neiðreiðkë pozicijos) principus tikslinga diferencijuoti ir iðskirti ákelias kategorijas ir grupes.

Visø pirma galima atskirai aptarti konkreèiø valstybiø poþiûrá á Balti-jos ðalis. Nepaisant bendros istoriografinës nuostatos, jog absoliuti dau-guma Vakarø demokratinio pasaulio valstybiø nepripaþino Lietuvos irkitø Baltijos ðaliø prievartinio inkorporavimo á Sovietø Sàjungà, kiekvie-na taisyklë turëjo iðimèiø. (Detalus Vakarø valstybiø sàraðas, jø nuostatøBaltijos valstybiø aneksijos atþvilgiu aptarimas ir klasifikavimas pateikia-mas 2 priede.)

Identifikuojat ir klasifikuojat valstybes pagal jø pozicijas Baltijos vals-tybiø atþvilgiu susiduriama su problema, jog Vakarø valstybiø (tik iðsky-rus Jungtines Amerikos Valstijas) konkreèiø ir vienareikðmiðkø aneksijos


188

pripaþinimo ar nepripaþinimo iðraiðkos priemoniø – vieðø politikø pa-reiðkimø, oficialiø dokumentø, pagal kuriuos valstybes galima priskirtivienai ar kitai kategorijai ir grupei, buvo nedaug, o esami dokumentaidaþnai yra tik fragmentiniai, todël sudëtinga kalbëti ir pateikti ilgalaikëspolitikos ávertinimà. Atlikta Vakarø valstybiø oficialiø dokumentø paieð-ka leidþia teigti, kad atskirais chronologiniais laikotarpiais Baltijos valsty-biø klausimà buvo siekiama perkelti á neiðspræstø bei „nejudinamø“ pro-blemø grupæ.

Tarptautinës institucijos vengë oficialiai svarstyti Baltijos valstybiøklausimà ir nepateikë reikðmingos pozicijos dël Baltijos valstybiø statuso.Nepaisant ávairiø iðeivijos interesø ir lobistiniø grupiø mëginimø, Balti-jos valstybës tik retkarèiais bûdavo minimos tarptautiniø institucijø do-kumentuose.

3.1.Valstybës, pripaþinusios Baltijos ðaliø aneksijà

Vienai valstybiø kategorijai gali bûti priskirtos tos valstybës, kurios pri-paþino Lietuvos aneksijà. Ðios kategorijos valstybiø diferenciacijos esmi-nis bruoþas yra aneksijos de jure pripaþinimas ir oficialus pripaþinimodeklaravimas ir áteisinimas. Pripaþinus Baltijos valstybiø aneksijà de jure,pagal atitinkamos valstybës sampratà Baltijos valstybës nustojo egzista-vusios kaip tarptautinës teisës subjektai ir savo suverenitetà perleido So-vietø Sàjungai556. Tarptautinës teisës poþiûriu akcentuotina, kad Lietu-vos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijà pripaþinusios valstybës paþeidë ben-drosios tarptautinës teisës normas, átvirtinusias neteisëtø teritoriniø ágiji-mø nepripaþinimo pareigà ir nepadarë Lietuvos aneksijos teisëtos.

Pripaþinusiøjø Lietuvos aneksijà daugumà sudarë prosovietinës orien-tacijos valstybës, vadinamosios socialistinës Vidurio ir Rytø Europos vals-tybës bei socialistinës treèiojo pasaulio (besivystanèios) valstybës (pavyz-dþiui, Vietnamas, Laosas, Sirija bei Angola), kurios buvo priklausomos

556Meissner B. Baltic states // Encyclopedia of International Public Law. Volume I.Amsterdam, 1992. P. 334


189

nuo SSRS557. Kiekybiðkai valstybës, kurios galëjo bûti laikomos pripaþi-nusiomis Baltijos valstybiø aneksijà, bendrais skaièiavimais sudarë ne dau-giau kaip 1/4 tarptautinës bendrijos valstybiø.

Ið Vakarø valstybiø galima iðskirti tik kelis atvejus, kai buvo deklaruo-jamas Baltijos valstybiø aneksijos pripaþinimas. Minëtini Ðvedijos ir na-cistinës Vokietijos atvejai. Ðvedija, argumentuodama objektyviai esanèiuaneksijos faktu ir praktiniais politiniais sumetimais pripaþino Lietuvosinkorporavimà ir sudarë su SSRS susitarimà dël turtiniø klausimø, susi-jusiø su Baltijos ðalimis, pagal kurá Ðvedija perdavë Sovietø Sàjungai ðaly-je saugotà Baltijos valstybiø auksà, nekilnojamàjá turtà ir laivus, taip patdelimitavo su SSRS Baltijos jûros ekonominæ zonà, esanèià prieð Baltijosvalstybiø krantus558. Taèiau net ir dël Ðvedijos galutinio de jure pripaþini-mo vertinimas yra dviprasmiðkas559. Vieni autoriai teigia, kad Ðvedija,nors ir pripaþino Baltijos valstybiø inkorporavimà á SSRS, tæstinai pripa-þino Baltijos valstybiø iðduotø asmens tapatybæ liudijanèiø dokumentøgaliojimà ir nesudarydavo problemø asmenims su ðiais dokumentais ke-liauti per Ðvedijos teritorijà ar apsistoti joje560. Kitas reikðmingas argu-mentas tas, jog nepaisant ávairiø Ðvedijos pasiraðytø susitarimø su SSRS

557 Prosovietinës Bulgarijos, Èekoslovakijos ir Rumunijos vyriausybës oficialiaipripaþino SSRS deklaruotà nuostatà apie savanoriðkà Lietuvos, Latvijos ir Estijosprisijungimà prie Sovietø Sàjungos, kartu atmesdamos teiginius apie Baltijos valsty-biø aneksijos neteisëtumà. 1958 metais SSRS sudarë dviðalius protokolus su Bulgari-ja, Rumunija, Vengrija ir Èekoslovakija, kuriais buvo siekiama „visiðkai ir galutinaisureguliuoti turtinius bei finansinius klausimus, kurie susijæ su Lietuvos, Latvijos irEstijos Respublikø ástojimu á Sovietø Sàjungà.“ – Þalimas D. Lietuvos Respublikosnepriklausomybës atkûrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai irpasekmës: Daktaro disertacija. Vilnius, 2001. P. 44.

558 Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimas: pagrindiniai klau-simai pagal tarptautinæ teisæ. Vilnius, 1997. P. 111.

559 Meissner B. Baltic states // Encyclopedia of International Public Law. Volu-me I. Amsterdam, 1992. P. 335.

560 Ìÿëêñîî Ë. Ñîâåòñêàÿ àííåêñèÿ è ãîñóäàðñòâåííûé êîíòèíóèòåò:

ìåæäóíàðîäíî-ïðàâîâîé ñòàòóñ Ýñòîíèè, Ëàòâèè è Ëèòâû â 1940–1991 ãã. è ïîñëå

1991 ã.: èññëåäîâàíèå êîíôëèêòà ìåæäó íîðìàòèâíîñòüþ è ñèëîé â ìåæäóíàðîäíîì

ïðàâå. Tartu, 2005. P. 177.Misiûnas R. J. Sovereignty without Government: Baltic Diplomatic and Consular

Representation, 1940–1990 // Governments-in-exile in contemporary world politics.New York, 1991. P. 141.

3. PASAULIO VALSTYBIØ POZICIJØ DIFERENCIACIJAIR KLASIFIKACIJA PAGAL POÞIÛRÁ Á BALTIJOS VALSTYBIØ ANEKSIJÀ

190

në viename dokumente nebuvo tiesiogiai suformuluotas Baltijos valstybiøaneksijos de jure teisinis pripaþinimas. Pavyzdþiui, 1977 m. sausio 10 d.susitikime su Latvijos iðeivijos atstovu Ðvedijos uþsienio reikalø ministe-rijos Spaudos departamento vadovas Manfredas Nillsonas pareiðkë, kad„Ðvedijos vyriausybë nebuvo apsisprendusi pripaþinti (Baltijos valstybiø)inkorporavimo de facto ar de jure.“561 Nors egzistuoja skirtingø nuomo-niø ir argumentø Ðvedijos pozicijos klausimu, daþniausiai Ðvedija patei-kiama kaip iðimtinis Vakarø valstybës, pripaþinusios Baltijos valstybiøinkorporavimà, pavyzdys. Ðvedijos vykdyta neutraliteto politika ir siekiaiiðvengti padëties destabilizavimo regione ápareigojo ðios ðalies vyriausybædeklaruoti nuosaikias pozicijas SSRS atþvilgiu. Tautinio atgimimo laiko-tarpiu pirmosios Baltijos valstybiø tautø deklaracijos dël nepriklausomy-bës atkûrimo buvo vertinamos kaip SSRS vidaus reikalas. 1989 m.gruodþio 9 d. Ðvedijos uþsienio reikalø ministras S.Anderssonas Riksdage(parlamente) kalbëjo apie tai, kad ið Ðvedijos pozicijø Baltijos valstybiøinkorporavimo pripaþinimas yra istorinis faktas. Buvo paaiðkinta siste-ma, kuria remdamasi Ðvedijos vyriausybë plëtoja santykius su SSRS: su-sitarimai (konsulinë konvencija, susitarimas dël Baltijos jûros erdvës, pre-kybos sutartys) su SSRS galioja visoje Sovietø Sàjungos teritorijoje, áskai-tant ir Baltijos valstybes562. Ðvedijos pozicija Baltijos ðaliø aneksijos pri-paþinimo atveju reiðkë tik Ðvedijos vyriausybës poþiûrá, bet neturëjo áta-kos kitø Vakarø valstybiø nuostatoms.

Nacistinë Vokietija, kaip jau buvo minëta, taip pat tikrai pripaþinoBaltijos valstybiø aneksijà de facto, taèiau nespëjo teisiðkai áformintide jure. Karo tarp Vokietijos ir Sovietø Sàjungos pradþia 1941 m. birþelio22 d. uþkirto kelià Baltijos valstybiø aneksijos galutiniam teisiniam áfor-minimui, nes tarp Vokietijos ir SSRS nebuvo spëta pasikeisti susitarimøratifikavimo dokumentais563 .

561 Knight J. W., Delins E. Baltic States: A Domestic Issue, an International Pro-blem. Stockholm, 1980. P. 19.

562 Apibrëþta Ðvedijos vyriausybës pozicija. Lietuvos TSR Uþsienio reikalø minis-terija–ELTA 1989 m. paþyma.

563 Meissner B. The Baltic Question in World Politics // The Baltic States in Peaceand War 1917–1945. London, 1978. P. 147.


191

Per 50 metø Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos laikotarpá gali-ma áþvelgti keletà Vakarø valstybiø priartëjimø prie Baltijos valstybiø anek-sijos pripaþinimo. Istoriografijoje minimi Naujosios Zelandijos ir Aust-ralijos bei Argentinos ir Brazilijos atvejai, kai valstybës aiðkiai keitë politi-nes ir teisines nuostatas Baltijos valstybiø atþvilgiu. Brazilijos ir Argenti-nos atveju tai buvo tik Baltijos valstybiø diplomatiniø tarnybø veiklosapribojimas ir Baltijos valstybiø aneksijos de facto pripaþinimas, o Aust-ralijos ir Naujosios Zelandijos 8-ojo deðimtmeèio politikos ir teisiniø nuo-statø kitimo atvejai gali bûti ávardijami kaip visiðkas priartëjimas priede jure ir de facto Baltijos valstybiø aneksijos pripaþinimo.

Taèiau bûtina pabrëþti, jog në viena ið paminëtø valstybiø nepalaikëilgalaikës tokio pobûdþio politikos. 1975 metø Australijos pavyzdys, kaiankstesnës leiboristø vyriausybës Baltijos valstybiø aneksijos pripaþini-mas de jure 1974 metais564 maþdaug po metø, spaudþiant ávairioms inte-resø grupëms, kitos vyriausybës buvo atðauktas, pademonstravo ir tai,kad pripaþinimas de jure gali bûti atðauktas565. 1974 metais Naujojoje

564 Australijos atvejis buvo unikalus tuo, kad sprendimà de jure pripaþinti Balti-jos valstybiø inkorporavimà á SSRS sudëtá vienasmeniðkai priëmë Australijos minist-ras pirmininkas E. G. Whitlamas, tuo metu ëjæs ir uþsienio reikalø ministro pareigas.Sprendimas buvo priimtas vieðai neskelbiant 1974 m. liepos 3 d. ir tik po mënesio ðiinformacija buvo paskelbta vieðai per Reuters naujienø agentûrà. – Statement by theAustralian Minister for foreign affairs to the Senate on 13th August, 1974 // LCVA. F.648, ap. 2, b. 171, l. 75b–75c. Australijos sprendimas buvo priimtas pasiremiantankstesniø precedentø pavyzdþiu, kai Australijos diplomatams planuojant vizitus áokupuotas ar aneksuotas teritorijas Australijos vyriausybë iðreikðdavo oficialià pozi-cijà. Australijos ambasadorius su oficialiu vizitu lankësi Estijoje 1974 m. liepos 28–29 d. Iðaiðkëjus ðiems faktams opozicija, aktyviai veikiant Baltijos valstybiø iðeivijosorganizacijoms, inicijavo vieðas diskusijas ðiuo klausimu. Pagrindinis tokios Australi-jos vyriausybës sprendimo paaiðkinimas – politinës realijos, 20 metø trukusio inkor-poravimo á SSRS sudëtá de facto pripaþinimo, loginis áteisinimas. Pagal pateiktuspaaiðkinimus ðis pripaþinimas yra reikalingas siekiant ágyvendinti atitinkamas kon-sulines funkcijas, atnaujinti ðeimyninius kontaktus, spræsti turtinius klausimus, ku-rie neiðvengiamai reikalauja kontaktø su sovietine valdþia. – Dunsdorfs E. The BalticDilemma. The case of de jure recognition by Australia of the incorporation of the BalticStates into the Soviet Union. New York, 1975. P. 47–40, 75–78.

565 Shtromas A. Soviet Occupation of the Baltic States and Their Incorporation intothe USSR: Political and Legal Aspects // East European Quarterly. January 1986,vol. 19, No. 1, p. 465, 467.


192

Zelandijoje valdþioje buvæ leiboristai patvirtino Baltijos valstybiø inkor-poravimo á SSRS pripaþinimà, taèiau, prieðingai nei Australijos atveju,Naujojoje Zelandijoje 1975 m. pasikeitus valdanèiajai daugumai Baltijosvalstybiø inkorporavimo pripaþinimas buvo panaikintas, ðios politikosnuostatos iðliko galiojanèios, nors Baltijos valstybiø organizacijos ið Aust-ralijos ávairiais bûdais siekë daryti poveiká, kad Naujosios Zelandijos vy-riausybë, pasekdama Australijos pavyzdþiu, pakeistø laikysenà Baltijosvalstybiø atþvilgiu566. Yra nuomoniø, kad tarp kitø Vakarø valstybiø uni-kali Naujosios Zelandijos pozicija Baltijos valstybiø atþvilgiu iðliko dëlNaujosios Zelandijos fizinio ir mentalinio nutolimo nuo Vakarø, taippat aktyvios Baltijos valstybiø iðeivijos nebuvimo ir dël Naujosios Zelan-dijos nenoro pasekus Australijos pavyzdþiu patekti á pastarosios ðeðëlá irátakà567.

Ðiek tiek uþbëgant á prieká ir þvelgiant ið toliau bendros Vakarø nuo-statø Baltijos valstybiø atþvilgiu analizës taðko, galima teigti, kad pavie-niai pavyzdþiai (Ðvedijos ir Naujosios Zelandijos), kai Vakarø valstybëspripaþino Baltijos valstybiø aneksijà, buvo tik iðimtis ið bendros tenden-cijos.

3.2. Neiðreiðkusios pozicijos valstybës

Buvo ir tokiø valstybiø, kurios neiðreiðkë pozicijos Baltijos valstybiø anek-sijos atþvilgiu. Ði valstybiø kategorija ávardytina kaip besilaikanti tylëji-mo pozicijos (une attitude de silence)568. Jai priskirtinos kai kurios valsty-bës, su kuriomis Lietuvos Respublika iki 1940 metø palaikë diplomati-

Australia is expected to Protest on Baltic States // The New York Times. December18, 1975, p. 18.

Australia Shifts on Baltic Nations // The Washington Star. December 17, 1975.566 Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1975 m. gruodþio 31 d. pro memoria Austra-

lijos vyriausybës laikysena Baltijos valstybiø atþvilgiu // LCVA. F. 648, ap. 2,b. 173, l. 293.

567 Knight J. W. Delins E. Baltic States: A Domestic Issue, an International Pro-blem. Stockholm, 1980. P. 21.

568 Kûris P. Lietuvos nepriklausomos valstybës atkûrimas ir tarptautinë teisë // Tei-sës problemos. 1998, Nr. 1, P. 12.


193

nius santykius, pavyzdþiui, Japonija ir Iranas569. Ið Vakarø Europos vals-tybiø ðiai kategorijai galima priskirti Austrijà, kuri 1938–1945 metaisbuvo praradusi suverenitetà, o galutinai valstybingumà áteisino tik 1955metais, pasiraðius Austrijos valstybinæ sutartá. Per tolesnius deðimtmeèius„ið virðaus“ nuleisto neutraliteto besilaikanti Austrija jokiais oficialiais pa-reiðkimais neiðreiðkë savo pozicijos Baltijos valstybiø atþvilgiu570. (TokiàAustrijos pozicijà patvirtina ir faktas, kad ði ðalis 1991 metais, skirtingainei kitos Vakarø valstybës, Baltijos valstybiø pripaþinimà ið pradþiø grin-dë tautø apsisprendimo teise, o ne nepriklausomybës atkûrimu ir tik vë-liau pakeitë savo pozicijà571.) Neiðreiðkusiø pozicijos valstybiø kategorijaipriskirtinos ir tos valstybës, kurios su Sovietø Sàjunga uþmezgë diploma-tinius santykius Antrojo pasaulinio karo metais (t. y. jau po faktinio Bal-tijos valstybiø inkorporavimo á SSRS), bei valstybës, kurios kaip tarptau-tiniø santykiø subjektai atsirado tik po Antrojo pasaulinio karo. Ðios vals-tybës nematë poreikio pareikðti savo pozicijos teritoriniø pokyèiø klausi-mu572 . Taèiau tikëtina, kad tiesiogiai nuo SSRS nepriklausiusios valsty-bës, prireikus formuluoti savo pozicijà Baltijos valstybiø aneksijos atþvil-giu, bûtø taikiusios aneksijos de jure nepripaþinimo principus.

Vienas ið ádomesniø situacijos pavyzdþiø, kai uþmezgus diplomati-nius santykius su SSRS kilo Baltijos valstybiø traktavimo kausimø,gali bûti Nyderlandø Karalystës pozicija Baltijos valstybiø atþvilgiu jivertinama nevienareikðmiðkai ir kai kuriø autoriø darbuose teigiama,kad dël Baltijos valstybiø statuso buvo neaiðkios ir „liko atviru klau-


570 Austrijos Respublikos archyvo direktoriaus Rudolfo Jerabeko 2003-08-26laiðkas-atsakymas á paklausimà dël informacijos paieðkos.

571 Tichy H. Two Recent Cases of State Succession // Austrian Journal of Publicand Intemational Law. 1992, vol. 44, p. 127–128.

572 Meissner B. Baltic states // Encyclopedia of International Public Law. Volu-me I. Amsterdam, 1992. P. 334–335.


194

simu“573. Prof. D. Loeberas, remdamasis olandø teisininkø darbais, tei-gia, jog Nyderlandai pripaþino Baltijos valstybiø aneksijà, todël ið naujouþmezgë diplomatinius santykius su Baltijos ðalimis atkûrus jø nepri-klausomybæ574. Diplomatiniai dokumentai patvirtina, kad 1942 m. lie-pos 12 d. Londone, pasiraðius sutartá dël diplomatiniø santykiø tarpNyderlandø ir SSRS uþmezgimo, apie Baltijos valstybiø aneksijos pri-paþinimà ar nepripaþinimà nebuvo uþsiminta. Pasiraðius ðá susitarimà,faktiðkai nutrûko bet kokie Baltijos valstybiø ir Nyderlandø diplomati-niai ryðiai. Pokariniais metais Lietuvos diplomatinës tarnybos susiraði-nëjime, analizuojant Vakarø valstybiø pozicijas dël Lietuvos diplomatøstatuso, Lietuvos diplomatinis atstovavimas Nyderlanduose buvo ávar-dytas kaip „ramiai miræs“575. Diplomatiniais kanalais 1950 m. geguþës10 d. Estijos pasiuntinys Londone per Nyderlandø kolegà Londonegavo paaiðkinimà dël Nyderlandø poþiûrio. Nyderlandai pripaþino SSRStuo metu, kai Estija, Latvija ir Lietuva jau buvo aneksuotos. Ðis pripa-þinimas reiðkë sovietø valdþios suverenumo pripaþinimà visai SSRS te-ritorijai. Dël to Nyderlandai, skirtingai nei kitos Vakarø valstybës, ku-rios buvo pripaþinusios SSRS iki Baltijos valstybiø aneksijos, negalitraktuoti, kad Estija, Latvija ir Lietuva tebeegzistuoja kaip valstybës576.1967 m. spalio 20 d. Nyderlandai su SSRS pasiraðë abiejø ðaliø susita-rimà, pagal kurá buvo iðspræsti klausimai dël finansiniø bei nuosavybi-niø reikalavimø, susijusiø su Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Vakarø Uk-


Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimo 1990 m. kovo 11 d.tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës. Daktaro disertacija. Vilnius, 2001. Vil-nius, 2001. P. 42.


Siekmann C. Netherlands State Practice. 1990–1991 // Netherlands Yearbook ofInternational Law. 1992, vol. 23, p. 299.

575 B. K. Baluèio 1948 m. rugsëjo 20 pastabos P. Þadeikiui dël diplomatinio irkonsularinio Lietuvos sàraðo // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 25, l. 85.

576 Pro memoria 1950 m. birþelio 5 d. // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 3, l. 63.


195

rainos ir Baltarusijos inkorporavimu á SSRS bei Antrojo pasaulinio ka-ro metais patirtø nuostoliø. Ðie susitarimai suponuoja Baltijos valsty-biø aneksijos pripaþinimà de facto. Pagal ðiuos poþymius kai kurie auto-riai Nyderlandus ir priskiria aneksijà pripaþinusiø valstybiø kategorijai,taèiau ðià versijà paneigia pastaraisiais metais dokumentø rinkinyje pub-likuoti oficialûs Nyderlandø uþsienio reikalø ministerijos 1975 metøsusiraðinëjimo dokumentai, kuriuose yra tiesioginë nuoroda, kad Ny-derlandai niekada neatðaukë Baltijos valstybiø diplomatinio de jure pri-paþinimo (t. y. nepripaþino Baltijos valstybiø aneksijos de jure)577. Wil-liamo J. H. Hougho atliktame kompleksiniame tyrime papildomai nu-rodoma, kad tarptautiniø santykiø praktikoje Nyderlandai rëmë kitøNATO valstybiø pozicijà laikyti Baltijos ðaliø aneksijà neteisëta, ne-spræsti su Maskva jokiø klausimø, susijusiø su Baltijos valstybiø statu-su, ir nerengti aukðto lygio diplomatiniø pareigûnø oficialiø vizitø áokupuotas Baltijos ðalis578. Todël pagal poþymiø visumà Nyderlandaipriskirtini pripaþinusiø Baltijos valstybiø aneksijà de facto, taèiau ne-pripaþinusiø de jure ðaliø kategorijai.

3.3. Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinusios valstybësir jø klasifikacija

Nepripaþinusioms priskirtinos tos valstybës, kurios aiðkiai de jure nepri-paþino Lietuvos Respublikos aneksijos. Vakarø ir Lietuvos istoriografijo-je bei kituose ðaltiniuose nëra pateikiama detaliø þiniø ar galutiniø skai-èiavimø, kiek ðaliø Baltijos valstybiø atþvilgiu laikësi aneksijos nepripaþi-nimo nuostatø. Pavyzdþiui, B. Meissneris viename ankstyviausiø darbø,kuriame buvo nagrinëjamas Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo

577Memorandum Chef DPN via Chef AOD. Nederland – Baltische staten. 23 janu-ari 1975 // Dienst Documentaire Informatievoorzieningen, Onderzoeksrapporten 1950–2002. 2 CD-ROM’s, uitgave Ministerie van Buitenlandse Zaken. Den Haag, 2002.

578 Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on theDevelopment of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory // New York SchoolJournal of International and Comparative Law. 1985, No. 2, P. 435.


196

klausimas, nurodo, kad 1945 m lapkrièio 30 d. Amerikos lietuviø iðeivi-jos organizacijø parengtoje rezoliucijoje, kuri buvo iðsiuntinëta Vakarøvalstybiø vyriausybëms, buvo pateiktas 45 valstybiø, kurios de jure nepri-paþino Baltijos valstybiø aneksijos, sàraðas579. R. Þepkaitës straipsnyje tei-giama, kad ið 43-ijø Lietuvà de facto ir de jure 1919–1922 m. pripaþinu-siø valstybiø, jos aneksijos vienokia ar kitokia forma nepripaþino apietrisdeðimt valstybiø580. D. Þalimo disertacijoje nurodoma, kad bendraisskaièiavimais nepripaþinimo politika besiremianèiø valstybiø grupæ su-darë daugiau kaip 50 Europos, Amerikos, Azijos, Okeanijos ir Afrikosðaliø581 .

Pateikti vieno galutinio skaièiaus ir valstybiø sàraðo neámanoma, vientik atsiþvelgiant á pasaulio politinio þemëlapio kitimà, kai nuo ðeðtojodeðimtmeèio vidurio iki devintojo deðimtmeèio pabaigos Jungtiniø Tau-tø valstybiø nariø skaièius iðaugo daugiau nei du kartus (60 JT valstybiønariø 1950 m., 80 – 1956 m., 127 – 1970 m., 144 – 1975 m. ir 159 –1990 m.)582 .

Naujø valstybiø atsiradimas pasaulinëje politikoje ir iki galo neidenti-fikuotos bei oficialiai nedeklaruotos jø pozicijos buvo viena ið paaiðki-nanèiø prieþasèiø, kodël buvo vengiama kelti Baltijos valstybiø klausimàJungtinëse Tautose. Paèioje 6-ojo deðimtmeèio pradþioje Baltijos valsty-biø iðeivijai aktyviai raginant apsvarstyti ir pasmerkti Jungtiniø TautøGeneralinës Asamblëjos posëdþiuose þmogaus teisiø paþeidimus ðiuose

579 Meissner B. Die Sowjetunion, die Baltischen Staaten und das Voelkerrecht. Köln,1956. P. 304.

580 Þepkaitë R. Uþsienio valstybiø reakcija á 1940 m. birþelio–liepos mën ávykiusLietuvoje // Praeities baruose. Vilnius, 1999. P. 295.

Brandiðauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumà (1940 06 –1941 09).Vilnius, 1996. P. 32.

581 Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimo 1990 m. kovo 11 d.tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës: Daktaro disertacija. Vilnius, 2001.P. 37.

582 Growth in United Nations Membership, 1945–2005 // United Nations Ho-mepage [þiûrëta 2005 m. rugpjûèio 10 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.un.org/Overview/growth.htm>.

LCVA. F. 656, ap. 2, b. 1296, l. 205.


197

kraðtuose, JAV diplomatai veiksmingai apramino ðias iniciatyvas teigda-mi, kad „nesant uþtikrinimo, ar aktyviai Baltijos valstybiø reikalà gintøtos Europos valstybës, kurios aneksijà jau buvo pripaþinusios, ir ar norëssovietus pasmerkti kitos valstybës, pavyzdþiui, Artimøjø Rytø“, pasiûlytapasirinkti atsargesnæ taktikà583. Lietuvos diplomatinës tarnybos ir iðeivi-jos organizacijø atstovai, 7-ojo deðimtmeèio dekolonizacijos procesø aki-vaizdoje stebëdami tarptautinës bendruomenës plëtrà, pabrëþdavo, kadjei Baltijos valstybiø klausimas bûtø keliamas Jungtiniø Tautø Organiza-cijoje, rastøsi nemaþai rëmëjø, taèiau ið tiesø neatsirasdavo „savanoriø“,norinèiø vieðai kelti Baltijos valstybiø klausimà aukðèiausiu svarstymølygmeniu. Taip pat pavojø këlë pasirinkusios sovietiná (socialistiná) rai-dos modelá treèiojo pasaulio valstybës, kuriø pozicija tarptautinëje are-noje buvo stipriai priklausoma nuo Sovietø Sàjungos. Be to, aðtuntojodeðimtmeèio pradþioje Jungtinëse Tautose vis ryðkiau ëmë reikðtis vadi-namasis neprisijungusiøjø valstybiø blokas, kurá sudarë bemaþ 60 valsty-biø ir kuris stengësi atsiriboti nuo dviejø supervalstybiø átakos ir tarpusa-vio santykiø problemø, tarptautinëje politikoje mëgino derinti savo po-zicijas, akcentuodamos tolygesnæ pasaulio raidà ir ekonominæ paramà584.Tad ðios valstybës pernelyg nesidomëjo ir nebuvo suformavusios pozici-jos Baltijos valstybiø klausimu. Taèiau konstatuotina, kad nemaþa dalistreèiojo pasaulio valstybiø savo politinëse nuostatose laikësi Vakarø tarp-tautinës politikos ir teisës principø. Tad ne tik politiniais, bet ir teisiniaisargumentais galima paaiðkinti, kodël kai kurios treèiosios valstybës nepri-paþino Baltijos ðaliø aneksijos, nors tai padarius joms bûtø buvæ naudin-giau ir lengviau netrukdomai plëtoti politiná ir ekonominá bendradarbia-vimà su SSRS. Todël galima teigti, jog Baltijos valstybiø aneksijos vieno-kia ar kitokia forma nepripaþino didesnë tarptautinës bendrijos pusë.

Praktinis valstybiø identifikavimas pagal nepripaþinimo politikos, kaipir bet kurio kito politinio mechanizmo, veikimo ir ágyvendinimo poþymius

583 Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1950 m. rugpjûèio 16 d. pro memoria //LCVA. F. 648, ap. 2, b. 134, l. 37.

Plea by Baltic Exiles // The New York Times. October 7, 1950, p. 2.584 Nonaligned Group seeks Increased Impact in U.N. // The New York Times.

September 29, 1971.


198

buvo ir iðlieka problemiðkas585 Vienas ið valstybiø identifikavimo varian-tø atliktas perþiûrint Lietuvos diplomatinës tarnybos dokumentus – uþ-sienio valstybiø diplomatiniø tarnybø bendrojo pobûdþio notas (pra-neðimus, kuriuose diplomatinës atstovybës informuodavo apie paskyri-mus, kitus diplomatinio korpuso pasikeitimus), siøstas visoms konkre-èioje valstybëje rezidavusioms diplomatinëms atstovybëms, tarp jø ir Lie-tuvos pasiuntinybei. Ið ðiø praneðimø galima susidaryti vaizdà, kuriosvalstybës traktavo Lietuvos diplomatinæ tarnybà kaip veikiantá tarptauti-niø santykiø ir teisës subjektà. Paminëtina, jog tarp gautø dokumentøniekada nebuvo SSRS ir tiesiogiai nuo jos priklausomø valstybiø (visøpirma Vidurio ir Rytø Europos vadinamosios liaudies demokratijos vals-tybiø) praneðimø. Be abejo, ðis skaièiavimas negali bûti visiðkai tikslus,nes atskirø valstybiø politinës pozicijos neiðvengiamai kito586, taèiau dviejødeðimtmeèiø diplomatiniø tarnybø notø analizë leidþia parodyti visà vals-tybiø spektrà – daugiau nei 80 valstybiø: ið jø 15 Vakarø Europos valsty-biø, 24 Azijos valstybës, 23 Afrikos, 17 Pietø ir Lotynø Amerikos, 2 Oke-anijos, 3 Ðiaurës Amerikos (þr. toliau pateikiamà 1 lentelæ587).

Nesunku pastebëti, kad Vakarø valstybiø nepripaþinimo deklaravi-mas nebuvo adekvatus. Vakarø valstybes, kurios deklaravo ir laikësi Bal-tijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo principø ir aktyvesne ar pasyvesneforma, tiesioginiais ar netiesioginiais veiksmais vykdë nepripaþinimo poli-tikà, galima sàlygiðkai klasifikuoti á tris grupes: 1) valstybës, nei de jure, neide facto nepripaþinusios Baltijos valstybiø aneksijos; 2) valstybës, vyk-

585 Vareikis E. Nepripaþinimo politika tæsiasi // Naujasis þidinys. 1994, Nr. 9/10,p.125.

586 Yra dokumentiniø liudijimø, kad Danijos ambasada Vaðingtone Lietuvospasiuntinybei Vaðingtone áprastu bûdu oficialia forma informavo apie danø amba-sadoriaus iðvykimà atostogø. Netrukus paskambino Danijos ambasados ataðë ir pa-praðë, kad jø oficiali nota bûtø traktuojama kaip neiðsiøsta, nes iðsiuntimas ávyko perklaidà (Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone. 1953 m. rugsëjo 22 d. pro memo[ria] //LCVA. F. 648, ap. 2, b. 136, l. 47), taèiau vëlesniais deðimtmeèiais Lietuvos pasiun-tinybë Vaðingtone gaudavo Danijos ambasados oficialias notas.

587 Pagal Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone uþsienio valstybiø diplomatiniø tar-nybø notø (praneðimø) bylas. LCVA. F. 656, ap. 2, b. 3–15.


199

1 lentlelë.. Valstybës, kurios su Lietuvos diplomatinëmis atstovybëmis

palaikë ryðius

1. Afganistanas 29. Hondūras 57. Nikaragva 2. Airija 30. Indija 58. Nyderlandai 3. Argentina 31. Indonezija 59. Norvegija 4. Australija 32. Irakas 60. Pakistanas 5. Bahamai 33. Iranas 61. Panama 6. Bahreinas 34. Islandija 62. Paragvajus 7. Belgija 35. Ispanija 63. Peru

8. Beninas 36. Japonija 64. Pietų Afrikos Respublika

9. Birma 37. JAV 65. Pietų Korėja 10. Bisau Gvinėja 38. Jemenas 66. Portugalija 11. Botsvana 39. Jordanija 67. Ruanda

12. Brazilija 40. Jungtiniai Arabų Emyratai

68. San Salvadoras

13. Burkina Fasas 41. Kambodža 69. Senegalas 14. Ceilonas (Šri Lanka)

42. Kanada 70. Siamas (Tailandas)

15. Čilė 43. Kataras 71. Singapūras 16. Danija 44. Kipras 72. Sudanas 17. Didžioji Britanija 45. Kosta Rika 73. Suomija 18. Dominikos Respublika

46. Kuba (iki 1960 m.) 74. Surinamas

19. Dramblio Kaulo Krantas

47. Kuveitas 75. Svazilandas

20. Džibutis 48. Laosas 76. Šveicarija 21. Egiptas 49. Libanas 77. Turkija 22. Ekvadoras 50. Liberija 78. Uganda 23. Filipinai 51. Madagaskaras 79. Urugvajus

24. Gabonas 52. Malavis 80. Vokietijos Federacinė Respublika

25. Gana 53. Meksika 81. Vatikanas 26. Graikija 54. Naujoji Zelandija 82. Venesuela

27. Gvatemala 55. Nepalas 83. Vietnamas (iki 7 dešimtmečio)

28. Haitis 56. Nigeris 84. Zairas


200

dþiusios pragmatinæ nepripaþinimo politikà; 3) valstybës, besilaikiusiostyliosios nepripaþinimo politikos principø. Kiekvienà grupæ charakteri-zuoja pozicijos Baltijos valstybiø atþvilgiu iðraiðkos priemoniø egzistavi-mas, apimtis ir skaièius. Trûkstant konkreèios valstybës dokumentiniøpaliudijimø, tos valstybës priskyrimas vienai ar kitai grupei galimas pagalkai kuriuos bendruosius valstybës uþsienio politikos poþymius. Vakarø irkitø su Vakarø bloku susijusiø valstybiø (kuriø pozicijas buvo ámanomaidentifikuoti) sàraðas ir jø pozicijø scheminis vaizdas pateikiamas 2 priede –Vakarø valstybiø nuostatø Baltijos valstybiø aneksijos klausimu klasifi-kacijos lentelëje. Ji patvirtina Vakarø istoriografijoje fiksuotà skaièiø, kadLietuvos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinusiø valstybiø, ku-riø pozicijas buvo ámanoma identifikuoti, buvo kiek daugiau nei pen-kiasdeðimt.

Valstybës, de jure ir de facto nepripaþinusios Baltijos valstybiøaneksijos. Lietuvos aneksijos nepripaþinimo politikà nuosekliausiai vyk-dë Jungtinës Amerikos Valstijos, kurios akivaizdþiai smerkë Baltijos ðaliøaneksijà ir vengë bet kokia forma jà pripaþinti. JAV vienintelës gali bûtiávardytos valstybe, kuri visiðkai nepripaþino Baltijos valstybiø okupacijosir aneksijos nei de jure, nei de facto.

Kaip jau buvo minëta, pirminës ir pamatinës JAV deklaruotos nepri-paþinimo politikos nuostatos buvo suformuluotos 1940 m. liepos 23 d.JAV valstybës sekretoriaus pareigas einanèio Sumnerio Welleso pareiðki-me588. Nepripaþinimo politikos taikymas buvo deklaruotas ne vienà kar-tà, tai buvo daroma tiek atskiromis progomis, tiek ir susitikimuose suBaltijos valstybiø diasporos atstovais, tiek tarptautiniuose forumuose589.Ðaltojo karo metais buvo daug oficialiø JAV politikø ir diplomatø pasisa-kymø bei oficialiø dokumentø, kuriuose buvo minima Baltijos valstybiøaneksijos nepripaþinimo politika. Dauguma 1940–1953 m. laikotarpio JAV


589 Aggressive Soviet View of US Baltic Policy // Radio Free Europe Research.Baltic Area SR 6. Situation report. 25 September 1986, p. 13. Open Society Archi-ves HU OSA 300-8-47 1986:18/7-27/10.


201

politiniø pareiðkimø buvo aptarti pirmojoje ir antrojoje dalyse. Detalusreikðmingiausiø Jungtiniø Amerikos Valstijø prezidentø ir kitø politikøpasisakymø ir pareiðkimø sàraðas pateikiamas 1 priede.

JAV deklaruojamos nepripaþinimo politikos pagrindà sudarë keli ker-tiniai principai, turëjæ tæstinumo bruoþø:

1) Baltijos valstybiø diplomatiniø misijø atstovavimo ir veiklos tæsti-numo pripaþinimas. JAV Valstybës departamentas ne kartà buvo dekla-ravæs ir realiais veiksmai nuolatos rodë, kad Jungtiniø Amerikos Valstijøvyriausybë yra suteikusi diplomatiná ir konsuliná pripaþinimà Baltijos vals-tybiø atstovams590. Remiantis ðia nuostata, Lietuvos, Latvijos ir Estijosdiplomatinës atstovybës tæsë savo veiklà, o diplomatai iðlaikë turëtas pri-vilegijas ir imunitetà. Taèiau bûtina paþymëti, jog Baltijos valstybiø di-plomatinës pasiuntinybës nebuvo traktuojamos kaip ambasados ar egzi-linës vyriausybës – Baltijos valstybiø diplomatai neturëjo ambasadoriausstatuso, nes pagal diplomatinæ teisæ ambasadorius turëtø paskirti valsty-bës vadovas. Baltijos valstybiø diplomatø veiklos pobûdis apsiribojo rep-rezentacinëmis ir kai kuriomis konsulinëmis funkcijomis. Kaip 9 deðimt-meèio pradþioje Baltijos valstybiø diplomatiniø atstovybiø statusà pako-mentavo JAV Valstybës departamento Baltijos valstybiø skyriaus parei-gûnas Thomas Longo, „Baltijos valstybiø diplomatiniø misijø pripaþini-mas yra unikalus atsakas á unikalià situacijà“591. Per Baltijos valstybiø„áðaldytø“ fondø kontrolæ JAV Valstybës departamentas netiesiogiai va-dovavo Baltijos valstybiø diplomatiniø tarnybø veiklai, t. y. nors ðios tar-

590 JAV valstybës sekretoriaus J. F. Dulleso pareiðkime Kersteno komitetui sako-ma, kad „Jungtinës Valstijos savo ruoþtu tebesilaiko diplomatinio Baltijos ðaliø pri-paþinimo, paskelbto 1922 metais. Mes ir toliau dirbame su jø diplomatais ir konsu-lais, kurie tarnavo paskutinëms nepriklausomoms ðiø valstybiø vyriausybëms“. – JAVValstybës sekretoriaus Johno Fosterio Dulleso parodymai // Baltijos valstybiø uþgrobi-mo byla (JAV Kongreso Ch. J. Kersteno komiteto dokumentai 1953–1954 metais).Vilnius, 1997. P. 580; Diplomats without a Country // Daily American, Rome. May15, 1962. LCVA. F. 656, ap. 2, b. 295, l. 84; Valstybës departamentas ir PabaltijoEgziliniø Vyriausybiø klausimas // Draugas. 1963 m. rugsëjo 10 d., Nr. 212.

591 Baltic States “Ghost Missions” 40-Years-Old Rebuke to Soviet. April 22,1981 HU OSA 300-80-5-1.


202

nybos naudojosi Baltijos valstybëms priklausanèiomis lëðomis, nuo JAVvaldþios institucijø sprendimo priklausë diplomatiniø tarnybø likimas. Pervisà 1940–1990 m. okupacijos ir aneksijos laikotarpá JAV Valstybës depar-tamente veikë Baltijos ðaliø skyrius (angl. Baltic desk), kurio pareigûnaiaktyviai patardavo ne tik Valstybës departamentui, bet ir Baltijos valstybiødiplomatams jø tarnybø veiklos klausimais592. Atsiþvelgiant á pirmiau ap-tartas aplinkybes, galima teigti, kad Baltijos valstybiø diplomatiniø tarny-bø veiklos tæstinumas buvo tiesiogiai siejamas su nepripaþinimo politika.

2) Baltijos valstybiø ir jø statuso paminëjimas oficialiuose pasisaky-muose ar oficialiomis progomis. Daþniausiai, tarpininkaujant Baltijos vals-tybiø organizacijoms, vykdavo audiencijos pas JAV prezidentà ar vice-prezidentà, po kuriø buvo sulaukiama oficialiø jø pareiðkimø. Nuo ðeð-tojo deðimtmeèio JAV valstybës sekretorius kasmet Baltijos ðaliø atstovusJAV pradëjo sveikinti nepriklausomybës ðvenèiø proga, Valstybës depar-tamento atstovai apsilankydavo Baltijos valstybiø atstovybiø rengiamuo-se oficialiuose renginiuose593.

3) Kitas demonstratyvus nepripaþinimo politikos iðraiðkos bûdas –nepripaþinimo akcentavimas oficialiuose leidiniuose. JAV Valstybës de-partamento leistuose þemëlapiuose594 ir valstybiniø ástaigø tarnybinio nau-dojimo leidiniuose bei dokumentuose buvo iðskiriama ir paþymima, kadJungtinës Amerikos Valstijos nepripaþásta Baltijos valstybiø aneksijos595.JAV Valstybës departamento iðleistame JAV tarptautiniø sutarèiø ir susi-

592 JAV politika Rytø Europos ir Pabaltijo atþvilgiu // Akiraèiai. 1972, Nr. 1 (35),l. 1–2.

Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla (1940–1991). Vilnius, 2003. P. 148, 289, 298.

593 Baèkis S. A. Lietuvos diplomatinë tarnyba (1940 06 15–1990 03 11). Vilnius,1999. P. 35.

594 Baltijos valstybiø þymëjimo politiniuose þemëlapiuose klausimas JAV ryðkiaiiðkilo á oficialias diskusijas 1983 m. – Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1983 m.spalio 17 d. pro memoria. LCVA F. 648, ap. 2, b. 183, l. 139; Amendment concer-ning Definition of Baltic Countries on Maps Puchased or Produced by the Depart-ment of State. LCVA. F. 648, ap. 2, b. 183, l. 140.

595 McGroarty D. Don’t forget the Baltics’ independent history // Christian Scien-ce Monitor. 16 July 2001, vol. 93, issue 161, p. 9; Lauèka J. Nepripaþinimo politikosreikalu // Draugas. 1987 birþelio 11, Nr. 113, p. 4.


203

tarimø sàvade atskirais skirsniais buvo paþymëta, kad JAV nepripaþástaLietuvos, Latvijos ir Estijos inkorporavimo á SSRS sudëtá ir prie Lietuvosskirsnio iðvardija 11 galiojanèiø 1924–1937 metais pasiraðytø dviðaliøtarptautiniø susitarimø596.

4) Kaip vienà ið nepripaþinimo politikos moraliniø iðraiðkos ir vieðodeklaravimo priemoniø JAV oficialûs pareigûnai daþnai nurodydavo JAVfinansuojamø radijo stoèiø transliacijas lietuviø, latviø ir estø kalbomis597.

5) Atsiþvelgiant á neiðvengiamà bûtinybæ palaikyti tam tikrus kontaktusir santykius su Sovietø Sàjungos valdþios atstovais Baltijos valstybëse, betkokie santykiai ir ryðiai su sovietinës valdþios administracija Baltijos valsty-biø teritorijoje nebuvo traktuojami kaip nepripaþinimo integralumo per-traukimas. Visais galimais atvejais JAV pabrëþdavo, jog teisiðkai nepripaþás-ta prievartinio Baltijos valstybiø inkorporavimo á SSRS sudëtá598.

Be pirmiau ávardytø politiniø-ideologiniø nepripaþinimo politikos prin-cipø, negalima pamirðti ir oficialios JAV teismø praktikos, jog teismai teisi-niuose turtiniuose ginèuose vadovavosi tokia nuostata: „Jungtiniø Valstijøvyriausybë atsisako pripaþinti Lietuvos inkorporavimà á Sovietø Socialisti-niø Respublikø Sàjungà bei atsisako pripaþinti bet kokiø SSRS ar LietuvosSSR teisës aktø, susijusiø su Lietuvos ir jos gyventojø turtu, teisëtumà.“599

596 A List of Treaties and other International Agreements of the United States inforce on January 1, 1964. Department of State publication. 1964, p. 121–122.

597 Dine T. A. Expanding Europe Eastward: the Role of Radio Free Europe // RadioLiberty Pittsburgh World Affairs Council, 16 January 1998 President, RFE/RL,Inc. [þiûrëta 2004 m. rugpjûèio 7 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.rferl.org/about/speeches-160198.asp>.

598 Statement by Robert Barry, Deputy Assistant Secretary for European Affairs, testifiedbefore the Subcommittee on International Organizations of the House Committee on ForeignAffairs regarding the United States policy towards the Baltic nations, June 26, 1979 // De-partment of State Bulletin. September 1979, vol. 52, p. 392.

599 Vëliau dël logiðkai suvokiamø aplinkybiø (kai aneksuotos Lietuvos teritorijo-je negalëjo veikti Lietuvos Respublikos oficialios institucijos ir pareigûnai) JungtiniøValstijø teismai keitë ðià itin grieþtà nuostatà ir atribojo notarinius ir kitus juridiniusfaktus patvirtinanèius aktus, priimtus ir patvirtintus sovietinës vyriausybës instituci-jø, nuo politiniø teisës aktø, kurie ir toliau buvo nepripaþástami.



204

Bûtina pabrëþti, kad Jungtiniø Amerikos Valstijø suformuota pozici-ja buvo pagrindinis ramstis, kuris palaikë, skatino ir plëtojo Baltijos vals-tybiø aneksijos nepripaþinimo politikos idëjas visame pasaulyje. Dauge-lio iðeivijos atstovø darbuose pateikiami teiginiai, jog be JAV paramosLietuvos klausimu beveik nebûtø ámanoma nieko nuveikti ir kitos valsty-bës nuo Baltijos valstybiø reikalø bûtø seniai nusisukusios600. Taèiau ne-pripaþinimo politika turëjo ir kità atspalvá – JAV susilaikydavo nuo kitø,aktyvesniø, politiniø þingsniø601.

Panaðiai kaip JAV, visà 50 metø laikotarpá Lietuvos aneksijos visiðkainepripaþino Vatikanas602. Nepaisant skirtingø laikotarpiø politinio kli-mato svyravimø603, Ðventasis Sostas atsisakë pripaþinti Sovietø Sàjungos

600 Bobelis K. VLIKo veikla Lietuvos iðlaisvinimo byloje // Lietuvos diplomatija XXamþiuje. Vilnius, 1999. P. 162.

601 Brazaitis J. Vienø vieni. Vilnius, 1990. P. 332602 Tauran J. L. Ðventojo Sosto diplomatija. Kodël?: Mokslinë konferencija Lietu-

va ir Ðventasis Sostas: praeitis, dabartis, ateitis. Vilnius, 2003 m. kovo 3 d. // Vilniausuniversiteto tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto tinklalapis [þiûrëta2004 m. balandþio 14 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.tspmi.vu.lt/?lang=lt&cont=mokslkonfer&subpage=123>.

Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958, Nr. 3–4, p. 80.603 Ðaltojo karo pradþioje, 1947 m. birþelá, popieþius Pijus XII vienas pirmøjø

pasakë grieþtà antikomunistinæ kalbà, kurioje pasmerkë Sovietø Sàjungos vykdomàuþsienio politikà jos pavergtø kaimyniniø tautø atþvilgiu. – Pope Warns World ofTyranny, War // The New York Times. June 3, 1947, p. 1.

Ðeðtojo deðimtmeèio pabaigoje buvo kilæs klausimas dël Lietuvos ir Lenkijos di-plomatiniø atstovø prie Ðventojo Sosto statuso. 1958 m. pabaigoje iðrinkus popie-þiumi Jonà XXIII, jo pirmosiose kalbose ir veiksmuose aiðkëjo naujos nuostatos Vi-durio ir Rytø Europos tautø atþvilgiu. Reikðmingas buvo Baþnyèios pasiryþimas atsi-sakyti uþdarumo ir vienareikðmiðkai neigiamos nuostatos komunistiniø reþimø at-þvilgiu. Ðios tendencijos sukëlë tam tikro nerimo Lietuvos diplomatams prie Ðvento-jo Sosto dël jø statuso ir pasiuntinybës iðlikimo. 1958 m. gruodþio 26 d. iðspausdin-tame Vatikane akredituotø diplomatø sàraðe neliko Lietuvos pasiuntinio St. Gird-vainio ir Lenkijos egzilinës vyriausybës ambasadoriaus K. Papee pavardþiø. Po ðiospublikacijos Vatikanas suskubo paaiðkinti, kad ðis iðbraukimas ið sàraðo nereiðkiakomunistinio reþimo teisëtumo Lenkijoje ir Baltijos valstybiø aneksijos pripaþini-mo. Kadangi Lenkijos egzilinës pasiuntinybës, kurios egzistencija, nors ir simbolinë,trukdë Lenkijos Katalikø baþnyèiai, taip pat ir Vatikanui palaikyti glaudesnius san-tykius su Lenkijos komunistine valdþia, buvo priimtas sprendimas Lenkijos, o kartu


205

ávykdytos Baltijos valstybiø aneksijos teisëtumà ir toliau pripaþino akre-dituotà Lietuvos Respublikos atstovà.

Buvo ir dar keletas atvejø, kai Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþini-mas vieðai bûdavo keliamas tarptautiniu lygmeniu. Daþnai Centrinës Ame-rikos valstybës tapdavo proamerikietiðko tipo nepripaþinimo politikostransliuotojimis tarptautiniuose forumuose. Pavyzdþiui, dar 1949 m. ke-liø Centrinës Amerikos valstybiø atstovai Jungtinëse Tautose su Hondû-ro ambasadoriumi p. Carerasu prieðakyje kreipësi á JAV delegacijos prieJungtiniø Tautø vadovà Jamesà Byrnesà su klausimu, ar bûtø parankusmomentas iðkelti Baltijos tautø tragedijos klausimà Jungtinëse Tautose.J. Byrnesas atsakë, kad laikas esàs nepatogus. Kaip paþymima Lietuvosdiplomatø dokumentuose, vëlesniuose privaèiuose pokalbiuose, be Hon-dûro, dar Salvadoro, Libano ir Filipinø atstovai patvirtino, kad jei Jung-tinës Valstijos Baltijos valstybiø klausimu padarytø intervencijà Jungti-nëse Tautose, jie, be abejonës, prisidëtø prie tokiø iniciatyvø604. PanaðiaiKosta Rika oficialiai deklaravo aneksijos nepripaþinimà. 1967 metais KostaRikos atstovas prie JTO komiteto, sukurto apibrëþti agresijos sàvokà, svars-tymuose iðkëlë Baltijos valstybiø statuso klausimà. Buvo pareikðta, kadBaltijos valstybiø aneksija turëtø bûti suvokiama kaip tarptautinës teisëspaþeidimas605.

ir Lietuvos, pasiuntinybiø ir jø diplomatø galias apriboti. 1959 m. sausio 31 d. Lie-tuvos pasiuntiná S.Girdvainá priëmæs popieþius Jonas XXIII paþymëjo, kad „turipapraðyti tam tikros aukos“. Tiktai dël uþsienio lietuviø visuomenës reakcijos buvonutarta nenaikinti abiejø pasiuntinybiø, o jø vadovams suteikti neáprastà gerant lesaffaires rangà. Vatikanas laikësi politikos, kad jiems negalima suteikti reikalø patikë-tinio – chargé d ’affaires rango, nes tuo atveju bûtø reikëjæ uþsienio reikalø ministroraðtiðko skyrimo.– Streikus A. SSRS–Vatikano santykiai ir sovietø valdþios politikaBaþnyèios atþvilgiu Lietuvoje 1945–1978 m. // Genocidas ir rezistencija. 1999, Nr.2(6), p. 74; Pope Visits Convicts in Prison; Tie to Émigré Envoys Dropped // The NewYork Times. December 27, 1958, p.1; Pope Has Long Talk with de Gaulle Aide //The New York Times. January 6, 1959, p. 7; Vatican appoints Lithuanian BishopHU OSA 300-80-1.

604 Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1953 m. kovo 13 d. pro memoria // LCVA.F. 648, ap. 2, b. 136, l. 14.



206

Lietuvos aneksijos de jure nepripaþinimo pozicijas patvirtina ir dau-giau pasaulio bendrijos konkreèiø istoriniø ir teisinës praktikos fak-tø. Neteisëtø teritoriniø pokyèiø pripaþinimo atveju tik pripaþinimasde jure galëtø paðalinti neteisëtumà, o pripaþinimo de facto nepakak-tø606. Todël kai kurios valstybës, net ir deklaravusios Baltijos valsty-biø aneksijos pripaþinimà de facto, gali bûti priskirtos aukðèiausiamnepripaþinimo politikà vykdþiusiø valstybiø lygiui. Ryðkiausias tokiospolitikos pavyzdys – Didþiosios Britanijos nuostatos Baltijos valsty-biø atþvilgiu.

Teisinëje literatûroje Didþioji Britanija traktuojama kaip valstybë,de facto pripaþinusi SSRS ávykdytà 1940 metais Lietuvos aneksijà607. Ta-èiau vienas iðskirtinis faktas, jog visà Lietuvos Respublikos okupacijos iraneksijos laikotarpá Londone realiai veikë jos diplomatinë atstovybë, lei-dþia ginèyti Didþiosios Britanijos priskyrimà valstybëms, pripaþinusiomsLietuvos aneksijà. Todël Baltijos valstybiø diplomatiniø tarnybø ir pa-siuntinybiø veiklos tæstinumas liedþia daryti iðvadà, kad Didþioji Britani-ja pripaþino Baltijos valstybiø tarpiná teisiná subjektiðkumà, net jeigu josnustojo de facto funkcionuoti savo teritorijose.

1947 m. geguþës 23 d. Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø sekreto-riaus pavaduotojas Christopheris Mayhewas parlamento posëdyje, atsa-kydamas á profesoriaus F. Savory paklausimà dël Baltijos valstybiø statu-so, patvirtino, jog Didþiosios Britanijos vyriausybë pripaþásta, kad Balti-jos valstybës yra de facto inkorporuotos á Sovietø Sàjungà, bet nepripaþás-ta to de jure608. Tokie Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo princi-pai buvo dar ne kartà paminëti oficialiuose Britanijos politikø pasisaky-

606 Akehurst M.; Malanczuk P. Ðiuolaikinës tarptautinës teisës ávadas. Vilnius,2000. P. 124.

607Ten pat, p. 123.608 Lietuvos pasiuntinybës Londone 1947 m. geguþës 24 d. pro memoria // LCVA.

F. 648, ap. 2, b. 2, l. 33.Skirius J. Lietuvos statuso klausimas po 1940 metø Didþiojoje Britanijoje // Lietu-

va ir pasaulis: bendradarbiavimas ir konfliktas: tarptautinë konferencija, Vilnius,1999 m. spalio 14–16 d. Vilnius, 2000. P. 85–86.


207

muose ir ávairaus lygio politinëse diskusijose609. Paskutiná kartà tokiosnuostatos buvo pakartotos Didþiosios Britanijos Bendruomeniø rûmødebatuose 1991 metø liepos mënesá610. Dar vienas pavyzdys, tiesiogiaisusijæs su Baltijos valstybiø statuso identifikavimu Didþiojoje Britanijoje, –tai teisminio nagrinëjimo dël Baltijos valstybiø turto atvejai. Po Baltijosvalstybiø okupacijos ir aneksijos 1940 metais dalis ðiø valstybiø laivø bu-vo uþsienio uostuose arba atvirojoje jûroje. Sovietø Sàjunga, paskelbusilaivus savo valstybine nuosavybe, po Antrojo pasaulinio karo bandë juosprisiteisti kitø valstybiø teismuose arba gauti draudimo sumas. Didþio-sios Britanijos teismai atmetë ðiuos SSRS ieðkinius. Teismuose buvo iðgry-nintos Britanijos pozicijos ir suformuotas teisinis precedentas dël Baltijosvalstybiø statuso611. 1946 metø pradþioje teisminiams nagrinëjimams iðDidþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijos buvo gauti iðaiðkini-mai apie tai, kad Jos Didenybës Vyriausybë pripaþásta, kad Baltijos vals-tybës de facto yra inkorporuotos á SSRS, taèiau ði situacija nepripaþástamade jure. Anglijos Aukðtasis Teisingumo Teismas, 1955 metais spræsdamasbylà The Estate of Feivel Pikelny, konstatavo, kad Didþioji Britanija „pri-paþásta Lietuvos Sovietø Socialistinës Respublikos vyriausybæ esant Lie-

609 1954 m. vasario 15 d. Britanijos parlamente iðkilus klausimui dël SovietøSàjungos nuostoliø, padarytø Baltijos valstybëse, atlyginimo, uþsienio reikalø mi-nistro pavaduotojas Doddas Parkeris pareiðkë, „kad Jo Didenybës Vyriausybë nërapasiruoðusi imtis jokiø þygiø, kurie galëtø implikuoti ar sudaryti bolðevikø aneksijosBaltijos valstybëse pripaþinimà de jure“. – Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status //Varpas. 1958, Nr. 3–4, p. 76.

Kiti Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimai dël Baltijosvalstybiø statuso XX a. 6 deðimtmetyje: Aerial inspection of Baltic States: ForeignOffice comment about incorporation of Baltic States into Soviet Union 31 July 1957The National Archives of the United Kingdom. FO 371/129836.

UK policy on status of Baltic Territories and Ukraine 1960. The National Archivesof the United Kingdom. FO 371/151953.

610 HC Debs., vol. 195, WA, col. 363: 22 July 1991 // British Yearbook of Inter-national Law. Volume 62. Oxford, 1991, p. 616.

611 Plaèiau apie teisminius procesus Didþiosios Britanijos teismuose: þr. Skirius J.Lietuviø visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880–1967): tëvyneipaaukotas gyvenimas. Vilnius, 2001. P. 566–567.

Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958, Nr. 3–4, p. 75–77.


208

tuvos vyriausybe de facto, taèiau nepripaþásta jos Lietuvos vyriausybe dejure612 . Tai reiðkë, kad Didþiosios Britanijos vyriausybë de facto pripaþino,jog Sovietø Sàjungos sudëtyje egzistuoja Lietuvos SSR (taip pat LatvijosSSR ir Estijos SSR), taèiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybiø teritorijøinkorporavimas á SSRS sudëtá de jure nebuvo pripaþástamas.

Reikðmingas teisinis faktas, kad Didþiosios Britanijos vyriausybë defacto pripaþinimo niekur oficialiai nefiksavo dokumentuose bei vengë de-taliau aiðkinti jo detales ir aplinkybes.

1965–1967 metais Britanijos uþsienio politikoje, vykstant naujomissovietø ir britø deryboms dël finansiniø reikalavimø sureguliavimo, kilonauji svarstymai dël Baltijos valstybiø de jure ir de facto pripaþinimo613.1967 metais pagal neformalø susitarimà su Sovietø Sàjunga Didþioji Bri-tanija nusprendë panaudoti Anglijos banke saugotas Baltijos valstybiøaukso atsargas savo pilieèiø nuostoliams, atsiradusiems dël sovietø ávyk-dyto jø turto nacionalizavimo Baltijos ðalyse, kompensuoti, taèiau niekonebuvo uþsimenama apie Baltijos valstybiø oficialø statusà. Ðiø derybømetu Britanijos uþsienio reikalø ministerijoje dar kartà apsvarsèius visuspolitinius argumentus „uþ“ ir „prieð“, britø politikai apsisprendë nekeistiankstesniø pozicijø dël Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos. Tokiàpolitikà itin tiksliai ir vaizdingai konfidencialiame susiraðinëjime su uþ-sienio reikalø ministerija apibûdino britø ambasada Maskvoje: „trumpaitariant, mes esame linkæ palaikyti nuo pat pradþiø nusistovëjusià politikàir leisti gulëti miegantiems ðunims“614.


613 Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1965 m. rugpjûèio 31 d. pro memoria // LCVA.F. 656, ap. 2, b. 7, l. 39.

Negotiations with Soviet Union for 1965: claims arising from assets held in theBaltic States. 1965 // The National Archives of the United Kingdom. FO 950/776.

Loeber D. Baltic Gold in Great Britain // Baltic Review. October 1969, vol. 36,p. 5–17.

614 1966 m. geguþës 26 d. Didþiosios Britanijos ambasados Maskvoje raðtas Uþ-sienio reikalø ministerijai – Proposed recognition of the Baltic States: impact on Anglo–Soviet relations. 1966 Jan 01–1966 Dec 31 // The National Archives of the UnitedKingdom. FO 181/1210.


209

Paminëtina, kad anglosaksiðkosios (bendrosios) tradicijos teisei bû-dinga pasisakyti uþ lanksèias formas, t. y. turëti galimybæ prisitaikyti priekiekvieno konkretaus atvejo pagal besikeièianèias aplinkybes. Akivaizdu,kad bûtent tokiø nuostatø Didþioji Britanija ir laikësi ne tik tarptautinë-je politikoje, bet ir teisëje.

Panaðiai kaip Didþiàjà Britanijà, nepripaþinimo politikà vykdþiusiøvalstybiø tarpinei grupei615 galima priskirti ir Kanadà, kuri kelis kartus(1947616, 1954617, 1960618, 1975619 ir 1981–1982620 metais) per skirtin-

615 Valstybës, priskirtinos ðiai tarpinei grupei, 2 priede pateikiamoje lentelëjepaþymëtos þenklu ++(+).

616 1947 m. Kanados iþdo teisme nagrinëjant bylà, Kanados uþsienio reikalø mi-nistras informavo teismà, kad Estija de facto buvo inkorporuota á SSRS sudëtá, taèiauðito fakto nepripaþásta de jure.

Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1949 m. birþelio 23 d. pro memoria „Lietu-vos konsulariniai reikalai Toronto, Canada“ // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 26, l. 134.Ðiame Lietuvos pasiuntinybës praneðime pabrëþiama, kad Kanada „nuo 1947 m. ne-pripaþásta Lietuvos inkorporacijos de jure, jà pripaþásta de facto, kaip Anglijoje…“.

Kanados pozicija dël Baltijos valstybiø gerai atsispindi Lietuvos diplomatinës tar-nybos praneðimuose: Baltic States – Diplomatic Recognition // LCVA. F. 648, ap. 2,b. 39, l. 123.

Canada and the Baltic States // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 7, l. 48–50.617 1954 m. geguþës 17 d. Atstovø rûmuose (parlamente) parlamentaras p. Zap-

litny pateikë vyriausybei trejopà paklausimà: Ar Kanada yra pareiðkusi formalø pri-paþinimà SSRS? Ar Kanada yra pareiðkusi ásakmø pripaþinimà Latvijai, Estijai ir Lie-tuvai? Jei taip, ar Kanados vyriausybë tebepripaþásta ðias valstybes? Á klausimus atsakëKanados vyriausybës atstovas (finansø ministro pavaduotojas) p. J. Benedicksonas.Buvo priminta, kad Kanada SSRS pripaþino 1924 m. kovo 24 d. Dël Baltijos valsty-biø pareikðta: „Nëra buvæ progos, kad Kanados vyriausybë bûtø radusi reikalingapatvirtinti ar atðaukti formalø ðiø valstybiø pripaþinimà de jure. – House of Com-mons Debates. Vol. V. P. 4770.

1960 metø parlamentiniuose debatuose komentuojant painià Baltijos valstybiøde facto pripaþinimo situacijà, Kanados uþsienio reikalø valstybës sekretorius L.B.Pearsonas, atsakydamas á vieno ið parlamentarø paklausimà, á kurià vyriausybæ Kana-dos vadovybë esamoje situacijoje kreiptøsi dël diplomatiniø kontaktø geografinëseteritorijose, anksèiau vadintomis Lietuva, Latvija ir Estija, pareiðkë, kad dël ðiø teri-torijø ir jø gyventojø reikalø Kanada kreiptøsi (turëtø atsiþvelgti) á Sovietø Sàjungosvyriausybæ, kuri de facto kontroliuoja ðias teritorijas esamu laiku.

619 Kanados uþsienio reikalø valstybës sekretoriaus Allano J. MacEacheno 1975 m.geguþës 30 d. laiðke Lietuvos þurnalistø asociacijos Kanadoje prezidentui Jonui Kar-


210

gus valdþios atstovus oficialiai deklaravo, jog Kanados vyriausybë yra pri-paþinusi, kad Baltijos valstybës de facto yra inkorporuotos á Sovietø So-cialistiniø Respublikø Sàjungà, taèiau nepripaþino ðio fakto de jure ir ne-matë reikalo ið naujo formaliai patvirtinti ar atðaukti ðiø valstybiø pripa-þinimà de jure621 . Be to, paminëtinas faktas, kad Kanadoje nebuvo varþo-mos galimybës veikti Baltijos valstybiø diplomatams. Toronte visà anek-sijos laikotarpá veikë Lietuvos generalinis garbës konsulatas.

Valstybës, vykdþiusios pragmatinæ nepripaþinimo politikà. Ðiamantrajam valstybiø lygiui, priskirtinos valstybës, kurios akivaizdþiai ne-pripaþino Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijos de jure, nors vieno-kia ar kitokia forma pripaþino jà de facto. Taigi valstybës, viena vertus,pripaþino ávykusius neabejotinus faktus, o kita vertus, aiðkiai nepritarëðiems faktams, jø teisëtumui. Lemiamas skiriamasis antros ir treèios gru-piø veiksnys – vieðø ir/ar oficialiø pareiðkimø dël Baltijos valstybiø statu-so egzistavimas.

Ðaltojo karo metais, kai Europa ir visas pasaulis buvo pasidalinæs á duprieðiðkus blokus, ðis pragmatinis poþiûris buvo racionaliausias pasirinki-mas, tenkinæs tiek teisës, tiek tarptautiniø santykiø ir politikos reikalavi-mus. Todël Vakarø tarptautinës teisës poþiûriu buvo nemaþai patvirtini-mø, kad Baltijos valstybiø problema iðlieka „áðaldytø klausimø“ grupëje.Verta turëti mintyje, jog tarptautinëje praktikoje vienodos aneksijos de

kai buvo pabrëþiama, kad Kanados vyriausybë tæstinai de jure nepripaþásta Baltijosvalstybiø inkorporavimo á Sovietø Sàjungà. Laiðke taip pat akcentuojama, kad Kana-dos poþiûriu Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje nebuvo priimtigalutiniai sprendimai dël pokarinës Europos sienø, nes Antrojo pasaulinio karo me-tu nustatytø sienø teisinis pripaþinimas turi bûti áformintas taikos sutartimis. LCVA.F. 648, ap. 2, b. 172, l. 350.

620 Kanados uþsienio reikalø departamento Rytø skyriaus direktoriaus pavaduo-tojo W. M. Fairweathero 1982 m. kovo 19 d. laiðke dar kartà patikinta, kad Kanadanepripaþásta Baltijos valstybiø inkoprporavimo á SSRS sudëtá. – Hough W. J. H.,III. The Annexation of the Baltic States and its Effect on the Development of Law Prohi-biting Forcible Seizure of Territory // New York School Journal of International andComparative Law. 1985, No. 2, p. 428–429.

621 Baltic States – Diplomatic recognition // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 39, l. 123.


211

facto pripaþinimo taikymo praktikos nebuvo ir kiekvienoje valstybëje pri-klausë nuo ávairiø veiksniø. Pavyzdþiui, de facto pripaþinimo atveju vals-tybës turëjo galimybes per þemesnio lygio kontaktus su tarptautinæ teisæpaþeidusia valstybe ginti savo pilieèius bei interesus teritorijoje, kuriosaneksija nepripaþástama de jure. Teisiniu poþiûriu buvo reikðminga tai,kad teisëtumo reikalavimams patenkinti pakako aneksijos nepripaþini-mo de jure, kuris reiðkë formalø aneksijos nepripaþinimà622. Neteisëtaiokupuotos ir aneksuotos valstybës interesams buvo svarbiausia, kad anek-sija nebûtø teisiðkai pripaþinta kaip galutinis faktas.

Bendros pragmatiðkos pozicijos Baltijos ðaliø aneksijà de jure laikytineteisëta ir nespræsti su Maskva jokiø klausimø, susijusiø su Baltijos vals-tybiø statusu, laikësi dauguma Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijos(NATO) valstybiø623.

Nors dokumentiniø liudijimø nëra daug ir daþnai jie tëra fragmentið-ki, teigtina, kad pragmatinio aneksijos nepripaþinimo poþiûrio laikësi dau-giau nei 20 Vakarø valstybiø: Prancûzija, Vokietijos Federacinë Respub-lika, Airija, Belgija, Portugalija, Italija624, Graikija, Liuksemburgas, Tur-

622 Meng W. Stimson Doctrine // Encyclopedia of International Public Law. Vo-lume III. Amsterdam, 1998. P. 693.

Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimo 1990 m. kovo 11 d.tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës: Daktaro disertacija. Vilnius, 2001. P. 39.


624 Faðistinë Italija Antrojo pasaulinio karo metais, panaðiai kaip ir nacistinë Vo-kietija de facto pripaþino Baltijos valstybiø inkorporavimà á SSRS sudëtá, taèiau de-mokratinë Italijos vyriausybë niekada oficialiai neáteisino pripaþinimo de jure. –Lithuanian Diplomatic and consular offices abroad. October 1948 // LCVA. F. 648,ap. 2, b. 25. l. 109–113.

1945-08-01 Italijos uþsienio reikalø ministerija uþ simbolinæ kainà buvusá Lietu-vos pasiuntinybës pastatà perleido SSRS. Notariðkai Italijos Karalystës herbiniu ant-spaudu patvirtintame pardavimo akte aiðkinama, kad Italijos uþsienio reikalø minis-terija parduoda nekilnojamàjá turtà Nomentana gatvëje SSRS kaip Lietuvos Respub-likos teisiø paveldëtojai. – Jurkevièius P. Diplomatai ðturmuoja okupacijos paminklà:Italija pagaliau sutiko pradëti derybas dël Lietuvos prieðkario ambasados rûmø // Lietu-vos rytas. 2002 m. liepos 11 d., p. 1–2.


212

kija625, taip pat kitos ðio darbo 2 priede nurodytos ðiai valstybiø grupeipriskirtinos valstybës.

Reikðmingiausiu ir tipiðkiausiu pragmatinio poþiûrio besilaikiusiø vals-tybiø grupës pavyzdþiu bûtø galima ávardyti Prancûzijà626. Prancûzija,bûdama nuolatine JTO Saugumo Tarybos nare, Vakarø bloke uþëmësvarbià vietà. Tarptautinëje politikoje prancûzai siekë prieðintis anglo-saksø vyravimui senajame kontinente, todël Prancûzijos balsas ir nuo-monë buvo átaigi, daþnai ði ðalis stengësi vykdyti savarankiðkà, su kitaisVakarø partneriais iki galo nesuderintà uþsienio politikà627. Baltijos vals-tybiø aneksijos atþvilgiu Prancûzijos politikai toleravo Baltijos ðaliø at-stovø pastangas atgauti nepriklausomybæ, taèiau didþiojoje tarptautinëjepolitikoje jie niekada savarankiðkai nekëlë Baltijos valstybiø klausimo.Prancûzijos pozicijos nesiskyrë nuo bendro Vakarø valstybiø konteksto.Pastebëtina tendencija, jog Prancûzija pirmàjá pokario deðimtmetá siekëderinti savo pozicijas prie JAV ir Didþiosios Britanijos nuostatø. Paskuti-niais Antrojo pasaulinio karo ir pirmaisiais pokario metais Prancûzija,kaip ir kitos Vakarø sàjungininkës, neperdavë Sovietø Sàjungai savo oku-pacinëje zonoje buvusiø Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilieèiø, kurie nebu-vo laikomi SSRS pilieèiais. Diplomatinëmis priemonëmis Prancûzija de-monstravo Lietuvos aneksijos de jure nepripaþinimà, nors 1944 metais

Detaliau apie Lietuvos ambasadø pastatø Romoje ir Paryþiuje bei kitø Baltijosvalstybiø ambasadø pastatø problemos sprendimà þr.: Parliamentary Assembly As-semblée parlementaire Committee on Legal Affairs and Human Rights Report onFormer embassies of the Baltic states on the territory of some Council of Europemember states. Doc. 8176, 16 July 1998 // Council of Europe [þiûrëta 2005 m. geguþës31 d.]. Prieiga per internetà: <http://assembly.coe.int/Mainf.asp?link=http://assem-bly.coe.int/documents/WorkingDocs/doc98/edoc8176.htm>.

625Ismail Cem Meets With His Lithuanian Counterpart Saudargas // Anadolu Agen-cy: News in English, 98-11-24 From: The Anadolu Agency Home Page [þiûrëta2004 m. birþelio 15 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.anadoluajansi.gov.tr/>.

626 Yakemtchouk R. Les republiques baltes en droit international: Echec d’une an-nexation operee en violation du droit des gens // The Baltic path to independence: aninternational reader of selected articles. Buffalo, 1994. P. 269–275.

627 Western approaches to Soviet Union. New York, 1988. P. 32


213

nepatenkino Baltijos valstybiø diplomatø praðymo leisti atnaujinti savooficialià veiklà, bet prancûzø diplomatams, dirbusiems SSRS, Prancûzi-jos vyriausybë neleido oficialiai lankytis aneksuotose Baltijos respubliko-se, siekdama iðvengti bet kokio þenklo dël Baltijos valstybiø aneksijospripaþinimo628 . Prancûzijos panaðiai kaip ir Didþiosios Britanijos teismai6-ojo deðimtmeèio pradþioje suformulavo aneksijos de jure nepripaþini-mo teisiná precedentà. 1960 metais Prancûzijos prezidentas generolas Ch.de Gaulle’is vienoje ið spaudos konferencijø kalbëdamas apie Sovietø Sà-jungà pareiðkë, kad „imperija siekia laikyti priespaudoje kai kurias Euro-pos valstybes“. Jis ávardijo ne tik valstybes, kurias visi þinojo esant sovie-tinio bloko narëmis, bet oficialiai traktavo kaip nepriklausomas, bet ir trisBaltijos valstybes. Panaðià tezæ Prancûzijos prezidentas pakartojo1960 m. gruodþio 31 d. pasakytoje savo naujametëje kalboje: „SSRS yrapavergusi gerà deðimtá visiðkai jai svetimø valstybiø“629. 1975 m. liepos31 d. Helsinkyje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijosBaigiamojo akto pasiraðymo iðvakarëse, Prancûzijos prezidentas G. d’Es-taingas savo kalboje pareiðkë, kad ðis aktas neturi sutarties vertës ir Pran-cûzija nëra ásipareigojusi pripaþinti padëèiø, kuriø ji nëra pripaþinusi, taitiesiogiai lietë ir Baltijos valstybes630. 1981 metais Prancûzijos uþsienioreikalø ministras pakartojo, kad Prancûzija nepripaþásta 1940 metais SSRSávykdytos Latvijos, Estijos ir Lietuvos valstybiø aneksijos.

Kaip Europos pasidalijimo iðraiðka, 1949 metais susikûrusi Vokieti-jos Federacinë Respublika aiðkiai deklaravo nepripaþástanti Lietuvos irkitø Baltijos valstybiø aneksijos de jure. Pagal 1953 m. kovo 2 d. VFRuþsienio reikalø ministerijos aplinkraðèio iðaiðkinimà, federalinë valdþia

628 Champonnois S. Prancûzø poþiûris á Baltijos valstybes devintajame deðimtmety-je // Horizontai. „XXI amþiaus“ priedas apie Lietuvà ir pasaulá, 2003 m. vasario 5 d.,Nr. 3 (48), p. 4.

629 Labriolle F. Prancûzijos politika Baltijos valstybiø atþvilgiu: nuo Ch. de Gaul-le’io iki F. Mitterando // Horizontai. „XXI amþiaus“ priedas apie Lietuvà ir pasaulá,2003 m. sausio 22 d., Nr. 2 (47), p. 4.

630 1975 m. rugpjûèio 2 d. J. Baltruðaièio pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2,b. 173, l. 76.


214

pripaþino Lietuvos Respublikos pilietybæ ir pasus, iðduotus Lietuvos at-stovybiø uþsienyje631 Netrukus po ðio ávykio Lietuvos diplomatinë tar-nyba ir VLIK’as ëmësi þygiø Bonoje atkurti Lietuvos diplomatinës atsto-vybës veiklà632, VLIK’as netgi paskyrë savo delegatà prie VFR vyriausy-bës633, taèiau Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø diplomatai visà pokariniolaikotarpá Vokietijos Federacinëje Respublikoje oficialaus statuso netu-rëjo. Bûtina paminëti, kad Vokietijos Federacinei Respublikai 1955 m.rugsëjo 13 d. pasiraðius sutartá ir uþmezgus diplomatinius santykius suSovietø Sàjunga, VFR kancleris Konradas Adenaueris SSRS ministruipirmininkui N. Bulganinui áteikë oficialià notà pareikðdamas, kad diplo-matiniø santykiø uþmezgimas nereiðkia abiejø ðaliø esamo teritorinio sta-tuso pripaþinimo áteisinimo634. Notoje buvo pabrëþiama, kad galutinissienø klausimas turi bûti nustatytas taikos sutartimi. Ði iðlyga reiðkë, kaddiplomatiniø santykiø uþmezgimas tikrai nelemia Baltijos valstybiø in-korporavimo á SSRS pripaþinimo.

Sekant Vokietijos politiná gyvenimà ir ið spaudos publikacijø susidaronuomonë, kad, panaðiai kaip ir Prancûzijoje, Vakarø Vokietijoje nebuvonuolatinio domëjimosi Rytø Europos problemomis, tiesa, stropiai buvofiksuojami ávykiai Rytø Vokietijoje ir ið dalies Lenkijoje635.

XX a. aðtuntajame deðimtmetyje pasiraðytuose susitarimuose su SSRSir kitomis sovietinio bloko valstybëmis Vokietijos Federacinës Respubli-

631 Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958, Nr. 3–4, p. 79.Karvelis P. K. Adenaueris ir Lietuvos reikalai // Tëvynës sargas. 1996, Nr. 3/4

(93/94), p. 76.632 Lietuvos diplomatijos ðefo 1954 m. raðtas Lietuvos diplomatiniams ir konsuliari-

niams atstovams // LCVA. F. 658, ap. 1, b. 3, l. 104.633 Karvelis P. K. Adenaueris ir Lietuvos reikalai // Tëvynës sargas. 1996,

Nr. 3/4(93/94), p. 76.634 Letter from Chancellor Adenauer to Premier Bulganin, stating certain reserva-

tions at the time of establishing diplomatic relations, September 13, 1955 // Documentson Germany, 1944–1959: background documents on Germany, 1944–1959, and achronology of political developments affecting Berlin, 1945–1956. Washington, 1959.P. 156.

635 A. Geruèio 1960 m. lapkrièio 11d. pro memoria // LCVA. F. 656, ap. 2, b. 51,l. 52.


215

kos pozicija dël Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijos nepasikeitë.Pragmatiðkasis Baltijos valstybiø aneksijos pripaþinimo de facto poþiûrisatsispindëjo vëlesnëje Vokietijos pozicijoje, kai 1980 metais Rygoje irTaline buvo atidaryti VFR generalinio konsulato Leningrade skyriai. Ðiàpozicijà Vokietija pagrindë bûtinybe ginti jos pilieèiø interesus dideliuo-se Rygos ir Talino uostuose akcentuodama, kad konsuliniø skyriø veik-los teritorijai priklausë tik ðie du miestai, bet ne Latvijos SSR bei EstijosSSR636.

Ið pragmatinio poþiûrio besilaikiusiø Europos valstybiø grupës pami-nëtinos ir kitos euroatlantiniø organizacijø ásipareigojimø nesaistomosÐveicarija ir Airija. Ðveicarija atsisakë de jure pripaþinti Baltijos valstybiøaneksijà637, nors 1946 metais uþdarë ðalyje veikianèias jø diplomatines irkonsulines ástaigas. Baltijos valstybiø diplomatiniø misijø atstovai1946 m. lapkrièio 18 dienà buvo pakviesti pasiraðyti protokolà, kuriuoásipareigojo sustabdyti savo oficialià veiklà638. Vis dëlto ilgainiui Ðveicari-joje Baltijos valstybiø diplomatams aneksijos laikotarpiu buvo sudarytosneoficialios galimybës vykdyti savo veiklà. Baltijos valstybiø diplomataiturëdavo kontaktø su Ðveicarijos uþsienio reikalø ministerijos atstovais,iðeivijos atstovai turëjo galimybiø plëtoti savo veiklà. Pavyzdþiui, 1981 m.rugsëjo 29 d. Baltijos valstybiø atstovø delegacijà priëmë Ðveicarijos uþ-sienio reikalø ministras Dr. Pierre Aubert’as639. Ádomø precedentà Ðvei-carijos valdþia suformulavo ávertindama Baltijos valstybiø turto statusà.Tiek Ðveicarijos bankuose buvusios Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø at-sargos, kurioms papildomai buvo taikomas atskiras bankø juridinis reg-lamentavimas, tiek kitas Baltijos valstybiø diplomatiniø atstovybiø tur-

636 Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimo 1990 m. kovo 11 d.tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës: Daktaro disertacija. Vilnius, 2001.P. 41–42.


638 Delins E. Stockholm, Helsinki. Baltic States an International Problem // KnightJ. W. Delins E. Baltic States: A Domestic Issue, an International Problem. Stockholm,1980. P. 16.

639 1981 m. spalio 3 d. pro memoria // F. 656, ap. 2, b. 52, l. 322–323.


216

tas, áskaitant diplomatinius archyvus, nebuvo perduoti Sovietø Sàjungai,o 1946 m. lapkrièio 15 d. Federalinës Tarybos priimtu sprendimu perëjofederacinës valdþios þinion640. Ðis perimtas turtas (áskaitant Latvijos di-plomatinës misijos pastatà Þenevoje, kuris 1947 metais buvo perleistasnaudotis Sovietø Sàjungos diplomatams) nebuvo traktuojamas kaip beðei-mininkis (res nullius), o buvo laikoma, kad turto ðeimininkas neturi gali-mybiø juo disponuoti. Federacinës vyriausybës patikëjimo teise valdomuturtu galëjo bûti disponuojama tol, kol teisëtas savininkas atgaus savotarptautiná legitimumà arba kol ávyks teisëtas teisiø perëmimas. Kai1947 metais SSRS diplomatinë misija, motyvuodama valstybiø secesijospagrindais, kreipësi á Ðveicarijos vyriausybæ su praðymu perduoti jai Lat-vijos atstovybës pastatà, gavo paaiðkinimà, kad Baltijos valstybiø atvejoÐveicarijos vyriausybë nelaiko kaip teisëto teisiø perëmimo ir todël pasta-tas liko ðios vyriausybës þinioje patikëjimo teise (pranc. fiduciary gerant),o SSRS misijai tik buvo suteiktos galimybës juo naudotis641.

Airijos teismø bylose dël Latvijos ir Estijos laivø dar 1941 metais de-klaruota oficiali teisinë pozicija, jog Airija nei de facto, nei de jure nërapripaþinusi Sovietø Sàjungos vyriausybës suvereniteto nei Estijoje, neiLatvijoje, analogiðkai galima daryti prielaidà, kad tokios pozicijos buvolaikomasi ir Lietuvos atþvilgiu642 .

Yra autoriø643, kurie tokias Vakarø Europos valstybes kaip Prancûzi-ja, Ðveicarija, Belgija nurodo kaip valstybes, vykdþiusias tyliàjà nepripaþi-


641 Knight J. W. Delins E. Baltic States: A Domestic Issue, an International Pro-blem. Stockholm, 1980. P. 17.


643 Yakemtchouk R. Les republiques baltes en droit international: Echec d’une an-nexation operee en violation du droit des gens // The Baltic path to independence: aninternational reader of selected articles. Buffalo, 1994. P. 270.

Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimo 1990 m. kovo 11 d.tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës: Daktaro disertacija. Vilnius, 2001. P. 39.


217

nimo politikà. Teigiama, kad tik deklaratyvûs ðiø valstybiø pareiðkimai,kuriuose bûdavo minimos Baltijos ðalys, ne itin padëjo valstybingumàatgauti siekianèioms tautoms. Taèiau atsiþvelgiant á faktus, kad tokie ofi-cialûs bei vieði pareiðkimai Baltijos valstybiø klausimu apskritai egzistavoir buvo sudarytos galimybës Prancûzijoje, Ðveicarijoje ir kurá laikà Belgi-joje veikti Baltijos valstybiø diplomatams (þr. 2 priedà), ðios valstybëspriskirtinos antrajai nepripaþinimo politikà vykdþiusiø valstybiø grupei.

Pragmatinio poþiûrio besilaikanèiø valstybiø kategorijai priskirtinosir daugelis Pietø bei Centrinës Amerikos valstybiø. Pagrindinis skiriama-sis bruoþas, atribojant nuo viena pakopa þemesnës grupës, – egzistavusiosgalimybës veikti Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø diplomatams ir/ar di-plomatiniø suvarþymø nebuvimas. Tokioms valstybëms priskiriama Urug-vajus, Paragvajus, Kolumbija, Venesuela, Èilë, Ekvadoras, Meksika, Bra-zilija (pastarosios dvi valstybës su tam tikromis iðlygomis iki 7-ojo de-ðimtmeèio pradþios)644.

644 Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1956 m. rugsëjo 11 d. pro memoria, apra-ðant Lietuvos vicekonsulo Niujorke A. Simuèio vizø gavimo peripetijas, pakankamaidetaliai apibûdinama keturiø Pietø Amerikos valstybiø: Venesuelos, Urugvajaus, Bra-zilijos ir Argentinos, ambasadø iðreikðtas poþiûris á Lietuvos diplomatus ir á Lietuvosstatusà. Urugvajus, su kuriuo buvo palaikomi diplomatiniai santykiai, ir Venesuela,nors jokiø diplomatiniø ar konsuliniø santykiø Lietuva su pastaràja neturëjo, iðdavëvizas Lietuvos diplomatams be jokiø problemø ir klausimø. Brazilijos viza Lietuvosdiplomatams buvo iðduota be apribojimø, taèiau pokalbiuose su Brazilijos ambasa-dos antruoju sekretoriumi teko detalizuoti poþiûrá á Lietuvà ir jos diplomatus. Brazi-lijos diplomatas pabrëþë, kad Brazilija nepripaþásta Lietuvos inkorporavimo, taèiauuþsiminë, kad problemø sudaro diplomatiniø santykiø nebuvimas. Priminus, kadLietuva turi tokius santykius ir Brazilijoje dirba Lietuvos ágaliotasis ministras p. F.Meieris ir konsulas San-Paule A. Poliðaitis, Brazilijos diplomato pasiaiðkinimas irargumentas buvo Lietuvos atstovø pavardþiø nebuvimas Brazilijos diplomatiniamesàraðe („Blue book“).

Sprendþiant klausimus dël Argentinos vizos, buvo gautas atsakymas, kad dël po-zicijos aiðkumo bûtina atsiklausti centro, t. y. Uþsienio reikalø ministerijos. Po trijøsavaièiø svarstymø viza nebuvo iðduota. Taèiau, kaip teigiama notoje, tai nereiðkë,kad Lietuvos diplomatams neleidþiama ávaþiuoti á Argentinà, kartais yra daug leng-viau gauti vizas á Argentinà jau esant Pietø Amerikoje, pavyzdþiui, Urugvajuje perágaliotà ministrà p. K. Grauþiná, kuris palaikë santykius ir su Argentina. – LCVA.F. 648, ap. 2, b. 137, l. 53.


218

Pietø Amerikos valstybës turëjo papildomà teisiná ásipareigojimà ne-pripaþinti Baltijos valstybiø aneksijos. Dar 1933 m. spalio 10 d. Rio deÞaneire buvo pasiraðyta nepuolimo ir taikos sutartis (vadinamasis Saa-vedra Lamas paktas), kurios nuostatas pasiraðiusioms valstybëms (Argen-tinai, Brazilijai, Èilei, Meksikai, Paragvajui ir Urugvajui) galiojo ásiparei-gojimas nepripaþinti neteisëtø teritoriniø ir teisiniø pokyèiø, ávykusiøpanaudojant grasinimus jëga, t. y. sutarties nuostatos rëmësi tokiais pa-èiais principais kaip ir 1932 metais JAV suformuluota Stimsono nepri-paþinimo doktrina645.

Septintuoju–aðtuntuoju deðimtmeèiais Baltijos valstybiø diplomati-nis atstovavimas Pietø Amerikoje susilpnëjo, o reaguojant á tarptautinëspolitikos pokyèius ávyko keliø valstybiø pozicijø pasikeitimø. 1961 m.kovo 11 d. Brazilijos uþsienio reikalø ministerija nota informavo Lietu-vos pasiuntinybæ, kad nuo ðios dienos Brazilijos vyriausybë nutraukiasantykius su Lietuvos pasiuntinybe Rio de Þaneire ir Lietuvos konsulatuSan Paule ir nuo ðios dienos nebepripaþins jokios oficialios veiklos. Ana-logiðkai nutraukti oficialûs ryðiai su ir kitø Baltijos valstybiø atstovybë-mis ir konsulatais646. Vakarø spauda, komentuodama ðiuos Brazilijos vy-riausybës veiksmus, raðë, kad jie prilygsta Baltijos valstybiø, kaip SovietøSàjungos sudëtinës dalies, pripaþinimui647. Bûtina pabrëþti, kad Brazili-jos vyriausybës nuostatø Baltijos valstybiø atþvilgiu pokyèiai buvo sieti-ni su bendra Brazilijos naujo prezidento Janio Quadros pozicija komu-nistiniø reþimø atþvilgiu. Kadencijos pradþioje naujoji Brazilijos vy-riausybë uþmezgë ir suaktyvino kontaktus su komunistëmis valstybë-mis: uþmegzti diplomatiniai santykiai su komunistine Kinija, buvo at-naujinti Antrojo pasaulinio karo metais nutrûkæ diplomatiniai santykiaisu Vengrija, Rumunija ir Bulgarija, taip pat uþmegzti prekybiniai ryðiaisu Rytø Vokietija, kuri buvo diplomatinëje ir ekonominëje Vakarø vals-

645 Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecogni-tion. New York, 1990. P. 20–21.

646 LCVA. F.664, ap. 1, b.109, l. 118.647 Brazil Acts on Envoys // The New York Times. March 15, 1961, p. 6.


219

tybiø izoliacijoje648. Ði nauja Brazilijos politika nebuvo ilgalaikë –1961 m. rugpjûèio 25 d. Brazilijos prezidentas, vadovavæs ðaliai tik 7mënesius, dël karinio perversmo buvo priverstas atsistatydinti649. Vyks-tant pokyèiams aukðèiausioje ðalies vadovybëje, Baltijos valstybiø diplo-matai ir iðeiviø organizacijos ne kartà kreipësi á Brazilijos uþsienio reikaløministerijà su praðymu atnaujinti Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø pa-siuntinybiø ir konsulatø veiklà, taèiau jø veikla nebuvo atnaujinta650. Vie-nintelis kompromisas, jog Brazilijos valdþia formaliai paliko Baltijos ða-liø diplomatus diplomatinio korpuso sàraðe, taèiau juos perkëlë á sàraðopabaigà nauju ex-chargés d’affaires titulu ir sudarë galimybes rûpintis savotautieèiais ðalyje.

1970 metais Kolumbijos uþsienio reikalø ministerija taip pat atsisakëpratæsti konsulinæ kortelæ Lietuvos generaliniam garbës konsului S. Siru-èiui. Kolumbijos uþsienio reikalø ministerijos pozicija LDT atþvilgiu pa-sikeitë dël aktyvios Sovietø Sàjungos ambasadoriaus Kolumbijoje veik-los, nukreiptos prieð Lietuvos konsulatà651. Urugvajuje 1977 m. mirusreikalø patikëtiniui A. Griðonui, Lietuvos diplomatinis atstovavimas ðio-je valstybëje nutrûko dël nelankstaus finansavimo ir kadrø problemø.

Pragmatinës nepripaþinimo politikos besilaikiusiø valstybiø grupei pri-skirtina ir Australija (iðskyrus trumpà 1974–1975 m. laikotarpá) ir Nau-joji Zelandija (iki 1974 m.), kurios bûdamos iðtikimos Vakarø sàjungi-ninkës ir partnerës oficialiai deklaravo aneksijos nepripaþinimo politikà.Ið Azijos valstybiø akivaizdþiai Lietuvos ir kitø Baltijos ðaliø aneksijos dejure nepripaþino Filipinai bei Korëjos Respublika (Pietø Korëja)652.

648 Quadros Seeking Ties to Red Lands // The New York Times. February 5,1961, p. 26.

649 Ið Brazilijos padangës // LCVA. F. 664, ap. 1, b. 109, l. 58.650 Latvijos ágaliotojo ministro Peterio Olinso 1961 m. geguþës 21 d. laiðkas

Brazilijos uþsienio reikalø ministerijos konsuliniø reikalø departamento direktoriuiFrankui de Mendonca Moscoso, kuriame pateikiama detali inforamcija apie Baltijosvalstybiø ir Brazilijos santykius ir argumentacija dël jø tæstinumo. – LCVA. F. 648,ap. 2, b. 143, l. 26–27.

651Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla(1940–1991). Vilnius, 2003. P. 148, 236–243.



220

Paminëtina, kad Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþino net kai ku-rios socialistinës valstybës, nepriklausiusios nuo SSRS (nors, be abejo, josaktyviai nevykdë ðios aneksijos nepripaþinimo politikos). Pavyzdþiui, Ju-goslavija 1951 metais pasmerkë Lietuvos, Latvijos ir Estijos uþgrobimàkaip ekspansinës sovietø politikos rezultatà653. Kinijos Liaudies Respub-lika 1964 metais Baltijos valstybiø aneksijà nurodë kaip neteisëtø Sovie-tø Sàjungos teritoriniø ágijimø pavyzdá654.

Tylioji nepripaþinimo politika. Treèiajai, þemiausio lygio, nepri-paþinimo politikos besilaikiusiø valstybiø grupei priskirtinos ðalys, ku-rios niekada nepripaþino Baltijos valstybiø aneksijos teisëtumo, taèiauvengë oficialiø pareiðkimø dël Baltijos valstybiø statuso. Skiriamoji ribanuo pirmiau aptartos grupës – tai vengimas vieðai deklaruoti aneksijosnepripaþinimà net ir de jure. Todël kartais tylioji Baltijos ðaliø aneksijosnepripaþinimo politika balansavo ties aneksijos pripaþinimo de jure ri-ba655 . Taèiau tyliosios nepripaþinimo politikos principø besilaikiusios vals-tybës Baltijos valstybiø nelaikë teisëta sudedamàja SSRS dalimi. Vertapriminti, kad tyla aneksijos akivaizdoje nereiðkia pasikeitusios situacijospripaþinimo, o tarptautinëje teisëje nëra privalomo ásipareigojimo dekla-ruoti nepripaþinimà656.


654 Vëlesniais metais komunistinës Kinijos pareiðkimuose buvo nemaþai kritikosSSRS nacionalinës politikos klausimais ir kaip pavyzdys buvo pateikiamas lietuviø na-cionalizmas, Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo reikalavimas. Pavyzdþiui, 1974 m.geguþës 11 d. Kinijos Liaudies Respublikos misijos prie Jungtiniø Tautø iðplatinta-me spaudos praneðime kaip protesto prieð sovietø revizionistø nacionalinæ priespau-dà pavyzdys buvo pateikiama informacija apie 1972 m. geguþës ávykius Lietuvoje,„kai studentai ir darbininkai ðaukë „Laivæ Lietuvai“. – Sinister stuff of old tsars undercloak of Leninism. Analysis of Soviet revisionist’s policy of „national rapprochement“.People’s Republic of China. Mission to the United Nations. Press release No. 66.May 11, 1974 // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 244, l. 63–68.


656 Meissner B. Die Sowjetunion, die Baltischen Staaten und das Voelkerrecht. Köln,1956; Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine of nonrecogni-tion. New York, 1990. P. 23.


221

Ðiai valstybiø grupei priskirtinos Europos valstybës, kuriø politinissvoris ir átaka buvo maþesnë ir kurios, nenorëdamos savo politika kom-plikuoti santykiø su SSRS, nepripaþindamos Baltijos ðaliø aneksijos, pa-prastai vengë atvirai protestuoti ir laikë aneksijà ávykusiu faktu.

Tipiðkas ðios grupës pavyzdys galëtø bûti Skandinavijos valstybës (ið-skyrus Ðvedijà). Kaip parodë dokumentø, susijusiø su Lietuvos ar kitøBaltijos valstybiø aneksijos klausimu, paieðka Islandijos archyvuose, ðiSkandinavijos valstybë, kuri 1990 m. tapo aktyviausia Lietuvos nepri-klausomybës atkûrimo ir pripaþinimo rëmëja, ðaltojo karo metais vengëiðreikðti savo pozicijà Baltijos valstybiø atþvilgiu. Islandijos vyriausybë 6-ajame deðimtmetyje neatsakë á keletà Latvijos ir Estijos iðeivijos organiza-cijø pareiðkimø, kuriuose Islandija buvo raginama pareikðti savo nuosta-tas Baltijos valstybiø atþvilgiu657.

Artima kaimynystë ir draugystë su SSRS neiðvengiamai turëjo átakosSuomijos pozicijai Baltijos valstybiø statuso klausimu. Suomija pagal1947 metø taikos sutartá su Sovietø Sàjunga pastarajai perdavë ðalyje bu-vusá Baltijos valstybiø turtà. Taèiau svarbiausia tai, kad Suomijos vyriau-sybë ir parlamentas në karto oficialiai nekëlë Baltijos valstybiø statusosvarstymø ir Suomija sugebëjo iðvengti bet kokio formalaus sprendimodël Baltijos ðaliø aneksijos pripaþinimo658. Pagal 1978 m. gruodþio 28 d.vykusiame neoficialiame Latvijos iðeivijos atstovo pokalbyje pateiktà Suo-mijos uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamento Rytø Euro-pos skyriaus vadovo Ilmario Tuomaineno pozicijà, Suomija panaðiai kaipÐveicarija turëtø bûti traktuojama kaip valstybë, kuri de facto, bet nede jure pripaþino Baltijos valstybiø inkorporavimà á SSRS, taèiau, skirtin-gai nuo kitø valstybiø pripaþinimo ar nepripaþinimo faktø, jokiais oficia-liais pareiðkimais nedeklaravo659.

657 Petur G. Kristjanssono ið Islandijos Nacionalinio archyvo 2003-08-26 atsa-kymas á paklausimà dël informacijos.


659 Knight J. W. Delins E. Baltic States: A Domestic Issue, an International Pro-blem. Stockholm, 1980. P. 19–20.


222

Panaðiø pozicijø laikësi ir kitos Skandinavijos valstybës – Danija, Nor-vegija. Ðios ðalys, prieðingai nei kitos Vakarø valstybës, atsisakë bet kokiønepripaþinimo politikos ekonominiø sankcijø taikymo praktikos (pavyz-dþiui, Baltijos valstybiø ekonominiø ir turtiniø klausimø sureguliavimoignoravimas, o tai buvo suvokiama kaip logiðkas nepripaþinimo politikosrezultatas). Skandinavijos valstybës, pasiraðydamos sutartis su SSRS (suNorvegija 1959 metais, su Danija 1964 metais660), pirmosios ið Vakarøvalstybiø sutiko iðspræsti tarpusavio ekonomines ir finansines pretenzijas,aukodamos Baltijos valstybiø nuosavybæ661.

Norvegija 1959 m. rugsëjo 30 d. susitarime su SSRS, skirtame sure-guliuoti abiejø ðaliø ekonominëms, nuosavybës ir kitokioms pretenzi-joms, susijusioms su „Latvijos, Lietuvos ir Estijos sovietinëmis socialisti-nëmis respublikomis ir Karelijos autonomine sovietine socialistine res-publika“, konstatavo, kad Norvegijos vyriausybë, veikdama savo ir savopilieèiø vardu, nereikð Sovietø Sàjungos vyriausybei ir nepalaikys kitaippretenzijø, kurios po 1941-øjø ir yra ávykdytos nacionalizacijos rezultatas.Visoms abiejø ðaliø pretenzijoms sutvarkyti, taip pat atlyginti uþ laivus,kuriais Norvegijos pilieèiai karo metu buvo pasitraukæ á Sovietø Sàjungà,SSRS vyriausybë pasiþadëjo sumokëti Norvegijos vyriausybei 500 000Norvegijos kronø662. Lietuvos diplomatijos ðefas, komentuodamas ðá su-sitarimà, þaismingai raðë: „Ðitoj mizernioj sumoj, tesudaranèioje apie100 000 doleriø, matomai reikia ieðkoti motyvø, paskatinusiø Norvegi-jos vyriausybæ pasiraðyti susitarimà, kuriame Baltijos valstybës yra ávardi-namos sovietinëmis socialistinëmis respublikomis. Pigiai atsëjo sovietamstas smagumas.“663 Taèiau bendrais bruoþais vertinant Norvegijos pozici-jà konstatuotina, kad Norvegija niekada oficialiai nepripaþino Lietuvos

660 Pirmosios derybos ðiuo klausimu tarp Danijos ir SSRS vyriausybiø buvo pra-dëtos dar 1956 m. pradþioje, suðvelnëjus Rytø ir Vakarø tarptautiniams santykiams.Pledge to Soviet Evaded by Danes // The New York Times. March 7, 1956, p. 12.


662 S. Lozoraièio 1960 m. sausio 7 d. pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 126,l. 113.

663 Ten pat.


223

ir kitø Baltijos valstybiø aneksijos de jure, o dël pripaþinimo de facto ofi-cialiai nebuvo priimta jokio sprendimo664.

Analogiðkai Danija, nors ir pasiraðë susitarimà su SSRS dël finansiniøpretenzijø Baltijos valstybëse sureguliavimo, kuris suponavo pripaþinimàde facto, per visà sovietinës okupacijos ir aneksijos laikotarpá në vienaDanijos vyriausybë oficialiai nepripaþino Baltijos valstybiø sovietinës anek-sijos665. Pirmaisiais pokario metais Danijos vyriausybë nesutiko perduotiSSRS pabëgëliø ið Baltijos valstybiø666

Tyliosios nepripaþinimo politikos principais rëmësi ir valstybës, ku-rios buvo neaiðkiai deklaravusios savo pozicijas Baltijos valstybiø atþvil-giu, pavyzdþiui, Nyderlandai, kurie kaip jau buvo aptarta, oficialiai neið-reiðkë pozicijos Baltijos valstybiø statuso atþvilgiu, taip pat Ispanija, kuridar Antrojo pasaulinio karo metais, vadovaujama F. Franko, buvo tarptø valstybiø, kurios pareiðkë, jog atsisako pripaþinti Baltijos valstybiø anek-sijà. Taèiau pokario laikotarpiu jokiø oficialiø pasisakymø ir dokumentøIspanijoje dël Baltijos valstybiø nebuvo parengta. Tik po kardinaliø poli-tiniø permainø, 1977 m. uþmegzdama diplomatinius santykius su SSRS,Ispanija dël Baltijos valstybiø neiðreiðkë jokiø sàlygø ir iðlygø667.

Ðiai grupei priklausytø ir valstybës, keitusios savo nuostatas dël Balti-jos valstybiø. Argentina, nepripaþindama aneksijos de jure, padarë tai defacto, nuo 1947 metø Argentinos valdþia oficialiai deklaravo sustabdþiusi

664 S. Lozoraièio 1959 m. liepos 29 d. pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 126,l. 94.

665 Lietuvos pasiuntinybës Vaðingtone 1964 m. balandþio 16 d. pro memoria „Dëldanø ir suomiø laikysenos Pabaltijo kraðtø atþvilgiu“ // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 148,l. 206.

Nielsen H. K. A Brief Review of the Development of the Diplomatic Relations bet-ween Denmark and Lithuania online version 1991 (1998) // Advocate Henrik KarlNielsen Homepage [þiûrëta 2004 m. gruodþio 14 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.hknielsen.com/lithuania.html>.

666Ðalavëjus K. Lietuviai Danijoje 1944–1951 metais // Mokslas ir gyvenimas.1998, Nr. 5-6, p. 28–30.

667 Ispanijos generalinio archyvo direktorës Cristina Gonzales 2003-08-11 atsa-kymas á paklausimà dël informacijos paieðkos.


224

Lietuvos Respublikos diplomatinës atstovybës veiklà, kol Baltijos ðaliøklausimo neiðspræs Jungtinës Tautos668.

Argentina atsisakë pripaþinti Baltijos valstybiø diplomatinius atsto-vus, todël Lietuvos pasiuntinybë, ilgà laikà rezidavusi Buenos Airëse, susavo personalu persikëlë á Urugvajaus sostinæ Montevidëjà669. Vëlesniaismetais Argentina vengë pareiðkimø Baltijos valstybiø statuso klausimu.Ðiai grupei priklausytø ir kai kurios nepaminëtos Europos bei Pietø irCentrinës Amerikos valstybës (pavyzdþiui, Malta, Meksika, Bolivija, Gva-temala, Panama, Peru, Dominika, Haitis), kurios, siekdamos ekonomi-niø, politiniø ar diplomatiniø kontaktø su SSRS, neturëjo ypatingø inte-resø Baltijos valstybiø atþvilgiu, taip pat ir kai kurios treèiojo pasauliovalstybës (Tailandas, Pakistanas, Indija (pastaroji ankstyvuoju raidos lai-kotarpiu), palaikiusios daugiau ar maþiau glaudþius santykius su Vakarøvalstybëmis ir pasirinkusios provakarietiðkà, kapitalistiná raidos kelià. Ðiosvalstybës stebëjo Baltijos valstybiø klausimo eigà tarptautinëje arenoje,tyrë ir kaupë informacijà apie Baltijos valstybes. Buvo ir daugiau valsty-biø. Pavyzdþiui, kaip liudija diplomatiniai dokumentai, 1950 metais In-dijos diplomatai studijavo Baltijos valstybiø klausimà ir po konsultacijøsu Vakarø valstybiø politikais ir diplomatais Indijos ambasadoriai reko-mendavo savo vyriausybei pripaþinti Baltijos valstybiø oficialø statusà670.

Ið Afrikos kontinento galima iðskirti tik Pietø Afrikos (iki 1961 m.Sàjungos, po 1961 m. Respublikos) pozicijà. Nors iki 1941 m. rugpjûèio25 d. Pietø Afrikoje veikë Lietuvos garbës konsulatas, Pietø Afrikos Sà-jungos vyriausybë vengë oficialiø pareiðkimø dël Baltijos valstybiø statu-so. Taèiau sprendþiant teisinius klausimus MacGillivray paveldëjimo by-loje, 1948 m. rugpjûèio 7 d. buvo pateiktas Pietø Afrikos Respublikos

668 1946 m. lapkrièio 30 d. Argentinos uþsienio reikalø ir kulto ministerijos memo-randumas Lietuvos diplomatinei reprezentacijai // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 21, l. 558.

669 Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla(1940–1991). Vilnius, 2003. P. 148.

670 Indian enquiry whether Britain recognised Soviet incorporation into USSR ofLatvia, Lithuania and Estonia in 1940: status of the Baltic States // National Archivesof the United Kingdom. FO 371/86215.

S.A. Baèkio 1953 m. kovo 18 d. pro memoria // LCVA. F. 648, ap. 2, b. 204, l. 1.


225

Sàjungos uþsienio reikalø ministerijos (angl. Department of External Af-fairs) sekretoriaus C. Jordano laiðkas Johanesburgo testamento vykdyto-jø ir prieþiûros tarybai, kuriame buvo raðoma: „…Vyriausybë nepripaþás-ta Baltijos valstybiø sovietinës aneksijos“671. Pagal ðá poþymá Pietø Afri-kos Sàjunga (Respublika) priskirtina grupei valstybiø, vykdþiusiø tyliàjànepripaþinimo politikà.

Ðio skyriaus analizë patvirtina teiginius, kad pagal tarptautinës teisësnuostatas Baltijos valstybës traktuotinos kaip okupuotos ir aneksuotos.Absoliuti dauguma Vakarø valstybiø laikësi teisinio Baltijos valstybiø anek-sijos nepripaþinimo ir vienokia ar kitokia forma vykdë Baltijos valstybiøaneksijos (arba, anot Vakarø valstybiø terminijos, neteisëto inkorporavi-mo) nepripaþinimo politikà. Teigtina, jog sovietinës okupacijos ir anek-sijos laikotarpiu Lietuvos aneksijos nepripaþinusiø valstybiø skaièius bu-vo ne maþesnis nei okupacijos iðvakarëse Lietuvà pripaþinusiø valstybiøskaièius.

671 LCVA. F. 648, ap. 2, b. 25, l. 27.


226

IÐVADOS• Baltijos valstybiø likimà Antrojo pasaulinio karo metais lëmë tradici-

nës galios pusiausvyros ir geopolitiniai argumentai. Baltijos valstybës,neturëdamos didelës savarankiðkos strateginës reikðmës, didþiøjø vals-tybiø tarptautiniuose santykiuose neatliko svarbaus geopolitinio vaid-mens.

• Vakarø valstybës stebëjo ir analizavo padëtá Lietuvoje bei kitose Balti-jos valstybëse, taèiau nesiëmë jokiø iniciatyvø mëgindamos keisti su-siklosèiusià politinæ situacijà. Pirminë Vakarø valstybiø reakcija á Lie-tuvos okupacijà nebuvo vienareikðmiðka ir tolygi. Kaimyninë Ðvedija,nacistinë Vokietija þengë þingsnius link Baltijos valstybiø inkorpora-vimo á SSRS sudëtá pripaþinimo. Tarp didþiøjø Vakarø valstybiø la-biausiai „probaltiðka“ buvo pirminë JAV reakcija 1940–1942 metais,o Didþioji Britanija 1942 metø derybø su Sovietø Sàjunga metu lai-kësi pragmatiðkos politikos Baltijos valstybiø atþvilgiu.

• Vakarø poþiûriø á Lietuvà ir kitas Baltijos valstybes konsolidacija ávy-ko 1943 metais, kai iðryðkëjo principinës nuostatos, jog Sovietø Sà-junga savo interesø ðiose valstybëse neatsisakys, o Vakarai nekovos dëlBaltijos valstybiø. Lietuva ir kitos Baltijos valstybës savarankiðkai ne-turëjo jokiø galimybiø neatsidurti Sovietø Sàjungos átakos sferoje.Didþiøjø Vakarø valstybiø politikai karo laikotarpiu buvo suintere-suoti kova iki galutinës pergalës ir puoselëjo viltis, kad Europos su-tvarkymo detales (tarp jø ir Baltijos valstybiø galutiná statusà) busámanoma sureguliuoti pokarinëje taikos konferencijoje. Todël Antro-jo pasaulinio karo metais nebuvo jokios aktyvesnës Vakarø politinësiniciatyvos, kuri bûtø galëjusi gràþinti vienokio ar kitokio pavidalonepriklausomybæ Baltijos valstybëms.

• Antrojo pasaulinio karo metais buvo keletas pavieniø svarstymø iriniciatyvø (iki 1941 m. birþelio 22 d. nacistinës Vokietijos ir SSRSsantykiuose svarstant sienø pripaþinimo klausimà, 1942–1943 m. JAVPokarinës uþsienio politikos patariamajame komitete vyko alternaty-vûs svarstymai, kuriuose atskiras dëmesys skirtas Lietuvai, 1945 m.SSRS këlë iniciatyvas dël Lietuvos kaip Jungtiniø Tautø Organizaci-

227

jos narës steigëjos), kuriuose Lietuvos klausimas aptartas atskirai, tie-siogiai nesusiejant su kitomis Baltijos valstybëmis. Taèiau tik vienosBaltijos valstybiø klausimo svarstymas nereiðkë, kad Lietuva turëjoatskirà strateginæ reikðmæ. Daþniausiai visø Baltijos valstybiø klausi-mas buvo aptariamas kaip viena problema, o bet koks sprendimas dëlLietuvos ar kurios nors kitos valstybës suponavo precedentà ir kitomsBaltijos valstybëms.

• Baltijos valstybiø ateities klausimas Antrojo pasaulinio karo metaisVakaruose buvo regimas bendrame Vidurio ir Rytø Europos valsty-biø kontekste, taèiau ðis regionas, nebuvo didþiøjø Vakarø valstybiøtiesioginiø interesø sritis, todël tiek Vakarø politikai, tiek visuomenëbuvo pakankamai apatiðkai nusiteikæ maþøjø Vidurio ir Rytø Euro-pos tautø interesø atþvilgiu.

• Baigiamaisiais Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos valstybiø klau-simas neatsidûrë didþiøjø Vakarø valstybiø politikos svarbiausiø pro-blemø sàraðe ir buvo suvokiamas kaip papildoma derybinë priemonësvarstant pasaulio ateities klausimus.

• Nepaisant Antrojo pasaulinio karo pradþioje deklaruotø moraliniøidealistiniø Atlanto chartijos principø, Vakarø valstybiø poþiûris á Lie-tuvà ir kitas Baltijos valstybes ðio karo metais buvo grindþiamas vadi-namàja praktine realiàja politika. Lemiamà vaidmená pasaulinëje are-noje suvaidino ne moraliniai ar teisiniai argumentai, o tarptautinispolitinis sambûvis.

• Pirmaisiais pokarinio ir ankstyvaisiais ðaltojo karo metais pasitvirtinotendencija, kad Vakarø politika ne tik Baltijos valstybiø, bet ir visoVidurio ir Rytø Europos regiono valstybiø atþvilgiu iðliko silpna. Va-karø politiniuose svarstymuose paaiðkëjo, kad jokio tiesioginio kari-nio Vakarø ásikiðimo á Sovietø Sàjungos kontroliuojamà regionà pla-nai nebuvo svarstomi.

• Lietuviø istorinëje sàmonëje uþsifiksavusá fenomenà – neávykdytà Va-karø paþadà iðlaisvinti Lietuvà – lëmë bendroje Vakarø koncepcijojeimplikuota ideologinë ir moralinë parama sovietø pavergtoms Vidu-rio ir Rytø Europos tautoms. Taèiau „vadavimo“ paþadai buvo ne tik

IÐVADOS

228

kad pavëluoti, bet ir neturëjo jokio faktinio pagrindo – nei JAV, neikuri nors kita Vakarø valstybë nepuoselëjo realiø karinio vadavimoplanø.

• Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø okupacijos ir aneksijos klausimasbuvo vienas ið tø, kuris iðryðkino naujos pokarinës tarptautinës siste-mos trûkumus. Nors pokarinës tarptautinës teisës ir tarpvalstybiniøinstitucijø raida buvo sparti, sambûvis neleido Baltijos valstybiø klau-simo perkelti á joká sprendþiamàjá balsà turintá forumà. JungtinësTautos per visà sovietinës okupacijos ir aneksijos laikotarpá ið esmësnesvarstë Baltijos valstybiø klausimo.

• Ankstyvaisiais ðaltojo karo metais Jungtiniø Amerikos Valstijø, kaipdominuojanèios Vakarø supervalstybës, suformuluotos tramdymo stra-tegijos taikymas nebuvo tiesiogiai nukreiptas á Baltijos valstybes. Jung-tiniø Amerikos Valstijø uþsienio politikos strategai nenumatë jokiøardomøjø ar revoliuciniø veiklø prieð komunistinius reþimus Vidurio irRytø Europoje ar paèià Sovietø Sàjungà. Tokios principinës nuostatosliko nepakitusios viso ðaltojo karo laikotarpiu. Vadinasi, ðaltasis karasátvirtino stabilø Baltijos valstybiø klausimo neiðsprendþiamumà.

• Vakarø nuostatø dvilypumo paradoksas pasireiðkë tuo, kad realiojiVakarø politika nesutapo su tarptautinës teisës nuostatomis ir princi-pais Lietuvos bei kitø Baltijos valstybiø atþvilgiu. Vakarø valstybësturëjo susitaikyti su faktiniu Baltijos valstybiø inkorporavimo pripa-þinimu politinëje plotmëje, taèiau teisine prasme nesutiko pripaþintiLietuvos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijos teisëtumo.

• Iðanalizavus galimus Lietuvos okupacijos ir aneksijos teisinio vertini-mo bûdus konstatuota, kad Vakaruose Lietuvos okupacija remiantistarptautinës teisës doktrina buvo vertinama kaip tarptautinis nusikal-timas, o Lietuvos ájungimas á SSRS sudëtá – kaip aneksija, ávykdytavienaðaliu aktu prieð jos pilieèiø valià ir paþeidþiant tarptautinës teisësnormas. Absoliuti dauguma Vakarø valstybiø nuosekliai laikësi Balti-jos valstybiø aneksijos nepripaþinimo de jure principo. Todël Baltijosvalstybiø faktinë priklausomybë Sovietø Sàjungai nelegalizavo Lietu-vos Respublikos ir kitø Baltijos valstybiø aneksijos.

IÐVADOS

229

• Nuosekliausiai aneksijos nepripaþinimo politikà vykdë Jungtinës Ame-rikos Valstijos, kurios akivaizdþiai smerkë Baltijos ðaliø aneksijà beiëmësi tam tikrø tyrimø teisiðkai konstatuojant okupacijos ir aneksijosneteisëtumo faktus (1953–1954 m. veikë specialusis Ch. J. Kerstenovadovaujamas JAV Kongreso komitetas). Jungtiniø Amerikos Valsti-jø iðreikðta pozicija buvo pagrindinis ramstis, kuris palaikë, skatino irplëtojo Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo politikos idëjas vi-same Vakarø pasaulyje.

• Nepripaþinimo politikos turiná sudarë: Baltijos valstybiø diplomati-niø misijø (JAV, Didþiojoje Britanijoje, Vatikane ir kai kuriose PietøAmerikos valstybëse) atstovavimo ir veiklos tæstinumo pripaþinimas,Baltijos valstybiø bei jø kaip neteisëtai aneksuotø valstybiø statusopaminëjimas oficialiose kalbose ir oficialiuose leidiniuose, atsisaky-mas teisminiuose ginèuose pripaþinti Lietuvos ir kitø Baltijos valsty-biø inkorporavimo ir ið to iðplaukianèiø veiksmø (nacionalizavimo)teisëtumà, taip pat moralinë parama pavergtoms tautoms ideologinë-mis ir propagandinëmis priemonëmis.

• Identifikuota daugiau nei 80 valstybiø, kurios vienaip ar kitaip palai-kë ryðius su Lietuvos diplomatine tarnyba, t. y. Lietuvos diplomatinætarnybà traktavo kaip veikiantá tarptautiniø santykiø ir teisës subjek-tà. Maþdaug 50 Vakarø valstybiø laikësi nepripaþinimo politikos –nuo visiðko nepripaþinimo de jure ir de facto iki tyliosios nepripaþini-mo politikos.

• Nepripaþinimas, kuris rëmësi tarptautiniais teisiniais ir politiniais pa-grindais, buvo naudingas Vakarams. Ðaltojo karo metais nepripaþini-mo politika buvo racionaliausias pasirinkimas, tenkinæs ir teisës, irpolitikos reikalavimus. Baltijos valstybiø klausimas iðliko neiðspræs-tøjø ir „nejudinamøjø“ grupëje.

• Tai, kad Lietuva 50 metø iðliko aneksuota, rodo, jog nors tarptauti-nës teisës raida buvo sparti, sprendþiant Lietuvos ir kitø Baltijos vals-tybiø klausimà lemiamà reikðmæ pasaulinëje arenoje turëjo ne tarp-tautinës teisës argumentai, o tarptautinis politinis sambûvis. Nepri-paþinimo politika sulaikydavo Vakarø valstybes nuo bet kokiø akty-vesniø politiniø þingsniø, galinèiø paþeisti trapø status quo, ir ðios vals-

IÐVADOS

230

tybës tenkindavosi esamos geopolitinës padëties analizavimu ir faktøkonstatavimu. Tik 1991 metais kardinaliai pasikeitus situacijai pa-saulyje, iðnykus tarptautinio sambûvio poveikiui, tarptautinës teisësprincipai triumfavo.

IÐVADOS

231

ÐALTINIAI IR LITERATÛRAArchyvø ðaltiniai

1. Atviros visuomenës institutas Budapeðte, Vengrijoje. Open Socie-

ty Archives (OSA)a. HU OSA 300-8-3 (Records of Radio Free Europe/Radio Liberty

Research Institute. Publications Department. Background Reports).b. HU OSA 300-8-8 (Records of Radio Free Europe/Radio Liberty

Research Institute/Publications Department. Calendar of forthco-ming Events).

c. HU OSA 300-8-47 (Records of Radio Free Europe/Radio LibertyResearch Institute. Situation reports).

d. HU OSA 300-80-1 (Records of Radio Free Europe/Radio LibertyResearch Institute. Soviet Red Archives. Old Code Subject Files).

e. HU OSA 300-80-5 (Records of Radio Free Europe/Radio LibertyResearch Institute. Soviet Red Archive. Baltic Files).

f. OSA Microfilm collection. U. S. Government documents on theSoviet Union and Eastern Europe. 61.005-1445.

2. Lietuvos centrinis valstybës archyvas (LCVA)a. LCVA F.383. Ap. 7.b. LCVA F.648. Ap. 2.c. LCVA F.656. Ap. 2.d. LCVA F.658. Ap. 1.e. LCVA F.663. Ap. 1.f. LCVA F.664. Ap. 1.g. LCVA F.R.1019. Ap. 1.h. LCVA F.1742. Ap. 1.

3. Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)LYA F. 3377. Ap. 55.

4. Lietuvos valstybës naujasis archyvas (LVNA)LVNA F. 24. Ap. 1.

232

5. The National Archives of the United Kingdom. Foreign Office (FO)a. FO 800/309b. FO 371/86215.c. FO 371/43052.d. FO 371/47042.e. FO 371/24765.f. FO 371/188965.g. FO 1881/5/38.h. FO 181/1210.i. FO 665/506/59.j. FO 371/151953.k. FO 371/188965.l. FO 371/109291

6. Documents of Australian Foreign Policy (DAFP) Historical docu-ments database. <http://www.info.dfat.gov.au/historical>a. DAFP 1944, volume 7–207.b. DAFP 1944, volume 7–214.c. DAFP 1944, volume 8–471.d. DAFP 1944, volume 8–469.e. DAFP 1946, volume 9–106.f. DAFP 1947, volume 12–282.

7. The Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum web-site (FRDPLM). The Digital Archives. <http://www.fdrlibrary.ma-rist.edu/>a. FRDPLM Vatican Diplomatic Files.b. FRDPLM The British Diplomatic files.

8. Truman Presidential Library & Museum (TPLM). <www.truman-library.org/trumanpapers/pppus/1945/91.htm>a. Harry S. Truman Papers. Staff Member and Office Files: White

House Press Release Files. Dates: 1945–1953. White House PressRelease Files.

b. The Public Papers of Harry S. Truman 1948–1953.

ÐALTINIAI IR LITERATÛRA

233

Publikuoti ðaltiniai

Oficialûs dokumentø rinkiniai, kitos publikacijos

9. A List of Treaties and other International Agreements of the United Sta-tes in force on January 1, 1964. Department of State publication,1964.

10. American Foreign Policy 1950–1955: Basic Documents. Volumes I–II.Washington, 1957.

11. An Appeal to fellow Americans on behalf of the Baltic States. Unitedorganizations of Americans of Lithuanian, Latvian and Estonian des-cent. New York. The Lithuanian American Information Center, 1944.

12. Antano Smetonos korespondencija. 1940–1944. Kaunas, 1999.13. Appeal of the representatives of the Baltic nations to the General Assem-

bly of the United Nations: jointly presented on November 24, 1947 byenvoys of the Baltic states – Lithuania, Latvia and Estonia. Washing-ton, 1947.

14. Assembly of Captive European nations, International Agreements andPledges Concerning East–Central Europe. New York, 1960.

15. Baltijos valstybiø uþgrobimo byla (JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komite-to dokumentai, 1953–1954 metai). Vilnius, 1997.

16. British Yearbook of International Law. Volume 62. Oxford, 1991.17. CIA’s Analysis of The Soviet Union, 1947–1991: A Documentary

Collection. Washington, 2001.18. Containment: Documents on American Policy and Strategy 1945–1950.

New York, 1978.19. Department of State Bulletin. July 27, 1940, vol. 111, No. 57.20. Department of State Bulletin. March 2, 1952, vol. 28, No. 714.21. Department of State Bulletin. September 1979, vol. 52.22. Dienst Documentaire Informatievoorzieningen, Onderzoeksrapporten

1950–2002. 2 CD-ROM’s, uitgave Ministerie van Buitenlandse Za-ken. Den Haag, 2002.

23. Documents on British policy overseas. Series I. Volume VI. 1942–1946.Eastern Europe. London, 1971.


234

24. Documents on German Foreign Policy 1918–1945. Series D (1937–1945). Volume XI The War Years. September 1, 1940–January 31,1941. London, 1961.

25. Documents on Germany, 1944–1959: background documents on Ger-many, 1944–1959, and a chronology of political developments affectingBerlin, 1945–1956. Washington, 1959.

26. Events leading up to World War II. Chronology of Major InternationalEvents from 1931 through 1943, With ostensible reasons advanced forthe occurrence thereof. United States Government Printing Office.Washington, 1944.

27. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1940. Vo-lume I: General. Washington, 1959.

28. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1942. Vo-lume I: General; the British Commonwealth; The Far East. Was-hington, 1960.

29. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1942. Vo-lume III: Europe. Washington, 1961.

30. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1943. TheConferences at Cairo and Teheran. Washington, 1961.

31. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1943. Vo-lume III: The British Commonwealth, Eastern Europe, The Far East.Washington, 1963.

32. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1944. Vo-lume IV: Europe. Washington, 1966.

33. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1945. TheConferences at Malta and Yalta. Washington, 1955.

34. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1945. Vo-lume I: Conference of Berlin (Potsdam). Washington, 1960.

35. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1946. Vo-lume I: General; The United Nations. Washington, 1972.

36. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers 1946. Volu-me III: The European Advisory Commission, Austria, Germany. Was-hington, 1968.


235

37. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1946. Vo-lume VI: Eastern Europe, The Soviet Union. Washington, 1969.

38. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1950. Vo-lume I: National Security Affairs; Foreign Economic Policy. Was-hington, 1977.

39. Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1958–1960.Volume X: Part 1: Eastern Europe Region; Soviet Union; Cyprus.Washington, 1993.

40. Hilliker J. Documents on Canadian External Relations (DCER).Volu-me 9: 1942–1943. Ottawa, 1980.

41. Kimball W. Churchill & Roosevelt. The Complete Correspondence. I.Alliance Emerging October 1933–November 1942. Princeton, 1984.

42. Kavass I., Sprudzs A. eds. Baltic States: A Study of their Origin andNational Development; Their Seizure and Incorporation into theU.S.S.R., U. S. House of Representatives, 83rd Congress, 3rd InterimReport of the Select Committee on Communist Aggression 1954. NewYork, 1972.

43. Lietuvos okupacija ir aneksija. 1939–1940: Dokumentø rinkinys. Vil-nius, 1993.

44. Nazi–Soviet Relations, 1939–1941 Documents from the Archives of theGerman Foreign Office. Washington: Department of State, 1948.

45. Nazi–Soviet Conspiracy and Baltic Sates. The Baltic States and OtherEvidence. London, 1948.

46. The USSR–German aggression against Lithuania [documentary histo-ry 1939–1945]. New York, 1973.

47. Trials of War Criminals before the Nuremberg Military Tribunals un-der Control Council Law. No. 10, Vol. 14. Washington, 1949.

48. Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volu-me I. London, 1971.

49. Woodward E. L. British foreign policy in the Second World War. Volu-me II. London, 1971.

50. Woodward E.L. British foreign policy in the Second World War. Volu-me III. London, 1971.


236

51. Vitols H. Annexation of the Baltic States: facts and documents – not tobe forgotten by UNO and the Peace Conferences. Stockholm, 1946.

52. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento Rezoliucija Dël situacijosEstijoje, Latvijoje ir Lietuvoje // Seimo kronika. 2003 m. sausio 27 d.,Nr. 2 (242).

53. Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà Âå-

ëèêîé îòå÷åñòâåííîé âîèíû 1941–1945 ãã. Òîì II: Òåãåðàíñêàÿ

êîíôåðåíöèÿ ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ äåðæàâ – ÑÑÑÐ

ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè (28 íîÿáðÿ–1 äåêàáðÿ 1943 ã.): Ñáîðíèê

äîêóìåíòîâ. Ìîñêâà, 1984.

54. Ñîâåòñêèé Ñîþç íà ìåæäóíàðîäíûõ êîíôåðåíöèÿõ ïåðèîäà

Âåëèêîé îòå÷åñòâåííîé âîèíû 1941–1945 ãã. Òîì III:

Êîíôåðåíöèÿ ïðåäñòàâèòåëåé ÑÑÑÐ, ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè

â Äóìáàðòîí-Îêñå (21 àâãóñòà–28 ñåíòÿáðÿ 1944 ã.): Ñáîðíèê



Âåëèêîé Îòå÷åñòâåíîé âîéíû 1941–1945 ãã. Òîì IV: Êðûìñêàÿ

êîíôåðåíöèÿ ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ äåðæàâ – ÑÑÑÐ,

ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè (4–11 ôåâðàëÿ 1945): Ñáîðíèê



Âåëèêîé Îòå÷åñòâåííîé âîéíû, 1941–1945 ãã. Ò. VI: Áåðëèíñêàÿ

(Ïîòñäàìñêàÿ) êîíôåðåíöèÿ ðóêîâîäèòåëåé òðåõ ñîþçíûõ

äåðæàâ – ÑÑÑÐ, ÑØÀ è Âåëèêîáðèòàíèè (17 èþëÿ–2 àâãóñòà

1945 ã.): Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ. Mîñêâà, 1984.

57. Ïåðåïèñêà ïðåäñåäàòåëÿ Ñîâåòà Ìèíèñòðîâ ÑÑÑÐ ñ ïðåçè-

äåíòàìè ÑØÀ è ïðåìüåð-ìèíèñòðàìè Âåëèêîáðèòàíèè âî âðåìÿ

Âåëèêîé Îòå÷åñòâåííîé âîéíû 1941–1945 ãã. Ïåðåïèñêà ñ

Ó. ×åð÷èëëåì è Ê. Ýòòëè (èþëü 1941 ã.–íîÿáðü 1945 ã.) Òîì I.

Ìîñêâà, 1976.


237

Ðaltiniai internete

58. Oral History Interview with Bernard Bernstein July 23, 1975 // Tru-man Presidential Library & Museum. Prieiga per internetà: <www.trumanlibrary.org/oralhist/bernsten.htm>

59. Oral History Interview with Elbridge Durbrow May 31, 1973 // Tru-man Presidential Library & Museum. Prieiga per internetà: <http://www.trumanlibrary.org/oralhist/durbrow.htm>

60. Oral History Interview with Loy W. Henderson June 14, 1973 // Tru-man Presidential Library & Museum. Prieiga per internetà: <http://www.trumanlibrary.org/oralhist/hendrson.htm>

61. Parliamentary Assembly Assemblée parlementaire Committee on LegalAffairs and Human Rights Report on Former embassies of the Balticstates on the territory of some Council of Europe member states. Doc.8176, July 16, 1998 // Council of Europe. Prieiga per internetà:<http://assembly.coe.int/Mainf.asp?link=http://assembly.coe.int/do-cuments/WorkingDocs/doc98/edoc8176.htm>

62. Parliamentary Assembly Assemblée parlementaire Resolution No. 189(1960) On the situation in the Baltic States on the twentieth anniversa-ry of their forcible incorporation into the Soviet Union // Council ofEurope. Prieiga per internetà: <http://assembly.coe.int/Mainf.asp?link =http://assembly.coe.int/documents/adoptedtext/ta60/eres189.htm#1>

63. Parliamentary Assembly Assemblée parlementaire Resolution No. 872(1987) On the situation of the Baltic peoples // Council of Europe.Prieiga per internetà: <http://assembly.coe.int/Mainf. asp?link=http://assembly.coe.int/documents/adoptedtext/ta87/eres872.htm>

64. Records of conversation between delegation of Lithuanian–Americansand the President during call of this group on the President to thank himfor his stand when Lithuania was annexed by Russia, and to present himwith some Lithuanian trinkets. October 15, 1940 // Franklin D. Roo-sevelt Library. Papers as President, President’s Personal File, 1933–1945. Speeches of President Franklin D. Roosevelt, 1933–1945.Prieiga per internetà: <http://arcweb.archives.gov/arc/arch_results_de-tail.jsp?&pg= 1&si=0&st=b&rp=digital&nh=1>


238

65. The Avalon Project at Yale Law School. Prieiga per internetà: <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/ wwii/moscow.htm>

66. The Internet Modern History Sourcebook in Internet History Sourcebooks Project. Prieiga per internetà: <http://www.fordham.edu/hal-sall/mod/modsbook50.html>

67. World War II Resources. Primary source materials on the Web. Originaldocuments regarding all aspects of the war. Prieiga per internetà: <http://www.ibiblio.org/pha/>

68. Lettonie–Russie. Traités et documents de base – in extenso. Prieiga perinternetà: <http://www.letton.ch/lvx_asv2.htm>

Literatûra

Atsiminimai

69. Byrnes J.F. Speaking Frankly. New York, 1947.70. Bohlen Ch. Witness to History, 1929–1969. New York, 1973.71. Churchill W. The sinews of peace: post-war speeches. London, 1948.72. Churchill W. The Second World War. Vol III: The Grand Alliance.

Cambridge, 1950.73. Churchill W. The Second World War. Vol IV: The Hinge of Fate.

Cambridge, 1950.74. Churchill W. The Second World War. Vol. VI: Triumph and Trage-

dy. London, 1953.75. Ciechanowski J. Defeat in Victory. Garden City, 1947.76. Dilks D. The Diaries of Sir Alexander Cadogan1938–1945. London,

1971.77. Eden A. The Reckoning: The Memoirs of Anthony Eden, Earl of Avon.

Boston, 1965.78. Hull C. The Memoirs of Cordell Hull. Volume I. New York, 1948.79. Hull C. The Memoirs of Cordell Hull. Volume II. New York, 1948.80. McGregor B. Roosevelt: the soldier of freedom. London, 1971.81. Sidzikauskas V. Lietuvos diplomatijos paraðtëse. Vilnius, 1994.82. Stettinius E. Roosevelt and the Russians. The Yalta Conference. New

York, 1949.


239

83. Turauskas E. Lietuvos nepriklausomybës netenkant – ávykiai. Kaunas,1990.

84. Wilson Ch. Churchill: taken from the diaries of Lord Moran: the strug-gle for survival, 1940–1965. Boston, 1966.

85. Ìàéñêèé È. Ì. Âîñïîìèíàíèÿ ñîâåòñêîãî ïîñëà. Âîéíà 1939–1943.

Mîñêâà, 1965.

Monografijos, moksliniai straipsniai

86. Akehurst M., Malanczuk P. Ðiuolaikinës tarptautinës teisës ávadas. Vil-nius, 2000.

87. Anderson E. British policy Toward Baltic States, 1940–1941 // Jour-nal of Baltic Studies. 1980, No. 4, p. 325–333.

88. Andrew Ch., Gordievsky O. KGB: The Inside Story of its Foreign Ope-rations from Lenin to Gorbachev. New York, 1990.

89. Anuðauskas A., Burauskaitë B. Baltijos laisvë – Europos atsakomybë:Baltijos ðaliø iðsivadavimo keliø paieðkos: pilietinis protestas ir EuroposParlamentas 1979–1983 metais. Vilnius, 2002.

90. Ashton S. R. In search of detente: the politics of East–West relationssince 1945. New York, 1989.

91. Assessing the Soviet Threat: The Early Cold War Years. Washington,1997.

92. Baèkis S. A. Lietuvos valstybës tarptautinë teisinë ir politinë padëtis //Lietuva okupacijoje: Praneðimai Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Sei-mui apie okupuotos Lietuvos gyvenimo kai kurias sritis. New York,1958. P. 36–40.

93. Baèkis S. A. Lietuvos diplomatinë tarnyba (1940 06 15–1990 03 11).Vilnius, 1999.

94. Baguðauskas J. R. Uþsienio radijo laidos tautos kovoje dël laisvës sovie-tinio reþimo metais // Genocidas ir rezistencija. 2001, Nr. 2 (10),p. 62–90.

95. Banionis J. Lietuvos laisvës byla Vakaruose (1975–1990): istorinë ap-þvalga. Vilnius, 2002.

96. Bartusevièius V. Lietuvos pabëgëliai Vokietijoje 1944–1951 m.: Hu-manitariniø mokslø srities Istorijos mokslø krypties daktaro diser-tacija. Vilnius, 1999.


240

97. Bauþa È., Setkauskis P. Lietuvos valstybingumas XX amþiuje. Atkûri-mas ir tæstinumas. Vilnius, 2002.

98. Bethell N. The Last Secret. Forcible repatriation to Russia 1944–1947.New York, 1974.

99. Bindschedler R. L. Annexation // Encyclopedia of International Pub-lic Law. Volume I. Amsterdam, 1992. P. 168–172.

100. Bishop J. FDR’s Last Years. April 1944 – April 1945. New York,1975.

101. Bobelis K. VLIKo veikla Lietuvos iðlaisvinimo byloje // Lietuvos di-plomatija XX amþiuje. Vilnius, 1999. P. 154–165.

102. Borhi L. Containment, Rollback, Liberation or Inaction? The UnitedStates and Hungary in the 1950s // Journal of Cold War Studies.1999, vol. 1, issue 3, p. 67–108.

103. Brandiðauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumà (1940 06–1941 09). Vilnius, 1996.

104. Brazaitis J. Vienø vieni.Vilnius, 1990.105. Brownlie I. Principles of Public International Law. Fourth edition.

Oxford, 1990.106. Brownlie I. Principles of Public International Law. Fifth edition.

Oxford, 1999.107. Brzezinski Z. The Grand Chessboard: American Primacy and Its Ge-

ostrategic Imperatives. New York, 1997.108. Calvocoressi P. Pasaulio politika 1945–2000. Vilnius, 2001.109. Carlgren W.M. Swedish Foreign Policy during the Second World War.

London, 1977.110. Chevrier B. The International Status of the Baltic States // Baltic

Review. 1946, vol. 1, No. 6, p. 270–276.111. Champonnois S. Prancûzø poþiûris á Baltijos valstybes devintajame

deðimtmetyje // Horizontai. „XXI amþiaus“ priedas apie Lietuvà irpasaulá, 2003 vasario 5, Nr. 3 (48), p. 1, 4.

112. Chen T. C. The International Law of Recognition, with Special Refe-rence to Practice in Great Britain and the United States. New York,1951.

113. Critchlow J. Western Cold War Broadcasting: A Review Essay // Jour-nal of Cold War Studies. 1999, vol. 1, No. 3.


241

114. Crockatt R. The Cold War past and present. London, 1987.115. Crockatt R. The Fifty Years War. The United States and the Soviet

Union in World Politics 1941–1991. London, 1995.116. Crowe D. The Baltic States and the Great Powers: foreign relations,

1938–1940. Boulder. Westview Press, 1993.117. Dunsdorfs E. The Baltic Dilemma. The case of de jure recognition by

Australia of the incorporation of the Baltic States into the Soviet Union.New York, 1975.

118. Eidintas A. Antanas Smetona. Politinës biografijos bruoþai. Vilnius,1990.

119. Eidintas A. Lietuviø Kolumbai. Vilnius, 1993.120. Elliot M. A. Pawns of Yalta. Soviet Refugees and America’s Role in

Their Repatriation. Chicago, 1982.121. Flynn J. T. The Roosevelt Myth. New York, 1948.122. Frowein J. A. Non-recognition // Encyclopedia of International Public

Law. Vol. II. Amsterdam, 1998. P. 627–629.123. Frowein J. A. Recognition // Encyclopedia of International Public

Law. vol. III. Amsterdam, 1998. P. 33–41.124. Gaddis J. L. The United States and the Origins of the Cold War 1941–

1947. New York, 1972.125. Gaddis J. L. We Now Know. Rethinking Cold War History. Oxford,

1997.126. Gaddis J. L. Russia, the Soviet Union and The United States. New

York, 1978.127. Gaddis J. L. The Long Peace: Inquiries into the History of the Cold

War. Oxford, 1987.128. Gaddis J. L. Strategies of Containment. A Critical Appraisal of Ameri-

can National Security Policy during the Cold War. Revised and Ex-panded Edition. Oxford, 2005.

129. Gaðkaitë-Þemaitienë N. Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio strategija //Genocidas ir rezistencija. 1999, Nr. 1(5), p. 24–40.

130. Gaðkaitë N., Kuodytë D., Kaðëta A. Lietuvos partizanai 1944–1953 m.Kaunas, 1996.

131. Gerner K., Hedlund S. The Baltic States and the End of the SovietEmpire. London, 1993.


242

132. Girnius K. The Historiography of the Molotov–Ribbentrop Pact //Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts And Sciences. 1989,vol. 34, No. 2, p. 47–68.

133. Graham. M. W. What Does Non-Recognition Mean? // Baltic Re-view. July–August 1946, vol. 1, No. 4–5, p. 171–174.

134. Hentila S. Living Next Door to the Bear. How did Finland survie theCold War // Historical Journal/Historiallinen aikakauskirja. 1998,No. 2, p. 129–136.

135. Hiden J., Salmon P. The Baltic nations and Europe: Estonia, Latviaand Lithuania in the twentieth century. London, 1994. P. 122–123.

136. Himmer S. The Achievement of Independence in the Baltic states andits justifications // The Baltic path to independence: an internationalreader of selected articles. Buffalo, 1994. P. 253–291.

137. Hobsbawm E. Kraðtutinumø amþius. Trumpasis XX amþius: 1914–1991. Vilnius, 2003.

138. Hough W. J. H., III. The Annexation of the Baltic States and its Effecton the Development of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory //New York School Journal of International and Comparative Law.1985, No. 2, p. 301–533.

139. Yakemtchouk R. Les republiques baltes en droit international: Echecd’une annexation operee en violation du droit des gens // The Balticpath to independence: an international reader of selected articles. Buf-falo, 1994. P. 261–291.

140. Jakubèionis A. Lithuania in the Plans of the Western States, 1945–1951 // 50 Years after World War II. International Politics in theBaltic Sea Region 1945–1995. International Conference 21st–24thSeptember, 1995 Gdansk–Sopot. Gdansk, 1997. P. 167–176.

141. Jasaitis D. BALF’as ir Lietuvos Raudonasis kryþius Europoje // BALF’as1944–1969. New York, 1970. P. 49–53.

142. JAV uþsienio politika sàryðyje su Lietuvos klausimu (ALT vicepirmi-ninko A. A. Olio praneðimas) // Amerikos lietuviø tarybos suvaþiavi-mas, 1954 m. lapkrièio mën. 12 ir 13 d. Hotel Statler, New York:suvaþiavimo eiga, apyskaitiniai praneðimai, nutarimai ir kita. Chi-cago, 1955.


243

143. Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinë tarnyba 1940–1941 m. // Ge-nocidas ir rezistencija. 1999, Nr. 2(6), p. 7–19.

144. Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinë tarnyba Antrojo pasaulinio karometais Europoje. // Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 1(7), p. 7–13.

145. Jonuðauskas L. Lietuvos diplomatinis atstovavimas Prancûzijoje sep-tintajame deðimtmetyje. Krizë // Genocidas ir rezistencija. 2001,Nr. 2(10), p. 92–101.

146. Jonuðauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinës tarnybos egzily-je veikla (1940–1991). Vilnius, 2003.

147. Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexa-tion of the Baltic States: Politics and Law // Journal of Baltic Studies.1975, No. 4, p. 272–290.

148. Jurgëla C. R. Lithuania and the United States: the Establishment ofthe State Relations. Chicago, 1985.

149. Kangeris K. The Latvian Question in the Context of Swedish–SovietRelations 1941–1959 // International Conference “The Soviet oc-cupation regime in The Baltic States 1944–1959: Policies and theirConsequences”, 19–14 June. Riga, 2002. P. 80–82.

150. Karvelis P. K. Adenaueris ir Lietuvos reikalai // Tëvynës sargas. 1996,Nr. 3/4(93/94), p. 74–78.

151. Kaslas B. Lietuva tarptautiniø santykiø sûkuriuose // Aidai. 1971,Nr. 3, p. 97–101.

152. Kaslas B. The Lithuanian Strip in Soviet–German Secret Diplomacy,1939–1941 // Journal of Baltic Studies 1973, No. 3, p. 211–255.

153. Kaslas B. The Baltic Nations – the Quest for Regional Integration andPoltical Liberty: Estonia, Latvia, Lithuania, Finland, Poland.Princeton, 1976.

154. Kennan G. F. Peaceful coexistence // Foreign Affairs. January 1960,vol. 38, No. 2, p. 171–190.

155. Kertesz S. The Last European Peace Conference: Paris 1946 Conflictof Values. New York, 1992.

156. Kirby D. Morality or Expediency? The Baltic Question in British–Soviet Relations, 1941–1942 // The Baltic States in Peace and War1917–1945. London, 1978. P. 159–172.


244

157. Kirby D. The Baltic World. 1772–1993. London, 1995.158. Kissinger H. Diplomatija. Vilnius, 2003.159. Knight J. W. Delins E. Baltic States: A domestic issue, an internatio-

nal problem. Stockholm, 1980.160. Kochavi A. Britain, the Soviet Union, and the Question of the Baltic

States in 1943 // Journal of Baltic Studies. 1991, No. 2, p. 173–182.161. Kovrig B. The Myth of Liberation. East-Central Europe in U. S. Di-

plomacy and Politics since 1941. London, 1973.162. Krivickas D. Lietuvos tarptautinis status // Varpas. 1958, Nr. 3-4,

p. 71–82.163. Krivickas D. The International Status of Lithuania // Lituanus.

Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1958, Nr. 4,p. 99–104.

164. Krivickas D. Soviet Efforts to Justify Baltic Annexation // Lituanus.Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1960, No. 2–3,p. 34–39.

165. Kuodytë D. Lietuvos rezistencijos ryðiai su Vakarais // Genocidas irrezistencija. 1997, Nr. 2 (2), p. 38–45.

166. Kûris P. Lietuvos nepriklausomos valstybës atkûrimas ir tarptautinëteisë // Teisës problemos. 1998, Nr. 1, p. 7–18.

167. Kûris P. Poþarskas M. Tarptautinës teisës apybraiþos. Vilnius, 1985.168. Labriolle F. Prancûzijos politika Baltijos valstybiø atþvilgiu: nuo

Ch. de Gaulle’io iki F. Mitterando // Horizontai. „XXI amþiaus“ prie-das apie Lietuvà ir pasaulá, 2003 sausio 22, Nr. 2 (47), p. 4.

169. Lane T. Lithuania: Stepping Westward. London, 2001.170. Lauèka J. B. Baltijos valstybës ilgameèio Amerikos diplomato atsimini-

muose // Aidai. 1981, Nr. 2, p. 90–92.171. Laurinavièius È. Lietuva Antrojo pasaulinio karo verpetuose // Kultû-

ros barai. 2005, Nr. 5, p. 2–4.172. Leffler M. P. A Preponderance of Power: National Security, the Tru-

man Administration, and the Cold War. Stanford, 1992.173. Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005.174. Lietuvos suvereniteto atkûrimas 1988–1991 metais. Vilnius, 2000.175. Lithuanian American Council 1940–1970. Chicago, 1971.


245

176. Loeber D. Baltic Gold in Great Britain // Baltic Review. 1969, Oc-tober, vol. 36, p. 5–17.

177. Loeber D. Molotovo–Ribentropo pakto teisiniai padariniai Baltijosvalstybëms: apie pareigà „áveikti paveldëtas ið praeities problemas“ //Teisë. 2002, t. 45, p. 79–108.

178. Lopata R. Tarptautiniø santykiø istorija: paskaitø konspektai. Vil-nius, 1997.

179. Louis W. R. Imperialism at Bay: The United States and the Decoloni-zation of the British Empire, 1941–1945. New York, 1978.

180. Made V. The Baltic Issue During the Cold War // Estonian ForeignPolicy at the Cross-Roads. Tallinn, 2002. P. 113–129.

181. Makauskas B. Didþiøjø pasaulio valstybiø poþiûris á Baltijos valstybesII pasaulinio karo metu // Lituanistica. 1996, Nr. 3(27), p. 8–16.

182. Maksimaitis M. Kai kurie teisiniai Lietuvos sovietinës okupacijos as-pektai lietuviø iðeivijos darbuose // Teisë. 2000, t. 34, p. 5–16.

183. Mälksoo L. Illegal annexation and state continuity : the case of theincorporation of the Baltic states by the USSR : a study of the tensionbetween normativity and power in international law. Boston, 2003.

184. Mangone G. The Elements of International Law. Homewood, 1967.185. Mangulis V. Latvia in the Wars of the 20th Century. Princeton, 1983.186. Mania A. The National Security Council i amerikanska polityka wo-

bec Europy Wschodniej 1945–1960. Krakow, 1994.187. Marek K. Identity and Continuity of States in Public International

Law. Geneva, 1968.188. Maslauskienë N. Lietuvos geopolitinë padëtis lietuviø tautos pasiprie-

ðinimo politinës vadovybës dokumentuose. 1947–1951 // Lietuvos ar-chyvai. 1997, Nr. 9, p. 92–139.

189. Mason J. Cold war 1945–1991. London, 1996.190. McGroarty D. Don’t forget the Baltics’ independent history // Chris-

tian Science Monitor. 16 July 2001, vol. 93, issue 161.191. McNeil W.H. Survey of international Affairs 1939–1946. America,

Britain & Russia. Their Cooperation and Conflict 1941–1946. Ox-ford, 1953.

192. Meissner B. Die Sowjetunion, die Baltischen Staaten und das Voelker-recht. Köln, 1956.


246

193. Meissner B. Baltic states // Encyclopedia of International PublicLaw. Volume I. Amsterdam, 1992. P. 328–337.

194. Meissner B. The Baltic Question in World Politics // The Baltic Sta-tes in Peace and War 1917–1945. London, 1978. P. 139–148.

195. Meng W. Stimson Doctrine // Encyclopedia of International PublicLaw. Volume III. Amsterdam, 1998. P. 690–693.

196. Merkelis A. Antanas Smetona: jo visuomeninë, kultûrinë ir politinëveikla. New York, 1964.

197. Mitrovich G. Undermining the Kremlin – America’s Strategy to Sub-vert the Soviet Block. London, 2000.

198. Misiûnas R. J. Sovereignty without Government: Baltic Diplomaticand Consular Representation, 1940–1990 // Governments-in-exilein contemporary world politics. New York, 1991. P. 134–144.

199. Misiûnas. R J., Taagepera R. The Baltic States: years of dependence,1940–1990. London, 1993.

200. NATO vakar, ðiandien, rytoj. Vilnius, 1999.201. Nicolson H. Diplomacy. Second edition. London, 1960.202. Nurek M. Great Britain and the Baltic Sea: 1939/1940 and 1945 //

50 Years after World War II. International Politics in the Baltic SeaRegion 1945–1995. International Conference 21st–24th Septem-ber 1995 Gdansk–Sopot. Gdansk, 1997. P. 97–111.

203. Padvaiskas E. R. World War II Russian–American Relations and theBaltic States: A Test Case // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journalof Arts and Sciences. 1982, vol. 28, No. 2, p. 5–27.

204. Pajaujis-Javis J. Soviet genocide in Lithuania. New York, 1980.205. Parry-Giles S. J. The Rhetorical Presidency, Propaganda, and the Cold

War, 1945–1955. Praeger, 2001.206. Potsdamas ir Karaliauèiaus kraðtas. Vilnius, 1996.207. Principles of Public International Law. Oxford, 2003.208. Pðibilskis V. B. Antrojo Pasaulinio karo pabëgëliø ið Lietuvos likimà

sprendþiant // Lietuvos istorijos studijos. 2000, t. 8, p. 77–93.209. Rackauskas K. Power Politics vs. International Law // The Baltic

Review. 1958, vol. 14, p. 61–67.210. Raum T.U. Estonia and the Estonians. Stanford, 1987.


247

211. Remeikis T. Lithuania under German occupation, 1941–1945: des-patches from US legation in Stockholm. Vilnius, 2005.

212. Remeikis T. Opposition to Soviet rule in Lithuania 1945–1980. Chi-cago, 1980.

213. Rothwell V. Britain and the Cold War 1941–1947. London, 1982.214. Rousseau Ch. Droit International Public. Paris, 1953.215. Sabaliûnas L. Baltic Perspectives: The Disillusionment with the West

and the Choices Ahead // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal ofArts and Sciences. 1968, vol. 14, No. 2, p. 5–18.

216. Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations, 1939–1942 // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Scien-ces. 1966, vol. 12, No. 1, p. 35–53.

217. Schnorf R. A. The Baltic States in U. S.–Soviet Relations. The Year ofDoubts 1943–1946 // Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal ofArts and Sciences. 1966, vol. 12, No. 4, p. 56–75.

218. Schnorf R. A. The Baltic States in U. S. – Soviet Relations. FromTruman to Johnson // Lituanus. 1968, vol. 14, Nr. 3, p. 43–60.

219. Schwabe A. Baltic States // The Fate of East Central Europe. Hopesand failures of American foreign policy. New York, 1956.

220. Senn A. E. What Happened in Lithuania in 1940? // LithuanianForeign Policy Review 2000, No. 2 (6), p. 148–159.

221. Senn A. E. Apie þodá „valstybingumas“ // Lietuvos istorijos studijos.1996, t. 3, p. 148–159.

222. Shaw M. N. International law. Third edition. Cambridge, 1995.223. Sherwood.R. Roosevelt and Hopkins. New York, 1950.224. Shtromas A. Soviet Occupation of the Baltic States and Their Incorpo-

ration into the USSR: Political and Legal Aspects // East EuropeanQuarterly. January 1986, vol. 19, No. 1, p. 459–467.

225. Siekmann C. Netherlands State Practice. 1990–1991 // NetherlandsYearbook of International Law. 1992, vol. 23.

226. Skirius J. Lietuviø visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Ba-lutis (1880–1967): tëvynei paaukotas gyvenimas. Vilnius, 2001.

227. Skirius J. Lietuvos statuso klausimas po 1940 metø Didþiojoje Britani-joje // Lietuva ir pasaulis: bendradarbiavimas ir konfliktas: tarptau-


248

tinë konferencija, Vilnius, 1999 m. spalio 14–16 d. Vilnius, 2000.P. 81–88.

228. Smith G. The Baltic States: the national self-determination of Esto-nia, Latvia and Lithuania. New York, 1994.

229. Solzhenitsyn Aleksandr L. Words of Warning to America // Impri-mis, Hillsdale College’s Monthly Journal. September 1975, vol. 4,No. 9.

230. Sprudzs A. „Ex iniuria ius non oritur“ and the Baltic case: a briefWestern perspective // The Baltic States at Historical Crossroads: Po-litical, economic, and legal problems in the context of internationalcooperation on the doorstep of the 21st Century: a collection ofscholarly articles. Riga, 1998. P. 651–663.

231. Stairs D. Realists at Work: Canadian Policy Makers and the Politics ofTransition from Hot War to Cold War // Canada and the Early ColdWar, 1943–1957. Ottawa, 1998.

232. Stein J. The Soviet Block, Energy and Western Security. Lexington,1983.

233. Streikus A. SSRS–Vatikano santykiai ir sovietø valdþios politika Baþ-nyèios atþvilgiu Lietuvoje 1945–1978 m. // Genocidas ir rezistencija.1999, Nr. 2(6), p. 66–80.

234. Ðalavëjus K. Lietuviai Danijoje 1944–1951 metais // Mokslas ir gy-venimas 1998, Nr. 5/6, p. 28–31.

235. Ðidlauskas K. Okupacijos nepripaþinimas ir tarptautinë teisë // Tëvy-nës sargas. 1977, Nr. 2(38), p. 29–31.

236. Tarptautiniø santykiø teorija ðiandien. Vilnius, 2000.237. Thomas H. Armed Truce. The Beginnings of the Cold War 1945–

1946. New York, 1987.238. The Baltic and the Outbreak of the Second World War. 2002.239. The Baltic Countries under Occupation. Soviet and Nazi Rule. 1939–

1991. Stockholm, 2004.240. The Hidden and Forbidden History of Latvia under Soviet and Nazi

Occupations. 1940–1991. Riga, 2005.241. Tichy H. Two Recent Cases of State Succession // Austrian Journal of

Public and Intenational Law. 1992, vol. 44, p. 117–136.


249

242. Trachtenberg M. A ‘Wasting Asset’: American Strategy and the Shif-ting Nuclear Balance, 1949–1954 // History and Strategy. Prince-ton, 1991.

243. Trapans J. A. The Baltic states and Western Radio Broadcasts: TheRole and Estimated Impact of Radio Free Europe // Regional Identityunder Soviet Rule: The Case of the Baltic States. Hackettown, 1990.

244. Trisdeðimt treèiojo JAV Prezidento vieta istorijoje, Harry S. Truman1884–1972 // Aidai. 1973, Nr. 2, p. 82–86.

245. Tuathail G. Containment – Theory // Dictionary of Geopolitics.Westport, 1994. P. 50–52.

246. Vaitiekûnas V. The Continuity of Lithuania’s Statehood // Lituanus:Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. 1957, No. 4,p. 2–6.

247. Vaitiekûnas V. Politika deðimtmeèiø sàvartoje // Aidai. 1981, Nr. 1–2,p. 31–41,101–107.

248. Vaiðvilaitë I. Villa Lituania. Lietuvos diplomatinës atstovybës Romojeklausimas // Lietuvos diplomatija XX amþiuje. Vilnius, 1999.P. 166–175.

249. Valge raamat [Võrguteavik]: Eesti rahva kaotustest okupatsioonide läbi1940–1991. Tallinn, 2005.

250. Vareikis E. Nepripaþinimo politika tæsiasi // Naujasis þidinys. 1994,Nr. 9/10, p. 125–128.

251. Vitas R. The Recognition of Lithuania: the completion of the legalcircle // Journal of Baltic Studies. 1993, No. 3, p. 247–262.

252. Vitas R. The United States and Lithuania: the Stimson doctrine ofnonrecognition. New York, 1990.

253. Waldren S. Lithuania: the impact of the Stimson Doctrine. SandyBay, Tasmania, 1993.

254. Wartime American Plans for a New Hungary Documents from theU. S. Department of State, 1942–1944. Boulder, 1992.

255. Western approaches to Soviet Union. New York, 1988.256. Wyman M. DP. Europe’s Displaced persons, 1945–1951. Philadelp-

hia, 1989.257. Ziemele I. State Continuity and Nationality in International Law:


250

Baltic States and Russia. Past, Present and Future as Defined by Inter-national Law. Boston, 2005.

258. Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimas: pagrin-diniai klausimai pagal tarptautinæ teisæ. Vilnius, 1997.

259. Þalimas D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybës atkûrimo 1990 m.kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmës: Daktaro di-sertacija. Vilnius, 2001.

260. Þalimas D. Sovietinë agresija prie Lietuvà 1940 metais: nepagrástimëginimai jà pateisinti tarptautinës teisës poþiûriu // Jurisprudencija.2003, t. 46(38), p. 11–28.

261. Þepkaitë R. Uþsienio valstybiø reakcija á 1940 m. birþelio–liepos mën.ávykius Lietuvoje // Praeities baruose. Vilnius, 1999. P. 289–296.

262. Âîðîíîâ Ê. Ñòðàíû Áàëòèè â ìåæäóíàðîäíûõ îòíîøåíèÿõ: íàóêà

è ïîëèòèêà // Ìèðîâàÿ ýêîíîìèêà è ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ.

2002, No. 1, c.113–121.263. Èñòîðèÿ Ëàòâèè. ÕÕ âåê. Ðèãà, 2005.

264. Êîðíèåíêî Ã. Ì. «Õîëîäíàÿ âîéíà»: èñòîêè, ïðè÷èíû è ïîñëëåäñòâèÿ.

// Îñìûñëåíèå èñòîðèè. Ìîñêâà, 1996.

265. Ìåæäóíàðîäíîå ïðàâî â äîêóìåíòàõ. Ìîñêâà, 1982.

266. Ìÿãêîâ Ì. Þ. Äèñêóññèÿ ìåæäó ÑÑÑÐ è ÑØÀ ïî âîïðîñó

Áàëòèéñêèõ ñòðàí (1941–1945 ã.): Praneðimas, skaitytas tarptau-tinëje mokslinëje konferencijoje „Baltijos valstybiø klausimas Ant-rojo pasaulinio karo metais“ Vilniuje, 2003 m. lapkrièio 28–29 d.

267. Ìÿëêñîî Ë. Ñîâåòñêàÿ àííåêñèÿ è ãîñóäàðñòâåííûé êîíòèíóèòåò:

ìåæäóíàðîäíî–ïðàâîâîé ñòàòóñ Ýñòîíèè, Ëàòâèè è Ëèòâû â 1940–

1991 ãã. è ïîñëå 1991 ã.: èññëåäîâàíèå êîíôëèêòà ìåæäó íîðìà-

òèâíîñòüþ è ñèëîé â ìåæäóíàðîäíîì ïðàâå. Tartu, 2005.268. Ïûæèêîâ À. Äàíèëîâ À. Ðîæäåíèå Ñâåðõäåðæàâû 1945–1953 ã.

Ìîñêâà, 2002.269. Ðæåøåâñêèé Î. Âèçèò À. Èäåíà â Ìîñêâó â äåêàáðå 1941 ã.

Ïåðåãîâîðû ñ È. Â. Ñòàëèíûì è Â. Ì. Ìîëîòîâûì // Íîâàÿ è

íîâåéøàÿ èñòîðèÿ. 1994, No. 2.270. Óñà÷åâ È. Ò. Ðîëü Êðûìñêîé êîíôåðåíöèè â ñîçäàíèè ÎÎÍ //

ßëòèíñêàÿ êîíôåðåíöèÿ 1945 ã. Óðîêè èñòîðèè. Ìîñêâà, 1985.271. Ôàëèí Â. Âòîðîé ôðîíò. Àíòèãèòëåðîâñêàÿ êîàëèöèÿ: êîíôëèêò

èíòåðåñîâ. Ìîñêâà, 2000.


251

272. ×åðíè÷åíêî Ñ. Â. Êîíòèíóèòåò, èäåíòè÷íîñòü è ïðàâîïðèåìñòâî

ãîñóäàðñòâ. Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 1998.

Periodinës spaudos straipsniai

273. 1951: Free Lithuania // International Herald Tribune. February 19, 2001.274. 3 Russian Annexations Not Recognized, Says U. S. // The New York

Times. March 30, 1948, p. 12.275. Amerika nesirengia nusistatymo Lietuvos reikalu pakeisti // Darbinin-

kas. 1961 spalio 24, p. 1.276. Amerikos lietuviø delegacijos pas prezidentus // Draugas. 1962 vasario

15, Nr. 39, p. 3.277. Australia is expected to Protest on Baltic States // The New York Ti-

mes. December 18, 1975, p. 18.278. Balts Asked to Ingnore Soviet Bid // The New York Times. May 10,

1948, p. 15.279. Baruch Doubts Russian War, But Urges Mobilization Plan // The

New York Times. June 27, 1947, p. 1, 2.280. Berle Chides U. S. on Genocide Issue // The New York Times. Janu-

ary 13, 1951, p. 2.281. Big 4 to consider separate Sessions // The New York Times. July 28,

1946, p. 32–33.282. Bolshevist Flaws Vex Baltic States; Sovietized Nations Complain of

Troubles like those that have Harried Russia // The New York Times.July 31, 1940, p. 3.

283. Brazil Acts on Envoys // The New York Times. March 15, 1961, p. 6.284. British Deny Recognition // The New York Times. October 20, 1945,

p. 4.285. Committee Asks U.N. to Look into Annexations by Russians // The

New York Times. November 23, 1950, p. 2.286. Der Spiegel: Ðvedija yra ne kartà iðdavusi Baltijos ðalis // Lietuvos

rytas. 1992 kovo 13, p. 8.287. Dewey Favors Aid For Free Peoples // The New York Times. Novem-

ber 6, 1949, p. 19.


252

288. Dewey Hits Russia Again // The New York Times. February 14,1948, p. 5.

289. Do the Men in the Kremlin Want War? // The New York Times.March 28, 1948, p. 7.

290. Dulles Hints Acceptance of Red Bid // The Washington Post. Decem-ber 1, 1953, p. 1, 3.

291. Europos parlamentas prieð sovietø kolonializmà // Aidai. 1983, Nr. 2.292. For the Record // Time. February 2, 1948.293. From Khrushchev’s Press Club speech // The New York Times. Sep-

tember 17, 1959.294. Harriman Warned of Trouble With Russia at 1945 Meeting // Inter-

national Herald Tribune. November 2, 1967.295. Jackson Avoided Standing on the Baltic // The New York Times.

October 20, 1945, p. 4.296. JAV politika Rytø Europos ir Pabaltijo atþvilgiu // Akiraèiai. 1972,

Nr. 1 (35), p. 1–2.297. Jurkevièius P. Diplomatai ðturmuoja okupacijos paminklà: Italija paga-

liau sutiko pradëti derybas dël Lietuvos prieðkario ambasados rûmø //Lietuvos rytas. 2002 liepos 11, p. 1–2.

298. Kovas K. Aneksijos nepripaþinimo labirintai // Amþius. 1994 kovo12–1, Nr. 10, p. 8

299. Laisvosios Europos radijas // Dirva. 1951 geguþës 24, p. 3.300. Lambert T. Lithuanians Accepts Red’s Rule Stoicaly // The New York

Herald Tribune. December 13, 1959.301. Latvian Aide Accredited // The New York Times. June 29, 1949, p. 17.302. Lauèka J. Nepripaþinimo politikos reikalu // Draugas. 1987 birþelio

11, Nr. 113, p. 4.303. Lawrence D. Geneva Demand Urged for End to Soviet Occupations //

The New York Herald Tribune. June 16, 1959.304. ‘Liberation’ six years latter // The Washington Post. March 25, 1959.305. Lithuania Cancels Vatican Concordat // The New York Times. July

6, 1940, p. 3.306. Lithuania Exile Group Appeals to UN for Aid // Herald-Tribune.

December 1, 1946.


253

307. Lithuania seeks liberty // The New York Times. September 18, 1947,p. 15.

308. Lithuanian Ask U. N. Aid. Charge Russians Do Not Respect Rights ofNationals // The New York Times. December 1, 1946.

309. Lithuanian Red Chief Admits Unrest Exists // The New York Times.December 12, 1956, p. 12.

310. Lithuanians Ask Aid // Chicago Sunday Tribune. November 26,1950, p. 4.

311. Lithuanians Dance With Reds in Kaunas; Parade after Entertainment,Demanding Union with Soviet // The New York Times. July 4, 1940,p. 4.

312. Lithuanians Harley Vows United Fight. Group Exchanges MessagesWith Truman on Struggle for Freedom from Russia // The New YorkTimes. November 5, 1949, p. 5.

313. Moscow Asks U. S. to Cut Baltic ties // The New York Times. August13, 1940, p. 5.

314. Moscow is Defiant on New Nazi Deals // The New York Times.January 12, 1941, p. 23.

315. Nonaligned Group seeks Increased Impact in U. N. // The New YorkTimes. September 29, 1971.

316. Not forgotten Lithuania Assured U. S. // The Washington Post. Feb-ruary 17, 1959.

317. Osgood C. Estonians Proud of Individuality // The New York Ti-mes. September 30, 1959.

318. Pajaujis J. Tarptautinë politinë padëtis // Amerikos lietuviø tarybossuvaþiavimas, 1954 m. lapkrièio mën. 12 ir 13 d. Hotel Statler,New York : suvaþiavimo eiga, apyskaitiniai praneðimai, nutarimai irkita. Chicago,1955. P. 35–37.

319. Plea by Baltic Exiles // The New York Times. October 7, 1950, p. 2.320. Pledge to Soviet Evaded by Danes // The New York Times. March 7,

1956, p.12.321. Pope Has Long Talk with de Gaulle Aide // The New York Times.

January 6, 1959, p. 7.


254

322. Pope Visits Convicts in Prison; Tie to Émigré Envoys Dropped // TheNew York Times. December 27, 1958, p. 1.

323. Pope Warns World of Tyranny, War // The New York Times. June 3,1947, p. 1.

324. Quadros Seeking Ties to Red Lands // The New York Times. Febru-ary 5, 1961, p. 26.

325. Red Forces Speed into Baltic States; Push Occupation Of Estonia, Lat-via And Lithuania // The New York Times. June 18, 1940. P. 8.

326. Reich to Repatriate 57,000 by Soviet Pact // The New York Times.January 15, 1941, p. 3.

327. Riga Shows Zest for Modern Life // The New York Times. October 4,1959.

328. Russians on March; Occupy Chief Lithuanian Cities as Baltic StateBows to Ultimatum // The New York Times. June 16, 1940, p. 1.

329. Soviet and Reich Make Enlarged Trade Deal; New Frontier TreatyAlso Signed in Moscow // The New York Times. January 11, 1941,p. 1.

330. Stalino, Èerèilio ir Trumeno pasikalbëjimai apie Karaliauèiø // Atgi-mimas. 1994 kovo 30, Nr. 13; 1994 balandþio 7, Nr. 14, p. 1; 8;13.

331. Still List Baltic Envoys; British Recognize Men From Latvia, Estonia,Lithuania // The New York Times. August 12, 1942, p. 4.

332. Stop this ‘terror’ Lithuanian urges // The New York Times. Septem-ber 6, 1947, p. 15.

333. Sweden’s Neutrality a Test; In Face of Big Powers she Seeks to KeepFreedom of Conscience as well as Action // The New York Times. July28, 1940, p. 51.

334. Ðaltasis karas ir kas toliau // Akiraèiai. 1984. Nr. 7 (161). P. 4.335. Text of New Soviet–German Accords // The New York Times. Janu-

ary 11, 1941. P. 8.336. Text of the Republican Party’s 1952 Campaign Platform Adopted by

National Convention // The New York Times. July11, 1952, p. 8.337. U. S. Lithuanians Meet // The New York Times. November 4, 1949,

p. 24.


255

338. U. N. to get Baltic Plea. House Unit Head to Press for Soviet Exit fromStates // The New York Times. May 6, 1954, p. 3.

339. U. S. Decides to Print Record to Counter Russia Attacks // The NewYork Times. January 22, 1948, p. 1.

340. U. S. Doubts Paris Will quit the U.N. // The New York Times.October 2, 1955, p. 5.

341. U. S. Greets Baltic Lands // The New York Times. February 17,1953, p. 17.

342. U. S. is urged to push a U.N Baltic Inquiry // The New York Times.September 17, 1948, p. 11.

343. U. S. recalls Seizure of 3 Baltic States // The New York Times. Feb-ruary 15, 1959, p. 33.

344. U. S. Replies to Note on Baltic Nations; Russia Demanded EnvoysLeave Three Countries by Aug. 25 // The New York Times. August15, 1940, p. 4.

345. U. S. Replies to Note on Baltic Nations; Russia Demanded EnvoysLeave Three Countries by Aug. 25 // The New York Times. August 15,1940, p. 4.

346. U. S. ‘Freezes’ Funds of Baltic States // The New York Times. July16, 1940, p. 12.

347. Valstybës departamentas ir Pabaltijo Egziliniø Vyriausybiø klausimas// Draugas. 1963 rugsëjo 10, Nr. 212.

348. Vishinsky Asserts War Talk Makes U. S. Accept Idea // The New YorkTimes. November 17, 1947, p. 1.

349. “Voice” to add programs. U. S. ti increase Broadcasts to China, Start Oneto Lithuania // The New York Times. February 13, 1951, p. 17.

350. Vote in Lithuania is 99% Pro-Soviet; Red Victory, Greater Than inLatvia or Estonia, Exceeds Best Nazi Showing // The New York Ti-mes. July 18, 1940, p. 13.

351. War With Russia? – The Balance Sheet // The New York Times.September 7, 1947, p. 5.

352. Wawe of Baltic Deportations // The Observer. August 7, 1949, p. 1.353. Þadeikis ragina JAV kelti Jungtinëse Tautose SSRS agresijà prieð Lie-

tuvà // Naujienos. 1953 sausio 7, p. 1.


256

354. Ïàðèæñêèé ñóä îòâåðã èìóùåñòâåíûå ïðåòåíçèè ïðèáàëòèéñêèõ

ñòðàí // Èçâåñòèÿ. 1991-10-03, c. 1.

Kiti internetiniai ðaltiniai:

355. Annexation // Encyclopædia Britannica from Encyclopædia Britan-nica Premium Service. Prieiga per internetà: http://www.britanni-ca.com/eb/article?eu=7788.

356. Atlantic Charter // Encyclopædia Britannica from Encyclopædia Bri-tannica Premium Service. Prieiga per internetà: <http://www.bri-tannica.com/eb/article?eu=10226>.

357. Cold War Broadcasting Impact. Report on A Conference Organized bythe Hoover Institution and the Cold War International History Projectof the Woodrow Wilson International Center for Scholars at StanfordUniversity, October 13–16, 2004. Woodrow Wilson InternationalCenter for Scholars. Prieiga per internetà: <http://wwics.si.edu/news/docs/ref_october.pdf>.

358. Crockatt R. The United States and the Cold War 1941–53 // BritishAssociation for American Studies. BAAS Pamphlet No. 18 (FirstPublished 1989) Prieiga per internetà: <http://www.baas.ac.uk/re-sources/pamphlets/pamphdets.asp?id=18>.

359. Dine T. A. Expanding Europe Eastward: the Role of Radio Free Euro-pe // Radio Liberty Pittsburgh World Affairs Council, 16 January1998 President, RFE/RL, Inc. Prieiga per internetà <http://www.rferl.org/about/speeches-160198.asp>.

360. Ferrer F. The Impact of U. S. Aerial Reconnaissance during the Early ColdWar (1947–1962):Service & Sacrifice of the Cold Warriors // Cold WarStories,Related Tales & Commentary. Prieiga per internetà: <http://www.rb-29.net/HTML/77ColdWarStory/00.25 cwscvr.htm.>.

361. Finnish Neutrality Policy during the Cold War // Virtual FinlandProduced by: Ministry for Foreign Affairs of Finland Prieiga perinternetà: <http://virtual.finland.fi/netcomm/news/showartic-le.asp?intNWSAID=32643>.

362. Gabor A. Hungary in the Mirror of the Western World 1938–1958 //Prieiga per internetà: <http://www.hungarian-history.hu/lib/mirror/>.


257

363. International law // Encyclopædia Britannica from EncyclopædiaBritannica Premium Service. Prieiga per internetà: <http:www.bri-tannica.com/eb/article?eu=109303>.

364. Langworth R. Churchill and the Baltic. Part II: 1931–1950 “ThereWas No Doubt Where The Right Lay” // The Winston ChurchillHome Page. Prieiga per internetà: <http://www.winstonchur-chill.org/ffhlangw2.htm>.

365. Lindström G. Sweden’s Security Policy: Engagement – the MiddleWay // The European Union Institute for Security Studies. Occa-sional Papers. October 1997. Columbia International Affair Onli-ne. Working papers. Prieiga per internetà: <http://www.ciaonet.org/wps/lig01/#note1>.

366. Made V. Baltic States and the League of Nations 1940–1946: A TestCase for British Diplomacy // Ìèð èñòîðèè: Ðîññèéñêèé

ýëåêòðîííûé æóðíàë. 2001, No. 6. Prieiga per internetà: <http://www.tellur.ru/~historia/archive/06-01/made.htm>.

367. Nielsen H. K. A Brief Review of the Development of the DiplomaticRelations between Denmark and Lithuania online version 1991 (1998)// Advocate Henrik Karl Nielsen Homepage Prieiga per internetà:<http://www.hknielsen.com/lithuania.html>.

368. O’Sullivan Ch. D. Sumner Welles, Postwar Planning, and the Quest for aNew World Order, 1937–1943 // Columbia University Press 2003.Prieiga per internetà: <http://www.gutenberg-e.org/osc01/main.html>.

369. Pechatnov V. The Big Three After World War II: New. Post-WarRelations with the United States and Great Britain // Working PaperNo. 13, July 1995. Cold War International History Project. Virtual Ar-chive. Prieiga per internetà: <http://wwics.si.edu/ index.cfm?to-pic_id=1409&fuseaction=library.print_this&id=321&stoplayout=true>.

370. Sprudþs A. Baltijas valstis un Vâcija diplomâtiskâs vçstures un starp-tautisko tiesîbu gaismâ 1939–1955 // Ardievas Laikmetamm Rakstuun runu atlase 1947–1989. Prieiga per internetà: <http://www.lib.uchicago.edu/~was2/sprudzs/14.htm>.

371. Stimson Doctrine // U. S. Department of State. Prieiga per inter-netà: <http://www.state.gov/ r/pa/ho/time/id/16326.htm>.


258

372. Suþiedelis S. Thoughts on Lithuania’s Shadows of The Past: A Histori-cal Essay on the Legacy of War, Part II // Artium Unitio Nr. 4. Priei-ga per internetà: <http://www.artium.lt/4/suzie2.html/>.

373. Tauran J. L. Ðventojo Sosto diplomatija. Kodël? // Mokslinë konfe-rencija „Lietuva ir Ðventasis Sostas: praeitis, dabartis, ateitis“. Vil-nius, 2003 m. kovo 3 d. Vilniaus universiteto tarptautiniø santykiøir politikos mokslø instituto tinklalapis. Prieiga per internetà: <http://www.tspmi.vu.lt/?lang=lt&cont=mokslkonfer&subpage=123>.

374. The Berlin (Potsdam) Conference, July 17–August 2, 1945 Protocol ofthe Proceedings, August l, 1945 // Potsdam Conference. The AvalonProject at Yale Law School. Prieiga per internetà <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/decade/decade17.htm>.

375. Joint Four-Nation Declaration; Declaration Regarding Italy; Declara-tion on Austria, Statement on Atrocities // The Moscow Conference,October 1943. The Avalon Project at Yale Law School. Prieiga perinternetà: <http://www.yale.edu/lawweb/avalon/ wwii/moscow.htm>.

376. Çâåðåâ Þ. Kàëèíèíãðàäñêàÿ îáëàñòü Pîññèè â íîâîé ñèñòåìå

ãåîïîëèòè÷åñêèõ êîîðäèíàò // Etnicheskie i regionalnye konfliktyv Yevrazii In Russian. Vol. 2. Rossiya, Ukraina i Belorussiya, 1997.Moscow. Prieiga per internetà: <http://www.vub.ac.be/POLI/pub-li/ journal/book2/yzverev.htm#2>.

377. ßëòèíñêî-Ïîòñäàìñêàÿ ñèñòåìà ìåæäóíàðîäíûõ îòíîøåíèé.

Õîëîäíàÿ âîéíà. 1945–1991 ã.: Äèñòàíöèîííûé êóðñ. Ðîññèéñêàÿ

àññîöèàöèÿ ìåæäóíàðîäíûõ èññëåäîâàíèé. Prieiga per internetà:<http://www.rami.ru/projects/yalta/index.html>.


259

1 priedas. Reikðmingiausi Jungtiniø Amerikos Valstijø pareiðkimai, doku-mentai, kiti oficialios pozicijos iðraiðkos bûdai 1940–1989 m.

Data,

chronologinis

laikotarpis

Reikšmingiausi pareiškimai, dokumentai, kiti oficialios pozicijos

išraiškos būdai

1940-07-23 JAV valstybės sekretoriaus pareigas einančio Sumnerio Walleso

pareiškimas dėl Baltijos valstybių inkorporavimo

1944–1945 m. JAV Valstybės departamento parengtuose memorandumuose apsibrė-

žia karo metu nesuteikti jokio teisinio pripažinimo ar moralinio pat-

virtinimo Sovietų Sąjungos vienašališkam Baltijos valstybių perėmi-

mui. Baltijos valstybių klausimą svarstyti buvo planuojama pasibaigus

Anrajam pasauliniam karui, neperžengiant bendros taikos sutarties

ribų.

1948-03-26 JAV Valstybės departamento rašte, adresuotame valstijų guberna-

toriams, aiškiai suformuluota ir pabrėžiama, jog teisė atstovauti Bal-

tijos valstybių piliečiams priklauso tų valstybių diplomatiniams ir

konsuliniams atstovams, bet ne Sovietų Sąjungai.

1952–1953 m. 1952 m. prezidento rinkimų kampanijos metu respublikonų kan-

didatas į prezidentus Dwaitas Eisenhoweris viename iš pasisakymų

pareiškė, kad „Amerikos sąžinė negali nurimti, kol Baltijos valstybės

ir kitos satelitinės tautos nebus išlaisvintos iš Kremliaus priespaudos“.

1953 m. pradžioje savo pirmojoje kalboje prezidentas D.Eisenhoweris

kalbėjo: „Mes niekada nesutiksime atiduoti vergijon bet kurią tautą,

kad tuo nusipirktume įsivaizduojamą naudą. Aš siūlysiu Jungtinių

Valstijų Kongresui priimti rezoliuciją, kurioje būtų pasakyta, kad

mūsų vyriausybė nepripažįsta jokių sutarčių, kuriose praeityje buvo

sutikta su bet kurios tautos pavergimu.“

1953-02-16 1953 m. vasario 16-osios proga JAV valstybės sekretorius J. F.

Dullesas padarė oficialų pareiškimą, kuriame patikinama, kad „JAV

nepripažįsta prievartinės Baltijos valstybių inkorporacijos į Sovietų

Sąjungą ir kad JAV vyriausybė reiškia įsitikinimą, jog santykiai tarp

didžiųjų ir mažųjų valstybių turi būti grindžiami teisingumu ir teise.“

1953–1955 m. 1953 m. gegužės 7 d. JAV Atstovų rūmams buvo pateiktas Kongreso

nario Ch. J. Kersteno rezoliucijos Nr. 231, numatančios ištirti Baltijos

valstybių okupacijos padarinius, projektas ir jis 1953 m. liepos 27 d.

buvo priimtas vienbalsiai. 1953–1954 m. specialus Ch. J. Kersteno

vadovaujamas Kongreso narių komitetas tyrė Lietuvos, Latvijos ir

Estijos pavergimą. Dėl politinių aplinkybių Ch. J. Kersteno komitetas

nepasiekė vieno iš savo tikslų – tiesiogiai veikti su Baltijos valstybių

padėtimi susijusių įstatymų leidybą, nors daugelį kitų tikslų jis

pasiekė. 1955 m., paveiktas Ch. J. Kersteno komiteto rekomendacijų,

JAV Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje dar kartą pasmerkta Lietuvos

ir kitų Baltijos kraštų okupacija ir pritarta JAV prezidento

administracijos vykdomam okupacijos ir jos padarinių

nepripažinimui.

260

1955-10-01 1955 m. rudenį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos svarsty-

muose iškilus Prancūzijos politikos įvertinimo Alžyre klausimui, JAV senatorius Williamas Knowlandas priminė, kad Generalinė Asamblėja analogiškai turėtų svarstyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prievartinį įjungimą į SSRS sudėtį. SSRS savo ruožtu atsakė, kad Baltijos valstybės yra sudėtinė Sovietų Sąjungos dalis ir Jungtinėse Tautose neturėtų būti svarstomi valstybės vidaus reikalai.

1959-03-16 JAV Kongreso Senato užsienio reikalų komisijos pirmininkas

J.W. Fulbrightas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nesudarys jokių separatinių ar vienašalių susitarimų su Sovietų Sąjunga. Pareiškime buvo teigiama, kad negi taktiniais sumetimais JAV negali pripažinti

satelitinių valstybių tautų pavergimo formalizavimo. Oficialiame JAV

6-ojo dešimtmečio pabaigos užsienio politikos dokumentų rinkinyje publikuojamas atskiras išslaptintas dokumentas, kuriame pateikiamos bendrosios nuostatos dėl Baltijos valstybių statuso.

1958–1960 m. Oficialiame JAV 6-ojo dešimtmečio pabaigos užsienio politikos

dokumentų rinkinyje (Special Country Policy Guidance U. S. Department of State // Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. 1958–60. Volume X. Part 1) publikuojamas

atskiras išslaptintas dokumentas, kuriame pateikiamos apibendrintos

JAV nuostatos dėl Baltijos valstybių, kaip aneksuotų valstybių, statuso.

1962-02-16 1962 m. vasario 16 d. proga įvykusioje lietuvių bendruomenės audiencijoje JAV prezidentas J.F. Kennedis pareiškė visada būsiąs už

visų tautų laisvės principą. 1968–1975 m. XX a. aštuntasis dešimtmetis pasaulio pažymėtas detanto (détente)

politikos (įtampos mažinimo tarp Rytų ir Vakarų) žyme. Vakarų valstybėms skatinant platesnį tarptautinį bendradarbiavimą su Rytais,

aštuntajame dešimtmetyje kurtos prielaidos ne tik Europoje, bet ir

visame pasaulyje nuo šaltojo karo politikos pasukti sovietų deklaruojamo taikaus sambūvio link. Šitaip besiklostanti tarptautinė padėtis pagrįstai vertė lietuvių išeiviją Vakaruose nerimauti dėl dešimtmečiais keliamo Baltijos valstybių klausimo. Plačiau neanalizuojant šio laikotarpio paminėtina, kad detanto politika

nesugebėjo pralaužti šaltojo karo ledų. Nepaisant tokių pasikeitimų JAV užsienio politikoje išliko strateginis siekis vadovautis tramdymo

strategijos pagrindais. Detanto laikotarpis iš esmės nepakeitė ir Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo politikos. JAV aukščiausi vadovai ne kartą deklaravo ankstesnių pozicijų nekintamumą.

1975-02-27 Baltuosiuose Rūmuose įvyko prezidento G. Fordo ir devynių Baltijos valstybių išeivijos atstovų bei Kongreso nario Edwardo Derwinskio

susitikimas, kuriame JAV prezidentas išreiškė tvirtą JAV poziciją

laikytis Baltijos valstybių inkorporavimo į Sąjungą nepripažinimo politikos.

Data,

chronologinis

laikotarpis


išraiškos būdai

1 PRIEDAS

261

1975-07-25 Baigiamosios Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos

Helsinkyje išvakarėse JAV prezidentas Baltuosiuose Rūmuose surengė priėmimą JAV gyvenančių Rytų Europos etninių grupių –

lietuvių, latvių, estų, lenkų, ukrainiečių, čekų, vengrų ir kitų –

atstovams. Susitikimo metu G. Fordas supažindino su Helsinkyje

numatomu pasirašyti ESBK Baigiamuoju aktu ir užtikrino, kad

„Jungtinės Valstijos niekada nepripažins sovietų įvykdyto Lietuvos,

Latvijos ir Estijos inkorporavimo ir neketina to daryti Helsinkyje“.

Tai buvo konkretus JAV oficialiosios valdžios atsakas į lietuvių išeivijos būgštavimus, ar nepasikeis Baltijos kraštų okupacijos nepripažinimo politika.

1975-12-02-

1976-06-26

1975 m. gruodžio 2 d. JAV Atstovų Rūmai ir 1976 m. birželio 26 d. Senatas priėmė rezoliucijas, kuriose patvirtinto, „kad ilgalaikė Jungtinių Valstijų vykdoma Baltijos valstybių neteisėto užgrobimo ir aneksijos nepripažinimo politika yra nekintanti.“

1977-11-25 Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos susitikime

Belgrade JAV senatorius R. Dole patvirtino, kad „…Jungtinės Amerikos Valstijos niekados nepripažinusios Baltijos valstybių –

Lietuvos, Latvijos ir Estijos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą ir oficiali JAV nepripažinimo politika nebuvo paveikta Europos

saugumo konferencijos rezultatų. Šis nekintantis Jungtinių Valstijų politikos principas yra remiamas Jungtinių Valstijų Kongreso.“

1979-06-26 JAV Valstybės departamento Europos reikalų skyriaus pareigūno Roberto Barry pranešime buvo detaliai apibendrinti ir išdėstyti Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo principai.

1982–1989 m. Nuo 1982 m. JAV prezidento R. Reagano iniciatyva birželio 14-oji

kasmet buvo minima kaip Baltijos laisvės diena. JAV Senatas ir

Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją, kurioje dar kartą pabrėžiamas JAV atsisakymas pripažinti Baltijos valstybių inkorporavimo į SSRS teisėtumą

1988 m. Baltijos valstybių 80-ųjų nepriklausomybės metinių proga JAV prezidento administracija paskelbė oficialius sveikinimus Baltijos tautoms.

Data,

chronologinis

laikotarpis


išraiškos būdai

1 PRIEDAS

2622

prie

das.

Vak

arø

valst

ybiø

nuo

stat

ø B

altij

os v

alst

ybiø

ane

ksijo

s kl

ausim

u kl

asifi

kaci

jos

lent

elë

Ben

dra

me

vals

tyb

iø s

àrað

e n

uro

do

mo

s V

akar

ø v

alst

ybës

, pri

paþ

inu

sio

s B

alti

jos

vals

tybi

ø a

nek

sijà

(þy

mim

a su

tart

iniu

þen

klu

– –

–),

vals

tybë

s n

eiðr

eiðk

usi

os

po

zici

jos

(–),

bei

nep

rip

aþin

imo

po

liti

kà

vyk

dþi

usi

ø v

alst

ybiø

kat

ego

rijo

je n

uro

do

ma:

val

styb

iø d

e ju

re i

rd

e fa

cto

Bal

tijo

s va

lsty

biø

an

eksi

jos

nep

rip

aþin

din

imo

san

tyk

is,

trij

ø l

ygiø

gru

pëm

is k

lasi

fik

uo

jam

as n

epri

paþ

inim

o p

oli

tik

os

nu

ost

atø

tai

kym

as:

visa

pu

sis

nep

rip

aþin

imo

po

liti

ko

s ág

yven

din

imas

(p

ried

e ði

ø v

alst

ybiø

po

zici

jos

þym

imo

s (+

++

), p

ragm

ati-

nio

po

þiû

rio

bes

ilai

kiu

sio

s va

lsty

bës

(d

ekla

ravu

sio

s p

rip

aþin

imà

de

fact

o,

taèi

au o

fici

alia

i ið

reið

ku

sio

s n

uo

stat

as d

ël n

epri

paþ

ini-

mo

de

jure

(+

+)

bei

tyl

iàjà

nep

rip

aþin

imo

po

liti

kà

vyk

dþi

usi

os

vals

tyb

ës,

ku

rio

s ve

ngë

ofi

cial

iø p

arei

ðkim

ø,

taèi

au o

fici

alia

in

iek

ada

nep

rip

aþin

o B

alti

jos

vals

tyb

iø a

nek

sijo

s d

e ju

re (

+).

Tar

pin

ëms

(per

ein

amo

sio

ms)

gru

pëm

s p

risk

irti

no

s va

lsty

bës

þym

i-m

os

++

(+)

ir +

(+).

Ei-

lës

Nr.

Va

lsty

bës

pa

vad

ini-

ma

s

Ar

pri

pa

þin

oir

pa

laik

ëd

iplo

ma

-ti

niu

ssa

nty

kiu

s su

Lie

tuva

ik

i1940 m

.

An

eksi

jos

nep

rip

aþi

nim

o(p

rip

aþi

nim

o)

de

jure

ir d

e fa

cto

san

tyk

is(c

hro

nol

ogin

isla

ikot

arp

is)

Lie

tuvo

s d

iplo

ma

tø i

r L

ietu

vos

dip

lom

ati

niø

ats

tovy

biø

lik

ima

sir

vei

kla

(ch

ron

olog

inis

laik

otarp

is)

Rei

kðm

ingi

au

si p

are

iðk

ima

i,d

ok

um

enta

i, k

iti

ofi

cia

lios

pozi

cijo

sið

raið

kos

bû

da

i

1.

Jungtinës

Amerikos

Valstijos

(JAV)

Taip

1922

-07-

28pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

và d

e ju

re.

++

+V

isà

okup

acijo

s ir a

neks

ijos l

ai-

kota

rpá J

AV

tvi

rèia

usia

i dek

la-

ravo

Bal

tijo

s va

lsty

biø

anek

si-

jos

nepr

ipaþ

inim

o te

isin

ius

irm

oral

iniu

s pr

inci

pus.

Dek

lara

-vo

, lai

kësi

ir ág

yven

dino

nep

ri-

paþi

nim

o po

litik

à.

Þr.

1 p

ried

e pa

teik

imà

info

rmac

ijà

1.

2.

3.

4.

5.

6.

1940

–199

1 m

. Vað

ingt

one

veik

ë L

ietu

vos

pa-

siun

tinyb

ë, d

irbo

10

kons

ulø.

Po 1

940

m. v

eikl

à tæ

së g

ener

alin

is k

onsu

lata

sN

iujo

rke

(gen

eral

inis

kon

sula

s J.

Bud

rys

iki

1964

m.,

nuo

1965

m. A

. Sim

utis

), ko

nsul

atas

Èik

agoj

e (k

onsu

las P

. P. D

auþv

ardi

s iki

197

1 m

.,nu

o 19

71 m

. iki

198

5 m

. Dþ.

Dau

þvar

dien

ë, n

uo19

85 m

. V. K

leiz

a).

Los

And

þele

(J.

J. B

iels

kis,

V. È

ekan

ausk

as

2 PRIEDAS

263

nuo

1977

m.)

ir

Bos

tone

(A

. O

. Ða

lna

iki

1971

m.)

dir

bo L

ietu

vos

garb

ës k

onsu

lata

i.19

57-0

5-11

mir

us L

ietu

vos n

epap

rast

ajam

pa-

siun

tiniu

i ir

ágal

iota

jam

min

istr

ui J

AV

P. Þ

a-de

ikiu

i, ik

i to

lai

ko b

uvæs

pas

iunt

inyb

ës p

a-ta

rëja

s J.

Kaj

ecka

s re

ikal

ø pa

tikët

inio

sta

tu-

su p

erëm

ë L

ietu

vos a

tsto

vo JA

V p

arei

gas,

ku-

rias

ofic

ialia

i pri

paþi

no JA

V V

alst

ybës

dep

ar-

tam

enta

s. T

oks

spre

ndim

as p

riim

tas

atsi

þvel

-gi

ant

á 19

48–1

949

m. p

rece

dent

à, k

ai m

irus

Lat

vijo

s pa

siun

tini

ui V

aðin

gton

e A

. B

ilma-

niui

, po

bev

eik

met

us t

ruku

siø

svar

stym

øV

alst

ybës

dep

arta

men

tas o

ficia

liai á

teis

ino

di-

plom

atin

ës t

arny

bos

tæst

inum

à pr

ipaþ

inda

-m

as L

atvi

jos

reik

alø

patik

ëtin

á (ch

argé

d’a

f-fa

irs)

.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

2.

Vati

kana

s(Ð

vent

asis

Sos

tas)

Taip

1921

m.

popi

e-þi

us P

ijus

XI

pri-

paþi

no L

ietu

vos

Res

publ

ikà

de

jure

.19

22-1

1-10

átei

-si

ntas

pri

paþi

ni-

mas

de

jure

.

++

+V

atik

anas

kai

p ir

JA

V, v

isið

kai

nepr

ipaþ

ino

Lie

tuvo

s ane

ksijo

s.

Ðven

tasi

s So

stas

tol

iau

prip

aþin

o ak

redi

tuo-

tà L

ietu

vos

Res

publ

ikos

ats

tovà

. Dip

lom

ati-

në a

tsto

vybë

ir d

iplo

mat

ai v

eikë

vis

omis

tei

-së

mis

. Nuo

194

0 06

15

iki 1

959

m. V

atik

anas

rodë

vis

iðkà

pri

paþi

nim

à L

ietu

vos p

asiu

ntin

iui

S. G

irdv

aini

ui.

1958

–195

9 m

. kilo

Lie

tuvo

s ir L

enki

jos d

iplo

-m

atin

iø a

tsto

vø st

atus

o tr

akta

vim

o pr

oble

mø,

taèi

au b

uvo

iðsp

ræst

os, p

asiu

ntin

io p

rie

Ðven

-to

jo S

osto

sta

tusà

pak

eièi

ant á

„ge

rant

les

af-

fair

es d

e la

Leg

atio

n“, k

uris

atit

iko

pasi

unti-

nybë

s re

ikal

ø ve

dëjo

titu

là.

S. L

ozor

aitis

(jau

nesn

ysis

) nuo

194

7 m

. dir

boka

ip a

taðë

, o n

uo 1

953

m. –

kai

p pi

rmas

is se

k-re

tori

us, n

uo 1

984

m. j

is ár

aðyt

as á

Vat

ikan

o

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o B

alti

jos

vals

tybi

øan

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.19

40–1

990

m. d

iplo

mat

inia

i san

tyki

ai n

e-bu

vo n

utrû

kæ.

1940

-09-

23 p

opie

þius

Piju

s X

II s

peci

alio

-je

aud

ienc

ijoje

pri

ëmë

S. G

irdv

ainá

ir

E. T

urau

skà.

1958

–195

9 m

. Lie

tuvo

s ir

Len

kijo

s di

plo-

mat

iniø

ats

tovø

sta

tuso

ir g

alim

o at

stov

y-bi

ø uþ

dary

mo

klau

sim

o sv

arst

ymai

. Po

po-

pieþ

iaus

Pija

us X

II 1

958

m. p

abai

goje

ið-

rink

us p

opie

þium

i Jon

à X

XII

I, b

uvo

iðki

-læ

dip

lom

atin

iø p

robl

emø

dël t

oles

nio

pa-

siun

tinyb

ës p

erso

nalo

sta

tuso

tra

ktav

imo,

taèi

au ð

ios

prob

lem

os b

uvo

iðsp

ræst

os,

2 PRIEDAS

2641

.2

.3

.4

.5

.6

.

dipl

omat

iná s

àrað

à ka

ip p

asiu

ntin

ybës

pat

arë-

jas.

pasi

untin

io p

rie

Ðven

tojo

Sos

to st

atus

à pa

-si

keiè

iant

á „g

eran

t les

aff

aire

s de

la L

ega-

tion“

, kur

is a

titik

o pa

siun

tinyb

ës re

ikal

ø ve

-dë

jo t

itulà

.

3.D

idþi

oji

Bri

tani

jaTa

ip19

22-0

7-13

(192

2-12

-20)

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

++

(+)

Paga

l for

mal

ius p

oþym

ius i

r pa-

reið

kim

us D

idþi

oji

Bri

tani

japr

iski

rtin

a va

lsty

bëm

s, p

ripa

þi-

nu

sio

ms

Bal

tijo

s va

lsty

biø

anek

sijà

de

fact

o, t

aèia

u vi

sada

pabr

ëþë

jø p

adët

ies

teis

iná n

e-pr

ipaþ

inim

à –

atsi

saky

mà

de

ju-

re p

ripa

þint

i B

altij

os v

alst

ybiø

anek

sijà

.D

idþi

osio

s B

rita

nijo

s pr

isky

ri-

mas

val

styb

ëms,

pri

paþ

inu

-si

oms

Lie

tuvo

s an

eksi

jà d

e fa

c-to

, gal

i bût

i gin

èija

mas

ats

iþve

l-gi

ant

á tai

, kad

vis

à la

ikà

Lon

-do

ne r

ealia

i vei

kë L

ietu

vos

di-

plom

atin

ë at

stov

ybë.

1940

–199

1 m

. ve

ikë

pasi

unti

nybë

Lon

done

(nep

apra

stas

is p

asiu

ntin

ys i

r ág

alio

tasi

sm

inis

tras

B.K

. B

alut

is i

ki 1

967-

12-3

0, n

uo19

68 m

. Lie

tuvo

s at

stov

as r

eika

lø p

atik

ëtin

iost

atus

u V

. Bal

icka

s).

1941

–195

3 m

. vei

klà

vykd

ë ge

nera

linis

kon

-su

las

Gla

zge

(gar

bës

kons

ulas

A. M

cGre

go-

ris)

.

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o B

alti

jos

vals

tybi

øan

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.19

42 m

. Bal

tijos

val

styb

iø d

iplo

mat

inia

i at-

stov

ai b

uvo

árað

yti á

sàr

aðo

prie

dà „

Asm

e-nø

, neá

trau

ktø

á dip

lom

atin

á sàr

aðà,

bet

Jos

Did

enyb

ës V

yria

usyb

ës p

ripa

þást

amø

as-

men

imis

, tur

inèi

ais t

am ti

krø

dipl

omat

iniø

priv

ilegi

jø“,

nem

inin

t val

styb

iø, k

urio

ms j

ieat

stov

auja

.19

46 m

. Lie

tuvo

s be

i ki

tø B

altij

os v

alst

y-bi

ø pa

siun

tinia

i buv

o in

form

uoti,

kad

Di-

dþio

sios

Bri

tani

jos

vyri

ausy

bë d

e fa

cto

pri

-pa

þást

a, jo

g So

viet

ø Sà

jung

os s

udët

yje

eg-

zist

uoja

Lie

tuvo

s SS

R (

taip

pat

ir L

atvi

jos

SSR

, ir E

stijo

s SSR

), ta

èiau

Lie

tuvo

s, L

at-

vijo

s ir

Est

ijos

vals

tybi

ø te

rito

rijø

áju

ngi-

mo

á SSR

S su

dëtá

de

jure

nep

ripa

þást

a.19

47 m

. Did

þios

ios B

rita

nijo

s uþs

ieni

o re

i-ka

lø s

ekre

tori

aus

pava

duot

ojas

J.M

ayhe

-w

as p

atvi

rtin

o, jo

g D

idþi

osio

s Bri

tani

jos v

y-ri

ausy

bë p

ripa

þást

a, k

ad B

altij

os v

alst

ybës

yra

de

fact

o in

korp

oruo

tos á

Sov

ietø

Sàj

un-

gà, b

et n

epri

paþá

sta

to d

e ju

re.

1954

m. v

asar

io 1

5 d.

Did

þios

ios

Bri

tani

-jo

s par

lam

ente

iðki

lus k

laus

imui

dël

Sov

ie-

tø S

àjun

gos

nuos

toliø

, pa

dary

tø B

alti

jos

vals

tybë

se,

atly

gini

mo,

uþs

ieni

o re

ikal

ø

2 PRIEDAS

2651

.2

.3

.4

.5

.6

.

min

istr

o pa

vadu

otoj

as D

odda

s Pa

rker

ispa

reið

kë „

kad

Jo D

iden

ybës

Vyr

iaus

ybë

nëra

pas

iren

gusi

imtis

joki

ø þy

giø,

kur

ie g

a-lë

tø im

plik

uoti

ar su

dary

ti bo

lðev

ikø

anek

-si

jos

Bal

tijos

val

styb

ëse

prip

aþin

imà

de

ju-

re“.

1967

m. p

agal

nef

orm

alø

susi

tari

mà

su S

o-vi

etø

Sàju

nga

Did

þioj

i Bri

tani

ja n

uspr

en-

dë p

anau

doti

Ang

lijos

ban

ke sa

ugot

as B

al-

tijos

val

styb

iø a

ukso

ats

arga

s sa

vo p

ilieè

iønu

osto

liam

s, a

tsir

adus

iem

s dë

l So

viet

øáv

ykdy

to j

ø tu

rto

naci

onal

izav

imo

Bal

tijos

ðaly

se,

kom

pens

uoti,

tok

iu b

ûdu

iðsp

ren-

dþia

nt vi

enà

dery

biná

kla

usim

à di

skus

ijose

suSS

RS

dël

dvið

alës

sut

artie

s (s

utar

tis p

asi-

raðy

ta 1

968-

01-0

5).

1988

-12-

06 p

arla

men

to d

ebat

uose

Did

þio-

sios

Bri

tani

jos

prem

jerë

M.T

hatc

her

pa-

tvir

tino

, ka

d jo

kie

susi

tari

mai

nep

akei

tëB

rita

nijo

s po

zici

jos

de

jure

nep

ripa

þint

iB

altij

os v

alst

ybiø

pri

evar

tinio

ink

orpo

ra-

vim

o á S

ovie

tø S

àjun

gà.

4.K

anad

aTa

ip19

37 m

. bu

vou

þmeg

zti

di-

plo

ma

tin

iai

sant

ykia

i ta

rpL

ietu

vos

ir K

a-na

dos.

++

(+)

Teis

niuo

se r

eika

luos

e la

ikës

ipr

agm

atin

io p

oþiû

rio

prip

aþás

-ta

nt B

altij

os v

alst

ybiø

inko

rpo-

raci

jà d

e fa

cto

, bet

nie

kada

ne-

prip

aþin

o d

e ju

re.

1940

–199

1 m

. ve

ikë

gene

ralin

is k

onsu

lata

sTo

ront

e. P

irm

as L

ietu

vos

garb

ës g

ener

alin

isko

nsul

as G

.L.P

. Gra

nt-S

uttie

. 194

9 m

. á ta

s pa-

èias

par

eiga

s pa

skir

tas

V. G

ylys

. 195

9–19

89 m

.ge

nera

linis

kon

sula

s dr.

J. Þ

mui

dzin

as, 1

962

m.

Lie

tuvo

s ch

arg

é d

’aff

air

es p

asky

rim

as b

uvo

prip

aþin

tas.

Dr.

J. Þ

mui

dzin

as b

uvo

árað

ytas

á Kan

ados

vyr

iaus

ybës

ang

lø ir

pra

ncûz

ø ka

l-ba

lei

dþia

mà

sàra

ðà „

Dip

lom

atic

Con

sula

r

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o B

alti

jos

vals

tybi

øan

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.19

47 m

. Kan

ados

iþdo

teis

me

nagr

inëj

ant

bylà

, K

anad

os u

þsie

nio

reik

alø

min

istr

asin

form

avo,

kad

Kan

ados

vyr

iaus

ybë

yra

prip

aþin

usi,

kad

Est

ija d

e fa

cto

yra

inko

r-po

ruot

a á

Sovi

etø

Soci

alis

tiniø

Res

publ

i-kø

Sàj

ungà

, taè

iau

nepr

ipaþ

ásta

ðio

fak

tod

e ju

re.

Pam

inët

ina,

kad

an

alo

giðk

ø

2 PRIEDAS

2661

.2

.3

.4

.5

.6

.

and

Oth

er R

epre

sent

ativ

es i

n C

anad

a“.

To-

kiam

e sà

raðe

jis

vien

inte

lis ið

Bal

tijos

val

sty-

biø

figûr

avo

ligi m

irtie

s.19

90 m

. pr

adþi

oje

Lie

tuvo

s ga

rbës

gen

eral

i-ni

u ko

nsul

u To

ront

e ta

po H

. Lap

as.

Kan

ados

vyr

iaus

ybë

ofic

ialia

i pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

vos

garb

ës g

ener

alin

á kon

sulà

1990

m. l

apkr

ièio

mën

esá.

pare

iðki

mø

dël L

atvi

jos i

r Lie

tuvo

s neb

uvo.

1954

-05-

17 K

anad

os v

yria

usyb

ës a

tsto

vas

parl

amen

te o

ficia

liai

pare

iðkë

, jog

neb

u-vo

pro

gos,

kad

Kan

ados

vyr

iaus

ybë

bûtø

man

iusi

esa

nt r

eika

linga

ið

nauj

o fo

rma-

liai p

atvi

rtin

ti ar

atð

aukt

i ðiø

val

styb

iø p

ri-

paþi

nim

à d

e ju

re.

1975

m.

bei

vële

snia

is m

etai

s, v

ykst

ant

EB

SK fo

rum

ams,

Kan

ada

ofic

ialia

i dek

la-

ravo

, kad

Hel

sink

io p

asita

rim

o B

aigi

ama-

sis

akta

s, p

atvi

rtin

æs e

sam

ø E

urop

oje

sie-

nø n

elie

èiam

umà,

nep

rieð

tara

uja

Bal

tijos

vals

tybi

ø an

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

ui.

1985

m.

Kan

ados

uþs

ieni

o re

ikal

ø m

inis

t-ra

s pab

rëþë

, jog

Kan

ada

40 m

etø

tvir

tai l

ai-

kosi

pri

ncip

o ir

de

jure

nep

ripa

þást

a B

altij

osva

lsty

biø

inko

rpor

avim

o á S

ovie

tø S

àjun

gà.

5.K

osta

Rik

aTa

ip19

23-0

1-05

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

++

(+)

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o an

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à. A

tsiþ

velg

iant

ápa

reið

kim

ø po

litin

á sv

orá,

pri-

skir

tina

tarp

inei

gru

pei.

Lie

tuvo

s pa

siun

tinyb

ës ir

kon

sula

tø n

ebuv

o.19

67 m

. Kos

ta R

ikos

ats

tovë

pri

e JT

O a

g-re

sijo

s sà

voka

i api

brëþ

ti su

dary

to k

omite

-to

sva

rsty

muo

se i

ðkël

ë B

altij

os v

alst

ybiø

stat

uso

klau

sim

à. B

uvo

pare

ikðt

a, k

ad B

al-

tijos

val

styb

iø a

neks

ija tu

rëtø

bût

i tra

ktuo

-ja

ma

kaip

tarp

taut

inës

teis

ës p

aþei

dim

as.

6.A

irij

aN

eIk

i 19

40 m

. di

-p

lom

ati

nia

isa

nty

kiai

tar

pL

ietu

vos

ir A

i-ri

jos

neb

uvo

uþm

egzt

i.

++

(+)

Air

ija, n

ors i

r net

urëj

o di

pom

a-tin

iø s

anty

ki s

u L

ietu

va, d

ekla

-ra

vo, k

ad n

epri

paþá

sta

Lie

tuvo

san

eksi

jos

de

jure

ir d

e fa

cto

, vë-

lesn

iø r

eikð

min

gø p

arei

ðkim

øne

buvo

, tod

ël p

risk

irtin

a ta

rpi-

nei g

rupe

i.

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o B

alti

jos

vals

tybi

øan

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.19

41 m

. Air

ijos

uþsi

enio

rei

kalø

min

iste

-ri

ja p

aaið

kini

me

Auk

ðèia

usia

jam

Tei

smui

bylo

je d

ël L

atvi

jos i

r Est

ijos l

aivø

par

eiðk

ë,ka

d A

irija

nei

de

fact

o, n

ei d

e ju

re n

ëra

pri-

paþi

nusi

Sov

ietø

Sàj

ungo

s vy

riau

sybë

s su

-ve

reni

teto

nei

Est

ijoje

, nei

Lat

vijo

je.

2 PRIEDAS

2671

.2

.3

.4

.5

.6

.

1979

m. o

ficia

liuos

e V

okie

tijos

Bun

dest

a-go

dok

umen

tuos

e yr

a nu

orod

ø, jo

g A

iri-

ja, G

raik

ija, I

talij

a, L

iuks

embu

rgas

, Nor

-ve

gija

ir T

urki

ja n

epri

paþi

no B

altij

os v

als-

tybi

ø an

eksi

jos.

7.B

elgi

jaTa

ip19

22-1

2-27

pri

-pa

þino

Lie

tuvà

de

jure

.

++

Bel

gija

nep

ripa

þino

Lie

tuvo

san

eksi

jos

de

jure

, taè

iau

laik

ësi

prag

mat

inio

poþ

iûri

o pr

ipaþ

ás-

tant

Bal

tijos

val

styb

iø in

korp

o-ra

cijà

de

fact

o.

Dël

nac

istin

ës o

kupa

cijo

s po

litik

os 1

940-

07-

15 b

uvo

uþda

ryta

Lie

tuvo

s pas

iunt

inyb

ë B

riu-

sely

je.

6 de

ð. L

ietu

vos

dipl

omat

inëj

e ta

rnyb

oje

buvo

inic

iaty

vø b

uvus

á kar

o at

aðë

Lie

tuvo

s pa

siun

-tin

ybëj

e Pa

ryþi

uje

ir B

rius

elyj

e pl

k. J

. L

ans-

koro

nská

pas

kirt

i ats

tovu

Bel

gijo

je.

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o B

alti

jos

vals

tybi

øan

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.19

46 m

. ir 1

975

m. B

elgi

jos V

yria

usyb

ë pa

-re

iðkë

, kad

nep

ripa

þást

a L

ietu

vos

anek

si-

jos

de

jure

.

8.G

raik

ija

Taip

1922

-05-

13 p

ri-

paþi

no L

ietu

vàd

e ju

re.

++

Gra

ikija

nep

ripa

þino

Lie

tuvo

san

eksi

jos

de

jure

, taè

iau

laik

ësi

prag

mat

inio

poþ

iûri

o pr

ipaþ

ás-

tant

Bal

tijos

val

styb

iø in

korp

o-ra

cijà

de

fact

o.

1940

m.

Atë

nuos

e di

rbo

garb

ës k

onsu

las

M.M

icha

laco

poul

os.

1979

m.

ofic

ialiu

ose

Vok

ietij

os B

unde

s-ta

go d

okum

entu

ose

yra

nuor

odø,

jog

Ai-

rija

, Gra

ikija

, Ita

lija,

Liu

ksem

burg

as, N

or-

vegi

ja ir

Tur

kija

nep

ripa

þino

Bal

tijos

val

s-ty

biø

anek

sijo

s.

9.It

alij

aTa

ip19

22-0

7-13

(192

2-12

-20)

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

++

Ital

ija

nepr

ipaþ

ino

Lie

tuvo

san

eksi

jos

de

jure

, taè

iau

laik

ësi

prag

mat

inio

poþ

iûri

o pr

ipaþ

ás-

tant

Bal

tijos

val

styb

iø in

korp

o-ra

cijà

de

fact

o.

Lie

tuvo

s pas

iunt

inyb

ë It

alijo

je u

þdar

yta

1940

-08

-27.

Ita

lijos

uþs

ieni

o re

ikal

ø m

inis

teri

jos

Prot

okol

o sk

yriu

s pa

reik

alav

o pe

rduo

ti p

a-si

untin

ybës

rûm

ø ra

ktus

ir ju

os n

etru

kus

per-

davë

Sov

ietø

am

basa

dai.

1940

–198

3 m

. It

alijo

je S

. L

ozor

aitis

pal

aikë

geru

s san

tyki

us su

Ital

ijos u

þsie

nio

reik

alø

mi-

nist

erija

ir

netu

rëjo

joki

ø su

nkum

ø dë

l sa

vopa

dëtie

s It

alijo

je, g

alëj

o gi

nti L

ietu

vos

ir jo

spi

lieèi

ø te

ises

.

Ital

ija v

engë

dek

laru

oti o

ficia

lià p

ozic

ijà.

Faði

stin

ë It

alija

Ant

rojo

pas

aulin

io k

aro

met

ais,

pan

aðia

i kai

p ir

nac

istin

ë V

okie

ti-ja

, de

fact

o p

ripa

þino

Bal

tijos

val

styb

iø in

-ko

rpor

avim

à á S

SRS

sudë

tá, ta

èiau

dem

o-kr

atin

ë It

alijo

s vy

riau

sybë

nie

kada

ofic

ia-

liai n

eáte

isin

o pr

ipaþ

inim

o d

e ju

re.

1945

-08-

01 I

talij

os u

þsie

nio

reik

alø

min

is-

teri

ja u

þ si

mbo

linæ

kain

à bu

vusi

os L

ietu

-vo

s pa

siun

tinyb

ës p

asta

tà p

erle

ido

SSR

S.N

otar

iðka

i Ita

lijos

Kar

alys

tës h

erbi

niu

ant-

spau

du p

atvi

rtin

tam

e pa

rdav

imo

akte

2 PRIEDAS

2681

.2

.3

.4

.5

.6

.

aiðk

inam

a, k

ad I

talij

os u

þsie

nio

reik

alø

min

iste

rija

par

duod

a ne

kiln

ojam

àjá t

urtà

„SSR

S, k

aip

Lie

tuvo

s R

espu

blik

os t

eisi

øpa

veld

ëtoj

ai“.

1979

m. o

ficia

liuos

e V

okie

tijos

Bun

dest

a-go

dok

umen

tuos

e yr

a nu

orod

ø, jo

g A

iri-

ja, G

raik

ija, I

talij

a, L

iuks

embu

rgas

, Nor

-ve

gija

ir T

urki

ja n

epri

paþi

no B

altij

os v

als-

tybi

ø an

eksi

jos.

10.

Liu

ksem

-bu

rgas

Taip

Dip

lom

atin

iai

san

tyki

ai t

arp

Lie

tuvo

s ir

Liu

ksem

burg

obu

vo u

þmeg

zti

po 1

924

m.

++

Liu

ksem

burg

as n

epri

paþi

noL

ietu

vos

anek

sijo

s d

e ju

re,

ta-

èiau

laik

ësi p

ragm

atin

io p

oþiû

-ri

o pr

ipaþ

ásta

nt B

altij

os v

alst

y-bi

ø in

korp

orac

ijà d

e fa

cto

.

Lie

tuvo

s pa

siun

tinyb

ës ir

kon

sula

tø n

ebuv

o.19

79 m

. of

icia

liuos

e V

okie

tijos

Bun

des-

tago

dok

umen

tuos

e yr

a nu

orod

ø, jo

g A

i-ri

ja, G

raik

ija, I

talij

a, L

iuks

embu

rgas

, Nor

-ve

gija

ir T

urki

ja n

epri

paþi

no B

altij

os v

als-

tybi

ø an

eksi

jos.

11.

Por

tuga

-li

jaTa

ip19

23-0

5-03

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

++

Port

ugal

ija n

epri

paþi

no L

ietu

-vo

s ane

ksijo

s de

jure

, taè

iau

lai-

kësi

pra

gmat

inio

poþ

iûri

o pr

i-pa

þást

ant

Bal

tijos

val

styb

iø i

n-ko

rpor

acijà

de

fact

o.

Lie

tuvo

s pa

siun

tinyb

ës ir

kon

sula

tø n

ebuv

o19

40 m

. ofic

ialia

i dek

lara

vo B

altij

os v

als-

tybi

ø an

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.19

40-0

8 pr

otes

to n

otà

P. K

limas

átei

kë P

or-

tuga

lijos

uþs

ieni

o re

ikal

ø m

inis

trui

.Po

rtug

alijo

s uþ

sien

io r

eika

lø m

inis

teri

japa

skel

bë, k

ad ji

nep

ripa

þást

a ði

o áju

ngim

o,ta

èiau

ji s

uspe

ndav

o vi

sø s

utar

èiø,

sud

ary-

tø su

Bal

tijos

val

styb

ëmis

, vei

kim

à, k

ol b

usto

kia

padë

tis.

12.

Pra

ncûz

i-ja

Taip

1920

-05-

20(1

922-

12-2

0)pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

và d

e ju

re.

++

Pran

cûzi

ja n

epri

paþi

no L

ietu

-vo

s ane

ksijo

s de

jure

, taè

iau

lai-

kësi

pra

gmat

inio

poþ

iûri

o B

al-

tijos

val

styb

iø a

neks

ijos

nepr

i-pa

þini

mo

atþv

ilgiu

.

Pran

cûzi

ja s

utei

kë le

idim

à ne

ofic

ialia

i vei

kti

Bal

tijos

ðal

iø d

iplo

mat

ams.

P. K

limas

– p

asiu

ntin

ys 1

925–

1943

m. i

ki v

o-ki

eèiø

are

ðto,

S. B

aèki

s –

pata

rëja

s 19

43-0

9-19

–195

3-09

-01,

ágal

iota

sis

min

istr

as ik

i 196

0-

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o B

alti

jos

vals

tybi

øan

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.A

ntro

jo p

asau

linio

kar

o m

etai

s ir

pok

ario

met

ais

Pran

cûzi

ja n

eper

davë

sav

o ok

upa-

cinë

je z

onoj

e bu

vusi

ø L

ietu

vos,

Lat

vijo

s

2 PRIEDAS

2691

.2

.3

.4

.5

.6

.

Bal

tijo

s va

lsty

biø

atst

ovyb

iøPr

ancû

zijo

je u

þdar

ymas

tebu

votik

de

fact

o p

ripa

þini

mas

.

06-1

5 ir

nuo

198

9 m

. pab

aigo

s gr

áþæs

gyv

enti

áPr

ancû

zijà

ið J

AV.

Lie

tuvo

s at

stov

as P

ranc

ûzijo

je S

t. L

ozor

aitis

nuo

1960

-06-

15 ik

i 196

5-12

-31.

Lie

tuvo

s at

stov

as P

ranc

ûzijo

je p

rof.

J. B

al-

truð

aitis

nuo

196

0 m

. iki

mir

ties

1988

m.

Kiti

Lie

tuvo

s di

plom

atin

iai

atst

ovai

Pra

ncû-

zijo

je: p

asiu

ntin

ybës

sekr

etor

ius A

. Liu

tkus

irL

ietu

vos k

aro

atað

ë pu

lk. J

. Lan

skor

onsk

is tu

-rë

jo P

ranc

ûzijo

s uþ

sien

io r

eika

lø m

inis

teri

jos

iðdu

odam

as d

iplo

mat

ines

kor

tele

s.Ik

i 6

deð.

pab

aigo

s M

arse

lyje

vei

kë g

arbë

sko

nsul

as H

. Mal

let.

Lie

tuvo

s pa

siun

tiny

bës

pata

lpos

Par

yþiu

jeA

ntro

jo p

asau

linio

kar

o m

etai

s buv

o pe

rduo

-to

s So

viet

ø Sà

jung

ai.

Pran

cûzi

joje

Bal

tijo

s va

lsty

biø

atst

ovai

nau

-do

josi

tik

asm

enin

iu s

tatu

su ir

joki

ø of

icia

liøás

taig

ø ne

turë

jo.

Bal

tijos

val

styb

iø d

iplo

mat

ams,

kur

ie d

irbo

iki

pasi

unti

nybi

ø uþ

dary

mo,

neb

uvo

prip

aþás

ta-

mos

ir

ofic

ialiu

ose

sàra

ðuos

e áv

ardi

jam

os j

ødi

plom

atin

ës p

arei

gos,

bet

dip

lom

atin

ës p

ri-

vile

gijo

s (a

tit

re p

erso

nn

el)

buvo

pal

ikto

s.

ir E

stijo

s pi

lieèi

ø So

viet

ø Sà

jung

ai, n

es ji

ene

buvo

laik

omi S

SRS

pilie

èiai

s.Pr

ancû

zijo

s uþ

sien

io r

eika

lø m

inis

teri

jai

per

Pran

cûzi

joje

vei

kusi

us L

ietu

vos

dipl

o-m

atus

buv

o si

unèi

amos

toki

os p

at n

otos

irki

ti do

kum

enta

i, ku

riuo

s L

ietu

vos

pasi

un-

tinia

i L

ondo

ne i

r V

aðin

gton

e si

øsda

vo t

øva

lsty

biø

uþsi

enio

rei

kalø

min

istr

ams,

ku-

rie

vykd

avo

á JA

V, D

idþi

osio

s B

rita

nijo

s,Pr

ancû

zijo

s ir

Sov

ietø

Sàj

ungo

s uþ

sien

iore

ikal

ø m

inis

trø

susi

tikim

us.

1948

-01-

09 S

.Baè

ká p

riëm

ë P

ranc

ûzijo

spr

ezid

enta

s V

. Aur

iola

s. Ð

iam

buv

o áte

ik-

tas

orga

niza

cijø

mem

oran

dum

as d

ël B

al-

tijos

val

styb

iø n

epri

klau

som

ybës

atk

ûrim

o.19

51 m

. Pra

ncûz

ijos

kasa

cini

s te

ism

as c

i-vi

linëj

e by

loje

kon

stat

avo,

„ka

d jo

ks ta

rp-

taut

inës

rei

kðm

ës a

ktas

neb

uvo

pada

ryta

sL

atvi

jos

vals

tybë

s pr

ipaþ

inim

ui p

anai

kin-

ti, k

ad n

ebuv

o su

dary

ta jo

kia

suta

rtis

, kur

ibû

tø s

ankc

iona

vusi

val

styb

ës, k

aip

subj

ek-

to, g

alin

èio

turë

ti te

isiø

ir p

risi

imti

pare

i-gø

, iðn

ykim

à, …

tol,

kol t

aiko

s sut

arty

je n

e-bu

s nu

mat

ytas

Lat

vijo

s lik

imas

, neg

alim

asa

kyti

ir sp

ræst

i, jo

g la

tvia

i dab

ar y

ra b

e pi

-lie

tybë

s“. Ð

i tei

smo

nuta

rtis

ane

ksijo

s ne

-pr

ipaþ

inim

o po

zici

jai,

kuri

os la

ikës

i Pra

n-cû

zija

, sut

eikë

ofic

ialø

pob

ûdá.

1954

-09-

12 S

tras

bûre

buv

o pa

min

ëta

1934

m.

rugs

ëjo

12 d

. Þen

evoj

e pa

sira

ðyto

s su

tar-

ties

(Bal

tijos

Ant

antë

s) 2

0 m

etø

suka

ktis

.

2 PRIEDAS

2701

.2

.3

.4

.5

.6

.

1960

m. P

ranc

ûzijo

s pr

ezid

enta

s ge

nero

-la

s C

h. D

e G

aulle

’is v

ieno

je i

ð sp

audo

sko

nfer

enci

jø, k

albë

dam

as a

pie

Sovi

etø

Sà-

jung

à, p

arei

ðkë,

kad

„im

peri

ja s

ieki

a la

i-ky

ti pr

iesp

audo

je k

ai k

uria

s Eur

opos

val

s-ty

bes“

, ir

jas

iðva

rdijo

: Len

kija

, Èek

oslo

-va

kija

, Ven

grija

, Rum

unija

, Bul

gari

ja, A

l-ba

nija

, Est

ija, L

atvi

ja, L

ietu

va, P

rûsi

ja ir

Saks

onija

.19

63-0

5-31

Pra

ncû

zijo

s n

acio

nal

inës

asam

blëj

os U

þsie

nio

reik

alø

kom

iteto

pir

-m

inin

kas

M. S

chum

anna

s, k

albë

dam

as P

ranc

ûzijo

sir

Bal

tijos

ðaliø

aso

ciac

ijos s

usir

inki

me,

pa-

sisa

kë u

þ ði

ø ða

liø p

iliet

ybës

pri

paþi

nim

àir

dip

lom

atin

á Bal

tijos

val

styb

iø p

ripa

þini

-m

à.19

65 m

. pro

f. J.

Bal

truð

aièi

o di

plom

atin

ë-m

is i

r as

men

inëm

is p

asta

ngom

is g

auta

sPr

ancû

zijo

s val

dþio

s pri

tari

mas

viz

uoti

tri-

jø b

uvus

iø n

epri

klau

som

ø B

altij

os ða

liø p

i-lie

èiø

pasu

s be

i ga

uti

iden

tifik

acijo

s ko

r-te

les

(ca

rte

d’i

den

tite

) su

,,li

etuv

iø t

auty

-bë

s“ ár

aðu.

1981

m. P

ranc

ûzijo

s uþ

sien

io r

eika

lø m

i-ni

stra

s pa

reið

kë, k

ad P

ranc

ûzija

nep

ripa

-þá

sta

1940

m. S

SRS

ávyk

dyto

s Lat

vijo

s, E

s-tij

os ir

Lie

tuvo

s va

lsty

biø

anek

sijo

s.

2 PRIEDAS

2711

.2

.3

.4

.5

.6

.

13.

Ðve

icar

ija

Taip

1921

-08-

09(1

921-

07-1

9)pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

vos R

espu

bli-

kà d

e ju

re.

++

Ðvei

cari

ja n

epri

paþi

no L

ietu

vos

anek

sijo

s d

e ju

re, t

aèia

u la

ikës

ipr

agm

atin

io p

oþiû

rio

prip

aþás

-ta

nt B

altij

os v

alst

ybiø

inko

rpo-

raci

jà d

e fa

cto

.

Lie

tuva

pas

iunt

inyb

ës p

asta

to Ð

veic

arijo

je n

e-tu

rëjo

, o ti

k nu

omav

o pa

talp

as. 1

940–

1941

m.

vyko

ofic

iali,

be

joki

ø su

varþ

ymø

ir a

prib

oji-

mø

Lie

tuvo

s pas

iunt

inyb

ës v

eikl

a. P

asiu

ntin

y-bë

s ve

ikla

sus

tabd

yta

1941

m. l

apkr

itá.

1948

m. m

irus

pas

kirt

ajam

pas

iunt

iniu

i Ðve

i-ca

rijo

je J

. Ðau

liui,

atst

ovo

pare

igas

per

ëmë

bu-

væs

pasi

untin

ybës

sek

reto

rius

A. G

erut

is, k

u-rá

195

4 m

. dip

lom

atijo

s ðe

fas

pask

yrë

pasi

un-

tinyb

ës Ð

veic

arijo

je p

atar

ëju,

198

0-07

-21

ága-

liotu

min

istr

u. T

ai t

ebuv

o vi

dini

s pa

skyr

imas

,ne

turë

jæs

niek

o be

ndra

su

galim

u of

icia

liu a

t-st

ovav

imo

stat

usu

Ðvei

cari

joje

, t. y

. A. G

eru-

tis, n

epri

paþá

stam

as v

ieto

s va

ldþi

os i

nstit

uci-

jø,

Lie

tuvo

s at

stov

u ga

lëjo

bût

i tik

neo

ficia

-lia

i.Ik

i 19

45 m

. F.

Sim

onas

– g

ener

alin

is g

arbë

sko

nsul

as.

Ofic

ialia

i de

klar

avo

anek

sijo

s ne

prip

aþi-

nim

à.19

46-1

1-15

Ðv

eica

rijo

s Fe

dera

linë

Tary

-ba

pri

ëmë

nuta

rim

à, k

uriu

o B

altij

os v

als-

tybi

ø vi

eðie

ji ak

tyva

i, ta

ip p

at ð

iø a

tsto

vy-

biø

arch

yvai

buv

o pe

rim

ti fe

dera

cinë

s val

-dþ

ios.

1985

-11-

26 b

uvo

vieð

ai p

akar

tota

, ka

dÐv

eica

rijo

s vy

riau

sybë

s po

zici

ja –

„ne

pri-

paþi

nti B

altij

os k

raðt

ø in

korp

orav

imo

á So-

viet

ø Sà

jung

à. T

oji p

ozic

ija ið

liks

ir a

teity

-je

“.

14.

Turk

ija

Taip

Pri

paþi

no L

ie-

tuva

de

jure

po

1924

m.

++

Turk

ija n

epri

paþi

no L

ietu

vos

anek

sijo

s d

e ju

re, t

aèia

u la

ikës

ipr

agm

atin

io p

oþiû

rio

prip

aþás

-ta

nt B

altij

os v

alst

ybiø

inko

rpo-

raci

jà d

e fa

cto

.

Lie

tuvo

s pa

siun

tinyb

ës ir

kon

sula

tø n

ebuv

oN

etie

siog

iai

iðre

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijo

sva

lsty

biø

anek

sijo

s ne

prip

aþin

imui

.K

ai 1

970-

10-1

5 P.

ir A

. Bra

zins

kø p

agro

b-ta

s lë

ktuv

as n

usile

ido

Turk

ijoje

, pa

star

o-si

os v

yria

usyb

ë SS

RS

nepe

rdav

ë pa

grob

ë-jø

.19

79 m

. ofic

ialiu

ose

Vok

ietij

os B

unde

sta-

go d

okum

entu

ose

yra

nuor

odø,

jog

Air

i-ja

, Gra

ikija

, Ita

lija,

Liu

ksem

burg

as, N

or-

vegi

ja ir

Tur

kija

nep

ripa

þino

Bal

tijos

val

s-ty

biø

anek

sijo

s.

2 PRIEDAS

2721

.2

.3

.4

.5

.6

.

15.

Voki

etij

aVo

kiet

ijos

Fede

raci

nëR

espu

bli-

ka (

1949

–19

90 m

.)

Taip

1918

-03-

23 p

ri-

paþi

no L

ietu

vàd

e ju

re.

++

Vok

ietij

a la

ikyt

ina

vals

tybe

, ku-

ri p

ripa

þino

Lie

tuvo

s ir k

itø B

al-

tijos

ðal

iø a

neks

ijà d

e fa

cto

, bet

ne d

e ju

re.

Iðsk

irtin

i du

poþi

ûria

i:19

41 m

. pra

dþio

je V

okie

tija

bu-

vo b

evei

k vi

siðk

ai p

ripa

þinu

siSo

viet

ø Sà

jung

os s

uver

enit

età

Lie

tuvo

s R

espu

blik

os t

erit

ori-

jai,

taèi

au V

okie

tijos

ir S

ovie

tøSà

jung

os k

aro

prad

þia

1941

-06-

22 u

þkir

to k

elià

Bal

tijos

val

sty-

biø

anek

sijo

s pr

ipaþ

inim

ui d

eju

re.

Nuo

194

9 m

. VF

R n

epri

paþi

noL

ietu

vos

anek

sijo

s d

e ju

re,

ta-

èiau

laik

ësi p

ragm

atin

io p

oþiû

-ri

o pr

ipaþ

ásta

nt B

altij

os v

alst

y-bi

ø in

korp

orac

ijà d

e fa

cto

.

1940

-08-

14 b

uvo

uþda

ryta

Lie

tuvo

s pa

siun

ti-ny

bë B

erly

ne.

Min

istr

as K

. Ðk

irpa

ats

isak

ëpe

rduo

ti pa

siun

tinyb

æ ir

jos

arch

yvus

sov

ietø

amba

sada

i, be

t vo

kieè

iø r

eika

lavi

mu

pasi

un-

tinyb

ës r

ûmø

rakt

ai b

uvo

perd

uoti

Vok

ietij

osuþ

sien

io r

eika

lø m

inis

teri

jos

Prot

okol

o sk

y-ri

ui.

Lie

tuvo

s ge

nera

linis

kon

sula

tas

Kar

alia

uèiu

-je

buv

o uþ

dary

tas

1940

-08-

15 ir

per

ëjo

sovi

e-tø

kon

sula

to þ

inio

n.19

54 m

. A. G

erut

is p

aski

rtas

Lie

tuvo

s di

plo-

mat

ijos

ðefo

asm

enin

iu a

tsto

vu p

rie

VF

R u

þ-si

enio

rei

kalø

min

iste

rijo

s ir

ði n

efor

mal

iai j

ápr

ipaþ

ino.

1954

m. V

okie

tijos

uþs

ieni

o re

ikal

ø m

inis

teri

-ja

, at

saky

dam

a á

Lie

tuvo

s di

plom

atø

krei

pi-

màs

i, in

form

avo,

jog

Vok

ietij

os v

yria

usyb

ë ne

-ga

li su

tikti,

kad

Bon

oje

bûtø

áste

igta

Lie

tuvo

spa

siun

tinyb

ë ar

kon

sula

tas,

nes

tai g

alët

ø su

-ke

lti n

eigi

amà

Sovi

etø

Sàju

ngos

rea

kcijà

. Ta-

èiau

buv

o sv

arst

omos

gal

imyb

ës á

kurt

i „p

as-

stel

le“

ásta

igà

(tai

turë

jo b

ûti á

stai

ga, i

ðduo

dant

ilie

tuvi

ðkus

pas

us).

Taè

iau

po k

urio

lai

ko t

o-ki

o su

man

ymo

VF

R a

tsis

akë.

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o B

alti

jos

vals

tybi

øan

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.19

49 m

. ir

1953

m. m

etai

s V

FR

pat

virt

i-no

, kad

nei

buv

æs V

okie

tijos

rei

chas

, nei

daba

rtin

ë V

FR

nep

ripa

þást

a d

e ju

re B

al-

tijos

ðal

iø a

neks

ijos.

1953

-03-

02 V

FR

uþs

ieni

o re

ikal

ø m

inis

-te

rijo

s ra

ðte

nuro

dyta

, ka

d B

altij

os v

als-

tybi

ø an

eksi

ja, t

arpt

autin

ës te

isës

nër

a pr

i-pa

þint

a ir

ðiø

kra

ðtø

gyve

ntoj

ai n

ëra

So-

viet

ø Sà

jung

os p

ilieè

iai,

tad

ðiø

asm

enø

pilie

tybë

liko

nep

akitu

si. T

odël

buv

o pr

i-pa

þást

ami E

stijo

s, L

atvi

jos

ir L

ietu

vos

di-

plom

atin

iø ir

kon

sulin

iø a

tsto

vybi

ø ið

duot

ipa

sai.

1955

-09-

13 p

asir

aðiu

s su

tart

á su

Sov

ietø

Sàju

nga

dël d

iplo

mat

iniø

sant

ykiø

uþm

ez-

gim

o, V

FR

kan

cler

is K

onra

das

Ade

nau-

eris

átei

kë o

ficia

lià n

otà

pare

ikðd

amas

, kad

dipl

omat

iniø

sant

ykiø

uþm

ezgi

mas

ner

eið-

kia

abie

jø ð

aliø

esa

mo

teri

tori

nio

stat

uso

prip

aþin

imo

átei

sini

mo.

Ði

iðly

ga r

eiðk

ë,ka

d di

plom

atin

iø s

anty

kiø

uþm

ezgi

mas

nele

mia

Bal

tijos

val

styb

iø in

korp

orav

imo

á SSR

S pr

ipaþ

inim

o.19

70 m

. sut

artis

su S

SRS,

kur

ioje

VF

R ás

i-pa

reig

ojo

gerb

ti vi

sø E

urop

os v

alst

ybiø

te-

rito

riná

vie

ntis

umà

paga

l tuo

met

u bu

vu-

sias

jø si

enas

, nep

akei

të B

altij

os v

alst

ybiø

stat

uso

trak

tavi

mo

ir n

erei

ðkë,

kad

VF

Rat

sisa

ko B

alti

jos

vals

tybi

ø an

eksi

jos

pri-

paþi

nim

o d

e ju

re, n

es v

akar

inë

SSR

S si

e-na

neb

uvo

suta

rtie

s re

gulia

vim

o da

lyka

s.

2 PRIEDAS

2731

.2

.3

.4

.5

.6

.

16.

Aus

tral

ija

Taip

Nu

o 1

928

m.

tarp

tau

tin

iai

susi

tari

mai

tarp

Lie

tuvo

s ir

Did

þios

ios

Bri

-ta

nijo

s tai

kyti

irA

ustr

alija

i.

++

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o an

eksi

jos

de

jure

nep

ripa

þini

mà,

iðsk

yrus

1974

–197

5 m

. ep

izo

dà,

kai

Aus

tral

ijos

vyri

ausy

bë s

utik

opr

ipaþ

inti

de

jure

Bal

tijos

val

s-ty

biø

inko

rpor

avim

à á

SSR

S,be

t 19

75 m

. ið

rink

ta n

auja

vy-

riau

sybë

atð

aukë

ðá p

ripa

þini

mà.

Lie

tuva

ir k

itos

Bal

tijos

val

sty-

bës

buvo

su

voki

amo

s ka

ipan

eksu

otos

ðal

ys.

Aus

tral

ija tr

aktu

otin

a ka

ip v

als-

tybë

, kur

i nep

ripa

þino

Lie

tuvo

san

eksi

jos

de

jure

, taè

iau

laik

ësi

prag

mat

inio

poþ

iûri

o pr

ipaþ

ás-

tant

Bal

tijos

val

styb

iø in

korp

o-ra

cijà

de

fact

o.

Ofic

ialia

i dek

lara

vo a

neks

ijos

nepr

ipaþ

i-ni

mà.

1948

m.

Aus

tral

ija o

fici

alia

i de

klar

avo,

kad

nepr

ipaþ

ásta

Est

ijos,

Lat

vijo

s ir

Lie

-tu

vos

ájung

imo

á Sov

ietø

Sàj

ungà

.19

82 m

. Aus

tral

ijos

min

istr

o pi

rmin

inko

svei

kini

mas

Lat

vijo

s ne

prik

laus

omyb

ëspr

oga.

1985

m.

vasa

rio

28 d

. A

ustr

alijo

s pa

rla-

men

tas

prië

më

Bal

tø r

ezol

iuci

jà,

smer

-ki

anèi

à so

viet

inæ

okup

acijà

ir a

neks

ijà.

17.

Èil

ëTa

ip19

22-0

5-23

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

++

Èil

ë n

epri

paþ

ino

L

ietu

vos

anek

sijo

s d

e ju

re, t

aèia

u la

ikës

ipr

agm

atin

io p

oþiû

rio

prip

aþás

-ta

nt B

altij

os v

alst

ybiø

inko

rpo-

raci

jà d

e fa

cto

.

Èilë

je n

ebuv

o L

ietu

vos p

asiu

ntin

ybës

ar k

on-

sula

to, n

ebuv

o pl

ëtoj

ama

dipl

omat

ø ve

ikla

.N

etie

siog

iai

ir n

eofic

ialia

i ið

reið

kë p

rita

-ri

mà

Bal

tijos

val

styb

iø a

neks

ijos

nepr

ipa-

þini

mui

.

18.

Ekv

ador

asTa

ip19

23-1

1-06

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

++

Ekv

ador

as n

epri

paþi

no L

ietu

-vo

s ane

ksijo

s d

e ju

re, t

aèia

u la

i-kë

si p

ragm

atin

io p

oþiû

rio

pri-

paþá

stan

t B

altij

os v

alst

ybiø

in-

korp

orac

ijà d

e fa

cto

.

Ekv

ador

e ne

buvo

Lie

tuvo

s pa

siun

tinyb

ës a

rko

nsul

ato,

neb

uvo

plët

ojam

a di

plom

atø

veik

-la

.

Net

iesi

ogia

i ir

neo

ficia

liai

iðre

iðkë

pri

ta-

rim

à B

altij

os v

alst

ybiø

ane

ksijo

s ne

prip

a-þi

nim

ui.

2 PRIEDAS

2741

.2

.3

.4

.5

.6

.

19.

Fil

ipin

aiN

eF

ilipi

nuos

e ne

buvo

Lie

tuvo

s pas

iunt

inyb

ës a

rko

nsul

ato,

neb

uvo

plët

ojam

a di

plom

atø

veik

-la

.

++

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o an

eksi

jos

de

jure

nep

ripa

þini

mà.

1949

m. p

alai

kë B

altij

os v

alst

ybiø

kla

usi-

mo

këlim

à Ju

ngtin

ëse

Taut

ose.

1968

-02-

24 L

ietu

vos

nepr

ikla

usom

ybës

pask

elbi

mo

penk

iasd

eðim

tmeè

io p

roga

Fili

pinø

Sen

ato

prez

iden

tas

Gil

J. P

rija

tof

icia

liu p

arei

ðkim

u ið

reið

kë p

aram

à ko

-vo

je d

ël B

altij

os v

alst

ybiø

nep

rikl

auso

my-

bës

atkû

rim

o.

20.

Kol

umbi

jaTa

ip+

+K

olum

bija

nep

ripa

þino

Lie

tu-

vos

anek

sijo

s d

e ju

re, t

aèia

u la

i-kë

si p

ragm

atin

io p

oþiû

rio

pri-

paþá

stan

t B

alti

jos

vals

tybi

ø in

-ko

rpor

acijà

de

fact

o.

1940

m. K

olum

bijo

je n

ebuv

o L

ietu

vos p

asiu

n-tin

ybës

ar

kons

ulat

o.19

53–1

970

m.

Bog

otoj

e bu

vo á

stei

gtas

kon

-su

lata

s, d

irbo

gen

eral

inis

kon

sula

s St

. Si

ru-

tis.

Net

iesi

ogia

i ir

neo

ficia

liai

iðre

iðkë

pri

ta-

rim

à B

altij

os v

alst

ybiø

ane

ksijo

s nep

ripa

-þi

nim

ui.

Kon

sulo

St.

Siru

èio

pask

yrim

as 1

954

m.

rugp

jûèi

o 25

d. K

olum

bijo

s uþ

sien

io r

ei-

kalø

min

iste

rijo

s ak

cept

uota

s.

21.

Kor

ëja

(Pie

tøK

orëj

a)

Ne

++

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o an

eksi

jos

de

jure

nep

ripa

þini

mà.

Piet

ø K

orëj

oje

nebu

vo L

ietu

vos

pasi

untin

y-bë

s ar

kon

sula

to, n

ebuv

o pl

ëtoj

ama

dipl

oma-

tø v

eikl

a.

1968

m. P

ietø

Kor

ëjos

uþs

ieni

o re

ikal

ø m

i-ni

stra

s Bal

tijos

val

styb

iø a

tsto

vam

s ofic

ia-

liai

iðre

iðkë

par

amà

kovo

je d

ël B

alti

jos

vals

tybi

ø ne

prik

laus

omyb

ës a

tkûr

imo.

22.

Par

ag-

vaju

sTa

ip19

23-0

2-09

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

++

Para

gvaj

us n

epri

paþi

no L

ietu

-vo

s ane

ksijo

s d

e ju

re, t

aèia

u la

i-kë

si p

ragm

atin

io p

oþiû

rio

pri-

paþá

stan

t B

altij

os v

alst

ybiø

in-

korp

orac

ijà d

e fa

cto

.

Para

gvaj

uje

Lie

tuvo

s pa

siun

tinyb

ës ir

kon

su-

latø

neb

uvo

Net

iesi

ogi

ai i

r n

eofi

cial

iai

iðre

iðkë

prit

arim

à B

alti

jos

vals

tybi

ø an

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

ui. P

arag

vaju

s, G

vate

mal

a ir

Ven

esue

la v

engë

akt

yves

niø

anek

sijo

sne

prip

aþin

imo

iðra

iðko

s fo

rmø,

taè

iau

siøs

davo

sav

o di

plom

atin

ius

atst

ovus

áB

alti

jos

vals

tybi

ø

dip

lom

atin

ius

prië

mim

us.

2 PRIEDAS

2751

.2

.3

.4

.5

.6

.

23.

Uru

gvaj

usTa

ipP

ripa

þino

Lie

-tu

và d

e ju

re p

o19

24 m

.

++

Uru

gvaj

us n

epri

paþi

no L

ietu

-vo

s an

eksi

jos

de

jure

, taè

iau

lai-

kësi

pra

gmat

inio

poþ

iûri

o pr

i-pa

þást

ant

Bal

tijo

s va

lsty

biø

in-

korp

orac

ijà d

e fa

cto

.

1947

m. d

r. K

. Gra

uþin

is su

pas

iunt

inyb

ës p

er-

sona

lu p

ersi

këlë

ið

Arg

entin

os á

Uru

gvaj

ø, á

Mon

tevi

dëjà

.Po

K. G

rauþ

inio

mir

ties

1961

-06-

05 U

rugv

a-ju

s pr

ipaþ

ino

A. G

riðo

nà k

aip

Lie

tuvo

s C

har-

ge d

’Aff

aire

s pa

reig

oms,

ir ji

s ta

s pa

reig

as ë

joik

i mir

ties

(197

7-01

-01)

. Lie

tuvo

s di

plom

atai

,ka

ip o

ficia

lûs

pare

igûn

ai, b

uvo

árað

yti á

dip

lo-

mat

iná s

àrað

à ir

tra

ktuo

jam

i ofic

ialia

i.Po

A.

Gri

ðono

mir

ties

pasi

untin

ybës

dar

bas

buvo

bai

gtas

, ne

s ne

buvo

ras

tas

pare

igûn

as,

kuri

s 19

40 m

. bût

ø bu

væs

Lie

tuvo

s di

plom

ati-

nëje

tar

nybo

je.

Ofi

cial

iai

dekl

arav

o B

alti

jos

vals

tybi

øan

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

à.U

rugv

ajus

tarp

Pie

tø A

mer

ikos

val

styb

iø,

kuri

os n

epri

paþi

no B

altij

os v

alst

ybiø

ane

k-si

jos,

gal

i bût

i áva

rdyt

as k

aip

lyde

ris.

1963

m.

vasa

rio

16 d

. U

rugv

ajau

s pr

ezi-

dent

as p

riëm

ë lie

tuvi

ø de

lega

cijà

ir o

ficia

-lio

je k

albo

je p

atvi

rtin

o U

rugv

ajau

s po

zi-

cijà

nep

ripa

þint

i B

altij

os v

alst

ybiø

ane

k-si

jos.

1977

m. m

irus

reik

alø

patik

ëtin

iui A

. Gri

-ðo

nui,

Lie

tuvo

s dip

lom

atin

is a

tsto

vavi

mas

Uru

gvaj

uje

nutr

ûko.

24.

Vene

suel

aTa

ip19

22-0

5-09

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

++

Ven

esue

la n

epri

paþi

no L

ietu

-vo

s ane

ksijo

s d

e ju

re, t

aèia

u la

i-kë

si p

ragm

atin

io p

oþiû

rio

pri-

paþá

stan

t B

altij

os v

alst

ybiø

in-

korp

orac

ijà d

e fa

cto

.

Ven

esue

loje

199

0-03

-10

garb

ës k

onsu

lu p

a-sk

irta

s V

.A. D

ambr

ava.

Net

iesi

ogia

i ir

neo

ficia

liai

iðre

iðkë

pri

ta-

rim

à B

altij

os v

alst

ybiø

ane

ksijo

s ne

prip

a-þi

nim

ui. P

arag

vaju

s, G

vate

mal

a ir

Ven

e-su

ela

veng

ë ak

tyve

sniø

ane

ksijo

s nep

ripa

-þi

nim

o ið

raið

kos f

orm

ø, ta

èiau

siøs

davo

sa-

vo d

iplo

mat

iniu

s at

stov

us á

Bal

tijos

val

s-ty

biø

dipl

omat

iniu

s pr

iëm

imus

.

25.

Bra

zili

jaTa

ip19

21-1

2-09

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

+(+

)B

razi

lija

1940

–196

1 m

. ne

pri-

paþi

no L

ietu

vos a

neks

ijos d

e ju

-re

ir la

ikës

i pra

gmat

inio

poþ

iû-

rio

prip

aþás

tant

Bal

tijos

val

sty-

biø

inko

rpor

acijà

de

fact

o.

Nuo

196

1 m

. Bra

zilij

a, p

ripa

þin-

dam

a B

altij

os v

alst

ybiø

inko

rpo-

raci

jà d

e fa

cto

, gal

i bût

i áva

rdija

-m

a ka

ip v

alst

ybë,

kur

i lai

kësi

ty-

liosi

os n

epri

paþi

nim

o po

litik

os.

1939

m. v

eikë

Lie

tuvo

s ko

nsul

atas

San

Pau

le(k

onsu

las

A.

Polið

aitis

) ir

gar

bës

kons

ulat

asR

io d

e Þ

anei

re.

Lie

tuva

pas

iunt

inyb

ës B

razi

lijoj

e ne

turë

jo.

Kon

sula

tas

Rio

de

Þan

eire

po

1940

m. b

uvo

tran

sfor

muo

tas

á ats

tovy

bæ ir

Lie

tuvo

s at

sto-

vui d

r. F

. Mei

eriu

i buv

o su

teik

tas

min

istr

o ti-

tula

s, k

urá B

razi

lijos

uþs

ieni

o re

ikal

ø m

inis

te-

rija

pri

paþi

no. P

asiu

ntin

ybë

ir g

ener

alin

is k

on-

sula

tas

San

Paul

e ve

ikë

iki 1

961

m.

Net

iesi

ogia

i ir

neo

ficia

liai

iðre

iðkë

pri

ta-

rim

à B

altij

os v

alst

ybiø

ane

ksijo

s ne

prip

a-þi

nim

ui.

1961

m. k

ovo

11 d

. Bra

zilij

os u

þsie

nio

rei-

kalø

min

iste

rija

not

a in

form

avo

Lie

tuvo

spa

siun

tinyb

æ, k

ad B

razi

lijos

vyr

iaus

ybë

nu-

trau

kia

sant

ykiu

s su

Lie

tuvo

s pa

siun

tiny-

be R

io d

e Þ

anei

re ir

Lie

tuvo

s ko

nsul

atu

San

Paul

e.Po

196

4 m

. B

razi

lijoj

e áv

ykus

io p

erve

r-sm

o á

vald

þià

atëj

us a

ntik

omun

isti

ðkai

2 PRIEDAS

2761

.2

.3

.4

.5

.6

.

nusi

teik

usio

ms

polit

inëm

s jë

gom

s, B

razi

-lij

os li

etuv

iø o

rgan

izac

ijos

krei

pësi

á ða

lies

Uþs

ieni

o re

ikal

ø m

inis

teri

jà, s

u pr

aðym

u at

-na

ujin

ti L

ietu

vos

pasi

untin

ybës

ir

kons

u-la

to v

eikl

à. T

aèia

u L

ietu

vos

pasi

untin

ybës

ir k

onsu

lato

vei

kla

nebu

vo a

tnau

jinta

.

26.

Hon

dûra

sN

e+

(+)

Net

iesi

ogia

i ir

neo

fici

alia

i ið

-re

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijos

val

sty-

biø

anek

sijo

s ne

prip

aþin

imui

,la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

paþi

nim

opo

litik

os.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la H

on-

dûre

neb

uvo

plët

ojam

a.H

on

dû

ro

amba

sad

ori

us

Car

eras

as19

49 m

. 4-o

sios

Jun

gtin

iø T

autø

Gen

era-

linës

Asa

mbl

ëjos

met

u kr

eipë

si á

JAV

de-

lega

cijo

s pr

ie J

ungt

iniø

Tau

tø v

adov

à Ja

-m

esà

Byr

nesà

su k

laus

imu,

ar b

ûtø

para

n-ku

s m

omen

tas

iðke

lti B

alti

jos

taut

ø tr

a-ge

dijo

s kl

ausi

mà

Jung

tinës

e Ta

utos

e.

27.

Mek

sika

Taip

1921

-05-

05 p

ri-

paþi

no L

ietu

vàde

jure

.

+(+

)N

etie

siog

iai

ir n

eofi

cial

iai

ið-

reið

kë p

rita

rim

à B

altij

os v

alst

y-bi

ø an

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

ui,

laik

ësi

tylio

sios

nep

ripa

þini

mo

polit

ikos

.

Iki 1

941

m. d

irbo

gar

bës

kons

ulas

T. V

ilchi

s.D

augi

au þ

iniø

api

e di

plom

atø

veik

à M

eksi

-ko

je n

eras

ta.

Ven

gë d

ekla

ruot

i ofic

ialià

poz

icijà

, taè

iau

nepr

ipaþ

ino

Bal

tijos

val

styb

iø k

aip

Sovi

e-tø

Sàj

ungo

s da

lies.

Pirm

aisi

ais

poka

rio

met

ais

Mek

sika

bu-

vo m

inim

a ta

rp v

alst

ybiø

, ku

rios

e bu

vopr

ipaþ

ásta

mi L

ietu

vos d

iplo

mat

inës

tarn

y-bo

s at

stov

ai.

28.

Sal

va-

dora

sN

e+

(+)

Net

iesi

ogia

i ir

neo

fici

alia

i ið

-re

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijo

s va

ls-

tybi

ø an

eksi

jos n

epri

paþi

nim

ui,

laik

ësi t

ylio

sios

nep

ripa

þini

mo

polit

ikos

.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës ta

rnyb

os v

eikl

a Sa

lva-

dore

neb

uvo

plët

ojam

a.19

49 m

. pal

aikë

Bal

tijos

val

styb

iø k

laus

i-m

o kë

limà

Jung

tinës

e Ta

utos

e.

2 PRIEDAS

2771

.2

.3

.4

.5

.6

.

29.

Dan

ija

Taip

1921

-09-

30 p

ri-

paþi

no L

ietu

vàde

jure

.

+ Dan

ija,

prip

aþin

dam

a B

altij

osva

lsty

biø

inko

rpor

acijà

de

fac-

to, l

aikë

si ty

liosi

os n

epri

paþi

ni-

mo

polit

ikos

.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la D

ani-

joje

neb

uvo

plët

ojam

a.V

engë

dek

laru

oti o

ficia

lià p

ozic

ijà.

Dan

ija a

tsis

akë

ekon

omin

iø s

ankc

ijø, k

u-ri

os b

uvo

suvo

kiam

os k

aip

logi

ðka

nepr

i-pa

þini

mo

polit

ikos

pas

ekm

ë. 1

964

met

ais

Dan

ija s

u SS

RS

suda

rë s

utar

tá,

kuri

ið-

spre

ndë

kom

pens

avim

o uþ

Bal

tijos

val

s-ty

bëse

nac

iona

lizuo

tà D

anijo

s ir

jos

pilie

-èi

ø tu

rtà

klau

sim

us B

altij

os v

alst

ybiø

tur-

to D

anijo

je s

àska

ita.

1985

-07-

25-2

6 B

altij

os ið

eivi

jos

orga

niza

-ci

jø i

nici

atyv

a K

open

hago

je á

vyko

Bal

ti-jo

s tr

ibun

olas

, kur

is n

agri

nëjo

SSR

S pa

-da

rytu

s nu

sika

ltim

us B

altij

os v

alst

ybës

e.

30.

Isla

ndij

aTa

ip19

22-1

1-01

Isla

nd

ija

pri

-pa

þino

Lie

tuvà

de ju

re

+ Isla

ndija

, pri

paþi

ndam

a B

altij

osva

lsty

biø

inko

rpor

acijà

de

fac-

to, l

aikë

si ty

liosi

os n

epri

paþi

ni-

mo

polit

ikos

.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la I

slan

-di

joje

neb

uvo

plët

ojam

a.V

engë

dek

laru

oti o

ficia

lià p

ozic

ijà. 1

991-

02-1

1 pi

rmoj

i ið

uþsi

enio

val

styb

iø o

ficia

-lia

i pri

paþi

no L

ietu

vos

nepr

ikla

usom

ybæ.

31.

Ispa

nija

Taip

1922

-07-

27 p

ri-

paþi

no L

ietu

vàde

jure

.

+ Ispa

nija

, pri

paþi

ndam

a B

altij

osva

lsty

biø

inko

rpor

acijà

de

fac-

to, l

aikë

si ty

liosi

os n

epri

paþi

ni-

mo

polit

ikos

.

Pasi

untin

ybës

ir

kons

ulat

ø Is

pani

joje

neb

u-vo

. Nuo

XX

a. 6

deð

imtm

eèio

pra

dþio

s sva

rs-

tyti

plan

ai I

span

ijoje

ste

igti

Lie

tuvo

s di

plo-

mat

inæ

atst

ovyb

æ.19

55 m

. St.

Loz

orai

tis k

reip

ësi á

Ispa

nijo

s am

-ba

sadà

ir

pasi

ûlë

S. A

. B

aèki

o ka

ndid

atûr

àat

stov

auti

Lie

tuva

i Isp

anijo

je, t

aèia

u at

saky

-m

o ið

Mad

rido

neg

avo,

todë

l ats

tova

vim

o Is

-pa

nijo

je k

laus

imas

dip

lom

atin

ëje

tarn

yboj

eda

ugia

u ne

buvo

kel

iam

as. E

stijo

s di

plom

ati-

në ta

rnyb

a ið

eivi

joje

turë

jo sa

vo a

tsto

và M

ad-

ride

.

Ispa

nija

, vad

ovau

jam

a F.

Fra

nko,

tik

ne-

tiesi

ogia

i ir

neof

icia

liai i

ðrei

ðkë

prita

rim

àB

alti

jos

vals

tybi

ø an

eksi

jos

nepr

ipaþ

ini-

mui

.19

77 m

. Isp

anija

, uþm

egzd

ama

dipl

oma-

tiniu

s san

tyki

us su

SSR

S, d

ël B

altij

os v

als-

tybi

ø ne

pada

rë jo

kiø

iðly

gø.

2 PRIEDAS

2781

.2

.3

.4

.5

.6

.

32.

Mal

taN

e+ M

alta

laik

ësi t

ylio

sios

nep

ripa

-þi

nim

o po

litik

os.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la M

al-

toje

neb

uvo

plët

ojam

a.V

engë

dek

laru

oti o

ficia

lià p

ozic

ijà, t

aèia

une

prip

aþin

o B

altij

os v

alst

ybiø

kai

p So

vie-

tø S

àjun

gos

dalie

s.

33.

Nyd

erla

n-da

iTa

ip19

21-1

0-06

pri

-pa

þino

Lie

tuvà

de

jure

.

+ Nyd

erla

ndai

tra

ktuo

tini

kai

pva

lsty

bë,

besi

laik

iusi

tyl

iosi

osne

prip

aþin

imo

polit

ikos

. O

fi-

cial

iai

neáte

isin

o B

altij

os v

als-

tybi

ø pr

ipaþ

inim

o ka

ip S

ovie

tøSà

jung

os d

alie

s.

Lie

tuvo

s am

basa

dori

umi H

agoj

e ik

i kar

o bu

-vo

B. B

alut

is, r

ezid

avæs

Lon

done

.K

itø L

ietu

vos

dipl

omat

ø ve

iklo

s fa

ktø

neuþ

-fi

ksuo

ta.

Yra

teig

iniø

, jog

Nyd

erla

ndai

194

1 m

. pri

-pa

þino

Bal

tijos

val

styb

iø a

neks

ijà, t

aèia

unë

ra j

okio

ofic

iala

us t

okio

s po

zici

jos

pa-

tvir

tini

mo.

1942

m.,

kai b

uvo

uþm

egzt

i dip

lom

atin

iai

sant

ykia

i ta

rp N

yder

land

ø ir

SSR

S, a

pie

Bal

tijos

val

styb

iø a

neks

ijos p

ripa

þini

mà

arne

prip

aþin

imà

nebu

vo u

þsim

inta

.V

ëles

niø

ofic

ialiø

par

eiðk

imø

dël B

altij

osva

lsty

biø

nebu

vo.

1967

m.,

pana

ðiai

kai

p Sk

andi

navi

jos v

als-

tybë

s, N

yder

land

ai s

u SS

RS

suda

rë d

viða

-lá

susi

tari

mà

dël

fina

nsin

iø b

ei n

uosa

vy-

bës

reik

alav

imø,

sus

ijusi

ø su

Lie

tuvo

s,L

atvi

jos,

Est

ijos

bei

Vak

arø

Ukr

aino

s ir

Bal

taru

sijo

s in

korp

orav

imu

á SSR

S.Ta

rpta

utin

iø s

anty

kiø

prak

tiko

je N

yder

-la

ndø

vyri

ausy

bë t

urëj

o la

ikyt

is b

endr

osN

AT

O p

ozic

ijos

– su

SSR

S ne

disk

utuo

tiir

nes

udar

inët

i jo

kiø

polit

iniø

sus

itari

mø

Bal

tijos

val

styb

iø k

laus

imai

s.

34.

Nor

vegi

jaTa

ip19

21-1

0-04

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

+ No

rveg

ija,

neo

fici

alia

i p

ri-

paþi

ndam

a B

alti

jos

vals

tybi

øin

korp

orac

ijà d

e fa

cto

, la

ikës

ity

liosi

os n

epri

paþi

nim

o po

liti-

kos.

5–6

deði

mtm

eèia

is N

orve

gijo

je d

irbo

Lie

tu-

vos

garb

ës k

onsu

las

(nuo

195

9 m

. pak

elta

s ir

prip

aþin

tas k

aip

gene

ralin

is k

onsu

las)

Hilm

a-na

s Mar

iniu

s Han

sena

s (of

icia

liai p

ripa

þást

a-m

as n

uo 1

937

m. i

r ði

s pr

ipaþ

inim

as n

ieka

dane

buvo

atð

aukt

as).

Pana

ðiai

kai

p Ðv

edija

ir D

anija

, Nor

vegi

-ja

ats

isak

ë pr

aktik

os t

aiky

ti ek

onom

ines

sank

cija

s SS

RS.

1959

m. N

orve

gija

su

SSR

S pa

sira

ðë d

vi-

ðalá

susi

tari

mà

dël L

atvi

jos,

Est

ijos,

Lie

tu-

vos S

SR ir

Kar

elijo

s aut

onom

inës

SSR

bei

þvej

ybin

iø la

ivø,

iðsp

rend

usá f

inan

sini

us b

ei

2 PRIEDAS

2791

.2

.3

.4

.5

.6

.

nuos

avyb

ës r

eika

lavi

mus

. Ðia

me

susi

tari

-m

e bu

vo p

amin

ëtos

Lie

tuvo

s, L

atvi

jos

irE

stijo

s So

viet

inës

Soc

ialis

tinës

Res

publ

i-ko

s ir

Kar

elijo

s A

uton

omin

ë So

cial

istin

ëR

espu

blik

a. T

aèia

u m

aþai

tik

ëtin

a, k

adN

orve

gija

, ku

ri A

ntro

jo p

asau

linio

kar

om

etai

s tur

ëjus

i kar

èios

„ki

visl

ingø

“ vy

riau

-sy

bës p

atir

ties,

gal

ëjo

patik

ëti B

altij

os v

als-

tybi

ø ap

sisp

rend

imo

sava

nori

ðkum

u.19

79 m

. ofic

ialiu

ose

Vok

ietij

os B

unde

sta-

go d

okum

entu

ose

yra

nuor

odø,

jog

Air

i-ja

, Gra

ikija

, Ita

lija,

Liu

ksem

burg

as, N

or-

vegi

ja ir

Tur

kija

nep

ripa

þino

Bal

tijos

val

s-ty

biø

anek

sijo

s.

35.

Suo

mij

aTa

ip19

21-1

0-14

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

+ Suom

ija, p

ripa

þind

ama

Bal

tijos

vals

tybi

ø in

korp

orac

ijà d

e fa

c-to

, lai

kësi

tylio

sios

nep

ripa

þini

-m

o po

litik

os.

Gen

eral

inis

kon

sula

s H

elsi

nkyj

e di

rbo

iki

1940

-08-

01.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la S

uom

ijoje

neb

uvo

plët

ojam

a.

Ven

gë d

ekla

ruot

i ofic

ialià

poz

icijà

.Su

omija

, pa

gal

1947

m.

taik

os s

utar

tá su

Sovi

etø

Sàju

nga

perd

avë

ðaly

je b

uvus

á Bal

-tij

os v

alst

ybiø

turt

à so

viet

ams,

nor

s nie

ka-

da n

epri

ëmë

joki

o fo

rmal

aus

spre

ndim

odë

l Bal

tijos

ðal

iø a

neks

ijos

prip

aþin

imo

arne

prip

aþin

imo.

1964

m. S

uom

ijos

prez

iden

tas

su o

ficia

liuvi

zitu

lan

kësi

Est

ijoje

. SS

RS

tai

trak

tavo

kaip

Bal

tijos

val

styb

iø d

e fa

cto

ir

de

jure

prip

aþin

imà,

taè

iau

Suom

ija t

okio

s po

zi-

cijo

s ni

ekad

a of

icia

liai n

edek

lara

vo. S

uo-

mijo

s vy

riau

sybë

s ik

i pat

199

1 m

., si

ekda

-m

os i

ðlai

kyti

dra

ugið

kus

sant

ykiu

s su

SSR

S, o

ficia

liai

neuþ

sim

inë

apie

Bal

tijos

vals

tybe

s ka

ip a

neks

uota

s ar

oku

puot

as.

1985

-07-

27-2

9 vy

ko B

altij

os t

aiko

s ir

lais

-vë

s kr

uiza

s. H

elsi

nkyj

e bu

vo s

uren

gta

de-

mon

stra

cija

.

2 PRIEDAS

280 2 PRIEDAS

1.

2.

3.

4.

5.

6.

36.

Arg

enti

naTa

ip19

21-0

3-14

Pri

paþi

no L

ie-

tuvà

de

jure

.

+ Arg

entin

a, p

ripa

þind

ama

Bal

-tij

os v

alst

ybiø

inko

rpor

acijà

de

fact

o, l

aikë

si t

ylio

sios

nep

ripa

-þi

nim

o po

litik

os.

1940

m.

Arg

entin

oje

(Bue

nos

Air

ëse)

vei

këL

ietu

vos

pas

iun

tin

ybë,

ku

riai

vad

ova

voT.

Dau

kant

as, J

. Auk

ðtuo

lis, d

r. K

. Gra

þulis

.Pa

siun

tinyb

ë ir

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

-bo

s di

plom

atai

ofic

ialia

i vei

kë ik

i 194

7 m

. pa-

baig

os.

Ofic

ialia

i nei

ðrei

ðkë

pozi

cijo

s dë

l Bal

tijos

vals

tybi

ø an

eksi

jos.

1946

-11-

30 A

rgen

tino

s uþ

sien

io r

eika

løm

inis

teri

jos

mem

oran

dum

as L

ietu

vos

di-

plom

atam

s, k

uria

me

suab

ejot

a L

ietu

vos

dipl

omat

inës

mis

ijos

veik

los

tiksl

ingu

mu

Lie

tuva

i tap

us S

SRS

sude

dam

àja

dalim

i.N

uo 1

947

m.

susp

endu

ota

Lie

tuvo

s pa

-si

unti

nybë

s ve

ikla

, ko

l B

alti

jos

vals

tybi

ølik

imas

bus

iðsp

ræst

as J

ungt

iniø

Tau

tø O

r-ga

niza

cijo

je.

Arg

entin

a bu

vo v

ieni

ntel

ë Pi

etø

Am

eri-

kos

vals

tybë

, ofic

ialia

i apr

iboj

usi B

altij

osva

lsty

biø

dipl

omat

iniø

tar

nybø

vei

klà.

37.

Bol

ivij

aTa

ip19

22-0

6-14

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

+ Net

iesio

giai

ir n

eofic

ialia

i iðr

eið-

kë p

rita

rim

à B

altij

os v

alst

ybiø

anek

sijos

nep

ripaþ

inim

ui, l

aikë

sity

liosio

s nep

ripaþ

inim

o po

litik

os.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la B

oli-

vijo

je n

ebuv

o pl

ëtoj

ama.

Ven

gë d

ekla

ruot

i ofic

ialià

poz

icijà

, taè

iau

nepr

ipaþ

ino

Bal

tijos

val

styb

iø k

aip

Sovi

e-tø

Sàj

ungo

s da

lies.

38.

Dom

inik

osR

espu

blik

aTa

ip+ N

etie

siog

iai

ir n

eofi

cial

iai

ið-

reið

kë p

rita

rim

à B

altij

os v

als-

tybi

ø an

eksi

jos

nepr

ipaþ

ini-

mui

, la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

pa-

þini

mo

polit

ikos

.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës ta

rnyb

os v

eikl

a D

o-m

inik

os R

espu

blik

oje

nebu

vo p

lëto

jam

a.V

engë

dek

laru

oti o

ficia

lià p

ozic

ijà, t

aèia

une

prip

aþin

o B

altij

os v

alst

ybiø

kai

p So

vie-

tø S

àjun

gos

dalie

s.

39.

Gva

tem

ala

Taip

1923

-02-

26pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

và d

e ju

re.

+ Net

iesi

ogia

i ir

neo

fici

alia

i ið

-re

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijos

val

sty-

biø

anek

sijo

s ne

prip

aþin

imui

,la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

paþi

nim

opo

litik

os.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la G

va-

tem

aloj

e ne

buvo

plë

toja

ma.

Para

gvaj

us, G

vate

mal

a ir

Ven

esue

la v

en-

gë a

ktyv

esni

ø an

eksi

jos n

epri

paþi

nim

o ið

-ra

iðko

s for

mø,

taèi

au si

øsda

vo sa

vo d

iplo

-m

atin

ius

atst

ovus

á B

altij

os v

alst

ybiø

di-

plom

atin

ius

prië

mim

us.

2812 PRIEDAS1

.2

.3

.4

.5

.6

.

40.

Hai

tis

Ne

+ Net

iesi

ogia

i ir

neo

fici

alia

i ið

-re

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijos

val

sty-

biø

anek

sijo

s ne

prip

aþin

imui

,la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

paþi

nim

opo

litik

os.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la H

ai-

tyje

neb

uvo

plët

ojam

a.V

engë

dek

laru

oti o

ficia

lià p

ozic

ijà, t

aèia

une

prip

aþin

o B

altij

os v

alst

ybiø

kai

p So

vie-

tø S

àjun

gos

dalie

s.

41.

Indi

jaN

e+ N

etie

siog

iai

ir n

eofi

cial

iai

ið-

reið

kë p

rita

rim

à B

altij

os v

alst

y-bi

ø an

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

ui,

laik

ësi

tylio

sios

nep

ripa

þini

mo

polit

ikos

.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la I

ndi-

joje

neb

uvo

plët

ojam

a.N

etie

siog

iai

ir n

eofic

ialia

i ið

reið

kë p

rita

-ri

mà

Bal

tijos

val

styb

iø a

neks

ijos

nepr

ipa-

þini

mui

, la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

paþi

nim

opo

litik

os.

1950

m. k

onsu

ltaci

jose

su

Did

þiàj

a B

rita

-ni

ja I

ndijo

s di

plom

atai

stu

dija

vo B

altij

osva

lsty

biø

klau

sim

à ir

rek

omen

davo

sav

ovy

riau

sybe

i pr

ipaþ

inti

Bal

tijo

s va

lsty

biø

ofic

ialø

sta

tusà

.

42.

Lib

anas

Ne

+ Net

iesi

ogia

i ir

neo

fici

alia

i ið

-re

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijos

val

sty-

biø

anek

sijo

s ne

prip

aþin

imui

,la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

paþi

nim

opo

litik

os.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la L

iba-

ne n

ebuv

o pl

ëtoj

ama.

1949

m. p

alai

kë B

altij

os v

alst

ybiø

kla

usi-

mo

këlim

à Ju

ngtin

ëse

Taut

ose.

43.

Pak

is-

tana

sN

e+ N

etie

siog

iai

ir n

eofi

cial

iai

ið-

reið

kë p

rita

rim

à B

altij

os v

alst

y-bi

ø an

eksi

jos

nepr

ipaþ

inim

ui,

laik

ësi

tylio

sios

nep

ripa

þini

mo

polit

ikos

.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la P

akis

-ta

ne n

ebuv

o pl

ëtoj

ama.

Net

iesi

ogia

i ir

neof

icia

liai i

ðrei

ðkë

prita

ri-

mà

Bal

tijos

val

styb

iø a

neks

ijos

nepr

ipaþ

i-ni

mui

, lai

kësi

tylio

sios

nep

ripa

þini

mo

po-

litik

os.

282 2 PRIEDAS

1.

2.

3.

4.

5.

6.

44.

Pan

ama

Taip

1922

-12-

28pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

và d

e ju

re.

+ Net

iesi

ogia

i ir

neo

fici

alia

i ið

-re

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijos

val

sty-

biø

anek

sijo

s ne

prip

aþin

imui

,la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

paþi

nim

opo

litik

os.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la P

ana-

moj

e ne

buvo

plë

toja

ma.

Ven

gë d

ekla

ruot

i ofic

ialià

poz

icijà

, taè

iau

nepr

ipaþ

ino

Bal

tijos

val

styb

iø k

aip

Sovi

e-tø

Sàj

ungo

s da

lies.

45.

Per

uTa

ip19

23-0

2-05

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

+ Net

iesi

ogia

i ir

neo

fici

alia

i ið

-re

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijos

val

sty-

biø

anek

sijo

s ne

prip

aþin

imui

,la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

paþi

nim

opo

litik

os.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la P

eru

nebu

vo p

lëto

jam

a.V

engë

dek

laru

oti o

ficia

lià p

ozic

ijà, t

aèia

une

prip

aþin

o B

altij

os v

alst

ybiø

kai

p So

vie-

tø S

àjun

gos

dalie

s.

46.

Pie

tøA

frik

os(S

àjun

ga)

Res

publ

ika

Taip

+ Net

iesi

ogia

i ir

neo

fici

alia

i ið

-re

iðkë

pri

tari

mà

Bal

tijos

val

sty-

biø

anek

sijo

s ne

prip

aþin

imui

,la

ikës

i ty

liosi

os n

epri

paþi

nim

opo

litik

os.

Iki k

onsu

lato

uþd

arym

o 19

41-0

8-25

dir

bo g

ar-

bës

kons

ulas

Ch.

R. M

acG

illiv

ray.

1948

m. M

. Mac

Gill

ivra

y pa

veld

ëjim

o by

-lo

je b

uvo

pate

ikta

s Pi

etø

Afr

ikos

Sàj

un-

gos

uþsi

enio

rei

klø

min

iste

rijo

s se

kret

o-ri

aus

1948

-08-

07 l

aiðk

as,

kuri

ame

teig

ia-

ma,

kad

vyr

iaus

ybë

nepr

ipaþ

ásta

Bal

tijos

vals

tybi

ø so

viet

inës

ane

ksijo

s.

47.

Tail

anda

s(S

iam

as)

Taip

1923

-01-

23pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

và d

e ju

re.

+ Net

iesio

giai

ir n

eofic

ialia

i iðr

eið-

kë p

rita

rim

à B

altij

os v

alst

ybiø

anek

sijos

nep

ripaþ

inim

ui, l

aikë

sity

liosio

s nep

ripaþ

inim

o po

litik

os.

Lie

tuvo

s dip

lom

atin

ës ta

rnyb

os v

eikl

a Ta

ilan-

de n

ebuv

o pl

ëtoj

ama.

Net

iesi

ogia

i ir

neof

icia

liai i

ðrei

ðkë

prita

ri-

mà

Bal

tijos

val

styb

iø a

neks

ijos

nepr

ipaþ

i-ni

mui

, lai

kësi

tyl

iosi

os n

epri

paþi

nim

o po

-lit

ikos

.

48.

Nau

joji

Zel

andi

jaTa

ipU

þmez

gë d

iplo

-m

atin

ius

kon-

takt

us s

u L

ietu

-va

po

1928

m

(+)

Paga

l poþ

ymiø

vis

umà

Nau

joji

Zel

andi

ja ik

i 197

4 m

. gal

i bût

ipr

iski

rtin

a pr

ie v

alst

ybiø

, vy

k-dþ

iusi

ø ty

liàjà

nep

ripa

þini

mo

polit

ikà.

Vël

iau

ávar

dyta

kai

pva

lsty

bë, p

ripa

þinu

si L

ietu

vos i

rki

tø B

altij

os v

alst

ybiø

ane

ksijà

.

Lie

tuvo

s di

plom

atin

ës t

arny

bos

veik

la N

au-

jojo

je Z

elan

dijo

je n

ebuv

o pl

ëtoj

ama.

Ven

gë d

ekla

ruot

i ofic

ialià

poz

icijà

.19

74 m

etai

s Nau

josi

os Z

elan

dijo

s val

dþio

-je

buv

æ le

ibor

ista

i pa

tvir

tino

Bal

tijo

sva

lsty

biø

inko

rpor

avim

o á

SSR

S pr

ipa-

þini

mà,

ðio

s nu

osta

tos

iðlik

o ga

lioja

nèio

sik

i 199

1 m

.

2832 PRIEDAS1

.2

.3

.4

.5

.6

.

49.

Aus

trij

aTa

ip19

24-0

2-07

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

– Nei

ðrei

ðkë

pozi

cijo

s.D

uom

enø

apie

194

0–19

90 m

. Aus

trijo

je v

ei-

kusi

us L

ietu

vos

dipl

omat

us a

r di

plom

atin

esat

stov

ybes

nër

a.

50.

Nik

arag

vaTa

ip– N

eiðr

eiðk

ë po

zici

jos.

51.

Japo

nija

Taip

1922

-12-

20pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

và d

e ju

re.

– Pri

skir

tina

val

styb

ëms,

nei

ð-re

iðku

siom

s sa

vo p

ozic

ijos

dël

Lie

tuvo

s an

eksi

jos.

52.

Iran

as(P

ersi

ja)

Taip

1923

-08-

11pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

và d

e ju

re.

– Pri

skir

tina

s va

lsty

bëm

s, n

eið-

reið

kusi

oms

savo

poz

icijo

s dë

lL

ietu

vos

anek

sijo

s.

53.

Lib

erij

aTa

ip19

23-0

2-13

prip

aþin

o L

ie-

tuvà

de

jure

.

– Nei

ðrei

ðkë

pozi

cijo

s.

54.

Ðve

dija

Taip

1921

-09-

28pr

ipaþ

ino

Lie

-tu

và d

e ju

re.

– –

–Ðv

edija

suda

ro ry

ðkià

iðim

tá ta

rpki

tø V

akar

ø va

lsty

biø.

Pri

paþi

-no

Bal

tijo

s va

lsty

biø

anek

sijà

tiek

de

fact

o, t

iek

de

jure

, taè

iau

past

aroj

o pr

ipaþ

inim

o Ðv

edijo

spo

litik

ai n

ieka

da o

fici

alia

i ir

vieð

ai n

edek

lara

vo.

Lie

tuvo

s pa

siun

tiny

bë Ð

vedi

joje

nut

rauk

ëve

iklà

194

0-08

-21

ir t

à pa

èia

dien

à pa

stat

aspe

rduo

tas

Sovi

etø

Sàju

ngai

.19

55-0

2-15

mëg

inam

a ið

plës

ti L

ietu

vos

dipl

o-m

atin

ës t

arny

bos

tinkl

à, p

aski

rian

t di

plom

ati-

niu

atst

ovu

Ðved

ijoje

bei

ágal

iotin

iu S

kand

ina-

vijo

s va

lsty

bëse

Ign

à Ðe

iniø

, kur

is Ð

vedi

jos

vy-

riau

sybë

s ne

buvo

pri

paþi

ntas

ofic

ialiu

ats

tovu

.

1941

-05-

30 Ð

vedi

jos

vyri

ausy

bë s

udar

ë su

SSR

S su

sita

rim

à dë

l tur

tiniø

kla

usim

ø, p

a-ga

l ku

rá S

ovie

tø S

àjun

gai

perd

avë

Lie

tu-

vos a

uksà

, dep

onuo

tà Ð

vedi

joje

. Vël

iau

re-

mia

ntis

ðiu

o su

sita

rim

u su

tiko

pri

paþi

nti

SSR

S pi

liety

bæ B

altij

os v

alst

ybiø

gyv

ento

-ja

ms

ir S

ovie

tø S

àjun

gai

perd

uoti

kari

us,

kari

avus

ius

Vok

ietij

os p

usëj

e.

284 2 PRIEDAS

1.

2.

3.

4.

5.

6.

Ðved

ija n

ieka

da o

ficia

liai n

epat

virt

ino

Bal

-tij

os v

alst

ybiø

ane

ksijo

s d

e ju

re p

ripa

þini

-m

o, t

odël

jos

poz

icija

dël

Lie

tuvo

s R

es-

publ

ikos

ane

ksijo

s ið

dal

ies

liko

dvip

ras-

mið

ka.

Ðved

ijos

teis

mai

pili

etyb

ës k

laus

imu

ne-

buvo

vie

nodo

s nu

omon

ës ir

Bal

tijos

val

s-ty

biø

pilie

èius

kar

tais

laik

ë as

men

imis

be

pilie

tybë

s.19

77 m

. Ðv

edijo

s uþ

sien

io r

eika

lø m

inis

-te

rijo

s par

eigû

nas p

arei

ðkë,

kad

„Ðv

edijo

svy

riau

sybë

neb

uvo

apsi

spre

ndus

i, pr

i-pa

þint

i (B

altij

os v

alst

ybiø

) in

korp

orac

ijos

de

fact

o a

r d

e ju

re“.

1989

-12-

09 Ð

vedi

jos

uþsi

enio

rei

kalø

mi-

nist

ras

S. A

nder

sson

as R

igsd

age

kalb

ëjo

apie

tai

, kad

ið

Ðved

ijos

pozi

cijø

Bal

tijos

vals

tybi

ø in

korp

orav

imo

prip

aþin

imas

yra

isto

rini

s fa

ktas

. Buv

o pa

aiðk

inta

sis

tem

a,ku

ria

rem

dam

asi Ð

vedi

jos

vyri

ausy

bë p

lë-

toja

san

tyki

us s

u SS

RS:

sus

itari

mai

(ko

n-su

linë

konv

enci

ja, s

usita

rim

as d

ël B

altij

osjû

ros

erdv

ës, p

reky

bos

suta

rtys

) su

SSR

Sga

lioja

vis

oje

Sovi

etø

Sàju

ngos

teri

tori

jo-

je, á

skai

tant

ir

Bal

tijos

val

styb

es. B

altij

osva

lsty

biø

taut

ø si

ekia

i at

kurt

i ne

prik

lau-

som

ybæ

buvo

ver

tinam

i kai

p SS

RS

vida

usre

ikal

as.

Kad

angi

Ðve

dija

buv

o pr

ipaþ

inus

i Lie

tuvo

san

eksi

jà, t

ai L

ietu

vos i

r Ðv

edijo

s dip

lom

ati-

niai

sant

ykia

i buv

o uþ

meg

zti i

ð nau

jo, t

ik si

m-

bolið

kai p

amin

int j

ø at

kûri

mà

1991

-08-

28.

285

Ramojus KraujelisLITHUANIA AND THE WEST:

ATTITUDE OF THE WESTERN STATES TOWARDSOCCUPATION AND ANNEXATION

OF LITHUANIA IN THE PERIOD OF 1940–1953

Summary

Soviet occupation and annexation of Lithuania and other Baltic States insummer 1940 determined the fate of these states for 50 years. Althougha sore and delicate topic regarding the assessment of the foregoingoccupation and annexation has already been studied in the variety ofhistorical, legal and political science research papers, still undiscoveredspace remains for absolutely new investigations in different aspects. Oneof less revealed themes – the attitude of the Western states in respect ofLithuania and other Baltic states. Up to now, in Lithuanian historiographythere was no any complex research that would itemize Western attitudestowards Lithuania in the period of the Soviet occupation and annexation.

Traditionally, in the integrated studies of Lithuanian history, moreattention is paid towards the position from the inside (i.e. internally).Most often, in the historiography of Lithuania, the topics are presentedfrom the perspective of Lithuania – investigators prefer to examine theresistance of Lithuania against occupation, the role of the Lithuaniandiplomacy and emigration in raising the issue of Lithuania. However,undoubtedly, such positions fail to present any versatile and impartialview of the investigated theme. Position towards Lithuania from theoutside (i.e. externally) is important and weighty as, by its cognitivefunction and interdisciplinary attitude, shows the place of Lithuania andother Baltic states, also their import in the international system. For thesaid reason, common-plan aspects of international relations with respectto the course of considerations pertaining to the matter of Lithuania stillremain an undisclosed space for historical researches.

In the Lithuanian historical consciousness, quite a number ofstereotypes of Lithuania as that of a victim of the geopolitical situationstill exists. Analysis of the Western attitude would enable to give answers

286

to certain questions that failed to be clearly and definitely answered inhistoriography, i.e. how did Western politicians and society assess andreact towards the issues and phenomena that used to be nearby, howeversuddenly were found behind the totalitarian “iron curtain”? Why did theWestern states agree with the division of Europe? What forces and interestsinfluenced that? What was the impact of the events in the internationalpolicy on the issue of the Baltic states and vice versa? What could havebeen done by the Western states for the benefit of the Baltic states, whathave they, in fact, done and what did they avoid doing?

The analysis of the position of the West towards Lithuania may besignificant not only as a scientific study, however, it might be useful fortoday. It is worth to mention the debate, not only in the academic envi-ronment, but – in particular – in the politics, with Russian scientists andpoliticians who are trying to question the fact of occupation and annexa-tion of Lithuania and other Baltic States and are raising the issue pertain-ing to the succession of the today’s Lithuanian statehood by claiming thefollowing: the incorporation of Lithuania into the Soviet Union had le-gal outcomes, i.e. the annexation was lawful. In the present case, a mani-fold analysis of the attitudes prevailing in the West would facilitate thepresentation of a wide attitude of the international community towardsLithuania, its assessment and evaluation of the said occupation and an-nexation.

The present study aims to highlight common trends and principalattitude of the Western states towards the occupation and annexation ofLithuania.

In a broad sense, international relations, related to the assessment andevaluation of the occupation and annexation of Lithuania, might beregarded as the object of investigation. The analysis of such relationshipincludes the following two main aspects: 1) survey and evaluation of thepolitical actions in the West; 2) legal expression means and classificationthereof. The foregoing objects, covering the context of the internationallaw and policy, necessarily demand a wider interdisciplinary attitude.Thus, while orientating towards the analysis of a thorough evaluation,the study presents not only the factological empirical investigation of the

SUMMARY

287

political history, however, it invokes a certain political and legal evaluationpattern on the basis of which the issue of Lithuania and other BalticStates is being examined through the prism of the international law, byrevealing the impact of law on the international system and, vice versa,the influence of important changes in the international system on theprocess and evolution of the international law.

Chronology of the investigation. Consistent and successivechronology of the factological empirical investigation, goes back to theperiod of 1940–1953. The foregoing years witnessed the formation anddeclaration of the principal political attitude of the West towards theoccupation and annexation of the Baltic States, and it did not changethroughout a subsequent 40-year period. Definition of the initialchronological point is clear enough – the analysis has been started from15 June 1940 – the Soviet aggression against Lithuania. In theinvestigation, the main attention is concentrated on the period of theWorld War II. It is possible to state the following: within the foregoingperiod of such important changes, the fate of Lithuania and other BalticStates was determined. The first post-war years were full of significantinternational events related to the creation of a new post-war system.The said run of changes served as a consistent prelude into a completelynew state of international relationship – the Cold War. Analysis of theearly phase of the Cold War facilitates the demonstration of the affinityand generality in respect of the states that fell in the Soviet block,furthermore, the formation of the underlying Western Doctrine –Containment Policy (Strategy) – dominating within the period of theCold War and means for expression thereof have been discussed herein.The year 1953, i.e. the dividing line of the publicly recognized first ColdWar period, should be regarded as the logical closing limit of the consistentanalysis of the Western policy. To look from the context of Lithuania,the year 1953 was particularly significant as approximately by that period,by the military and repressive system means, the armed opposition againstthe Soviet occupation was suppressed. Continuation of the chronologicalanalysis in the later separate stages of the Cold War in the present studywould be completely inexpedient because the principal political attitude

SUMMARY

288

prevailing in the West, factually, did not change till the very end of theCold War. Discussions of the issue pertaining to the fate of the BalticStates in the West, in separate periods, bore a rather episodic character;for the said reason the study presents only a consideration of the mostimportant political processes that is necessary for delivering the political-legal attitude, dominating in the West. It is worth to mention here thefollowing: separate more significant political episodes in the West (theUSA Congress Ch.J. Kersten Committee’s activity in 1953–1954,Lithuania’s case for freedom in the West in 1975–1990, search of waysfor liberation of the Baltic States: civil protest and European Parliamentin 1979–1983) are discussed in some researches by other investigatorsthat have been published in the recent decade.

A wider chronological context has been chosen in the analysis of theWestern attitudes through the political and legal evaluation pattern. Byseeking to assess and classify political and legal attitudes of the widestpossible spectrum of the Western states, the related issues are viewedthrough the prism of the entire Soviet occupation and annexation period.Legal analysis, up to the very restoration of independence of the Republicof Lithuania, is beneficial and advantageous in revealing aspects ofsuccession of the occupied and annexed state and international legalsubjectivity thereof, thus, delegitimizating the validity of the Soviet powerwhich the latter strove to demonstrate in our country.

Main attention is focused on the impact of the policy of the mostpowerful Western state – the United States of America. In parallel, thestudy analyses and evaluates the attitude of other Western states (policyof Great Britain and Nazi Germany during the World War II is in detailhighlighted). However, it is not so simple to analyze the attitude ofindividual Western states as those states, most often, did not have a clearand definite strategy with respect to the Baltic States, consequently, thestudy, inevitably, contains a common evaluation of the position prevailingin the West.

The principal objective of the present study is to thoroughly and infull spectrum, on the basis of the political and legal argumentation ofavailable sources, examine and evaluate the attitude of the Western states

SUMMARY

289

with respect to Lithuania and other Baltic States in the period of theSoviet occupation and annexation, to reveal formation circumstances,fundamental features and classification thereof.

The first and second parts of the present study contain the evaluationof the geopolitical level of the historical process, chronological analysis ofthe Western political attitudes. The Western policy is evaluated byapplying a narrative method of the empirical historical investigation.However, the present research is not limited to the historical investigationmethod as the topics under investigation require the application ofmethodology of other scientific branches. Final evaluation of the Westernattitude is submitted from the systematic analysis viewpoint. Sourcesemployed in the present study have been selected in compliance with thequalitative criterion – attempts have been made to name and discussmost significant and fundamental instruments that reflected principalattitudes prevailing in the Western states.

Most important terms (concepts) and theoretical provisions. Whilestudying and investigating the selected topic, a very important task is toexactly define specific processes or events and characterizing terms. Termthe Baltic States, covering Lithuania, Latvia and Estonia, is widely employedin the present study. Not excepting any similarities and differences of thehistorical evolution, the Baltic States - in the discussed period - are unitedby the main characteristic feature – statehood evolution generality. Ratheroften, in the investigation resources, political attitudes of the West withrespect to the Baltic States used to be expressed in the generalized manner,therefore it is quite difficult to identify and mark out the position of theWestern states towards any of the Baltic States. In all cases, if possible,certain efforts are made to identify and highlight the particularities of theposition towards Lithuania.

Term the West that is used in the study should be understood as apolitical, however, not a geographical description. The 20th centurywitnessed the expansion and transcendence of the conception the Westbeyond the European borders, the United States of America – in its essencea democratic state of the European traditions – became the leader in theWest. Western states, sticking to, and obeying democratic traditions,

SUMMARY

290

irrespective of their geographic position factors, shall be treated as acomplex part of the Western block. In addition to the traditionallyrealizable Western elements, such as the Western Europe (having in mindthe subregions of Northern, Southern Europe), North America, thefollowing states of the Southern hemisphere also fall into the Westerncontext – Australia, New Zealand, Japan, the Philippines, also states ofpro-western political orientation in South America and Latin America.An approximate number of the total pro-western orientation states to bediscussed herein, that in general are called the Western states, equals to50. The main attention is paid to the policy of two Western states – theUSA and the Great Britain – which reflected principal attitude of theWestern democratic world. Obviously, it is impossible to cover absolutelyall provisions of the Western states because sources and historiography ofsome states are unavailable. Furthermore, not all provisions of theforegoing states in one or another period might be identified. Conceptionof the major Western states, within the period of the World War II andfirst post-war years, including the USA, Great Britain and, in part, France,which in the final war year participated in the meetings of the highest-rank allies, is also employed in the present research.

In the beginning of the analysis it is important to clear how theseclose interdependent terms aggression, occupation and annexation aredefined in the international plane. In defining the term, the selection ofunited criteria is necessary. Theoretical legal criteria also facilitate thedescription of the above-mentioned terms. Such criteria shall also coverthe aspect of determination of legitimacy. In the historiography ofLithuania during the last 15 years and in the researches of legal trend, thefollowing construction is unanimously shaped: aggression was executedagainst Lithuania and during 15–16 June 1940, upon the entry and spreadof additional units of the Red Army, Lithuania became occupied. Theterm annexation, in addition to the term occupation, is widely used sothat to characterize the factual state of Lithuania and the Baltic Statesafter forced incorporation thereof into the USSR. Annexation is called aunilateral act, when - upon an unlawful threat or use of force - the territoryof one state or part thereof is joined to another state. Applications of the

SUMMARY

291

puppet governments of the Baltic States for joining into the USSR in theinternational law doctrine are treated as a sample of annexation on thebasis of the agreement. Consequently, it is worth to mention here that in1940 the Soviet occupation in Lithuania lasted from 15 June until the 3August USSR law on admission of the Lithuanian Socialist Republic tothe Soviet Union, however such admission shall be regarded as a unilateralannexation act. Then annexation of Lithuania started. The foregoingSoviet annexation was terminated by the World War II that moved intothe territory of Lithuania, and the Nazi German aggression. At the endof the World War II in 1944–1945, the return of Soviets meant onemore occupation for description of which the term reoccupation, politicallymuch more precise, might be applied. Reoccupation should be treatednot as a legal category, however as a statement of a certain political changes,when the Soviet Army repeatedly entered the Baltic States. It is worth tomention here that reoccupation of the Baltic States had been mentionedin the Western official instruments already in the period of the WorldWar II , in the course of political discussions of the Great Powers regardingthe future of the world. Such periodization of occupation and annexationhas been marked by the majority of authors in the West who analyzedthe foregoing topics. Analogous attitudes are followed in modernhistoriography of Latvia and Estonia.

In addition to the terms of occupation and annexation to characterizethe status of the Baltic States, in the official instruments, scientificterminology turnover, also in the present study, quite often the terms ofincorporation of the Baltic States into the Soviet Union by these statesare used. It should be mentioned that diplomats of the Lithuaniandiplomatic service, inevitably, took over the Western terminology andwidely applied the term unlawful incorporation. Diplomats of Lithuania,more than once, sent notes to foreign affair services wherein they askednot to recognize the incorporation of Lithuania into the Soviet Unionand support the striving of the Lithuanian nation to recover itsindependence. The term incorporation shall be treated as a more politicallycorrect and less binding description of the factual situation (state), butnot a purely legal statement. However in summary of the treating and

SUMMARY

292

use of the formerly discussed terms, it is possible to define the following:the term of incorporation of the Baltic States as used in the Westernofficial instruments and historiography corresponds to the scope of theterms of aggression, occupation and annexation, applied in the moderninternational law terminology.

Sources. In the preparation of the study, printed and interactive,published and undeclared sources have been used. Attitudes of the Westernstates, reflecting in the sources, are analyzed in performing the originalempirical study. Sources employed in the present study are divided intothe following four groups: 1) initial archival sources; 2) published sources;3) recollections, memoir character editions; 4) Western periodicals.

Official documents stored in the archives of Lithuania and Westernstates, reflecting the fundamental political attitude prevailing in the West,have been applied in the investigation. Major part of the sources employedin the present study is made of the documents of the Lithuanian diplomaticservice, that continued its activities in the West, which are currently in thecustody of the Lithuanian State History Archives. It is also worth to mentiondiplomatic correspondence documents (pro memoria notes, declarations)of the Lithuanian diplomatic embassies and consulates in the USA, GreatBritain, Brasilia, clearly reflecting topicalities of the Western policy, whichplayed a significant role in the study. These complexes of instruments alsocontain quite a number of cuttings of the documents, press publicationsreceived from the Western states. Documents, rendering Western position,significant for the investigation, bearing the similar character, are presentin the complex of documents of the American Lithuanian National Unionthat was transferred to the new Lithuanian State History Archive. Thestudy is supplemented with copies of correspondence of the representativesof the Lithuanian armed resistance movement with the resistance commandand documents of diplomatic service, accumulated in the fond of theHistorical Institute of the Communist Party, currently in the holdings ofthe Lithuanian Special Archive.

Apart from the documents stored in the Lithuanian archives, base ofsources and historiography was accumulated from the Open SocietyArchives in Budapest (Hungary). The foregoing documents of the Radio

SUMMARY

293

Free Europe/Radio Liberty Investigation Institute, in the custody of theArchive, were complied with in rendering evaluations of the Westernsocial plane. Base of the Western archival sources is made of the officialdocuments from the archives of the United States of America, GreatBritain, Australia, Canada, Germany, Netherlands, Finland, received bymail or using internet data bases.

Rather often, in the Western sources, the issue of the Baltic States isreflected only episodically, thus, by aiming to identify the attitudes ofthe Western states, the survey of quite a number of collections of officialdocuments was necessary in order to facilitate the placement of image ofdiscussions of the issue of Lithuania and the Baltic States. Base of thepublished sources is made of various collections of political documentsof the Western states’ foreign policy that contain references of officialconsiderations of the issue regarding Lithuania and other Baltic States,related to international relations. Most significant and widely used com-plex of the previously published documents shall be official collections ofthe foreign policy diplomatic documents published by the Departmentof the United States of America (Foreign Relations of the United States:Diplomatic Papers) that publish not only the officially announced docu-ments but also make public former secret diplomatic documents.

The foregoing official collections of the foreign policy instrumentsare meant for the conferences of the major states of the World War IIperiod. Topics of the issue pertaining to Lithuania have been additionallycovered in the collections of documents of the USSR and Germany foreignpolicy.

Additional sources, providing knowledge on considerations of the issuepertaining to the Baltic States, are the recollections of the players in theWestern policy. The study aimed to highlight personal attitude to, andevaluation of the discussed issues of the Western politicians who directlyparticipated in passing the decisions. For the said purpose, in addition torecollections published in separate editions, the material of investigationsof the “oral” history – interview with famous USA diplomats – wasemployed in the present study. Western provisions, from the Lithuanianperspective, are additionally reflected by recollections given by the former

SUMMARY

294

Lithuanian diplomats. Modern information technologies providehistorians with the possibilities to supplement traditional search methodsof archival documents, therefore the base of the sources of the research isaugmented by the sources published in the Internet databases.

Articles of periodical press shall be treated as a significant additionalsource, revealing a public attitude prevailing in the West. Articles in themajor periodical editions of the West facilitate the formation of the imageof the Western position towards evolution, convey the policy evaluationprocess and public attitude.

Historiography. It should be mentioned that in the period of theoccupation and annexation of Lithuania the number of articles in theforeign countries’ scientific press or monographs on the Baltic States wascomparatively inconsiderable. Quite often only rather limited informationabout the Baltic States was produced in the most popular historicaleditions. Periodically, certain editions, prepared by representatives of theemigration and some investigator of a narrow specialization, appeared,however audience reached by them was non-numerous. In fact,throughout the entire period of five decades, the Baltic States – for ordinarywesterns - remained almost terra incognita. Only upon the restoration ofindependence of the Baltic States, world society witnessed new discussionsand investigations on the issue pertaining to the Baltic States.

Historiography, according to different content and chronology aspects,is divided into several groups: according to the content – historicalinvestigations and studies of the political and international law trend;according to the origin – researches of the Lithuanian emigration, Westernauthors and most recent investigations of Lithuania and other Baltic States.In the Western historiography, diplomatic-political peripeteias ofinternational relations of the Western states in the World War II periodwere studied in greater detail, however in the common researches preparedby authors from various countries the issue of the Baltic States is discussedonly in a very fragmentary manner.

Among historical scientific research papers, particularly significant forthe investigation, could be mentioned articles of the Richard Schnorf(The Baltic States in U.S.-Soviet Relations, 1939-1942; The year of Doubts

SUMMARY

295

1943-1946) containing a general perspective of Americans’ relations withthe Soviet Union in the period of the World War II and considerationregarding the importance of the Baltic States and place in it. EdmundasPadvaiskas, author of the Lithuanian emigration, later summarized thistopic in his scientific article (World War II Russian-American Relationsand the Baltic States: A Test Case). Article, by David Kirby, British historian,(Morality or Expediency? The Baltic Question in British-Soviet, 1941-1942)in detail analyses policy in Great Britain with respect to the Baltic Statesin the context of the 1942 negotiations with the USSR.

After the restoration of independence, only a few articles by theLithuanian and foreign historians, important for investigation of thistheme, appeared. The article by Bronius Makauskas, in general terms,discusses policy of the Great Powers (including the Soviet Union) withrespect to the Baltic States in the period of the World War II. Articles byArieh Kochavi and Mieczyslaw Nurek discuss the policy of Great Britainin separate years of the World War II. Article by Algirdas Jakubèioniscovers general considerations of the issue related to Lithuania in the periodof 1945-1951. Among the studies of the Baltic States’ historians, it isworth to mention studies of Vahur Made, Estonian historian, that analyzethe issue of the Baltic States in the first post-war and Cold War years.The foregoing studies contain an original attitude towards the fate of theBaltic States, discussions of interests of the Western states and the SovietUnion in the Baltic States in the multiplan collisions of the Cold War.

A separate group of historiography could be named the researches ofLithuanian, Latvian and Estonian emigrants, which deal with theoccupation and annexation, international situation of Lithuania, itsliberation, by taking into account certain topicalities, common for theWestern policy. Articles by the Lithuanian authors Domas Krivickas,Bronius Kaslas, Vytautas Vaitiekûnas could be regarded as the mostsignificant ones, discussing the entirety of international relations andproviding evaluation thereof.

The theme is started by the monographs and scientific articles on thediplomatic service and diplomats of Lithuania, prepared by the followingLithuanian scientists: Laurynas Jonuðauskas, Juozas Skirius, Romualdas

SUMMARY

296

Misiûnas, Stasys Baèkis, Kazys Bobelis. These works facilitated therealization of the Lithuanian diplomats’ orientation in the theninternational reality.

In the evaluation of historiography from a systematic viewpointtowards international relations, some of mentioned above researches maybe named as pro-western categorized according to ‘orthodoxy’1 politicalapproaches in understanding international relations. However, theseapproaches are not limited to unilateral perspective, justifying actions ofthe Western politicians. Separate scientific researches of the Westernauthors, for example, articles by David Kirby, present samples of Britishpolicy, revealing a pragmatic attitude towards the Baltic States.

Political science and legal-character scientific works supplement com-mon historiography base, interdisciplinary evaluations of internationalrelations could be found therein. Political science studies do not directlydeal with the investigation of the topics of the historical retroperspectiveof discussions of the issue pertaining to Lithuania, however, they arerelevant and significant in rendering common principles of the Westernpolicy. The submission of evaluation of the international system thatformed after the World War II is based on the Realism (neorealism) –the dominant approach in international relations. In this context certaincomplex studies prepared by prominent international relations theorists– John Lewis Gaddis, Richard Crockat, Henry Kissinger– are taken intoaccount.

In respect of the present theme under investigation, studies that analyzecertain topics not only from the political side could be regarded as themost significant works. Among political science and legal works of theWestern authors, it is worth to mention here The United States andLithuania: the Stimson doctrine of nonrecognition, monograph by RobertVitas, Doctor of Political Sciences, author of the Lithuanian emigration,

1 In the historiography of the Cold War so-called ‘orthodox’ approach on the ColdWar is in actuality as a complex of views that an expanded US world rote was an inevitableproduct of circumstances, chief among these being the collapse of the old centres ofpower and the actual or threatened entrance of the Soviet Union)

SUMMARY

297

containing discussions of the legal and political bases of nonrecognitionpolicy of the USA, also a scientific article by Lawrence Juda, examiningsimilar topics. Monographs and scientific articles of legal trend on theinternational legal status of Lithuania, topics related to restoration ofindependence in Lithuania might be regarded as an additional significantgroup of literature used in the investigation. Lawyers, emigrants fromthe Baltic States, were one of the first who started the investigation of theforegoing topics. From the legal researches of Western authors, it is worthto mention here articles by Boris Meissner and Dietrich Loeber, Germanlawyers, prepared during the last decade, that are meant for legal evaluationof the status of the Baltic States from the current perspectives. TheAnnexation of the Baltic States and its Effect on the Development of LawProhibiting Forcible Seizure of Territory, article by William Hough,American lawyer, played a significant role in disclosing and identifyingthe Western attitude in respect of the annexation of the Baltic States inthe period of the Cold War. From scientific studies that were publishedin Lithuania after the restoration of Lithuanian independence, DainiusÞalimas’ contribution to investigation of the topics of legal aspectsregarding the restoration of independence in Lithuania shall bedistinguished. Only recently the world of science witnesses a certainincrease in the number of scientific investigations on the given themeamong the representatives of the academic society. Common theoreticalworks of the international law and encyclopedias, which may treated asthe basis for the legal reality investigation, providing the theoreticalgrounds for application of the legal rules and generalization, should bementioned as additional legal literature used herein.

Novelty of investigation. Upon the survey of the studies andinvestigations carried out by the formerly mentioned authors, it is possibleto state the following: there is no any separate scientific research inLithuanian historiography that could properly reveal and characterizethe prevailing position of the West (not as of individual states, but as thatof the West – as the complex political unit) to Lithuania in the period ofSoviet occupation and annexation. Generalizations, given in the researchescarried out by now, might be regarded as an additional fragmentary detail,

SUMMARY

298

facilitating the submission of the final evaluations of the Western attitudein respect of Lithuania.

In compliance with the provision that the enduring Soviet occupationand annexation was a deliberate effect of the USSR geopolitical decisions,the present study strives to reasonably examine the phenomenon ofhistorical consciousness in respect of the Western possibilities and meansto liberate the Baltic States and restore their independence. This research,according to the defined criteria, presents the classification of the positionof specific Western states, however it was not completely identical andadequate. By now, other researches failed to give lists of the states,classifying the attitudes of the Western states. Such investigation alsoincludes in the historiography circulation the unused and non-publishedsources of the Western policy, supplements historiography with newcontexts of considerations in the West regarding recognition(nonrecognition) of the occupation and annexation of Lithuania.

Structure and content of the study. It was determined by theinvestigation object, set objectives and tasks of the investigation. Thepresent study consists of the introduction, three independent parts,conclusions, list of sources and literature and two annexes.

I. Policy of the Western States with respect to Lithuaniaand other Baltic States in 1940–1943

The first part of the study is meant for political analyses of the Westernprovisions from 1940 until 1943. The first chapter of this part considersthe initial reaction of the Western states towards the occupation andannexation of Lithuania in the period of June 1940 – June 1941.Considerable attention is paid to exceptional discussions of Nazi Germany,related to the consideration of the issue pertaining to recognition of theoccupation and annexation of Lithuania in the context of the USSR.

Other analyzed stage shall be logically related to the beginning of theUSSR-Germany war. Namely in the course of the foregoing war, attitudesof the USSR and its Western allies were formalized towards the occupationand annexation of Lithuania and other Baltic States, fundamental attitudes

SUMMARY

299

regarding the future of the Baltic States were formed and modified. Thesecond chapter of the first part contains discussions of the principles ofthe Atlantic Charter that were treated by the representatives of Lithuaniaand also other nations, occupied during the War, as the foundation forrestoration of independence of Lithuania. Although the USSR undertookto comply with the Atlantic Charter, however in the factual policy - withinthe period of the World War II - the Soviet Union failed to carry out anyof its earlier assumed obligations. In the legal sense, the Atlantic Charterexercised only the power of moral obligations, its performance in theformal sense was not treated as mandatory and, as it is clear, not all thepromises to restore the independence of the occupied states were keptand carried out. Another step of the varied international cooperation ofthe World War II discussed in the present part that widely touched thematter of occupation and annexation of the Baltic States is the objectiveof the Soviet Union to secure territorial changes gained in the beginningof the World War II, i.e. to legalize the 1941 borders and to discuss thecontext of the Baltic States in the negotiations of Great Britain and USSRregarding the alliance. Stalin clearly raised the issue regarding therecognition of the 1941 borders of the Soviet Union, including theincorporation of the Baltic States and part of the Finish territory.

This part of study individually discusses alternative considerations ofthe issue pertaining to the Baltic States in the diplomacy of the UnitedStates of America and Great Britain. Considerations contemplated bythe USA authorities shall be related to discussions on the post-war worldorder in the State Department that failed to reach daylight. In the StateDepartment, the Advisory Committee on Post-War Foreign Policy, underthe leadership of Cordell Hull, USA State Secretary, was established.Alternative political considerations in the West evidently show that theGreat Powers were informed well enough on the position of the BalticStates and their moods, however the issue of the Baltic States was neverseparately discussed – the fate of the Baltic States rose as a constituentpart of considerations of complex problems, while a political positionregarding the fate of Lithuania and other Baltic States in the period of

SUMMARY

300

the World War II was grounded on the coordination of balancedpragmatism and expedience (purposefulness) criteria.

Analysis of the first part is closed with 1943, when consolidation ofthe Western attitude occurred and priorities of the Great Powers’ foreignpolicies cleared up. The foregoing year witnessed the passing of severalfundamental provisions with respect to the worldwide arrangement.Common management and maintenance of an appropriate order inEurope was scheduled for the winners, the successful military attack ofthe Soviet Union guaranteed political predominance of the USSR in thefirst general meeting of the leaders of the major states allies – in TeheranConference (28 November 1943 – 1 December 1943). In the foregoingsummit meeting, important agreements were reached that in factdetermined the fate and future territory of Lithuania. Issue pertaining tothe Baltic States, considerations thereof on the highest level were neverraised again. It is worth to mention here the following – for Lithuaniaand other Baltic States the factual political situation was not favorable –the Baltic States, missing the growing independent strategic importance,became particular hostages of the relationship between the Western powersand the Soviet Union. Morality, on the international stage, remainedonly as a theoretical, declarative, however, not practical category.

II. Issue of Lithuania and other Baltic Statesin the Western policy within the period of 1944–1953.Contexts of the Cold War

The second part of the study is meant for chronological analysis of theissue pertaining to Lithuania and other Baltic States in the Western policyduring the years 1944–1953. The first chapter of this part is dealing withthe problem of the closing period of the World War II, i.e. 1944 –1945,when the major Western States once more itemized and detailed theirattitude with respect to the Baltic States. In the last year of the WorldWar II, the policy of the three Great Powers was affected by several internaland external factors. Objectives raised by the Soviet Union seemed to bemost clear – to maintain the territories occupied in the period of the

SUMMARY

301

World War II and, as firm as possible, to secure its own safety interests,expand influence in Europe and in the world. American policy in Europewas influenced by certain specific factors. The World War II approachingits end, manifestations of torpidity in discussing the matters related toEurope might be noticed in the foreign policy of the United States ofAmerica. The following predictions for the future were forecasted: matterspertaining to Europe will not play any significant role in the political lifeof the United States of America, and the public interest in the issues ofEurope will decrease, the same as it happened after the year 1918. TheUSA had its own internal problems, in America the year 1944 witnessedthe Presidential Elections, consequently, there was no time enough forthe matters of Europe, especially – for the problem of the Baltic States.Attitude prevailing in Great Britain characterized by pragmatism. Byaiming to avoid any processes beyond control, W. Churchill was ready todiscuss with the Soviet Union the division into the spheres of influence.In the course of the foregoing period, the main dilemma of the Westernstates’ policy was self-determination as how to treat and legally evaluatethe status of the Baltic States. In 1944, upon factual reoccupation of theBaltic States by Soviets, the United States of America failed to change itsformer fundamental legal view in respect of the Baltic States until thepost-war conference. The Yalta Conference, in February 1945, witnessedan absolute failure of direct consideration of dependence and recognitionmatters of Lithuania, Latvia and Estonia. However, a few moments ofthe Yalta Conference were related to the issue of Lithuania. One of them– considerations regarding the establishment of the United Nations andthe proposal of the USSR, under the rights of the confederate rights, toadmit the Lithuanian SSR into the founded organization. In the moderninternational law the following opinion prevails: heads of the UnitedStates of America and Great Britain rejected the above mentioned proposalmade by the Soviet Union on the motivation of nonrecognition ofannexation. This chapter of the study also studies the attitude of theWestern states and international organizations (League of Nations) inrespect of Lithuania and other Baltic States in the period of the WorldWar II. This analysis is problematic enough as the international legal

SUMMARY

302

capability of the majority of other worldwide (particularly in Europe)states with respect to the military actions were rather limited, while theirgovernments did not have any possibilities to express real attitudes,therefore data concerning their attitude in respect of the Baltic Statesmay be named only as fragmental.

The second chapter of the present part deals with the considerationspertaining to the issue of Lithuania in the first post-war period. Althoughthe onset of the post-war period witnessed the postponement of restorationof independence of the Baltic States for indefinite future and the majorstates of the Western countries did not show any major interest in theproblem concerning the fate of Lithuania and other Baltic States, thehighlighted aspects are related to the mentioning of the issue of Lithuaniain the Potsdam Conference and the International Military Tribunal atNuremberg. In evaluation of the agreements regarding the transfer ofKonigsberg and part of the Eastern Prussia to the Soviet Union, reachedin the course of the Potsdam Conference, the following conclusion couldbe drawn: such transfer would be heavily understood without consideringLithuania, in one or another way, as a constituent part of the SovietUnion. In the International Military Tribunal at Nuremberg,representatives of the USA and Great Britain, in the accusatory act statedcertain reservations regarding the mentioning of the Baltic status in theTribunal instruments, by giving the following explanation: under thegeneral agreement of Britain and the United States, the said countriesshould not be recognized as “the soviet socialist republics”.

A separate subchapter contains the topics of consideration of the issuerelated to Lithuania within the context of the Paris Peace Conference.The Western states related their high expectances namely with the post-war peace conference that could plan a final definition of the status of theBaltic States. However, the reality of the international relationship wasas following: in the documents containing official considerations of theParis Peace Conference, the issue of Lithuania and other Baltic Statesfailed to be mentioned. Although the post-war years distinguished by aparticularly speedy development of the international law and internationalinstitutions, but the international law was not capable enough of securing

SUMMARY

303

or initiating the restoration of independence of Lithuania and other BalticStates. By taking into account the international political climate withinthe first post-war years, a newly formed international organization – theUnited Nations – also did not have any possibilities to start discussingthe matter of the Baltic States and pass a decision favorable for them.

In examining the Western attitude in respect of Lithuania, in the firstpost-war years the matter of displaced persons could be regarded as aseparate successive problem. In Germany, in three occupational zonesunder the Western states’ control, the number of Lithuanians, taken outor escaped, equaled to about 200 000. Finally, at the end of the WorldWar II, the USA, same as Great Britain and France, did not transfercitizens of Lithuania, Latvia and Estonia to the Soviet Union, becausethey were not regarded as the citizens of the USSR. Non-extradition ofthe displaced persons from the Baltic States to the Soviet Union couldonly partially be related to protection of legal principles declared by theWestern powers, the foregoing act was more similar only to a certaincharacter compensation and satisfaction of moral grievances, howevernot to a certain political or legal step. The problem of displaced personsstarted to be solved at the end of 1946 – in the beginning of 1947, whenthe Western states began to offer to refugees various immigration variants,while appropriate fundamental decisions regarding the permit foremigration were passed in 1948–1949.

The evolution of the international relations within the period of1945–1947 and stabilization of the issue pertaining to Lithuania andother Baltic States, in parallel, is discussed. While looking from theperspective of the year 1947, the factual falling of the Central and EasternEurope (including the Baltic States) into the Soviet influence sphere hadalready been realized as an unchangeable reality. Essential task, related tothe issue of Lithuania and other Baltic States may be deemed to be anattempt to maintain the issue of the Baltic States open. Tension in theinternational relations, unavoidably, promoted the implementation ofthe foregoing attempt – in the course of time, the problem of recognitionof the Lithuanian occupation and annexation was pushed aside to thegroup of the “frozen” issues.

SUMMARY

304

The third chapter contains considerations and generalization of thefundamental trend in the shift of the Western political positions in theearly (1947–1953) Cold War years. From the year 1947, the attitude ofthe foreign policy of the USA evidently varied, it contained thepropagation of fight between the following two modes of life: under the“Truman Doctrine” the USA undertaking to support free nations,defending against subjugation of military minorities or external powers,under the “Marshall plan” the economic support was declared.Containment strategy was gradually formulated in the USA foreign policywith respect to Europe the base ground of which could be defined as thestrategic attempt of one superpower, i.e. the USA, by various means, toobstruct, restrain and limit expansionism of another superpower, i.e. theSoviet Union. Within the period of the Cold War, in Europe, uponsettlement of status quo, none of the parties was interested in its forcedchange, obviously, both the West and the East were seeking to avoid anyinsinuations regarding possible military conflicts. However in the periodof the Cold War, the interest of the Western states in respect of the BalticStates remained and, in certain aspects, even increased. Undoubtedly,the global Containment Strategy, formulated in the USA policy in theearly Cold War period, and general attitude of the Western powers inrespect of the Soviet block also included the aspect of Lithuania andother Baltic States and made up an appropriate niche for additionalactualization of the said issue. A separate support for Lithuania and otherBaltic States was not promised, however possible changes were related tothe general issue of the subject nations. Nonetheless, any military liberationplans were not real, in the Western policy satisfaction was held only bymoral support and ideological-propaganda declarations for nations thatfound themselves beyond the “iron curtain”.

The closing subchapter, from the theoretical point of view, containsthe possibilities of discussion of the issue pertaining to Lithuanian andother Baltic States in the period of the Cold War. The following statementis made: the situation of the Baltic States in the period of the Cold Warcould not change due to internal circumstances, their fate was determinedby the post-war international coexistence system. Such situation prevailingin Europe maintained until the major shifts in the eighties.

SUMMARY

305

III. Analysis of the provisions of the international lawand policy of the Western states in respect of Lithuania

In the closing (third) part, upon discussion of the political process of theWestern states and specific historical-political facts, in compliance withthe methods for investigation of the law and political science, from thediscussed facts, elements of legal evaluation are separated and detailed.Two chapters are meant for the topics of legal evaluation of occupationand annexation and recognition (nonrecognition) of the Lithuanianannexation de facto and de juro. In evaluation of the Lithuanian occupationand annexation in the international law practice, priority is given to thegeneral law principle ex injuria non oritur jus, according to which otherstates should not recognize unlawful occupations of the territory. Theforegoing duty is derived from the so called Stimson Doctrine, publiclyacknowledged in the international law doctrine, the principles of whichwere unanimously enough approved in the states’ practice and became aconstituent part of the general international law. In the absolute majorityof scientific researches published in the West (both of the Lithuanianorigin and foreign authors), in analysis of the annexation case of the BalticStates, in the legal argumentation, the principle of the said internationallaw are highlighted.

In the study of the attitude of the Western states in respect of theoccupation and annexation of Lithuania, theoretical principles of thestate and government recognition de jure and de facto are discussed.Recognition de facto means an official recognition, however after its legalrelations are determined only partially. By de facto recognition jurisdictionof the factual authorities in an appropriate territory is recognized. Forthe said reason the states that recognized the annexation of the BalticStates in 1940 failed to prevent for themselves the possibility to changesuch decision. Recognition de jure means a complete final and officialrecognition after which economic, political and diplomatic relations areestablished, laws of that country and court decisions are recognized.

The term “nonrecognition”, known in the international law practiceand policy, is based on the provision when a state (-s) aims (aim) for

SUMMARY

306

impossibility to justify any unlawful situation by the fact that this state (-es)has (have) recognized it.

In the Western historiography, not for once, a stress has been put onthe fact that the majority of the Western states have never recognized theunlawful incorporation of the Baltic States into the USSR. In the case ofthe Baltic States it is possible to modulate the conclusion thatnonrecognition of the annexation of the state should be treated as a partialpreservation of the international legal subjectivity, and – thanks tononrecognition of the annexation – Lithuania and other Baltic Stateshave not disappeared from the view of the Western world.

Take-off point of the non-recognition policy of the annexation of theBaltic States could be deemed to be de jure conception of nonrecognitionof unlawful territorial variations. The beginnings of nonrecognition policywere set forth in the 23 July 1940 statement of S. Welles, the US Secretaryof State. It is worth to mention here that other Western states, to a wideror narrower extent, also complied with the provisions of nonrecognitionpolicy, formulated and propagated by the USA. However, the study ofnonrecognition of the Baltic States’ annexation enables to realize theunconditional weakness of the international law and dependence thereofon the international political situation. International law, that used toexist in the contraposition only as the instrument of the great policy, wasnot able and equal to independently overcome the conditions imposedby the international coexistence.

The third chapter of this part contains the differentiation of thepositions established by the international community, separate subchapters– according to political and legal features of evaluation of occupationand annexation of Lithuania – single out the following three types ofstates: states that recognized the annexation of the Baltic States, that failedto express their own position; states that did not recognize the BalticStates’ annexation. The present research contains the identification of 80states that, in one or another form, maintained contacts with thediplomatic service of Lithuania, i.e. treated Lithuania as the existing subjectof international relations and law. Positions of the states that did not

SUMMARY

307

recognize annexation of the Baltic States (more than 50 Western states) –according to the defined criteria of expression means – are additionallyclassified into the following three groups: states that did not recognizeannexation of the Baltic States either de jure or de facto; states that carriedout the pragmatic nonrecognition policy; states that complied with thesilent nonrecognition policy principles. A detailed list of the above-mentioned states and positions thereof has been presented in the annexattached hereto.

CONCLUSIONS

• Fate of the Baltic States in the period of the World War II wasdetermined by the traditional power balance and geopoliticalarguments. The Baltic States, having no significant independentstrategic meaning, did not play any important geopolitical role in theinternational relations of the Great Powers.

· The Western states watched and analyzed the situation in Lithuaniaand other Baltic States, however failed to take any initiatives by tryingto change the prevailing political situation. The initial reaction of theWestern states towards the occupation of Lithuania cannot be regardedas unambiguous and even. Neighbor Sweden, Nazi Germany madefirst steps towards the incorporation of the Baltic States into the USSR.Among the major Western states, the initial USA reaction in 1940–1942 was mostly “proBaltic”, while Great Britain – during the 1942negotiations with the Soviet Union – followed its pragmatic policy inrespect of the Baltic States.

• The year 1943 witnessed the consolidation of the Western attitudewith regard to Lithuania and other Baltic States, which resulted in thefollowing clear and express fundamental attitude: the Soviet Uniondid not intend to retract its interests in these states, while the Westdid not intend to fight for the Baltic States. Lithuania and other BalticStates, independently, did not have any possibilities to avoid findingthemselves in the sphere of the Soviet Union’s influence due to theabsence of a more active policy of the West that could facilitate reaching

SUMMARY

308

certain changes or restitution of independence, in one form or another,to the Baltic States.

• The years of the World War II witnessed several separate considerationsand initiatives (until 22 June 1941, in the relationship of NaziGermany and the USSR, while discussing the issue of recognition ofthe borders, in the 1942–1943 USA Post-war Foreign Policy AdvisoryCommittee alternative considerations took place wherein a separateattention was paid to Lithuania, in 1945 the USSR raised initiativesregarding Lithuania, as the Member Founder of the United Nations)wherein the issue of Lithuania was touched individually, without anydirect association with other Baltic States. However, the considerationof only one Baltic State did not mean that the issue pertaining toLithuania had a separate strategic meaning. In the absolute majorityof cases, the issue of all the Baltic States used to be discussed as oneproblem, while any decision in respect of Lithuania or any other statesupposed a precedent for other Baltic States.

• Issue of the future of the Baltic States during the World War II in theWest was viewed in the common context of the Central and EasternEuropean countries, however the foregoing region was not a sphereof direct interests of the major Western states, therefore both politiciansfrom the West and the society were apathetic and indifferent enoughin respect of the minor Central and Eastern European nations.

• In the final years of the World War II, the issue of the Baltic Statesdid not occur on the list of the most important problems of theWestern Great Powers’ policy and was treated as an additionalnegotiating means in consideration of the issues pertaining to the futureof the world.

• Irrespective of moral-idealistic principles of the Atlantic Charter thatwere declared in the beginning of the World War II, the attitude ofthe Western states towards Lithuania and other Baltic States duringthis War was based on the practical reality. It should be mentionedthat the fatal role on the worldwide stage was played not by the legalor moral arguments, however, by the international political coexistence.

SUMMARY

309

• In the course of the first post-war and early Cold War period thefollowing trend proved out: policy of the West – not only in respectof the Baltic States, however, of the states of the entire Central andEastern European region – remained weak. It has become clear fromthe very beginning that there will be no any military intervention inthe region, under control of the Soviet Union, the East-West relationswill not be sacrificed in this regard.

• The formation of the phenomenon in the Lithuanian historicalconsciousness – an unfulfilled promise of the West to liberate Lithuania– was determined by the ideological and moral support to the Centraland Eastern European nations that were subjugated by Soviets,implicated in the common Western conception. However any“liberation” promises were not only late, however did not have anyfactual background - neither USA nor any other Western state upheldany real military liberation plans.

• The issue of occupation and annexation of Lithuania and other BalticStates was one of the samples that highlighted deficiencies in the post-war international system. Irrespective of the fast evolution of the post-war international law and international institutions, the internationalcoexistence did not allow to transfer the issue of the Baltic States toany international forum with the decisive vote. The United Nations,throughout the entire period of the Soviet occupation and annexation,failed to in essence consider the issue of the Baltic States.

• In the early period of the Cold War, the application of theContainment Strategy formulated and stated by the United States ofAmerica, as the dominating Western superpower, was not directlyorientated towards the Baltic States. Strategists of the foreign policyof the United States of America did not foresee any subversive orrevolutionary activities against the communistic regimes in the Centraland Eastern Europe or the Soviet Union itself. Such fundamentalprovisions remained unchanged throughout the entire period of theCold War. Consequently, the Cold War consolidated the stability ofinsolubility of the issue pertaining to the Baltic States.

SUMMARY

310

• Paradox of ambivalence of the Western provisions lay in the following:provisions and principles of the international law in respect ofLithuania and other Baltic States did not concur with the real policy.The Western states had to accept factual recognition of incorporationof the Baltic States on the political plane, however in the legal sensedid not agree to recognize the legality and validity of annexation ofLithuania and other Baltic States.

• Upon the analysis of the possible means for legal evaluation of theLithuanian occupation and annexation, it should be stated thefollowing: in the West the Lithuanian occupation – according to thedoctrine of international law – was evaluated as the international crime,while the incorporation of Lithuania into the USSR – as annexation,carried out under the unilateral act against the will of its citizens andin violation of the norms of the international law. Absolute majorityof the Western states consistently followed de jure the nonrecognitionprinciple of the annexation of the Baltic States. For the said reason,factual subjection of the Baltic States to the Soviet Union did notlegalize the annexation of the Republic of Lithuania and other BalticStates.

• The United States of America, in the most consistent manner, carriedout nonrecognition policy of annexation, they demonstrativelyreprobated annexation of the Baltic States and started certain researchesin legal statement of facts of illegality of occupation and annexation(in 1953–1954, special USA Congress Committee managed by Ch.J. Kersten carried out its activities). Position formed by the USA servedas the main support that backed, promoted and propagated the ideasof the nonrecognition policy of annexation of the Baltic States in thewhole Western world.

• Contents of nonrecognition consisted of the following aspects:recognition of representation and activity succession of the diplomaticmissions (in the USA, Great Britain, Vatican and some countries ofSouth America) of the Baltic States, mentioning of the Baltic Statesand their status, as that of the illegally annexed states, in the official

SUMMARY

311

speeches and formal publications, refusal – in litigations and arguments– to recognize legitimacy and validity of incorporation of Lithuaniaand other Baltic States and from that resulting actions(nationalization), also moral support of the subjugated people byideological-propaganda means.

• In the course of investigation more than 80 states that in one or anotherform maintained contacts with the Lithuanian diplomatic service, i.e.treated the Lithuanian diplomatic service as an acting subject ofinternational relations and law, were identified. About 50 Westernstates followed the nonrecognition policy. According to the criterionof expression ways, the states that carried out that policy might beclassified from complete nonrecognition de jure and de facto to thesilent nonrecognition policy.

• Nonrecognition that rested on the international legal and politicalbases was useful for the West. Within the period of the Cold War, thenonrecognition policy was the most rational and expedient choicethat satisfied both the requirements of the law and the policy. Theissue of the Baltic States remained in the group of unsolved and“unmovable” problems.

• Fact that Lithuania remained annexed in the course of 50 years showsthat irrespective of the fast evolution in the international law, insettlement of the issue pertaining to Lithuania and the Baltic States,crucial importance on the worldwide stage was played not by theinternational law arguments, however, by the international politicalcoexistence. Nonrecognition policy held the Western states from anymore active political steps that could touch fragile status quo, andsettled for the analyses of the existing geopolitical situation andstatement of the existing facts. The year 1991, upon cardinal changeof the prevailing worldwide situation, disappearance of impact of theinternational coexistence, witnessed the triumph of the internationallaw principles.

SUMMARY

312

Information about the author:Ramojus Kraujelis was born March 16th, 1976 in Vilnius. 1994–

1998 Vilnius University, Faculty of History, BA in History; 1998–2000Vilnius University, Faculty of History, MA in History; 2000–2002 LawUniversity of Lithuania (now Mykolas Romeris University), LLM in Law.

Scientific research interests: Modern political history (2nd half of the20

th

century), international relations, prevailing research area Baltic States,Central European region. Lectures’ course “Cold war and Central Euro-pean States“ and lectures on dissident movements in Central Europe werepresented at Vilnius University, Faculty of History in the period of 2001–2006.

SUMMARY

Kalbos redaktorë Jolanta StorpirðtienëVirðelio dailininkë Audronë Uzielaitë

Tiraþas 300 egz.Iðleido Vilniaus universiteto leidyklaUniversiteto g. 1, LT-01122 Vilnius

El. paðtas: [email protected]

Spausdino AB „Auðra“Vytauto pr. 23 LT-44352 Kaunas

RAMOJUS KRAUJELIS

Lietuva Vakarø politikoje: Vakarø valstybiø nuostatosLietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940–1953 metais