2013/10 Būrėja 12 2013/10 Būrėja 13

PPo įtemptos darbo dienos taip norisi atsi-palaiduoti ir bent trumpam pabėgti nuo slogių minčių. Išbandžiusieji manda-los piešimą sutiks, kad tai padeda nu-siraminti ir prislopinti loginį mąstymą. Apie mandalų istoriją ir naudą žmo-gaus emocinei gerovei kalbamės su grafikos dizainere, dailės saviraiškos mokytoja Egle Stripeikiene.

BE VAISTŲ

Mandala –tai dar vienas būdas geriau pažinti save

Galbūt mandalos gali padėti ką nors pakeisti? Mandalos kūrimas gali būti puiki pa-galbos priemonė tada, kai emociš-kai jaučiamės blogai. Kūrimo proce-sas padeda nusiraminti ir bent trum-pam pamiršti problemas. Neretai mandalos atskleidžia žmogaus cha-rakterio savybes, kurios trukdo jaus-tis laimingam. Be to, kūrimo proce-sas moko susikaupti ir susikoncen-truoti. Išmokę tai daryti lape, žmonės prade -da matyti gyvenimo detales: kas ir ko -dėl sukelia emocijas, kaip pritraukia-mos nesėkmės ir pan. Kita vertus, tikri pokyčiai spragtelėjus pirštais arba nu-piešus keletą mandalų neįvyksta. Tikė-jimas – galingiausias vaistas nuo visų ligų. Jeigu žmogus patikės, kad nupie-šęs 10–50 mandalų pasveiks, greičiau-siai taip ir įvyks.

Ko moko mandalų kūrimas?Žiūrint į istorinę mandalų kūrimo tradiciją aki-vaizdu, kad kūrimo procesas ne mažiau svarbus už sukurtą mandalą. Todėl dažniausiai manda-la ritualo pabaigoje sunaikinama. Mes, euro-piečiai, dažnai sureikšminame rezultatą ir ne-gebame džiaugtis kūrimo procesu. Taip pat pa-mirštame džiaugtis gyvenimu. Svarbiausias da-lykas, kurio išmokau kurdama mandalas, – in-tuityvus kūrimas ir mėgavimasis pačiu procesu.

Ar piešinys padeda pažinti save?Viena mandala atspindi žmogaus būseną esamu momentu. Kai asmuo nupiešia 5–6 mandalas, tuomet galima pasakyti, kokios spalvos ir formos dominuoja, kokių ven-giama ir pan. – analizuoti jo charakterį. Pa-vyzdžiui, jeigu mandalą sudaro tik lenktos, banguotos linijos, vadinasi, žmogui svarbiau emocijos, o jei tiesios ir kampuotos – loginis mąstymas. K. G. Jungas teigė, kad visose mandalose turi vyrauti pusiausvyra.

Ką žmogus turėtų daryti nuspalvinęs mandalą?Sukūręs mandalą kitoje lapo pusėje žmo-gus turėtų užrašyti jos pavadinimą, datą ir vietą, kur buvo piešiama. Taip pat vertė-tų trumpai apibūdinti savo būseną, vyrau-jančią nuotaiką, emocijas, šiuo metu vyks-tančius svarbius gyvenimo įvykius. Galima parašyti trumpą pasakojimą, kurį tarsi sek-tų pati mandala. Po kurio laiko pažiūrėjęs į piešinį ir užrašus žmogus atras sąsajų ir būdų, kaip pasąmonė su juo kalba.

Kodėl mandala piešiama apskritime?Visais laikais žmonės pastebėjo, kad gy-venimas nuolat kinta. Apskritimas ge -riausiai išreiškia ciklišką judėjimą ir kiti-mą. Kita vertus, apskritimas su centru yra vienas populiariausių modelių, sutin-kamas gamtoje, galintis būti mažo ir di-delio mastelio. Žmogaus pasąmonė aps-kritimą suvokia kaip saugiausią geometri-nę formą, todėl mandalos piešimas aps-kritime labai ramina.

Ar piešinį gali analizuoti kiekvienas?Sutinku nemažai žmonių, kurie atneša vie-ną savo mandalą ir sako: „Štai, papasako-kite apie mane.“ Jie mano, kad iš kito žmo-gaus pasakojimo geriau pažins save. Aš Gintarė Daugėlaitė

vengiu analizuoti kitų darbus, nes jaut-rūs, nepasitikintys savimi žmonės grei-tai „užsiprogramuoja“. Kita vertus, jeigu pasakoma kas nors vertingo, bet žmo-gus nėra subrendęs tai išgirsti, psicho-loginiai savigynos mechanizmai suveiks taip, kad asmuo neišgirs arba nesupras, kas jam sakoma. Žmones skatinu tyrinė-ti savo kūrinius, prašau papasakoti, kas juos paskatino kurti, kokius jausmus ke-lia nupiešta mandala, su kuo asocijuojasi dominuojančios spalvos ir simboliai. Kai žmogus nupiešia daugiau mandalų, pra-deda jausti savo piešinius ir kitų žmonių aiškinimų jam nereikia.

Ar mandala turi patikti ją kurian-čiam žmogui?Mandala turi būti harmoninga ir patikti ją piešiančiam asmeniui. Pasitaiko atve-jų, kad žmonėms jų sukurtos mandalos nepatinka. Tuomet patariama mandalą taisyti, kol ji taps patraukli. Tai galima padaryti kitą dieną arba netgi vėliau. Jeigu neįmanoma pataisyti, tuomet rei-kia piešti naują. Dažnai mandalos priė-mimas arba atstūmimas susijęs su savęs nepriėmimu. Todėl norint pokyčių, rei-kia padirbėti.

Kiek užtrunka nupiešti mandalą? Vienos mandalos kūrimas gali trukti nuo 5 minučių iki 10 metų. Tai priklauso nuo žmogaus tikslų. Kad ir kiek laiko pieštu-me mandalą, svarbiausia – atsiriboti nuo socialinių veiksnių ir piešti tik sau. Žmo-gaus būsena turėtų būti tokia, tarsi jis kalbėdamas telefonu ką nors nesąmo-ningai pieštų popieriaus lape. Nereikia iš anksto įsivaizduoti, kaip atrodys manda-la, procesas turi vykti spontaniškai. Rei-kia brėžti, piešti ir spalvinti taip, kaip la-biausiai tuo metu norisi. Ypač veiksmin-ga mandalą kurti tada, kai žmogus susi-erzinęs, pavargęs arba yra slegiamas nei-giamų emocijų.

Ką rodo piešinyje vyraujančios spalvos?Spalvos atspindi jausmus, emocijas ir charakterio ypatybes. Tačiau jų analiza-vimas nėra toks paprastas, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Ta pati spalva skir-tingiems žmonėms gali reikšti priešingus dalykus. Pavyzdžiui, oranžinė spalva vie-niems asocijuojasi su draugyste, kitiems – su išdavyste. Netgi ta pati spalva kie-kvienoje mandaloje gali turėti skirtingą reikšmę. Nėra gerų arba blogų spalvų, kiekviena jų turi teigiamą ir neigiamą reikšmę. Tai priklauso nuo spalvos kiekio, santykio su šalia esančiomis spalvomis ir formomis. Yra daug asmenybę pagal spalvas apibūdinančių sistemų: psicholo-ginės spalvų reikšmės, simbolinės spal-vų reikšmės, remiantis čakromis, aura-somos sistema ir t. t. Jos nėra prieštarin-gos, tačiau aiškinant mandalą svarbu ži-noti, su kuriomis jų žmogus susipažinęs.

Kaip piešiamos asmeninės mandalos?Visų pirma pasiruošiamos reikalingos priemonės: piešimo popierius, spalvoti pieštukai, skriestuvas, liniuotė, pieštu-kas ir trintukas. Spalvotus pieštukus ga-lima pakeisti kreidelėmis, flomasteriais, akvarele arba guašu. Įsitaisius patogio-je ir ramioje vietoje pradedama piešti. Popieriaus lapo centre liniuote reikia nu-brėžti dvi statmenai susikryžiuojančias linijas, o iš jų susikirtimo taško skries-tuvu apibrėžti didelį taisyklingą apskri-timą. Vėliau per centrą brėžti daugiau susikertančių linijų ir taip padalinti aps-kritimą. Didžiajame apskritime galima nubrėžti kelis mažesnius arba didesnius apskritimus. Tada pieštuku brėžti įvai-rias linijas, figūras ir ornamentus tol, kol užsipildys visas apskritimas. Paskui ga-lima spalvinti mandalą. Spalvas reikia rinktis spontaniškai, t. y. tas, kurių la-biausiai norisi. Jeigu kyla noras spalvin-ti už rato ribų – tuomet taip ir darykite. Svarbiausia, kad mandala būtų graži ir patiktų ją piešiančiam asmeniui.

Kur ir kada pradėtos kurti mandalos?Ritualinės mandalos pasaulyje kuriamos jau daug tūkstantmečių. Jas kūrė įvai-rios tautos, todėl pavadinimai ir kūrimo tikslai buvo skirtingi. Sunku tiksliai pasa-kyti, kada ir kuri iš senųjų kultūrų pra-dėjo pirmoji kurti mandalas. Pavyzdžiui, II–I tūkst. pr. m. e. indės anksti ryte prie-šais namų duris kūrė „rangoli“ ir „kolam“ mandalas. Dažniausiai ritualinės manda-los yra kanoninės – budistų vienuoliai ir šamanai per ritualus jas atkartoja taip, kaip yra nurodę mokytojai. Mandalos buvo ne tik piešiamos, bet ir beriamos iš natūralių medžiagų: baltų arba spalvotų ryžių miltų, dažyto upės smėlio, priesko-nių, gėlių žiedų ir smulkintų pusbrangių akmenų. Mandalų kūrimas tiesiogiai su-sijęs su dvasinėmis praktikomis, siekiant suteikti žmogui apsaugą ir sėkmę.

Kaip pradėtos kurti asmeninės mandalos?Apie asmeninių mandalų kūrimą XX a. pradžioje prabilo šveicarų psichologas Karlas Gustavas Jungas. Jis pastebėjo, kad pacientai per terapiją spontaniškai piešdavo konstruktyvius piešinius rate. K. G. Jungas domėjosi rytų kultūra, todėl šiuos kūrinius pavadino iš sanskrito kal-bos kilusiu žodžiu „mandala“. Šiandien šiuo bendru pavadinimu vadinamos se-nosios ritualinės ir asmeninės manda-los. Pastarosios nuo ritualinių skiriasi tuo, kad kuriamos dailės saviraiškos, terapijos ir savęs pažinimo tikslais.