lietuvos ŽuvininkystĖs sektoriaus 2007–2013 metŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo...

40
LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2011 M. ATASKAITA

Upload: others

Post on 11-Feb-2020

0 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ

VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2011 M. ATASKAITA

Page 2: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

2

TURINYS

1. IDENTIFIKAVIMO INFORMACIJA 3

2. SANTRAUKA 3

3. VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAGAL PRIORITETINES

KRYPTIS SANTRAUKA

5

4. TECHNINĖS PARAMOS PANAUDOJIMAS 38

5. INFORMACIJA IR VIEŠINIMAS 38

6. INFORMACIJA APIE BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ LAIKYMĄSI 39

7. PAPILDOMUMAS SU KITOMIS PRIEMONĖMIS 39

Page 3: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

3

1. IDENTIFIKAVIMO INFORMACIJA

Valstybė narė: Lietuva

2. SANTRAUKA

Šioje ataskaitoje apžvelgiamas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų

programos, patvirtintos 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703 (toliau

– Veiksmų programa), įgyvendinimas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.,

vadovaujantis 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006, dėl Europos

žuvininkystės fondo 67 straipsnio reikalavimais, 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (EB)

Nr. 498/2007, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos

žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles (OL 2007 L 120, p. 1), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.1249/2010 (OL 2010 L 341, p. 3).

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie Veiksmų programos prioritetinių krypčių fizinę

pažangą, taip pat pasiektos pažangos kokybinė analizė, finansinis įgyvendinimas, problemos, su

kuriomis buvo susidurta, taikytos priemonės problemoms spręsti, siekiant užtikrinti kokybišką bei

veiksmingą įgyvendinimą. Nagrinėjami Veiksmų programos įgyvendinimo aplinkybių ir bendrųjų

sąlygų pokyčiai ir kt.

Veiksmų programa buvo patvirtinta tik 2007 m. pabaigoje, todėl pirmaisiais jos įgyvendinimo

metais kvietimų teikti paramos paraiškas nebuvo. Iki 2008 m. vidurio didžiausias dėmesys buvo

skirtas teisės aktų, darbo dokumentams parengti. Pirmieji kvietimai teikti paramos paraiškas buvo

paskelbti 2008 m. antroje pusėje. Veiksmų programos įgyvendinimas įsibėgėjo tik trečiaisiais

programos įgyvendinimo metais, kvietimai teikti paramos paraiškas vyko ištisus metus, įgyvendinti

pirmieji projektai. Atsižvelgiant į tai, šioje ataskaitoje vertinamas Veiksmų programos

įgyvendinimas 2011 metais yra lyginamas su įgyvendinimu 2009 ir 2010 metais ir, kur įmanoma, su

2008 metais. 2011 m. Veiksmų programos įgyvendinimas tęsėsi gana sklandžiai ir didžiausia

pažanga padaryta įgyvendinant II ir IV prioritetinių krypčių priemones. Įgyvendinant Veiksmų

programos priemones paaiškėjo, kad, kai kurių nustatytų tikslų įgyvendinimas sudėtingas, o kai

kurių visai neįmanomas, dėl įvykusių pokyčių žuvininkystės sektoriuje, ar aplinkybių, kurios

nebuvo numatytos rengiant Veiksmų programą ir nurodytos šioje ataskaitoje. Dalis šių aplinkybių

jau buvo paaiškėjusios Veiksmų programos administravimo eigoje, kitos buvo nustatytos Veiksmų

programos tarpinio vertinimo metu. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. numatyta parengti ir patvirtinti

Veiksmų programos pakeitimą.

VEIKSMŲ

PROGRAMA

Programos Nr. (CCI Nr.): 2007LT14FPO001

Programos pakeitimo Nr. K(2011) 7874

ĮGYVENDINIMO

ATASKAITA

Ataskaitiniai metai: nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio

31 d.

Data, kai Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų

veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas (toliau –

Stebėsenos komitetas) patvirtino metinę ataskaitą: 2012 m.

Page 4: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

4

Iš viso 2011 m. buvo įvertintos 77 paramos paraiškos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m.

buvo vertinamos ne tik šiais metais, bet ir praėjusiais metais pateiktos paramos paraiškos. Iš 77

įvertintų paramos paraiškų 64 paramos paraiškos buvo įvertintos tinkamomis finansinei paramai

gauti ir žemės ūkio ministro įsakymu arba Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio

ministerijos direktoriaus įsakymu (tais atvejais, kai nepasirašoma paramos sutartis) skirta parama

projektams įgyvendinti. 2011 m. projektams įgyvendinti iš EŽF įsipareigota išmokėti 8 950 374

EUR, beveik 16,4 proc. EŽF lėšų skirtų Veiksmų programai įgyvendinti.

1 lentelė. Veiksmų programos I−IV prioritetinių krypčių įgyvendinimo pažanga

2008−2011 m.

Veiksmų

programos

įgyvendinimo

metai

Gauta

paramos

paraiškų

Įvertinta

paramos

paraiškų1

Atmesta

paramos

paraiškų

Įsipareigota

išmokėti

paramos

suma iš

EŽF, mln.

EUR

Išmokėta

paramos

suma iš

EŽF, mln.

EUR

Išmokėtos

paramos

dalis nuo

viso

2007−2013

m. skirto

Veiksmų

programos

finansavimo

biudžeto,

proc.

2008 51 3 1 2,2 0 0

2009 115 94 11 13 4,3 7,86

2010 56 88 32 8,5 6,9 12,6

2011 66 77 13 8,9 4,3 7,7

Iš viso 288 262 57 32,6 15,5 28,3

1 Į įvertintų paramos paraiškų skaičių pareiškėjų prašymu išregistruotų paramos paraiškų skaičius neįtrauktas.

Page 5: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

5

3. VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAGAL PRIORITETINES KRYPTIS SANTRAUKA

3.1. Informacija apie prioritetinių krypčių fizinę pažangą

Dėl kiekvieno kiekybiškai įvertinamo rodiklio, paminėto Veiksmų programoje, pirmiausia dėl

pagrindinių rodiklių, susijusių su tikslais ir numatomais rezultatais (N metų, visų ankstesnių

ataskaitų pateikimo metų, taip pat bendra).

2 lentelė. I prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ rodiklių

pasiekimas

Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso

1 rodiklis:

Sumažinti laivų,

žvejojančių tolimuosiuose

jūrų vandenyse, žvejybos

pajėgumai, nutraukus laivų

žvejybinę veiklą visam

laikui

Pasiekimas,

proc. 0 0 0 1,2 0 1,2

Tikslas2 _ _ _ _ _ 8 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

58,4 tūkst. GT

(2006 m.)

2 rodiklis:

Sumažinti laivų,

žvejojančių atviroje

Baltijos jūroje, žvejybos

pajėgumai, nutraukus laivų

žvejybinę veiklą visam

laikui.

Pasiekimas,

proc. 0 0 0 0 0 0

Tikslas _ _ _ _ _ 15 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

5,45 tūkst. GT

(2006 m.)

3 rodiklis:

Sumažinti laivų,

žvejojančių Baltijos jūros

priekrantės zonoje,

žvejybos pajėgumai,

nutraukus laivų žvejybinę

veiklą visam laikui

Pasiekimas,

proc. _ _ 14,7 30,4 0 45,1 proc.

Tikslas _ _ _ _ _ 50 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

0,45 tūkst. GT

(2006 m.)

4 rodiklis:

Žvejų skaičiaus

sumažinimas

Pasiekimas,

proc. 0 0 0,2 1,25 0 1,45 proc.

Tikslas _ _ _ _ _ 16 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

2000 vnt.

(2006 m.)

5 rodiklis:

Modernizuotų žvejybos

laivų dalis

Pasiekimas,

proc. 0 0 0 0 0 0

Tikslas _ _ _ _ _ 10 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

64,3 tūkst. GT

(2006 m.)

2 Čia ir visur kitur tikslas pateikiamas visam programavimo laikotarpiui.

Page 6: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

6

3 lentelė. II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir

akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ rodiklių pasiekimas

Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso

1 rodiklis:

Išplėstų, įrengtų ir

modernizuotų

akvakultūros įmonių

skaičius (neįtraukiant

ūkininkų, užsiimančių

akvakultūra, kaip

alternatyviąja veikla)

Pasiekimas,

proc. 0 0 5,9 17,6 88 _

Tikslas _ _ _ _ _ 50 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

17 įmonių

(2005 m.)

2 rodiklis3:

Akvakultūros produkcijos

padidėjimas

Pasiekimas,

proc. 69,9 58,4 62,8 _

Tikslas _ _ _ _ _ 90 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

2 014 t

(2005 m.)

3 rodiklis:

Modernizuotų vidaus

vandenų žvejybos laivų

skaičius

Pasiekimas,

vnt. 0 0 0 0 0 0

Tikslas _ _ _ _ _ 1

Pradinis

taškas _ _ _ _ _ _

4 rodiklis3:

Žuvų ir žuvininkystės

produktų perdirbimo

padidėjimas

Pasiekimas

proc. 0 0 0 24,9 9,8

_

Tikslas _ _ _ _ 10 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _

65 tūkst. t

(2005)

5 rodiklis3:

Akvakultūros ir žuvų

perdirbimo pramonėje

sukurtos naujos darbo

vietos

Pasiekimas,

vnt.

akvakultūra

perdirbimas

0

0

1

0

7

202

3

149

362

Tikslas _ _ _ _ 200 vnt.

Pradinis

taškas _ _ _ _ 0

3 Rodiklių įgyvendinimas pateikiamas pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus duomenis,

kurie surenkami iš ūkio subjektų.

Page 7: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

7

4 lentelė. III prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ rodiklių pasiekimas

Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso

1 rodiklis:

Prieplaukų, kuriose buvo

pagerinti sanitarijos ir

higienos reikalavimai ir

kuriose įrengta reikalinga

žvejybos infrastruktūra,

dalis

Pasiekimas,

proc. 0 0 0 0 0 0

Tikslas _ _ _ _ _ 50 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _ 0

2 rodiklis4:

Žuvų ir žuvininkystės

produktų eksporto

padidėjimas (tonomis)

Pasiekimas,

proc. 10,4 0,5 13,5 -2.61 -1,1 _

Tikslas _ _ _ _ _ 25 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

92 tūkst. t.

(2005 m.)

3 rodiklis4:

Žuvų ir žuvininkystės

produktų eksporto

padidėjimas (EUR)

Pasiekimas,

proc. 23,1 30.2 57,5 87 98,5 _

Tikslas _ _ _ _ _ 30 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _

150 mln. EUR

(2005 m.)

4 rodiklis:

Įmonių, dalyvaujančių

gamintojų organizacijose

ir asociacijose, dalis

Pasiekimas,

proc. 0 0 0 0 0 0

Tikslas _ _ _ _ _ 60 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _

50 proc.

(2005 m.)

5 rodiklis:

Naujos technologijos,

įdiegtos žuvininkystės,

akvakultūros ar žuvų

perdirbimo pramonėje

atliekant bandomuosius

projektus

Pasiekimas,

vnt. 0 0 0 0 0 0

Tikslas _ _ _ _ _ 1 vnt.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _ 0

4Rodiklių įgyvendinimas pateikiamas pagal Jungtinių Tautų prekių prekybos statistikos duomenų bazę.

Page 8: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

8

5 lentelė. 4 prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ rodiklių pasiekimas

Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso

1 rodiklis:

Žuvininkystės regionų

vietos veiklos grupių

skaičius

Pasiekimas,

vnt. 0 0 12 0 0

12

Tikslas _ _ _ _ _ 3 vnt.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _ 0

2 rodiklis:

Žuvininkystės regionų

plėtros strategijų užimama

teritorija

Pasiekimas,

km2 / proc. 0 0 0 0

16 901 /

25,9

16 901 /

25,9

Tikslas _ _ _ _ _ 10 proc.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _ 65 200 km

2

3 rodiklis:

Projektų, įgyvendintų

pagal žuvininkystės

regionų plėtros strategijas,

skaičius

Pasiekimas,

vnt. 0 0 0 0 0 0

Tikslas _ _ _ _ _ 20 vnt.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _ 0

4 rodiklis:

Sukurtų darbo vietų

skaičius

Pasiekimas,

vnt. 0 0 0 0 0 0

Tikslas _ _ _ _ _ 15 vnt.

Pradinis

taškas _ _ _ _ _ 0

Page 9: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

9

3.1.2. Speciali informacija apie prioritetines kryptis ir priemones

Žvejybos pastangų reguliavimo plano įgyvendinimo rezultatų analizė, naudojat veiksmų programoje

apibrėžtus rodiklius, pateikiamus 3.1 punkte nurodytoje 2 lentelėje.

6 lentelė. Lietuvos žvejybos pastangų 2008−2009 metais reguliavimo plane nustatyti

rodikliai ir jų įgyvendinimas

Rodikliai

Rodiklių įgyvendinimas

Mato vnt.

2006 m.

bazė

Tikslas

2007–2013

2008-01-01

tarpinis

rezultatas

Tikslas

2008–2009

Iš viso

pasiekta

2008–2009

nustatyto

tikslo

vnt. proc. proc. proc. proc.

Sumažinti laivų,

žvejojančių

tolimuosiuose jūrų

vandenyse, žvejybos

pajėgumai, nutraukus

laivų žvejybinę veiklą

visam laikui

tūkst. GT 58,4 8 0 1,2 102

Sumažinti laivų,

žvejojančių atviroje

Baltijos jūroje, žvejybos

pajėgumai, nutraukus

laivų žvejybinę veiklą

visam laikui5

tūkst. GT 5,5 15 21,5 0 -

Sumažinti laivų,

žvejojančių Baltijos

jūros priekrantėje,

žvejybos pajėgumai,

nutraukus laivų

žvejybinę veiklą visam

laikui

tūkst. GT 0,45 50 0 44,4 102

Žvejų skaičiaus

sumažinimas vnt. 2000 16 1,2 2,5 58

Modernizuotų žvejybos

laivų pajėgumai tūkst. GT 64,3 10 0 3,1 0

Menkių žvejybos

pastangų sumažinimas6 dienos

2227 - 0 19,8 -

Pasinaudojus EŽF parama pagal I prioritetinės krypties priemonę „Laivų žvejybinės veiklos

nutraukimas visam laikui“ žvejybos laivų, žvejojančių tolimuosiuose jūrų vandenyse, žvejybos

pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc.,

numatytų sumažinti Lietuvos žvejybos pastangų 2008−2009 metais reguliavimo plane (pagal 2006

metų duomenis žvejybos laivų, žvejojančių tolimuosiuose jūrų vandenyse, bendrasis tonažas 58,4

tūkst. GT. Supjaustytas 1 laivas, kurio bendrasis tonažas 716 GT). Laivas žvejybos veiklą nutraukė

5 Rezultatas pasiektas įgyvendinant BPD 2004–2006 priemones 2007 m.

6 Rodiklis Veiksmų programoje nenumatytas

7 Iki Menkių išteklių atkūrimo plano įsigaliojimo 2007 metais menkes žvejoti buvo leidžiama

Page 10: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

10

ir baigtas pjaustyti 2009 metų pabaigoje, tačiau paramos gavėjo mokėjimo prašymas tarpinei

vykdymo institucijai buvo pateiktas jau 2010 metais.

Laivų, žvejojančių atviroje Baltijos jūroje, žvejybos pajėgumai nebuvo mažinami, nes

pajėgumai buvo sumažinti įgyvendinus projektus 2007–2008 m., pasinaudojus 2004–2006

laikotarpiui skirtomis Žuvininkystės orientavimo finansinių priemonių lėšomis.

Pagal 2006 metų duomenis žvejybos laivų, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, bendrasis

tonažas 0,45 tūkst. GT. Nustatytas tikslas 2008−2009 m. žvejybos pajėgumus Baltijos jūros

priekrantėje sumažinti 44,4 proc. Žvejybos pajėgumai Baltijos jūros priekrantėje buvo sumažinti

202,9 GT ir, tai sudaro ~ 102 proc. numatyto tikslo Lietuvos žvejybos pastangų 2008−2009 metais

reguliavimo plane.

Per visą Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpį nebuvo modernizuotas, nei vienas

žvejybos laivas, nors priemonės „Žvejybos laivų modernizavimas“ aktualumas yra išlikęs. Esamų

žvejybos laivų amžius 23−28 metai, jų konstrukcija nepritaikyta žvejų darbo ir gyvenimo laive

sąlygoms gerinti (per mažas triumas žuvų rūšiavimo ir apdirbimo linijoms įrengti, per mažas

atstumas tarp gyvenamųjų patalpų ir variklių skyrių įgulos gyvenimo sąlygoms gerint), varikliai yra

neekonomiški, sunaudoja daugiau kuro, technologiškai pasenę bei santykinai mažo galingumo.

Žvejybos laive variklį pakeitus į 20 proc. mažesnio galingumo, kaip tai nustatyta Reglamente

1198/2006, gali būti nesaugu didesnio bangavimo metu dėl santykinai mažo variklio galios ir

bendrosios talpos santykio. Taip pat šalies žvejybos laivynas labiausiai orientuotas į žvejybą tralais,

kurios efektyvumui didžiausią įtaką turi variklio galia. Todėl nemaža dalis žvejybos laivyno

(pasinaudojus Europos Sąjungos parama ar be jos) buvo sumažinta, ne dėl pajėgumų pertekliaus,

bet dėl to, kad žvejybos lavai per daug seni ir jų modernizavimas netikslingas ir neefektyvus.

Kadangi žvejybos laivų bendrasis tonažas ir variklių galia negali būti didinami, vienas iš

siūlomų problemos sprendimų būdų būtų įmonei pakeisti kelis žvejybos laivus ir vietoj jų įsigyti

vieną galingesnį ir efektyvesnį. Tačiau skiriamų žvejybos kvotų dydis šiuo metu priklauso nuo

turimų žvejybos laivų skaičiaus ir pastarųjų mažinimas galėtų turėti įtakos skiriamos kvotos

dydžiui, o kita problema, žvejybos įmonių ekonominės investavimo galimybės yra gana ribotos ir

be paramos įsigyti naujų laivų žvejybos įmonėms yra sudėtinga.

2010 m. iš žvejybos pasitraukė 25 žvejai iš jų 22 vyrai ir 3 moterys. Per 2008−2009 m. iš viso

iš žvejybos pasitraukė 29 žvejai ir tai sudaro 58 proc. Žvejybos pastangų 2008−2009 metais

sureguliavimo plane numatyto tikslo. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rodiklis nebuvo

pasiektas − kadangi žvejybos veiklą nutraukė daugiausia žvejybos įmonės, žvejojančios Baltijos

jūros priekrantėje, kur paprastai samdoma mažai darbuotojų, todėl žvejų, pasitraukusių iš žvejybos,

skaičius nebuvo didelis.

Lietuvos žvejybos pastangų 2008−2009 metais sureguliavimo plane buvo numatyta mažinti

menkių žvejybos dienų skaičių nuo 222 iki 178, t. y. menkių žvejybos pastangų sumažinimas iki

19,8 proc., tačiau, įgyvendinant 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1322/2008,

kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2009 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių

žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, nuostatas Lietuvos žvejai galėjo žvejoti menkes ne

daugiau kaip 160 dienų. Menkių žvejybos dienų mažinimas nesutrukdė žvejams išnaudoti jiems

suteiktas visas žvejybos kvotas. Jokių kitų papildomų žvejybos laiko apribojimų nebuvo taikoma.

2011 m. buvo pradėtas rengti naujas Lietuvos žvejybos pastangų sureguliavimo planas

2012−2013 metams. Plano pristatymas ir patvirtinimas numatytas 2012 m.

Page 11: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

11

Atrinkti žuvininkystės regionai, atrinktos grupės, jiems skirtas biudžetas, žuvininkystės regionų,

kuriems taikomos vietos vystymosi strategijos, procentinė dalis.

Rengiant Veiksmų programą buvo manoma, kad įsteigtų žuvininkystės regionų vietos veiklos

grupių (toliau – ŽRVVG) galėtų būti daugiausiai 3, tačiau, pradėjus įgyvendinti Veiksmų programą,

sulaukta didelio žuvininkystės regionų bendruomenių, verslo atstovų bei vietos valdžios

susidomėjimo šia kryptimi. Teritorijos, kurios buvo pripažintos tinkamomis kurti ŽRVVG,

pateikiamos 1 paveiksle.

1 pav. Teritorijos, pripažintos tinkamomis kurti žuvininkystės regionų vietos veiklos

grupes

2009 m. 12 įsisteigusių ŽRVVG pateikė paraiškas gauti paramą Žuvininkystės regionų vietos

plėtros strategijoms (toliau – strategija) parengti ir iš jų, atlikus vertinimą pagal teisės aktuose

nustatytą tvarką, vadovaujančioji institucija 10 ŽRVVG pripažino tinkamomis gauti paramą. 2010

m. visos 10 ŽRVVG, gavusios paramą strategijoms parengti, pateikė atstovaujamo regiono

strategijas. Pirmiausia buvo atliktas išankstinis strategijų vertinimas. Šį vertinimą atliko ekspertai,

kurie buvo atrinkti konkurso būdu. Išankstinis strategijų vertinimas pabaigtas ir strategijos

patvirtintos 2011 m. pirmoje pusėje. Patvirtintos ŽRVVG ir jų užimamos teritorijos, kurios gavo

paramą strategijoms įgyvendinti, pateikiamos 2 paveiksle.

Page 12: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

12

2 pav. ŽRVVG ir jų užimamos teritorijos, kurios gavo paramą strategijoms įgyvendinti

8

Vadovaujančioji institucija, siekdama finansuoti tik kokybiškas, žuvininkystės regionų

poreikius atitinkančias ir pridėtinę vertę kuriančias strategijas, nustatė, kad finansuojamos bus tik

tokios strategijos, kurios surinks daugiau kaip 70 kokybės vertinimo balų. Reikia paminėti, kad iš

vertinti pateiktų dešimties ŽRVVG strategijų visos surinko daugiau kaip 70 balų.

7 lentelė. ŽRVVG pagal surinktus kokybės vertinimo balus

ŽRVVG Balai

(Dviejų ekspertų vertinimo vidurkis)

Žuvininkystės regiono vietos veiklos

grupė „Klaipėdos rajono

iniciatyvos“

95,38

Klaipėdos žuvininkystės vietos

veiklos grupė

91,75

Viešoji įstaiga „Pasienio žuvys“

89,38

8 1. Kretingos ŽRVVG

2. ŽRVVG „Klaipėdos raj. Iniciatyvos“

3. Klaipėdos miesto ŽRVVG

4. ŽRVVG „Pasienio žuvys“

5. Tauragės ŽRVVG

6. Raseinių raj. ŽRVVG

7. ŽRVVG „Vilkauda“

8. Zarasų ir Visagino ŽRVVG

9. Utenos ŽRVVG

10. Ignalinos raj. ŽRVVG

Page 13: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

13

Tauragės žuvininkystės VVG

85,88

Žuvininkystės regiono vietos veiklos

grupė „Vilkauda“

84

Raseinių rajono žuvininkystės vietos

veiklos grupė

80

Kretingos rajono žuvininkystės

regiono vietos veiklos grupė

77,13

Zarasų ir Visagino žuvininkystės

regiono vietos veiklos grupė

73,63

Utenos žuvininkystės regiono vietos

veiklos grupė

71,13

Ignalinos rajono žuvininkystės

vietos veiklos grupė

70,88

Dešimties paramą strategijoms rengti gavusių ŽRVVG veikloje aktyviai dalyvauja (yra

sprendimus priimančio valdymo organo – valdybos nariai) 48 žuvininkystės bendruomenės,

socialinių ir kitų partnerių bei jų asociacijų atstovai, 19 žuvininkystės verslo atstovų, 20

žuvininkystės regiono valdžios atstovų.

3 pav. ŽRVVG veikloje dalyvaujančių atstovų pasiskirstymas, proc.

Informacija apie vadovaujančiosios institucijos pripažintas ŽRVVG bei jų užimamą Lietuvos

teritorijos dalį pateikiama 8 lentelėje.

55%

22%

23%

Žuvininkystės bendruomenių, socialinių ir kitų partnerių bei jų asociacijų atstovai Žuvininkystės verslo atstovai Žuvininkystės regiono valdžios atstovai

Page 14: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

14

8 lentelė. Duomenys apie Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupes

ŽRVVG

pavadinimas

Registracijos

data

Atstovaujama

teritorija

Plotas,

km2 proc.

Skirta paramos

suma strategijai

įgyvendinti iš

EŽF, EUR

Klaipėdos

miesto ŽRVVG

2008-07-24 Klaipėdos

miestas

98 0,15 1 643 015

Viešoji įstaiga

„Pasienio žuvys“

2007-04-03 Šilutės r. sav.,

Neringos sav.

1796 2,76 1 405 101

ŽRVVG

„Vilkauda“

2008-10-16 Alytaus,

Kaišiadorių,

Kauno, Trakų r.

sav., Kauno m.

sav., Elektrėnų

sav. ,Vilniaus r.

sav., Vilniaus

m. sav.

5861 8,99 998 668

ŽRVVG

„Klaipėdos

rajono

iniciatyvos"

2009-03-30 Klaipėdos r.

sav.

1336 2,05 564 191

Kretingos

ŽRVVG

2009-04-08 Kretingos r.

sav.

989 1,52 369 266

Raseinių rajono

ŽRVVG

2008-06-19 Raseinių r. sav. 1573 2,42 347 544

Tauragės

ŽRVVG

2009-03-09 Tauragės r. sav. 1179 1,81 291 902

Ignalinos rajono

ŽRVVG

2009-04-16 Ignalinos r. sav. 1446 2,22 192 155

Zarasų ir

Visagino

ŽRVVG

2009-03-09 Zarasų r. sav.,

Visagino sav.

1393 2,14 172 445

Utenos ŽRVVG 2009-04-14 Utenos r. sav. 1230 1,89 90 976

Iš viso 16 901 25,93 6 075 262

Pagal Veiksmų programą IV prioritetinei krypčiai „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“

įgyvendinti iš EŽF yra skirta 6 693 770 EUR. Ši suma sudaro 12 proc. EŽF biudžeto, skirto

Veiksmų programos I−IV prioritetinėms kryptims įgyvendinti.

Page 15: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

15

4 pav. EŽF paramos lėšų paskirstymas tarp ketvirtos prioritetinės krypties priemonių

2007−2013 m., EUR9

2007–2013 m. patvirtintoms strategijoms įgyvendinti iš EŽF numatyta skirti 6,1 mln. EUR.

Paramos dydis kiekvienos ŽRVVG strategijai įgyvendinti buvo apskaičiuotas vadovaujantis 2010

m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-869 patvirtinta

Paramos skyrimo žuvininkystės regionų plėtros strategijoms įgyvendinti tvarka ir paramos dydžio

skaičiavimo metodika pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programą.

Paramos suma skirta kiekvienai strategijai įgyvendinti, apskaičiuota pagal nustatytą metodiką,

pateikta 8 lentelėje. Didžiausia paramos suma yra skirta Klaipėdos apskričiai. Strategijoms

įgyvendinti, šiame regione iš EŽF skirta apie 4 mln. EUR.

2011 m. įgyvendintų, ar pradėtų įgyvendinti projektų pateiktų pagal strategijas nebuvo, nes

pirmuosius kvietimus teikti paramos paraiškas ŽRVVG paskelbė 2011 m. pabaigoje. Informacija

apie EŽF teikiamą paramą pagal strategijas, taip pat tinkamus pareiškėjus ir tinkamas finansuoti

išlaidas, įgyvendinamus projektus pateikiama ŽRVVG internetiniuose tinklalapiuose 9 lentelėje

nurodytais adresais.

9 lentelė. ŽRVVG internetinių svetainių adresai

ŽRVVG Adresas

Viešoji įstaiga „Pasienio žuvys“ http://www.pasieniozuvys.lt

Raseinių rajono ŽRVVG http://www.raseiniuzvvg.lt

Klaipėdos miesto ŽRVVG http://www.klaipedazvvg.lt

ŽRVVG „Vilkauda“ http://www.vilkauda.lt

Zarasų ir Visagino ŽRVVG http://www.zvzrvvg.lt

9Pirma priemonė „Techninė parama žuvininkystės regionų studijoms atlikti, žuvininkystės regionų plėtros strategijoms

rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės regionų plėtros strategiją, mokyti“

Antra priemonė „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“

Trečia priemonė „Regioninis ir tarptautinis žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių bendradarbiavimas“

Pirma priemonė Antra priemonė Trečia priemonė

150 667

6 075 262

467 842

Page 16: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

16

Tauragės ŽRVVG http://www.taurageszvvg.lt

ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos" http://www.kriniciatyvos.lt

Kretingos ŽRVVG http://www.kretingoszrvvg.lt

Utenos ŽRVVG http://www.utenoszrvvg.lt

Ignalinos rajono ŽRVVG http://www.ignalinoszvvg.lt

Vadovaujančioji institucija 2010 m. pradžioje pradėjo organizuoti bendrus susitikimus su

Lietuvos ŽRVVG, skatinant jas pradėti Lietuvos ŽRVVG tinklo kūrimą. ŽRVVG tinklo kūrimo

veiksmai buvo baigti 2010 m birželio 28 d., kai jis oficialiai buvo įregistruotas Lietuvos juridinių

asmenų registre.

ŽRVVG tinklo tikslai:

Atstovauti savo narių interesams Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos žuvininkystės

sektoriaus valdymo organuose ir organizacijose;

Skatinti Lietuvos ŽRVVG tinklo narių ir Europos Sąjungos valstybių žuvininkystės

regionų veiklos grupių ryšių palaikymą, kuriuo siekiama dalintis aktualia tinklų nariams informacija

ir keistis geriausia praktika;

Skatinti Lietuvos ŽRVVG plėtrą per vietos žuvininkystės bendruomenių iniciatyvas ir

partnerystę, padėti joms gerinti gyvenimo kokybę, spręsti socialines, ekonomines ir aplinkos

apsaugos problemas.

ŽRVVG tinklas, siekdamas savo tikslų, vykdo šias veiklas:

.Užtikrina Lietuvos ŽRVVG tinklo narių vidaus ir tarpvalstybinių ryšių palaikymą,

skatinant keitimąsi informacija, patirtimi geriausia praktika;

Telkia Lietuvos ŽRVVG veikti kartu, padeda įgyvendinti jų parengtas ir patvirtintas

žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijas, teikia administracinę, teisinę bei kitą reikiamą ir

įmanomą pagalbą;

Organizuoja Lietuvos ŽRVVG bei žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymą bei

kvalifikacijos tobulinimą;

Renka, analizuoja ir platina ŽRVVG tinklo nariams aktualią informaciją nacionaliniu

lygmeniu.

Informacija apie ŽRVVG tinklą ir jo veiklą pateikiama internetiniame tinklalapyje adresu −

http://zuvininkystestinklas.weebly.com/.

Page 17: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

17

3.1. Finansinė informacija

Regionas, atitinkantis finansavimo reikalavimus pagal konvergencijos tikslą. Visa informacija pateikiama EUR

10 lentelė. 2011m. finansinė informacija

Paramos gavėjų

apmokėtos

išlaidos, įtrauktos

į vadovaujančiajai

institucijai

pateiktus

mokėjimo

reikalavimus1

Atitinkamas

viešasis įnašas2

Atitinkamas

EŽF įnašas

Už mokėjimus

paramos

gavėjams

atsakingos

įstaigos

apmokėtos

išlaidos2

Vadovaujančiosios

institucijos

įsipareigotos skirti

EŽF lėšos

Visa iš Komisijos

prašomų

mokėjimų suma,

nurodant, kuo

remiantis

apskaičiuotas

Bendrijos įnašas

Visa iš

Komisijos gautų

mokėjimų suma

I prioritetinė kryptis 0 0 0 0 0 76 str. 2 dalis -

II prioritetinė kryptis 6 984 518,42 4 994 815,42 3 746 111,52 4 994 815,42 1 718 356,48 76 str. 1 dalis -

III prioritetinė kryptis 647 920,14 647 920,14 485 940,10 647 920,14 1 156 755,97 76 str. 1 dalis -

IV prioritetinė kryptis 108 510,57 108 510,57 81 382,93 108 510,57 6 075 261,74 76 str. 1 dalis -

V prioritetinė kryptis 401 284,10 401 284,10 300 963,02 401 284,10 0 76 str. 1 dalis -

Iš viso: 8 142 233,23 6 152 530,23 4 614 397,57 6 152 530,23 8 950 374,19 4 730 972,50 4 675 239,50

1 Bendrojo viešojo finansavimo lėšos ir privatus įnašas

2 Bendrojo viešojo finansavimo lėšos

Page 18: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

18

11 lentelė. 2007−2011 m. finansinė informacija

Paramos gavėjų

apmokėtos

išlaidos, įtrauktos

į vadovaujančiai

institucijai

pateiktus

mokėjimo

reikalavimus3

Atitinkamas

viešasis įnašas4

Atitinkamas

EŽF įnašas

mokėjimus

paramos

gavėjams

atsakingos

įstaigos

apmokėtos

išlaidos4

Vadovaujančiosios

institucijos

įsipareigotos skirti

EŽF lėšos

Visa iš Komisijos

prašomų

mokėjimų suma,

nurodant, kuo

remiantis

apskaičiuotas

Bendrijos įnašas

Visa iš Komisijos

gautų mokėjimų

suma

I prioritetinė kryptis 5 045 255,40 5 045 255,40 4 288 467,17 5 045 255,40 4 288 467,12 76 str. 2 dalis -

II prioritetinė kryptis 19 089 062,84 13 657 672,73 10 243 254,49 13 657 672,72 19.636.394,73 76 str. 1 dalis -

III prioritetinė kryptis 1 114 937,25 1 114 937,25 836 202,92 1 114 937,25 2.506.912,58 76 str. 1 dalis -

IV prioritetinė kryptis 207 196,47 207 196,47 155 397,35 207 196,47 6.225.928,16 76 str. 1 dalis -

V prioritetinė kryptis 1 450 315,00 1 450 315,00 1 087 736,08 1 450 315 2 312 471,04 76 str. 1 dalis -

Iš viso: 26 906 767,96 21 475 376,85 16 611 058,01 21 475 376,84 34 970 173,64 19 509 132,48 15 460 986,795

3 Bendrojo viešojo finansavimo lėšos ir privatus įnašas

4 Bendrojo viešojo finansavimo lėšos

5 Visa iš Komisijos gautų mokėjimų suma nurodyta be Komisijos avanso – 7 659 877,12 EUR −, kuris buvo gautas 2008 ir 2009 m.

Page 19: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

19

2011 m. projektams įgyvendinti buvo įsipareigota skirti apie 16 proc. Veiksmų programai

įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, šiek tiek daugiau (~ 1 proc.) nei buvo įsipareigota 2010 m. Išmokėta

EŽF lėšų suma 2011 m. ~ 5 proc. mažesnė nei buvo išmokėta 2010 m. (5 paveikslas). Per

2008−2011 m. laikotarpį buvo išmokėta 30,36 proc. Veiksmų programai įgyvendinti 2007−2013 m.

skirtų EŽF lėšų.

5 pav. EŽF lėšų įsisavinimas 2008–2011 m., proc.

Didžiausia įsipareigota išmokėti EŽF lėšų suma pagal IV kryptį, t. y. 94 proc. šiai prioritetinei

krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, tačiau išmokėta parama tik 3 proc. šiai krypčiai įgyvendinti

skirtų EŽF lėšų. Pagal II prioritetinę kryptį įsipareigota išmokėti 69,8 proc. šiai prioritetinei krypčiai

įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, o išmokėta 36,3 proc. šiai prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF

lėšų. Pagal I prioritetinę kryptį įsipareigota išmokėti ir išmokėta 56,5 proc. šiai prioritetinei krypčiai

įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Pagal III prioritetinę kryptį įsipareigota išmokėti 25,8 proc. šiai

prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, o išmokėta 9,3 proc. šiai prioritetinei krypčiai

įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Finansinė informacija (įsipareigotos išmokėti ir išmokėtos EŽF lėšos

2008−2011 m.) pagal Veiksmų programos prioritetines kryptis, priemones, priemonių veiklos sritis

pateikiama šios ataskaitos 1 priede.

36,08

33,56

0,13

8,41

13,39

8,43

Nepanaudota EŽF lėšų dalis, proc. Įsipareigota, bet neišmokėta EŽF lėšų dalis proc. Išmokėta EŽF lėšų dalis 2008 m. proc. Išmokėta EŽF lėšų dalis 2009 m., proc. Išmokėta EŽF lėšų dalis 2010 m., proc. Išmokėta EŽF lėšų dalis 2011 m., proc.

Page 20: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

20

6 pav. EŽF lėšų įsisavinimas pagal prioritetines kryptis

N+2 taisyklės įgyvendinimas

Pagal Veiksmų programą 2007−2011 m. Lietuva buvo įsipareigojusi iš EŽF panaudoti 21 002

300 EUR. Išlaidos, patirtos per šį laikotarpį – 24 270 935,13 EUR (įskaitant 2008 m. ir 2009 m. iš

Europos Komisijos gautą avansą, kurio suma − 7 659 877,12 EUR), ir tai sudaro 115,6 proc. nuo

įsipareigotos per šį laikotarpį panaudoti sumos.

3.2. Kokybinė analizė

Pasiekimų, įvertintų pagal fizinius ir finansinius rodiklius, analizė, įskaitant iš pradžių nustatytų

tikslų pasiektos pažangos kokybinę analizę.

Pirmieji 6 kvietimai teikti paramos paraiškas buvo paskelbti 2008 m. antroje pusėje. 2009 m.,

trečiaisiais Veiksmų programos įgyvendinimo metais, buvo paskelbta daugiausiai kvietimų teikti

paramos paraiškas − 26. Po 2009 m. kvietimų teikti paramos paraiškas mažėjo. Kvietimai teikti

paramos paraiškas nustatomi atsižvelgiant į priemonei, priemonės veiklos sričiai įgyvendinti skirtos

paramos sumos paskirstymą, veiksmų programoje nurodytų veiksmų programos prioritetinių

krypčių įgyvendinimo rodiklių pasiekimus, paramos lėšų tarp veiksmų programos priemonių,

priemonės veiklos sričių perskirstymą, todėl, įsibėgėjus veiksmų programos įgyvendinimui,

kvietimai teikti paramos paraiškas buvo skelbiami ne pagal visas veiksmų programos priemones ar

jų veiklos sritis ir ne daugiau, kaip po vieną kartą. 2010 m. paskelbta 15 kvietimų teikti paramos

paraiškas. 2011 m. taip pat buvo paskelbta 17 kvietimų teikti paramos paraiškas, iš jų 2 kvietimai

pagal tiesioginį paraiškų priėmimo būdą. Tiesioginis paramos paraiškų priėmimo būdas taikomas

gyvendinti viešuosius projektus, atitinkančius nustatytus veiksmų programos tinkamumo kriterijus,

kurių įgyvendinimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais arba žemės ūkio

ministro įsakymais patvirtintuose strateginiuose dokumentuose bei viešuosius projektus,

atitinkančius nustatytus veiksmų programos tinkamumo kriterijus, kai yra tik vienas pareiškėjas,

kuris pagal savo kompetenciją ir jam Lietuvos Respublikos teisės aktų priskirtas funkcijas gali

įgyvendinti tokį projektą. Taikant tiesioginio paraiškų priėmimo būdą, iš anksto numatytam

pareiškėjui tiesiogiai siūloma pateikti paramos paraišką. Toks siūlymas įforminamas žemės ūkio

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

I pr. kryptis II pr. kryptis III pr. kryptis IV pr. kryptis V pr. kryptis

EŽF lėšos 2007-2013 m. Įsipareigota išmokėti 2008-2011 m. Išmokėta 2008-2011 m.

Page 21: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

21

ministro įsakymu. 2011 m. skelbtų kvietimų teikti paramos paraiškas grafikas pateikiams šios

ataskaitos 2 priede.

Iš viso per 2011 m. buvo gautos 66 paramos paraiškos, šiek tiek daugiau, nei 2010 m. 2010 m.

iš viso buvo gautos 56 paramos paraiškos.

7 paveiksle pateikiama lyginamoji informacija apie gautas paramos paraiškas per visą

Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpį.

7 pav. Gautų paramos paraiškų skaičius 2008–2011 m.

2011 m. buvo įvertintos 77 paramos paraiškos (8 paveikslas). Į įvertintų paramos paraiškų

skaičių pareiškėjų prašymu išregistruotų paramos paraiškų skaičius neįtrauktas. Atkreiptinas

dėmesys, kad 2011 m. buvo vertinamos ne tik šiais metais, bet ir praėjusiais metais pateiktos

paramos paraiškos.

8 pav. Įvertintų paramos paraiškų skaičius 2008−2011 m.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

I pr. kryptis II pr. kryptis III pr. kryptis Iv pr. kryptis

2008

2009

2010

2011

0

10

20

30

40

50

60

2008 2009 2010 2011

I pr. kryptis

II pr. kryptis

III pr. kryptis

Iv pr. kryptis

Page 22: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

22

Iš 2011 m. 77 įvertintų paramos paraiškų 64 buvo įvertintos tinkamomis finansinei paramai

gauti, o 13 buvo įvertintos, kaip netinkamos finansinei paramai gauti ir atmestos. Daugiausiai

atmestų paramos paraiškų buvo pagal II prioritetinės krypties priemones – 10 paramos paraiškų, 2

paramos paraiškos pagal III prioritetinės krypties priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį

„Parama bendro intereso priemonėms“ ir 1 viena paramos paraiška pagal I prioritetinės krypties

priemonę „Socialinio-ekonominio pobūdžio priemonės“ veiklos sritį „Kompensacijos žvejams,

netekusiems darbo dėl žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui“. Visos paramos paraiškos buvo

atmestos, dėl to, kad jos neatitiko teisės aktuose, reglamentuojančiuose paramos skyrimą pagal šias

priemones, priemonių veiklos sritis, reikalavimų (nustatytų tikslų bei uždavinių, tinkamumo

kriterijų paramai gauti). Dėl finansavimo trūkumo 2011 m. paramos paraiškų nebuvo atmesta,

tačiau dėl 7 projektų, pateiktų pagal II prioritetinės krypties priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį

„Investicijos į akvakultūros įmones ir įvertintų tinkamais paramai gauti, sprendimas dėl paramos

skyrimo ir (arba) neskyrimo projektams įgyvendinti atidėtas iki bus apsvarstytos galimybės dėl lėšų

perskirstymo tarp prioritetinių krypčių, priemonių ir jų veiklos sričių. Detalesnė informacija apie

lėšų poreikį pateikiama šios ataskaitos dalyje „II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus

vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimas“.

Palyginti su 2010 m. atmestų paramos paraiškų skaičius 2011 m. daugiau nei dvigubai

mažesnis. 2011 m. atmestų paraiškų skaičius beveik 17 proc. (įvertintos 77 paramos paraiškos), kai

tuo tarpu 2010 m. buvo atmesta beveik 36 proc. paramos paraiškų nuo visų įvertintų (įvertintos 88

paramos paraiškos).

9 pav. Atmestų paramos paraiškų skaičius 2008−2011 m.

2011 m. pažanga įsisavinant EŽF lėšas pasiekta įgyvendinant IV prioritetinę kryptį (10

lentelė). 2011 m. patvirtintoms ŽRVVG strategijoms įgyvendinti buvo įsipareigota 91 proc. IV

prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. II prioritetinės krypties projektams įgyvendinti

(pagal pasirašytas paramos teikimo sutartis ir (arba) Agentūros direktoriaus įsakymus, kai paramos

teikimo sutartis nepasirašoma) buvo įsipareigota išmokėti apie 6 proc. šiai prioritetinei krypčiai

įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, o III prioritetinės krypties – beveik 12 proc. šiai prioritetinei krypčiai

įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Įgyvendinat I prioritetinės krypties priemones 2011 m. naujų

įsipareigojimų neatsirado.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

2008 2009 2010 2011

I pr. kryptis

II pr. kryptis

III pr. kryptis

Iv pr. kryptis

Page 23: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

23

Palyginti 2011 m. su 2010 m. projektams įgyvendinti įsipareigota išmokėti EŽF lėšų suma

labai panaši. 2011 m. projektams įgyvendinti įsipareigota išmokėti EŽF lėšų suma – 8,9 mln. EUR,

o 2010 m. − 8,5 mln. EUR.

10 pav. Įsipareigota išmokėti EŽF lėšų suma 2008–2011 m., mln. EUR

2011 m. pagal I prioritetinę kryptį išmokėjimų nebuvo, nes visos projektams įgyvendinti

įsipareigotos išmokėti EŽF lėšos buvo išmokėtos 2010 m., o naujų įsipareigojimų nebuvo. 2010 m.

buvo išmokėta 26 proc. šiai krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Pagal II prioritetinę kryptį 2011

m. buvo išmokėta 13,2 proc. šiai prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Įgyvendinant III

prioritetinės krypties priemones išmokėta EŽF lėšų suma 2011 m. buvo 5,2 proc. šiai krypčiai

įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Parama pagal IV prioritetinę kryptį buvo išmokėta priemonei

„Techninė parama žuvininkystės regionų studijoms atlikti, žuvininkystės regionų plėtros

strategijoms rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės regionų plėtros strategiją, mokyti“

įgyvendinti išmokėta EŽF lėšų suma sudaro 1,5 proc. IV prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų

EŽF lėšų.

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

10,0

I pr. k. II pr. k. III pr. k. IV pr. k. V pr. k.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Page 24: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

24

11 pav. Išmokėta EŽF lėšų suma 2009–2011 m., mln. EUR

I prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ įgyvendinimas

Priemonė „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“. 2011 m. pagal šią priemonę

kvietimų teikti paramos paraiškas nebuvo paskelbta.

Priemonė „Žvejybos laivų modernizavimas“. Siekiant sumažinti degalų sąnaudas ir pagerinti

žuvų laikymo sanitarines sąlygas bei darbo saugą laivuose ir kt., 2011 m. buvo sudarytos sąlygos

žvejams modernizuoti laivus. 2011 m. buvo paskelbtas kvietimas teikti paramos paraiškos pagal

priemonę „Žvejybos laivų modernizavimas“. Kvietimas vyko 2011 m. liepos−rugsėjo mėn., tačiau

paramos paraiškų nebuvo pateikta, nors priemonės „Žvejybos laivų modernizavimas“ aktualumas

yra išlikęs.

Socialinio–ekonominio pobūdžio priemonės. 2011 m. buvo taikoma viena iš socialinio–

ekonominio pobūdžio priemonių, t. y. kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivų

žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui.

2011 m. buvo paskelbtas 1 kvietimas teikti paramos paraiškas pagal šios priemonės veiklos

sritį „Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivų žvejybos veiklos nutraukimo visam

laikui“. Kvietimas vyko 2011 m. rugpjūčio − spalio mėn. ir buvo gauta 1 paramos paraiška.

Detali informacija apie I prioritetinės krypties priemonių rodiklių įgyvendinimą pateikta 3.2

punkte.

II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir

akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimas

Priemonė „Akvakultūra“. 2011 m. perskirsčius Veiksmų programos finansavimo biudžetą

tarp prioritetinių krypčių šiai priemonei įgyvendinti buvo skirta 1,7 mln. EUR. Iš viso šiai

priemonei įgyvendinti iš EŽF skirta 10,8 mln. EUR, iš jų 5,3 mln. EUR priemonės veiklos sričiai

„Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinti ir 5,5 mln. EUR veiklos sričiai „Vandens

aplinkosaugos priemonės“ įgyvendinti.

2011 m. kvietimai teikti paramos paraiškas buvo paskelbti pagal priemonės „Akvakultūra“

veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“. Kvietimas vyko 2011 m. birželio–rugpjūčio mėn.

Pareiškėjai gana aktyviai teikė paramos paraiškas paramai gauti ir 2011 m., buvo gauta 15 paramos

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

I pr. kryptis II pr. kryptis

III pr. kryptis

IV pr. kryptis

V pr. kryptis

Išmokėta 2009 m.

Išmokėta 2010 m.

Išmokėta 2011 m.

Page 25: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

25

paraiškų, viena iš jų pareiškėjo prašymu buvo išregistruota (žr. 12 lentelę). Paramos paraiškos

baigtos vertinti 2011 m. metų pabaigoje, tolesnis pateiktų paramos paraiškų administravimas

vykdomas 2012 m.

12 lentelė. Paramos paraiškų administravimas 2008−2011 m. pagal veiklos sritį

„Investicijos į akvakultūros įmones“

Paramos paraiškų užregistravimo metai

2008 2009 2010 2011 Iš viso

Gauta paramos

paraiškų:

4 16 21 15 56

Iš jų:

tinkamos gauti

paramą

3 4 18 13 38

įgyvendinti

projektai

3 3 13 0 19

išregistruota

pareiškėjo prašymu

0 3 3 1 7

atmesta vertinimo

metu

1 9 0 1 11

2010 m. gautas didžiausias paramos paraiškų kiekis. Tokį pareiškėjų aktyvumą paskatino nuo

2010 m. pradėta taikyti nauja paramos administravimo supaprastinta tvarka. Ne mažiau aktyvūs

pareiškėjai buvo ir 2011 m., iš pateiktų paramos paraiškų 13 tinkamos paramai gauti. Finansavimas

projektams įgyvendinti kol kas skirtas 6 projektams. Likusiems 7 projektams įgyvendinti paramos

skyrimas buvo atidėtas, kol bus apsvarstytos visos galimybės skirti papildomas lėšas veiklos sričiai

„Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinti. Šiems projektams įgyvendinti iš EŽF reikalinga 1

620 969 EUR suma.

2011 m. buvo įgyvendinta 15 projektų ir 10 projektų įgyvendinimas tęsiamas. Įgyvendinti ir

(arba) įgyvendinami projektai, skirti akvakultūros ūkiams modernizuoti, plėtoti gamybą. Taip pat

įmonės, atsižvelgdamos į vartotojų poreikius ir paklausą, pasinaudodamos EŽF parama,

diversifikuoja savo veiklą į vertingesnių žuvų rūšių veisimą ir auginimą (eršketų, upėtakių ir šamų).

Daugiausiai ūkio subjektai investuoja į technikos, įrangos, reikalingos tvenkinių priežiūrai ir

kitiems ūkio darbams atlikti (transporto priemonės, vandens augalų pjovimo mašinos ir kt.),

įsigijimą, įrangos, skirtos tvenkinių apsaugai (vaizdo stebėjimo įranga, žiūronai, naktinio matymo

prietaisai), įsigijimą, gamybinių pastatų statybą, rekonstrukciją, bei įrangos, skirtos žuvų veisimui ir

auginimui, įsigijimą, priežiūros techninės įrangos (pontoninės šėryklos, pH ir deguonies matuokliai,

inkubacinė įranga, laboratorinė įranga žuvų ligų diagnostikai ir kt.) įsigijimą.

Pagal kitą priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Vandens aplinkosaugos priemonės“ 2011

m. naujų kvietimų nebuvo. 19 akvakultūros ūkių tęsia vandens aplinkosaugos priemonių

įgyvendinimą, pradėtą 2009 m. Šių priemonių įgyvendinimas svarbus gamtosauginiu požiūriu,

išsaugant biologinę įvairovę bei palaikant akvakultūros ūkių pajamų lygį, kompensuojant patirtus

nuostolius dėl gamtosauginių priemonių įgyvendinimo.

Priemonė „Žvejyba vidaus vandenyse“. 2011 m. kvietimai teikti paramos paraiškas buvo

paskelbti pagal šios priemonės veiklos sritis „Vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas“,

„Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“ ir „Investicijos į vidaus

vandenų žvejybos infrastruktūrą“.

Page 26: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

26

Pagal veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“

kvietimas vyko 2011 m. liepos–rugsėjo mėn. Gautos 4 paramos paraiškos ir iš jų 1 tinkama paramai

gauti.

2011 m. iš žvejybos verslo pasitraukė 1 žvejybos įmonė, žvejojusi Kuršių mariose, įmonė

įsipareigojo perorientuoti 1 žvejybos laivą, kurių bendroji talpa − 10,29 GT.

Iš žvejybos verslo Kuršių mariose per 2009–2011 m. pasitraukė 19 žvejybos įmonių,

perorientuoti 77 žvejybos laivai ir žvejybos pajėgumai buvo sumažinti 304,99 GT, t. y. 43,57 proc.

2011 m. Kauno vandens talpykloje žvejybos pajėgumai nuo 2010 m. nepasikeitė (žr. 13

lentelę). 2010 m. Žvejybos pajėgumai Kauno mariose buvo sumažinti 40,9 proc.

13 lentelė. Pajėgumų mažinimo vidaus vandenyse rezultatas 2011 m.

Rodiklis Pradiniai

duomenys

2008 m.15

Pajėgumų mažėjimas

2009 2010 2011

Rezultatas

2011 m.

Kuršių marios

Žvejybos įmonės, vnt. 71 15 3 1 53

Žvejybos laivų skaičius, vnt. 243 58 18 1 77

Žvejybos laivų pajėgumai, GT 700 208,44 86,26 10,29 395,01

Kauno marios

Žvejybos įmonės, vnt. 10 0 1 0 9

Žvejybos laivų skaičius, vnt. 21 0 3 0 18

Žvejybos laivų pajėgumai, GT 42,3 0 17,3 0 25

Jokios pažangos įgyvendinant kitas priemonės veiklos sritis „Žvejybos laivų

modernizavimas“ ir „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“ 2011 m. nepadaryta.

Pagal veiklos sritį „Žvejybos laivų modernizavimas“ kvietimas teikti paramos paraiškas vyko

2011 m. liepos–rugsėjo mėnesiais. Pagal šią veiklos sritį pareiškėjai paramos paraiškas buvo

kviečiami teikti pagal supaprastintą tvarką, tačiau nei viena paramos paraiška nebuvo pateikta.

Priežastys, kodėl neįgyvendinama veiklos sritis „Žvejybos laivų modernizavimas, buvo jau minėtos

ne kartą. Veiklos srities „Žvejybos laivų modernizavimas“ aktualumas yra išlikęs. Vidaus vandenų

žvejybos laivai yra seni, seni laivų varikliai be katalizatorių, todėl teršia aplinką. Žvejybos

pajėgumams ir tausojančiai žvejybai vidaus vandenyse jokios įtakos neturi laivo variklio

galingumas. Vidaus vandenyse žvejybos pajėgumai yra žvejybos įrankiai, o dauguma žvejybos

laivų ir specialios valtys ir naudojami pakabinami varikliai, kuriuos žvejai norėtų pakeisti į naujus,

efektyvesnius energijos naudojimo atžvilgiu, tačiau atsižvelgiant į Reglamento (EB) 1198/2006

nuostatą − naujasis variklis yra tokios pat arba mažesnės galios kaip senas variklis – pasinaudoti

parama neįmanoma.

Pagal veiklos sritį „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“ buvo paskelbti 2

kvietimai teikti paramos paraiškas. Pirmasis vyko 2011 m. kovo–gegužės mėn., o antrasis vyko

2011 m. gruodžio – 2012 m. kovo mėn. ir buvo gautos 4 paramos paraiškos, iš kurių 1 išregistruota

15

Duomenų šaltinis: Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Page 27: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

27

pareiškėjo prašymu, 2 atmestos vertinimo metu, nes neatitiko nustatytų tinkamumo kriterijų

paramai gauti, ir 1 paraiška buvo pateikta 2011 m. pabaigoje ir jos vertinimas tęsiamas 2012 m.

Šios priemonės aktualumas yra išlikęs, tačiau įgyvendinimo metu susidurta su tam tikrom

problemomis, dėl kurių šios veiklos srities įgyvendinimas ir nevyko. Dauguma krantinių ir

prieplaukų, kuriomis naudojasi žvejai žuviai iškrauti, yra apleistos, labai blogos būklės, laivų

įplaukimo kanalai nuolat užnešami smėliu ir jas būtina tvarkyti. Tačiau krantinių, prieplaukų

statybos finansavimas EŽF lėšomis nebuvo leidžiamas. Atsižvelgiant į Veiksmų programos

nuostatas buvo numatyta, kad investicijos į krantinių, prieplaukų statybą bus finansuojamos iš

Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Diskusijų su potencialiais pareiškėjais metu buvo

pasakyta, kad iš kitų Europos Sąjungos paramos fondų jie taip pat negauna finansavimo. Detalesnė

informacija apie susidariusią situaciją, iškilusias problemas ir jų sprendimas pateiktas skyriuje 3.6.

Priemonė „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“. Per pirmuosius

veiksmų programos įgyvendinimo metus (2008−2009 m.) projektams įgyvendinti buvo skirta visa

2007–2013 m. numatyta paskirti EŽF lėšų suma – 9 089 4712 EUR. 2011 m. perskirsčius Veiksmų

programos finansavimo biudžetą tarp prioritetinių krypčių šiai priemonei įgyvendinti papildomai

buvo skirta beveik 3,9 mln. EUR EŽF lėšų. Iš viso šiai priemonei įgyvendinti iš EŽF skirta 13,04

mln. EUR.

2011 m. pagal šią priemonę vyko 2 kvietimai teikti paramos paraiškas. 1 kvietimas vyko

2011 m. birželio–rugpjūčio mėn. ir paramos paraiškas buvo galima teikti tik pagal supaprastintą

tvarką (kai prašoma paramos suma projektui įgyvendinti ne didesnė kaip 50,4 tūks. EUR.)

Pareiškėjai gana aktyviai teikė paramos paraiškas paramai gauti ir 2011 m. pagal supaprastintą

tvarką buvo gauta 17 paramos paraiškų. Kitas kvietimas teikti paramos paraiškas buvo paskelbtas

2011 m. gruodį ir tęsėsi 2012 m. Šio kvietimo metu 1 paramos paraiška gauta 2011 m., 16 paramos

paraiškų gauta 2012 m. Tolesnis pateiktų paramos paraiškų administravimas vykdomas 2012 m.

14 lentelė. Paramos paraiškų administravimas 2008−2011 m. pagal priemonę

„Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“

Parmos paraiškų užregistravimo metai

2008 2009 2010 2011 Iš viso

Gauta paramos

paraiškų:

4 4 0 18 26

Iš jų:

tinkamos gauti

paramą

4 3 0 15 22

įgyvendinti

projektai

2 0 0 5 7

atmesta vertinimo

metu

0 0 0 2 2

atmesta dėl lėšų

trūkumo

1 0 0 1

nebaigta vertinti 0 0 0 1 1

2011 m. baigti įgyvendinti 5 projektai. Šie projektai buvo pateikti pagal supaprastintą tvarką.

Įgyvendinti projektai skirti žuvų perdirbimo įmonėms modernizuoti, įsigyti reikalingą technologinę

įrangą ir pan. Taip pat beveik užbaigtas vienas projektas (2012 m. pradžioje buvo pateiktas

paskutinis mokėjimo prašymas) ir buvo pastatyta nauja žuvų perdirbimo įmonė. Tai antra pastatyta

Page 28: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

28

žuvų perdirbimo įmonė Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpiu. Kitų 14 įgyvendinamų

projektų įgyvendinimo pabaiga numatyta 2012 m.

III prioritetinė kryptis. Bendro intereso priemonės

Priemonė „Žvejybos uostai prieplaukos bei iškrovimo vietos“. Pagal šią priemonę kvietimas

teikti paramos paraiškas vyko 2011 m. kovo – gegužės mėnesiais ir 2011 m. rugpjūčio – spalio

mėnesiais. Situacija nuo praėjusių metų nepasikeitė, nei viena paramos paraiška nebuvo pateikta.

2010 m. pagal šia priemonę buvo numatytas paramos intensyvumas 80 proc. ir 20 proc.

projekto vertės pareiškėjas turėjo apmokėti iš nuosavų lėšų. Kadangi potencialiems pareiškėjams

sunku rasti papildomų lėšų projektams įgyvendinti, ypač, kai pareiškėjas yra asociacija, ar kitas

viešasis juridinis asmuo, todėl, atsižvelgus į susidariusią situaciją, buvo nuspręsta pagal šią

priemonę didinti finansavimo intensyvumą nuo 80 proc. iki 100 proc. Tačiau 100 proc. paramos

intensyvumas bus taikomas tik tada, kai pareiškėjas kartu su partneriu savivaldybe arba VĮ

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ teikia paramos paraišką, siekiant užkirsti kelią

piktnaudžiavimo atvejams.

Dalį šiai priemonei įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, apie 1,5 – 2 mln. EUR, numatyta skirti

investicijoms į žvejybos infrastruktūros sukūrimą Šventosios valstybiniame jūrų uoste. 2011 m.

buvo pradėti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo darbai, kurie finansuojami iš Europos

regioninės plėtros fondo: atlikti uosto akvatorijos valymo darbai, įrengti inžineriniai tinklai ir

plaukiojančios prieplaukos laivams. Šiuo metu yra rengiamas Šventosios valstybinio jūrų uosto

detalusis planas, kuris turėtų būti baigtas 2012 m. antroje pusėje. Nuo to, kada bus parengtas ir

patvirtintas šis detalusis planas, priklausys ir projekto įgyvendinimo pradžia. Tikimasi, kad paramos

paraišką bus galima pateikti 2012 m. ir projektą pradėt įgyvendint 2013 m. Planuojama, kad už

paramos paraiškos pateikimą ir projekto įgyvendinimą bus atsakinga Šventosios savivaldybės

administracija.

Priemonė Kolektyviniai veiksniai“. Pagal šią priemonę įgyvendinamos veiklos sritys „Parama

pripažintoms gamintojų organizacijoms“, „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų

plėtra ir skatinimo kampanijos“, „Parama bendro intereso priemonėms, „Parama eksperimentinės

Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos pagal Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro

(slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą sukūrimui“.

Pagal veiklos sritį „Parama pripažintoms gamintojų organizacijoms“ kvietimas teikti paramos

paraiškas vyko 2011 m. balandžio–birželio mėnesiais, tačiau potencialus pareiškėjas, galėjęs

kreiptis paramos pagal šią priemonę, žuvininkystės įmonių asociacija, paramos paraiškos neteikė.

Pagal veiklos sritį „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo

kampanijos“ kvietimų teikti paramos paraiškas 2011 m. nebuvo skelbta.

15 lentelė. Paramos paraiškų administravimas 2008−2011 m. pagal veiklos sritį

„Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“

Parmos paraiškų užregistravimo metai

2008 2009 2010 2011 Iš viso

Gauta paramos

paraiškų:

5 5 3 0 13

Iš jų:

tinkamos gauti 3 1 2 0 6

Page 29: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

29

paramą

įgyvendinti

projektai

3 0 0 0 3

atmesta vertinimo

metu

1 4 1 0 6

išregistruota

pareiškėjo prašymu

1 0 0 0 1

2011 m. buvo tęsiamas 2009−2010 m. pradėtų projektų įgyvendinimas. 2011 m. buvo baigti

įgyvendinti 2 projektai. Vienas iš įgyvendintų projektų skirtas viešinimo kampanijoms. Pasitelkiant

informavimo priemones, siekiant paskatinti visuomenę vartoti žuvininkystės produktus, visuomenei

buvo teikiama informacija apie žuvų perdirbimą, perdirbtos produkcijos kokybę, bei vartojimo

naudą (buvo parengtos ir per televiziją, ar radiją transliuojamos specialios laidos, paskelbti

straipsniai spaudoje, išleisti leidiniai ir pan.). Kitas projektas buvo skirtas, žuvų auginimo uždarose

recirkuliacinėse sistemose galimybės, tyrimui atlikti bei informacijos sklaidai. Šio projekto tikslinė

grupė − ūkininkai, nenašių žemių regionų gyventojai, žvejams, pasitraukiantiems iš žvejybos

veiklos Kuršių mariose, Kauno marios, kuriems žuvų auginimas būtų, kaip alternatyvi veikla

Pagal šią veiklos sritį 1 projektas buvo įgyvendintas 2010 m., o kitų 3 projektų įgyvendinimo

pabaiga numatyta 2012 m.

Pagal veiklos sritį „Parama bendro intereso priemonėms“ kvietimai teikti paramos paraiškas

vyko 2011 m. birželio−rugpjūčio mėnesiais, buvo gautos 9 paramos paraiškos.

16 lentelė. Paramos paraiškų administravimas 2008−2011 m. pagal veiklos sritį „Parama

bendro intereso priemonėms“

Parmos paraiškų užregistravimo metai

2008 2009 2010 2011 Iš viso

Gauta paramos

paraiškų:

0 24 2 9 35

Iš jų:

tinkamos gauti

paramą

0 10 0 6 16

įgyvendinti

projektai

0 5 0 0 5

išregistruota

pareiškėjo prašymu

0 1 0 1 2

atmesta vertinimo

metu

0 13 2 2 17

2011 m. buvo baigti įgyvendinti 5 projektai. Projektai skirti: žuvininkystės sektoriaus

darbuotojų mokymui, skatinti akvakultūros sektoriaus atstovų ir kitų organizacijų (visuomeninių,

mokslininkų) partnerystę sprendžiant akvakultūrai aktualius klausimus (akvakultūros vystymo

galimybės, žuvų ligų kontrolė, žuvų auginimo intensyvinimo priemonės, naujų žuvų rūšių auginimo

galimybės perspektyvių žuvininkystės produktų gamybos metodų diegimo galimybės ir kt.),

keitimasis informacija, gerąja patirtimi tarp žuvininkystės sektoriaus organizacijų ir jos sklaida.

Pagal veiklos sritį „Parama eksperimentinės Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros

laboratorijos pagal Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus

Page 30: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

30

plėtrai programą sukūrimas“ kvietimas teikti paramos paraišką vyko 2011 m. lapkričio−gruodžio

mėnesiais taikant tiesioginio paraiškų priėmimo būdą, iš anksto numatytam pareiškėjui tiesiogiai

siūlant pateikti paramos paraišką. Žemės ūkio ministro įsakymu Žuvininkystės tarnybai prie

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos buvo pasiūlyta pateikti paramos paraišką ir

įgyvendinti projektą pagal šią veiklos sritį. Paramos paraiška buvo pateikta 2012 m. pabaigoje, jos

vertinimas pradėtas ir tolimesnis administravimas vykdomas 2012 m.

Šis projektas įgyvendinamas vadovaujantis 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu Nr. 786 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos

jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 92-3663). Projektas skirtas

įsteigti eksperimentinę žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją, skatinti Klaipėdos

universiteto, kitų mokslo ir studijų institucijų ir žuvininkystės sektoriaus ūkio subjektų partnerystę,

sukurti atviros prieigos šiuolaikinę infrastruktūros žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros tyrimų,

mokslo ir žuvininkystės specialistų rengimo reikmėms.

Priemonė. „Vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės“. 2011 m.

vasario − balandžio mėnesiais pagal šią priemonę vyko kvietimas teikti paramos paraišką taikant

tiesioginio paraiškų priėmimo būdą, iš anksto numatytam pareiškėjui tiesiogiai siūlant pateikti

paramos paraišką. Žemės ūkio ministro įsakymu Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerijos buvo pasiūlyta pateikti paramos paraišką ir įgyvendinti projektą pagal šios

priemonės veiklos sritį „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“.

2011 m. parama skirta 1 projektui, pateiktam pagal šios priemonės veiklos sritį „Parama

europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“, įgyvendinti. Šis projektas skirtas

įgyvendinti 2009 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2009)10244 patvirtintą

Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje planą, prisidėti prie ungurių

išteklių atkūrimo Lietuvoje, atkurti, apsaugoti europinių ungurių išteklius Lietuvoje ir vykdyti jų

mokslinę stebėseną bei tyrimus. Daugiau įgyvendinamų projektų pagal šią priemonę nėra.

Priemonė „Bandomieji projektai“. Pagal šią priemonę kvietimas teikti paramos paraiškas

vyko 2011 m. kovo–gegužės mėnesiais ir 211 m. rugpjūčio−spalio mėnesiais. Iš viso buvo pateiktos

3 paramos paraiškos, iš kurių 1 buvo išregistruota pareiškėjo prašymu, kitų 2 paramos paraiškų

vertinimas pradėtas ir tolimesnis jų administravimas vykdomas 2012 m.

Pagal šią priemonę įgyvendinamas vienas projektas, kuris skirtas įvertinti Lietuvoje taikomą

žvejybos Baltijos jūroje valdymo metodą bei atlikus Europos Sąjungos valstybėse veikiančių

pažangių žvejybos valdymo metodikų vertinimą, pasiūlyti naują efektyvesnį žvejybos valdymo

metodą Lietuvoje, kurį pritaikius būtų galima išspręsti dalį žvejų problemų, padidinti žvejų verslo

saugumą (pajamų saugumą, stabilumą ir pan.).

IV prioritetinė kryptis. Tvari žuvininkystės regionų plėtra

Informacija apie IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ įgyvendinimą

pateikiama 3.2 punkte.

Vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo įgyvendinimas ir partnerystės susitarimų aprašymas

Vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo įgyvendinimas užtikrinamas sudarius vienodas

sąlygas abiejų lyčių atstovams pasinaudoti EŽF teikiamomis galimybėmis. Nustatant projektų

atrankos kriterijus (specialieji tinkamumo kriterijai, pirmumo vertinimo kriterijai) atsižvelgiama,

Page 31: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

31

kad jie nediskriminuotų nei vyrų nei moterų. Projektų atrankos kriterijai pagal kiekvieną Veiksmų

programos priemonę ar jos veiklos sritį tvirtinami Stebėsenos komitete. Stebėsenos komiteto

sudėtyje yra ir atstovas iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kuris ir prižiūri, kad abiejų lyčių

atstovams būtų sudarytos vienodos sąlygos.

Pagal IV prioritetinės krypties priemonę „Techninė parama žuvininkystės regionų studijoms

atlikti, žuvininkystės regionų plėtros strategijoms rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės

regionų plėtros strategiją, mokyti“ yra numatyta visų pirma stiprinti moterų vaidmenį pačiose žvejų

bendruomenėse, jas įtraukiant į žuvininkystės veiklos grupes, o lyčių balansas žuvininkystės

regionų veikloje užtikrinamas, nustačius, kad žuvininkystės veiklos grupės valdymo instituciją turi

sudaryti abiejų lyčių nariai santykiu 20:80. Taip pat paramos gavėjų, kurie sukuria naujas darbo

vietas, yra prašoma įdarbinti abiejų lyčių atstovus.

Kaip buvo minėta anksčiau, Lietuva nustatė tikslą reglamentuoti moterų dalyvavimą partnerystėje,

įskaitant sprendimų priėmimo lygį. Dešimties paramą strategijų rengimui gavusių ŽRVVG veikloje

aktyviai (yra sprendimus priimančio valdymo organo – valdybos nariai) dalyvauja 62 vyrai ir 30

moterų.

12 pav. Dešimties ŽRVVG valdybos narių pasiskirstymas pagal lytis, proc.

Įgyvendinant Veiksmų programą nuolat bendradarbiaujama su socialiniais-ekonominiais

partneriais (asociacijomis, gamintojais) bei suinteresuotomis institucijomis, juos tiesiogiai ir

netiesiogiai įtraukiant į Veiksmų programos administravimo procesą, bendradarbiaujama ir

keičiamasi patirtimi su kitomis šalimis, organizuojant susitikimus, konferencijas. Socialinių-

ekonominių partnerių ir suinteresuotų institucijų atstovai dalyvauja Veiksmų programos

įgyvendinimo Stebėsenos komiteto, Veiksmų programos projektų atrankos komiteto, Veiksmų

programos valdymo komiteto bei kitų darbinių organų veikloje (pvz., darbo grupes), su jais

konsultuojamasi rengiant ir tobulinant atitinkamus Veiksmų programos įgyvendinimą

reglamentuojančius teisės aktus.

Įgyvendinant Veiksmų programos priemones numatyta skatinti mokslininkų ir žuvininkystės

sektoriaus ūkio subjektų partnerystę. Pagal Veiksmų programos III prioritetinės krypties „Bendro

intereso priemonės“ numatyta parama mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriant naujas

technologijas ir jas diegiant. Parama šiai partnerystei − veiksminga priemonė, skatinanti darbuotojų

žmogiškuosius gebėjimus, naujų žinių ir įgūdžių įgijimą, sudaro geresnes sąlygas darbo vietoms

Vyrai 67%

Moterys 33%

Page 32: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

32

kurti pajamoms iš alternatyvios žvejybai veiklos gauti, žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui

stiprinti.

Įgyvendinat Veiksmų programos IV prioritetinę kryptį „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“

numatytas partnerystės principu vyksta bendradarbiavimas tarp žuvininkystės regionų vietos

žuvininkystės sektoriaus atstovų, valdžios ir interesų grupių, mokslininkų ir žuvininkystės

sektoriaus ūkio subjektų. Siekiant tvarios žuvininkystės sektoriaus plėtros ir skatinant vietos

partnerystę ir iniciatyvą, vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“, žuvininkystės regiono

gyventojams suteikta galimybė rengti žuvininkystės regiono plėtros strategijas, kurios atspindės jų

poreikius ir tikslus.

3.5. Stebėsenos tvarka

Stebėsenos ir vertinimo priemonės, kurių vadovaujančioji institucija ar Stebėsenos komitetas imasi

siekdami užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir efektyvumą, pirmiausia stebėsenos ir vertinimo

priemonės, apimančios tarpinį ir einamąjį vertinimą, duomenų rinkimo tvarką, sunkumus, su

kuriais buvo susidurta, ir priemones, kurių buvo imtasi šioms problemoms išspręsti.

Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsena vykdoma remiantis Veiksmų programoje

nustatytais prioritetinių krypčių įgyvendinimo rodikliais, analizuojama informacija apie pateiktas ir

vertinamas paraiškas, įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus. Atsižvelgus į nustatytų rodiklių

įgyvendinimą bei paramos lėšų įsisavinimą planuojami ir skelbiami kvietimai teikti paramos

paraiškas.

Duomenis Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenai vykdyti renka, apdoroja ir pateikia

tarpinė vykdymo institucija, kurios funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės

ūkio ministerijos. Gaunami duomenys yra apdorojami paramos administravimo informacine sistema

pagalba:

Paraiškų / projektų, finansuojamų iš Europos žuvininkystės fondo, administravimo registras;

Pareiškėjų registravimo informacinė sistema;

Finansų ir apskaitos informacinė sistema;

Internetinės bankininkystės sistema.

Nurodytų sistemų veikimas yra aprašytas Veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos

apraše, tai jų veikimas šioje ataskaitoje nedetalizuojamas.

Page 33: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

33

13 pav. Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos principinė schema

Atliekant veiksmų programoje nustatytų finansinių rodiklių stebėseną, ypatingas dėmesys

skiriamas užtikrinti, kad veiksmų programos priemonėms skirtos lėšos būtų išmokamos laiku ir

nebūtų prarastos dėl reglamento (EB) Nr. 1198/2006 90 straipsnyje nustatyto automatinio

įsipareigojimų panaikinimo principo (n+2 taisyklės) taikymo. Stebint finansinę veiksmų programos

įgyvendinimo spartą sekama paramos teikimo sutarčių pasirašymo ir paramos lėšų išmokėjimo eiga

ir kiekvieną metų ketvirtį yra parengiama Veiksmų programos priemonių įgyvendinimo būklės

ataskaita įvertinant pokytį per ketvirtį, kuri teikiama žemės ūkio viceministrui, kuruojančiam

žuvininkystės sektorių, ir Ministro Pirmininko tarnybai.

Veiksmų programos įgyvendinimo eiga ir rezultatai (Veiksmų programos įgyvendinimo

aktualijos, pasiekimai, Veiksmų programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo rezultatai, viešinimo

veiksmai, nacionalinio ir Europos Komisijos EŽF valdymo audito rezultatai ir kt.) buvo pristatyti

Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetuose, kurie vyko 2011 m. balandžio 17 d., o

antrasis − 2011 m. gruodžio 14 d. Taip pat buvo atlikta Stebėsenos komiteto narių apklausa raštu

dėl Veiksmų programos keitimo. Apklausa vyko nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2011 m. kovo 7 d.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą pastabą, kad Veiksmų programoje nustatytos

kompensacijos apskaičiavimo metodika ir formulė taikyta apskaičiuojant paramą pagal I

prioritetinės krypties priemonės „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“, daugeliu

atveju buvo ekonomiškai neefektyvus sprendimas, ypač, kai žvejybos įmonei už žvejybinės veiklos

Registruoja, vertina paraiškas; Tvirtina paramos skyrimą, jei paskirta ši funkcija; Pasirašo paramos sutartis; Atlieka projektų įgyvendinimą, priežiūrą; Vertina mokėjimo prašymus; Paramos gavėjams išmoka paramos lėšas.

Tarpinė vykdymo institucija

Teikia informaciją

Analizuoja pateiktą informaciją apie pateiktas ir vertinamas paraiškas, įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus ir kt.; Analizuoja Veiksmų programoje prioritetiniai krypčiai nustatytų įgyvendinimo rodiklių fizinę pažangą, paramos lėšų įsisavinimą; Planuoja Veiksmų programos lėšas, išlaidas; Rengia ataskaitas apie Veiksmų programos įgyvendinimą, teikia pasiūlymus dėl efektyvesnio paramos lėšų įsisavinimo, Veiksmų programos keitimo

Vadovaujančioji institucija

Teikia informaciją

Ministro pirmininko

tarnyba

Veiksmų programos

valdymo komitetas

Stebėsenos komitetas

Europos komisija

Page 34: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

34

nutraukimą visam laikui skirta kompensacijos suma buvo neproporcinga supjaustyto (-ų) žvejybos

laivo (-ų) talpai ir pareikalauta peržiūrėti taikomą metodiką ir formulę.

Pasiūlymas dėl Veiksmų programoje nustatytos kompensacijos už žvejybinės veiklos

nutraukimą visam laikui apskaičiavimo metodikos ir formulės pakeitimo Stebėsenos komitetui buvo

pateiktas 2011 m. vasario 11 d. Stebėsenos komiteto narių apklausa dėl pritarimo ir (arba)

nepritarimo pateiktam pasiūlymui buvo vykdoma raštu ir didžiąja balsų dauguma buvo pritarta, kad

apskaičiuojant kompensaciją už žvejybinės veiklos nutraukimą visam laikui taikyti apskaičiavimo

metodiką ir formulę, kuri buvo taikytą 2004−2006 m. įgyvendinant Lietuvos Bendrojo

programavimo dokumento 4.8 priemonę „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“.

Siekiant įgyvendinti n+2 taisyklę bei 100 procentu įsisavinti EŽF lėšas 2010 m.

vadovaujančioji institucija pateikė pasiūlymą perskirstyti Veiksmų programos finansavimo biudžetą

2007−2013 m. tarp prioritetinių krypčių. Atsižvelgus į tai, kad pradėjus įgyvendinti Veiksmų

programą I prioritetinės krypties priemonių įgyvendinimui skirtų lėšų poreikis yra mažesnis nei

buvo manoma, todėl dalį šios krypties lėšų buvo pasiūlyta skirti II ir III prioritetinių krypčių

priemonių įgyvendinimui. 2010 m. lapkričio 25 d. Veiksmų programos finansavimo biudžeto 2007–

2013 m. perskirstymas tarp prioritetinių krypčių buvo pristatytas Stebėsenos komitetui ir bendru

sutarimu šiam pasiūlymui buvo pritarta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2011 m. buvo parengtas, suderintas ir Europos Komisijos

patvirtintas Veiksmų programos pakeitimas.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas kompensacijos už žvejybinės veiklos

nutraukimą visam laikui apskaičiavimo metodas nurodytas Veiksmų programoje:

Žvejybos laivo rūšis Formulė Nežinomojo Y

reikšmė

Tolimuosiuose jūrų

vandenyse žvejybos

regionuose žvejojantys laivai

I (t) = b × Y × GT + 0,5 × X(y)

1

Atviroje Baltijos jūroje

žvejojantys laivai 3

Baltijos jūros

priekrantėje žvejojantys laivai

I (t) = b × Y × GT + X

3

I(t)= b x Y x GT + 0,5*X(y)

kur

I (t) – kompensacija už žvejybos laivo atidavimą į metalo laužą;

b – vidutinės metinės atitinkamame žvejybos rajone (tolimuosiuose jūrų vandenyse atviroje

jūroje ar atviroje Baltijos jūroje) žvejojančių laivų pajamos, tenkančios 1 GT per pastaruosius trejus

metus, Lt/GT.

Y – atitinkamo žvejybos rajono prioriteto koeficientas;

GT – nurašomo laivo bendroji talpa GT;

X (y) –žvejybos rajone žvejojančių laivų vertė, Lt;

Page 35: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

35

t – metai, kuriais pateikiama paraiška kompensacijai gauti.“

pakeistas į:

Laivo kategorija pagal laivo bendrąją

talpą (GT)

Litai

0 < 10

10 < 25

25 < 100

100 < 300

300 < 500

500 ir daugiau

37 980,80/GT + 6 905,60

17 264,00/GT + 214 073,60

14 501,76/GT + 283 129,60

9 322,56/GT + 801 049,60

7 596,16/GT + 1 318 969,60

4 143,36/GT + 3 045 369,60

GT – laivo bendroji talpa.“

Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacijos už žvejybinės veiklos nutraukimą visam laikui

apskaičiavimo metodikos ir formulės pakeitimas turėjo įtakos kompensacijos dydžio apskaičiavimui

pagal II prioritetinės krypties priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Vidaus vandenų

žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“. Veiksmų programoje nustatyta, kad

kompensacija nutraukus žvejybos veiklą vidaus vandenyse apskaičiuojama, remiantis ta pačia

metodika, pagal kurią apskaičiuojama kompensacija nutraukus žvejybos Baltijos jūros priekrantėje

veiklą visam laikui. Taip pat kompensacijos už žvejybinės veiklos nutraukimą visam laikui

apskaičiavimo metodikos ir formulės pakeitimas turi įtakos ir paramos dydžio apskaičiavimui pagal

I prioritetinės krypties priemonę „Žvejybos laivų modernizavimas“ ir II prioritetinės krypties

priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų

modernizavimas“. Veiksmų programoje nustatyta, kad vieno žvejybinio laivo modernizavimui per

visą 2007−2013 m. laikotarpį skiriama suma negali viršyti kompensacijos už žvejybinės veiklos

nutraukimą visam laikui sumos.

Patvirtintas Veiksmų programos finansavimo biudžeto 2007–2013 m. perskirstymas tarp

prioritetinių krypčių pateikiamas šios ataskaitos 17 lentelėje.

17 lentelė. Veiksmų programos finansavimo biudžeto 2007–2013 m. paskirstymas tarp

prioritetinių krypčių, EUR.

Prioritetinė kryptis Bendras viešas

finansavimas

EŽF lėšos Nacionalinės

lėšos

EŽF bendras

finansavimas,

proc.

I pr. kryptis. Jūrų

žvejybos laivyno

pritaikymo priemonės

16 528 892 13 667 647 2 861 245 83

Po

perskirstymo

9 100 127 7 553 105 1 547 022

II pr. kryptis.

Akvakultūra, žvejyba

vidaus vandenyse,

akvakultūros ir

žuvininkystės produktų

perdirbimas ir

rinkodara

29 908 007 22 431 005 7 477 002 75

Po

perskirstymo

37 481 488 28 111 116 9 370 372

III pr. kryptis. Bendro 12 332 322 9 249 241 3 083 081 75

Page 36: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

36

intereso priemonės Po

perskirstymo

12 911 563 9 683 672 3 227 891

IV pr. kryptis. Tvari

žuvininkystės regionų

plėtra

8 925 027 6 693 770 2 231 257 75

V pr. kryptis. Techninė

parama

3 562 327 2 671 745 890 582 75

Iš viso 71 256 575 54 713 408 16 543 167 77

Po

perskirstymo

71 980 532 54 713 408 17 267 124 76

2010 m. pabaigoje buvo pradėtas ir 2011 m. baigtas Veiksmų programos įgyvendinimo

tarpinis vertinimas. Veiksmų programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo rezultatai buvo pristatyti

2011 m. balandžio 28 d. vykusiame Stebėsenos komitete. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus

parengtas Veiksmų programos pakeitimo projektas, kurio pristatymas Stebėsenos komiteto nariams

numatytas 2012 m.

Reikšmingų pastebėjimų dėl Veiksmų programos įgyvendinimo eigos 2011 m. nebuvo gauta.

2011 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas ištyrė

Veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemų veikimą (Lietuvos žuvininkystės sektoriaus

2007–2013 metų veiksmų programa, 2007LT14FPO001, laikotarpis – nuo 2010 m. liepos 1 d. iki

2011 m. birželio 30 d.), siekiant įsitikinti ar sistemos veikė pakankamai efektyviai, kad būtų

deramai užtikrinta, kad Komisijai pateiktos išlaidų ataskaitos yra teisingos ir dėl to būtų deramai

užtikrinta, kad pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir teisingi. Tyrimas buvo atliekamas pagal šios

programos audito strategiją nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir jo rezultatai

pateikti metinėje kontrolės ataskaitoje, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 61

straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje. Tyrimo aprėptis nebuvo ribojama ir apėmė:

a) patikinimo lygį nustatytą iš valdymo ir kontrolės sistemų audito laikotarpiu nuo 2010 m.

liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. rezultatų pagrindu;

b) patikinimo lygį nustatytą iš atrankos pavyzdžio laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki

2010 m. gruodžio 31 d. sertifikuotų išlaidų atrinktų veiksmų auditų.

Remiantis pirmiau nurodytu tyrimu, pateikta audito nuomonė, kad pirmiau minėtu laikotarpiu

Veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistema atitiko reikalavimus, taikytinus pagal Tarybos

reglamento (EB) Nr. 1198/2006 57–61 straipsnius ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 498/2007 VII

skyrių, ir veikė efektyviai, todėl galima deramai užtikrinti, kad Komisijai pateiktos išlaidų

ataskaitos yra teisingos, ir dėl to galima deramai užtikrinti, kad pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir

teisingi.

3.6. Reikšmingos problemos, su kuriomis buvo susidurta, ir priemonės, kurių buvo

imtasi joms įveikti

Visos reikšmingos problemos, su kuriomis buvo susidurta įgyvendinant Veiksmų programą, pagal

bet kurią prioritetinę kryptį, kiek tai susiję su poveikiu tai prioritetinei krypčiai, įskaitant rimtų

problemų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 61 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje

nurodyta tvarka, santrauką, ir visos priemonės, kurių vadovaujanti institucija ar Stebėsenos

komitetas ėmėsi šioms problemoms spręsti.

Page 37: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

37

Veiksmų programoje nustatyta, kad paramos gavėjai pagal II prioritetinės krypties priemonės

„Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“ −

fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys uostą, prieplauką, pakrantę ar jų dalis. Prioritetas paramai

gauti teikiamas investicijoms į bendro intereso žvejybos infrastruktūros statybą, įrengimą ir

modernizavimą. Taip pat Veiksmų programoje nustatyti atskirties taškai tarp EŽF teikiamos

paramos nurodytai veiklos sričiai įgyvendinti ir iš ERPF teikiamos paramos:

Remtinos veiklos sritys pagal Veiksmų

programos II prioritetinę kryptį

Suderinamumas su kitais ES fondais

Žvejybos vidaus vandenų telkiniuose infrastruktūros plėtra (atskirties taškas pagal

paramos gavėją)

EŽF:

Investicijos į žvejybos infrastruktūros

statymą, plėtimą, įrengimą ir modernizavimą

(pvz., šaldyklų, sandėlių įrengimas, žuvų

dorojimo ir aprūpinimo ledu, vandeniu, kuru

įrenginių įsigijimas, plotų pirminiam žuvų

pardavimui įrengimas).

ERPF:

Uostų plėtra, krantinių statyba ir

rekonstrukcija.

Vidaus vandenų kelių įrengimas.

Vietinės reikšmės kelių tiesimas.

Atsižvelgiant į Veiksmų programos nuostatas, veiklos srities „Investicijos į vidaus vandenų

žvejybos infrastruktūrą” įgyvendinimo taisyklėse buvo numatyta finansuoti investicijas į

infrastruktūrą, kuri skirta žuvims atšaldyti, rūšiuoti ir laikyti, pirminiam žuvų pardavimui, žvejybos

laivams remontuoti ir pan., o krantinių, prieplaukų statyba nebuvo įtrauktą į tinkamų finansuoti

išlaidų kategoriją. Susitikimų su potencialiais pareiškėjais metu buvo nustatyta, kad jie negali gauti

finansavimo iš ERPF krantinių, prieplaukų statybai vidaus vandenyse (t. y. prie Kuršių marių).

Krantinių prieplaukų būklė prie Kuršių marių yra labai bloga ir, kol jos nesutvarkytos,

leidžiamos investicijos pagal veiklos srities „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“

įgyvendinimo taisyklėse yra nepatrauklios ir netikslingos, nes neturėdami krantinių, prieplaukų

žvejai neturi tinkamų sąlygų priplaukti išsikrauti žuvų. Kadangi didžioji dalis krantinių, prieplaukų

priklauso valstybei ar vietinėms savivaldybėms, o žvejybos įmonės neturi pakankamai lėšų

didelėms investicijoms, labai svarbu yra sudaryti tam tinkamas sąlygas šiai veiklos sričiai

įgyvendinti. Susidariusiai situacijai išsiaiškinti buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministeriją (2011 m. birželio 9 d., rašto Nr. 2D-3040 (24.14 ) ir prašoma pateikti informaciją, ar

fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys uostą, prieplauką, pakrantę ar jų dalis prie vidaus vandens

telkinių, gali gauti finansinę paramą iš ERPF krantinių, prieplaukų, skirtų žuvininkystės reikmėms,

statybai, kaip tai numatyta Veiksmų programoje.

Susisiekimo ministerija atsakydama į pateiktą paklausimą informavo, kad ERPF lėšomis

numatyta finansuoti valstybės projektus, skirtus regioninės laivybos infrastruktūros plėtrai, keleivių

aptarnavimo pajėgumų tobulinimui, laivybos vidaus vandenų keliais gerinimui. Projektai atrenkami

valstybės projektų planavimo būdu, juos įgyvendina VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“

ir VĮ „Vidaus vandenų kelių direkcija. ERPF fondo lėšomis finansuojamų projektų sąrašas,

patvirtintas 2009 m. liepos 14 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-326 (2011 m. liepos 20 d.

įsakymo Nr.3-440 redakcija) (pridedama).

Atsižvelgiant į tai, kad ERPF lėšomis nenumatytas projektų, skirtų investicijoms į

infrastruktūrą (krantinių, prieplaukų statyba) prie Kuršių marių, finansavimo bei siekiant

Page 38: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

38

įgyvendinti vieną iš pagrindinių tikslų – sukurti žvejybos laivų aptarnavimo infrastruktūrą prie

Kuršių marių – buvo nuspręsta EŽF lėšomis finansuoti krantinių, prieplaukų statybą.

3.7. Europos Komisijos rekomendacijos, pateiktos atlikus metinį Veiksmų programos

tyrimą (pildoma tik tuo atveju, jei nuo ankstesnės ataskaitos pateikimo buvo padaryta

reikšmingų pakeitimų)

Reikšmingų Europos Komisijos rekomendacijų, atlikus metinį Veiksmų programos

įgyvendinimo tyrimą 2011 m. nebuvo gauta.

3.8. Grąžinta ar pakartotinai panaudota parama (pildoma tik tuo atveju, jei nuo

ankstesnės ataskaitos pateikimo buvo padaryta reikšmingų pakeitimų)

Grąžintos ar pakartotinai panaudotos paramos 2011 m. nebuvo.

3.9. Esminis pakeitimas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 56 straipsnio prasme (pildoma

tik tuo atveju, jei nuo ankstesnės ataskaitos pateikimo buvo padaryta reikšmingų pakeitimų)

Esminių pakeitimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 56 straipsnį 2011 m. nebuvo.

3.10. Veiksmų programos įgyvendinimo aplinkybių ir bendrųjų sąlygų pokyčiai

Visų veiksnių, kurie nors ir nekyla tiesiogiai iš veiksmų programoje numatytos paramos, bet daro

tiesioginę įtaką programos įgyvendinimui (pavyzdžiui, teisės aktų pakeitimai ar nenumatyti

socialiniai ir ekonominiai pokyčiai), aprašymas.

Veiksmų programos įgyvendinimo aplinkybių ir bendrųjų sąlygų pokyčių 2011 m. nebuvo.

4. TECHNINĖS PARAMOS PANAUDOJIMAS (PILDOMA TIK TUO ATVEJU, JEI NUO ANKSTESNĖS

ATASKAITOS BUVO PADARYTA REIKŠMINGŲ PAKEITIMŲ)

Techninės paramos panaudojimo paaiškinimas. Techninei paramai išleista Veiksmų programai

skirto EŽF įnašo procentinė dalis.

2011 m. techninė parama buvo naudojama išlaidoms, susijusioms su Europos Sąjungos

paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriui administravimu: darbuotojų, dirbančių su Veiksmų

programos įgyvendinimu, išlaikymu – darbo užmokestis (visiškai finansuojamas iš EŽF),

komandiruotės, kvalifikacijos kėlimas, kiek tai susiję su EŽF administravimu, Veiksmų programos

valdymu, priežiūra bei kontrole. Išlaidos, skirtos ekspertams, konsultantams už atliktas projektų

vertinimo, konsultavimo teisinės bazės, reglamentuojančios paramos skyrimą pagal Veiksmų

programą, kūrimo klausimais, paslaugas.

2011 m. išlaidos, patirtos įgyvendinant priemonę „Techninė parama“ (administravimą bei

viešinimą ir informavimą) − 196 755 EUR EŽF lėšų, t. y. 0,36 proc. Veiksmų programai

Page 39: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

39

įgyvendinti skirtų EŽF lėšų arba 7,36 proc. priemonei „Techninė parama“ įgyvendinti skirtų EŽF

lėšų.

5. INFORMACIJA IR VIEŠINIMAS (PILDOMA TIK TUO ATVEJU, JEI NUO ANKSTESNĖS ATASKAITOS

BUVO PADARYTA REIKŠMINGŲ PAKEITIMŲ)

Priemonės, kurių imtasi teikiant informaciją apie Veiksmų programą ir užtikrinant jos viešinimą,

įskaitant geriausios praktikos pavyzdžius ir reikšmingų įvykių pažymėjimą, su informacijos ir

viešinimo priemonėmis, nurodytomis Reglamento (EB) Nr. 498/2007 31 straipsnio antros

pastraipos d punkte, susijusi tvarka bei elektroninis adresas, kuriuo šiuos duomenis galima rasti.

Informacijos teikimo bei Veiksmų programos įgyvendinimo viešinimo priemonės taikytos

2011 m. buvo panašios, kaip ir praėjusiais Veiksmų programos įgyvendinimo metais, esminių

pakeitimų nebuvo.

2011 m. patirta išlaidų viešinant Europos Sąjungos teikiamą paramą žuvininkystės sektoriui

pagal Veiksmų programą susitikimuose su žuvininkystės sektoriaus atstovais, potencialiais

pareiškėjais, parodose, viešinimo akcijose. Taip pat pagaminta dalomosios medžiagos, kuri buvo

dalijama parodose, konferencijose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Įgyvendinat reglamento 498/2007 31 straipsnio b punktą, 2011 m. Veiksmų programos

įgyvendinimo pasiekimai visuomenei buvo pristatyti parodoje „Ką pasėsi... “, kurioje buvo įrengta

informacinė ekspozicija, dalinami lankstinukai, kuriuose nurodyta informacija apie Veiksmų

programos priemones, ir kt. viešinimo priemonės, surengti informaciniai seminarai, konsultuojama

apie paramos teikiamas galimybes ir pristatyta Veiksmų programos įgyvendinimo pažanga.

Informacijos ir viešinimo priemonių veiksmingumo vertinimas, atsižvelgiant į Veiksmų programos

bei Bendrijos vaidmens joje matomumą ir supratimą.

Vykdomų viešinimo priemonių veiksmingumo vertinimas 2011 m. nebuvo atliktas.

6. INFORMACIJA APIE BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ LAIKYMĄSI

Bet kokios reikšmingos problemos dėl atitikties Bendrijos teisės aktams, su kuriomis buvo susidurta

įgyvendinant veiksmų programą, ir priemonės, kurių buvo imtasi šioms problemoms spręsti.

Reikšmingų problemų dėl atitikties Bendrijos teisės aktams įgyvendinant veiksmų programą

2011 m. nebuvo.

7. PAPILDOMUMAS SU KITOMIS PRIEMONĖMIS

Santrauka dėl priemonių, kurių imtasi užtikrinant paramos iš EŽF, struktūrinių fondų, Sanglaudos

fondo ir kitų esamų finansinių priemonių ribų nustatymą ir papildomumą, įgyvendinimą

(Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 6 straipsnio 4 dalis).

Page 40: LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc., ... jų konstrukcija

40

Siekiant užtikrinti paramos iš EŽF, Struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir kitų esminių

finansinių priemonių ribų nustatymą ir papildomumą, į Veiksmų programos įgyvendinimo

Stebėsenos komiteto sudėtį buvo įtrauktas Finansų ministerijos, kuris atsakingas už Žmogiškųjų

išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų

programų koordinavimą ir atlieka šių programų vadovaujančiosios institucijos funkcijas, atstovas.

Taip pat įtraukti minėtų veiksmų programų tarpinių institucijų (Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministerijos) atstovai. Į Stebėsenos komiteto sudėtį įtraukti Žemės ūkio

ministerijos Kaimo plėtros departamento ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, kurie gali

stebėti, kaip yra laikomasi EŽF ir EŽŪFKP finansinių priemonių ribų nustatymo ir papildomumo,

bei siūlyti reikalingas priemones.

Taip pat atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, į 2006 m. liepos 27 d. Tarybos

reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL 2006 L 223, p. 1) 6

straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad Europos

žuvininkystės fondo parama būtų suderinta su Bendrijos politikos kryptimis, prioritetais ir veikla

bei papildytų kitas Bendrijos finansines priemones. <...>.“, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministerija atlieka vadovaujančiosios institucijos funkcijas įgyvendinant ir administruojant tiek

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, tiek ir Lietuvos kaimo

plėtros 2007–2013 metų programą, taip pat siekiant užtikrinti takoskyras ir išvengti dvigubo

finansavimo pagal iš Europos žuvininkystės fondo ir Europos regioninės plėtros fondo, Europos

socialinio fondo ir Sanglaudos fondo remiamas panašias priemones, buvo kreiptasi į Lietuvos

Respublikos finansų ministeriją su prašymu įtraukti Vadovaujančiosios institucijos atstovus į

Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti personalinę

sudėtį bei į Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentą su prašymu įtraukti į Lietuvos

Kaimo plėtros 2007−2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto personalinę sudėtį. Į

pateiktus prašymus nėra atsižvelgta, ar atsakymai į juos nėra gauti, todėl numatyta siųsti

pakartotinius prašymus.

Siekiant iš anksto identifikuoti dvigubo finansavimo požiūriu rizikingas veiklas į Veiksmų

programos priemonių įgyvendinimo taisykles įtrauktos nuostatos, kurios padės užtikrinti, kad tas

pats projektas nebūtų finansuojamas iš kelių Europos Sąjungos fondų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra atsakinga už dvigubo finansavimo rizikos prevenciją

vertinant paraiškas ir priimant sprendimą dėl lėšų išmokėjimo. Nacionalinės mokėjimo agentūros

darbo procedūrų aprašuose nustatyti veiksmai, susiję su dvigubo finansavimo tikrinimu.

_________________