Palydimus metus pripildëme prasmingø darbø, kuriuos atne-ðë mûsø bendravimas ir bendradarbiavimas.

Tikimës, jog ðv. Kalëdos nuskaidrino dvasià, atvërë naujaserdves mintims bei planams, o Naujieji 2015-ieji atneð verþliusuþmojus, ambicingus siekius ir graþius darbus.

Sveikatos, stiprybës jums, jûsø artimiesiems, santarvës, ðvie-sos, gerovës jûsø namams!

LPKTS valdybos piramininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë,

LPKTS valdyba ir taryba

Nuoðirdþiai dëkojame: Èeslovui Zajauskui – 10 litø ir Juozui Jankûnui – 1035,84 litø,paaukojusiems nuo Rusijos agresijos nukentëjusiems Ukrai-

nos þmonëms;Juozui Kranauskui – 5000 litø,LPKTS Garliavos filialui ir pirmininkui Mindaugui Babo-

nui – 2839 litus,LPKTS Eþerëlio filialui ir pirmininkui Vytui Sinkevièiui –

227 litus,suteikusiems paramà savaitraðèiui „Tremtinys“ ir Lietuvos

politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungai.Tariame aèiû mokytojui ið Marijampolës Jeronimui Ðal-

èiûnui, savo draugams ir paþástamiems uþprenumeravusiam14 „Tremtinio“ komplektø 2015 metams.

LPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë

Padëka

Nuotrauka „Kalëdos kareivinëse“ 1935 metais buvo publi-kuota þurnale „Karys“ Nr. 51–52.

Atpaþinusieji fotografijoje ásiamþinusius karius, praðome pa-skambinti Gintarui Luèinskui tel. 8 614 70 978.Nuotrauka ið Artûro Narkevièiaus kolekcijos

Prasidëjus antrajai sovietøokupacijai buvo tæsiamas lietu-viø tautos naikinimas, vyraimobilizuojami á Raudonàjà ar-mijà. NKVD ir jø parankiniaistribai suiminëjo besislapstan-èius vyrus, tardë juos ir Pa-kruojo kraðte, ypaè 1944 me-tø gruodþio 18–27 dienomis,per Kûèias ir ðv. Kalëdas, Pa-kruojo þemæ nusëjo nuþudytai-siais, o jø sodybas pavertë gais-ravietëmis.

Gruodþio 18-àjà Klovainiøseniûnijos Akmenëliø kaimebuvo sudeginta eigulio PoviloÐumskio sodyba, gretimameMeilûnø kaime – Prikockiøsodyba. Þuvo ðeði civiliai gy-ventojai ir susiðaudymà Pri-kockiø sodyboje iðprovoka-væs kareivis.

Gruodþio 24-àjà – Kûèiørytà Paðvitinio seniûnijoje en-kavedistai su stribais apsupoBuèiûnø kaimà, nuðovë tris vy-rus: Jonà Nainá, tëvà ir sûnøLapinskus. Gruodþio 25 dienàVaiðkoniø kaime nuðovë Jonàir Vincà Raèus ir jø giminaitámokytojà Èypà. Gruodþio 26-àjà Peleniðkiø kaime nuðovëAlfonsà, Pranà ir Leonà Liu-bauskus, Stasá Bagdonà ir Fe-liksà Kriauèiûnà. Alfonso Liu-bausko sodybà sudegino.

Gruodþio 26-àjà degë Leo-no Grigaliûno sodyba Starko-niø kaime, nuðauti trys vyrai:Aleksas Norvaiða, LeonasGrigaliûnas ir Edvardas Stepo-naitis...

Pakruojo rajone paþymëtos Kûèiøir ðv. Kalëdø ávykiø 70-osios metinës

Linkuvos seniûnijos Ûdekøkaime sovietiniai kareiviai, su-èiupæ Kalëdø ðventëms parvy-kusius namo Radviliðkio depodarbininkus Steponà Ratkø,Juozà Gylá ir Pranà Dauparà,juos areðtavo, nuvarë prieÛdekø kapinaièiø ir ten nuðo-vë. Prano Dauparo tëvø trobàuþdegë, bet subëgæ kaimo þmo-nës gaisrà uþgesino.

Represijos tæsësi ir per1945-øjø ðv. Kalëdas. Lygumøseniûnijos Iðdagieèiø kaimegruodþio 25-àjà areðtavo Povi-là, Juozà ir Motiejø Dominaus-kus, sudegino sodybà. Vaigai-liø kaime nuðovë Stasá, Aloy-zà ir Adolá Dominauskus, so-dybà sudegino.

***LPKTS Pakruojo filialas

nutarë surengti tris popietesPaðvitinyje, Lygumuose ir Pa-kruojyje buvusiems kruvinøjøKûèiø ir ðv. Kalëdø ávykiamsatminti – kad galëtø gausiaudalyvauti dar esantys ðiø ávy-kiø liudininkai, giminës, arti-mieji. Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjunga ren-ginius parëmë pagal Sociali-niø reikalø ir darbo ministe-rijos vykdomà programà„Remti vyresnio amþiaus þmo-niø veiklà“.

Pirma minëta popietë ávykoPaðvitinyje.

Renginys prasidëjo 1944-øjø metø aukø poilsio vietø lan-kymu. Visø pirma nuvykome á

Peleniðkø piliakalná, aplankë-me dviejø nukentëjusiøjø ðei-mø kapus.

Taigi sustojome prie 1919–1921 metø Nepriklausomybëskovø kario, 1941 metø birþe-lio sukilimo dalyvio, kario sa-vanorio Felikso Kriauèiûno(1898–1944 metø gruodþio 26diena) ir jo motinos ElenosKriauèiûnienës (1874–1957),1945-øjø tremtinës, deðimtiesvaikø motinos, mirusios 1957metais Krasnojarsko kraðteir 1991 metais perlaidotos áPeleniðkiø piliakalnio kapi-nes, kapo.

Taip pat Alfonso, Leonoir Prano Liubauskø ir StasioBagdono, nuþudytø 1944 me-tø gruodþio 26 dienà, kapà.Èia palaidoti ir Liubauskø të-vai, uþauginæ vienuolika vai-kø. Prie jø kapo – akmeniniskryþius. Ant Peleniðkiø pilia-kalnio ðá paminklà pastatë jøgiminaièiai beveik po de-ðimties þûties metø. Penkiømetrø aukðèio Gediminostulpus primenantis pamink-las su metaliniu kryþiumivirð jo, þuvusiøjø vardais irþûties data sovietø valdþiaivis badë akis...

1944 metø gruodþio 26-osios rytà enkavedistai ir stri-bai apsupo Pelaniðkiø kaimà.Pas Alfonsà Liubauskà slëpë-si brolis Pranas ið Voroniøkaimo ir þmonos brolis Sta-sys Bagdonas; jie buvo iðsika-sæ duobæ darþinëje po ðienu.Enkavedistai áëjo á tvartà,kur Liubauskienë melþë kar-ves. Pranas Liubauskas irStasys Bagdonas buvo atëjæpavalgyti. Jie puolë á darþinæslëptis, bet buvo pastebëti irpaðaukti iðeiti laukan, o iðei-nanèius Pranà Liubauskà irStasá Bagdonà darþinës tarp-duryje enkavedistai suðaudë.Uþdegë darþinæ ir tvartà. Al-fonsà Liubauskà tardë kam-baryje, po to nuðovë. Stribaspakvietë kaimynà JuozàKriauèiûnà. Jam ir kitam vy-rui liepë iðneðti Alfonsà Liu-bauskà ir ámesti á ugná. Ieðko-jo Ilgakojo, bet jis su þmonaiðvakarëse buvo dingæs ið Pe-leniðkiø. Feliksui Kriauèiû-nui ir Leonui Liubauskui lie-pë pasiruoðti – varys á Paðvi-tiná tardyti.

(keliama á 4 psl.)

Prie Liubauskø ir Stasio Bagdono ðeimos kapo stovi jø giminës.Peleniðkiø piliakalnis R. Urbos nuotraukos

* *

Nr. 48(1118)

2014 m. gruodþio 29 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2014 m. gruodþio 29 d.Nr. 48 (1118) Tremtinys

Trëmimø istorijoje plaèiaiþinomi atvejai, kai ávairiais bû-dais tremtiniai gráþdavo Lietu-von. Tas gráþimas daþniausiaibûdavo nelegalus. Sakydavo:„pabëgo á Lietuvà“. Uþ pabë-gimà tekdavo skaudþiai nu-kentëti. Jei bëglá iðaiðkindavo,geriausiu atveju já per kalëji-mus, etapais gràþindavo á senàtremties vietà. Tai lietë asme-nis, kurie pabëgo bûdami ne-pilnameèiais. Pilnameèius bëg-lius (16 metø ir vyresnius) nu-teisdavo trejiems metams lage-rio. Paprastai toks bëglys me-tus kalëdavo, laukdamas Ypa-tingosios komisijos, posëdþia-vusios Maskvoje, nuospren-dþio, po to buvo etapuojamasá vienà ið lageriø, kur likusá ka-linimo terminà veltui duonosnevalgë – dirbo priverstiniusdarbus, tuo iðpirkdamas savotariamà „kaltæ“. Taèiau ðitaipnelaimingo kalinio vargai nesi-baigdavo. Jei pasibaigus ákali-nimo terminui paprastas kali-nys buvo iðleidþiamas á laisvæ,tai mûsø bëgliai buvo gràþina-mi á pirminæ tremties vietà, vël-gi etapais per kalëjimø virtinæ.Ta kelionë paprastai trukdavomënesá kità, etapavimas labaivargindavo þmogø.

Lietuvos gyventojø genoci-do ir rezistencijos tyrimo cent-ro duomenimis, 1941–1948metø trëmimø bëgliø tremti-niø uþregistruoti 3678 þmo-nës, ið kuriø gràþinti atgal á trë-mimo vietas 425 þmonës, áka-linti trejiems metams ir po togràþinti á tremtá – 1161 þmo-gus. Ðie skaièiai nëra absoliu-tûs, bet pakankamai iðkalbin-gi. Vëlesniø metø trëmimøbëgliø tremtiniø buvo þymiaimaþiau.

Anø dienø bëgliai nevyko átuðèià vietà. Be abejo, susira-ðinëjo su giminëmis ar geraispaþástamais, gaudavo jø sutiki-mà teikti prieglobstá bent jaupirmuoju laikotarpiu. Jei pra-ðë pagalbos ið vienos pusës,jiems buvo tiesiama pagalbosranka ið kitos. Charakteringustremtiniø bëgimo Lietuvon at-vejus aptinkame Tomsko sri-ties Parbigo–Bakèaro rajone.

Pagal tø vietø tremtinës Zi-nos Antanauskaitës-Brazaitie-nës apskaièiavimus, á ðá uþkam-pá, glûdintá neaprëpiamose Va-karø Sibiro pelkëse (Obës vi-durupyje) 1941 metais buvoatitremti apie 560 þmoniø.Jie buvo apgyvendinti 15–20kaimø, iðsibarsèiusiø Obësintakø – Parbigo, Bakèaro,Èajos upiø baseinuose, gyvenoizoliuoti, menkai galëdami tar-pusavyje susisiekti, bendrauti.Pokario metais bëgimas ið ðiøvietoviø á Lietuvà buvo labaikomplikuotas dël sunkiai ávei-kiamø transporto problemø.Vis dëlto ir jas buvo galimaáveikti. Antai viena septyniø

Parbigo fenomenasjaunuoliø grupë pasidirbdinoplaustà ir juo 1946 metø vasa-rà iðplaukë Parbigo ir Èajosupëmis Obës link. Pasiekæ ge-leþinkelá, visi laimingai pasie-kë Lietuvà. Deja, treèdaliuineilgai teko pasidþiaugti tëvið-kës dangumi – buvo areðtuotiir per kalëjimus ir lagerius su-graþinti atgal á Parbigà.

Pirmai progai pasitaikius,motinos stengdavosi viso-kiais bûdais Tëvynën iðsiøstisavo atþalas. Tø paèiø metørudená oficialiai organizuo-tos ekspedicijos metu atvy-kæs Vladas Kaikaris ið Toms-ko srities parveþë á Lietuvà 24tremtiniø vaikus naðlaièius irpusiau naðlaièius. 1947 metøbirþelá Vladas Aleksandravi-èius, atvykæs iðsiveþti savo se-sers vaiko, kartu Lietuvonparveþë dar ðeðis vaikus. Tøpaèiø metø vasarà Petras Zlat-kus ið Panevëþio atvyko iðsi-veþti Lietuvon savo vaikaites irkartu parveþë dar keturis vai-kuèius. Tremtinë Birutë Ga-linskaitë 1947 metø spalá ið Pa-rbigo apylinkiø parveþë á Lie-tuvà 16 vaikø. Tokios didelësvaikø grupës parveþimo aplin-kybës neiðaiðkintos, sunkiai ási-vaizduojamos. Bet pavyko ap-tikti vienà asmená – AlmonæZakaravièiutæ-Valantelienæ,kuri buvo parveþta Lietuvonsu ðia grupe, ir ji patvirtino Bi-rutës Galinskaitës þygdarbá.Taip, þygdarbá, kitaip nepava-dinsi. Matyt, B. Galinskaitë vë-liau buvo areðtuota, nesLGGRTC vardyno 1-ame to-me paþymima, kad ið tremties,ið to paèio Parbigo, paleista1957 metais. Ðiandienà, deja,jos jau nebëra. Miræ ir jos ðei-mos nariai, brolis ir sesuo, tadnëra galimybës veþimo aplin-kybiø patikslinti. Gal kaþkurisið parveþtøjø perskaitys ðià þi-nutæ ir atsilieps. Vis dëlto pa-rveþta 16 þmoniø.

Jei 1946–1947 metais darbuvo galimybës á Lietuvà pa-bëgti, tai vëlesniais metaisNKVD gniauþtai vis stiprëjo,bëgliø vis maþëjo. Dar ádomusfaktas, susijæs su Parbigu.

1941 metais areðtavo mo-kytojus Dalmotus, dirbusiusMolëtø apylinkës Èiulënø pra-dþios mokykloje. Vaikø tuometu namuose nebuvo, tad jieir liko Lietuvoje. Politiniu ka-liniu tapæs tëvas Pranas mirëReðotø lageryje, motina atsi-dûrë tremtyje Parbigo rajone,Komarovkoje. Sûnus Gendru-tis sëkmingai uþaugo Lietuvo-je, gavo pasà, baigë mokyklà,pradëjo mokytojauti. 1951metais nuvyko aplankyti trem-tinës motinos. Gráþtant Lietu-von, Parbigo NKVD buvo su-laikytas, pasas ið jo atimtas, jispats ilgiems metams tapotremtiniu, mat dar prieð de-ðimtmetá, bûdamas devynme-

tis, buvo áraðytas á tremiamøjøsàraðà. Galop tremtis buvo pa-naikinta, motina iðvaþiavo áLietuvà, o sûnus apsigyvenoTomske, kur mokësi Kalnaka-sybos technikume ir vasarosatostogø metu mamos lankytivykdavo Lietuvon, o mokytisgráþdavo Tomskan. Viskas ap-sivertë aukðtyn kojomis.

Kokia nenumaldoma jëgatraukë tremtinius á Tëvynæ?Parbigo rajono tremtiniø gyve-nimo pavyzdþiai iðryðkino ne-numaldomà lietuviø Tëvynësilgesá ir jø verþimàsi gimtojonþemën. Tai, be abejo, buvo bû-dinga visiems tremtiniams, ið-blaðkytiems neaprëpiamuosesovietinës imperijos plotuose.

Nagrinëjant naðlaièiø parve-þimo á Lietuvà istorijas (þr. lei-diná „Á mielà ðalá Lietuvà“, ið-leistà LGGRTC 2013 metais),„Tremtinio“ skaitytojams busádomu susipaþinti su panaðiureiðkiniu, vykusiu Latvijoje.2002 metø leidinyje „Latvijasarchivi“ Nr. 3 102 puslapyjepatalpintoje lentelëje nuro-doma, kad 1946 metais gegu-þës–lapkrièio mënesiais iðKrasnojarsko ir Tomskokraðtø per 12 reisø buvo pa-rveþti 1320 vaikø. Jø parveþi-mui buvo iðrûpinami atskirivagonai, kuriuose vidutinið-kai buvo veþama po 110 vai-kø. 1947 metais ið Tomsko sri-ties parveþti dar 56 vaikai.

2012 metais Latvijoje ið-leisti du didþiuliai tomai „Sibi-ro vaikai“. Knygose suregist-ruoti visi 1941 metø tremtiniøvaikai, kuriems trëmimo metunebuvo sukakæ 16 metø. Tokiøatsirado 3750 asmenø. Jie su-darë 24,3 procento nuo visøtais metais iðtremtø ið Latvijos,tai yra 15 425 þmonës. Paly-ginkime lietuviðkus skaièius:1941 metais iðtremtø vaikøbuvo apie 5 tûkstanèiai. Orga-nizuotai Lietuvon parveþtaapie 300 naðlaièiø ir pusiau nað-laièiø. Latvius 1941 metaisdaugiausia trëmë á Krasnojars-ko ir Tomsko kraðtus. 1948metø lietuviai tremtiniai suti-ko 1941 metø trëmimo latviusregione ðiauriau Kansko –Dzerþinsko, Tasejevo, DolgijMost apylinkëse.

Faktas, kad naðlaièiø parve-þimo akcija 1946–1947 metaisLietuvoje ir Latvijoje buvo vyk-doma organizuotai ir tuo paèiumetu, kad ðiai akcijai buvo ski-riami nemaþi pinigai ir jà koor-dinavo respublikø Ðvietimo mi-nisterijos, kelia daug klausimø.Ar tai buvo atsitiktinis suta-pimas, ar èia reiðkësi baltið-kas solidarumas, kurio netðiais laikais nëra per daug,sunku pasakyti. Ádomu bûtøsuþinoti, ar toks reiðkinyspalietë ir Estijà. Ðá klausimàpalikime aiðkintis istorikams.

Rimvydas RACËNAS

Praëjusià savaitæ Lietuvos–Suomijos draugijos Kauno sky-rius ir Lietuviø etninës kultû-ros draugijos Kauno teritorinispadalinys kartu su Lietuvoskariuomenës Kauno águlos ka-rininkø ramove surengë kon-ferencijà-diskusijà, skirtà pa-minëti Þiemos karo (SSRS irSuomijos 1939–1940 metø ka-ro) pradþios 75-metá.

Ðiandieninio hibridinio ka-ro Ukrainoje fone ði konferen-cija buvo ypatinga – praneðëjøiðsakytos mintys vertë rimtaiásiklausyti ir susimàstyti. Kon-ferencijà pradëjæs Kauno águ-los karininkø ramovës virðinin-kas mjr. Donatas Mazurkevi-èius kalbëjo: „Lietuviai ir suo-miai – dvi senos tautos, kuriasskalauja Baltija, ir jos negalibûti pastumtos ir niekada ne-sileis stumdomos. (...) Tai pa-mokos, vertos dëmesio. Suo-mija pasirinko karà ir laimëjo.Kai ateina laikas kariauti, rei-kia kariauti“.

Lapkrièio 30 dienà sukako75 metai nuo karo pradþios.Þiemos karà Suomijai teko ka-riauti vienai. Kitos ðalys palai-kë, bet neásitraukë á karo veiks-mus. Kaip sakë Lietuvos–Suo-mijos draugijos Kauno sky-riaus pirmininkas RomualdasPovilaitis: „Tai buvo suomiøtautos kova uþ þmogaus teisesá laisvæ“. Konferencija vyko tuometu, kai demokratiðkas pa-saulis minëjo TarptautinæÞmogaus teisiø dienà.

Konferencijon susirinku-siesiems sveikinimo þodá tarëSuomijos ambasadorius Lietu-voje Harri Maki Reinikka:„Ðiomis dienomis Atmintiesvarpai tiktai stiprëja. Tarp Þie-mos karo ir Ukrainos galime irðiandien áþvelgti paraleliø. Pa-naðu, kad Rusija neperþiûrëjosavo praeities. DabartiniaiV.Putino pasisakymai kelianerimà Europai“. Baigdamassavo kalbà ambasadorius sakë:„Ðiandien galime teigti, kadsuomiai – atkakli tauta, kuriosgerovæ lëmë patys suomiai“.

Ávairius karo meno efektusir tradicijas, suomiø santykius

Vidiniai nesutarimai durisatveria prieðams

su kaimyninëmis ðalimis, kli-mato ypatumus iðdëstë istori-kas prof., hab. dr. Valdas Ra-kutis. Jei kada renginio pro-gramoje pamatysite, kad pra-neðimà skaito ðis þmogus, ne-abejokite – bus gera istorijospamoka. Dþiugu, kad karinin-kø ramovëje buvo matyti daugstudentiðko amþiaus jaunuoliø.

1939 metais Suomija ir Bal-tijos ðalys atsidûrë tarp Rusi-jos agresijos. Suomijos likimaspriklausë nuo ðalies kariø. Á ka-rà ásitraukë 84 tûkstanèiai mo-terø, kitos nenutrûkstamai rû-pinosi ûkiu, pramone... Pasakprofesoriaus, daug galima pa-simokyti ið suomiø. Pasiruoði-mas nelygiavertis, bet kova ly-giavertë. Suomiø iðmintis, pa-garba, susitelkimas, net atðiau-rus klimatas jiems pasitarnavo.Ir suomiø kariavimo bûdas labaitradicinis ir savitas. Bunkeriussuomiai statë seniai, nes nuolatbijojo rusø. Prieð bunkerius bu-vo daug kliûèiø, jø be pëstinin-kø nepaimsi. O ðie á apðaudomàzonà neidavo – pabëgdavo...

Sovietai per daug pasitikë-jo savo jëgomis. Sovietø sàjun-ga buvo nepasiruoðusi kariau-ti tokiomis atðiauriomis sàly-gomis, prarado daug kariø.Dar didelis minusas – nepagar-ba þmogui. Sovietø kariai labaiatsparûs gynyboje, bet jei rei-kia kaþkà sukurti savarankið-kai, nieko negali. Pëstininkainemotyvuoti, pavargæ, iðsigan-dæ. Sovietai naudojo gigantið-kus tankus, ðie pelkëse skendo.Ir tai turëjo reikðmës jø pralai-mëjimui. Suomiø savitas pasi-ruoðimas ir atðiauri þiema so-vietus sustabdë.

Kaip elgësi artimiausi suo-miø kaimynai ðvedai, pasako-jo doc. dr. Sandra Grigaravi-èiûtë. Ðvedija neatsisakë padë-ti Suomijai – telkë ginklus, sa-vanorius, rinko lëðas. Moterysmezgë pirðtines, parûpino kai-liniø, pirko knygø, organizavolabdaros renginius, rûpinosipabëgëliais. Labai populiariosbuvo sekmadieninës pratybos:mokësi ðaudyti, ðliuoþti slidë-mis, statyti palapines. Ðvedairuoðësi iðgyventi, jei karas at-eitø á jø ðalá. Suomiø kova bu-vo Ðiaurës tautø kova.

Doc. dr. Audronë Januþy-të atskleidë, kaip lietuviai pa-dëjo suomiams Þiemos kare.„To meto spaudoje buvo drau-dþiama reikðti simpatijas suo-miams, bet pilietiðkumas pra-siverþë,“ – pasakojo ji. Suomi-joje archyvuose ji suradusi, kaddu lietuviai savanoriai – Geor-gijus Þukas ir Mykolas Mika-lajûnas – dalyvavo kare, taèiaujø likimas neþinomas.

(keliama á 7 psl.)

Suomijos ambasadorius Lie-tuvoje Harri Maki Reinikka

333332014 m. gruodþio 29 d. Nr. 48 (1118)TremtinysÁvykiai, komentarai

Viena paskutiniø pasauli-nio atgarsio sulaukusiø naujie-nø – vieðai paskelbta JAV Se-nato Þvalgybos komiteto ata-skaita, smarkiai kirtusi perCentrinës þvalgybos valdybosprestiþà. Ataskaitoje teigiama,jog CÞV po rugsëjo 11-osiosatakø prieð Jungtines Valstijasvykdë „brutalias“ átariamøjøterorizmu apklausas. Taèiaune visi sutinka su tokiais kate-goriðkais vertinimais tiekJungtinëse Valstijoje, tiek irkitose ðalyse. Vienø nuomone,tokie tardymo „metodai“ padë-jo uþkirsti kelià kitiems tero-ristø këslams, kiti mano, kadkankinimais iðgauta informa-cija buvo bevertë. Tiesa, visivienareikðmiai sutinka, kadkankinimai yra grubiausiasþmogaus teisiø paþeidimas.Lietuva ðiame kontekste taippat dalyvauja toli graþu ne kaippaðalinë stebëtoja – jai netiesio-giai mesti kaltinimai, kad èiabûta kalëjimø, á kuriuos buvo at-veþti ir tardomi sugauti teroris-tai. Tai jokia naujiena – jauanksèiau buvo kalbø apie slap-tus kalëjimus, taèiau Seimospecialioji komisija nieko neið-siaiðkino. Kuo baigsis ðákart,matysime, taèiau pabandyki-me paþvelgti á problemà „kitukampu“ – pabandykime paly-ginti du laiko atþvilgiu nesusi-jusius dalykus: prisiminkime,kokias kanèias patyrë þmonës,patekæ á „enkavëdë“ nagus. Okad taip pasaulyje kas nors pik-tintøsi enkavedistø „tardymo“metodais – lyties organø plëðy-mu, akiø uþsiuvimu viela, pirð-tø traiðkymu tarpduryje. Pasi-baisëtina, kad tardomuosiusðaltu vandeniu pylë amerikie-èiai, bet… ar tik ne ið sovietøenkavedistø jie mokësi – ir ne-duoti miegoti, ir sukelti pani-kà skandinant… Skirtumas tiktas, kad amerikieèiø tardytojainesiekë tardomuosius suluo-ðinti ar nugalabyti – jiems svar-biausia buvo iðgauti informa-cijà, o enkavedistai nepaisë,kas bus suimtajam (skirtingai

Pasaulio teroristas Nr. 1nuo amerikieèiø, jiems net irnerûpëjo tiksli informacija,daþnai tai net nebuvo svarbu,ypaè nujauèiant, kad suimtasisniekuo dëtas þmogus). Ir darvienas milþiniðkas skirtumastarp amerikieèiø ir sovietø –JAV patys pripaþino CÞV pa-darytus þmogaus teisiø paþei-dimus, kuriø negalima patei-sinti jokiais gerais ketinimais,o Rusija, ypaè dabartinë josvaldþia, aukðtina NKVD nusi-kaltimus. Vien to pakanka pa-teisinti amerikieèius.

Rusijos klika dþiûgauja –atseit, ðtai jums amerikieèiødviveidiðkumas. Kam kalbëti,o kam tylëti – pasakytø seno-liai… Valstybë, iðprovokavusinaujo pasaulinio karo grësmæ,uþpuolusi savo kraujo brolá,spjovusi á bet kokias tarptauti-nes normas ir savo ásipareigo-jimus, apakusi nuo nacizmo irimperiniø ambicijø, turi ma-þiausià teisæ smerkti kitus. De-ja, realybë neteikia jokiø vilèiø,kad ðioje valstybëje politiniselitas rinktøsi demokratijosvertybes. Jos politinio elito gal-vose visai kitos nuostatos – ru-sø pasaulis turi apimti ne tikbuvusià Sovietø sàjungos teri-torijà, bet visas teritorijas, ka-da nors priklausiusias Rusijosimperijai, vadinasi, ir Suomijà(tiesa, neaiðku, kà rusai galvo-ja apie Aliaskà?). Nereikiamanyti, kad taip galvoja tik Pu-tinas. Ne, pirmiausia taip gal-voja jo ideologai ir patarëjai:A. Duginas, S. Glazjevas,D.Rogozinas, N. Petruðevas,V. Jakuninas ir daugybë kitøKremliaus politiniø veikëjø.Rytø Europos studijø centrovyr. analitiko Mariaus Lauri-navièiaus teigimu, Rusijos eli-to galvose jau ásitvirtino naujopasaulinio karo idëja (kad irkokia forma jis vyktø), o to ne-pripaþindami, mes negalësimerealiai ávertinti Rusijos kelia-mos grësmës. Nepamirðkimeir mentaliteto átakos – ðtai hu-moristas Michailas Zadorno-vas, trykðtantis begaline nea-

pykanta „pribaltams“ (pats ki-læs ið Rygos) ir amerikieèiams,dþiaugsmingai pasakoja, koksðaunus rusø emigrantas, nes jistaip gudriai Amerikoje pavogëdviratá ið amerikieèio, kad netNobelio premijos vertas. Su-pratote? Vagiui Nobelio pre-mijà… (Kita vertus, paþásta-mas dalykas, ypaè mûsø sene-liams ir proseneliams, maèiu-siems „iðvaduotojus“.) Vadi-nasi, nereikia stebëtis, kad Ru-sija apvogë savo kaimynus irkraujo brolius ukrainieèius,nors Ukrainai buvo duotos ga-rantijos dël jos suvereniteto irsienø nelieèiamumo mainais uþbranduolinio ginklo valstybësstatuso atsisakymà – tokias ga-rantijas jai suteikë JAV, Di-dþioji Britanija ir Rusija. Ta-èiau nepraëjo në pora deðimt-meèiø, kai Rusija, pati davusigarantijas Ukrainai, jà uþpuo-lë. Uþpuolë, þinodama, kadVakarai savo garantijø neat-ðaukë. Tai reiðkia, kad Rusijanutarë bandyti JAV kantrybæir ribas, iki kuriø galima eiti.Aneksavo Krymà, á rytinesUkrainos sritis siunèia gink-luotæ ir karius ten veikiantiemsrusø separatistams padëti. Va-karø pasaulis ávedë Rusijaiekonomines sankcijas, o JAVvisai neseniai nutarë tiekti uk-rainieèiams ginkluotæ ir ávestidar grieþtesnes sankcijas. Juksavo garantijø Ukrainai ameri-kieèiai neatðaukë, todël ir pa-sirinkimo kito neturi.

O Rusija tuo metu terori-zuoja kaimynines valstybes,skraidindama jø pasieniuosekarinius lëktuvus, kelianèiusmirtinà grësmæ civiliniams or-laiviams. Ðá mënesá rusø kari-nis lëktuvas Baltijos jûros re-gione vos nesusidûrë su Ðvedi-jos keleiviniu lëktuvu, pakilu-siu ið Danijos. Á danø ir ðvedøprotestus rusai atsakë sausu „omums nusispjaut“. Kyla natû-ralus klausimas – kiek dar pa-saulinë bendruomenë kentës„teroristà Nr.1“, ir kà galimapadaryti, kad tam ateitø galas?

Apklausos ne visada tiksliaiatspindi realià padëtá, taèiautendencijas parodo – tuo nekartà galëjome ásitikinti, ypaèatëjus rinkimams. Kol iki arti-miausiø rinkimø dar yra laiko,ne politinio pobûdþio apklau-somis suinteresuoti sociologaiteigia, kad Lietuvos gyventojaiyra nusiteikæ pesimistiðkai, ver-tindami gyvenimo perspekty-vas. Lapkrièio apklausø duo-menimis, du treèdaliai Lietu-vos pilieèiø manë, kad gyveni-mas blogëja. Tik kas ketvirtasapklaustasis á ðalies ateitá þiûrioptimistiðkai. Pernai tokiø bu-vo daugiau…

Didesni optimistai – jauni-mas iki 30 metø, didmiesèiøgyventojai, þmonës su aukð-tuoju iðsilavinimu, studentai irmoksleiviai, vadovai bei tar-nautojai, gyventojai, savo ðei-mos finansinæ padëtá vertinan-tys gerai. Kad reikalai gerëja,daþniausiai mano TS-LKD irLiberalø sàjûdþio elektoratas.

Palyginant su pernai me-tais, pesimistø padaugëjo. Taippesimistiðkai apie gyvenimàgalvoja vyresni nei 50 metø,kaimø gyventojai, responden-tai su maþomis ðeimos pajamo-mis – iki 1500 litø mënesiui,þmonës su viduriniu iðsilavini-mu bei kolegijas baigusieji,pensininkai ir bedarbiai, tauti-niø maþumø atstovai. Kodëltaip yra?

Vienas ið atsakymø bûtø pe-simistiðkas – didelë þmoniø da-

Nevyk Dievo á medá

Politologas Kæstutis Girniusvis árodinëja, kad Rusija nepulsLietuvos, nes bijo NATO. Ne jisvienas taip mano, yra ir daugiauþmoniø, ypaè tarp politikø – taipmëgsta kalbëti V. Tomaðevskis,kai kas ið Darbo, „Tvarkos ir tei-singumo“ partijø. Bet kai pagal-voji, ko vertos tokios, atsipra-ðant, „garantijos“, kad Rusijaneuþpuls, darosi nejuokinga. Ojei ims ir uþpuls, kas tada – Gir-

lis tebegyvena „sovietø sàjun-goje“, o lygindami kai kuriuosgyvenimo dalykus tyèia igno-ruoja analogiðkumo principà irlygina ðiø dienø negatyvius da-lykus su anø dienø, jø many-mu, pozityvais. Kai iðgirstame„prie ruso buvo geriau“, lauki-me ne maisto prekiø gausospalyginimo, bet atseit maþaikainavusiø komunaliniø mo-kesèiø ir pan. Tik ádomu, kiekið tokiø nostalgijos sovietme-èiui kankinamø þmoniø norë-tø ið tikrøjø atsisakyti ðian-dienos gërybiø ir gráþti á so-vietmetá – eiles prie duonos,batø, knygø, higieniniø paketø,muilo, lygintuvø? Bûtø links-ma, jei nebûtø pikta – ypaè kaipamatai, kad ta moteris, kurisovietmeèiu nuo auðros iki su-temø lakstë paskui karves irkiaules ir gyveno tikra to þo-dþio prasme ant aslos, o ðian-dien vedþiojasi grynaveislá ðu-nëkà ir net viðtø nenori laiky-ti, kudakuoja – „o man prie ru-so buvo geriau“. Jos duktë –Anglijoje, sûnus – Ispanijoje,bet mamos nepalieka varge, at-siunèia nemaþai pinigø… Ta-èiau paklausta, kodël leido vai-kams iðvaþiuoti á uþsiená, o nepaliko „prie ûkio“, iðdidþiai at-ðauna: „Jau mano vaikai tai ne-lakstys paskui karvës uodegà!“Ir progai pasitaikius – „prie ru-so buvo geriau“.

Kà èia bepridursi, beliekaprisiminti senoliø iðmintá –„Nevyk Dievo á medá“.

Kaþkur teko skaityti „aiðkia-regës“ pranaðystes – „kitais me-tais galime atsidurti ant karoslenksèio“. Ar galima sugalvotikà nors paikesnio? Juk jau da-bar ant to slenksèio mindþikuo-ja ne viena valstybë ir, deja, jauanoje pusëje. Lietuva – ne iðim-tis, Kremliaus pastangø destabi-lizuoti politiná ir ekonominá mû-sø valstybës gyvenimà gali ne-matyti tik aklas ar piktavalis.Apskritai pasaulyje taip neramuseniai bebuvo: Rusija terorizuo-ja visà Vakarø pasaulá sveikuKo vertos Rusijos

uþtarëjø garantijos?nius atsuks laikà? Labai lengvatrokðtamà dalykà priimti realy-be, o realybë tokia, kad Rusijaprieð mus jau seniai kariauja,tiesa, kol kas ne kulkomis irbombomis. Taèiau ateis ir tamlaikas, jei mes toliau snausimeant laurø, o Rusijos propagan-da netrukdomai kals á mûsønesusipratëliø pilieèiø galvasantivakarietiðkà, antiamerikie-tiðkà propagandà, niekins ir

menkins mûsø paèiø renkamosvaldþios atstovus, sës abejonesmûsø nepriklausomybe, kol ga-liausiai bus paruoðta dirva tiesio-ginei invazijai. Tik todël ðiuo me-tu Rusija nesiima ginkluotøveiksmø prieð mus, nes þino, jogLietuvoje pakanka sveiko pro-to nepraradusiø, patriotiðkainusiteikusiø pilieèiø, Lietuvaturi ryþtingà vadovæ ir kritinëmasë jø pusëje.

Kas mûsø laukia kitàmet?protu nesuvokiamomis ambici-jomis, islamistai ima ákaitus irpjausto galvas vakarieèiams,JAV nesiliauja juodaodþiø pro-testai prieð policijos veiksmus,Europoje normalø gyvenimà pa-ralyþiuoja ávairiausi streikai,daþniausiai nukreipti prieð vy-riausybiø pastangas verþtis dir-þus ir taupyti… Ávykiø kaleidos-kope neámanoma tiksliai nu-spëti, kas mûsø laukia kitàmet.Belieka tradiciðkai palinkëtilaimingø Naujøjø metø!Gintaras MARKEVIÈIUS

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Nuo sausio 3 dienos prenumerata priimama:

bet kuriame „Lietuvos paðto“,„Pay Post“ skyriuje,per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà,paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400,internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117.Kaina:

1 mën. – 8,16 Lt (2,36 Eur), 3 mën. – 24,48 Lt (7,09 Eur).

44444 2014 m. gruodþio 29 d.Nr. 48 (1118) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Iðvarë gatve, bet kaimo gale

nepasuko Paðvitinio link, o va-rë tiesiai, Graþaièiø link. Leonuiliepë bëgti á kairæ – neklausë...nuðovë kelio pakraðtyje. Felik-sui liepta bëgti á deðinæ. Pabëgë-jusá pasivijo automato kulka á nu-garà. Nugriuvæs kniûbsèias,tvarkingai iðsitiesæs, tvarkingaipasidëjæs rankas po galva (ne-praradæs sàmonës), pistoletokontroliniu ðûviu á smilkiná pri-baigtas... Stribo atvestam á kaimogalà Juozui Kriauèiûnui enkave-distas liepë pasiraðyti ant akto, sa-kë: „Jie beþatj, todël streliatj“.

Broliai Pranas, Alfonsas irLeonas Liubauskai buvo ðau-liai, 1941 metø birþelio sukilimodalyviai. Ats. jaun. ltn. StasysBagdonas – pirmosios sovietøokupacijos metu ákalintas, 1941metø birþelio sukilimo metu ið-laisvintas ið Kauno kalëjimo, suTëvynës apsaugos rinktinës pir-muoju pulku 1944 metø spaládalyvavo kautynëse prie Sedos.

Po laidotuviø jau kità dienàið namø iðvarë Leono þmonàElenà Liubauskienæ su dukrele,Alfonso þmonà Bronæ Liubaus-kienæ, o 1945 metais ið namø ið-varë ir Prano þmonà Elenà Liu-bauskienæ su dviem sûneliais...

Padëjæ gëliø, uþdegæ þvake-liø ir pasimeldæ, dar sustojomeprie koplytstulpio, pastatytoPeleniðkiø kaime prie AlfonsoLiubausko sodybos ir þymin-èio enkavedistø egzekucijosvietà. Liubauskø atstovë Ma-rija Liubauskienë dar pratæsëðios tragedijos istorijà: PranàLiubauskà ir Stasá Bagdonàenkavedistai nuðovë prie dar-þinës durø, Alfonsà, ðeiminin-kà, nuvarë á trobà, o darþinæ sutvartu padegë. Ðëlstant ugniai,baubiant gyvuliams, baudëjøásakyti abu ðeimininkai sëdëjovirtuvëje sustingæ it negyvi, ne-pajëgdami iðtarti në þodþio.Vël lyg kà prisiminæs, álëkë átrobà sovietas su ðautuvu, grie-bë Alfonsà ir tempë á kità kam-bará. Bronislava dar bandë vy-

Pakruojo rajone paþymëtos Kûèiøir ðv. Kalëdø ávykiø 70-osios metinës

rà uþ drabuþiø nutverti, sulai-kyti. Jà atstûmë, o vyrà nuðo-vë. Ásakë ir já á ugná ámesti. Al-fonso Liubausko namuose ka-rui baigiantis buvo apsigyvenu-si rusë karo gydytoja. Ji puolëkareiviams po kojø – iðverkë iriðmaldavo, kad nebaigæ degtibroliø kûnai bûtø iðtraukti iðliepsnos. Sovietams iðëjus, Al-fonso þmona iðtraukë ið ugniespusiau sudegusá vyro kûnà.Pranà ir Stasá buvo ámanomaatpaþinti tik ið vienos kitos ap-degusios drabuþiø skiautës.Sudegusius kûnus suvyniojo ábaltas paklodes ir paguldë ámeistro greitosiomis padirb-tus karstus ið nedaþytø lentø...

Paðvitinio kapinëse aplan-këme 1944 metø gruodþio 24dienà enkavedistø suðaudytø të-vo ir sûnaus Lapinskø (abu Vin-cai) ir Jono Nainio kapà. Tà die-nà Vincà Lapinskà enkavedistaiuþtiko pas Nainius, buvo atëjæsapsikirpti plaukø. Tëvas VincasLapinskas, suþinojæs apie sû-naus areðtà, atneðë kailinius irmaisto. Suëmë ir já, maþaþemáartojà, gimusá 1886 metais. Abuiðsivarë ið kaimo ir uþ kraðtinësNainiø sodybos vaikë iðkeltomisrankomis pirmyn – atgal, ðaudëið automatø á iðkeltas rankø plað-takas, po to nuðovë.

Antràjà ðv. Kalëdø dienà,gruodþio 26-àjà, visi trys atgulëá vienà kapà, kai jau liepsnojo Pe-leniðkiai...

Vaiðkoniø kaimo jaunuoliøJono ir Vinco Raèø ir jø gimi-naièio atminimà pagerbëmeprie paminklinio akmens par-tizanams Paðvitinio miestoaikðtëje, kur áraðytos jø pavar-dës, nes palaidojimo vietamums buvo neþinoma.

Apie Raèø likimà suþinojo-me tik renginio metu ið JonoVoronavièiaus ruoðiamos kny-gos apie ðio kaimo ávykius. Suiðtraukomis ið jos supaþindinoJono Voronavièiaus sesuoGraþina Petronienë.

Raèiai turëjo 60 hektarøþemës ûká, buvo sumanûs, stip-

rûs ûkininkai. Jonas ir Vincasbuvo ðaukiamojo amþiaus, áRaudonàjà armijà nestojo. Sujais kartu slapstësi ir giminai-tis mokytojas Antanas Èypas.Prie tvarto jie buvo ásirengæbunkerá. Ðv. Kalëdø rytà visivirtuvëje pusryèiavo. Pamatækareivius ir stribus, á bunkeránubëgti nebespëjo, visi trys su-lindo á èia pat po grindimisesantá rûsá. Nors tarnaitë ant jouþmetë þabø, áëjæ keturi karei-viai tuoj pat puolë prie jo an-gos. Raèius ir Èypà iðsivedëlaukan ir suguldë prie durø.Tarnaitës Lionës Jatulienës.Visi trys vaikuèiai sugulë priejø, taip „gelbëjo“ skriaudþia-muosius. Tada enkavedistai su-imtuosius nusivarë á miðkà, lie-pë bëgti. Ðie pakluso, okupantai„pateisino“ þudynes: esà ne-pakluso, norëjo pabëgti...

Paðvitnio kapinëse jaunuo-liø laidoti neleido. Palaidoti

Gegiedþiø kapinëse.1944-øjø gruodþio 26-

osios rytà septyni sovietø ka-reiviai, lydimi stribo Nemanio,pasuko á Starkoniø kaimà. Be-veik kiekvienoje troboje buvogiminaièiø ir draugø, moterysruoðë ðventinius pusryèius.Pas Grigaliûno brolá Mykolàsveèiavosi ir auksiniø rankømeistras Edvardas Steponai-tis. Jis buvo atvykæs ið Ðiauliø.Tà rytà kaimo keliuku þings-niavo pas svainá Mykolà Dau-parà. Kad nesusidurtø su enka-vedistais, pasuko á deðinæ...Taèiau já areðtavo, atvarë ikiGrigaliûnø sodybos ir ant grio-vio kraðto nuðovë! Prie tvartokulkos pakirstas sukniubo irdarbðtuolis ûkininkas, trijø vai-kø tëvas, Vyties Kryþiaus ka-valierius Leonas Grigaliûnas.Akimirksniu uþsiliepsnojo bau-dëjø padegtas tvartas... Atvilkoprie jo ir Edvardo Steponaièio

Popietë Paðvitinio bendruomenës salëje

kûnà ir apkrovæ ðiaudais uþde-gë. Prie tvarto buvo nuðautas irûkininkas Aleksas Norvaiða. Betëvo paliko jo sûnelis Edvardas,naðlë þmona Aleksandra...

Visi nuþudyti vyrai palaido-ti Starkoniø kapinëse.

***Po ðv. Miðiø uþ þuvusiuo-

sius Paðvitinio baþnyèioje ben-druomenës salëje ávyko popie-të „1944-øjø metø istoriniøávykiø 70-metis ir ðiandiena“.Pagrindiniai ðios popietës or-ganizatoriai buvo Pakruojo fi-lialo Paðvitinio seniûnijos bu-vusiø tremtiniø organizatorëMarija Liubauskienë bei filia-lo narys kraðtotyrininkas Juo-zas Mockûnas. Jà vedë Paðvi-tinio bendruomenës pirminin-kë Jura Mockûnienë. Apiemaþiausiai þinomus Jonà irVincà Raèus ir jø nuþudymoaplinkybes brolio surinkta me-dþiaga pasidalijo buvusi trem-tinë Graþina Petronienë. Atsi-minimais dalijosi ir FeliksoKriauèiûno sûnus VytautasRapolas. Jis pabrëþë, kad dau-guma tomis dienomis nuþudy-tøjø buvo ðauliai, 1941-øjø me-tø birþelio sukilimo dalyviai,dalyvavæ ir Sedos kautynëse subolðevikais. Marija Liubaus-kienë papasakojo apie skau-dþius artimøjø iðgyvenimus poþudyniø. Vyèio Kryþiaus kava-lieriaus Leono Grigaliûno sû-nus Algis Grigaliûnas, po tëvomirties buvæs vos keliø mëne-siø, aiðku, nieko tada nesupra-tæs, taèiau skurdo, neteisybësir skriaudø patyrë iki soties.

Popietëje dainavo Paðviti-nio etnografinis ansamblis,grojo Paðvitinio pagrindinësmokyklos mokiniai.

Dþiaugiamës, kad organi-zuojant ðá paminëjimà noriaiparëmë Paðvitinio seniûnijosseniûnë Rima Kriðtopaitienë,Paðvitinio bendruomenës pir-mininkë Jura Mockûnienë,Pakruojo rajono savivaldybë.

Zita VËÞIENË

Graþiai iðpuoðtoje Pakruo-jo kultûros centro salëje gruo-dþio 12 dienà LPKTS Pakruo-jo filialo pirmininkë Zita Vë-þienë popietæ „1944-øjø metøistoriniø ávykiø 70-metis irðiandiena“ pradëjo K. Bradû-no þodþiais: Tavo rûbas, Tëvy-ne, apðlakstytas krauju... Tavokarûnoj bruzda vietoj rubinøkraujo laðai...

Nors apie 70 metø senu-mo ávykius, 1944 metais Rau-donajai armijai áþengus á Lie-tuvà, Z. Vëþienë jau buvo ra-ðiusi „Pakruojo kraðte“, ávy-ko popietës Paðvitinio bei

Prisiminimø pynë PakruojyjeLygumø seniûnijose, taèiauðiame renginyje vël jie buvopriminti.

Prie daugelio Laisvës ko-votojø paminklø suþibo atmi-nimo þvakës, prigludo gëliøpuokðtës. Juos aplankë nevien buvæ tremtiniai, politi-niai kaliniai, bet ir buvæ kai-mynai, draugai, giminës. Irðià popietæ tautiniais rûbaispasipuoðusios buvusios trem-tinës Aldona Èesnienë ir Vi-da Karvelienë iðneðë puokð-tes, uþdegë þvakes prie parti-zanø paminklo „Atþalyno“gimnazijos kieme, prie pa-

minklo negráþusiems tremti-niams bei politiniams kali-niams.

Tylos minute jie buvo pa-gerbti ir ðios popietës metu.

Prisiminimai, eilëraðèiai,ansamblio „Sidabrinë ðarma“,vadovaujamo M. Zubaus, dai-nos, buvusio politinio kalinioAlberto Juro ir buvusio trem-tinës Genovaitës Vaicekaus-kaitës-Jasiûnienës armonikosgarsai pynësi á vientisà nuoðir-dþià pynæ.

Á 70 metø praeitá nukëlë irvisus iki aðarø sujaudino neþi-nomo autoriaus eilëraðtis, ku-

rá padeklamavo 1948 metøtremtinë Birutë Navickienë.

1948-øjø metø tremtinëGenovaitë Jasiûnienë ir bu-væs politinis kalinys bei trem-tinys Albertas Juras, kuriam,beje, jau 95 metai, ne tik gro-jo armonikomis, kuriomisgrodavo Sibire, bet ir papasa-kojo, kaip ðvæsdavo Kûèias irðv. Kalëdas lageryje, tremtyje.1941-øjø tremtinë DanutëJuozapaitytë-Juozapaitienëpapasakojo apie savo ðeimosvargo dienas Sibire. Nors ir di-deliame skurde Kûèiø bei ðv.Kalëdø lietuviai nepamirðda-

vo, ðvæsdavo atvirai, dràsiai.Prisiminimø pynë vijosi ir

po oficialiosios dalies prie ad-vento vaiðiø. Ðioje popietëjebuvo padëkota visiems LPKTSPakruojo filialo aktyviausiemsnariams. Jiems ir 2014-øjø ju-biliatams buvo áteikta OnutësTrepulaitës-Virginavièienësknygelë ,,Filomena TaunytëDusmenyse“, kurioje sukaup-ti visø gydytojos knygø svar-biausi patarimai bei receptai,kaip iðsaugoti sveikatà. Mûsøamþiaus þmonëms tai labai ak-tualu.

Janina KVEDARIENË

555552014 m. gruodþio 29 d. Nr. 48 (1118)Tremtinys

Gruodþio 23–26 dienomissukanka 70 metø, kai sovieti-nës NKVD kariuomenës dali-niai su vietiniø stribø pagalbaávykdë vienà didþiausiø karonusikaltimø Lietuvoje. Tomisdienomis Pietø Lietuvoje, Aly-taus apskrities, Merkinës irAlovës valsèiø kaimuose, en-kavëdistai degino sodybas, þu-dë ir þiauriai kankino gyvento-jus. Per tris dienas trukusiàbaudþiamàjà akcijà Klepoèiø,Lizdø, Druskininkø, Ryliðkiø,Taruèioniø, Bugoniø, Vertel-kos, Piketos, Galintënø, Dub-riø, Fermos ir Vabaliø kai-muose buvo sudeginta daugiaunei 70 sodybø, nuþudyti 48 gy-ventojai. Pagal labiausiai nu-kentëjusio kaimo pavadinimà(èia ið 32 sudegintos 22 sody-bos ir nuþudyti 12 kaimo vyrø),baudþiamoji akcija geriau þi-noma kaip Klepoèiø kaimo tra-gedija.

1944 metø vasarà Raudo-najai armijai áþengus á Lietuvosteritorijà ir pradëjus stumti na-cistinës Vokietijos pajëgas áVakarus prasidëjo antroji so-vietinë okupacija. Vienu ið pa-grindiniø okupanto tikslø bu-vo sunaikinti visus pilietiðkaimàstanèius bei pasisakanèiusprieð sovietinæ santvarkà as-menis. Teroras tapo pagrindi-ne priemone ðiam tikslui ágy-vendinti. Valdþia atnaujinomasines deportacijas á Sibirà,rugpjûèio 1 dienà paskelbëástatymà dël privalomojo vyrøðaukimo á Raudonàjà armijà,terorizavo gyventojus. Tø pa-èiø metø pabaigoje Lietuvosgyventojai pradëjo aktyviauprieðintis sovietizacijai: nevyk-dë valdþios ástatymø, vengëstoti á okupanto kariuomenësgretas, galiausiai pradëjo gink-lu prieðintis reþimui. Siekiantnuslopinti kylantá lietuviø pa-siprieðinimà ir nepaklusnumà,susidariusi situacija paskatinovadovybæ imtis grieþtesniøveiksmø. Á Lietuvos teritorijàbuvo pasiøsti ávairios paskir-ties okupanto kariuomenës da-liniai, o á apskritis ir valsèius –NKVD ir NKGB darbuotojai.Ypaè kruopðèiai ruoðtasi bau-dþiamosioms akcijoms (bû-tent taip vadovybë ávardijo ðiaskarines operacijas savo infor-maciniuose praneðimuose),kuriø pagrindinis tikslas buvonuslopinti ginkluotà ir negink-luotà lietuviø pasiprieðinimàbei ábauginti Lietuvos gyvento-jus nesiimti jokiø prieðiðkøveiksmø valdþios atþvilgiu.Toks elgesys su Lietuvos gy-ventojais turëjo uþtikrinti vi-suomenës pavaldumà okupaci-niam reþimui. 1944–1945 me-tais NKVD kariuomenës dali-niai ypaè aktyviai vykdë tokiopobûdþio karines operacijasvisoje Lietuvoje. Jø rezultataibuvo itin skaudûs: apiplëðinë-jami taikûs gyventojai, degina-

Klepoèiø Kalëdø tragedijai atmintimos sodybos, negai-lestingai þudomi irkankinami jø ðeimi-ninkai. Dabar Lietu-voje þinoma ne vienatokio pobûdþio kari-në operacija ávykdy-ta bûtent ðiuo laiko-tarpiu, tarp jø benegeriausiai – Klepo-èiø kaimo tragedija.

Alytaus apskri-ties vykdomasis ko-mitetas baudþiamo-sios akcijos iðvakarë-se, lapkrièio 29 die-nos raðte, skirtameLSSR Liaudies ko-misarø tarybai, praneðë, kadapskrityje jau nuo rugsëjo pra-dëjo veikti ginkluoti „banditøbûriai“, uþpuldinëjantys vietosvaldþios pareigûnus ir stab-dantys jø darbà. „Vietos mili-cijos organai yra bejëgiai kovo-ti su banditø gaujomis“, todëlpraðyta imtis „grieþtesniø prie-moniø“ kovai su tokiomis gru-puotëmis. Buvo þinoma, kadnuo paskelbtos mobilizacijospradþios iki rugpjûèio 15 die-nos Alytaus apskrityje á ðauki-mo punktus atvyko tik 143 vy-rai, tai buvo pats þemiausias ro-diklis ið visø penkiø apskrièiø,kuriose buvo vykdyta mobili-zacija. Raðtas ir þinios apiemobilizuotø vyrø skaièius ne-tapo pretekstu vykdyti karinesoperacijas, nes visoje Lietuvo-je jau nuo gruodþio 1 dienosprasidëjo NKVD kariuome-nës antpuoliai, taèiau tokia in-formacija ðià apskritá galëjogarsinti kaip itin nepaklusnøkraðtà.

Á Alytaus apskrities Merki-nës miestelá NKVD kariuome-nës daliniai buvo pasiøsti 1944metø rudená. Ásikûræ dviejø gy-ventojø namuose iki gruodþioávykiø terorizavo netoli Mer-kinës esanèiø kaimø gyvento-jus ir keletà jø nuþudë. Kadangikarinei operacijai buvo ruoðta-si ypaè kruopðèiai, baudëjaiapdairiai pasirinko laikà – ðv.Kalëdas. Okupantai gerai su-prato, kad Kalëdos yra svar-biausia katalikø ðventë, kaiprie bendro Kûèiø stalo sëdavisa ðeima. Neabejotinai tikë-tasi, kad besislapstantieji nuomobilizacijos vyrai ir ginkluo-tojo pasiprieðinimo dalyviaigráð á namus ir taip pavyks su-gauti daugiau jaunø vyrø. Auð-tant gruodþio 23-iosios rytui iðMerkinës Alytaus link pajudë-jo 3-iojo Baltarusijos frontouþnugario apsaugos NKVDkariuomenës 331-ojo pasieniopulko 3-iojo bataliono ir 86-ojo pasienio pulko 1-ojo bata-liono kariai bei Merkinës stri-bø kolona. Jau ðvintant karei-viai pasiekë uþ 15 kilometrønuo Merkinës esantá Druski-ninkø kaimà, kurio pirmoje so-dyboje árengæ ðtabà þiauriaikankino ir tardë ðio ir aplinki-

niø kaimø vyrus. Enkavedistaigreitai apsupo ir gretimaiesanèius Lizdø, Klepoèiø, Ry-liðkiø, Taruèioniø, Bugoniø,Vertelkø, Piketos kaimus irpradëjo vykdyti þiaurià egze-kucijà. Neretai vedami vietiniøaktyvistø sovietø kareivosvaikðèiodavo ið sodybos á sody-bà, klausinëdavo ðeimininkøpavardþiø ir ieðkodavo jø sàra-ðuose – siekë iðsiaiðkinti apie„banditus“ (taip buvo vadina-mi pasiprieðinimo dalyviai),ásakyta atiduoti ðautuvus, norsdaþniausiai jø namuose nebû-davo. Tokia apklausa daþnaibaigdavosi ðeimininkø iðvary-mu ið namø, neleidþiant pasi-imti jokio turto, ir tik tuomet,kai patys pasiimdavo tai, kà no-rëdavo, padegdavo visus pas-tatus. Kareivos nesitraukdavoið kiemo tol, kol nesukrisdavoá vidø stogai, tada jiems bûda-vo aiðku, kad viskas ávykdytapagal planà. Jeigu gyvuliai ne-bûdavo iðleisti ið tvartø, tai su-degdavo kartu su pastatais.Negailestingai elgtasi su vy-rais, kuriuos þudë ar gyvusástumdavo á deganèià ugná.Kiti vyrai buvo varomi á ðta-bus, kur baudëjai vykdydavoapklausà ir þiauriai kankinda-vo. Dalá vyrø po tardymo pa-leisdavo, taèiau daugelá vielasuriðtomis rankomis vesda-vosi á Merkinæ, ið ten – ir áAlytø, kur sprendësi tolimes-nis jø likimas – kalëjimas ar-ba Sibiras.

Gruodþio 24 dienà baudë-jai pasitraukë ið kaimø Merki-nës valsèiuje, taèiau toli graþunebaigë kraupios egzekucijos,kurià tæsë Alovës valsèiausDubriø, Fermos, Galintënø irVabaliø kaimuose. Èia siautë-jo 25 ir 26 dienomis, o tadapasitraukë. Taip baigësi tris die-nas trukusi baudþiamoji akcija.

Visi nukentëjusieji anaiptolnebuvo ginkluotojo pasiprieði-nimo dalyviai, o tik paprastikaimo gyventojai, taèiau vado-vybë juos priskyrë vadinama-jai „banditø“ kategorijai. Iðli-kusiuose vadovybës informaci-niuose praneðimuose (saugo-mi Lietuvos ypatingajame ar-chyve) apie ðià karinæ operaci-jà nurodomi nukautø partiza-

nø, paimtø ginklø ne-realûs skaièiai. Svar-biausia, kad visur tieskaièiai nurodomiskirtingai. Tokia ra-ðymo maniera buvoáprasta sovietiniamsdokumentams, todëlieðkoti teisybës juoseneverta. Vis dëlto jieliudija apie ávykdytàkaro nusikaltimàprieð taikius Lietuvosgyventojus. Vieti-niams aktyvistams,talkinusiems enkavë-distams ir gyventojøpaþintiems nusikalti-

mo metu, buvo iðkeltos bau-dþiamosios bylos, taèiau nëvienas ið jø nenubaustas. Oku-pantui nepavyko pasiekti tiks-lo – nuslopinti Lietuvos gyven-tojø pasiprieðinimo ir jø ábau-ginti. Prieðingai, po tokiø siau-tëjimø visoje Lietuvoje á mið-kus pasitraukë daug vyrø.

Ðiandien kiekviename ið ðiøkaimø stovi po paminklà, pri-menantá apie ávykusià tragedi-jà. Praëjo daug metø, taèiau at-mintis vis dar gyva. Savo krau-pias istorijas pasakoja tragedi-jos liudininkai, buvæ Klepoèiøkaimo gyventojai AntaninaMikalonytë ir Petras Mikalo-nis, gyvenantys Alytuje. Jø at-mintyje iðlikæ nuniokoto gim-tojo kaimo vaizdai, nuþudytøar sudegintø kaimynø palaikai,kuriuos teko patiems laidoti.Jiedu gerai atmena gimnazistàVytukà, kareiviø nuðautà ne-toli namø esanèiame raistely-je, jo tëvà Kazá Muzikevièiø,gyvà sudegintà ugnyje; nuþu-dytus senukus Vaitiekø Kasiu-lynà, Adomà Baranauskà irJonà Mikaloná. „Argi jie galë-jo kam bloga padaryti“, – màs-të liudininkai. Prisimena darjaunus vyrus, nuðautà invalidàraiðà Kazá Muzikevièiø ir jokaimynà Broniø Muzikevièiø,sudegintà kluone; Penkiø ma-þameèiø vaikø tëvà Juozà Mi-kaloná, kurá tik po keliø dienøduktë rado sudegusio namopelenuose. Atmena ir gyvussudegintus Andriø Muzikevi-èiø ir Rokà Mikaloná, kuriøkaulus maiðe ant peèiø atneðëþmonos palaidoti. Dabar visijie ilsisi Klepoèiø kaimo kapi-nëse. Deja, ne visø kapus áma-noma rasti. Kai kuriems nepa-statyti paminklai, kai kuriø ka-pai jau visai sunykæ ir be liudi-ninkø pagalbos, kuriems tekolaidoti ðiuos þmones, jø kapønepavyktø surasti. Du Klepo-èiø kaimo gyventojai, broliaiJuozas ir Vladas Muzikevièiai,palaidoti Ryliðkiø kaimo kapi-nëse. Tà dienà labiausiai nu-kentëjæs Klepoèiø kaimas tapomasine lietuviø tautos naikini-mo vieta ir geriausiai árodo mû-sø ðalyje sovietø kariaunosávykdytus karo nusikaltimus.

„Neþinau, kaip tà dienà li-

kau gyvas... – savo pasakojimàpradëjo Petras Mikalonis, tra-gedijos liudininkas ir buvæs Ir-kutsko lagerio tremtinys. –Mane, tëvà ir pas mus dirbantápiemenukà norëjo suðaudyti.Keli jauni rusø kareiviai iðsive-dë mus ið namø ir varësi Rylið-kiø link. Pakeliui sugalvojo,kad reikia mus nuðauti ir nusi-varë á raistelá. Sustojome, o jieuþ mûsø. Tà akimirkà dar at-sisukau á juos, kareiviai laikënukeiptus ðautuvus á mus ir jautaikësi ðauti. Bet mus iðgelbë-jo atsitiktinumas. Toje paèio-je vietoje pasirodë kiti karei-viai su mûsø kaimynu. Nepri-tyrusiems budeliams pasidarënepatogu mus suðaudyti ki-tiems matant, tad pajudëjomesena kryptimi.“ Vëliau PetrasMikalonis buvo nuvarytas áRyliðkiø kaimo gyventojoVinco Bloznelio sodybà, ku-rioje enkavedistai buvo ákûræðtabà ir vykdë tardymus. Pet-ras Mikalonis atsiminë: „Irkaip mane vaikà muðë... Spar-dë kojomis, kiðo á burnà ðau-tuvà, paskui vël taikësi nu-ðauti. Uþ kà? Atsakymas vie-nas – „bandit!“. Po kankini-mø mane iðleido, bet prieð taiturëjau pasiraðyti kaþkokáprotokolà, kurio turinio ne-þinojau. Buvau sumuðtas irsilpnas, bet gráþau á Klepoèiøkaimà. Þmoniø nematyti, tiksudegusiø sodybø pelenai. Okur Klepoèiø kaimas? Nëra,beveik viskas sudegæ... Mûsøsodyba liko nesudeginta, tadturëjau kur gráþti.“

Antaninos Mikalonytës ðei-mos sodyba tà dienà buvo su-deginta, todël kurá laikà jos ðei-mai teko gyventi pas kaimynà.Moteris pasakojo: „Sudeginovisus mûsø pastatus, net aviliussu bitëmis... Trys vietinës mo-terys á maiðus susikrovë mûsødrabuþius, o mums neleidonieko pasiimti. Iðvarë visus álaukà ir pradëjo padeginëti pas-tatus. Nesitraukë ið kiemo tol,kol nesudegë visi pastatai. Pas-kui iðsivarë tëvà á Alytø ir áki-ðo á kalëjimà. Vyriausià brolátardë savo ðtabe Ryliðkiuose,kità dienà paleido basomis persniegà gráþti á Klepoèius. Po toávykio buvo labai sunku gyven-ti... Netekome visko, kà turë-jome. Pamaþu vël prasigyve-nome. Tëvà iðleido ið kalëjimoir po kiek laiko atstatëme na-mus. Bet labiausiai dþiaugë-mës, kad niekas mûsø daugiaunelieèia.“

Sukankant 70 metø nuoþiaurios sovietø okupanto eg-zekucijos Dzûkijos kaimuose,sukalbëti maldelæ ir uþdegtiþvakeliø reikëtø Klepoèiø, Ry-liðkiø, Lizdø, Druskininkø irGalintënø kaimø kapinëse, kurbe laiko Amþinojo poilsio at-gulë tragedijos aukomis tapæðiø kaimø vyrai.Kristina JAGELEVIÈIÛTË

Vincës ir Juozo Mikaloniø kapas

66666 2014 m. gruodþio 29 d.Nr. 48 (1118) Tremtinys

Su Aldona Mekðraityte-Grigalevièiene keliai suvedë2011 metø rudená. Nors ir var-ginama rimtø sveikatos sutri-kimø, ji su lengva ðypsena þiû-rëjo á iðaugusá artimøjø rûpini-màsi. Aldona gyvai, praeitiesátampà ir pakilias emocijas per-teikianèia kalba pasakojo ðeðiødeðimèiø metø senumo ávykius,átraukusius jà á anuometiná ko-vø ir iððûkiø verpetà.

Jos pasakojimø átaigumà,dinamiðkumà sustiprino iráterpiami iðtisi dialogai tarp josir tø, kurie turëjo átakos jos li-kimui. Atrodo, kad prieð akisvis dar ta pati linksma, atkakliir nuolaidþiauti nelinkusi jau-na mokytoja. Ji pati atsiminësave sovietø tardytojo kamba-ryje: „Man buvo tik devynioli-ka metø, taèiau buvau labaistragi, nieko nepaisijau...“

ÐeimaAldutës mamytë mirë

anksti, dar jauna bûdama, kaijos vaikeliai buvo maþi. Brolátëvas pasiimdavo su savimi ádarbà. Bevaþinëdamas maþa-sis ásidëmëjo skaniai já vaiðinan-èià Mauruèiø pardavëjà: „Jibus mano mama. Tëte, èia ma-no mama!“ Taèiau Aldutë ne-norëjo kitos moters, kuri bûtøuþëmusi mamos vietà, – kaipamotë atvaþiavo á jø namus,palindo po stalu ir uþdainavo:„Moèeka ragana, muðë manepagaliu. Neisiu pas tave!“ Pa-motë atveþë jai plisuotà vilno-ná kostiumëlá, graþià „bliuzky-tæ“. Aldona uþsidëjo, bet ið-kart iðlëkë lauk. Tuo metu jibuvo keturiø, brolis – pustre-èiø metukø.

Jau vëliau, kai buvo kalëji-me, Aldona vis sapnuodavo ei-nanti per platø rugiø laukà irðaukianti brolá: „Rooomai,Romai, Romai...“ Ðis atsilie-pæs: „Eik tiesiai ir ateisi pasmane“. Ilgà laikà, net ir gráþu-si á Lietuvà, sesuo neturëjo apiejá jokiø þiniø. Mat pamotë vi-sus gaunamus laiðkus iðmesda-vo. Kaþkur nudangino ir Aldo-nos tëèio Jono Mekðraièio –savanorio, kovojusio prieð ber-montininkus ir iki mirties ne-ðiojusio galvoje ástrigusià kul-kà, – apdovanojimus ir paþy-mëjimus. Galbût sunaikinojuos ið valdþios baimës, bet Al-dona þino, jog buvo galima pa-sielgti kitaip: „Taigi reikia pa-kavot, uþkast á þemæ, kad þino-tum, kur...“

Negaudama ið brolio þiniø,Aldona galiausiai nuvyko áLenkijà, kai joje lankësi popie-þius Jonas Paulius II, ir ádavëlaiðkà, praðydama surasti Ro-mà. Ir ðtai uþ mënesio ar pu-santro atëjo laiðkas – atva-þiuok pas mane á Australijà, aðnupirksiu tau bilietà. „Tokia

Ið naujo suþaliavæs gyvenimo medispatenkinta buvau, kad vos ne-numiriau ið laimës, kad brolásusiradau“, – prisipaþino Al-dona. Tolimame þemyne tadavieðëjo septynis mënesius.

Akistata su tardytojuKarmaliuginu

Visa tai nutiko þymiai vë-liau. O 1948 metø pradþioje,turëdama devyniolika metø,A.Mekðraitytë dirbo KudirkosNaumiestyje pradinës mokyk-los mokytoja. Ðá „parubeþio“miestà pasirinko neatsitikti-nai – ðalia tëvo tëviðkë, èia mo-kytoja dirbo ir jos pusseserë.

Vieðumoje mokytoja atro-dë jauna, aktyvi, mokanti rusøkalbà. Tad nenuostabu, kadprieð pirmuosius rinkimus ávietos deputatø tarybas, turë-jusius ávykti 1948 metø sausio18 dienà, ji buvo iðkviesta áMGB bûstinæ ir jai liepta pa-ruoðti balsavimo patalpà.Beraðydama plakatus, betvar-kydama, bedëliodama ji darnenujautë, kad tà dienà prasi-dës jos vargø kelias. Darbui uþ-trukus, vidurnaktá atsibeldëstribas ir praneðë, kad jà kvie-èia tardytojas Michailas Kar-maliuginas. Jis mëgino kabin-tis merginai á parankæ, bet Al-dona priminë, jog ðis tik stri-bas, o ji – mokytoja. Kai ne-lauktas sveèias pagrasino uþ-dësiàs antrankius, mergina at-kirto, kad ne jis juos uþdësiàs.

Nuëjus tardytojas pats ati-darë duris ir pakvietë prisësti.Kadangi jau vëlu, pareiðkë kal-bësiàs trumpai. Jis turi liudi-ninkø, kad mergina paþástantipartizanus. Aldona visà laikàbandë iðsisukinëti: ar ji kalta,kad mokytojø seminarijojemokësi su tais, kurie vëliau ið-ëjo á miðkà. Jø klasëje buvo dvy-lika, ji uþëmë grupës seniûnëspareigas. Aldona neatsakë áklausimus apie partizanus ir jøbuveines ir svarbiausia nepri-sipaþino su jais turëjusi ryðá.

Aldona iki ðiol atsimena,kuo buvo apsirengusi tà naktá– kojinaitëmis, geros plonosodos bateliais, skrybëlaite irgraþiomis megztomis vilnonë-mis pirðtinytëmis, kurias ner-vuodamasi tampë, kol galiau-siai iðardë pusæ pirðtinës.Pastebëjæs tai, tardytojas tarë:„Þinai, tu labai nervinga, bet jei-gu nepasakysi, kad paþásti par-tizanus, að tave á bunkerá ádësiu“.

„Bunkeris“, kuriame mer-gina turëjo persigalvoti, buvodaugiau nei dviejø metrø gylioduobë su vandeniu, kurios vi-duryje kyðojo akmuo. Ji nusi-leido kopëèiomis ir atsistojusiant akmens padëkojo, kad jàèia pasodino. Tardytojas, paþa-dëjæs, jeigu atsakys bent á vie-nà klausimà, jà visiðkai palei-siàs, nuëjo galbût pamiegoti.

Bunkerio angos iki galo neuþ-darë, nes bûtø pritrûkæ oro. Al-dona liko duobëje. Ji buvo su-ðalusi, bet, kaip pati sako, bû-dama „nedurna“ nestovëjo vie-toje, o pradëjo ðokinëti: „Antto akmens uþðoku ir vël á sie-nà, kaip ko-kia ðarkaðokinëjau.Visai nesu-ðalau, tik la-bai suðilau“.Galiausiaiatëjæs stri-bas praneðë,kad Karma-liuginas lie-pë iðlipti.Jai labai pa-sisekë – nevienas jau-nas vyras,sumuðtas irlaikytas tojep a è i o j ed u o b ë j e ,perðalo, su-sirgo plau-èiø uþdegi-mu ir mirë.

Aldonavël uþlipo áantrà aukð-tà. Jautësilabai pavar-gusi. Kambarys jau buvo prikû-rentas, „burþujka“ ákaitinta ikiraudonumo. Tardytojas pasiû-lë prie jos pasiðildyti, taèiaumergina atsakë, kad atidrëkædrabuþiai suðlaps ir ji susirgsian-ti. Karmaliuginas atðovë nesàsdaktaras ir vël pradëjo klausinë-ti. Kai vël nieko neiðgirdo, pa-bandë dar vienà triukà – ið spin-tos pradëjo traukti graþius pa-auksuotus daiktus: moteriðkàgrandinëlæ su karoliais, auksináþiedà bei laikrodá. Paþadëjo, jeiatsakys á penkis klausimus, visatai padovanoti.

Aldona atsilaikë. Bet ji ne-þinojo, kad iðsisukti vis tiek ne-pavyks. Iðeidama á mokyklà jiásileisdavo pas save perdieno-ti paþástamus partizanus. Bu-te stovëjo pianinas, kuriuo jiskambindavo. O ant jo – rëme-lis su graþia jos nuotrauka, da-ryta K. Baulo fotoateljë, ge-riausia Kaune. Iðeidamas par-tizanø vyresnysis pasiëmë ðiànuotraukà, o kità naktá vyraiþuvo. Paimta nuotrauka tapoakivaizdþiu ákalèiu.

Likimo ratas tà naktá keis-tai apsisuko ir „mainais“ pasAldonà atsidûrë kitos nuo-traukos. Tardymo metu nutai-kiusi progà ji paèiupo paþino-tø þuvusiø partizanø nuotrau-kas ir ásidëjo á kiðenæ. Vedamakoridoriumi padavë jas stribui– savo giminaièiui, ir nurodënuneðti reikalingam asmeniui.

Nuotraukose buvo nuþu-dytø ir prie Kudirkos Nau-

miesèio turgaus aikðtës iðnie-kintø partizanø kûnai. Ant su-ramstytø palaikø krûtiniø bu-vo iðpjaustyti kryþiai. Aldonatiki, kad ðios nuotraukos, kaipsovietø þiaurumo árodymas,pasiekë uþsiená.

Ðakiø kalëjimeKudirkos Naumiestyje Al-

donà laikë neilgai – tuoj iðveþëá Ðakius. Pasodino surakinto-mis rankomis ir kojomis á sunk-veþimá, ið ðonø susëdo keturistribai. Suþinojæ apie mokyto-jos suëmimà atëjo ir jos moki-niai – klasëje jø buvo dvideðimtðeði, tad nusidriekë ilgiausia ei-lë. Jie mëtë á maðinà maisto,deðrø, taèiau stribai viskà ið-metë lauk. Dràsiausias vaikasðûktelëjo: „Mokytojai paduokvalgyti, nes ji nevalgiusi!“ Jiebuvo antrokai – kai kurie að-tuoneriø, kai kurie vyresni –juk ne vienas tuo suiruèiø lai-ku buvo atsilikæs moksluose.

Ðakiuose iðlaikë apie du më-nesius. Siekdami iðpeðti dau-giau þiniø, emgëbistai suorga-nizavo provokacijà – perveþi-mo metu suvaidino partizanøuþpuolimà ir tariamà kalinësiðlaisvinimà. Taèiau ir taria-miems partizanams, pasiûliu-siems parodyti bunkerá, Aldo-na aiðkino, jog bunkeriuosenebuvusi – dirbusi mokytoja irneturëjusi laiko po miðkusvaikðèioti. Jau vedama atgalpastebëjo, kad ðiø „partizanø“kelnës kaip stribø – su raudo-nais „lampasais“. Iðvadintiprovokatoriais, stribai supykoir norëjo voþti jai ðautuvo buo-þe, taèiau tuo metu – vël ðau-dymas, apspitusi ðunø gauja, irnetrukus buvusi mokytoja vëlparveþta á kalëjimà. Visgi tosdvi ilgos átemptos dienos, klam-

pojimas po sniegà su provokato-riais paliko atmintyje: „Bet, þi-nok, kiek nervø þmogui... Neþi-nau, kaip atlaikiau, bet uþtat da-bar tokia nervuota esu“, – guo-dësi pasakodama Aldona.

Gràþintà á kalëjimà suðalu-sià ir perðlapusià „pabëgëlæ“ iðpradþiø uþdarë á tik kà iðmûry-tà vienutæ – „ðlapia viskas, taiað rankom prisilieèiau ir uþra-ðiau metus, datà. Ir tada stovë-jau – nei sëst, nei gulët, nieko ne-buvo...“ Tik antrà ar treèià die-nà pervedë á bendrà kamerà, ku-rioje viena gera moteris susupomerginà á kailinius ir paguldë.

Teismas ir iðsiskyrimassu Lietuva

Geguþës 22 dienà A. Mekð-raitytæ iðveþë á Marijampolæ,ten jà turëjo teisti SSRS MGBYpatingasis pasitarimas. Ta-èiau Aldona nebûtø Aldona –ið pradþiø prieð teismà parei-kalavo sutaisyti batus, ið kuriønedaug kas tebuvo likæ. Su ta-riamais partizanais nakvojantpas ûkininkà, jie buvo dþiovi-nami ant viryklës, tad susirie-të, padai apdegë, vieno kulnisnukrito. „Ir, þinok, – juokësipasakodama Aldona, – paëmë,per dvi valandas sutaisë ir at-neðë. Sakau: dabar jau galit tei-sti“. Nuteisë aðtuoneriems me-tams. Ji ir vël rodë nenuolan-kumà: skaitant nuosprendá at-sistojusi ið lëto skaièiavo jau-nystës metus, kuriuos teks pra-leisti kalëjime: „Vienas, du...“Á pastabà, kad esanti „labaibjauraus charakterio“, mergi-na paaiðkino, kad ji – lietuvë,kaip ir jos tëvas, kovojæs uþlaisvæ, kol Lietuva buvo laisva,kol vël neuþëjo pavergëjai.„Viskà tu þinai... O kur parti-zanai“, – paklausë teisëjas irèia pat gavo atsakymà: „Mið-ke, eikit ir gaudykit!“.

A. Mekðraitytë pabrëþë,kad tuo metu kartu su ja kaippolitiniai kaliniai ið Lietuvosbuvo pasmerkti iðveþti ðvie-siausi, labiausiai iðsilavinæþmonës – mokytojai, studen-tai, kunigai... Atvestus á Vil-niaus geleþinkelio stoties pero-nà, juos laimino net trys kuni-gai. Visi garsiai meldësi. Aldo-na eidama spëjo pagriebti sau-jà þemës, bet neturëjo kur ási-dëti. Pamatæs kareivis pagrasi-no ðauti, jei neiðmesianti. Ta-èiau Aldona jà ásidëjo á burnà,o vëliau subërë á nosinaitæ, ku-rià visur su savimi veþiojosi ir ga-liausiai parsiveþë atgal á Lietuvà.

Eðelonui pajudëjus pro via-dukà, þmonës mëtë gëles. Ve-þamieji giedojo „Lietuva, Të-vyne mûsø“, raudojo – „vago-nas net kilnojosi nuo mûsø ið-gyvenimø“... Tokia buvo tra-giðka nuotaika.

(keliama á 7 psl.)

777772014 m. gruodþio 29 d. Nr. 48 (1118)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys@zebra.lt

TremtinysKaina 2 litai

0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2330 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

(atkelta ið 6 psl.)Mordovijos lageriuose

Paklausta apie lagerá pir-miausia Aldona paminëjo darcaro laikais pastatytas kartu-ves, kurias kasdien tekdavomatyti pro langus, taip pat nak-tinius patikrinimus – „provier-kas“ ir neleidþianèias uþsnûs-ti blakes, su kuriomis tekdavokovoti pilant ant narø „kipia-tokà“ – pakaitintà vandená. Irdar tà dvokianèià sriubà, ku-rios nebuvo ámanoma valgyti.Dël to reikëjo tenkintis ir taipmaþytës „pajkës“ dalimi – 250gramø duonos, bulvëmis. Nuotokio davinio kalinë nusilpo,kad net nepaëjo: „Tie veilokaitokie dideli, kojos mano ma-þos, tai að net griuvinëjau...“ Ið-gelbëjo medicinos sesuo lenkë,nurodþiusi guldyti á lagerio sa-nitariná skyriø – „sanèastá“. Jipaskyrë þuvies taukø, þuvytëskilkës, vadintos „tiulka“, irtaip pastatë ligonæ ant kojø.Kasdien Aldona uþeidavo pasjà su duotu indeliu, á kurá ápil-davo þuvies taukø ir liepdavogerti daug vandens. „Vandensgerdavome visi. Kelios mote-rys, kurios negërë, tai numi-rë“, – liûdnai paþymëjo Aldona.

Dirbo lagerio teritorijoje –siuvo „telogrejkas“, vyriðkas

Ið naujo suþaliavæs gyvenimo medis

kelnes su „vatinka“ ir ðvarkus.Politinës kalinës sugyveno la-bai draugiðkai. Aldona prisi-minë draugavusi su maskvieteMarina Krylova. Ji buvo vertë-ja, laukusi ið Amerikos atvyks-tanèio savo simpatijos su do-kumentais. Deja, kadangi dir-bo ambasadoje, buvo tuoj patareðtuota. Paskirta jai buvo pa-lyginti nedaug – penkeri metai,bet ákalinimas sukëlë jai daugiðgyvenimø. Iðëjusi á laisvænetrukus mirë nuo vëþio. Darspëjo pasitikti ið lagerio paleis-tà Aldonà, jos motina net siû-lë „uþraðyti“ lietuvei namà, betAldona nesutiko ir gráþo á Lie-tuvà.

SugráþusLageriuose praleidusi sep-

tynerius metus, 1955-aisiaisA.Mekðraitytë gráþo á Lietuvà.Atvykusi á Kaunà pirmiausianuvaþiavo á Ðanèius. Ten sto-vëjo dëdës namas, deja, jau ir-gi nacionalizuotas: „Tai að ei-nu gatve ir verkiu, galvoju, kàað darysiu, nei að darbo gaunu,nieko...“ Visa laimë, kad suti-ko gatve einantá savo buvusámokiná. Ðis jà atpaþinæs ir pa-þadëjæs priregistruoti. Pasiro-do, dirbo Ðanèiuose pasø sta-lo virðininku.

Netrukus pavyko ásidarbin-ti fabrike „Drobë“, kur direk-toriaus pavaduotoju dirbo jostëvo pusbrolis. Dirbdama„Drobëje“, ágyvendino racio-nalizacinius pertvarkymus irpateko á propagandinæ kroni-kà „Tarybø Lietuva“. Stebëti-nas posûkis tik kà ið lagerio pa-leistai ir niekur mokytojautinepriimamai „tëvynës iðdavi-kei“... Pati Aldona tos kroni-kos neþiûrëjo – bijojo, kad su-þinos aplinkiniai ir iðjuoks, ne-va pradëjusi dirbti sovietams.

Daug per gyvenimà iðken-tëjusi, dabar Aldona nemëgs-ta ilgai apie save pasakoti. Kar-tais prasitaria: „Nenoriu niekoprisiminti ir kalbëti, nes skau-da galvà ir ðirdá.“ Gyvenimaseina savo keliu ir neða visiemsnaujus dþiaugsmus ir rûpes-èius.

Taèiau jai visada malonupasidþiaugti nuotraukomis iráspûdþiais ið organizuotø buvu-siø Mordovijos politiniø kali-niø susitikimø, sàskrydþiø „SuLietuva ðirdy“. Kai kurias nuo-traukas ir daiktus ji atidavusimuziejams. Ðtai Kauno IX for-to muziejuje saugoma nuo-trauka ið Mordovijos, kur ji,valiûkiðkai besiðypsanti, stoviðalia draugës ukrainietës Ste-fanijos Misko. Kauno rezisten-cijos ir tremties muziejaus eks-pozicijoje – berþo nuopjova,tarsi statulëlë, ant kurios krei-vai nupjauto galo ovalaus pa-virðiaus nupieðtas þaliuojantismedis, o ant kito – uþraðas„Lydutei! Vardo dienos proga.1950.IV.5. Alda. Potma“. Ka-daise A. Mekðraitytës áteiktàdovanà Lidija Graudinaitë-Kuodienë paliko muziejui.Þvelgiant á ðá suvenyrà taip irnorisi palyginti nupjautà ðakàsu Aldonos Mekðraitytës liki-mu, kurio nepalauþta ji ið naujouþaugino laisvai augantá ir þa-liuojantá savo gyvenimo medá.

Rokas SINKEVIÈIUS

Buvusiø Mordovijos lagerio politiniø kaliniø susitikimas1998 metø birþelio 20 dienà

Stasys Kuodzevièius1925–2014

Gimë Onuðkio valsè. Burboniø k. ðeðis vaikusauginusiø ûkininkø ðeimoje. Baigë Þilinø pradi-næ mokyklà, mokësi Vilniaus I berniukø gimna-zijoje. Dar mokydamasis pradëjo kurti eiles, daugskaitë. Prasidëjus antrajai sovietø okupacijai ási-liejo á partizanø gretas. 1945 m. iðduotas ir suim-tas. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme, betgreitai ji buvo pakeista á 20 m. katorgos. Kalëjo Lu-kiðkiø kalëjime. 1946 m. iðveþtas á Vorkutos lage-rius. Ðeima 1948 m. iðtremta á Krasnojarsko kr.

Kojos gyv. 1954 m. iðleistas ið lagerio aplankë tëvus ir iðvaþiavo á Cha-kasijà, nes á Tëvynæ gráþti neturëjo teisës. Dirbo Èernogorsko ðach-toje. Po metø atvyko á Lietuvà, bet Vilnius já sutiko labai nesvetingai.Vël gráþo á Chakasijà. Vedë likimo draugæ Lidijà. Á Tëvynæ gráþo tik1995 m. Gyveno Lentvaryje. 2013 m. iðleido poezijos rinktinæ „Pri-imk, Tëvyne, mano kuklià aukà“.

LPKTS Lentvario filialas

Sabina Medikaitë-Rimienë1931–2014

Gimë Marijampolëje. 1949 m. su tëvais iðtrem-ta á Irkutsko sr. Þigalovo r. 1957 m. gráþo á Lietu-và. Uþaugino sûnø ir tris dukteris. Nuo 1992 m. bu-vo LPKTS Kauno filialo narë. Nuoðirdþiai uþjauèiame gimines, artimuosius.

LPKTS Kauno filialas

(atkelta ið 2 psl.)1940 metø kovo 13 dienos

duomenimis, Þiemos kare ko-vojo nemaþai kitø tautybiø pi-lieèiø (du lietuviai, keturi lat-viai). Buvo pareiðkæ norà tar-nauti ir daugiau lietuviø, ypaèlakûnai ragino pilotus vykti áSuomijà. Kodël nebuvo priim-ta – neaiðku. Galbût bijojo, kadgali atvykti KGB uþverbuoti.

Vidiniai nesutarimai duris atveria prieðamsTie du lietuviai, kurie kariavo, jietuo metu gyveno Helsinkyje.

Doc. A. Januþytë teigë, kaddël Þiemos karo Lietuvos Vy-riausybës ir þmoniø pozicijabuvo skirtinga. Vyriausybë ið-liko neutrali, neaitrino santy-kiø su Sovietø sàjunga. O ðian-dieniniame hibridiniame Ukrai-nos ir Rusijos kare kitaip – yraginamas Ukrainos vientisumas.

Doc. dr. atsargos plk. Algi-mantas Vaitkaitis apþvelgëÞiemos karo metodus, kaipnaujo karo meno vystymosietapà: „Indëlis á Þiemos karà– indëlis á karo meno istorijà.Trumpos dienos poveikis, ðal-tis, gamta, sukurti nauji karoveiksmø metodai. Suomija ka-riavo ne partizaniniu bûdu,þvalgybinë taktika buvo naudo-

jama maþomis grupelëmis.Suomiø kariai lenkë sovietussavo kariniu pasirengimo ly-giu, technikos trûkumà suo-miai kompensavo slidinëjimoágûdþiais.“

Ði konferencija buvo puikiistorijos pamoka maþiau ardaugiau þinojusiems apie ðá ka-rà, kuris, nors ir tæsësi neilgai– 105 dienas, bet apie já kalba-

ma kaip apie stebuklà.Pabaigai norëèiau priminti

marðalo Menerheimo, nepa-prastai sunkiomis Suomijaiaplinkybëmis parodþiusioneeilinio karvedþio strategotalentà, þodþius: „Vidiniainesutarimai plaèiai atveriaduris prieðams!“ Neatverki-me jø!Audronë KAMINSKIENË

Elena Jasiûnaitë-Ðimoliûnienë1927–2014

Gimë Pakruojo r. Judiðkiø k. ûkininkø ðeimo-je.1948 m. kartu su tëvais iðtremta á Krasnojarskokr. Sovietsko r. Magansko k. Tremtyje su tremti-niu Antanu Ðimoliûnu sukûrë ðeimà. 1959 m., povienuolikos metø tremties, sugráþo á Lietuvà. 1980m. ásikûrë Triðkoniø k. Pakruojo r. Buvo labaidarbðtûs, sàþiningi, visø gerbiami. Uþaugino duk-terá ir du sûnus. Vyras ir vienas sûnus jau senokaimiræ. Elena buvo aktyvi Triðkoniø bendruomenësnarë – geroji dvasia. Savo namuose rengë geguþi-nes pamaldas, aktyviai dalyvavo visuose kaimobendruomenës renginiuose.

Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, sûnø bei vaikaièius ir provai-kaitæ, visus Triðkoniø bendruomenës narius.

LPKTS Pakruojo filialas

Dëmesio!Kitas „Tremtinio“ numeris iðeis sausio 9 dienà.Linkime laimingø Naujøjø metø. Aèiû, kad esate

kartu, kad skaitote savo laikraðtá.Redakcija

88888 2014 m. gruodþio 29 d.Nr. 48 (1118) Tremtinys

Leki slidëmis po dangaus si-dabriniais þiedais – vis þemiauir þemiau nusileisdami ðnabþ-da... Palaimintas, kas jø balsàiðgirsta...

Leki per sniegynø vilnis –staiga visas dangus subanguo-ja purpurinëmis þalsvai mels-vomis paðvaistëmis, pakyla, ið-siskleidþia pasakos þiedu ir þai-þaruodamas prabyla naktiesgûdumoje:

– Dievas yra!..Duonelës jau nereikëdavo

su pagaliais apsiginklavusia„garbës sargyba“ á barakàparsigabenti. Dienà prieduonriekyklos bûdavo di-dþiulë grûstis – mûsø blatnio-kas ûkvedys sugalvojo duonànaktá parsitempti. Vienam –nëra durniø, – treèià valandànakties, paèiame ámygyje, jisbudindavo kalinius. Kurá lai-kà pamëgo vis mane purtyti,

Antausis

O tie virtuvës kvapai, puo-dø „menas“ – ðuneliu pakam-pëse uostinëji... Kaip tyèia, pomano virðutiniu gultu prasidë-jo puodininkø debatai apieskaniausius barðèius, kotletus,virtinius, pyragus – visoká vi-sokiausià ëdalà...

Ið pradþiø mane jie „pamai-tindavo“, bet kai nuo tø tauð-kalø dar labiau imdavo svaigtigalva, urgzti tuðèias pilvas, ne-apsikentæs iðlojau:

– Eikit po perkûnais su sa-vo puodais suskiai!

Bet suskiai ið po gulto su sa-vo puodais neiðëjo. Dar blo-giau – prie lietuviðkø suskiøprisidëjus ukrainietiðkiems –

Smaguriautojainuo pragariðko triukðmo norsið barako lëk!

Matyt, nuo ginèø „persival-gæ“ puodininkai galø gale nu-tilo, taip ir neiðsprendæ, kienoëdalai kvepia skaniau. Peranksti apsidþiaugiau: ið prie-ðingø stovyklø liko du kvailiau-si delegatai: mûsø Petras, ro-dos, nuo Igliaukos, ir toksdþiûsna – tik kelnëms palaikytigriauèiai – ukrainietis. MûsøPetras dar virtuoziðkiau pra-dëjo postringauti:

– Èiaumoju cepelinus, taukaisu spirgais per barzdà varva...

Klausydamas nors pasiusk!Ukrainietis – gailiai cypaudamas:

– Nieko nëra pasaulyje ska-

Vorkutoje iðauðo rytas,kaip ir visi rytai – ûkanotas,þvarbus. Per anglies dulkes itdidþiulis kraujo laðas iðsiritosaulë. Þvangtelëjo prie vartøkabantis bëgis. Að, nusiriogli-næs nuo virðutinio gulto, pasi-griebæs savo duonà, jau kûpri-nau prieð kalnà á valgyklà. Kiekkartø sau prisiekinëjau, kadduonelæ prarysiu tik su van-densriube valgykloje, bet jàpakeliui suèiulpdamas savopriesaikos niekuomet neiðte-sëjau... Pasaulyje nieko ska-niau uþ duonelæ nebuvo, në-ra ir nebus...

***Valëme nuo geleþinkelio

bëgiø sniegà. Kad visai nesuðal-tume, tampëme paskui save antgeleþinio lakðto sukurtà lauþà.Staiga atbëga „ðestiorka“(„valdininko“ pasiuntinys):

– Nuo atpûðkavusio trauki-

Kvanktelëjæsnio platformø kuo greièiausianukrapðtyti þvyrà!

Stovëjome vienas prieð ki-tà platformos galuose ir ánir-tingai krapðtëme gabalais suða-lusá þvyrà. Garveþys pypsëda-mas laukë, brigadininkas, kaippasiutæs, visus keikdamas,lakstë! Ne be reikalo: visi, irmano bendras, sukrypæs vo-kietis, prie lauþo ðildësi, tik aðkrapðèiausi, o garveþys pypsë-damas kantriai laukë...

Brigadininko kantrybëtrûko:

– Tu, „ðioks“, bjaurybe,„toks“, tau brigada tuoj kaulussulauþys!

Brigada, prieð kaulus sulau-þydama, man juokiantis, suðo-kusi mano þvyrà iðdrabstë...

– Kvanktelëjæs!..Ne tik brigadininkas, bet ir

visa brigada nusprendë – tik-riausiai kvanktelëjæs.

– Jûs patys, nelaimingi sus-

nesnio, kaip ukrainietiðki vir-tiniai su ðvieþia grietine: èiau-moju virtinius, grietinë perbarzdà varva!

Vienà rytà, jau pavasarë-jant, po vakarykðèiø seilëmstyðkant debatø, rytiniamskambalui suskambëjus:

– Kelkis á darbà, ko lauki, arkarcerio uþsimanei, – pradëjopurtyti „virtiná“ jo gulto kai-mynas.

O tas jau – ðaltas ðaltutëlis– dûðia per barako kaminà ið-rûkusi... Persivalgë virtiniø suðvieþia grietine – liûdnai palin-gavome galvomis.

Liko mûsø Petras, „cepeli-nas“, dar paeinantis...

kiai, kvanktelëjæ, jei to pridur-ko („pridûrok“ – lagerio „val-dininkas“ – kalinys), parazitoklausote, gal bijote po tundrosvelëna pasivëlinti? Jûs patyskvanktelëjæ, trauk jus velniai...

Stebuklas – brigadininkuidavus þenklà man nors spran-dà „iðmuilyti“, ið „banderov-cø“ („banderovec“ – buvæsVakarø Ukrainos partizanas)bûrio staiga pasigirdo grasi-nantis murmëjimas, po kelio-likos dienø paplitæs streiku povisus Vorkutos lagerius...

***„Kvanktelëjusieji“ savo

galvas po tundros samanomispakiðo, kad nekvanktelëju-sieji galëtø vaþiuoti namo...

Man në plaukas nuo galvosnenukrito: brigadininkas – þy-das – laiku susigriebë...(Vorkuta. 175/14. 1955 metai)

Jonas LABANAUSKAS

bet kai po keleto pasivaþinëji-mø nuo virðutinio gulto áspy-riau jam á marmûzæ – atstojo...

Paprasti darbininkëliai bentpo vienà kartà jau buvo pasiva-þinëjæ. Atëjo eilë mûsø klebo-nui. Geras þmogus buvo, gavæssiuntiná iðberdavo visiems antstalo. Ar jûs matëte, kaip degaiðbadëjusiø akys?

O mûsø ûkvedys pripratoklebonà kankinti, jis – nesi-spardë... gera toká vergà sura-dus. Kiekvienà naktá, kai tikmûsø barako laikrodis – gegu-të tris kartus sukukuodavo,stenantá klebonà ûkvedys jautempdavo nuo gultø.

Prieð kalnà á duonriekyklà –tuðèiomis, atgal – tik laikyk ro-ges, nes á draudþiamà zonà nu-slydus, visus vargus uþbaigian-tys septyni gramai á kaktà pa-sveikins.

Vienà naktá su duona gráþ-

damas klebonas uþsnûdo, ap-ledëjusi virvë jam ið rankø ið-krito, nuo smunkanèiø pakal-nën rogiø dëþë su duona nusly-dusi apsivertë, paikelës („pai-kë“ – duonos norma lageryje)á sniegà pabiro...

„Didþiai gerbiamas“ ûkve-dys nesiteikæs niekuomet neiprieð kalnà, nei pakalnën ro-ges tampyti, visais velniais su-griaudëjæs, uþsimojo mûsøklebonà kumðèiais „perþeg-noti“! Klebonëlis þvilgterëjo ádanguje kaip niekuomet visu di-dingumu iðsiskleidusius lieps-nojanèius ðiaurës paðvaistëssparnus ir atsidusæs kad trenks„didþiai gerbiamam“ ûkvedþiuiá makaulæ – tas vikst – iðsitiesëkaip pëdas ant sniego...

Neátikëtina – gràþos neda-vë ir daugiau, gegutëms rëkau-jant, mûsø klebono nuo gultønegramozdino...

1990 metais Lietuvos Sàjû-dþio Prienø tarybos laikraðty-je „Gëlupis“ ir 2013 metais„Laisvës kovø archyvo“ 45 nu-meryje buvo publikuota Biru-tës Jonelienës apybraiþa „Nes-kaityti istorijos puslapiai“,skirta partizanø ryðininkës, so-vietø kalëjimø ir lageriø kanki-nës Mortos Linkaitës (1925–1992) biografijai.

1951 metais M. Linkaitë poþiauriø tardymø buvo nuteista25 metams lagerio ir 5 metamstremties. Ið pradþiø kalinta In-toje, vëliau perkelta á lageráAbezëje, kur buvo laikomi ne-bepajëgiantys dirbti, suluoðintipolitiniai kaliniai. Galiausiaikaip nepagydoma 1956 metaisiðleista gráþti á Lietuvà.

Ið ðio laikotarpio iðlikæ kelijai nupieðti ir uþraðyti atviru-kai, datuoti 1952–1955 me-tais. Kai kurie ið jø buvo eks-ponuojami 2012 metø gruo-dá parengtoje parodoje „Ka-lëdos – stebuklø laukimas“,veikusioje LPKTS bûstinës sa-lëje Kaune.

Tarp ðiø pasveikinimo atvi-rukø iðsiskiria vienas, uþraðy-tas net trimis kalbomis. Iki ðioljis, berods, nebuvo pilnai ið-verstas. Inventorizuodamimuziejininkai buvo paþymëjæ,kad jis raðytas „lietuviø ir ru-sø?“ kalbomis, taèiau benttrumpai atidþiau þvilgtelëjus,akivaizdu, kad didþioji pasvei-

„Brangioji Marta!Linkiu 1953 metais laisvës“

kinimo dalis suraityta raðme-nimis, primenanèiais kai kuriøKaukazo tautø raidynus.

Atvirukas pieðtas ir uþraðy-tas paprastu pieðtuku, ant vir-ðelio trumpais brûkðniais suvaikiðku paprastumu ir nuoðir-dumu nupieðtas elnias þiemosnaktá, eglës, jaunas mënulis irþvaigþdës. Apaèioje riestomiskirilicos raidëmis rusiðkai svei-kinama „S novym godom“(„Su naujais metais“).

Atviruko vidinës pusës de-ðinëje lietuviðkai su klaidomisuþraðyta: „Sveikina su Nau-jeus Metais! Brangioji Marta!Linkiu 1953 mates laisvis. In-ta. 1953 m. 1/I.“

Kairëje pusëje uþraðas, kaippavyko iðsiaiðkinti, yra armë-niðkas. Apytikslis vertimas álietuviø kalbà skambëtø taip:„Su artëjanèiais 1953 metais!Linkiu jums, kad metai bûtøsëkmingi ir atneðtø daug gerøávykiø. Tegul ateinantys metaibûna iðsilaisvinimo metai, lin-kiu, kad jûs vël susijungtumë-te su broliais ir seserimis. In-ta. 1953 m. sausio 1 d. C...k“.

Taigi áraðai lietuviø ir armë-nø kalbomis ið dalies atkarto-ja vienas kità ir iðreiðkia laisvëstroðkimà, neretai nuskambë-davusá Laisvës kovotojø ir po-litiniø kaliniø palinkëjimuose.Atviruko autorë pasiraðo pir-màja ir paskutiniàja savo var-do raide – „C...k“. Gali bûti,

kad èia paslëptas Carukar kuris kitas armëniðkasvardas. Tikëtina, kad abimerginos artimai drauga-vo, lietuvæ Mortà armënëvadino jai áprastesniuMartos vardu. Naujøjømetø proga ji ne tik nu-pieðë savo draugei atviru-kà, uþraðë palinkëjimàsavo gimtàja kalba, bet irpasistengë iðversti kelissvarbiausius þodþius á jaibeveik nepaþástamà lietu-viø kalbà.

RokasSINKEVIÈIUS