(keliama á 2 psl.)

Druskininkø rezistencijosir tremties muziejus tarptau-tinëje iniciatyvoje „Muziejønaktis“ dalyvauja jau aðtuntàkartà. Iki ðiol ðis renginys ið-lieka populiariausiu tarp jauni-mo, ypaè po to, kai buvo pra-dëtas organizuoti gamtoje,miðke, prie partizaniðko lauþo.

Jau eilæ metø renginys

skiriamas ne tik Tarptauti-nei muziejø, bet ir Partiza-nø pagerbimo, kariuomenësir visuomenës vienybës die-nai paminëti.

Ðiø, kaip ir praëjusiø, me-tø „Nakties muziejus“ prasidë-jo koncertu „Ryto“ gimnazijo-je ir pratæstas prie Mergelësakiø eþerëlio, kuriame buvoskandinami þuvusiø partizanøkûnai ir kur dar Atgimimo me-tais pastatytas memorialas.

Meninæ renginio dalá pra-dëjo jauniausieji – lopðelio-darþelio „Bitutë“ auklëtiniai,partizanø dainas atliko buvu-siø tremtiniø choras, Druski-ninkø mokyklø meniniai ko-lektyvai, savanoriø duetas,etnografinis ansamblis „Ku-kalis“ ið Merkinës. Atliekantdainà „Oi, neverk, motuðële“,prie memorialo buvo uþdeg-

tos þvakutës, padëta gëliø.Partizanø atminimà pagerbëir renginyje dalyvavæs Seimonarys Liutauras Kazlavickas,jaunøjø ðauliø delegacijos iðÐalèininkø atstovai. Partiza-nø pagerbimo ceremonijosmetu prie memorialo stovëjouniformuotø jaunøjø ðauliøgarbës sargyba.

Muziejaus vadovas Gin-tautas Kazlauskas po oficia-liosios renginio dalies padë-kojo susirinkusiesiems uþgausø ir aktyvø dalyvavimàðventëje, o labiausiai prisi-dëjusiems prie organizavi-mo áteikë padëkos raðtus irdovanëles. Visi buvo pa-kviesti prie lauþo kartu pa-dainuoti, pabendrauti, susi-paþinti su ginklø paroda,paskanauti kareiviðkos ko-ðës. Daugelio aká traukë þva-kuèiø liepsneliø apðviestaslieptas á Mergelës akiø eþe-rëlá, ne vienas susigundë juoir pasivaikðèioti.

Nepaisant uodø ákyrumo,renginys praëjo pakiliai, visiiðsiskirstë geros nuotaikos.

GintautasKAZLAUSKAS

Gintaro Þilio nuotr.

Geguþës 18 dienà 14 va-landà radviliðkieèiai ir sveèiaisusitelkë prie skausmo ir ne-tekties atminimo vietos – Tri-jø kryþiø: kartu su visa Lie-tuva ðventë Partizanø pa-gerbimo, kariuomenës ir vi-suomenës vienybës dienà.,,Ið kartos – á kartà” – taip rei-këtø pavadinti Radviliðkiorajono jaunimo klubo ,,MIX”

parengtà programà ,,Aðtuonikarþygiai sutemø”. Subtili,koncentruota Lietuvos isto-rijos atmintinø datø panora-ma mûsø rajone ir visoje ða-lyje: „miateþninkø“ kovos,minint 1863-øjø metø sukili-mo jubiliejinæ datà, legendinë(manykime, kad taip jà vadinsainiø kartos – aut. past.)1949-øjø LLKS Deklaracija,

pasiraðyta Minaièiuose. ,,Tø,kam lemta nuo meiles sudeg-ti,/ Niekada nenukausi kar-du…” ir ,,O tas dulkëtas trau-kinys taip toli nukeliavo…/Prisimenu mamytæ vis, taspievas, kur þaliavo…” (daina,,Jei ne auksinës vasaros”)þërëjo tautiniø kostiumø rað-tø spalvomis gyvosios atmin-ties vërinyje.

Á susirinkusius kreipësiRadviliðkio rajono savivaldy-bës meras Darius Brazys. Pas-kui rajono vadovas kartu suSavivaldybës administracijosdirektore Jolanta Margaitie-ne ir Lietuvos ðauliø sàjungosÐiauliø apskrities generoloPovilo Plechavièiaus ðauliø 6-osios rinktinës Radviliðkiokuopos jaunaisiais ðauliais

padëjo gëliø puokðtes ir uþ-degë þvakutes visø þuvusiø-jø uþ Lietuvos laisvæ atmini-mui prie Trijø kryþiø memo-rialo. Skambëjo jungtinë ke-turiø Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø chorø iðKauno, Panevëþio, Plungësir Radviliðkio atliekama dai-na ,,Partizanai”.

Po oficialios renginiominëjimod a l i e sm i e s t ocentre visisusirinku-sieji buvopakviesti áku l tûrosr û m u s ,kur vykoJ u s t i n oVaitiekû-no perso-nalinës pa-r o d o s,,Lietuvai”a t i d a r y -mas. Tai

jau antroji autoriaus paroda,eksponuojama ðiame kultû-ros centre. Meno puoselëto-jams ir mylëtojams meninin-kas priminë, kad darbus ku-ria nuo septintojo deðimt-meèio vidurio iki ðiø dienø.Tai darbø ciklai, apie ku-riuos ,,kalba” paveikslø su-kûrimo datos.

Jungtinio choro atliekamos dainos

Geguþës 17 dienà Varë-nos rajone Perlojoje ávyko ið-kilminga keturiø Dainavosapygardos Partizano Kazi-mieraièio rinktinës partizanøpalaikø perlaidojimo ceremo-nija. Perlaidojimo ceremonijo-je dalyvavo Lietu-vos kariuomenësorkestras ir Krað-to apsaugos sava-noriø pajëgø Dai-navos apygardos1-osios rinktinëskariai.

Kautynëse subunkerá ðturma-vusiais agentais-smogikais 1952metais þuvusiøketuriø partiza-nø: Antano Èes-nulevièiaus-Më-

nulio, Vytauto Lukoðevi-èiaus-Balandþio, Jono Peèiu-konio-Narkûno-Banginio irVytauto Sadausko-Kario, at-minimas pagerbtas PerlojosÐvè. Mergelës Marijos irPranciðkaus Asyþieèio para-

pijos baþnyèioje. Po ðv. Miðiøbaþnyèios ðventoriuje ávykoþuvusiø partizanø perlaidoji-mo ceremonija.

Þuvusiø Dainavos parti-zanø apygardos PartizanoKazimieraièio rinktinës Di-

dþiojo Lietuvos ku-nigaikðèio Vytautotëvûnijos Genio gru-pës ðtabo partizanøpalaikai buvo rasti2012 metø rugpjû-èio 13 dienà Varë-nos rajone, miðke,netoli Zervynø kai-mo, archeologiniøtyrimø metu, ku-riuos inicijavo Lie-tuvos gyventojø ge-nocido ir rezistenci-jos tyrimo centras.

(keliama á 2 psl.)

Prie partizanø memorialo pagerbimo ceremonijos metu

„Nakties muziejus“ prie partizaniðko lauþo

Archeologiniø tyrimø metu aptikti partizanø palaikai

* *

Aðtuoni karþygiai sutemø…

Perlojoje perlaidoti Dainavosapygardos partizanø palaikai

„Nakties muziejus“Druskininkuose

Nr. 20(1042)

2013 m. geguþës 24 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. geguþës 24 d. Nr. 20 (1042)Tremtinys

ÐventëKlaipëdoje

Geguþës 18 dienà Klaipë-doje buvo ðvenèiama pagrin-dinë ir didþiausia Lietuvoskariuomenës ðventë – Parti-zanø pagerbimo, kariuome-nës ir visuomenës vienybësdiena.

Atidarymo metu uostokanalu praplaukë Kariniø jû-rø pajëgø kateris su LietuvosRespublikos, NATO ir Kari-niø jûrø pajëgø vëliavomis, oið istorinës patrankos buvopaleistas ðûvis. Pajûryje susi-rinkæ ðventës sveèiai galëjostebëti net dvi karines opera-cijas, iðkilmingà kariniø laivøinauguracijos ceremonijà,taip pat naujà, specialiai Ka-riuomenës ir visuomenësðventei sukurtà Garbës sar-gybos kuopos parodomàjàprogramà.

Po atidarymo jungtinisLietuvos kariuomenës ir Ka-riniø jûrø pajëgø orkestrassurengë koncertà Kruiziniølaivø terminale.

Paberþëjepagerbti Laisvës

kovotojaiMinint Partizanø pagerbi-

mo, kariuomenës ir visuome-nës vienybës dienà geguþës19-àjà Këdainiø rajone Pa-berþëje pagerbti Lietuvoslaisvës kovotojai – prieð 150metø Lietuvoje ir Lenkijojevykusio 1863-iøjø metø suki-limo prieð carinæ Rusijà daly-viai ir Lietuvos partizanai.

Ðia proga Paberþëje su-rengta vieno svarbiausiø1863 metø sukilimo epizo-dø – kunigo Antano Macke-vièiaus manifesto paskelbi-

mo, sukilëliø palaiminimo iriðlydëjimo kovon inscenizaci-ja ir ginkluoto sukilëliø susi-rëmimo su caro armijos ka-riais rekonstrukcija.

Paberþëje uþ Lietuvoslaisvës kovotojus taip pat bu-vo aukojamos ðv. Miðios, ati-dengtas 150-osioms sukilimometinëms skirtas paminklinisakmuo. Renginyje kraðto ap-saugos ministras Juozas Ole-kas ir Lietuvos kariuomenësvadas generolas leitenantasArvydas Pocius 90-meèioproga pasveikino buvusá par-tizanà dimisijos majorà Vy-tautà Balsá-Uosá.

Sukilimo epizodus ir suki-lëliø gyvenimo sàlygas atkur-ti padëjo istoriniø klubø:„Kauno pavieto laisvieji ðau-liai“, „9 rota 1863“ (Lenki-ja), „LDK didþiosios buo-þës 1 pëstininkø regimen-tas“ (Ukmergë), draugijos„Insurekcia“ ir kitø klubøatstovai, vilkëjæ rekonstruo-ta to meto apranga, ginkluo-ti veikianèiomis ano laiko-tarpio ginklø kopijomis.Upelio vingiuotame slënyjebuvo ákurta átvirtinta sukilë-liø miðko stovykla.

Kariuomenës ir visuome-nës vienybës dienos progaPaberþëje vyko Lietuvoskariuomenës orkestro irGarbës sargybos kuopospasirodymai. Panevëþyjedislokuoto Karaliaus Min-daugo motorizuotojo pës-tininkø bataliono kariaisurengë karinës technikosir ginkluotës parodà, Gene-rolo Romualdo Giedraièioartilerijos batalionas prista-të 105 mm haubicà, taip patprieðakiniø stebëtojø áran-gos ekspozicijà.

„Tremtinio“ inf.

Paminëta Partizanøpagerbimo, kariuomenës

ir visuomenësvienybës diena

Ðiaurës Reino Vestfalijoskraðto miestas Detmoldas tu-ri graþias Europos dienø (ge-guþës 8-oji) tradicijas. Á jasatvyksta sveèiø ið susigimi-niavusiø Vokietijos ir uþsie-nio ðaliø miestø. Ðiais metaisðventiðkai pasipuoðusiojeLipës apskrities sostinëjeypatingo dëmesio susilaukëLietuva – prie namo, kuria-me Vydûnas, traukdamasisnuo Raudonosios armijos,po klajoniø ir nepritekliøkupinø metø rado pirmà sau-gesná prieglobstá, buvo ati-dengta memorialinë lenta, na-

mo niðoje pastatytas skulp-toriaus Liongino Garlos su-kurtas Vydûno biustas. Ta-me name po karo buvo ákur-ta pabëgëliø stovykla. Da-bar pastatas priklauso evan-gelikø baþnyèiai, èia veikiastudentø bendrabutis, vadi-namas „Burse“, lietuviðkai –„Bursa“. Bendrabutyje gy-vena studentai ið keturiøkontinentø. Jame skambamuzika, vyksta kûrybinisgyvenimas. Pastatas saugo-mas valstybës kaip architek-tûros paminklas.

Graþià geguþës 10-osiospavakaræ prie namoWiesenstrasse 5 atvyko Det-moldo miesto atstovai, Lipësprincas Arminas (ArminPrinz zur Lippe), Lipës ap-

skrities baþnyèios superinten-dentas dr. Martinas Dutz-mannas, Lietuvos ambasado-rius Vokietijoje Deividas Ma-tulionis, Lietuvos kultûrosministro pavaduotojas dr.Romas Jarockis, Lietuvosuþsienio reikalø ministerijosatstovas Giedrius Puodþiû-nas, Lietuvos kultûros ataðëVokietijoje Gabrielë Þaidytë,Vydûno draugijos delegaci-ja, vadovaujama garbës pir-mininko dr. doc. Vacio Bag-donavièiaus ir dr. Tomo Sta-niko, Klaipëdos maþalietu-viø delegacija, miestieèiai,

Europos dienø sveèiai.Iðkilmingà renginá pradë-

jo Detmoldo meras RainerisHelleris. Jis priminë aktyvøVydûno dalyvavimà Lipës ap-skrities baþnyèios ir evange-likø bendruomenës gyveni-me, jo publicistinæ veiklà.Meras pabrëþë, jog miestuiyra didelë garbë atidengti me-morialinæ lentà tokiai asme-nybei kaip Vydûnas. „Nuoðiol mums tenka pareiga Det-molde garsinti Vydûnà. Þvel-giant ið ðiø dienø pozicijø, Vy-dûnas buvo Europos idëjospradininkas, pranokæs dau-gelá amþininkø“, – sakë Rai-neris Helleris.

Dr. Martinas Dutzman-nas kalbëjo apie tai, jog ðian-dien ðiame bendrabutyje gy-

Vokietijoje áamþintasVydûno atminimas

Atidengtas skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas Vydû-no biustas

venantys ávairiø ðaliø studen-tai èia susipaþásta, èia iðmoks-ta plaèiau þvelgti á pasaulá. Taibûtø patikæ ir Vydûnui. Jispabrëþë, jog Vydûno màsty-me yra sàlyèio ir su Biblijostradicija – svarbiausia – þmo-gus, þmonijos vienybë ir tai-ka þemëje.

Vydûno draugijos pirmi-ninkë Rima Palijanskaitë nevienà ðirdá suvirpinusiojekalboje glaustai apibûdinosudëtingà Vydûno kelià nuoliepsnø apimtos Tilþës ikiDetmoldo. Ðio miesto kapi-nëse mûsø tautos patriar-chas 1953 metais atgulëAmþinojo poilsio, kurá po21 metø lietuviai sutrikdë –iðsiveþë Vydûno palaikus áLietuvà ir perlaidojo prielietuviams ðvento Rambynokalno. Vydûno draugijosvardu ji padëkojo Lipës ap-skrities ir Detmoldo miestoatstovams, kurie, vadovau-jami pono Udo Paul Haase,1991 metais palydëjo á pas-kutinæ kelionæ didþiojo mû-sø tautieèio palaikus. Pri-minusi, jog jau tada Vydûnogerbëjams pasidarë labailiûdna, kad Detmolde neliksnë þenklo apie raðytojà,màstytojà ir humanistà,daug metø vaikðèiojusá ðiomiesto gatvëmis, lankiusá baþ-nyèià, bendravusá su gyven-tojais. Bûtent tomis dieno-mis gimë mintis didþiojoprûsø lietuvio atminimàDetmolde áamþinti memo-rialine lenta ir biustu. Ðiaiminèiai pritarë ir Lipës ap-skrities atstovai. Bet turëjopraeiti du deðimtmeèiai, kol„þodis tapo kûnu“.

Baigdama Rima Palijans-kaitë Vydûno draugijos var-du ypaè dëkojo ðios idëjos ini-ciatoriui diplomatui Fried-richui Wilhelmui Nehliui irkunigui Miroslavui Danys uþdidþiulá darbà ágyvendinantðià idëjà.

Abu ðie Vydûno atminimopagerbimui nusipelnæ vyraikartu su kitais atidengë me-morialinæ lentà.

Geguþës viduryje Lietu-voje lankësi Suomijos prezi-dentas Sauli Niinisto. Susiti-kæs su mûsø valstybës vado-ve Dalia Grybauskaite sve-èias aptarë aktualius mûsøðaliø bendradarbiavimoklausimus, bendras Baltijosregiono aktualijas. Be abe-jo, daug dëmesio buvo skir-ta ðaliø energetinës nepri-klausomybës problemoms.Þinia, Suomija statosi kelisatominius reaktorius, o pasmus daroma viskas, kad tikLietuva neturëtø savos ato-minës elektrinës. Apmaudu,kad tai daroma mûsø paèiø

rankomis. Kol mes tûpèio-jam, negailima pinigø, kadatominës elektrinës atsiras-tø pasienyje – Rusija statoKaliningrade, Baltarusija –Astrave. Be abejo, jø tiks-las – pririðti Lietuvà energe-tiniu pavadþiu visiems lai-kams. Kad tai pavyktø, bû-tina sutrukdyti Lietuvai pa-sistatyti atominæ, neleistiávykdyti kitø energetinës ne-priklausomybës projektø,kurie atvertø alternatyvasbrangioms monopolininko„Gazprom“ dujoms. Nema-

þai darbo jau padaryta – or-ganizuotas referendumas,kuriame didesnë dalis mûsørinkëjø pasakë „ne“ Visagi-no atominei elektrinei, su-keltos minios prieð skalûni-niø dujø paieðkas Lietuvoje.Jei dar kam kyla abejoniø,kad Rusija në uþ kà nesutikspaleisti ið savo gniauþtø Lie-tuvos (ir, þinoma, Latvijossu Estija), tegu atkreipia dë-mesá á vienà naujienà – nese-niai internete ðmëþtelëjo þi-nia, kad „Rosatom“ skyrëketvirtá milijono litø Lietu-

vos ir Lenkijos þiniasklaidaitam, kad bûtø reklamuoja-ma bûsima Kaliningradoatominë elektrinë – kitaiptariant, kad lietuviai ir len-kai „pasimautø“ ant ðiospropagandos ir sutiktø savonoru tapti priklausomaisnuo rusiðkos atominës ener-getikos. Tad nenustebkimekokiame nors socdemø ru-pore iðvydæ liaupses Kali-ningrado atominei elektri-nei – esà labiau apsimokëtøið jos pirkti elektrà, nei sta-tytis savo elektrinæ. Gal at-

siras naivuoliø, tikinèiø ðiaispaistalais? (Nepaisant to,kad ekonomistai tikrai ne-mato jokio pagrindo ateity-je pigti elektrai. Juk nafta ir-gi nepinga, tiksliau – kuo to-liau, tuo labiau brangsta.Tas pats laukia ir elektrosenergijos kainø.) O gal at-virkðèiai – Lietuvos þmonëspagaliau susiprotës, kam iruþ kokius pinigus dirba ato-minës elektrinës Lietuvosprieðininkai?

GintarasMARKEVIÈIUS

Investicinis klimatas Lietuvoje vësta(keliama á 5 psl.)

3 2013 m. geguþës 24 d.Nr. 20 (1042) TremtinysÁvykiai, komentarai

LietuvosPrezidentëvieðëjo JAV

Jungtinëse AmerikosValstijose su darbo vizitu vie-ðëdama Lietuvos Respubli-kos Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë susitikime su JAVAtstovø Rûmø pirmininkuJohnu Boehneriu, KongresoUþsienio reikalø ir Gynyboskomitetø vadovais ir kitaisátakingais kongresmenais ap-tarë regioninio ir energetiniosaugumo klausimus, Lietuvosir JAV bendradarbiavimà ka-rinëje srityje. „JungtinësAmerikos Valstijos yra svar-bi Lietuvos energetinio sau-gumo partnerë. Sukûrus pa-lankesnes sàlygas JAV dujøeksportui á Lietuvà bei kitasNATO ðalis, mes galësimeuþtikrinti energijos ðaltiniøtiekimo ávairovæ ir konkuren-cines dujø kainas Lietuvosþmonëms“, – sakë Preziden-të. Mûsø valstybës vadovë sa-kë, kad JAV dujos daugiaunei dvigubai pigesnës nei Va-karø Europoje ir beveik ketu-ris kartus pigesnës negu Lie-tuvoje. Ðiuo metu JAVKongrese svarstomi teisës ak-tai, kuriais siekiama paleng-vinti leidimø iðdavimà dujøeksportui á NATO ðalis. Prieðdvejus metus „Klaipëdos naf-ta” pasiraðë bendradarbiavi-mo memorandumà su JAVenergetikos milþine „Che-niere” dël galimo dujø eks-porto á Lietuvà. Nuo kitømetø Klaipëdoje pradëjusveikti Suskystintø gamtiniødujø terminalui, ateityje bû-tø uþtikrinta galimybë pirk-ti dujas ir ið JAV.

Prezidentë D. Grybaus-kaitë dar kartà padëkojo JAVuþ paramà dël Lietuvos kelia-mø saugumo reikalavimø sta-tant naujas atomines elektri-nes regione. Lietuva siekia,kad Kaliningrado srityje irBaltarusijoje statomos ato-minës jëgainës atitiktø visustarptautinius saugumo rei-kalavimus.

Lietuvos vadovë taip patakcentavo tolimesná bendra-darbiavimà karinio saugumosrityje. „Su JAV parama netik pasiekëme, kad bûtø pat-virtinti konkretûs NATO gy-nybos planai Baltijos ðalims,bet ir uþsitikrinome, kad jiebûtø realiai ágyvendinami.Tai ypaè svarbu atsiþvelgiantá auganèià militarizacijà ap-link Baltijos ðaliø sienas“, –kalbëjo Lietuvos Respubli-kos Prezidentë.

Pastaraisiais metais su-stiprëjusio bendradarbiavi-mo su JAV rezultatai – Lie-tuvoje ásteigtas NATO ener-

getinio saugumo kompeten-cijos centras, Medininkuo-se veikiantis Branduoliniosaugumo centras. Taip patNATO vadovø susitikimeÈikagoje pasiektas sprendi-mas, kad NATO oro polici-jos misija Baltijos ðalyse tap-tø nuolatine.

Su átakingaisJAV politikais

aptarta irsituacija Rytøpartnerystës

ðalyseVizito metu Prezidentë

D. Grybauskaitë taip pat su-sitiko su pasaulyje þinomøJungtiniø Amerikos Valstijøkompanijø atstovais ir daly-vavo inauguraciniame Lietu-vos ir JAV verslo tarybos po-sëdyje. Tai pirmoji tokio po-bûdþio asociacija, ákurta ið-skirtinai abiejø ðaliø ekono-minio bendradarbiavimo ska-tinimui. „Jungtinës AmerikosValstijos yra didþiausios pa-saulyje investuotojos, taèiauLietuvoje pagal tiesioginesuþsienio investicijas uþima tik19 vietà. Todël ði taryba galilabai prisidëti prie dviðaliøJAV ir Lietuvos prekybiniø irekonominiø santykiø stiprini-mo“, – sakë ðalies vadovë.

Lietuva taip pat tikisi ið-plësti ir savo eksportà á JAV –nuo lazeriø iki maisto pro-duktø. Pasak Prezidentës,verslui pleèiant savo ryðiussu didþiausia pasaulyje rin-ka, Lietuva sustiprintø savokonkurencingumà. Lietu-vos Prezidentë teigia, kadnaujà impulsà dviðaliø eko-nominiø santykiø vystymui-si gali suteikti ir naujas Eu-ropos Sàjungos ir JAV lais-vosios prekybos susitari-mas. Derybos dël ðio susita-rimo, tikëtina, prasidës jauLietuvos pirmininkavimoES Tarybai metu.

Ðeðtadiená, geguþës 18 die-nà, Lietuvos RespublikosPrezidentei D. Grybauskaiteisuteiktas Jungtiniø AmerikosValstijø Dþordþtauno univer-siteto garbës daktaro vardas.Ðis apdovanojimas mûsø Pre-zidentei skirtas uþ „politinælyderystæ, skaidrumà, tiesà iratsakomybæ”. Iðkilmingo ap-dovanojimo metu kalbëdamamûsø valstybës vadovë pa-brëþë, kad Lietuva per 23 Ne-priklausomybës metus nuëjonelengvà, bet áspûdingà sëk-mës kelià: „Lietuva buvoprieðaky griaunant sovietøimperijà. Buvome pirmiejipaskelbæ nepriklausomybæ,pirmieji patyræ sunkias pa-sekmes – þmoniø aukas ir

ekonominæ blokadà. Mokë-mës kaip kurti ðalá, kà dary-ti, kad ji gerai funkcionuotø.Visa tai praëjæ, dabar esamestipresni“.

Iðkilmingoje Dþordþtau-no universiteto garbës dakta-ro vardo suteikimo ceremoni-joje dalyvavo per tûkstantáþmoniø – diplomatai, univer-siteto dëstytojai, studentai.Dþordþtauno universitetasyra seniausias JAV ir didþiau-sias pasaulyje tarptautiniøsantykiø universitetas. Lietu-vos Prezidentë ðiame univer-sitete studijavo 1992 metais.Dþordþtauno universitetogarbës daktaro vardà yra ga-væ buvæ JAV prezidentai Bil-las Clintonas ir RonaldasReaganas, buvæ JungtiniøTautø generaliniai sekretoriaiKofi Annanas ir BoutrosBoutros-Ghali, Europos Ko-misijos pirmininkas Jose Ma-nuelis Barroso, buvæs Vokie-tijos kancleris Helmutas Koh-lis, buvusi JAV valstybës sek-retorë Madeleine Albright,Ispanijos Karalienë Sofija,Liberijos Prezidentë ir Nobe-lio taikos premijos laureatëEllen Johnson Sirleaf, Afga-nistano Prezidentas HamidasKarzai, dabartinis JAV gyny-bos sekretorius Chuckas Ha-gelis, þinomas ekonomistasJosephas Stiglitzas ir kiti.

Tà paèià dienà PrezidentëD. Grybauskaitë dalyvavo irmokslo metø baigimo ðventë-je Kristijono Donelaièio litu-anistinëje mokykloje Vaðing-tone ir áteikë vaikams mokyk-los baigimo paþymëjimus.Mûsø ðalies vadovë linkëjovaikams puoselëti lietuviøkultûrà, nepamirðti gimto-sios kalbos, mokytis ir tobu-linti jà visà gyvenimà. „Lie-tuviø tautos unikalumas irstiprybë slypi mûsø tradici-jose, mûsø kalboje. Esameiðdidi tauta, kurios nepalau-þë jokios istorinës negandos.Todël nesvarbu, kurioje pa-saulio vietoje gyventumëte,iðlikite lietuviais ir neðiokitësLietuvà savo ðirdyse“, – kal-bëjo Prezidentë.

Lietuva kitàmet minësKristijono Donelaièio gimi-mo 300-àsias metines, todëlPrezidentë pakvietë mokyk-là aktyviai ir prasmingai pri-siminti ðá raðytojà, skleisti lie-tuvybës þinià ir bûti Kristijo-no Donelaièio ambasadoriu-mi Jungtinëse Valstijose.

Ðiaurës Korëjatoliau bando

pasauliokantrybæ

Geguþës 19 dienà ÐiaurësKorëja savo rytinëje pakran-

tëje atliko nedidelio nuotolioraketos bandymà. Pagal Pie-tø Korëjos gynybos ministe-rijà, tai jau ketvirtasis tokiosraketos bandymas per pasta-ràsias dvi dienas. Tris tokiopat nuotolio raketas ðiaurie-èiai paleido ðeðtadiená, visosraketos nukrito á Japonø jû-rà. Pietø Korëjos atstovaipareiðkë apgailestaujantys,kad Ðiaurës Korëja nesiliau-ja provokuoti savo veiks-mais. Kol kas neþinoma, ko-kio tipo yra ðiaurieèiø iðban-dytos nedidelio nuotolio ra-ketos. Pchenjenas iki patbalandþio pabaigos planavorytø pakrantëje paleisti vi-dutinio nuotolio raketas, ta-èiau geguþës pradþioje pla-nø buvo atsisakyta, o ðeðta-diená, geguþës 18 dienà, gy-nybos ministerija praneðë,kad dabar bus iðbandomosmaþesnio nuotolio raketos.

Taigi átampa Korëjospusiasalyje tæsiasi. Ji kilo, kaiÐiaurës Korëja, vykdydamabranduolinio ginklo bandy-mus, paleido á kosmosà ra-ketà. Á tai Pietø Korëja ir jossàjungininkë JAV atsakë di-delio masto kariniais ma-nevrais. Tiek Seulas, tiek irVaðingtonas susirûpinæ dëlkomunistinës Korëjos pro-vokacijø: geguþës viduryPentagonas pareiðkë, kadÐiaurës Korëja turi iki dvie-jø ðimtø mobiliøjø raketøpaleidimo átaisø.

Ðiaurës Korëja nebûtøtokia áþûli, jei neturëtø rë-mëjø – ðtai Rusija ir dabarteigia, kad dël átampos kaltosPietø Korëja bei JAV, mat jossurengë karinius manevrus.

Rezoliucija dëlSirijos

nepatinkaRusijai

Generalinë Jungtiniø Tau-tø Organizacijos Asamblëjageguþës 15 dienà priëmë re-

zoliucijà, kurioje smerkiamasSirijos karinio konflikto es-kalavimas ir raginama jáspræsti taikiu bûdu. Tai reko-mendacinio pobûdþio doku-mentas, kurá balsuojant palai-kë 107 ðaliø atstovai, 59 susi-laikë, o 12 ðaliø buvo prieð(tarp jø Rusija, Baltarusija,Kinija, Iranas, Sirija, Venesu-ela, Ðiaurës Korëja).

Dokumente smerkiamapagrindiniø Þmogaus teisiøpaþeidimai Sirijoje, ðios ðaliesvaldþios, kovojanèios su suki-lëliais, naudojama sunkiojiginkluotë, kuri neretai apðau-do kaimyniniø ðaliø teritori-jà. Kaip galimà variantà konf-liktui sureguliuoti JTO pasiû-lë ákurti pereinamojo laiko-tarpio institucijà, kuri atliktøprezidento ir vyriausybësfunkcijas, perþiûrëtø ðaliesKonstitucijà ir surengtø rin-kimus.

JTO priklausanèios ðalyspritarë Sirijos opozicijos su-kurtai Nacionalinei koalici-jai, kuri bûtø reali politinë jë-ga, galinti dalyvauti derybosesu esama valdþia dël konflik-to sureguliavimo. Taèiau Ru-sija, ið pat pradþiø atsisakiusipripaþinti tokià koalicijà, pa-reiðkë, jog ðios politinës jëgospripaþinimas tik paskatinssukilëlius sustiprinti kovà suprezidento Baðaro Asado ka-riuomene. Rusijos uþsienioreikalø ministerija sukritika-vo rezoliucijos projektà, ne-va ðis yra ðaliðkas, neobjekty-vus, nes visa kaltë verèiama B.Asado reþimui ir kita.

Vis dëlto nedera Rusijaikalbëti apie objektyvumà –ji pati prieð Asado reþimàkovojanèius sukilëlius vadi-na teroristais, ignoruodamafaktà, kad ðalyje nuo 2011metø kovo vyksta pilietiniskaras, jau pareikalavæs per80 tûkstanèiø Sirijos gyven-tojø gyvybiø.

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Sektinas pavyzdysPartizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vieny-

bës dienos bei didþiøjø trëmimø sukakèiø proga Seimo na-rys, TS-LKD PKTF tarybos pirmininkas dr. Arvydas Anu-ðauskas dvideðimèiai Lietuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø bendrijos nariø pagal LPKTB pateiktà sàraðà padova-nojo savaitraðèio ,,Tremtinys“ prenumeratà nuo birþelio1 dienos iki ðiø metø pabaigos.

„Kiekvienais metais mes prisimename terorà, kurio auko-mis tapo tûkstanèiai mûsø artimøjø, ir þmones, kuriø pastan-gos atvedë Lietuvà á Nepriklausomybës kelià. Mums ði atmin-tis yra labai svarbi, o geriausiai jà atspindi Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos savaitraðtis ,,Tremtinys“, – tei-gë A. Anuðauskas.

Dëkojame dr. A. Anuðauskui uþ „Tremtinio“ sklaidà ir pa-rodytà sektinà pavyzdá.

„Tremtinio“ redakcija

42013 m. geguþës 24 d. Nr. 20 (1042)Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 90-ojo jubiliejaus

proga nuoðirdþiai sveikinameTauro apygardos partizanàArûnà, buvusá politiná kaliná, il-gametá Lietuvos politiniø kali-niø ir tremtiniø sàjungos pirmi-ninkà ir valdybos pirmininkà,dabar – LPKTS valdybos pir-mininko pavaduotojà, dimisi-jos kapitonà Antanà LUKÐÀ.

Linkime nesiliauti rûpintisLietuvos Laisvës kovø istori-jos atminimo áamþinimu,skleisti savo asmenybës ðviesà ir ðilumà, dþiuginti skam-bia daina. Sveikatos, stiprybës, neblëstanèios energijosir Dievo palaimos.

LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakuèionis,LPKTS valdyba,

LPKTS Kauno filialas,„Tremtinio“ redakcija

* * *Garbingo 90-ojo jubiliejaus

proga sveikiname partizanàUosá, buvusá 1948–1956 m.politiná kaliná, LLKS ðtabo vir-ðininkà, ilgametá LPKTS Kau-no filialo nará dimisijos majoràVytautà BALSÁ.

Linkime stiprios sveikatos,ilgø gyvenimo metø, Dievopalaimos. Tegul Jus lydi didþiu-lë laimë, tegul niekad netrûksta

energijos Jûsø taip reikalingiems Tëvynei darbams.LPKTS valdyba,

LPKTS Kauno filialas,,,Tremtinio“ redakcija

* * *Neskaièiuoki metø – jie prabëgo –Daug kryþkeliø ir kryþiø praeitøIr Sibire áspaustos Tavo pëdos.Patyrei ðalèiø, bado ir kanèiø.85-ojo jubiliejaus proga

nuoðirdþiai sveikiname buvusiàKrasnojarsko kraðto tremtinæJadvygà ALEKÐIÛNIENÆ, gy-venanèià Varënoje.

Linkime sveikatos, gerosnuotaikos ir Dievo palaimos.

Onutë, Marytë, Mindaugas ir visa gausi giminë* * *

Garbingø jubiliejø proga sveikiname LPKTS Jurbarkofilialo narius: Julijonà ANDRIUÐKEVIÈIENÆ – 75-ojo,Jonà Stanislovà BUNIKÁ – 75-ojo ir Onà JANKAUSKIE-NÆ – 65-ojo.

Linkime geriausios sveikatos bei Dievo palaimos.LPKTS Jurbarko filialas

* * *Graþaus 70-ojo jubiliejaus

proga sveikiname LPKTSTauragës filialo tarybos na-ræ Aldonà ÐÈIAPOVÀ.

Linkime sveikatos, ryþto,iðtvermës,

Laipteliø laimës á dangausþvaigþdes.

Kasdien namuos palaimosir sëkmës,

Saugiausio tilto per gyvenimoupes.

Ilgiausiø metø!LPKTS Tauragës filialas

Dëmesio!Vyksta Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos

iðleistø knygø iðpardavimas (Laisvës al. 39, Kaune).Knygø sàraðà galite rasti internete – www.lpkts.lt.Informacija tel. (8-37) 323 174.

sistatë muzikantai Martynasir Agnë, po to jie visus links-mino muzika ir dainomis.Vienà nuostabaus turinio sa-vo dainà jie atliko ðeimoms,kartu pragyvenusioms per 50metø. Renginio dalyvius su-jaudino sceninis vaizdelis„Tu numegzk man, Mama,kelià“, kurá atliko E. Stonku-vienë. Tarp trijø ðeimø buvopravestos varþybos, kas grei-èiau atliks uþduotá. Agnë su-

darë dvi komandas, kurios pertarpusavio varþybas turëjoparodyti, ar mes, gyvendamiÞemaitijoje, gerai mokameþemaièiø tarmæ. Komandosaktyviai tarpusavyje rungësi.

Telðiø tremtiniai pagal tra-dicijà geguþës 12 dienà pami-nëjo Motinos ir Tëvo dienà,bei artëjanèià Ðeimos dienà.Ðia proga surengtà renginááþanginiu þodþiu pradëjoLPKTS Telðiø filialo tarybospirmininkë Regina Chmie-liauskienë. Ji pakvietë á Am-þinybæ iðëjusiems tëvams, se-neliams, proseneliams minti-mis siøsti ðviesias maldas.Kvietë prenumeruoti ir skai-tyti „Tremtiná“, supaþindinosu kitais ðiø metø renginiais,kvietë juose aktyviai dalyvau-ti, praðë teikti savo pasiûly-mus. Susirinkusieji bendramalda pasimeldë uþ niekadaprie bendro stalo nebesëdë-sianèius mums brangius þmo-nes. Ðiltais plojimais buvo su-tiktos Telðiø „Masèio“ vaikødarþelio auklëtinë, graþiai pa-sirodþiusi respublikinëjeskaitovø atrankoje, 4 metukøJustë Neðkaitë ir jos auklëto-ja Dalia Balsienë. Justë vaiz-dþiai pasekë dvi vienà uþ kitàgraþesnes pasakas. Auklëto-ja Dalia palinkëjo susirinku-siems optimizmo, artimøjømeilës ir pagarbos. Taip pateilëraðtá padeklamavo ir Tel-ðiø filialo tarybos narë B. Bik-niuvienë. Motinoms ir Të-vams skirtomis dainomis pri-

Ið Jûsø ðaknø stiprybës semiuos...Artëjanèios Ðeimos dienosproga gëlëmis buvo pasveikin-tos ilgiausiai kartu gyvenan-èios buvusiø tremtiniø ðei-mos. Siekiant supaþindinti subûdu, skatinanèiu graþiaibendrauti tiek ðeimoje, tiekvisuomenëje, gerbti vienaskità, taip pat pagirti kità þmo-gø, buvo iðdalinti lapeliai suatitinkamais þodþiais ir posa-kiais, uþraðais ant tø lapeliø,o juos iðtraukus reikëjo vi-

siems pagarsinti. Popietëjebuvæ tremtiniai graþiai ben-dravo, dalijosi prisiminimais,sukosi ðokiø ritmu.

AlgimantasCHMIELIAUSKAS

LPKTS Telðiø filialo tarybos pirmininkë Regina Chmie-liauskienë kvietë bûti aktyviems Meèislovo Ðilinsko nuotr.

Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjunga – tai netik organizacija, vienijanti bu-vusius tremtinius, politiniuskalinius, Laisvës kovø daly-vius, jø vaikus ir vaikaièius,bet ir mielai po savo stogu pri-imanti kitas meilæ gimtajamkraðtui propaguojanèias or-ganizacijas. Kaune, Laisvësalëjoje ásikûrusios LPKTSbûstinës salëje nuolat ðurmu-liuoja susirinkimai, semina-rai, konferencijos, knygø pri-statymai. Viena naujausiø, èiavietà savo susibûrimams ra-dusiø organizacijø – VðÁ „Ne-muno vingiai“. Tai aistringoskeliautojos, buvusios medi-kës, gidø kursus savo malo-

numui baigusios, o dabar irpraktiðkai ágytas þinias pritai-kanèios Janinos Varatiejie-nës suburta gausi bendramin-èiø draugija. Nors steigiama-sis susirinkimas ávyko tik ge-guþës 3 dienà, organizacijajau vienija daugiau nei 150 na-riø, ávyko net trys iðvykos.Aplankytas Burbiðkio dva-ras, Ðiauliai ir Arlaviðkiø ka-dagiø slënis.

Á pirmàjà iðvykà geguþës14 dienà buvo pakviesti irLPKTS darbuotojai, kurie li-ko suþavëti Janinos istorinë-mis þiniomis bei organizaci-niais gebëjimais. Burbiðkiødvare keliautojai supaþindin-ti ne tik su èia gyvenusiø dva-

rininkø Burbø bei bajorøBaþenskiø ðeimø, bet ir mið-raus stiliaus dvaro parko supuikiais, vaizdingais, nedi-deliø saleliø gausiais tvenki-niais, ákûrimo istorijomis.Parko gamtiniame konteks-te organiðkai ásilieja pa-minklai Ðvè. Mergelei Mari-jai, A. Mickevièiui irVytautui Didþiajam. 20 am-þiaus pradþioje Burbiðkyjelankydavosi þinomi visuome-nës veikëjai, lietuvybës propa-guotojai: Petras Vileiðis,Jonas Basanavièius ir kiti.Nuo 2000 metø Burbiðkiodvaras garsëja Tulpiø þydëji-mo ðventëmis.

Mano gimtinë esi, mëlynasNemuno vingi...

(keliama á 7 psl.)

Keliautojai prie Baisiogalos dvaro Autorës nuotr.

5 2013 m. geguþës 24 d.Nr. 20 (1042) Tremtinys

1951 metø vasarà atëjopas mus partizanai KostasZaranka-Bitë, Justinas Viða-kis-Narsutis ir Stasë Stanke-vièiûtë-Regina. Mano sesuoOna – partizanø ryðininkë –pasiûlë jiems ásirengti pasmus klojime slëptuvæ. Parti-zanai mumis pasitikëjo, suti-ko. Vasarà praleido laimingai.Rudená visi drauge átaisëmebunkerá miðke uþ 300 metrønuo mûsø namø. Kaiprisnigo, pasidarë la-bai sunku pëdas ir vë-þes paslëpti.

1952 metø geguþæBitë á bunkerá buvo at-sivedæs Klemensà Ðir-vá-Sakalà, vëliau dar irapygardos vadà JuozàJankauskà-Demonà.Vël susitikti susitarë1952 metø liepos 1 die-nà. Bitë ir Sakalas atë-jo á susitikimo vietà,taèiau Demonas nepa-sirodë. Liepos 10 die-nà Demonas pas musatëjo su trimis nepaþás-tamais vyrais. Tadapartizanams kilo átari-mas ir jie bunkerá aplei-do. Po kurio laiko ási-dràsino ir sugráþo á bunkerá.Bunkeryje juos nustebinokeistas kvapas. Reginàsupykino. Visi partizanai iðsi-vëdinæ bunkerá vël jame apsi-gyveno.

Liepos 17 dienà vël pasi-rodë Demonas su anais trimisnepaþástamaisiais. Sesuo nu-skubëjo pasakyti vyrams bun-keryje. Po kokiø penkiø mi-nuèiø, gulëdamas kamaroje,iðgirdau automato serijà, su-ûþë sunkveþimiai. Atëjæ ka-reiviai mane prikëlë ir nusi-vedë prie bunkerio, liepë lás-ti, bet að atsisakiau. Nei se-sers, nei partizanø nesuèiu-po, tad paliko deðimtá karei-viø pasaloje mûsø klojime iriðvaþiavo.

Liepos 20 dienà kareiviønepastebëta parëjo sesuo irpasakë, kad Demonas pasi-davæs enkavëdistams, dabarjø uþverbuotas iðdavinëja.Abu su seserimi nusprendë-me slapstytis. Nuëjome pasbrolá Valentinà, gyvenusá Þi-liø kaime, prie Barzdø mies-telio. Pradëjome krûmuoseslapstytis. Sesuo sakë, kadmiðke Demonas su sëbraisbandë jà ir partizanà Narsutápaimti gyvus, bet jiems pavy-ko tamsoje iðtrûkti.

Susisiekëme su partizanøryðininku Algiu Virþaièiu, gy-venusiu Ðunkariø kaime.1952 metø rugpjûèio 20 die-nà susitikome su partizanuNarsuèiu ir pradëjome gyven-

ti miðke. Mûsø buvo penki:að, mano sesuo, Bitë, Narsu-tis ir Regina. Ásitaisëme Ger-dþiø girininkijos teritorijojepalapinæ. 1952 metø rudenáþuvusiø partizanø sesuoMockutë mano seserá Onàádarbino pas vienà þmogø vai-kus priþiûrëti. Miðke likomeketuriese. Narsutis slapstësiatskirai, o mes trys iðsikasë-me bunkerá Lekëèiø miðke.

Netrukus Bitë þuvo Raninëskaime Pas Gurská, þadëjusáparûpinti maiðà rugiø, kadpartizanams nereikëtø elge-tauti duonos. Regina sakë:„Neik pas Gurská, nes parti-zanai juo seniai nepasitiki“.Bitë atsakë: „Jei nepasitikësi,tai ir gyventi negalësi“...

Kità dienà, 1952 metølapkrièio 23-iàjà, Algis Vir-þaitis nuveþë mus pas JuozàBartkø, á Liepalotø kaimà,Lukðiø apylinkëje, kur slaps-tëmës iki sausio mënesio. Tenmus uþklupo krata, bet bun-kerio nerado. 1953 metø sau-sio 11 dienà Bartkus nuveþëmus rogëmis pas Agotà Èeba-nauskaitæ, á Naikø kaimà,Lukðiø apylinkëje, kur mes suRegina ásiruoðëme bunkerávirtuvëje. Bunkeryje turëjoþibalinæ lempà, keletà knygø.Regina papasakojo, kaip bu-vo areðtuota: „Ið Jankø vals-èiaus atëjo stribai, iðsivarë.Tardytojas bematant pasakëviskà, kà að kalbëjau su par-tizanais – viskas kaip ant del-no. Vëliau suþinojau, kasjiems viskà nupasakoja. Neto-li Jankø gyveno tokios dvi,rodos, patikimos merginos.Ten ateidavo partizanai ir ne-suprato, kad merginos buvouþverbuotos èekistø.

Areðte mane dauþë bai-siau nei ðuná. Paleista iðëjaukrypuodama kaip invalidë.Iðvaþiavau á Kaunà slapstytispas paþástamà merginà, neþi-

nodama, kad ir ta mergina tu-ri ryðá su èekistais. Mudviembeeinant gatve du vyrai civi-liais drabuþiais paëmë maneuþ rankø ir nuvedë á kalëjimàMickevièiaus gatvëje. Prasi-dëjo naktiniai tardymai, mu-ðimai, kankinimai, kol be þa-do ámesdavo atgal á kamerà.Kitos merginos ten mane gai-vindavo, o naktá vël prasidë-davo koðmaras. Pagaliau su-

tikau bûti uþverbuota. Palei-do, nurodæ bûsimà sutartosusitikimo vietà. Parëjusi á na-mus susiradau partizanus irviskà papasakojau. Pasakiau:„Vyrai, einu pas jus partiza-nauti, o jei nepriimsit, turësiudirbti kagiebistams“. Taip ið-ëjau kartu su vyrais á partiza-nus ir jau penkerius metus gy-venu miðke. Èekistai manæsgyvos nepaims, nes jø kanki-nimai baisûs.“

Regina dar papasakojo,kaip miðke ji, Bitë, Narsutis irSakalas staiga susidûrë su ka-reiviais. Reginai perðovërankos raumenis, suþeidimàiðsigydë pas Pavalkienæ Ra-ninës kaime. Sakalui kulkospataikë á nugarà. Já suþeistàpaëmë, iðgydë, bet apie já nie-ko neþinoma. Matyt, niekoneiðdavë.

1953 metø vasario 22 die-nà kambaryje valgëme pusry-èius kartu su ðeimininke. Pa-maèiau pro langà, kad kiemejau bëgioja kareiviai, apsivil-kæ baltais maskuojamais cha-latais, badydami ilgais, smai-liais, storais geleþiniais ieð-mais, kol uþtiko mûsø bunke-rá. Visi krëtëjai iðbëgo lauk, ovienas ðakietis riktelëjo:„Paukðty, lásk lauk!“ Tuo me-tu Regina pasakë: „Sudie, Jo-nuk“, atrëmë pistoletà á smil-kiná ir...

Að apsigalvojau. Mûsøkraðte visi partizanai jau þu-væ. Nebus kur vedþioti èekis-

tø ir mane, galbût, taip baisiainekankins. Iðlindau ir pasida-viau. Mane iðkratë, paguldëprieðais kulkosvaidþio vamz-dá. Kai kareiviai baigë apþiû-rinëti namus, ið kolûkio atva-rë veþimà su ilgomis rogëmis.Uþmetë ant rogiø Reginoskûnà, pasodino mane ir Èe-banauskaitæ. Nuveþë iki plen-to, kur stovëjo sunkveþimis.Nuveþë á Ðakius. Kur padëjoReginos kûnà, neþinau.

Èebanauskaitë sakë, kad jimaèiusi tarp kareiviø Paval-kienës veidà. Ta moteriðkë

buvo susivyniojusi á di-delius kailinius. Paval-kienë – ta pati, kuri ka-daise slaugë suþeistàReginà. Prieð keliasdienas Regina buvopasiuntusi Èebanaus-kaitæ pas Pavalkienæ sulaiðkeliu. Pavalkienëbuvo labai paslaugi –parveþë Èebanauskai-tæ iki namø...Mane pavirðutiniðkai

apklausë, nuveþë áKaunà kalëjiman Mic-kevièiaus gatvëje, kurákalino drauge su ðni-pu. Kaune pirmas tar-dymas buvo pats bai-siausias. Tikras praga-ras. Èekistas kapito-nas paëmë uþ rankos ir

paklausë: „Ar buvai pas Bart-kø?“ Atsakiau, kad ne. Jis pa-ëmæs peilá ëmë badyti po na-gu. Að neiðlaikiau ir pasakiau,kad buvau. Èekistas Kuzinio-vas pasakë: „Reikëjo iðsykprisipaþinti, nebûtø reikëjæ todaryti“.

Teismas ávyko 1953 metøgeguþæ. Karinis tribunolasskyrë 25 metus. Onai Paukð-tytei taip pat skyrë 25 metus,Juzei Paukðtytei – 10 metø, otreèiai seseriai Bendoraitie-nei – penkerius.

Dar keletas þodþiø apiebuvusá partizanø apygardosvadà Juozà Jankauskà-De-monà. Paëmë já èekistai 1952metø birþelá pas ÐulskienæPentiðkiø kaime, Griðkabû-dþio apylinkëje. Kad Ðulskie-næ niekam neiðpasakotø, jàuþmuðë ir kûnà ámetë á ðuliná.

Kai J.Jankauskas iðdavëvisus, kuriuos tik þinojo, já ku-riam laikui paleido á laisvæ.Bûdamas partizanø vadu jispasiraðinëjo mirties nuo-sprendþius. Èekistai paraginoþmoniø, suðaudytø jo ásaky-mu, artimuosius, paraðyti val-dþiai pareiðkimus. J. Jan-kauskà-Demonà vël areðtavoir 1954 metais nuteisë aukð-èiausia bausme – suðaudyti.Nuosprendis ávykdytas 1955metø sausio 26 dienà. Taippasibaigë iðties demoniðkakarjera.

ParengëAleksandras JAKUBONIS

Ið partizaninio gyvenimoJono PAUKÐÈIO, gyvenanèio Ðakiø rajono Griðkabûdþio seniûnijos Viktoravos

kaime, prisiminimai

Tauro apygardos partizanai

VokietijojeáamþintasVydûno

atminimas(atkelta ið 2 psl.)

Balsingieji Vydûno drau-gijos nariai, pasipuoðæ tauti-niais rûbais, sugiedojo drau-gijos himnà – muzikà Vydû-no þodþiams paraðë KarlasJanzas. Vakaro tyloje skam-bant priesakui „Visi uþ Lietu-và, Tëvynæ Lietuvà“, ne vie-nam ið gausios keliø deðimèiølietuviø delegacijos nariø tik-riausiai taip norëjosi tikëti,jog po pasaulá iðblaðkyti irblaðkomi Lietuvos vaikai, kadir kur bûdami, prisimins ðiohimno priesakus „sekti pro-boèius, á ðviesà tikinèius“ irsavo darbais ðvies „ið boèiømylimà Tëvynæ Lietuvà“.

Po to garbingi sveèiai pa-suko prie ðoninës sienos niðo-je atidengto Vydûno biusto.Biustas pagamintas Lietuvosuþsienio reikalø ministerijoslëðomis, lenta – Detmoldomiesto dovana.

Þurnalistë Jana Be-ckmann savo reportaþà apieVydûno atminimo áamþinimàpavadino „Detmoldas prime-na Vydûnà“. Lietuviai, nuvy-kæ á ðias iðkilmes, ásitikinome,kad tomis dienomis Vydûnastikrai priminë Lietuvà.

Po renginio Raineris Hel-leris Europos dienø organiza-toriams ir sveèiams ið Vokie-tijos ir uþsienio miesto salëjesurengë priëmimà, kuriamepagrindinis dëmesys buvoskirtas Lietuvai ir Vydûnui.Ilga Vydûno palikimo puose-lëtojø ir màstytojo gerbëjøkelionë á Detmoldà tikrai bu-vo istorinë. Iðliks atmintyjematyti vaizdai, aplankytosvietos, o labiausiai – nuoðir-dûs susitikimai ir þmonës.

Dëkojome ðeimininkamsvokieèiams, dëkojome musveþusios „Ðvitës“ kelionësagentûros gidei Jûratei Baltu-ðienei, þemaièiams VirgilijuiJoniðkiui ir Sigitui Rimuèiui,kuriø vairuojamu autobusunuvaþiavome daugiau nei tristûkstanèius kilometrø.

Labai taikliai kelionësreikðmæ laiðke bendramin-èiams apibûdino Tomas Sta-nikas, atlikæs didþiulá paren-giamàjá darbà: „Kelionë á Det-moldà buvo labai prasminga.Galima tikëtis, kad Vydûnopagerbimas ir jo atminimoáamþinimas Vokietijoje at-vers kelià Vydûno idëjoms áEuropà ir á pasaulá. Vokieti-jos ambasados, Detmoldo val-dþios ir atskirø vokieèiø pa-garbus dëmesys Vydûnui gal-bût paskatins ir mûsø valdi-ninkus bei kultûros darbuoto-jus labiau já vertinti, tuo galpalengvins ir Vydûno paliki-mo sklaidà Lietuvoje“.

Irena TUMAVIÈIÛTË

62013 m. geguþës 24 d. Nr. 20 (1042)Tremtinys

(Tæsinys)

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiøkomisija skelbia sàraðà asmenø,

pretenduojanèiøá Kario savanorio ir Laisvës kovø dalyvio

teisiná statusà

(Bus daugiau)Atsiliepimus apie ðiuos

pretendentus galite siøsti ad-resu: Pasiprieðinimo dalyviø(rezistentø) teisiø komisija,Gedimino pr. 40/1, LT-01110 Vilnius. Teirautis tel.(8 5) 231 4157.

Komisijos pastaba. Sàra-ðas skelbiamas remiantis Pa-siprieðinimo dalyviø (rezis-tentø) teisiø komisijos darboreglamento 8 punktu: “Pre-tendentai á kario savanorio arLaisvës kovø dalyvio teisinástatusà skelbiami spaudoje”.

Bronius Antanait is ,g. 1922 m. (po mirties), par-tizanas, Jurbarko aps. Pami-tuvio k., Kæstuèio apyg. Vai-doto rinktinës Gruodþio bû-rys, þuvo 1950-12-25.Z e n o n a s A n t a n a i t i s ,g. 1909 m. (po mirties), par-tizanas, Panevëþio aps. Smil-giø valsè., þuvo 1949-10-11.Antanas Antanavièius ,g. 1928 m. (po mirties), par-tizanas, Këdainiø aps. Josvai-niø valsè., Vyèio apyg., þuvo1949-01-25.Vac lovas Anuðauskas ,g. 1930 m. (po mirties), par-tizanas, Prienø aps. Jieznovalsè., Dainavos apyg., 1952–1953 m.Bronislovas Anuþis, g. 1929 m.(po mirties), partizanas, Kre-tingos aps. Kartenos valsè.,Þemaièiø apyg. Buganto bû-rys, þuvo 1948-09-08.Vincas Araminas, g. 1922 m.(po mirties), partizanas,Rokiðkio aps. Obeliø valsè.,Vytauto apyg. Lokio rink-tinës Vyèio kuopa, þuvo1949-11-02.Stasys Aranukauskas (Au-gustinavièius), g. 1919 m.(po mirties), partizanas,Kaiðiadoriø aps. Þieþma-riø valsè., Didþiosios Ko-vos apyg. A rinktinë, þuvo1946-06-19.Zigmantas Araðkevièius, (pomirties), partizanas, Anykð-èiø aps. Alukënø k., þuvo1945-06-01.S t a s y s A r b a è i a u s k a s ,g. 1918 m. (po mirties), par-tizanas, Varënos aps. Gina-kiemio k., Dainavos apyg.Geleþinio Vilko rinktinës Jo-no Dambrausko-Siaubo bû-rys, 1945–1949 m.Stasys Arbavièius (Arbo-èius), g. 1919 m. (po mirties),partizanas, Kaiðiadoriø aps.Þasliø valsè., Didþiosios Ko-vos apyg. A rinktinë, þuvo1946-03-20.Antanas Ardzijauskas(Andrijauskas), g. 1918 m.(po mirties), partizanas, Ða-kiø aps. Jankø valsè., Tauroapyg. Þalgirio rinktinë,1947–1949 m.Alfonsas Arlauskas, (po mir-ties), partizanas, Kauno aps.Garliavos valsè., Tauro apyg.Birutës rinktinës GeleþinioVilko grupë, 1944–1945 m.Antanas Armalis, g. 1921 m.(po mirties), partizanas, Kre-tingos aps. Kartenos valsè.,suimtas 1947-04-25, mirë1947-05-08.Bronë Armolytë, (po mir-ties), partizanas, Plungës aps.Rietavo valsè., þuvo 1949-12-03.Antanas Armonas, g. 1927 m.(po mirties), partizanas, Kæs-

tuèio apyg. Vaidoto rinktinësBirutës bûrys, þuvo 1950-10.Juozas Arðtikis (Arðtikys),(po mirties), partizanas, Kë-dainiø aps. Pernaravos valsè.,Vyèio apyg., þuvo 1946-05-15.Bolislav (Boleslovas) Arta-moviè (Artamovièius, Arti-mavièius), (po mirties), par-tizanas, Ignalinos aps. Èepu-kiðkës k., Algimanto apyg.,þuvo 1947-06-30.Jonas Arusevièius, g. 1896 m.(po mirties), partizanas, Aly-taus aps. Daugø valsè., Rugiobûrys, þuvo 1947-01-01.Stasys Arþikauskas (Orþe-kauskas), g. 1906 m. (po mir-ties), partizanas, Jakaièiø k.,Kæstuèio apyg. Trijø Lelijørinktinës Skirsnemunës bû-rys, þuvo 1946-06-19.Jonas Asadauskas, g. 1904 m.(po mirties), partizanas, Aly-taus aps. Seirijø valsè., Daina-vos apyg., þuvo 1945-03-13.Julius (Alius) Asta, g. 1918 m.(po mirties), partizanas, Vil-kaviðkio m., Dainavos apyg.Margio, Ðarûno bûriai, 1945-02 – 1945-06-19.Vladislovas Astikas, g. 1922 m.(po mirties), partizanas, Ðir-vintø aps. Ðirvintø valsè., þu-vo 1944-12-04.Mykolas Astikas, g. 1916 m.(po mirties) , partizanas, Ðir-vintø aps. Ðirvintø valsè., þu-vo 1944-12-04.Jonas Astramskas, g. 1929 m.(po mirties), partizanas,Lazdijø aps. Paserninkø k.,Dainavos apyg., þuvo1951-01.Antanas Astrauskas, g. 1918 m.(po mirties), partizanas, Pa-nevëþio aps. Iciûnø k., Vyèioapyg. Rupûþëno bûrys,1944–1948 m.Antanas Astrauskas, (pomirties), partizanas, Rokið-kio aps., þuvo 1951-01-14.A n t a n a s A s t r a u s k a s ,g. 1923 m. (po mirties), par-tizanas, Kauno aps. Èekiðkësvalsè., Kæstuèio apyg. Àþuo-lo tëvûnijos Vaidoto bûrys,1949–1951 m.Juozas Astrauskas, (po mir-ties), partizanas, Ukmergësaps., þuvo 1946-04-10.

Parengë Jonas LUKÐË

Zaigrajevo rajono Naryno kapinësKapiniø plano neturime. Kiek ið viso yra mirusiøjø Naryne tikslesniø þiniø nëra. Dar 230

mirusiøjø Buriatijoje vietos neidentifikuotos. Tikimës sulaukti ið gyvenusiøjø ðioje tremtiesgyvenvietëje naujø þiniø arba patikslintos informacijos.Balandis Albinas ...–1953-03-19,Berþelis Jonas 1882–...,Ðulèius Vincas 1882–1954-01-19.

Geguþës 13–14 dienomismes, Ðiauliø Didþdvario gim-nazijos mokiniai, istorijosmokytojos Valdos Kizevièiû-tës iniciatyva turëjome progàaplankyti LPKTS Ðiauliø fi-lialo bûstinæ, partizanø bunke-rius, vagonus, kuriais lietuviøinteligentija buvo tremiama áSibirà, ir partizanø vadø suva-þiavimo vietà Mënaièiuose.

Prieð vykdami á ðià kelio-næ në nesitikëjome, kad suþi-nosime tiek daug. Tam tikrø

þiniø nëra net vadovëliuose.Likome nustebinti buvusiøtremtiniø, politiniø kaliniø at-virumu ir stiprybe. Jø bûsti-nëje mus pasitiko itin ðiltainusiteikæ Prisikëlimo apygar-dos vadas Juozas Mocius, bu-væ tremtiniai Eduardas Ma-novas ir Angelë Mikalkënie-në, ryðininkë Marytë Rimkie-në-Pelytë, Algirdas Ðapoka,Ona Èepienë, LPKTS Ðiauliøfilialo pirmininkë Valerija Jo-kubauskienë. Nors visø ðiø

þmoniø likimai susiklostëskirtingai, taèiau yra ir labaipanaðûs. Juos siejo bendrastikslas – Tëvynës laisvë. Jiesavo gyvenimo istorijas pasa-kojo atvirai ir jausmingai. Bû-tent tai mus paveikë labiausiai,rodësi, jog ir mes kartu su jaisiðgyvenome dalá jø skausmo.

Apsidþiaugëme, kai Juo-zas Mocius sutiko kartu sumumis vykti á KunigaikðèioÞvelgaièio rinktinës bunkeráGulbino miðke, kuriame pa-

sidalino savo, kaip partizano,prisiminimais ir iðgyvenimais.Nustebome suþinojæ, kokio-mis sàlygomis mûsø Laisvëskovotojai, partizanai turëjogyventi. Tûkstanèiai savano-riø vyrø pasiryþo kovoti var-dan Lietuvos laisvës ir pasi-rinko gyvenimà po þeme: ne-turëjo galimybiø uþsikurtilauþo, pasigaminti karðtomaisto, nusiprausti ar tiesiogdþiaugtis dienos ðviesa. Ðisbunkeris nebûtø atrodæs taip

ádomiai, jei ne Juozo Mociauspasakojimas, savo átaigumuprilygæs filmui.

Ne maþiau ádomus buvo irValerijos Jokubauskienës pa-sakojimas Radviliðkyje vago-ne – mûsø akyse vagonas grá-þo á þiaurià tuometinæ Lietu-vos tikrovæ.

Kelionës pabaigoje aplan-këme atkurtà bunkerá Mënai-èiø kaime, kuriame vyko Lie-tuvos partizanø vadø suvaþia-vimas. Dþiaugiamës, kad

mums pasitaikëproga iðgirsti sody-bos ðeimininkësJulijos Mikniûtës-Petrëtienës pasa-kojimà. Jai buvo14 metø, kai tëvosodyba tapo reikð-minga istorine vie-ta, mat jos tëvaspriglaudë Lietuvospartizanø vadus irleido jiems ásireng-ti bunkerá. Pa-klausta, ar dar sy-ká iðgyventø átam-pà ir baimæ, kuriàteko patirti, kolpartizanai slëpësi

nuo sovietø valdþios, ji atsa-kë, jog nieko nëra svarbiau uþTëvynës laisvæ. Visi ðie þmo-nës savo pasakojimuose mi-nëjo, kokia svarbi yra Tëvynë,ir ragino mus jà mylëti ir puo-selëti. Tad su visu Lietuvosjaunimu norëtume pasidalin-ti mus ákvëpusius EduardoManovo mamos þodþius, pa-sakytus tremtyje: „Vaikeli,ar matai, gandrai skrenda!Parskrenda á Tëvynæ Lietuvà!“

Dominyka KAUÐAITË

Nepamirðtama istorijos pamoka

LPKTS Ðiauliø filialo bûstinëje kartu su Juozu Mociumi ir MaryteRimkiene-Pelyte Eduardo Manovo nuotr.

7 2013 m. geguþës 24 d.Nr. 20 (1042) Tremtinys

Nuoðirdþiai uþjauèiamebuvusià tremtinæ GenovaitæArþuolaitienæ-Stasiulionytæir artimuosius dël

Mato Stasiulioniomirties.LPKTS Rokiðkio filialas

Skaudþià netekties valan-dà, mirus vyrui Antanui, nuoðirdþiai uþjauèiame Da-nutæ Laðinskienæ.

Politiniø kaliniøbendrija „Kolyma“

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2720. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE

S k e l b i m a i

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Uþjauèiame

Birþelio 15 d. (ðeðtadiená) Birþuose minësime 1948 m. trë-mimo operacijos „Vesna“ 65-àsias metines. 10 val. ðv. MiðiosÐv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje. Po jø vyksime á Gerkiðkes pa-gerbti þuvusiø partizanø, gráþdami sustosime Pabirþëje ir Birþøbuvusioje geleþinkelio stotyje. 12 val. iðkilmingas minëjimas Rad-vilø pilies salëje ir popietë „65 metai nuo tremtinio kelio pradþios“.Pasiteirauti D.Þiûkienës mob. 8 614 27425, M.Dagienësmob. 8 686 52358, P.Motiejûno mob. 8 604 14750.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Stanislava Andriulaitytë-Balèaitienë

1918–2013 Gimë Ridikiðkiø k. Jurbarko r. Ak-tyviai dalyvavo partizaniniame pasi-prieðinime, buvo ryðininkë. 1949 m.iðduota, nuteista, septynerius metuskalëjo Irkutsko sr., Angarlage. Po tobuvo iðsiøsta á tremtá. Tremtyje iðtekë-jo uþ likimo draugo Juozo Balèaièio,susilaukë dukters ir sûnaus. Á Lietuvàgráþo 1974 m., apsigyveno Tauragëje.

Palaidota senosiose Tauragës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, sûnø ir artimuosius.

LPKTS Tauragës filialas

Auðrelë Þigaitë-Sidoroviè1932–2013

Gimë Pasvalio aps., Vaðkuose. Mokë-si Vilniaus medicinos seserø mokykloje.1949 m. su ðeima iðtremta á Irkutsko sr.Bodaibo r. Vasiljevsko gyvenvietæ.1955 m. tremtyje gimë sûnus. Gráþusi iðtremties apsigyveno Rygoje, vëliau Nerin-goje, Klaipëdoje. Iki pensijos dirbo medi-cinos felèere. Buvo aktyvi LPKTS narë.

Palaidota Klaipëdos Lëbartø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø ir arti-

muosius.Klaipëdos PKTS

Jonas Vaitoðka1934–2013

Gimë Rokiðkio aps. Uþumiðkiø k.1949 m. su tëvais ir seserimi Elena iðtrem-tas á Irkutsko sr. Zalarinsko r. Hortag-nos k. Dirbo garveþio maðinistu, vëliauanglies kasykloje. Vedë likimo draugæ Ja-ninà Èypaitæ. Uþaugino sûnø ir dukterá.1958 m. ðeima reabilituota. Gráþo gyventiá Rokiðká. Dirbo miðkø ûkyje suvirinto-

ju. Buvo aktyvus LPKTS Rokiðkio filialo narys.Palaidotas Rokiðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá su ðeima ir artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

Emilija Mekienë-Ðirmaitë1940–2013

Gimë Kupiðkio r. Þardeliðkiø k. 1948 m.su tëvais ir seserimis Janina ir Brone ið-tremta á Irkutsko sritá. 1957 m. ðeima rea-bilituota. Gráþusi á Lietuvà Emilija iðtekë-jo, uþaugino du sûnus ir dukterá. Dirbo ko-lûkyje melþëja. Gyveno Rokiðkio r. Pane-munëlio geleþinkelio stotyje.

Palaidota Joneliðkiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, seserá

ir artimuosius.LPKTS Rokiðkio filialas

Birþelio 13 d. (ketvirtadiená) 14 val. kvieèiame á Geduloir Vilties dienai paminëti skirtos fotografijø parodos„Kraslagas’12 Prezidentas Aleksandras Stulginskis“ prista-tymà Parlamento galerijoje (Gedimino pr. 53, Vilnius).

Dalyvaus misijos „Kraslagas‘12“ dalyviai, muzikinæ pro-gramà pristatys Vilniaus „Gabijos“ gimnazijos mokiniø mið-rusis choras. Bus rodomas filmas „Lietuvos prezidentas Alek-sandras Stulginskis“ (scenarijaus autorius – Gerimantas Sta-tinis, reþisierius – Justinas Lingys).

Birþelio 14 d. 11–15 val. Parlamento galerijoje – atvirø du-rø valandos. Informacija tel. (8 5) 239 6875.

Tyrimus koordinavoLGGKT centro „Gyvosios at-minties“ programos vadovasDalius Þygelis, detaliuosiusarcheologinius tyrimus atlikoarcheologai dr. Gintautas Vë-lius ir Agnë Þilinskaitë.

Ið Lietuvos ypatingajame

Perlojoje perlaidoti Dainavosapygardos partizanø palaikai

archyve saugomø dokumen-tø buvo þinoma, kad 1952metø geguþës 20 dienàMGB 2N valdybos agentøsmogikø grupë aptiko Parti-zano Kazimieraièio rinkti-nës DLK Vytauto tëvûnijosGenio bûrio bunkerá, kuria-me kautyniø su bunkerá ðtur-

mavusiais agentais smogikaismetu þuvo keturi partizanai.Tyrimø metu nustatyta, kad1952 metø geguþës 20 dienàþuvusiø partizanø palaikaibuvo uþkasti 15 metrø atstu-mu nuo bunkerio iðkastojeduobëje.

„Tremtinio“ inf.

Menotyrininkas EvaldasDirgëla, pasidalindamas min-timis apie kûrëjo darbus, ak-centavo pilietinës atsakomy-bës ir pareigos Tëvynei idëjas.Justino Vaitiekûno parodoje,,Lietuvai” eksponuojama að-tuoniolika paveikslø ir skulp-tûra ,,Pusnis”. Paveikslø cik-là sudaro penkios dalys:,,Pergalë” (1 kûrinys), ,,Vizi-ja” (5 kûriniai), ,,Tikrovë” (2kûriniai), ,,Grësmës” (2 kûri-niai) ir ,,Istorija” (5 kûriniai)bei kiti darbai. Savo aktualu-mu, sodrumu (aliejus) bei is-toriniu atminimo áamþinimu

minëtinas paveikslas ,,Paber-þë prie Liaudos”.

Treèioji renginio dalis –chorinës muzikos koncertas.Jau minëta, kad ðákart á Par-tizanø pagerbimo, kariuome-nës ir visuomenës vienybësdienos renginá atvyko Lietu-vos politiniø kaliniø ir trem-tiniø chorai ið Kauno, Pane-vëþio, Plungës. Kartu su liki-mo broliais ir seserimis ið mi-nëtø miestø tragiðkà istorijoslaikotarpá apraudojo ir Rad-viliðkio versmieèiai. Gyvosiosistorijos liudytojø atliekamaschorines dainas keitë Radvi-liðkio muzikos mokyklos

moksleiviø meninë progra-ma: kanklininkës ir akordeo-nistai, vadovaujami mokyto-jo Vytauto Bulzgio, papildëjaunatviðku skambesiu. Er-nestas Dapkus atliko ,,Bala-dæ apie kojà” ir ,,Kai sirpstavyðnios Suvalkijoj”. Vienybësdienos ðventë baigta jungtiniopolitiniø kaliniø ir tremtiniøchoro atliekamomis dainomis,,Partizanams”, ,,PartizanøMotinai” ir ,,Tai gimtoji Lie-tuva”. Chorinës muzikos kon-certà vedë Ðeduvos gimnazi-jos mokytojas Arvydas Kava-liauskas.

Laima MACYTË

Aðtuoni karþygiai sutemø…

(atkelta ið 1 psl.)

(atkelta ið 1 psl.)

Mano gimtinë esi, mëlynasNemuno vingi...

(atkelta ið 4 psl.) Kryþiø kalnà, Talðos eþerà,Ðokolado muziejø, Frenkeliovilà, pasivaikðèiojo bulvaru.Treèioji kelionë, kaip ir deralaikinojoje sostinëje ásikûru-sios organizacijos nariams,vyko Kauno regione. Aplan-kytas Arlaviðkiø kadagynas,Dubravos arboretumas.

Artimiausia kelionë – áLietuvos sostinæ – Vilniø. Á jàkvieèiami ir LPKTS nariai.Iðvyka planuojama geguþës30 dienà. Jos metu numato-ma aplankyti Pilies kalnà,Katedros poþemius, Ðv. My-kolo Arkangelo baþnyèiojeesantá Katedros lobynà, Ber-

Ðiemet joje apsilankë beiàþuoliukà pasodino LietuvosRespublikos Prezidentë Da-lia Grybauskaitë. „Nemunovingiø“ keliautojai dvare ap-silankë ne ðios ðventës metu,bet keletà dienø po jos, kaispalvomis ir aromatu vis dardþiugina daugiau nei trijøðimtø rûðiø tulpës, bet nebë-ra automobiliø ir þmoniøspûsèiø. Gráþtant aplankytasÐeduvos malûnas ir Baisoga-los dvaras, o autobuse visà ke-lià netilo lietuviðka daina.

Po keleto dienø keliauto-jai vyko á Ðiaulius, aplankë

nardinø baþnyèià ir vienuo-lynà, pasikelti á Ðv. Jonøbaþnyèios varpinæ. Kelionëskaina 20 litø. Iðvykimas iðKauno.

Iðvyskite dar nematytasgraþiausias Lietuvos vie-tas keliaudami su bendra-minèiais. Informacija tel.(8 37) 330 117; 8 64583 282 arba el.paðtujanina.varatiejiene@gmail.com.

Rasa DUOBAITË-BUMBULIENË

Dëmesio!Kitas “Tremtinio” numeris iðeis birþelio 7 dienà.

82013 m. geguþës 24 d. Nr. 20 (1042)Tremtinys

mGeguþës 27 – birþelio 2 d.

Televizijos programa

LRT LRT kultûra

S k e l b i m a i

Birþelio 15 d. (ðeðtadiená) 11 val. Rumðiðkiø kultûros centre ávyksLietuvos politiniø kaliniø bendrijos „Kolyma“ 25-asis suvaþiavimas irvisuotinis nariø susirinkimas. Darbotvarkë: ðv. Miðios, metinë valdy-bos ataskaita, veiklos gairës, naujos valdybos rinkimai, filmas apie ben-drijos veiklà, rezoliucijos, bendra dalyviø popietë. Dalyviø registra-cija nuo 10 val. kultûros centro fojë.

Kvieèiame dalyvauti visus Rusijos „Dalstroj“ sistemos lageriuose(Kolymoje, Èiukèijoje ir Jakutijoje) bei tremtyje buvusius þmones, taippat jø ðeimos narius, artimuosius, draugus. Ið Kauno á suvaþiavimà busgalima nemokamai nuvaþiuoti specialiu autobusu, kuris iðvyks 10 val.ið prekybos centro „Savas“ (Savanoriø pr. 346) stovëjimo aikðtelës.Informacija tel. (8 37) 316 347 (Algirdas) ir 8 676 62 983 (Tadas)bei interneto svetainëje www.kolyma.lt.

Geguþës 25 d. (ðeðtadiená) Panevëþio r. Berèiûnuose rengiamasKrasnojarsko kr. Partizansko r. buvusiø tremtiniø susitikimas. 12 val.ðv. Miðios Berèiûnø baþnyèioje. Po jø – popietë „65 metai nuo trem-tinio kelio pradþios“.

Teirautis Dalës tel. 8 682 52418.Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Geguþës 24 d. (penktadiená) 12 val. maloniai kvieèiame á Norils-ko lageriø sukilimo 60-øjø metiniø minëjimà ir norilskieèiø suvaþia-vimà Parlamento galerijoje (Seimo I rûmai, Gedimino pr. 53, Vilnius).

Renginyje koncertuos ansamblis „Viltis“, vadovaujamas GraþinosKuodienës.

Norintieji dalyvauti registruokitës el.paðtu daston@lrs.lt arba tel.(8 5) 239 6561 arba 8 620 75 071.

Geguþës 25 d. (ðeðtadiená) Varënos r. Perlojoje ávyks Maturo – Ba-lachtaðo (Chakasijos) tremtiniø susitikimas. 11 val. ðv. Miðios Perlo-jos baþnyèioje, paskui pabendrausime valgykloje pas Rimà. TeirautisJuozo Ciûnio tel. 8 610 42 857, Antano Ciûnio tel. 8 614 23 913,el.paðtu ciunys1944@gmail.com.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Pirmadienis, geguþës 27 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Pinigø karta (k.). 11.00 LRT Ak-tualijø studija. 12.00 Laba diena, Lietuva.15.00 „Namelis prerijose“. Ser. 16.00„Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15Ðiandien. 18.45 „Lengedës stebuklas“.Ser. 19.40 Nacionalinë paieðkø tarnyba.20.25 Perlas. 20.30 Panorama. 21.15 Áþval-gos. Pertr.- 22.00 Perlas. 22.15 „Apoka-lipsë. Antrasis pasaulinis karas“. Dok.23.20 Vakaro þinios. 23.35 „Lengedës ste-buklas“ (k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Antradienis, geguþës 28 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Vieða paslaptis (k.). 10.40 Moks-lo ekspresas (k.). 11.00 LRT Aktualijø stu-dija. 12.00 Laba diena, Lietuva. 15.00 „Na-melis prerijose“. Ser. 16.00 „Kobra 11“. Ser.17.00 „Senis“. Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45„Lengedës stebuklas“. Ser. 19.40 Naciona-linë paieðkø tarnyba. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.15 Emigrantai. Pertr.-22.00 Perlas. 22.15 Pinigø karta. 23.20 Va-karo þinios. 23.35 „Lengedës stebuklas“(k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Treèiadienis, geguþës 29 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Emigrantai (k.). 11.00 LRT Ak-tualijø studija. 12.00 Laba diena, Lietuva.15.00 „Namelis prerijose“. Ser. 16.00 „Kob-ra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15 Ðian-dien. 18.45 „Lengedës stebuklas“. Ser.19.40 Stilius. Namai. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.15 Teisë þinoti. Pertr.-22.00 Perlas. 22.15 Lyderiai. 23.20 Vaka-ro þinios. 23.35 „Lengedës stebuklas“ (k.).0.35 „Senis“ (k.).

Ketvirtadienis, geguþës 30 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra11“ (k.). 10.00 Keliai. Maðinos. Þmonës(k.). 10.30 Ugnies tramdytojai (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba diena,Lietuva. 15.00 „Namelis prerijose“. Ser.16.00 „Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“.Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Lengedësstebuklas“. Ser. 19.40 Vieða paslaptis.20.25 Perlas. 20.30 Panorama. 21.15Tautos aikðtë. Pertr.- 22.00 Perlas. 23.20Vakaro þinios. 23.35 „Lengedës stebuk-las“ (k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Penktadienis, geguþës 31 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Stilius. Gyvenimas (k.). 11.00 LRTAktualijø studija. 12.00 Laba diena, Lietu-va. 15.00 „Namelis prerijose“. Ser. 16.00„Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15Ðiandien. 18.30 „Frosto prisilietimas“. Ser.20.25 Perlas. 20.30 Panorama. 21.15 Duo-kim garo! Pertr.- 22.00 Perlas. 23.15 „Trifi-dø dienos“. Ser. 1.05 „Senis“ (k.).

Ðeðtadienis, birþelio 1 d. 6.00 Ðventadienio mintys (k.). 6.30 Stilius.Namai (k.). 7.15 Nacionalinë paieðkø tar-nyba (k.). 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Anima-cija. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ry-to suktinis su Z.Kelmickaite. 11.30 Sveèiøekspresas. 12.00 Festvalis „Benai, plaukiamá Nidà“. Dainuok ir ðok su „O lia lia“. 14.00„Mis Marpl. Lavonas bibliotekoje“. Ser.16.00 Þinios. 16.10 Sveikinimø koncertas.18.30 „Frosto prisilietimas“. Ser. 20.25 Per-las. 20.30 Panorama. 21.00 Auksinis balsas.23.00 „Mirtinos lenktynës“. Siaubo trileris.2009. Kanada, JAV.

Sekmadienis, birþelio 2 d. 6.00 Emigrantai (k.). 7.00 Ryto suktinis suZ.Kelmickaite (k.). 8.00 Giriø horizontai.8.30 Kaimo akademija. 9.00 Animacija. 10.00Gustavo enciklopedija. 10.30 Jubiliejinis po-pchoro „Kotita“ ir draugø koncertas. 12.15„Vanduo – gyvybë“. Dok.f. 13.00 „Didþio-sios migracijos. Lenktynës dël iðlikimo“.Dok. 14.00 „Uþraðai apie Ðerlokà Holmsà“.Ser. 16.00 Þinios. 16.10 Popietë su A.Èekuo-liu. 16.45 Lietuva – jûrinë valstybë. 17.15 A.Èe-kuolio kelionës. Meksikos slëpiniai. 17.45Septynios Kauno dienos. 18.30 Stilius. Gy-venimas. 19.30 Bëdø turgus. 20.30 Panora-ma. 20.45 Europos balsas. 20.50 Savaitë.21.15 Kurorto ðventë „Palangai 760“. 23.15Auksinis balsas (k.).

Pirmadienis 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Keliaukim! 9.00 Labas ry-tas, Lietuva (k.). 11.30 „Skamba skamba kankliai“ (k.). 13.30Evelina Saðenko atlieka Edith Piaf dainas (k.). 14.30 Kultû-ra. Þurnalistas Vilius Kavaliauskas (k.). 14.45 Kai að maþasbuvau (k.). 15.30 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.).18.00 Kultûrø kryþkelë. Trembita. 18.15 Laiko þenklai. Lie-tuviðkos kinematografijos istorija. 18.45 Spektaklis. Eleono-ra Matulaitë. „Bitë“. 19.35 „Uþraðai apie Ðerlokà Holmsà“.Ser. 21.20 Romualdo Ozolo knygos „Auðros raudonis“pristatymas. 23.00 „Lietuvos valstybinio jaunimo teatrometraðtis 1985–1995 m.“ Dok.f. 0.00 Panorama (k.). 0.45Dar ðirdyje – ne sutema. 1.20 Muzikos pasaulio þvaigþ-dës. K.V.Banaièio chorinës dainos.

Antradienis 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Laiko þenklai (k.). 09.00 Labas ry-tas, Lietuva (k.). 11.30 „Poezijos pavasaris 2013“ (k.). 13.15„Gyvenimas pagal uoðvius“. Ser. 14.10 Spektaklis. Eleono-ra Matulaitë. „Bitë“ (k.). 15.05 „Europos dinozauras“ (k.).15.30 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Kul-tûrø kryþkelë. Vilniaus albumas. 18.15 Gimtoji þemë. 18.45Septynios Kauno dienos. 19.25 Lietuviø dokumentikosmeistrai. 20.15 „Ðnipai“. Ser. 21.10 Vilniaus katedros grà-þinimas tikintiesiems 1998m. 22.20 Vytautas Martinkus.Vargðø biblija. 1998m. 23.20 „Susitikimai Rusijoje“. Dok.f.2008. Suomija. 0.00 Panorama (k.). 0.45 „Apie teisæ“. Dok.1.05 Muzikos pasaulio þvaigþdës. Toli palei ðilà.

Treèiadienis 8.00 Animacija. 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Labas rytas, Lie-tuva (k.). 11.30 „Susitikimai Rusijoje“ (k.). 12.10 Lietuviø do-kumentikos meistrai (k.). 13.00 „Apie teisæ“ (k.). 13.15 „Ðni-pai“ (k.). 14.10 Pagauk kampà (k.). 14.30 Kultûra. Muziko-logas Jonas Bruveris. 14.50 Septynios Kauno dienos. 15.30Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Kultûrø kryþ-kelë. Rusø gatvë. 18.15 Giriø horizontai. 18.45 Emigrantai.19.30 Durys atsidaro. 20.00 Futbolas. Panevëþio „Ekranas“–Vilniaus „Þalgiris“. 22.00 „Giminës ir...“ Ser. 22.55 Elito ki-nas: „Barija“. Komedija. 2009. Italija. 1.20 Panorama (k.).2.05 Muzikos pasaulio þvaigþdës. F. Pulenko koncertas dviemfortepijonams ir orkestrui.

Ketvirtadienis 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Giriø horizontai. 9.00 La-bas rytas, Lietuva (k.). 11.30 „Giminës ir...“ (k.). 12.25 Darðirdyje – ne sutema (k.). 13.00 Kultûra. Fotografas, dailinin-kas A.Griðkevièius. 13.15 „Gyvenimas pagal uoðvius“. Ser.14.05 „Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraðtis 1985–1995 m.“ (k.). 15.00 Laiko þenklai. Lietuviðkos kinematog-rafijos istorija (k.). 15.30 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þi-nios (k.). 18.00 Kultûrø kryþkelë. Menora. 18.15 Kaimo aka-demija. 18.45 Asistentas vienai dienai. 19.30 Legendos. 20.15„Ðnipai “. Ser. 21.10 Sëkmës formulë. Reþ. Julius Dautar-tas. 21.40 Spektaklis. Marius Katiliðkis. „Paskendusi vasa-ra“. 0.15 Panorama (k.). 1.00 „Jaunoji karta“. Dok.

Penktadienis 8.00 Animacija. 8.30 Kaimo akademija. 9.00 Labas rytas,Lietuva (k.). 11.30 Legendos (k.). 12.15 Emigrantai. 13.00„Jaunoji karta“ (k.). 13.15 „Ðnipai“ (k.). 14.10 Asistentas vie-nai dienai (k.). 15.00 Durys atsidaro. 15.30 Laba diena, Lie-tuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 „Poezijos pavasario 2013“laureato vainikavimas ir literatûros vakaras. 19.45 Lyderiai.20.30 Apybraiþa „Margarita Dvarionaitë“. 1977m. 20.50 Prof.Broniaus Genzelio knygos „Tautinës savimonës iðlikimasir brendimas Lietuvos okupacijos sàlygomis“ pristatymas.22.20 Kai að maþas buvau. 23.00 Dþiazo vakaras. „Mama Jazz2012“. 0.00 Panorama (k.). 0.45 Grupës „Antis“ koncertas.

Ðeðtadienis 8.00 Trembita (k.). 8.15 Vilniaus albumas (k.). 8.30 Rusøgatvë (k.). 8.45 Menora (k.). 9.00 Vilniaus sàsiuvinis. 9.15Krikðèionio þodis. 9.30 Kelias (k.). 9.45 Ðventadienio min-tys. 10.10 Lietuviø dokumentikos meistrai (k.). 11.00 Tarp-tautinei vaikø gynimo dienai. Koncertas „Vilniaus vaikai“.12.30 „Geguèiø vaikai“. 2013. Dok.f. 13.00 „Giminës ir...“(k.). 14.00 Susitikimai. Poeto Justino Marcinkevièiaus kûry-bos vakaras. 1993m. 15.00 Þmonës kaip þmonës. EugenijaÐulgaitë. 15.15 „Frosto prisilietimas“. Ser. 17.00 Brydë. Po-etë Ona Baliukonytë. 17.45 Að ir mano ðeima. Ðventë visaiðeimai. 19.00 Spektaklis. Antanas Vienuolis. „Prieblando-je“. 21.00 Respublikinë moksleiviø dainø ir ðokiø ðventë. 23.30Panorama (k.). 0.00 „Trifidø dienos“. Ser.

Sekmadienis 8.00 „Dainø dainelë 2012". 9.40 Apybraiþa „Margarita Dva-rionaitë“ (k.). 10.00 Lyderiai. 10.45 Festivalis-konkursas„Popkopëèios’13“. 12.45 Mitingas, smerkiantis Molotovo–Ribentropo paktà. 1988m. rugpjûèio 23d. Vingio parkas.14.30 Legendos (k.). 15.15 „Frosto prisilietimas“. Ser. 17.00Baigiamasis „Poezijos pavasaris 2013” vakaras. 18.45 Þmo-nës kaip þmonës. Eugenija Ðulgaitë (k.). 19.00 „Duktë vienanamie liko“. 1979. Muz.f. 19.30 Koncertas Tëvo dienai. 20.45Tikros istorijos. Tëvo diena. 21.05 Durys atsidaro. 21.30 „Ge-guèiø vaikai“ (k.). 22.00 Dþiazo vakaras. „Mama Jazz 2012“(k.). 23.00 Panorama (k.). 23.15 „Didþiosios migracijos. Lenk-tynës dël iðlikimo“. Dok. 0.05 „Mirtinos lenktynës“. Siaubotrileris. 2009. Kanada, JAV.

Geguþës 25 d. (ðeðtadiená) Jonavos kraðto muziejaus istorijos sky-riuje ávyks LPKTS Jonavos filialo ataskaitinë rinkiminë konferencijair 1948 m. trëmimo 65-øjø metiniø paminëjimas.

10 val. Jonavos Ðv. Apaðtalo Jokûbo baþnyèioje bus aukojamosðv. Miðios uþ 1948 m. tremtinius, atgulusius amþino áðalo þemëje, grá-þusius, bet jau iðëjusius Amþinybën, gyvuosius, meldþiant jiems Aukð-èiausiojo globos.

11 val. Kraðto muziejuje aptarsime nuveiktus darbus ir ateities planus.Veiks tremties fotografijø paroda „Prisiminimai tolimos tremties“.

Dainuos choras „Viltis“.

Geguþës 25 d. (ðeðtadiená) 10 val. Pasvalio seniûnijoje ávyks 1948m. trëmimo 65-øjø metiniø paminëjimas. Miesto parke bus paðven-tintas kryþius, skirtas trëmimui atminti.

Kvieèiame dalyvauti.

Geguþës 25 d. (ðeðtadiená) 10 val. Radviliðkio kultûros rûmuoseávyks LPKTS Radviliðkio filialo ataskaitinis susirinkimas. Bus renka-mas nario mokestis, prekiaujama knygomis.

Vaiðinsimës atsineðtomis vaiðëmis.

Geguþës 25 d. (ðeðtadiená) Vilniuje rengiamas trëmimo á Maþàjá Un-gutà 65-øjø ir susitikimø Lietuvoje 25-øjø metiniø paminëjimas.

10 val. ðv. Miðios Ðv. Ignoto baþnyèioje (Ðv. Ignoto 6, Vilnius).11 val. iðvykimas á Naujosios Vilnios geleþinkelio stoties memoria-

là (A. Kojelavièiaus g. 147, Vilnius).12 val. iðvykimas prie KGB rûmø, dabartinio Genocido aukø muzie-

jaus (Aukø g. 2a, Vilnius).13.15 val. susitikimas Kraðto apsaugos ministerijos Baltojoje sa-

lëje (Totoriø g. 25/3, Vilnius). Koncertuos Lietuvos kariuomenës Vil-niaus águlos karininkø ramovës folkloro ansamblis „Vilnelë“.

Á susitikimà Vilniuje kvieèiame visus, kurie 1948 m. geguþës 22 d.buvo iðtremti á Krasnojarsko kr. Manos r. Maþajá Ungutà.

Pasiteirauti Loretos Stonienës mob. 8 687 29 942.

Koncertas Tëvo dienaiBirþelio 3 d. (pirmadiená) 16 val. Lietuvos kariuomenës Kauno águ-

los karininkø ramovëje (A.Mickevièiaus g. 19) LPKTS Kauno filialaskvieèia paminëti Tëvo dienà, pasiklausyti ðventinio koncerto.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Birþelio 9 d. (sekmadiená) maloniai kvieèiame á generolo Jono Þe-maièio-Vytauto tëvø kapo atnaujinimo ir paðventinimo iðkilmes Gargþ-dø miesto kapinëse. 12 val. ðv. Miðios Gargþdø baþnyèioje. 13.30 val.generolo Jono Þemaièio tëvø kapo paðventinimas. 14.30 val. Geduloir Vilties dienos minëjimas miesto senajame parke prie kryþiaus „Tau-tos skausmui atminti“.

Pageidautina, kad visi LPKTS filialai atsiveþtø filialø vëliavas. Porenginio paskanausime Gargþdø iðgarsintais cepelinais.

Teirautis tel. 8 618 44 104.