povils

Kristijonas Donelaitis

Padūkėlių linksmybės

povils

Nei sidabras gyvs stikle

mudriai šokinėja

Ir per daug durniuodams

sau iškadą padaro

povils

Ypačiai kad po tam jau gyvos randasi lėlės

povils

Ir nenaudėlės dėl niekų kvaršina galvas

povils

Krūmus ir girias visokios ošino dainos

povils

brangvyno atnešė plėčkąIr svotus linksmus meilingai ragino surbti

povils

Ar dyvai, kad svotai jo, dosniai primyleti

povils

Kas ant aukšto dar ar klėtyj guli be diego

povils

Jaunas savo dienas glūpai gaišindami lošta

povils

Juk žinai, kaip linksmas būrs per daug prisisurbęsKartais ant česnių durnas šūtkas prasimano

povils

Tu žioply Mėrčiuk! dėl ko juokies išsišiepęs?

povils

Ir tavo jaučiai pro vartus vaitodami žergia

povils

iš skrandos tavo senos sklypai pasidarė

povils

Ir taip daug pardovytą dūšelę gaivina

povils

Ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs,Voliojos ant aslos ir prasikeikdams rėkė

povils

jis velnius ir velniūkščių kaimenę baisiai šaukti pagavo,Kad Visa pekla dėl to nusigandusi rūko

Irgi bedugniai jos bei pamotos prasivėrė

povils

Usnys, dilgėlės ir brantai su sanevadaisAuga, kaip žinai, be jokios mūsų pagalbos

povils

Jomarke brangvynio stuopą visą nurijęs,Man iš papykio kone visą nupešė kiaušę

povils

O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs,Su kitais draugais pasiritę nugarą skalbė

povils

Ale Dočys, per daug prisiėdęs bei prisisurbęs,Nei koks žakas lenkiškas po suolu nupuolė

povils

0 prisiėdę jau bei rinčvynio prisikošę,Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugauna

povils

vis keikdami baras,0 dar to negana; bet jau ir mušt pasikėso

povils

jau per daug yr sviete bedievių,Ant kurių liežuvio vis velniai šokinėja

povils

Su perkūnais ir velniais iš patalo kopa

povils

Tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidavęs

povils

Ar su karštlige dar tikt macką pasuka biėdžių

povils

Ei kieksyk! deivių baukštints iš patalo šokau,Kad man jos tamsoj su ragais margais pasirodė

povils

Irgi praryt mano dūšią vis į patalą siekė

povils

O mes daug prisivargę jau į patalą virstam

povils

Irgi nemaž ant svieto šiaip ir taip prisibandęs

povils

rėkdavo jis, ant demblio girts išsitiesęsIr su žaku prastu kaip prastas būrs užsiklojęs

povils

dėl žmogaus griekų dievs vargina svietą

povils

0 štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo

povils

Jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu

povils

Ar tave patį jau šėtons padūkino visą?

povils

Pačią su glūpais vaikais kone numušė smirdas

povils

Taip po tam jisai, nėsvietiškai prisidūkęsIr vienausį kuinpalaikį prastai pažebojo

povils

Irgi namon išaušus jau vos vos parsibastė

povils

Taip besidarkant jiems ir kiauliškai besimaudant,Barnys su nesvietiškais vaidais pasikėlė

povils

Ik po tam tikrai, kaip dūšiai reik, prisižindęs

povils

Bet ir moters svodbiškai pasidžiaugt n'užsimiršo,Ale labai kytriai; nes greitos moterų klastos

povils

Vyrą ir vaikus su pilna milžtuve plovė

povils

O jūs moters su mergoms, laikykite burnas

povils

jūs vyrai! kam gi nenaudėlių moteriškiųIr išdykėlių mergų raspustą nedraudžiat?

povils

P A B A I G A

povils

Ir dūsaudams, taip nėsvietiškai nusivėrkia