ojaxsi zaladobis winaarmdeg mimartuli kanonis ... · pdf fileojaxsi zaladobis winaarmdeg...
TRANSCRIPT
მე-4 ყოველწიური კონფერენცია გენდერის კვლევაში
სოციალურ მეცნიერებათა ცენტრი
6 დეკემბერი, 2012
ojaxSi Zaladobis winaaRmdeg mimarTuli kanonis implementacia
saqarTveloSi
konteqstualuri interaqciis Teoriis mixedviT
nino javaxiSvili; gvanca jiblaZe
ilias saxelmwifo universiteti
Abstract
The law against domestic violence was adopted in Georgia in 2006. Accordingly, National Action
Plans were developed in 2007-2008; 2009-2010; 2011-2012, with the aims and relevant activities
determined. Both, governmental and non-governmental organizations are involved in the process of
implementation of the law. However, adopting the law does not ensure its successful
implementation. There are 35 organizations working on the different aspects of the issue (5 -
governmental, 30 – non-governmental ones). According to the results of the research conducted in
2011 – “United Efforts to Combat Domestic Violence in Georgia: Local or International Agenda?” –
realization of the law against domestic violence in Georgia is not successful. The present paper is an
attempt to show the reasons of the unsuccessful implementation of the law.
The current study is based on the results of the research conducted in 2011. The case study was
employed as a method, it includes in depth interviews with 33 organizations working on the issue of
domestic violence, reviews of media, governmental and non-governmental organizations’
publications. The data are analyzed via Contextual Interaction Theory (Bressers, 2004; Owens,
2008).
The theory emphasizes three characteristics of the actors involved in the implementation process –
motivation, information and power/resource. According to the theory, these characteristics
determine how successful the realization of the policy is. The policy implementation is more likely
to be successful when: 1) The issue is important for each actor (motivation); 2) The awareness of the
actors about the issue is sufficient, and the actors have vision of the solutions of the problem
(information) 3) The actors have the capacity/possibility of interference, i. e. power and resources.
Hence, the research question: Do the organizations have sufficient motivation, information and
power for successful implementation of the anti-domestic violence law?
The results show that:
Both, governmental and non-governmental organizations experience the lack of the
information. Moreover, they cannot outline successful ways of problem solving and effective
collaboration.
Governmental organizations have less motivation and the implementation process is
determined by external factors – demand of international organizations.
Non-governmental organizations have more motivation, but less resource and power.
The power is not distributed equally. The organizations with less motivation have more
power and vice versa. Several actors have insufficient possibility of interference. In spite of
the power of governmental organizations, they lack personnel with sufficient qualification
and the resources.
Therefore, the organizations involved in the implementation of the anti-domestic violence law, do
not have sufficient motivation, information and power to effectively combat the problem of
domestic violence that requires comprehensive approach.
Key words: Domestic violence; Implementation; Governmental organizations; Non-governmental
organizations; Contextual Interaction Theory; Motivation; Information; Power
saqarTveloSi saxelmwifos doneze ojaxSi ZaladobasTan brZola daiwyo
2006 wels, rodesac miiRes kanoni ojaxSi Zaladobis winaaRmdeg. kanonis
ganxorcielebis mizniT SemuSavda 2007-2008; 2009-2010; 2011-2012 wlebis
samoqmedo gegmebi da ganisazRvra kanonis danergvisaTvis saWiro miznebi
da Sesabamisi aqtivobebi. am procesSi CarTulia rogorc samTavrobo, aseve
arasamTavrobo organizaciebi. Tumca, kanonis miReba da samoqmedo
gegmebis SemuSaveba ar niSnavs mis efeqturad implementacias. saqarTveloSi
ojaxSi Zaladobis sakiTxebze sul 35 organizacia muSaobs (5 samTavrobo,
30 arasamTavrobo). organizaciebi am problemis sxvadasxva aspeqtze
muSaoben. 2011 wels Catarebulma kvlevam: “ojaxSi ZaladobasTan brZola
saqarTveloSi: organizaciebis erToblivi Zalisxmeva: adgilobrivi Tu
dasavluri dRis wesrigi?”, aCvena, rom saqarTveloSi kanonis gadmotana
moqmedebaSi efeqturad ver xerxdeba (javaxiSvili da sxvebi, 2011). am
naSromiT ki gvinda vaCvenoT, ratom ver xorcieldeba efeqturad ojaxSi
ZaladobasTan brZolis politika.
poltikis ganxorcielebis procesis gasaanalizeblad, pirvel rigSi,
aucilebelia TviTon am terminis operacionalizacia, anu, ganisazRvros, Tu
ra mniSvnelobiT iqneba termini ”implementacia” gamoyenebuli naSromSi.
vebsteris leqsikonis mixedviT, es termini ganimarteba, rogorc aqtivoba,
romelic xorcieldeba raime davalebis, an miznis Sesrulebis, miRwevis,
dasrulebisTvis. am ganmartebas eyrdnobian politikis mecnierebebis
warmomadgenlebic TavianT naSromebSi. presmeni da vildavski (1973)
implementacias ganmartaven oficialur dokumentebSi aRwerili politikis
terminebSi. maT Tanaxmad, politikis implementacia SeiZleba gavigoT,
rogorc dasaxul miznebsa da maT misaRwevad ganxorcielebul aqtivobebs
Soris urTierTkavSiri. mazmanianis da sabatieris (1983) Tanaxmad, politikis
implementacia aris politikuri gadawyvetilebebis Sesrulebis procesi,
romelic ZiriTadad gaerTianebulia da warmodgenilia kanonebSi (Paudel,
2009).
am naSromSi implementacia ganxiluli iqneba, rogorc interaqtiuli da
dinamiuri procesi, romelSic SesaZlebelia CaerTon sxvadasxva aqtorebi,
rogorc implementatorebi da rogorc samizne jgufi. politikis
ganxorcielebis aqtorebs da sxva dainteresebul pirebs SeuZliaT
sasicocxlo roli iTamaSon implementaciis nebismier doneze mis
warmatebasa, an warumateblobaSi. naSromSi implementaciis procesis
gasaanalizeblad gamoyenebuli iqneba aqtorze centrirebuli midgoma -
anu, konteqstualuri interaqciis Teoria (Bressers, 2004).
konteqstualuri interaqciis Teoria fokusirebulia politikis
implementaciaze da politikis procesebs, maT Soris implementaciis
process, aRiqvams rogorc aqtorTa interaqciis process. igulisxmeba, rom
am procesebze gavlenas axdenen Sesabamisi aqtorebi TavianTi moqmedebebiTa
da erTmaneTTan interaqciiT (Hophmayer-Tokich, 2012). implementacia
interaqtiuli da dinamiuri procesia, romelSic SesaZlebelia CaerTon
sxvadasxva aqtorebi, rogorc implementatorebi da rogorc samizne. amaT
garda, politikis ganxorcielebaSi CarTuli arian sxva dainteresebuli
pirebic, romlebsac, politikis ganxorcielebis aqtorebTan erTad,
SeuZliaT sasicocxlo roli iTamaSon implementaciis nebismier doneze mis
warmatebasa, an warumateblobaSi. (Bressers, 2004).
politika breserss da mis kolegebs (Bressers, 2004; Owens, 2008) esmiT, rogorc
erTi konkretuli proeqti, romelic an ganxorcieldeba, an – vera. Mmisi
ganxorcieleba damokidebulia or ZiriTad aqtorze: implementatorze da
samizneze. magaliTad, garemos dacviT organizacias surs gamwmendi
samuSaoebis ganxorcieleba konkretul adgilas, garemos dabunZurebasTan
brZolis mizniT. esaa SesaZlo politika. mis ganxorcielebas Wirdeba
implemantatoris mxridan saTanado motivacia, resursi/Zalaufleba da
informacia, magram, es ar aris sakmarisi, radgan realobaSi iSviaTad Tu
xdeba, rom mxolod erTi organizacia axorcielebdes proeqtebs. Tu sxva, am
Teoriis terminebiT, samizne organizacia, romelic iq qarxanas aSenebs,
ewinaaRmdegeba implementators, anu, ara aqvs am RonisZiebis (politikis)
ganxorcielebis motivacia, magram aqvs implementatorze meti Zalaufleba,
maSin politika ver ganxorcieldeba, radgan samizne organizacia mas
dablokavs. samizne organizacias garemos dabinZureba ar awuxebs,
samagierod, awuxebs is, rom gamwmendi samuSaoebi ar Catardes, radgan maT
gamo Seferxdeba qarxnis mSenebloba da Sesabamisad, gaizrdeba misi
xarjebi.
winamdebare kvlevaSi gamoyenebulia konteqstualuri interaqciis Teoriis
ramdenime ZiriTadi debuleba:
Zalian bevr faqtors SeuZlia iqonios gavlena aqtorebis moqmedebebsa
da interaqciaze, magram gavlenaze saubari iwyeba mxolod im
SemTxvevaSi, Tuki es faqtorebi Secvlian aqtorebis ZiriTad
maxasiaTeblebs.
aqtorebis ZiriTadi maxasiaTeblebia: maTi motivebi (romlebic
warmarTaven maT moqmedebebs); maTi kognicia (informacia, romelic maT
aqvT da ris mixedviTac xdeba garemos interpretireba maT mier) da
maTi resursebi (igive SesaZlebloba da Zalaufleba).
es sami maxasiaTebeli interaqciis procesSi erTmaneTze axdens
gavlenas.
am Teoriis ZiriTadi idea efuZneba mosazrebas, rom politikis procesebis
mimdinareoba da Sedegi damokidebulia ara mxolod aqtorebis
’Senatanebze’/wvlilze (inputs), aramed ufro metad im aqtorebis
maxasiaTeblebze, romlebic CarTulni arian am procesSi, konkretulad maT
motivaciaze, informirebulobasa da resursze. yvela sxva faqtoris gavlena
implementaciis procesze SeiZleba aixsnas swored imiT, rom es faqtorebi
gavlenas axdenen aqtorebis maxasiaTeblebze (Spratt, 2009). ganvixiloT samive
maxasiaTebeli cal-calke:
motivacia - am terminis qveS moiazreba aqtoris sakuTari motivacia
da garegani zewolis potenciuri wyaroebi. aqtoris sakuTari
motivacia moicavs iseT aspeqtebs, rogoricaa implementaciis
miznebTan Tavsebadoba, anu ramdenad Seesabameba implementatoris
miznebi politikis miznebs; samuSaosTan dakavSirebuli motivacia, anu
motivacia, rom Sesruldes amocana; aqtoris damokidebuleba
implementaciis obieqtis mimarT - pirovnuli rwmenebi implementaciis
miznebis Sesaxeb; damokidebuleba samizne jgufis mimarT, anu,
ramdenad Sesabamisia samizne jgufis miznebi implementatorebis
miznebTan da TviT-efeqturobis Sefaseba, anu darwmunebuloba imaSi,
Tu rom aqtors aqvs SesaZlebloba ganaxorcielos konkretuli
aqtivoba. garegani zewolis potenciuri wyaroebi ki moicavs
normatiul, ekonomikur, socialur da politikur gavlenebs; ramdenad
aris samoqalaqo valdebuleba ama Tu im aqtivobis Sesruleba;
ramdenad aris gansazRvruli esa Tu is aqtivoba finansuri motiviT,
an socialuri da politikuri zewoliT (Owens, 2008). motivacia
rogorc implementatoris, aseve samiznesaTvis msgavsi aspeqtebiT
xasiaTdeba. sakiTxis mniSvnelovnoba aqtorisaTvis metwilad
ganapirobebs implementaciis xarisxs. Tu aqtori ar miiCnevs
konkretul sakiTxs mniSvnelovnad da ar gaaCnia sakmarisi motivacia,
Sesabamisad is ugulebelhyofs am sakiTxisken mimarTul politikasac.
motivaciis Seswavla aadvilebs implementatorebis perspeqtivis, maTi
rwmenebis da Rirebulebebis sistemis da aRqmebis gagebas (Spratt, 2009).
informacia - politikis warmatebuli implementaciisTvis saWiroa am
procesSi CarTuli aqtorebis informirebuloba (Spratt, 2009).
ganasxvaveben ori tipis informacias – zogadi informacia da
gamWvirvaloba. zogadi informacia moicavs politikis zogad codnas,
politikis moTxovnebis codnas, politikis potenciuri sargeblis
Sesaxeb informacias, Sesabamisi aqtorebis politikaSi
gaTviTcnobierebulobas, sxva dainteresebuli pirebisa da maTi rolis
codnas procesSi; rac Seexeba gamWvirvalobas, es termini gulisxmobs
sxvadasxva informaciaze xelmisawvdomobas; sxvadasxva xarisxis da
raodenobis dokumentacias; procesis sirTuleebs da
gansazRvrulobas (Owens, 2008).
Zalaufleba - am terminSi moiazreba SesaZlebloba da kontroli.
Zalaufleba SesaZlebelia asocirdebodes SesaZleblobasTan, an
resursTan, rogoricaa finansebi, pirovnuli resursi da dro.
realurad, implementaciis procesSi resursebis nakleboba
mniSvnelovani faqtoria. SesaZleblobis, an resursis arseboba
aZlierebs, an, piriqiT, asustebs konkretuli individis, an
organizaciis pozicias. Zalaufleba, rogorc kontroli, SeiZleba
daiyos formalur da araformalur aspeqtebad. formaluria
Zalaufleba, romelic individma an organizaciam miiRo legaluri
arxebiT. araformaluri Zalaufleba warmoiSveba sxva gzebiT da
SesaZlebelia warmoadgendes mniSvnelovan balanss formaluri
ZalauflebisTvis (Owens, 2008).
Teoriis avtorebma ganixiles agreTve implementaciis procesSi CarTuli
aqtorebis sxva maxasiaTeblebic, romlebic, sxvadasxva dros sxvadasxva
avtorebma Semoitanes (O’Toole, 1986; Owens, 2008), Tumca, yvela es
maxasiaTebeli maT isev sam ZiriTad maxasiaTebels miakuTvnes. magaliTad,
edvardsis (1980) mier Semotanili Tviseba - implementatorebis dispoziciebi
da atitudebi miakuTvnes motivacias; bermanis (1980) mier Semotanili
politikis miznebis sicxade miakuTvnes informacias, misive Semotanili
kontrolis xarisxi ki – Zalauflebas da a.S. (Owens, 2008).
programis implementacia ufro didi albaTobiT warmatebulia maSin,
rodesac:
politikis mier gansazRvrul sakiTxi TiToeuli aqtorisTvis
mniSvnelovania (motivacia);
aqtori darwmunebulia, rom arsebobs problemis gadaWris misaRebi
variantebi (informacia);
aqtors aqvs Carevis SesaZlebloba (Zalaufleba) (Alesch and Petak, 2001;
Gagnon et al, 2007; Spratt, 2009).
rogorc erovnuli samoqmedo gegmebidan Cans, ojaxSi Zaladobis winaaRmdeg
brZola da samoqmedo gegmebSi gawerili miznebis Sesruleba sxvadasxva
samTavrobo da arasamTavrobo uwyebis prerogativaa. konteqstualuri
interaqciis Teoriis mixedviT, aqtorTa ori jgufi gamoiyofa –
implementatorebi da samizne, igive “quCis donis” aqtorebi. “quCis donis”
aqtorSi igulisxmeba is subieqtebi, romlebic politikas axorcieleben
qveda doneze – eseni SeiZleba iyvnen arasamTvrobo organizaciebi da
sazogadoebis sxva wevrebi (Spratt, 2009).
mocemuli kvlevis mixedviT, es subieqtebi arian ojaxSi Zaladobis
sakiTxebze momuSave arasamTavrobo organizaciebi, romlebic ojaxSi
Zaladobis winaaRmdeg mimarTul politikas axorcieleben arasamTavrobo
doneze, xolo implementatorebi - samTavrobo organizaciebi, romlebic
CarTulni arian am procesSi.
winamdebare kvlevis mizania gamoavlinos, ratom ver xerxdeba implementacia
saTanadod, kerZod, ra faqtorebi SeiZleba uSlides xels saqarTveloSi
ojaxSi Zaladobis winaaRmdeg mimarTuli kanonis warmatebiT
ganxorcielebas. sakvlevi kiTxva Semdegia: aqvT Tu ara organizaciebs
warmatebuli TanamSromlobisTvis saWiro motivacia, informacia da
Zalaufleba?
kvlevis meTodi
kvlevaSi gamoyenebulia SemTxvevis Seswavla. ojaxSi Zaladobis winaaRmdeg
mimarTuli kanonis implementaciis saqarTvelos SemTxveva gaanalizebulia
konteqstualuri interaqciis Teoriis (Bressers, 2004) saSualebiT.
naSromSi gamoyenebulia 2011 wels Catarebuli kvlevis – “ojaxSi
ZaladobasTan brZola saqarTveloSi: organizaciebis erToblivi Zalisxmeva:
adgilobrivi Tu dasavluri dRis wesrigi?” – monacemebi (javaxiSvili da
sxvebi, 2011). aRniSnuli kvlevis masalebi moicavs siRrmiseul interviuebs,
ojaxSi Zaladobis sakiTxebze momuSave arasamTavrobo da samTavrobo
organizaciebis mier gamocemuli publikaciebis damuSavebas. aseve media
publikaciebs, 2006 wlidan 2010 wlamde periodSi SeirCa yvelaze
didtiraJiani da advilad xelmisawvdomi Jurnal-gazeTebi.
interviuebi Catarda ojaxSi Zaladobis sakiTxebze momuSave rogorc
samTavrobo, aseve arasamTavrobo organizaciebTan. sul gamoikiTxa 33
organizacia, aqedan – 29 arasamTavrobo, 4 samTavrobo. TiToeul
organizaciaSi gamoikiTxa erTi, an ori warmomadgeneli, organizaciis
zomidan gamomdinare. respondentebi ZiriTadad iyvnen organizaciis
xelmZRvanelebi da is TanamSromlebi, romlebic uSualod muSaobdnen
ojaxSi Zaladobis sakiTxebze. sul Catarda 44 interviu. TiToeuli
interviu grZeldeboda saSualod ori saaTi. interviu Sedgeboda xuTi
blokisagan, TiToeuli blokSi Semavali kiTxvebi sxvadasxva Temas exeboda,
kerZod – organizaciis aRwera, kanonis miRebis da implementaciis
warmateba, TanamSromloba sxva organizaciebTan, saerTaSoriso gavlena,
zogadi atitudebi ojaxSi Zaladobis TemasTan dakavSirebiT.
kvlevaSi miRebuli monacemebi, romelic damuSavebulia Tematuri analizis
meTodiT da dajgufebulia garkveuli Temebis mixedviT, gaanalizda
konteqstualuri interaqciis Teoriis CarCoSi, anu miRebul monacemebSi
gamovyaviT da SeviswavleT motivaciis, informaciis da Zalauflebis
faqtorebi.
kvleva moicavs periods 2006 wlidan 2012 wlis CaTvliT. 2006 weli
aRebulia aTvlis wertilad, radgan maSin miiRo saqarTvelom kanoni da
SeimuSava samoqmedo gegma kanonis ganxorcielebis mizniT. marTalia,
adgilobrivi da saerTaSoriso arasamTavrobo organizaciebi 2006 wlamdec
muSaobdnen ojaxSi Zaladobis sakiTxebze, swored 2006 wlidan iwyeba
ojaxSi Zaladobis problemasTan brZola saxelmwifo doneze, anu muSavdeba
oficialuri dokumentebi da iqmneba oficialuri uwyebebi.
Sedegebi
motivacia
Sedegebidan gamoCnda, rom organizaciebis umetesi nawilisTvis (17
arasamTavrobo da 3 samTavrobo) ojaxSi Zaladobis problema aris erT-
erTi sakiTxi mraval sxvasTan erTad, mxolod ramdenime organizacia
aRmoCnda iseTi, romelic mxolod am sakiTxzea mimarTuli, an mis mTavar
sferos warmoadgens. Sesabamisad, proeqtebic, romelTac es organizaciebi
axorcieleben, moicavs ufro farTo speqtrs, ar koncentrirdebian mxolod
ojaxSi Zaladobis sakiTxebze.
gamoCnda isic, rom organizaciebi am problemis aRmosafxvrelad ZiriTadad
ori tipis aqtivobebs axorcieleben – Zaladobis prevencia (informaciis
gavrceleba da sazogadoebaSi cnobierebis amaRleba) da msxverplTa
daxmareba.
”SeiZleba yvelaze warmatebuli ar iyos, magram imisaTvis, rom raRaca
prevencia gatardes, me vTvli, rom cnobiereba unda amaRldes
sazogadoebaSi, rom adamianma zustad icodes, vis mimarTos da aseTi faqtis
SemTxvevaSi, ra daxmareba SeiZleba miiRos, Sesabamisad, Cven yovelTvis
vcdilobT, rom sazogadoebamde mivitanoT swori mesiji, sworad avuxsnaT,
rom ici, Sen Tu gaqvs eseTi problema, Sen xar msxverpli, SeiZleba adamiani
wlebi iyos ojaxSi Zaladobis msxverpli, magram ver xvdebodes da
ubralod ar icodes, rom is msxverplia, amitom me vTvli, rom, es Cemi
piradi mosazrebaa, ra Tqma unda, vTvli, rom swori mesijis mitana
yovelTvis karg Sedegs iZleva, gaaCnia rogor miawodeb am informacias
mas.”(centraluri, arasamTavrobo)
“Cveni muSaoba efuZneba multidisciplinur midgomas, rom aq aris CarTuli
eqimi, imitom, rom somatika cud dReSi aqvT, saWiroebis SemTxvevaSi
fsiqiatri, gundi jdeba, yovel qeiss ganixilavs, individualur samuSao
gegma, da iq midis an fsiqokoreqciuli, an fsiqomxardamWeri, an
siRrmiseuli Terapiuli muSaoba, ai, amdagvarad, socialuri unarebis
ganviTarebaze mimarTuli, mTavari aris, rom davexmaroT, msxverplobis
poziciidan gamovides.” (centraluri, arasamTavrobo)
samoqmedo gegmebSi gamoyofil prioritetebs Tu gadavxedavT, vnaxavT, rom
es ori aspeqti zustad Seesabameba samoqmedi gegmebSi gaweril aqtivobebs,
anu SeiZleba iTqvas, rom organizaciebs implementaciasTan Tavsebadi
miznebi aqvT.
aqve aRsaniSnavia, rom arasamTavrobo organizaciebi TavianT wvlils ufro
dadebiTad afaseben am procesSi, vidre samTavrobo uwyebebisas,
analogiurad, samTavrobo uwyebebic. isini dadebiTad afaseben
arasamTavroboebis aqtivobebs da maT wvlils ojaxSi Zaladobis winaaRmdeg
mimarTuli kanonis miRebasa da politikis implementaciaSi. Tumca,
Sedegebidan isic gamoCnda, rom samTavroboebs TavianTi roli ufro
mniSvnelovnad miaCniaT da Tvlian, rom arasamTavroboebi mxolod
saxelmwifos survilis SemTxvevaSi axerxeben ama Tu im aqtivobis
ganxorcielebas.
,,enjeos” gavlenac iyo, magaliTad, Sinaarsis definiciis procesSi didi
wili hqonda, Tumca, saxelmwifos rom ar ndomoda, ar iqneboda gavlena.
procesSi monawileoba iyo sruli, igive teqnikuri TvalsazrisiT da
ideurad” (samTavrobo)
Sedegebidan gamoCnda isic, rom motivaciaze garegani zewolis faqtoric
didia ojaxSi Zaladobis winaaRmdeg mimaTuli kanonis miRebasa da
ganxorcielebis procesSi. kerZod, aSkarad gamoikveTa, rom kanonis miReba
didwilad ganpirobebulia saerTaშoriso normebiTa da moTxovnebiT.
,,Zalian didi iyo saerTaSoriso gavlena. didi fuli ixarjerboda, Zalian
bevri investicia Caido imisaTvis, rom es kanoni daxvewiliyo da Sesabamisad
miRebuliyo”. (regionuli, arasamTavrobo)
,,arsebobs garkveuli politikuri valdebuleba, romelic saxelmwifom
aiRo, igive evrokavSiris samoqmedo gegmis farglebSi, zogadad adamianis
uflebaTa dacvis kuTxiT da am SemTxvevaSi evrokavSiris roli sakmaod
didi iyo imitom, rom raRaca standartebis moTxovna moxda da am
standartebis Sesabamisoba saxelmwifom aiRo Tavis Tavze” (samTavrobo)
,,arsebobs saerTaSoriso normebi, igive adamianis uflebaTa dacvis
konvencia, saidanac modis esa Tu is norma da aqti, yvela mTels
msoflioSi mouwodebs am normebis dacvas da Cveni kanonebis Sesabamisia am
konvenciasTan/aqtebTan. bevri axali kanoni daiwera swored amisaTvis”
(centraluri, arasamTavrobo)
aqedan SesaZloa vivaraudoT, rom samTavrobo doneze es sakiTxi jer kidev
ar aris momwifebuli saTanadod da kanonic mxolod da mxolod imitom
miiRes, rom es iyo saerTaSoriso moTxovna, morgebodnen garkveul
standartebs. realurad, motivacia garegani zewoliT aris gansazRvruli.
samTavrobo uwyebebisTvis ufro metad mniSvnelovan sakiTxs warmoadgens
ara qveyanaSi ojaxSi Zaladobis problemis aRmofxvra, aramed
saerTaSoriso politikisTvis fexis awyoba, rac, SeiZleba iTqvas, rom aris
kanonis miRebis realuri mizezi. aqedan gamomdinare, bunebrivia,
implementaciaze aisaxeba es yovelive. realurad, gamodis, rom saxelmwifos
hqonda mizani mieRo kanoni, magram naklebad aqvs misi ganxorcielebis
motivacia da Sesabamisad, es mis miznebSic naklebad Sedis, gansxvavebiT
arasamTavrobo seqtorisgan.
E
motivaciaze saubrisas mniSvnelovania ganvixiloT aqtoris damokidebuleba
implementaciis obieqtis mimarT, anu, rogor aRiqvamen isini ojaxSi
Zaladobis problemas – aris Tu ara is danaSauli, unda daisajos Tu ara
moZalade; unda moxdes Tu ara Careva ojaxSi Zaladobis SemTxvevisas; unda
moxdes Tu ara ganqorwineba da ra aris ojaxSi Zaladobis mizezebi.
Sedegebidan gamoCnda, rom organizaciebis warmomadgenlebs am sakiTxebTan
dakavSirebiT erTmaneTisgan sakmaod gansxvavebuli damokidebulebebi aqvT.
ar gamoikveTa raime saxis erTi mosazreba, romelic gaziarebuli iqneboda
yvelas mier. respondentebis mosazrebebi mniSvnelovnad gansxvavdeba iseT
fundamentur sakiTxSic ki, rogoric aris ojaxSi Zaladobis danaSaulad
aRiareba, an ar aRiareba;
”[Tu mZime formebSi ar gadadis] me vfiqrob, rom es danaSuli ar aris.
Zaladobis formebi yovelTvis iqneba, amas ver aRmovfxvriT, gaaCnia, zomas,
masStaburobas da formas am Zaladobis.” (centraluri, arasamTavrobo)
“ara, ara danaSauli ar aris. es imitom, rom danaSauls sxva kvalifikacia
aqv, aqedan gamomdinare ojaxSi Zaladoba ganixileba, rogorc arakanonieri
qmedeba ojaxis wevrebs Soris.” (centraluri, arasamTavrobo)
„nebismier SemTxvevaSi danaSulia, imitom rom saerTod pirovnebasTan
asocirebuli pirveli rac aris, es aris Tavisufali neba, nebismieri
TvalsazrisiT rom SevxedoT amas xo? da roca Tavisufal nebas gizRudaven
da gaiZuleben raRac gaakeTo Seni nebis sawinaaRmdegod, ase vTqvaT
diqtatis qveS, es bunebrivia, ukve danaSaulia. oRond ara iuridiuli
kuTxiT.“ (samTavrobo)
„danaSaulia, imitom rom amas xedavs bavSvi, ojaxis sxva wevri, awuxebs
mezoblebs, msxverpli gadis gareT da Tavisi uaryofiTi energia miaqvs
sxvebTan da ojaxSi Zaladoba xdeba socialuri problema da ara erTi da
ori adamianis problema. igive, rodesac maswavlebeli skolaSi modis
ganerviulebuli, nacemi mas bavSvebze gadaaqvs agresia da bavSves Semdeg
Tanatolze“ (regionuli, arasamTavrobo).
rac Seexeba sakiTxs, unda moxdes Tu ara Careva ojaxSi Zaladobis
SemTxvevisas, respondentebis saubridan kargad Cans, rom sazogadoebaSi am
sakiTxTan dakavSirebiT tabu mainc arsebobs da am problemis gaxmaurebas
eridebian, Tvlian, rom es aris ojaxis problema da ojaxSive unda
mogvardes. problemis gaxmaureba da sxvebis Careva sircxvilad iTvleba.
”gareT ro ar gavides, jobia SigniT ro iyos es sakiTxi mogvarebuli.”
(regionuli, arasamTavrobo)
„zedmeti Careva ar aris saWiro, yvelam Tavis uflebas unda mixedos.“
(centraluri, arasamTavrobo)
respondentebi, romlebic Tvlian, rom Careva aucilebelia, amave dros,
aRiareben, rom saqarTveloSi Carevis ganxorcieleba rTulia, radgan
sazogadoeba mas upirisipirdeba. maTi azriT, es problema mentalitetidan
gamomdinareobs, arada, sazogadoebis damokidebulebas gadamwyveti
mniSvneloba aqvs:
„ aq yvelaze rTul sakiTxs mivadeqiT.. sazogadoebis mentalitets, rom ese
Tvlian rom ojaxSi rac xdeba es ojaxis sakiTxia, da Tundac irRveva
adamianis uflebebi, ar aris valdebuli rom amaze reagireba moaxdinos, xma
amoiRos, an xeli gauwodos..” (samTavrobo)
“unda Caerios, mTeli sofeli unda iyos erTad aseTi damnaSavis dasjaSi,
imitom rom moZalade magiT sargeblobs,rom es ar aris sxvisi problema da
isea, rogorc Tevzi wyalSi. Mme magaliTad,sad iyo maSin es organizacia,
yovelTvis vereodi. Aager Cemi mezoblebi, ramdenjer myavs gaSvelebulebi,
exlac ismis xolme Cxubis xma, magram qali am bolo dros cxvirs ibzuebs,
etyoba qmarma aukrZala sityva ar daZrao, rom gaigo razec vmuSaobT.”
(regionuli, arasamTavrobo)
respondentebis didma nawilma aRniSna, rom mainc Tavs Seikavebda
policiis gamoZaxebisgan, Tu Seeswrebodnen ojaxSi Zaladobis scenas.
umetesoba aRniSnavs, rom jer Seecdebodnen Tavad ganemuxtaT situacia, Tu
ver SeZlebdnen, mxolod am SemTxvevaSi gamoiZaxebdnen policias.
„gamoviZaxebdi albaT, Tumca, amaze pasuxis gacema miWirs. miuxedavad imisa,
rom TiTqmis 2000 wlidan am sakiTxebze vmuSaob, mec am sazogadoebis wevri
var.” (samTavrobo)
respondentebis umetesoba aRniSnavs, rom ojaxis SenarCunebis mcdeloba
maqsimaluri unda iyos da mxolod ukidures SemTxvevaSi unda moxdes
ganqorwineba.
“tragediaa, magram roca isini erTad ver icxovreben da an erTi unda
mokvdes, an meore, am SemTxvevaSi ganqorwineba yvelaze kargi gamosavalia.”
(regionuli, arasamTavrobo)
“Tu SesaZlebelia, rom ojaxi SenarCundes, unda SenarCundes. kargia,
rodesac bavSvi izrdeba dedasTan da mamasTan.’’ (regionuli, arasamTavrobo)
“me magaliTad ar mimaCnia gamarTlebulad ganqorwineba, imitom rom ojaxi
ar unda ingreodes.. (ojaxi unda....) bavSvebi unda izrdebodes normalur
pirobebSi da unda iyos qarTuli ojaxi..” (regionuli, arasamTavrobo)
respondentebis umetesoba ojaxSi Zaladobis mizezebad asaxelebs
SedarebiT ufro zedapirul socialur da ekonomikur faqtorebs -
umuSevroba, alkoholizmi da a.S. mxolod eqvsma respondentma gausva xazi,
rom ZiriTadi mizezi mosaZebnia ufro siRrmeebSi - mentalitetsa da
aRzrdis stilSi.
„aris sqesobrivi SeuTavsebloba, socialuri da ekonomikuri problemebi,
xasiaTebis ver SeTavseba, ganTlebis sxvadsxva done. individualuria.
ramdeni adamianicaa SeiZleba imdeni mizezi iyos.“ (regionuli,
arasamTavrobo)
“ojaxSi Zaladobis mizezi, saqarTveloSi da isive rogorc sxva qveynebSi
aris swored genderuli uTanasworoba, sadac mamakaci aris dominant qalze
da am dominantobis erT-erTi forma aris ojaxSi Zaladoba.” (centraluri,
arasamTavrobo)
yovelive zemoT aRniSnulidan Cans, rom respondentebis pirovnuli
Sexedulebebi ojaxSi Zaladobis sakiTxTan mimarTebaSi aris sakmaod
tradiciuli. garda amisa, Cans rom ojaxSi Zaladobis sakiTxze momuSave
organizaciebs ar aqvT erTiani Sexeduleba aRniSnul problemasTan
dakavSirebiT, rac arTulebs da xels uSlis warmatebul TanamSromlobas.
informacia
Sedegebidan gamoCnda, rom organizaciebis didma nawilma ar icis, ra
politika arsebobs ojaxSi ZaladobasTan dakavSirebiT, ar icis zustad,
aqvs Tu ara saxelwifos raime konkretuli strategia SemuSavebuli ojaxSi
Zaladobis winaaRmdeg sabrZolvelad, vis evaleba am politikis
ganxorcieleba. organizaciebi ar floben zust, erTian da Camoyalibebul
informacias sakoordinacio saagentos Sesaxeb – zogierTi maTgani
varaudobs, rom es aris sauwyebaTaSoriso sabWo, xolo zogierTi ambobs,
rom aseTi ram ar arsebobs.
“ki aqvs samoqmedo gegma da rogorc zemoT avRniSne is 2 wliania da
mtkicdeba prezidentis normatiuli aqtiT.” (centraluri, arasamTavrobo)
“albaT aqvs strategia, magram me ar vicnob.” (regionuli, arasamTavrobo)
“sauwyebaTaSoriso sabWo arsebobs magisTvis, parlamentTan arsebuli.”
(centraluri, arasamTavrobo)
”ara, albaT ara, imitom rom Cven ki viciT vin muSaoben am sakiTxebze da
roca rame gvWirdeba, eseTi piradi gamocdilebis mixedviT vurTierTobT,
magram xandaxan SeiZleba aRmoCndes, rom viRaca igive raRaceebze muSaobs
da arc gagigia, imitom rom imas Tavisi sivrce aqvs, me mgoni, rom, mTlad
koordinirebuli ar aris.” (centraluri, arasamTavrobo)
“ara, me mgoni ar aris eseTi. nu, ar vici, yovel SemTxvevaSi, ver
getyviT.”(centraluri, arasamTavrobo)
faqtia, rom organizaciebma ar ician zustad, ra aris saxelmwifos
politika ojaxSi Zaladobis sakiTxebTan dakavSirebiT, ra mizans
emsaxureba is da ra sargeblis motana SeuZlia. Tumca, mniSvnelovania isic
aRiniSnos, rom respondentebis saubridan ar Cans maTi mcdeloba ufro meti
da zusti informacia moiZion aRniSnuli politikis Sesaxeb. maTi saubridan
Cans, rom komunikaciis problemaa rogorc samTavrobo da arasamTavrobo
seqtorebs, aseve TviTon seqtorebs SigniTac. organizaciebi naklebad, an ar
floben erTmaneTis Sesaxeb informacias, ar ician, vin ras saqmianobs da vin
ra kuTxiT aris Zlieri, maT ar aqvT erTmaneTis saqmianobis Sesaxeb
amomwuravi informacia:
“rodesac me vici ras akeTebs vTqvaT, samTavrobo seqtori da Cemi
beneficiari SemiZlia gavagzavno samTavrobo struqturebSi, rom Tavisi
problemebi moagvaros da aseve samTavrobo seqtorma unda icodes, ras
akeTeben arasamTavroboebi, amitom sainformacio Sexvedrebi mniSvnelovania.“
(centraluri, arasamTavrobo)
”Cven, anu arasamTavrobo seqtors, Zalian didi gamocdileba aqvs, imitom
rom sanam saerTod egeni amaze fiqrs daiwyebdnen Cven ukve vmuSaobdiT
amaze, da ratom inda gamoigonon velosipedi Tavidan xo, Zaan didi
gamocdileba aris, devs am sferoSi da amis gamoyeneba maTTvis sasikeTod
SeiZleba” (centraluri, arasamTavrobo)
Sedegebidan aseve gamoCnda, rom organizaciebis garkveuli nawili
resursebis naklebobis gamo informaciul vakuumSia, kerZod ver igebs,
rodis ra granti cxaddeba da ra sakiTxze.
,,regions Zalian uWirs am kuTxiT saerTaSoriso informaciis floba.. da es
aris yvelaze saSineleba da xelmisawvdomobac naklebia regionebisaTvis.”
(regionuli, arasamTavrobo)
“rodesac grantis mopovebaSi iReb monawileobas, konkurencia midis da
SeiZleba informacia dagimalos, raRac ar giTxras.” (regionuli,
arasamTavrobo).
aqedan gamomdinare, naTelia, rom informaciis gamWvirvalobis kuTxiTac
mniSvnelovani problemebia, xSirad organizaciebs resursebis naklebobis,
an konkurenciis gamo mniSvnelovan da saWiro informaciaze xeli ar
miuwvdebaT.
Zalaufleba
konteqstualuri interaqciis Teoriis mixedviT, Zalaufleba asocirdeba
SesaZleblobasTan, anu resursTan da kontrolTan. is, Tu ra resursi
gaaCnia aqtors, mniSvnelovnad gansazRvravs mis Zalauflebas
implementaciis procesSi da aZlierebs, an piriqiT asustebs mas. resursSi
igulisxmeba finansuri, pirovnuli, an droiTi resursi.
rogorc Sedegebidan gamoCnda, organizaciebSi TanamSromelTa raodenoba
umetes SemTxvevaSi 5-is farglebSia, minimaluri raodenobaa 3, maqsimaluri
_ 150, Tumca, 150 mxolod erT, centralur arasamTavrobo organizaciaSia.
garda e.w. Statiani TanamSromlebisa, organizaciebi saWiroebisamebr rTaven
Sesabamis specialistebs. organizaciebSi dasaqmebulebis profesiebi
mravalferovania, rig SemTxvevebSi, profesia ar aris ZiriTadi
ganmsazRvreli faqtori samuSaoze asayvanad.
rac Seexeba samuSao pirobebs, TiTqmis yvela organizaciaSia Sesabamisi
teqnikuri aRWurviloba (mag. kompiuteruli teqnika, qseroqsi, printeri...).
Tumca, manqanis, mZRolis da sawvavis fufuneba iSviaTi gamonaklisia.
,,manqana, mZRoli, benzinis Tanxa gvaqvs”. (centraluri, arasamTavrobo)
ofisi organizaciebs ZiriTadad naqiravebi aqvT Tumca, aris
gamonaklisebic, rodesac sakrebulos Senobas, an sakuTar saxls iyeneben
ofisad.
,,ofisi arc sakuTaria da arc vqiraobT, sakrebulos SenobaSi varT’’.
(regionuli, arasamTavrobo)
,,axla, am wuTSi ar gvaqvs daqiravebuli, CemTan pirvel sarTulze gvaqvs
gakeTebuli”. (regionuli, arasamTavrobo)
organizaciebis umetesobas TanamSromelTa samuSao adgilebi sakmarisi
odenobiT aqvs. Tumca, ara yvelas.
,,2 magida gvaqvs da morigeobiT viyenebT” (organizaciaSi muSaobs 5
TanamSromeli) (regionuli, arasamTavrobo)
,,...yvelas aqvs samuSao adgili, fsiqologebs cal-calke oTaxebi aqvT,
imitom, rom WirdebaT...” (centraluri, arasamTavrobo)
organizaciebis yovelwliuri Semosavali sxvadasxvagvaria. kerZod,
organizaciaTa 21%-sTvis 5.000 laramdea, 13%-ma aRniSna, rom 100.000
laramdea, xolo 500.000 laramde an ufro meti Semosavali aqvT
organizaciebis 13%-s. iyvnen organizaciebic, romelTac Semosavali bolo
erTi wlis ganmavlobaSi saerTod ar hqoniaT.
,,weliwadnaxevaria Cven dafinanseba ar migviRia”. (regionuli,
arasamTavrobo)
Sedegebidan aseve gamoikveTa, rom arasamTavrobo seqtoris aqtivobebi
didwilad aris damokidebuli donor organizaciebsa da samTavrobo
seqtorze. gamomdinare iqidan, rom organizaciebis Zalian did nawils mcire
wliuri Semosavali aqvs, an saerTod ar aqvs, isini ZiriTadad
damokidebulni arian donorebis an saxelmwifos dafinansebaze. Sesabamisad,
maTi aqtivobebis arealic SemosazRvruliaDdonorebis moTxovnebiT. rac
Seexeba saxelmwifo seqtors, is ar aris damokidebuli donorze, ufro
metic, donors xSirad uwevs saxelmwifos interesebis gaTvaliswineba.
,,finansuri uzrunvelyofis kuTxiT donorebze varT damokidebuli, xolo
praqtikuli saqmianobis kuTxiT aseve gvWirdeba saxelmwifo organoebTan
[urTierTobac].” (centraluri, arasamTavrobo)
,,is, rasac acxadebs, Cven gvinda Tu ar gvinda, imaze unda vimuSaoT. Tumca
arCevanis saSualeba, ra Tqma unda gvaqvs, Tu ar jdeba is Cvens sawesdebo
miznebSi, ubralod ar SevitanT iq proeqts.” (regionuli, arasamTavrobo)
,,donorebs gaaCniaT Tavisi konkretuli politika, ra prioritetebi aqvT da
am prioritetebSi Tu jdeba is aqtivobebi, romelic Cven gvinda
ganvaxorcieloT, mzaddeba proeqti.” (centraluri, arasamTavrobo)
“ZiriTadad aris, rom isini gamoacxadeben da Sen Segaqvs, magram Cvens
SemTxvevaSi Cven namdvilad viyaviT iniciativiani xalxi da am danakliss
vgrZnobdiT, rom maincdamainc Cvens iniciativas mxardaWera ar qonda.”
(centraluri, arasamTavrobo)
”... me vxedav, gaeros ufro gansakuTrebuli mandati aqvs, rac imas niSnavs,
rom man, ase vTqvaT, mTavrobis gavliT unda imuSaos xo? enjeoebs
afinansebs, magram zogadad misi muSaoba da strategia aris mTavrobasTan
SeTanxmebiT gakeTebuli... ...nu raRac sakiTxebze mas uWirs muSaoba,
magaliTad, “Poverty Reduction“-ze uWirs mas muSaoba, radgan am problemas
mTavroba maincdamainc ar aRiarebs da ar iklavs Tavs amaze muSaobiT. “
(centraluri, arasamTavrobo)
aRsaniSnavia, rom resursebis flobis mxrivac samTavrobo uwyebebi da
aRniSnuli “elita” organizaciebi lideroben. maT aqvT sakmarisi finansuri,
teqnikuri Tu pirovnuli resursi, rom ganaxorcielon proeqtebi da ufro
didi masStabebi moicvan. rac Seexeba danarCen arasamTavrobo
organizaciebs, bevr maTgans ar gaaCnia sakmarisi raodenobis aRniSnuli
resursi, rac, bunebrivia, aferxebs maT aqtiurobas proeqtebis
ganxorcielebis kuTxiT.
Sedegebidan gamoikveTa, rom mxolod ramdenime Zlieri organizacia
TanamSromlobs sxvadasxva servisis miwodebiსას. swored es Zlieri
organizaciebi dasaxeldnen rogorc “elituri” organizaciebi, romlebsac
sxva arasamTavroboebTan SedarebiT aqvT ufro meti Zalaufleba. es
organizaciebi TanamSromloben ara mxolod erTmaneTTan, aramed
samTavrobo uwyebebTanac, rac kidev ufro zrdis maT Zalauflebas.
“zogi njo, Zalian axlos aris samTavroboebTan. viRac raRac maTi
eqspertiziT sargeblobs da saerTod reputaciac aqvT, rogorc samTavropo
njoebis, aseTebic arian. arian cota daSorebuli da oponenti
arasamTavroboebi da aqac aris sxvasxva tipis urTierTobebi.“ (centraluri,
arasamTavrobo)
aq ikveTeba swored formaluri da araformaluri Zalauflebis mxareebi.
maSin, rodesac samTavrobo uwyebebs formaluri Zalaufleba gaaCniaT, anu,
faqtobrivad samTavrobo seqtorma miiRo kanoni oficialurad da samoqmedo
gegmebic misi gawerilia, araformalur Zalauflebas floben swored zemoT
aRniSnuli “elituri” organizaciebi saxelmwifo organizaciebTan erTad,
romelTac erTmaneTTan ufro mWidro kavSiri aqvT, vidre danarCen
organizaciebs.
ganxilva
yovelive zemoT aRniSnuls Tu gavaanalizebT konteqstualuri interaqciis
Teoriis WrilSi, cxadi gaxdeba, rom ojaxSi Zaladobis sakiTxebze momuSave
organizaciebs Soris TanamSromlobis procesSi arsebobs sxvadasxva tipis
dabrkoleba, rac xels uSlis warmatebul interaqcias. aSkaraa, rom
aqtorebs Soris Zalaufleba, motivacia da informacia araTanabrad
nawildeba. kerZod, saxelmwifo seqtori flobs met Zalauflebas da nakleb
motivacias. arasamTavrobo seqtori flobs nakleb Zalauflebas, magram
motivacia ufro metad aqvs. rac Seexeba informacias, informaciis
nakleboba orive seqtorSi SeiniSneba, radgan, rogorc zemoT aRiniSna, ar
arsebobs efeqturi komunikacia seqtorebs Soris, Sesabamisad naklebad
floben erTmaneTis Sesaxeb amomwurav informacias, amasTan, uWirT
problemis gadaWris konkretul gzebze saubari, rac, aseve, informaciis
naklebobaze miuTiTebs.
konteqstualuri interaqciis Teoriis mixedviT, politikis implementacia
didi albaTobiT warmatebulia maSin, rodesac:
mocemuli sakiTxi mniSvnelovania TiToeuli aqtorisTvis – am
SemTxvevaSi gamovlinda, rom es ase araa. rogorc Sedegebis nawilSi
iTqva, bevri maTgani mainc Tvlis, rom sasurvelia, Tu ojaxSi
Zaladobis SemTxveva ar gava ojaxis farglebs gareT, xolo Careva
unda moxdes mxolod im SemTxvevaSi, Tu fizikur ZaladobasTan gvaqvs
saqme. Zalian mniSvnelovania aRiniSnos, rom ojaxSi Zaladobis
mizezebad dasaxelda ZiriTadad ekonomikuri da socialuri
faqtorebi, rac realurad SeiZleba iyos mxolod xelSemwyobi
faqtorebi ojaxSi Zaladobisa, xolo ZiriTadi mizezi – genderuli
uTanasworoba – mxolod rva respondentma daasaxela, romelTagan
yvela arasamTavrobo seqtoris warmomadgenelia. saintereso aris is,
rom gamovlinda tendencia, rodesac respondentebi aRniSnul
sakiTxebze saubris dros sakuTar Tavs ewnaaRmdegebodnen. magaliTad,
ambobdnen, rom qali ar unda emorCilebodes mamakacs, Tumca, sakiTxis
ganvrcobisas sawinaaRmdego mosazrebas gamoTqvamdnen. bunebrivia,
yovelive zemoT aRniSnuli gavlenas axdens aqtorebis motivaciaze –
Tu ojaxSi Zaladobas ar aRiqvam, rogorc socialur problemas,
Carevisganac Tavs ikaveb, Tu mis mizezs genderul uTanasworobaSi ver
xedav, Sesabamis zomebs ar iReb da a. S. Sesabamisad,
implementatorebis amgvari tradiciuli Sexedulebebi, SesaZloa,
efeqtur implementacias uSlides xels, radgan maTi amgvari
Sexedulebebidan gamomdinare, isini SesaZloa ar axorcieleben iseT
aqtivobebs, rac problemasTan warmatebuli brZolisTvis aris saWiro.
garda amisa, Cans, rom ojaxSi Zaladobis problemaze momuSave
organizaciebs ar aqvT erTiani Sexeduleba Camoyalibebuli saerTo
problemaze, Sesabamisad es arTulebs problemasTan brZolis erTiani
strategiis SemuSavebas da warmatebul TanamSromlobas. garda amisa,
arasamTavoboebis aqtivobebi ZiriTadad gansazRvrulia finansuri
motiviT da naklebad ganixileba rogorc samoqalaqo valdebuleba,
gansxvavebiT sxva qveynebis arasamTavrobo organizaciebisagan, sadac
maTi muSaoba ZiriTadad moxaliseobriv principzea dafuZnebuli da
samoqalaqo valdebulebidan gamomdinareobs. amasTan, samTavrobo
seqtors ufro naklebi motivacia aqvs da ZiriTadad garegani
zewolis – saerTaSoriso institutebis - gamo axorcielebs ojaxSi
Zaladobis winaaRmdeg mimarTul konkretul aqtivobebs. Tumca, am
sakiTxTan dakavSirebiT gansxvavebuli mosazrebac arsebobs, romlis
mixedviTac, rom ara saqarTvelos qalTa arasamTavrobo
organizaciebis mier gaweuli muSaoba ojaxSi Zaladobis msxverpli
qalebis dasaxmareblad, ver moxerxdeboda am sakiTxisadmi
samarTlebrivi reagirebisa da Sesabamisi politikisTvis safuZvlis
Seqmna (sabedaSvili, 2011). kvlevis avtoris TqmiT, ojaxSi Zaladobis
winaaRmdeg mimarTuli kanonis pirveli monaxazis Seqmna aris swored
arasamTavrobo organizaciebis aqtiurobis Sedegi, romlebmac, TavianT
samuSaoze dayrdnobiT gaacnobieres amgvari kanonis arsebobis
aucilebloba, xolo donorma organizaciebma finansuri da teqnikuri
mxardaWera aRmouCines. am SemTxvevaSi avtori aqtorebis Sinagan
motivaciaze miuTiTebs da ambobs, rom donorma organizaciebma
kritikuli roli iTamaSes kanonis SemuSavebis procesSi, Tumca es
idea arasamTavroboebisTvis maT mier ar yofila miwodebuli
(sabedaSvili, 2011).
aqtors aqvs informacia Sesabamis sakiTxebze, aseve aqvs warmodgena
ama Tu im problemis mogvarebis gzebTan dakavSirebiT – mocemul
SemTxvevaSi esec naklebad gamovlinda. organizaciebi ganicdian
informaciis deficits, aseve ver xedaven problemis gadaWris da
TanamSromlobis saukeTeso gzebs. Sedegebs Tu ganvixilavT
konteqstualuri interaqciis Teoriis WrilSi, naTelia, rom problema
aris informaciis gamWvirvalobis mxrivac. respondentebi aRniSnaven,
rom xSirad erTmaneTs ganzrax ar awvdian saWiro informacias, ar
aqvT xelmisawvdomoba sxvadasxva dokumentaciaze da a.S. Tumca,
aRsaniSnavia, rom es problema aseve ukavSirdeba resurssac, anu
aqtorebs ar aqvT Sesabamisi resursi, an unari, rom moiZion es
informacia. amasTanave, aRsaniSnavia, is Tu ramdenad kargad esmiT
aqtorebs problemis sirTule. respondentebis saubridan gamomdinare,
kiTxvis niSani Cndeba imasTan dakavSirebiT, Tu ramdenad esmiT maT
problemis sirTule da is, rom TanamSromloba aucilebelia.
zogadad, aRniSnaven TanamSromlobis mniSvnelobas, Tumca meores
mxriv, maTi saubridan Cans, rom am TanamSromlobaSi mxolod meore
mxridan iTxoven met aqtiurobas, xolo sakuTar nakls naklebad
xedaven.
aqtors aqvs Carevis SesaZlebloba, anu Zalaufleba – am SemTxvevaSi
gamovlinda, rom Zalaufleba araTanabrad aris ganawilebuli, meti
Zalaufleba aqvs im mxares, romelsac naklebi motivacia gaaCnia.
aqtorTa nawils aqvs Carevis SesaZlebloba, magram sakmarisad mainc
ar aqvs. miuxedavad imisa, rom saxelmwifo organizaciebi ufro
gavleniani arian, Sesabamisi kvalifikaciis kadri ar hyavT, ar aqvT
sakmarisi resursi, rogorc finansuri, aseve sxva mxrivac
(TavSesafrebi da a.S.).
aRniSnulidan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom saqarTveloSi ojaxSi
Zaladobis winaaRmdeg mimarTuli kanonis implementaciis procesSi CarTul
organizaciebs akliaT motivaciac, informaciac, Zalauflebac da resursic
imisaTvis, rom efeqturad ebrZolon ojaxSi Zaladobis rTul problemas,
romelic kompleqsur midgomas moiTxovs.
gamoyenebuli literatura:
1) ojaxSi Zaladobis aRkveTis, ojaxSi Zaladobis msxverplTa dacvis da
daxmarebis Sesaxeb saqarTvelos normatiuli aqtebis krebuli. 2010.
Tbilisi, UNFPA
2) CitaSvili, m. javaxiSvili, n. aruTinova, l. wulaZe, l. CaCaniZe, s. 2010.
qalTa mimarT ojaxSi Zaladobis sakiTxebis erovnuli kvleva
saqarTveloSi, Tbilisi, UNFPA
3) Zaladoba ojaxSi – Sen gicavs kanoni. 2009. qalTa ganaTlebisa da
informaciis saerTaSoriso centri. Tbilisi
4) De Boer, Ch. Bressers, H. 2011. Complex and Dynamic Implementation Processes. The
Renaturalization of the Dutch Regge River. University of Twente.
5) Hill, M. Hupe, P. 2002. Implementing Public Policy: Governance in Theory and Practice.
London, SAGE publications
6) Javakhishvili, N., Tsuladze, L. (2011). Implementing Domestic Violence Policy in Georgia:
Impediments and their causes. Paper presented at the 6th ECPR General Conference,
Reykjavik. http://www.ascn.ch/en/Publications/Papers.html
7) Javakhishvili, N., Tsuladze, L. (2011). Interagency United Efforts to Combat Domestic
Violence in Georgia: Local or International Agenda? Report.
http://www.ascn.ch/en/research/Completed-Projects.html
8) Lipsky, M. (1980). Street-Level Bureaucracy: Dilemmas of the Individual in Public Services.
Russell Sage Foundation.
9) Owens, K. 2008. Understanding How Actors Influence Policy Implementation: A
Comparative Study of Wetland Restorations in New Jersey, Oregon, The Netherlands and
Finland. Doctoral Dissertation, University of Twente, Enschede.
10) Raj Paudel, N. 2009. A Critical Account of Policy Implementation Theories: Status and
Reconsideration. Nepalese Journal of Public Policy and Governance, Vol. xxv, No.2.
11) Sabedashvili, T. (2011). The Identification and Regulation of Domestic Violencein Georgia
(1991-2006). Doctoral Dissertation, Central European University
12) Sharon Hophmayer-Tokich (2012). Interaction Processes Between Key Actors –
Understanding Implementation Processes of Legislation for Water Pollution Control, the
Israeli Case, Water Pollution, Prof. Nuray Balkis (Ed.), ISBN: 978-953-307-962-2, InTech
13) Spratt, K. 2009. Policy Implementation Barriers Analysis: Conceptual Framework and Pilot
Test in Three Countries. Washington, DC: Futures Group, Health Policy Initiative, Task
Order 1.
14) Winter, S. (2002). Explaining Street-Level Bureaucracy Behavior in Social and Regulatory
Policies. Danish National Institute of Social Research (SFI)
15) http://www.websters-online-dictionary.org/definitions/implementation