Pradinių klasių mokinių kalbinių gebėjim ų ugdymas taikant aktyvaus mokymosi metodus

Renata Bernotienė2016-03-23

Pranešimo tikslai

� Atskleisti kalbinių gebėjimų ugdymo reikšmę pradinėje mokykloje.

� Panagrinėti aktyvaus mokymosi metodų tikslingo taikymo ugdomojoje veikloje galimybes.ugdomojoje veikloje galimybes.

� Pristatyti užduočių pavyzdžius, pateikiamus leidinių serijoje „Kas skaito, rašo...“

Susipažinimas

Kalbinių gebėjimų ugdymo aktualumas I

� Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (OECD PISA, 2012) akcentuoja matematinį raštingumą, taip pat skaitymo, gamtamokslinio raštingumo ir problemų sprendimo gebėjimus.

� Tyrimas skaitymo gebėjimus vertina keliuose lygmenyse: � Tyrimas skaitymo gebėjimus vertina keliuose lygmenyse: įvairiose situacijose, kuriose žmonėms tenka skaityti, skirtingo teksto pateikimo formose ir skirtinguose naudojimosi tekstais būduose – nuo funkcionalaus iki baigtinio (pavyzdžiui, prireikus surasti konkrečią informaciją) iki gilaus ir įžvalgaus, kai tenka suvokti neįprastus veikimo ir mąstymo būdus.

Kalbinių gebėjimų ugdymo aktualumas II

� Lietuvoje stebimas rezultatų suprastėjimas 2009 m.palyginus su 2006 m. , tačiau 2012 m. rezultatas net 9taškais statistiškai reikšmingai pakilo.

Nors tiek merginų, tiek vaikinų rezultatai gerėja,� Nors tiek merginų, tiek vaikinų rezultatai gerėja,tačiau skirtumas tarp lyčių vis dar išlieka.

Kalbinių gebėjimų ugdymo aktualumas III

Metai Vaikinai (taškai) Merginos (taškai)Metai

• 2006• 2009• 2012

Vaikinai (taškai)

• 445• 439• 450

Merginos (taškai)

• 496• 498• 505

Šaltinis: OECD PISA 2012

Lietuvių kalbos ugdymas (is) pradinėje mokykloje (I)

Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrojoje programoje (2016) siekiama, kad mokiniai:

� Ugdytųsi vertybines nuostatas: � vertinti klausymą, kalbėjimą, skaitymą ir rašymą kaip

asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybių bendravimui, asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybių bendravimui, saviraiškai, malonumo ir prasmingų išgyvenimų potyriams;

� noriai skaityti įvairaus pobūdžio tekstus ir dalyvauti juos aptariant, dalytis skaitymo patirtimi išsakant ją sakytine ir rašytine kalba;

� išklausyti kitą, gerbti jo nuomonę; ginti savo požiūrį neįžeidžiant kitų;

� siekti tobulinti savo kalbinius gebėjimus, pasitikint savo jėgomis, geranoriškai priimant kitų patarimus.

Lietuvių kalbos ugdymas(is) pradinėje mokykloje (II)

� Siekiama, kad mokiniai:� Ugdytųsi sakytinę kalbą:� gebėjimą sąmoningai ir atidžiai klausytis, suprasti,

kas sakoma, klausti ir atsakyti į klausimus, kas sakoma, klausti ir atsakyti į klausimus, informuoti, paaiškinti, apibūdinti, papasakoti, išsakyti savo nuomonę;

� gebėjimą tinkamai ir taisyklinga kalba bendrauti su bendraamžiais ir kitais žmonėmis, reikšti savo mintis ir jausmus.

Lietuvių kalbos ugdymas(is) pradinėje mokykloje (III)

� Ugdytųsi rašytinę kalbą:� gebėjimą sąmoningai ir sklandžiai skaityti ir suprasti

grožinius, negrožinius ir medijų tekstus, suvokti jų savitumą ir reikšmę, pasirinkti skaityti vertingus literatūros kūrinius, naudotis prieinamais informacijos šaltiniais;naudotis prieinamais informacijos šaltiniais;

� gebėjimą kurti rašytinius tekstus: taisyklingai rašyti, aiškiai reikšti mintis ir jausmus.

� Įgytų kalbos sistemos supratimo pradmenis.� Nuolat tobulintų savo kalbą, pažintų ir puoselėtų Lietuvos

kultūrą.

Kalbin ės veiklos sritys• Pradinio ugdymo bendrojoje programoje ugdymo (si) turinys

pateikiamas koncentrais, apimančiais1–2 ir 3–4 klases.

• Kiekvieno koncentro turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos kalbinės veiklos sritys:

• klausymas(sakytinio teksto suvokimas, interpretavimas, • klausymas(sakytinio teksto suvokimas, interpretavimas, vertinimas);

• kalbėjimas (taisyklinga ir aiški tartis, sakytinio teksto kūrimas, atsižvelgiant į tikslą, komunikavimo situaciją ir adresatą);

• skaitymas(skaitymo technika, skaitomo teksto suvokimas, interpretavimas, vertinimas);

• rašymas(rašymo technika, taisyklingumas, rašytinio teksto kūrimas, atsižvelgiant į tikslą, komunikavimo situaciją ir adresatą).

Kalbini ų gebėjimų ugdymas

Kalbinių gebėjimų ugdymas turi didelę įtaką tolesniam sėkmingam mokinio mokymuisi.

Kalbiniai gebėjimai ugdymo procese ugdomi nuolat. Kiekvienoje ugdomojoje veikloje yra naudojama kalba. Svarbu

siūlyti mokiniams aktyviai klausyti, atidžiai dirbti su siūlyti mokiniams aktyviai klausyti, atidžiai dirbti su skirtingais tekstais ir juose pateikiama informacija, bendrauti, bendradarbiauti, dalintis mintimis, įspūdžiais.

Sėkmingą ugdymą ir ugdymąsi lemia mokinio mokėjimas mokytis.

Mokiniai skatinami nuolat apmąstyti savo mokymąsi, mokytis pažinti save kaip besimokantįjį, suvokti savo individualius poreikius, gebėti kelti mokymosi tikslus ir jų siekti.

Kaip taisyklinga tartis susijusi su rašymu?

� Kai mokinys taisyklingai taria, jis susidarotaisyklingus regimuosius vaizdus. Tai lemia jotaisyklingą rašymą.

� Svarbu, kad vaikas savo aplinkoje girdėtų taisyklingą kalbą.

� “B ūtina saugoti vaiko akis ir ranką nuo rašybos klaidų.”� (L. Kadžytė-Kuzavinienė)

Praktin ė užduotis

� Apie dailyraštį nuo 30 minutės:

� http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012517751/ryto_allegro_2016_02_10_08_10

� Padiskutuokite grupėse:

� Kodėl svarbus dailyraštis?

� Kaip dailyraštis padeda ugdyti mokinių kalbinius gebėjimus?

� Kokias dailyraščio pratybas atliekate su savo klasės mokiniais? Pateikite 2-3 pavyzdžius.

Mokymosi metodai

� Mokymo ir mokymosi metodų paskirtis – padėti mokiniuiaktyviai mokytis, kontroliuoti, struktūruoti, plėtoti, gilintiinformacijos ir idėjų supratimą.

� Mokymosi metu ypatingai svarbu skatinti mokinių� Mokymosi metu ypatingai svarbu skatinti mokiniųbendradarbiavimą, kad jie galėtų:

� prisiimti atsakomybę už savo ir kitųmokymąsi;� mokytųsi vieni iš kitų ir su kitais;� gilintų supratimą nagrinėjamą informaciją ar idėjas

aptardami savais žodžiais, diskutuodami.

Darbas grupėse

� Dirbant grupėse gerėja mokinių tarpusavio santykiai, stiprėjapasitikėjimas vienas kitu, abipusė pagalba, asmeninio indėliosvarbos suvokimas stiprina mokinių savivertę ir įsitraukimą.

� Kai darbasgrupėse organizuotastinkamai, mokiniai pratinami� Kai darbasgrupėse organizuotastinkamai, mokiniai pratinamiprisiimti atsakomybę už savo ir bendraklasių mokymąsi,skatinami aktyviai dalyvauti ugdymo procese.

� Mokiniai ugdosi kūrybiškumą, dalyko gebėjimus,komunikavimo bei socialinius gebėjimus.

Darbas grupėse

� Organizuojant darbą grupėse svarbu užduotis parengti taip, kad mokiniai būtų skatinami mokytis kartu, derinti savo veiksmus ir pastangas, numatyti asmeninį indėlį ir vaidmenį stengiantis gerai atlikti bendrą darbą.

� Vertinant grupėje atliktą darbą turėtų būti labiau orientuojamasiįgrupės, o ne atskiro mokinio rezultatą.

� Grupinis darbas praranda veiksmingumą, jei taikomasneapgalvotai, per dažnai ar per ilgai. Svarbu aiškiai žinoti, kąnorime pasiekti.

Darbas grupėse

� Grupei skiriama užduotis turėtų būti pateikiama labai aiškiai, jei būtina, išskirta dalimis, pavyzdžiui, atlikti eksperimentą; atsakyti į klausimą; rasti tekste tam tikros informacijos ir pan.

� Jei įmanoma, svarbu mokiniams pateikti ne tik grupinių, bet ir � Jei įmanoma, svarbu mokiniams pateikti ne tik grupinių, bet ir individualių užduočių, pavyzdžiui, susitariama, kad:

� darbo grupėje išvadas užrašo kiekvienas tos grupės mokinys;

� tekste atrastą informaciją kiekvienas grupės narys individualiai pritaiko rašydamas savo tekstą ir pan.

Atkaklus klausinėjimas

� Atkaklus klausinėjimas skatina mokinių aktyvų mokymąsi,leidžia geriau susieti turimas žinias suu naujaiįgytomis.

� Mokiniams užduodamas klausimas arįvardijama probleminėsituacija.

� Klausimą ar problemą užrašyti mokiniams gerai matomojevietoje, pavyzdžiui, lentoje:Ką bendra turi sakinio skyrybosženklai ir intonacija?; Kada i yra balsė, o kada minkštumoženklai ir intonacija?; Kada i yra balsė, o kada minkštumoženklas?

� Mokiniams paaiškinama, kaip jie turės atsakyti į pateiktusklausimus – poromis, grupėmis ar individualiai.

� Stebimas mokinių įsitraukimas, darbo atlikimas, fiksuojamaslaikas. Mokiniai pristato atsakymus. Atsakymai tamtikru būdufiksuojami, mokytojas jų kol kas nevertina. Kai atsakymaisurinkti, mokytojas kviečia klasę juos aptarti. Susitariama dėlbendro atsakymo.

Atkaklus klausinėjimas

� Kai mokiniai jau turi bendrą atsakymą, mokytojas gali pateiktiteisingo atsakymo variantą, kad mokiniai pakoreguotų savosuvokimą, įsivertintų savo darbo rezultatus.

� Tai tinka tais atvejais, kai užduodami tikslaus atsakymoTai tinka tais atvejais, kai užduodami tikslaus atsakymoreikalaujantys klausimai.

� Kai tikimasi pakankamai atviro, nevienareikšmio atsakymo,klausinėjimas baigiamas atsakymų aptarimu. Kartais mokytojasgali pasiūlyti ir daugiau idėjų, įžvalgų, į kurias mokiniai nebuvoatkreipę dėmesio ir kurios galėtų būti apsvarstytos.

Kalbinių gebėjimų ugdymas žaidžiant

� Žaidimai skatina bendravimą, todėl tai yra puikusmokymo metodas.

� Kalbos mokymuisi labai padedanuolat girdėti irnuolat vartoti kalbą. Kaip kartojimosi būdas,nuolat vartoti kalbą. Kaip kartojimosi būdas,pratimai/žaidimai sutelkia dėmesį į konkrečiusgramatikos, žodyno, taisyklingo tarimo dalykus.

� Žaidimai/pratimai ugdymo procese taikomi tada, kaiyra naudingi.

Kodėl kalbiniai žaidimai yra svarbūs ir reikalingi?

� Žaisdami kalbinius žaidimus mokiniai:

� mokosi bendrauti, reikšti savo mintis, norus, � mokosi bendrauti, reikšti savo mintis, norus, emocijas;

� išmoksta naujų žodžių, jų mažybinių formų, pajunta kalbą, ugdosi kalbinę nuojautą, mokosi ją puoselėti;

� ugdosi pasitikėjimą savo jėgomis.

Kaip kalbiniai žaidimai padeda ugdytis kalbą?

� Savarankiškai ar grupelėmis žaisdami kalbiniusžaidimus mokiniai pagilina jau turimas žinias,atranda jiems svarbių ir naudingų kalbos dalykų.

� Ugdosi kūrybiškumą, kai renkasi kalbinio žaidimovariantą, kuria, siūlo naujų variantų, plėtoja žaidimą,jį tęsia pagal tai, koks yra sumanymas ir susitarimaisu žaidimo dalyviais.

Praktin ė užduotis

� Perskaitykite kalbinius žaidimus.� Įvertinkite kalbinio žaidimo naudingumą.� Padiskutuokite grupėje, kaip kalbinį žaidimą � Padiskutuokite grupėje, kaip kalbinį žaidimą

pritaikysite savo klasėje.� Pasidalinkite savo mintimis su kitomis grupėmis.

Leidinių serija “Kas skaito, rašo...”

Leidinių serijos paskirtis ir turinys

� Leidinių serija skirta pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos skaitymo ir rašymo įgūdžiams įtvirtinti, padėti mokytis taisyklingai rašyti.

Leidinyje pateikiami:

� grožiniai ir negrožiniai tekstai, teksto suvokimo klausimai;� grožiniai ir negrožiniai tekstai, teksto suvokimo klausimai;

� gramatiniai pratimai,

� įgarsinti diktantai,

� kalbiniai žaidimai,

� kūrybinės užduotys,

� diktantų rezultatų įsivertinimo lapai,

� praktiniai patarimai.

Leidinių struktūra

Kiekviena tema atskleidžiama nuosekliai laikantis vieningosstruktūros:

� pradedamaklausimu, skatinančiu sutelkti dėmesį, pamąstyti irpasistengtiį jį atsakyti;

� su tema ir klausimu susijusigramatinė taisyklė;� tekstasir teksto suvokimoklausimai;� gramatiniai pratimai , kūrybin ės užduotys, susijusios superskaitytu tekstu;

� gramatiniai pratimai raštingumoįgūdžiamsįtvirtinti;

� kalbinis žaidimas, skirtas nagrinėtai temaiįtvirtinti;

� įgarsintas diktantas temai įtvirtinti ir rašymo gebėjimamsugdytis.

Kaip analizuojami tekstai?

Svarbu, kad mokiniai skaitytų ir analizuotų tekstus, kurie atitiktųjų interesus, pomėgius, turimą patirtį, būtų prasmingi, aktualūs.

� Kai mokiniai analizuoja tekstus atsakydamiį teksto suvokimoklausimus, ugdosi žinių ir supratimo, žinių taikymo,aukštesniuosius mąstymo gebėjimus:

� atranda tiesiogiai tekste pateiktą informaciją (žinių ir supratimogebėjimai);

� daro išvadas remiantis tekste pateikta informacija (žinių taikymogebėjimai);

� palygina du ar kelis teksto elementus, nustato priežasties-pasekmės ryšius tarp tekste paminėtų įvykių ar faktų (aukštesniejimąstymo gebėjimai).

Tekstų analizės, atliekamos taikant palyginimo ir sugretinimo metodą, pavyzdys“Kas skaito, rašo...” 4 klasė

Užduotis: Perskaityk du tekstus ir atlik užduotis.

1 tekstas. Angis yra vienintelė mūsų krašte nuodinga gyvačių rūšis. Ji dar vadinamamarguole, ašutine, kanapine ir kitokiais vardais. Toks šios rūšies vardo sinonimų įvairumasliudija, kad angis visą laiką Lietuvos krašto žmonėms buvo pažįstama ir žinoma.

Angies kūnaspaprastaibūna 60–70 cm ilgio, ganastoras. Josuodegatrumpa,trikampėAngies kūnaspaprastaibūna 60–70 cm ilgio, ganastoras. Josuodegatrumpa,trikampėgalva ryškiai skiriasi nuo kūno. Įspūdinga angių spalva: raginėmis plokštelėmis padengtasjų kūnas būna pilkai rausvas su išilgai nugaros vinguriuojančia juoda juosta. Kartais galibūti ir labai šviesių, rausvų ar net visai juodų angių.

2 tekstas. Žaltys daug kur įprastas Lietuvoje ir šiandien. Tai iki 1,2 m ilgio užaugantis roplys, kurį supainioti su kita rūšimi neįmanoma. Viršutinė jo pusė būna pilka arba pilka su alyviniu atspalviu, kartais net juoda, žvilganti, apatinė – matinė balta su kampuotomis ar netaisyklingos formos dėmėmis. Kartais aptinkama visai juodų ar šviesių žalčių. Ryškiausias skiriamasis žalčio bruožas – geltonos (oranžinės) dėmės galvos šonuose.

Tekstų analizės pavyzdys “Kas skaito, rašo...” 4 klasė

Angis Žaltys

Skirtumai

Kūno ilgisKūno ilgis

Kūno spalva

Skiriamasis bruožas

Panašumai

Teksto kūrimas

� Svarbu skatinti mokinius tekstą kurti ne raštu, betžodžiu.Tai padeda vaikams išgirsti savo mintis ir dargeriau konstruoti tekstą. Vėliau galima siūlyti tekstąužrašyti.

� Teksto kūrimo žodžiu idėjos:

� Pagal pateiktą pradžią: Toli toli, ant aukšto kalno,stovėjo pilis...

� Pagal pateiktą klausimą: Kaip pasodinti medį? Kaipapskaičiuoti reiškinio reikšmę?,...

� Pagal pateikiamus atskirus žodžius.

� ...

Refleksijos pratimas

� Pamąstykite apie savo profesinę veiklą.

� Svajonės (tai, apie ką svajojate, ką norėtumėte išsiugdyti).

� Nepažinti dalykai (tai, kas dar sunkiai suvokiama, ką dar norėtųsi sužinoti).norėtųsi sužinoti).

� Nepanaudoti ištekliai (tai, ką dar galėtume savyje atskleisti ir panaudoti).

� Pratimas padeda geriau suvokti save. Nepažintus dalykuspakeičia įžvalgos, giliau suprantama, kad svajonės ir idealaiįgyvendinami, o galimybės panaudojamos. Tokiu būdulengviau tobulėjama.

Parengta pagal Pollard A. (2002) Refleksyvusis mokymas

Literatūra

� Jensen E. Tobulas mokymas. Vilnius, 1999.

� Petty G. Šiuolaikinis mokymas: praktinis vadovas. Vilnius, 2007.

� Pollard, A. Refleksyvusis mokymas: veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika. Vilnius: Garnelis, 2006.

� Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendroji programa. Vilnius, 2016.� Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendroji programa. Vilnius, 2016.

� Užduočių pavyzdžiai iš leidinių serijos “Kas skaito rašo...” (autorės: R. Bernotienė, L. Virozerovienė).